Keturiasdešimtasis (522) posėdis
2004 m. gegužės 18 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SKARDŽIUS

2004 m. gegužės 18 d. (antradienio) darbotvarkė

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pradedame gegužės 18 d., antradienio, plenarinį posėdį. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 58 Seimo nariai. (Balsai salėje) Na, turėsime progą pakartoti, nes iš pat pradžių yra daugelio įstatymų priėmimas. Prašau. Žodis kolegei I.Šiaulienei dėl vedimo tvarkos.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš žinau, kad mano kolega A.Ramanauskas turi pasiūlymų, kaip truputį patrumpinti darbotvarkę, o aš savo ruožtu norėčiau ją papildyti. Kadangi šiandien ryte vyko Biudžeto ir finansų komiteto posėdis ir komitetas pirmininku išsirinko B.Bradauską, norėčiau, kad į darbotvarkę būtų įtrauktas Seimo nutarimas dėl rinkimų patvirtinimo, kad Seimas patvirtintų B.Bradausko, kaip Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko, kandidatūrą.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar, kolegos, galėtume sutarti bendru sutarimu papildyti darbotvarkę, kad galėtume patvirtinti Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką? Nėra prieštaraujančių. Ačiū. Kolega V.Tomaševski. Prašom.

V.TOMAŠEVSKI. Ačiū, pirmininke. Aš irgi siūlau papildyti darbotvarkę ir į rytinį posėdį gal 20 klausimu įtraukti Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 6 dalies 5 punkto papildymo įstatymo projektą. Šis projektas numato, kad rinkimuose į Europos Parlamentą biuleteniai būtų papildomai spausdinami ir tautinių mažumų, kurios gausiai gyvena, kalbomis. Tokią patirtį mes jau turime. Referendumui dėl stojimo į Europos Sąjungą buvo spausdinami šie biuleteniai. Tai mes išplečiame dar rinkimams į Europos Parlamentą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kolega V.Tomaševski pasiūlė įrašyti klausimą, bet man teko prieš posėdį, kolegai V.Tomaševskiui pasiūlius tą padaryti, pasidomėti Posėdžių sekretoriate. Dėl šio įstatymo pakeitimo projekto nėra Teisės departamento išvados, projektas dar nėra išdalintas ir nėra darbų programoje. Prieš įrašant reikėtų atlikti tuos du veiksmus: gauti Teisės departamento išvadą ir papildyti darbų programą. Manau, iki kito posėdžio, gerbiamasis kolega, tą padarysime, nes tai yra Statuto reikalavimai.

V.TOMAŠEVSKI. Mes nespėsime. Kadangi jau dabar vyksta tie procesai, tai iki kito posėdžio nespėsime.

PIRMININKAS. Aš suprantu, bet ką daryti? Kaip Teisės departamento išvadą dabar gauti?

V.TOMAŠEVSKI. Tai iš esmės išplėtimas dar vieneriems rinkimams. Šis įstatymas numato. Dar papildomai įrašome Europos Parlamento rinkimus, ir viskas.

PIRMININKAS. Aš suprantu. Gerbiamasis kolega, turbūt dar bus vakarinis posėdis. Jūs pasistenkite sutvarkyti tuos du reikalavimus: gauti Teisės departamento išvadą dėl šio teisės akto, kad mes įrašytume, išdalinti Seimo nariams ir tada bandysime įrašyti į Pavasario sesijos darbų programą, gerai?

V.TOMAŠEVSKI. Tai įtraukime, tada sutvarkysime. Žinosime, ar bus svarstomas, ar nebus.

PIRMININKAS. Darykime viską eilės tvarka. Ačiū. Aš dar kartą kartoju, kad viską darysime taip, kaip numato Statutas. Ar jus tenkina tai? Aš negaliu elgtis kitaip, gerbiamasis kolega. Prašom. Kolega A.Melianas.

A.MELIANAS. Ačiū, pirmininke. Šiandien darbotvarkėje yra siūlomi bent 11 ar 13, žiūrint, kaip skaičiuosi, Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo įstatymų. Kyla natūralus klausimas ir įtarimas, kad jau daugiau nei pusė Valstybinių pensijų įstatymo straipsnių bus pakeista. Galbūt jau reikėtų teikti naują Valstybinių pensijų įstatymą, jį atitinkamai sutvarkius, ką jau yra padariusi Seimo sukurta darbo grupė. Yra ir Vyriausybės pritarimas, kad reikia peržiūrėti valstybinių pensijų sistemą. Todėl mano siūlymas yra šiandien išbraukti iš darbotvarkės visus Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo įstatymus ir, apsvarsčius atitinkamame komitete, teikti vieną naują Valstybinių pensijų įstatymo redakciją. Bet tai yra mano pirmasis pasiūlymas, gerbiamasis pirmininke.

Antrasis pasiūlymas būtų dėl Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Kaip žinote, šiuo metu yra svarstomas Pensijų reformos įstatymas ir lydinčiųjų įstatymų projektai. Aš manau, kad šis įstatymas turi būti suderintas su svarstomais įstatymais ir teikiamas kartu kompleksiškai, nes tai yra gana rimtas dalykas. Todėl šiandien taip pat siūlyčiau išbraukti pateikimą ir mėginti suderinti su visu kompleksu atitinkamų įstatymo pakeitimų. Ačiū.

PIRMININKAS. Aš manau, kad kolegos nepritartų šiandien išbraukyti visą darbotvarkę. Ar būtų kolegos A.Meliano siūlymams pritariančių kolegų? Nėra. (Balsai salėje) Mes balsuosime. Kadangi jūs neįvardijote įstatymų, mes balsuosime tvirtindami darbotvarkę. Jūs konkrečiai neįvardijote aktų. Jūs sakėte visus pensijų įstatymus, o antru siūlymu dar pakartojote – vieną įstatymą, taip pat reglamentuojantį pensijas. Todėl būkime konkretūs, gerbiamieji kolegos. Prašom. Naujosios sąjungos seniūnas kolega A.Ramanauskas.

A.RAMANAUSKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Iškilus abejonėms dėl kai kurių teikiamo įstatymo nuostatų, frakcijos vardu prašau išbraukti iš darbotvarkės Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo, Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-3514 ir lydinčiuosius Nr.IXP-3515 ir Nr.IXP-3516. Ačiū.

PIRMININKAS. Darbotvarkės klausimo numerį pasakykite, bus greičiau orientuotis.

A.RAMANAUSKAS. 1-15, jeigu teisingai.

PIRMININKAS. 1-15a, 1-15b, taip? Ir 1-15c, taip? Taip. Tuoj paklausime kolegų. Prieš tai žodis A.Matulevičiui. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Aš norėčiau paremti gerbiamojo Seimo nario V.Tomaševskio siūlymą ir priminti tai, kad, kai Seimas priėmė antikonstitucinį įstatymą dėl Prezidento rinkimų, jis nebuvo į Pavasario sesijos darbų programą įtrauktas. Kai nori posėdžio pirmininkai, tai padaro tuos dalykus. O tas dalykas reikalingas, kad mes nebūtume veidmainiai. Kai reikėjo kitataučių balsų referendume dėl stojimo į Europos Sąjungą, tada jie buvo reikalingi. Man atrodo, jie bus reikalingi daugeliui partijų ir per Europos Parlamento rinkimus. Nedarykime žaidimų.

PIRMININKAS. Aš nenorėčiau apeliuoti į gerbiamųjų kolegų patirtį, bet Statuto vis tiek laikysimės. Nesvarbu, ar kitataučiams, ar ne kitataučiams, galioja tie patys reikalavimai – prieš teikiant įstatymo projektą… Kolega V.Tomaševskis prieš minutę jį man įbruko į rankas. Pasirodo, jam nėra nei Teisės departamento išvadų, nei jis yra įtrauktas į pavasario darbotvarkę. Atlikime viską eilės tvarka: Teisės departamentas parašys išvadą, tada mes priimsime sprendimą įtraukti į darbotvarkę ir tada gal ir šios dienos darbotvarkę papildysime šiuo klausimu. Gerbiamieji kolegos, kiti motyvai netinka.

Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto klausčiau jūsų dėl kolegos A.Ramanausko siūlymo. Naujosios sąjungos frakcijos vardu buvo siūlymas iš darbotvarkės išbraukti 1-15a, 1-15b ir 1-15c – trijų įstatymų projektų pateikimą. Ar tą galėtume padaryti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū. Nesvarstysime jų šiandien, nepradėsime svarstyti.

Gerbiamieji kolegos, nematydamas kolegės S.Burbienės, kuri švenčia gražų jubiliejų, bet, manau, ji atvyks į posėdį, ir mes turėsime progą pasveikinti, dabar norėčiau visų mūsų vardu pasveikinti A.Klišonį, taip pat švenčiantį labai gražų jubiliejų, ir palinkėti jam kuo geriausios kloties. (Plojimai)

Gerbiamieji kolegos, dėl kolegos A.Ramanausko siūlymo išbraukti mes priėmėme sprendimą. Kolega A.Melianas siūlė išbraukti visus įstatymų projektus, kurie reglamentuoja vienokį ar kitokį pensinės sistemos socialinio draudimo keitimą. Todėl siūlau balsuoti už darbotvarkę, kuri, be šių pakeitimų, yra priimama. Vienam pakeitimui mes pritarėme bendru sutarimu, tai dėl A.Ramanausko ir dėl gerbiamosios I.Šiaulienės siūlymų. Turbūt balsuosime. (Balsai salėje) Tai jūs jau siūlėte. Prašau dar kartą kolega A.Melianas dėl darbotvarkės.

A.MELIANAS. Aš manau, kad ne tik jūsų gimtajai frakcijai turi būti suteikiama galimybė bendru sutarimu pritarti išbraukimui tam tikrų darbotvarkės klausimų. Taigi aš norėčiau, kad iš darbotvarkės būtų išbraukti įstatymų projektai: 1-2, 1-4, 1-5, 1-6. Taip pat, atsiprašau, ten prie rezervinių, atrodo, dar buvo r-2b ir 2-10 klausimai. Tai visi klausimai, kurie susiję su Valstybinių pensijų įstatymu. Aš dar kartą norėčiau atkreipti dėmesį, kad dauguma šių įstatymų keičia daugiau nei pusę Valstybinių pensijų įstatymo straipsnių, o tai reiškia, kad jį reikėtų teikti iš naujo. Ačiū. Nedarykime klaidos, kad nereikėtų paskui grįžti prie šio įstatymo svarstymo.

PIRMININKAS. Kolega A.Melianas kalbėjo antrą kartą, bet siūlyti išbraukti galima tik frakcijos vardu, o iš opozicinės darbotvarkės jūs apskritai neturite teisės siūlyti ką nors išbraukti, tai aš nežinau, ar tokį leidimą frakcija davė. Nematau seniūno. Manau, kolegos patikės, kad staiga buvo gautas leidimas frakcijos vardu. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, balsuosime. Vienas balsavimas. Kolega A.Melianas frakcijos vardu siūlo išbraukti iš pagrindinės darbotvarkės 1-2, 1-4, 1-5, 1-6 klausimus, iš opozicinės negaliu siūlyti, nes ir jūs negalite siūlyti išbraukti, iš rezervinių 3a, 3b ir 3c klausimus. Kas remiate šį siūlymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – prieš. Vyksta balsavimas.

Užsiregistravo 83. Už siūlymą išbraukti balsavo tik 17, prieš – 38, susilaikė 26. Todėl šių klausimų neišbraukiame iš darbotvarkės. Ar galėtume bendru sutarimu patvirtinti darbotvarkę? Prašome balsuoti. Kas už tai, kad darbotvarkė būtų patvirtinta, balsuojate už.

Užsiregistravo 77, už – 53, prieš – 11, susilaikė 11.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ 1 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr.IXP-3545 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau pradėti nuo 2 rezervinio klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ 1 straipsnio pakeitimo projekto. Į tribūną kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoją G.Šivicką. Pateikimas.

G.ŠIVICKAS. Labas rytas, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Šiandien rytą vyko komiteto susirinkimas, pritarta komiteto pirmininku išrinkti Seimo narį B.Bradauską. Siūlome pritarti.

PIRMININKAS. Niekas nenorėjo jūsų klausti. Gerbiamieji kolegos, ar bendru sutarimu galime pritarti po pateikimo? Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, negirdžiu prieštaraujančių, pritarta po pateikimo. Pradedame priėmimo procedūrą. Kadangi du straipsniai, dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar bendru sutarimu galime priimti 1 straipsnį? Priimtas.

Dėl 2 straipsnio taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 2 straipsnį? Kolega A.Matulevičius dėl viso turbūt? Suteikiu žodį dėl viso įstatymo, nes pastraipsniui priėmimas baigtas. Prašome kalbėti dėl balsavimo motyvų už.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamąjį Seimo narį B.Bradauską pažįstu seniai. Tai žmogus, išėjęs didelę gyvenimo mokyklą, ėjęs įvairias pareigas. Manau, kad jis gerai susitvarkys su dabar patikėtomis komisijos pirmininko pareigomis. Siūlau patvirtinti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonių prieš nėra. Kolegos, prašau registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad Seimo nutarimas Nr.IXP–3545 būtų priimtas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 77, už – 58, prieš – 8, susilaikė 10. Nutarimas priimtas. Sveikiname naująjį Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką Bronių Bradauską.

Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3406(3*) (priėmimas)

Grįžtame į pagrindinę darbotvarkę. 1-1 klausimas – Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3406. Priėmimo stadija. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto atstovę I.Šiaulienę. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, posėdis tęsiasi. Prašyčiau tęsti jį susikaupus, be didelio triukšmo. Kolega A.Sysas, komiteto pirmininkas.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, dar bus gražaus laiko pasveikinti B.Bradauską su naujomis pareigomis. (Balsai salėje) Jis pasakys atskirai. Kolegos, siūlau susikaupti, nes mes priiminėsime labai rimtą įstatymą, t.y. Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus.

Po svarstymo komitetas yra gavęs kolegos S.Kružinausko pasiūlymą ir Seimo Teisės departamento išvadą. Norėčiau informuoti, kad šiandien komitetas buvo susirinkęs ir pritarė S.Kružinausko siūlymui redaguoti 6 straipsnį. Taip pat komitetas paredagavo ir 8 straipsnį, išbraukęs tuos žodžius, kurie įrašyti 6 straipsnyje.

Yra gauti ir Teisės departamento siūlymai. Norėčiau pasakyti, kad Seimo Teisės departamento pirmajai ir antrajai pastaboms pritarėme, trečiajai pastabai nepritarėme, nors logikos prasme visiškai sutinkame su išsakyta pastaba, kad vaikai neturėtų būti skirstomi dėl to, kiek šeima turi vaikų, du, tris ar keturis… valstybės remiamas dydis. Mes puikiai suprantame, kad žengti pirmieji žingsniai apskritai skiriant vaiko pašalpą Lietuvoje, iki tol jos nebuvo. Remiantis valstybės galimybėms ir finansinėms išgalėms kol kas siūloma remti vaikus iki septynerių metų, o kiekvienais metais grįžti prie šio įstatymo ir arba remti vaikus, sulaukusius vyresnio amžiaus, arba galbūt pradėti remti nuo 18 metų atgal, t.y. iki 16, nuo 15 m. iki 18 m., ir panašiai. Komitetas nepritarė. Gerbiamieji kolegos, siūlau pritarti komiteto suredaguotam įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju pirmininkui. Pradėsime priėmimą pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų yra norinčių kalbėti? Nėra. Ar bendru sutarimu galime priimti 1 straipsnį? Priimta.

Dėl 2 straipsnio pataisų nebuvo. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimta. Dėl 3 straipsnio taip pat nėra pataisų. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 4 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimta. 5 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimta. 6 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Kolega S.Kružinauskas teikia pataisą. Ar būtų 29 Seimo nariai? Kolegai S.Kružinauskui žodis. Nematau.

A.SYSAS. Yra, yra.

PIRMININKAS. Kalbėkite, nes reikia 29 Seimo narių paramos, nepaisant to, kad komitetas pritarė.

S.KRUŽINAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, 6 straipsnio 5 dalyje yra parašyta, kad baigusiam bendrojo lavinimo mokyklą vyresniam kaip 18 metų amžiaus metų vaikui išmoka nustojama mokėti tada, jeigu jis įsidarbina. Tačiau šio straipsnio kitoje dalyje yra parašyta: jeigu jis tęsia studijas, išmoka turi būti mokama iki 24 metų amžiaus. Tada kiltų administravimo problema, pavyzdžiui, atostogų metu vasarą jam įsidarbinus ta išmoka turėtų būti nutraukiama, o nuo rugsėjo 1 dienos vėl mokama. Dėl šios priežasties, manau, mes susidurtume su didelėmis administravimo problemomis.

Kita vertus, jeigu jie ir toliau nesiektų mokslų, o 18 metų arba vyresni baigtų bendrojo lavinimo vidurinę mokyklą, tai iki įsidarbinimo, iki nuolatinio darbo, jie taip pat galėtų gauti tokią išmoką. Todėl aš ir siūlau atsisakyti kelių žodžių, t.y. kad išmoka nemokama, jeigu jie dirba. Komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Ar būtų 29 Seimo nariai, kurie palaikytų šią pataisą, kuriai pritarė komitetas? Gal paspauskite mygtukus, nes rankų mažoka. Paspauskite. Kas remiate – mygtukas „už“.

Remia 66 Seimo nariai. Pradedame svarstyti komiteto išvadą dėl šios pataisos.

A.SYSAS. Komitetas pritaria. Aš galėčiau papildyti kolegą S.Kružinauską, kad ši nuostata, kuri buvo įrašyta įstatyme, sunkiai administruojama, nes kas užsiims tikrinimu, kas priiminės pažymas? Manau, čia logiškas siūlymas, todėl komitetas vienbalsiai pritarė. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų dėl pataisos nesant norinčių kalbėti ar bendru sutarimu galime priimti pataisą? Pataisa, teikiama kolegos S.Kružinausko, priimta. Ar galime priimti visą 6 straipsnį su ką tik priimta kolegos S.Kružinausko pataisa? Priimta.

