20-asis posėdis  1996 m. gruodžio 23 d.

Vyriausybės pusvalandis. Muitinės departamento prie Finansų ministerijos direktorius V.Geržonas

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Mes pradedam gruodžio 23 d. vakarinį plenarinį posėdį. Aš tikiuosi, kad mūsų bus daugiau. O dabar pradedam nuo darbotvarkėje numatyto Vyriausybės pusvalandžio. Turime progą šio pusvalandžio metu pasikalbėti su Muitinės departamento prie Finansų ministerijos direktoriumi V.Geržonu. Aš kviečiu poną V.Geržoną į tribūną. Kaip paprastai, departamento direktorius turi galimybę išsakyti savo nuomonę apie šiandieninę situaciją muitinėse. O po to jau, kaip visada, - atsakymai į klausimus. 12 Seimo narių yra užsirašę iš anksto. Prašom, pone Geržonai.

V.GERŽONAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojau, gerbiamieji Seimo nariai, jau antrą kartą šiais metais man tenka informuoti Lietuvos Respublikos Seimo narius apie situaciją Lietuvos muitinėje. Toks susirūpinimas šia institucija visai pagrįstas, nes muitinė atlieka labai svarbias valstybines funkcijas.

Puikiai suvokiu, kad ne vieta ir ne laikas girtis pasiekimais, tačiau norėčiau nors labai trumpai supažindinti su tais pagrindiniais nuveiktais darbais, kurie, mano supratimu, byloja, jog muitinės sistema per tuos metus nestovėjo vietoje, o vystėsi, ką pabrėžia ir užsienio muitinių ekspertai.

Šiuos darbus sąlyginai norėčiau sugrupuoti į tris grupes: teisinės muitinės veiklos pagrindo tobulinimas, materialinės techninės bazės vystymas, pareigūnų parinkimo, jų mokymo, kvalifikacijos kėlimo ir darbo kontrolės griežtinimas.

Apie teisinę bazę. Vykdant šią veiklą buvo siekiama: pirma, suderinti Lietuvos Respublikos teisės aktus su Europos Sąjungos šalyse galiojančiomis juridinėmis normomis; antra, suteikti juridinei bazei pastovų pobūdį, nes nuolatiniai kaitaliojimai, išimtys ir išlygos, dviprasmiškos formuluotės sunkina muitinės pareigūnų darbą, o nesąžiningiems leidžia piktnaudžiauti; trečia, sukurti pagrindą mokesčių surinkimui gerinti, kovai su kontrabanda stiprinti.

Per pastaruosius metus Muitinės departamentas parengė, o valstybės valdžios organai patvirtino Muitinės kodeksą, vieną iš pirmųjų Vidurio Europos ir Rytų Europos šalyse atitinkantį Europos Sąjungos muitinės kodekso nuostatas, įvairių įstatymų pakeitimus ir papildymus, kuriais muitinei sudarytos galimybės tikrinti prekes visoje muitų teritorijoje, išieškoti mokesčius neginčo tvarka, tikrinti ūkio subjektų ūkinę komercinę veiklą, taikyti griežtesnes sankcijas už Muitinės įstatymo pažeidimus ir panašiai. Parengti Vyriausybės nutarimai, kuriais patvirtinta visos muitų procedūros atlikimo tvarka, tvarkoma kombinuota prekių nomenklatūra pagal Europos Bendrijos 1997 m. versiją, kas leis pagerinti mokesčių surinkimą. Įvesta tarptautinė deklaracija - bendrasis dokumentas. Pradėta naudoti prekių vertės deklaracija ir panašiai. Iš viso per šį laikotarpį parengta 11 įstatymų, per 200 Vyriausybės nutarimų, 300 žinybinių aktų.

Materialinės techninės bazės vystymas. Per minėtą laikotarpį baigiamas įrengti modernus Kalvarijos postas (sąmatinė vertė - 40 mln. Lt), pradėta Medininkų posto statyba, toliau bus tęsiama Kybartų posto statyba, projektuojami ir statomi Nidos ir Šalčininkų postai. Muitinė įsigijo ir sumontavo dvi video kontrolės sistemas Medininkuose ir Kalvarijos poste, 12 stacionarinių ir 6 mobilias svarstykles, turime 20 metalo ieškiklių, 23 endoskopus ir kitos technikos, pradėti naudoti naujo pavyzdžio spaudai, plombos ir plombavimo replės, pagamintos Anglijoje, kurias padirbti sunku. Gauti 4 komplektai kontrabandos detektorių.

Keletą žodžių apie kompiuterizavimą. Neseniai spaudoje pasirodęs teiginys, kad šioje srityje nieko nepadaryta, švelniai tariant, neatitinka tikrovės. Argumentai. Kompiuterių parką padidinom daugiau kaip 7 kartus ir turime 570 personalinių kompiuterių, t.y. minimalūs poreikiai yra visiškai patenkinti. Visuose pagrindiniuose muitinės postuose įrengtos (ir ne po vieną) kompiuterinės darbo vietos. Sukurti 25 lokalūs kompiuteriniai tinklai, kuriais sujungta beveik 300 kompiuterių. Įsigyta 30 serverių. Šiais metais įdiegta žinybinė duomenų perdavimo priėmimo sistema, apimanti 75 muitinės įstaigas ir veikianti ištisą parą. 30 muitinės įstaigų atlikti ryšių linijų tiesimo darbai. Atliktas transporto (...) dokumentais tranzito elektroninės kontrolės bandymas Medininkai Muitinės departamentas Klaipėda. Vyriausybėje patvirtinta muitinės informacinės sistemos kūrimo strategija, numatyti jos etapai. Kartu su Latvija ir Estija baigiama pasiruošti pasirašyti sutartį su Jungtinėmis Tautomis dėl (...) projekto įdiegimo Baltijos šalyse kaip regioninės ir nacionalinės muitinės informacijos sistemų pagrindą. Tas procesas užtruko, tarp kitko, ne dėl mūsų kaltės. Įkurtos dvi kompiuterinio mokymo klasės.

Kartu noriu pažymėti, kad šiems tikslams 1994 m. buvo gauta 13 mln. Lt, 1995 m. - 27 mln., šiais metais - 9 mln. Lt. O kaip matėte, vien Kalvarijos posto statybai buvo panaudota per 30 mln. Lt. Taigi jeigu ne kiti finansavimo šaltiniai - PHARE pagalba, specialiosios lėšos, situacija būtų kur kas blogesnė. Kartu noriu pažymėti, kad šie pinigai buvo naudoti statyboms ir technikai, o ne prabangiems automobiliams įsigyti.

Kadrų politika. Įkurtos priėmimo į darbą komisijos. Priimami asmenys tik su aukštuoju išsilavinimu. Jų skaičius išaugo nuo 38 iki 55%. Sugriežtinta atestavimo tvarka. Jų eigą kontroliuoja Muitinės departamento pareigūnai. Rengiamos neeilinės atestacijos. Per paskutinę iš jų nebuvo atestuota beveik ketvirtadalis postų ir pamainų viršininkų. Įvestas anoniminis telefonas, sukurta imunitetinė tarnyba. Per trejus metus pasikeitė apie 42% visų darbuotojų. Daugumos jų paslaugų atsisakyta dėl neigiamų motyvų.

Dar iki įstatymo įsigaliojimo muitinės pareigūnai deklaravo savo turtą, buvo patikrinta, ar jie nedalyvauja komercinių struktūrų veikloje. Patvirtintas tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas, priimta daug žinybinių norminių aktų, stiprinančių pareigūnų atsakomybę. Šiuo metu baigiamas rengti Muitinės pareigūnų etikos kodeksas.

Dėl laiko stokos negaliu paminėti visų organizacinių priemonių muitinės darbui gerinti, tačiau ir šioje srityje yra kai kas padaryta. Įvykdyta muitinės įstaigų geografinė reorganizacija. Ką tik neseniai su užsienio ekspertų pagalba surengėme diagnostinę studiją, kur išryškinom didžiausias muitinės problemas, jų prioritetines vystymo kryptis ir ką reikėtų padaryti šiose srityse. Diegiama nauja muitinės postų darbo organizacija, siekiant išvengti tiesioginio darbuotojų ir klientų kontakto. Keičiamasi informacija su kaimyninėmis šalimis (tiesa, nereguliariai, bet ne dėl mūsų kaltės) apie “karštų” prekių judėjimą. Lyginami Geležinkelio muitinės departamento duomenys apie naftos produktų pervežimą. Šie duomenys pateikiami Valstybės saugumo departamentui. Ar davė visos šios priemonės kokių nors rezultatų? Manau, taip. Per 11 šių metų mėnesių į valstybės biudžetą surinkta 1 mlrd. 920 mln. Lt mokesčių, arba beveik pusė mlrd. Lt daugiau negu praeitais metais, nors mokesčių tarifai praktiškai nepasikeitė. Vienintelį muitinės nustatytą plano rodiklį - surinkti 150 mln. Lt mokesčių jau gerokai viršijome. Per 11 mėnesių surinkome daugiau kaip 187 mln. Lt. Beveik 3 mln. Lt išieškota iš bankų ir draudimo kompanijų už nebaigtas muitinės procedūras. Per sausio - spalio mėnesius, tikrindama ūkio subjektų ūkinę komercinę veiklą, muitinė papildomai suskaičiavo daugiau kaip 20 mln. Lt. muito mokesčių ir netesybų. Pagal administracines bylas konfiskuota prekių už 3 mln. Lt. Iškeltos 103 baudžiamosios bylos dėl kontrabandos. Pagal šias bylas sulaikyta prekių beveik už 14 mln. Lt. Nebaigtų procedūrų skaičius sumažėjo nuo 28% 1994 m. iki 23% šiais metais. Dar kartą pabrėžiu, mano tikslas - ne pasigirti, juolab kad rezultatai (aš tai puikiai suvokiu) galėjo ir privalėjo būti geresni. Bet nenoriu sutikti ir su nuostata, kad 3 tūkst. Lietuvos muitinės pareigūnų kolektyvas nieko nedarė, nors turėjo atlikti savo pareigas. O ar aš sugebėjau jus tuo įtikinti - spręsti jums. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi dabar pradedame klausimus. Jūsų nori paklausti 13 Seimo narių. Dalis jų yra iš anksto užsirašę. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti, kokios priežastys lėmė gana prastą muitinės darbą, kovojant su kontrabanda, ypač “pilstuko”? Ačiū.

V.GERŽONAS. Priežasčių yra labai daug. Aš jau keletą paminėjau. Tai ir juridinės bazės netobulumas, kai yra dviprasmybių, ir nuostatos keičiasi labai dažnai. Vyriausybės nutarimai buvo keičiami, todėl buvo galimi, kaip minėjau, piktnaudžiavimai.

Antras dalykas yra techninė bazė, t.y. galimybė fiziškai kontroliuoti krovinius pasienyje. Mes nuolat esame tarp dviejų ugnių. Įvedėme sustiprintą fizinį krovinių tikrinimą (o spalio-gruodžio mėn. atlikome tokią akciją ir pradėjome tikrinti kiekvieną krovinį), bet iš karto pasipylė skambučiai iš Klaipėdos, iš kitur, kad mes stabdome tranzitą per Lietuvą. Vadinasi, postų techninis apginklavimas, galimybė, netrukdant kitoms prekėms judėti, fiziškai patikrinti krovinius.

Trečias dalykas, be abejo, muitinių pareigūnų nesąžiningumas. Dažnai kalbėdami apie kovą su kontrabanda labiausiai akcentuojame policines, administracines priemones. Tačiau visiškai nekalbame apie ekonomines priemones. Pavyzdžiui, akcizo dydžio nustatymas. Tuo atveju, jeigu akcizai ir kiti mokesčiai yra didinami, tai vadinamasis oficialus pelnas mažėja, tuo tarpu kontrabandinis pelnas labai padidėja. Vadinasi, čia atsirado papildomų lėšų pareigūnams papirkti.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis pranešėjau, Seime ratifikuotos laisvos prekybos sutartys tarp Baltijos šalių. Jos įsigalios nuo Naujųjų metų. Kaip jūs manote, kas dėl to pasikeis muitinių darbe?

V.GERŽONAS. Be abejo, laisvosios prekybos sutartis, kaip jūs žinote, panaikina muitus, o kai kurių prekių muitų mokestį sumažina. Be abejo, prasidės tam tikras prekių judėjimas iš tų šalių, kuriose kainos mažesnės, į tas šalis, kuriose didesnės kainos. Pavyzdžiui, žemės ūkio produktai, aš manau, iš Lietuvos gali pradėti intensyviau judėti į Latviją. Jūs žinote, kad dėl protokolo dėl žemės ūkio produktų pasirašymo gana ilgai buvo diskutuojama.

PIRMININKAS. Dabar klaus iš anksto užsirašęs Seimo narys S.Slavickas. Ruošiasi klausti Seimo narė S.Burbienė.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis direktoriau, valstybės kontrolei atliekant patikrinimą buvusioje valstybinėje įmonėje (dabar specialioji akcinė bendrovė “Lietuvos geležinkeliai”), buvo nustatyta, kad dalis krovinių, gabentų geležinkeliu, buvo nepateikti muitinės procedūrai. Dėl šios priežasties 1994 metais į valstybės biudžetą nebuvo pervesta daugiau kaip 18 mln. Lt mokesčių. Iš atlikto patikrinimo aišku, kad “Lietuvos geležinkeliai” ir Muitinės departamento atsakingi pareigūnai nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, nes, pirma, krovinius galėjo atiduoti tik atlikus jų muitinį patikrinimą, ir antra, krovinius peradresuoti galėjo tik muitinėse ir tik leidus muitinės posto viršininkui. Primenu, patikrinimo aktas pasirašytas 1995 m. liepos mėnesį. Prašau pasakyti, kaip yra nubausti Muitinės departamento atsakingi pareigūnai? Ir antras klausimas. Ar šiuo metu galite teigti, kad minėtų pažeidimų nebūna? Ačiū.

V.GERŽONAS. Ačiū už klausimą. Aš ir praeitą kartą į šitą klausimą... Gal tai paradoksas ir man skaudu šia tema kalbėti, nes iki 1993 m. muitinės geležinkeliui apskritai neskyrė jokio dėmesio. 1993 m. pabaigoje (aš nesakau, jog tai mano nuopelnas, tai viso kolektyvo nuopelnas) mes atkreipėme dėmesį, kad daugiausia orientuojamasi į fizines tų vadinamųjų keleivių per sieną keliones, o geležinkelio, autotransporto kontrolės būklė labai bloga. Būtent 1993 m. pabaigoje atsirado Vyriausybės nutarimų, kurie pradėjo drausti peradresavimą. Mes su “Lietuvos geležinkeliais” pasirašėme specialų susitarimą, kaip turi būti atliekama. Aš visiškai nesakau, kad mes švaručiai (kalbu apie muitinės pareigūnus). Tačiau šiuo atveju pažeidimų padarė būtent “Lietuvos geležinkeliai”, nes jie kartais peradresuodavo krovinius ten, kur net muitininkų nėra, t. y. į Markučius ar panašiai. Šitą medžiagą iš valstybės kontrolės mes gavome, ir aš nenoriu sutikti su laikraščiuose nuskambėjusia publikacija, kad muitinė nieko nedaro. Valstybės kontrolė iš mūsų prašė vieno - nustatyti firmas ir išieškoti mokesčius. Be abejo, tai buvo sistema. Geležinkelių darbuotojai puikiai žinojo, kad ta firma yra fiktyvi. O mes pirmuosius patikrinimo duomenis iš valstybės kontrolės pradėjome gauti praėjus beveik vieniems metams. Tai yra jie patikrino už tam tikrą laikotarpį ir pradėjo mums siųsti. Kai mes nueidavome, tų firmų nerasdavome. Tačiau net ir tokiomis sąlygomis mes sugebėjome į valstybės biudžetą išieškoti iš tų firmų, kurias pavyko surasti, 6,3 mln. Lt. Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Teismo antstolių kontorai atidavėme, kad išieškotų 8,1 mln. Lt neginčo tvarka. Pagal tuos faktus iškelta baudžiamųjų bylų už 1,6 mln. Lt, Vidaus reikalų ministerijai perduota medžiagos dar už 5,7 mln. Lt. Tai vienas teiginys. Aš noriu pabrėžti, kad tikrai nesėdėjome sudėję rankų. Galbūt susirašinėjimas su Valstybės kontrolės departamentu ne visada buvo korektiškas. Tačiau aš noriu pasakyti, kad Valstybės kontrolės departamentas šiuo atveju, mano supratimu, irgi galėjo būti ryžtingesnis. Juk akivaizdus pažeidimas. Jie turi tardymo poskyrį. Reikia kelti bylą. Yra geležinkelietis, mes pateikiame medžiagą apie tai, kad jo viršininkas peradresavo, jog tos firmos nėra, patirta nuostolių, reikia kelti žmonėms bylą. Mūsų visą laiką prašė išieškoti mokesčius, pervesti į sąskaitas ir dar nurodyti, kad dalis jų skiriama valstybės kontrolės darbuotojams skatinti. Mes šitą ir darėme kiek sugebėjome. Tačiau dar kartą kartoju: nenoriu, kad aš ir mano pareigūnai šioje situacijoje atrodytume visiškai švarūs.

Noriu pasakyti, kad pajudėjo reikalai, susiję su “Lietuvos geležinkeliais”. Pagaliau mums pavyko su “Lietuvos geležinkeliais” pasirašyti bendrą garantiją. Vadinasi, dabar, jeigu nebus baigta procedūra, mums nereikės tų firmų ieškoti, mes išieškosime mokesčius į valstybės biudžetą iš “Lietuvos geležinkelių”. Taigi mums nereikės tų firmų ieškoti, tai bus geležinkelių problema. Nes jie už tuos pervežamus krovinius yra atsakingi, ir mes į biudžetą išieškosime pinigus.

Antra. Mes pradėjome stabdyti geležinkelius pasienyje. Tai irgi buvo labai sunku iškovoti. Įsivaizduokite, muitininkas pažymi Palemone, kad traukinys jau išvažiavęs į Kybartus. O iki Kybartų kiek dar reikia važiuoti, juk galima pusę vagono atkabinti. Dabar mes statome visuose pasieniuose, forminame vienose stotyse, bet pasienyje stabdom ir nors suskaičiuojam.

Trečia. Kokios sąlygos geležinkelyje? Mes vienintelį kraną turime Paneriuose, o vežami jūriniai konteineriai. Kaip juos atidaryti ir žiūrėti? Mums reikia kranų. Čia nėra tokia paprasta sistema, kad... Geležinkelį kontroliuoti yra labai sunku, nes nėra techninių galimybių, pavyzdžiui, kaip įrengta Vaidotų stotis ir pan. Taip, ateityje pastatysime, turėsime, tikiuosi, ir kranus, ir galėsime... O priešingu atveju, įsivaizduokite, traukinį reikia nuvaryti į Panerius, nukelti konteinerį, patikrinti, vėl grąžinti ir pan. Čia tikrai yra problemų.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė. Ruošiasi Seimo narys A.Kašėta.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis direktoriau, aš suprantu, muitinėje nėra tiktai to, apie ką daugiausia kalbama: kontrabanda, kyšiai ir t.t. Muitinė dar užsiima ir apskaita. Sakykite, prašom, kokios problemos yra šitoje srityje, kaip jums sekasi bendradarbiauti su kitomis organizacijomis, susijusiomis su prekių apskaita, ir ar pagelbėjo dar buvusiame Seime priimtas Įmonių rejestro įstatymo pakeitimas dėl galimybės stabdyti įmonių veiklą?

V.GERŽONAS. Nuo 1995 m. sausio mėnesio visa užsienio prekybos apskaita atliekama muitinės deklaracijų duomenų pagrindu. Šioje srityje mes glaudžiai bendradarbiaujame su Statistikos departamentu, mes jiems pateikiame tuos duomenis. Reikia pasakyti, kad mums pavyko gerokai sumažinti klaidų skaičių deklaracijose, nes turime programinę įrangą, kuri automatiškai užtikrina patikrintų deklaracijų teisingumą. Pavyzdžiui, anksčiau net 30% deklaracijų buvo užpildoma klaidingai. Vadinasi, buvo iškraipoma mūsų visa prekybos su užsieniu statistika. O ką reiškia, turint netinkamą statistiką, prognozuoti užsienio prekybą? Tačiau šiuo metu klaidų daug mažiau. Jeigu anksčiau būdavo net 30%, dabar nėra net 8%. Tos klaidos yra taisomos. O dėl įmonių rejestro dar turime problemų, nes kartais įmonė jau būna įregistruota, tačiau į rejestrą dar neįtraukta, pavėluotai įtraukiama.

Antras dalykas. Neseniai kalbėjome su ponu Zaborsku. Jis sakė, kad nurodomi klaidingi numeriai, įmonės kodas nurodomas neteisingas, nors dabar kiekvienoje darbo vietoje yra Įmonių rejestro įstatymas, jį muitininkas turi. Jeigu nori, visada gali patikrinti (ir privalo patikrinti), bet, žinote, tai jau susiję su sąžine. Mes dabar aiškinsimės tuos neatitikimus.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kašėta. Ruošiasi Seimo narys P.Šakalinis.

A.KAŠĖTA. Gerbiamasis direktoriau, šiuo metu pasienio punktų muitinės darbuotojai vadovaujasi savo įstatymu, pasienio policijos darbuotojai - vėlgi savo įstatymu. Ar nemanote, kad reikia bendro pasienio punktų darbą apibrėžiančio reglamento, kuris panaikintų galbūt kai kuriuos čia esančius prieštaravimus ir nesusipratimus?

Antras klausimas būtų toks. Departamentas pritarė Alytaus teritorinės muitinės pasiūlymui panaikinti Dubičių pasienio postą. Dabar susidaro 65 km ruožas nuo Eišiškių iki Latežerio punktų, kuriame nebus pasienio kontrolės posto. Ar tai tikslinga?

V.GERŽONAS. Ačiū. Dėl pirmo klausimo. Mes bandome spręsti šią problemą mums tinkamomis priemonėmis. Kiekviename muitinės sienos perėjimo punkte su pasienio tarnyba mes esame pasirašę bendro darbo schemas, kuriose labai aiškiai bandome nurodyti, kas ką veikia (funkcijos, be abejo, nurodomos įstatyme), tačiau čia bandome nustatyti, kaip organizuojamas darbas. Be abejo, reikėtų, kad muitinės sienos perėjimo punktuose būtų vienas šeimininkas. Reikia galvoti, kas tai gali būti: ar pasienio policija, ar Muitinės departamentas. Kartais norisi, kad mus skirtų. Atvirai kalbant, ir toje paskutinėje publikacijoje apie kompiuterizavimą pasakyta, kad V.Geržonas palieka dirbantį muitininką, kuris violetiniu pieštuku perrašinėja paso duomenis. Aš tik norėjau priminti, kad muitinė niekad paso duomenų neperrašinėja. Mes tikriname prekes. Matyt, vėl mus supainiojo su pasieniečiais. Todėl iš tikrųjų reikėtų atskirti funkcijas ir turėtų būti vienas šeimininkas. Dabar yra tam tikros... Nesakyčiau, kad mes turime didelių problemų, bendradarbiaudami su pasienio policija ar su kitomis valstybinėmis institucijomis.

Dėl šito punkto. Punktus apibrėžia mūsų tarptautiniai susitarimai. Tai yra susitarimai su kaimyninėmis valstybėmis, nurodantys, kiek tų sienos perėjimo punktų yra ir koks jų režimas. Jeigu mes esame susitarę, kad šitas punktas yra tarptautinis, t.y. jis dirba visą parą ir visi važiuoja (...), tai mes ir bandome daryti. Jeigu yra konkretus susitarimas, kad ten supaprastintas sienos perėjimo punktas, vadinasi, muitininkų negali būti, tai kam mums laikyti muitininkus? Tuo labiau kad baltarusiai ten nelaiko. Vis tiek tai negyvybingas punktas. Čia turi būti susitarimai su kaimyninėmis valstybėmis.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Šakalinis. Ruošiasi Seimo narys K.Trapikas.

P.ŠAKALINIS. Gerbiamasis direktoriau, ateidamas į Muitinės departamentą turėjote didžiulę administravimo patirtį partijos aparate ir žadėjote pertvarkyti bei modernizuoti muitinės darbą. Kaip jums pavyko muitinėse moderniai kompiuterizuoti muitininkų darbą, pavyzdžiui, Saločių poste, kuriame cheminiu pieštuku muitininkai daro įrašus knygose?

Ir antras klausimas. Ar pavyko išspręsti konfliktą Lazdijų muitinėje tarp viršininko ir pavaldinių?

V.GERŽONAS. Atsiprašau gerbiamąjį narį, aš atsakydamas šiek tiek jau minėjau, kiek mes turime dabar kompiuterių. Dar kartą kartoju: Saločių poste yra įrengtos kompiuterinės darbo vietos. Mes galime bet kada ten nuvažiuoti ir pamatyti muitininkus, sėdinčius prie kompiuterių. Dar daugiau. Dabar buvo Informatikos skyriaus viršininkas, tikrino, kaip tuos kompiuterius (...) permesti į Grenstalės postą, kur reikia įrengti tas darbo vietas mūsų kompiuterininkams, nes Latvijoje trūksta darbo vietų, o mes ten turime pradėti bendrą darbą. Mes (turbūt kaip nė viena kita žinyba) turime patvirtintą Vyriausybės strateginį planą. Ką tai reiškia kompiuterizavimas? Kai kas įsivaizduoja taip: sėdi žmogus, o prieš jį kompiuteris. O kad jis žaidžia kortomis, kad ten nėra programinės įrangos, kad ten nėra ryšio, tai šitai nesvarbu. Svarbu, kad sėdėtų žmogus ir prieš jį būtų kompiuteris.

Mes su užsienio ekspertais paskaičiavome, kad Lietuvos muitinės informacinės sistemos kūrimas truks maždaug 5 metus ir kainuos valstybei mažiausiai 25 mln. dolerių. Tai beveik 100 mln. Lt. Ir per vieną dieną šito neįmanoma padaryti. Mes šiandien, kaip aš jau minėjau, turime minimalų kompiuterių skaičių - 570 kompiuterių. Ir tai morališkai nepasenę kompiuteriai. Visose pagrindinėse darbo vietose yra kompiuteriai. Mes įvedėme visą instaliaciją, kas nori, gali šiandien tikrinti ir pamatys, ar mes automobilius pirkome už mums skirtus pinigus, kaip aš jau sakiau, ar kompiuterius ir kitą techniką, ar statėme postus. Čia galima labai greitai įsitikinti.

O Lazdijų viršininko ir pavaduotojų klausimas išspręstas. Nė vienas iš jų nėra viršininkas.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Trapikas. Ruošiasi Seimo narys K.Kuzminskas.

K.TRAPIKAS. Gerbiamasis direktoriau, ar nereikėtų pakoreguoti Lietuvos-Baltarusijos tarpvalstybinio susitarimo dėl Adutiškio-Moldevičių tarpvalstybinio posto su leidimu vykti į trečiąsias šalis atidarymo? Šiuo metu per šį postą gali vykti tik Baltarusijos ir Lietuvos piliečiai ir ten registruotos transporto priemonės. Todėl per darbo savaitę grąžinami šimtai lengvųjų automobilių arba kelios dešimtys krovininių automobilių iš kitų šalių, pavyzdžiui, iš Rusijos.

PIRMININKAS. Mums labai nesigirdi. Labai greitai beriate. Jeigu galite...

K.TRAPIKAS. Ar nereikėtų pakoreguoti tarpvalstybinio Baltarusijos-Lietuvos susitarimo dėl Adutiškio-Moldevičių tarpvalstybinio posto atidarymo su leidimu vykti į trečiąsias šalis, nes dabar grąžinama daug automobilių?

V.GERŽONAS. Tikrai verta dėmesio mintis. Mes jau įsitikinome, kad šitas trijų postų tarptautinių maršrutų palikimas yra per mažas, todėl padidėjo eilės juose. Dabar, kaip žinote, labai ilgos eilės Baltarusijos pasienyje, nes jie sugriežtino kontrolę, ir dabar prieš Kalėdas, prieš Naujuosius metus padidėjo įvežimas, todėl žmonės tikrai labai vargsta. Tų trijų tarptautinių autokelių postų judėjimui tikrai per mažai. Reikės Užsienio reikalų ministerijai siūlyti padidinti tokių postų skaičių. Galimybių tam yra.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas. Paskutinis klaus Seimo narys R.Karbauskis.

K.KUZMINSKAS. Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme numatoma, kad Lietuvos sienų apsauga vėl bus patikėta į laikinąją tarnybą pakviestiems Lietuvos jaunuoliams. Šiuo metu pasienio tarnyba faktiškai yra perduota Vidaus reikalų ministerijos tarnautojams. Kaip jūs galvojate, ar nepagerės muitinės darbas, ar nebus sustabdyta nusikalstama veikla, kontrabanda, jeigu pasienio tarnybai padės mūsų kareivėliai?

V.GERŽONAS. Žinote, sunku pasakyti. Ar tai būtų kareivėliai, ar tai būtų policininkai, svarbu, koks žmogus ir kaip jis atlieka savo pareigas. Žinote, vienas dalykas yra profesionalumas. Tam, kad būtų sukaupta patirtis bet kurioje veiklos srityje: ar saugant sieną, ar atliekant muitininko pareigas, reikia ne vienų metų. Pas mus dabar važiuoja užsienio ekspertai, moko mus, bet mums dar trūksta tos patirties. Tuo tarpu kareivis, pašauktas į laikinąją tarnybą, turi laikinumo jausmą. Ir apskritai laikinumo jausmas bet kur yra labai blogas dalykas. Galvoja, kad metus ištarnaus, o ten jau kaip nors. Taigi aš galvoju, kad vis dėlto sieną turėtų saugoti profesionalai.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Karbauskis. Ir paskutinis klaus Seimo narys L.Sabutis.

R.KARBAUSKIS. Atvykę į daugelį geležinkelio stočių penktadienio vakare, vagonai stovi iki pirmadienio, nes neįmanoma sutvarkyti muitinės procedūrų, kadangi neveikia muitinės postai. Daugelis geležinkeliečių ir krovinių gavėjų skundžiasi tokia tvarka. Aš norėčiau žinoti, koks yra jūsų požiūris į tai ir kokie numatomi žingsniai?

V.GERŽONAS. Aš labai atsiprašau, matyt, nesupratau jūsų klausimo, tačiau noriu pasakyti, kad pagrindiniuose geležinkelio postuose muitinės postai veikia ištisą parą.

R.KARBAUSKIS. Aš suprantu, tačiau aš šneku apie 80% geležinkelio stočių, kuriose šeštadieniais ir sekmadieniais neveikia muitinės. Aš labai neblogai žinau padėtį.

V.GERŽONAS. Aš suprantu. Jeigu tai yra tokia labai svarbi problema, galima ją spręsti. Tam reikia konkrečių dalykų. Galima, aš nematau problemos...

PIRMININKAS. Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS. Jūsų sistemoje dirba daugiau negu 2 tūkst., kaip minėjot, darbuotojų. Ar galėtumėt pasakyti, kiekgi iš to skaičiaus darbuotojų yra padarę nusikaltimus, kokius nusikaltimus ir kiek bei kokiomis bausmėmis jų nuteista per jūsų tarnybos laikotarpį?

V.GERŽONAS. Aš tik galiu pasakyti, kiek per šiuos metus. Šiemet 28 muitinės pareigūnams yra iškeltos baudžiamosios bylos. O apie teisminę perspektyvą, jūs žinot, sunku pasakyti. Aš noriu priminti vieną tokį atvejį. Į Statutą mes vienu metu norėjom įrašyti kolektyvinę atsakomybę, t.y. dar labiau sugriežtinti šitą muitininkų atsakomybę, tačiau nebuvom palaikyti. Norėčiau pateikti vieną labai ryškų pavyzdį: Saločių poste praleidžiamas kontrabandinis spirito krovinys. Mes atleidžiam visą pamainą. Teismai po to iš visos pamainos - 8 atleistų - 7 grąžina į darbą, o po dviejų savaičių vienas iš grąžintųjų į darbą praleidžia dar vieną “furą” su spiritu.

L.SABUTIS. Tik pasakykit, už ką iškeltos bylos.

V.GERŽONAS. Dažniausiai už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, kyšininkavimą, susijusį su kontrabandos praleidimu, už aplaidumą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš principo mes jau baigėm visus klausimus ir atsakymus. Bet Seimo narė R.Melnikienė dar nori užduoti labai svarbų klausimą. Prašom. Jeigu galit, prie šoninio mikrofono.

R.MELNIKIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau paklausti truputį kitu aspektu, nes visi daugiau rūpinosi valstybės interesais. Jūs tikriausiai žinot, kad muitinės labai susijusios su verslo struktūromis, nes verslininkas, kuris atvažiuoja su kroviniu, sumoka ne tiktai mokesčius valstybei, tačiau turi mokėti ir 10 Lt už tai, kad įvažiuotų į muitinės teritoriją. Jeigu jo automobilis paliekamas nakčiai, jis turi mokėti 40 Lt. Paprastai tie pinigai imami iš kiekvieno krovinio savininko. Jeigu jis naudojasi faksu, turi mokėti 5 Lt už puslapį ir t.t. Aerouosto banke imami pinigai už tai, kad jis sumoka PVM. Jūs sudarę sutartį su Žemės ūkio banku. Kokia jūsų nuomonė, ar tai yra teisinga? Aš norėčiau žinoti, kas nustato šiuos įkainius. Juk surinkti pinigai nepatenka į biudžetą.

V.GERŽONAS. Yra renkami žyminiai mokesčiai. Jie yra nustatyti įstatymu. O visos kitos vadinamosios rinkliavos yra nustatytos Vyriausybės ir patvirtintos bei suderintos su Kainų ir konkurencijos tarnyba. Ne visą laiką mes renkam sau. Aš turiu galvoje... Na, pavyzdžiui, jūs paminėjot rinkliavą už tokį bendrą dokumentą, už deklaraciją. Yra dar vienas toks dokumentas kaip CMR. Tai štai, kai mes paleidom iš savo rankų ir leidom platinti tuos CMR, vadinamuosius tarptautinius važtaraščius, tiems, kurie juos gamina, tai gamintojai tarpusavyje susitarę pakėlė jų kainą iki 18 Lt. Tuo tarpu, pavyzdžiui, bendrąjį dokumentą mes šiuo atveju pradėjom platinti patys, gavę Vyriausybės nutarimą, ir krovinių savininkai, pavyzdžiui, dabar moka už vieną lapą tik 1 Lt. Nors jeigu tą bendrąjį dokumentą platintų komercinės struktūros, jie mokėtų, aš tikiuosi, gerokai daugiau. Tuo aš įsitikinęs.

Dabar dėl įvažiavimo į muitinės posto teritoriją. Matot, aš daug klausimų... Tie mokesčiai iš tikrųjų už daug ką renkami. Juos reikėtų peržiūrėti. Aš sutinku, kad reikia peržiūrėti. Gamtosauginis mokestis irgi renkamas pasienyje. Už tai savininkui irgi reikia mokėti. Iš tikrųjų, kai savininkas ten atvažiuoja, kartais yra apipešiojamas kaip lapas. Beje, paprastai tuos mokesčius ten renkam ne vien tik mes, tuos mokesčius renka ir kiti. O kalta dėl to lieka muitinė. Mes tikrai atsirandam prieš savininkus, kadangi, žinot, mes kaip kareiviai sėdim apkasuose. Kažkas priima įstatymus, o paskui visas nepasitenkinimas tenka mums. Mes... Pasižiūrėkit, galbūt todėl galų gale ir tranzitas brangsta dėl tokių dalykų. Bet reikia peržiūrėti visus tuos mokesčius ir pasakyti savo nuomonę apie tai, nes ne mes patys juos išsigalvojom. Patikėkit manim, aš esu už tai, kad reikia peržiūrėti visus mokesčius ir nustatyti, už ką imti, už ką neimti. Beje, ir savivaldybės turi teisę nustatyti mokesčius, ir Vyriausybė nustato, ir panašiai.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis departamento direktoriau, jūs atsakėt į visus klausimus. Klausimams skirtas laikas baigėsi. Dar sykį ačiū jums. Mes tęsiame darbą.

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-116(2) (priėmimo tęsinys)

Gerbiamieji Seimo nariai, kaip mes sakėme priešpietiniame posėdyje, tęsime Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo priėmimą toliau. Aš kviečiu į tribūną S.Kaktį. Priėmimą tęsime nuo penktosios dalies. Prašom, pone pranešėjau, apie pataisas ir t.t. Prašom, kiek aš atsimenu, - dėl penktosios dalies. Kitas dalis jau esam priėmę. Po to mes turėsim grįžti dar prie kai kurių straipsnių, norėdami šiek tiek suderinti mūsų pozicijas.

