Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS
PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Prašom sėsti į savo vietas. Pradedame gruodžio 19 d. (ketvirtadienio) rytinį posėdį. Gerbiamieji kolegos, šiandien mūsų laukia daug darbų. Laukia tikrai intensyvus darbas, taip pat intensyviai dirba ir Vyriausybė. Jums dabar yra išdalytos Vyriausybės vakar apsvarstytos bei priimtos pataisos ir visas peržiūrėtas 1997 m. valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų patvirtinimo įstatymo projektas. Mes Seniūnų sueigoje tarėmės, kaip geriau šiandien organizuoti mūsų darbą. Jums pačiu artimiausiu metu bus išdalyta Seniūnų sueigos peržiūrėta ir patvirtinta šios dienos darbotvarkė. Šiek tiek pasikeičia šiandien mūsų darbų eiga. Aš noriu informuoti, kad visi žinotų, dar net neturėdami rankose naujos darbotvarkės, jog visų pirma mes pradėsime antrąjį 1997 m. biudžeto projekto svarstymą ir paprašysime Ministrą Pirmininką pateikti naująjį variantą. Seimo nariai turės galimybę Ministrą Pirmininką paklausti to, kas jiems rūpės. Tada darysime antrojo svarstymo pertrauką. Prašytume frakcijas ir ypač suinteresuotus komitetus išnaudoti pietų pertrauką, kuri bus dvigubai ilgesnė negu paprastai, t.y. nuo 13 val. iki 15 val. Prašom frakcijas ir komitetus šią pertrauką išnaudoti naujam biudžeto projektui apsvarstyti, nes po pietų, maždaug nuo 17 val., mes tęsime biudžeto projekto antrąjį svarstymą, kurio metu frakcijos, komitetai ir Seimo nariai galės išsakyti savo poziciją, ir tikimės šiandien antrąjį svarstymą baigti.
Taip pat dar sykį Seniūnų sueiga grįžo prie Nacionalinio saugumo užtikrinimo pagrindų įstatymo projekto priėmimo tam tikrų problemų. Seniūnų sueiga irgi vieningai prašo Nacionalinio saugumo komitetą ir Nacionalinio saugumo komiteto vadovybę išnaudoti ilgesnę pietų pertrauką, dar sykį susirinkti, pasvarstyti tas pataisas, kurios yra pateiktos, ir pasižiūrėti, ar visos komiteto teikiamos pataisos yra svarbios, ar kurios nors iš teikiamų pataisų nesukels vienos ar kitos frakcijos prieštaravimo. Norėtųsi, kad Nacionalinio saugumo pagrindų užtikrinimo įstatymas būtų priimtas visų frakcijų sutarimu taip, kaip iki šiol jis buvo svarstomas.
Taip pat noriu informuoti, kad kai kurie klausimai, sakykim, iš rezervo, technologiniai klausimai, kuriais tiesiog pratęsiamas vienų ar kitų įstatymų įsigaliojimo laikotarpis, t.y. rezervinis 6, rezervinis 4, taip pat Seimo leidyklos klausimai, yra siūlomi svarstyti greičiau, kadangi tai yra technologiniai klausimai, ir mes manome, kad Seimo darbo nereikėtų apsunkinti ilgais šitų klausimų svarstymais. Tiek apie darbotvarkę. Seimo valdyba siūlo dar vieną papildomą rezervinį klausimą, kurį irgi pamatysite, tai yra dėl kai kurių Lietuvos banko dalykų. Pamatysite, darbotvarkė išdalyta, bet turėsime nutarti, ar mes jį įrašysime, ar ne į rezervinių klausimų sąrašą. Bet Seimo valdyba, jos nariai, kiek aš žinau, siūlytų tą klausimą irgi įrašyti. Tai tiek dėl darbotvarkės. Kai bus išdalyta, mes dar galėsime prie jos grįžti.
Dabar pradedame svarstyti 1 darbotvarkės klausimą - 1997 m. valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų patvirtinimo įstatymo projektą. Antrasis svarstymas. Kviečiu į tribūną Ministrą Pirmininką G.Vagnorių. Kaip sutarėme Seniūnų sueigoje ir su Ministru Pirmininku, Seimo nariai turės galimybę pateikti klausimų dėl šio biudžeto. Prašom, pone Ministre Pirmininke.
G.VAGNORIUS. Pone pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, man tenka pristatyti pataisytą 1997 m. valstybės biudžeto projektą, kurį, pagal daugumos Seimo narių reikalavimą, pabandėme priartinti prie Seime patvirtintos Vyriausybės programos.
Valstybės biudžetas (ir ypač jo pajamų dalis) rodo valstybės ekonominę, finansinę politiką. Tačiau turime labai aiškiai pasakyti, jog biudžeto įplaukos nedidėja nuo biudžeto sudarymo procedūrų. Biudžeto įplaukos priklauso nuo priimtų ekonominių, finansinių sprendimų, nuo vykdomos ekonominės politikos, t.y. nuo to, kas jau yra priimta, kokie sprendimai yra priimti, ir nuo to, ką artimiausiu metu numatoma pakeisti. Todėl mes turėtume labai aiškiai suprasti, jog valstybės biudžeto įplaukų dalis gali rodyti tik šiuo metu veikiančią finansų sistemą, gali rodyti šiuo metu esančią ekonominę būklę, taip pat tuos pasikeitimus, kurie gali įvykti artimiausiu metu Vyriausybei priėmus tam tikrus sprendimus. Aš bandysiu kai kuriuos pakeitimus, kurie yra numatyti valstybės biudžeto projekte, jums pateikti.
Pirmiausia apie pajamų dalį. Yra planuojama, jog įgyvendinus kai kuriuos naujus finansinius, ekonominius sprendimus pajamų dalis padidės 305 mln. Lt. Ką tai reikštų? Štai, pavyzdžiui, yra paminėta, jog papildomai iš akcizų ketinama gauti 150 mln. Lt. Iš tikrųjų 150 mln. Lt (o galbūt ir daugiau) mes tikimės gauti pagerinę akcizų administravimą, pertvarkę muitinių darbą: pirmiausia pertvarkę dokumentų apskaitą, įgyvendinę kompiuterizuotą informacinę sistemą, pertvarkę baudžiamosios atsakomybės kai kuriuos straipsnius, kurie aiškiai atskirtų papildomą atsakomybę už, pavyzdžiui, dokumentų ar kitokių procedūrų pažeidimus muitinėse, taip pat yra numatyta artimiausiu metu įkurti specialius padalinius kovai su kontrabanda. Mes manome, kad, artimiausiu metu įgyvendinę šias priemones, kitais metais gausime 150 mln. Lt papildomų pajamų. Kita papildomų pajamų šaltinio dalis, t.y. numatoma gauti 90 mln. Lt iš dividendų už valstybei priklausančias akcijas. Tačiau tai įvyks tik po to, kai Vyriausybė artimiausiame posėdyje patvirtins nutarimą, kuriuo bus nustatytas reikalavimas ir mechanizmas, kaip pelningai turi būti naudojamas valstybės kapitalas, t.y. akcijos, akcinės bendrovės. Taip pat yra numatomos priemonės, kaip bus stabdoma kai kurių įmonių nuostolinga veikla, kaip stiprinama akcijų, turtinių ir neturtinių teisių apsauga. Tą įgyvendinę mes tikimės papildomai gauti 90 mln. Lt. Taip pat 60 mln. Lt papildomai numatoma gauti dėl 0,5 procento padidinamo turtinio mokesčio. Kitų metų biudžete yra numatoma laipsniškai peržiūrėti mokesčius, mažinti kai kuriuos mokesčių tarifus, taip pat yra numatoma keisti mokesčių administravimo tvarką. Daugiausia dėmesio bus skiriama tam, kad būtų atskirtas tyčinis mokesčių nemokėjimas nuo mokesčių nemokėjimo dėl klaidos. Baudžiamajame kodekse bus aiškiai nustatyta atsakomybė už tyčinį mokesčių nemokėjimą, taip pat bus aiškiai įvardyta, kas yra dviguba buhalterija, kas yra sąmoningas mokesčių nemokėjimas, ir tikimasi, jog šie pakeitimai suteiks galimybę apie 10% geriau išieškoti pridėtinės vertės mokestį.
Numatoma, kad nuo metų vidurio pagyvės ekonomika, kai bus pradėtos įgyvendinti eksporto ir verslo rėmimo programos. Taip pat tikimės ekonominio pagyvėjimo nuo metų vidurio, kai bus pradėta jau šiais metais laipsniškai atkurti centrinio banko funkcijas. Yra numatoma keisti privatizavimo tvarką, keisti ne tik įstatymus, kurių projektai jau yra svarstomi Seime, bet ir Vyriausybės nutarimus, taip pat keisti ir privatizavimo programą, kurioje šiuo metu rimtesnių objektų nėra numatyta. Bet svarbiausias pakeitimas yra tas, kad bus atsisakoma įvairių mechanizmų, kai manipuliuojant įvairiomis procedūromis, aplenkiant privatizavimo tarnybas, aplenkiant mokėjimą yra neteisingai privatizuojamas valstybinių įmonių turtas. Pakeitę privatizavimo tvarką, papildę privatizavimo programą įmonėmis, kurios šiuo metu gali būti privatizuojamos ne visai teisingai, mes manome, jog kitais metais valstybė gaus keletą šimtų milijonų litų. Taip pat planuojama, kad iš šitų lėšų apie 40 mln. Lt bus skiriama smulkaus ir vidutinio verslo programoms įgyvendinti. Kitais metais bus keičiama socialinių mokesčių mokėjimo tvarka, taip pat pensijų mokėjimo tvarka, siekiant aiškiau susieti (ypač būsimiems pensininkams, tiems, kurie išeis į pensijas kitais ar dar kitais metais) išmokamų pensijų dydžius su faktiniais pensijų mokėjimais. Planuojama, jog nuo liepos 1 d. bus didinamas sveikatos finansavimas. Tačiau norėčiau pasakyti, jog mes turime labai aiškiai skirti pakeitimus, kurie jau yra padaryti Vyriausybės nutarimais arba Seimo sprendimais, tuos dalykus, kuriuos mes numatome padaryti artimiausiomis savaitėmis bei artimiausiais mėnesiais, nuo tų pakeitimų, kurie, sakykim, pradės galioti metų viduryje arba kitų metų antroje pusėje. Mes, planuodami 1997 m. valstybės biudžeto įplaukų dalį, negalime orientuotis į tuos ekonomikos pagyvėjimus, kurių tikimasi įgyvendinus ekonomikos eksporto, verslo skatinimo programas, pavyzdžiui, antrame kitų metų pusmetyje. Mes galime planuoti (turime numatyti) 1997 m. biudžete tik tas pajamas, kurias tikimės gauti artimiausiu metu priėmę mano minėtus Vyriausybės nutarimus, taip pat pataisę įstatymus, t.y. kitų metų biudžeto įplaukos yra planuojamos ne pagal kitų metų lapkričio ar gruodžio mėnesiais planuojamas įplaukas, bet pagal tai, kokias įplaukas mes planuojame gauti metų pradžioje, t.y. pirmame pusmetyje. Tai liudija, jog iš tikrųjų kitų metų biudžetas daugiau rodys pirmo pusmečio situaciją ir tikriausiai antrame pusmetyje mums teks biudžetą tikslinti. Šiuo metu turime pasakyti, jog Vyriausybė dirba tik 9 dienas, ir, be abejo, ne tik Vyriausybė, bet ir gyvenimas nėra toks paprastas, kad per keletą dienų būtų galima iš esmės pakeisti ekonominę, finansinę politiką. Tie 305 mln. Lt, kaip minėjau, rodo tik tai, kas yra padaryta per keletą dienų ir ką mes artimiausiais mėnesiais ketiname padaryti.
Norėčiau pateikti pačius bendriausius pakeitimus išlaidų dalyje. Šalia 305 mln. Lt, kuriuos ketinama gauti iš naujų šaltinių, kuriuos aš paminėjau, numatyta taip pat mažinti kai kurias išlaidas, todėl susidaro galimybė kitaip perskirstyti 754 mln. Lt. Tai yra mes galime skirstyti tik tai, ką ketiname papildomai gauti dėl tų paminėtų priemonių, t.y. dėl tų 305 mln. Lt, taip pat dėl kai kurių išlaidų sumažinimo, t.y. iš viso 754 mln. Lt. Daugiau skirstyti mes negalime, nes daugiau finansinių išteklių nėra ir negalės būti. Kas yra numatoma daryti? Pirmiausia papildomai yra numatoma skirti 380 mln. Lt darbo užmokesčio padidėjimui, kai bus indeksuojamas darbo užmokestis, pensijos, stipendijos ir pašalpos dėl kainų augimo. Šitie pinigai (jeigu Seimas pritars) bus skiriami visoms biudžetinėms institucijoms tada, kai Vyriausybė nuspręs indeksuoti atlyginimus ir kitus rodiklius. Tai reikš, jog Vyriausybė, priėmusi sprendimą indeksuoti (skirtingai, negu buvo iki šiol), pati taip pat paskirstys ir finansinius išteklius, tada bus daug aiškiau tiems, kurie gauna tuos pinigus, ir bus daug mažiau nusiskundimų, jog Vyriausybė priima sprendimus, bet nenumato finansinių išteklių šitiems sprendimams įgyvendinti. 380 mln. Lt atiteks visoms biudžetinėms įstaigoms, įskaitant Vidaus reikalų ministeriją, Krašto apsaugos ministeriją, Sveikatos apsaugos ministeriją, taip pat savivaldybes. Skaičiuojant bendrus išteklius, kurie tenka kiekvienai institucijai, reikėtų turėti omeny, kad iš tų 380 mln. Lt tam tikra dalis tenka ir visoms institucijoms. Yra numatoma skirti 10 mln. Lt dalies kultūros darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti. Čia pirmiausia kalbama apie Respublikos meno kolektyvus. Kaip yra numatyta Vyriausybės programoje, mes norime pradėti laipsniškai gerinti darbo apmokėjimo sąlygas mokslo ir kultūros darbuotojams. Mes šiuo metu pradedame pakeitimus nuo respublikinių kolektyvų, tačiau vėliau, be abejo, bus siūlymų didinti darbo užmokestį ir kitiems darbuotojams. Taip pat numatoma papildomai skirti 29 mln. Lt mokslo darbuotojų, turinčių mokslo vardus ir laipsnius, darbo užmokesčiui didinti. Tai reikštų, jog universitetų darbuotojų, kurie turi mokslo laipsnius ir vardus, atlyginimai padidės 4050%. Iš tikrųjų tai padaryti yra būtina, nes šiuo metu universitetų darbuotojų darbo apmokėjimas visiškai neatitinka šitų žmonių kvalifikacijos, ir mes paprasčiausiai bijome, jog po kelerių metų, jeigu nebus priimama jokių sprendimų, galime visiškai prarasti mokslo potencialą. Aš manau, kad Seimas tam pritars.