7 straipsnis. Pataisų nebuvo. Ar galime 7 straipsnį priimti bendru sutarimu? Priimtas.

8 straipsnis. Prašom, pirmininke.

A.SYSAS. Komitetas, atsižvelgdamas į kolegos S.Kružinausko siūlymą, siūlo taip pat suredaguoti 8 straipsnio 3 dalies sakinį, t.y. taip pat išbraukti žodžius „jei jis tuo metu nedirba“.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar bendru sutarimu galime priimti 8 straipsnį, suredaguotą atsižvelgiant į kolegos S.Kružinausko pataisą, kurią priėmėme svarstydami 6 straipsnį? Ačiū. 8 straipsnis su pataisa priimtas.

9 straipsnis. Pataisų nebuvo. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimta. 10 straipsnis. Pataisų nebuvo. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimta. 11 straipsnis. Pataisų nebuvo. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimta. 12 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas. 13 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas. 14 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas. 15 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas. 16 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas. 17 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas. 18 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas. 19 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas. 20 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas. 21 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas. 22 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas. Baigėme, kolegos, priėmimą pastraipsniui.

Prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo priėmimo. Kolegė G.Purvaneckienė – nuomonė už. Prašom.

G.PURVANECKIENĖ. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš džiaugiuosi, kad mes turime šį įstatymą. Aš kviečiu visus jį priimti, nes tai galbūt viena iš nedidelių pagal dabartines valstybės galimybes dalių, šeimos politikos dalių, skatinančių gimstamumą. Kviečiu jus visus balsuoti.

PIRMININKAS. Kolega A.Melianas – nuomonė prieš.

A.MELIANAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų įstatymas geras, teisingas, ir reikia paremti vaikus. Bet aš noriu atkreipti dėmesį į tam tikrų straipsnių nuorodas, kad svarbiausios šio įstatymo nuostatos įsigalios nuo 2009 metų. Dauguma, ar jums negėda daryti tokius populistinius žingsnius? Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti už kolegę K.D.Prunskienę. Prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, liūdnoka demografinė situacija verčia valstybę ieškoti priemonių padidinti gimstamumą ir remti vaikus. Vertindama šį įstatymą, norėčiau atkreipti dėmesį į bendrą kontekstą, t.y. valstybės paramą šeimoms, auginančioms daugiau vaikų atsižvelgiant į jų socialinę padėtį. Šis įstatymas iš esmės beveik panaikina socialinės padėties skirtumų poveikį valstybės rėmimo mastais, nes pagal jį remiami vaikai apskritai. Žinoma, tai kartu yra pozityvu, bet taip pat reikia matyti ir kitą problemą.

Man norėtųsi atkreipti dėmesį ir į įsigaliojimo terminus, nes šiemet nuo liepos 1 d. turėtų įsigalioti išmokos vaikams po 0,4 MGL iki 7 metų. Tačiau vyresniems vaikams laikotarpis yra gan aptakus, bet ne vėliau kaip nuo 2009 m. sausio 1 dienos. Atkreipkime dėmesį į tai, kad dėl vyresnių vaikų, kurie pradeda eiti į mokyklą, lėšų poreikis tėvams ne tik ne sumažėja, o dar padidėja. Žinoma, čia turima mintyje tai, kad esant vyresniems vaikams abu tėvai gali dirbti, kitaip tariant, daugiau užsidirbti. Tačiau pati koncepcija rengiant šį įstatymą buvo formuluojama taip, kad kompensacijos tėvams, auginantiems vaikus, už tai, kad jų pajamos sumažėjusios, yra atskiriamos nuo išmokų vaikams, tai yra parama būtent vaikams.

Taigi ši nuostata dėl įsigaliojimo terminų akivaizdžiai prieštarauja tiek realiems vaikų išlaikymo kaštams, jų dydžiui pagal amžių, tiek ir minėtai mano nuostatai. Manau, reiktų kiek galima labiau pagreitinti išmokų mokėjimą neatsižvelgiant į amžių, nes, dar kartą pabrėžiu, vyresniems vaikams, einantiems į mokyklą, augantiems vaikams, tų išlaidų reikia kur kas daugiau. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Visiems primenu, kad 2 min. dėl balsavimo motyvų. Prašau. Kolegė D.Teišerskytė, nuomonė prieš.

D.TEIŠERSKYTĖ. Nenorėčiau sakyti griežtai prieš, bet noriu priminti, kokiais tempais mažėja gimstamumas. Per 14 nepriklausomybės metų vaikų gimstamumas sumažėjo du kartus, 2,2. Tai yra gana pavojinga tendencija ir vėl atidėti įstatymo galiojimą 5 metams… Jeigu mes jį priimtume nuo liepos 1 d., kur kas pagerėtų išmokos ir sąlygos auginti vaikus. Aš manau, kad kasmet per penkerius metus mes susilauktume 2 ar 3 tūkst. padidėjimo. 2–3 tūkst. kasmet padidėtų Lietuvos piliečių. Aš manau, būtina kuo skubiau priimti įstatymą.

PIRMININKAS. Kolega J.Veselka, nuomonė už.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų įstatymas paprastai skaitant labai džiugina. Vis dėlto pridėjo tiems, kurie turi trečią vaiką, per mėnesį 12-13 litų. Jeigu įvertinsime tai, kaip auga kainos, tuos litus jau suvalgė prieš padidinimą. Bet vis tiek prideda. Kai matau, kokiu tikslu pridedama ir kiek mažai, galiu pasakyti, kad reiktų Seimo rinkimus ir Prezidento rinkimus rengti kasmet arba kas dvejus metus. Tada vaikai gautų didesnę paramą ir galbūt ne kainos aplenktų paramos didėjimą, o parama lenktų kainų didėjimą. Tai pirma.

Antra, atsimenu, kai už trečią siūlė 1,1 MGL, suskaičiavo, kad papildomai reikės 2 mln. ir vos pritarė 2 mln. per metus dėl to 1,1. O štai dalyvaudami Irako okupacijoje per metus išleidžiame per 14 milijonų. Ir tai nieko, visiems patinka, visiems gerai, partijos pasirašo bendrą sutarimą. O kad per 10 metų dėl gimstamumo Lietuvoje gyventojų sumažėjo 150 tūkst., tai yra detalė, koks skirtumas, vis tiek tauta išliks paskutinius 9 ar 10 metų.

Todėl pritariu šiam įstatymui, nes negražu nepritarti, vis tiek kažkiek prideda, padeda vaikams, ir atideda 5 metams dėl tų papildomų kelių milijonų tiems, kuriems daugiau kaip 7 m., reikia pritarti. Bet gaila, kad mes nežiūrime į tautos išlikimo, į tautos gerovės didėjimo pagrindinį dalyką, o į kažkokius kitokius motyvus, ir nerandame tų pinigų, kurių galima laisvai rasti siekiant skatinti gimstamumą ir normalų šeimos ugdymą.

PIRMININKAS. Kolega S.Kružinauskas, nuomonė prieš.

S.KRUŽINAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau atkreipti dėmesį į Teisės departamento pastabas, kuriose pasakyta, kad šiame įstatyme, neatsižvelgiant į šeimos pajamas, išmokos turėtų būti nustatomos visiems vaikams vienodos ir siejamos tik su asmeniu, o ne su amžiumi. Tačiau 22 straipsnyje pasakyta, kad nuo 3 iki 7 metų amžiaus vaikams šios išmokos bus mokamos nuo liepos 1 dienos. O nuo 7 iki 18 metų amžiaus vaikams kita Vyriausybė mokės, ir galbūt tai bus mokama tik nuo 2009 metų. Įstatyme tokia nuostata parašyta – atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, taip neteisinga rašyti įstatyme. Aš manau, kad tai nekorektiška. Kita vertus, mes turėtume… jeigu negalima padaryti pertraukos, tai negalima nepritarti. Perkeliamas mokėjimas kitiems, o įstatymas reikalingas. Mes būsime valdžioje, tai mes turėsime tai padaryti. Ačiū.

PIRMININKAS. Jūs už ar prieš? Kolega Kružinauskai, pasakykite, už ar prieš?

S.KRUŽINAUSKAS. Aš prieš 22 straipsnį.

PIRMININKAS. Aš klausiu dėl įstatymo. Gerbiamieji kolegos, kolegė D.Teišerskytė ir kolega S.Kružinauskas iš esmės pasisakė už įstatymą, girdėjome dvi nuomones už, nesant nuomonių prieš. Klausčiau kolegos P.Gražulio, ar jūs kalbėsite prieš, nes 4 kalbėjo už?

P.GRAŽULIS. Turėkite kantrybės ir išgirsite mano poziciją.

Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš manau, pirma, yra viena ydinga nuostata šiame įstatyme. Visi džiaugiamės, kad šiek tiek pridedama vaikams, kurie šeimoje, tačiau neatsižvelgiama į šeimos pajamas. Aš manau, kad tai šeimai, kuri turi dideles pajamas, nereikėtų pridėti. Taip pat pritariu išsakytoms mintims ir kritikai, kad vaikui sulaukus 7 m. šeimoje atsiranda daug didesnių išlaidų: ir vaiką reikia išleisti mokyklą, ir pačiam vaikui reikia didesnių išlaidų negu vaikui iki 7 metų.

Taigi šiame įstatyme logikos nematyti. Jeigu mes laikytumės nuostatos, kad vaiko pašalpą skirtume susiedami ją su šeimos pajamomis, tai tas pačias lėšas skirdami iš biudžeto, manau, šeimai galėtume skirti 100 Lt vaikui, ar net daugiau, jeigu neskirtume toms šeimoms, kurios turi dideles pajamas. Taigi mes nedidiname socialinio teisingumo šiuo įstatymu. Nuolat didžiausia problema mūsų valstybėje, kad socialinis teisingumas arba, kitaip tariant, turtinė diferenciacija nuolatos gilėja mūsų valstybėje.

Dabar Prezidentas Valdas Adamkus lankėsi Didžiasalyje, pamatė didelį skurdą. Deja, gaila, kad tik po 5 metų pamatė, o prieš porą metų, kai buvo Prezidentas, V.Adamkus lankėsi ir puotavo su Numavičiais, su „Vilniaus prekybos“ bosais, tais, kurie nurengė kaimo žmogų ir daugiausia prisidėjo prie jo nuskurdinimo.

Taigi mes einame ne tuo keliu, vykdome ne tą politiką. Aš negaliu balsuoti prieš tokį įstatymą, kuris nors kiek prideda vaikams, balsuosiu už, bet, deja, principai yra prasti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 5 kalbėjo už. Paskutinis, norintis kalbėti už, šeštasis, – A.Sysas. Negaliu nesuteikti jam žodžio, nes buvo nesąžiningi kolegos, užsiregistravę kalbėti prieš.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, daugelis kalbėjusiųjų, aš matau, net neskaitė šio įstatymo. Pirma, įstatymas įsigalios nuo liepos 1 d. ne žodžiais, o realiais darbais, konkrečiomis priimtomis normomis. Tai ne demografinis įstatymas. Aš norėčiau, kad įsiskaitytumėte į pavadinimą. Šiam žingsniui mes Lietuvoje rengėmės 10 metų, mes apie tai diskutavome, kad Lietuvoje nėra vaiko pašalpos. Tokios pašalpos yra visose Europos valstybėse, jos mokamos neatsižvelgiant į socialinį statusą, į pajamas, o būtent vaikui mokama pašalpa. Aš manau, nereikia gėdytis gerų darbų. Mes to negalėjome padaryti anksčiau, dabar mes tą padarome. Kiekvienas vaikas iki 7 m. gaus po 50 litų. Aš manau, tai yra gerai, nes valstybė per pusę metų sumokės 41 mln. Lt Lietuvos piliečiams. Jie tuos pinigus panaudos vaikams.

Trečia. Mes įrašėme siekį, kad iki 2009 m. reiktų tai padaryti visiems iki 18 m. vaikams. Nebuvo kitokios teisės ir galimybės užrašyti, mes negalėjome diferencijuoti ir parašyti, kad kiekvienais metais didinsim. Tai būtų kišimasis į būsimų vyriausybių darbą. Dabar tai yra tik siekis. Mūsų siekis buvo įstoti į Europos Sąjungą ir mes jį pasiekėme. Kodėl mes negalime pasirašyti siekio, kad kiekvienas vaikas, augantis šeimoje, gautų 50 litų? Na, o iš viso įvairioms pašalpoms mes išleidžiame šiais metais apie 450 milijonų. Papildomai šis įstatymas reikalauja apie 46 mln. litų per šį pusmetį. Aš manau, tai yra labai gerai. Ir socialinės pašalpos niekada nedidina diferenciacijos. Jos kaip tik sumažina diferenciaciją. Labai ačiū. Siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašau registruotis, ir balsuosime. Kas už tai, kad įstatymas būtų priimtas, spaudžia mygtuką „už“, turintys kitą nuomonę, – „prieš“ arba susilaiko.

Užsiregistravo 76. Visi 76 balsavo už, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Valstybinių pensijų įstatymo 4, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2822(3*) (priėmimas)

Darbotvarkės 1-2 klausimas – Valstybinių pensijų įstatymo 4, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2822. Priėmimas. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto atstovę kolegę I.Degutienę.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 4, 5, 6 straipsnių pakeitimo įstatymo priėmimo stadija. Iš tiesų po svarstymo negauta jokių siūlymų. Yra Teisės departamento išvada iš esmės pritarti įstatymo projektui po svarstymo. Siūlau pritarti per priėmimo stadiją.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, pradedame priėmimą pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? 1 straipsnis priimtas.

Dėl 2 straipsnio nėra norinčių kalbėti. Pataisų nebuvo. Ar galime bendru sutarimu 2 straipsnį priimti? 2 straipsnis priimtas.

3 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti 3 straipsnį? Priimtas.

Ir 4 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti 4 straipsnį? Priimtas. Baigiame priėmimą pastraipsniui. Prašau kalbėti dėl balavimo motyvų dėl viso įstatymo priėmimo. Nėra. Kolega A.V.Indriūnas. Prašom. Nuomonė už.

A.V.INDRIŪNAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, vis dėlto demografinė padėtis pas mus yra jeigu ne kritiška, tai labai nepalanki, todėl šis įstatymas turėtų šiek tiek prisidėti. Kviečiu visus balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom registruotis, balsuosime. Kad įstatymas, kurio projekto Nr.IXP-2822, būtų priimtas, balsuojate už.

Užsiregistravo 67. Už balsavo 66. Prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Gerbiamieji kolegos, prašau dėmesio. Mūsų kolegė Sigita Burbienė vakar šventė gražią sukaktį, todėl leiskite visų mūsų vardu ją pasveikinti. (Plojimai)

Socialinių įmonių įstatymo projektas Nr.IXP-3422(2*)ES (svarstymas)

1-3a klausimas – Socialinių įmonių įstatymo projektas Nr.IXP-3422. Svarstymo stadija. Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas A.Sysas pristatys komiteto išvadą.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tai gana sudėtingas įstatymas. Mes jį turėjome priimti net iki gegužės 1 d., bet vyko ilgos diskusijos su neįgaliųjų įmonėm. Norėčiau priminti, kad socialinių įmonių statusas yra šiek tiek platesnis, negu iki šiol mes suprasdavome kalbėdami apie šias įmones. Tai nėra vien aklųjų ar kurčiųjų kombinatai, kaip buvo iki šiol, bet statusas socialinių įmonių, kurias leido Europos Sąjunga turėti, aprėpia dar ir kitas keturias kategorijas žmonių, kurie dirbdami įmonėje suteikia tam tikrą teisę pretenduoti į tam tikrą valstybės paramą, t.y. ilgalaikiai bedarbiai, tėvai, auginę vaikus iki 8 metų, tėvas ar motina, priešpensinio amžiaus žmonės ar žmonės, grįžęs iš įkalinimo įstaigų.

Komitetas yra gavęs gana daug pasiūlymų ir pataisų. Netgi šiandien mes papildomai svarstėme pasiūlymus. Pagrindinės diskusijos metu, aš prie kiekvieno pasiūlymo nesustosiu, iš principo buvo kelios ginčytinos temos. Pirmoji tema, sukėlusi ginčų tarp pačių neįgaliųjų, – kurios kategorijos, kokios grupės invalidus priskirti prie tų asmenų, kurie iš karto suteiktų statusą įmonei tapti socialine, t.y. I, II ir III ar I, II turi tokią teisę, o III – tik išbuvę pusę metų darbo biržoje. Po ilgų debatų ir dar po vakar vykusio eilinio pasitarimo, kol kas aš pateikiu paskutinę komiteto išvadą, bet vakar buvo diskusija mūsų komitete… Kadangi nebuvo oficialiai užregistruota tokia versija, t.y. kvotos ir III grupės invalidai, tai aš pasižadu, kad iki priėmimo komiteto vardu bus užregistruotos šios pataisos, nes sutarimas yra pasiektas ir per priėmimo stadiją į tai bus atsižvelgta, tai yra III grupės invalidai irgi bus priskirti prie I, II grupės, kuri turi teisę iš karto tuo pasinaudoti, bet tai reikia teisiškai įforminti.

