Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas V.LANDSBERGIS ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS
PIRMININKAS (V.LANDSBERGIS). Gerbiamieji kolegos, prašome užimti vietas. Pradedame gruodžio 10 d. Seimo rytinį posėdį. Posėdyje dalyvauja Jo Ekscelencija Respublikos Prezidentas.
Aš matau salėje gėlių, vadinasi, mes pradedame nuo gerų naujienų. Mes sveikiname mūsų mielą kolegę ponią E.Kunevičienę. (Plojimai)
Šios dienos plenarinio posėdžio darbotvarkė jums išdalyta. Pirmuoju klausimu mes svarstysime ir tvirtinsime Vyriausybės programą. Tikiuosi, kad priimsime ir patvirtinsime 30ąją Lietuvos Respublikos Vyriausybę. O prieš tai, kaip jūs matote, įrašytas Seimo nario, Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komiteto pirmininko E.Zingerio pareiškimas. Šiandieną yra Tarptautinė žmogaus teisių diena. Prašom, pone Zingeri.
E.ZINGERIS. Gerbiamasis Lietuvos Respublikos Prezidente, Seimo Pirmininke, buvusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai, būsimos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai, kolegos! Šios dienos proga ypač norėčiau pasveikinti salėje esantį garbingąjį svečią K.Kleiną - Jungtinių Tautų Organizacijos įgaliotąjį koordinatorių, poną H.Šmigeliovą - Europos komisijos delegacijos vadovą bei didžiai gerbiamus kolegas: J.Žilį - Konstitucinio Teismo pirmininką, P.Kūrį - Aukščiausiojo Teismo pirmininką, kolegę T.Birmontienę - Lietuvos žmogaus teisių centro direktorę, ir visą Lietuvos visuomenę.
Mano rankose yra Žmogaus teisių deklaracija, kurią mes šiais metais, ko gero, pirmą sykį taip akcentuotai ir deramai minime.
“1948 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinei Asamblėjai priėmus Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, ši diena visame pasaulyje minima kaip Tarptautinė žmogaus teisių diena.
Visuotinė žmogaus teisių deklaracija - tai humanizmo programa, nustatanti civilizuoto elgesio su žmonėmis taisykles ir reikalavimus.
Ne tik Jungtinių Tautų Organizacija, Europos Taryba, bet ir kitos tarptautinės organizacijos yra paskelbusios daug teisinių aktų, nustatančių ir įtvirtinančių civilizuoto bendravimo principus, normas ir taisykles. Lietuva, atkurianti okupacinio režimo nutrauktus santykius su Vakarų civilizacija, po nepriklausomybės atkūrimo įtvirtina vertybes, kurios privalomos Europos Sąjungos bei Šiaurės Atlanto Asamblėjos nariams.
Dramatiškai besiklostant žmogaus teisių situacijai kaimyninėje valstybėje - Rytuose, Lietuvos siena apibrėžia europinių vertybių saugumo ribą.
Visuotinė žmogaus teisių deklaracija savo doroviniais reikalavimais pranoksta visus kitus panašaus pobūdžio tarptautinius dokumentus. Kiekviena save gerbianti valstybės vyriausybė, taip pat valstybės pareigūnas privalo paisyti esminių ir svarbių žmogaus teisių ir laisvių. Ten, kur šios laisvės yra neigiamos ar jų nepaisoma, negali būti ir demokratijos.
Be kita ko, neseniai Seime aptarta Kauno policijos savivalė studento atžvilgiu yra ženklas, kuris rodo, kad žmogaus teisė gali būti labai greitai pažeidžiama, ir ji yra trapi.
Jungtinių Tautų Organizacija, remdamasi deklaracijos nuostatomis, parengė ir pateikė valstybėms tvirtinti tarptautinius pilietinių, politinių ir socialinių - ekonominių žmogaus teisių paktus, daugelį tarptautinių konvencijų ir kitų dokumentų.
Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos nuostatų reikalavimai yra gairės valstybėms, sudarant tarptautines sutartis, pasirašant konvencijas, rengiant nacionalinius įstatymus, kai tai yra susiję su žmogaus teisėmis bei laisvėmis. Jais remdamosi, teismo ir kitos tarptautinės institucijos bei organizacijos sprendžia, kaip viena ar kita valstybė laikosi tarptautinių sutarčių, priimtų įsipareigojimų gerbti žmogaus teises. Deklaracijos nuostatos turi tiesioginės įtakos valstybių nacionalinių teismų sprendimams.
Žmogus yra visuomeninė būtybė. Taigi iškyla vis didesnė būtinybė derinti individualias ir kolektyvines žmogaus teises, jas puoselėti ir įtvirtinti. Šis procesas nuolat vystosi. Tarptautinė bendrija rengia naujus standartus šioje srityje ir siekia, kad kuo daugiau šalių prisijungtų prie tarptautinių susitarimų ir prie naujų kūrimo.
Pasirašydama tarptautines konvencijas ir sutartis žmogaus teisių srityje, Lietuva demonstruoja bendrą žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių supratimą, o siekdama veiksmingos politinės demokratijos, pripažįsta ją kaip teisingumo ir taikos visuomenėje pagrindą bei valstybės išsivystymo rodiklį.
Deja, Lietuvoje nėra moksliškai pagrįstos nacionalinės žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos politikos arba ji yra tik pradedama. Problemas bandoma spręsti be gilesnės bendro ekonominio, socialinio, politinio lygio analizės ir perspektyvos įvertinimo, tačiau tai kompensuojama pasirašant bei ratifikuojant tarptautinius dokumentus apie žmogaus teises.
1991 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pasirašė nutarimą “Dėl prisijungimo prie Tarptautinės žmogaus teisių chartijos”. 1991 m. spalio 10 d. - Jungtinių Tautų konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą. Analogišką Europos konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą Lietuvos Respublikos Seimas pasirašė 1995 m. spalio 14 d.
1992 m. kovo 9 d. pasirašyta konvencija “Dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimui už jį”. Tą pačią dieną prisijungta prie konvencijos “Dėl senaties termino netaikymo už karinius nusikaltimus bei nusikaltimus žmonijai”. 1995 m. spalio 10 d. įvykdyti pažadai moterims ir ratifikuota konvencija “Dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims”.
Mūsų Seime laukia konvencijų dėl pabėgėlių statuso ir asmenų dėl pilietybės ratifikavimas.
1995 m. vasario 1 d. Lietuva pasirašė Bendrąją tautinių mažumų konvenciją. 1995 m. birželio 20 d. Lietuvoje įsigaliojo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija.
Turime konvencijų, kuriose kalbama apie vaikų teises. Šios konvencijos yra ratifikuotos.
Lietuvoje vyksta (tiesa, gana lėtai) 1994 m. pradėta teisės reforma. Kaip žinia, įvairių pertvarkų metu labiausiai tikėtini žmogaus teisių pažeidimai. Kreipiamės į Lietuvos teisininkus, prašydami paspartinti šią reformą. Taip pat kreipiamės į Lietuvos Respublikos Seimą ir kviečiame siekti įstatymų kokybės,o ne kiekybės, nes kiekvienas nereikalingas įstatymas riboja žmogaus laisves.
Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas skatins visuomenės pagarbą ir domėjimąsi žmogaus teisėmis, sieks, kad rengiami įstatymai ir ypač jų pataisos ar papildymai iš tikrųjų atitiktų tarptautinius standartus, rems visuomeninių organizacijų švietėjišką veiklą žmogaus teisių klausimais.
Nuo laisvųjų amatininkų teisių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestuose iki T.Kosciuškos - Lietuvos ir Lenkijos bei Amerikos pilietinių revoliucijų herojaus draugų Lietuvoje atkartotų Prancūzijos judėjimų idėjų, nuo filomatų ir filaretų humaniškų idėjų, Lukiškių aikštėje pakarto K.Kalinausko bei A.Mackevičiaus minčių, A.Mackevičiaus, kuris Paberžės bažnyčioje paskelbė Lietuvos piliečių nepavaldumo tironams chartiją. Pilietinių teisių įtvirtinimas mūsų krašte vyko ne tik natūralioje konkurencinėje kovoje, bet ir akistatoje su užsienio kolonizatoriais, kurie draudė bet kokios pilietinės minties vystymąsi. Deja, ir parlamentarizmo tradicija - pilietinės visuomenės ugdymo garantas - tarpukario Lietuvoje nebuvo stipri. 1990 m. atkūrę Lietuvoje nepriklausomybę, iš karto visiems Lietuvoje gyvenantiems žmonėms suteikėme teisę naudotis šia pilietybe. Manome, kad tuo laiku buvome pavyzdys Europai. Bet tada mes puikiai suvokėme, kad tai yra atviros pilietinės visuomenės kūrimo pradžia. Dabar, pakeliui į Europos Sąjungos pilietinių valstybių aljansą, mūsų jau niekas neturėtų žlugdyti, ir šis pilietinės visuomenės kuriamasis darbas tikrai bus apgintas.” Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū, pone Zingeri.
Dabar pereiname prie pirmojo (pažymėto numeriu) mūsų darbotvarkės punkto - Vyriausybės programos tvirtinimo. Pagal nustatytą tvarką kalbės Seimo nariai komitetų vardu, komitetų išvadas pateiks, kalbės frakcijų vardu ir taip pat tie, kurie užsirašė individualiai. Primenu, kad gali užsirašyti tie, kurie norėtų pateikti komitetų išvadas arba kalbėti frakcijų vardu. Dabar komiteto vardu kalbės Gamtos apsaugos komiteto pirmininkas ponas A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji Seimo nariai, nenoriu daug kalbėti ir gyventi buvusios ketverių metų valdžios prisiminimais, juo labiau kad jie nėra pozityvūs, tačiau reikia pastebėti, kad per šį laikotarpį Vyriausybė buvo formuojama vienpartinių struktūrų pagrindu. Todėl po šių Seimo rinkimų turime tokią sunkią ekonominę padėtį ir daug kitų problemų Lietuvoje. Jūs visi suprantate, kad nėra lengva formuoti koalicinę Vyriausybę ir nėra lengva kurti šios koalicinės Vyriausybės programą. Pirmą kartą Lietuvoje politinės jėgos, kurios gavo didžiausią visuomenės pasitikėjimą, daro štai tokius žingsnius. Manau, kad tai yra gera praktika tolesniam demokratijos vystymui Lietuvoje, jos visuomenės konsolidavimui aibei paliktų problemų spręsti.
Šiuo metu pakankamai daug sunkumų, kuriuos mes visi jaučiame. Taip pat jų buvo, įsivaizduoju, ir kuriant Vyriausybės programą, nes tų partijų, kurių atstovai įeina į koalicinę Vyriausybę, nuostatos bei programiniai dalykai turėjo būti suderinti. Aš manau, kad šis darbas buvo atliktas pakankamai greitai ir kokybiškai. Vyriausybė, kuri pateikė štai šitą programą mums, šį uždavinį atliko, ir tai yra pirmas geras jos žingsnis.
Jeigu kalbėtume apie aplinkos apsaugą, galiu pasakyti, kad mes svarstėme Gamtos apsaugos komitete pateiktą skyrių “Aplinkos apsauga”, taip pat ir bendrąją programą. Po diskusijų buvo pritarta bendrai Vyriausybės programai, kuri dabar kiek pataisyta.
Aplinkos apsaugos programą svarstėme detaliau kartu su naujuoju aplinkos apsaugos ministru, teikėme jam savo pastabas. Į jas buvo atsižvelgta. Programa kiek pakoreguota, ir tai mus optimistiškai nuteikė geram bendram darbui ateityje. Gamtos apsaugos komitetas, kaip ir kiti komitetai, šitą programą svarstė dviejuose posėdžiuose. Įvertinę tai, kad ji pakeista, įterptos ir mūsų komiteto idėjos, be abejo, mes ir bendrai Vyriausybės programai, ir aplinkos apsaugos programai pritarėme. Taip pasakyti mane įgaliojo Seimo Gamtos apsaugos komiteto nariai, tai yra parašyta mūsų posėdžio protokole, kuris pasirašytas praėjusią dieną.
Žinoma, ši Vyriausybės programa nėra detali, tai nėra konkrečių veiksmų programa, bet Vyriausybė tai padarys teikdama biudžetą, ir mes patys diskutuosime apie tai. Čia yra bendrai suformuluoti dalykai, į kuriuos reikia atkreipti ypatingą dėmesį. Manau, jog šalia programinių dalykų teks užsiimti ir reorganizaciniais reikalais.
Aplinkos apsaugos ministerija šiuo metu neatlieka tų funkcijų, kurias turėtų vykdyti tokius įgaliojimus ir įpareigojimus turinti institucija. Ji turi daugiau, negu jai priklauso, ūkinių funkcijų, o aplinkos apsaugos funkcijos šiai ministerijai turi būti pačios svarbiausios. Aš manau, kad ši aplinkos apsaugos programa yra orientuota į tam tikrus pokyčius ir pačioje valdymo struktūroje, ir ministerijos veiklos srityse. Sveikindamas tokį žingsnį aš galiu tik pritarti šiai programai kaip Gamtos apsaugos komiteto pirmininkas, kaip įgaliotas asmuo atstovauti Gamtos apsaugos komiteto nuomonei.
Suprasdamas, kad Vyriausybė turi pradėti greitai ir ryžtingai dirbti, noriu atkreipti Seimo narių dėmesį į tai, jog šiandien mes turime pasielgti taip, kaip elgėsi rinkėjai 1996 m. rinkimuose: matydami žmones ir matydami jų politines programas, vienai ar kitai partijai suteikė tam tikrą pasitikėjimą. Aš manau, kad šiuo metu mes esame prie tokio pasirinkimo ribos. Mes matome, kokie žmonės ateina į Vyriausybę (asmeniškai jais pasitikiu). Mes matėme šios Vyriausybės programą, o balsavimas už šią programą - tai tam tikras pasitikėjimo rezervas tomis politinėmis jėgomis ir tais žmonėmis, kurie ateina į vykdomąją valdžią. Aš prašau pasielgti pilietiškai ir balsuoti už šios Vyriausybės programą. Ji turi pradėti veikti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, pone Vaišnorai. Dabar, pagal užsirašymo eilę, Valdymo reformų ir savivaldybių komiteto vardu kalbės ponas L.Sabutis.
L.SABUTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvoje palaipsniui pereinama prie valstybinės valdžios institucijų darbo gerinimo ir sutvarkymo. Čia daugiau tvarkos ir demokratijos. Tačiau nemažai dar Seimui, Vyriausybei ir kitoms institucijoms teks padirbėti, kad Lietuvoje įsivyrautų tikra savivalda ir pagrįsta tolesnė reforma. Komitetas svarstydamas pateikė nemažai pastabų ne tik kitiems kolegoms, bet kartu siūlo ir Vyriausybei ateityje daugiau akcentuoti teisėtumo dalykus valdymo institucijose. Norėtųsi, kad gražiai bendradarbiautų savivaldybės ir Vyriausybė, grįsdamos savo darbą Seimo priimtais įstatymais. Plėtojant valdymo reformas ir demokratiją, savo vaidmenį turi suvaidinti Savivaldybių asociacija. Mūsų Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų komitetas pritarė ir iš esmės linki naujai Vyriausybei gražiai bendradarbiauti su Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija. Buvo pasiūlyta keletas papildymų, į kuriuos atsižvelgta ir naujoje patikslintoje redakcijoje. Tai labai svarbu. Ateityje Seimui ir Vyriausybei siūlysime keisti Valstybės teritorinių administracinių vienetų, jų ribų nustatymo įstatymą, parengti ir įgyvendinti valstybės valdymo decentralizavimą ir dekoncentravimą. Tai būtų mūsų komiteto ir Seimo ateities darbas. Pritariame ir linkime sėkmės naujai Vyriausybei.
PIRMININKAS. Ačiū, pone Sabuti.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu kalbės ponas S.Stačiokas.
S.STAČIOKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, apsvarstęs Vyriausybės programą, pritarė jai. Trys komiteto nariai susilaikė, pritariant programai, bet jų pasakytos pastabos įėjo į komiteto suformuluotas išlygas. Prieš paskelbdamas Teisės ir teisėtvarkos komiteto išlygas ir tai, kaip jos realizuotos dabartinės Vyriausybės programoje, kurią šiandien svarstome, noriu pabrėžti keletą dalykų, kurie, man atrodo, būtinai turėtų būti pasakyti, vertinant teisinės sistemos reformos ir teisėtvarkos skirsnį Vyriausybės programoje. Šio skirsnio bendrasis turinys teikia pagrįstą viltį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė įgyvendins tradicinį Lietuvos konstitucijų principą, jog valdžia Lietuvoje bus grindžiama teise ir teisingumu. Kodėl? Pirmą kartą šioje programoje, iš viso Lietuvos Respublikos vyriausybių programose yra teigiamas siekimas, kad bus kuriama Lietuvos nacionalinė teisės sistema. Mes, įstatymų leidėjai, kol kas aktyviai dirbome priimdami daug įstatymų įvairiais valstybės gyvenimo klausimais, bet laikas pradėti įstatymų sisteminimo darbą, kad būtų sukurta nuosekli Lietuvos teisės sistema. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatoma pradėti šituos darbus.
Be to, šioje programoje labai reikšminga yra tai, kad numatoma formuoti teisinę praktiką, atitinkančią teisinės valstybės kriterijus. Įeina visi patys aktualiausi, konkretūs, Lietuvos žmonėms rūpimi klausimai, tarp jų ir tie, kurie apima tokias Lietuvos piktžaizdes kaip kova su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija. Vyriausybės programoje taip pat numatytos konkrečios šitų dalykų kryptys. Manau, labai reikšminga pačia plačiausia prasme, kad šioje programoje suformuluoti politiniai uždaviniai ugdyti teisinę sąmonę. Be teisinės sąmonės ugdymo neįmanoma sukurti tikros teisinės valstybės ir pilietinės visuomenės. Taigi visi tie bendrieji teiginiai leidžia turėti viltį, kaip sakiau, kad ši Vyriausybės programa ir ši Vyriausybė tikrai eis teisinės valstybės įgyvendinimo kryptimi.
Kokios buvo padarytos išlygos? Komitete buvo padarytos dvi išlygos. Kad būtų išbrauktas iš Vyriausybės programos teiginys “nustatyti, kad asmenims, teismo nuteistiems už sunkius nusikaltimus, nebūtų taikoma amnestija”. Galbūt suprantamas siekimas griežtinant atsakomybę už sunkius nusikaltimus, bet tokie teiginiai neatitinka tarptautinės teisės dokumentų dėl politinių žmogaus teisių, sakykim, politinių teisių pakto teiginių, kad amnestijos iš viso būtų atsisakoma. Pagaliau Teisės ir teisėtvarkos komitetas taip pat pasiūlė, kad būtinai reikia padaryti išlygą dėl Teisėjų tarybos struktūros. Vis dėlto Teisėjų tarybos struktūra yra įstatymų leidybos dalykas ir Vyriausybės programoje negalima formuluoti tokių uždavinių, kurie bent jau gali kelti abejonių dėl Teisėjų tarybos konstitucinio statuso, kuris dabar įtvirtintas Konstitucijoje. Tos išlygos dabartinėje redakcijoje yra padarytos, tų teiginių atsisakyta. Todėl aš viso komiteto vardu, galbūt galiu net šitaip pasakyti, tvirtinu, kad pagal komiteto suformuluotus teiginius Vyriausybės programoje atsižvelgta į jo padarytas išlygas. Aš pats siūlau Seimo nariams patvirtinti Vyriausybės programą, kuri bus ne tik Vyriausybės, bet ir mūsų tam tikra prasme veiklos kryptis stiprinant Lietuvos teisės sistemos dalykus. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, pone Stačiokai.
Dabar Užsienio reikalų komiteto vardu kalbės ponas M.Laurinkus.
M.LAURINKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, 8 balsavus už ir 1 susilaikius, Užsienio reikalų komiteto nariai pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės užsienio politikos programos projektui padarius redakcinio pobūdžio taisymų. Komiteto nariai pasiūlė sukonkretinti Lietuvos valstybės santykių su kitomis valstybėmis turinį, o rekonstruojant Vyriausybės struktūrą aiškiau apibrėžti kuriamos Europos ministerijos paskirtį ir funkcijas. Taip pat buvo pasiūlyta tuos straipsnius, kurie galbūt tiktų kitoms Vyriausybės programos dalims - apie ekonomiką, monetarinę politiką ir kitus ekonominius klausimus - perkelti į atitinkamas Vyriausybės programos dalis. Su tuo atsakinėjant ministrui į klausimus taip pat iš esmės buvo sutikta. Todėl Užsienio reikalų komitetas pritaria programai ir linki sėkmės ją vykdyti.
