Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas V.LANDSBERGIS ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS
PIRMININKAS (V.LANDSBERGIS). Gerbiamieji kolegos, pradedame rytinį Seimo posėdį. Posėdyje dalyvauja Jo Ekscelencija Respublikos Prezidentas A.Brazauskas. (Plojimai salėje) Sveikiname užsienio valstybių ambasadorius ir visus svečius. Mūsų darbotvarkėje metinis Prezidento pranešimas. Kviečiu Jo Ekscelenciją į tribūną.
A.M.BRAZAUSKAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke! Aukščiausiasis Seime! Vykdydamas savo konstitucinę pareigą kiekvienų metų vasarį skaitau metinį pranešimą apie padėtį Lietuvoje, jos vidaus ir užsienio politiką. Tai oficialus bandymas visapusiškai nušviesti mūsų valstybės gyvenimą per kalendorinius metus.
Kaip jau įprasta, parengti du pranešimo variantai. Pirmasis - platesnis, gilesnis, išleistas atskira knygele, kuri jau įteikta visiems Seimo ir Vyriausybės nariams. Šiame leidinyje daug statistinių ir kitokio pobūdžio duomenų apie svarbiausių šalies gyvenimo sričių būklę, raidą bei perspektyvas.
Tačiau kalba yra kalba, ir ji negali būti sakoma keletą valandų. Štai kodėl Jūsų, gerbiamieji Seimo nariai, dėmesiui siūlau gerokai sutrumpintą pranešimą, kuriame pateikiu, mano požiūriu, tik pačius svarbiausius dalykus.
Kuo buvo svarbūs Lietuvai 1996ieji, jau šeštieji atkurtos nepriklausomybės metai?
Manau, pirmiausia tuo, kad dar labiau išryškino pagrindinę Lietuvos raidos tendenciją: šiandien visi mūsų plėtros vektoriai nukreipti į Europą. Grįžimas į demokratinių Europos valstybių šeimą, ekonominė ir gynybinė integracija, kultūrų suartėjimas - tai pažangūs procesai, pagimdyti gėrio pradų, žadantys viliojančias geresnio gyvenimo perspektyvas. Žinoma, eiti šiuo keliu nėra lengva - tenka įveikti sudėtingas problemas ir atsisakyti įprastinio, provincialiai ramaus gyvenimo būdo. Grįžimas į Europą - tai didelis išmėginimas mūsų ekonomikai, politikai, kultūrai, tai ir socialiniai išbandymai žmonėms. Turėsime pasiekti, kad mūsų gaminiai ir intelektualioji kūryba bei produkcija galėtų konkuruoti pasaulyje, turėsime sukurti efektyvią žmonių socialinės saugos sistemą, o nacionalinę kultūrą apginti nuo mūsų tradicijoms svetimos masinės pseudokultūros įtakos.
Visi, objektyviai vertinantys politinę situaciją Lietuvoje, turėtų pripažinti, kad ir praėjusiais metais toliau mažėjo politinė įtampa, piliečių priešprieša, tapome pakantesni vieni kitiems. Stiprėjo pojūtis, kad mes visi, neatsižvelgiant į pasaulėžiūros skirtumus, politines simpatijas ar biografijos ypatumus, esame tėvynainiai, turime bendrų siekių ir galime, netgi pasakyčiau stipriau, privalome gyventi santarvėje. Visi Lietuvos laimėjimai - tai pirmiausia yra jos piliečių darbo, proto, valios pastangų vaisius. Valdžios institucijos tik skatino šį procesą savo sprendimais, kurie būdavo derinami su valstybės, įvairių socialinių sluoksnių bei atskirų žmonių interesais.
Iš svarbiausių 1996 metų politinių įvykių išskirčiau tai, jog du kartus pasikeitė Vyriausybė. Pirmuoju atveju, nušalinant Ministrą Pirmininką, iniciatyvos teko imtis man pačiam. Visada buvau ir tebesu tos nuomonės, jog valstybės pareigūno, ypač užimančio aukštas pareigas, reputacija turi būti be menkiausios dėmelės. Antrą kartą Vyriausybės keitėsi natūraliai - po rudenį įvykusių Seimo rinkimų.
Kalbant apie pačius rinkimus, reikia pasakyti, kad tai buvo puiki proga partijoms pasirodyti politinėje arenoje, išreikšti savo programinius ketinimus ir išsiaiškinti realią įtaką. Viską pasakė patys Lietuvos piliečiai, tik gaila, kad nemažai jų savo požiūrį išreiškė nedalyvaudami rinkimuose.
Seimo rinkimai pakeitė politinių jėgų santykį. Valstybės gyvenime ėmė vyrauti Tėvynės sąjungaLietuvos konservatoriai. Taip pat 5 procentų barjerą įveikė Krikščionių demokratų partija, Centro sąjunga bei sudariusios opozicines frakcijas Demokratinė darbo ir Socialdemokratų partijos.
Konservatoriai, laimėję rinkimus, kartu su koalicijos partneriais krikščionimis demokratais pasiūlė savo Vyriausybę ir tuo pačiu ėmėsi visos atsakomybės už būsimus jos veiklos rezultatus. Vyriausybės formavimas parodė, jog mūsų valstybėje jau veikia demokratinė Konstitucija, įsigali demokratinės tradicijos. Jau antrą kartą be didesnių sutrikimų valdžią viena kitai perdavė oponuojančios politinės jėgos.
Praėjusių metų politinė praktika, ypač mano jau minėtas šeštosios Vyriausybės vadovo nušalinimas, parodė, kaip svarbu visoms be išimties valdžios institucijoms kruopščiai laikytis konstitucinių ir įstatymais nustatytų teisių bei pareigų. Ne visuomet tai yra taip paprasta, kaip atrodo iš šalies. Perdėtas savo valdžios galių demonstravimas, kad ir kas to imtųsi, niekada nebuvo ir nebus demokratiją stiprinantis veiksnys.
Seimas, Respublikos Prezidentas, Vyriausybė bendromis pastangomis turėtų didinti valdžios autoritetą, stengtis piliečiams geriau išaiškinti šių institucijų atliekamą darbą, jautriau reaguoti į jų siūlymus, vengti pigaus politikavimo, menkinančio kitų valdžios institucijų prestižą. Manau, kad visi suvokiame - politinė apatija ir nusivylimas sava valdžia, įgavęs bent kiek platesnį mastą, gali įgauti labai pavojingą abejingumo savo Tėvynės ateičiai pavidalą.
Dalies žmonių nusivylimą visų pirma didina gana prasta socialinė padėtis. Gyvename sudėtingu laikotarpiu, kai viltingos permainos, vykstančios makroekonomikoje, dar nepasiekė vargingiausiai gyvenančių mūsų šalies piliečių. Bet apie viską norėčiau pakalbėti iš eilės.
Lietuvos ekonominės raidos 1996 metais rezultatai, manau, turėtų išsklaidyti paskutines dar gana gausių mūsų skeptikų dvejones dėl šalies ūkio perspektyvų. Pirma, jo bendroji būklė smarkiai pagerėjo, antra, ekonomika iš esmės baigiama pertvarkyti pagal rinkos principus. Tą puikiai iliustruoja stabilus bendrojo vidaus produkto augimas, 1996 metais pasiekęs jau maždaug 3,5 procento, taip pat mažiausia per visą nepriklausomybės laikotarpį infliacija. Ji pernai nukrito iki 13,1 procento. Galima drąsiai teigti, kad sunkiausi Lietuvos ekonomikos laikai jau praeityje.
Jau antri metai kyla pramonė, didėja žemės ūkio gamybos, prekybos, ryšių ir informatikos, transporto bei kitų paslaugų apimtys, vis svarbesnę vietą šalies gyvenime užima privatus verslas.
Plečiasi užsienio prekyba, kurios bendroji apyvarta per metus išaugo penktadaliu. Šiuo metu Lietuva ekonominius ryšius yra užmezgusi su daugiau kaip 140 pasaulio valstybių. Mūsų pramonės įmonės, neatsisakydamos prekybinių ryšių su Rusija bei kitomis Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalimis, pamažu persiorientuoja į Vakarų rinką. Jau įsitvirtina tokia tendencija, kai su Vakarų šalimis prekybos apyvarta sudaro daugiau kaip 60 procentų. Dar neseniai ši proporcija buvo priešinga.
Tačiau nors prekybinis ir ekonominis bendradarbiavimas su Europos Sąjungos šalimis per pastaruosius metus gerokai išsiplėtė, turime matyti ir tai, jog mūsų verslas vis dar sunkiai skinasi kelią į Senojo žemyno rinkas (tai rodo užsienio prekybos deficitas). Todėl tiek vidaus, tiek užsienio politika turi būti orientuota į visokeriopą paramą jam. Eksporto rėmimo fondas - svarbus ir labai reikalingas Vyriausybės žingsnis šia kryptimi. Mano manymu, Vyriausybė turėtų kuo greičiau parengti specialią kompleksinę programą, kuri verslininkams padėtų įsitvirtinti ir konkuruoti kitų šalių rinkose.
Lietuva aktyviau turėtų siekti narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje bei Pasaulio prekybos organizacijoje. Pilnateisė narystė šiose struktūrose išplėstų mūsų šalies galimybes pritraukti kur kas daugiau investicijų, o ekonominius ryšius plėtoti su daugiau valstybių.
Pozityvios investicinių procesų tendencijos geriausiai apibūdina ūkio būklės perspektyvas. Iki 1996 metų pabaigos įregistruota daugiau kaip 5300 įmonių, į kurias investuota daugiau kaip 400 mln. JAV dolerių užsienio kapitalo. Kapitalo į Lietuvos ūkį yra investavę 96 pasaulio valstybių investuotojai. Didžiausios investicijos atėjo iš JAV, Didžiosios Britanijos ir Vokietijos.
Tai šviesioji mūsų ekonomikos pusė. Būtų neobjektyvu, jeigu visiškai be dėmesio palikčiau ir silpnąsias jos vietas.
Į valstybės ir savivaldybių biudžetus nebuvo surinkta apie 370 mln. Lt, todėl susidarė didelės švietimo, gydymo įstaigų skolos energetikams, komunalininkams. Joms grąžinti šių metų valstybės biudžete numatyta 100 milijonų litų. Tačiau šių lėšų nepakaks.
Manau, kad svarbiausia biudžeto lėšų nesurinkimo priežastis slypi nesugebėjime įveikti šešėlinės ekonomikos, konkrečiai: kontrabandos, tyčinio mokesčių nemokėjimo, dvigubos buhalterijos.
Deficitinis biudžetas - sunki našta, užkrauta ant visos visuomenės pečių. Vien išlaidos, skirtos deficitui padengti, skaičiuojamos šimtais milijonų litų, kurie galėtų būti skirti švietimui, sveikatos apsaugai, kultūrai, mokslui finansuoti. Tenka tik apgailestauti, kad šių metų biudžeto deficitas dar didesnis negu praėjusiųjų. Mūsų tikslas - nuosekliai mažinant deficitą pereiti prie subalansuoto valstybės biudžeto.
Privalome radikaliai pagerinti energetikos padėtį. Čia gamybos sąnaudos nuo pat nepriklausomybės atkūrimo išlieka didesnės negu tarifai. Didžiuliai nuostoliai tinkluose, nepagrįstos komercinės išlaidos, pernelyg didelis valdymo aparatas tempia žemyn visą Lietuvos ekonomiką. Tačiau neturėtume energetikų palikti vienų su jų problemomis. Juos į skolas įgramzdino dirbtinai palaikomi žemi tarifai, nenumačius lėšų kainų skirtumui kompensuoti. Todėl kuo greičiau savo veiklą turėtų pradėti pertvarkyta Valstybinė energetikos išteklių kainų ir energetinės veiklos kontrolės komisija.
Pavėlavome sukurti nacionalinę naftos kompaniją. Tik praėjusių metų pabaigoje Vyriausybė pagal įstatymą gavo teisę įsteigti akcinę bendrovę „Lietuvos nafta”. Visos šios bendrovės įmonės turi vieną bendrą tikslą - kuo efektyviau išnaudoti esamą gamybinį potencialą. Sėkminga „Lietuvos naftos” veikla gerokai padidintų įplaukas į valstybės biudžetą. Manau, kad ši aplinkybė skatins Vyriausybę kuo greičiau įgyvendinti įstatymą dėl „Lietuvos naftos” steigimo ir privatizavimo.
Jau turėjo įsibėgėti antrasis - už grynus pinigus - privatizavimo etapas. Deja, to nesulaukėme. Sutrukdė, galima sakyti, atviras ministerijų, tam tikrų žinybų boikotas. Jos į sąrašą įrašo tik smulkius, nepatrauklius investuotojams objektus. Negana to, privatizuoti laiku buvo pateikta tik pusė numatytų objektų. Pavyzdžiui, Pramonės ir prekybos ministerija iš 37 sąraše esančių objektų pateikė tik 4. Panaši Ryšių ir informatikos bei Energetikos ministerijų (buvusių, žinoma) pozicija.
Akivaizdu, kad reikia imtis ryžtingų priemonių. Vyriausybė turėtų reikliai įvertinti ministerijų steigėjų atliktą darbą ir įpareigoti jas kartu su Privatizavimo agentūra skubiai parengti programas stambiems energetikos, susisiekimo bei ryšių objektams privatizuoti. Ir pati Privatizavimo agentūra privalo užimti aktyvesnę poziciją, nes neužtenka vien perrašinėti steigėjų siūlymus, reikia ir pačiai turėti savo nuomonę ir aktyviai ją ginti. Jeigu nepakanka tam teisių, tai suteikime jas!
Dar neužmiršome, kiek 1995 metų pabaigoje kainavo dviejų stambių bankų - Lietuvos akcinio inovacinio banko bei „Litimpeks” banko - operacijų sustabdymas. Šių bankų griūtis smarkiai sukrėtė šalies finansų rinką, sukėlė masinę indėlių atsiėmimo bangą iš visų komercinių bankų. Priminsiu, kad per tris pirmuosius 1996 metų mėnesius gyventojų indėliai bankuose sumažėjo 17 procentų. Vėliau pavyko padėtį stabilizuoti, ir nuo rugpjūčio mėnesio gyventojų indėliai po truputį ėmė grįžti į bankus. Per metus bendra indėlių suma išaugo 16 procentų. Gerėjo ir kiti finansiniai bankų rodikliai, pavyzdžiui, vien tik jų disponuojamas turtas per metus išaugo daugiau kaip 24 procentais.
Tačiau pagal įregistruotą akcinį kapitalą šiuo metu Lietuvoje vyrauja nedideli bankai, kurių akcinis kapitalas tesudaro 2030 mln. litų. Tai nė iš tolo neatitinka tarptautinių standartų.
Pernai bankai sustiprino vidinę kontrolę, daugiau teisių suteikė auditui, sugriežtino paskolų išdavimą. Mano iniciatyva pradėjo veikti paskolų rizikos duomenų bazė. Ji suteikia galimybę pasinaudoti informacija apie konkretaus ūkio subjekto įsiskolinimą kitiems bankams, jo negrąžintas paskolas. Apskritai turėtų būti parengta visa programa, kuri užkirstų kelią dideliems finansiniams nuostoliams ir krizėms, garantuotų indėlių saugumą.
1996 metais minimalus mėnesinis atlyginimas buvo padidintas 67 procentais, vidutinė bazinė pensija - 27 procentais, o vidutinis darbo užmokestis - 18 procentų. Šie skaičiai nėra įspūdingi, bet svarbiausia yra tai, kad jie viršijo infliacijos augimą ir apskritai rodo teigiamas tendencijas.
Didžiausias valstybės socialinis rūpestis - pensininkai. Ypač mažos medicinos, kultūros, švietimo darbuotojų pensijos, kadangi ir jų atlyginimai buvo nedideli, nors žmonės dirbo ilgai, sąžiningai, turi didžiulį stažą. Seimui esu pateikęs Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūlau padidinti tokių asmenų pajamų koeficientą ir kartu pakelti mažas pensijas. Gaila, kad šis įstatymo projektas jau antri metai guli Seimo stalčiuose.
Sunkiai verčiasi invalidai, kiti socialiai remtini žmonės, nelengva yra daugumos jaunuolių savarankiško gyvenimo pradžia. Jaunoms šeimoms reikalingi lengvatiniai kreditai būstui įsigyti, didesnė valstybės parama gimus vaikui. Kasmet mažėjant gimstamumui, būtina parengti ir įgyvendinti specialią valstybės demografinę programą.
Kita opi visuomenės gyvenimo problema - tai beglobiai vaikai ir našlaičiai. Nors šiuo metu beveik visi jie prižiūrimi ir auklėjami valstybiniuose vaikų globos namuose, pastaruoju metu ėmė steigtis šeimynos. Kiekvienoje jų auga nuo 5 iki 30 vaikų. Praktika parodė, kad šeimynose (jų dabar turime 32) auginami vaikai geriau pasirengia savarankiškam gyvenimui, lengviau sugeba integruotis į visuomenę. Manau, Vyriausybė ir savivaldybės turi skatinti šeimynų kūrimąsi ir visokeriopai jas remti. Artimiausias uždavinys - priimti Vaikų globos įstatymą.
Praėjusiais metais, priėmus net 12 sveikatos apsaugos įstatymų, iš esmės buvo baigti kurti teisiniai sveikatos sistemos pagrindai. Tačiau įstatymų skaičius toli gražu nelemia reformos sėkmės - laiku turi būti parengti ir poįstatyminiai aktai. O būtent to mums pristigo Sveikatos draudimo įstatymo nuostatoms realizuoti.
Kita vertus, sveikatos apsaugos reforma neturėtų būti atidėliojama vien dėl to, kad dar būtina derinti, tobulinti ar keisti tariamai galiojančius ar išties prastai parengtus įstatymus. Neginčytina, kad įstatymus reikia tobulinti. Tačiau reikalingi ir praktiniai reformos žingsniai, kurie parodytų, ką ir kaip reikia tobulinti sveikatos sistemoje. 1997 metų liepos mėnesio 1 dieną planuojamas pradėti sveikatos draudimo įgyvendinimas turi tapti pagrindu ilgalaikiam reformos procesui, kurio galutinis tikslas - efektyvesnė sveikatos apsaugos sistema.
Daugelį žmonių piktina sparčiai kylančios vaistų kainos - vien per 1996 metų pirmąjį pusmetį jos išaugo 6,5 procento. Aprūpinti gyventojus pigiais ir gerais vaistais galima būtų plėtojant vietinę farmacijos pramonę, kurios pagrindus mes turime. Manau, kad Vyriausybė turėtų tam skirti daug daugiau dėmesio.