Antra diskusija buvo, ar reikalinga kvota žmonių, kurie dirba tose įmonėse, kad įmonė gautų statusą. Po ilgų diskusijų sustota prie dydžio, kad ne mažiau kaip 40% dirbančiųjų turi būti priskirti socialinei grupei, kad įmonė turėtų teisę gauti lengvatas. Be to, aišku, buvo karšti debatai konkrečiai dėl rėmimo, tai yra kokios kompensacijos bus mokamos. O kompensacijos bus už darbo užmokestį, už socialinio draudimo įmokas, mokymui, darbo vietos pritaikymui, neįgaliųjų darbo vietos pritaikymui. Aišku, buvo diskusija tarp tų įmonių, kurios jau turi tą statusą ir šiandien veikia, kad jos norėtų dalį lėšų panaudoti ir modernizavimui. Pats šis įstatymas ne tokią paskirtį turi. Jis yra pirmiausia, galima pasakyti, kaip tam tikras tramplinas į gyvenimą grįžti žmonėms, kurie ilgai nedalyvavo darbo rinkoje, o už tai darbdaviai gauna vieną ar kitą lengvatą.

Taigi, kaip sakiau, yra gana daug Teisės departamento pastabų, mes beveik į jas visas atsižvelgėme. Buvo Lietuvos kurčiųjų draugijos įmonių pastabos, Lietuvos invalidų draugijos pastabos, Lietuvos kurčiųjų draugijos respublikinės valdybos, ji labai daug… Žmonių su negalia įmonių asociacijos. Žmonių su negalia įmonių asociacija irgi pateikė be galo daug pastabų. Daliai iš jų pritarta, po ilgų diskusijų, aš manau, pritarta pagrindinėm nuostatom. Keletas uždarųjų akcinių bendrovių, kaip antai „Gintarinis amžius“, „Biglis“, teikė pasiūlymus. Po ilgų diskusijų, manau, mes suradome priimtinus variantus. Be to, mūsų kolegos Seimo nariai, kolega P.Vilkas, Seimo narys V.Popovas, į kai kurias pastabas atsižvelgta, į kai kurias ne. Iš karto tokia bendra komiteto pastaba, Europos Sąjungos reglamentas įgalina mus suteikti paramą tiktai iki 60%, mes negalime teikti didesnės paramos, sakykim, 70–80%, todėl buvo siūlymas diferencijuoti pagal įvairias grupes. Pirmai – vienokia, antrai grupei – kitokia parama, trečiai jau ir mūsų įstatyme parama yra mažesnė, t.y. 50%. I ir II grupės invalidams mes teikiame 60% kompensaciją. Todėl tiems pasiūlymams, ar tai būtų Seimo narių, ar visuomeninių organizacijų, nebuvo pritarta. Aš manau, kad, ko gero, geriausia būtų pastraipsniui toliau priiminėjant svarstyti Seimo narių pasiūlymus, ir aš tada pakomentuosiu.

PIRMININKAS. Gerbiamasis komiteto pirmininke, gal leiskime kitiems komitetams dar išsakyti savo nuomonę?

A.SYSAS. Teisingai.

PIRMININKAS. Po to svarstytume pataisas. Prašau.

A.SYSAS. Komitetas siūlo pritarti patobulintam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Biudžeto ir finansų komiteto išvadą pristatys komiteto pirmininko pavaduotojas G.Šivickas.

G.ŠIVICKAS. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį įstatymo projektą, svarstė UAB „Gintarinis amžius“ pasiūlymus. Pasiūlymas yra nepritarta. Siūlome pagrindiniam komitetui pritarti Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui atžvelgus į Biudžeto ir finansų komiteto pritartas pastabas, taip pat ir Teisės departamento pastabas, bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Kas negirdėjote, galiu pakartoti, kad komitetas pritarė. Kolega S.Lapėnas pateiks Ekonomikos komiteto išvadą.

S.LAPĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Ekonomikos komitetas iš esmės pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam komitetui jį patobulinti atsižvelgiant į gautus pasiūlymus, pastabas ir šiuos komiteto pasiūlymus. Komiteto pasiūlymai yra dėl 3 straipsnio, dėl 5 straipsnio ir gal vertinant pastraipsniui bus galima į juos atsižvelgti. Komitete 9 balsavo už, 1 susilaikė, esmė – siūlome pritarti.

PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiu Žmogaus teisių komiteto atstovą A.N.Stasiškį. Prašau, gerbiamasis kolega.

A.N.STASIŠKIS. Pone posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Žmogaus teisių komiteto sprendimas yra toks: siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui. Sprendimas priimtas bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu pagrindinio komiteto pirmininką A.Sysą. Prašau. Svarstysime pataisas. Pagrindinio komiteto svarstymo metu rengiant išvadą buvo svarstytos Seimo narių pataisos, po to, po pagrindinio komiteto išvados, taip pat buvo gauta pataisų. Pradėsime nuo kolegos Seimo nario P.Vilko teiktų pataisų 3 straipsnio 2 daliai, 4 straipsnio 1 daliai. Prašyčiau kolegą P.Vilką pristatyti savo pataisą 3 straipsnio 2 daliai.

P.VILKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, įstatymo projekte yra nurodoma, kad neįgaliųjų socialinė įmonė – tai yra socialinė įmonė, kurioje darbuotojai, priklausantys neįgaliųjų (…) grupei, sudaro ne mažiau kaip 50% jos metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, iš jų I ir II grupės invalidai – ne mažiau kaip 40% metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus. Atkreipiu jūsų dėmesį į būtiną sąlygą, kad įmonėje turėtų dirbti ne mažiau kaip 40% I ir II grupės invalidų. Priešingu atveju įmonė negali turėti neįgaliosios įmonės statuso. Ir kartu įmonės vadovai nebus suinteresuoti priimti į darbą III grupės invalidus. Bus atvejų, kai II grupės invalidams komisija nustatys žemesnę grupę, įmonė vėl atsidurs ties nežinomybe. Nebus išlaikyta būtina sąlyga – 40% I ir II grupės invalidų. Išeitis vienintelė: priimti I ir II grupės invalidus, bet įvertinant darbo pobūdį ne visada tai galime ekonomiškai pateisinti. Be to, ką daryti su III grupės invalidais? Jie šiai įmonei tampa nereikalingi. Todėl siūlau išbraukti žodžius „iš jų I ir II grupės invalidai – ne mažiau kaip 40% metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus“.

Jeigu būtų tam pritarta, mano manymu, nebūtų diferencijuojami neįgalieji pagal invalidumo grupes, I ir II grupės invalidai neišstumtų III grupės invalidų iš socialinių įmonių, III grupės invalidams nereikėtų laukti pusės metų darbo biržoje ir taip būtų mažinamas dirbtinis nedarbas, nebūtų konfrontacijos tarp neįgaliųjų, ir asmenys, pakeitę invalidumo grupę iš aukštesnės į žemesnę, nepajustų skriaudos. Todėl siūlau pritarti šiam siūlymui ir tikiuosi, kad vargu ar atsiras nors vienas žmogus čia, Seime, kuris tam nepritartų. Labai prašau balsuoti už.

PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė dėl šios pataisos?

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš labai norėčiau atkreipti dėmesį, kad kolega P.Vilkas pats sau prieštarauja. Jis dalyvavo mūsų svarstymuose. Ginčas vyko tarp I, II ir III grupės invalidų. Mes dabar padarėme tam tikrą kompromisą, kad tie, kurie šiandien dirba, jie visi gauna teisę toliau būti skaičiuojami įmonėje kaip remtini žmonės, ir įmonė turi statutą. Bet I ir II grupės invalidai yra ne tokie mobilus, ne taip lengvai gali įsidarbinti įmonėse, todėl pačios neįgaliųjų organizacijos ir įmonės dėl to ilgai ginčijosi. Komitetas priėjo prie tokio sprendimo, kad I ir II grupės invalidus mes turime kokia nors forma labiau globoti, ginti ir padėti jiems. Ponas P.Vilkas teisingai pasakė: jeigu mes nepadarome tam tikrų išlygų, tai III grupė išstums I ir II grupės invalidus iš gamybos, iš darbo vietų. Jūsų pasiūlymas, kolega, tą ir padarys, jeigu mes aiškiai neapibrėšim, kiek socialinėje įmonėje turi dirbti neįgaliųjų arba socialiniam statusui priskiriamų asmenų, t.y. ne mažiau kaip 50, bet tarp jų 40% turi būti I, II grupės invalidų. Todėl komitetas nepritarė. Aš prašau kolegų nepritarti, nes mes padarysime meškos paslaugą neįgaliesiems.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų dėl kolegos P.Vilko pataisos 3 straipsnio 2 daliai nuomonė už – kolega A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, ne visai galima sutikti su labai didžiai gerbiamu komiteto pirmininku ponu A.Sysu, nes jis truputį ne taip sako. Jeigu mes darome įstatymą, rimtą įstatymą, kad neįgalieji galėtų dirbti, tai tikrai nesupriešinkime grupių. Ir šiuo atveju gerbiamojo Seimo nario P.Vilko pataisa kaip tik tai ir daro, ir niekas nesupriešins. Kaip gali neįgalieji įsidarbinti? Tik tuo atveju, jeigu iš tikrųjų tai bus skatinama. Tarp kitko, tai, kas yra įstatymo projekte, bet čia jau susiję konkrečiai ne su šiuo straipsniu ir šia pataisa, bet vis tiek tarpusavyje siejasi, iš tikrųjų ten yra mažai numatyta lengvatų, kad skatintų darbdavius kuo daugiau įdarbinti neįgaliųjų, truputį mažoka. Kiek žinau, Europoje tai daroma kur kas plačiau ir solidžiau. Bet kai dėl šios pataisos, koks skirtumas dėl grupių. Jeigu žmogus yra neįgalus, tegul tik jis dirba. Nebus taip, kad išstumtų, gerbiamasis Sysai. Aš siūlyčiau balsuoti už gerbiamojo P.Vilko pataisą.

A.SYSAS. Reikėjo ateiti į pasitarimą.

PIRMININKAS. Kolegos, prašau registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad pritartume kolegos P.Vilko pataisai 3 straipsnio 2 daliai, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 53 Seimo nariai: už pataisą balsavo 23, prieš – 8, susilaikė 22, pataisai nepritarta.

Prašau P.Vilką pateikti 4 straipsnio 1 daliai teikiamą pataisą. Prašom kalbėti. 4 straipsnio 1 daliai yra jūsų teikiama pataisa.

P.VILKAS. Šio pasiūlymo esmė yra ta, kad III grupės invalidams nereikėtų laukti pusę metų Darbo biržoje, bet jie būtų iš karto priimami į darbą be jokių sąlygų. Siūlau išbraukti 4 straipsnio 2 punktą ir vietoj I įrašyti I, II ar III invalidumo grupes turintys žmonės.

PIRMININKAS. Komiteto išvada dėl šios pataisos?

A.SYSAS. Aš paprašyčiau P.Vilką atsiimti, nes, pateikdamas šį įstatymą, aš pasakiau, kad mes dabar svarstome jau komiteto apsvarstytą. Šios pataisos jau buvo apsvarstytos ir po pirmojo svarstymo atmestos. Per priėmimą bus užregistruota suredaguota ši nuostata. Iš principo tai, ką jūs siūlote, III grupė… Vakar mes pasitarime kartu su neįgaliųjų organizacijomis ir su ministerija sutarėme, kad jos bus prilygintos I ir II grupėms, todėl siūlyčiau šio straipsnio nesvarstyti, o iki priėmimo tai bus sutvarkyta.

PIRMININKAS. Žodis pataisos autoriui.

P.VILKAS. Aš atsiimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Popovas siūlo 4 straipsnio…

A.SYSAS. Tas pats, analogiška, tik kitaip suredaguota, ką siūlė ponas P.Vilkas ir ką mes pasakėme pateikdami. Tai ta pati esmė – I, II, III grupėms kartu.

PIRMININKAS. Ką daryti? Nėra ko paklausti.

A.SYSAS. Galėtų atsiimti. Mes tą darysime.

PIRMININKAS. Kolegos, ar bendru sutarimu nepritariame kolegos V.Popovo teikiamai pataisai 4 straipsnio 1 daliai? (Balsai salėje) Ačiū.

Taip pat yra gauta pataisų po pagrindinio komiteto išvados. 4 straipsnio 1 daliai ir 15 straipsnio 3 daliai pataisas teikia kolega S.Kružinauskas. Ar būtų 10 Seimo narių, kurie palaikytų mano minėtų pataisų svarstymą šiame plenariniame posėdyje? Prašom pakelti rankas. Sunkiai suskaičiuojami. Galbūt dešimt yra. Labai prie ribos. Gerbiamieji kolegos, prašom paklausyti kolegos S.Kružinausko pataisos 4 straipsniui.

S.KRUŽINAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi įstatymas yra visiškai naujas, tai negalima sakyti, kad 4 straipsnio 1 dalies 6 punktu yra bloginamos sąlygos iš laisvės atėmimo vietų grįžusiems asmenims. Bet aš siūlau šiek tiek griežčiau reglamentuoti jų įsidarbinimą socialinėse įmonėse, nes šio straipsnio kitoje dalyje yra pasakyta, kad asmenys, nesėdėję, nebuvę kalėjime, turi dvejus metus išbūti nedirbę, t.y. turi būti dvejus metus užsiregistravę Darbo biržoje, kad gautų remtinų asmenų statusą, o iš laisvės atėmimo vietų grįžusiems pakanka tiktai pusę metų būti uždarytiems, pusę metų pabūti biržoje ir jie jau gauna lengvatą, kad galėtų dirbti socialinėje įmonėje ir būtų valstybės remiami. Todėl aš ir pasiūliau, kad tokie asmenys, grįžę iš laisvės atėmimo vietų, turėtų toj pat užsiregistruoti Darbo biržoje. Aš apibrėžiu tą laikotarpį, kad jis būtų ne ilgesnis kaip vienas mėnuo ir kad ne šešis mėnesius jam būtų taikytas laisvės atėmimas, o vienerius metus. Aš ir teikiu šį pasiūlymą, kad nemanau, jog yra tikslinga sudaryti šiems asmenims geresnes sąlygas negu nesėdėjusiems asmenims. Prašau pritarti.

PIRMININKAS. Komiteto išvada.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymas nereglamentuoja vienos ar kitos asmenų kategorijos priėmimo į darbą. Įstatymas kalba apie tai, ar darbdavys, priėmęs vieną ar kitą darbuotoją į darbą, gaus tam tikras lengvatas, priimdamas socialiai pažeistus ar negalios ištiktus žmones, ar kitaip likimo nuskriaustus žmones. Tai yra įstatymas, skatinantis šios kategorijos žmonių užimtumą.

Aš labai norėčiau atkreipti dėmesį, kad, kai mes kalbame apie asmenis, kurie sėdi kalėjimuose, pirmiausia norėčiau atkreipti į tai, kad nusikaltėlių amžius jaunėja. Ši pataisa yra skirta pirmiausia visuomenei apsaugoti, nes tie žmonės išeina iš įkalinimo įstaigų ir, žinodami jų praeitį, nelabai nori priimti į darbą. Tai yra tam tikra lengvata ir paskata darbdaviui priimti. Tada žmogus yra užsiėmęs ir yra mažiau pavojingas visuomenei. Jeigu mes visokiais būdais stengsimės sudaryti kliūčių, turėdami omeny, kad nusikaltėlių amžius dabar yra 19,4 metų (vidurkis), mes darysime visuomenei meškos paslaugą. Gerbdamas Stasio loginį mąstymą ir siūlymą, kad maždaug reikėtų lyginti sėdėjusius ir nesėdėjusius, aš niekam nelinkėčiau atsidurti jų vietoj. Todėl komitetas, rimtai apsvarstęs, siūlo nepritarti šioms pataisoms.

PIRMININKAS. Nėra norinčių kalbėti dėl šios pataisos dėl balsavimo motyvų. Prašom, kolegos, registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad pritartume pataisai, kurią teikia kolega S.Kružinauskas 4 straipsnio 1 daliai, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas, balsuojate už, kurie neremiate pataisos, balsuojate prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 51 Seimo narys. Už pataisą balsavo 10, prieš – 11, susilaikė 28. Pataisai nepritarta.

Prašom pateikti pataisą 15 straipsnio 3 daliai. Kolegą S.Kružinauską prašom pateikti 15 straipsnio 3 daliai.

S.KRUŽINAUSKAS. 15 straipsnio 3 daliai atsiimu, nes Europos Sąjungos teisė sako, kad negalima.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega P.Vilkas teikė dvi pataisas 14 ir 27 straipsniams. Ar būtų 10 Seimo narių, kurie remtų? Prašom pakelti rankas. Atsiimate, taip?

P.VILKAS. Aš abi pataisas atsiimu.

PIRMININKAS. Abi pataisas, taip?

A.SYSAS. Galima, pirmininke?

PIRMININKAS. Prašom.

A.SYSAS. Aš norėčiau kolegas patikinti, kad dėl 27 straipsnio gerbiamasis P.Vilkas susiderėjo su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Mes parengsime pakoreguotą redakciją ir per priėmimą bus pateikta šiek tiek kitokia redakcija, atsižvelgiant į tas pastabas, kurias išsakė mūsų kolega.

PIRMININKAS. Dėkoju kolegai A.Sysui. Dėl balsavimo motyvų po svarstymo prašom kalbėti. Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū. Pritarta.

Pelno mokesčio įstatymo, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo ir Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3423(3*) (svarstymas)

Darbotvarkės 1-3b klausimas – Pelno mokesčio įstatymo, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo ir Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3423. Svarstymo stadija. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas G.Šivickas pateiks komiteto išvadą.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, komitetas svarstė šį įstatymo projektą, pritarė Seimo Teisės departamento pastaboms. Taip pat yra pritarta Socialinių reikalų ir darbo komiteto pastaboms, iš kurių gimė mano pasiūlymas, atsižvelgiant į Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymus. Komitetas pritarė bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu A.Sysą, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas siūlo pritarti pateiktam įstatymo projektui, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą ir Lietuvos invalidų draugijos pasiūlymą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, girdėjome komiteto išvadas. Pataisų, kurias turėtume apsvarstyti šioje stadijoje, nėra. Todėl prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų po svarstymo. Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū. Pritarta.