S.KAKTYS. Yra gauta pasiūlymų tiktai dėl 35 straipsnio...

PIRMININKAS. 35 mes jau esame aptarę. Jau sutarėm, kad ten 18 val. Toliau svarstykime nuo 37 straipsnio penktosios dalies iki 45 straipsnio.

S.KAKTYS. Neturiu jokių pasiūlymų.

PIRMININKAS. Pasiūlymų nėra. Penktoji dalis - “Kandidatų į tarybos narius kėlimas”. Ar yra norinčių kalbėti dėl visos penktosios dalies nuo 37 straipsnio iki 45 straipsnio? Norinčių kalbėti nematyt. Vadinasi, penktąją dalį galim priimti bendru sutarimu? Ačiū. Penktąją dalį priėmėm bendru sutarimu.

Toliau. Šeštoji dalis nuo 46 straipsnio iki 49. Seimo narys S.Pečeliūnas dėl šeštosios dalies, taip? Prašom. “Kandidatų į tarybų narius veiklos garantijos.” Pataisų ir pasiūlymų nebuvo gauta. Prašom. Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Jeigu pranešėjas leistų, aš tik norėčiau pasitikslinti dėl 37 straipsnio antrosios dalies. Čia turbūt yra korektūros klaida, kurią reikėtų ištaisyti.

PIRMININKAS. Ar galit pakartoti straipsnio numerį? Negirdėjau.

S.PEČELIŪNAS. 37 straipsnio 2 punktas. Pamėginkit paskaityti pirmąjį sakinį: “Partija, politinė organizacija kandidatus į tarybos narius kelia pateikdama kandidatų sąrašą.” Čia viskas suprantama, bet toliau: “kuriame kandidatai surašyti iš jos nustatytos eilės”. Paklauskit pono A.Vidžiūno, kaip lietuviškai reikėtų parašyti, taip ir parašykit. Ar “jos nustatyta eile”, ar kaip, bet tik “ne iš jos nustatytos eilės”. Nes jeigu “iš”, tai kažkas turi iš tos eilės kažką išrankioti.

PIRMININKAS. Aišku, ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Aš tiktai tiek, kad mes tą dalį jau esam bendru sutarimu priėmę. Bet aš manau, kad redakcinės pataisos visada yra galimos. Tai paprastai daro Dokumentų skyrius, kaip ir su kitais įstatymais. Ir čia, aš manau, jie tai pataisys taip, kad iš tikrųjų būtų suprantama vienprasmiškai. Taigi ar yra norinčių kalbėti dėl šeštosios dalies? Šeštoji dalis - “Kandidatų į tarybų narius veiklos garantijos”. Nėra norinčių kalbėti. Taigi priimam iki 49 straipsnio bendru sutarimu.

Septintoji dalis - “Rinkimų agitacija”. Nuo 50 iki 55 straipsnio. Norinčių kalbėti irgi nematyt. Abejonių niekam nekyla. Pataisų, pasiūlymų nėra. Priimam bendru sutarimu.

Aštuntoji dalis - “Parengtinė rinkimų organizavimo veikla”. Nuo 56 iki 72 straipsnio. S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš tiesiog sąmoningai vėluoju, nes pranešėjas jokiu būdu nereaguoja į Juridinio skyriaus pastabas. Čia yra Juridinio skyriaus 7 punktas dėl 52 straipsnio. Aš tiesiog manyčiau, kad pranešėjas, kai mes nagrinėjam to skyriaus straipsnius, turėjo pasakyti savo nuomonę dėl Juridinio skyriaus pastabų.

S.KAKTYS. Aš ją jau paminėjau, pone Pečeliūnai. Dėl Juridinio skyriaus išvados dėl 52 straipsnio - čia yra tiktai tokia prielaida, kad galbūt reikėtų panagrinėti, kaip tai galėtų būti. Ten konkrečiai nenurodyta, kad kažkas prieštarauja įstatymui ar Konstitucijai. Tai todėl aš ir neminiu, kadangi pačioje pradžioje tai jau aptarėme.

S.PEČELIŪNAS. Pone pirmininke, jeigu galima, aš norėčiau.

PIRMININKAS. Taip, prašau dar sykį.

S.PEČELIŪNAS. Aš suprantu, kad Juridinis skyrius neteigia labai konkrečiai, kad turėtų būti šitaip ar šitaip. Bet jūs tuomet pasakykit, ar darbo grupė šias Juridinio skyriaus pastabas nagrinėjo? Kokia yra jos nuomonė? Ar jų nepriimti, ar jas atmesti? Ar pagal tas pastabas buvo taip ar kitaip pakoreguota? Štai šito aš iš jūsų prašyčiau. Ačiū.

S.KAKTYS. Darbo grupė nesvarstė atskirai šitų Juridinio skyriaus išvadų savo atskirame posėdyje. Manau, kad ši pastaba yra visiškai korektiška, nes vis dėlto reikia visuomenės informacijos priemonėms laiku reaguoti ir apginti orumą bei panašius dalykus ir priversti atsakyti už tai, kas laiku nepadaryta.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, mes vėl grįžom prie septintosios įstatymo dalies. Aš kviečiu Seimo narius atidžiai sekti mūsų priėmimą. Pranešėjas išsakė požiūrį į Juridinio skyriaus suformuluotą abejonę. Kadangi jokių pastabų ir pataisų nebuvo pateikta iš anksto, aš dar sykį klausiu, ar dėl 7 skyriaus kas nors nori kalbėti? Ar galim priimti taip, kaip jau anksčiau buvom sutarę, bendru sutarimu? Priimam bendru sutarimu.

Aštuntoji dalis - “Parengtinė rinkimų organizavimo veikla”. Nuo 56 iki 72 straipsnio.

S.KAKTYS. Iki 61.

PIRMININKAS. Iki 61? Taip, atsiprašau. Taip, devintoji dalis čia yra... Taip, iki 61. Kas nori kalbėti dėl aštuntosios dalies? Ši dalis abejonių nekelia. Taigi priimam ją bendru sutarimu.

Devintoji dalis - “Balsavimas”. Ar čia nėra Seimo nario S.Malkevičiaus... Nuo 61 iki 72.

S.KAKTYS. 73.

PIRMININKAS. Yra Seimo nario S.Malkevičiaus pataisos dėl 66 straipsnio ir dėl 68 straipsnio apie balsavimą laive. Tai ar Seimo narys... Seimo nario S.Malkevičiaus nėra. Ar kas nors už jį gali pateikti jo pataisą? Gal pranešėjas gali informuoti apie Seimo nario S.Malkevičiaus pataisą?

S.KAKTYS. Darbo grupėje nebuvo svarstyta. Iš tikro aš negaliu teikti, nes šią savo pataisą turėtų teikti Seimo narys. Bet 66 straipsnio aštuntąją pastraipą yra siūloma papildyti 4 papunkčiu: “Perduoti balsavimo biuletenį, įdėtą į vokus, plaukiančio į uostą laivo kapitonui, pavedant jam persiųsti biuletenį paštu.” Ir 68 įstatymo projekto straipsnį suformuluoti “pateikti kitą alternatyvą”. Galbūt nereikia Seimo nariams skaityti? Ar turite? Turite.

PIRMININKAS. Iš pradžių aptarkim 66 straipsnį, jeigu galima. Ar yra norinčių kalbėti dėl Seimo nario S.Malkevičiaus teikiamos pataisos? Seimo narys V.Jarmolenka. Prašom.

V.JARMOLENKA. Aš siūlyčiau paremti pono S.Malkevičiaus pataisą, nes ji yra logiška - sutrumpintų laiško pristatymo į Lietuvos Respublikos teritoriją laiką.

PIRMININKAS. 66 straipsnio aštuntąją pastraipą siūlo papildyti 4 punktu, kurį tokiu atveju galima suprasti taip, kad tai būtų aštuntosios dalies 4 punktas: “užklijuotą išorinį voką su jame esančiu rinkėjo pažymėjimu” ir t.t. “rinkėjas gali įteikti pašto skyriaus darbuotojui, įteikti paštininkui, įmesti į pašto dėžutę, perduoti balsavimo biuletenį, įdėtą į vokus, plaukiančio į uostą laivo kapitonui, pavedant jam persiųsti biuletenį paštu”. Pritariat? Gal gerbiamasis pranešėjas galėtų paaiškinti, ar ši pataisa nėra susijusi su 68 straipsnio pakeitimais?

S.KAKTYS. Aš manau, kad taip.

PIRMININKAS. Tai galbūt iš pradžių mes turim apsispręsti dėl 68 straipsnio, o tada grįžtume prie 66 straipsnio pataisos, nes jeigu mes nepriimsim 68 straipsnio pataisos, tai nereikės ir 66 straipsnio pataisos. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl 66 straipsnio pataisymo niekas neprieštarauja, bet mes vis dėlto pasižiūrėkim iš pradžių į 68 straipsnį. Ar yra norinčių kalbėti dėl 68 straipsnio pataisos, kurią siūlo Seimo narys S.Malkevičius? Seimo narys V.Jarmolenka. Prašom.

V.JARMOLENKA. Čia yra apginama Lietuvos piliečių teisė balsuoti už Lietuvos teritorijos ribų, bet Lietuvai priklausančioje transporto priemonėje. Ji yra logiška, todėl aš siūlyčiau ją paremti.

PIRMININKAS. Ir Seimo narys S.Pečeliūnas.                              

S.PEČELIŪNAS. Taip, tiktai tuomet turim sutikti, kad, sakykim, pašto viršininku tame laive tampa laivo kapitonas. Tai ir yra visa pataisymų esmė. Aš manyčiau, reikia pritarti ir sudaryti sąlygas žmonėms, esantiems jūroje, jaustis Lietuvos piliečiais ir turėti visas galimybes pareikšti savo nuomonę. O kapitonu, man atrodo, mes galim pasitikėti. Jis tų vokų tikrai neatplėšinės ir tik atliks tą funkciją, kuri jam yra pavesta. Ačiū.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, visi pritaria Seimo nario S.Malkevičiaus patikslinimui dėl 68 straipsnio apie balsavimo laive organizavimą. Visa esmė yra ta, kad balsavimas laive yra prilyginamas balsavimui paštu, o pašto viršininko pareigas tokiu atveju vykdo laivo kapitonas, Lietuvos Respublikos pilietis. Aš taip suprantu šių pataisų esmę. Ar visi pritaria šioms pataisoms? Tokiu atveju mes jas priimam bendru sutarimu. Tiek 68 straipsnio pataisą, tiek ir 66 straipsnio siūlomą pono S.Malkevičiaus pataisą, kuri logiškai atsiranda dėl 68 straipsnio pataisos. Taigi devintosios įstatymo dalies pataisos yra aptartos. Visos pasiūlytos pataisos yra priimtos. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl visos devintosios dalies? Norinčių kalbėti nėra. Priimta bendru sutarimu.

Dešimtoji dalis - “Balsų skaičiavimas”. Ji tęsiasi nuo 73 iki 88 straipsnio. Seimo narys R.Smetona. Prašom.

R.SMETONA. Aš labai abejoju dėl 84 straipsnio antrosios dalies tikslingumo ir teisingumo. Nuostata, kad “iki Vyriausiosios rinkimų komisijos pranešimo visuomenės informavimo priemonių atstovams draudžiama vaizdo ar garso įrašymo technika, žodžiu, raštu ar kitaip skleisti informaciją apie balsų skaičiavimo rinkimų rezultatus”. Man atrodo, kad tai neteisinga. Visi gerai prisimenat, kokia informacija ir kada buvo teikiama Vyriausiosios rinkimų komisijos per Seimo rinkimus. O informacija buvo, man atrodo, prastai ir per vėlai teikiama, todėl tas apribojimas, man atrodo, neteisingas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tik noriu pastebėti, kad čia kalbama apie pirmoje dalyje minimus išankstinius rinkimų rezultatus. Tai nėra galutiniai rezultatai. Mums nereikės savaitę laukti kokių nors rezultatų. Bet, be abejo, Seimo nario R.Smetonos abejonės yra pagrįstos. Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš dėl to paties. Manyčiau, kad jeigu pranešėjas sutiktų papildyti tą pirmąją dalį, kurioje kalbama apie išankstinius rinkimų rezultatus, kad tie išankstiniai rinkimai nėra oficialūs, tuomet tai ir reikėtų pažymėti. Vadinasi, sužinoję bet kokią neoficialią išankstinę informaciją, žurnalistai turi teisę ją skleisti. Tačiau oficialiuosius rezultatus galima pranešti tik tuomet, kai juos suformuluoja Vyriausioji rinkimų komisija. Tai yra faktas, kurį mes visi žinom. Ir šiuo atveju ta antroji pastraipa iš esmės susiaurina arba uždraudžia visuomenės informavimo priemonių veiklą, jeigu mes ją traktuosim taip, kaip dabar parašyta: “pranešti visuomenei bet kokią sužinotą informaciją iš Vyriausiosios rinkimų komisijos, kaip vyksta rinkimai, kokie yra balsavimai ar dalyvavimas vienoje ar kitoje rinkimų apygardoje”. Ir tai yra blogai. Aš tikrai sutikčiau su pono R.Smetonos pasiūlymu ir norėčiau, kad jūs tai irgi padarytumėt. Taip atsisakytume tos antrosios dalies, papildant pirmąją dalį apie neoficialius rezultatus ir tą neoficialią informaciją. Tai šitaip, aš manau, mes išspręstume problemą. Tuomet nebūtų juridinio ginčo, ar tai, ką praneša žurnalistai, jau yra, sakykim, juridinis faktas, ar tai yra tiktai tam tikra informacija, turima tą minutę.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau paprašyti pono Z.Vaigausko, kad jis galbūt galėtų paaiškinti, kas turima omenyje, kalbant apie šiuos reguliavimus. Prašom.

Z.VAIGAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, minima nuostata jau buvo 1992 m. Seimo rinkimų įstatyme. Kitų valstybių įstatymuose yra tokia pat nuostata. Čia turima omenyje, kad masinės informavimo priemonės neskleistų kokių nors gandų, kad viena ar kita partija laimėjo rinkimus, kol nėra iš Vyriausiosios rinkimų komisijos tokios informacijos, ir nekeltų nereikalingos sumaišties. Žinoma, per savivaldybių rinkimus gal tai nėra ypač nepriimtina, bet aš noriu atkreipti dėmesį, kad Vyriausioji rinkimų komisija dabartinėmis kompiuterinėmis priemonėmis šią informaciją, kada mes gauname iš apygardų komisijų, perduodame labai operatyviai, tiesiog per 15 - 20 minučių yra žinoma visiems žurnalistams. Žurnalistai skelbia tą informaciją iš mūsų kompiuterių. Manyčiau, kad galbūt ta norma galėtų likti, nes kitą kartą atsitinka taip, kad yra kokių nors apsirikimų apygardų komisijoje, ir tai sukelia labai nereikalingų ginčų.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, vis dėlto, matyt, pono R.Smetonos ir pono S.Pečeliūno siūlymas lieka galioti, ir mes turime apsispręsti tiesiog balsuodami dėl 84 straipsnio antrosios dalies likimo. Siūlymas buvo šią dalį išbraukti. Prašome dabar registruotis. Registracija. Apsispręsime taip: kas parems pono R.Smetonos siūlymą išbraukti, tas balsuos už. Ne. Turbūt logiškiau būtų: kas už tai, kad pasiliktų šita dalis, tas balsuoja už, o kas remia pono R.Smetonos siūlymą, tas balsuoja prieš.

Užsiregistravo 84 Seimo nariai. Aš girdžiu didelę patirtį turinčio Seimo nario Č.Juršėno pastabą, kad už pasiūlymą reikia balsuoti už. Aš pripažįstu klaidą. Taigi užsiregistravo 84 Seimo nariai. Kas remia Seimo nario R.Smetonos siūlymą išbraukti 84 straipsnio antrąją dalį, tas balsuos už. Kas mano, kad geriau palikti tą dalį, tas balsuoja prieš. Balsavimas kompiuteriu. Balsavimas pradėtas.

Iš viso balsavo 67 Seimo nariai. 22 - už, 33 ir pranešėjas, 34 - prieš, 12 susilaikė. Taigi 34 balsavus prieš, tai yra daugiau negu pusė visų Seimo narių, šita antroji dalis lieka. (Balsas salėje) Registruotis dar sykį. Ar čia tokia esminė? Gerai. Prašom. Gerbiamieji Seimo nariai, dar sykį registruokimės. Registracija pradėta. Taigi registruojamės dar sykį.

Užsiregistravo 86 Seimo nariai. Dėmesio! Gerbiamieji Seimo nariai, svarstomas esminis šio įstatymo klausimas - ar išbraukti 84 straipsnio antrąją dalį, kaip siūlo Seimo narys R.Smetona. Dar sykį balsuosime. Kas remia R.Smetonos siūlymą, tas balsuoja už, kas mano, kad ta dalis gali likti, tas balsuoja prieš. Balsavimas pradėtas.

Gerbiamieji Seimo nariai, iš viso balsavo 74 Seimo nariai: už balsavo 36, prieš - 25 su pranešėju, 26 - su manim, 14 susilaikė. Ir vėl pusės nėra.

Gerbiamasis Seimo nary Jonai Šimėnai, jūsų balsas nulems, į kurią pusę - ar už, ar prieš - jūs pasakykite žodžiu. Už? Yra įskaičiuotas. Tokiu atveju vis tiek vienu balsu nugali tai, kad turi likti šita antroji dalis. Vyriausiosios rinkimų komisijos nuostata, kad šita dalis turi likti, lieka galioti. (Balsas salėje) Prašom. Replika.

S.PEČELIŪNAS. Galima?

PIRMININKAS. S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš truputį apgailestauju, nes, kaip matome, konservatoriai pasidalijo į dvi dalis: vieni už, kiti - prieš. Turbūt neįsiskaitė. Paskaitykite tekstą, gerbiamieji! Skleisti informaciją. Mes uždraudžiame žurnalistams dirbti savo tiesioginį darbą. Neparašyta “oficialią informaciją”, bet  kokią informaciją, ką jie sužino, kaip vyksta rinkimai, ir šitą mes uždraudžiame. Kodėl mes šitai darome? Pamėginkite patys sau atsakyti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, mes apsisprendėme balsavimu ir vis tiek viskas vyks taip, kaip iki šiol vyko, ir visi žurnalistai lauks Vyriausiosios rinkimų komisijos kompiuterio rezultatų. Mes tik galime palinkėti, kad tie rezultatai greičiau atsirastų. Man atrodo, visas ginčas tik dėl to gali būti. Taigi dėl dešimtosios dalies mes esame apsisprendę. Ar yra norinčių kalbėti dėl visos dešimtosios dalies visų straipsnių? Prašom. Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Kadangi prieštaravimų dėl kitų straipsnių šitos dalies nebuvo, tik dėl 84 antrosios dalies, vadinasi, čia yra vienas iš principinių dalykų. Aš dabar noriu prašyti teisėsaugos institucijų, kad jos per savivaldybių rinkimus nebaustų tų žurnalistų, o tai pagal įstatymo raidę turėtų daryti, nes yra aiškiai parašyta, kad jiems yra draudžiama šitai daryti. Jeigu jie nesilaiko šito draudimo, juos reikia kokiu nors būdu bausti, kad jų nebaustų už tą informaciją... Būdą gal jie, pone Boguši, dar sugalvos, dar yra laiko iki savivaldybių rinkimų. Kodeksai numato įvairias sankcijas. Aš norėčiau, kad vis dėlto tų sankcijų nebūtų ir teisėsaugos pareigūnai žurnalistų nebaustų už tai, kad visuomenę supažindins su rinkimų eiga, su kokiais nors preliminariais rezultatais. Dabar įstatymo 84 straipsnio antroji dalis už tokią žurnalistinę veiklą verčia žurnalistus bausti, nors sankcijos dar kol kas nėra numatytos. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš vis dėlto noriu atkreipti dėmesį, kad mes kalbėkime apie realią situaciją...

S.PEČELIŪNAS. Tai reali situacija ir...

PIRMININKAS. ... ne apie kokias nors išgalvotas. Aš noriu priminti, kad Vyriausioji rinkimų komisija, pradedant 10 val., po to 14 val., po to 19 val., skelbia, kiek procentų rinkėjų dalyvauja rinkimuose, visi tie duomenys gaunami iš Vyriausiosios rinkimų komisijos kompiuterio. Jokių kitų išankstinių duomenų nė vienas žurnalistas, nė viena visuomenės informavimo priemonė be Vyriausiosios rinkimų komisijos kompiuterio neturi galimybių surasti. Tai apie ką mes kalbame, dėl ko mes dabar ginčijamės? Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų nepradėkime rungtynių, kas daugiau dėl šito įstatymo ras ką pasakyti. Aš kviečiu Seimo narius daugiau nekalbėti apie šitą dešimtąją dalį, man atrodo, visiems yra viskas aišku. Ar galime bendru sutarimu pritarti dešimtajai daliai? (Balsai salėje) Galime. Ačiū.

Tokiu atveju vienuoliktoji dalis. Ar yra norinčių kalbėti dėl vienuoliktosios dalies “Rinkimų rezultatų nustatymas ir paskelbimas”? Tiesą sakant, čia yra ir pataisa. Pono A.Bartkaus pataisa. Pone Bartkau, galite kalbėti? Prašom. Seimo narys A.Bartkus.

A.BARTKUS. Antrosios dalies pirmąjį sakinį siūlome išdėstyti taip: “Partijos ir politinės organizacijos kandidatų sąrašas gali gauti tarybos nario mandatų, dalyvaujant skirstant mandatus, tik tuomet, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 4%, o koalicijos, jei už juos balsavo ne mažiau kaip 6% rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.” Toliau siūlome palikti kaip tekste.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, yra siūloma pataisa 88 straipsnio antrajai daliai ir visas skirtumas yra tas, kad yra siūloma įvesti aukštesnį barjerą koalicijoms - 6%. Čia...

S.KAKTYS. Ne aukštesnį.

PIRMININKAS. Pranešėjas.

S.KAKTYS. Ne aukštesnį, bet iš viso nebuvo jokios nuostatos dėl koalicijų.

PIRMININKAS. Taip. Ta prasme, kad aukštesnį už vienai partijai esantį barjerą. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Esu šalininkas, kad savivaldybių rinkimuose žmonės turėtų kuo lengvesnius rinkiminius apribojimus, kad galėtų patenkinti savo komunalinius interesus. Jeigu, tarkime, politiniai, nacionaliniai interesai iš tikrųjų reikalautų, kad koalicijos galėtų būti blokuojamos ir tada joms keliami reikalavimai, tai savivaldybių lygyje tai nėra esminis bruožas ir todėl siūlyčiau palikti tą pačią redakciją, kad 4%, o koalicijos šiuo atveju nelabai turėtų ką nors kita lemti ir nelabai turėtume mes joms nustatyti aukštesnį barjerą.

PIRMININKAS. Aš supratau, kad darbo grupė irgi svarstė šituos dalykus. Pranešėjas gal gali informuoti?

S.KAKTYS. Kadangi tai yra politinio apsisprendimo dalykas, tai mes palikome frakcijoms apsispręsti ir pasiūlyti. Kiek aš suprantu, netgi krikščionių demokratų ir Tėvynės sąjungos koalicija kaip tik siūlo šitai. Darbo grupė paliko tik partijai 4%.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Grumadas.

A.GRUMADAS. Aš tik norėjau pranešti Centro sąjungos frakcijos nuomonę. Mes pritariame tokiam išskyrimui, tačiau, mūsų frakcijos nuomone, barjeras koalicijoms turėtų būti 5%, o ne kaip projekte yra parašytas - 6%.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai... Seimo narys S.Pečeliūnas frakcijos vardu. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš tiesiog noriu konstatuoti, kad ponas A.Bartkus pasinaudojo pono A.Račo patirtimi formuluojant Seimo rinkimų įstatymą, kai iki priėmimo tų pataisų nebuvo ir išvakarėse jos atsirado lygiai tokios pat. Aš sutikčiau su pono V.Andriukaičio nuomone, kad savivaldybių rinkimuose šita nuostata yra ne tik kad ydinga, bet tiesiog žalinga. Aš noriu tiesiog konstatuoti frakcijos nuomonę, kad daugumizmas ir mėginimas žengti dar vieną žingsnį į dvipartinės arba mažiau partijų turinčios Lietuvoje visuomenės formavimą vyksta jau ir savivaldos lygiu. Šį kartą aš tik dėkoju, kad yra labai aiškiai konstatuota, kieno rankomis tai bus daroma. Seimo rinkimuose tas buvo padaryta konservatorių, krikščionių demokratų ir LDDP rankomis, o šį kartą bus daroma konservatorių ir krikščionių demokratų rankomis. Galbūt balsuojant matysime, kad ir LDDP prisijungs prie jų, bet tą parodys balsavimo rezultatai. Kol kas yra konstatuota, kad darbo grupėje šitą poziciją gynė tik dvi frakcijos. Taigi dėkojame už dvipartinės sistemos Lietuvoje diegimą visais įmanomais daugumizmo būdais. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar jūs sąmoningai ignoruojate Centro frakcijos pareiškimą, ką tik padarytą pono A.Grumado? Aš nelabai suprantu, nes ponas A.Grumadas labai aiškiai pasakė, kad jie remia šitą principą, o jūs vis kartojate, kad tik dvi partijos. Reikia būti tikslesniems, gerbiamieji Seimo nariai.

Dabar aš turiu paprašyti Seimo narį... Seimo narys S.Čirba tokiu atveju, nes jau socialdemokratai kalbėjo. Prašom.

S.ČIRBA. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad mano patirtis iš savivaldybių leis kažką jums pasakyti naujo. Vis dėlto žiūrėkime realiai, kad Lietuvoje dauguma savivaldybių turi 25 arba 27 tarybos narius ir 4% riba partijų sąrašui yra pati minimaliausia riba, kai jį peržengusi gali tikėtis vieno tarybos nario. Logiškai mąstant, 6% koalicijai yra irgi labai normalus procentas, nes koalicija visą laiką tikisi gauti daugiau rinkėjų balsų, negu eidama atskiru sąrašu. Aš pritariu šiems pasiūlymams.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlau procedūriškai pasielgti taip. Mes pradžioje apsispręskime, ar paliekame įstatymo antrąją dalį taip, kaip ji yra išdėstyta dabar, ar keičiame įrašydami sakinį, kuriuo būtų koalicijoms siūlomas aukštesnis barjeras negu vienai partijai. Po to spręsime, ar 5%, ar 6%. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, dabar balsuojame. Yra siūlymas, išsakytas pono A.Bartkaus ir paremtas pono A.Grumado, kad koalicijoms reikėtų taikyti didesnį procentą. Tie, kurie balsuos už, jie pritars šiam siūlymui. Balsuojantys prieš balsuoja, kad liktų taip, kaip buvo pradiniame projekte. Prašome pasiruošti balsuoti. (Balsai salėje) Pasisakantys už paremia pono A.Bartkaus ir pono A.Grumado bendrą siūlymą, kad koalicijoms turi būti didesnis procentas. Po to spręsime, koks procentas. Pradžioje registracija. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 88 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Aš dar sykį kartoju. Už - bus parama pono A.Bartkaus ir pono A.Grumado bendram pasiūlymui, nespecializuojant, kiek procentų kol kas yra koalicijoms. Balsuojame už pono A.Grumado ir pono A.Bartkaus pasiūlymą. Balsavimas pradėtas.

Iš viso balsavo 77 Seimo nariai. Už - 57, prieš - 18, 2 susilaikė. Taigi yra apsispręsta, kad koalicijoms procentas bus didesnis negu 4%. Dabar prašom, gerbiamieji Seimo nariai, po vieną kalbėti, vienas - už 5%, vienas - už 6%. Jeigu galite kas nors, taip. Ponas A.Grumadas, ponas A.Račas.

A.RAČAS. Aš pasisakau už 6%.

PIRMININKAS. O motyvacija? Ir ponas A.Grumadas. Gal galite motyvuoti dėl 5%?

A.GRUMADAS. Taip. Galiu motyvuoti. Šiandien Lietuvos kraštovaizdyje yra labai daug politinių partijų, ir negalima atmesti jų tikėjimo tuo, kad jos gali tapti realiomis politinėmis jėgomis, tačiau jų jungimasis turi būti pasvertas ir labai gerai argumentuotas, todėl tas pereinamasis procentas turėtų būti truputėlį pakeltas. Tačiau mūsų frakcija mano, kad tas barjeras, ta kartelė, turėtų būti pakelta minimaliai ir tuo skirtis nuo politinių partijų 4% barjero.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad mums čia ilgai diskutuoti dėl 5 ar 6% nėra prasmės, mes turime apsispręsti balsuodami. (Balsas salėje) Dar sykį registracija. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome registruotis dar sykį, bet prašom ir nepiktnaudžiauti registravimu. (Balsas salėje) Taip. Taupykime pono V.Bogušio mygtuką, nes jis jau susidėvėjo.

Užsiregistravo 95 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime taip: kas nori paremti 6%, balsuoja už, kas nori paremti 5%, kaip sakė ponas A.Grumadas, balsuoja prieš. Susilaikę neskaičiuojami. Prašom pasiruošti balsuoti. Dar sykį kartoju: 6% - už, 5% - prieš. Balsavimas pradėtas.

Gerbiamieji Seimo nariai, balsavo 85 Seimo nariai. Už - 58 plius pranešėjas - 59, prieš - 23, 4 susilaikė. Taigi pasirinktas 6% variantas.

Gerbiamieji Seimo nariai, pranešėjas sako, kad dėl 97 straipsnio, ir mes tą matome, yra Juridinio skyriaus pastaba. Prašom, pone pranešėjau.

S.KAKTYS. Taip. Aš norėčiau pasakyti, kad 97 straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyje yra siūloma išbraukti žodį “kriminalinių”. Manau, kad tai yra palaikytina. Aš kalbėjau su Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku. Tiesiog įvardyti “dėl nusikaltimo”, tai sukels mažiau ginčų. Darbo grupėje nebuvo svarstyta, bet aš siūlyčiau, kolegos, kad pritartumėte.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar visi pritaria, kad žodis “kriminalinių” būtų išbrauktas, o liktų tik “nusikaltimas”? Bendras. (Balsai salėje) Visi pritaria. Tokiu atveju dėl 97 straipsnio irgi sutarėme. Lieka antrasis bendras straipsnis. Tokiu atveju mes galime laikyti, kad vienuoliktąją dalį mes irgi priimame atsižvelgę į visas padarytas pataisas. Niekas neprieštarauja? Kalbės Seimo narys S.Pečeliūnas. Dėl vienuoliktosios dalies. Seimo narys S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Aš norėčiau, kad mes balsuotume už visą šitą dalį. Vis dėlto konstatuotume, kad... Arba aš norėčiau priminti kai kuriems Seimo nariams labai gerai žinomą lietuvių liaudies patarlę: “Nekask duobės kitam, nes pats įkrisi.” Aš manau, kad LDDP šita patarle jau pasinaudojo. Matyt, turėsime palaukti, kol ir naujoji dauguma ja pasinaudos, ir tada Lietuvoje išnyks norinčių kasti duobes kitiems. Aš jums šito ir linkiu. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, staiga atsirado daug norinčių kalbėti. Seimo narys V.Andriukaitis. Kalbame tik dėl vienuoliktosios dalies straipsnio.

V.P.ANDRIUKAITIS. Ačiū. Aš ne dėl šito.

PIRMININKAS. Ne dėl to.

Seimo nary Vidžiūnai, galite pritarti straipsnio vienuoliktai daliai?

A.VIDŽIŪNAS. Aš galiu pritarti, bet aš jau norėjau pasakyti vieną dalyką. Aš privačiai kviečiau poną S.Pečeliūną gerti kavos ir kitų gėrimų, dabar tai darau oficialiai, nes jis per daug stiprina kai kurias mūsų svarstymo vietas.

PIRMININKAS. Siūlymas eiti gerti kavos nėra numatytas Statute... kaip turi reaguoti kas nors į tokius siūlymus.

Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau...

Seimo narys S.Pečeliūnas siūlė balsuoti. Taigi pasiruoškime balsuoti. Balsuojame dėl vienuoliktosios dalies įstatymo straipsnio. Balsuojame kompiuteriu. Prašom balsuoti. Kas už straipsnio šitos dalies priėmimą, balsuoja spausdami mygtuką “už”. Iš viso balsavo 74 Seimo nariai. Už - 57, prieš - 9, susilaikė 8. Taigi ir vienuoliktosios dalies straipsniai yra priimti.

Liko 2 straipsnis.

Gerbiamasis pranešėjau, galite paaiškinti, ką jis reiškia?

S.KAKTYS. Manau, kad tai yra toks labiau techninis straipsnis. Jis įrašytas tam, kad jau šitai kadencijai jis negaliotų... kurie yra išrinkti savivaldybių tarybų nariais. Tai būtų kitiems rinkimams, kadangi Rinkimų įstatymo 6 straipsnio pačioje pradžioje yra parašyta, kad skelbiami rinkimai likus penkiems mėnesiams iki tarybų narių įgaliojimo pabaigos. Vien tiktai...

PIRMININKAS. Aišku. Ačiū. Turbūt dėl to diskusijų nėra. 2 straipsnį mes irgi galime priimti bendru sutarimu.

Gerbiamieji Seimo nariai, kiek aš suprantu, mes priėmėme visą įstatymą, balsuodami už atskiras dalis, bet Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas mane informavo, kad per pertrauką jis derino 8 straipsnio paskutinįjį sakinį, kurį mes, atsižvelgę į Juridinio skyriaus išvadas, iš pradžių buvome nutarę išbraukti. Dabar, kiek aš suprantu, su pranešėju yra suderinta šiek tiek kitokia redakcija. Siūloma paskutinįjį sakinį vis dėlto palikti. Man yra įteiktas toks tekstas, kad sakinys turėtų skambėti taip: “Šiuo atveju faktines išlaidas balsavimo patalpoms ir inventoriui per du mėnesius po rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija neginčo tvarka išieško iš savivaldybės.”

Pranešėjau, turite komentarų dėl to?

S.KAKTYS. Manau, kad tai tiesiog nurodo galimybę Vyriausiajai rinkimų komisijai kaip nors šitas lėšas atgauti. Gal būtų priimtina, nors darbo grupė iš tikrųjų nebuvo susirinkusi, nesvarstė.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tada prašau dar poną Z.Vaigauską pakomentuoti. Kiek aš suprantu, šita redakcija šiek tiek suderinta ir su Juridiniu skyriumi.

Z.VAIGAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, šita redakcija suderinta, kadangi to reikia, kad savivaldybės nepiktnaudžiautų ir valstybės lėšos nebūtų naudojamos tam, kam pagal įstatymą yra numatyta skirti savivaldybių lėšas. Todėl, jeigu yra nepriimtina Vyriausybei, tai tas subjektas, kuris tiesiogiai išleidžia valstybės lėšas tam, kas turėtų būti padaryta už savivaldybių lėšas, į valstybės biudžetą tas lėšas ir išieško iš savivaldybės.

PIRMININKAS. Ar nėra prieštaraujančių tokiam techniniam dalykui? Aš tikiuosi, kad visos savivaldybės elgsis deramai ir nereikės iš jų išskaityti tų lėšų, todėl mes, priėmę tą pasiūlytą variantą, savivaldybių labai nenuskriausime. Bet vienam ar kitam atvejui galbūt mes ir turėtume turėti tą paskutinįjį sakinį.

Ar galime bendru sutarimu, grįžę prie 8 straipsnio, priimti suderintą paskutinįjį sakinį? Galime. Ačiū.

Gerbiamieji Seimo nariai, aš dėkoju pranešėjui.

Dabar kas nori kalbėti dėl viso įstatymo? Kaip paprastai, keturi - už, keturi - prieš. Prašom.

Seimo narys V.Bogušis. Prašom. Kalbėkite.

V.BOGUŠIS. Gerbiamieji kolegos, nagrinėjant Rinkimų įstatymo genezę reikia pripažinti, kad mes išties gana toli pažengėme į priekį. Buvo suformuota gana padori darbo grupė. Reikia pripažinti, kad dirbome labai produktyviai. Jeigu kildavo problemų, mes galėdavome tartis su savo frakcijomis ir išreikšti vienokią ar kitokią savo politinę nuostatą. Kaip matote, tarkim, Krikščionių demokratų ar kitos frakcijos. Reikia pripažinti, tai buvo padaryta.

