Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame mūsų darbą. Prašom visus sėsti į savo vietas. Gruodžio 5 d. neeilinį posėdį skelbiu pradėtą.
Šio posėdžio darbotvarkė jums yra išdalyta. Neeilinis posėdis yra sukviestas Seimo valdybos sprendimu po to, kai Seimo Seniūnų sueigoje Seimo narys Č.Juršėnas paaiškino, kad Vyriausybės programa yra išdalyta valanda vėliau negu numatyta pagal Statutą. Dabar mes išlaikėme visus Statuto reikalavimus. Seimo posėdis sukviestas 17.15 val. Vakar programa buvo išdalyta lygiai 17.15 val. Mes Seimo posėdį pradėjome 17.33 val., t.y. netgi turėjome 18 min. rezervą.
Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien mes pradedame Vyriausybės programos svarstymą. Vyriausybės programos svarstymo procedūra yra aprašyta Seimo statuto 198190 straipsniuose. Aš tiesiog noriu informuoti, kad pagal 198 straipsnį Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 d. nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti jos programą. Pristatymo metu turi dalyvauti naujai sudarytos Vyriausybės nariai. Vyriausybės programa Seimo nariams turi būti išdalyta ne vėliau kaip likus 24 val. iki šio posėdžio. Aiškindamas programą, Ministras Pirmininkas gali kalbėti iki 40 min. Atsakymams į klausimus iš viso skiriama pusantros valandos. Klausimai gali būti užduoti ir Ministrui Pirmininkui, ir bet kuriam iš ministrų.
Dabar aš kviesčiau naujosios Vyriausybės ministrus jau užimti jiems skirtą vietą Seimo salėje. Tai yra čia, į kairę nuo manęs, šitoje tribūnoje, prie to mikrofono. Prašom visus užimti savo vietas. Teks dalytis vienu mikrofonu atsakinėjant į klausimus, o Ministrą Pirmininką aš kviečiu į tribūną pristatyti ir savo sudarytą, ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę, ir paaiškinti programą.
Prašom, gerbiamasis Vagnoriau. Jums skiriama iki 40 min. laiko.
G.VAGNORIUS. Jūsų Ekscelencija Prezidente! Gerbiamasis Seimo pirmininke! Mums, šios Vyriausybės nariams, tenka garbė, taip pat ir įpareigojimas pateikti šios Vyriausybės programą.
Vakar buvo patvirtinta Vyriausybės sudėtis. Ją patvirtino šalies Prezidentas. Šiandien mes pateikiame šios Vyriausybės programos projektą. Turiu atsiprašyti, jog ši Vyriausybė neturėjo pakankamai laiko ir ši programos redakcija dar nėra galutinė. Tai yra mes paprasčiausiai nesuspėjome suredaguoti programos teksto, tačiau programos dalykinė pusė, mes manome, atitinka koalicijos, taip pat ir Centro sąjungos rinkimų programos nuostatas. Mes esame šiandien pasirengę šią programą svarstyti. Tačiau jeigu kas norėtų cituoti šios programos nuostatas, tai yra turėti geresnį, geriau suredaguotą tekstą, prašom kreiptis, mes duosime šiek tiek geriau suredaguotą programos tekstą.
Mielieji Seimo nariai! Gerbiamieji Lietuvos žmonės, kurie šiandien klausotės! Norime pasakyti labai aiškiai, jog mes tariame, jog norime būti žmonių valdžia, o ne valdžios žmonės. Mes gerai suprantame, jog žmonių gyvenimas priklausys ir nuo mūsų, nuo tų, kurie būsime Vyriausybėje, nuo tų, kurie esame Seime. Tačiau šalies gerovę kuria darbštūs ir iniciatyvūs piliečiai. Mes nesame apdrausti nuo klaidų, nors stengsimės jų išvengti. Tačiau mes dar kartą sakome, jog pasižadame vykdyti kiekvienam žmogui teisingą valstybės vidaus ir užsienio politiką, mes sakome, jog atsakysime už savo veiksmus ir už mums pavaldžių pareigūnų, politikų darbą. Taip pat mes garantuojame, jog dirbsime viešai, ypač užtikrinsime viešumą sprendžiant valstybės finansinius ir turtinius klausimus.
Kažin ar verta šiandien įrodinėti, kokia yra šalies ekonominė ir finansinė būklė. Mes nenorime apgaudinėti Lietuvos žmonių, kurių dalis sunkiai, o didelė dalis ir nepakeliamai sunkiai gyvena. Nenorime apgaudinėti tų žmonių žadėdami, jog jų būklę pagerinsime didesnėmis pašalpomis ar lengvatomis, panaudodami skolintas lėšas ar perskirstydami bendrąsias pajamas. Deja, turime aiškiai pasakyti - biudžetas yra varganas, vidaus biudžeto skolų yra pakankamai daug, skirstyti neturime ko. Todėl visas pastangas mes skirsime tam, kaip papildyti valstybės biudžetą, kaip sudaryti galimybes visiems daugiau gauti pajamų. Mes siūlome sudaryti galimybes įmonėms gauti daugiau ir geresnių užsakymų, dirbantiems naudingiau dirbti ir daugiau užsidirbti.
Siekdami aiškiai parodyti, ko mes galime tikėtis, jeigu bus įgyvendinama ši programa, kartu su ekspertais atlikome skaičiavimus, kiek realiai gali tikėtis vidutinio uždarbio dirbantieji per mėnesį 19981999 m. ar 2000 m. Ir šiuo atveju mes manome, jog 1998 m. nedidinant infliacijos vidutinis dirbančiųjų uždarbis sudarys 960 Lt per mėnesį, 1999 m. - 1150 Lt, o 2000 m. - 1320 Lt per mėnesį. 1998 m. viduryje vidutinę pensiją turėtų sudaryti 330 Lt, 1999 m. viduryje vidutinė pensija turėtų būti 400 Lt, 2000 m. - 460 Lt. Aš neabejoju, kad dalis žmonių pasakys, jog tai yra per daug, o kita dalis pasakys, jog tai yra aiškiai per mažai. Mes sakome, kad tai yra tiek, kiek realiai mes pajėgūs per tuos metus uždirbti, kiek realiai mes pajėgūs iš tų, kurie šiandien kaupė darbo užmokesčio fondą, sudaryti galimybes mokėti pensijas tiems, kurie anksčiau dirbdami savo pensijas jau yra uždirbę.
Mūsų skaičiavimai liudija, jog bendrasis šalies vidinis produktas 19971998 m. turėtų augti 89%, 19992000 m. - 78%. Visa tai bus, jeigu užbaigsime pradėtas reformas ir įgyvendinsime tas reformas, kurios dar nepradėtos. Todėl per ketverius metus turėsime iš esmės pertvarkyti energetiką, įdiegti draudos mediciną, taip pat papildomą pensinį, taip pat iš dalies civilinį draudimą. Turėsime sukurti, šiuo atveju užbaigti tikriausiai kurti rinkos finansinę infrastruktūrą, reformuoti šalies valdymą, viešą administravimą, kuris, kaip mes visi pastebime, deja, dar nepasikeitė faktiškai nuo pat sovietmečio laikų. Turėsime užbaigti teisėtvarkos institucijų reformą, taip pat esame pasiryžę nuo kitų metų pradėti įgyvendinti ilgalaikes valstybines, teisines, finansines programas, kurios skatins verslą bei investicijas. Svarbiausios iš jų - tai verslo ir darbo vietų kūrimo skatinimo programa ir eksporto skatinimo ilgalaikė valstybinė programa. Šių programų nuostatos skirsis nuo dabar veikiančių programų, kai pinigai dažnai yra skirstomi subjektyviais sprendimais, o ne pagal įstatymą, ne pagal taisykles. Mes sieksime, kad jau kitais metais būtų priimta eksporto skatinimo programa ir ši programa nustatytų taisykles, kas kokiais atvejais turi teisę gauti finansinę nuolaidą, kokiais atvejais ir kiek už eksporto kredito draudimą moka valstybė, kokiais atvejais yra mokama iš eksporto skatinimo fondo ir kokiais atvejais susimoka pati įmonė, kuri eksportuoja produkciją. Pagal panašias taisykles mes numatome skatinti verslą ir naujų darbo vietų kūrimą.
Taip pat pagal panašias taisykles, kurios nustatytų vienodas sąlygas visiems ūkininkams ir kitiems žemdirbiams, numatoma skirstyti ir paramos žemės ūkiui fondą. Šiandien turime pasakyti, jog paramos žemės ūkio fondas, nors jis yra santykinai nemažas, bet didžiąja dalimi nepasiekia žemdirbių todėl, jog nėra numatyta nei įstatymuose, nei Vyriausybės nutarimuose jokios konkrečios tvarkos, kas turi teisę gauti, kiek turi teisę gauti ir kada turi teisę gauti vienokią ar kitokią paramą. Mes norime, jog šiuo atveju ir skirstant paramą žemės ūkiui skirstytojas turi būtų ne valdininkas, ne ministras, ne premjeras, o skirstytojas būtų įstatymas, programos taisyklės, kurios nustatytų konkrečią tvarką, o pretendentas į paramą įgytų teisę, jeigu jis tenkina programos sąlygas, gauti vienokią ar kitokią pagalbą.
Keletą žodžių norėčiau pasakyti ir apie makroekonominę politiką. Rengiant šią programos dalį buvo atsižvelgta į reikalavimus valstybėms, besirengiančioms įstoti į Europos Sąjungą. Tai susiję su infliacijos tempo rodiklių reikalavimais, taip pat ir su biudžeto deficito rodikliais.
Turime pažymėti, jog 1996 m. oficialusis biudžeto deficitas buvo apie 700 mln. Lt. Tačiau jeigu pridėsime prie šito oficialaus biudžeto deficito skolas energetikams už 1996 m. tiek, kiek nebuvo sumokėta už lengvatinius šilumos tiekimo įkainius, tai tuos 700 mln. Lt turėsime padidinti dar beveik 400 mln. Lt. Tiek faktiškai valstybė turi įsipareigojimų už lengvatinėmis sąlygomis tiektą šilumos energiją. Be abejo, šilumos energijos kainos yra didžiulės, milžiniškos ir nepakeliamos gyventojams. Jos jau ne vieną dešimtį kartų yra išaugusios, bet, deja, turime pasakyti, jog šiuo metu dar naftos, mazuto, taip pat dujų kaina, deja, yra šiek tiek didesnė negu šilumos tarifai. Aišku, tai neatleidžia nuo atsakomybės energetinių struktūrų, jų darbuotojų, vadovų už neūkiškumą, už neefektyvų pinigų panaudojimą, apie ką ne kartą buvo ir spaudoje skelbta, ir ne kartą tokius faktus, man atrodo, mes skelbėme ir šitoje Seimo tribūnoje. Tačiau nežiūrint šito, finansinė drausmė reikalauja suskaičiuoti visus valstybės oficialius ir neoficialius įsiskolinimus.
Taip pat mes turime pažymėti, jog šiais metais valstybės biudžetas negaus beveik 400 mln. Lt planuotų biudžeto įplaukų. Jeigu ir neskaičiuotume šitų 400 mln. Lt, kurių negausime šiais metais, bet vertintume vien tik oficialų biudžeto deficitą ir skolas energetikams, tai realus 1996 m. valstybės biudžeto deficitas, deja, sudaro lygiai 20%. Nors ir kaip nepatiktų mums, nors ir kaip nepatiktų vienai ar kitai tarptautinei organizacijai, tačiau skolos dangstymas skolos nesumažina. Jeigu jau padarėme tokias skolas, mes turime ir pasakyti: taip, 1996 m. realus biudžeto deficitas yra 20%.
Tačiau kartu mes norime pastebėti, jog šios Vyriausybės programoje yra aiškiai numatyta tvarka, kaip bus mažinamas biudžeto deficitas kitais, dar kitais metais. Šių metų, t.y. 1997 m., biudžeto deficitas neviršys 10%. O nuo 1999 m. kiekvienais metais bus dar po keletą procentų mažinamas. Faktiškai kitų metų biudžeto deficitas sudarys lėšas, kurios reikalingos 19941996 m. paimtų paskolų aptarnavimui, taip pat valstybės vardu paimtoms arba su valstybės garantija gautoms ir netinkamai panaudotoms paskoloms grąžinti. Tai yra faktiškai kitais metais mes neplanuojame daryti jokių išlaidų, kurios nebūtų padengtos pajamomis, bet mes sakome, kad biudžeto deficito bus tiek, kiek reikia lėšų aptarnauti anksčiau padarytoms skoloms. Be abejo, jeigu mes visiškai neplanuotume kitais metais biudžeto deficito, tai paprasčiausiai reikštų, jog kitais metais reikėtų iš biudžeto išimti didelę dalį ir tas lėšas panaudoti greitoms skoloms sumokėti. Nors, beje, kitų metų biudžete kaip tik numatyta apie 520 mln. Lt ankstesnėms skoloms sumokėti. Gal dar norėčiau pridurti, kad nuo kitų metų ir vėliau biudžeto deficitas bus mažesnis kaip 2% šalies bendro vidinio produkto. Tai yra šie rodikliai visiškai tenkina Europos Sąjungos keliamus reikalavimus.
Nuo 1997 m. bus stiprinamos Lietuvos centrinio banko funkcijos. Pirmiausia suteikiama galimybė bankui dalyvauti tarpbankinėse rinkose, prireikus teikti paskolas komerciniams bankams siekiant palaikyti likvidumo ar mokumo rodiklius. Tačiau norim pastebėti, jog valiutų valdybos modelio, kuris skatina lito emisiją ir infliaciją, stabdo šalies gamybą ir kapitalo investicijas, bus atsisakoma laipsniškai siekiant išvengti staigių ar netikėtų pasikeitimų pinigų rinkoje.
Mes sieksime nustatyti sąlygas, kurios leistų iš anksto ūkio subjektams įvertinti galimus pasikeitimus. Klasikiniais piniginiais svertais Centrinio banko kontroliuojamas laisvo lito kurso režimas, mūsų manymu, bus įgyvendintas nuo 1998 m. Išėjimą iš valiutų valdybos modelio ir perėjimą prie klasikinių pinigų politikos svertų mes turim derinti su pasirengimu stoti į Europos Sąjungą pagal tuos reikalavimus, kuriuos kelia Europos Sąjungos komisijos ir kitos institucijos. Atsisakant valiutų valdybos modelių, bus griežtinama antiinfliacinė monetarinė politika, griežtai ribojama lito emisija, taikomos kitos griežtos antiinfliacinės priemonės tam, kad infliacija iš tikro būtų stabdoma.
1997 m. infliacija, mūsų manymu, bus mažesnė nei 15%, 1998 m. ji sudarys apie 10%, 1999 m. infliacija turėtų sudaryti 7%. Dėl infliacijos mažinimo mums gali tekti dar kalbėti ir derybose su Europos Sąjunga. Ir jeigu iš tikro reikės pasirinkti, ar vėliau įstoti į Europos Sąjungą, ar siekti mažesnių infliacijos tempų, pavyzdžiui, 1999 m., tai, ko gero, visi mes pasirinksim infliacijos mažinimo variantą tam, kad greičiau įsilietume į mums naudingesnę Europos Sąjungos rinką.
Jokių abejonių nėra, jog turint savus pinigus infliacija yra valdomas procesas. Be abejo, mes galim pasiekti, jog ir kitais metais infliacija būtų perpus mažesnė, tik tam reikėtų daug lėšų. O mes šiuo metu nesam tokie turtingi, kad galėtume didelę dalį biudžeto lėšų panaudoti labai ryžtingam infliacijos stabdymui. Tačiau infliacija bus stabdoma, ir ji, kaip minėjau, sudarys mažiau kaip 15%.
Laipsniškai pereinant prie klasikinės monetarinės politikos, nebus poreikio didinti importo muitų mokesčių ir tokiu būdu bandyti ginti vidaus rinką. Vidaus rinką galima ginti, vidaus rinką būtina ginti, bet tai reikia daryti įprastiniais metodais, tais svertais, kuriais naudojasi teisinės valstybės. Šiuo atveju, pavyzdžiui, siekimas padidinti importo muitų mokesčius maisto produktams pirmiausia reiškia, jog analogiškai būtų didinami muitų mokesčiai ir mūsų prekėms, kurios yra vežamos į Lenkiją, į Čekiją, Vengriją arba į Rytų rinkas. Man kartais tenka stebėtis, jog žemdirbiai, kai kurie Žemės ūkio ministerijos politikai, reikalaudami didesnių importo muitų mokesčių už žemės ūkio produkciją, patys to nenorėdami siūlo priemones, kurios labiausiai yra nenaudingos patiems žemdirbiams. Šiuo metu maisto produktų eksportas yra didesnis negu importas, ir nesunku apskaičiuoti, jog padidinus importo muitų mokesčius tiek pat padidėtų importo muitų mokesčiai ir tose valstybėse, su kuriomis mes turim kažkokių tarptautinių įsipareigojimų. Tai reikštų, kad pirmiausia nukentėtų mūsų žemdirbiai ir tie, kurie gamina maisto prekes. Ginsim vidaus rinką ir nuo nekokybiškų maisto prekių, nuo kitų prekių, keldami tinkamus reikalavimus kokybei, reikalavimus atitikti standartus, tačiau, be abejo, sieksim naudoti tas priemones, kurios nepažeistų mūsų tarptautinių įsipareigojimų.