Valstybinių pensijų įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-397 (svarstymas)

Darbotvarkės 1-4 klausimas – Valstybinių pensijų įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-397. Svarstymas. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto atstovą V.Saulį pristatyti komiteto išvadą.

V.SAULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, dar vasario mėnesį apsvarstė Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Svarstymo metu buvo gautos Teisės departamento pastabos, jos yra teigiamos. Mes, svarstydami šį klausimą, paprašėme Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados. Gavome Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomonę. Atsižvelgdama į tai, jog siūlomos Lietuvos Respublikos Valstybinių pensijų įstatymo pataisos, kad nukentėjusių asmenų valstybinė našlaičių pensija būtų skiriama politinių kalinių vaikams, įvaikiams, jeigu jie abiejų tėvų arba įtėvių kalinimo metu buvo nepilnamečiai, įgyvendinimui, remiantis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, papildomai iš valstybės biudžeto pareikalautų daugiau kaip 8 mln. litų per metus, Vyriausybė priėmė tokį sprendimą siūlyti Seimui šio įstatymo projekto nesvarstyti. Komitetas apsvarstęs siūlo projektą atmesti, nes netikslinga plėsti asmenų, turinčių teisę gauti valstybines pensijas, grupę. Šį sprendimą komitetas priėmė bendru sutarimu ir, kiek dabar žinau, yra pasiūlytas šio įstatymo alternatyvus variantas. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pagrindinis komitetas siūlo atmesti. Ar galime tai padaryti bendru sutarimu? Ačiū. Įstatymas atmestas.

Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1218 (svarstymas)

1-5 – Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1218. Biudžeto ir finansų komiteto išvadą pristatys V.Saulis. Svarstymas.

V.SAULIS. Šį įstatymo projektą, būtent Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektą, Biudžeto ir finansų komitetas kaip pagrindinis irgi apsvarstė dar vasario mėnesį. Svarstymo metu buvo gautos Seimo kanceliarijos Teisės departamento keturios išvados ir pasiūlymai. Komitetas šioms išvadoms ir pasiūlymams pritarė. Taip pat mes užklausėme Lietuvos Respublikos Vyriausybę, kad ji pateiktų savo nuomonę dėl šio įstatymo projekto. Ir gavome tokią Vyriausybės nuomonę, kad Vyriausybė siūlo nepritarti Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektui, nes daugelis projekte minimų asmenų Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo nustatyta tvarka jau įgijo arba įgis teisę gauti valstybinės pensijos dydžio nukentėjusių asmenų valstybines našlaičių pensijas pagal Lietuvos Respublikos Valstybinių pensijų įstatymo 14 straipsnio 3 dalį. Komitetas taip pat siūlo šį įstatymą atmesti, nes daugelis projekte minimų asmenų jau įgijo teisę arba įgis teisę gauti valstybines našlaičių pensijas pagal Valstybinių pensijų įstatymo 14 straipsnio 3 dalį. Argumentai būtų tokie patys – netikslinga plėsti asmenų, turinčių teisę gauti valstybines pensijas, grupę. Šį nutarimą komitetas priėmė bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pagrindinis komitetas siūlo atmesti įstatymą. Kolega P.Jakučionis nori kalbėti prieš atmetimą. Sekundę, mikrofonas. Prašau.

P.JAKUČIONIS. Taip. Noriu kalbėti prieš atmetimą, nes vis dėlto ne visi nukentėjusieji pagal dabar veikiantį įstatymą ir pagal tai, kas planuojama ateičiai, bus atitinkamai paremti valstybine nukentėjusių pensija. Tų ne visų yra labai nedaug, todėl aš norėčiau, kad dėl šio projekto atmetimo būtų balsuojama.

PIRMININKAS. Dėkoju. Girdėjome nuomones dėl balsavimo motyvų dėl pagrindinio komiteto išvados – atmesti projektą. Gerbiamieji, prašau registruotis ir balsuosime, kas už tai, kad projektas būtų atmestas. Tie, kurie už atmetimą, balsuojate. Tie, kurie prieš atmetimą, balsuojate prieš arba susilaikote. Mygtukas „už“ už pagrindinio komiteto išvadą, už atmetimą.

Užsiregistravo 49 Seimo nariai. Už – 38, tai yra pakankamas skaičius Seimo narių, todėl projektas atmestas.

Valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2181 (svarstymas)

Darbotvarkės 1-6 klausimas – Valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2181. Svarstymas. Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą pristatys kolega S.Kružinauskas.

S.KRUŽINAUSKAS. Socialinių reikalų ir darbo komitetas buvo pagrindinis svarstant Valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kuriame siūloma panaikinti lygiavas skiriant nukentėjusių asmenų valstybines pensijas politiniams kaliniams ir tremtiniams. Komitete svarstydami mes įsitikinome, kad įstatyme numatyta apskaičiavimo formulė yra nesuprantama ir neaiški. Neaišku, kokio dydžio duomenis reiktų į ją įrašyti, bet to, šiuo projektu yra išskiriama nukentėjusių asmenų grupė, tai yra tik politiniai kaliniai ir tremtiniai. Atsižvelgdamas į tai, kad ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė nepritarė šiam projektui, komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti, nes siūlomos įstatymo projekto nuostatos dėl nukentėjusių asmenų pensijų dydžio diferencijavimo supriešintų šių įmokų gavėjus ir sukeltų nepasitenkinimą. Komiteto balsavimas – bendru sutarimu už tokį sprendimą.

PIRMININKAS. Pagrindinis komitetas siūlo įstatymą atmesti. Dėl balsavimo motyvų prieš norėtų kalbėti P.Jakučionis.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Iš tikrųjų nukentėjusių asmenų pensijos dydis nuo 1994 m. nekinta, o gerai žinome, kad dėl infliacijos pensijos svoris gerokai sumažėjo, galbūt net per pusę. Ir ne kartą Seime buvo svarstomas klausimas, kad reiktų atsižvelgti mokant valstybines pensijas ir į nukentėjimo laipsnį ir į nukentėjusių asmenų veiklos svarbą rezistencijos kovoje. Todėl aš manau, kad šis įstatymo projektas neturi būti atmestas, ir prašau dėl to balsuoti.

PIRMININKAS. Kolega A.Sysas – nuomonė už atmetimą.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, norėčiau priminti, kad visi gaunantys nukentėjusių asmenų pensijas gauna ir valstybinio socialinio draudimo pensijas. Valstybės politika yra tokia, kad reikia didinti pensijas visiems, o ne atskirom, nedidelėm ar didesnėm grupėm. Todėl ta politika ir įgyvendinama. Būtent per valstybinės socialinės pensijos didėjimą pajunta visi – ir tie, kurie turi vienokį ar kitokį statusą, o Lietuvoje įvairių valstybinių pensijų gauna maždaug 123 tūkst. Senatvės pensiją gauna tik 686 tūkst. Galima pamatyti, kad tik kas 6 žmogaus gauna dar papildomą pensijos dalį. Todėl aš visiškai remiu komiteto išvadą atmesti šitą pasiūlymą.

PIRMININKAS. Kolegos, prašau dėmesio. Registruojamės ir balsuosime. Kas už tai, kad įstatymo projektą, registracijos Nr.IXP-2181, pagrindinio komiteto siūlymu atmestume, balsuojate už, kas prieš atmetimą, balsuojate prieš. Mygtukas „už“ yra už atmetimą. Gerbiamieji kolegos liberalai!

Už atmetimą balsavo 41, prieš – 1, susilaikė 6. Įstatymas atmestas.

Prezidento įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3485* (svarstymas)

Darbotvarkės 1-7 klausimas – Prezidento įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą pateiks kolega A.Indriūnas.

A.V.INDRIŪNAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, apsvarstęs įstatymo projektą, pritarė Saugumo komiteto išvadoms ir iniciatorių parengtam įstatymo projektui 5 balsais už, 3 – prieš, susilaikiusių nebuvo.

PIRMININKAS. Ačiū. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą prašau pateikti komiteto pirmininką A.Sadecką. Kviečiu kolegą A.Sadecką pateikti komiteto išvadą.

A.SADECKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos. Komitetas kaip papildomas komitetas svarstė įstatymo projektą ir pritarė jam bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Svarstymo metu pataisų nebuvo teikta, todėl, gerbiamieji kolegos, nematydamas norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, klausčiau, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritarta.

Vidaus reikalų, specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1392(3*) (priėmimas)

Darbotvarkės 1-8 klausimas – Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1392. Priėmimo stadija. Kolegė I.Degutienė.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, prašyčiau priėmimo metu pritarti Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymui, nes ši įstatymo pataisa yra po Konstitucinio Teismo sprendimo, ir iš tikrųjų mes turime atkurti teisingumą. Taigi kviesčiau balsuoti už.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi vienas straipsnis, tai priėmimo pastraipsniui nebus. Iš karto dėl viso įstatymo priėmimo kalbėsime dėl balsavimo motyvų. Nėra. Prašau registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, balsuojate už.

Užsiregistravo 44. Už balsavo 41, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas.

Teismų įstatymo 51, 66, 67, 68, 69¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3288(2*) (priėmimas)

Darbotvarkės 1-9 klausimas – Teismų įstatymo 51, 66, 67, 68, 69¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3288. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką A.Sakalą. Priėmimo stadija.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, jokių naujų pastabų mes negavome. Įstatymas parengtas priimant pastraipsniui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pradedame priėmimą pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Pataisų nebuvo. Ar galime priimti bendru sutarimu 1 straipsnį? Ačiū. 1 straipsnis priimtas.

Ar galime 2 straipsnį priimti bendru sutarimu? Priimtas. Ar galime 3 straipsnį priimti bendru sutarimu? Priimtas. Ar galime 4 straipsnį priimti bendru sutarimu? Priimtas. Ir 5 straipsnis. Ar galime 5 straipsnį priimti bendru sutarimu? 5 straipsnis priimtas.

Baigiame priėmimą pastraipsniui. Prašau, gerbiamieji kolegos, išsakyti nuomones dėl balsavimo motyvų dėl šio įstatymo priėmimo. Nėra. Prašau registruotis. Kolega J.Razma. Atsisakote žodžio? Prašom registruotis, ir balsuosime. Kas už tai, kad įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 39. Už priėmimą balsavo 38, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Ministrų Kabineto susitarimo dėl piliečių kelionių ratifikavimo projektas Nr.IXP-3524* (svarstymas ir priėmimas)

Darbotvarkės 1-10 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Ministrų Kabineto susitarimo dėl piliečių kelionių ratifikavimo“ projektas Nr.IXP-3524. Posėdyje dalyvauja Ukrainos konsulas Aleksandras Vasiljevičius Šendrikovas. Į tribūną kviečiu Užsienio reikalų komiteto atstovą kolegą V.Stankevičių pristatyti šio komiteto išvadą.

V.STANKEVIČ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, Jūsų ekscelencija konsule. Užsienio reikalų komitetas kaip pagrindinis išnagrinėjo šį klausimą ir jam pritarė. Norėčiau pasakyti, kad jis mums yra labai svarbus, nes, kaip jūs matote iš projekto pavadinimo, šis įstatymas reglamentuoja piliečių keliones per mūsų teritoriją, taip pat jis gana aiškiai reglamentuoja jūrininkų atvykimą į laivus ir išvykimą iš mūsų šalies. Manau, tai yra labai svarbu Lietuvai kaip jūrų valstybei. Komitetas, kaip minėjau, pritaria ir prašo Seimo, kad tam projektui būtų pritarta. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Žmogaus teisių komiteto pirmininką G.Dalinkevičių ir prašau seniūnų pakviesti kolegas į salę.

G.DALINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau. Gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas svarstė šio įstatymo projektą ir pritarė bendru sutarimu, nes jis iš tikrųjų atitinka žmogaus teisių reikalavimus ir judėjimo laisves. Tikiu, kad įstatymas tikrai pagerins mūsų dviejų valstybių santykius.

PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje dalyvauti nėra užsiregistravusių. Prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų po svarstymo. Kolega A.Matulevičius. Nuomonė už.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš matau, kad šį įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Ministrų Kabineto susitarimo dėl piliečių kelionių ratifikavimo“ reikia svarstyti ir priimti, nes tai atitinka teisėtus mūsų abiejų šalių piliečių lūkesčius ir tai iš tikrųjų pagerins santykius tarp dviejų valstybių, be to, tai atitinka ir mūsų integravimosi į Europos Sąjungą reikalavimus. Su kaimynais reikia gyventi kiek galima geranoriškiau ir draugiškiau ir ieškoti kiek galima geresnių kontaktų dėl laisvo žmonių, prekių ir pinigų judėjimo. Aš siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime, gerbiamieji kolegos, bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Prašome balsuoti, nors nėra prieštaraujančių, bet kolegos siūlo balsuoti. Todėl prašau balsuoti. Kas už tai, kad po svarstymo būtų pritarta šiam įstatymo projektui, balsuojate už.

Užsiregistravo 57, už – 56. Pritarta po svarstymo. Pradedame priėmimą, gerbiamieji kolegos. Prašyčiau nepalikti posėdžių salės.

Dėl 1 straipsnio nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? (Balsai salėje) Priimtas.

Prašau kalbėti dėl sutarties ratifikavimo dėl balsavimo motyvų. Nuomonės už, nuomonės prieš. Kolega J.Razma, nuomonė už.

J.RAZMA. Iš tikrųjų šis įstatymas labai svarbus ne vienam žmogui, kuris turi artimų giminių ar planų aplankyti Ukrainą. Jį priėmus beliktų palinkėti, kad Vyriausybė pasistengtų kaip įmanoma greičiau jį galutinai įteisinti. Bet kartu šiandien tenka apgailestauti, kad priimant tokį žmonėms svarbų įstatymą ne itin daug Seimo narių yra salėje, ir mes rizikuojame, ar bus 56 balsai, ar ne. Šiuo atveju pabrėžčiau, kad Tėvynės Sąjungos frakcijos dalyvauja daugiau kaip 2/3 narių, to, deja, negali pasakyti jokia kita frakcija, manau.

PIRMININKAS. Kolega V.Saulis pasakys turbūt. Prašau.

V.SAULIS. Gerbiamieji kolegos, kreipiuosi į visus kolegas ir prašau pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Ministrų Kabineto susitarimo dėl piliečių kelionių ratifikavimo įstatymui. Man lygiai prieš dvi savaites teko būti Kijeve, ilgai kalbėjausi su Ukrainos parlamentarais. Jie prašė perduoti kuo nuoširdžiausius linkėjimus ir prašymus kuo greičiau šią sutartį ratifikuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašau dėmesio! Registruojamės, bet dar nebalsuojame. Dabar registruojamės. Kol kas registruojamės. Prašome nepalikti salės. Užsiregistravo 60 Seimo narių. Gerbiamieji kolegos, balsuosime. Kas už tai, kad sutartis būtų ratifikuota, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Gerbiamasis Jurgi, grąžinkite frakcijos vadovą į salę. Užsiregistravo 68, už balsavo visi 68, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Sutartis ratifikuota. Įstatymas priimtas.

Skelbiu pertrauką iki 12 valandos. Prieš tai žodis kolegai N.Medvedevui. Replika po balsavimo.

N.MEDVEDEV. Sčyro diakuju za ratyfikaciju. Labai nuoširdžiai dėkoju už ratifikaciją. Neseniai buvau Ukrainoje, jie tikrai prašė ratifikuoti. Dėkoju.

PIRMININKAS. Visiems ačiū. Kviečiu į salę 12 val., po pertraukos.

Pertrauka

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Matau, mūsų salėje Raseinių rajono atstovai, svečiai. Sveikiname jus Seime!

Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Vytą Milių Lietuvos apeliacinio teismo pirmininku“ projektas Nr.IXP-3540 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, prašau dėmesio. Darbotvarkės 1-11 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti V.Milių Lietuvos apeliacinio teismo pirmininku“ projektas Nr.IXP-3540. Jį pristatys Prezidento patarėjas Darijus Beinoravičius. Kviečiu jį į tribūną.

D.BEINORAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji svečiai! Norėjau pristatyti Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas laikinai einančio A.Paulausko teikimą svarstyti ir teikti į Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko pareigas gerbiamojo Vyto Miliaus kandidatūrą.

Pirmiausia Prezidentas atsižvelgė į Teismų tarybos teikimą. Taip pat ir į ilgametę kandidato patirtį teismų srityje ir vadovavimo srityje. Kaip žinoma, V.Milius yra Apeliacinio teismo pirmininkas. Jo kadencija jau baigiasi. Jis puikiai ėjo šias pareigas, iš tikrųjų visi puikiai atsiliepia apie šį žmogų, apie dabartinį kandidatą. Todėl atsižvelgiant į nuopelnus, į gerus darbo rezultatus siūloma pratęsti V.Miliaus kadenciją Lietuvos apeliaciniame teisme, jo vadovavimą.

Taip pat jums pateiktas gyvenimo aprašymas. Jeigu būtų kokių klausimų, turbūt galėtumėte juos pateikti pačiam kandidatui. Prezidentas prašo pritarti šiai kandidatūrai ir skirti V.Milių Apeliacinio teismo pirmininku.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Prezidento patarėjui. Kviesčiau patį Apeliacinio teismo pirmininką poną Vytą Milių. Kolegoms primenu, Statutas numato, kad jūs galite paklausti gerbiamąjį pretendentą po jo prisistatymo.

V.MILIUS. Laba diena, gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Aš neturiu ką daug pridurti prie savo biografijos. Apeliaciniame teisme dirbu nuo pat jo įkūrimo dienos. Įstatymas leidžia teisėjui ne daugiau kaip du kartus eiti teismo pirmininko pareigas. Man tai įstatymas leidžia, todėl aš pretenduoju, jeigu jūs, žinoma, pritarsite.

