Keturiasdešimt
trečiasis (525) posėdis
2004
m. birželio 1 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai A.SKARDŽIUS ir G.STEPONAVIČIUS
PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Gerbiamieji kolegos, pradedame birželio 1 dienos, antradienio, plenarinį posėdį. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis. Užsiregistravo 34 Seimo nariai. Bus proga dar kartą užsiregistruoti. Kadangi beveik visi klausimai yra priėmimai, tai tikrai nebūsite pamiršti.
2004 m. birželio 1 d. (antradienio) darbotvarkė
Gerbiamieji kolegos, mes turėtume pasitvirtinti darbotvarkę, kuriai pritarė Seniūnų sueiga. Joje atsižvelgta į visus siūlymus, net ir į tai, kad įtrauktas klausimas – Seimo laikinosios komisijos akcinės bendrovės „Mažeikių nafta privatizavimo aplinkybėms ištirti išvada. Dėl darbotvarkės norėtų kalbėti kolega G.Steponavičius. Prašom.
G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone pirmininke. Išties atkreipėte dėmesį į darbotvarkės 15 klausimą, jis yra labai svarbus. Manau, kad jis turėtų būti svarstomas, bet aš norėčiau pasakyti, gerbiamieji kolegos, mes negalime svarstyti to, ko nėra. Komisija dar nebaigusi dirbti, išvados dar nėra patvirtintos, todėl aš manau, kad darbotvarkėje negali būti klausimo, bent jau šiandien. Aš priminčiau taip pat, kad Etikos ir procedūrų komisija nagrinėja, ar išvados buvo svarstytos laikantis įstatymo. Todėl aš manyčiau, kad išvados gali būti patvirtintos tik tada, kai yra priimamas Seimo nutarimas. Seimo nutarimo įregistruota nėra, o 24 valandų reikalavimas yra numatytas, todėl aš siūlau preliminariai į darbotvarkę neįtraukti, o jeigu bus išvados, tada apsispręsti, kaip elgtis su jomis.
PIRMININKAS. Be abejo, gerbiamieji kolegos, aš turėčiau jums paaiškinti ir atsakyti gerbiamajam G.Steponavičiui į šį klausimą, kaip gi reglamentuota procedūra. Klausimas 1-15 suformuluotas taip. Prašyčiau dėmesio! „Seimo laikinosios komisijos akcinės bendrovės „Mažeikių nafta privatizavimo aplinkybėms ištirti išvada. Taip pat norėčiau supažindinti, ką reglamentuoja Seimo laikinųjų tyrimų komisijų įstatymas. 8 straipsnio 3 dalis: „Komisijos išvada ne vėliau kaip per vieną dieną po jos priėmimo turi būti pateikta Seimui, tai yra ne vėliau.
Gerbiamieji kolegos, jeigu komisija baigė darbą, o kol ji nebaigs, aišku, išvados ir nebus, ne vėliau kaip per vieną dieną, t.y. šiandien, bet ne rytoj, ne 8 dieną, kai planuojamas posėdis, kad nereikėtų daryti kito posėdžio, neeilinio posėdžio, aš siūlyčiau palikti šią nuostatą. Tiesiog išvada bus pateikta, bet, be abejo, tai nebus nutarimo projektas, tai bus tik išvada. Todėl mes laikydamiesi įstatymo palikome šį klausimą šioje darbotvarkėje. Aš tiesiog nematau prieštaravimo, gerbiamasis kolega. (Balsas salėje) Bet aš jums dar kartą sakau, Kas rašoma įstatyme: ne vėliau kaip per vieną dieną. Jeigu šiandien priima išvadą, mes rytoj turime, pavyzdžiui, 12 valandą susirinkti ir pateikti ją Seimui. Ar sutinkate, gerbiamasis kolega, su tokia įstatymo nuostata? Ne.
Gerbiamieji kolegos, matau, kad ginčas tęsis. Prašom registruotis ir balsuosime. Kolega G.Steponavičius siūlo išbraukti 1-15 klausimą iš darbotvarkės. Kas tam pritariate, balsuojate už, kas tam nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote. (Triukšmas salėje) Vyksta balsavimas, gerbiamasis Sysai! Prašom netrukdyti balsavimo. Kas už tai, kad išbrauktume išvadą, balsuojate už, kas prieš, balsuojate prieš.
Užsiregistravo 52. 15 – už užbraukimą, prieš – 25, susilaikė 12. Paliekame darbotvarkėje šį klausimą.
Gerbiamieji kolegos, ar būtų daugiau siūlymų dėl darbotvarkės, ar galėtume bendru sutarimu patvirtinti? Prašom registruotis ir balsuojame. Kas už tai, kad darbotvarkė būtų patvirtinta? Kolega A.Stasiškis atsirado salėje ir turi siūlymą. Prašom.
A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Aš jau senokai salėje, bet tik nespėjau sureaguoti dėl siūlymų. Yra užregistruota Archyvų įstatymo pataisa. Prašyčiau pateikimą įtraukti į darbotvarkę, nes dabar dėl archyvų prasidėjo didelis ažiotažas žiniasklaidoje, man atrodo, būtų laikas tą įstatymo spragą užtaisyti.
PIRMININKAS. Jūs frakcijos vardu prašote?
A.N.STASIŠKIS. Taip, aš frakcijos vardu, bet pataisa…
PIRMININKAS. Konservatorių frakcijos vardu, taip?
A.N.STASIŠKIS. Taip, siūlau įtraukti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Stasiškis siūlo įtraukti Archyvų įstatymo pakeitimo įstatymo papildymo 3 straipsnio bei 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kurio numeris Nr.IXP-3564. Kolega A.Sakalas dėl šito?
A.SAKALAS. Pirmininke, jeigu tai yra ta pataisa, kurią vakar užregistravau, aš tikrai pritarčiau, reikėtų leisti pateikti Seimui.
PIRMININKAS. Kolegos, tokiu atveju mums reikia papildyti pavasario sesijos darbų programą. Gal palikime ją 8 dienai bendru sutarimu? Ačiū.
Dabar, kolegos, kviesčiau balsuoti dėl darbotvarkės patvirtinimo – tokios, kokia yra pateikta, be pakeitimų. Kas už patvirtinimą, balsuojate už, ir pradedame darbą. Kas prieš, tas balsuoja prieš, galima ir susilaikyti. Balsuojame dėl darbotvarkės, pagal kurią šiandien dirbsime, patvirtinimo. Už balsuokite tie, kurie pritariate darbotvarkei.
Užsiregistravo 59, už balsavo 45, prieš – 5, susilaikė 6. Darbotvarkė patvirtinta.
Pradedame nagrinėti pirmąjį klausimą. Gerbiamieji kolegos, prieš pradėdami svarstyti… Prašau, gerbiamasis kolega A.Sakalai, dėmesio. Gerbiamieji kolegos, prašau dėmesio! Mūsų kolegė I.Degutienė švenčia gražią sukaktį. Norėčiau visų vardu pasveikinti ją, palinkėti kuo geriausios kloties. (Plojimai)
Socialinių įmonių įstatymo projektas Nr.IXP-3422(2*) ES (priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, 1-1a klausimas – Socialinių įmokų įstatymo projektas Nr.IXP-3422, kurį teikia Vyriausybė. Į tribūną kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką A.Sysą. Pradėsime priėmimą.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Laba diena, gerbiamieji kolegos, norėčiau pataisyti. Yra Socialinių įmonių įstatymas. Po svarstymo buvo gauta nemažai pasiūlymų pateiktam įstatymui, dar ir šiandien prieš pat posėdį mes svarstėme kai kurių kolegų pataisas. Be to, buvome ne vieną kartą susitikę su neįgaliųjų įmonių atstovais. Šitas įstatymas tikrai be galo reikalingas, nes nuo gegužės 1 d. tos įmonės negauna jokių subsidijų ir lengvatų, o ginčai ir toliau tęsiasi. Todėl aš norėčiau iš eilės pristatyti pasiūlymus, kuriuos teko svarstyti keliuose posėdžiuose po įstatymo svarstymų, pasiūlymus, kuriuos gavo komitetas.
PIRMININKAS. Gal trumpai, kai mes pastraipsniui prieisime prie kiekvieno. Taip būtų kur kas greičiau, nes vis tiek reikės grįžti prie šito.
A.SYSAS. Taip.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, komiteto pirmininkui leidus, pradėsime priėmimą pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pataisų nebuvo. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 1 straipsnį? 1 straipsnis priimtas.
Dėl 2 straipsnio. Taip pat nebuvo pataisų. Ar galime jį priimti bendru sutarimu? Priimtas.
3 straipsnis. 3 straipsniui buvo teiktos pataisos. Prašau, gerbiamasis pirmininke. 3 straipsnio 2 daliai pataisas teikia kolega P.Vilkas. Gal pirma žodį suteikime pataisų autoriui, o paskui paprašysime komiteto.
P.VILKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano pasiūlymo 3 straipsnio 2 daliai esmė yra ta. Yra parašyta, kad neįgaliųjų socialinė įmonė (atkreipiu dėmesį – neįgaliųjų socialinė įmonė) gali būti socialinė įmonė, kurioje darbuotojai, priklausantys neįgaliųjų tikslinei grupei, sudaro ne mažiau kaip 50% jos vidutinio metinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus. Bet yra viena išlyga – kad iš jų pirmosios ir antrosios grupės invalidų turi būti ne mažiau kaip 40%. Mano pasiūlymas – viršutine ribą 40% sumažinti iki 30%. Kodėl? Dauguma invalidų draugijos įmonių, jų yra per 10, galbūt 15, to procento nepasiekia. Dabar išeina taip, kad joms toks neįgaliųjų įmonių statusas negali būti suteiktas. Joms reiktų apsispręsti, ką daryti, nes daugiausia dirba trečiosios grupės invalidai, ir jie yra pagrindinė darbo jėga. Jos negalės gauti lengvatų, kurios yra pritaikytos neįgaliųjų socialinei įmonei. Jeigu mes leistume sumažinti šitą ribą iki 30%, tai, mano manymu, tos įmonės būtų suinteresuotos priimti daugiau žmonių, nes joms būtų pasiekiamas tas 30% lygis, kadangi 40% tikrai nepasieks, nes dabar turi 20%, galbūt kai kurios 31%. Jos galėtų priimti daugiau pirmosios ir antrosios grupės invalidų į darbą, ir jiems būtų suteiktos darbo vietos. Mano pasiūlymas būtų, kad tikrai pagalvotume ir įvertintume, kad 30% yra tikrai naudingiau negu 40%. Pirmosios ir antrosios grupių invalidai bus labiau įdarbinti negu iki šiol, todėl siūlau pritarti mano pasiūlymui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau balsuojant išreikšti pritarimą, ar galime pradėti svarstyti šį klausimą, šį pasiūlymą 3 straipsniui, kurį teikia kolega P.Vilkas. Tam reikia 29 Seimo narių paramos. Komitetas svarstydamas nepritarė šiam siūlymui. Kas remiate kolegos P.Vilko siūlymą, prašau paspausti mygtuką „už. Prašome nenurodinėti, gerbiamasis Steponavičiau. Kai čia atsisėsite, tada galėsite nurodinėti.
Užsiregistravo 21 Seimo narys. Pataisos nesvarstome. Gerbiamieji kolegos, daugiau pataisų 3 straipsniui nebuvo. Ar galime bendru sutarimu priimti 3 straipsnį? Kolegos sako, kad negalima, todėl balsuosime. Kas už tai, kad 3 straipsnis būtų priimtas be pataisų, balsuojate už. Prašau dėmesio, gerbiamieji socialdemokratai.
Užsiregistravo 50 Seimo narių. Už – 35, prieš – 6, susilaikė 6. 3 straipsnis priimtas.
4 straipsnis. 4 straipsniui yra teikiama pataisa, kurią teikia komiteto pirmininkas A.Sysas. Prašau pristatyti šią pataisą.
A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Atsižvelgdamas į neįgaliųjų įmonių kreipimąsi į Seimą, kad ir trečiosios grupės invalidai būtų prilyginti ir iš karto turėtų statusą asmenų, kurie pagal įstatymą įmonei suteikia socialinės įmonė statusą, siūlau įtraukti pirmosios, antrosios ir trečiosios grupės invalidus. Tada mes išspręsime didžiausią nuogąstavimą, dėl kurio buvo daug jau veikiančių įmonių darbuotojų nepasitenkinimo, kad jiems nereikėtų dar pusę metų būti Darbo biržoje ir tik tada galėtų grįžti atgal į įmones ir gauti lengvatas. Todėl buvo atsisakyta Vyriausybės siūlymo, kad trečiosios grupės invalidai pereitų pusmetinį Darbo biržos periodą ir gautų tą statusą.
PIRMININKAS. Ar būtų 29 Seimo nariai, kurie remtų šią pataisą, kad ją pradėtume svarstyti? Paspauskite mygtuką „už, kas remiate kolegos A.Syso pataisą 4 straipsniui, kuriai komitetas pritarė. Balsuojame, ar pradedame svarstyti 4 straipsnio pataisą. Reikalinga 29 Seimo narių parama.
45 Seimo nariai remia. Prašau, gerbiamasis pirmininke.
A.SYSAS. Aš iš principo pristačiau.
PIRMININKAS. Prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų. Dėl pataisos dėl balsavimo motyvų kalbėti buvo užsiregistravę… Kolega Masiuli, jūs buvote užsiregistravęs prieš pataisą. Prašau. Dabar dėl balsavimo motyvų. Prašau kalbėti.
E.MASIULIS. Gerbiamieji kolegos, pataisa iš tikrųjų kaip ir būtų suprantama. Ji palengvina galimybes neįgaliesiems žmonėms, trečiosios grupės, greičiau pradėti dirbti, įsidarbinti, bet man kelia abejonių tai, kad visos gerbiamojo A.Syso pataisos iš tikrųjų pablogina sąlygas pirmąją ir antrąją negalės grupę turintiems žmonėms, nes įmonės, aišku, bus suinteresuotos labiau priimti į darbą sveikesnius žmones, tai yra trečiosios grupės invalidus, o pirmosios ir antrosios grupės žmonės gali būti išstumti iš įmonių. Tuo motyvu remdamasis aš vis dėlto siūlau nepalaikyti šios pataisos.
PIRMININKAS. Kolega P.Vilkas – nuomonė už. Prašau.
P.VILKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano manymu, toks motyvas ne visai teisingas, nes dar yra sąlyga, kiek procentų turi būti neįgaliųjų, tai yra 50%. Taigi joks čia… Vis tiek pirmosios ir antrosios grupės turi būti 40%, kaip dabar mes balsavome. Tai ir bus priimta. Čia jokiu būdu nėra, kad būtinai trečioji grupė. Nepriėmęs pirmosios ir antrosios grupės, neturėsi lengvatų. Taigi aš siūlau pritarti šiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Kolegos, prašau balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta pataisai, kurią teikia kolega A.Sysas 4 straipsniui? Balsavimas dėl pataisos. Kas pritariate, spaudžiate mygtuką „už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Už – 54, prieš – 1, susilaikė 6. Pataisai pritarta. Klausiu, ar galime 4 straipsnį, nesant daugiau pataisų, priimti bendru sutarimu? Ačiū. 4 straipsnis priimtas.
5 straipsnis. 5 straipsniui pataisų nebuvo. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 5 straipsnį? Priimtas.
6 straipsnis. Pataisų nebuvo. Ar galime bendru sutarimu priimti 6 straipsnį? Priimtas.
7 straipsnis. Pataisų nebuvo. Ar galime bendru sutarimu priimti 7 straipsnį? Priimtas.
8 straipsnis. 8 straipsniui pataisų nebuvo. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas.
9 straipsnis. Pataisų nebuvo. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta.
10 straipsnis. 10 straipsniui pataisų nebuvo. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimta.
11 straipsnis. Pataisų nebuvo. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimta.
12 straipsnis. Pataisų nebuvo. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimta.
13 straipsnis. Pataisą teikia Z.Mačernius. Kolega Z.Mačernius, V.Einoris ir V.Simulik teikia 13 straipsniui pataisas. Kad jos būtų pradėtos svarstyti, reikia 29 Seimo narių paramos. Prašau gerbiamąjį kolegą Z.Mačernių. Nėra. Gal kolega V.Einoris pateiktų šią mūsų nagrinėjamo įstatymo 13 straipsnio pataisą? Gal gali pateikti V.Simulik? Kolega Z.Mačernius. Prašom.
Z.MAČERNIUS. Siūloma pakeisti 13 straipsnio 2 dalies 3 punktą, išbraukiant žodžius „darbo užmokestis ir Valstybiniam socialiniam draudimui, įrašyti „visoms išlaidoms.
PIRMININKAS. Ar būtų 29 Seimo nariai? Kas remia, prašom paspausti mygtuką „už.
Remia 51 Seimo narys. Pradedame nagrinėjimą. Prašom komiteto išvadą dėl šios pataisos.
A.SYSAS. Komitetas nepritaria šiam pasiūlymui. Aš labai norėčiau atkreipti kolegų dėmesį. Jūs gerai perskaitykite visą įstatymą. Negalima iš konteksto pritarti pataisoms, nes mes sugadiname kitiems gyvenimą. Čia kalbama, noriu pabrėžti, čia, 13 straipsnyje, kalbama apie subsidijas asistentui ir gestų kalbos vertėjui. Pateiktam Vyriausybės projekte gestų kalbos vertėjų, t.y. tų, kurie kalba su nebyliais ir susikalba su normaliais žmonėmis, apskritai nebuvo. Mes įrašėme , kad subsidijos būtų skirtos ir šiems vertėjams. Šis siūlymas pirmiausia prieštarauja tam, kad… (Balsai salėje) Dėstau komiteto nuomonę.
PIRMININKAS. Kolegos, prašom netriukšmauti. Kreipiuosi į liberalų seniūną E.Masiulį.
A.SYSAS. Neskaitėte įstatymo, tai nors paklausykite. Reglamentas aiškiai nustato tvarką, už ką yra duodama subsidija. Subsidija duodama darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui, plius darbo vietos įkūrimui, pritaikymui. Čia siūloma įrašyti „visoms išlaidoms. Tos išlaidos gali būti nepamatuotos. Gal kas nors nori mašiną nupirkti. Tai išlaida ar ne? Todėl Europos Sąjungos reglamentas labai griežtai apibrėžia, ką galima pagal tą reglamentą socialinėse įmonėse nustatyti. Taigi toks pasiūlymas, viena vertus, padidins išlaidas, kas atsilieps kitoms subsidijoms, nes suma yra normuota, fiksuota. Kita vertus, pradėjus taip taisyti, toliau įstatyme gestų vertėjų nelieka, jiems paprasčiausiai gali neskirti pinigų. Tai susiję su keliais straipsnius, todėl komitetas nepritarė… Asistentai išliks, bet gestų vertėjai dingsta.
PIRMININKAS. Prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų. Kolega V.Simulik.
V.SIMULIK. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pasakyti tai, kad šią pataisą parašė ir kreipėsi į mus, kaip į Seimo narius (žinau, kad ir į visas frakcijas kreipėsi), suinteresuota pusė, t.y. Invalidų draugijų pirmininkų asociacija. Manome, kad čia jie gina žmonių su negalia, ir taip nuskriaustų, pusę. Taigi prašome Seimo narių palaikymo.
PIRMININKAS. Prašom, kolegos, balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta pataisai, kurią teikia grupė Seimo narių, vadovaujama kolegos Z.Mačerniaus, 13 straipsniui, balsuojate už, kas prieš, balsuojate prieš arba susilaikote. Pagrindinis komitetas nepritarė.
41 Seimo narys pritarė. Užsiregistravo 57 Seimo nariai: prieš – 1, susilaikė 14, pataisai pritarta. Prašom, gerbiamieji kolegos, priimti sprendimą su priimta mūsų pataisa dėl 13 straipsnio. Ar galime priimti jį bendru sutarimu? Daugiau pataisų nebuvo. Ačiū. 13 straipsnis priimtas su ką tik priimta mūsų pataisa.
14 straipsnis. 14 straipsniui kolega A.Sysas teikia pataisą. Prašom ją trumpai pateikti, o mes priimsime sprendimą, ar ją nagrinėti.
A.SYSAS. Komitetas atsižvelgė į neįgaliųjų organizacijų įmonių kreipimąsi ir prašymus dėl III grupės invalidų prilyginimo I ir II grupėms, todėl reikia daryti pataisą ir 14 straipsnyje, kad už kiekvieną III invalidumo grupę turintį neįgalų darbuotoją ir už kiekvieną, kaip numatyta 4 straipsnyje… Šios pataisos reikia pritarus 4 straipsnio pataisai. Todėl komitetas pritarė, kviečiu ir kolegas pritarti.
PIRMININKAS. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti, kad ją pradėtume nagrinėti? Ačiū. Pritarta. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti šią 14 straipsnio pataisą? Pataisa priimta.
Dėl viso 14 straipsnio su ką tik priimta pataisa. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Daugiau pataisų nebuvo. Ar bendru sutarimu galima priimti 14 straipsnį? 14 straipsnis priimtas.
15 straipsnis. 15 straipsniui kolega P.Vilkas teikia pataisą. Pataisa susideda iš dviejų dalių. Kaip jūs, gerbiamasis pataisų autoriau, siūlytumėte nagrinėti pataisas? Turbūt atskirai?