PIRMININKAS. Ačiū, pone Laurinkau.
Dabar ponas V.Lapė kalbės Kaimo reikalų komiteto vardu.
V.LAPĖ. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, gerbiamasis Pirmininke, gerbiamoji Vyriausybe, manau, galima taip vadinti. Lietuvos kaimas, besivaduodamas iš kolūkinės prievartos, šiandien skaudžiai išgyvena. Daug neteisybės patiriama dalijant turtą, skausmingai grąžinama žemė, sunkiai atsiskiria ūkininkai iš buvusio kolūkio, iš viso sunkus jų pradžios gyvenimas, nepatenkintas ir žemės ūkio bendrovės žmogus. Kaimas laukia labai daug permainų, kaimas tiki naująja Vyriausybe, kaimas prašo greitai daryti permainas, kad pajustų, jog Lietuvoje yra valdžia. Mūsų komitetas svarstė Vyriausybės programą, jai pritarė, susilaikė 1 mūsų narys. Aš asmeniškai ir kaimiečių vardu linkiu mūsų Vyriausybei geros sveikatos, ištvermės, bet ypač labai linkime daug padirbėti. Kaimas laukia greitų ir garsių jūsų žingsnių, mielieji.
PIRMININKAS. Ačiū, pone Lape.
Dabar Nacionalinio saugumo komiteto vardu kalbės ponas A.Katkus.
J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, pradžioje aš noriu keletą žodžių tarti apskritai apie programą. Turiu pasakyti, kad vienas iš vertingiausių šios programos aspektų yra doros ir kiekvienam žmogui teisingos vidaus ir užsienio politikos vykdymas, Vyriausybės bei valdžios pareigūnų atsakomybės už savo veiksmus ir viešumas sprendžiant valstybės finansinius ir turtinius klausimus. Šalies ūkio atgaivinimas ir iškreiptos reformos atkūrimas bei tęstinumas atsispindi visose programos numatytose ūkinės veiklos srityse. Pertvarkius energetiką, teisėtvarkos institucijas, rinkos, finansinę struktūrą, įdiegus draudos mediciną, papildomą pensinį ir civilinį draudimą, reformavus šalies valdymo sistemą, atsiras realių galimybių skatinti verslą bei investicijas, sukurti naujas darbo vietas, sudaryti galimybę žmonėms dirbti ir užsidirbti. Drįstu teigti, kad įvykdžius šią programą turėtų padidėti šalies socialinis ir politinis stabilumas, sumažėti žmonių tarpusavio susipriešinimas ir gyventojų sluoksnių gyvenimo lygio diferenciacija.
Nacionalinio saugumo komitetas apsvarstė nacionalinio saugumo ir krašto apsaugos sistemos plėtrą ir jos įgyvendinimo mechanizmą, išdėstytą programoje. Svarbiausias uždavinys, reikia pabrėžti, ir toliau išlieka pasirengimas priešintis bet kokiai agresijai, Lietuvos teritorijos neliečiamybės, vientisumo ir konstitucinės santvarkos išsaugojimas, taip pat pasirengimas narystei Šiaurės Atlanto organizacijoje ir dalyvavimas tarptautinėse taikos palaikymo operacijose.
Komiteto pasiūlymu buvo įrašytas konkretus biudžeto lėšų skiriamas dydis - ne mažiau kaip 1% nuo bendrojo vidinio produkto. Tai yra šiek tiek daugiau negu praėjusiais metais. Svarbu pažymėti, kad numatytas labai svarbių kai kurių objektų užbaigimas arba sukūrimas, pavyzdžiui, civilinės ir karinės oro erdvės kontrolės sistemos sukūrimas ir jos integravimas į bendrą Vakarų valstybių oro erdvės kontrolės sistemą.
Džiugu pabrėžti, kad svarbus uždavinys per šią kadenciją yra krašto apsaugos struktūrų kultūros didinimas, tarpusavio santykių humanizavimas. Tarnavimas kariuomenei, kaip ir mes visi to trokštame, turi tapti garbinga Lietuvos jaunuolių pareiga. To, žinoma, reikia siekti.
Vertinant programą aš pasakyčiau, kad tai viltingos ateities programa. Telieka Vyriausybei palinkėti sėkmės ją įgyvendinant. Komitetas apsvarstė šią programą. Iš 12 narių už balsavo 12 ir pritarė šiai programai, ir dar kartą linki sėkmės. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, pone Katkau.
Dabar ponas A.Šimėnas kalbės Ekonomikos komiteto vardu.
A.ŠIMĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Ekonomikos komitetas svarstė ir įvertino Vyriausybės programą. Aptariant programą dalyvavo ir savo nuomonę išsakė beveik visi komiteto nariai. Atskiras Vyriausybės programos dalis komiteto nariams pristatė ekonomikos, finansų, susisiekimo, ryšių, statybos ir urbanistikos ministrai. Susipažinęs su programa ir išklausęs ministrų nuomonės komitetas akcentuoja šiuos Vyriausybės programos ypatumus.
Pirma. Tai iš tiesų palanki verslo plėtrai programa, nes verslui palanki mokesčių politika. Verslui plėtoti turėtų padėti šie Vyriausybės remiami fondai, t.y. valstybės paramos smulkiam ir vidutiniam verslui, naujų darbo vietų kūrimo skatinimo fondas, valstybės eksporto rėmimo fondas, paramos žemės ūkiui fondas. Taip pat numatyta gerokai sumažinti esančius verslo biurokratinius trukdymus.
Antra. Vyriausybės programoje numatytas bankų sistemos veiklos normalizavimas numatant Lietuvos banko, kaip centrinio banko, funkcijų atstatymą ir Valiutų valdybos modelio panaikinimą.
Trečia. Būdinga, kad Vyriausybė numato turėti iš esmės nedeficitinį, subalansuotą biudžetą ir nedidinti valstybės skolų.
Ketvirta. Vyriausybės programoje numatytos priemonės šešėliniam sektoriui susiaurinti bei nelegalaus sektoriaus veiklos ribojimui. Numatyta administruoti mokesčių surinkimą ir surinkti priklausančius mokesčius.
Penkta. Vyriausybės programoje juntama aiški orientacija dėl Lietuvos ūkio integravimo į Europos Sąjungos ūkį integruojant bankus ir pirmiausia - ūkio infrastruktūrą.
Pagrindinės problemos, kurias komitetas mato, tai valstybės pajamų ir išlaidų subalansavimo problema, taip pat energetinio ūkio sutvarkymo problema.
Komitetas mano, kad tai pakankamai sudėtinga, nelengva programa ir ją įvykdyti Vyriausybei bus tikrai tikrai nelengva. Komitetas balsavo dėl pritarimo Vyriausybės programai. Už Vyriausybės programą balsavo 10 komiteto narių, 2 susilaikė. Tokiu būdu komitetas yra už Vyriausybės programą ir linki Vyriausybei ją sėkmingai įgyvendinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, pone Šimėnai.
Dabar ponia B.Visokavičienė kalbės Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu.
B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gerbiamasis Pirmininke, Jūsų Ekscelencija, gerbiamieji Seimo ir Vyriausybės nariai! Vyriausybės programa parengta vadovaujantis tokiomis trimis pagrindinėmis nuostatomis ir pagrindiniais principais.
Pirma. Įvertinta ir visiškai perimta Konservatorių rinkiminė programa - Lietuvos sėkmė. Ji tapo šios Vyriausybės programos pagrindu. Lietuvos sėkmės programa buvo rengiama keletą metų, ji buvo pateikta svarstyti ir užsienio parlamentarams. Ji buvo pateikta daugelyje konferencijų ir gavo labai gerą įvertinimą pristatant ją kaip rinkiminę programą.
Antra. Ji buvo suderinta su mūsų koalicijos partneriais.
Trečia. Šioje Vyriausybės programoje yra aiškiai numatytos pagrindinės kryptys ir nuostatos, kaip reikia integruotis į Europos Sąjungą, kaip mes turime pasirengti, kaip turime sutvarkyti savo ekonomiką, finansus, Lietuvos ūkį, socialinius, darbo, tarptautinius užsienio politikos klausimus ir santykius su kaimyninėmis šalimis. Kad mes į Europos Sąjungą ateitume ne paprasčiausiai kaip pigi darbo jėga su teptukais ar kastuvais rankose, o kaip savitą kultūrą, intelektualinį potencialą išsaugojusi valstybė su savo prioritetais, savo pramone, savo išvystytu ūkiu. Programa yra gerai apgalvota, motyvuota, ekonomiškai pagrįsta, įvertinti galimi finansiniai šaltiniai, darbo našumo kėlimas, darbo vietų kūrimas, numatyta, kaip pagal paskirtį naudoti valstybės lėšas, ir, kas yra labai svarbu, yra laukiamas infliacijos mažėjimas.
Aš jokiu būdu negaliu (taip pat ir komiteto nariai) sutikti su tais politikais, kurie mėgina šią programą vertinti kaip neva per daug optimistinę arba socialiai neorientuotą tenkinti žmonių socialinių poreikių. Niekaip su tokiomis nuostatomis negalima sutikti, nes kas gali būti labiau socialiai orientuota, jeigu ne darbo vietų kūrimas, darbo našumo didinimas, naujų investicijų pritraukimas, skolų mažinimas ir valstybės išlaidų mažinimas bei biudžeto pajamų didinimas?
Komitetas svarstė šią programą, esminių pataisymų ir pastabų nebuvo. Mes vienbalsiai pritarėme Vyriausybės programai, o kai kuriuos pasiūlymus pateikėme papildomai. Mūsų pasiūlymų pagrindą sudarė būtent kai kurių punktų formuluotės, pavyzdžiui, kaip spręsti jaunimo problemas, kaip padėti motinoms, auginančioms vaikus, pritaikėme Baltosios knygos kai kuriuos punktus. Aš manau, kad ateityje tobulinant šitą programą reikės vis daugiau ir daugiau žiūrėti į Baltąją knygą ir iš jos perimti, tai yra tą įstatyminę bazę, kuri ir mums leis prisitaikyti prie tarptautinių standartų ir reikalavimų. Aš labai visus kviesčiau tvirtinti Vyriausybės programą ir leisti Vyriausybei dirbti ir palinkėti jiems sėkmės. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, ponia Visokavičiene.
Dabar į tribūną kviečiu poną A.Matulą, kuris kalbės Sveikatos reikalų komiteto vardu.
A.MATULAS. Gerbiamasis Ekscelencija, gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Sveikatos reikalų komitetas svarstė Vyriausybės sveikatos apsaugos programą ir 6 balsais už, 1 susilaikius pritarė jai su redakciniais pasiūlymais. Į jų daugumą buvo atsižvelgta. Kai kurie komiteto nariai nepritarė arba abejojo dėl programoje atsiradusio teiginio “perduoti savivaldybėms visuomenės sveikatos centrus”. Aš linkiu naujai Sveikatos apsaugos ministerijai, kad visi sprendimai būtų neskuboti ir gerai apgalvoti. Linkiu sėkmės!
PIRMININKAS. Ačiū ponui A.Matului. Dabar Biudžeto ir finansų komiteto vardu kalbės ponia E.Kunevičienė.
E.KUNEVIČIENĖ. Gerbiamieji, Vyriausybei sunkiausia bus įgyvendinti finansinę programą, nes ji susijusi su visomis 17 programų. Biudžeto ir finansų komitetas svarstydamas turėjo pastabų, dalykinių pasiūlymų. Tačiau nusprendė pritarti Vyriausybės darbo tikslams ir programos nuostatoms, nes joms nepritarti negalima. Niekas geresnės taktikos ir strategijos, tikiuosi, iki šiol nepasiūlė. Todėl toms nuostatoms neįmanoma nepritarti.
Mūsų Biudžeto ir finansų komitetas pritarė Vyriausybės programos nuostatoms nebalsuodami, o bendru sutarimu, net nebuvo prieštaravimų. Redakcinius ir dalykinius pasiūlymus nusprendėme pateikti konkrečiai Vyriausybės vadovui ponui G.Vagnoriui ir paprašėme, kad jie, kai sudarinės veiksmų programą, maždaug per pirmąjį ketvirtį pateiktų Biudžeto ir finansų komitetui svarstyti tą veiksmų programą. Tada mes žiūrėsime, ar buvo naudingi mūsų - Biudžeto ir finansų komiteto narių - pasiūlymai. Šiandien aš siūlau balsuoti už šitą programą ir jai pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū poniai E.Kunevičienei. Dabar kviečiu į tribūną poną Ž.Jackūną, kuris kalbės Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vardu.
Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamasis Respublikos Prezidente, gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai! Aš esu Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vardu įpareigotas pranešti apie vakar įvykusio komiteto posėdžio rezultatus. Posėdyje dalyvavo visi komiteto nariai, tarp jų ir kultūros ministras gerbiamasis S.Šaltenis.
Posėdyje svarstėme švietimo ir mokslo programą, taip pat svarstėme pateiktą kultūros programos projektą. Posėdžio metu visi komiteto nariai iš esmės pritarė pateiktų programų projektams, kartu pareiškė tam tikrų pastabų ir pageidavimų. Pavyzdžiui, svarstant kultūros programą buvo pasiūlyta, kad būtų įrašyta atskira nuostata, kuri pabrėžtų mūsų nacionalinio radijo ir televizijos atsakomybę ugdant asmens ir visuomenės kultūrą.
Buvo pageidauta, kad programų tekstai būtų kruopščiau suredaguoti. Bet tai tokie neesminiai. Esminiams teiginiams ir programos esminėms nuostatoms yra pritarta. Pritarta vienbalsiai. Todėl komitetas tiktai gali palinkėti gerbiamiesiems atitinkamų ministerijų vadovams - Švietimo ir mokslo ministerijos vadovams ir Kultūros ministerijos vadovams sėkmės įgyvendinant šią programą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, pone Jackūnai. Dar vieno komiteto - Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komiteto vardu kalbės ponas E.Zingeris.
E.ZINGERIS. Dėkui. Gerbiamasis Prezidente, gerbiamasis Seimo Pirmininke, kolegos! Mūsų komitetas du kartus - praeitą penktadienį ir vakar svarstė Vyriausybės programą. Iš esmės jai pritarė, bet su konkrečiomis pastabomis apie pilietinės visuomenės kūrimą preambulėje.
Mūsų komitetas siūlo išplėsti dalį, susijusią su pilietinės visuomenės kūrimu. Man atrodo, mes jau turėjome tokią pozityvią reakciją žmonių, rengusių Vyriausybės programą. Mes siūlėme sustiprinti vidaus politikos skyrių - teisinės sistemos reformos ir teisėtvarkos skyriui pridėti Europos Tarybos dokumentų paminėjimą. Nes Europos Taryba yra viena iš pagrindinių institucijų, tvarkanti žmogaus teises. Tą vadinamąjį humanitarinį paketą. Taip pat mes pasiūlėme įrašyti Europos Tarybos sisteminę tautinių mažumų apsaugos konvenciją.
Be dar kelių pastabų apie Rytų Lietuvos rajonų plėtojimo, integracijos dalykus ir dar kelių kitų pastabų mūsų komitetas po dviejų svarstymų pritarė Vyriausybės programai. Tai tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, pone Zingeri. Taigi mes jau girdėjome ir žinome visų Seimo komitetų nuomones.
Dabar pereisime prie frakcijų nuomonių. Pagal užsirašymą kalbės Centro sąjungos frakcijos vardu ponas K.Glaveckas.
K.GLAVECKAS. Gerbiamasis Prezidente, gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Frakcijos vardu ir savo vardu bandysiu kiek nors įvertinti duotą programą. Iš anksto pasakysiu, kad frakcija neprieštaraus programos priėmimui ir toms pagrindinėms koncepcijoms, kurios ten yra išvardytos.
Pačios programos logika, be abejo, yra konceptuali ir tam tikra prasme ekonominiams tiksliems išmatavimams ji nepasiduoda. Ji šiek tiek primena gaublį, kuriuo vadovaujantis reikės eiti į ekonomiką. Todėl labai svarbu ir natūralu, kad būtų dar ir geri žemėlapiai, kad būtų galima nueiti ten, kur nori.
Aš nesiimsiu analizuoti atskirų subalansavimo rodiklių realumo arba įvertinimo prognozių, nes tai atlikti bus labai sunku. Tačiau mes, Centro sąjunga, siūlome papildomai į šitą programą įtraukti kai kuriuos momentus, kurie, mūsų nuomone, iš tikrųjų yra labai svarbūs tiek paprastiems žmonėms, tiek kraštui, tiek ekonomikos augimui, tiek viskam.
Pirmoji pasiūlymų grupė yra susijusi su mokesčių sistemos reforma. Iš tikrųjų mokesčiai yra svarbiausias dalykas interesų srityje, ir mes tą žinome. Ir kad per mokesčius realizuojama ir mano, ir svetima. Mūsų pirmasis konkretus siūlymas yra susijęs su tuo, kad būtų laipsniškai mažinamas fizinių asmenų pajamų mokestis, perkeliant šį krūvį ant nekilnojamojo turto mokesčio. Taip yra civilizuotame pasaulyje: turtingesni žmonės mokėtų ne tiesioginius mokesčius, bet mokėtų mokesčius nuo nekilnojamojo turto.
Kitas siūlymas yra susijęs su pelno mokesčio mažinimu. Mes manytume, kad reikėtų kalbėti ne tik apie tarifo mažinimą arba naikinimą, bet visų pirma apie bazės keitimą. Mūsų nuomone, iš apmokestinamosios pelno mokesčio bazės reikėtų išskaičiuoti, arba kitaip - įtraukti į išlaidas tokius ekonomikos elementus kaip išlaidos (...), technologijoms, investicijoms, menedžmentui, marketingui, kartu sumažinti pačią bazę, o tarifą būtų galima palikti arba taip pat koreguoti, o tai būtų labai svarbu skatinant investicijas ir valdymo naujoves - visų pirma, visose ekonomikose.
Taip pat mes esame už tai, kad dvigubo apmokestinimo išvengimo pagrindu Lietuvoje būtų privalomas mokestis. Čia iš tikrųjų yra nemaža problema. Jūs visi žinote, kad Lietuva yra pasirašiusi nemažai sutarčių dėl dvigubo apmokestinimo ir jos jau yra galiojančios. Iš tikrųjų išeina didžiulis ekonominis paradoksas, kad tokių šalių kaip Danija, Švedija kompanijos, veikdamos Lietuvos rinkoje, gauna pelną ir tą pelną moka tuose kraštuose, o ne Lietuvoje. Juo labiau kad kompanijų interesų atžvilgiu yra visiškai nesvarbu, kur jai mokėti, ar Danijoje, ar Lietuvoje. Taip Lietuva praranda per 100 mln. dolerių per metus. Tai iš tikrųjų yra valdymo nonsensas, kurį, mes manome, būtina ištaisyti.
Taip pat mes siūlome iš programos išbraukti tas vietas, kurios yra susijusios su galimybe atsirasti naujam piktnaudžiavimui. Kai kalbama, kad mokesčių inspekcija ar kitos institucijos galės nutarti, ar piktybinis, ar nepiktybinis yra mokesčių nemokėjimas. Jūs patys suprantate, kad jeigu bus tokia alternatyva pasirinkti, ar tai buvo nepiktybinis, ar piktybinis nemokėjimas, tai už tam tikrą mokestį bus galima tapti nepiktybiniu mokesčių nemokėtoju ir išvengti visų baudų ir delspinigių. Tai reikėtų pašalinti.
Taip pat kapitalų rinkos plėtros elementas turėtų būti panaikinimas apmokestinamo kapitalo prieaugio antrinėje vertybinių popierių rinkoje. Tai irgi yra labai svarbu.
