Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas V.LANDSBERGIS
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pradedame Seimo posėdį. Man malonu jus pasveikinti ir priminti, kad mes turime sūrį, kurį mums vakar padovanojo Žemaitijos ūkininkai, ir per pirmą posėdžio pertrauką prašysime vaišintis.
O dabar prašom registruotis. Prašom visus užsiregistruoti mygtukais. Užsiregistravo 105 Seimo nariai. Pagal patvirtintą šios dienos plenarinio posėdžio darbotvarkę, kurią mes priėmėme vakar, aš kviečiu į tribūną Seimo narį A.Kubilių pateikti Seimo statuto straipsnių pakeitimo ir papildymo projektą.
A.KUBILIUS. Labą rytą, gerbiamieji kolegos! Aš tikiuosi neišnaudoti man skirtų dešimties minučių ir manau, kad geriau atsakyti į jūsų klausimus, negu man ilgai aiškinti apie tą projektą, kuris jums visiems yra išdalytas. Visų pirma aš noriu pasakyti, kad savo darbą pradedame šiek tiek bandydami pasižiūrėti į Seimo statutą. Aš manau, kad tas darbas tęsis, ir mes dar turėsime progų ir galimybių sugrįžti prie Statuto svarstymo visų pirma todėl, kad toks įpareigojimas mums ateina iš buvusiojo Seimo, kuris 1995 m. pabaigoje priėmė paskutines Statuto pataisas, taip pat įpareigojo visą Seimo statutą sutvarkyti pagal dabar galiojančių įstatymų leidybos tvarką. Mes, prieš prasidedant naujojo Seimo posėdžiams, turėjome šiokių tokių diskusijų ir nedidelių problemų. Dabar žinome, kad tokia naujai sutvarkyta redakcija yra parengta, bet ją teks mums visiems Seime dar kartą svarstyti. Aš žinau, kad daugelis Seimo narių turi daug įvairiausių pastabų dėl šiandien galiojančio Statuto, ir tas pastabas mes turėsime galimybių svarstyti šiek tiek vėliau ir nelabai skubėdami. Šiandien mes norime pateikti ir pateikiame jums kelias pataisas, kurias, mūsų manymu, reikia priimti skubiau tam, kad Seimas galėtų kiek galima greičiau susitvarkyti su visa savo valdymo, administracine ir veikimo struktūra.
Pagrindinės pataisos, kurias mes siūlome, yra susijusios su Seimo Pirmininko pavaduotojų skaičiumi. Kaip jūs žinote, iki šiol galiojančiame Statute yra nustatyta labai griežta norma, kad Seimo Pirmininkas turi 3 Seimo Pirmininko pavaduotojus. Mes, atsižvelgę į Juridinio skyriaus išvadas (jūs matote antrojoje redakcijoje), siūlome tokią formuluotę, kuri skamba taip, kad Seimo Pirmininko pavaduotojų yra ne daugiau kaip penki. Mes manome, kad tokia, šiek tiek lankstesnė formuluotė, leistų ir Seimo darbą lanksčiau organizuoti, ir lanksčiau derinti įvairių politinių jėgų bendradarbiavimą Seime. Šios pagrindinės pataisos yra 25 Seimo statuto straipsnyje. Tame pačiame straipsnyje taip pat yra numatyta, kad vienas Seimo Pirmininko pavaduotojų Seimo Pirmininko teikimu bus skiriamas pirmuoju pavaduotoju.
Toliau yra pataisos, susijusios su tuo, kad tuose straipsniuose, kurie reglamentuoja valdybos darbą arba Seimo Pirmininko pavaduotojų rinkimą, siūloma atsisakyti nurodymo dėl konkretaus Seimo Pirmininko pavaduotojų skaičiaus. Šitos pataisos, man atrodo, tikrai yra išplaukiančios iš tų pataisų, kurias mes siūlome daryti 25 Seimo statuto straipsnyje.
Kitos pataisos yra susijusios su mūsų siūlymu šiek tiek pertvarkyti Seimo komitetų struktūrą ir kai kurių komitetų įgaliojimus. Visų pirma mes siūlome patį paprasčiausią pakeitimą - Agrarinį komitetą pavadinti Kaimo reikalų komitetu, nes mūsų žemdirbiai mano, kad kaimo reikalai apima platesnę sritį negu vien agrariniai reikalai. Taip pat siūlome padaryti vieną principinį sprendimą - šiandieniniame Statute esantį Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetą padalyti į du komitetus, atskiriant Sveikatos apsaugos komitetą nuo Socialinių reikalų ir darbo komiteto. Nes mes manome, kad sveikatos sistemos reforma yra tokia svarbi ir tokia sudėtinga, kad tokiu Sveikatos apsaugos komiteto atskyrimu mes sudarytume geresnes galimybes Seimui dalyvauti ir stebėti šios reformos vyksmą. Taip pat siūlome perskirstyti komitetų kompetenciją: iš Nacionalinio saugumo komiteto paimti tai, kas, mūsų manymu, nevisiškai natūraliai ten buvo, t.y. teisėtvarkos reikalus. Šiuos teisėtvarkos reikalus siūlome perduoti Teisės ir teisėtvarkos komitetui, kurį kuriame Valstybės ir teisės komiteto pagrindu, tik šiek tiek keičiame pavadinimą.
Ir paskutinis dalykas. Mes siūlome šiek tiek pakeisti Ekonomikos komiteto veiklos srities aprašymą - siūlome sustiprinti šiame komitete atskirų ūkio šakų priežiūrą ir rūpestį šitomis šakomis ir numatome tai, kad bus steigiama speciali komisija, kurią siūlome vadinti Ekonominės reformos ir integracijos komisija. Apie ją kalbėsime ketvirtadienį, į ją įeis įvairių komitetų atstovai. Tokios komisijos egzistavimas visapusiškiau padėtų apžvelgti ekonominės reformos ir ūkio mechanizmo tobulinimo, užsienio ekonominių ryšių plėtojimo ir pasirengimo stojimui į Europos Sąjungą klausimus.
Tokios yra mūsų pataisos, kurios, mano ir mūsų frakcijos įsitikinimu, galėtų ir turėtų būti priimtos šiandien, kad per rytdieną ir ketvirtadienį galėtume tuos pagrindinius tvarkomuosius darbus jau baigti, ir Seimas galėtų pradėti dirbti normaliai darbą, turėdamas visas pagrindines struktūras.
Baigdamas dar kartą primenu, kad mes turime iš praeito Seimo įpareigojimą peržiūrėti ir sutvarkyti visą Seimo statutą pagal šiandien galiojančių įstatymų leidybos tvarką. Tą darbą mes, aš manau, pradėsime netrukus ir turėsime progos giliau ir nuosekliau pasižiūrėti į visas Statuto problemas. Tai tiek. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, pone Kubiliau. Jūsų nori paklausti 14 Seimo narių. Pirmasis - ponas Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau paklausti dėl pagrindinio siūlymo, t.y. dėl didesnės apimtimi, didesnės skaičiumi Seimo vadovybės. Ar jūs negalėtumėte pasakyti, kur čia yra priežastis, kodėl reikia didinti tą vadovybę? Ar galimi kandidatai yra nedarbštūs Seimo nariai, kad jie nesugebės susitvarkyti, jeigu bus, sakykime, tik trys pavaduotojai? Kam reikalingi 4 arba net 5? Koks pagrindinis motyvas, kad reikia didinti Seimo vadovybę?
A.KUBILIUS. Pone Juršėnai, jūsų darbas vadovaujant buvusiam Seimui mus įtikino, kad derinti įvairių partijų interesus yra tikrai sunku ir sudėtinga. Mes prisimename tą diskusiją dėl to, kiek turi būti Seimo Pirmininko pavaduotojų, mes prisipažįstame, kad 1992 m. pabaigoje, pradėjus dirbti naujam Seimui, mes klydome interpretuodami Konstituciją. Konstitucinis Teismas mums įrodė, kad jūs tuo metu buvote teisūs. Remdamiesi Konstitucinio Teismo išaiškinimu, manome, kad Seimo vidaus reikalas yra nutarti, kiek turi būti Seimo Pirmininko pavaduotojų. Aš manau, kad mes galbūt ateityje galėsime galvoti apskritai apie tai, kas tai yra Seimo Pirmininko pavaduotojų institucija, ir galbūt visų partijų, laimėjusių rinkimus, vadovai galėtų būti Seimo Pirmininko pavaduotojai. Bet tai yra ateities dalykas. (Balsai salėje) Tam tikros tradicijos klostosi. Jūs vienaip žiūrėjote į Seimo Pirmininko pavaduotojus, mes manome, kad galima žengti žingsnį į priekį, ir žiūrime į tai šiek tiek kitaip. Manau, jog mūsų siūlymas yra susijęs su tuo, kad Seimo darbas būtų geriau organizuotas ir būtų galima pasiekti geresnių sutarimų Seimo vadovybėje, kad Seime mes turėtume tikrai kūrybišką atmosferą.
PIRMININKAS. Aš noriu priminti Seimo nariui A.Kubiliui, kad atsakymas neturėtų būti pernelyg ilgas, kad nepasidarytų diskusija.
Žodis poniai S.Burbienei.
S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, kadangi jūs siūlote pakeisti nemažos dalies komitetų pavadinimus, funkcijas, dabar neklausdama konkrečiai dėl esmės tų pakeitimų, norėčiau paklausti kitko - ar tai reiškia, kad po tam tikro laiko bus daroma ir Seimo komitetų darbuotojų reorganizacija?
A.KUBILIUS. Tai yra visai nesusiję dalykai, ponia Burbiene. Ir aš esu įsitikinęs, kad Seime dirba daug puikių specialistų, kurie savo darbu yra tikrai įrodę, kad jie yra aukštos kvalifikacijos specialistai. Aš dar kartą kartoju, ir jūs puikiai žinote, kad Darbo sutarties įstatymas yra Darbo sutarties įstatymas, o Seimo statutas yra Seimo statutas.
PIRMININKAS. Žodis ponui A.Salamakinui.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs savo projekte numatote didinti komitetų skaičių. Didinant komitetų skaičių silpninami kiti komitetai, nes tada Seimo narių skaičius sumažės kituose komitetuose. Vis dėlto norėčiau, kad jūs paaiškintumėte tikslingumą didinti komitetų skaičių.
A.KUBILIUS. Pone Salamakinai, jūs teisingai palietėte vieną problemą. Tai ir buvo priežastis, kodėl mes galvojome, jog neverta mažinti Seimo narių skaičiaus, nes po to komitetuose nelieka kas dirba. Aš manau, kad mes padidiname tik vienu komitetu, atskirdami labai specifinę, mūsų manymu, valstybės gyvenimo sritį, t.y. Sveikatos reikalų komitetą, kuris rūpinsis sveikatos reforma. Tai yra daroma to gana didelio buvusiame Seime buvusio komiteto, kuris vadinosi, kaip jūs žinote, Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas ir kuriame buvo trys pakomitečiai. Tai štai vieno iš pakomitečių pagrindu mes siūlome steigti naują komitetą, manydami, kad tai yra tikrai svarbi sritis. Bet iš tikrųjų, aš manau, mes turime labai gerai suvokti, kad mūsų nėra labai daug.
PIRMININKAS. Žodis Seimo nariui ponui V.Andriukaičiui.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš manau, kad jūsų ką tik pasakytas pavadinimas “Sveikatos reikalų” labiau atitinka negu “Sveikatos apsaugos”, nes pavadinimas “Sveikatos apsaugos” susiaurina sveikatos reformą, kadangi jis neapima bent penkių kitų sričių, kurias Sveikatos reikalų komitetas turėtų prižiūrėti. Todėl siūlyčiau pavadinti “Sveikatos reikalų”. Tai būtų logiška ir tai apimtų visus teisės aktus, kurie iki šiol priimti. Ar nesutiktumėte pakeisti pavadinimo? O mano klausimas yra dėl formuluotės “vienas arba du Seimo Pirmininko pavaduotojai nuo mažumos” ir šiuo atveju kolizija su Seimo Juridinio skyriaus išvada, nes ši formuluotė reikalaus Seimą priimti nutarimą, kai tuo tarpu Juridinis skyrius aiškiai pasako, kad tai turėtų būti tvirtai fiksuota Statute.
A.KUBILIUS. Dėl pirmosios dalies jūsų klausimo - dėl Sveikatos apsaugos ar Sveikatos reikalų komiteto, tai aš žiūriu į mūsų daktarus, ir jeigu jie linktelės galvomis, tai aš visiškai pritarsiu. Aš tikrai nemanau, kad tai yra esminė problema. Aš matau, kad kai kurie daktarai linksi galvomis, tai tikrai manau, kad dėl to čia nėra jokių abejonių.
Dabar dėl to, jog mes siūlome irgi šiek tiek lankstesnę formuluotę, sakydami, kad paprastai Seimo valdyboje yra vienas arba du Seimo mažumos atstovai. Aš manau, kad tai irgi yra šiek tiek ateities dalykas. Mes turėsime ir tai aiškiau išsiaiškinti, kadangi buvusiame Statute, arba šiandien esančiame Statute, mažumos sąvoka ir opozicijos sąvoka yra labai neaiškiai apibrėžtos. Aš manau, kad prie to mes tikrai turėsime grįžti. Koks yra skirtumas tarp mažumos ir opozicijos, kartais yra sunku pasakyti.
Dėl to, kad reikės priimti nutarimą. Aš tikrai nemanau, kad reikės priimti kokį nors nutarimą. Mes atsižvelgėme į Juridinio skyriaus nuomonę. Jūs žinote, kad pirmajame projekte mes siūlėme Seimo Pirmininko pavaduotojų skaičių nustatyti nutarimu, tačiau Juridinis skyrius mūsų siūlymą sukritikavo, ir mes to atsisakėme. O tai, kiek bus Seimo Pirmininko pavaduotojų, atstovaujančių mažumai, tai priklausys nuo to, ką siūlys Seimo Pirmininkas ir ką mes patvirtinsime. Jokio atskiro nutarimo nereikės priiminėti, kad vienas ar kitas Seimo Pirmininko pavaduotojas atstovauja mažumai. Jau patys rinkėjai ir partijų susitarimas nustatė, kas yra mažuma ir kas nėra mažuma.
PIRMININKAS. Žodis ponui J.Beinortui.
J.BEINORTAS. Pone pranešėjau, aš, žinoma, nemanau, kad sveikatos apsaugą, ar sveikatos reformos dalykus, apie kuriuos čia kalbama, turi vykdyti būtinai gydytojai, t.y. vienos siauros srities specialistai profesionalai, nes apskritai sveikatos apsaugos reforma arba, sakykime, draudiminės medicinos diegimas pirmiausia yra ekonominis ir finansinis, o paskui jau socialinis dalykas. Ir tik po to išplaukia iš to specifika, medicininis patarnavimas, tačiau tegul būna čia diskusijų objektas. Mano klausimas toks. Aš manau, kad vis dėlto mūsų Statutas yra parengtas įstatymo forma, jis nėra plastilininis, kad jį kiekviena proga galėtume lipdyti ir minkyti. Ar nebūtų galima jūsų teikiamo projekto padalyti į dvi dalis? Mums dabar reikia iš esmės apsispręsti dėl skaičiaus. Galbūt apsispręskime dėl skaičiaus - vadovybė, valdyba, Seimo komitetų nariai. O dėl komitetų funkcijų dar padirbėkime atidžiau, nes yra tokių gyvenimo sričių, kurios visai neapimtos. Pavyzdžiui, komunikacijos. Ir aš noriu jūsų paklausti, ar jums būtų priimtina šiandien nepriiminėti viso šio projekto, koks yra, o jį padalyti, sakykime, svarstymo metu į du etapus?
A.KUBILIUS. Dar kartą turiu pakartoti, kad mes palietėme tik tuos dalykus, kuriuos, mūsų manymu, reikia pakeisti ir dėl kurių buvo diskutuota, steigiant vieną naują komitetą, kaip mes sakėme, padalijant Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetą į du komitetus. Tačiau jau vien šita operacija reikalauja, kad Seimo statute būtų straipsnis, apibrėžiantis šio naujo komiteto įgaliojimus.
Taip pat mes siūlome šiek tiek pertvarkyti tik dviejų - Nacionalinio saugumo ir Teisės bei teisėtvarkos komitetų įgaliojimus. Prie visų kitų dalykų, ką jūs kalbate apie komunikacijų reikalus ir kitus dalykus, aš dar kartą kartoju, mes turėsime progos grįžti ir dirbti daug kruopščiau. Bet šiandien mes norėtume priimti tuos sprendimus, kurie reikalingi mūsų darbui sutvarkyti, ir tie sprendimai, mūsų įsitikinimu, yra tokie, kuriuos mes surašėme šitame Statute.
PIRMININKAS. Mes svarstome svarbų klausimą, todėl aš nenoriu nei perspėti, nei stabdyti tų Seimo narių, kurių klausimai būna ilgesni negu viena minutė. Vis dėlto aš noriu paprašyti, kad būtų kalbama trumpiau. Ponas K.Skrebys - dėl vedimo tvarkos. Prašom.
K.SKREBYS. Aš norėčiau pasakyti, kad pagal Seimo statutą atsakymams į klausimus yra skirta 10 minučių. Tas laikas praėjo, ir aš siūlyčiau apsispręsti dėl pateikimo stadijos ir eiti toliau.
PIRMININKAS. Žinoma, mes galime taupyti laiką ir taip apsispręsti, bet aš siūlyčiau pridėti šiek tiek laiko, kad galėtų paklausti tie, kurie yra užsirašę. Dar 9 Seimo nariai. Kokia bus Seimo nuomonė? Ar sutariame taip? Būtų gerai. Tik aš paprašysiu, kad tikrai formuluotų klausimus trumpai. Gerai? Prašom. Žodis suteikiamas ponui R.Dagiui.
R.J.DAGYS. Gerbiamasis pranešėjau, aišku, Seimo Pirmininko pavaduotojų skaičius, valdybos narių skaičius yra tam tikro sutarimo Seime rezultatas. Galima manyti, kad penki yra ta formulė, kuri maksimaliai, sakykim, išsprendžia visas problemas, kuri leidžia suderinti visų - ir opozicijos, ir mažumos, ir pozicijos interesus, nesvarbu, kaip mes juos pavadinsime. Bet rinkimų situacija, rezultatai susiklosto po tam tikrų rinkimų. Ar jūs manote, kad Seimas turi nuspręsti vieną kartą visai savo kadencijai, kokia bus struktūra, ar ta struktūra turėtų keistis priklausomai nuo tam tikros konjunktūros Seime, kuri gali įvykti pirmaisiais, trečiaisiais ir ketvirtaisiais metais, nes būna visokių frakcijų pasikeitimų? Ačiū.
A.KUBILIUS. Teisingai, pone Dagy, jūs pastebėjote kaip tik tai, ką aš ir noriu pasakyti. Mano įsitikinimu, Seimas yra ta pagrindinė arena, kurioje gimsta ir miršta arba bręsta partijos. Aš manau, kad ir per mūsų ketverių metų laikotarpį mes matysime įvairių transformacijų, todėl ir siūlome šiek tiek lankstesnę formuluotę, kad Seimo Pirmininkas turi ne daugiau kaip penkis pavaduotojus. Tai leistų mums nekaitalioti kiekvieną kartą Seimo statuto, o bendru sutarimu apsisprendus galvoti, kokią geresnę vadovybę mums turėti.
PIRMININKAS. Kalbės ponas A.Grumadas.
A.GRUMADAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau truputį patikslinti prieš tai buvusį klausimą. Be abejo, vadovybės personalijos yra Seimo Pirmininko prerogatyva, tačiau rengiant šitą Statuto pakeitimą ar buvo galvota, kaip vis dėlto politiškai turėtų atrodyti Seimo vadovybė, neįvertinant pavardžių ir neįvertinant pozicinių arba opozicinių tam tikrų atskirų politinių grupių pareiškimų?
A.KUBILIUS. Mes čia įsivelsime į politinę diskusiją, kaip turėtų atrodyti Seimo vadovybė. Aš manau, kad mes netrukus pamatysime, kaip turėtų atrodyti Seimo vadovybė. Aš neturiu ko daugiau pasakyti.
PIRMININKAS. Žodis suteikiamas ponui J.Listavičiui. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, noriu paklausti, ar buvo galvojama dėl Seimo valdymo biudžeto kažką didinant kažką mažinti? Ačiū.
A.KUBILIUS. Aš manau, kad mes turėtume artimiausiu metu bendrai svarstyti bendrą valstybės taupymo programą. Situacija, mūsų įsitikinimu, nėra džiugi ir diržus teks susiveržti visiems nepriklausomai nuo to, kokią Seimo vadovybę mes turėsime. Iš tikrųjų aš manau, kad ar mes rinksime tris Seimo Pirmininko pavaduotojus, ar penkis, biudžetą turėsime mažinti bet kuriuo atveju.
PIRMININKAS. Žodis suteikiamas ponui R.Ozolui.