P.VILKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Man atrodo, čia yra viena pataisa. Tai galbūt čia… 15, 17 ir 18 straipsniams yra ta pati. Gal iš karto apie ją šiek tiek informuosiu, kad nereikėtų prie jos grįžti.
PIRMININKAS. Pirmiausia klausimas buvo, ar atskirai nagrinėjame dvi jūsų pataisas, gerbiamasis kolega?
P.VILKAS. Atskirai.
PIRMININKAS. Tada pateikite pirmąją pataisą.
P.VILKAS. Ačiū. Pirmoji pataisa yra 15 straipsnio 2 daliai, kur vietoj žodžio „iki siūlau įrašyti žodžius „ne daugiau. Įstatymuose „iki labai mažai kur randu. „Ne daugiau, man atrodo, yra priimtinas pasakymas. Ir kartu įsivaizduoju, kad „ne daugiau konkretesnis negu žodis „iki. Siūlau žodį „iki pakeisti žodžiais „ne daugiau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, šiam siūlymui pritarė pagrindinis komitetas. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti tam, kad pradėtume nagrinėti šią pataisą? Ačiū. Ar bendru sutarimu galime priimti šią pataisą? Dėkoju. Pataisa priimta.
Prašau kitą pataisą šiam straipsniui. Kolega Vilkai, pateikite.
P.VILKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. 15 straipsnio 3 dalyje yra toks sakinys : „subsidija neįgalaus darbuotojo darbo vietos pritaikymo ir jo darbo priemonių įgijimo ar pritaikymo išlaidoms kompensuoti gali būti skiriama tik jei šios išlaidos reikalingos pašalinti kliūtims įmonėje, atsirandančioms dėl darbuotojo negalios, trukdančios jam atlikti darbo funkcijas. Aš siūlau šį sakinį išbraukti, nes kitas sakinys skamba taip: „subsidijos neįgalaus darbuotojo darbo vietai pritaikyti ir jo darbo priemonėms įgyti ir pritaikymo dydis gali sudaryti ne daugiau kaip 90% tam tikslui reikalingų išlaidų. Manau, čia kartojasi. Tik pirmajame sakinyje labai apibrėžiama ir labai sunkiai paaiškinama, kad valdininkai gali suprasti, įrodyti, kad tai yra kliūtys, kurios lyg ir gali ir būti kompensuojamos. Aš įsivaizduoju, kad ir darbo vietos dalinis modernizavimas taip pat yra pagerinimas darbo sąlygų, ir turėtų būti skiriama neįgaliojo darbo vietai tam tikra subsidija. Kai mes taip parašome, tai man atrodo, jog dėl tų kliūčių bus sunku, vienas sakys, kad tikrai yra kliūtis, kitas sakys, kad ne. Pavyzdžiui, jeigu jisai naudojasi kokia nors paprasta darbo priemone, jis ja gali naudotis visą laiką. Iš tikrųjų, jeigu mes pagerinsim ar mechanizuosim, tai jam bus geriau dirbti ir kokybė bus geresnė, bet tai yra ne kliūtis, tik pagerinamos darbo sąlygos. Antras mano motyvas. Dabar įstojus į Europos Sąjungą…
PIRMININKAS. Laikas!
P.VILKAS. …neįgaliųjų įmonėse keičiasi darbo profilis. Reikia papildomų išlaidų darbo priemonėms įsigyti. Man atrodo, kad ir čia būtų galimybė tas išlaidas iš dalies subsidijuoti. Nepaisant to, kad aš siūlau išbraukti pirmąjį sakinį, aš taip pat sumažinu tą bendrą, anksčiau buvo parašyta, kad ne didesnė kaip 40 subsidijų… skyrimui per mėnesį galiojančių minimalių algų, aš siūlau vietoj 40 parašyti 20, tuomet pirmajame sakinyje būtų daugiau ar mažiau leidžiama, taip pat būtų sumažinta maksimali suma. Siūlau pritarti šiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, primenu, kad pataisų pateikimui skiriamos 2 minutės. Gerbiamasis kolega, aš klausčiau jūsų. Jūsų buvo dvi pataisos – viena gegužės 24 d., kita – gegužės 31 d., iš teksto supratau, kad jūs kalbate apie gegužės 31 d., taip?
P.VILKAS. Aš atsiimu pirmąją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nagrinėjame pataisą, kurią ką tik pristatė kolega P.Vilkas 3 straipsniui, teiktą gegužės 31 dieną. Ar būtų 29 Seimo nariai, kurie remtų, kad ši pataisa būtų pradėta nagrinėti šiame plenariniame posėdyje? Kas už, spaudžiate mygtuką „už. Komitetas nepritaria.
Tik 29 remia pataisą. 26. Trūksta trijų balsų. Jos nenagrinėsime. Daugiau pataisų 15 straipsniui nebuvo. Ar galime priimti bendru sutarimu su priimta pataisa?
A.SYSAS. Galime.
PIRMININKAS. Dėkoju. Bendru sutarimu priimtas 15 straipsnis su siūloma pataisa.
16 straipsnis. Pataisų nebuvo. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.
17 straipsnis. Kolega P.Vilkas teikia pataisą, bet mes jau priėmėme sprendimą dėl pataisos 15 straipsniui, todėl klausčiau komiteto pirmininko, ar tai ta pati pataisa?
A.SYSAS. Taip, mes, gerbdami didelį indėlį šio įstatymo… kokybę… mes atsižvelgėme į pono P.Vilko pasiūlymą, nes pats principas, ar iki, ar ne daugiau, mūsų galva, nieko nekeičia, todėl mes pritarėme tam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Kadangi mes sprendimą dėl to priėmėme, mums nebereikia balsuoti, redakcija ta pati kaip ir 15 straipsnyje. Keičia tas pačias nuostatas. Gerbiamieji kolegos, nesant daugiau pataisų ar galime priimti 17 straipsnį su kolegos P.Vilko pataisa?
A.SYSAS. Galime.
PIRMININKAS. 17 straipsnis priimtas.
18 straipsniui kolega P.Vilkas taip pat teikia pataisą, kuri vėlgi analogiška su 15 straipsniu, dėl kurios mes priėmėme sprendimą. Ar galime bendru sutarimu priimti pataisą, kurią teikia P.Vilkas?
A.SYSAS. Galime.
PIRMININKAS. Priimta. Bet šiam straipsniui taip pat pataisą teikia ir kolega A.Sysas. Paprašysime pataisos autorių ją pateikti.
A.SYSAS. 18 straipsniui, kadangi Vyriausybė siūlė, kad subsidija įmonėms, kurios turi neįgaliuosius… transporto būtų teikiama tiktai jeigu joje yra 8 žmonės... Kadangi mes sumažinome ribą, aš pasiūliau, kad užtektų… jeigu įmonėje yra 4 žmonės, kad ta subsidija tokiai įmonei būtų teikiama. Tai palengvina tų žmonių, kuriems reikia nusigauti į darbą, dalią. Komitetas pritaria tam pasiūlymui ir aš siūlau kolegoms pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ar galime bendru sutarimu pritarti tam, kad šią pataisą pradėtume nagrinėti? Pritarta. Ar galime bendru sutarimu priimti šią pataisą?
A.SYSAS. Galime.
PIRMININKAS. Priimta. Ar galime 18 straipsnį priimti bendru sutarimu su minėtomis pataisomis? Ačiū. Priimtas.
19 straipsnis. 19 straipsniui grupė Seimo narių – kolega Z.Mačernius, V.Einoris, V.Simulik – teikia dvi pataisas, t.y. keičia 19 straipsnio pavadinimą ir 19 straipsnio 1 ir 2 dalis. Prašau kolegą Z.Mačernių pristatyti šias pataisas.
Z.MAČERNIUS. Norėčiau padėkoti kolegoms už tai, kad buvo priimtos 13 straipsnio pataisos. Dabar netenka abejoti, kad būtina priimti ir 19 straipsnio pataisas. Kadangi pakeitėme vietoj darbo užmokesčio ir „Sodrai, dabar yra visoms išlaidoms. Manyčiau, kad šita pataisa yra 13 straipsnio papildymas.
PIRMININKAS. Be padėkos nelabai ką daugiau ir pasakėte, gerbiamasis kolega. Nepaisant to, mums vis tiek reikia paklausti Seimo, ar būtų 29 Seimo nariai, kurie remtų šias abi pataisas 19 straipsniui, kurias teikia grupė Seimo narių, vadovaujamų kolegos Z.Mačerniaus? Balsavimo metu prašome neagituoti.
41 Seimo narys pritarė šioms pataisoms, prieš – 3, susilaikė 6. Pritarta pataisoms, kad jas pradėtume nagrinėti. Prašau komiteto išvadą dėl šių pataisų. Kolega A.Sysas.
A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke.
PIRMININKAS. Dėl abiejų.
A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, aš labai norėčiau, kad jūs perskaitytumėte variantą, kuris buvo pateiktas Vyriausybės. Įstatyme mes negalime nustatyti, kokiam neįgaliųjų kiekiui reikalingas arba palydovas, arba vertėjas. Tai yra įstatymo lydimasis aktas, kurį mūsų autoriai, mūsų kolegos, siūlo išbraukti, ir, svarbiausia, 3 dalį, t.y. kad „asistentų, gestų kalbos vertėjų skaičių, darbo laiką, kurį asistentas, gestų kalbos vertėjas tiesiogiai dirba su neįgaliais darbuotojais, normatyvus nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Nelieka tvarkos, pagal kurią ir kas nustatys tas subsidijas.
Mielieji ponai, ką mes darome? Aš suprantu, kad artėja rinkimai, visi norime atrodyti labai gražūs ir protingi, bet mes paprasčiausiai patys padarome meškos paslaugą. Aš noriu, kad jūs perskaitytumėte šitą straipsnį. Aš sakiau, kai jūs nubalsavote už pirmąjį… šiame straipsnyje jau nelieka gestų vertėjų. Perskaitykite visą straipsnį ir suraskite, kur čia yra gestų vertėjai. Todėl šitas pasiūlymas netinka, o siūlymas mokėti ne dalį darbo užmokesčio ir socialinio draudimo dalies, o tiesiogiai nurodant, kad 30% vienam neįgaliajam, o 20% kitaip, išvis prieštarauja reglamentui. Mes turėsime problemų dėl šio įstatymo. Jeigu bus priimta šita pataisa, mes turėsime grįžti, todėl komitetas nepritaria ir Vyriausybė yra kategoriškai prieš.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų prašau dėl šių pataisų. Nėra. Prašau, gerbiamieji kolegos, registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad būtų pritarta pataisoms, kurias teikia grupė Seimo narių 19 straipsniui, balsuojate už, kas prieš, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 48, už – 24, prieš – 5, susilaikė 14. Pataisoms pritarta. Dabar klausčiau, ar galima bendru sutarimu priimti 19 straipsnį su priimtomis pataisomis?
A.SYSAS. Negalima.
PIRMININKAS. Komiteto pirmininkas sako, kad negalime. Prašau registruotis ir balsuosime dėl 19 straipsnio.
A.SYSAS. Paprasčiausiai nėra tvarkos, kas tuos pinigus skirs.
PIRMININKAS. Kolegos, vyksta balsavimas dėl 19 straipsnio. Kas už tai, kad 19 straipsnis būtų priimtas, balsuojate už. Su ką tik priimtomis pataisomis. Kas manote, kad jis neturėtų būti priimtas, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 51. Už balsavo 25, prieš – 8, susilaikė 14. Straipsnis priimtas.
20 straipsnis. Pataisų nebuvo. Ar galime bendru sutarimu jį priimti? Priimtas.
21 straipsnis. Pataisų nebuvo. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.
22 straipsnis. Pataisų nebuvo, ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas.
23 straipsnis. Pataisų nebuvo, ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas.
24 straipsnis. Pataisų nebuvo, ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas.
25 straipsnis. Pataisų nebuvo, ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas.
26 straipsnis. Pataisų nebuvo, ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas.
Ir 27 straipsnis. Yra pataisa, teikiama kolegos P.Vilko. Prašau, gerbiamasis kolega, pateikti pataisą.
P.VILKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. 27 straipsnio 1 dalies pakeitimo esmė yra tokia, kad įrašytume papildomai į šį straipsnį: „Taip pat įmonėms, kuriose neįgaliųjų asociacijos 2003 m. gruodžio 31 dieną turėjo ne mažiau kaip 50% akcijų arba pajų, taip pat ir dalių. Kodėl taip yra rašoma? Šiuo metu daugelis neįgaliųjų įmonių, invalidų draugijos gauna papildomų lengvatų. Mes ir siūlome, kad visos tos lengvatos staiga nebūtų panaikintos, palikti pereinamąjį laikotarpį, ir visą tą įmonės statusą… iki gruodžio 31 dienos joms sudaryti sąlygą, kad jos supaprastinta tvarka galėtų perregistruoti į socialinės įmonės statusą. Man regis, čia būtų logiškas pasiūlymas. Siūlau pritarti šiam mano pasiūlymui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ar būtų 29 Seimo nariai, kurie pritartų, kad pradėtume šią pataisą nagrinėti? Primenu, kad komitetas iš dalies pritarė šiai pataisai. Ar galime bendru sutarimu? Ačiū. Bendru sutarimu pradedame nagrinėti šią pataisą. Dėl balsavimo motyvų? Nėra. Komiteto išvada. Prašau, gerbiamasis komiteto atstove, pirmininke.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Mes paredagavome šį straipsnį taip, kad jis atitiktų tvarką ir būtų aiškesnis. Todėl iš dalies šiai pataisai pritarėme.
PIRMININKAS. Ar pataisos autorius sutinka su komiteto redakcija? Sutinka. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu priimti šią pataisą su komiteto redakcija? Ačiū. Pataisa priimta. Dėl viso 27 straipsnio? Kolegė I.Degutienė turbūt dėl viso įstatymo? Nėra norinčių kalbėti, todėl klausčiau, ar galime bendru sutarimu priimti? 27 straipsnis priimtas.
28 straipsnis. Žodis suteikiamas komiteto pirmininkui.
A.SYSAS. Aš norėčiau atkreipti dėmesį. Šis įstatymas, kaip sakiau, turėjo būti… iki gegužės 1 dienos. Čia mes buvome įrašę, manėme, kad spėsime iki birželio 1 dienos. Šiandien jau birželio 1 diena. Mes jį šiandien, aišku, galime priimti, bet visa procedūra. Čia grynai statutiškai. Ar geriau pasiūlyti įrašyti kitą datą, ar paprasčiausiai iš viso išbraukti 28 ir 29 straipsnius ir jis įsigalios nuo priėmimo dienos?
PIRMININKAS. Laukiame jūsų siūlymų, gerbiamasis komiteto pirmininke.
A.SYSAS. Tai galbūt tada nuo priėmimo dienos. Paprasčiausiai 28 ir 29 straipsnių reikėtų iš viso atsisakyti ir viskas.
PIRMININKAS. Ar tą galėtume bendru sutarimu padaryti? Kolega P.Vilkas – dėl įsigaliojimo.
P.VILKAS. Aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad mes nagrinėdami 27 straipsnį neaptarėme 2 dalies pakeitimų. Ten yra mano pasiūlymas.
A.SYSAS. Iš dalies irgi pritarėme.
P.VILKAS. Taip, bet to nebuvo viešai pasakyta.
A.SYSAS. Tai pritarta.
P.VILKAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pritarėme 27 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies pataisoms, kurias teikė kolega P.Vilkas, su komiteto redakcija. Jūsų siūlymas – išbraukti 28, 29 straipsnius, taip?
A.SYSAS. Taip.
PIRMININKAS. Ar tam galime bendru sutarimu pritarti, gerbiamieji kolegos? (Balsas salėje)
A.SYSAS. Nelogiška dabar nuo birželio 1 d. įrašyti įsigaliojimą.
PIRMININKAS. Diskusijos… Prašom kalbėti per mikrofoną, gerbiamasis kolega Steponavičiau, jūs puikiai žinote tvarką.
Ar galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta. Gerbiamieji kolegos, prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų. Atsiprašau. Dar, be šių straipsnių, yra priedas. Europos Sąjungos teisės aktai dėl įgyvendinimo. Dėl priedo nėra norinčių kalbėti. Ar jį galime bendru sutarimu priimti? Priimtas. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo priėmimo. Kolegė I.Degutienė, nuomonė už.
I.DEGUTIENĖ. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų žmonės su negalia seniai laukia šio įstatymo, nes neįgaliųjų įmonės, kurios veikia, norėtų toliau plėstis, priimti žmones su negalia vien tam, kad jie greičiau būtų integruoti į visuomenę ir galėtų būdami neįgalūs užsidirbti dirbdami konkretų darbą. Socialinių įmonių įstatymas šias sąlygas ir galimybę jiems tikrai suteikia.
Tačiau nors ir labai pritardama šiam įstatymui, iš principo turėčiau keletą pastabų dėl to, kad šiandien nėra visiškai tiksliai numatytas finansavimas įsigaliojus šiam įstatymui. Iki 2004 m. gruodžio 31 d. socialinėms įmonėms buvo numatytas 4 mln. litų finansavimas. Pagal Socialinių įmonių įstatymo projektą veikiančioms neįgaliųjų įmonėms 7 mėnesiams norima skirti, deja, tik 1,8 mln. litų vietoj iki tol gautų 2,3 mln. litų. Be abejo, šiandien veikiančios neįgaliųjų įmonės susidurs su tam tikrais sunkumais. Viena vertus, gerai, kad atsiranda toks įstatymas, kuris reglamentuoja, numato konkrečias subsidijas neįgaliųjų darbo vietų atnaujinimui ir modernizavimui. Tačiau, kita vertus, tuo pereinamuoju periodu veikiančios neįgaliųjų įmonės, pradėjus galioti Socialinių įmonių įstatymui, pagal kurį jos turės veikti, turės finansinių sunkumų.
Nepaisydama šių pastabų, aš tikiuosi, kad peržiūrint biudžetą bus atkreiptas dėmesys į šį naują priimtą įstatymą ir gal dar kartą bus patikslintas socialinėms įmonėms finansavimas nuo įstatymo pradžios, kai jis pradės galioti. Siūlyčiau Seimo nariams pritarti Socialinių įmonių įstatymui, kurio taip laukia žmonės su negalia tam, kad galėtų save realizuoti ir įprasminti šiame gyvenime.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega G.Steponavičius.
G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone pirmininke. Tenka apgailestauti, kad šio įstatymo priėmimas vėluoja. Jis turėjo būti priimtas dar prieš gegužės 1 dieną. Šiandien mes suprantame, kad tolesnis įstatymo svarstymas, nors ir galėtų vykti, vis dėlto nepasitarnautų neįgaliųjų interesams. Priėmus nemažai pasiūlymų, kurie buvo teikti atskirų Seimo narių: kolegų P.Vilko, V.Simuliko, V.Einorio, Z.Mačerniaus, iš principo įstatymas yra geresnis, nors toli gražu netobulas. Turiu konstatuoti, kad pataisos tikrai pagerino įstatymą, yra daugiau galimybių sveikiems darbuotojams talkinti žmonėms su negalia. Taip pat, manau, tai, kas yra sukurta per pastaruosius kelis dešimtmečius, bus išlaikyta. Įmonėse, aš tikiuosi, bus išlaikytos turimos darbo vietos neįgaliesiems. Taip pat tikiuosi, kaip ir kolegė I.Degutienė minėjo, dotacijos, priėmus šį įstatymą, bus patikslintos, nes iš esmės kai kurie pasiūlymai, kuriems buvo pritarta, numato didesnę paramą neįgaliųjų sąlygas gerinant. Taigi, gerbiamieji kolegos, aš, taip pat ir Liberalų ir centro frakcija balsuos už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes dažniausiai svarstydami šį įstatymą žiūrėjome per neįgaliųjų įmonių prizmę. Bet šis įstatymas savo pavadinimu pasako, kad tai yra Socialinių įmonių įstatymas, atsiranda padidinta, arba pagerinta, galimybė žmonėms, kurie ilgai nebuvo darbo rinkoje, tikėtis, kad darbdavys, suviliotas tam tikrų lengvatų ir subsidijų, juos irgi priims į darbą. Manau, kad tai yra pirmiausia įstatymas, kuris padės spręsti problemas, susijusias su ilgalaikiu nedarbu.
Vyko ilgos diskusijos dėl šio įstatymo. Manau, kad jį būtina priimti vien todėl, kad kitos mokestinės lengvatos nuo gegužės 1 dienos sustabdytos šioms įmonėms ir tolesnis mūsų diskutavimas paprasčiausiai panaikina galimybes jiems gauti tas subsidijas, kurias numato šis įstatymas. Taigi šis įstatymas neatima iš nieko pusės pinigų, trečdalio ar kiek, jis suteikia galimybę gauti tuos pinigus. Labai gaila, kad mes, svarstydami šį įstatymą, padarėme keletą mūsų kolegų pataisų, kurios atsisuko… gerindami sąlygas akliesiems, mes pabloginome sąlygas kurtiesiems. Aš labai norėčiau, kad užtektų sąžinės po to susitikti su tais žmonėmis ir pasakyti, kad jų dėka kurčiųjų vertėjai išbraukti iš šito įstatymo. Manau, kad iš konteksto negalima „žnaibyti, o reikia žiūrėti į visą įstatymą, nes įstatymas apibrėžtas ir finansiškai. Pavyzdžiui, šiemet numatyti 4 mln., todėl darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui mes turime skirti visas lėšas, o kas liks – skirti visoms kitoms išmokoms. Kolegos, siūlau priimti tą įstatymą. Manau, kad mes vis tiek turėsime grįžti ir taisyti kai kurias šiandieninio mūsų balsavimo spragas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega Z.Mačernius, nuomonė už. Ketvirtoji.
