Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS
PIRMININKAS. Tęsiame darbą. Pradedame mūsų gruodžio 12 d. neeilinį posėdį, kurio darbotvarkėje yra du klausimai. Posėdį pradedame.
Kaip matote, išdalytoje Seimo valdybos parengtoje darbotvarkėje yra du klausimai ir dar vieną protokolinio nutarimo klausimo svarstymą mes irgi sutarėm apsvarstyti. (Balsai salėje) Gerai. Balsų skaičiavimo komisija prašo registruotis. Prašom registruotis. Registracija pradėta. Kol vyksta registracija, pirmąjį įstatymo projektą, t.y. Visuomenės informavimo įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektą kviečiu pristatyti Seimo narį A.Vidžiūną. Projekto Nr.P117(2), pateikimo stadija. Prašom.
A.VIDŽIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, kolegos Seimo nariai. Užsitęsė mūsų kalbos apie nacionalinį radiją ir televiziją, bet jums pateikti dar du projektai. Vienas lydimasis papildymo įstatymas Radijo ir televizijos įstatymo 8 straipsnio (po to mes kalbėsime apie jį, nors galima būtų juos kartu svarstyti, jeigu leistų Statutas) ir kitas, apie kurį aš dabar kalbu, Visuomenės informavimo įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas. Jis jums pateiktas. Taigi jų tikslas iš tikro yra toks - padaryti teisiškai korektišką tą Lietuvos visuomenės informavimo įstatymo 29 straipsnio pakeitimą ir papildymą. Žodžiu, aš jau šiandien sakiau, liko kiek neapibrėžta buvusios, dabar egzistuojančios pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo 29 straipsnio redakciją sudarytos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos teisinė padėtis. Žodžiu, tų tarybos narių, kurie buvo skirti Prezidento ir Seimo.
Antrasis dalykas, mes atmetėme šiandien Prezidento dekretą, bet ten buvo pozityvių, gerų dalykų, patarimų. Mes, atsižvelgdami į šito dekreto pozityviąją dalį, siūlome tokią redakciją: “Įsigaliojus Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymui, anksčiau Lietuvos Respublikos Prezidento ir Lietuvos Respublikos Seimo paskirtų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos narių įgaliojimai nutrūksta.” Tokia siūloma redakcija. Ji taip pat pagrįsta mūsų susitarimu, mūsų kalbomis pas Prezidentą ir pono Prezidento pažadais, kad jo tartasi su dabartiniu tarybos pirmininku ponu G.Ilgūnu, kad iki 20 d. jokių platesnių veiksmų, jokių generalinio direktoriaus rinkimų nebus, kad mes per tą laiką iki 20 d. spėsime jo padedami išspręsti šitas kolizijas. Taigi jums pateiktas toks įstatymas. Aš tikiuosi, kad po ryto svarstymų čia jau neturėtų būti didelių prieštaravimų.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti 3 Seimo nariai. Ketvirtasis norėčiau būti aš. Seimo narys Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pranešėjau, tas faktas, kad jūs teikiat Nacionalinio radijo ir televizijos atitinkamo įstatymo straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymą, ar nereiškia, kad kai kurie anksčiau priimti Seimo juridiniai aktai yra neteisėti ir jūs tik dabar pagaliau surandate juridinę, kaip čia gražiau pasakius, taburetę pakišti po tais neteisėtais aktais. Aš turiu galvoje tą 5 punktą “pakinta tarybos nario paskyrimo įstatyminis pagrindas”. Tada įstatyminio pagrindo nebuvo, maža to, įstatymas, kuriuo rėmėsi nutarimas, negaliojo, o vis dėlto Seimas, buldozeriniais metodais dirbdamas, nubalsavo. Ar jums neatrodo, kad pagaliau štai tas juridinis pamatas dabar, bet pavėluotai dedamas? Post factum.
A.VIDŽIŪNAS. Juridinis pagrindas, mūsų supratimu, buvo įstatymo šita naujoji redakcija, bet mes tiksliname priimdami geruosius siūlymus iš labiau patyrusių juristų.
PIRMININKAS. Aš nekomentuosiu Seimo nario Č.Juršėno, nors noriu priminti, kad Seimas gali priimti nutarimus, gali juos ir atšaukti. Tai yra Seimo galia. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis pranešėjau, vis dėlto jūs pakomentuokite. Paskyrimo įstatyminis pagrindas. Tarkime, Seimas priims vienu atveju įstatymą, kitu atveju - nutarimą. Norėčiau paklausti: ką jūs čia turite mintyje? Teisinis pagrindas, nes visi vadinami teisės aktai. O jeigu tik įstatyminis - tai gerai, galima pritarti. Nes nutarimai, matote, yra šiek tiek kitaip traktuojami. Ką jūs čia norėjote pasakyti taip parašydami?
A.VIDŽIŪNAS. Mielasis kolega Andriukaiti, jūs šitą klausimą, aš tikiuosi, pakartosite tada, kai mes svarstysime įstatymo projektą Nr.118(2). Dabar mes kalbame apie kitą, apie Visuomenės informavimo įstatymo 29 straipsnio pakeitimo ir įstatymo įgyvendinimo įstatymą. Kita forma. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Andriukaiti, jūs tą klausimą galėsite pakartoti, kai svarstysime tą įstatymo projektą, apie kurį jūs klausiate.
Seimo narė R.Melnikienė.
R.MELNIKIENĖ. Atsisakau, nes aš norėjau paklausti dėl 8 straipsnio. Atsiprašau.
PIRMININKAS. Jūs atsakėte į visų, užsiregistravusių kompiuteryje klausti, klausimus. Aš irgi norėčiau paklausti pasinaudodamas Seimo nario teise. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų teikiamas įstatymo projektas numato taip, kaip siūlė Respublikos Prezidentas, kad anksčiau Respublikos Prezidento ir Lietuvos Respublikos Seimo paskirtų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos narių įgaliojimai nutrūksta.
A.VIDŽIŪNAS. Taip.