Daugelis požymių rodo, kad Lietuvos kultūra, mokslas ir švietimas baigia įveikti pereinamojo į demokratinę visuomenę laikotarpio sunkumus. Praėjusiais metais vyko daugybė įvairių kultūrinių renginių tiek šalyje, tiek pasaulyje. Vis pilnėjo žiūrovų salės, aukštų apdovanojimų pelnė mūsų solistai, muzikantai, aktoriai, kiti kūrėjai. Svarbu tai, kad kiekvienam žmogui suteikta galimybė pasirinkti jam tinkamą renginį, o juos organizuoja ne tik Kultūros ministerija, bet ir įvairūs fondai bei organizacijos.
Tačiau negalima nepastebėti antikultūros apraiškų. Prisidengiant modernumo siekimu, vis labiau propaguojamas smurtas, žiaurumas, dorovės normų nepaisymas. Kai kur nesilaikoma Valstybinės kalbos įstatymo. Rengiantis Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio sukakčiai 2009 metais, turime formuoti aiškią valstybės ir visuomenės orientaciją į nacionalinės kultūros vertybes.
Kultūros, švietimo ir mokslo reikšmės didėjimą rodo ir tai, kad jau antri metai smarkiai padidėjo konkursai į aukštąsias mokyklas. Aukštosios mokyklos, mokslo institutai ir centrai vis labiau sugeba prisitaikyti prie besikuriančios rinkos sąlygų, iš įvairių šaltinių kaupti lėšas fundamentaliesiems ir taikomiesiems tyrimams, reikalingiems šalies poreikiams tenkinti.
Kalbant apie vietos savivaldą, 1996ieji metai įsimintini tuo, kad atlikta ypač svarbių darbų: pirma, priėmus Konstitucijos 119 straipsnio pataisą, nustatyta 3 metų savivaldybių tarybų kadencija; antra, papildžius Konstitucijos 47 straipsnį, savivaldybėms suteikta teisė įsigyti kaip nuosavybę ne žemės ūkio paskirties žemės sklypų, reikalingų jų tiesioginei veiklai skirtiems pastatams statyti bei eksploatuoti; trečia, 1996 metų lapkritį pasirašyta Europos vietos savivaldos chartija. Tačiau praėjusiais metais mažai padaryta, stiprinant savivaldybių ekonominį ir finansinį savarankiškumą. Tobulesnė savivaldybių biudžetų sudarymo tvarka bei šeimininkiškas savivaldybių turto valdymas - svarbiausi 1997ųjų metų uždaviniai.
Lietuvos nacionalinės teisės sistemos ateitis - jos harmonizavimas su Europos Sąjungos teise. Įstatymus turime kurti tokius, kad jie atitiktų šios Sąjungos reikalavimus. Be to, svarbu, kad įstatymai tenkintų visos mūsų visuomenės poreikius, saugotų ir gintų žmogaus teises bei laisves, atitiktų tarptautinės teisės principus ir būtų stabilūs. Deja, įstatymai kaitaliojami taip dažnai, kad pataisų gausoje kartais nebesusigaudo ne tik eiliniai piliečiai, bet ir pareigūnai, tiesiogiai atsakingi už jų vykdymą.
Kita teisinės sistemos dalis - teisingumo ir teisėsaugos institucijos, jų funkcionavimas. Ypatingą vietą šioje sistemoje užima teismai, kurių vaidmuo mūsų visuomenėje didėja. Todėl ir teisėjų kvalifikacijai bei atsakomybei keliami vis didesni reikalavimai. Praėjusiais metais Seimas priėmė mano pasiūlytas Teismų įstatymo pataisas. Pagal šias pataisas asmuo, neturintis teisminio darbo patirties ir norintis tapti apylinkės teismo teisėju, turi atlikti vienerių metų praktiką teisme. Tikiuosi, kad ši pataisa padės pakelti teisėjų kvalifikaciją ir pagerins jų darbo kokybę.
Deja, bendra kriminogeninė situacija kol kas negerėja. Nusikalstamumas ne tik auga, bet tampa labiau organizuotas, profesionalesnis. Nusikaltėliai jaunėja: pernai beveik pusė nusikaltimus padariusių asmenų neturėjo nė 24 metų amžiaus. Būtina kuo greičiau parengti ir įgyvendinti vaikų bei jaunimo nusikalstamumo prevencijos programą.
Susirūpinimą kelia ir padažnėjusi prievarta vaikų atžvilgiu. Visus sukrėtė faktai apie baisų suaugusiųjų elgesį su vaikais. Mano nuomone, neatidėliojant būtina sugriežtinti baudžiamąją atsakomybę už smurtą prieš vaikus. Jau pateikiau Seimui atitinkamų Baudžiamojo kodekso papildymų ir pataisų.
Didžiausia atsakomybė už susidariusią padėtį tenka Vidaus reikalų ministerijai ir Generalinei prokuratūrai. Pernykščio gruodžio įvykiai Panevėžyje atskleidė šių institucijų nesugebėjimą tinkamai reaguoti į situaciją, blogą tarpusavio sąveiką. Nieko nuostabaus, jog daugelis žmonių prarado pasitikėjimą šalies teisėsauga. Tik teisėti, ryžtingi bei rezultatyvūs policijos ir prokuratūros veiksmai gali sugrąžinti piliečių pasitikėjimą jomis.
Kitas rūpestis - padėtis valstybės pasienyje. Valstybės saugumo departamento pareigūnai sulaikė nemažai kontrabandos, atskleidė jos gabenimo sistemą, iškėlė baudžiamųjų bylų. Nustatyta, kad daugiausia kontrabandinių prekių įvežama tiesiog per muitinės postus, suklastojus dokumentus, papirkus pareigūnus. Taigi negaliu kalbėti apie sėkmingą muitinės ir pasienio policijos darbą. Šios institucijos niekaip nepajėgia susidoroti su korupcija savo gretose. Sparčiau reikia diegti technines valstybės sienos apsaugos priemones, kad pareigūnų įtaka, kontroliuojant prekių, transporto bei asmenų judėjimą, būtų minimali.
Blogai dirbo ir su ekonominiais nusikaltimais kovojančios tarnybos, nes buvo nuslėptos milžiniškos mokesčių sumos. Ne visi kalti asmenys buvo išaiškinti ir už tai nubausti.
Apskritai teisėsaugos institucijos turėtų keisti savo veiklos strategiją ir daugiau dėmesio skirti nusikalstamiems procesams prognozuoti, teisės pažeidimų prevencijai, įtraukiant į šią veiklą ir visuomenę. Policija turi atsikratyti kol kas jai įprasto požiūrio į piliečius ir stengtis tarnauti visuomenei, saugoti ją nuo nusikaltėlių. To reikalauja Europos policininkų chartija.
1996aisiais metais žengti gana svarbūs žingsniai stiprinant šalies nacionalinį saugumą. Priėmus Krašto apsaugos tarnybos, Karo prievolės bei Mobilizacijos ir rezervo įstatymus buvo sukurtas įstatyminis pamatas, labai reikalingas normaliam krašto apsaugos ir visos gynybinės sistemos funkcionavimui.
Pagerėjo kariuomenės apginklavimas, ypač prieštankine ginkluote. Suformuoti pirmieji artilerijos padaliniai, įrengtas modernus žvalgybos informacinis centras. Kariuomenę pradėta aprūpinti vakarietiška ryšių technika, pradėta modifikuoti transportą.
1996 metais parengta ir patvirtinta individuali Lietuvos „Partnerystės vardan taikos” programa, mūsų kariškiai dalyvavo 23 bendrose su kolegomis iš NATO pratybose ir daugiau kaip šimte kitų įvairių „Partnerystės” renginių. Taikos įtvirtinimo misijoje Bosnijoje Danijos bataliono sudėtyje tarnavusį lietuviškąjį būrį pakeitė kuopa. Joje tarnaujantys kariai pelnė aukštą NATO bei Danijos karinės vadovybės įvertinimą. Ir nors nelengva ši kilni misija, Lietuva pasiryžusi tęsti ją ir tapti aktyvia saugumo Europoje didinimo dalyve.
Pritariu tam, kad 1997 metų biudžete krašto apsaugai finansuoti skirta daug daugiau lėšų nei ankstesniais metais. Lietuvos ryžtą kurti efektyvią krašto gynybos sistemą liudija ir praėjusių metų gruodžio mėnesį priimtas Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas.
Mūsų šalies užsienio politika nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo pasižymi perimamumu, stabilumu ir yra prognozuojama. Ketverius metus vykdyta užsienio politika yra palaikoma ir dabartinės koalicinės daugumos, ir iš esmės sutampa su Vyriausybės programos užsienio politikos dalimi. Sieksiu, kad toks sutarimas būtų išlaikytas ir ateityje.
Maždaug prieš dešimtmetį prasidėję esminiai pokyčiai tarptautiniuose santykiuose kasmet keičia Senojo žemyno politinę struktūrą, skatina vis didesnę ekonominę bei politinę integraciją, pagarbą nekintamoms demokratinėms vertybėms ir žmogaus teisėms.
Lietuva - sudėtinė Europos dalis, todėl ir pati aktyviai dalyvauja pasaulinėje politikoje ir konkurencijoje. Įvairiose tarptautinėse organizacijose pateikiami ir ginami gyvybiniai mūsų šalies interesai, plečiami ir gilinami dvišaliai valstybiniai santykiai, aktyviai bendradarbiaujama regioninėse struktūrose.
Savo krašto interesų gynimas tarptautinėje arenoje visada bus aktualus ir niekada nebus lengva tai daryti. Pasaulio ištekliai yra riboti, todėl gyvybinius krašto poreikius galima patenkinti tik sumaniai tuos išteklius panaudojant. Tai ne tik žmogiškieji ir gamtiniai ištekliai, bet ir pasaulio dėmesys mūsų šaliai, ir kreditai, ir mūsų prekių bei paslaugų rinkos, ir daugelis kitų dalykų.
Atsižvelgdama į Europoje besiklostančią geopolitinę situaciją, Lietuva kaip ir iki šiol užsienio ir saugumo politikoje privalo siekti tik laimėjimų. Jėgos ir išteklių stygių mūsų valstybė privalo kompensuoti aktyvia veikla. Todėl mūsų valstybinės valdžios grandžių gyvenimas ir visuomenė reikalauja maksimalių pastangų ir koordinacijos, iniciatyvos ir atsakomybės.
Istorine ir kultūrine prasme Lietuva priklauso Vakarų civilizacijai, vadovaujasi jos vertybėmis bei idealais ir savo ateitį mato tarp demokratinių ir klestinčių Europos valstybių. Todėl mūsų diplomatijai šiais metais keliamas uždavinys ne tik aktyviau veikti, bet ir pasiekti didesnės kitų valstybių paramos mūsų saugumui ir integracijai užtikrinti. Vienas svarbiausių mūsų užsienio politikos prioritetų yra pilnateisė narystė Europos Sąjungoje.
Europos, arba Asociacijos, sutartį iki šiol yra ratifikavęs Europos Parlamentas ir vienuolika Europos Sąjungos valstybių. Lietuvos iniciatyva Baltijos šalys bendru laišku paragino Europos Sąjungos vadovybę pagreitinti Europos sutarčių tarp Baltijos šalių ir Europos Sąjungos ratifikavimo procesą kitose valstybėse. Neturėtume sumažinti dvišalio diplomatinio veikimo, kol Europos sutartis nebus ratifikuota ir likusiose keturiose šalyse.
Didžiausią dėmesį Lietuva skyrė bendradarbiavimui su Europos Sąjunga teisėsaugos klausimais, ypač kovai su nelegalia migracija ir organizuotu nusikalstamumu. Kartu būtina išspręsti Lietuvos piliečių bevizio važiavimo į pagrindines Vakarų Europos šalis problemą, būtina intensyvinti derybas dėl galimybių prisijungti prie Šengeno sutarties. Apie šias ir kitas problemas kalbėjau praėjusių metų gruodžio mėnesį Dubline vykusiame Europos Sąjungos ir asocijuotų šalių vadovų susitikime.
Lietuva jau yra pasiruošusi pradėti derybas dėl stojimo į Europos Sąjungą ir pasisako už tai, kad šių metų birželį Amsterdame Europos Sąjungos viršūnių susitikime būtų nustatyta konkreti derybų pradžios data. Mes pritariame pasiūlymui, kad derybos prasidėtų su visomis šalimis kandidatėmis vienu metu. Sieksime užbaigti derybas kartu su pirmosiomis šalimis. Tačiau suprantame, kad tai - ilgalaikis procesas, kuris pareikalaus ir didžiulių pastangų pertvarkant visą mūsų gyvenimą, ir šalies piliečių supratimo bei pritarimo.
Siūlau, kad vyriausybinė Europos integracijos koordinacinė taryba įkurtų specialią grupę arba komisiją, kuri skatintų ir koordinuotų ne tik valdžios institucijų, bet ir visuomeninių nevyriausybinių organizacijų bei privataus verslo, mokslo, kultūros ir kitų sričių atstovų dalyvavimą pateikiant ir aiškinant mūsų valstybės plėtojimo perspektyvas ir prioritetus užsienio politikoje.
Integracija į NATO, glaudžiai bendradarbiaujant su Aljanso narėmis, Lenkija, kitomis Vidurio Europos bei Baltijos valstybėmis, yra kitas labai svarbus mūsų užsienio politikos uždavinys. Įsijungimą į Europos Sąjungą ir gynybines transatlantines struktūras Lietuva mato kaip tarpusavyje susijusius ir vienas kitą papildančius procesus. Jie reiškia stabilumo, didesnio saugumo ir gerovės zonos išplėtimą į Vidurio Europą. Siekdama tapti NATO nare, Lietuva neeskaluoja esamos ar numatomos kokios nors konkrečios grėsmės. Šis siekis daugiau grindžiamas bendra politine euroatlantinės integracijos procesų logika.
Viena efektyviausių Lietuvos saugumą stiprinančių sąlygų ir indėlis į regiono bei visos Europos saugumą yra geri santykiai su kaimynais. Tokiu pavyzdžiu gali būti glaudūs ir įvairiapusiai mūsų ryšiai su Lenkija. Šiandien drąsiai galima juos pavadinti geriausiais per visą mūsų šalių istoriją. Pietinę kaimynę vertiname kaip savo strateginę partnerę integruojantis į Europos Sąjungą ir NATO bei įtvirtinant saugumą ir stabilumą regione.
Pastaruoju metu kyla diskusijų dėl bendradarbiavimo su Latvija ir Estija pobūdžio ir efektyvumo, dėl Baltijos valstybių kelio į europines bei transatlantines ekonomines, politines ir saugumo struktūras. Manyčiau, kad neatmetant objektyvių skirtumų, Lietuvos, Latvijos ir Estijos vienybė, mūsų valstybių bendradarbiavimas turi išlikti ir būti vienas svarbiausių mūsų veiklos prioritetų. Tačiau užsisklęsti siaurame rate, žinoma, nereikia.
Lietuvos ir Latvijos interesų nesutapimas dėl ekonominės zonos jūroje pasidalijimo yra lokalinio ir laikino pobūdžio. Jis neturėtų lemti tolesnės draugiškos mūsų šalių tarpusavio santykių plėtros. Esu įsitikinęs, kad derybos su šia kaimyne tęsis, kol bus rastas teisingas ir abiem pusėms priimtinas sprendimas.
Lietuvos santykiai su Rytų kaimynais yra konstruktyvūs. Mūsų ir Rusijos ryšiai įgavo normalų pobūdį, juose neliko neišspręstų politinių problemų. Manau, kad dabartinė Seimo dauguma šiandien šį procesą palaiko. Visiškai pritardamas tokiai pozicijai, noriu dar kartą išryškinti savo nuostatą, kad ekonominiai ryšiai privalo ir toliau būti plėtojami subalansuotai bei atitikti Europos Sąjungos standartus. Lietuvos importo ir eksporto geografija irgi privalo išlikti kuo įvairesnė. Santykiuose su Rusija Lietuva ir toliau laikysis aiškios ir nuoseklios pozicijos - bendradarbiavimą grįsti geros kaimynystės, tarpusavio supratimo, lygiateisiškumo ir abipusės naudos principais.
Pastaraisiais metais ir ypač artėjant svarbių sprendimų priėmimo laikui mes vis didesnį dėmesį skiriame dvišalių santykių su Europos Sąjungos ir NATO valstybėmis plėtojimui. Vis glaudžiau ir aktyviau bendradarbiaujame su Vokietija, Didžiąja Britanija, Prancūzija. Tai valstybės, kurių parama ypač svarbi ir nuo kurių labai priklauso vienas ar kitas sprendimas, lemiantis Lietuvos priėmimą į europines ir transatlantines struktūras. Šiuos klausimus aš nuolat aptariu ne tik susitikimuose su Europos ir Šiaurės Amerikos šalių vadovais, bet ir su šių šalių ambasadoriais, reziduojančiais Lietuvoje.
Vienas iš svarbiausių Lietuvos užsienio politikos uždavinių - gilinti dvišalį bendradarbiavimą su JAV. Praėjusiais metais vizito į JAV metu susitikau su šalies Prezidentu B.Klintonu, gynybos sekretoriumi bei Kongreso atstovais. Aptarėme dvišalių santykių plėtojimo bei Baltijos šalių saugumo klausimus. Tikiuosi, kad šį svarbų dialogą pratęsime ir šiemet.
Noriu pabrėžti svarbų JAV vaidmenį garantuojant Europos ir konkrečiai Baltijos šalių saugumą bei remiant Lietuvos siekį tapti Šiaurės Atlanto Aljanso bei Europos Sąjungos nare. Daugiau dėmesio reikia skirti santykiams su Pietų Europos regionu. Mūsų tikslas - siekti, kad šios valstybės aktyviai ir konstruktyviai remtų Lietuvos siekius integruotis į europines ir transatlantines struktūras.
Regioninio bendradarbiavimo plėtojimas yra vienas iš Lietuvos užsienio politikos prioritetų. Kalbant apie šią veiklą, reikėtų paminėti, kad mes priklausome iš karto keliems regionams: Baltijos jūros valstybių, Vidurio Europos ir Baltijos valstybių.
Santykių plėtra su Vidurio Europos valstybėmis įtvirtina Lietuvos priklausymą Vakarų civilizacijai. Norėčiau atkreipti dėmesį į būtinumą plėsti politinį ir ekonominį bendradarbiavimą su Vidurio Europos laisvosios prekybos sutarties - CEFTA - šalimis. Pernai pasirašytos laisvosios prekybos sutartys su Lenkija, Čekija, Slovėnija, Slovakija, pradėtos derybos su Vengrija. Tai ne tik leidžia smarkiai padidinti dvišalės prekybos apyvartą, bet ir priartinti Lietuvą prie įstojimo į CEFTA.
Jau tapęs tradiciniu Lietuvos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimas kasmet praturtinamas naujomis iniciatyvomis politinėje ir ekonominėje srityse. Mes dėkingi šioms šalims už aktyvų Lietuvos siekių rėmimą. Atskirai pažymėčiau dvišalius Lietuvos ir Danijos ryšius ir ypač praktinį bendradarbiavimą karinėje bei taikos palaikymo srityje.
