Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS
PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Tęsiame darbą. Pradedame gruodžio 5 d. vakarinio plenarinio posėdžio darbą. Pagal mūsų patvirtintą darbotvarkę į tribūną tuoj pakviesime Vyriausybės pusvalandžiui valstybės kontrolierių poną V.Kundrotą. Tačiau prieš pradedant šį darbą aš noriu priminti, kad mes prieš pietus nespėjom apsvarstyti darbotvarkės klausimo 19 - Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. Ir mes jį siūlom perkelti į antradienio darbotvarkę. O dabar aš kviečiu į tribūną gerbiamąjį valstybės kontrolierių. Aš tikiuosi, kad Seimo nariai greitai gausiau susirinks į salę. Taip pat noriu priminti, kad frakcijoms ir komitetams vakar buvo išdalytos jau Seimo patvirtintos valstybės kontrolės ataskaitos apie 1995 m. biudžeto vykdymą ir apie valstybės kontrolės darbus. Prašom, pone kontrolieriau, jūs turbūt tarsit įžanginį žodį, o po to, kaip paprastai, atsakysit į klausimus.
V.KUNDROTAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia iš šios garbingos tribūnos norėčiau pasveikinti naująjį Seimą ir palinkėti sėkmės dirbant Lietuvos labui. Atskirai norėčiau pasveikinti, žinoma, buvusius tris valstybės kontrolės darbuotojus, tapusius Seimo nariais: poną S.Slavicką ir ponias M.Šerienę bei G.Imbrasienę. Tai turbūt rodo, kad valstybės kontrolė yra iš tikrųjų tokia institucija, kuri sudaro sąlygas netgi žmonėms išaugti iki Seimo narių. Tai taip pat tam tikras institucijos darbo pripažinimas. Linkiu sėkmės savo buvusiems darbuotojams ir manau, kad jie tikrai svariai prisidės bendradarbiaujant su valstybės kontrole ir padedant jai vykdyti savo funkcijas.
Na, jums turbūt žinoma, kad valstybės kontrolė tai yra Seimui atskaitinga aukščiausia ekonominės finansinės kontrolės institucija, kuri prižiūri, ar teisėtai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas. Taip yra apibrėžiama valstybės kontrolės esmė ir jos konstitucinė pareiga. Labai trumpai norėčiau pasakyti, ką veikiame, nes turbūt vis tiek, manyčiau, Seimo nariai turės klausimų. Todėl nenorėčiau gaišinti daug jūsų labai brangaus laiko. Paminėsiu tiktai keletą skaičių apie valstybės kontrolės darbo rezultatus. Kadangi metiniai skaičiai labai dažnai buvo minimi, tai aš norėčiau pasakyti tiktai porą skaičių apie ketverių metų valstybės kontrolės darbo rezultatus - 19931996 metus. Galiu pasakyti porą skaičių, kad į biudžetus mūsų kontrolierių pastangomis yra išieškota 103,7 mln. Lt, sugrąžinta valstybinėms įmonėms arba valstybinėms įstaigoms arba įmonėms, kuriose yra valstybės kapitalo, 417 mln. Lt vertės turto. Iš viso per tą laikotarpį valstybės kontrolė realiais pinigais, realiu turtu grąžino valstybei 520,8 mln. Lt. Tai yra daugiau kaip pusės milijardo litų valstybės kontrolės vertės indėlis grąžinant neteisėtai paimtą, neteisėtai valdomą turtą arba priskaičiavus įvairias sankcijas ir kitokių visokiausių pažeidimų metu nustatytus lėšų ir turto naudojimus. Ir aš manyčiau, kad tai yra iš tikrųjų tam tikras indėlis, kovojant su negerovėmis mūsų valstybėje. Žinoma, aš iš karto pripažįstu, ir tas klausimas turbūt diskusijų niekada nesukels, kad padaryta yra visai ne tiek, kiek norėtųsi, ir kad mes taip pat daug nepadarėm. Manau, kad nepadarėme dėl įvairių priežasčių, kurias galėtume galbūt ir atsakydami į klausimus daugiau paaiškinti. Galima būtų paminėti, ir kiek mes žmonių pašalinome iš pareigų, kiek piniginių nuoskaitų. Tai yra skaičiuojama šimtais. Aš galiu paminėti. Iškelta daug baudžiamųjų bylų. Mes dalyvavom rengiant įvairius projektus įstatymų, kitų teisės aktų, padėjome šimtams, galiu pasakyti, Lietuvos piliečių susigrąžinti žemę arba nuosavybę, jeigu buvo daroma įvairių trukdymų. Mes gaudavom pareiškimų ir prašymų. Arba pagal žmonių pareiškimus ir skundus esame ištyrę nemažai komplikuotų, sudėtingų situacijų ir esam kiek galėdami padėję Lietuvos piliečiams, jeigu būdavo pažeistos jų turtinės ar kitokios teisės. Tai būtų tokie bendrieji dalykai.
O vien šiais metais galiu paminėti, tai jums žinomi dalykai, tačiau galiu priminti, kad atlikom iš tikrųjų didelius ir sudėtingus tikrinimus, kurie davė rezultatų, - Valstybiniame komerciniame banke, Klaipėdos įmonėje “Jūra”, tikrinome užsienio skolos būklę apskritai ir paskirose įmonėse. Tai mes darome, tarp kitko, dėl skolos jau dveji ar treji metai, ir tam tikrų rezultatų pasiekta, netgi priimta įstatymų mūsų siūlymu. Žinoma, ten dar yra daugybė klausimų, ir prie tų problemų mes grįšime. Jūs jau paskyrėte nepriklausomą auditą, aš tikrai pritariu šiam dalykui, nes, mano nuomone, kontrolės mūsų valstybėje yra dar mažai ir kuo daugiau jos bus, ir kuo ji bus tikresnė, realesnė, tuo bus geresnis rezultatas. Mes prisidėsime prie to nepriklausomo audito, teikdami jam savo pagalbą, paramą, teikdami informaciją, kurią turime, kad jie galėtų padaryti iš tikrųjų svarbius, nepriklausomus vertinimus. Nes jūs žinote, mes, valstybės kontrolė, esame ne tik kontrolės institucija, bet ir tam tikra prasme baudžianti. Mes reikalaujame, kad būtų pašalinti trūkumai ir kitokie dalykai, tad dažnai kyla konfliktų. Ir pareigūnai, ministrai, ir Vyriausybė dažnai neigia mūsų nustatytus skaičius ar kažkokius kitokius dalykus. Galbūt nepriklausomas auditas padės rasti tuos objektyvius skaičius, kurie ir leis vertinti situaciją realiai, visapusiškai. O tą funkciją dėl nubaudimo ir visų kitų dalykų, žinoma, mes bandysime ir toliau taikyti, kadangi tai yra mūsų įstatyminė pareiga, yra mūsų teisės ir mes jomis naudosimės. Na, galiu taip pat pasakyti, kad valstybės kontrolė vien šiais metais yra iškėlusi 15 baudžiamųjų bylų vien mūsų Kvotos skyriaus pastangomis ir pagal mūsų kontrolierių tikrinimo rezultatus. Ir įdomiausia tai, kad iš 25 baudžiamųjų bylų 17 baudžiamųjų bylų yra dėl įvairių biudžetinių įstaigų, t.y. valstybės valdymo institucijų arba iš biudžeto naudotojų.
Na, galiu taip pat pasakyti keletą žodžių, kad vien per šiuos metus mes, žinoma, ne tiktai darbą darėme, bet ir toliau statėme instituciją, jeigu taip galima pasakyti, gerinome jos darbo organizaciją nuosekliai diegdami tarptautinės aukščiausių kontrolės institucijų organizacijų nustatytus standartus. Pirmiausia mes priėmėme Valstybės kontrolės etikos kodeksą, nelaukdami bendrųjų valstybinių sprendimų, kurie buvo užstrigę Seime. Mes dabar turime Valstybės kontrolės pareigūnų etikos kodeksą, taip pat patvirtinome taisykles, tikrinimo rezultatų dokumentavimą, organizavome pareigūnų atestaciją, pradėjo veikti pareigūnų kvalifikacijos kėlimo sistema mūsų institucijoje, tęsiame bendradarbiavimą su Šiaurės šalių aukščiausiomis ir kontrolės institucijomis, ypač Švedija, Norvegija, Danija. Gavome iš jų ir materialinę paramą, atvažiuoja jų ekspertai, moko mūsų kontrolierius, kartu atliekam tikrinimus. Na, ir daug kitų dalykų, apie kuriuos aš galbūt čia nekalbėsiu, nes mes labai išsamiai tai teikėme kiekvienais metais, tai yra taip pat mūsų tam tikras pasiekimas, kad mes kiekvienais metais išleidžiame metinę valstybės kontrolės ataskaitą, kad visi galėtų susipažinti. Mes ją teikiam Seimui, Vyriausybei, visoms ministerijoms, Respublikinei bibliotekai ir netgi spausdiname savo žurnale. Ten yra daug dalykų, į kuriuos jūs, gerbiamieji Seimo nariai, turėtumėt galbūt atkreipti dėmesį, nes yra daug siūlymų, kurie dažnai lieka be atgarsio. Mes juos kartojame ir primename ir Vyriausybei, ir Seimui stengiamės subtiliai priminti. Tačiau rezultatai nėra tokie, kokių man norėtųsi. Aš galiu grįžti ir prie senos savo minties, kurią ir anam Seimui esu sakęs, kad galbūt reikėtų atskiros komisijos darbui su valstybės kontrole. Mes patikriname daug įstaigų, randame įvairiausių pažeidimų, juos apibendriname, teikiame siūlymų, kaip sutvarkyti teisinę valstybės bazę, kaip sureglamentuoti kitus dalykus. Deja, iš Seimo nesulaukiame tokios reakcijos, kad, sakykim, būtų pasakyta, kad taip, jūs teisingai sakot, tai reikia daryti ir tai, aišku, reikia daryti, kadangi mes neturime įstatymų leidžiamosios iniciatyvos teisės. Žinoma, tai turėtų daryti Seimo komitetai arba paskiri Seimo nariai. Geriausia, žinoma, komitetai. Bet tie mūsų siūlymai seniau paskęsdavo ir į juos mažai kas reaguodavo realiai. Tam tikri sprendimai būdavo daromi, bet jie būdavo... Ir jeigu būtų tokia komisija, kuriai medžiagą teiktų valstybės kontrolė ir būtų priimami sprendimai pagal tai vienokie ar kitokie. Mes niekada nesakom, kad esam vieninteliai teisūs ir būtent taip, kaip mes sakom, taip ir reikia padaryti šimtu procentų. Bet mes norime, kad mums Seimo būtų pasakyta, kad ir mes čia neteisūs, galbūt čia ne taip reikėtų padaryti, kitaip, bet tai būtų reakcija, tai būtų abipusis darbas. Ir mes, kaip Seimui atskaitinga institucija, savo vaidmenį čia ir matome, kad padėtume Seimui dirbti ir kartu išspręstume daugybę tokių problemų, kurios yra bendro pobūdžio. Nubausti, kitus dalykus padaryti yra mūsų uždavinys. Mes šią funkciją vykdom, žinom ir čia mums kažkokios pagalbos nereikia. Bet bendrosios valstybės valdymo problemos, kurios iškyla mums tikrinant, ir jos buvo išaiškinamos, štai čia mes norim to grįžtamojo ryšio, kadangi informacija teikiama, o ji neturi grįžtamojo ryšio, ir problemos užsilieka. Čia mes matome problemą.