PIRMININKAS. Kolega A.Vidžiūnas norėtų paklausti. Prašau, gerbiamasis.

A.VIDŽIŪNAS. Pone pretendente, jūs dirbote vieną kadenciją. Daug darbų padarėte. Nauja kadencija – naujas iššūkis. Taigi ko nepavyko padaryti per buvusią kadenciją ir ką naujo, įdomaus žadate tada, kai būsite patvirtintas, o tuo aš neabejoju, naujai kadencijai?

V.MILIUS. Be abejonės, daug darbų. Visada teismams keliama pretenzija dėl jų uždarumo. Nors šiandien tai yra sunku paneigti. Iš tikrųjų mes ir kiti teismai turime interneto tinklalapį, kuriame visi gali skaityti nuosprendžius, nutartis visų bylų, kuriomis domisi visuomenė. Aišku, visuomenė ne visomis bylomis domisi. Ne visos bylos turi intrigą, kaip, sakykim, Latvijos dviratininko Jurio Silovo arba prancūzų aktoriaus Bertrano Kanta.

Kitas irgi svarbus teismų darbo vertinimo rodiklis yra bylų nagrinėjimo terminai. Nors jeigu žiūrėtume statistiką, padėtis gerėja. Aš jums pateiksiu keletą skaičių.

Praeitais metais 61 bendros kompetencijos teismas, 6 administraciniai teismai, kuriuose dirba 672 teisėjai, išnagrinėjo 123 tūkst. civilinių bylų, 16 tūkst. baudžiamųjų bylų ir 52 tūkst. administracinių bylų. Jeigu žiūrėtume, ilgiau nei šešis mėnesius buvo nagrinėjama 3% civilinių bylų, 14% baudžiamųjų bylų ir apie 20% administracinių bylų. Jeigu žiūrėtume pagal Europos Sąjungos valstybes, mūsų rezultatai nėra blogi, nors, aišku, ką reiškia 3% civilinių bylų, kurios nagrinėjamos ilgiau nei šeši mėnesiai. Tai reiškia apie 3,5 tūkst. civilinių bylų. Aišku, žmonės nepatenkinti, žmonės skundžiasi, ir mes turime daryti išvadas. Būtent šia kryptimi ir dirbama.

Yra subjektyvios priežastys, yra vidiniai teismų darbo trūkumai, yra teisėjų apsileidimo atvejų. Yra objektyvių priežasčių. Kaip žinote, per pastaruosius dvejus metus yra priimti šeši nauji kodeksai: Civilinis, Civilinio proceso, Baudžiamasis, Baudžiamojo proceso, Darbo, Bausmių vykdymo kodeksai. Teisėjai turi labai daug techninio darbo. Teisėjų pas mus lyg ir užtektų. Jau minėjau, teisėjų yra 672. Mes pagal tą skaičių artėjame prie Europos Sąjungos vidurkio, t.y. maždaug 20 teisėjų 100 tūkst. gyventojų. Tačiau, skirtingai negu kitų Europos valstybių teisėjai, neturime padėjėjų, kurie galėtų atlikti techninį darbą. Yra labai pozityvūs sprendimai, juos Vyriausybė rengiasi padaryti, įsteigti bent jau dalį teisėjų padėjėjų etatų, tas labai padėtų paspartinti bylų nagrinėjimą. Manau, teisėjų padėjėjai reikalingi ne tiek teisėjams, kiek žmonėms, kad jų bylos būtų sparčiau ir kokybiškiau nagrinėjamos. Jeigu pavykto atsakyti į tą klausimą, tai aš tiek.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau kolegų nenori jūsų klausti. Gerbiamieji kolegos, Seimo statutas numato tokią procedūrą, kad posėdžių sekretoriatas derina su frakcijomis ir su pačiu pretendentu tinkamą susitikimų laiką. Manau, bus surastas jums tinkamas laikas. Pretendentas mielai apsilankys jūsų frakcijose. Tuo norėčiau baigti pateikimo procedūrą. Ačiū jums.

V.MILIUS. Ačiū jums. Iki susitikimo.

Valstybės įmonės Lietuvos pašto pertvarkymo į akcinę bendrovę Lietuvos paštą įstatymo projektas Nr.IXP-3481(2*) (svarstymas)

PIRMININKAS. Darbotvarkės 1-12 klausimas – Valstybės įmonės Lietuvos pašto pertvarkymo į akcinę bendrovę Lietuvos paštas įstatymo projektas Nr.IXP-3481. Svarstymo stadija. Informacinės visuomenės plėtros komiteto atstovas V.Orechovas pateiks komiteto išvadą.

V.ORECHOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, po pateikimo Seime dėl Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Lietuvos paštas pertvarkymo į akcinę bendrovę Lietuvos paštas įstatymo projekto pagrindiniu komitetu buvo paskirtas Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas, papildomu – Ekonomikos komitetas.

Šiuo įstatymo projektu siekiama leisti pertvarkyti Lietuvos įmonę Lietuvos paštas į tokios teisės formos juridinį asmenį, kuris būtų visiškai atsakingas už bendrovės finansinius ir valdymo klausimus liberalizuojant pašto rinką. Per svarstymą komitetas gavo Seimo narės S.Burbienės pasiūlymą, kurio tikslas būtų eliminuoti riziką, jog, privatizavus išskirtines veikimo sąlygas pašto paslaugų rinkoje turinčią akcinę bendrovę, šiame rinkos segmente bus iškreipti konkurenciniai santykiai ir visiškai ar iš dalies įtvirtinta privačios bendrovės monopolija. Taigi savo pasiūlymu kolega įtvirtina principinę nuostatą, kad, pertvarkant valstybės įmonę Lietuvos paštas į akcinę bendrovę Lietuvos paštas, visų akcijų savininkė turi būti valstybė. Patobulintam įstatymo projektui… komitetas pritarė šiam pasiūlymui. Šiandien siūlau pritarti patobulintam įstatymo projekto variantui. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Ekonomikos komiteto atstovą S.Lapėną. Nėra. Ar galėtų kas nors iš Ekonomikos komiteto pateikti komiteto išvadą? Komiteto išvada: „Pasiūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Už – 7, prieš – 1, susilaikė 3.“ Ekonomikos komitetas pritaria kaip papildomas.

Šiam įstatymo projektui pataisų per svarstymo stadiją nebuvo teikta. Diskusijoje dalyvauti užsiregistravusių kolegų nėra. Dėl balsavimo motyvų po svarstymo prašom kalbėti kolegą G.Babravičių.

G.BABRAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pirmininke, siūlyčiau pritarti komiteto patobulintam variantui, kuriame buvo įvertinta kolegės S.Burbienės pataisa, kad visas tos akcinės bendrovės kapitalas turi priklausyti valstybei. Ši išlyga, sakykime, gal galėtų būti diskutuotina, bet atsitiko taip, kad Ekonomikos komitetas, balsuodamas už Vyriausybės pateiktą projektą, be šio papildymo, pritarė įstatymo projektui. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad buvo prasidėjusios diskusijos ir dabar tęsiasi, ir dar tęsis, nes bus dar pasiūlytas vienas Vyriausybės įstatymas, taip bent jau numatyta šios sesijos programoje. Diskusijų esmė, arba leitmotyvas, buvo toks, kad priimtas Lietuvos pašto įstatymas daugiau susijęs su valstybės įmonės, o dabar, keičiant statusą, akcinės bendrovės Lietuvos paštas interesais. Jis turi tam tikrų nepagrįstų, tai buvo išsakyta ankstesnėje diskusijoje, privilegijų. Šis saugiklis, tegul kuklus ir nedidelis saugiklis, kad šimtu procentų akcijos priklausys valstybei, sakykime taip, yra vertas pritarimo. Siūlau balsuoti už komiteto pateiktą įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, noriu klausti jūsų, gal galima bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui? Ačiū. Pritarta.

Bendrojo pagalbos centro įstatymo projektas Nr.IXP-3474(3*)ES (svarstymas)

Darbotvarkės 1-13 a klausimas – Bendrojo pagalbos centro įstatymo projektas Nr.IXP-3474. Svarstymo stadija. (Balsai salėje) Sekretoriatas norėjo mane netyčia suklaidinti. Kviečiu kolegą G.Dalinkevičių. Svarstome Bendrojo pagalbos centro įstatymo projektą. Komiteto išvadą pateiks komiteto pirmininkas. Prašom.

G.DALINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis Seimo vicepirmininke. Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo svarstymas Žmogaus teisių komitete yra tęsinys mūsų Seimo darbo, nes Seimas atidavė mums svarstyti prieš tai atmestą buvusio pagrindiniu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą.

Šiandien mes teikiame jums po svarstymo savo išvadą, kad reikia pritarti toms komiteto išvadoms, kurios buvo pateiktam įstatymo projektui. Pritarėme tam bendru sutarimu. Taigi mes pritariame tai pirmajai Vyriausybės pateiktai įstatymo varianto daliai, kurioje buvo sakoma, kad šią organizaciją steigiant ji turėtų būti statutinė.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu pateikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą kam nors iš šio komiteto, nematydamas komiteto pirmininko, kuris turėjo pateikti išvadą. Turbūt visi žiūri Konstitucinio Teismo posėdį. Prašau gerbiamąjį A.Sakalą pateikti išvadą dėl įstatymo projekto Nr.IXP-3474.

A.SAKALAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Komitetas svarstė dokumentą, gavo gana daug pastabų iš Teisės departamento, mūsų komiteto patarėja taip pat išsakė pastabų. Komiteto nuomonė tokia, kad centras būtų statutinė institucija pagal Vyriausybės teiktame projekte išdėstytą koncepciją. Bet komitetas pasiūlė patobulinti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą, pritariant Vyriausybės parengtame projekte išdėstytai koncepcijai, kad Pagalbos centras yra statutinė įstaiga, ir atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas.

Priimto sprendimo motyvai: Pagalbos centras vykdytų funkcijas, kurias šiuo metu vykdo policijos, priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo pareigūnai (t.y. būtent tie visi statutinių įstaigų pareigūnai); pareigūnams būtų suteikti administraciniai įgaliojimai pagal pareigas pavaldiems ir nepavaldiems asmenims; viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldžių asmenų atžvilgiu pagal Valstybės tarnybos įstatymą bei Vidaus tarnybos statutą galima suteikti tik statutiniams valstybės tarnautojams. Pareigūnams numatyti griežtesni apribojimai negu nestatutiniams valstybės tarnautojams, tai turėtų užtikrinti geresnę drausmę. Pagalbos centro modelis parengtas pagal Suomijos modelį. Suomijoje tokia įstaiga yra statutinė. Kitose Europos šalyse – Danijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje – tokios įstaigos yra statutinės. Taip būtų lengviau suformuoti profesionalų komandą. Balsavimo rezultatai: už – 5 komiteto nariai, prieš nebuvo, susilaikė 1.

PIRMININKAS. Ačiū. Į tribūną kviečiu pagrindinio komiteto atstovą, komiteto pirmininką G.Dalinkevičių. Svarstysime pataisas, kurios buvo teiktos svarstymo stadijai. Seimo nariai G.Babravičius, A.Kašėta, J.Razma, N.Steiblienė teikia pataisas 1, 3, 14 ir 16 straipsniams, kurioms pagrindinis komitetas nepritarė. Todėl atsiklausiu jūsų, ar visas iš karto svarstysime, ar po vieną?

G.DALINKEVIČIUS. Aš manau, kad visas iš karto dera svarstyti, nes jos iš esmės yra tos pastabos, kurios keičia patį svarbiausią centro ypatumą. Užuot centras būtų statutinė organizacija, šitas centras daromas nestatutine organizacija. Komiteto nuomonė buvo nepritarti, ir visos šitos pataisos buvo komitete atmestos.

PIRMININKAS. Klausiu, kas iš pataisų autorių pristatytų? A.Kašėta.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, mes labai dažnai šioje salėje kalbame apie tai, kad nereikėtų nepagrįstai didinti skaičiaus žmonių, kurie iš mokesčių mokėtojų kišenės turėtų kokių nors papildomų privilegijų. Aš turiu omeny pirmiausia statutinių tarnautojų pensijas ir kitas privilegijas, socialines garantijas. Šiuo metu kalbame apie 200 darbuotojų, kurių funkcijos bus kaip operatorių funkcijos, tai yra sujungti su viena ar kita tarnyba, perduoti žinią, tačiau šitie pareigūnai tikrai neatliks policijos pareigūno, kuris pasiųs į įvykio vietą būrį policininkų, funkcijos. Tai nebus pareigūnas, kuris pasiųs į įvykio vietą medicinos personalą. Bet kokiu atveju aš nemanau, kad operatoriai turėtų gauti statutinio tarnautojo pareigybes.

PIRMININKAS. Prašau. Dar kartą paprašysime.

G.DALINKEVIČIUS. Dar kartą noriu pabrėžti tai, kad tai yra konceptualus ginčas dėl steigiamos įstaigos. Manau, kad gerbiamasis A.Kašėta ir autoriai, be jokios abejonės, turi teisę turėti ir pareikšti savo nuomonę, tačiau suprantama, kad jie siaurina operatoriaus uždavinį, jeigu nori matyti operatorių. Tai yra toli gražu ne vien operatorius, tai yra žmogus, kuris turi teisę pareikalauti iš įvairių institucijų veiklos. Manau, kad mes ne visai tiksliai suprantame šito pagalbos centro vaidmenį mūsų bendroje pagalbos, skirtos žmonėms, organizacijoje, todėl kyla tokia diskusija. Aš manau, kad reikia tiesiog apsispręsti ir akivaizdžiai pasakyti. Statutinis tarnautojas turi kur kas platesnes teises ir įgaliojimus. Diskusijose tenka pripažinti, kad šitoje institucijoje gali būti ir vadovaujantys statutiniai, ir, be abejo, samdomi darbuotojai štai tokiam paprastam reikalui kaip laidams sujungti, apie ką kalba mano kolega.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl visų pataisų, kurios viena su kita susijusios, nuomonė už – kolega A.Gricius.

A.GRICIUS. Dėkui. Aš matau, kad mūsų mentalitetas nuo karo būklės ar nuo sovietmečio nedaug tepakito. Man gaila, kai Žmogaus teisių komiteto pirmininkas sako, kad jeigu uždėsi antpečius tam, kuris duos komandą, – medikams, savivaldybėms, kitoms institucijoms, kurios toli gražu nėra karinės, – tada visi įsitempę sakys klausau ir vykdau. Čia yra visai kitokio pobūdžio dalykai. Aš manau, kad statutinis statusas tų žmonių, kurie kilnos telefono ragelį ir perduos nurodymus kitiems, yra dėl dviejų dalykų, tai yra kad būtų geresnės pensijos, būtų didesni atlyginimai. Čia yra paslėptas, užmaskuotas gražiais žodžiai siekis, kaip sakoma, įteisinti statutinius darbuotojus ten, kur, mano tvirtu įsitikinimu, yra visiškai nereikalingi.

G.DALINKEVIČIUS. Aš labai atsiprašau, gerbiamasis posėdžio pirmininke…

PIRMININKAS. Gal galima dabar dėl balsavimo motyvų, gerbiamasis pranešėjau? Nuomonė prieš – kolega J.Bernatonis. Prašau.

J.BERNATONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš negalėčiau sutikti su tais argumentais, kurie buvo išsakyti. Visų pirma man keista, kad Seimas jau kartą apsisprendė tuo klausimu dėl to, kad pakeistų komitetą, nes buvo tokios nuostatos, priimtos ano komiteto, vėl ieškoma tam tikrų statutinių vingrybių norint priversti Seimą dar kartą tą klausimą spręsti. Pirmiausia aš norėčiau nuraminti poną A.Gricių ir kitus išsigandusius. Statutiniai pareigūnai – tai nėra kokios nors karinės struktūros. Statutiniai pareigūnai tiesiog dirba pagal tam tikras darbo taisykles, pagal Vidaus tarnybos statutą ir pagal savo darbo sudėtingumą išties turi tam tikras garantijas. Tai nėra operatoriai. Operatoriai buvo tarybiniais laikais milicijoje. Pamirškite tuos laikus, nuvažiuokite į Europą, pažiūrėkite. Tai žmonės, kurie valdys visas gelbėjimo pajėgas. Nori vienos institucijos to ar nenori, vis tiek mes tuo keliu turėsime eiti. Tai pasiteisino išsivysčiusiose valstybėse, ir mes žiūrėkime į priekį ir gyvenkime taip, kaip gyvena visa Europa, o nežiūrėkime, kaip buvo milicijoje, ir nepropaguokime senų taisyklių, todėl aš esu prieš.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, girdėjome nuomones dėl balsavimo motyvų. Prašau balsuoti dėl visų šių pataisų. Kas už tai, kad pritartume šioms pataisoms, balsuojate už, kad nepritariate, balsuojate prieš.

Užsiregistravo 56 Seimo nariai. Už – 24, prieš – 19, susilaikė 13. Pataisoms nepritarta.

Replika po balsavimo, kolega G.Dalinkevičius.

G.DALINKEVIČIUS. Labai ačiū. Aš norėjau sureaguoti į vieną tokią pastabą, kai dėl motyvų yra pastebima, kad vienas ar kitas pareigas einantis mūsų kolega turi stovėti tribūnoje ir teikti vieną ar kitą įstatymo projektą. Aš norėčiau pasakyti vieną dalyką gerbiamajam kolegai A.Griciui, kad mano mentalitetas nežinau kur nužengęs, tačiau aš niekad nesvarstau, kur nužengęs kolegos mentalitetas. Tai pirma.

