Ministras Pirmininkas G.Vagnorius
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS
PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Pradedame vakarinį šios dienos posėdį. Pirmasis darbotvarkės klausimas yra Vyriausybės pusvalandis, ir mums malonu, kad į šį Vyriausybės pusvalandį sutiko ateiti ir atsakyti į jūsų klausimus Ministras Pirmininkas G.Vagnorius. Ministras Pirmininkas keletą klausimų yra gavęs iš anksto. Tai LDDP frakcijos vardu pasirašytą M.Pronckaus klausimą Ministrui Pirmininkui ir taip pat Socialdemokratų frakcijos klausimą. Aš kviečiu Ministrą Pirmininką į tribūną. Prašom, pone premjere, į tribūną. Taip pat noriu pasakyti, kad dar po to jūsų norės paklausti net 18 Seimo narių, bet mes turėsime vis tiek tik pusę valandos.
G.VAGNORIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, man tenka Vyriausybės vardu informuoti apie gruodžio antrosios pusės ir sausio pirmųjų dienų Vyriausybės nuveiktus ir nenuveiktus darbus. Nors dabartinis Lietuvos Respublikos Seimas nėra atsakingas už 1996 metus, nors Vyriausybė neleidžia įstatymų, įskaitant ir mokesčių klausimais, tačiau, be abejo, priekaištų ir dabartiniam Seimui ir ypač Vyriausybei dėl lengvatų panaikinimo yra gana daug. Tačiau tai nėra netikėti dalykai. Prieš pateikiant paaiškinimus, ką buvo galima padaryti ir kas yra konkrečiai padaryta, leiskite pateikti keletą skaičių apie 1996 metų gruodžio mėnesio ekonominę ir finansinę šalies būklę. Turiu, deja, su liūdesiu pažymėti, jog 1996 metais pagal statistikos duomenis realus darbo užmokestis ne tik ne padidėjo, bet ir 3% sumažėjo. Taip pat turime pasakyti, jog, įvertinant ankstesnes praėjusių metų priemokas prie pensijų už šildymą, realios pensijos 1996 metais padidėjo tik 0,2%. Bet jeigu įvertinsime, jog jos padidėjo tik lapkričio ir gruodžio mėnesį, kai buvo padidinta bazinė pensija, tai iš tikrųjų 1996 metais realiai visų metų pensijos ne tik nepadidėjo, bet ir sumažėjo. Turime konstatuoti, kad iš tikrųjų pensijos ypač atsiliko nuo minimalaus gyvenimo lygio, nuo pastarųjų metų vidutinio darbo užmokesčio. Tai yra didžiausius sunkumus patiria ir daugiausiai dėmesio reikalauja kaip tik pensininkai, taip pat daugiau vaikų turinčios šeimos ir kai kurie kiti socialiniai gyventojų sluoksniai. Taip pat turiu atkreipti dėmesį, jog dėl valiutos modelio taikymo 1996 metais sparčiai didėjo užsienio prekybos deficitas. Su liūdesiu turiu paminėti, jog, deja, praeitais metais jau pastebėtas ir fiksuotas užsienio prekybos deficito didėjimo ir neigiamas mokėjimo balansas. Bet tai yra prognozuojami dalykai. Šitie tikėtini dalykai mūsų nestebina, bet turime atkreipti dėmesį, kad ir šitoje srityje taip pat laukiam sprendimo.
1996 metų socialiniai rodikliai būtų buvę daug blogesni, jeigu praeitais metais būtume gyvenę iš uždirbtų pinigų, jeigu darbo užmokesčiui, subsidijoms, dotacijoms, nuolaidoms nebūtų naudojami tiek užsienio, tiek vidaus kreditai, t.y. nebūtų gyvenama iš valstybės skolos, kuri praeitais metais dar padidėjo apie 2 mlrd. Lt.
Turėčiau keletą žodžių pasakyti apie 1996 metų biudžeto vykdymą ir su liūdesiu konstatuoti, jog 1996 metų nacionalinis biudžetas rekordiškai blogai įvykdytas. Dar nėra buvę atkurtos Lietuvos valstybės istorijoje, jog nacionalinis biudžetas surinktų tik 22% bendrojo vidinio produkto, t.y. tik penktadalis nacionalinio produkto yra perskirstoma per nacionalinį biudžetą. Tai iš tikrųjų pusantro, du kartus mažiau, negu toks rodiklis yra išsivysčiusių kapitalistinių šalių, įskaitant ir JAV. Tai liudija, kad iš tikro ateina laikas labai aiškiai pasakyti visiems, jog mes turime tik du kelius: arba dar didinti mokesčius tiems, kurie dar moka, ir priversti juos bankrutuoti (ko tikriausiai niekas nenorim), arba išreikalauti, kad mokesčius mokėtų visi vienodai, ir tokiu būdu galėtume ne tik ne didinti mokesčių, bet galėtume nuo antrojo ketvirčio mokesčių tarifus, kaip esame numatę, kaip esame paskelbę Seimo patvirtintoje Vyriausybės programoje, mažinti. Vyriausybė pasirinko antrą kelią.
Artimiausiu metu Seimui bus pateikti įstatymų projektai, įskaitant ir Baudžiamojo kodekso papildymus, kurie, be visų kitų dalykų, numatys ir 35 metų baudžiamąją atsakomybę už apgaulingos apskaitos vedimą, o pati apgaulinga apskaita bus labai aiškiai įvardyta, kas ji tokia yra, nes šiandien nėra, deja, nė vienos bylos teisme už visuotinai vedamą apgaulingą apskaitą. Dabar ką galėjo padaryti Vyriausybė ir ką ji padarė, žinodama, kad ankstesnis Seimas yra panaikinęs lengvatas? Pirmiausia norėdami pasakyti, ką galėjo padaryti, be abejo, turėtume pasakyti, kad jau prieš pusmetį, bent jau prieš tris mėnesius, turėjo būti kaupiamos lėšos kompensacijoms mokėti. Tačiau, deja, 1996 m. biudžete, kaip minėjau, jokių laisvų pinigų nebuvo. Priešingai - yra tik didžiulės biudžeto skolos. Aš turiu pateikti oficialius skaičius, kurie liudytų, kaip 1996 m. gruodžio mėnesį mes baigėm finansinius metus. Nacionalinis biudžetas negavo 356 mln. Lt, t.y. minus 356 mln. Tikriausiai niekam nekyla abejonių, jog Vyriausybė negalėjo gruodžio mėnesį išmokėti kompensacijų, nebent tik minus 356, t.y. tas skolas padalyti žmonėms. Bet iš skolų dar, atrodo, niekas gyventi geriau nepradėjo. Turiu dar pridurti, jog ypač blogai vykdytas “Sodros” biudžetas. Jis negavo 691,5 mln. Lt pajamų. Nesunku tikriausiai suprasti, jog Vyriausybė, kuri pradėjo dirbti tiktai nuo gruodžio vidurio, negalėjo priimti jokio sprendimo padidinti išmokų iš “Sodros” biudžeto, nes ten nebuvo jokių pinigų, o tik minus 691 mln. Lt.
Ką Vyriausybė padarė gruodžio mėnesį? Vyriausybė įvykdė ankstesnės Vyriausybės priimtą nutarimą, kuriuo nuo lapkričio mėnesio buvo padidintos pensijos. Deja, turiu konstatuoti, jog tuo metu buvo priimtas sprendimas padidinti pensijas neturint pinigų. Nebuvo “Sodros” biudžete, valstybės biudžete nebuvo. Tai, matyt, buvo padaryta dėl tuo metu artėjusių rinkimų. Bet, nežiūrint to, mes nesustabdėm šio sprendimo. Buvom priversti gruodžio mėnesį pasiskolinti pinigų, išmokėti vidutiniškai 6% padidintas pensijas. Dabar galiu pasakyti, jog sausio mėnesį, kaip mane informavo, ši paskola bankams yra sugrąžinta. Iš biudžeto mes, deja, negalėjom išmokėti nieko gruodžio mėnesį: nei iš valstybės biudžeto, nei iš “Sodros”. Bet, kaip minėjau, bent jau pavyko laikinai pasiskolinus išmokėti tas nuo lapkričio mėnesio šiek tiek padidintas, bet, aišku, labai varganas pensijas. Taip pat bus įvykdytas ankstesnės Vyriausybės pasižadėjimas nuo gruodžio mėnesio padidinti biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimus. Sausio pradžioje biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai bus vidutiniškai didesni 10%. Kitaip tariant, nors iš dalies tas kainų didėjimas sausio pradžioje yra kompensuojamas.
Dabar ką padarė Vyriausybė sausio mėnesį? Vyriausybė šių metų pirmosiomis dienomis priėmė keletą sprendimų, kurie sušvelnintų kainų augimą arba sušvelnintų socialines pasekmes. Pirmiausia yra padidintos kai kurios subsidijos žemės ūkio produktams, t.y. už kiaulieną ir už pieną, ir tai šiek tiek slopina maisto produktų kainų augimą. Paskirtos, nors biudžete nėra numatyta, dotacijos sausio-vasario mėnesiais už duonos gaminius visose įmonėse, t.y. duonos gaminiai neturi pabrangti. Taip pat šį šildymo sezoną nepabrangs ir dėl PVM, ir dėl kitokių motyvų šilumos ir elektros energijos kainos. Šitos sumos yra skaičiuojamos, deja, jau ne dešimtimis, bet šimtais milijonų litų, kiek tai kainuos valstybei dėl subsidijuojamų šilumos ir energijos tarifų. Tačiau juos didinti, žinant, kokia nepakeliamai sunki yra daugumos, absoliučios daugumos, žmonių socialinė būklė, paprasčiausiai mes neturim nei moralinės, nei kitokios teisės, nors, aišku, elementari ekonomikos logika reikalautų tai padaryti. Sausio mėnesį Vyriausybė negalėjo priimti... nuo sausio 1 d., kaip minėjau, negalėjo priimti jokių sprendimų dar dėl kokio nors papildomo pensijų ar darbo užmokesčio biudžetinių įstaigų darbuotojams padidinimo, tačiau nuo vasario mėnesio yra numatyta padidinti bazinę pensiją, padidės šiek tiek pensijos, taip pat numatyta padidinti nuo kovo mėnesio minimalų darbo užmokestį ir bazinę algą. Tai reiškia, jog nuo kovo mėnesio dar šiek tiek turėtų padidėti biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokestis. Vyriausybė viename iš artimiausių posėdžių taip pat svarstys dėl minimalaus darbo užmokesčio padidinimo, atsižvelgiant į faktinę praeitų metų infliaciją, todėl šiek tiek turėtų padidėti ne tik įmonių darbo užmokestis, bet ir rinkos pirkimo galia, kas iš tikrųjų yra labai svarbu siekiant palaikyti rinkoje paklausą, dėl kurios nebuvimo, deja, praeitais metais pramonė patyrė didelių nuostolių, gamyba mažėjo. Kaip minėjau, taip pat yra didelis ir užsienio prekybos deficitas. Mes turim vilties, jog dar kai kuriuos sprendimus mums pavyks padaryti antrajame ketvirtyje. Mes norime per šį ketvirtį susitvarkyti su mokesčių administravimu. Vis dėlto, pritaikę populiarias ir nepopuliarias priemones surinkti mokesčius iš tų, kurie nemoka, ir taip išplėtę mokesčių bazę, mes, kaip yra skelbta, nuo antrojo ketvirčio ketinam pradėti taikyti ir kai kurių mokesčių sumažinimo programas. Tai yra, kaip minėta, antrajame ketvirtyje yra numatyta atsisakyti pelno, kuris yra investuojamas į gamybą, dalies apmokestinimo, taip pat nuo antrojo pusmečio norim sumažinti pajamų mokestį ir tokiu pat dydžiu padidinti sveikatos draudimui skiriamas lėšas. Artimiausiu metu bus, kaip minėjau, pateikti Seimui įstatymų projektai, kurie numatys labai aiškų atskyrimą ir diferencijavimą sankcijų už piktybinį ir nepiktybinį mokesčių nemokėjimą. Kaip minėjau, už piktybinį nemokėjimą bus labai griežtai didinamos sankcijos, o dėl klaidingo mokesčių nemokėjimo sankcijos bus mažinamos. Tai daroma dėl to, kad iš tikro nebankrutuotų tos įmonės, kurios dėl klaidos arba dėl kitokių objektyvių priežasčių nesumoka arba klaidingai sumoka mokesčius. Taip pat yra numatyta pertvarkyti ir mokesčių inspekcijų darbą. Iš tikrųjų mokesčių inspektoriai gaus didesnį atlyginimą, taip yra numatyta biudžete, bet nebegaus premijų už nebūdingų funkcijų įgyvendinimą. Yra numatyta ir kitų pataisymų. Šiaip turėčiau atkreipti dėmesį, aš tikiuosi, kad ir Seimas mus palaikys, aš tikiuosi, kad ir teisėtvarkos institucijų vadovai mus palaikys, mes pradėsim reikalauti atsakomybės ne tik iš tų, kurie piktybiškai nemoka mokesčių, bet reikalausim atsakomybės ir iš teisėtvarkos ir teisėsaugos institucijų pareigūnų, kurių veiksmais yra išteisinamas nusikaltęs asmuo. Deja, šiandien mes turim matyti faktus, kai yra byla, pavyzdžiui, dėl 10 mln. Lt mokesčių nemokėjimo, teisėtvarkos pareigūnas savo valia, piktnaudžiaudamas tarnyba, atleidžia, t.y nutraukia tokią bylą, faktiškai atleidžia nuo reikalavimo sumokėti ir padaro daug didesnį nusižengimą ir nusikaltimą negu tas, kuris nesumoka, ir jis yra faktiškai lyg ir neapkaltinamas ir net nenubaudžiamas. Taip neturi būti. Neturi būti Lietuvoje nė vieno pareigūno, kuris nebūtų traukiamas atsakomybėn už piktnaudžiavimus. Mes patys savo ruožtu organizuosim, pradėjom organizuoti ir organizuosim, tarnybinius patikrinimus, taip pat prašysim kitų teisėsaugos institucijų organizuoti tarnybinius patikrinimus, kur ir dėl kokios priežasties nutrauktos bylos dėl kontrabandos, nutrauktos bylos dėl piktybinio mokesčių nemokėjimo, dėl kokių priežasčių netiriamos arba nutraukiamos susijusios su bankais ir kitos stambios finansinės bylos dėl šimtų milijonų litų. Mes nesam tokie turtingi, mes neturim jokių lėšų ir jokių galimybių 500 ar 700 mln. Lt iš mokesčių mokėtojų sumokėti už tuos sukčiautojus, už tas finansines grupuotes, kurios nusikalsdamos ištampė pinigus. Deja, turim konstatuoti, jog ir šių bylų dažniausiai vyksta tik dekoratyvūs tyrimai, o patys stambiausi sukčiautojai, patys stambiausi nusikaltėliai vaikšto laisvi, turtas neareštuotas, žmonėms išmokėti kompensacijų nėra iš ko.
Yra numatyta muitinės reorganizacija. Bus vykdoma muitinės darbuotojų atestacija. Artimiausiu metu bus viešai paskelbtas Vyriausybės priemonių planas, kuris yra aptartas ir suderintas, dėl muitinės pertvarkymo. Prie Vidaus reikalų ministerijos, nedidinant biudžeto išlaidų, nedidinant ir valdininkų skaičiaus, yra kuriami specialūs padaliniai. Vienas jų - kovai su kontrabanda, nes iš tikro dėl kontrabandos apie 800 mln. Lt nepatenka į biudžetą, bet tie 800 mln. Lt patenka į nusikaltėlių rankas. Tai yra pavojinga ne vien tiktai dėl finansinių problemų, kurių atsiranda daugiau, bet ir yra šaltinis, iš ko yra penimi nusikaltėliai, kurie po to turi galimybių vykdyti ir visokius užsakytus nusikaltimus. Šitam dėmesio bus labai daug skiriama, ir iš tikro be jokio gailesčio bus atleidžiami pareigūnai, įtariami nors menkiausiu susijimu su nusikaltėlių struktūromis arba su finansinėmis ir kontrabandinėmis bylomis. Aš tikiuosi, kad ir Seimas, ir teisėtvarkos institucijų vadovai palaikys mus, ir mūsų reikalavimu taikys tokias pat griežtas sankcijas savo įstaigų darbuotojams.
Baigdamas norėčiau informuoti, jog be tų administracinių priemonių, kurios yra neatidėliotinos ir neišvengiamos, yra ne mažiau dėmesio, sakyčiau, daugiau dėmesio yra skiriama ekonominių programų įgyvendinimui, t.y. biudžete numatytos lėšos eksporto skatinimui ir smulkaus bei vidutinio verslo skatinimui. Artimiausiu metu bus priimti Vyriausybės nutarimai, kurie šiuo metu rengiami, dėl eksporto skatinimo taisyklių, kurie numatys valstybės kredito garantijas, kitas finansines lengvatas tiems, kurie eksportuoja ne tik žemės ūkio, bet ir pramonės produkciją. Tai iš tikrųjų leistų mums pagyvinti ekonomiką, nes daugelis įmonių... Šiandien mes turim net tokių pavyzdžių, kai, pavyzdžiui, yra pelningai dirbanti įmonė, turi daug užsakymų, netgi daugiau, negu turi pajėgumų, pavyzdžiui, Vakaruose - Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, - turi turtą, kurį gali užstatyti, bet, deja, fiziškai negali gauti iš banko paskolų, nes bankai dėl jiems pateisinamų, objektyvių priežasčių nenori, negali, nesuinteresuoti kredituoti tokias sutartis. Išeina taip, kad viskas - darbininkai, produkcija, eksporto sutartys, gamybiniai pajėgumai - yra, bet nėra apyvartinių lėšų, dėl ko įmonės negali dirbti. Tai reiškia, kad biudžetas taip pat negauna pinigų, darbo užmokestis taip pat yra mažesnis. Kaip minėjau, dar bus papildomų finansinių lengvatų pradedantiesiems, įskaitant ir nuostolių perkėlimą į kitus metus, t.y. norim pagyvinti ekonomiką ir taip uždirbti daugiau pinigų valstybei spręsti socialinėms problemoms.
Baigdamas norėčiau dar kartą atkreipti dėmesį, jog klaidingai yra kartais traktuojama, kad kai kurios priemonės, kurios, aišku, dabar nėra populiarios, įskaitant ir tuos legendinius kasos aparatus, ateinančius jau iš praeitų ir užpraeitų metų, ir mokesčių išieškojimą, taip pat ir PVM lengvatų panaikinimą, yra sakoma, kad tai pažeidžia socialinių lengvatų reikalingų darbuotojų ir žmonių interesus. Jokiu būdu. Labai kategoriškai noriu pasakyti, kad kaip tik praeitais metais absoliučiai nebuvo jokių socialinių programų, kadangi valstybės biudžetas, taip pat ir savivaldybių biudžetas, kaip minėjau, negavo 356 mln. Lt pajamų, o negavo todėl, kad buvo nekompensuojamos pratęstos tos lengvatos. Faktiškai biudžete nebuvo jokių pinigų jokioms socialinėms programoms.
Ir dar norėčiau pridurti, ką aš praleidau, jog nuo šių metų pradžios (jau dabar yra savivaldybėms paskirstytos lėšos) ketvirtadalis vaikų gaus nemokamą maitinimą mokyklose, o nuo metų vidurio, tikimės, tas skaičius bus jau didesnis. Kitaip tariant, neturėjimas pinigų arba taikymas lengvatų ir pasiturintiems žmonėms neišvengiamai apsunkina gyvenimą viduriniam sluoksniui ir skurstančiajam sluoksniui. Todėl tos priemonės, kurios šiuo metu yra taikomos, tos neatidėliotinos priemonės pirmiausia, aišku, yra orientuotos į socialiai remtinus ir tą vadinamąjį silpną vidurinįjį sluoksnį, o ekonomikos skatinimo priemonės, kurios yra taikomos, jos skirtos kaip tik ekonomikai gaivinti, verslui remti. Taip sudaromos galimybės uždirbti tiems, kurie moka ir gali dirbti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis premjere, jūsų nori paklausti net 23 Seimo nariai, tačiau pradėsim nuo tų Seimo narių, kurie yra užsirašę iš anksto. Pirmasis raštu užsirašė iš anksto R.Dagys. Bet aš nematau jo... (Balsas salėje) Ne, aš nematau kompiuteryje. Prašom. Seimo narys R.Dagys. Toliau ruošiasi Č.Juršėnas, R.Rastauskienė.
R.J.DAGYS. Gerbiamasis premjere, jūsų Vyriausybė veikia iš tikrųjų neseniai ir jūs dar, sakykim, “neįsivažiavot” savo darbe. Žinom jūsų sudėtingus koalicijos formavimo principus, taip pat žinom jūsų deklaruotą “švarių rankų” politiką, kurią žadat vykdyti. Aš norėčiau išgirsti jūsų komentarus - ar jie yra teisingi, ar neteisingi - apie publikaciją spaudoje, kuri yra susijusi su dviem jūsų ministrais - su finansų ministru ir taip pat su ministru (...) gerbiamuoju A.Čapliku.