PIRMININKAS. Tačiau jie nutrūks tik tada, kai šį įstatymą pasirašys Respublikos Prezidentas ir kai jis bus paskelbtas ir įstatymas įsigalios. O šiandien “Kauno dienoje” aš matau išspausdintą Eltos informaciją apie vakar dieną tarybos pirmininko G.Ilgūno duotą interviu, kad šiandien, t.y. ketvirtadienį, taryba peržiūrės pateiktas paraiškas konkursui ir spręs, kaip elgtis toliau. G.Ilgūnas taip pat pripažino, kad dirbanti Nacionalinio radijo ir televizijos taryba gali bet kuriuo metu, taigi ir ketvirtadienį, paskirti naują nacionalinio radijo ir televizijos generalinį direktorių. Aš noriu jūsų paklausti. Gerbiamasis G.Ilgūnas šiandien kreipėsi į mane su pareiškimu, kad vakar gruodžio 11 d. per radiją ir televiziją buvo paskelbtos neteisingos žinios apie Lietuvos tarybos konkursą ir t.t., ir t.t. Jis žadėjo kalbėti vakariniame posėdyje, bet jo dabar nematyti. Kiek žinau, jūs pats esate su juo šiandien kalbėjęs ir aš taip pat žinau, kad Respublikos Prezidentas sakė, kad tokio konkurso nebus. Ar jūs negalėtumėte tiesiog pasakyti, kokios paskutinės naujienos šiuo klausimu ir ką jums sakė ponas G.Ilgūnas, kuris žadėjo ateiti šiandien vakare, bet jo dabar nėra?
A.VIDŽIŪNAS. Pas Prezidentą mes kalbėjome, ir iki 20 d. Jo Ekscelencija pažadėjo, kad taryba nesiims jokių veiksmų, kol šitie dalykai nebus suderinti. Tą patvirtino per Seniūnų sueigą ponas V.Beriozovas. Ponas G.Ilgūnas taip pat šiandien sakė, kad šiandien bus tik kandidatūrų pristatymas. Aš kalbėjausi su dabartiniu tarybos nariu P.Kimbriu. Šiandien taryba nubalsavo 7 prieš 3, kad rytoj konkursas skelbiamas. Dėkojame, Prezidente, jūsų žodis yra tikrai tvirtas.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, mes pateikimo stadiją baigėme. Kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų? Aš manau, kad šiuo atveju daug kam tampa suprantama, kodėl šie įstatymo projektai yra siūlomi šiandien Seimui ir vakariniam posėdžiui. Kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų, prašom užsirašyti. Seimo narys Č.Juršėnas. Dėl balsavimo motyvų. Ar jūs pritariat šio įstatymo projektui po pateikimo? Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Ne, nepritariu, tik dar kartą noriu priminti, kad jūs ar kas kitas viešai pasakytumėte, kad ankstesnis priimtas nutarimas yra neteisėtas. Taip pat pripažintumėte, kad opozicija apie tai kalbėjo, bet jūs jos žodžio nepaisėte. Dabar post factum imate taisyti. Ačiū Dievui, kad imate taisyti, bet irgi nevykusia forma. Aš prieš.
PIRMININKAS. Seimo nary, jūs galite kreiptis į atitinkamas valstybės institucijas, į Konstitucinį Teismą ir aiškintis, kas yra teisėta ir kas yra neteisėta. Visi šios kadencijos Seimo nutarimai yra priimti teisėtai. Seimo Pirmininkas V.Landsbergis be eilės. Prašom.
V.LANDSBERGIS. Aš pritariu pateikimui, kad būtų priimama toliau, ir siūlau tai daryti ypatingos skubos tvarka.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Ypatingai skubos tvarkai neprieštarauja net ir Č.Juršėnas, nes, matyt, žino, kad konkursas ir taip įvyks, ir jau viskas yra suderinta.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar kas nors prieštarauja? Dėl balsavimo motyvų visi kalbėjo. (Balsai salėje) Jūs esate prieš ypatingos skubos tvarką. Prašom pasiruošti balsuoti. Registruojamės. Registracija pradėta. (Balsai salėje) Gerbiamieji Seimo nariai, vienas Seimo narys - Č.Juršėnas buvo prieš pateikimą, Seimo narys V.Landsbergis buvo už. Kalbos dėl balsavimo motyvų, nustatytos Statute, yra baigtos. Dabar prašom balsuoti dėl ypatingos skubos tvarkos taip, kaip numato Seimo statutas. (Balsai salėje) Atleiskite, jūs, kaip paprastai, teisūs, balsuosime dėl pateikimo. Mes registravomės. 98 Seimo nariai registruoti. Prašom balsuoti, kas pritaria po pateikimo šiam įstatymo projektui. Balsavimas pradėtas. Už tai, kad būtų pradėta svarstymo procedūra, balsavo 74 Seimo nariai, prieš - 8, susilaikė 7. Taigi pradedame svarstymo procedūrą. Dabar turime apsispręsti dėl ypatingos skubos tvarkos.
Repliką po balsavimo - Seimo narys P.Gylys. Prašom.
P.GYLYS. Pirmiausia aš norėčiau replikuoti dėl pono A.Vidžiūno replikos. Kiek žinau Lietuvos įstatymus ir Konstituciją, tiesioginis prezidentinis valdymas netaikomas radijui ir televizijai. Prezidentas neatsako už Nacionalinio radijo ir televizijos tarybos sprendimus. O ta taryba dirba pagal galiojančius įstatymus. Labai sunku nuneigti tai, kad šiandien žengiamas žingsnis, t.y. pavėluotai, post factum įteisinama tai, kas buvo padaryta anksčiau. Čia yra teisinė pusė. Yra politinė pusė. Aš manau, kad mes šiandien esame istorinių sprendimų išvakarėse ir tas sprendimas mus tolina nuo Europos. Politinė televizijos kontrolė, kuri dabar žadama įvesti, turint galvoje, kokios visuomeninės organizacijos sudarys būsimąją tarybą, labai apsunkins mūsų informacinio fono situaciją. Aš manau, tie žmonės, kurie šiandien balsuos už šitą dokumentą, turi pagalvoti, kad jie priima sprendimą, kuris turės įtakos tolesnei mūsų valstybės raidai, net neigiamos.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Mes esame išvakarėse istorinio konkurso, kuris įvyks rytoj, ir tai mus tikrai gali nutolinti nuo Europos. Aš taip supratau.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti dėl ypatingos skubos tvarkos. (Balsai salėje) Dar sykį registruotis? Prašom registruotis. Registracija pradėta. (Balsai salėje) Registravosi 102 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų taikoma ypatingos skubos tvarka? Balsavimas pradėtas. Balsavo 93 Seimo nariai. Už ypatingos skubos tvarką - 75, prieš - 10, susilaikė 8. Taigi pradedame priėmimo procedūrą. Prašom užsirašyti į kompiuterį, kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl šio įstatymo priėmimo. Keturi - už, keturi - prieš. Niekas nenori kalbėti. Galime priimti bendru... Ne? Yra norinčių. Seimo narys Č.Juršėnas. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, jau čia pakankamai pasakyta, ką reiškia visi tie įstatymai ar kiti juridiniai aktai, ir nieko kito mums nebelieka, kaip tik balsuoti prieš. Aš vis dėlto siūlyčiau daugumai atsibusti ir pagalvoti, kas daroma. Aš prieš.