R.OZOLAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar jums pasirodytų labai svetima mintis, kad Seimo komitetus būtų tikslinga ir pagal skaičių, ir pagal veiklos kryptį lygiagretinti ministerijų skaičiui ir pobūdžiui?
A.KUBILIUS. Pone Ozolai, tai yra daug platesnė diskusija. Aš manau, kad mes galėtume (ir aš turiu tokią viltį), šiek tiek išsprendę administracinius klausimus, gal ne šitoje salėje, o susiradę Seime kitą salę iš principo pakalbėti apie, sakykim, lietuviško parlamentarizmo tradiciją ir raidą, kur mes einame ir kokius komitetus mes norime matyti. Ar, sakysim, britanišką sistemą - dviejų komitetų, vadinkim taip, sistemą, ar kažkokią kitokią. Kalbama ir apie Amerikos komitetų struktūros patirtį, ir t.t. Aš manau, kad tai yra kitos diskusijos sritis.
R.OZOLAS. Ačiū, bet...
PIRMININKAS. Žodis suteikiamas ponui A.Šimėnui. Ponui K.Glaveckui.
K.GLAVECKAS. Toks klausimas. Ar papildomos išlaidos, susijusios su dviem Seimo Pirmininko pavaduotojais, o tai sudarytų apie 300400 tūkst. Lt (apsauga, mašinos, specialūs biudžetai), bus racionalios ekonomine prasme ir pateisins tą funkciją, kurią jūs skiriate?
A.KUBILIUS. Aš noriu pastebėti, kad saugomas pagal priimtą tvarką, kiek aš žinau, yra tik Seimo Pirmininkas. Nebent kuris nors pavaduotojas irgi labai nori apsaugos. Aš nemanau, kad tarp naujųjų pavaduotojų bus tokių. Aš manau, kad jūsų numatytos išlaidos yra tikrai pagrįstos. Kiek aš žinau, Seimo Pirmininko pavaduotojas gauna tą patį Seimo nario atlyginimą plius nedidelį priedą. Tas priedas yra nustatomas valdybos ir valdyba gali nutarti, kad tas priedas... (Balsas salėje) Seimas nutaria, kaip sako ponas Č.Juršėnas, bet mes tą dalyką galėsime, man atrodo, bendru sutarimu peržiūrėti. O ta suma, aš manau, nubraukus vieną nulį, būtų arčiau tiesos.
PIRMININKAS. Žodį gauna ponas I.Uždavinys.
I.S.UŽDAVINYS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau jūsų štai ko paklausti. Laikas nelaukia, tuo labiau nelaukia ir tos problemos, kurios yra pritvinkusios ir kurių išsprendimas yra neatidėliotinas. Aš suprantu, kad tai, ką jūs dabar pateikėte pakeičiant Statutą, yra minimalūs pakeitimai, kurie reikalingi, kad mes kuo greičiau priartėtume prie tų didžiųjų darbų. Bet prisimenant ir buvusį Seimą, ir jo Statutą, ir kaip juo manipuliavo posėdžių pirmininkai, ar jums neatrodo, kad vis dėlto reikėtų sukurti tam tikrą instituciją, kuri iš esmės peržiūrėtų visą Statutą ir parengtų visų pakeitimų projektą, o ne vien tik minimalius pakeitimus?
A.KUBILIUS. Aš jau sakiau, kad, kaip jūs pastebėjote, mes siūlome dabar padaryti būtinus minimalius pakeitimus, kad galėtume suformuoti visą vadovybę. O dėl to, apie ką jūs kalbate, aš irgi kalbėjau: mes turėsime progos ir galimybių, ir turime įpareigojimą dirbti su visu Statuto tekstu. Tam, ko klausė kolega R.Ozolas, aš pritariu ir manau, kad tikrai mes galime surengti čia, Seime, kurioje nors salėje labai produktyvią diskusiją apskritai apie mūsų parlamento raidą ir t.t. Visa tai yra susiję. Po diskusijos mes galime nutarti, kad tikrai reikia sėsti ir dirbti iš esmės prie Statuto. Aš turiu labai daug pačių įvairiausių pastabų, kaip neturėtų būti organizuojamas Seimo darbas ir kaip jis šiandien yra organizuojamas.
PIRMININKAS. Žodis suteikiamas ponui A.Vaišnorui.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis pranešėjau, suprasdamas greito sprendimo svarbą, aš norėjau užduoti tokį paprastą ir galbūt daugiau formalų klausimą. Yra Gamtos apsaugos komitetas. Sakykim, pagal europinius standartus ir parlamentinę praktiką ten niekur taip nevadinama ir jie nesupranta, kaip mes saugome gamtą. Galbūt galima būtų pavadinti aplinkosaugos arba aplinkos apsaugos? Tuo labiau kad tokiu pavadinimu yra ministerija.
A.KUBILIUS. Aš manau, kad tai tikrai galima padaryti, bet aš siūlyčiau tai padaryti šiek tiek vėliau.
PIRMININKAS. Paskutinis klausimas. Ponas K.Skrebys.
K.SKREBYS. Atsisakau.
PIRMININKAS. Ar ponas V.Jarmolenka dėl vedimo tvarkos? Sąrašas jau baigtas. Ar leisime kalbėti ponui V.Jarmolenkai? Prašom. Ponas V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Labai ačiū, Pirmininke. Aš norėčiau pono A.Kubiliaus paklausti. Pažiūrėjau į dabar pateiktus visokius pasiūlymus ir atradau pono J.Karoso pasiūlymą įsteigti naują ekonominės reformos ir integracijos komisiją, į kurią jis jau pats save pasiūlė. Ar galite tai pakomentuoti? Kiek Seime iš tikrųjų bus komitetų?
A.KUBILIUS. Pone Vladimirai, jūs suklydote. Įsteigti tą komisiją siūlome mes, o ponas J.Karosas siūlosi į tą komisiją. Komisija, kaip jūs žinote, yra tokia Seimo struktūra, kuri sprendžia kai kurias specifines problemas ir kurioje Seimo nariai dalyvauja greta savo darbo komitetuose. Komisijų darbas, man atrodo, iš tikrųjų suteiktų dar daugiau turinio mūsų Seimo darbui. Tai, aišku, privers Seimo narius šiek tiek daugiau dirbti, bet aš manau, kad mes čia tam ir susirinkome.
PIRMININKAS. Klausimai ir atsakymai baigėsi. Siūlau pritarti po pateikimo. Galbūt užregistruokime iš naujo. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 115 Seimo narių. Prašom balsuoti, ar pritariame po pateikimo. Dėl balsavimo motyvų? Prašom. Ponas A.Salamakinas. Galbūt kas nors nori kalbėti dėl balsavimo motyvų?
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Pirmininke, man atrodo, kad šis klausimas tikrai yra labai svarbus. Mūsų rytiniame pasitarime aš išdėsčiau tokią idėją: Seimo vadovybės suformavimas yra visiškai galimas ir lengvai padaromas pagal galiojantį Seimo statutą. Tuo tarpu siūlomas gerokas Seimo vadovybės išplėtimas, Seimo komitetų skaičiaus padidinimas yra esminiai klausimai, kurie reikalauja didesnio įsigilinimo ir platesnės diskusijos. Todėl aš ir siūliau spręsti vadovybės tvirtinimo klausimą, vadovybės rinkimo klausimą pagal galiojantį Statutą, o šituos klausimus, kurie yra pateikti dabar, nagrinėti vėliau.
PIRMININKAS. Aš supratau, kad jūs nepritariate po pateikimo. Ar nori kalbėti kas nors, kas pritaria? Taip. Matyt, daug kas pritaria. Yra siūlymas balsuoti.
87 Seimo nariams balsavus už, prieš - 3 ir 5 susilaikius, pritarta po pateikimo.
Dabar pagal Seimo statuto 168 straipsnį aš siūlau priiminėti šias pataisas ypatingos skubos tvarka. Tam reikalingas Seimo narių pritarimas. Aš manau, kad registruotis iš naujo galbūt nereikia. (Balsai salėje) Prašom, jeigu pageidaujate, registruosimės iš naujo.
Užsiregistravo 116 Seimo narių. Kas už tai, kad būtų priiminėjama ypatingos skubos tvarka? Iš 103 balsavusiųjų 84 pritarė, kad būtų priimama ypatingos skubos tvarka, prieš - 8, susilaikė 11. Priimsime ypatingos skubos tvarka.
A.SALAMAKINAS. Pirmininke, ar galima dėl vedimo tvarkos?
PIRMININKAS. Prašom.
A.SALAMAKINAS. Aš norėjau jūsų paklausti. Kol kas veikia senasis Statutas ir pateikti siūlymus galima tik raštu. Jeigu mes dabar pradėsime priiminėti šitą projektą skubos tvarka, kaip pateikti siūlymus raštu?
PIRMININKAS. Pasiūlymai buvo išdalyti tikrai pakankamai anksti. Dar kartą registruojamės.
Užsiregistravo 117 Seimo narių. Balsuosime dėl to, kad būtų priimtas... (Balsas salėje)
Č.JURŠĖNAS. ... diskusija tai bus. Žmonės užsirašė kalbėti dėl diskusijos. Todėl turi būti svarstymas ir tik po to - priėmimas. Mes taip buvome iš ryto susitarę. O dabar jūs pažeidžiate šitą susitarimą.
PIRMININKAS. Prašom, pone Skreby.
K.SKREBYS. Ką padarysi, kad buvusiam Seimo Pirmininkui reikia aiškinti jo paties parašytą Statutą, bent jo 168 straipsnį. Pagal šią tvarką, t.y. ypatingos skubos tvarką po pateikimo, jeigu projektas išdalytas Seimo nariams (o jis buvo išdalytas net vakar), iš karto gali būti pradėta priėmimo procedūra. Viskas!
PIRMININKAS. Prašom, pone Juršėnai.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis jaunasis kolega Skreby, aš gi ne apie tai kalbėjau: galima ar negalima iš karto priimti. Turint tam tikrą daugumą ir ne tokius dalykus galima iš karto priimti. Aš jau vakar šitai pasakiau. Ne čia problema. Problema ta, kad mes prieš valandą sutarėme, jog bus diskusija. Dabar prieš valandą buvęs susitarimas jau “eina į šoną”. Štai ką aš noriu fiksuoti. Jeigu “eina į šoną”, tai taip ir pasakykime. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Aš tiktai ponui Č.Juršėnui priminsiu, kad mes tame pasitarime, kuris dar nebuvo Seniūnų sueiga, aiškiai pasakėme, jog bus priimama ypatingos skubos tvarka. O ką reiškia ypatingos skubos tvarka, jūs turbūt žinote.
Prašom, pone Kubiliau.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, aš siūlyčiau šioje vietoje iš tikrųjų šiek tiek pažeisti 168 straipsnį ir padaryti nelabai ilgą diskusiją, kadangi tai yra vertinga mūsų tolesniam darbui pajusti, ko naujieji Seimo nariai nori iš Statuto. Bet, aš manau, mes turėtume apsiriboti 20 min. diskusija ir po to pereiti prie priėmimo.
PIRMININKAS. Ar sutiktų užsirašiusieji diskusijai, t.y. keturi Seimo nariai, labai trumpai kalbėti diskusijoje? Nors mes taip pažeisime Seimo statutą, kadangi ypatingos skubos tvarka jau yra priimta mūsų, bet galbūt tai nebus precedentas, kad pradėtų plėstis diskutuojančių sąrašas. Čia dėl santarvės aš sutinku padaryti taip, kaip siūlo ponas A.Kubilius. Bet aš labai prašyčiau nepiktnaudžiauti ir galbūt apsiriboti 3 minutėmis. Ar sutinkame? Ar sutiktume kalbėti 3 min.? (Balsai salėje) Kiek tada išeis? Na, gerai, suspėsime laiku baigti. Kaip jūs žinote, aš esu labai nuolaidus.
Kviečiu kalbėti ponią S.Burbienę.
S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau šiuo klausimu kalbėti dviem aspektais. Pirmiausia - dėl Seimo valdybos formavimo. Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad gerbiamasis kolega A.Kubilius, matyt, užmiršo, jog vis dėlto kalbant apie išlaidas papildomiems dviem pavaduotojams reikėtų pasakyti, kokios tos išlaidos būtų. Vis dėlto šiuo metu galiojantys (siūlymų nematau) yra plius du vidutiniai atlyginimai per mėnesį. Vadinasi, dviem pavaduotojams yra keturi vidutiniai atlyginimai. Galite paskaičiuoti, kokia suma bus per metus. Todėl turbūt nereikėtų sakyti, kad mes tokiu būdu mažiname išlaidas.
Tačiau, man atrodo, yra ir kitas dalykas. Jeigu buvo Seimo Pirmininkas ir trys pavaduotojai, ir iš jų (kaip buvo ankstesniame Statute) buvo numatyti du mažumos atstovai, tai visiškai aišku, kad vis dėlto santykis yra geresnis, negu šiuo metu, kai numatomi penki pavaduotojai ir iš jų tik vienas mažumos atstovas. Todėl, matyt, nereikėtų kalbėti apie demokratijos didinimą.
Toliau - dėl komitetų. Dėl komitetų pavadinimų ir komitetų veiklos krypčių, be abejo, tai toli gražu nėra tas pat. Bet aš apsistosiu tik ties keliais komitetais. Visų pirma ties Ekonomikos komitetu. Pagal siūlomą projektą Ekonomikos komitetas netenka vienos funkcijos, kuri buvo įrašyta kaip pirmoji jo kryptis, t.y. svarstyti ir teikti išvadas dėl ekonominės reformos įstatymų, kitų teisės aktų projektų ir Vyriausybės programų. Šitas punktas visiškai išbraukiamas, todėl neaišku, kas vis dėlto atliks šitas funkcijas. Jeigu yra planuojama, kad šias funkcijas atliks vadinamoji ekonomikos reformų komisija, kurią žadama sudaryti, tai aš norėčiau kolegoms priminti, kad bet kokiu atveju komisijos darbas, kuri yra sudaroma iš Seimo narių, turinčių pareigų komitetuose, niekad negali prilygti komiteto darbui. Darbas komitete - tai žmonių pagrindinės pareigos. Tuo tarpu visos komisijos dažnai ieško laisvo laiko tarp plenarinių komiteto posėdžių ar frakcijų susirinkimų, todėl jų darbas tikrai negali būti toks konstruktyvus ir toks vaisingas, jeigu lyginsime jį su nuolatiniu komiteto darbu. Todėl, man atrodo, šitas pakeitimas iš tikrųjų nepatobulina Ekonomikos komiteto darbo ir nesuteikia galimybių labiau rūpintis ekonomine reforma. Bet, matyt, tai yra susiję su planuojamais Vyriausybės įstatymų pakeitimais ir kitais dalykais.
Remdamiesi tuo, ką aš kalbėjau, kolegos turbūt suprato, kad aš negalėčiau pritarti tokiems pakeitimams. Jeigu šitas klausimas nebūtų taip smarkiai forsuojamas, tariantis ir darant tam tikrus pakeitimus šitame projekte, galbūt ir mūsų balsavimas galėtų būti kitoks. Bet šiuo metu, kai yra šitaip pateikta ir svarstoma ypatingos skubos tvarka, aš jam pritarti negaliu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū poniai S.Burbienei. Dabar žodį gauna Seimo narys ponas M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, aš sveikinu šį Seimą, kuris pirmuosiuose posėdžiuose numato didinti savo administratorių skaičių ir kartu išlaidas jiems išlaikyti. Tai yra labai geras pasiekimas.
Antra. Ką reiškia pavadinimų pakeitimai (jeigu kalbėtume apie Agrarinį komitetą), jeigu visiškai nesikeičia jų funkcijos? Jums yra išdalyti lapeliai, kuriuose nurodytos Agrarinio komiteto ir Kaimo reikalų komiteto funkcijos. Jeigu jūs įdėmiai skaitėte, tai matėte, kad jos yra beveik vienodos.
Trečia. Ką reiškia Kaimo reikalų komitetas (jeigu apsiribotume tiktai šituo pavadinimu)? Dabar Lietuvoje daugiau kaip 140 žemės ūkio produkciją perdirbančių įmonių. Žemdirbiai jose turi nuo 30 iki 50% akcijų ir gali jas valdyti. Tačiau šiose įmonėse daugiausia dirba miesto žmonių. Taigi ar šis kaimo ir miesto žmonių bendravimas tik kaimo reikalai? Nieko panašaus. Tai bendri agrariniai klausimai, siejantys tiek kaimo, tiek miesto žmones. Mieste kaimo žmonėms priklauso vis daugiau maisto prekių parduotuvių. Ten taip pat dirba įvairių žmonių, ten dirbančių miestiečių ir kaimiečių interesai taip pat sutampa arba tampa bendri, kitaip tariant, agrariniai interesai. Tokių pavyzdžių yra daug. Iš jų mes matytume, kad grynų...
PIRMININKAS. Pone Pronckau, gal jūs vis dėlto galėtumėte kalbėti ta tema?..
M.PRONCKUS. ...miesto ir kaimo interesų...
Aš kalbu apie Statutą, pone Landsbergi. Dauguma jų susiję vien tik agrariniais interesais. Todėl daugiau apimantį pavadinimą, t.y. “agrarinį” keisti į “kaimo reikalų” aš nematau prasmės. Tikroji prasmė slypi kitur: pakeitus pavadinimą norima padaryti reorganizaciją, išvaryti iš šito komiteto žmones, kompetentingus žmones, kurie dirba ir su kuriais bus labai lengva atsiskaityti. Aš, žinoma, tam pritarti negaliu.
PIRMININKAS. Aš turiu pakomentuoti. Ponas M.Pronckus, matyt, neskiria, kad Seimo nariai nėra valdininkai, niekas jų neišvaro, tiktai patys rinkėjai tą gali padaryti.
Dabar kviečiu kalbėti poną V.Andriukaitį.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai! Aš manau, kad pateiktas Seimo statutas tikrai reikalauja rimtų tobulinimų. Jau prieš mane kalbėjusieji kolegos atkreipė dėmesį į neatitikimus.
Norėčiau pradėti nuo pirmojo pasiūlymo ir fiksuoti Seimo valdybos sudarymą taip, kaip čia yra pateikta. Čia yra pateikta redakcinė, vadinkime, ne lanksti, bet “kaučiukinė”, “guminė” norma. Kaip mes visi suprantame, Seimo valdybos formavime vis dėlto vyrauja politinio konsenso principas tarp daugumos ir mažumos, tai vargu ar ši formulė leidžia politinį konsensą įtvirtinti. Mes visi vakar girdėjome labai puikius barono V.von Stetteno žodžius apie politinio konsenso parlamente prasmę, apie sutarimo tarp daugumos ir mažumos, dinaminio ryšio tarp daugumos ir mažumos prasmę. Aš manau, kad juridinės formulės turėtų būti tikslios ir aiškios, kad jos panaikintų bet kokį įtarimą, jog dauguma, remdamasi tokia “gumine” formule, gali bet kada nupūsti opozicijos ar mažumos siūlomą kandidatą į Seimo Pirmininko pavaduotojus. Todėl ši formulė, deja, yra neatvira tokiam susitarimui, nors turėtų būti labai aiškiai įvardyta, tarkime, trys - daugumos, du - mažumos atstovai. Yra prašoma procedūros, kai mažuma arba opozicija turi teisę deleguoti narius, dėl kurių ji opozicijos pasitarime sutaria, ir dauguma priima tuos kandidatus. Tuomet mes iš tikrųjų turėtume parlamentinio susitarimo ir parlamentinio sutarimo praktiką. Tikrai turėtume europinę tradiciją. Aš manau, kad demokratija yra ne daugumos mechaninė teisė, bet būtent daugumos supratimas opozicijos teisėtų reikalavimų.
Kita vertus, yra neatitikimas, į kurį iš karto norėčiau atkreipti A.Kubiliaus dėmesį. Jeigu 25 straipsnyje mes formuojame principą, kad yra Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas, tai tuomet 32 straipsnyje turbūt reikėtų jį patikslinti toje pastraipoje, kurioje kalbama apie Konstitucijos 89 straipsnį: “Numatytais atvejais Seimo Pirmininkas laikinai eina Respublikos Prezidento pareigas ir netenka savo įgaliojimų Seime, Seimo Pirmininko pareigas Seimo pavedimu laikinai eina jo pavaduotojas.” Tai čia yra kolizija. Kam tada renkamas pirmasis pavaduotojas? Mano nuomone, šiuo atveju Seimo Pirmininko pareigas turėtų eiti pirmasis jo pavaduotojas, kuris jau yra patvirtintas Seime ir kuris iš karto žino, kad jeigu taip įvyktų (tai gana reti atvejai), tai pirmasis pavaduotojas turėtų pavaduoti Seimo Pirmininką. Tam jis ir yra pirmasis pavaduotojas. Priešingu atveju vėl bus neaišku. Vėl reikės Seimui balsuoti dėl pavaduotojų. Tada kyla klausimas: kam tuomet pirmasis? Logiškai pirmasis pavaduotojas turėtų būti tas asmuo, kuris turėtų pavaduoti.