Z.MAČERNIUS. Iš tikrųjų aš pritarčiau daugeliui minčių, kurios buvo išsakytos prieš mane kalbėjusiųjų. Norėčiau šiek tiek paprieštarauti gerbiamojo pirmininko, paskutinio kalbėjusiojo, mintims, nes jis kalbėjo, kad pataisos lyg ir pablogina sąlygas kurtiesiems. Visi Seimo nariai esate gavę bendrą Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos, Lietuvos invalidų draugijos, Lietuvos kurčiųjų draugijos kreipimąsi ir palaikymą tos pataisos, kuri buvo mano, V.Einoriaus ir V.Simuliko. Nenoriu tikėti, kad šios įmonės siūlytų balsuoti už tas pataisas ir blogintų savo padėtį. Manau, kad reikia pritarti šioms pataisoms, tuomet šis įstatymas bus tinkamas. Dar viena pasakysiu. Tos pataisos gali pareikalauti tik apie 200 tūkst. litų papildomų išlaidų. Ir tų 4 mln., kurie skirti, tikrai užteks. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, prašau registruotis, balsuosime. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Už – 62, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas.
Kviečiu į tribūną kolegą G.Šivicką. Priimsime įstatymą, kurio projekto Nr.IXP-3423, lydintįjį. Prašau. Repliką po balsavimo – kolega P.Vilkas.
P.VILKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš, pritardamas šio įstatymo priėmimui, noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad nuo šių metų gegužės mėn. 1 d. iki Socialinių įmonių įstatymo įsigaliojimo datos neįgaliųjų įmonės negaus valstybės pagalbos. Neįgaliųjų įmonės nekaltos, kad dėl įstatymo vėlavimo patirti nuostoliai kai kurioms įmonėms gali sukelti tam tikrų problemų. Todėl aš prašau Seimo pritarimo, kad protokoliniu sprendimu būtų pasiūlyta Vyriausybei rasti galimybę kompensuoti įmonėms, kuriose dirba neįgalieji, nuo šių metų gegužės 1 d. iki Socialinių įmonių įstatymo įsigaliojimo prarastą valstybės paramą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, siūlymas išties sudėtingas, todėl reikia jį pateikti raštu. Tada parlamentas apsispręs dėl šio jūsų siūlymo. Gerbiamasis kolega Vilkai, procedūrą žinote. Ačiū. Prašau. Nagrinėjame kitą, Teisės departamento išvadą prašau pakomentuoti kolegą G.Šivicką.
G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas papildomų pasiūlymų dėl įstatymo projekto negavo. Yra dvi Teisės departamento pastabos, kurioms mes pritarėme. Antra pastaba yra dėl įsigaliojimo. Kadangi priimtas pagrindinis įstatymas, tai reiktų išbraukti ketvirtojo skirsnio 1 straipsnio 1 dalį, kad įstatymas įsigaliotų nuo paskelbimo. Įstatymą siūlome priimti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, pradėsime priėmimą pastraipsniui. Jums leidus, norime priimti ir skirsniais, būtų greičiau. Ačiū už sutikimą.
Pirmasis skirsnis. Du straipsniai. Pataisų nebuvo. Ar galime bendru sutarimu priimti pirmąjį skirsnį ir jo straipsnius? Ačiū.
Antrasis skirsnis. Vienas straipsnis. Ar galime priimti antrąjį skirsnį? Priimta.
Trečiasis skirsnis. Taip pat vienas straipsnis. Ar galime priimti trečiąjį skirsnį? Priimtas.
Ketvirtasis skirsnis. 1 straipsnyje išbraukiamas, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą, įstatymo įsigaliojimas nuo gegužės 1 dienos. Ačiū. Ketvirtasis skirsnis priimtas.
Baigiame priėmimą pastraipsniui. Prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų. Nėra. Prašau registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad įstatymas būtų priimtas? Balsuojame dėl priėmimo.
Užsiregistravo 55 Seimo nariai. Už – 52, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Darbo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3440. Kviečiu į tribūną V.Fiodorov. Priėmimas. Prašau.
V.FIODOROV. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, po svarstymo Seime gauta Teisės departamento išvada. Viena išvada buvo gauta gegužės 26 d., kita – gegužės 31 dieną. Šiandien komitetas buvo susirinkęs, priėmė sprendimą pritarti Teisės departamento išvadai (būtent gegužės 26 dienos) ir po priėmimo redaguoti pagal šią išvadą. Gegužės 31 d. paskelbtą išvadą komitetas irgi apsvarstė. Šioje išvadoje konkretaus pasiūlymo nėra. Komitetas siūlo atsižvelgti į išvadą ir pavesti Seimo sudarytai komisijai, kuri peržiūrės visą Darbo kodeksą, atsižvelgti į šias pastabas. Kitų pastabų ir pasiūlymų nebuvo gauta.
PIRMININKAS. Ačiū. Pradėsime priėmimą pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio. Nėra siūlymų. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta.
Dėl 2 straipsnio Ar galime bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? Priimtas.
Dėl 3 straipsnio. Ar galime bendru sutarimu priimti 3 straipsnį? Priimtas.
Dėl 4 straipsnio. Ar galime bendru sutarimu priimti 4 straipsnį? Priimtas.
Dėl 5 straipsnio. Ar galime bendru sutarimu priimti 5 straipsnį? Priimtas.
Dėl 6 straipsnio. Ar galime bendru sutarimu priimti 6 straipsnį? Priimtas.
Gerbiamieji kolegos, prašau registruotis. (Balsas salėje) Priedas. Dėl priedo. Ar galime priimti bendru sutarimu priedą? Priimtas. Gerbiamieji kolegos, baigėme priėmimą pastraipsniui. Prašau registruotis. Kolega J.Karosas dėl balsavimo motyvų? Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų.
Prašom, kolegos, registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 49 Seimo nariai. Už – 46, prieš nėra, susilaikė 2, įstatymas priimtas.
Darbotvarkės 1-3a ir 1-3b klausimas – įstatymai, kurių Nr.IXP-3441 ir Nr.IXP-3442. Kviečiu A.Melianą. Nėra. Kviečiu kolegą komiteto pirmininką A.Sysą į tribūną. Priimsime šiuos įstatymus.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo komitetas gavo mano užregistruotą pataisą ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą. Šiandien komitetas posėdžiavo ir mano pataisai nepritarė, o į Seimo Teisės departamento pasiūlymus atsižvelgta. Todėl siūlau pritarti paredaguotam Pensijų kaupimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pradedame priėmimą pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pataisų nebuvo. Dėl balsavimo motyvų nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Priimtas.
Dėl 2 straipsnio. 2 straipsniui kolega A.Sysas teikė pataisą.
A.SYSAS. Aš atsiimu, nes nėra prasmės svarstyti.
PIRMININKAS. Atsiimate. Tada pataisų nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? Priimtas.
3 straipsnis. Pataisų nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas. 4 straipsnis. Pataisų nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas. 5 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas. 6 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas. 7 straipsnis. Pataisų nebuvo. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas. 8 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas.
A.SYSAS. Atsižvelgiant į mūsų šios dienos redakciją.
PIRMININKAS. 9 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas. 10 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas. 11 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas. 12 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas. 13 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas. 14 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas. 15 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas. 16 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas. Ir 17 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas. Baigėme priėmimą pastraipsniui.
Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis ir balsuosime dėl viso įstatymo priėmimo. Dėl balsavimo motyvų niekas nenorėjo kalbėti.
Užsiregistravo 50 Seimo narių: už balsavo 45, prieš nėra, susilaikė 4, įstatymas priimtas.
Darbotvarkės 1-3b klausimas – Pensijų sistemos reformos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3442. Kolega A.Sysas. Priėmimas.
A.SYSAS. Po svarstymo papildomų pasiūlymų šiam įstatymui nebuvo gauta. Todėl komitetas siūlo pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pradedame priėmimą pastraipsniui. Įstatymas susideda iš vieno straipsnio. Todėl iš karto, gerbiamieji kolegos, kalbėsime dėl motyvų dėl viso įstatymo priėmimo. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Prašom registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 47 Seimo nariai: už – 45, prieš nėra, susilaikė 1, įstatymas priimtas.
Darbotvarkės 1-4 klausimas – įstatymas, kurio Nr.IXP-3490. Į tribūną kviečiu V.Fiodorovą. Svarstymo stadija.
V.FIODOROV. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė įstatymo projektą Nr.IXP-3490. Svarstymo metu gauta Teisės departamento išvada, kuria siūloma nustatyti įstatymo įsigaliojimo datą. Komitetas tam nepritarė, nes mano, kad įstatymas turi įsigalioti po jo paskelbimo „Valstybės žiniose. Kitų pasiūlymų ir pastabų negauta. Komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam ir suredaguotam projektui bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Ačiū. Pataisų nebuvo. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū. Pritarta.
Maisto įstatymo 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3489(2*) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Maisto įstatymo 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3489. Priėmimas. Kviečiu kolegą J.Matulevičių į tribūną.
J.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, po svarstymo gauta Teisės departamento išvada, kad įstatymo projektas Nr.IXP-3489(2) atitinka juridinės technikos reikalavimus. Pasiūlymų, pastabų iš suinteresuotų institucijų ir asmenų negauta. Siūlau įstatymo projektą Nr.IXP-3489 priimti pastraipsniui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pradedame priėmimą pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pataisų nebuvo. Ar galime jį priimti bendru sutarimu, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ačiū. 1 straipsnis priimtas.
2 straipsnis. Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Pataisų nebuvo. Ar galime bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? 2 straipsnis priimtas.
Baigėme priėmimą pastraipsniui. Dėl viso įstatymo dėl balsavimo motyvų prašom išsakyti savo nuomonę. Norinčių nėra. Prašom registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 45. Už – 44, prieš nėra, susilaikė 1, įstatymas priimtas.
Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo projektas Nr.IXP-3325(3*) (priėmimas)
Kviečiu kolegą J.Korenką į tribūną. Priimsime Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo projektą Nr.IXP-3325. Nėra norinčių pateikti Teisės departamento išvadą. Ar jūs sutinkate, gerbiamasis Korenka? Prašom. Reikėtų pakomentuoti Teisės departamento išvadą.
J.KORENKA. Šiandien komitetas svarstė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymus. Pirmam pasiūlymui pritarta. Antras siūlymas – 9 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad Vyriausybės įgaliota institucija tvirtina kūrybinių darbų sąrašą. Čia komitetas nepritarė, nes kūrybinių darbų sąrašo tvirtinimą reglamentuoti įstatymu, būtent dėl šių priežasčių pailgintų kasmetinių atostogų… Tai numato Darbo kodekso 167 straipsnis ir LRV 2003 m. liepos 18 d. nutarimas Nr.941 „Dėl kai kurių kategorijų darbuotojų, turinčių teisę į pailgintas kasmetines atostogas, sąrašo ir šių atostogų trukmės patvirtinimo. Antra, terminuotų sutarčių galimybės tam tikriems darbuotojams nustatymas ir atestavimo atlikimas. Ir trečia, kūrybinių darbuotojų darbo apmokėjimas. Trečias siūlymas buvo pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalies paskutinį sakinį, bet komitetas nepritarė, nes pritarus siūlymui teatro ar koncertinės įstaigos vadovas savivaldybėje tampa beveik politine figūra, priklausoma nuo situacijos vietos savivaldybėje. Ketvirtas Teisės departamento teikiamo įstatymo projekto 13 straipsnio siūlymas. Čia komitetas pritarė. Ir penktas siūlymas dėl 20 straipsnio 3 dalies nuostatos. Komitetas nepritarė, nes teatrų ir koncertinių įstaigų tarybos nariai nėra valstybės pareigūnai. Ši taryba veiktų pagal tokius pat principus kaip, pavyzdžiui, kino taryba, kurios narių darbo apmokėjimo sąlygas nustato Vyriausybė. Ir šeštas siūlymas dėl įstatymo projekto 22 straipsnio 3 punkto. Komitetas pritaria. Tiek.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Buvo pateikta Teisės departamento išvada ir į kokius siūlymus komitetas atsižvelgė, kuriems pritarė, kuriems ne. Aš manau, kad Sekretoriatas, Dokumentų skyrius suredaguos pagal komiteto sprendimus įstatymo galutinę redakciją. Todėl pradedame priėmimą pastraipsniui.
Pasiūlymų nebuvo gauta nė vienam straipsniui, todėl, gerbiamieji kolegos, gal galėtume priimti skyriais? Jeigu Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas taip garsiai nekalbėtų… Ačiū.
I skyrius. Ar galime bendru sutarimu priimti I skyrių, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Priimtas.
II skyrius. Ar galime II skyriaus straipsnius priimti bendru sutarimu, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Priimtas.
Trečiasis skirsnis. Ar galime trečiąjį skirsnį priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimtas.
Ketvirtasis skirsnis. Ar galime ketvirtąjį skirsnį priimti bendru sutarimu? Priimtas.
Penktasis skirsnis. Ar galime penktąjį skirsnį priimti bendru sutarimu? Priimtas.
Šeštasis skirsnis. Ar galime šeštąjį skirsnį priimti bendru sutarimu? Priimtas.
Septintasis skirsnis. Ar galime septintąjį skirsnį priimti bendru sutarimu? Priimtas. Baigėme priėmimą pastraipsniui. Prašau, gerbiamieji kolegos, pasakyti nuomones dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo. Nėra. Prašau registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 48, už – 43, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.
Gerbiamieji kolegos, Seimo Pirmininkas Č.Juršėnas pateiks kitos savaitės darbotvarkę.
Savaitės (nuo 2004-06-07) darbotvarkės projektas
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos! Man smagu jus matyti čia, iš šitos pozicijos, nes žinote, kad mano paties yra delikati padėtis. Džiaugiuosi proga, kad galiu jums pašnekėti apie reikalus, konkrečiai apie kitos savaitės darbus. Čia ne viskas surašyta, ir noriu pasakyti, kad mes posėdžiausime 8 ir 10 d., nors, kaip prisimenate, buvome susitarę, jog iki rinkimų ketvirtadieniais posėdžių nerengsime, bet kadangi Vyriausybė pateikė papildomą biudžetą, žinoma, smagu jį skirstyti ir vieniems, ir kitiems. Todėl pagal Biudžeto ir finansų komiteto sudarytą darbo grafiką prisideda tas papildomas posėdis, būtent 8 dieną specialiai skirtas biudžeto pirmajam svarstymui. Kiti klausimai – tiek, kiek jie yra parengti, ypač atkreipčiau dėmesį į kodeksų pakeitimus. Gali atrodyti, kad jų iš karto yra daug, bet, gerbiamieji, tie pataisymai buvo ilgai ir kruopščiai rengiami pačių teisininkų, taip pat Seimo tam tikro komiteto. Čia yra viskas surašyta. Esame įsipareigoję, kad sesijos pabaigoje mes šiuos klausimus išnagrinėsime, t.y. birželio mėnesį, ir priimsime. Be abejo, kaip paprastai yra ir Vyriausybės pusvalandis, šiuo atveju Vertybinių popierių komisijos pirmininko ataskaita ir atsakymai į Seimo narių klausimus ir kai kurie kiti dalykai. Dar čia yra vienas klausimas, kurio Seniūnų sueigoje nenagrinėjome, tai yra atitinkamos komisijos pirmininkės Jūratės Juozaitienės siūlymas dėl žemės įstatymo pakeitimo. Aš siūlau irgi antradienį papildomai įrašyti.
Baigdamas noriu priminti dėl to, kokie posėdžiai bus dar kitą savaitę. Ta kita savaitė jau bus po rinkimų. Jinai bus, galimas dalykas, dvigubai sunkesnė ir dėl rinkimų rezultatų, ir dėl to, kad mums reikės posėdžiauti papildomai. 14 d. yra numatytas neeilinis posėdis ryšium su žinoma jums diena ir paskui jau posėdžiai 15 ir 17 d., kaip buvome susitarę. Taigi aš prašau pirmiausia atkreipti dėmesį, kad trumpą posėdį turime birželio 10 d., skirtą biudžetui, ir pirmadienį, 14 d., neeilinį posėdį, skirtą šiai dienai pažymėti.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Jūsų norėtų klausti keturi Seimo nariai. Prašau, kolegė S.Burbienė.
S.BURBIENĖ. Gerbiamasis Pirmininke, aš dėl tos 10 dienos. Mano supratimu, ir girdžiu pritarimų iš kolegų, iš esmės mes biudžeto priėmimo nepagreitintume, o patys sau bėdų prisidarytume gana daug. Jeigu jau kartą sutarėme, kad nedarome antrą dieną posėdžio, tai gal ir nedarykim. Tikrai nieko dėl to neatsitiks, tą patį atsigriebsim po rinkimų.
Č.JURŠĖNAS. Aš sutinku. Bet čia yra naujojo finansų ministro prašymas, ir man buvo nepatogu neatsižvelgti į finansų ministro prašymą ir naujojo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko prašymą. Reikia gerbti naujuosius mūsų kolegas, einančius naujas svarbias pareigas.
PIRMININKAS. Kolega P.Gražulis norėtų klausti. Prašau.
P.GRAŽULIS. Gerbiamasis pranešėjau, yra surinkta 49 Seimo narių parašai, kad būtų pradėtas Konstitucijos 78 straipsnio 3 dalies pakeitimų svarstymas. Šiuo metu Konstitucijoje numatoma, kad kandidatas į Prezidentus daugiau kaip tris kartus iš eilės negali balotiruotis. Ir kas atsitiktų, jeigu mes nesvarstytume šito klausimo, nedarytume pakeitimų, po to Konstitucinis Teismas išaiškintų, kad yra padaryti pažeidimai, pažeista Konstitucija. Aš manau, kad labai svarbu šitą klausimą kuo greičiau spręsti, o jeigu mes negalime pakeisti Konstitucijos, tai bent kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo.
Č.JURŠĖNAS. Šiuo atveju aš iš tikrųjų galiu pasakyti, kad man atrodo, kad Konstitucijoje viskas aiškiai pasakyta ir pataisos nereikia. Bet jeigu kolegos Seimo nariai neprieštaraus, tai bent pateikimą mes galime įrašyti, o po to – kaip jau Seimas spręs, bus tokia Seimo valia. Pats jūs, gerbiamasis kolega, puikiai žinote, kad reikia 94 balsų, norint turėti tokią pataisą. Jeigu kolegos Seimo nariai neprieštarauja, tai tokį klausimą galime papildomai įsirašyti.
PIRMININKAS. Kolega A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu priminti, kad ne taip seniai Seime buvo svarstomas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio papildymo įstatymas. Po svarstymo mūsų komitetas buvo paskirtas pagrindiniu komitetu. Taip pat, kaip buvo nuspręsta Seimo posėdyje, yra ir Biudžeto ir finansų komiteto išvada, yra Vyriausybės išvada, todėl aš siūlyčiau į kitos savaitės darbotvarkę įtraukti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio… projektą Nr.IXP-2968.
Č.JURŠĖNAS. Numerį dar pakartokite.
A.KUNČINAS. Nr.IXP-2968.
Č.JURŠĖNAS. Aš labai atsiprašau, ar tikrai yra Vyriausybės išvada?
A.KUNČINAS. Vyriausybės išvada yra gauta ir atitinka mūsų parengtą projektą.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū. Būtent ta sąlyga buvo, kurios aš, prisipažinsiu, nežinojau. Jeigu ji yra įvykdyta, tai tada galima papildomai įrašyti.
PIRMININKAS. Kolega P.Papovas.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis pranešėjau, Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės tarnybos departamento prašymu komitetas yra patobulinęs Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnį dėl įstaigų vadovų skyrimo iš naujo arba neskyrimo. Prašome įtraukti į kitos savaitės darbotvarkę.
Č.JURŠĖNAS. Tik pateikimas?
P.PAPOVAS. Svarstymas.
Č.JURŠĖNAS. Svarstymas.
P.PAPOVAS. Svarstymo procedūra, nes liepos pirmoji čia pat.
Č.JURŠĖNAS. Taigi yra keturi papildomi siūlymai. Jeigu Seimo nariai neprieštarauja, tai mes laiko turime, nes pagal pirminį planą buvo numatyta baigti 14 valandą. Jeigu baigsime šiek tiek vėliau, manau, posėdis per daug neužtruks. Visi keturi siūlymai gali būti nagrinėjami.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Ar galėtume bendru sutarimu tam pritarti? Ačiū. Bendru sutarimu pritariame pateiktai darbotvarkei.
Karo padėties įstatymo 14 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3500* (priėmimas)
Tęsiame pagrindinės darbotvarkės klausimų nagrinėjimą. 1-7 klausimas – Karo padėties įstatymo 14 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3500. Kviečiu kolegą A.Kašėtą. Priėmimas.
