11-asis (31) posėdis 1997 m. sausio 23 d.

 

        

Vyriausybės pusvalandis

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė I.Degutienė

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Aš sakau - sveiki po pietų! Mūsų nedaug ir aš trupučiuką apgailestauju, nes dabar popietinis Vyriausybės pusvalandis ar Vyriausybės valanda, ir su mumis šiuo sunkmečiu yra ypač svarbi ministrė - socialinių reikalų ir darbo ministrė. Aš prašyčiau, kolegos, geriantys kavą ir kalbantys, skubėti greitai į salę sėsti. Kviečiu į tribūną Vyriausybės pusvalandžio dalyvę, socialinių reikalų ir darbo ministrę ponią I.Degutienę. Prašom.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aišku, daugiau kaip per mėnesį darbo ministerijoje sunku įvertinti, kaip funkcionuoja tokia sudėtinga ir su kiekvienu piliečiu susijusi socialinės apsaugos ir darbo sistema. Tačiau jau dabar akivaizdu, jog per paskutiniuosius nepriklausomybės metus sukurta būtiniausia įstatymų bazė. Kitas klausimas, kaip jinai veikia, kaip veikia vienos ar kitos institucijos.

Akivaizdu ir tai, jog socialinė politika yra neatsiejama nuo valstybės ekonominių galimybių užtikrinti savo piliečių socialinę apsaugą. Mes negalime žmonėms duoti daugiau, negu turime. Politikoje taip pat labai svarbu būti sąžiningu ir nežadėti to, ko negalime.

Todėl teigdama, jog atlyginimai, socialinės išmokos bei socialinės paslaugos daugeliui gyventojų yra nepakankamos, jog didelė gyventojų dalis gyvena žemiau skurdo ribos, aš nieko naujo nepasakysiu. Tik radikalus ekonominės situacijos gerėjimas, leidžiantis įkurti naujas darbo vietas, dirbančiųjų pajamų didėjimas sudarys sąlygas esminiam socialinės apsaugos sistemos efektyvumui gerinti.

Per mėnesį darbo pakako suprasti, jog dar yra nemažai neišnaudotų galimybių socialinės apsaugos ir darbo sistemai vystyti, galima kur kas racionaliau naudoti turimus resursus. Tas supratimas ir tapo mūsų ministerijos pagrindiniu kriterijumi. Šiuo metu jau yra baigta ministerijos reorganizacija, sustiprintos galimybės formuojant draudimo ir pensijų, šeimos, vaikų, jaunimo, moterų, taip pat nukentėjusių asmenų ir socialiai remtinų grupių socialinių paslaugų politiką, tarptautinio bendradarbiavimo politikos vystymąsi, intensyviai rengiamasi prie ministerijos esančių institucijų tobulinimui bei reorganizavimui.

Pradėtos reorganizuoti kai kurios darbo inspekcijos. Kartu su PHARE ekspertais jau yra parengtas “Sodros” plėtojimo projektas, su kuriuo artimiausiu metu galės susipažinti ir Seimo nariai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su PHARE ekspertais atsiskaitys Seimo nariams už parengtą projektą, ir užbaigus “Sodros” finansinės veiklos auditą bus parengtas galutinis veiksmų planas, kurio realizavimas labai pagerintų “Sodros” veiklą ir pakeltų jos prestižą. Šiuo metu taip pat rengiama, arba jau parengta, nemažai teisės aktų socialinio draudimo, darbo socialinės paramos klausimais projektų, kuriuose įvertinta dabartinė probleminė situacija, Seimo narių, gyventojų pasiūlymai.

Būtų galima daug kalbėti apie mūsų veiklos sritį bei numatytus ir numatomus nuveikti darbus kiekvienoje ministerijos reguliavimo srityje, tačiau dėl laiko stokos norėčiau akcentuoti tik kai kuriuos esminius klausimus. Pagrindinis ir svarbiausias klausimas šiandien - socialinio draudimo fondo pajamų plano vykdymas. Jau šiuo metu aišku, kad “Sodros” draudimo fondo biudžeto planas bus neįvykdytas 640,5 mln. Lt. Yra išanalizuotos priežastys, kodėl taip įvyko. Kaip sakiau, valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto projektas 1996 metams buvo rengiamas įvertinant tuometines Ekonomikos ministerijos prognozuojamus makroekonominius rodiklius, todėl 1996 metų valstybinio socialinio draudimo biudžeto plane numatytas spartus pajamų augimas proporcingai darbo užmokesčio augimui. Planuotų pajamų augimui adekvačiai buvo prognozuojamas ir pensijų bei kitų išlaidų augimas, tačiau nepasiekus planuoto vidutinio užmokesčio (buvo planuota 676 Lt, o faktiškai gauta tik 558 Lt) mes negavome 535 mln. Lt įmokų.

Nepasiektas ir prognozuojamas vidutinis pensijų dydis. Buvo planuota 232 Lt, o iš tikrųjų 179 Lt. Antra priežastis. 1996 metais toliau vyko ūkio restruktūrizavimas, tęsėsi privatizavimo procesas, dėl to plėtėsi privatus sektorius, o tai lėmė ir darbo jėgos perskirstymą. Beveik 5 kartus padidėjo individualių įmonių savininkų, dirbančių pagal patentus arba pagal sutartis, skaičius. Didėja žmonių, dirbančių pagal pavedimo sutartį, skaičius.

Šie struktūriniai darbo jėgos pokyčiai bei gamybos siaurėjimas lėmė dirbančiųjų pagal darbo sutartis skaičiaus mažėjimą. Buvo planuota 1 mln. 260 tūkst. žmonių, tuo tarpu legaliai dirbančių ir registruotų yra 1 mln. 226 tūkst. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas dėl to sumažėjo 83 mln. Lt.

Nuo 1996 metų sausio 1 dienos (noriu įvardyti kaip trečią priežastį) pradėtos drausti privalomu socialiniu draudimu bazinei pensijai gauti motinos (arba tėvai), esančios vaiko priežiūros atostogose nuo 1 iki 3 metų. Tuo tarpu 1996 metų biudžeto projekte buvo patvirtinta tik toms, kurių vaikai yra iki metų. Dėl šios priežasties bazinei pensijai išmokėti įmokos irgi sumažėjo 31 mln. Lt.

Ketvirta priežastis yra individualių įmonių savininkų ir ūkininkų įmokų plano neįvykdymas - 4,8 mln. Lt. Tai lėmė jų mokamos mažesnės, t.y. pusės bazinės pensijos dydžio, įmokos, nes laukiama bazinė pensija buvo 27,08 Lt mažesnė negu prognozuojama.

Ir penktoji priežastis - daug nemokių įmonių, įsiskolinusių “Sodrai”, ir tai yra labai didelį susirūpinimą keliančios įmonės, kurios yra ties bankroto riba. Dėl šių priežasčių, kurias aš išvardijau, yra rengiamas neatidėliotinų priemonių planas, ir šita situacija bus svarstoma kitame Vyriausybės posėdyje kitą trečiadienį.

Kita problemų sritis yra socialinės paramos sistemos vystymas. Būtina racionaliau skirstyti lėšas socialinei paramai. Jos pirmiausia turi būti nukreiptos labiausiai skurstančioms gyventojų grupėms. Aš suprantu, kad tai padaryti yra nelengva, nes nėra visuotinio gyventojų pajamų deklaravimo principo, ir mes šito šiandien negalime sukontroliuoti. Kaip pavyzdį noriu pasakyti, kad kai žmonės, registruoti darbo biržoje, atvažiuoja pasiimti bedarbio pašalpos su “Mersedesu”, man atrodo, visa tai ir pasako, koks jis yra bedarbis, t.y. kad jis turi kažkokį nelegalų darbą, turi nelegalias pajamas, tačiau pagal statistiką jis registruojamas kaip bedarbis, vadinasi, šito mes objektyviai įvertinti negalime. Jeigu būtų deklaruojamos pajamos, mes galėtume atskirti, kuris yra tikrasis bedarbis ir tikrai skurstantis žmogus, ir kuris yra menamai skurstantis.

Aš įsitikinusi, jog daug ką galima padaryti pasiekus, kad savivaldybės ir seniūnijos dirbtų racionaliau. Jos geriausiai žino savo žmones, ypač rajonuose. Šiuo metu ministerija Vyriausybės pavedimu taip pat rengia neatidėliotinas šios srities priemones, yra parengta ir baigiama derinti skurdo tyrimo programa.

Kita problema yra ta, kad piniginė parama ne visada pasiekia tikslą, kai lėšos, sakykim, patenka ne remiamam vaikui, o nedorai gyvenančiam tėvui, ypač geriantiems tėvams. Todėl būtina plėsti apsaugotas tikslinės piniginės paramos formas. Šiuo metu ministerijoje jau yra sudaryta darbo grupė, kuri ir dirba šia linkme, ir artimiausiu metu mes bandysime šeimas, kurios turi mažas pajamas ar skurstančius žmones, remti ne piniginėmis pašalpomis, bet tikslinėmis daiktinėmis pašalpomis. Tai yra jeigu reikalingas maistas, o dažniausiai, ypač asocialių šeimų vaikams, būtent reikalingas maistas, tai bus numatyta kaina, ir jiems bus teikiamas talonas, už kurį jis galės įsigyti maisto produktų. Jeigu reikalingas apavas ar drabužiai, tai irgi gaus tam tikrą taloną už tam tikrą sumą, bet kad negautų šeima piniginės paramos, nes ta piniginė parama valstybės yra skiriama, tačiau neracionaliai nepanaudojama.

Nuo šių metų pradžios pradėtas nemokamas socialiai remtinų šeimų maitinimas bendrojo lavinimo mokyklose. Žengtas tik pirmas žingsnis. Norėčiau informuoti Seimo narius dėl vieno dalyko. Jūs irgi parėmėte šią idėją, kuomet buvo tvirtinamas 1997 metų valstybės biudžetas, tai buvo tikrai gera iniciatyva, tačiau kai kurios savivaldybės iki šiol nėra pateikusios netgi paraiškų. Iš viso yra 9 tokios savivaldybės (aš turiu jų konkretų sąrašą), kurios iki šiol nemaitina savo vaikų, ir tai tikrai nieko nekainuoja. Reikia tik daugiau iniciatyvos ir tie vaikai jau nuo sausio 1 d. galėjo gauti maitinimą. Aišku, man labai skaudu, kad didieji miestai, t.y. Kauno ir Vilniaus miestai, kur daugiausiai yra tokių skurdžių vaikų, kad Kauno ir Vilniaus miesto savivaldybės iki šiol taip pat nėra pateikusios paraiškų. Labiausiai socialiai neapsaugotiems bendruomenės nariams turėtų būti sudarytos sąlygos naudotis socialinėmis paslaugomis. Šiuo metu ministerija rengia socialinių paslaugų, infrastruktūros plėtojimo programą, kurios realizavimas leis toliau decentralizuoti socialinių paslaugų tinklą, įtraukti į tą programą ir nevyriausybines organizacijas. Aš norėčiau pasakyti, kad ministerija yra institucija, kuri rengia strateginį planą, kaip toliau plėtoti socialinę politiką, tačiau ministerija neturi užsiimti nei pašalpų dalijimu, nei kitų piniginių išmokų dalijimu. Tą turėtų daryti seniūnijos, savivaldybės. Mes ir toliau tikrai diegsim tą decentralizacijos principą į vietas, kad didesnis socialinių darbuotojų, socialinės rūpybos ir globos skyrių dėmesys būtų skirtas žmonių apsaugai ir paramos teikimui vietose, o ne centralizuotai. Tai tiek trumpai, nes iš tikrųjų sritis yra labai plati ir reikėtų labai ilgai kalbėti. Gal aš pabandysiu atsakyti į konkrečius klausimus.

PIRMININKAS. Ačiū, ponia ministre. Sekretoriate užsirašė jūsų paklausti 16 Seimo narių. Dar daugiau matau jų kompiuterio ekrane. Mielieji kolegos, prašyčiau aiškiai formuluoti trumpus savo klausimus. Atsiprašau visų, nes tikriausiai visi nespėsite pasikalbėti su ponia ministre. Dabar suteikiu žodį pirmajam užsirašiusiam Seimo nariui S.Kakčiui. Prašom.

S.KAKTYS. Ponia ministre, jūs jau ne vieną kartą patikinote, kad būtina pertvarkyti darbo biržų veiklą. Nedarbo lygis Lietuvoje auga, o Mažeikiuose sudaro net 8,2%. Didelė problema bedarbių perkvalifikavimas, paslėptas nedarbas ir kita. O spaudoje mirga įvairių rašinių apie kritikuotiną darbo biržų veiklą, neracionalų darbo organizavimą, lėšų panaudojimą. Ką manote šioje srityje daryti? Kartu noriu paklausti dėl “Sodros” įsiskolinimo vaistinėms. Mažeikiuose šis įsiskolinimas sudaro beveik 1 mln. Lt. Savivaldybė taip pat neatsiskaito su vaistinėmis ir vaistinės ketina nebeduoti medikamentų tiems, kurie turi lengvatų. Ačiū.

I.DEGUTIENĖ. Atsakant į pirmąjį klausimą dėl bedarbių. Bendras šalies bedarbių rodiklis eina kaip tik mažėjančia linkme. Tačiau visa esmė yra ta, kad kiekviename rajone yra skirtinga situacija. Vienur bedarbių skaičius auga, kitur bedarbių skaičius mažėja. Konkrečiai kalbant apie Mažeikius. Taip, ten bedarbių skaičius yra kur kas didesnis negu kitose Respublikos vietovėse, tačiau aš norėčiau atkreipti dėmesį ir į vietos darbo biržas. Jūs teisus ta prasme, kad ten yra daug darbo trūkumų. Šiandien yra numatytas kovo mėnesį vyksiantis žmonių, dirbančių darbo biržose, peratestavimas. Pati idėja yra gera. Aišku, ką reikia daryti, tačiau atlikėjai vietose ne visada gerai dirba ir todėl kyla visi šitie nesusipratimai. Ne visada žmonės laiku siunčiami perkvalifikuoti, ne visada tiksli jų analizė. Ir po to, kai jie įsigyja naują specialybę, jie vėl negauna darbo. Šiuo atžvilgiu ministerijoje tikrai numatytas veiksmų planas, ką mes turim daryti.

Dabar dėl “Sodros” įsiskolinimo vaistinėms. Čia yra lazda su dviem galais. Biudžetinės įstaigos “Sodrai” skolingos maždaug 78 mln. Lt. Vadinasi, gydymo įstaigos nemoka “Sodrai” mokesčių. Visiškai. Diferencijuojant pagal atskirus rajonus ir pagal atskiras įstaigas vieni nors kažkiek moka, kiti piktybiškai, galima pasakyti ir tokį žodį, nemoka nė vieno cento. Jeigu mes kiekvieną mėnesį negalim laiku išmokėti pensijų ir vėluojam vieną, dvi dienas, kaip sakiau pradžioje kalbėdama, kad įmokos dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių nėra gerai surenkamos, tai, be abejo, tuomet ir susidaro tokia situacija, kad “Sodra” tiesiog neturi iš ko padengti išlaidų už medikamentus. Kol įsigalios Sveikatos draudimo įstatymas ir bus finansuojama per sveikatos draudimo fondą, šiandien jie yra finansuojami iš “Sodros” biudžeto, tol, ko gero, šita situacija bus. Tačiau jau vakar Vyriausybės posėdyje mes svarstėme, kaip šią problemą išspręsti, kad iš biudžetinių įstaigų būtų surenkamos įmokos. Derybos vyksta kartu su finansų ministru, kaip šią problemą išspręsti. Viena “Sodra” kol kas nepajėgi šitą problemą išspręsti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas. Ruošiasi J.Listavičius.

A.SYSAS. Gerbiamoji ministre, turėčiau du trumpus klausimus. Koks jūsų požiūris į egzistuojančią respublikinę trišalę tarybą ir koks jūsų požiūris į valstybines pirmojo ir antrojo laipsnio pensijas? Ačiū.

I.DEGUTIENĖ. Į trišalę tarybą požiūris labai teigiamas. Nežinau, ar visi Seimo nariai žino, kas yra trišalė taryba. Tai yra taryba, kurioje dalyvauja Vyriausybės atstovai, darbdavių ir profsąjungų atstovai. Šiandien trišalė taryba yra tarytum patarėjas ar diskusijų klubas. Mes rengiam medžiagą, kad trišalės tarybos siūlymai būtų, tiksliau, turėtų juridinį statusą, nes ten iš tiesų priimami labai svarbūs sprendimai.

Kitas klausimas dėl valstybinių pensijų komisijos. Šiandien jau yra pateiktas sąrašas naujos komisijos sudėties, kuri kitame Vyriausybės posėdyje bus tvirtinama. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad gaunama labai daug skundų iš gyventojų, bus peržiūrimos kai kurios, jau šiandien esančios valstybinės pensijos. Be abejo, naujai valstybinių pensijų komisijai bus labai atsakingas darbas skirstant valstybines pensijas.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius. Ruošiasi Seimo narė K.Prunskienė.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji ministre, noriu paklausti, ar bus tikslinami pensijų įstatymai, parengtas vienas įstatymo projektas, suvienodinta pensijų skaičiavimo metodika bei tvarka visiems pensininkams? Ačiū.

I.DEGUTIENĖ. Socialinio draudimo pensijų įstatymas bus peržiūrėtas, tačiau kalbant apie kitus pensijų įstatymus, jeigu jūs turite omeny Našlių ir našlaičių pensijų įstatymą...

J.LISTAVIČIUS. Jėgos struktūrų.

I.DEGUTIENĖ. Kokių?

PIRMININKAS. Jėgos struktūrų.

J.LISTAVIČIUS. Jėgos struktūrų. Prokuratūros, vidaus reikalų sistemos, kariuomenės...

I.DEGUTIENĖ. Taip. Yra rengiamas naujas projektas, nes iš tiesų yra labai daug skundų ir dėl papildomų mokslininkų pensijų, ir dėl kariškių, kariūnų pensijų, ir prokuratūros darbuotojų pensijų, kad negali būti išskirtinių grupių žmonių, kurie gautų kitokias pensijas. Yra darbo grupė, kuri šiuo klausimu jau dirba. Mes manom, kad vasario mėnesį turėtume pateikti Seimo komitetui svarstyti.

PIRMININKAS. Seimo narė K.Prunskienė. Ruošiasi Seimo narys A.Katkus.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamoji ministre, jūs žinote, kad Seime jau buvo pateiktos pataisos Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymui papildyti, pakeisti. Pirmiausia turiu omeny 33, 34 ir kitus kai kuriuos straipsnius. Kalbama apie ankstesnių pataisų pritaikymą našlėms, našlaičiams, kurie tapo tokiais dar iki 1995 m. sausio 1 d., nes, kaip žinote, dabar yra labai skirtingos sąlygos. Didelį spaudimą šiuo klausimu jaučia visi Seimo nariai, nuolatos gauname paklausimų, laiškų. Ar ministerija palaiko šitą pataisą ir kokios realios galimybės ją artimiausiu metu įgyvendinti? Aš turiu omeny ir finansavimo šaltinius. Ačiū.

I.DEGUTIENĖ. Našlių ir našlaičių pensijų įstatymas yra pakeistas ir šiuo metu yra derinimo stadijoje su kitomis ministerijomis. Galiu tik tiek patikinti, kad tame įstatyme dabar parašyta, kad visos našlės ir našliai nepriklausomai nuo to, ar jie tapo našliais iki 1995 m., ar po 1995 m., visi gaus vienodas pensijas. Tik jos bus mažesnės, negu buvo numatyta įstatyme.

K.D.PRUNSKIENĖ. Jūs pasakėte pakeistas. Ar tai reiškia, kad... (Balsai salėje)

I.DEGUTIENĖ. Projektas, projektas, teisingai.

K.D.PRUNSKIENĖ. Ačiū. Nes mes dar nebalsavom.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Katkus. Ruošiasi Seimo narys J.Olekas.

J.A.KATKUS. Gerbiamoji ministre ir Seimo nariai, aš manau, mes visi jaučiame, kokia didelė nelaimė šeimoje yra turėti vaiką invalidą arba, kaip dabar vadinama, neįgalintį vaiką. Vieni tą Dievo ir likimo duotą kryželį neša kantriai, slaugo jį namuose, kiti atiduoda į invalidų namus ir aplanko per metus vieną ar daugiau kartų. Tie žmonės, kurie slaugo namuose, jie iš tiesų sutaupo ir lėšų, ir neapkrauna valstybės. Mano klausimas būtų toks: ar bus peržiūrėtas Šalpos pensijų įstatymas didinant šalpos pensijas slaugantiems vaiką invalidą namuose?

I.DEGUTIENĖ. Šis klausimas buvo svarstomas prieš dvi savaites Vyriausybės posėdyje ir yra protokolinis pavedimas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pateikti paskaičiavimus, kiek mes šiandien turime vaikų invalidų, kiek jų yra globos įstaigose arba invalidų pensionatuose, kiek jų yra namuose. Vienas iš pagrindinių ir tokių kardinalių naujų pasiūlymų yra tai, kad šiandien mes vaikams invalidams, esantiems valstybiniuose pensionatuose, vidutiniškai vienam vaikui skiriame maždaug 800 Lt, kad bent pusę tos sumos būtų skiriama tėvams, kad tėvai galėtų juos prižiūrėti namuose. Šiandien tiksliai pasakyti, ar tai bus 400 Lt, ar 300 Lt, aš negaliu, nes šiuo metu vyksta skaičiavimas.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas. Ruošiasi Seimo narė N.Ambrazaitytė.

J.OLEKAS. Gerbiamoji ministre, aš norėčiau paklausti, ar iš įsivažiavimo savivaldybėse dar tebekritikuojama Vyriausybė, kad negalima maitinti vaikų mokyklose? Aš turiu konkrečių atvejų Marijampolės rajone. Dabar jau sausio pabaiga, ir vaikai mokyklose dar negauna nemokamo maisto, nors ne kartą buvo ir premjero pasakyta, kad bus maitinama net ir daugiau vaikų. Tai viena klausimo dalis. Kita klausimo dalis: ar iš tikrųjų numatoma pakeisti pajamų skaičiavimo tvarką? Anksčiau buvo už 90 Lt vienam žmogui teikiamas toks maitinimas, o dabar numatyta, atrodo, 110 Lt, bet mokytojai sakė, kad yra informacija, kad bus skaičiuojami ir pinigai už turimą žemę, t.y. sumažėtų vaikų skaičius, kuriuos reikia maitinti. Labai ačiū.

Ir noriu paprašyti vieno dalyko, prašiau ir ūkio ministro, paremkite, kad nereikėtų kasos aparato kaimo vaistinėse, kitaip nebus...

I.DEGUTIENĖ. Kaimo vaistinėse?

J.OLEKAS. Taip, pagal naują tvarką kasos aparatai reikalingi ir ten.

I.DEGUTIENĖ. Dar kartą noriu pasakyti, pradžioje gal taip ryškiai neakcentavau. Dar kartą sakau, kad vaikų maitinimui biudžete buvo numatytos lėšos - 40 mln. Lt. Nuo sausio 1 d. turėjo pradėti maitinti vaikus, nes vienam vaikui skirta 2 Lt. Šiandien, specialiai turiu duomenis, devynios savivaldybės nepateikė paraiškų, o pagal tas paraiškas mes tuos pinigus turim pervesti. (Balsai salėje) Dabar pasakysiu. Vilniaus ir Kauno miestai, Akmenės, Kauno, Kėdainių, Marijampolės (pone J.Olekai), Pasvalio, Šalčininkų ir Trakų rajonai. Todėl tikrai siūlyčiau ir tiems Seimo nariams, kurie esate iš tų rajonų, paagituoti tas savivaldybes, kad greičiau pateiktų paraiškas, kad mes galėtume tiksliai žinoti, kiek vaikų ir kiek reikia pinigų. Čia taip paprasta. O koks antrasis klausimas?

PIRMININKAS. Seimo narė N.Ambrazaitytė.

I.DEGUTIENĖ. Aš atsiprašau, aš neatsakiau į antrąjį klausimą, bet aš neatsimenu.

J.OLEKAS. Kasos aparatai.

I.DEGUTIENĖ. Dėl kasos aparatų kaimo vaistinėse. Žiūrint, kokios apyvartos darbas toje vaistinėje. (Balsas salėje) Medicinos punktai. Aš palaikyčiau, kad tikrai yra išimtis, nes ten apyvarta labai nedidelė. (Balsai salėje) Galima bus padiskutuoti.

PIRMININKAS. Seimo narė N.Ambrazaitytė. Ruošiasi Seimo narė S.Burbienė.

N.AMBRAZAITYTĖ. Gerbiamoji ministre, norėčiau jūsų paklausti, kokia būtų jūsų nuomonė apie Invalidų reikalų tarybą, kuri yra prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės? Aš asmeniškai esu gavusi nusiskundimų dėl jos darbo. Ar nemanote pagerinti jos veiklos, ar nekeisite nieko? Ačiū.

I.DEGUTIENĖ. Jūs tikrai palietėte dar vieną iš skaudžių stygų. Ne tik jūs, bet ir kiti Seimo nariai, ir aš asmeniškai gauname labai daug skundų dėl Invalidų reikalų tarybos veiklos. Aišku, ten yra kazusas tas, kad Invalidų reikalų taryba yra prie Vyriausybės ir lėšos gaunamos iš valstybės biudžeto. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija visiškai neturi jokios įtakos Invalidų reikalų tarybos veiklai ir net negali pati jos kontroliuoti. Man įdomu netgi tai, kad kai aš gavau tiek daug laiškų ir mes pabandėm kreiptis į Valstybės kontrolę, tai atsakymas buvo toks, kad jie ką tik juos tikrino. Paklausiau, kodėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neturi jokių duomenų. Atsakė: kodėl jūs turite turėti, nes ta institucija yra prie Vyriausybės. Atsižvelgiant į tai, kad tokia situacija ilgiau tęstis negali, nes ten ne visai teisingai skirstant lėšas tarpusavyje susipyko visos invalidų organizacijos, ir invalidai dabar skundžiasi, šiuo metu ministerijoje keičiami Invalidų reikalų tarybos nuostatai. Į šitą veiklą bus įtrauktos ne tik visuomeninės invalidų organizacijos ir jų atstovai, bet ir vyriausybinių institucijų atstovai, kai kurių ministerijų viceministrai. Vadinasi, mes tada galėsime daugiau kontroliuoti teisingą pajamų ir lėšų paskirstymą. Tas klausimas yra labai aktualus ir artimiausiu metu mes jį bandysim išspręsti.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė. Ir aš prašyčiau nusiteikti, kolegos, kad tai būtų paskutinė klausėja.

S.BURBIENĖ. Gerbiamoji ministre, aš norėjau pasitikslinti dėl našlių pensijų. Apie tai, kas čia buvo šnekėta, nes vakar girdėjau, per radiją šnekėjot ir šiandien taip pat. Kaip mes žinom, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo straipsniuose, kur rašoma apie našlių pensijas, yra apibrėžta dviem būdais: data ir tam tikra grupė našlių. Sakysim, penkeri metai iki pensinio amžiaus, invalidės ir vaikus turinčios nepilnametės, kurioms priklauso našlaičių pensija. Ar šituose būsimuose pakeitimuose liks tos pačios grupės? Kai jūs pasakote, kad visoms, daugelis, kas klauso, įstatymo taip smulkiai nežino, todėl gali susidaryti įspūdį, kad yra keičiama radikaliai. Norėtųsi pasitikslinti, kad nebūtų daug vilčių.