Kyla klausimų. Aš labai pritarčiau pono J.Beinorto pasiūlymui dėl komitetų sudėties diskusijų šiandien ypatingos skubos tvarka. Esu įsitikinęs, kad vienintelė rimta problema dėl sveikatos komiteto sukūrimo reikalauja Statuto papildymo. Šiuo atveju manau, kad taip, kaip yra pateikta, tai gana siauros funkcijos. Dabar labai sunku pateikti išsamų tų funkcijų papildymą, tačiau aišku, kad komiteto pavadinimas yra per daug siauras. Jis turėtų vadintis bent jau Sveikatos reikalų komitetu, kuris apimtų ne tik sveikatos apsaugą, bet ir jos stiprinimą, jos ugdymą, jos priežiūrą ir daugelį kitų dalykų, kurie su tuo susiję. Aš manau, kad mano kolegė I.Degutienė turbūt tikrai pritars, kad tai yra rimtas pasiūlymas, iš karto atkreipiantis dėmesį.
Kita vertus, pritariu, kad Kaimo reikalų komiteto pavadinimas neatitinka funkcijų. Tuomet iš karto bent jau vienu sakiniu reikėtų papildyti, kad šis komitetas rūpinasi kaimo socialinėmis, užimtumo ir kaimo infrastruktūros vystymo problemomis. Po to visi kiti reikalai, kurie galėtų būti čia kartu išdėstyti, susiję su Agrarinio komiteto problematika.
Taip pat manau, kad yra rimta problema... Turbūt mano laikas jau baigiasi?
PIRMININKAS. Taip. Jeigu jūs galėtumėte, tai greičiau.
V.P.ANDRIUKAITIS. Vienu žodžiu, aš manau, kad šitie mano nurodyti trūkumai verti tikrai rimtų diskusijų arba papildymų. Vis dėlto aš siūlyčiau, kad rengėjai atsižvelgtų į šias pastabas.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Žodį gauna ponas Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos, nagrinėjame išties labai svarbų klausimą ir norisi, tiesiog būtina kai ką pasakyti.
Pirmas dalykas. Aš labai džiaugiuosi, kad mano buvę oponentai aname Seime pagaliau suprato, jog vadovauti Seimui - tai ne juokų darbas, o rimtas darbas, tam reikalingi pasiruošę žmonės. Mano supratimu, dabartinėje daugumoje yra pakankamai pasiruošusių žmonių, kurie gali ir trise tai daryti. Bet jeigu daugumai atrodo, kad jie tiek žmonių neturi, tai daugumos valia pasirinkti daugiau vadovų, kurie atliks tą patį darbą. Taigi malonu, kad pripažįstama, jog reikia kai ką pripažinti. Bet man norėtųsi daryti tokią išvadą (arba mano širdyje yra toks kirminėlis), kad čia, ko gero, yra kita priežastis, tam tikra politinė priežastis. Galimas dalykas, kad vienam iš dabartinio Seimo vadovų kitais metais reikės sudaryti sąlygas užsiimti kitais reikalais, Seimo gi darbą turi, žinoma, dirbti tie kiti. O vienas galės užsiimti kitais reikalais, ypač kitų metų pabaigoje (dėl žinomų, laukiamų įvykių). Bet čia tik mano nuomonė, gal aš ir klystu.
Antras dalykas. Ką reiškia daugumos ir mažumos santykis? Aname Seime iš penkių du buvo mažumos atstovai. Dabar išeitų, kad iš 7 - 2. O faktiškai, matyt, bus vienas iš šešių. Tai dabar jūs man pasakykite, ar naujoji dauguma eina demokratijos stiprinimo kryptimi? Man atrodo, kad neabejotinai tikrai demokratijos stiprinimo kryptimi - kuo mažiau mažumos atstovų vadovybėje, tuo daugiau demokratijos.
Ir paskutinis dalykas, kurį aš noriu pasakyti dar kartą. Man tikrai nemalonu, mielieji bičiuliai, mielieji kolegos, kai mes ką tik ryte susitarėme, kad jeigu bus ypatinga skuba, tai tegul bus, ir ne man reikia aiškinti, kas yra ypatinga skuba, aš šitą puikiai žinau. Bet jeigu sutariama, kad vis dėlto bus diskusija, kadangi darbotvarkėje užrašyta viena valanda ir 20 min., tai nereikia tos diskusijos “numuilinti”, užsikabinant už to, kad štai mes jau patvirtinome ypatingos skubos tvarką. Labai malonu, kad atsirado sąžiningas vienas iš būsimojo Seimo vadovų, kuris pripažino, kad buvo toks susitarimas, mielieji kolegos. Taigi šiokia tokia diskusija yra.
O dabar už tai atsilygindamas, aš noriu A.Kubilių apginti. Tas užrašymas Statuto pakeitimo projekte, kuris žymimas šio įstatymo 3 straipsniu, arba Statuto 32 straipsniu, dėl pavedimų pagal 89 Konstitucijos straipsnį, iš tikrųjų reikalingas, kadangi, kiek aš spėjau sulyginti, čia yra tiesiog pakartojama Konstitucijos norma. Jeigu mes Statutą keičiame, tai vis tiek Konstitucija galioja. Aš manyčiau, kad čia tas pataisymas yra reikalingas. Bet šiaip dar kartą sakau: mano galva, buvo galima vadovybę išrinkti ir suformuoti pagal galiojantį Statutą, o po rimtesnių diskusijų, po visų nuomonių išklausymo taisyti Statutą iš esmės. Nes Seimo vadovybės, komitetų skaičiaus didinimas, naujų komisijų sudarymas yra per daug rimtas reikalas, kurį mes išspręstume per vieną valandą, kaip, reikia manyti, dabar bus padaryta. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš pripažįstu savo klaidą, kad leidau kalbėti 5 minutes, nes mes dabar jau nesuspėsime laiku baigti. Aš dar noriu pakviesti poną A.Šimėną, kuris šiek tiek pavėlavo pateikti pageidavimą raštu. Bet mes suprantame tam tikrą pirmosios dienos situaciją, todėl aš kviečiu poną A.Šimėną į tribūną.
A.ŠIMĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Pateiktos Statuto pataisos yra aktualios, jas būtina kuo greičiau priimti ir pradėti našų Seimo darbą. Tačiau reglamentuojant Seimo komitetų veiklos kryptis, svarbiausia yra aiškiai apibrėžti du dalykus, t.y. komitetų kuruojamą įstatymų leidybos sritį ir, antra, aiškiai įvardyti Vyriausybės institucijas, kurių veiklos priežiūrą vykdys atitinkamas komitetas. Nei šiuo metu galiojančiame Seimo statute, nei teikiamose pataisose ši problema nėra tinkamai išspręsta. Neįvardyta daug įstatymų leidybos sričių, pavyzdžiui, ekonomikos, valstybės turto valdymo, naudojimo, disponavimo įstatymai, kurie priskiriami tai sričiai arba ūkio subjektų ūkinės veiklos sąlygoms, t.y. steigimui, veiklai, likvidavimui. Tai irgi neatsispindi dokumente. Todėl siūlau, kad tinkamai išspręstume problemą. Matyt, turėtų aktyviai dalyvauti ir patys komitetai, t.y. patys susirinkę nuspręstų. Jeigu atsirastų kokių nors kolizijų, tai jos būtų išspręstos Seime, jeigu būtų du konkuruojantys komitetai vienoje srityje... Todėl siūlyčiau šiame svarstyme priimti tik 1.5 straipsnio siūlomas pataisas ir 12.14, taip pat 9.11, t.y. tuos dalykus, būtinus dalykus. Priešingu atveju mes vistiek grįšime prie tos temos: susirinks komitetai, vėl peržiūrės tas funkcijas, norės aiškiai apibrėžti, ką jie turi spręsti, ir vėl reikės spręsti iš naujo. Toliau būtų toks mano siūlymas - priimti tik tai, kas yra būtina, reikalinga, o toliau jau komitetų nariai, susirinkę komitetai spręs, pateiks siūlymus, kuriuos patvirtins Seimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, pone Šimėnai.
Taigi jau kalbėjo įvairių frakcijų atstovai, nors tai ir nebuvo numatyta pagal ypatingos skubos tvarką, bet dabar mes, padarę tokią išimtį, išgirdome nemažai svarbių minčių. Aš noriu pakviesti visuomet tas mintis pateikti raštu tada, kai yra redaguojami projektų tekstai. Man regis, kad su ponu R.Ozolu įvyko tam tikras pasikeitimas nuomonėmis, kad kai kurių principinių dalykų dėl parlamentarizmo raidos Lietuvoje ir galimų būsimų tam tikrų normų statutuose svarstymas būtų surengtas atskirai, kaip specialusis Seimo svarstymas. Tai turėsime galvoje.
O dabar, grįžtant prie nustatytos tvarkos ir prie balsavimo dėl balsavimo motyvų dėl Seimo statuto, prašo kalbėti ponas Č.Juršėnas. Aš manau, galime per tą laiką registruotis. Registravimasis! Užsiregistravo 110 Seimo narių.
Prašom, pone Juršėnai.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos! Pagal nustatytą tvarką mes turime priimti pastraipsniui, o po to, kai priimsime pastraipsniui, tada kalbėsime dėl balsavimo motyvų dėl viso dokumento. Aš siūlau laikytis šitos tvarkos.
PIRMININKAS. Atsižvelgsime į jūsų pastabą. Tada aš kviečiu poną A.Kubilių į tribūną, kad galėtume priimti pastraipsniui. Jau esame užsiregistravę pirmajam balsavimui.
A.KUBILIUS. Ačiū. Aš, prieš pradėdamas pateikti priimti iš eilės atskirus straipsnius, vis dėlto noriu dar sykį pastebėti, kad šiandien mes galėtume priimti visą paketą pataisų, nors ir mes patys tikrai matome, kad kai kurie dalykai vėliau bus taisomi. Mes su kolega R.Ozolu sakėme, kad kai kurie dalykai iš principo reikalauja kur kas išsamesnių diskusijų. Bet vis dėlto aš manau, kad mes turėtume priimti šiandien visus straipsnius tam, kad galėtume toliau steigti, sudaryti visus komitetus taip, kaip numatyta šito Statuto pataisose. Be abejo, patys komitetai pateiks labai vertingų pasiūlymų, kaip naujajame Seime reikia apibrėžti jų kompetenciją, pasidalyti ir t.t. Bet, aš manau, tai netrukdo šiandien priimti viso paketo sprendimų, nes bijau, kad mes dabar įsivelsime į diskusiją. Aš suprantu, kad tai yra labai nepatogi forma taip skubiai priimti tokias pataisas, bet, deja, kitaip mes negalime sutvarkyti visų administracinių reikalų. Po to komitetai tikrai parengs neskubėdami, kaip mes kalbėjome, savo tos komitetų veiklos srities apibrėžimo variantus galutinei viso Statuto redakcinei versijai. Nors iš savo patirties aš noriu pasakyti, kad komitetai labai mažai žiūri į tai, kaip yra Statute apibrėžiama jų veiklos sritis, ir dirba taip, kaip jiems atrodo tuo metu patogiau. Sakysime, Gamtos apsaugos komitetas pasikviečia vidaus reikalų ministrą ir su juo kalba apie kokius nors gamtos apsaugai svarbius dalykus... Iš tikrųjų čia labiau priklauso ne nuo kokių nors apibrėžimų, o nuo pačių Seimo narių aktyvumo, veiklos ir noro spręsti vieną ar kitą problemą.
Dabar dėl 1 straipsnio, kuriuo yra keičiamas 25 straipsnis ir yra nustatoma, kad Seimo Pirmininko pavaduotojų yra ne daugiau kaip 5. Buvo pasakyta įvairių minčių apie šitą straipsnį. Aš tiktai noriu pasakyti gerbiamajam Č.Juršėnui, kad buvusiajame Seime du mažumos atstovai visiškai neatstovavo didžiausioms opozicinėms frakcijoms. Tai ir yra toks didelis skirtumas. Aš tikiuosi, kad šitame Seime didžiosioms frakcijoms tikrai bus atstovaujama.
Jokių pataisų nėra pateikta. Aš siūlau balsuoti už 1 straipsnį.
PIRMININKAS. Pone Juršėnai, jūs dar kartą norite dėl balsavimo motyvų? (Balsai salėje)
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, tvarka yra tvarka. Aš dar sykį klausiu - ar laikomės nustatytos tvarkos, ar nesilaikome? Jeigu nesilaikome, tai aš dar kartą sakau - kaip dauguma nuspręs, taip ir bus.
PIRMININKAS. Taip.
Č.JURŠĖNAS. Ir prašom tai garsiai pasakyti.
PIRMININKAS. Prašau nesipiktinti. Aš mačiau jūsų pavardę, kad kalbėsite dėl balsavimo motyvų, o jūs kalbėjote dėl vedimo tvarkos. Tai prašom dabar dėl balsavimo motyvų.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamasis pranešėjau! Aš jau išdėsčiau pagrindinius motyvus ir juos galima pagal Statutą dėstyti kalbant dėl kiekvieno straipsnio. Aš manau, kad šito straipsnio nereikia, t.y. to pakeitimo nereikia dabar, nes dabar mes galime išspręsti Seimo vadovybės formavimo klausimus pagal galiojantį Statutą. Aš prieš.
PIRMININKAS. Ar yra norinčių paremti, kalbėti už dėl balsavimo motyvų?
A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke! Gerbiamasis pranešėjau ir gerbiamasis Seime! Aš matau, kad mes turime iš tiesų opoziciją, kuri pasakys “nieko nereikia”, tačiau darbai nelaukia, ir kuo greičiau mes suformuosime komitetus, tuo greičiau galės pradėti dirbti Vyriausybė ir tuo greičiau Lietuvoje galės prasidėti geri pokyčiai. Aš siūlau ilgai nediskutuoti ir priimti tai, kas pateikta. Juo labiau kad kitų pasiūlymų nėra. Ačiū.
PIRMININKAS. Pradedame balsavimo procedūrą. Yra užsiregistravę 110 Seimo narių. Prašom balsuoti spaudant mygtukus.
A.KUBILIUS. Už 1 straipsnį.
PIRMININKAS. Už 1 straipsnį, kuris yra 25 straipsnio pakeitimas.
Balsavo 98 nariai. 86 - už, 8 - prieš ir 4 susilaikė. 1 straipsnis yra priimtas.
A.KUBILIUS. 2 straipsnis nustato pagrindinį pakeitimą, kad Seimo valdyba yra sudaroma iš Seimo Pirmininko, jo pavaduotojų ir Seimo kanclerio, t.y. šitame apibrėžime mes siūlome išbraukti skaičių. Taip pat siūlome nustatyti, kad paprastai Seimo valdyboje yra vienas arba du Seimo mažumos atstovai. Jokių pataisų pateikta nebuvo. Siūlau balsuoti už šitą straipsnį.
PIRMININKAS. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar pakartoti tą patį? Ar galime manyti, kad jūs kiekvieną kartą sakote tą patį, taip? Ačiū. Ar kas nors nori kalbėti už?
Dėl balsavimo motyvų - ponas V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto formuluotė “paprastai vienas arba du” neatitinka jokio demokratinio procedūros sutvarkymo, nes 1 arba 2 reiškia tai, ką nuspręs dauguma. Šiuo atveju turėtų būti tiksliai ir aiškiai fiksuota arba 1, arba 2, jeigu mes iš tikrųjų einame demokratijos vystymo kryptimi. Aš siūlau 2. Tada būtų visiškai aišku, ši proporcija labai blaiviai parodytų, kad naujasis Seimas eina demokratijos stiprinimo link. Siūlau išbraukti žodžius “vienas arba”.
PIRMININKAS. Kas norėtų kalbėti už?
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke ir gerbiamasis pranešėjau! Aš norėčiau, kad būtų priimtas šitas straipsnis, bet be tų žodelių, apie kuriuos kalbėjo V.Andriukaitis.
PIRMININKAS. Jūs pasisakėte už.
Č.JURŠĖNAS. Taip, už.
PIRMININKAS. Turbūt registruosimės iš naujo?
Č.JURŠĖNAS. Pranešėjas gal būtų malonus ir pats jis...
A.KUBILIUS. Gerbiamasis Juršėnai, aš manau, kad ateity gali susiklostyti tokia situacija, kad Seime nebus jokios mažumos arba bus tik viena mažumos frakcija, ir ką mes tada darysime? Todėl mes siūlome palikti šiek tiek lankstesnį variantą, kad iš tikrųjų mums nereikėtų kaitalioti Seimo statuto.
PIRMININKAS. Prašom registruotis. Užsiregistravo 121 Seimo narys.
Kas už tai, kad būtų priimtas 2 straipsnis?
A.KUBILIUS. Kad pataisa žodinė. Mes jos nepriimame.
PIRMININKAS. Iš 105 balsavusiųjų 82 balsavo už, 14 balsavo prieš, 9 susilaikė. Aš turiu priminti, kad šitoje balsavimo stadijoje jokių pakeitimų, tuo labiau žodžiu, negalima priimti. Neverta jų ir teikti. Juos reikia palikti būsimai aptarimo ir tobulinimo stadijai.
Prašom, pone Kubiliau, pateikti 3 straipsnį.
A.KUBILIUS. 3 straipsnyje apibrėžiama, kas yra pirmasis Seimo Pirmininko pavaduotojas, ir nustatoma, kad pirmasis Seimo Pirmininko pavaduotojas pavaduoja laikinai išvykusį arba susirgusį ir dėl to laikinai negalintį eiti savo pareigų Seimo Pirmininką be atskiro Seimo sprendimo. Ponas V.Andriukaitis pasiūlė įterpti ir trečioje straipsnio dalyje žodį “pirmasis”, bet, kaip paaiškino ponas Č.Juršėnas, iš tikrųjų čia yra pakartota Konstitucijos formuluotė ir mes jos nekeičiame. Tokiu atveju, jeigu jau Seimo Pirmininkui reikėtų pavaduoti Respublikos Prezidentą (tai yra ekstra atveju), turėtų susirinkti Seimas ir nutarti, kaip toliau dirbti. Aš siūlau priimti straipsnį tokį, koks jis yra išdėstytas mūsų projekte.
PIRMININKAS. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Pone Salamakinai, prašom.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš pritarčiau dėl šito straipsnio, tačiau man antrojoje pastraipoje kelia nuostabą sakinys - “laikinai išvykusį arba susirgusį Seimo Pirmininką”. O atostogaujantį? O jeigu dar kas nors atsitiks? Kodėl tiktai “laikinai išvykusį arba susirgusį”? Ar negalima pakeisti šitos formuluotės kitaip?
PIRMININKAS. Pone Salamakinai, čia aš turiu jus vėl patikslinti, kad yra ne ta stadija, kai siūlomi pakeitimai arba užduodami klausimai pranešėjui.
A.SALAMAKINAS. Tai tada...
PIRMININKAS. Jūs norėjote kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar jūs prieš, ar už tai...
A.KUBILIUS. Paskaitykite, pone Salamakinai, šiandien galiojantį Statutą ir jūs suprasite, kodėl taip parašyta.
PIRMININKAS. Ar yra dar norinčių kalbėti? Ponas Č.Juršėnas. Tiktai prašau aiškiai pasakyti, ar už, ar prieš.
Č.JURŠĖNAS. Šį sykį už.
PIRMININKAS. Labai malonu. Ar yra norinčių kalbėti prieš?
A.KUBILIUS. Nėra.
PIRMININKAS. Nėra. Labai malonu. Galime turbūt registruotis balsavimui. (Balsai salėje) Nereikia. Gerai, jeigu Seimas sutinka, kad paskui nebūtų kalbų... Tada balsuojame. Kas už šitą 3 straipsnį?
Iš 112 balsavusiųjų 107 - už, prieš - 2, susilaikė 3. Straipsnis priimtas.
A.KUBILIUS. 4 straipsnį reikia pakeisti techniškai - vietoje skaičiaus ir žodžių “3 valdybos nariai” mes siūlome įrašyti “pusė valdybos narių”, t.y., kad Seimo valdybos sprendimai priimami, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė valdybos narių, vietoje to skaičiaus “3”. Tai yra tik techninis pakeitimas. Bendru sutarimu siūlau pritarti šitam pakeitimui.
PIRMININKAS. Ar galime priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū.
Prašom, pone Kubiliau.
A.KUBILIUS. 5 straipsnis nustato sąrašą komitetų, kurie turėtų būti sudaryti Seime. Kaip aš sakiau, yra šie pagrindiniai pakeitimai: mes siūlome Agrarinį komitetą pavadinti Kaimo reikalų komitetu, Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetą pavadinti Socialinių reikalų ir darbo komitetu bei įsteigti Sveikatos apsaugos komitetą. Šitoje vietoje buvo siūloma keisti pavadinimą į Sveikatos reikalų komitetą. Aš nematau čia esminės problemos. Šitą pasiūlymą tikrai galima priimti. Taip pat yra siūlymas pakeisti Valstybės ir teisės komiteto pavadinimą į Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Tai yra esminiai pasiūlymai. Taigi Seime mes vietoje 11 šiandien egzistuojančių komitetų turėtume 12 komitetų, kurių kai kurie pavadinimai irgi šiek tiek būtų pakeisti.