A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas apsvarstė Karo padėties įstatymą ir jam pritarė. Naujų pasiūlymų ar pataisų nebuvo. Siūlau pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pradedame priėmimą pastraipsniui. Du straipsniai. Dėl pirmojo straipsnio dėl balavimo motyvų nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. Dėl 2 straipsnio taip pat nėra. Ar galime bendru sutarimu 2 straipsnį priimti? Priimtas. Baigėme priėmimą pastraipsniui. Prašau, gerbiamieji kolegos, registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad įstatymas Nr.IXP-3500 būtų priimtas, balsuojate už. Turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 53 Seimo nariai. Už balsavo 48, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.
Ginklų fondo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3384(2*) (priėmimas)
Ginklų fondo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3384. Vėlgi kviečiu kolegą A.Kašėtą. Priėmimas.
A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė Ginklų fondo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, visoms pataisoms per svarstymą pritarė arba pritarė iš dalies. Teisės departamentas įstatymo priėmimo metu siūlo pakeisti 6 straipsnio 2 dalį – suteikti galimybę turėti… įtvirtinti pavaduotoją. Tačiau komitetas mano, kad projekte netikslinga numatyti, kad Ginklų fondo direktorius turi pavaduotoją, o tikslinga numatyti, kad gali turėti tik vieną pavaduotoją. Iš tikro pats Ginklų fondo direktorius turi nuspręsti.
PIRMININKAS. Ačiū. Pradėsime priėmimą pastraipsniui. 1 straipsnis keičia visą redakciją – nuo 1 iki 8 straipsnio, todėl klausčiau dėl pirmojo straipsnio 1 straipsnio. Ar galime jį priimti bendru sutarimu, nesant pataisų? Ačiū. Priimtas. 2 straipsnis. Taip pat nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų ir nesant pataisų priimtas bendru sutarimu. 3 straipsnis. Taip pat priimtas. 4 straipsnis. Priimtas bendru sutarimu. 5 straipsnis. Priimtas bendru sutarimu. 6 straipsnis. Priimtas bendru sutarimu. 7 straipsnis. Priimtas bendru sutarimu. Ir 8 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso 1 straipsnio nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu priimti visą 1 straipsnį, kurį pastraipsniui mes priėmėme? Ačiū, priimtas.
2 straipsnis. Dėl 2 straipsnio nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu 2 straipsnį priimti? Priimtas.
Ir 3 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti 3 straipsnį? 3 straipsnis priimtas.
Baigėme priėmimą pastraipsniui. Prašom registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad būtų priimtas visas įstatymas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote. Balsuojame dėl įstatymo, kurio Nr.IXP-3384, priėmimo.
Užsiregistravo 51. Už balsavo 46, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.
Priimsime įstatymą, kurio Nr.IXP-3484. Kviečiu kolegą A.Puloką. Kadangi jo nėra, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką. Prašom, gerbiamasis pirmininke. P.Papovas.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas teikia darbo grupės atstovų: A.Puloko, J.Jurkaus, E.Masiulio, A.Ramanausko, A.Rimo ir V.Tomaševskio, patobulintą projektą. Po svarstymo gauta keletas kolegų Seimo narių pasiūlymų, taip pat Teisės departamento pastabos. Komitetas visus pasiūlymus ir pastabas apsvarstė, kai kurioms pritarė, kai kurioms ne. Siūlau priimti įstatymą pastraipsniui.
PIRMININKAS. Prieš pradedant priėmimą pastraipsniui prašyčiau gerbiamąjį pirmininką pakomentuoti Teisės departamento išvadas.
P.PAPOVAS. Komitetas Teisės departamento išvadoms iš esmės yra pritaręs. Smulkiau bus informuota priimant kiekvieną straipsnį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pradedame. 1 straipsnis.
P.PAPOVAS. Teisės departamento pastaba yra dėl 3 dalies, dėl žodelių „tai yra. Tai yra redakcinio pobūdžio. Matyt, redaktoriai pasiūlys arba išbraukti, arba kaip kitaip.
PIRMININKAS. Ačiū. Pataisų, dėl kurių turėtume balsuoti, nebuvo. Ar galime 1 straipsnį priimti bendru sutarimu? Priimtas.
2 straipsnis.
P.PAPOVAS. Nėra pataisų.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? Priimtas.
3 straipsnis.
P.PAPOVAS. Yra kolegos J.Razmos pasiūlymai 3 straipsnio 2 dalies 27 punktui. Komitetas pritaria šiam pasiūlymui ir šio punkto redakcijai.
PIRMININKAS. Tai dėl kolegos J.Razmos.
P.PAPOVAS. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. 3 straipsnio 1 punktui.
P.PAPOVAS. Taip. Komitetas pritarė 2 dalies 27 punktui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti, kad būtų pradėta nagrinėti pataisa, teikiama kolegos J.Razmos, kuriai komitetas pritarė? Ačiū. Ar bendru sutarimu galėtume pritarti šiai pataisai?
P.PAPOVAS. Galime.
PIRMININKAS. Ačiū. Pritarta. Gerbiamasis pirmininke, daugiau pataisų nebuvo?
P.PAPOVAS. Ne.
PIRMININKAS. Ar galėtume 3 straipsnį priimti bendru sutarimu su priimta kolegos J.Razmos pataisa? Ačiū. 3 straipsnis priimtas. 4 straipsnis.
P.PAPOVAS. 4 straipsniui pasiūlymų nėra.
PIRMININKAS. Gerbiamasis primininke, patikrinkite numeraciją, nes pas mane po 3 straipsnio iš karto 5 straipsnis.
P.PAPOVAS. Yra 4 straipsnis, 7 straipsnio pripažinimas netekusiu galios.
PIRMININKAS. Bandome priimti, mano variante tikrai nėra. Ar galime priimti 4 straipsnį bendru sutarimu? Ačiū. Priimtas. 5 straipsnis.
P.PAPOVAS. Nėra pasiūlymų.
PIRMININKAS. Ar bendru sutarimu galime priimti 5 straipsnį? Priimtas.
6 straipsnis.
P.PAPOVAS. 6 straipsniui taip pat nėra pasiūlymų.
PIRMININKAS. Ar bendru sutarimu galime priimti 6 straipsnį? Priimtas. 7 straipsnis.
P.PAPOVAS. 7 straipsniui yra Seimo Teisės departamento pastabų. 3 dalyje nurodyta viena vykdomoji institucija. Komitetas pritarė Teisės departamento pastabai. Vietoj „savivaldybės vykdomoji institucija turėtų būti taip: „savivaldybės vykdomoji ir pridėti (-siosios), t.y. vykdomosios. Taip pat institucija ir jos institucijos. Pritarta Seimo Teisės departamento pasiūlymui ir pateikiama atitinkama redakcija, kurią aš išdėsčiau.
PIRMININKAS. Taip, bet Seimo nariai teikia pataisas 7 straipsniui. Kolega J.Razma dvi pataisas ir V.Simulik vieną pataisą. Viena pataisa, kuri teikiama 7 straipsnio 2 dalies 27 punktui, sutampa. Jie siūlo tą patį. Todėl kviečiu kolegą V.Simuliką pristatyti savo pataisą.
V.SIMULIK.Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mes vakar diskutavome Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete ir priėmėme tokį sprendimą, kad aš atsiimu pataisą, nes komitetas nepritarė… iki išsiaiškinimo su Konstitucinio Teismo išvadom kai kuriuos niuansus. Šiandien manome, kad ji nelabai tinka, bet per keletą dienų mes išsiaiškinsime niuansus. Pirmininkas, gerbiamasis P.Papovas pažadėjo, kad aiškumas bus. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausiu kolegos J.Razmos dėl pirmosios pataisos 7 straipsnio 2 dalies 27 punktui.
J.RAZMA. Pirma, aš siūlyčiau mano pataisas nagrinėti kartu kaip vieną, nes jo susijusios. Man keista, kad kolega V.Simulik taip greitai atsiėmė savo idėją, nes aš manau, kad jos pagrindimas labai gražiai išdėstytas švietimo ir mokslo ministro neseniai išplatintame rašte, kur parodoma, kad būtų labai neracionalu švietimo įstaigų vadovų skyrimą, atleidimą, o kartu išeitų ir nuobaudų skyrimo klausimus palikti savivaldybių tarybų kompetencijai. Aš suprantu, galbūt politinio saugumo sumetimais tas viešas svarstymas taryboje atrodo gražiai, bet teisine, biurokratine prasme čia tikrai yra didelis nepatogumas ir daug problemų keliantis sprendimas. Todėl aš manau, reikia pasikliauti savivaldybių administracijų direktorių atsakomybe ir teisine sąmone, kad jie vadovų skyrimo ir atleidimo klausimą spręs griežtai vadovaudamiesi įstatymais, konkurso rezultatais, ir priimti mano siūlytas pataisas, kad tai galėtų būti įgyvendinta.
PIRMININKAS. Komitetas nepritarė šioms pastaboms.
P.PAPOVAS. Komitetas svarstė šį pasiūlymą ne kartą, nepritarė. Komitetas seniai nagrinėjo problemą dėl švietimo įstaigų vadovų.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mes dabar paklausime Seimo, ar jis leis nagrinėti šią pataisą. Ar būtų 29 Seimo nariai, kurie remtų šią pataisą? Tie, kurie remiate, paspauskite mygtuką „už.
Pataisą parėmė 21 Seimo narys. Todėl jos nesvarstome. Daugiau pataisų 7 straipsniui nebuvo. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 7 straipsnį? Priimtas.
P.PAPOVAS. Dabar yra pataisų 10 straipsniui.
PIRMININKAS. Palaukite, gerbiamasis pirmininke, neskubėkite.
P.PAPOVAS. Kitų nėra.
PIRMININKAS. Pirmininke, pamečiau 8 straipsnį.
P.PAPOVAS. 8 straipsniui nėra pataisų.
PIRMININKAS. Nėra 8 straipsnio.
P.PAPOVAS. Nežinau, kokį variantą jūs turite.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, skelbiu šio įstatymo priėmimo pertrauką, kol galų gale bus suredaguotas. Neradau dviejų straipsnių įstatymo redakcijoje, kurią priimame…
P.PAPOVAS. Mano įstatyme yra.
PIRMININKAS. Nežinau, tegul Posėdžių sekretoriatas suderina su komitetu.
Nagrinėjame 1-10a . Jūs taip pat pristatysite, gerbiamasis pirmininke.
P.PAPOVAS. Taip.
Vietos savivaldos įstatymo 17, 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3071 (svarstymas)
PIRMININKAS. Vietos savivaldos įstatymo 17, 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3071. Svarstymas. Prašau, gerbiamasis pirmininke.
P.PAPOVAS. Komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą. Kadangi jis yra susijęs su ką tik priimta įstatymo nuostata, kad švietimo įstaigų vadovus skiria tarybos, todėl šio įstatymo svarstyti nereikia. Komitetas priėmė sprendimą atmesti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Pagrindinis komitetas siūlo atmesti?
P.PAPOVAS. Taip.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiam siūlymui? Ačiū. Pritarta. Įstatymas Nr.IXP-3071 atmestas.
Darbotvarkės 1-10b klausimas – Švietimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3072. Svarstymas. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas V.Simulik.
V.SIMULIK. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu komitetas svarstė Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo įvairių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Atsižvelgta į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, taip pat pritarta Seimo narės O.Babonienės pasiūlymui. Daugiau didelių nesusipratimų nėra. Išskyrus vieną vietą, kurią mes palikome išspręsti per šią savaitę su Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetu, tai yra dėl vadovų skyrimo. Mes Švietimo įstatyme įrašėme, kad tai yra administracija, ir kadangi Savivaldos įstatymas irgi nukeltas kitam posėdžiui, manome, kad per šią savaitę mes suderinsime, atsižvelgdami į Konstitucinio Teismo išvadas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu kolegą P.Papovą, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką pateikti šio komiteto išvadą.
P.PAPOVAS. Komitetas iš esmės pritarė Švietimo įstatymo pakeitimui ir pasiūlė pagrindiniam komitetui tobulinti atsižvelgiant į Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, kurias svarstėme. Iš esmės ginčas buvo dėl įstaigų vadovų skyrimo, ir ta nuostata šiame įstatyme liko.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pataisų nebuvo, dėl kurių svarstymo metu, gerbiamieji kolegos, turėtume priimti sprendimus. Ar dėl balsavimo motyvų dėl šio įstatymo būtų norinčių kalbėti? Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritarta.
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 6 dalies 5 punkto papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3544. Kviečiu komiteto pirmininką kolegą P.Papovą pateikti komiteto išvadą. Svarstymo stadija.
P.PAPOVAS. Komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą, jam nepritarė ir priėmė sprendimą atmesti. Motyvai yra labai įvairūs. Pirmiausia kreiptasi į Konstitucinį Teismą dėl referendumo vertimo parengimo. Taip pat buvo pateiktas projektas tik dėl vertimo Europos Parlamentui. Tuo tarpu Seimui toks projektas nebuvo pateiktas, todėl priėmėme sprendimą atmesti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto išvadai atmesti šį įstatymo projektą? Ačiū. Įstatymas Nr.IXP-3544 atmestas.
Kviečiu kolegas užsiregistruoti. Sprendimas dar nepriimtas, todėl, kolegos, bendro sutarimo dėl atmetimo nėra. Nuomonė prieš. Prašom kalbėti kolegą V.Tomaševskį.
V.TOMAŠEVSKI. Ačiū, pirmininke. Viena svarbiausių tautinių mažumų demokratinių laisvių yra laisvas gimtosios kalbos vartojimas…
PIRMININKAS. Prašom kalbėti į mikrofoną.
V.TOMAŠEVSKI. …žodžiu ir raštu. Tautinių kalbų vartojimas greta valstybinės kalbos privačiame ir viešame gyvenime – tai Vakarų demokratijos standartai. Tai, beje, numatyta ir mūsų Tautinių mažumų įstatymo 4 ir 5 straipsniuose. Tenka apgailestauti, kad pagrindinis komitetas atmetė siūlytą pataisą. Mes jau turime tokią patirtį, kai referendumo metu buvo spausdinami biuleteniai rusų ir lenkų kalbomis, ir žmonės pasinaudojo šia teise. Pavyzdžiui, Rukainių rinkimų apylinkėje balsavo 412 rinkėjų, iš jų 373 paprašė biuletenių lenkų kalba. Taigi poreikis yra, tai yra tarptautiniai standartai, ir aš siūlyčiau balsuoti už šią pataisą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis, ir balsuosime. Kas už tai, kad būtų pritarta pagrindinio Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadai atmesti šį įstatymo projektą, balsuojate už, turintys kitą nuomonę balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 46 Seimo nariai: už atmetimą – 25, prieš – 12, susilaikė 8, nepritarta atmetimui. Todėl, gerbiamieji kolegos, Statuto numatyta tvarka reikėtų skirti kitą komitetą, kuris nagrinėtų šį įstatymo projektą. Kokie būtų siūlymai? (Balsai salėje) Yra siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar galėtume bendru sutarimu tam pritarti? Ačiū. Pritarta. Nagrinės Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Baigėme šio klausimo svarstymą.
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3029. Svarstymo stadija. Kviečiu komiteto pirmininką P.Papovą. Ar galiu pakviesti jus į tribūną? 1-12 klausimas Nr.IXP- 3029.
P.PAPOVAS. Nr.IXP-3029, taip?
PIRMININKAS. Taip.
P.PAPOVAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo pakeitimo projektą, kurį teikia kolega J.Razma, išnagrinėjo visas pastabas, kurios buvo pateiktos. Iš esmės visoms Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto, Savivaldybių asociacijos pastaboms yra pritarta. Vyriausybė taip pat pateikė išvadą. Komitetas patobulino įstatymo projektą ir pritarė patobulintam įstatymo projektui ir išvadai bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Pataisų svarstymo metu nėra. Dėl balsavimo norinčių kalbėti nėra. Ar bendru sutarimu galime pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo? Pritarta.
Gerbiamieji kolegos, nematydamas pranešėjo skelbiu pertrauką iki 12 valandos. Skelbiu pertrauką iki 12 valandos. Ačiū.
Pertrauka
PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). (…) atvykus finansų ministrui, nes be jo mes į priekį negalėtume judėti. Gerbiamieji kolegos, noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad tikrai gana svarbus Vyriausybės teikiamas klausimas – šių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, arba, paprasčiau, siūlomas patikslinti šių metų biudžetas. Kviečiu į tribūną pateikti šiuos pakeitimus finansų ministrą Algirdą Butkevičių. Gerbiamasis ministre, bandome pratintis taip į jus kreiptis.
A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, pateikiame jums 2004 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų įstatymo pakeitimo projektą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į priimtus naujus teisės aktus, dabartinę makroekonominę aplinką, ūkio raidos ir pajamų surinkimo tendencijas ir siūlomus mokestinės bazės pakeitimus bei būtinumą patikslinti kai kurias anksčiau numatytas išlaidas, teikia Seimui 2004 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų įstatymo pakeitimo projektą.
Tikslinant valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius iš viso papildomai numatoma skirti apie 208 mln. litų. Finansų ministerijai numatytos valstybės skolos aptarnavimo išlaidos mažinamos 88 mln. litų.
2004 metų valstybės biudžeto išlaidos, susijusios su valstybės skola, sumažėjo dėl sumažėjusių palūkanų, mokamų už Vyriausybės vertybinius popierius, ir esant faktiniam žemesniam valiutų kursui nei buvo planuota. Iš viso tai sudaro apie 69 mln. litų. Pasikeitus planuojamo valstybės biudžeto pajamų bei valstybės biudžeto išlaidų, susijusių su valstybės skola, apskaičiavimo metodikai mokėtinos paskolos už bankrutuojančių, bankrutavusių, likviduotų ar likviduojamų skolininkų paskolas su valstybės garantija buvo numatytos grąžinti iš skolintų lėšų apie 19 mln. litų.
Patikslintame projekte numatyta padidinti biudžeto pajamas 115,7 mln. litų. Įvertinus pastebimą augančių įmonių pelningumo įtaką pelno mokesčio pajamoms, buvo patikslintos pajamų iš pelno mokesčio prognozės. Prognozuojamos šio mokesčio pajamos padidintos 135,7 mln. litų. Pridėtinės vertės mokesčio pajamos sumažintos 40 mln. Lt atsižvelgus į siūlymą iš valstybės biudžeto dengti trylika procentinių punktų PVM tarifo šildymui ir karštam vandeniui ruošti.
Papildomų lėšų siūloma skirti socialinės apsaugos, sveikatos, kultūros, teisėsaugos, švietimo ir žemės ūkio sritims bei investicijų projektams finansuoti.
Socialinei apsaugai projekte siūloma papildomai skirti 60,4 mln. litų. Iš jų 2 mln. Lt nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. – pirmų–ketvirtų klasių moksleiviams nemokamiems priešpiečiams. 17 mln. Lt nuo 2004 m. balandžio 1 d. bazinės pensijos didinimui 20 Lt, t.y. nuo 152 iki 172 litų.
Valstybės biudžete numatytos lėšos didesnėms šalpos išmokoms mokėti dėl bazinės pensijos didinimo 10 litų. Pensijų sistemos reformai 34,45 mln. Lt siūloma skirti papildomai iš Rezervinio stabilizavimo fondo lėšų. 4 mln. – nuo 2004 m. balandžio 1 d. įsigaliojusiame naujos redakcijos Šalpos išmokų įstatyme numatytoms išmokoms administruoti. Šios lėšos bus skiriamos savivaldybėms. 2,9 mln. Lt – pensionatų kapitaliniam remontui ir rekonstrukcijai, 300 tūkst. Lt – kitoms reikmėms.
Nuosavybės atkūrimui projekte siūloma papildomai skirti 41 mln. litų. Iš jų 30 mln. Lt kompensacijai už valstybės išperkamą žemę. 2 mln. Lt žemės reformai ir 9 mln. Lt piliečių nuosavybės teisėms į išlikusius gyvenamuosius namus.
Sveikatai projekte siūloma papildomai skirti 7,5 mln. litų. Iš jų vienai iš Vaikų sveikatos metų programos priemonei – vaikų dantų ėduonies profilaktikai įgyvendinti – Valstybės ligonių kasai skirti 1 mln. litų. Ortopedijos technikos priemonėms įsigyti – 1 mln. Lt, kombinuotai vakcinai vaikams skiepyti – 1 mln. Lt, ligoninių rekonstrukcijai, remontui ir medicinos technikos atnaujinimui – 3,1 mln. Lt bei kitoms reikšmės – 1,3 mln. litų.
Kultūrai ir poilsiui teikiamame projekte siūloma papildomai skirti apie 15,4 mln. litų. Iš jų papildomai 940 tūkst. numatyta skirti lietuviškos spaudos atgavimo šimtmečio programai įgyvendinti. 1,7 mln. Lt – Tarptautinės krepšinio federacijos FIBA Europoje įnašui sumokėti dėl 35-ojo Europos vyrų krepšinio čempionato Lietuvoje surengimo bei kitoms išlaidoms. Tie pinigai bus panaudoti, norėčiau paaiškinti, jeigu bus nutarta, kad Europos vyrų krepšinio čempionatas bus organizuojamas Lietuvoje. Jeigu bus kitas sprendimas, vadinasi, tie pinigai sugrįš į iždą.