PIRMININKAS. Vienas Seimo narys - prieš. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš ne už. Tik siūlau visada žiūrėti į Juridinio skyriaus išvadas tiems, kurie teikia tokius įstatymus, nes jos yra labai akivaizdžios.
PIRMININKAS. Seimo nary, jūs nesate už? Aišku. Seimo narys M.Briedis.
M.BRIEDIS. Gerbiamieji kolegos ir gerbiamoji opozicija, man atrodo, kad jūs klystate šiuo atveju, nes vis dėlto visų visuomeninių organizacijų, kurios yra minėtos įstatyme, nariai nėra nei krikščionių demokratų, nei Tėvynės sąjungos nariai. Jie yra turbūt ir jūsų partijos nariai. Tada prašom balsuoti už.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Pleikys.
R.PLEIKYS. Aš labai norėčiau pasidžiaugti, kad mes turime labai puikių Vakarų Europos specialistų, tačiau, deja, jie kartais klysta, nors errare humanum est. Norėčiau atkreipti ir gerbiamosios opozicijos narių dėmesį, jog naujajame štai šiame Visuomenės informavimo įstatyme, jo pakeitime įrašyta frazė, kad Nacionalinis radijas ir televizija turi suteikti įvairiapusišką subalansuotą informaciją, t.y. juodu ant balto parašyta, kad būtinai kiekvienu svarbesniu klausimu per Nacionalinę RTV turi būti suteiktas žodis ir opozicijai, o tuo, tikiuosi, ji nuoširdžiai džiaugiasi. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Račas.
A.RAČAS. Aš manau, kad šituo įstatymu kaip tik bus depolitizuota televizija. Man teko patirti tokių karčių momentų, kai vien dėl to, kad mes atstovavome... televizijai buvo uždrausta rodyti ir panašiai. Aš pritariu tam įstatymui ir siūlau balsuoti už jį.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vidžiūnas.
A.VIDŽIŪNAS. Aš tik norėčiau replikuoti ponui V.Andriukaičiui. Jis, patyręs ir ilgiau Seime buvęs, tarp Juridinio skyriaus išvadų turėjo pastebėti, kad, priimant įstatymą dėl įgyvendinimo, nereikia nurodyti jokio oficialaus paskelbimo šaltinio. Tai yra lydintis įstatymas, jis visą laiką eina kartu. Tai tiek dėl vieno Juridinio skyriaus išvadų momento. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys J.Karosas.
J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, čia juk kalbama truputį ne apie tai. Mes kalbame apie tai, kad šiuo atveju yra principo, o ne konkretūs dalykai. Todėl aš niekaip negaliu pritarti tokiam variantui, kuriame ignoruojami principai manant, kad tai yra depolitizavimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes turbūt baigiame kalbas dėl balsavimo motyvų. Kalbėjo keturi - už, keturi - prieš. Aš tik noriu priminti, kad mes kalbame apie Visuomenės informavimo įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymą, kuris yra lygiai toks pat, koks buvo ir Prezidento dekrete. Gerbiamieji kolegos, tie, kurie ruošiatės balsuoti prieš, aš tiesiog prašau jūsų į tai atkreipti dėmesį.
Dabar prašom pasiruošti balsuoti. Dar sykį registruojamės. Užsiregistravo 98 Seimo nariai.
Prašom balsuoti. Kas už tai, kad Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas būtų priimtas? Balsuojame pakeldami rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 65.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 6.
PIRMININKAS. Kas susilaikė? Palaukite. Dėmesio! Tuoj paskelbsime, jeigu... Suskaičiuokite, kiek prieš, t.y. kiek susilaikė.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 9.
PIRMININKAS. Taigi 66 balsavo už, prieš - 6, 9 susilaikė. Iš viso balsavo 81, užsiregistravo 98. (Balsai salėje)
Gerbiamieji Seimo nariai, aš prašau perbalsuoti ir registruotis iš naujo, ir registruotis tik už save. Iš pradžių registruojamės. Registracija pradėta.
V.P.ANDRIUKAITIS. Galima repliką šiuo atveju, kol vyksta registracija?
PIRMININKAS. Prašom replikuoti.
V.P.ANDRIUKAITIS. Mes norime priminti, kad Socialdemokratų frakcija nedalyvauja balsuojant. Tai viena.
Antra. Dėl pono A.Vidžiūno. Aš noriu priminti apskritai bendrą taisyklę, kad Juridinio skyriaus išvadas reikėjo skaityti dar anksčiau, kai ir kalbėjo apie nutarimo teisėtumą.
PIRMININKAS. Gerai. Užsiregistravo 97 Seimo nariai.
Prašom vėl balsuoti. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 77.
PIRMININKAS. Už - 78. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 6.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 11.
PIRMININKAS. Taigi 78 balsavus už, prieš 6 ir 11 susilaikius, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas priimtas.
Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame mūsų darbą. Toliau mūsų darbotvarkėje - Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P118(2). Pateikimo stadija. Pranešėjas - A.Vidžiūnas.
A.VIDŽIŪNAS. Kolegos Seimo nariai! Šita formuluotė pasiūlyta Prezidento, ir tikrai gera formuluotė, reikėtų papildyti ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 8 straipsnį. Vienas dalykas, dėl to, kad čia kalbama apie tarybos narių įgaliojimų nutrūkimą. Gaila, kad šitas sąrašas nėra baigtinis, nes ir miręs tarybos narys nėra atšaukiamas, taip išeina iš čia. Todėl mes, numanydami, kad pakeistas 29 straipsnis yra papildytas, pasikeičia įstatyminis pagrindas, priimama kita įstatymo redakcija ir kitas įstatymas, ir tada taip pat nutrūksta tarybos nario įgaliojimai, siūlome priimti tiktai vieną tokį techninį dalyką, susijusį su kitais mūsų pakeitimais.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti 4 Seimo nariai. Seimo narė R.Melnikienė.
R.MELNIKIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau pasiteirauti, ar į šias išdėstytas pataisas įeina tas atvejis, kai pati organizacija nori atšaukti savo atstovą? Juk gali atsitikti taip, kad pati organizacija nori atšaukti savo atstovą iš tarybos. Kaip jūs manote, ar ši pataisa leidžia tai daryti?