Tačiau iškilo kelios bėdos. Reikia pripažinti, demokratiniu būdu buvo atsisakyta reitingavimo sistemos. Ką padarysi, demokratija - toks dalykas. Tačiau, kolegos, aš vis dėlto išdrįstu apgailestauti, bet aš čia jau asmeniškai, kaip gatvės demokratas, pradėjęs savo politinę karjerą iš gatvės savivaldybėje, o jau tik po to Seime, vis dėlto mane išties jaudina ir graudina 15 straipsnio 7 punkto pakeitimas ir 17 straipsnio 6 punkto pakeitimas. Be abejo, jis suponuoja ankstesnįjį straipsnį. Vis dėlto jūs be reikalo atsisakėte mechanizmo, jog politinės organizacijos negali viršyti 1/3 visų komisijos pirmininkų skaičiaus. Aš pagalvojau, kad vis dėlto tarp savivaldos ir Seimo yra didelis skirtumas. Į valstybės valdymo institucijų kategoriją savivaldybė neįeina. Tai nusako ir aiškiai deklaruoja Konstitucijos 5 straipsnis. Taigi aš galvoju, kad čia yra esminis ne visai korektiškas demokratiškas suformulavimas ir nesiskaitymas su politinėmis jėgomis, kurios šiandien atstovauja savivaldybėms. Tačiau, nežiūrint to, yra ir didelių perspektyvių žingsnių į priekį, todėl V.Bogušis asmeniškai balsuodamas susilaikys. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, esame įsitikinę, kad šis įstatymas neišsprendė tų pagrindinių problemų ir tų lūkesčių, kuriuos rinkėjai turi. Visų pirma labai apmaudu, kad nedidele balsų persvara (praktiškai tik konservatorių balsais) atmesta yra galimybė gyventojams daryti įtaką partijų sąrašams. Tai iš tikro nėra žingsnis link Europos Sąjungos. Savivaldybių lygmeniu nepalikti teisės gyventojams daryti įtaką partijų sąrašams ir jiems patiems padaryti sprendimą už vieną ar kitą kandidatą, atimti šitą teisę yra neatleistina. Dėl to negalima niekuo prisidengti - kad vis dėlto nesupras gyventojai, ar per sudėtinga, ar neaiškūs kažkokie algoritmai. Visada reikia tai pradėti, ir pradėti ryžtingai. Tai yra principinis klausimas, dėl ko socialdemokratai negali balsuoti už šitą įstatymą.

Taip pat grubiai pažeistas pats bendros iš frakcijų sudarytos darbo grupės susitarimas. Aš manau, kad tik konservatorių balsais buvo palikta nuostata ir toliau daryti savo įtaką rinkimų komisijoms. Tai bloga praktika. Šia prasme mes negalime pritarti, tačiau norime Seimui pasiūlyti šį įstatymą priimti vardiniu balsavimu. Tai yra Socialdemokratų frakcijos pasiūlymas.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl vardinio balsavimo apsispręsime vėliau.

P.Gylys.

P.GYLYS. Artėjant šventėms, stebime naujametį demokratijos fejerverką, sudarytą iš kelių puokščių: televizija, Valdininkų įstatymas, Darbo sutarties įstatymas ir štai šis. Labai charakteringa, kad dauguma bijo akcentuoti rinkimų slaptumą. Tai daug ką pasako. Vienas paprastas dalykas - rinkimai privalo būti slapti. O juk jie nebuvo, sakykim, visiškai slapti praeitą kartą, per Seimo rinkimus.

Antras dalykas. Rinkimų komisijas stengiamasi formuoti partiškumo principu, atiduodant iniciatyvą ir persvarą valdančiajai daugumai. Tai taip pat nėra demokratijos pergalė. Pagaliau komisijos pirmininkas praktiškai pateikia savo partijos, o ne komisijos nuomonę. Pateikia kaip komisijos, o nuomonė yra partijos.

Aš noriu priminti mūsų praktiką, kaip mes buvome valdžioje. Derybas su Rusija vykdė daugpartinė delegacija. Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija buvo daugpartinė ir dauguma toje komisijoje turėjo mažumą. Rengiant saugumo koncepciją, mes taip pat laikėmės praktiškai paprasto principo: kiekviena partija pasiunčia po vieną atstovą. Konstitucijos pataisas rengiant mes sudarėme galimybę opozicijai vadovauti šitam darbui. Ryšių su užsienio lietuviais komisijoje taip pat vyravo opozicija. Taigi buvo ir svarbių, ir mažiau svarbių sprendimų, bet dauguma rodė toleranciją. Taip, mes turėjome priimti sprendimus ir daugumos teises...

PIRMININKAS. Laikas!

P.GYLYS. ... naudodami, bet yra atvejų, kai reikia demonstruoti norėjimą pasiekti sutarimą, ypač priešnaujametiniu, prieškalėdiniu laikotarpiu. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš dar sykį turiu pakartoti, kad pareiškimus apie demokratiją ir jos gynybą reikia skaityti vakare. Dabar reikia kalbėti apie įstatymą. (Balsai salėje) Aš nekomentuoju. Aš prašau kalbėti kryptingai ir kalbėti apie įstatymą. Jeigu norite kalbėti apie V.Kvietkauską, tai vėl kalbėkite vakare, o ne dabar, jeigu tai, jūsų manymu, yra demokratijos pasiekimas.

Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, aš irgi šiek tiek kalbėsiu apie demokratiją, bet remdamasis dabar priiminėjamu įstatymu. (Juokas salėje) Jeigu žodis “demokratija” konservatoriams sukelia juoką, tai yra rimtas, man atrodo, žingsnis į priekį. (Balsai salėje)

Gerbiamieji kolegos konservatoriai ir LDDP! Tiek vieni, tiek kiti labai gerai parodėte, kad esate įvaldę demokratijos mechaniką. Tačiau visiškai užmiršote pagrindinius demokratijos principus, o jie labai skiriasi. Mechanika naudojama tik tada, kai tu moki ja naudotis.

Taigi ir šitas Rinkimų įstatymo priėmimas, gerbiamasis posėdžio pirmininke, labai puikiai atspindi, kad esate jau įvaldę demokratijos mechaniką ir puikiai ją mokate naudoti savo valiai primesti.

Aš norėčiau priminti V.Kudirkos žodžius iš vienų jo eilių - “Ne tas yra didis”. Taigi ne tas yra didis, kuris moka primesti savo valią mažesniam ar silpnesniam, bet tas, kuris moka išgirsti ir leisti tam mažesniam gyventi. Tiek Seimo rinkimų įstatymas LDDP rankomis, tiek Savivaldybių rinkimų įstatymas konservatorių rankomis yra mažesnių ar silpnesnių (kaip norite, taip vadinkite, kaip jums patinka) organizacijų žudymo įstatymas. Ir tai yra mechaniniai žudymo įstatymai, nes idėjų jūs nenužudysite. Aš labai linkiu, kad tai, kas atsitiko LDDP per Seimo rinkimus, ateity atsitiktų ir kitoms nepaisančioms demokratijos principų organizacijoms, t.y. nekaskite duobės kitiems, nes įkrisite patys. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš turiu visų labai mandagiai dar sykį paprašyti kalbėti apie įstatymą. Rinkimų kampanija dar nėra prasidėjusi. Prašom naudoti Seimo mikrofoną kalbėti apie įstatymą, o ne apie...

Prašom. Seimo narys A.Bartkus.

A.BARTKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, šis įstatymas, be abejo, dar gali būti tobulinamas ateityje, bet tos pagrindinės nuostatos, apie kurias čia kalbėjo prieš mane, nuostatas, kurias čia kritikavo... Aš noriu pasakyti tai, kad partijų daugumas dar nereiškia, kad daug demokratijos. JAV niekas nepasigenda, manau, demokratijos ir turi dideles tradicijas. Šiame įstatyme yra demokratiniu būdu užtikrinta teisė rinkti savivaldybių narius. Mes galėjome jį priimti geresnį ir, sakysim, palengvinti rinkėjams tą pažymėjimų įteikimą, bet tiek jau to. Sakysim, jeigu bus įteikta ir prieš 40 dienų, tikėkimės, kad rinkėjai neužmirš ir ateis balsuoti.

O šiaip aš pritariu ir kviečiu balsuoti už šitą įstatymą, kuris yra pakankamai demokratiškas.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų per trumpą laiką darbo grupė ir komitetas vertino ne vieną kartą teikiamas redakcines pataisas ir apskritai pasiūlė faktiškai naują savivaldybių rinkimų įstatymą. Man atrodo, jis yra gana geros kokybės. Tuo labiau kad šiandien Seimo posėdyje buvo įvertintos visos pastabos: ir atskirų Seimo narių, ir Juridinio skyriaus arba frakcijų. Aš siūlau balsuoti už šį įstatymą, kuris yra kur kas geresnis negu iki tol buvęs. O kai kuriems mūsų Seimo nariams, kolegoms, kurie dar iki šiol vis karčiai tebesisieloja dėl nesėkmingos koalicinės veiklos, manau, yra apie ką pamąstyti, pasirengti, ir rinkėjai iš tikrųjų turės galimybę pasirinkti. Kviečiu balsuoti ir priimti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Čirba.

S.ČIRBA. Gerbiamieji kolegos, manau, kad šiandien svarstymo metu išaiškėjo visi nesusipratimai, arba išaiškėjo mūsų požiūris į savivaldybes, taip pat matome, kad mažosios partijos nesiorientuoja savivaldybių rinkimuose ir šitame įstatyme. Todėl aš siūlau pritarti šitam mūsų apsvarstytam įstatymui ir balsuojant jį paremti.

PIRMININKAS. Ir Seimo narys A.Katkus. Ar norite? Galite perleisti žodį.

J.A.KATKUS. Man truputį keistoka, kad apie demokratiją kalba tie, kuriems reikėjo ir reikia labai daug mokytis tos demokratijos. Iš tiesų, kas neleidžia didinti savo partijų gretų ir peržengti to barjero, kuris yra numatytas. Visiems būtent ta demokratija ir suteikia laisvę didinti. Todėl aš pasisakau už šio įstatymo priėmimą ir siūlau visiems už jį balsuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, kalbos dėl balsavimo motyvų yra baigtos. Keturi buvo už, keturi - prieš. Seimo narys V.Bogušis susilaikė. Aš norėčiau... (Balsas iš salės) Aš neagituoju V.Bogušio, aš siūlau jam gerai perskaityti pateiktą pataisą.

Seimo narys A.Grumadas.

A.GRUMADAS. Kadangi aš turbūt užsirašiau anksčiausiai, iš pat ankstyvo ryto...

PIRMININKAS. O, atsiprašau. Taip, taip. Jums, pone Grumadai, turi būti suteiktas žodis. Aš tikrai atsiprašau. Aš susijaudinau, kaip įtikinti V.Bogušį ir... Aš siūlyčiau ir jam eiti su manimi išgerti kavos, bet negaliu palikti šitos vietos.

Seimo narys A.Grumadas.

A.GRUMADAS. Gerbiamieji kolegos, aš iš anksto užsirašiau, nes norėjau kalbėti frakcijos vardu.

PIRMININKAS. Taip. Seimo nariui A.Grumadui suteikiama...

A.GRUMADAS. Man teko dirbti darbo grupėje. Man labai patiko ta pati atmosfera ir tai, kaip dirbo pati grupė. Po to, kai mes bendru sutarimu pateikėme šitą įstatymą Seimui, Centro sąjungos frakcija svarstė, kokie yra pakeitimai, ir nutarė balsuoti už šį įstatymą. Tiktai aš buvau įgaliotas pasakyti viena: kad ta nuostata, jog viena, t.y. Konservatorių, frakcija atsisakė pritaikyti bet kokį reitingo elementų naudojimą, kai darbo grupėje buvo numatyta elementari tvarka, t.y. vienas balsas už partiją ir vienas balsas už kokį nors žmogų tame sąraše, t. y. pačios minimaliausios sąlygos reitingo... netgi kolegos darbo grupėje sakė, kad tai nėra reitingavimas. Tai yra tiktai elementarūs ir minimalūs reitingo elementai, tačiau šito ir šiandien pas mus nėra, nežiūrint to, kad visuose aplinkiniuose kraštuose, kur yra tiktai viena proporcinė rinkimų sistema, tokie reitingo elementai yra. Tiek posovietiniuose kraštuose, tiek Rytų Europoje, aš jau nekalbėsiu apie Vakarų Europą. Tai mus nuvylė, tačiau buvome pasiryžę balsuoti už įstatymą. Tačiau šiandieną svarstymo metu atsirado apskritai darbo grupėje neaptartų klausimų, konkrečiai 15 ir 17 straipsniai, jų pakeitimai, dėl kurių frakcija atskirai nesitarė. Aš viduje nesu pasirengęs balsuoti už šį įstatymą ir nežinau, kaip nutars mano kolegos frakcijoje. Asmeniškai susilaikysiu.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, taigi kalbos dėl balsavimo motyvų yra baigtos. Aš norėčiau tarti tiktai vieną žodį, kad aš negalėjau užsirašyti kalbėti dėl balsavimo motyvų, bet aš manau, kad 15 straipsnio pataisa, kuri tiek daug sukėlė abejonių ir Seimo nariui V.Bogušiui, reiškia tiktai vieną dalyką - kad iš 56 apygardos komisijų pirmininkų postų 50 gali būti skirta Teisingumo ministerijos ir merų skirtiems atstovams, o 6 atstovų, pavyzdžiui, gali būti paskirstyta proporcingai partijoms pagal jų atstovavimą. Taigi 3 bus konservatorių, vienas bus krikščionių demokratų ir t.t., ir t.t. Ir LDDP turės. (Balsai salėje) Merai skirs labai demokratiškai.

Gerbiamieji Seimo nariai, aš linkiu visiems sėkmės per artėjančius rinkimus ir vėliau tobulinant šitą įstatymą. Turime palikti ir kitiems seimams gerinti šitą įstatymą.

Gerbiamieji Seimo nariai, Socialdemokratų frakcijos buvo siūlymas dėl vardinio balsavimo. Ar bendru sutarimu pritariame vardiniam balsavimui? Ne. (Balsai salėje)

Gerbiamieji Seimo nariai, mes vėluojame lygiai valandą. Prašau. Gerbiamieji Seimo nariai, registruojamės, ir apsispręsime balsuodami dėl vardinio balsavimo. Registracija pradėta. Registracija vyksta. Užsiregistravo 102 Seimo nariai. Taigi jeigu 20, ketvirtadalio reikia, 26 Seimo narių reikia... Atsiprašau, aišku, aš ne tą straipsnį žiūriu. (Balsai salėje) 34 - sklinda iš salės. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų paremtas socialdemokratų siūlymas balsuoti vardiniu būdu, balsuos už, kas prieš, tas prieš. Balsavimas pradėtas. Jeigu siūlymą parems daugiau kaip 34 Seimo nariai, bus balsuojama vardiniu būdu.

35 Seimo nariai balsavo už. Taigi skelbiamas vardinis balsavimas. Vardiniam balsavimui skiriama 15 min. - iki 16 val. 45 min. Prašom balsų skaičiavimo komisiją dalyti biuletenius, balsuosime vardiniu būdu dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo. Balsavimui skiriame 15 min. Dar liko 6 minutės balsavimui, bet aš siūlau tęsti darbą toliau, mes atsiliekame... (Balsas salėje) O jūs išeisite iš viso skaičiuoti? Jūs čia skaičiuokite.

Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame darbą toliau nežiūrint į tai, kad dar 5 minutės liko balsavimui. Tie Seimo nariai, kurie dar nebalsavo, dar gali vardiniu būdu balsuoti dėl Seimo rinkimų įstatymo priėmimo, o mes tęsiame darbą toliau.

Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų" projektas Nr.P-71(2) (sv. ir pr.)

5 darbotvarkės klausimas - Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų” projektas. Pranešėjas - S.Kaktys arba L.Sabutis. Aš kviečiu komiteto pirmininką. Nutarimas yra labai trumpas. Aš kviečiu poną L.Sabutį tiesiog priminti, koks tai yra nutarimas.

L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, jau kartą buvo pateikta ir frakcijose sutarta, kad 1997 metų kovo 23 dieną turėtų būti skelbiami rinkimai į savivaldybes. Kitų pastabų, pasiūlymų dėl tos datos negauta. Komitetas taip pat svarstė ir teikia balsavimui šį nutarimą, kad būtent kartu su priimtu įstatymu būtų paskelbta ir rinkimų data.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, taigi aš manau, nors nutarimas susideda iš dviejų straipsnių, bet mes turbūt galime balsuoti dėl viso nutarimo, nes antrasis straipsnis yra grynai procedūrinis, kad nutarimas įsigalioja nuo priėmimo. Dabar prašom, kas nori kalbėti dėl šio nutarimo? Ar mes galime iš karto balsuoti dėl šio straipsnio bendru sutarimu? Bet tai yra svarbus nutarimas ir aš siūlau vis dėlto balsus skaičiuoti. Prašom registruotis. Registracija pradėta.

Balsuosime dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų”. Noriu priminti, kad šiuo nutarimu, kaip sakė Seimo narys L.Sabutis, yra skelbiami savivaldybių tarybų rinkimai kitų metų kovo 23 dieną. Taigi užsiregistravo 66 Seimo nariai. Prašom balsų skaičiavimo komisijos du narius pasistengti suskaičiuoti. Prašom pasiruošti palaikyti rankas ilgiau, nes balsų skaičiavimo komisijoje tik du nariai, kiti du skaičiuoja vardinio balsavimo rezultatus. Kas už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas, prašom balsuoti, pakelti rankas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 51.

PIRMININKAS. Už - 52. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Susilaikiusių taip pat nėra. Taigi už balsavus 52 Seimo nariams Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų” yra priimtas vienbalsiai. Savivaldybių tarybų rinkimai įvyks 1997 metų kovo 23 dieną, t.y. lygiai po trijų mėnesių. Aš tikiuosi, jog įstatymas irgi bus šiandien priimtas. Mes netrukus išgirsime rezultatus ir rinkimai vyks pagal naująjį įstatymą. Bus renkama, kaip prisimenate, mes pakeitėme Konstituciją, bus renkama 3 metams.

Nutarimo "Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo nepriklausomo audito" projektas Nr.P-101(2) (pr.)

Dabar mūsų kitas darbotvarkės klausimas, tai 22 - nutarimo “Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo nepriklausomo audito” projektas. Registracijos Nr.P101(2). Priėmimas. Kviečiu į tribūną pranešėją Seimo narę B.Visokavičienę.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šiandien priėmimui teikiamas nutarimas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo nepriklausomo audito atlikimo. Nutarimas susideda iš trijų straipsnių. Šiam nutarimo projektui buvo pritarta dviejuose Seimo komitetuose, t.y. Socialinių reikalų ir darbo komitete ir Biudžeto ir finansų komitete. Tokiu būdu aš prašau pritarti šitam nutarimui ir priimti nutarimą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo nepriklausomo audito atlikimo.

Galėčiau papildomai paaiškinti tai, kad Vyriausybė jau pradėjo tartis su tarptautinėmis institucijomis, kurioms atstovauja konkrečiai PHARE programa ir Pasaulio bankas, dėl to, kad jie skirtų finansavimą šito audito atlikimui. Tačiau nereikia baimintis ir kito varianto, jeigu, sakysime, tektų ir iš valstybės biudžeto, socialinio draudimo fondo biudžeto finansuoti tokį auditą kada nors ateityje, nes auditas - tai yra tokia natūrali, visur priimta norma. Ir kai mes turime valstybės lėšas, kurias sudaro jau šiuo atveju mokesčių mokėtojų pajamos, tai šitas fondas turi būti tikrinamas nuolat ir optimizuojamas, jis sudaro, dar kartą primenu, per 3 mlrd. Lt, visas biudžetas. Taigi kviečiu visus balsuoti už šito nutarimo projektą.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs kol kas likite tribūnoje. Yra gautos, kaip aš matau, Seimo narės S.Burbienės ir Seimo narių R.Dovydėnienės bei pono A.Syso pataisos, bet tai yra pataisos 3 straipsniui. Dabar mes pradedame priėmimą pastraipsniui. Iš viso nutarime yra 4 straipsniai, ketvirtasis yra formalusis straipsnis.

Dabar dėl pirmojo straipsnio. Ar ponas A.Sysas nori dėl pirmojo straipsnio kalbėti? (Balsas salėje) Ne. Dėl pirmojo straipsnio kol kas nematau norinčių kalbėti. Ar galime pirmąjį straipsnį tokiu atveju priimti bendru sutarimu? (Balsas salėje) Galime, taip? Tai aš poną A.Sysą kol kas išbraukiu. Tokiu atveju pirmąjį straipsnį priėmėme bendru sutarimu. Ar yra norinčių kalbėti dėl antrojo straipsnio, kuriam taip pat jokių pataisų nėra? Norinčių kalbėti kol kas nesimato.

Ar galime priimti antrąjį straipsnį bendru sutarimu? (Balsai salėje) Taigi ir antrąjį straipsnį priėmėm bendru sutarimu.

Dabar lieka trečiasis straipsnis, pradėsime nuo Seimo narės S.Burbienės pataisos. Prašom. Seimo narė S.Burbienė informuos apie savo pataisą. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamoji pranešėja, labai norėčiau, kad jūs tai mano pataisai pritartumėte, nes PHARE programa yra finansuojama būtent iš Europos Sąjungos. Galbūt norėta pasakyti “Pasaulio banko”, kablelis, “PHARE programos”, bet tada jau būtų kitas variantas. Jeigu mes kalbame tik apie PHARE programą, tai ji yra Europos Sąjungos programa, ne Pasaulio banko.

PIRMININKAS. Prašom.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Deja, aš jūsų pasiūlymui negaliu pritarti vien dėl to, kad jis yra labai nekonkretus. Kaip galima kreiptis į Europos Sąjungą? Tai yra maždaug tas pat kaip kreiptis į visą pasaulį. Europos Sąjunga nėra kažkokia apibrėžta institucija. Europos Sąjungai atstovauja konkrečios įvairios ekonominės komisijos. PHARE programa - tai yra būtent Europos komisijos finansuojama programa, ir mes kreipiamės į jos atstovus Lietuvoje. Todėl trečiasis straipsnis labai aiškiai reglamentuoja ir apibrėžia, į ką konkrečiai reikia kreiptis. Tai į Pasaulio banko ir PHARE programos atstovus Lietuvoje. Šitos organizacijos atlieka nepriklausomą auditą ir gauna iš PHARE programos finansavimą. Europos Sąjunga - tai nėra apibrėžta institucija, todėl taip nekonkrečiai siūlyti ateityje gal nereikėtų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, mes nediskutuokime. Aš paklausiu pranešėjos. Ponia S.Burbienė sako, kad Pasaulio banko ir PHARE programos yra šiek tiek skirtingi dalykai. Tai ar jūs norite minėti abi programas - Pasaulio banko ir PHARE? Tokiu atveju reikėtų kablelio arba jungtuko “ir”. Ar tai yra PHARE programa, kurią jūs manote esant Pasaulio banko programa?

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Yra taip: Pasaulio banko atstovai kuruoja ir koordinuoja mikrolygį ir todėl PHARE programa taip pat yra koordinuojanti ir finansuojanti mikrolygį. Tarptautinis valiutos fondas yra koordinuojantis makrolygį, todėl ir Pasaulio bankas, ir PHARE programa šiuo atveju gali prisidėti. (Balsai salėje) Bet yra pasaulyje... Palaukite!

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, po vieną diskutuojame.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. PHARE yra Europos komisijos programa.

PIRMININKAS. Čia klausimas, ar reikia padėti kablelį tarp Pasaulio banko ir žodžio “PHARE”, ar nereikia padėti?

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Reikia padėti kablelį.

PIRMININKAS. Reikia kablelio. Viskas. Ginčas išspręstas.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Bet Europos Sąjungos prašyti tikrai negalima.

PIRMININKAS. Viskas, dėl to nediskutuojame. Yra skirtingos programos ir tą išsiaiškinome. Dabar lieka Seimo narių R.Dovydėnienės ir pono A.Syso... Jeigu galite, paspauskite mygtuką. Taip. Seimo narys A.Sysas. Jūsų pataisa.

A.SYSAS. Mes siūlome 3 straipsnyje išbraukti paskutinius žodžius. Aš perskaitysiu, kaip turėtų skambėti mūsų siūlomas variantas. “Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei kreiptis į Pasaulio banką, PHARE programos atstovus Lietuvoje ir prašyti skirti lėšų nepriklausomam auditui apmokėti.” Ir taškas. Tolesnę sakinio dalį išbraukti. Mano motyvacija yra ta, kad Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymo 31 straipsnis ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 6 straipsnis nenumato tokių lėšų skyrimo audito atlikimui. Socialinio draudimo lėšos turi būti naudojamos tik pagal paskirtį, t.y. pašalpų ir pensijų mokėjimui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys J.Listavičius gali arba paremti, arba neparemti Seimo nario A.Syso pataisos.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš negaliu paremti. Tokie atvejai, kaip čia yra numatyti, jeigu būtų įstatyme, tai tada nieko absoliučiai ir nereikėtų. Auditas atliekamas ne kiekvieną dieną, todėl šiuo įstatymu arba šiuo nutarimu mes ir nurodome, kad būtent išimtiniais atvejais gali būti panaudotos šitos lėšos. Jūs žinote, koks yra ryšys tarp socialinio draudimo biudžeto ir valstybės biudžeto kad ir gruodžio mėnesį, iš kur kas ima lėšų ir kas kam skolina. Todėl aš nemanau, kad būtų didelis skirtumas, bet tai nebūtų visai tikslu, jeigu mes užrašytume “arba iš valstybės biudžeto”. Vis dėlto šiuo atveju vartotojas arba naudotojas yra socialinis draudimas ir jis turės žinoti padėtį pirmiausia savo namuose. Todėl pritariu tokiam straipsniui, koks jis yra suredaguotas. Ačiū.

PIRMININKAS. Pranešėja. Prašom.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Aš dar norėčiau papildydama poną J.Listavičių priminti, kad čia kalbama apie 1997 metų biudžetą ir joks sandaros įstatymas nebūtų anaiptol pažeistas. Be to, turbūt yra visiems žinoma, kad “Sodra” tai yra fondas, “Sodra” gauna palūkanas, “Sodra” netgi teikia kreditus ir laiko depozitus bankuose, ir joks Biudžeto sandaros įstatymas nebūtų pažeistas, jeigu dalį lėšų ateityje skirtų auditui. Be to, aš noriu pasakyti, kad ateityje auditas - tai bus nusistovėjusi norma, ir visi tokie fondai bus visada audituojami. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, taigi turime apsispręsti dėl pono A.Syso pateiktos pataisos. Prašom pasiruošti registracijai. Registruojamės. Registracija pradėta. Balsuosime, ar pritariame pono A.Syso pateiktai pataisai.

Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Balsuosime dėl pono A.Syso pateiktos pataisos, siūlymo išbraukti dalį sakinio. Kas už tai, kad pono A.Syso pataisa būtų priimta, balsuos už, kas prieš, tas - prieš. Balsuojame kompiuteriu. Balsavimas pradėtas.

Iš viso balsavo 62 Seimo nariai. Už pataisą - 20 Seimo narių, 39 - prieš, susilaikė 3. Taigi pataisa nepriimta.

Gerbiamieji Seimo nariai, pono A.Syso pataisos nepriėmėme. Visas pataisas esame aptarę. Dabar prašome apsispręsti dėl 3 straipsnio. Ar yra norinčių kalbėti dėl 3 straipsnio? Kadangi visos pataisos buvo aptartos ir visa diskusija vyko dėl pataisų, aš manau, kad dėl 3 straipsnio jau niekas nenori diskutuoti. Taigi jis yra taip pat priimtas.

4 straipsnis yra procedūrinis, nutarimas įsigalioja nuo priėmimo. Taigi turbūt dėl jo irgi nediskutuosime. Jis yra taip pat priimtas.

Ačiū pranešėjai. Įstatymas pastraipsniui priimtas. Prašom kalbėti dėl viso nutarimo 4 už, 4 - prieš.

Seimo narys A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Dar kartą noriu kreiptis į Seimo narius, kolegas ir siūlau nepritarti šitam nutarimui, nes Lietuvai būtų per didelis “malonumas” išleisti pusę milijono litų. Mes visą laiką kalbame apie tai, kad lėšų trūksta pensijoms ir pašalpoms, ir tuo pačiu metu mes priimame tokį sprendimą, kuris pareikalaus papildomų lėšų. Nors mes nepasinaudojame savo galimybe, neduodame užduoties valstybės kontrolei, kuri patikrintų ir padarytų tokį patikrinimą, kuris patenkintų mus visus ir tik po to, gavę valstybės kontrolės medžiagą, mes galėtume priimti sprendimą, ar būtina dar daryti nepriklausomą auditą ir išleisti tokią sumą pinigų. Be to, kaip aš jau minėjau, trečiajame straipsnyje yra pažeidžiamas įstatymas. Mes tada turėtume padaryti įstatymo pataisų Socialinio draudimo įstatyme ir tik po to galima tikėtis auditui lėšų iš “Sodros”. Todėl aš šitam nutarimui nepritariu ir siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau Seimo narys P.Šakalinis.

P.ŠAKALINIS. Aš pritariu šiam projektui, nes “Sodroje” yra daug netvarkos, ir be nepriklausomo audito mes neišsiversime. Geriau dabar išleiskime tas lėšas ir žinosime, kaip toliau dirbti. Aš siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narė V.Aleknaitė.

V.ALEKNAITĖABRAMIKIENĖ. Dėkoju. Aš taip pat pritariu audito idėjai ir siūlyčiau tai daryti kitiems Seimo nariams. Kaip argumentą pateiksiu pavyzdį iš to, ką šiandien darėme prieš pietus. Daug kas priekaištavo, kad padidėjo valstybės biudžeto deficitas, bet nedaug kas prisiminė priežastis, kodėl taip atsitiko. Perėmus valstybės ūkį paaiškėjo daug negerų dalykų, tarp jų ir tai, jog valstybės skola realiai atrodo kiek kitaip, negu buvo rašoma. Galbūt atlikus “Sodros” auditą irgi kai kas paaiškės, o gal tiesiog sumažės įtampa tarp visuomenės ir “Sodros”, nes sklinda įvairių gandų ir bus proga įsitikinti, kaip yra iš tikrųjų. Kiek man teko patirti, nei patys “Sodros” vadovai, netgi buvęs socialinių reikalų ir darbo ministras neprieštarauja šitam, nes visi nori galų gale žinoti, kaip yra iš tikrųjų. Todėl balsuokime, pritarkime, ir aš manau, kad lėšų iš PHARE programos tikrai mums pavyks gauti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia jau daug kas buvo pasakyta. Aš norėčiau sustoti prie jau kelintą kartą kartojamos sumos. Lyg ir Seimas įgaliojo vieną iš Seimo narių sutartį pasirašyti ir lyg jis jau pasirašęs tą sutartį ir žino sumą. Tai pirmiausia tam ir skelbiamas konkursas, kad būtų surastas auditorius ir už prieinamą kainą. Todėl nereikėtų čia iš karto viešai skelbti, tarsi būtų įgaliotas ir pasirašęs sutartį, ir kelis kartus kartoti tas sumas. Tada kartosite, kai žinosite, kokia sutartis pasirašyta, ir ar tai eina iš socialinio draudimo biudžeto. Taigi nereikėtų švaistytis žodžiais ir nereikėtų klaidinti Seimo narių, tuo labiau Lietuvos žmonių. Todėl aš pasisakau už šio nutarimo priėmimą ir kviečiu visus balsuoti už.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sėjūnas.

A.SĖJŪNAS. Aš kviečiu Seimo narius balsuoti už ir manau, kad valstybės kontrolė galėjo ne vieną kartą tą darbą atlikti ir atlikti kokybiškai. Deja, ji, matyt, to nepadarė, ir dabar manau, kad jai bus problema tai padaryti. O su “Sodra” iš tikrųjų yra nepaprastai daug problemų, mes žinome visas negražias istorijas, kurios atsitiko su “Sodra”, todėl nepriklausomą auditą būtina atlikti. Tai iš tikrųjų turi tapti mūsų norma. Kviečiu balsuoti už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, taigi, visi norėję kalbėti, kalbėjo. Dabar balsuosime jau dėl viso nutarimo priėmimo ir turime apsispręsti dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo nepriklausomo audito”. Aš prašau balsų skaičiavimo komisiją pasiruošti skaičiuoti balsus. Pradžioje registruojamės. Registracija pradėta. Registruotis galima ir prieš, ir susilaikyti, ir už, gerbiamasis Seimo nary Juršėnai. Kompiuteris viską registruoja.

Užsiregistravo 86 Seimo nariai. Taigi prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas, prašome balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 47.

PIRMININKAS. Kiek už?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 47.

PIRMININKAS. Už - 48. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 15.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 11.

PIRMININKAS. Taigi už balsavus 47, prieš - 15, susilaikius 11, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas “Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo nepriklausomo audito” yra priimtas. Ačiū, gerbiamieji Seimo nariai.

Toliau tęsiame mūsų darbą. Pertrauka ką tik buvo, mes balsavome pertraukos metu. Aš manau, kad mes galime darbu pasitikti šv. Kalėdas.

O dabar, gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu informuoti, kad trečiąjį darbotvarkės klausimą - Pasipriešinimo 19401990 m. okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymo projekto svarstymą mes kol kas atidedame. Aš, pasitaręs su pranešėja, siūlau nukelti jį arba į posėdžio pabaigą, arba į kitą dieną, nes mes atsiliekame ir yra daug klausimų, kuriuos turime priimti. Bet kuriuo atveju, jeigu šiandien nespėsime, mes jį būtinai įrašysime į pirmąjį posėdį po Naujųjų metų.

Dabar mes pradėsime svarstyti Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo papildymo įstatymo projektą ir kitus du analogiško pobūdžio įstatymus. O dabar aš noriu paskelbti vardinio balsavimo rezultatus. Aš neskaitysiu vardų, tiesiog skaitysiu pavardes ir kaip balsavo.

Akstinavičius - prieš, Aleknaitė, Aleškevičius, Ambrazaitytė - už, Andrikienė nedalyvavo, Andriukaitis - prieš, Avyžius - už, Ažubalis nedalyvavo, Bartkus - už, Beinortas susilaikė, Bičkauskas, Bobelis nedalyvavo, Bogušis susilaikė, Briedis - už, Burbienė - prieš, Buškevičius nedalyvavo, Algirdas Butkevičius - prieš, Audrius Butkevičius nedalyvavo, Cinauskas - prieš, Čaplikas nedalyvavo, Čepas - prieš, Čirba - už, Čiupaila nedalyvavo, Dagys - prieš, Daubaraitė - už, Degutienė nedalyvavo, Didžiokas - už, Dovydėnienė - prieš, Dringelis - už, Dudėnas nedalyvavo, Dunauskaitė - už, Einoris - prieš, Galdikas nedalyvavo, Gylys - prieš, Girnius - už, Glaveckas nedalyvavo, Gražulis, Grumadas susilaikė, Hofertienė - už, Imbrasienė - už, Jackūnas, Jarmolenka - už, Juršėnas - prieš, Kaktys - už, Karbauskis - prieš, Karosas nedalyvavo, Kašėta, Katilius susilaikė, Katkus - už, Kirkilas - prieš, Knašys nedalyvavo, Končius susilaikė, Kryževičius susilaikė, Kubilius - už, Kunevičienė nedalyvavo, Kupčinskas - už, Kuzmickas - už, Kuzminskas susilaikė, Landsbergis nedalyvavo, Lapė, Laurinkus, Listavičius, Mackevičius, Malkevičius - už, Martišauskas nedalyvavo, Matekonienė - prieš, Matulas - už, Medalinskas nedalyvavo, Medvedevas, Melnikienė - prieš, Mincevičius susilaikė, Olekas nedalyvavo, Ozolas susilaikė, Pakalniškis - už, Palubinskas - už, Papovas, Patackas nedalyvavo, Pečeliūnas - prieš, Petrikis, Petrošienė, Petrusevičius - už, Pleikys nedalyvavo, Plokšto - prieš, Pocius - už, Pronckus - prieš, Prunskienė nedalyvavo, Račas, Rajeckas, Rastauskienė - už, Raškinis susilaikė, Razma - už, Rutkelytė nedalyvavo, Sabutis - už, Sadeikienė, Sakalas nedalyvavo, Salamakinas - prieš, Saudargas nedalyvavo, Sėjūnas - už, Sikorskis nedalyvavo, Sysas - prieš, Skrebys nedalyvavo, Slavickas - už, Smetona - prieš, Stačiokas, Česlovas Stankevičius, Mindaugas Stankevičius nedalyvavo, Stasiškis, Stasiulevičius - už, Stasiūnaitė - prieš, Suncovienė, Šakalinis, Šalčius, Šaltenis - už, Šavinis - prieš, Šerienė, Šiaulienė nedalyvavo, Šileikis - prieš, Albertas Šimėnas, Jonas Šimėnas, Švitra susilaikė, Trapikas nedalyvavo, Urbonas - už, Uždavinys, Vagnorius, Vaišnoras nedalyvavo, Vaitiekūnienė - už, Vaitukaitis - prieš, Vaižmužis nedalyvavo, Valatka - prieš, Vidžiūnas, Vilimas, Visokavičienė, Zabukas, Zingeris - už, Zuoza - prieš, Žiemelis nedalyvavo, Žvaliauskas - už.