G.VAGNORIUS. Na, turiu paneigti, jog Vyriausybė “neįsivažiavo”. Vyriausybė per daug “įsivažiavo” ir priėmė tiek nutarimų ir tiek sprendimų, kad, duok Dieve, šiuos nutarimus įgyvendintų ne tik pavaldžios struktūros, bet kad suspėtų ir Seimas priimti. Per ateinančią sesiją Vyriausybė bus pasiruošusi pateikti Seimui labai daug įstatymų pataisų, kurių projektai jau keliauja į Seimą. Dėl “švarių rankų” komisijos. Neturi turėti jokios vilties niekas, jog “švarių rankų” komisija nedirbs arba “švarių rankų” programa bus sustabdyta. Artimiausiu metu jūs išgirsit respublikinės “švarių rankų” komisijos sudėtį, į kurią bus kviečiami ne tiktai Vyriausybei pavaldžių institucijų atstovai, bet jūs ten pamatysit ir nepavaldžių teisėsaugos institucijos atstovų. Šiuo atveju mes tikrai nebijom, jeigu mus pradėtų kontroliuoti ir Prezidentui pavaldžios institucijos - saugumo, prokuratūros. Jūs tik kontroliuokite. Jeigu tik rasite kokią nors pastabą apie tai, kad mūsų Vyriausybės narys arba kitas aukštesnis valdžios pareigūnas piktnaudžiauja tarnyba arba priima savanaudiškus sprendimus, aš būsiu dėkingas kiekvienam už kiekvieną informaciją ir kiekvieną pastabą. Komisija dirbs ir programa bus įgyvendinama.
Dėl jūsų paminėto statybos ir urbanistikos ministro A.Čapliko praeities. Dėl priekaištų aš tikrai neturiu jokios informacijos. Aš nieko nežinau apie Centro sąjungos arba Krikščionių demokratų partijos atstovų praeitį, kaip ir ne kiekvieną kartą galiu žinoti apie Lietuvos konservatorių atstovų praeitį, bet šiuo atveju aš tikrai neturiu jokios informacijos. Šiuo atveju aš jums galiu pasakyti: jeigu ministras padarytų kokių nors nusižengimų būdamas Vyriausybėje, be abejo, mes labai gerai žinotume. Dėl praeities. Jeigu iš tikro taip yra, aš siūlyčiau pasiaiškinti su Centro sąjungos atstovais, o prireikus mes kartu tada galim tuos dalykus įvertinti. Taip pat mes dar turėsim pasiaiškinti ir, matyt, viešai atsakyti dėl kaltinimo ponui R.Matiliauskui, kuris, dar prieš tapdamas ministru, turėjo kredito santykius su banku, kuriame dirbo. Šiandien aš galiu preliminariai atsakyti tik tiek, jog man pačiam teko matyti teismo sprendimus, kurie liudija, jog jis nėra banko skolininkas, o skolininkas yra vienas iš to banko asmenų. Antra. Turėčiau pasakyti, jog jis jokiais kreditiniais ištekliais nėra pasinaudojęs ir jokių palūkanų - nei 3, nei 4, nei 5% - nėra gavęs. Aišku, kaip minėjau, mes dar pasiaiškinsim ir atskirai oficialiai informuosim, bet šiuo atveju, kiek man yra žinoma, jis jokių pinigų nei palūkanų nėra gavęs, bet yra sumokėjęs 37 tūkst. Lt už tuos kreditus, kuriuos yra paėmęs pats banko savininkas. Aš nenoriu paneigti moralinės klaidos, iš tikro moralinė klaida neabejotinai jo yra padaryta, bet, kiek aš žinau, visuose bankuose viena iš tokių premijavimo formų buvo taikoma. Šiuo atveju tik galiu pasakyti, jog jis ir šitos privilegijos banke nėra gavęs. Kadangi jis tų pinigų negavo, tuos pinigus paėmė vienas iš banko savininkų, ir už tai, kad jis negavo pinigų, ir už tuos negautus pinigus iš savo kišenės, iš savo šeimos, tėvų turto sumokėjo 37 tūkst. Šiaip moraliai aš jį labiau priskirčiau prie nukentėjusiųjų, bet kaip politikas, kuris ateina į pareigas, be abejo, aš negaliu nematyti tos moralinės klaidos, kurią jis padarė prieš metus ar prieš dvejus.
PIRMININKAS. Seimo narys Č.Juršėnas. Ruošiasi R.Rastauskienė.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis premjere, aš norėjau išgirsti jūsų poziciją, jūsų ar Vyriausybės poziciją dėl, kaip man atrodo, tebegaliojančio Lietuvos Vyriausybės ir Tarptautinio valiutos fondo memorandumo. Ar jis jus taip pat skatina veikti atitinkamai, kaip ten parašyta, ar jūs manote, kad reikia išsiderėti naujas sąlygas ir pasirašyti kitokį memorandumą, kadangi tą memorandumą pasirašė vienas iš ankstesnių jūsų pirmtakų?
G.VAGNORIUS. Deja, turiu pripažinti, jog pasirašant dabar veikiantį memorandumą, kuris dar galios pusmetį, yra padaryta labai daug šiurkščių klaidų. Ir pati didžiausia klaida, aš tikiuosi, tai dėl nežinojimo, dėl nepatirties buvo padaryta, jog memorandume buvo nustatytos daug griežtesnės importo apribojimo sąlygos, negu numatyta asociacinėje sutartyje su Europos Sąjunga bei laisvosios prekybos susitarimuose. Taigi sunku paaiškinti, kam reikėjo memorandume sau uždėti daug didesnius apribojimus, negu iš mūsų reikalauja Europos Sąjunga arba kitos valstybės, su kuriomis mes pasirašome laisvosios prekybos sutartį - nebent tik tam, kad iš tikro nebegintume savo rinkos ir apsunkintume savo įmonių veiklą. Aš tikiuosi, kad čia yra klaida, kad tai nebuvo sąmoninga, bet, deja, dabar mes turime daug problemų.
Ir kita šio memorandumo problema yra vadinamasis Valiutų valdybos modelis, dėl kurio veikimo šiandien faktiškai neliko nė vienos produkcijos rūšies, kurią Lietuvoje apsimokėtų gaminti. Visi produktai, įskaitant ir žemės ūkio produktus, įskaitant net grūdus, kuriems gamybos išlaidos Lietuvoje prieš keletą metų buvo du kartus mažesnės negu Europos kainos, net ir grūdų šiandien dėl to, kad visa infliacija užkrauta ant vietinių prekių gamybos kaštų, net ir grūdų šiandien neapsimoka auginti Lietuvoje, nes Europos grūdai yra daug pigesni negu vietiniai.
Taigi pasekmių turime tokių, kaip apibūdinta ir vadovėliuose, ir kokių teko girdėti iš Vokietijos bankų specialistų, su kuriais man teko garbė praeitą vasarą kalbėtis ir stažuotis. Mes priėjome tą laikotarpį, kai Valiutų valdybos modelis duoda rezultatus, jog nieko neapsimoka nacionalinėje rinkoje gaminti dėl to, kad yra iškreipta... Taip pat dar yra kitų dalykų, dėl kurių mes turėsime diskutuoti su Valiutos fondu, nelaukdami memorandumo pabaigos. Bet apskritai Vyriausybė tesės įsipareigojimus nežiūrint, kad jie yra klaidingi. Vyriausybės pasirašyti įsipareigojimai yra duoti valstybės vardu. Tai, kad, pavyzdžiui, suklydo vienas ar kitas pareigūnas, nėra pakankamas motyvas nutraukti įsipareigojimus. Bet tai nereiškia, jog tie įsipareigojimai bus mechaniškai ir aklai įgyvendinami.
PIRMININKAS. Seimo narė R.Rastauskienė. Ruošiasi K.Glaveckas.
R.RASTAUSKIENĖ. Gerbiamasis premjere, skiriant jus premjeru, iš šios tribūnos nuskambėjo jūsų įsipareigojimas apie buvusius pastaruosius ketverius metus valdžioje kalbėti tik gerai arba nieko. Matyt, šis įsipareigojimas neleidžia jums daugelio dalykų priminti tiek Seimo nariams, tiek visiems mūsų besiklausantiems. Bet vis dėlto norėtųsi paklausti, ar perimdami valstybės reikalus (jau mėnuo praėjo) iš buvusios Vyriausybės radote padėtį, kokią ir įsivaizdavote ją esant prieš ateidamas į šį postą, ar vis dėlto geresnę, ar blogesnę?
G.VAGNORIUS. Būčiau neteisus, jeigu pasakyčiau, jog buvusi Vyriausybė ar buvęs Seimas nėra padaręs gerų darbų. Iš tikro yra daug gerų sprendimų, ypač dėl šakinių programų, taip pat pasirašyta daug reikalingų sutarčių. Kai kuriose srityse iš tikro daug geresnis vaizdas, negu tikėjomės, bet yra dvi sritys, kurios kelia didžiulį nerimą. Pirma sritis - tai finansų būklė, kuri yra daug daug liūdnesnė, negu mes visi įsivaizdavome arba net įsivaizduojame. Deja, turime konstatuoti, jog 1996 m. faktinis biudžeto deficitas, įskaitant 1996 m. įsiskolinimus už energetinius išteklius, taip pat tuos 65 mln. Lt, kuriuos papildomai patvirtino metų pabaigoje Seimas, faktinis biudžeto deficitas yra didesnis negu 20% valstybės biudžeto. Yra skolų. Beje, jeigu pridėtume dar apie kokius 300, 250 mln., kur dar iki galo nesuskaičiuotos skolos, kiek biudžetinės įstaigos turi skolinių įsipareigojimų savo tiekėjams, taip pat jeigu pridėtume, kiek yra išdalyta kreditų projektams, kurie niekada nebuvo įgyvendinti ir iš kur pinigai niekada negrįš, tai iš tikro valstybės bendro biudžeto skolos yra didžiulės, nors tai nereiškia, kad mes esame kokioje nors beviltiškoje krizėje ir iš jos negalime išeiti. Tai reiškia, kad paprasčiausiai kurį laiką mes turėsime gyventi labiau susiveržę - tol, kol sumokėsime tas skolas.
Na, ir antra sritis, kuri man kelia didžiulį rūpestį (nesitikėjau, kad taip galėtų būti), - tai, kad kai kurių finansinių aferų, finansinių grupuočių priekyje arba priedangoje stovi aukšti valstybės ir teisėtvarkos pareigūnai. Neįsivaizdavau, kad tiek toli galima būtų nueiti, jog kai kurie pareigūnai faktiškai organizuoja patys nusikaltimus arba tą daro pasyviai dangstydami pačius stambiausius nusikaltimus. Taigi patys stambiausi nusikaltimai Lietuvoje nebuvo nagrinėjami, nebuvo tiriami, o patys stambiausi aferistai nebuvo net patraukti atsakomybėn. Tai iš tikro yra pavojingas dalykas, bet tai nereiškia, kad, pavyzdžiui, Vidaus reikalų ministerijoje arba Generalinėje prokuratūroje, arba teismuose nėra gerų teisėjų. Aš neabejoju, kad du trečdaliai ten yra žmonių, kurie pasiryžę dirbti, jeigu tik mes juos vertinsime, jiems mokėsime. Ir dabar dirba daugelis, bet, deja... Pats geriausias pavyzdys muitinėje, kai kontrabanda yra organizuojama ne iš apačios kylant nusikaltimams, bet pagal nustatytą schemą iš viršaus, kur nurodoma, koks vadovas kokias mašinas, kokias firmas, užsiimančias kontrabanda, turi praleisti be patikrinimo. Tai jau yra ne mafijos apibrėžimas, tai ne organizuoto nusikalstamumo apibrėžimas, bet tai yra visai kitokie terminai, kurie liudija, jog paprasčiausiai tos schemos yra organizuojamos pačios valdžios institucijų darbuotojų, aukštų pareigūnų. Tai iš tikro šita aplinkybė nuteikia nemaloniai, bet, kita vertus, ir vidaus reikalų ministras apie tai kalbėjo, ir teisingumo ministras, ir prokuratūros vadovai yra paminėję puikių pavyzdžių, kurie liudija, jog iš tikrųjų pakeitus kai kuriuos įstatymus, vieną iš jų reikia būtinai pakeisti, prašysime Seimą greitai tą padaryti, kad teismas galėtų grąžinti tardymui papildyti medžiagą, nes dabar dažnai yra fiktyviai teismui pateikiama medžiaga, teismas negali nieko nuteisti, jis negali grąžinti papildyti. Taigi čia iš tikro reikėtų atlikti tyrimą, kas sugalvojo šitą mechanizmą, nes tai ne blogiau už mechanizmą, kai vienu metu buvo sugalvota panaikinti tokią pareigūnų kategoriją, ir faktiškai išėjo taip, kad nebėra ko teisti, nes Lietuvoje neliko pareigūnų. Štai čia yra daugiau negu tie mafijos ar organizuotų banditų reikalai. Tai faktiškai kyla iš pačios valdžios. Bet jeigu kyla iš pačios valdžios, tai, nustūmę šitą sluoksnį, iš kurio kyla, mes galime tikėtis susitvarkyti ir pradėti Lietuvoje gyventi taip, kaip iš tikro lietuviai moka ir gali.
PIRMININKAS. Prieš suteikdamas žodį Seimo nariui K.Glaveckui aš noriu pasakyti, jog mes viršijome laiką, bet aš tiesiog sąmoningai manau, kad gal mes galėtume iki 15.45 val. tęsti klausimus, o paskui kaip nors sutaupysime laiką.
Taigi Seimo narys K.Glaveckas. Ruošiasi Seimo narys A.Salamakinas.
K.GLAVECKAS. Gerbiamasis premjere, jūs teisingai konstatavote, kad Lietuvos pramonės yra labai sunki finansinė būklė ir kad bankai iš tikro beveik visiškai nesuinteresuoti skolinti objektyviai tų pinigų. Tuo pačiu metu vyksta ir tam tikra deformacija pinigų skolinimosi rinkoje. Vertybinių popierių rinka gana smarkiai plečiasi, Vyriausybės vertybinių popierių paklausa yra tris kartus didesnė negu galimybė jų įsigyti. Ir tai dar labiau didina tą atotrūkį, kitaip tariant, visi bankai suinteresuoti turėti finansinių išteklių ir skolinti pinigus Vyriausybei, o ne investuoti į strateginius dalykus, į investicijas, papildyti apyvartinį kapitalą ir kita. Jie visiškai nesuinteresuoti dėl esamos sistemos trūkumo, dėl rizikos ir t.t.
Sakykite, ar ta politika, kuri prasidėjo jau prieš gerus metus, bus inventorizuota ir keičiama, pereinant galų gale prie kitų ilgalaikių obligacijų formų? Ar bus kas nors daroma? Pasekmės gali būti gana liūdnos.
G.VAGNORIUS. Aš turiu padėkoti už tikrai labai įdomų ir turiningą klausimą, kuris atspindi realią tikrovę. Mes jau tarėmės su finansų ministerijos vadovais, specialistais dėl skolinimosi politikos pakeitimo ir dėl priemonių, kurios leistų palaikyti didesnius kreditinius išteklius bankuose. Bankų aš nenoriu kaltinti, mes turime nustatyti tokias sąlygas, kad jiems būtų naudinga vienaip ar kitaip elgtis. Deja, šiandien bankai dėl pateisinamų ar nepateisinamų priežasčių nori turėti likvidžių kreditų, likvidžių pinigų tam, kad bet kuriuo momentu galėtų greitai pakeisti į tikrus grynus pinigus. Todėl jie mieliau skolina valstybei, Vyriausybei, bet mažiau įmonėms, iš kurių greitai susigrąžinti dėl objektyvių priežasčių negali. Mes keisime skolinimosi politiką, jau yra toks neformalus planas patvirtintas, vėliau, matyt, ir viešai mes jį paskelbsime (dėl skolinimosi politikos pakeitimo). Taip pat mes norime įgyvendinti eksporto skatinimo programą, taip pat verslo rėmimo ir būsto rėmimo programas, kurios nustatytų mechanizmą, kaip patikimai bankai gali skolinti ir tiems projektams, sudarant jiems papildomas galimybes greitai tuos kreditinius pinigus paversti tikrais pinigais. Tai yra ir valstybės garantijų mechanizmas, ir eksporto draudimo mechanizmas bus pritaikytas. Bandysime skatinti tomis priemonėmis, kad bankų skolinimo rizika būtų minimali, ypač dabar, pereinamuoju laikotarpiu. Yra numatyta ir kitų priemonių, pirmiausia pataisymas įstatymų, kurie atstatytų kreditorių pirmenybės teises, tos pataisos rengiamos, bet prieš tai Socialinės apsaugos ministerija dar turi pateikti Seimui, taip pat ir Vyriausybei siūlymus, kaip garantuoti, kad nebūtų įmonių, kurios nemoka darbo užmokesčio. Jeigu mes šiandien pirma atstatysime kreditorių pirmenybės teisę, bet leisim įmonėms turėti samdomų darbuotojų, kuriems galima nemokėti atlyginimo arba galima mokėti mažiau, negu nustatytas minimalus darbo užmokesčio atlyginimas, tai mes turėsime socialinį sprogimą, kai mes pirma patenkinsim kreditorių reikalavimus, o liks neišmokėtas darbo užmokestis. Taigi ir šita kryptimi yra dirbama. Bet tai iš tikro yra viena sunkiausių problemų, kurią reikia kaip nors bendromis jėgomis pabandyti išspręsti nors iš dalies.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas. Po jo klaus Seimo Pirmininkas.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis premjere, mano klausimas susijęs su Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 38 straipsniu, su tuo straipsniu, kuris iš tiesų nuo sausio 1 d. leido pakelti maisto produktų kainas. Aš nenoriu polemizuoti, kas vis dėlto kaltas. Jūs sakote, kad tas įstatymas jau buvo priimtas ir naujasis kabinetas nespėjo jo atšaukti, tačiau yra toks nesuprantamas dalykas. Iš tiesų Vyriausybė pradėjo taikyti 9% pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo tik antrąją dalį, tačiau pirmoji dalis, kur yra numatoma, kad 18% turi būti taikoma nuo sausio 1 d. PVM energetikos resursams, komunalinėms paslaugoms, daug kam - medicinai, žemės ūkio bendrovėms, - šitos įstatymo dalies Vyriausybė nevykdo, nors Seimas, tiesa, LDDP frakcija teikia, kad būtų vykdoma, bet vis dėlto kainos nepakeltos. Jeigu jūs sakote, kad antrąją dalį turėjote vykdyti, kodėl nevykdote pirmosios dalies? Nors Seimas, tarp kitko, šito nepadarė. Kur yra esmė?
G.VAGNORIUS. Pone Seimo nary, matote, jūs truputį pergudravote ir mus, ir save. Jūs norite, kad mes ne tik panaikintume PVM lengvatas, bet dar panaikintume taip, kad kuo daugiau pakiltų kainos. Tai šiuo atveju aš su tuo negaliu sutikti. Ir nors pinigų nėra, nors didžiulės skolos, bet mes esam priversti kompensuoti kainų padidėjimą energetikos sektoriui. To Vyriausybei niekas neuždraudžia. Įstatymas leidžia padidinti kainas PVM nuolaidų dydžiu už šilumą ir elektros energiją, bet įstatymas nedraudžia Vyriausybei, jeigu ji turi pinigų, kompensuoti tą padidėjimą. Aš manau, kad jeigu mes būtume šito nepadarę, tai jūs, ko gero, būtumėte pirmas uždavęs klausimą, kodėl mes šito nepadarėme.
PIRMININKAS. Seimo Pirmininkas V.Landsbergis. Ruošiasi Seimo narys Z.Pocius.
V.LANDSBERGIS. Pone Ministre Pirmininke, kalbėdamas apie žalingas Lietuvai memorandumo su Tarptautiniu valiutos fondu nuostatas jūs pastebėjote, jog jos yra blogesnės mūsų ūkiui, apsunkinančios pereinamojo laikotarpio problemas labiau, negu reikėtų, labiau, negu apibrėžta mūsų Europos sutartyje ir laisvosios rinkos sutartyse. Kitaip tariant, Vyriausybė, kuri pasirašinėjo memorandumą, galėjo argumentuoti ir galėjo gauti Lietuvai geresnes sąlygas, bet pasirinko blogesnes ir apsunkino Lietuvos ūkio ir žmonių padėtį. Matyt, tai buvo pono A.Šleževičiaus Vyriausybė, jūs geriau žinote, kuri Vyriausybė tai padarė. Bet jūs labai mandagus ir švelnus sakydamas, kad tikriausiai dėl neišmanymo, dėl kompetencijos stokos nepažiūrėta į kitas sutartis, į kitus apribojimus ir padaryta blogiau. Ar vis dėlto jūs nemanote, kad jeigu paaiškės, jog tokios didelės kompetencijos negalėjo būti, ir tai yra panašu į sąmoningą pakenkimą, ar nereikės duoti politinio įvertinimo? Ar jūsų Vyriausybė siektų tokio politinio įvertinimo, ar ne?