PIRMININKAS. Matau, kad dėl balsavimo motyvų nori kalbėti ponas Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Ne, šiuo atveju dėl vedimo tvarkos. Aš siūlau balsuoti dėl kiekvieno komiteto pakeitimo, kadangi čia iš tikro yra esminiai dalykai. Dėl kiekvieno.
A.KUBILIUS. Aš siūlau išspręsti šitą klausimą galbūt kitaip: dabar nebalsuoti dėl šito straipsnio, o balsuoti dėl kitų straipsnių, kuriuose yra apibrėžtas vienas ar kitas pakeitimas, ir jeigu mes pritarsime šitiems pakeitimams kituose straipsniuose, mes grįšime ir patvirtinsime visą sąrašą. Aš siūlau praleisti 5 straipsnį ir, jeigu galima, pereiti prie 6.
PIRMININKAS. Aš sutinku. Pereiname prie 6.
A.KUBILIUS. 6 straipsnyje yra siūloma pakeisti Agrarinio komiteto pavadinimą į Kaimo reikalų komitetą. Taip pat aš turiu gavęs pono V.Lapės pataisas. Kiek suprantu, išdalyti pono M.Pronckaus yra palyginimui, kaip anksčiau atrodė komiteto įgaliojimai. Pono V.Lapės pateiktos pataisos nevisiškai atitinka Statuto reikalavimus, tačiau, kiek aš suprantu, yra siūlomas pakeitimas 4 punkte: po žodžių “agrarinės” įterpti žodžius “kaimo politikos požiūriu”, ir 6 punkte: po žodžių “valstybės institucijų” įterpti žodžius “ir kitų su kaimo reikalais”. Aš siūlau priimti tas pataisas ir žiūrėti į pono V.Lapės išdėstytas Kaimo reikalų komiteto veiklos kryptis kaip į tą variantą, kurį siūlome priimti.
PIRMININKAS. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Prašom. Vienas - už, vienas - prieš. Ponas M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, aš jau kalbėjau, kadangi Agrarinio komiteto ir Kaimo reikalų komiteto funkcijos (kaip pateikta) nesikeičia, tai aš įsivaizduoju, kad jo pakeitimas yra noras padaryti reorganizaciją, išvaryti iš to komiteto žmones. Aš negaliu tam pritarti. Taip, aparato žmones.
PIRMININKAS. Ar yra norinčių kalbėti už? Ponas V.Knašys, taip?
V.P.KNAŠYS. Aš neremiu.
A.KUBILIUS. Aš manau, kad mes vėliau prie to sugrįšime. Čia nėra problemos. Ponas V.Lapė nori kalbėti.
PIRMININKAS. Ponas V.Lapė. Prašom.
V.LAPĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad ponas M.Pronckus truputėlį klysta. Mes paliekame visas tas funkcijas, arba tas kryptis, kurios buvo numatytos tik vien Agrariniam komitetui ir jį praplečiame pridėdami dar ir kaimo reikalus. Visur šitą ponas M.Pronckus mato. Aš manau, kad tai yra labai reikalinga kita prasme, ne ta, kuria jis kalba. Kad išsiplėstų šito komiteto sritis ir funkcijos. O dėl darbuotojų - ponas M.Pronckus pačią pirmąją dieną, kai jie buvo valdžioje, pasakė Agrarinio komiteto darbuotojams - jūs išeikite ir nebūkite. Mes šiandien dar niekam šito nesakome.
PIRMININKAS. Pradėsime balsavimą. Kas už tai, kad būtų priimtas 6 straipsnis?
Iš 104 balsavusiųjų už balsavo 82, prieš - 9, susilaikė 3. Straipsnis priimtas. Prašom, pone Kubiliau, pateikti toliau.
A.KUBILIUS. Toliau yra 64 straipsnio pakeitimas ir papildymas. Yra siūlymas išbraukti vieną sakinį ir papildyti žodžiais “ir transporto bei kitų ūkio šakų”. Taip pat aš girdėjau pono A.Šimėno mintis. Aš tikrai manau, kad mes turėsime galimybę prie tų veiklos krypčių apibrėžimo grįžti ir detaliau tai analizuoti. Šiandien mes siūlome padaryti nedideles pataisas, kurios, mūsų manymu, yra reikalingos ir susijusios su tolesniu mūsų darbo organizavimu.
PIRMININKAS. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Už ir prieš. Ponia S.Burbienė.
S.BURBIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš nesutinku su ponu A.Kubiliumi, kad tai yra menkas pakeitimas ir kad po to mes vėl apie kažką galvosime. Galvokime iš karto. Tai nėra menkas pakeitimas. Tai yra gana didelės dalies funkcijų atėmimas iš Ekonomikos komiteto. Jeigu Ekonomikos komitetas negali reikšti nuomonės dėl programų, kurias siūlo Vyriausybė, atvirai kalbant net šiek tiek keista. Todėl aš tikrai negaliu būti už tokį straipsnio pakeitimą.
PIRMININKAS. Ar ponia K.Prunskienė nori kalbėti už? Vienas - prieš, vienas - už. Vienas prieš jau buvo. Ponas J.Listavičius - už?
J.LISTAVIČIUS. Taip, aš pritariu šito straipsnio turiniui ir kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuosime.
Iš 103 balsavusiųjų už - 71, prieš - 26, susilaikė 6. Straipsnis priimtas. Prašom, pone Kubiliau, toliau.
A.KUBILIUS. 8 straipsnyje mes kalbame apie nacionalinio saugumo veiklos kryptis. Esminis pasiūlymas, kurį suformulavo kolega S.Stačiokas, yra tas, kad iš Nacionalinio saugumo komiteto veiklos krypčių į Teisės ir teisėtvarkos komitetą mes siūlome perkelti tai, kas yra susiję su teisėtvarkos sistema. Mes manome, kad tai leis racionaliau organizuoti Seimo darbą, todėl tie pasiūlymai, kuriuos mes suformulavome 8 straipsnyje, t.y. vidaus reikalų sistemos perkėlimas į Teisės ir teisėtvarkos komitetą, kaip tik ir yra susiję su šita pagrindine mintimi. Taip pat siūlome papildyti Nacionalinio saugumo komiteto krypčių apibrėžimą tokiais, mūsų manymu, neginčijamais dalykais, kad kaip tik Nacionalinio saugumo komiteto veiklos sritis turėtų būti ir civilinės saugos bei valstybės sienos apsaugos parlamentinė kontrolė.
PIRMININKAS. Kas norėtų kalbėti dėl 8 straipsnio? Už ir prieš dėl balsavimo motyvų. Ponas S.Pečeliūnas. Dėl vedimo tvarkos ar kaip? Dėl to? Reikėjo užsirašyti. Prašom. Jūs stovite prie mikrofono...
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Čia bus viena kolizija, neprieštaraujant, bet tiesiog atkreipkite dėmesį į 4 punktą. Jeigu šitam komitetui liks valstybės sienos apsaugos institucijų parlamentinė kontrolė, tai šita institucija yra vidaus reikalų veiklos srityje. Tai, matyt, bus klausimas, kai abiem komitetams reikės veikti bendrai. Apie tai irgi kokiu nors būdu reikėtų mums sutarti. Ar žodžiu, ar kitaip - aš nežinau. Ir norėčiau tik atkreipti dėmesį dėl anksčiau priimto straipsnio. 1 punkte vis dėlto reikėtų jungtukus ir kablelius sutvarkyti. Dabar neaišku, kurioje vietoje dėti loginius kirčius. Kai redaguosite straipsnį, tą dalyką reikės atlikti. Bet, pone pranešėjau, paremdamas tai, ką jūs čia dabar teikiate, norėčiau vis dėlto išgirsti jūsų nuomonę, kaip bus bendraujama, jeigu Vidaus reikalų ministerija su visomis savo tarnybomis bus perduota kitam komitetui, o vienas departamentas - Sienos apsaugos departamentas - lyg ir pasilieka Nacionalinio saugumo komiteto akiratyje? Kaip spręsime šitą problemą?
A.KUBILIUS. Aš manau, kad Seimo narių ir Seimo komitetų tai neturėtų jaudinti. Tai labiau jaudins vidaus reikalų ministrą, kuris turės lankytis dviejuose komitetuose arba turės prašyti abiejų komitetų, kad jie kartais rengtų bendrus posėdžius. Manau, kad mes negalime siekti visko formalizuoti ir formaliai surašyti, nes yra dalykų, kurie iš tikrųjų susipina, ir teisėtvarkos sistema daug turi įtakos, sakykim, nacionalinio saugumo problemoms. Taip paprastai mums turbūt neišeina tų dalykų atskirti. Manau, kad šitie du komitetai turės dirbti greta, vienas šalia kito ir dažnai problemas spręsti bendromis pastangomis.
PIRMININKAS. Labai prašyčiau Seimo narių nesinaudoti teise kalbėti dėl balsavimo motyvų, kad būtų pradėta nauja diskusija. Ponas S.Pečeliūnas kalbėjo už. Ar ponas J.Listavičius taip pat už? Tokiu atveju... matau... Ar ponas A.Katkus prieš? Tai gal tada, pone Katkau, eikime į priekį. Nes kalbama dėl balsavimo motyvų. Jeigu jūs pritariate, tada pereiname prie balsavimo. O gal galime priimti bendru sutarimu? Ar prieštaraujančių nėra? (Balsai salėje)
A.KUBILIUS. Ne. Nori balsuoti.
PIRMININKAS. Balsuoti?
A.KUBILIUS. Dėl 8 straipsnio.
PIRMININKAS. Dėl 8 straipsnio. Iš 104 balsavusiųjų už - 74, prieš - 16, susilaikė 14. Straipsnis priimtas. Prašom pateikti toliau.
A.KUBILIUS. 9 straipsnis. Tai tam tikra prasme techninis pertvarkymas. Jeigu mes apsispręsime steigti Sveikatos reikalų komitetą, tai šito straipsnio esmė yra ta, kad sveikatos reikalai bus išbraukiami iš Socialinių reikalų ir darbo komiteto pavadinimo, taip pat ir iš jo veiklos krypčių.
PIRMININKAS. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Prašom. Ponas R.Dagys.
R.J.DAGYS. Jeigu mes anksčiau nagrinėjome komitetų pavadinimų pakeitimus, tam tikrų funkcijų perdavimą, tai šiuo atveju yra kalbama apie komiteto dalijimą, tai yra susiję su tam tikra jo reorganizacija iš esmės. Mes turime labai atsakingai tai daryti. Man atrodo, kad tos formuluotės, kurios pasiūlytos pagal Socialinių reikalų ir darbo komiteto kryptis, tikrai nepakankamai aptartos. Man kyla daug abejonių būtent dėl šios dalies, nes nėra išskirtas darbo profilis, neatskirtas nuo socialinės rūpybos taip, kaip anksčiau tas komitetas formavo. Ypač turint omeny būsimuosius draudimo įstatymus, kuriuos turėtų priimti, draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir kitus. Aišku, būtų geriau, kad mes tas funkcijas... pritardamas šitų komitetų galbūt galimam atskyrimui, manyčiau, kad funkcijas reikėtų dar tikslinti, ką jie turėtų daryti.
A.KUBILIUS. Aš tiktai noriu pažymėti, kad mes nieko nepadarėme daugiau negu tai, kas buvo numatyta esančiame Seimo statute. Tik išbraukėme tuos dalykus, kurie yra susiję su sveikatos reikalais.
PIRMININKAS. Aš manau, pone Dagy, jeigu jūs matysite kokių nors redakcinių dalykų, tai tobulinant Statutą toliau, tikrai bus galima tai padaryti. Esmė yra tiktai vieno komiteto funkcijų padalijimas dviem komitetams. Nesupratau, jūs nesate prieš?
R.J.DAGYS. Ne, aš tik siūliau, kad racionaliausia būtų, jog tas pasiskirstymas būtų sprendžiamas vėliau.
PIRMININKAS. Kas norėtų kalbėti už? Ponas V.Andriukaitis už?
V.P.ANDRIUKAITIS. Matote, aš priklausau prie tų, kurie abejoja dėl komiteto padalijimo būtent tuo principu. Ponas J.Beinortas jau minėjo, kad vis dėlto tai labai...
PIRMININKAS. Pone Andriukaiti, gal jūs galėtumėte...
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš susilaikau dėl šio straipsnio.
PIRMININKAS. Susilaikote. Ar nori kas nors kalbėti už?
J.A.KATKUS. Aš norėčiau kalbėti už. Labai džiaugiuosi, kad toks komitetas yra dalijamas į... atsižvelgiant į tai, kokia yra padėtis sveikatos srityje. Todėl dabar palikti taip, kaip yra... Jeigu po to bus kokių nors kitų dalykų, bus galima tada diskutuoti...
PIRMININKAS. Ačiū, pone Katkau. Aš matau, kad ir daugiau yra norinčių kalbėti, bet tikriausiai atsakyti į prieš tai pasakytas mintis. Tai būtų diskusija. Mes šiuo atveju nepradėsime antros diskusijos. Pereiname prie balsavimo procedūros. Prašom. Kas - už, kas - prieš?
Balsavus 106 Seimo nariams, 90 - už, prieš - 10, susilaikius 6, straipsnis priimtas. Prašom, pone Kubiliau.
A.KUBILIUS. Ačiū. 10 straipsnis. Jame bandoma apibrėžti Teisės ir teisėtvarkos komiteto veiklos kryptis. Kaip mes jau sutarėme, iš Nacionalinio saugumo komiteto tie dalykai, kurie yra susiję su teisėtvarka, perkeliami čia. Taip pat paskutinėje redakcijoje mes atsižvelgėme ir į Juridinio skyriaus pasiūlymus, kad kai kurie punktai senojoje Statuto redakcijoje buvo suformuluoti šiek tiek netiksliai - dėl komiteto pareigos pareikšti nuomonę dėl Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų. Dabar tie dalykai yra suredaguoti. Taip pat atsižvelgėme ir į Juridinio skyriaus pastabas dėl komiteto teisės svarstyti ir teikti išvadas dėl Lietuvos Respublikos įstatymų derinimo su Europos Sąjungos teise. Tai jau yra nauja redakcija, kurią mes suformulavome atsižvelgę į Juridinio skyriaus išvadas. Pastabų ir pasiūlymų dėl šitų Teisės ir teisėtvarkos komiteto veiklos krypčių projekto mes negavome, ir aš siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Kadangi pastabų ir pasiūlymų nebuvo, gal galima priimti bendru sutarimu? Galima. Ačiū. Priėmėme. Prašom.
A.KUBILIUS. Tada 11 straipsnis, kuriame kalbama apie Sveikatos reikalų (kadangi mes tokį pavadinimą lyg ir priėmėme) komiteto veiklos kryptis. Tai irgi yra paimta iš šiandien dar veikiančio Statuto apibrėžimo, kuris buvo duodamas Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komiteto veiklos krypčių apibrėžime, kiek tai yra susiję su sveikatos reikalais. Tai irgi yra daugiau mechaninis atidalijimas.
PIRMININKAS. Ar turėjote pastabų ir pasiūlymų?
A.KUBILIUS. Pastabų ir pasiūlymų neturime. Aš siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Galbūt galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimtas. Prašom toliau.
A.KUBILIUS. Ačiū. 12 straipsniui vėl yra techninė pataisa, susijusi su tuo, kad mes keičiame Seimo Pirmininko pavaduotojų skaičių. Mes siūlome 80 straipsnyje išbraukti žodį “trys”, kuris buvo naudojamas Seimo Pirmininko pavaduotojų skaičiui apibrėžti. Dėl to, man atrodo, yra susitarta.
PIRMININKAS. Turbūt galima priimti bendru sutarimu?
A.KUBILIUS. Toliau. 13 straipsnis perkelia tai, kas buvo 25 ir 28 straipsniuose. Tai vėl techninė pataisa - pakeičiamas apibrėžimas, kaip yra sudaroma Seimo valdyba. Siūlome tą redakciją, kuri vėl kartojasi iš prieš tai buvusių straipsnių.
PIRMININKAS. Ar buvo kokių nors pasiūlymų?
A.KUBILIUS. Pasiūlymų nebuvo.
PIRMININKAS. Ar galime priimti bendru sutarimu?
A.KUBILIUS. Taip. 14 straipsnis nustato, kad šie Lietuvos Respublikos Seimo statuto pakeitimai bei papildymai įsigalioja nuo jų priėmimo. Tai irgi techninis straipsnis.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti 14 straipsniui bendru sutarimu, nes mes dar turime grįžti prie 5 straipsnio?
A.KUBILIUS. Taip. Turime grįžti prie 5 straipsnio. Kadangi sutarėme dėl visų komitetų pavadinimų, svarstydami atskirus straipsnius, aš siūlau pritarti ir 5 straipsniui, kuris išvardija visus komitetus, kokie yra Seime.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi buvo abejonių dėl pavadinimų, dabar mes pavieniui priėmėme tuos pavadinimus, tai gal priimkime 5 straipsnį bendru sutarimu? Ar galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Balsuoti? Gerai. Ar nori kas nors kalbėti dėl 5 straipsnio dėl balsavimo motyvų? (Balsas iš salės: Aš norėčiau grįžti prie pono A.Vaišnoro pasiūlymo - Gamtos apsaugos komitetą pavadinti Aplinkos apsaugos komitetu. Čia niekas nesikeičia. Tarptautiniu požiūriu tai yra priimtinesnis pavadinimas, ir būtų...)
A.KUBILIUS. Aš manau, kad mes dabar neturėtume daryti šito pakeitimo, nes tokiu atveju reikia keisti dar vieną straipsnį, kuris apibūdina Gamtos apsaugos komiteto veiklos kryptis. Mes tam nepasiruošę. Bet bendras sutarimas, kad tą dalyką reikia padaryti, yra, ir mes padarysime tai šiek tiek vėliau.
PIRMININKAS. Kas nori kalbėti už arba prieš dėl balsavimo motyvų dėl 5 straipsnio?
M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, mano motyvai buvo pasakyti. Nenoriu jų kartoti dar kartą. Siūlau spręsti balsavimu.
PIRMININKAS. Matyt, tai yra pasisakymas prieš. Ar yra norinčių kalbėti už? Balsuosime. Ar norite kalbėti už? (Balsai salėje) Gerai. Aš girdžiu balsus iš salės, kurie yra už. Pagal Statutą reikia? Gerai, pone Skreby, kalbėkite. Ar jūs už?
K.SKREBYS. Taip, aš noriu paremti šitą straipsnį, nes, kaip jau minėjo pranešėjas ir Seimo Pirmininkas, visi šitie komitetai, nustatant jų funkcijas, jau yra patvirtinti, ir čia iš tiesų yra techninis klausimas juos visus išvardyti. Aš prašau balsuoti už šitą straipsnį.
PIRMININKAS. Ačiū. Pereiname prie balsavimo. 5 straipsnis, balsavus 109 Seimo nariams, iš jų 94 - už, 5 - prieš, susilaikius 10, yra priimtas. Taigi mes pastraipsniui priėmėm visą dokumentą. Dabar pereiname prie viso jo priėmimo. Galbūt yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso? Prašom, pone Pečeliūnai.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Man truputį sukėlė abejonių tas ginčas, kuris vyko dėl 2 straipsnio, kai yra gana įdomiai parašyta: “paprastai Seimo valdyboje yra vienas arba du”. Neaišku, ar paprastai vienas, ar paprastai du, ar vienas yra ne paprastai, ar du yra ne paprastai? Tas pono V.Andriukaičio siūlymas palikti tik du mažumos atstovus su žodeliu “paprastai” išsprendžia visą koliziją. Jeigu būtų paskirtas vienas, na, tai būtų vienas ir būtų dar galimybė ateityje paskirti galbūt antrą. Dabar čia įrašytas toks psichologinis žaidimas, kuris kelia tam tikrą šypseną.
Dėl vieno iš komitetų, kai buvo... atrodo, 10 straipsnis... ne, dabar Statuto 71 straipsnis dėl Teisės ir teisėtvarkos. Aš noriu atkreipti dėmesį, jog jeigu kitų komitetų veiklos sritys apibrėžiamos trimis, keturiais, na, daugiausia šešiais ar devyniais punktais, tai čia yra net 13. Jeigu jūs paskaitysite, kokios bus to komiteto funkcijos, tai, sakykime, nuo “razbaininkų” gaudymo priežiūros iki aukščiausiųjų teisėtvarkos pareigūnų skyrimo priežiūros. Vadinasi, veikla yra labai plati, ir mes iš viso apie tai nekalbėjome, staiga bendru sutarimu priimam. Aš nežinau, ar tas komitetas bus pajėgus visas šias funkcijas atlikti. Tikėkime, kad bus. Bet vis dėlto prie to, aš manau, po mėnesio, kito reikės sugrįžti ir tas funkcijas patikslinti, nes Valstybės ir teisės komitetas, kuris buvo, ir teisėsaugos reikalai, kuriais užsiėmė Nacionalinio saugumo komitetas, nėra vienas ir tas pat. Sudėjus tai į krūvą, man gaila tų žmonių, kurie ten dirbs. Aš remiu šitas pataisas su tom dviem pastabom ir tikiuosi, kad Seimas ateityje sugrįš prie tų dviejų straipsnių, būtent 28 jau dabar naujojo Statuto ir 71. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, pone Pečeliūnai. Jūs kalbėjote už. Ponas J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Seimo statuto pakeitimai ir papildymai reikalingi. Čia buvo minėta, kad jie būtini. Taip pat ne kartą ir pranešėjas kartojo, kad bus grįžtama prie viso Statuto, todėl aš manau, kad visiškai dabar galima pritarti tiems pakeitimams, kurie čia padaryti, ir kviečiu balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas K.Skrebys. Prašom.