Iš viso išduoti 97 biuleteniai. Galiojančių biuletenių taip pat 97. Už - 54, prieš - 28, susilaikė 15. Įstatymas priimtas. Taigi Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo naujoji redakcija priimta. Ačiū, gerbiamieji Seimo nariai.

Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo papildymo įstatymo projektas Nr.P-68(2) (pr.)

Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, jeigu mes sutariame atidėti trečiąjį darbotvarkės klausimą, tada aš kviečiu į tribūną Seimo narį ministrą V.Pakalniškį pateikti... Priimant vis tiek jūs turite referuoti, kokios gautos pataisos, ir turėsime priiminėti pastraipsniui. Jūs turėsite pasakyti, kurias jūs pataisas priimate, kurias - ne. Projekto Nr.68(2) - Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo papildymo įstatymo projektas. Pataisų, atrodo, nėra.

V.PAKALNIŠKIS. Antrojo svarstymo metu buvo sutarta patikslinti redakciją, atsižvelgiant į Ekonomikos komiteto pastabas, dėl suderinimo su Privatizavimo įstatymo tekstu ir nurodant, kad daugiau negu 50%, o anksčiau buvo 50%. Daugiau pastabų nebuvo.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, ar yra norinčių kalbėti dėl 1 straipsnio? Šį įstatymą mes svarstėme ir iš esmės vieningai visos frakcijos pritarė jo priėmimui. Nori kalbėti Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Aš daugiau dėl redakcinio pobūdžio. Man kilo mintis, kad jeigu nėra ginčų šiuo metu, ir vyksta grąžinimo procedūra, tai galbūt nėra reikalo jo sustabdyti...

PIRMININKAS. Mes ne apie tą kalbame, pone Seimo nary Beinortai. Mes kol kas kalbame apie 24 įstatymo projektą.

J.BEINORTAS. Tada aš atsiprašau. Supainiojau numerius.

PIRMININKAS. Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo papildymo įstatymo. Niekas dėl 1 straipsnio nesiginčija, taigi siūlau jį priimti bendru sutarimu. Priimta.

Dėl 2 straipsnio ar yra norinčių kalbėti? Norinčių kalbėti nematyti. Taigi ir 2 straipsnį priimame bendru sutarimu. Tada siūlau pradėti viso įstatymo priėmimo procedūrą. Ar yra norinčių kalbėti dėl viso įstatymo? Dėl balsavimo motyvų keturi - už, keturi - prieš. Seimo narys A.Šimėnas. Prašom.

A.ŠIMĖNAS. Kviečiu balsuoti už. Šis įstatymas reikalingas ir reikia jį priimti.

PIRMININKAS. Seimo narė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš, kaip Ekonomikos komiteto narė, palaikau bendrą mūsų komiteto poziciją priimti šią pataisą.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, kad tikrai yra vieninga nuomonė dėl šio įstatymo projekto, todėl aš nebekviečiu daugiau nieko kalbėti ir neieškosime, kas tartų žodį prieš. Aš kviečiu visus registruotis. Kol kas ačiū. Registracija pradėta.

Užsiregistravo 79 Seimo nariai. Prašom balsų skaičiavimo komisiją pasiruošti skaičiuoti balsus. Kas už tai, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo papildymo įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 65.

PIRMININKAS. Už - 66. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Taigi 66 Seimo nariams balsavus už, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo papildymo įstatymas vienbalsiai priimtas. Ačiū.

Specialios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių įstatymo 2 straipsnio antrosios dalies pakeitimo ir papildymo įst. pr. Nr.P-141 (sv. ir pr.)

Gerbiamieji Seimo nariai, toliau darbotvarkės klausimas 24b. Kviečiu ministrą V.Pakalniškį. Noriu priminti, kad šio įstatymo stadija yra šiek tiek kitokia negu prieš tai buvusio įstatymo, t.y. svarstymo procedūra. Bet tai yra susiję su tuo, kad dėl techninių kliūčių šis įstatymas nebuvo laiku įregistruotas, ir gal pranešėjas paaiškins visas aplinkybes.

V.PAKALNIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, antrasis įstatymas yra susijęs su pirmojo įstatymo priėmimu, dėl to jame yra padarytos pataisos atsižvelgiant į Ekonomikos komiteto nurodymus, rekomendacijas, kurios jums išdalytame projekte dar neatsispindi. Todėl aš jums perskaitysiu šio įstatymo 1 straipsnio paskutinį sakinį, kaip jis turėtų skambėti atsižvelgiant į Ekonomikos komiteto rekomendacijas.

Paskutinis sakinys yra toks: “Įstatinis kapitalas iš papildomų įnašų gali būti didinamas tik Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka.” Štai koks būtų sakinys. Jis tapo įmanomas tik po to, kai jūs priėmėte prieš tai pateiktą įstatymo projektą. Jeigu to nebūtų buvę, tai, žinoma, ir tokia sakinio redakcija nebūtų turėjusi prasmės. Todėl aš galvoju, kad daugiau nereikia komentuoti, ir siūlau pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, formaliai mes turime apsvarstyti, nes dėl ypatingos skubos mes nebuvome sutarę, ir iš anksto užsirašęs yra tik Seimo narys J.Valatka. V.Stasiūnaitė kalbės už jį, taip? Prašom.

V.STASIŪNAITĖ. Ačiū. Aš siūlau pritarti su šia pataisa, kuri buvo apsvarstyta Ekonomikos komitete ir teikiama Seimui, nes įsigaliojus ką tik priimtam įstatymui šis įstatymas tampa korektiškas ir aiškus.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Šimėnas dar pridurs?

A.ŠIMĖNAS. Aš gal tik tiek, kad visi tie 3 įstatymo projektai, kurie čia yra teikiami, faktiškai sudaro vieną įstatymą, tik dėl tvarkos yra išskaidyta į atskiras dalis, ir vienintelė pastaba, kad tas pastabas reikėjo priimti gerokai anksčiau.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, taigi ir svarstymo procedūrą mes baigėme. Aš vis dėlto turiu, išlaikydamas formalumus, kreiptis į Seimo Pirmininką. Gerbiamasis Pirmininke, ar jūs sutiktumėte pasiūlyti formaliai taikyti šiems dviem įstatymams ypatingos skubos tvarką, nes kitu atveju mes turėtume baigti svarstymo stadiją ir nepriimtume šio įstatymo. (Balsas salėje) Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, Seimo Pirmininkas pasiūlė ypatingos skubos tvarką, bet ji yra susijusi tik su tuo, kad pradinį įstatymą, kurį pateikė ministras jau pakankamai seniai, dėl juridinės technikos reikalavimų turėjom išskirstyti į tris įstatymus. Tiesiog formaliai dabar turime siūlyti ypatingos skubos tvarką, kuriai galbūt niekas neprieštarauja. Jeigu niekas neprieštarauja, tada mes galime pradėti priėmimo procedūrą. Gerbiamieji Seimo nariai, kas nori kalbėti? Jau faktiškai yra kalbėta dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Specialiosios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių 2 straipsnio antrosios dalies pakeitimo ir papildymo įstatymo”. Ar yra dar norinčių kalbėti? Ar galime pradėti balsuoti? Balsuojame. Aš prašau dar sykį registruotis. Registracija pradėta. Atsiprašau, per anksti jums pasakiau. Registracija pradėta. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 97 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti dėl Specialiosios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių 2 straipsnio antrosios dalies pakeitimo ir papildymo įstatymo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 68.

PIRMININKAS. Už - 69. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. 69 Seimo nariams balsavus už, Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl Specialiosios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių 2 straipsnio antrosios dalies pakeitimo ir papildymo įstatymo” priimtas.

Akcinių bendrovių įstatymo 43 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-142 (sv. ir pr.)

Kviečiu pranešėją pateikti trečiąjį įstatymą - Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 43 straipsnio papildymo įstatymą.

V.PAKALNIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, kaip sakė Ekonomikos komiteto pirmininkas ponas A.Šimėnas, trečias įstatymas tik patikslina Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas (atsižvelgiant į pirmuosius du įstatymus). Vadinasi, tekstas yra visiškai tiksliai suredaguotas pagal pirmąjį įstatymą, jie tarpusavyje gana tiksliai susiderina, todėl aš siūlau tokia pat tvarka kaip prieš tai buvusį įstatymą priimti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, niekas nenori kalbėti dėl šio trečiojo įstatymo. Ir šį įstatymą Seimo Pirmininkas siūlė priimti ypatingos skubos tvarka. Niekas tam neprieštarauja. Tokiu atveju aš prašau pasiruošti balsuoti. Registracijos nekartosime. Prašau balsų skaičiavimo komisiją pasiruošti. Balsuojame dėl Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 43 straipsnio papildymo įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 71.

PIRMININKAS. Už - 72. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Susilaikiusių nėra. Taigi 72 Seimo nariams balsavus už, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 43 straipsnio papildymo įstatymas yra priimtas vienbalsiai. Ačiū, gerbiamieji Seimo nariai.

Aukštųjų partinių mokyklų diplomų nepripažinimo įstatymo projektas Nr.P-134 

Mes gana sėkmingai pasistūmėjome, svarstydami mūsų darbotvarkės klausimus, į priekį ir dabar pradedame svarstyti 25a ir 25b darbotvarkės klausimus, t.y. Aukštųjų partinių mokyklų diplomų nepripažinimo įstatymo projektą (svarstymo procedūra) ir taip pat Seimo nutarimo “Dėl pripažinimo netekusiu galios Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. gegužės 18 d. nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl aukštųjų partinių mokyklų diplomų nepripažinimo” pripažinimo netekusiu galios” projektą. Iš anksto kalbėti diskusijoje yra užsirašę 2 Seimo nariai. Seimo narys M.Pronckus ir Seimo narys Ž.Jackūnas. Aš kviečiu į tribūną Seimo narį M.Pronckų. Kol Seimo narys M.Pronckus ateis į tribūną, aš noriu informuoti, kad dabar sekretoriato vadovė ir sekretoriato žmonės jums pradės dalyti kalėdines dovanėles. Tai ypač vertingos dovanėlės, kurios nebuvo jums įteiktos pirmąją Seimo posėdžių dieną. Jos paruoštos dar buvusio Seimo vadovų, o pataisytos, pagerintos naujo Seimo vadovų. Prašom, Seimo narys M.Pronckus kalbės dėl aukštųjų partinių mokyklų diplomų.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš jau sakiau, kad manęs šitas klausimas lyg ir neliečia. Aš nelankiau partinės mokyklos ir nedėsčiau marksizmo-leninizmo. Tačiau žeidžia pats svarstymo primityvumas. Todėl, manau, pirma. Įvairių diplomų suteikimas, pripažinimas ar nepripažinimas yra ne parlamento funkcija. Aukščiausioji Taryba, pradėjusi šį darbą, ko gero, visiškai be reikalo įvėlė Seimą į nereikalingus svarstymus ir debatus.

Antra. Galima bandyti įvairiai išsisukinėti ir šnekėti, tačiau marksizmas, kaip tam tikra filosofijos kryptis, pasaulyje yra nagrinėjama. Ši disciplina dėstoma įvairiose šalyse, įvairiose mokyklose, tarp jų ir teologijos mokyklose.

Trečia. Visų mokslų esmė, ko gero, ne kas dėstoma, bet kaip tai daroma. Kai diletantai dėsto tuos dalykus, kurių neišmano, gaminami dar didesni diletantai, o perfrazuojant gerbiamojo profesoriaus išsireiškimą - dvigubos šiukšlės.

Ketvirta. Ilgai vykusių panašių procesų dėka pas mus (tiek visuomenėje, tiek komunistų partijoje) vyko įvairūs procesai. Schemiškai, aš manau, juos būtų galima įvardyti taip: buvo komunistai, kurie sugebėjo mąstyti ir kurti, buvo gaminami bolševikai, kurie mokėjo tik griauti ir žingsniuoti pagal vado komandą. Pastarieji, mano supratimu, dabar daugiausia susibūrė dešinėje pusėje.

Penkta. Man, pavyzdžiui, visiškai nesuprantama, kaip tam tikru laiku gerbiamasis profesorius V.Landsbergis galėjo dėstyti marksizmą, kurį, ko gero, nelabai išmanė? Kokios priežastys vertė jį taip kolaboruoti? Kas gali paneigti, kad, ko gero, nelabai išmanydamas dėstomą mokslą, jis ruošė dvigubus diletantus arba dvigubai šiukšlino šiukšles. Ir iš viso kai kurie mūsų kolegos, kurie gyveno toje pačioje visuomenėje, naudojosi jos privilegijomis (beje, kai kurie sugebėjo šiais privalumais visiškai neblogai pasinaudoti), dabar vaizduoja šventuosius ir nekaltuosius. Todėl apie juos kalbant tenka dažnai cituoti, ko gero, gerbiamąjį Dž.Orvelą ir žvelgti į tokias “asmenybes” bei klausytis jų gražbyliavimo su tam tikra pašaipa. Aš dar kartą kartoju savo mintį, kad šį svarstymą mes pradėjome ne nuo to galo, t.y. kalbėdami apie šiukšles visiškai užmirštame šiukšlių gamintojus, todėl pateiktiems projektams nepritariu. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, kviečiu į tribūną Seimo narį Ž.Jackūną. Kol jis ateis, aš noriu informuoti, kad kai kurie Seimo nariai pasipiktino dėl teikiamų dovanų menkavertiškumo, lyginant su ankstesniais laikais. Šitos dovanos yra pagal Seimo statutą jums priklausantys ženkliukai, ir ponas kancleris informavo, kad šiuo visuotinio taupymo metu daugiau dovanų jūs negausite. Prašom. Seimo narys Ž.Jackūnas.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, atkūrusi nepriklausomybę, Lietuva apsisprendė savo tolesnę raidą grįsti demokratiniais ilgaamžes Europos politinio, socialinio bei kultūrinio gyvenimo tradicijas rodančiais principais. Natūralu, kad nepriklausomos valstybės valdžios institucijos iš karto ėmė naikinti sovietinio gyvenimo tvarką įkūnijusias normas ir institucijas. 1990 m. spalio 18 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą “Dėl aukštųjų partinių mokyklų diplomų nepripažinimo”, kuris daugumai Lietuvos žmonių buvo visiškai suprantamas ir su pritarimu sutiktas. Tačiau esminiai socialinio gyvenimo pokyčiai visada susiduria su konservatyvių jėgų priešinimusi, pastangomis išsaugoti ar net restauruoti praeities gyvenimo patirtį ar atskirus jos elementus. Taip atsitiko ir pas mus, kai 1995 m. gegužės 18 d. buvusio Seimo dauguma priėmė nutarimą, kuriuo vėl buvo pripažinti aukštųjų partinių mokyklų baigimo diplomai, kaip asmens aukštąjį išsilavinimą patvirtinantys dokumentai. Siekta praeities ideologinio, partinio gyvenimo realiją įterpti į naujos valstybės aukštojo mokslo (apskritai švietimo) sistemą, kuri yra atskira krašto kultūros sritis, o ne vienos ar kitos partijos ideologinės ar politinės veiklos sritis. Suprantama, kad Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariai, kaip ir dauguma Lietuvos žmonių, negali pritarti tokiems siekiams. Juos atmetė daugelis autoritetingų Lietuvos mokslo ir studijų institucijų, tarp jų Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos aukštųjų mokyklų rektorių konferencijos pirmininkas, Vilniaus universiteto rektorius. Argumentai, išdėstyti aukštųjų partinių mokyklų diplomų nepripažinimo įstatymo projektą paaiškinančiuose dokumentuose, taip pat išsakyti šio projekto pateikimo metu, yra įtikinami ir vargu ar reikalauja tolesnio komentavimo. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narių (išskyrus vieno mūsų kolegos, kuris nusprendė susilaikyti) nuostata yra nedviprasmiška: pritarti teikiamam Lietuvos Respublikos aukštųjų partinių mokyklų diplomų nepripažinimo įstatymo projektui, taip pat Seimo nutarimui “Dėl pripažinimo netekusiu galios Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. gegužės 18 d. nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl aukštųjų partinių mokyklų diplomų nepripažinimo” pripažinimo netekusiu galios” projektui. Štai tokia yra mūsų komiteto nuostata.

PIRMININKAS. Ačiū. Žmogaus ir piliečio teisių komiteto vardu kalbės Seimo narys K.Kryževičius.

K.V.KRYŽEVIČIUS. Gerbiamieji, Žmogaus ir piliečio teisių komitetas svarstė šį klausimą. Tik vienam Seimo ir komiteto nariui susilaikius, kiti komiteto nariai balsavo būtent už šitą įstatymo projektą, kad būtų nepripažinti aukštųjų partinių mokyklų diplomai. Džiaugiuosi, kad šitas įstatymas, kuris iš tikrųjų nenormaliai ir skubotai buvo priimtas, laiku yra taisomas. Sveikinu.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, svarstymo stadijoje visi pasisakymai yra baigti. Aš prašau apsispręsti, ar po svarstymo mes pritariame. Visų pirma turime apsispręsti dėl darbotvarkės klausimo 25a - Lietuvos Respublikos aukštųjų partinių mokyklų diplomų nepripažinimo įstatymo projekto. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Siūloma pritarti bendru sutarimu... Seimo narys Č.Juršėnas pritaria. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Siūlau nepritarti, nėra kur skubėti. Yra svarbesnių reikalų.

PIRMININKAS. Aš supratau, kad jūs pritariate iš esmės, bet galvojate, kad nereikėtų taip skubėti.

Č.JURŠĖNAS. Nei taip, nei taip.

PIRMININKAS. Dėl skubėjimo mes dar tarsimės atskirai. Dabar kalbame apie esmę. Seimo narė R.Hofertienė.

R.HOFERTIENĖ. Aš pritarčiau gerbiamajam Č.Juršėnui, kad reikia skubėti. Siūlyčiau balsuoti pritariant.

PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji Seimo nariai, siūlau apsispręsti balsuojant. Iš pradžių registruosimės. Registracija pradėta.

Užsiregistravo 87 Seimo nariai. Prašom. Balsuosime kompiuteriu, ar pritariame po svarstymo Lietuvos Respublikos aukštųjų partinių mokyklų diplomų nepripažinimo įstatymo projektui. Balsavimas pradėtas. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo, balsuoja už. Kas prieš, tai - prieš.

Iš viso balsavo 76 Seimo nariai. Už - 70, prieš - 5, susilaikė 1. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta. Dabar apsispręsime, ar pritariame po svarstymo darbotvarkės klausimui, kuris buvo įrašytas Nr.25b, t.y. nutarimui. Seimo narė V.Aleknaitė. Prašom.

V.ALEKNAITĖABRAMIKIENĖ. Pritariu ne tik šitam projektui, pritariu ponui M.Pronckui, kuris sakė, kad tokius klausimus svarstyti Seime tikrai ne vieta. Taip, ponai. Tą patį sakė visų garbingiausių mokslo institucijų vadovai tada, kai jūs “reanimavote” aukštųjų partinių mokyklų diplomus. Tačiau tuomet buvo neatsižvelgta ir Seimas, užuot sprendęs aktualius ekonominius klausimus, buvo įveltas į tokią resovietizacijos procedūrą. Vien todėl, pone Pronckau, kad jūsų frakcija tuomet kartais darė tai, kas Seimui netinka, šiandien mes tiesiog turime taisyti padėtį. Aš viliuosi, kad tai Lietuvos Seime daroma apskritai paskutinį kartą. Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš manau, kad Seimo narys A.Katkus irgi pritars šitam projektui. Aš prašau Seimo narį M.Pronckų.

M.PRONCKUS. Labai ačiū. Matote, kartais daugelio atmintis “šlubuoja”, bet juk ne Seime tie reikalai buvo pradėti svarstyti, o Aukščiausiojoje Taryboje, ponia Aleknaite. Todėl, deja, ne buvęs Seimas šitą košelę užvirė. Ką padarysi, tas svarstymas, matyt, gali tęstis ilgai, jeigu mes tokiais metodais šituos dalykus bandysime taisyti. Bandysime balsavimo keliu atimti iš žmonių žinias ir mokslą, kurį jie tam tikru būdu įgijo. Sveikinu su tokiais sprendimais Seimo narius ir iš tikrųjų linkiu jiems sėkmės toliau panašiai darbuojantis. Aš nepritariu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, visi pasisakymai dėl balsavimo motyvų dėl nutarimo po svarstymo (ar pritarti, ar nepritarti šiam nutarimui) yra baigti. Aš vėl kviečiu išreikšti savo nuomonę balsavimu. Balsuosime kompiuteriu, ar pritariame po svarstymo šiam nutarimui. Kas pritaria, spaus mygtuką “už”, kas nepritaria - “prieš”. Balsavimas pradėtas. Prašom balsuoti.

Balsavo 77 Seimo nariai. Už - 71, prieš - 4, susilaikė 2. Nutarimui po svarstymo taip pat yra pritarta.

Gerbiamieji Seimo nariai, šie klausimai, kaip mes matome, didelių diskusijų nesukelia. Aš noriu paklausti Seimo Pirmininko, jeigu galiu.

Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji teisininkai, ar galiu paklausti Pirmininko, ar dėl šio nutarimo ir įstatymo jūs siūlote taikyti ypatingos skubos tvarką, ar dar siūlote palikti pasvarstyti per Kalėdas? Gal tie asmenys, kurie yra suinteresuoti, per Kalėdas dar galėtų pasidžiaugti? Prašom. Seimo Pirmininkas.

V.LANDSBERGIS. Man regis, kad nutarimas gali būti priimamas ir neprašant ypatingos skubos tvarkos. Tam yra nutarimas. Gal paskui kas nors, žinoma, ginčysis, kad nutarimas negalioja. Taip kartais būna. Bet nutarimą mes galime ramiai priimti. O dėl įstatymo, jeigu bendru sutarimu, tai mielai būčiau už tai, bet jeigu kam nors labai skauda širdį ir bus skundų dėl ypatingos skubos tvarkos, galime palikti kitiems metams.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, siūlymas yra, ir nutarimą mes galime priimti tik skubos tvarka. Tokiu atveju, gerbiamasis Pirmininke, aš noriu jūsų paklausti. Jeigu mes norime nutarimą priimti šiandien, jūs turite pasiūlyti jį priimti ypatingos skubos tvarka.

V.LANDSBERGIS. Aš siūlau nutarimą priimti ypatingos skubos tvarka.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu taikyti nutarimui priimti ypatingos skubos tvarką, ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Gerai. Gerbiamieji Seimo nariai, aš prašau pasiruošti balsuoti dėl ypatingos skubos taikymo šiam nutarimui priimti. Ypatinga skuba yra pasiūlyta. Dėl įstatymo dar diskutuosime po Naujųjų metų. Prašom pasiruošti balsuoti.

Kas už tai, kad nutarimo projektui būtų taikoma ypatinga skuba, spaus mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas.

Iš viso balsavo 73 Seimo nariai. Už ypatingą skubą - 61. Gerbiamieji Seimo nariai, mes pradedame priėmimo procedūrą. Seimo Pirmininkas nori tarti žodį. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Pradėkite priėmimo procedūrą.

PIRMININKAS. Taip, mes pradedame priėmimo procedūrą ir pagal...

V.LANDSBERGIS. Aš manau, kad įstatymą irgi galime priimti ypatingos skubos tvarka, bus apsišluota prieš šv.Kalėdas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tokiu atveju mes dabar pradėkime nuo nutarimo, o po to apsispręsime ir dėl įstatymo. Aš kviečiu Seimo Pirmininką į tribūną. Prašom, gerbiamasis Pirmininke, jūs turite būti tribūnoje ir pasakyti, kokių gavome pataisų, pasiūlymų ar kokių nors kitokių minčių dėl nutarimo. Nutarimas yra vieno straipsnio ir labai trumpas.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, jokių pasiūlymų ką nors redaguoti ar panašiai nėra gauta. Yra tik pritarimas. Yra Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komiteto pritarimas. Jie apsvarstė ir nutarė pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Tokiu atveju, kadangi nutarimą sudaro vienas straipsnis, mes iš karto galime kalbėti dėl viso nutarimo. Kas nori kalbėti? Keturi - už, keturi - prieš. Seimo narys Č.Juršėnas. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos, aš jau anksčiau sakiau ir dabar noriu pabrėžti (tai ir kai kurie iš jūsų kalbėjote), kad tai - ne toks svarbus klausimas, dėl kurio reikėtų skubėti ir plėšytis paskutinę posėdžių dieną, kai yra labai daug tikrai rimtų klausimų, kuriems neužtenka dienos posėdžių laiko. Bet, matyt, kai kam tai yra itin saldu, itin smagu ir norima atseit padaryti dar vieną gerą darbą. Aš matau šitame “gerame” darbe tik vieną aspektą. Aišku, kad sprendimas bus priimtas, bus balsuota taip, kaip reikia, ir, žinoma, konservatoriai turės tikrai vieną džiaugsmą, neabejotiną džiaugsmą, nes kultūros ministras nebus vienintelis be aukštojo mokslo diplomo, o bus ir daugiau.

PIRMININKAS. Ministrų ar kieno nors kitų?

Č.JURŠĖNAS. Be aukštosios mokyklos diplomo bus ne vien kultūros ministras, jeigu jūs šito nežinote.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Seimo nary, aš manau, kad mes dabar kalbame ne apie kultūros ministro diplomus, o kalbame apie kitus diplomus. Aš matau, kad jūs norite tiesiog pritarti šiam nutarimo projektui. Seimo narys A.Bogušis.

V.BOGUŠIS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų aš pritariu ir siūlyčiau visiems kitiems Seimo nariams nuosekliai vykdyti liustracijos procesus. Ačiū.

PIRMININKAS. Aš manau, kad toliau kalbės Seimo narys Z.Pocius.

Z.POCIUS. Pritariu tiems Seimo nariams, kurie siūlo negaišti laiko ir kuo greičiau balsuoti už šitą pateiktą projektą.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš norėčiau priminti. Ano Seimo nariai turbūt atsimena, kad tuomet LDDP irgi panašiu metu, irgi įvairios skubos dėka “ stumdė” tą nutarimą. Tai būtų labai gerai panaudoti tą pačią taktiką tokiam netinkamam nutarimui panaikinti. Ir aš pritariu skubos tvarkai. Kaip skubėdami priėmėm, taip skubėdami ir išmeskim tai, kas turi atsidurti šiukšlyne. Ačiū.

PIRMININKAS. Bet, gerbiamasis Seimo nary, tai, ką darė LDDP, vyko gegužės 18 d. Vadinasi, laikas nevisiškai tas pats. Seimo narys A.Račas.

A.RAČAS. Aš visiškai pritariu tam, ką pasakė V.Bogušis, ir siūlau balsuoti už priėmimą.

PIRMININKAS. Taigi keturi Seimo nariai pasisakė už, vienas Seimo narys sakė, kad nereikėtų taip skubėti, bet irgi pritarė. Taigi kalbas dėl balsavimo motyvų baigėme ir prašom pasiruošti balsuoti.

Iš pradžių registruojamės.

Registravosi 93 Seimo nariai. Prašom balsų skaičiavimo komisiją pasiruošti skaičiuoti balsus.

Kas už tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas “Dėl pripažinimo netekusiu galios Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. gegužės 18 d. nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl aukštųjų partinių mokyklų diplomų nepripažinimo” pripažinimo netekusiu galios” būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 78.

PIRMININKAS. Už - 79. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 5.

PIRMININKAS. Prieš - 5. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.

PIRMININKAS. Susilaikė 1. Taigi 79 balsavus už, prieš - 5 ir susilaikius 1, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas (sutrumpintai paskelbsiu jo pavadinimą) “Dėl aukštųjų partinių mokyklų diplomų” yra priimtas.

Gerbiamieji Seimo nariai, Seimo Pirmininkas pasiūlė ir įstatymą dėl Lietuvos Respublikos aukštųjų partinių mokyklų diplomų nepripažinimo, kuris tiksliai vadinasi taip: Lietuvos Respublikos aukštųjų partinių mokyklų diplomų nepripažinimo įstatymas. Jį irgi siūloma priimti ypatingos skubos tvarka. Ar yra prieštaraujančių dėl ypatingos skubos tvarkos, ar yra norinčių šią diskusiją pratęsti jau po Naujųjų metų? (Balsai salėje) Bendru sutarimu pritariam dėl ypatingos... Ne? Ponas Č.Juršėnas būtinai nori dar tęsti šią diskusiją po Naujųjų metų.

Prašom pasiruošti balsuoti dėl ypatingos skubos tvarkos. Prasidėjo balsavimas.

Kas už tai, kad būtų taikoma ypatinga skuba, prašom balsuoti.

Iš viso balsavo 72 Seimo nariai. 63 yra už ypatingos skubos tvarką, prieš - 5, susilaikė 4. Taigi taikoma skubos tvarka.

Ar pranešėjas norėtų ką nors pasakyti prieš priėmimą, kurį dabar pradedame? Įstatymas yra vieno straipsnio. Gal galite ji perskaityti?

V.LANDSBERGIS. Įstatymas yra vieno straipsnio. Turinys toks: “Aukštųjų partinių mokyklų diplomai nepripažįstami dokumentais, liudijančiais apie aukštąjį išsilavinimą.” Yra gautas vertingas patarimas iš Juridinio skyriaus - šiek tiek pakeisti įstatymo pavadinimą. Kai jis atspausdintas, jis atrodo neblogai, nes baigiasi žodžiu “įstatymas”, bet, skaitant pavadinimą ištisai balsu, tai skamba šiek tiek keistai: “Lietuvos Respublikos aukštųjų partinių mokyklų”, taip prasideda. Todėl jų pasiūlymas yra racionalus, nors ir vartojama šiek tiek griozdiškesnė kalbos konstrukcija, bet tuomet pasidaro visai aiški prasmė ir logika. Pavadinimas būtų toks: “Lietuvos Respublikos įstatymas dėl aukštųjų partinių mokyklų diplomų nepripažinimo.” Jame nebus dviprasmybės. Be to, galiu referuoti, kad taip, kaip ir nutarimui, taip ir įstatymui, pritarė ir jau mano minėtas Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas, taip pat Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Du komitetai yra pritarę abiem dokumentams.

PIRMININKAS. Ačiū. Vėl mes galime pradėti viso įstatymo priėmimą, kadangi įstatymas turi tik vieną straipsnį. Taigi prašom. Keturi - už, keturi - prieš visą įstatymą. V.Aleknaitė.

V.ALEKNAITĖABRAMIKIENĖ. Suprantama, aš pasisakau už įstatymą ir noriu pastebėti, kad netgi Juridinio skyriaus pateikta pataisa rodo, kad tai tam tikra prasme istorinis žingsnis. Lietuvos Respublikoje aukštųjų partinių mokyklų nebus.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, V.Aleknaitė įtikino visus, niekas nenori prieštarauti. Ačiū.

Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Registracija pradėta. Registravosi 90 Seimo narių. Prašom pasiruošti balsuoti.

Kas už tai, kad Lietuvos Respublikos įstatymas dėl aukštųjų partinių mokyklų diplomų nepripažinimo būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 79.

PIRMININKAS. Už - 80. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 5.

PIRMININKAS.Prieš - 5. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.

PIRMININKAS. Susilaikė 1. Lietuvos Respublikos įstatymas dėl aukštųjų partinių mokyklų diplomų nepripažinimo, už balsavus 80, prieš - 5 ir susilaikius 1, yra priimtas. Ačiū.

Nutarimo "Dėl Lietuvos banko ūkinių bei bendrųjų išlaidų ir pajamų sąmatos 1997 metamas patvirtinimo" projektas Nr.P-135 (sv. ir pr.)

Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu galėtume, aptarkime dar vieną klausimą ir tada galėsime padaryti trumpą pertraukėlę. Aš siūlau sukeisti vietomis du klausimus.

Jeigu Seimo narys S.Stačiokas nepyktų, aš siūlyčiau dabar svarstyti Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos banko ūkinių bei bendrųjų valdymo išlaidų ir pajamų sąmatos 1997 m. patvirtinimo” projektą. Registracijos Nr.135. E.Kunevičienės, kaip jūs žinote, šiandien nėra, todėl komiteto vardu yra siūloma kalbėti banko pirmininkui ponui R.Šarkinui. Jeigu galite, ateikite į tribūną ir tarkite žodį. Aš pažiūrėsiu, kiek yra užsiregistravusių kalbėti svarstymo metu.

R.ŠARKINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pateiktas svarstyti Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos banko ūkinių bei bendrųjų valdymo išlaidų ir pajamų sąmatos 1997 m. patvirtinimo” projektas. Tai yra naujas dalykas ir tą sąmatą tvirtiname pirmą kartą, nes šiais metais buvo pataisytas Lietuvos banko įstatymas ir buvo nutarta, kad Seimas turėtų patvirtinti bendrųjų valdymo išlaidų ir pajamų sąmatą.

Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė ir pateikė projektą, dėl kurio pateikimo, kiek aš tikslinausi, į sekretoriatą jokių raštiškų pasiūlymų nebuvo gauta. Galbūt trumpai norėčiau pakomentuoti, kodėl tokios išlaidos, o ne kitokios. Faktiškai į bendrąsias ūkines išlaidas yra patekusios... Yra pateiktos visos pajamos ir nurodytos tik pagrindinės išlaidos. Kalbėdami apie ūkines išlaidas, turime galvoje darbo užmokestį, socialinį draudimą, administracines išlaidas, susijusias su turto eksploatacija, turto nusidėvėjimu ir amortizacija, bei mokesčius. Noriu pasakyti, kad svarstymo metu buvo padaryta pastabų, kad Lietuvos banke dirba daug darbuotojų. Tačiau jeigu mes paimtume tik kasos apsaugą, ūkinių darbuotojų apsaugą, atsiskaitymų centrą, kurio kituose centriniuose bankuose nebūna, taip pat žmones, kurie dirba kasos departamente, t.y. rūšiuoja, skaičiuoja, naikina ir pan. pinigus, tai faktiškai Lietuvos banke liktų tik 300 darbuotojų, kurie atlieka tiesiogines banko funkcijas. Mes labai prašytume Seimą pritarti pateiktam Seimo nutarimo projektui ir patvirtinti Lietuvos banko ūkinio bei bendrojo valdymo išlaidas - 99,17 mln. litų, o Lietuvos banko pajamas - 162,9 mln. litų.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Mes dabar esame svarstymo stadijoje. Kalbėti kviečiu Seimo narį F.Palubinską.

F.PALUBINSKAS. Aš manyčiau, kad bet kokie pinigų paskirstymai neturėtų būti pateikiami procentais, o turėtų būti nurodomos tikros sumos.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos banko ūkinių bei bendrųjų valdymo išlaidų ir pajamų sąmatos 1997 m. patvirtinimo” reikalingas. Žinoma, jau pateikimo metu aš atkreipiau dėmesį, kad pats pavadinimas yra apie tai, kad ši sąmata turėtų būti, jeigu taip galima sakyti, sudaryta balansiniu principu. Deja, turime tik du skaičius: ūkines bei bendrąsias valdymo išlaidas ir pajamas. Tačiau yra tokie Lietuvos banko įstatymo atskiri straipsniai, todėl šiuo atveju nieko kito čia negalima padaryti. Siūlyčiau pritarti po svarstymo tokiam nutarimo projektui, koks jis yra. Tikriausiai kitais metais atitinkamai bus pataisytas Lietuvos banko įstatymas, pagal kurį reikės tvirtinti visą sąmatą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau priminti, kad mums kilo problemų, kai ponia E.Kunevičienė pateikinėjo projektą. Tada mes matėme, kaip nepamatuotai, man atrodo, kyla darbo užmokesčio fondas ir vidutinis darbo užmokestis. Šiuo metu mes dar kartą tvirtiname tuos pačius skaičius, tik, kaip pastebėjo kolega F.Palubinskas, išreikštus procentais, nes skaičiai neturi savo realių dydžių. Todėl aš manau, kad reikėtų palaikyti pono F.Palubinsko siūlymą, kad reikėtų turėti tikruosius skaičius ir tik tada galėtume balsuoti už šio įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu klausti sekretoriato - ar aš turiu ne tą projektą? Aš turiu 135 numeriu registruotą projektą, kuriame yra tik absoliutūs skaičiai. Seimas nutarė patvirtinti 1997 m. Lietuvos banko ūkines bei bendrąsias valdymo išlaidas 92,17 mln. Lt, o Lietuvos banko pajamas - 162,90 mln. Lt. (Balsai salėje) Apie aiškinamąjį raštą kalbame? Aiškinamajame rašte yra nurodyti ir skaičiai, ir procentai, bet dėl aiškinamojo rašto mes turbūt nediskutuosime? (Balsai salėje) Gerbiamieji Seimo nariai, aš dabar kviečiu dar kartą norinčius kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašom pasakyti, ar pritariam po svarstymo šiam nutarimui? Diskusijoje kalbėjo visi. Visų jūsų prašau apsispręsti. Dar sykį registruojamės. Registracija pradėta.