G.VAGNORIUS. Vyriausybei yra labai sunku daryti buvusios Vyriausybės politinį vertinimą, nes pirmiausia iš karto kils abejonių, ar tai nedaroma dėl politinių motyvų, dėl politinės konkurencijos. Šiaip tikriausiai tokius vertinimus galėtų padaryti komisijos, gavusios informacijos iš Užsienio reikalų ministerijos, Teisingumo, Finansų ministerijos, pagal tą medžiagą padarytų vertinimus. Daugiausia, ką mes norėtume padaryti, tai pabandyti kai kuriuos sprendimus pakeisti. Sausio 20 d. bus susitikimai su Valiutos fondu, mes turime kai kurių siūlymų. Bet mane kartais nustebina toks reikalavimas, mane, pavyzdžiui, dažnai nustebindavo, kai pastaraisiais metais, kiekvienais metais nuolat buvo didinamas biudžeto deficitas. Viešose ataskaitose buvo skelbiama, kad mažėja biudžeto deficitas ir pinigų kiekis apyvartoje. Mes pirmą kartą šiais metais sumažinome biudžeto deficitą, bet oficialiose ataskaitose pažymėta, kad Vyriausybė padidina biudžeto deficitą. Tai mes, be abejo, turėtume, matyt, vis dėlto dar pasiaiškinti ir patobulinti ryšį su Tarptautiniu valiutos fondu ir centriniu aparatu ir bandyti išsiaiškinti tikrąją padėtį ir tikrąją Valiutos fondo vadovybės poziciją.
Bet baigdamas dar norėčiau akcentuoti. Nemanyčiau, kad Seimas ir Vyriausybė aklai turėtų klausyti vieno ar kito tarptautinio eksperto siūlymų. Vis dėlto valstybė turėtų savo poziciją stipriau ginti, ypač jeigu mato, kad vienas ar kitas nepatyręs ekspertas, viena ar kita mažiau patyrusi institucija nepakankamai įvertina ir supranta vidaus rinkos arba mūsų teisinę aplinką. Tai susiję ir su vadinamuoju valiutų valdybos modeliu, kurio išėjimas bus specifinis ir dėl kurio reikės, be abejo, tartis su Valiutos fondu ir ieškoti lankstesnių būdų negu tie, kurie yra numatomi jų rekomendacijose. Tai yra mes skirsime visą dėmesį bandymui tik priimti sprendimus, kurie pakoreguotų ankstesnę ekonominę politiką, ypač rinkos gynimo sritį, taip pat bandysime palaikyti glaudesnį ryšį su Tarptautinio valiutos fondo vadovybe. Trečia, rengiant naują memorandumą, naujus abipusius įsipareigojimus vis dėlto numatyti Lietuvos ekonomikai, Lietuvos investicijoms ir žmonių socialinėms reikmėms naudingesnę ekonominę politiką.
PIRMININKAS. Seimo narys Z.Pocius.
Z.POCIUS. Ministre Pirmininke, akivaizdu, su kokia gausybe problemų susiduriate, kaip Vyriausybei stinga laiko. Norėčiau paklausti, ar Tamsta ir kiti ministrai per darbus nepamiršite spaudos, radijo ir televizijos ir ar laikysitės opozicijos metais išbandytos informacijos viešumo ir atvirumo nuostatos?
G.VAGNORIUS. Taip, tikrai laikysimės ir ne tik laikysimės, bet kai ką ketiname atnaujinti. Galbūt žurnalistams ir spaudos informavimo priemonėms bus įdomios ne tik tradicinės spaudos konferencijos, bet ir viešos apklausos, vieši klausimai, kurių metų žurnalistams suteiksime galimybę ne tik užduoti formalų klausimą ir sulaukti formalaus atsakymo, bet ir iš esmės prireikus išsiaiškinti vieną ar kitą rūpimą klausimą. Visi ministrai yra atviri ir stengiasi palaikyti ryšius su spauda, tik galbūt pirmosios savaitės buvo sunkesnės, nes daugeliui reikėjo perimti einamuosius reikalus ir fiziškai kartais neužtekdavo laiko. Aš suprantu, tai negali būti pasiteisinimas dėl nepakankamo dėmesio žmonėms, visuomenės informavimo priemonėms. Bet mes esame atviri kritikai ir tikrai nevaržysime kritikos. Priešingai, kritika yra geras būdas ne tik išsiaiškinti problemas, bet ir tam tikras vidinis stimulas daryti geriau.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis premjere. Mūsų laikas tikrai baigėsi. Dar sykį noriu padėkoti ir tikiuosi, kad ta jūsų paskutinė frazė apie tai, jog jūs bendrausite su žurnalistais ir kitomis visuomenės informavimo priemonėmis reiškia, kad mes jus dažniau matysime ir čia, Seime, nes norinčių paklausti tikrai liko labai daug. Deja, mūsų darbotvarkė nebeleidžia mums daugiau jūsų klausinėti. Dar sykį ačiū.
Tęsiame mūsų darbą toliau. (Balsas salėje) Prašom. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Ne dėl vedimo, o tiesiog po premjero kalbos replika, jeigu galima, nes mūsų klausimas buvo pateiktas raštu. Aš norėčiau ir gerbiamajam premjerui, ir Konservatorių, ir Krikščionių demokratų, ir Centro frakcijoms pasakyti, kad mes, socialdemokratai, laikomės tos savo pozicijos, jog Vyriausybė turi 100 dienų normaliai dirbti, kol jos bus galima paklausti, ką konkrečiai padarė. Tačiau žinant jūsų tokias griežtas nuostatas dėl “švarių rankų” politikos ir tai, kaip jūs taisote Valdininkų įstatymą, kaip jūs manote pertvarkyti teisėsaugos organus ir visa kita (aišku, tiems jūsų ketinimams galima pritarti), mes manome, kad mes irgi taikysime tokius pačius kriterijus ir jūsų kabinetui, ir jūsų žmonėms, kurie ten dirba. Jeigu neišryškės kitų faktų, įrodančių arba patvirtinančių, arba paneigiančių, sakykim, tokio lengvatinio kredito gavimą, kai kiekvienas supranta, kad skirtumas tarp 40 ir 3% yra pakankamai didelis ir už tai moraliai atsako ministras, juo labiau kad jis yra ne šiaip ministras, o finansų ministras... Lygiai taip pat ir kitų Vyriausybės narių atžvilgiu mes pasiliekame teisę, pasibaigus tam laikotarpiui, remiantis tais pačiais kriterijais, kuriuos jūs taikysite kitiems, įstatymo numatyta tvarka, Seimo numatyta tvarka, pradėti vienokius ar kitokius procesus Seime, apkaltos ar nepasitikėjimo ir t.t., jeigu iki to laiko neišaiškės kitų faktų. Ačiū.
(priėmimas)
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary, man atrodo, kad jūsų pozicijos labai panašios į išsakytas Ministro Pirmininko, taigi tuo klausimu yra bendras sutarimas.
Dabar į tribūną kviečiu Seimo Pirmininką V.Landsbergį. Darbotvarkės klausimas 22, t.y. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P140(2). Priėmimo stadija. Prašom. Gerbiamasis pranešėjau, ar turite ką pasakyti prieš priimant?
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, jūs turite išdalytą projektą Nr.140(2), t.y. tekstas, prie kurio išties daug dirbta. Jūs prisimenate, jog aš norėjau, kad šis įstatymas būtų priimtas gana greitai, net prieš Kalėdų ir Naujųjų metų šventes. Galbūt tai būtų galėję apsaugoti kai kuriuos žmones per šventes, nes yra daugiau pagundų vartoti visokius nežinomus gėrimus, tarp kurių būna ir nuodingų, bet mūsų teisininkai tada norėjo daugiau apsvarstyti, įsigilinti, ir iš tikrųjų jie gana kruopščiai ir ilgai dirbo. Dabar jūs turite naują redakciją, kuri, atrodo, išryškinta, subalansuota, apgalvota ir dabar yra teikiama priimti.
Aš galiu pasakyti, kas čia yra šiek tiek daugiau išryškinta ir sutvarkyta. Tie alkoholiai, kurie nėra maistiniai alkoholiai, kurie yra nuodingi, pirmiausia pavojingi žmogaus gyvybei ar sveikatai ir į kuriuos įmaišoma ir nuodingų medžiagų, yra aiškiau atskirti ir tarpusavyje, ir nuo tokių dalykų, kaip naminė degtinė ar koks nors savos gamybos stiprus alkoholinis gėrimas, tačiau be pavojingų gyvybei ar sveikatai nuodingų medžiagų.
Visa tai dabar daugiau diferencijuota, išryškinta. Apgalvotos bausmės, nes yra padidinamos kai kurios normos, kartu išryškinant ir tą priežastį, pavojingą veiką, kuri gali sukelti net žmogaus mirtį ar kitas sunkias pasekmes. Pavyzdžiui, 5 straipsnyje bausmė numatoma net iki 10 metų, jeigu žmonės miršta nuo tokio gėrimo platinimo. Yra žinomi faktai, kai apanka, lieka invalidais, štai čia yra tas sugriežtinimas kai kuriais atvejais, taip pat išryškinant apibrėžimus.
Yra patikslinti ir tokie dalykai kaip didelis kiekis, tuo atveju, kai yra naudojami techniniai etilai. Didelis kiekis nustatomas per 50 litrų, o anksčiau buvo per 500 litrų. 501 - tai irgi jau pramoninė ir pardavimui skirta gamyba, ir tai turėtų varžyti užsiimančius tokia produkcija ar tokia kontrabanda, mišinių gaminimu ir jų pardavinėjimu žmones.
Norėčiau dar atkreipti jūsų dėmesį, kad 5 įstatymo dalyje, kur kalbama apie tuos mišinius, galinčius sukelti žmogaus mirtį ar kitas sunkias pasekmes ir kur yra padidinta bausmė iki 10 metų, taip pat yra nustatyta, kad ši veika, baudžiamoji atsakomybė už ją atsiranda nepriklausomai nuo to mišinio kiekio. Jeigu žmogus miršta nuo kieno nors pagaminto mišinio, tai nesvarbu, kiek to mišinio buvo pagaminta.
Štai yra tokie kai kurie patikslinimai, sugriežtinimai. Man regis, jie yra reikalingi, nes Lietuva šiuo atžvilgiu yra tiesiog nelaimių šalis, ir mes, įstatymų leidėjai, turime atlikti savo pareigą, parodyti savo susirūpinimą ir tarti savo žodį šituo klausimu, o įstatymų vykdomoji valdžia, tikimės, sugebės savo mechanizmus apvalyti nuo korupcijos, nuo nusikalstamų ryšių su šito pobūdžio nusikaltėliais, kad įstatymas veiktų.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Mes pradedame priėmimo procedūrą. Jūs dar šiek tiek likite tribūnoje, tačiau aš noriu pastebėti, kad jūsų pateiktas įstatymas yra vieno straipsnio įstatymas, ir mes jį turime priimti praktiškai iš karto visą. Jokių pataisų nėra gauta. Turbūt mes nekalbėsime atskirai dėl straipsnio priėmimo, nes visas įstatymas yra iš vieno straipsnio. Taigi pradedame viso įstatymo priėmimą ir prašau Seimo narius, norinčius kalbėti dėl viso įstatymo priėmimo, registruotis kompiuteryje. 4 - už, 4 - prieš, ir balsuosime. Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Seimo narys A.Raškinis.
A.J.RAŠKINIS. Norėčiau tik pasveikinti mūsų Seimo Pirmininko iniciatyvą rimtai imtis šito įstatymo. Tiesa, buvo Juridinio skyriaus pastabų dėl turto konfiskavimo. Aš nežinau, kaip tie dalykai toliau bus sprendžiami, bet turbūt tai irgi yra labai svarbi dalis. Bet kokiu atveju pritariu, kad būtų kuo greičiau ir efektyviau įgyvendinamos, priėmus šitą įstatymą, jo nuostatos.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys N.Medvedevas.
N.MEDVEDEVAS. Aš norėjau pasakyti, kad šitas įstatymas reikalingas ir buvo reikalingas gerokai anksčiau, tačiau prie jo reikės dar grįžti po to, kai jis bus priimtas, nes Šiaurės Lietuvoje yra gaminami alaus surogatai, nuo kurių irgi nukenčia daug žmonių ir kurie sukelia net mirtį. Tačiau tai kitas dalykas, prie jo reikės sugrįžti po to, kai šitas įstatymas bus priimtas. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys Z.Pocius.
Z.POCIUS. Lietuvos žmonės jau seniai laukia tokio įstatymo. Aš tik palinkėčiau teisėsaugos organams, kad kai jis bus priimtas (aš tikiuosi, mes greitai balsuosime), tą įstatymą kuo greičiau įgyvendinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Vaižmužis.
A.VAIŽMUŽIS. Pritariu. Kaip ir buvo kalbėta, jo ir anksčiau reikėjo, tik, mano supratimu, gal reikėtų dar labiau sugriežtinti dėl tų transporto priemonių, kuriomis vežama kontrabanda.
PIRMININKAS. Ačiū. 4 Seimo nariai pasisakė už. Paskutinis - Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Aš irgi už, bet aš ir pateikimo metu sakiau, kad vis dėlto šitame įstatyme daugiau reikėjo akcentuoti baudas ir materialinę atsakomybę, nes aš minėjau, jog kalėjimų pas mus ne tiek daug, o nuteistųjų daugiau, negu reikia. Žinoma, tų, kurie specialiai nuodija, veika turėtų būti atitinkamai vertinama, bet tie, kurie nori pasipelnyti, turėtų žinoti, kad pirmiausia pinigai reikalingi valstybei, todėl daugiau reikėjo kai kuriuose straipsniuose akcentuoti baudas. Šiaip aš pritariu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, visi kalbėję dėl balsavimo motyvų pasisakė už šio įstatymo priėmimą. Aš dabar prašau visus registruotis (registracija pradėta) ir pasiruošti balsuoti dėl viso įstatymo priėmimo.
Užsiregistravo 90 Seimo narių. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsų skaičiavimo komisiją prašau pasiruošti. Balsuosime dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas? Prašome balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 80.
PIRMININKAS. Pakartokite garsiau.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 80 balsavo už.
PIRMININKAS. Už - 81. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Susilaikiusių nėra. Taigi už balsavus 81, prieš nė vienam, susilaikius nė vienam, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas vienbalsiai. Ačiū, gerbiamieji Seimo nariai.
(pateikimas)
Tęsiame mūsų darbą. 23a ir 23b darbotvarkės klausimai - tai irgi Baudžiamojo kodekso 2321 ir 2325 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (registracijos Nr.P166), ir lydintis įstatymas - Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso atitinkamų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P173. Pateikimo stadija. Pranešėjas - Seimo Pirmininkas V.Landsbergis. Kviečiu į tribūną pranešėją.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, yra dar viena mūsų dabarties visuomenės bėda, ir reikėtų imtis įstatyminių priemonių užkirsti jai kelią, bent sumažinti, apriboti jos pavojų. Yra siūlomi Baudžiamojo kodekso dviejų straipsnių pakeitimai ir papildymai, tačiau aš jums taip pat primenu, ką mes sutarėme, kad kartu aš pateiksiu ir dar 5 Baudžiamojo kodekso straipsnių pakeitimus ir papildymus. Jie yra techniniai, redakciniai, reikalingi tam, kad straipsniai tarpusavyje būtų suderinti. Taigi yra dar vienas įstatymas dėl Baudžiamojo kodekso 81, 25, 26, 35 ir 42 straipsnių, kur atitinkamai reikia po vieną kitą žodį koreguoti. Tai yra įstatymas, kuris sugriežtina bausmes už narkotikų platinimą, gaminimą.
Jūs skaitėte, girdėjote, rašo spauda, bet dar daugiau mes girdime tiesiog kalbant, ir ta informacija ateina iš mūsų mokyklų, iš mūsų labai nesubrendusio jaunimėlio, kaip tarp jų yra skatinama mėgautis kai kada net labai pavojingais narkotikais, tokiais kaip “Ekstazi”. Mes girdime, kad “Ekstazi” jau gaminamas Lietuvoje ir skelbiama (ne tik skelbiama, bet ir pasitvirtina), kad pastaruoju metu jis kelis kartus atpigo. Vadinasi, paklausa didėja, matyt, gamyba tikrai organizuota vietoje, ir kai yra taip platinama tarp nepilnamečių ir tarp vaikų, tai yra nepaprastai nežmoniškas nusikaltimas.
Štai kodėl yra siūloma sugriežtinti bausmes. Tame tekste, kurį jūs turite, aš norėčiau tik žodžiu padaryti vieną redakcinį papildymą, nes dabar yra pateikimas. To įstatymo 1 straipsnyje, kuriuo pakeičiamas ir papildomas Baudžiamojo kodekso 2321 straipsnis, trečiajame postraipsnyje prie žodžių “neteisėtas narkotinių priemonių gaminimas, įgijimas, laikymas, gabenimas arba siuntimas, turint tikslą jas parduoti, taip pat neteisėtas jų pardavimas”. Aš pridedu dar tris žodžius “ar kitoks platinimas”. Nes yra dalijama ir dykai, ypač vaikams, jaunimui, ir tai, kad nebūtų landos išlįsti tiems žmonėms, kurie tai daro, jog jie atseit nepardavė, o dovanų davė. Vadinasi, čia reikia parašyti “neteisėtas jų pardavimas ar kitoks platinimas”. Čia baudžiama laisvės atėmimu nuo 5 iki 10 metų. Jūs matote šiame straipsnyje, kad yra sugriežtinamos bausmės iki 20 metų, kai yra gaminami arba parduodami ypač stiprūs narkotikai - nuo 10 iki 20 metų ir su turto konfiskavimu, nes tai yra, žinoma, savotiškai labai pelningas verslas, bet tas pelnas gaunamas mirties kaina, todėl tie, kurie tai daro, turi žinoti, kad jie nesėdės trumpai ir neišeis turėdami turtą, sukauptą žmonių sveikatos ir gyvybių kaina. Štai šitą vietą aš norėjau jums šiek tiek pabrėžti, atkreipti jūsų dėmesį.
Ir 2 straipsnis. Tai yra 2325 straipsnio pakeitimas ir papildymas dėl skatinimo vartoti narkotines priemones. Tai yra dalis to paties, kas buvo Baudžiamajame kodekse, bet kai platesnė veikla arba to, kuris jau buvo teistas už panašius dalykus, už panašias veikas, tai laisvės atėmimas iki 10 metų. Ir, man atrodo, ypač svarbu, jog ta pati veika, nukreipta prieš nepilnametį arba nepilnamečius, baudžiama laisvės atėmimu nuo 10 iki 20 metų su turto konfiskavimu. Štai tokie yra siūlymai šiame įstatyme, kurio projektas P166. Jeigu jūs man leisite, aš iš karto paminėsiu ir redakcinius patikslinimus lydinčioje medžiagoje, t.y. Baudžiamojo kodekso 81, 25, 26, 35, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatyme. Kad jums būtų patogu, čia yra atspausdinti visi tekstai su papildymais ar patikslinimais pabraukiant tas vietas. Kaip jūs matysite, 2 straipsnyje laisvės atėmimas nustatomas iki 20 metų, nes čia yra bendroji norma už įvairius nusikaltimus, už kuriuos anksčiau buvo tik 15 metų. Jeigu mes ten numatome bausmę už vaikų skatinimą naudoti narkotines medžiagas - 20 metų, tai ir kitur neturi būti prieštaravimų. Taip pat 26 straipsnyje yra žodžiai “parduoti”, “pardavimas”, “lenkimas” vartoti narkotines priemones, kai tai daryti skatinami nepilnamečiai. Tai yra anuose straipsnių papildymuose, todėl turi būti ir bendrojo pobūdžio Baudžiamojo kodekso straipsniuose. Taip pat 35 straipsnyje, kuriame kalbama apie turto konfiskavimą, rašoma, kad turtas gali būti konfiskuojamas ir už neteisėtą narkotinių priemonių gaminimą ir pardavimą pagal to įstatymo penktąją dalį ir už skatinimą vartoti narkotines priemones. Ir dar 42 straipsnyje taip pat patikslinama ta aukštutinė norma už nusikaltimus - 20 metų riba, kad nebūtų mano anksčiau minėto prieštaravimo kitiems Baudžiamojo kodekso straipsniams.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Jūsų nori paklausti 4 Seimo nariai. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, 2321 straipsnio 2 pastraipoje nurodyta, jog baudžiamas laisvės atėmimu iki 3 metų arba pataisos darbais iki 2 metų. Aš noriu paklausti: kokios galimybės šiuo metu organizuoti pataisos darbus taip, kad jie pasiteisintų ir atitiktų pataisos darbus, kadangi praktiškai (mes žinome) jų nėra ir galimybių kažin ar mes turime? Ačiū.