Norėčiau pasakyti keletą svarbiausių dalykų dėl užsienio politikos. Užsienio politika pagal Konstituciją bus įgyvendinama kartu su Lietuvos Prezidentu, kartu su Seimu, Seimo vadovais. Šiuo atveju, mūsų įsitikinimu, užsienio politika Lietuvoje turi būti viena, koordinuota, suderinta. Svarbiausias užsienio politikos tikslas, be abejo, yra stiprinti šalies nacionalinį saugumą ir stiprinti nacionalinę ekonomiką, kelti žmonių gerovę, įsiliejant į Europos prekių ir kapitalo rinką. Mes norim aiškiai pasakyti, kad stojimas į Europos Sąjungą pirmiausia reikalingas mums patiems, ne Europos Sąjungos valstybėms, o mums, nes mes turėsim naudos iš to, mes turėsim laisvesnį priėjimą prie naudingesnės prekių rinkos, taip pat turėsim galimybę gauti daugiau kapitalo investicijų, kai sumažės įvairių administracinių ir ekonominių apribojimų. Vyriausybė aiškiai supranta, jog nekintamas strateginis tikslas yra integruotis į NATO ir kitas kolektyvinio saugumo sistemas.
Ypatingas dėmesys šios Vyriausybės programoje yra skiriamas teisinės sistemos reformai ir teisėtvarkai. Šiuo atveju mes norėtume akcentuoti ne vien tiktai bandymus kaip nors likviduoti nusikalstamumo pasekmes, ne vien tik ieškoti būdų, kaip griežčiau nubausti tuos, kurie padaro nusižengimus, bet pirmiausia naikinti sąlygas, kurios skatina korupciją, kurios skatina ekonominį ir kitokį nusikalstamumą.
Čia mes norim pažymėti nacionalinės teisės sistemų kūrimą, valstybines teisines institucijas, jų funkcijų ir veiklos peržiūrėjimą, taip pat nusikaltimų prevencijos sistemą ir kontrolę, teisės pažeidėjų socialinės reabilitacijos klausimus, teisinį mokymą, profesinį mokymą ir kitus dalykus, kurie yra labai svarbūs sėkmingai teisinės sistemos reformai.
Kartu norėčiau labai aiškiai pasakyti, jog pagrindinis dėmesys stiprinant teisėtvarką bus skiriamas teisės aktų, kurie nesudarytų galimybių, kurie eliminuotų galimybes pareigūnams, taip pat ir Lietuvos piliečiams daryti nusikaltimus, formavimui. Pirmiausia turės būti inventorizuoti visi įstatymai ir Vyriausybės nutarimai, kuriais yra sprendžiami vieši turtiniai finansiniai santykiai. Tai yra finansiniai ir turtiniai santykiai turi būti sprendžiami viešai, konkursu ir kitokiais teisiniais principais.
Deja, mes turim pasakyti, jog šiandien daugelio įstatymų pagrindinis trūkumas yra tai, jog šiuose įstatymuose nėra reguliuojamosios dalies, nėra normatyvinės dalies. Tai yra dažnai nurodoma, koks ūkio subjektas arba koks pareigūnas turi teisę daryti vieną ar kitą sprendimą, bet visiškai nepasakoma, pagal kokias taisykles, pavyzdžiui, skirstomos valstybės garantijos, lengvatiniai kreditai, kaip teikiama parama žemės ūkiui. Nėra taisyklių, ir dėl to faktiškai dažnai net neįmanoma pasakyti, vienas ar kitas sprendimas yra teisėtas ar ne.
Taip pat norėčiau pastebėti, jog viena iš būtiniausių sąlygų teisėtvarkai stiprinti pirmiausia yra pačios tvarkos, teisingumo įgyvendinimas pačiose teisėtvarkos ir teisėsaugos institucijose. Visos Lietuvos institucijos yra vienodai atsakingos prieš įstatymus. Neturi būti privilegijų niekam: nei ministrui, nei prokurorui, nei policijos komisarui. Deja, mes šiandien matom, jog kai kurios valstybės institucijos yra faktiškai nekontroliuojamos kitų institucijų. Todėl šioje programoje ir yra pažymėta, jog ir mokesčių inspekcija, ir Muitinės departamentas, ir valstybės kontrolė, ir Policijos departamentas, komisariatai ir prokuratūros turės būti kontroliuojami. Jiems bus keliami tokie pat griežti ir netgi griežtesni reikalavimai negu paprastiems piliečiams. Mano manymu, kovoti su nusikalstamumu ir nesiekti turėti stiprių teisėtvarkos institucijų yra beprasmiškos pastangos.
Kita vertus, mes turim ne tik bausti valdininkus už pažeidimus, ne tik bausti teisėtvarkos pareigūnus, bet ir sudaryti geresnes sąlygas jų funkcijoms vykdyti. Tai reiškia, jog geriems specialistams bus mokami didesni atlyginimai. Galbūt kai kuriems Lietuvos piliečiams nepatiks, bet mes esam pasiryžę ir viešai sakom: geriausi specialistai, kurie dirbs Vyriausybės aparate, gaus didesnį atlyginimą už Ministro Pirmininko. Aš manau, kad bus ne vienas specialistas, kuris, dirbdamas ministerijoje, gaus didesnį atlyginimą, negu gauna ministras. Jeigu reikia, jeigu bus toks reikalavimas, aš sutinku sumažinti savo atlyginimą per pusę, bet jeigu mes neturėsim gerų specialistų, jeigu jų darbo apmokėjimas neatitiks jų kokybės arba darbo apmokėjimo komercinėse struktūrose, mes paprasčiausiai turėsim daug žmonių, dirbančių valdžioje, bet neturėsim valdžios. Geriau mažiau valdininkų, bet daugiau specialistų. Tada mes turėsim žmonių, kurie saugos savo darbo vietą ir kurie iš tikro tarnaus žmonėms.
Taip pat yra numatoma ne vien tiktai atlyginimų būdu skatinti specialistus tinkamai dirbti. Yra dar vienas būdas, kuris labai praktikuojamas daugelyje valstybių, t.y. nustatyti papildomas socialines garantijas, papildomą pensijų draudimą, papildomą medicinos draudimą tiems žmonėms, kurie dirba valdžios įstaigose arba teisėtvarkos institucijose. Šitos papildomos garantijos atimamos tuo atveju, jeigu pareigūnas atleidžiamas už tarnybinius pažeidimus. Dažniausiai tai yra pats stipriausias materialinis svertas, kuris skatina valdžios pareigūnus dirbti nuoširdžiai, tarnauti valstybei ir vykdyti įstatymus. Nes, padarius tarnybinį nusižengimą, jis gali prarasti visa tai, ką sunkiu darbu bus uždirbęs per 10 metų ar ilgesnį laikotarpį.
Atskiras skyrius šios Vyriausybės programoje yra skiriamas mokesčiams sutvarkyti ir administravimui pagerinti, mokesčių administravimui pagerinti. Mūsų manymu, ypač krizės laikotarpiu mokesčiai turi būti sureguliuoti taip, kad jie darytų kuo mažiau žalos ekonomikai. Nėra valstybės, nėra mokesčių, kurie skatintų ekonomiką. Nė vienas mokestis neskatina ekonomikos, nė viena lengvata neskatina ekonomikos, tačiau mokesčiai turi būti sureguliuoti taip, kad duotų kuo mažiau žalos, ir jų dydis turi būti toks, kad jis neatimtų ekonominio suinteresuotumo našiai ir kokybiškai dirbti.
Mes esam užsibrėžę, jog iš kiekvieno uždirbto lito neturi būti mokama mokesčių daugiau kaip 50%. Tai yra valstybė neturėtų paimti iš dirbančiojo daugiau kaip pusę uždarbio, nes kitu atveju dirbantysis, ar tai būtų samdomas darbuotojas, ar verslo žmogus, paprasčiausiai praranda norą našiau dirbti. Todėl yra numatoma laipsniškai peržiūrėti kai kuriuos mokesčių tarifus, taip pat pakeisti biudžeto įplaukų struktūrą pagal atskirus mokesčius.
Pirma, mes manom, kad ypač pereinamuoju laikotarpiu reikėtų daugiau reikšmės skirti tiems mokesčiams, kuriuos lengviau surinkti, pavyzdžiui, turtiniam mokesčiui. Ir mažinti tuos mokesčius, kuriuos pasiseka sunkiau surinkti. Deja, turim pasakyti, kad gana sunkiai surenkamas pridėtinės vertės mokestis. Kita vertus, buvusiame Seime priimti įstatymai numato, jog nuo sausio 1 d. bus panaikinamos mokesčių lengvatos ir daugmaž išlyginamos pridėtinės vertės mokėjimo sąlygos. Tai reiškia, jog nuo liepos 1 d. yra planuojama pridėtinės vertės mokestį sumažinti iki 16%.
Yra parengtas įstatymo projektas (mes tikimės artimiausiu metu jį pateikti Seimui), kuris numatytų nuo balandžio 1 d. (vėliausiai nuo liepos 1 d.) atsisakyti apmokestinimo tos pelno dalies, kuri yra panaudojama įmonės plėtojimo reikmėms. Tai nebūtų dideli nuostoliai, bet tai būtų nors koks nors psichologinis paskatinimas žmonėms, kurie galėtų didinti gamybą ir kurti naujas darbo vietas.
Nuo liepos 1 d. numatoma iki 29% sumažinti pajamų mokestį, kartu tiek, kiek susidarys skirtumas tarp 33 ir 29%, nustatyti papildomą medicinos draudimą. Šiuo atveju yra svarbu ne tik sutvarkyti mokesčius, bet dar papildomai sukurti finansinių išteklių finansuoti bendrą sveikatos apsaugą. Jeigu planuojama, jog kitais metais įsibėgės draudos medicina, ir jei nebus kartu su medicinos draudimu suteikiama galimybė padidinti bendrą sveikatos apsaugos finansavimą, tai koks bebūtų tobulas reformos projektas, medicinos drauda bus sukompromituota. Dėl to mes ir planuojam, jog kartu su draudos medicina mes turim padaryti viską, kad nors trečdaliu kitais metais padidėtų (aišku, ne per vieną mėnesį, ne per vieną ketvirtį, bet laipsniškai) bendras sveikatos apsaugos finansavimo biudžetas, įskaitant ir tas pajamas, kurias mes gausim iš dalies pajamų mokesčio sumažinimo ir perdavimo sveikatos reikalams.
Aš noriu pasakyti, jog šiuo metu pajamų mokestis, jeigu jį skaičiuosime atskirai, yra bene vienas iš mažiausių Europoje. Bet tai yra neteisingas skaičiavimas. Jeigu prie pajamų mokesčio mes pridėsime mokestį “Sodrai”, tai pamatysim, jog iš tikro mūsų pajamų mokestis viršija 50%. O šiuo metu pagal visas teisines, finansines sąlygas turim aiškiai pasakyti, jog socialinio draudimo mokestis yra pakeistina pajamų mokesčio funkcija, iš esmės yra tas pats pajamų mokestis, tik mokamas pagal kitokias sąskaitas. O šiaip ar moka darbdavys, ar išskaičiuoja dirbantysis iš savo kišenės - yra vienas ir tas pat. Jeigu nemokėtų darbdavys, dirbantysis paprasčiausiai gautų didesnį atlyginimą. Tai yra mes turim grįžti prie tos tvarkos, kai valstybines socialinio draudimo įmokas buvo siūloma skaičiuoti tik nuo pajamų, kurios yra ne didesnės kaip 2,5 ar 3 vidutiniai darbo užmokesčiai. Tai yra laipsniškai socialinio draudimo mokestis, kuris šiuo metu, kaip minėjau, yra pakeistina pajamų mokesčio forma, taptų artimesnis socialinio draudimo mokėjimui.
Kaip minėjau, nuo 1 iki 1,5% ketinama padidinti įmonių ilgalaikio turto mokestį, taip pat tinkamai įkainoti šį turtą. Numatomi pakeitimai ir mokesčių administravimo srityje. Pirmiausia turėsim labai aiškiai atskirti sąmoningą mokesčių nemokėjimą nuo mokesčių nemokėjimo dėl klaidos. Tiems, kurie dėl klaidos nesumoka mokesčių, arba tiems, kurie nesumoka dėl to, jog nepakankamai aiškūs, vienareikšmiai įstatymai ar Vyriausybės nutarimai, be abejo, sankcijos už mokesčių nemokėjimą bus švelninamos. Bet tiems asmenims, kurie sąmoningai nemoka mokesčių, bus griežtinamos ne tik ekonominės sankcijos, bet ir didinama baudžiamoji atsakomybė. Ir aš, pasinaudodamas šia tribūna, noriu kreiptis viešai į tuos, kurie moka ar nemoka mokesčių. Siūlau susitarti, jog nuo šios dienos visi mokam mokesčius. Nuo šios dienos nebebus jokios dvigubos, jokios trigubos buhalterijos. Jeigu jau kai kur negalim surinkti mokesčių, sėskim, tarkimės, susitarkim, sumažinkim mokesčių tarifą, galbūt atsisakykim to mokesčio, įveskim kitą. Bet jeigu jau yra mokestis, sutartas mokestis, jį turėsim mokėti visi. Nes jeigu dalis nemoka mokesčių, tai yra ne vien tik valstybės biudžeto problema. Iš tikrųjų tai yra maža valstybės biudžeto problema, mažas nuostolis. Pati didžiausia žala yra daroma ekonomikai, nes pažeidžiama konkurencija. Paprasčiausiai bankrutuoja tada patys geriausi, tie, kurie moka arba bando mokėti mokesčius. Jeigu mokestį moka visi, tai mokestis “persikelia” ant vartotojų pečių. Iš tikrųjų visus mokesčius moka vartotojai. Bet jeigu pusė moka, o pusė nemoka, tai, be abejo, tas mokestis gula ant pečių tų įmonių, kurios moka mokesčius. Šiuo atveju mes būsim labai griežti, siūlysim tikslinti Baudžiamąjį kodeksą, numatyti konkretesnius baudžiamosios atsakomybės straipsnius už veikas, už tyčines mokesčių nemokėjimo veikas. Ir šiuo atveju nebus jokių draugų. Konservatorius, LDDP narys, centristas, krikdemas ar nepartinis - visi vienodai bus baudžiami už mokesčių nemokėjimą. Ir, be abejo, mes aiškiai sakom, kad bus pasikeitimų ir Mokesčių inspekcijoje, ir Muitinės departamente. Aišku, kas dabar ten vyksta. Taip toliau gyventi negalėsim nei mes, negalės gyventi nei šitie žmonės. Bet tie, kurie nori sąžiningai ir rimtai dirbti, iš tikrųjų bus skatinami ir už darbą jiems bus tinkamai atlyginama.
Taip pat norim padaryti pakeitimą dėl delspinigių mokėjimo. Jeigu mes aiškiai atskiriam piktybinius mokesčių nemokėjimo atvejus nuo nemokėjimo dėl klaidos, tai mes galim padaryti ir tokį pakeitimą, jog delspinigiai už laiku nesumokėtus mokesčius būtų skaičiuojami tik nuo tos dienos, kada nustatytas mokesčio mokėjimo pažeidimas, išskyrus piktybinius nemokėjimus. Tiems, kurie piktybiškai nemoka mokesčių, be abejo, delspinigiai bus skaičiuojami nors už penkerius metus atgaline data. Aš puikiai įsivaizduoju, ką reiškia suskaičiuoti delspinigius už penkerius metus, tai - įmonės bankrotas. Todėl mes ir prašom nedelsiant atsisakyti dvigubos ar trigubos buhalterijos.