Registravosi 74 Seimo nariai. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad šiam nutarimui būtų pritarta po svarstymo, balsuos už. Balsavimas pradėtas. Iš viso balsavo 67 Seimo nariai: už - 53, prieš - 7, susilaikė 7. Nutarimui po svarstymo yra pritarta.

Gerbiamieji Seimo nariai, pateikimo metu Seimo narė E.Kunevičienė sakė, kad šį nutarimą reikia priimti iki Naujųjų metų, nes kitaip Lietuvos bankas liks be Seimo patvirtintos sąmatos. Aš klausiu Seimo Pirmininko, ar jis siūlys šį nutarimą priimti ypatingos skubos tvarka, ar mes paliekame banką kol kas “kaboti”? Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, siūlymas yra vis dėlto šiandien priimti šį nutarimą. Ar galime bendru sutarimu pritarti tam, kad dabar balsuosime dėl šio nutarimo priėmimo? Galime? Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, tada prašau norinčius kalbėti dėl šio nutarimo priėmimo tarti savo žodį.

Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš sutinku su tuo, kad negalime palikt banko be sąmatos ir turime dabar šį nutarimą priimti. Bet aš norėčiau prašyti poną R.Šarkiną - valdybos pirmininką, kad kitąmet panašiu metu, kai bankas ateis į Seimą, prašydamas patvirtinti sąmatą, vadinamajame aiškinamajame rašte, kuris yra sąmata, išaiškinanti, kokia yra tų skaičių sudėtis, iš ko jie pasidaro, būtų parašyti ne tik procentai, tai yra gerai, bet ir būtų parašyti tikri litai, kokios tai yra sumos. Dabar jūs turbūt to nespėsite padaryti, tiek to. Pirmas blynas bus truputį prisvilęs, bet antras blynas turėtų būti iškeptas jau gerai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš tik norėčiau pridurti prie Seimo nario S.Pečeliūno, kad jeigu kitais metais šituo metu banko valdybos pirmininkas ateis su tokiu nutarimu, tai aš bijau, kad nutarimas apskritai nebus patvirtintas. Aš siūlyčiau ateiti šiek tiek anksčiau.

Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes svarstome nutarimą, o ne aiškinamąjį raštą. Tačiau aiškinamajame rašte blynų, aš sakyčiau, nėra. Juk yra kelios sumos, sakykim, kad 92,17 - tai lygu 59,33%. Kad 2088 - tai taip pat yra tam tikri skaičiai. Galima nesunkiai tai pasiskaičiuoti. Tačiau mus domina ne šitie skaičiai, o tie, kuriuos mes tvirtinam. Tai tie, kuriuos mes tvirtiname, yra visiškai aiškūs ir konkretūs, o kalbant apie tai, kad ne visą sąmatą tvirtiname, tai yra blogai, tai buvo pasakyta. Kitais metais pataisę Lietuvos banko įstatymą, turėsime ir konkrečias sumas, ir balansiniu principu bus pateikta sąmata. Dabar pritariu nutarimo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Plokšto.

A.PLOKŠTO. Aš manau, kad reikia pritarti šitai sąmatai, nes mes dabar nieko kito negalime padaryti. Mane daugiau domina kitas klausimas: iš kur 4 kartus padidės biudžeto įplaukos iš centrinio banko operacijų? Bet klausimas ne dėl šito įstatymo.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir Seimo narys F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Man atrodo, kad aklai tvirtindami šitokius dalykus mes tikrai negarantuojame nei atvirumo, nei permatomumo. Aš manau, kad mes vis dėlto to turėtume siekti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, aš dar sykį noriu priminti, kad šitą nutarimą svarstė ir pateikė komitetas, kuriame jis buvo išnagrinėtas pakankamai detaliai. Todėl visos kalbos dėl balsavimo motyvų yra baigtos. Aš kviečiu dar sykį registruotis, ir balsuosime, ar priimame šį nutarimą.

Registravosi 79 Seimo nariai. Prašome pasiruošti balsuoti. Kviečiu balsų skaičiavimo komisiją. Du balsų skaičiavimo komisijos nariai yra. Trečią balsų skaičiavimo komisijos narę kviečiu nustoti kalbėti telefonu ir eiti darbų dirbti. Gerbiamieji Seimo nariai, balsuosime dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos banko ūkinių bei bendrųjų valdymo išlaidų ir pajamų sąmatos 1997 metams patvirtinimo”. Kas už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas, prašome balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 64.

PIRMININKAS. Už - 65. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 3.

PIRMININKAS. Prieš - 3. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 7.

PIRMININKAS. Susilaikė 7. Taigi 65 balsavus už, prieš - 3 ir susilaikius 7, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos banko ūkinių bei bendrųjų valdymo išlaidų ir pajamų sąmatos 1997 m. patvirtinimo” yra priimtas. Ačiū.

Gerbiamieji Seimo nariai, dabar skelbiama pertrauka iki 18.15 val. Toliau svarstysime darbotvarkės 26 klausimą - Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymo galiojimo sustabdymo laikinojo įstatymo projektą.

Pertrauka

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymo galiojimo sustabdymo laikinojo įst. projektas Nr.P-139(4) (sv. ir pr.)

PIRMININKAS. Kviečiu visus sėsti į savo vietas. Tęsiame mūsų darbą. Dabar darbotvarkės 26 klausimas - Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymo galiojimo sustabdymo laikinojo įstatymo projektas Nr.P139(3). Svarstymo stadija. Ar Seimo narys S.Stačiokas norėtų informuoti apie pagrindinio komiteto - Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę?

Prašom.

S.STAČIOKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jau beeidamas į šią tribūną, išgirdau pastabą, kad tai ketvirtasis variantas. Taip, iš tiesų siūlau jums dabar svarstyti ketvirtą variantą ir štai dėl ko. Trečiasis variantas buvo tas, kuris buvo pateiktas Teisės ir teisėtvarkos komitetui įvertinti ir aptarti. Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo nutarta pateikti Seimui svarstyti komiteto parengtą patobulintą projektą. Štai tas patobulintas projektas ir yra prieš jus. Tokiu būdu dabar šis įstatymo projektas nėra vien tiktai Seimo nario pasiūlytas, bet patobulintas Teisės ir teisėtvarkos komiteto dalyvaujant specialistams.

Kuo skiriasi ketvirtasis projektas nuo pirmą kartą jums pateikto svarstyti trečiojo? Tiesa, nuo trečiojo jis tiek nesiskiria, kiek nuo pirmą kartą pateikto svarstyti pirmojo projekto. Būtent tuo, kad šiame projekte yra pakeistas pats civilinių bylų nagrinėjimo ir civilinėse bylose sprendimų vykdymo eigos įstatymas. Buvo kalbama apie civilinių bylų sustabdymą ir sprendimų vykdymą, o dabar kalbama apie atidėjimą. Esmė, faktinė esmė yra ta pati, bet yra tam tikrų juridinių niuansų. Esmė štai kokia, kad Civilinio proceso kodeksas akivaizdžiai leidžia atidėti. Tokiu atveju, jeigu mes formuluojame atidėjimą, tai netgi paties Civilinio proceso kodekso normos, 1 straipsnio normos apie tai, kad Civilinio proceso kodekso normos galioja tada, jeigu yra įstatymų kolizija, būtent pagrindžia šitą formulę, arba šitą tvarką. Kadangi Civilinio proceso kodekso 184 straipsnyje byla gali būti atidedama ir kitais pagrindais, neužbaigtu sąrašu, kaip yra kalbama apie civilinių bylų sustabdymą. Todėl dviguba įstatyminė garantija šiuo atveju yra, kad civilinės bylos gali būti sprendžiamos normalia tvarka jas atidedant. Tai štai paaiškinimas dėl to ketvirtojo projekto.

Kitus, manau, dalykus Seimo nariai pastebėjo. Bet dar norėčiau pabrėžti štai ką. Ypač 1 straipsnyje akcentuojamas proceso sustabdymo laikinumas. Laikinumas. Laikinasis įstatymas ir laikinai sustabdo šio įstatymo galiojimą.

Dabar, tiesa, pirmajame posėdyje buvo kilę ir kitokių klausimų dėl galimybės įstatymu spręsti tokius dalykus kaip įstatymo galiojimo sustabdymą. Tai aš dar kartą noriu patvirtinti, kad įstatymų leidėjo prerogatyva Konstitucijos 67 straipsnyje yra leisti įstatymus. Įstatymų leidybos tvarka galima priimti įstatymą, galima panaikinti įstatymą, galima iš dalies jį pakeisti, galima daryti pataisas, taip pat galima ir sustabdyti jo galiojimą. Tai gal įvadui tiek.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar diskusijoje nori kalbėti 4 Seimo nariai - tai Seimo narys M.Pronckus, A.Sakalas, Č.Juršėnas ir J.Beinortas.

Aš kviečiu į tribūną Seimo narį M.Pronckų.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, per pastaruosius ketverius metus įvairių žemės savininkų skaičius, kurių nuosavybės teisės yra įregistruotos valstybės registre, padidėjo nuo 71 tūkstančio iki 460 tūkstančių. Dabar jų valdomas plotas sudaro 1 mln. 144 tūkst. ha, arba tai būtų 34% naudojamos žemės. Todėl vien šie skaičiai verčia gana kritiškai žiūrėti į bet kokius siūlymus ką nors esminio keisti, nes šie keitimai gali sukelti papildomą sumaištį ir neprognozuojamus procesus.

Kad žemės reforma pradėta neišsiaiškinus realių galimybių ir visiškai nevykusi, apie tai jau daug kartų kalbėta, ir kas norėjo tai suprasti, tai supranta. Esminis trūkumas tada buvo, kad du prieštaringus procesus, t.y. žemės grąžinimą ir žemės reformą, buvo bandoma sujungti į vieną ir iš to nieko neišėjo. Nes tapo neaišku, kur gi ta žemės reforma vyks, jei visa žemė bus grąžinama savininkams.

Be to, pažadėjus grąžinti žemę savininkams, 1990 m. liepos mėn. atitinkamu Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimu suteikiami 23 ha arba nacionalizuojama apie 800 tūkst. ha savininkų žemės. Vėliau Lietuvos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimu Nr.423 leidžiama ant buvusių savininkų žemės atsikelti savo nuosavybę kitiems, neatsiskaičius su pirmaisiais, arba, kitaip tariant, jų žemė taip pat nacionalizuojama.

Atlikusi šiuos veiksmus, tuometinė valdžia sąlyginai užmiršo, kad 88 tūkst. ha jau atiduota kurtis valstiečių ūkiams, kurių dalis įsikūrė ne ant savo žemės, kad 22 tūkst. ha užima priemiestiniai sodai, kurie pasodinti taip pat ne nuosavoje žemėje, kad 85 tūkst. ha užima namų valdos, kurių dalis taip pat nenuosavoje žemėje, kad 91 tūkst. ha paskirta miestams, kad 110 tūkst. ha užimta aerodromų, kelių, kad 20 tūkst. ha užimta naujų vandens telkinių ir pan., ir pan. Taigi po visų šių veiksmų žemės balansas rodo, kad norint grąžinti žemę visiems, reikia jos papildomai turėti apie 700 tūkst. ha. To neįmanoma padaryti.

Toje sudėtingoje ir painioje situacijoje, kurią prieš ketverius metus paliko tuometinė valdžia, vis dėlto gerbdami jos veiksmus stengėmės šią problemą spręsti išplėsdami kompensavimo už žemę formas, t.y. miškas, akcijos, pinigai. Šie veiksmai šiek tiek sušvelnino atsiradusią įtampą tarp žmonių. Jeigu būtų leidžiama įsigyti už žemę daugiau akcijų patraukliose įmonėse, taip pat didinamos piniginės išmokos, daugelį žmonių tai galėtų patenkinti.

Pateiktas svarstyti įstatymo projektas, kuriuo siūloma stabdyti žemės grąžinimo procesą, nepaaiškinant, kokiu būdu jis bus tęsiamas, yra gana pavojingas tiek ekonomine, tiek socialine prasme. Aš pritarti jam negaliu. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Seimo narį A.Sakalą.

A.SAKALAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš neturiu daug iliuzijų, kad kas nors pasikeis nuo mano kalbos. Bet vis dėlto laikau pareiga pasakyti frakcijos poziciją ir savo poziciją dėl šito siūlomo įstatymo.

Mes esame nedideli šalininkai, kad kokie nors įstatymai būtų stabdomi. Manytume, kad geriau įstatymus ne stabdyti, o teikti pataisas. Pataisas, kaip žinote, galima priimti ir greitai, jeigu jos parengtos. Tam Statute yra nustatytos normos. Man kyla šiokių tokių abejonių dėl stabdymo, bet aš negaliu teisiškai argumentuoti, kodėl stabdymas man nepriimtinas. Man nepriimtinas iš kitos pusės. Bet iš teisinės pusės nematau labai didelių prieštaravimų, nors kalbantis su teisininkais jie reiškia kai kurių abejonių.

Aš kalbėsiu apie 2 straipsnio 2 punktą ir 2 straipsnio 3 punktą. Ką gi sako 2 straipsnio 2 punktas? Atidėti civilinių bylų, susijusių su šituo įstatymu, nagrinėjimą visų instancijų teismuose pagal asmenų ieškinius, skundus, pareiškimus, apeliacinius, kasacinius skundus bei kasacinius teikimus. Vadinasi, pirmąją instanciją byla jau yra perėjusi. Tarkime, perėjo apygardos, perėjo apeliacinį teismą, o dabar yra kasacinė tvarka, ir mes stabdome patį teismo procesą. Aš nemanau, kad tai yra labai protingas žingsnis. Nemanau, kad mes turėtume būtent šitaip kištis į teismų reikalus. Mes galime priimti įstatymą, galime sustabdyti įstatymą. Jeigu mes šitai padarysime, tai teismas vadovausis jau naujuoju įstatymu nuo priėmimo dienos arba netaikys jau sustabdyto įstatymo. Bet kai teismams nurodoma įpusėjus teismo procesą, kad jis nebegali toliau taikyti šito įstatymo, man regis, čia kažkoks teisinis absurdas. Aš labai atsiprašau, gerbiamasis Stačiokai, bet, man regis, jūs teisinėje komisijoje, deja, aš ten negalėjau dalyvauti, išnagrinėjote ne iš esmės.

Ir 3 punktas, man regis, visiškai netinkamas.Jame parašyta - atidėti įsiteisėjusį teismų sprendimų vykdymą. Vadinasi, teisminiai sprendimai perėjo visas instancijas: apeliacinį, kasacinį, visas perėjo, antstoliui reikia vykdyti, o Seimas nusprendžia atidėti vykdymą. Gerbiamieji Seimo nariai, ar jums neatrodo, kad mes padarome tai, kas vadinama įstatymų priėmimas atbuline tvarka arba įstatymas pradeda galioti ne nuo šios dienos, o pradeda galioti, sakykime, prieš mėnesį, o mes jį tik šiandien priimame. Man regis, kad toks juridinis supratimas, na, aš sakau, nesu profesionalas juristas, bet sveiku protu niekaip nepaaiškinamas. Ačiū už dėmesį. Todėl mūsų frakcija negali pritarti šitam įstatymui. Siūlo jį taisyti iš esmės.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, kol Seimo narys Č.Juršėnas ateis, aš noriu pasakyti, kad tie niuansai tikrai buvo svarstomi ir komitete.

Seimo narys Č.Juršėnas kalbės frakcijos vardu.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos! Klausimas išties kapitalinis. Aš net manyčiau, gal klystu, bet, aš manyčiau, čia, ko gero, kapitališkiausias klausimas, kurį nagrinėjo šitas Seimas. O jam nagrinėti laiko trūksta ir Seimo narių taip pat trūksta. O mūsų visų laikas buvo prarandamas kitiems, nebūtinai reikšmingiems dalykams, įvairiems politizuotiems klausimams, pavyzdžiui, ginčui dėl Seimų numeracijos arba dėl partinių diplomų dar vieno panaikinimo. (Balsas salėje) Taigi aš manyčiau... Nesvarbu, gerbiamasis Raškini, kas pradėjo, svarbu, kas toliau blogai daro.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, diskusijos po to.

Č.JURŠĖNAS. Prašom, gerbiamasis Kubiliau, tvarkyti savo koalicijos partnerius. Taigi dabar kitas dalykas. Jeigu tai yra kapitalinis klausimas, tai gerbiamieji teisininkai, kurie aiškiai medžiagą iš savo tam tikrų rinkėjų seniai turėjo, galėjo pateikti pataisas pačią pirmą posėdžių dieną, ir mes būtume ramiai iki Kalėdų priėmę, gal kai kurie iš mūsų būtų nebalsavę, bet tai jums neturi reikšmės, ir klausimas būtų “padarytas”, taip sakant, švariai. Dabar dalykas daromas aiškiai nešvariai ir grubiai.

Taigi pirmasis ir svarbiausias dalykas yra tas, kad nei Konstitucijoje, nei Seimo statute nenumatytos mūsų priimtų ar kitų priimtų įstatymų stabdymo procedūros, išskyrus vieną Konstitucijos, t.y. 106, straipsnį. Aš apie tokį variantą gerbiamajam S.Stačiokui ir kitiems sakiau: apskųskime Konstituciniam Teismui. Visas įstatymo veikimas sustabdomas legaliai, absoliučiai teisėtai, juo labiau jau mes tokį precedentą turime. Kitas variantas - laikyti šitą įstatymą kaip negaliojantį, o per tą laiką parengti atitinkamas pataisas. Vėl būtų korektiška. Tai vienas samprotavimas.

Antras samprotavimas susijęs su tuo, ką čia jau dėstė kai kurie kiti kolegos, t.y. bylų, taip pat įsigaliojusių teismo sprendimų sustabdymas, arba dabar jau, ačiū, yra švelniau pataisyta, atidėjimas. Aš ir anksčiau sakiau, ir dabar noriu pasakyti, kad, man atrodo, ir tuo atveju tikrai, t.y. dėl galimo bylų stabdymo Seimo sprendimu, bet taip pat ir dėl atidėjimo vis tiek reikalingas CPK pakeitimas. Man atrodo, ir dėl bylų atidėjimo, bet antra tiek ir dėl įsigaliojusių teismų sprendimų atidėjimo. Čia turi būti kiti pagrindai. Ir tas pagrindas turi būti visų pirma pačiame Civilinio proceso kodekse, o po to jau kur nors kitur.

Aš aiškinausi, bet taip ir negalėjau suprasti, nes man truputį keista, kai sakoma, kad teismuose nesivadovaujama Konstitucinio Teismo sprendimais. Tai yra tikrai ypatingas atvejis, ir jeigu yra koks teisėjas, tai, kaip sakoma, jį tuoj pat į dienos šviesą. Jeigu, kartoju, yra toks teisėjas ar ištisas teismas, kuris nekreipia dėmesio į įsigaliojusius Konstitucinio Teismo nutarimus, tai juos duokite šen, yra įvairios procedūros, kaip išspręsti tokio teisėjo, kuris nesiskaito su Konstitucinio Teismo sprendimais, klausimą. Bet, nepaisant mūsų visų domėjimosi, nė vieno fakto, jokios statistikos, o kiek teisėjų ir kiek sprendimų padarė, nesilaikydami Konstitucinio Teismo nutarimo. Nėra tos statistikos, o yra tiktai kalbos. Man atrodo, vis dėlto čia yra kitoks pagrindinis dalykas, apie kurį jau kalbėjome, ir aš pats sakiau, ir šiandien vėl noriu pabrėžti. Yra politinis reikalas ir norima juridinėmis priemonėmis šitai išspręsti. Tai buvo galima padaryti grakščiau, korektiškiau ir būtų buvę tas pat. Bet kai skubama, kai griebiamasi daug darbų, kai iš tikro chaotiškai dirbama ir ten, ir ten, tai ir padaromi ne patys geriausi darbai. Žodžiu, ir aš, ir mūsų frakcija prieš tokio įstatymo priėmimą.

PIRMININKAS. Dėkojame. Seimo narys J.Beinortas. Ruošiasi Seimo narys, Kaimo reikalų komiteto pirmininkas V.Lapė.

J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, mes iš tikrųjų šito įstatymo atžvilgiu turėtume būti labai sąžiningi ir pasakyti, kad laikotarpiu po 1992 m. bet kuri klaida, kurią Seimas padarė, buvo išnaudojama ir pridarydavo vis naujų problemų. Todėl iš tikrųjų, priimant šitą įstatymą, mes tikrai susidursime su naujomis problemomis, ir aš apie kai kurias iš jų galiu pasakyti.

Pirmiausia man atrodytų, kad vasario 1 d. yra pasirinkta pernelyg optimistiškai, nes aš netikiu, kad Vyriausybei pavyktų per sausio mėnesį parengti įstatymo projektą, kuris iš esmės atsakytų į visus tuos klausimus, kurie kyla dėl sustabdymo, dėl anuliavimo, dėl naujo požiūrio, naujos koncepcijos, požiūrio, grąžinant turtą. Aš tiesiog manau, kad gali nespėti, todėl būtų rizikinga tai rašyti.

Dabar kur galime labiausiai užstrigti? Man regis, kad mes labiausiai galime užstrigti dėl dviejų dalykų. Pirmasis - tai Restitucijos akto vykdymas. Mes žinome, kad kai mes dar 1990 m. priėmėme Restitucijos aktą, šitas dokumentas nebuvo palydėtas kokiais nors specifiniais įstatymais, ir iš tikrųjų 1992 m. laimėjusi LDDP dauguma į šitą aktą pažiūrėjo visiškai kitaip, negu žiūrėjo tuomet to akto sudarytojai. Jie pažiūrėjo į tai, jog tai yra tiesiog aktas, neparemtas įstatymais, ir neigė Lietuvos valstybės įsipareigojimą Bažnyčiai dėl išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimo. Dabar mes iš tikrųjų turėsime į tai pažiūrėti, juo labiau kad jau esame įsitikinę, kad ne tik Katalikų bažnyčia, bet apskritai visos tradicinės Lietuvos devynios bažnyčios iš tikrųjų vienaip ar kitaip gali prisijungti prie šito Restitucijos akto. Todėl jau vien vasario 1 d. terminas mums gali būti (aš turiu omeny Vyriausybę) nelabai realus.

Antras dalykas. Aš suprantu, kad bus kolizija, jeigu bandysime revizuoti tuos sprendimus, kuriuos padarė teismai, nes reikės peršokti, matyt, į kitą pakopą, kuri imtų, vadinkim, kasacine tvarka arba kitokia tvarka naikinti. Bet, man regis, mes galėtume šiek tiek “atpalaiduoti” šito įstatymo eigą, jeigu pažiūrėtume ir į tuos atvejus, kurie šičia, šito įstatymo projekte nėra aptarti. Tai aš noriu gerbiamajam S.Stačiokui pasakyti. Aš tik dabar radau ketvirtąjį variantą, bet ir ketvirtajame neradau to, ko aš ieškau. Pirmiausia dalis išlikusio nekilnojamojo turto buvo grąžinta natūra be jokių teisminių instancijų įsikišimo. Daliai tas grąžinimas, nors viskas yra aišku, niekam nereikėjo apskųsti - teismui, niekam nereikėjo ginčytis - tas grąžinimas dėl vienokių ar kitokių priežasčių yra užsitęsęs. Todėl dabar, pavyzdžiui, aš, galvodamas apie žemę, visiškai nesuprantu, kodėl turėtume sustabdyti tos žemės grąžinimą, jeigu šitą dalyką galima normaliai pabaigti vykdyti: atmatuoti, įkalti kuoliukus, įforminti dokumentus. Jeigu mes dabar taip parašome, tai mes faktiškai sustabdome netgi šitą vykdymo procesą. Todėl aš manau, gal būtų priimtina rasti ir įterpti formuluotę: išskyrus išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimo natūra atvejus, kai niekas neginčija ir nėra teisminių ieškinių. Man atrodo, kad tai palengvintų sprendimą. Tos tarnybos, kurios užsiima šito įstatymo vykdymu, paprasčiausiai nebūtų visiškai paliktos be darbo, o toliau normaliai galėtų dirbti, t.y. tvarkyti dokumentus, juos išduoti, tvarkyti aprašus ir pan. Aš manau, kad tai būtų racionaliau. O dėl tų dalykų, kurie yra ginčytini, aš suprantu, kad juos, matyt, reikėtų, kaip numatyta šiame įstatyme. Tiktai yra vienas dalykas: nors sako, kad tobulumui ribų nėra, bet aš siūlyčiau ponui S.Stačiokui antraštėje grįžti nuo ketvirtojo projekto prie trečio. Vis dėlto tai laikinasis įstatymas, o ne įgaliojimų laikino sustabdymo įstatymas. Jeigu tai bus laikino sustabdymo įstatymas, vadinasi, jis bus neterminuotas. Aš tiek norėjau pasakyti. Aš manau, kad reikėtų atsižvelgti į tai ir preciziškiau padaryti. Restitucijos klausimai, jau pradėtų grąžinti, vykdymo klausimai, trečia, suprantama, mechanizmas, kaip mes jį kvestionuosim arba apskųsime jau priimtus sprendimus. Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinysis kalbės Seimo narys V.Lapė - Kaimo reikalų komiteto pirmininkas.

V.LAPĖ. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pirmininke! Išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimo įstatymas, jo priėmimas buvo pats ryžtingiausias žingsnis, atkuriant Lietuvos nepriklausomybę gyvenime, arba, kaip juristai sako, de facto. Jo vykdymas pažadino Lietuvos žmonių - išbuožintų, ištremtų, įkalintų žmonių - viltį, žmonių, kurie turėjo viltį labai greitai vėl grįžti į kaimą, atsiimti savo tėviškes ir pradėti normalų gyvenimą, atkurti Lietuvos žemės ūkį.

Susidarė turbūt tuo metu galimybė kurti valstybę ant tikrai teisingų jos pamatų. Tačiau šitaip galvojančių valdžioje buvo nelabai daug. Po Seimo rinkimų buvusiame Seime atsirado visai kitokių nuomonių. Pirmiausia aname Seime įsivyravo tokia nuomonė, kad žemė yra nacionalizuota, o to nacionalizavimo akto atšaukimo tarsi nėra. Aš prisimenu, porą metų teko labai ilgai ginčytis su ponu P.Vitkevičiumi, teisės profesoriumi, su ponu M.Pronckumi, kuris čia dabar taip gražiai kalbėjo, kad neatšaukus 1940 m. žemės nacionalizavimo akto nebus galima normaliai sugrąžinti žemės. Ir toliau visą laiką buvo eskaluojamas tik toks šūkis: “Žemė tiems, kas ją dirba!” Todėl man atrodo, kad šitos dvi tendencijos, kurių viena - 1991 m. Aukščiausiosios Tarybos žmonių grupė, priėmusi įstatymus, o to Seimo ta grupė kaip tik padarė tai, apie ką kalbėjo čia ponas J.Beinortas ir kiti, kad Lietuvoje vyko be galo didelis žmonių supriešinimas. Jis įvyko ne dėl to, kad pats įstatymas buvo labai blogas, bet dėl to, kad jį pirmiausia atėjęs į valdžią Seimas pakeitė visiškai netinkama kryptimi, priėmė antikonstitucinius pataisymus. Kita - kad dėl šito įstatymo vykdymo atidavė įvairiems funkcionieriams, valdininkams spręsti. Juk susidarė neregėtos galimybės valdininkui dalyti žemę, nežiūrint to, kam ji turi būti grąžinta, kam priklausė arba priklauso. Per šitą laikotarpį mes patyrėme tokių negerovių, kurių Lietuvos žmonės patyrė tiktai per karą ir suvarius žmones į kolūkius. Maždaug su tuo galima palyginti.

Todėl aš manau, kad šiandien svarstomas tas klausimas yra gana aktualus ir jam pritars didžioji Lietuvos visuomenės dalis. O iš teisininkų pozicijų aš nenoriu kalbėti, kadangi neišmanau, bet iš pilietinių pozicijų aš manau, kad reikia pritarti šitam įstatymui po svarstymo. Tačiau norėčiau pasakyti, kad vis dėlto šitas išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimo įstatymas tam tikromis savo vietomis yra labai susietas su Žemės reformos įstatymu, ypač su 15 ir 16 straipsniais, kur kalbama, kad negrąžintą žemę arba nenustačius tos žemės savininko jau galima pardavinėti. Jeigu būtų įmanoma tai padaryti, aš manau, kad tikrai pritartų didžioji Lietuvos žmonių dalis ir aktyviai dalyvautų, rengiant naujus įstatymus. Kuo greičiau tuos įstatymus, naujus arba pataisytus, čia, Seime, priimsime, tuo greičiau tos bėdos Lietuvoje išnyks.

O dėl šitų bėdų, aš dar noriu pasakyti, man atrodo, daugiausia ašarų yra palieta. Jeigu mes jas surinktume, turėtume didelį ežerą. Mielieji, reikia spręsti labai radikaliai ir greitai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Demokratų frakcijos vardu - S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš pasistengsiu labai trumpai, nes tikrai tas laikas labai greitai bėga, bet klausimas yra labai svarbus ir negaliu nepasakyti kai kurių pastabų. Tuo labiau yra teikiamos mūsų pataisos, gal dabar jas reikėtų šiek tiek pakoreguoti, priderinti. Buvo siūlyta trečiajam projektui, dabar atsirado ketvirtasis.

Aš pasakysiu esmę. Aš galiu tik apgailestauti, apie ką mes kalbėjome ir su kolege J.Matekoniene, mūsų partijos buvo tokia idėja - dar anksčiau siūlyti Seimui ar Aukščiausiajai Tarybai priimti žemės restitucijos aktą. Bet tada neišdrįsome to padaryti ir galime dabar tik apgailestauti. Jeigu būtume tą padarę, valstybė būtų priėmusi estiškąjį variantą, šiandien šitų dalykų nebūtų reikėję daryti. Viskas būtų aišku, kas yra kieno, reikėtų tik sureguliuoti tam tikrus naudojimo santykius, jeigu žemė (aš kalbu konkrečiai apie žemę ir apie namus galime kalbėti), jeigu pakliūva į kokius nors rezervatus ar kitur, kaip ir yra Estijoje, žmogus atgauna, bet naudojimasis yra valstybės labai suvaržytas. Bet jis atgauna, tai yra jo, ir jis gali spręsti asmeniškai klausimą, ar jis parduoda valstybei ir perka kur nors kitur, ar jis sutinka su tokiomis sąlygomis. Mes šito nepadarėme. Mes praktiškai, kaip čia minėjo V.Lapė, nacionalizavome tiek namus, tiek žemę valstybės naudai, nes lyg jai to reikia, ir šiandien susiduriame su bėda, kad valstybė nepajėgi tų kompensacijų išmokėti, viskas nustumta 15 metų. O kol neužmokėta, tai yra, atsiprašau, atimta.

Dėl konkrečiai šito įstatymo. Mes siūlome atkreipti dėmesį pono S.Stačioko ir kitų, kad jeigu paliksime taip, kaip dabar suformuluota, ir visai nekalbėsime apie žemės reikalus, nekalbėsime apie Žemės reformos įstatymą ar bent jau kai kurių jos straipsnių sustabdymą, tai klausimo neišspręsime, vėl reikės prie jo grįžti. Todėl aš siūlyčiau tas pataisas, kurias mes teikiame, priimti. Aš dabar necituosiu Žemės reformos įstatymo nei 9, nei 13 straipsnio, nei kitų, iš kurių labai konkrečiai matyti, jog jeigu mes jų nestabdome, stabdome tik vieną įstatymą, vis tiek kitoje vietoje bėdos liks. Aš siūlyčiau priimti tas pataisas ir iki vasario mėn. parengti ne tiktai naujus šituos du įstatymus, mažiausiai du, gal jų ir daugiau reikės, bet ir parengti Restitucijos aktą, kad baigtųsi tos spekuliacijos apie 1940 metų nacionalizaciją. Manau, parengę tuos tris ar keturis kompleksinius dokumentus, mes padėsime tašką dėl šitų problemų ilgam ir atkursime ir teises, ir teisingumą Lietuvoje, baigsime visas spekuliacijas. Todėl Demokratų frakcija remia šitą projektą, bet su išlyga, remia su tomis savo siūlomomis pataisomis ir prašo rengėjus kuo greičiau teikti Restitucijos akto projektą. Jeigu reikia, padėsime, mes tam tikrų projektų jau turime parengę. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi visi, norėję kalbėti svarstymo metu, kalbėjo. Aš kviečiu dar pranešėją. Gal jis nori išsakyti baigiamąją nuomonę. Tada turėsime apsispręsti, ar pritariame po svarstymo.

S.STAČIOKAS. Iš pradžios aš pasakysiu, kas, manyčiau, priimtina be jokios galimos diskusijos. Pavyzdžiui, dėl pavadinimo pakeitimo. Iš tikrųjų turbūt galima grąžinti ir trečiojo varianto pavadinimą, dėl to, kad iš to pavadinimo irgi yra akivaizdu sustabdymo laikinumas. Laikinasis įstatymas savaime apie tai kalba, be to, jame nustatytas sąlyginis terminas, kada bus parengtas naujas arba pataisytas įstatymas.

Be abejo, Seimo nario J.Beinorto iškelta idėja dėl to, kad turėtų būti padarytos išlygos, jog išskyrus atvejus, kurie neapskundžiami teismo sprendimu, iš tikrųjų būtų idealus variantas. Bet galbūt būtų galima įvertinti labai paprastai - kad šitas įstatymas įsigalioja nuo tada, kada jis įsigalioja. Vadinasi, nuo to momento sustabdoma arba atidedamas bylų nagrinėjimas ir sustabdomas tų klausimų sprendimas, kas iki to laiko yra jau įvykdyta teisminiu ar neteisminiu būdu, tai ir lieka įvykdyta. Todėl aš siūlyčiau dabar nekomplikuoti vis dėlto šito politiškai apsisprendus. Klausimą iš esmės mes turime išspręsti taip. Jeigu mes vertiname, kad visa nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą tvarka reikalinga mūsų apsisprendimo teisinės ir politinės korekcijos, tai tada mes turime priimti šitą įstatymą. Jeigu ne, jeigu mes paliekame tą įstatymų situaciją, kokia ji yra, tada kitas klausimas.

Aš noriu atsakyti dėl Konstitucinio Teismo sprendimų duoti teisėją ir t.t. vertinimų. Nereikia net teisėjo duoti. Konstitucinio Teismo nutarimuose yra ne tik rezoliucinė dalis, bet yra ir vadinamoji konstatuojamoji dalis, t.y. įstatymo aiškinimo dalis. Ar reikia man įrodinėti, kad Seimas, darydamas visas pataisas dėl išlikusio nekilnojamojo turto įstatymo, neatsižvelgė būtent į Konstitucinio Teismo interpretacinę dalį? Juk iki šiol ir įstatyme nepadaryta korekcijų, ir teismai, kai sprendžia šiuos klausimus, vertina tokią tęstinumo poziciją, tartum valstybė ar kuri kita prie valstybės institucija yra savininkas, tartum preziumuojamas buvusios įvykdytos nacionalizacijos teisėtumas. Juk Konstitucinis Teismas akivaizdžiai ne vieną kartą yra pasakęs: neteisė nepagimdė teisės. Taip pat nepagimdė nacionalizacija arba kiti neteisėti aktai teisėtos valstybės arba kitos kokios nors institucijos nuosavybės teisės. Vadinasi, tęstinumas šiuo atveju turi būti pagrindinė idėja, pagrindinis principas, kuriuo remiantis turėtume tęsti šitą nekilnojamojo turto atstatymo visą tolesnį procesą.

Dėl civilinių bylų, dėl įsiteisėjusių teismo ir kitų institucijų priimtų sprendimų iki tos datos, kada šitas įstatymas įsigalios. Juk įsiteisėję sprendimai yra ir tie, kurie kasacine tvarka, priežiūrine tvarka nėra išnagrinėti. Jeigu mes kalbame apie visų instancijų teismų sprendimų atidėjimą, tai tuo pačiu mes turime atidėti ir priimtų įsiteisėjusių sprendimų vykdymo atidėjimą, nes kitaip mes vėl sukursime, sakykime, gal ne tokią didelę, bet vis dėlto visos atstatymo tvarkos koliziją. Todėl manau, kad jeigu mes ryžtamės iš viso priimti tokį įstatymą - pakeisti visos šitos reformos pačią esmę atsižvelgiant ir į Konstitucinio Teismo aiškinimus, - mes turime padaryti tokį atidėjimą.