Man, kaip Lietuvos Prezidentui, pagal Konstituciją yra pavesta formuoti ir kartu su Vyriausybe įgyvendinti valstybės užsienio politiką. Manau, kad tarptautinėje politikoje plačiąja prasme aktyviai turėtų pasireikšti ir nevyriausybinės institucijos, verslo, mokslo, kultūros atstovai. Ypač būtų naudinga, kad Lietuvos Seimas ir visi jo nariai plėstų tarpparlamentinius ryšius, padėtų stiprinti Lietuvos, kaip demokratinės valstybės, įvaizdį Europoje ir visame pasaulyje.
Lietuvoje kol kas nėra valstybės finansuojamų ar privačių fondų remiamų mokslo tyrimo centrų, analizuojančių tarptautinę politiką. Todėl jaučiame ir kvalifikuotų užsienio politikos tyrimų stygių. Pirmosios tokių darbų užuomazgos matomos Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Tačiau to aiškiai nepakanka. Manau, kad Lietuvai reikėtų ir akademinio žurnalo užsienio politikos klausimais. Vyriausybė turėtų paieškoti ir rasti tam lėšų.
Lietuvos raida po 1990 metų parodė, kad valstybė, tinkamai suformavusi ir pateikusi savąjį įvaizdį pasaulio visuomenei, įgyja labai daug privalumų. Nuo tarptautinio šalies autoriteto, jos ekonominės ir politinės būklės įvertinimo priklauso integracijos į pasaulio ekonomines ir politines struktūras galimybės, užsienio investicijų apimtis, tarptautinis mūsų valstybės autoritetas. Svarbu ir tai, kad Lietuva atsiskleistų pasauliui kaip šalis, išsaugojusi ir puoselėjanti savo tautines tradicijas, senąją lietuvių kalbą ir unikalią kultūrą. Objektyvaus įvaizdžio formavimas yra strateginis Lietuvos politikos uždavinys.
Dabartinis mūsų šalies įvaizdis pasaulyje nėra toks, kokio norėtume. Tam labai kenkia dažni įstatymų ir nutarimų keitimai, nusikalstamumas, pasienio problemos, muitinės ir mokesčių inspekcijos darbas, negatyvi nuostata užsienio investuotojų atžvilgiu. Trūksta informacijos apie Lietuvą užsienio kalbomis, o jeigu ji ir pateikiama, tai dažnai nėra gerai apgalvota. Kartais valstybės įvaizdžiui kenkia ir neatsakingi arba skuboti kai kurių politikų pareiškimai.
Įtraukus Lietuvą į Europos integracijos procesus, atsiveria plačios galimybės šalies politiniam ir ekonominiam gyvenimui atsinaujinti, sėkmingai mūsų valstybės raidai. Šių permainų sėkmė priklauso nuo to, kaip kryptingai ir tiksliai vykdoma stojimo į Europos Sąjungą politika, kaip sprendžiamos problemos, susijusios su nauja šalies pozicija tarptautinėje arenoje. Manau, kad šiuo metu pasaulis mums skiria pakankamai dėmesio, bet trūksta konceptualaus ir objektyvaus Lietuvos pateikimo tarptautinei auditorijai. Lietuva pasaulyje turi būti suvokiama ir vertinama kaip suvereni valstybė, turinti ryškių savo privalumų. Tai palanki šalies geografinė padėtis, puiki gamta, graži miestų senoji architektūra, originali kultūra ir sena kalba, neblogos susisiekimo sąlygos, didelis Lietuvos įmonių intelektualinis potencialas, kvalifikuoti darbuotojai.
Tikslus, suderintas ir objektyvus pasaulio visuomenės informavimas apie įvairių valstybės veiklos sričių realią padėtį, vertybes, jos interesus bei užsienio politikos kryptis yra naudingas ne tik pačiai Lietuvai, bet ir kitoms ja besidominčioms valstybėms, tarptautinėms organizacijoms.
Gerbiamieji Seimo nariai, neatsitiktinai savo metinio pranešimo baigiamuoju akcentu pasirinkau Lietuvos įvaizdžio problemą. Manau, kad joje it plačioje panoramoje atsispindi visų mūsų gyvenimo sričių problemos ir laimėjimai. Norėčiau, kad ateityje Lietuvos įvaizdis pasaulyje sutaptų su mūsų kuriamos valstybės, kaip visumos, vizija, kad visiems būtų aiški mūsų visuomenės samprata apie prioritetinius valstybės siekius ir idealus. O mes, turėdami sistemingą ir kompleksišką modernios valstybės viziją, galėsime motyvuotai modeliuoti vidaus ir užsienio politiką, šalies ekonominę ir socialinę raidą, spręsti valstybės valdymo, saugumo, teisėsaugos ir teisėtvarkos bei technologinės pažangos problemas.
Ačiū už dėmesį! (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame Jo Ekscelencijai. Aš norėčiau Seimo vardu palinkėti Prezidentui sėkmingai ir greičiau įveikti nelemtą gripą. Tikrai vertiname, kad Prezidentas atėjo šiandien ir buvo savo poste.
Dabar mes turime laiko iki 11.20 val. Aš norėčiau Seimo narius pakviesti atsiliepti į audėjos ponios B.Janavičienės, padovanojusios Seimui unikalaus ilgumo per visą parą Vasario 16ajai išaustą juostą, pasiūlymą, kad mes, jeigu mums gerai pavyks, susijuostume visi ta juosta ir suvoktumėm savo bendrumą, bendrą likimą ir bendrą pareigą. (Pauzė. Juosiasi juosta)
PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Gerbiamieji kolegos, pertrauka baigėsi. Tęsiame darbą pagal mūsų darbotvarkę. Darbotvarkė, kaip žinote, buvo patvirtinta Seimo praeitame posėdyje, šiandieną dar sykį aptarta Seniūnų sueigoje. Tie patikslinimai, kurie buvo šiandieną aptarti Seniūnų sueigoje, yra tokie: rezervinis pirmasis klausimas dėl AB „Būtingės nafta” įstatinio kapitalo didinimo įstatymo projekto šiandien nebus svarstomas, tai bus daroma ketvirtadienį, šiandien taip pat nebus svarstomas Seimo nutarimas (rezervinis 3 klausimas) „Dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro atšaukimo”. Šis klausimas bus svarstomas ketvirtadienį. Jūs turbūt, gerbiamieji Seimo nariai, žinote, kad Prezidentas pasirašė dekretą, kuriuo siūlo Seimui priimti generalinio prokuroro atsistatydinimą.
(svarstymas ir priėmimas )
Dabar mūsų darbotvarkės klausimas 12 - Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos kariuomenės būrio dalyvavimo NATO vadovaujamoje taikos stabilizavimo operacijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje” projektas. Registracijos Nr.P204, svarstymo stadija. Šį projektą svarstė Nacionalinio saugumo komitetas. Komiteto sprendimas yra toks: „Pritarti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos kariuomenės būrio dalyvavimo NATO vadovaujamoje taikos stabilizavimo operacijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje” projektui. Už šį sprendimą balsavo visi posėdžio dalyviai.” Šio klausimo diskusijoje niekas nenori kalbėti. Komiteto nuomonę aš paskelbiau. Ar komiteto atstovai ar vadovai norėtų šiuo klausimu tarti žodį? Pone Katkau, nenorite tarti žodžio, ne? Ne. Viskas yra aišku. Ar norėtų tarti baigiamąjį žodį projekto iniciatoriai ir pateikėjai? Ministras Č.Stankevičius? Irgi ne. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, ar galime pritarti bendru sutarimu, kad po svarstymo šiam projektui yra pritarta? Galime pritarti. Ačiū.
Kiek mes kalbėjomės Seniūnų sueigoje ir kaip matote darbotvarkėje, Seimo Pirmininkas siūlo šį klausimą svarstyti šiandieną ir baigti priimti, t.y. svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar Pirmininkas norėtų tarti žodį? Seimo Pirmininkas. Prašom.
V.LANDSBERGIS. Taip, aš noriu pats tai pasakyti, kad po to nebūtų kokių nors formalių priekaištų. Aš siūlau svarstyti šį klausimą ypatingos skubos tvarka, kad mes tuoj pat ir priimtume.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, turbūt bendru sutarimu galime sutarti, kad ši procedūra - ypatingos skubos tvarka šiuo klausimu, šiandien yra taikoma. Jeigu niekas neprieštarauja, tada mes pradėsime šio nutarimo priėmimo procedūrą. Kaip paprastai, priėmimą pradedame nuo registracijos. Registruojamės. Užsiregistravo 58 Seimo nariai. Pradedame priėmimo procedūrą. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Norinčių kalbėti nematyti. Šiuo klausimu yra bendras visų Seimo narių sutarimas. Prašom pasiruošti priėmimui. Balsų skaičiavimo komisiją prašom pasiruošti. Balsuosime dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos kariuomenės būrio dalyvavimo NATO vadovaujamoje taikos stabilizavimo operacijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje” priėmimo. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas, prašom balsuoti. Balsuojame pakeldami rankas. Balsų skaičiavimo komisija skelbia, kad už yra 55, aš pridedu savo balsą - 56. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, už balsavus 56 Seimo nariams Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos kariuomenės būrio dalyvavimo NATO vadovaujamoje taikos stabilizavimo operacijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje” vienbalsiai yra priimtas. Taigi šį darbotvarkės klausimą baigėme.
(pateikimas svarstymas ir priėmimas )
Dabar 13a, 13b darbotvarkės klausimas - Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo komiteto narių skaičiaus pakeitimo” projektas Nr.P264 ir Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties pakeitimo” projektas Nr.P228(2). Pranešėjas - Seimo kancleris J.Razma. Pateikimo stadija. Prašom.
J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, jūs prisimenate, ne taip seniai prisiekė du nauji Seimo nariai, taigi juos reikia įrašyti į kokius nors komitetus. Mes juos siūlome įrašyti į tuos komitetus, kuriuose buvo jų pirmtakai. Taip pat socialinės apsaugos ministrė pageidautų dirbti Socialinių reikalų komitete. Tada, kai mes sudarėme komitetus, matyt, dar nebuvo iki galo aiškios ministrų kandidatūros, todėl ir yra šis netikslumas. Taigi siūlyčiau pritarti šitam komitetų sudėties pakeitimo projektui. Taip pat mums tenka keisti ir dar vieną nutarimą, kuriuo buvo nustatytas komitetų narių skaičius, kadangi Socialinių reikalų ir darbo komiteto narių skaičius vienetu padidėja, o Sveikatos reikalų komiteto - vienetu sumažėja, bet Sveikatos reikalų komitete dar lieka 7 nariai. Taigi mes tą būtiną minimumą čia išlaikome. O Socialinių reikalų ir darbo komitetas po šio sprendimo galėtų sudaryti du pakomitečius, kurių jie seniai pageidauja. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų niekas nenori paklausti. Komitetai neprieštarauja: nei Sveikatos reikalų komitetas, nei Socialinių reikalų ir darbo komitetas, nei kiti komitetai.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galime.
Ar galime šį klausimą svarstyti dabar? Galime. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, niekas nenori turbūt kalbėti ir per svarstymą, todėl bendru sutarimu galime pradėti priėmimo procedūrą. Ačiū.
Gerbiamieji Seimo nariai, dar sykį registruojamės. Registracija pradėta. Užsiregistravo 85 Seimo nariai.
Visų pirma pradedame Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo komiteto narių skaičiaus pakeitimo” priėmimo procedūrą. Ar yra norinčių kalbėti dėl šio nutarimo, kuris pakeičia Socialinių reikalų ir darbo komiteto narių skaičių ir Sveikatos reikalų komiteto narių skaičių? Norinčių kalbėti nėra.
Kviečiu pasirengti balsuoti. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus pakeitimo” būtų priimtas, prašom balsuoti.
PIRMININKAS. Už - 77. Už - 78. Atsiprašau. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Taigi Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus pakeitimo” už balsavus 78 - vienbalsiai yra priimtas.
Dabar antrasis nutarimas - Seimo nutarimas „Dėl Seimo komitetų sudėties pakeitimo”, pagal kurį du Seimo nariai - N.Puteikis ir J.Mocartas - tampa atitinkamų komitetų nariais, o ponia I.Degutienė pakeičia savo narystę iš Sveikatos reikalų komiteto į Socialinių reikalų ir darbo komiteto.
Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nesimato. Galime pritarti bendru sutarimu svarstymo procedūrai ir pradėti priėmimo procedūrą? Galime. Ačiū. Norinčių kalbėti nėra.
Taigi prašom pasiruošti dar sykį balsuoti. Vėl registracija? Prašom, registruojamės. Registracija!
Kol vyksta registracija, gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau pasitarti dėl kai kurių mūsų darbotvarkės dalykų. Atrodo, kad mūsų darbo tempas šiandien yra tikrai didelis ir mes tuoj išspręsime dar vieną rezervinį klausimą. Ar galėtume iki 12.00 val. pradėti mūsų šios dienos darbotvarkės 18 klausimo priėmimą, t.y. Žemės ūkio bendrovių įstatymo priėmimą? Jeigu niekas neprieštarautų, mes galėtume pradėti maždaug už 5 min. to klausimo priėmimą, paskui, 12.00 val., grįžti atgal prie kitų darbotvarkės klausimų, o jį tęsti vėl tada, kai ateis laikas, kadangi, aš manau, tas klausimas užims daugiau laiko, negu mes numatome darbotvarkėje. Genocidą laiku pradėsime. Aš atsiprašau, gerbiamieji Seimo nariai, dėl tų mūsų frazių. Mes pradėsime laiku Genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinės direktorės tvirtinimo procedūrą. Ponas J.Karosas išvedė mane iš pusiausvyros, ir mes pasakėme tokią frazę, kuri neturėtų skambėti šituose rūmuose.
Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, užsiregistravo 85 Seimo nariai.
Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Seimo komitetų sudėties pakeitimo” būtų priimtas, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 81.
PIRMININKAS. Už - 82. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 1.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, balsavus už 82 ir 1 susilaikius, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Seimo komitetų sudėties pakeitimo” yra priimtas.
(pateikimas)
Dabar, kadangi turime dar šiek tiek laiko, aš kviečiu į tribūną Seimo kanclerį pateikti 2 rezervinį klausimą - nutarimo „Dėl Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo” projektą Nr.P230. Pateikimo stadija.
J.RAZMA. „Dėl Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo”.
PIRMININKAS. Taip, taip.
J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, jums yra išdalytas projektas su indeksu 2, dėl kurio aš turiu atsiprašyti, kad jis nėra visiškai tikslus. Čia dar yra kelios klaidos, kurias, tikiuosi, iki priėmimo galėsime ištaisyti, t.y. Gamtos apsaugos komitete turėtų būti Seimo narys A.Grumadas, kurio vietoje ir siūlomas pavaduotoju M.Končius, o Valdymo reformų ir savivaldybių komitete vietoje A.Čapliko tada pavaduotoju būtų siūlomas R.Čiupaila. Paskutiniuoju momentu man Centro frakcija pranešė, kad vietoje K.Glavecko Biudžeto ir finansų komitete jie siūlytų A.Čapliką. Taip pat yra netikslumų mūsų frakcijos atstovų sąraše, kadangi pagal ankstesnį pasiūlymą čia dar buvo likę, kad J.Mocartas - Biudžeto ir finansų komitete, o N.Puteikis - Gamtos apsaugos komitete. Iš tikrųjų yra atvirkščiai. Tai mes tik ką patvirtinome.
Aš dar norėčiau pažymėti, kad pavaduotojų kandidatūrų nėra pateikusi Nepriklausoma frakcija, vadovaujama gerbiamosios K.Prunskienės. Taigi iki priėmimo reikėtų ir šitai, matyt, ištaisyti. Šiaip mes viską čia surašėme taip, kaip pateikė frakcijos. Visos frakcijos, išskyrus LDDP, siūlo po vieną pavaduotoją vietoje atitinkamo komiteto nario. LDDP sunumeravusi siūlo po du ar tris. Eilės tvarka nurodoma. Todėl turbūt siūlyčiau iš karto dabar šito projekto neteikti priimti, o, įtraukus tas pataisas, būtų galima galbūt kitu momentu teikti jau galutinai priimti.
PIRMININKAS. Dar jūsų nori paklausti 2 Seimo nariai. Ž.Jackūnas.
Ž.J.JACKŪNAS. Aš norėčiau paklausti dėl to, kad Švietimo ir mokslo komitete prie J.Mincevičiaus pavardės nėra jį pavaduojančio nario. Aš siūlyčiau N.Puteikį, tik mums labai būtų svarbu…
J.RAZMA. Čia yra tas atvejis, kurį aš minėjau, kad gerbiamosios K.Prunskienės vadovaujama frakcija dar nepateikė savo pavaduotojų. Ta klaida bus ištaisyta. Pavaduotoju negali būti kitos frakcijos atstovas, tik tos pačios. Čia bus pavaduotojas. Prašom nesijaudinti.
PIRMININKAS. Ir P.Šakalinis.
P.ŠAKALINIS. Aš norėčiau paklausti. Dabar, kai mes priėmėme P264, I.Degutienė perėjo į Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Čia B.Visokavičienę pavaduoja I.Degutienė. Reikėtų skirti kitą pavaduotoją.
J.RAZMA. Teisingai. Aš jau esu ir pasižymėjęs šitą momentą. Tada, be abejo, Seimo narė I.Degutienė būtų įrašyta Socialinių reikalų ir darbo komitete ir ją pavaduotų, kaip čia ir buvo planuojama, Seimo narys Z.Mackevičius, o B.Visokavičienę tada pavaduotų J.Mocartas, o vietoje J.Mocarto J.Galdiką pavaduotų I.Degutienė. Čia tokie pakeitimai atsirastų.
PIRMININKAS. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Galime.
Tada prašom, kancleri, parengti naują variantą. Jeigu tai būtų padaryta šiandien, mes po pietų galėtume šitą klausimą turbūt baigti spręsti. Ačiū.
(priėmimas)
Gerbiamieji Seimo nariai, kaip mes lyg ir sutarėme, aš siūliau, kad dabar pradėtume 18 darbotvarkės klausimą, nes turime sutaupę 20 min., t.y. Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. 138(3) priėmimo procedūrą. Jeigu niekas neprieštarauja, kviesčiau į tribūną poną V.Lapę. O 12.00 val. padarysime priėmimo pertrauką ir svarstysime kitus darbotvarkės klausimus taip, kaip numatyta darbotvarkėje.
Iš pradžių, jeigu galite, prašom pasakyti apie dar padarytus patikslinimus ir gautas pataisas kelis žodžius, o tada pradėsime pastraipsniui priėmimą.
V.LAPĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke! Gerbiamieji kolegos! Manau, kad laikas, skirtas šio projekto nagrinėjimui, buvo pakankamai ilgas, buvo galima išsakyti visas mintis, kurias tik kas norėjo. Keletą kartų buvo svarstytas mūsų komitete. Matome ir iš projekto, kad tai yra jau trečias variantas. Kiek buvo įmanoma, atsižvelgta į daugumos siūlytojų pastabas ir pasiūlymus, todėl aš prašyčiau posėdžio pirmininką galbūt pradėti priėmimo procedūrą, nes anuos pridėti vargu ar galima.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis komiteto pirmininke.