Na, ir pabaigoje keletas minčių, labai paprastų. Mes esame dabar gavę iš Seimo Biudžeto ir finansų komiteto prašymą pasisakyti dėl biudžeto lėšų taupymo. Suprantama, kad tai ypač jautrus ir aktualus klausimas. Mes seniai domimės šia problema, tačiau nesulaukdavome tinkamo dėmesio įgyvendinant mūsų siūlymus. Aš čia, matyt, tą patį norėčiau akcentuoti. Tikimės, kad dabar tikrai ledai turėtų pajudėti. Kito būdo valstybėje nėra. O valstybės kontrolė, prisijungdama prie siūlymų taupyti, mano, kad galima būtų panaikinti... mūsų institucijos materialinei bazei tobulinti ir darbuotojams skatinti įstatymo nustatyta tvarka. Tai būtų mūsų institucijos indėlis. O ką konkrečiai daryti valstybėje, galbūt atsakinėdamas į klausimus galėčiau pasakyti. Aš dabar esu davęs savo pareigūnams, jie parengs išsamų, didelį priemonių, pasiūlymų paketą, ir mes pateiksime Seimui. Na, ir taip pat dar vienas mano prašymas. Mes rengiame valstybės kontrolės metinę darbo programą kitiems metams. Netrukus Seimo komitetai gaus mūsų prašymą pateikti savo siūlymus, ką mano Seimo nariai dėl valstybės kontrolės ateinančių metų darbų, ko norėtų, kad valstybės kontrolė padarytų. Tai būtų didelis palengvinimas, kadangi galėtume sudaryti metinę darbo programą, atsižvelgdami į, jūsų manymu, aktualiausius klausimus, kuriuos valstybėje mes galėtume pažiūrėti ir pateikti jums informaciją. Tokios būtų mano mintys. Ačiū jums už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kontrolieriau. Jūsų nori paklausti 11 Seimo narių. Bet prieš suteikdamas žodį Seimo nariui J.Listavičiui, norėčiau jūsų paprašyti, jeigu galima, pateikti pasiūlymus raštu dėl tos parlamentinės komisijos, apie kurią jūs kalbėjote Seimo vadovybėje. Aš manau, kad tai yra tikrai įdomi idėja, aš taip pavadinčiau, ir reikėtų ją apsvarstyti, jeigu mes galėtume sulaukti iš jūsų tam tikrų minčių ir pasiūlymų, aš tikrai manau, kad tai būtų naudinga. Ačiū. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, noriu paklausti, prie kokių Valstybės biudžeto sandaros ir savivaldybių normatyvų tvirtinimo įstatymo pažeidimų, kurie anksčiau nebuvo sprendžiami, bandysite sugrįžti? Ačiū.
V.KUNDROTAS. Na, aš turiu pasakyti taip, kad mūsų siūlymai, kaip akcentavo gerbiamasis Seimo narys J.Listavičius, svarstant praeitų metų biudžeto išvadą, kurią mes buvom pateikę Seimui, taip ir liko be dėmesio. Jūs dabar taip pat turite šią išvadą, galima ją įvertinti, galima grįžti ir dar kartą pasižiūrėti, kadangi ten yra iškelta daug problemų. O apskritai su biudžeto tvarkymu, ypač jo apskaita, yra didelių problemų. Mes pradėjome diegti valstybės iždo sistemą ir sustojome, kažkur tas vežimas yra įstrigęs. Dabar mes neturime nei valstybės iždo sistemos, neturime ir normalios buvusios sistemos. Būklė yra, aš nežinau, kaip ją pavadinti, apskaitos instrukcija yra 1987 m. Kad ir kiek mes raginome Finansų ministeriją ir Vyriausybę, niekas nepajudėjo iš vietos. Kitas dalykas, labai artimai susijęs su biudžetu ir iždu, yra tas, kad mes neturime valstybės turto naudojimo ir disponavimo konstitucinio įstatymo. Neturime. Kai kyla klausimas, kiek mes turime skolų, ar skolų arba turto, tai mes irgi taip pat to reikalaujam, sakykim, iš vyriausybinių struktūrų. Skaičiai yra įvairūs, įvairūs skaičiavimai. Neturime normalios sistemos, kaip normalioje valstybėje turėtų būti, veikiančios apskaitos sistemos, iki galo subalansuotos, kad viską apimtų, visus įsiskolinimus, turtą ir įsipareigojimus, ir visus kitus dalykus, ir bet kada būtų galima jį pasižiūrėti ir pasakyti - kas, kur, kiek yra. Čia galbūt ir auditas padės, ir visi kiti dalykai. Tačiau tas turi būti jau išspręsta. O dėl konkretaus grįžimo, tai aš sakau, galbūt mes galėsime Biudžeto ir finansų komitete kartu pabandyti paprognozuoti ir pagalvoti, kur ir kaip galėtume grįžti. Tačiau aš kartoju, kad pagrindinis dalykas, - reikėtų dar sugrįžti prie mūsų išvados.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys I.Uždavinys.
I.S.UŽDAVINYS. Gerbiamasis pranešėjau, mes su Valstybės kontrolės departamentu turėjome pakankamai daug reikalų, būdami Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijoje. Ir negalime paneigti, kad iš tikrųjų Valstybės kontrolės departamentas tuose reikaluose aktyviai nedalyvavo. Bet aš noriu paklausti. Vis dėlto liko daug darbų. Nebaigtas vis dėlto “Aurabankas”, yra dar reikalų turbūt su “Hermio” banku, su Kauno holdingo kompanija, su centriniu banku. Ar jūs galėtumėte informuoti ar pasakyti apie visus tuos darbus, kurie yra nebaigti, ir kokia jų būklė, stadija yra dabar.
V.KUNDROTAS. Na, jūsų paminėti darbai, aišku, yra labai svarbūs ir aktualūs, tačiau tai nebuvo valstybės kontrolės problematika, kadangi ir “Hermis”, ir “Aurabankas”, ir “Litimpeks” bankas, ir Akcinis inovacinis bankas nebuvo tiesiogiai mūsų kontrolės objektai. Tai buvo prokuratūros, policijos ir jų revizijos departamento objektai. O valstybės kontrolė, kaip jūs žinote, dalyvavo tik valstybinių įstaigų ir valstybinių bankų bylose. Taigi aš galiu tik informuoti apie tai, kaip reikalai klostosi su Valstybiniu komerciniu banku, kur mūsų iniciatyva buvo iškeltos baudžiamosios bylos. O dėl tų, kuriuos jūs paminėjote, deja, aš informacijos neturiu, t.y. grynai prokuratūros ir vidaus reikalų problema. Jie dirba šiuo klausimu, o valstybės kontrolieriai ir pareigūnai ten tiesiogiai neatliko revizijų, todėl man sunku kažką komentuoti.
O dėl Valstybinio komercinio banko, tai mūsų kontrolieriai ten ilgai dirbo ir tuo pagrindu buvo iškeltos bylos, pakeista vadovybė, ir dabar su Generaline prokuratūra yra sudaryta bendra tyrimo grupė. Aš esu paskyręs žmones, kvotėjus, taip pat esu pasakęs, kad jeigu reikia, mes galime ir turime panaudoti visas mūsų jėgas, kad padėtume išsiaiškinti padėtį Valstybiniame komerciniame banke, kas gi jį išvogė? Ir dabar vyksta daug revizijų, daug tikrinimų.
Gerbiamasis Uždaviny, jūs žinote tuos visus dalykus: įmonė įmonėje, vienas už kitą ir t.t. Ir kur tie pinigai išėjo, kas juos pasiėmė? Visa tai išsiaiškinti yra nelengva. Tas darbas dabar ir vyksta. Tikrinamos įvairiausios įmonės, kiekviena suma išnagrinėjama, ir tai daro Valstybės kontrolės departamento pareigūnai kartu su Generalinės prokuratūros organizuotų nusikaltimų tyrimo pareigūnais. Aš manau, kad aiškėja tie dalykai, ir mes turėsime šiuos duomenis, tik aš dabar nenorėčiau išsamiai pasakoti, nes tai yra baudžiamosios bylos duomenys.
Dabar valstybės kontrolės darbuotojai dalyvauja tiriant “Sekundės” banko biudžetinių lėšų pasisavinimą išmokant kompensacijas, kurias Seimas skyrė tiems žmonėms, kurie nukentėjo. Deja, ten mes randame biudžetinių lėšų pasisavinimo faktų.
Aš norėčiau pasakyti, kad valstybės kontrolė yra pasirengusi susitikti ir su Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija, su mūsų buvusiu darbuotoju, kuris dabar yra jos pirmininkas, ir aptarti, kuo mes galėtume prisidėti, kad padėtume tai komisijai toliau dirbti. Tai irgi yra mūsų taip pat labai svarbus darbo baras, ir mes pasiruošę visas savo jėgas skirti darbui su Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija ir grįžti prie bet kurio klausimo, kuris galbūt iki galo nėra baigtas.
PIRMININKAS. Seimo narys L.Sabutis.
L.SABUTIS. Gerbiamasis kontrolieriau, per tą pusvalandį mes taip ir neišgirdome, kokiose Lietuvos valstybės institucijose labiausiai yra paplitę piktnaudžiavimai ir grobstymai, korupcija, taip pat kaip jums sekėsi ir koks bendro darbo su teisėsaugos institucijomis rezultatas. Aš norėčiau labai trumpo ir aiškaus atsakymo.
V.KUNDROTAS. Kur labiausiai paplitę, to manęs dažnai klausia, ir tikrai aš negaliu pasakyti. Praktiškai tolygiai. Tai tolygiai išplitęs reiškinys, apėmęs iš esmės visą mūsų valdymo sistemą. Tačiau kur labiausiai, žinoma, man sunku pasakyti.
L.SABUTIS. Konkrečiai, kokie objektai?
PIRMININKAS. Jums atsakė, Seimo nary Sabuti. (Balsai salėje) Galite pasikviesti.
V.KUNDROTAS. Tai buvo antrasis klausimas. Dėl teisėsaugos aš galiu jums pasakyti tiek, kad yra tam tikrų poslinkių, tačiau to, ko mes norėtume, nėra. Kaip ir buvo prieš keletą metų, kada buvo problema, kad mūsų dokumentai, kurie patekdavo į prokuratūros struktūras, dažnai arba dingdavo, arba būdavo vilkinami. Situacija yra ta pati, kaip ir buvo prieš keletą metų.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Dringelis.
J.DRINGELIS. Gerbiamasis valstybės kontrolieriau, jūs pritarėte Seimo nutarimui surengti nepriklausomą auditą mūsų valstybės finansinei būklei ištirti ir įvertinti. Tačiau priimant šį dokumentą kai kurie Seimo nariai teigė, esą tai visai nereikalingas dalykas, atseit jūsų žinyba, t.y. Valstybės kontrolės departamentas, turi tai atlikti ir tai būtų pigiau, ir t.t. Ką jūs manote apie tai, kam tai buvo siūloma ir kam tai buvo daroma?
V.KUNDROTAS. Aš tuo klausimu kalbėjau ir galiu tik pakartoti, kad mes dirbame ir esame nemažai padarę, tačiau norint gauti nepriklausomą išvadą... nepriklausoma kontrolė visada yra geras dalykas. Kaip minėjau, dažnai mūsų nuomones, mūsų traktavimus Finansų ministerija ginčija ir klausimas lieka iki galo neišspręstas, ar teisi valstybės kontrolė. Sakykime, skaičiuojant bendrus dalykus, kodėl taip atsitinka? Taip atsitinka todėl, kad trūksta reglamentavimo. Nėra aiškių taisyklių, kaip vertinti tuos dalykus. Aš manau, kad pagrindinė nepriklausomo audito užduotis - pasakyti, kur mūsų valstybėje yra spragų tvarkant apskaitą ir rengiant konkrečias taisykles. Nes valstybės kontrolė tų dalykų nerengia. Tai yra Vyriausybės uždavinys, Finansų ministerijos uždavinys. Žinoma, galbūt jiems trūksta specialistų ar patirties, ar dar kažko, ar noro, nežinau. Bet tie dalykai nesutvarkyti. Čia, aš manau, nepriklausomas auditas gali suvaidinti labai svarbų vaidmenį, ko, pavyzdžiui, mūsų specialistai iš tikrųjų negalėtų padaryti. Nustatyti, patikrinti konkretų dalyką mes galime, bet sutvarkyti apskritai reglamentavimo sistemą ir kitus dalykus iš tikrųjų reikia labai aukštos kvalifikacijos specialistų. Čia ir yra svarbiausias vaidmuo, kurį auditas galėtų suvaidinti, ir galų gale pateikti tuos skaičius, dėl kurių mes taip pat diskutuosime su nepriklausoma audito institucija, kuri tą tikrinimą atliks. Mūsų specialistai, žinoma, taip pat atlieka tuos skaičiavimus, tačiau jie nėra baigti.
Kalbėdami apie visa tai, turime susivokti, iš tikrųjų kur esam. Nes, kaip teisingai sakė ponia E.Kunevičienė, yra dar daug tokių klausimų, kurie yra lyg ir užslėpti, lyg ir neaiškūs, ar čia skola, ar neskola ir t.t. Yra daug neaiškumų. Galiu pasakyti, kad mes galime tikrinti ir tikriname, ir žiūrime konkretų tų paskolų panaudojimą, ir čia mums pagalbos nereikia, mes tuos klausimus sutvarkysime kartu. Be kita ko, ir su Finansų ministerija, kuri taip pat tiesiogiai įpareigota tą darbą daryti. O dėl bendrųjų dalykų, dėl skolos įvertinimo tikrai yra reikalingas Seimo sprendimas.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Gerbiamasis prelegente, jūs žinote, kad aš prieš kokius keturis mėnesius kreipiausi dėl Plungės savivaldybės lėšų patikrinimo. Esmė ta, kad valstybė atiduoda pinigų, kiek priklauso, savivaldybei, o jos finansinė būklė visą laiką blogėja. Aš nenoriu sakyti skaičių, tačiau ten yra bloga padėtis. O aiškumo, kodėl taip yra, nėra. Jūs man žadėjote, kad bus padaryta, bet dabar laikas bėga ir kol kas nėra.