I.DEGUTIENĖ. Neradikaliai keičiama. Pagrindinis našlių skundas yra dėl fiksuotos datos. Sako, kuo mes blogesni, jeigu mūsų vyrai arba vyrų žmonos mirė iki 1995 m., tai kodėl būtent tokia data. Dabar ta data yra naikinama. Čia yra pagrindinis projekto pakeitimas. Aišku, dabar ta pensija sumažės, nes mums reikėjo perskaičiuoti ir lėšas. (Balsai salėje) Visoms sumažės. Taip. Ir toms, kurios gavo, sumažės. Tai reikia pasakyti. Jeigu mes norim įvesti socialinę lygybę ir jas padaryti vienodas, vadinasi, sumažės. (Balsas salėje) Ne, šiuo metu bus įšaldytos, bet ateityje jos sumažės.

(Balsai salėje) Aš labai atsiprašau. Tai yra tik projektas, be abejo, jis yra derinamas su kitomis ministerijomis. Galbūt mes dar gausime pasiūlymų iš Finansų ministerijos, o Seimas kaip nuspręs, taip ir bus, nes tai yra tik projektas.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, ar jūs sutiktumėte, kad paklausę 8 Seimo nariai būtų visi šios dienos klausėjai? Manau, kad mes su ponia ministre susitiksime dar ne kartą. Ji savo atsakymais suteikė mums, vienam kitam žmogui, aiškumo ir vilčių šituo sunkmečiu. Ačiū, ponia ministre.

I.DEGUTIENĖ. Ačiū jums už klausimus.

PIRMININKAS. Linkime sėkmės darbuose. Kviečiu toliau pirmininkauti Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją A.Kubilių.

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Gerbiamieji kolegos, grįžtame prie mūsų darbotvarkės. Turime grįžti prie rytinio posėdžio nebaigtų darbų.

 

Pasipriešinimo 1940-1990 m. okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymo įgyvendinimo įst. pr. Nr.P-52(2)

(priėmimas)

Taigi 16b darbotvarkės klausimas - Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 19401990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.P52(2). Kviečiu į tribūną pranešėją A.Kašėtą. Prašom. J.Olekas.

J.OLEKAS. Aš norėčiau paklausti gerbiamojo posėdžio pirmininko. Buvo padaryta pertrauka vieno klausimo svarstymo iki popietinio posėdžio.

PIRMININKAS. Tuojau pat prie to grįšime. Aš tik noriu baigti tą, nes tai vienas kitą lydintys įstatymai. Prašom, pone Kašėta.

A.KAŠĖTA. Šiam įstatymo projektui yra pasiūlymai Seimo nario J.Listavičiaus, kuriuos siūlau atmesti, nes manau, kad jie nėra esminiai ir nieko nekeičia šiame įstatymo projekte.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymas yra iš vieno straipsnio. Jam yra teikiamos trys Seimo nario J.Listavičiaus pataisos, dėl kurių turėsime apsispręsti. Prašom, pone Seimo nary Listavičiau, pateikti pirmąją pataisą.

J.LISTAVIČIUS. Pačiame pirmame sakinyje yra parašyta, kad “Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro rekomendacijas...” Kyla klausimas, ar nebus dar daugiau tokių norinčių pateikti rekomendacijas? Man atrodo, Vyriausybė žino, ką reikia daryti, nereikia jos mokyti. Jeigu reikės, pakvies ne vieną ir ne dvi institucijas, ir tai Vyriausybės kompetencijos klausimas. Todėl aš ir siūlau žodžius “atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos gyventojų rezistencijos tyrimo centro rekomendacijas” - šitą dalį išbraukti. Toliau čia ginčų...

PIRMININKAS. Dėl pirmos pataisos... gal mes sustokime šiek tiek. Ar Seimo narys V.Andriukaitis nori kalbėti dėl šios pirmos pataisos? Prašom. Pirmoji pataisa.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš iš tikrųjų remiu pono J.Listavičiaus pasiūlymą, nes iš tikro Vyriausybės kompetencijai būtų priskiriama galimybė gauti medžiagą ne tik iš Genocido ir rezistencijos tyrimo centro, taigi nereikėtų siaurinti šitos pačios problemos.

PIRMININKAS. Ir pranešėjas, nors aš nemanau, kad čia yra kas nors siaurinama. Tiesiog yra pabrėžiama, į kieno rekomendacijas reikėtų tikrai atsižvelgti. Jeigu bus daugiau rekomendacijų, niekas nedraudžia Vyriausybei atsižvelgti ir į kitas rekomendacijas. Prašom, pranešėjau.

A.KAŠĖTA. Aš atmetu šitą pasiūlymą ir siūlau balsuoti.

PIRMININKAS. Prašom registruotis. Registracija vyksta. Balsuosime dėl pirmosios Seimo nario J.Listavičiaus pataisos. Pranešėjas nesutinka jos priimti.

Užsiregistravo 60 Seimo narių. Balsuojame dėl pirmosios Seimo nario J.Listavičiaus pataisos - išbraukti žodžius “atsižvelgdama į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro rekomendacijas”. Balsuojantys už parems J.Listavičiaus pataisą, balsuojantys prieš paliks tekstą tokį, koks yra dabar. Balsuojame kompiuteriu. Balsavimas pradėtas.

Iš viso balsavo 54 Seimo nariai. Už - 27, prieš - 27, susilaikė 0. Gerbiamieji Seimo nariai, posėdžio pirmininko balsas galėtų nusverti pranešėjo naudai, jeigu niekas dėl to nesupyktų. Taip pat aš norėčiau paklausti Seimo nario A.Vidžiūno, kokia jo pozicija, nes jis irgi neužregistruotas.

A.VIDŽIŪNAS. Aš negaliu turėti kitos pozicijos negu Pirmininko.

PIRMININKAS. Ar mes perbalsuojam, ar... (Balsai salėje) Mes pridėjome savo balsus prie pranešėjo ir tokiu atveju nusveriame pranešėjo naudai. Ar niekas dėl to neprieštarauja? Ne. Taigi lieka pranešėjo variantas. Tai, aišku, gana unikalus atvejis, kai taip po lygiai pasiskirsto balsai.

Dėl 1 punkto J.Listavičius turi dar pastabą. Prašom dar sykį paspausti. Taip. Prašom pateikti pataisą.

J.LISTAVIČIUS. Čia dėl to 1 straipsnio 2 punkto - pabaigoje vietoje “įstatymo projekto” įrašyti žodžius “įstatymo projektas”. Mes tą padarėme įstatyme. Man atrodo, nekelia abejonių, kad ir čia reikia padaryti tą patį. Tada dėl 1 punkto trečiosios dalies. Čia vėl mes norime, kad Vyriausybė darytų įtaką skirstant biudžeto lėšas. O toji negali daryti, turbūt aišku. Gal reikėtų palikti Vyriausybei teisę siūlyti darbų finansavimo lėšas. Gal ji ras ir nesikreips, o jeigu ji lėšų neturės, tada kreipsis į Seimą dėl biudžeto peržiūrėjimo. Būtų tokie siūlymai. Ačiū.

PIRMININKAS. Gal pranešėjas priima, ar ne?

A.KAŠĖTA. Antrą siūlymą būtų galima priimti, nes mes padarėme pakeitimą paties įstatymo, o dėl žodžių “siūlo darbų finansavimui lėšas”, manau, kad netikslinga priimti, nes tai, mano manymu, šiek tiek keičia...

PIRMININKAS. Jeigu aš, naudodamasis pirmininkaujančio teise, siūlyčiau sujungti abi - “ir numato darbų finansavimo lėšas”?

A.KAŠĖTA. ...”ir numato”, tada galbūt ir gali.

PIRMININKAS. “Numato darbų finansavimo lėšas”, t.y. gali būti iš biudžeto, gali būti ne iš biudžeto. Seimo narys V.Andriukaitis pareikš savo poziciją.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš ne savo, aš remiu gerbiamojo J.Listavičiaus pasiūlymą, nes jis, kaip Biudžeto ir finansų komiteto narys, turintis didelę praktiką, pasakė labai tiksliai. Šiuo atveju, jeigu biudžete bus numatytos, čia viskas aišku, o jeigu Vyriausybei reikia papildomų lėšų, ji tikrai turi elgtis taip, kaip kalbėjo gerbiamasis J.Listavičius.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Andriukaiti, tik ką gerbiamasis J.Listavičius sutiko su mano bandymu sujungti abi... Netinka? Seimo narys J.Listavičius siūlo pasirinkti... siūlo paremti jo pataisą, taip? Tokiu atveju prašom apsispręsti dėl Seimo nario J.Listavičiaus siūlomos pataisos 3 punktui. Aš manau, tai yra daugiau galbūt redakcinė finansinė pataisa, gal taip pavadinkim, o ne esmės klausimas. Gal pranešėjas ją priims po visų diskusijų?

A.KAŠĖTA. Ne, aš siūlyčiau balsuoti.

PIRMININKAS. Balsuojame? Gerai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritaria J.Listavičiaus pataisai, balsuoja už, kas pritaria pranešėjo variantui, balsuoja prieš. Balsuojam kompiuteriu. Už - balsuojame už J.Listavičiaus, prieš - balsuojame už pranešėjo variantą.

Balsavo 43 Seimo nariai. Už - 21, prieš - 20, susilaikė 2. Praktiškai vėl yra lygu. Na, gerai, registruojamės iš naujo. Gerbiamieji Seimo nariai, registracija... atsiprašau. Net kompiuteris neišlaiko tokių karštų batalijų. Registracija pradėta. Prasidėjo esminis ginčas.

S.PEČELIŪNAS. Aš labai trumpai norėčiau pasitikslinti. Vis dėlto siūlyti darbams finansuoti lėšas ir numatyti yra skirtingi dalykai. Gal ponas J.Listavičius sutiktų, kad ne siūlo, bet numato darbų finansavimo lėšas. Siūlyti galima daug ką ir nepriimti.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, mes turime pasirinkti iš tų tekstų, kuriuos turime. Vienas tekstas yra siūlomas J.Listavičiaus, kitas tekstas - pranešėjo. Kas balsuoja už J.Listavičiaus pataisą, spaudžia mygtuką “už”, kas balsuoja už pono A.Kašėtos ir pono A.Stasiškio teikiamą redakciją, spaudžia mygtuką “prieš”. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 62 Seimo nariai. 27 - už, 33 - prieš, 2 susilaikė. Taigi pasirinktas pranešėjo ir Seimo nario A.Stasiškio variantas. Mes apsisprendėme dėl visų alternatyvų, todėl dabar pradedame viso įstatymo priėmimą, nes yra vienas straipsnis, dėl kurio jau visų alternatyvų mes esame apsisprendę. Prašom... Ar yra norinčių kalbėti dėl viso įstatymo? Būtų gerai, kad ilgai negaištume diskutuodami. J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų įstatymas nėra toks labai reikšmingas, tačiau pažiūrėkime ir čia. Mes turbūt niekada Vyriausybės nemokėme - staiga pradedame ją mokyti. Toliau pažiūrėkime į 1 punkto tekstą. Yra tik, jeigu taip galima sakyti, kariai savanoriai, tačiau nėra, visiškai dingo kažkur neginkluoto pasipriešinimo dalyviai. O kur dar nukentėjusieji? Taigi ir šis įstatymas tokio turinio nebus vienintelis, aišku kaip dukart du, kadangi socialinė rūpyba, valstybės parama, kompensacijos - tai ne tik ginkluoto pasipriešinimo... rezistentams, dalyviams, reikės ir nukentėjusiems. Taigi žaisti pradedame, žaisti mokame, matyt, įsižaisim, o tada ir Vyriausybei dar daugiau reikalavimų nurodysim, ir patys parepetuosime. Todėl tokiam įstatymo projektui aš, be abejo, pritarti negaliu. Ačiū.

PIRMININKAS. Tokiu atveju baigiamąjį žodį tars pranešėjas A.Kašėta, ir patikslinsime dar kelis dalykus. Prašom.

A.KAŠĖTA. Taip, norėčiau patikslinti. Man pasakė, kad nėra išdalytas šio įstatymo įgyvendinimo įstatymas...

PIRMININKAS. Yra išdalytas, tik nėra kai kurių datų.

A.KAŠĖTA. Nėra datų. Šio straipsnio pirmojoje pastraipoje būtų “iki 1997 m. balandžio 1 d. parengia ir pateikia Seimui karių savanorių, laisvės kovų dalyvių teisinio statuso” ir t.t. įstatymo projektus, antrojoje pastraipoje” - iki 1997 m. balandžio 1 d. parengia ir pateikia Seimui ordinų, medalių ir kitų pagerbimo ženklų įstatymo projektus” ir trečiojoje dalyje data būtų “iki 1997 m. liepos 1 d. parengia bei patvirtina pasipriešinimo dalyvių teisinio statuto įstatymo įgyvendinimo programą ir numato atitinkamas biudžeto lėšas”.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, kalbos baigėsi, patikslino pranešėjas, kokios numatytos datos. Matyt, nėra neesminis dalykas dėl tų datų, mes nesiginčysime. Taigi prašom registruotis.

Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Balsuosime dėl Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 19401990 m. okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymo įgyvendinimo įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 52.

PIRMININKAS. Kiek buvo už?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 52.

PIRMININKAS. Už - 53. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, 53 Seimo nariams balsavus už, prieš nė vienam, susilaikius 3, Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940-1990 m. okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymo įgyvendinimo įstatymas yra priimtas.

 

Darbo sutarties įstatymo 29 str. papildymo įstatymo įgyvendinimo įst. pr. Nr.P-161(3)

(priėmimo tęsinys) 

Gerbiamieji kolegos, dabar siūlome tai, ko klausė J.Olekas, - siūlome grįžti prie rytinio posėdžio vieno nebaigto darbo, t.y. apsispręsti dėl Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projekto. Aš noriu priminti, kad mes diskutavome... praktiškai jau kalbėjome dėl visų straipsnių, baigėsi kalbos jau net dėl viso įstatymo, ir tada aš paprašiau pertraukos. Per pertrauką mes buvome susirinkę, ir aš norėčiau išsakyti mūsų bendrą nuomonę. Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas A.Vidžiūnas.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip jūs atsimenate, mes sustojome ties viena pagrindine problema, kurią, aš tikrai prisipažįstu, savo neatsargiu pasiūlymu pats ir sukėliau, pasiūlydamas pasirinkti alternatyvą, ar reikia įrašyti 9 punkte medicinos įstaigų darbuotojus. Aš rėmiausi tuo galiojančiu Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymu, kuris reglamentavo kaip tik tokių sveikatos apsaugos įstaigų darbuotojų atestavimą. Bet, be abejo, man pačiam, kai parašiau, užkliuvo ta alternatyva, kad kažkaip labai keistai atrodo, kai vieninteliai sveikatos apsaugos įstaigų darbuotojai papildo sąrašą, kuriame yra daugiausia valdininkai ir pareigūnai. Mes per pertrauką trumpai susirinkę padiskutavom. Mūsų preliminari analizė parodė, kad sveikatos apsaugos įstaigų darbuotojų atestavimas įstatymais vis dėlto nėra reglamentuotas. Šiuo atveju ta įstatymų ar apskritai teisės normų spraga egzistuoja, iš principo šią problemą reikėtų spręsti, bet mes suprantame, kad šiandien tam nėra pasirengta. Aišku, vienus sveikatos apsaugos įstaigų darbuotojus staiga prirašyti prie muitininkų, mokesčių inspektorių ir kitų tokių žinomos kategorijos darbuotojų yra kažkaip keista, todėl mano siūlymas būtų toks: grįžti prie 3 straipsnyje esančio sąrašo, dėl kurio mes apsisprendėme. Aš siūlau arba perbalsuoti, arba bendru sutarimu išbraukti iš ten sveikatos apsaugos įstaigų darbuotojus ir priimti tą straipsnį tokį, koks jis yra, o dėl sveikatos apsaugos įstaigų darbuotojų - kaip ir dėl kitų analogiškų įstaigų darbuotojų. Aš manau, mums reikėtų galvoti, kaip tą problemą spręsti, kad iš tikrųjų šių įstaigų darbuotojų atestavimo tvarka nebūtų palikta, sakysime, vien tiktai ministerijos įsakymų lygio. Aš manau, būtų daug geriau, jeigu tai būtų reglamentuota rimtesniais teisės aktais - ar Vyriausybės nutarimais, ar net ir įstatymais. Bet šiuo metu, aš dar kartą kartoju, mes peržiūrėjom ir Sveikatos apsaugos įstaigų įstatymą, ir, man atrodo, dar kelis įstatymus - Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą ir dar kelis įstatymus, ir neradom, kad kuris nors įstatymas bent kaip nors bandytų apibrėžti sveikatos įstaigų darbuotojų atestavimo tvarką - ne akreditavimo, ne kokią nors kitokią, bet atestavimo tvarką. Taigi mano siūlymas - ne diskutuoti tuo klausimu, o išbraukti tą 9 numerį ir spręsti problemą be 9 punkto.

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Aš manau, kad tas pasitarimas čia dabar mums suteikė daug aiškumo, bendro sutarimo reikėtų.

Dėl vedimo tvarkos - Seimo narys S.Pečeliūnas. Gal jis pasiūlys geriausią išeitį?

S.PEČELIŪNAS. Tiesiog yra labai paprasta procedūra, numatyta ir Seimo statute. Atrodo, kad mes jau buvom priėmę visą 3 straipsnį ir buvo pradėtos kalbos dėl viso įstatymo. Ir tada buvo paprašyta pertraukos. Tam, kad visos procedūros būtų tikslios (tegul ponas A.Kubilius dar pasižiūri į Statutą), aš iš atminties dabar sakau, bet, atrodo, yra taip: turim grįžti prie to straipsnio, atšaukti jo patvirtinimą ir tada galim bendru sutarimu išbraukti, vėl patvirtinti 3 straipsnį irgi galima bendru sutarimu ir tada jau balsuoti už visą įstatymą. Aš tai sakau tik tam, kad paskui kas nors formaliai nesikabintų, jog buvo pažeista Statuto numatyta įstatymo priėmimo tvarka.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi dabar norėčiau suteikti žodį Seimo nariui J.Listavičiui.

J.LISTAVIČIUS. Aš nebuvau užsirašęs, bet aš pritariu procedūrai, kad reikia tą 9 punktą išbraukti, o kaip techniškai - tai čia jau pagal Statutą. Ačiū.

PIRMININKAS. Na, ir dar Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, taip, Statutas lieka Statutu. Aišku, kadangi buvo balsavimas už šį straipsnį, reikėtų faktiškai atšaukti šio straipsnio priėmimą, tačiau aš tikrai pritariu tam, kad medicinos įstaigų darbuotojai neturėtų būti prie kitų pareigūnų. Reikia spręsti visų biudžetinių įstaigų darbuotojų - ir švietimo įstaigų, ir socialinės rūpybos, biurokratinio aparato ir kt.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar mums reikėtų balsuoti tam, kad atšauktume formaliai pagal Statutą mūsų tą priimtą, sakysime, tarpinį, ne visai korektišką ir ne visai pamatuotą sprendimą? (Balsas salėje) Labai malonu, kad viską žino Seimo narys S.Pečeliūnas. Aš kviečiu jus į vidurį... Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Yra dar vienas formalus dalykas. Ir vėl prašyčiau, kad jūs pasitikslintumėt. Atšaukimas galiotų tik tuo metu, jeigu būtų balsuotas didesne balsų dauguma negu priėmimas.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš tikėjausi pagalbos nepatyrusiam posėdžio vedėjui. Ačiū. Mielieji kolegos, vis dėlto reikėtų balsuoti, aš taip suprantu, dėl to, kad mes atšauktume savo ankstesnį sprendimą. Aš prašyčiau registruotis. Kiek mūsų yra salėje? Registracija pradėta.

Užsiregistravo 69 Seimo nariai. Aš dabar teikiu balsuoti, nemoku labai gražiai suformuluoti, teikiu. Kas už tai, kad trečiasis Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo straipsnis būtų laikomas nepriimtas? Prašom. Balsavimas pradėtas. (Balsai salėje)

Už tai, kad mes būtume atšaukę savo praeito posėdžio sprendimą, balsavo 41 Seimo narys, prieš nėra, susilaikė 4. Taigi mes grįžtame prie 3 straipsnio. Ar dabar būtų norinčių kalbėti dėl tų alternatyvų? Ačiū. Ar reikėtų mums dar sykį balsuoti dėl 3 straipsnio?

A.KUBILIUS. Dabar reikia balsuoti dėl jo priėmimo.

PIRMININKAS. Dabar reikėtų balsuoti dėl jo priėmimo, sako patyręs Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas. Ar galėtume 3 straipsnį priimti bendru sutarimu be 9 punkto? Reikėtų balsuoti, sako Seimo narys Č.Juršėnas. Atviras balsavimas pradėtas. Kas už tai, kad būtų priimtas 3 straipsnis be 9 punkto? Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nebuvo. (Balsas salėje) Replikos, ypač ponui S.Pečeliūnui, visą laiką galimos. Dėl balsavimo motyvų nebuvo norinčių kalbėti.

Už balsavo 34, prieš - 3, susilaikė 33. Taigi 3 straipsnis jau dabar tikrai priimtas ir be medicinos įstaigų darbuotojų. S.Pečeliūnas norėtų replikuoti dabar ar paskui, po viso balsavimo? (Balsai salėje) Jis, manau, galės kalbėti ir tada.

S.PEČELIŪNAS. (...) nes jau viską viską pasakėm. O mano replika tokia. Tai, ką sakė ponas A.Kubilius, aš nežinau, gal reikėtų protokoliniu nutarimu paprašyti šio projekto iniciatorių, kad jie įvykdytų tai, ką sakė. Dėl medicinos darbuotojų, dėl švietimo, dėl kitų, kad vis dėlto susėstų, susitartų, kaip toliau bus elgiamasi, ir Seimui savo vienokį ar kitokį sprendimą pasakytų. Nes dabar tik buvo pasakyta, jog laiku atkreipė dėmesį, kad yra problema, o kaip ją toliau spręsti, atrodo, ponas A.Kubilius taip ir nepasakė. Reikėtų ieškoti sprendimo.

PIRMININKAS. Aš manau, kad iš tikro mūsų kalbėjimas dėl balsavimo motyvų 4 - už, 4 - prieš buvo. Aš abejoju, ar mums reikėtų iš naujo sakyti... Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, pertraukos metu aš konsultavausi su socialinių reikalų ir darbo ministre tuo klausimu. Todėl aš dabar ir sutikau, kad medicinos įstaigų darbuotojų jau nebeliktų, nes yra rengiamas šiuo metu ministerijoje, Vyriausybėje atskiras įstatymas dėl visų biudžetinių įstaigų darbuotojų kaip tik toje srityje peržiūrėjimo per atestavimą. Taigi, vyrai, viskas rengiama. Ir papildomai norėčiau, kad įrašytume prie to įstatymo į protokolą, kad būtų įpareigojama Vyriausybė.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, jūs tikriausiai sutinkat, kad tai nebuvo replika, kad tai buvo tiesiog pono K.Kuzminsko kalbos patikslinimas. Tai, ką jis turėjo pirma pasakyti, jis pasakė dabar. Taigi mes, be abejo, įrašysime šiuos dalykus į protokolą. Pone Andriukaiti, ar jūs galėtumėte repliką pasilikti po balsavimo? (Balsai salėje) Prašom. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš noriu pasakyti, kad jeigu jau siūloma įrašyti į protokolą, tai ne šiaip sau. Ne visi su tuo turi sutikti. Jeigu yra toks pasiūlymas, pirmiausia reikia pasiklausti, ar visi sutinka. Aš, pavyzdžiui, nesutinku, kad būtų įrašoma, kadangi tai yra iš tikrųjų gerokai sudėtingesnė tema, negu kai kam atrodo. Pirma apibrėžkime, kas slypi po žodžiu “atestavimas”. O toliau galėtume kalbėti, kokios darbo grupės ir panašiai. Ir dar vienas dalykas - jokiu būdu ne iniciatoriams. Aš nemanau, kad Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas turėtų ir toliau inicijuoti darbo teisę reglamentuojančių įstatymų projektų siūlymus Seimui. Yra Vyriausybė, yra socialinių reikalų ir darbo ministrė, ir man būtų labai svarbu žinoti ministrės nuomonę šiais klausimais. Ir šiuo atveju daugiau tokios saviveiklos būti neturėtų.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, pirmiausia mums vis tiek reikėtų apsispręsti dėl įstatymo, o paskui dėl protokolinių dalykų. Mes pirmajame posėdyje kalbėjom dėl balsavimo motyvų 4 - už, 4 - prieš. Aš prašau, kolegos, kad dabar taupydami laiką mes jau nekalbėtume, nekartotume šių dalykų. Ačiū. Dabar mums reikėtų balsuoti. Prašyčiau registruotis, kiek mūsų yra salėje, ir tuoj balsuosime dėl šio mūsų svarstomo įstatymo.

Užsiregistravo 69 Seimo nariai. Aš dabar klausiu, kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymas? Reikėtų, atleiskit, jau balsų skaičiavimo komisijos, ir aš dar sykį pakartosiu. Balsų skaičiavimo komisija pasirengusi. Aš teikiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymas?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 48.

PIRMININKAS. Už - 49. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Neapsakomai malonu. Nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 15.

PIRMININKAS. 49 balsavus už, prieš - nė vienam ir susilaikius 15, Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymas yra priimtas. Ačiū.

Seimo narys K.Kuzminskas pasiūlė įrašyti į protokolą, kad Vyriausybė parengtų visų biudžetinių įstaigų darbuotojų atestavimo nuostatus. Ar mes galėtume sutarti, ar reikėtų kalbėti?.. (Balsas salėje)

Dėl balsavimo motyvų dėl šio dalyko - K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Taip, aš jau anksčiau sakiau tą nuomonę. Juk matome, kas darosi biudžetinėse įstaigose. Ne tik medicinos, bet ir švietimo. Pažiūrėkim į socialinę rūpybą. Žmonės stumdomi visur, niekur neranda teisybės. Taigi siūlau įrašyti į protokolą, kad būtų vieną kartą sprendžiamas šis klausimas.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį į tai, jog tai, ką pasakė K.Kuzminskas, nieko bendra neturi su atestavimo problematika. Tai viena. Be to, nenorėčiau komentuoti jo motyvų, nes aš motyvų negirdėjau. Dabar antras dalykas. Manau, kad yra tam skirta Socialinių reikalų ir darbo ministerija, kurioje visos darbo teisės problemos turi būti analizuojamos ir svarstomos. Trečias dalykas. Esu įsitikinęs, kad čia, salėje, dabar mes net nežinome, kas kaip supranta žodį “atestavimas”. Vieni nori suprasti, kaip būtų taikomos tarnybinės etikos taisyklės, kiti, tarkime, ar patenkinami peticijų, skundų ir gyventojų prašymų realizavimo reikalai, treti - kaip teikiamos paslaugos, ketvirti - kaip dėstoma ir t.t. Šiuo atveju klausimas toks platus, kad jo negalima įforminti vieninteliu sakiniu - parengti biudžetinių įstaigų darbuotojų atestavimą. Kita vertus, atestavimo problemos yra labai susijusios su profesinėmis sąjungomis, su jų pačių teisėmis ir laisvėmis atestuoti, nustatyti kvalifikacijas, derinti, siekti diskusijų ir t.t. Klausimas labai painus ir sudėtingas. Bet jeigu mes norim populizmo, tada galim priimti taip, kaip siūlo Kazimieras.