A.VIDŽIŪNAS. Mes, įrašydami šitą punktą, įsivaizdavome tiktai Prezidento ir Seimo skirtus narius, o ne kūrybinių organizacijų buvusius deleguotus narius.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pranešėjau, antrojoje pastraipoje jūs teikiate, kad tarybos narys netenka savo pareigų, jeigu tris mėnesius nedalyvauja tarybos darbe. Jūs “prisirišate” prie mėnesio. O gali būti taip, kad tris mėnesius nevyks posėdžiai. Ar nereikėtų čia įrašyti “iš eilės nedalyvauja trijuose posėdžiuose” ar kaip nors? Tačiau... (Balsai salėje)
A.VIDŽIŪNAS. Gali būti. Kolega Salamakinai, gali būti. Mes tiesiog pasitikėjome anksčiau priėmusiais šitą įstatymą ir šito dalyko nekoregavome. Galbūt, remdamiesi jūsų siūlymu, galėtume kada nors ateityje peržiūrėti, bet mes kol kas siūlome tik 5 punktą.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Karosas.
J.KAROSAS. Gerbiamasis pranešėjau, būkite geras, pasakykite, kokie tikrieji 5 punkto pakeitimo motyvai?
A.VIDŽIŪNAS. Pone Seimo nary, prašyčiau paskaityti aiškinamąjį raštą.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Pleikys.
R.PLEIKYS. Pasiklausius ką tik skambėjusių gerbiamojo prelegento atsakymų, man tapo viskas aišku ir aš nieko klausti nebenorėčiau. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Pleikys, atrodo, besijuokiant J.Karosui, atsisakė klausimo. Nelabai ką nors daugiau girdėjome.
Gerbiamieji Seimo nariai, mes turime apsispręsti, ar pritariame po pateikimo. Kalbos dėl balsavimo motyvų. Kas nori kalbėti? Seimo narys Č.Juršėnas turbūt nori kalbėti už.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke! Gerbiamieji kolegos! Aš taip ir neišgirdau atsakymo į klausimą, ar anksčiau priimtas mūsų nutarimas dėl tebeveikiančios tarybos panaikinimo yra teisėtas, ar ne. Nėra atsakymo. Tačiau bet kuriuo atveju - ar atsakysite taip, ar kitaip - aš prieš.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, mes nagrinėjame įstatymą. Šiuo atveju jūs galite, aš dar kartą kartoju, Statuto nustatyta tvarka, jeigu jūs manote, kad anas nutarimas buvo priimtas pažeidžiant Statutą ar kokius nors kitus aktus, kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją ar į Konstitucinį Teismą ir jums labai kompetentingai bus išaiškinta. Aš iki šiol jums sakau, kad šis nutarimas, kuris buvo tada priimtas, yra visiškai teisėtas, nes Seimas turi... taip, kaip jūsų vadovaujamas Seimas priėmė nutarimą, taip kitas Seimas atšaukia nutarimą. Ir ten daugiau nieko nėra. (Balsai salėje)
Ir Seimo narys L.Sabutis. Galbūt galite paaiškinti ponui Č.Juršėnui kaip teisininkas, nes jis visą laiką mane čia kankina savo klausimais?
L.SABUTIS. Jeigu ponas Č.Juršėnas būtų teisininkas, jis savaime suprastų, bet galėsiu paaiškinti po posėdžio, o dabar trumpai atsakau, jog mes nerevizuojame šiuo papildymu priimto anksčiau Seimo įstatymo ar nutarimo, o 5 punktui, kuris yra labai aiškiai suformuluotas, pritariu ir siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, pasiruoškime balsuoti. Ar reikia registruotis? Jau turbūt ne vieną kartą registravomės. Gal tiesiog... Registruojamės, taip? Registruojamės, kad istorija žinotų... Užsiregistravo 99 Seimo nariai.
Balsuojame, ar pritariame po pateikimo ir pradedame svarstymo procedūrą. Balsavimas kompiuteriu. Balsavimas pradėtas. Balsavo 99 Seimo nariai: už - 75, prieš - 7, susilaikė 9. Taigi pritarta po pateikimo.
Pradedame Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo svarstymo procedūrą.
Nori tarti žodį Seimo Pirmininkas V.Landsbergis. Prašom.
V.LANDSBERGIS. Pone posėdžio pirmininke ir kolegos! Aš siūlau svarstyti ypatingos skubos tvarka ir priimti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, aš iš pono J.Karoso džiaugsmo suprantu, kad jis pritaria šiam siūlymui. (Juokas salėje) Taigi aš manau, kad mums nereikia balsuoti, jeigu... Nereikia? Ačiū, pone Karosai. Šiuo atveju mes jūsų klausome. Balsuoti nereikia, visi sutariame. Kam nors reikia? Ponui... Ar jūs galite su ponu J.Karosu susitarti, ar reikia... Ne. Tokiu atveju balsuojame.
Kadangi Seimo nariai J.Karosas ir Č.Juršėnas nesusitaria, mes balsuojame dėl to, ar taikome ypatingos skubos tvarką.
Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų taikoma ypatingos skubos tvarka? Balsavimas pradėtas. Balsavo 92 Seimo nariai. Už ypatingą skubą - 74, prieš - 8, 10 susilaikė. Taigi taikome ypatingos skubos tvarką ir pradedame šio įstatymo priėmimą.
Kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų? Seimo narys Č.Juršėnas. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, aš matau, kad tas darbas iš tikro nuosekliai daromas, ir jūsų “buldozeris” eina triskart greičiau negu mūsiškis. Su tuo jus sveikinu ir siūlau balsuoti prieš. (Juokas)
PIRMININKAS. Progresui, gerbiamasis Seimo nary, nėra ribų. Gali būti, kad buldozeris pakils į orą.
Seimo narys R.Pleikys.
R.PLEIKYS. Labai draugiškai replikuodamas gerbiamajam Seimo narui Č.Juršėnui, norėčiau pasakyti, kad kartais galima padaryti gerų darbų, priimant sveiku protu pagrįstą sprendimą. Tuo tarpu iki šiol buvusiame tekste Nacionalinio radijo ir televizijos tarybos nariai būtų sunkiau atšaukiami iš savo pareigų negu Prezidentas ar Konstitucinio Teismo nariai, todėl aš siūlyčiau balsuoti už.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Aš norėčiau pritarti šitam įstatymui, taip pat noriu pastebėti, kad išties turbūt ponas J.Karosas pritarė šitam įstatymui todėl, kad matyti spragos, kurios buvo priimtos aname Seime, ir šitas spragas būtinai reikia užtaisyti. Siūlau balsuoti už.
Seimo narys P.Gylys.
P.GYLYS. Ponui R.Pleikiui noriu paaiškinti, kad sveika nuovoka ir buitinė sąmonė yra tas pat, t.y. pakanka, kad žmogų paimtų kariuomenėn, bet dar nepakanka, kad priimtume įstatymus. Ačiū.