Kita pasiūlymų grupė yra susijusi su bankinės sistemos tolesniu plėtojimu. Mes žinome, kad ta dviejų lygių bankinė sistema, kurią mes dabar turime, realiai savo atgyveno. Ji tapo neadekvati šiuolaikiniams reikalavimams ir ypač konkurencijos Lietuvoje plėtrai, ekonomikos augimui. Todėl mes manome, kad į programą tikslinga įtraukti bankinės sistemos restruktūrizaciją, sukuriant 2, 4 arba 5 bankų lygio sistemą, įtraukiant investicinius bankus, komercinius bankus, hipotekos, eksporto-importo ir dar kai kuriuos kitus bankus. Kitaip sakant, sukuriant ir vidinę konkurenciją, o išorinėmis sąlygomis - sukuriant tarptautinę konkurenciją Lietuvos palūkanų rinkoje.
Mes taip pat siūlome programoje tą vietą, kuri yra susijusi su bankų gelbėjimu, labiau užakcentuoti krašto ekonominio naudingumo atžvilgiu ir ekonominėmis motyvacijomis, kad tai turėtų būti pagrindinis veiksnys sprendžiant tų ar kitų bankų padarytas klaidas ir vieną kartą turėjusius didelių problemų.
Mes taip pat pateiksime raštu pasiūlymus dėl kapitalo rinkos. Kaip svarbų momentą norėtųsi akcentuoti tas programos dalis, kurios yra susijusios su tolesne privatizacija. Iš tikrųjų tolesnė privatizacija bus, atrodo, pagrindinis finansinis šaltinis, visų pirma investicijų šaltinis. Mes žinome, kad Lietuvoje yra išlikę turto daugiau, negu privatizuota. Mes siūlome, kad tie makroekonomikos objektai kaip “Telekomas”, naftos koncernas arba kiti būtų specializuoti pagal specialias programas, kurios įtrauktų visų pirma tarptautinį auditą, tarptautinių organizacijų pagalba įvertinant tų rinkų vertę, parengiant privatizavimo planus, ir po to tiktai privatizuoti. Reikėtų išplėsti šitą procesą, padaryti naudingesnį Lietuvai. Ir natūralu, kad didžiąją dalį pinigų reikia investuoti į ekonomiką.
Viešo valdymo, administravimo reformos dalyje mes siūlome visą reformą, kuri yra dabar pradėta, sąlygiškai suskirstyti į tris etapus. Pirmasis etapas - tai yra dabartinis, kai yra reorganizuojami aukščiausieji valdymo lygiai. Jie iš esmės neišsprendžia visų ekonomikos valdymo gerinimo problemų. Natūralu, nes valdymo funkcijos dar nesikeičia. Mes manome, kad gal pavasarį ar prieš vasarą turėtų prasidėti antrasis etapas, prieš kurį būtų atliktas tarptautinis valdymo funkcijų auditas ministerijose, žinybose ir kitur, pagal naujas funkcijas reorganizuota visa valdymo schema.
Ir trečiasis etapas - tai tolesnė tobulinimo raida ir plėtra pagal atitinkamus efektyvumo kriterijus.
Baigdamas norėčiau dar kartą pasakyti, kad Centro sąjunga, neprieštaraudama programos priėmimui, siūlo mano ir dar kitus minėtus siūlymus įtraukti į programą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū ponui K.Glaveckui. Dabar Nepriklausomos frakcijos vardu kalbės ponia K.Prunskienė.
K.D.PRUNSKIENĖ. Jo Ekscelencija Prezidente, gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Nepriklausoma frakcija, kurioje atstovaujamos kelios partijos, visiškai nesiekė surasti bendros nuomonės ir vieningo balsavimo. Tačiau norėčiau apibūdinti pirmiausia tuos momentus, dėl kurių iš esmės buvo sutarta. Mūsų frakcija iš esmės palaiko daugelį Vyriausybės programos nuostatų, ypač susijusių su ekonomikos reforma, su kai kuriomis korektyvomis, ypač mokesčių srityje, bankininkystės srityje, taip pat pastangas, kurios čia išreikštos, sutramdant nusikalstamumą, apribojant biurokratiją ir visa kita.
Tačiau kartu matome ir daugelį spragų. Kyla abejonė dėl galimybių pasiekti būtent tuos rezultatyvius ekonominius ir socialinius parametrus, kurie išdėstyti programoje, nes jie nėra paremti konkrečiais ekonominiais apskaičiavimais.
Ponas premjeras vakar susitikime pažadėjo, kad po poros mėnesių tokie apskaičiavimai bus atlikti. Nepaisant šito, vis dėlto neįtikina kai kurie konkretūs dalykai. Galbūt jie per mažai yra sukonkretinti, būtent konkretus valiutos modelis, jo pasekmės, taip pat kokios konkrečios priemonės ir kaip jos paveiks bankų reikalus, ypač normalizuojant palūkanų normą ir daug kitų.
Svarbiausia, ką norėčiau pabrėžti, tai gan rizikingas optimizmas, kuris atsispindi šioje programoje. Norint būtent tokių gerų rezultatų ir šito linkint Lietuvai, vis dėlto realybė dažnai būna skeptiškesnė, kuklesnė nei kad norai, išreikšti programose.
Kaip Moterų partijos pirmininkė aš norėčiau pridurti, kad programoje neaptikau, deja, konkrečių punktų, kurie būtų susiję su realiu moterų teisių įgyvendinimu. Priminsiu, kad Lietuvos Seimas pernai patvirtino, ratifikavo konvenciją dėl visų moterų diskriminacijos formų likvidavimo. Tai įvyko Pekino konferencijos dienomis. Tačiau šito neužtenka. Konvencija pasiliks formali, jeigu nebus sukurtas konkretus mechanizmas. Aš dabar nenorėčiau gaišinti jūsų laiko konkretindama. Moterų programoje yra išreikšti tie dalykai. Jeigu Vyriausybė pageidautų, būtų galima atskirai pateikti kaip pasiūlymus.
Mane šiek tiek nustebino mūsų Ekonomikos komiteto pirmininko (aš jau truputį nukrypsiu) pastaba, kad mes neturime teisės siūlyti Vyriausybei kokių nors programos papildymų. Man atrodo, jos reikalas priimti ar nepriimti, bet mes, kaip Seimo nariai, turime teisę siūlyti. Tokių ketinimų turbūt atsiras.
Žinau, kad tarp Nepriklausomos frakcijos narių bent vienas bus palaikantis Vyriausybę. Šitaip pasakė K.Bobelis. Kiti nariai, kiek žinau, tarp jų ir aš, balsuosime susilaikydami, kartu linkėdami sėkmės pasiekti kuo geriausių rezultatų Vyriausybės darbe. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū poniai K.Prunskienei. Toliau pagal užsirašymą Socialdemokratų frakcijos vardu kalbės ponas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Jūsų Ekscelencija Respublikos Prezidente, gerbiamasis Seimo Pirmininke, kolegos! Mums nekelia abejonių, kad į Vyriausybę įėję politiniai ir visuomeniniai partneriai - tai koalicijos partneriai. Čia visiškai nesvarbu, ar sutvirtinta ši koalicija parašais, ar vien džentelmenišku sutarimu. Bet kai mes nematome po Vyriausybės programa krikščionių demokratų, Centro sąjungos ir Pramonininkų konfederacijos vadovų parašų, tai natūraliai kyla pirmas klausimas: kaip buvo suderinta krikdemų siūloma socialinės rinkos ekonomika su konservatorių ir pramonininkų pasirašytu memorandumu? Arba kaip derinasi konservatorių propaguojama “švarių rankų” politika su įsipareigojimu neperžiūrėti privatizavimo rezultatų? Ir pagaliau kurios Centro sąjungos ir kitų koalicinių partnerių programų dalys yra inkorporuotos į Vyriausybės programą? Neturėdami tokios informacijos, mes negalime lyginti Vyriausybės programos su koalicinių partijų rinkimų programomis, todėl galime daryti prielaidą, kad koalicijos partneriai nusprendė, jog konservatorių siūlymai yra patys geriausi, kaip sakė Seimo narė E.Kunevičienė, ir atsisakė savųjų programų, kartu nebyliai pripažindami, jog koalicijoje yra ir vyresnysis brolis, ir jaunesnieji broliai.
Pagal išdėstytą poziciją, mes toliau kalbėsime apie programą, kaip apie konservatorių programą. Pradėsime nuo bendrųjų programos vertinimo pastabų ir socialdemokratų požiūrio į tokio tipo programas. Mums malonu pabrėžti, kad programoje numatyta nedidinti biudžeto deficito, įsteigti prisiekusiųjų teismą, numatyta ir kitų svarbių dalykų, kurie išplaukia ir iš socialdemokratų programos. Mes atidžiai seksime, kaip šios mūsų nuostatos bus vykdomos, ir jas nuosekliai remsime. Tačiau, mūsų nuomone, siūloma programa yra gana abstrakti, joje yra daug bendrų teiginių, kaip antai (cituoju): “griežčiau kontroliuosime komercinius bankus, plėsime verslo savivaldą, sugriežtinsime reikalavimus teisėtvarkos institucijoms” ir t.t. Tokie bendri teiginiai labai primena senus laikus, kai buvo sakoma “didinsime, gerinsime, vystysime”, bet nebuvo nurodyta, nei kaip tai bus daroma, nei kada tai bus padaryta. Tas pačias tendencijas galime įžiūrėti ir siūlomoje programoje. Konservatoriai galėjo ir dar gali nesunkiai iš esmės pagerinti programos turinį, jei prie šios programos pridėtų kaip neatimamą priedą tas 17 konkrečių programų, kurias jie reklamavo rinkimų kampanijos metu, bet kurių mes dar nematėme. Jei taip būtų padaryta, tai mūsų pretenzijos dėl Vyriausybės programos abstraktumo, matyt, atpultų ir būtų galima detaliai nagrinėti minėtas konkrečias programas jas vertinant, giriant ar peikiant. Deja, to nėra, todėl mums nesuprantama, ar konservatoriai slepia tas išgarsintas 17 programų. Jei taip, tai kodėl? Ar tos programos buvo tik rinkimų triukas ir jų šiuo metu net nėra, nors jos gali atsirasti ateityje, ministerijoms gerai padirbėjus? Kad ir kaip ten būtų, mums belieka daryti išvadą, kad bus labai sunku kontroliuoti, ar šiandien pristatoma programa vykdoma, ar ne. Galbūt tai ir yra naujosios Vyriausybės tikslas ar gudrus sumanymas, kad į opozicijos priekaištus būtų galima atsakyti: “Mes konkrečių dalykų nežadėjome, taigi nieko ir neapgavome.” Konservatoriai ir jų koalicijos partneriai krikščionys demokratai bei Centro sąjunga mums gali paprieštarauti, sakydami: atsiverskite, socdemai, jau pirmąjį puslapį ir perskaitysite, kad pensijos per ketverius metus padidės iki 460 Lt, o kiekvienas norintysis galės užsidirbti net iki 1320 Lt, kartu pasakydami, kad infliacija nebus didinama, taigi pensininkai galės džiaugtis padvigubėjusiomis pensijomis, o darbuotojai - galimybe užsidirbti didesnes algas. Tačiau jei skaitysime ne tik tai, kas parašyta, bet ir tai, ko tame puslapyje neparašyta, bet parašyta kitame, tai perskaitysime, kad infliacija nebus didinama, bet nebus ir nulinė. Vadinasi, apskaičiavę infliaciją per ketverius metus, įvertinę ir tai, kad energijos kainos greitu laiku nebus dotuojamos, kaip išplaukia iš programos, pamatysime, kad žadėtosios pensijos ir atlyginimai lygiai taip pat greitai ištirps parduotuvėje, kaip ištirpsta dabar. Bet pensijos bus dvigubos, atlyginimai bus dvigubi, vadinasi, Vyriausybė galės pasigirti garbingai įvykdžiusi savo programą, ir čia nebus jokios apgaulės.
Dar grįžkime prie teiginio, jog bus sudaromos galimybės dirbantiems užsidirbti vidutiniškai 1320 Lt. Konservatoriai, sakydami, kad “bus sudaromos galimybės”, matyt, sąmoningai praleido nereikšmingą žodelį “visiems”. Be šito žodelio ar jūs matote konservatorių programoje ką nors naujo? Juk ir Demokratinė darbo partija sudarė puikias galimybes užsidirbti panašius ar didesnius atlyginimus. Žinoma, jei turite darbą ir jei jūsų darbas labai pelningas. Šiandien net labiausiai ekonomiškai neišprusęs konservatorių rėmėjas gerai žino, kas turi tokius darbus ir kas gauna tokius uždarbius. Sakysite, kad socialdemokratai sutirština spalvas. Sakysite, konservatoriai plės gamybą, remdami smulkų ir vidutinį verslą, didindami darbo vietų skaičių, todėl atsiras vis daugiau žmonių, galinčių užsidirbti. Bet socialdemokratus iš karto apima abejonės, kai programoje perskaitome, kad biudžetas nelabai didės, nes mes suprantame, kad gamybai “įsukti” reikalingos apyvartinės lėšos, o verslams remti - rėmimo fondai, todėl darosi neaišku, kurios programos padės kurti naujas darbo vietas. Jei socialinių - tai ką pasakys apie 80% Lietuvos žmonių? Jei švietimo - tai ką pasakys mokytojai ir tėvai? Jei teisėtvarkos - tai nudžiuginsime visus kriminalinius elementus. Galbūt atsakymas jau paruoštas vienoje iš minėtų 17 programų, bet mes galime įvertinti tik tai, kas parašyta ir pateikta, o ne tai, kas yra mintyse ar seifuose.
Visi šie apmąstymai verčia kelti klausimą, ar siūloma programa yra socialiai orientuota į sunkiai besiverčiančių žmonių sluoksnį, kuris, statistikų skaičiavimais, sudaro iki 80% visos populiacijos. Jei ieškosime programoje kokių nors nuorodų į socialinę orientaciją, tai pamatysime, jog numatoma ginti darbdavių teises. Nuo ko? Aišku, nuo samdinių. Jeigu programoje ieškosime užuominų apie socialinės diferenciacijos rodiklio sumažinimą, pavyzdžiui, nuo dabar esančio 12 iki 8 ar bent iki 10, ką iš esmės atkakliai siūlė krikščionys demokratai savo socialinės rinkos programoje, tai dabartinėje programoje šito mes nerasime. Matyt, konservatoriai sugėdino savo partnerius krikdemus Biblijos teze, kad lengviau kupranugariui išlįsti pro adatos skylutę, negu turtingam pakliūti į dangaus karalystę. Jei dar panagrinėsime socialinių išmokų sistemą, tai tvirtai galėsime pasakyti: taip, ši programa socialiai orientuota, kaip ir buvusi Demokratinės darbo partijos programa; ji skirta paremti turtingą žmogų, o ne vargšą pensininką ar nesulaukiantį valdiško atlyginimo samdinį.
Bet pakaks kalbėti vien apie miesto, kur konservatoriams vidutiniškai sekėsi per rinkimus, dirbančiųjų reikalus, atsigręžkime į kaimą, kur konservatorių vadovai gana vieningai ir efektingai buvo išrinkti. Kas žadama kaimui? Programoje mes nerasime žodžių “žemės ūkio mokslas, mokymas, žemės ūkio specialistas”, gal todėl nerasime ir užduočių šioms kūrybinėms, mokslo institucijoms ir darbuotojų kategorijoms, lyg mes nebeturėtume tautos intelekto kaime ir gyventume žagrės amžiuje. Niekur nerasime apie tokias fundamentalias dirvožemio kultūrinimo priemones kaip melioraciją, kalkinimą ir kitas, o be jų nualinsime vieną iš pagrindinių mūsų krašto vertybių - žemę. Sakykime, žemės ūkio specialistai ir mokslininkai žemės nearia, bet mes nerasime ir ūkiams, ypač smulkiems, įskaitant trijų hektarų, reikalingiausios organizacijos - valstybės remiamų agrarinių paslaugų įmonių ar tarnybų kūrimo, tačiau rasime žodžius “sieksime palaikyti” (bet ar pasieksime), “pagal galimybes atlyginsime už negrąžinamą žemę” (o kokios bus tos galimybės?) ir t.t. Matome, kad ir kaimui skirta Vyriausybės programa yra socialiai orientuota remti didelius ūkius, matyt, tikintis, kad parama kaimo neturtingiesiems yra pačių neturtingųjų reikalas. Panašiai būtų galima kalbėti ir apie kitas programų dalis. Mano laikas jau baigiasi, tačiau galėčiau pasakyti, kad ypač blogai yra parengta Švietimo ir mokslo programa, Sveikatos programos dalis. Aš nekalbu apie kitas programos dalis, apie kurias, jeigu bus galimybė, kalbės mūsų specialistai.
Reziumuodami galime pasakyti šias išvadas: 1. Programa yra nekonkreti, kai kas ir nekvalifikuotai parengta. 2. Programa orientuota turtingiems žmonėms remti.
Socialdemokratai negali paremti tokio programos varianto, todėl balsuos prieš jį, siūlydami iš esmės taisyti programą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū ponui A.Sakalui. Dabar mums bus įdomu išgirsti Darbo demokratinės partijos frakcijos nuomonę, kurią pateiks ponas P.Gylys.
P.GYLYS. Jūsų Ekscelencija Respublikos Prezidente, gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Eidami į rinkimus, konservatoriai sakė, kad jie turi konkrečią programą, jog jie žino, kaip spręsti Lietuvos problemas. Skaitydamas šitą dokumentą, kuris yra mūsų svarstymo objektas, aš to negaliu pasakyti. Dokumentas visų pirma yra be sistemos, jis daugeliu požiūrių yra pabiras, o gyvenimas yra vientisas. Jis yra labai abstraktus, nes nėra konkretus tuose vadinamuosiuose 17 konkrečių projektų. Ir vis dėlto šita programa yra pasmerkta būti priimta, taip pat kaip ji yra pasmerkta būti neįvykdyta. Ji bus priimta turint tokią didelę daugumą. Aš nematau Europos kontinente kitame parlamente tokio jėgų santykio kaip Lietuvoje. Tai sukuria tam tikrą labai specifinę politinę situaciją, kuri neturėtų kelti mūsų šypsenų, o versti susirūpinti, nes klausimas yra dėl grįžtamojo ryšio, dėl to, kas įrašyta pirmajame sakinyje. Tas sakinys programoje skamba taip: “Norime atstovauti žmonių valdžiai, o ne valdžios žmonėms.” Pažiūrėkime, kas šiuo metu vyksta Lietuvoje. Ar iš tikrųjų taip yra? Aš pradėsiu ne nuo abstrakčių, o nuo konkrečių žingsnių. Tai, kas daroma su radiju ir televizija, jos taryba, yra tam tikro informacijos balanso pažeidimas, kuris ateityje turės labai neigiamų pasekmių mūsų visuomenei, jos demokratizavimui. Tai, kas vyksta su valstybės struktūrų partizavimu ir kas skatins ateityje valdžios struktūrų politinį pataikavimą, o ne kvalifikuotą patarimą (aš turiu galvoje tarnautojus), taip pat pablogins sprendimų priėmimo kokybę. Pagaliau kai specialiai kuriama ministerija žmogui, tai irgi nėra demokratijos - liaudies valdžios - požymis. Aš manau, kad dėl to reikia susimąstyti.
Norėčiau pasakyti keletą žodžių apie ekonominę šitos programos dalį. Manau, kad joje labai trūksta biudžetinio, sisteminio požiūrio. Išvardijama daugybė priemonių, tačiau tai nedaroma atsižvelgiant į biudžeto struktūrą - iš kur bus paimti pinigai tai ar kitai programai vykdyti? Aš suskaičiavau arti dešimties priemonių, kuriomis bus mažinami mokesčiai, ir daugiau negu 10 punktų, daug daugiau, kaip bus didinamos išlaidos. Kiekviena valstybė turi skaičiuoti pinigus, suskaičiavusi išsiaiškinti prioritetus, žinodama, kad pinigai yra riboti. Tokio požiūrio šitoje programoje nėra.