2,3 mln. Lt – Nacionalinio operos ir baleto teatro salės rekonstravimui ir operos „Dalia pastatymui. 5,6 mln. Lt – architektūrinių paminklų sutvarkymo, rekonstravimo ir remonto darbams.
Vidaus reikalams projekte papildomai siūloma skirti 17,5 mln. litų. Papildomi asignavimai numatomi šiems tikslams: vidaus reikalų sistemos pareigūnų ir karių valstybinėms pensijoms dėl valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos padidinimo, priedams už tarnybos stažą (…) kvalifikacinė kategorija, įgyvendinant vidaus tarnybos statutą, priemokoms už taktinį darbą, viršvalandžius, darbą poilsio bei švenčių dienomis mokėti, kitoms išlaidoms bei turtui įsigyti.
Teisėsaugai projekte siūloma papildomai skirti 7,5 mln. litų.
Švietimui projekte papildomai siūloma skirti apie 8,6 mln. litų. Iš jų mokyklų statybai, rekonstrukcijai, remontui bei ūkio išlaidoms papildomai siūloma skirti 8,5 mln. Lt, vaikų vasaros poilsiui organizuoti – 100 tūkstančių.
Kitoms reikmėms projekte siūloma papildomai skirti 13,6 mln. litų. Iš jų 5 mln. Lt vystyklams, tai yra sauskelnėms, taikomam PVM tarifui kompensuoti. 8,6 mln. Lt – išmokoms vaikams, įstatymui nuo 2004 m. liepos 1 d. įgyvendinti. Be to, projekte siūloma numatyti 40 mln. Lt, kad PVM, apskaičiuotam už šilumos energiją, tiekiamą gyvenamosioms patalpoms šildyti, įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą, ir į gyvenamąsias patalpas tiekiamą karštą arba šaltą vandenį karštam vandeniui paruošti bei šilumos energiją, sunaudotą šiam vandeniui pašildyti, 13 procentinių punktų skirtumas tarp 18% ir 5% būtų dengiamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.
Savivaldybėms numatoma papildomai skirti 64,3 mln. litų. Iš jų bendrosios dotacijos kompensacijai – iš viso 7,4 mln. Lt, iš jų dėl 2004 m. grąžinto nekilnojamojo turto mokesčio Palangos, Biržų rajonų ir Mažeikių savivaldybių biudžetams – 7,3 mln. Lt ir dėl valstybinės įstaigos „Visagino energija bazinės šilumos kainos padidinimo – 0,11 mln. Lt Visagino savivaldybei.
Speciali tikslinė dotacija – 56,9 mln. litų. Iš jų Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymui nuo 2004 m. liepos 1 d. įgyvendinti – 44,6 mln. Lt, valstybės investicijų programoje numatytiems projektams finansuoti – 10 mln. Lt ir Vilniaus miesto savivaldybei – 2,3 mln. Lt gyventojams iškeldinti iš patalpų, perduotų Lietuvos dailės muziejui, ir Lietuvos literatūros ir tautosakos institutui priklausančių patalpų.
Dėl gyventojų pajamų mokesčio išskaitymo tvarkos pasikeitimo tarp savivaldybių perskirstoma 14,8 mln. Lt bendrosios dotacijos kompensacija. Pasikeitus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatoms, tarp savivaldybių perskirstoma specialioji tikslinė dotacija, skiriama valstybės garantijoms nuomininkams, išsikeliantiems iš savininkams grąžintinų gyvenamųjų namų ar jų dalių ir butų, vykdyti.
Tikslinant Lietuvos Respublikos 2004 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymą, iš įstaigų ir organizacijų, įmonių ir kitų ūkio subjektų buvo gauta prašymų padidinti valstybės kapitalo investicijas daugiau kaip 230 mln. litų. Atsižvelgiant į gautus pasiūlymus bei finansines galimybes buvo patikslinta valstybės investicijų 2004–2006 m. programa pagal investavimo sritis, kurioje investicijoms siūloma skirti beveik 61 mln. litų. Iš jų 40,9 mln. Lt valstybės biudžeto lėšų ir beveik 20 mln. Lt paskolų, gautų valstybės vardu bei su valstybės garantija. Be to, investicijų projektus numatoma finansuoti ne tik skiriant papildomų valstybės lėšų, bet ir perskirstant jau numatytas investicijas atsižvelgiant į jų įgyvendinimo būklę tarp atskirų investavimo sričių ir projektų.
Specialiosios PHARE programos Europos Sąjungos lėšų dalis (ją sudaro 230,1 mln. Lt), kuri buvo paskirstyta pagal asignavimų valdytojus, perkelta į Finansų ministerijos asignavimus. Tačiau PHARE lėšos, kurios buvo paskirtos konkretiems asignavimų valdytojams, bus skirtos jų valdymo sritims. Todėl jų sričiai numatyti asignavimai nemažėja.
Siūlomas pakeitimas padės įgyvendinti stojimo į Europos Sąjungą sutarties nuostatas, Europos Komisijos, audito bei dėl išplėstos decentralizuotos valdymo sistemos diegimo Lietuvoje ataskaitoje pateiktas rekomendacijas. Be to, pakeitimai įtvirtintų bendrą atsakomybę už PHARE programos finansinį valdymą.
Kartu su Lietuvos Respublikos 2004 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektu, jeigu galima, posėdžio pirmininko prašyčiau, teikiamas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo papildymo 1251 straipsniu įstatymo projektas.
PIRMININKAS. Taip, ministre, prašome. Manau, kad taip sutaupysime laiko.
A.BUTKEVIČIUS. Projektas teikiamas atsižvelgiant į tai, kad pagal Europos Sąjungos… lengvatinis PVM tarifas negali būti taikomas šilumos energijai ir karštam vandeniui bei siekiant sumažinti šilumos energijos, tiekiamos gyvenamosioms patalpoms šildyti, ir į gyvenamąsias patalpas tiekiamo karšto vandens kainas. Siūloma papildyti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą 1251 straipsniu ir nustatyti, kad PVM, apskaičiuotas už šilumos energiją, tiekiamą gyvenamosioms patalpoms šildyti, tarifas būtų sumažintas, 13 procentinių punktų PVM tarifo dydžio būtų kompensuojama iš valstybės biudžeto ir tai sudarytų 40 mln. litų.
Prašau gerbiamuosius Lietuvos Respublikos Seimo narius 2004 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo papildymo 1251 straipsniu įstatymo projektus svarstyti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis ministre, paprastai pateikus biudžetą yra galimybė užduoti klausimus. Taigi Seimo nariams eilės tvarka ta galimybė yra sudaryta. Pirmasis klausia K.Glaveckas. Prašom.
K.GLAVECKAS. Gerbiamasis ministre, aiškinamajame rašte, kuris yra pateiktas, ir Biudžeto pataisymo projekte aiškiai pasakyta, kad 40 mln. litų yra skiriama turint tikslą sumažinti gyventojų išlaidas už komunalines paslaugas, už šildymą ir t.t. Kitaip sakant, 13 procentinių punktų PVM. Klausimas būtų toks. Sakykite, ar tas 40 mln. litų tai yra proginė dotacija, kitaip sakant, iki kitų metų sausio 1 dienos, o nuo sausio 1 d. jau galios 18% tarifas, kas žmonėms bus iš karto labai sunku? Antras dalykas. Jūs, kaip vienas iš Socialdemokratų partijos lyderių, deklaravote, kad žmonių pajamos turi priklausyti nuo jų išlaidų. Šiuo atveju kompensacija 40 mln. litų bus taikoma visiems be išimties, ir tiems, kurie turi labai daug pinigų, ir tiems, kurie turi labai mažai pinigų. Ar jūs nematote, kad čia yra nusižengiama tam tikru atžvilgiu jūsų politinėms vertybėms ir iš tikro pažeidžiami daugelio mažas pajamas gaunančių žmonių interesai? Ačiū.
A.BUTKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Dėl PVM lengvatos taikymo už šilumą ir už karštą vandenį, manau, kad ši pataisa yra teikiama iki šių metų pabaigos. Taip pat yra kreiptasi į Briuselį, artimiausiu metu tikimės, kad sulauksime atsakymo, ar bus leista tiek Vyriausybei, tiek Seimui sumažinti PVM tarifą nuo 18% iki 5%. Jeigu gausime teigiamą išvadą, tai, manau, nuo kitų metų sausio 1 dienos mes galėsime priimti tokią PVM įstatymo pataisą, o jeigu tas svarstymas Briuselyje užtruks, tai, manau, planuojant 2005 metų biudžeto asignavimus tikrai bus ta nuostata įtraukta į Biudžeto įstatymą.
Dabar dėl to, kad ši įstatymo lengvata yra taikoma visiems piliečiams, ir kurių pajamos yra didelės, ir kurių mažos. Manau, beveik visose valstybėse, kiek aš turiu informacijos, sumažintas PVM tarifas yra taikomas visiems piliečiams, o kompensacijos mechanizmas yra vykdomas per kitas programas, t.y. asmuo deklaruoja savo pajamas, deklaraciją pristato savivaldybėms, o tuomet, jeigu vienam šeimos nariui pajamos yra mažesnės negu valstybės remiamos pajamos, jam yra kompensuojama dalis teikiamos šilumos energijos kainos.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Kašėta. Prašom.
A.KAŠĖTA. Gerbiamasis ministre, vidaus reikalų sistemai papildomai skyrėte beveik 16 mln. litų, tačiau vien policijos sistemos pareigūnams įgyvendinti įsipareigojimus, numatytus ir statute, ir kituose teisės aktuose, reikia panašios sumos. O kur dar Sienos apsaugos tarnyba ir vidaus pulkų pareigūnai ir t.t.? Kodėl buvo skirta ne visa reikalinga suma ir kodėl mažinamas STT, Specialiųjų tyrimų tarnybos, biudžetas, juo labiau kad žinome, kad jų poreikiai yra didesni? Ar čia kerštas už kratas Sveikatos ministerijoje, ar kokie kiti motyvai?
A.BUTKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Tikrai jokiu kerštu nesivadovaujame. Vakar kaip tik teko susitikti su STT vadovu. Apie tai buvo pakalbėta. Buvo paprašyta, kad asmeniškai jis pateiktų pažymą, kaip jis žiūri į asignavimų mažinimą ir dėl kokių priežasčių tai yra daroma. O kalbant apie vidaus reikalavimus, t.y. kad vidaus sistemai yra skiriama nepakankamai lėšų, vis dėlto reikia įvertinti tai, kad biudžetą pakeisdami mes ir negalime visiškai patenkinti jų poreikių, nes visą tą sumą, kurios trūksta, galvojama perkelti į 2005 metus. Nes vis dėlto reikia pripažinti tai, kad šiuo metu yra perskirstoma beveik 208 mln. litų, o vidaus reikalų sistemos darbuotojams yra skiriami tie asignavimai, kurie yra numatyti už viršvalandžius, už dirbtą stažą, už turimą kvalifikacinę kategoriją, už laipsnį. Manau, kad ta problema jau šiemet bus visiškai išspręsta, kad jiems nereiktų kreiptis į teismus.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitas klausiantysis – A.Klišonis. Prašom.
A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, noriu jūsų paklausti dėl sveikatos apsaugos dalies. Iš tų 7 mln., kurie numatyti skirti, apie 3 mln. su truputėliu numatyti Valstybinei ligonių kasai.
Žinia, nuo gegužės 1 dienos įvedėme pridėtinės vertės mokestį, bet jis įvestas ne tik medikamentams, tačiau ir rentgeno nuotraukoms, ir stomatologinėm medžiagom, ir (…), ir reagentams. Ir jis ne 5%, bet 18%. Visos pinigų sumos, kurios buvo skirtos padidinti įkainius, Sveikatos apsaugos ministerijos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos sutarimu buvo skirtos darbo užmokesčiui. Vadinasi, gydymo įstaigos, jūs, kaip finansų ministras, puikiai žinote, savo sąnaudas kai kuriose eilutėse padidina 18%. Kaip jos gali išgyventi, nes iki metų galo aš visiškai nematau jokio padidėjimo, visiškai jokios kompensacijos šioje eilutėje? Ačiū.
A.BUTKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Vyriausybės posėdyje svarstant asignavimų paskirstymą pagal atskirus asignavimą valdytojus tikrai buvo paliesta pati jautriausia sritis, todėl sveikatos apsaugos ministro buvo paprašyta dar kartą pateikti pasiūlymus, kad svarstant šį projektą Seime galbūt dar būtų galimybė šiai sričiai padidinti asignavimus. Aš manau, kad tai yra ta sritis, dėl kurios mes dar diskutuosime labiausiai.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia E.Masiulis. Prašom.
E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, tai, kad šiandien jūs teikiate šių metų biudžeto pakeitimą, dar kartą liudija, kad vis dėlto biudžetą Lietuvoje priima ne Seimas, o Vyriausybė. Kadangi visada, kai yra tvirtinamas biudžetas, Seimo nariai teikia įvairiausius pasiūlymus ir yra nurodomas šaltinis, tai yra skolos aptarnavimo išlaidos, tada visada Vyriausybė sako, kad šie pinigai yra šventi, nesikėsinkite į juos, nes neturėsime už ką aptarnauti skolas. Po to Vyriausybė metų viduryje kažkaip pati savo užgaidoms tenkinti jau suranda pinigų, o šaltinis būna būtent skolos aptarnavimo išlaidos. Aš noriu jūsų, kaip ministro, paklausti. Ar rengdami 2005 metų biudžetą jūs pagaliau uždarysit šią landą ir paskaičiuosite tiek skolos aptarnavimo išlaidų, kiek jų reikia realiai, o ne pasiliksite krūmuose pinigų tam, kad prieš rinkimus po to vėl vieną kitą saldainį žmonėms pabarstytumėte?
A.BUTKEVIČIUS. Dėkui už klausimą. Aišku, čia yra pati jautriausia sritis, nes, pavyzdžiui, labai sudėtinga suplanuoti, kokias palūkanas mokėsime už vertybinius popierius. Jeigu jau padidėtų nors pusę procentinio punkto, tai iš karto atsargos sumažėtų per visus metus apie 40 mln. litų. Čia vis dėlto priklauso nuo finansinio stabilumo lygio. Jeigu turi paklausą Vyriausybės vertybiniai popieriai, už kuriuos dabar mokamos labai mažos palūkanos, tai, manau, ir atsiranda tokia galimybė. Jeigu kalbėtume apie kitus metus, manau, įvertintus makroekonominius rodiklius maždaug rugsėjo mėnesį bus galima vėl prognozuoti, ar turėsime kokių nors rezervų, ar ne. Ir antras labai svarbus faktorius. Tai priklauso nuo skolos valdymo, kaip darbuotojai sugeba išsiieškoti paskolas iš tų įstaigų, kurios šiandien turi pusiau bankroto stadiją, kiek dar sugeba susigrąžinti.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia P.Jakučionis. Prašom.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamasis ministre, jūsų teikiamo Biudžeto įstatymo pakeitimo įstatymo projekte didžiausia dalis papildomų asignavimų yra skiriama socialiniams reikalams. Tačiau kai kurie labai jautrūs subjektai yra pamiršti, mano nuomone. Tai būtent Gyventojų genocido ir aukų rėmimo fondas, kuriam yra skirta labai mažai pinigų. Kai buvo svarstomas biudžetas, buvo žadama, kad persvarstant bus papildomai skirta, o dabar to nematyti, nebeskirta papildomai lėšų. Aš norėčiau tiesiog paklausti. Ar iš tikro nėra galimybių dabar? Ką jūs galvojate dėl kitų metų biudžeto, nes jau yra turbūt tam tikri rodikliai numatyti lėšų būtent tokiems reikalams, sakyčiau, labai jautriems.
A.BUTKEVIČIUS. Dėkoju už klausimą. Jeigu kalbėtume apie 2005 m. biudžeto projektą, tai kol kas mes esame parengę tik kitų metų biudžeto projekto gaires. Dar kol kas asignavimai nėra skirstomi asignavimų valdytojams ir pagal programas. Šiuo metu tas gaires turi visi ministrai ir jie teiks savo pasiūlymus. Aš manau, jeigu buvo pažadėta, kad bus numatyti asignavimai, tai mes pakelsime tuos dokumentus ir stengsimės ištesėti pažadus.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Korenka.
J.KORENKA. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų projekte socialinei apsaugai skiriama 2 mln. 1–4 klasių moksleiviams nemokamiems priešpiečiams. Reikia pažymėti, kad nuo Lietuvos nepriklausomybės per 14 metų tai turbūt pirmas Vyriausybės žingsnis, kai atsisukama į vaikus, į daugumą vaikų, ypač regionuose, kurie mokykloje net nevalgo. Čia labai gražu. Bet mano klausimas. Ar čia skiriama vienam vaikui, ar visiems 1–4 klasių vaikams tai bus daroma, neatsižvelgiant į socialinę padėtį. Ačiū.
A.BUTKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Taip, čia bus daroma visiems mokiniams, neatsižvelgiant į jų socialinę padėtį.
PIRMININKAS. Galite patikslinti klausimą.
J.KORENKA. Pirmoje dalyje klausiau, kiek vienam vaikui skiriate dienai, jeigu galima? Nes čia yra priešpiečiai.
A.BUTKEVIČIUS. Negaliu pasakyti, kiek kiekvienam vaikui bus. Lyg ir buvo atlikti skaičiavimai.
PIRMININKAS. Ačiū. Suprantu, jus kolega nori paegzaminuoti.
A.BUTKEVIČIUS. Aš galėsiu atsakyti kitą kartą.
PIRMININKAS. Klausia O.Babonienė. Prašom. Tuoj įjungsiu. Minutėlę. Prašom.
O.BABONIENĖ. Nebūtina. Ačiū. Mano klausimą anksčiau paklausė.
PIRMININKAS. Ačiū. Sutaupėme laiko. Paskutinis klausia G.Kniukšta. Prašom.
G.KNIUKŠTA. Dėkoju. Gerbiamasis ministre, viena vertus, būtų galima ir pasidžiaugti, kad Vyriausybė skiria 30 mln. litų kompensacijoms už valstybės išperkamą žemę. Mano klausimas, ar jūs tikrai neradote galimybių skirti daugiau. Jūs puikiai žinote situaciją šalyje, žinote žmonių nuotaikas. Žinant, kad valstybė skolinga savo piliečiams daugiau kaip milijardą litų, tai suprantama, skirdami po tokią sumą, mes tos problemos sprendimą atidedame dar labai ilgam laikui.
Ir antra klausimo dalis. Jūs buvote aktyvus iniciatorius, kad vis dėlto būtų grąžinta žmonėms ta skola, kuri susidarė dėl bankrutavusių įmonių. Dabar žmonės tiesiai klausia, kodėl vieniems valstybė grąžino, o kitiems, deja, sako – palaukite. Kiek laukti ir kokia būtų jūsų, kaip finansų ministro, pozicija? Ačiū.
A.BUTKEVIČIUS. Gal pradėsiu nuo antrojo klausimo. Visiems, kurie pristatė žemės ūkio produkciją arba galvijus į įmones, nėra grąžinti pinigai. Kiek žinau, buvo išvestas tam tikras procentas ir tam tikru santykiu buvo grąžinta. Aš manau, kad šiuo klausimu mes dar padiskutuosime. Yra įvairių nuomonių, aš tą klausimą buvau iškėlęs ir ministerijoje, ir ministrų pasitarime.
O dėl 30 mln. litų, manau, suma yra nemaža, jeigu vertintume tai, kad šiuo metu nėra teikiamas 2005 m. biudžeto įstatymo projektas, o tik biudžeto perskirstymo įstatymo projektas, vertintume tai, kad perskirstom tik 208 mln. litų. Kitiems metams mes planuojame, kad ta suma gali išaugti apie 200 mln. litų.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre, už biudžetinio įstatymo pristatymą. Pateikus tikslinamo biudžeto projektą, dėl jo nėra balsuojama. Kolegos, šalia to noriu informuoti, kad jums visiems yra išdalytas biudžeto projekto svarstymo grafikas. Atkreipiu dėmesį, kad birželio 10 d. numatytas pirmasis svarstymas plenariniame posėdyje. Taip pat yra nurodytos datos, iki kada galima teikti pasiūlymus. Dėl lydinčio Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 1251 straipsnio papildymo įstatymo projekto pateikimo stadijoje klausiu, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Norinčių kalbėti dėl motyvų nėra. Kolegos, ar po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Po pateikimo pritarta bendru sutarimu. Dėl komitetų. Tradiciškai dėl biudžeto yra Biudžeto ir finansų komitetas, visi kiti komitetai svarsto kaip papildomi. O dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Biudžeto ir finansų komitetas siūlomas pagrindiniu. Preliminari svarstymo data birželio 10 diena. Šio klausimo svarstymas baigtas.
Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 15 klausimas – Seimo laikinosios komisijos akcinės bendrovės „Mažeikių nafta privatizavimo aplinkybėms ištirti išvada. Kolegos, galiu konstatuoti, kad numatytu laiku išvada nėra pateikta. Šio klausimo svarstymas negali vykti. Kolegos, mes turėtume rasti galimybę artimiausiuose posėdžiuose kitą dieną išklausyti šios svarbios komisijos išvadą.