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi mes priėmėm įstatymą, protokolinis įrašas, tikrai, manyčiau, neturėtų sukelti tiek diskusijų. Ir ne tiek populizmo čia dalykas. Aš prašyčiau, mielieji kolegos, apsispręsti.

Kas už tai, kad būtų priimtas K.Kuzminsko pasiūlymas, balsuos už, kas prieš, tas balsuos prieš. Prašyčiau balsuoti kompiuteriu. Balsavimas pradėtas. Kas už K.Kuzminsko pasiūlymą - už, kas prieš - tas prieš.

Balsavo 60 Seimo narių. 42 - už, 13 - prieš, 5 susilaikė. Taigi K.Kuzminsko pasiūlymas priimtas, bus įrašyta į protokolą ta jo siūlyta nuostata. Ačiū.

Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.Kubilius. O dabar - replika. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamieji posėdžio pirmininkai, gerbiamieji Seimo nariai, aš medikų vardu dėkoju, kad jūs supratote ir nepalikote jų šiame įstatyme. Nes iš tikrųjų nenorėčiau, kad kitoms profesijoms taip atsitiktų, kad atėję vieną rytą papultų į tokį sąrašą, kuris gali iš esmės pakeisti darbo santykius. O su muitininkais ir valdininkais medikai norėtų būti viename sąraše, kai bus suvienodinti atlyginimai. Labai ačiū.

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Aš negaliu nepadaryti pastabos, kad tą pataisą, 9 numerio alternatyvą, aš įrašiau remdamasis pono J.Oleko kalbomis ir klausimais praeitame Seimo posėdyje. Tai aš atsiprašau, kad mes vienas kito nesupratom, bet problemą pagaliau išsprendėm.

 

Žemės ūkio bendrovių įstatymo 1, 11, 17, 18, 19, 20, 22, 24, 25, 26, 29, 33 str. pakeitimo ir papildymo įst. pr. Nr.P-138(2)

(svarstymas)

Dabar tęsiame darbą, gerbiamieji kolegos. Darbotvarkės klausimas 17 - Žemės ūkio bendrovių įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto svarstymo stadija. Registracijos Nr.P138 (2). Užsirašė aštuoni Seimo nariai. Aš noriu priminti, kad kol kas mes dirbam pagal rytinio posėdžio darbotvarkę. Prašyčiau, gerbiamieji Seimo nariai, jeigu galima, kalbėti kaip galima glausčiau. Kviečiu pirmąjį į tribūną Seimo narį V.Andriukaitį.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau pateikti Socialdemokratų frakcijos kai kurių patarėjų nuomones, nes mūsų frakcija nėra gausi, tenka mums remtis savo specialistais, ekspertais ir pateikti jų nuomonę, kad ji būtų išgirsta. Visų pirma mums iš tikrųjų kelia nuostabą, kai pateikdamas ūkinės veiklos įstatymus prelegentas, pranešėjas iš tikro remiasi ne tuo, kaip įstatymu pagerinti ūkio subjektų veiklą, kaip spręsti vieną kitą ekonominę ir finansinę problemą, bet pirmiausia pradeda kalbėti apie tai, kad štai toks ūkinis vienetas apskritai turi išnykti. Štai aš cituoju keletą stenogramos vietų. Pono V.Lapės pateikimo metu nuskambėjo tokios mintys: “Žemės ūkio bendrovės Lietuvos žmonėms yra svetimas darinys ir jos turi išnykti”, arba: “Žemės ūkio bendrovė buvo ir yra laikinas darinys, pereinant iš kolūkių į asmeninį ūkį, tai svetima.”

Aš manau, kad įvairūs ūkiniai vienetai susiformavo per ilgą laikotarpį. Jeigu mes nieko negalime samprotauti, tarkime, ar Jonavos “Achema” turi išnykti, - tai būtų iš tikro absurdiško mąstymo pavyzdys - tai lygiai taip pat mes negalime samprotauti apie tuos ūkinius darinius, kurie išliko, kurie dirba, kurie yra produktyvūs, kurie plėtoja žemės ūkio gamybą ir todėl, duok Dieve, kad jie galėtų toliau funkcionuoti ir jų neištiktų krizės. Tai yra bendras nacionalinis turtas. Socialdemokratai yra labai aiškios nuomonės, kad kaime gyvenantys žmonės turi laisvai pasirinkti ūkininkavimo formas: ar šeimos ūkį ten, kur nėra sąlygų stambiems ūkiams, ar stambų fermerio ūkį, ar plačią kooperaciją, ar efektyvią žemės ūkio bendrovę. Todėl mums svarstant klausimus ne tas pat, kaip turi būti daromos pataisos. Ir ypač tuo atveju, jeigu mes matom, kad pataisos pakirs efektyvų ūkininkavimą.

Mes norėtume pasakyti savo pastabas dėl Žemės ūkio bendrovių įstatymo 4 straipsnio antrosios dalies pakeitimo, taip pat dėl 5 straipsnio papildymo ir dėl kitų straipsnių. Mes esam įsitikinę, kad 4 straipsnio antrosios dalies pakeitimui nereikėtų pritarti, reikėtų palikti esamą redakciją, kadangi tokia redakcija bendrovių nariams suteikia galimybę patiems pasirinkti balsavimo būdą. Tai yra demokratiškiau ir taip sudaromos sąlygos apsispręsti bendrovėms kaip transformuotis - į kooperatinių ar akcinių įmonių rūšis. Aišku, mes labai norėtume matyti kaime plačią kooperaciją, tačiau visiškai akivaizdu, kad ten, kur ūkio subjektai patys bus už kitokį kelią, žinoma, gali susidaryti ir tam tikra akcinės įmonės rūšis.

Taip pat būtų labai svarbu patikslinti 5 straipsnio redakciją, kai pajų perka bendrovė. “Buvęs narys ar narių grupė, išeinanti savarankiškai ūkininkauti, jiems pageidaujant, susirinkimui pritarus už savo pajų ar jo dalį turi teisę gauti materialinių vertybių. Su buvusiu nariu atsiskaitoma sutartyje numatyta tvarka ir terminais, bet ne ilgiau kaip per dvejus metus. Kodėl pirmiausia norime akcentuoti bendrovę? Todėl, kad iš tikrųjų pajų gali pirkti fizinis asmuo iš fizinio asmens. Tuo tarpu bendrovė yra juridinis vienetas, juridinis asmuo ir reikėtų susitarti su juridiniu asmeniu, o ne su pavienių fizinių asmenų grupe. Kita vertus, metai - labai trumpas laiko tarpas, nes jeigu būna vienas, du ar trys pajininkai, tada dar galima atsiskaityti, o, tarkim, jeigu 20, tai yra didžiulės materialinės sąnaudos. Reikia rasti lėšų, reikia rasti būdų. O jeigu ūkininkavimo metai yra prasti, jeigu sausra, jeigu mažas derlingumas, kaip atsiskaityti? Todėl mes turime atsižvelgti į šitą žemės ūkio specifiką ir netrumpinti atsiskaitymo termino, ir palikti 2 metus.

Taip pat siūloma papildyti projekto 6 straipsnio antrosios dalies redakciją taip, kad susirinkime balsuojama atviru balsavimu, išskyrus valdybos pirmininko rinkimą, kuris, jeigu susirinkimas nenumato kitaip, renkamas slaptu balsavimu ir atvejais, kai slapto balsavimo reikalauja ketvirtadalis narių arba bendrovės įstatai, jeigu susirinkimas nenumato kitaip. Susirinkimui yra suteikta teisė, be to, tai yra kur kas demokratiškiau.

Pagrindinis dalykas, aišku, yra prieštaravimai dėl 5 straipsnio redakcijos, kuri yra siūloma dabar. Atkreipkite dėmesį, kad čia siūloma keisti 20 straipsnį, bet 20 straipsnis Bendrovių įstatyme yra narystės pasibaigimas. Tuo tarpu 19 straipsnyje yra bendrovės narių teisės ir pareigos. Reikėtų galvoti ne apie 20, o apie 19 straipsnį, bet tam, ką siūlo ponas V.Lapė, pritarti iš tikrųjų negalima. Tai principinis klausimas, pats skaudžiausias šitoje visoje pasiūlymų dalyje. Daugeliui Ekonomikos komiteto pasiūlymų tikrai galima būtų pritarti, jie patobulintų šito įstatymo veikimą ekonominio efektyvumo prasme.

PIRMININKAS. Kviečiu Seimo narį M.Pronckų kalbėti LDDP frakcijos vardu.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, pradžioje keletas bendrų pastebėjimų. Aš kai ką pacituosiu iš to, ką pristatydamas įstatymą ir atsakydamas į klausimus kalbėjo V.Lapė. Cituoju: “Mielieji, noriu pasakyti, kad nereikia kreipti labai didelio dėmesio į šias bendroves. Man atrodo, koncentruokime dėmesį į ateitį, o ne į praeitį.” Toliau. “Pati bendrovė, sakykim, junginys, darinys kaime, nepriimtinas Lietuvos žmonėms, jūs tai puikiai žinote.” Dar toliau. “Mes niekada negalėsime įteisinti tų reiškinių Lietuvos kaime, kurie jam buvo svetimi, nepriimtini ir kurie nėra įsiteisinę.”

O dabar aš leisiu sau pacituoti kitus autorius. Štai ką sako vokiečių studijos “Žemės ūkio privatizavimo patirtis Rytų Vokietijoje ir galimos išvados Rytų Europai” autoriai. Cituoju: “Stambios agrarinės įmonės Rytų Vokietijoje pasiekė geresnių ekonominių rezultatų negu jų konkurentai Vakarų Vokietijoje arba Vakarų Europoje. Rytų Vokietijos įmonės laimi vis didėjančios rinkos dalį dėl kokybės ir didelių gamybos kiekių. Rytų Vokietijos žemės ūkio perstruktūrizavimo ir privatizavimo proceso dėka atsirado struktūros, kurių iki tol Vakarų Europoje nebuvo. Jau šiandien atrodo, kad naujai atsiradusios įmonės priklauso našiausioms Vakarų Europoje.”

Taigi du visiškai skirtingi požiūriai. Pirmasis - bolševikiškai primityvus ir griaunantis, antrasis - realistinis, kviečiantis ieškoti ir kurti. Aš pritariu tik antrajam požiūriui, o dėl pirmojo dažnai galvoju, kodėl atsiranda toks žmonių primityvizmas ir kodėl jis gana sėkmingai tarpsta netgi Seime? Kas gali po to paneigti, kad tai daroma ne specialiai, siekiant pakenkti Lietuvos ekonomikai?

Toliau gerbiamasis V.Lapė sako taip, cituoju: “Tačiau manau, kad sudarymas atitinkamų sąlygų arba kokių nors išskirtinių sąlygų bendrovėms yra negeras dalykas, kas buvo daroma anksčiau.” Taigi kokios tos išskirtinės sąlygos? Gal išskirtinė sąlyga, kad žemės ūkio bendrovė, populiariai sakant, moka dvigubus mokesčius, t.y. bendrovė moka 30% “Sodrai”, bendrovės nariai - pajamų mokestį? Ūkininkui yra vienas ir dar sumažintas mokestis. Gal išskirtinė sąlyga, kad žemės ūkio bendrovės savo nariams ir pajininkams teikia įvairius patarnavimus, dažnai pigesne kaina? Beje, dabartinėje valdžioje esanti politinė jėga, sudarius sąlygas staigiai bendrovių griūčiai, nieko nepadarė, kad tuos socialinius klausimus, kuriuos sprendė bendrovės, perimtų seniūnijos.

Atrodo, kad nieko rimtesnio šiuo klausimu nežadama daryti ir dabar. Gal išskirtinė sąlyga, kad žemės ūkio bendrovės neturi savo žemės ir joms neleidžiama jos įsigyti? Dabartinė valdžia grasina, kad bus dar labiau apribotos galimybės bendrovėms naudotis žeme. Pagaliau gal išskirtinė sąlyga, kad iš persivertusių bolševikėlių lūpų nuolat bendrovių adresu pilasi įvairūs grasinimai ir pjudymai?

Taigi, pone Vaclovai, kol kas ne tik išskirtinių, bet ir lygių sąlygų nebuvo. Manome, kad jas reikia sudaryti, ir smulkmeniškai nesikišant ir nenurodinėjant leisti laisvai vystytis ir konkuruoti visiems žemės ūkyje atsiradusiems ir atsirandantiems ekonominiams subjektams.

Aš visada maniau ir dabar taip pat galvoju, kad geriausiai išmano vieną ar kitą dalyką tie žmonės, kurie toje srityje dirba ir kiekvieną dieną susiduria su praktinėmis problemomis.

Vadovaudamasis šia nuostata, teikiu Žemės ūkio bendrovių įstatymo projektui tris pasiūlymus, kurie yra žemės ūkio bendrovių asociacijos, t.y. tos organizacijos, kuri kasdien sprendžia vienokius ar kitokius žemės ūkio bendrovės reikalus, siūlymai.

Pirmojo siūlymo esmė - palikti nekeičiant galiojusią seną atitinkamo straipsnio redakciją, t.y. kai patys bendrovės nariai sprendžia, kokį balsavimo būdą pasirinkti, t.y. ar vienas bendrovės narys - vienas balsas, ar balso svoris priklausys nuo pajaus svorio. Toks pasirinkimas leidžia patiems bendrovės nariams spręsti, ar jų ūkio vystymasis daugiau atitiks akcinio, ar kooperatinio ūkio kryptį. Tiek vienoje, tiek kitoje kryptyje yra teigiamų ir neigiamų dalykų, todėl pasverti visus už ir prieš geriausiai gali vietos žmonės.

Antrojo pasiūlymo esmė, kad bendrovės turtas natūra išeinančių pajininkų gali būti atiduodamas tik abipusiu susitarimu, t.y. pajininko ir likusių bendrovės narių, nes abi pusės yra turto savininkės, taigi šio turto atidavimas pirmiausia ir turėtų būti sprendžiamas dviejų pusių susitarimu, o ne prievarta.

Trečioji pataisa taip pat yra prieš prievartą ir siūlo pasirenkant balsavimo būdą leisti spręsti patiems žemės ūkio bendrovės nariams. Esantys prieš siūlomas pataisas dažnai pateikia argumentų, kad kaimo žmonės yra užguiti ir daug ko nesupranta. Beje, tokio tipo agitatorius labai įdomu stebėti Seimo ir savivaldybių rinkimų kampanijos metu. Tada jiems kaimo žmonės tampa ir protingi, ir viską suprantantys. Kai reikia leisti jiems spręsti savo reikalus - plokštelė apsiverčia. Aš manau, kad kaimo žmonės pakankamai protingi, suprantantys ir žinantys savo reikalus, todėl siūlau ne varžyti, o plėsti jų teises. Mano teikiamos įstatymo pataisos tai ir siūlo.

Antrasis šio įstatymo projekto variantas yra geresnis negu pirmasis. Jei įstatymo priėmimo metu bus atsižvelgta į pateiktas pastabas ir pasiūlymus, manau, kad įstatymas padės tobulinti žemės ūkio bendrovių veiklą, todėl po svarstymo šiam įstatymui, aš manyčiau, reikia pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar Centro frakcijos vardu kalbės Seimo narys K.Vaitukaitis. Kalbėti Ekonomikos komiteto vardu ruošiasi S.Petrikis. Kviečiu į tribūną poną K.Vaitukaitį.

K.VAITUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šiandien galiojantis Žemės ūkio bendrovių įstatymas jungia du įstatymus - Akcinių įmonių ir Kooperacinių įmonių įstatymus. Vis dėlto jis tikrai yra taisytinas ir toks, koks dabar yra, sukelia gana daug painiavos bendrovių gyvenime. Tie siūlymai, susiję su turto įvertinimu, perkainojimu, bendrovės reorganizavimu, veiklos nutraukimu, tikrai reikalingi ir taisytini. Negalima sutikti su pasiūlymu dėl 4 straipsnio antrojo punkto, kur keičiama 19 straipsnio septintoji dalis, kadangi nelieka pasirinkimo bendrovės nariams, kokį būdą taikyti - ar vieno balso už pajų, ar vieno bendrovės nario. Čia ir yra visas skirtumas, kad Žemės ūkio bendrovių įstatymas apima tuos du įstatymus, ir jeigu mes paliekame tokią pataisą, kuri dabar siūloma, tai iš esmės užtenka ir vieno Kooperacijos įstatymo, o Žemės ūkio bendrovių įstatymas lieka nereikalingas.

Antrasis labai svarbus momentas yra žemės ūkio bendrovės, kaip vientiso mechanizmo, veikla. Labai gerai, kai bendrovės nariai gauna galimybę išeiti iš bendrovės, ūkininkauti, pradėti dirbti savarankiškai ir išeidami gali atsiimti materialines vertybes tuo turtu, kuris yra bendrovėje, tačiau negali būti priešpastatomi vieno žmogaus, bendrovės nario, ir bendrovėje likusių kitų narių interesai. Toks išėjimas turi būti numatytas, bet jį turi lemti bendras sutarimas, kuris turėtų būti patvirtintas mažiausiai susirinkime. Po žodžių “rašytinis susitarimas su bendrove” turėtų būti žodžiai “tvirtina susirinkime”.

Neaiškus ir to nario išėjimas iš bendrovės, kai jis netenka narystės išeidamas ūkininkauti - ar nuo pareiškimo, ar nuo atsiskaitymo dienos su juo. Tą irgi reikėtų numatyti.

Todėl Centro frakcija mano, kad įstatymo projektas turi būti grąžintas rengėjams taisyti, o tokiai redakcijai nepritaria. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ekonomikos komiteto vardu - S.Petrikis.

S.R.PETRIKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Žemės ūkio bendrovių įstatymas buvo svarstytas komitete, mes jį gana audringai svarstėme, mūsų pasiūlymai yra pateikti, jūs turbūt juos matėte, jų komentuoti galbūt ir nereikia. Mes manome, kad šitam svarstymo projektui reikia pritarti, įvertinant tuos pasiūlymus, kurie yra pateikti.

Mūsų posėdyje dalyvavo Kaimo reikalų komiteto nariai, su dauguma mūsų pasiūlymų jie sutiko. Yra tokių dalykų, kuriuos gal reikia suformuluoti iš naujo, ypač tai, kas susiję su bendrovių likvidavimu. Su mūsų pastabomis Kaimo reikalų komitetas sutiko. Aš gal nekomentuosiu, jūs turbūt visi turite tuos pasiūlymus. Juos priėmus įstatymas tampa aiškesnis, geresnis, pajininkų teisės yra tiksliau apibrėžiamos ir išaiškinamos, nes tas klausimas buvo nepakankamai gerai suformuluotas pataisose.

Aš manyčiau, kad tas ginčas, kuris vyksta dėl to, per kiek laiko išeinantis ūkininkauti ar ne ūkininkauti žmogus gali atsiimti savo turtą... aš manau, kad tikrai tų vienerių metų atsižvelgiant į bendrovių specifiką pakanka, nes praktiškai per vienus metus įvyksta toks ūkinės veiklos etapas, ciklas, ir aš manau, kad tai būtų teisinga. Kitų pataisų ir pasiūlymų, manau, kad nereikia komentuoti, jie yra aiškūs. Komiteto nuomonė yra tokia: su išlygomis tam projektui reikia pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, aš, naudodamasis posėdžio pirmininko teisėmis, pasiūlyčiau priimti tokį sprendimą: dabar darome svarstymo pertrauką ir pasiūlome projekto iniciatoriams, t.y. Kaimo reikalų komitetui ir jo atstovams dar padirbėti ir pateikti projektą, kuriame būtų atsižvelgta į kai kuriuos Ekonomikos komiteto siūlymus, tada kitoje neeilinėje sesijoje pratęsti svarstymo procedūrą ir apsispręsti. Aš žinau, kad Seimo narys R.Karbauskis čia sėdi, ir jis norėtų tarti žodį. (Balsas salėje) Aš žinau, kad jūs užsirašęs, jūs niekur nedingsite ir galėsite kalbėti, kai pratęsime svarstymo procedūrą. Mes taikome tokias procedūras.

Aš tiesiog manau, kad toliau mums diskutuoti nėra prasmės, nes iš tikrųjų projektas keisis. Mes galėtume sutaupyti laiko ir padaryti pertrauką... (Balsas salėje) Seimo narys P.Papovas toliau užsirašęs. (Balsas salėje)

Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad galima padaryti pertrauką, mes nenutraukiame diskusijų, o darome pertrauką, taigi šiuo atveju nė vienam Seimo nariui negalima suteikti kokio nors žodžio. Jeigu Seimo nariai neprieštarautų padaryti tokią pertrauką, tai mes galėtume taip ir pasielgti. Sąrašą aš pridėsiu, ir visi, kurie dar nekalbėjo, galės kalbėti. Jeigu niekas neprieštarauja, tai tada ačiū, gerbiamieji Seimo nariai.

 

Įmonių bankroto įstatymo pr. Nr.P-147. 

(pateikimas)

Lydintys įstatymai: LR civilinio proceso kodekso 1 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-148. LR juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-149. LR fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymo 28 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-150. LR įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-151

 

Gerbiamieji Seimo nariai, tokiu atveju tęsiame mūsų darbą toliau. Aš siūlyčiau šiek tiek sukeisti mūsų darbų eilę. Kadangi yra atvykę Vyriausybės atstovai ir nori pateikti kelis įstatymų projektus, aš siūlyčiau dabar laikinai atidėti 18, 19 ir 22 įstatymų projektų priėmimą, o pereiti prie darbotvarkės klausimo 23a ir pradėti pateikimą, kad Vyriausybės atstovų ilgai nelaikytume tribūnoje. Jeigu niekas neprieštarauja, tada mes galėtume šiek tiek reorganizuoti mūsų darbą. Kviečiu į tribūną pateikti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo projektą. Registracijos Nr.P147. Pranešėjas - ponas J.Bivainis.

J.BIVAINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, jūsų dėmesiui pateikiamas naujas Įmonių bankroto įstatymo projektas. Iki šiandien veikė Įmonių bankroto įstatymas, kuris buvo priimtas prieš ketverius metus, ir suprantama, kad tada priimant įstatymą Lietuvoje nebuvo pakankamai praktikos, kad parengtume ir priimtume tokį įstatymą, kuris būtų ilgalaikis. Be to, per praėjusį laikotarpį buvo priimti įvairių įmonių ir kitos ūkinės veiklos įvairias sritis ir aspektus reglamentuojantys įstatymai, todėl atsirado poreikis suderinti bankroto procedūras, įvairius bankroto aspektus su kitais priimtais įstatymais.

Kas būtų šiame įstatymo projekte naujesnio? Sakyčiau, pagrindinis skiriamasis bruožas yra tai, kad visos bankroto procedūros yra kur kas daugiau detalizuotos. Tai yra įstatymo projektas, kuris atsako į daugybę klausimų, pradedant įmonės nemokumo apibrėžimu, pareiškimo iškelti bankroto bylą padavimo pagrindais, visas tolesnis bankroto procedūrų procesas naujame projekte yra reglamentuotas detaliau. Naujajame projekte sudaryta galimybė aktyviau dalyvauti įvairiems subjektams, aktyviau dalyvauti savininkams, aktyviau dalyvauti akcininkams ir kitiems, kurie suinteresuoti vienokia ar kitokia su ta įmone susijusia baigtimi.

Naujajame įstatymo projekte yra išplėstos kai kurių subjektų teisės, išplėstos subjektų galimybės vienaip ar kitaip dalyvauti tame bankroto procese. Sakyčiau, dar vienas klausimas, vertas išimtinio dėmesio, tai eilės nustatymas, kuria turi būti tenkinami kreditorių reikalavimai. Tai labai aktualus klausimas, ir šiandien praktikoje turime įvairiausių niuansų, kurie reikalauja sprendimo. Kartu su Įmonių bankroto įstatymo projektu yra teikiami, kaip lydintys šitą įstatymą, kitų įstatymų papildymų ir pataisų projektai. Iš jų (noriu paminėti) pirmiausia yra pasiūlytas Civilinio proceso kodekso įstatymo papildymo projektas. Jis mažytis ir jo esmė yra ta, kad reikia suderinti siūlomą priimti Įmonių bankroto įstatymą ir šiandien galiojantį Civilinio proceso kodeksą, kurio projektas yra rengiamas, bet tie darbai vyksta lėtai, ir tam, kad galėtų siūlomas Įmonių bankroto įstatymas tvarkingai veikti, būtina padaryti tam tikras nedideles pataisas, kol bus priimtas naujas Civilinio proceso kodeksas. Kartu teikiamas lydintis įstatymas - Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymas. Šis įstatymas yra mažytis ir jo esminė nuostata yra ta, kad pajamos, kurios gaunamos pardavus bankrutuojančių įmonių turtą, būtų įskaičiuojamos į apmokestinamąjį pelną, ir ta dalis nebūtų įskaityta ir neturėtų būti apmokestinama. Dar vienas lydintis įstatymas - Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo papildymo įstatymas, ir čia yra vienintelė nuostata, kuri skamba, kad neapmokestinamos pajamos, gautos pardavus bankrutuojančių individualių ar personalinių įmonių, neturinčių juridinių asmens teisių, ir ūkinių bendrijų turtą, būtų neapmokestinamos. Irgi su apmokestinimu susijęs teikiamas lydintis Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 5 straipsnio papildymas ir jo esmė yra ta, kad bankrutuojančių įmonių turtas būtų neapmokestinamas, būtų teikiama tokia lengvata. Dar vienas lydintis įstatymo projektas - tai Viešųjų įstaigų įstatymo l6 straipsnio papildymas, kuriame yra numatoma, kad bankroto atvejis - kaip viešosios įstaigos likvidavimo atvejis.

Šiam įstatymo projektui yra gautos Seimo Juridinio skyriaus pastabos. Tų pastabų apimtis yra gana nemaža, jas išnagrinėjome ir aptarėme kartu su Juridinio skyriaus darbuotojais. Iš tų pateiktų pastabų kiekio, mūsų vertinimais, maždaug 70% pastabų yra daugiau redakcinio ir kosmetinio pobūdžio. Kitos yra esminės ir susijusios su vienais ar kitais sprendimais, jos aptartos, galimi sprendimai su Juridiniu skyriumi, ir manome, kad šitam teikiamam įstatymo projektui galėtume parengti patikslintas formuluotes ir patikslintus sprendimus. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nori paklausti 5 Seimo nariai. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, įstatymo projekto 8 straipsnyje įmonės administracijai keliami apribojimai. Cituoju: “Ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo finansinės atskaitomybės pateikimo mokesčių administratoriui kreiptis į teismą.” O antrajame šio įstatymo punkte mes matome, kad pateikiama atskaitomybė už metus ir ataskaitinį laikotarpį. Man ir kyla klausimas: kodėl tokie apribojimai yra, nes atskaitomybė pateikiama ir galima matyti duomenis tiek už praėjusius metus, tiek už ataskaitinį laikotarpį? Ačiū.

J.BIVAINIS. Gal galėtumėt, gerbiamasis Listavičiau, pakartoti? Kuris čia straipsnis?

J.LISTAVIČIUS. 8 straipsnio pirmoji ir antroji nuostata.