V.LANDSBERGIS. Matote, konkrečiai kokios galimybės yra atlikti pataisos darbus - čia bus jau vykdomosios valdžios susimąstymo ir pasiūlymų sritis. Čia yra nedidelės bausmės žmonėms, kurie gali būti jau įvilioti, pripratinti vartoti narkotines medžiagas, jie tiesiog jų turi. Kai kuriose pasaulio šalyse net turėjimas, kaip sakoma, savo reikalams yra baudžiamas labai griežtai. Mes numatome nedidelę bausmę, apsiribodami tik pataisos darbais. Aš jums nesiryžčiau improvizuoti, kaip juos organizuoti. Aš manau, kad mūsų valdžia bus pajėgi atsakyti į šį klausimą.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Smetona.
R.SMETONA. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, šiame labai reikalingame ir tikrai jau ilgokai lauktame įstatyme kalbama apie veiksmų vykdymą ir bausmes už tai. Man atrodo (ar bent aš neįžiūrėjau, neįskaičiau), kad nieko nėra apie veiksmų organizavimą ir bausmes už tai. Aš manau, kad labai dažnai (ir turbūt visi žinome) sugaunamas, sakykime, prekių vežėjas, šiuo atveju narkotinių medžiagų vežėjas ar tiekėjas, bet sunku bausti organizatorių, kuris stovi už to atlikėjo pečių. Ar nesutiktumėte, kad projektas būtų papildytas dar ir įvardijimu tų veiksmų organizavimų, ir kad už tai būtų taikoma pati aukščiausia iš tų išvardytų bausmių?
V.LANDSBERGIS. Ačiū, pone Seimo nary, jūs palietėte labai svarbų klausimą, ir, aš manau, dėl to reikia pasitarti ir su mūsų Juridiniu skyriumi, ir su teisininkais. Tačiau pirmas mano įspūdis, kad galbūt tada mes dėl kiekvienos nusikalstamos veikos turėtume dar galvoti ir apie organizatorius. Turime Baudžiamajame kodekse bendresnio pobūdžio straipsnius apie organizuotą nusikalstamumą. Gretinant tuos straipsnius aiški atsakomybė už, pavyzdžiui, narkotikų gaminimo organizavimą, ji nėra už Baudžiamojo kodekso ribų, ji ten irgi bus.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Cinauskas.
V.A.CINAUSKAS. Atsisakau.
PIRMININKAS. Atsisakot. Seimo narys A.Raškinis.
A.J.RAŠKINIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, iš tikrųjų labai smagu matyti šitas pataisas, kurios galų gale šiek tiek padės drausminti organizuotą nusikalstamumą. Bet tai yra tik dalis tų struktūrų, tų verslų, kuriais remiasi organizuoti nusikaltėliai. Yra ir daugiau, pavyzdžiui, ginklų prekyba, prostitucijos verslas, nelegalūs lošimo namai. Ar jums neatrodo, kad iš tikrųjų reikėtų vienu ypu padidinti, sugriežtinti bausmes už visus tuos bendrus, kur mafija įsitaisiusi, nelegalius nusikalstamus verslus, kuriais iš tikrųjų žeminamas žmogaus orumas, iš jo daromas sau pelnas?
V.LANDSBERGIS. Pone Seimo nary, jūs teisingai matote daugelį šių dienų mūsų visuomenės problemų, tokių vėžio ligų organizuoto nusikalstamumo veikimo sričių, kur mes tikrai turėtume irgi peržiūrėti galiojančius Baudžiamuosius įstatymus, Baudžiamojo kodekso straipsnius. Aš tikiuosi, gal ir jūs parodysite iniciatyvą, nelauksite tik mano iniciatyvų. Gerai, kad tai primenate. Bet kai kas jau padaryta. Tuose bendrojo pobūdžio straipsniuose jau atsirado aukštesnė kartelė - iki 20 metų, turto konfiskavimas. Į tą pusę judama ir lauksime jūsų ir visų kolegų, kurie rūpinasi šitomis nelaimėmis, iniciatyvos.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Jūs atsakėte į visus klausimus. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl 1 įstatymo, ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Pritariam bendru sutarimu ir pirmajam įstatymui, ir jį lydinčiam įstatymui. Ačiū.
(svarstymo tęsinys)
Gerbiamieji Seimo nariai, mes sutaupėm laiko, kurio mums paprastai tradiciškai stinga. Tokiu atveju, kaip ir tarėmės prieš pietus, aš prašau šiek tiek ir ministro Z.Zinkevičiaus palaukti, nes mes prieš pietus esame vieno klausimo nebaigę spręsti, t.y. Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 19401990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymo projekto. Prieš pietus šio klausimo svarstyme kalbėjo 3 Seimo nariai, dar 4 Seimo nariai nori kalbėti. Atsiprašau, sekretoriatas priminė, kad mes nenutarėme dėl buvusio Seimo Pirmininko pateikto įstatymo projekto pagrindinio komiteto, kadangi, man atrodo, aišku, kad Baudžiamąjį kodeksą turi svarstyti Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Turbūt bendru sutarimu mes tą komitetą patvirtinam. Tokiu atveju aš siūlau toliau tęsti mūsų darbą ir grįžti prie to įstatymo, kurį aš minėjau, t.y. Pasipriešinimo 19401990 m. okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymo. Svarstymo stadija. Diskusijoje užsirašė kalbėti V.Andriukaitis, R.Smetona, J.Olekas ir I.Šiaulienė. Aš nematau V.Andriukaičio, todėl kviečiu į tribūną Seimo narį R.Smetoną.
R.SMETONA. Gerbiamieji Seimo nariai, Seimo narys ponas J.Listavičius rytiniame posėdyje kalbėdamas apie šį projektą kalbėjo ir apie atsiradusią painiavą tarp terminų, statusų. Mano manymu, šiuo dabar svarstomu projektu dar šiek tiek ta painiava padidinama. Aš esu pateikęs pasiūlymų ir tikiuosi, kad Seimo nariai yra susipažinę su pasiūlymais šiam įstatymo projektui. Manau, kad šitie pasiūlymai tą painiavą sumažintų. Ryškiausias tos painiavos pavyzdys, man atrodo, yra šito įstatymo projekto 3 straipsnis, kuriuo laisvės kovų dalyviais vadinami neginkluoto pasipriešinimo dalyviai, tuo pačiu pasakant, kad ginkluoto pasipriešinimo dalyviai - ne laisvės kovų dalyviai, nes pagal šį įstatymą laisvės kovų dalyviai yra tik neginkluoto pasipriešinimo dalyviai. Manau, kad tai didelis nesusipratimas, kuris būtų pašalintas priėmus šį mano pasiūlymą, t.y. 3 straipsnį visiškai išbraukti, 4 straipsnį laikyti trečiuoju. Tada įstatymas nustatytų, kad pasipriešinimo 19401990 metų okupacijoms dalyviai arba, kitaip sakant, laisvės kovų dalyviai yra:
1. Ginkluoto pasipriešinimo dalyviai.
2. Neginkluoto pasipriešinimo dalyviai. Tai yra apibrėžta šio įstatymo 1 straipsnyje ir dabartiniame 4, mano siūlomame 3 straipsnyje. Aš manau, kad priėmus šitą pasiūlymą įstatymą būtų paprasčiau, aiškiau ir lengviau taikyti. Siūlau pritarti mano pasiūlymui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Aš manau, kad į jūsų pataisas atsižvelgs ir projekto autoriai. Dabar mes neturime dėl jų spręsti, bet jeigu projekto autoriai jų nepriimtų, tai mes dėl jų spręsime priėmimo metu.
Nematau Seimo nario J.Oleko. Kviečiu į tribūną Seimo narę I.Šiaulienę.
I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamieji kolegos, labai gražu, kad čia įvyko toks gana konstruktyvus, dalykiškas pasikeitimas nuomonėmis dėl teikiamo įstatymo projekto. Noriu pritarti anksčiau kalbėjusių kolegų nuomonei: ir Seimo nario J.Listavičiaus, ir Seimo nario R.Smetonos, nes tikrai yra daug dviprasmybių. Manyčiau, kad reikėtų (aš pati remiu tokį savo pasiūlymą, ir manyčiau, kad jis turėtų būti mūsų visų priimtas) prie šito įstatymo dar padirbėti, kad jame nebūtų painiavos, jeigu kalbėsime apie terminus ir apskritai dėl visų statusų ir t.t. Todėl aš siūlyčiau pritarti Seimo nario J.Listavičiaus pasiūlymui, kad būtų formuojama darbo grupė (ir jis pats būtų įtrauktas, nes anksčiau buvo teikęs tokį įstatymo projektą), ir iš esmės reikia patikrinti visus teikiamų įstatymų straipsnius, nes yra ir loginės, ir terminijos, ir istorinės logikos neatitikimų. Pavyzdžiui, 1 straipsnyje kalbama apie ginkluoto pasipriešinimo dalyvius, ir manęs netenkina jų gradacija, nes kažkodėl partizanai įrašyti paskutiniai. Aš manyčiau, kad dėstymas galėtų būti kitoks. Susidaro, lyg jie būtų pagal išdėstymą paskutinėje vietoje, matyt, buvo skirstyta tiesiog pagal chronologiją, laiką, kada vietinės rinktinės kariai formavosi, po to - Tėvynės apsaugos ir galų gale partizanai.
Taip pat vis dėlto reikėtų fiksuoti ir momentą dėl nusikaltimų humanizmo ir žmogiškumo. Šio įstatymo projekte tai turėtų būti. Mano manymu, 2 straipsnis nereikalingas, nes iš esmės ir įstatymo preambulėje kalbama apie 1996 m. lapkričio 28 d. įstatymo nuostatą, kad visi pasipriešinimo rezistencijos dalyviai yra paskelbti kariais savanoriais ir jų kariniai laipsniai bei apdovanojimai yra pripažinti. Tas kartojimas, man atrodo, nieko neduoda.
Taip pat reikėtų tikslinti nebendradarbiavimą su okupacinėmis ir nacistinėmis žinybomis. Jeigu būtų sudaryta tokia komisija ir tikslinamas įstatymo projektas, mūsų frakcijos atstovai taip pat pageidautų dalyvauti tokios komisijos darbe ir rengti naują įstatymo projektą, o jeigu ne, tai iki priėmimo mes pasiliekame teisę teikti įstatymo pataisas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, visi užsirašę iš anksto ir buvę Seimo salėje Seimo nariai kalbėjo. Dabar mes turėsime apsispręsti dėl to, ką darome po svarstymo. Kaip jūs žinote, Seimo statuto 158 straipsnis nustato, kokius sprendimus Seimas gali priimti, t.y. pirma, pritarti iniciatorių parengtam arba komiteto patobulintam projektui, o jeigu nepritariama, tada yra kitų alternatyvų: paskelbti projektą visuomenei svarstyti, grąžinti projektą pagrindiniam komitetui patobulinti, grąžinti iniciatoriams projektą tobulinti iš esmės ir t.t. Taigi dabar aš siūlau kalbėti dėl balsavimo motyvų, ir mes spręsime... Seimo narys A.Stasiškis.
A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Išklausęs pasisakymų norėčiau štai ką pasakyti. Buvo viena kita konstruktyvi mintis, bet ji yra daugiau redakcinio pobūdžio ir tikrai patikslinanti. Aš labai prašyčiau tų žmonių, kurie tas mintis išsakė, jas užrašyti ir pateikti pataisas raštu - į jas bus galima atsižvelgti priėmimo metu.
Buvo sakoma, kad jis yra nekompleksinis. Manyčiau, kad ta pažiūra yra nepriimtina, kadangi reikia sistemą padaryti, ir šitų dalykų teisinio statuso pripažinimas nėra vien pašalpa ir pensija, tai yra tik galbūt galimos pasekmės. Iš viso šioje srityje yra kol kas visai nesutvarkyta teisinė bazė, todėl šitas įstatymas, kuris lemia aktyvaus pasipriešinimo dalyvių teisinį statusą, kaip vienas iš pirmųjų būtinai reikalingas. Toliau, be abejo, seks įstatymai dėl nukentėjusių represijų aukų ir genocido aukų. Ten yra platesnis diapazonas ir sudėtingesni dalykai. Todėl aš siūlau, primygtinai siūlau šitam įstatymui pritarti po svarstymo. Ir jeigu bus racionalių pataisų pateikta iki priėmimo, tai į jas, aišku, galima bus atsižvelgti, kadangi jos papildys ir patikslins patį įstatymo turinį. O įstatymas yra reikalingas, todėl jį reikia priimti neatidėliotinai.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius. Gali nepritarti.
J.LISTAVIČIUS. Tą ir padarysiu. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projekto svarstymo metu buvo pasakyta, kad 1, 2 ir 3 straipsnių pavadinimai netikslūs, o 4 straipsnio pavadinimas nereikalingas. Argumentuoju: jau yra paskelbtas kario savanorio teisinis statusas, todėl 1 straipsnis ir turėtų vadintis “Kariai savanoriai”. Turinyje reikėtų nurodyti, kam taikomas kario savanorio statusas ir kas yra kariai savanoriai.
2 straipsnis turėtų vadintis “Karių savanorių kariniai laipsniai ir apdovanojimai”. Kam išvedžioti?
3 straipsnis turėtų vadintis “Laisvės kovotojai”. Jo turinyje reikėtų nurodyti, kam pripažįstamas laisvės kovotojų statusas. O išbraukus 4 straipsnio pavadinimą, jo turiny reikėtų nurodyti, kas yra laisvės kovotojai. Tai būtų 3 straipsnio antroji pastraipa.
Po paminėtų pakeitimų įstatymo projektas taptų paprastesniu, aiškesniu, konkretesniu. Būtų išvengta nereikalingų ginkluoto pasipriešinimo rezistencijos dalyvių ir neginkluoto priešinimo rezistencijos dalyvių sąvokų. Kam čia ta painiava? Mes kalbame apie statusus. Pasižiūrėkime į įstatymo projekto pavadinimą ir juo vadovaukimės, rengdami įstatymą. Aš ne prieš šito įstatymo projekto reikalingumą. Bet dar kartą sakau, kad reikia kompleksinio sprendimo, kadangi, priėmę šešis ar septynis įstatymus, pamatysime, kad tai - gervė, lydeka ir vėžys. Aš dar kartą kartoju: yra nukentėjusių ir pasipriešinimo dalyvių, kurie turės keturis statusus. Ką su jais darysime? Keliais asmenimis jie bus? Todėl mes tos painiavos išvengtume, jeigu pasižiūrėtume šiandien į šitą klausimą kompleksiškai, kadangi kitą kartą tai vis tiek reikės padaryti. Mes jau turime rezistento vardus. Šiandien turime tam pačiam rezistentui kario savanorio vardą. Tai kas jis: ar jis rezistentas, ar jis karys savanoris? Gavę kitus statusus, jie taip pat bus rezistentai. Tai vietoj to, kad mes pradėtume normaliai dirbti pastraipsniui ir kompleksiškai, mes sukursime sau, žinoma, problemų ir turėsime ką spręsti. Todėl prisilaikydamas anksčiau išsakytų kompleksinio klausimo sprendimo nuostatų net ir po paminėtų pataisymų, juo labiau esančių įstatymo projekte su kitais jau anksčiau minėtais trūkumais, po svarstymo nepritariu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar Seimo narys K.Kryževičius tikrai nori kalbėti? Prašom.
K.V.KRYŽEVIČIUS. Man iš tikrųjų gėda klausytis šiandieną štai visų šitų išvedžiojimų, nes per šešerius nepriklausomybės metus mes jokiais būdais, nors galbūt dėl objektyvių priežasčių, nesugebėjom priimti štai šito įstatymo. Ir dabar mes vėl savo rankomis dar labiau komplikuojame padėtį ir vėl žlugdome, darydami įvairias šitų dalykų interpretacijas, įstatymo priėmimą. Taigi čia nereikia painioti jokių kitokių kompleksų ir viso kito, kadangi įstatymas yra dėl atitinkamo statuso suteikimo. Ir viskas. Vadinasi, atitinkamai grupei žmonių. Daugiau čia nieko nereikia. Čia nereikia jokių kompleksų, visokių kitokių darkymų ir išsidirbinėjimų. Aš siūlau kuo greičiau priimti šitą įstatymą, nes tai yra gėda ir bus gėda mūsų Seimui, jeigu mes savo rankomis šito nepadarysime.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Seimo nary, aš manau, kad dauguma Seimo narių tikrai turi panašų požiūrį kaip ir jūs. Dabar mes apsispręsime balsuodami. Aš manau, kad visi neaiškumai iki priėmimo bus išspręsti arba išaiškinti tiems Seimo nariams, kurie dar tų neaiškumų nesupranta.
Dabar prašome registruotis. Registracija pradėta. Kol vyksta registracija, aš noriu atkreipti Seimo nario J.Listavičiaus dėmesį, kad visi rezistentai yra pripažinti kariais savanoriais, tačiau ne visi kariai savanoriai yra rezistentai. Todėl, man atrodo, mes nedarykime problemų ten, kur jų nėra.
Užsiregistravo 77 Seimo nariai. Balsuosime kompiuteriu. Kas už tai, kad šio įstatymo projektui būtų pritarta po svarstymo, paspaus mygtuką “už”, kas prieš, tas - “prieš”. Balsavimas pradėtas. Prašome balsuoti.
Balsavo 68 Seimo nariai: už - 62, prieš - 2, 4 susilaikė. Taigi projektui po svarstymo yra pritarta. (Balsai salėje) Prašom. Bet būtų geriau... Palaukite, tuoj pabandysiu...
Žodį tars Seimo Pirmininkas V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Aš norėčiau tiktai pasiūlyti rengiantiems ir toliau tobulinantiems šį įstatymą, kad būtų pagalvota taip pat apie Lietuvos diplomatiją, kuri veikia užsienyje taip pat kaip teisėta Lietuvos valdžia ar dalis tos valdžios. Kaip matau, čia teisinga nuostata, kad 19441953 metais partizanų vadovybė buvo aukščiausioji teisėta Lietuvos politinė ir karinė valdžia okupacijos sąlygomis. Taip, Lietuvoje ir okupacijos sąlygomis, bet už Lietuvos ribų 1944 m. dar gyveno teisėtas Lietuvos Prezidentas, pagal Prezidento suteiktus įgaliojimus veikė diplomatinė tarnyba, tam tikra lyg ir egzilinė Vyriausybė, ginanti Lietuvos nepriklausomybę visuose diplomatiniuose lygmenyse, taip pat gyveno dalis Lietuvos rezistencijos dalyvių. Norėčiau, kad tai irgi būtų kur nors pažymėta kaip dalis pasipriešinimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi įstatymui po svarstymo buvo pritarta.
Dabar turime apsispręsti dėl Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 19401990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymo įgyvendinimo įstatymo projekto Nr.P52(2). Iš anksto diskusijoje kalbėti užsirašė Seimo narė I.Šiaulienė. Ar Seimo narė norėtų ką nors tarti dėl įstatymo įgyvendinimo, ar norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų? Galima iš karto. Paspauskite mygtuką.
Seimo narė I.Šiaulienė - dėl įstatymo įgyvendinimo.
I.ŠIAULIENĖ. Žinote, mes ne pirmą kartą susidūrėme su tokia situacija, ir nežinau, kada mes sugebėsime ją pakeisti, kai yra rengiamas įstatymas dėl įstatymo įgyvendinimo tvarkos, bet pati tvarka yra visiškai neaiški, ir tai yra paliekama Vyriausybei. Aš pati turiu patirties ir, manau, daugelis Seimo narių, kurie jau ne pirmą kadenciją yra Seime, puikiai suvokia, kaip kartais ta sudaryta tvarka vos nepakeičia įstatymo esmės ir prasmės. Štai ta prasme, kol... Aš suprantu, kad esame suinteresuoti greitai priimti, bet vis dėlto, kad neišsiskirtų sampratos ir neatsirastų nereikalingų kolizijų, ir nereikėtų vėl taisyti ir taisyti, būtų tikslinga, kad iki priėmimo bent bendriausią to įgyvendinimo tvarką, kokia ji bus, Seimo nariai ją turėtų matyti. Tada galbūt mažiau kiltų ir visokių diskusijų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir Seimo narė E.Kunevičienė. Dėl balsavimo motyvų. Prašom.