K.SKREBYS. Aš norėčiau paremti šio Statuto pataisas, nes iš tikrųjų naujasis Seimas turi pradėti efektyviai dirbti. Tas opozicijos pusės vilkinimas, siekimas kiek galima ilgiau vilkinti Seimo struktūrų formavimą rodo, kad jie iš tikrųjų nėra nusiteikę konstruktyviai dirbti. Aš siūlau balsuoti ir priimti tas pataisas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos! Vis dėlto aš siūlyčiau atsisakyti tų nusibodusių formulių, kai vieni kitus kaltina vilkinimu. Praėjusios kadencijos Seime aš girdėjau tuos žodžius, kuriuos dabar pakartojo K.Skrebys, iš kitos daugumos pusės, todėl norėčiau ieškoti paralelių tarp panašių loginių argumentų. Norėčiau tik įspėti, kad ir pozicija, ir opozicija dirba nuoširdžiai. Iš tikrųjų mano buvo pasiūlymai, kad mūsų Statutas nuo pat pirmųjų dienų būtų kuo demokratiškesnis. Šiuo atveju tiek 1 straipsnis, tiek 2 straipsnis yra esminiai straipsniai, tai ne šiaip sau pakeitimai. Aš niekaip negaliu suprasti, kaip Seimas realizuos formulę “paprastai vienas arba paprastai du”. Vadinasi, jis tai realizuos elementariu būdu - paprastu mechaniniu daugumos balsavimu. Tuo tarpu tai pakankamai jautrus politinis klausimas, kuris turėtų būti reglamentuotas. Netgi ir ta “paprastai” sprendimo procedūra turėtų būti aprašyta, kokia tai yra procedūra: mechaninis balsavimas ar vis dėlto sutarimas, ar vis dėlto opozicinės frakcijos turi teisę žinoti, kad jų pasiūlytas kandidatas nebus balsų dauguma “nupūstas”. Taigi šiuo atveju nei aiškumo, nei demokratijos vystymo kol kas aš neįžiūriu, todėl aš balsuoju prieš.
PIRMININKAS. Leisiu sau mažą pastabą, kad ir egzistuojančiame Seimo statute yra šitas žodis “paprastai”. Aš neprisimenu, ar ponas V.Andriukaitis tada protestavo. Ponas M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos! Reikia labai aiškiai pasakyti, kad šitie žmonės, kurie balsuos už šitą Statutą, didina Seimo valdininkų skaičių. Tai reikia aiškiai pasakyti visiems: ir sau, ir kitiems. Dėl to ir atitinkamos išlaidos, ir atitinkami kiti reikalai. Be to, kadangi nė vienas mano pasiūlymas nebuvo priimtas ir į argumentus nebuvo atsižvelgta, žinoma, aš negalėsiu balsuoti už. Aš pasisakau prieš.
PIRMININKAS. Žodis ponui A.Vaišnorui.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji Seimo nariai! Aš manau, kad iš tikrųjų šituos pakeitimus mes turime padaryti ir kuo greičiau turime pradėti dirbti. Nemanau, kad reikėtų opozicijai gąsdintis dabartinės Seimo, kaip mes esame įpratę sakyti, daugumos, nes skiriasi ne tik mūsų darbo stilius, skiriasi ir mūsų pagrindiniai tikslai. Aš siūlau balsuoti už šiuos Statuto pakeitimus, ir dirbkim toliau.
PIRMININKAS. Ačiū. Žodis ponui Č.Juršėnui.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos! Aš konkrečiai siūliau, kaip galima išspręsti problemą dėl būtinumo kuo greičiau suformuoti Seimo vadovybę ir kaip spręsti principinius struktūrinius pakeitimus. Kadangi mano pasiūlymai nebuvo priimti, ką darysi, lieka tik balsuoti prieš. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, jau kalbėjo 4 - už ir 3 - prieš. Dar yra užsirašę kalbėti 5 Seimo nariai. Ar iš jų kas nori kalbėti prieš? Jūs matote sąrašą. Ponai: K.Kuzminskas, A.Katkus, E.Kunevičienė, V.Einoris, J.Dringelis. Ar nori kas nors iš jų kalbėti būtent prieš, paaiškinti balsavimo motyvus? (Balsai salėje) Nėra. Yra. Atsiprašau, pone Einori.
V.EINORIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš vien dėl to prieš, kad keičiamas Agrarinio komiteto pavadinimas. Iš esmės dėl šito.
PIRMININKAS. Malonu, kad ponas V.Einoris iš dalies - už, iš dalies - prieš, bet vis dėlto prieš. 4 kalbėjo už, 4 - prieš. Mes galime pereiti prie priėmimo. Balsuojame rankas pakeldami už visą Statuto pakeitimų paketą. Padarykime registraciją. Be abejo, teisingai. (Balsai salėje) Taip, taip. Prašau, kad būtų komisija vietoje. Užsiregistravo 115 Seimo narių. Prašom palikti pakeltas rankas tuos, kurie balsuoja už Seimo statuto pakeitimus ir papildymą. Prašom palaikyti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 85.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prašom pakartoti balsavimą prieš. Prieš - 12.
PIRMININKAS. Kas susilaiko?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 18.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 85 Seimo nariams balsavus už, 13 balsavus prieš, 18 susilaikius, Seimo statuto pakeitimai ir papildymas yra priimti.
Mes dirbame vaisingai, bet gerokai ilgiau, negu buvo planuota - 40 minučių ilgiau, negu turėjo būti skirta pirmajai daliai, todėl pertraukos mes, be abejo, nusipelnėm. Rinksimės 12.20 val. Primenu, kad mūsų laukia sūris.
Pertrauka
PIRMININKAS. Mums reikia tęsti posėdį. Aš labai prašau susirinkti į vietas. Labai prašome žurnalistų nebevarginti Seimo narių ir neatitraukti jų nuo tiesioginio darbo, nes Seimo posėdis prasideda. Ponia Pečeliūniene, galima jūsų prašyti?
Gerbiamieji kolegos, pereiname prie 12 darbotvarkės klausimo, t.y. Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojų ir Seimo kanclerio rinkimų. Man tenka teikti šias kandidatūras. Aš pateiksiu visas iš karto, o po to kviesiu kiekvieną atskirai pasakyti, ar jis sutinka kandidatuoti ir, jei bus išrinktas, eiti šias pareigas. Aš prašysiu po to kandidatus po vieną į tribūną. Nors jie turi teisę kalbėti 15 minučių apie save, bet jeigu pavyktų tą prisistatymo laiką sutrumpinti, tai mes šiek tiek pavytume laiką, kurį praradome svarstydami pirmąjį darbotvarkės klausimą.
Taigi mano siūlymas yra toks: Pirmininko pavaduotojais aš siūlau poną Seimo narį A.Kubilių, poną F.Palubinską, poną R.Ozolą ir poną A.Vidžiūną, o į Seimo kanclerio pareigas aš siūlau poną Seimo narį J.Razmą. Dabar prašau į tribūną poną A.Kubilių. Pagal alfabetą.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai! Man didelė garbė būti pasiūlytam Seimo Pirmininko būti jo pavaduotoju. Aš sutinku kandidatuoti į šį postą. Aš neturiu daug ko pasakyti apie save. Man atrodo, daugelis jūsų mane pakankamai gerai pažįstate. Mano biografija yra paprasta ir aiški. Vienas biografijos faktas lemtingai artėja - tai netrukus 40 metų. O daugiau apie save aš tikrai nežinau, ką galėčiau pasakyti, tačiau manau, kad norėčiau išsakyti keletą minčių, kaip aš įsivaizduoju Seimo darbą, parlamento vietą Lietuvoje. Aš manau, kad tos mano mintys gal leis ir jums suprasti, ką aš laikau esminiais šitos srities dalykais.
Pirma. Aš manau, kad iš tikrųjų moderniai Lietuvai yra, be abejo, reikalingas ir modernus parlamentas. Modernus parlamentas, modernus Seimas yra viena iš svarbiausių mūsų jaunos politinės sistemos politinių institucijų. Seimas yra ta diskusijų erdvė, kuri gali praskaidrinti arba apniaukti mūsų politinio gyvenimo klimatą. Seime gimsta naujos politinės jėgos ir miršta pavargusios. Seime savo reputaciją kelia nauji politiniai lyderiai, kiti ją čia praranda. Visi šie procesai yra ypač svarbūs tokioje valstybėje kaip Lietuva, kur politinis gyvenimas tik įžengia į brandos amžių. Dirbdami Seime, dėmesį turime skirti ne tik tam, kiek įstatymų ar nutarimų per mėnesį “pagaminome”.
Antra. Moderni politinė sistema garantuoja stiprią, stabilią ir efektyvią valdžią. Stipri valdžia turi valdyti, bet stipriai valdžiai yra reikalinga stipri opozicija. Tai akivaizdu, nes vieną iš pagrindinių parlamento funkcijų - parlamentinę kontrolę pagal savo prigimtį gali vykdyti tik opozicija. Todėl parlamentinės procedūros turi būti tokios, kad visoms partijoms garantuotų vienodas galimybes pasiekti rinkėjus. Ir tai svarbu ne tik prasidėjus rinkiminei kampanijai, bet ir visos Seimo kadencijos metu, nes realiai darbas Seime iš tikrųjų yra ištisinė rinkimų kampanija. Tai nereiškia, kad stipri valdžia neturi turėti galimybės pasiekti, kad jo programa Seime būtų įgyvendinta. Tai reiškia, kad opozicija ir visi Seimo nariai turi įgyti kur kas didesnių galimybių sekti tai, kas vyksta valstybėje, todėl turi būti labai padidintos Seimo galimybės kaupti ir analizuoti informaciją, ir šia informacija turi turėti galimybę naudotis visi Seimo nariai.
Modernios politinės sistemos pagrindinis variklis yra stiprios partijos. Kaip ir Vakarų demokratinėse valstybėse, taip ir Lietuvoje partijos politinei sistemai darosi svarbesnės už patį parlamentą. Parlamentas vis labiau tampa ta pagrindine valstybės politine scena, kurioje vyksta didžioji partijų diskusija. Diskusijų dvasia turi būti skatinama ir puoselėjama, nes galų gale pagrindinė parlamento funkcija yra informuoti rinkėjus, o ne nuversti Vyriausybę. Todėl kur kas daugiau laiko turi būti skiriama diskusijai, tyrimui, iškėlimui į viešumą, o ne vien tik, sakykime, ritualiniam balsavimui, kurio rezultatai ir taip iš anksto būna žinomi. Parlamentas yra ta pagrindinė vieta, kur žmonės - paprasti rinkėjai - susiliečia su valstybės politine sistema. Iš to, ką dirba parlamentas, apie ką diskutuoja Seimo nariai, pilietis sužino, kuo gyvena jo valstybė. Todėl pagarbos nusipelno ta Vyriausybė, kuri yra pasiruošusi sąmoningai ir paslaugiai atskleisti save parlamentinei priežiūrai, patarimams, kritikai, įtakai ir viešumui, nes tik tokiu keliu eidami galime tikėtis, kad pilietinė visuomenė sąmoningai parems permainas Lietuvoje. Tai toks yra mano požiūris į Seimo darbus ir Seimo vaidmenį. Nenoriu kalbėti apie tai, koks geras pirmininkas aš būsiu, nes manau, kad jums bus labai nesunku palyginti mane su žinomais Atkuriamojo Seimo ir septintojo Seimo pirmininkais. Ir šis lyginimas, deja, matyt, dažnai bus ne mano naudai, nes jaučiu, kad mano liežuvis, anot A.Vidžiūno - “kubilizmas”, yra didžiausias mano priešas. Tačiau esu įsitikinęs, kad Tėvynės sąjunga turi pakankamai politinės valios pasiekti, kad Lietuvos politinė sistema, taip pat ir Seimas žengtų sparčiu modernėjimo keliu, todėl aš ir stoviu čia, šioje tribūnoje.
PIRMININKAS. Ačiū, pone Kubiliau. Dabar yra daug užsirašiusių, kurie nori jūsų paklausti. Pone Salamakinai, jūsų žodis.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pretendente, dirbdami opozicijoje, jūs visuomet būdavote už tai, kad, kai teikiamas kandidatas į aukštus valstybės postus, jo biografija ir kiti duomenys būtų pateikti raštu, būtų dauginami ir pateikti parlamentarams, kad mes sužinotume apie pretendentus plačiau. Dabar mes negavome nė apie vieną pretendentą jokios raštiškos informacijos. Aš neabejoju, kad jūs būsite išrinktas, ir aš tikrai tam pritariu, tačiau ar iš tikrųjų jau praktiškai nebetaikoma, kad raštu pateikiama informacija, ar tik šiuo metu taip daroma?
A.KUBILIUS. Pone Salamakinai, mes stengiamės vykdyti paraidžiui visus Statuto reikalavimus. Aš galiu savo biografiją papasakoti, jeigu jums tai rūpi. Gimiau 1956 m. gruodžio 8 d. Aš raginu jus tai datai ruoštis! (Salėje juokas, plojimai)
PIRMININKAS. Žodis ponui J.Šimėnui.
J.ŠIMĖNAS. Man labai patiko jūsų mintis dėl tokio tobulo parlamento formavimo. Aš norėčiau paklausti: ar jūs būsite tas, kuris stengsis, kad kiekvienas Seimo narys turėtų tam pakankamai geras sąlygas, šiuo atveju ne tik kabinetą, bet ir kompiuterį informacijai registruoti ir dokumentams rengti, ir t.t.? Ar jūs būsite už tai, kad tai galima atlikti per frakcijas ir komitetus? Šiuo atveju aš kiekvieno Seimo nario interesus noriu...
A.KUBILIUS. Sakyčiau, kad tas klausimas ne visai man, kanclerį jūs turėsite... Bet aš manau, kad mes turime stengtis, kad Seimas ir galimybės dirbti Seime neatsiliktų nuo labai sparčiai besivystančios komunikacijų technologijos. Tai yra sąlyga, kad iš tikrųjų mes, kaip aš čia girdžiu vieną repliką iš šitos pusės, kad mes neatitrūktume ir nuo paprastų žmonių.
PIRMININKAS. Žodį klausimui gauna... Ponas A.Katkus, kiek aš prisimenu, buvo... Galima praleisti, taip? Dabar iš tų, kurie liko sąraše, yra L.Sabutis.
L.SABUTIS. Gerbiamasis pretendente, tikrai malonu matyti jus, kaip kandidatą ir galbūt kaip pirmąjį pavaduotoją. Tačiau gal pasakytumėte, ar yra bandoma susitarti, kokias funkcijas Seime vykdys visi pavaduotojai. Ar visi tas pačias, ar atskirai bus tam tikros sritys? Ir konkrečiai pasakykite: koks bus jūsų rūpestis?
A.KUBILIUS. Na, man sunku ką nors pasakyti. Iš tikrųjų mes tokio susitarimo ir pasitarimo dar neturėjome, tai priklausys, be abejo, ir nuo Seimo Pirmininko. Aš manau, kad mes bandysim pasižiūrėti į tai, kaip buvo pasidalytos funkcijos praeitame Seime, kaip tie darbai buvo racionaliai pasiskirstyti. Na, aš matau keletą tokių principinių darbų, kuriuos būtų gerai, kad paimtų vienas ar kitas Seimo Pirmininko pavaduotojas. Sakysime, tai yra ir tarptautiniai Seimo ryšiai, kuriuos reikia vienam iš Seimo Pirmininko pavaduotojų kuruoti.
L.SABUTIS. Savivalda...
A.KUBILIUS. Na, savivalda, kaip jūs minite, pone Sabuti, aš manau, tai daugiau komiteto ir komiteto vadovo reikalas. Be abejo, aš manau, kad mes tikrai su jumis kartu tiems reikalams galim suteikti didelę svarbą, kadangi tikrai toje srityje daug dirbom. Bet yra ir kitų sričių, sakysim, iš principo tai Seimo darbo planavimas, programavimas, kokie įstatymai, kaip turi eiti ir t.t. Tai tie darbai. Aš manau, kažkam vienam reikės labiau prižiūrėti pačią ūkinę veiklą kartu su kancleriu. Aš manau, kad tuos dalykus mes aptarę netrukus pasidalysime.
PIRMININKAS. Pone Vaišnorai, jums žodis.
A.VAIŠNORAS. Na, aš galėčiau atsakyti į pono A.Salamakino klausimą apie A.Kubilių. Aš jį labai seniai pažįstu, atsimenu, kaip jis varė OMON’ą iš Lietuvos. Atsimenu ir tai, kad jis buvo vienas iš pagrindinių oponentų valdančiajai partijai praėjusiame Seime. (Balsai salėje) Nepataikauju. Aš tik norėjau paklausti, kiek jus įkvėpė, sakykim, pono Č.Juršėno, kaip Pirmininko, pavyzdys apsispręsti būti Seimo Pirmininko pavaduotoju arba pono J.Bernatonio pavyzdys?
A.KUBILIUS. Aš manau, kad pavyzdžių yra visokių. Yra ir geresnių, ir galbūt ne tokių gerų. Iš tikrųjų aš manau, kad praeito Seimo patirtis yra vertinga tuo, kad mes žinom, ir kaip reikia elgtis, ir kaip nereikia elgtis. Ta prasme aš tikrai gana atidžiai bandžiau apmąstyti ir buvusio Seimo Pirmininko Č.Juršėno veiklą, ir darbus. Kai kuriose srityse jo veikla, sakyčiau, organizuotumas kėlė pavydą. Aš nenoriu kalbėti apie pavaduotojų veiklą, bet aišku, kad tuos dalykus mes žinom, matėm ir iš to galim daryti išvadas.
PIRMININKAS. Sąraše toliau yra ponas Č.Juršėnas. Paskui aš suteiksiu žodį ponui V.Bogušiui.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, aš neabejoju, kad jūs būsit išrinktas, todėl norėčiau paklausti, ką jūs darysit, jeigu bus taip, kaip buvo mūsų bendro darbo metais, kai jūsų pusės Seimo narys savavališkai užėmė tribūną ir iš jos neišėjo? Jeigu taip, sakykim, atsitiktų dabar, tai ką jūs darytumėt?
A.KUBILIUS. Aš nemanau, kad tą darys ponas Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Tikrai ne, aš to nedarysiu.
A.KUBILIUS. Visos procedūros, ypač šitos procedūros, pone Juršėnai, jūsų ir pono J.Bernatonio pastangomis yra labai detaliai aprašytos Seimo statute. Taigi mes vykdysime Statuto reikalavimus.
PIRMININKAS. Prašom. Žodį gauna ponas V.Bogušis.
V.BOGUŠIS. Daktare Kubiliau, man iš tiesų labai malonu, jog išsipildė mano 1993 m. pranašystės matyti jus kaip kandidatą į Seimo Pirmininko pavaduotojus. Bet vis dėlto aš norėčiau paklausti, kadangi išgirdau modernizmo metmenų programėlę. Todėl norėčiau sužinoti, kaip jūs ruošiatės modernizuoti Seimo darbą arba kas atlikinės tas procedūras. Tarkim, aš manyčiau, kad nebūtinai Pirmininkas turėtų spaudinėti kompiuterio mygtukus. Tai galėtų tam tikras klerkas atlikti. Pakeisti balsų skaičiavimo procedūras ir t.t. Kaip jūs modernizuosite būdamas modernus politikas? Ačiū.
A.KUBILIUS. Visų pirma, kolega Boguši, aš dėkoju už tą mūsų folklore vartojamą epitetą prie Kubiliaus pavardės, bet aš nesu daktaras, tai tą aš turiu pastebėti. Dėl Seimo modernumo aš vis dėlto turiu pastebėti, kad mes nemodernizuosim tiek, kad Seimo nariai galėtų sėdėti kabinete ir tenai balsuoti žiūrėdami televizorių. Aš manau, kad mane modernumo prasme ne tiek domina pačios procedūros, kaip mes balsuosim ir kaip priiminėsim pačius įstatymus, nors ir čia, aš manau, yra daug dalykų, kuriuos reikia taisyti iš esmės ir iš principo. Man asmeniškai labai nepatinka tai, kad paskutinėje stadijoje, paskutiniu momentu mes galim gauti paketą pataisų ir jas pradėti priiminėti praktiškai aklai. Kaip šitą problemą išspręsti, aš manau, mes turėsime diskutuoti. Jeigu mes kalbam apie modernumą, tai aš manau, kad mes turėtume tą darbą pradėti nuo to, ką mes kalbėjome anksčiau ir su kolega R.Ozolu diskutuodami apie tai, kad būtų labai gerai mums susėsti laisvesnėje aplinkoje ir kalbėtis apie parlamentarizmą, parlamentarizmo raidą Lietuvoje ir apie tai, kaip mes įsivaizduojame ėjimą į modernų parlamentą Lietuvoje.