Daug dėmesio ne tik šioje programoje, bet ir praktiniuose veiksmuose mes skirsim verslo skatinimui ir ypač kapitalo investicijų skatinimui, t.y. bus naikinami visi likę nereikalingi apribojimai, skirti tiek užsienio kapitalo investicijoms, tiek vidaus investicijoms. Nebereikia mums svarstyti, naudinga ar nenaudinga yra investicija. Mes turim svarstyti, ar ši investicija yra tokio dydžio, kiek yra parduodama turto arba suteikiama kitokių sąlygų. Ir jeigu ateina daug kapitalo, šiam kapitalui turi būti duodama “žalia gatvė”, taip pat įskaitant ir kai kurių bankų privatizavimą. Jeigu tik ateis stambus bankas, turintis daug kapitalo, jam bus duodama ne tik “žalia gatvė”, bet ir pasiūloma įsigyti probleminių suvalstybintų bankų struktūras. Ir taip pat mes reikalausim iš valdžios įstaigų ir iš kiekvieno valdininko, jog visi mes: ir Vyriausybė, ir žemiau esantys, būtume tie, kurie tarnaujam turintiems galimybę ir norintiems investuoti į Lietuvą. Ir bus taip pat griežtai baudžiamas valdininkas, jeigu savo veiksmais trukdys kapitalo investicijoms, įskaitant ir užsienio investicijas. Yra numatomos konkrečios priemonės skatinti investicijoms. Pirmiausia siekdami skatinti investicijas turim sukurti konkretų teisinį mechanizmą, kuris garantuotų nuosavybės apsaugą. Pirmiausia tai liečia akcijų ir kitų vertybinių popierių apsaugą, taip pat depozitų ir kitokio privataus turto apsaugą. Deja, šiandien yra daug galimybių aplenkiant pardavimo sandorius, per rejestro tarnybas, aplenkiant vertybinių popierių biržą pakeisti akcijų savininkus, taip pat yra daug įvairių galimybių nuvertinti akcijas ir tokiais neteisėtais būdais pakeisti net kartais ir kontrolinių akcijų paketo savininkus. Šitą spragą mes ketinam kaip nors užlopyti. Taip pat yra numatomos konkrečios priemonės, kaip teisiniais mechanizmais, teisiniais prevenciniais mechanizmais būtų kontroliuojama galima nuostolinga bankų veikla, t.y. apie bankų nuostolius mes turim sužinoti ne tada, kai bankas jau bankrutuoja arba banko nuostoliai pasidaro didesni už akcinį kapitalą, bet turim sužinoti jau nuo pat pirmųjų nuostolingos bankų veiklos faktų. Tam bus keičiami komercinių bankų įstatymai, kurie numatys griežtesnius reikalavimus, kaip turi būti perskaičiuojamas akcinis kapitalas, kokia administratorių ar valdininkų atsakomybė, jeigu jie nesušaukia susirinkimo, neperskaičiuoja nuostolių dydžių (...) akcinį kapitalą, taip pat neatlieka kitų įstatymų reikalavimų. Šios Vyriausybės programoje taip pat yra aiškiai sakoma: mes - už privatizavimą, mes - už gilesnį privatizavimą. Tačiau turėsim stabdyti neteisėtą privatizavimą, t.y. stabdyti privatizavimą, kai valstybinės įmonės yra privatizuojamos aplenkiant privatizavimo tarnybas, nesudarant pirkimo-pardavimo sandorių. Kai kurie objektai, pavyzdžiui: geležinkeliai, elektros perdavimo linijos, aerodromų takai ir kitos gyvybiškai svarbios šaliai socialinės ar gamybinės infrastruktūros objektai, be abejo, nebus privatizuojami. Tačiau komerciniai objektai bus privatizuojami, o privatizavimo būdas - viešas pardavimas skelbiant konkursus. Pagrindinis privatizavimo konkursų kriterijus bus kainos. Aš turiu pasakyti, kad man šiandien netyčia teko matyti vienos didelės įmonės privatizavimo konkurso projektą. Aš perskaičiau labai atidžiai, bet, deja, šalia kriterijų, lemiančių konkurso laimėtoją, kuris įsigys akcijų, neradau vieno kriterijaus - kainos. Vadinasi, galima įsigyti, bet kaina nėra kriterijus. Šitokių dalykų neturi būti. Aš nemanyčiau, kad pagrindinis dalykas bus 10% ar 20% pigiau ar brangiau. Tai turi nuspręsti rinka. Bet jeigu yra skelbiamas privatizavimas, tai turtas turi būti parduodamas tam, kuris gali pinigus sumokėti už turtą ir, svarbiausia, kad jis turėtų pinigų ne tik sumokėti už tą turtą, bet turėtų pinigų ir investuoti į šią įmonę. Nes dažnai baigiasi taip: kai be pinigų yra privatizuojama įmonė, tai ją įsigyja tie, kurie neturi pinigų, ir ta įmonė paprasčiausiai pasmerkta žūčiai. Aišku, mes galim peržiūrėti aktus privatizavimo, kuris vyko 1990 ar 1994 metais pagal tuo metu veikiančius įstatymus, mes galim tik pažiūrėti, ar pagal įstatymus yra privatizuota viena ar kita įmonė, tačiau mes negalim atgaline data pakeisti tų įstatymų, kurie galiojo 1992 ar 1994 metais. Bet likusios įmonės bus privatizuojamos pagal įstatymus. Šiuo metu, kiek aš žinau, yra parengtas ir pateiktas Seimui įstatymo projektas, kuris nustato privatizavimo rodiklius, t.y. jeigu įmonės įstatinis kapitalas keičiasi daugiau kaip 30%, tai jau yra privatizavimas, ir šių reikalavimų, matyt, mes turėsim laikytis. Yra numatoma iš esmės reorganizuoti energetikos struktūras, demonopolizuoti, decentralizuoti energetikos ūkį ir, svarbiausia, mažinti energijos tiekimo išlaidas. Turėsim reformuoti energetikos sistemą. Viena iš tokių sąlygų, kurios sudarys galimybes reformuoti energetikos ūkį, yra Energetikos ministerijos panaikinimas. Jau, atrodo, šešeri metai, kai mes tikimės, kad Energetikos ministerija pati save reorganizuos. Deja, šitai neįvyko ir neįvyks. Ir, manau, šiuo atveju prijungimas prie Ūkio ministerijos kaip tik sudarys palankias sąlygas reorganizuoti, o komercinius objektus ir tinkamai privatizuoti. Tai nereiškia, kad specialistai negeri, kad specialistų, kurie šiuo metu dirba Energetikos ministerijoje, paslaugų bus atsisakoma. Jokiu būdu, jie bus kviečiami dirbti, ir aš neabejoju, kad jie dirbs. Bet vieną kartą reikia pasiryžti ir pradėti laipsniškai reorganizuoti energetiką, šilumos ūkį laipsniškai perduoti savivaldybėms, demonopolizuoti kai kuriuos stambius mūsų energetinius gigantus ir, kaip minėjau, kai kuriuos komercinius energetinius objektus kitais metais jau pradėti privatizuoti. Taip pat mes manom, kad Vyriausybė turėtų skatinti įgyvendinimą investicinių projektų, kurie sudarytų galimybes eksportuoti elektros energijos perteklių ne tik į mūsų kaimynines valstybes, bet ir Vakarų kaimynams. Taip pat yra numatoma paremti kitus investicinius projektus, kurie sustiprintų ryšius su kitomis Baltijos valstybėmis. Jeigu iš tikrųjų gausim Europos finansinių institucijų paramą, manyčiau, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė prisidės ir prie “Baltijos žiedo”, ir prie kitokių projektų, kurie jau šiuo metu yra svarstomi.
Mano laikas, atrodo, baigiasi, aš suprantu, jog nekalbėjau apie kai kurias konkrečias ūkio šakas. Šiek tiek kalbėjau apie žemės ūkį. Norėčiau tik galbūt dar pridurti, jog pagrindinės priemonės, numatomos žemės ūkiui remti, yra paramos fondo lėšų naudojimas ūkininkams ir kitiems žemdirbiams remti, suteikiant jiems galimybę lengvatinėmis sąlygomis įsigyti kreditų technikai pirkti ir pastatams statyti, taip pat ekonominėmis monopolinėmis priemonėmis palaikyti realias žemės ūkio produkcijos supirkimo kainas. Trečia, Vyriausybė numato šalia eksporto skatinimo programos turėti dar specialią programą, kuri numatytų finansines priemones, skatinančias žemės ūkio produkcijos eksportą. Jeigu mums pavyktų žemės ūkio produkcijos perteklių siųsti ne vien tiktai į Vakarų, bet ir į Rytų rinkas, suteikiant papildomų finansinių lengvatų tiems, kurie eksportuoja, tai reikštų, kad mes turėtume daugiau darbo vietų kaime, būtų didesnės supirkimo kainos, didesnės kaimo žmonių pajamos. Yra numatoma spartinti žemės grąžinimą, supaprastinti žemės grąžinimo procedūras, taip pat ir nuosavybės dokumentų įforminimo procedūras.
Aš tikiuosi, jog apie kai kurias kitas dalis, kurių aš nespėjau paliesti, mes gausim klausimų ir Vyriausybės nariai pajėgs į tuos klausimus geriau atsakyti. Ačiū už dėmesį. Ačiū Vyriausybės nariams, kurie savo darbu prisidėjo rengiant šią programą. Aš tikiuosi, jog šios programos turinys yra taip pat geras liudijimas, jog gali prireikus susitarti dėl programos nuostatų ne tik konservatoriai ir krikščionys demokratai, bet konservatoriai ir Centro sąjungos atstovai. Šiuo atveju aš nenoriu slėpti, iš tikrųjų mes norėjome platesnio politinių jėgų spektro Vyriausybėje ne vien tam, kad čia, sakykim, turėtume didesnį ar mažesnį palaikymą, bet paprasčiausiai dėl to, jog lengviau būtų įgyvendinti sunkias, iš tikrųjų sunkias būsimas ekonomines reformas. Taip pat iš tikrųjų mūsų žmonės dažnai nori, kad pačiais svarbiausiais - užsienio ir vidaus politikos klausimais mes būtume pajėgūs susitarti, ir mes iš tikro būsim pajėgūs susitarti visais atvejais, kai bus siūloma stiprinti ekonomiką, gerinti žmonių gyvenimą arba stiprinti šalies ir žmonių saugumą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Ministre Pirmininke. Aš manau, kad jūs galite prisijungti prie Vyriausybės jau toje tribūnoje, kur visi ministrai yra užėmę vietas. Ir jūsų, ir ministrų nori paklausti 34 Seimo nariai. Mes pagal Statutą klausimams ir atsakymams į klausimus turime pusantros valandos. Taigi pradedam klausimų ir atsakymų į klausimus procedūrą. Pirmasis, kaip ir dažniausiai, klausia Seimo narys J.Listavičius. Aš prašau Ministrą Pirmininką užimti vietą, iš kurios jis galės atsakinėti į klausimus. Seimo narys J.Listavičius. Pone Ministre Pirmininke, ar jūs galite dabar pereiti į tą vietą, nes kitaip mums bus sunku įjungti jums mikrofoną. Arba, jeigu galit, būkit prie tribūnos. Tai prašom. Aš prašau Seimo narius klausiant labai tiksliai pasakyti, kam skiriamas klausimas, nes klausti galima ir Ministrą Pirmininką, ir bet kurį ministrą. Prašom. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Aš norėjau paklausti gerbiamąjį Ministrą Pirmininką. Jūs minėjot ir skyrelyje “Makroekonomikos stabilumas” nurodyta, kad valstybės biudžeto deficitas 1997 m. bus mažinamas ir neviršys 10% valstybės biudžeto. Tačiau 1997 m. būsim priversti imti paskolas ar platinti Vyriausybės vertybinius popierius, siekdami anksčiau gautas paskolas grąžinti ar skolas apmokėti. Noriu paklausti, ar 1997 m. vien palūkanos neviršys 10% valstybės biudžeto? Ačiū.
G.VAGNORIUS. Jeigu tikėtume finansistų skaičiavimais, tai neturėtų viršyti. Mes dar turim vilties, jog projekte nurodytas skaičius gali būti 10 ar 15 mln. Lt sumažintas. Bet, aišku, mes tikrinsime, ar iš tikro tie skaičiai - 518 mln. Lt - yra visiškai pagrįsti. Gali būti, kad iš tikrųjų grąžinti skoloms reikės didesnių lėšų. Bet kuriuo atveju sieksim, kad 10% valstybės biudžeto deficitas neviršytų viso biudžeto įplaukų.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis premjere, susipažinau su teikiama Vyriausybės programa, iš esmės dauguma nuostatų tinkamos. Tačiau kaip medikui man užkliuvo parengtos sveikatos apsaugos programos kai kurios nuostatos. Žinome, kad visuose sveikatos priežiūros lygiuose finansavimą tvarko, numato sveikatos draudimas ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas. Aš norėčiau paklausti sveikatos apsaugos ministrą (kadangi jis sėdi šalia mikrofono) apie sveikatos paslaugų finansavimą pirminiame sveikatos lygyje: medicinos punktuose, ambulatorijose, poliklinikose finansuoti sutartiniu pagrindu, įvedant papildomus suinteresuotumo elementus. Kokie tai elementai, ar jie yra minimi mūsų priimtuose įstatymuose, o jeigu ne, tai ar numato įstatymų pataisas? Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom. Ministras J.Galdikas. Paspauskit mygtuką, jeigu aš... Veikia. Prašom.
J.GALDIKAS. Gerbiamasis Kuzminskai, paaiškinčiau taip. Šiandien mūsų sveikatos apsaugos savivaldybėms pavaldžios sveikatos priežiūros įstaigos yra finansuojamos iš biudžeto, t.y. įsakymo, sprendimo arba potvarkio pagrindu. Sutartiniu pagrindu, vadinasi, remiantis sutartimi tarp finansuojančios įstaigos ir darbą atliekančios įstaigos. Ir manom, kad tai yra tikrai žingsnis į priekį, tai ir numatyta įstatyme.
Kas yra papildomi suinteresuotumo elementai? Kaip žinome, kaime gydytojų beveik nėra. Ir nors mes įkūrėme bendrosios praktikos gydytojų instituciją, bet 90% gydytojų lieka miestuose. Į kaimą niekas nenori važiuoti. Todėl šie suinteresuotumo elementai būtų, sakyčiau, papildomi mokėjimai tiems gydytojams, kurie išdrįsta važiuoti į kaimą, nes ne paslaptis, kad lėšos, skirtos 1997 m. biudžete, patenkins tik 52% poreikių. Todėl mes manome, kad privalomas sveikatos draudimas, turėdamas tik tiek lėšų, tikrai negalės finansuoti visų mūsų medicinos paslaugų. O žmonės kaime tikrai yra palikti be medicinos priežiūros.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Gerbiamasis premjere, paramos žemės ūkiui fondo skirstymo tvarką nustato atitinkamas Vyriausybės nutarimas. Tai yra nevisiškai taip, kaip jūs sakėte. Bet mano klausimas ne apie tai. Kiekvienas ekonomistas žino, kad pinigų kiekio didėjimas piniginėse dar nereiškia jų perkamosios galios augimo. Todėl klausiu: kodėl programos projekte, nurodydami numatomus uždarbius ir pensijų dydžius, kukliai nutylite jų perkamąją galią?
G.VAGNORIUS. Nenutylim. Labai aiškiai parašyta, kad ne infliacijos sąskaita. Na, o dėl jūsų paminėto Vyriausybės nutarimo - visa tragedija tai, kad šitame nutarime nenustatyta tvarka, kaip skirstomi pinigai. Tai ir yra priežastis, kodėl tie pinigai žemdirbio nepasiekia. Aš tikiu, kad jūs nuoširdžiai rūpinotės, būdamas Seime, ir dabar rūpinsitės Seime, kad tie pinigai pasiektų žemdirbius. Bet ten gi nėra taisyklių, nėra tvarkos. Dėl to didelė dalis tų pinigų, deja, pakliūna net ir tokiems projektams kaip Santuvos projektui arba kitokiems, kur nieko kito nereiškia, o tik valstybės pinigų pasisavinimą. Mes šiuo atveju nesakom, kad buvusi Vyriausybė blogai dirbo arba visi nutarimai blogi. Aš kalbu apie tai, kad turim pereiti prie programinio pinigų skirstymo, turime nustatyti taisykles, kokiais atvejais, kas, kiek turėdamas žemės ar ko nors kito, darydamas tą ir tą turi teisę gauti tokią ar tokią paramą. Tada iš tikrųjų ir ateis žmogus, dės ant stalo Vyriausybės nutarimą ir sakys, kad jam priklauso parama. Ir nesvarbu, ar tai bus ponas M.Pronckus, ar ponas G.Vagnorius, jis turės tuos pinigus išmokėti arba turės pakeisti įstatymus, jeigu neturės pinigų. Aš norėčiau, kad mes laipsniškai pereitume prie tokios tvarkos.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.
J.OLEKAS. Gerbiamasis premjere, aš norėčiau paklausti. Jums turbūt puikiai žinomos ir medicinos problemos, susidariusios per šituos ketverius metus, ypač valstybės skolos sveikatos priežiūros įstaigoms. Nuo sausio 1 d. pradėti draudiminės medicinos tikrai negalime, neperėmus ir valstybei nepadengus minėtų skolų. Visi Lietuvos medikai turbūt laukė šitos jūsų kalbos, arba programos, pranešimo, ir dabar jos tikriausiai klausosi. Aš norėčiau, kad jūs pasakytumėte ką nors apie šitą situaciją ir suteiktumėte vilčių draudimo įgyvendinimui. Kadangi dar turiu laiko, paklausiu dėl visuomenės sveikatos priežiūros. Yra kalbama tik apie gydymą, bet nieko nekalbama apie sveikatinimo dalį. Šiuo metu yra kelios valstybinės programos. Jūsų programoje parašyta “po vieną naują”. Gal ponia I.Degutienė galėtų pasakyti, kiek tų programų dabar veikia ir kodėl tik po vieną? Ačiū.
G.VAGNORIUS. Aš tikiuosi, kad šita dalis dar bus papildyta, t.y. atsižvelgta į pastabas, kurių mes esame vertingų gavę ne tik iš Sveikatos reikalų komiteto. Aš manau, kad ir jūs pasiūlysite mums dar keletą svarbių dalykų, kurių mes nepaminėjome. Kiek man leidžia mano padėtis ir mano specialybė atsakyti į šį klausimą, aš kalbėsiu tik apie finansinius klausimus. Šiandien, deja, situacija yra tokia, kad negalim stabdyti draudos medicinos, bet negalim ir leisti jos įgyvendinti. Nuo sausio 1 d. prasideda įstatymo veikimas, bet, ko gero, daugelis, pridėję ranką prie širdies, ne tik iš sėdinčiųjų Seime, bet ir iš dirbančiųjų Sveikatos apsaugos ministerijoje, pasakytų, kad iki galo dar nepasiruošta, nes įkainiai dažnai neatitinka realių sąlygų, nes nepakanka bendrų sveikatos finansavimo išteklių. Mes susiduriam su tokia problema: stabdyti negalim, nes veikia visas finansinis mechanizmas, nes finansinį mechanizmą ne taip paprasta sustabdyti, pačios draudos medicinos mes irgi negalim nuo sausio 1 d. įgyvendinti. Aš jau kalbėjau su finansų ministru, su kitais specialistais, kurie dirba Sveikatos apsaugos ministerijoje. Gali būti, kad bus nuspręsta žengti kažkokį tarpinį, pirmą žingsnį, bet nuo liepos 1 d., manyčiau, turėtų būti dar kartą peržiūrėtas valstybės biudžetas, turėtų būti išspręstos problemos dėl skolų, susikaupusių iki to laiko sveikatos apsaugos įstaigose, turėtų būti sumažintas pajamų mokestis, kaip minėjau, iki 29%, tie likę 4% panaudojami papildomam medicinos draudimui mokėti. Mes turim padaryti viską, kad gautume papildomų lėšų, nes tų pinigų, kuriuos numatyta gauti šiemet, šitų pinigų neužtenka nei atlyginimams, nei medikamentams. Jau nekalbu apie įrengimus ar apie remontą. Aš viską puikiai suprantu. Mes iš tikro darysim viską, kad bendras finansavimas padidėtų. Bet jis tikriausiai padidės, realiai žiūrint, nuo metų vidurio. Aišku, mes ir nuo šių metų bandysim spręsti skolų klausimus, bendro finansavimo klausimus, jeigu mums pavyks dar kartą patikslinti biudžetą iki metų vidurio, aš tikiuosi, spręsim dėl sveikatos reformos.