Pateikiant šitą programą, buvo pažeistas procedūrinis reikalavimas. Mes turime tris variantus, kurie pasirodė per keletą dienų, ir kai kurie dalykai iš esmės skiriasi. Aš noriu paklausti programą rengusių žmonių: ar bendro vidinio produkto skirtumas 4% pirmajame variante ir trečiajame yra esminis ar neesminis pakeitimas? Pirmajame variante bendro vidinio produkto augimas kitais metais numatytas 89%. Viena - tai yra tikrai optimistiška. Antra - po kelių dienų mes jau matome 5%. Klausimas tiems, kurie turėjo labai konkrečią, apgalvotą programą: negi tie 4% nebuvo jūsų apskaičiuoti? Kokie yra tie mūsų ypatingo vystymosi varikliai, kurie leistų pasiekti tuos skaičius? Aš sakyčiau, kad yra ir perdėto kuklumo šitoje programoje. Visų pirma infliacija bei pajamos. Infliacija kitais metais numatoma 15%. Vakar spaudos konferencijoje mūsų premjeras sakė, kad mes, ko gero, šiais metais jau turėsime 14%. Visoje programoje kalbama apie antiinfliacines priemones, kurios, ko gero, prives prie infliacijos išaugimo, tiesa, tik 1% kitais metais. Tai kokios tos antiinfliacinės priemonės, kai praktiškai infliacija arba ta pati, arba net šiek tiek padidėja? - klausimas programos rengėjams. Ar ne per kuklu? Juk mes sugebėjome per trejus metus nuo 1200% infliaciją sumažinti iki 14%. Tai gal konservatoriai galėtų numesti 56% ir palikti infliaciją vieno skaitmens, kas jau gana normalu pereinamojo laikotarpio ekonomikai? Taip pat pajamos. Aš norėčiau šiek tiek ir socialdemokratams pasakyti. Pažiūrėkime į skaičius. Vidutinis darbo užmokestis mūsų laikais padidėjo 3,6 karto, pensijos padidėjo 2,2 karto. Kas yra naujojoje konservatorių programoje? Vidutinis darbo užmokestis padidėja tik 1,9 karto. Kiek buvo kalbų apie tai, kad skurdinama Lietuva ir naikinama skurdu, bet gyvenimo pagerėjimas iki 2000 metų nėra toks didelis. Tie, kurie žadėjo stebuklus (nesakykit, kad jų nežadėjote), turėtų apie tai pamąstyti.
Skolinimosi politika yra kitas labai svarbus dalykas. Kiek buvo išlieta ašarų dėl to, kad Lietuva praskolinta? Statistika rodo ką kita: vienam gyventojui tenkanti skola Lietuvoje apie 10 kartų mažesnė negu Lenkijoje. Tai viena. Antra. Čia nėra pasakyta, kokią skolinimosi politiką vykdys šita Vyriausybė. Vidaus skola ir išorės skola - nesiskolinsite visai, skolinsitės kažkiek, kiek ta skola didės, kokiais tempais ir kaip ji bus naudojama? Aš suradau praktiškai tik vieną skaičių. Sakoma, jog 50% bus skiriama vystyti gamybai. O kiti 50%? Pravalgyti - dėl ko konservatoriai labai kritikavo prieš tai buvusias Vyriausybes? Jeigu kalbame apie “švarių rankų” politiką, tai gal pradėkime kalbėti ir apie “švarių liežuvių” politiką? Nesakykime netiesos, naudokime tikslią statistiką! (Balsai salėje, triukšmas) Dar viena gera iliustracija, kaip netiksliai vartojami skaičiai šitoje programoje: bendro vidinio produkto požiūriu mūsų biudžeto deficitas yra 2,4%, programoje - 3,7%. Aišku, galime pridėti energetikų skolas, įsiskolinimus žemdirbiams ir gausime kitą procentą, bet tai jau bus ne biudžeto deficito dalis, o visai kiti skaičiai. Tai bus tarpusavio įsiskolinimai įvairių ūkio subjektų, įvairių šakų.
Programa nėra socialiai orientuota plačiąja to žodžio prasme. Nematau rimtos programos, kaip mes toliau vystysime švietimą bei mokslą, sveikatos apsaugą. Yra atskirų frazių rinkinys, kaip jau buvo sakyta anksčiau, kad tobulinsime ir gerinsime. Bet iškyla labai konkretūs klausimai: kiek mes savo nacionalinio biudžeto skirsime švietimui ir mokslui, kiek mums reikia universitetų, koks bus santykis tarp vidurinio, specialiojo ir aukštojo mokslo? Nėra konceptualaus požiūrio į tuos dalykus, todėl galime sakyti, kad mes neatsižvelgėme į tai, kad mūsų valstybėje nėra daug gamtinių išteklių, mes nematome, kaip geriau išnaudoti savo žmogiškąjį veiksnį. Galų gale turtinė diferenciacija, darbuotojų sauga, Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų santykiai - visi tie dalykai nėra pakankamai ir solidžiai išnagrinėti programoje.
Kadangi programa nėra įvykdoma, mes negalime jos ir paremti. Demokratinė darbo partija (aš pataisysiu mūsų partijos pavadinimą) nepritaria šitai programai ir balsuos prieš.
PIRMININKAS. Ačiū ponui P.Gyliui. Dabar, atstatę konceptualų balansą, išklausysime poną R.Smetoną - Jungtinės frakcijos vardu.
R.SMETONA. Jūsų Ekscelencija Respublikos Prezidente, pone Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji Vyriausybės nariai! Seimo Jungtinė frakcija sveikina naujosios Vyriausybės pažadus gaivinti ekonomiką, krašto ūkį, skatinti gamybą. Mums artimi ir, atrodo, tinkami kai kurie kiti Vyriausybės programos teiginiai, siūlymai, siekiai. Mes suprantame ir remiame ministrų kabineto veržlumą, energiją, optimizmą, kuris labai vykusiai demonstruojamas pateiktoje programoje. Dėl viso to reikėtų programai pritarti. Deja, nemažai randame temų, sričių, problemų, kurios, mūsų manymu, arba nesprendžiamos, arba pasiūlymai mums atrodo nepakankamai įtikinantys arba tinkami.
Štai keletas pavyzdžių. Akivaizdus šios Vyriausybės nusiteikimas kuo greičiau įtraukti Lietuvą į Europos Sąjungą. Netgi Vyriausybės programoje įsipareigojama nuolat informuoti visuomenę apie integracijos proceso naudą šalies ūkiui. Mes klausiame: ar žalos, grėsmės jūs nematote, nežinote? Ar apie juos nereikia informuoti visuomenės? Ar apie tai reikia nutylėti ir siekti bet kokia kaina ir kuo greičiau - į Europos Sąjungą? Mes manome, kad reikia siekti pradėti derybas dėl įstojimo į Europos Sąjungą kuo greičiau ir kartu su visais kandidatais, bet įstojimo laikas, mums atrodo, turi būti būtinai siejamas su svarbiausia sąlyga - su tinkamu Lietuvos pasirengimu narystei, su pasirengimu konkurencijai. Mums Europos Sąjunga - ne tikslas, mums Europos Sąjunga - priemonė stiprinti mūsų valstybę, gerinti mūsų žmonių gyvenimą. Vadinasi, įstojimo siekti derėtų ne bet kokiomis sąlygomis ir ne kuo greičiau, o naudingiausiomis Lietuvai sąlygomis ir tik tada, kai tam būsime tinkamai pasirengę. Čia mūsų frakcijos ir Vyriausybės nuomonės skiriasi.
Teisėtvarkos srityje svarbiausiu Vyriausybės uždaviniu skelbiama kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija programos įgyvendinimas. Sveikiname! Bet štai bėda - mes nežinome tos programos. Todėl kovos siekio skelbimo nepakanka. Reikia ne tik kovos, reikia pergalės. Atėjo lemiamas laikas, lemiamas etapas: kas ką - ar mes juos, ar jie mus, ar nusikalstamas pasaulis - valstybę, ar valstybė, valdžia - juos. Mums atrodo, kad per ilgai, nusikalstamai per ilgai buvo nuolaidžiaujama, delsiama, atsitraukiama. Dabar reikia pulti ir laimėti. Mes tikėjomės, kad naujoji valdžia tam ryšis. Deja, programoje to neįžvelgiame.
Pritardami Vyriausybės siekiui remti gamybą, stiprinti ekonomiką, mes kartu matome, kad tai bus daroma vienpusiškai, kad didesnės pastangos, atrodo, bus skiriamos sudarant palankesnes sąlygas stambiajam kapitalui, tiems gamintojams, kurie jau įsitvirtinę rinkoje, ir tai gerai, bet blogai, kad siūlomos priemonės nepadės stotis ant kojų, kurtis smulkiems ir vidutiniams verslininkams, gamintojams. Manydami, kad Lietuvos kaimo ateitis - stiprus ūkininkas, prekinis ūkis, mes negalime pritarti bet kokiems bandymams palikti likimo valiai dešimtis tūkstančių žemės ūkio bendrovių narių, neturinčių galimybių, negalinčių savarankiškai ūkininkauti ir save socialiai apsaugoti. Mums nepriimtinas Vyriausybės per menkas, mūsų manymu, gal išskaidytas dėmesys šeimai, ypač jaunai šeimai.
Dėl šių ir kitų čia nepaminėtų priežasčių Jungtinės frakcijos Seimo nariai dėl Vyriausybės programos priėmimo susilaikys. Neabejojame, kad programa bus priimta, Vyriausybė dirbs. Tuo labiau jog čia buvo pasakyta, kad nepritarti negalima. Mes, sveikindami naująją Vyriausybę, įsipareigojame pritarti ir padėti įgyvendinti jai visus, mūsų manymu, pozityvius siekius, tikslus ir linkime sėkmės. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū ponui R.Smetonai.
Dabar pagal užsirašymo eilę Krikščionių demokratų frakcijos vardu kalbės ponas P.Katilius.
P.KATILIUS. Pone Prezidente! Pone Pirmininke! Gerbiamieji Seimo nariai! Vyriausybės nariai! Krikščionių demokratų partija, vykdydama valdančiosios koalicijos sutartį, parengė ir pateikė savo siūlymus Vyriausybės programos projektui parengti. LKDP pasiūlymai apėmė visas pagrindines Vyriausybės veiklos kryptis. Krikščionių demokratų frakcija pažymi, kad koalicijos partneriai - Tėvynės sąjunga dalykiškai įvertino LKDP pasiūlymus ir didelė jų dalis yra įtraukta į Vyriausybės programą. Seimui pateiktos programos skyriuose “Užsienio politika”, “Švietimas ir mokslas”, “Stiprinti nacionalinį saugumą ir krašto apsaugą” dominuoja Krikščionių demokratų pasiūlytos nuostatos. Šias sritis pagal tarpusavio susitarimą tenka kuruoti krikščionims demokratams. Už visas kitas valstybės valdymo sritis atsakomybės ėmėsi Konservatorių partija. Toks tarpusavio atsakomybės pasidalijimas atitinka rinkėjų, balsavusių atitinkamai už krikščionis demokratus ir konservatorius, santykį.
Krikščionių demokratų frakcija pažymi, kad konservatoriai didele dalimi atsižvelgė ir į kitus LKDP siūlymus. Pavyzdžiui, Vyriausybės programoje neliko nuorodų į Tėvynės sąjungos ir Pramonininkų konfederacijos pasirašytą memorandumą bei tiesioginių įsipareigojimų jį vykdyti. Atsargiau suformuluotos nuostatos dėl greito Valiutų valdybos modelio panaikinimo ir Lietuvos banko funkcijų išplėtimo monetarinei politikai vykdyti. Apibrėžiant mokesčių politiką Vyriausybės programoje rašoma: “Padidinti neapmokestinamąsias pajamas iki realaus, minimalaus gyvenimo lygio.” Vyriausybės programoje numatytos mokesčių lengvatos, kurios siejasi su neapmokestinamo minimumo pakeitimu, atitinka Krikščionių demokratų partijos siūlymus. Sudarydami koaliciją nei krikščionys demokratai, nei konservatoriai neatsisakė principinių savo programos nuostatų, kurios skiriasi ūkio ir socialinės politikos srityse. Rinkėjų dauguma balsavo už konservatorius, todėl ir Vyriausybės programoje vyrauja konservatorių pasiūlyta ūkio vystymo bei socialinė politika.
Krikščionių demokratų frakcija, iš esmės pritardama pateiktai Vyriausybės programai, vis dėlto turi pastabų dėl atskirų programos nuostatų.
Pavyzdžiui, pirma. Vyriausybės programoje rašoma: “Sureguliavus pajamų mokestį dešimt metų panaikinti pelno mokestį (...) sutvarkant mokesčius verslo pajamos, įskaitant dividendus ir palūkanas, nebus pakartotinai apmokestinamos. Šių nuostatų įgyvendinimas bus itin palankus akcijų savininkams. Jie bus suinteresuoti kontroliuojamose įmonėse minimizuoti savo bei dirbančiųjų darbo užmokestį ir tokiu būdu didinti pelną. Asmeniniam vartojimui reikalingas pajamas akcijų savininkams bus naudinga gauti tiesiogiai iš pelno dividendų forma.” Įgyvendinus šią Vyriausybės programos dalį, turtingiausių gyventojų sluoksnis galės išvengti vartojimui skirtų pajamų apmokestinimo, tuo pačiu santykinai bus padidinta mokesčių našta dirbantiesiems, kurių pagrindinis pajamų šaltinis yra darbo užmokestis.
Antra. Vyriausybės programoje numatytas dirbančiųjų darbo užmokesčio bei pensijų 1520% per metus augimas, esant 79% bendrojo vidinio produkto augimui, kelia tam tikrų abejonių.
Trečia. Vyriausybės programoje rašoma: “Vengti dvigubo ir išankstinio apmokestinimo.” Tuo tarpu išsivysčiusių šalių praktikoje taikomas 3 lygių apmokestinimas: pajamų, vartojimo išlaidų ir turto. Kiekviena mokesčių grupė atlieka svarbias funkcijas. Kurios nors mokesčių grupės atsisakymas reikštų Vyriausybės svertų įtakoti valstybės ūkio bei socialinę raidą sumažinimą. Frakcija yra už tai, kad būtų atsisakyta fizinių asmenų atskirų pajamų šaltinių apmokestinimo ir pereita prie visų pajamų, neatsižvelgiant į pajamų šaltinius apmokestinimo, diferencijuojant mokesčio tarifus pagal išlaidų kryptis bei dydį. Pavyzdžiui, iš visų gautų pajamų atėmus neapmokestinamąjį minimumą reikėtų sumažintu tarifu apmokestinti išlaidas gyvenamajam būstui įsigyti, kvalifikacijai kelti, o likusioms išlaidoms bei nepanaudotoms pajamoms taikyti progresyvinį apmokestinimą.
Ketvirta. LKDP frakcija mano, kad Vyriausybės programoje nepasakyti visi pagrindiniai Valiutų valdybos modelio atsisakymo motyvai. Panaikinus Valiutų valdybos modelį didelę dalį Lietuvos banko konvertuojamosios valiutos rezervų, kurie šiuo metu viršija 760 mln. JAV dolerių, bus galima panaudoti valstybės nuosaviems kreditiniams ištekliams papildyti.
Penkta. Vyriausybės programoje reikšmingas vaidmuo numatytas valstybės paramos smulkiam ir vidutiniam verslui bei naujų darbo vietų kūrimo, skatinimo, valstybės eksporto rėmimo, paramos žemės ūkiui fondams. Programoje yra nurodytos šių fondų lėšų panaudojimo kryptys, tačiau nenurodyti fondų pajamų šaltiniai.
Šešta. Krikščionių demokratų nuostata, kad kiekviena kaime gyvenanti šeima galėtų įsigyti iki 3 ha žemės sklypą netoli savo gyvenamosios vietos, į Vyriausybės programą neįtraukta. Skirtingai nuo LKDP rinkimų programos, Vyriausybės programoje parama kooperacijos plėtrai kaime nenumatyta.
Krikščionių demokratų frakcija, susipažinusi su Seimui pateikta Vyriausybės programa, mano, kad dauguma jos nuostatų neprieštarauja Krikščionių demokratų partijos rinkimų programai. Frakcija, nors ir turi kai kurioms programos nuostatoms kritinių pastabų, tačiau gerbdama rinkėjų pasirinkimą ir vykdydama koalicijos su Tėvynės sąjunga sutartį balsuos už Seimui pateiktą Vyriausybės programą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū ponui P.Katiliui.
Dabar Tėvynės sąjungos frakcijos vardu kalbės ponas A.Vidžiūnas.
A.VIDŽIŪNAS. Jūsų Ekscelencija Lietuvos Prezidente! Pone Seimo Pirmininke! Kolegos Seimo nariai! Vargu ar kas nors šioje salėje ir apskritai mūsų šalyje dar mano, kad Tėvynės sąjungos - Lietuvos konservatorių frakcija galėtų nepritarti savo ir koalicijos partnerių sudarytos Vyriausybės pateiktai programai. Mes iškėlėme protingiausius ir ryžtingiausius savo vyrus ir moteris ir įpareigojome juos įkvėpti dvasią per rinkimus ir per pastaruosius ketverius metus žadėtos programos nuostatoms, perkelti ją iš popieriaus į gyvenimą, atremti į tas nuostatas valstybės pažangą ir kiekvieno jos piliečio geresnio gyvenimo viltis. Mes ir mūsų Vyriausybė, turėdama platų aktyvių piliečių palaikymą, esame pasirengę padaryti Lietuvą pažangią, kuo tobulesnę, dar tik imančią klestėti visomis prasmėmis - valdymo struktūrų, finansų ir ekonomikos sistemos, socialinių garantijų, švietimo bei kultūros, žmogaus laisvių, teisių ir kitomis prasmėmis. Su Vyriausybe mūsų frakcija kalbėjosi porą kartų, plačiai tartasi dėl personalijų, plačiai diskutuoti programos teiginiai. Mes manome trupučiuką kitaip negu koalicijos partneriai - draugiškai. Mūsų nuomone, kaip tik Vyriausybės programoje daugiau atspindima, palyginti stipriai atspindima koalicijos partnerių - krikščionių demokratų programa, o galbūt kai kuriose vietose mažiau mūsų nuomonė.
Tai mes plačiai svarstėme ir suprantame, kad svarstoma Vyriausybės programa nėra visais atžvilgiais ideali ir visiems iki ašarų patinkanti. Tai suprantama. Gal tokių programų iš viso nebūna. Tai vis dėlto kolektyvinis darbas, lemtas noro kuo greičiau pradėti dirbti, esant iš šios aplinkybės išplaukiantiems redagavimo nelygumams, suderinimo užbaigtumo spragoms, abstraktesnių teiginių persvarai vienose dalyse, konkretesnių kitose. Bet kartu mūsų frakcija yra įsitikinusi, kad Vyriausybės programa apskritai nėra toks griežtas juridinis valstybės dokumentas. Pritardami jai mes ir jūs, kolegos iš kitų frakcijų, balsuosime labiau už politinį pasitikėjimą, o ne už baigtinį ir šventą, nejudinamą šalies ir žmogaus gaivinimo planą. Mes pirmiausia pritariame programos dvasiai - ministrų siekimui būti žmonių valdžia, o ne valdžios žmonėmis, plačiam pilietinės visuomenės ir kiekvieno piliečio svarbos pabrėžimui, doros ir teisingos vidaus ir užsienio politikos pasiryžimams, planuojamam viešumui tvarkant valstybės reikalus. Ypač iškeliame iš Tėvynės sąjungos - Lietuvos konservatorių ir krikščionių demokratų nuostatų plaukiančias moralios politikos ir valdžios nuostatas, pasirengimą atsakyti už savo veiksmus, sprendimus ir savo klaidas, pirma kritiškai žiūrėti į savo darbus, o tik paskui į oponentus. Lietuva taps tikrai kita valstybe, jei šios nuostatos bus nuoširdžiai įgyvendinamos.
Mes pritariame skaitmeninei kai kurių nuostatų išraiškai. Kai kas mano pernelyg optimistiškai, kai kas mano net savižudiškai, atseit kai ko, kas suplanuota, mūsų kraštuos dar greitai nebus įmanoma įgyvendinti. Jeigu kas sako, kad ši programa per daug abstrakti, per gausi bendrųjų teiginių, tegul man būna atleista, tas tėra anos pusės propagandininkas. Mano supratimu, ši Vyriausybė dažnu atveju kalba vyriškai tiesiai, nesislėpdama už aptakių frazių. Aš tiktai sakau kelias citatas. Apie planuojamus atlyginimus ir pensijas jau daug kalbėta ir rašyta. Dar kelios citatos: “Iš uždirbto lito visų mokesčių neturi būti mokama daugiau kaip 50 centų. Sumažinsime ministerijų iki 1617. Išplėtę apmokestinimo bazę sumažinsime pridedamosios vertės mokestį iki 15%, ne mažiau kaip 50%. Lengvatinių užsienio paskolų skirsime investicijoms į gamybą.” Ir daugybė kitų konkrečių teiginių. Toks atviras visuomenėj Vyriausybės įsivaizdavimas. Aš tikiu, aš nuoširdžiai sakau, gal ir ne viską pavyks įgyvendinti, bet pastangos padaryti daugiau, o ne mažiau, pastangos daugiau siekti konkretesnių, didelių darbų, mano supratimu, turėtų būti visų sveikintinas dalykas.