PIRMININKAS. Kažkam, matyt, trūksta sveiko proto.
Seimo narys J.Karosas.
J.KAROSAS. Aš manau, kad sveiko proto kažkiek trūksta visiems, bet man labai gaila, kad kai kuriems trūksta humoro jausmo. Aš pasisakau prieš.
PIRMININKAS. Ir Seimo Pirmininkas V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Aš pasisakau už tai, kad tas įstatymas būtų priimtas, ir manau, kad po to mes dar galėtume priimti protokolinį nutarimą, kad gruodžio 6 d. nutarimas dar kartą būtų patvirtinamas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Juršėnai, jūs galite kalbėti po balsavimo, kalbėti replikuodamas, o triukšmauti į mikrofoną nėra jokios prasmės, nes istorijai tai nebus užfiksuota.
Prašom registruotis. Užsiregistravo 96 Seimo nariai.
Prašom pasiruošti balsuoti dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti pakeldami rankas. (Balsai salėje) Prašom nejuokinti balsų skaičiavimo komisijos nario.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 72.
PIRMININKAS. Už - 73. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 7.
PIRMININKAS. Kas susilaikė? Pone Salamakinai...
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 8.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, visų pirma prašom nesikalbėti su balsų skaičiavimo komisija.
Antra. Už balsavus 73 Seimo nariams, prieš - 7 ir susilaikius 8, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas yra priimtas.
Gerbiamieji Seimo nariai, kaip mes ir susitarėme, toliau tęsiame darbą. Repliką po balsavimo būtinai Seimo narys Č.Juršėnas. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Ne, mano retorinis klausimas: kada bus priimtas protokolinis nutarimas, kurį pasiūlė Seimo narys V.Landsbergis?
PIRMININKAS. Jūs siūlote jį priimti bendru sutarimu, taip?
Č.JURŠĖNAS. Ne. Aš klausiu: kada jis bus priimtas? O kai jis bus priiminėjamas, tada aš pasakysiu savo žodį.
PIRMININKAS. Mes apsvarstysime tai atitinkama tvarka. Aš dar sykį kartoju, kad visi įstatymai ir visi nutarimai, priimti Seime, yra priimti teisėtai, ir jie galioja. Jeigu Seimo nariui Č.Juršėnui atrodo, kad kuris nors nutarimas turėtų negalioti, jis nustatyta tvarka pasiūlymą gali pateikti Seimui, įregistruodamas tai Seimo sekretoriate.
Dabar, Seimo nariai, taip, kaip mes ir sutarėme prieš šį posėdį, turime pasitarti ir apsvarstyti tas alternatyvas, kurias teikia šios dienos posėdyje Seimo narys S.Kaktys, pateikdamas Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą.
Dabar Seimo narys V.Landsbergis. Prašom.
V.LANDSBERGIS. Labai atsiprašau dėl buvusio balsavimo ir dėl priimtų įstatymų. Aš noriu štai ką pasakyti: įstatymas įsigalios, kai pasirašys Respublikos Prezidentas. Mes girdėjome tam tikrą informaciją, kad rytoj gali būti mėginama manipuliuoti ankstesniais įgaliojimais ir net manipuliuoti pačiu Prezidentu. (Balsai salėje) Tai mes jau esame girdėję anksčiau ir šį tą panašaus matę, bet aš tikiu, kad Respublikos Prezidentas rytoj iš pat ryto pasirašys abudu įstatymus, kad jokių tokių manipuliacijų nebūtų daroma.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Karosai, prašom elgtis solidžiai Seime. Čia ne koks nors... Prašom.
Seimo narys Č.Juršėnas - repliką.
Č.JURŠĖNAS. Aš labai atsiprašau. Man baisiai nepatogu, kai sakomi tokie dalykai, bet reikia pasakyti: vis dėlto nustokite daryti spaudimą Prezidentui. Jis turi atskirą tautos mandatą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš manau, kad visi Seimo nariai yra laisvi pasakyti savo nuomonę. Ta nuomonė jums gali patikti arba nepatikti, tačiau visi Seimo nariai Seimo salėje turi teisę kalbėti. Aš tiktai norėčiau šiek tiek sutramdyti Seimo narį J.Karosą, kurio garsus juokas trukdo kitiems Seimo nariams dirbti.
Dabar aš noriu paprašyti dar sykį Seimo narį S.Kaktį darbo grupės vardu pateikti aiškiai suformuluotus klausimus mūsų apsisprendimui. O frakcijų atstovai, aš manau, galėtų po vieną pasakyti frakcijos nuomonę dėl vienos ar kitos teikiamos alternatyvos. Prašom.
S.KAKTYS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiu jūsų protokolinio sprendimo priėmimui Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio dvi alternatyvas. Viena - tai alternatyva, kuri yra suformuluota pagal jums teikiamo įstatymo pakeitimo pataisas. Manau, skaityti jos nereikia. Jūs tikriausiai kiekvienas turite šitą teikiamą projektą. Ir antrą variantą aš jau perskaičiau, kai pirmą kartą teikiau įstatymo projektą.
Išreikšiu tiktai savo požiūrį, galbūt ir frakcijos požiūrį dėl reitingavimo. Su tuo yra susijusios kelios aplinkybės. Viena - tai yra mes kalbame apie tam tikras biudžeto problemas ir sunkumus, kad jie projektuojasi į kitų metų biudžetą. Finansine prasme norėčiau pasakyti, kad jeigu šiais metais vienas balsavimo biuletenis kainavo 12 centų, tai reitinguojant jis kainuotų apie 1 Lt. Vadinasi, nuo 600 tūkst. litų kainuotų apie 2 mln. litų.
Manau, kad yra su tuo susijusių ir kitų problemų, tai yra rinkimų organizavimo problemos, rinkimų apylinkių komisijų darbas, galbūt ir Vyriausiosios rinkimų komisijos darbas. Aš nesakau, kad to visiškai negalima daryti. Manau, kad jei viena partija kalbės prieš, tai kitos, aišku, bandys apeliuoti į rinkėjus, į jų nuomones ir šita priešprieša laimėti sau kažkiek balsų. Bet man atrodytų, kad dėl tvarkos ir dėl to, kad nėra kokių nors esminių rezultatų reitinguojant, galėtume per savivaldybių rinkimus nuo reitingavimo ir susilaikyti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jeigu mes galėtume, iš pradžių turėtume svarstyti tiktai reitingavimo alternatyvą. Alternatyva yra tiktai tokia: ar yra įvedamas reitingavimas, ar ne, o jau po to mes galėsime svarstyti, koks reitingavimas.