Vidaus reikalų ministerijai liudytojų apsaugos programai pradėti įgyvendinti numatoma skirti 7 mln. Lt. 100 mln. Lt Vyriausybė prašo skirti biudžetinių įstaigų skoloms dengti. Šitie 100 mln. Lt nebūtų naudojami kaip nors automatiškai perduodant savivaldybėms ar kitoms institucijoms, bet būtų numatyta, kad šitą fondą (100 mln. Lt fondą) Vyriausybė naudotų pagal specialią tvarką, kuri leistų padengti didesnę dalį biudžetinių įstaigų faktinių įsiskolinimų tais atvejais, kai biudžetinės įstaigos nėra gavusios planuoto dydžio įplaukų. Tai nereiškia, jog šitais pinigais, pavyzdžiui, bus pridengiami kokie nors finansinės drausmės pažeidimai, lėšų naudojimas ne pagal paskirtį, be abejo, to nebus, bet ten, kur iš tikrųjų buvo sutrikęs finansavimas dėl valstybės, dėl savivaldybių biudžeto nepakankamų įplaukų, mes norime iš šito fondo panaudoti tuos pinigus kaip tik skoloms padengti. Norėčiau pridurti, jog dar kitokiais būdais numatoma dengti biudžetinių įstaigų įsiskolinimus. Svarbiausia, šitomis priemonėmis norime pasiekti, kad per kitų metų pirmą pusmetį mes galėtume iš esmės padengti tiek sveikatos, tiek švietimo įstaigų dabar susikaupusias milžiniškas skolas ir pradėti įgyvendinti griežtą finansinę tvarką. Šiandien dauguma biudžetinių įstaigų yra skolingos už energetinius išteklius, už vaistus, už kitokius tiekimus, vadinasi, iš esmės yra pakrikusi finansinė tvarka, ir kai kuriose situacijose finansiniai ištekliai yra naudojami neekonomiškai. Po to, kai dauguma šių skolų bus padengta, Vyriausybė prašys Seimo, kad būtų priimti įstatymo papildymai, kurie nustatytų griežtesnę atsakomybę už valstybės biudžeto lėšų naudojimą ne pagal paskirtį. Tokie įstatymo pataisymai jau yra rengiami, ir jie artimiausiu metu bus pateikiami tvirtinti Seimui. Bet šiandien, pavyzdžiui, reikalauti griežtos tvarkos, kai yra dideli įsiskolinimai, yra neįmanoma. Todėl mes norime taikyti specialią programą, kuri padėtų tuos įsiskolinimus padengti: Specialiosios paskirties akcinei komunalinių paslaugų bendrovei skirtume 2,6 mln. litų, Aplinkos apsaugos ministerijai papildomai numatoma skirti 2 mln. litų, iš jų 1 mln. litų - Jūrų muziejui išlaikyti.
Aš neminėsiu nedidelių papildymų, pataisymų, kurie susiję su keletu dešimčių tūkstančių litų, bet daugiau akcentuosiu esminius biudžeto projekto išlaidų dalies pataisymus.
Užsienio reikalų ministerijai, atsižvelgiant į Užsienio reikalų komiteto bei Biudžeto ir finansų komiteto siūlymus, yra papildomai skiriama 5,8 mln. Lt. Taip pat atskirai norėčiau paminėti, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skiriama 40 mln. Lt. 40 mln. Lt yra numatoma skirti skurstančių šeimų vaikų maitinimui bendrojo lavinimo mokyklose. Šitas sprendimas padarytas Socialinių reikalų komiteto prašymu. Iš tikro šitų lėšų dar nepakaks, nes 40 mln. Lt yra per maža suma, tačiau mes norime išbandyti programą. Galbūt per keletą mėnesių, aš tikiuosi, mūsų biudžeto reikalai pasitaisys ir antrajame pusmetyje mes galėsime skirti daugiau lėšų. Bet ši programa yra labai svarbi. Jeigu mes galėtume daugiau skirti lėšų skurstančių šeimų vaikų maitinimui bendrojo lavinimo mokyklose, tai šita priemonė leistų ne tik pamaitinti vaikus, bet taip pat sudarytų palankesnes sąlygas pagerinti vaikų lankymąsi mokyklose, nes šiandien yra nemaža dalis vaikų (ypač iš socialiai remtinų šeimų), nelankančių mokyklų. Ši priemonė be visų kitų dalykų taip pat, man atrodo, padėtų mūsų valdžios institucijoms lengviau spręsti vaikų lankymosi mokyklose problemą.
Europos reikalų ministerijai skiriama 1,5 mln. Lt, Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijai - 250 tūkst. Lt, 200 tūkst. Lt yra skiriama vienkartinėms kompensacijoms žuvusiųjų šeimoms ir nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 1113 dienomis vykdytos agresijos ir vėlesnių įvykių. Žurnalistų etikos inspektoriui - 160 tūkst. Lt, Kultūros ministerijai, Lietuvos nacionalinei UNESCO komisijai - 250 tūkst. Lt, Ūkio ministerijos Eksporto rėmimo fondui skiriama 40 mln. Lt.
Mes norime, kad šitas biudžetas skirtingai nuo mūsų ankstesnių tradicijų... Mes norime, kad šitas biudžetas nebūtų vien tik buhalterinis biudžetas, kuris numato tik panaudojimą, pravalgymą tų lėšų, kurios yra sukaupiamos iš mokesčių. Mes norime, kad nuo kitų metų mūsų biudžetai taptų “aktyvesni”, t.y. labiau galėtų lemti šalies ekonominę būklę. Dėl to daug dėmesio bus skiriama eksportui remti, nes šiandien pati didžiausia šalies ūkio problema yra ta, kad mūsų įmonių produkcija dėl iškreiptos finansų ir pinigų politikos nepajėgia konkuruoti ne tik vidaus rinkoje su pigesnėmis importinėmis prekėmis, bet gamintojai turi ir ypač didelių sunkumų, eksportuodami produkciją, t.y. išveždami ją iš šalies. Mes darysime viską, kad palengvintume eksportą, nes kuo daugiau bus eksportuojama produkcijos, tuo įmonės gaus daugiau užsakymų, tuo daugiau bus darbo vietų, tuo didesni bus atlyginimai, tuo didesnės bus pensijos.
Norėčiau atkreipti dėmesį, kad nuo kitų metų visiems valstybės paramos fondams, įskaitant ir eksporto rėmimo programą, įskaitant ir paramos žemės ūkiui fondą, įskaitant ir ūkininkų programą, taip pat ir būsto programą, bei smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo programą, yra numatyta nemažai lėšų. Yra numatytas esminis šitų finansinių išteklių naudojimo tvarkos pakeitimas. Šitos eksporto rėmimo programos fondo lėšos nebus naudojamos kaip kredito ištekliai. Kaip kredito ištekliai nebus naudojamos ir paramos žemės ūkiui fondo lėšos taip, kaip ir kitų valstybės fondų lėšos. Šių fondų lėšos bus naudojamos tik palūkanų nuolaidoms ir kitoms finansinėms lengvatoms apmokėti, t.y. palūkanų nuolaidoms ir valstybės kredito garantijų teikimo išlaidoms apmokėti. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad jeigu valstybės biudžetas nebus naudojamas kaip banko ištekliai, o kredito ištekliai bus formuojami iš bankinių išteklių sutartiniais principais, su tomis pačiomis lėšomis mes galėsime keletą kartų padidinti lengvatinių kreditų kiekį. Pavyzdžiui, jeigu 40 mln. Lt eksporto rėmimo programos bus naudojama tik palūkanoms apmokėti arba valstybės kredito garantijoms apmokėti, tai mes už 40 mln. Lt galėsime papildomai finansuoti, pasitelkdami bankinius išteklius, šimtais milijonų litų. Bus taip, kad tie 40 mln. Lt padidės kelis kartus, ir tai yra labai svarbu.
Vidaus reikalų ministerijai numatoma skirti papildomai 11 mln. Lt, Valstybės saugumo departamentui - 750 tūks. Lt. Ir pirmiausia šitie pinigai bus panaudojami kovai su kontrabanda stiprinti.
Panevėžio apskrities valdytojui, administracijai papildomai - 700 tūks. Lt. Dabar norėčiau atkreipti dėmesį, kad papildomoms kompensacijoms už valstybės išperkamą žemę yra numatoma skirti papildomai 22 mln. Lt. Dar 25 mln. Lt numatoma skirti bendrajam paramos gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti fondui. Vėl noriu atkreipti dėmesį, kad šitie papildomi 25 mln. Lt nebus naudojami kaip kredito ištekliai, o bus naudojami palūkanų nuolaidoms ir kredito garantijų draudimui. Tai reiškia, kad už tuos 25 mln. Lt mes turėsime galimybę pritraukti iš bankų kreditinių išteklių, pritraukti papildomai apie 150180 mln. Lt, t.y. keisdami tą finansavimo tvarką, mes turėsime galimybių kur kas daugiau padėti tiems, kuriems reikia gerinti gyvenimo sąlygas, t.y. pirkti arba statytis butus.
Skaičiuodami bendrus išteklius, skirtus gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti fondui, mes turėtume skaičiuoti ne tik tai, kas numatoma valstybės biudžete, bet dar turėtume papildomai skaičiuoti apie 150180 mln. Lt.
Teisingumo ministerijai, hipotekos įstaigoms ir teisėjų kvalifikacijos kėlimo programoms įgyvendinti papildomai skiriama 10,2 mln. Lt, Nacionalinei žemės ūkio programai papildomai - dar 5 mln. Lt, Vidaus reikalų ministerijai Respublikinės policijos programai kurti - 20 mln. Lt. Konstituciniam Teismui - 330 tūkst. Lt, Regioninėms problemoms spręsti ir tautinių mažumų departamentui - 1 mln. Lt, Priešgaisrinės apsaugos departamentui (nepaprastosioms išlaidoms) - 5 mln. Lt, Sveikatos apsaugos ministerijai kraujo donorų kompensacijoms išmokėti - 5 mln. Lt Savivaldybių asociacijai - 100 tūkst. Lt, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos - 2 mln. Lt, Raudonojo Kryžiaus draugijai - 1,5 mln. Lt. Vyriausybės rezervų fondui mes siūlome skirti 40 mln. Lt, nes tie pinigai yra reikalingi ir nėra taip lengva numatyti visų galimų kitų metų pasikeitimų.
Savivaldybėms socialinėms pašalpoms ir pensijoms mokėti papildomai numatyta 18 mln. Lt, Klaipėdos miestui - 10 mln. Lt, Panevėžio miestui - dar 3 mln. Lt. Yra numatyta, kad iš privatizavimo fondo kitais metais ne mažiau kaip 40 mln. Lt bus skiriama darbo vietų kūrimo, smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo programoms remti. Vėlgi noriu atkreipti dėmesį, kad tie 40 mln. litų nebus naudojami kaip kreditiniai ištekliai, o tik palūkanų nuolaidoms apmokėti, tai yra, kad už 40 mln. litų mes galėsime pritraukti apie 150200 mln. Lt kreditinių išteklių iš bankų, aišku, sutartiniais pagrindais, t.y. tokiomis sąlygomis, kurios bus priimtinos bankui.
Norėčiau prašyti pritarti šiam pataisytam valstybės biudžeto projektui, parodančiam Vyriausybės programų nuostatas, kurias yra ketinama įgyvendinti per kitų metų pirmąjį pusmetį. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis premjere. Jūsų nori paklausti 16 Seimo narių. Aš prašyčiau Seimo narius trumpai klausti, o Ministrą Pirmininką prašau trumpai atsakyti. Iš anksto užsirašęs - Seimo narys J.Listavičius. Aš prašau jo pirmojo klausti.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, valstybės biudžeto paskutinėje eilutėje nurodyta: “Gyventojų indėlių, sukauptų iki 1991 m. vasario 26 d., kompensavimas.” Anksčiau buvo siūloma, kad šių išlaidų kompensavimas bus vykdomas likusio neprivatizuoto turto privatizuotų pajamų sąskaita. Noriu paklausti: ar negalima buvo šios sumos išlaidų čia nerodyti? Ačiū.
G.VAGNORIUS. Aš manyčiau, kad antrojo pusmečio patikslintame biudžete, jeigu taip bus daroma, t.y. jis bus patikslintas, mes galėsime neberodyti. Tačiau privatizavimo pajamų, jeigu kitų metų pradžioje į privatizavimo programą bus įtraukiami objektai, deja, jų negausime anksčiau negu metų viduryje. O šiuo metu gyventojai teisėtai skundžiasi, kad yra nutrauktas ir tų minimalių 10% (už rublius) indėlių kompensavimas. To mes negalėjome nenumatyti. Mes numatome taip, kaip reikalauja šiuo metu galiojantis įstatymas. Kai įstatymas bus pakeistas, kai bus įkurtas realus valstybės turto ir santaupų atkūrimo fondas, kuriam valstybės jau bus priskirtos konkrečios privatizuotinos įmonės, be abejo, tada mes galėsime keisti ir atitinkamus biudžeto straipsnius. Mes neatsisakome savo įsipareigojimų, nes tai yra numatyta Vyriausybės programoje, ir visas likęs privatizuotinas turtas bus priskirtas valstybės turtui bei santaupų atkūrimo fondui, todėl iš esmės bus naudojamas indėliams kompensuoti, taip pat ekonominio skatinimo programoms įgyvendinti.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Gylys.
P.GYLYS. Gerbiamasis premjere, mano klausimas keleriopas. (Balsai salėje) Pirmiausia aš noriu paklausti, ar negalima buvo padaryti taip, kad nereikėtų biudžeto svarstyti iš klausos, nes ne visi turi absoliučią biudžetinę klausą, juo labiau kad čia - ne paprasta dainelė, o simfonija, rimtas dokumentas. Dabar mes, klausydami jūsų, skaitom tai, ką gavom, ir labai sunku susiorientuoti. Tuo labiau kad ir dabar trūksta pagrindinių skaičių. Aš norėčiau, kad jūs, premjere, pasakytumėte, koks planuojamas kitų metų bendras vidinis produktas ir kokie infliacijos tempai, kad mes žinotume, kiek bus infliacinių pajamų? Koks atitinkamai yra biudžeto deficitas, lyginant jį su bendruoju vidiniu produktu?