E.KUNEVIČIENĖ. Aš siūlyčiau pritarti ir norėčiau atkreipti mano gerbiamosios kolegės dėmesį. Peržiūrėkite ketverių metų visus savo priimtus įstatymus ir raskite bent 10% tokių įstatymų, kuriuose jūsų nebūtų nurodyta, kad tvarką nustatyti reikia pavesti Vyriausybei. Jeigu tik jūs šitą rasite, aš pritarsiu jūsų siūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, mes jau kalbame apie bendrąsias įstatymų leidybos tradicijas. Tai turbūt yra kitų pokalbių tema. Aš noriu pastebėti, kad Seimas visada turi teisę ir galimybę nesutikti su tuo, ką Vyriausybė nustato savo nutarimais, kreipdamasis į Konstitucinį Teismą. Tai šiuo atveju mes turbūt dėl to galime nesiginčyti. Aš tikiuosi, kad Vyriausybė tikrai atsižvelgs ir į Seimo narių pasiūlymus, nustatydama tas tvarkas, ir mes tikrai neturėsime čia problemų.
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, prašau pasiruošti balsuoti dėl pritarimo po svarstymo Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 19401990 m. okupacijoms dalyvių teisinio statuso įgyvendinimo įstatymo projektui. Balsuosime kompiuteriu. Neseniai registravomės, todėl nesiregistruosime. Balsavimas pradėtas. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo?
Iš viso balsavo 59 Seimo nariai: už - 58, prieš balsavusiųjų nėra, susilaikė 1. Taigi įstatymo projektui po svarstymo yra pritarta.
(svarstymas)
Toliau mes svarstysime darbotvarkės 24 punktą - Lietuvos Respublikos 1953 m. Europos Tarybos Konvencijos Nr.15 “Dėl vidurinių bendrojo lavinimo mokyklų diplomų lygiavertiškumo stojant į Europos regiono valstybių universitetus” ratifikavimo įstatymo projektą (Nr.P74). Svarstymo stadija. Nėra nė vieno užsirašiusio iš anksto. Galbūt ministras norėtų tokiu atveju tarti žodį, kuris paprastai yra suteikiamas svarstymo pabaigoje. Kadangi niekas nenori kalbėti, tai prašom. Kviečiu į tribūną ministrą. Kiek žinau, komiteto pirmininkas ponas Ž.Jackūnas siūlo... Prašom, ministre, eikit. Kol jūs ateisit, aš pabaigsiu sakyti. ... kad šios Konvencijos pavadinimas būtų patikslintas pagal autorinį vertimą, todėl šiek tiek turėtų būti pakeistas ir pačios Konvencijos pavadinimas. Gal ministras tą dalyką irgi dar paaiškins?
Z.ZINKEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Aš kaip tik ir pradėsiu nuo to, nuo pavadinimo paaiškinimo. Buvo netiksliai išversta, o po to buvo autorizuota vertėjų. Dabar pavadinimas yra toks, t.y. dokumento pavadinimas, - “Dėl diplomų, suteikiančių teisę stoti į universitetus, lygiavertiškumo”.
Būtinybę ratifikuoti šią Konvenciją diktuoja natūrali gyvenimo kasdienybė. Lietuvai integruojantis į Europą, mokiniai, baigę Lietuvos bendrojo lavinimo vidurines mokyklas, turi vis daugiau galimybių studijuoti užsienyje. Nemažai Lietuvos valstybės tarnautojų dirba ir su šeimomis gyvena užsienyje. Jų vaikams tenka mokytis ir įgyti vidurinį išsilavinimą ne Lietuvoje. Taip pat daugėja moksleivių, kurie išvyksta pagal įvairias tarptautines švietimo programas mokytis į užsienį ir ten baigia mokyklą. Grįžę į Lietuvą, jie nori turėti mūsų mokyklos baigimo brandos atestatą. Atsiranda ir užsienio piliečių, kurie pageidautų studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose. Tokiais atvejais ir iškyla mokyklos baigimo atestato ar diplomo lygiavertiškumo problema.
Ratifikavus šią Konvenciją, moksleiviams, sėkmingai baigusiems vidurinę bendrojo lavinimo mokyklą šalyje, kuri yra Europos Tarybos narė arba prisijungusi prie šios Konvencijos, būtų suteiktos galimybės stoti į bet kurį pasirinktą šalies, taip pat esančios Europos Tarybos nare arba prisijungusios prie šios Konvencijos, universitetą.
Sparčiau ratifikuoti pateiktą Konvenciją skatina ir tai, jog Lietuva 1994 m. gruodžio mėn. jau yra prisijungusi prie 1979 m. UNESCO studijų aukštojo mokslo diplomo ir mokslo laipsnių pripažinimo Europos regiono valstybėse Konvencijos. Manome, kad Lietuva yra pasirengusi įgyvendinti 1953 m. Europos Tarybos Konvencijos nuostatus dėl vidurinių mokyklų diplomų lygiavertiškumo. Todėl prašome Seimą ratifikuoti šią Konvenciją, kuri palengvintų mūsų mokinių, baigusių vidurinį mokslą užsienyje arba besirengiančių studijuoti kitų valstybių aukštosiose mokyklose, dalią, pripažįstant vidurinio mokslo baigimo dokumentus.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis ministre, jūs baigėte savo žodį. Mes dabar turėsime apsispręsti. Jūs galite palikti tribūną. Labai ačiū.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl šios Konvencijos ratifikavimo?
Seimo narė R.Hofertienė. Prašom.
R.HOFERTIENĖ. Tuo klausimu Seime jau buvo kalbėta ir žinome, kad daugeliui tenka bendrąjį lavinimą įgyti užsienyje, dėl to susidaro daug keblumų dėl diplomų suderinamumo. Todėl aš siūlau ratifikuoti Konvenciją.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir Seimo narys A.Raškinis.
A.J.RAŠKINIS. Aš taip pat siūlau pritarti Konvencijos ratifikavimui. Tik noriu atkreipti dėmesį, kad iš tikrųjų tai yra labai sena Konvencija. Nuo jos priėmimo praėjo daug laiko. Šiuo metu yra rengiama nauja, kuri bus išsamesnė ir didesnė. Senojoje Konvencijoje yra truputėlį kai kurių neapibrėžtų nuostatų, pavyzdžiui, kad Vyriausybė turi dėti visas pastangas dėl diplomų pripažinimo privačiose aukštosiose mokyklose. Na, aišku, ką reiškia dėti visas pastangas. Tai yra truputį neapibrėžta. Taigi, ratifikuodami šitą Konvenciją, padarysime tai, ką turime padaryti, bet žinokime, kad greitai mums gali tekti ratifikuoti dar vieną išsamesnę Konvenciją. Juo labiau kad rengdamiesi stoti į Europos Sąjungą, mes susidursime su kur kas tikslesnėmis formuluotėmis ir tikslesniais reikalavimais. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, visi, norėję kalbėti, kalbėjo. Dėl balsavimo motyvų irgi yra kalbėta. Niekas neprieštaravo dėl šios Konvencijos ratifikavimo įstatymo po svarstymo.
Ar galime sutarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū, gerbiamieji Seimo nariai. Pritarta po svarstymo šios Konvencijos ratifikavimo įstatymui.
Aš tiktai norėčiau paprašyti komiteto pirmininką poną Ž.Jackūną mūsų Juridiniame skyriuje pasiaiškinti galimybę keisti, patikslinti pavadinimą, kadangi vis dėlto pavadinimas jau figūruoja ir Prezidento dekrete. Tai čia yra šiokia tokia juridinė problema. Ją reikėtų išsiaiškinti ir rasti geriausią sprendimą.
UNIDROIT konvencijos “Dėl pavogtų ar neteisėtai išvežtų kultūros objektų” ratifikavimo įst. pr. Nr.P-73 (svarstymas)
Dabar darbotvarkės klausimas 25 - Lietuvos Respublikos UNIDROIT konvencijos “Dėl pavogtų ar neteisėtai išvežtų kultūros objektų” ratifikavimo įstatymo projektas (Nr.P73). Svarstymo stadija. Atrodo, kad irgi niekas iš anksto neužsirašė kalbėti dėl šio įstatymo projekto. Lyg ir ministras, lyg ir ponas A.Bėkšta turėtų dalyvauti? Yra. Tada gal tarkite baigiamąjį žodį. Matyt, kad tam visi Seimo nariai pritaria. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas irgi pritaria.
Prašom. Žodis suteikiamas jums.
A.BĖKŠTA. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis pirmininke, kai mes ratifikuosime šią konvenciją, aš tikiuosi, kad atsitiks taip, kad tuomet įsijungsime į labai svarbų Europos ir viso pasaulio procesą, kuriuo siekiama sustabdyti nelegalią kultūros vertybių cirkuliaciją. Manau, kad tai bus labai reikalingas sprendimas. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Tokiu atveju aš klausiu, ar yra norinčių kalbėti dėl šios konvencijos, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, taigi bendru sutarimu pritariame po svarstymo šios konvencijos ratifikavimo įstatymo projektui.
(pateikimas)
Darbą tęsiame toliau. Darbotvarkės klausimas 26 - Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 12 ir 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P124(2). Pateikimo stadija. Pranešėjas - ministras K.Skrebys. Prašom į tribūną.
K.SKREBYS. Pone pirmininke, ponios ir ponai Seimo nariai! Jūsų dėmesiui yra pateikiami du Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai. Pirmajame kalbama apie seniūnų statusą, apie seniūnų teises. Pagal dabar galiojantį Vietos savivaldos įstatymą seniūną skiria ir iš pareigų atleidžia meras. Be to, pagal Valdininkų įstatymą bei Seimo nutarimą dėl “A” ir “B” lygio valdininkų sąrašų seniūnas yra priskirtas prie “A” lygio savivaldybių valdininkų. Kitaip sakant, jo pareigybei yra uždėtas tam tikras politinis aspektas. Mes manome, kad turėtume įstatyme padaryti pataisą, pagal kurią seniūnas būtų ne administracijos, o savivaldybės pareigūnas seniūnijoje. Tokiu būdu seniūnui būtų suteikta teisė būti tarybos nariu. Tai išties sustiprintų seniūno autoritetą, tam tikra prasme galbūt netiesiogiai suteiktų jam daugiau teisių. Norėčiau taip pat informuoti, kad šiam įstatymo pakeitimui pritaria ir Lietuvos savivaldybių asociacija.
Kitas įstatymo pakeitimas, taip pat norėčiau atkreipti gerbiamojo Seimo dėmesį, buvo teiktas ankstesniam Seimui svarstyti Tėvynės sąjungos, kaip opozicinės frakcijos. Tada tas projektas buvo atmestas. Mes siūlome pakeisti Vietos savivaldos įstatymo 26 dalį, papildyti būtent tokia nuostata: “Įstatymo ir kitų teisės aktų projektai, susiję su savivaldybių veikla, rengimo ir svarstymo procedūrose nustatyta tvarka derinami su Lietuvos savivaldybių asociacija.” Tam, kad nebūtų nuleidžiami, jeigu taip galima pasakyti, įstatymai, Vyriausybės nutarimai iš viršaus, apie kuriuos savivaldybės sužino jau įvykus faktui, mes manome, kad tuos teisės aktus reikėtų rengimo, derinimo stadijoje tam tikra prasme derinti pagal nustatytą tvarką su Lietuvos savivaldybių asociacija. Šitas pasiūlymas taip pat buvo teigiamai priimtas tiek savivaldybių atstovų, tiek, be jokios abejonės, Lietuvos savivaldybių asociacijos, kuriai šia įstatymo pataisa suteikiama daugiau teisių. Išplečiamos jos teisės ir stiprinamas jos autoritetas. Aš prašyčiau Seimą pritarti po pateikimo šioms įstatymo pataisoms.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti 7 Seimo nariai. Pirmasis - J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, padarius pakeitimus 12 straipsniui, ar pasikeitus po rinkimų merui bus keičiami seniūnai? Ačiū.
K.SKREBYS. Net ir nepadarius šitų pakeitimų, kadangi pagal dabar galiojančią tvarką seniūnas yra “A” lygio valdininkas, pasikeitus merui, automatiškai turi atsistatydinti ir visi seniūnai. Net ir nepadarius šitų pakeitimų.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamasis pranešėjau, kiek aš žinau, jūsų partijos rinkimų programa ir mūsų šiuo atveju kai kuriais aspektais buvo šiek tiek panašios. Mes visi kalbėjom, kad bent jau į savivaldybes turėtų būti renkama seniūno pareigybė kaimiškoje vietovėje, o tai suponuoja tai, kad bus renkamas kaip pareigūnas. Ar jums neatrodo, kad dabar iš esmės sutapatinimas su kita renkama savivaldybės institucija, kad jo vietą gali užimti deputatai, iš viso laidoja tą mūsų gražią idėją. Ar jūs nemanytumėte, kad reikėtų eiti kitu keliu - daryti renkamus ir pareigūną, ir seniūną, o neužsiimti tuo, kad būtų suteikta galimybė būti seniūnu dar ir išrinktam tarybos deputatui?
K.SKREBYS. Aš nemanau, kad palaidojam tą gražią idėją, kaip jūs sakėte. Ta idėja išlieka. Artimiausiu metu mūsų ministerija inicijuos Vietos savivaldos įstatymo pataisų svarstymą plačiau ir tada mes galėsime diskutuoti šituo klausimu, galbūt prieiti prie bendrų susitarimų. Bet šiandien mes manome, kad reikia padaryti nors tas minimalias pataisas.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Smetona.
R.SMETONA. Mano klausimas panašus į Seimo nario R.Dagio. Ar nemanote, pone ministre, kad vis dėlto būtų teisinga dabar dviem mėnesiams ar mažiau nedaryti šitos pataisos, o, kaip jūs jau minėjote, bandyti taip taisyti Savivaldos įstatymą, kad seniūnas būtų renkamas seniūnijos gyventojų ir galbūt automatiškai taptų tarybos nariu?
K.SKREBYS. Aš minėjau, kad tuos klausimus... Aš atsakiau į šitą klausimą anksčiau.
R.SMETONA. Taip, bet dabar nereikia to daryti.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Lapė.
V.LAPĖ. Gerbiamasis ministre, mes turime tokių gražių pavyzdžių, kai kai kurios savivaldybės leido seniūnams turėti tam tikrą, sakyčiau, valdžią. Ne tik leidžiamą įstatymų, bet ir truputį daugiau. Jie turėjo tarsi ir savo biudžetus, turėjo tam tikrą ūkį ir pan. Ar nereikėtų dabar, kalbant apie seniūną, praplėsti jo galimybių kaip tos teritorijos šeimininko, kad nereikėtų prašyti mero kiekvieno cento net laiškui išsiųsti. Ar nebūtų įmanoma šito daryti dabar?
K.SKREBYS. Aš vėl noriu pakartoti: jeigu mes jau nutarsim, kad iš esmės reikia perkratyti Vietos savivaldos įstatymą, ir tą darysim, tada galima diskutuoti ir apie šituos dalykus. Bet šiandien aš tikrai prašau, kad būtų atliktos tos minimalios pataisos.
PIRMININKAS. Seimo narys L.Sabutis.
L.SABUTIS. Aš pasinaudosiu labai trumpai ta proga, kad yra ir ministras. Ar jums neatrodo, kad bus nelengva paaiškinti kitiems seniūnams, kurie nebus tarybos nariai, nors yra mero prerogatyva skirti ar neskirti ir jo sutikimas? Ir antra, seniūnas vis dėlto yra vykdomoji institucija arba vykdomosios institucijos atstovas, taip sakykim, o dabar, kai bus išrinkta taryba, jis kartu bus ir atstovaujamosios institucijos.
K.SKREBYS. Matot, juk priėmus šias pataisas nereiškia, kad visi seniūnai staiga taps tarybos nariais arba kad seniūnais bus skiriami tik tarybos nariai. Aš nemanau, kad taip atsitiks, bet vienas kitas atskiras atvejis, tarkim, yra vienas ar kitas dabar gerai dirbantis seniūnas ir viena ar kita politinė partija mano, kad galima jį įrašyti į rinkimų sąrašą. Tai tą bus galima padaryti arba nepadaryti. Aš nematau čia didelių problemų.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis ministre, vis dėlto yra esminiai klausimai, apie ką čia klausė komiteto pirmininkas ponas L.Sabutis. Ar seniūnas yra vykdomosios valdžios atstovas ir ar jis yra administratorius, ar jis yra atstovaujamoji valdžia? Juk atstovaujamoji visų lygių valdžia Lietuvoje yra atskirta nuo vykdomosios valdžios, išskyrus politikus.
K.SKREBYS. Pone Papovai, aš rekomenduoju perskaityti įstatymo pataisą, kas yra seniūnas. “Seniūnas yra savivaldybės pareigūnas seniūnijoje - tarybos nustatytoje ir jam administruoti priskirtoje savivaldybės teritorijos dalyje. Jį skiria ir iš pareigų atleidžia meras.” Štai kas yra seniūnas, jums ir yra atsakymas.
P.PAPOVAS. O tarybos narys gali būti?
K.SKREBYS. Gali būti, na, kodėl negali? Jums atrodo, kad negali, o mums atrodo, kad gali.
P.PAPOVAS. Na, viskas aišku.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Dringelis.
J.DRINGELIS. Gerbiamasis ministre, kažin ar verta mums priiminėti po vieną pataisą šito Savivaldos įstatymo, kai mes žinom, kad tokių pataisų gali būti ir daugiau. Jau šiuo metu, pavyzdžiui, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas inicijuoja vieną pataisą, kuri bus susijusi su savivaldos reikalais, panašių dalykų yra ir daugiau. Ar negeriau mums būtų kartu tas pataisas visas svarstyti, o ne po vieną kiekvienoje sesijoje ir pan.?
K.SKREBYS. Aš bijau, kad mes tokiu būdu galim sulaukti ne tik kovo mėnesio rinkimų, bet ir dar kitų rinkimų į vietos savivaldybes. Aš manau, kad tą mažą gerą darbą, kurį mes galim padaryti šiandien, tai iš tikrųjų galim padaryti.
PIRMININKAS. Aš tiesiog norėčiau patikslinti ministrą, kad jeigu mes apsisprendžiam, kad seniūnas gali būti ir tarybos narys, tai tą turim padaryti gana greitai, nes po to toks sprendimas neturės prasmės, nes į kandidatų sąrašus neįrašysim. Čia tik toks... (Balsai salėje) Tik toks visiems pasiūlymas ir patikslinimas. Ačiū, gerbiamasis ministre, visi, norėję paklausti, jūsų paklausė.
Dabar kalbėsime dėl balsavimo motyvų, ar pritarsime po pateikimo. Seimo narys L.Sabutis.
L.SABUTIS. Aš manau, kad galima pritarti, bet su ta sąlyga, iš tiesų yra galimybių ir ne vienas siūlymas yra ir į mūsų posėdžių salę atėjęs, ir šiaip, jog reikia koreguoti kai kuriuos vietos savivaldos įstatymus ir galbūt dėl seniūnų institucijos. Jeigu ateityje mes šį įstatymą koreguotume, reikėtų įteisinti, kaip viešos apklausos būdu jis turėtų būti parenkamas kaip kandidatas toje teritorijoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš nemanau, kad šitie rinkimai yra kliūtis, praktika yra tokia, kad tarybos nariai, kurie buvo išrinkti seniūnais, paprasčiausiai atsisakė mandatų, atėjo ir užėmė jų vietas kiti pagal rinkimų sąrašus. Čia dėl to nėra jokios problemos, bet aš manau, kad mes iš tikrųjų priėmę šitas pataisas palaidojam bet kokią seniūnų rinkimo idėją ir prasmę, nes mes visiškai supainiojam jų atsakomybę ir rinkimų principus. Pirmiausia mes suplakame vykdomąją ir leidžiamąją valdžias, o seniūnus buvo numatyta rinkti kaip administratorius, kaip pareigybę, kuri užima savo postą pagal apklausą, konkursą ir kitą tvarką, ir panašiai, bet jis renkamas kaip pareigybė, o ne politinė figūra. Dabar mes jau kai kuriuos seniūnus darom politine figūra, o kitus seniūnus darom kaip paprastus “A” lygio valdininkus. Jau todėl jie yra nelygiaverčiai. Dar viena problema yra ta, jeigu mes norėsime įteisinti seniūnų rinkimus, tai mes susidursime su kita įdomia kolizija, kad taryba renkama pagal proporcinį rinkimų sąrašą ir bus renkama ateityje, nes kol kas niekas nežada šito keisti. O šiuo atveju rinkimai jau išeina mažoritariniai tam vienam išrinktam. Čia dvigubi rinkimai. Iš viso viską suveliam taip, kad neatskiriam, visiškai panaikinam vykdomosios ir politinės valdžių atskyrimą. Mes dabar papildomai politizuojam tas pareigybes. Jau užtenka to, kad yra “A” lygio valdininkais pripažinti, o ne grynai be jokio konkurso, be jokio papildomo jų rinkimų vietose. Dabar mes visai suveliam. Todėl aš manau, kad šito įstatymo tikrai dabar nereikia pradėti net svarstyti, o priimti, kaip kolegos siūlė, kompleksiškai. Pasižiūrėti visą Savivaldos įstatymą ir, jeigu reikia, nuo kitų rinkimų koreguoti ir Rinkimų įstatymą, kad galėtume juos abu suderinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Vienas Seimo narys kalbėjo už, vienas - prieš. Dabar turėsime balsavimu apsispręsti, ar pradėsime šio įstatymo projekto svarstymo procedūrą. Prašome registruotis iš naujo. Registracija pradėta.