V.KUNDROTAS. Atsiprašau, kokia savivaldybė?
M.PRONCKUS. Plungės.
V.KUNDROTAS. Negaliu tiksliai pasakyti, galiu tik pridurti, kad mes turime tik vieną grupę žmonių iš centro, kuri gali patikrinti, sakykime, vieną savivaldybę. Sprendžiame tada, kai iš tikrųjų yra rimtas reikalas, bet norinčių ir prašančių - eilė, ir mes negalime visų patenkinti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Katkus.
J.A.KATKUS. Pone vyriausiasis kontrolieriau, aš norėjau paklausti konkretų klausimą. Jūsų sistemos kontrolieriai, patikrinę savivaldybei priklausančią akcinę bendrovę, savo išvadose teigia ir primygtinai reikalauja, kad būtų padidintas tos bendrovės įstatinis kapitalas. Ar jie turi tokią teisę?
V.KUNDROTAS. Kokia čia bendrovė?
J.A.KATKUS. Kaune viena bendrovė. Galų gale ne taip ir svarbu - galėsime sužinoti.
V.KUNDROTAS. Ne, primygtinai reikalauti negali, bet mes galime įpareigoti spręsti šitą klausimą akcininkų susirinkimą. O kaip nusprendžia akcininkų susirinkimas, tai taip, matyt, ir būna. Tačiau mes galime, kaip valstybės interesų gynėjai, jeigu yra ginami valstybės interesai, kreiptis į teismą ir tik taip išspręsti tas problemas. Patys prievarta reikalauti mes negalim. Tai būtų visiškas įstatymo nepaisymas ir mūsų įgaliojimų viršijimas.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Kaktys.
S.KAKTYS. Gerbiamasis kontrolieriau, aš norėčiau labai padėkoti už gerą, išsamų savivaldybės biudžeto lėšų patikrinimą prieš Seimo rinkimus. Kaip matote, man tai nelabai pakenkė, aš praradau tik vieną atlyginimą. Ryšium su tuo norėčiau paklausti: ar jūsų sistema kartais nevykdo, sprendžiant pagal kontrolierių elgesį, įvairių pretenzijų, tam tikrų politinių užsakymų? Vieną atlyginimą aš praradau dėl to, kad, girdi, valstybei padaryta žala, kadangi neteisingai apskaičiuotos biudžeto lėšos nebiudžetiniuose fonduose. Manau, kad iš valstybės nuosavybės arba savivaldybės nuosavybės šitos lėšos neišėjo, jos netapo privačia nuosavybe ir esminės žalos nėra padaryta. Kaip jūs tai vertinate?
V.KUNDROTAS. Na, ką aš galiu pasakyti? Suprantama, valstybėje vyksta politinis gyvenimas, ateina laikas rinkimams, o valstybės kontrolės veikla yra nenutrūkstama, ir, deja, mes negalime išvengti to, kad viena ar kita institucija yra patikrinama tuo metu, kai vyksta rinkimai, prieš rinkimus, po rinkimų. Suprantama, visada galima rasti argumentą, kad galbūt čia buvo kažkas specialiai padaryta. Aš galiu jus užtikrinti, kad valstybės kontrolierius neorganizavo, nedarė ir niekada nedarys tokių dalykų. Galbūt kartais kyla tokių minčių tačiau aš jums galiu tikrai patvirtinti, kad to nėra. Gerbiamasis Seimo nary, aš žinau, kad jūs esate mūsų nubaustas, apeliacine tvarka jūs turite teisę skųsti mūsų nutarimus kaip ir bet kuris Lietuvos pilietis, bet kuris pareigūnas. Aš iki galo nesu įsigilinęs į tą situaciją, apie kurią jūs pasakojate, ir, žinoma, jeigu mūsų sprendimas yra neteisingas, mus pataiso teismas. Aš tik tai jums galiu pasiūlyti kaip ir bet kuriam kitam Lietuvos piliečiui arba pareigūnui.
PIRMININKAS. Seimo narė M.Šerienė.
M.ŠERIENĖ. Gerbiamasis valstybės kontrolieriau, aš noriu paklausti jūsų dviejų dalykų. 1994 m. jūs panaikinote labai dideles Valstybės kontrolės departamento apygardas: Panevėžio apygardą ir Kauno apygardą. Aš pati dirbau vienoje iš tų apygardų, žinau, kad kontrolieriams tai yra trukdymas. Kauniečiai turi važinėti į Vilnių, panevėžiečiai - į Šiaulius. Ar jūs nemanote, kad reikėtų atkurti tuos skyrius?
Antra, ko noriu paklausti. Iš jūsų 1995 m. ataskaitos matyti, kad kontrolieriai ilgai tikrino paramos žemės ūkiui fondą. Tačiau ataskaitoje nėra užfiksuota, kad būtų išieškotos į biudžetą neteisingai panaudotos to fondo lėšos, ir nėra užfiksuota, kad būtų nubaustas nors vienas asmuo dėl neteisingo fondo lėšų panaudojimo. Įdomu, ar to nėra tik ataskaitoje, ar iš tikrųjų nėra nustatyta pažeidimų?
V.KUNDROTAS. Ačiū. Dėl pirmojo klausimo - dėl Kauno ir Panevėžio. Tokių minčių yra, ir mes manome, kad iš tikrųjų tuose miestuose turbūt reikia atkurti, tai būtų patogiau. Kita vertus, kiek aš girdžiu iš kontrolierių, pavyzdžiui, iš Kauno miesto kontrolierių, jie tokios problemos nekelia. Ten buvo kitų niuansų, mes vis tiek turėjome spręsti tą klausimą, ir tai pabandėme padaryti tokiu būdu. Matyt, racionaliausia būtų, kad ten būtų apygardos, nes vis dėlto jos dabar yra truputį per didelės. Kaip jūs žinote, apygardų dabar yra tik 4, ir pagrindinis mūsų uždavinys buvo tas, kad kontrolė “nesuaugtų” su vietine valdžia, todėl ir buvo sustambintos tos mūsų apygardos. Aš dažnai važiuoju į apygardas, kalbuosi su kontrolieriais ir visą laiką tą klausimą keliu. Didelių pretenzijų nėra, tačiau, matyt, laikui bėgant... vis dėlto ten yra likę stambūs skyriai, ten mes esame palikę ir aptarnaujančio personalo, ir automobiliai yra palikti. Reikia pagalvoti ir galbūt atkurti tuos skyrius.
O dėl fondo lėšų aš galiu pasakyti, kad šioje ataskaitoje yra 1995 m. rezultatai, o tie tyrimai tęsiami ir šiais metais, ir bus vėl teikiama informacija apie tą klausimą. Kaip žinote, priimti sprendimams reikia nemažai laiko, ir išieškojimo procedūra būna ilga. Viskas, kas bus nustatyta, bus įvertinta, ir jau yra įvertinta. Dabar tikrai negaliu jums pasakyti, konkrečiai kiek. Sprendimai yra padaryti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis valstybės kontrolieriau. Vyriausybės pusvalandžiui skirtas laikas, deja, baigėsi. Aš siūlyčiau Seimo frakcijoms kviestis valstybės kontrolierių pokalbiams taip, kaip ir mes, būdami aname Seime, dažnai darydavome. Kiek aš žinau, valstybės kontrolierius mielai ateina pasikalbėti. Dar sykį jums dėkoju.
Mes tęsiame savo darbą ir pagal darbotvarkę dabar klausimas 22 - Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas - J.Razma. Tai priėmimo stadija, kadangi buvo numatyta ypatingos skubos procedūrinė tvarka. Prašom, pone kancleri. Ar esate gavęs kokių nors pasiūlymų, pataisų šiam įstatymo projektui, ar pakeitėte ką nors? Jeigu galite, referuokite.
J.RAZMA. Aš raštu pastabų negavau, nebent būtų dėl kokių nors nesusipratimų man jų nepateikę. Jeigu taip yra - prašom pasakyti.
Dabar būtų galima paminėti tik du redakcinio pobūdžio pataisymus, kurie dažniausiai padaromi ir po priėmimo. Čia buvo Juridinio skyriaus pastabose paminėta, kad reikia suvienodinti žodžių “valstybinėje įstaigoje” ar “valstybės įstaigoje” vartojimą, nes vienur buvo vienaip, kitur - kitaip. Taip pat 2 straipsnio gale “Savivaldybių įstaigose ar organizacijose” buvo praleistas žodis “įmonėse”, taigi būtų “Savivaldybių įmonėse, įstaigose ar organizacijose”. Iš pastabų svarstant žodžiu buvo vienas pasiūlymas, kad visas ministrų kompensacijas sulygintume su Seimo narių, tačiau raštu aš tokio pasiūlymo negavau ir neteikčiau jo svarstyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs teikiate įstatymo projektą priimti?
J.RAZMA. Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Tada pradedame priėmimo procedūrą. Priiminėsime pastraipsniui. Įstatymas turi 3 straipsnius. Pradžioje dėl 1 straipsnio. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Vienas - už, vienas - prieš. Norinčių kalbėti kol kas nematau. Tokiu atveju balsuosime dėl 1 straipsnio. Prašom pasiruošti registruotis. (Balsai salėje) Bendru sutarimu galime priimti? Vis vien registruojamės. Prašom registruotis. To dar nedarėme po pietų. Aš suprantu, kad iš tikrųjų bendru sutarimu galime priimti 1 straipsnį. Negalime? Taip. Gerai. Balsuosime. Užsiregistravo 82 Seimo nariai.
Prašom pasiruošti balsuoti kompiuteriu dėl 1 straipsnio. Kas už tai, kad 1 straipsnis būtų priimtas, prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas. Balsavime dalyvauja 58 Seimo nariai. Už balsavo - 53, nė vienas - prieš, 5 susilaikė. 1 straipsnis priimtas.
Kas norėtų kalbėti dėl 2 straipsnio? Vienas - už, vienas - prieš. Prašom kalbėti. Norinčių kalbėti nėra.
Kiek suprantu, vis tiek yra prašoma balsuoti. Taigi pasiruošiame balsuoti. Balsuojame dėl 2 straipsnio. Balsavimas pradėtas. Balsuojame kompiuteriu. Balsavo 61 Seimo narys. Už - 55, 1 - prieš, 5 susilaikė. 2 straipsnis priimtas.
Balsuosime dėl 3 straipsnio. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nematau. Tokiu atveju balsuojame dėl 3 straipsnio priėmimo. Balsavimas pradėtas. Iš viso balsavo 64 Seimo nariai. Už - 58, 1 - prieš, 5 susilaikė. 3 straipsnis priimtas.
Dabar prašom kalbėti dėl viso įstatymo.
Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Turbūt mes galime jums padėkoti.
Kas nori kalbėti dėl viso įstatymo? 4 - už, 4 - prieš. Kalbėti niekas nenori. Visi sutaria. Tokiu atveju prašom pasiruošti balsuoti. Dar sykį registruojamės. Registracija pradėta! Nėra balsų skaičiavimo komisijos. Balsų skaičiavimo komisijos narius prašom užimti vietas. Užsiregistravo 79 Seimo nariai. Pasiruoškime balsuoti. Dar sykį kviečiu balsų skaičiavimo komisijos narius, iš kurių vienas jau yra. Aš raginu kanclerį atkreipti dėmesį į tai, kad ne visi balsų skaičiavimo komisijos nariai pavyzdingai atlieka jiems pavestas pareigas. Galbūt tada mes palauksime balsų skaičiavimo komisijos narių, ir kol kas aš sustabdau galutinį balsavimą dėl viso įstatymo. Mums liko tiktai balsuoti.
Kviečiu į tribūną teisingumo ministrą A.Valį pateikti darbotvarkės klausimą 23 - Lietuvos Respublikos piliečių pasiūlymų, pareiškimų, skundų ir peticijų nagrinėjimo tvarkos įstatymo projektą Nr.IIP24. Pateikimas. Prašom, gerbiamasis ministre.
A.VALYS. Ačiū. Laba diena, gerbiamasis pirmininke! Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai!
Pirmiausia noriu pasveikinti Seimą su darbo pradžia ir palinkėti kuo geriausios kloties.
Šiandien jums yra pateikiamas Lietuvos Respublikos piliečių pasiūlymų, pareiškimų, skundų ir peticijų nagrinėjimo tvarkos įstatymo projektas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnį, piliečiams yra garantuojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ir pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus, taip pat jiems garantuojama peticijos teisė, kurios įgyvendinimo tvarką nustato įstatymas. Taigi realizuojant šitas nuostatas ir parengtas įstatymo projektas. Aš galiu pasakyti, kad iki šiol piliečių skundų ir pareiškimų nagrinėjimo tvarka buvo nustatyta Vyriausybės nutarimu. Ji neturėjo įstatyminio pagrindo.