PIRMININKAS. Ačiū, pone Kubiliau. Visi, kurie norėjo jūsų paklausti, paklausė. Galite sėstis. Aš kviečiu į tribūną kitą kandidatą - poną F.Palubinską, primindamas jam, kad pirmiausia mes turime išgirsti apie jo sutikimą kandidatuoti.
F.PALUBINSKAS. Taip, sutinku. Šiek tiek apie save. Kadangi esu naujas Seime, tai, be abejo, apie mane žinote labai mažai. Esu gimęs Baganskų kaime, ir tikriausiai nėra nė vieno Seimo nario, kuris žinotų, kur tas kaimas yra. (Balsai salėje) Man malonu, kad bent vienas žino, kur yra Baganskų kaimas, t.y. tarpmiškėje tarp Ežerėlio ir Višakio Rūdos. Lankiau...
PIRMININKAS. Kauno rajonas.
F.PALUBINSKAS. (...) kaimo gimnaziją. Pagrindinį išsilavinimą gavau Jungtinėse Amerikos Valstijose. Dirbau kaip akademikas Amerikos universitetuose akademiniu vadovu. Taip pat buvau įvairių verslo įmonių bei valdžios agentūrų konsultantas. Dalyvavau Amerikos lietuvių veikloje.
Grįžau į Lietuvą nuolatiniam gyvenimui 1992 m. Prisitaikiau ir daugeliu atžvilgių į dalykus reaguoju kaip ir visi vietiniai. Tačiau nesu pamiršęs savo patirties, kurią įgijau užsienyje. Ir aš tikiuosi, kad bent dalį tos patirties galėsiu perduoti dirbdamas Lietuvoje. Paskutinis darbas, kurį dirbau prieš tapdamas kandidatu į Seimą, - buvau Universiteto vadybos mokymo programos direktorius, jis tęsėsi nuo 1992 m. ir dabar yra baigtas. Dirbdamas Seime, Seimo vadovybėje, jeigu jūs tai patvirtinsite, stengsiuosi, kad būtų įvedama tai, ko, man atrodo, iki šiol trūko. Pavyzdžiui, kad būtų daug daugiau atvirumo Seimo darbe, kad daugiau atvirumo būtų Lietuvos žmonėms, Lietuvos visuomenei, ko Seimas mėgina siekti. Taip pat kad Seimas pasistengtų, kad būtų daug daugiau atvirumo Vyriausybės darbe, kad visuomenė žinotų, ką mūsų Vyriausybė daro ir kodėl. Taip pat norėčiau matyti, kad Seimas ne tik, pavyzdžiui, patvirtintų Vyriausybės biudžetą, bet taip pat stengtųsi kontroliuoti, kad tai, kas patvirtinama, tie įstatymai, kurie priimami, būtų vykdomi. Tiek.
PIRMININKAS. Ačiū, pone Palubinskai. Jūsų nori paklausti aštuoni Seimo nariai. Prašom. Pirmasis - ponas V.Čepas.
V.ČEPAS. Gerbiamasis pretendente, noriu paklausti jūsų galbūt dėl to, kad iš visų čia įrašytų keturių kandidatų į Seimo Pirmininko pavaduotojus jus pažįstu mažiausiai. Mano klausimas labai paprastas. Kaip jūs pats galvojate, kokia jūsų darbinė patirtis ir kokios asmeninės savybės lėmė tai, kad jums yra siūlomas toks aukštas postas? Ačiū.
F.PALUBINSKAS. Kaip Universiteto vadovas turėjau galimybę vadovauti grupėms žmonių ir tai sekėsi neblogai. Aš tikiuosi, kad tai padės ir šiame darbe.
PIRMININKAS. Pone Patackai, jums žodis.
A.V.PATACKAS. Jeigu galima, aš norėčiau kalbėti vėliau. Ne klausti, o kalbėti.
PIRMININKAS. Kažin ar diskusija numatyta.
A.V.PATACKAS. Nebus diskusijos?
PIRMININKAS. Ne. Dėl balsavimo motyvų, be abejo, galėsite kalbėti, bet...
A.V.PATACKAS. Taip, dėl balsavimo motyvų.
PIRMININKAS. Diskusijai reikėtų užsirašyti raštu. Prašom, pone Juršėnai.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pretendente, aš jūsų, dovanokit, norėčiau tiesiai, atvirai paklausti. Kiek jūs šiandien esate susipažinęs su visų galiojančių Lietuvos įstatymų masyvu ir pirmiausia su Seimo statutu, kuris taip pat turi įstatymo galią?
F.PALUBINSKAS. Statuto kopiją esu gavęs, deja, vakar frakcijos susirinkimas tęsėsi labai ilgai ir aš jo nespėjau perskaityti. Taip pat stengsiuosi peržiūrėti ir įstatymus, ypač kai tie įstatymai bus susiję su diskusija Seime.
PIRMININKAS. Aš norėčiau nuo savęs pridurti, kad mes nebūtinai poną F.Palubinską tuoj pat pasodinsim pirmininkauti.
Č.JURŠĖNAS. Tada jo laimė.
PIRMININKAS. Taip. Pone Listavičiau, jums žodis.
J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, noriu paklausti, kokius Seimo procesus kaip Seimo Pirmininko pavaduotojas norėtumėte skatint ir kokius, taip sakant, marinti? Ačiū.
F.PALUBINSKAS. Vieną procesą, kurį norėčiau skatinti, tai dėl paties įstatymų priėmimo. Kiek supratau, jis bent paskutiniu metu nebuvo naudojamas. Man atrodo, kad Seime įstatymai pateikiami labai staigiai ir priimami labai staigiai. Jeigu tai įvyko ir šiandien, tai aš manau, kad ateityje tą praktiką turėtume keisti. Įstatymų projektai turėtų būti pateikiami iš anksto. Galbūt turėtų būti galimybė apklausti suinteresuotus asmenis ir grupes, ką jie galvoja apie tokį įstatymą, kokios yra galimybės tą įstatymą įvykdyti, ir tik gavus visus atsiliepimus, nuomones už jį balsuoti. Tada, aš manau, būtų kur kas mažiau įstatymų pakeitimų, negu tai įvyko per paskutiniuosius ketverius metus.
PIRMININKAS. Pone Boguši, jums žodis.
V.BOGUŠIS. Gerbiamasis kolega, aš įsitikinęs, kad jūs tikrai gerai atstovausite Krikščionių demokratų frakcijai būdamas Seimo Pirmininko pavaduotoju. Tačiau mano klausimas būtų iš kitos srities. Jūs kalbėdamas nieko nepaminėjote apie savo šeimą. Kiek aš žinau, jūs turite šeimą. Ar galite dviem sakiniais apibūdinti, kokia jūsų šeima? Ačiū.
F.PALUBINSKAS. Taip. Mes su žmona Saule esame užauginę 5 vaikus. Vienas iš jų, turiu maloniai pasakyti, sėdi salės gale - tai Aidas Palubinskas. Visi yra baigę aukštąjį mokslą. Dauguma jų jau sukūrę šeimas.
PIRMININKAS. Žodis poniai S.Burbienei.
S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pretendente, jūs minėjote, kad norėtumėte padidinti Seimo darbo viešumą. Gal pasakytumėte, kaip jūs tai įsivaizduojate, nes, kaip suprantate, dauguma posėdžių, išskyrus tuos, kurie buvo tarp rinkimų, yra transliuojami per radiją, yra leidžiamos Seimo kronikos, kur yra taip pat pagrindiniai įvykiai, žurnalistams galima susipažinti, žurnalistai patys sėdi salėje. Galbūt mažiau yra nušviečiamas Seimo komitetų darbas, bet tai, atvirai pasakius, daugiau visuomenės informavimo priemonių atstovų veikla. Ką būtų galima dar padaryti šita linkme, kad suteiktume daugiau viešumo Seimo darbui parodyti?
F.PALUBINSKAS. Aš manau, vien tik ta mintis, kad prieš priimant įstatymą būtų pereitas tam tikras procesas, kai būtų galimybė kalbėti kitiems, o ne vien Seimo nariams apie tą įstatymą, kad būtų tam tikra apklausa, kuri kur kas labiau atvertų Seimo darbą ir, manau, jį padarytų gerokai produktyvesnį. Pripažinkim, jog įstatymai buvo priimami ir, dar Prezidento parašui nenudžiūvus ant to įstatymo, jau buvo siūlomos pataisos. Tai buvo turbūt dėl to, kad dalykai nebuvo apgalvoti.
PIRMININKAS. Suteikdamas žodį paskutiniam iš užsirašiusiųjų - ponui A.Salamakinui, aš dar kartą primenu, kad tie, kurie norės kalbėti vėliau dėl visų kandidatų diskusijoje, turėtų tai padaryti raštu. Sekretoriate galima užsirašyti. Prašom, pone Salamakinai.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pretendente, mano klausimas praktiškai tas pats kaip ir kolegės S.Burbienės. Aš tik norėčiau sulaukti tikslesnio atsakymo. Spauda pas mus yra laisva ir ji pati sprendžia, ką spausdinti, kokias televizijos laidas rodyti, kaip reklamuoti Vyriausybės ir Seimo darbą. Ar jūs numatote kažkokias alternatyvias priemones, kaip reklamuoti Seimą masinėse informacijos priemonėse? Norėčiau žinoti, kaip tai bus įgyvendinama. Jūsų mintis labai gera, jūs esate už viešumą, tačiau sukonkretinkite, kaip tai bus atliekama.
F.PALUBINSKAS. Manau, kad aš iš tikrųjų nesiekčiau reklamuoti Seimą kaip tokį. Aš būčiau labiau linkęs reklamuoti Seimo darbus. Pavyzdžiui, jeigu atskiruose komitetuose vyktų diskusija ir apklausa ir jeigu būtų pakviečiami korespondentai... Bet taip pat yra svarbu, kad ir įvairios suinteresuotos grupės būtų kviečiamos, apklausiamos ir kad jų nuomonių būtų paisoma. Aš manau, kad tada visuomenė labiau domėsis tuo, ką Seimas daro.
PIRMININKAS. Ačiū, pone Palubinskai. Jūs atsakėte į visus klausimus, kuriuos pateikė.
Dabar kviečiu kandidatą užeiti Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigas - poną R.Ozolą.
R.OZOLAS. Gerbiamieji kolegos, aš sutinku kandidatuoti į Seimo Pirmininko pavaduotojo postą ir, jeigu būsiu išrinktas, dirbti Seimo Pirmininko pavaduotoju. Manau, kad darbo Seime tikrai labai daug, organizacinio darbo, kuris galėtų pakeisti iki šiol susiklosčiusią ne visai gerą Seimo darbo tvarką. Bet prieš pasakydamas keletą konkrečių to darbo krypčių, norėčiau pasakyti dėl įstatymų apskritai. Prašome nesupykti, jeigu šiek tiek leisiu sau pafilosofuoti.
Vakar buvo labai gerai pasakyta: įstatymai yra tautos protas. Jų vykdymo prižiūrėtojai yra tautos valia. Aš nemanau, kad bevalė tauta gali turėti tvarkingą gyvenimą, kurio mes visi taip norime. Tačiau, kad tvarka tiktai nuo valios nepriklausytų, kad pati tauta įstatymų norėtų laikytis, iš tiesų jie patys privalo būti protingi.
Įstatymai protingi gali būti tiktai tada, kai jie paremti tam tikrais tautos pripažįstamais principais, išplaukiančiais iš tautos vertybių sistemos. Ir, aišku, įstatymai turi būti tvarkingi, kiekvienas pats savaime aiškus ir neprieštaraujantis vienas kitam apskritai savo įstatymų sistemoje.
PIRMININKAS. Aš noriu paprašyti ponų žurnalistų. Vis dėlto labai prašau - jūs trukdote Seimo posėdžiui. Atsiprašau, pone Ozolai.
R.OZOLAS. O svarbiausia, kad įstatymai reikštų tai, ko norima, kad būtų, kad įstatymai vestų į tikslą, kuris yra už pačių įstatymų ir niekada iki galo negali būti jų išreikštas, tačiau netrukdytų žmonėms to tikslo siekti. Dėl to ne įstatymai turi tapti tikslu, o įstatymų pagalba kuriamas gyvenimas, kuris turi tą tikslą. Deja, šitų akcentų mes labai dažnai nebepastebime arba kasdienybėje prarandame. Daug aplinkybių lemia tai. Tačiau ne tarp paskutiniųjų yra ta, kad įstatymai turi būti patogūs naudoti, aiškūs ir švarūs, tinkami kaip įrankiai ir niekada nepaverčiantys žmonių savo pačių priedėliais. Šia prasme dar tikrai daug ką reikia padaryti, kad savo įstatymus, savo sukurtus ir kuriamus įstatymus galėtume kada nors pavadinti naujuoju Lietuvos statutu. Būčiau laimingas, jeigu galėčiau esmingai prie to darbo prisidėti. Tikrai būčiau nepaprastai laimingas.
Kaip artimiausią uždavinį matau būtinybę pasiekti, kad plenarinių posėdžių salėje būtų, na, iš esmės tiktai balsuojama. Visos pataisos, ypač esmę bent kiek koreguojančios pataisos, būtų aptarinėjamos vėl iš naujo komitetuose. Tada, matyt, tikrai būtų mažiau įstatymų darnos ir tiesos pakenkimo paskutinėse stadijose, kurios tikrai stichiškai veikia visų įstatymų subalansuotumą.
Taip pat siekčiau, kad svarstomi įstatymai būtų kur kas geriau parengti jų informacinės bazės požiūriu ir taip pat, sakyčiau, jų prognozės požiūriu. Mums labai reikia žinoti jau čia, įstatymus priiminėjant, kuo jie taps konkrečiai veikdami gyvenimą. Taip pat būčiau nepaprastai patenkintas, jeigu bent kiek esmingiau pavyktų ten link mūsų visų įstatymų tvarkymą pasukti.
Dėkoju už išklausymą. Esu pasiryžęs atsakyti į visus klausimus.
Galbūt tiktai porą žodžių apie save. Esu tikras Seimo, arba Lietuvos parlamento, senbuvis, ir galbūt ta aplinkybė pateisins tai, jog aš nelaikysiu esant būtina supažindinti su savo biografija.
PIRMININKAS. Ačiū, pone Ozolai, bet kartu jūs neišvengiat pavojaus, kad jūsų gali klausti ir apie biografiją.
R.OZOLAS. Taip, žinau.
PIRMININKAS. Pirmasis, kuris nori klausti, tai ponas A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Aš noriu klausti. Gerbiamasis Seimo senbuvi (iš tiesų jūs toks esate), neseniai vyko toks, švelniai kalbant, nesusipratimas, kai jūs teikėte rekomendaciją poniai A.Aukštikalnienei (ta pavardė visiems žinoma), kai jinai paėmė milijoninį kreditą iš banko. Tas bankas bankrutavo, ir mums iki šiol neaišku, ar kreditas grąžintas. Rekomendacija ten buvo jūsų. Aš noriu jūsų paklausti, ar jūs, kaip būsimasis pareigūnas, toliau rašysite tokias rekomendacijas kaip poniai A.Aukštikalnienei, ar jau kartą pasimokęs, to nebedarysite?
R.OZOLAS. Gerbiamasis kolega, galėčiau ir rimtai atsakyti, bet man atrodo, kad jūsų klausimas šiek tiek primena vakarykštę televizijos laidą.
A.SALAMAKINAS. Kokią laidą?
R.OZOLAS. Reikia žiūrėti informacines laidas. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Žodis ponui J.Listavičiui.
J.LISTAVIČIUS. Pone pretendente, noriu paklausti, ar jūsų pastangos susidoroti su korupcija nebus jums stabdys valdyti Seimo procesus? Ačiū.
PIRMININKAS. Aš labai paprašyčiau, pone Karosai.
R.OZOLAS. Manau, kad savo įsipareigojimus LDDP aukštųjų pareigūnų korumpuotumo klausimais turėčiau atvesti iki galo. Tai neilgai užtruks, o visa kita bus panaudota Seimo darbui gerinti.
PIRMININKAS. Žodis ponui K.Skrebiui.
K.SKREBYS. Pone Ozolai, jūs ką tik patvirtinote, kad iš tiesų garsėjate kaip nuožmus kovotojas prieš korupciją ir ypač mokesčių nemokėjimą, norintis įkurti Nacionalinį tyrimų biurą. Aš prašyčiau jūsų pakomentuoti, tarkim, tokį faktą, kad vienas pilietis, besiverčiantis advokato praktika (mes žinome, kiek dabar kainuoja advokato paslaugos), deklaruoja savo mėnesines pajamas - maždaug 600 Lt per mėnesį. Ar jūs įrašytumėte tokį pilietį į savo partijos kandidatų sąrašą Seimo rinkimuose?
R.OZOLAS. Žinoma, jeigu turėtume tokių duomenų, tai jokiu būdu neįrašytume. Manau, kad per kitus rinkimus į sąrašus įrašomi žmonės bus kur kas geriau “peršviečiami” negu iki šiol, pone Skreby.
PIRMININKAS. Pone Karosai, jums žodis.
J.KAROSAS. Gerbiamasis kolega, ne pirmi metai jūs garsėjate plačiu filosofavimu, kartais jūsų mintis nušoka net į kosmoso platybes. Aš norėčiau paklausti, kaip jūs derinsite šitą savo polinkį su praktišku, labai konkrečiu Seimo Pirmininko pavaduotojo darbu?
R.OZOLAS. Žinoma, tik marksistinė filosofija nieko bendro neturėjo su praktine veikla. Ta filosofija, kurią aš praktikuoju, netrukdo man veikti. (Plojimai salėje)
PIRMININKAS. Aš manau, kad mes turėtume išvengti profesinių diskusijų, kieno filosofija geresnė. (Šurmulys, juokas salėje)
Dabar žodis ponui Č.Juršėnui.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū, kad pasmaginote, bet vis dėlto trijų marksistinių filosofų diskusija yra ypač įdomi. (Šurmulys, juokas salėje) Bet aš noriu paklausti gerbiamojo R.Ozolo to paties, ko ir kito pretendento klausiau. Kiek jis iki šios dienos yra susipažinęs su galiojančiu Seimo statutu ir kaip jis jį pasiryžęs tobulinti?
R.OZOLAS. Iki šiol man neprireikė Seimo statuto, nes ponas Č.Juršėnas tobulai jį diktavo iš prezidiumo. Dabar jį nuosekliai studijuoju ir pasižadu, kad artimiausiu metu pateiksiu labai esminių pataisų, nes matau jo labai aiškų administratyvinį pobūdį.
Č.JURŠĖNAS. Gerai, tinka.
PIRMININKAS. Pone Sabuti, jums žodis.
L.SABUTIS. Gerbiamasis Ozolai, aš beveik jaučiu, ką atsakysite, tačiau norėčiau išgirsti, ar jūs į šias pareigas kandidatuojate ir ateinate kaip eilinis Seimo narys, ar kaip Centro sąjungos pirmininkas?
R.OZOLAS. Aš ateinu kaip Seimo narys ir tikiuosi, kad Seimo statutas nustatys mano statusą jau užėmus tas pareigas, kaip pateikta dabartinėse pataisose. Kiek aš supratau, tai ta problema jau yra išspręsta.
PIRMININKAS. Žodis ponui A.Katkui.
J.A.KATKUS. Kiekvienas Seimo narys turi savo mėgstamą prioritetinę sritį. Kiek žinau, anksčiau tokia jūsų sritis buvo kultūros darbas Lietuvoje, taip pat ir Rytų Lietuvos problemos. Paskutiniuoju metu jūs daugiau dėmesio skyrėte ekonominių nusikaltimų tyrimo klausimams. Rezultatai dar nėra aiškūs. Kokia bus jūsų prioritetinė sritis dabartiniame Seime?
R.OZOLAS. Gerbiamasis Katkau, aš drįsčiau pasakyti, jog esu kareivis ir koviausi ten, kur labiausiai reikėjo. Tačiau aš turiu savo pasirinktą darbo kryptį ir labai aiškias vertybes. Aš manau, kad pagrindinis mūsų ir mano asmeniškai reikalas yra patvarkyti mūsų kompetencijoje esančius darbus taip, jog būtų suteiktos garantijos pagrindinį mūsų rūpestį spręsti mums naudinga linkme - išlaikyti mūsų Lietuvą.
PIRMININKAS. Ponia Aleknaite, jums žodis.