Keletą žodžių dėl siūlymų išplėsti kitus įstatymus. Aš labai gerai suprantu situaciją. Be abejo, dalinai išlieka tam tikras pavojus nepilnos žemės privatizavimo garantijos pagal šitą įstatymą, bet jeigu mes išplėsime kitų įstatymų sustabdymą ar atidėjimą, atitinkamai paties įstatymo galiojimo laikas tampa neapibrėžtas. Mes padarykime tai konkrečiai būtent dėl žemės ir kito nekilnojamojo turto atstatymo klausimų pagal šį įstatymą. Niekas nedraudžia Seimui ir reikalauti šito, ir patiems inicijuoti, ir Vyriausybei tai daryti keičiant, rengiant projektą dėl šio įstatymo pataisų arba naujo įstatymo priėmimo paraleliai rengti ir kitų įstatymų, susijusių su žemės nuosavybės teise ir kito nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymu, pataisų. Lygiagrečiai tą turi daryti. Todėl aš siūlyčiau ir Demokratų frakcijos pataisų autoriams nereikalauti dabar tokią šito projekto pataisą būtinai priimti. Mes tuo tik apsunkintume paties įstatymo nukreiptą objektą, t.y. konkretaus klausimo išsprendimą dėl atidėjimo ir sustabdymo. Kuo daugiau įstatymų numatysime, tuo labiau terminas tęsis.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, svarstymo stadiją mes tuoj baigsime. Dabar turime apsispręsti dėl to, ar pritariam po svarstymo šiam įstatymo projektui. Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš pritarčiau po svarstymo šito įstatymo projektui, kaip ir minėjau iš tribūnos, su tom mūsų teikiamom pataisom. Norėčiau tik pacituoti. Dėl žemės reikalų praktiškai yra vienas įstatymas - Žemės reformos įstatymas. Štai 1 straipsnis, labai trumpas sakinys: “Šis įstatymas reglamentuoja žemės nuosavybės santykius ir žemės reformos tvarką.” Ir 2 straipsnis: “Žemės reformos tikslai - įgyvendinti Lietuvos piliečių teisę į žemės nuosavybę (...) ir naudojama įstatymo nustatyta tvarka.”

Šitie du įstatymai labai tampriai tarpusavyje susiję - tas, kurį mes stabdom, ir tas, kurio ponas S.Stačiokas, kaip aš supratau, lyg ir nenorėtų stabdyti. Ir čia yra kolizija, jeigu mes aną sustabdysime, o šito ne, šitas galios. Ir čia yra tokių tvarkų numatyta, kurios prieštarauja anam įstatymui. Aš nenorėčiau, kad kiltų visokių spekuliacijų tarp valdininkų, kas galioja, kas negalioja, kur stabdom, kur nestabdom. Aš sutinku, kad galima rengti tą įstatymą ir taip, kaip jūs siūlėte, nieko nedarant. Bet iki vasario mėnesio gali pasidaryti pakankamai bloga situacija. Žemės reformos įstatymo sustabdymas dabar daug žalos nepadarys, nes visi laukai užsnigti, ir tų dalykų niekas nevykdo laukuose, viskas vyksta popierių lygiu, ir popierių sustabdymas žalos tikrai nepadarytų.

Per tą laiką ką aš dar siūlyčiau? Ką ir iš tribūnos siūliau, - tai, ką jūs sakėte, kad yra Konstitucinio Teismo išvados, pasakančios labai aiškiai. Aš siūlyčiau pirmajam mūsų posėdžiui iki 9 d. parengti tą projektą, remiantis Konstitucinio Teismo išvadomis vis dėlto priimti restitucijos aktą. Ponas S.Stačiokas neprieštarautų (projektų, sakau, mes jau turime), vienaip ar kitaip formuluotų ir iki tos dienos mes galėtume bendrom pastangom tokį projektą Seimui pateikti. Jis būtų labai logiškas ir praktiškai išspręstų šitą problemą, nes mes remtumės būtent Konstitucinio Teismo išvada.

PIRMININKAS. Laikas!

S.PEČELIŪNAS. Aš baigiu, jeigu pirmininkas leidžia, ir prašau įvertinus mano argumentus priėmimo stadijoje papildyti tą įstatymą, stabdant ir Žemės reformos įstatymą. Mes netiesiogiai savo pasiūlymuose tą suformulavome. Prašyčiau juos priimti. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, šis klausimas yra aiškiai politinis, ir čia mes, žinoma, galime priešintis ar nesipriešinti, vis tiek dauguma padarys, kaip jai reikia. Aš jau sakiau kalbėdamas diskusijose, dabar dar kartą pabrėžiu, kad tai galima buvo padaryti korektiškiau, bet, matyt, norima viską greičiau, skubiau, o skubant nebūtinai geri darbai daromi. Taigi aš nepritariu. Būtų geriausias variantas šioje situacijoje bent jau šiandien nepriiminėti šito labai kontroversinio įstatymo projekto.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, kalbos dėl balsavimo motyvų baigtos. Seimo narys A.Sakalas dėl vedimo tvarkos. Prašom.

A.SAKALAS. Ne, aš repliką norėjau, bet turbūt po balsavimo.

PIRMININKAS. Po balsavimo. Gerbiamieji Seimo nariai, po balsavimo. Aš irgi vieną repliką turiu dėl S.Pečeliūno nuogąstavimų, bet aš irgi po balsavimo.

Dabar prašom pasiruošti balsuoti. Registruojamės.

Kol vyksta registracija, aš noriu pasakyti repliką Seimo nariui S.Pečeliūnui, kad Nuosavybės atstatymo įstatymo sustabdymas sustabdo ir bet kokius kitokius veiksmus, kurie gali būti vykdomi su ta nuosavybe, kuri yra grąžinama. Taigi jūsų nuogąstavimai dėl Žemės reformos įstatymo arba privatizavimo turėtų būti atmesti, nes bet kokie veiksmai toje žemėje, dėl kurios yra pretenzija susigrąžinti, turi būti sustabdyti, nes Nuosavybės teisių atstatymo įstatymas apibrėžia, kokia žemė negali būti grąžinta. Bet čia yra teisinė diskusija, ir mes turbūt jos netęsime toliau.

Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Balsuosime kompiuteriu. Kas už tai, kad po svarstymo šiam įstatymui būtų pritarta? Balsavimas pradėtas. Kas už tai, kad būtų pritarta, spaudžia mygtuką “už”. Balsavo 73 Seimo nariai. 60 Seimo narių pritarė, prieš - 12, susilaikė 1. Repliką po balsavimo - Seimo narys A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš suprantu, kad politinis sprendimas gali būti vienoks arba kitoks, ir aš matau, kad čia taip pat buvo galima padaryti politinį sprendimą, tai yra Seimo teisė. Bet kai politiniai sprendimai įgauna abejotiną teisinę išraišką arba diskutuotiną teisinę išraišką (tai daro mūsų labai gerbiamas teisininkas), man norėtųsi siūlyti, kad ateityje politiniams sprendimams priimti būtų naudojami grynai teisiniai argumentai ir, sakyčiau, nediskutuotinos teisinės normos. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys Č.Juršėnas irgi nori replikos?

Č.JURŠĖNAS. Replika šiek tiek kitu klausimu, bet ta pačia tema. Dėl įstatymo yra surašytas aiškinamasis raštas ir vienas iš motyvų yra tas (cituoju): “Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai teismai, nagrinėdami nuomininkų ieškininius pareiškimus, sprendžia bylas ir naikina sprendimus grąžinti namus savininkams, vadovaudamiesi įstatymo (...) redakcija, kuri Konstitucinio Teismo lapkričio 12 nutarimu pripažinta prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijos atitinkamam straipsniui”. Noriu atkreipti dėmesį, gerbiamieji bičiuliai, į datą - lapkričio 12 d. Nuo 12 d. dar nutarimas negalioja, jis galioja, kai paskelbiamas. Jis “Valstybės žiniose” atsirado lapkričio 21 d. Dabar antra data, kada atsirado pirmasis projektas - gruodžio 18 d. Mielieji bičiuliai, per tris savaites kiek blogų teismų sprendimų buvo? Kiek? Ar jų buvo tiek daug, kad reikėjo šitą įstatymo projektą gimdyti? Štai kur yra reikalo esmė. Ir juo labiau niekas man konkrečių faktų ir statistikos nepateikė.

Antras dalykas. Sakykime, jeigu teismas suklysta, tai dėl šitos teismo klaidos reikia stabdyti įstatymus. Tai būkime atviri ir tiesiai sakykime: anie įstatymai arba jų redakcija, kuri buvo padaryta 19921996 m., jums nepatinka ir dėl to reikia naikinti įstatymus. Sakykite tiesiai šviesiai, kad žmonės suprastų, kas yra daroma ir kas jų laukia dėl šitos maišalynės, kuri atsiras, jeigu mes drįsime priimti šitą įstatymą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, po svarstymo mes pritarėm. Kviečiu Seimo narį Č.Juršėną aktyviai dalyvauti rengiant naująjį Nuosavybės teisių atstatymo įstatymą. Dabar po svarstymo mes šiam projektui pritariam. Seimo Pirmininkas nori tarti žodį.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, man tenka jums priminti 1991 m. Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo įstatymą dėl piliečių nuosavybės teisių atstatymo ir t.t., kur pradžioje, 1 straipsnyje, buvo aiškiai pasakyta, apie ką kalbama. Apie neteisėtai atimtą nejudamą turtą. Neteisėtai atimtas nejudamas turtas okupacinės valdžios nacionalizacijomis, konfiskacijomis, Liaudies Seimo aktu, kurį mūsų Konstitucinis Teismas pripažino negaliojančiu ir neteisėtu, nepaisant kai kurių politikų pastangų įteisinti net pačią okupaciją. Taigi kalbama apie neteisėtai atimtą nejudamą turtą, kurį 1992 m. pabaigoje ar 1993 m. pradžioje - 1996 m. laikotarpiu buvo įvairiomis čia balsuojamomis kryptimis, nors tai ir ne įstatymas buvo, tik kažkokios kryptys, o po to jau ir įstatymų kryptys, buvo ta teisė maksimaliai apribojama, kad tik kuo daugiau būtų negrąžinama. Ir galų gale mes matėme praktiką, paskutiniai tų įstatymų kaitaliojimai buvo daromi jau pastaraisiais metais, kad net ir jau grąžinta nuosavybė galėtų būti dar sykį atimama. Ir tas buvo daroma juokiantis, įžūliai juokiantis, štai nuomininkai balsuos už tuos, nuomininkai už tuos nebalsuos, o teisingumas, konstitucinė valstybės tęstinumo ir apskritai teisingumo logika neegzistavo. Buvo grynai politinis tų įstatymų kaitaliojimas ir galų gale tai tęsiasi.

Man ypač baisu galvoti apie tai, kai pagal praėjusio Seimo nutaisytus įstatymus nuosavybė atimama pakartotinai. Kitaip sakant, mes konstatavome, jog ji buvo nacionalizuota neteisėtai, atimta neteisėtai okupacinės valdžios, paskui grąžinama arba bent pripažįstama, kad yra teisė atsiimti tą turtą. O dabar jau nepriklausoma Lietuva atima pakartotinai. Mes nepajėgėm to sustabdyti, tą galėjo sustabdyti tik nauji Seimo rinkimai. Žmonės padarė savo išvadas dėl tokių įstatymų ir dėl tokių įstatymų leidėjų. Tačiau iš tikrųjų mes šiek tiek vėluojame, jau eina ne viena savaitė, teismai daro sprendimus toliau, mes gauname signalų, kad vėl nusavinamas netgi jau grąžintas turtas, arba tas turtas, kuris turi būti grąžintas, skubiai parduodamas. Štai kodėl gimė sumanymas sutvarkyti tuos visus veiksmus ir iš tikrųjų sustabdyti įstatymą. Bet kol mes jį sutvarkysime, ponas Č.Juršėnas siūlo neskubėti ir t.t., tai dar skriaudų bus padaryta. Aš nemanau, kad reikia leisti toliau daryti skriaudas ir toliau naudotis praėjusio Seimo kadencijos iškreiptais įstatymais. Mes galime tai sustabdyti ir reikia tai padaryti nedelsiant.

Aš siūlau priiminėti šitą įstatymą ypatingos skubos tvarka, kad neteisėtai atimta žemė, neteisėtai atimti namai nebūtų pardavinėjami, sustabdykime tą procesą. Juo labiau kai yra faktų, kai jau grąžintas turtas dar sykį atimamas, lyg nepriklausoma Lietuva jį dabar nacionalizuotų ir įtvirtintų, ką padarė okupantas.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, yra siūlymas po viso svarstymo procedūros iš karto pradėti priėmimo procedūrą, t.y. taikyti ypatingos skubos tvarką. Noriu pastebėti, kad tai yra labai modifikuota ypatingos skubos tvarka, kadangi visa svarstymo procedūra baigėsi ir komitetas svarstė išsamiai. Seimo Pirmininkas siūlo tik dabar iš karto daryti priėmimą.

Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu? (Balsas salėje) Č.Juršėnas galvoja, kad negalima. Tokiu atveju aš prašau pasiruošti balsuoti dėl to, ar taikom ypatingos skubos tvarką. Dėl ypatingos skubos tvarkos nori kalbėti Seimo narys Č.Juršėnas. Jam nepatinka. Seimo narys J.Listavičius. (Balsai salėje) Dėl šito klausimo nenorite?

Seimo narys Č.Juršėnas. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, pirmiausia noriu pasakyti, kad Č.Juršėnas tikrai siūlo neskubėti, bet Č.Juršėnas, kaip padorus žmogus, jums pasiūlė variantą, kaip reikėjo daryti. Jeigu tai buvo kapitalinis, skaudžiausias jums klausimas ir jūsų rinkiminis pasižadėjimas, reikėjo parengti pataisas lapkričio 25 d. ir jūs būtumėte ramiai, neskubėdami (dabar pasakysiu naują terminą), be juridinio buldozerio viską padarę. O dabar ne šiaip sau buldozeris, bet juridinis buldozeris eina. Ir todėl - stabdyk buldozerį!

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary Juršėnai, aš siūlau jums stabdyti jūsų buldozerius ir nesiveržti į nacionalinį radiją ir televiziją šitaip, kaip buvo daroma. Dabar prašom apsispręsti balsuoti. Jau registravomės.

Balsuojame dėl ypatingos skubos tvarkos. Kas už tai, kad būtų taikoma ypatingos skubos tvarka, prašom balsuoti. Balsavo 69 Seimo nariai. 60 - už ypatingos skubos tvarką, prieš - 8, susilaikė 1. Taigi dabar pradėsime priėmimo procedūrą.

Gerbiamieji Seimo nariai, kas nori kalbėti dėl šio įstatymo priėmimo? Keturi - už, keturi - prieš. V.Aleknaitė. Prašom.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Aš noriu kalbėti...

PIRMININKAS. Atsiprašau, palaukite, sustabdau! Atsiprašau, per ilgą darbą ir klausydamas Č.Juršėno pradėjau daryti klaidas. Aš tikiuosi pasitaisyti, ir Č.Juršėnas netrukdys mums daugiau. Kitą sykį jis pats pasiūlys geresnius variantus, o ne tik siūlys kitiems daryti geresnius variantus. Pradedame priiminėti pastraipsniui. Kviečiu į tribūną pranešėją, Seimo narį S.Stačioką. Jeigu galite, ateikite į tribūną, nes yra pataisų ir teks apsispręsti, ar jas priimsime, ar ne. Dabar, kadangi priiminėsime pastraipsniui, pradedame nuo 1 straipsnio. Ar yra pataisų 1 straipsniui? Seimo narius, kol dar neprasidėjo priėmimas, kurie nesupranta, kodėl šitas įstatymas yra priimamas, aš kviečiu užeiti pas mane. Aš parodysiu laiškus, gautus net ir šiandien. Manau, kad tai pakankamai įtikinantys laiškai, kodėl reikia priimti šitą įstatymą. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.

S.STAČIOKAS. Dėl 1 straipsnio yra Demokratų frakcijos pasiūlymas. Bet jeigu kalbėsime dėl sustabdymo, žinoma, aš daug galvojau. Aišku, tol, kol vyko šita diskusija. Jeigu jau norime papildyti Žemės reformos įstatymu, kaip kad buvo siūlymų ir konkrečiai formuluota, tai tada reikėtų nurodyti konkrečius straipsnius. Matyt, 15, 16 straipsnius.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš siūlau tokį modelį. Jeigu leisite, dabar pasakysiu modelį ir tada pasiūlysiu, kaip, kurioje vietoje turime taisyti. 1 straipsnyje palikti taip, kaip jūs parašėte. Minėti tik šitą vieną įstatymą. Bet 2 straipsnio pirmąjį punktą papildyti taip, kaip mes siūlome. Nes visame įstatyme niekur nėra net užuominos į žemę. Vadinasi, gali taip atsitikti, kaip aš sakau, kad visi kalbės apie butus (kaip čia buvo minėta), apie namus, bet apie žemę niekas negalvos. Todėl tam, kad šitaip neatsitiktų, mes siūlome pirmąjį punktą ir papildyti. Po viso teksto, kur jūs surašėte, - ir žemę, dėl kurios pagal tokį įstatymą gali kilti kokių nors klausimų, kartu paminint ir tuos grąžintinus butus. Kitaip sakant, parodyti, kad pagal šitą įstatymą mes stabdome visą tą procesą, ne tik dėl namų ir butų, bet ir dėl žemės. Ir nenurodome konkrečių įstatymų, nei to Žemės reformos įstatymo. O apačioje, 3 straipsnyje, paminime, kad reikia rengti ir tą įstatymą.

Vadinasi, kas tada atsitiktų juridiškai, kaip aš galvoju. Gal aš klystu, jūs galėsite mane pataisyti. Mes nestabdysime viso Žemės reformos įstatymo, bet kai bus paminėti žemės reikalai, tai automatiškai turės neveikti tie straipsniai, kurie susiję su šituo Nekilnojamojo turto įstatymu, kurį mes sustabdome. Tai ir 6, ir kiti straipsniai, ir tie straipsniai, kuriuos jūs paminėjote. Aš vis dėlto manau, kad jūs priimate mano pasiūlymą paruošti Restitucijos aktą, jį priimti anksčiau, negu ateis vasario 1oji, gal sausio 9 d., ir taip mes iš esmės juridiškai tiksliai, argumentuotai išspręsime visą problemą ir žengsime didelį žingsnį į priekį. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš prašau kalbėti juridiškai tiksliai ir argumentuotai. Kalbame dėl 1 straipsnio. Jūs išvardijote visas jūsų pataisas. Tokiu būdu mes negalime konstruktyviai dirbti. Dėl 1 straipsnio V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau dar kartą paklausti.

PIRMININKAS. Klausti dabar negalima.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerai. Tada mano pasiūlymas dėl įstatymo paskirties. Juk taip, kaip parašytas, šis straipsnis sustabdo visą įstatymą, net, tarkime, pareiškimų rašymo tvarką ir daugelį technologinių dalykų, kurie tame Nekilnojamojo turto grąžinimo įstatyme yra. Vadinasi, taip priimant sustoja viskas nuo elementariausių iki pačių stambiausių politinių dalykų. Kyla klausimas: ar mes iš tikrųjų taip totaliai norime viską sustabdyti, net tam tikras technines procedūras? Ar ne geriau buvo nurodyti, kad laikinai sustabdome tuos ir tuos lemiančius straipsnius? Tarkime, pareiškimų padavimo tvarką vargu ar reikia stabdyti.

PIRMININKAS. Pareiškimai jau seniai baigti priimti. Jau nebegalima pateikti naujų. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, reikia šiek tiek žinoti įstatymus.

S.STAČIOKAS. Praėjusį kartą aš minėjau, kad tai susiję tik su teisiniais sprendimais dėl šio įstatymo, konkrečiais teisiniais sprendimais. Tais, kurie turi teisinę reikšmę. Tai nesusiję su visų tarnybų darbu, archyvinių dokumentų surinkimu, pagrindimu ir t.t. Dėl žemės siūlo pataisą, bet man atrodo, kad šitas įstatymas dėl nekilnojamojo turto grąžinimo apima ir žemę. Tiek, kiek jis apima, tiek ir reikia tą įstatymą stabdyti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar kalbame apie 1 straipsnį, kuriam jokių pasiūlymų nėra gauta. Dar sykį aš noriu priminti, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymas apima viską - ir namus, ir žemę, ir nustato, kokia žemė negali būti grąžinama. Ta žemė, kuri yra atiduodama po 3 ha ir t.t. Taigi šituo 1 punktu yra sustabdoma viskas - visi santykiai, kurie kalba apie tą žemę, kuriai galioja įstatymas dėl Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų. Vienas Seimo narys, V.Andriukaitis, kalbėjo lyg ir prieš. Seimo narys Č.Juršėnas gali pasakyti aiškiau.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, tikrai tai yra ydingas dalykas, ir aš balsuosiu prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad mes jau praeityje turėjome tokių ydingų dalykų kaip Pirminio privatizavimo įstatymas, kuris draudė kai ką daryti. Buvo apeinamas veikiant pagal kitą įstatymą. Todėl nors iš tiesų nekilnojamojo turto reikalų įstatymas apima viską, turėtų apimti viską, aš nebūčiau prieš (čia girdėjau pasiūlymą), kad į 1 straipsnį būtų įterptas po ano įstatymo pavadinimo dar ir Žemės reformos įstatymo 15 ir 16 straipsnių galiojimas. Kad kas nors nepiktnaudžiautų net ir mums priėmus šitą įstatymą. Aš, žinoma, už, bet jeigu pranešėjas jį priimtų, tai tą ankstesnį pasiūlymą aš dar pakartojau.

PIRMININKAS. Seimo narys Č.Juršėnas dėl vedimo tvarkos.

Č.JURŠĖNAS. Aš labai atsiprašau, 1 straipsniui iš tikrųjų nėra jokių pataisų. Tai, kas teikiama žodžiu, yra nestatutiška.

PIRMININKAS. Aš pripažįstu teisingą Seimo nario Č.Juršėno pastabą, todėl aš nemanau, kad mes dabar galėtume papildomai svarstyti kokius nors pasiūlymus 1 straipsniui.

Gerbiamieji Seimo nariai, gal mes sutarkime, kad šiuo atveju laikysimės to, kas yra numatyta Statute. Nepaverskime batalijų dėl šio įstatymo dar ir batalijomis dėl to, ar mes laikomės Statuto. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl 1 straipsnio visos kalbos baigtos. Ar mes dar sykį registruojamės?

Gerbiamieji Seimo nariai, užsiregistravo 84 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad 1 straipsnis būtų priimtas? Balsuojame kompiuteriu. Vyksta balsavimas. Prašom balsuoti.

Iš viso balsavo 76 Seimo nariai. Už - 62, prieš - 12, susilaikė 2. 1 straipsnis yra priimtas.

Dėl 2 straipsnio. Yra išdalyta pataisa, bet ji irgi yra išdalyta pavėluotai, įregistruota tik gruodžio 23 d., t.y. šiandien. Aš matau jūsų pataisą. Prašome dėl vedimo tvarkos, jeigu galite, pone Pečeliūnai.

S.PEČELIŪNAS. Aš pasakysiu labai paprastai. Kadangi vyksta visos trys stadijos vienu metu, mes niekur nepavėlavome. Yra ypatinga skuba...

PIRMININKAS. Teisingai. Jūsų pataisos priimamos, nes galima buvo išdalyti prieš 2 val. Jos buvo išdalytos anksčiau. Tokiu atveju mes nagrinėjame S.Pečeliūno išdalytas pataisas. Taigi 2 straipsnio 1 punktui yra pataisa. Prašom. S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, kadangi mes negalėjome priimti Seimo Pirmininko siūlomo papildymo 1 straipsniui dėl statutinių reikalavimų, tai iš esmės mūsų teikiamas pasiūlymas 2 straipsnio 1 punktui netiesiogiai atsako į šitą klausimą, nes yra užsimenama apie žemę, į kurią pagal tą įstatymą... o paskui jau Žemės reformos įstatyme yra remiamasi šituo įstatymu, ten kai ką darant. Žodžiu, mes susiejame tuos du dalykus. Paties žodžio “žemė” paminėjimas, man atrodo, išspręs tą klausimą, kurio mes negalėjome išspręsti 1 straipsniu dėl grynai reglamentinių reikalavimų. Aš jums siūlyčiau priimti mūsų siūlomą pataisą ir, man atrodo, mes tada išspręsime tą problemą, apie kurią čia buvo kalbėta.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys Č.Juršėnas. Galite paremti arba neparemti pataisos.

Č.JURŠĖNAS. Neremiu. Ji tikrai nereikalinga. Ir taip šitas įstatymas blogas.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Stasiškis. Galite paremti pataisą.

A.N.STASIŠKIS. Taip, iš tikrųjų aš remiu tą pataisą. Galbūt ji yra ne geriausios kondicijos, ne geriausios redakcijos, bet iš tikrųjų ji išsprendžia tai, ko negalėjome padaryti 1 straipsniu, ir ji nors apsaugos nuo tos neteisingos interpretacijos. Iš tikrųjų atstatymo į nekilnojamąjį turtą teisių įstatymo galiojimo sustabdymas nereiškia, kad sustabdysime piktnaudžiavimą Žemės reformos įstatymu, ir privatizavimas, tuo labiau priverstinis išpardavinėjimas svetimos, neteisėtai atimtos žemės, tebesitęs. Todėl būtina padaryti nors tokios redakcijos nuorodą. Aš už tai, kad pataisa būtų priimta.

PIRMININKAS. Pranešėjas.

S.STAČIOKAS. Aš jau anksčiau minėjau, kad, mano požiūriu, tas įstatymas, kuris 1 straipsnyje ir visame šitame įstatyme minimas, tai apima, bet ši redakcija iš esmės nekeičia esmės, todėl, jeigu Seimo nariai vertintų, kad ji patikslina sampratą, tai ji neišeina už šito įstatymo ribų. Būtent to įstatymo objekto, apie kurį kalbame. Aš neprieštaraučiau, jeigu taip apsispręstume.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi buvo prieštaraujančių, nors pranešėjas ir priima šią pataisą, mes turime apsispręsti balsuodami. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad S.Pečeliūno pateikta pataisa būtų priimta, spaus mygtuką “už”, kas prieš - “prieš”. Balsavimas pradėtas.

Iš viso balsavo 74 Seimo nariai. Už - 59, prieš - 11, susilaikė 4. S.Pečeliūno pataisa yra priimta.

Dabar prašom dėl viso 2 straipsnio. Kas nori kalbėti dėl 2 straipsnio? S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Siūlau priimti 2 straipsnį.

PIRMININKAS. Ačiū. Vienas Seimo narys gali prieštarauti jam. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Iš tikrųjų sunku sutikti, ypač šiuo atveju su trečiąja dalimi, 3 šio straipsnio papunkčiu atidėti įsiteisėjusio teismų sprendimo vykdymą, kuris sugrąžina mus į praktiką, kai viskas galiojo atgal. Tai labai abejotinas sprendimas. Kita vertus, ko gero, daugelis juristų šiandien tikrai suabejotų tais argumentais, kuriuos bando ponas S.Stačiokas pateikti ir įtikinti. Vargu ar galima tam pritarti? Aš prieš.

PIRMININKAS. Jūs prieš? Kalbėjo 2 Seimo nariai. Vienas kalbėjo už, vienas - prieš. Dabar apsispręsime balsuodami dėl viso 2 straipsnio. Kas už tai, kad šis straipsnis būtų priimtas, spaus mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas. Prašom balsuoti.

Iš viso balsavo 77 Seimo nariai. Už - 64, prieš - 11, susilaikė 2. 2 straipsnis priimtas.

Dabar 3 straipsnis. Čia yra Seimo nario S.Pečeliūno pataisų. Prašom. Seimo narys S.Pečeliūnas pateiks pataisas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Primenant tuos argumentus, kuriuos sakiau, mes siūlome, kad Vyriausybė vis dėlto rengtų ir Žemės reformos įstatymo naują projektą, taip pat kitus su žeme susijusius projektus, gal kai kurių įstatymų pataisas, bet kad ji to klausimo neužmirštų. Dar siūlome papildyti vienu argumentu - tai tarptautinės teisės dokumentus, kuriuos Lietuvos Respublika yra ratifikavusi, kaip vieną iš argumentų, kodėl visa tai reikia daryti.

PIRMININKAS. Seimo narys Č.Juršėnas gali paremti arba neparemti šitų pataisų.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, tikrai negaliu paremti ir dėl kelių motyvų. Žinoma, visas straipsnis yra prastas, bet tai pridėjus jis taps iš viso sunkiai įvykdomas. Aš abejoju, ar Vyriausybė per vieną mėnesį (juk reikia turėti galvoje visas šventes) spės padaryti tai, kas surašyta baziniame variante, ir tai, kas bus, jeigu mes priimsime šitą pataisą. Mane jaudina dar ir kitas dalykas. Man atrodo, mes seniai susitarėme, kad Vyriausybės negalime įpareigoti, ir netgi pavesti yra ne visai korektiška. Reikia Vyriausybei siūlyti padaryti tą ar tą.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Vaišnoras. Gali pritarti pataisai.

A.VAIŠNORAS. Aš galiu pritarti ir aš pritarsiu. Man labai įdomu, kodėl žmogus, t.y. Seimo narys ponas Č.Juršėnas, sakė “abejoju”. Abejoti nėra labai sveika, bet aš manau, kad turėtų būti taip arba ne. Aš visai neabejoju ir siūlau pritarti šitai pataisai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, diskutuoti reikia ne su Seimo nariu Č.Juršėnu, o reikia pasakyti savo nuomonę apie pateiktas pataisas. Dar pranešėjas dėl pataisos.

S.STAČIOKAS. Dėl pataisos, kaip minėjau ir anksčiau, 3 straipsnyje vis dėlto nesiūlyčiau nurodyti kitų įstatymų dėl to, kad taip susikomplikuoja konkretus paties parengimo objektas. Šiuo atveju mes kalbame apie vieną įstatymą kaip garantiją, kai nustoja galioti šitas mūsų priimamas įstatymas. Jeigu mes išplėsime į kitus įstatymus, atsiras jau du, sakykim, sąlyginiai termino skaičiavimo dalykai. Todėl aš vis dėlto norėčiau, kad apsispręstume dėl pirmojo varianto, turint minty, kad vis tiek kitų įstatymų pataisos turės būti daromos susiejant su šituo įstatymu, kurio galiojimą stabdome.

PIRMININKAS. Seimo Pirmininkas V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Šiuo atveju aš sutinku su pranešėju. Jeigu yra pavedama Vyriausybei iš tiesų per palyginti trumpą laiką parengti naują įstatymą, arba naują jo versiją, išvalytą, patikslintą, tai Vyriausybė turės labai rimtai dirbti, kad tai būtų įvykdyta ir kad mes kovo mėnesį galėtume išspręsti ir priimti jau tą naują arba atnaujintą įstatymą. Pono S.Pečeliūno siūlymas numato dar kitus įstatymų projektus su įpareigojimais atsižvelgti ir taip pat tik iki vasario 1 d. Būtų reikėję tada keisti visas datas. Dabar aš vis dėlto siūlau ponui S.Pečeliūnui arba atsiimti, arba aš pats susilaikysiu dėl šitos jo pataisos. Geriau palikime taip, kaip yra, kad nors tas vienas įstatymas iš tikrųjų iki vasario 1 d. ir po to kovo mėnesį būtų sutvarkytas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kalbos dėl balsavimo motyvų yra baigtos. S.Pečeliūno siūlymą mes galime įrašyti į mūsų posėdžio protokolą, kad mes visi prašome Vyriausybę taip pat peržiūrėti ir Žemės reformos įstatymą ir, kai galės, pateikti jį svarstyti Seimui. S.Pečeliūnas. Trumpą repliką, prašom.

S.PEČELIŪNAS. Aš sutinku su jūsų formuluote, kad jūs pirmąjį pabrauktą sakinį, kuris yra papildymas, įrašytumėte į protokolą, kad Vyriausybė to neužmirštų. Bet kodėl yra atsisakoma antrojo pabraukto sakinio dalies? Kodėl nevertinsime pagal tarptautinės teisės dokumentus, su kuriais mes esame suderinę? Šitą, aš manau, galime palikti.

S.STAČIOKAS. Čia dalykai yra tikrai preziumuojami, mes juk turime savo įstatymus derinti prie tų tarptautinių konvencijų, kurias mes esame pasirašę. Kitas dalykas - Konstitucija. Turi atitikti Konstituciją mūsų ratifikuoti tarptautinės teisės aktai, bet kiti turi būti derinami su šitais dokumentais. Kodėl mes kiekviename įstatyme turėtume tą minėti? Tada reikėtų tą rašyti beveik visuose įstatymuose.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gal Seimo narys S.Pečeliūnas sutinka neteikti savo pataisos balsuoti?

S.PEČELIŪNAS. Aš nežinau, kaip dabar pasielgti, pone pirmininke, nes niekas nematė to mūsų protokolinio įrašo, kaip jis bus suformuluotas Vyriausybei. Mano klausimas yra tik vienas. Vis dėlto ar žemės reformos įstatymai (čia nėra konkretaus pavadinimo su numeriu ir t.t., jų yra keli) tikrai bus peržiūrėti? Jeigu Vyriausybė atliks tik vieną darbą, peržiūrės tik vieną įstatymą ir jį sutvarkys taip, kaip mes norime, jis vis tiek bus griaunamas kitų įstatymų. Jeigu mes sutariame, kad Vyriausybė rengs visą kompleksą (ir tą naująjį įstatymą, ir reikalingas pataisas, lydinčias kitus įstatymus), gal ne iki tos pačios vienos datos - datų nereikia rašyti, tada aš galiu šitos pataisos papildymą atsiimti. Bet jeigu atsitiks kitaip, kur tada tas saugiklis? Aš matau tik vieną saugiklį: jeigu čia dabar viešai ponas S.Stačiokas įsipareigoja sėsti su mumis prie stalo ir iki sausio mėn. 9 d. parengti Restitucijos aktą bei jį pateikti Seimui priimti, aš manau, visos problemos yra išsprendžiamos. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad čia retorinis klausimas, kadangi siūlymas yra Vyriausybei, o ponas S.Stačiokas yra Seimo narys ir Seimo komiteto pirmininkas. Tai mes nevisiškai apie tuos pačius dalykus kalbame. Bet... (Balsai salėje) Galime balsuoti.

S.STAČIOKAS. Aš negaliu įsipareigojimo jums pateikti kaip argumento balsuoti dėl įstatymo. Be abejo, kad...

PIRMININKAS. Man atrodo, greičiau bus, jeigu mes balsuosime dėl S.Pečeliūno pataisos. Ar gal jis jau ją atsiėmė? Aš siūlau apsispręsti balsuojant dėl Seimo nario...

Pone Seimo nary Pečeliūnai, mes apsispręsime balsuodami, nes čia bus diskusija be galo.

Taigi siūlau balsuoti dėl Seimo nario S.Pečeliūno pataisos. Kas už tai, kad ji būtų priimta, spaus mygtuką “už”. Prašom. Balsavimas prasidėjo. Kas siūlo prieš arba susilaikyti, taip ir balsuos. Taigi Seimo nario S.Pečeliūno pataisai dėl 3 straipsnio 6 Seimo nariai pritarė, prieš - 48, susilaikė 9. Taigi šita pataisa nepriimta.

Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, dėl viso 3 straipsnio. Ar yra norinčių kalbėti dėl 3 straipsnio? S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš galiu truputį tik apgailestauti, nes pono pranešėjo pozicija dabar truputį susvyravo. Jeigu pirmą kartą kalbėdamas tribūnoje jis sutiko, kad Restitucijos aktą reikia rengti, ir sutiko, kad iki to posėdžio mes galėsime tai padaryti, tai dabar jis lyg ir to atsisako. Jeigu jis būtų sutikęs su manimi sėsti ir tai padaryti, dėl mano pataisos nereikėtų balsuoti. Aš ją atsiimčiau. Aš manau, kad mes galime dėl visko sutarti, pone pirmininke, ir sutaupyti laiko.

PIRMININKAS. Aš suprantu...

S.PEČELIŪNAS. Dabar mes darome priešingai. Už visą 3 straipsnį, aišku, aš balsuosiu už. Bet ką padarysi! Jeigu šiandien nėra aiškaus atsakymo, ar naujasis Lietuvos Respublikos Seimas yra pasiryžęs įvykdyti Konstitucinio Teismo nutariamąją dalį ir baigti spekuliacijas Lietuvoje dėl 1940 m. nacionalizacijos galiojimo. Iš komisijos pirmininko aš tokio įsipareigojimo neišgirdau. Štai kur yra pagrindinis klausimas.

