Trisdešimt devintasis (521) posėdis
2004 m. gegužės 11 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai A.SKARDŽIUS ir G.STEPONAVIČIUS

2004 m. gegužės 11 d. (antradienio) darbotvarkė

PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Labas rytas, gerbiamieji kolegos. Pradedame gegužės 11 d., antradienio, plenarinį posėdį. Prašau registruotis. Gerbiamieji kolegos, vyksta registracija.

Užsiregistravo 56 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume patvirtinti gegužės 11 d., antradienio, plenarinio posėdžio darbotvarkę? Žodis Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkui kolegai A.Salamakinui. Prašau.

A.SALAMAKINAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėjau dėl darbotvarkės. Ar jau leisite kalbėti, ar ne?

PIRMININKAS. Taip, jūs galite iš vietos ar per šoninį mikrofoną.

A.SALAMAKINAS. Frakcijos vardu siūlau išbraukti darbotvarkės 7 klausimą, frakcija norėtų, kad jis būtų svarstomas vėliau, nes nepriėmė sprendimo.

Antras siūlymas dėl rezervinio 5 klausimo. Pirmiausia tai yra Seimo nario užregistruotas projektas, tačiau ne kartą ir ne du man, kaip komisijos pirmininkui, Seimo nariai priekaištavo, kad jų projektai, užregistruoti prieš metus, dar neįtraukti į darbotvarkę. Tuo tarpu šitas klausimas yra visai naujas. Jis nebuvo įtrauktas nei į pavasario darbų programą, nei į šios savaitės programą, o staiga atsiranda čia. Todėl aš siūlau jį išbraukti iš darbotvarkės ir vykdyti eiliškumo principą, nes tai yra Seimo nario projektas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kolega A.Salamakinas siūlo išbraukti darbotvarkės 7 klausimą – Prezidento įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-3485. Taip?

A.SALAMAKINAS. Taip.

PIRMININKAS. Ir rezervinį 5 klausimą. Bet tai susiję su Alkoholio įstatymu, kaip mes jį galime išbraukti? Kolegė I.Šiaulienė. Prašom.

I.ŠIAULIENĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Tikrai taip, ką pasakė A.Salamakinas, kad visų pirma turėtų projektas atsidurti pavasario sesijos darbų programoje, viena. Antra. Teikėjas S.Buškevičius, Seniūnų sueigoje buvo pareiškęs, kad jeigu išliks tos pataisos, kurios… tie alkoholį reglamentuojantys įstatymai, kurie šiuo metu galioja, tai jis ir nepretenduos, kad atsirastų pataisa dėl atsakomybės nepilnamečių tėvams, jeigu jų vaikai perka alkoholį. Taigi aš nematau problemos, jeigu mes šį klausimą r-5 išbrauktume. Taip pat frakcijos vardu prašau išbraukti 4a ir 4b, kurie yra dėl valstybės politikų.

PIRMININKAS. Kokius 4a ir 4b?

I.ŠIAULIENĖ. Rezervinius 4a ir 4b.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto prašyčiau dėmesio! Tada iš eilės. Buvo pasiūlyta iš pagrindinės darbotvarkės išbraukti 7 klausimą, projektą Nr.IXP-3485. Ar būtų kitų nuomonių? (Balsai salėje) Siūlo balsuoti. Prašau, gerbiamieji kolegos, balsuoti dėl darbotvarkės 7 klausimu pažymėto įstatymo projekto Nr.IXP-3485 išbraukimo iš darbotvarkės. Kurie manote, kad reikia išbraukti, balsuojate už. Kurie manote kitaip, balsuojate kitaip. (Balsai salėje) Argumentai išsakyti buvo, gerbiamieji kolegos, reikėjo klausyti.

Už – 41, prieš – 5, susilaikė 20. Išbraukiamas iš darbotvarkės.

Prašau dėmesio dėl rezervinių. Rezerviniai 4a ir 4b. Prašyčiau išsakyti argumentus, nes jūs neišsakėte dėl 4a ir 4b, gerbiamoji Šiauliene.

I.ŠIAULIENĖ. Mes manome, kad nėra reikalo skubėti su šio įstatymo pataisomis, gali būti, todėl frakcija prašo, kad šiandien nebūtų šio klausimo svarstymo.

PIRMININKAS. Kolega E.Šablinskas. Sekundėlę! Tuojau įjungsim. Prašau.

E.ŠABLINSKAS. Manyčiau, kad šį klausimą reikia palikti, nes dėl jo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas jau apsisprendė, ištaisė. Tai yra atlyginimų klausimas ir jį reikia neatidėliotinai spręsti, nes dabar didžiulė disproporcija išeina. Siūlyčiau palikti ir išspręsti. Tai sunkumų ir didelių diskusijų nesukelia.

PIRMININKAS. Aš taip pat galėčiau išsakyti Seimo Pirmininko Č.Juršėno nuomonę dėl šių dviejų klausimų, kad šie klausimai turi būti sprendžiami šiame posėdyje. Bet kadangi buvo toks siūlymas, prašau kolegos, balsuoti. Kurie už tai, kad rezervinius 4a ir 4b klausimus išbrauktume, balsuojate už, kurie manote, kad reikia palikti, – prieš arba susilaikote. Balsuojame dėl rezervinių 4a ir 4b klausimų.

51 – už tai, kad iš darbotvarkės išbrauktume, prieš – 2, susilaikė 17. Šie klausimai išbraukiami.

Rezervinis 5 klausimas. Ar galime bendru sutarimu išbraukti šį klausimą? Nėra prieštaraujančių, išbrauktas.

Gerbiamieji kolegos, dėl mūsų patikslintos darbotvarkės, dėl kurios ką tik priėmėme sprendimus. Ar galėtume bendru sutarimu patvirtinti ją? Ačiū. Darbotvarkė patvirtinta.

Gerbiamieji kolegos, prieš pradedant svarstyti darbotvarkės 1 klausimą, norėčiau visų mūsų vardu pasveikinti kolegą A.Sadecką, rytoj švęsiantį gražią 55-erių metų sukaktį, ir palinkėti kuo geriausios kloties. (Plojimai)

Invalidų socialinės integracijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2970(2*) (priėmimas) (taikoma skubos tvarka)

Darbotvarkės 1 klausimas – Invalidų socialinės integracijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2970. Priėmimo stadija. Kviečiu į tribūną kolegą A.Sysą.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo Seime buvo gautas mūsų kolegos A.Meliano pasiūlymas 20 straipsnio 7 daliai ir Teisės departamento pakartotinė išvada. Komitetas šiandien iš ryto buvo susirinkęs, gaila, kad nedalyvavo pats A.Melianas, ir nepritarė A.Meliano siūlymui vietoj žodžio „nedarbingas“ įrašyti „mažai darbingas“. Motyvacija yra ta, kad naujajame Invalidų socialinės integracijos įstatyme mes keičiame, noriu priminti, kolegos, grupes darbingumo laipsniais. Yra trys laipsniai: darbingas, iš dalies darbingas ir nedarbingas. Todėl iš dalies darbingas… Yra Artūro siūlymas dar vietoj nedarbingas įrašyti mažai darbingas. Tai yra lyg ir sinonimas, kuris atkartotų vieną sąvoką kita. O mes laikomės tos nuomonės, kad vis tiek tarp neįgaliųjų bus žmonių, kurie bus visiškai nedarbingi, t.y. žmonės, sergantys sunkiomis psichikos arba protinėmis ligomis, kai jis tikrai yra nedarbingas. Todėl įstatyme turi išlikti įrašas apie to žmogaus būklę, t.y. nedarbingas. Be to, dėl Teisės departamento susidaro paradoksali situacija. Iš principo mes sutinkame su visomis Teisės departamento pastabomis. Deja, mes negalime joms teisiškai pritarti, nes negalime jų realizuoti, pirmiausia dėl Invalidų reikalų tarybos prie Vyriausybės statuso. Paprasčiausiai ji sudaryta iš nevyriausybinių organizacijų ir, aišku, nevisiškai atitinka mūsų tvarką, kokia yra toms organizacijoms priskiriama. Todėl, manyčiau, šią problemą reikės spręsti visos Respublikos mastu ir tada grįžti ir prie šio, ir prie kitų įstatymų, nes įvairių institucijų, kurios yra prie Vyriausybės, yra ir daugiau.

O dėl kitų pastabų, tai visiškai sutinkame, kad visada kur kas geriau, kai su pagrindiniu įstatymu ateina lydintys įstatymai, tada lengviau juos ir svarstyti, ir spręsti, ir matyti, kaip jie bus įgyvendinami. Todėl pakartotinėms Teisės departamento išvadoms komiteto nariai nepritaria. Siūlau, kolegos, priimti įstatymą.

PIRMININKAS. Dėkui gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji kolegos, prašau dar pabūti tribūnoje, pradėsime priėmimą pastraipsniui. Kolega A.Melianas turbūt dėl balsavimo motyvų norės kalbėti ar dėl savo pataisos? Taip, tai kada pasieksime 20 straipsnį, tada ir kalbėsime. Gerbiamieji kolegos, įstatymas iš trijų straipsnių. 1 straipsnis keičia visą redakciją, t.y. jame yra 32 straipsniai. Todėl, gerbiamieji kolegos, gal galėtume, taupydami laiką, apsispręsti dėl straipsnių nuo 1 iki 10 imtinai?

A.SYSAS. Galime.

PIRMININKAS. Pataisų nėra, pasiūlymų nėra. Dėl balsavimo motyvų kolega S.Kružinauskas dėl viso turbūt? Dėl viso. Tad nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime priimti nuo 1 iki 10 straipsnių imtinai? Galime. Ačiū, priimta.

Nuo 10 iki 19 straipsnių imtinai. Taip pat nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti šiuos straipsnius? Priimta.

Ir 20 straipsnis. 20 straipsniui kolega A.Melianas teikia pataisą. Suteiksime žodį pataisos autoriui kolegai A.Melianui, o tada paklausime jūsų paramos, ar pradėti jį svarstyti. Prašom, gerbiamasis kolega.

A.MELIANAS. Ačiū. Gerbiamasis pirmininkas komentavo mano pasiūlymą. Aš manau, kad jis turėjo pristatyti tik komiteto nuomonę, o ne komentuoti. Manau, kad yra labai nelogiška vadinti tuos neįgaliuosius žmones, kurie turi pagal šį įstatymą, kaip numatyta, nuo 0 iki 25% darbingumo, absoliučiai nedarbingais arba nedarbingais. Tai yra neteisybė. Jeigu žmogus yra darbingas 25, 23 ar net 15%, turint omeny, kad dabar yra daug įvairių darbų, virtualus darbas ir t.t., kur pakanka tik žmogaus gebėjimo kalbėti ar panašiai, ir jis jau gali dirbti ir naudoti savo proto ir kitas galimybes, jį vadinti nedarbingu… Nežinau, kaip kiti Socialinių reikalų ir darbo ir kitų komitetų atstovai, bet turbūt irgi susiduria su laiškais, kai žmonės kreipiasi dėl to, kad jiems yra įrašyta, jog jis yra nedarbingas, nes jų darbdaviai paprasčiausiai nepriima į darbą, nors jie dirbti nori ir šiokį ar kitokį darbą gali dirbti. Mes visi kalbame apie invalidų socialinę integraciją ir norime, kad jie dirbtų, uždirbtų ir panašiai. O šiuo savo įrašu mes vėl sudarome teisines prielaidas, kad jų niekas nenorėtų priimti į darbą vien dėl to, kad bus įrašas „nedarbingas“. Šioje vietoje aš matau… Šiaip įstatymas yra geras, bet jis labai stipriai yra užtemptas ant to kurpalio dabartinių trijų grupių: pirma, antra ir trečia. Ir šioje vietoje labai norime prie to pritaikyti. Aš dar kartą sakau, visiškai nelogiška žmogų, kuriam nustatytas 25% darbingumas, vadinti nedarbingu. Tai žodžių prasme yra neteisinga. Tokiu atveju vis dėlto siūlyčiau pakeisti. Aš nesuprantu, kodėl yra taip priešinamasi. Ar yra labai blogai, jeigu mes tuos žmones pavadinsime mažai darbingais? Taip, iš tikrųjų, gal jie mažai gali, bet jie gali dirbti. Ačiū.