J.OLEKAS. Aš fiksuoju, kad skolos bus panaikintos iki liepos 1 d.
G.VAGNORIUS. Mes sieksime tai padaryti. Tikiuosi, kad įgyvendinsim.
PIRMININKAS. Ir Socialinių reikalų ministrė I.Degutienė gavo klausimą dėl sveikatos srities programų. Tai gal galite tarti žodį?
I.DEGUTIENĖ. Noriu atsakyti dėl sveikatos programų. Jų yra parengta keturiolika ir jos visos bus tęsiamos. Nėra net tokių minčių, kad jos nebus tęsiamos. Gerbiamasis premjeras savo kalbos pradžioje pasakė, kad ši Vyriausybės programa dar bus koreguojama ir Sveikatos komitete mes dar aptarsime šiuos klausimus.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos ir gerbiamasis Ministre Pirmininke, aš neabejoju, kad sveikatos apsaugos dalis tiesiog prašosi koreguojama, nes čia yra dalykų, kurie apskritai turbūt pateko per klaidą. Kaip galima įstaigų valdymą garantuoti per gydymo tarybas? Bet tiek to. Mano klausimas ne iš šios dalies, kuri yra labiausiai netikusi šioje programoje. Mano klausimas toks: jūs siūlote suformuoti teisėjų tarybą, į kurią įeitų Seimo Valstybės ir teisės komiteto pirmininkas, Seimo išrinkti keturi Seimo nariai, Aukščiausiojo Teismo pirmininkai ir t.t., o tuo tarpu Konstitucijoje vienareikšmiai pasakyta, kad Prezidentui pataria speciali įstatymu nustatyta teisėjų institucija. Prašome pasakyti, kaip jūs galėtumėte įgyvendinti tai, kad Seimo nariai taptų teisėjais. O gal čia iš tikrųjų yra šioks toks nesusipratimas dėl teisėjų tarybos?
G.VAGNORIUS. Čia buvo kalbama apie kiek kitokią instituciją, apie tą, kuri yra numatyta Konstitucijoje. Turiu pasakyti, kad vakar po diskusijų mes atsisakėme šitos nuostatos ir šiek tiek pataisytame variante jau nebėra šitos pastraipos. Mes siūlome nebekalbėti dėl tos tarybos, nes ji nėra numatoma. Taip pat turėčiau dar pridurti, kad yra keletas techninių klaidų ten, kur kalbama apie datą, nuo kada bus stiprinamos Lietuvos centrinio banko funkcijos. Vietoj 1997 m. įrašyti 1998 m. Turėtų būti 1997 m. Kur kalbame apie infliaciją, tai apie 2000 m., apie planus mes iš viso nekalbame. Tai priklausys taip pat nuo derybų dėl stojimo į Europos Sąjungą reikalavimų.
PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.
S.BURBIENĖ. Gerbiamasis premjere, kaip žinome, viena iš problemų, apie kurią buvo šnekama svarstant ne tik jūsų Vyriausybės programą, bet ir ankstesnių Vyriausybių programas, yra būtent biudžetinių įstaigų tarnautojų atlyginimai. Man, aišku, malonu, kad be tų dažniausiai minimų mokytojų ir sveikatos apsaugos labai gerbtinų darbuotojų čia yra prisiminti ir kultūros darbuotojų atlyginimai, nors šita grupė dažnai buvo pamirštama, matyt, kaip mažesnė ar ne tokia organizuota. Aš tiesiog norėčiau paklausti. Jūs teigiate, kad ir kultūros įstaigų darbuotojų, ir švietimo darbuotojų atlyginimai turi būti didesni už šalies vidutinį darbo užmokestį. Su tuo, aišku, lieka tik sutikti. Tačiau kyla klausimas: kokių tada darbuotojų atlyginimai turėtų būti mažesni už vidurkį, kaip sureguliuoti tą visą skalę?
G.VAGNORIUS. Aišku, kad reikia dar pridėti vieną žodelį, kuris parodytų šalies ūkio vidutinį darbo užmokestį. Tada būtų aiškiau. Mes kažkada buvom pasiekę, kad gydytojo atlyginimo vidurkis buvo aukštesnis negu šalies vidurkis. Taip pat ir mokytojų vidurkis buvo jau susilyginęs su šalies dirbančiųjų atlyginimų vidurkiu. Iš tikro šitoms dviem kategorijoms lėšų reikia daugiausia. Sunkiausia bus padaryti šituos darbus. Kultūros darbuotojų, taip pat mokslo darbuotojų atlyginimų padidinimui reikia kur kas mažiau lėšų. Kaip mes skelbėm jau anksčiau, dabar, rengiant papildymus 1997 m. biudžeto projektui, pirmiausia yra numatyta padidinti atlyginimus pedagogikos mokslo darbuotojams. Tai bus padaryta gana pastebimai, nes iš tikro yra pavojinga situacija - taupydami mokslo sąskaita pinigus, mes keletui dešimtmečių galime prarasti visą savo mokslo potencialą. Taip pat yra numatyta padidinti finansavimą, aišku, ne visoms kultūros įstaigoms, bet pirmiausia toms, kurios iš tikro yra reikšmingos Respublikai, kuriose yra daug žinomų meno žmonių. Po to laipsniškai bus siekiama didinti atlyginimus ir kitiems kultūros ir meno darbuotojams. Kai bus pateiktas naujasis biudžeto projekto variantas, tie dalykai bus paminėti.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Gerbiamasis premjere, manau, visiems aišku, kad valstybei yra du uždaviniai. Mano nuomone, pirmasis yra išgyventi, jeigu žiūrėsime į realią mūsų ekonominę situaciją, ir tik po to prasigyventi. Jeigu mes ištrauksime iš krizinės situacijos energetiką, tai mes galėsime išgyventi. Šioje srityje mes neišvengiamai objektyviai klimpstam vis gilyn ir gilyn į krizę, artėdami prie bankroto ribos. O tai gali patraukti žemyn kartu visą mūsų ūkinę sistemą. Jūs paminėjote labai daug priemonių, kurias jūs numatote, bet jos daugiau susijusios su energijos gamyba negu su vartojimu. Dėl to yra kalti gamintojai, o ne vartotojai, nes šiandien už neracionaliai naudojamą energiją Lietuvos žmonės nepajėgūs sumokėti. Ir nesumokės, jeigu mes nerealizuosim energijos taupymo programos. Tai yra vienas, manyčiau, iš kertinių uždavinių. Ar jūs numatote savo Vyriausybės programoje būtent šitą prioritetinį klausimą?
G.VAGNORIUS. Šita problema išlieka. Išlieka ir nacionalinio energijos taupymo programa, ir jos vadovai, kuriais paprastai tapdavo Vyriausybės ministrai pirmininkai. Bet energijos taupymo efektas, be abejo, atsiras tik po kelerių metų. Tai nereiškia, kad dabar nereikia to daryti. Daryti reikia, ir mes skirsime tam nemažai dėmesio. Šitoje programoje taip pat parašyta, kad bus siekiama sparčiau įgyvendinti šią programą. Bet mums ne mažiau svarbu yra išgyventi šią žiemą, išgyventi kitus metus, kai mes dar nematysim taupymo rezultatų. Aš visiškai aiškiai galiu pasakyti, kad iki balandžio mėnesio Vyriausybė dės visas pastangas tik skolom mokėti. Jokių padidinimų, jokių pagerinimų iki balandžio mėnesio, nekalbant apie mokslo ir dalį kultūros žmonių, nereikia tikėtis ir jo nebus. Jeigu mes sugebėsime iki balandžio mėnesio išspręsti visas energetikos finansines problemas ir išvengti kokių nors finansinių sukrėtimų, tai toliau, aš manau, mes pajėgsime geriau įgyvendinti ir energijos taupymo programą, paramos žemės ūkiui programą, taip pat ir kitas programas. Dar turiu pridurti, kad naujajame biudžeto variante bus numatytos konkrečios sumos, kiek skiriame eksporto skatinimo programai, kiek skiriame smulkaus ir vidutinio verslo bei darbo vietų kūrimo skatinimo programai, bet jos nebus pradėtos įgyvendinti nuo sausio ar vasario mėnesio. Pirmieji mėnesiai, deja, bus skolų mokėjimo mėnesiai, ir mes kitos išeities neturime.
PIRMININKAS. Seimo narė I.Šiaulienė.
I.ŠIAULIENĖ. Jūsų programoje teigiama, kad reformos - ne pramogos. Vis dėlto drįstu paklausti, ar jūs įsitikinęs savo prognozuojamos mokesčių politikos sėkme? Ar ji tikrai garantuos, kaip teigiate programoje, aukštesnį socialinių garantijų lygį? Dar norėčiau paklausti, kadangi apie tai irgi programoje kalbama, kada ir koks gali būti realus MGL, kada jis gali būti nustatytas, nes nuo jo priklausys neapmokestinamųjų pajamų riba? Ačiū.
G.VAGNORIUS. Na, jūs tikriausiai geriau už mane galėtumėte pasakyti, koks šiandien turėjo būti MGL. Bet jūs nenustatėte ir nepasiūlėte Seimui nustatyti kitokio MGL, kuris atitiktų faktinį kainų pasikeitimą. Bet jis laipsniškai bus didinamas. Galiu pasakyti tik tiek, kad mes sieksim minimalaus gyvenimo lygį didinti šiek tiek spartesniais tempais, negu bus infliacijos koeficientas. Būtų nesąžininga, jeigu aš pasakyčiau, kad kitų metų pabaigoje bus MGL, kuris kompensuos ir tą nuostolį, kuris susidarė per pastaruosius kelerius metus. Taip nebus. Bet laipsniškai mes turėsim jį atstatyti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Šimėnas.
A.ŠIMĖNAS. Gerbiamasis premjere, manau, kad Vyriausybė pateikė iš tiesų labai solidų programos projektą ir jį įgyvendinus būtų žengtas labai rimtas žingsnis į priekį. Tačiau į mūsų akis krinta programos pradžioje nurodyti labai svarbūs skaičiai, atspindintys bendrą vidinio produkto ir vidutinio darbo užmokesčio augimą. Vyriausybė numatė, kad realus darbo užmokestis ir socialinės išmokos iki 2000 m. augs nuo 20 iki 15% per metus, kai tuo tarpu bendras ekonomikos augimas, kurį atspindi bendro vidinio produkto rodiklis, augs 23 kartus lėčiau. Ar Vyriausybė įvertino tokių bendro vidinio produkto struktūrinių pokyčių pagrįstumą?
G.VAGNORIUS. Taip, įvertino. Jeigu pasižiūrėtume į mūsų statistiką per pastaruosius penkerius ar šešerius metus, tai mes pamatytume panašią proporciją, neskaitant kai kurių metų, kai buvo visokių šaldymų. Aš norėčiau pridurti, ir prieš tai Seimo narė klausė, dėl socialinių rodiklių. Aš negalėčiau pasakyti, kad šiandien darbo užmokestis ir pensijų lygis liudija socialiai orientuotą politiką. Dėmesio neskyrimas įplaukoms, dėmesio neskyrimas ekonomikos skatinimui, o tik kalbėjimas apie tai, iš ko paimti ir kam duoti, arba tų varganų pinigų skirstymas, arba bandymas dar iš kur nors pasiskolinti, mes paprasčiausiai matom, ką davė. Mes sakom, kad socialinė rinka arba geresni socialiniai rodikliai bus pasiekiami, jeigu sudarysime galimybes žmogui kiek galima daugiau uždirbti ir galėsime mokėti kiek galima didesnes pensijas. Šitie rodikliai, mūsų vertinimu, yra labai korektiškai paskaičiuoti. Išlygos irgi parašytos labai korektiškai. Aišku, būtų gerai, jeigu jie būtų didesni. Bet aš neabejoju, kad 1998 m. vasara, jeigu vidutinis darbo užmokestis bus 960 Lt, tai nepatenkintų tuo vidurkiu (aišku, dalis gaus daug mažesnį, dalis daug didesnį) bus ne mažiau, negu yra nepatenkintų dabartiniu vidurkiu.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Buškevičius.
S.BUŠKEVIČIUS. Gerbiamasis Vyriausybės vadove, kiek laiko ir ko reikia, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė pagal žinomą operatyvinės veiklos informaciją suimtų visus nusikalstamų šeimų vadovus ir narius pagal dabar galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus ir pagaliau įvestų tvarką lietuviškame Tvin Pykse - Panevėžyje? Ar jums neatrodo, kad būtų tikslinga prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, būtent prie Vyriausybės, įkurti kovos su mafija, narkotikais ir terorizmu departamentą su dviguba atsiskaitomybe - Vyriausybei ir Seimui?
G.VAGNORIUS. Aš neabejoju, kad bus daug mažiau įvairių nusikaltėlių susivienijimų, kurie šiandien gana drąsiai jaučiasi. Aš negaliu garantuoti, jog taikant griežtesnes priemones nebus sulaikomi ir tokie žmonės, kurie kartais ir patys skelbiasi kovojantys su nusikalstamumu. Aš jokiu būdu nekalbu apie jus, aš žinau, kad jūs esat visiškai kitos pozicijos,bet šiandien aš pamačiau, kad iš tikrųjų yra daug norinčių kovą su nusikalstamumu, kovą su korupcija panaudoti kaip būdą patraukti teisėtvarkos institucijas į savo pusę. Vadinasi, siekiama ne tvarkos, o norima turėti savo įtakoje arba valstybės kontrolę, arba prokuratūrą, arba policiją. Šiuo atveju mes sakome, kad jokių neteisinių sprendimų nebus. Yra Vidaus reikalų ministerija, yra Saugumo departamentas, yra šalies Prezidentas, yra Vyriausybė, ir kiekvienas pagal savo kompetenciją gali turėti specialius padalinius. Šiuo atveju, aš neabejoju, naujasis vidaus reikalų ministras, su kuriuo man teko kalbėtis, yra ne tik sumanęs, bet ir tam pasiruošęs - įkurti specialų padalinį arba sustiprinti veikiančius padalinius, kurie galėtų kovoti ne tik su nusikaltėlių susivienijimais, bet ir atlikti tam tikras priežiūros funkcijas ir pačios valdžios struktūrose, nesvarbu, aukštesnėse ar žemesnėse. Aš manau, jeigu tai bus padaryta, tai gyventojų saugumas iš tikrųjų bus didesnis.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys Č.Juršėnas. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis premjere, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėjau paklausti, pagal kokį Vyriausybės programos variantą mes dabar dirbame? Ar tą, kurį mes gavome vakar, t.y. maždaug prieš 26 valandas, ar tą variantą, kurį gavome dabar? Tai pagal kurį variantą? Jeigu pagal šitą peržiūrėtą redakciją, tai mes dabar turime daryti pertrauką ir tęsti posėdį po 24 val.
G.VAGNORIUS. Mes iš tikrųjų dirbame pagal oficialų vakar išdalytą variantą, o šis...
Č.JURŠĖNAS. Ką tada jisai reiškia?
G.VAGNORIUS. Gerbiamasis Juršėnai, jeigu aš įvertinčiau, kiek tuščių popierių man tekdavo išnešti iš Seimo salės jums vadovaujant, tai šitie keli papildomi lapeliai, patikėkit, nepadarys tiek daug naštos. Jeigu jis jums nereikalingas, atiduokite tiesiog man.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Juršėnai, Vyriausybė dirba, tobulina programą. Į jūsų pastabas bus atsižvelgta. Jūsų eilė klausti tuoj ateis, palaukite, turėkite kantrybės. Dabar Seimo narys R.Dagys. Aš noriu priminti Seimo nariams, kad jie turi teisę klausti ne tik Ministrą Pirmininką, bet ir ministrus.
Aš nematau Seimo nario R.Dagio. Tada Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis premjere, vienas iš visuomenės pasitikėjimą valdžia skatinančių principų yra viešumas. Buvusios valdžios vyriausybės dirbo uždarai, netgi nuo Seimo. Mums Gamtos apsaugos komitete būdavo be galo sunku gauti bet kokią informaciją iš Aplinkos apsaugos ministerijos. Tiesiog tai buvo blokuojama. Aš norėčiau jūsų paklausti: ar jūs ruošiatės pakeisti šituos santykius tarp Seimo, kaip įstatymų leidimo organo, ir vykdomosios valdžios ir kaip tai padarysite?
G.VAGNORIUS. Ačiū. Aš noriu pasakyti, jog pono M.Stankevičiaus vadovaujama Vyriausybė dirbo daug viešiau, tai aš tikiuosi, kad mūsų Vyriausybė dirbs dar viešiau. Visus finansinius turtinius klausimus spręs tik viešais nutarimais, viešų konkursų ir kitų viešų procedūrų pagalba. Visi nutarimai, visi potvarkiai, išskyrus tuos klausimus, kurie yra nustatyti Paslapčių apsaugos įstatyme, bus prieinami visiems nariams, visais atvejais, bet slapti sprendimai negali būti finansiniai sprendimai. Aš tikiuosi, kad tokių slaptų Vyriausybė ne tik nedarys, bet ir nematys reikalo daryti.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Vilimas.