Antra. Aš manyčiau, gąsdinti kitus kažkokiomis iliuzijomis ir aliuzijomis apie antpečius ir visa kita – vėl keista. Aš kviečiu iš esmės mėginti argumentuoti esminiais dalykais. Šita organizacija turi būti pakankamai organizuota ir griežta, todėl statutiškai ji labai akivaizdžiai reikalinga. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Dabar reikėtų priimti sprendimą po svarstymo. Nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Kolegos siūlo balsuoti. Prašau balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo įstatymo projektui Nr.IXP-3474, balsuojate už, kurie nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.

Už balsavo 35, prieš – 11, susilaikė 12. Iš viso užsiregistravo 58. Pritarta po svarstymo. Repliką po balsavimo – kolega A.Kašėta.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, aš noriu dar kartą atkreipti dėmesį į tai, kad šis pagalbos centras steigiamas nepateisinamai vėlai. Įstatymas priimamas taip pat pavėluotai. Aš nekomentuosiu dabar to šleifo, galimos korupcijos šešėlio, kuris krenta ant Vidaus reikalų ministerijos dėl organizavimo, steigiamo šio centro. Gaila, kad net ir priimant įstatymą iš tikro neatsižvelgta į racionalius pasiūlymus ir bandoma valingai primesti valdančiosios daugumos nuomonę ir toliau tam tikra prasme tarnauti Vidaus reikalų ministerijoje susiformavusio klano interesams.

Vidaus tarnybos statuto 4 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3475ES (svarstymas)

PIRMININKAS. Svarstome Vidaus tarnybos statuto 4 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-3475. Svarstymo stadija. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A.Sadeckas pateiks komiteto išvadą.

A.SADECKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, per praeitą svarstymą, mano supratimu, posėdžio pirmininko nebuvo atkreiptas dėmesys į lydintįjį įstatymo projektą, todėl nebuvo pakeistas komitetas, o projektas buvo svarstomas pagal ankstesnį komiteto svarstymą. Mūsų komitetas kaip pagrindinis atmetė įstatymo projektą šešiems balsavus už, vienam susilaikius.

PIRMININKAS. Ačiū. Pagrindinis komitetas savo išvadoje siūlo projektą atmesti, todėl prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų, nes reikia priimti sprendimą. Kolega J.Bernatonis nori kalbėti prieš atmetimą.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, visų pirma aš noriu pasakyti, kad, jeigu pagrindinis projektas buvo priimtas, lydintieji negalėtų būti atmetami. Man atrodo, kad praeitame posėdyje buvo klaida, kai pagrindinis projektas buvo atiduotas kitam pagrindiniam komitetui, o papildomas liko senam pagrindiniam komitetui, kurio pozicijai Seimas nepritarė. Man atrodo, tai dar vienas bandymas priversti Seimą trečią kartą balsuoti už tą patį, nors savo nuomonę dėl statutinių pareigūnų Seimas jau du kartus išreiškė, todėl aš negalėčiau pasisakyti už. Aš manau, kad, jeigu buvęs pagrindinis komitetas pagrindinių projektų reikalauja, reikėtų pakeisti pagrindinį komitetą į tą pagrindinį, kuris buvo pagrindinis dėl pagrindinio projekto.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš įsitikinęs, kad kolegos J.Bernatonio siūlymai dėl procedūros nėra statutiniai. Mes laikomės Statuto. Jūs, gerbiamieji Seimo nariai, balsuodami ir priimate sprendimus, ar pakeisti komitetą. Todėl prašau kalbėti. Nuomonė už – kolega A.Kašėta. Prieš tai dėl vedimo tvarkos – ponas J.Bernatonis. Prašom.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ar mano kalba buvo statutinė, aš manau, galėtų išsiaiškinti Etikos ir procedūrų komisija, tačiau negali būti taip, kad, jeigu priimtas pagrindinis projektas, jį lydintis galėtų skirtis, todėl aš siūlyčiau tiesiog perduoti tam pagrindiniam komitetui, kuris svarstė ir pagrindinį projektą. O jeigu jums tai nepatinka, galiu pasisakyti prieš šį projektą, jeigu man dar suteiksite laiko.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes tokius sprendimus galime priimti bendru sutarimu, o priešingu atveju laikomės procedūros. Aš kalbu ne apie jūsų kalbą, o apie procedūrą, gerbiamasis kolega Bernatoni. Sutarkime dėl vieno. Prašau. Dėl vedimo tvarkos – kolega G.Dalinkevičius.

G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš tikrai palaikau jus dėl to, kad reikia įvykdyti procedūras. Akivaizdu, kad mes per aną posėdį iš tiesų ne viską padarėme iki galo. Dabar aš tik kviesčiau mielus kolegas, nes vis tiek akivaizdu, visa logika reikalauja, kad lydintysis lydėtų tą įstatymą, kuriam šiandien pritaria Seimas balsų dauguma ar, kaip sakė gerbiamasis A.Kašėta, spaudimu (istorijai palikime šią idėją), tiesiog arba eiti prie procedūros, arba bendru sutarimu atiduoti, ir nėra daugiau dėl to problemų. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Žodis suteikiamas A.Kašėtai. Prašom, gerbiamasis kolega, pareikšti nuomonę.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, kadangi aš mačiau, kad kairiojoje pusėje buvo labai daug susilaikiusių, supratau, kad gal ne visi kolegos suprato pagrindiniame įstatyme teikiamus pasiūlymus. Aš dar kartą noriu pakartoti, kad šios tarnybos darbuotojai tikrai neturėtų gauti statutinių pareigūnų statuso, ir kviečiu pritarti komiteto išvadai, kad Vidaus tarnybos statuto 4, 13 straipsnių pakeitimo įstatymo pataisoms nebūtų pritarta, tiksliau, būtų pritarta Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau dėmesio! Kadangi pagrindinis komitetas išvadoje siūlė atmesti projektą, mes negalime šios išvados ignoruoti, bet galime bendru sutarimu, niekam neprieštaraujant, ne balsuojant, o bendru sutarimu, priimti sprendimą ne atmesti projektą, bet paskirti kitą jūsų pasiūlytą komitetą. Jeigu toks sutarimas bus… Matau kolegas nepritariančius tam, todėl laikysimės procedūros ir balsuosime. (Balsai salėje) O jūs gi kalbėjote, gerbiamasis kolega. Prašom. Dar kartą kolega J.Bernatonis. Prieš atmetimą. Ar jūs už norite? Nežinau už ką, bet kalbės.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš kalbu antrą kartą tik dėl to… Ir aš žinau, už ką, ir jums tuoj pat pasakysiu. Kalbu tik dėl to, kad jūs mano kalbos prieš nelaikėte kalba prieš, bet traktavote, kad tai yra procedūrinis… Norėčiau pasakyti, kad labai dviveidišką poziciją užima kolega Seimo narys A.Kašėta. Viena vertus, jis kaltina Vyriausybę, kad laiku neįsteigtas Bendrosios pagalbos centras, kita vertus, bet kokiomis pastangomis įkvėpdamas ir savo komitetą, trukdo tam centrui pradėti dirbti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi klausimas svarbus, taupydami laiką balsuosime. (Balsai salėje) Kolegos! Aš manau… Repliką po balsavimo ar sutiksite? Gerai. Ponas A.Gricius prieš balsavimą, bet sutarkime kad paskutiniai. Du – prieš, du – už. Prašom. Už atmetimą jūs, taip?

A.GRICIUS. Taip.

PIRMININKAS. Ačiū.

A.GRICIUS. Aš esu šio komiteto narys. Mes visapusiškai svarstėme šį įstatymą ir komitete šeši prieš vieną pasisakė už tai, kad jam nepritariame, todėl aš manyčiau, kad gal kolegos gerbiamieji Seimo nariai suprastų, kad komitetas, kuris yra detaliau įsigilinęs į visus šiuos siūlomus pakeitimus, galėtų tikrai pritarti komiteto nuomonei.

Dėl gerbiamojo J.Bernatonio šiandienos jau trijų kalbų. Aš noriu priminti Seimo nariams, kad jis buvo vidaus reikalų ministras ir, be abejo, jeigu taip truputėlį su humoru kalbėtume, tai čia yra interesų susikirtimas. Matyt, ministerijoje yra įvykusių kai kurių dalykų, galbūt ministerija nepakankamai dėmesio skiria mūsų savivaldos reikalams, o daugiausia rūpinasi kitais klausimais, todėl aš siūlyčiau Seimui prieš apsisprendžiant atsižvelgti į šituos faktorius. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju visiems kalbėjusiems dėl balsavimo motyvų. Prašau registruotis ir balsuosime. Mygtukas „už“ – už atmetimą, už pagrindinio komiteto išvadą, „prieš“ – tai prieš atmetimą. Mygtukas „už“ – už pagrindinio komiteto išvadą atmesti įstatymo projektą.

Už atmetimą balsavo 26, prieš – 27, susilaikė 6. Neatmesta, nes pritrūko 10 balsų dėl atmetimo, todėl mes turime priimti kitą sprendimą – paskirti kitą komitetą. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, yra siūlymas pagrindiniu komitetu skirti Žmogaus teisių komitetą. Kaip ir… (Balsai salėje) Antras siūlymas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar būtų dar siūlymų? Nėra. Prašau balsuoti alternatyviai. Mygtukas „už“ – Žmogaus teisių komitetas, mygtukas „prieš“ – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Susilaikę neskaičiuojami.

Už – 31, prieš – 27. Mygtukas „už“ buvo už Žmogaus teisių komitetą. Teisės ir teisėtvarkos komitetas – papildomas komitetas. (Balsai salėje) Žmogaus teisių komiteto pirmininko klausčiau, kada svarstyti?

G.DALINKEVIČIUS. Manau, kad artimiausioje ateityje, nes reikia… Kitą savaitę.

PIRMININKAS. Kitą savaitę, antradienį, tai būtų 25 diena. Ar galėtume sutarti bendru sutarimu? Ačiū.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros ir savivaldybių institucijų valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ priedėlio pakeitimo projektas Nr.IXP-3526 (pateikimas)

Svarstome darbotvarkės 1-14 klausimą – Seimo nutarimą Nr.IXP-3526. Jį pristatyti kviečiu vidaus reikalų viceministrą Zigmantą Benjaminą Kazakevičių. Prašau.

Z.B.KAZAKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Šio Seimo nutarimo priedėlio pakeitimo projekto tikslas – suderinti nutarimą su Valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsniu. Tai yra Valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašo skiltyje „Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai“ išskirti įstaigų vadovus, priimamus į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu.

Valstybės tarnybos įstatyme nustatyta, kad įstaigos vadovas į pareigas gali būti priimamas konkurso būdu ar įstatymų nustatytais atvejais politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Šiuo metu Seimo nutarimu patvirtintame Valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąraše įstaigų vadovų pareigybės, tiek vadovų, priimtų konkurso tvarka, tiek politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, yra nurodytos toje pačioje minėto sąrašo skiltyje kaip ir karjeros valstybės tarnautojai. Todėl neatspindi įstaigos vadovų, priimtų politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu statuso. Atsižvelgus į tai, tikslinga valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašo skiltyje „Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai“ išskirti įstaigos vadovus, priimamus į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu.

Priėmus nutarimo projektą, įstaigų vadovų, priimamų į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, pareigybės būtų įrašytos toje pačioje skiltyje kaip kiti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Be to, atsižvelgiant į šiuo metu galiojančius baudžiamuosius įstatymus, Seimo nutarimo projekto priede siūloma tardytojo pareigybę pervadinti pagal dabar galiojantį pavadinimą – tyrėjo pareigybė. Prašau pritarti šio įstatymo projektui ir pradėti jo svarstymą.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų norėtų paklausti trys Seimo nariai. Prašau, kolega P.Papovas.

P.PAPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, pagal jūsų aiškinimus atrodytų, kad jūs viską atvirkščiai darote. Kaip tik Valstybės tarnybos įstatyme yra išvardytos pareigybės ir, sakykim, konkrečiai administracijos direktorius, kuris skiriamas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, yra priskirtas prie įstaigų vadovų. Įstatyme. O jūs dabar siūlote nutarimu jį priskirti prie politinio (asmeninio) pasitikėjimo pareigybės. Reikėtų ir įstatymą tada keisti, norint tą padaryti, nes nutarimas negali būti aukščiau už įstatymą, o įstatymo keliuose straipsniuose yra aiškiai pasakyta, kad administracijos direktorius yra įstaigos vadovas, o ne joks politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojas. Todėl jūs čia viską darote atvirkščiai. Vyriausybė daro atvirkščiai. Kodėl taip nekompetentingai daroma?

Z.B.KAZAKEVIČIUS. Labai ačiū, gerbiamasis Seimo nary P.Papovai už klausimą, bet aš nesutikčiau su jumis, kad atvirkščiai. Čia yra grynai, sakyčiau, techninis sprendimas, perkėlimas visų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, ar tai yra įstaigos vadovai, ar nėra įstaigos vadovai, į vieną grafą. Taip turbūt aš įvertinčiau šitą pakeitimą. O jeigu reikalauja kokių nors įstatymų, konkrečiai Valstybės tarnybos įstatymo, pakeitimo, tai aš manau, kad tuos pakeitimus galima padaryti. Čia kalbama apie šito Seimo nutarimo priedą.

PIRMININKAS. Klausia kolega A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš, pritardamas tam, ką sakė mano kolega, komiteto pirmininkas, kad visada pirma keičiamas įstatymas, o po to nutarimas, norėčiau paklausti. Jūsų aiškinamajame rašte nieko nekalbama apie įgyvendinimą. Ar tai nepareikalaus papildomų lėšų? Mano klausimas, ar šito nutarimo įgyvendinimas nepareikalaus papildomų biudžeto išlaidų valdymo srityje? Ačiū.

Z.B.KAZAKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary, tikrai nepareikalaus papildomų išlaidų. Taip bent Vyriausybės pateiktame projekte numatyta.

PIRMININKAS. Klausia V.Saulis. Prašau.

V.SAULIS. Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas iš kitos pusės nei kolegos A.Syso. Vyriausybė skiria papildomus asignavimus įsteigti savivaldybėse centralizuotas vidaus audito tarnybas ir jau kuris laikas mes niekaip negalime jų sutvarkyti ir įteisinti. Ar jūs priimtumėte į šį jūsų teikiamą įstatymą pataisas, kad mes galėtume į savo vietą pastatyti centralizuotas vidaus audito tarnybas savivaldybėse? Tiek vadovą, tiek pavaduotoją, tiek eilinius auditorius. Nes dabar tos tarnybos kuriasi, vyksta konkursai, tačiau jie nėra sustatyti į atitinkamą lentyną. Būtų labai gerai, kad kartu šis klausimas būtų išspręstas. Pinigai, kartoju, tam dalykui skirti. Ačiū.

Z.B.KAZAKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Kiek aš suprantu, vidaus audito tarnybos tarnautojai priimami konkurso tvarka kaip valstybės karjeros tarnautojai. Čia kalbama apie politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, todėl į šitą sąrašą… bus įtraukti į kitą šio nutarimo grafą, o į ne asmeninio politinio pasitikėjimo sąrašus.

PIRMININKAS. Ačiū. Atsakėte į klausimus. Prašom, gerbiamieji, kalbėti dėl balsavimo motyvų po pateikimo. Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritarta. Pradedame svarstymą. Pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar siūlytumėte dar ką nors? Ne. Dėkoju. Siūloma svarstyti birželio 3 dieną. Taip pat nėra norinčių kalbėti.

Gerbiamieji kolegos, norėčiau perskaityti jums vieną informaciją. Tai Tarpparlamentinių ryšių su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste grupės narių dėmesiui! Grupės nariai kviečiami šiandien 13.00 val. Seimo Baltojoje salėje į susitikimą su naujai akredituotu Jungtinės Karalystės ambasadoriumi Jo Ekscelencija ponu Kolinu Robertsu. Tokia trumpa informacija.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 259¹ straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 214²⁴, 247¹⁰ straipsniais įstatymo projektas Nr.IXP-3522 (pateikimas)

Svarstome darbotvarkės 1-15 klausimą – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 259¹ straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 214²⁴ ir 247¹⁰ straipsniais įstatymo projektą Nr.IXP-3522. Jį taip pat pateiks viceministras Zigmantas Benjaminas Kazakevičius. Prašom.

Z.B.KAZAKEVIČIUS. Ačiū. Teikiamo įstatymo projekto tikslas – nustatyti administracinę atsakomybę kvalifikuotus sertifikatus sudarantiems sertifikavimo paslaugų teikėjams, jeigu pastarieji pažeidžia jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus.

Lietuvos Respublikos elektroninio pašto įstatymas, taip pat Vyriausybės 2002 m. gruodžio 31 d. nutarimu patvirtinti reikalavimai kvalifikuotus sertifikatus sudarantiems sertifikavimo paslaugų teikėjams bei elektroninio pašto priežiūros reglamentas paslaugų teikėjams nustato įvairias pareigas, susijusias su jų vykdoma veikla. Tačiau Lietuvos Respublikos elektroninio pašto įstatymas ir patvirtinti teisės aktai nenustato paslaugų teikėjų atsakomybės, pabrėžiu, atsakomybės už pastariesiems nustatytų pareigų nevykdymą, o tik įtvirtina nuostatą, kad paslaugų teikėjai įstatymo nustatyta tvarka atlygina parašo naudotojams padarytą žalą. Todėl siekiant išvengti situacijos, kai paslaugų teikėjas, pažeidęs teisės aktų nuostatas, sukelia žalą, tikslinga įtvirtinti paslaugų teikėjo atsakomybę imperatyviomis Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatomis.