PIRMININKAS. Komiteto išvados dėl šios pataisos.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Aš dar kartą noriu pakartoti. Kolegos, mes turėtume perskaityti visą 20 straipsnį, tai yra darbingumo lygio nustatymas. Jūs perskaitysite visą straipsnį, kuriame yra net aštuonios dalys, aiškiai sudėliota tvarka, formos, būdai, kaip tai bus daroma. Aišku, galima iš dalies sutikti su Artūru, nes jis žiūri per dabartinę prizmę. Mes susiduriame su dabartine sistema, kad užrašas „nedarbingas“ sudaro labai daug keblumų žmonėms, norintiems gauti darbą, jeigu jie tikrai sugeba atlikti vieną ar kitą darbą. Bet įstatymas iš esmės ir keičiamas, kitaip nei dabartinė tvarka ir nustatant tą tvarką bus vadovaujamasi šiek tiek kitais kriterijais. Aš manau, kad tas santykinis…

PIRMININKAS. Ačiū, aš tik klausiu nuomonės, gerbiamasis pranešėjau.

A.SYSAS. Ne, tai aš ir atsakau, kodėl…

PIRMININKAS. Trumpai – taip ar ne.

A.SYSAS. Komitetas nepritaria.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar prašau išreikšti balsavimu, ar mes galime ją pradėti svarstyti. Kad pradėtume svarstyti, reikia 29 Seimo narių paramos. Prašom. Gerbiamieji kolegos, kas remiate kolegos A.Meliano pataisą, kuriai nepritaria komitetas, spaudžiate mygtuką „už“, kurie nepritariate, priimate kitus sprendimus.

16 Seimo narių remia, todėl mes jos nesvarstome. Daugiau pataisų nėra. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui.

Toliau nuo 20 straipsnio iki 32 straipsnio imtinai. Ar galime priimti šiuos straipsnius, jiems daugiau nebuvo pataisų, dėl kurių turėtume priimti sprendimus. Dėkoju. Šie straipsniai priimti.

Todėl klausčiau dėl viso 1 straipsnio. Ar galime bendru sutarimu jį priimti? Ačiū. 1 straipsnis priimtas.

Dėl 2 straipsnio. Taip pat nėra norinčių kalbėti, pataisų nebuvo. Ar galime bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? 2 straipsnis priimtas.

Ir 3 straipsnis. Nesant norinčių kalbėti dėl jo, taip pat priimtas. Baigėme priėmimą pastraipsniui. Prašome kalbėti dėl viso įstatymo priėmimo.

Kolega A.Matulevičius – nuomonė už.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų įstatymas yra labai svarbus. Mes esame priėmę labai daug įstatymų iš socialinės srities. Gyvenimas rodo labai įdomius dalykus, kad iš tikrųjų teorine prasme, konceptualia prasme patys įstatymai nėra blogi, bet jie iš tikrųjų keičia, galbūt bando daryti modernią socialinio aprūpinimo sistemą. Šis Invalidų socialinės integracijos įstatymas taip pat eina tuo keliu. Tačiau praktika parodė vieną dalyką, kad visų pirma tos institucijos, kurios rengia projektus ir yra atsakingos už įstatymų įgyvendinimą, toli gražu iš anksto neparengė mūsų žmonių. Mes, Seimo nariai, išrinkti vienmandatėse apygardose, turime už juos dirbti tą darbą. Aš turiu omenyje kaip pavyzdį įstatymą dėl vienišų motinų, dėl jų visos socialinės paramos, tai dabar tiesiog per priėmimus susidaro didžiausios eilės, nes joms reikia aiškinti, ko neaiškina tie savivaldybių, ministerijos darbuotojai, kurie privalo tai daryti.

Antras dalykas. Kartais įstatymai per daug teorizuoti. Net ir šis įstatymas iš principo konceptualine prasme įdomus, bet jis iš tikrųjų keičia visą sistemą. Aš žiūriu, kad liko metai iki jo įgyvendinimo, iki rugsėjo 1 d. duodami terminai parengti kitus įstatymus lydinčius aktus ir netgi įstatymų pakeitimus. Kažin ar mūsų institucijos tai suspės, turint omeny, kad šiemet specifiniai rinkimų metai ir panašiai. Todėl pritardamas iš principo šio įstatymo priėmimui tiesiog noriu atkreipti dėmesį, kad mes nesugriautume esamos sistemos, o galbūt rengdami tokius įstatymus duotume tam tikrą didesnį pereinamąjį laikotarpį. O iš principo siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Kolegė I.Degutienė – nuomonė už. Prašom.

I.DEGUTIENĖ. Aš tikrai norėčiau pasidžiaugti, kad galų gale yra priimamas Invalidų socialinės integracijos įstatymo pakeitimo įstatymas. Kadangi šiandien mes tikrai nustatinėjame invalidumo grupes, per tai yra skiriamos socialinės išmokos, turbūt kaip ir aš, taip ir daugelis kitų Seimo narių gauna skundų žmonių, kurie skundžiasi neteisingai nustatyta invalidumo grupe vien dėl to, kad neįgalumas nėra ryškus, tačiau žmogus blogai gyvena, ir tikrai objektyvumo nustatant grupę yra mažai. Šiuo atveju įstatymas aiškiai reglamentuos darbingumo netekimo laipsnį. Kitas dalykas, bus visiškai aiškus profesinės reabilitacijos paslaugų ir medicininės reabilitacijos paslaugų teikimas tam, kad darbingumo laipsnis būtų mažesnis ir kad žmogus kuo greičiau grįžtų į darbą ir galėtų užsidirbti. Ir dar tikrai turbūt svarbu, kad bus sukurta ginčų komisija. Jeigu žmogus turės abejonių, ar teisingai nustatytas jo darbingumo laipsnis, galės kreiptis į nepriklausomą ginčų komisiją ir išspręsti visas problemas. Taigi žmonėms su negale tai yra tikrai postūmis objektyviau, konkrečiau nustatyti jo ne tik neįgalumą, bet svarbiausia darbingumo laipsnį ir galimybę tą darbingumo laipsnį sumažinti ir per tai sąžiningai gauti tam tikras socialines išmokas. Todėl kviečiu ir kitus kolegas balsuoti už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, girdėjome nuomones dėl balsavimo motyvų. Prašau registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 90 Seimo narių. Už įstatymo priėmimą balsavo 88, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymo  pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3406(2*) (svarstymas)

Darbotvarkės 2 klausimas – Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3406. Svarstymas. Į tribūną kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką A.Sysą pristatyti komiteto išvadą.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, leiskite pristatyti Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Komitetas svarstė porą kartų, nes buvo gautos papildomos išvados. Pirmiausia norėčiau pristatyti pagrindinę išvadą. Buvo gauta Seimo Teisės departamento pakankamai daug pastabų. Į didžiąją jų dalį buvo atsižvelgta. Buvo gauti gausių šeimų bendrijos „Vilniaus šeimyna“ pirmininkės Angelės Kostogrizienės pasiūlymai, į juos atsižvelgta, aš vėliau pakomentuosiu. Biudžeto ir finansų komiteto išvada – pritarti, antram siūlymui mes nepritarėme. Aš manau, kad Biudžeto ir finansų komitetas tai pakomentuos. Mes manome, kad Lietuvoje valstybės parama šeimoms arba asmenims pagal pajamas teikiama… piniginė socialinė parama mažas pajamas gaunančioms šeimoms. O pagal šitą įstatymą mes norime, kaip ir daugelyje kitų šalių… šeimos, auginančios vaikus, remiamos neatsižvelgiant į šeimos pajamas.

Be to, papildomai mes svarstėme kolegės G.Purvaneckienės tris pasiūlymus. Pirmajam mes nepritarėme, nes tai pareikalautų papildomai dar maždaug per 2 mln. litų. Paprasčiausiai nesugebėtume to realizuoti. Antrajai pastabai iš dalies pritarta. Čia galbūt yra kitokia formuluotė, bet esmė lieka ta pati, kad daugiavaikės šeimos šiandien gauna išmokas vaikams, kurie studijuoja aukštosiose mokyklose. Šitą nuostatą komitetas siūlė palikti ir naujai galiojančiame įstatyme, nes Vyriausybės pasiūlytame įstatyme amžius buvo ribojamas 18 metų. Mes nepritarėme trečiajam pasiūlymui, tai yra perėjimui nurodant datas, kada bus mokama 50 Lt išmoka ir vyresniems kaip 7 metų vaikams. Mūsų argumentai yra tie, kad Konstitucinis Teismas yra priėmęs vieną nutartį, kuri draudžia įstatymuose numatyti prievoles būsimiems biudžetams, būsimoms vyriausybėms ir naujiems seimams. Todėl mes apsiribojame patobulintu variantu, kurį pateikė Vyriausybė.

Dar norėčiau atkreipti dėmesį, kad įstatyme yra kelios naujos nuostatos, tai yra, kaip sakiau, mes palikome galiojančią nuostatą dėl 24 metų studentų daugiavaikėse šeimose. Komitetas pasiūlė patobulinti ir Vyriausybės pateiktą 10 straipsnį. Tai yra vienkartinė išmoka nėščiai moteriai. Iki šiol ji buvo mokama, jeigu moteris neturi pakankamo valstybinio socialinio draudimo stažo, tik besimokančioms aukštosiose mokyklose. Aš norėčiau priminti, kad mūsų Konstitucijos 7 straipsnyje rašoma apie nediskriminavimą pagal socialinį statusą. Tai yra mes neturėtume skirstyti moterų, jeigu jos neturi pakankamo socialinio draudimo stažo, į tas, kurios mokosi, ir kurios dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negali būti studentės. Todėl komitetas ir pasiūlė, kad tokia išmoka turi būti mokama visoms moterims, kurios neturi draudimo stažo. Pereinamasis laikotarpis. Kaip sakiau, 22 straipsnio 2 dalį suredagavome, kad ji būtų šiek tiek aiškesnė, kad mes sieksime ir siūlome to siekti kitoms vyriausybėms ir seimams, kad visiems vaikams iki 18 metų būtų mokama 50 Lt išmoka.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam A.Sysui. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoją G.Šivicką pristatyti komiteto išvadą.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstęs įstatymo projektą, taip pat pritaręs gausių šeimų bendrijos „Vilniaus šeimyna“ pirmininkės A.Kostogrizienės pasiūlymui… Atsiprašau, skaičiau pagrindinio komiteto išvadas.

PIRMININKAS. Kolega, jeigu galima, prašau šiek tiek garsiau.

G.ŠIVICKAS. Pasiūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas. Antra, valstybės išmokų šeimoms, auginančioms vaikus, mokėjimą susieti su šeimos gaunamomis pajamomis siekiant, kad valstybės parama būtų skiriama mažas pajamas gaunančioms šeimoms. Įstatymo projektui pritarta bendru sutarimu. Tačiau išklausėme pagrindinio komiteto argumentus ir pretenzijų neturime.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Šeimos ir vaiko reikalų komisijos pirmininkę kolegę G.Purvaneckienę pristatyti šios komisijos išvadą.