S.KAKTYS. Manau, kad šiame posėdyje neverta svarstyti, koks reitingavimas, nes yra įvairių reitingavimo procedūrų. Čia yra dvi principinės alternatyvos.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tokiu atveju aš paprašau pranešėją prisėsti. Mes pabandykime išklausyti frakcijų nuomonę, bet stenkimės ją formuluoti kaip galima trumpiau ir aiškiau.
Seimo narys Č.Juršėnas - LDDP frakcijos vardu.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, reitingavimas per Seimo rinkimus iš esmės pasiteisino. Žmonės sąmoningai braukė arba dėjo kryželius, ir, kaip matote, sąrašuose įvyko tam tikrų poslinkių, tam tikrų pasikeitimų, kurie tikrai yra verti apmąstymų. Manau, kad savivaldybių rinkimuose reitingavimo sistemą galima padaryti paprastesnę, žmonėms, rinkėjams kandidatai bus absoliučiai arba beveik absoliučiai pažįstami, vadinasi, reitingavimas galės dvigubai pasiteisinti negu per Seimo rinkimus. Taigi, mūsų nuomone, reitingavimas sustiprintų mūsų Savivaldybių rinkimų įstatymo demokratiškumą.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis - Socialdemokratų frakcijos vardu.
V.P.ANDRIUKAITIS. Socialdemokratų frakcijos vardu išsakome štai tokią poziciją. Mes visą laiką nuosekliai gynėme būtinybę įteisinti rinkėjo teisę pasirinkti sąraše asmenį. Todėl mes ir kalbame, kad esame už reitingavimą. Mums džiugu, kad buvusi valdančioji partija staiga atėjo į protą. Šiuo atveju savivaldybių rinkimuose... Kai buvo svarstomas buvusiame Seime Savivaldybių rinkimų įstatymas, tada kaip tik buvo labai daug argumentų, kad žmonės nesupras. Aišku, panašių argumentų buvo ir tarp konservatorių. Taigi socialdemokratai yra nuosekliai už reitingavimą ir siūlo šitą apsisprendimą patvirtinti vardiniu balsavimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar kas kalbės Tėvynės sąjungos frakcijos vardu? Ponas A.Bartkus?
Prašom.
A.BARTKUS. Daugelis operuoja tokiomis mintimis, kad mūsų rinkėjai ypač pasigenda ir labai mėgsta šitą reitingavimą. Buvo atlikta nedidelė apklausa viename vidutiniame rajone. Mūsų duomenimis, šios apklausos duomenimis, reitingavimui pritaria tik mažiau kaip 2,5% rinkėjų. Kairieji labai nori reitinguoti, bet jų yra labai nedaug, tik jie galbūt garsiau šaukia. Mūsų frakcija, Tėvynės sąjungos frakcija, matydama, kad šitas reitingavimas per Seimo rinkimus sąrašuose nieko nepakeitė, į Seimą atėjo visi tie, kurie buvo sąrašuose, ir taupydama lėšas nutarė reitingavimo atsisakyti.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Smetona.
R.SMETONA. Mes esame už galimybę rinkėjams turėti įtaką partijų sąrašams, vadinasi, suteikti galimybę pažymėti sąrašuose esančius, bet su viena sąlyga, kad tas reitingavimo būdas būtų itin paprastas, visiškai paprastas, t.y. vienas teigiamas balsavimas - už vieną plius, ir viskas.
PIRMININKAS. Seimo narys E.Bičkauskas - Centro sąjungos vardu.
E.BIČKAUSKAS. Nežinau, tarp ko konservatoriai atliko tą analizę, bet Centro sąjungos elektoratas ir per Seimo rinkimus nebuvo abejingas tiems kandidatams, už kuriuos balsuoja. Tai rodo jau tai, kad būtent mūsų rinkėjai reitinguojant buvo patys aktyviausi, rodos, per 70%. Todėl Centro sąjunga pritaria reitingavimui.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Bogušis.
V.BOGUŠIS. Gerbiamieji kolegos, Krikščionių demokratų partija, nuosekliai vykdydama demokratinių tradicijų įgyvendinimą Lietuvoje ir stengdamasi ugdyti pilietinę visuomenę, išties yra už reitingų sistemą. Aš visiškai nesutiksiu su tais argumentais, kad žmonės nesupras, nesusigaudys. Dar prieškario Lietuvoje į seimus buvo renkama naudojant reitingų elementus. Tą sistemą išties įvedė to meto Krikščionių demokratų partija. Šį kartą, dalyvaujant rinkimuose į Seimą, reitingų sistemoje dalyvavo per 54% rinkėjų.
Gerbiamieji mano kolegos, jūs man įvertinkite bent vieną Europos Sąjungos valstybę, kur rinkimai yra pagal proporcinę sistemą, kad nebūtų vienokių ar kitokių reitingavimo elementų? Aš net nežinau iš posovietinių valstybių tokios valstybės, kur nebūtų reitingavimo elementų. Todėl nuosekliai įgyvendindama europines tradicijas Krikščionių demokratų frakcija remia reitingų sistemą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dar viena frakcijos atstovė - K.Prunskienė.
K.D.PRUNSKIENĖ. Aš taip pat palaikyčiau reitingų sistemą, kuri iš tikrųjų leidžia pasitikrinti kiekvienam partijos sąraše esančiam nariui, taip pat ir kitiems, ar eilė iš tikrųjų teisingai sudaryta. Be abejo, tas turi labai didelės įtakos gerinant partijos darbą. Man atrodo, kad iš karto mums reikia turėti omenyje priimant šią nuostatą, jeigu už ją bus nubalsuota, įpareigoti Vyriausiąją rinkimų komisiją sudaryti atitinkamas sąlygas rinkimų apylinkėse, kad daugiau būtų kabinų, daugiau erdvės patalpose ir kad nebūtų tokia milžiniška grūstis, kuri iš dalies susidaro dėl to, kad reitinguojant reikia daugiau laiko ir kur kas daugiau vietos rinkimams. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, visų frakcijų, norėjusių pareikšti nuomonę, atstovai kalbėjo. Ar sutiktumėte nutraukti diskusiją ir atskiriems Seimo nariams jau nekalbėti? Sutinkam?