Dabar svarstome kitą darbotvarkės klausimą. Kolegos, aš siūlyčiau grįžti į pirmąją posėdžio dalį, nes nebaigėme priimti Vietos savivaldos įstatymo kelių straipsnių. Kviečiu į tribūną komiteto pirmininką P.Papovą. Prašom priminti, kurioje vietoje stabtelėjome. Minutėlę, gerbiamasis pranešėjau. Kolega Jurkau, gerbiamasis Sabatauskai, gerbiamasis Mikolaiti, pratęskite pokalbį ne salėje, nes jūs trikdote darbą. Prašom.
P.PAPOVAS. 7 straipsniui pritarta. Tačiau jeigu leistų posėdžio pirmininkas, tai norėčiau stenogramai pasakyti, kad komitetas pritarė šiam straipsniui su Seimo Teisės departamento pasiūlymais.
PIRMININKAS. Dėl kurio straipsnio?
P.PAPOVAS. Dėl 7 straipsnio.
PIRMININKAS. 7 straipsnį mes baigėme priimti. Dabar 8 straipsnis. Ar yra pastabų?
P.PAPOVAS. Nėra.
PIRMININKAS. Ar galime priimti 8 straipsnį?
P.PAPOVAS. Galime.
PIRMININKAS. Nėra prieštaravimų. Priimtas. Ar galime priimti 9 straipsnį? Prieštaravimų nėra. 9 straipsnis priimtas.
10 straipsnis. Dėl šio straipsnio yra jūsų, gerbiamasis pirmininke.
P.PAPOVAS. Taip, yra mano du pasiūlymai šio straipsnio 5 dalies 5 punktui. Jį papildyti, kad „administracijos direktorius atsako už savivaldybės ūkinę ir finansinę veiklą pagal kompetenciją. Dabartiniu metu atrodo, kad jis atsako už viską, bet jis negali už viską atsakyti, nes kitos įstaigos, įmonės pačios atsako savivaldybės tarybai už savo ūkinę veiklą.
PIRMININKAS. Aš tik noriu pasitikslinti. Kartu yra ir dėl šio straipsnio 8 dalies, bet tai yra atskiri, savarankiški punktai. Dabar dėl 10 straipsnio, keičiamo įstatymo 29 straipsnio 5 punkto. Ar galime priimti? Ar galime priimti svarstyti bendru sutarimu, nes reikia 29 Seimo narių pritarimo.
P.PAPOVAS. Galime.
PIRMININKAS. Čia yra tikslinanti formuluotė. Nėra prieštaravimų, bendru sutarimu. Ar būtų norinčių dėl šio pasiūlymo kalbėti už ar prieš dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu, kolegos, P.Papovo siūlymą? Nėra prieštaravimų, priimta bendru sutarimu. Dabar dėl to paties straipsnio, bet dėl 8 punkto yra jūsų siūlymas. Prašom.
P.PAPOVAS. Dėl 8 punkto. Išbraukti, kad savivaldybės tarybos narių mokymą ir kvalifikacijos kėlimą organizuoja direktorius. Tai turi daryti meras.
PIRMININKAS. Natūralu. Ar galime bendru sutarimu priimti šį siūlymą svarstyti? Nėra prieštaravimų, priimta. Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar galime pritarti šiam siūlymui bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų, pritarta bendru sutarimu. Dėl šio 10 straipsnio, pritarus dviem pasiūlymams, kuriuos teikė pats P.Papovas. Ar galime priimti 10 straipsnį su pasiūlymais, kuriuos mes taip pat priėmėme? Nėra prieštaravimų, priimta bendru sutarimu.
11 straipsnis.
P.PAPOVAS. Nėra pasiūlymų.
PIRMININKAS. Pasiūlymų nėra. Galime priimti? Priimta. 12 straipsnis. Ar galime priimti 12 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimta bendru sutarimu.
Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis finansų ministre A.Butkevičiau, jūs esate šurmulio židinyje. Ne, jūsų tikrai neišprašome iš salės. Taigi tęsiame įstatymo priėmimą.
13 straipsnis. Pastabų nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra, priimta bendru sutarimu. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, įstatymo priėmimas pastraipsniui yra baigtas. Taigi dėl viso įstatymo projekto ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne, nėra. Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo (darbotvarkėje 9 klausimas) Nr.IXP-3484 priėmimo.
Užsiregistravo 49 Seimo nariai. Balsavimo rezultatai: 44 – už, prieš nėra, susilaikė 3, įstatymas Nr.IXP-3484 priimtas.
Svarstome darbotvarkės 13 klausimą (nebuvo spėta apsvarstyti prieš tai) – Prezidento rinkimų įstatymo 11 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3563, po Konstitucinio Teismo sprendimo siūlomas įstatymo projektas. Pateikimo stadija. Teikėjas – J.Sabatauskas. Prašom, kolega, trumpai pateikti įstatymo projektą.
J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kaip žinote, gegužės 25 dieną įsigaliojo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 11 straipsnio ir 2 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Konstitucinis Teismas pripažino, kad 2 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, išskyrus tą dalį, kurioje nustatyta, kad Prezidentu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų, panaikino jo Seimo nario mandatą, jeigu nuo pašalinimo iš užimamų pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo praėjo mažiau kaip penkeri metai. Kitaip sakant, penkerių metų terminas buvo pripažintas kaip prieštaraujantis Konstitucijai.
Taip pat Konstitucinis Teismas pasisakė, kad turi būti taikoma ta nuostata, tik tuo atveju, kaip žinote, apkaltos pagrindai yra trys (dėl šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, dėl priesaikos sulaužymo ir jeigu paaiškėja, kad padarytas nusikaltimas). Konstitucinis Teismas pasakė, kad tuo atveju, jeigu panaikinamas mandatas už tokį nusikaltimą, kuriuo nėra šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika, tada toks atvejis būtų prieštaraujantis Konstitucijai. Kitaip sakant, turėtų sutapti ir nusikaltimo padarymas, ir Konstitucijos šiurkštus pažeidimas, ir priesaikos sulaužymas. Tokiu atveju reikėtų taisyti šį įstatymą, todėl pateiktas šis projektas, kuriuo taisomas pirmiausia 2 straipsnis, taip pat 11 straipsnis brauktinas, nes iš esmės tai yra labiau preambulėje išsakyti tikslai, bet nėra norma. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Du Seimo nariai nori jūsų klausti. Pirmasis – E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis pranešėjau, prisimindamas pirmiausia, kaip buvo balsuojama dėl šio įstatymo projekto, kuris dabar yra skelbiamas kaip prieštaraujantis Konstitucijai, Teisės ir teisėtvarkos komitete, kai keturi socialdemokratai, vienas socialliberalas ir konservatorius balsavo už tai, kad tas įstatymo projektas neprieštarauja Konstitucijai, ar jūs dabar nemanote, kad tas įstatymo projektas buvo grynai politinis?
J.SABATAUSKAS. Kaip žinote, Lietuvos Respublikos Konstitucija nustato, kad Konstitucinis Teismas – tai yra vienintelė Lietuvos Respublikos institucija, kuri sprendžia, ar teisės aktai atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją. Ir Konstitucinis Teismas tą nustatė. Jūsų klausimas dėl politinio sprendimo. Be jokios abejonės, Seimas, priimdamas įstatymus, išreiškia savo politinę valią. Kadangi kalbame apie priimtą įstatymą, o įstatymo priėmimo procedūra yra kompleksinė, kurioje dalyvauja ir komitetai, pagrindinis komitetas buvo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, dėl jo išvados buvo balsuojama, ir Seimas patvirtino tą išvadą. Vadinasi, tai yra Seimo sprendimas. Aš jums atsakau į tą klausimą, taip, Seimas, priimdamas sprendimą, išreiškė politinę valią, bet, kita vertus, yra teisinė procedūra, kuri atitiko Konstituciją ir tą patvirtino Konstitucinis Teismas.
PIRMININKAS. Dėkui. Taip pat jūsų nori klausti V.Popovas. Prašom.
V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, mano klausimas šiek tiek patikslinantis. Po Konstitucinio Teismo išaiškinimo ir sprendimo ar apskritai reikia taisyti mums dar ką nors, pripažintą, sakysime, nereikalinga, ką mes tada buvome priėmę, gal daugiau čia nieko netaisyti? Ačiū.
J.SABATAUSKAS. Ačiū už klausimą. Labai geras klausimas. Reikia taisyti. Pirmiausia pagal mūsų Konstituciją įstatymas ar kitas teisės aktas, ar jo dalis, kurią pripažino Konstitucinis Teismas kaip prieštaraujančią Konstitucijai, turi būti netaikoma nuo nutarimo įsigaliojimo dienos. Tačiau Seimo statutas įpareigoja Seimą ištaisyti tą įstatymą, kad įstatymas būtų toks, kuris atitiktų tą nutarimą. Todėl būtinai reikia jį taisyti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.
J.SABATAUSKAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Daugiau norinčių klausti nėra. Pateikimo stadija. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar galime, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Po pateikimo pritarta bendru sutarimu.
Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą, papildomu – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Preliminarią svarstymo datą numatyti po savaitės, t.y. birželio 8 dieną. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra, pritarta tokiai svarstymo eigai bendru sutarimu.
Esame aplenkę darbotvarkę pagal numatytą laiką, išbraukę iš darbotvarkės klausimą dėl Laikinosios tyrimų komisijos išvadų. Dabar galėtume apsvarstyti kelis rezervinius klausimus. Pradedame nuo pirmojo rezervinio klausimo. Šiek tiek anksčiau jie turėjo būti svarstomi.
Seimo nutarimas dėl pavasario sesijos darbų programos papildymo Nr.IXP-3554, nors vasara jau prasidėjo. Prašau P.Papovą į tribūną pateikti.
P.PAPOVAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau šiuo nutarimo projektu papildyti sesijos darbų programą vienu įstatymu, kuris yra susijęs su vasaros vaikų užimtumu, nes Susisiekimo ministerija buvo sudariusi darbo grupę, ir yra problemų dėl sklandytuvėlių panaudojimo, nes jiems reikalavimai tokie kaip civilinės aviacijos lėktuvams, todėl reikėtų priimti, nes prasideda atostogos. Dar yra gauti dviejų kolegų Seimo narių A.Sakalo ir gerbiamojo V.Rinkevičiaus pasiūlymai šiam nutarimui.
PIRMININKAS. Gerai. Turime. Kokia jūsų nuomonė dėl šių dviejų siūlymų?
P.PAPOVAS. Pritarti.
PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, iš viso yra siūloma papildyti Darbų programą trimis įstatymų projektais. Niekas nespėjo jūsų paklausti, nes, ko gero, ir nenorėjo. Pateikimo stadija. Ar galime pritarti šiam procedūriniam klausimui? Nėra prieštaravimų, pritarta. Ar neprieštarautų Seimas, jeigu mes priimtume atitinkamą Seimo nutarimą šiandienos posėdyje? Nėra prieštaravimų.
Pereiname prie svarstymo stadijos. Ar galime po svarstymo? Nėra prieštaravimų. Pritarta po svarstymo. Per priėmimo stadiją yra gauta Teisės departamento išvada, iš esmės pastaba, kuri siūlo juridinės technikos reikalavimus, kad jie būtų suderinti. Kolegos, galima laikyti, kad tai yra vienas straipsnis, ne, du straipsniai? Dėl 1 straipsnio, kurį mes papildome taip pat dviem projektais. Ar galime priimti 1 straipsnį? Nėra prieštaravimų, priimtas bendru sutarimu.
Dėl 2 straipsnio. Ar galime priimti 2 straipsnį bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų, 2 straipsnis yra priimtas. Taigi priėmimas pastraipsniui yra baigtas. Dėl viso Seimo nutarimo, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, prašau pasiruošti ir balsuoti. Balsuojame dėl Seimo nutarimo Nr.IXP-3554 priėmimo.
Užsiregistravo 42, už – 41, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas Nr.IXP-3554 priimtas.
Aviacijos įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3549 (pateikimas)
Antras rezervinis klausimas. Papildžius Pavasario sesijos darbų programą, įstatymo projektas Nr.IXP-3549 – Aviacijos įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Pateikimo stadija. Teikėjas – P.Papovas. Prašau, gerbiamasis pranešėjau, pristatyti projektą.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Aš jau pristatydamas nutarimą pasakiau, kad siekdamas, kad vaikai atostogų metu galėtų dirbti su sklandytuvėliais, supaprastinti tą jų naudojimo tvarką, siūlau 1 straipsniu netaikyti orlaiviams, sklandytuvėliams, kurių svoris ir greitis yra nurodytas… Kad nebūtų taikoma, o tų sklandytuvėlių naudojimas būtų Vyriausybės arba jos įgaliotos nustatyta tvarka. Teisės departamento pastabai bus galima pritarti ir atsisakyti 2 straipsnio, taip pat papildyti 1 straipsnį, kad Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Niekas nenori jūsų paklausti. Pateikimo stadija. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne, nėra. Ar galima po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra, pritarta bendru sutarimu.
Gerbiamieji kolegos, dėl svarstymo eigos. Kadangi tik dabar buvo papildyta darbotvarkė ir šiuo svarstomu klausimu, drįsčiau siūlyti pagrindiniu Ekonomikos komitetą, papildomu – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą, nes pagrindinis kuruojantis yra Ekonomikos komitetas. Ar galime pritarti tokiems dviem komitetams? Nėra prieštaravimų, pritarta bendru sutarimu. Dabar dėl svarstymo datos. Galbūt sutarkime po poros savaičių? Ar jūs?.. Pagal darbotvarkę posėdis yra numatytas 8 d., 10 d., 15 d. Galbūt birželio 15 d., gerai? Taigi preliminari svarstymo data yra birželio 15 diena.
Rezervinis 3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo Antikorupcijos komisijos sudarymo pakeitimo projektas Nr.IXP-3565. Pateikimo stadija. Viena iš teikėjų yra S.Burbienė. Kviečiu jus, gerbiamoji kolege, į tribūną.
S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, kadangi Seime šis tas pasikeitė, t.y. vienas mūsų kolega tapo komiteto pirmininku, kitas perėjo į kitą frakciją ir kartu išsinešė kaip ir tos frakcijos dalį, t.y. tai, kiek priklausė frakcijai, tai dabar Seimo Antikorupcijos komisijoje yra tokia situacija, kad Socialdemokratinės koalicijos frakcijai pagal proporcijas priklauso 4,62, bet atsižvelgiant į mažesnes skaičiuojama, kad priklauso keturi nariai, o Liberalų ir centro frakcijai priklauso du nariai. Šiuo metu yra trys Socialdemokratinės koalicijos frakcijos nariai ir trys Liberalų frakcijos nariai, todėl mes ir siūlome į komisiją nuo Socialdemokratų frakcijos įtraukti R.Sinkevičių. Mūsų siūlymas yra išbraukti S.Kružinauską, tačiau mes to galime ir nesiūlyti, jeigu Liberalų frakcija pati apsispręs, kuris iš trijų narių pasitrauks iš komisijos, nes jų yra trys nariai – V.Martišauskas, R.A.Sedlickas ir S.Kružinauskas, o jiems pagal proporcijas priklauso du. Taigi tokie dabar yra siūlymai. Jeigu kolegos liberalai nori pakeisti pavardę, tada mes šiandien nepriimtume, o jeigu sutinka su tuo, kas yra, galėtume galbūt šį nutarimą iš karto ir priimti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Niekas nenorėjo jūsų paklausti. Aš gal tiesiog norėčiau pasiūlyti šiandien apsiriboti pateikimu, juolab kad yra atviras klausimas dėl komisijos pirmininkės pavaduotojo. (Balsai salėje) Gerai. Bet kokiu atveju palikime galimybę frakcijai pasitarti ir galbūt artimiausiame posėdyje priimtume. Klausčiau, ar po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? Tai iš esmės yra procedūrinis dalykas, vidiniai Seimo reikalai. Ką gi, pritarta bendru sutarimu. Grįžtame prie šio klausimo neatidėliodami po savaitės.
Rezervinis 4 klausimas, jeigu E.Kaniava būtų pasirengęs. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos muzikos ir teatro akademijos statuto patvirtinimo Nr.IXP-3315. Prašau (pateikimo stadija) pateikti.
E.KANIAVA. Ačiū, gerbiamasis Seimo vicepirmininke. Gerbiamieji kolegos, teikiu Seimui muzikos ir teatro akademijos statuto projektą. Jis yra suderintas su Aukštojo mokslo įstatymu ir jo pakeitimais bei papildymais. Statutas yra svarstytas ir vienbalsiai priimtas Lietuvos muzikos akademijos senato posėdyje.
Noriu atkreipti dėmesį, kad statuto projekte teikiamas naujas Lietuvos muzikos akademijos pavadinimas – Lietuvos muzikos ir teatro akademija. Šis pakeitimas motyvuojamas tuo, kad greta įvairių profilių muzikų akademija jau 52 metus rengia ir dramos teatro specialistus – aktorius, režisierius, be to, jau daugiau kaip dešimt metų akademijoje rengiami kino ir televizijos specialistai, o prieš trejus metus pradėta dėstyti ir klasikinio šokio choreografijos studijų programa. Šių meno šakų studentai sudaro apie trečdalį visų akademijos studentų.
Į pateiktas Teisės departamento išvadas Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdyje buvo atsižvelgta. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Mygtelėkite mygtuką ir bus proga paklausti. Kadangi nėra norinčių klausti arba noras klausti praėjo, dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Pateikimo stadija. Klausčiau, galbūt būtų norinčių vis dėlto kalbėti dėl motyvų? J.Korenka. Prašom.
J.KORENKA. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų gerbiamasis kolega E.Kaniava labai išsamiai pristatė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos statuto patvirtinimo motyvus. Tai tikrai yra, sakyčiau, ir kultūrai labai svarbus istorinis įvykis, kad būtų atkurta tiesa, nes šioje mokykloje, kaip buvo minėta, jau 52 metai mokomi teatro profesionaliai, specialistai. Tas pavadinimas jau tikrai atitiktų pačios mokyklos esmę. Na, ir žinoma, pats statutas reikalingas, svarbus, tuo labiau kad vienbalsiai yra pritarta senato narių. Kviečiu pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, ar išklausę motyvus už galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Nėra prieštaravimų. Pritariame po pateikimo bendru sutarimu. Seniūnų sueiga siūlo tokią svarstymo eigą: pagrindiniu skirti siūlomas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, o preliminarią svarstymo datą numatyti šių metų birželio 29 d. Ar galime pritarti tokiai svarstymo eigai bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Pritarta bendru sutarimu. Šio klausimo svarstymas yra baigtas.
Konstatuoju, gerbiamieji, kad apsvarstėme visus rezervinius klausimus, todėl grįžtame į pagrindinę darbotvarkę. 16 darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos veterinarijos akademijos statuto patvirtinimo projektas, registracijos Nr.IXP-3458. Dar vienos aukštosios mokyklos statuto svarstymas. Svarstymo stadija. Pagrindiniu buvo paskirtas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Jo pranešėją J.Jučą kviečiu į tribūną. Ruošiasi J.Palionis, papildomo komiteto pranešėjas. Prašom.
J.JUČAS. Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, statutas yra pataisytas pagal Teisės departamento pastabas. Komitetas apsvarstė ir pritarė pataisytam tekstui, ir teikia plenariniam posėdžiui antrąjį Seimo nutarimo projekto Nr.IXP-3458(2) variantą. Iš karto pozicija dėl papildomo komiteto pasiūlymų ar vėliau?
PIRMININKAS. Na, tiesiog turbūt dabar konstatuokite, kad yra nepritarimas, o po papildomo komiteto išvados mes kviesime jus grįžti į tribūną, nes tada bus proga jums detaliau pristatyti.
J.JUČAS. Taip. Papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas pasiūlė mūsų komitetui kaip pagrindiniam iš statuto 121 punkto išbraukti žodžius „skolintis lėšų. Mūsų komitetas mano, kad galima tokius žodžius palikti, nes tame punkte yra skolinimąsi ribojantys žodžiai „įstatymų nustatyta tvarka. Taigi jeigu įstatymai leis skolintis, nereikės keisti statuto, o jeigu įstatymai skolintis neleis, parašyta „įstatymų nustatyta tvarka, aišku, jokio skolinimo ir nebus. Taigi tiktai tokia pastaba. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Biudžeto ir finansų komiteto kaip papildomo išvadą prašau pateikti kolegą J.Palionį.
J.PALIONIS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas bendru sutarimu nutarė patobulinti nutarimo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas. Antra, nutarimo projekto 121 punkte išbraukti žodžius „skolintis lėšų, kadangi galiojantys teisės aktai nustato, kad biudžeto asignavimų valdytojai ir jiems pavaldžios biudžetinės įstaigos savo vardu negali skolintis lėšų, prisiimti skolinių įsipareigojimų. Biudžeto sandaros įstatymo 10 straipsnio 3 dalis tai draudžia. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Taigi J.Jučą kviečiu į tribūną. Papildomo – Biudžeto ir finansų komiteto motyvai buvo ganėtinai aiškūs nepritariant… gal dar norėtumėt tada pagilinti… nors jūs faktiškai ir pateikėt…
J.JUČAS. Aš galėčiau dar kartą pakartoti, kad pagrindinis komitetas mano, jog galima tokius žodžius palikti, nes yra ribojantys žodžiai – „įstatymų nustatyta tvarka. Taigi jeigu kartais įstatymai keisis ir iš tikrųjų bus galima skolintis, tai tada nereikės keisti statuto. Jeigu įstatymai liks tokie, kaip yra šiandieną, ką sako ir Biudžeto komitetas, tai, be jokios abejonės, įstatymai neleidžia skolintis. Ir tuo nebus pasinaudota. Taigi čia jokios kolizijos komitetas neįžiūri ir mano, kad toks statutas galėtų likti. O kaip jau sakiau, pagal Teisės departamento pastabas statutas yra pataisytas. Tokia komiteto nuomonė.