Užsiregistravo 73 Seimo nariai.
Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime kompiuteriu. Kas už tai, kad šio įstatymo projekto svarstymo procedūra būtų pradėta, spaus mygtuką “už”, kas prieš, tas - “prieš”. Balsavimas pradėtas.
Iš viso balsavo 66 Seimo nariai. Už - 47, prieš - 14, susilaikė 5. Taigi svarstymo procedūra pradedama. Matyt, kad pagrindinis komitetas yra Valdymo reformų ir savivaldybių komitetas. Niekas tam neprieštarauja? Vadinasi, dėl komiteto sutarėm. Dabar 10 minučių pertrauka iki 17.10 val.
(pateikimas)
Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame mūsų posėdį. Pertrauka baigėsi.
Dabar darbotvarkės klausimas 27 - Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugpjūčio 31 d. nutarimas Nr.116922 “Dėl specialaus Vyriausybės vertybinių popierių aukciono” atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus” projektas. Registracijos Nr.P152. Pateikimo stadija. Pranešėjas - Seimo kancleris J.Razma. Kviečiu į tribūną Seimo kanclerį, o Seimo narius kviečiu baigti diskusijas salėje, ypač socialdemokratų ir konservatorių diskusiją kažkokiu labai svarbiu klausimu. Seimo nary Listavičiau ir Seimo nary Dagy, ar galėčiau paprašyti jūsų baigti diskusiją? (Balsai salėje) Labai intensyvios diskusijos ir nė vienas iš diskutuotojų negirdi pastabų. Prašom. Kancleris pristatys projektą.
J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, gruodžio pradžioje prokuratūra pakartotinai kreipėsi į Seimą prašydama ištirti, ar Vyriausybės 1995 m. rugpjūčio 31 d. nutarimas Nr.1169 dėl specialaus vertybinių popierių aukciono neprieštarauja tų metų biudžeto įstatymui. Aš pabrėžiu - pakartotinai, nes, kaip suprantu, ankstesnis, dar pono Seimo nario Č.Juršėno vadovaujamas Seimas nematė reikalo kreiptis į Konstitucinį Teismą, kai gavo analogišką prokuroro prašymą. Mes ryžtamės dar kartą siūlyti pasvarstyti šį prašymą ir teikiamame Seimo nutarimo projekte yra išvardyta daugiau įstatymų ir Konstitucijos straipsnių, kuriuos būtų tikslinga ištirti, ar neprieštarauja jiems Vyriausybės nutarimas. Bet aš šiandien, atsižvelgęs į Juridinio skyriaus pareikštas išvadas ir kad pats turėjau panašių minčių, vis dėlto siūlyčiau Seimo nutarimo balsavimu nepriimti, o to nutarimo turinį realizuoti surenkant Seimo narių parašus. Aš esu parengęs tokio pat turinio kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, kaip yra nutarime, tačiau čia būtų surenkami tik Seimo narių parašai ir tai geriau atitiktų Konstitucijos nuostatas, kur yra pasakyta, kad penktadalis Seimo narių gali kreiptis į Konstitucinį Teismą. Kaip žinote, yra buvusi tokia patirtis, kai ir visas Seimas kreipėsi į Konstitucinį Teismą. Tačiau šitas parašų rinkimas būtų gal ir greitesnis variantas, nes dabar po nutarimo pateikimo būtų dar kitos stadijos, o šitą mes galėtume padaryti iš karto. Taigi aš iš esmės būčiau linkęs nutarimo teikimą atsiimti, jeigu niekas iš Seimo narių neprieštarautų, o tą kreipimąsi tikrai realizuoti Seimo nariams individualiai pasirašant po atitinkamu tekstu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia mes susiduriam su nauja situacija. Jūsų nori paklausti 3 Seimo nariai. Jiems atsakius, mes aptarsime, ką turim daryti. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų jūs pasiūlėte kitą procedūrą ir ji gal greitesnė, tačiau orientuojantis į tai, kad pateiktas nutarimo projektas, aš norėjau paklausti tokį klausimėlį. Sakykim, jeigu šitas nutarimas eitų, tai greta jo ar nereikėtų grįžti prie kai kurių kitų banko lėšų grobstymo veiksmų? Čia ne tik tie 30 mln. Mes turbūt dar surinktume ir 300 mln. Ačiū.
J.RAZMA. Jeigu jums yra žinomi panašūs Vyriausybės sprendimai, kai išleidus vertybinius popierius buvo gelbstimi kiti bankai ar privačios įmonės panašiu būdu, žinoma, būtų tikslinga greta šito Vyriausybės nutarimo įrašyti ir kitus analogiškus. Aš asmeniškai tokio tyrimo neatlikau. Kaip matot, prokuratūra daugiau nutarimų irgi neteikia. Taigi aš pateikiau tai, ką sugebėjau. Tačiau bet kuriuo atveju, jeigu būtų ištirtas tokio nutarimo atitikimas, tai panašūs nutarimai, aišku, būtų taip pat prieštaraujantys Konstitucijai.
PIRMININKAS. Seimo narys E.Bičkauskas.
E.BIČKAUSKAS. Daugiau turbūt replika, ne klausimas. Aš priimsiu ir tą, ir kitą variantą, nes aš manau, kad ir pasirašysiu, ir galiu balsuoti už nutarimą, nes kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu kas neaišku, visada reikia. Aš tik norėčiau paadvokatauti ponui Č.Juršėnui. Iš tikrųjų priekaištas iš pradžių buvo teisingas, bet kai jūs pats pasiūlėte variantą rinkti parašus, tai tas priekaištas tampa truputėlį abejotinas. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Katilius.
P.KATILIUS. Ačiū. Aš manau, kad tas dabar pateiktas nutarimo projektas ir Seimo kreipimasis į Konstitucinį Teismą turi kitą statusą. Dėl to galbūt nereikėtų pereiti prie kito sprendimo būdo, kaip Seimo dalies kreipimosi į Konstitucinį Teismą, nes ar tai nesumenkins šito klausimo sprendimo? Kaip jums atrodo? Ačiū.
J.RAZMA. Aš iš tikrųjų primygtinai nesiūlau, kad negalėtų ir Seimas nutarimu kreiptis į Konstitucinį Teismą, bet man tas abejones sustiprino Juridinio skyriaus išvada, kuri, kaip matot, irgi yra dviprasmiška. Čia yra viena tokia pastraipa, kurią aš noriu pacituoti: “Galima pareziumuoti, kad jeigu į Konstitucinį Teismą gali kreiptis penktadalis Seimo narių, tuo labiau tokią teisę turi turėti visas Seimas, jeigu už tokį nutarimą balsuotų daugiau kaip penktadalis Seimo narių. Tačiau tai yra tik prezumpcija, nes Konstitucijos 106 straipsnio 3 dalyje ir Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnyje minimas ne Seimas, o Seimo narių grupė. Tam tikrais atvejais ši prezumpcija gali būti suprantama ir aiškinama gana įvairiai ir net gali būti formali dingstis atsisakyti nagrinėti nurodytą kreipimąsi.” Taigi aš šitą siūlymą daugiau ir teikiu pasirašyti vien todėl, kad tikrai neabejotinai Konstitucinis Teismas imtų nagrinėti dėl Vyriausybės nutarimo atitikimo.
PIRMININKAS. Seimo narys Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Prašom netrukdyti. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamasis pirmininke! Ne todėl, kad čia buvo minima mano pavardė, bet dėl vieno principinio dalyko aš noriu kreiptis į jus. Aš manyčiau, kad Juridinio skyriaus išvada mus veda link tokios, sakyčiau, nelabai smagios minties, kad galima suprasti, jog siūloma susiaurinti Seimo galias. Mano supratimu, tiek, kiek aš suprantu tą Konstitucijos straipsnį, Seimas turi teisę priimti tokį nutarimą. Ar jūs manot, tai tikslinga daryti, ar ne, čia kitas dalykas. Jūs teisus, mums atrodė, kad tai nebūtina daryti, juo labiau kad anoje pusėje pakako Seimo narių, kurie visada 29 parašus surinkdavo tą pačią dieną. Taigi nebuvo problemų ir tada jūsų pusei kreiptis į Konstitucinį Teismą, bet aš kalbu apie principinį dalyką. Ar jums neatrodo, kad čia duodama suprasti, kad gal Seimo galios šitoj vietoj, šitoj konkrečioj situacijoj yra siauresnės, negu iš tikrųjų Konstitucijoje parašyta, t.y. Seimas gali priimti nutarimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, juo labiau kad vienas precedentas, kaip žinot, buvo, ir ar dabar, ar artimiausiu metu Konstitucinis Teismas nagrinės atitinkamą mūsų kreipimąsi.
J.RAZMA. Gal iš tiesų aš persistengiau, perdėtai jautriai reaguodamas į Juridinio skyriaus išvadas, tuo labiau kad jeigu vieną kartą Konstitucinis Teismas priėmė Seimo tokį teikimą, tai, matyt, iš tikrųjų mes neturėtume abejoti, kad kitą kartą čia nebus kažkokių formalių bandymų nepriimti tokio teikimo. Iš tikrųjų nereiktų sumenkinti ir Seimo galių. Aš, ko gero, tą siūlymą nepriimti nutarimo po diskusijų kaip klausimo pats atsiimsiu ir palengvinsiu visų situaciją. Galbūt niekas tokio pasiūlymo ir nebeteiks daugiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Seimo nary, jūs atsakėt į visus klausimus. Repliką galit pasakyti kalbėdamas dėl balsavimo motyvų. Prašom. Gerai. Seimo narys Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš manau, kad geresnis variantas, kad Seimo nariai pasirašytų. Aš tik principinį klausimą formulavau, kad mes nesuprastume iš Juridinio skyriaus išvados, kad šituo siekiama susiaurinti mūsų teises. Bet aš norėjau repliką pasakyti dėl kito dalyko: nesvarbu, kas kreipsis - ar mes, ar grupė Seimo narių, ar kuris nors teismas, kuris pagal Konstituciją turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą, ar Prezidentas, - kiekvienu konkrečiu atveju Konstitucinis Teismas sprendžia, ar priimti nagrinėti šitą klausimą. Nuo jo priklauso, o ne nuo mūsų vieno ar kito pasirinkimo formos. Bet aš manau, kad Seimo narių grupė yra geriau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar yra norinčių kalbėti dėl Seimo kanclerio pateikto nutarimo projekto, ar mes jam pritariame bendru sutarimu? Nors vis dėlto aš turiu pastebėti, kad Juridinis skyrius tiksliai cituoja Konstituciją ir, gerbiamieji Seimo nariai, ypač tie, kurie yra ne vieną kartą buvę Konstituciniame Teisme, žino, kad yra tam tikri aktai, dėl kurių gali kreiptis Seimas, tam tikri aktai, dėl kurių gali kreiptis Prezidentas, taip pat yra išskirta ir Seimo narių grupė. Ką turėjo galvoje Konstitucijos autoriai, išskirdami Seimo narių grupę, kad tik Seimo narių grupė gali kreiptis dėl Vyriausybės nutarimo, o ne Seimas, šiandien mums yra sunku pasakyti, bet Juridinio skyriaus abejonės, bent man šiuo požiūriu, yra suprantamos.
Mes nediskutuosim, gerbiamasis Seimo nary Juršėnai. Aš manau, kad tą diskusiją mes galėsim pratęsti ir Teisės bei teisėtvarkos komitete. Aišku, galima rasti ir tokią paprastą išeitį, kad Seimo nariai balsuos vardiniu būdu, o sąrašą pateiksime kaip įrodymą, kad tikrai yra Seimo narių grupė, kuri kreipiasi į Konstitucinį Teismą. Kadangi dabar niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų, aš tiesiog klausiu, ar galim pritarti po pateikimo šio nutarimo projektui bendru sutarimu ir pradėti svarstymo procedūrą? Niekas neprieštarauja. Taigi pradedama šio nutarimo projekto svarstymo procedūra. Ar galim sutarti, kad pagrindinis komitetas šiuo atveju yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas? Taip. Ačiū. Aš tikiuosi, kad ta diskusija, kuri čia prasidėjo, bus pratęsta šiek tiek Teisės ir teisėtvarkos komitete, bet gal ji nebus labai ilga ir mes artimiausiu metu šį nutarimą priimsim ir kreipsimės į Konstitucinį Teismą.
Dabar pagal mūsų darbų programą, šios dienos darbotvarkę mes turėtume svarstyti 28 klausimą. Nors mes ir sutaupėm šiek tiek laiko, aš nematau kol kas pranešėjo pono G.Miškinio.
Taigi mes turime dvi galimybes: arba dabar išklausyti Seimo narių pareiškimus, arba padaryti techninę pertrauką. Aš girdžiu, kad pareiškimai gali būti. Ar Seimo narys E.Bičkauskas pasiruošęs frakcijos vardu skaityti pareiškimą? Prašom. Kviečiu Seimo narį E.Bičkauską Centro sąjungos frakcijos vardu skaityti pareiškimą.
E.BIČKAUSKAS. “Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 2 dienos nutarimu Nr. 794 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. spalio 30 d. nutarimo Nr.1398 “Dėl patentų išdavimo tvarkos” dalinio pakeitimo” 4.1 straipsniu uždrausta išduoti patentus ne tik individualioms (personalinėms) įmonėms ir ūkinėms bendrijoms bei fiziniams asmenims, prekiaujantiems alkoholiniais gėrimais (išskyrus alų), naftos produktais, automobiliais, bet ir visiems asmenims, kurie prekiauja nuo vežimėlių, prekystalių ir kitų laikinų įrenginių, statomų patalpose. Šiuo nutarimu Vyriausybė siekė įvesti geresnę mokesčių surinkimo tvarką, tačiau būtina atsižvelgti į tai, jog prekyba nuo vežimėlių, prekystalių ir kitų laikinų įrenginių daugeliu atvejų užsiima socialiai remtini asmenys: pensininkai, daugiavaikės šeimos, kurie iš šio verslo gauna tik minimalias pajamas ir neturi galimybių įregistruoti įmones ir įsigyti kasos aparatus. Eidama tokiu keliu Vyriausybė ne tik nepapildys biudžeto, bet ir padidins valstybės paramos laukiančių žmonių skaičių.
Kreipiamės į Vyriausybę prašydami pakeisti šį nutarimą ir palikti galioti senąją prekybos nuo vežimėlių, prekystalių ir kitų laikinų įrenginių, statomų patalpose, patentų išdavimo tvarką tais atvejais, kai veikla yra mažai pelninga, pavyzdžiui, prekiaujama laikraščiais, knygomis, gėlėmis, teikiamos laikrodžių remonto paslaugos, ir pan., t.y. išskirti veiklos sritis ir asmenis, kuriems naujoji tvarka netaikoma.
Lietuvos centro sąjunga įpareigos savo atstovus Vyriausybėje visokeriopai paremti šį mūsų siūlymą.
Lietuvos centro sąjungos frakcija.”
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų pareiškimas bus perduotas ir Vyriausybei. Dabar Seimo narys M.Pronckus gali skaityti pareiškimą. Prašom. Ir Seimo narys R.Karbauskis. Ar pasiruošęs? Ir Seimo narys A.Sysas.
M.PRONCKUS. “Pareiškimas dėl maisto produktų ir komunalinių paslaugų kainų augimo.
Konservatorių, krikščionių demokratų ir centristų valdančiosios koalicijos Vyriausybei atsisakius pratęsti kai kurioms prekėms ir paslaugoms galiojusį pridėtinės vertės mokesčio 9% lengvatinį tarifą, nuo 1997 m. sausio 1 d. pabrango maisto produktai, gali brangti kai kurios komunalinės paslaugos. Ryšium su tuo primename ir pareiškiame, kad:
1. Dabartinės Vyriausybės programoje sakoma: “Išplėtus apmokestinimo bazę, sumažinti PVM iki 15%.” Kaip matome, praėjo kelios dienos nuo Vyriausybės programos patvirtinimo, o PVM ne mažinamas, bet didinamas. Šis veiksmas dar kartą parodo, kad valdančiosios partijos žodžiai dažnai skiriasi nuo darbų.
2. Esant šiai situacijai, kelia nusistebėjimą Lietuvos žemės ūkio ir miškų ministro pareiškimai, kuriais jis žada PVM augimą maisto produktams kompensuoti nacionalinės žemės ūkio vystymo programos lėšomis. Tai reikštų, kad šis ministras sutinka, jog kaimo žmonėms skirti pinigai būtų skirti mokesčiams mokėti ir kitoms ūkio šakoms finansuoti. Kyla klausimas: kokioms ūkio šakoms atstovauja V.Knašys, ką gina ir už ką atsako Žemės ūkio ir miškų ūkio ministerija? Ten, ko gero, dabar vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko V.Lapės pasakyta mintimi, svarstant šių metų valstybės biudžetą, kad kuo mažiau pinigų kaimui, tuo geriau kaimiečiams.
3. Manydama, kad šalies gyventojų ekonominė ir socialinė būklė neleidžia šiuo metu branginti maisto produktų ir komunalinių paslaugų, LDDP frakcija 1996 m. gruodžio mėnesio pradžioje buvo pateikusi Seimui svarstyti įstatymo projektą, kuriame numatoma PVM lengvatinį tarifą palikti galioti iki 1998 m. sausio 1 d. Valdančiųjų partijų koalicijos sudaryta Vyriausybė šį įstatymo projektą ignoravo, o tai reiškia, kad ji pritarė maisto produktų ir komunalinių paslaugų brangimui. Be išsisukinėjimų šioms partijoms dera tai pripažinti ir, be abejo, prisiimti už tai atsakomybę.”
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys R.Karbauskis.
R.KARBAUSKIS. Remdamasis Seimo statuto 54 straipsniu, pareiškiu, kad Kaimo reikalų komiteto pirmininkas V.Lapė grubiai pažeidė Seimo statute apibrėžtą komiteto pirmininko kompetenciją, Kaimo reikalų komiteto vardu paskelbdamas savo asmeninę nuomonę rašte Lietuvos Respublikos Vyriausybei “Dėl žemės ūkio struktūrų tvarkymo rajone”. To rašto data 1996 m. gruodžio 16 d., jo Nr. 11014319. Raštas bus Seimo nariams išdalytas kartu su šituo kreipimusi. Šiame rašte išdėstytos mintys nebuvo svarstomos komiteto posėdyje, todėl negali būti pasirašomos komiteto vardu. Be to, minėtas raštas buvo išplatintas rajono žemės ūkio valdybose, kurias ponas V.Lapė numato panaikinti. Tai sukėlė sąmyšį ir netikrumą tarp valdininkų, o to pasekmė - buvo pakenkta jų darbingumui.
Reikalauju, kad ponas V.Lapė išplatintų pareiškimą apie tai, kad šiame rašte išdėstytos mintys yra jo asmeninė nuomonė, ir paaiškintų Seimui savo elgesio motyvus šiuo klausimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Seimo nary, galima jūsų pareiškimą? Aš siūlau jums jį adresuoti Etikos ir procedūrų komisijai. Jis adresuotas Etikos ir procedūrų komisijai. Ačiū. Ji apsvarstys ir išnagrinės jūsų pareiškimu išsakytus priekaištus.
Seimo narys A.Sysas.
A.SYSAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Įpareigotas perskaityti Lietuvos profesinių sąjungų susivienijimo pareiškimą dėl pridėtosios vertės mokesčio lengvatų panaikinimo.
“Kaip ir reikėjo tikėtis, eilinio gyventojų pajamų sumažėjimo ilgai laukti Lietuvos žmonėms neteko! Tenka tik apgailestauti, kad savo pažadais rinkėjus viliojusi Konservatorių partijos rinkimų programa “Lietuvos sėkmė”, žadėjusi nedidinti mokesčių ir infliacijos, sugrąžinti realų darbo užmokestį ir pensijas, minimalias socialines garantijas ir t.t., jau pamiršta arba primiršta!
Į Lietuvos profesinių sąjungų susivienijimą kreipėsi mūsų organizacijų nariai, paprasti piliečiai, išreikšdami savo pasipiktinimą ir griežtai kritikuodami Vyriausybės neveiklumą ir net pasimetimą, reikalaudami imtis aktyvių protesto akcijų.