Seimo narys V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Aš noriu pasakyti savo asmeninę nuomonę. Man atrodo, kad savivaldybių rinkimuose reitingavimas turi daugiau prasmės negu Seimo rinkimuose. Tačiau mes prisimename, kad tarp tų, kurie balsavo už Tėvynės sąjungą, už Nr.19, labai daug kas žymėjo Nr.19 ir sąraše. Taigi lygiai tas pat buvo ir su LDDP sąrašu. Vadinasi, ir tie 2,5% balsuotojų, kurie užsiima reitingavimu, dar labai klysta ir galbūt pamažu mokosi. Mes galime padaryti dar vieną pamoką - pamažu lavinti demokratinę visuomenę, už tai sumokėti 2 mln. litų, kaip čia buvo pasakyta. Už tai 2 mln. litų, kad kas nors dar pasipraktikuotų ir pamažu mokytųsi reitinguoti. Dėl šitos sumos aš ir abejoju, ne dėl paties principo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes baigiame kalbas. Aš noriu priminti, kad bet kokioms reformoms Savivaldybių rinkimų įstatyme, bet kokiam apmąstymui apie tai, kaip gali būti vykdomas reitingavimas, jeigu nutarsime, kad jis gali būti vykdomas, mes turime vieną savaitę. Po to turėsime priimti įstatymą su visomis pataisomis. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu mes norime tvarkingai pradėti savivaldybių rinkimus ir paskelbdami rinkimus turėti jau priimtą įstatymą, o tame įstatyme mes norime turėti kokią nors reitingavimo sistemą, tai ruoškimės dirbti naktimis.
Kitas variantas. Jeigu mes iš tikrųjų manome, kad reitingavimas yra esminis demokratijos raidos elementas, mes galime manyti apie jo įvedimą kituose savivaldybių rinkimuose, kurie įvyks po trejų metų.
Dabar prašome registruotis ir balsuosime dėl alternatyvos.
V.P.ANDRIUKAITIS. Socialdemokratai siūlė vardinį balsavimą!
PIRMININKAS. Na, aš galiu pažadėti jums kompiuterio lapą...
V.P.ANDRIUKAITIS. Ne, ne. Frakcijos pasiūlymas yra teisėtas.
PIRMININKAS. Dėl protokolinių nutarimų vardiniu būdu nebalsuojama. Kai bus balsuojama dėl įstatymo, mes tikrai siūlysime balsuoti...
Užsiregistravo 88 Seimo nariai. Prašome pasiruošti balsuoti dėl alternatyvos. Balsuojantys už balsuos už tai, kad į Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą būtų įrašyta reitingų sistema. Balsuojantys prieš balsuos, kad šitos sistemos nebūtų įrašyta. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime kompiuteriu. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 84 Seimo nariai: 28 - už, 54 - prieš, 2 susilaikė. Tokiu būdu kol kas dėl reitingų sistemos įrašymo į įstatymo projektą Seimo protokoliniu nutarimu mes nutarėme, kad to nereikia daryti.
Seimo narys A.Salamakinas. Replika po balsavimo.
A.SALAMAKINAS. Taip, aš noriu repliką. Gerbiamieji kolegos, mes Seime dažnai kalbame apie kovą su korupcija, apie švarių rankų būrelius. Tačiau kai prieiname iki realybės, kad iš tiesų įvedus reitingų sistemą į savivaldybes gyventojų valia nepapultų tie, kurie bus įrašyti trečiuoju, penktuoju ar kitu numeriu, kurie yra susitepę, ir gyventojai galėtų juos išbraukti iš to sąrašo, mes šito atsisakome. Kodėl skiriasi žodžiai nuo darbų, gerbiamoji valdančioji partija?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš siūlau jūsų partijai tiesiog neįrašyti į savo sąrašus susitepusių narių ir nereikės rinkėjams užkrauti problemos. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip aš supratau, Seimo narys S.Kaktys dar turi alternatyvų, iš kurių mes turime pasirinkti.
S.KAKTYS. Aš turėčiau pateikti dar vieną alternatyvą. Prieš tai norėčiau pasakyti, kad iš tikrųjų, pratęsiant posėdžio pirmininko mintį, mes nebūtume į šitą situaciją patekę, jeigu Seimas nebūtų užsiėmęs Prezidento rinkimų pataisų siūlymu, o būtų savo laiku užsiėmęs Savivaldos rinkimų įstatymo pakeitimu taip, kaip teikia dabar, tai būtų ramiai išanalizuota, ir savivaldybės jau žinotų, kokia tvarka būtų renkami tarybos nariai.
Kita vertus, šiandieną mes turėtume apsispręsti dėl laivų įgulų narių, dėl ten esančių keleivių ir dėl diplomatinių atstovybių, kai vyksta savivaldybių rinkimai. Kaip man teko aiškintis Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, tai maždaug 12 tūkst. galimų rinkėjų, Seimo rinkimuose dalyvavo apie 5 tūkst. žmonių. Manau, kad savivaldybių rinkimuose iš jų gali dalyvauti kur kas mažiau. Jeigu Seimo rinkimuose dalyvauja bendrai ir balsuoja kaip už aukščiausią įstatymų leidybos organą, tai šiuo atveju balsuoja žmonės, gyvenantys labai skirtingose vietose. Jie yra priversti balsuoti už Vilniaus savivaldybę (dirbantys diplomatinėse atstovybėse), o laivuose dirbantys arba keliaujantys turėtų balsuoti už Klaipėdos savivaldybę.
Taip pat norėčiau kalbėti ir dėl tam tikro finansinio aspekto. Šitas balsavimas dėl sudėtingų ryšių ir dėl kitų problemų kainuoja apie 400 tūkst. Jeigu bus balsuojama, aišku, mažiau, tai gal jis ir mažiau kainuotų. Tačiau šiuo atveju Savivaldos rinkimų įstatymas, kaip ir Seimo rinkimų įstatymas, yra žmonių slaptumo teisė, visos kitos teisės, kurias aš jau minėjau, galbūt neišlaikomos. Dėl to mums reikėtų apsispręsti, ar mes suteiksime galimybę šitiems rinkėjams išreikšti savo nuomonę, ar ne.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Seimo narys V.Bogušis.
S.KAKTYS. Aš jau išreiškiau savo nuomonę, kad gal tai nėra vis dėlto pagrįsta. Vyriausioji rinkimų komisija manytų, kad Seimas turėtų apsispręsti ir nesiūlytų, kad ir diplomatinių atstovybių darbuotojai, ir laivuose keliaujantys ir dirbantys dalyvautų vietos savivaldos rinkimuose.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Iš tikrųjų čia nėra pateikimas. Jūs pasakėte nuomonę. Dabar frakcijos pasakys savo pozicijas.
Seimo narys V.Bogušis.