PIRMININKAS. Aš tik norėčiau pasitikslinti, ar yra įregistruota Biudžeto sandaros įstatymo atitinkama pataisa, ar ne? Jūs nežinote?
J.JUČAS. Ne.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Turėsime balsuoti. Kolegos, formuluoju klausimą balsavimui. Balsavimas už reiškia pritarimą papildomo – Biudžeto ir finansų komiteto nuomonei išbraukti 121 punkte žodžius „skolintis lėšų. Balsavimas prieš reiškia nepritarimą.
Balsavimo rezultatai: 21 – už, 8 – prieš, 7 susilaikė. Papildomo komiteto siūlymui yra pritarta. Atitinkami žodžiai yra išbraukiami. Gerbiamieji kolegos, diskusijoje dalyvauti pageidavusių Seimo narių nėra. Svarstymo stadijoje klausčiau, ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? J.Jučas, nepaisant pataisos, motyvai už. Prašom.
J.JUČAS. Labai ačiū, pone posėdžio pirmininke. Aš tik norėjau informuoti gerbiamuosius kolegas Seimo narius, kad iš esmės akademijos vadovybė nėra taip ypatingai nusistačiusi, kad jei tie žodžiai bus išbraukti, atsitiks kažkas blogo. Taigi siūlau visiems pritarti po svarstymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, ar galim išklausę motyvus pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Yra atskubėjusių ir nebūtinai pritariančių. Taigi, kolegos, balsavimu išsakykim savo nuomonę, ar pritariam Seimo nutarimui Nr.IXP-3458 po svarstymo.
31 užsiregistravo, visi 31 balsavo už, niekas prieš ir niekas nesusilaikė. Po svarstymo yra pritarta.
Eilės tvarka svarstome 17 darbotvarkės klausimą. Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo kelių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3494. Svarstymo stadija. Pagrindinis yra Biudžeto ir finansų komitetas. G.Šivicką kviečiu į tribūną. Ruošiasi A.Melianas, papildomas komitetas.
G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė įstatymo projektą, pastabų ir pasiūlymų nėra gauta. Bendru sutarimu siūloma pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Papildomas buvo Socialinių reikalų ir darbo komitetas. A.Melianą, komiteto paskirtą pranešėją, kviečiu į tribūną.
A.MELIANAS. Ačiū, pirmininke. Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė ir bendru sutarimu pritarė įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Išklausius komitetų išvadas, diskusijoje dalyvauti pageidaujančių Seimo narių nėra. Klausčiau, ar po svarstymo mes galime pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Pritarta po svarstymo bendru sutarimu. Šio klausimo svarstymas šiandien yra baigtas.
18 darbotvarkės klausimas – Karo prievolės įstatymo kelių straipsnių pakeitimo ir papildymo bei II skyriaus trečiojo skirsnio ir 151 straipsnio pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas. Pateikimo stadija. Registracijos Nr.IXP-3556. Yra atvykęs Voldemaras Serapinas. Kviečiame kuruojančios Krašto apsaugos ministerijos atstovą pateikti įstatymo projektą. Prašau.
V.SERAPINAS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Jums pateikiamas Karo prievolės įstatymo pataisų projektas. Teikiamo projekto tikslas yra pašalinti šiuo metu galiojančio Karo prievolės įstatymo netikslumus, atsiradusius priėmus naujosios redakcijos Vietos savivaldos įstatymą, taip pat ir kitus teisės aktus. Reikia pripažinti, kad dauguma siūlomų pataisų yra grynai techninio pobūdžio. Pavyzdžiui, pasikeitus Vietos savivaldos įstatymui, savivaldybės administratorius pavadintas administracijos direktoriumi, dėl to atitinkamai siūloma pakoreguoti tam tikrus įstatymo straipsnius. Kita priežastis, lėmusi įstatymo pataisų parengimą, yra įgyvendintas karo prievolės administravimo pertvarkymas, po kurio nebeliko naujokų šaukimo komisijos. Šios komisijos funkcijas dabar atlieka savivaldybių atrankos komisijos, todėl įstatymo projekte siūloma padaryti kai kurias pataisas.
Po karo prievolės administravimo pertvarkymo kai kurių institucijų, tokių kaip mano minėtų naujokų šaukimo komisijų, šauktinių medicinos ekspertizės komisijų nebeliko apskritai, todėl siūloma iš viso panaikinti kai kuriuos įstatymo skirsnius, sakykime, II skyriaus trečiąjį skirsnį, kurio nuostatos apskritai nebeteko prasmės. Kitaip tariant, iš esmės įgyvendinus karo prievolės administravimo pertvarkymą tapo nereikalingi tie straipsniai, kurie reglamentavo senąjį šaukimą.
Taip pat įstatymo projekte siūloma patikslinti savivaldybės administracijos tarnautojo ir karo prievolės administravimo tarnybos teritorinio skyriaus funkcijas. Tai atlikus pagerės jaunuolių šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą darbas. Daugiausia tai yra susiję su medicininiu patikrinimu.
Na, ir dar viena svarbi aplinkybė, lėmusi įstatymo pataisų rengimą, yra tendencija mažinti šaukiamų į privalomąją pradinę karo tarnybą jaunuolių skaičių. Šis skaičius palaipsniui yra mažinamas, todėl manome, jog yra tikslinga išplėsti aplinkybes, dėl kurių į privalomąją tarnybą jaunuoliai nešaukiami. Kaip pavyzdį paminėsiu 8 straipsnio 3 dalies siūlomą keitimą, kurį atlikus į privalomąją tarnybą nebus šaukiami ne tik asmenys, nuteisti už sunkius ar labai sunkius tyčinius nusikaltimus, bet apskritai už visus tyčinius nusikaltimus, kai yra pritaikoma reali laisvės atėmimo bausmė. Paprastai šnekant, šios pataisos tikslas būtų švarinti kariuomenę nuo kriminalinių elementų.
Įstatymo 16 straipsnio pakeitimais yra siekiama įteisinti, kad privalomoji tarnyba yra atliekama tik kariuomenėje. Taip pat yra siūloma įteisinti nuostatą, kad privalomosios pradinės karo tarnybos kariai yra nesiunčiami į tarptautines operacijas.
Tokie yra esminiai teikiamo įstatymo pataisų momentai. Prašyčiau gerbiamuosius Seimo narius pritarti įstatymo projektui po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Niekas nenorėjo jūsų klausti, taigi dėkoju už atvykimą ir klausimo pateikimą. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų pateikimo metu? Ne, nėra. Kolegos, ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra, pritarta bendru sutarimu po pateikimo. Pagrindiniu yra siūloma skirti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Galbūt turint omenyje, ką pristatė gerbiamasis pranešėjas, Žmogaus teisių komitetas galėtų būti taip pat papildomas. Ar galime tam pritarti? Nėra prieštaravimų, pritarta bendru sutarimu. Taigi du komitetai – pagrindinis ir papildomas – paskirti. Preliminari svarstymo data yra siūloma šių metų birželio 29 diena. Ar galime tam taip pat pritarti? Prieštaravimų nėra, pritarta tokiai svarstymo eigai bendru sutarimu.
Įstatymo dėl Konvencijos dėl specialiųjų misijų ratifikavimo projektas Nr.IXP-3531 (pateikimas)
Svarstome 19 darbotvarkės klausimą – įstatymo dėl Konvencijos dėl specialiųjų misijų ratifikavimo projektą. Pateikimo stadija. Registracijos Nr.IXP-3531. Prezidento dekretu teikiamas įstatymo projektas. Kviečiu į tribūną Užsienio reikalų ministerijos sekretorių Šarūną Adomavičių pateikti klausimą.
Š.ADOMAVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Seimui teikiama ratifikuoti 19 (…) m. gruodžio 8 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimta konvencija dėl specialiųjų misijų. Šiuo metu 32 valstybės yra konvencijos dalyvės. Kadangi nuolatinės diplomatinės atstovybės negali aprėpti visų šiuolaikinių tarpvalstybinių santykių spektro, specialiųjų arba kitaip vadinamų (…) misijų paskirtis – spręsti tarpvalstybinių santykių klausimus, kuriems tokia forma labiau tinka. Todėl specialiosios misijos greta nuolatinių diplomatinių atstovybių yra svarbi grandis diplomatinių santykių palaikymo procese, abi šios diplomatinių santykių palaikymo formos yra lygiareikšmės ir viena kitą papildančios.
Diplomatiniai santykiai, palaikomi per specialiąsias misijas, yra reikšmingi tuo, kad padeda palaikyti diplomatinius ryšius valstybėms, tarp kurių nėra užmegzta nuolatinių diplomatinių santykių. Tai ypač aktualu nedidelėms valstybėms (ir Lietuvai), neturinčioms galimybių išplėsti savo nuolatinių atstovybių tinklo ir jų pagalba veiksmingai užtikrinti savo interesų atstovavimo įvairiuose pasaulio regionuose.
Remiantis šia konvencija, specialioji misija apibrėžiama kaip valstybė, atstovaujanti laikinajai misijai, vienos valstybės siunčiama į kitą valstybę šios sutikimu, kad su ja spręstų konkrečius klausimus ir atliktų su ja susijusią kokią nors konkrečią užduotį.
Gerbiamieji Seimo nariai, šiuolaikiniuose diplomatiniuose santykiuose skiriama gana daug specialiųjų misijų rūšių. Jas galima klasifikuoti pagal joms pavedamų uždavinių sritį. Tai – politiniai, ekonominiai, kultūriniai, socialiniai santykiai ir ceremonialo pobūdžio misijos. Specialiąsias misijas taip pat galima skirstyti pagal tai, ar jos susijusios dvišaliais ar daugiašaliais santykiais.
Konvencija dėl specialiųjų misijų reglamentuoja pagrindinius klausimus, susijusius su specialiųjų misijų veikla. Tai – misijos siuntimas, jos sudėtis ir narių skyrimas, funkcijų pradžia, pabaiga ir kita. Siekiant užtikrinti, kad specialiųjų misijų funkcijos būtų veiksmingai vykdomos, konvencijoje numatyta specialiajai misijai ir su jos veikla susijusiems asmenims suteikti privilegijas ir imunitetus.
Lietuvos prisijungimas prie Konvencijos dėl specialiųjų misijų turėtų teigiamos įtakos Lietuvos Respublikos (…) diplomatiniams santykiams su valstybėmis, šios konvencijos šalimis. Todėl, gerbiamieji Seimo nariai, labai prašyčiau įstatymui dėl Konvencijos specialiųjų misijų ratifikavimo pritarti. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Niekas nenorėjo jūsų paklausti, todėl dėkoju už atvykimą ir klausimo pateikimą. Pateikimo stadija. Galbūt yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne, nėra norinčių. Taigi klausčiau, ar galėtume pritarti po pateikimo įstatymo projektui bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Po pateikimo yra pritarta projektui bendru sutarimu.
Seniūnų sueiga pagrindiniu komitetu siūlo skirti Užsienio reikalų komitetą bei preliminarią svarstymo datą numatyti šių metų birželio 29 dieną. Ar galime pritarti tokiai svarstymo eigai? Nėra prieštaravimų. Pritarta bendru sutarimu.
Karo padėties įstatymo 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3558 (pateikimas)
Mes esame aplenkę darbotvarkėje numatytus klausimus geru pusvalandžiu, tad bandome dabar šiek tiek koreguoti eiliškumą ir dabar galėtų būti svarstomas 22 darbotvarkės klausimas Nr.IXP-3558 – Karo padėties įstatymo 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Vyriausybės teikiamas įstatymas. Pateikimo stadija. Kuruojanti ministerija – Sveikatos apsaugos. Šios ministerijos viceministrą poną Gediminą Černiauską kviečiu į tribūną pateikti teikiamą projektą. Prašom.
G.ČERNIAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, jūsų svarstymui yra teikiamas Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Labai trumpai norėčiau pakomentuoti, kodėl Sveikatos apsaugos ministerija teikia šį projektą Vyriausybei ir dabar jūsų teismui. Priežastis yra ne ta, kad karo padėtį pradėjo kuruoti Sveikatos apsaugos ministerija, kad tai šios ministerijos funkcija, bet todėl, kad vienas pagrindinių šio keitimo aspektų yra tai, kad projektu numatoma, kaip bus elgiamasi su radioaktyviosiomis medžiagomis karo arba nepaprastosios padėties atveju. Yra siūloma, kad radioaktyviųjų medžiagų paėmimą organizuotų ir kontroliuotų Radiacinės saugos centras kartu su savivaldybėmis. Šis centras kaip tik yra pavaldus Sveikatos apsaugos ministerijai. Būtent dėl tos priežasties teikia Sveikatos apsaugos ministerija. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, niekas nenori jūsų paklausti.Taigi dėkoju už klausimo pateikimą ir ankstesnį atvykimą. Dėkoju, viceministre. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų esant pateikimo stadijai? Ne, nėra. Kolegos, klausčiau, ar galėtume po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Pritarta bendru sutarimu po pateikimo. Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu komitetu skirti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Ar galėtume apsiriboti tik šiuo pagrindiniu komitetu? Ar nereikia Sveikatos reikalų komiteto, kaip papildomo? Turbūt ne, kolegos. Taigi pagrindiniu skiriamas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Preliminarią svarstymo datą ir šiuo atveju siūloma numatyti šių metų birželio 29 dieną. Ar galime tam pritarti? Nėra prieštaravimų. Pritarta bendru sutarimu tokiai svarstymo eigai. Šio klausimo svarstymas šiandien yra baigtas.
Gerbiamieji, toliau eilės tvarka galėtume svarstyti darbotvarkės 23 klausimą – Bibliotekų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą bei jį lydintį įstatymo projektą, registracijos Nr.IXP-3551 ir Nr.IXP-3552. Jeigu Seimas neprieštarautų, prašyčiau gerbiamąją kultūros ministrę iš tribūnos pateikti abu įstatymų projektus kartu. Taigi prašom. Vyriausybės teikiami įstatymų projektai. Pateikimo stadija.
R.ŽAKAITIENĖ. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Teikiama Bibliotekų įstatymo pataisa, įstatymo nauja redakcija iš esmės todėl, kad priėmus Civilinį kodeksą buvo būtina Bibliotekų įstatymo nuostatas suderinti tiek su kodeksu, tiek su Savivaldos įstatymu ir kitais galiojančiais teisės aktais, kad įstatyme būtų normos, atitinkančios jų reglamentavimą. Taip pat pasikeitė ir bibliotekų vaidmuo visuomenėje. Bibliotekos tapo aktyvia informacinės visuomenės plėtros proceso dalyve. Savo fondų teikiamų paslaugų dėka jos sudaro galimybes visuomenei naudotis vieša informacija, naujausiomis informacinėmis technologijomis. Todėl atitinkamai yra parengta nauja redakcija, kurią jūs turite. Siūlyčiau po pateikimo pritarti šiai redakcijai.
PIRMININKAS. Ačiū. Vis dėlto yra norinčių klausti jūsų. Išprovokavote, ponia ministre. J.Čekuolis. Prašom.
J.ČEKUOLIS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Pasidaviau provokacijai. Gerbiamoji ministre, klausimas būtų iš dviejų dalių. Pirmoji dalis būtų grynai techninė. 7 straipsnio 2 dalyje rašoma: „Aukštosios mokyklos gali vykdyti bibliotekinę veiklą. 8 straipsnio 1 dalyje rašoma: „Mokyklos, išskyrus aukštąsias, gali vykdyti bibliotekinę veiklą. Kaip derinti šias dvi nuostatas, kuria vadovautis?
Antroji klausimo dalis. Savivaldybės viešoji biblioteka gali aptarnauti kaimo pradinę ar pagrindinę mokyklas. Tai labai gerai. Ar nemanytumėte, ar nesvarstėte, kad ir bendrojo lavinimo mokyklos būtų įtrauktos į šį sąrašą? Kaip jūs apskritai vertintumėte, kai mažuose miesteliuose yra dvi bibliotekos, ir mokyklos, ir savivaldybės bibliotekos filialas. Dabar matyti pagal teikiamą projektą, kad jūs faktiškai siūlote tokią sistemą, bent jos principus išlaikyti ir toliau. Du klausimai. Ačiū.
R.ŽAKAITIENĖ. Dėkoju už klausimus. Atsakydama į pirmąjį klausimą noriu atkreipti dėmesį, kad 7 straipsnis reglamentuoja mokslo ir studijų institucijų bibliotekas, o 8 straipsnyje kalbama apie mokyklų bibliotekas. Kadangi mes turime įstatymus, reglamentuojančius mokslo ir studijų reikalus, ir Švietimo įstatymą, kuris tiesiogiai skirtas mokykloms, lyg ir kartojasi tos nuostatos, bet jos reglamentuoja skirtingas mokymo įstaigas.
Antrasis jūsų klausimas dėl to, kad ar pagrindinėse, ar vidurinėse mokyklose, kad viešosios bibliotekos galėtų aptarnauti vidurines mokyklas. Turėčiau tokią pastabą, kad ši diskusija su Švietimo ir mokslo ministerija buvo gana ilga, ir vidurinėse mokyklose turi būti biblioteka, kuri aptarnauja moksleivius. Šios nuostatos laikomasi vykdant bibliotekų reorganizavimą arba optimizavimą. Šiandien, pasižiūrėjus duomenis, kaimuose, kuriuose pagrindinių mokyklų funkcijas atlieka viešoji biblioteka, yra 141… Pagrindinių mokyklų ir viešųjų bibliotekų funkcijos gali būti sujungtos ir dėl to mes sutarėme. O dėl vidurinių mokyklų liko nuostata, kad vidurinėse mokyklose turi būti savarankiškos bibliotekos.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji ministre, kad atvykote anksčiau nei numatyta ir atsakėte į klausimus, taip pat pateikėte įstatymų projektus. Ačiū. Klausčiau, ar per pateikimo stadiją dėl šių dviejų įstatymų projektų būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Buvau prašęs išnaudoti progą ir kartu…
R.ŽAKAITIENĖ. Labai atsiprašau. Labai trumpai, tik vieną žodį, kurio tikrai reikia, nes yra Apskrities valdymo įstatymo 7 straipsnio pakeitimas, numatantis ir tą funkciją, kad apskrities viršininko administracija įstatymų nustatyta tvarka steigia, reorganizuoja ir likviduoja papildomas bibliotekas, muziejus, teatrus, koncertines įstaigas, kultūros centrus ir kitas kultūros įstaigas. Suteikiame galimybę ir apskričiai.
PIRMININKAS. Ką gi, ačiū, gerbiamoji ministre. Dabar galėtume apsispręsti dėl abiejų įstatymų projektų. Ar galime, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, abiem įstatymų projektams: Nr.IXP-3551 ir Nr.IXP-3552, pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Po pateikimo yra pritarta bendru sutarimu. Seniūnų sueiga siūlo dėl Bibliotekų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto pagrindiniu skirti Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą. Dėl lydinčiojo – Apskrities valdymo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto – siūloma Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą skirti pagrindiniu, o papildomu – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Matau, kad nori pasiūlyti kolega A.Kunčinas. Prašom.
A.KUNČINAS. Aš dėl Bibliotekų įstatymo pakeitimo įstatymo. Kadangi mūsų komitetas pastaruoju metu intensyviai domėjosi bibliotekų darbu, jų problemomis, mes manome, kad bibliotekos tampa labai svarbia informacinės visuomenės plėtros grandimi, siūlyčiau, kad dėl to įstatymo pagrindiniu komitetu būtų skirtas Informacinės visuomenės plėtros komitetas.
PIRMININKAS. Galbūt mes galėtume sutikti, kad jūs būtumėte papildomas?
A.KUNČINAS. Manyčiau, kad ne, nes gali būti tam tikro žinybiškumo iš to komiteto, o mūsų komitetas į tai žiūri kaip į visas kitas problemas visų žinybų, neišskirdamas nė vienos žinybos.
PIRMININKAS. Gal aš vis dėlto paklausčiau ministrės. Tuoj įjungsime jums. Be kortelės net ir mes nepadarysime stebuklo. Šoninis mikrofonas, ponia ministre. Prašom.
R.ŽAKAITIENĖ. Labai dėkoju. Pagrindinis komitetas turi būti Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, nes iš esmės bibliotekų turinį ir politiką vykdanti valstybinė institucija yra Kultūros ministerija. Kaip papildomas Informacinės visuomenės plėtros komitetas gali būti, bet pagrindinis – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.
PIRMININKAS. Nėra bendro sutarimo. Kolega A.Kunčinas lieka prie savo nuomonės. Taigi mes balsuotume alternatyviai, dėl to stabteldami. Ar norite atsiimti savo siūlymą?