Įstatymo projekto 2 straipsnyje yra pateikiamos pasiūlymo, pareiškimo, skundo ir peticijos sąvokos. Pasiūlymas, pareiškimas ir skundas apibrėžiamas kaip vieno ar kelių asmenų raštiškas arba žodinis kreipimasis į valstybės valdžios, valdymo ar vietos savivaldos institucijas, įmones, įstaigas ar organizacijas. Tuo tarpu peticija yra raštiškas ne mažiau kaip dešimties Lietuvos Respublikos piliečių grupės kreipimasis į valstybines valdžios, valdymo ar savivaldos institucijas. Mes taip pat gavome Juridinio skyriaus išvadą dėl peticijos apibrėžimo. Jie ne visai sutinka, kad vien tiktai tas kriterijus turėtų būti. Aš noriu pasakyti, kad šis įstatymo projektas buvo perduotas ir jį svarstė Seimo kontrolieriai, valstybės kontrolė, Archyvų valdyba, Seimo Vyriausybės priimamieji, ministerijos ir t.t. Aš manau, kad svarstant komitetuose šį įstatymo projektą galbūt bus galima tobulinti ir taip pat ieškoti papildomų, sakysim, sąvokų, kurios išryškintų tas peticijas.
Kaip žinoma, asmuo, kurio teisės ir laisvės pažeidžiamos, taip pat turi teisę kreiptis į teismą ar kitas institucijas, o tokių kreipimųsi nagrinėjimo tvarką reglamentuoja specialūs įstatymai, t.y. šitame įstatyme nenumatomi tie procesai, kuriuos numato Civilinio proceso kodeksas, Seimo kontrolierių įstatymas ir t.t.
Įstatymo 2 skirsnyje reglamentuojama pasiūlymų, pareiškimų ir peticijų įforminimo, pateikimo tvarka, nagrinėjimo terminai ir t.t.
Gal būtų konkrečių klausimų? Galėčiau atsakyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nori paklausti 3 Seimo nariai.
J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone ministre, 5 straipsnio 1 punkte nurodoma, kokioms valstybės valdžios valdymo ir vietos savivaldos institucijoms asmenys gali ir turėtų pateikti savo pasiūlymus, pareiškimus, skundus ir peticijas. Aš noriu paklausti, koks darbas turėtų būti vykdomas, kad tie skundai, pareiškimai, peticijos nekeliautų visiškai kitais keliais? Ačiū.
A.VALYS. Aš manau, kad kaip tiktai šio įstatymo 8 straipsnyje yra nurodyta, jog šios institucijos pareigūnai turi vykdyti tą darbą, kad visos peticijos būtų priimtos ir būtų nagrinėjamos numatyta tvarka.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Bogušis.
V.BOGUŠIS. Gerbiamasis ministre, aš tiesiog pasimečiau skaitydamas jūsų įstatymą. Žinoma, iš principo jo reikia, tačiau šiandien pateiktas įstatymo projektas yra labai kontroversiškas. Tai viena.
Antra. Prieš tai buvo nagrinėta dabartinio Valdininkų įstatymo 3 straipsnio trečioji dalis. Ji visiškai prieštarauja šitam įstatymui. Ar jūs bandysite kai kurias normas suderinti, kad būtų bendras įstatymų paketas, ar vis dėlto tada valdininkas, tarnautojas neturi pilietinės teisės pateikti peticiją ar skundą? Kaip jūs tai man pakomentuosite? Ačiū.
A.VALYS. Man atrodo, kad kiekvienas įstatymas pirmiausia turi atitikti mūsų Konstituciją, o...
V.BOGUŠIS. Tai ko jis dabar neatitinka?
A.VALYS. Čia jūs spręsite priimdami. Aš manau, kad kiekvienas valdininkas pirmiausia yra Lietuvos Respublikos pilietis. Tik po to jis gali tapti valdininku. Taip yra pagal Valdininkų įstatymą. Mes šituo įstatymu garantuojame teisę apskųsti valstybinės valdžios, valdymo organų darbą ir pareigūnus ne tiktai Lietuvos Respublikos piliečiams, bet taip pat ir asmenims be pilietybės, ir užsieniečiams. Išskyrus peticijų teisę, kuri priklauso Lietuvos Respublikos piliečiams, taip, kaip numato Konstitucija.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinysis - Seimo narys Č.Stankevičius.
Č.V.STANKEVIČIUS. Gal jūs galėtumėte išsklaidyti mano dvejones pasakydamas, kad rengdami šitą įstatymą jūs iš tikrųjų rėmėtės europinės teisės patirtimi šioje srityje ir gal galėtumėte paminėti analogus kitų šalių, kurių teisės normomis rėmėtės tiek apibrėždami sąvokas, tiek siūlydami normas? Gal galite paminėti pavyzdį, kurioje šalyje peticija yra dešimties piliečių pasirašytas koks nors kreipimasis ir pan. Kuo buvo grindžiama koncepcija? Ar šis įstatymas apskritai turėjo kokią nors koncepciją, ar tiesiog buvo rašomas todėl, kad jo reikia?
A.VALYS. Šitas įstatymas iš pradžių buvo rengiamas tiktai dėl peticijų, tačiau po to buvo pasiūlyta, kad jis būtų numatytas ne vien tik kaip peticijų įstatymas, kaip numato Konstitucija, bet kartu būtų prijungti piliečių pareiškimai, skundai, pasiūlymai, nes jie neturėjo įstatyminio pagrindo. Buvo Vyriausybės nustatyta tvarka ir kai kurios įstaigos ja vadovavosi.
Dėl analogų man tikrai sunku atsakyti. O apibrėžimus, aš manau, atkreipiant dėmesį į tai, ką yra pateikęs ir Juridinis skyrius, reikės tikslinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Po pateikimo mes turime priimti vieną iš trijų Statute numatytų sprendimų.
Pirmas. Pradėti projekto svarstymo procedūrą.
Antras. Atidėti projekto pateikimo procedūrą ir nurodyti iniciatoriams, kokius veiksmus jie privalo atlikti iki pakartotinio projekto pateikimo Seime.
Trečias. Atmesti projektą nurodant motyvus.
Aš prašau Seimo narius kalbėti dėl balsavimo motyvų ir pasakyti savo nuomonę. Seimo narys S.Stačiokas.
S.STAČIOKAS. Netikėtai pirmasis. Šį kartą aš siūlyčiau atidėti projekto pateikimą dėl vienos priežasties - jame nėra garantuota peticijos teisė taip, kaip parašyta Juridinio skyriaus išvadose. Peticijos sąvoka, kuri pateikta šitame įstatymo projekte, neatitinka tradicinės peticijos sąvokos dėl daugelio dalykų. Todėl siūlau, deja, daryti pertrauką, atidėti projekto pateikimą.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Skrebys.
K.SKREBYS. Aš irgi norėčiau paremti Seimo nario pono S.Stačioko siūlymą, kad pateikimas būtų atidėtas, nes iš tikrųjų ir Juridinis skyrius nurodė, kad šis projektas turi daug trūkumų. Aš galbūt galėčiau keletą minčių pasakyti kalbėdamas dėl balsavimo motyvų. Tarkim, teikiamo įstatymo projekto 1 straipsnyje nurodoma, kad juo įtvirtinama žmonių teisė kritikuoti valstybės įstaigų ir pareigūnų darbą rašant pasiūlymus, pareiškimus, skundus ir pan. bei jų tariamo nagrinėjimo ir persiuntimo tvarką. Aš manyčiau, kad teisę kritikuoti galima išreikšti kitomis priemonėmis, o ne rašant skundus. Tai yra spauda, kitos masinės informavimo priemonės, viešos kalbos ir pan. O skundai yra rašomi ne todėl, kad kažkas kažką norėtų kritikuoti, jie turbūt yra rašomi todėl, jog neišsprendžiami tam tikri žmonių klausimai.
Kitas dalykas, kurį būtinai reikėtų pasakyti, kad mūsų valstybėje iki šiol nėra nustatyta tvarka, kaip valdžios ir valdymo institucijose turi būti tvarkomi žmonių viešieji reikalai. Aš siūlyčiau būtent nuo šitų dalykų pradėti šitokių įstatymų priėmimą ir tikrai manyčiau, kad reikėtų atidėti šito įstatymo pateikimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo nary Dagy, gal jūs kitos nuomonės?
R.J.DAGYS. Taip, mano kita nuomonė, nes dabar iš tikrųjų pateikimo stadija. Mes jau turime tam tikrą naujo Seimo darbo praktiką, kai pateikiame įstatymus, kuriuos paskui galima tobulinti, derinti formuluotes ir t.t. O šitas įstatymas pateikimo stadijoje gali būti konceptualiai pateiktas. Svarstyti gali būti pateiktas ir antras, ir trečias, ir ketvirtas variantas. Galima pradėti svarstymo procedūrą. O jeigu mes atmesime pateikimą, tai nieko nelaimėsime, nes jį galima dar ilgai, normaliai, neypatingos skubos tvarka komitetuose svarstyti ir tobulinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, yra du pasiūlymai: vienas - pradėti svarstymo procedūrą, kitas - atidėti projekto pateikimo procedūrą, t.y. daryti pateikimo pertrauką, kaip mes sakome, ir grąžinti iniciatoriams nurodant, kokius veiksmus jie privalo atlikti iki pakartotinio projekto pateikimo Seime. Be abejo, veiksmai yra žinomi ir suprantami - patobulinti projektą, atsižvelgti į Juridinio skyriaus pastabas ir Seimo narių pastabas. Aš siūlau balsuoti alternatyviai. Balsuojantys už pasisakys už įstatymo projekto pateikimo procedūros atidėjimą, pateikimo procedūros pertrauką, balsuojantys prieš - pasisakys už Seimo nario R.Dagio pasiūlymą pradėti projekto svarstymo procedūrą.
Ačiū, pranešėjau.
Registruojamės! Ar jūs dar norite tarti žodį? Gerai. Tvarka. Seimo narys R.Dagys teisingai pastebi - mes turime balsuoti už pateikimą, už tai, ką sakė Seimo narys R.Dagys. Jeigu bus daugiau balsų prieš, tai tokiu atveju bus pasirinktas antrasis variantas, ir mes dar sykį jau tada nebalsuosime.
Taigi pasiruošiame balsuoti. Iš pradžių registruojamės. Užsiregistravo 81 Seimo narys.
Taigi balsuojantys už pritars pateikimui, kad būtų pradėta svarstymo procedūra. Balsuojantys prieš balsuos už tai, kad būtų grąžinta iniciatoriams patobulinti. Balsuojama kompiuteriu. Balsavimas pradėtas! Balsavo 70 Seimo narių. 22 - už, prieš - 41, susilaikė 7. Taigi projektas pateikimo stadijoje yra grąžinamas šio įstatymo projekto iniciatoriams jį patobulinti ir pataisyti, atsižvelgti į pastabas.
Ačiū, gerbiamasis...
Ne, kol kas termino neskiriame. Mes manome, kad Vyriausybė pateiks naują variantą.
Pone pranešėjau, jūs trumpam prisėskite. Jūs tuoj pat pagal darbotvarkę dar pateiksite kitą projektą.
Prašyčiau balsų skaičiavimo komisijos narį poną V.Čepą užimti darbo vietą. Mes po pietų šiandien turime šiokių tokių problemų dėl balsų skaičiavimo komisijos. Aš tada siūlyčiau baigti balsuoti dėl Vyriausybės įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo. Mes jau kalbėjome dėl balsavimo motyvų. Reikėjo tiktai balsuoti dėl viso įstatymo.
Taigi prašom pasiruošti. Aš dar sykį prašau jūsų registruotis ir balsuosime turėdami 2 balsų skaičiavimo komisijos narius. Jau 3. Staiga jų pagausėjo. Užsiregistravo 80 Seimo narių.
Taigi balsuojame dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo. Balsuosime pakeldami rankas. Kas už tai, kad šis Vyriausybės įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymas būtų priimtas? Balsuojame pakeldami rankas. Kas už, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 64.
PIRMININKAS. Už - 65. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 1.
PIRMININKAS. Prieš - 1. Susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 9.
PIRMININKAS. Taigi 65 Seimo nariams balsavus už, prieš 1, susilaikius 9, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymas yra priimtas. Ačiū visiems.
Dabar vėl kviečiu į tribūną teisingumo ministrą poną A.Valį pateikti darbotvarkės klausimą 24 - Lietuvos Respublikos 1977 m. sausio 27 d. Europos konvencijos dėl kovos su terorizmu ratifikavimo įstatymo projektą Nr.P34. Pateikimo stadija. Prašom.