G.PURVANECKIENĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Šeimos ir vaiko reikalų komisija svarstė Lietuvos Respublikos valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir iš esmės jam pritarė. Taip pat pateikė pasiūlymus atsižvelgti į gausių šeimų bendrijos „Vilniaus šeimyna“ pirmininkės A.Kostogrizienės pasiūlymus, ką pagrindinis komitetas ir padarė. Kiti pasiūlymai buvo bendrų formuluočių, kurias aš tiksliai suformulavau savo pataisose: suvienodinti išmokas vaikams iki trejų metų, augantiems šeimose, turinčiose tris ir daugiau vaikų. Pagal esamą padėtį, jeigu šeimos augina daugiau kaip tris vaikus ir vienas vaikas yra iki trejų metų, o kiti vyresni, tas vaikas iki trejų metų gautų 1 MGL. Jeigu iš jo brolių ar seserų kas nors taip pat yra iki trejų metų, tuomet jis gautų 1,1 MGL. Pagrindinis komitetas tvirtina, kad suvienodinimas kainuotų 2 mln. litų, bet mūsų komisijos ir mano nuomonė, kuri išreikšta pataisoje, yra ta, kad neturėtų būti skirtumo ir vienoms šeimoms, kuriose brolis ir sesuo yra vyresni, 1,1 MGL išmoka būtų mažesnė negu toms, kai brolis ar sesuo yra iki trejų metų. Yra ne tokios didelės sumos, kad reikėtų komplikuoti formulę ir vaikus diskriminuoti priklausomai nuo brolių ar seserų amžiaus.

Antras pasiūlymas buvo pritarti, kaip sakiau, A.Kostogrizienės pasiūlymams ir nebloginti dabar besimokančių daugiavaikių šeimų padėties.

Trečiasis pasiūlymas buvo nustatyti konkrečius 50 litų išmokos pradėjimo mokėti terminus. Kaip pirmininkas sakė, Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad to daryti negalima. Aš negaliu atsiimti komiteto pataisos, bet, matyt, pagrindinis komitetas pagrįstai neatsižvelgė į mūsų pasiūlymą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju kolegei G.Purvaneckienei. Girdėjome visų komitetų išvadas. Gerbiamieji kolegos, diskusijoje dalyvauti norinčių nėra, tačiau yra trys pataisos. Kviesčiau pagrindinio komiteto pirmininką A.Sysą. Nagrinėsime šias pataisas. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia turime priimti sprendimą, ar jas svarstysime. Kviečiu pataisų autorę kolegę G.Purvaneckienę pateikti visas tris pataisas iš karto, ir mes priimsime sprendimą, ar jas svarstome.

G.PURVANECKIENĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Norėčiau pasakyti, kad trečiąją pataisą dėl išmokų mokėjimo termino, kadangi motyvai yra tie, kad Konstitucinis Teismas išaiškino, kad taip negalima daryti, atsiimu.

Į antrąjį pasiūlymą yra atsižvelgta. Šiek tiek kita formuluotė, bet dėl to nekils jokių ginčų. Dar kartą noriu pasakyti kolegoms apie tai, ką kalbėjau pateikdama komisijos nuomonę, kad vis dėlto reikėtų suvienodinti išmokas vaikams iki trejų metų, augantiems šeimose, turinčiose tris ir daugiau vaikų, kad išmokos vaikui nepriklausytų nuo jo brolių ar seserų amžiaus. Tai supaprastintų išmokų administravimą ir būtų galima šiek tiek sutaupyti. Taigi siūlau pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „Šeimos, auginančios tris ir daugiau vaikų, kiekvienam vaikui nuo gimimo iki jam sukaks treji metai skirti po 1,1 MGL dydžio išmoką per mėnesį“.

PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, jūs antrąją pataisą taip pat atsiimate?

G.PURVANECKIENĖ. Neatsiimu, į ją atsižvelgta.

PIRMININKAS. Jūs atsiimate, nes jus tenkina atsižvelgimas. Tenkina?

G.PURVANECKIENĖ. Tenkina.

PIRMININKAS. Lieka viena pataisa, dėl kurios galime priimti sprendimą. Ar būtų 10 Seimo narių, kurie remtų šią pataisą? Prašome pakelti rankas. 10 Seimo narių remia. Pradedame ją svarstyti. Pataisos pateikimą girdėjome. Prašom komiteto nuomonę dėl 6 straipsnio 2 dalies pataisos.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, manau, kad siūlymų šiam įstatymui gali būti daugiau. Manau, kad mūsų šeimos, kurios augina mažus vaikus, nusipelno daugiau valstybės lėšų, bet komitetas žiūrėjo į galimybes, kurias suteikia šiandieninis mūsų biudžetas. Svarstant komitete buvo pasirinkta alternatyva: ar mes remiame visas jaunas moteris, kurios neturi draudiminio stažo, ir mokame joms vienkartinę išmoką – 250 litų, kuri pareikalaus papildomai maždaug 1 mln. litų per pusę metų, ar remiame G.Purvaneckienės pasiūlymą, kuris reikalauja beveik 2 mln. litų. Buvo tam tikra alternatyva. Aš žinau, koks buvo Finansų ministerijos pasipriešinimas svarstant šį įstatymą, nes lėšos nenumatytos. Svarstydami biudžeto perskirstymą turėtume problemų.

Dar vienas dalykas. Daugelis kolegų klausia, kodėl iki 7. Pati Giedrė sako, kad kuo didesnis vaikas, tuo daugiau lėšų reikia. Reikėtų visiems iki 18 metų mokėti vienkartinę išmoką po 50 litų, bet tai pareikalautų 400 mln. litų. Mūsų norai gali būti labai dideli, bet aš kviečiu įsiklausyti į nuomonę komiteto, kuris įdėmiai išanalizavo ir priėmė kompromisinį variantą, kuris tenkintų vieną pusę. Ta grupė šeimų pagal naująjį įstatymą gaus šiek tiek didesnes išmokas. Tai geras, naudingas žingsnis, bet nebandykime forsuoti daugiau, nes gali būti problemų dėl šio įstatymo finansavimo. Komitetas nesutinka ne todėl, kad bloga idėja, bet paprasčiausiai neleidžia galimybės šiandien žengti tokio žingsnio. Manau, jeigu surinksime daugiau mokesčių, mes dar ne kartą grįšime prie šio įstatymo ir pradėsime mokėti išmokas iki 9, iki 12, iki 18 metų, taip pat grįšime prie nuostatos dėl daugiavaikių šeimų, auginančių daugiau vaikų, didesnio rėmimo, nei bus remiamos mažesnės šeimos.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų. Kolegė I.Degutienė – nuomonė už šią pataisą.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, po to, kai Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas išsakė savo komiteto nuomonę, nenorėčiau sutikti dėl to (komitete balsavau prieš, palaikydama G.Purvaneckienės siūlymą), kad, šiuo įstatymu darydami gerą darbą – remdami vaikus, turėtume nenuskriausti ir tų šeimų, kurios augina tris ar daugiau vaikų. Joms tikrai yra didelė nuoskauda, kad išmokos vaikui priklauso nuo brolių ir seserų amžiaus. Tai yra tokia smulkmena. Man atrodo, kad viskas priklauso nuo valstybės prioritetų. Jeigu valstybės prioritetas yra šeima ir vaikai, tai, atradę 2 mln. tokiai pataisai įgyvendinti, atliktume dar vieną teigiamą darbą, todėl kviečiu kolegas pritarti G.Purvaneckienės siūlomai įstatymo pataisai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta kolegės G.Purvaneckienės teikiamai pataisai – 6 straipsnio 2 dalies naujai redakcijai, prašom balsuoti už, kas manote, kad nereikia pritarti šiai pataisai, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsuojame dėl pataisos, kurią teikia G.Purvaneckienė mūsų svarstomo įstatymo 6 straipsnio 2 daliai.

Už – 31, prieš nėra, susilaikė 26. Pataisai pritarta.

Daugiau pataisų nėra, gerbiamieji kolegos. Klausčiau dėl balsavimo motyvų po svarstymo ar būtų norinčių kalbėti. Kolega J.Veselka, nuomonė prieš po svarstymo.

J.VESELKA. Mielieji kolegos, geriau suklysti, bet pasitikslinti, nei priimti įstatymą, dėl kurio šeštadienį, priimant žmones Ukmergėje, mane labai nustebino tokie dalykai, eina daug žmonių, kurie bijo, kad po mūsų visų įstatymų deklaravimų jie neteks jokios paramos. Štai pavyzdys, ateina viena moteris, kuri turi tris vaikus. Kadangi jinai turi keturių kambarių butą iš seniau, vienas vaikas iki penkerių ir kiti mokyklinukai, jai įkainojo šitą butą Ukmergėje 28 tūkst. Lt, o realiai Ukmergėje kainuoja daugiausia 14 tūkst. Lt. Kadangi jos turtą taip įkainojo, jai atims visas socialines garantijas už tris vaikus, už šildymą, už karštą vandenį. Ji klausia, ką man daryti, kur man su trim vaikais eiti, nes to buto parduoti už tokią kainą negaliu, apskritai keturių kambarių buto Ukmergėje šiandien niekas neperka. Daug atėjo tokių, kuriems reikia sodus deklaruoti, įvertinti, jų pajamos viršija tą ribą ir jie visi netenka socialinės paramos. Gerbiamieji su tokiais įstatymais, kai socialinės pasaugos ministrė giriasi, kiek padės, tai atima iš visai nieko neturinčių ir kažkam šiek tiek pridės. Todėl, jeigu šis įstatymas susijęs su deklaravimu, jam negalima pritarti. Jūs patys pasakykite, kur tuos butus dėti, kuo iškeisti juos? Kaip gyventi toliau, jeigu žmogus be darbo vaikų turi? Atsiprašau, sako, kad tai nesusiję. Todėl siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Taip, šiaip tai reikėtų bent susipažinti.

Gerbiamieji kolegos, prašau balsuoti, kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo, balsuojate už, turintys kitą nuomonę– prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 74, už – 66, prieš nėra, susilaikė 7. Pritarta po svarstymo.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2780(2*) (priėmimas)

Darbotvarkės 3 klausimas – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2780. Priėmimas. Kviečiu kolegą A.Sysą.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo buvo gauti mūsų kolegos profesoriaus V.Landsbergio pasiūlymai. Pirmam, antram, ketvirtam ir penktam pasiūlymui nebuvo komiteto pritarta. Trečiam pasiūlymui buvo iš dalies pritarta. Ir yra Teisės departamento pasiūlymas, pastaba, kad žodį „Sovietinis“ reikia rašyti iš mažosios raidės. Todėl siūlau pritarti komiteto pateiktam redakcijos variantui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, turime pataisų, kurias teikia… Prašau per šoninį mikrofoną, dėl vedimo tvarkos V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Pone pranešėjau, kadangi tekste yra vartojamas žodis ir dar patikslinta jo rašyba „sovietinė armija“. Aš manau, kad reikėtų rašyti ne TSRS, nes mes jau dokumentuose visur rašome SSRS. Pas jus dar du kartus palikta TSRS.