Taigi pradedame priėmimo procedūrą. Pradedame priėmimo procedūrą pastraipsniui.
1 straipsnis - 4 straipsnio papildymas. Čia pataisos yra...
V.LAPĖ. ...yra pono J.Listavičiaus.
PIRMININKAS. Pono J.Listavičiaus pataisos, taip?
V.LAPĖ. Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Prašom, pone Listavičiau, pateikti savo pataisą. J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai! Žemės ūkio bendrovių turto vertinimas nėra toks paprastas dalykas ir ne taip dažnai jis buvo vykdomas. Todėl norint, kad vis dėlto būtų išlaikyti kokie nors bendri principai, kad būtų galima, sakykim, sudaryti Lietuvos Respublikos turto balansą, reikėtų, kad turtas, kaip sakoma, daugmaž atitiktų savo vertę pagal jo, sakykim, kokybę ir pagal jo laikymo vietas. Aš galvoju, kad savarankiškai žemės ūkio bendrovės to darbo, nesiorientuodamos į bendrus reikalavimus, sakykim, arba į patirtį Lietuvos ūkio, to atlikti negalės, todėl aš ir siūlau įterpti po žodžio „išrenka komisiją” - „remdamasis Vyriausybės patvirtinta metodika”. Mes žinom, kiti sakys, kad čia yra kita nuosavybės forma, todėl gal čia ir nebus tie privalomi reikalavimai, bet orientuojantis tai būtų labai reikalinga ir tikslinga, todėl aš ir siūlau 1 straipsnį papildyti žodžiais „remdamasis Vyriausybės patvirtinta metodika”. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir M.Pronckus dėl J.Listavičiaus pataisos. Prašom.
M.PRONCKUS. Pirmiausia įvertinti turtą. Tai yra privati nuosavybė, ir kiekvienas privatininkas turi teisę įvertinti taip, kiek, jam atrodo, tas turtas vertas, arba remdamasis kažkokiais norminiais dokumentais. Norminiai dokumentai gali būti pateikti nebūtinai Vyriausybės - ir Žemės ūkio ministerijos, ir kai kurių institutų, ir kai kurių kitų organizacijų, todėl šito žodelio „Vyriausybės”, manau, nereikia. Tegu lieka taip, kaip yra projekte.
PIRMININKAS. Ponas M.Pronckus nepritaria pono J.Listavičiaus pataisai.
Kaip pranešėjas?
V.LAPĖ. Mes komitete svarstėme gana aktyviai ir manome, kad šituo atveju sunku būtų laikytis vis dėlto Vyriausybės kažkokių nors konkrečių nurodymų. Trumpas pavyzdys - tvartas tokio pat dydžio, toks pat projektas; sakykim, analogiškas tvartas prie Kauno gali kainuoti 100 tūkst., o Ignalinoje - 5 Lt. Taigi vadovautis kažkokiu bendru Vyriausybės nurodymu iš esmės yra sunku. Būtų galima, žinoma, sutikti su tuo, kad komisija galėtų arba, sakykim, turėtų atsižvelgti į kai kuriuos Vyriausybės pasiūlymus. Būtų galima tokią redakciją įtraukti.
PIRMININKAS. Bet, gerbiamasis pranešėjau, dabar mes turime apsispręsti dėl J.Listavičiaus pataisos. Turėtume labai aiškiai formuluoti, ar mes pritariame šitai pataisai, ar nepritariame, o į kokius metodinius pasiūlymus toliau jau bendrovės narių susirinkimas ir komisija atsižvelgs, tai čia, aišku, yra jau kiti dalykai.
V.LAPĖ. Jeigu galima?
PIRMININKAS. Taip, prašau.
V.LAPĖ. Matote, čia yra žodis „remdamasis”. Šita komisija turi remtis, jau jeigu mes taip parašome, bet aš siūlau galbūt vietoje „remdamasis” įrašyti „atsižvelgiant”.
PIRMININKAS. „Atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintą metodiką”?
V.LAPĖ. Taip, „atsižvelgiant į Vyriausybės pasiūlymą”. Jeigu ponas J.Listavičius sutiktų, būtų labai graži formuluotė.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji, ar ponas J.Listavičius sutinka su tokia… Sutinka, taip? Ar niekas neprieštarauja, kad tokia pataisa būtų įrašyta į 1 straipsnį, šiek tiek modifikuota J.Listavičiaus pataisa. Vietoj pono J.Listavičiaus siūlytų žodžių „remdamasis Vyriausybės patvirtinta metodika” yra siūloma įrašyti „atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintą metodiką”. Visi sutinka. Tokiu atveju dėl šitos pataisos yra sutarta.
Dabar dėl viso 1 straipsnio. Ar yra norinčių kalbėti dėl viso 1 straipsnio, ar galime jį priimti bendru sutarimu tokį, koks jis dabar yra šiek tiek paredaguotas? Niekas nenori kalbėti. 1 straipsnį galime priimti bendru sutarimu. Ačiū.
2 straipsnis. Ar yra pataisų?
V.LAPĖ. 2 straipsniui pataisų nėra.
PIRMININKAS. 2 straipsniui pataisų nėra. Ar yra norinčių kalbėti dėl 2 straipsnio? Norinčių kalbėti nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Galime priimti bendru sutarimu. Ačiū. 2 straipsnis priimtas bendru sutarimu.
3 straipsnis. Ar yra pataisų?
V.LAPĖ. 3 straipsniui pataisų taip pat nėra.
PIRMININKAS. 3 straipsniui… Taip.
A.Šimėnas. Prašom. Dėl 3 straipsnio.
A.ŠIMĖNAS. Beveik absoliuti dauguma Ekonomikos komiteto siūlymų įvertinta, ir mes esame labai patenkinti. Tačiau 3 straipsniui mūsų komitetas buvo pasiūlęs vieną papildomą sakinį, kad paslaugų tarifus nustato bendrovės susirinkimas. Manau, kad tai šiek tiek sukonkretintų tą problemą, nes šiuo metu tuos tarifus nustato administracija ir laisva tvarka. Manau, kad būtų šiek tiek konkrečiau. Čia buvo Ekonomikos komiteto alternatyva. Jeigu pranešėjas sutiktų, aš manau, būtų šiek tiek tiksliau.
PIRMININKAS. Ar komiteto pirmininkas sutinka su šia pataisa, ar ne?
V.LAPĖ. Norėčiau nesutikti. Mes gana išsamiai išnagrinėjome ir manome, kad kiek buvo įmanoma, tiek atsižvelgėme į Ekonomikos komiteto pasiūlymus.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes formaliai galime svarstyti Ekonomikos komiteto pataisą, kuri nebuvo priimta Kaimo reikalų komiteto. Ar norėtų kas nors kalbėti dėl pono A.Šimėno pateiktos pataisos 3 straipsniui, kad dar papildomai būtų įrašytas sakinys „paslaugų tarifus nustato bendrovės susirinkimas”? Ar komiteto pirmininkas ponas V.Lapė dar norėtų tarti šiuo klausimu?
V.LAPĖ. Aš manau, mes pažeistume įprastą tvarką, nes tokio pasiūlymo nebuvo pateikta raštu. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Ne, jis yra pateiktas raštu.
V.LAPĖ. Bet jo nėra paskutiniame projekte. Jis yra išnagrinėtas. Tie pasiūlymai, man atrodo, buvo gana objektyviai įvertinti.
PIRMININKAS. Aš manau, kad mes galime susitarti, kad…
V.LAPĖ. Žinoma, tai nepakeistų, man atrodo.
PIRMININKAS. Galime susitarti, kad Ekonomikos komiteto tuos pasiūlymus, į kuriuos Kaimo reikalų komitetas nutarė neatsižvelgti, galime svarstyti priėmimo metu. Mes nepažeisime procedūros, nes jie yra išdalyti raštu. Bet šiuo atveju aš siūlau dėl to nediskutuoti, o tiesiog pasitarti dėl pačios pataisos.
V.LAPĖ. Jeigu procedūra leidžia, tai neprieštarauju. Atsakydamas į mūsų komiteto nuomonę, siūlau priimti.
PIRMININKAS. Priimti, taip?
V.LAPĖ. Taip, priimtina.
PIRMININKAS. Ar užsirašę J.Listavičius ir P.Papovas sutiktų su tuo, kad būtų priimta? Sutinkate, taip? Tai daugiau nėra ko mums diskutuoti. Šita pataisa yra įrašoma į 3 straipsnį. Ar yra norinčių kalbėti dėl viso 3 straipsnio su pataisa?
J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pataisa, viena vertus, gera, tačiau praktinis jos realizavimas, matyt, bus sunkus. Pirmiausia mums gali iškilti reikalas operatyviai spręsti tuos klausimus, o mes šito negalėsime padaryti. Todėl čia reikėtų kažkaip… Nežinau, bet mes, šiaip ar taip, prarasime operatyvumą. Mes žinome, kad net, sakykim, ir tokius finansinius rodiklius, kuriuos turėtų tikrai nagrinėti ir tvirtinti Seimas, perleidžiame Vyriausybei, kad nebūtų trukdoma tam operatyvumui. Šiuo atveju padarytas geras darbas, bet jis, kaip ir lazda, turi du galus. Ačiū. Iš esmės pritariu straipsniui.
PIRMININKAS. Susirinkimas irgi gali kam nors operatyviai pavesti ką nors spręsti, jeigu yra reikalas. Dėl 3 straipsnio yra daugiau norinčių kalbėti? Daugiau norinčių kalbėti nėra. Galime 3 straipsniui pritarti bendru sutarimu su visomis pataisomis? (Balsas salėje) Galime. Ačiū.
Dabar 4 straipsnis. Čia, man atrodo, yra...
V.LAPĖ. Čia yra, jeigu galima?
PIRMININKAS. Taip, prašom, pirmininke.
V.LAPĖ. Yra dvi alternatyvos. Dėl jų reikia apsispręsti. Yra nauja formuluotė… Tai yra ne nauja. Baziniame įstatyme, iki šiol galiojusiame, yra dvi nuostatos, kad nariai gali balsuoti dviem būdais. Vienas būdas - tai vienas pajus - vienas balsas. Ir kitas būdas - tiek balsų, kiek yra minimalių pajų. Mes, diskutuodami komitete, priėjome prie tos nuomonės, kad dėl šito reikia leisti apsispręsti Seimui. Būtų labai malonu, kad dėl tų dviejų alternatyvų būtų balsuojama.
PIRMININKAS. Taip. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip aš suprantu, 4 straipsnio pirmajai daliai pataisų lyg ir nėra, o antrojoje dalyje yra alternatyva, kurią pateikė pats ponas V.Lapė, komiteto pirmininkas. Dar yra pono M.Pronckaus variantas. Jis iš esmės siūlo nė vieno varianto neatmesti, kad bendrovės narių susirinkimas apsispręstų dėl to, kokia bus pasirenkama tvarka: ar vienas pajus - vienas balsas, ar balsų tiek, kiek yra pajaus vertė. Gerbiamieji Seimo nariai, aš visų pirma siūlau apsispręsti dėl projekto 4 straipsnio pateiktų alternatyvų. Jeigu apsispręsime, kuri alternatyva yra pasirenkama, tada aš prašysiu poną M.Pronckų pasakyti savo nuomonę šiuo klausimu.
Dabar aš siūlau, kadangi tai yra svarbus klausimas, leisti kalbėti dviem už vieną variantą, dviem - už kitą variantą. Tada apsispręsime dėl alternatyvų. Jeigu niekas neprieštarauja tokiai tvarkai, tai pirmasis - A.Šimėnas.
Prašom.
A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mūsų komitetas pasisako už pirmąjį variantą, t.y. už variantą, kai susirinkime, priimant sprendimus, kiekvienas bendrovės narys turi vieną balsą. Štai kodėl. Jeigu mes norime priimti kitą formulę, t.y. balsuoti pagal pajų dydį, tai bendrovė gali padaryti tokius žingsnius: performuoti save į akcinę bendrovę ir jau vadovautis Akcinių bendrovių įstatymu, kur kiekvienas balsuoja tiek, kiek turi akcijų. O čia tos bendrovės yra specifinis ypatumas, be to, žinant tą realią situaciją, ginant mažųjų pajininkų interesus, vis dėlto mes pasisakytume ir kviestume Seimo narius palaikyti pirmąjį variantą, kuris įrašytas įstatymo projekte, kad kiekvienas bendrovės narys turi vieną balsą.
PIRMININKAS. Ačiū. R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes ir anksčiau, priimdami šitą įstatymą, diskutavome. Yra pliusų ir minusų ir vienoje, ir kitoje pusėje. Aišku, galima surasti blogų variantų, kai bus akcinis valdymas. Mūsų manymu, jų iš tikrųjų yra daugiau. Galima surasti variantų, kurių bus balsuojant pakeliant rankas, - vienas pajus - vienas balsas. Pavyzdžiui, kolektyvo dalis gali nenorėti priimti ekonominių sprendimų. Bet vis dėlto žemės ūkis nėra kokia nors akcinė įmonė. Žmonės negali laisvai rinktis teritorijos ir rinktis akcinės bendrovės. Ten, kur turi žemę, ten ir jungiasi. Paprastai praktiškai nusistovi kooperatinis modelis. Kooperatinis modelis ir yra vieno balso principas. Mūsų Žemės ūkio bendrovių įstatyme yra pakankamai galimybių, jeigu mes dar leisime balsuoti pagal turtą, išvaryti žmogų iš bendrovės, paleisti be jokių išteklių ir iš esmės žmogus liks už borto basas, turės bernauti šitai praturtėjusių asmenų grupei. Juo labiau iš pelno ar iš kitų dalykų jie galės susipirkti tos bendrovės kapitalą. Todėl bendrovės turėtų veikti kooperatiniu principu. Argumentai, kad negalima realizuoti kitokio modelio, man atrodo, yra pakankamai nepagrįsti. Nes bendrovė gali persiregistruoti į akcinę įmonę, niekas jiems to nedraudžia. Gali persiregistruoti, jeigu jie nutars, kad tokia ūkininkavimo forma yra geresnė. Bet tokiu atveju mes šitaip paliekame dvi galimybes pasirinkti ūkininkavimo formas.
O gerbiamojo M.Pronckaus pataisoje paliekamas toks ir toks variantas. Bet tas, kas valdo ir valdys pagrindinius pajus, jau privers juos pasirinkti tokį variantą, kokį reikia. Aš manau, M.Pronckaus pataisos neturėtų būti šiuo atveju. Ji nėra kokia nors alternatyva, tiesiog palieka neišsprendžiamą tą situaciją. Palikime tas galimybes pasirinkti laisvai dvi ūkininkavimo formas. Nepatiks, persiregistruos į akcinę bendrovę, jeigu dauguma norės. Palaikau pirmąjį variantą.
PIRMININKAS. M.Pronckus. Prašom.
M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia tai, kas siūloma mano projekte, jau veikia. Jau veikia daugiau kaip vienerius metus, ir kai kurios žemės ūkio bendrovės pagal šitą antrą modelį dirba. Kadangi įstatymas atgal negalioja, tai mes, uždrausdami eiti į priekį tam procesui, lyg padarome tokią visiškai neaiškią situaciją.
Dabar dėl kitų dalykų. Kažkodėl ekonomistai sako, kad tegul iš karto persiregistruoja. O kodėl tai turi būti daroma iš karto? Kodėl ne palaipsniui einama prie šito proceso, žiūrima, kaip geriau. Ar iš tikrųjų akcinis modelis kažkur geriau įsitvirtins, ar kooperatinis modelis? Todėl mano siūlomas variantas kaip tik ir sudaro galimybę palaipsniui pereiti į akcinį ūkį, kur tai yra naudinga. O uždraudimas žemės ūkiui būti ir akcinio tipo įmonėmis, tai yra žmonių interesų varžymas. Jie patys gali pasirinkti, kaip jiems tvarkytis ir kaip ūkininkauti. Todėl aš siūlyčiau palaikyti komiteto siūlomą antrąjį variantą ir nevaržyti žmonių iniciatyvos pasirenkant, kaip jiems tvarkytis.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar ponas K.Vaitukaitis išsakytų Centro frakcijos nuomonę? Taip? Aš tada peršoku žemyn ir paprašau… Atsiprašau.
Prašom. Ponas K.Vaitukaitis.
K.VAITUKAITIS. Mes pritariame alternatyvai ir manome, kad susirinkimas turėtų pasirinkti vienokį ar kitokį būdą. Todėl mes balsuosime už alternatyvą - už antrąjį variantą.
PIRMININKAS. Jūs pasirenkate antrąjį variantą?
K.VAITUKAITIS. Taip.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, mes išklausėme įvairias nuomones. Dabar aš prašyčiau apsispręsti dėl alternatyvų, kurias pateikė komitetas ir kurios yra labai aiškiai suformuluotos. Mes turime apsispręsti balsuodami. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 89 Seimo nariai. Dabar apsispręsime balsuodami, kurią iš alternatyvų pasirenkame. Mygtukas „už” bus balsavimas už pirmąjį variantą. Mygtukas „prieš” bus balsavimas už antrąjį variantą arba už vadinamąją alternatyvą. Dar sykį kartoju: mygtukas „už” yra už pirmąjį variantą, už tą, kurį… (Balsas salėje) Na, aš negaliu. Dar sykį kartoju. Komiteto yra pateikti du variantai. Nėra kuris nors variantas pateiktas pateikėjo. Pirmasis variantas yra tas… Aš dar sykį primenu. Pirmasis variantas yra tas, kur vienas pajus - vienas balsas. Antrasis variantas…
V.LAPĖ. … tiek balsų - kiek minimalių pajų.
PIRMININKAS. Taip. Taigi mygtukas „už” yra už pirmąjį variantą, mygtukas „prieš” - už antrąjį variantą. Prašome pasiruošti balsuoti. Balsavimas pradėtas. Iš viso balsavo 83 Seimo nariai: už - 62, prieš - 19, susilaikė 2. Taigi yra pasirinktas pirmasis variantas.
Gerbiamieji Seimo nariai, balsavimą dėl viso 4 straipsnio, visas kalbas mes pratęsime po to, kai grįšime prie šio klausimo. Dabar daroma priėmimo pertrauka. Ačiū, gerbiamasis Lape. Mes tęsime darbą pagal darbotvarkę. Prie šio klausimo mes grįšime 13.30 val. Alternatyva yra pasirinkta, aš dar sykį noriu priminti.
(svarstymas ir priėmimas )
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, darbotvarkės 14 klausimas - Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinės direktorės patvirtinimo” projektas. Registracijos Nr.P200. Svarstymo stadija. J.Karosas yra vienintelis užsirašęs kalbėti svarstymo stadijoje. Kviečiu į tribūną poną J.Karosą. Kviesčiau ir frakcijas pasakyti savo nuomonę, bent trumpai.