G.VAGNORIUS. Ačiū. Na, manyčiau, kad jūs, kaip buvusios Vyriausybės, kuri pateikė pirminį biudžeto projektą, atstovas, gerai žinote tuos skaičius. Aš juos galėčiau tik priminti. Planuojama infliacija apie 1314%, o bendras vidinis produktas - apie 5%. Bet aš dar kartą noriu atkreipti dėmesį, kad tai yra planuojama tik kitais metais. Įvertinus tuos pakeitimus, kurie įvyks per kitų metų pirmąjį pusmetį, kitaip tariant, jeigu mes galėsime numatyti kokį nors ekonomikos pagyvėjimą nuo metų vidurio, tuomet bus galima iš tikro įgyvendinti esminius finansų ir ekonominės politikos pakeitimus. Pavyzdžiui, jeigu numatysime lapkričio ar gruodžio mėnesį didesnes įplaukas, tai, be abejo, mes negalėsime formuoti valstybės biudžeto pagal antrąjį pusmetį laukiamus rezultatus, tuos rezultatus perkeldami į sausio mėnesį, kadangi po gruodžio mėnesio eina sausio mėnuo, tai, aišku, jokių staigių šuolių negalės būti.
Dėl skaičių. Visi skaičiai yra pateikti. Specialiai, norėdami palengvinti jūsų darbą, mes padarėme sąrašą tų pakeitimų, kuriuos aš pabandžiau pateikti. Visi šitie skaičiai yra įstatymo projekte, kuris yra pateiktas. Taip pat yra paminėtas ir deficitas. Pone Gyly, jums reikia atidžiai skaityti pirmojo puslapio pirmąją pastraipą. Toliau galite neskaityti. Tai tiek, aš manau, jūs galėsite...
Aš pakomentuosiu ir biudžeto deficitą. Šį kartą Vyriausybė labai aiškiai pasakė, kad daugiau savo sprendimais nė vienu litu nedidins valstybės skolų. Visas biudžeto deficitas yra toks, kokio reikia anksčiau padarytoms skoloms aptarnauti, taip pat nors iš dalies faktinėms biudžetinių įstaigų skoloms padengti. Tai yra tas biudžeto deficitas, kuris, kaip minėjau, iš esmės skirtas tik senoms skoloms aptarnauti. Jo skaičiai ir procentai mažesni už 1996 m. faktinį biudžeto deficitą, kuris sudaro, jeigu Seimas tai patvirtins, dar papildomai 6065 mln. Lt. Su 1996 m. padarytomis papildomomis išlaidomis tai sudarys 769 mln. Lt. O mūsų kitų metų biudžeto deficitas - 697 mln. Lt. Įvertinus, kad kitais metais infliacija bus 1314%, tai net ir, sakykime, skaičiuojant infliacijos rodiklius, kitų metų biudžeto deficitas bus daug mažesnis už 1996 metų. Ir jeigu įvertinsime, kad jis yra skiriamas tik senoms skoloms aptarnauti, tai, gerbiamasis Seimo nary, jūs turėtumėte sutikti, kad tai iš tikro yra neblogas variantas.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Karosas.
J.KAROSAS. Gerbiamasis premjere, prieš metus paskelbtame Tėvynės sąjungos ūkio gamybiniame plane rašoma: “Neplanuoti valstybės biudžeto deficito. Siūlom priimti konstitucinį įstatymą, pagal kurį būtų draudžiama patvirtinti biudžetą, jeigu jame numatytas deficitas.” Matom ką kita. Prašom pasakyti, kada numatot siūlyti tokį konstitucinį įstatymą priimti Seime?
G.VAGNORIUS. Kai tik, pone Karosai, sugebėsime apmokėti jūsų skolas. Kai tik padengsime jūsų per keletą metų padarytas skolas, tuomet iš karto pasiūlysime konstitucinį įstatymą, pagal kurį daugiau jokia Vyriausybė, jokia Seimo dauguma nebeplanuotų gyventi iš skolų. Tiek, kiek yra padaryta skolų, tai, deja, mums užtektų dar vienam valstybės biudžetui suformuoti. Šiuo atveju mūsų programoje yra labai aiškiai parašyta, aš manau, kad Seimo narys ponas J.Karosas tai labai atidžiai perskaitė: “nebedidinti biudžeto deficito”. Bet jeigu mums reikės kitais metais sumokėti visas 19941996 m. padarytas skolas, tai mums kitų metų biudžete neliks beveik nė vieno lito nei atlyginimams, nei pensijoms, nei gydytojams, nei mokytojams, nei žmonių socialinėms reikmėms. Aš manau, jūs tai turėtumėte suprasti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis premjere, norėjau paklausti dėl pirmosios eilutės. Kas sudaro 22 mln. Lt nepaprastųjų Prezidento išlaidų?
G.VAGNORIUS. Jeigu galėtumėte patikslinti, kurioje?
A.VAIŠNORAS. “Išlaidų” pirmojoje eilutėje - “Lietuvos Respublikos Prezidentūra. Nepaprastosios išlaidos - 22 mln. Lt.”
G.VAGNORIUS. Turiu pripažinti, kad aš nepakankamai susipažinęs su Prezidentūros biudžeto projektu, tačiau, kiek man žinoma, tai yra statybos išlaidos (kapitalinei statybai).
PIRMININKAS. Seimo narys A.Katkus.
J.A.KATKUS. Gerbiamasis premjere, aš labai gerai žinau finansinę šalies būklę. Tiek, kiek gali Seimo narys žinoti. Ką tik, atsakydamas ponui J.Karosui, jūs pasakėte apie tą būklę, kurią paveldėjote. Bet vis tiek noriu paklausti ir paprašyti kiek galima daugiau, kiek įmanoma skirti lėšų kompensacijoms už butus nuomininkams ir savininkams. Mano kukliausiais paskaičiavimais, reikėtų ne mažiau kaip 40 mln. litų. Tiek aš buvau prašęs Biudžeto ir finansų komiteto. Jeigu tiek skirtume, tai per trejus metus problemos nebebūtų ir susipriešinimo nebebūtų. Galbūt etapais kažkiek būtų galima padaryti? Ačiū.
G.VAGNORIUS. Aš neabejoju, jog tikslinant kitų metų biudžetą, tikslinant jį metų vidury, mes turėsim grįžti ir dar kartą svarstyti galimybes padidinti kompensacijų lėšas už grąžintinus namus. Deja, norint skirti 40 mln. litų, pirma juos turim uždirbti. Būtų tikriausiai nelabai korektiška, jeigu mes paimtume ir tiesiog įrašytume tuos 40 mln. litų neturėdami padengimo šaltinio. Bet aš tikiuosi, kad mes metų viduryje galėsim šitą klausimą svarstyti.
PIRMININKAS. Seimo narys L.Sabutis.
L.SABUTIS. Gerbiamasis premjere, priimtoji ano Seimo biudžeto formavimo ir atskaitymo vykdymo metodika, vadinama laikinąja, žinoma, yra ydinga. Ar artimiausiu metu rajonų, miestų poreikiams tenkinti bus keičiami savivaldybių ir apskričių finansavimo ir formavimo būdai ir ar nereikia tokių dalykų prognozuoti ilgesniam laikui, sakykim, savivaldybių išrinkimo kadencijai, kad ne kiekvieną mėnesį ar savaitę, kaip būdavo ankstesniais metais, savivaldybės turėtų maldauti to, kas joms priklauso?
G.VAGNORIUS. Ačiū. Vyriausybės programoje yra pažymėtas įsipareigojimas keisti metodiką, savivaldybių biudžeto normatyvų formavimo metodiką, taip pat keisti ir funkcijų pasidalijimą, įskaitant ir kai kurių mokesčių pasidalijimą tarp Respublikos valdžios ir savivaldybių. Šiuo atveju apskritis, matyt, reikėtų vertinti kaip Respublikos valdžios grandį. Tikiuosi, kad 1998 m. biudžetas bus formuojamas jau pagal kitokią metodiką, kuri numatys stabilesnę biudžeto normatyvų nustatymo tvarką. Dėl laikotarpio, tai yra platesnis klausimas. Trumpai aiškiai galiu atsakyti taip: tikiu, jog netrukus ateis toks laikas, kada valstybės biudžetas bus pradedamas formuoti ne tik kitiems, bet ir dar kitiems metams ir tai liudys, kad mes galėsim ne tik keletą mėnesių į priekį žiūrėti, bet turėsim galimybę metus, pusantrų metų matyti savo būsimas pajamas ir išlaidas.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zabukas.
V.A.ZABUKAS. Dalį klausimo paklausė ponas L.Sabutis, bet aš norėčiau truputį patikslinti. Daugelis funkcijų tarp apskrities ir savivaldybių yra susipynusios dėl netikusio ano meto perdavimo. Faktiškai yra daug dubliavimo šioje srityje. Atstatant, darant tą reformą kitais metais, ar nebus pagalvota jau ir šiuo metu, kad dalis finansavimo kartu su funkcijomis vėl būtų grąžinta savivaldybėms?
G.VAGNORIUS. Vienas iš tokių žingsnių, kurie stiprintų savivaldybių finansinį savarankiškumą, yra nekilnojamojo turto mokesčio perdavimas padidinus normatyvą, taip pat nuo sausio 1 d. įsigaliojus kitokiai mokesčių skaičiavimo bazei. Ateityje, aš manau, šito mokesčio įtaka didės ir tos įplaukos iš nekilnojamojo turto taip pat didės.
Dėl funkcijų pasiskirstymo jokių abejonių nėra, kad turės būti peržiūrėtos apskričių funkcijos, turės būti peržiūrėtos ir savivaldybių funkcijos ir laipsniškai savivaldybių funkcijos, kurios dabar yra be reikalo priskirtos apskritims, bus laipsniškai perduodamos savivaldybėms, o dalis ministerijų funkcijų bus laipsniškai perduodamos apskritims. Kartu keisis ir finansų struktūra. Tačiau šiuo metu, kai dabar galioja kiti įstatymai, mes negalime planuoti kitų metų biudžeto, bent jau pirmojo pusmečio, negalime planuoti biudžeto pagal tuos įstatymus, kuriuos mes priimsime po keleto mėnesių.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis premjere, aš norėčiau, kad jūs patikslintumėte vis dėlto labai rūpimą žmonėms klausimą dėl turėtų rublinių indėlių grąžinimo. Jūs kalbėjote, kad privatizacijos lėšos kol kas nebus naudojamos šitam fondui kurti ir sakote, kad tai bus daroma tik kitų metų lapkričio mėnesį. Tačiau tuos 7 milijardus, jeigu grąžintume už vieną rublį vieną litą, vis dėlto reikės sukaupti. Kiek aš suprantu, jūsų partija šitai įsipareigojo. Ar negalite tiksliau pasakyti, kaip tai bus daroma?
G.VAGNORIUS. Aš jau minėjau, kad šiame biudžete numatytos tos minimalios lėšos yra skirtos dabar galiojančių įstatymų dėl sovietinės valdžios nusavintų indėlių daliniam kompensavimui naudoti. Kol įstatymas yra, tol lėšos numatomos, ir mes turime mokėti tas kompensacijas. Tačiau yra parengtas įstatymo projektas dėl valstybės turto ir santaupų atkūrimo fondo, taip pat yra rengiamas įstatymas dėl indėlių kompensavimo. Tai tas įstatymas bus realus, o ne pažadų įstatymas, koks buvo, deja, praeitų metų pabaigoje Seime paskubomis priimtas daugiau dėl politinių motyvų. Tas įstatymas numatys, kaip minėjau, konkrečių įmonių priskyrimą tam valstybės turto ir santaupų atkūrimo fondui ir numatys konkretų mechanizmą, kaip iš to turto yra kompensuojami indėliai. Mes esame skelbę ir dabar galiu patvirtinti, jog mes planuojam, kad iš likusio valstybės turto, kuris gali būti privatizuotas, dar yra galimybė 7080% tų indėlių kompensuoti. Šitie įstatymai bus priimami kitų metų pirmajame pusmetyje, ir mes tikimės, kad nuo antrojo pusmečio jau pradės šitas įstatymas galioti.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Gerbiamasis premjere, aš norėčiau paklausti dėl Vyriausybės rezervo. Aš visiškai sutinku, kad toks rezervas yra reikalingas, ypač pradedant darbą tokioje neaiškioje situacijoje, bet jo formavimo principai, man atrodo, turėtų būti kiek kitokie. Kiek aš žinau, Finansų ministerija jau suformavo nubraukdama įvairioms žinyboms tam tikrą kiekį pinigų. Bet man regis, kad negalėtume mes braukti pinigų toms žinyboms, kur mes turime tam tikrų tarptautinių įsipareigojimų. Sakykim, transporto infrastruktūroje, kur yra tam tikri normatyvai ryšium su mūsų integracija į tarptautinę transporto sistemą. Aš siūlyčiau daugiau galbūt orientuotis į Prezidentūrą, į apskričių valdymo išlaidas ir visas kitas, jas sumažinti, užuot sumažinus tokią strategiškai svarbią išlaidų dalį.
G.VAGNORIUS. Ačiū. Iš tikro mums bus verta dar kartą pasvarstyti dėl Susisiekimo ministerijai numatyto sumažinimo 10 mln. litų tiems investiciniams projektams, kurie yra svarbūs. Bet kuriuo atveju, kiek tai susiję su tarptautiniais įsipareigojimais, mes turėsim juos įgyvendinti ir prireikus naudoti Vyriausybės rezervo fondo lėšas. Dar kartą norėčiau pasakyti, kad ten, kur mes esam įsipareigoję, tuos įsipareigojimus mes ketiname vykdyti ir su Susisiekimo ministerijos vadovais mes kai kuriuos finansavimo šaltinius šiandien esam jau aptarę. Gali būti, kad mes laikinai panaudosim ir privatizavimo fondo lėšas tol, kol mes atstatysim tuos 10 mln. litų.
PIRMININKAS. Seimo narys Č.Juršėnas. Aš atsiprašau. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis premjere, viena bendresnė pastaba arba retorinis klausimas. Aš asmeniškai teigiamai vertinu tai, kad jūs, matydami realią finansinę padėtį, siūlote realius biudžetinius sprendimus. Bet aš esu įsitikinęs, kad jūs šitai, tą realią padėtį, matėte sudarydami ir pasirašydami įvairias programas, taip pat ir rinkimų programą. Ten jūs labai kategoriškai kai kuriuos dalykus užrašėt, nors ir žinojote padėtį, o dabar jau šituo nesivadovaujate. Štai tokia retorinė pastaba. Konkretus klausimas yra toks. Jūs kalbėjote ir, man atrodo, jau lyg ir nusprendėte mažinti valdininkų skaičių, darbuotojų skaičių taip pat ir Vyriausybės kanceliarijoje, nors biudžete numatote išlaidas Vyriausybės kanceliarijai kitiems metams padidinti.