A.SYSAS. Mes kalbėjome su teisininkais. Visuose mūsų teisės aktuose eina būtent taip, kaip parašyta šiame įstatyme, ir mes turėtume problemų, jeigu mes pradėtume skirtinguose įstatymuose įvairiai rašyti. Aš žinau jūsų nuomonę. Gerbiu ją, kad jūs visados siūlote įvardyti kitu sutrumpinimu buvusios šalies pavadinimą, bet mums Teisės departamentas ir teisininkai rekomendavo nepradėti vartoti kitokios abreviatūros, nes turėsime problemų. Tik dėl to.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes turime pasiūlymus, kuriuos teikia kolega V.Landsbergis, ir prašyčiau nagrinėti Statuto nustatyta tvarka. Kadangi jūs pradėjote diskusiją dėl savo pataisų su pranešėju, tai yra pirmoji jūsų pataisa, mes svarstysime ir antrąją, ir trečiąją, ir ketvirtąją, ir penktąją, kai Seimas pritars, ar jas galima svarstyti. Ar sutinkate, gerbiamasis kolega? O po to galėsite repliką ar dėl vedimo tvarkos kalbėti. Todėl, gerbiamieji kolegos, kolega V.Landsbergis teikia pasiūlymus.

Dėl pirmojo pasiūlymo. Jo pristatymą girdėjote, girdėjote komentarą gerbiamojo pranešėjo. Gal po vieną. Todėl prašyčiau išsakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų dėl pirmosios pataisos 52 straipsnio 1 daliai – vietoj siūlomų žodžių „galiojusios TSRS“ rašyti „okupacijoje Lietuvoje veikusios SSRS“. Gerbiamieji kolegos, ar būtų 29 Seimo nariai, kurie remtų šią pataisą, kad ją pradėtume svarstyti, prašome paspausti mygtuką „už“. Komitetas nepritarė šiai pataisai. Remia 25 Seimo nariai. Nesvarstome.

Prašau, gerbiamasis kolega V.Landsbergi, pristatyti antrąją pataisą. Tai dėl 52 straipsnio 2 dalies 5 punkto. Prašom, kalbėti.

V.LANDSBERGIS. Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Čia iš tikrųjų yra du dalykai pagal esamą tekstą, net ir pagal tą, kurį dabar siūlo komitetas. Tektų apgailestauti, kad tie patys žodžiai vartojami nustatant šauktinių tarnybą okupuojančios valstybės tarnybos armijoje ir nepriklausomos valstybės kariuomenėje. Todėl mano siūlymas buvo skirti. Vadinti priverstine, ar primestine tarnyba sovietinėje armijoje, o jau Lietuvoje yra privalomoji ar būtinoji karo tarnyba, kad būtų skirtumas. Dabar yra suvienodinama tas, turbūt nelabai gerai.

PIRMININKAS. Ar būtų 29 Seimo nariai, kurie remtų šią pataisą. Prašome. Kas remiate, kad ją pradėtume svarstyti, spaudžiate mygtuką „už“. Komitetas taip pat nepritarė šiai pataisai. 24 Seimo nariai remia. Nėra reikiamo 29 skaičiaus, todėl nesvarstome.

Trečioji pataisa. Prašom pristatyti trečiąją pataisą 52 straipsnio 3 dalies 3 punktui.

V.LANDSBERGIS. Trečiajai pataisai komitetas, kaip aš matau, lyg ir pritarė. Tiktai taip pat tas žodynas galėtų būti truputį tikslesnis. (Balsai salėje) Aš čia nebūtinai turiu ginčytis su tuo, ką siūlo komitetas. Man patiktų aiškesnis žodynas.

PIRMININKAS. Kadangi komitetas taip pat išdėstė savo redakciją dėl šio straipsnio, prašau komiteto pirmininką A.Sysą.

A.SYSAS. Mes iš dalies pritarėme kolegos pasiūlymui ir po žodžio „kariuomenė“ rašome „Lietuvos Respublika“, taip pat po žodžių „daliniuose“ įrašome „valstybės sienos apsaugos tarnybos laikas“. Taigi dėl ginčo dėl būtinosios, tai vėlgi mūsų visuose kituose įstatymuose, o jų yra bent keturi, visur vartojama būtent tokia terminologija, todėl pritariam tik iš dalies. Siūlau pritarti komiteto patobulintam variantui.

PIRMININKAS. Klausčiau pataisos autoriaus, ar jūs sutinkate? Ačiū. Sutinkate. Todėl jos nesvarstysime.

Ketvirtoji pataisa man asmeniškai nėra suprantama. Gal jūs galėtumėte dar kartą, gerbiamasis pataisos autoriau, pristatyti, kaip jūs ją suprantate?

V.LANDSBERGIS. Aš galbūt nebekelsiu čia diskusijos, aš galiu ją atsiimti.

PIRMININKAS. Atsiimate ketvirtą, ačiū. Penktoji pataisa dėl įsigaliojimo.

V.LANDSBERGIS. Penktoji pataisa yra ta, kad žmonės laukia tų priskaičiuojamų kelių litų, ir labai lengva visą laiką stumti ir stumti kur nors į ateitį. Nuo kitų metų, paskui gali kas nors dar nustumti. Geriau būtų padaryti vieną kartą nuo liepos 1 d., nuo pusės metų, ir pradėti skaičiuoti šį pensinį stažą su keliais litais padidinta pensija. Yra be reikalo daromų daug didesnių biudžeto išlaidų, o čia taupomi centai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, klausčiau, ar būtų 29 Seimo nariai, kurie remtų kolegos V.Landsbergio siūlomą pataisą paankstinti įsigaliojimą pusę metų? Prašom išreikšti savo nuomonę. 20 Seimo narių remia, todėl jos nesvarstome.

Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? 1 straipsnis priimtas.

2 straipsnis nesant prieštaraujančių taip pat priimtas. Dėl viso įstatymo prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl priėmimo. Nėra. Prašom registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad įstatymas Nr.IXP-2780 būtų priimtas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 84, už balsavo 80, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas.

Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Singapūro Respublikos Vyriausybės sutarties dėl pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-3466* (svarstymas ir priėmimas)

Darbotvarkės 4 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Singapūro Respublikos Vyriausybės sutarties dėl pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos ratifikavimo“ įstatymo projektas Nr.IXP-3466. Svarstymas ir priėmimas. Svarstymo metu kviečiu G.Šivicką pateikti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą dėl šio įstatymo projekto. Prašom.

G.ŠIVICKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, išnagrinėjęs šį įstatymo projektą, bendru sutarimu pritaria, kartu iš dalies pritardamas Teisės departamento pastabai, todėl galima šiandien ir priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Užsienio reikalų komiteto atstovą kolegą J.Karosą pateikti komiteto išvadą.

J.KAROSAS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas gegužės 3 dieną svarstė Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Singapūro Respublikos Vyriausybės sutarties dėl pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos ratifikavimo įstatymo projektą ir jį parėmė (šeši balsavo už) su tokia pastaba: „Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, siūlyti pagrindiniam komitetui atsižvelgti į Teisės departamento išvadą ir 1 straipsnyje paminėti teikiamos ratifikuoti sutarties protokolą“. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, diskusijoje dalyvauti nėra norinčių. Klausčiau, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui? Pritarta. Seimo Pirmininkas Č.Juršėnas siūlo ypatingą skubą. Ar galėtume tam pritarti bendru sutarimu? Pritarta ypatingai skubai bendru sutarimu. Pradedame priėmimo procedūrą. Įstatymas iš vieno straipsnio, todėl kviesčiau kalbėti dėl sutarties ratifikavimo dėl šio įstatymo priėmimo dėl balsavimo motyvų keturis už, keturis prieš. Nėra. Prašau registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad įstatymas būtų priimtas, balsuojate už. Vyksta balsavimas dėl sutarties ratifikavimo.

Užsiregistravo 89. Už balsavo 85, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3497. Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3498 (pateikimas)

5a ir 5 b klausimai, t.y. įstatymai, kurių Nr.IXP-3497 ir Nr.IXP-3498. Juo abu pateikti kviečiu Ekonomikos komiteto pirmininką kolegą V.Karbauskį.

V.KARBAUSKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiu įstatymų projektus, t.y. Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio ir Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymus. Noriu truputį priminti, kaip Alkoholio kontrolės įstatymas buvo svarstomas komitete ir Seime prieš priimant tą redakciją, kuri šiandien galioja. Kaip pamenate, dar praėjusių metų liepos mėnesį buvo pateiktas Alkoholio kontrolės įstatymo projektas, kuriam buvo labai daug pasiūlymų ir pataisų. Ypač daug diskusijų sukėlė būtent šis straipsnis, apie kurį dabar kalbama, t.y. įmonėms už pažeidimus, kai alkoholis ir tabakas parduodamas nepilnamečiams, atimama licencija. Buvo įvairių nuomonių, buvo ir kraštutinių, t.y. nuo licencijos atėmimo pirmą kartą padarius pažeidimą, iki ne atėmimo, bet atitinkamai didinant baudas, kurios siektų keliasdešimt tūkstančių litų. Komitete buvo rastas kompromisas, t.y. įmonėms pažeidus antrą kartą, atimama licencija ir baudos dydis siekia nuo 1000 iki 3000 litų. Aš manau, tuo metu iš tikrųjų komitetas ir Seimas priėmė sprendimą…

PIRMININKAS. Kolegos, prašau dėmesio, būkite mieli!

V.KARBAUSKIS. …Aš manau, kad komitetas ir Seimas tuo metu priėmė tą sprendimą, kurį reikėjo priimti, t.y. surado kompromisą. Tačiau dabar galiojančiame įstatyme (tai mano ir mano kolegos A.Sadecko nuomonė, todėl mes ir teikiame šias pataisas), mūsų nuomone, trūksta teisinio reglamentavimo. Teikiamo įstatymo projektas tobulina atsakomybę už Alkoholio ir Tabako kontrolės įstatymų pažeidimus, teisinis reglamentavimas, mūsų nuomone, tampa aiškesnis negu dabar veikiančio įstatymo. Juk mes visi turbūt siekiame, kad įstatymas būtų vykdomas, įstatymo priežiūra ir kontrolė taip pat būtų vykdoma, ir mūsų, Seimo, tikslas yra ne licencijų atiminėjimas, o įstatymo vykdymas. Todėl tiek aš, tiek mano kolega pasisakome už tai, kad būtų aiškesnis teisinis reguliavimas, tai yra aiškiau suprantama, už ką atimama licencija – pakartotinai pažeidus įstatymo draudimus. Manyčiau, Seime taip pat bus supratimas ir jūs pritarsite mūsų teikiamiems įstatymų projektams. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų norėtų klausti net 8 Seimo nariai. Prašau. Kolega A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs pasakėte, kad įstatymas turi būti vykdomas, o ne atiminėjamos licencijos. Daug kas turi būti vykdoma, bet, kaip žinote, įkalinimo įstaigose yra apie 10 tūkst. tų, kurie atsisako vykdyti įstatymą, už tai baudžiami. Tai čia jūsų teiginys truputį prasilenkia su logika. Aš noriu jūsų paklausti – įstatymo pataisa galioja 11 dienų. Ar jūs turite informacijos, kam šiuo metu pagal naują įstatymo pataisą dėl licencijos atėmimo, kokiai prekybos įmonei gresia licencijos atėmimas? Kodėl jūs dabar taip suskubote taisyti įstatymą, kai iš esmės mes nežinome, kaip jis veiks? Ar iš tiesų ta pataisa tokia drastiška, kad prekybos centrai liks be alkoholio ar tabako skyrių?

V.KARBAUSKIS. Ačiū už klausimą. Iš tiesų apie sėdinčius kalėjimuose nekalbėsime, ten jie sėdi už daug rimtesnius pažeidimus. Tačiau licencijos atėmimas taip pat yra rimta ekonominė sankcija įmonei (kalbame apie prekybos vietą), bet gali būti taip, kad ta prekybos vieta yra ir įmonės buvimo vieta. Norėčiau pasakyti ir tai, kad pasiūlymai šiam straipsniui buvo svarstomi 8 mėn. (juk aš paminėjau) ir buvo rastas lyg ir kompromisas, ta išeitis, kuri dabar fiksuota įstatyme. Manau, taip yra ir praktiškai, kad svarstymas tęsiasi iki šios dienos. Kompromisas nereiškia, kad vienai ar kitai pusei tai pats tinkamiausias sprendimas, bet jis buvo rastas. Manau, tik diskusijos tąsa leido man ir kolegai pateikti šias pataisas.