A.VALYS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikai tapus Europos Tarybos nare, Lietuvos Respublikos integracija į Europos Tarybos sutarčių sistemą yra viena iš prioritetinių Lietuvos Respublikos tikslų. Šių metų birželio 7 d. Lietuva pasirašė Europos konvenciją dėl kovos su terorizmu. Šios konvencijos tikslas yra imtis veiksmingų priemonių, kad nusikaltėliai neišvengtų baudžiamojo persekiojimo ir bausmės už teroristinius aktus. Viena iš kovos priemonių šiam tikslui pasiekti yra ekstradicija. Pažymėtina, kad Europos konvencija dėl ekstradicijos Lietuvoje pradėjo galioti 1995 m. rugpjūčio mėn., kai mes ratifikavome Pirmąjį, Antrąjį ir Papildomuosius protokolus. Šios konvencijos 3 straipsnio pirmasis paragrafas nurodo, kad jeigu prašomoji šalis nusikaltimą traktuoja kaip politinį ar susijusį su politiniu nusikaltimu, dėl kurio yra prašoma ekstradicijos, ji gali neišduoti nusikaltėlio, o tuo tarpu konvencijos dėl kovos su terorizmu 1 straipsnyje sakoma, kad šiame straipsnyje išvardyti nusikaltimai nebus laikomi politiniais nusikaltimais arba su politiniais nusikaltimais susijusiais nusikaltimais. Vadinasi, vien tik šalis motyvuoti, kad tai yra politinis nusikaltimas, ir neišduoti nusikaltėlio negali. Atsižvelgiant į tai, kad pas mus yra numatytas asmenų išdavimas iš Lietuvos Respublikos pagal Baudžiamojo proceso kodekso 22 straipsnio 2 dalį, Lietuvos piliečiai pagal tai nebus išduodami užsienio valstybėms.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai.
A.VALYS. Prašau.
PIRMININKAS. Seimo narys E.Zingeris.
E.ZINGERIS. Aš, prisimindamas savo paskutiniųjų metų veiklos praktiką Europos Taryboje, iš tikrųjų norėčiau pasakyti, kad tai yra nepaprastai reikalingas įstatymas. Kur aš bebūčiau, mus vis ragindavo kuo greičiau jį priimti, nes su juo susiję ir kiti dalykai, ne tik ekstradicija, bet ir mūsų integravimosi proceso greitis, sakykime, į būsimas Europos Sąjungos struktūras. Tai vienas iš tokių svarbiausių, sakykim, juridinės sferos šalia mirties bausmės panaikinimo dalykų. Kita vertus, šitas dalykas yra irgi susijęs su tomis juridinėmis normomis, kurių mūsų nuolat prašo. Taigi aš labai raginčiau paremti žmogų, kuris mums pristato įstatymą ir prašo balsuoti už. Ačiū.
A.VALYS. Galima?
PIRMININKAS. Prašom.
A.VALYS. Aš norėčiau pasakyti, kadangi vakar kaip tiktai lankėsi vokiečių delegacija dėl bevizio režimo, tai vienas iš klausimų irgi buvo dėl šios sutarties ratifikavimo. Ji tikrai yra labai svarbi.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone ministre, 1 straipsnio keturiuose punktuose yra apibrėžiami nusikaltimai, kurie yra nelaikomi politiniais nusikaltimais. To paties straipsnio 5 punkte nurodoma, kad pasikėsinimas padaryti kurį nors iš anksčiau minėtų nusikaltimų arba bendrininkavimas, padarant arba bandant padaryti tokį nusikaltimą... Vis dėlto norėčiau paklausti, vis dėlto kaip būtų galima konkrečiai nustatyti, kada yra pasikėsinimas, o kada dar nėra pasikėsinimo, kadangi šie dalykai priskiriami prie ypač sunkių nusikaltimų? Čia turbūt nėra taip paprasta. Ačiū.
A.VALYS. Pas mus visa šita tvarka yra numatyta Baudžiamojo proceso kodekse: kada yra užbaigtas nusikaltimas, kada - pasirengimas, kada - pasikėsinimas. Čia yra nusikaltimo stadijos.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.
Dabar mes turime apsispręsti dėl pritarimo po pateikimo, ar pradėti svarstymo procedūrą. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? (Balsai salėje) Pritariame bendru sutarimu, taip? Pritariame bendru sutarimu po pateikimo. Koks pagrindinis komitetas? Turbūt Teisės ir teisėtvarkos komitetas?
A.VALYS. Ir Užsienio reikalų komitetas.
PIRMININKAS. Ir Užsienio reikalų komitetas. Prašom Teisės ir teisėtvarkos komitetą turbūt būti pagrindiniu komitetu, o papildomu komitetu būti Užsienio reikalų komitetą.
Seimo narys S.Stačiokas norėtų tarti... Taip, tuoj pat. Prašom.
S.STAČIOKAS. ... kai pateikiate konvencijas ratifikavimui, vis dėlto reikėtų pateikti bent vieną iš jų originalo kalba. Dabartiniame lietuviškame tekste yra kai kurių abejotinų teiginių. Aš tai galiu patvirtinti konkrečiais pavyzdžiais. Todėl būtų pageidautina, kad komitetams jūs pateiktumėte oficialų tekstą originalo kalba.
A.VALYS. Gerai, tai bus padaryta, nors seniau buvo kaip tiktai atvirkščiai - kai kada nebuvo pateikiama lietuvių kalba, o buvo pateikiama tik originalo kalba. (Balsai salėje) Ne, ne, seniau, aš turiu omeny, buvusiajame Seime. Tiesa, aš galiu pasakyti, kad šitą konvenciją yra ratifikavusios 25 Europos šalys.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Taigi pritarta po pateikimo šiam projektui. Pagrindiniu komitetu paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomu - Užsienio reikalų komitetas. Mes, matyt, neatidėliodami galėsime pradėti svarstymo procedūrą. Ačiū.
Dabar pereiname prie 25 darbotvarkės klausimo - Lietuvos Respublikos viešojo pirkimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto (Nr.IIP35). Pateikimas. Pranešėjas K.Skrebys.
K.SKREBYS. Pone Pirmininke! Aukštasis Seime! Jums pateikiamas įstatymas dėl Lietuvos Respublikos viešojo pirkimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Šio įstatymo projekto tikslas yra griežčiau reglamentuoti prekių, darbų, paslaugų, viešojo pirkimo už valstybės, savivaldybių biudžetų, valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės fondų lėšas; už valstybės institucijų vardu gautą labdarą ar kitą paramą, kurią suteikęs subjektas nenurodo, kaip ją naudoti; taip pat už valstybės vardu gaunamas arba valstybės garantuojamas užsienio paskolas, jei sutartyse dėl jų panaudojimo nėra numatyta kitokių sąlygų; už įmonių, įstaigų ir organizacijų, finansuojamų iš valstybės, savivaldybių biudžeto, bei valstybinio fondo lėšas, gautas dėl jų ūkinės veiklos arba nusavinus bei perleidus jų turtą. Projekte siūloma viešojo pirkimo įstatymo nustatytą tvarką taikyti viešiesiems pirkimams, kurių vertė yra ne 25 tūkst. Lt, kaip yra numatyta įstatyme, kuris įsigalios nuo 1997 m. sausio 1 d., o mes siūlome šitą sumą sumažinti iki 15 tūkst. Lt, taip, kaip yra dabar galiojančiuose Vyriausybės nutarimuose.
Be to, mes numatome, kad viešas pirkimo konkursas būtinas, jeigu perkamos prekės ir paslaugos, kurių vertė didesnė už 50 tūkst. Lt, o ne taip, kaip yra dabar priimtame įstatyme, - 150 tūkst. Lt. Pagal siūlomą projektą patikslinamas viešasis pirkimas konkurencinių derybų būdu. Mes manome, kad tokios derybos gali būti pravedamos tik gavus Vyriausybės leidimą. Vienas iš svarbiausių projekto tikslų yra užkirsti kelią spragoms, kuriomis gali pasinaudoti nesąžiningi pareigūnai, kai pagrindinis pirkimo konkurso laimėjimo kriterijus mažiausia kaina gali būti taikomas su įvairiomis nuo pareigūnų priklausančiomis išlygomis. Todėl siūloma panaikinti nuostatą, kad (cituoju): “Laimėjusia konkursą paraiška laikoma paraiška, kuri, vertinant pagal konkurso dokumentuose nurodytus objektyvius pinigais ar kitokiais kiekybiniais vertinimais išreiškiamus kriterijus, yra pripažįstama pačia naudingiausia.” Pagal mūsų teikiamą įstatymo projektą dabar laimėjusia konkursą paraiška būtų laikoma paraiška, kurioje yra pasiūlyta mažiausia kaina. Mes manome, kad mažiausia kaina išties yra vienas iš svarbiausių kriterijų.
Nuostata, kad pagrindinis pirkimo kriterijus yra mažiausia kaina, papildomai įtvirtinama ir kitomis šio įstatymo nuostatomis. Yra pateiktos Juridinio skyriaus išvados. Įstatymo projekto autoriai jas nagrinėja. Iš tikrųjų antroji ir trečioji pataisos yra labai naudingos, ir tos pataisos svarstymo metu, be jokios abejonės, bus autorių padarytos. Dėl 1 Juridinio skyriaus išvadų punkto patys išvadų autoriai pripažįsta, kad tai yra diskutuotina norma. Manau, kad svarstymo komitetuose metu, plenariniame posėdyje svarstymo metu - tose stadijose mes galėtume išnagrinėti šituos niuansus ir priimti suderintą sprendimą. Trumpai būtų tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti 3 Seimo nariai. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, noriu paklausti, kokie yra motyvai labai daug mažinti prekių vertes, skelbiant atvirą konkursą? Ar dėl to nereikės papildomai dirbti? Ačiū.
K.SKREBYS. Pagrindinis motyvas yra labai paprastas - užkirsti kelią piktnaudžiavimams, nes, mūsų supratimu, 50 tūkst. Lt yra pakankamai didelė suma, kad, ją viršijus, būtų skelbiamas konkursas.
PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.
S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, aš dėl vienintelio siūlomo kriterijaus - mažiausios kainos. Ar jūs tikrai įsitikinęs, kad šitas vienintelis kriterijus turi lemti? Juk turbūt ir jūs, įsigydamas prekes, nesivadovaujate tik šituo kriterijumi? Vargu ar valstybė gali vadovautis tik šituo kriterijumi? Gal vis dėlto būtų galima pagalvoti ir apie kitus?
K.SKREBYS. Mūsų teikiamame įstatymo projekte iš tikrųjų nėra fiksuojamas būtent tas žodelytis “tik”. Mes manome, kad tai yra labai svarbus faktorius, bet, be jokios abejonės, tai nėra vienintelis arba tik vienintelis. Tai atsispindi ir mūsų teikiamose pataisose.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys Č.Stankevičius.
Č.V.STANKEVIČIUS. Ar šios įstatymo pataisos užtikrina konkurentų patikimumą? Ar užkerta kelią apsimetėliams laimėti konkursą, pavyzdžiui, dempinguojant kainą ir pan.?
K.SKREBYS. Mes kaip tik šito ir siekiame.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Mes turime apsispręsti dėl Seimo pozicijos šio įstatymo projekto atžvilgiu.
Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Seimo narys V.Andriukaitis. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Svarstant dar buvusiajame Seime šį klausimą Socialdemokratų frakcija buvo teikusi biudžetinių įstaigų, organizacijų biudžetinių lėšų naudojimo, perkant ir įsigyjant prekes ir paslaugas, pataisas ir alternatyvų projektą, kuriame būtent ir tvirtino, ir teigė, kad reikėtų laikytis tų normų, kokios buvo patvirtintos Vyriausybės nutarimuose, t.y. 15 tūkst. Lt ir 50 tūkst. Lt. Aš džiaugiuosi, kad konservatoriai dabar parėmė šią mūsų iniciatyvą, tačiau iš tikrųjų Juridinio skyriaus pastabos dėl siūlomo kriterijaus - dėl mažos kainos ir dėl visų kitų dalykų - yra be galo rimtos. Aš manau, kad pateikimui reikėtų pritarti, bet diskusijose reikėtų labai rimtai panagrinėti tai, ką pateikė Juridinis skyrius.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau norinčių kalbėti nėra.
Taigi pasiruoškime balsuoti. Iš pradžių vėl registruokimės. Registracija pradėta! Balsuosime, ar pritarti šiam projektui - Viešojo pirkimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui po pateikimo, t.y. ar pradėti šio įstatymo projekto svarstymo procedūrą. Užsiregistravo 68 Seimo nariai.
Balsuosime kompiuteriu. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsavimas pradėtas! Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo šiam įstatymo projektui? Iš viso balsavo 58 Seimo nariai. Už - 55, prieš - 1, 2 susilaikė. Taigi yra nutarta pradėti svarstymo procedūrą.