G.VAGNORIUS. Deja, turiu jus truputį nuliūdinti. Mano kanceliarijoje 10% darbuotojų sumažės, nors ten jau beveik nebeliko ką mažinti. Vyriausybės kanceliarijoje dirba (aš tuoj jums paaiškinsiu) 150 žmonių, iš kurių didesnė dalis aptarnauja visą Vyriausybę, visas ministerijas. Tai yra tie padaliniai, kurie leidžia dokumentus. Ten yra didžiulė mašina. O iš tų, kas dirba Ministrui Pirmininkui, deja, telikę tik keletas dešimčių žmonių. Tačiau mes trylika etatų mažinam. Čia yra kitas dalykas. O pagal senus įstatyminius aktus prie Vyriausybės yra vadinamieji valstybės konsultantai. Šiuo atveju keičiasi tik jų priskyrimas. Anksčiau valstybės konsultantai buvo finansuojami atskira eilute, dabar mechaniškai jie priskiriami prie Vyriausybės kanceliarijos, bet tiesiogiai Vyriausybės kanceliarijos nei išlaidos, nei etatų skaičius nedidėja. O, kaip minėjau, etatų skaičius mažėja.
Taip pat negaliu sutikti su jūsų pasakymu, jog, žinodami realią padėtį, esą Vyriausybės programoje parašėm daugiau, o šitame biudžete planuojam mažiau. Mielasis Juršėnai, jūs tikrai žinote, jog Vyriausybės programa yra ketveriems metams, jūs gerai žinote, kad mes negalim sausio mėnesio įplaukų planuoti pagal tai, kiek ketinam kitų metų lapkričio, gruodžio ar dar kitų metų sausio mėnesį gauti pajamų. Neįmanoma per 9 dienas įgyvendinti ketverių metų Vyriausybės programos. Bet jeigu mes sakom, kad per pirmuosius mėnesius mes ketinam priimti sprendimus ir juos įgyvendinti, ir tai duos mums papildomai 305 mln. litų, tai galim prognozuoti, jog po keturių, penkių ar šešių mėnesių, matyt, mes turėsim galimybę turėti šiek tiek geresnę šalies finansinę situaciją, geresnę ekonominę situaciją ir bus kitokios biudžeto galimybės. Jūs nereikalaukite, kad Vyriausybės programos visi tie nelengvi įsipareigojimai ir visos priemonės būtų įgyvendintos 1997 m. sausio mėnesį. Taip nebūna, tai nerealu, bet šito biudžeto projekte nė vienu punktu neatsitraukta nuo Vyriausybės programos, taip pat ir mūsų rinkėjams duotų įsipareigojimų.
PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.
S.BURBIENĖ. Gerbiamasis premjere, jūsų antrajame biudžeto projekto variante yra numatytas labai didelis augimas pajamų už akcijų dividendus. Penkis kartus. Prašom pasakyti, ar per šitą trumpą laiką, kai jums teko peržiūrėti biudžetą, jūs turėjote galimybę peržiūrėti, kokiose iš tikrųjų įmonėse, nes dauguma tų įmonių, kurios kontroliuojamos valstybės, deja, nėra pelningos. Yra galimybė gauti dividendų iš tų, kurias kontroliuoja valstybė, ir kokia galimybė gauti iš tų įmonių, kur valstybės akcijos tesudaro 2025%, ir, be abejo, skirstant pelną tų akcijų balsai nėra lemiantys. Todėl visai nebūtinai valstybė turi gauti iš jų dividendus. Ar yra realūs paskaičiavimai, kad tokią sumą galima gauti už dividendus?
G.VAGNORIUS. Aš tikiuosi, jog mums pavyks gauti ir didesnę sumą. Šiandien valstybė akcinėse bendrovėse turi keletą milijardų litų turto akcijų pavidalu. Nemaža dalis valstybės kontroliuojamų įmonių dirba pelningai. Kai kurių įmonių pelnas siekia 100%. Ir tokių yra. Yra tokių įmonių, kur nepaskirstyto pelno ir slepiamo nepaskirstyto pelno jau šiandien kartu sudėjus į vieną krūvą turi daugiau negu 90 mln. litų. Deja, mes turim pasakyti, jog iki šio laiko akcinėse bendrovėse, kuriose valstybė turėjo daugiau kaip 50%, valstybei priklausančios lėšos buvo naudojamos lyg privatūs finansiniai ištekliai. Tai yra nemaža dalis finansinių išteklių buvo sąmoningai ar nesąmoningai, bet faktiškai buvo išplukdoma iš tų įmonių. Jeigu valstybė turi turto, jeigu valstybė turi akcijų, tai valstybė turi teisę reikalauti ten, kur valstybė turi kontrolinį paketą, reikalauti, kad šitos įmonės dirbtų pelningai ir dirbdamos pelningai už valstybės akcijas taip pat mokėtų dividendus. Ar jūs šiandien randat kokį nors privatininką, kuris investuotų į įmonę, turėtų akcijų ir nesiektų pelno? Keistai atrodė, kai valstybė tuos pastaruosius keletą metų nesiekė pelno. O jeigu mes siekiam pelno, tai aš manyčiau, kad jūs turėtumėte mus taip pat paremti.
PIRMININKAS. Seimo narė K.Prunskienė.
K.D.PRUNSKIENĖ. Ačiū. Gerbiamasis premjere, aš pirmiausia labai palaikau būtent tą paskutinę mintį, t.y. paaiškinimus dėl pajamų, nemokestinių pajamų iš dividendų už akcijas padidėjimo. Žinoma, padidinti penkis kartus per vienus metus bus nepaprastai sunku, bet pastangos irgi labai svarbu. Tačiau man iškyla kitų klausimų dėl mokestinių pajamų. Pirmiausia matyti, kad netgi antroje metų pusėje nenumatoma pridėtinės vertės mokesčio pokyčių, o apie tai buvo kalbama programoje, nes pasilieka visiškai nepasikeitusi suma arba bent šiandien jūs tų pataisų neįrašote. Antra. Norėtųsi, kad jūs taip pat truputį pakomentuotumėte, ko dėka išaugs pajamos iš juridinių asmenų pelno mokesčio, kokie konkretūs pokyčiai įvyks šioje srityje? Ačiū.
G.VAGNORIUS. Iš tikro mes jau esam skelbę ir savo pažadų neatsisakome. Planuojam, jog nuo kitų metų antrojo ketvirčio bus sumažinami pelno mokesčiai, t.y. bus neapmokestinamas tas pelnas, kuris skiriamas investicijoms: darbo vietų kūrimui, gamybai, prekybai plėtoti. Nuo liepos 1 d. planuojame mažinti pajamų mokestį, o tas susikaupusias lėšas panaudoti sveikatos sistemos papildomam finansavimui. Planuojame, jog 1997 m. antrajame pusmetyje bus šiek tiek mažinamas PVM mokestis. Bet mes planuodami antrąjį pusmetį negalime atspindėti to iš karto kitų metų biudžeto planuojamose, pavyzdžiui, sausio, vasario pajamose arba išlaidose. Mes šiuo metu planuojam biudžetą pagal dabartinę situaciją, tik biudžete atspindim tuos mokesčių sistemos pakeitimus, kurie numatomi pirmajame pusmetyje, nes planuoti pagal kitų metų lapkričio ar gruodžio mėnesius nebūtų teisingas planavimas.
K.D.PRUNSKIENĖ. Atsiprašau, juridinių asmenų...
PIRMININKAS. Jau išjungiau, atsiprašau.
G.VAGNORIUS. Aš minėjau, kad juridinių asmenų pelno mokesčio bus pateiktas patikslintas įstatymo projektas ir mes tikimės, jog nuo kitų metų antrojo ketvirčio pelnas, kuris bus paliekamas įmonėje, bus neapmokestinamas.
PIRMININKAS. Seimo narys Z.Pocius nenori klausti?
Z.POCIUS. Ne.
PIRMININKAS. Tada Seimo narys Ž.Jackūnas.
Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, aš labai džiaugiuosi, kad yra numatyta papildomai 40 mln. litų skirti nepasiturinčių šeimų vaikų maitinimui mokykloje. Aš norėčiau paklausti, kodėl tos lėšos yra skiriamos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai? Ar ne tikslingiau jas būtų skirti Švietimo ir mokslo ministerijai? Ačiū.
G.VAGNORIUS. Tie pinigai bet kuriuo atveju pasieks mokyklas ir bus panaudojami apmokėjimui už vaikų maitinimą. Esmė yra ta, kad šitų pinigų negaus tėvai ir tiesiogiai bendra tvarka negaus mokyklos. Pagal specialią programą, pagal tikslinę paskirtį jie bus panaudojami tik maitinimo apmokėjimui ir faktiškai šiuo atveju nėra svarbu, kas yra šitų pinigų turėtojas, laikytojas. Bet kuriuo atveju tie pinigai bus skiriami mokyklų finansavimui. Galbūt būtų galima ir keisti, bet pagal dabar galiojančią tvarką tokie fondai yra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys G.Šileikis - paskutinis.
G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis premjere, paskutiniame projekte yra numatyta papildomai skirti lėšų švietimui, o sveikatingumui, rekreacijai, kultūrai yra mažinama. Taip pat Kultūros ministerijos reguliavimo srityje kai kurioms bibliotekoms ir įstaigoms taip pat yra mažinama. Ar tai nėra kultūros ir švietimo lėšų perskirstymas viena ranka duodant, kita paimant ir ar nepakertam mes patys šaknų?
Dar labai trumpas klausimas. Yra 40 mln. smulkaus ir vidutinio verslo fondas. Ar yra parengti nuostatai ir kas jį valdys? Ačiū.
G.VAGNORIUS. Dėl lėšų kultūros reikmėms mažinimo ar nemažinimo. Turiu labai aiškiai pasakyti, jog kultūros reikmėms lėšos nėra mažinamos, tačiau šiek tiek yra keičiama finansavimo tvarka. Bendrai skaičiuojant, mes galime pasakyti, jog visų biudžetinių įstaigų darbo apmokėjimas yra didinamas 6%, lyginant su tuo projektu, kuris buvo pateiktas anksčiau, t.y. papildomai apie 6% lėšų daugiau bus skiriama darbo užmokesčiui, įskaitant ir kultūros įstaigas.
PIRMININKAS. Dėl smulkaus verslo.
G.VAGNORIUS. Dėl smulkaus verslo. Šios lėšos bus naudojamos tik tada, kai Vyriausybė patvirtins programą. Programos principinės nuostatos yra parengtos, bet konkreti, detali tvarka, tipinės sutarčių formos, aišku, nėra parengtos, bet mes tikimės, kad per pirmąjį ketvirtį mums pavyks parengti. Už šių programų įgyvendinimą yra atsakinga Ūkio ministerija, kuri turės specialų departamentą ekonominėms programoms įgyvendinti. Yra paskirtas vienas viceministras, kuris yra atsakingas už verslo, ekonomikos skatinimą, smulkaus, vidutinio verslo skatinimą, darbo vietų kūrimo skatinimą, programų įgyvendinimą. Mes nesame galutinai apsisprendę tik dėl vieno - kas administruos smulkaus ir vidutinio verslo, taip pat darbo vietų kūrimo skatinimo programas, kas administruos šituos fondus. Šiandien aišku tik viena: kad metodiškai vadovaus ir rengs nuostatus bei teiks Vyriausybei tvirtinti Ūkio ministerija. Bet gali būti, kad šitų fondų, ypač smulkaus ir vidutinio verslo fondų, kurie aprėps smulkesniuosius projektus, administravimą galbūt mes perduosime savivaldybėms, jeigu jos bus tam pasiruošusios.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis premjere, jūs atsakėte į visus klausimus. Ar Seimo narys A.Vaišnoras nori tęsti diskusiją? Diskusija bus nuo 17 val.
A.VAIŠNORAS. Aš nenorėjau tęsti diskusijos, aš tik norėjau šiek tiek patikslinti savo pirmąjį klausimą, jeigu galima, kurį buvau uždavęs.
PIRMININKAS. Prašom. Tik labai trumpai ir labai trumpą atsakymą, nes mes jau vėluojame.
A.VAIŠNORAS. Aš norėjau paprašyti gerbiamąjį premjerą, gal jis galėtų pasitarti dar su Prezidentūra ir sumažinti nepaprastąsias išlaidas, kurios čia yra nurodytos, - 22 mln. Yra gauta tokia informacija arba, galima sakyti, nutekėjusi, kad ten nėra tik statybos išlaidos: Prezidentūrai yra perkami baldai iš Anglijos per tarpininkus, mokamos kelis kartus ar iki dešimties kartų didesnės sumos negu tos, už kurias būtų galima įsigyti. Be to, mes esame jau prieš tai buvusiame Seime nutarę, kad reikia pirkti savo lietuvišką prekę. Aš manyčiau, kad tie 10 mln. galėtų būti skirti ir socialiniams reikalams, ir vaikams pamaitinti, jeigu galima būtų dar sutarti su Prezidentu. Ačiū.
G.VAGNORIUS. Suderinusi ir pasitarusi su Prezidentūra, Vyriausybė sumažino 6 mln. Lt, kurie buvo numatyti skirti Prezidentūrai. Neatrodytų labai korektiška, jeigu mes dabar imtume tikrinti, iš kur ir už kiek Prezidentūra perka baldus. Šiuo atveju yra institucijos, pagaliau yra Seimo Biudžeto komitetas. Prireikus jis gali teikti siūlymus, taip pat gali diskutuoti su Prezidentūros pareigūnais ir siūlyti, jeigu reikia kur nors mažinti ar kur nors didinti. Dabar aš tik noriu informuoti, kad lėšos, numatytos Prezidentūrai, yra sumažintos 6 mln.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis premjere, jūs atsakėte į visus klausimus. Nors Seimo statutas ir nenumato tokios procedūros, bet mes, manau, naudingai šią valandą praleidome, iš tikrųjų daug dalykų paaiškėjo.
Gerbiamieji Seimo nariai, posėdyje dalyvauja Jo Ekscelencija Respublikos Prezidentas A.Brazauskas. Mes turime įvykdyti dar vieną pareigą. Jūs žinote, kad, priėmus Vyriausybės įstatymo pataisas, trys ministrai Respublikos Prezidento dekretu buvo atleisti iš ministrų postų ir užėmė naujų ministerijų vadovų postus, todėl aš kviečiu čia, į priekį, L.L.Andrikienę - Lietuvos Respublikos Europos reikalų ministrę, V.K.Babilių - Lietuvos Respublikos ūkio ministrą, V.P.Knašį - Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministrą. Kviečiu Seimo Pirmininką pasiruošti priesaikos priėmimui. Priesaiką priimant dalyvauja ir Respublikos Prezidentas. Kviečiu pradėti priesaikos priėmimo procedūrą, o Seimo narius, priimant priesaiką, kviečiu atsistoti.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji Seimo nariai! Pasikeitus Vyriausybės struktūrai, pagal patikslintą Vyriausybės įstatymą trys mūsų Vyriausybės ministrai prisiekia kaip ką tik suformuotų ministerijų ministrai pagal Respublikos Prezidento tris dekretus. Pirmiausia kviečiu prisiekti ponią L.L.Andrikienę.