PIRMININKAS. Kolega J.Veselka. Prašom. (Balsai salėje)

J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, jūs viena parašėte aiškinamajame rašte, kita pasakėte tribūnoje. Pasakėte, kad licencijos atėmimas yra ekonominė sankcija ir to reikia vengti. Žiūrėkite, paaiškinkite, jūs siūlote palikti teisę atimti licencijas su sąlyga – pakartotinai dėl nepakankamos priežiūros ir kontrolės įmonėje, jeigu tai vyksta nepakankamai. Kadangi buvo jūsų juristas, kuris rengė, jūs man aiškiai pasakykite, kaip teisiškai bus galima įrodyti, kad pakartotinai dėl nepakankamos priežiūros ir kontrolės? Juk bus realiai padaryta taip: įmonių savininkai visus prekybininkus privers pasirašyti, kad jie susipažino su įstatymu. Bus surinkti visi parašai, kad tas, kuris prekiauja, žino. Toliau bus taip, kad eidamas jis visada burbtels, žiūrėkite, nepardavinėkite jaunesniems kaip 18 metų. Jūs man išaiškinkite, kaip realiai bus vykdoma dėl nepakankamos kontrolės, nes aš matau čia būtent gudrų norą išvengti, kad licencija niekada nebūtų atimta.

V.KARBAUSKIS. Manau, visada galima pastebėti, kada yra pakankama priežiūra ir kontrolė. Jeigu jūs manote, kad tų dviejų žodžių neužtenka, pritarkite po pateikimo. Grįžę į komitetą, mes jūsų siūlymą pridėsime prie savo siūlymo ir turėsime labai aiškų visiems teisinį reglamentavimą.

PIRMININKAS. Kolega A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis Ekonomikos komiteto pirmininke, jūsų pirmtakas labai ilgai vadovavo šiam komitetui, dabar važinėja po Lietuvą ir labai keikia, kaip blogai jis vadovavo ir visi mes Seimui, kad Lietuva blogai gyvena. Man ši pataisa yra irgi labai įdomus simptomas, tą analogiją jūs paneikite arba jai pritarkite. Susidarė toks įspūdis, kad buvo sudarytos tokios sąlygos, kad gegužės 1 d., kai visi šventėme įstojimą į Europos Sąjungą, labiausiai keiktų Seimą. Keikė ne prekybininkus, o keikė Seimą. Manęs paties tris kartus prašė parodyti dokumentą prakybos tinklai, nors mane asmeniškai labai gerai pažįsta. Mano supratimu, tai buvo padaryta gal ne diversija, bet aš dabar galvoju, kas gali paneigti, kad gal specialiai kažkas parengia tokius keistus įstatymus, kad paskui, juos pataisius, kažkas galėtų atsidėkoti, nes nematau kitokios alternatyvos. Per jūsų komitetą ėjo šis dalykas. Tai jūs pasakykite, ar jūs ką nors išsiaiškinote, kad kas specialiai padarė, ar aiškinsitės, o galbūt siūlysite ką nors už tai nubausti, nes tokie nekalti pataisymai dar nieko nereiškia? Kažkas įvykdė diversiją arba kažkas iš to turėjo naudos, ar ne taip? Gal aš klystu?

V.KARBAUSKIS. Nežinau, jeigu jūs kalbate, jūs matyt… Aš negaliu atsakyti už Seimą. Seimas priėmė šitą sprendimą, o aš paaiškinau, kaip komitete buvo svarstoma visus 8 mėn. ir kaip buvo surastas kompromisas. Gi atsakiau, tuo metu, kai tas sprendimas buvo priimtas, manau, jis buvo teisingas, bet trūksta teisinio reglamentavimo, tik tiek, ir viskas, nei mažiau, nei daugiau. O savo nuomonę, tai, ką jūs išsakėte, pasilikite sau.

PIRMININKAS. Klausia A.N.Stasiškis. Prašom.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Man šiek tiek keistokai atrodo, kai po tokios pigios, primityvios šantažo demonstracijos staiga politikai pradeda žaisti ir šokti pagal prekeivių muziką. Aš sutinku, kad ta priimta taisyklė galėjo būti kitokia, galbūt ji neveiksminga, gal reikėjo kitokios, bet iš esmės tuo atidaroma visiškai. Mano klausimas: kas jums, kaip pataisos autoriui, svarbiau, ar kad iš tokio kaip aš nereikalautų paso?.. Aš rodžiau kelis kartus ir man nei ranka nenukrito, nei nieko. Aš sutinku visą gyvenimą rodyti pasą, jeigu tai apsaugos nepilnametį nuo alkoholio pirkimo. Kas jums svarbiau, ar kad nepilnametis nenusipirktų, ar kad tokių inteligentų, kaip jūs ar aš, neįžeistų tas, kad pardavėja paprašys paso? Ar reikia ieškoti kažkokių būdų, nes šis jūsų siūlymas iš esmės atriša rankas, tai yra jūs pasiduodate prekybos vadų šantažui, įtakai ar šiaip?.. Ar svarbu, kad nepilnametis negalėtų nusipirkti? Aišku, jis galės gauti kitur, bet kad negalėtų viešai nusipirkti be niekur nieko parduotuvėje.

V.KARBAUSKIS. Ačiū už klausimą. Aš atsakysiu taip, kaip piliečiui man yra labai svarbu, kad būtų negirdomi nepilnamečiai ir kad nepilnamečiams būtų nepardavinėjamas alkoholis ir tabakas. Kaip Ekonomikos komiteto pirmininkui man yra labai svarbu, kad iš verslininkų neišsiaiškinus nebūtų atiminėjamas licencijos. Manau, visiems mums svarbu, kad įstatymai, kurie priimti, būtų vykdomi ir įmonėse, ypač prekybos įmonėse, apie kurias mes dabar kalbame, būtų pakankama jų priežiūra ir kontrolė. Juk mūsų tikslas yra tas, kad įstatymas būtų vykdomas, kad būtų prižiūrima, kaip jis vykdomas, o ne licencija atimama. Nors ta priemonė, kaip sakau, ji išlieka ir dabar, manau, labai griežta priemonė. Jeigu nebūtų priežiūros ir kontrolės, ja būtų tiesiog naudojamasi.

PIRMININKAS. Klausia A.Poplavski. Prašom.

A.POPLAVSKI. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, išties susidaro toks įspūdis, kad ką tik išleistas, iškeptas įstatymas vėl taisomas. Man neaišku, ar jis nebuvo pakankamai išdiskutuotas, ar čia yra dvigubo žaidimo požymių, nes aš nemanau, kad šio įstatymo nebūtų galima įgyvendinti ir normaliai vykdyti? Man kyla klausimas, kad yra dvigubas žaidimas, tik aš nežinau, kas ką (žodis „reketuoja“ gal netinka) spaudžia, ar Seimas – prekybininkus, ar prekybininkai – Seimą? Aš norėčiau sužinoti jūsų nuomonę šiuo klausimu, nes vieni kitus kaltina, o, man atrodo, įstatymas geras ir išties tik perdėtai interpretuojamas, ir Seimas yra spaudžiamas prekybininkų.

V.KARBAUSKIS. Ačiū už klausimą. Dėl jūsų nuomonės, kas čia ką spaudžia. Atsakiau į tą klausimą pasakydamas, kad aš ėmiausi šių pataisų kaip tąsos diskusijos, kuri vyksta jau nuo praeitų metų liepos mėnesio. Tik dėl to. Teikdamas šias pataisas, jeigu jūs gerai į jas pažiūrėsite, iš tikrųjų nesiūliau anuliuoti galutinių rezultatų, tai yra ir baudos, ir licencijos atėmimas išlieka. Jie išlieka, tik aiškiau pasakoma, kad licencija atimama, jeigu nėra priežiūros ir kontrolės prekybos įmonėje.

PIRMININKAS. Klausia kolega E.Klumbys. Kolega Klumby, padėkite laikraštį ir klauskite.

E.KLUMBYS. Atsiprašau. Norėjau jūsų paklausti, gerbiamasis pranešėjau. Ar jums neatrodo, kad visi tie siūlymai yra nuolaidos ir tiesiog pasidavimas prekybininkų ultimatumui tyčiojantis iš tautos?

V.KARBAUSKIS. Aš taip nemanau.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Atsakėte į klausimus. Gerbiamieji kolegos, balsuosime dėl abiejų įstatymų projektų: dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto ir dėl Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Prašom išsakyti nuomones dėl balsavimo motyvų, ar pritarti šiems įstatymų projektams po pateikimo. Kolega A.Matulevičius – nuomonė už.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, kad reikia taisyti šį įstatymą, man seniai buvo aišku, nes negalima taip neatsakingai elgtis su šia sistema, lyg vaidinti, jog mes nenorime, kad nepilnamečiai vartotų alkoholį, o iš tikrųjų jie gali, kur nori, nusipirkti pilstuko arba gali nupirkti suaugęs. Tai problemos nesprendžia. Vienas dalykas.

Antras dalykas, tai labai sukompromitavo Lietuvos valdžią ir ypač pastaruoju metu besigiriantį Seimą, kad jis yra pagrindinė valdžia. Deja, pasirodo, Seimas nėra pagrindinė valdžia. Man labiausiai nepatinka ir aš apie tai pasakiau, kad žmonės piktinasi mumis, nes mes negalvojame priimdami įstatymus, kurie galiausiai kenks žmonėms. Pagalvokite paprastą dalyką. Ar labai mes nubausime savininkus, kurie valdo įvairius prekybos tinklus? Mes jų nenubausime, nes viską atlieka paprasta pardavėja, kuri gauna nedidelį atlyginimą. Galų gale mes vėl į nepatogią padėtį pastatome senus žmones, kurie ateina ir jaučiasi lyg darytų nusikaltimą. Todėl, mano supratimu, tos pataisos būtinos, ir ne vien pataisos, bet reikia, kad komitetas ir Seimas išsiaiškintų, kodėl ministerija teikia netobulus įstatymų projektus, komitetas leidžia, mes čia balsuojame, o po to turime raudonuoti prieš žmones. Mano supratimu, reikia padaryti šią pataisą ir normaliai sutvarkyti šiuos reiklaus, kad verslas būtų kaip civilizuotame pasaulyje. Aš ką tik buvau užsienyje ir niekas nereikalauja jokio dokumento. Anekdotas. Toje pačioje Europos Sąjungos valstybėje Ispanijoje, o Lietuvoje kažkodėl reikia. Man atrodo, tai nenormalu. Padarykime normalų žingsnį ir išsiaiškinkime, kas žaidžia tuos žaidimus. Ačiū.

PIRMININKAS. Tai jūs už?

A.MATULEVIČIUS. Aš už.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolegė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kas parašyta įstatyme. Atrodo, kad mielas prieš mane kalbėjęs kolega jo pats nėra skaitęs ir įsivaizduoja, kad įstatyme buvo nustatyta iš visų reikalauti dokumentų. To tikrai nėra, puikiai žinote, kad tai buvo prekybininkų akcija siekiant pakeisti įstatymo projektą. Man atrodo, kad mažų mažiausiai būtų negarbinga tokiu metu staiga keisti įstatymus vien dėl to, kad mus pagąsdino šitokia akcija.