Čia tik paviršius, tik nuotrupos. Darbų susiplanuota sunkių, bet, mano supratimu, padaryti neišvengiamų - sukurti nacionalinę teisės sistemą, įveikti nusikalstamumą ir korupciją, sutvarkyti mokesčius, sutvirtinti iki šiol braškančius bankų sistemos pamatus, iš visų jėgų skatinti verslo investicijas, protingai ir rezultatyviai imtis kaimo gaivinimo, socialinės ir sveikatos apsaugos reikalų. Pagaliau pasiekti, kad kultūros ir švietimo rėmimas - tai nėra vienas sakinys svarbiausiuose dokumentuose, kad švietimas yra prioritetinė šalies plėtojimo sritis, ir jokių pastangų, ir jokių sugebėjimų šitam teiginiui įgyvendinti.
Mūsų frakcija supranta, kad prieštarauti šios Vyriausybės pateiktai programai ir visiems kitiems dabartinės valdžios daromiems darbams, visos Lietuvos vilties ir teisingumo siekimui, yra vieno kito Seimo nario svarbiausias darbas. Tai jų reikalas. Mūsų pasirengimas dirbti tvirtas (aš sakau frakcijos vardu) ir Tėvynės sąjungos - Lietuvos konservatorių frakcija siūlo tvirtinti Vyriausybės programą, kviečia šitokį žingsnį žengti ir kitas Seimo frakcijas, kviečia bendrai pareikšti, kad mūsų visų įsipareigojimai tarnauti Lietuvai, o visų mūsų tikslas - Lietuvos sėkmė. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, pone Vidžiūnai.
Tuo būdu mes baigėme kalbėti komitetų ir frakcijų vardu. Mes būsime rūsčiai kritikuojami, kad viršijame pagal Statutą svarstymui skiriamą laiką, tačiau prieš premjero žodį dar yra užsirašę 8 Seimo nariai individualioms kalboms. Ponas S.Kaktys nori tarti žodį dėl vedimo tvarkos. Prašom.
S.KAKTYS. Norėčiau paprašyti remiantis Seimo statuto 200 straipsniu nutraukti diskusijas. Manau, kad frakcijose ir komitetuose Vyriausybės programa buvo labai išsamiai išanalizuota, ir manau, kad tie Seimo narių, kurie norėtų kalbėti, žodžiai rinkėjus pasieks ir kitais būdais.
PIRMININKAS. Ačiū. Mes tikrai galėtume tai padaryti, nes dar laiko iš mūsų pareikalaus premjero žodis ir galimi klausimai. Bet kad dirbtume darniai, nesipykdami, aš pasiūlysiu dar du iš užsirašiusių - vieną iš kairės pusės, kitą iš dešinės, ir gal taip sutarsime. Jeigu neprotestuojame labai garsiai, tai aš kviečiu poną J.Valatką į tribūną ir paprašysiu taupyti laiką.
J.VALATKA. Jūsų Ekscelencija! Gerbiamasis posėdžio pirmininke! Gerbiamieji Seimo nariai! Ačiū, kad suteikėte žodį. Norėčiau trumpai grįžti prie programos skaičių. Vis dėlto šiandien apie skaičius buvo kalbama labai nedaug. Pateikta lentelė, kuri leidžia užsidirbti, mano galva žiūrint, yra visai priimtina ir teisinga, nes analizuojant vidutinį statistinį darbo užmokestį, imant 1994, 1995, 1996 metus augimas po 150 Lt per metus. Ir tai įvertinant, kad ekonomika stovi vietoje, kad niekas nieko nedaro. Jeigu gerbiamieji konservatoriai ką nors darys, manau, kad tie skaičiai tikrai bus įvykdyti, bet tai nebus dideli skaičiai, nes 300 dolerių mėnesinis atlyginimas einant mums į Europos Sąjungą turbūt nėra didelis.
Dabar trumpai norėčiau pakomentuoti mokesčių ir finansų politiką. Štai yra parašyta, kad sumažinsime PVM iki 15%. Ką tai reiškia? PVM dabar yra pagrindinis biudžeto šaltinis. Tai sudarys apie 560 mln. Lt. Įvertinant tai, kad biudžeto deficitas šiais metais yra 700 mln. Lt, kad energetikams duosime 791 mln., kad 400 mln., premjero žodžiais, mes nesurinksime į biudžetą, kad 1 mlrd. mes, tiksliau, ne mes, bet esame paskyrę bankų skoloms likviduoti vertybiniais popieriais, kad atsisakome pelno mokesčio, kuris sudarytų 613 mln., - aš nežinau, iš kur mes paimsime tų pinigų, nes turto mokesčio padidinimas iki 1,5% duotų papildomai, grubiais apskaičiavimais, apie 70 mln. Vyriausybės programoje yra labai geras noras apriboti ir išieškoti mokesčius iš šešėlinės ekonomikos, sustabdyti kontrabandą ir apmokestinti tuos visus prekių srautus. Kai kurių ekspertų duomenimis, tai apie 1,5 mlrd. Lt. Aišku, tiek mūsų Vyriausybė, ir labai gerai dirbdama, bijau, nesugebės. Čia yra tik geri norai ir daugiau nieko. Todėl ši dalis kelia didelių abejonių, nors neparašyta, kada tai bus padaryta, bet žiūrint į bendrą biudžeto augimą, į BVP augimą, kuris, mano galva, yra irgi realus, nes šaltinis bus ne ekonomikos kilimas, bet kainų, produkcijos kainų susilyginimas. Jeigu mes einame į Europos Sąjungą, tai yra dar labai daug prekių grupių, kai, norim ar nenorim, mūsų prekės turės sulyginti kainas. Tai yra realus šaltinis, kitaip būti negali.
Šiek tiek norėčiau pakalbėti apie pramonę ir energetiką. Kokios yra energetikos bėdos, jums labai gerai žinoma. Tačiau šioje programoje nėra nieko rimto, ką mes darysime su dviem terminalais, iš kurių vienas iš esmės privatus, o kitas bus privatizuojamas, kurie “kertasi” vienas su kitu. Ką mes darysime su “Mažeikių nafta”, su šituo būsimu ar nebūsimu koncernu? Privatizuosime jį ar neprivatizuosime? Štai skaitau programą: “Tęsdami privatizavimą, paliksime Valstybės kontrolėje strategines infrastruktūros objektus bei natūralių monopolijų sektorių.” Skaitau toliau: “Vykdant energetikos reformą numatyti konkrečias priemones, įgalinančias tęsti privatizavimą.” Na, nesusigaudau. Gal tie, kurie rašė, žino geriau?
Trumpai apie pramonę. Niekur programoje nepasakyta, kaip mes ginsime savo pramonę. Puikiai žinome, kad subsidijuoti žemės ūkį reikės. Iš kur imsime pinigų? Į Lietuvą šiandien galima viską atvežti. Savos gamybos gali nelikti. Užsienio kompanijos šiuo pereinamuoju laiku, per šiuos penkerius šešerius metus aktyviai skverbiasi ir užkariauja mūsų rinką. Visur ima rinką: nuo degalų pardavimo iki pramoninių prekių pardavimo. Jeigu mes nieko nedarysime, - o apie antidempingą aš čia nerandu nė žodžio, - šita įstatyminė bazė neleis mūsų pramonei konkuruoti Europos Sąjungos rinkoje. Todėl manau, kad čia Vyriausybei reikės labai labai daug padirbėti.
Trumpai dėl privatizavimo. Bus privatizuojamas telekomas. Kyla klausimas - ar geriau privati monopolija, ar geriau valstybinė monopolija? Kad tai yra monopolija, turbūt nekyla klausimas. Mes pasirenkame valstybinę monopoliją. Todėl atkreipdamas dėmesį į labai nedaug pastabų, kurias galėjau pasakyti per trumpą laiką, aš šiai programai nepritarčiau ir ją pavadinčiau “Vyriausybės laisvų veiksmų programa”. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū ponui J.Valatkai. Kviečiu į tribūną poną A.Švitrą.
A.ŠVITRA. Jūsų Ekscelencija Prezidente, pone Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai ir Vyriausybės nariai!
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga apskritai programai pritaria ir kviečia Seimą už ją balsuoti. Kartu noriu pasakyti kai kurias savo pastabas tiek, kiek leis laikas. Sveikintina tai, kad Vyriausybė stengsis didinti biudžeto įplaukas, užkirsdama kelią šešėlinei kuro, alkoholinių gėrimų bei tabako prekybai ir kontrabandai. Žinoma, visus mokesčius privalu surinkti, panaikinti kontrabandą. Bet “girtas” biudžetas tautai pavojingas. Alkoholio ir tabako gaminių vartojimas Lietuvoje turėtų būti labai sumažintas. Tai taip pat valstybės rūpestis. Didelis biudžeto įplaukų rezervas yra visa šešėlinė ekonomika, ne vien tik prekyba alkoholiu ir tabaku. Jos apimtys skaičiuojamos nuo 20 iki 40% bendro vidinio produkto. Jeigu Vyriausybei pavyktų apmokestinti šešėlinį verslą, tai ne tik biudžeto, skolų mokėjimo, daugelio socialinių problemų klausimai būtų išspręsti, bet išnyktų daugelis korupcijos priežasčių, nesąžininga konkurencija. Tai labai prisidėtų prie tautos ūkio gaivinimo ir augimo.
Sunku pritarti ketinimams atleisti įmones nuo delspinigių ir baudų. Juk verslininkai ne šventieji, jie ir toliau vengs mokėti mokesčius, išsisukinės. Lauks kitos “dovanų” valdžios, o gal net prieš laiką inicijuos, dirbtinai skatins naujos “dovanų” valdžios atėjimą. Ir vėl sąžiningi mokės, nesąžiningi išsisukinės, ir, neduok Dieve, laimės.
Galima tik pasidžiaugti Vyriausybės nuostata griežtai kovoti su nesąžiningais valdininkais, įkurti nepriklausomas kontrolės įstaigas, ypač ketinimui įsteigti prisiekusiųjų teismą sunkioms baudžiamosioms byloms nagrinėti. Apie tai P.Jakučionis kalbėjo ir siūlė Seime dar 1994 m., kai buvo svarstomi teisinės reformos metmenys. Bet tada šiai idėjai nepritarė nei “kairieji”, nei “dešinieji”. Neva atgyvenęs reikalas. Kaip mes atrodysime Europoje ir panašiai?! Tikrai, tai bene paprasčiausias būdas išgydyti teisėjų paperkamumą, jų baimę ir neryžtingumą kovojant prieš organizuotą nusikaltėlių pasaulį. Ir kaliniai, žinoma, privalo dirbti ir užsidirbti duoną sau, atlyginti žalą nukentėjusiesiems.
Nuvylė Tėvynės sąjungos - Lietuvos konservatorių pažadas Pramonininkų konfederacijai neliesti privatizavimo temos, turinčios ne tik svarbų ekonominį, bet dar svarbesnį moralinį aspektą. “Prichvatizatoriai” džiaugsis, bet nukentėję žmonės - tikrai ne. Be ryžtingų veiksmų, Vyriausybės turto santaupų atkūrimo fondas liks tuščias, kaip ir valdant LDDP, o žmonės, nesulaukę teisingumo, nusivils dar kartą.
Įdomi “naujovė” - natūriniai prekių mainai - lyg ir barteris su Rusija. Tokia naujovė kvepia 1991 m. Niekas pasaulyje prekiauti be pinigų nenori. Rusijos chaoso pelkėse yra nuskendę lietuviškų prekių už ne vieną šimtą milijonų litų. Ar bandysime dar kartą? Tačiau, jeigu būtų tikros garantijos, tokie mainai kaip laikina priemonė būtų naudingi. Mažiau reikėtų skolintis dolerių iš Vakarų bankų, atsirastų šiokia tokia papildoma rinka lietuviškoms prekėms. Bet ne be rizikos, kad Lietuva bus glaudžiau ūkiškai susieta su Rusija, kad susidarys lyg ir sumažėjęs įmonininkų suinteresuotumas techniniu progresu, kas savo ruožtu lėtins integraciją į Vakarų Europą. Kiekviena lazda turi du galus.
Programoje nesuformuluoti energetikos sprendimo būdai ir kaip išvengti finansų krizės. O tai svarbiausios ir skaudžiausios problemos. Lieka neaiškus santaupų ir indėlių grąžinimas, iš bankų išvogtų pinigų išieškojimas, “prichvatizuoto” turto sugrąžinimas valstybei, tyčia nuvertintų žmonių akcijų likimas, apgaulės būdu išviliotų investicinių čekių klausimas ir daug kitų. Prieš rinkimus visus juos konservatoriai žadėjo išspręsti žmonių naudai.
Tikimės, kad aštuntoji Vyriausybė, jau pradėjusi dirbti, savo programą papildys, detalizuos ir žmonėms suprantamai paaiškins. Linkime Vyriausybei sėkmės įgyvendinant savo programą. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū ponui A.Švitrai. Dabar aš iš tiesų norėčiau, kad mes bendru sutarimu galėtume pereiti prie baigiamosios dalies, kad galėtų kalbėti premjeras, atsakyti į klausimus, jeigu jūs dar jų turite, o po to tie, kurie nori, galės kalbėti dėl balsavimo motyvų. Kitaip sakant, aš pritariu anksčiau skambėjusiam pasiūlymui nutraukti, nors dar du Seimo narius buvau pakvietęs į tribūną. (Balsas salėje) Ponas Č.Juršėnas. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos! Klausimas yra labai rimtas, ir kiek aš žinau, ne vienas Seimo narys dar užsirašė diskusijoms, todėl bent jau reikėtų pabalsuoti, ar nutraukiam diskusijas, ar ne. Mūsų frakcija mano, kad vis dėlto dar tie Seimo nariai, kurie užsirašė, turėtų kalbėti. Primenu, kad ankstesniais atvejais Vyriausybės programa buvo nagrinėjama ne viename posėdyje. O tuo tarpu mes per pusę posėdžio, per pusantros valandos, na, faktiškai išeis per dvi valandas, norime viską išspręsti.
PIRMININKAS. Taigi yra du pasiūlymai: vienas - nutraukti, kitas - pratęsti. Pratęsus dar kalbėtų 6 asmenys iš kairiosios pusės, bet ir dėl balsavimo motyvų beveik tiek pat galės kalbėti, todėl aš siūlau palaikyti tą pasiūlymą, kad diskusija būtų nutraukta. Tuo tarpu registruojamės. Kolegos, prašom registruotis. Užsiregistravo 121 Seimo narys. Dabar balsuosime dėl diskusijų nutraukimo. Kas remia šį pasiūlymą, balsuos už, kas nori toliau diskutuoti, tas balsuos prieš arba susilaikys. Prašom balsuoti. 69 balsavus už, prieš - 33 ir 5 susilaikius, nutarta diskusijas nutraukti.
Dabar kviečiu į tribūną Ministrą Pirmininką poną G.Vagnorių.
G.VAGNORIUS. Jūsų Ekscelencija Prezidente, gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Mums malonu pažymėti, jog ši programa yra ne vien Vyriausybės, bet ir didžia dalimi Seimo darbo programa. Mes su malonumu turime pasakyti, kad iš tikro buvo gauta labai daug siūlymų, ir mes stengėmės kiekvieną Seimo siūlymą priimti. Nauja programos redakcija atspindi tas vertingas pastabas ir papildymus, kurie buvo gauti iš frakcijų, komitetų ir paskirų Seimo narių. Turiu pripažinti, jog šioje programoje taip pat nebuvo išvengta trūkumų. Turiu pripažinti, jog šios programos pagrindinis trūkumas, kad ji gali būti pernelyg maksimalistinė. Gali būti priekaištaujama, jog šioje programoje pernelyg orientuotasi į maksimaliai galimus aukštesnius socialinius rodiklius. Taip pat turiu pripažinti ir dar vieną mūsų trūkumą tai, jog su šia programa iš tikrųjų ne visi Seimo nariai galėjo suspėti susipažinti, o kai kurie, kaip parodė kai kurios pastabos, nebuvo ir perskaitę. Bet tai iš tikro yra mūsų trūkumas, nes programa buvo išdalyta vakar. Aš įsivaizduoju, kad Seimo nariams tiesiog pritrūko laiko iki galo ją peržiūrėti. Ši Vyriausybės programa - tai dar ne konkretus veiksmų planas. Esame pasižadėję, jog kiekviena ministerija turės konkrečius veiksmų planus - baltąsias knygas, kuriose bus numatomos papildomos priemonės, kaip įgyvendinti šios programos sumanymus. Mes negalėjome šioje programoje pateikti ir visų minėtų 17 programų, nes viena, net ir menkiausia verslui skatinti programa, net ir šios programos nuostatos, kurias buvome pateikę, pavyzdžiui, prieš Seimo rinkimus, deja, apima apie 15 ir daugiau puslapių. Tai mums būtų tekę parengti knygas, o šiuo atveju Vyriausybė teikia tvirtinti savo programos nuostatas. Tačiau aš jokiu būdu neįsivaizduoju, kad kada nors Vyriausybė galės pateikti konkrečius teisinius, finansinius mechanizmus - taisykles, pavyzdžiui, kokiais būdais yra skatinamas eksportas. Bet kuriuo atveju esame dėkingi už pastebėtus netikslumus, klaidas, stengsimės juos pataisyti rengdami Vyriausybės nutarimus, teikdami Seimo įstatymo projektus, taip pat rengdami konkretesnius veiksmų planus.
Naudodamasis proga noriu padėkoti dirbusiai, dabar dirbusiai Vyriausybei, ir ypač Ministrui Pirmininkui M.Stankevičiui už padarytus darbus, už tai, kas leidžia Lietuvai artėti prie Europos Sąjungos ir kurti demokratinius teisinius pamatus. Be abejo, turėčiau atskirai padėkoti buvusiam ministrui P.Gyliui už labai tokius emocingus pasiūlymus, pastabas, neabejoju, kad jo kalba mus nuteiks daug ryžtingesniam, tvirtesniam darbui, tvirtesniems sprendimams. Bet kuriuo atveju net ir kritika, kuri kartais prasilenkia ir su faktais, objektyvia realybe, visuomet pasitarnauja tik geriems dalykams.
Jeigu Seimas galės patvirtinti šią programą, mes šį Seimo sprendimą vertinsime kaip įpareigojimą padaryti viską, kas įmanoma ir kas neįmanoma. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū ponui G.Vagnoriui. Mes iš tikrųjų smarkiai viršijome Statuto numatytą laiką, o aš matau, kad užsirašė nemažai tų pačių asmenų, kurie norėjo kalbėti, tai jie galės tai padaryti kalbėdami dėl balsavimo motyvų. Aš siūlyčiau taip ir susitarti. Ponas Č.Juršėnas turėjo kitokią nuomonę. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Aš labai atsiprašau, gerbiamasis pirmininke, premjeras dar turėtų atsakinėti į klausimus, ir čia mes užsirašėme klausti, o po to dėl balsavimo motyvų.
PIRMININKAS. Deja, aš turiu pakartoti trečią kartą, jog mes viršijome Statuto numatytą laiką. (Balsai salėje) Tuoj pat išgirsiu rūsčią kritiką dėl to. Tiesa, aš nestabdžiau tų, kurie kalbėjo labai ilgai, nors ir kartojosi. Galbūt mes susitarkime, kad į porą klausimų ponas G.Vagnorius atsakys, o kiti galės kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašom. Ponas J.Olekas.
J.OLEKAS. Gerbiamasis premjere, aš norėčiau paklausti. Mes jau keletą kartų diskutavome, tačiau programoje taip ir neatsirado vietos padengti biudžeto įsiskolinimų medikams. Manau, kad čia tikrai gera vieta tai akcentuoti. Medikai šito dalyko laukia ir niekaip negali sulaukti.