Gerbiamasis pranešėjau, kokį komitetą jūs siūlytumėte pagrindinį? Ekonomikos komitetą? Gerbiamasis pranešėjau Skreby, kokį komitetą siūlytumėte pagrindinį? (Balsai salėje) Ekonomikos komitetą? Kurį? Ekonomikos. Siūloma yra pagrindiniu komitetu paskirti Ekonomikos komitetą. Ar galime sutarti bendru sutarimu? Bendrai nutariame, kad pagrindinis komitetas yra Ekonomikos komitetas. Ačiū. Šį darbotvarkės klausimą svarstyti baigėme.
Dabar turime dar kelias minutes laiko. Aš kviesčiau į tribūną Seimo narį V.Žiemelį. Mums reikėtų baigti svarstyti darbotvarkės klausimą 17, nes buvo padaryta jo svarstymo pertrauka. Tai yra Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio papildymo įstatymo projektas.
Gerbiamasis Seimo nary, ar jūs per šitą pertrauką iniciatorių buvote kviečiamas į kokias nors diskusijas? Gal priėmėte kokių nors naujų sprendimų? Ar pertrauka buvo tik tam, kad būtų pertrauka?
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Į jokias diskusijas per šį laikotarpį aš nebuvau kviečiamas, tačiau mes dar kartą pasitarėme su Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininku gerbiamuoju S.Stačioku ir vis dėlto manome, kad ši formuluotė kaip tik yra geresnė ir ginanti dirbančiųjų interesus. Aš siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Taigi pasisakymai dėl balsavimo motyvų jau buvo prieš pertrauką. Dabar mes turime balsuoti. Taigi dar sykį visus kviečiu registruotis. Registruojamės! Registracija pradėta! Užsiregistravo 78 Seimo nariai.
Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojame kompiuteriu. Kas už tai, kad Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio papildymo įstatymo projektui būtų pritarta po svarstymo? Balsavimas pradėtas. Prašom balsuoti.
Iš viso balsavo 72 Seimo nariai. 55 - už, 10 - prieš, 7 susilaikė. Taigi Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio papildymo įstatymo projektui yra pritarta po svarstymo.
Ačiū, gerbiamieji Seimo nariai.
Nors mes šiek tiek ir esame sutaupę laiko, bet aš siūlau pereiti, jeigu yra pranešėjas Seimo narys A.Kašėta, prie 26a, t.y. Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 19401990 m. okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymo projekto pateikimo (Nr.P51(2). Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
A.KAŠĖTA. Gerbiamasis Pirmininke, mielieji Seimo nariai! Iki 1990 m. kovo 11 d., Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, įvairios pasipriešinimo formos okupacijoms reiškė teisėtą tautos teisę gintis net ir ginklu, taip pat ir nepriklausomos valstybės valdžios tęstinumą. Todėl yra būtina teisiškai sunorminti pasipriešinimo dalyvių įstatymą, įstatymu nustatyti jų statuso pripažinimą bei reglamentuoti dėl to atsiradusias pasekmes. Dar norėčiau priminti, kad tiek prieškarinėje nepriklausomos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tiek ir dabartinėje mūsų Konstitucijoje yra pabrėžiama nuostata, kad tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką. O valstybės gynimas nuo išorės ginkluoto užpuolimo - kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio pareiga. Kadangi 1940 m. birželio 15 d. Lietuva buvo okupuota ir nuo 1940 m. iki 1990 m. Lietuvoje įvairiomis formomis buvo priešinamasi okupacijai, reikalinga tam tikra pasipriešinimo dalyvių gradacija, turiu omenyje, pasipriešinimo okupacijoms dalyvių gradacija. Todėl siūlome 1941 m. Birželio sukilimo dalyviams, ginklu kovojusiems su okupacinės valdžios struktūromis, vadinamiems sukilėliais, pripažinti kario savanorio statusą. Partizanams, kurie 1944 - 1953 m. priklausė laisvės kovotojų struktūroms ir davė priesaiką, jos nesulaužė, nešiojo atpažinimo ženklus ir ginklus, taip pat suteikti kario savanorio statusą. Laisvės kovotojų partizanų ryšininkams-rėmėjams, taip pat antinacinės rezistencijos 19411944 m. antinacinių organizacijų dalyviams, taip pat ir 1940 - 1990 m. veikusių ir siekusių atkurti Lietuvos nepriklausomybę pogrindinių organizacijų nariams, pogrindinės spaudos leidėjams ir kitiems pavieniams pasipriešinimo organizacijų dalyviams, nebendradarbiavusiems su okupacinėmis represinėmis žinybomis, pripažinti laisvės kovų dalyvio statusą.
Taip pat pripažinti, kad 1949 m. vasario mėnesio Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos prezidiumo patvirtinti dokumentai dėl partizanų laipsnių bei apdovanojimų pripažįstami galiojančiais ir pagal reikšmingumą prilyginami Lietuvos Respublikos kariniams laipsniams bei valstybiniams apdovanojimams. Taip pat laisvės kovų dalyvio ir kario savanorio statuso pripažinimo, partizanų apdovanojimų ir laipsnių atkūrimo, socialinės rūpybos, globos ir valstybės paramos bei kompensacijų už žuvusiuosius skyrimo tvarką turėtų nustatyti įstatymas.
Jums leidus galbūt aš iš karto pakomentuočiau Juridinio skyriaus išvadas. Iš tikrųjų antrajame mūsų projekte liko “laisvės kovotojo” sąvoka. Mes sutinkame jos atsisakyti, nes turėjome omenyje būtent karius savanorius ir laisvės kovų dalyvius, pavartojome kaip apibendrinančią sąvoką, todėl galbūt tikrai būtų geriau įvardyti šitas abi sąvokas, nepainiojant trečios. Dėl jau anksčiau priimto įstatymo dėl asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atstatymo, kad galbūt šitas įstatymas, kuriame visi ginkluoto pasipriešinimo, rezistencijos dalyviai skelbiami Lietuvos kariais savanoriais kaip ir suvaržo šį teikiamą projektą, aš manyčiau, kad šitą dalyką bus galima suderinti patikslinant sąvoką “ginkluoto pasipriešinimo dalyviai”, nes manau, kad į šią sąvoką vis dėlto turėtų įeiti tik su ginklu kovoję žmonės, o neturėtų įeiti jų rėmėjai arba ryšininkai. Manau, kad šiuos įstatymus bus įmanoma tarpusavyje suderinti.
Sutikčiau ir su kitomis pastabomis. Kaip matote, antrajame šio teikiamo įstatymo variante žodžio “pripažindamas” trečioje pastraipoje jau nėra. Ji pataisyta. Taip pat sutikčiau, kad vietoje “pripažįstamas kovų dalyvio statusas”, reikėtų rašyti “skelbiami kariais savanoriais”. Taip pat teisingos ir kitos pastabos dėl prilyginimo pagal reikšmingumą. Galbūt tikrai būtų tiksliau rašyti “laikomi Lietuvos Respublikos kariniais laipsniais, apdovanojimais”. Kitos pastabos antrajame projekte pataisytos. Tai tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti 5 Seimo nariai. Pirmasis - J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, noriu paklausti, kokiais motyvais remiantis pasipriešinimo okupacijoms dalyviai atskirti nuo nukentėjusių nuo okupacijos asmenų ir kodėl nesiekiama kompleksiškai išspręsti okupacijų padarinių Lietuvai ir jos žmonėms likvidavimo klausimą? Kiek dar turės būti įstatymų ir kaip mes juos sujungsime, sakykime, nukentėjusius ar pasipriešinimo dalyvius, kurių vienas turi teisę turėti tris ar ir daugiau statusų? Kaip čia mes surasime bendrą kalbą? Ačiū.
A.KAŠĖTA. Mes šitame įstatyme visai nekalbame apie nukentėjusiuosius, mes kalbame tik apie pasipriešinimo okupacijoms dalyvių teisinį statusą. Manau, kad nukentėjusiųjų statusas ateityje taip pat bus nagrinėjamas ir galbūt bus priimami įstatymai, tam ir yra sukurta komisija, kuri šiandien buvo patvirtinta. Tačiau šio įstatymo tikslas kalbėti apie pasipriešinimo okupacijoms dalyvių teisinį statusą. Kaip minėjau, čia kalbama apie dvi kategorijas, būtent apie žmones, kovojusius su ginklu rankose, nešiojusius atpažinimo ženklus, turėjusius vadus ir kurie vadovavosi kariniais statutais, t.y. pripažino karinę teisę. Būtent tokias karines žmonių grupes pripažįsta ir tarptautinė Hagos konvencija. Kaip karines struktūras su visomis iš to išeinančiomis pasekmėmis. Manome, tik manome, jog nereikia kario savanorio statuso taikyti tiems žmonėms, kurie galbūt tik pamaitino partizanus, tačiau jiems iš karto suteikiama tokia pati privilegija, kaip ir kariams savanoriams. Aš trumpai priminsiu 1918 - 1920 m. nepriklausomybės kovas, kai pasibaigus šioms kovoms būtent kariams savanoriams buvo suteikiama žemė ir kitos lengvatos, tačiau nebuvo tokių privilegijų tiems, kurie tuos karius maitino ar kažką jiems pranešė.
PIRMININKAS. Seimo narys E.Zingeris.
E.ZINGERIS. Mielasis kolega, žinote, aš manau, kad tai nepaprastai reikalingas įstatymas, kurį jūs teikiate. Pasaulis išmano paskutiniųjų metų diplomatinės veiklos praktiką, per mažai žino ir iš tikrųjų per mažai yra įamžintas tų žmonių atminimas. Ypač labai ilgas pokario laikotarpis.
Kalbant apie esminius dalykus. Jis yra žinomas tik Lietuvoje. Tą dalyką reikia sutvarkyti. Gerai, kad mūsų Seimas, turintis labai mažai ryšių su postsovietine tikrove, tai padarys. Aš sveikinu jus. Bet man atrodo, tos dvi sąvokos, gal aš klystu, “kario savanorio” ir “laisvės kovų dalyvio”... Aš norėčiau grįžti prie to laikotarpio, kuris, man atrodo, yra ne mažiau reikšmingas. Aš žinau, kad daugelis žmonių buvo netgi raudonajame antinaciniame pogrindyje, bet buvo žmonių, kurie priešinosi nacių režimui ir be ginklo. Dauguma tai buvo lietuvių tautybės žmonės, buvo ir žydų tautybės žmonių, bet jie neišgyveno, dauguma jų žuvo. Mano mama buvo vokiečių nacių koncentracijos stovykloje. Gal aš esu per jautrus tam laikotarpiui, bet man atrodo, kad to laikotarpio įvertinimas, tų žmonių, kurie priešinosi naciams, dažnai tai buvo ir lietuvių inteligentai, jie neturėjo atžymos ženklų... juos pavadinti “laisvės kovų dalyviais”, o ne “kariais savanoriais”. Galbūt būtų jų kategorijos... Gal aš truputį neteisus, bet įvardijimas turėtų būti kitoje, žymesnėje plotmėje. Galbūt aš neteisus, bet aš manau taip. Todėl aš nenorėčiau, kad lietuvių tautos rezistencija nacių laikotarpiu būtų kitaip traktuojama negu sovietų, kitaip sakant, pervedama į žemesnę kategoriją. Ačiū.
A.KAŠĖTA. Aš nemanau, kad laisvės kovų dalyvio statusas būtų negarbingas. Jūs ne taip pasakėte, bet lyg ir ta prasme. Jis yra labai garbingas, todėl nemanau, kad turėtų užgauti tuos žmones, kurie ne ginklu, o kitomis formomis priešinosi okupantams, arba naciams, ar sovietiniams okupantams, kad morališkai jiems toks statuso suteikimas būtų nepriimtinas. Tačiau vėl noriu priminti tarptautinę Hagos konvenciją, kuri užfiksavo būtent kario savanorio statusą, kokie yra motyvai suteikiant šį statusą. Aš taip pat žinau, kad antinacinis pasipriešinimas įvairiomis formomis buvo tiek Prancūzijoje, tiek Norvegijoje, kitur, tačiau ten tiems žmonėms, kurie ne ginklu priešinosi, nebuvo suteiktas kario savanorio statusas.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pranešėjau, įstatymo konstatuojamojoje dalyje jūs rašote, kad “okupacinio režimo sprendimais sudaryti organai yra neteisėti”. Su tuo galima sutikti, tačiau aš norėčiau, kad jūs paaiškintumėte, kas slypi po žodeliu “organai”. Ar tai buvusios valdžios ir valdymo struktūros, ar tai represinės struktūros, ar tai aukštosios mokyklos. Jeigu į šitą įeis aukštosios mokyklos organai, vadinasi, visi neteks aukštojo mokslo diplomų, aš taip suprantu.