O dėl paties konkrečiai projekto, tai jis šiame etape yra taip parengtas, kad iš esmės licencijos atimti neįmanoma, nes niekas negali nustatyti, kokia kontrolė yra pakankama, o kokia nepakankama. Tai yra taip subjektyvu, kad dar blogiau negu aiškios nuostatos, kuriomis būtų galima pasakyti, kad yra taip ar kitaip. Todėl siūlau kolegoms nepritarti nei vienam, nei kitam projektui.

PIRMININKAS. Kadangi projektai yra du, tai dar po vieną – už ir po vieną – prieš. D.Velička – nuomonė už.

D.VELIČKA. Gerbiamieji, jeigu skaitysime įstatymą atidžiau, tai galima panagrinėti pačias formuluotes, tačiau įstatymas gina ir verslą. Reikalaujama, kad kiekvienas darbdavys būtų supažindintas su įstatymu ir supažindintų su grėsmėmis ir pardavėją. Įstatymas reikalauja atsakomybės iš visų, ir iš savininkų, ir iš parduodančio alkoholį. Siūlyčiau pritarti šiam įstatymui po svarstymo ir paieškoti tikslesnės formuluotės, tačiau kartu riboti pardavimą, bet ir išsaugoti verslą. Šis įstatymas kaip tik šito ir siekia. Aš siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Primenu kolegai, kad pateikimo stadija. Prašom. Kolega P.Gražulis – nuomonė prieš.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau nepasiduoti prekybininkų spaudimui. Mes turime pasakyti, kad ši akcija buvo paskelbta tik stambių prekybos tinklų, jokių problemų nekėlė smulkių parduotuvių savininkai. Įstatymas nėra blogas. Kitas dalykas. Ši prekybininkų akcija buvo labai naudinga smulkiam verslui ir labai gaila, kad jie šią akciją nutraukė. Jeigu jie nutraukė šią akciją, vadinasi, jie susitaikė su įstatymo dvasia. Manau, kad mes taip pat turime susitaikyti ir to klausimo daugiau nesvarstyti. Siūlau nepalaikyti įstatymo pataisų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, išklausėme nuomones dėl balsavimo motyvų. Prašom registruotis ir balsuosime dėl abiejų įstatymų projektų, kuriuos teikia kolega V.Karbauskis. Kurie pritaria po pateikimo, balsuoja už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaiko.

Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Už – 26, prieš – 36, susilaikė 20. Nepritarta po pateikimo.

Gerbiamieji kolegos, turime priimti kitą sprendimą, kurį numato Statutas – grąžinti iniciatoriams tobulinti. Ar galime tai padaryti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Kolegos nesutinka. Galime priimti kitą sprendimą – atmesti. Kviečiu registruotis ir balsuosime alternatyviai. Mygtukas „už“ bus, kad įstatymus grąžintume iniciatoriams tobulinti, mygtukas „prieš“, kad įstatymų projektus atmestume. Susilaikę neskaičiuojami. Už – tobulinti, prieš – atmesti. (Balsai salėje)

Už – 32, prieš – 49. Yra daugiau negu 36. Įstatymai atmesti.

Alkoholio kontrolės įstatymo 18 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3497A. Tabako kontrolės įstatymo 14 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3498A (pateikimo tęsinys)

5c ir 5d klausimai. Pateikimo stadijoje buvo padaryta pertrauka po atsakymų į klausimus. Gerbiamieji kolegos, dėl šių abiejų įstatymų kviesčiau kalbėti dėl balsavimo motyvų du – už, du – prieš.

Kolega K.Glaveckas – nuomonė už. Prašom.

K.GLAVECKAS. Gerbiamieji kolegos, mes išklausėme daug argumentų, kurie veda į tai, kad Seimas neturi nusileisti prekybos tinklų šantažui ir t.t. Manau, kad apskritai normalioje politikoje ir versle apie tokius dalykus nekalbama. Tokie įstatymai, kurie susiję su vartotojais ir su gana daug interesų, normaliai turi pereiti ilgą viešųjų svarstymų stadiją. Matyt, priimamas Alkoholio kontrolės įstatymas tada nebuvo plačiai ir išsamiai išdiskutuotas, todėl liko kai kurių nesuderintų dalykų, dėl kurių susidarė tokia labai neparanki tiek vartotojui, tiek nepatogi Seimui situacija. Ieškojimas kompromiso yra politikavimo būdas ir veiklos organizavimo būdas. Mes manome, kad reikia ieškoti kompromisų, ieškoti sprendimų, kaip koreguoti įstatymą, kad būtų galima rasti abipusiai naudingus sprendimus turint vieną pagrindinį tikslą – kaip galima labiau sumažinti galimybę nepilnamečiams pirkti ir vartoti alkoholio ir tabako gaminius. Atmesdami prieš tai teiktą įstatymą ir tą, kurį mes teikiame, mes nepakeisime tos situacijos, nes 35% rinkos yra smulkios ir vidutinio dydžio parduotuvės, per kurias, ypač per kioskus, iš esmės gali būti parduodama ir mažai kontroliuojama. Galų gale jų licencijų praradimo ir atgavimo situacija yra kur kas paprastesnė ir lengvesnė. Atsižvelgdami į tuos motyvus, manau, mes turėtume pritarti tam sprendimui komitete ieškoti kompromiso, kaip koreguoti įstatymo pataisas turint omenyje pagrindinius tikslus ir galimybes bei politinių kompromisų meną. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš, kolega E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Aš manau, kad šiuos įstatymų projektus reikia atmesti kaip ir tuos, kuriuos mes atmetėm prieš tai, nes tai yra ne kompromisų ieškojimas, o akivaizdi nuolaida stambiajam verslui, kuris yra suinteresuotas kuo daugiau ir kuo plačiau pardavinėti ir alkoholinius gėrimus, ir tabaką mūsų valstybės gyventojams. Kviečiu balsuoti prieš ir atmesti šiuos įstatymų projektus.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega S.Kružinauskas, nuomonė už. Prašau.

S.KRUŽINAUSKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, tauta gėrė ir rūkė ir tai darys, matyt, ir ateityje. Tačiau aš sutinku, kad mes turime reguliuoti, ir tai yra daroma, reguliuojama šita tvarka. Tačiau nenorėčiau sutikti su tokia nuostata, kad negali būti įstatyme taip nustatyta, kad reikėtų atimti licenciją. Iš tiesų licenciją galima būtų atimti įmonei, bet tik tuo atveju, jeigu įmonė verčiasi nusikalstama veikla, o šiuo atveju dėl darbuotojų kaltės, dėl darbuotojų veiksmų atimti licenciją iš tiesų yra, sakyčiau, visiškai net ir neteisėta. Nusižengus darbuotojui reikėtų spręsti darbuotojo klausimus, jo baudžiamumą. Ir baudų dydžiu taip pat mes negalėtume čia gąsdinti, kad darbuotojas nepadarytų klaidos. Tiesiog du darbuotojai negali kontroliuoti to veiksmo. Manau, kad įmonės neturi būti baudžiamos už darbuotojų veiksmus. Dabar teikiamas šitas įstatymas, šitie du projektai iš tiesų galėtų sušvelninti poziciją ir visuomenėje, ir labai gerai, kad mes grįžtame prie šio klausimo. Jeigu mes pritartume po pateikimo, manau, surastume būdą, kaip galėtume sutaikyti ir prekybininkus, ir klientus, ir galėtume nusiraminti. Ačiū.

PIRMININKAS. Nuomonė prieš, kolega D.Velička. Prašau.

D.VELIČKA. Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų keistokai atrodo. Mes čia su kolega sėdime ir tarsi vienas kitam prieštaraujame, nors tikslas yra vienas. Aš tikrai pritarčiau po pateikimo ir siūlau pasvarstyti, tačiau man nepatinka viena frazė, iš kurios yra išbraukiami žodžiai „turi teisę“. Tokiu būdu pardavėjas netenka teisės tikrinti. Tai esminė pataisa. Juk šita pataisa „pardavėjai turi teisę“ galiojo visus metus, ir mes vertėm pardavėjus naudotis šita teise. Jie piktybiškai nesinaudojo ta teise, tiesiog mes negalėjome priversti reikalauti dokumentų. O dabar mes žodžius „turi teisę“ išbraukiam. Tai dabar pardavėjai pasakys: aš neturiu jokios teisės, o kad man kyla abejonių, kad jis toks ar toks, tai ką padarysi. Aš tokios teisės reikalauti neturiu. Manyčiau, kad reikėtų palikti žodžius „turi teisę“, o tiems pakeitimams, kurie yra išdėstyti 2 straipsnyje, siūlyčiau pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Girdėjome nuomones dėl balsavimo motyvų. Prašau, kolegos, registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo įstatymo projektams, kurių Nr.IXP-3497 ir Nr.IXP-3498, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote. Vyksta balsavimas.

Užsiregistravo 78. Už – 25, prieš – 39, susilaikė 14. Nepritarta po pateikimo.

Kolega K.Glaveckas. Replika po balsavimo. Prašau.

K.GLAVECKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų susidarė įdomi situacija. Praeitą savaitę gerbiamasis Seimo Pirmininkas Č.Juršėnas buvo susitikęs su prekybos tinklų vadovais ir viešai per televiziją pažadėjo, kad bus rastas kompromisas. Bet iš dabartinio viso svarstymo atrodo, kad to kompromiso net neieškoma. Tai dabar nevisiškai aišku, kas buvo teisus, ar Č.Juršėnas, ar kiti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš dabar paprašyčiau jūsų pabaigti procedūrą, nes mes turime priimti kitus sprendimus. Ar sutinkate? (Balsai salėje) Ir po to replikos, prašau, galėsite kalbėti.

Gerbiamieji kolegos, tęskime procedūrą. Mes turime priimti sprendimą. Siūlau alternatyvų balsavimą. Mygtukas „už“ būtų grąžinti iniciatoriams tobulinti, mygtukas „prieš“ – atmesti. Prašau registruotis ir balsuojame. Už – tobulinti, prieš – atmesti, susilaikę neskaičiuojami.

Užsiregistravo 78. Už – 23, prieš – 53. Įstatymų projektai atmesti. Replika po balsavimo. Prašau, G.Šileikis.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamieji Seimo nariai, po šio projekto atmetimo, manau, bus reikalaujama rodyti pasą dabar tiktai socialdemokratų. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega A.Matulevičius. Replika po balsavimo.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, mes galime iš to daryti kokį norime humorą, bet aš norėčiau, kad įsiklausytume į sveiko proto balsą. Mes atėjome ne žaidimų čia žaisti, o priiminėti normalius įstatymus. Įstatymai turi būti palankūs verslui, taip pat suderinti įvairių socialinių Lietuvos žmonių grupių interesus. Šiandien mes tarsi pasitraukiam į šalį, kad verslo reikalai mums nesvarbūs. Ką reiškia atimti licenciją? Konkurentas gali nusiųsti pardavėją, jai gerai už tai sumokėjęs, kad ji specialiai padarytų pažeidimą. Aš noriu pasakyti, tai, kad šiandien mes čia šaltai atmetėme visus pateiktus sprendimo būdus, nedaro garbės Seimui. Paklausykite, padarykite už Seimo pinigus viešą nuomonių apklausą ir žinosite, ką apie mus galvoja, jeigu netikite mumis, kurie kalbame nuo Lietuvos žmonių. Šitą problemą reikia spręsti ne taip, kaip mes sprendžiame šiandien, ne partietiškai, o žmogiškai.