PIRMININKAS. Jūs prieikite prie komiteto pirmininko ir paklauskite.

Seimo narys Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Aš prieš 3 straipsnį visų pirma todėl, kad duotas nerealus laikas Vyriausybei pateikti siūlymus, ir todėl, jog nereaguota į mano pastabą, kad Vyriausybei nereikėtų ko nors pavesti daryti. Tuo labiau nereikėtų jos įpareigoti. Yra korektiškesnių formulių.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi vienas Seimo narys už, vienas Seimo narys prieš. Apsispręsime balsuodami. Kas už tai, kad 3 straipsnis būtų priimtas, prašom balsuoti už. Balsavimas pradėtas. Iš viso balsavo 72 Seimo nariai. Už - 66, 6 - prieš, nė vienas nesusilaikė. Taigi 3 straipsnis priimtas.

Prašom. Kas nori kalbėti dėl viso įstatymo? Keturi - už, keturi - prieš. Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, čia buvo pasakyta labai daug įvairių ir gražių žodžių. Jeigu kalbėčiau asmeniškai apie save, tai man, ko gero, šitas įstatymas būtų naudingas, kadangi aš taip pat esu tam tikras žemės savininkas, vadinasi, ir nuskriaustas būčiau. Tačiau aš niekada nedrįsau kaimo žmonių sąskaita gvieštis į savo nuosavybę. Dabar, atrodo, bręsta tai, kad iš kaimo žmonių, gyvenančių kaime ir ten dirbančių žemę, šita žemė bus lyg ir atimta. Sklando tokie svarstymai ir žodžiai. Todėl aš kategoriškai pasisakau prieš tokius dalykus. Žinoma, mums reikėtų žinoti žmonių pavardes, kurie ryšis tam ir ryžosi, ir aš manyčiau, kad reikėtų balsuoti vardiniu būdu už šitą įstatymą, kad būtų galima pasakyti kaimo žmonėms, kas konkrečiai ir už ką yra atsakingas.

PIRMININKAS. Dėl vardinio balsavimo apsispręsime vėliau.

Seimo narys J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Įstatymas “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” buvo vienas pagrindinių Lietuvos valstybės atkūrimo ir tęstinumo įstatymų. Aš šiandien priiminėjant šį įstatymą negaliu balsuoti už todėl, kad lyg per šešerius metus tam, kas buvo padaryta atstatant nuosavybės teises, per vieną mėnesį iki vasario mėn. 1 d. dabar atsitiks kažkas baisaus. Aš suprantu, kad tą įstatymą dar reikia taisyti. Aš čia nematau, sakykim, testamentu paliktų nuosavybės teisių atstatymo ir kitų, kurioms pritarčiau. Aš suprantu, jog Vyriausybė nori gauti įgaliojimų, kad nesusaikstytume jai rankų parengti naują įstatymą, tačiau tam, kad parengtume įstatymą, reikia sustabdyti įstatymą. Aš tikrai balsuosiu už naująjį pataisytą įstatymą ir dalyvausiu jo taisyme. Manau, kad reikia dar daug ką padaryti, bet šiandien stabdyti įstatymą “Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” man yra tas pat, kas, sakykim, įvairūs moratoriumai, kurie buvo 1990 m.

PIRMININKAS. Aš atsiprašau, išjungiau. Palaukite.

J.ŠIMĖNAS. Deja, aš dar kartą turiu apgailestauti, kad šis ypač svarbus įstatymas nebuvo svarstomas ir frakcijose.

PIRMININKAS. Ir Seimo narė V.Aleknaitė.

V.ALEKNAITĖABRAMIKIENĖ. Priešingai negu prieš mane kalbėjęs ponas M.Pronckus aš nesitikiu jokios ypatingos asmeninės naudos sau iš grąžinamo turto. Taip, jūs sakėte, kad jums tai būtų naudinga, bet aš pasakyčiau atvirkščiai. Pati nesu labai stambi paveldėtoja, bet neturėčiau teisės nepritarti šitam įstatymui vien po mano paskutinio vizito į rinkimų apygardą. Iš atėjusių 60 piliečių bemaž pusė atėjo verkdami, kaip iš jų dabar tyčiojasi agrarinės tarnybos. Per ketverius metus žmones taip išgąsdino, kad kai kurie jų net bijo rašyti laišką Seimo nariui, nes jiems buvo sakoma, jog dabar jau pėsti eisią į Sibirą, ir man tekdavo aiškinti, kad Sibiras jau seniai ne Lietuvos teritorija, jau keli tūkstančiai metų kaip ne Lietuvos teritorija. Deja, tai yra labai liūdna žmonių gąsdinimo praktika - rankų užlaužinėjimo, bandymo pasinaudoti paskutinėmis įstatymo veikimo minutėmis, kad tiktai parodytų jiems: “palaukite, palaukite, nesidžiaukite, laikai vėl sugrįš, ir bus taip, kaip mes norime”. Deja, tokia praktika yra kaimo agrarinėse tarnybose. Kol mes čia kuriame teorijas, žmonės yra paprasčiausiai kankinami. Ir kaip tik todėl reikėjo imtis tokios stabdymo priemonės, kad iš žmonių nustotų tyčiotis.

PIRMININKAS. Seimo narys Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke! Mielieji kolegos! Aš negaliu balsuoti už šį įstatymą dėl kelių priežasčių.

Pirma priežastis. Tokio kapitalinio, ypatingo įstatymo šito Seimo darbe tikrai dar nebuvo. Ir toks įstatymas yra sparčiai nagrinėjamas ir priimamas.

Antra priežastis. Šitas įstatymas neatitinka Konstitucijos. Galbūt aš klystu, bet, man atrodo, tiek įstatymų stabdymas yra naujas žodis mūsų įstatymų leidyboje, tiek teismų reglamentavimas (ką jie turi daryti su tam tikros kategorijos bylomis - ar iš pradžių stabdyti, ar dabar atidėti) irgi yra dalykas, kaip man atrodo, šalia Civilinio proceso kodekso. O to kodekso pataisų nesiūloma.

Paskutinis dalykas, kuris man rūpi, tai šito įstatymo pasekmės, jeigu jis iš tikrųjų bus priimtas. Liūdnos pasekmės mūsų žmonėms, mūsų rinkėjams, ir naujas supriešinimas. Štai dėl visų šitų priežasčių aš tikrai negaliu balsuoti už šitą įstatymą ir taip pat siūlau vardinį balsavimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Katkus.

J.A.KATKUS. Ponai Seimo nariai! Iš tikrųjų šiandien svarstomas įstatymas labai svarbus. Pagrindinis ir svarbiausias dalykas yra tas, kad sustabdomas iki šiol veikiantis įstatymas. Aš turiu labai daug žmonių nusiskundimų, nes buvo tyčiojamasi iš žmonių, kai buvo, sakyčiau, nelegaliai pardavinėjama žemė ir butai, ir t.t., ir antrą kartą nacionalizuojami. Matyt, kažkas nori pratęsti, kad galėtų iki sausio mėn. 9 d. dar atimti šimtus ar dešimtis, ar tūkstančius butų, nes jie visi skuba tai padaryti. Todėl aš siūlau balsuoti.

Taip pat noriu kreiptis į pirmininką. Šita diskusija vyksta turbūt jau apie valandą. Vis dėlto reikia žiūrėti į laikrodį, kad negalėtų gaišinti laiko tie, kurie nenori sustabdyti šito įstatymo.

PIRMININKAS. Ačiū už pastabą. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tikiuosi, kad mes visi demokratiškai baigsime šios dienos posėdį priėmę visus numatytus įstatymus ir per daug neskubėdami, nors šiek tiek ir vėluojame. Bet mes dar turime laiko.

V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, aš visai neabejoju, kad svarstome labai svarbų klausimą. Ir jeigu mes svarstome svarbų klausimą (tik ką kalbėjusiam ponui A.Katkui), tai bent “šaltom” galvom svarstykime arba tada iš viso nesvarstykime. Nes ypatinga skuba nėra svarstymas. Tai tiesiog bėgimas.

Kita vertus, iš tikrųjų tai, ką pasakė J.Šimėnas, yra teisinga. Yra labai daug problemų, kurias veikiančiame įstatyme reikia peržiūrėti, svarstyti ir t.t., ir ne tik remiantis laiškais. Bus įvairiausių laiškų - vienų ir kitų. Reikia remtis ir valstybės galimybėmis, ir valstybės požiūriu. Šia prasme klausimai labai painūs ir sudėtingi. Tie, kurie ir Aukščiausiojoje Taryboje svarstė, ir buvusiame Seime, ir dabar, pasiryžę diskutuoti. Yra daug taisytinų vietų, bet vargu ar galima sutikti su tuo, ką dabar siūlo. Ir juridiškai tai tam tikra prasme yra komplikuotas žingsnis. Kita vertus, visiškai nesuprantama, kas bus toliau, kokiu pagrindu bus pateiktas tas naujasis įstatymas. Greičiausiai tai bus tik tam tikra senojo įstatymo redakcija. Šia prasme iš tikrųjų neatsižvelgiama į daugelį protingų pasiūlymų ir abejonių. Buvo galima pasakyti tai, kas nekelia abejonių ir toliau gali vykti, o dėl to, kas kelia problemų, galima diskutuoti (kas, kokį straipsnį ir kaip sustabdyti). Iš tikro svarbūs įstatymai turėtų būti priimti labai preciziškai, konsenso pagrindu, diskutuojant ir pan., bet ne taip, kaip čia dabar daroma. 3 ha - lėkėm nežinia kur, ir dabar lekiame nežinia kur. Tai vis dėlto negalima pritarti nei tokiam sprendimo būdui, nei tokiai logikai.

PIRMININKAS. Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, kad pati įstatymo redakcija, priėmimo procedūra rodo tai, jog mes iš tikrųjų balsuosime už šį įstatymą vien todėl, kad gyvenimas tai verčia daryti. Geriau sustoti, negu (kaip kai kurie čia siūlė) taisyti jau dešimt pataisų. Pažiūrėkite, 139 straipsnio pirmajame projekte kaip tik tos visos pataisos išvardytos. Tai tuo atveju, žinoma, logiškiau yra sustoti, parengti tam tikras korekcijas ir atsakyti žmonėms į tai, ko jie iš mūsų laukė ir tebelaukia.

Mane stebina visai kas kita. Teisiniu požiūriu čia yra teisingai išdėlioti mūsų, taip pat ir žmonių reikalavimai ir samprotavimai, bet kaip vienodai “susikukuoja” LDDP ir socialdemokratai. Saldus vilkinimo melas tęsėsi ketverius metus, bet jiems ir toliau naudinga jį tęsti. Aš siūlau balsuoti už šį įstatymą ir šiandien jį priimti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlau nepradėti rinkimų debatų.

Seimo narys V.Lapė.

V.LAPĖ. Visi turbūt gerai prisimins visam amžiui, kai ponas M.Pronckus ir jo kolegos aiškino, kad kol žemė nėra sugrąžinta, tai savininkas nėra savininkas. O žemė priklauso valstybei ir jos valdininkas gali daryti ką tik nori. Štai ir darėme tai, ką norėjome. 23 ha. Aš manau, kad šiandien žmonės klauso radijo ir turi suprasti, jog jie turi teisę tais hektarais naudotis. Niekas iš jų tos teisės neatims ir šiandien. Bet mes visą laiką kalbėjome: norint tuos 3 ha parduoti, pirma reikia atsiskaityti su savininku. Jeigu neturime pinigų, galų gale nors su juo gražiai susitarti. Ir kiek juk yra savininkų, kurie ir sako: mes lauksime ir mūsų anūkai lauks, bet jūs darykite, kaip daro visas pasaulis - gražiai, tvarkingai ir pagal įstatymus. Aš manau, kad tai bus šito Seimo pirmasis žingsnis į dorą darbą (tiktai, žinoma, galbūt be darnos), kurį mums patikėjo mūsų rinkėjai. Visi kaip vienas Lietuvos žmonės, kurie tik dar šiandien mąsto, pritars šitam įstatymui. Aš siūlau jį kuo greičiau priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, taigi visi pasisakymai dėl balsavimo motyvų baigėsi. Buvo siūlymas frakcijų vardu taikyti vardinį balsavimą. Aš prašau visus registruotis. Apsispręsime, ar taikome šiam įstatymui vardinį balsavimą. Nesiginčykime, ar frakcijos vardu, ar ne frakcijos. Manau, kad frakcijos vardu. Taigi, jeigu ne mažiau kaip trečdalis Seimo narių, dalyvaujančių posėdyje, parems reikalavimą dėl vardinio balsavimo... Dabar dalyvauja 88 Seimo nariai. Taigi jeigu 30 Seimo narių parems šitą reikalavimą, bus balsuojama vardiniu būdu.

Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų balsuojama vardiniu būdu, spaus mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas. Iš viso balsavo 79 Seimo nariai. Už - 14, prieš - 54, susilaikė 11. Taigi balsuosime pakeldami rankas.

Prašom balsų skaičiavimo komisiją pasiruošti. Kas už tai, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymo galiojimo sustabdymo laikinasis įstatymas būtų priimtas? Prašom netrukdyti. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už šio įstatymo priėmimą, prašom balsuoti pakeldami rankas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 71.

PIRMININKAS. Už - 72. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 13.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, taigi už balsavus 72 Seimo nariams, prieš - 13, susilaikius 1, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymo galiojimo sustabdymo laikinasis įstatymas priimtas.

Replikos po balsavimo. Seimo narys Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke! Mielieji kolegos! Taigi įvyko tas, kas įvyko - priimtas įstatymas, kuris iš esmės yra politinis. Ir lėmė ne galimi teismų blogi sprendimai, kadangi nepateiktas nė vienas pavyzdys, lėmė ne tikri ar netikri įstatymų prieštaravimai, ir lėmė ne tai, kad kai kurie įstatymai yra daug taisyti.

Mielieji, Administracinių teisės pažeidimų kodeksas yra taisytas keliasdešimt kartų, ir taisytas įvairiai (tiek Aukščiausiojoje Taryboje, tiek Seime). Tai gal ir jį sustabdykime, kadangi ten irgi yra painiavos.Įmonių įstatymas tiek Aukščiausiojoje Taryboje arba Atkuriamajame Seime, tiek Seime taisytas taip pat daugelį kartų, kur kas daugiau negu tas įstatymas, kurį sustabdėme.

Privatizavimo įstatymai taip pat daugelį kartų taisyti tiek Aukščiausiojoje Taryboje, tiek Seime, bet taip pat prieštaringai. Sustabdykime! Štai, mielieji, kokie čia yra dalykai.

Ačiū kai kuriems Seimo nariams, kurie prasitarė, kas jiems rūpėjo. Štai užkliuvo ir 23 ha. O aš gerai prisimenu, kaip per rinkiminę kampaniją vienas iš konservatorių vos neatsiklaupė, aiškindamas valstiečiams, kad: “Jūs nesirūpinkite, dėl 23 ha nieko nebus. Jūs nesirūpinkite, tik balsuokite už mane.” Ir rinkėjai patikėjo, ir balsavo už jį, nes jaunas, turi elokvencijos, arba iškalbos, dovaną, gražus. O dabar matote, nepraėjo nė mėnuo ir rezultatas jau yra kitoks, negu buvo kalbėta.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūs dar siūlėte įvairius įstatymus sustabdyti. Prašom, pateikite Statuto nustatyta tvarka savo siūlymus ir jie bus nagrinėjami.

Dar - Seimo narys A.Akstinavičius.

A.AKSTINAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, mane prie šito mikrofono šį kartą atvedė Seimo nario L.Sabučio kalba. Aš visiškai sutinku su partijos bičiulio V.Andriukaičio pasakyta pozicija ir, manau, tai, ką sakė V.Andriukaitis, šešeri nepriklausomybės metai tiktai patvirtino.

O dėl Seimo nario L.Sabučio suformuluoto pasakymo, norėčiau pastebėti tai, kad socialdemokratai jau seniai neabejoja, kad...

PIRMININKAS. Atsiprašau. Prašom. Įjungiau, įjungiau. Prašom.

A.AKSTINAVIČIUS. ...socialdemokratai seniai jau neabejoja, kad konservatoriai ir LDDP yra broliai dvyniai. Kad konservatoriai sugebėjo sėkmingai priimti LDDP parengtą biudžetą, tai tik vienas iš įrodymų. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, replikos galimos tik dėl priimtų įstatymų. Aš prašau nutraukti visas diskusijas. Visos replikos dėl artėjančių rinkimų, demokratijos pažeidimų ir t.t. sakomos nustatyta tvarka. Tai bus galima išsakyti pareiškimais, baigiantis posėdžiui.

Gerbiamieji Seimo nariai, mes šiek tiek vėluojame priimti kitus įstatymus. (Balsai salėje) Kas dar? Seimo narys V.Jarmolenka nori pasakyti repliką. Prašom.

V.JARMOLENKA. Po tokių iškalbingų dešiniųjų ir kairiųjų aš noriu pasiūlyti tiktai vieną jums, kaip Seimo pirmininkui, kuris veda šitą posėdį. Mes turime formaliai balsuoti arba pravesti balsavimą pakeldami rankas dėl šito posėdžio pratęsimo.

PIRMININKAS. Visi bendru sutarimu tai jau esame padarę. Aš sakiau, kad mes vėluojame. Niekas neprieštaravo tam, kad posėdis būtų tęsiamas toliau.

Gerbiamieji Seimo nariai, prašom atidžiai klausytis. Aš tikiuosi, kad visi mes bendru sutarimu prieš Šventas Kalėdas, Kūčių išvakarėse, dirbsime tol, kol baigsime tuos darbus, kuriuos reikia padaryti. Kadangi jeigu mes šiandien nepriimsime kai kurių įstatymų, kuriuos liko priimti, tai valstybėje iš tikrųjų gali įvykti kai kurių blogų dalykų.

BK 310 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-140 (sv.)

Dabar aš kviečiu Seimo Pirmininką V.Landsbergį pateikti 28 darbotvarkės klausimą - Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.P140. Svarstymo stadija. Nė vienas Seimo narys nėra užsirašęs diskusijai iš anksto, todėl aš kviečiu Seimo Pirmininką V.Landsbergį tarti žodį. Kokių yra gauta pasiūlymų? Kaip vyksta šio projekto svarstymas?

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, po to, kai mes pritarėme šio įstatymo projektui po pateikimo, pirmiausiai aš gavau Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą, kuria pritariama tam įstatymo projektui su dviem išlygom.

Vienoje išlygoje siūloma kitokia redakcija. Vietoj žodžių “kitų alkoholinių gėrimų, turinčių nuodingų medžiagų” vartoti žodžius “kitų nuodingų alkoholinių gėrimų”, arba tiesiog, pasakyčiau, “nuodingų alkoholinių gėrimų”, nes tai būtent tie mišiniai, į kuriuos įmaišoma techninio alkoholio ar dar ko nors. Tai žaloja žmogų, yra ir mirties atvejų, ir apakimo. Ir tai būtinai reikia pavadinti savo vardu. Tam komitetas buvo pritaręs, tik siūlė kitą redakciją.

Antrasis pasiūlymas - pakeisti žodį “susargdinimas”į “sužalojimas”. Aš dėl to diskutuočiau, nes susargdinimas įvykdomas pateikus žmogui nuodų kartu su alkoholiu, tai vis tiek daug aiškiau negu “kūno sužalojimas”, nes suprantama aliuzija į kitas Baudžiamojo kodekso vietas.

Paskui dar siūloma papildyti vienos dalies sankciją. Dėl to būtų galima šiek tiek pasitarti, dėl kai ko gal sutartume. Bet aš susidūriau su tokia mane šiek tiek liūdinančia padėtimi. Tie patys, sakyčiau, teisininkai, matyt, Baudžiamojo kodekso rengimo grupė, kuri buvo aprobavusi... Iš esmės tai jos redakciją aš buvau pateikęs tada, praėjusiame posėdyje. Dabar jie siūlo vėl kitą įstatymą, ne vien 310 straipsnio, bet ir 35 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymą. Žinoma, aš nežinau, jis turbūt net neišdalytas, todėl aš negaliu procedūriškai taip staiga pereiti prie kito projekto siūlymo. Aš labai norėjau, kad būtų priimtas šitas projektas, būtent dar prieš šventes. Dabar padėtis pasidarė šiek tiek sudėtingesnė, nes teisininkai lyg ir pradėjo blaškytis. Jų projekte jau neminimi žodžiai “nuodai” arba “nuodijimas”, arba “nuodingas gėrimas”, o yra išbraukta tik ta straipsnio dalis. Be to, sutinkama su kai kurių bausmių padidinimu. Jie taip pat siūlo išbraukti sunkių bausmių apibrėžimą. Vadinasi, aš, nors ir apgailestaudamas, nesiūlysiu priimti šio įstatymo šiandien, prieš šventes, nors galbūt išgelbėtų vieno kito žmogaus gyvybę arba regėjimą, jeigu jie mus išgirstų. Tiesiog aš siūlau svarstyti, pasikeisti nuomonėmis ir eiti palaipsniui prie to įstatymo priėmimo. Matyt, reikės tartis su teisininkais, kodėl atsirado tokio nepastovumo ar blaškymosi.

Šios mano pastabos yra dėl to, ką aš sužinojau, ką aš gavau oficialiai kaip pritarimą su išlygomis. Paskui, žinoma, iš kitų teisininkų gavau visai naują variantą. Aš norėčiau, kad būtų priimama taip, kaip buvo mūsų aprobuota. Bet galbūt pirmiausia išklausykime Seimo narių kalbas.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip aš minėjau, niekas iš anksto nėra užsiregistravęs dalyvauti diskusijoje. Projektas yra svarstytas Teisės ir teisėtvarkos komitete. Komitetas pritaria projektui su išlygomis. Yra pateiktos dvi išlygos.

Dabar, Seimo nariai, kadangi niekas nėra užsirašęs iš anksto, mes turime apsispręsti, ar pritariame po svarstymo šiam įstatymo projektui. Kadangi Seimo nariai, matyt, nespėjo užsirašyti iš anksto kalbėti diskusijos metu, tai dabar labai daug Seimo narių užsirašė kalbėti dėl balsavimo motyvų. Todėl aš siūlau kalbėti labai trumpai po du: du - už, du - prieš. Bet jeigu galima, kalbėkite labai trumpai, nepiktnaudžiaudami laiku.

Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Aš siūlyčiau pritarti svarstymui po pateikimo, tik norėčiau atkreipti gerbiamojo pranešėjo Seimo Pirmininko dėmesį į tai, kad vis dėlto teisininkų pataisa, kad tai - sužalojimas, o ne susargdinimas, būtų teisingesnė dar ir todėl, kadangi apsinuodijimai priklauso tai pačiai ligų grupei pagal tarptautinę ligų klasifikaciją. Būtų logiškiau, kad tai būtų traumos, nuodijimas, nes tai yra sužalojimų grupė, o ne susirgimų grupė. Aš siūlyčiau jums priimti šitą teisininkų siūlomą pataisą. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narė V.Stasiūnaitė.

V.STASIŪNAITĖ. Aš taip pat pritariu tokiam įstatymui ir pakeitimui. Tik būtų labai gerai, jeigu atsirastų toks papildymas, kuriame būtų nurodyta, kad yra konfiskuojama ir priemonė, kuria buvo gabenamas šitas produktas.

Ir dar paskutinėje pastraipoje - vadinamasis paprastas susargdinimas yra tik tuomet, kai yra du ir daugiau žmonių. O jeigu vienas žmogus susargdinamas, tai jau ne apnuodijimas? Aš manau, kad vienas žmogus irgi labai svarbu, todėl turėtume skaičiuoti ne nuo dviejų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, du Seimo nariai pritarė. Yra užsirašęs A.Vaišnoras, S.Buškevičius A.Akstinavičius. Ar yra iš užsirašiusių Seimo narių, kurie norėtų nepritarti? Jeigu nėra, gal mes tas diskusijas ir pastabas išsakysime autoriui, kadangi, matyti, vis tiek dar šis projektas bus tobulinamas. Ar galime bendru sutarimu...

Seimo narys A.Vaišnoras būtinai norėjo tarti žodį? Aš jau jūsų mikrofoną išjungiau. (Balsai salėje)

Gerbiamieji Seimo nariai, gal mes sutarkime, kad pastabas pasakysime autoriui, kadangi iš tikrųjų projektas dar bus tobulinamas.

Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Galime. Ačiū.

Gerbiamieji Seimo nariai, taigi šiam įstatymo projektui po svarstymo yra pritarta. Mes tikimės, kad toliau dirbs ir specialistai, ir šio projekto autorius - Seimo Pirmininkas V.Landsbergis, todėl priėmimo stadijai bus pateiktas dar geriau parengtas projektas. Kas turi pastabų, pataisų, prašom Statuto nustatyta tvarka tas pataisas teikti.

Seimo narys A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Pone pirmininke, aš norėjau ištaisyti jūsų pasakymo klaidą, nes jūs pasakėte, kad aš noriu prieštarauti. Iš tiesų taip nėra. Aš tiktai norėjau pasakyti, kad prieštaravimas dėl formuluočių, kurias pateikė vienas ar kitas komitetas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, nėra pagrindas šito įstatymo toliau nesvarstyti ir nepriimti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, vakarop mes visi kažkodėl daromės vis labiau iškalbingesni. Aš siūlau iškalbą pasilikti argumentams pagrįsti diskutuojant.

Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 9, 10 ir 20 straipsnių pakeitimo įsigaliojimo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-129(4) (sv. ir pr.)

Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, mums liko du įstatymo projektai, kurie yra, kaip aš vadinu, formalūs. Ten mums tiesiog reikia pratęsti vieną ar kitą įstatymo įgyvendinimo datą. Aš kviečiu... Niekas nėra užsirašęs kalbėti dėl 29 darbotvarkės klausimo - Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 9, 10 ir 20 straipsnių pakeitimo įsigaliojimo pakeitimo įstatymo projekto.

Aš kviečiu į tribūną pranešėją J.Listavičių apibendrinti šio įstatymo projekto svarstymo rezultatus ir galbūt Seimo nariams priminti, apie ką yra šis įstatymas.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 9, 10 ir 20 straipsnių pakeitimo įsigaliojimo pakeitimo įstatymo projektas buvo svarstytas Biudžeto ir finansų komitete. Jam buvo pritarta. Kaip aš jau ir anksčiau sakiau, 4 šio įstatymo projekto straipsnis, kurį mes keičiame, sudarytas iš dviejų dalių.

Pirmoji pastraipa yra formali - pratęsti terminą nuo 1991 m. sausio 1 d. iki vasario 1 d.

Antroji pastraipa. Kaip jau minėjau, Vyriausybė gruodžio 4 d. priėmė nutarimą, suteikdama teisę tam tikrai įmonių veiklai taikyti įstatymą, t.y. specialius apskaitos dokumentų blankus taikyti nuo liepos 1 d. Tai mes rašome ir įstatyme. Todėl dėl pirmosios pastraipos reikės dar Lietuvos Respublikos Vyriausybės atitinkamo nutarimo, o dėl antrosios pastraipos - jau toks nutarimas yra. Lieka tik priimti įstatymą. Todėl kviečiu balsuoti už šį įstatymo pakeitimą, kad neatsirastų kolizija po sausio mėn. 1 d. Įmonėse dėl tam tikrų priežasčių nuogąstaujama, kad nereikėtų nuo sausio 1 d. ... Tai pratęsiama vienu mėnesiu, o kitoms įmonėms - šešiais mėnesiais... Mes tiktai pasitarnausime, spręsdami tą klausimą teigiamai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, iš anksto nebuvo nė vienas užsirašęs. Dabar mes turime apsispręsti, ar pritariame po svarstymo šiam įstatymo projektui. Du Seimo nariai užsirašė dabar.

Seimo narys A.Akstinavičius - dėl balsavimo motyvų. Prašom.

A.AKSTINAVIČIUS. Aš kalbėsiu trumpai. Socialdemokratai sutinka su šituo projektu ir siūlo pritarti jam.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Ažubalis.

A.AŽUBALIS. Aš taip pat siūlau pritarti. Tie, kurie dabar lankėsi Kirtimuose, matė, kad ten vyksta stichinis šitų blankų atsiėmimas ir verslininkai stovi ilgose eilėse. Daugelis iš jų įsitikinę, kad iki Naujųjų metų jie tų blankų negaus. Be to, daugelis iš jų net negali gauti paaiškinimo, kokią formą kokiai ataskaitai naudoti, nes šito nežino net ir mokesčių inspekcijos. Todėl siūlau balsuoti už tai.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo nary Juršėnai, ar norite prieštarauti šitam įstatymui? Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Mielieji bičiuliai, štai čia yra tas klausimas, dėl kurio tikrai reikia skubėti. Todėl mes pritariame.

PIRMININKAS. Ačiū. Mums pasidarė lengviau.

Č.JURŠĖNAS. Negali būti. (Juokas salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, taigi visi kalbėję Seimo nariai pritaria po svarstymo, vadinasi, gal mes galime sutarti bendru sutarimu, kad po svarstymo mes pritariame. Aš kreipiuosi į Seimo Pirmininką. Ar Jūs galėsite formaliai pasiūlyti šį įstatymo projektą priimti šiandien?

V.LANDSBERGIS. Taip. Aš siūlau priimti tą įstatymą šiandien.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, Seimo Pirmininkas pasiūlė iš karto priimti šį įstatymą. Kiek supratau iš Seimo narių kalbų, visi Seimo nariai neprieštarauja ypatingos skubos tvarkai, kuri leido irgi tokią modifikuotą skubesnę tvarką. Kas norėjo, galėjo kalbėti. Buvo svarstoma ir komitete. Taigi niekas neprieštarauja ypatingai skubai.

Tokiu atveju galim klausti, ar yra norinčių kalbėti dėl viso įstatymo priėmimo? Seimo narys A.Akstinavičius nori pritarti? Ne. Taigi visi Seimo nariai pritaria šiam įstatymo priėmimui. Niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų.

Prašom registruotis. Balsuosime dėl Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 9, 10 ir 20 straipsnių pakeitimo įsigaliojimo pakeitimo įstatymo. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 77.

PIRMININKAS. Už - 78. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Taigi už balsavus 78 Seimo nariams, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 9, 10 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymas yra priimtas. Ačiū.

BPK 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-55 (sv. ir pr.)

Gerbiamieji Seimo nariai, dabar mums lieka dar vienas įstatymo projektas. Aš kviečiu į tribūną... Tai yra 210 darbotvarkės klausimas - Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso papildymo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėją kviečiu prisėsti čia, arčiau.

O dabar - Seimo narys V.Bogušis, vienintelis užsirašęs dalyvauti diskusijoje svarstymo metu. Kviečiu Seimo narį V.Bogušį.

V.BOGUŠIS. Labas vakaras, gerbiamieji kolegos! Išties galite patys paskaityti mūsų stenogramas (būtų labai vertinga), pradėdami 5 d., baigdami 12 d. Ten yra labai daug įžymių žmonių vertingų kalbų. Kažkaip pas mus simptomiškai 70 m. tęsiasi, kad procesai prasideda gruodžio mėnesį. Prasidėjo prieš 70 m. ir nuosekliai tęsiasi. Ir šitas liūdnos paskirties įstatymas išties buvo pradėtas rengti 1993 m. žiemą.

Aš truputį pasakysiu apie jo genezę. Šito įstatymo krikštatėvis buvo ponas Seimo narys E.Bičkauskas. Gaila, jo čia dabar nėra. Išties pati suformuota doktrina toje sistemoje tuo metu, reikia pripažinti, turėjo racijos. Pagaliau priimtas šitas įstatymas turėjo psichologinę persvarą prieš nusikalstamą pasaulį, tačiau jis buvo laikinas įstatymas. Bet šventas yra pasakymas, jog nieko nėra pastovesnio kaip laikinas. Šitas įstatymas buvo tęsiamas, koreguojamas ir po to net įrašytas į Baudžiamojo proceso kodeksą. Tačiau, gerbiamieji kolegos, jis neatliko savo funkcijos kaip ir neatlieka iki šios dienos. Išsiaiškinkime pačią terminologiją. Kas yra prevencija? Deja, šitas įstatymas buvo taikomas tik po fakto. Nuo 1993 metų iki šių metų pagal Prevencinio sulaikymo įstatymą buvo areštuoti 1008 Lietuvos Respublikos piliečiai. Gerbiamieji kolegos, mes įsivaizdavome, kad tai bus prieš mafiją. Prašom pasakyti, ar buvo suimtas nors vienas mafijos bosas? Ar buvo suimtas nors vienas mafijos pusbosis? Ne, menki, nedideli nusikaltėliai. Taip, pone Patackai, aš jums atsakysiu. 1995 metų vasario mėnesį buvo suimtas Vilijampolės nusikalstamo pasaulio kilbukas Daktaras. Anaiptol tai ne tūzas. Bet ir tai, rašant suėmimo ir sankcionavimo nutartį, iškilo procesinių problemų, kas gi tą turi daryti - prokuratūra, policija ar teismas?

Gerbiamieji kolegos, mes esame visiškoje ir absoliučioje kolizijoje. Lietuvos Respublikos (...) 138 straipsnio trečioji dalis nustato, kad tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Daugiau negu aišku, jog Seimo ratifikuota 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija tampa Lietuvos sudedamąja teisės dalimi ir turi būti laikoma, kaip ir kiti, Lietuvos įstatymu. Ratifikuojant konvenciją buvo padaryta išlyga vieniems metams prokurorams leisti sankcionuoti asmenis, padariusius nusikaltimą. Bet šita procedūra pagal teisinę reformą ir pagal išlygą baigėsi 1996 m. birželio mėn. Taigi, kolegos, remiantis Konstitucijos 20 straipsnio trečiąja dalimi, kiekvienas asmuo, sulaikytas nusikaltimo vietoje, per 48 valandas turi būti pristatytas teisėjui, o prokuratūros veiklą aiškiai apibrėžia Konstitucijos 118 straipsnis, kuriame atitinkamai numatyta atlikti baudžiamąjį persekiojimą ir kvotos organų priežiūrą. Taigi, į kokį kontekstą jūs įkomponuosite BPK 501? Nonsensas, niekur. Mūsų teisinei istorijai, pradėtai trimis garbingais Lietuvos statutais, kurie madas demonstravo visai Vakarų Europai, tarp jų net carinei Rusijai, net po trečiojo Lietuvos padalijimo buvo naudotasi trečiuoju Statutu, mums yra daugiau negu gėda. Bet, kaip sakė vienas klasikas - ledas pajudėjo. Iš tiesų stebuklas, nes vis dėlto siūloma šito liūdnai pagarsėjusio įstatymo galiojimo terminą pratęsti iki 1997 m. kovo 1 d. Aš linkęs manyti, kad jo iš viso nereikėtų, bet jeigu jau yra tokia problema, tai pratęskit iki kovo 1 d. Niekas nesugrius, baudžiamasis procesas numato, Baudžiamasis kodeksas atitinkamas kategorijas numato, ir mes esame pasirengę. Baigdamas aš noriu pasakyti, kad kaip šito įstatymo rezultatas buvo suformuota, sucementuota mafijinė nusikaltėlių piramidė, o pavieniai nenaudingi ir nedideli nusikaltėliai, nepasidalijus tarpgrupinių interesų, buvo likviduoti, nors ir keista, turiu pripažinti, mūsų teisėtvarkos rankomis. Taigi, kolegos, aš manyčiau, kad dar nė vienas pilietis nesikreipė į Strasbūro institucijas, galbūt ir nesikreips, nes teisėtvarkos ir mūsų Temidės saugotojai puikiai supranta, kad ten kreiptis ir gauti atsakymą užims mažiausiai dvejus metus. Aš palinkėčiau, aš necitavau dabartinio vidaus reikalų ministro, necitavau mūsų demokratijos tėvo pono A.Kubiliaus garbingų 1995 m. kalbų, ir tikiuosi, kad šitas įstatymas daugiau pratęstas nebus.

PIRMININKAS. Mes patys save cituosime, pone Boguši. Kadangi daugiau užsirašiusių kalbėti nėra, dabar kviečiu vidaus reikalų ministrą pacituoti savo ankstesnes kalbas, ko prašė ponas V.Bogušis.