J.KAROSAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji kolegos, aš labai trumpai pasakysiu kelis žodžius. Šitas klausimas pareikalavo pakankamai daug aistrų ir energijos ne tik šiame Seime, bet ir apskritai. Mes vakar buvome susitikę frakcijoje su pretendente į centro vadovo postą. Žinant šito klausimo subtilumą ir kartu tam tikrą politizavimą, mes, savaime suprantama, mėginome išsiaiškinti jos požiūrį į šitą opią problemą. Mums priimtinas pretendentės požiūris į šią instituciją, kuriai, aišku, teks jai vadovauti, kad ši institucija rūpintųsi visų okupacijų, pabrėžiu, visų okupacijų tyrimu ir visos žalos arba tų bėdų, padarytų Lietuvai, aiškinimu bei eksponavimu.
Taip pat mums priimtina pretendentės pozicija, kad šita institucija turėtų būti nepolitizuota arba kiek galint mažiau politizuota, kad čia turėtų dirbti žmonės - specialistai. Tai yra jos frazė, aš ją cituoju, kad disidentas nėra profesija, kad čia turi dirbti profesionalai. Tai, žinoma, palaikoma. Norėtųsi tikėti, kad šitokias nuostatas nauja vadovė šiame darbe realizuos arba įgyvendins organizuodama minėto centro veiklą. Būtent mūsų frakcija šito norėtų ir linki.
Kaip žinote, mūsų frakcija pasisakė prieš buvusio centro vadovo gerbiamojo V.Skuodžio atleidimo konjunktūrinį principą. Todėl mes, iš esmės nieko neturėdami prieš konkrečią kandidatūrą, bet būdami prieš nušalinimo principą, balsuodami susilaikysime. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu K.Kryževičių Krikščionių demokratų frakcijos vardu.
K.V.KRYŽEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, galima tik pasidžiaugti ir pasididžiuoti, kad pagaliau Genocido tyrimo centro vadovavimas pereina į tikrai patikimas ir kompetentingas rankas.
Tuo labiau kad šitos rankos iš tikrųjų nėra susaistytos jokių grupinių interesų ar kokių nors kitokių politinių įtakų veikiamos, ar kaip nors panašiai. Būsimoji centro vadovė iš tikrųjų jau savo darbu ir savo veikla visiems ir visai Lietuvai įrodė, kad ji gali, ir savo būsimuoju darbu, ir savo būsima veikla galės objektyviai ir teisingai įvertinti visas genocido apraiškas, kurios ištiko mūsų Lietuvą, ir visus tuos faktus, siekiant atkurti kuo greičiau teisingumą mūsų visuomenėje. O ypač reikia pasidžiaugti tuo, kad ne kas nors iš vadinamųjų kompetentingųjų istorikų, tų didžiųjų specialistų ėmėsi iki šiol dirbto darbo, kokį dirbo D.Kuodytė. Ji, kaip jaunosios kartos atstovė, nebūdama nei iš rezistentų ar politinių kalinių, ar tremtinių šeimos, būtent ji pradėjo šitą darbą, kuris reikalingas mums visiems ir atkuriant teisingumą, ir apvalant mus nuo viso slogaus praeities palikimo. Todėl Krikščionių demokratų frakcijos vardu aš tikrai kviečiu visus palaikyti būtent šitą kandidatūrą, kad mes visi patikėtume, jog ji sugebės dirbti šitą darbą, kad mes, ypač tie, kurie paliesti visų šitų buvusių okupacijų, represijų ir visų negerų dalykų, pasijustume truputį saugiau ir sveikiau. Ačiū visiems.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu R.Dagį. Socialdemokratų frakcijos vardu.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, diskusija dėl Genocido centro vadovo vyksta gana seniai, gana emocingai, yra sulaužyta nemažai iečių. Manau, kad pats laikas tokias tendencijas baigti. Mes aiškiai pasisakėm ir praėjusį kartą, kai buvo skiriamas anas direktorius, kad reikia rasti sutarimą ir priimti žmogų, kuris mažiausiai politizuotas, neutralus. Galbūt neteisingai buvo interpretuota mūsų pozicija, kurią mes užėmėme dėl V.Skuodžio atleidimo. Frakcija palaikė jo atleidimą, tiktai mes išsakėm savo abejones dėl tokio būdo, kurio nesiekiama vienokiu ar kitokiu didesniu konsensu. Kadangi mes nepritarėm jo atėjimui, manom, kad jis ir turėjo būti atleistas. Diskusija su naująja kandidate paliko gana malonų įspūdį. Mes pamatėme mokslininkę, kuri ir problemas vertina būtent kaip mokslininkė, o ne kaip politikė. Tai yra didelis pliusas. Aišku, jos užmojai galbūt vertintini per daug optimistiškai, duok Dieve, kad tų visų užmojų bent koks 20% išsipildytų, bet mes linkim jai sėkmės. Ir nenorėdami, kad naujo Genocido centro direktoriaus pareigybė būtų politizuota, mes palaikome šitą kandidatūrą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Nepriklausomos frakcijos vardu kalbėti Seimo narį K.Bobelį.
K.BOBELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, šiandien tikrai priimame labai svarbų sprendimą dėl Lietuvos genocido centro tolesnės veiklos. Kiekviena tauta savo laisvės kovoje turi didvyrių, garbingų žmonių, kurie tikrai prisidėjo prie tautos atgimimo ir Nepriklausomybės atkūrimo. Daugiau kaip 14 metų vadovaujant Vyriausiajam Lietuvos išlaisvinimo komitetui išeivijoje labai daug kartų teko susidurti su sunkiais periodais, kai tam tikros grupės žmonių norėjo mūsų veiklą sunaikinti, norėjo mus diskredituoti, norėjo mus pristatyti kaip kapitalistinio, buržuazinio palikimo vadovus, kurie nori atkurti buržuazinę valstybę, kurie nori sugriauti žmogaus teises. Tas daugiausia buvo daroma, turiu pasakyti, pačių lietuvių rankomis. Lietuvių dalis buvo infiltruota į komunistines KGB struktūras, kurios visokiais būdais bandė mus naikinti, griauti ir įvairiais būdais panaikinti mūsų veiklą. Tam pailiustruoti aš turiu būsimosios kandidatės į Genocido centro direktorės redaguotą knygą „Užkulisiai”. Joje aprašyta daug mūsų laisvės kovos epizodų. Kai aš tą knygą perskaičiau, padariau keletą citatų, grynai remdamasis tos knygos duomenimis, kas parašyta juodu ant balto. Aš tos knygos nebuvau matęs ir 20 metų nežinojau, kokiais būdais buvo bandoma sugriauti veiklą Lietuvos išeivijos, kuri kovojo, kad Lietuva būtų laisva, nepriklausoma, kuri kovojo, kad lietuviai galėtų geriau gyventi, kuri kovojo, kad ta priespauda ir komunistinis žiaurumas Lietuvoje būtų panaikinti. Mes gynėme žmones, kurie sėdėjo koncentracijos stovyklose, mes kovojome už N.Sadūnaitę, V.Petkų ir visus kitus, didelę dalį lietuvių, kurie tuo metu kalėjo ir kurie išdrįso kalbėti. Buvo žmonių, kurie bėgo pasroviui ir negalėjo nė žodžio ištarti. Aš noriu jums pacituoti vieną citatą iš šios knygos (psl. 110), kurią redagavo gerbiamoji D.Kuodytė, kuri spaudos konferencijoje praėjusią vasarą nepajėgė man atsakyti į klausimą. Aš jos paklausiau: ar šita citata yra teisybė, ar melas, ar tų, kurie redagavo tą knygą, fikcija? Ir ji man negalėjo atsakyti, ji pasakė: aš knygos nekomentuoju. O kai aš tą knygą pakomentavau, aš buvau apšauktas kaip tautos išdavikas. Aš jums perskaitysiu tą citatą. Kalba ponas S.Lozoraitis su agentu J.Slavinu. „Įsivaizduoju tavo susitikimą su K.Bobeliu, deja, jeigu jis žinotų, kad (…) partijos narys, jis su tavim iš viso nekalbėtų. Kuo nors jį įtikinti beveik neįmanoma.” O net J.Slavinas sako: aš tuo abejoju. S.Lozoraitis rekomendavo, kad šaltinis J.Slavinas negrįžtų namo. Ir dabar citata: „Aš galėsiu tave pristatyti kai kuriems amerikiečiams ir norėčiau, jog tu, kalbėdamas su jais, sutriuškintum K.Bobelio argumentus, kadangi tavo lūpomis ir tavo vardu patogiau padaryti negu man pačiam.” Tai yra žodžiai žmogaus, kuris lyg ir kovojo už tautos laisvę. Tuo laiku aš nežinojau apie tuos žodžius, aš sužinojau po 20 metų. Bet tada supratau, kad buvo jėgų, kurios norėjo sugriauti išeiviją, kurios nenorėjo, kad mes kovotume prieš komunizmą, kurios nenorėjo, kad mes gintume Lietuvos interesus.
Ir šiandien, ponai, kai mes prieš porą dienų atleidome poną V.Skuodį, kuris yra dvasinis tautos didvyris, parašęs daug knygų, kurio biografija yra trijų lapų. Panelės D.Kuodytės - pusė puslapio. Ir visi žinome apie straipsnius, kas yra parašyta. Todėl, ponai, šiandien darydami sprendimą, pakratykime savo sąžinę, pagalvokime apie tai, kas Lietuvai naudinga. Užmirškime mūsų visų partinius, asmeninius interesus, bet dirbkim, kovokim dėl Lietuvos. Ir aš tikiu, kad Seimas dar turi sąžinę. Ačiū.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes šiandien turime kalbėti apie Genocido centro generalinės direktorės kandidatūrą ir apie tai pasakyti savo nuomonę. Ir aš kviečiu A.Stasiškį išsakyti Tėvynės sąjungos poziciją.
A.N.STASIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, aš prisidedu prie tų kalbėjusiųjų, kurie pasidžiaugė, kad galų gale tas purvynas, kuris keletą metų gaubė Genocido tyrimo centrą, galų gale išplauks turbūt į skaidrų vandenį. Tik negaliu susilaikyti nuo poros žodžių replikos dėl tų virkavimų dėl pono V.Skuodžio atleidimo būdo. Nekalbėdamas apie tai, aš norėčiau, kad šie ponai prisimintų jo paskyrimo būdą ir metodus. Tada gal bus ryškiau. Taip pat aš manau, kad nereikėtų mums dabar dejuoti ir muštis į krūtinę dėl to, koks aš buvau ar nebuvau prieš 50 metų. Toks jau pasaulis yra, kad niekaip aš negaliu pakeisti to, koks aš buvau dvidešimtmetis. Ir niekas iš mūsų nepakeis. Šiandien galbūt ne vienam norėtųsi būti kitokiam, būti herojumi, partizanu ar dar kažkokiu nusipelniusiu žmogum. Deja, mes buvom tokie, kokie buvom. Ir manau, kad šiuo požiūriu kaip tik labai pozityvus reiškinys yra, kad tokiai įstaigai, tokiems tyrimams vadovauti ateina žmogus iš jaunosios kartos. Būkim galų gale sąžiningi ir atviri. Kiekvienas mūsų, kuris dalyvavo tuose įvykiuose: ar vaikas būdamas, ar paauglys, ar suaugęs - visi mes turim tų įvykių tam tikrą emocinį vertinimą, tam tikrą asmeninį išgyvenimą. Ir iš tikrųjų turbūt kiekvienam mūsų vyresnės kartos žmogui nėra lengva būti visiškai objektyviam, nešališkam ir šaltakraujiškai vertinti tą ar kitą įvykį. Taigi ateina jaunoji karta, kuriai tų laikų įvykiai, tų laikų žmonės yra tikroji istorija. Jie neturi asmeninio kontakto, asmeninės patirties vertindami šituos įvykius. Tai, manau, yra svarbus momentas ir kaip tik yra pagrindas, galimybė vertinti objektyviai ir nešališkai. Tai yra neabejotinas pretendentės, kandidatės į generalinės direktorės postą ponios D.Kuodytės teigiamas momentas, teigiamas šansas. Na, aišku, negalima neužsiminti apie jos kompetenciją. Tai visų pirma žmogus, kuris būdamas visiškai jaunas, prasidėjus Atgimimo sąjūdžiui, pradėjo nuosekliai, atkakliai ir labai kruopščiai rinkti pasipriešinimo okupacijoms laikų archyvinius duomenis. Per jos rankas, per Politinių kalinių ir tremtinių sąjungą buvo sukaupti pirmieji ir dabar didžiuliai partizanų archyvai. Ji pirmoji pradėjo nuosekliai juos tirti. Ir šiuo metu turbūt jos asmenyje Lietuvos istorijos mokslas turi labiausiai kompetentingą žmogų, kompetentingą istorikę šio laikotarpio, ypač partizaninio pasipriešinimo, procesams tirti ir šių procesų žinovę. Jau vien tas faktas, kad ji redagavo ir išleido per šiuos metus 18 tomų laisvės kovų archyvą, kuriame yra publikuojami tiek partizanų autentiški dokumentai, tiek KGB ir kitų represinių struktūrų dokumentai, apimantys partizaninį judėjimą… ypač paskutiniuose tomuose papildyti ir partizanų publicistikos publikacijomis, ir prisiminimų publikacijomis. Jau vien šių 18 knygų išleidimas, mano supratimu, yra didžiulis darbas, kurio visiškai užtektų ir iki pensijos, kad turėtų garbingą istorikės, rašytojos, tyrinėtojos vardą. Be šių dalykų, yra bendraautorė parengtų ir šiuo metu išleistų... dirbdama vargingai, sakyčiau, vos ne pogrindžio sąlygomis, privačiai, su nedidele grupe tyrinėtojų išleido kelis fundamentalius istorinius veikalus. Tai irgi jos amžiuje, manau, yra stebėtini rezultatai. Specialistų vertinimu, šiuo metu ši tematika dar neturi sau lygių. Manau, kad darbas leidžiant laisvės kovų archyvą, kaupiant ir tvarkant partizanų archyvus padėjo joje atsiskleisti nemažiems organizaciniams gabumams, kurie labai pravers atėjus į šią įstaigą, kurioje, mano supratimu, yra labai daug darbo ir labai daug susikaupusio neišvėdinto oro. Manau, kad teisingai vadovauti jai padės ir įgimtas bruožas, būtent: tolerancija, pagarba kito nuomonei ir sugebėjimas ramiu tonu bendrauti ir įsiklausyti į kitų žmonių nuomonę. Tai, manau, jau pastebėjo ir tos frakcijos, kurios nors trumpai su ja susitiko. Prie viso to turbūt reikėtų pridurti ir tai, kad būtent ją, besiformuojančią mokslų daktarę (ji dabar rengia disertaciją, dėsto Vytauto Didžiojo Universitete), dar apibūdina šiuolaikiškas, modernus požiūris tiek į pačios istorijos, kaip mokslo, supratimą, tiek ir į istorinių tyrinėjimų metodiką. Tai, mano supratimu, irgi yra labai svarbus bruožas, kurio daugelis net jaunų mokslininkų neturi. Todėl baigdamas noriu pasakyti, kad tai, mano supratimu, yra labai tinkama ir, ko gero, tinkamiausia kandidatūra šiuo metu į šį postą. Todėl aš frakcijos vardu kviečiu visus paremti jos kandidatūrą ir palinkėti jai darbo. Kartu aš negaliu viešai iš Seimo tribūnos nepadėkoti tiems tūkstančiams žmonių, kurie protestuodami daugiau kaip trejus metus ir du mėnesius dieną naktį budėjo KGB rūmuose. Ir šiandien jie ten tebetęsia savo protesto akciją. Manau, kad daugeliui iš mūsų, prityrusių, profesionalių politikų, jie yra pavyzdys, kaip reikia tarnauti teisingumui, kaip reikia būti ištikimam piliečio pareigai. Jie tą pareigą įvykdė du kartus gyvenime: pirmą sykį - nenulenkdami galvos okupantui, kitą kartą - nenusilenkdami neteisybei. Dar kartą dėkoju jiems už ištvermę. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir G.Šileikis Centro frakcijos vardu.
G.ŠILEIKIS. Gerbiamieji Seimo nariai, mūsų frakcija nepritarė tiems metodams ir tokioms priemonėms, kokiomis buvo atleistas gerbiamasis V.Skuodis iš centro direktoriaus pareigų. Mes manome, jog kartais patys Seimo nariai politizuoja klausimus, o ypač juos politizuoja, rinkdami paskirus vadovus. Nuo to mes, be abejo, turėtume susilaikyti. Ir norėtume palinkėti gerbiamajai D.Kuodytei moksliškumo principo ir nešališkumo principo organizuojant tokį atsakingą darbą Genocido centre. Mes jos kandidatūrai pritarsime. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, frakcijų kalbos baigtos. Ar galėtume sutarti, kad tuo ir baigiam diskusiją, ar yra norinčių dar kalbėti šiuo klausimu? J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorių, žinant, kaip jis buvo priimtas, seniai reikėjo atleisti iš pareigų. Deja, jau čia ir buvo pasakyta iš dalies, kad prarasti treji metai, ne kas atlikta ir centro darbe. Todėl pritardamas D.Kuodytės kandidatūrai manau, kad padėtis bus pataisyta per kiek įmanoma trumpesnį laiką, ir tie darbai, kurie turėjo būti atlikti, jie tikrai bus atlikti, nors ir su pavėlavimu. Pritariu Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, tuo baigiama ir diskusija. Daugiau norinčių kalbėti, matyt, nėra. Ir pagal Seimo statuto 206 straipsnį kviečiu kandidatę D.Kuodytę tarti baigiamąjį žodį. Iki 10 min., bet mes tikimės, kad tiek daug nereikės.
D.Kuodytė. Prašom.
D.KUODYTĖ. Aš jau kalbėjau ir Seime, ir frakcijose, ir tikrai jūsų taip ilgai netrukdysiu. Aš tik noriu padėkoti visiems, kas susitiko su manimi, kas skyrė man dėmesio. Išgirdau ir patarimų, ir labai gerų minčių. Už visa tai dėkoju. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Baigiamasis žodis po mano įtikinėjimų tikrai buvo labai trumpas. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar pradėsime Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinės direktorės patvirtinimo” priėmimo procedūrą. Pagal Seimo statutą pirmiausia mes turėtume pasirinkti balsavimo būdą: galima balsuoti atvirai arba slaptai. Jeigu niekas neprieštarautų, mums, aišku, trumpesnis būtų atviras balsavimas. Tuo atveju mes sutaupytume laiko, paprašę D.Kuodytės tam momentui palikti salę. Niekas nesiūlo slapto balsavimo? Taigi aš siūlau pasiruošti balsuoti atvirai. Pirmiausia registruojamės. Gerbiamąją D.Kuodytę prašome palikti salę tik 3 min., mes per tą laiką spėsime pabalsuoti. Registracija. Aš tik noriu priminti, kad yra susiklosčiusi tokia mūsų tradicija, jog atviro balsavimo metu mes paprašome kandidatus palikti salę.