A.KUNČINAS. Pagal dabartinį Vyriausybės įstatymą bibliotekų srities politiką vykdo Kultūros ministerija, dėl to niekas nesiginčija. Tačiau šiuo metu vyksta diskusija. Jeigu būtų kuriama nauja ministerija, ar žinių ministerija, ar mokslo ir technologijų ministerija, dauguma bibliotekų manytų, kad bibliotekų politika turėtų pereiti tos ministerijos žinion. Ta intencija aš siūlyčiau, kad mūsų komitetas galėtų žiūrėti šį klausimą.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji, pirma, noriu konstatuoti, kad mes dabar kalbame ne apie ministerijas, o apie kuruojantį komitetą. Tradiciškai vis tiek tai yra Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto sritis, bet kadangi yra siūlymas, mes balsuosime alternatyviai. Primenu, dėl skyrimo pagrindiniu komitetu Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą ar Informacinės visuomenės plėtros komitetą. Balsavimas už reiškia pritarimą, kad pagrindiniu būtų skiriamas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, balsavimas prieš reiškia, kad pagrindiniu būtų skiriamas Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Susilaikę nebus skaičiuojami. Balsavimas alternatyvus.
Užsiregistravo 30. Už – 24, prieš – 4. Apsispręsta, kad pagrindiniu yra skiriamas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Ar kolega A.Kunčinas nori siūlyti papildomą? (Balsai salėje) Mes formaliai turėtume priimti sprendimą. Nereplikuokite iš vietos. Aš siūlau jums dalyvauti proceso metu. (Balsai salėje) Kolegos, ar galime bendru sutarimu nuspręsti, kad Informacinės visuomenės plėtros komitetas skiriamas papildomu? Dėl to apsispręsta bendru sutarimu. Taigi dar kartą, kad būtų visiems aišku. Dėl lydinčiojo Apskrities valdymo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pagrindiniu siūlomas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomu – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar dėl šių komitetų galima apsispręsti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių, apsispręsta bendru sutarimu. Preliminari svarstymo data šių metų birželio 29 dieną. Ar dėl to galime taip pat sutarti? Prieštaravimų nėra. Apsispręsta bendru sutarimu.
Norėčiau stabtelti ir atkreipti jūsų dėmesį į darbotvarkės 20 klausimą. Yra teikiami du Vyriausybės įstatymų projektai – Apskrities valdymo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas bei Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimo stadija. Yra atvykęs vidaus reikalų viceministras Zigmantas Benjaminas Kazakevičius. Kviečiu jus, viceministre, pateikti šiuos du įstatymus iš karto.
Z.B.KAZAKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, leiskite pateikti Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektus. Teikiamų projektų tikslas – suderinti Lietuvos Respublikos apskrities valdymo ir Vietos savivaldos įstatymo tam tikrų straipsnių punktus ir nuostatas su Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo 7 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis. Įstatymų projektais siūloma nustatyti, kad apskrities viršininkas organizuoja melioracijos darbų ir melioracijos statinių naudojimo valstybinės priežiūros atlikimą, o savivaldybės valdo ir naudoja patikėjimo teise valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius. Priėmus šiuos įstatymus neigiamų padarinių nenumatoma, keisti kitų teisės aktų ir priimti naujų nereiks, biudžeto lėšų taip pat neprireiks. Europos Sąjungos teisės aktams ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai jie neprieštarauja. Prašau pritarti šių įstatymų projektams ir pradėti jų svarstymo procedūrą.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Kaip suprantu, pateikėte abu įstatymų projektus. Niekas nenori jūsų paklausti. Dėkoju už jūsų operatyvų atvykimą. Klausčiau, ar reikia balsuoti? Bendru sutarimu galima pritarti įstatymų projektams Nr.IXP-3535 ir Nr.IXP-3536.
Seniūnų sueiga siūlo tokią svarstymo eigą. Dėl abiejų įstatymų projektų pagrindiniu skirti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, papildomu – Kaimo reikalų komitetą. Ar galime dėl tokių komitetų apsispręsti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Apsispręsta bendru sutarimu. Preliminari svarstymo data siūloma birželio 29 diena. Ar galime pritarti tokiai datai? Prieštaravimų nėra. Tokiai svarstymo eigai pritarta bendru sutarimu.
Darbotvarkės 21 klausimas – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 10 straipsnio 5 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3550. Pateikimo stadija. Susisiekimo viceministras Valerijus Ponomariovas pateiks Vyriausybės teikiamą projektą iš tribūnos.
V.PONOMARIOVAS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Teikiu Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 10 straipsnio 5 dalies pakeitimo įstatymo projektą. Projekto tikslas – įtvirtinti nuostatą, kad valstybės ir savivaldybės įmonės valdyba pati spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus, o jos nariai asmeniškai atsakytų už priimtus sprendimus.
Vadovaujantis dabar galiojančio įstatymo redakcija, visi valstybės įmonės valdybos nariai, išskyrus įmonės vadovą, balsuoja pagal įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovo išduotą leidimą. Nors valdyba ir yra kolegialus įmonės valdymo organas, tačiau susiklostė tokia situacija, kad valdybos sprendimus priima įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančio institucijos vadovas, iš esmės atstovaudamas dviem įmonės organams, t.y. įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai ir valdybai. Valdybos, kaip kolegialaus įmonės valdymo organo, sudarymas netenka prasmės, nes valdybos nariai, kaip įgaliotiniai, balsuoja vienodai, todėl šis įmonės valdymo organas praranda kolegialaus organo esmę, o balsavimas ir sprendimų priėmimas valdyboje yra tik formalumas. Be to, atsakomybė už valdybos narių priimtus sprendimus tenka įgaliojimą išdavusiam institucijos vadovui, o ne balsavusiems valdybos nariams. Pakeitus įstatymo 10 straipsnio 5 dalį, valstybės ir savivaldybės įmonės valdyba pati spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus, o jos nariai asmeniškai atsakytų už priimtus sprendimus. Toks trumpas pateikimas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis viceministre. Nepaisant trumpo pateikimo, jūsų nori klausti S.Burbienė. Prašom.
S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, valdybos nariai, šiuo atveju atstovaujantys valstybės kapitalui, turbūt visais atvejais yra valstybės tarnautojai, kurie ateina į valdybą spręsti, sėdi ten ne kasdien, tačiau ateina spręsti ir priimti vieną ar kitą sprendimą. Kaip jie gali prisiimti visišką atsakomybę nedirbdami toje įmonėje ir neturėdami materialinės atsakomybės, o gaudami atlyginimą tik iš biudžeto? Kokiu būdu jūs galėsite tuos tarnautojus ką nors?.. Juk jūs turite įgalioti tą tarnautoją, kad jis ten dirbtų. Nežinau, ar atsiras daug tokių, kurie turėtų atsakyti savo turtu ar dar kuo nors už tai, kad įmonėje buvo priimtas vienas ar kitas sprendimas.
V.PONOMARIOVAS. Atsakymas nėra lengvas, nes galima remtis ir asmenine patirtimi, kurią turiu aš, nes esu akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai valdybos pirmininkas ir žinau, kad priimami labai atsakingi sprendimai. Tačiau ta pozicija, kurią palaikė ir Vyriausybė, kad valdybos nariai turėtų asmeniškai atsakyti, taip pat teisinga. Tačiau tai būtų galima pakoreguoti svarstymo metu komitetuose. Aš negaliu atsakyti į šį klausimą vienprasmiškai, nes didžiulė atsakomybė tenka valdybos nariams, nors atlyginimo jie negali gauti nei tantjemų pavidalu… Bet tai mano asmeniniai samprotavimai, o aš iš šios tribūnos asmeniškai samprotauti negaliu.
PIRMININKAS. Todėl ir nesamprotausim. Dėkoju, gerbiamais viceministre, už atvykimą ir pateikimą. Mes dabar turėtume balsuoti. Jeigu aš teisingai suprantu, kolegė S.Burbienė norėtų, kad būtų balsuojama. Ar galime pritarti bendru sutarimu nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? (Balsai salėje) Nelabai. Kolegos, prašom balsuoti. Ar pritariame įstatymo projektui po pateikimo?
Užsiregistravo 27 Seimo nariai. Už – 21, prieš nėra, susilaikė 5. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta.
Pagrindiniu yra siūlomas Ekonomikos komitetas, o preliminarią svarstymo datą siūloma numatyti šių metų birželio 29 dieną. Ar galime pritarti tokiai svarstymo procedūrai? Nėra prieštaravimų. Dėl to apsispręsta bendru sutarimu. Šio klausimo svarstymas šiandien baigtas.
Svarstome 24 darbotvarkės klausimą. Seimui atskaitingos institucijos – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo tarybos – ataskaita. Į Seimą yra atvykęs šios tarybos pirmininkas Stanislovas Žvirgždas. Kviečiu jus, gerbiamasis tarybos pirmininke, į tribūną trumpai pateikti ataskaitą bei atsakyti į Seimo narių klausimus. Sutartume, kolegos, dėl tokio scenarijaus: iki 10 minučių ataskaitos pateikimas, toliau – galimybė pateikti klausimus. Prašome, gerbiamasis pirmininke.
S.ŽVIRGŽDAS. Laba diena, gerbiamasis pirmininke, laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Teikiu Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo 2003 m. veiklos ataskaitą tokia forma, kokios reikalauja Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, t.y. trumpai aptariamas veiklos pobūdis, tikslai ir uždaviniai, pateikiami konkurso duomenys ir finansinė ataskaita, taip pat diagramos viešosios informacijos rengėjų dalyvavimo konkursuose ir 2003 metų išlaidų pagal sąnaudų rūšis bei kitos lentelės.
2003 metais fondo skelbiamam konkursui valstybės finansinei paramai gauti 146 viešosios informacijos rengėjai pateikė 156 spaudos, audiovizualios informacijos programas. Pagal informacijos pobūdį pateikta programų: spaudos – 76, iš jų žurnalų – 47, laikraščių – 29. Audiovizualios informacijos – 80, iš jų televizijos, radijo – 48, interneto – 32. Regioninių viešosios informacijos rengėjų programos sudarė 25,2%. Pateiktoms programoms įgyvendinti reikiama suma būtų buvusi 15 mln. 800 tūkst. Prašoma iš fondo parama – 8 mln. 550 tūkst. Viešosios informacijos rengėjų indėlis – 4 mln. 712 tūkst. Valstybės parama suteikta 96 viešosios informacijos rengėjų programoms: spaudos – 49, televizijos – 16, radijo – 9, interneto – 22. Iš jų 40,6% sudaro regioninės spaudos ir audiovizualios informacijos programos. Pagal biudžeto programą „Viešosios informacijos rengėjų konkursas, projekto administravimas ir žiniasklaidos proceso analizė fondui buvo skirta 3 mln. 344 tūkst. litų. Dar fondas gauna pajamų iš licencinio mokesčio, jis tais metais, tiksliau, tų metų pabaigoje sudarė 342 tūkst. 441 litą. Fondo tarybos, Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos darbo administracijos, konkurso organizavimas, programų administravimas, žiniasklaidos proceso analizė, tarybos bei Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos narių, ekspertų darbo apmokėjimas, auditas, biuro technikos aptarnavimas, patalpų nuoma, pašto ir ryšių paslaugos ir visos kitos išlaidos sudarė 315 tūkst. 440 litų, t.y. 6,9%. Jeigu lygintume su 2002 metais, kai buvo 8,2%, tai sumažinta 1,3%.
Kultūros ir švietimo leidiniai – neatskiriama kultūros gyvenimo dalis. Jie formuoja visuomenės poreikius, tampa svarbia sąlyga visuomenės informavimo kokybei ugdyti. Visuomenė supažindinama su kultūros įvykiais, naujausia kūryba, kūrybos psichologija, vyraujančiomis tendencijomis kultūros, mokslo ir meninės kūrybos procesuose. Aptariami vertybinių orientacijų kaitą skatinantys bei palaikantys veiksniai.
Valstybės kultūros politika, žiniasklaida, regionų kultūrinės programos. Įgyvendinant programas, puoselėjamas skirtingo kultūros žmonių kartų dialogas, atviros kultūros idėjos, tolerantiškas požiūris į įvairias meno formas ir jos apraiškas, atviros visuomenės idėjas. Skelbiami tekstai kultūros, švietimo leidiniuose bei internete pristatė visuomenei kultūros paveldą, jo modernias interpretacijas, skatino profesionalius jos tyrimus, dalyvavimą poliloge svarbiausiais visuomenės švietimo, kultūros, meno klausimais.
Reikia pasakyti, kad gerokai išaugo interneto projektų skaičius. Pradėję nuo vienos kitos programos, šiandien jau jų turime dešimtis. 2003 metų konkurse dalyvavo 32 programos. Parama skirta 22. Vyrauja šiuolaikiški tęstiniai portalinio pobūdžio elektroniniai leidiniai, kuriuose duomenų bazių pagrindu interneto vartotojams visame pasaulyje teikiama svarbi informacija. Tokie projektai skiriami ne vien profesinei bendruomenei, bet ir plačiajai visuomenei, jaunimui, brandina kritinę mintį, ugdo pilietišką mąstymą, tautinę savimonę ir savivoką, turi didelę reikšmę kuriant informacinę visuomenę. Galima pasidžiaugti, kad nuo 2003 m. sausio mėnesio žurnalas „Kultūros barai tapo europinės platformos Eurozine partneriu. Tai yra tikrai išskirtinis iš visų kultūros programų reiškinys. Dar mes nebuvome Europoje, o jau „Kultūros barai anksčiau už mus visus ten pateko.
Auga visuomenės grupių suinteresuotumas kultūros kokybe, pragmatiškas požiūris į regionų programas sustiprina jų pozicijas. Kai kurių savivaldybių lėšos fondo remiamoms programoms skiriamos atskira pozicija savivaldybės biudžete. Čia galėčiau prisiminti Ukmergėje leidžiamą „Eskizo almanachą, kurį remia savivaldybė. Taip pat paramą suteikė Pasvalio, Kelmės, kitos savivaldybės vaizdo, garso įvairioms programoms ir panašiai.
Fondo administracija didelį dėmesį skiria programų įgyvendinimo administravimui, atsiskaitymo kokybei. Geranoriškas Valstybės kontrolės dėmesys fondui padėjo sukurti efektyvią atsiskaitymo su projektų vykdytojais sistemą. Dėl dalykinių įsipareigojimų nesilaikymo ir finansinių nuostatų pažeidimų ne vienai programai finansavimas buvo sustabdytas arba nutrauktas. Tokiais atvejais atsižvelgiama svarstant kitų metų konkursines programas.
Plačiau apie fondo reikalus, rengiamas programas ir atskiras programų grupes buvo nuolatos diskutuojama fondo tarybos posėdžiuose svarstant konkrečius projektus ar bendrąsias nuostatas. Pavyzdžiui, vaikų ir jaunimo programas, žiniasklaidą, šioms grupėms skirtus leidinius pasitelkiant vaikų ir jaunimo literatūrą bei žiniasklaida besidominčius mokslininkus Kęstutį Urbą, Vincą Aurylą ir literatūros kritikus, leidinių redaktorius. Su ekspertais išsiaiškinome apie interneto projektus, o apie pagrindinių žurnalų kultūros šviečiamąsias programas diskutavome su profesoriumi Leonidu Donskiu. Manome, kad konkursui teikiamų ir remiamų programų pagrindinis tikslas visada buvo ir lieka tas pats – didinti mūsų žmonių informuotumo ir išsilavinimo lygį, skatinti meno, mokslo, švietimo, kultūros reiškinių kritinę analizę ir vertinimus.
2003 metais faktiškai buvo sustabdytas fondo finansavimo mažinimas ir pradėtas didinti, nors ir šiandien negalime pasakyti, kad fondo finansavimas yra stabilus. Apie tai diskutuojama fondo taryboje, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete, Vyriausybėje. Mes jau kartojamės, nes apie tai kalbame visuose dalykiniuose dailininkų susirinkimuose, kitose institucijose, tačiau reikalas sunkiai juda į priekį. Tačiau reikia pabrėžti, kad fondas pirmą kartą gavo visą skirtą finansavimą. Niekaip neišsprendžiamas ir fondo patalpų klausimas, todėl dalį lėšų esame priversti skirti patalpų nuomai. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas iš esmės pritarė 2003 metų lėšų, gautų iš valstybės biudžeto, paskirstymo ir panaudojimo ataskaitai. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis tarybos pirmininke. Du Seimo nariai nori jūsų paklausti. Pirmasis yra A.Kunčinas. Prašom, kolega.
A.KUNČINAS. Gerbiamasis pranešėjau, visų pirma noriu pasakyti, kad kai bus svarstoma ši ataskaita, mes pageidausime, kad mūsų komitete, tai yra Informacinės visuomenės plėtros komitete, išgirstume platesnę ataskaitą apie interneto projektų finansavimą, nes mes dėjome nemažai pastangų, kad šiais metais jiems būtų skirta kur kas daugiau pinigų. Tai ir buvo padaryta. Dabar mes norėtume detalesnės analizės, kaip tie projektai vyksta, kokie projektai ir kaip yra panaudojama.
Klausti norėčiau štai ko. Manyčiau, fondas atlieka tikrai reikšmingą vaidmenį, tačiau ar jūs analizuojate, kaip tie pinigai yra panaudojami ir ar visuomet tie leidiniai yra tokie jau neturtingi. Kodėl aš to noriu paklausti. Štai, pavyzdžiui, Seimo narių dėžutėse mes randame kai kuriuose leidinius, išmėtytus veltui. Seimo nariai toli gražu ne „biedniausi Lietuvos žmonės, tačiau jiems veltui išmėtomi leidiniai, kurie gauna paramą iš jūsų fondo. Tai truputį kažkaip keistai atrodo.
S.ŽVIRGŽDAS. Man, suprantama, irgi keistoka, kodėl jie jums veltui duoda, bet gal jus labai gerbia kaip Seimo narius ir tikisi kokios nors kitos paramos. Bet iš esmės tai taip, mes tiriame, žiūrime, kaip jie atsiskaito ir kaip panaudoja gautas lėšas. Tai čia savaime suprantama.
PIRMININKAS. Dėkui. A.V.Indriūnas taip pat nori jūsų klausti. Prašom.
A.V.INDRIŪNAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, būkite malonus, pasakykite jūsų požiūrį į tai, kad ryšium su stojimu į Europos Sąjungą ir su globalizacijos procesais yra šiek tiek sunkumų arba pavojų lietuviškumui. Ar fondas šiuo klausimu pasiryžęs kokių nors permainų daryti, ar jis laikysis senos vagos? Koks jūsų požiūris šiuo atžvilgiu?
S.ŽVIRGŽDAS. Mes, svarstydami konkursinius projektus, visą laiką kreipiame dėmesį į tas programas, kur skatinama ir lietuvių kalba, ir tautinė savimonė, ir visi kiti dalykai, susiję su lietuviškumu. Manau, kad dabar, esant Europoje, tas dėmesys turėtų dar sustiprėti, nes atsiranda tam tikras pavojus sumenkti kalbai ir kitiems tautiškiems dalykams.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis tarybos pirmininke, už ataskaitos pateikimą, atsakymus į klausimus. Paprastai išklausę ataskaitas plenariniame posėdyje mes skiriame kuruojančiam komitetui šiek tiek laiko svarstyti ataskaitas detaliau. Šiuo atveju Informacinės visuomenės plėtros komitetas yra pagrindinis, dėl to, manau, galėtume visi sutarti. Kai ataskaita bus apsvarstyta, vėl grįšime į plenarinį posėdį, kad būtų teikiamas ataskaitą įvertinantis Seimo nutarimo projektas. Taigi šio klausimo svarstymas šiandien yra baigtas, gerbiamieji kolegos.
Artėjant mūsų posėdžio pabaigai, norėčiau jus informuoti. Jums turbūt yra išdalytas protokolinio nutarimo projektas, susijęs su šiandien svarstytu ir priimtu Socialinių įmonių įstatymu. Norėčiau jums trumpai jį perskaityti. Jį teikia Seimo narys P.Vilkas. „Ryšium su pavėluotu Socialinių įmonių įstatymo priėmimu (neįgaliųjų įmonės nuo š.m. gegužės 1 d. negauna valstybės paramos) pasiūlyti Vyriausybei rasti galimybę kompensuoti įmonėms, kuriose dirba neįgalieji, laikotarpiu nuo š.m. gegužės 1 d. iki Socialinių įmonių įstatymo įsigaliojimo prarastą valstybės paramą.
Kolegos, ar mes galėtume pritarti tokiam protokoliniam nutarimui? Nėra prieštaravimų. Pritarta bendru sutarimu.
Darbotvarkėje liko dar vienas klausimas – Seimo narių pareiškimai. Nebuvo pageidaujančių Seimo narių perskaityti pareiškimus. Registracija jau buvo daug kartų, padarykime tai dar sykį, paskutinį sykį, juolab kad šią savaitę posėdžių tikriausiai nebebus. Taigi registruojamės prieš baigiantis posėdžiui.
Posėdžio pabaigoje užsiregistravo 20 Seimo narių. Gerbiamieji, 13 valandų 48 minutės. Skelbiu šios dienos plenarinio posėdžio pabaigą.