V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš jau praėjusį kartą prieš svarstant šį įstatymo projektą siūliau nebepratęsti visiems metams, o pratęsti tik iki kitų metų kovo 31 d. Prieš keletą dienų daviau nurodymus ministerijos darbuotojams rengti įstatymų projektus, reikalingus pakeisti šį vadinamąjį Prevencinio sulaikymo įstatymą. Tačiau iki šio laiko niekas nebuvo parengta, reikalingi pataisymai neparengti, tad nori ar nenori mes esame priversti prašyti Seimo pratęsti šio įstatymo galiojimą tik iki kovo 31 d. Aš prašau Seimo balsuoti už tai ir pratęsti. Aš galėčiau dar paminėti neigiamas šio įstatymo sustabdymo arba nepratęsimo pasekmes, tačiau jūs tą puikiai žinote. Jeigu mes jo nebepratęstume, daug nusikaltėlių, kurie artimiausiomis dienomis turėtų būti sulaikyti, labai apsidžiaugtų. Manau, kad neapsidžiaugtų V.Bogušis. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar mes turėtume apsispręsti, ar pritariame po svarstymo. Prašom, kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų? Seimo narys A.Patackas. Prašom.

A.V.PATACKAS. Pritariu.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Smetona.

R.SMETONA. Pritariu, nes jeigu nevykdomas įstatymas, tai ne to įstatymo kaltė, o jo vykdytojų.

PIRMININKAS. Seimo narys Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Aš ir pritariu, ir nepritariu. Aš manyčiau, kad buvo galima pratęsti iki birželio 1 d. taip, kaip prašė Vidaus reikalų ministerijos atstovai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar yra užsirašiusieji S.Buškevičius, J.Olekas, A.Akstinavičius? Socialdemokratai nori kalbėti, taip? J.Olekas ar A.Akstinavičius? A.Akstinavičius. Gerai. Ir S.Buškevičius.

A.AKSTINAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, manau, kad Seimo nario V.Bogušio kalba iš tikrųjų turėjo susilaukti audringų plojimų. Galiu pasakyti, kad Prevencinio sulaikymo įstatymas buvo lazda su dviem galais. Tam tikra prasme jis padarė kai kuriais atvejais ir meškos paslaugą. Tas įstatymas per keletą metų, nežinau, kokių davė rezultatų, bet, kaip sako liaudies išmintis, viltis - kvailių motina. Jeigu per keletą metų tas Prevencinio sulaikymo įstatymas nedavė apčiuopiamų rezultatų, tai tikėkimės, kad dabar per kelis mėnesius jis duos daug apčiuopiamesnių rezultatų negu per kelerius metus.

PIRMININKAS. Socialdemokratai yra prieš šitą įstatymą, taip?

A.AKSTINAVIČIUS. Socialdemokratai šitoje situacijoje elgsis taip, kaip pageidauja vidaus reikalų ministras.

PIRMININKAS. Ačiū. Tai yra svarbus pareiškimas. S.Buškevičius. Prašom.

S.BUŠKEVIČIUS. Kadangi Lietuvoje yra tokia sudėtinga kriminogeninė situacija ir aš manyčiau, kad mūsų teisėsaugos institucijos dar nėra intelektualiai pajėgios kovoti, todėl Prevencinio sulaikymo įstatymą būtina buvo pratęsti iki 1998 m. sausio 1 d. Prisiminkime, kai jį priėmė, netgi mafijos sluoksniuose buvo nutarta siūlyti milijoną dolerių kyšį, kad šitas įstatymas nebūtų priimtas. Todėl jį būtina priimti. (Balsas salėje)

PIRMININKAS. Staiga susijaudino Seimo narys V.Bogušis. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom apsispręsti balsuojant, ar pritariame tam įstatymo projektui, kurį pateikė vidaus reikalų ministras. Prašom. Balsuojame kompiuteriu. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo?

Iš viso balsavo 77 Seimo nariai. Už - 71, prieš - 1, susilaikė 5. Pritarta po svarstymo.

Dar kartą kartojame vidaus reikalų ministrui, kad pritarta po svarstymo. Dabar turime vėl paklausti Seimo Pirmininko, ar jis siūlytų šitą įstatymą priimti iki sausio 1 d., nes kitaip mes susidursime su tuo, kad jis nebegalios nuo sausio 1 d. Ar niekas neprieštarauja, kad dabar mes darytume šio įstatymo priėmimą, nes pravedėm svarstymą. Balsuojame, taip? Surengėme svarstymą, mane pataisė A.Vidžiūnas. Komitete irgi buvo svarstomas. Ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Gal jau visi kalbėjo diskusijos metu? Tokiu atveju, gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Registracija pradėta. Balsuosime dėl viso įstatymo priėmimo taip, kaip jį pateikė.

Užsiregistravo 87 Seimo nariai. Mes galime priimti šį įstatymą iš karto balsuodami už visą įstatymą. Niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso papildymo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti. Prašom susikaupti, vyksta balsavimas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 79.

PIRMININKAS. Už - 80. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 2.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, už balsavus 80, prieš - 20, susilaikius 1, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso papildymo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymas yra priimtas. Ačiū.

Gerbiamieji Seimo nariai, dar yra norinčių sakyti replikas? Ar Seimo narys V.Bogušis čia po Seimo nario S.Buškevičiaus kalbos? Prašom.

V.BOGUŠIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų tai, kas įvyko, visai natūralu. Aš jums truputį priminsiu. 1993 m. dėl šito įstatymo irgi tik 2 žmonės balsavo prieš. Tai ponia N.Ambrazaitytė ir V.Bogušis. 1994 m. buvo beveik 20, o 1995 m. prieš balsavo beveik visa opozicija. Ačiū.

PIRMININKAS. Kam jūs dėkojate? Seimo narys A.Akstinavičius. Prašom.

A.AKSTINAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tikiuosi, kad šitas pratęsimas jau bus paskutinis. Norėčiau palinkėti naujajam vidaus reikalų ministrui, kad iš tikrųjų per tuos 2 mėnesius būtų pasiekta daug geresnių rezultatų, negu kad buvo gauti rezultatai per kelerius metus. Ačiū.

Seimo statuto pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-146 (pt.)

PIRMININKAS. Ačiū už jūsų replikas. Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, aš prašau labai trumpai dėmesio, mes artėjame prie sėkmingos šios dienos posėdžių pabaigos, tačiau pabaigoje dar mūsų lauks keturi pareiškimai. Dabar aš noriu pateikti kai kurias Seimo statuto pataisas, vadinamąją naująją redakciją. Tikiuosi, kad nebus daug klausimų ir didelių diskusijų. Dabar pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas A.Vidžiūnas.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš suprantu, kad iš tikrųjų laikas yra pakankamai vėlus, tačiau aš manau, kad jeigu jūs pritartumėte šiandien šiems mano teikiamiems projektams, visų pirma, Seimo statuto vadinamajai naujai redakcijai, kuri yra tas pats galiojantis Statutas su jau priimtomis pataisomis, tik perrašytas pagal šiandien galiojantį Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymą, t.y. sunumeruotos dalys, surašyti straipsnių pavadinimai, jeigu jūs pritartumėte toms pataisoms, kurias taip pat teikiu, tai per mūsų Kalėdų atostogas ir per tą laiko tarpą, kol mes susirinksime į naująją Seimo sesiją, aš tikiuosi, galėtume labai darbingai padirbėti prie įvairių Statuto siūlomų pataisų. Yra ir daugiau tų pataisų, yra atskiriems straipsniams siūlomos pataisos įvairių Seimo narių, dėl komitetų darbo, dėl frakcijų. Aš manau, kad tada mes galėtume tikrai gana produktyviai padirbėti. Aš tikiuosi, kad eilinę pavasario sesiją mes galėtume pradėti jau turėdami pasitvirtinę visą Statutą. Aš šiandien jums noriu pateikti, kaip sakiau, naująją Seimo statuto redakciją, taip pat kai kurias pataisas, kurias siūlau svarstyti atskirai. Po to, be abejo, jeigu jūs pritartumėte, mes jas įtrauktume į bendrą tekstą.

Pirmiausia yra Seimo statuto pataisos ir papildymai, nustatantys Seimo narių interesų konflikto sprendimo tvarką. Tai yra projekto Nr.P145. Jame yra numatyti tie dalykai, apie kuriuos esame kalbėję ne vieną kartą, kurie yra įgyvendinami jau ir savivaldybėse. Tai yra susiję su Seimo narių interesų deklaravimu ir su ta besąlygiška Seimo narių prievole nedalyvauti priimant tokius sprendimus, dėl kurių jie turi vienokį ar kitokį savo privatų interesą. Šitos pataisos reikalaus iš Seimo narių, kad jie deklaruotų savo privačius interesus. Tas deklaracijas rinktų Etikos ir procedūrų komisija. Šios deklaracijos būtų viešai prieinamos Lietuvos piliečiams, taip pat būtų skelbiamos. Taip pat nustato draudimus priimti dovanas ar kitokias paslaugas. Numatomi draudimai, kurie egzistuoja visame demokratiniame pasaulyje tiems asmenims, kurie ėjo ministro pareigas. Tai draudimai užimti tam tikras pareigas nustojus eiti ministro pareigas, draudimai sudaryti sandorius. Taip pat numatyti papildymai Seimo Etikos ir procedūrų komisijai, kokius darbus ji turėtų atlikti, kad Seimo nariai laikytųsi šių reikalavimų. Taip pat numatomos tam tikros bausmės ar sankcijos Seimo nariams, kurie nevykdytų šių Statuto reikalavimų.

Noriu pateikti ir Seimo statuto pakeitimus bei papildymus, kuriais yra didinamos opozicijos Seime teisės, t.y. tie siūlymai, kurie buvo siūlomi mūsų 19921993 metais ir kurie nebuvo priimti buvusiame Seime. Aš tikiuosi, kad šitame Seime mes galėsime šitas pataisas priimti, nes iš tikrųjų opozicija ir jos teisės yra labai svarbus parlamento sveiko darbo elementas. Aš tikiuosi, kad šiomis pataisomis iš tikrųjų bus sustiprintos opozicijos galimybės vykdyti tik opozicijai būdingas funkcijas, t.y. parlamentinę Vyriausybės kontrolę ir t.t. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad vienas iš siūlymų iš tikrųjų yra, mano įsitikinimu, esminis siūlymas. Man pavyko aptikti, kad toks mechanizmas yra įgyvendintas tik Vokietijos Bundestage, tai yra siūlymas papildyti Seimo statuto 229 prim straipsnį - jeigu kvalifikuota Seimo narių dauguma, t.y. ketvirtadalis Seimo narių raštu pareikalauja sudaryti laikinąją tyrimo ar kontrolės komisiją, tokia komisija privaloma tvarka yra sudaroma. Aš noriu priminti, kad buvusiame Seime dažniausiai įvairios iniciatyvos sudaryti tyrimo komisijas baigdavosi nesėkmingai. Taigi mes dabar siūlome iš tikrųjų, mano manymu, mechanizmą, kuris įgalintų Seimo mažumą realizuoti prievolę vykdyti parlamentinę kontrolę. Aš tikiuosi, kad tokį mechanizmą mes tikrai galėsime įgyvendinti sėkmingai.

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Ačiū, pone Kubiliau. Jūsų paklausti nori 4 Seimo nariai. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš, žinoma, ir dėl Statuto 87, 95, ir kitų straipsnių pakeitimo norėčiau paklausti. Bet vis dėlto norėčiau sustoti ties Seimo nario interesų deklaracija. Apie ją galima daug ką pasakyti ir nelabai gero, tačiau vis dėlto aš norėčiau paklausti, kodėl jūs manote, kad tik Seimo nario interesų deklaracija turi būti kažkokia atskira, kodėl neturi būti tai bendros deklaracijos sudėtinė dalis, būtent vienas skyrius, ir kodėl, sakykim, negali būti tokia deklaracija visiems valdininkams? Kuo skiriasi Seimo narys nuo valdininko? Ar jis taip pat neturi tų interesų, ar jis jais gali naudotis? Ačiū.

A.KUBILIUS. Visų pirma aš manau, kad jūs žinote, jog yra sudaryta Seimo narių darbo grupė kaip tik dėl šių klausimų, t.y. rengti Kovos su korupcija įstatymą, jį tobulinti, taip pat vadinamosios Tarnybinės etikos įstatymą, ar kaip jis vadintųsi... ta darbo grupė buvo susirinkusi ir aptarė. Bendru sutarimu buvo sutarta, kad iš tikrųjų valdininkų interesų konflikto sprendimo įstatymas turi būti parengtas nedelsiant, taip pat kaip ir kiti įstatymai, kurie egzistuoja visame normaliame pasaulyje. Šiuo atveju aš manau, kad yra tiesiog Seimo prievolė pradėti pačiam nuo savęs, ir tai yra reikalavimai, kurie yra specifiškai įrašomi į Seimo statutą. Toliau aš tikiuosi, kad jeigu ne per tą neeilinę sesiją, kuri prasidės sausio 9 d., tai per vėlesnius posėdžius mes tikrai netrukus pateiksime visų valdininkų interesų konflikto sprendimo įstatymą. Aš tikiuosi, kad jis bus priimtas. Todėl aš dar kartą kartoju, kad tai yra tiktai įžanga į visą bloką įstatymų, kuriuos mes tikimės artimiausiu metu pateikti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Akstinavičius.

A.AKSTINAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs kalbėjote apie opozicijos teisių išplėtimą. Aš norėčiau jūsų paklausti, ar iš tikro jūs tikite, kad šitos priimtos pataisos pagerins Seimo darbą ir ar iš tikro išnyks tas momentas, kai opozicijai tiesiog bus diktuojama daugumos valia ir primetami neparengti įstatymų projektai, su kuriais net ir ne visuomet buvo galima susipažinti, dėl kurių nėra ir Juridinio skyriaus išvadų, ir t.t., ir pan. Ar iš tikro nebus tokio primetimo ir to buldozerinio darbo principo?

A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu pasakyti, kad opozicijos teisės visų pirma yra tos teisės, kurios labai aiškiai yra garantuojamos Seimo statute. Štai mes ir tikimės, kad, priėmus šias pataisas, opozicija iš tikrųjų gaus labai aštrius ginklus, su kuriais galės vykdyti tą prievolę, kurią jai suteikė rinkėjai.

Dėl darbo būdo ir kitų dalykų. Aš dar sykį noriu pakartoti, kad daugelį dalykų, kuriuos mes turėjome daryti per šią sesiją, mes turėjome daryti todėl, kad reikėjo taisyti tuos blogus dalykus, kuriuos paliko prieš tai buvęs Seimas. Aš tikiuosi, kad mes tuos visus dalykus jau esame pataisę ir toliau galėsime tikrai konstruktyviai ir kūrybiškai dirbti kartu su socialdemokratais ir kitomis frakcijomis bei partijomis, nesvarbu, kam jos priklauso - ar opozicijai, ar daugumai.

PIRMININKAS. Seimo narys F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Aš vėliau norėsiu kalbėti, ne klausti.

PIRMININKAS. Šiandien nebus galima kalbėti.

Seimo narė V.Aleknaitė.

V.ALEKNAITĖA-BRAMIKIENĖ. Mano klausimas dėl interesų konflikto. Sakykite, gerbiamasis pranešėjau, gal reikėtų rašyti “ekonominiai interesai” ar kaip nors apibrėžti, nes man dabar kilo mintis, ar aš nesu visai suinteresuota, pavyzdžiui, svarstant Santuokos ir šeimos kodeksą, ir pan. Ar bus įmanoma apibrėžti, kokie tai interesai ir kad visiems būtų aišku?

A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, labai aiškiai šie interesai yra apibrėžti, ir mes, neišradinėdami dviračio, pasistengėme rasti labiausiai priimtiną mums variantą. Tas variantas yra paimtas iš Australijos parlamento statuto. Labai tiksliai pasistengėme išvardyti, kokius interesus Seimo narys turės deklaruoti. Šių interesų atžvilgiu Etikos ir procedūrų komisija turės nagrinėti, ar vienas kitas Seimo narys nepakliūna į vadinamąją interesų konflikto situaciją. Taigi aš nemanau, kad jūsų vienoks ar kitoks civilinis statusas - vedęs ar nevedęs, kad tai gali sukelti kokį nors interesų konfliktą. Tai yra visiškai kiti dalykai, žinomi visame normaliame pasaulyje. Aš tikiuosi, kad ir mes juos čia įgyvendinsime.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Katkus.

J.A.KATKUS. Gerbiamasis pranešėjau, Nacionalinio saugumo komitetas buvo pateikęs pasiūlymą, kad mūsų komitete būtų svarstomos skiriamų karo atašė kandidatūros. Bet čia jos neatsispindi.

A.KUBILIUS. Aš dar kartą kartoju, kad yra gauta daugybė pataisų, įregistruotų dėl atskirų straipsnių, ir tų pataisų aš kol kas nenagrinėju. Jos bus svarstomos tiek svarstymo metu, tiek priėmimo metu, taip pat kaip ir bet kokios kitos pataisos. Mes tiesiog norėjome pateikti keletą blokų papildomai prie šio jau esančio Statuto todėl, kad mes manome, kad tai yra svarbios problemos ir jas reikia spręsti ypač kruopščiai - tiek dėl Seimo narių interesų konfliktų, tiek ir dėl opozicijos teisių.

PIRMININKAS. Ir paskutinysis klausia Seimo narys Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš manau, kad siūlomos pataisos tikrai yra vertos dėmesio ir galbūt kiek pataisius, kiek papildžius ar ten kai ką išbraukus jas verta kitais metais priimti. Bet vienas dalykas, kurį jau kolega A.Akstinavičius minėjo: gali būti pats geriausias Statutas, gali būti pačios geriausios taisyklės, tačiau klausimas - kaip jų laikomasi. Atleiskite, bet tai, ką mes matome dabar Seime, mus nuteikia ne itin linksmai. Manykime, kad naujosios pataisos kreips į kitą pusę. Todėl mano siūlymas ir kartu klausimas: ar jūs nemanote, kad opozicijos dydis turėtų būti šiek tiek mažesnis, negu jūs siūlote projekte?

A.KUBILIUS. Gerbiamasis Seimo nary, aš noriu priminti, kad dar 1992 m. Juridinis skyrius nagrinėjo mūsų pateiktą opozicijos įstatymą ir kaip tik atkreipė dėmesį į tai, kad jeigu bus nustatytas mažesnis dydis, tai tokiu atveju gali Seime atsirasti ne viena opozicija ir bus nebeaišku, kuris vienos ar kitos opozicijos vadovas turėtų būti opozicijos lyderis, kuris galės naudotis tomis teisėmis. Taigi aš šiuo atveju manau, kad tai taip pat būtų ir paskatinimas konsoliduotis toms frakcijoms, kurios nepritaria Vyriausybės programai, ir iš tikrųjų pasinaudoti šitomis teisėmis, kurias mes siūlome suteikti. Aš tikiuosi, kad iš tikrųjų Seime mes turėsime stiprią ir vieningą opoziciją, ir tai bus naudinga visai Lietuvai, visam parlamentui.

PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, pranešėjau. Klausimai baigti.

Dabar mes turėtume apsispręsti, ar pritarti projektams po pateikimo ir pradėti svarstymo procedūrą.

Dėl balsavimo motyvų norėtų kalbėti ponas F.Palubinskas. Aš prašyčiau, kad jis dabar paspaustų mygtuką. Prašom.

F.PALUBINSKAS. Nors ir labai pavėluotai, tačiau pateikti 145 ir 145 projektai labai reikalingi. Aš manau, kad šie projektai Lietuvos Seimui padės išeiti iš to aklagatvio, kuriame jis buvo anksčiau, todėl pateikimas yra sveikintinas. Siūlau Seimo nariams už šiuos projektus balsuoti.

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Gerbiamieji Seimo nariai, taigi vienas Seimo narys kalbėjo už. Ar yra, kas norėtų kalbėti prieš? Ar galime pradėti svarstymo procedūrą, o svarstymo metu mes išsakysime įvairių pastabų ir pasiūlymų? Aš manau, kad gali būti net ir siūlymas sudaryti darbo grupę, kuri iš tikrųjų peržiūrėtų kai kuriuos Statuto dalykus. Aš manau, kad Seimo valdyba tai galės apsvarstyti. Jeigu niekas neprieštarauja, aš siūlau...    

Ar, pone Akstinavičiau, dar norėtumėte kalbėti? Aš įjungsiu pono A.Akstinavičiaus. Prašom. Seimo narys A.Akstinavičius.

A.AKSTINAVIČIUS. Labai logiškas jūsų pasiūlymas sudaryti darbo grupę. Aš manau, kad šį kartą jūsų pažadai tikrai bus ištesėti ir iš tikro bus surasta daugiau susitarimų ir daugiau kompromisų tarp atskirų frakcijų, tarp pozicijos ir opozicijos, todėl aš siūlyčiau pritarti šitam projektui po pateikimo.

PIRMININKAS. Kaip jūs žinote, mes pažadus visada įgyvendiname. Taigi ačiū, gerbiamieji Seimo nariai. Po pateikimo yra pritarta, ir pradėsime svarstymo procedūrą.

Dabar yra likęs vienintelis mūsų šitos sesijos darbotvarkės klausimas. Keturi... Turbūt Teisės ir teisėtvarkos komitetas? Taip. Ačiū. Pagrindinis komitetas - Teisės ir teisėtvarkos... Statutą svarstant, kaip paprastai.

Seimo narių pareiškimai

Taigi lieka 6 pareiškimai. Gerbiamieji Seimo nariai, aš kviečiu į tribūną Seimo narį A.Sysą kalbėti Socialdemokratų frakcijos vardu.

Gerbiamieji Seimo nariai, prašau neišsiskirstyti, kadangi, kaip jūs žinote, po pareiškimų mūsų laukia vienas darbotvarkėje nenumatytas ypač svarbus klausimas.

A.SYSAS. Gerbiamasis pirmininke! Gerbiamieji kolegos! Grupė buvusių “Telekomo” darbuotojų kreipėsi į Seimo Socialdemokratų frakciją, prašydami perskaityti šį pareiškimą.

Dėl tos aplinkybės, kad dauguma Lietuvos gyventojų nežino, kas vyksta už “Telekomo” durų, kur šiuo metu vykdoma veikla atneš šimtus milijonų litų nuostolių Lietuvai ir jos gyventojams, skaudžiai atsilieps šeimų biudžetui. Tai daroma tada, kai valstybė yra ekonominėje duobėje, kai pensininkai ir invalidai vos prasimaitina, kai medikai ir mokytojai, dirbantys už menkus atlyginimus, palieka darbą pagal specialybę ir eina kas kur. Taigi mes, ryšininkai, pranešame jums, su viltimi laukdami jūsų reakcijos į tai, kad “Lietuvos telekomo” generalinio direktoriaus įsakymu Vilniuje ir visoje Lietuvoje nuimami ir nurašomi milijonus litų kainavę tarpmiestiniai telefonai automatai ir jų vietoje pastatomi dešimtis kartų brangesni automatai “Urmit”, kurių vienas kainuoja 5200 Lt. Šie automatai statomi ne tik patalpose, bet ir gatvėse vietoje paprastų miesto telefono automatų, pastaruosius išmetus. Iš paštų pasikalbėjimų punktų Vilniuje, Panevėžyje, Utenoje, Kaune ir kitur, kur stovėjo po kelias dešimtis Kauno įmonėje pagamintų tarpmiestinių automatų, visi jau nuimti ir sumesti į sandėlius, o jų vietoje pastatyti itališkieji. Jeigu pastarieji šiek tiek patogesni skambinti į kitas valstybes, tai visiškai nebuvo reikalo keisti visus automatus. Būtų užtekę pakeisti po keletą automatų, nes didžioji dalis skambinančių piliečių skambina ne į užsienį, o į Lietuvos miestus ir kaimus. 1800 jau įsigytų itališkų automatų vertė yra 9 mln. Lt, kuriuos turės apmokėti mūsų žmonės. Vilniuje šiuo metu jau pastatyta apie 800 tokių aparatų, dar apie 1000 rengiamasi pastatyti. “Lietuvos telekomo” darbuotojus piktina toks absurdiškas milijoninių lėšų švaistymas, kai valstybei skęstant skolose, o gyventojams vis labiau skurstant bandoma didinti skolas, išmetant Lietuvoje pagamintus 5700 automatų jų vietoje statant gražesnius užsienietiškus. Todėl atkreipiame dėmesį į tai, kad kiekvienas abonentas turės kas mėnesį mokėti abonentinį mokestį ne 3,5 Lt, o 17,8 Lt, t. y. jau 210 Lt per metus. Iš kur gyventojai ims tuos 210 Lt, “Telekomo” vadovams visai nerūpi.

Negana to, jie sumanė vien Vilniuje sumontuoti aparatūrą, kainuojančią apie 200 mln. Lt, fiksuojančią kiekvieno abonento pokalbį pagal laiką, kai už 10 min. reikės mokėti ne mažiau kaip 40 centų. Todėl kyla klausimas, ar rūpi kam nors, iš kur ims Lietuvos žmonės tų pinigų, kurie taip rūpi “Telekomo” vadams, ir ar kas nors galvoja apie Lietuvą ir jos gyventojus?” Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys J.Karosas frakcijos vardu ar ne? Ar M.Pronckus? Yra du. Seimo narys M.Pronckus - frakcijos vardu.

#M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, frakcija viešai klausia Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko.

“Kaip matyti iš šios dienos “Lietuvos ryto” publikacijos, Jūs, gerbiamasis premjere, pasirinkdamas finansų ministru iš verslo pasaulio atėjusį R.Matiliauską, žinojote apie pretendento (ar jo vardu) paimtas ir negrąžintas paskolas, beje, gautas už daug mažesnes palūkanas negu paprastų mirtingųjų.

Ar Jums, gerbiamasis premjere, kaip žmogui, itin vertinančiam politikos ir politikų moralumą, neatrodo, kad negrąžinęs lengvatinių paskolų bankininkas ir finansų ministras yra nesuderinami dalykai?

Prašytume atsakyti raštu ir Seimo posėdžių metu.” LDDP frakcijos vardu...

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau pranešimą skaitys Seimo narys G.Mincevičius.

# G.J.MINCEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai! Apgailestauju, kad man nebuvo suteiktas žodis nei biudžeto svarstymo, nei priėmimo metu, nors aš buvau užsirašęs iš anksto, todėl savo mintis dėl biudžeto išdėstau pareiškime.

“Labai keista, kad mes mėgstame dažnai ir daug kalbėti apie švietimo ir kultūros svarbą, apie didelį dėmesį, kurį mes jiems skiriame, tačiau lakmuso popierėlis dėl visų pažadų ir tariamai gerų norų yra biudžetas. Nepaisant visų skambių kalbų, tarp jų ir iš šitos tribūnos, švietimo darbuotojų vidutinis atlyginimas 1995 m. buvo tik 395 Lt, t. y. 14,1 nuošimčio mažesnis už biudžetinių organizacijų darbuotojų vidurkį. Skirtumas keliolikos nuošimčių lieka iki šiol. Lietuvos mokyklų mokinių, kur kiekvienam mokiniui tenka vidutiniškai apie 285 Lt (arba 71 doleris), yra dvigubai blogesnė padėtis negu kaimyninės Latvijos mokinių, kur kiekvienam mokiniui tenka po 140 dolerių. Deja, biudžeto projektas 1997 m. nieko gero nežada. Biudžetas numato pakelti tik aukštųjų mokyklų darbuotojų atlyginimus. Ir toliau švietimo darbuotojai gauna dvigubai mažiau už policininkus. Nuolat didėjantį nepilnamečių nusikalstamumą gali sustabdyti mokykla. Jo nesustabdys nei krašto apsauga, nei policininkai, nuo kurių jau vis dažniau nėra kam apsaugoti visuomenę.

Be to, skiriant biudžeto lėšas tokių rajonų savivaldybėms kaip Vilniaus, Širvintų, Šalčininkų rajonai, neatsižvelgta į ekonomines zonas, į išskirtines ekonomines sąlygas, kuriomis tie rajonai dirba. Tačiau yra dar kita medalio pusė. Tas kuklias lėšas, numatytas biudžete švietimui, būtina teisingai ir sąžiningai paskirstyti. Nors Seimo sudėtis neatspindi Lietuvos tautinės sudėties, kur 20% sudaro nelietuviai, tačiau jis privalo būti visos Respublikos Seimas ir visų jos piliečių interesams atstovaujantis Seimas.

Pateiktas Švietimo ministerijos ir Švietimo komiteto priedas Nr.1, numatantis 29,5 mln. Lt tikslinių lėšų vien lietuviškų mokyklų statybai bei remontams ir nenumatantis lėšų kitakalbių mokyklų statybai ir kapitaliniams remontams, nėra nei teisingas, nei moralus, nei demokratiškas. Pavyzdžiui, Šalčininkuose, kur lietuviškoje mokykloje pernai mokėsi 381 mokinys, statomas prašmatnus mokyklos pastatų miestelis, turintis kelis korpusus, penkias sales, baseinus ir t.t. Mokyklos talpa beveik trigubai viršija mokinių skaičių. Šių dienų skurdaus biudžeto fone tai yra neleistinas lėšų švaistymas. Šiai mokyklai, jau faktiškai pastatytai, prašoma dar 5 mln. Lt. Tuo tarpu tame pačiame rajone, Tetėnuose, yra pagrindinė mokykla lenkų dėstomąja kalba. Mokykla statyta dar prieš I pasaulinį karą, seniai yra avarinės būklės, dirba dviem pamainomis. Neskiriama lėšų net naujos mokyklos projektui sudaryti.” Čia yra pateikta kitų atvejų. Aš neskaitysiu viso pareiškimo. Prašysiu išdalyti Seimo nariams.

Aš pateiksiu dar tiktai vieną pavyzdį. Vilniuje veikia pastatyta už didelę dalį Lenkijos lėšų Jono Pauliaus II vidurinė mokykla. Jos talpa pagal projektą yra apie 800 mokinių, panašiai kaip Šalčininkų 2oji vidurinė, tik neturi tokių patogumų kaip anoji. Bet palyginkime: Šalčininkų 2ojoje vidurinėje lietuviškoje mokykloje mokosi apie 400 vaikų, o Jono Pauliaus II mokykloje (įsidėmėkite!) 2154 mokiniai. Tačiau kur yra paminėta naujų lenkiškų mokyklų statyba Vilniaus mieste? Kur biudžete lėšos šiam tikslui? Apie tokį neleistiną lėšų paskirstymą mokykloms pagal tautinį požymį aš kalbėjau Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje, tačiau mano kalba liko balsas, šaukiančio dykumoje. Norėjau tikėtis, kad naujasis Seimas pataisys prieš tai buvusio Seimo neleistinas klaidas ir nepatvirtins tokio nepataisyto diskriminuojančio biudžeto, neskirstys lėšų pagal tautinį požymį, o vienodai traktuos ir lietuviškų, ir kitakalbių mokyklų poreikius. Deja, taip neatsitiko.”

Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų visą pareiškimą mes pridėsime prie stenogramos.

Ir Seimo narys R.Smetona.

# R.SMETONA. Gerbiamieji Seimo nariai, aš perskaitysiu pareiškimą dėl gruodžio mėn. 17 d.

“Politikai privalo siekti, kad šalyje būtų tvarka, kad būtų garantuotas valstybės ir jos piliečių saugumas, kad būtų pasitikima valstybe ir jos valdžia. Kai politikai pamiršta šią tiesą, kai ima tarnauti sau patiems, tik savo partijai ar savo klanui, o dar blogiau - ima šokti pagal svetimos dūdelės melodiją, tvarkos ir saugumo trokštantys piliečiai savo aktyviausių narių pajėgomis jiems įmanomomis priemonėmis pastato šitokią valdžią ir jai atstovaujančius politikus į prideramą vietą.

Šitaip atsitiko Lietuvoje 1926 m. gruodžio 17 d. Neseniai suėjo septyni dešimtmečiai, kai Lietuvoje buvo nutrauktas demokratija užsižaidusių politikų sambrūzdis, užbaigtas “bačkinės” demagogijos, abstrakčios, amorfiškos, iš visų pasviečių nužiūrėtos ir surankiotos pseudodemokratijos tarpsnis.

Kritikuodami 1926 m. gruodžio 17 d. žingsnį per visus Lietuvos nelaisvės metus, šitokios demokratijos gynėjai išliejo daug rašalo ir netikrų ašarų. Kritikos giesmę kadaise pradėjo didysis “demokratas” V.Mickevičius-Kapsukas. Jam vėliau pritarė J.Žiugžda, V.Niunka, G.Zimanas ir kiti sovietiniai partijos istorikai. Paskutinę šio politinio choro partiją, atrodė, sugiedojo šiandieninių Lukiškių įnamių duetas. Tačiau visi galvojusieji, kad šitoks Lietuvos istorijos traktavimas baigtas, smarkiai apsiriko.

Visai neseniai ant stalininio priekalo nukaltus štampus, smerkiančius 1926 m. gruodžio 17 d. bei niekinančius visą iki 1940 m. Tautiškos Lietuvos laikotarpį, pakartojo dviejų tarpusavyje demokratiškai besirungiančių dabartinio Seimo opozicinių frakcijų žymūs veikėjai. Jau seniai girdimą melodiją jie “praturtino” nauja gaida teigdami, kad (cituoju): “...autoritarizmo įsigalėjimas paruošė dirvą 1940 m. vasarai.”

Nekomentuodamas šių dviejų frakcijų beveik identiškų pareiškimų, siūlau atsakyti į šiuos klausimus. 1. Kas reikalavo pasipriešinti sovietų invazijai 1940 m. birželio mėn. - tautininkai ar Vyriausybėje daugumą turėję tariamai uždraustų kitų partijų nariai? 2. Kokia politinė jėga ir ideologija išugdė daugumą lietuvių aktyviais valstybės piliečiais, kurie, okupavus šalį svetimai valstybei, dešimtmetį priešinosi ginklu, o rezistencijos dvasią išsaugojo iki mūsų dienų?

Tautininkai mano, kad Gruodžio 17oji pasiliks valstybiškai mąstančių lietuvių sąmonėje kaip ryžtinga ir veiksminga tautos savigynos diena.

Pasirašo Seimo narys, Lietuvių tautininkų sąjungos pirmininkas R.Smetona.” Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Patackas.

# A.V.PATACKAS. Svarstant įstatymą dėl aukštosios partinės mokyklos diplomų panaikinimo ponas Č.Juršėnas leido sau nuodingą repliką dėl kultūros ministro išsilavinimo. Noriu pasakyti, kad S.Šaltenis gali didžiuotis, jog neturi tarybinės humanitarinės įstaigos diplomo, o vietoje to turi laisvo menininko statusą ir titulą. Tuo gali didžiuotis ir Lietuvos Respublika, kad turi šitokį ministrą, ypač jeigu prisiminsime, kad pusę, o gal du trečdalius laiko ten buvo skiriama “marksizmams”. Noriu priminti, kad iš Rusijos intelektualų dešimtuko 7 nebuvo baigę tarybinės mokyklos.

Taigi ponas Č.Juršėnas, pats to nesitikėdamas, užuot įgėlęs pasakė gerą komplimentą, su kuo ir sveikinu. O praradusiems diplomus siūlyčiau nemirti, jie yra dar jauni vyrai ir gali padaryti taip, kaip aš prieš 15 metų, - į melioracijos griovius. Kitaip sakant, pagal S.Gedą, - “Buvau į Lietuvą išėjęs, ten lietūs, moterys ir vėjas”. Laimingo kelio!

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys E.Zingeris.

# E.ZINGERIS. Mielieji kolegos, mano pareiškimas nebus toks lyriškas, kaip iki šiol buvę.

Lietuvos Respublikos Seimo narių grupė siūlo jums sukurti tarpparlamentinių ryšių ir bendravimo su JAV Atstovų rūmais draugystės grupę. Užsirašė jau 12 žmonių. Kas norės, prašom, aš pasiliksiu po posėdžio, prašom pasirašyti ant šito iškilmingo ir, manau, įeisiančio į istoriją rašto.

Šiaip dar norėčiau priminti, kad mūsų komitetas neturėjo progos, turėjau su gerbiamuoju B.Kuzmicku posėdį... Mūsų komitetas irgi įpareigotas balsavo prieš partinių diplomų pripažinimą, ir mes prie viso to prisidedame. Turiu tai pasakyti, deja, pavėluotai stenogramai. Ačiū jums.

PIRMININKAS. Tas buvo paminėta svarstymo metu. Gerbiamieji Seimo nariai, visi šios dienos darbotvarkės klausimai yra apsvarstyti, visi pareiškimai yra perskaityti. Belieka vieni kitiems palinkėti gerų švenčių, Šv.Kalėdų ir Naujųjų metų. Po Naujųjų metų mes planuojame susirinkti sausio 9 d. į neeilinę sesiją. Siūlome visiems pagalvoti, ką toje sesijoje mes galėtume aptarti ir svarstyti. Aš tikiuosi, kad kartu su opozicija mes ir toliau žengsime demokratijos plėtotės keliu Lietuvoje.

Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, aš kviečiu Seimo narę N.Ambrazaitytę ir kviečiu visus taip pat atsistoti.

Himnas

Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, posėdis baigtas, sesija baigta. Dar sykį - linksmų Šv.Kalėdų, linksmų Naujųjų metų.