V.VILIMAS. Gerbiamasis premjere, skyriuje, kuriame kalbama apie konkurencinį privatizavimą, galbūt tikslinga suformuluoti požiūrį į neteisėtą privatizavimą, kuris atliktas apeinant galiojančius įstatymus. Šitas buvo daroma tam, kad ateityje būtų galima, pavyzdžiui, imant kai kurias pramonės šakas supirkti lengvatinėmis sąlygomis įsigytas akcijas. Tas šiuo metu daroma sėkmingai, anonimiškai, nedeklaruotais pinigais, aš turiu dokumentų. Vadinasi, mes rinksime mokesčius teisėtai, o jie jau šiuo metu, jeigu mes neužkirsime kelio, jau dabar dirba.
G.VAGNORIUS. Mes galime užkirsti kelią būsimiems neteisėtiems arba neteisingiems privatizavimo sandoriams, bet jokiais būdais mes negalime, pavyzdžiui, paimti atgaline data ir pakeisti 1994 metų įstatymo ar Vyriausybės nutarimo. Aš įsivaizduoju, kad mes, kaip piliečiai, galime pasakyti, jog, pavyzdžiui, 1994 m. leistas toks “išvalstybinimas” iš likutinio pelno ar didinant įstatinį kapitalą yra neteisingas. Be abejo, kaip pilietis aš sakau, jog jis neteisingas, nes jis faktiškai leido pusvelčiui įsigyti. Bet tuo metu buvo tokie įstatymai, Konstitucinis Teismas pripažino, kad tuo metu galioję Vyriausybės ar Seimo iniciatyva priimti įstatymai neprieštarauja Konstitucijai, tai mes jokiais būdais dabar negalime imti ir kaip nors pakeisti tuos įstatymus, kurie tuo metu galiojo. Šiuo atveju tik aiškindamiesi, ar teisėtai, ar neteisėtai buvo privatizuota, mes galime tik lyginti privatizavimo procedūrą su tuo metu galiojusiu įstatymu. Kitokių teisių nei Vyriausybei, nei teismams nėra suteikta. Jeigu iš tikrųjų mes matome, kad buvo neteisinga privatizacija arba vienas kitas objektas buvo neteisingai privatizuotas, tai mes galime tik pasakyti, jeigu taip manome, kiti galbūt kitaip manys, jog atsakomybė tenka tiems, kurie padarė politinius sprendimus. Konstitucinis Teismas, man atrodo, tą ir pasakė, kad tai yra politinis sprendimas, tokia buvo politika, dabar galbūt bus kita Vyriausybė ir bus kitokia politika. Deja, daugiau mes nieko negalime padaryti, nes kiti gali pasakyti, kad priešingai, 1993, 1994 ar 1995 metais buvo patys geriausi privatizavimo būdai. Aš žinau tas problemas dėl akcijų supirkimo, dėl monopolizavimo, tai šiuo atveju, aš manyčiau, tą problemą reikėtų spręsti kitu būdu. Yra kainų ir vartotojų teisių gynimo tarnyba, yra Antimonopolinis įstatymas ir jo pagalba iš tikrųjų teisiniu būdu galime išspręsti tuos klausimus, kurių sprendimo reikalauja konkurencinė rinka. Reikėtų tiesiog kreiptis. Aš manau, kad ten specialistai gali suteikti mums pagalbą ir konsultaciją.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Bobelis.
K.BOBELIS. Gerbiamasis premjere, buvo tikrai malonu girdėti jūsų konkrečius, aiškius ir labai stiprius atsakymus. Man paliko labai gerą įspūdį jūsų aiški nuomonė dėl mokesčių vengėjų nubaudimo ir jų pažeidimų išaiškinimo, taip pat kad asmenys, bausti už kriminalinius, ekonominius nusikaltimus, daugiau negalės dirbti valstybės, bankų ar kitose kredito įstaigose, kad nebus panašių atsitikimų, kaip kad Baltijos prezidentas, kuris buvo nuteistas už vagystę, galėjo tapti prezidentu. Tai yra labai sveikintina. Aš norėčiau jūsų paklausti. Jūs paminėjote tik vieną ministeriją, kurią jūs žadate panaikinti, bet čia cirkuliuoja tokios žinios, kad daugiau ministerijų bus panaikinta. Ar jūs galėtumėte daugiau paaiškinti apie tas ministerijas, kurias jūs numatote panaikinti, ir apie naujas, kurios bus sukurtos. Taip pat norėčiau paklausti gerbiamojo užsienio reikalų ministro A.Saudargo, su kuriuo šiuo klausimu mes labai artimai sutariame, kada bus pristatytas diplomatinės tarnybos įstatymas, kurio mes paskutiniu metu labai pasigedome. Ačiū.
G.VAGNORIUS. Kol ministras A.Saudargas prieis prie mikrofono, aš atsakysiu į jūsų klausimo pirmąją dalį. Jeigu jūs galėtumėte... Atsiprašau, ministerijos. Iš viso yra numatyta likviduoti tris ministerijas ir dėl leidimo reorganizuoti bus kreiptasi į Seimą. Yra numatyta likviduoti Pramonės ir prekybos ministeriją, Energetikos ministeriją ir Ekonomikos ministeriją, iš jų padarant vieną - Ūkio ministeriją su mažesniu darbuotojų skaičiumi ir su konkrečiomis funkcijomis. Taip pat yra numatyta likviduoti Miškų ūkio ministeriją, miškų inspekcijos ir priežiūros funkcijas perduodant Aplinkos apsaugos ministerijai, o gamybines funkcijas, generalinę urėdiją perduodant Žemės ūkio ministerijai. Daugiau kitokių ketinimų šiuo metu nėra, ir aš manau, kad artimiausiu metu nebus. Tačiau yra ketinimas sumažinti valdininkų skaičių, atsisakant nereikalingų, ne tik šitose, bet ir kitose ministerijose, ten, kur jų yra per daug.
PIRMININKAS. Į klausimą atsakys ministras A.Saudargas.
A.SAUDARGAS. Jeigu Seimas nuspręs surengti neeilinę sesiją kitų metų pradžioje, tai šitoje sesijoje bus pristatytas, o jeigu tokios sesijos nebus, tada pavasario sesijoje, nes dabar iki sesijos pabaigos, iki Kalėdų, vis dėlto turbūt Seimas bus užsiėmęs kitais darbais.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaižmužis.
A.VAIŽMUŽIS. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, 1997 m. biudžete žemės ūkiui lėšų skiriama mažiau nei pernai. Tai, aišku, negerai. Juk trečdalis gyventojų gyvena kaime. Taip pat prašytume jūsų naujos Vyriausybės pradedant 1997 m. biudžete skirti ne mažiau kaip po 100 mln. lėšų už valstybės išperkamą žemę. Pinigų atsiras, jei bus tvarka, jeigu alkoholis, tabakas taps valstybės monopoliu. Tuo tikiu. Lietuvoje yra daug ligotų, senyvo amžiaus žmonių, kurie nesugebės dirbti žemės, jie laukia tik kompensacijos už išpirkimą. Kokia jūsų, o gal ir Vyriausybės, nuomonė dėl lėšų padidinimo biudžete už valstybės išperkamą žemę?
Ir labai trumpas klausimas Sveikatos apsaugos ministrui. Kaimiečiai pinigų neturi, dantų netaiso. Kokia jūsų nuomonė, kaip padėti bedančiams kaimiečiams?
PIRMININKAS. Pradžioje gal tada premjeras.
G.VAGNORIUS. Deja, šiuo metu Seimas turi biudžeto projektą, kurį parengė buvęs Seimas, Seimo dauguma, tuometinė Vyriausybė, tai šiuo atveju aš galbūt galiu tik pritarti jums, jog tuometinė dauguma pasiūlė tik tiek lėšų žemės ūkiui. Aš manyčiau, kad tai nėra teisingas sprendimas, ypač dėl kompensacijos už išperkamą žemę. Daugelis žmonių jaučiasi apgauti, jiems buvo pažadėta išmokėti neblogas kompensacijas, tačiau lėšų buvo neskiriama arba beveik neskiriama 1995 ir 1996 metais. Ir jie neturi nei žemės, neturi ir kompensacijos. Šiuo atveju teisingas ar neteisingas buvo Vyriausybės valstybės vardu duotas įsipareigojimas, bet tą įsipareigojimą reikia vykdyti. Mes kalbėjomės ir su Finansų komiteto pirmininku, ir su finansų ministru, bandysime tas lėšas padidinti.
Dėl paramos žemės ūkio fondui. Šiuo atveju, jeigu ta bendra suma ir bus mažesnė negu, pavyzdžiui, praėjusiais metais, tai nereiškia, jog mažiau gaus lengvatinių kreditų. Mes siūlome keisti iš principo kreditavimo tvarką, t.y. kad kreditai būtų teikiami iš bendrų bankų kredito išteklių, o visi fondai būtų naudojami arba kaip garantiniai, arba kaip finansinėms lengvatoms mokėti, nes kai yra tiesiogiai kredituojami iš fondo ar valstybės biudžeto, tai nesunku įsivaizduoti, jog galimybės paremti didesnį skaičių projektų yra mažos. Šiuo atveju mes norime keisti tą finansavimo tvarką, bet kuriuo atveju lengvatinių kreditų kiekis, lengvatinių kreditų bendra suma bus ne mažesnė, bet didesnė negu šiais metais.
PIRMININKAS. Sveikatos apsaugos ministras - Seimo narys J.Galdikas. Prašom.
J.GALDIKAS. Gerbiamasis Vaižmuži, dėl dantų problemų, manau, kenčia ne tik kaimo, bet ir miesto žmonės, ypač vaikai. Nors ir stomatologų yra pakankamai, bet jie visi būriuojasi miestuose, nes tikrai kaimo žmonės turi dar mažiau finansų negu miestiečiai. Jeigu Vyriausybė suras ir jeigu Seimas pritars, galima bus spręsti, kuriai iš 14 šiandien parengtų programų skirti prioritetą, nes taip pat galima pasakyti, kad ir vaikų iki 3 metų mišinių programa yra svarbi, širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos programa taip pat svarbi, AIDS taip pat svarbu, narkomanija taip pat svarbu. Iš 14 reikės rinktis bent vieną, dvi.
PIRMININKAS. Seimo narys Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis premjere, iš tikrųjų tik toks pirminis abiejų programų variantų sulyginimas rodo, kad čia yra ne ta pati programa. Taigi mums reikės vienaip ar kitaip apsispręsti, ką darysime su viena ar su kita programa, ir jūs turėsite tai pasakyti. Aš tik leidžiu sau konstatuoti, kad skubus darbas - tai nebūtinai nuostabus darbas ir gal nereikėjo šiandien pateikti Vyriausybės programos.
Klausimas yra jums ir užsienio reikalų ministrui. Jeigu teisingai supratau, dabartinėje Vyriausybės programoje, palyginus ją su 1991 m. jūsų Vyriausybės programa, nebeakcentuojama Baltijos integracija. Tai iš tikro esminis akcentų keitimas ar čia tam tikras niuansas, kuris ne tiek yra svarbus?
G.VAGNORIUS. Aš neabejoju, jog patyręs politikas Č.Juršėnas nėra smulkmeniškas. Yra. Su juo bus nesunku išspręsti visus procedūrinius nesutarimus. Bet kuriuo atveju mes svarstome vakar pateiktą variantą.
Dėl Baltijos integracijos. Iš tikrųjų galbūt ten reikia tą sakinį papildyti, bet faktiškai yra likusios praktinės problemos. Yra pasirašyti susitarimai, taip pat numatyta ir muitų sąjunga. Aš dar pats kažkada esu pasirašinėjęs (1992 m.) dėl mokesčio sulyginimo. Problema yra, kaip susitarti, kad šitie susitarimai būtų įgyvendinti. Aš tikiuosi, kad užsienio reikalų ministras galės plačiau atsakyti į šitą klausimą.
PIRMININKAS. Prašom. Užsienio reikalų ministras A.Saudargas. Paspauskite ten mygtuką, jeigu...
A.SAUDARGAS. Gerai. Gerbiamasis Seimo nary Juršėnai, be jokios abejonės, Baltijos integracija bus tęsiama, tačiau, kita vertus, pastarųjų metų patyrimas taip pat rodo, kaip sunkiai jinai eina. Todėl programos projekte ir atsispindi, ir yra iš mūsų kaimynų išskirta Lenkija kaip tik dėl to, kad iš visų Lietuvos kaimynų turbūt ši šalis pirmoji taps tiek NATO, tiek Europos Sąjungos nare. Manau, kad Lietuvai yra prioritetas neatsilikti.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Trapikas.
K.TRAPIKAS. Gerbiamasis premjere, jūsų vadovaujamos Vyriausybės programoje numatyta skirti didesnį dėmesį Lietuvos nederlingų žemių rajonų žemdirbiams, pavyzdžiui, Telšių, Švenčionių. Aš už tai, kad būtų vienodos ekonominės sąlygos, tačiau į tą problemą reikia žiūrėti kaip į socialinę.
G.VAGNORIUS. Aš su jumis sutinku.
PIRMININKAS. Seimo narys G.Kirkilas. (Balsas salėje) Ne, jau negalima.
G.VAGNORIUS. Galima, galima.
PIRMININKAS. Jeigu norite, galima, bet jeigu tiek klausimų turite, Seimo nary Juršėnai... Aš manau, mes su malonumu išklausysime jūsų klausimus. Įjungta, taip. Prašom. Gal ne toje vietoje atsisėdote, gal ne ten G.Kirkilas sėdi?
Č.JURŠĖNAS. G.Kirkilas čia sėdi. Viskas gerai.
Gerbiamasis premjere, vienas klausimas iš kitos sferos. Jis man iš tikrųjų rūpi. Jeigu aš viską gerai perskaičiau, tai aš radau tik vieną įvardytą privatizuotiną objektą, t.y. “Telekomas”. Ar čia yra ypač svarbus objektas, kurį reikia įrašyti į Vyriausybės programą, ar kiti svarbūs objektai tiesiog užmiršti, neįvardyti? Vienas tik objektas.
G.VAGNORIUS. Gerbiamasis kolega, šitas objektas yra pats brangiausias Lietuvoje. Jo vertė yra daug didesnė, negu daugelis iš mūsų įsivaizduoja. Šiuo atveju parašymas, jog bus privatizuojamas šitas objektas, iš tikrųjų reikštų, kad galima mažesnius daug lengviau privatizuoti, bet yra parašyta, kas nebus privatizuojama. Aš nemanyčiau, jog mes galėjome ir mes turėjome išvardyti visus privatizuotinus objektus. Turės būti privatizuojama ir “Mažeikių nafta”, ir kiti energetiniai objektai, neabejoju, kad bus privatizuojamos ir “Lietuvos avialinijos”, nes tai yra daug pigiau ir bus daug naudingiau piliečiams, klientams. Tai bus daroma įtraukiant į ateinančių metų privatizavimo programą tuos objektus, kurių privatizavimą skelbsime. Tačiau tie didieji, stambieji objektai nebus privatizuojami nei per vieną mėnesį, nei per vienus metus. Bus specialios programos, jos bus rengiamos su kompanijomis, kurios turi patirtį privatizuoti tokius gigantus.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Plokšto. Irgi nėra. Ar irgi Seimo narys Č.Juršėnas? Seimo narys M.Stankevičius.
L.M.STANKEVIČIUS. Gerbiamasis premjere, pirmiausia noriu padėkoti, kad dalis darbų, kurie buvo pradėti šitos Vyriausybės, yra numatyti tęsti jūsų programoje. Viena iš sunkiausių problemų, kurią teko spręsti man ir Vyriausybės kabinetui, yra energetika. Gal klausimas daugiau skirtas ponui V.Babiliui. Kaip numato vis dėlto artimiausiu metu arba ar yra programa, sakysime, per keletą metų subalansuoti tarifus ir gamybos kaštus? Nes, žinote, kaltinimas vien tik skolinimais... t.y. ieškojimas išeities, bet ar yra tokia programa, ar gerbiamasis ministras turi įvaizdį, kaip šitą labai sunkią problemą išspręsti? Ačiū.
G.VAGNORIUS. Gal aš tik norėčiau padėkoti jūsų Vyriausybei, ypač jums, už nuoširdų darbą ir už tuos pradėtus darbus, kuriuos mes ketiname tęsti ir baigti. Iš tikrųjų negalima supaprastintai žiūrėti į energetikų bėdas. Tai yra pirmiausia finansinės problemos, kurios tikrai neateina iš jūsų Vyriausybės. Bet tol, kol išliks lengvatiniai tarifai, jeigu mes norime turėti tokią finansų tvarką, vis tiek mes tiek, kiek yra lengvatų, tas lengvatas turime dengti iš biudžeto. Šiuo atveju kitos išeities nėra, tik pripažinti tas skolas, kurios susidarė per pastaruosius kelerius metus, tas skolas padengti, o kituose biudžetuose numatyti... Tol, kol lengvatos yra, numatyti subsidijas, dotacijas, o kai nebus dotacijų, lengvatų, nebus ir subsidijų. Mūsų programoje parašyta, kad visų lengvatų ir visų subsidijų mes norėtume atsisakyti iki 1998 m. vidurio. Vadinasi, dar kurį laiką, tol, kol atlyginimai ir pensijos yra iš tikrųjų daugeliui žmonių... tiesiog netenkina būtiniausių poreikių, mes turime galvoti ne vien tik apie ekonominį faktorių, bet ir apie gyvybiškai svarbias socialines problemas. Gal ministras daugiau už mane pasakys.
PIRMININKAS. Ministras V.Babilius. Prašom.
V.BABILIUS. Kaip visada, būna skubių priemonių planas ir strateginių priemonių planas. Jeigu žiūrėtume į tas skubias priemones, kurių reikia imtis šiandien, tai žaliavų kainų stabilizavimas. Aš manau, kad yra visos galimybės šioje vietoje pasiekti teigiamų rezultatų, t.y. su mūsų pagrindiniais pirkėjais, su pagrindiniais žaliavų pardavėjais reikia to siekti, kai tik mes būsime prisaikdinti pradėti tą darbą.