J.BIVAINIS. Mes čia sutinkame, 8 straipsnio pirmojoje dalyje yra jau mūsų pasiūlyta kaip alternatyva nauja redakcija, ir iš tikrųjų šita vieta yra patikslinta. Jeigu bus galimybė, mes pateiksime, kaip minėjau, patikslinimus, sutvarkydami šituos reikalavimus.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamasis pranešėjau, kodėl šis projektas nebuvo derintas su rinkos partneriais, nei su darbdavių, nei su profesinės sąjungos organizacijomis, nors buvo derinta su bankais? Kodėl šis įstatymo projektas prieštarauja Tarptautinės darbo organizacijos 173 konvencijai, kurią Lietuva ratifikavusi?

J.BIVAINIS. Pirmiausia dėl įstatymo projekto derinimo. Įstatymo projektas derintas ta tvarka, kuri yra nustatyta Vyriausybės, kadangi tai įstatymo projektas, kurį inicijavo Vyriausybė, tai jis būtent ta tvarka buvo derintas, ir čia, į Seimą, jis pateko po Vyriausybės, o iki Vyriausybės buvo derinta su labai įvairių institucijų atstovais, tarp kurių labai aktyviai dalyvavo ir darbdaviai, atstovaujami, pavyzdžiui, Pramonininkų konfederacijos, verslininkų ir kitų atstovų. Šito įstatymo prieš tai buvę projektai iš tikrųjų svarstyti labai plačiai. Žinoma, aš sutinku, kad gali būti viena ar kita institucija, matyt, kuri laiku nepateikė pastabų ar nebuvo pakviesta dalyvauti svarstant. Matyt, nuskriaustųjų pasitaikys.

Aš nenorėčiau sutikti, kad įstatymo nuostatos prieštarauja konvencijai, nes nustatyti prioritetai tam tikriems reikalavimams, kurie kyla iš darbo santykių, šitame įstatyme yra įrašyti 45 straipsnyje, ir šita 45 straipsnyje nustatyta eilė yra taip pat prioritetinė, kaip ir skamba konvencijos reikalavimuose.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Šimėnas... Aš atsiprašau, išjungiau S.Kakčio mikrofoną. Seimo narys S.Kaktys.

S.KAKTYS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau jūsų paklausti, kokių galimybių yra pasinaudoti šio įstatymo teigiamais privalumais įmonėms, kurioms pradėta bankroto procedūra? Pavyzdžiui, Mažeikiuose yra akcinė bendrovė “Mažeikių baldai”, kuriai buvo išduotas Žemės ūkio banko kreditas, neaišku, kokiems asmenims, paskui bankas sugalvojo susigrąžinti šituos pinigus, ir įmonė pateko į sunkią padėtį, todėl jai yra pradėta bankroto procedūra.

J.BIVAINIS. Žinoma, konkrečiai tai įmonei padėti būtent šituo įstatymu gal jau ir vėloka, nes tik nuo jūsų valios priklausys, kada šitas įstatymas bus galiojantis ir koks jis bus tada, kai bus galiojantis, bet apskritai tvarką, kaip bus sprendžiamos bankroto procedūros įmonėse, kuriose jau vienaip ar kitaip tas procesas yra prasidėjęs, yra pasiūlyta reglamentuoti 47 įstatymo projekto straipsnyje, ir čia kaip tik trečiojoje dalyje parašyta, kaip bus elgiamasi su tokiomis įmonėmis.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Šimėnas.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamasis pranešėjau, pagal 12 straipsnio trečiąją dalį teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu įmonės turto nepakanka administravimo ir teismo išlaidoms apmokėti. Pagal 45 straipsnį šios išlaidos apmokamos antra eile. Koks įstatymas reglamentuoja nemokios įmonės statusą, kai lėšų tikrai nepakanka išlaidoms antra eile apmokėti? Tai vienas klausimas.

Ir kitas klausimas dar būtų. 43 straipsnyje - “Bankrutavusios įmonės likvidavimas” pasakyta, kad teismas, priėmęs sprendimą paskelbti įmonę likviduojama dėl bankroto, 2 punktu sušaukia visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris gali paskirti likvidacinės komisijos įgaliotą asmenį. Kas daroma, jeigu tai bus ne akcinė bendrovė ir nėra akcininkų? Tai ką tada teismas darys?

J.BIVAINIS. Gal paprastesnis antrasis klausimas. Iš tikrųjų akcinėse bendrovėse turime ne vieną vienaip ar kitaip atstovaujantį turtiniams interesams asmenį, turintį teisę į likviduojamos įmonės turto dalį pagal jo turimas akcijas, todėl šiuo atveju ir yra numatyta išimtis tam tikriems sprendimams priimti, sukviečiant akcininkų susirinkimą, kuris tos rūšies įmonėje yra aukščiausias valdymo organas, ir, žinoma, leidžia dalyvauti, sudaro galimybes, prielaidas dalyvauti, priimant sprendimą, visiems akcininkams, t.y. tiems, kurie suinteresuoti vienokia ar kitokia baigtimi, ir pirmiausia savo teisės į likviduojamos įmonės turto dalį įgyvendinimu. Kitose įmonėse yra tokių suinteresuotų asmenų ribotas ratas, ir jų teisės yra įgyvendinamos kitaip. Todėl šitos papildomos priemonės, matyt, mūsų nuomone, anoms rūšims ir nebereikės.

Komplikuotesnis atsakymas yra į pirmąjį klausimą, kai įmonės padėtis jau yra tokia, kad lėšų nepakanka netgi teismo išlaidoms ir teismo paskirtam administratoriui. Mes, atsižvelgdami į Seimo Juridinio skyriaus pastabas, atsižvelgdami į kitose diskusijose iškeltus klausimus, įvairius šitos problemos aspektus, dabar rengiam pasiūlymą kaip patikslinimą minėtoms įstatymo vietoms, minėtiems 12 ir 40 straipsniams, kad būtų nustatytos tam tikros sąlygos, kurioms esant teismas priimtų sprendimą tokią įmonę, kurioje jau yra labai mažai likę turto ir iš to turto tikėtina labai labai mažai lėšų, tiesiog išregistruoti, tada tokios įmonės funkcionavimas tuo ir baigtųsi.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš dėl 9 skirsnio, kuris reglamentuoja kreditorių reikalavimu tenkinti tvarką bankroto procedūrų metu. 45 straipsnis, kur išdėstytos eilės. Pirma eile reikalaujama iki bankroto bylos atlyginti atsiradusią žalą dėl suluošinimo ar kitokių kūno sužalojimų, dėl susirgimo profesine liga ar žuvus nuo nelaimingų atsitikimų darbe. O trečia eile atsirado bankroto procedūrų metu vėl tie patys reikalavimai ir visa kita. Ar nereikėtų pirma eile įrašyti: tiek atsiradę iki bankroto bylos, tiek bankroto procedūros metu?

J.BIVAINIS. Taip. Iš tikrųjų reikia, matyt, sutikti su bendru noru. Labai daug kas nori į tą pirmąją eilę. Šiandien, kas yra pateikta projekte, tai netgi nevisiškai atitinka šito įstatymo darbo grupės pasiūlytą variantą ir darbo grupės nuomonę. Bet šiandien jums teikiamas Vyriausybės aprobuotas įstatymo projektas, kuriame patikslintos eilės būtent taip. Tai, mūsų nuomone, vis dėlto anie santykiai jau yra truputėlį kitokie - jie jau atsiradę esant tam tikrai būsenai. Manytume, kad pagal visą logiką tikrai jie galėtų būti tenkinami trečiąja eile. Bet prie to dar norėčiau pridurti, kad iš pirmosios eilės reikalavimus apmokėti už supirktą ir neapmokėtą žemės ūkio produkciją labai reikėtų rimtai pasvarstyti, ir, ko gero, jie galėtų keliauti žemyn. Nes susidaro labai didelė apimtis tų reikalavimų, kurie yra tenkinami pirmąja eile. O juk pirmąja eile kaip svarbiausias dalykas, mūsų nuomone, turėtų būti tenkinami reikalavimai, kurie yra pagal įkeitimo sutartis įkaitų padengti, tai būtent šitas svarbiausias dalykas, kuris yra kaip tam tikras stimulas, kaip būtina sąlyga, kad kredito įstaigos galėtų būti plėtojamos ir galėtų su didesne tikimybe teikti paskolas. Manyčiau, kad čia šitas klausimas yra svarstytinas. Tikiuosi, kad Seimo komitetuose svarstant eilė galėtų būti ir, matyt, bus patikslinta.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėkoju jums.

J.BIVAINIS. Ačiū jums.

PIRMININKAS. Dabar turime apsispręsti, ar pritariame po pateikimo ir ar pradedame svarstymo procedūrą Seime. Pritariame. Seimo narys A.Sysas nenori kalbėti, ne? (Balsas salėje) Nori, taip.

Prašome tarti žodį dar sykį. Paspauskite mygtuką. Seimo narys A.Sysas iš anksto užsirašė.

A.SYSAS. Aš norėčiau kalbėti dėl balsavimo motyvų. Gerbiamojo pranešėjo atsakymai manęs neįtikino, todėl aš prašyčiau ir kreipiuosi į kolegas, kad šitą įstatymą reikėtų grąžinti rengėjams, kad jie jį patobulintų, ir tada mes galėtume iš naujo svarstyti. Nes tai patvirtina ir Juridinio skyriaus išvados, kurios parašytos trijuose puslapiuose, be to, tik to įstatymo projekte yra iš karto pažeidžiami 3 veikiantys Lietuvos darbo įstatymai: darbo sutarties, darbo apmokėjimo ir dėl delspinigių mokėjimo. Be to, prelegentas nelabai gerai traktuoja 173 konvenciją. Aš norėčiau jam pacituoti, ką sako ši konvencija, kurią Lietuva ratifikavo: “Darbdaviui tapus nemokiu, darbuotojų reikalavimai, kylantys iš jų darbinės veiklos, turi būti ginami su privilegija taip, kad jiems yra atsilyginama iš nemokaus darbdavio turto prieš tai, kai neprivilegijuotiems kreditoriams išmokama jų dalis.” Tai būtent visiems visos išmokos. Tai liečia ir atostoginius, ir darbo užmokestį, ir išeitinę pašalpą. O ne taip, kaip padaryta 45 straipsnyje, kur išdėliota į tris... net į penkias eiles. Be to, aš manau, šitas projektas neišplečia kai kurių subjektų teisių, o susiaurina, ypač darbuotojų. Jeigu bus taikomos tokios normos, aš manau, nė vienas darbuotojas išeitinės pašalpos negaus, kadangi įrašytas penktąja eile. Todėl prašyčiau kolegų, kad šitas įstatymas būtų grąžintas rengėjams, atsižvelgta į Juridinio skyriaus pastabas, suderinta su veikiančiais įstatymais, atsižvelgta į 173 Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją ir vėl pateikta Seimui. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, taigi vienas Seimo narys pasisakė prieš pritarimą po pateikimo ir prieš tai, kad būtų pradėta svarstymo procedūra. Seimo narys K.Kuzminskas gali pritarti pateikimui.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš pritariu A.Syso išsakytoms mintims, daug kas prieštarauja darbą reglamentuojantiems įstatymams ir konvencijoms, tačiau pateikimui, man atrodo, galėtume pritarti, nes tada greičiau mes galėtume svarstyti. O jau žinom, kiek įmonių šiuo metu yra prie bankroto ribos, todėl aš pritariu šio įstatymo pateikimui ir siūlau pradėti svarstymą. Svarstymo metu viską mes galėsim pataisyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, taigi dabar turėtume apsispręsti balsuodami. Registruojamės. Apsispręsim balsuodami, ar pradedame Įmonių bankroto įstatymo projekto svarstymo procedūrą Seime. Registracijos Nr.P147. Ir taip pat lydinčių įstatymų projektų - 148, 149, 150, 151.

Užsiregistravo 57 Seimo nariai. Taigi prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad Įmonių bankroto įstatymo svarstymo procedūra būtų pradėta, spaus mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas.

Iš viso balsavo 51 Seimo narys. Už - 40, prieš - 10, susilaikė 1. Taigi svarstymo procedūra pradedama. Dabar turime apsispręsti dėl pagrindinio komiteto. Ar tai galėtų būti Ekonomikos komitetas? Taip. Taigi Ekonomikos komitetas bus pagrindinis komitetas, o Socialinių reikalų ir darbo komitetas bus papildomas komitetas. Taip pat kitus komitetus raginam atidžiai pasižiūrėti į šitą įstatymą, kadangi jis tikrai susijęs su daugeliu sričių, ir daugeliui komitetų tai turėtų būti įdomus įstatymas.

 

CK 471 str. pakeitimo įst. pr. Nr.P-191. CK 471 str. pakeitimo įst. įgyvendinimo įst. pr. Nr.P-192. Gyventojų indėlių bankrutuojančiuose bankuose dalinio kompensavimo laikinojo įst. 3 str. pakeitimo įst. pr. Nr.P-193

(pateikimas)

Taigi šį darbotvarkės klausimą baigiam. Toliau tęsiam pateikimus. Kviečiu į tribūną pranešėją poną R.Survilą pateikti darbotvarkės klausimus 24a, 24b, 24c - Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 471 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, šio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektą ir Gyventojų indėlių bankrutuojančiuose bankuose dalinio kompensavimo laikinojo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.

R.SURVILA. Gerbiamieji Seimo nariai, Finansų ministerija parengė ir pateikia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 471 straipsnio pakeitimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 471 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 471 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto tikslas - suvienodinti indėlių apsaugos sąlygas valstybiniuose ir privačiuose bankuose. Šiuo metu galioja Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių bankrutuojančiuose bankuose dalinio kompensavimo laikinasis įstatymas, kuris nustato gyventojų indėlių bankrutuojančiuose Lietuvos komerciniuose bankuose dalinį kompensavimą. Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių įstatymas, pagal kurį draudžiami gyventojų indėliai, laikomi Lietuvos bankuose, bei Civilinio kodekso 471 straipsnis, kuriuo remiantis valstybė garantuoja gyventojų indėlių bankuose, kuriuose jai nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 51% akcinio kapitalo, išmokėjimą indėlininkams pareikalavus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Įgyvendinant indėlių draudimo sistemą, jau šiais metais visi komerciniai bankai privalės tapti indėlių draudimo fondo nariais, tarp jų ir bankai, kuriuose valstybei nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 51% akcinio kapitalo. Tačiau šių bankų indėlininkai įgyja pranašumą prieš privačių komercinių bankų indėlininkus, kadangi šiuo metu galiojantis Civilinio kodekso 471 straipsnis garantuoja gyventojų indėlių, laikomų šiuose bankuose, išmokėjimą indėlininkui pareikalavus. Priėmus siūlomą Civilinio kodekso 471 straipsnio pataisą, būtų suvienodintos indėlių apsaugos sąlygos visuose Lietuvos bankuose. Be to, Pasaulio banko, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko pasirašytoje struktūrinio sureguliavimo paskolos matricoje numatyta atšaukti Civilinio kodekso nuostatas dėl valstybės garantijų valstybiniuose bankuose esantiems indėliams. Kadangi siekiame apsaugoti gyventojų indėlius, kurie buvo padėti į bankus, kuriuose valstybei nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 51% akcinio kapitalo, ir kuriems valstybė garantavo išmokėjimą indėlininkui pareikalavus, turėtų būti priimtas Lietuvos civilinio kodekso 471 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas, kuriuo valstybei paliekama pareiga kompensuoti gyventojų indėlius, padėtus į minėtus bankus iki Civilinio kodekso 471 straipsnio pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dalies, kuriai netaikoma draudimo kompensacija. Priėmus šį įstatymą turėtų būti pakeistas Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių bankrutuojančiuose bankuose dalinio kompensavimo laikinojo įstatymo 3 straipsnis numatant, kad šis įstatymas taikomas ir gyventojų indėliams, laikomiems bankuose, kuriuose valstybei nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 51% akcinio kapitalo. Įstatymų projektai buvo derinti su Lietuvos banku bei Teisingumo ministerija. Įstatymų priėmimas, mūsų nuomone, neturėtų neigiamų pasekmių mūsų visuomenėje.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausti nori du Seimo nariai. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, kiek aš supratau iš jūsų kalbos, bus suvienodinta visų indėlininkų indėlių apsauga visuose bankuose, tačiau norėjau paklausti, ar nereikėjo čia pat daryti ir draudžiamųjų indėlių sumos pakeitimų? Ačiū.

R.SURVILA. Sumą lemia kiti įstatymai. Principinė nuostata yra ta, kad Lietuvos gyventojų indėliai, laikomi Lietuvos bankuose, būtų draudžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Tai čia tokia principinė nuostata buvo. O kompensacijos ir draudimo sumos bus nustatytos konkrečiai įstatymuose pagal tai, kiek bankai mokės pagal indėlių draudimo mokesčių sumas ir pagal Vyriausybės galimybes kompensuoti. Jeigu bus prie to...

PIRMININKAS. Seimo narė G.Imbrasienė.

G.IMBRASIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, jūs teikiate keisti Civilinio kodekso 471 straipsnio 1 dalį ir išdėstote šio straipsnio naują redakciją. Lyg ir viskas gerai, tačiau pažiūrėkime ir į antrą dalį. Jūs keičiate ir antrąją dalį: vietoj fizinių asmenų sąvokos atsiranda gyventojų sąvoka, faktiškai keičiasi subjektas. O ką daryti tada su užsieniečiais, kurie negyvena Lietuvoje, bet yra indėlininkai?

Antras klausimas. Tuomet reikia pakoreguoti ir paskutinio sakinio paskutinį teiginį: pagal įstatymus priimtu nutarimu konfiskuoti turtą.

R.SURVILA. Bet aš principinės nuostatos skirtumo nematau. Galbūt tik koregavimas būtinas. Žmonės, kurie gyvena Lietuvos Respublikoje (yra platesnė sąvoka), turintys indėlį...

G.IMBRASIENĖ. Tai skirtingi subjektai...

R.SURVILA. Taip.

G.IMBRASIENĖ. ... fizinis asmuo ir gyventojai. Be to, tai jūs...

R.SURVILA. Mes konkrečiai kalbame tiktai apie Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių apsaugą, o ne kitų asmenų.

PIRMININKAS. Gerbiamoji Seimo nare, aš prašyčiau nediskutuoti su pranešėju, jūs jau pateikėt klausimą. Seimo narė E.Kunevičienė.

E.KUNEVIČIENĖ. Aš norėčiau, kad viceministras geriau žmonėms paaiškintų, kad jie neišsigąstų, jog jau dabar atsiduria kažkokioje kritinėje padėtyje. Ką gi čia keičia tas kodekso pakeitimas indėlininkams?

R.SURVILA. Tiems indėlininkams, kurie turi sąskaitas kituose komerciniuose bankuose, bus garantuojama ta pati kompensacijų tvarka, kaip ir tiems indėlininkams, kurie turi atidarę sąskaitas Lietuvos komerciniuose bankuose, kuriuose nuosavybės teise daugiau kaip 50% akcinio kapitalo turi valstybė.

E.KUNEVIČIENĖ. Vadinasi, visiems vienodos sąlygos.

R.SURVILA. Visiems bus suteikiamos vienodos sąlygos, jokių išimčių nei tiems indėlininkams, kurie turi sąskaitas atidarę komerciniuose bankuose, nei tiems, kurių indėliai bankuose, kuriuose valstybei nuosavybės teise priklauso... Mes tik suvienodiname sąlygas.

PIRMININKAS. Ačiū, pranešėjau. Visi, norėję paklausti, baigė savo klausimus. Ir dabar mums reikėtų apsispręsti, ar pritariam po pateikimo ir ar pradedam projekto svarstymo procedūrą. Ar būtų norinčių diskutuoti? Dėl balsavimo motyvų Seimo narė E.Kunevičienė.

E.KUNEVIČIENĖ. Klausimas svarbus ir jį jau faktiškai reikėjo priimti 1996 m., nes draudimo įstatymas numato vienodas sąlygas nuo 1997 m. sausio 1 d. Todėl aš labai prašau Seimo narius pritarti po pateikimo ir svarstyti bei priimti skubos tvarka.

PIRMININKAS. Ačiū. Čia buvo kalba už. Nematau norinčių kalbėti prieš tai, kad būtų pradėta projekto svarstymo procedūra. Aš prašyčiau registruotis, kiek mūsų yra salėje. Registracija pradėta.

Užsiregistravo 61 Seimo narys. Aš kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 471 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir lydintiems įstatymų pakeitimo projektams būtų pritarta po pateikimo ir būtų pradėta svarstymo procedūra, prašyčiau balsuoti.

Balsavo 54 Seimo nariai. Visi už. Taigi pateiktiems įstatymų projektams yra pritarta ir bus pradėta projektų svarstymo procedūra.

Ponia E.Kunevičienė siūlė skubą, bet, matyt, kadangi bus kita sesija (šiandien paskutinė šitos neeilinės sesijos diena), tai ta skuba tokia... Mes, žinoma, skubėsim nuo vasario 11 d. Ačiū.

 

Mokesčių administravimo įst. 25, 39, 49, 50, 52, 54, 55, 56 str. pakeitimo ir įstatymo papildymo 39(1) straipsniu įst. pr. Nr.P-197

(pateikimas)

Kitas mūsų klausimas 25a - Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 391 straipsniu įstatymo projektas. Aš pamiršau tai padaryti, aš tuojau pasakysiu. Tikriausiai tai bus Biudžeto ir finansų komitetas. Teisės ir teisėtvarkos ir Biudžeto ir finansų komitetai. Ačiū. Prašau atleisti mano užmiršimą.

Taigi dabar 25a - Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 25, 39, 49, 50 ir kitų straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 391 straipsniu įstatymo projektas. Registracijos Nr.P197. Pateikimo stadija. Pranešėja - viceministrė V.Latvienė. Aš kviečiu į tribūną.

V.LATVIENĖ. Vyriausybė teikia Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 25, 39, 49, 50, 52, 54, 55, 56 straipsnių pakeitimą bei įstatymo papildymo 391 straipsniu papildymo įstatymo projektą. Šiuo metu, taikant Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą, iškyla nemažai klausimų, kurių šis įstatymas kol kas nėra išsprendęs. Taip pat jame įtvirtintos nuostatos kai kuriais atvejais nevisiškai atitinka dabartinę Lietuvos ekonominę situaciją ir nėra nukreiptos į geresnį mokesčių mokėtojų ir mokesčių administratorių tarpusavio supratimą. Atsižvelgiant į tai ir įgyvendinant šios Vyriausybės programos nuostatas, keičiama delspinigių skaičiavimo tvarka, atribojant tyčinį mokesčių vengimą nuo jų nesumokėjimo dėl klaidos, suteikiamos didesnės teisės mokesčio mokėtojui nagrinėjant ginčus dėl mokesčių, mažinama atsakomybė už mokesčių nesumokėjimą dėl klaidos ir tuo pačiu labai smarkiai griežtinama atsakomybė už tyčinius mokesčių įstatymų pažeidimus bei suvienodinama baudų, delspinigių ir mokesčių atidėjimo tvarka.

Štai įstatymo 25 straipsnis šiuo metu numato lengvatas tiktai patiems mokesčiams. Kad būtų įteisintos lengvatos baudoms ir delspinigiams už tyčinį mokesčių pažeidimą, siūloma šio straipsnio nauja redakcija.

39 straipsnyje pakeitimu nustatoma, kad galimos išimtys iš bendros delspinigių skaičiavimo taisyklės. Taip pat šiame įstatyme numatytais atvejais įteisinama nuostata (kurios anksčiau įstatyme nebuvo), kad delspinigiai nuo papildomai priskaičiuotų mokesčių ir baudų būtų pradėti skaičiuoti nuo tada, kai mokesčių mokėtojas turėjo sumokėti papildomai priskaičiuotus mokesčius ir baudas, bet to nepadarė, tai yra praėjus 20 dienų po patikrinimo akto surašymo. Esminis šito įstatymo projekto pakeitimas - įvedamas naujas 391 straipsnis. Jis numato išimtis iš bendros delspinigių skaičiavimo taisyklės ir įveda kaltės principą. Delspinigiai neskaičiuojami, jeigu mokesčio mokėtojas nekaltas, kad sumokėjo per mažą mokestį ar sumokėjo jį ne laiku. Kaltės nebuvimas įrodinėjamas mokestinių ginčų nagrinėjimo procese, ir taip susiejamos lengvatos su skundo nagrinėjimu bei numatomas procesas lengvatoms taikyti. Kad nėra kaltės, kad jis padarė tą klaidą nuo veiksmų, nepriklausančių nuo jo valios, kad tai yra ne tyčinis pažeidimas, mokesčių mokėtojas turi įrodyti pats, nes tik pats mokesčių mokėtojas geriausiai žino aplinkybes, dėl kurių mokestis nebuvo sumokėtas, ir gali pateikti dokumentus ar kitus duomenis, įrodančius jo kaltės nebuvimą.

Taip pat keičiamas 49 straipsnis ir konkrečiau įvardijami tyčiniai mokesčių pažeidimo atvejai. Be to, dalis jų yra išbraukiama iš šiuo metu galiojančios redakcijos, nes netikslinga atimti iš mokesčių mokėtojų teisę naudotis galimybe įrodyti, kad esi padaręs netyčinį pažeidimą, vadinasi, nebūsi nubaustas labai griežtomis baudomis.

50 straipsnio pakeitimu ir papildymu siekiama įteisinti teisingesnį delspinigių skaičiavimą, skaičiuojant delspinigius etapais pagal tai, kaip keitėsi delspinigių tarifai mokesčių įstatymuose. Delspinigiai ir mokesčiai priskaičiuojami vadovaujantis tuo metu galiojančiomis įstatymų nuostatomis. Tačiau jeigu ilgesnį laiką mokesčių mokėtojas to mokesčio nesumoka, delspinigių dydis per tam tikrą laikotarpį keičiasi, nes šiuo metu delspinigius nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į praėjusio ketvirčio vidutinę palūkanų normą už vertybinius popierius, ir tai įteisinama būtent šio įstatymo 50 straipsnyje.

Papildant 52 straipsnį siekiama leisti mokesčio mokėtojui sumokėti patikrinimo metu priskaičiuotą mokestį per keletą kartų. Nes dažnai yra tikrinama už ilgą laikotarpį, mokesčio sumos būna gana didelės ir mokesčių mokėtojas iš karto negali jų sumokėti. Šiuo metu tai yra įteisinama ir leidžiama atidėti tiktai priskaičiuotas baudas ir delspinigius, o paties mokesčio, priskaičiuoto papildomai, atidėti neleidžiama. Todėl siūloma suvienodinti - papildomai priskaičiuotą mokestį irgi leisti atidėti per atitinkamą laiką.

54, 56 straipsnių pakeitimai daugiau yra tam, kad būtų suderintos mokestinio ginčo nagrinėjimo procese iškilusios problemos su atitinkamomis Civilinio proceso kodekso normomis.

Taip pat įteisinama galimybė atstatyti praleisto skundo padavimo terminą. Kartu suteikiamos didesnės teisės mokestinio ginčo nagrinėjimo procese bei palengvinamos mokestinio ginčo nagrinėjimo sąlygos. Šiuo metu, jeigu pradelstas nustatytas terminas, mokestinis ginčas atmetamas ir nenagrinėjamas. Tai labai griežta sąlyga, nes būna labai įvairių situacijų, kai mokėtojas iš tikrųjų negalėjo kreiptis per nustatytą laiką. Siūlome tai įteisinti ir leisti spręsti mokesčių administratoriui. Teikiamo projekto neigiamų pasekmių nenumatoma. Tokios naujo projekto pagrindinės nuostatos.