G.VAGNORIUS. Deja, Statutas neleidžia keisti tos programos redakcijos, kuri buvo vakar išdalyta. Tačiau dar vakar susitikime su Biudžeto ir finansų komiteto vadovais mes aptarėme, kokiais būdais, kokia tvarka sieksime padengti įsiskolinimus iš dalies savivaldybėms, taip pat ir medicinos įstaigoms.
Norėčiau priminti, kad dabar yra planuojama, jog nacionalinis biudžetas negaus apie 400 mln. litų planuotų įplaukų, o savivaldybės - apie 120 mln. litų. Mes, svarstydami kitų metų projektą, planuojame dalį įsiskolinimų savivaldybėms dėl to, kad nebuvo įvykdytas nacionalinis biudžetas, dengti iš kitų metų valstybės biudžeto numatant papildomas dotacijas. Šitas klausimas jau yra svarstomas.
PIRMININKAS. Toliau nori klausti ponas M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Aš norėčiau prašyti, kad man leistumėte kalbėti dėl balsavimo motyvų.
PIRMININKAS. Taip. Dėl vedimo tvarkos - ponas A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, vis dėlto mes turėtume laikytis Seimo statuto reikalavimų ir numatytų procedūrų. Seimo statuto 200 straipsnis, kurį labai gerai žino Seimo narys Č.Juršėnas, nes rengė šitą Statutą, labai aiškiai reglamentuoja, kiek laiko iš viso yra skiriama Vyriausybės programos svarstymui ir priėmimui. Aiškiai pasakyta: pirmiausia išklausoma komitetų ir frakcijų išvadų - tai buvo padaryta. Po to rengiama diskusija, kurios pabaigoje žodis suteikiamas Ministrui Pirmininkui, galimybė jam ir ministrams dar kartą atsakyti į Seimo narių klausimus. Iš viso iki 1,5 valandos. Visai procedūrai skiriama 1,5 valandos. Mes seniai šitą laiką viršijome. Todėl aš siūlau dar kartą visiems gražiai susitarti, kad baigiame atsakinėti į klausimus. Tie patys, kurie užsirašė klausti, yra užsirašę kalbėti ir dėl balsavimo motyvų.
Aš siūlau pereiti prie kalbėjimo dėl balsavimo motyvų dėl viso nutarimo.
PIRMININKAS. Ar galime sutarti dėl to, ar reikėtų balsuoti? Gal sutarkime? Juk iš tikrųjų buvo labai daug galimybių kalbėti. Tai sutarėme, taip? Kalbėsite dėl balsavimo motyvų, taip? Gerai. Prašome užsirašyti dėl balsavimo motyvų. (Balsai salėje) Iš tų pačių, taip?
Prašom, pone Pronckau. Jūs esate užsirašęs.
M.PRONCKUS. Jūsų Ekscelencija Prezidente, gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Tėvynės sąjungos - Lietuvos konservatorių partijos rinkiminėje programoje rašoma: biudžete kasmet planuoti ne mažiau kaip 10% išlaidų kaimo, žemės bei miškų ūkio tikslams”. Galiojančiame Žemės ūkio ekonominių santykių reguliavimo įstatyme sakoma, kad nacionalinei žemės ūkio plėtojimo programai ir žemės ūkio santykių valstybinio reguliavimo priemonėms įgyvendinti numatoma ne mažiau kaip 10% nacionalinio biudžeto išlaidų. Pateiktame svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos projekte šių skaičių nėra. Vietoje jų skyriuje, kuris kalba apie šalies žemės ūkio reikalus, programos rengėjai tris kartus numato, keturis kartus siekia, po du kartus remia ir plėtoja, taip pat sudaro, nustato, plačiau taiko ir kai ką daro pagal išgales.
Aš esu skaitęs daug įvairių programų ir pakankamai gerai įsivaizduoju, kaip po gražiais žodžiais bei viliojančiais pažadais galima paslėpti esmę. Minėtų išsireiškimų esmė gana paprasta: žadant kaimui vos ne dangiškus migdolus, mažinti jam biudžetinę paramą. Dėl to aš negaliu balsuoti, tam negaliu pritarti ir kviečiu visus nebalsuoti.
PIRMININKAS. Dabar žodį dėl balsavimo motyvų gauna ponas A.Akstinavičius.
A.AKSTINAVIČIUS. Labai gaila, kad nepavyko paklausti premjero. Aš dabar tuo pasinaudosiu. Dauguma Seimo narių tikriausiai labai pageidautų pamatyti tas 17 konservatorių programų. Tikrai būtų labai įdomu jas pastudijuoti.
Dabar apskritai dėl šitos programos. Kaip minėjo mano partijos bičiuliai, iš tikrųjų ta programa paremta bendromis tezėmis, bendrais teiginiais. Ją bus labai sunku kontroliuoti, ir Seimo kontrolės funkcija bus labai apsunkinta. Premjeras kalbėjo apie kažkokias baltąsias knygas, bet nežinau, ar pagal jas bus galima vykdyti tą kontrolę ir ar Seimo nariai jas gaus. Pagal bendrų teiginių programą bus labai sunku žmonėms dirbti, kai nežinoma, kokia kryptimi bus einama. Manau, kad ir eiliniam žmogui, kuris skaitys tą programą, kils labai daug neaiškumų, kaip toliau gyventi, kaip toliau dirbti.
Dabar norėčiau pakalbėti apie vieną svarbų punktą - teisėtvarką ir teisėsaugą. (Gaila, kad aš negavau 5 min. pakalbėti.) Noriu pasakyti, kad mes negalime pritarti šiai sričiai. Pirmiausia čia mes vėl pasigendame konkretumo. Skaitant tuos du puslapius, kuriuose kalbama apie teisėtvarką, man kelia nerimą vienas punktas. Čia visai neseniai buvo pateiktas kovos su korupcija įstatymo projektas, kurį pateikė konservatoriai. Jame apskritai nieko nebuvo pasakyta apie korupciją. Įdomus vienas teiginys: kad korupcija ir reketas yra du skirtingi, tarpusavyje nesusiję dalykai. Ir man neramu, kad šioje programoje iš viso nekalbama apie reketą.
Toliau. Socialdemokratų nuomone, programoje turi būti atskiri punktai apie pasienio policiją ir apie kelių policiją. Nieko neužsimenama apie Saugumo departamentą, kokias jis funkcijas turėtų vykdyti. Nematome šioje programoje ir teismų, policijos, prokuratūros darbo pasiskirstymo, jų funkcijų derinimo. Įstatyminės bazės parengimas taip pat yra tiktai aprašomas. O kur yra priešreketiniai, antikorupciniai įstatymai? Apie juos apskritai šioje programoje neužsimenama.
Socialdemokratai pasigenda ir kalbos apie imuniteto tarnybą, kuri, mūsų įsitikinimu, leistų sėkmingai kovoti su korupcija ir kitais pažeidimais. Taip pat nematome tokio svarbaus punkto, kaip elgtis su konfiskuotu nusikaltėlių turtu. Mes įsitikinę, kad konfiskavus tą turtą galima materialiai remti ir teisėtvarkos organų bazę. Iš to galima mokėti priedus prie algos.
Taip pat pasigendame ir visuomenės įtraukimo...
PIRMININKAS. Pone Akstinavičiau, jūsų laikas baigėsi. Ačiū. Dabar prašom, pone Juršėnai. Jūs galite kalbėti dėl balsavimo motyvų.
Č.JURŠĖNAS. Jūsų Ekscelencija Prezidente, gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos! LDDP frakcija nepritaria šitai programai ir tai daro dėl kelių priežasčių. Esminė, pagrindinė priežastis yra ta, kad programa daugelyje vietų yra daugiau gražių lozungų, tikrai nuostabių pažadų rinkinys, o ne programa, paremta kapitaliniais argumentais, siūlymais, kaip tai įmanoma padaryti per palyginti trumpą laiką. Juo labiau, kaip čia buvo kalbėta tiek frakcijų, tiek atskirų Seimo narių vardu, yra ir vidinių prieštaravimų tarp programos dalių, tarp įvairių teiginių. Tai viena.
Antra. Iš tikrųjų, mano supratimu, yra pažeidžiama nustatyta tvarka, galiojantys įstatymai ir visų pirma - Seimo statutas. Nei Konstitucija, nei Statutas, nei kiti įstatymai nekalba apie Vyriausybės programos projektą. Yra kalbama apie programą, tuo tarpu mums yra pateiktas jau trečiasis programos variantas. Išeitų, kad Vyriausybės programa nagrinėjama kaip eilinis įstatymas arba net koks nors eilinis Seimo nutarimas. O čia yra ypatingas dalykas. Pagal Statuto 200 straipsnį yra aiškiai pasakyta: arba pritariam programai, arba ne. Jeigu nepritariame, vadinasi, mes ją grąžiname tobulinti. Kaip sakiau, pati Vyriausybė pateikė tris programos variantus. Tai yra aiškus, šiurkštus Statuto pažeidimas.
Ir trečia, tai, žinoma, diskusijų sutrumpinimas iki minimumo, nors Seimo statutas to nenumato. Reikia atidžiai skaityti tą patį 200 straipsnį. Taigi kapitaliniu klausimu Seimo nariams, o ypač opozicijos atstovams, nebuvo leista kalbėti. Štai dėl visų šitų priežasčių mes balsuosime prieš.
PIRMININKAS. Aš manau, kad visi tie, kurie pateikė kritinių pastabų ir pasiūlymų, visiškai neprieštaravo, kad Vyriausybė dirbtų dar tobuliau negu pagal programą.
Dabar ponas A.Sysas, iš anksto užsirašęs. Prašom. Minutėlę! Pabandykite prie šoninio.
A.SYSAS. Galiu kalbėti? Ačiū. Aš irgi nenorėčiau pritarti šiai programai, kadangi, kaip minėjo ir kiti oratoriai, tai yra daugiau lozungų rinkinys. Mes Vyriausybės programoje pasigedome planų išgyvendinti totalinį darbo įstatymų ignoravimą, kuris tūkstančius dirbančiųjų paverčia vergais arba darbdavių įkaitais. Programoje manęs neįtikino, kad valdant šiai Vyriausybei sąžiningai ir gerai dirbančiam žmogui užteks darbo užmokesčio išmaitinti šeimą ir nereikės prašyti socialinių pašalpų. Neįtikino, kad darbo žmogui grįš pasitikėjimas, jog gali laimėti teisingumas, o ne pinigai. Programoje kalbama apie aktyvią užimtumo politiką, bet, kaip ir prieš tai buvusiose Vyriausybių programose, nenurodomos prioritetinės ūkio kryptys. Todėl man neaišku, kaip mes galime kalbėti apie aktyvią užimtumo politiką? Kalbame apie išskirtines socialines garantijas turinčių gyventojų grupių skaičiaus mažinimą ir čia pat planuojame papildomas privilegijas valdininkams, draudžiant pensiniu ir sveikatos draudimu.
Kalbame apie tai, kad bus ginamos darbo žmonių teisės, ir čia pat, pažeisdami priimtą Lietuvoje 172ąją Tarptautinę darbo konvenciją, vėl norime grąžinti prioritetą bankams bankroto atveju. Todėl aš pasisakau prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi 4 opozicinių frakcijų atstovai jau kalbėjo prieš. Kadangi mes stropiai laikomės Statuto, galėtų kalbėti tie, kurie remia Vyriausybės programą. Aš siūlyčiau prie šoninio arba centrinio mikrofono. Jūs norite paremti programą, pone Medalinskai, taip? Nes dabar galima tik remti.
A.MEDALINSKAS. Pirmiausia aš norėjau pasakyti, kad tikiuosi, jog mano pavardės dingimas iš norinčių kalbėti nereiškia blokavimo, ir džiaugiuosi, kad ta klaida ištaisyta.
Antra. Mūsų, Liberalių reformų frakcija, nekalbėjo dėl pačios programos tuo metu. Mes manėme, kad bus kviečiami, kaip visą laiką būdavo, frakcijos vadovai. Dabar nauja taisyklė.
Aš galiu pasakyti, kad mūsų frakcija remia šią programą, tačiau yra tam tikrų klaustukų, kurių aš norėjau klausti ir gerbiamojo premjero. Pirmiausia klaustukų yra dėl Vyriausybės sudėties, ir klausimas, kurį norėjau pateikti premjerui, yra toks: kaip atskirų ministrų buvimas Vyriausybėje atsilieps finansinei ūkinei programai ir kaip tai bus sėkmingai realizuota? Tačiau, kaip sakiau, kiekviena programa nebūna be tam tikrų trūkumų. Įvairių Vyriausybių programose visą laiką jų būna, tačiau bendrai mes remiame tuos radikalius žingsnius ir tikimės, kad jie ateityje bus įgyvendinti. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū, pone Medalinskai, aš supratau, kad jūsų frakcija remia programą. O kitą kartą jūs tikrai nepamirškite užsirašyti iš anksto. Čia jokios blogos valios nebuvo, tiesiog jūsų frakcijos nepatyrimas.
Ar dar kas nors nori kalbėti, kas remia programą? Ponas A.Bartkus. Galbūt mes tuo ir apsiribosime.
A.BARTKUS. Gerbiamasis Prezidente, gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Na, čia teko išgirsti labai daug nuomonių, tačiau jau pati pirmoji Tėvynės sąjungos programa, kuri buvo vadinama Lietuvos sėkme, buvo konkreti. Dar konkretesnė Vyriausybės programa, kurios įsipareigojimas - tarnauti Lietuvai ir kurios tikslas taip pat yra Lietuvos sėkmė. Todėl kas ko nenorėjo, tas to nematė, o kas ką norėjo, tas rado šioje programoje.
Kaimo žmonės gali rasti labai konkrečią kaimo žmonių ir ūkininkų rėmimo programą. Kas nori teisingumo, tas randa jį teisėsaugos skyriuje. Kartu su Valstybės kontrolės departamentu bus peržiūrėta, ar teisėtai privatizuotos kai kurios įmonės, ir t.t. Todėl Tėvynės sąjungos frakcija iš esmės pritaria šiai programai ir prašo balsuoti. Nuo šiandieninės diskusijos ji nebus geresnė. Mes kviečiame balsuoti, priimti ją ir įgyvendinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš matau, kad daugiau norinčių paremti programą nėra. Visi apsisprendę. Kalbėti nėra reikalo. Pereiname prie balsavimo. Prašau registruotis. Registracija pradėta. Prašau registruotis.
Užsiregistravo 121 Seimo narys. Teikiu balsuoti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos”. Nutarimas yra trumpas, vientisas. Siūlau balsuoti už jį iš karto. Balsuosime pakeldami rankas. Prašome pakelti rankas, kas balsuoja už šį nutarimą.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 86.
PIRMININKAS. Už balsavo 87. Kas prieš šį nutarimą dėl Vyriausybės programos?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 21.
PIRMININKAS. Prieš - 21. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 13.
PIRMININKAS. Susilaikė 13. Taigi 87 Seimo nariams pritarus nutarimui “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos”, 21 balsavus prieš ir 13 susilaikius, nutarimas yra priimtas, programa patvirtinta. Po trumpos 3 minučių pertraukos turėtume pereiti prie priesaikos procedūros. (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame posėdį. Prašom visus užimti savo vietas. Prašom pasiruošti labai reikšmingai ir iškilmingai procedūrai - naujosios Vyriausybės narių priesaikai. Kviečiu naujosios Vyriausybės narius užimti vietas priekyje. Dar sykį prašau dėmesio! Gerbiamieji Seimo nariai, prašom susikaupti, prašom užimti vietas. Gerbiamuosius žurnalistus, užfiksavusius istorinius momentus, prašyčiau irgi užimti žurnalistams skirtas vietas. Prašom, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji Vyriausybės nariai, Jūsų Ekscelencija, čia yra viena vieta... Gerbiamąjį premjerą irgi kviečiam arčiau, į šią eilę. Gerbiamuosius žurnalistus paprašysim atsitraukti šiek tiek toliau.
Gerbiamieji Seimo nariai, pradedam Konstitucijoje ir įstatymuose numatytą Vyriausybės narių priesaikos procedūrą. Gerbiamuosius Seimo narius prašytume laikytis rimties. Priimant priesaiką Seimo narius ir kitus čia dalyvaujančius paprašysim atsistoti. O pagal įstatymą priesaiką priima Seimo Pirmininkas. Prašom, Seimo Pirmininke.
# V.LANDSBERGIS. Jūsų Ekscelencija Respublikos Prezidente, gerbiamieji Vyriausybės nariai ir visi Seimo nariai, visi dalyvaujantys! Prieš mane - Respublikos Prezidento dekretas “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudėties”, pasirašytas gruodžio 4 d. Pagal jį dabar, Seimui patvirtinus Vyriausybės programą ir Vyriausybę, aš kviesiu iš eilės Vyriausybės narius duoti priesaiką. Pirmoji - ponia L.Andrikienė.
L.L.ANDRIKIENĖ. Aš, Laima Liucija Andrikienė, prisiekiu būti ištikima Lietuvos Respublikai, prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą. Prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas!
V.LANDSBERGIS. Toliau prisiekia ponia I.Degutienė.
I.DEGUTIENĖ. Priesaika
V.LANDSBERGIS. Kviečiu duoti priesaiką poną V.Babilių.
V.K.BABILIUS. Priesaika
V.LANDSBERGIS. Kviečiu prisiekti poną A.Čapliką.
A.ČAPLIKAS. Priesaika
V.LANDSBERGIS. Kviečiu prisiekti poną J.Galdiką.
J.GALDIKAS. Priesaika
V.LANDSBERGIS. Kviečiu duoti priesaiką poną V.Knašį.
V.P.KNAŠYS. Priesaika
V.LANDSBERGIS. Kviečiu prisiekti poną I.Lazdinį.
I.LAZDINIS. Priesaika
V.LANDSBERGIS. Kviečiu prisiekti poną R.Matiliauską.
R.MATILIAUSKAS. Priesaika
V.LANDSBERGIS. Kviečiu prisiekti poną V.Pakalniškį.
V.PAKALNIŠKIS. Priesaika
V.LANDSBERGIS. Kviečiu prisiekti poną R.Pleikį.
R.PLEIKYS. Priesaika
V.LANDSBERGIS. Kviečiu duoti priesaiką poną A.Saudargą.
A.SAUDARGAS. Priesaika
V.LANDSBERGIS. Kviečiu prisiekti poną K.Skrebį.
K.SKREBYS. Priesaika
V.LANDSBERGIS. Kviečiu duoti priesaiką poną Č.Stankevičių.
Č.V.STANKEVIČIUS. Priesaika
V.LANDSBERGIS. Kviečiu duoti priesaiką poną S.Šaltenį.
S.ŠALTENIS. Priesaika
V.LANDSBERGIS. Kviečiu prisiekti poną Z.Zinkevičių.
Z.ZINKEVIČIUS. Priesaika
V.LANDSBERGIS. Kviečiu prisiekti poną V.Žiemelį.
V.ŽIEMELIS. Priesaika
V.LANDSBERGIS. Kviečiu duoti priesaiką poną A.Žvaliauską.
A.ŽVALIAUSKAS. Priesaika
V.LANDSBERGIS. Kviečiu duoti priesaiką poną G.Vagnorių.
G.VAGNORIUS. Priesaika
V.LANDSBERGIS. Vyriausybė prisiekė. Lietuva turi naują Vyriausybę. Sveikinu visus čia esančius, sveikinu visus, kurie mane girdi. Linkėkime Vyriausybei daug jėgų, ištvermės ir tikėjimo savo misija. Geros kloties visai mūsų šaliai! (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, toliau tęsiame mūsų posėdį. Žodį nori tarti Respublikos Prezidentas. Prašom visų rimties ir dėmesio.
Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji Vyriausybės nariai, prašom visus sėsti į savo vietas. Žodį tars jo Ekscelencija Respublikos Prezidentas A.Brazauskas.