A.KAŠĖTA. Aš manau, kad jūs, kaip Seimo narys, turėtumėte suprasti, ką aš turiu omenyje. Tai aukščiausieji valdžios organai, taip pat, jeigu jus domina, taip pat ir represinis aparatas. Tačiau čia visiškai negalime kalbėti apie aukštųjų mokyklų vadovybę, jeigu jus tas domina ar panašiai.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Bobelis.
K.BOBELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke ir pranešėjau, jūs įstatyme konstatuodamas minite 1949 m. vasario 16 dienos Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos politinę deklaraciją ir taip toliau. Bet jūs visiškai neminite, kad pati pirmoji deklaracija buvo paskelbta 1944 m. vasario 16 d. Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK’o) Vilniuje ir kuri per visus 50 okupacijos metų buvo pagrindinis kelrodis, kaip laisvės kova turi būti vedama. Aš jokiu būdu nenoriu paneigti tos deklaracijos, kurią jūs konstatuojate, bet tik noriu priminti, kad būtų teisinga taip pat paminėti ir tą pirmąją deklaraciją, kuri sujungė visas mūsų politines jėgas ir Lietuvoje, ir išeivijoje kovoti dėl nepriklausomybės.
Antras klausimas. Aš nematau (gal yra paminėta), ar į tą įstatymą yra įtraukti visi tie didieji VLIK’o veikėjai, kurie 1943 metų rudenį, 1944 m. pavasarį buvo suimti, išvežti į Štuthofo koncentracijos stovyklą ir žuvo. Ar jie irgi įskaitomi į tą įstatymo dalį? Ačiū.
A.KAŠĖTA. Pradėsiu nuo antrojo jūsų klausimo. Taip, jiems, kaip antinacinės rezistencijos dalyviams, taip pat suteikiamas laisvės kovų dalyvio statusas. Dėl VLIK’o 1945 m. vasario 16 d. ... (Balsas salėje) Atsiprašau. 1994 m. vasario 16 d. deklaracijos, tai aš sutinku, kad ją tikrai galima paminėti šiame įstatyme. Manau, kad dėl to šis įstatymas bus tik geresnis.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš turėjau keletą klausimų. Nežinau, ar man leis posėdžio pirmininkas. Aš trumpai klausiu, gal trumpai ir atsakysit. Kiek maždaug yra žmonių, kuriems galėtų būti taikomas šitas įstatymas? Gal jūs turite tokią informaciją?
2 straipsnyje rašoma tik iki 1953 m. priklausiusiems laisvės kovų struktūroms, bet atskirų žmonių pasipriešinimas su ginklu rankose vyko ir ilgesnį laikotarpį.
Trečia. 5 straipsnyje apibrėžtas labai ilgas laiko tarpas - 19401990 m. Pagal kokius kriterijus bus nustatyti pasipriešinimo dalyviai? Ar pagal KGB archyvus, ar pagal liudininkų parodymus? Sakykim, nuo 1988 m., kai prasidėjo Sąjūdis, tai visa tauta siekė atkurti Lietuvos nepriklausomybę, ne visa, bet didžioji jos dalis, ir čia atsirastų tam tikrų komplikacijų, jeigu įskaitote 1990 m.
A.KAŠĖTA. Pirmiausia dėl skaičių. Ar yra žinomas apytikriai tas žmonių skaičius, kuriems bus suteiktas vienas ar kitas statusas? Apytikriai galima kalbėti apie tą žmonių skaičių. Į kario savanorio statusą pretenduos tikrai nedaug. Aš nenorėčiau įvardyti šimtais, kiek būtent tų šimtų, o galbūt ir tūkstantis, ir du, bet tikrai nėra daug išlikusių tų žmonių. O dėl laisvės kovų dalyvio statuso, tai, be abejo, čia bus daug daugiau žmonių, tačiau būtent šiandien sukurta komisija, taip pat ir žemesnė pakopa - Lietuvos gyventojų genocido tyrimo centras turės imtis šito darbo ir, žinoma, apibrėžti, atskirti tuos žmones, kas yra karys savanoris ir kas - laisvės kovų dalyvis. Tie nuostatai turės būti parengti. Juos rengiant bus vadovaujamasi pirmiausia išlikusiais laisvės kovotojų partizanų statutais, nes ten viskas labai aiškiai apibrėžta, kas laikomas partizanu. Be abejo, bus naudojamasi ir KGB archyvais, ir išlikusiais partizanų dokumentais, kaip jau minėjau. O dėl 1988 m. situacijos, kai, kaip jūs minėjote, didžioji tautos dalis įsijungė į nepriklausomybės atkūrimo procesus, darbą, tai, žinoma, tie patys nuostatai turės apibrėžti, kokiais kriterijais vadovaujantis. Tačiau, be abejo, čia gali būti tam tikrų komplikacijų. Jeigu jūs turite kažkokių konkrečių pasiūlymų, manau, kad kai kuriuose komitetuose šitas įstatymas bus svarstomas, tai bus galima apgalvoti tuos dalykus ir pateikti pasiūlymus šitam įstatymui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar mes turėsime apsispręsti, ar pritariame po pateikimo ir ar pradedame svarstymo procedūrą. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Seimo narys J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, pasipriešinimo okupacijoms dalyvių ir nukentėjusių nuo okupacijų asmenų klausimas sprendžiamas nevisiškai, mano supratimu, deramai. Visų pirma, mes jau turime pripažintą kario savanorio statusą ir apdovanojimus. Pasižiūrėjus į šitą įstatymo projektą, jau kartojasi tas klausimas. Toliau, čia vėl atsirado tik laisvės kovų dalyvio statusas, tačiau dar yra dingę politinio kalinio, tremtinio, nukentėjusiojo statusai. Pasižiūrėsime į šituos, jau dabar aiškėjančius tris įstatymus, ir tas vienas asmuo - partizanas, kalinys ir tremtinys - eina per visus tris įstatymus. Kur čia bus tvarka? Kur žalos skaičiavimai? Kur kiti klausimai, susiję su tuo? Taigi, mano supratimu, pasirinktas prastas variantas, bet laikas būtų sustoti. Aš manau, jeigu jau šitam įstatymo projektui ir pritartume po pateikimo, tai tikrai reikia padaryti didelę pertrauką. Yra sudaryta komisija, buvo dar prieš pusantrų metų pateiktas įstatymo projektas, kurį aš pateiksiu, vienu žodžiu, reikia sudėti taškus, taip sakant, ant “i” ir neklaidžioti tarp trijų pušų. Tiek ilgai laukus ir dabar klausimą spręsti dalimis, mano supratimu, negerai. Socialinių garantijų taip pat turėtų būti kompleksinis klausimas ir visi kiti klausimai. Negalima dalimis, juo labiau kad čia tas vienas asmuo eis per visus tris įstatymus. Kaip mes tada susigaudysime, kur apibendrinsime visą tą medžiagą? Todėl aš prašau, jeigu ir pritariame po pateikimo, gal su tuo ir galima būtų sutikti, bet vis dėlto toliau reikia sustoti ir susitvarkyti šitą klausimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Vienas Seimo narys pritaria, taip sakykime, su rezervu. Ar yra prieštaraujančių? Ar Seimo narys A.Vaišnoras dar nori pritarti be rezervo?
A.VAIŠNORAS. Aš norėjau pritarti be rezervo. Iš tiesų, jeigu mes imsime kompleksiškai spręsti visus tuos klausimus, tai reikia prisiminti, kad laisvės kovų dalyviai daugiausia yra garbaus amžiaus žmonės. Šitą klausimą, bent dėl jo pripažinimo statuso, mes turėtume išspręsti greitai, o dėl socialinių garantijų paprašyti, kad parengtų ne Seimas, o kad parengtų Socialinių reikalų ministerija ar dar kas nors, ir mes galėtume spręsti palaipsniui. Bet šiandien, man atrodo, reikėtų pritarti šitam įstatymui iš tiesų.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi du Seimo nariai pritarė. Ar yra iš užsirašiusių kalbėti dėl balsavimo motyvų norinčių nepritarti šio įstatymo svarstymui? Kol kas negirdžiu. Taigi kalbas dėl balsavimo motyvų baigėme. Prašom pasiruošti balsuoti dėl šio įstatymo svarstymo pradžios, dėl to, ar pritariam, kad būtų pradėtas šio įstatymo svarstymas. Pirmiausia registruojamės. Registracija pradėta.
Užsiregistravo 84 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad mūsų svarstyto įstatymo projekto pateikimo procedūra būtų baigta ir būtų pradėta svarstymo procedūra? Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo ir būtų pradėta svarstymo procedūra, prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 75 Seimo nariai: už - 73, prieš nėra, 2 susilaikė. Taigi pritarta po pateikimo ir pradedama svarstymo procedūra. Ačiū.
Dabar pagal darbotvarkę mums liko dar keletas rezervinių klausimų, taip pat patvirtinti savaitės ir antradienio darbotvarkes. Mes... (Balsai salėje) Taip, aš atsiprašau, nebaigiau. Koks pagrindinis komitetas? Pranešėjau, kokį siūlote? Nacionalinio saugumo? Ar yra prieštaraujančių, kad Nacionalinio saugumo komitetas būtų paskirtas pagrindiniu? Prieštaraujančių nėra. (Balsas salėje) Dėl įgyvendinimo yra lydintysis dokumentas. Aš manau, kad mes jį vėliau svarstysime.
dabar dar keletas rezervinių klausimų iki tol, kol mes pradėsime neeilinį posėdį 17 val. 15 min., kol svarstysime Vyriausybė programą. Mums liko 20 min., turime gana operatyviai dirbti. Dar yra užsirašiusių perskaityti pareiškimus.
Taigi dabar nagrinėsime rezervinį klausimą - Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir pavaduotojų patvirtinimo” papildymo” projektą. Pateikti prašau Seimo narį J.Razmą. Kaip aš suprantu, komitetų protokolai yra pateikti, visos procedūros yra atliktos, aš tikiuosi, kad Seimo nariai neklausinės jūsų daug. Prašom.
J.RAZMA. Tiesą sakant, man mažai ką lieka pridurti, nes aš pagal Statutą tik atlieku formalų kandidatūrų pristatymą tų pavaduotojų, kurie anksčiau dar nebuvo išrinkti. Paskutiniai susirinkimai įvyko šiandien, ir mes dabar turėsime, atrodo, jau visus pirmininkus ir pavaduotojus.
PIRMININKAS. Be Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, kurio pirmininko nėra. Jūsų niekas nenori paklausti. Ačiū. Ar mes galime iš karto pradėti priėmimo procedūrą? (Balsas salėje) Taip. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Kol kas nematyti. Taigi pasiruošiame balsuoti. Prašom registruotis dar sykį. Registracija pradėta.
Užsiregistravo 84 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime pakeldami rankas. Kas už tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo” papildymo” būtų priimtas, prašome balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 76.
PIRMININKAS. Atsiprašau, už - 77. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.
PIRMININKAS. Taigi 77 balsavus už, nė vienam prieš ir 2 susilaikius, Seimo nutarimas dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo” papildymo priimtas. Sveikinu naujuosius Seimo komitetų pirmininkų pavaduotojus. Mes beveik baigėme išrinkti ir patvirtinti visus komitetų vadovus. Liko tik Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, kuris tai žada padaryti pirmadienį, sulaukęs kandidato į pirmininkus.
O dabar aš kviečiu Seimo kanclerį pateikti dar vieną rezervinį klausimą - Seimo nutarimą “Dėl Seimo komisijų pirmininkų ir pavaduotojų patvirtinimo”. Komisijos taip pat, kiek žinau, yra pateikusios visus protokolus, visur vyko susirinkimai, išrinkti pirmininkai ir pavaduotojai.
J.RAZMA. Taip. Aš tikiuosi, visi Seimo nariai gavo antruoju indeksu pažymėtą projektą, pagal kurį jau yra užpildytos visos pirmininkų ir jų pavaduotojų vietos. Iš viso, kaip matote, yra penkios komisijos. Norėčiau šį nutarimo projektą papildyti 2 straipsniu, kuris buvo praleistas, kad nutarimas įsigalioja nuo priėmimo. Tai standartinis sakinys, bet spausdinant jis per neapsižiūrėjimą buvo praleistas. Taigi prašyčiau laikyti, kad yra ir 2 straipsnis iš vieno sakinio - “Nutarimas įsigalioja nuo priėmimo”.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Norinčių paklausti nėra. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų irgi kol kas nematau. Taigi pasiruoškime balsuoti. Vėlgi dar kartą registruojamės. Registracija pradėta. Užsiregistravo 86 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime pakeldami rankas. Balsuosime dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo komisijų pirmininkų ir pavaduotojų patvirtinimo”. Kas už šio nutarimo priėmimą, prašome balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 78.