L.L.ANDRIKIENĖ. Aš, Laima Liucija Andrikienė,
prisiekiu būti ištikima Lietuvos Respublikai;
prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą;
prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.
Tepadeda man Dievas!
V.LANDSBERGIS. Kviečiu prisiekti poną V.K.Babilių.
V.K.BABILIUS. Priesaika
V.LANDSBERGIS. Kviečiu prisiekti poną V.P.Knašį.
V.P.KNAŠYS. Priesaika
V.LANDSBERGIS. Priesaikos ceremonija baigta. Linkime sėkmės ministrams!
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prieš skelbiant pertrauką, dar vieną trumpą informaciją R.Rastauskienė.
R.RASTAUSKIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau per šią pertraukėlę pakviesti čia, salėje, pasilikti Tarpparlamentinių ryšių su Europos Šiaurės šalimis grupės narius, kurie pasirašėte prieš gerą savaitę.
PIRMININKAS. Ačiū. Skelbiame pertrauką iki 11 val. 40 min.
PIRMININKAS. Prieš pradedant nagrinėti antrąjį darbotvarkės klausimą - Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, aš noriu informuoti, kad, kaip minėjau, Seimo valdyba siūlo į šios dienos darbotvarkės rezervinių klausimų sąrašą įtraukti dar keletą klausimų. Vienas iš jų yra įrašytas kaip 7 rezervinis - Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos banko ūkinių bei bendrųjų valdymo išlaidų ir pajamų sąmatos 1997 metams patvirtinimo”. Projektas Nr.P135. Taip pat valdyba siūlo Seimui į darbotvarkės rezervinius klausimus įtraukti ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Noriu priminti, kad šis įstatymo projektas yra teikiamas profesoriaus V.Landsbergio, Seimo valdyba siūlo ji įtraukti į darbotvarkę. Šiuo projektu yra siekiama gana smarkiai sugriežtinti baudas už “pilstuko” vartojimą, realizavimą, saugojimą ir t.t. Baudos yra numatomos tikrai griežtos. Valdyba mano, kad šio įstatymo projektą būtų gerai apsvarstyti ir priimti dar iki Kūčių, Kalėdų ir Naujųjų metų, kad kai kuriems “pilstuko” pardavėjams, artėjant Naujųjų metų vakarui, būtų apie ką pagalvoti - ar verta savo produkciją realizuoti.
Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu niekas neprieštarauja dėl šių dviejų klausimų įtraukimo į rezervą, būtų gerai juos įtraukti. Nors rezervinių klausimų yra daug, atrodo, kad jų beveik daugiau negu normalioje darbotvarkėje, bet kai kurie iš tų rezervinių klausimų yra tikrai, vadinkim taip, technologiniai, ir mes tikimės, kad daug laiko nesugaišime.
Jeigu niekas neprieštarauja, tada mes pereiname prie antrojo darbotvarkės klausimo - Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Registracijos Nr.P116(2). Svarstymo stadija. Iš pradžių aš kviečiu į tribūną darbo grupės vadovą Seimo narį S.Kaktį referuoti apie paskutiniuosius darbo grupės darbo rezultatus. Kalbėti užsirašė keturi Seimo nariai.
S.KAKTYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Nežinau, ar išreikšti liūdesį, ar reikėtų pasidžiaugti, kad darbo grupė dirbo gana darniai. Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų komitetas aprobavo projektą ir pateikė pasiūlymų, tačiau tik iš Tėvynės sąjungos frakcijos gauta pasiūlymų. Matyt, kad kiti įstatymai šiuo metu... biudžeto problemos yra svarbesnės, o gal yra šitas teikiamas projektas jums priimtinas, tinkamas, galbūt, išreikšiu viltį, pirmadienį mes galėsime jį bendru sutarimu labai greitai priimti.
Darbo grupė aptarė tą problemą, kurią įpareigojote jūs, dėl išskirtinių sąlygų sudarymo rinkėjams laivuose, t.y. dirbantiems laivuose, keleiviams ir balsuojantiems diplomatinėse atstovybėse. Pasitarus su teisininkais, komitete ir darbo grupėje buvo prieita bendros nuomonės, kad reikėtų sudaryti išskirtines sąlygas čia balsuosiantiems rinkėjams. Nors jų konstitucinės teisės dėl slaptumo, dėl kitų sąlygų nėra išlaikomos, tačiau mes turime galimybių suteikti jiems tas sąlygas. Nežiūrint į tai, kad kitos šalys nesuteikia tokių išskirtinių sąlygų, mes jas įtraukėme į projektą ir teiksime šiandien svarstyti kaip jau įtrauktas. Kaip minėjau, buvo pasiūlymų Tėvynės sąjungos frakcijos, bet manau, kad alternatyvos yra aiškiai suformuluotos. Galbūt išsakys Tėvynės sąjungos frakcija, aš apie jas žinau, turiu, bet nenorėčiau aptarinėti. Laukiu pasiūlymų iki rytdienos.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, ačiū už darbą ir darbo grupei. Dabar yra užsirašęs Seimo narys V.Andriukaitis kalbėti frakcijos vardu. Ar kolega A.Salamakinas frakcijos vardu? Aš klausiu: ar jūs kalbėsite frakcijos vardu, ar savo? Jūs galite kalbėti savo vardu 5 minutes. Kolega A.Bartkus frakcijos vardu kalbės, taip? Visų pirma kviečiu kalbėti Seimo narį V.Andriukaitį. (Balsas salėje) Jo kol kas nėra. Kviečiu Seimo narį A.Bartkų kalbėti Tėvynės sąjungos frakcijos vardu.
A.BARTKUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai! Tėvynės sąjungos frakcija apsvarstė Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo projektą ir parengtam darbo grupės iš esmės pritarė, tačiau pasiūlė kelių straipsnių patikslintas redakcijas ir pakeitimus. Siūlome 17 straipsnio šeštojo punkto truputį kitokią redakciją, kurioje nebūtų griežtai apribotas partijų... komisijos pirmininkų, narių skaičius vienu trečdaliu ar kitokiu santykiu, o paprasčiausiai šitas santykis galėtų būti apribotas tik čia, sakysim, dalyvaujančių ir po Seimo rinkimų susidariusiu santykiu daugiamandatėse apygardose. Mes šitokį pasiūlymą žadame įteikti. Taip pat būtų pateikta ir 15 straipsniui. Be to, mes manome, kad būtų tikslinga, kad 31 straipsnio antrojo punkto paskutinysis sakinys būtų išdėstytas truputį kitaip - kad rinkėjų pažymėjimų įteikimas baigiamas ne vėliau kaip likus 20 dienų iki rinkimų. Manome, kad 40 dienų iki rinkimų, kaip jau buvo išbandyta prieš Seimo rinkimus, yra per daug ilgas laiko tarpas, rinkėjui taip pat reikia labai ilgai jį saugoti. Žinome, kad pasitaiko daugiau progų pamesti per tokį ilgą laiką. Kadangi balsavimas paštu prasideda prieš 12 dienų, tai 20 dienų laikas būtų geresnis. Be to, 35 straipsnyje, kuriame kalbama apie rinkėjų sąrašų tikslinimą, manome, kad reikėtų, jeigu į apylinkės rinkimų komisiją po galutinio rinkėjų sąrašo patvirtinimo, bet ne vėliau kaip iki rinkimų dienos 14 val., kreipiasi rinkėjas ir pateikia Lietuvos Respublikos piliečio pasą su jame įrašytu gyvenamosios vietos adresu, priskirti šios rinkimų apygardos teritorijai. Manome, kad šitoje vietoje reikėtų ne 14 val., bet bent 16 val. įrašyti, pakeisti, nes per prieš tai buvusio Seimo rinkimus buvo įvairių nesusipratimų, kai kurie žmonės atėjo vėliau kaip 14 val. Manome, kad po 16 val. iš tikrųjų jau daug mažiau ateina rinkėjų.
Tokius pakeitimus ir tokias pastabas mūsų frakcija yra išdėsčiusi ir įteikusi. Jas gausite pirmadienį prieš galutinę redakciją. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Pataisos turi būti įteiktos penktadienį.
A.BARTKUS. Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Kviečiu Seimo narį V.Andriukaitį kalbėti Socialdemokratų frakcijos vardu.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai! Socialdemokratų frakcijai šis Savivaldos tarybų rinkimų įstatymas yra neapsakomai svarbus, ir mes norime pasakyti savo principinę nuostatą dėl rinkimų sistemos tolesnio tobulinimo. Mums yra akivaizdu, kad palikta senoji rinkimų sistema, kur yra griežtas, aiškus proporcinis sąrašas, ir savivaldybių gyventojai neturi jokios įtakos tam, ką politinė partija jiems pristato ar pasiūlo. Toks kelias nedemokratiškas. Savivaldoje žmonės labai gerai pažįsta vieni kitus, ypač mažesnėse savivaldybėse, mažesnėse teritorijose. Jie gerai pažįsta asmenis ir sako, kad jie negali suprasti, kodėl kartais būna taip, kai partijų sąrašų pirmosiose pozicijose būna žmonių, kuriais jie nepasitiki, ir rinkėjai negali įtakoti, kad jie būtinai nebūtų išrinkti.
Todėl socialdemokratai anksčiau ir dabar dar kartą siūlo Seimui, nors Seimas jau balsavo, apsispręsti. Mes esam už tai, kad savivaldybių rinkimuose būtų aiškiai įvesta teisė gyventojui balsuoti už kandidatą. Partija pristato sąrašą, ir kiekvienas nuolatinis gyventojas, turintis balsavimo teisę, tame sąraše gali balsuoti už Joną ar už Petrą, už tą žmogų, kuriuo jis pasitiki, prie tos pavardės jis pažymi, padaro žymą. Jis kartu atiduoda pirmenybę tos partijos sąrašui, bet balsuoja už konkretų žmogų sąraše. Jis jį pažįsta, jis gali juo pasitikėti. Tuomet nei partijų vidiniai reitingai, nei partijų intrigos, nei susitarimai, nei visa kita, kas dažnai būna, neturėtų jokios reikšmės ir įtakos. Patys žmonės galėtų balsuoti už žmogų partijų sąraše. Mums šis klausimas yra esminis.
Norime pabrėžti, kad Europos Sąjungoje, visų Europos Sąjungos valstybių savivaldybių rinkimų sistemose nėra tokio dalyko, kad gyventojai neturėtų įtakos ir neturėtų vienokio ar kitokio pasirinkimo. Kitaip sakant, nebūtų, tarkime, kokių nors reitingo elementų. Mes nepritariame tai reitingo sistemai, kuri buvo pateikta per Seimo rinkimus. Ji buvo tikrai sudėtinga ir tikrai tobulintina. Bet mes norime pasiūlyti paprastą sistemą - pasirinkimo, kai gyventojai gali pasirinkti savivaldybėse savo deputatus. Jie tuomet žinotų asmeniškai, ką rinko, žinotų į ką kreiptis, kur kas geresnis būtų ryšys tarp išrinktojo savivaldybės deputato ir gyventojo.
Šiuo atveju mes labai apgailestaujame, kad vis dėlto valdančiosios koalicijos didžiausioji frakcija - konservatoriai atkakliai nepalaiko šito sprendimo. O juk visi deleguojame savo teisę ginti Lietuvos norą stoti į Europos Sąjungą. Tai, jeigu mes einam į Europos Sąjungą, kodėl mes čia nedarom šito žingsnio? Kokie kiti yra kriterijai, kad reikėtų šio žingsnio atsisakyti?
Mes manome, kad visi kiti techniniai dalykai yra svarbūs, jau dabar žengtas žingsnis į priekį. Labai svarbu, kad visa rinkimų sistema suvienodėtų, kad techniniai klausimai spręstųsi vienodai, kad pagaliau stabilizuotųsi rinkėjų sąrašai, kad jie būtų patikimi, patikrinti, kad nebūtų mirusių sielų ir kad būtų kuo mažiau galimybių piktnaudžiauti. Šiuo atveju yra jau daug padaryta, ir mūsų bendra darbo grupė tikrai padirbėjo, galime padėkoti ir Vyriausiosios rinkimų komisijos specialistams, kurių pateikti pasiūlymai čia yra vertingai išdėstyti. Tačiau mes manom dabar, išgirdę vėl konservatorių pasiūlymą atsitraukti nuo darbo grupėje sutarto klausimo, kad apylinkių komisijų pirmininkų skaičius įstatymu būtų apribotas pagal tam tikrą proporciją ir kad vėl siūloma atsitraukti ir pereiti prie daugumos principo. Tai vis dėlto nėra teisinga pozicija.
Demokratija eina ne daugumos keliu, demokratija eina daugumos ir mažumos interesų suderinimo, vadinamojo sutarimo ar konsenso keliu, o savivaldoje apskritai reikėtų, kad kuo daugiau atsispindėtų įvairiausi gyventojų interesai. Negali būti taip, kad savivaldoje dalis gyventojų negalėtų realizuoti savo komunalinių tikslų, savo komunalinių siekių, savo gerovės. Todėl mes manome, kad apylinkių komisijos turėtų būti maksimaliai demokratiškos ir nepriklausyti nuo daugumos principo. Apylinkių komisijų pirmininkų trečdalio skaičius yra pakankamai kompromisinis ir pakankamai geras, ir nereikėtų vėl jo keisti tokios laimėjusios daugumos valios keliu. Siūlytume tikrai nesilaikyti šio principo, pažiūrėti plačiau, pažiūrėti demokratiškiau ir iš tikrųjų eiti tuo keliu, kurį jau pramynė ne viena valstybė.
Yra dalykų, kurie dar tikrai tikslintini ir diskutuotini. Yra problema dėl apylinkių komisijų narių santykių su jų gyvenamąja vieta. Kartais būna taip, kad apylinkių komisijų nariai puikiai žino savo tris, keturis, penkis namus ir puikiai žino, kurie gyventojai išvažiavę, kurie neateis. Kartais tai būna gera pagunda, kad, tarkime, kažkas už juos galėtų balsuoti. Mes gyvename ne šventųjų visuomenėje ir tokių dalykų pasitaiko. Todėl reikėtų galvoti, kaip ir šitą spragą ištaisyti.