Jeigu kalbėtume konkrečiai, teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą kvalifikuotus sertifikatus sudarančių sertifikatų paslaugų teikėjų vadovams nuo 500 iki 4 tūkstančių litų, o veika, padariusi žalą elektroninio pašto naudotojams, užtrauktų baudą, jeigu bus priimta ši pataisa, paslaugų teikėjų vadovams nuo 4 iki 10 tūkstančių litų. Kontrolė pavedama Informacinės visuomenės plėtros komitetui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Teisę skirti tokias administracines nuobaudas turės šio komiteto direktorius ir jo pavaduotojas. Įstatymas neprieštarauja Europos teisės aktams. Kadangi domina biudžeto lėšos, tai papildomų biudžeto lėšų taip pat nereikės. Prašom pritarti šiam įstatymo projektui ir pradėti jo svarstymą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas nenori jūsų klausti, gerbiamasis pranešėjau. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl pritarimo po pateikimo šiam įstatymo projektui? Norinčių kalbėti nėra. Ar bendru sutarimu galime jam pritarti? Pritarta. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Kitų siūlymų nėra. Pritarta. Siūloma svarstyti birželio 17 dieną. Taip pat pritarta.

Vietos savivaldos įstatymo 17, 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3071(2). Švietimo įstatymo 2, 7, 8, 11, 15, 16, 29, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 48, 49, 50, 51, 56, 58, 59, 60, 61, 66, 69, 70, 71, 72 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3072(2) (pateikimas)

Svarstysime 1 rezervinį, nes nėra pranešėjo dėl 16 klausimo. Yra. Kviečiu gerbiamąjį ministrą Algirdą Monkevičių pateikti du įstatymų projektus, t.y. Vietos savivaldos įstatymo 17, 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-3071 ir lydimąjį įstatymo projektą Nr.IXP-3072.

A.MONKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, teikiu Seimui svarstyti du įstatymų pataisų projektus. Pirmasis yra šiek tiek didesnis paketas, t.y. Švietimo įstatymo keleto straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, kuriuo yra siekiama, atsižvelgiant į įvairius patikslinimus, tiksliau apibrėžti kai kurias sąvokas, tokias kaip laisvojo mokytojo, savivaldybės mokyklų ir kai kurias kitas, kad būtų galima suderinti su Vyriausybės jau priimtais arba rengiamais įstatymų lydimaisiais aktais. Kadangi įvairios Europos Sąjungos programos tikslina šias sąvokas, jas labiau preciziškai vartoja, ir yra siūlymas tas sąvokas tikslinti.

Labai svarbi pataisa, susijusi su mokyklos vadovų skyrimu. Labai daug prieštaringų vertinimų ir neaiškumų yra iškilę būtent dėl mokyklų vadovų skyrimo, ir turbūt nemažai Seimo narių yra su tuo susidūrę. Jeigu prisimintume pereitų metų Švietimo įstatymo priėmimą, mano siūlymas buvo šiek tiek kitaip reglamentuoti vadovų skyrimą, bet Seime po tam tikrų diskusijų buvo priimtas tas variantas, kuris yra dabar. Susidarė tokia situacija, kad šiandien mokyklų vadovai iš esmės yra skiriami savivaldybės tarybų. Tai ir politizuoja vadovų skyrimą, ir padaro jį labai sudėtingą ir sunkų. Buvo sudaryta darbo grupė, į kurią buvo įtrauktos įvairios suinteresuotos institucijos, politikai ir ekspertai. Yra pasiūlytas variantas, kaip būtų galima visas šias nuostatas, kurios yra Vietos savivaldos įstatyme, Švietimo įstatymą ir Darbo kodekse, sureguliuoti taip, kad šitos priešpriešos nebūtų ir kiek galima greičiau galėtume reglamentuoti vadovų skyrimą išvengiant politizavimo ir užtikrinant jo skaidrumą ir objektyvumą.

Aiškinamajame rašte dar yra keletas kitų pakeitimų dėl švietimo veiklos licencijų, dėl darbo apmokėjimo kriterijų, taip pat yra tam tikrų patikslinimų, kurie leis įstatymui veikti lanksčiau ir veiksmingiau.

Dėl Vietos savivaldos įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projekto aš jau minėjau, kad šiuo metu galiojančio įstatymo 17 straipsnio 28 punkto nuostata įtvirtina, kad savivaldybių tarybos steigia savivaldybės biudžetines įstaigas įstatymo nustatyta tvarka ir priima sprendimus dėl vadovų skyrimo į pareigas arba atleidimo. Švietimo įstatyme nurodoma, kad mokyklos steigėjas… teisės aktų nustatyta tvarka, o Darbo kodekso 109 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad su darbuotojais, kuriuos pagal įstatymus skiria į darbą renkamieji organai, šiuo atveju savivaldybės taryba, sudaroma terminuota darbo sutartis tų renkamųjų organų įgaliojimo laikui, kadencijai. Tai yra labai bloga situacija. Ją reikia skubiai taisyti, aš ką tik minėjau.

Todėl mes ir siūlome Švietimo įstatymo ir Vietos savivaldos įstatymo pakeitimus, t.y. iš savivaldybės tarybos įgaliojimų išbraukti steigėjo funkciją… juridinių asmenų vadovų skyrimo į pareigas ir atleidimo iš jų, ir šio straipsnio punktą išdėstyti nauja redakcija: „Šią tarybos kaip steigėjo funkciją įstatymo projekte siūloma perduoti savivaldybės administracijai, administracijos direktoriui, ir pakeisti Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 5 dalies 6 punktą, kad savivaldybės administracijos direktorius įstatymo nustatyta tvarka skiria į pareigas ir iš jų atleidžia šio įstatymo 28 punkte nurodytų juridinių asmenų vadovus“.

Jeigu šitaip įtvirtintume, tai Darbo kodekso minėta 109 straipsnio 3 dalis nebebūtų taikoma ir nebebūtų šitos kolizijos. Taigi vadovai būtų aiškiai paskiriami, ir mes galėtume suvienodinti visus švietimo įstaigų vadovus. Nebūtų situacijos, kuri yra susidariusi šiuo metu. Trumpai tiek. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašau klausti. Pirmasis klausia kolega G.Šileikis.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis ministre, iš tiesų, manau, jūsų siūlymas yra kur kas racionalesnis. Bet ar jūs nesibaiminate, kad administracijos direktorius irgi tam tikrą politinę nuostatą, vienokią ar kitokią, arba spaudimą gali naudoti skiriant vadovą? Gali kilti problema. O šiaip manau, kad jūsų siūlymas yra tikrai priimtinas. Ačiū.

A.MONKEVIČIUS. Būtų aiškiai suformuluota nuostata, kad mokyklos vadovą atviro konkurso būdu pareigoms skiria arba atleidžia savivaldybės administracija. Konkurso reglamentavimas, konkurso tvarka užtikrintų skaidrumą ir išvengtume tos situacijos, kai taryba, renkamas organas… Sunku įsivaizduoti, jeigu Seimui reiktų, būtų labai keblu. Tokiu atveju mes išvengiame politizavimo. Ta tvarka jau yra pasiteisinusi ir iš tikrųjų reikia tik pačią konkurso tvarką aiškiai nustatyti. Ji gali būti tokia, kad neturėsime tokių situacijų, kurias šiandien jau turime.

PIRMININKAS. Klausia kolega V.Popovas. Atsiprašau, P.Papovas – pirmas.

P.PAPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų dėl vadovų skyrimo kadencijos laikotarpiui problema yra. Aš manau, ji susidarė ne dėl Švietimo įstatymo problemų, bet dėl Civilinio kodekso, nes kodeksas reglamentuoja. Jeigu skiria taryba, tai kadencijos laikotarpiui turi skirti, o ne Švietimo įstatymas. Jūsų siūlymas yra keisti Vietos savivaldos įstatymą ir Švietimo įstatymą. Ar būtų ne geriau vis dėlto pakeisti kodeksą, nes keisdami Vietos savivaldos įstatymą, mano nuomone, susidursime su Konstitucinio Teismo sprendimais ir sutikimu su Konstitucija? Ačiū.

A.MONKEVIČIUS. Ačiū jums už šią pastabą. Iš tikrųjų nesu teisės specialistas. Aš tik sudariau darbo grupę, į kurią mes pakvietėme teisininkus, politikus, vadybininkus įvairių institucijų, tarp jų Vidaus reikalų ministerijos atstovus, kad jie pateiktų optimaliausią variantą. Mano tikslas – kad greičiau sutvarkytume šią sistemą. O sutvarkyti reikia iki birželio 1 dienos. Jie nematė kolizijų ir pasiūlė tą variantą, kuris šiai darbo grupei atrodo optimalus. Tuo pagrindu aš teikiu Seimui svarstyti. Gal jūs turėsite galimybę komitetuose pasiūlyti kitą variantą. Svarbu, kad iš tikrųjų kiek galima greičiau rastume išeitį.

PIRMININKAS. Klausia kolega A.Sysas. Prašau.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Ministras atsakė. Aš norėjau panašų klausimą užduoti dėl įvairaus traktavimo vadovus skiriant. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Klausia J.Korenka.

J.KORENKA. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, įstatymo projekte numatyta atskirti formaliojo švietimo įstaigas nuo neformaliojo švietimo. Turima minty, kad šiandien švietimo įstaigos finansavimą gauna iš mokinio krepšelio, o patvirtinus mūsų projekte nuostatą – atskyrimą, neformaliojo švietimo įstaigos, tokios kaip meno mokyklos, dailės, choreografijos, lyg ir liktų be krepšelio. Ar galvojama ir ar yra kas daroma, kad atsirastų kitas toks krepšelis toms įtaigoms ar kas nors kitko? Ačiū.

A.MONKEVIČIUS. Pirmiausia iš tikrųjų dar yra likusi diskusinė painiava, nes nėra atskirta. Krepšelis iš tikrųjų skiriamas valstybės deleguotai funkcijai užtikrinti, būtent formaliajai programai, kuri suteikia kažkokį cenzą, suteikia sertifikatą, pažymėjimą, atestatą ir t.t., yra skiriamas krepšelis, ir valstybė deleguotai funkcijai savivaldybėms skiria lėšas.

Dabar apie ką mes kalbame? Apie tai, kad muzikos, sporto ir kitoms mokykloms reikalingas finansavimas. Taip, yra pasiūlymas (ir įtvirtinta įstatyme) pereiti prie principo – pinigai paskui mokinį. Kaip jį įgyvendinti? Centralizuotai mes to padaryti negalėsime, nes tai yra savivaldybės funkcija. Mes tik teikiame rekomendacijas, kaip pati savivaldybė, turėdama skirtingą tinklą sporto mokyklų, menų, įvairovė labai didelė ir labai skirtingos programos įgyvendinamos, pagal šias rekomendacijas turėtų įgyvendinti principą – pinigai paskui mokinį.

Čia visiškai kita sistema turi būti. Bandymas iš formaliojo, iš esmės bendrojo ugdymo, profesinio rengimo, bendrojo ugdymo dalies, iš to krepšelio finansuoti muzikos, sporto programas, yra negyvas. Mes daug kartų siūlėme, susirinko ekspertai, jie nieko negali pasiūlyti, tai yra painiava. Todėl atskirkime ir pagal tas rekomendacijas, apie kurias aš kalbu, galime skaidrinti sistemą, pagal kurią finansuojamos neformaliojo švietimo įstaigos. Mes komitete turėsime galimybę apie tai kalbėti, bet, man atrodo, reikia svarstyti, nes priešingu atveju ši painiava išliks.

PIRMININKAS. Kolegė J.Narvilienė. Prašau.

J.NARVILIENĖ. Gerbiamasis ministre, ar mes negalėjome lydimojo įstatymo pakeitimą padaryti, kai svarstėme ir neseniai priėmėme Švietimo įstatymą? Kalbame apie sporto, muzikos ir meno mokyklas. Tada buvome pabrėžę tai, kad jos gautų finansavimą. Aš truputį nuogąstauju. Jeigu mes dabar vėl paliksime tai daryti savivaldybėms, ar neatsitiks taip, kaip iki to laiko, – nebus įgyvendinta nuostata, kurią mes teikdami įstatymą galvojome padaryti. Kaip jums atrodo?

Ir kitas dalykas. Aš tikrai labai pritariu, kad vadovai būtų skiriami nepolitizuotai. Aš tam pritariu, nes kadencijos laikotarpiui nėra tam tikro darbo vadovams.

Ir dar vienas klausimas. Ar nereikėtų pagrindiniu komitetu skirti Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą šiuo atveju, nes tai mums svarbus dalykas?

A.MONKEVIČIUS. Pirma, dėl komiteto, kuris pagrindinis, kuris ne. Iš tikrųjų keletas svarbių klausimų. Jeigu kalbėtume apie tai, kad yra vienas klausimas – dėl vadovo skyrimo, jis daugiau yra, vis dėlto sutinku, ne mūsų komiteto, nors mes interesą turime, kad vadovai būtų skiriami vienodai, pagal aiškią tvarką, ji neturi būti politizuota. Čia toks mūsų interesas ir mūsų komitetas jį gali išreikšti.

O kaip surikiuoti įstatymo seką, iš tikrųjų aš pritariu, kad gerbiamasis P.Papovas savo komitete galėtų sudėlioti visa tai.

Ir kiti klausimai, apie kuriuos kalbate, iš tikrųjų yra tik mūsų komitetui aktualūs. Tas klausimas, aš dar kartą sakau, Švietimo įstatymą svarstant buvo iškilęs. Tuo metu, man atrodo, visiškai buvo neįsigilinta į esmę, apie kurią aš kalbu. Tokia iliuzija, kad jeigu neformaliojo švietimo įstaigoms šiandien trūksta pinigų, mes jų galime paimti iš bendrojo lavinimo krepšelio. Iš tikrųjų tai yra bandymas sukurti negyvą sistemą. Mes turime tą situaciją.

Dabar sudarau darbo grupes, kurios gali parengti tą sistemą, kaip finansuoti. Muzikos mokykloje matematikos nėra, lietuvių kalbos nėra, biologijos, chemijos nėra. Formalusis ugdymas yra tai, kas suteikia išsilavinimą ir cenzu baigiasi, tam yra skiriamos lėšos pagal šią sistemą. Iš ten pinigų nepaimsime, nors ten yra muzikos dalis, bet tai įeina į asmenybės ugdymą, į bendrą programą.

O muzikos mokyklos yra savivaldybės funkcija, turi būti finansuojama pagal kitą metodiką. Ten irgi principas – pinigai paskui mokinį gali būti taikomas, bet visiškai ne iš tos bazės. Todėl aiškiai reikia atskirti formalųjį švietimą nuo neformaliojo. O muzikos mokykloms, sporto, menų ir kitoms mokykloms padėti tikrai reikia, bet mes turime rasti būdą, kaip tai padaryti. Kalbėkime atvirai, reikia pinigų. Bet juk nepaimsime iš tos dalies, kuriai irgi trūksta pinigų. Štai todėl mes turime sukurti atskirą, kitą sistemą, pinigai paskui mokinį. Rekomendacijos yra parengtos, savivaldybės jau dabar gali, bet kadangi trūksta pinigų, jos nelabai taiko. Čia yra visai kita problema. Komitete mes apie tai galėsime pakalbėti ir aptarti šią situaciją.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre, atsakėte į klausimus. Tik aš norėjau dar patikslinti, ar jis turi būti priimtas iki birželio 1 dienos?

A.MONKEVIČIUS. Aš labai prašyčiau dėl vadovų skyrimo. Jeigu negalima viso paketo, tai bent dėl vadovų skyrimo, sutikite, situacija yra tokia, kad reikia susitvarkyti. Tai ne vien tik mano sritis, visiems turėtų rūpėti, ir kada įrašytas… Vienoje gatvėje, kartais vienoje mokykloje vadovas skiriamas terminuotai, kitoje – neterminuotai, turime sutvarkyti šią situaciją. O birželio 1 d. yra terminas, kada baigiasi kai kurių sutarčių laikas. Būtų labai gražu, jeigu mes Seime galėtume priimti ir iki galo išspręsti šią koliziją.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės už, kalbant dėl balsavimo motyvų. Kolega J.Korenka. Prašau.

J.KORENKA. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šios pataisos yra labai aktualios ir reikalauja skubaus priėmimo. Nors dėl vadovų skyrimo mano nuomonė truputėlį yra kitokia nei gerbiamojo pranešėjo, aš matau dėl vadovų skyrimo galbūt ne tokį politizavimą, nes taryba susideda iš tarybos narių, kurie priklauso skirtingų partijų frakcijoms. Šiuo atveju tas skaidrumas lyg ir yra didesnis. Sakyčiau, bėda yra kita. Bėda yra ta, kad mes manome, kad išrinkus tarybą ji skiria, tvirtina vadovą, bet tas vadovas gali būti patvirtintas kadencijos pabaigoje. Tada, praėjus keliems mėnesiams, pasibaigus kadencijai, visas procesas turi būti kartojamas iš naujo. Todėl reikia spręsti vadovų klausimą, nes tai ne tik vadovų klausimas, bet ir kolektyvo, švietimo įstaigų. Šį klausimą reikėtų išspręsti.

Kitas klausimas dėl formalių ir neformalių. Be abejo, tai diskutuotinas klausimas, ar visiškai atskirti, ar neatskirti, bet šiandien yra keistoka situacija, kai formalaus švietimo įstaigos gauna krepšelio lėšas ir yra garantuotas laiku išmokamas pedagogų atlyginimas ir visa kita, tuo tarpu tos neformalaus švietimo, arba, kaip norima padaryti, papildomo ugdymo, mokyklos yra nežinioje. Vien savivaldybės šiandien, ko gero, negalės išspręsti klausimo be mūsų sprendimų. Todėl reiktų abu įstatymų projektus kuo greičiau priimti. Aš būčiau tos nuomonės, kad dėl Švietimo įstatymo projekto pagrindiniu reikia skirti Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą, o gal būtų (…) savivaldybių, tada Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas būtų papildomas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi du įstatymai, dabar kolega P.Popovas. Prašom. Nuomonė už.