Užsiregistravo 90 Seimo narių. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinės direktorės patvirtinimo” būtų priimtas, prašom balsuoti.
Už balsavo 75. Kas prieš? Prieš - 1. Kas susilaikė? Susilaikė 5.
Gerbiamieji Seimo nariai, 75 balsavus už, prieš - 1, susilaikius 5, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinės direktorės patvirtinimo” priimtas. D.Kuodytė yra paskirta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generaline direktore. Mes sveikiname D.Kuodytę. Visų pirma ją reikėtų, aišku, pakviesti atgal į salę. Gerbiamieji Seimo nariai, štai ir generalinė direktorė. Sveikiname generalinę direktorę D.Kuodytę su naujomis pareigomis. (Plojimai) Ačiū, gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame darbą toliau.
(priėmimas )
Kitas darbotvarkės klausimas 15 - Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P178. Priėmimo stadija. Pranešėjas - viceministras G.Švedas. Kviečiu į tribūną viceministrą. Teisės ir teisėtvarkos komitetas projektui yra pritaręs. Pataisų ir pasiūlymų šiam projektui negauta. Prašom, pone viceministre, ar yra kokių nors pasikeitimų?
G.ŠVEDAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Pasikeitimų iš esmės nebuvo nuo pateikimo, todėl siūlyčiau balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektas susideda tik iš 1 straipsnio. Mes iš karto galime pradėti viso įstatymo priėmimo procedūrą. Ar yra norinčių kalbėti dėl įstatymo priėmimo? Niekas nenori kalbėti, nei moterys nenori pasidžiaugti, nei vyrai nenori protestuoti. Kiek aš žinau, dabar ir vyrai galės turėti dvi pavardes.
Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi diskusijoje niekas nenori dalyvauti, aš kviečiu dar sykį registruotis ir tą bendrą sutarimą dėl šio įstatymo užfiksuosime balsuodami. Vyksta registracija. Prašom registruotis.
Iš viso užsiregistravo 77 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 18 straipsnio pakeitimo įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti. Už - 69. Kas prieš? Prieš - 1. Kas susilaikė? Susilaikė 1.
Gerbiamieji Seimo nariai, už balsavus 69, prieš - 1 ir 1 susilaikius, Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 18 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas, nežiūrint į kai kurių Seimo narių susilaikymą ir balsavimą prieš. Mes tikimės, kad Seimo nariai nesudarys problemų Seimo kancleriui ir pavardžių iš karto nekeis, ir nereikės pertvarkyti kompiuterių.
(pateikimas)
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, darbotvarkės 16a, 6b, 6c klausimai - Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo projektas, Baudžiamojo kodekso atitinkamų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas ir Baudžiamojo proceso kodekso 71 bei 101 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Registracijos Nr.241, 242, 243. Pranešėjas - viceministras G.Švedas. Kviečiu į tribūną.
G.ŠVEDAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jums yra teikiamas trijų įstatymų blokas, kuriuo siekiama suaktyvinti organizuoto nusikalstamumo kontrolę. Antras svarbus momentas yra tai, jog tam tikra prasme tai yra alternatyva iki kovo 31 dienos galiosiančiam Baudžiamojo proceso kodeksui, numatančiam prevencinį asmens sulaikymą.
Pirmasis projektas - tai Operatyvinės veiklos įstatymo projektas, tiksliau, jo naujoji redakcija. Dabar nuo 1992 metų galiojantis Operatyvinės veiklos įstatymas jau neatitinka ir Konstitucijos reikalavimų, ir kai kurių Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, todėl jį būtina keisti. Antras svarbus momentas yra tas, kad šiame projekte yra siūlomos kai kurios naujos operatyvinės veiklos priemonės, tokios kaip asmens, įtariamo dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo veikloje, pajamų deklaravimas (tiek to asmens, tiek jo šeimos arba artimųjų), taip pat įpareigojimas komerciniams bankams bei notarams pateikti atitinkamą informaciją teisėsaugos institucijoms, jeigu įtariama, kad tokie asmenys sudaro civilinius sandorius arba vykdo kažkokias pinigines operacijas.
Trečias momentas - priemonių, kurios gali greičiausiai pažeisti žmogaus teises, naudojimui, be abejonės, labai svari ir būtina parlamentinė kontrolė. Tai numatė ir dabar galiojantis įstatymas, tačiau iš esmės jis neapibrėžia mechanizmo, kaip tai turėtų būti daroma, todėl įstatymo projekte bandoma nustatyti tą mechanizmą, kaip parlamento komitetas ir pats parlamentas turėtų kontroliuoti tokių priemonių taikymą.
Dėl Baudžiamojo proceso kodekso dviejų straipsnių pakeitimų. Vienas pakeitimas yra susijęs su nusikalstamo susivienijimo įrodinėtinomis aplinkybėmis, t.y. bandoma nustatyti, ką reikia įrodyti tiek parengtinio tyrimo metu, tiek kaltinimo pateikimo metu, tiek priimant nuosprendį, ar yra nusikalstamas susivienijimas, ar ne. Taip pat siekiama patikslinti užstato, kaip kardomosios priemonės, skyrimo pagrindus, numatant, kad būtina atsižvelgti į tai, kokia buvo padaryta materialinė žala, bei padidinti minimalų užstato dydį, nes dabar esantis minimalus dydis 500 Lt, mūsų supratimu, jau neatitinka šios dienos realijų.
Ir trečiasis įstatymo projektas yra susijęs su Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimu, papildymu arba ir vienu naujo straipsnio įrašymu. Visų pirma patikslinama galimybė, numatyta dabartiniame Baudžiamajame kodekse, susitaikyti nukentėjusiajam su kaltininku, nes iš įstatymo teksto, kuris yra dabar, ne visada buvo aišku, ar toks susitaikymas yra įmanomas, jeigu žala padaroma valstybei arba juridiniam asmeniui. Aukščiausiojo Teismo senatas šiuo atveju pateikia savo išaiškinimą, mūsų supratimu, šiek tiek apribojantį tokias galimybes, pasakydamas, jog susitaikyti galima tik tuo atveju, jeigu nukentėjusysis yra fizinis asmuo, todėl siūloma šį ratą išplėsti ir taikyti ir tuo atveju, kuomet žala yra padaroma juridiniam asmeniui arba valstybei.
Antras svarbus momentas yra tai, jog išplečiamas veikų ratas, kuriuo atveju yra galimas nukentėjusiojo ir kaltininko susitaikymas. Šio susitaikymo esmė yra ta, kad asmuo, padaręs nusikaltimą, jeigu jis atlygina žalą, prisipažįsta, kad yra padaręs nusikaltimą, ir susitaiko su nukentėjusiuoju arba valstybės ar juridinio asmens atstovu, tokiu atveju jis netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Yra numatytas naujas straipsnis - baudžiamoji atsakomybė už prievartavimą susitaikyti. Tokių faktų gyvenime pasitaiko, todėl, mūsų supratimu, tai yra labai svarbus Baudžiamojo kodekso papildymas.
Taip pat yra papildomas kodekso straipsnis, kuris numato atsakomybę už nepranešimą teisėsaugos institucijoms. Šis straipsnis papildomas atsakomybe už nepranešimą apie nusikalstamą susivienijimą ir yra, sakyčiau, tikslinamas nusikalstamo susivienijimo turinys atsisakant vieno iš šių požymių, būtent išankstinio susitarimo. Siūloma palikti, kad tai yra trijų ar daugiau asmenų susivienijimas bendrai nusikalstamai veiklai, t.y. sunkiems nusikaltimams daryti, ir tokio susivienijimo kūrimas arba dalyvavimas jo veikloje yra baudžiamas.
Atsižvelgiant į tai, kad Operatyvinės veiklos įstatyme yra numatoma viena iš naujų priemonių - asmens pajamų deklaravimas, yra tikslinama Baudžiamojo kodekso 325 straipsnio pirmoji dalis, kuri ir dabar numato atsakomybę už deklaracijos nepateikimą, tačiau yra patikslinama, už kokios deklaracijos nepateikimą yra galima baudžiamoji atsakomybė. Gal tiek trumpai apie šį įstatymų bloką.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti 3 Seimo nariai. J. Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, 10 straipsnio 3 punkte nurodyta: „įpareigojus asmenį arba jo šeimos narius (pabraukiu narius) deklaruoti savo arba šeimos narių turtą bei pajamas”. Šiuo metu, kaip jūs žinote, pagal Turto ir pajamų deklaravimo įstatymą šeimą sudaro vyras, žmona ir mažamečiai vaikai. Todėl aš ir noriu paklausti, ar mes taisysime Turto ir pajamų deklaravimo įstatymą, ar keisime šią nuostatą, nes negali būti „narius”, bet reikia „narį”? Ačiū.
G.ŠVEDAS. Aš manau, kad svarstant komitetuose ir Seime bus galima surasti priimtiną formuluotę.
PIRMININKAS. E.Bičkauskas.
E.BIČKAUSKAS. Klausimų turėčiau labai daug, bet galimybės neleidžia per vieną minutę jų visų užduoti, todėl, jeigu leisite, pateiksiu tik porą klausimų. Aš nepritariu tai minčiai, kad įstatymų projektus rengia tų įstatymų vartotojai, šiuo atveju Valstybės saugumo departamentas, Vidaus reikalų ministerija, prokuratūra ir panašiai.
Mano pirmasis klausimas - ar turite šitų institucijų atsiliepimus dėl projekto?
Antrasis klausimas - kaip jūs žiūrite į Operatyvinės veiklos įstatymo 11 straipsnio 4 punktą, kuriame kalbama apie tai, kad informacija, gauta be sankcijos, turėtų būti sunaikinama? Aš turiu omenyje, kad jau pačiame įstatyme mes preziumuojame, jog tokia veikla iš viso galima, o po to kalbame apie Europos žmogaus teises ir panašiai. Ačiū.
G.ŠVEDAS. Dėl pirmojo klausimo aš atsakysiu taip, kad šiuo atveju įstatymą kuria tikrai ne vartotojai, nes tiesioginiai vartotojai yra Vidaus reikalų ministerija ir Saugumo departamentas, kai kurie kiti padaliniai, ir šiuo atveju jie buvo, sakykim, vertintojai. Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimas buvo teigiamas, nes įstatymo projektą yra pasirašęs ir vidaus reikalų ministras. Saugumo departamento reakcijos į šitą įstatymo projektą mes neturėjome.
Į antrąjį jūsų klausimą aš atsakysiu taip, kad, be abejonės, galima vertinti taip, kaip jūs sakote, kad jau iš karto preziumuojame, jog informacija iš karto bus gauta be sankcijos, tačiau įstatymo leidėjas, mano supratimu, turi numatyti visus galimus atvejus, kaip valstybės institucijos ar pareigūnai turi elgtis netgi ir tuo atveju, jeigu valstybės pareigūnai pažeidžia įstatymo reikalavimus. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. A.Kašėta.
G.ŠVEDAS. Be abejonės, bet čia kalbama būtent apie tą informaciją, kuri yra tokiu būdu surinkta.
A.KAŠĖTA. Į mano kausimą buvo atsakyta. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis viceministre, jūs atsakėte į visus klausimus, kurie buvo pateikti dėl visų trijų įstatymų. Dėkojame jums.
Gerbiamieji Seimo nariai, mes turime apsispręsti, ar pritariame šių įstatymų projektų pateikimui ir ar pradedame svarstymo procedūrą. Turime apsispręsti dėl kiekvieno įstatymo.
Ar yra norinčių kalbėti dėl Operatyvinės veiklos įstatymo projekto? Norinčių kalbėti nėra. Taigi bendru sutarimu pradedame svarstymo procedūrą. Pagrindinis komitetas - Teisės ir teisėtvarkos komitetas, taip? Nacionalinio saugumo komitetas irgi prašo būti pagrindiniu komitetu. Tai sutariame bendru sutarimu.
Ar yra norinčių kalbėti dėl pritarimo po pateikimo dėl atitinkamų Baudžiamojo kodekso straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto? Norinčių kalbėti nėra. Pritariame po pateikimo bendru sutarimu. Pradedame svarstymo procedūrą. Pagrindinis komitetas - Teisės ir teisėtvarkos komitetas bei Nacionalinio saugumo komitetas. Taip? Vėl bendru sutarimu sutariame.
Baudžiamojo proceso kodekso 71 straipsnio papildymo ir 1011 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto svarstymo procedūrą galime pradėti bendru sutarimu? Galime. Pagrindiniai komitetai tie patys - Teisės ir teisėtvarkos bei Nacionalinio saugumo. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, šį darbotvarkės klausimą irgi baigėme.
(svarstymas ir priėmimas )
Mes vėl turime šiek tiek sutaupę laiko iki 13.10 val. Ar Seimo nariai neprieštarautų, jeigu mes tęstume Žemės ūkio bendrovių įstatymo priėmimą? Atsiprašau, gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komiteto pirmininkas, kuris turi pastabų, norėtų, kad mes dabar nepriiminėtume to įstatymo. Jeigu galima, tada mes grįžtam prie rezervinio klausimo, kurį jau buvom pradėję svarstyti - Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo. Aš vėl kviečiu į tribūną kanclerį. Yra išdalytas trečiasis projektas.
J.RAZMA. Jūs turite trečiuoju indeksu pažymėtą projektą. Tačiau vos jį pamatę Seimo nariai atėję man dar pateikė kai kurių pastabų. Jos yra naujos. Aš jas galbūt pasakyčiau žodžiu. Nežinau, ar būtina šiuo atveju dar kartą dauginti projekto tekstą su jau įrašytom šiom pataisom. Biudžeto ir finansų komitete Centro frakcija vis dėlto apsisprendė ir siūlo R.Melnikienės pavaduotoja paskirti R.Rutkelytę. Čia buvo tuščia vieta.
Pasitarusi Jungtinė frakcija Kaimo reikalų komitete vietoj R.Karbauskio nesiūlo jokio pavaduotojo, Nacionalinio saugumo komitete S.Buškevičiaus pavaduotoju liktų R.Smetona, o Teisės ir teisėtvarkos komitete R.Smetonos pavaduotoju - S.Buškevičius, t.y. du šios frakcijos nariai keičiasi vietomis tapdami pavaduotojais, o R.Karbauskis nekeičiamas. Taip pat Centro frakcija pateikė dar vieną patikslinimą. Sveikatos reikalų komitete M.Končiaus pavaduotojas būtų A.Butkevičius, kuris iš pradžių nebuvo šios frakcijos narys ir niekur nebuvo įrašytas pavaduotoju. A.Butkevičiaus pavaduotojas būtų G.Šileikis. Tai tokie pakeitimai, kurių nėra jums išdalytame tekste. Nežinau, ar būtų galima (nes šie pakeitimai neįrašyti projekte) balsuoti už šį projektą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu niekas neprieštarautų tam variantui su pataisomis, kurį dabar pateikė Seimo kancleris, mes galėtume dėl šio nutarimo apsispręsti dabar. Niekas tam neprieštarauja. Ponas A.Katkus nori tarti žodį ar ne? Ne. Gerbiamieji Seimo nariai, tada prašom registruotis.
Registravosi 63 Seimo nariai. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo” būtų priimtas, prašom balsuoti.
Už - 63. Tiek, kiek registruota. Kas prieš? Prieš nėra. Kas susilaikė? Susilaikiusių nėra. Taigi Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo” už balsavus 63 Seimo nariams vienbalsiai yra priimtas. Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, darom nenumatytą pertrauką iki 13.10 val.
(priėmimas )
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame mūsų darbą. Po pertraukos mes tęsime mūsų darbotvarkės klausimus 17a, 17b, 17c - tai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 471 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Civilinio kodekso šio straipsnio pakeitimo įgyvendinimo įstatymo projektas ir Gyventojų indėlių bankrutuojančiuose bankuose dalinio kompensavimo laikinojo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Registracijos Nr.:P191(2), P192(3) ir P193(2). Priėmimo stadija. Pranešėjas - ponas R.Survila. Kviečiu į tribūną poną R.Survilą. Pradedame nuo Civilinio kodekso 471 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
R.SURVILA. Gerbiamieji Seimo nariai, pateiktas projektas dėl Civilinio kodekso 471 straipsnio pakeitimo, kuriame numatyta, kad fizinių asmenų indėliai, laikomi Lietuvos bankuose, draudžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, ir iš fizinių asmenų indėlių banke ar kitose kredito įstaigose galima išieškoti remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 373 straipsnyje nurodytais vykdomaisiais dokumentais (nesant uždarbio ar kitokio turto, iš kurio galima išieškoti) ar dokumentais dėl (…) indėlio, kuris yra bendroji nuosavybė. Fizinių asmenų indėliai tose kredito įstaigose gali būti konfiskuojami remiantis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu arba pagal įstatymus priimtu nutarimu konfiskuoti turtą. Šis projektas yra derintas su Seimo Biudžeto ir finansų komitetu, Teisės ir teisėtvarkos komitetu. Į jų pastabas atsižvelgta, pakoreguotas projektas yra pateiktas jums priimti.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, abu komitetai yra apsvarstę. Teisės bei teisėtvarkos komitetas savo išvadose yra pasiūlęs vietoj žodžių „gyventojų” rašyti „fizinių asmenų”. Įstatymo projekto antrajame variante, kurį mes šiandien svarstome, tai jau yra padaryta. Vietoj „gyventojų” vartojamas žodis „fizinių asmenų”. Daugiau pataisų ir pasiūlymų šiam įstatymo projektui nėra gauta. Ar yra norinčių kalbėti dėl šio įstatymo priėmimo? Kadangi įstatymas susideda tik iš vieno straipsnio, galime iš karto pradėti viso įstatymo priėmimo procedūrą, nebūtina kalbėti apie atskirus straipsnius. Ar yra norinčių kalbėti dėl viso įstatymo? J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymas buvo rengtas komiteto iniciatyva, paskui buvo pataisytas: vietoj „gyventojų” - „fizinių asmenų”, ir reikia jam pritarti. Todėl aš ir pritariu šio įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau norinčių kalbėti nesimato. Taigi pradėsime priėmimo procedūrą. Prašom iš pradžių registruotis. Registracija prasidėjo.
Iš viso registravosi 39 Seimo nariai. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, balsuosime dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 471 straipsnio pakeitimo įstatymo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 39.
PIRMININKAS. Už - 40. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, už balsavus 40 Seimo narių, nė vienam nebalsavus prieš ir nė vienam nesusilaikius, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 471 straipsnio pakeitimo įstatymas vienbalsiai yra priimtas.
(priėmimas)
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, kitas įstatymo projektas - Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 471 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas Nr.P192(3). Priėmimas. Prašom, pone Survila.