Taip pat reikėtų aptarti apylinkių komisijų narių garantijas. Žmonės, pradėję dirbti apylinkės komisijoj nuo septynių valandų ryto, praktiškai dirba visą parą, kartais baigia balsus skaičiuoti vidurnaktį, tuo tarpu kitą dieną jie turi eiti į darbą. Gerai, jeigu darbdavys gali pasakyti: gerai, jūs eikit pailsėti. Bet yra darbdavių, kurie pasakys: arba dirbi, arba ne. Šiuo atveju mes turėtume iš tikrųjų pagalvoti, rasti formuluotę, kad žmonės bent turėtų teisę į poilsio dieną po to, nes vis dėlto apylinkių komisijų narių darbas yra varginantis. Ir mes turėtume patobulinti šiuos straipsnius.
Taigi mes apgailestaujame, kad dėl pagrindinio klausimo - rinkimų sistemos suprojektavimo mes nepasiekėme to, ką reikėtų pasiekti einant į Europos Sąjungą - atsisakyti griežto proporcinio principo, duoti teisę gyventojams savivaldoje pasirinkti partijų sąraše žmogų ir už jį balsuoti. Gyventojai žino, gyventojai pažįsta, gyventojai myli žinomus asmenis ir jie gali balsuoti, ir jie turi tą teisę. Todėl socialdemokratai gins šitą poziciją ir trečiojo balsavimo metu. Ačiū jums už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Andriukaiti, aš tiesiog norėčiau paprašyti. Galbūt mes galim sutarti, kad jūs pateiktumėte dėl 3 straipsnio, kur yra pats principo aptarimas. O jeigu mes dar sykį balsuosim, ar priimam jūsų pataisą, ar ne, tai toliau žiūrėsim, kad jums nereikėtų visų straipsnių keisti. Aš tik noriu gerbiamiesiems kolegoms priminti, kad Respublikos Prezidentas siūlo mažoritarinę sistemą, kuriai aš irgi pritarčiau. Šiuo klausimu yra įvairių siūlymų, ir, matyt, laiko faktorius šiuo atveju mums gali būti lemiamas, nes didelių pakeitimų mes negalim padaryti šitame įstatyme žinodami, kad rinkimai yra čia pat.
Dar du Seimo nariai kalbės ne frakcijų vardu. Seimo narys ponas A.Salamakinas. Iš tribūnos, prašom čia.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš labai trumpai. Noriu pasakyti tiek, kad esminių skirtumų nuo buvusio įstatymo nėra. Galbūt kai kam sukels abejonių pakeitimas, kad Seimo nariai galės kandidatuoti į savivaldybių rinkimus. Senajame įstatyme šitai nebuvo leidžiama. Šiuo metu darbo grupė nutarė, kad ir Seimo nariai galės kandidatuoti. Tai yra jų konstitucinė teisė. Visa esmė ta, kad jeigu jis bus išrinktas į savivaldybę, jam bus suteikta laisva valia vieno iš mandatų atsisakyti - arba Seimo nario, jeigu jis norės dirbti savivaldybėje, arba savivaldybės nario - ir dirbti Seime. Tai, manau, yra esminis pakeitimas.
Na, ir dar norėčiau truputį pakalbėti apie tai, kad vis dėlto turėtume numatyti griežtesnę atsakomybę komisijos nariams už pažeidimus, kurie vis dar pasitaiko. Nors įstatyme yra parašyta, kad komisijos nariai atsako pagal įstatymą už pažeidimus, tačiau tos atsakomybės tokios kaip ir nėra. Galbūt Baudžiamajame kodekse, gal kituose kodeksuose numatyti, kad būtų aiškiai pasakyta, kaip jie atsako - ar pinigine nuobauda, ar kažkuo kitu, tačiau šitą apibrėžti reikėtų. Aš, aišku, pritariu socialdemokratams, kad turėtų būti reitingų sistema. Jeigu ankstesniame įstatyme mes nedrįsome šito padaryti, tai, manau, šiuo metu jau galima šitą taikyti, ir tikrai gyventojams bus tik palengvinimas išrinkti savo atstovus savivaldybėse. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu šiek tiek padiskutuoti su prieš tai kalbėjusiais Seimo nariais dėl reitingų. Be abejo, galiu pasakyti, kad kaimuose žmonės pažįsta vieni kitus, ir aš net neabejoju, kad seniūnus reikia rinkti ne pagal partinius sąrašus, bet pagal asmenybes, ir čia jokių problemų nėra. Tačiau bet kokiame mieste: ar dideliame, ar mažame, ar rajone (savivaldybės yra rajono), dauguma žmonių šiaip ar taip tų keliamų kandidatų pažįsta tik vieną kitą. Aš neabejoju, kad dauguma partijų narių, kurie yra sąrašuose, yra tų žmonių nepažįstami. Ir dauguma balsuoja ne už vieną ar kitą asmenį, kuris yra įrašytas į sąrašą, bet balsuoja už vieną ar kitą politinę jėgą. Galiu pasakyti, kad ne visų Europos Sąjungos valstybių savivaldybių rinkimuose taikoma reitingų sistema. Galiu paminėti Daniją.
Dabar apie patį įstatymą. Aš matau šiame įstatyme keletą keistinų pozicijų. Formuojant savivaldybių komisijas, apylinkių ir apygardų komisijas, yra sukeliama šiokia tokia sumaištis, kai partija arba kokia kita politinė jėga gali pasirinkti arba Seimo narių mandatų daugiamandatėje apygardoje pagal iškeltų kandidatų jungtinį arba paprastą sąrašą, arba Seimo rinkimų, t.y. savivaldybių rinkimų gautą skaičių, pagal tai proporcingai siųsti į apygardos komisijas arba apylinkės komisijas.
Aš siūlyčiau dar atsisakyti vienos lygiavos, t.y. tokio socialistinio principo. Tai nėra demokratija - siųsti vienodą skaičių nuo visų partijų, kurios yra pakliuvusios pagal vienmandatę apygardą į Seimą arba į savivaldybes. Manyčiau, kad demokratija nėra lygiava, demokratija yra tada, kai žmogus gauna tai, ko yra nusipelnęs laikydamasis įstatymų. Dėl to siūlyčiau 15 straipsnio 4 punktą keisti (pasiūlysiu savo pataisą raštu, kai bus priimamas įstatymas), kad būtų siunčiama ne po du, bet proporcingas skaičius atstovų, priklausomai nuo rinkimų komisijos narių skaičiaus toms partijoms, kurios yra laimėję vieną arba kitą atstovų skaičių Seime arba šituose savivaldybių rinkimuose.
Man taip pat nelabai priimtina ir tai, kad apygardų rinkimų komisijos pirmininkas skiria pirmininkų skaičių ne didesnį kaip vienas trečdalis visų komisijos pirmininkų skaičiaus, jeigu kokia nors politinė jėga yra laimėjusi daugiau negu vieną trečdalį. Aš manau, kad čia kyla ne tik aritmetinė problema, bet ir emocinė, kam reikės atiduoti tą pirmininkų skaičių, kas liks nuo to vieno trečdalio ir faktinės padėties. Aš manyčiau, kad iš tiesų atsiranda įvairių komplikacijų. Be to, noriu pastebėti iš savo praktikos, mes jau esam perėję daug rinkimų, jog mažesnės partijos, o kartais net ir didesnės partijos, sakykim, kad ir LDDP, per praėjusius Seimo rinkimus kai kur Kaune net visiškai nepasiuntė savo atstovo, arba jie atsisakė dirbti komisijose, t.y. paprasčiausia žmonių skaičiaus problema. Uždrausti tai partijai, kuri turi daugiau savo atstovų, kuri yra pajėgesnė ne tik Seime ar savivaldybėse, bet ir visuomenėje siųsti savo atitinkamą atstovų skaičių būtų visai neteisinga. Aš manau, kad šiuo atveju tai susiję ir su apylinkių rinkimų komisijų sudarymu, ir jų pirmininkų skaičiaus nustatymu. Manau, kad tokiais pasiūlymais einama prie nulinio varianto - visiems dalyti po lygiai. Tai nėra demokratija, tai yra socializmas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar Seimo narys Č.Juršėnas. Šiuo klausimu? Dėl balsavimo motyvų. Gerai. Visos kalbos baigėsi. Dabar turim apsispręsti, ar pritariam po svarstymo. (Balsai salėje) Prašom, pone Juršėnai. Dėl balsavimo motyvų vienas - už, vienas - prieš. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji bičiuliai, aš iš principo pritarčiau šitam projektui, bet štai girdėdamas kai kuriuos naujus siūlymus, ypač paskutiniuosius kolegos A.Vaišnoro pasiūlymus, kurie aiškiai reiškia mūsų demokratijos “pakylėjimą” į aukštesnį lygį, aš pradedu abejoti, ar reikės balsuoti. Bet vis dėlto balsuosiu už primindamas, kad ir mūsų frakcija remia reitingavimo sistemą. Žodžiu, mes šitą dalyką, nepaisant to balsavimo, kuris buvo anksčiau Seime, vis tiek siūlysim. Manom, kad tai rinkimus padarytų demokratiškesnius ir užtikrintų žmonėms geresnį pasirinkimą ir tinkamesnių deputatų išrinkimą į savivaldybes. Bet vis tiek - už pritarimą po svarstymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Aš manau, pono Č.Juršėno nereikėtų suprasti klaidingai, kad jis yra prieš įstatymo projekto pakylėjimą į aukštesnį demokratijos lygį, nes lyg ir kilo abejonių...
Č.JURŠĖNAS. Tik kitokiomis priemonėmis...
PIRMININKAS. Taip buvo galima suprasti, kad jūs lyg ir prieš mūsų gyvenimo demokratėjimą.
Gerbiamieji Seimo nariai, daugiau niekas nenori kalbėti. Aš dar sykį noriu priminti mūsų principinius sutarimus, kad į atskirų Seimo narių pasiūlymus, jeigu jie nebus suderinti su frakcijomis, priėmimo metu bus žiūrima ne taip rimtai kaip į frakcijų pasiūlymus. Todėl ar Tėvynės sąjungos frakcijos narių noras pasiūlyti vieną ar kitą pataisą šiam suderintam darbo grupės variantui, ar kitų atskirų Seimo narių pasiūlymai būtų gerai, kad jie būtų aptarti frakcijose ir pateikiami frakcijų vardu. Tai mums padėtų dirbti kur kas konstruktyviau. O tas frakcijas, kurios priėmimo metu nori pasiūlyti dar sykį svarstyti reitingo klausimą, aš savo iniciatyva prašyčiau suderinti poziciją, kad būtų galbūt pateiktas vienas variantas, o ne penki to paties reitingavimo modeliai. Ir ypač siūlyčiau atkreipti dėmesį į 3 straipsnį, kur yra principinis apsisprendimas. Ir jeigu ten apsispręsime, pavyzdžiui, prieš reitingus, tai aišku, kad toliau pataisų, susijusių su reitingais, mes nesvarstysim.
Gerbiamieji Seimo nariai, mes baigėme svarstymo procedūrą. Dabar reikia balsavimu apsispręsti, ar pritariam po svarstymo. Prašom registruotis. Šiandien pirmą kartą. Registracija pradėta.
Užsiregistravo 103 Seimo nariai.
Balsuosime kompiuteriu, ar pritariame po svarstymo Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsavimas pradėtas. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo?
Už - 79, prieš nėra, susilaikė 7.
Taigi po svarstymo yra pritarta. Noriu priminti, kad pirmadienį vyks Seimo posėdis, kuriame šis įstatymo projektas bus priimamas. Taigi pataisos turi būti vėliausiai įregistruotos rytoj.
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, mes svarstysime 13 darbotvarkės klausimą - Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. P119(2). Svarstymo stadija. Kviečiu į tribūną pranešėją Seimo narį, Sveikatos reikalų komiteto pirmininką A.Matulą.
A.MATULAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiu Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo pakeitimų įstatymą. Į Seimo narių ir Juridinio skyriaus pastabas yra atsižvelgta, ir siūlau pritarti po svarstymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, projektas yra apsvarstytas pagrindiniame komitete, pritarta su išlygomis, pateiktas patobulintas antrasis variantas. Papildomame komitete - Biudžeto ir finansų komitete yra pritarta. Taigi visos procedūros yra atliktos. Aš dėkoju projekto autoriui. Ačiū už jūsų kalbą svarstymo metu. Dabar kviečiu į tribūną kalbėti Seimo narius, užsirašiusius iš anksto. Pirmoji - E.Kunevičienė Biudžeto ir finansų komiteto vardu išsakys komiteto nuomonę šiuo klausimu. Prašom.
E.KUNEVIČIENĖ. Laba diena! Ne tik Seimas, bet ir Lietuvos sveikatos įstaigos atsidūrė tokioje padėtyje, kad reikia skubiai spręsti Sveikatos draudimo įstatymo įgyvendinimą. Kodėl taip atsitiko, kad reikia skubėti arba keisti dabar, kai jau metai baigiasi? Nepakankamai pasiruošta Sveikatos draudimo įstatymui įgyvendinti, - finansuoti per ligonių kasas, kad lėšas įmonės pervedinėtų tiesiai į ligonių kasas. Dabar susidaro komplikuota padėtis. Tačiau neįmanoma laikytis senosios tvarkos, nes jau 1997 m. valstybės biudžete ir savivaldybių biudžetuose atlikta pakeitimų. Lėšos nebepateks į savivaldybių biudžetus, o turi patekti. Kitas klausimas - kada jos pateks į ligonių kasas? Todėl ponas A.Matulas ir pateikė Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimus, kad būtų numatytas pereinamasis laikotarpis ir būtų leista Vyriausybei parengti tinkamas metodines priemones įgyvendinti šitą įstatymą. Aš pritariu, ir mūsų komitetas taip pat du kartus svarstė ir pritarė, kad tą įstatymą reikia įgyvendinti taip, kaip jis priimtas. Nėra kitos išeities. Bet aš ir šiandien noriu informuoti Seimą, kad gali atsirasti nemažų komplikacijų, ir reikia labai, labai stipriai sukoncentruoti dėmesį į ligonių kasų organizavimą. Pirmiausia pačių kasų, o po to - į jų darbą. Taip pat, mano manymu, reikėtų pritarti tam, kad Sveikatos komitetas pateiktų kai kurių įstatymų pakeitimus. Pirmasis pakeitimas turėtų būti toks. Iš “Sodrai” priklausančių ankstesnių pajamų dabar 3% atiduodami į sveikatos draudimo fondą. Tos sumos būtų pervedamos kartu su kitais mokesčiais “Sodrai”, o “Sodra” pervestų ligonių kasoms. Nes įmonėms dabar iš karto pervedinėti į ligonių kasas, kada jos dar ir atskirų sąskaitų neturi, ir neorganizuota, bus nepatogu ir nebus įvykdyta. Taip pat reikia tartis ir su Mokesčių inspekcija, kad ji surinktų ir centralizuotai pervestų atskaitymus nuo pajamų mokesčio. Šį visą susitarimą Vyriausybė, atrodo, jau tvarko, bet reikia skubiai pakeisti įstatymus, nes Vyriausybė negalės sutvarkyti, jeigu jų sprendimai prieštaraus įstatymams. Todėl aš siūlau, be šiandieninių pakeitimų, kuriems reikia pritarti, dar pateikti įstatymo pakeitimus ir skubiai juos priimti, nes padėtis yra tokia, kad delsti negalima.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kviečiu į tribūną Seimo narį V.Andriukaitį kalbėti Socialdemokratų frakcijos vardu. Seimo nario kol kas nesimato. Tokiu atveju kviečiu... Seimo narys J.Olekas kalbėtų frakcijos vardu? Jis ir pats yra užsirašęs. (Balsai salėje) Susikeisite. Seimo narys J.Olekas. Prašom.