V.POPOVAS. Ačiū. Kad reikia svarstyti, be abejo, aišku, tačiau aš norėjau kalbėti ir paprašyti, kad dėl Vietos savivaldos įstatymo papildomas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, nes tais yra susiję su Konstitucinio Teismo sprendimais.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, nematydamas nuomonių prieš, ar galiu jūsų klausti, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Kas nori pabėgti iš posėdžių salės, prašom balsuoti. Balsuojame už abu projektus – už pagrindinį ir lydintįjį.

Užsiregistravo 41 Seimo narys. Už – 40, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo abiem įstatymų projektams pritarta.

Dėl projekto Nr.IXP-3071 pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomi – Švietimo, mokslo ir kultūros ir Teisės ir teisėtvarkos komitetai. Siūloma svarstyti gegužės 25 dieną. Ačiū, kad pritarėte. Dėl įstatymo projekto, kurio registracijos Nr.IXP-3072, pagrindinis – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar reikia Teisės ir teisėtvarkos komiteto? Ne, nereikia. Svarstys šie komitetai. Siūloma svarstyti taip pat gegužės 25 dieną. Baigėme šių klausimų svarstymą.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ priedėlio papildymo“ projektas Nr.IXP-3460(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Darbotvarkės 1-17 klausimas… (Balsas salėje) Pradėsime nuo rezervinio, nes turime papildyti darbotvarkę. (Balsai salėje). 1 rezervinis klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ priedėlio papildymo“ projektas. Kviečiu pateikti kolegą B.Bradauską. Pateikimas, svarstymas, priėmimas.

B.BRADAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, kad negaištume laiko, plačiau nekomentuosiu. Jūs matote nutarimo projektą. Yra siūloma papildyti pavasario sesijos darbų programą dviem straipsniais. Siūlyčiau priimti.

PIRMININKAS. Nėra norinčių klausti. Gerbiamieji kolegos, primenu, kad 2 straipsniui siūlymą pateikė kolega V.Tomaševski, kuris, matyt, rūpinasi Teisės departamento išvada: „Siūlyti Seimo nutarimą „Dėl Seimo programos“ priedėlio papildymo… įstatymo projektui Nr.IXP-3544“. Kam reikia, jis tai išdėstė rytiniame posėdyje kartu su kolega Matulevičiumi. Manau, jeigu jūs pritarsite, tada, kai bus priėmimas pastraipsniui, galėsite išreikšti nuomones. Mano, kaip posėdžio pirmininko, toks siūlymas.

Ar dėl 1 straipsnio būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Priimtas.

2 straipsnis su kolegos V.Tamoševski siūlymu. Kolega A.Vidžiūnas norėtų kalbėti prieš. Nori, bet neišeina. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Mes dabar kalbame dėl įtraukimo į darbotvarkę, taip?

PIRMININKAS. Į darbų programą papildant pateikto projekto 2 straipsnį priėmimo stadijos metu. Jį pateikė kolega B.Bradauskas, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.

A.VIDŽIŪNAS. Atsiprašau.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Matulevičius dėl papildymo.

A.MATULEVIČIUS. Supratau, kad mes kalbame apie Seimo nario V.Tamoševskio siūlymą, teisingai?

PIRMININKAS. Taip.

A.MATULEVIČIUS. Aš siūlau priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kitų siūlymų nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti 2 straipsnį ir papildyti jį projektu Nr.IXP-3544? Ačiū.

3 straipsnis. Dėl 3 straipsnio siūlymų nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti 3 straipsnį? Priimtas. Baigėme priėmimą pastraipsniui.

Prašom, kolegos, registruotis. Balsuosime dėl Seimo nutarimo, kurio registracijos Nr.IXP-3460, priėmimo. Kas pritaria dėl priėmimo, balsuoja už, kas nepritariate, – prieš arba susilaikote. Prašom visus išreikšti savo nuomonę. Gerbiamasis ministre, vyksta balsavimas.

Užsiregistravo 41 Seimo narys. Už – 28, prieš nėra, susilaikė 12. Pritarta.

Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 15, 50 ir 53 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3494 (pateikimas)

Galime imti darbotvarkės 1-17 klausimą – Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 15, 50 ir 53 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-3494. Jį pateiks Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas B.Bradauskas.

B.BRADAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šis įstatymo projektas apsvarstytas su visomis suinteresuotomis organizacijomis darbo grupėje. Buvo rastas konsensusas. Nekilo jokių konfliktų. Noriu pasakyti, kad šis projektas patikslina reklamos reikalus, taip pat ataskaitų pateikimo terminus, nes buvo taip, kad gyvybės draudimo įmonės informaciją teikdavo kas ketvirtį, o kiti fondai – kas mėnesį, todėl kildavo nepatogumų. Dėl to susitarta su prižiūrėtojais, kad ataskaitos būtų pateiktos pagal jų nustatytus terminus, kas ketvirtį, nes tai palengvintų darbą. Pensijų kaupimo fondams yra numatyta bendra priežiūros institucijų tvarka naudoti prognozes, bendruosius reikalavimus pensijų skaičiuotei ir t.t. Čia yra viskas išdėstyta įstatymo projekte. Nematau, ką daugiau čia būtų galima ir pridurti. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas nenorėjo klausti. Ar galėtume bendru sutarimu, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, pritarti pateikimui? Ačiū. Pritarta. Pradedame nagrinėti. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti birželio 17 d. Ačiū, kad pritarėte. Baigėme šio klausimo svarstymą.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3327 (pateikimas)

1-18 klausimas – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3327. Pateikimas. Kviečiu kolegę S.Burbienę.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, po Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo paskutinių pakeitimų 2002 metais yra atsiradusi galimybė subnuomoti valstybinio jūrų uosto žemę. Norėčiau pasakyti, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemė yra valstybės. Tam, kad ji būtų nuomojama, yra skelbiami konkursai pagal taisykles, konkursą reikia laimėti. Tai nėra taip paprasta, tačiau tada, kai konkursas laimimas, iš esmės galima tą visą žemę subnuomoti kam tik nori, nes jokių taisyklių čia jau nelieka. Pasiūlymo autoriai, kurie siūlo galimybę išbraukti, mano, kad tai būtų blogas variantas, nes Klaipėdos valstybinis jūrų uostas galėtų būti vertinamas kaip ne visai patikimas, kadangi tie subnuomotojai iš esmės jokios atsakomybės valstybiniam jūrų uostui ir jo direktorei neturi, jie tiktai turi sutartį su nuomotoju. Todėl mes tai ir siūlome pakeisti, kad subnuomos nebūtų galima… Kadangi subnuomos institutas atsirado tik po paskutinių įstatymo pakeitimų, iš esmės jokio teigiamo poveikio krovos apimtims nėra, todėl ir siūloma… Be to, noriu pasakyti, kad visos kompanijos dėl to sutarė, išskyrus vieną. Čia, matyt, yra jų tam tikri kitokie interesai negu kitų, tačiau dauguma dirbančių jūros uoste tam pritaria, todėl siūlau kolegoms taip pat pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jus norėtų klausti šeši Seimo nariai. Prašom. Kolega V.Popovas.

V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji kolege, iš to, ką jūs pasakėte, man vis dėlto neįtikinimai atrodo. Yra nuoma, ir tas, kuris nuomoja, po to, jeigu jis subnuomoja, tai tas pagrindinis nuomotojas atsako už visą reikalą, ir šiuo atveju Klaipėdos uosto savininkai turi reikalą tiktai su nuomininku, o ką jis toliau daro, jeigu jis laimėjo tiesiogiai konkursą ir panašiai, kam subnuomoja, tai šiuo atveju neturėtų rūpėti. Man vis dėlto nelabai aišku, kodėl čia reikia tai išbraukti, žodį „subnuomininkas“, sakykim, taip.

S.BURBIENĖ. Tai nėra tik žodis, tai yra galimybė subnuomoti, tačiau Valstybinio jūrų uosto direkcija… Jūs teisingai pasakėte, kad atsako nuomininkas, bet jis iš esmės neatsako už tai, ką daro subnuomotojas. Visiškai pasikeičia direkcijos, Valstybinio jūrų uosto santykis su tuo, kas subnuomoja tą žemę. Jūrų uosto valdymui tai yra ne pliusas, o minusas toks dalykas, todėl taip ir yra siūloma.

PIRMININKAS. Klausia kolega E.Masiulis.

E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, nedažnai taip atsitinka, kai Seimas priima sprendimą prieš gerus metus ir apsisprendžia, kad subnuoma vis dėlto būtų galima pagal Vyriausybės nustatytą tvarką, po to vėl gimsta iniciatyvos atkurti buvusią situaciją. Prašom pasakyti, gal jūs vis dėlto turite tokios informacijos, kas sutrukdė Vyriausybei ir kokią Vyriausybė prisiima atsakomybę už po įstatymų leidžiamų aktų nebuvimą? Vyriausybė buvo įpareigota nustatyti tvarką. Praėjo daugiau kaip metai, ta tvarka nėra patvirtinta. Ar čia Vyriausybė gali taip savavališkai elgtis?

S.BURBIENĖ. Tai, aišku, nėra pateisinimas, bet manau, kad viena iš priežasčių buvo būtent ta, kad tas tvarkos nustatymas pasirodė pernelyg sudėtingas siekiant įgyvendinti Valstybinio jūrų uosto visus uždavinius. Todėl tai ir nebuvo padaryta, o kadangi tai nepadaryta, kaip suprantate, ir subnuomos institutas neveikia.

PIRMININKAS. Klausia kolega A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Ponia pranešėja, paaiškėjo, kad visai ne tie momentai, dėl kurių labai virkaujama aiškinamajame rašte, yra pagrindiniai dalykai, dėl ko pataisos teigiamos, o dėl to, kad Vyriausybė nesugebėjo parengti tvarkos. Bet aš abejoju, ar Seimas turėtų veltis į įmonių ginčus ir dalyvauti šiame nelabai tokiame aiškiame ponios S.Burbienės, V.Greičiūno ir kitų atvirai demonstruojamame abejotiname lobizme. Mano klausimas yra toks. Kas įvyko po šių įstatymo pataisų, leidžiančių teorinę subnuomą, kad reikia vėl mažinti investicijų galimybes? Klausimas: ar tikrai iškilo laivų kokių nors pavojų ir lėktuvų grėsmių, kurias jūs argumentuojate, ar iš tikro neliko Valstybės kontrolės, kuria jūs gąsdinate, ar iš tikro atsirado neįvardytų ūkio subjektų, kurie ne visada atsižvelgia į valstybės interesus? Ar atsirado kokie nors galimi neigiami padariniai? Taigi kas atsitiko po to, kai buvo priimta įstatymo pataisa, kad dabar vėl šią vietą reikia taisyti? Ar Vyriausybė kokių grėsmių čia įžvelgia?

S.BURBIENĖ. Jūs minėjote investicijų atsiradimą ir tai, kad tai gali trukdyti, jeigu nebus subnuomos, kad neatsiras investicijos. Aš jums noriu pasakyti. Jūsų buvo labai aiškus pasakymas, kodėl mes norime trukdyti investicijoms. Jūs patys puikiai suprantate, kad jeigu yra nuomojama ir subnuomojama, tai nuo to investicijų tikrai nedaugėja, nes tai kainuoja dar brangiau negu nuoma ir nuomos konkurso laimėjimas. O dėl visų kitų jūsų sakymų ir teiginių, kad nieko čia baisaus neatsitiko, tai aš noriu pasakyti, kad tam ir yra siūloma padaryti, kad nieko ir neatsitiktų.

PIRMININKAS. Kolega A.Vazbys.

A.VAZBYS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, iš tikrųjų tenka pripažinti, kad ne itin įtikinamai skamba tie argumentai. Jūs pasakėte, iš esmės pripažinote, kad Vyriausybė metus laiko faktiškai sabotavo Seimo priimtą įstatymą neparengdama po įstatymo leidžiamo akto. Aš manau, kad vien už tai Vyriausybė civilizuotoje valstybėje nusipelnytų apkaltos, bet čia yra Lietuva. Tačiau nepaisant to, man vis dėlto yra keista matyti jus šioje tribūnoje. Aš jus tikrai vertinu kaip principingą politikę. Ar jums neatrodo, kad kai kurie asmenys, įgyvendindami savo siaurus grupinius interesus, tiesiog jumis manipuliuoja? Tiesiog būtų įdomu sužinoti jūsų nuomonę šiuo klausimu. Ačiū.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis kolega, jeigu jūs pamenate, kaip mes svarstėme šį klausimą, būtent Uosto įstatymo priėmimą, Ekonomikos komitete, tai turėtumėte prisiminti, kad aš ir tada buvau prieš subnuomą. Aš laikausi tos pačios pozicijos ir dabar. Todėl nereikėtų labai išgyventi dėl mano vienokių ar kitokių savybių.

PIRMININKAS. Klausia kolega A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Mums, kolege pranešėja, bus lengviau, nes jūs buvote prieš subnuomą ir aš prieš subnuomą, bet aš norėčiau pasiklausti dėl dviejų aspektų. Aš suprantu, kad, matyt, nespėjo pasinaudoti šia teise, nes nebuvo po įstatymų leidžiamų aktų, bet ar aiškinosi kas nors komitete ir panašiai, kas stūmė šį dalyką, nes tai vis dėlto aiškiai kvepia korupciniais dalykais? Pernuomavau, nieko nedirbu ir gaunu pinigus už tai, kad gabalą valdiško uosto išnuomavau. Gal komitetas mano pasidomėti giliau šiuo klausimu? Ačiū.

S.BURBIENĖ. Negaliu pažadėti už komitetą, aš jam nevadovauju. Tuo metu, kai svarstėme, tokie klausimai nebuvo aiškinami.

PIRMININKAS. Klausia kolega R.Valčiukas.

R.VALČIUKAS. Ačiū, pirmininke, bet jau mano klausimą uždavė.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajai pranešėjai. Prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų po pateikimo. Kolega S.Kružinauskas – nuomonė prieš.

S.KRUŽINAUSKAS. „Šnapso“ problemos alternatyva. Iš tikrųjų, kai mes sakome, kad skelbiami konkursai, kuriuose numatomos žemės subnuomos taisyklės,ir tai atlieka verslo subjektai, keliama problema, kad tai nėra numatyta taisyklėse, kad tai yra valstybinė žemė ir negalima jos reguliuoti. Iš tikrųjų koks skirtumas, ar tai nuomininkas, ar subnuomininkas? Yra vienerios valstybinės žemės tvarkymo taisyklės.

Dabar dėl to, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nėra nustačiusi tvarkos. Tai, žinoma, yra Vyriausybės problema. Jeigu tokia tvarka būtų nustatyta, gal mes čia ir nekeltume klausimo. Matyt, šią problemą turėtų išspręsti Vyriausybė. Todėl aš siūlyčiau nepritarti šiam įstatymo projektui, nes tai yra ir verslo santykių suvaržymas, ir investicijų atėjimo ribojimas. Dėkui.

PIRMININKAS. Kolega A.Matulevičius. Nuomonė už.

A.MATULEVIČIUS. Aš gerai atsimenu, kai buvo priimamas šis įstatymas, aš irgi prieštaravau. Gerai, kad šiandien teikiama ši pataisa, nes yra nonsensas, jokio verslo suvaržymo čia nematau ir jokio bendro dalyko su „šnapsu“ nematau, kaip kolegos sako, nebent tai, kad, kai susergi jūros liga, kartais svyruoji. Bet čia daugiau kalbama apie žemę, t.y.apie uosto teritoriją. Įsivaizduokime realiai, jeigu viskas būtų realizuota pagal dabar galiojantį įstatymą. Žinoma, kad Vyriausybė laiku nevykdo Seimo pavedimų, tai blogai, bet jeigu būtų realizuota, tai elementaru – aš išsinuomojau, nieko nedariau, pernuomoju kitam, ypač iš kitos valstybės, kurie labai nori mūsų uosto, ir atitinkamai gaunu duoklę. Tai labai gražus įstatymu įteisintas reketėlis. Taigi aš siūlau pritarti pataisai ir neleisti to daryti. Jeigu reikia, valstybė išnuomoja vieniems, jeigu reikės, išnuomos kitiems. Tai neturi nieko bendra su liberalizmu, nes liberalizmo sąlygomis negalima daryti anarchijos. Ačiū.

PIRMININKAS. Girdėjome, gerbiamieji kolegos, nuomones dėl balsavimo motyvų. Prašom registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad būtų pritarta šiam įstatymui po pateikimo, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Už pritarimą balsavo 16, prieš – 12, susilaikė 13, nepritarta po pateikimo. Gerbiamieji kolegos, turime priimti sprendimą. Gal galime bendru sutarimu grąžinti iniciatoriams tobulinti? (Balsai salėje) Neužteks balsų atmesti. Ar galime bendru sutarimu, tiesiog taupydami laiką? Na, kolegos, siūlau balsuoti dėl atmetimo. Prašom. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų atmesta?.. Ne. Na, balsuojame alternatyviai, kaip siūlo kolega J.Veselka. Mygtukas „už“ – už atmetimą, mygtukas „prieš“ – grąžinti iniciatoriams tobulinti.

Už atmetimą – 21, prieš – 18. Grąžintas tobulinti, nes primenu, ką ir pirma sakiau, kad dėl atmetimo reikia šiek tiek daugiau balsų.

Gerbiamieji kolegos, prieš paskelbdamas pertrauką, po tokios įtampos norėčiau 14 valandą pakviesti į foto ekspoziciją „Dainavos kraštui – 750 metų“, į Parlamento galeriją.

Skelbiu rytinį posėdį baigtą.