R.SURVILA. Šiame Civilinio kodekso 471 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatyme mes užfiksuojame tas garantijas, kurias Vyriausybė buvo suteikusi indėlininkams.Šiame įstatyme rašoma, kad valstybė garantuoja fizinių asmenų indėlių likučių, esančių 1997 m. vasario (…) dieną (įstatymo Nr (…) įsigaliojimo dieną) Lietuvos Respublikos bankuose, kuriuose jai nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 51% akcinio kapitalo likusios dalies, kuri Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka nebuvo kompensuota, išmokėjimą indėlininkui pareikalavus. Pirmoje dalyje numatyta išmokėti įstatymų nustatyta tvarka. Taip mes išsaugome šias garantijas, kurios buvo duotos indėlininkams iki to laiko.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar yra norinčių kalbėti dėl šio įstatymo? Įstatymas iš vieno straipsnio. Dėl paliktų vietų, kuriose reikia įrašyti datas, mums turbūt padės Dokumentų skyrius. Turbūt čia bus įrašyta šios dienos data. Ir įstatymo numeris taip pat bus įrašytas. Anksčiau priimtas įstatymas įsigalios tada, kai jis bus išspausdintas „Valstybės žiniose”. Taigi niekas nenori dėl šio įstatymo kalbėti. Mes pradedam jo priėmimo procedūrą. Prašom, gerbiamieji Seimo nariai, registruotis prieš balsuojant. Registracija pradėta.
Registravosi 64 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 471 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 54.
PIRMININKAS. Už - 55. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių taip pat nėra.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 471 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas už balsavus 55 Seimo nariams vienbalsiai yra priimtas.
(priėmimas )
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, trečiasis įstatymas iš to paties bloko - Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių bankrutuojančiuose bankuose dalinio kompensavimo laikinojo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr.P193 (2). Prašom, pone Survila.
R.SURVILA. Parengus ir pasiūlius tuos du projektus, reikėjo pakeisti mums ir Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių bankrutuojančiuose bankuose dalinio kompensavimo laikinojo įstatymo 3 straipsnį. Todėl mes siūlome pakeisti 3 straipsnį. Rašoma, kad įstatymas taikomas tiems gyventojų indėliams, kurie (…) apdrausti pagal Gyventojų indėlių draudimo įstatymą. Toks papildymas čia…
PIRMININKAS. Ar yra norinčių kalbėti 4 - už, 4 - prieš dėl šio įstatymo priėmimo? Niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Taigi pradedam priėmimo procedūrą ir dar sykį registruojamės. Registracija vyksta.
Registravosi 65 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių bankrutuojančiuose bankuose dalinio kompensavimo laikinojo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 55.
PIRMININKAS. Už - 56. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, už balsavus 56, prieš - nė vienam, susilaikius 2, Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių bankrutuojančiuose bankuose dalinio kompensavimo laikinojo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas yra priimtas. Ačiū, gerbiamasis Survila. Mes baigėm šių trijų įstatymų priėmimo procedūrą.
(priėmimo tęsinys)
Dabar aš kviečiu į tribūną Kaimo reikalų komiteto pirmininką poną V.Lapę. Toliau tęsiame Žemės ūkio bendrovių įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimą. Kaip atsimenam, 4 straipsnyje mes pasirinkome pirmąją alternatyvą. Tokiu atveju turime apsispręsti dėl viso 4 straipsnio. Taip. Pasirinkę 4 straipsnio pirmąją alternatyvą mes taip pat turime pono M.Pronckaus alternatyvą antrajai daliai. Pasirinktas pakeitimas pagal pirmąjį alternatyvos variantą. Ponas M.Pronckus, kaip aš suprantu, siūlo iš viso nekeisti antrosios dalies, taip? Prašom, pone Pronckau.
M.PRONCKUS. Nors tikriausiai mano pasiūlymas nebus priimtas, tačiau dar kartą aš noriu atkreipti dėmesį, kad senajame įstatyme buvo leidžiama kaimo žmonėms pasirinkti, kaip balsuoti: ar vienas žmogus - vienas balsas, ar pagal pajų dydį. Tai sudarė jiems geresnes galimybes nusistatyti savo ūkininkavimo būdą, bendrovės vystymo būdą, ir aš manau, kad tai yra pažangiau, negu tai, ką mes dabar priėmėm. Todėl aš siūlau pritarti mano pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ir P.Papovas gali… Dabar kalbam apie pono M.Pronckaus pasiūlymą antrosios dalies iš viso nekeisti. Galima pritarti: 1 - už, 1 - prieš. Seimo narys P.Papovas.
P.PAPOVAS. Aš pritariu pono M.Pronckaus ir Kaimo reikalų komiteto alternatyvai nekeisti įstatymo. Nurodytas motyvas, kad žemės ūkio bendrovė - tai kooperatinė įmonė, jokiu būdu ne. Kooperatinių įmonių įstatymas yra kitas. O kaip tiktai žemės ūkio bendrovė yra tarp kooperatinės įmonės ir akcinės bendrovės. Todėl, jeigu pats susirinkimas nutaria, ir pakeldami vieną ranką pasirenka vienokį ar kitokį balsavimo būdą, tai, manau, visiškai normalu ir neprieštarauja Įmonių įstatymui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir ponas R.Karbauskis.
R.KARBAUSKIS. Aš taip pat pritariu šiam pasiūlymui. Ir dar noriu pridurti, kad sprendimas dėl balsavimo pagal turimą pajų kiekį yra priimamas balsuojant vienas narys - vienas balsas. Todėl čia rizikos, kad bus pereita prie balsavimo pagal pajus neteisėtai, nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom dar sykį užsiregistruoti ir apsispręsime balsuodami, ar pritariame pono M.Pronckaus pataisai. Registracija.
Užsiregistravo 70 Seimo narių. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar ponas M.Pronckus pateikė siūlymą 4 straipsnio antrosios dalies iš viso nekeisti. Mes jau esame pasirinkę, kad jis bus keičiamas, paremiant pirmąjį Kaimo reikalų komiteto variantą. Taigi dabar turime apsispręsti dėl pono M.Pronckaus pasiūlymo. Remiantieji Seimo nario M.Pronckaus siūlymą spaus mygtuką „už”, neremiantieji šio siūlymo spaus mygtuką „prieš”. Balsavimas vyksta.
Už pono M.Pronckaus pataisą - 19, prieš - 44, nė vienas nesusilaikė, taigi pono M.Pronckaus pataisai nepritarta.
Dabar dėl viso 4 straipsnio. Daugiau pataisų nėra? Nėra. Gerbiamieji Seimo nariai, ar yra norinčių kalbėti dėl viso 4 straipsnio? R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, labai gerai, kad mes priėmėme būtent tokią redakciją, kokia dabar yra, nes būtent ponas M.Pronckus ir išsakė šios savo pataisos pagrindinę idėją. Palaukim, kol procesai pajudės, išsispręs ir pan. Galiu pasiaiškinti, ką tai reiškia. Palaukim, kol iš apyvartinių lėšų, iš kitur bus supirkti visi pajai, kol viskas bus sukoncentruota vienose rankose, o tada mes ir apsispręsime. Tai - tipinis „prichvatizavimo” modelis, kurį mes čia visą laiką nagrinėjome, taigi aš palaikau tokią redakciją, kokia yra.
PIRMININKAS. Galima nepritart 4 straipsnio redakcijai. Ponas M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Ką gi, Seimas dar kartą pademonstravo, kad kaimo žmonės intelektualiniu požiūriu yra daug labiau atsilikę už miestiečius. Aš sveikinu su tokiu pademonstravimu, taip pat gerbiamąjį R.Dagį. Ką gi padarysi, bet aš tam straipsniui pritarti negaliu.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti dėl viso 4 straipsnio. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad 4 straipsnis būtų priimtas, spaus mygtuką „už”, kas prieš, spaus mygtuką „prieš”. Balsavimas dėl 4 straipsnio pradėtas. Vyksta balsavimas dėl 4 straipsnio.
Iš viso balsavo 60 Seimo narių. Už 4 straipsnį - 49, prieš - 10, susilaikė 1. 4 straipsnis priimtas. Toliau 5 straipsnis.
V.LAPĖ. Dėl 5 straipsnio yra keletas pono M.Pronckaus ir pono K.Vaitukaičio pasiūlymų. Ponas M.Pronckus siūlo pataisoje, kuri jūsų projekte parašyta juodu stambesniu šriftu, po išsireiškimo „narys ar narių grupė, išeinanti savarankiškai ūkininkauti, jiems pageidaujant”, parašyti: „susirinkimui pritarus, už savo pajų ar jo dalį turi teisę gauti iš bendrovės” ir t.t. Ir antra pono M.Pronckaus pataisa - mes komiteto projekte siūlome atsiskaityti ne vėliau kaip per vienerius metus nuo prašymo pateikimo, o M.Pronckus siūlo atsiskaityti per dvejus metus.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, pono K.Vaitukaičio…
V.LAPĖ. Ponas K.Vaitukaitis siūlo įterpti sakinyje „su buvusiu nariu atsiskaitoma pagal rašytinį susitarimą su bendrove, kurį tvirtina susirinkimas”, toliau, kaip tekste.
PIRMININKAS. Ar Ekonomikos komitetas irgi turės dar pastabų? Gal tada pradėkime nuo Ekonomikos komiteto, išklausykime, ką jie dar siūlo. Prašom. Albertas Šimėnas.
A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia mes aiškiai pasisakome už tai, kas yra parašyta įstatymo projekte, kad atsiskaitoma ne vėliau kaip per vienerius metus, nes būtent bene pagrindinė problema buvo, kad iki šiol berods buvo atsiskaitoma per 8 metus. Taigi šis pakeitimas yra labai svarbus, todėl jis turėtų būtų toks, kaip yra parašyta projekte. Tačiau mes pasisakytume už tai, kad vis dėlto būtų, kaip mes komitete siūlėme, išbraukti žodžiai „išeinantys savarankiškai ūkininkauti”. Taip iškeliama sąlyga, kad bendrovės narys turi teisę gauti materialinių vertybių, tačiau neapibrėžiama, kaip ta sąlyga turi būti vykdoma. Pirmiausia neaišku, ką reiškia išeinantis ūkininkauti. Ar tai reiškia, kad jis prašo, ar turi kokių nors kitokių argumentų, be to, neaišku, kas nusprendžia dėl materialinių vertybių. Ir antra. Kodėl būtinai išeinančiam ūkininkauti reikia materialinių vertybių? O gal jis rengiasi kaime kurti verslą. Nemanau, kad jis turėtų būti kaip nors dėl to apribojamas. Ir pagaliau, trečia. Juridiškai nenumatyta, kas atsitiks, jeigu jis žadėjo ūkininkauti, o po to neūkininkauja dėl pakankamai rimtų motyvų. Todėl įstatyme pateikta formuluotė „išeinantis savarankiškai ūkininkauti” turi daugiau simbolinę prasmę, bet neturi juridinio turinio. Jo projekte atsisakius, įstatymas bus visiems daug aiškesnis ir tikslesnis. Todėl mes vis dėlto prašytume projekto pateikėją gerbiamąjį komiteto pirmininką.Lapę šią formuluotę išbraukti, bus tik geriau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš dabar, kai jau žinome visas teikiamas pataisas, siūlau jas iš eilės ir sutvarkyti. Iš pradžių siūlyčiau apsispręsti dėl pono A.Šimėno pateiktos pataisos, tada apsispręsime dėl pono M.Pronckaus dviejų pataisų, t.y. „susirinkimui pritarus” ir dvejų metų, o tada baigsime apsispręsdami dėl pono K.Vaitukaičio pataisos. Jeigu galima, dabar dėl A.Šimėno teikiamo pasiūlymo išbraukti žodžius „išeinantys savarankiškai ūkininkauti”. Kaip mano pranešėjas?
V.LAPĖ. Manau, kad būtų geriau, jeigu paliktume taip, kaip yra trečiame projekto variante. Štai dėl ko. Galima nustatyti, kurie žmonės nesiruošia ūkininkauti, nes aš manau, kad bendrovės nariai yra kaimynai, giminės, pažįstami. Todėl daugelį tokių dalykų, jeigu žmonės eina ūkininkauti, galima išspręsti. Žinoma, būtų geriau, kad, sakykime,ekonomiškai, demokratiškai dirbanti arba pereinanti į demokratiją kokia nors kita forma bendrovė galėtų egzistuoti. Mes taip duotume garantiją gerai dirbančioms bendrovėms toliau egzistuoti. O kad išeinantys ūkininkauti turi teisę gauti savo dalį, aš manau, motyvų ar požymių irgi yra. Išeiti ūkininkauti uždrausti tikrai negalima, nes bendrovės ir buvo sukurtos tik tam pereinamajam laikotarpiui iš kolūkinės formos į ūkininkavimą šeimos ūkyje. Todėl drausti negalima, bet aš manau, kad forsuoti bendrovių griovimo nereikėtų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, klausimas yra toks: jeigu iš bendrovės išeis į siuvyklą, ar jis galės pasiimti pajų iš bendrovės, ar negalės?
V.LAPĖ. Pagal šitą mūsų siūlomą projektą, negalės.
PIRMININKAS. Aišku. Gerai. Gerbiamieji kolegos, aš dabar turėsiu išbraukti visus užsirašiusius kalbėti ir prašysiu užsirašyti tuos, kurie nori šiuo metu tarti žodį būtent dėl šito siūlymo. Seimo narys P.Papovas. Mes dabar kalbame tik dėl tos frazės „išeinantys savarankiškai ūkininkauti”. Ar pritariame siūlymui išbraukti ją, ar ne? Seimo narys P.Papovas. Prašom.
P.PAPOVAS. Aš siūlau pritarti pono A.Šimėno pasiūlymui Ekonomikos komiteto vardu išbraukti todėl, kad visų pajininkų teisės turi būti vienodos. To įstatymas negali reglamentuoti. Turi turėti vienodas teises visi savininkai, kur jie beišeitų ir ką jie bedarytų. O šiuo atveju yra išskirti tik išeinantys savarankiškai ūkininkauti, o jeigu pensininkas išeina, tai kuo jis skiriasi nuo išeinančių savarankiškai ūkininkauti? Visiems pajininkams turėtų būti sudarytos vienodos sąlygos. Ačiū.
PIRMININKAS. Ar yra norinčių kalbėti iš užsirašiusių Seimo narių? Ar nori J.Matekonienė ir P.Gražulis neparemti pono A.Šimėno pasiūlymo? Nė vienas nenori pasisakyti prieš šį pasiūlymą. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi pranešėjas nesutinka išbraukti, mes turime apsispręsti balsuodami. Balsuosime dėl Seimo nario A.Šimėno pasiūlymo.Aš dar sykį primenu. Yra pasiūlymas išbraukti 3 žodžius „išeinantys savarankiškai ūkininkauti”. Taigi kas remia Seimo nario A.Šimėno pasiūlymą, spaus mygtuką „už”. Kas jo neremia, spaus mygtuką „prieš”. Balsavimas pradėtas, prašome balsuoti.
Iš viso balsavo 45 Seimo nariai. Už A.Šimėno pasiūlymą - 33, prieš - 8, susilaikė 4. Taigi A.Šimėno pasiūlymui yra pritarta ir žodžiai „išeinantys savarankiškai ūkininkauti” yra išbraukiami.
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar svarstymą tęsiame toliau. Mes svarstysime pirmąjį Seimo nario M.Pronckaus, jeigu jis sutinka, pasiūlymą įrašyti žodžius „susirinkimui pritarus”. Prašom, Seimo nary Pronckau, jeigu galite… Seimo narys M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia turto dalybose turi būti visiems vienodos sąlygos. Siūlomo įstatymo pataisoje, kaip siūlo Kaimo komitetas, sudaromos kaip tik nelygios ir nevienodos sąlygos. Viena vertus, yra pareiškęs norą vienas žmogus išeiti, kita vertus, yra susirinkimas arba grupė žmonių, negalinti jam sutrukdyti paimti tam tikrą turtą, kuris reikalingas žemės ūkio bendrovei. Šita pataisa slepia žemės ūkio bendrovių griovimo intenciją, nes jei keli žmonės paims vieną ar kitą kartą geriausius dalykus, tai likusiems atiteks tik siloso tranšėjos ir dar kas nors. Susirinkimas, mano supratimu, būtinai turi pritarti, nes tai yra ir jų turtas, todėl abipusiu susitarimu turi būti sprendžiami tie klausimai. Aš siūlyčiau pritarti mano pirmajai pataisai, vadovaudamasis minėtais motyvais.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Karbauskis - dėl šitos pataisos.
R.KARBAUSKIS. Aš manyčiau, kad Seimo nario pono M.Pronckaus pasiūlymas yra tapatus savo esme pono K.Vaitukaičio pasiūlymui, tačiau pono K.Vaitukaičio pasiūlymas tikriausiai yra geriau suredaguotas. Apskritai tuo klausimu norėčiau pasakyti, kad Seimo nariai vis dėlto atkreiptų dėmesį į 20 straipsnio trečiąją dalį, į Juridinio skyriaus išvadas dėl šios dalies, jei išdėstyta formuluotė pažeidžia tikrai didelės dalies, daugumos žemės ūkio bendrovės pajininkų turtines teises. Šios pataisos pasekmės labiausiai palies socialiai remtinus žmones, t.y. pensininkus, ir išeinantieji jiems tikrai paliks tik asfaltą. Jeigu kas to nesupranta, pasidomėkite Juridinio skyriaus išvada dėl šio punkto. Dabar atsiprašau, kad vis dėlto tenka pritarti pono K.Vaitukaičio formuluotei, tačiau iš esmės, sakau, šie du pasiūlymai nelabai kuo skiriasi vienas nuo kito pagal prasmę.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys P.Gražulis gali nepritarti pono M.Pronckaus pataisai.
P.GRAŽULIS. Taip. Aš ir nenorėčiau paremti pono M.Pronckaus pasiūlymo, nes mes puikiai žinome, jeigu tą galimybę suteiksime susirinkimui, tai tiek išeinantys ūkininkauti, tiek bendrai norintys gauti iš bendrovės materialinių vertybių jų negaus. O įstatyme nenumatyta, kad gali gauti 100% pagal tai, kiek jis turi pajaus, bet nurodyta, kad gali gauti dalį, susitarus tarpusavyje. Aš manyčiau, kad vis dėlto reikėtų paremt pasiūlymą, nes šiandien ir yra viena iš didžiausių problemų, kad išeinantys iš bendrovės neatgauna savo turto. Šiandien didžioji dalis turto bendrovėse yra labai nuvertinta ir įkainota labai mažomis sumomis, todėl žmogus pinigais gauna visiškai mažą dalį. Jeigu šiandien traktoriai ar dar kas nors įvertinta po kelis šimtus litų, tai žmogus, pasiėmęs tuos pinigus, nieko su jais negalėtų padaryti, o gavęs nors ir seną traktorių, gal dar kelerius metus su juo galėtų dirbti. Taigi aš vis dėlto manyčiau, kad reikėtų palikti taip, kaip yra šiame įstatyme, ir suteikti galimybę žmogui atsiimti tam tikrą dalį turto.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar balsuosime dėl šios Seimo nario M.Pronckaus pataisos. Kas už tai, kad ši pataisa būtų priimta, t.y. būtų įrašyti žodžiai „susirinkimui pritarus”, spaus mygtuką „už”, kas mano priešingai, spaus mygtuką „prieš”. Balsavimas pradėtas. Prašome balsuoti.