PIRMININKAS. Ačiū, pranešėja. Jūsų paklausti nori 6 Seimo nariai. Aš suteikiu žodį Seimo nariui J.Listavičiui.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, aš noriu paklausti, kodėl 4 straipsnio keliuose punktuose tiesiog pamiršta neteisinga arba suklastota finansinė atskaitomybė? Juk ji galėtų gana gerai pasitarnauti išaiškinant šituos piktnaudžiavimus. Ačiū.

V.LATVIENĖ. Tai nėra pamiršta, nes 49 straipsnyje yra vardijama, kas yra piktybinis mokesčio pažeidimas. Būtent 49 straipsnio trečiojoje dalyje kalbama, kai asmuo mokesčio administratoriui pateikiamoje mokesčių deklaracijoje, ataskaitoje ar kitame dokumente įrašo žinomai neteisingus duomenis apie savo įmonės, įstaigos ar organizacijos pajamas, pelną ar jų naudojimą. O jeigu jau piktybinis pažeidimas, jam jokios nuolaidos nebus taikomos.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Kaktys.

S.KAKTYS. Gerbiamoji pranešėja, norėjau jūsų paklausti. Tai yra įstatymas, kuris kalba apie mokesčių administravimą. Aš norėjau paklausti, kaip jis siejasi su mokesčių išieškojimo profilaktika arba prevencija, arba mokesčių inspekcijų skyriuose tokių tarnybų įkūrimu?

V.LATVIENĖ. Tiesioginio šio pakeitimo pagrindinis tikslas ne tas, kad būtų pagerintos išieškojimo sąlygos, nors tam tikra prasme tai yra susiję. Šiandien daugeliu atvejų negalima išieškoti todėl, kad įmonė per klaidą, nepiktybiškai neteisingai apskaičiavo mokesčius, jai priskaičiuojamos didžiulės baudos. Tas baudų priskaičiavimas jai neleidžia toliau vykdyti veiklos, nes mokesčių inspekcija neginčo tvarka, pateikdama inkasinius, pirmiausia dengia šituos įsiskolinimus. Todėl tokių nepiktybinių baudų mažinimas savaime lems ir išieškojimo gerinimą. O šiaip šito pakeitimo pagrindinis tikslas - atskirti piktybinį ir nepiktybinį pažeidimą ir griežtinti atsakomybę už piktybinius pažeidimus. Į 49 straipsnio penktąją, šeštąją dalis įvedamos visiškai naujos sąvokos (ko nebuvo anksčiau), labai konkrečios, kai yra nustatyta atskira atsakomybė už neregistruoto, dubliuojant registruotą, kasos aparatą, naudojimą, jeigu pakeistos to kasos aparato konstrukcijos, programos arba jeigu klastojami ir sunaikinami kasos aparato duomenys. Tada yra numatyta nauja atsakomybė, kad ūkio subjektams, padariusiems ką tik pažymėtą nusikaltimą - tokių mokesčių slėpimą, bus išieškoma iš įmonės 25% dydžio bauda skaičiuojant nuo metinės apyvartos, tačiau ne mažiau kaip 50 tūkst. Lt suma. Čia toks esminis siūlymas, ir manau, kad turės įtakos įmonėms prieš darant tokius nusižengimus. Tai šiandien labai paplitę - kasos aparatų programų falsifikavimas, kad prieš darant tokį žingsnį būtų labai rimtai pagalvota.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamoji pranešėja, aš manau, kad daugelis verslininkų laukia tokio įstatymo pataisų. Man kyla tiktai vienintelė abejonė, ar iš tikrųjų tiksliai apibrėžta, kas vis dėlto yra ta klaida? Jeigu mašininkė vietoje šešių nulių atspausdins penkis ir skirsis, sakykim, devyniais šimtais tūkstančių, ar tai bus įrodyta, kad klaida, ar tai bus sąmoningas informacijos pateikimas?

V.LATVIENĖ. Tame pačiame 391 straipsnyje yra parašyta apie “atleidimą nuo ekonominių sankcijų nesant kaltės”. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčio mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas. Vadinasi, jeigu tai bus grynai aritmetinė klaida, kaip jūs paminėjote, kad mašininkė ar kažkuris kitas darbuotojas padarė klaidą, mes negalime toleruoti neatsakingo požiūrio į dokumentų pateikimą ir atleisti jį nuo sankcijų. Šiuo atveju jam bus taikomos baudos, bet čia kalbama apie tokius atvejus, kai įstatymas gali būti traktuojamas dviprasmiškai, jeigu įmonės taip suprato ir, pavyzdžiui, į išlaidas paskaičiavo vieną amortizacijos normą, pritaikydamos ne tai grupei skirtą, o kitai, kur grynai yra įstatyminės bazės traktavimas, bet ne patys darbuotojo veiksmai. Įmonės, beje, šiandien labiausiai prašo nebausti už tai, jeigu jos neteisingai suprato įstatymą, o fiksavo visas pajamas.

PIRMININKAS. Vietoje Seimo nario V.Čepo klausia Seimo narys K.Glaveckas.

K.GLAVECKAS. Gerbiamoji pranešėja, jūs kalbėjote apie tai, kad valdininkai, mokesčių institucijų darbuotojai galės nustatyti, ar teisingas, ar neteisingas yra pažeidimas, ar piktybinis, ar nepiktybinis. Normaliai tą piktybiškumą nustatyti gali tiktai teismas, įvertinti, ar tai buvo piktybiškai slėpta, ar nepiktybiškai. Tai vienas aspektas.

Antras aspektas. Visais atvejais, kai valdininkas gali spręsti, ar tai piktybinis, ar nepiktybinis, atsiranda pagrindas duoti kyšį, pakišą arba dar ką nors, o tai automatiškai pakeičia tą santykį. Todėl aš manyčiau, kad tokių dalykų reikėtų vengti ir oficialiai, ir neoficialiai apie juos nekalbėti.

V.LATVIENĖ. Šitas pasiūlymas yra padarytas atsižvelgiant į pasaulinę praktiką. Dabar, kai Valiutos fondas yra misija, mes šitą pateikimą jiems išdėstėme ir buvo akcentuota, kad tai reikėjo padaryti seniai. Mes diskutavome dėl to, kad sprendžia mokesčio administratorius. Bet taip yra visame pasaulyje. Jeigu mes nepasitikime administratoriumi, jeigu jis netinkamai atlieka savo funkcijas, tai kad ir koks būtų įstatymas, jis visą laiką bus iškreipiamas, bet mokesčių mokėtojas dėl to neturėtų kentėti.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamoji pranešėja, aš norėčiau porą klausimų užduoti: vieną konkretų ir vieną bendresnį. Konkretus klausimas būtų iš to paties 49 straipsnio pakeitimo, kurį minėjote dėl kasos aparatų. Sakykite, gal kur nors kitur yra, tačiau aš šiuo metu nespėjau su viskuo susipažinti, toks atvejis, kai yra piktybiškai mušamas kas trečias ar kas penktas čekis. Ar tai taip pat bus prie tų piktybiško mokesčių vengimo, nes, kaip žinoma, tokiu būdu yra taip pat nuslepiama dalis mokesčių?

Bendresnis klausimas. Yra užrašyta “ypatinga skubos tvarka”, o mes neturime nei Juridinio skyriaus išvadų, nei nieko. Ar bus prašoma tos tvarkos? Tuo labiau kad baigiasi sesija.

V.LATVIENĖ. Į pirmą klausimą, kai jūs sakėte, kad mušamas kas trečias ar kas kelintas čekis, čia gali būti du atvejai. Gali būti, kad iš viso neišmušamas čekis (čia jau, aišku, yra pajamų slėpimas), bet šiuo metu yra paplitę programų pakeitimai, kad lyg šiuo metu atrodo ir išmušamas tas čekis, bet neina į fiskalinę atmintį ir nėra fiksuojama kaip pajamos. Tada nepasirodo apskaitoje. Būtent mes ir siūlome tokį dalyką, jeigu naudojamo kasos aparato pakeistos konstrukcijos ar programos, laikyti jau piktybiniu pažeidimu. Įvardijama tai labai labai konkrečiai, nes tai tikrai šiandien yra didelė problema.

PIRMININKAS. Aš tik primenu, kad Seimo Juridinio skyriaus išvados yra gautos. Išvada iš esmės yra palanki ir jums tuoj bus išdalyta.

Seimo narys K.Bobelis.

K.BOBELIS. Gerbiamoji pranešėja, man kyla toks klausimas. Jūs minite terminologiją - piktybiniai, nepiktybiniai pažeidimai. Man atrodo, kad tuos pažeidimus gali nustatyti tiktai teisėsaugos institucijos, teismas ar pan. Jūs galite tik pasiūlyti teismui išspręsti. Kokiais metodais, kokiais kriterijais jūs spręsite, kad piktybinis ar nepiktybinis? Ar yra tam tikri įstatymai, kurie tai reguliuotų?

V.LATVIENĖ. Šiuo metu tai reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymas. Dėl to piktybinio, nepiktybinio įvertinimo išvardyti labai konkretūs atvejai, kada. Tai susiejama su tuo, kad bus atleidžiama nuo priskaičiuotų baudų, jeigu nebus piktybinis mokesčių pažeidimas, tai labai konkrečiai apibrėžta 49 straipsnyje. Įmonėms šiandien tai yra tikrai labai reikalinga ir labai jų laukiama įstatymo pataisa.

PIRMININKAS. Ačiū, pranešėja. Klausėjai baigėsi.

Dabar mums reikėtų spręsti, ką daryti su šituo projektu. Ar pradėti projekto svarstymo procedūrą?

Galbūt yra norinčių kalbėti šituo klausimu?

Seimo narė E.Kunevičienė.

E.KUNEVIČIENĖ. Aš norėčiau, kad viceministrė pasakytų, galbūt net per šoninį mikrofoną.

PIRMININKAS. Klausimai jau baigti, bet...

E.KUNEVIČIENĖ. Ne, ne. Tai ne klausimas, bet dėl to, ar dabar pradėti svarstyti.

V.LATVIENĖ. Aš jau minėjau ir pradžioje, kad iš tiesų verslininkai šito labai laukia. Ypač smulkūs verslininkai, tie, kurie turi įsigyti kasos aparatus ir nebeturės teisės dirbti su patentais. Tai vienas iš jų argumentų buvo, kad šiuo metu egzistuojanti sankcijų sistema yra labai žiauri. Jie gali padaryti klaidą dėl neteisingo įstatymo traktavimo ir bus labai žiauriai baudžiami. Kai buvo pasakyta, kad siūlomos tokios įstatymo pataisos, jie labai apsidžiaugė ir iš tiesų labai laukia šito įstatymo.

PIRMININKAS. Ačiū. Bet mes pirmiausia turėtume apsispręsti, ar teikti po pateikimo, o kadangi tokia formuluotė Statute, ar pradėti projekto svarstymo procedūrą, todėl aš kalbu kol kas apie tai ir klausiu, ar būtų prieštaraujančių pateikimui? Ačiū. Pritariame.

Ar galime bendru sutarimu pritarti pateikimui? Ačiū.

Jau dabar galėtume kalbėti apie tai, kaip mes toliau svarstysime. Yra Vyriausybės teikimas ypatingos skubos tvarka priimti šitą projektą. Prašyčiau nesigąsdinti. Vis dėlto išdalyta šiek tiek per vėlai ir frakcijos nespėjo susipažinti, dar giliau pastudijuoti. Mes, matyt, ypatingą skubą galėtume taikyti nuo vasario 11 d. Kažkaip nėra kairėje pusėje besijaudinančių dėl ypatingos skubos tvarkos. (Balsai salėje) Jau mes esame dabar sutarę. Aš manyčiau, galėtume toliau eiti šituo keliu. Man malonu, kad pritariate. Ačiū.

Koks komitetas galėtų būti? Tikriausiai Biudžeto ir finansų komitetas? Ačiū. Malonu, kad aš gavau jūsų pritarimą šiais klausimais.

 

BK 323 str. pakeitimo ir papildymo įst. pr. Nr.P-180

(pateikimas)

Dabar 25b - Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 323 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P180. Pateikimas. Kviečiu į tribūną viceministrą G.Švedą.

G.ŠVEDAS. Labas vakaras, gerbiamieji Seimo nariai! Iš esmės aš turiu pratęsti tai, ką pradėjo mano kolegė iš Finansų ministerijos. Tai įstatymų, susijusių su mokesčių vengimu, atsakomybės tikslinimą. Vyriausybės siūlymu jums yra teikiamas Baudžiamojo kodekso 323 straipsnio pakeitimas. Tai yra už apgaulingą apskaitos tvarkymą. Pagrindinio siūlymo esmė yra ta, kad Vyriausybė siūlo iš bendros normos, kuri yra nustatyta pirmojoje siūlomo projekto dalyje, išskirti tam tikrus atvejus, kurie, Vyriausybės nuomone, yra daug pavojingesni ir sukelia kur kas baisesnes pasekmes, išskirti į antrąją dalį labai detaliai apibrėžiant, kaip turėtų objektyviai atrodyti tokios veikos ir nustatyti daug didesnę bausmę už tokių veikų padarymą. Toks būtų trumpas šio projekto pristatymas.

PIRMININKAS. Dėkui už trumpą ir konkrečią kalbą. Jūsų paklausti nori 1 Seimo narys.

Seimo narys E.Bičkauskas.              

E.BIČKAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, kaip jūs įvertintumėte ir kaip vertinate Aukščiausiojo Teismo atsiliepimą?

Antra. Ar padaryti kokie nors apibendrinimai? Juk šiuo metu taip pat egzistuoja įstatymai, pagal kuriuos šios veikos gali būti baudžiamos. Ar padaryti apibendrinimai, kokia yra teisminė politika šiuo atžvilgiu? Ačiū.

G.ŠVEDAS. Dėl Aukščiausiojo Teismo įvertinimo. Aš manyčiau, kad jų pastabos yra labai diskutuotinos. Mano supratimu, Vyriausybė tų klaidų, kurias bando įvardyti Aukščiausiasis Teismas, šiuo atveju tikrai nepadarė. Aš daugiau pritarčiau Seimo Juridinio skyriaus pastaboms ir manyčiau, kad svarstymo komitete metu bus galima tikrai surasti priimtiną variantą.

Dėl antrosios jūsų klausimo dalies, tai aš pasakyčiau, kad išsamaus apibendrinimo nebuvo padaryta, bet Teisingumo ministerija tam tikras bylas teismuose yra ištyrusi. Kokios didžiausios problemos? Iš esmės didžiausia problema yra įrodyti teisme, ar tas dokumentų sunaikinimas, paslėpimas sudarė sąlygas visiškai arba iš dalies nuslėpti tikrąją ūkinę, komercinę padėtį. Šito momento įrodinėjimas teisme yra labai apsunkintas. Jeigu atkreipėte dėmesį, Vyriausybė siūlo truputėlį kitaip formuluoti šitą požymį, t.y. nustatyti, kad buvo trukdoma teisingai nustatyti ūkinę, komercinę arba finansinę įmonės būklę.

PIRMININKAS. Ačiū, pranešėjau. Aš tikiuosi, kad toliau svarstant į visas šitas pastabas bus atsižvelgta. Dėkoju.

Mums reikėtų apsispręsti, ką toliau daryti su šituo projektu. Ar pritariame po pateikimo? Ar būtų norinčių diskutuoti?

Ačiū, pranešėjau. Nematau. Nematau.

Ar galėtume pritarti bendru sutarimu, kad pradedame svarstymo procedūrą? Vien Seimo nario E.Bičkausko palinksėjimas daug ką reiškia. Ačiū, kad esame tokie vieningi. Dėkoju.

Taigi pagrindinis komitetas, tikriausiai Teisės...

G.ŠVEDAS. ...ir teisėtvarkos.

PIRMININKAS. Dėkui.

G.ŠVEDAS. Jeigu galima... Labai atsiprašau. Vyriausybė siūlė dėl šio projekto ypatingos skubos tvarką. Aš prašyčiau, kaip ir dėl praėjusio projekto, ypatingos skubos tvarką po vasario 11 d.

PIRMININKAS. Ačiū. Iki vasario 16 d. tikrai suspėsime. Ačiū. Šitas klausimas taip pat baigtas.

 

Santuokos ir šeimos kodekso 18 str. pakeitimo įst. pr. Nr.P-178

(pateikimas)

Aš turiu dar vieną projektą. Tas pats pranešėjas. Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 18 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. P178. Pateikimo stadija. Pranešėjas - viceministras G.Švedas. Prašom.

G.ŠVEDAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jums yra siūloma nauja Santuokos ir šeimos kodekso 18 straipsnio redakcija. Šio pakeitimo esmė yra ta, kad dabar nei vienas įstatymas, nei poįstatyminis aktas nereglamentuoja tokios situacijos, kai asmenys, sudarantys santuoką, nori pasilikti savo pirmąją pavardę ir kartu imti ir kito sutuoktinio pavardę. Iki šio momento, rodos, iki 1993 m. šitą klausimą reglamentavo Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, t.y. savo įsakais jis suteikdavo tokią teisę, tačiau atsisakius tokios praktikos, galima sakyti, kad teisinės bazės tokios problemos sprendimui tarsi ir nebuvo. Nuo 1993 m. iki šio laikotarpio 46 asmenims tokią teisę suteikė teisingumo ministras, tačiau praėjusiais metais Seimo kontrolieriams suabejojus tokio problemos sprendimo būdo teisėtumu, Teisingumo ministerija pritarė tokioms Seimo kontrolierių išvadoms. Dėl šios priežasties yra siūlomas 18 straipsnio pakeitimas, kuris teisiškai reglamentuotų tokių asmenų teisę turėti, jeigu galima taip pasakyti, dvigubą pavardę. Siūlyčiau pritarti tokiam pakeitimui.

PIRMININKAS. Ačiū. Tikiuosi, kad jūsų klaust norintys du Seimo nariai tam nelabai priešinsis. Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Jokiu būdu nesipriešinsiu, aš tik noriu jūsų paklausti. Anksčiau buvo galima pasirinkti, tarkime, sudarant santuoką, vieną iš dviejų variantų: žmona ima vyro pavardę arba netgi galima buvo pagal senuosius įstatymus vyrui imti savo žmonos pavardę. Ar dabar šita galimybė išlieka jūsų siūlomame variante?

G.ŠVEDAS. Taip. Jeigu atkreipėte dėmesį, kalbama apie asmenis, sudarančius santuoką, - nesvarbu, ar tai vyras, ar tai moteris, nes priešingu atveju galėtų kilti klausimų dėl lyčių diskriminacijos.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Šakalinis.

P.ŠAKALINIS. Gerbiamasis pranešėjau, man neaišku, jeigu trečią, ketvirtą kartą sudaroma santuoka. Kiek tų pavardžių tada būtų?

G.ŠVEDAS. Ištuokos atveju turi būti sprendžiamas klausimas dėl to, ar grįžtama prie senosios pavardės, ar pasilieka tą pavardę, kuri buvo santuokos metu. Jeigu jūs atkreipėte dėmesį, siūlymo antroji dalis sako, kad sujungti pavardžių, jeigu jos kažkada buvo sujungtos, antrą kartą jau nebeleidžia įstatymas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimai baigti. Ar būtų norima diskutuoti dėl balsavimo motyvų, ar pritartume po pateikimo ir pradėtume svarstymo procedūrą? (Balsai salėje) Matau pritarimą, bet Seimo narė V.Aleknaitė norėtų pastiprinti šitą... pritarimą. Prašom.

V.ALEKNAITĖABRAMIKIENĖ. Labai džiaugiuosi, kad yra toks teikimas, kadangi žinau, kiek man teko varginti įvairius malonius valdininkus, kol aš išsikovojau teisę būti ne vien savo vyro žmona, bet ir savimi. Aš noriu, kad visos Lietuvos moterys būtų savimi. Ačiū.

PIRMININKAS. O aš atsiprašau kolegės Vilijos, kad ją pavadinau... pasitaisau - Vilija Aleknaitė-Abramikienė.

G.ŠVEDAS. Paskutinioji, gavusi dvigubą pavardę ministro potvarkiu. (Salėje juokas)

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, nebuvo kalbama dėl balsavimo motyvų. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti? Ačiū. Pritarėme po pateikimo. Pradedama projekto svarstymo procedūra. O pagrindinis komitetas?

G.ŠVEDAS. Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

PIRMININKAS. Ačiū, pone viceministre.

 

Nutarimo "Dėl atskaitymų į Kelių fondą" pr. Nr.P-167(2)

(svarstymas ir priėmimas)

Toliau į posėdžio pirmininko vietą grįžta Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.Kubilius.

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Gerbiamieji kolegos, mes turime dar tris likusius darbus padaryti iš mūsų darbotvarkės. Pirmasis yra dar iš rytinio posėdžio darbotvarkės. Darbotvarkės 18 klausimas - Seimo nutarimo dėl atskaitymų į Kelių fondą projektas. Registracijos Nr.167(2), pranešėja - E.Kunevičienė, svarstymas ir priėmimas. Kviečiu į tribūną... per diskusijas nori kalbėti Ekonomikos komiteto vardu Seimo narys R.Didžiokas. Kviečiu į tribūną.

R.DIDŽIOKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Man pavesta pristatyti jums pateikto nutarimo svarstymo komitete rezultatus. Projektas buvo svarstytas vakar komiteto posėdyje. Buvo pasikeista nuomonėmis, taip pat diskusijos metu buvo atsakyta į klausimus, kuriuos komiteto nariai uždavė projekto autoriams, taip pat suinteresuotoms pusėms, t.y. Kelių fondo atstovams bei Susisiekimo ministerijos atstovams. Diskusijos metu bendru sutarimu buvo pritarta šiam nutarimo projektui su nedidele išlyga, kurią aš jums noriu būtent pateikti: papildyti formuluotę po žodžio “statybos” įrašant žodį “projektavimo”. Tiek trumpai.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys K.Šavinis. Prašom iš tribūnos.

K.ŠAVINIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Kaip matyti, šiam nutarimui yra pateiktos net dvi Juridinio skyriaus išvados. Vienoje jų užsimenama apie tai, kad panašus nutarimas yra paprasčiausiai lengvata vienos sferos statybininkų įmonėms. Tas pats skyrius įžvelgia savo... ir antroji išvada, kad taikomas nutarimo pakeitimas tik statybininkams, o su panašia problema susiduria ir kiti ūkio subjektai. Jeigu subranga pripažįstama ir įskaitoma į bendrą realizavimo pajamų apimtį, nuo to atskaitoma į Kelių fondą, analogiją galima įžvelgti ir dėl batų fabriko, kuris odą įskaito į bato kainą, audinio kainą įskaito drabužių fabrikas... Žodžiu, ir ten yra ta pati metodika. Aš manau, kad ta išimtis yra nepagrįsta. Tokiu atveju reikia kalbėti tik apie... jeigu ta metodika mums atrodo netinkama, tai kalbėti apie metodikos pakeitimą, tačiau nepadaryti išimčių statybininkams. Beje, kelininkai, tie patys kelininkai irgi yra statybininkai. Nežinau, kodėl vieniems lengvatos, kitiems ne. Aš remčiausi Ekonomikos komiteto išvada, pagal kurią truputį net neaišku, kurioje vietoje įdedamas žodelis “projektavimo”, bet aš supratau, kad staiga jie pamato, jog projektavimo organizacijos taip pat turi subrangą, projektavimo darbai atliekami subrangos būdu, toliau įeina į bendrą apimtį ir nuo to atskaitoma.

Aš labai kritiškai žiūrėčiau į Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkės E.Kunevičienės išvadas dėl šio Seimo nutarimo, kuriose sakoma, kad labai gražiai pritaria Pramonininkų konfederacijos atstovai. Suprantama, kodėl nepritarti? Tik “praleiskime” šitą nutarimą! Aš nežinau, kodėl avalynės fabrikai, kaip aš minėjau, kodėl drabužių siuvimo įmonės negali pradėti tokius pat reikalavimus kelti? Žodžiu, sugriaunam tą metodiką, nieko nepasiūlydami naujo. Tai rodo, kad mes kartais įstatymus skubame rengti ir visai nepagalvojame apie galimas pasekmes.

Kartu noriu priminti, kad prieš metus vos tik priimtas Kelių fondo įstatymas numatė 50% atskaityti nuo akcizo už degalus ir tepalus, ir tuo jau buvo inicijuotas jo pataisymas - 50% atskaitymų buvo pakeista tik į 15%. Tai rodo, kad taip buvo neapgalvotai rengiami įstatymai. Šiandien pavyzdys rodo, kad neapgalvotai jie rengiami ir dabar. Reikia suprasti, kad panašūs įstatymai turėtų būti rengiami turint deramus, kvalifikuotus skaičiavimus, kuriuos turėtų garantuoti nutarimo ir įstatymo rengėjai. Dabar apsiribojama... jau čia ne tik šis projektas, daugeliu atvejų apsiribojama tik žodiniu paaiškinimu, kai skaičiai pasakomi ekspromtu, arba, kitaip tariant, iš lubų. Tokiam nutarimui jokiu būdu nepritariu. Kviečiu ir kolegas nepritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Baigiamasis projekto autorės, iniciatorės ponios E.Kunevičienės žodis.

E.KUNEVIČIENĖ. Labas vakaras! Nors ir nepriklauso atsakinėti į klausimus, bet kadangi prieš mane kalbėjusysis akcentavo labai svarbų momentą, tokį kaip įstatymo priėmimas ir pakeitimas... mes kaip tik nedarome įstatymo pakeitimo, todėl norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad mes kaip tik nedarome įstatymo pakeitimo, o priimam nutarimą, kad esant tam pačiam įstatymui... atsižvelgiant į tai, kad reikia spręsti būsto problemą, tačiau lėšų būsto fondui remti, jūs žinote, kiek biudžete numatyta - labai nedaug, ir biudžetas labai sunkiai renkamas... Jeigu jūs norite, kad Lietuvoje nebūtų statomi namai, kad statybinės organizacijos bankrutuotų, pramonė jau bankrutavo, beveik visa nuvaryta į bankrotą, jeigu dar liko veikiančių statybos organizacijų, tai šiuo atveju aš siūlyčiau nebalsuoti už šitą projektą, bet aš manau, kad tiems, kuriems dar rūpi Lietuvos žmonės ir statybos organizacijos, jie balsuos už šitą nutarimą. Pirmas dalykas, ką dar pasiūlyčiau, - skaičiavimų paprašyti, jeigu jūs nebuvote prašę Kelių fondo direkcijos. Biudžeto ir finansų komitetas juos gavo, todėl mes nekalbame apskritai, o konkrečiai suderinome su tom organizacijom, kurioms tikrai labai rūpi tas fondas, kurios tikrai kovoja dėl kiekvieno milijono litų, gaunamo į tą fondą. Bet net ir jie, suprasdami, kad statybos organizacijų padėtis yra išskirtinė, čia negalima lyginti su batų siuvimu, nes apyvartos mokestis... kad jūs žinotumėte, 5 minutes sugaiškite, kad jums ramiau būtų... aš jums pasakysiu, kad apyvartos mokestis Estijoje - 18%. Ten batų siuvimo apmokestinama kiekviena fazė, 18% jie ten dar iškenčia, todėl į biudžetą surinko dvigubai daugiau negu pas mus praeitais metais, o pas mus pridėtinės vertės mokestis, žinoma, yra kur kas mažesnis, bet apyvartos mokestis laikinai paliktas. Jis paliktas į Kelių fondą, bet įstatyme dėl įgyvendinimo yra numatyta, kad palaipsniui tie atskaitymai mažės ir bus galutinai sustabdyti tie atskaitymai, bet tai bus daroma palaipsniui, ir įstatyme tai yra numatyta. Tai tikrai išimtis. Tikrai Seimas siūlo, kad statybos organizacijoms padarytų Vyriausybė išimtį ir siūlo skaičiuoti į Kelių fondą taip, kaip skaičiuojamas realizavimas apskaičiuojant pelno mokestį. Aš tik prašau jūsų leisti... kad nebūtų nereikalingų aiškinimų, pirmosios nutarimo dalies, kurioje aiškinama, kodėl taip daroma, galima būtų ir atsisakyti, o palikti tik du straipsnius: Lietuvos Respublikos Seimas nutarė... 1 straipsnį - siūlyti Vyriausybei taikyti tokią metodiką ir 2 straipsnį, - kad nutarimas įsigalioja nuo priėmimo dienos. Dėl projektavimo organizacijų... siūlyčiau neįrašyti, nes projektavimo organizacijos yra pirminės organizacijos, o ne paskesniosios. Labiausiai čia taikoma generaliniams rangovams, kurie baigia visą statybą, o ne tiems, kurie pradeda statybą. Jeigu mes taip pradėsime projektavimo organizacijas ir subrangovus atleidinėti, tai jie privačioms organizacijoms labai jau lengvai viską išdalys ir niekam nieko nereikės mokėti. Šitos sumos patenka bendra tvarka. Jeigu projektavimo organizacija su statybine organizacija susijusi, ji moka už projektą kaip ir visi kiti, nes jeigu atleistume projektavimo organizacijas, tai reikia atleisti ir mokslo tyrimo institutus, čia tas pat. Todėl aš jums dar kartą kartoju, kad tai bus padaryta, kai bus panaikintas apyvartos mokestis. Manau, kad porą trejetą metų jis bus panaikintas. Kai tik pasiseks mokesčius sutvarkyti, su kontrabanda susidoroti, į biudžetą rinkti - per porą metų tas mokestis tikrai atkris. Todėl siūlyčiau balsuoti už šio nutarimo projektą.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar turime apsispręsti, ar pritariam po svarstymo šiam nutarimo projektui. Seimo narys K.Kryževičius.