Antras būtinas veiksmų planas - vis dėlto energetikams reikia suveržti diržus. Trečias, tolesnis, planas - negalima per ilgai marinti pramonės įmonių. Reikia greitai spręsti tuos dalykus. Mes išleidžiame milijonus litų be reikalo šildydami, be reikalo tiekdami energiją ir t.t. Reikia padėti, reikia rasti vaistų, reikia daryti operaciją objektui, ir kuo greičiau, tada nereikės be reikalo eikvoti elektros (...), kuri iššvaistoma taip, kaip bankai iššvaisto pinigus. Jokių garantijų energetikai šiandien, tiekdami elektros energiją, negauna iš niekur. Jie tiesiog tiekia, šiandien pagal skambutį tiekia. Palyginkite šitą dalyką su bankais - jeigu dar pagal skambutį pradėtų davinėti bankai kreditus. O juk elektros energijos neapmokamas tiekimas yra kreditas. Taigi šioje srityje einamųjų mokėjimų pozicija turi būti sugriežtinta, ypač sugriežtinta. Kitas dalykas - skolos, apie kurias kalbėjo premjeras. Yra ir daugiau priemonių, bet aš nenoriu užimti laiko. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Šakalinis.
P.ŠAKALINIS. Pirmasis mano klausimas būtų gal susisiekimo ministrui. Ar bus privatizuojamos specialios paskirties uždarosios akcinės bendrovės - autobusų parkai, troleibusų parkai, nes programoje parašyta, kad neprivatizuojami Lietuvos geležinkeliai. Kitas klausimas ponui V.Babiliui. Kaip bus vykdomas pramonės įmonių restruktūrizavimas?
PIRMININKAS. Prašom. Ministras A.Žvaliauskas.
A.ŽVALIAUSKAS. Gerbiamasis kolega, aš nematau nieko baisaus, kad tokios įmonės kaip autobusų parkai būtų iš dalies privatizuojamos. Kiek aš žinau, daugelyje miestų 30% tokių įmonių jau sudaro privatus akcinis kapitalas. Taigi čia jokios tragedijos nėra.
PIRMININKAS. Jeigu galite, grąžinkite mikrofoną ministrui V.Babiliui. Jis irgi atsakys į klausimą.
V.BABILIUS. Tai turi daryti pačios įmonės, tai jų reikalas. Kitas reikalas - reikia padėti joms. O taip tai čia jų bėda. Aš, būdamas generalinis direktorius, pats dariau ir nesikreipiau, ir man niekas nevadovavo. Nori gyventi - daryk restruktūrizavimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys G.Mincevičius.
G.J.MINCEVIČIUS. Gerbiamasis premjere, aš sveikinu programos nuostatą, numatančią išplėsti klausimų, kurie priskiriami savivaldybių kompetencijai, ratą. Mano klausimas susijęs su žemės grąžinimo teisėtiems savininkams problema. Visi žinome, kad tas procesas vyksta labai lėtai, reikia pasakyti, kad kai kuriuose rajonuose iš viso tūpčiojama vietoje. Atrodo, kad dėl to, jog specialiai tas procesas būtų stabdomas, žemės grąžinimo klausimai atimti iš savivaldybių kompetencijos ir perduoti Žemės ūkio ministerijai. Ar nemanote, kad tų klausimų sprendimo sugrąžinimas savivaldybėms garantuotų, kad tas procesas vyktų daug sparčiau ir teisingiau? Ačiū.
G.VAGNORIUS. Ačiū. Iš tikrųjų yra numatyta atkurti, ne tik atkurti buvusias savivaldybių teises, bet jas ir plėsti, perduodant kai kurias funkcijas, kurios dabar apskritims priskirtos, apskritims perduoti ministerijų funkcijas. Aš tikiuosi, kad tai įvyks, ir tikiuosi, kad ministrai taip pat gerai supras, jog turėti mažiau funkcijų, vadinasi, turėti ir mažesnę atsakomybę, o dar mažesne atsakomybe taip pat yra naudinga pasidalyti su savivaldybėmis, nes tai naudinga patiems piliečiams, kurie yra arčiau savivaldybių. Aš tikiuosi, kad tie procesai vyks sparčiau.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Karosas. Nematau. Č.Juršėnas jau klausė. Jis toliau lygina redakcijas, aš manau. O, atsiprašau! Seimo narys S.Kaktys dabar. Jeigu galėtų Seimo narys F.Palubinskas paspausti dar sykį mygtuką... bet dabar klausia Seimo narys S.Kaktys.
S.KAKTYS. Gerbiamasis premjere, iš jūsų jau išgirdau konkrečius atsakymus dėl sveikatos apsaugos ir valstybės valdymo, taip pat dėl teisių tolesnio plėtimo ir reformų, tai, ko norėjau paklausti. Džiaugiuosi, kad net tie, kurie nebalsavo ir nepritarė Tėvynės sąjungos Seimo rinkimų programai, galės pasinaudoti šios programos teikiamomis galimybėmis. Norėjau tik replikuoti dėl tyčinio piktybiško mokesčių nemokėjimo. Blogai būtų, jeigu būtų galima nemokėti mokesčių netyčia, nepiktybiškai. Galbūt tai reikėtų vadinti tiesiog mokesčių nemokėjimu.
G.VAGNORIUS. Mes pasitarsime su ponu A.Vidžiūnu. Gal jis aiškiau pasakys.
A.KUBILIUS. Aš pabandysiu įjungti Seimo nario F.Palubinsko mikrofoną. Prašom.
F.PALUBINSKAS. Gerbiamasis premjere, išsakėte mintį, kad Vyriausybė gins vidaus rinką, tačiau nepažeisdama Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų, ir kad muitai nebus keliami. Tad kokiais specifiniais būdais bus ginama Lietuvos vidaus rinka, pavyzdžiui, kad ir nuo dempingo?
G.VAGNORIUS. Šiuo metu viena iš priežasčių, kodėl yra neginama vidaus rinka, yra ta, kad dėl iškreiptos finansų ir monetarinės politikos importinių prekių kainos beveik neauga, o vietinių prekių kainos auga infliacijos dydžiu. Jūs įsivaizduokite, kas įvyktų Amerikoje, jeigu, sakykime, dėl kokių nors priežasčių per metus laiko išaugtų du kartus vietinių prekių gamybos kaštai dėl infliacijos, o importinių kainos liktų tos pačios. Ameriką užplūstų vien tik vokiškos, prancūziškos arba angliškos prekės. Panaši situacija yra Lietuvoje. Tai nereiškia, kad mes dabar galime grįžti ir du kartus nuvertinti litą ar dar ką nors, bet aš kalbu, kad ateityje, kai mes pereisime prie normalaus režimo, paprasčiausiai monetariniai svertai nustatys tvarką. Jeigu nebus infliacijos - nedidės jokių prekių grupių (nei importinių, nei vietinių) kainos, jeigu bus infliacija - tai daugmaž vienodai tuo infliacijos koeficientu padidės. Tai faktiškai toks stiprus veikimo būdas, kurį naudoja visos civilizuotos valstybės. Kitas dalykas - kaip galima netiesioginiais būdais, t.y. tokiais tiesioginiais administraciniais būdais, ginti vidaus rinką. Pavyzdžiui, vienas iš pagrindinių būdų, kaip šiandien į Lietuvą yra įvežami pigesni mėsos produktai, yra subproduktų importas. Pirmiausia yra leidžiama, o antras dalykas - neapmuitinama. Naudojantis šita pozicija, į Lietuvą keliauja toli gražu ne vien tik subproduktai, ne vien tik mėsos subproduktai, bet ir labai gera, labai kokybiška mėsa. Nekokybiškos mėsos įvežimą mes iš viso turime stabdyti, bet aš nemanyčiau, kad subproduktai neturėtų būti apmuitinami, kai, pavyzdžiui, kiaulienos ar jautienos produktai yra apmuitinami. Aš pasakiau tik vieną pavyzdį. Mes matome, kad turime daug palikę spragų, ir yra tiesiog įvežama nekokybiška produkcija be didelių suvaržymų, o kokybiškos prekės - priešingai - yra dirbtinai stabdomos. Matyt, reikės truputį mums peržiūrėti visas technines sąlygas, išsiaiškinti dėl kokybės inspekcijų darbo ir šiek tiek riboti, bet nepažeidžiant tarptautinių susitarimų.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Šimėnas.
J.ŠIMĖNAS. Gerbiamasis premjere, dabartinė Vyriausybė įkūrė Generalinę miškų urėdiją, atiduodama jai valdyti, pagal 1995 m. sąmatą, 300 mln. Lt vertės miško fondą. Jūs sakėte, kad Generalinė miškų urėdija bus perduota valdyti Ūkio ministerijai, o tai reiškia, kad lėšos, skiriamos miškų atkūrimui, iš esmės perduodamos miško kirtimui. Ar nemanote, kad, vykdydama miškų ūkio reformą, Vyriausybė turėtų perimti Miškų ūkio ministeriją in corpore, o po to vykdyti reformą, kad nebūtų nepataisomai iššvaistomi ne tik gamtos ištekliai, bet ir šimtamilijoninės lėšos?
G.VAGNORIUS. Padalijimas dabartinės Miškų ūkio ministerijos funkcijų, atskiriant gamtosaugos funkcijas, miškų inspekcijos funkcijas, kurias, kaip minėjau, mes ketiname perduoti Aplinkos apsaugos ministerijai, o gamybines funkcijas paliekame Žemės ūkio ministerijai, reikš, jog ir šitas fondas taip pat bus padalijamas pagal tam tikras proporcijas. Nebūtinai proporcingai. Man atrodo, mes čia jau esame kalbėję ir su žemės ūkio ministru, ir su aplinkos apsaugos ministru, jog ketiname, kai tik Seimas suteiks mums įgaliojimus, keliese susėdę pasidalyti funkcijas, o svarbiausia - perskirstyti pinigus taip, kad būtų naudinga ir miškininkams, ir tiems, kurie užtikrintų aplinkos apsaugos funkcijas. Šiandien aš galiu pasakyti, jog statistika liudija, kad, esant dabartinei tvarkai, kuri galbūt kai kam atrodo labai gera (aš tikrai ne apie jus kalbu), bet, deja, oficiali statistika liudija, jog per muitines pervažiuoja tos padarinės ar kitokios žalios medienos daug daugiau, šiuo atveju kalbame apie kartus, jeigu tikėtume, 2 ar 2,5 karto daugiau, negu yra pateikiama kaip duomenys apie tos medienos iškirtimą. Mes matome, kad tą problemą reikia spręsti. Manyčiau, kad miškų inspekcijos atskyrimas nuo gamybinių padalinių tik sustiprins miškų inspekcijos funkcijas ir galėsime šiek tiek stebėti tuos procesus.
Dėl miškų kirtimo. Jeigu tikėtume specialistais ir tikėtume programomis, su kuriomis man teko šiek tiek susipažinti, tai šiuo metu iš tikrųjų kirtimai gali būti padidinami, ir nemažai gali būti padidinami, nes daug pažeidžiama tų standartų, ir tie peraugę medžiai faktiškai genda. Reikia mums padaryti tvarką, kad nebūtų pažeidžiami gamtosaugos reikalavimai ir kartu tai duotų daugiau medžiagos ne tik eksportui, bet ir mūsų vietinei medienos pramonei.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Karbauskis.
R.KARBAUSKIS. Klausimas ponui Ministrui Pirmininkui. Vyriausybės programos 6 punkto pavadinimas skamba taip: “remti šalies žemės ūkį ir ūkininkus”. Pirmieji keturi sakinio žodžiai - “remti šalies žemės ūkį” - visiškai atspindi Vyriausybės darbo kryptį, tačiau sakinio tęsinys - “ir ūkininkus” - sujaukia punkto pavadinimo prasmę. Jūsų nuomone, tai redakcinė klaida ar pabrėžtai deklaruota būsimos Vyriausybės kaimo politikos kryptis?
G.VAGNORIUS. Šitoje programoje yra labai aiškiai pasakyta, jog visoms ūkininkavimo formoms valstybė pripažįsta vienodas teises: kurie išgyvens konkurencijos sąlygas, tie ir liks, nebus jokių specialių priemonių nei bendrovėms remti, nei ūkininkams remti. Tačiau yra vienas “bet”: pavyzdžiui, aš neįsivaizduoju, kad būtų naudingos specialios programos, kurios nustatytų kredito lengvatas bendrovėms, kurios įsigyja žemės ūkio techniką, t.y. šiuo atveju mes turime matyti skirtingą apsirūpinimą. Ir jeigu mes matome, kad, deja, pasitaiko, jog bendrovės, neišgalinčios išmokėti atlyginimų, kartais parduoda ir pagrindinius fondus, nekilnojamąjį turtą, įrengimus ir mašinas, tikriausiai tokių dalykų retai pasitaiko ūkininkui, kuriam dažnai trūksta technikos. Čia galbūt to žodelio “ir” galima ir nerašyti, jis tikriausiai nieko nepakeis, bet čia tiesiog norėjome paminėti, jog yra kai kurių sričių, kai ūkininkams, arba ūkininkų kooperatyvams, matyt, teks taikyti kai kurias programas vien dėl to, kad jie minimaliai neapsirūpinę technika. Greičiausiai tai bus vėlgi grįžimas prie bandymų, kai mes prieš kelerius metus bandėme sudaryti galimybes keletui ūkininkų pagal specialias ūkinės veiklos sutartis arba ūkinėms bendrijoms sudaryti galimybes įsigyti traktorių ar kombainą ir turėti galimybę gauti tas minimalias paslaugas. O šiaip visos programos, visos priemokos, nuolaidos, jeigu tokių bus, kredito procentai bus taikomi visiškai vienodai, nepriklausomai nuo ūkininkavimo formos.
PIRMININKAS. Seimo narė R.Melnikienė.
R.MELNIKIENĖ. Gerbiamasis premjere, šioje salėje mes ne kartą girdėjome mintį, jog mūsų valstybė turi daug skolų ir vargu ar turės pakankamai lėšų visoms socialinėms, ekonominėms programoms finansuoti. Aš norėčiau, kad jūs atsakytumėte į tokį klausimą: kurios socialinės, ekonominės programos jums bus prioritetinės?
G.VAGNORIUS. Pirmiausia mes suksime galvą, ne tik suksime galvą, bet ir darysime sprendimus, kurie duotų daugiau biudžeto įplaukų. Šiandien mes kai kuriuos klausimus aptarinėjome ir matome, kiek galima dėl kontrabandos stabdymo gauti papildomų įplaukų, kiek galima gauti įplaukų dėl valstybės kapitalo tinkamo naudojimo komercinėse įmonėse, o dabar, pagal biudžeto projektą, faktiškai net nėra numatyta įplaukų iš tų 6 ar 8 mlrd. Lt kapitalo. Mes galvojame, kad ir kitais būdais artimiausiu metu mes truputį padidinsime biudžeto įplaukas, nes jeigu šiandien faktiškai neužtenka pinigų einamiesiems mokėjimams, tai nesunku įsivaizduoti, kad kitą mėnesį, jeigu nerasime papildomų finansavimo būdų, neužteks, tuo labiau, jeigu reikia mokėti kokius nors įsiskolinimus už dujas ar už mazutą.
Kokioms pagrindinėms programoms skiriamas dėmesys? Aišku, ko norėtųsi ir ko mes neįrašėme į programą. Aš labai atvirai pasakysiu: į programą sąmoningai neįrašėme vieno dalyko, nes nežinome, ar jį pavyks įgyvendinti, - tai priemokų šeimoms, auginančioms vaikus, šeimoms, kurių pajamos yra iki tam tikros ribos. Jeigu šiandien finansinė situacija būtų kitokia, mes, ko gero, pasitarę su socialinių reikalų ministre, būtume galėję šitą įrašyti. Tai būtų apčiuopiama ir reali, konkreti pagalba. Bet tai nereiškia, kad tokių priemonių mes nesiūlysime taikyti, jeigu tik pavyks išspręsti šalies finansines problemas.
Ką mes toliau įsivaizduojame, kokios yra prioritetinės kryptys. Be abejo, mokamos minimalios pašalpos, kurios susijusios su minimaliu gyvenimo lygiu, - turi būti padidintos. Aš galvoju, kad bet kuriuo atveju mums reikės surasti būdų padidinti savivaldybių finansavimą socialinės saugos, socialinių pašalpų reikalą. Vieną dalyką vis tiek mums reikėtų padaryti, kad Lietuvoje žmonės (aš nekalbu apie visiškai degradavusius) ir vaikai bent galėtų pavalgyti, kad prireikus jie galėtų gauti nors ir nemokamą maistą. Čia gal daug nekainuos, bet šitiems dalykams mes ketiname skirti lėšų ne tik valdiškoms institucijoms, bet ir labdaros pagrindu veikiančioms institucijoms. Aišku, tai nėra strategija, nėra valstybės ekonomikos kėlimas, bet yra galbūt tas minimalus dalykas, kuriuo reikėtų pasirūpinti. Po to padidinimas minimalaus gyvenimo lygio, kuris leistų šiek tiek pakelti aukščiau minimalų gerbūvio principą. Čia aš kalbu ne apie ekonomines, bet grynai apie socialines programas.
Yra labai svarbu, šiandien mes tarėmės ir su finansų ministru apie lėšų padidinimą būsto programoms. Jeigu mes galėtume tiesiog numatyti daugiau lėšų, kurios būtų naudojamos kredito nuolaidoms apmokėti, kredito garantijoms apmokėti tiems, kurie statosi arba įsigyja namus, tai iš tikrųjų būtų reikšminga ne tik jaunoms šeimoms, bet ir daugeliui žmonių, kurie šiandien neturi jokios vilties patenkinti savo būsto poreikius pagal dabar sudarytas prie savivaldybių didžiules didžiules eiles.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Čirba.