V.ALEKNAITĖABRAMIKIENĖ. Pone pretendente, nors čia nebuvo klausimų apie biografiją, turiu prisipažinti, kad kai kuri jūsų biografijos dalis man yra žinoma, aš jums esu dėkinga už tai, kad 1988 metais birželio 3 dieną pakvietėte mane dalyvauti Sąjūdžio steigiamajame susirinkime. Galbūt dideliu mastu jūsų dėka aš tapau tam tikro istorinio proceso dalyve, už tai jums ačiū. Tačiau mano klausimas labai panašus į pono A.Katkaus. Kiek man žinoma, Respublikos Prezidentas yra jus įgaliojęs realizuoti Nacionalinio tyrimų biuro idėją. Ir man vis dėlto įdomu, ar jūs realizuosite ją būdamas šiose pareigose, ar spręsite šią problemą kaip nors kitaip?
R.OZOLAS. Ačiū. Aš nemanau, kad tuo atveju, jeigu būsiu išrinktas, mano pareigos trukdytų vadovauti Nacionalinio tyrimų biuro dokumentinės bazės rengimui. Jeigu pasirodytų, jog pareigos fiziškai neleidžia tos įstatyminės bazės biurui sukurti rengimą vesti taip, kaip turi būti vedama, žinoma, aš atsisakyčiau. Yra žmonių, kurie gali tuos darbus daryti. Seimo Pirmininko pavaduotojo darbas šiuo atveju yra prioritetinis.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nors klausimams ir atsakymams skirtas laikas baigiasi, bet yra dar 3 Seimo nariai, kurie nori paklausti. Galbūt sutikime, kad jie paklaustų, tik aš noriu prašyti, kad būtų kiek galima trumpesni klausimai.
V.LAPĖ. Gerbiamasis pretendente, neretai įstatymų projektuose susiduria trys nevisiškai pagrindiniai, bet beveik pagrindiniai dalykai: teisingumas, ekonomika ir Seimo grupių interesai. Kaip jūs manote, kam reikėtų skirti ir skirsite didžiausią dėmesį ir pirmenybę?
R.OZOLAS. Manau, kad šituo klausimu diskusijų negali būti. Jeigu įstatymai neteisingi, tai jie paprasčiausiai nereikalingi, todėl prioritetas yra aiškus. Dvasia gimdo ūkį, o ne ūkis gimdo dvasią. Tai yra visiškai aiški tiesa ir dėl to tiesa turi būti įstatymų pamatas, ir įstatymai turi tiesą balansuoti taip, jog ji leistų mums daryti gerovę. Kaip visa tai galima pasiekti, yra konkrečios politikos reikalas, tai yra mūsų, kaip partijos, arba partijų žmonių sugebėjimo dirbti savo partijoje ir su kitomis partijomis, šiuo atveju frakcijomis, reikalai.
PIRMININKAS. Klausimą buvo pateikęs Seimo narys ponas V.Lapė. Dabar žodis klausti suteikiamas ponui V.Andriukaičiui.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis pretendente, aš norėčiau jūsų paklausti štai ko. Mes ką tik patvirtinome Seimo statuto pataisas. Jūs esate tas pirmasis pretendentas iš mažumos (paprastai vienas ar du), taigi jūs esate vienas “iš” ar manote, kad pavyks dar vieną iš mažumos? Ar jūs iš tikrųjų esate opozicijos atstovas?
R.OZOLAS. Pone Andriukaiti, aš nemanau, kad Centro sąjunga yra iš mažumos. Jeigu jūs manote, kad Socialdemokratų partija yra iš mažumos, tai manau, kad čia gal ne visai gerai jūs pats traktuojate savo partiją. Jinai yra iš penkių partijų, kurios nugalėjo.
Šitas terminologinis ginčas, man atrodo, šiek tiek išpūstas. Jeigu būtų galima, tai aš laikyčiau taip, kad aš nesu iš mažumų, ir buvimas Seimo Pirmininko pavaduotoju leistų Centro sąjungai realizuoti tą pozityvią poziciją, kurią jinai paskelbė dar prieš susirenkant Seimui, t.y. leistų veikti kartu su dauguma ir kritikuoti daugumą tada, kai jinai daro neteisingus sprendimus. Tai iš esmės skiriasi nuo jūsų pozicijos ir nuo LDDP pozicijos.
PIRMININKAS. Žodį gauna ponas S.Stačiokas.
S.STAČIOKAS. Aš ryžausi paklausti dėl jūsų teiginių dėl visų įstatymų tobulinimo ir, kaip jūs pareiškėte, subalansavimo bloko. Aš labai pritariu toms jūsų mintims ir noriu paklausti konkrečiai. Kaip jūs savo organizaciniu darbu, jeigu būsite išrinktas, skatinsite įstatymų suderinamumą? Ar jūs remsite iniciatyvas sisteminti Lietuvos teisę, kad būtų sukurta nacionalinė teisės sistema?
R.OZOLAS. Jūsų klausimas yra mano atsakymas. Taip, būtent taip. Jeigu man būtų pritarta, turiu galvoje Seimo Pirmininką ir valdybą, tai aš mielai visų pirma štai ką padaryčiau: sukviesčiau visus suinteresuotus žmones, kad galima būtų pasitarti, ką šita linkme būtina pirmiausia daryti.
PIRMININKAS. Ačiū, pone Ozolai. Jūs atsakėte į visus klausimus. Jūs norite dėl procedūros? Kaip? (Balsas salėje) Tai gal po balsavimo ar posėdžio pabaigoje? Dabar aš kviečiu į tribūną kandidatą Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigoms - poną A.Vidžiūną.
A.VIDŽIŪNAS. Pone Seimo Pirmininke, kolegos Seimo nariai! Aš įsivaizduoju, kad daugeliui jums aš atrodau, pono J.Avyžiaus žodžiais tariant, tas vilkiukas, kuriam dar tik kalasi politiko dantys. Nepaisant to, norėčiau pagrįsti savo sutikimą kandidatuoti į Seimo Pirmininko pavaduotojo vietą ir pasakyti kelis motyvus.
Pirmasis. Vakar rytą Tėvynės sąjungos frakcija išrinko mane savo seniūnu. Tėvynės sąjungos - Lietuvos konservatorių frakcijos nuomonė, gausiausios ir įtakingiausios Seime frakcijos išdiskutuota kolektyvinė mintis ir nuomonė turėtų plačiau pasiekti Seimo vadovybę ir turėtų būti plačiau jai žinoma. Antra vertus, ir Seimo vadovybės planai turėtų būti plačiau žinomi, labiau žinomi ir labiau susieti su įtakingiausia koalicijos frakcija. Žodžiu, savo buvimą Seimo valdyboje grįsčiau tokiu noru ar siekimu labiau susieti frakcijos veiklą ir Tėvynės sąjungos programą vykdančių Seimo narių grupę su Seimo vadovybės planais.
Antrasis dalykas. Valdančiajai koalicijai vienas iš svarbiausių reikalų - tai įstatymų leidžiamosios valdžios ir jos paskirtos Vyriausybės santykiai, kryptingas ir suderintas darbas. Ir ypač esant šių dienų būklei, kai koaliciją formuoja ir Vyriausybėje dirba koalicijos žmonės. Mano supratimu, čia reikėtų šnekėtis ir frakcijos viduje, ir plačiau, kaip galima būtų pagerinti šiuos santykius.
Trečiasis dalykas, ne vien mano, bet ir mūsų frakcijos įsivaizdavimu, - Seimo Pirmininkas turėtų būti truputį aukštesnės politikos žmogus, o ne vien posėdžių vedėjas ir mygtukų spaudytojas. Ano Seimo Pirmininkui tai labai patiko. Mūsų nuomone, to neturėtų būti, ir čia ne vien pono Č.Juršėno įsivaizduojami tolesni mūsų planai, kas ten bus kitų metų pabaigoje, o tiesiog toks planuojamas darbo pasidalijimas.
Dar vienas motyvas. Mano supratimu, geriau pramokęs Statutą, aš galėčiau pasikeisdamas pirmininkauti Seimo posėdžiams. Pripažįstu savo trūkumus, ypač tai, kad esu menkas biurokratas, turiu prastą biurokrato išmanymą. Bet, mano galva, žmogus, buvęs truputį atokiau nuo Seimo rutinos, galėtų Seimo narių ir ypač jo frakcijų darbą padaryti, na, gal garsiai pasakysiu, truputį šiltesnį ar humaniškesnį.
Dabar dėl tų įvairių šio posto lengvatų. Nemiela klausyti, kai esi vos ne tas žmogus, įvairių postų gausinimo ir įvairių lengvatų palaikytojas. Aš tiktai tiek noriu pasakyti, kad viskas yra Seimo rankose, ir jeigu aš būčiau išrinktas, aš atsisakau pirmiausia visokių vairuotojų, visokių padėjėjų ir kitų patogumų. Jeigu mano frakcijos kolegos manys, ir ypač kairioji pusė manys, kad nereikėtų ir kitokių ypatingų priedų, su kuriais aš nesu susipažinęs dar iki šiol, aš pasirengęs atsisakyti ir jų. Mano supratimu, svarbu dirbti, o ne šnekėti apie tai, kiek tu daugiau litų gausi.
Tokios mano mintys. Pone Pirmininke ir kolegos, aš esu pasirengęs būti siūlomas į Seimo Pirmininko pavaduotojo vietą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, pone Vidžiūnai, kad jūs nepamiršote pasakyti, jog jūs sutinkate, pabaigoje jūs tai pasakėte. Dabar jūsų nori paklausti daug Seimo narių. Pirmiausia ponas V.Bogušis.
V.BOGUŠIS. Gerbiamasis kolega, aš norėčiau paklausti dėl kalbos bėdų. Tarkim, į jus kreipsimės dėl netaisyklingo kirčiavimo ar blogos sakinių konstrukcijos, tai jūs taisysit ar išklausysit, ar žiūrėsit į formą, ar į turinį? Ačiū.
A.VIDŽIŪNAS. Mano įsivaizdavimu, kalbos kultūra ir ypač Seimo kalba turėtų būti ne baigtinis taisyklių rinkinys, o pastanga geriau norėti kalbėti. Aš matau tas pastangas ir džiaugiuosi, kad yra...
V.BOGUŠIS. Ar aš klaidų nepridariau klausdamas?
A.VIDŽIŪNAS. Bet, mano supratimu, keiktis iš Seimo tribūnos ar Seimo rūmuose nereikėtų, ir į šiuos dalykus aš visuomet atkreipsiu dėmesį.
PIRMININKAS. Labai skatinsim šitą jūsų veiklą, pone Vidžiūnai. O dabar žodį gauna ponas K.Kryževičius.
K.V.KRYŽEVIČIUS. Pone pretendente, mes nė iš vieno pretendento šiandien neišgirdome nuomonės apie Seimo narių atsakomybę ir pareigą lankant Seimo plenarinius posėdžius ir komitetų posėdžius. Norėčiau jūsų paklausti, ar ir jūs toleruosite tą buvusią mūsų Seimo tvarką, kai buvo atsakoma, jog įstatymui priimti pakanka trijų Seimo narių?
A.VIDŽIŪNAS. Jūs paklausėt, ir jau yra aiškus atsakymas. Manau, kad tai ne vien mano nuomonė, čia visos Lietuvos ir mus, Seimo narius, rinkusių žmonių nuomonė, kad Seimo institucija, įstatymų leidžiamosios valdžios institucija neturėtų būti trijų žmonių ar “trojkos” pasisėdėjimo vieta. Ir mūsų frakcijoje šnekėta, kad mūsų frakcijos narių posėdžių lankymas turėtų būti griežtesnis. Aš pirmiausia šneku apie dešiniąją pusę. Mano supratimu, ir kitos frakcijos turėtų savo viduje susitvarkyti. Na, o Seimo vadovybė, žinoma, turėtų būti griežtesnė nelankančių Seimo posėdžių Seimo narių atžvilgiu.
PIRMININKAS. Žodį gauna ponas J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pretendente, frakcijos seniūnas, Seimo Pirmininko pavaduotojas, televizijos laidos vedėjas ir dar kai kas... Ar neprimena devynių amatų ir dar kai ko? Ačiū.
A.VIDŽIŪNAS. Jūs suplakėte buvusius dalykus ir esamus dalykus. Buvę ir esami dalykai primena tai. Bet aš manau, kad veiklos sritys, prioritetai ir pirmenybė dabar yra teikiama šitiems dalykams - posėdžiams ir Seimo darbui.
PIRMININKAS. Pone Mincevičiau, prašom klausti.
G.J.MINCEVIČIUS. Gerbiamasis pretendente, aš šį klausimą norėjau pateikti gerbiamajam R.Ozolui, bet nespėjau užsirašyti. Taigi jūsų noriu paklausti irgi kaip pretendento į Seimo Pirmininko pavaduotojus. Gerbiamasis R.Ozolas sakė, kad reikės daug kur keisti Seimo statutą ir kad stengsis taip organizuoti Seimo darbą, kad plenarinio posėdžio salėje vyktų tik balsavimai. Žinoma, šito gal iki galo įgyvendinti ir nepavyktų, bet kokia jūsų nuomonė, o gal ir kitų pretendentų, apie tokią tvarką, kuri egzistuoja daugelyje Europos parlamentų, kai balsavimai dėl dokumentų priėmimo vyksta posėdžio pradžioje? Dieną vyksta svarstymai, aptarimai, pateikimai, o balsavimai dėl dokumentų priėmimo vyksta iš ryto, 10 val., posėdžio pradžioje.
A.VIDŽIŪNAS. Aš manau, kad tai Seimo valdybos ir viso Seimo nuomonė. Manau, kad bus progos apie tai pasišnekėti, ir jeigu bus sutarta, bus galima pritarti.
PIRMININKAS. Pone Pronckau, jums žodis.
M.PRONCKUS. Gerbiamasis pretendente, kaip jūs žiūrit į žemaičių kalbą ir ar jūs nemanot, kad ją Seime būtų galima įteisinti kaip antrąją kalbą?
A.VIDŽIŪNAS. Atleiskit, aš neišgirdau. (Balsai salėje) Aš galiu pasakyti tiktai oficialiai. Tarmės yra labai gerai, bet oficialioje aplinkoje, o Seimas yra oficiali aplinka, turėtų būti vartojama oficialioji kalbos forma.
PIRMININKAS. Pone Čepai, jums žodis.
V.ČEPAS. Gerbiamasis pretendente, jūs čia išdėstėt tokias mintis, kurios mane truputį nustebino. Visų pirma, kad jūs atsisakysit viso to, kas jums priklauso pagal Seimo statutą: automobilio, vairuotojo, padėjėjų. Automobilio, atsiprašau, ne, bet visų kitų lengvatų, kurios jums tikrai priklauso. Aš noriu pasakyti, kad, matyt, daugeliui Seimo narių nerūpi tai, ko jūs atsisakysit, bet rūpi tai, kaip jūs dirbsit, ką pasieksit. Manau, kad jums nereikėtų atsisakyti, kaip tik reikėtų tai, kas priklauso, imti ir naudotis visų mūsų labui. Taigi mano klausimas toks: ar aš jūsų neįtikinau?
A.VIDŽIŪNAS. Pone Vytautai Čepai, kolega Čepai, čia mūsų bėda, kad dažnai girdim tai, ką norim girdėti, o ne tai, kas sakoma. Atleiskit. Aš tikrai nesakiau, kad atsisakysiu visų Seimo lengvatų, tų normaliųjų, skiriamų eiliniams Seimo nariams. Aš kalbėjau apie tai, kad man visiškai nebūtinos tos lengvatos, jeigu jūs nutarsit, skiriamos Seimo Pirmininko ketvirtajam pavaduotojui. Antra, aš apie tai kalbėjau todėl, kad visiškai nebuvo iš esmės kalbama apie tai, ar gerai, ar blogai keturi pavaduotojai, o labiausiai kairiosios pusės buvo akcentuojami šitie socialinio teisingumo ir visi kiti dalykai, kurie ypač girdimi neturtingoje Lietuvoje. Tik dėl to kalbėjau apie tai. Ačiū.
PIRMININKAS. Pone Zuoza, jums žodis.
R.ZUOZA. Gerbiamasis pretendente, jūs turite puikią įvairių renginių vedimo ir organizavimo praktiką. Tai labai puiku. Kokie būtų jūsų pirmieji punktai, kaip reikėtų gerinti Seimo posėdžių vedimo ir Seimo darbo tvarką, nors keletą jų? Ačiū.
A.VIDŽIŪNAS. Pirmas dalykas. Visi Seimo nariai, kiek galėdami, turėtų dalyvauti posėdžiuose. Antra, visi Seimo nariai turėtų daugiau diskutuoti komitetuose, o ne čia triukšmauti, kartais ir iš mūsų pusės, ir iš kairės pusės. Dar vienas dalykas. Čia turėtų būti kalbama ne daugiau apie formaliuosius dalykus, nors Seimo statutas yra ypač svarbu, o apie kardinaliuosius dalykus. Ir daugybė kitų dalykų, apie kuriuos mes valdyboje susirinkę pasišnekėsim ir susitarsim.
PIRMININKAS. Pone Juršėnai, jums žodis.
Č.JURŠĖNAS. Taigi, mielasis kolega, mielasis pretendente, išties esminis klausimas: o jums pačiam neatrodo, kad bus per daug pavaduotojų?
A.VIDŽIŪNAS. Sunku sakyti, kai esi vienas iš tų pavaduotojų. Pagal mūsų frakcijos įsivaizdavimą tai, kaip bus planuojamas Seimo ir Vyriausybės darbas, man neatrodo, kad keturių pavaduotojų bus per daug.
Č.JURŠĖNAS. Malonu.
PIRMININKAS. Žodis poniai V.Aleknaitei.
V.ALEKNAITĖABRAMIKIENĖ. Dėkui. Gerbiamajam ponui A.Vidžiūnui, zanavykui, turiu perduoti kuo geriausius žemaičių iš Tauragės linkėjimus. Jie jus myli, jumis žavisi pirmiausia kaip laidos vedėju. Sakykit, ar šiose pareigose - laidos vedėjo - Lietuva jus praranda?
A.VIDŽIŪNAS. Jeigu rimtai, tai Seimas yra pati rimčiausia Lietuvos įstaiga, jeigu juokais, tai čia taip pat yra žaidimo elementų.
PIRMININKAS. Pone Karosai, jums žodis.
J.KAROSAS. Gerbiamasis pretendente, rinkimų kampanijos metu man teko dalyvauti kartu viename susitikime Kudirkos Naumiestyje. Ten jūs kalbėdamas apie savo, kaip būsimojo Seimo nario, programinius dalykus kėlėt vieną iš tezių, kuri buvo keliama visų konservatorių programoje, būtent lėšų taupymą, etatų ir institucijų mažinimą. Dabar jūs esat institucijų plėtimo šalininkas. Kodėl įvyko tokia metamorfozė?
A.VIDŽIŪNAS. Kolega Karosai, ten buvo šnekėta taip. Aš manau, kad ir kalbant apie Prezidentą buvo klausiama, ar ne per daug jis išleidžia pinigų. Aš sakiau, ne, jeigu jis išleidžia milijoną, tai yra bėda, kad paprasti žmonės nejaučia pagerėjimo iš to milijono. Aš sakiau, geriau mes išleiskim 10 mln., tegul mūsų Prezidentas išleidžia, bet kad valstybė pajustų, jog jis savo lengvatinėmis sutartimis, kreditais ir kitais dalykais parneša ant savo pečių Lietuvai ir paprastam žmogui gerumo. Mano supratimu, vienas postas čia yra ne tiek svarbu, kiek trys ar keturios ministerijos.
PIRMININKAS. Ačiū, pone Vidžiūnai. Poniai R.Rastauskienei sutaupius truputį laiko, klausiančiųjų sąrašas yra baigtas. Aš kviečiu į tribūną kandidatą Seimo kanclerio pareigoms - Seimo narį poną J.Razmą.
J.RAZMA. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, pirmiausia aš taip pat noriu pasakyti, kad sutinku tapti Seimo kancleriu, tačiau prašyčiau iš karto atkreipti dėmesį į vieną aplinkybę. Mes prieš tai aptarėm kandidatūras į Seimo vadovus. Tuo tarpu aš noriu pabrėžti, kad aš pretenduoju tapti ne vadovu, o jūsų nuolankiu tarnu. Nes jeigu jūs skaitėt Statutą, kancleris iš tikrųjų beveik niekada nevadovauja, o tik atlieka parengiamuosius darbus, seka įvairias procedūras, užtikrina tvarkingą dokumentų rengimą ir jų judėjimą.
Taigi keletą žodžių apie mano sugebėjimą atlikti šį darbą. Turiu pasakyti, kad per savo kuklią biografiją pastaraisiais metais panašių darbų teko dirbti, žinoma, tik šiek tiek žemesniu lygiu. 19911992 m. aš buvau Ministro Pirmininko patarėjas, dirbau Vyriausybės aparate. Pastaraisiais metais esu Vilniaus miesto valdybos narys, taip pat pagal mūsų tarpusavio darbo pasidalijimą esu atsakingas už tarybos dokumentų rengimo priežiūrą. Iki šiol nebuvo atvejo, kad tektų tuos priimtus tarybos dokumentus keisti, tvarkyti, todėl drįstu teigti, kad jie buvo rengiami tvarkingai.