Lietuvos profesinių sąjungų susivienijimas supranta, kad Vyriausybei reikia duoti laiko tam, kad ši savo darbais įrodytų, ką ji gali, bet niekaip negalima pateisinti, kai dirbama buvusios valdžios metodais. Kaip ir LDDP laikais, pirmiausia priimami sprendimai, dar labiau pabloginantys neturtingųjų ir vargingiausiai gyvenančiųjų padėtį, o po to pavėluotai, po visuomenės neigiamos reakcijos bandoma ieškoti būdų ir galimybių padidinti minimalaus darbo užmokesčio, pensijų ir pašalpų dydžius. Pasiteisinimai, kad tai (cituoju) “ankstesniojo Seimo sprendimas, kuris nėra pakankamai pagrįstas šalies ekonominės bei socialinės analizės rodikliais, tačiau šiuo metu negalima sustabdyti jau veikiančio tiek juridinio, tiek finansinio mechanizmo” yra kritikuotini vien dėl to, kad kai dabartinis Seimas dirbo po 12 val. paskutinėmis dienomis prieš Šv. Kalėdas, priimdamas kai kuriuos visai nereikšmingus šalies gyventojams įstatymus, niekas iš valdančiosios partijos daugumos nepasiūlė, kad būtų priimti sprendimai, kurie palengvintų neturtingųjų padėtį, panaikinus PVM lengvatas.
Norime pareikšti, kad Lietuvos profesinių sąjungų susivienijimas nebus pasyvus Vyriausybės vykdomos politikos, dar labiau smukdančios realią gyventojų pirkimo galią, stebėtojas ir imsis būtinų veiksmų, gindamas savo narių ir Lietuvos gyventojų teisę į deramas pajamas ir normalų gyvenimą!
Įgaliotinių tarybos vardu - A.Sysas.”
PIRMININKAS. Labai ačiū. Mes tikimės, kad tikrai profsąjungos bus taip pat aktyvios kaip ir LDDP valdymo metu. (Balsai salėje) Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, dar norėtų trumpą pareiškimą Seimo narė E.Kunevičienė.
E.KUNEVIČIENĖ. Šitas pareiškimas bus nukreiptas ne į Seimo narius, ypač ne į tuos, kurie sąmoningai klaidina Lietuvos žmones ir juos kiršina.
Aš noriu kreiptis į Lietuvos žmones, kad jūs nepasiduotumėt šiandien iš tos tribūnos paskleistam melui ir kad neprisidėtumėt jį platindami. Man gaila, kad Darbininkų sąjungos vadovas, atstovas ponas A.Sysas sako, kad dėl to jūsų pajamos, kad dėl to, jog tas mokestis bus 18%, sumažės pajamos gaunančių nedideles pajamas. Mielieji mano, iš kur jūs gaunat mažas pajamas? Ar Darbininkų sąjunga jums moka tas pajamas, ar iš biudžeto? Jeigu jūs gaunat pajamas iš biudžeto, tai biudžetas, papildytas tomis pajamomis, kurių nenori užtikrinti draugai iš kairiosios pusės... Jūs žinot, kad praeitais metais gyvenot tik dėl to, išgyvenot tik dėl to, kad buvo paskolinti 2 milijardai ir padalyti. Mes daugiau skolintis nenorim, o norim, kad jūsų pajamos būtų užtikrintos mokesčiais, kuriuos sumokėtų pakankamai nemažas pajamas gaunantys ir valgantys ir dešrą po 36 Lt, ir skilandį po 50 Lt, kad jie nuo to skilandžio kainos užmokėtų tuos 9% ir biudžetas surinkęs galėtų padidinti pajamas mažai gaunančiųjų. Be biudžeto pajamų, neužtikrinus biudžeto pajamų, mažai gaunantys žmonės pajamų nepadidins. Todėl, mielieji mano, nebepatikėkite visu tuo melu, kai sakoma, jog Tėvynės sąjunga galėjo, bet nenorėjo. Iki sausio 1 d. LDDP valdžia paliko 450 milijonų skolos dar neįformintos, o iš viso praeitais metais - 2 milijardai. Todėl šiandieną kalbu antrą kartą, kalbėjau spaudos konferencijoje, kalbu ir čia, nes man gaila, gaila verkiančių žmonių, kurie šiandien sako, jog negali išgyventi iš 160 Lt pensijos. Kai čia stovi tribūnoje ir tyčiojasi, kad nereikia rinkti mokesčių, ir toliau jūs gyvenkit iš tų 160... Mielieji mano, rinksim mokesčius, spausim visus, kurie nenori mokesčių mokėti, spausim visus, kad visur būtų kasos aparatai ir kad mokesčius mokėtų visi, nes kitaip mes jokių pajamų neužtikrinsim. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, dar yra norinčių aiškintis, kas labiau myli profsąjungas. Prašom, kadangi suteikėm žodį socialdemokratams šiuo klausimu, tai ir LDDP. G.Kirkilas. Prašom.
G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, bet aš ne dėl profsąjungų, ne dėl socialdemokratų ir ne dėl konservatorių. Aš kreipiuosi į jus kaip į šio posėdžio pirmininką ir didelį Statuto žinovą. Ypač jūs jį išmokote opozicijoje ir puikiai žinote, kad Seimo narių pareiškimai nekomentuojami. Jeigu mes po kiekvieno pareiškimo diskutuosime, tai kuo gi skirsis visa tai?.. Kiek aš suprantu, ponia E.Kunevičienė nebuvo iš anksto užsirašiusi, ji paprasčiausiai išėjo ir pakomentavo. Aš galiu su socialdemokratų pareiškimu taip pat nesutikti, juo labiau kad jie ten mus susiejo su konservatoriais. Bet šiuo atveju aš norėčiau paklausti, gal jau pasikeitė pareiškimų tvarka ar kas nors panašaus? Ačiū.
PIRMININKAS. Kaip matot, mes, pone Kirkilai, mokomės ir iš jūsų tam tikro liberalizmo ir leidžiam Seimo nariams šiek tiek liberaliau žiūrėti į Statutą. Ir jūs kalbėjote... (Balsai salėje) Ir jūs kalbėjote taip, kaip jūs norėjote. Ponia E.Kunevičienė buvo iš anksto perspėjusi, kad ji norės pabaigoje tarti žodį, ir ji tarė. (Balsai salėje) Kokios problemos, gerbiamasis Juršėnai? Jūs norite padaryti pareiškimą? Prašome, jums visada be eilės. (Balsas salėje) Čia jau kaip būsimam opozicijos lyderiui, nes aš žinau, kad jūs su socialdemokratais tikrai sutarsite dėl mūsų pataisų. Ir paskutinis - A.Sakalas, replika. Prašom.
A.SAKALAS. Taip. Gerbiamoji Seimo narė E.Kunevičienė kaip tik pasakė, kad darbininkų sąjungos vadovas yra Seimo narys A.Sysas. Aš norėčiau priminti, kad darbininkų sąjungos vadovė yra ponia A.Balsienė, ir poniai E.Kunevičienei vis dėlto vyrą nuo moters reikėtų atskirti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Sakalai, aš manau, kad tokiai rimtai partijai kaip Socialdemokratų neverta komentuoti nedidelių netikslumų, pasakytų Seimo narės E.Kunevičienės kalboje. Aš manau, mes visi supratome, kad ponas A.Sysas nėra Darbininkų sąjungos vadovas, bet yra Profsąjungų susivienijimo vadovas, ir tuo mes baigsim... (Balsai salėje)
Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlau laiką, skirtą pareiškimams, tuo ir baigti. Man atrodo, mes visi labai gerai supratome visus šiandien perskaitytus pareiškimus, lauksime pareiškimų įgyvendinimo. Šiuo metu laikas, skirtas pareiškimams, baigėsi.
(pateikimas)
Toliau mes svarstysime 28 darbotvarkės klausimą - Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 6, 11, 13, 14, 15, 19 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo 111 straipsniu įstatymo projektą Nr.P36. Pateikimo stadija. Pranešėjas - ponas G.Miškinis. Taip pat lydintieji dokumentai, kuriuos vardyti būtų sudėtinga. Tai yra, atrodo, 9 ar 10 lydinčių įstatymų projektų. Prašom. Prašom, gerbiamasis pranešėjau. Prašom dėmesio!
G.MIŠKINIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, leiskite pristatyti įstatymų paketą, nes pagrindinis yra Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 6, 11, 13, 14, 15, 19 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo 111 straipsniu įstatymo projektas. Visi kiti jį lydinčių įstatymų pakeitimai praktiškai yra susiję su Įmonių įstatymo 13 straipsnio siūlomu koregavimu, t.y. arba licencijuojamą veiklą siūloma panaikinti, arba siūloma atitinkamai pakoreguoti redakciją. Todėl aš, jeigu galima, daugiau sustosiu prie Įmonių įstatymo išvardytų straipsnių pakeitimo ir papildymo. Taip pat norėčiau pasakyti, kad aš galėčiau truputį ir sutrumpinti savo pranešimą, kadangi aiškinamasis raštas yra gan platus ir išsamus, praktiškai yra pakomentuotos visos pataisos. Todėl norėčiau sustoti prie pagrindinių momentų.
Šio įstatymo tikslas yra panaikinti koliziją tarp Įmonių įstatymo ir Valstybės ir savivaldybės įmonių bei Įmonių rejestro įstatymo nuostatų, reglamentuojančių valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių įmonių rūšis, taip pat nuostatų, apibrėžiančių įmonės steigimo bei kitus dokumentus. Taip pat šio projekto uždavinys yra patikslinti 13 straipsnio redakciją, kuri nustato ūkinės veiklos sritis, kurioms vykdyti reikalinga licencija. Ūkinės veiklos licencijų sumažinimo klausimas taip pat yra reglamentuotas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje. Dabar licencijuojama apie 60 veiklos sričių, tačiau kai kurioms iš jų licencijuoti, mūsų nuomone, nėra pakankamo pagrindo. Jas reguliuoti pakaktų prekybos taisyklių, reikalavimų darbams tinkamai vykdyti ir pan. Kai kurios veiklos sritys šiame įstatyme apibrėžtos netiksliai arba nesutampa su jų apibrėžimu, pateiktu tokią veiklą reglamentuojančiame įstatyme. Be to, keičiant Įmonių įstatymo 21 straipsnį taip pat siekiama nustatyti realią atsakomybę už ūkinę veiklą, kuri vykdoma neteisėtai naudojantis įmonės vardu.
Dėl 6 straipsnio pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas reglamentuoja valstybei ir savivaldybėms priklausančių įmonių steigimą, veiklą, likvidavimą kitaip negu netekęs galios Valstybinių įmonių įstatymas ir į tai, kad valstybės ir savivaldybės įmonės išskirtos į savarankiškas įmonių rūšis dėl jų priklausomybės skirtingiems viešosios nuosavybės teisės subjektams, siūloma Įmonių įstatymo projekto 6 straipsnyje valstybės ir savivaldybės įmones nurodyti kaip atskiras įmonių rūšis, pakeisti Įmonių įstatymo 11 straipsnio pavadinimą ir turinį suderinant su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nuostatomis.
Toliau - Įmonių įstatymo 13 straipsnis. Čia norėčiau taip pat pastebėti, kad, kaip ir pateikta aiškinamajame rašte, yra siūloma kai kuriuose 13 straipsnio punktuose daryti pakeitimų, o kai kuriuos punktus visiškai išbraukti ir yra siūloma tos veiklos jau nelicencijuoti.
Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į Įmonių įstatymo 21 straipsnį, kuriuo mes siūlome kur kas daugiau sugriežtinti asmenų, kurie veikia neregistruotos įmonės vardu ir vykdo ūkinę veiklą, atsakomybę. Šiuo metu Įmonių įstatymo 21 straipsnyje yra numatyta atsakomybė tik įmonių steigėjams. Tačiau kitiems asmenims, kurie nėra įmonių steigėjai ir veikia neįregistruotos įmonės vardu, tokia atsakomybė kol kas nenumatyta. Todėl siūloma būtent šioje dalyje numatyti atsakomybę ir asmenims, kurie veikia neįregistruotos įmonės vardu, nebūdami tos įmonės steigėjai.
Trumpai norėčiau pakomentuoti Juridinio skyriaus išvadas, kurias ką tik gavau. Galima sakyti, kad pirmoji pastaba yra redakcinio pobūdžio, kadangi Įmonių įstatymo 1 straipsnis numato, jog įmonės taip pat veikia pagal atitinkamų rūšių įmonių įstatymus. Todėl atskirai reglamentuoti 5 straipsnyje, mūsų nuomone, nereikėtų, kadangi tai yra aiškiai apibrėžta 1 straipsnyje. Juridinio skyriaus antroji pastaba: “13 straipsnio antrąją dalį būtų tikslinga išskaidyti į kelias dalis.” Taip, tokia teisės norma yra numatyta 1995 m. priimtame įstatyme dėl įstatymų ir teisės aktų tvarkos, tačiau taip pat tame įstatyme yra pasakyta, kad visi įstatymai ir visi teisės aktai, kurie yra priimti iki to įstatymo įsigaliojimo, vadovaujasi ta tvarka, struktūra, kuri buvo būtent tame įstatyme. Įmonių įstatymas yra priimtas 1990 m. Tada būtų galima taikyti šio įstatymo nuostatas iš esmės, jeigu Įmonių įstatymą šiuo metu mes pateiktume kaip naują redakciją. Kadangi yra siūlomas atskirų straipsnių pakeitimo įstatymas, todėl bendros struktūros ir bendrų reikalavimų, mūsų nuomone, nederėtų čia vertinti.
3, 4, 5 punktus, aš manau, mes darbo tvarka su Juridiniu skyriumi dar kartą aptarsime ir pakoreguosime.
Dėl Juridinio skyriaus pastabų dėl 6 punkto norėčiau pasakyti, ką ir minėjau, kad šiuo metu nenumatyta atsakomybė fizinių asmenų, kurie veikia neįregistruotos įmonės vardu. Juridinis skyrius mini, kad tampa neaiškus juridinių asmenų atsakomybės už šiuos veiksmus klausimas. Pats juridinis asmuo dar nėra įregistruotas, fizinis asmuo veikia neįregistruotos įmonės vardu. Šiuo metu yra numatyta atsakomybė tik steigėjų, kurie nori steigti ir juridiškai įregistruoti įmonę. Tokia atsakomybė numatyta, tačiau šio pakeitimo esmė yra ta, kad būtų sureglamentuota, kaip aš ir minėjau, atsakomybė fizinių asmenų, veikiančių neįregistruotos įmonės vardu.
Aš tiek trumpai, nes aiškinamajame rašte visos pakeitimų nuostatos yra detaliai pakomentuotos. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti 7 Seimo nariai. Seimo narys S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, labai sveikintinas reiškinys, kad šiomis pataisomis siekiama sumažinti suvaržymus išduodant licencijas veiklai ir visa kita. Tačiau, mano nuomone, kiek aš čia susipažinau, tas žingsnis yra nepakankamas, nepakankamai radikalus. Kadangi jūsų įstatymas susijęs su daugeliu lydinčiųjų įstatymų, tai aš norėčiau jūsų paklausti ir pakomentuoti to paketo kai kuriuos dalykus. Manau, kad ryšium su Energetikos ministerijos panaikinimu buvo galima ir Energetikos įstatymo pataisose, kuris yra lydintysis, ir numatyti, kad jos jau nėra, nes ten daugelyje straipsnių yra minima Energetikos ministerija.
Mano klausimas būtų daugiau susietas su Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio pakeitimu. Yra gerai, kad išbraukėt žodžius “bei prekyba”, bet, manyčiau, to nepakanka. Žiūrėkit, kaip, mano nuomone, išeina. Parašyta taip: “Tabako auginimas, jo gaminių gaminimas bei importas, neturint šiai veiklai atitinkamo leidimo, užtraukia komercinės, ūkinės veiklos subjektams 50 tūkst. Lt baudą.” Na, aš pagalvojau taip. Įsivaizduokite kokį nors ūkinės veiklos subjektą, individualią įmonę, kokį nors siuvėją, kuris balkone augina tabaką. Ne tam, kad rūkytų, bet tam, kad jis gražiai žydi. Tai ir jam pagal šitą straipsnį galima taikyti 50 tūkst. Lt baudą? Manyčiau, kad čia nėra logikos.
G.MIŠKINIS. Dėl klausimo pirmosios dalies, dėl Energetikos ministerijos visiškai pritariu, kad ta redakcinio pobūdžio pataisa būtų padaryta, kadangi buvusios Energetikos ministerijos funkcijos šiuo metu bus priskirtos Ūkio ministerijai. Šią dalį mes pataisysime.
Dabar jūsų klausimo antroji dalis dėl tabako. Man dabar sunku iš karto konkrečiai atsakyti. Aš tik norėčiau pasakyti, jog tam, kad sumažintume daugelį licencijuojamų veiklos sričių, vyko daug diskusijų su atskiromis ministerijomis. Aš manau, kad artimiausiu metu ši veiklos sritis bus griežčiau kontroliuojama Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos, kuri jau turi pradėti veikti. Aš manau, kad darbo tvarka su gerbiamuoju Seimo nariu galėčiau aptarti tą klausimą. Aš supratau komentarą, bet nelabai suprantu jūsų klausimo esmės.
S.MALKEVIČIUS. Netobulai suformuluota. Gali nukentėti visiškai nekalti žmonės.
PIRMININKAS. Jau nediskutuokim, gerbiamieji Seimo nariai. Seimo narys K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš taip pat dėl Tabako kontrolės įstatymo revizijos. Mes su S.Malkevičium jau ketvirti metai kariaujam dėl šio įstatymo. Aš kategoriškai prieš šiuos pakeitimus. Pacituosiu iš leidinio “(...)”: “Įsivaizdavimas, kad cigaretes mafija pardavinės ant gatvės kampo, yra žavus. Nikotinas galop atsidurtų toje vietoje, kur jam ir dera, - šalia narkotikų. Skaičiuojant mirties atvejus, jis užimtų pirmąją vietą.” Šiandien ypač buvo svarstomos Baudžiamojo kodekso pataisos dėl narkotinių medžiagų, kur sugriežtintos bausmės. Visas pasaulis tabako produktus jau priskiria prie narkotikų. Kaip, jūsų nuomone, Lietuvoje bus reglamentuojama vidaus prekyba tabako gaminiais, jeigu jūs numatote panaikinti 9 straipsnį?
G.MIŠKINIS. Aš manau, kad tai diskusinis klausimas, bet tai galima reglamentuoti sugriežtinus prekybos taisykles.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, ryšium su licencijų sumažinimu ar nepadidės darbų apimtis jas turėjusiems, sakykim, skaičiuojant pajamas, mokesčius, na, bendrai ar nepadidės darbų apimtis? Ačiū.
G.MIŠKINIS. Aš manau, kad kaip tik licencijuojamų veiklos sričių sumažinimas atitinkamai sumažina skaičių valdininkų, kurie išduoda tas licencijas, dėl ko kyla ir daug kitų problemų. Toje plotmėje aš kaip tik matau tam tikrų problemų sprendimo kelią.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiulevičius.
A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, Juridinio skyriaus išvadoje pateiktos šešios pastabos. Mano supratimu, visos jos pakankamai rimtos ir vertos rimto dėmesio. Jūsų kalboje, kitaip sakant, pristatyme nuskambėjo dvejopa nuomonė, kad didesnė dalis pastabų nereikšmingos, t.y. redakcinio pobūdžio. Galų gale pabaigoje sutikote, kad reikės su Juridiniu skyriumi dar kartą šituos dalykus derinti papildomai. Prašau pakomentuoti konkrečiai, kurios pastabos jums priimtinos. Ačiū.
G.MIŠKINIS. Konkrečiai 1 straipsnis. Juridinio skyriaus išvadose rašoma: “Keičiant įstatymo 5 straipsnį reikėtų atkreipti dėmesį, jog prie kai kurių įmonių rūšių yra nuorodos, kad jų veiklą reglamentuoja atskiras įstatymas, pavyzdžiui, kooperatinės bendrovės, o kai kurių rūšių nenurodoma, pavyzdžiui, akcinės bendrovės.” Atsakydamas į šitą pastabą aš norėčiau pacituoti Įmonių įstatymo 1 straipsnio antrąją dalį, kuri skamba taip: “Atskirų, nurodytų šio įstatymo 6 straipsnyje rūšių, įmonių steigimas, jų teisinis statusas, veikla, likvidavimas ir reorganizavimas reglamentuojamas atitinkamais įstatymais.” Aš manau, kad mes paderinsim su Juridiniu skyriumi. Jeigu Juridinis skyrius pasakys, kad geriau tinka tokia nuostata, kokia yra suformuluota Juridinio skyriaus, be abejo, mes neprieštarausim.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Valatka.