S.ČIRBA. Gerbiamasis premjere, aš turėčiau porą klausimų. Pirmasis dėl vietinių rinkliavų politikos savivaldybių atžvilgiu. Ar Vyriausybė reguliuos vietinių rinkliavų rūšis savivaldybėse, ar tai bus kiekvienos savivaldybės kompetencija? Antrasis klausimas. Ar bus pratęsiamas žemės išpirkimas už investicinius čekius (iki šiol žemės grąžinimo savininkams klausimas buvo įvairiais būdais lėtinamas, ne skatinamas), nes šie savininkai negalėjo iki šiol pasinaudoti ta teise, būtent išsipirkti žemę už investicinius čekius.
G.VAGNORIUS. Greičiausiai bus pratęsiama, tačiau būtų neatsakinga, jeigu aš be Vyriausybės sprendimo galėčiau tokį pažadą duoti.
PIRMININKAS. Dėl vietinių rinkliavų.
G.VAGNORIUS. Šiuo atveju man atrodo, kad pirmiausia, ką Vyriausybė turi padaryti su vietinėmis rinkliavomis, tai nustatyti taisykles, kurios aiškiai atskirtų rinkliavą nuo mokesčių. Aišku, negalėtų uždrausti savivaldybėms nustatyti rinkliavas tiek, kiek kainuoja paslaugos teikimas, išskyrus tuos atvejus, kai pagal įstatymus atitinkamos valstybės institucijos įpareigotos iš valstybės biudžeto apmokėti teikiamas paslaugas, t.y. ko mes neleisime ar ko bandysime neleisti Seimo pagalba, yra tai, kad už tą paslaugą, kuri jau yra finansuojama iš vietinio ar Respublikos biudžeto, nebūtų imama papildoma rinkliava, kaip dažnai dabar pasitaiko kai kuriose kontrolės ar inspekcijos tarnybose. Rinkliavos turėtų būti laisvesnės, bet mes nebūtume šalininkai, jeigu tomis rinkliavomis kaip nors būtų stabdomas, pavyzdžiui, turistų įvažiavimas į Lietuvą, nustatomos kokios nors nelabai ekonomiškai pagrįstos rinkliavos tiems, kurie kerta sieną. Bet, pavyzdžiui, jeigu Lietuva nustatytų kelių mokestį tiems užsienio piliečiams ar asmenims, kurie įvažiuoja į Lietuvą, aš manyčiau, kad mes nepažeistume jokių tarptautinių įsipareigojimų. Aišku, kai kur mes esame susitarę, kad netaikysime, bet kai kur mes galime tokią rinkliavą dėti. Jeigu, pavyzdžiui, bus nustatyta rinkliava už pasienio posto perėjimą, tai, aišku, jau nebus rinkliava, tai bus mokestis, ir tokiais atvejais, matyt, ir savivaldybės, ir Vyriausybė sutars tokių dalykų neimti.
PIRMININKAS. Seimo narė R.Hofertienė.
R.HOFERTIENĖ. Gerbiamasis premjere, jūsų vadovavimo laikotarpiu švietimui, mokslui, kultūrai buvo skiriamas reikiamas dėmesys ir jis, esu įsitikinusi, nesumažės, todėl aš jums klausimo nepateiksiu. Klausimą aš pateikiau ūkio ministrui V.Babiliui ir dėl laiko stokos individualia tvarka išsiaiškinsiu. Ačiū.
G.VAGNORIUS. Aš gailiuosi, kad nepasiūliau labiau sujungti ministerijų, tada iš tikrųjų man nereikėtų atsakinėti ne tik dabar, bet ir ateityje į klausimus. Visi klausimai būtų adresuoti ministrams. Ir aš tikiuosi, jog, ko gero, man paskutinį kartą tenka būti šitoje tribūnoje tiek ilgai. Aš tikiuosi, kad ateityje kiekvieną kartą ministras daug geriau ir daug išsamiau atsakys už mane.
PIRMININKAS. Liko klausti dar 5 Seimo nariai. R.Kupčinskas.
R.KUPČINSKAS. Ačiū. Aš norėčiau pateikti porą trumpų klausimų. Pirmiausia ankstesnės Vyriausybės norminiuose aktuose kalbama apie energetinio ūkio decentralizavimą. Aš norėčiau paklausti. Programoje yra numatyta objektus privatizuoti. Kas laiko atžvilgiu bus pirmiausia daroma: ar privatizuojama, ar decentralizuojama?
G.VAGNORIUS. Tai, kas numatyta privatizuoti, bus privatizuojama, o ne perduodama savivaldybėms tam, kad po to vėl reikėtų paimti ir privatizuoti. Kaip šiuo atveju buvo privatizuojamas Respublikos turtas. Aišku, smulkesni objektai, kuriuos pajėgios be specialių programų privatizuoti savivaldybės, jie ir atiteks savivaldybėms. Bet yra tokių stambių energetikos objektų, kurių privatizavimas bus įgyvendinamas pagal tarptautines programas, tai šitie, aišku, liks. Tačiau gerokai paprastesnis bus pasidalijimas ir decentralizavimas, kai mes, prieš sudarydami tą programą, turėsime privatizavimo programą. Tada mes aiškiai matysime, kas lieka, ką reikia atiduoti ir ką būtina atiduoti. Tai, matyt, eis lygiagrečiai.
PIRMININKAS. Seimo... (Balsas salėje) Kas yra dabar? Tai gal klauskime po vieną. Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Aš norėčiau klausimą skirti arba finansų ministrui, arba blogiausiu atveju - statybos ir urbanistikos ministrui. Man malonu, kad Vyriausybės programoje fiksuota, jog integraliam būsto programos vykdymui kasmet turėtų būti ne mažiau kaip 2% valstybės biudžeto išlaidų. Tačiau per pastaruosius ketverius metus mes turėjome kaitą. Vienais metais būdavo tiesioginis kreditavimas, kitais metais tai būdavo kreditinių palūkanų santykio dengimas. Ką turėtų omenyje, sakykim, finansų ministras, atsakydamas pagal šios programos nuostatas, kaip turėtų būti finansuojama būsto programa? Aš turiu omenyje pirmiausia gyvenamųjų patalpų statybą žmonėms.
PIRMININKAS. Ministras B.Matiliauskas.
B.MATILIAUSKAS. Kreditavimas vis dėlto yra bankų funkcija. Ką galėtų pasiūlyti valstybė? Tai būtų lengvatiniai kreditai su mažom palūkanom arba garantijos, kurias valstybė išduotų bankams, kurie kredituotų ar fizinius, arba, sakykim, juridinius asmenis, pavyzdžiui, namų statybos bendroves, statančias namus. Tiek.
PIRMININKAS. Ar statybos ministras nieko nenori pridurti? Ačiū. Seimo narė R.Rastauskienė, atrodo, atsisako klausimo. Tada Seimo narys V.Bogušis. Liko du Seimo nariai. Seimo narys V.Bogušis. Prašom.
V.BOGUŠIS. Pone posėdžio pirmininke, ar aš galiu pusantro klausimo?
PIRMININKAS. Prašom.
V.BOGUŠIS. Labai ačiū. Pirmą klausimą aš norėčiau pateikti valdymo reformų ministrui ponui K.Skrebiui. Pone Skreby, programoje yra įrašytos tokios tezės, kurios susijusios su savivalda, apskritimis ir Vyriausybe. Mano manymu, tai nebūtų savivaldybės decentralizavimas, kurio procesai vyksta Europoje, bet atvirkščiai - centralizavimas valdžios funkcijų ir apribojimas savivaldos funkcijos, tokia sąvoka kaip savivalda. Tai čia jums būtų. Dabar norėčiau paklausti kultūros ministro. Jį visi tiesiog pamiršo, man net gaila. Pone Šalteni, mes turime didelę bėdą su Vilniaus senamiesčiu. Puikiai žinome UNESCO statusą ir visus kitus. Kaip jūs galvojate spręsti likimą tų 33 architektūrinės reikšmės paminklų, kurie stovi be stogų, kurie yra visiškos griuvenos, ir 7 metai niekas nenori prisiimti sau atsakomybės arba daryti kažkokį valingą sprendimą? Ačiū.
PIRMININKAS. Ministras K.Skrebys pradžioje. Prašom.
K.SKREBYS. Gerbiamasis kolega, aš tikrai nenorėčiau, kad mes painiotume dvi sąvokas. Viena - regioninis valdymas, kuris dabartiniu metu Europos Sąjungoje irgi yra ypač akcentuojamas. Tai čia būtų galima kalbėti apie apskritis. Ir kita sąvoka - būtent vietos savivalda. Mūsų programoje yra visas skyrelis, kaip Vyriausybė numato plėtoti vietos savivaldą. Aš galėčiau pacituoti keletą punktų, kurie yra, mano supratimu, ypač aktualūs.
Visų pirma mes manome, kad būtina patvirtinti Seime ilgalaikius atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvus, sumažinti savivaldybių biudžetų pajamų formavimo priklausomybę nuo Vyriausybės. Man atrodo, kad tai iš tikrųjų stiprina vietos savivaldą. Kita nuostata - aiškiai apibrėžti ir atskirti renkamus savivaldos institucijų, tarybos, valdybos, mero ir administracijos kompetencijos ribas, išplėsti seniūnijų ir seniūnų teises. Tai vėl valdžios priartinimas prie žmonių. Skatinti kaimo seniūnų rinkimus, numatyti šių seniūnų teises ir pareigas. Tai irgi, mano supratimu, skatina pilietinės visuomenės stiprėjimą ir ugdymą.
Baigdamas aš dar norėčiau pažymėti vieną dalyką, kas irgi yra mūsų programoje įrašyta ir tą reikės daryti, nors galbūt tai ir nėra šiuo metu pats populiariausias žingsnis. Jeigu mes pasižiūrėsime į Europos Sąjungos praktiką, į analogiškas valstybes, tai iš tikrųjų mūsų valstybėje 56 dabar esančių savivaldybių yra per mažai, jos turi smulkėti. Ir jeigu vėl žiūrėtume į Europos praktiką, tai jų turėtų būti tarp 90 ir 100. Tai antrasis savivaldos reformos etapas irgi yra mūsų ir jūsų, pavadinkime taip, Seimo darbotvarkėje.
PIRMININKAS. Ministras S.Šaltenis.
S.ŠALTENIS. Šiąnakt galvojau, ką daryti su tuo senamiesčiu, nes važinėju per Užupį. Iš tikrųjų jis atrodo kaip po karo. Valstybė, man atrodo, savo jėgomis negalės to padaryti, reikia pritraukti privatų kapitalą. Yra tik toks kelias. Yra žmonių, kurie stato, bando statyti, jie susiduria su daugybe kliūčių. Aš kalbėjau su prancūzų ambasadoriumi, kuris išvažiavo, kokių jie patyrė kančių darydami gerą darbą, atstatydami senamiestį. Aš manau, kad čia privatus kapitalas. Manau, to kapitalo yra, ir senamiestis turėtų būti gelbėjamas nuo biurokratų ir atiduodamas tiems, kurie turi pinigų. Tie, kurie turi pinigų, gali padaryti naudingų darbų visuomenei su savo pinigais.
PIRMININKAS. Seimo narė K.Prunskienė klausia paskutinė.
K.D.PRUNSKIENĖ. Labai ačiū. Pirmiausia noriu pasakyti, kad su dauguma programos punktų iš esmės sutinku, pritariu. Tačiau kai kurie jų man atrodo gana rizikingi, t.y. įsipareigojimai, ypač terminų prasme. Tai, ką jūs kalbėjote, jog ketinate padaryti iki liepos 1 dienos, taip pat ir mokesčių lengvatos, aišku, puiku, bet vis dėlto laikas pakankamai trumpas. Mano klausimas būtų toks. Kai kurios nuostatos lyg ir iškrenta iš bendro konteksto. Pavyzdžiui, jūs rašote, kalbant apie mokesčius, kad numatoma mažinti mokesčių naštą gamybos sektoriui. Toliau rašoma: neapmokestinti tos įmonių pelno dalies, kuri investuojama į gamybą. Man atrodo, čia kažkaip įsibrovė nuostatos iš ką tik buvusių LDDP vyriausybių, kur nuolat buvo pabrėžiamas toks ypatingas, išskirtinis prioritetas gamybos šakoms. Aš manau, jūs sutiksite, kad verslas, taip pat ir paslaugos, infrastruktūra, jeigu kuria darbo vietas, jeigu leidžia didinti įmokas biudžetui, “Sodrai” ir t.t., yra remtini, ir investicijos remtinos į tas sritis ne mažesniu mastu. Jeigu jau kalbėtume apie prioritetą, tai galbūt užtektų to, kas rašoma programoje, - apsiriboti atitinkama kreditavimo politika. Nemanyčiau, kad tiek daug lengvatų reikia akcentuoti gamybos sferai. Tai yra mano požiūris. Norėčiau jūsų trumpo komentaro.
Ir dar tokia replika dėl nacionalinio saugumo sampratos. Ji kažkodėl apsiriboja kariuomenės ir kitų nacionalinio saugumo institucijų veikla, jos plėtote, ir neatsispindi, mano manymu, labai svarbūs dalykai nacionaliniam saugumui, t.y. ekonomikos plėtra, socialinis stabilumas, socialinės gerovės kėlimas, kas, žinoma, išreikšta kitose programos dalyse, bet jeigu mes formuojame nacionalinio saugumo sampratą, tai ta samprata turi būti įvairiapusė. Ačiū.
G.VAGNORIUS. Ačiū už tikrai vertingus klausimus ir pasiūlymus. Žodžiai “paliekama gamyboje” yra daugiau literatūriniai negu teisiniai. Matyt, čia kalbama apie lėšas, paliekamas įmonei, nesvarbu ar ji gamybinė, ar prekybinė. Aš galiu pasidžiaugti, jog kai kurie siūlymai dėl mokesčių sureguliavimo ateina taip pat iš dabar dirbančios Vyriausybės. Tai liudija, kad tai nėra šiaip sau sugalvoti arba neatsakingai pasakyti dalykai. Mes skaičiavome, kiek tai kainuos, kiek kainuotų šita lengvata, jeigu atsisakytume to 10% mokesčio, kuriuo yra apmokestinama ta pelno dalis, kuri yra investuojama į įmonę. Tai iš tikrųjų yra keletas šimtų milijonų - didelės sumos. Tai yra beveik tiek pat, kiek duos naudos, sakykim, išlyginus PVM mokestį. Bet šiandien yra toks nedidelis vidinis kaupimas ir tokios nedidelės vidaus investicijos, jog nieko nedarymas, net ir tokiais svertais nebandymas kaip nors įtakoti investicijų į įmones iš tikrųjų po to mums gali brangiai kainuoti. Aš nemanau, kad visą laiką taip egzistuos. Manyčiau, kai bus pereinama prie bendrų pajamų mokesčių, tai bus reguliuojama kiek kitaip, bet dabar mes siūlome daryti šią nuolaidą.
Tai nereiškia, kad biudžeto įplaukos sumažės. Bendros biudžeto įplaukos, kaip bebūtų, jos nemažės, o jeigu, pavyzdžiui, viena ar kita nuolaida grėstų bendrų biudžeto įplaukų sumažėjimui, tai paprasčiausiai mes turėtume kuriam laikui atidėti tą sumanymą. Mes negalime 100% garantuoti, jog šita pelno mokesčių nuolaida įsigalios nuo balandžio 1 dienos. Mes sakome, jog tikimės, kad nuo balandžio 1 d., bet gali būti, kad ribinis laikas bus liepos 1 d. Mes nesakome, kad PVM mokesčio sumažinimas tais keliais procentais bus tikrai nuo liepos 1 dienos, bet mes sakome, kad vėliausiai nuo 1998 m. sausio 1 dienos. Dėl to mes į programą labai tiksliai ir neįrašėme konkrečių mėnesių, kada pavyks tai padaryti.
Naudodamasis proga noriu taip pat padėkoti visiems kitiems, kurie yra pateikę labai naudingų, labai gerų pasiūlymų. Aš, pavyzdžiui, esu tikrai labai maloniai nustebintas daugumos žmonių, taip pat ir Seimo narių tokio geranoriško nusiteikimo prisidėti prie tos programos ir matyti tą programą ne vien tik kaip vienos ar kitos politinės partijos, bet kaip bendresnę programą. Mes mielai priimame visus šituos siūlymus. Aš turiu pasidžiaugti, jog Lietuvos bankas taip pat pateikė labai korektiškų pasiūlymų, pataisymų. Aš neabejoju, kad galbūt mes dar truputį padiskutuosime dėl vieno kito pasiūlymo, bet daugelį pasiūlymų mes galėsime priimti. Tikimės, kad ne tik tą programą mums pavyks Seime priimti, bet norime tikėti, jog bent jau du trečdalius tos programos kartu su jumis, jums padedant pajėgsime įgyvendinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū Ministrui Pirmininkui, ačiū ministrams. Mes įvykdėme Seimo statuto 198 straipsnio reikalavimus. Ministrai ir Ministras Pirmininkas atsakė į gausius Seimo narių klausimus.