J.OLEKAS. Socialdemokratų frakcija apsvarstė šitą siūlomą įstatymo pataisymą ir įstatymą ir iš esmės įstatymo pateikimui pritarė. Tik norėtume atkreipti dėmesį į keletą dalykų, kurie yra užprogramuoti dabartinės situacijos. Viena. Pateiktas biudžeto projektas nenumatė dalies atskaitymų savivaldybėms. Mūsų komitete buvo svarstyta ir mes siūlėme Biudžeto ir finansų komitetui, kad tokie atskaitymai, kurie reikalingi plėtoti pirminę grandį, kurie buvo numatyti ir Sveikatos sistemos įstatyme, savivaldybėms liktų.
Antras dalykas yra tas, kad valstybinė ligonių kasa veikia jau daugiau kaip 4 metai ir yra sukaupusi tam tikros patirties. Todėl manau, kad ponia E.Kunevičienė ne visai tiksliai išsireiškė sakydama, kad neturi sąskaitos ir yra nepasiruošę.
PIRMININKAS. Nediskutuokite su...
J.OLEKAS. Galbūt kas nors sąskaitos neturi, bet aš žinau, kad visos teritorinės ligonių kasos (ir mūsų komitete buvo pateikta) turi savo sąskaitas ir jos galėtų surinkti. Aš taip pat pritariu tam, kad tobulinimui galimybių yra. Pirmasis Draudimo įstatymas buvo pateiktas dar 1992 m., deja, jis buvo priimtas tik šių metų birželį, todėl užtruko šis pasiruošimas. Tačiau aš siūlyčiau Biudžeto ir finansų komitetui bei Vyriausybei atsižvelgti į esamą situaciją ir arba Vyriausybei inicijuoti tai, ko jiems dar trūksta surenkant mokesčius, arba Biudžeto ir finansų komitetui prisidėti prie šitų pataisų. Nemanau, kad mūsų komitetas dabar galėtų šokdinti Vyriausybę, keisdamas įstatymus, pagal kuriuos valstybinė ligonių kasa ir draudimas ruošėsi veikti. Jeigu vis dėlto būtų apsispręsta dalį mokesčių surinkti centralizuotai, tai galbūt užtektų rinkti tik pajamų mokesčių renkamą dalį. O “Sodros” 3% renkamą dalį palikti rinkti tiesiai valstybinei ligonių kasai. Aš manau, kad tai būtų ir tam tikras startas su mažesniais surenkamais pinigais plėtoti pačią ligonių kasos sistemą, jeigu taip įstatymų leidėjai yra apsisprendę. Antras dalykas. Mes matome pavojų štai kur. Jeigu mokesčiai surenkami į “Sodros” sistemą, po to pervedami į valstybinę ligonių kasą, kelias iki ligoninių, iki pačių ligonių pailgėja. Aš manau, kad tai būtų žingsnis atgal nuo jau esamo pasiruošimo. Labai siūlyčiau Seimo nariams ir komitetams svarstant tokius dalykus vis dėlto dalį mokesčių surinkimo palikti ir pačiai valstybinei ligonių kasai. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną Seimo narį K.Kuzminską. Jūs kalbėsite savo vardu ar frakcijos?
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Aš tikiu, kad šis Seimas daugiau dėmesio skirs sveikatos apsaugai, nes, kaip girdime, ir premjeras labai dažnai ir šiandieną, kalbėdamas dėl valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus, daug kalbėjo apie sveikatos apsaugą. Šiandien labai aktualus klausimas yra dėl Sveikatos draudimo įstatymo įgyvendinimo termino. Labai gaila, kad buvusiame Seime nebuvo pakankamo spaudimo Sveikatos apsaugos ministerijai, todėl tinkamai nepasiruošta, kad nuo sausio 1 d. galėtume įgyvendinti Sveikatos draudimo įstatymą. Todėl ir Sveikatos reikalų komitetas buvo priverstas teikti įstatymo pataisą, kad iš dalies būtų atidėtas šio įstatymo įgyvendinimas. Ir konkrečiai - kaip šis įstatymas nustato laikiną asmens sveikatos priežiūros finansavimo tvarką per valstybinę ir teritorinę ligonių kasas nuo sausio 1 d. iki liepos 1 d. Faktiškai iki liepos 1 d. mes turime įgyvendinti pagrindinius Sveikatos draudimo įstatymo reikalavimus.
Čia buvo kalbėta apie lėšų surinkimą. Mes komitete susitikome su Valstybinės ligonių kasos direktoriumi. Buvo pateiktos visų 10 apskričių teritorinių ligonių kasų... taip pat pasiruošimą sveikatos draudimui... Mums buvo teiktos garantijos, kad galima pradėti sveikatos draudimą per valstybinę ir teritorinę ligonių kasas. Tačiau vis dėlto tas surinkimas, pirminės grandies lėšų įplaukimas į ligonių kasas tikrai yra kol kas diskutuotinas. Gaila, kad šiandien aš nematau... Toks svarbus klausimas sprendžiamas, o nėra nei sveikatos apsaugos ministro, nei Valstybinės ligonių kasos direktoriaus, o galėjo sėdėti. Vis dėlto labai svarbus klausimas svarstomas ir jiems reikės dirbti toje srityje. Negerai, kad yra nusišalinama nuo įstatymo rengimo, jo pateikimo svarstymui. Vis dėlto Sveikatos apsaugos ministerija turėtų rengti, teikti komitetui, o komitetas turėtų svarstyti ir teikti kartu su Seimu svarstyti. Todėl mes ir numatome 2 straipsnyje, kad Vyriausybė iki balandžio 30 d. priimtų teisės aktus, susijusius su Sveikatos draudimo įstatymu, ir teisės aktus, susijusius su Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimais ir papildymais. Kodėl to reikalaujame? Sveikatos draudimo įstatymas, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas ir Sveikatos sistemos įstatymas prieštarauja vienas kitam. Iš esmės dėl pirminės sveikatos priežiūros finansavimo. Čia, kaip Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkė sakė, nėra tiesiai numatyta pirminei grandžiai atskaitymo į savivaldybių biudžetus to, ko reikalaujama Sveikatos sistemos įstatyme. Todėl reikia, kad ministerija parengtų tam tikrų įstatymų pataisas, suderintų, kad būtų parengtas visas teisinis paketas įstatymų pataisų, kad tikrai atitiktų visą teisinę sistemą.
Dabar dėl finansavimo dėl tretinio lygio gydymo įstaigų. Aš, kaip buvęs Kauno gydymo įstaigų darbuotojas ir kaip Kaune išrinktas Seimo narys, nerimauju, kad toliau numatoma finansuoti tik Kauno akademines klinikas. Vėl paliekama nežinia, iš kokio biudžeto finansuojama. Matyt, vėl antriniam lygiui priskiriama Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninė, kur yra teikiama specializuota medicininė pagalba, Traumatologijos, ortopedijos centras. Trečiojoje klinikinėje ligoninėje pūlingos infekcijos centras, kuris teikia pagalbą visai Respublikai. Tačiau nežinau, koks bus finansavimas. Antroji ligoninė - (...) pagalba ir t.t. Todėl čia reikia peržiūrėti konkrečiai, kad finansavimą iš valstybinių ligonių kasos gautų taip, kaip gauna ir Vilniaus gydymo įstaigos, kurios yra net penkios: Santariškių, Vilniaus universitetinė vaikų ligoninė, Raudonojo Kryžiaus ligoninė, Žalgirio ligoninė. Reikia visa tai sutvarkyti. Tikiu, kad visą šį įstatymą galima įgyvendinti. Iš dalies nuo sausio 1 d., ir tikėkime, nuo liepos 1 d. viskas bus paruošta. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Aš noriu informuoti, kad Vyriausybės atstovų nedalyvavimas svarstant šį klausimą yra mūsų kaltė, kadangi mes staigiai pakeitėme darbotvarkę. Gali būti, kad ministras ateis prieš 14 valandą, taip, kaip buvo anksčiau numatytas šio klausimo svarstymas, o aš kviečiu su ministru diskutuoti komitete arba pertraukos metu. Taigi visi, norėję kalbėti, kalbėjo. Svarstymo procedūrą baigėme. Dabar kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų? Vienas - už, vienas - prieš. Seimo narys K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ką tik kalbėjau dėl šio įstatymo projekto. Siūlau pritarti po svarstymo. Aišku, dar komitete papildomai nagrinėsime šio įstatymo pataisas, po to teiksime priimti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Vienas Seimo narys pasisakė už. Norinčių kalbėti prieš nėra. Pasiruoškime balsuoti. Dar sykį registruokimės. Registracija pradėta. Balsuosime dėl pritarimo po svarstymo Sveikatos draudimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui.
Užsiregistravo 88 Seimo nariai. Pasiruoškime balsuoti. Balsuosime kompiuteriu. Balsavimas pradėtas. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo? Is viso balsavo 76 Seimo nariai. Už - 75, prieš nėra, susilaikė 1. Taigi pritarta po svarstymo. Priėmimas numatytas taip pat pirmadienį, todėl Seimo narius, komiteto narius, kurie nori pateikti pataisų šiam įstatymo projektui, kviečiu tai padaryti rytoj ir įregistruoti pataisas Seimo sekretoriate.
Dabar mes pradėsime svarstyti 4 darbotvarkės klausimą, t.y. Seimo nutarimų dėl įvairių Seimo delegacijų pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Aš kviečiu balsų skaičiavimo komisijos narius užimti savo vietas, nes kol kas mes turime vienintelę balsų skaičiavimo komisijos narę, ir jeigu mes dirbsime konstruktyviai ir efektyviai (šie projektai komiteto pirmininko pono M.Laurinkaus yra suderinti Seniūnų sueigoje su įvairiomis frakcijomis), mes tuoj pat turėsime balsuoti, ir balsų skaičiavimo komisija galėtų būti didesnė, negu šiuo metu yra. Matau dar vieną komisijos narį. Prašom, pone Laurinkau, pateikti pirmąjį nutarimą “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos ryšiams su Europos Parlamentu sudarymo”.
M.LAURINKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite jums pateikti tvirtinti delegacijų, kurias turi patvirtinti Seimas tarptautinėse organizacijose, personalinę sudėtį, taip pat delegacijų vadovus ir pavaduotojus. Personalinė sudėtis, taip pat frakcijų atstovavimas šitose delegacijose buvo suderintas frakcijose, Seniūnų sueigoje ir patvirtintas Užsienio reikalų komitete. Norėčiau šiandien pateikti iš eilės likusias delegacijas, už kurias, kaip aš suprantu, mes balsuosime skyrium...
PIRMININKAS. ...atskirai už kiekvieną.
M.LAURINKUS. ... atskirai už kiekvieną. Tada leiskite pradėti nuo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Šiaurės Atlanto Asamblėjoje sudarymo”.
PIRMININKAS. Jūs pradedate nuo 14c darbotvarkės klausimo? Gerai. Tada dėl Šiaurės Atlanto.
M.LAURINKUS. Šitoje delegacijoje yra numatyti 6 atstovai. Jūsų nutarimo projekte yra įrašyti 5. Centro sąjunga buvo prižadėjusi (ir tą ji padarė) pateikti savo kandidatą šiandien.
Aš jums perskaitau pavardes, kurios yra siūlomos į šią delegaciją: A.Ažubalis, V.Dudėnas, V.Jarmolenka, G.Kirkilas, I.S.Uždavinys ir A.Butkevičius. Kadangi pagal Statutą priklauso patvirtinti ir pirmininką, ir delegacijos vadovą, ir pavaduotoją, aš siūlau šitos delegacijos vadovą ir pavaduotoją tvirtinti pirmadienį, nes delegacija susirinks ir galutinai apsispręs dėl kandidatų į šiuos postus.
PIRMININKAS. Aš noriu įsiterpti dėl procedūros. Iš tikrųjų pagal Statutą mes taip turėtume elgtis su visomis delegacijomis, t.y. pradžioje tvirtinti sudėtį. Nes Statutas nustato, kad Seimo parlamentinės delegacijos tarptautinėse organizacijose ir forumuose sudaromos taip pat kaip laikinosios komisijos, t.y. pradžioje patvirtinama sudėtis, o po to tvirtinama vadovybė.
M.LAURINKUS. Tada leiskite apsiriboti personaline sudėtimi.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, niekas nenori pranešėjo paklausti? Matyt, sutarimas dėl šios delegacijos sudėties yra tikrai bendras. Aš noriu paklausti, ar mes galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo ir pradėti priėmimo procedūrą? (Balsai salėje) Galime. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar galime irgi bendru sutarimu apsieiti be šios procedūros ir pradėti balsavimo procedūrą? (Balsas salėje) Galime. Tokiu atveju aš prašau visų (ir balsų skaičiavimo komisijos) pasiruošti balsuoti. Dar sykį registruojamės. Registracija pradėta. Balsuosime pakeldami rankas dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Šiaurės Atlanto Asamblėjoje sudarymo”. Dabar vyksta registracija.
Užsiregistravo 86 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad Seimo nutarimas “Dėl Seimo delegacijos Šiaurės Atlanto Asamblėjoje sudarymo” būtų priimtas? Prašome balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 77.
PIRMININKAS. Už - 78. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Susilaikiusių nėra. Taigi už balsavus 78 Seimo nariams, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Šiaurės Atlanto Asamblėjoje sudarymo” yra priimtas.
Prašom, pone pranešėjau, kokį nutarimą jūs teikiate toliau?