J.VALATKA. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu aš neklystu, savivaldybių ir valstybės įmonės veikia pagal vieną įstatymą. Ar čia nekils kokia nors kolizija, kai Įmonių įstatyme šios įmonės išskirtos į du tipus?
G.MIŠKINIS. Šiuo metu valstybės įmonės veikia pagal Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymą ir... Kaip aš dabar suprantu, kad nekiltų kolizijos su Valstybinių įmonių įstatymu, taip? Kas susiję su Valstybinių įmonių įstatymu, yra siūloma įstatymo pakeitimo 111 straipsnyje.
PIRMININKAS. Jūs jau atsakėt? Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis pranešėjau, susidaro įspūdis, kad mes licencijavimo principą, kaip valstybinio reguliavimo normą, iš viso bandome taip susiaurinti, kad beveik nebeliks šios reguliavimo normos valstybiniu lygiu. Aš neginu tų kraštutinių licencijavimo sričių pagausėjimo atvejų, kurie buvo, bet aš nemanau, kad reikėtų taip totaliai vėl viską sumažinti, mestis į kitą kraštutinumą. Prašom pasakyti, kokias licencijavimo sritis jūs pasiliekate ir manote, kad tai, kaip valstybinio reguliavimo būdas, yra tikslinga?
G.MIŠKINIS. Aš minėjau, kad šiuo metu yra apie 60 licencijuojamų veiklos sričių, o 13 straipsnyje - 48. Šiuo metu siūloma palikti 33 licencijuojamas veiklos sritis, kaip ir pateikta įstatymo projekte. Aišku, labai sunku pasakyti, kiek licencijuojamų ūkinės veiklos sričių, kaip valstybinio reguliavimo priemonių, dabar turėtų būti. Aš tik norėčiau pasakyti, kad rengiant šį įstatymo projektą buvo labai daug diskusijų su atskiromis šakinėmis ministerijomis. Kiekviena šakinė ministerija nori turėti kiek galima daugiau licencijuojamų veiklos sričių. Aš manau, į šią problemą reikėtų pažiūrėti dvejopai. Viena vertus, iš tiesų tai yra viena iš valstybės reguliavimo formų, kontrolės formų, kita vertus, yra ir kita problema, t.y. kad valdininkai irgi turi už tai atsakyti. Reikalingas tam tikras papildomas valdininkų skaičius ir, be abejo, pats licencijų išdavimas taip pat turi neigiamų dalykų, tokių kaip korupcija, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, todėl tą problemą reikėtų vertinti dvejopai.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Švitra.
A.ŠVITRA. Atsisakau.
PIRMININKAS. Atsisakot? Gerbiamasis pranešėjau, jūs atsakėt į visus klausimus. Dabar turime apsispręsti balsuodami, ar pradedam šio įstatymo ir jį lydinčių įstatymų svarstymo procedūrą. Kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų? Gerbiamieji Seimo nariai, ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl šio įstatymo? Seimo narys V.Andriukaitis. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš manau, kad būtina pradėti svarstymo procedūrą, tačiau iš tikrųjų reikėtų gauti deramą atsakymą dėl kai kurių sričių, kur pati licencijavimo sistema, kaip valstybinio reguliavimo norma, išliktų. Aš manau, kad tai yra vienas iš sudėtingų klausimų, bet naujoji Ūkio ministerija turėtų pateikti apibendrintą sprendimą, nes, tarkime, tokios sritys kaip tabako ar kitos rodo, kad, ko gero, čia įsikarščiavus staiga siūloma panaikinti ten, kur vargu ar būtų galima naikinti.
PIRMININKAS. Ar daugiau Seimo narių nori kalbėti? Kas nors prieštarauja, kad būtų pradėta svarstymo procedūra? Prieštaraujančių nematyti.
Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Ar reikia balsuoti, ar galim bendru sutarimu pradėti svarstymo procedūrą, o po to, be abejo, dėl atskirų licencijų svarstymo metu ir svarstymo komitetuose metu spręsime. Ar galim pritarti bendru sutarimu ir pradėti svarstymą? Ačiū.
Taigi bendru sutarimu pradedama šio didelio įstatymų pluošto svarstymo procedūra. Matyt, pagrindinis komitetas būtų Ekonomikos komitetas, tačiau, be abejo, visus lydinčius įstatymus turėtų svarstyti tie komitetai, kurių veiklos sritį šie įstatymai apima. Sakykim, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos klausimą turėtų apsvarstyti Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, Ekonomikos komitetas - klausimus, susijusius su transportu, keliais, energetika, Aplinkos apsaugos komitetas - Miškų įstatymą, Sveikatos komitetas ir Socialinių reikalų komitetas - tabako kontrolės reikalus, Aplinkos apsaugos komitetas - Teritorijų planavimo įstatymą bei Planuojamos ūkinės veiklos įstatymą ir paskutinis, matyt, vėlgi Ekonomikos komitetas - Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo pakeitimo projektą. Jeigu sutariam dėl tokio darbų pasidalijimo, tai tada šį klausimą baigiame svarstyti.
(pateikimas)
Tada 29 darbotvarkės klausimas - Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr. P162. Pateikimo stadija. Pranešėjas tas pats - kolega G.Miškinis. Prašom.
G.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, Įmonių rejestro įstatymo 3 straipsnyje...
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš atsiprašau, ar galima truputį tyliau ir ramiau? Prašom.
G.MIŠKINIS. Įmonių rejestro įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad Ekonomikos ministerija, o šiuo metu jau buvusi Ekonomikos ministerija, tvarko įmonių rejestrą bei registruoja iš valstybės lėšų steigiamas įmones, įmones, į kurias investuotas užsienio kilmės kapitalas, draudimo veikla užsiimančias įmones bei kitus ūkio subjektus. Šiuo metu tas funkcijas perimant Ūkio ministerijai, susidarė sudėtinga situacija, kadangi buvusi Ekonomikos ministerija negali išduoti ir įregistruoti įmonių įstatų bei išduoti įmonių registravimo pažymėjimų, o šiame įstatyme Ūkio ministerijai ši funkcija nepavesta, todėl prašome, jeigu galima, ypatingos skubos tvarka išspręsti šią techninę problemą.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti 5 Seimo nariai. Seimo narė S.Burbienė.
S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, aš iš karto galiu pasakyti, kad pritariu jūsų teikiamam įstatymui ir jo ypatingai skubai, jeigu toks klausimas bus sprendžiamas, kadangi tai yra formalus pakeitimas, tačiau man rūpėtų kitas klausimas. Dar anos Vyriausybės buvo parengtas Įmonių rejestro įstatymas, Juridinių vienetų rejestro įstatymas, kuriame daug problemų, kurios dabar kyla su šiuo metu veikiančiu įstatymu, buvo siūloma spręsti, tačiau jis taip ir užkliuvo tarp dviejų žinybų, ir dabar yra tokia neaiški situacija. Kaip jūs galėtumėt pakomentuoti šitą situaciją, kokia galėtų būti išeitis iš to?
G.MIŠKINIS. Iš tiesų kardinaliai sprendžiant juridinių vienetų registro klausimą buvo ilgai dirbama ir ilgai diskutuojama. Mes pritariam tai Ekonomikos komiteto nuostatai, kad kaip galima greičiau vėl būtų suformuota nauja darbo grupė, kuri parengtų Juridinių vienetų registro įstatymo projektą. Taip pat labai svarbu pažymėti tai, kad pateikiant naują Įmonių registro įstatymo projektą būtina suderinti su Europos Tarybos pirma, antra ir vienuolikta direktyvomis. Kai tik šitas darbas bus atliktas, harmonizuojant su minėtomis Europos Tarybos direktyvomis, mes iš karto pateiksim nustatyta tvarka Vyriausybei ir po to...
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš dėl 4 punkto. Sakykim, Ūkio ministerija perduos duomenis vyriausiajam rejestro tvarkytojui, gerai, bet toliau tuos duomenis Lietuvos bankas perduoda vietos savivaldos įmonei. Aš ir noriu paklausti, kokia prasmė visus įmonių registruojamus duomenis Lietuvos bankui perduoti vietos savivaldos institucijai? Jeigu apie gamybines įmones, tai taip, o Lietuvos bankas registruoja komercinius bankus. Tai ką iš tų duomenų turės vietos savivaldos institucijos? Ačiū.
G.MIŠKINIS. Kaip numatyta Įmonių rejestro įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, Statistikos departamentas kaupia, tvarko visų Lietuvos Respublikoje registruotų įmonių registravimo duomenis, metodiškai vadovauja registravimą atliekantiems rejestro tvarkytojams, kontroliuoja jų darbą, t.y. Statistikos departamentas yra vyriausiasis rejestro tvarkytojas, todėl ta formuluotė yra dabar, ir ji yra būtina.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Patackas, kiek aš suprantu, neklaus šiuo klausimu?
A.V.PATACKAS. Ne, aš ne klausti, aš kalbėti norėčiau.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Čiupaila. (Balsas salėje) Ne, dabar klausimai. Seimo narys R.Čiupaila. Seimo narys V.Andriukaitis. Ne? Gerbiamieji Seimo nariai, viceministras atsakė į visus klausimus. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimų motyvų, ar pritariam po pateikimo? Seimo narys A.Patackas. Bet tai yra ne tas klausimas, apie kurį jūs norit kalbėti, tai yra įmonių rejestras. Ne tabako klausimas. Prašom. Seimo narys A.Patackas.
A.V.PATACKAS. Atsiprašau, gal aš šiek tiek pavėlavau, dėl 28.
PIRMININKAS. Tam mes pritarėm po pateikimo, jau pradėta svarstymo procedūra.
A.V.PATACKAS. Gal aš kalbėsiu po balsavimo.
PIRMININKAS. Tai gal mes baikim šį klausimą, aš tada jums tikrai suteiksiu žodį replikai po balsavimo dėl ano įstatymo. Seimo narys A.Šimėnas šiuo klausimu? Prašom.
A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pasikeitus ministerijos pavadinimui, šiuo metu ministerija negali išduoti registravimo dokumentų todėl, kad ji nebe Ekonomikos ministerija, o Ūkio ministerija, ir dėl to pakeitimo negali išduoti registravimo dokumentų bendroms įmonėms. Aš palaikau tą nuostatą, kad šį įstatymą reikia priimti skubos tvarka. Tai yra būtina, iš esmės niekas nesikeičia, o įteisinta tai, kas dabar yra.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim bendru sutarimu pritarti po pateikimo ir pradėti svarstymo procedūrą? Galim. Vyriausybė iš tikrųjų savo dar praeitų metų gruodžio 31 d. raštu kreipėsi į Seimą prašydama šį įstatymą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar mes galim bendru sutarimu sutarti, kad tokią procedūrą taikom? Ačiū.
Tada, gerbiamieji Seimo nariai, mes pradedam iš karto priėmimo procedūrą. Aš dėkoju viceministrui ir noriu dar sykį formaliai paklausti, ar yra norinčių kalbėti dėl viso įstatymo priėmimo? Seimo narys A.Patackas, tikiuosi, ne dėl to įstatymo nori kalbėti. Aš jus tokiu atveju aplenksiu. Seimo narys S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Jeigu jūs taip greit nutarėt dėl tos ypatingos skubos, vadinasi, mes šiandien turėtume priimti. Bet buvo ir tam tikrų pastabų, ir į viską reikėtų rimčiau pasižiūrėti.
PIRMININKAS. Čia yra dėl rejestro, ne dėl licencijos.
S.MALKEVIČIUS. Vis tiek buvo pono J.Listavičiaus pastaba dėl to, kad bankams netikslinga perduoti savo rejestrus Ūkio ministerijai. Bankai tegul bankus tvarko, o Ūkio ministerija - ūkį.
PIRMININKAS. Man atrodo, kad viceministras atsakė į šį klausimą ir paaiškino, kaip šiandien registruojami rejestro duomenys, kad tai yra tiktai Ekonomikos ministerijos funkcijų perdavimas naujajai Ūkio ministerijai. Arba atitinkamai kitoms ministerijoms, kurios perėmė, o toliau mes galėsim galvoti, kaip keisti esančią situaciją. Bet jeigu mes atidėsim svarstymą toliau, tai niekaip neišspręsim problemos. Pritariat?
Taigi aš prašau pasiruošti balsuoti. Ar balsų skaičiavimo komisija pasiruošusi? Prašom, gerbiamieji Seimo nariai, registruotis. Užsiregistravo 79 Seimo nariai.
Balsuosime dėl Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto priėmimo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 65.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.
PIRMININKAS. Taigi už balsavus 65, prieš nė vienam, susilaikius 2, Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar repliką (jeigu galėtumėt, prie centrinio mikrofono) gerbiamasis A.Patackas dėl anksčiau jau mūsų patvirtintų po pateikimo įstatymų 28i ir 28j - Tabako kontrolės ir Tabako kontrolės įstatymo įgyvendinimo įstatymų atitinkamų straipsnių pakeitimo. Seimo narys A.Patackas.
A.V.PATACKAS. Aš norėčiau priminti, kad yra numatoma vieną straipsnį pripažinti netekusiu galios ir du pakeisti. Noriu priminti, kad praeitų metų rudenį Helsinkyje vykusioje konferencijoje rūkymo klausimais Lietuvos tabako kontrolės įstatymas buvo pripažintas kaip pavyzdys kitoms šalims. Tai kodėl norima revizuoti vieną iš tobuliausių mūsų įstatymų? Galėtume juo didžiuotis, tuo tarpu nespėjus jam pradėti veikti jį jau bandoma revizuoti. Tokį klausimą norėčiau pateikti organizatoriams.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji Seimo nariai. Klausimas turbūt gali būti laikomas retoriniu, aš tikiuosi, kad svarstymo metu jūs išgirsit atsakymą į jį.
Savaitės (nuo 1997 01 13) ir 1997 m. sausio 14 d. (antradienio) darbotvarkės
Gerbiamieji Seimo nariai, mums liko vienintelis darbotvarkės klausimas - 211a ir 211b, taip pat turime patvirtinti kitos savaitės ir antradienio darbotvarkes. Turiu pranešti, kad 211a ir 211b klausimo pranešėjas turėjo netikėtai išvykti ir šito klausimo šiandien nesvarstysime. Taigi aš prašau dabar Seimo Pirmininko pavaduotoją A.Vidžiūną užimti posėdžio pirmininko vietą, o aš pabandysiu jums pateikti darbotvarkes.
PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Gerbiamieji Seimo nariai, taigi kitos savaitės ir antradienio rimto posėdžio darbotvarkė. Prašom. Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš galbūt iš karto norėčiau pateikti ir savaitės, ir antradienio darbotvarkę. Abi jos apsvarstytos Seniūnų sueigoje ir kokių nors pakeitimų savaitės darbotvarkėje aš negaliu nurodyti. Tiesiog norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad kitos savaitės ketvirtadienį mes turėsim apsispręsti dėl Prezidento grąžintų įstatymų, nes Statutas nurodo, kad tai turi įvykti per savaitę. Todėl komitetai ir frakcijos turėtų rasti laiko tuos klausimus apsvarstyti. Taip pat noriu priminti, kad sausio 13 d., kaip ir nurodyta šios darbotvarkės preambulėje, įvyks neeilinis iškilmingas posėdis Laisvės gynėjų dienai paminėti, o plenariniai posėdžiai vyks sausio 14 ir 16 dienomis. Vėlgi tarp visų įstatymų yra gana daug tarptautinių sutarčių ir konvencijų. Aš tikiuosi, kad jų svarstymas daug laiko neužims, ir Seniūnų sueigoje mes kalbėjom net ir apie tai, kad kai kurios iš šių sutarčių yra visiškai standartinės. Tai sutartys dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo. Galbūt mes bendru sutarimu pasiūlysime jas ratifikuoti greičiau, ypatingos skubos tvarka, nes iš tikrųjų neatrodo, kad dėl šių sutarčių ratifikavimo galėtų kilti kokių nors ypatingų diskusijų. Taip pat kaip ir dėl laisvosios prekybos sutarčių.
Taip pat noriu atkreipti dėmesį į tai, kad kitą savaitę svarstysime ir Seimo statuto pataisas, ir bendrą Seimo statuto redakciją. Todėl aš prašyčiau tų Seimo narių, kurie turi kokių nors minčių ir idėjų dėl Seimo statuto keitimo, tos diskusijos metu jas ir išsakyti. Ir antradienį mes turime gana nesudėtingą mūsų darbų programą, kur vėlgi kažkokių ypatingų klausimų, mano įsitikinimu, nėra. Noriu atkreipti dėmesį, kad Vyriausybės pusvalandyje mes matysime žemės ūkio ir miškų ministrą poną V.Knašį. Taip pat dar tikimės, kad kitą savaitę, galbūt ketvirtadienį, Vyriausybės pusvalandyje mums pavyks pasikalbėti su ūkio ministru ponu V.Babiliumi. Tai tiek.
PIRMININKAS. Ačiū, pranešėjau. Jūsų nori paklausti 3 Seimo nariai. Seimo narys A.Patackas. Seimo narys A.Patackas atsisako. Seimo narys Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš dėl Statuto. Kaip sakiau, yra įregistruotos mano pataisos apskritai, ir konkrečiai alternatyva turbūt 146 variantui. Prašyčiau tai turėti galvoje, kai bus atitinkama stadija.
A.KUBILIUS. Aš manau, kad mes tikrai svarstysime visas esančias alternatyvas ir pataisas, ir, manau, ši diskusija tikrai bus turininga ir vaisinga.
PIRMININKAS. Seimo narys E.Zingeris.
E.ZINGERIS. Taip. Gerbiamasis kolega, aš manau, kad kitą ketvirtadienį bus žadėta mūsų parlamentinių grupių registracija, taip?
A.KUBILIUS. Aš tikiuosi, kad taip. Kitą ketvirtadienį mums pavyks įregistruoti Lietuvos Respublikos Seimo parlamentinių ryšių grupes priimant nutarimą, kuris į savaitės darbotvarkę yra įrašytas 36 numeriu. Todėl visų parlamentinių grupių vadovus aš prašau susiderinti su Seimo kancleriu arba su nutarimo projekto autoriumi Seimo nariu Z.Mackevičiumi, kad visi formalūs dalykai būtų parengti ir įvykdyti.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui, ačiū klausinėjusiems. Ar mes galėtume be didelių diskusijų?.. Ar būtų norinčių dar kalbėti dėl savaitės ir antradienio darbotvarkės? Ačiū. Ar būtų pritarta Seimo nario Č.Juršėno pasiūlymui bendru sutarimu priimti šitas darbotvarkes? Ačiū. Ačiū, kolegos. Taigi ir antradienio, ir kitos savaitės darbotvarkę mes turime. Repliką (ar po balsavimo, ar po posėdžio pabaigos) Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš dar sykį noriu priminti, kad pirmadienį, 10.30 val. vyks iškilmingasis posėdis, todėl ir sekretoriatas, ir aš asmeniškai prašau visų susitvarkyti stalus, nepalikti ant stalų tiek daug popierių, nes iš tikrųjų tai bus iškilmingas posėdis, kuris bus transliuojamas. Todėl šiandien išeidami pasistenkite popierius susitvarkyti. Ačiū visiems.
PIRMININKAS. Manyčiau, kad asmeniniu klausimu norėtų kalbėti Seimo narys Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Ne, labiau visuomeniniu, nors, be abejo, tai visų mūsų asmeninis reikalas. Mes ką tik, man atrodo, sutarėm dėl vieno labai svarbaus dalyko. Atsižvelgdami jau į mūsų priimtus įstatymus, o ypač į galiojančių įstatymų keitimą, mes pataisėm vieną įstatymą. Bet, man atrodo, mes galėtume įrašyti į protokolą tam tikrą pasiūlymą Vyriausybei, kad Vyriausybė dėl kai kurių ministerijų panaikinimo, o kitų atsiradimo pateiktų visą būtiną paketą įstatymų pakeitimų. Ne vieną, kurį pastebėjo, o peržiūrėtų ir viską pateiktų, kad paskui staiga vėl neatsirastų skylė, kurią mes turėsim užtaisyti. Čia Vyriausybės pareiga.
PIRMININKAS. Ačiū. Manau, kad Vyriausybė seniai apie tai galvoja ir, žinoma, atsižvelgdama į šitą pastabą kuo greičiau stengsis sistemiškai pradėti siūlyti įstatymų pataisas. Ačiū. Ir Seimo narys E.Zingeris.
E.ZINGERIS. Labai trumpai. Jungtinių Amerikos Valstijų grupė susirenka šiandien iš karto po posėdžio prie 209 kabineto. Jeigu kas nors norėtų į Izraelio grupę, tai irgi kviečiame ten. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, taigi Amerikos Lietuvos tarpparlamentinių ryšių grupės nariai ir Izraelio Lietuvos tarpparlamentinių ryšių grupės nariai, prašom kreiptis į E.Zingerį. Ačiū. Ačiū, kolegos, už kantrybę šiandien. Šios dienos popietinis posėdis baigtas.