K.V.KRYŽEVIČIUS. Man atrodo, kad pirmiausia mūsų Seimui reikia galutinai vieną kartą nutarti ir apsispręsti nebetaikyti šito praeities palikimo, kuris buvo ir Aukščiausiojoje Taryboje, ir visur kitur, -  būtent vadovautis nutarimais. Nutarimai yra priimami tik mūsų Seime, o dabar vėl mes nutarimais reguliuojame ir Vyriausybės veiklą, ir visa kita. Todėl aš, nenorėdamas komentuoti šio įstatymo, susilaikysiu nuo balsavimo.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Kaip teigia pranešėja, yra suteikiama privilegija vienai sričiai, šiuo atveju statybos organizacijoms. Vyriausybės programoje buvo numatyta, kad jokių privilegijų ir jokių lengvatų jokioms organizacijoms ir jokioms sritims neturėtų būti, todėl šis siūlymas prieštarauja Vyriausybės programai. Tačiau šį siūlymą teikia visai ne Vyriausybė, o ponia E.Kunevičienė, todėl dėl to nėra nė kiek keista. Aš manau, kad šitoks sprendimas būtų logiškas, jeigu iš tikrųjų yra dvigubas apmokestinimas (tokių dalykų neturėtų būti)... siūlome sureguliuoti Vyriausybės priimtą nutarimą, kurį galėtų įvykdyti pati Vyriausybė, todėl mūsų kišimasis į Vyriausybės darbą visai šioje vietoje nereikalingas. Aš suprasčiau, jeigu reikėtų taisyti Lietuvos Respublikos kelių fondo įstatymą ir kitaip formuoti arba pagal kitus principus formuoti Kelių fondą, tada aš pritarčiau. Šiandien mums kištis į Vyriausybės veiklą visai nereikia, juo labiau kad pranešėja E.Kunevičienė praeitą kartą sakė, kad šitas sprendimas jau faktiškai numatytas valstybės biudžete ir valstybės biudžetas suformuotas atsižvelgiant į dabar siūlomą nutarimą. Vadinasi, jeigu viskas padaryta, Vyriausybė neprieštarauja, Kelių fondas viską susitvarkęs, tai aš visai nesuprantu prasmės šito sprendimo. Krikščionių demokratų frakcija vakar svarstė šį klausimą ir nuo pritarimo susilaiko.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, mes dabar turėsime apsispręsti, ar pritariam po svarstymo. Tačiau aš noriu pastebėti, kad Seimas yra priiminėjęs rezoliucijas, kuriomis siūlydavo vienokį ar kitokį sprendimą daryti Vyriausybei. Šis nutarimas yra iš tikrųjų rezoliucijos formos, ir, be abejo, Vyriausybė spręs, ką daryti. Tačiau jeigu tai yra geras darbas, tai kodėl Seimui neprisidėti prie gero darbo, man neaišku?

Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis, ir balsuosime, ar pritariame nutarimui, kuris problemos neišsprendžia, tačiau tik siūlo Vyriausybei padaryti vienokį ar kitokį veiksmą. Siūlyti yra visada lengviau, negu patiems priimti sprendimą. Užsiregistravo 74 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime kompiuteriu, ar pritariam... (Balsai salėje) Prašom. Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, po jūsų replikos man iš tiesų tapo neaišku. Jeigu siūlymas iš tikrųjų yra tik Vyriausybės, tai kodėl to siūlymo negalėtumėte padaryti jūs asmeniškai arba frakcija, o ne daryti Seimo nutarimais, taip sudėtingai, kaip dabar jūs siūlote?

PIRMININKAS. Aš tikiuosi, kad ir jūs prisidėsite prie to siūlymo. Tai bus kur kas svaresnis siūlymas negu tik vieno A.Kubiliaus ar vienos Konservatorių frakcijos, o jeigu tai yra geras darbas, kaip dauguma čia sutaria, tai kodėl mums to gero darbo visiems nepadaryti, ypač baigiant sesiją?

Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojame, ar pritariam po svarstymo. Balsavimas pradėtas. Balsavo 69 Seimo nariai. Už tokį nutarimą - 45, prieš - 8, susilaikė 16. Taigi po svarstymo yra pritarta. Gerbiamieji Seimo nariai, pritarėm po svarstymo. Kadangi, be abejo, tai yra nenorminis dokumentas, mes galime pradėti jo priėmimo procedūrą, todėl aš kviečiu Seimo narius, norinčius kalbėti. Keturi - už, keturi - prieš. Kas nori kalbėti dėl šio nutarimo... arba galime iš karto pradėti... (Balsai salėje) Seimo narys J.Šimėnas. Prašom.

J.ŠIMĖNAS. Kalbėsiu trumpai. Vyriausybė, užuot prisiėmusi atsakomybę dėl Kelių fondo formavimo, šiuo atveju, pasakysiu, dėl to, kad jeigu bus blogi Lietuvos Respublikos keliai, tai gal žmogus negalės ir duonos nuvažiuoti nusipirkti, nebereikės jam ir namų, Vyriausybė, užuot prisiėmusi atsakomybę, šitą atsakomybę perkelia Seimui. Šiandien mes daugiau nieko kito ir nesprendžiame. Aš šitos atsakomybės neprisiimsiu.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Prašom dar kartą registruotis. Pasiruoškime balsuoti dėl šio nutarimo priėmimo. Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Taigi balsuosime dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo dėl atskaitymų į Kelių fondą, tokio, kokį jį pateikė pranešėja, be preambulės, susidedantį iš dviejų dalių, kur antroji dalis yra formali - “Nutarimas įsigalioja nuo priėmimo dienos”.

Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad toks nutarimas būtų priimtas, prašom balsuoti. Balsuojame pakeldami rankas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 41.

PIRMININKAS. Už - 42. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 8.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 14.

PIRMININKAS. Balsavus už 42, prieš - 8 ir susilaikius 14, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas dėl atskaitymų į Kelių fondą yra priimtas.

 

Visuomenės informavimo įst. 17 str. pakeitimo ir papildymo įst. pr. Nr.P-128(3)

(priėmimas) 

Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame mūsų nebaigtus darbus - Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas. (Balsai salėje) Tuoj pat mes prieisime prie pareiškimų. Darbotvarkės klausimas 19. Priėmimo stadija. Kviečiu į tribūną komiteto pirmininką Ž.Jackūną pateikti priėmimui šį įstatymo projektą.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Visuomenės informavimo įstatymo 17 straipsnis nustato valstybės finansinės paramos teikimo viešosios informacijos rengėjams tvarką. Teikiamu šio straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu iš esmės siekiama dviejų dalykų. Pirma, laiduoti prasmingesnę valstybės ir visuomeninių institucijų interesų dermę, remiant valstybės lėšomis viešosios informacijos rengėjų kultūrinę šviečiamąją veiklą. Antra, priėmę svarstomo straipsnio pakeitimus ir papildymus, padėtume kai kuriems dabar itin keblioje padėtyje atsidūrusiems mūsų kultūrai svarbių leidinių leidėjams, kurie iki šiol susilaukdavo finansinės paramos iš valstybės, ypač per Kultūros ministeriją. Primenu, kad su teikiama 17 straipsnio pakeitimo ir papildymo redakcija yra sutikę ir Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, ir Kultūros ministerija. Tai iš esmės jų pasiūlyta pakeitimų formuluotė.

Ankstesnio svarstymo metu nebuvo pareikšta kokių nors pastabų dėl šios formuluotės. Svarstymo metu kolegos S.Kaktys ir A.Akstinavičius teiravosi, ar tik valstybė skirs lėšų Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui. Atsakydamas į šį kolegų klausimą noriu pabrėžti, jog Visuomenės informavimo įstatymo 17 straipsnis neatmeta galimybės, kad lėšų fondas gali gauti ir iš kitų šaltinių. Tokių lėšų fondas iš tikrųjų ir gauna. 17 straipsnis nustato valstybės, pabrėžiu, valstybės lėšų teikimo viešosios informacijos rengėjams tvarką. Tai aiškiai matyti ir iš 17 straipsnio pavadinimo - Valstybės parama viešosios informacijos rengėjams ir platintojams.

Atsižvelgdamas į tai, kad praeito svarstymo metu nebuvo esminių pastabų dėl aptariamo Visuomenės informavimo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto, drįstu siūlyti Seimo nariams šį įstatymą priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų jokių pataisų nėra gauta. Tokiu atveju mes pradedame priėmimo procedūrą. Įstatymas turi tik vieną straipsnį. Gerbiamieji Seimo nariai, mes pradedame viso teikiamo įstatymo priėmimą. Dėl atskirų straipsnių kalbėti nėra prasmės, nes turime tik vieną straipsnį. Taigi kas nori kalbėti dėl viso įstatymo? Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš remiu šią pataisą, juo labiau kad kai aname Seime buvo svarstomas Visuomenės informavimo priemonių įstatymas, būtent mano formuluotė buvo, kad reikėtų išmesti žodelį “tik”, kad reikėtų palikti valstybei teisę finansuoti tiesiogiai tuos kultūrinius ir kitus laikraščius, kuriuos ji numato finansuoti per Seimo patvirtintą biudžetą, o dalį lėšų pervesti į Spaudos rėmimo fondą. Dabar aš tik pakartoju, pagaliau mes prie tos minties sugrįžtame ir bandome pataisyti tai, kas iš tikrųjų racionalu.

PIRMININKAS. Seimo narys Z.Pocius.

Z.POCIUS. Labai trumpai. Siūlau priimti. Remiu šią pataisą.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų kalbėti baigėm. Dar kartą registruojamės. Balsų skaičiavimo komisiją kviečiu pasiruošti skaičiuoti balsus.

Užsiregistravo 73 Seimo nariai.

Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 71.

PIRMININKAS. Už - 72. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, už balsavus 72 Seimo nariams Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas vienbalsiai yra priimtas.

 

Genocido ir rezistencijos tyrimo centro reorganizavimo įst. pr. Nr.P-172(4)

(priėmimas)

Ir paskutinis mūsų dar nepadarytas darbas prieš Seimo narių pareiškimus (mes sugebėjome beveik pasivyti savo darbų grafiką) - tai yra Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro reorganizavimo įstatymas.

S.BURBIENĖ. Dėl vedimo tvarkos!

PIRMININKAS. S.Burbienė. Prašom.

S.BURBIENĖ. Aš norėčiau kolegoms paskaityti mūsų Statuto 158 straipsnį, kur parašyta: “Po svarstymo Seime pritarti iniciatorių parengtam... (toliau aš praleidžiu) ir paskirti įstatymo priėmimo datą ne anksčiau kaip po dviejų darbo dienų.” Noriu pabrėžti, kad po darbo dienų, o ne po parų. Todėl šiandien to įstatymo nebūtų galima priiminėti, jeigu laikomės Statuto, kadangi yra praėjusios, jeigu labai tiksliai skaičiuosime, dvi paros, bet jokiu būdu ne dvi darbo dienos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, šiuo klausimu galima kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, kaip reikia skaičiuoti darbo dienas. Jeigu mes šitą klausimą svarstėme antradienį, tai ar praėjo iki šios dienos vakaro dvi darbo dienos? (Balsai salėje) Aš siūlau kreiptis taip, kaip numato Seimo statutas, dėl ginčų galima kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją. Aš manau, kad dvi darbo dienos praėjo. Jeigu aš gerai prisimenu, šio įstatymo projekto svarstymas vyko rytiniame posėdyje.

Kviečiu į tribūną šio projekto pateikėją poną A.Stasiškį pristatyti, kokie yra pakeitimai, pasiūlymai ir kokios pataisos.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, tikiuosi, gal mes bendru sutarimu galėtume priimti ir tokiu būdu šią popietę padaryti nedarbo diena. Tokia galimybė yra.

Dėl Juridinio skyriaus pastabų. Jums yra pateiktas įstatymo projekto 4 variantas, kuriame iš esmės į visas pastabas yra atsižvelgta, todėl aš jį teikiu priėmimui. Yra Seimo nario J.Listavičiaus pataisų, į jas iš dalies atsižvelgta. Kitos, mano manymu, yra nepriimtinos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro reorganizavimo įstatymo priėmimo procedūrą. Įstatymo projekto registracijos Nr.P172(4). Yra J.Listavičiaus pataisos ir Seimo narės S.Burbienės pataisos. Pradedame priėmimą pastraipsniui.

Gerbiamieji Seimo nariai, 1 straipsnis. Yra J.Listavičiaus pataisa. Prašom Seimo narį J.Listavičių savo pataisą pristatyti. Seimo nario J.Listavičiaus šiuo metu nematom. Pranešėjas ją turi. Šia pataisa siekiama 1 straipsnio turinį išdėstyti taip, t.y. pakeisti visą straipsnį: “Šiuo įstatymu siekiama apibendrinus esamą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau - centras) patirtį patikslinti centro struktūrą, suaktyvinti jo veiklą ir spręsti kitas iškilusias problemas”. Yra siūlymas perrašyti 1 straipsnį kitaip. (Balsai salėje)

Gerbiamieji Seimo nariai, ar yra norinčių kalbėti už šią pataisą ir prieš? V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Yra norinčių kalbėti, nes apskritai tai... Aš žinau, kad ponas A.Stasiškis dalyvavo kuriant Genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymą. Tada mes iš tikrųjų visi parengėme tą įstatymą bendru sutarimu, labai puikiai dirbdami sutarėm... Aš nekalbu apie vadovo skyrimus ir t.t., tuose dalykuose aš nesu dalyvavęs. Problema yra kita. Mes tada buvome lyg ir vienminčiai - visos frakcijos, visi atstovai: S.Pečeliūnas, N.Medvedevas, A.Stasiškis ir t.t. Dabar jūs vienos politinės jėgos pagrindu staiga fundamentaliai keičiate visą tą ankstesnį įstatymą. Iš esmės jūs jį panaikinate, revizuojate, suvalstybinat, ir J.Listavičiaus pataisos šiek tiek švelnina padėtį. Sakykite, kaip atsitinka, kad šitaip galima pakeisti savo nuomonę, dirbus prie vieno įstatymo, po to staiga pateikti visiškai kitas nuostatas?

PIRMININKAS. Klausimai jau nebepateikiami šioje stadijoje ir į klausimus neatsakinėjama. Seimo narys A.Stasiškis galės pakomentuoti pabaigoje, po to, kai pakalbės Seimo narys A.Kašėta.

A.KAŠĖTA. Nesutinku su šia pataisa, nes žodžiai “patikslinti centro struktūrą” neatitinka šio įstatymo nuostatų, kadangi įstatymu siekiama iš esmės pagerinti šios institucijos veiklą. Atsiranda nauji padaliniai.

PIRMININKAS. Ar pranešėjas norėtų ką nors tarti?

A.N.STASIŠKIS. Man sunku suprasti, iš kur čia tiek mitinginių emocijų atsiranda, kadangi 1 straipsnio redakcija praktiškai yra tokia pat, kokia siūloma ir mano pataisoje. Pagrindinio teksto teikiamo projekto redakcija, mano supratimu, yra labiau subalansuota, aiškesnė, suprantamesnė ir nedviprasmiška. Tikrai aš nematau čia didelių emocijų pagrindo ir jokios prasmės tą pataisą dabar priimti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, apsispręskime dėl Seimo nario J.Listavičiaus teiktos pataisos. Prašom pasiruošti balsuoti. Pradžioje dar sykį registruojamės, kad balsuodami dėl atskirų straipsnių... (Balsai salėje)

Užsiregistravo 75 Seimo nariai.

Gerbiamieji Seimo nariai, balsuosime dėl Seimo nario J.Listavičiaus pataisos. Kas už tai, kad ji būtų priimta, spaus mygtuką “už”, kas mano, kad jos nereikia priimti, kad yra geras pagrindinis tekstas, spaus mygtuką “prieš”. Balsuojame kompiuteriu, balsavimas pradėtas. (Salėje šurmulys)

Už balsavo 27, prieš - 39. Taigi pataisai nepritarta. 1 straipsnis lieka nepakeistas. Ar yra norinčių kalbėti dėl priėmimo 1 straipsnio tokio, koks jis yra dabar? Dar sykį Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Toks, kaip dabar siūlomas 1 straipsnis, jis iš esmės nustato tolesniuose straipsniuose buvusio Gyventojų genocido tyrimo centro visą struktūrą, panaikina esamą instituciją, pakeičia tą įstatymą, kurį mes tuomet priėmėm visuotiniu visų politinių jėgų sutarimu, ir vienašališkai toliau bus vykdoma ta reorganizacija, kuri dabar yra numatyta. Negalėčiau paremti nei 1 straipsnio, nei viso įstatymo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš turiu patikslinti, kad reorganizacija ir naujas centras veiks pagal naujai priimtą įstatymą, kurį Vyriausybė turės pateikti iki kovo 15 d. Šiandien mes tik nustatome, kad turi būti vykdoma reorganizacija, o ne tai, kaip iš tikrųjų atrodys galutinis įstatymas. Man atrodo, kad mes turėsime laiko per šitą pertrauką dirbti prie naujo įstatymo.

Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime 1 straipsnį priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Negalime. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsavimas dėl 1 straipsnio priėmimo pradėtas. Kas už tai, kad šis straipsnis būtų priimtas? (Balsai salėje) Už 1 straipsnį balsavo 52, prieš - 13, susilaikė 5. 1 straipsnis priimtas.

2 straipsnis. Aš turiu pristatyti Seimo nario J.Listavičiaus pataisas. Seimo narys J.Listavičius siūlo pakeisti 2 straipsnio pavadinimą ir pavadinti šį straipsnį “Centro veiklos kryptys po reorganizavimo”, t.y. ir Seimo narys J.Listavičius galvoja, kad reikia reorganizuoti centrą. Toliau praktiškai siūlo perrašyti 1 straipsnio 1 punktą, kad “centras yra valstybinė mokslo tiriamoji įstaiga, o ne valstybinė tarpžinybinė institucija” ir t.t. Tekstas yra visiems išdalytas. Visų pirma aš noriu paklausti pranešėjo, ar jis priima Seimo nario J.Listavičiaus pasiūlymą dėl 2 straipsnio 1 punkto 1 papunkčio ir pavadinimo?

A.N.STASIŠKIS. Dėl pavadinimo pataisa, aš manau, yra netikslinga, kadangi netiksliai atspindi straipsnio turinį, nes straipsnio turinys - tai yra ne tik kryptys, bet čia yra išdėstytos ir kai kurios centro veiklos po reorganizavimo nuostatos, kurios turi būti įstatymo naujoje redakcijoje atspindėtos. Todėl, manau, trumpint pavadinimą nėra tikslinga.

Teikiama 1 pastraipos redakcija, mano manymu, yra ydinga, nes čia yra įrašyta visokių dalykų, kurie yra skirtingų lygių. Mes šiame reorganizavimo įstatyme tik kalbame apie pagrindines nuostatas, kurios turi būti atspindėtos būsimajame centro įstatymo projekte, todėl reikia kalbėti apie pačius bendriausius dalykus. Tuo tarpu pataisoje čia yra suveliami į vieną vietą ir esminiai dalykai, ir antraeiliai dalykai, išeina neišbaigtas vaizdas, dalis išvardyta, dalis neišvardyta. Be to, pavyzdžiui, man būtų labai sunku suprasti, kaip gali centras siekti žalos kompensavimo. Todėl teikiama redakcija nepriimtina. Aš prašau palaikyti pateikto pagrindinio teksto redakciją.

PIRMININKAS. Aš matau į salę sugrįžusį Seimo narį J.Listavičių. Ar jūs galėtumėte dabar iš karto dar sykį pristatyti pataisą Nr.2 jūsų teiktame projekte, t.y. dėl pavadinimo ir dėl 1 punkto? Dėl 2 straipsnio pavadinimo ir dėl 2 straipsnio 1 punkto 1 papunkčio.

J.LISTAVIČIUS. Čia 1 straipsnio 2 punktas, taip?

PIRMININKAS. Dėl 2 straipsnio pavadinimo ir dėl 1 punkto 1 papunkčio.

J.LISTAVIČIUS. Iš 2 straipsnio turinio matyti, kad jame akcentuojamos centro veiklos ir valdymo nuostatos po jo reorganizavimo. Tai labai aiškiai patvirtina įstatymo projektas. Pavyzdžiui, tas 1 punktas, kuris iš tikrųjų net ir neturėtų būti numeruojamas, kadangi nėra antrojo. Štai: “Nustatyti šias pagrindines centro veiklos ir valdymo nuostatas po jo reorganizavimo.” Vadinasi, apie jokias reorganizavimo kryptis čia nešnekama. Ir šitas tariamas pirmasis, kuris detalizuojamas į penkis papunkčius, matote, apie ką kalba. Jeigu taip, tai tada mums bent jau šito tariamojo pirmojo punkto nereikėjo nurodyti, tada gal būtų galima galvoti, kad apima ir reorganizavimo kryptis, ir veiklą po reorganizavimo. O kai mes nurodome tą punktą, tai visiškai atkrenta tos reorganizavimo kryptys. Tai vienas toks momentas.

Jeigu mes pasižiūrėsime į 2 punktą, 1 punkto antrąjį papunktį (apie jį, atrodo, dabar kalbama)...

A.KUBILIUS. Ne. Į 1 punkto pirmąjį papunktį - dėl to, ar centras yra valstybinė mokslo tyrimo įstaiga, ar centras yra valstybinė tarpžinybinė institucija.

J.LISTAVIČIUS. Tada jau čia toliau bus, taip? Tai tada pasižiūrėkime dėl tarpžinybinės institucijos. Man tiesiog neaišku, kodėl ji daroma tarpžinybine institucija? Kodėl negalima pasimokyti iš to pavyzdžio, kuris jau buvo su KGB rūmais, kai mes, turėdami lėšų, turėdami etatus, sudarėme specialią grupę? Negi ta speciali grupė bus blogesnė, negu, kaip toliau kalbama, sudaryta iš teisėsaugos institucijų, iš mokslo įstaigų? Na, neturiu supratimo, kas čia galėtų būti per hibridas? Todėl aš ir parašiau, kad ji ir buvo mokslo tyrimo įstaiga, ir ją reikia padaryti mokslo tyrimo įstaiga. O kaip ji organizuos savo darbą, čia jau kitas dalykas: ir sutartinis principas galimas, ir kitokie. Bet vadovauti, kaip ir toliau matyti, per departamentus - man nepriimtina.

PIRMININKAS. Ačiū. Vienas Seimo narys gali pritarti ir vienas nepritarti J.Listavičiaus pataisoms.

Seimo narys A.Katkus.

J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš čia didelio skirtumo nematau, ypač pavadinime ir pagrindinėje pirmojoje nuostatoje. Dėl tarpžinybinės institucijos ir mokslo tyrimo institucijos (aš sakau savo nuomonę) man truputėlį neaišku, tarp kokių žinybų ten bus. Gal būtų galima priimti, kad liktų mokslo tyrimo institucija, o visa kita palikti taip, kaip yra čia pono A.Stasiškio pateiktame projekte, nes čia yra aiškiau ir trumpiau suformuluota.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamojo J.Listavičiaus pasiūlyme yra pati esmė. Pranešėjas teikdamas aiškiai nurodo, kad kuriama valstybinė tarpžinybinė vyriausybinė institucija. Ta institucija toliau pateiks visas struktūras, departamentus ir t.t. Tuo tarpu tai yra principinė takoskyra tarp to, kas buvo, ką tada buvome sutarę, ir tuomet, kai mes rengėme šitą įstatymą, mes kalbėjome apie mokslo tyrimo instituciją, kurią sudaro įvairios kitos struktūros ir kurios pagal sutartinius darbus atlieka visas kitas funkcijas. Štai čia yra principinis išsiskyrimas. Ponas J.Listavičius ir tuomet pritarė tai pozicijai, ir dabar jis yra nuoseklus ir gina tą pačią poziciją. Taigi aš remiu pono J.Listavičiaus pasiūlymą.

PIRMININKAS. Tokiu atveju dar sykį pranešėjas. Ar norėtumėte kaip nors atsiliepti?

A.N.STASIŠKIS. Galiu atsiliepti. Tokie argumentai manęs neįtikino. Aš siūlau palikti tą patį.

PIRMININKAS. Gerai. Tokiu atveju mes turime apsispręsti balsuodami. Gerbiamieji Seimo nariai, balsuosime dėl Seimo nario J.Listavičiaus teiktos pataisos, kuri jo teiktų pataisų sąraše yra pažymėta antruoju punktu. Tai yra pataisa 2 straipsnio pavadinimui ir 2 straipsnio pirmojo punkto pirmajam papunkčiui. Vėl balsuosime taip pat, kaip iki šiol balsavome: balsuojantys už parems J.Listavičiaus pataisą, balsuojantys prieš pasisakys už tai, kad tekstas liktų nepakeistas taip, kaip jį pateikė pranešėjas. Prašom. Balsavimas pradėtas.

Iš viso balsavo 64 Seimo nariai: už - 23, prieš - 34, 7 susilaikė. Taigi J.Listavičiaus antrajai pataisai nepritarta.

Dabar pereiname prie trečiosios pataisos, t.y. pataisos 2 straipsnio pirmojo punkto antrajam papunkčiui.

Prašom, pone Seimo nary Listavičiau.