M.LAURINKUS. Tada leiskite pateikti kitos delegacijos personalinę sudėtį. Tai yra nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos ryšiams su Europos Parlamentu sudarymo”. Perskaitau delegacijos sudėtį: V.Aleknaitė-Abramikienė, M.Briedis, R.Dovydėnienė, A.Grumadas, R.Skarbauskis, J.Karosas, J.A.Katkus, K.Kuzminskas, A.Račas, B.T.Visokavičienė.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų vėl niekas nenori paklausti. Ar galime bendru sutarimu pereiti per visas procedūras ir pradėti balsavimo procedūrą? (Balsai salėje) Galime. Tokiu atveju aš jau neprašau registruotis, mes ką tik registravomės, aš prašau balsų skaičiavimo komisiją pasiruošti skaičiuoti balsus. Balsuosime dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos ryšiams su Europos Parlamentu sudarymo”. Kas už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas, prašome pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 75.
PIRMININKAS. Už - 76. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Susilaikiusių nėra. Taigi 76 Seimo nariams balsavus už, nė vienam prieš ir nė vienam nesusilaikius, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos ryšiams su Europos Parlamentu sudarymo” yra priimtas. Prašom kitą nutarimą.
M.LAURINKUS. Kitas nutarimas - Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Vakarų Europos Sąjungos Asamblėjoje”. Šioje delegacijoje yra dvi vietos. Aš jau esu minėjęs praėjusį kartą, pristatydamas visas delegacijas, jog tradiciškai ši delegacija dirba ir Europos Tarybos Asamblėjoje. Mes nusprendėme, kad vienas siūlomas asmuo taip pat dirbs ir Europos Tarybos Asamblėjoje, bet kitą siūlome atskirai, norėdami į tarptautinių parlamentinių organizacijų veiklą įtraukti kuo daugiau žmonių, kad jie įprastų dirbti Vakarų Europos struktūrose. Taigi siūlomi nariai būtų šie: B.J.Kuzmickas ir A.Medalinskas.
PIRMININKAS. Taip. Jūsų vėl niekas nenori paklausti. Galime iš karto balsuoti dėl priėmimo? Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Vakarų Europos Sąjungos Asamblėjoje”. Kas už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas, prašome balsuoti pakeliant rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 77.
PIRMININKAS. Už - 78. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Susilaikiusių nėra. Taigi už balsavus 78 Seimo nariams, t.y. vienbalsiai Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Vakarų Europos Sąjungos Asamblėjoje” yra priimtas.
Prašom toliau.
M.LAURINKUS. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinėje Asamblėjoje”. Pažyma apie ją taip pat buvo pateikta praėjusį kartą. Apsisprendimas, kodėl siūlomos šios kandidatūros, taip pat buvo aptartas ir frakcijose, ir komitete. Taigi personalinė šios delegacijos sudėtis yra tokia: K.Bobelis, Z.Mackevičius, A.Sakalas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, vėl niekas nenori nei paklausti, nei kalbėti. Ar galime pradėti priėmimo procedūrą? Turbūt galime? Nutarimas dėl Seimo delegacijos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos? Taip?
M.LAURINKUS. Taip.
PIRMININKAS. Taip. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti. Balsuosime dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinėje Asamblėjoje” priėmimo. Kas už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas, prašome balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 76.
PIRMININKAS. Už - 77. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3.
PIRMININKAS. Susilaikė 3. Taigi už balsavus 77 Seimo nariams, nė vienam nebalsavus prieš ir 3 susilaikius, Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinėje Asamblėjoje” yra priimtas. Taip. Dar liko?
M.LAURINKUS. Turime patvirtinti dar vieną delegaciją, kuriai priklauso visi Seimo nariai, bet kurios personalinę sudėtį formuoja Seimo valdyba, kai yra gaunamas kvietimas į sesijas ar konferencijas, t.y. Lietuvos atstovavimas Tarpparlamentinėje sąjungoje. Nutarimas skambėtų šitaip: Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos atstovavimo Tarpparlamentinėje sąjungoje”.
Todėl “Lietuvos Respublikos Seimas nutaria:
1. Nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo Tarpparlamentinės sąjungos nacionalinę grupę sudaro visi Lietuvos Respublikos Seimo nariai.
2. Tarpparlamentinės sąjungos Lietuvos nacionalinės grupės vadovu skirti Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką V.Landsbergį.
3. Pavesti Seimo valdybai pagal proporcingą daugumos ir mažumos atstovavimo principą formuoti delegacijas į Tarpparlamentinės sąjungos konferencijas bei skirti nacionalinės grupės sekretorių.”
Toks yra nutarimo projektas. Delegacijose į šias konferencijas paprastai būna po 34 parlamentarus ir grupės sekretorius, ir tai yra formuojama prieš pat konferenciją.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, galime pradėti priėmimo procedūrą. Niekas nenori kalbėti? Taigi prašome pasiruošti balsuoti. Balsuosime dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos atstovavimo Tarpparlamentinėje sąjungoje” priėmimo. Kas už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas, prašome balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 80.
PIRMININKAS. Už - 81. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.
PIRMININKAS. Taigi balsavus už 81, vienam susilaikius, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos atstovavimo Tarpparlamentinėje sąjungoje” yra priimtas. Ačiū. Ar dar liko koks nutarimas?
M.LAURINKUS. Ne.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui, ačiū, Seimo nariai, kad mes taip konstruktyviai šitą darbą padarėme ir viską įvykdėme.
Dabar aš kviečiu toliau pirmininkauti Seimo Pirmininko pavaduotoją A.Vidžiūną. Svarstysime 15a, 15b darbotvarkės klausimus - Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl valstybės įmonės “Valstybės žinios” steigimo” bei Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektus. Noriu informuoti, kad Seimo Pirmininkas siūlo šį projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka, nes tai yra tam tikras tvarkomasis įstatymo ir nutarimo projektas. Toliau pirmininkaus, kaip sakiau, Seimo Pirmininko pavaduotojas A.Vidžiūnas.
PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Pone pranešėjau, prašom.
J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, pristatau jums nutarimą dėl valstybės įmonės. Iš karto norėčiau patikslinti pavadinimą, kuris atsirado po mūsų svarstymo valdybos posėdyje. Jis skambėtų taip: “Dėl valstybės įmonės Seimo leidykla - “Valstybės žinios” steigimo”. Tokie pat patikslinimai atsirastų atitinkamai 1 ir 2 straipsniuose.
Taigi visas tos įsteigtos valstybės įmonės pavadinimas būtų (kartoju): Seimo leidykla - “Valstybės žinios”. Iki šiol Seime funkcionavo leidykla, bet ji turėjo neaiškų statusą, ji gaudavo ir tam tikrų pajamų iš komercinės ūkinės veiklos, bet, kita vertus, pagal pirminį Prezidiumo nutarimą tai buvo daugiau kaip kanceliarijos padalinys. Manome, kad būtų pats laikas sutvarkyti šitą neaiškią padėtį, tuo labiau kad iki sausio 1 dienos reikia baigti valstybės įmonių registravimą, nes to reikalauja atitinkami įstatymai.
Ryšium su tuo teikiamas įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuriame buvo paminėtas “Valstybės žinių” leidėjas, ir tai buvo Lietuvos Respublikos Seimo leidykla. Mes dabar įrašytume: valstybės įmonė Seimo leidykla - “Valstybės žinios” ir atitinkamai panaikintume paskutinę 14 straipsnio dalį, kurioje buvo numatyta, kad “Valstybės žinių” redaktorių skiria Seimo Pirmininkas. Dabar būtų vadovaujamasi Valstybės įmonių įstatymu ir būtų kita skyrimo tvarka.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nori paklausti 3 Seimo nariai. Žodis suteikiamas Seimo nariui A.Salamakinui. Prašom.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis kancleri, leidykla įsteigta 1991 metų lapkričio 13 dieną Aukščiausiosios Tarybos nutarimu ir žiūrint į jos struktūrą ji tarsi sudaryta iš 4 padalinių, t.y. administracijos, “Valstybės žinių” redakcijos, leidybos grupės ir neperiodinių leidinių grupės. Šiuo metu iš jūsų projekto nevisiškai aišku, ar redakcija taps atskiru padaliniu, atskiru nuo leidybos grupės ir kitų, ar tai tik iškabos pakeitimas, ar čia numatomas reorganizavimas? Kas vis dėlto slypi šitame projekte?
J.RAZMA. Mes manėme, kad Seimui būtų per smulku tvirtinti, pavyzdžiui, šitos valstybės įmonės įstatus, kur būtų numatyta visa smulki jos struktūra. Tai galės padaryti Seimo kanceliarija. Be abejo, tam tikra prasme tai yra tik formalus iškabos pakeitimas, kaip jūs sakote, jokiu būdu tai nėra vienos grupės atskyrimas ir jos įvardijimas kaip valstybės įmonės, t.y. leidyklos statuso sutvarkymas.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, šiuo metu šios leidyklos biudžetas įeina į Seimo biudžetą. Kaip bus tada su šitos įmonės biudžetu konkrečiai nuo 1997 metų? Ačiū.
J.RAZMA. Iš tikrųjų šita leidykla turės būti dotuojama. Ji leidžia iš esmės nekomercinius leidinius. Iš “Valstybės žinių” leidimo ji gauna šiek tiek pajamų. Ji dėl Viešojo pirkimo įstatymo turės pradėti leisti tam tikrą priedą. Kaip žinote, leidžia dokumentų rinkinius. Punktas, nurodantis, kad priklausys nuo Seimo biudžeto, yra neblogas, nes mes tai galėsime duoti leidyklai kaip dotaciją. Bet aš tikiuosi, jog laikui bėgant kitos Vyriausybės institucijos, kurių aktai tam tikra apimtimi spausdinami, turės už savo dalį mokėti, kad visko neužkrautų Seimo kanceliarijai.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narė S.Burbienė.
S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, prieš porą metų mes svarstėme tuos garsiuosius sąrašus dėl neprivatizuojamų įmonių iki 2000 m. Kai kam tada taip pat buvo neaiškūs klausimai dėl “Gremintos” ir dėl šitos leidyklos. Tačiau išsiaiškinus, kad tai yra dalis Seimo kanceliarijos, tų klausimų neliko. Tačiau dabar, padarius tai atskira įmone (nors tuos sąrašus labai prieštaringai vertina), ar nereikėtų galvoti ir apie šitos įmonės įrašymą į neprivatizuojamų įmonių iki 2000 m. sąrašus?
J.RAZMA. Aš manau, kad galima tą įmonę įrašyti, nes vargu ar atsiras pretendentų privatizuoti nuostolingą dotuojamą subjektą. Tačiau tai būtų galima daryti peržiūrint šitą sąrašą, bet nedaryti to šiandien, jeigu jūs neprieštaraujate.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimai pranešėjui baigti.
Dabar mums reikėtų apsispręsti, ar mes galime pradėti šito nutarimo svarstymo procedūrą. Aš tikiuosi, kad nebus prieštaraujančių. Ačiū. Aš dar sykį kartoju, jog yra Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko prašymas, kad šitas projektas būtų svarstomas ypatingos skubos tvarka. Manau, kad dėl šito taip pat nebus didelių prieštaravimų. Taigi aš kviečiu pasilikti poną J.Razmą.
Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Pritariame. Ar mums reikėtų balsuoti ir svarstyti papunkčiui? Ar būtų laikoma dideliu Statuto pažeidimu, jeigu mes sutartume visą šį nutarimą priimti nekalbėdami apie atskirus jo straipsnius? (Balsai salėje) Ačiū.
Aš prašyčiau registruotis. Užsiregistravo 73 Seimo nariai.
Aš prašyčiau balsuoti dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Seimo nutarimui “Dėl valstybinės įmonės...
J.RAZMA. Seimo leidykla...
PIRMININKAS. ... “Dėl valstybės įmonės “Valstybės žinios” steigimo”. Atrodo, galima balsuoti spaudžiant mygtukus. Atsiprašau. Taigi prašyčiau balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta Lietuvos Respublikos Seimo nutarimui “Dėl valstybės įmonės Seimo leidykla - “Valstybės žinios” steigimo”?
BALSAS IŠ SALĖS. Balsų skaičiavimo komisija...
PIRMININKAS. Balsų skaičiavimo komisija... Aš, lietuviškai šnekant, užsižiopsojau, ir liko vienas ponas I.Aleškevičius. Aš tikiuosi, kad jis susidoros su savo užduotimi.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 75.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 4.
PIRMININKAS. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas “Dėl valstybės įmonės Seimo leidykla - “Valstybės žinios” steigimo” priimtas.
Šalia yra įrašytas ir kitas klausimas. Pranešėjas, aš matau, net neina iš tribūnos. Aš įsivaizduoju, kad diskutuojant buvo kalbama ir dėl kito klausimo - 15b - dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Diskutuojant, mano supratimu, mintys jau buvo išsakytos.
Gal jūs, pranešėjau, norėtumėte ką nors pasakyti?
J.RAZMA. Ačiū, ne.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar būtų norinčių dalyvauti diskusijoje dėl šito formalaus įstatymo? Ačiū. Šitą įstatymo projektą Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Jeigu nebuvo prieštarauta dėl ano, tai dėl šito nebūtų didelių prieštaravimų? Nėra. Ačiū. Aš tikiuosi, kad mums taip pat pavyks balsuoti už visą šitą įstatymą: kartu už 1 ir 2 straipsnius. Dėkui.
Dar sykį prašyčiau registruotis. Užsiregistravo 67 Seimo nariai.
Aš tikiuosi... Mano formuluotės, ar pritariame po pateikimo ir pradedame svarstymo procedūrą, nebuvo. Jūsų bendras sutarimas, mano supratimu, į tai atsakė. Atsiprašau dėl šitos smulkmenos.
Taigi prašyčiau balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymas?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 69.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.
PIRMININKAS. Šituo balsavimu Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. Ačiū.
Mielieji kolegos, priešpietinio posėdžio darbotvarkė baigiama. Prašyčiau dėmesio dėl keleto dalykų.
“Parlamentinių ryšių su Prancūzija grupės narius pasibaigus posėdžiui prašom pasilikti salėje trumpai pasikalbėti. Grupės narys Ž.Jackūnas.” Tai vienas dalykas.
Per pertrauką komitetai ir frakcijos svarsto pateiktą naujojo biudžeto pataisytą variantą, o Nacionalinio saugumo komitetas dar ir Nacionalinio saugumo koncepcijos įstatymą (aš sakau šnekamąja kalba).
Dėkoju labai negausiai balsų skaičiavimo komisijai.
Priešpietinis posėdis baigtas. 2 val. pertrauka. Renkamės lygiai 15.00 val.