Dėl užsienio kalbos. Tai, matyt, irgi svarbu kiekvienam iš mūsų. Galiu susikalbėti angliškai, nors nedrįsčiau teigti, kad gerai moku anglų kalbą. Taigi turiu vilties, kad užteks tų sugebėjimų atlikti šias pareigas.
Apie keletą galbūt man rūpimų dalykų, jeigu taip atsitiktų, kad tapčiau Seimo kancleriu. Pirmiausia noriu pabrėžti, kad aš labai aiškiai suvokiu, jog Seimas, jo aparatas yra išlaikomas už mokesčių mokėtojų pinigus. Pirmiausia, ką padaryčiau, tai labai atidžiai peržiūrėčiau buvusias praėjusio laikotarpio išlaidas ir atitinkamai koreguočiau siūlymus dėl kitų metų Seimo kanceliarijos ir kitų išlaidų. Manyčiau, kad galima atsisakyti kai kurių ūkinių padalinių ar patalpų, jeigu yra racionalesnių būdų aptarnauti Seimą. Bet į tuos konkrečius klausimus, žinoma, šiandien dar nesu pasirengęs atsakyti visai tiksliai.
Buvo čia kalbėta, kad svarbu aprūpinti Seimo narius kompiuteriais. Aš su tuo visiškai sutinku. Truputį teko domėtis, koks dabar tas kompiuterių ūkis. Vis dėlto reikėtų siekti gerokai jį atnaujinti ir padaryti taip, kad Seimo nariams būtų labai patogios galimybės naudotis tais kompiuteriais, gauti reikiamą informaciją.
Dėl kadrų pertvarkymo. Nemanau, kad čia tektų daryti esminius pertvarkymus. Taip pat reikėtų pabrėžti, kad vienas kancleris šiuo atveju mažai ką sprendžia. Pagrindinius sprendimus priima Seimo valdyba. Kancleris gali būti tik iniciatorius. Be abejo, aš nemanau, kad yra geras reiškinys, jog šiuo metu, kol vyksta valdžios pasikeitimai, yra atleidžiami, priimami darbuotojai. Būtų buvę geriau, jeigu būtų šiek tiek lukterta su tais dalykais. Nemanau, kad buvo būtina skubėti išduodant buvusiems Seimo vadovams nuolatinius leidimus visiems 1997 m. Be abejo, norėčiau pasiekti, kad Seimo aparatas dirbtų šiek tiek drausmingiau, būtų labiau pasitempęs. Visai normalu būtų, kad kiekvienas darbuotojas turėtų prisisegęs kortelę su savo pavarde, kad neradus darbuotojo darbo vietoje mes rastume užrašą, kur jis išvykęs ir kada grįš, ir panašiai. Tai yra elementarūs dalykai, bet, manyčiau, reikia jų siekti. Gal trumpai tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Pone Jurgi Razma, jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Ir aš suteikiu žodį ponui Č.Juršėnui.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pretendente, noriu pasakyti, kad man išties malonu, jog iš visų pretendentų į šias aukštas pareigas Seime jūs, kaip man atrodo, geriausiai įsivaizduojat savo darbų apimtį ir savo kompetencijos ribas. Bet vis dėlto norėčiau paklausti vieno dalyko. Kokie, jūsų nuomone, svarbiausi darbai, t.y. ką pirmiausia, kai jūs pradėsit eiti pareigas, turėtumėt daryti, ką taisyti, lyginant su buvusiu Seimu?
J.RAZMA. Gal Seimo taisymas, drįsčiau teigti, man per didelis uždavinys.
Pirmas mano uždavinys - kuo greičiau aprūpinti Seimo narius patalpomis, rasti tokius variantus, kad jie jaustųsi patogiai, jog tas Seimo narys, kuris planuoja dirbti kartu su padėjėju, gautų šiek tiek didesnį kabinetą ir pan., kad gautų patalpas frakcijos ir t.t. Tai yra, kad visi jaustųsi patogiai ir galėtų negaišdami laiko dėl įvairių techninių problemų dirbti pagrindinį savo darbą.
PIRMININKAS. Ponia Burbiene, jums žodis.
S.BURBIENĖ. Ačiū. Gerbiamasis pretendente, man atrodo, jūs šiek tiek dabar kuklinatės sakydamas, kad Seimą taisyti gal ne jūsų jėgoms. Man atrodo, kaip tik jūsų partijos plakate buvo pagrindinis užrašas - “Pataisykime Seimą!” Bet mano klausimas būtų toks. Jūs atėjote iš savivaldybės. Dabar teisingai paminėjote, kad reikia taupyti lėšas. Ar nepasikartos Seime Vilniaus savivaldybės atvejis, kai teismai grąžino tarnautojus į darbą, kadangi jie neteisėtai buvo atleisti, ir jiems reikėjo išmokėti nemažas sumas? Ar nepasikartos tai?
J.RAZMA. Nemanau, kad tokia galimybė egzistuotų. Kiek aš pažįstu Seimo aparato darbuotojus, tikrai turiu pabrėžti, kad tai yra kvalifikuoti, pareigingi žmonės, ir nemanau, jog čia galimi dažni atleidimai.
PIRMININKAS. Aš pridursiu, kad taisyti Seimą buvo kviečiami rinkėjai, ir jie atsiliepė į tą kvietimą. Prašom, ponia Šiauliene, jums žodis.
I.ŠIAULIENĖ. Ačiū. Gerbiamasis pretendente, buvo malonu girdėti, kad jūs suvokiate savo, kaip kanclerio, paskirtį, ir tai, kad jūs pasakėte, jog būsite nuolankus Seimo narių tarnas. Aš norėčiau pasidomėti, ar visiems sugebėsite būti nuolankus tarnas? Ar nebus atskiriama pozicija ir opozicija?
Norėčiau jums pasakyti kaip kancleriui, kadangi jūs būsite atsakingas už visų dokumentų projektų rengimą. Kai buvusiame Seime būdavo pristatomi pretendentai kokioms nors pareigybėms, būdavo platinami trumpi biografiniai duomenys. Labai gaila, kad mes nieko daugiau apie jus nežinome. Tik tiek, ką jūs pats pasakėte. Ačiū.
J.RAZMA. Tikrai pasižadu, kad dirbdamas niekada neskirstysiu Seimo narių į frakcijas. O dėl šitų pastabų aš visiškai sutinku. Galbūt viena iš priežasčių, dėl kurios yra tam tikrų nesklandumų pirmuose posėdžiuose, yra ta, kad nėra išrinkto Seimo kanclerio.
PIRMININKAS. Pone Beinortai, jums žodis.
J.BEINORTAS. Gerbiamasis pretendente, dvi paskutines kadencijas Seimo kancleris dažniausiai turėdavo standartinį atsakymą - nebėra iš ko. Matyt, pinigų arba lėšų stygius įgyvendinant tam tikrus projektus lydės ir šį, trečiąjį Seimą, ir jus, einant pareigas. Man regis, kad vienas iš didesnių mūsų prieštaravimų yra tas, kad mes norime gauti daugiau informacijos, daugiau jos vartoti, o ta informacija kainuoja, ir mums ta kaina sumažina kitas galimybes. Ar jūs turite kokią nors idėją arba planą, kaip visose Lietuvos biudžetinėse institucijose gaunamą informaciją pigiau ir operatyviau pasidalyti tarpusavyje? Turiu omenyje, kad nebūtų dubliuojama įvairių analitinių skyrių, esančių Vyriausybėje ir Seime, o taip pat kitose institucijose, informacija, o būtent taupoma dalijantis informacija.
J.RAZMA. Taip, tai vienas iš tų konkrečių dalykų, apie kuriuos aš taip pat galvojau. Iš tikrųjų reikia peržiūrėti, kokią informacijos analizę atlieka ministerijos, ypač Užsienio reikalų ministerija, mūsų analizės skyriai, Vyriausybės aparatas, kitos institucijos. Iš tikrųjų yra nepateisinamas pinigų leidimas, dubliuojant šitą darbą. Galimas su tuo susijęs tam tikras padalinių pertvarkymas, jeigu tikrai vyksta dubliavimas. O iš tikrųjų šiais laikais operatyviai ir patogiai perduoti informaciją iš vieno padalinio, iš vienos vyriausybinės institucijos į kitą nėra jokių problemų. Ačiū.
PIRMININKAS. Paskutinysis, užsirašęs klausti, ponas L.Sabutis. Prašom.
L.SABUTIS. Norėčiau palinkėti tik sėkmės J.Razmai. Noriu paklausti, kurią valandą pradėsite ir baigsite darbo dieną, kaip pasirūpinsite, kad mūsų žmonės iš anksto žinotų apie pateikiamus projektus ir svarstymus Seime?
J.RAZMA. Dėl darbo dienos pradžios turbūt aiškiau. Tai, matyt, bus apie pusę devynių, jeigu ne aštuntą, o dėl pabaigos šiuo metu atsakyti bus sunkoka.
Apie projektus sužinoti yra labai paprasta, juos reikia rasti dėžutėse arba posėdžių salėje. Kitų būdų čia, matyt, negali būti.
PIRMININKAS. Ačiū, pone Razma. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, mes pereiname prie kito etapo, t.y. diskusijos, kuriai užsirašė 4 Seimo nariai. Pirmasis kalbės ponas A.Patackas. 5 minutės. Jeigu galima trumpiau, būtų labai gerai.
A.V.PATACKAS. Gerbiamieji kolegos, kalbėti norėčiau dėl dviejų kandidatūrų. Pirmoji - pono F.Palubinsko kandidatūra, o antroji - Seimo kanclerio. Ne tiek dėl pavardės ir personalijos, kiek dėl pačios pareigybės.
Dėl pirmojo. Su ponu F.Palubinsku man teko susipažinti rinkimų kampanijos metu. Kaip žinote, Kaune ji praėjo labai originaliai, neįprastai ir, aš manau, tokia patirtis, kitoks požiūris, kitokia kultūra mūsų Seimo darbe būtų pageidautina. Požiūris iš šalies į tuos dalykus, kurie mums, verdantiems savo sultyse, atrodo visai aiškūs ir savaime suprantami, būtų sveikintinas ir pageidautinas. Tuo labiau kad ponas F.Palubinskas visas kvalifikacijas turi. Turi patirties, kadangi dirbo akademinį darbą, taip pat administracijoje. Patirtį, kurią mes turėjome iki šiol iš mūsų tėvynainių amerikiečių praeitame Seime, pavadinčiau, švelniai tariant, egzotiška. Iš tiesų jos nebuvo. Taigi sveikintina šita kandidatūra. Ponas F.Palubinskas yra, amerikietiškai tariant, (...) ir, aš manau, jis turi galimybių įrodyti, kad šita kultūra sugeba prisitaikyti prie bet kokios kitos. Tai būtų įdomus eksperimentas, kurį reikia palaikyti.
Dabar dėl antrojo - dėl Seimo kanclerio. Aš norėčiau pasakyti vieną pageidavimą Seimo kancleriui ir Seimo Pirmininkui. Kad sutaupyčiau laiko, aš tiesiog perskaitysiu lyg ir pareiškimą, kurį vėliau įteiksiu Seimo kanceliarijai.
“Lietuvos Respublikos Seimo rūmai turi ne tik darbo, bet ir reprezentacinę paskirtį. Parlamentų, turinčių seną ir gilią tradiciją, interjere atsispindi valstybės istorija, jos tęstinumas. Tuo tarpu mūsų Seimas savo interjeru, ypač per paskutinius ketverius metus, labiau primena provincialų partijos komitetą. Prieš porą metų grupė Seimo narių kreipėsi į Seimo Pirmininką siūlydami, kad reikia susitarti su muziejais ir Seimo interjerą papuošti ir įprasminti istoriniais paveikslais bei kita istorine atributika. Aišku, užtikrinus istorinių vertybių apsaugą. Deja, nors buvo žadėta ir, berods, pradėta, bet padaryta nebuvo. Naujasis Seimas turėtų pradėti darbą naujoje, giliau istoriškai įprasmintoje aplinkoje. Manau, tai labai padėtų mūsų darbui, padėtų suvokti ne tik kasdienę, bet ir istorinę parlamentarų atsakomybę.”
PIRMININKAS. Ačiū ponui A.Patackui. Dabar kalbės ponas A.Stasiškis.
A.N.STASIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, čia visos penkios pavardės, kurios buvo pasiūlytos kaip keturi kandidatai pavaduotojų pareigoms ir į kanclerio vietą. Aš išklausiau visų atsakymus, visų kalbas ir noriu pasakyti, kad man jie padarė labai gerą įspūdį. Tai pirmiausia iš tikrųjų kažkas naujo, kažkoks nuoširdus siekimas mūsų Lietuvos parlamentą - Seimą padaryti šiuolaikinį. Suprantama, tai bus nelengvas darbas ir tai priklausys nuo mūsų visų pastangų, tačiau pirmiausia nuo tų žmonių, kurie vadovauja, priklausys mūsų darbo sėkmė ir mūsų parlamento įvaizdis.
Aš klausydamasis pasižymėjau keletą momentų, kurie, man atrodo, yra svarbūs, charakterizuojant visų šių žmonių požiūrį į būsimas pareigas. Aš jau minėjau modernų parlamento įvaizdį. Čia jau prieš tai kalbėjęs kolega minėjo pono F.Palubinsko galimą labai naudingą įnašą. Aš pritariu šiai nuomonei. Mums ypač stinga vakarietiškos demokratijos patirties. Ne tik svarbu, kad ateina žmogus, turintis vadovavimo patirtį, bet žmogaus, pragyvenusio savo amžių Vakarų pasaulyje, buvimas mums yra neįkainojamas. Galų gale mes visi turime kokiu nors būdu atsikratyti sovietinių “štampų”, tos vergovinės santvarkos “štampų”, kurie “sėdi” ir mūsų elgesyje, ir mūsų smegeninėje. Tai nelengvas procesas ne tik tiems, kurie ideologiškai yra ištikimi, bet ir kiekvienam iš mūsų.
Man patiko visų šių žmonių atvirumas naujovėms, pastangos siekti geresnės tvarkos, racionalesnės tvarkos, solidesnio įstatymų projektų svarstymo. Tai, manau, leidžia tikėtis, kad Seimo darbas pasuks racionalesne ir geresne kryptimi.
Kandidatas į kanclerius irgi. Jis pasakė labai paprastas savo darbo detales, bet iš jų išryškėja labai svarbus ir, sakyčiau, būdingas bruožas - tai reiklumas savo darbui, savo pareigoms ir visiems kitiems, kurie atlieka savo pareigas. Tai nemenkas ir netgi didelės vertės bruožas. Todėl aš Tėvynės sąjungos frakcijos vardu pritariu visoms pasiūlytoms kandidatūroms ir kviečiu visus balsuoti už jas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū ponui A.Stasiškiui. Dabar žodis suteikiamas ponui Č.Juršėnui.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos, iš tiesų pateiktos kandidatūros yra įdomios vienu ar kitu aspektu. Tiesa, vienus labiau pažįstame, kitus - mažiau, o kai jie eis savo pareigas, tai neišvengiamai atsiskleis iš įvairių pusių ir mes juos tikrai geriau pažinsime. Aš norėčiau tik palinkėti jiems dirbti šį labai sunkų ir atsakingą darbą kantriai, ramiai ir su humoru. Tai tikrai pagelbės jiems patiems ir mums bus lengviau ištverti ilgus ir kartais nuobodžius posėdžius.
Aš taip pat palinkėčiau gerbiamiesiems kolegoms (kurių išrinkimu neabejoju) pradėti darbą iš tikrųjų pasiruošus. Gal ir nesmagus buvo mano klausimas dėl Statuto, dėl įstatymų, bet kaip mes galime dirbti jų nesupratę ir kai kur netgi neišmokę atmintinai? Kitaip neįmanoma dirbti. Bus nuolatinė improvizacija ir tam tikra prasme parlamento darbo profanavimas. Aš tikiuosi, kad šito nebus, kad iš pradžių pirmininkaus labiau pasiruošę, o tie, kurie mažiau pasiruošę ar buvo nutolę nuo šitų reikalų, iš tiesų labai sparčiai išmoks tai profesionaliai, grakščiai ir su humoru daryti. Taigi aš linkiu jiems visiems sėkmės, linkiu atidaus, kruopštaus darbo ir, žinoma, tinkamo pasiruošimo.
Baigdamas negaliu nereaguoti į vieną diskusiją, kuri buvo klausinėjant vieną iš pretendentų. Tai vis tas pats daugumos ir mažumos santykis būsimoje Seimo vadovybėje. Taigi iš tiesų gerbiamasis R.Ozolas kam atstovauja? Daugumai, tai tikrajai daugumai ar kokiai naujai kvazidaugumai? Kam atstovauja? Jeigu iš tikrųjų atstovauja, tai tada kur tie mažumos atstovai? Jeigu neatstovauja, tada iškyla tam tikrų keblumų ir, tikiuosi, vis dėlto tai bus tinkamai paaiškinta. Jeigu vienas variantas, tada reikia, vykdant ką tik mūsų priimtą įstatymo pataisą, tikro bent vieno mažumos atstovo. O jeigu yra kitaip, tai irgi reikia aiškiai pasakyti.
Kieno atstovas yra gerbiamasis R.Ozolas? Daugumos ar mažumos? Ar per vidurį? Per vidurį? (Balsai salėje) Na, tai irgi atsakymas.
PIRMININKAS. Ačiū ponui Č.Juršėnui. Debatų mes nepradedame su sale. Kviečiu paskutinį užsirašiusį kalbėti - Seimo narį poną K.Bobelį.
K.BOBELIS. Gerbiamasis Pirmininke, kolegos, tikrai man yra labai malonu ir džiugu, kad šiame Seime jau yra trys Amerikos išeivijos lietuviai ir kad pradėti laužti ledai pamažu tirpsta - daugiau Amerikos lietuvių įsijungia į Lietuvos politinį gyvenimą. Kolegą F.Palubinską pažįstu apie 10 metų, mums teko dirbti kartu Vyriausiajame Lietuvos išlaisvinimo komitete. Jis aktyviai dalyvavo toje veikloje, buvo principingas ir labai dažnai duodavo pozityvių, kritiškų pasiūlymų. Aš visiškai neabejoju, kad jo kandidatūra tinkama eiti pirmininko pavaduotojo pareigas, nes jis turi gerą patyrimą, taip pat įneš Vakarų kultūros. Aš manau, kad jo dalyvavimas Seimo vadovybėje sumažins nepakantumą vienas kitam ir nepasitikėjimą, kuris anksčiau ir šiuo metu egzistuoja mūsų Seime. Aš linkiu visiems pavaduotojams sėkmės ir tikiu, kad mes visi kartu galėsime bendradarbiauti Lietuvos labui.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui daktarui K.Bobeliui. Taip pat mes baigėme kalbų, klausimų, atsakymų ir diskusijų procedūrą. Mes turime patvirtinti slapto balsavimo biuletenius. Kadangi kiekvienam kandidatui atskiras biuletenis, biuleteniai yra labai panašūs, gal jūs man leisite perskaityti juos visus iš karto ir visą paketą patvirtinsime vienu balsavimu? Sutinkame? Tai yra slapto balsavimo biuletenis dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojo A.Kubiliaus išrinkimo. Toks pat slapto balsavimo biuletenis dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojo F.Palubinsko išrinkimo. Toks pat slapto balsavimo biuletenis dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojo R.Ozolo išrinkimo ir toks pat slapto balsavimo biuletenis dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojo A.Vidžiūno išrinkimo. Penktasis slapto balsavimo biuletenis yra dėl Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio J.Razmos išrinkimo. Galima patvirtinti šiuos biuletenius bendru sutarimu ar reikia balsuoti? Ačiū. Biuleteniai patvirtinti.
Dabar kviečiu balsų skaičiavimo komisiją atlikti savo pareigas. Mes balsuosime apačioje, fojė. Jūs biuleteniuose išbrauksite ar paliksite kandidatą ir tai bus jūsų balsas už jį arba prieš jį.
BALSAS IŠ SALĖS. Posėdį tęsime 15 val.
PIRMININKAS. Posėdį tęsime 15 val., ne po pusvalandžio?
BALSAS IŠ SALĖS. Ne, 15 val., po pietų pertraukos.
PIRMININKAS. Yra pasiūlymas sujungti su pietų pertrauka ir tęsti posėdį 15 val.
BALSAS IŠ SALĖS. Balsavimas truks 30 min.
PIRMININKAS. Taip, balsavimo pabaiga po pusvalandžio, kitaip tariant, 14.30 val., o posėdį tęsime 15 valandą. Atsiprašau.
A.KUBILIUS. Aš noriu priminti susitarimą Seniūnų pasitarime. Gal mes galėtume sutarti, kad 14 val. 30 min. trumpam susirenka seniūnai 308 kabinete?
PIRMININKAS. Gerai. Aš taip pat labai norėčiau, kad galimi valdybos nariai po to, kai pabalsuos, susirastų mane dėl konsultacijos dėl galimo pirmojo valdybos posėdžio.