V.BOGUŠIS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau išreikšti tokį trumpą pastebėjimą. Iš tiesų prelegentas labai dalykiškai išdėstė visas problemas, kurios yra, bet viena bėda. Mes gal išskirkime jūreivius, t.y. esančius laivuose žmones, ir diplomatines tarnybas. Man darosi neaišku, nes vis dėlto tai yra Lietuvos Respublikos eksteritorija. Kaip tai atrodo politiniu, diplomatiniu aspektu? Dėl laivų tai man aišku. Bet dėl šito aš norėčiau truputį kažkaip pasiaiškinti. Nes vėl kartoju: tai yra mūsų eksteritorija, tai Lietuvos Respublikos teritorija.
PIRMININKAS. Kuriai savivaldybei priklauso, jūs galite pasakyti?
S.KAKTYS. Aš taip pat norėjau tą pasakyti, kad man nėra aišku, kaip tarptautinės teisės požiūriu, kam galėtų priklausyti, kokiai savivaldybei šita teritorija. Tai kartu ir atsakymas, kad ji gal ir niekam nepriklauso, jokiai savivaldybei. Konkrečiai negalima įvardyti, kam priklauso.
PIRMININKAS. Seimo narys Č.Juršėnas. Ar paklausti, ar pasakyti nuomonę?
Č.JURŠĖNAS. Nuomonę.
PIRMININKAS. Prašom sakyti.
Č.JURŠĖNAS. Mes manome, kad būtų galima atsisakyti šito dalyko, kadangi vietinių rinkimų pobūdis yra kitoks.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Aš norėčiau pasakyti savo nuomonę dėl balsavimo laivuose. Pagal Seimo rinkimų įstatymą buvo sudaryta tokia galimybė ir daugiau kaip iš 900 balsavimo teisę turinčių asmenų balsavo apie 50, nes praktiškai neįmanoma buvo sužiūrėti ir tų pačių laivų, kurie plaukioja su įvairių valstybių vėliavomis, ir supaisyti, kas kapitonai, kas yra Lietuvos piliečiai, ir kas nėra. Aš manau, kad čia dar labiau šitas dalykas susiaurėja. Žmonės, plaukiojantys laivuose, gyvena įvairiuose miestuose. Ne tik Klaipėdoje, bet ir Šilutėje, Kaune ir t.t. Mano manymu, šitas atvejis panašus, kaip, sakykim, kai žmogus išvažiuoja į Mozambiką, kur nėra Lietuvos atstovybės, ir prabūna ten tą laiką. Jis neturi galimybės pasinaudoti konstitucine teise.
PIRMININKAS. Aš išjungiau jūsų mikrofoną, atleiskit. Aš supratau, kad Seimo narys S.Malkevičius siūlo pritarti siūlymui išbraukti. Seimo narys S.Stačiokas.
S.STAČIOKAS. Deja, aš kategoriškai prieš siūlymą išbraukti. Pranešėjas pasakė, kad mes norime garantuoti balsavimo slaptumą ir visa kita, dėl to negalime garantuoti šitų rinkimų, bet tuo mes iš viso išbraukiame žmogaus teisę balsuoti. Todėl galvokime kol kas, projekto autoriai, kaip nustatyti mechanizmą. Sakykim, jų yra daug. Galų gale ryžkimės tada sėslumo cenzą įvesti per vietinių tarybų rinkimus, jeigu norime kažką garantuoti, bet nepadarykime absoliučios taisyklės iš viso išbraukti žmogaus teisę balsuoti, jeigu jis išvykęs iš teritorijos. Deja, negaliu paremti šitokio siūlymo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar mes po šitų argumentuotų žodžių tęsime diskusiją, ar siūlome darbo grupei toliau dirbti prie šito klausimo pasitelkiant ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovus? Ar pranešėjas dar nori kalbėti? Prašom.
S.KAKTYS. Aš norėjau pasakyti, kad rinkėjai vis dėlto gali išreikšti savo valią. Jie turi planuoti savo išvykas, taip pat galbūt gali diplomatinėse atstovybėse pasinaudoti galimybe balsuoti paštu, nes tokia galimybė yra numatyta prieš dvi savaites.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes pradedame diskusiją, kuri kažin ar leis mums pasirinkti labai aiškiai tarp dviejų alternatyvų. Aš siūlau dėl šitos alternatyvos šiandien nebalsuoti. Siūlau darbo grupei toliau nagrinėti šitą klausimą pasitelkus konstitucinės teisės specialistų, ir galų gale pateikti, jeigu tai iš tikrųjų tokia svarbi problema, ją kaip alternatyvą įstatymo priėmimo metu. Jeigu Seimo nariai pritaria šitokiam pasiūlymui, tada mes dėl šitos alternatyvos nebalsuosime. Ar daugiau yra kokių nors alternatyvų, gerbiamasis Seimo nary Kakty?
S.KAKTYS. Manau, kad frakcijos aptars, ir, kai bus svarstoma, tada pateiks.
PIRMININKAS. Aš tą sakiau. Ačiū. Jeigu daugiau nėra jokių alternatyvų, tai šį klausimą baigiame. Seimo narys R.Smetona turi kitų klausimų ar dar dėl šito, dėl savivaldybių rinkimų?
R.SMETONA. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad parengto projekto 15 straipsnyje yra alternatyva, ir ji labai aiškiai parašyta kaip ir mūsų dvi minėtos. Aš manau, kad ir ją reikėtų...
PIRMININKAS. Kokia tai alternatyva, gal galite pasakyti? Ne visi turi įstatymą.
R.SMETONA. Tai yra 15 straipsnio 5 punktas, kur kalbama apie partijų ir politinių organizacijų atstovų dalyvavimą apygardų rinkimų komisijose. (Balsai salėje) Ne, mes nesutarėme.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tai nėra ta... (Balsai salėje) Gerbiamasis Seimo nary Smetona, ši alternatyva yra politinio apsisprendimo klausimas paties įstatymo priėmimo metu. Ji netrukdo darbo grupei toliau dirbti prie įstatymo, tuo tarpu apsisprendimas dėl reitingavimo padėjo darbo grupei sumažinti šiek tiek darbo. Tuo mes baigiame.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis, repliką.
PIRMININKAS. Dar replika. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Kadangi posėdis baigiasi, tai reikėtų aptarti dvi tokias taisykles. Aš manau, kad Seimo Pirmininkas yra viso Seimo Pirmininkas - tai viena taisyklė. O antra - posėdžio pirmininkas, vesdamas posėdį, turėtų įprasti mažiau komentuoti.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Aš tikrai mokysiuos ir taisysiuos. Taip pat manau, kad balsų skaičiavimo komisija neturėtų be eilės naudotis mikrofonu, kurį turi. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, posėdis baigėsi.