PIRMININKAS. Replika po balsavimo, kolega J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų gal aš nevisiškai supratau antrą įstatymą, bet yra taip parašyta: „Esant šio straipsnio 9 dalyje nurodytoms atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms“. Tai aš įsivaizduoju, jeigu parduos degtinę ir dar kankins, tai tik tada atims licenciją. Tai iš tikrųjų buvo bandymas pasiūlyti sadistišką įstatymą su kankinimo elementais. Žinote, sunkinančios aplinkybės, jeigu nužudai ar ką, kankini, nuogą laikai ir taip toliau. Todėl gal iš tikrųjų buvo gera mintis, tik mes nesupratome. Apskritai, gerbiamieji, aš pats atlikau eksperimentą, kai prekybininkai pradėjo taip daryti. Nuėjau į „Minimą“ ir man nepardavė, prašė dokumentų, nedaviau. Tada atėjo viršininkė, turbūt pažino ir davė. Aš pirkau 0,7, paskui galvojau, kur aš jį dėsiu, velnias, maniau, kad neparduos. Nueinu į „Iki“, čia nepardavė. Nueinu į Žvėryną, į parduotuvę, kuri nepriklauso tinklams, – jokios bėdos. Klausiau: kodėl man pardavėte, gal man dar nėra 18 metų. Sako, būk ramus, mes matome viską, ne kvaili. Iš tikrųjų buvo tinklų susitarimas. Jeigu ir galima tą problemą kaip nors spręsti, kad būtų galimybė kreiptis į teismą, bet taip, kaip pasiūlė, sunkinančios aplinkybės, – negalima kankinti tų, kurie geria.

PIRMININKAS. Seimo Pirmininkas Č.Juršėnas. Prašau.

Č.JURŠĖNAS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, o ypač mielas profesoriau Kęstuti Glaveckai! Nors manęs čia nebuvo, bet mano ausis visada įjungta. Todėl dabar noriu pasakyti, kaip iš tikrųjų buvo. Susitikime nebuvo pažadėta, kad bus priimti būtent šitie įstatymų projektai. Susitikime buvo pažadėta, kad abiejų aukštųjų susitariančių pusių teisininkai susitiks, aptars ir ieškos sprendimo. Tai tokia yra teisybė. O liudininkų buvo gana daug šalia manęs ir iš vienos, ir iš kitos pusės. Aš labai atsiprašau, bet aš turėjau šį dalyką pataisyti, kad visi girdėtų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Baigėme svarstyti šį klausimą, gerbiamieji kolegos.

Seimo nutarimo „Dėl 2001-2002 metų valstybei nuosavybės teise priklausančio turto ataskaitos“ projektas Nr.IXP-2790(2*) (svarstymas)

Darbotvarkės 6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2001–2002 metų valstybei nuosavybės teise priklausančio turto ataskaitos“ projektas Nr.IXP-2790. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto ataskaitą pateiks J.Jurkus. Svarstymo stadija.

J.JURKUS. Ačiū, pirmininke. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas keletą kartų svarstė Seimo nutarimo „Dėl 2001–2002 metų valstybei nuosavybės teise priklausančio turto ataskaitos“ projektą Nr.IXP-2790. Komitetas atsižvelgė į teikiamas pastabas ir siūlo pritarti komiteto patvirtintam nutarimo projektui ir komiteto išvadai. Balsavimo rezultatas – bendru sutarimu už.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A.Sadecką.

A.SADECKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė projektą, pastabų neturi. Už.

PIRMININKAS. Ačiū. Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas A.Macaitis. Prašom.

A.MACAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas bendru sutarimu pritarė Seimo nutarimui „Dėl 2001–2002 metų valstybei nuosavybės teise priklausančio turto ataskaitos“. Džiaugiamės kad mūsų komiteto pasiūlymai šiuo klausimu taip pat buvo įvertinti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas G.Šivickas.

G.ŠIVICKAS. Biudžeto ir finansų komitetas turėjo gana daug pasiūlymų pagrindiniam komitetui. Pirmas. Pritarti Seimo nutarimo projektui.

Antras. Pasiūlyti Vyriausybei rengiant 2003 metų ataskaitą apie valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą atsižvelgti į Valstybės kontrolės išvadoje „Dėl 2001–2002 metų ataskaitos apie valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą“ pateiktas pastabas ir rekomendacijas.

Antra. Atkreipti dėmesį į tai, kad 2001–2002 metų ataskaitos apie valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą finansinių įsipareigojimų lentelėje yra pateikti ne valstybės įsipareigojimai, kaip rašoma aiškinamajame rašte, bet viso valstybinio sektoriaus įsipareigojimai.

Trečia. Spręsti klausimą dėl viešojo naudojimo „Lietuvos geležinkelių“ vertės apskaitos sutvarkymo ir jų vertę įtraukti į valstybei nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio materialaus turto vertę.

Ketvirta. Inicijuoti pakeisti ataskaitos apie valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą pateikimo Seimui terminą.

Penkta. Išnagrinėti galimybę ataskaitą apie valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą inkorporuoti į valstybinio sektoriaus konsoliduotą finansinę atskaitomybę.

Šešta. Paspartinti biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos standartų parengimą. Bendru sutarimu.

Tiesa, nepritarta J.Veselkos pasiūlymui.

PIRMININKAS. Dabar jį ir pakviesime. Kolega J.Veselka, Ekonomikos komiteto atstovas.

J.VESELKA. Ekonomikos komitetas priėmė tokį sprendimą: „1. Pritarti Vyriausybės pateiktam Seimo nutarimo projektui. 2. Pasiūlyti pagrindiniam komitetui rekomenduoti Vyriausybei: atsižvelgti į valstybės kontrolės išvadoje „Dėl 2001–2002 metų ataskaitos apie valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą“ pateiktas rekomendacijas (ten jų nemažai) dėl ataskaitoje pateikiamų duomenų, duomenų surinkimo ataskaitai sudaryti, ataskaitos pateikimo Seimui termino atidėjimo ir galimybės ateityje inkorporuoti šią ataskaitą į valstybės sektoriaus konsoliduotą finansinę atsakomybę (kad nebūtų ten išmėtyta, o į vieną atsakomybę)“.

Toliau buvo mano pasiūlymas nepritarti AB „Rytų skirstomieji tinklai“ privatizavimui. Jūs atmetėte, bet de facto taip yra, todėl jūs Dievo sprendimo negalite atmesti. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu Kaimo reikalų komiteto atstovą E.Karečką. Prašom.

E.KAREČKA. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, Kaimo reikalų komitetas, paskirtas papildomu komitetu, apsvarstė Seimo nutarimą „Dėl 2001–2002 metų ataskaitos apie valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą“ ir bendru sutarimu pritarė iniciatorių pateiktam nutarimo projektui, kartu atkreipdamas Vyriausybės dėmesį į tai: pirma, prastėja valstybės nuosavybei priklausančios žemės kokybė; antra, būtinas glaudesnis Valstybės kontrolės ir Žemės ūkio ministerijos bei kitų jai pavaldžių institucijų bendradarbiavimas, siekiant išgyvendinti dažnai pasikartojančius Valstybės kontrolės išvadose minimus trūkumus. Pagrindinis Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė mūsų komiteto siūlymams ir iš dalies patobulino nutarimo projekto 2 straipsnio 8 punktą. Vyriausybei siūloma atkreipti dėmesį į tai, kad skiriamas nepakankamas dėmesys valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės kokybei. Siūlau balsuoti už šį projektą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Informacinės visuomenės plėtros komiteto atstovas ar būtų? Nėra. Komiteto išvada – iš esmės pritarti Seimo nutarimo projektui. Bendru sutarimu.

Sveikatos reikalų komiteto atstovas kolega A.Poplavski. Prašom.

A.POPLAVSKI. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas svarstant šį klausimą buvo paskirtas papildomu. Komiteto sprendimas – pritarti projektui iš esmės, antra, atsižvelgiant į Valstybės kontrolės išvadą dėl šios ataskaitos, siūlyti Vyriausybei išnagrinėti Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių ir kitų sveikatos priežiūros įstaigų turto, kurį jos valdo panaudos teise, apskaitos problemą ir apsvarstyti galimybes perduoti šį turtą sveikatos priežiūros įstaigoms valdyti patikėjimo teise. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas V.Simulik.

V.SIMULIK. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas buvo papildomas šiuo klausimu. Komiteto sprendimas: pirma, pritarti Seimo nutarimo projektui Nr.IXP-2790 iš esmės; antra, siūlyti Vyriausybei atsižvelgti į Valstybės kontrolės išvadoje „Dėl 2001–2002 metų ataskaitos apie valstybei priklausantį turtą“ pateiktą audito ataskaitą dėl Švietimo ir mokslo ministerijos vykdomos programos „Vaikų ir jaunimo ugdymosi užimtumas“, dėl bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo reformos, taip pat dėl Kultūros ministerijos vykdomos programos „Valdovų rūmų atstatymas“. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už.

PIRMININKAS. Dėkoju. Girdėjome visų komitetų išvadas. Gerbiamieji kolegos, kviesčiau Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atstovą J.Jurkų. Svarstysime pataisas, kurioms komitetas nepritaria. Gerbiamieji kolegos, iš esmės yra viena užregistruota kolegos J.Veselkos pataisa ir ta pati Ekonomikos komiteto pataisa, teikiama projekto 2 straipsniui. Prašom pataisos autorių kolegą J.Veselką pateikti šią pataisą.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, kaip patys žinote, ir Vakarų, ir Rytų skirstomieji tinklai buvo įtraukti į privatizavimo programas. Vakarų tinklus privatizavo, Rytų tinklų neprivatizavo. Aš tą ir siūliau. Dabar išryškėjo keli dalykai. Vakarų tinklai pradėjo taikyti naują atsiskaitymo už elektros energiją metodiką. Ta metodika naudinga patiems tinklams. Rytų šios metodikos netaiko, todėl praras apie 4 mln. litų. Dabar jūs turbūt nepritarsite mano pasiūlymui, bet ką jūs darysite, jeigu tai yra de facto. Rytų skirstomieji tinklai nebuvo privatizuoti, ir jie yra valstybės nuosavybė. Aš siūlau labai paprastai: kai išryškės, kokią įtaką turi bendram verslui Rytų, t.y. valstybės nuosavybės, ir Vakarų, t.y. privačios nuosavybės, iš tikrųjų tada galima būtų priimti jau ne teorinio lygio sprendimą, o praktiškai patvirtintą sprendimą. Todėl aš siūlau priimti šią pataisą.

PIRMININKAS. Komiteto išvada dėl šios pataisos.

J.JURKUS. Ačiū, pirmininke. Komiteto nuomonė yra, kad teikiamas pasiūlymas neatitinka šio nutarimo projekto turinio. Todėl jam nepritarė. Manau, kad kolega gali pasiūlyti teikti atskirą pasiūlymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės dėl balsavimo motyvų. Kolega P.Papovas – nuomonė prieš šią pataisą. Kalbėkite.

P.PAPOVAS. Iš tikrųjų gerbiamasis kolega J.Veselka pasakė, kad Vyriausybė neprivatizuoja Rytų tinklų, tai vienas dalykas, kad nereiktų siūlyti Vyriausybei, jis nereikalingas, nes Vyriausybė neprivatizuoja. O kita reikalo pusė yra ta, kad vis dėlto čia yra ataskaita apie valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą, o apie privatizavimą šioje ataskaitoje nekalbama. Todėl čia ne šio nutarimo reglamentavimo reikalas tai daryti.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta kolegos J.Veselkos pataisai, teikiamai šio įstatymo projektui, kuriam nepritarė pagrindinis komitetas, balsuote už, kurie nepritariate – prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 36 Seimo nariai. Už – 7, prieš – 8, susilaikė 17. Pataisai nepritarta. Klausiu dėl viso įstatymo po svarstymo. Kas už tai, kad pritartume jam, prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų. Nėra. Ar bendru sutarimu galime pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui? Pritarta.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo 8, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2620(2*) (priėmimas)

8a, 8b, tai priėmimas dviejų įstatymo projektų – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo 8, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2620. Priėmimas. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atstovą A.Indriūną.