# A.M.BRAZAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, naujoji Vyriausybe, šioje salėje per mūsų nepriklausomybės metus mes girdėjome daug priesaikų, patys ne vieną kartą tai darėme. Šiandieną buvome naujos Lietuvos Vyriausybės priesaikos liudininkai. Aš labai nuoširdžiai noriu pasveikinti jus, gerbiamasis premjere ir ministrai, ir iš visos širdies noriu palinkėti, kad mūsų valstybės, visų valdžios institucijų bendras tikslas būtų tvirtinti mūsų valstybės teisinius pagrindus, tvirtinti mūsų valstybės ekonominius, socialinius, kultūrinius ir visų kitų sričių pagrindus, o mūsų pastangos duotų gerų rezultatų. Visi mes esame tuo suinteresuoti, visi mes norime, kad Lietuvoje žmonėms būtų gera gyventi, kad jie mažiau reikštų pretenzijų valdžiai, kad Lietuvą matytų pasaulis, kaip klestinčią, demokratišką valstybę, kuri nesukeltų problemų ir užsienio partneriams, nesukeltų problemų savo kaimynams, regioniniams kaimynams, taip pat nesukeltų problemų daugelyje kitų sričių, kuriomis mes organiškai susiję su pasaulio valstybių bendrija. Mano patys nuoširdžiausi sveikinimai jums.
Nors praretėjo buvusios Vyriausybės ministrų gretos, jie visi įdėmiai klausė naujosios Vyriausybės programos svarstymo ir atsiliepimų apie ją. Aš norėčiau labai nuoširdžiai padėkoti M.Stankevičiui, buvusiam pastaruoju metu premjerui. Aš labai nuoširdžiai noriu padėkoti ir visiems ministrams, kurie (vieni ilgiau, kiti trumpiau) buvo Vyriausybėje, taip pat čia sėdinčiam J.Biržiškiui, kuris buvo vienintelis visų Vyriausybių narys ir, galiu pasakyti, vienas iš sėkmingiausiai dirbusių ministrų. Nelengvas buvo kelias visų Vyriausybių, kurios buvo Lietuvoje per šitą daugiau nei 6 metų nepriklausomybės laikotarpį. Tai yra sudėtingos žmonių sąmonės, ekonominių santykių, nuosavybės santykių, požiūrių vienas į kitą, politinių struktūrų formavimosi, politinių partijų, net pačiame mūsų Seime, transformacijos, tai yra nepaprasti ir gana skausmingi procesai, kuriuose mes visi dalyvavome, o Vyriausybės tiesiogiai turėjo realizuoti pagrindines idėjas, mintis, įstatymus ir sprendimus, kurie buvo priimami šitoje salėje. Todėl dar kartą noriu širdingai padėkoti bei pasakyti jums, kad nors ir visokių epitetų ir charakteristikų jums teko išgirsti per tą laikotarpį, tačiau stenkimės būti objektyvūs, nesvarbu, kokių mes bebūtume politinių įsitikinimų, ir matykime tai, kas padaryta, matykime tai, ką reikės padaryti pačiu artimiausiu metu. Programa, kuri šiandieną yra priimta Seimo, nėra labai paprasta, o ji yra labai sudėtinga, reikalaujanti ir iš Vyriausybės didžiulių pastangų, reikalaujanti didelio supratimo, bendrų Vyriausybės ministerijų, ministrų, premjero, taip pat ir kitų institucijų veiksmų. Mes turėtume bendromis jėgomis siekti šitų pagrindinių ir labai kilnių tikslų - geresnio gyvenimo mūsų tautai, mūsų valstybei, mūsų žmonėms. Sėkmės jums. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame Respublikos Prezidentui, dėkojame Vyriausybės nariams, Seimo nariams. Dabar mes, aišku, jau dirbame šiek tiek ilgiau, negu buvo numatyta pagal mūsų darbotvarkę. Skelbiame pertrauką iki 13 val. 10 min.
Prieš pertrauką turiu paskelbti dar vieną informaciją. Šiandien 14 val. I Seimo rūmų 209 kabinete įvyks pirmasis Baltijos Asamblėjos delegacijos posėdis. Prašome dalyvauti.
Dabar pertrauka. Susirinksime 13 val. 10 min.
PIRMININKAS. Pertrauka baigėsi. Kviečiu visus užimti savo darbo vietas. Darbą tęsiame šiek tiek vėluodami. Aš siūlau dirbti pagal patvirtintą darbotvarkę, nors joje laikas yra 1 valanda ir 10 min. nukeltas į priekį. Vadinasi, jeigu po pietų pateikimuose mes nesugebėsime sutaupyti laiko, tai ir posėdis užtruks valanda ilgiau. Dabar dirbame iš eilės.
Kviečiu į tribūną Vidaus reikalų ministrą V.Žiemelį pateikti 12 darbotvarkės klausimą - Lietuvos Respublikos valdininkų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.P17(3). Priėmimo stadija. Prašome referuoti apie tai, kokias padarėte pataisas, ar atsižvelgėte į komitetų išvadas.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, padarėme pataisas, atsižvelgdami į Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymą, - išbraukėme žodžius trečiajame straipsnyje “arba netenka pasitikėjimo dėl jam pavestų pareigų nevykdymo, arba netinkamo vykdymo”. Pabaigoje taip pat tuos pačius žodžius išbraukėme, vadovaudamiesi Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymu atsisakyti šitos formuluotės.
PIRMININKAS. Jūs teikiate įstatymą priimti?
V.ŽIEMELIS. Taip.
PIRMININKAS. Pradedame įstatymo priėmimo procedūrą. Yra Seimo nario P.Papovo siūlymų, tačiau tai yra... Taip, yra ir dėl pirmojo straipsnio bei dėl kitų straipsnių. Taigi pradedame priėmimo procedūrą pastraipsniui.
Jeigu aš gerai suprantu, tai iš tikrųjų dėl pirmojo straipsnio yra Seimo nario P.Papovo siūlymas visą šeštąją dalį išdėstyti taip: “pareigybių priskyrimą “A” lygiui ir pareigybių sąrašą tvirtina Seimas Vyriausybės teikimu”. Tai yra pirmojo straipsnio šeštoji dalis. Taip? Ar Seimo narys P.Papovas... Seimo narys A.Salamakinas. Prašom.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi P.Papovas išvykęs, jam atstovausiu aš. Siūlau palikti taip, kaip buvo, kad Vyriausybė teiktų “A” lygio sąrašą, nes ir įstatyme, ir kitur numatyta, kad tai yra Vyriausybės prerogatyva. Man ir LDDP frakcijai nelabai suprantama, kaip Seimas šitą procedūrą vykdys, kai pats Seimas sau teiks “A” lygio valdininkų sąrašą, todėl mes ir siūlome palikti, kad Vyriausybė teiktų “A” lygio sąrašą.
PIRMININKAS. Dabar kalbėsime... Gal pranešėjas pritaria siūlomai pataisai?
V.ŽIEMELIS. Ne, nepritariu. Aš prieš pateikdamas jau pasakiau, kodėl nepritariu - yra išplečiamas pateikiamų asmenų sąrašas. Ne tik Seimas, bet kiekvienas Seimo narys turi įstatymų leidimo iniciatyvos teisę. Valdininkų yra ne tik Vyriausybėje, bet ir Prezidentūroje.
PIRMININKAS. Dabar turėsime apsispręsti dėl siūlomos Seimo nario P.Papovo pataisos, kurią pateikė Seimo narys A.Salamakinas. Apsispręsime balsuodami. Dabar dėl balsavimo motyvų dėl pataisos nori kalbėti Seimo nariai V.Andriukaitis ir Č.Juršėnas. Vienas - už, vienas - prieš. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, apskritai įstatyme turėtų būti nurodytas kažkoks tai “A” lygio pareigybių teikimo mechanizmas. Šiuo atveju, aš manau, negerai, kai mes “A” lygio valdininkų pareigybes galime nustatinėti bet kaip. Vis dėlto turėtų būti pagrindiniai dokumentai, tarkime, Konstitucija, kurioje jau būtų užfiksuotos pareigybės, iš kurių mes vienas galėtume pavadinti politinėmis, o kitas - ne. Be to, galbūt turėtų būti kažkoks bendras įstatyminis aktas, pagal kurį Seimas nuspręstų, kaip nustatomos tos “A” lygio pareigybės, nustatoma ir jų keitimo procedūra. Šiuo atveju turėtų būti numatomas teikėjas, nes negali tokie fundamentalūs dalykai būti daromi bet kaip. Šiuo atveju Vyriausybės teikimas nėra blogas variantas (nes vis tiek Seimas galutinį sprendimą priima), bet tik Vyriausybė tą teikimą turėtų daryti vadovaudamasi pagrindiniais dokumentais. Todėl kai mes priiminėjome Valdininkų įstatymą, mes jau tada buvome atkreipę dėmesį į tai, kad Vyriausybė negali teikti bet kaip, kad jinai turi kažkuo remtis, todėl prašėme pirmiausia patvirtinti valdymo koncepciją, valdymo programą, bet tas dabar dar nepadaryta. Vadinasi, geriau būtų palikti Vyriausybės teikimą, bent jau dabar, bet susitarti, kad ateityje Seimas patvirtintų valdymo hierarchiją, valdymo koncepciją, pagal kurią Vyriausybė, vykdydama tą ilgalaikę programą, galėtų patikslinti tas pareigybes ir galėtų teikti Seimui savo iniciatyva. Teikimo mechanizmas iš tikrųjų turėtų būti.
PIRMININKAS. Jūs pritariate pataisai, taip? Seimo narys Č.Juršėnas gali tik nepritarti pataisai. Ar jūs norite kalbėti? Taip. Prašom. Seimo narys Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke ir mielieji kolegos, aš nenoriu pritarti dėl kelių priežasčių. Manau, tas mechanizmas, kuris buvo anksčiau, buvo aiškesnis ir kryptingesnis. Vyriausybė apibendrina vienokius ar kitokius siūlymus ir teikia Seimui, o Seimo valia - tvirtinti ar netvirtinti. Tuo pačiu noriu pasakyti ir pranešėjui, ir kitiems, kad kai kurių Seimo narių įstatymų leidimo iniciatyvos teisė nėra absoliuti, jinai yra apribota Konstitucijos, o kai kada ir įstatymų. Neprisimenu, kad kuris nors toks Seimo priimtas įstatymas, apribojantis kai kam įstatymų leidimo iniciatyvos teisę, būtų buvęs apskųstas Konstituciniam teismui ir būtų buvę laimėta. Taigi tas siūlymas, kad Vyriausybė teikia sąrašą, nė kiek neapriboja Seimo narių įvairių ir gausių teisių. O taip, kaip buvo, man atrodo, buvo teisingiau. Aš manau, kad reikėtų palikti taip, kaip yra, arba, kita vertus, taip, kaip siūlo kolega P.Papovas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūs šiek tiek apgavote posėdžio pirmininką, nes galėjote kalbėti prieš pono P.Papovo teikiamą pataisą. Jūs pasielgėte...
Č.JURŠĖNAS. Taip, kaip jūs elgdavotės.
PIRMININKAS. Tai aš jau nereaguosiu į jūsų pastabas, tiek to. Manau, mes esame tolerantiški, todėl leisime jums ir toliau kartais šiek tiek mus apgauti.
Kalbos dėl balsavimo motyvų dėl Seimo nario pono P.Papovo teikiamų pataisų yra baigtos. Turime apsispręsti, ar priimsime dėl teikiamo V.Žiemelio įstatymo projekto pirmojo straipsnio pateiktą Seimo nario P.Papovo pataisą. Prašom pasiruošti registruotis. Balsuosime kompiuteriu. Registracija pradėta.
Registravosi 88 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti kompiuteriu. Kas už tai, kad Seimo nario P.Papovo pataisa dėl pirmojo straipsnio būtų priimta, balsuos už. Kas prieš P.Papovo teikiamą pataisą, balsuos prieš. Balsuojame kompiuteriu. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 73 Seimo nariai. Už P.Papovo pataisą - 7, prieš - 57, susilaikė 9. Taigi pataisa nepriimta. Dabar galime kalbėti dėl pirmojo straipsnio. Nors dėl jo buvo kalbėta, bet mes laikysimės procedūros. Vienas - už, vienas - prieš dėl viso pirmojo straipsnio. Seimo narys Č.Juršėnas. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš - prieš dėl tų motyvų, apie kuriuos kalbėjau, aiškindamas savo poziciją dėl P.Papovo pataisos.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi jau buvo išsakyti motyvai už dėl šio straipsnio priėmimo, todėl aš pritariu šiam straipsniui ir kviečiu balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Pasiruošiame balsuoti kompiuteriu dėl pirmojo straipsnio priėmimo. Kas už šio straipsnio priėmimą, spaus mygtuką “už”. Kas prieš, spaus mygtuką “prieš”. Balsavimas pradėtas. Balsuojame dėl pirmojo straipsnio... Atsiprašau. Kažkas atsitiko kompiuteriui. Dar sykį balsuojame. Balsavimas pradėtas. Prašom balsuoti. Kas už pirmojo straipsnio priėmimą?
Iš viso balsavo 76 Seimo nariai. Už - 61, prieš - 8, 7 susilaikė. Pirmasis straipsnis priimtas.
Pereiname prie antrojo straipsnio. Dėl antrojo straipsnio pastabų ir pataisų nėra gauta. Taigi pasiruošiame kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl antrojo straipsnio. Prašom. Kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų? Vienas - už, vienas - prieš. Niekas nenori kalbėti. Taigi pasiruoškime balsuoti. (Balsas salėje) Dėl antrojo straipsnio vis tiek balsuojame kompiuteriu. Registracijos nekartojame. Pasiruošiame balsuoti. Kas už antrojo straipsnio priėmimą? Balsavimas pradėtas. Kas už, tas už, kas prieš, tas prieš.
Iš viso balsavo 74 Seimo nariai. Už - 61, prieš - 7, 6 susilaikė. 2 straipsnis priimtas.
Pereiname prie 3 straipsnio. 3 straipsnyje Seimo narys P.Papovas siūlo išbraukti visą paskutiniąją dalį. Tai yra tai, ką jūs siūlote, gerbiamasis pranešėjau, kuo siūlote papildyti, tą Seimo narys P.Papovas siūlo išbraukti. Aš prašau Seimo narį A.Salamakiną pateikti siūlomą pataisą ir po to vienas už, kitas prieš kalbės dėl pataisos. Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, įsiskaitykime, ką siūlo pranešėjas. Jis siūlo prieš laiką atestuoti valdininką, jeigu jis nevykdo pareigų ar kitaip pažeidžia, ar kažką ne taip daro. Gerbiamieji kolegos, yra darbo įstatymas. Jeigu darbuotojas iš tiesų pažeidžia darbo drausmę, jis gali būti bet kuriuo momentu ir be atestacijos atleidžiamas iš darbo. O čia norima paprasčiausiai, šviesiai tiesiai kalbant, susidoroti su dideliu būriu valdininkų. (Balsai salėje) Susidorojimas labai paprastas - vykdyti atestaciją. Atestacija vykdoma kas tam tikrą laiką, kas treji metai ar kiek, ir valdininkas tuo būdu buvo apsaugotas nuo kasdienio susidorojimo. Jeigu mes priimsime šitą pataisą, mūsų valstybėje laukia paprasčiausias kadrų “valymas”. Todėl siūlau šitos pataisos nepriimti ir palikti taip, kaip buvo įstatyme.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar Seimo narys V.Andriukaitis gali arba pritarti P.Papovo siūlomai pataisai, kurią pristatė A.Salamakinas, arba nepritarti. Prašom pabaigoje labai aiškiai formuluoti savo poziciją.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš ir pradžioje formuluosiu labai aiškiai. Aš negaliu pritarti tam, ką siūlo gerbiamasis V.Žiemelis, ir pritariu P.Papovo pasiūlymui tai išbraukti. Pirmiausia noriu atkreipti dėmesį, kad, šiaip ar taip, Europos Sąjungos komisijos revizuos mūsų šituos įstatymus. Aš šiandieną stenogramai sakau, kad mums teks prie to klausimo grįžti ir atsisakyti to, ką jūs dabar siūlote. Kita vertus, mus nebūtinai reikia gąsdinti kadrų “valymu” ar dar kuo nors. Vieniems tai patiks, kiti plos rankomis, treti žiūrės... Aptarkime principą, ar galima valdant valstybę naudoti tokius valstybės valdymą destabilizuojančius būdus? Mes juk dabar kalbam ne apie šiaip bet ką. Mūsų tikslas iš esmės suformuoti stabilų valstybės valdymo korpusą. Jeigu jau norite kitaip, tai Europos tipo valdininkiją. Šia prasme mes turime žinoti, kad tos taisyklės turi būti bendros ir šiuo atveju tai, kas dabar siūloma, iš tikrųjų labai daug kam prieštarauja. Darykite tai jūsų daugumos valia. Mano nuomone, yra darbo įstatymai, kurie nurodo, kaip gali būti atleidžiama už nusižengimus ir t.t., bet mes turime aiškiai skirti kvalifikacijos atestavimą ir nusižengimus. Tai visiškai ne tas pat. Man labai patiko Demokratų partijos atstovės kalba svarstant. Todėl aš iš tikrųjų remiu P.Papovo pasiūlymą tą dalį išbraukti.
PIRMININKAS. Seimo narys Č.Juršėnas gali tik neparemti P.Papovo pasiūlymo. Prašom, Seimo nary Juršėnai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš negaliu paremti P.Papovo siūlymo, nes jo priėmimas reikštų konservatorių buldozerio stabdymą labai rimtoje vietoje. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Svarstome įstatymą, o ne kokią nors kelių tiesimo problemą. Dėl P.Papovo pataisų kalbėjo vienas už, o Seimo narys Č.Juršėnas kalbėjo kategoriškai prieš P.Papovo pataisą. Aš prašau visų pasiruošti balsuoti. Balsų skaičiavimo komisija prašo dar sykį registruotis. Registracija pradėta. Balsuosime dėl to, ar pritariama P.Papovo pataisai, kuriai nepritarė ir Seimo narys Č.Juršėnas.
Registravosi 86 Seimo nariai.
Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimta Seimo nario P.Papovo pateikta pataisa, balsuos už, kas prieš, tas - prieš. Balsuojam kompiuteriu. Balsavimas pradėtas.
Iš viso balsavo 81 Seimo narys. Už - 21, prieš - 56, susilaikė 4. P.Papovo teikta pataisa 3 straipsniui nepriimta.
Dabar prašome pasiruošti kalbėti dėl viso 3 straipsnio. Pataisas jau apsvarstėm. Kas nori kalbėti dėl viso 3 straipsnio? Seimo narys Č.Juršėnas. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Taip, dabar, gerbiamasis posėdžio pirmininke, galiu labai aiškiai pasakyti, kad aš prieš tokį straipsnį, nes jis iš tikro reikštų demokratijos ribojimą.
PIRMININKAS. Vienas Seimo narys kalbėjo prieš straipsnį, vienas gali kalbėti už. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia buvo minima ir stabilizacija, ir destabilizacija, ir anksčiau taikyti metodai. Todėl aš manau, kad ir antra, ir pirma nevisiškai tinka. O jeigu neprieštarauja Darbo įstatymui, matyt, šita pataisa neprieštaraus ir bendram įstatymo naudojimui. Už ją reikėtų balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Visos kalbos dėl balsavimo motyvų yra baigtos. Vienas Seimo narys kalbėjo prieš, vienas - už. Prašom pasiruošti balsuoti dėl viso 3 straipsnio priėmimo. Kas už šio straipsnio priėmimą, spaus mygtuką “už”, kas prieš - “prieš”. Balsavimas pradėtas.
Iš viso balsavo 77 Seimo nariai. Už - 56, prieš - 19, susilaikė 2. Įstatymo 3 straipsnis priimtas.
Pereiname prie 4 straipsnio. Pataisų ir pasiūlymų šiam straipsniui negauta. Prašom pasiruošti kalbėti dėl viso 4 straipsnio. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl 4 straipsnio? Kalbėti dėl 4 straipsnio niekas nenori. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime kompiuteriu.
Kas už tai, kad 4 straipsnis būtų priimtas, prašom spausti mygtuką “už”, kas prieš - tas “prieš”.
Iš viso balsavo 67 Seimo nariai. Už - 55, prieš - 3, 9 susilaikė. 4 straipsnis priimtas.
Pereiname prie 5 straipsnio. Dėl 5 straipsnio taip pat yra P.Papovo teikiama pataisa ir pranešėjas V.Žiemelis taip pat dar nori tarti žodį. Prašom.
V.ŽIEMELIS. Aš norėčiau tik pasakyti, kad čia yra įsivėlusi klaida. Mes buvome atsisakę žodžių “neigiamo vertinimo”, jie yra išbraukti. Atkreipiu dėmesį, kad jų nėra, o jūsų projekte jie kol kas dar gali būti.