J.LISTAVIČIUS. 2 straipsnio pirmojo punkto antrasis papunktis apskritai neaiškus: “ir žmonijai, ir žmoniškumui”. Tai ar čia toks globalinis klausimas sprendžiamas? Man atrodo, kad čia turėtų būti kalbama apie Lietuvos žmones ir jų žmoniškumą. “Ir žmonių persekiojimą, ir tyrimo politiką, ir koordinuoja tų institucijų”. Dabar jau nieko kito neliko, kai ji tapo tarpžinybine. Bet man atrodo, kad laikas parodys, ką reiškia ta tarpžinybinė, gal dar mes ir toliau kalbėsime būtent apie tai. Tačiau aš noriu pasakyti, kad kitos institucijos turės mums formuoti specialiai kokias nors darbo grupes. Jeigu yra institucija, tai ji turi savo planus, savo darbą ir jį dirbs.

Toliau. Jeigu mes kalbėsime apie tas skirtingas institucijas, tai tos darbo grupės arba padaliniai turės savo metodiką, savo darbo tvarką. Net ir geriausiai atlikus darbus skirtingoms institucijoms pagal skirtingą metodiką reikės to jungiamojo... už kieno pinigus ir kokiomis jėgomis. O jeigu mes kalbėsime (be to kažin ar išsiversime) apie broką, tai kokių lėšų sąskaita ir kas taisys jų broką? Štai ir turėsime malonumų. Tačiau jau padaryta tarpžinybinė, tai tegul ji ir būna tarpžinybinė. Tačiau aš, orientuodamasis į tokį, sakykim, “išplautą” straipsnio ar šito papunkčio dalį, ir dabar pritarti negaliu. Ačiū.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, dabar turime vėl apsispręsti dėl Seimo nario J.Listavičiaus teiktos pataisos.

N.Medvedevas nori tarti žodį. Prašom.

N.MEDVEDEVAS. Dėkoju. Aš atsimenu, man irgi teko dirbti rengiant šį įstatymą. Aš noriu pasakyti, kad ponas J.Listavičius stengiasi išsaugoti tų visų veiksmų logiką. Man nepatinka, kai balsuojama taip ar kitaip dėl užsispyrimo, nenorima įsiklausyti į logiką. Juk pono J.Listavičiaus pasiūlymuose būtent ir yra ta logika. Jis ją nori išsaugoti. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ir Seimo Pirmininkas V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos ir pone pranešėjau, aš noriu pasiūlyti mažą redakciją, kurią turbūt galima padaryti pirmosios eilutės pabaigoje. Jeigu pasakytume “Centras formuoja genocido bei nusikaltimų žmonijai ir žmoniškumui Lietuvoje, jos gyventojų persekiojimo” ir t.t. Čia iš tikrųjų nėra toks globalinis uždavinys, bet genocidas ir nusikaltimai žmoniškumui Lietuvoje yra tiriami, jos gyventojų persekiojimo tyrimų politika ir t.t. Aš manau, tai būtų gal racionalu. Gal jūs galite priimti?

A.N.STASIŠKIS. Iš esmės tai iš tikrųjų yra redakcinė pataisa. Jeigu stilistai sakytų, kad būtina, tai, aišku, priimtina. Bet, mano supratimu, tas yra savaime suprantama iš konteksto. Žmonėms ar žmonijai - tai pirmojoje pastraipoje, kurią mes priėmėme, yra tas pats žodis “žmonijai”. Norėdamas išsaugoti vientisumą, aš tą vartoju ir čia.

Toliau. Kuo skiriasi 2 papunktis, kuris užrašytas pagrindiniame tekste ir pataisoje? Viskas yra tas pat, išskyrus “žmonijai”, ir pridėti trys žodžiai “ir vykdo tyrimus”. Aš nė kiek neprieštarauju, jeigu šitie žodžiai būtų pridėti, bet man atrodo, tai yra toftologija, kadangi pirmasis papunktis kalba apie tai, jog tai yra tirianti šituos visus reiškinius institucija. Iš tikrųjų ten yra pasakyta, ką ji daro kaip tyrimo, o čia ką ji koordinuoja. Jeigu teisininkai ir stilistai pasakys, kad nieko blogo pakartoti šitą funkciją, prašau, aš neprieštarauju. Čia nėra jokio prasminio prieštaravimo. O stilistinė pataisa dėl to, kad nekiltų neaiškumų Lietuvoje ar visame pasaulyje, yra grynai redakcijos ir stiliaus dalykas. Aš sutikčiau su tokia pataisa.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, taigi turėsime apsispręsti dėl trečiuoju numeriu pažymėtos Seimo nario J.Listavičiaus pataisos. Aš tiktai noriu priminti visiems Seimo nariams, kurie dalyvauja šioje diskusijoje, kad mes kalbame tiktai apie tam tikrus principus, kurie bus įstatyme, kurį pateiks Vyriausybė. Esminiai ginčai vyks tada, kai Vyriausybė pateiks įstatymą. O dabar aš manau, kad dauguma Seimo narių lyg ir sutarė, kad centro reorganizacija yra reikalinga. Tai ir yra esminis šito įstatymo dalykas.

Dabar balsuodami apsispręskime dėl Seimo nario J.Listavičiaus teiktos pataisos. Balsuojantys už balsuos už Seimo nario J.Listavičiaus pataisą, balsuojantys prieš balsuos už tai, kad tekstas liktų toks, koks buvo pateiktas pranešėjo su tom redakcinėm pataisom, kurias Seimo narys A.Stasiškis priėmė. Taigi prašome pasiruošti balsuoti. Balsuojame, dar sykį minėjau, dėl Seimo nario J.Listavičiaus pataisos. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 60 Seimo narių: 26 Seimo nariai balsavo už Seimo nario J.Listavičiaus pasiūlymą, prieš - 25, 9 susilaikė. Seimo nario J.Listavičiaus pataisa nesurinko pusės balsavusių Seimo narių balsų. Taigi šitai pataisai taip pat nepritarta.

Dabar ketvirtoji pataisa 2 straipsnio pirmojo punkto trečiajam papunkčiui.

Prašom. Seimo narys J.Listavičius. Aš atsiprašau. Dar sykį paspauskite. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, vietoj 2 straipsnio trečiojo ir penktojo punktų siūlau trečiąjį punktą: vietoj sutarčių su Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijomis, mokslo įstaigų, kitų valstybinių ir net visuomeninių organizacijų specialistais siūlau formuoti laikinąsias darbo grupes. Joms būtų galima vadovauti, kontroliuoti, mažiau būtų darbo broko, kurio pirmuoju atveju nebus už ką taisyti. Be to, laikinųjų darbo grupių praktika jau buvo, kaip minėjau, naudojama prašant KGB archyvų dokumentų. Centro sudėtis iš departamentų abejotina, nes departamentas - administracinis vienetas ar ministerijos padalinys, o ne mokslo tyrimo centro struktūrinis padalinys.

Jau čia gal ir pasikartoju, bet turint tokią centro struktūrą - “išplautą”, nepavaldžią, išmėtytą, aš tiesiog neįsivaizduoju, kaip bus galima dirbti. Mes, matyt, turėsime teikti užsakymus teisėsaugos institucijoms sudaryti tokią grupę. Tai kodėl patiems nesudaryti tokios grupės? Mokslo įstaigoms - taip pat. Jeigu ten perteklius, tai paimkime į savo globą, sudarykime sutartį, net ir su visuomeninėmis organizacijomis. Na, nežinau, gal gyvenimas parodys, kas iš to išeis. Tačiau, mano supratimu, ne viskas čia gerai.

O kalbant apie tai, kad Vyriausybė pateiks, tai kaip ten sakė - kas pinigus moka, tas ir muziką užsako. Dabar mes Vyriausybei nurodysime ir paskui Vyriausybės projektus kritikuosime. Juk čia ir yra ta elementari abėcėlė, iš kurios reikės dėlioti žodžius. Tai mes čia save apgaudinėjame ar kitus apgaudinėjame?

Todėl aš ir 3 straipsniui, ir 5 straipsniui nepritariu, ir siūlau savo 3 punkto redakciją, kuri iš karto atsako į šituos abu klausimus, kad centras dirba pagal ilgalaikes ir trumpalaikes programas, kurioms vykdyti formuoja savo struktūrą ir priima specialistus, ir iš karto viskas sustoja į savo vietas. Ačiū. Aš siūlau už tokį straipsnį ir balsuoti.

PIRMININKAS. Ir Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš remiu pono J.Listavičiaus pasiūlymą, kadangi jis išlaiko tą pačią nuoseklią liniją dėl centro, kaip mokslo tyrimo institucijos, egzistavimo, jo darbo programų, jo teisių ir nepadaro to, kas dabar bandoma padaryti. Tikrai daugiau nebeturiu ką ir kuo argumentuoti. Aš manau, kad užsispyrimas yra, aišku, akivaizdus. Projekto autoriai argumentų nepriima, neįsiklauso ir netgi nebando padaryti, kad šita problema būtų plačiai aptarta. Ką gi, bent tegul lieka stenogramoje.

PIRMININKAS. Ir Seimo narys A.Kašėta.

A.KAŠĖTA. Siūlau nepritarti, kadangi 5 punktas, kur nurodoma, kokios turėtų būti centro struktūros, kokie pagrindiniai padaliniai, iš dalies ir paaiškina šito reorganizavimo svarbą, taip pat ir pagrindines darbo kryptis.

PIRMININKAS. Bet mes dabar ne dėl to kalbame. Mes kol kas kalbame dėl 3 punkto.

A.KAŠĖTA. Siūlau palikti taip, kaip yra projekte.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, dar pranešėjas A.Stasiškis nori tarti žodį.

A.N.STASIŠKIS. Aš esu sužavėtas sugebėjimu nematyti, kas parašyta, ir neperskaityti, kas yra išspausdinta. Iš tikrųjų 3 papunktis kalba, mano supratimu, apie vieną iš svarbesnių nuostatų. Tai rodo, kad ponas J.Listavičius nesuprato, kas čia parašyta, ar jis tiesiog nematė, kas parašyta. Jis siūlo formaliai kurti biurokratines struktūras ir priiminėti į darbą specialistus, bet juk čia yra įrašyta ta nuostata, leidžianti tokiai įstaigai programoms vykdyti laikinai pasitelkti iš kitų žinybų specialistus būtent pagal sutartis. Tai visiškai kitas dalykas. Čia nėra jokių grupių, laikinųjų ar nelaikinųjų. Mane tiesiog stebina nesugebėjimas perskaityti išspausdintų ryškiu šriftu sakinių.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, diskusija tam ir skirta, kad pasiektume geriausią rezultatą. Todėl diskutuoti reikia kiek galima daugiau tiek čia, Seime, tiek salėje, tiek už salės ribų.

Taigi prašome dabar pasiruošti balsuoti. Vėl balsuosime dėl Seimo nario J.Listavičiaus pateiktos ketvirtosios pataisos. Balsuojantys už parems Seimo nario J.Listavičiaus pataisą, balsuojantys prieš parems pranešėjo teikiamą variantą taip, kaip jis yra pateiktas projekte, t.y. nepakeistą. Taigi dar sykį kartoju: už yra už J.Listavičiaus pataisą, prieš yra už pranešėjo. Balsavimas pradėtas.

Iš viso balsavo 63 Seimo nariai: už pataisą - 19, prieš - 37, susilaikė 7. Pataisa nepriimta.

Ir paskutinioji pataisa 2 straipsniui - Seimo nario J.Listavičiaus - išbraukti 1 straipsnio penktąjį papunktį. (Balsas salėje) Ir dar tam pačiam yra S.Burbienės. Gerai. Tuoj pat.

Prašom S.Burbienę. Taip, iš pradžių S.Burbienė. Gal iš pradžių galime J.Listavičiaus paprašyti, kadangi jis siūlo viską išbraukti? Jeigu nepritarsime J.Listavičiui, tada svarstysime, ką daryti su S.Burbienės siūlymu išbraukti tiktai vieną dalį. Ar Seimo narys J.Listavičius gali? Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar jau aš sakyčiau, kad gal ir šaukštai po pietų, kadangi jau viskas sukalta. Čia sako, kad ne visiems viskas aišku, ne visi moka skaityti. Gerai, kada tiktai įkerti, kaip sako, kiek čia parašyta, bet man atrodo, kad tas darbas šiek tiek buvo dirbtas ir anksčiau, kaip čia aiškėja iš kitų kalbų, ir aš, žinoma, nenoriu būti blogu pranašu, tačiau rezultatus, aš tikiuosi, pamatysim. Negali gi kelios auklės vaiko auklėt, tai jau pati žmonių išmintis sako, todėl sukurptas toks trijų departamentų... Tai čia ministerija gal mes vadinkim ar centru dar. Vis dėlto, jeigu departamentai, tai pažiūrėkim lietuvių kalbos žodyne arba tarptautinių žodžių žodyne, kas yra departamentas. Paaiškės, kas yra tas departamentas.

Toliau. Ypatingos reikšmės archyvų departamentas, apie kurį gal reikėtų keletą žodžių pasakyti. Mes jau su archyvais pradėsim žaisti, vienu žodžiu, tąsysim archyvus vieni į savo pusę, kiti - į savo pamiršdami, kad juos vis dėlto kažkas graužia, kad jie žūva tokiose sąlygose. Taigi visko prikursim, viską turėsim, tačiau neturėsim ką tirti. Tai čia yra vienas toks momentas, gal vienas iš esminių momentų.

Jeigu mes jau prisodinam departamente valdininkų, tai neaišku, ar valdininkai užsiims tyrimu. Tačiau jau svetimomis rankomis žarijas žarstyti vargu ar pavyks. Todėl aš, žinoma, vis dėlto negalėdamas ir negaišindamas jūsų laiko, be abejo, atsiimu. Kadangi tie 1 straipsnio kiti papunkčiai rodo, kad bus tas mūsų vadinamasis monstras, tai aš tiesiog atsiimu pasakęs, ką tas gali duoti ir kur mes einam. Aš atsiimu savo pataisą, kadangi neturiu teisės siūlyti ją balsuoti, nes viskas jau padaryta. Ačiū.

PIRMININKAS. Kadangi bendro siūlymo išbraukti visus tris departamentus nebėra, lieka vienas S.Burbienės siūlymas išbraukti vieną departamentą.

Kviečiu Seimo narę S.Burbienę pateikti savo pataisą.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš labai norėčiau, kad jūs įsiklausytumėt į tai, ką aš bandysiu jums išaiškinti. Archyvai nėra visai paprastas dalykas, kurį galima tampyti, kurį galima perkelti iš ten į ten, keisti jo pavaldumą ir daryti su juo ką nori. Archyvai yra mūsų istorija, mūsų visų istorija. Ne kažkokios grupės. Istorikai ten turi dirbti, ir aš jau šnekėdama tada per svarstymą sakiau, kad politikai archyve yra nelaimė archyvams ir istorijai. Aš noriu pasakyti, kad ir aplink mus, ir Europos šalyse - visur yra bendras vadovavimas valstybiniam archyvui, vadinasi, remiamasi ta pačia metodologija, visiems archyvams galioja tas pats. Ypatingi archyvai gali turėti tam tikrų papildomų sąlygų. Tačiau pagrindas turi būti tas pats, nes tai yra valstybės archyvas.

Ir norėčiau pasakyti, kad dabar visiškai liko nebeaišku (gal tokiam archyvui, kuris šiuo metu dar ir negalėtų būti, kadangi reikėtų dar įstatymą priimti), kas jam leis metodinius nurodymus, ar vėl atskiri archyvarai, neturintys nieko bendro su visais valstybiniais archyvais. Man atrodo, kad tikrai niekam dabar nėra trukdoma dirbti ypatingos paskirties, ypatingos Valstybinio archyvų fondo dalies fonduose. Bet kuriems tyrimams atlikti ten tikrai durų neuždaro ir tikrai nereikia šito daryti, nes bus tik pakenkta istoriniam mūsų tyrimui ir visai archyvų sistemai. Labai prašyčiau, kad būtų pritarta mano pataisai.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Labai norėjau paremti pono J.Listavičiaus pasiūlymą. Tai, ką jis išsakė, iš tikrųjų labai aišku ir tikslu. Be to, norėčiau priminti, kad kuriant Archyvų įstatymą daug kas dalyvavo iš dabartinės valdančiosios daugumos, ir visi puikiai sutarė dėl vieningos nacionalinės archyvų sistemos. Ir štai dabar neatsižvelgiama nei į archyvų specialistus, nei į archyvų departamentų nuomonę, į nieką nekreipiama dėmesio ir iš jėgos pozicijų norima daryti taip, kaip nedaugeliui atrodo, ir būtent padaryti taip, kad būtų galima suskaldyti tą visą archyvinę sistemą. Tai gal kartu tuomet siūlykite ir Archyvų įstatymo pataisas? Tai tuomet būtų logiškas šitas svarstymas, netgi jis būtų ir pagal Statutą, pagal tai, kaip reikalauja Seimo statutas. Šiuo atveju priimant šitokią redakciją reikia būtinai pakeisti Archyvų įstatymą. Tai kaip, siūlom? Ar vis dėlto darom taip, kaip šauna į galvą? Klausimas esminis. Tai yra esminis klausimas - nacionalinės archyvų sistemos ir visos archyvistikos patirties suardymas. Priimkit, ponai, šitas pataisas.

PIRMININKAS. Aš noriu pasitikslinti, ar jūs turite savo rankose tą įstatymo projektą, kurį siūlo svarstyti A.Stasiškis, kurį dabar svarstom? Nes jo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu kaip tik ir siūloma Vyriausybei parengti Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo pakeitimo projektą. Tai jūsų nuogąstavimai yra, man atrodo, nevisiškai pagrįsti.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis Kubiliau, aš manau, jūs puikiai žinot Seimo statuto reikalavimus, o ne autorių siūlymus.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, mes kalbam apie Genocido ir rezistencijos tyrimo centro reorganizavimo įstatymą ir nuostatas. Kai bus pateiktas Genocido centro reorganizavimo įstatymas, mes tikimės, kad tuo metu bus pateiktos ir kitos reikalingos pataisos. Tai apie ką mes dabar kalbam? Jeigu mes kalbam apie reorganizavimo įstatymą, tai apie jį ir kalbėkim, kiek galima kalbėti... (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Seimo narys A.Katkus.

J.A.KATKUS. Aš pasisakyčiau už tai, kad būtų ypatingos reikšmės archyvų departamentas. Ir štai kodėl. Pirmiausia tai, kas buvo daroma su tais archyvais iki mūsų nepriklausomybės paskelbimo, po to koks buvo interesas ir mes ne viską galbūt sugebėjom išsaugoti, išsaugokim nors tą dalelę. Tas archyvas, kuris rodo visą Lietuvos kovą, rezistenciją, aukas, galbūt galės būti pavadintas ypatingai ir galės būti išsaugotas.

PIRMININKAS. Pranešėjas dėl S.Burbienės pataisos.

A.N.STASIŠKIS. Taip. Ir vėl, deja, turiu apgailestauti, manęs neįtikino šita argumentacija, ir iš tikrųjų kolegos, man atrodo, laužėsi į atviras duris, ir šitos pataisos ir nuostatos visiškai neprieštarauja nei vieningai archyvų sistemai, nei galiojančiam Archyvų įstatymui, nei kenkia šitam archyvų išsaugojimui ir tvarkymui, o atvirkščiai, kaip tik sudarys sąlygas išsaugoti ir tvarkyti jį. Dabar tie ypatingos dalies archyvai išblaškyti po įvairias žinybas ir įvairius pastatus. Tai iš tikrųjų gresia jų išlikimui. Taigi, kolegos, jūs laužiatės pro atviras duris. Kaip bus išspręsta šitai? Tai yra pavedimas parengti įstatymo projekto pakeitimus ir įstatymą. Ten bus vieta visiems archyvų reikalų žinovams. Ten pasireikš tuo metu... Aš kviečiu palaikyti pagrindinį tekstą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, turim apsispręsti dėl Seimo narės S.Burbienės pataisos, teiktos 2 straipsnio 1 punkto 5 papunkčiui. Siūloma, jūs atsimenat, išbraukti ypatingos reikšmės archyvų departamentą iš centro struktūros.

Pradžioje užsiregistruokime. Užsiregistravo 70 Seimo narių. Balsuojantys už parems S.Burbienės pataisą, balsuojantys prieš parems pranešėjo teiktą pagrindinį tekstą. Prašom pasiruošt balsuoti. Balsuojam dėl Seimo narės S.Burbienės pataisos. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 63 Seimo nariai. Už S.Burbienės pataisą - 15, prieš - 44, susilaikė 4. Pataisai nepritarta.

Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, vienas - už, vienas - prieš visą antrąjį straipsnį. Ar yra norinčių kalbėti? Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, matyt, kartotis jau neverta, buvo daug kas pasakyta, deja, nelabai išgirsta. Matyt, reikės praktikos, tą parodys ir patirtis, beliktų palinkėti sėkmės, kad šitai realizuota tarp eilučių, tačiau nevisiškai norisi tikėti. O Vyriausybė iš tikrųjų bus apsunkinta, kadangi čia neaiškumų, dviprasmybių, matyt, iškils dar nemažai, ir neaišku, kaip pagal tokius metmenis arba reikalavimus ji turėtų parengti tokius įstatymo projektus. Na, pagyvensim, pamatysim. Turim laiko. Todėl aš prieš straipsnį nebalsuosiu, bet ir už tokį straipsnį balsuoti taip pat negaliu. Ačiū.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, daugiau niekas nenori kalbėti. Dėl 2 straipsnio prašom pasiruošt balsuoti. Balsuosim dėl 2 straipsnio priėmimo. Kas už tai, kad būtų priimtas 2 straipsnis, paspaus mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 64 Seimo nariai. Už - 46, prieš - 10, susilaikė 8. Antrasis straipsnis priimtas.

Dėl 3 straipsnio yra S.Burbienės pataisa - siūlymas išbraukti visą antrą dalį. Seimo narė S.Burbienė. Prašom.

S.BURBIENĖ. Man belieka tik atsiimti 2 dalį, nes nepriėmus šito straipsnio pataisos praktiškai tas išbraukimas netenka prasmės.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, tokiu atveju dabar turime apsispręsti dėl viso 3 straipsnio, nes Seimo narė S.Burbienė atsiėmė savo pataisą. J.Listavičius dėl 3 straipsnio.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, nors pataisa nebuvo pateikta, bet vis dėlto, jeigu kalbėsime apie 3 straipsnio 1 punkto 1 papunktį, tai jis redakciniu požiūriu prastas. Kadangi centro nuostatai yra tvirtinami (tai šitą reikėtų turėti galvoje), tada čia nėra įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo ar nutarimo, ar, vienu žodžiu, įstatymo, todėl šitą punktą reikėtų redaguoti. Ir jeigu kalbėsime apie 1 punkto 2 papunktį, tai, mano supratimu, visiškai nereikalingi žodžiai “prie Lietuvos filosofijos ir sociologijos instituto”. Ir nuo čia galima būtų žodžius “jo tyrimo sričiai paliekant savarankiškos ilgalaikės programos statusą” išbraukti, jie visiškai nereikalingi. Padarius šituos pataisymus straipsnį galima būtų ir priimti. Ačiū.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, pataisos nebuvo, aišku, įteiktos, bet pabaigoje dar tars žodį dėl 3 straipsnio pranešėjas ir Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamasis posėdžio pirmininke, visas 3 straipsnis šitam įstatymui visai netinka, jis galbūt tiktų nutarimui dėl įstatymo įgyvendinimo, bet ne pačiam įstatymui, jūs tą puikiai žinote. Tai ar nenorėtumėt pasiūlyti pranešėjui arba pranešėjas galbūt sutiktų, kad šitas straipsnis būtų perkeltas į nutarimą? Taip, nutarimą arba įstatymą dėl įstatymo įgyvendinimo. Čia visai atskiras dalykas, pavesti Vyriausybei, kur jūs matėte, kad įstatyme būtų parašyta: pavesti Vyriausybei padaryti tą arba kita. To niekados nebuvo, tiktai dabar atsiranda tokie keisti pavedimai.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, yra įvairių pasiūlymų, bet jie nepateikti raštu, o...

A.SAKALAS. Tai aš siūlau nepritarti.

PIRMININKAS. Gerai. Aiškus jūsų pasiūlymas. Nepritarti 3 straipsniui. Pranešėjas gali kaip nors pakomentuoti?

A.N.STASIŠKIS. Pakomentuoti galėčiau, bet aš galbūt būsiu santūrus dėl tų komentarų, manyčiau, kad jie nėra pakankamai motyvuoti, todėl aš siūlau pritarti šitai straipsnio redakcijai, ji visiškai tinkama, nes čia yra reorganizavimo įstatymas, todėl ir čia reikalingi veiksmai turi būti nurodyti šitame įstatyme. Aš siūlau pritarti šio įstatymo straipsnio redakcijai. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, apsispręskim balsuodami, nes yra ir nepritariančių.

Kas už tai, kad 3 straipsnis būtų priimtas, prašom balsuoti.

Iš viso balsavo 61 Seimo narys. Už - 44, prieš - 11, susilaikė 6. 3 straipsnis yra priimtas.

Gerbiamieji Seimo nariai, prašom, kas nori kalbėti dėl viso įstatymo? J.Listavičius. 4 - už, 4 - prieš.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektas reikalingas, deja, jis liko neaiškus, nebaigtas, nematau, kad pagal jo nuostatas vykdant tyrimus būtų taupiau ir efektyviau naudojamos biudžeto lėšos, net ir geriausiai atlikti atskirų, skirtingų institucijų darbai turės skirtingų tyrimų metodiką ir tvarką, reikalaus jungiamosios redakcijos. Kas ir už kokius pinigus tai atliks, o kas ir už kokius pinigus taisys broką? Tyrimo centras be tyrėjų, o tik su departamentais, juolab kad ir laikinų darbo grupių patirties buvo, todėl buvo galima išsiversti be departamentų, ir dabar dar nevisiškai aišku, o kas čia naujo, kai yra departamentų direktoriai ir dar generalinis direktorius. Kai buvo institutai, buvo logikos, o dabar kur tą generalinį direktorių? Čia išvis bus nauja Lietuvos valdymo struktūroje. Kažin ar pagalvota apie KGB archyvų išsaugojimą, laikant juos nepritaikytose patalpose. Arba kiek kainuos, kad būtų užtikrintos normalios jų laikymo sąlygos. Tai tik keli paminėti neišspręsti ar prastai šio įstatymo projekte sprendžiami klausimai rodo, kad įstatymo projektas galėjo būti kur kas paprastesnis, kur kas suprantamesnis tiek Seimo nariams, tiek Vyriausybei. Ir galėjo būti tai padaryta. Deja, to neįvyko, todėl aš balsuojant susilaikysiu. Ačiū.

PIRMININKAS. K.Kryževičius.

K.V.KRYŽEVIČIUS. Man atrodo, kad šiandieninė diskusija dėl šito įstatymo ir taip pat nežinia kokiu būdu išplatinti dabartinio centro direktoriaus raštai Seime rodo, kad šitas įstatymas ir centro reorganizavimas yra tiesiog būtinas, todėl aš kviečiu visus balsuoti už šitą įstatymą.

PIRMININKAS. S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš pasisakau prieš šito įstatymo priėmimą. Visų pirma, kaip aš jau ir minėjau, įstatymas pradėtas priiminėti nesilaikant Statuto, ir labai norėčiau, kad posėdžio pirmininkas nekomentuotų, nes tai yra tikrai taip, ir jis puikiausiai pats tą supranta.