Toliau pagal Seimo statuto 199 straipsnį po pateikimo Vyriausybės programą svarsto Seimo frakcijos, o atskirus jos skyrius - atitinkami Seimo komitetai. Rytoj šita procedūra prasideda. Dabar aš kviečiu ministrus Seimo narius grįžti atgal į Seimo narių vietas, o Seimo nariams turiu pasakyti, kad dar yra užsirašę 4 Seimo nariai pareiškimams ir Seimo narys Č.Juršėnas dar turi pastabų dėl vedimo tvarkos. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Tikrai taip. Vis dėlto, gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, kaip toliau dirbsime? Gerbiamasis pranešėjas, gerbiamasis premjeras, kaip sąžiningas žmogus, mums patvirtino, kad patikslinta programa yra geresnė programa ir, matyt, jis tokią programą norėtų vykdyti. Bet mes juk gavome netikslią programą. Noriu pasakyti jums ir jūs, gerbiamasis posėdžio pirmininke, puikiai žinote, kad Statutas numato galimybę, kaip išeiti iš šitos kolizijos, t.y. duoti Vyriausybei galimybę šitą programą patobulinti, o po to mes pritartume tai patobulintai programai. Čia klausimas yra labai rimtas, jūs teisus, aš palyginau abi programas, ir jos skiriasi ne kalbiniu redagavimu. Jeigu čia būtų dirbęs kalbos specialistas, jis būtų pirmiausia išbraukęs žodį “gerbūvis”, kuris yra tikrai “nuostabiai” lietuviškas žodis. O taisė čia kitokie specialistai. Taigi yra dvi programos: apie kurią mes kalbam ir kurią mes tvirtinsime, ir dar klausimas, kurią programą vykdys Vyriausybė?
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary, jūs tai jau sakėte. Jūs dirbkite su įregistruota programa, nes, be abejo, jūs negalite dirbti su programa, kur parašyta “Mūsų tikslas - Lietuvos sėkmė”. O kitus Seimo narius aš raginu teikti pastabas Vyriausybei ir ministrams, taisyti programą, redaguoti ją, teikti redakcinius ir kitokius pasiūlymus. Mes turėsime priimti nutarimą, kuriuo patvirtinsime savo pritarimą Vyriausybės programai. Tai yra numatyta Statute, ir mes kategoriškai laikomės Statuto reikalavimų.
O dabar aš kviečiu į tribūną Seimo narį Č.Juršėną perskaityti pareiškimą.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos! LDDP frakcijos pareiškimas “Apie demokratiją Seime.
Naujai išrinkto Seimo dauguma ėmėsi išties ryžtingai “taisyti Seimą”. Suprantama, kad TS(LK) ir LKDP frakcijos gali teisėtai, t.y. balsų dauguma, pakeisti Seimo statutą ir įtvirtinti naujas tradicijas Seime. Tačiau, mūsų nuomone, kai kurie daugumos veiksmai yra grindžiami noru vienvaldiškai realizuoti savo valią ir pažeidžia demokratijos normas.
1. Norime priminti, kiek buvo sugaišta laiko ir sunaudota energijos ankstesniajame Seime įrodinėjant, kad visiškai užtenka vieno Seimo Pirmininko pavaduotojo. Šiuo klausimu grupė Seimo narių, buvusių opozicijoje (dabar esančių valdžioje), netgi kreipėsi į Konstitucinį Teismą. Tuo tarpu dabar ypatingos skubos tvarka pakeistas Seimo statutas numato, kad gali būti net penki Seimo Pirmininko pavaduotojai, kai anksčiau buvo trys. Mes vertiname tai kaip papildomų “postų” sukūrimą “reikalingiems žmonėms” ir lėšų švaistymą.
2. Šiandien Seimo vadovybę (Pirmininkas, jo pavaduotojai ir kancleris) sudaro vien daugumos atstovai, kadangi Centro sąjunga, dalyvaudama Vyriausybės formavime, negali atstovauti opozicijai. Tokia vadovybės sudėtis neatitinka Seimo statuto 28 straipsnio, numatančio, kad Seimo vadovybę paprastai sudaro daugumos ir mažumos atstovai. Tai galų gale prieštarauja ir demokratinių šalių parlamentinėms tradicijoms, pagal kurias bent vienas iš parlamento vadovo pavaduotojų būna opozicijos atstovas.
3. Valdančioji dauguma pati parinko ne tik komitetų, komisijų pirmininkus, bet ir jų pavaduotojus, ignoruodama opozicinių frakcijų pageidavimus. Todėl kai kurių komitetų pirmininkų pavaduotojais buvo išrinkti žmonės, vadovaujantis ne tiek jų kompetencija, politiniais susitarimais tarp frakcijų, o vienvaldiška Seimo daugumos valia. Mes vertiname tai kaip parlamentinės mažumos interesų ignoravimą ir sąmoningą opozicinių bei kitų frakcijų kiršinimą tikintis opozicijos susilpninimo.” Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Aš nenorėčiau šito jūsų pareiškimo suprasti kaip siūlymo, kad jūs atšaukiate savo narius iš komiteto vadovybės ar keičiate juos. Nes mes derinome su jumis, kas atstovaus jūsų frakcijai komitetų vadovybėse.
Dabar kviečiu Seimo narį A.Raškinį perskaityti pareiškimą, o kol Seimo narys A.Raškinis ateis į tribūną, mane sekretoriatas prašo būtinai registruotis, nes neeiliniame posėdyje mes dar nė sykio nesiregistravome. Registracija pradėta. Prašom, Seimo nary Raškini.
# A.J.RAŠKINIS. “Pareiškimas dėl Lietuvos AIDS centro renginio. AIDS plitimas yra labai rimta valstybinės svarbos problema, reikalaujanti skubių ir efektyvių priemonių ir diferencijuoto darbo su įvairiais gyventojų sluoksniais ir rizikos grupėmis. Tačiau iki šiol buvę AIDS centro masiniai renginiai daugiau tarnauja kontraceptinių priemonių verslo reklamos tikslams nei realiai AIDS profilaktikai ir kelia ypač didelį tėvų bei pedagogų susirūpinimą.
Krikščionių demokratų frakcijos narys A.Raškinis gavo rinkėjų laišką, kuriame atkreipiamas dėmesys į AIDS centro rengiamų AIDS dienos paminėjimų antipedagoginį pobūdį. Jau vien pavadinimas “Sargio šventė”, prezervatyvų dalijimas, “saugiausio Lietuvos žmogaus” rinkimas nesuderinami su dorovinio ugdymo tikslais ir metodais.
Tokie renginiai skiriami daugiausia vaikams ir jaunimui ir psichologiškai griauna jų įgimtą drovumą, o savo pedagoginiu poveikiu ugdo seksualinį palaidumą, propaguoja jį kaip patrauklų bei sektiną gyvenimo būdą, taigi priešingai, nei numatyta Švietimo įstatyme, formuoja iškreiptą vertybių sistemą ir doroviškai nesubrendusį asmenį.
Abejotinas ir tokių masinių renginių naudingumas AIDS profilaktikai, nes jie, skatindami moralinį palaidumą, ugdo ir stiprina motyvaciją tokių veiksmų, kurie didina AIDS plitimą, o ne jį stabdo.
Žmogaus teisių požiūriu, vaikų dorovę žalojantys masiniai renginiai ir panašaus tipo paskaitų organizavimas mokyklose, nesant atitinkamo pedagoginio pasirengimo ir be tėvų sutikimo, pažeidžia jų išimtinę teisę auklėti vaikus pagal savo vertybines nuostatas. Mokyklos yra Lietuvos Respublikos švietimo sistemos dalis, ir pamokos jose vyksta pagal valstybinių institucijų patvirtintas programas ir metodikas. Už tėvų teisių pažeidimus ir galimą neigiamą poveikį vaikų dorovei savavališkų, įstatymiškai nereglamentuotų pamokų metu yra atsakingi ir mokyklų vadovai, ir tokių paskaitų skaitytojai.
Krikščionių demokratų frakcija negatyviai vertina AIDS centro renginius ir prašo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą ir visą Lietuvos Seimą apsvarstyti ir įvertinti šią problemą švietimo politikos požiūriu bei imtis jų kompetencijoje esančių priemonių efektyviai apsaugoti vaikus nuo demoralizavimo.” Krikščionių demokratų frakcijos vardu - A.Raškinis. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kviečiu į tribūną perskaityti pareiškimą Seimo narį A.Vaižmužį.
# A.VAIŽMUŽIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Aš manau, šis pareiškimas, kurį perskaitysiu, vargu ar bus išgirstas, kadangi prieš pusę valandos iš gerbiamojo premjero mes girdėjome, kad vis dėlto Miškų ūkio ministeriją numatoma dalyti dalimis ir gamybą atiduoti Žemės ūkio ministerijai, o kitą veiklą - Aplinkos apsaugos ministerijai. Aš tą pareiškimą noriu padaryti Biržų ir Kupiškio miškų urėdijų ir savo vardu.
“Mus, Biržų ir Kupiškio urėdijų miškininkus, jaudina svarstomi projektai, kuriuose siūloma išardyti vientisą miškų ūkio sistemą. Lietuvos miškai užima vieną trečdalį Lietuvos teritorijos. Miško produktų lyginamąjį svorį iš bendro nacionalinio produkto numatoma padidinti iki 78%, o apskaičiavus ekologinę socialinę reikšmę, šis skaičius padidės iki 1520%. Per visus nepriklausomybės metus miškų žinyba yra vienintelė, kuri nesumažino gamybos, šalies medžio apdirbimo įmones aprūpino mediena, padėjo išspręsti šalies gyventojų socialines, buitines problemas, nes darbuotojų skaičius nesumažėjo, be valstybės pagalbos sugebėjo susitvarkyti su stichine nelaime - eglių džiūvimu.
Miškų ūkis - tai ne maisto ir ne lengvosios ar kitokios pramonės šaka. Lietuva - ne Sibiro platybės, kur galima kirsti šimtus hektarų ir laukti šimtmečius, kol išaugs nauja miško karta. Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, esame priversti pirmiausia rūpintis miško atkūrimu ir priežiūra, rinkti sėklas, auginti daigus, ruošti dirvą, sodinti želdinius, ugdyti jaunuolynus, saugoti miškus nuo kenkėjų, ligų ir gaisrų. Panašias dabar Lietuvoje siūlomas miškų ūkio reformas yra padarę Latvijos ir Estijos miškininkai. Šiuo metu jie pavydi mums, nes Lietuvoje sugebėjome išsaugoti normaliai funkcionuojančią miškų žinybą.
Esant sunkiai ekonominei šalies situacijai, miškų žinybų išskaidymas į atskiras ministerijas nieko gero neduos. Vykdant reformas, visiškai tam nepasiruošus ir visko gerai neaptarus, sumažės medienos gamyba, medienos perdirbimo įmonės gaus mažiau medienos, iškils žmonių socialinės problemos. Kaip parodė anksčiau vykdytos reformos, kurioms nebuvo kaip reikiant pasiruošta, gali prasidėti ir valstybinio turto grobstymas.
Anksčiau minėti ir daugybė kitų svarių argumentų rodo, kad suardyti dabartinę miškų ūkio sistemą nėra jokios prasmės. Atsižvelgiant į geriausiai prižiūrinčių savo miškus valstybių patirtį ir jeigu tikrai nėra galimybės išsaugoti Miškų ūkio ministerijos, racionaliausia būtų tam, kad išsaugotume miškų ūkio sistemos vientisumą, visas tris dabar savarankiškai funkcionuojančias miškų tarnybas, būtent: valstybinio reguliavimo funkcijas atliekančius dabartinės ministerijos padalinius - Valstybinę miškų kontrolės inspekciją ir ūkinio koordinavimo funkcijas vykdančią Generalinę valstybinių miškų urėdiją perduoti į naujai steigiamos Aplinkos apsaugos ir gamtinių išteklių ministerijos reguliavimo sferą.
Dar kartą norime pabrėžti, kad Lietuvos miškams, o kartu ir Lietuvos žmonėms būtų geriau, jeigu išsaugotume Miškų ūkio ministeriją, o reformas reikėtų daryti gerai joms pasiruošus, nes skubant bus padaryta klaidų, ir, kaip ne kartą buvo, vėl nebus kaltų.” Pasirašo Biržų miškų urėdas R.Gaudiešius, Kupiškio miškų urėdas J.Morkūnas. Perskaitė Seimo narys A.Vaižmužis. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Dabar į tribūną kviečiu Seimo narį R.Kupčinską. Kol jis ateis, aš noriu informuoti, kad kai kurie Seimo nariai klausia, kodėl nebuvo balsuojama po pateikimo dėl Vyriausybės programos. Seimo statutas nenumato tokio balsavimo. Pati procedūra buvo įvykdyta taip, kaip numato Seimo statutas. Yra vienintelis balsavimas dėl pritarimo Vyriausybės programai numatyta tvarka. Tai bus daroma antradienį. O prieš tai turi būti įvykdyta visa procedūra, kaip aš jau ne kartą minėjau, t.y. apsvarstyta komitetuose ir frakcijose. Taigi mes nepadarėme jokio nusižengimo nebalsuodami dabar po pateikimo už Vyriausybės programą, nes tokio balsavimo nenumato Seimo statutas.
Prašom, pone Seimo nary Kupčinskai.
# R.KUPČINSKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Aš norėčiau informuoti Lietuvos Seimą, kad dabar skelbiama, jog perregistruojama Čečėnijos Respublikos rėmimo grupė, kuri veikė ir buvusiajame Seime. Buvo įdėta daug pastangų, kad būtų nutrauktas kraujo praliejimas, kad būtų išvengta masinio žmonių naikinimo. Prie šito teisaus reikalo prisidėjo ir mūsų valstybės visuomenė, todėl aš dabar norėčiau pasakyti, kad perregistruojant šią grupę, kurioje dalyvavo ir nemažai praeitos kadencijos Seimo narių, dalyvauja ir naujai išrinkti Seimo nariai. Norėčiau perskaityti rėmimo grupės narių pavardes: J.Dringelis, R.Hofertienė, R.Kupčinskas, A.Katkus, A.Vaišnoras, A.Patackas, R.Ozolas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Kviečiu į tribūną perskaityti paskutinį pareiškimą Seimo narį A.Švitrą.
# A.ŠVITRA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Noriu perskaityti pareiškimą, kurį parengė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos prezidentas B.Gajauskas, papildė Seimo nariai S.Pečeliūnas ir A.Švitra.
“Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga įdėmiai seka naujos Lietuvos Respublikos Seimo vadovybės ir naujos Vyriausybės formavimą. Iš esmės pritardami Tėvynės sąjungos - Lietuvos konservatorių ir Lietuvos krikščionių demokratų partijos koalicijos žingsniams formuojant naują ministrų kabinetą, kartu esame susirūpinę kai kuriomis ministrų kandidatūromis. Mūsų nuomone, ne visi dabar siūlomi kandidatai norės ir sugebės atkakliai ir ryžtingai vykdyti reformas jiems patikėtose srityse. Tarp kandidatų yra žmonių, jau buvusių visuomenės akivaizdoje, bet noru ir sugebėjimu dirbti valstybinį darbą nepasižymėjusių arba jokiame atsakingame darbe neišbandytų. Jie neturėtų būti skiriami į labai atsakingus postus dėl to, kad nebūtų sukompromituota dešiniųjų Vyriausybė pačioje jos veiklos pradžioje.
Esame susirūpinę, kad tokia kompromitacija dar kartą skaudžiai neapviltų Lietuvos žmonių ir neduotų dingsties komunistams vėl kilti į propagandinę ataką prieš G.Vagnoriaus Vyriausybę, kaip tai jau buvo 1992 m. pradžioje. Mums visiškai nesuprantama, kodėl ūkio ministro portfelis siūlomas Pramonininkų konfederacijos vicepirmininkui V.Babiliui, kuris spaudoje buvo kaltinamas įtartinais santykiais su “Litkomerz” (“Kliugerio”) firma, neteisėtais veiksmais privatizuojant Vilniaus elektros skaitiklių gamyklos, kurios generalinis direktorius jis tada buvo, turtą - pinigų už parduotą įmonės produkciją pervedimu į neteisėtas sąskaitas užsienio bankuose ir kitokia “nešvarių rankų” veikla. Kyla klausimas: kaip toks ministras vykdys konservatorių “švarių rankų” politiką?
Mums žinoma, kad 19901991 m. V.Babiliaus vadovaujamoje elektros skaitiklių gamykloje vykdavo Lietuvos valstybei priešiški sambūriai, panašūs kaip ir liūdnai pagarsėjusioje “Burdenkos” gamykloje. Mūsų nuomone, prieš paskiriant V.Babilių ūkio ministru, jo veiklą turėtų tikrinti Tėvynės sąjungos - Lietuvos konservatorių priežiūros komisija, Seimo Ekonominių nusikaltimų komisija ir Lietuvos Respublikos prokuratūra.
Tikimės, kad ateinanti į valdžią Tėvynės sąjungos - Lietuvos konservatorių ir Lietuvos krikščionių demokratų koalicija atidžiau svarstys kandidatūras į aukščiausius valstybės valdžios postus.
Nuoširdžiai linkime naujajam Seimui ir Vyriausybei sėkmės darbe Lietuvos labui.”
Ir papildymas, kurį mes norėtume pridurti, yra toks: “Radijo stotis “Laisvoji Europa” šiandien paskelbė, kad yra vienas nepriklausomas ministras, bet visai Lietuvai aišku, kad tai yra Pramonininkų konfederacijos atstovas. Šis faktas paneigia G.Vagnoriaus pareiškimą, padarytą ką tik pasirašius Tėvynės sąjungos - Lietuvos konservatorių ir Pramonininkų konfederacijos memorandumą, kad Pramonininkų konfederacijos atstovų nebus Vyriausybėje.” Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Gal galėčiau gauti jūsų pareiškimo kopiją, reikalingą sekretoriatui.
Labai ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, pareiškimai yra išklausyti. Baigiame posėdį. Kitas posėdis - antradienį 10.00 val. Visiems ačiū. Posėdis baigtas.