PIRMININKAS. Taigi pranešėjas Seimo narys V.Žiemelis užfiksavo, kad žodžių “neigiamo vertinimo” šiame projekte nėra. Dabar dėl P.Papovo teikiamų pataisų aš prašau vėl kalbėti Seimo narį A.Salamakiną. Prašom. Tada apsispręsime dėl pačių pataisų. Prašom, pone Salamakinai.
A.SALAMAKINAS. Argumentai tie patys, nes kalbama apie 17 straipsnį. Aš noriu pasakyti tiek, kad premjeras G.Vagnorius sakė, kad iš tiesų jokio “valymo” ir jokių represijų valdininkams nebus. O šio įstatymo pataisomis mes, tiksliau, jūs įteikiate lazdą tiems, kurie šį įstatymą vykdys, ir kontrolės valstybėje jau nebeliks.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis gali pritarti P.Papovo pataisai arba nepritarti. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš pritariu P.Papovo pataisai, nes netgi ir dabar, kai išbraukiame žodžius “neigiamo vertinimo”, vadinasi, jeigu atestacija ir įvertins teigiamai, tai vis tiek atleisite. Šiuo atveju nereikia taip atsiskleisti. Būkime logiški, darome darbą, kuris, deja, valdymui jokio pozityvaus elemento neduos.
PIRMININKAS. Vienas Seimo narys gali nepritarti P.Papovo pataisai. Seimo narys V.Bogušis.
V.BOGUŠIS. Aš iš tiesų P.Papovo pataisai nepritariu, tačiau norėčiau kalbėti tada, kai bus priimamas visas 5 straipsnis. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūs norite kalbėti dėl viso straipsnio?
V.BOGUŠIS. Taip.
PIRMININKAS. Tada mes turime apsispręsti dėl pataisos. Prašom pasiruošti balsuoti dėl P.Papovo teikiamos pataisos. Balsuojam kompiuteriu. Dar sykį registracija? Prašom, registruojamės. Registracija pradėta. Kol vyksta registracija, aš noriu pasakyti Seimo nariams, kad mes, aišku, pratęsim posėdį iki 14 val. Šiek tiek sutrumpinam pietų pertrauką, bet pietų pertrauka vis tiek tęsis iki 15 val.
Užsiregistravo 95 Seimo nariai.
Prašom pasiruošti balsuoti dėl Seimo nario P.Papovo teiktos pataisos. Kas už tai, kad šita pataisa būtų priimta, spaudžia mygtuką “už”, kas prieš - tas “prieš”.
Iš viso balsavo 81 Seimo narys. Už pataisą - 22, prieš - 57, susilaikė 2. Pataisa nepriimta.
Dabar prašom kalbėti dėl viso 5 straipsnio. Vienas - už, vienas - prieš. Seimo narys... atsiprašau, aš turiu ištrinti. Kas nori, prašom iš naujo. Seimo nary Boguši, paspauskite mygtuką. (Balsai salėje) Deja, taip. Pagaliau mes jums suteikiame žodį. Seimo narys V.Bogušis.
V.BOGUŠIS. Gerbiamieji kolegos, šiandien iš tiesų man keista kalbėti, kai prieš tai ponas E.Zingeris detalizavo Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, kuri buvo priimta 1948 m. gruodžio 10 d., ir viena iš pagrindinių žmogaus ir piliečio laisvė ir teisė yra laisvai reikšti savo mintis. Tai yra įrašyta ir mūsų Konstitucijos 33 straipsnyje. Cituoju: “Piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Draudžiama persekioti už kritiką.” Net ir sovietiniais laikais Konstitucijoje buvo įrašytas žodis “laisvė” ir laisvai reikšti savo mintis tik atsižvelgiant į darbo žmonių interesus. Šiandieną ta laisvė yra įrašyta tik piliečiams, bet ne pareigūnams ir jie už kritiką gali būti persekiojami savo valdininkų. Tai prielaida korupcijos klestėjimui. Nuosekliai vykdau Krikščionių demokratų partijos poziciją, kuri buvo išsakyta dar 1995 m. kreipimusi į mūsų Prezidentą A.Brazauską, kad krikščionys demokratai niekada nepritars ir nerems antidemokratiškų įstatymų ir jų rezultatų. Gaila, kad to šiandien neišgirdote. Aš tikrai esu kategoriškai prieš.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš turiu pasakyti, kad mes svarstome tik šito straipsnio papildymą. Jūs galėjote, ir mes galim tą padaryti ir ateityje, iš principo peržiūrėti visą 5 straipsnį. Tai buvo galima padaryti ir šiuo metu, bet niekas nepasiūlė...
V.BOGUŠIS. Gerbiamieji kolegos, aš tą siūliau, aš apie tai kalbėjau. Aš citavau ir danų asociacijos raportą, aš rėmiausi Savivaldybių chartija, bet, žinoma, kadangi šis kūdikis yra Č.Juršėno ir visų kitų, tai jie apie tai net neužsimena. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūs gerai žinote, aš dar kartą noriu paaiškinti jums Statutą, kad vien žodžiu pateikti kokį nors siūlymą išbraukti kokį nors straipsnį arba jį dar kaip nors pakeisti neužtenka. Taigi mes galbūt sutarkime, kad iš tikrųjų mes dabar papildom vien tik vienu sakiniu, o iš principo jūsų mintys apie teisę kritikuoti ir teisę išsakyti savo nuomonę turbūt yra neginčijamos, bet tai reikia įforminti taip, kaip numato Seimo statutas teikiant pasiūlymą. Dabar mes kalbame tik dėl to, kas yra teikiama Seimo nario V.Žiemelio, o nekalbam apie tuos galbūt ne visai gerus dalykus, kurie šiame įstatyme dar yra likę. Seimo narys Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Nepaisydamas kai kurių ką tik kalbėjusio kolegos V.Bogušio pareiškimų mano adresu, aš remiu jo poziciją. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Aš manau, kad jungtinėmis V.Bogušio ir Č.Juršėno pastangomis šitas straipsnis bus eliminuotas, nes tam iš tikrųjų pritars turbūt ir didelė dalis Konservatorių frakcijos. Bet tą reikia, dar kartą kartoju, tą reikia pateikti taip, kaip numato Statutas. Mes kol kas nekalbam apie 5 straipsnio esminę korekciją. Kalbam apie vieną sakinį. Taigi aš supratau, kad niekas neprieštarauja kolegos V.Žiemelio siūlymui papildyti šį 5 straipsnį viena... (Balsas salėje) Na, du kalbėjo už. Dabar dar kalbės Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš prieštarauju. Aš džiaugiuosi, kad gerbiamasis V.Bogušis cituoja Danijos ekspertus. Aš manau, kad tas nestatutinis Č.Juršėno kūdikis, ar kaip jį pavadinus, aiškiai yra netobulas, jį reikia taisyti. Bet tai, ką dabar daro kolega V.Žiemelis, vėl bus netobulas kūdikis ir mes, ko gero, su danų ekspertų pagalba po to visus tuos kūdikius kažkaip pagydysim.
PIRMININKAS. Prašom, prieš balsuojant dar nori pranešėjas V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Vis dėlto noriu tarti keletą žodžių, kad ir šios srities specialistai, kaip kad Seimo narys V.Andriukaitis ir kiti, nekalbėtų netiesos. Čia kaip tik yra suteikiama teisė valdininkui pačiam apsispręsti, kaip tik jo padėtis pagerinama, o ne pabloginama. O kad reikia taisyti šį straipsnį iš esmės, tai aš sutinku su visų nuomone.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kalbos dėl 5 straipsnio yra baigtos. Prašom pasiruošti balsuoti. Dar kartą nesiregistruojam, o tiesiog balsuojam. Balsuosime kompiuteriu. Kas už tai, kad 5 straipsnis būtų priimtas, prašom balsuoti už.
Balsavo 82 Seimo nariai. Už - 49, prieš - 25, 8 susilaikė. 5 straipsnis priimtas.
Dabar prašome pasiruošti kalbėti dėl viso įstatymo. Keturi - už, keturi - prieš. Dėkojame pranešėjui V.Žiemeliui. Iš anksto yra užsirašę 2 Seimo nariai: V.Andriukaitis ir V.Bogušis. Prašome paspausti mygtukus tie, kurie užsirašė iš anksto. Aš pabandysiu jums suteikti žodį. Deja, tai nėra taip paprasta. Seimo nary Boguši, gal jūs galite prieiti prie vidurinio mikrofono?
V.BOGUŠIS. Gerbiamieji kolegos, pono A.Kubiliaus labai vertingas komentaras, bet jis nebuvo visiškai tikslus. Jei jūs pakelsite tą projektą ir įdėmiai perskaitysite, tai 20 straipsnio trečioji dalis, įrašant 17 straipsnio atestavimo arba, kaip ponas V.Žiemelis sako, neatestavimo formą, itin sugriežtinta. Jeigu pareigūnas kritikavo savo viršininką, paskelbė spaudoje, bet veiksmas neįvyko, jis neatsistatydino per 14 dienų, tada jam kaip tik ir taikoma atestavimo sankcija ir jis privalo atsistatydinti per 14 dienų. Ponai, būkim nuoseklūs ir nereikia tų interpretacijų, kurių nėra. Aš dar kartą pabrėžiu, kad Krikščionių demokratų partija dės visas pastangas stengdamasi sukurti Lietuvoje tokią teisės sistemą, kurioje būtų įtvirtinti visi demokratijos principai, kartu ir demokratiško valdžios pakeitimo. Todėl už šį įstatymą aš tikrai negaliu balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Bartkus.
V.P.ANDRIUKAITIS. O kaip aš? Esu užsirašęs.
PIRMININKAS. Atsiprašau, aš tuoj pat jums suteiksiu žodį, gerai. Bet dabar Seimo narys A.Bartkus.
A.BARTKUS. Gerbiamieji kolegos, įvykdyti kiekvieną programą gali tik darniai dirbanti komanda ir tai jaučia tie, kurie bus tiek Vyriausybėje, tiek savivaldybėse. Jie tai puikiai supranta. Gali įvykdyti nesibardami, bet dirbdami. Todėl reikalavimo sąžiningai atlikti pareigas, o tai susiję ir su atestacija, nereikėtų mūsų kolegoms painioti su demokratijos ir laisvės apribojimais. Aš kviečiu balsuoti už šį įstatymo pakeitimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar iš anksto užsirašęs Seimo narys V.Andriukaitis. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, Socialdemokratų frakcija, kaip ir Krikščionių demokratų frakcija, tikrai nuosekliai šešerius metus gina demokratijos plėtojimo įtvirtinimą Lietuvoje, gina demokratijos procedūras ir taisykles ir iš tikrųjų niekados nesutiks su žmogaus teisių ir laisvių varžymais ir apribojimais. Šia prasme mes jau išsakėme motyvus dabar, kai buvo iš tikrųjų svarstomos atskiros šio pakeitimo ir papildymo dalys, todėl dabar mes tik galime dar kartą apibendrinti ir pasakyti: taip, tai, kas siūloma, labai pavojinga, nes iš tikrųjų sukuria labai skausmingą sankcijų mechanizmą. Užuot iš tikrųjų supratę, kad egzistuoja darbo įstatymai, kurie už darbo pažeidimus ir numato visus atleidimo atvejus, ir nepainioję su kvalifikacijos vertinimais ir valdininko skatinimu, karjeros elementais ir t.t., mes darome visiškai aiškų žingsnį, kuris tikrai siaurina ir pareigūnų, kaip žmonių, teises, ir sukelia valdymo painiavą, ir sėja baimę tarp valdininkų. Šiuo atveju mes pasisakome prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar Seimo narys Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos! Šis įstatymas yra dalis įstatymų sistemos, kurią mes dabar matome, dirbant naujajam Seimui. Iš tiesų valdžia imama, ir valdžia imama “kietai” į savo rankas. Kad nebūtų kokių nors keblumų, kad nebūtų neaiškumų, kad iš tikrųjų komandos visur, visais lygiais dirbtų taip, kaip reikia, todėl reikalingi atitinkami sprendimai arba atitinkami įstatymai. Kitaip tariant (vėl pakartosiu), buldozeris, kaip teisingai buvo pastebėta, yra labai reikalingas tiesiant ir taisant kelius, bet, pasirodo, jis labai, labai praverčia tvarkant valstybės reikalus. Su tuo jus ir sveikinu, mielieji konservatoriai.
PIRMININKAS. Aš supratau, kad jūs pritariate įstatymo projektui.
Č.JURŠĖNAS. Aš prieš.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, dar prieš tai buvusiame Seime svarstėme apskrities valdininkų įstatymą. Aš tada sakiau, kad tos nuostatos, kurios susijusios su apskrities vadu, kurios pavertė jį tarnautoju, bus atitaisytos, nes jos irgi buvo nelogiškos. Dabar tai iš esmės su daugeliu įstatymų yra daroma. Aš noriu priminti mūsų buvusios opozicijos (dabar pozicijos) dalyviams, kaip mes tada argumentavome kartu ir aiškinome demokratijos normas. Deja, šiuo atveju mes elgiamės panašiai, kaip jie elgėsi anksčiau. Mes turėtume visuomet numatyti į priekį, kad jeigu priimame tokias normas, kurios leidžia atestavimu pridengti darbdavio savivalę, iš esmės tos normos kada nors gali atsigręžti ir prieš tuos, kurie jas sukūrė, kaip dažniausiai būna gyvenime ir istorijoje. Todėl aš nelabai norėčiau, kad naujasis Seimas eitų tuo keliu, nes iš tikrųjų prieštaravimų tarptautinėms normoms yra pakankamai.
Mane nustebino gerbiamojo A.Bartkaus kalba, kad valdininkai yra vieninga komanda. Tai ką mes kuriam? Mūsų valdininkų aparatas yra kaip kažkada buvęs kažkoks CK, kur visi turi būti vienodų pažiūrų? Tai taip suprantama vieninga komanda? Tai iš tikrųjų negali nestebinti. Tokiu keliu mes tikrai toli nenueisime. Suprantama, kad mes turime surasti būdų, kad valdininkai atliktų savo darbą, bet dėl to neturi būti politinių motyvų, todėl jokiu būdu tokiam dalykui negalima pritarti. Taigi šios visos įstatymo pataisos tikrai rodo šios Vyriausybės programos vieną dalį - stiprinti, ginti darbdavio interesus. Šiuo atveju darbdavys - tai vykdomoji valdžia. Iš tikrųjų taip jau pradedama realizuoti jūsų programa. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi 3 Seimo nariai pasisakė prieš, 2, įskaitant ir Č.Juršėną, - už.
Dabar Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Mielieji kolegos, niekuomet nemaniau ir tikrai negalvosiu apie tai, kad valstybės valdymo pagrindas gali būti baimė. Padarę šias pataisas įstatyme, mes kaip tik einame tuo keliu. Kas gali atsitikti? Kas rytą gali vykti kiekvienoje įstaigoje atestacija. Štai atėjo valdininkas blogos nuotaikos, ir pradeda atestaciją. Juk taip, pone Kubiliau? Nors jūs purtote galvą, bet taip gali būti. Juk mes nedraudžiame šiuo įstatymu šito nedaryti. Mes kaip tik leidžiame šitą daryti nors ir kiekvieną rytą. Todėl aš esu kategoriškai prieš šitas pataisas, nes prognozuoti, kas bus valstybėje, priėmus šitas pataisas, iš tiesų sunku.
PIRMININKAS. Aš galvos nepurčiau, noriu pastebėti. Tik tiek. Aš maniau, kad jūsų buvusi Vyriausybė yra patvirtinusi atestavimo nuostatus. Tai kodėl jūs taip dabar baiminatės? Dabar Seimo narys V.Bogušis. Atsiprašau, L.Sabutis.
L.SABUTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, šiame įstatymo papildyme labai aiškiai sudėlioti trys svarbūs dalykai, t.y. kai iškyla tarnybos ginčas tarp valdininkų ir jų vadovo. Šiuo papildymu kaip tik bandoma juos spręsti. Jeigu mes pritarsime, apie ką aš ir linkėčiau visiems ir prieš kalbėjusiems pamąstyti, turėtų būti atsakyta į tai, ar garantuojama teisė valdininkui kokiu nors būdu išspręsti kad ir etikos dalykus? Įstatymo 2 straipsnio ir 3 straipsnio papildymas, t.y. 17 pagrindinio įstatymo, 15... pasekmės yra nuosekliai išdėstytos. Kiekvienas valdininkas gali pasinaudoti šia procedūra. Jeigu jis ja nepasinaudojo, konkrečiai įstatyme pasakyta, kokios gali būti pasekmės. Kiekvienas, ateidamas į tarnybą, žinos, ir žinodamas jis gali pats apsispręsti. Yra labai blogai ir buvo iki šiol netvarka, kai faktiškai diktavo pats vadovas, nesivadovaudamas įstatymu. Siūlau, pritariu ir prašau už šią įstatymo pataisą balsuoti.
PIRMININKAS. Taigi 4 nepritarė, 3 - už. Dar vienas Seimo narys gali pritarti. Seimo narys P.Šakalinis.
P.ŠAKALINIS. Aš atsisakau, perleidžiu...
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Aš norėčiau pasakyti keletą žodžių, nors mano kolegos jau daug ką pasakė. Aš galvoju, kad tai nėra žmogaus teisių pažeidimas, nes kiekvienas valdininkas, kaip žmogus... kiekvienas žmogus, kaip valdininkas, turi teises ir pareigas. Manau, kad iš tiesų šiuo metu tarp valdininkijos, vykdant pareigas, yra tam tikra anarchija, ir jūs patys tą puikiai turbūt suprantate. Jeigu mes paklausime bet kurio žmogaus Vilniuje, Kaune ar dar kur nors kitur, kuo labiausiai nepatenkinta visuomenė, jūs patys suprasite, kad valdininkų abejingumu bet kokiems interesantų reikalams. Aš manau, kad iš tiesų atestavimas padėtų nustatyti valdininko kompetenciją, jo atsakomybę, pareigas ir pareigų vykdymą. Kad tokia įstatymo pataisa sukels tarp valdininkų baimę, aš nemanau. Tie žmonės, kurie nori dirbti, iš tiesų jie stengsis tai daryti. Nemanau, kad įstatymas įtvirtina (ir iš tiesų taip nėra)... niekur nekalbama apie vieningas pažiūras ir politinių motyvų prerogatyvas. Aš norėčiau pasakyti oponentams, kad tai yra tik jūsų, oponuojančiųjų, politinis motyvas. Iš tiesų ginčas tarp vadovo ir valdininko turi būti sprendžiamas, ir štai mechanizmas, kurį pasiūlė ponas V.Žiemelis. Ačiū. Aš siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Visi, norėję kalbėti, kalbėjo. Prašome pasiruošti balsuoti dėl viso įstatymo. Pirmiausia, aišku, registruojamės. Registracija pradėta.
Užsiregistravo 101 Seimo narys. Seimo narys Č.Juršėnas nori dėl vedimo tvarkos. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Taip. Dėl balsavimo būdo. Frakcijos vardu aš siūlau vardinį balsavimą, kad liktų istorijai, kaip kas balsavo.
PIRMININKAS. Ar niekas neprieštarauja dėl vardinio balsavimo? Aš manau, kad niekas neprieštarauja iš tikrųjų. Taigi prašom pasiruošti vardiniam balsavimui. Kaip paprastai, vardiniam balsavimui skiriame 15 minučių. Taigi vardinis balsavimas baigsis po 14 val. 10 min. Kartu skelbiame, kad toliau bus pietų pertrauka. Ačiū. (Balsas salėje) Po vardinio balsavimo iš karto pietų pertrauka. Renkamės į posėdį 15 val.
Dėl Lietuvos Respublikos valdininkų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo. Seimo nariai, kurie pirmą sykį dalyvaujate šioje procedūroje, jūs turite gauti biuletenius ir juos užpildyti, nurodydami įstatymo pavadinimą, savo pavardę, palikti tą langelį, kokią nuomonę jūs norite pasakyti. Kitus langelius užbraukiate.
BALSAS IŠ SALĖS. Koks to įstatymo pavadinimas?
PIRMININKAS. Valdininkų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas. Taip pat turite pasirašyti vardiniame lape, kad gavote biuletenį. Pertrauka iki 15 val.