PIRMININKAS. Už - 79. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Taigi už balsavus 79, prieš nė vienam ir nė vienam nesusilaikius, Seimo nutarimas “Dėl Seimo komisijų pirmininkų ir pavaduotojų patvirtinimo” priimtas. Vėlgi sveikinu komisijų pirmininkus ir pavaduotojus ir kviečiu dirbti.
Savaitės (nuo 1996 12 09) ir 1996 m. gruodžio 10 d. (antradienio) darbotvarkių projektai
Dabar dar paprašysiu trumpam jūsų dėmesio. Paprašysiu toliau posėdžiui pirmininkauti Seimo Pirmininko pavaduotoją A.Vidžiūną, o aš pabandysiu pateikti savaitės ir antradienio darbotvarkę.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu tarti keletą žodžių ir apie savaitės, ir apie antradienio darbotvarkes. Galbūt iš karto, jeigu jūs man leisite. Noriu taip pat dar sykį priminti, kad mūsų dar laukia kelios įtempto darbo dienos, o po to, aš manau, mes turėsime šiek tiek ramesnį periodą, kuris dar bus, aišku, nelengvas dėl to, kad mes turėsime svarstyti Biudžeto įstatymą ir baigti jį priimti. Aš noriu informuoti, kad Biudžeto ir finansų komitetas yra pateikęs grafiko, kaip turėtų būti biudžeto projektas svarstomas komitetuose ir Seimo posėdyje, projektą. Kol kas mes jo neskelbiame. Mes dar jį bandysime turbūt apsvarstyti Seimo valdyboje, nes Biudžeto ir finansų komitetas šiek tiek mus verčia dirbti jau viršijant mūsų galimybes. Aš manau, kad mes tą dalyką suderinsime. Taip pat noriu dar sykį priminti tai, ką sakiau iš ryto ir apie ką kalbėjome Seniūnų sueigoje, kad rytoj komitetai turi dirbti ir svarstyti Vyriausybės programą. Toks yra bendras sutarimas, ir, kiek aš žinau, komitetų posėdžiai jau yra kviečiami.
Savaitės darbotvarkė jums yra išdalyta. Aš noriu pastebėti, kad yra du esminiai dalykai, apie kuriuos jau mes kalbėjome: Vyriausybės programos galutinis svarstymas bei balsavimas dėl jos, taip pat Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto antrasis priėmimas. Taigi Seimo narius raginu būti atidžius ir drausmingai dalyvauti abu kartus balsuojant, kaip ir visais kitais kartais. Taip pat mes kitą savaitę norime baigti kai kuriuos darbus, kurie buvo pradėti dar praeitą savaitę, o šią savaitę mes tęsime svarstymus, ir priimsime tuos įstatymų projektus, dėl kurių buvo diskutuojama Seime.
Iš tokių naujesnių dalykų, kuriuos mes irgi žadame kitą savaitę svarstyti, aš noriu priminti tai, ką kalbėjau ir Seniūnų sueigoje: kitą savaitę mes turime įvykdyti Seimo rinkimų įstatymo reikalavimą, t.y. patikslinti Vyriausiosios rinkimų komisijos sudėtį. Tai, kiek mes išsiaiškinome Seniūnų sueigoje, pirmiausia susiję su atstovavimu Centro sąjungai Vyriausiojoje rinkimų komisijoje bei atstovavimu Krikščionių demokratų frakcijai Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Taip pat žadame pradėti svarstyti nutarimą dėl savivaldybių rinkimų datos. Taip pat turėtų intensyviai dirbti ir valdybos sudaryta darbo grupė Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisoms rengti, nes laikas vėlgi mus spaudžia. Mes turėtume netrukus tas pataisas padaryti ir paskelbti artėjančių savivaldybių rinkimų datą. Darbo grupės, rengiančios Savivaldybių rinkimų įstatymo pataisas, vadovas yra S.Kaktys. Visiems, kas turite kokių nors idėjų, ne tik grupės nariams, aš siūlyčiau tas idėjas sakyti S.Kakčiui, kad po to mes galėtume be didesnių debatų tas pataisas priimti.
Antradienio darbotvarkėje, kaip aš sakiau, yra tie įstatymų projektai, kurie jau buvo šiandien svarstyti. Aš raginčiau dar turinčius tiems įstatymų projektams pastabų jas derinti iš anksto su kolega V.Žiemeliu. Antradienį po pietų mes turime nemažai pateikimų vėlgi tų konvencijų ir sutarčių, kurių šiandien nespėjome pateikti. Bet svarbiausia, kad antradienį iš ryto mes norime svarstyti ir galutinai priimti, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą. Tai reiškia, kad rytoj, penktadienį, turi intensyviai dirbti komitetai, o pirmadienį turi intensyviai dirbti frakcijos. Seimo kancleris, man atrodo, yra suderinęs frakcijų susitikimo su Vyriausybe grafiką. Vėlgi aš visus kviečiu aktyviai dalyvauti.
Tai tiek apie savaitės ir antradienio darbotvarkes. Aš kviečiu pritarti šiems projektams. Taip pat dar norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad savaitės darbotvarkėje, be abejo, 14 klausimo turi būti ne svarstymas, o pateikimas. 15 klausimo taip pat ne svarstymas, o pateikimas. 23 klausimu, aš manau, turėtų būti 2 pranešėjai, nes tai yra Seimo statuto naujos redakcijos projektas. Pirmiausia, aš manau, turėtų būti Č.Juršėnas, kuriam vadovaujant ta nauja redakcija buvo parengta, o aš jau galėčiau tik pritarti.
PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Ačiū, pranešėjau, už labai platų savaitės ir antradienio darbotvarkės pristatymą. Jūsų paklausti nori 4 Seimo nariai. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis pranešėjau, ar vis dėlto neatrodo, kad Vyriausybės programos pateikimas ir svarstymas yra išdėstytas neatsižvelgiant į tai, kad tas dokumentas pakankamai sudėtingas ir reikalautų ilgesnių diskusijų. Nedarykime Vyriausybės programos ypatingos skubos priėmimo procedūrų, nes aš manau, kad mes turėtume labai detaliai aptarti daugelį klausimų. Kita vertus, aš nežinau, kaip rytoj dirbti. Ar nebuvo galima pranešti prieš dvi tris dienas, nes rytoj yra rinkėjų priėmimai, tarkime, paskirti, yra nemažai simpoziumų ir pasitarimų, kuriuose tenka dalyvauti, o penktadienį, kaip statutuose jau buvo įtvirtinta, yra darbas kaip tik su rinkėjais ir su įvairiomis suinteresuotomis organizacijomis. Rytoj tas komitetų posėdžių toks staigus paskelbimas praktiškai komplikuoja darbą apygardose.
A.KUBILIUS. Aš sutinku, kad yra tam tikrų problemų, bet aš manau, kad Vyriausybės programos svarstymas yra ypatingos svarbos dokumentas. Jeigu komitetams yra problemų dėl susirinkimo penktadienį, aš siūlyčiau susirinkti šeštadienį, bet aš manau, kad šito klausimo mes neturėtume atidėlioti. O dėl pačios svarstymo procedūros nėra jokios ypatingos skubos. Yra nustatyta Statute tvarka, kaip turi vykti svarstymas, - Vyriausybės programa turi būti apsvarstyta komitetuose ir frakcijose. Mes stengiamės, kad iš tikrųjų būtų sudarytos tam galimybės.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys E.Bičkauskas.
E.BIČKAUSKAS. Nemanau, kad Centro sąjunga kaip nors bandytų uždelsti Vyriausybės programos priėmimą, tai iš tikrųjų rimtas ir reikalingas dokumentas, bet kadangi pranešėjas ir buvusiajame Seime, ir dabar tik ką paminėjo Statuto reikalavimus, aš noriu perskaityti Statuto 199 straipsnį, kuris sako: “Seimo komitetai ir frakcijos savo išvadas dėl Vyriausybė programos turi parengti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo jos pateikimo”, t.y. jos turi 10 dienų. Šiandien yra 5, vadinasi, 15 d., o 15 d. yra sekmadienis. Taigi visiškai formaliai žiūrint, jeigu kuri nors frakcija prieštarautų, mes negalėtume priimti. Ką jūs galėtumėte atsakyti į tai? Ačiū.
A.KUBILIUS. Aš noriu pasakyti, kad ne vėliau nereiškia, kad yra ne anksčiau kaip per 10 dienų. Jūs turite 10 dienų. Jeigu jūsų frakcija nesugebės suformuluoti savo nuomonės, tą reikės fiksuoti Seimo stenogramoje ir protokole. Daugiau aš nežinau, ką galiu pridurti. Aš sutinku, kad laiko yra nedaug, tačiau mes raginome dar buvusiajame Seime ir Seimo daugumą, ir Prezidentą, kad reikėtų rinkimus daryti pavasarį, kad Vyriausybė turėtų pakankamai laiko ir pateikti savo programą, ir ją svarstyti, kad tai nesutrukdytų naujo biudžeto svarstymo ir kitų dalykų. Aš visiškai sutinku, kad laiko tikrai yra nedaug, tačiau pasistengę mes tikrai galime šitą darbą visi kartu kolegialiai padaryti, ir jeigu Centro sąjungai reikės padėti suformuoti išvadą, aš tikrai manau, kad mes sugalvosime, kaip tai padėti padaryti.
E.BIČKAUSKAS. Ačiū. Kol kas tik mes jums padedame.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš tik norėčiau kolegoms priminti, kad pagal Seimo statuto 88 straipsnį savaitės posėdžių darbotvarkės projektas, kuriam pritarta Seniūnų sueigoje, Seimo posėdyje nesvarstomas, o iš karto balsuojama dėl patvirtinimo. Nepaisant to, žodį tars Seimo narys K.Kryževičius.
K.V.KRYŽEVIČIUS. Labai ačiū ir ačiū jums, pranešėjau, kad jūs jau pats savaitės darbotvarkėje sureguliavote 14 ir 19 punktus.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Stasiškis.
A.N.STASIŠKIS. Pone pranešėjau, šiandien liko nepateiktas Pasipriešinimo dalyvių teisinio statuso įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas. Būtų gerai jį įtraukti bent į rezervinius antradienio klausimus, nes negerai, jeigu šitų dviejų dalykų svarstymas išsiskirtų.
A.KUBILIUS. Aš sutinku. Nors aš galvoju, kad įgyvendinimo įstatymus... Aš dar pažiūrėsiu Statutą. Mes kažkaip svarstydavome lyg ir... Nesvarbu. Gerai. Aš sutinku įtraukti į antradienio darbotvarkę.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys E.Zingeris.
E.ZINGERIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš, žinoma, remčiau programos svarstymo skubumą. Mūsų komitetai dirbs, reaguos ir duos savo pasiūlymus. Aš norėčiau jums priminti vieną dalyką, kad mus spaudžia tam tikri Europos dalykai. Jeigu jūs neužmirštumėte, kad, sakykim, pabėgėlių klausimas, kuris guli jūsų aukso krepšelyje, jis yra jau apsvarstytas, jį reikia tiktai ratifikuoti. Jeigu būtų galima po Naujųjų metų pradėti, tai būtų labai gerai, tai ilgai neužtruktų. Ačiū.
A.KUBILIUS. Aš neabejoju, kad mes tuos dalykus tikrai... Iš komitetų laukiame daugiau pasiūlymų, ką artimiausiu metu reikėtų daryti, ir aš manau, kad mes artimiausiu metu susitiksime su komitetų vadovais ir tuos dalykus aptarsime. Aš dar kartą raginu, ką mes esame sutarę, - pirmadienį susitikimą, jis turi įvykti, aš raginu komitetų vadovus peržiūrėti komitetuose visų dar neratifikuotų sutarčių, nepriimtų įstatymų sąrašą. Atidžiai pasižiūrėkite, ką reikėtų svarstyti, ir tą dalyką mes tikrai neatidėliodami darysime.
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, pranešėjau.
Mums reikėtų pasitvirtinti kitos savaitės posėdžių darbotvarkę, kuriai yra pritarta Seniūnų sueigoje. Ar yra norinčių kalbėti prieš? Ar galėtume sutarti bendru sutarimu, kad kitos savaitės darbotvarkė priimama? Ar galėtume bendru sutarimu sutarti ir dėl gruodžio 10 d., antradienio, darbotvarkės? Ačiū. Ačiū, kolegos. Darbotvarkė patvirtinta.
Mes jau turėjome prašyti jūsų leidimo pratęsti posėdį, užtęsėme, atsiprašome. Jūs turėjote gauti neeilinio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę Seimo valdybos teikimu, kad mes visai būtume tikslūs pagal Statutą. Dabar jūs, tikiuosi, neprieštarausite, 10 min. pertrauka, o paskui - tie numatyti klausimai ir Seimo narių pareiškimai. Ačiū.