Taigi balsavo 48 Seimo nariai. Už Seimo nario M.Pronckaus pataisą - 6, prieš - 42. Pataisai nepritarta.
Dabar aš nuo Seimo narioM.Pronckaus pataisos pereičiau prie Seimo nario K.Vaitukaičio pataisos, kuri yra labai panaši į siūlytą M.Pronckaus. Į paskutinį sakinį siūloma įrašyti žodžius „pagal rašytinį susitarimą su bendrove, kurį tvirtina susirinkimas”. Aš prašau Seimo narį K.Vaitukaitį pateikti savo… (Balsas salėje) Tuoj pat. Dabar dar nebalsuojame. Seimo narys K.Vaitukaitis pateiks savo pataisą.
K.VAITUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, žemės ūkio bendrovė yra įmonė, sukurta ir veikianti visų jos narių turto pagrindu. Vieno ar kelių bendrovės narių išėjimas ūkininkauti ir galimybė atsiimti savo pajų materialinėmis vertybėmis yra sveikintina. Žemės ūkio bendrovė veikia kaip vientisas ūkinis mechanizmas, todėl atiduodant materialines vertybes galima sugriauti šio ūkio veiklą. Bendrovės narių susirinkimas yra aukščiausias bendrovės valdymo organas. Todėl mano siūlymas saugotų, kad bendrovės valdyba ar pirmininkas negalėtų savavaliauti ir nežinant visiems nariams negalėtų atiduoti materialinių vertybių, kurių netekimas galėtų sugriauti bendrovės ūkinę veiklą. Aišku, pirmieji norintys išeiti nori gauti technikos, gyvulių, o liks tik fermos, silosinės, mėšlidės, kurių vertė gana didelė, bet panaudojimas ribotas. Bendrovės nariai turi žinoti, kokį turtą išeinantys ūkininkauti gauna iš bendrovės, todėl būtina, kad rašytinį susitarimą su bendrove tvirtintų susirinkimas.
PIRMININKAS. Aš prašyčiau pranešėjo nuomonės.
V.LAPĖ. Aš noriu pakartoti pono P.Gražulio žodžius, jeigu priimsime šitą pataisą, kuri yra projekte, tai ten niekur nepasakyta, kad visuotinis narių susirinkimas negalės pareikšti savo nuomonės. Jis visada galės pareikšti savo nuomonę, bet konkrečiai įvardyti, kad būtinai visuotinis susirinkimas turi spręsti šitą klausimą, aš manau, nereikia, nes gali būti surasta ir kitokių būdų. Sakykime, gali būti ir ponas M.Pronckus… Jis dar prieštarauja ir bus kitų pasiūlymų, kad susirinkimai būtų daromi tik per metus. Oi, atsiprašau, ne pono M.Pronckaus, o pono J.Listavičiaus pasiūlymas, kad susirinkimas būtų daromas tik kartą per metus. Vadinasi, jeigu kartą per metus reikės daryti susirinkimą, reikės labai ilgai laukti. Kodėl visuotinis susirinkimas negalėtų leisti administracijai paprašyti susitarimo, kuris būtų patvirtintas visuotinio susirinkimo metu. O kai mes įrašysime, kad tik pritarus, būtinai reikės laukti metus arbą pusmetį.
PIRMININKAS. Dabar vienas kalbės už Seimo nario K.Vaitukaičio pataisą, vienas - prieš. Seimo narė J.Matekonienė.
J.MATEKONIENĖ. Aš norėčiau palaikyti pono K.Vaitukaičio pasiūlymą vien todėl, kad žemės ūkio bendrovė vis dėlto yra įmonė. Iš vienokios ar kitokios įmonės atėmus dalį pagrindinių fondų, tai visuomet sugriaus tą įmonę kaip sistemą. Todėl toks atsiskaitymas pagal rašytinį susitarimą bent jau šiuo atveju saugotų, kad taip nebūtų. Nes labai lengva įsivaizduoti, kad penki nariai, kurie turi didesnius pajus, gali palikti likusius visiškai be darbo. Pavyzdžiui, jeigu tai bendrovė, kuri verčiasi gyvulininkyste ir joje yra mėsos cechas, išeinantys labai lengvai gali atimti šitą padalinį ir tada tokia bendrovė sugrius arba jai reikės iš viso užsiimti kitais darbais.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys P.Papovas gali nepritarti pono K.Vaitukaičio pasiūlymui.
P.PAPOVAS. Taip. Aš nepritariu tai esmei, kuri yra numatoma projekte, neleisti disponuoti bendrovės pajininkams, bendrovės nariams savo turtu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Seimo narys P.Papovas, kaip paprastai, yra išradingas. Mes baigėme kalbas dėl balsavimo motyvų. Aš kviečiu pasiruošti balsuoti dėl Seimo nario K.Vaitukaičio pasiūlymo įrašyti žodžius, kad susitarimą su bendrove turi tvirtinti susirinkimas. Registracija. Prašom registruotis. Kol vyksta registracija, aš manau, kad mes nespėsime iki pietų priimti viso įstatymo, tada aš siūlysiu tęsti priėmimą 15.40 val.
Iš viso užsiregistravo 67 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, balsuojame dėl Seimo nario K.Vaitukaičio pasiūlymo. Kas remia šį pasiūlymą, spaus mygtuką „už”, kas neremia, spaus mygtuką „prieš”. Balsavimas pradėtas.
Iš viso balsavo 62 Seimo nariai. 24 - už, prieš - 35, susilaikė 3. Seimo nario K.Vaitukaičio pasiūlymui nepritarta. Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, lieka paskutinis Seimo nario M.Pronckaus pasiūlymas vietoje „vienų metų” pabaigoje įrašyti „dvejus metus”. Aš prašau Seimo narį M.Pronckų pateikti pataisą. Prašom.
M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, žinoma, būtų gerai, kad iš karto atsiskaitytų, tą pačią dieną, tačiau reikia matyti, kokios yra sąlygos. Dabar įsiskolinimas kaimui yra 167 mln. Lt. Praėjusių metų birželio mėnesį buvo 66 mln. Lt. Jeigu valstybė negali sudaryti sąlygų, kad su kaimiečiu atsiskaitytų tie, kas turi atsiskaityti su juo, tai kaip galima reikalauti iš žemės ūkio bendrovės, kad ji atsiskaitytų? Iš kokių pinigų, galbūt iš Amerikos atneštų ar dar kur nors? Todėl šita sąlyga, kad nors per dvejus metus būtų leista atsiskaityti bendrovėms, o ne per metus, yra išplaukianti iš šių dienų realijų ir gyvenimo. Aš nemanau, kad įrašę „vienus metus” mes čia kažką padarysime kitaip, kai nėra pinigų. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Gražulis.
P.GRAŽULIS. Aš siūlyčiau nepritarti M.Pronckaus pataisai ir vis dėlto palikti vienų metų laikotarpį, nes matome, kad šiandien taip pat yra labai didelių problemų, išeinantys iš bendrovės negauna metų metais savo dalies. Tai įpareigos bendrovę ar savo turtu, ar kitaip vis dėlto atsiskaityti su tais žmonėmis, kurie išeina ūkininkauti.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas gali pritarti M.Pronckaus pataisai.
P.PAPOVAS. Taip. Aš pritariu M.Pronckaus pataisai ir noriu atkreipti Seimo narių dėmesį į tai, kad mes dabar išbraukiame „išeinantiems ūkininkauti” ir reikės atsiskaityti su daugiau žmonių pajininkų, išeinančių iš bendrovės. Tai ir pensininkai, ir kiti, ir siuvėjos, apie ką kalbėjome, ir t.t., ir išeinantys ūkininkauti, todėl tą terminą kaip tik yra aktualiau padidinti. Bet čia yra parašyta „ne vėliau kaip per 2 metus”, tai kas turės galimybę, galės iš karto atsiskaityti, tik „ne vėliau” - ilgesnis terminas.
PIRMININKAS. Ir pranešėjas. Prašom. Jūsų nuomonė.
V.LAPĖ. Manau, kad reikia palikti kaip tekste.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti dėl Seimo nario M.Pronckaus pataisos vietoje „vienerių metų” rašyti „dvejus metus”. Kas remia Seimo nario M.Pronckaus pataisą, spaus mygtuką „už”, kas neremia - spaus mygtuką „prieš”. Balsavimas pradėtas.
Iš viso balsavo 61 Seimo narys. Už Seimo nario M.Pronckaus pataisą - 8, prieš - 49, susilaikė 4. Seimo nario M.Pronckaus pataisai nepritarta.
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, dėl viso 5 straipsnio. Ar yra norinčių kalbėti? Seimo narys R.Karbauskis.
R.KARBAUSKIS. Aš labai prašau nepriimti tokios pataisos, vis dėlto siūlyčiau įvertinti tai, jog ir komitete buvo nagrinėjama kompromisinė galimybė, kad nors būtų įrašas, jog išeinantis turi teisę gauti materialinių vertybių proporcingai žemės ūkio bendrovės turto sudėčiai. Įsiklausykite į tai, ką aš sakau, nes tai labai rimta. Šito dabartinėje formuluotėje nėra.
PIRMININKAS. Jūs siūlote nepritarti 5 straipsniui?
R.KARBAUSKIS. Be abejonių.
PIRMININKAS. Ar Seimo nariai P.Papovas ir M.Pronckus pritartų 5 straipsniui? Abu nepritariate. Gerbiamieji Seimo nariai, daugiau norinčių kalbėti nėra. Prašom pasiruošti balsuoti dėl viso 5 straipsnio priėmimo. Kas už tai, kad būtų priimtas 5 straipsnis, spaus mygtuką „už”. Balsavimas pradėtas. Iš viso balsavo 58 Seimo nariai. Už 5 straipsnį - 45, prieš - 10, susilaikė 3, taigi 5 straipsnis priimtas.
Dabar 6 straipsnis. (Balsai salėje) 11 prieš? Gerai. Buvo 11 prieš.
V.LAPĖ. 6 straipsniui yra siūlomos dvi pataisos: Seimo nario J.Listavičiaus ir Seimo nario M.Pronckaus. Ponas J.Listavičius siūlo, kad susirinkimus… Tekste siūloma susirinkimus suorganizuoti du kartus per metus, jis siūlo vieną kartą. Ponas M.Pronckus siūlo šeštosios dalies pakeitimą, kad susirinkime būtų balsuojama atviru balsavimu, išskyrus valdybos pirmininko rinkimą, taip pat įterpti žodžius „jeigu susirinkimas numato”.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pradėkime nuo Seimo nario J.Listavičiaus pataisos. Seimo narys J.Listavičius ją pateiks.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, sukviesti žemės ūkio bendrovės susirinkimus, kurie turėtų sprendžiamąją galią, nėra paprasta, man atrodo. Nors ir vieną kartą, bet užrašyta „ne rečiau kaip kartą per metus”, tačiau jokio draudimo, jeigu iškyla būtinybė, čia nėra. Logiškai pagalvokim, kad tas susirinkimas metams pasibaigus šaukiamas per tris mėnesius, vadinasi, kovo mėnesį. Toliau skaičiuokime. Visi kiti, tas antras privalomas kada galės būti sušauktas? Būtent darbymečio metu. Kokius mes svarstysime klausimus? Ar mes turėsime pusmečio ar trijų ketvirčių rezultatus? Kokie ten bus klausimai, kad tokia privaloma būtinybė. Tai jeigu bus tokia būtinybė, tai tas nedraudžiama, todėl aš esu už tai, kad ne rečiau kaip kartą per metus, o jeigu reikia, tai prašom ir 10. Tačiau daugelis žino, kaip „lengvai” susirinkimai yra sušaukiami, ir jeigu mes darbo metu po tris kartus privaloma tvarka šauksime, tai kokią įtaką tai turės gamybai ir apskritai visai organizacijai. Todėl dar kartą kartoju, jog aš esu už tai, kad ne rečiau kaip kartą per metus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl J.Listavičiaus pataisos R.Karbauskis.
R.KARBAUSKIS. Kadangi mes ankstesniuose straipsniuose jau nurodėme, kad pajininkų susirinkimo nutarimai nieko nereiškia, tai tokiu atveju aš palaikyčiau pono J.Listavičiaus pasiūlymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Gražulis.
P.GRAŽULIS. Galbūt aš norėčiau pritarti pono J.Listavičiaus pasiūlymui. Vis dėlto aš manau, kad nebus kažkokių labai svarbių klausimų, tuo labiau kad nežinau, kokiu metu būtų galima kaime sušaukti (išskyrus žiemą, kai baigiasi darbai) susirinkimą, o kitu metu yra darbymetis ir nėra lengva tai padaryti. Galbūt tai nėra esminė mūsų nuostata, be abejonės, tai pasakys pirmininkas, bet gal tada siūlyčiau pritarti J.Listavičiaus nuomonei.
PIRMININKAS. Ką galvoja pranešėjas tuo klausimu?
V.LAPĖ. Mūsų šitų pataisų dvasia arba, jeigu galima sakyti, idėja yra suteikti didesnes teises pajininkams ir sudaryti sąlygas demokratiškai priimti įvairius įstatymus. Ponas J.Listavičius sako teisybę, kad labai neaktyvūs žmonės ir nesirenka, todėl, man atrodo, ir yra mūsų noras, kad vis dėlto pajininkai taptų savo turto šeimininkais, du kartus per metus jie tikrai gali susirinkti ir aptarti visus tuos reikalus, apie ką čia jau buvo kalbėta: ir apie išleidimą iš bendrovės, ir apie turto grąžinimą, ir t.t.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti. Balsuosime dėl Seimo nario J.Listavičiaus pataisos. Kas už tai, kas būtų priimta Seimo nario J.Listavičiaus pataisa, spaus mygtuką „už”, kas galvoja, jog gerai taip, kaip yra dabar tekste, spaus mygtuką „prieš”. Prašome balsuoti. Balsavimas prasidėjo.
Iš viso balsavo 54 Seimo nariai. Už Seimo nario J.Listavičiaus - 23, prieš - 23, susilaikė 8. Seimo nario J.Listavičiaus pataisa daugumos balsų nesurinko. Liko taip, kaip tekste.
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, yra Seimo nario M.Pronckaus pataisa dėl antrosios šio straipsnio dalies. Prašau M.Pronckų pristatyti savo pataisą. M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, jeigu mes įrašome įstatyme tokius paprastus dalykus - kaip balsuoti, kokį pasirinkti balsavimo būdą, man atrodo, truputį juokinga. Žmonės susirinkę į susirinkimą patys gali pasirinkti, kaip ir už ką jiems balsuoti. Aš tiesiog nežinau, kodėl taip ypatingai išskiriamas šituo požiūriu kaimas, kodėl į kitus susirinkimus jie renkasi kaip nori, arba kitose vietose, o kaimo žmonėms būtinai nustatoma, kad tik taip, o ne kitaip. Todėl aš siūlau pritarti mano pataisai, jog patys žmonės rinktųsi, kaip balsuoti.
PIRMININKAS. Seimas Pirmininką irgi slaptai renka. P.Gražulis dėl M.Pronckaus pataisos.
P.GRAŽULIS. Aš siūlau nepritarti M.Pronckaus pataisai. Be abejonės, mes puikiai žinome, kokį spaudimą gali daryti atviro balsavimo metu žmonėms, kurie nėra už dabartinį ar esamą kandidatą į įmonės, bendrovės vadovus. Be abejo, jeigu bus išrinktas, tai tie žmonės, kurie balsavo prieš, ateityje gali turėti tam tikrų problemų, nes nepalaikė šitos kandidatūros. Aš manyčiau, būtų daug demokratiškiau, jei būtų renkama vis dėlto slaptu balsavimu, nepalikti patiems pasirinkimo teisės... Aš manau, reikėtų atmesti.
PIRMININKAS. J.Matekonienė.
J.MATEKONIENĖ. Aš taip pat palaikau siūlymą, jog reikia balsuoti slaptu balsavimu, nes administratorius arba pirmininkas - tai yra pirmasis asmuo bendrovėje.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar reikia apsispręsti dėl Seimo… (Balsai salėje) Aš neturiu… (Balsas salėje) Gerai. Seimo nariui P.Papovui - visada. Prašom.
P.PAPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke, už demokratiškumą, bet aš esu ir už šio įstatymo demokratiją. Jeigu jau demokratiškiau slaptas balsavimas, tai, man atrodo, dar demokratiškiau, jeigu bendrovės nariai turės galimybę pasirinkti patys, be prievartos elementų įstatyme, įstatyme užfiksuoti būtina tai… Taigi aš palaikau M.Pronckaus pasiūlymą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Demokratiški Seimo vadovai buvo išrinkti slaptu balsavimu, todėl šiandien Seime klesti demokratija. Tuo baigiame kalbas dėl balsavimo motyvų. Prašom apsispręsti dėl Seimo nario M.Pronckaus pataisos. Kas remia Seimo nario M.Pronckaus pataisą, spaus mygtuką „už”, kas neremia, spaus mygtuką „prieš”. Prašome balsuoti.
Iš viso balsavo 60 Seimo narių. Už M.Pronckaus pataisą 4, prieš - 53, susilaikė 3. M.Pronckaus pataisai nepritarta.
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, kas nori kalbėti dėl viso 6 straipsnio? Niekas nenori kalbėti. Taip. Seimo narys M.Pronckus. Prašom. Dėl viso 6 straipsnio.
M.PRONCKUS. Aš dar kartą sveikinu Seimą su ypač „demokratiškais” pasiūlymais kaimui. Dar kartą sveikinu, kad kaimiečiai yra nuvertinami ( jų intelektualinis lygis) kitų žmonių sąskaita, ir siūlau eiti ta pačia linkme ir toliau.
PIRMININKAS. Ačiū. Mes jūsų pasiūlymui pritarsime. Dabar Seimo narys A.Raškinis.
A.J.RAŠKINIS. Aš noriu pasakyti tik tiek, kad kaimo žmonių prilyginimas Seimo nariams - ne toks jau prastas nuvertinimas. Už tai aš ir siūlau balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti dėl 6 straipsnio. Tai bus paskutinis šio posėdžio balsavimas. Kas už tai, kad 6 straipsnis būtų priimtas, prašom balsuoti.
Iš viso balsavo 58 Seimo nariai. Už 6 straipsnį - 52, prieš - 2, susilaikė 4. 6 straipsnis priimtas. Tęsime šio įstatymo priėmimą maždaug 15.40 val.
Dabar skelbiame šios dienos rytinio posėdžio pabaigą. Pertrauka iki 15 val.