Antra. Tai yra įstatymas, kuris nurodo, kas bus, kai bus pasiūlyti įstatymų projektai. Todėl šito įstatymo prasmė, aš manau, yra ta, kad nurodoma, kas tuose įstatymuose turėtų būti, ir tuo pačiu yra parodoma, kad štai dirbamas darbas, reorganizuojamas centras. O iš tikrųjų, kaip sakė kolega Vytenis, užtektų vieno sakinio: centras yra reorganizuojamas nuo tam tikros dienos. Tai jau būtų reorganizacija, jeigu tik to reikia. Be to, man labai gaila, kad nebuvo priimta nė viena pataisa, nebuvo į jas įsiklausyta, ir tikrai nesulauksim iš to įstatymo to efekto, kuris yra čia deklaruojamas, tai yra taupumas, tai yra geresnis tyrimas ir visi kiti dalykai. Ir dar daugiau. Dėl archyvų sistemos sujaukimo ateinančios kartos tikrai mums nepasakys ačiū. Ir kas gali garantuoti, kad perkėlinėjant archyvus (kaip buvo sakoma, jog jų dabar laikymo sąlygos blogos ir vien dėl to juos reikia prijungti prie centro) tie popieriai neišvažiuos po sijonais ar kitais būdais. O galbūt to yra ir siekiama.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, kiek mums visiems žinoma, rengdami Genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymą, tuomet, 1994 m., mes apibendrinome tarptautinę patirtį, įžvelgėm labai atsargiai, kodėl nereikėtų padaryti tos institucijos valstybine, o priešingai, kad ji turėtų laisvas rankas ir galėtų įsijungti į tarptautinį bendradarbiavimą, ir galėtų kaip tik atitikti reikalavimus visų tarptautinių konvencijų, reglamentuojančių tą sritį. Ponas A.Stasiškis gerai tai atsimena. Tada kaip tik mes tarėmės, kad būtų išsaugota vieninga archyvų sistema ir centras galėtų kontaktuoti ir dirbti su archyvais, negriaudamas, nedubliuodamas jokių kitų funkcijų. Taip pat mes padarėme taip, kad centras būtų labai atviras įvairioms visuomenės organizacijoms ir galėtų dirbti įvairiais pagrindais, ne tik biudžetiniais, bet ir sutartiniais. Taip pat neįsteigėme jokių naujų valdymo institucijų, tokių, kokios dabar atsirado. Šiame įstatymo reorganizavimo projekte yra painiojami kai kurie labai įdomūs dalykai. Žalos atlyginimo arba mėginimo nurodyti teisėsaugos institucijoms problemos sprendžiamos ne taip, kaip autoriai įsivaizduoja.

Kita vertus. Jau minėjau, kad labai svarbu atkreipti dėmesį, jog yra didelis pavojus vieningai nacionalinei archyvų sistemai. Aišku, galbūt autoriams nebereikia tartis, nebereikia apibendrinti daugelio pasiūlymų ir idėjų. Užuot aną įstatymą patobulinus ir pažiūrėjus, kas ten neveikia, tai einama visiškai kitu keliu.

Kita vertus. Labai ryškus yra žinybiškumas. Aš puikiai suprantu tuos, kurie dirbo archyve ir kurie dabar stengiasi pasidaryti įvairius departamentus arba pritempti problemas prie savo žinybų ir išskaidyti tą problemą į įvairias institucijas. Tai labai akivaizdu. Tai netgi nereikalauja komentaro. Todėl esu prieš šitokio įstatymo priėmimą. Dėl to, ką komentavo K.Kryževičius, dėl centro vadovo išplatinto rašto. Aš noriu viena pasakyti. Kolegos, jeigu norite atleisti vadovą tokiai daugumai esant, nėra jokių problemų atleisti ar V.Skuodį, ar V.Andriukaitį, ar G.Ilgūną, ką tiktai norite. Kam dabar dangstytis tuo, kad jūs kaip tik norite po reorganizavimu išspręsti ir kadrų problemas. Spręskite atvirai. Čia yra jūsų valdžia, jūsų galia. Čia nėra jokių problemų tą padaryti. Bet kam reikia griauti konceptualius dalykus, kurie buvo apgalvoti, diskutuoti ir kurie jau patikrinti praktiškai, yra tam tikra patirtis. Todėl nepritariu šiam įstatymui.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Katkus.

J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, šis projektas yra ne tam, kad būtų atleistas dabartinis direktorius. Jį galima atleisti be projekto ir be jokių kitų priemonių. Tai yra institucija, tyrimo institucija, kuri galės turėti ir tyrėjų, kas čia abejoja, kuri taip pat galės pasisamdyti pagal sutartis, kuri galės turėti savo institucijas. Čia niekas niekam neprieštarauja.

Dėl to 2 straipsnio 5 papunkčio. Taigi Genocido ir rezistencijos tyrimo departamentas faktiškai yra. Genocido aukų muziejus yra ir jis labai blogai funkcionavo. Todėl bus sujungta į vieną organizaciją, kuri galės koordinuoti. O ypatingą reikšmę archyvai vis dėlto turi, kad būtų jie ypač saugomi. Čia aš nematau didelio skirtumo tarp tų pataisų, kurios buvo, bet kažkodėl išsiplėtė į tokį retorinį dialogą, kuris faktiškai nieko nekeičia. Aš siūlau priimti, kaip yra. Jis yra neblogas. Jeigu ateity reikės patobulinti, patobulinsime, o Vyriausybė padarys tai, kas jai įrašyta įvykdyti. Manau, kad viskas bus gerai.

PIRMININKAS. Ir Seimo narys A.Kašėta.

A.KAŠĖTA. Šiuo įstatymo projektu siekiama susisteminti ir paspartinti okupacinių režimų nusikaltimų ir pasipriešinimų okupacijoms procesų tyrimą dėl laisvės kovų įamžinimo. Taip pat siekiama efektyviau panaudoti biudžeto lėšas. Dabar kaip tik yra du gremėzdiški institutai. Yra daug etatų, į juos priimta daug žmonių, kurie gauna šiokius tokius atlyginimus ir pagal tuos atlyginimus dirba arba nedirba. Faktiškai turi būti pasitelkti žmonės, šios srities specialistai, istorikai sutarčių pagrindu - ar tai būtų iš istorijos instituto, ar iš kitų mokslinių įstaigų. Todėl nėra būtinybės kurti dar vieną mokslinę įstaigą. Kaip tik reorganizuotas centras turės didesnę galimybę daryti įtaką kitoms valstybinėms organizacijoms, kad jos atkreiptų dėmesį į šias problemas. Šiuo įstatymu mes kaip tik suteikiame teisę centrui paspartinti tuos procesus, kurie iki šiol nesprendžiami. Ir vien tai, kad Genocido ir tyrimo centras iki šiol nepateikė Seimui įstatymų dėl pasipriešinimo dalyvių statuso, dėl okupacijų aukų, nukentėjusių nuo okupacijos statuso, ir kitų, pavyzdžiui, žalos nustatymo įstatymo projektų, rodo, kad tikrai šis centras nedirba. Todėl pritariu šiam įstatymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, visos kalbos dėl balsavimo motyvų yra baigtos.

Prašom registruotis ir balsuosime dėl šio įstatymo priėmimo. Registracija pradėta.

Gerbiamieji Seimo nariai, mes turėsime balsuoti, ar priimame Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro reorganizavimo įstatymą. Užsiregistravo 68 Seimo nariai.

Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 47.

PIRMININKAS. Už - 48. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 9.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 8.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro reorganizavimo įstatymas balsavus už 48, prieš - 9, susilaikius 8, yra priimtas. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, mes priėmėme visus šios dienos darbotvarkėje numatytus įstatymus.

 

Seimo narių pareiškimai

 

Dabar pareiškimai. Pareiškimai yra 7. Pirmoji - S.Daubaraitė.

S.DAUBARAITĖ. Pareiškimas. “Vilniaus rajono savivaldybė, vadovaujama Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovės L.Janušauskienės, nuolat šiurkščiai pažeidinėja šio rajono žmonių ir rajono savivaldybės tarybos narių teises, kurias garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija bei kiti įstatymai. Šiam teiginiui iliustruoti priminsiu keletą faktų. Tik pradėjus veiklą dabartinei tarybai neteisėtai iš darbo buvo atleista beveik šimtas žmonių, nepagrįstai trukdoma atidaryti ir reorganizuoti mokyklas. Pastaruoju metu ne kartą rajono savivaldybės tarybos nariai kreipėsi į merę, kad tarybos nariams būtų suteikta galimybė gauti informaciją, susipažinti su reikalingais dokumentais, t.y. įgyvendinti tarybos nario teises ir pareigas, reglamentuojamas Lietuvos Respublikos savivaldybės tarybos nario statuso įstatymo 10, 11 straipsniais bei 7 straipsnio 11 punktu. Šiuo metu taip pat yra pažeidžiamas Lietuvos Respublikos Seimo statuto 3 skirsnio 13 straipsnis, kuris įpareigoja savivaldybę suteikti daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinktiems Seimo nariams patalpą rinkėjams priimti. Todėl tiek savo, tiek rajono savivaldybės Tėvynės sąjungos frakcijos vardu reikalauju, kad mūsų teisių įgyvendinimas būtų garantuotas ne nuo rytdienos, bet nuo šiandienos.”

PIRMININKAS. Seimo narys R.Smetona. Ruošiasi Seimo narys V.Andriukaitis.

R.SMETONA. Gerbiamieji Seimo nariai, atsiprašau, kad antrą kartą šią savaitę trukdysiu jūsų dėmesį, bet, mūsų manymu, labai svarbiu reikalu. Čia yra Lietuvių tautininkų sąjungos pareiškimas. “Šiuo metu vyksta Lietuvos Respublikos Vyriausybės derybos su Tarptautiniu valiutos fondu, kuriose aptariami muitų mokesčių mažinimo klausimai. Suprasdami, kad muitų mokesčiai nėra gamybą skatinantis faktorius normaliai funkcionuojančios ekonomikos šalyse, turime pažymėti, kad tai svarbiausia priemonė, apsauganti ekonomiškai silpnos šalies, kokia, deja, yra Lietuva, ekonominius interesus, apsauganti nuo bankroto pramonę ir žemės ūkį, sudaranti sąlygas gamybai atgaivinti ir plėtoti. Laikydami svarbiausia Lietuvos ekonomikos plėtros sąlyga gamybos atgaivinimą, manome, kad priimtini tik tokie susitarimai su užsienio šalimis ar tarptautinėmis organizacijomis, kurie gintų Lietuvos rinką ir gamintojų interesus. Būtent todėl mes susirūpinę Vyriausybės derybomis su Tarptautiniu valiutos fondu dėl muitų mokesčių planuojant juos sumažinti nuo 27% iki 10%. Muitų mokesčiai galėtų būti panaikinti toms prekėms, kurios Lietuvoje negaminamos. Tuomet laimėtų visi vartotojai. Tačiau muitais turime sustabdyti antplūdį tų prekių, kurias gamina ir Lietuvos pramonė. Mes negalime pritarti dažnai reiškiamai nuomonei, kad tokiu būdu ginami gamintojų interesai vartotojų sąskaita. Pirmiausia vartotojai yra visi, taip pat ir gamintojai.

Antra vertus, vartotojai, gaunantys atlyginimus iš biudžeto, bankrutavus gamintojams jų nebegaus, nes biudžetas nebeturės pinigų. Muitai ir yra ta priemonė, kuri paskirsto smukusios gamybos atgaivinimo naštą visiems Lietuvos piliečiams. Manome, kad sprendžiant šį gyvybiškai svarbų Lietuvos pramonei ir žemės ūkiui klausimą būtina:

1. Siekti, kad muitų mokesčiai būtų mažinami ne šuoliškai, o palaipsniui ir diferencijuotai pagal gamybos rūšis, atsižvelgiant į gamintojų realią padėtį ir tuo sudarant sąlygas greitesnei gamybos plėtrai.

2. Sukurti muitų mokesčių mažinimo strategiją, nepažeidžiančią gyvybinių Lietuvos ekonomikos interesų. Ši strategija turi būti kuriama ne vien Vyriausybės aparato, bet pasitelkiant ir gamintojus.

3. Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus - mažinti arba visai atsisakyti muito mokesčių - paremti tik ekonomiškai pagrįsta strategija.

Seimo narys Lietuvių tautininkų sąjungos pirmininkas R.Smetona.” Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Andriukaitis. Ruošiasi P.Šakalinis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, mano pareiškimas yra dėl Seimo Juridinio skyriaus atsakymo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos pirmininkui ponui R.Gučui.

“Nesu iš tų Seimo narių, kurie bando sureikšminti faktus ar sutirštinti įvykius dėl pigaus politinio triukšmo. O ir Seimo Juridinio skyriaus darbuotojus vertinu už jų kompetenciją. Tačiau negaliu nepasakyti savo nuostabos dėl Seimo Juridinio skyriaus atsakymo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos pirmininkui ponui R.Gučui Nr.42049, kur bandoma pagrįsti mintį, jog Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos taryba nebuvo veiksni. Cituoju pačią įdomiausią šio atsakymo vietą: “Juridiniam skyriui nesuteikti įgaliojimai vertinti Seimo priimtų teisės aktų teisėtumo, pagrįstumo ar konstitucingumo. Nagrinėdamas jūsų rašte pateiktus klausimus, Juridinis skyrius vadovaujasi tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją visi Seimo priimti nutarimai galioja tol, kol Seimas nepripažins jų netekusiais galios ar kol Konstitucinis Teismas nenuspręs, kad jie prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Seimas nėra panaikinęs 1996 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr.824. Dėl nurodyto Seimo nutarimo taip pat nėra Konstitucinio Teismo sprendimo. Todėl 1996 m. gruodžio 5 d. Seimo nutarimas Nr.824, kuriuo P.Kimbrys, D.Mikulėnienė, P.Pečeliūnas ir D.Šniukas buvo atšaukti iš tarybos narių, yra laikytinas galiojančiu nuo jo priėmimo teisės aktu, kuris turėjo būti vykdomas. Lietuvos Nacionalinio radijo ir televizijos tarybos 1996 m. gruodžio 13 d. posėdžio protokole Nr.6 nurodoma, kad šiame tarybos posėdyje renkant ir tvirtinant Nacionalinio radijo ir televizijos generalinį direktorių dalyvavo P.Pečeliūnas ir D.Šniukas. Galima teigti, kad pagal 1996 m. gruodžio 5 d. Seimo nutarimą P.Pečeliūnas ir D.Šniukas jau buvo netekę tarybos narių įgaliojimų ir nuo 1996 m. gruodžio 5 d. po nutarimo priėmimo jau negalėjo dalyvauti tarybos posėdyje tarybos narių teisėmis.” Bet Juridinis skyrius galėjo prisiminti, jog iš neteisės teisė nekyla ir pacituoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnį. Cituoju: “Negalioja joks įstatymas ar kitas teisės aktas, priešingas Konstitucijai. Galioja tik paskelbti įstatymai.” Nenoriu priminti, kad Visuomenės informavimo įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymas įsigaliojo 1996 m. gruodžio 14 d. Be to, Nacionalinio radijo ir televizijos tarybos 1996 m. gruodžio 13 d. posėdyje, kuriame buvo renkamas ir tvirtinamas generalinis direktorius, dalyvavo 10 tarybos narių, du iš jų buvo paskirti Seimo. Jeigu Seimo paskirtus tarybos narius laikytume neveiksniais, vis tiek posėdyje dalyvavo 8 tarybos nariai, kurių veiksnumo net Juridinis skyrius nekvestionuoja ir kurie, remiantis Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 8 straipsnio 7 punktu, turėjo galios, nes užtenka 7 tarybos narių priimti sprendimus. Lietuvos Respublikos Seimo Juridinis skyrius šių aplinkybių taip pat “nepastebėjo” ir 1997 m. sausio 21 d. rašte dabartinės Nacionalinio radijo ir televizijos tarybos pirmininkui R.Gučui jų nenurodo. Vargu ar Lietuvos Respublikos Seimo Juridinis skyrius “aiškindamas” įstatymą vadovavosi nešališkumo principu, o Seimo priimtą nutarimą ir vėlesnį Visuomenės informavimo ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimą aiškino taip, kaip to reikėjo Seimo Juridinio skyriaus vadovybei, Seimo Pirmininkui ir dabartinei Seimo daugumai.

Be to, romėnai sakė: “Cujus regio, ejus justitio.” Lietuviškai: “Kieno valdžia, to ir teisė”. Bet tai, deja, nėra teisinės valstybės pamatinis principas, kuris įtvirtintas Konstitucijoje. Esu įsitikinęs, kad toks precedentas bus pirmasis ir paskutinis. O mums, matyt, reikės dėti daug pastangų, kad Juridinio skyriaus specialistai galėtų dirbti pagal savo kompetenciją ir sąžinę, o ne pagal kitus principus, telefoninę teisę, Seimo Pirmininko teisę ar baimę. Seimo narys V.Andriukaitis.”

PIRMININKAS. Seimo narys P.Šakalinis. Ruošiasi ponas V.Vilimas.

P.ŠAKALINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite perskaityti Vilniaus darbininkų sąjungos tarybos nutarimą sausio 16 d.

“Vilniaus darbininkų sąjungos taryba pritaria Seimo priimtam įstatymui, kuriuo Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio pirmoji dalis yra papildyta 13 punktu, nustatančiu naują atleidimo pagrindą, kai darbuotojas netinka eiti pareigų pagal atestavimo rezultatus, ir šio papildymo įgyvendinimo tvarkai. Įstatymo įgyvendinimo įstatyme numatyta, kad atestacija bus taikoma ne darbininkams, o tik toms šiuo įstatymu patvirtintoms sąrašo darbuotojų kategorijoms, kurioms įstatymais arba Vyriausybės nutarimais yra patvirtinti atestavimo nuostatai. Toms darbuotojų kategorijoms, kurioms iki šiol nuostatų nėra patvirtinta, Vyriausybei pavedama iki birželio 30 d. parengti, patvirtinti atestavimo nuostatus. Šis papildymas, mūsų nuomone, padės kovoti su tais valdininkais ir pareigūnais, kurie nevykdo arba netinkamai vykdo jiems pavestas pareigas valstybinėse įstaigose. O tai ne tik stabdys, bet sudarys geresnes galimybes Lietuvos ūkiui išbristi iš ekonominės krizės, sėkmingiau kovoti su kontrabanda ir korupcija. Vilniaus darbininkų sąjunga yra už tai, kad ir įmonėse liktų tik aukštesnės kvalifikacijos ir didesnio darbo našumo vadovai ir specialistai, kurie sugebėtų tinkamai tvarkyti įmonę, kad ji nebankrutuotų ir garantuotų darbininkams darbą ir normalius atlyginimus. Lietuvos Respublikos Prezidento teigimas, kad neišlaikiusių atestavimo darbuotojų atleidimas suvaržytų jų socialines ir darbines teises, o kai kurių profesinių sąjungų lyderių kalbos, kad tai pažeistų ir žmogaus teises, yra absurdiški. Vilniaus darbininkų sąjungos tarybos nuomone, įpareigojimas valdininkams ir pareigūnams kelti savo kvalifikaciją, kad galėtų tinkamai atlikti pareigas, ir nustatymas, kad atestavimo rezultatai yra savarankiškas pagrindas atleisti atestuojamą darbuotoją iš pareigų, užtikrins teisines ir socialines garantijas visų Lietuvos žmonių, mokesčių mokėtojų, kurie valdininkus ir pareigūnus išlaiko ir kuriems šie turi tinkamai tarnauti. Nepritariame kai kurių pavienių profesinių sąjungų grupių grasinimui rengti nepaklusnumo akcijas dėl šio įstatymo papildymo.

Pirmininkas Č.Kuliešius.”

Analogišką pareiškimą parašė ir specialiosios paskirties uždarosios akcinės bendrovės “Vilniaus vandenys” profsąjungos pirmininkas M.Kuncaitis. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir Seimo narys V.Vilimas. Ruošiasi A.Vaižmužis.

V.VILIMAS. Gerbiamieji Seimo nariai, noriu paskaityti pareiškimą dėl paveldėto sunkmečio, kurį galime įveikti tik bendromis pastangomis.

“Pasibaigus LDDP valdymui naujai formuojama Žemės ir miškų ūkio ministerija paveldėjo nepavydėtiną palikimą: vos įpusėtą grupinius interesus ginančią žemės reformą; 800 mln. Lt skolą Lietuvos piliečiams už išperkamas žemes ir beveik 50 mln. Lt valstybės biudžeto skolą žemdirbiams už 1996 m.; griūvančioms perdirbimo pramonės įmonėms bei žemės ūkio bendrovėms remti išdalyta lengvatinių kreditų išteklių apie 400 mln. Lt; 115 mln. Lt paskolų grąžinimo terminai atidėti; subankrutavusį ir išgrobstytą žvejybos laivyną (žalos dydis dar skaičiuojamas šimtais milijonų litų); privačių ūkio subjektų paskoloms garantuoti didele dalimi užstatytą žemės ūkio paramos fondą. Blogų paskolų naštos slegia Žemės ūkio banką ir t.t. Dėl neatsakingos ir vien didžiajam, kartais ir nešvariam kapitalui tarnavusios ekonominės politikos buvo sužlugdyta žemdirbių kooperacija, neįgyvendintas atsiskaitymas vekseliais, užvilkintas agroservisų įmonių kūrimas kaime. Be to, dėl pigios propagandos remiant neefektyvius ūkio subjektus ir taip keliant iš jų superkamų produktų kainas, mėsos ir pieno pramonės gaminiai tapo neįperkami Lietuvos vartotojui. Mažėjant vidaus vartojimui, didėja santykinis žemės ūkio ir maisto produktų perteklius. Dėl aukštų produktų gamybos kaštų ir supirkimo kainų jų be nuostolių šiandien neįmanoma parduoti ir užsienio rinkose.

Antra vertus, nebuvo rūpinamasi ir rinkų lietuviškiems maisto produktams paieškomis, o vidaus rinka liko neapsaugota nuo kontrabandinių ir dempingo kainomis parduodamų maisto gaminių. Ypač cukraus, kiaulienos, paukštienos, alkoholio ir pan. Vykdant ekonominio memorandumo su Tarptautiniu valiutos fondu įsipareigojimus užsienio prekybos liberalizavimo srityje buvo sistemingai mažinami importo muitai pagrindiniams žemės ūkio ir maisto produktams. Tai susilpnino Lietuvoje gaminamų produktų konkurentingumą vidaus rinkoje. Iki šių metų pabaigos importo muitus buvo numatyta sumažinti iki 10%. Buvę žemės ūkio politikos vairininkai, užuot teisingai įvertinę savo ir savo bičiulių padarytą žalą Lietuvos žmonėms ir valstybei, jau ėmėsi piktų išpuolių prieš naujai formuojamą Žemės ir miškų ūkio ministeriją. Matyt, tuo siekiama įbauginti žemdirbius ir sukelti nepasitikėjimą naujos Vyriausybės politika ir šalies ateitimi. Siekdama kuo greičiau išgyvendinti įsisenėjusius trūkumus žemės ir maisto ūkyje Žemės ir miškų ūkio ministerija savo veiklą grindžia Lietuvos žmonių interesų derinimu ir plėtoja veiklą šiomis kryptimis:

1. Remia žemdirbių savivaldą, skatina žemdirbių ir maistininkų bendradarbiavimą bei nepolitinio žemdirbių parlamento - Žemės ūkio rūmų pertvarką.

2. Pasiruošusi perduoti jų kompetencijai daugelį žemės ir maisto ūkio plėtros klausimų.

3. Skatina ūkininkų kooperacijos kūrimąsi, ieško būdų subalansuotai žemės reformai tęsti.

4. Remia kokybišką žemės ūkio produktų realizavimą.                            

5. Palaipsniui diegia naujas žemdirbių ekonominio skatinimo formas, taupiai naudojančias ribotus valstybės paramos išteklius ir atitinkančias anksčiau pasirašytų sutarčių nuostatas.

6. Kuria žemės ūkio paskolų garantijų fondą. Jo paskirtis - išspręsti užstato problemą besikuriantiems ūkininkams gaunant bankų paskolas.

Tik bendromis sprendžiamosios ir vykdomosios valdžios pastangomis, tardamiesi su Lietuvos žemdirbiais, šios produkcijos perdirbėjais ir vartotojais, išspręsime laikmečio padiktuotas problemas ir pertvarkysime žemės bei miškų ūkį visų tautos narių labui.

Seimo narys V.Vilimas.”

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu A.Vaižmužį. Ruošiasi A.Sakalas.

A.VAIŽMUŽIS. “Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, nemažai gaunu prašymų, siūlymų (manau, ir jūs gaunate) dėl tarnybos Lietuvos kariuomenėje. Ypač nusiskundžia kaimiečiai, kad jų vaikai į armiją imami beveik visi, miestiečiai, susimokėję baudas ar kitokiais būdais apėję įstatymą, išvengia tarnybos kariuomenėje. Kuris jaunuolis daugiau praranda, ne man spręsti, bet, manau, kaimiečio naudai. Žemdirbių tėvų vaikai, ypač ūkininkai, turintys daug žemės ir kurių šeimose nėra daugiau darbingų be to jaunuolio, šaukiamo į kariuomenę, prašo, kad jų vaikus atleistų nuo tarnybos armijoje. Aš tam pritariu ir kartu su suinteresuotais ūkininkais prašau Krašto apsaugos ministerijos vadovų gerai išanalizuoti padėtį ir jiems padėti. Manau, tokie jaunuoliai, jų tėvai raštiškai kreipsis į Krašto apsaugos ministeriją. Tikiu, ir Seimo nariai neabejingi pareiškimo nuostatoms.”

Ačiū už dėmesį. Seimo narys A.Vaižmužis.

PIRMININKAS. Ir paskutinis pareiškimas Seimo nario A.Sakalo.

A.SAKALAS. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau perskaityti mūsų frakcijos pareiškimą dėl RTV vadovybės klausimo sprendimo. “Kova dėl įtakos Lietuvos radijuje ir televizijoje prasidėjo nuo pirmųjų Lietuvos nepriklausomybės dienų. Ji ypač paaštrėjo Lietuvoje valdant Demokratinei darbo partijai, o po 1996 m. Seimo rinkimų buvo “sėkmingai” pratęsta konservatorių, krikščionių demokratų, Centro sąjungos valdančios koalicijos. Viena klaida gimdė kitas, o nuo to kentėjo Lietuvos radijo ir televizijos kolektyvas, laidų kokybė, Lietuvos gyventojai. Aistros ir kovos įkarštis tiek įsiliepsnojo, kad net Konstitucinio Teismo autoriteto kažin ar pakaks joms nutraukti. Lietuvos Respublikos Seimo socialdemokratų frakcija imsis visų priemonių, kurios tiktai jiems priimtinos, kad nugalėtų ne kuri nors iš bekovojančių brolių dvynių partinė linija, o Lietuvos radijas ir televizija, radijo klausytojai ir televizijos žiūrovai.” Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, mes baigėme ir paskutinio mūsų šios neeilinės sesijos posėdžio darbotvarkę.

Gerbiamieji Seimo nariai, kviečiu visus baigti neeilinę Seimo sesiją taip, kaip numato mūsų tradicija. N.Ambrazaitytė pradeda. (Giedamas himnas)

Ačiū, gerbiamieji Seimo nariai. Taigi ir posėdis, ir neeilinė sesija yra baigta. Susitiksime vasario mėn. 11 d.

O dabar dar trumpa žinutė, kad rytoj 19.00 val. Filharmonijos administracija kviečia visus Seimo narius į Lietuvos kamerinio orkestro (vadovas S.Sondeckis) koncertą.