A.V.INDRIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pasiūlymų dėl šio įstatymo negavo, tik Teisės departamento išvadoje yra pasiūlyta 1 straipsnio 2 dalyje 7 punkte vietoj „pareigos“, įrašyti „darbą“, nes tai atitinka Darbo įstatymo kodeksą. Ir vietoj „jų“ (kadangi pareigos buvo daugiskaita) įrašyti vienaskaita „jo“. Su tuo pasiūlymu reikia sutikti. Daugiau pasiūlymų negauta. Siūlau įstatymą priimti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, pradedame priėmimą pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio, dėl balsavimo motyvų nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Priimtas.

Dėl 2 straipsnio. Taip pat nėra pasiūlymų. Ar galima priimti bendru sutarimu? Priimtas.

Dėl 3 straipsnio. Taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar galima priimti bendru sutarimu? Priimtas.

Prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo priėmimo. Taip pat nėra. Prašau registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad įstatymas būtų priimtas balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 43 Seimo nariai. Už 38, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr.IXP-2621(2*) (priėmimas)

8b – Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr.IXP-2621. Pranešėjas – A.Indriūnas. Priėmimas.

A.V.INDRIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, taip pat šioms nuostatoms pasiūlymų nėra gauta, išskyrus tik Teisės departamento išvadą. Išvados 1 punkte siūlo išbraukti žodį „valstybės“ kaip perteklinį. Kadangi valstybės biudžetinių įstaigų, tai galima apseiti tik biudžetinių. Su tuo galima sutikti. Antra pastaba, parašyta „aprobuojasi … keitimą lietuviškame atitikmenimis“. Su tuo, manau, nereikia sutikti, nes palyginti su įstatymu, nuostatai gali sukonkretinti šiuos dalykus ir tai sukonkretinimas, taip pat sukonkretinama pastaba, kad nagrinėja visuomenės kalbos kultūros klausimą. Man atrodo, tai, kad sukonkretina, visiškai natūralu ir tai galima palikti, netaisyti. Siūlau priimti nuostatus.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galima 1 straipsnį priimti su Teisės departamento pastabomis, kurioms pagrindinis komitetas pritarė? Ačiū. 1 straipsnis priimtas.

2 straipsnis. Dėl 2 straipsnio nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu jį priimti? Priimtas.

Baigėme priėmimą pastraipsniui. Dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo? Nėra. Yra. Kolega V.Rinkevičius – nuomonė prieš. Kalbėkite dėl viso įstatymo priėmimo.

V.RINKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad dabartinė tvarka yra visai gera, ir visi šitie pakeitimai nieko gero neduos, tik vėl iš naujo sukels sumaištį. Todėl aš siūlau nepritarti šiam projektui.

PIRMININKAS. Nuomonė už – S.Buškevičius. Prašau.

S.BUŠKEVIČIUS. Šiam nutarimui galima pritarti, tik aš supratau, kad komitetas pritarė vietoj žodžio „aprobavimas“, žodžiui „tvirtina“. Ne rūpinasi, bet tvirtina. Tai, aišku, aprobavimas ar tvirtinimas yra tas pats, todėl apskritai pasakius nutarimui galima pritarti.

PIRMININKAS. Prašau registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad Seimo nutarimas būtų priimtas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 45 Seimo nariai. Už – 40, prieš – 1, susilaikė 4. Seimo nutarimas priimtas.

Skelbiu pertrauką iki 12.10 valandos.

Pertrauka

Seimo rinkimų įstatymo 6, 58, 88, 91, 92 ir 93 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2707(2*) (priėmimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. 9a ir 9b darbotvarkės įstatymo projektai. Tai yra Seimo rinkių įstatymo 6, 58, 88, 91, 92 ir 93 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2707. Priėmimas. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atstovą A.Ramanauską.

A.RAMANAUSKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, po šio projekto svarstymo Seime Seimo Teisės departamentas pateikė pastabas šiam projektui. Manau, ir komitetas taip mano, kad reikia atsižvelgti į Teisės departamento išsakytas pastabas. Tai redakcinio pobūdžio pastabos. 6 straipsnyje siūloma išbraukti žodį „galutinis“, o 7 straipsnį išbraukti iš projekto.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, pradėsime priėmimą pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar bendru sutarimu galime priimti 1 straipsnį? 1 straipsnis priimtas. Dėl 2 straipsnio nėra norinčių kalbėti. Ar galime 2 straipsnį priimti bendru sutarimu? Priimtas. 3 straipsnis yra 88 straipsnio pakeitimas. Nėra norinčių kalbėti dėl jo. Ar galime jį priimti bendru sutarimu? Priimtas.

4 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 5 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.

6 straipsnis su Teisės departamento pastabomis, kurioms pritaria pagrindinis komitetas. Ar galime jį priimti? Priimtas. 7 straipsnio buvo atsisakyta atsižvelgiant į Teisės departamento pataisas ir pastabas. Ačiū. Baigėme priėmimą pastraipsniui.

Prašom kalbėti dėl viso įstatymo priėmimo. Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašom registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad įstatymas būtų priimtas, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę – prieš arba susilaiko.

Užsiregistravo 38 Seimo nariai. Už – 37, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2708(2*) (priėmimas)

9b darbotvarkės klausimas – Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2708. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atstovą A.Ramanauską. Priėmimas.

A.RAMANAUSKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo Seime šiam įstatymo projektui pastabų negauta, todėl siūlome šį įstatymo projektą priimti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Įstatymas iš vieno straipsnio. Prašome kalbėti dėl viso įstatymo dėl balsavimo motyvų priėmimo metu. Nėra. Prašom registruotis, ir balsuosime. Kas už tai, kad įstatymas būtų priimtas, balsuoja už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaiko.

Užsiregistravo 44 Seimo nariai ir 44 balsavo už. Įstatymas priimtas.

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 87 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2764(3*) (priėmimas)

Darbotvarkės 10 klausimas – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 87 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2764. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atstovą A.Ramanauską.

A.RAMANAUSKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo šiam įstatymo projektui buvo gauta Teisės departamento išvada. Išvadoje pasakyta, kad nuostata, kuri įtvirtinta šiame projekte dėl tarybos nario mandato tęstinumo, yra diskutuotina. Komitetas negavo konkretesnių pastabų, todėl mano, kad nėra kaip atsižvelgti į tokią Teisės departamento pastabą. Komitetas siūlo priimti šį įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Ačiū. Pradėsime priėmimą pastraipsniui.

Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Priimtas. Dėl 2 straipsnio dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? Priimtas.

Baigėme priėmimą pastraipsniui. Prašom priėmimo metu kalbėti dėl viso įstatymo dėl balsavimo motyvų. Nėra. Prašom registruotis, ir balsuosime. Kas už tai, kad įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 50 Seimo narių. Už – 45, prieš – 3, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.

Teismų įstatymo 51, 66, 67, 68, 69¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3288(2*) (svarstymas)

11 darbotvarkės klausimas – Teismų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3288. Svarstymo stadija. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą pateiks kolega R.Šukys arba kolega J.Bernatonis. Prašom. Kolega R.Šukys.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau pateikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 51, 66, 67, 68, 69¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. Komitetas apsvarstęs priėmė sprendimą pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Pataisų svarstymo metu nebuvo teikta. Užsiregistravusių kolegų diskusijai nebuvo, todėl klausiu dėl balsavimo motyvų po svarstymo.

Kolega R.Šukys – nuomonė prieš.

R.ŠUKYS. Kolegos, tuomet, kai buvo svarstomas šis projektas, man nepavyko dalyvauti komiteto posėdyje, nes buvau komandiruotėje. Šio projekto esmė yra ydinga. Yra numatoma, kad Generalinės prokuratūros, apygardos prokuratūros ir apylinkių prokuratūrų prokurorai pagal tam tikrą darbo stažo metų skaičių… kur yra mažesnės Generalinės prokuratūros, prokurorai ir didesnės apylinkės… taip pat advokatai, turintys dešimties arba mažiau metų darbo stažą, gali be egzaminų tapti apygardos ar Vyriausiojo administracinio, apygardos administracinio ar Apeliacinio teismo teisėjais. Manau, kad projektas ydingas ta prasme, kad jis pateiktas akivaizdžiai kam nors, turinčiam stažą, bet nesugebančiam išlaikyti egzaminų, pagelbėti tapti konkretaus teismo teisėju. Tačiau tai yra tik prielaida, aš tokių įrodymų neturiu, bet galiu spėti. Galiu pasakyti, kad egzaminų komisijos duomenimis, blogiausiai laikantys egzaminus, arba dažniausiai neišlaikantys, yra prokuratūros pareigūnai. Deja, tokia yra statistika.

Kas atsitiks priėmus šį įstatymo projektą arba pritarus išvadai? Atsitiks taip, kad išlaikius egzaminus bus nebeįmanoma tapti teisėju, nes asmenų, norinčių tapti teisėjais ir turinčių stažą, be egzaminų bus labai daug. Taip iš viso yra panaikinamas egzaminų institutas skiriant teisėjus. Tai turės įtakos bylų nagrinėjimo kokybei, turės įtakos žmonių, kurie siekia teisingumo teismuose, interesams.

Todėl aš nepritariu šiam įstatymo projektui ir, manau, kad norint tapti apygardos, apeliacinio ar apygardos administracinio, ar vyriausiojo administracinio teismo teisėju visiems būtina laikyti egzaminus.

PIRMININKAS. Nuomonė už – A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Aš suprantu prieš tai kalbėjusio kolegos nuomonę, kad lyg ir vadovaujamasi tuo, kad egzaminas yra tas barjeras, kuris atsijoja pačius doriausius, teoriškai pasirengusius ir sąžiningiausius žmones į teisėjo luomą, arba pareigas. Deja, gyvenimas parodo, kad taip nėra. Iš tikrųjų reikėtų galvoti, ir mūsų Teisės ir teisėtvarkos komitetui reikėtų galvoti, bet gal jau kiti galvos, nes nedaug čia liko dirbti iki rugsėjo mėnesio mūsų šiam Seimui, kaip sutvarkyti teisėjo atsakomybės problemą.

Antra. Aš niekad nesutikčiau su tuo, kad žmogus, išdirbęs teisėsaugos sistemoje, kad ir ne teisėju, daug metų, negalėtų pretenduoti į teisėjus ir kad koks nors egzaminas, kuris irgi gali būti gana subjektyvus, suprantat, turėtų būti būtinas barjeras tam žmogui, turinčiam patirties, nes jis iš tikrųjų yra įgijęs teisėsaugos institucijose patirties ir galbūt būtų kur kas geresnis teisėjas, nors gal ir turintis mažiau teorinių žinių. Ne viską teorinės žinios lemia, mes žinome, kad per savo nepriklausomybės laikotarpį daug teorinių schemų buvo pripaišyta šiame Seime ir priimta, bet jos gyvenime davė neigiamų rezultatų.

Mano supratimu, negalima šito taikyti teisėjui, kad būtinai tiktai išlaikęs egzaminą jisai gali būti teisėju. Toli gražu ne vien tik šis kriterijus turi būti. Turi būti apskritai žmogaus padorumo, kvalifikacijos, patirties kriterijus. Apskritai gal reikėtų galvoti, kad teisėjais galėtų būti kur kas vyresnio amžiaus žmonės. Plius, kad jie būtų žinomesni. Yra daug pavyzdžių, kai atsisėdę tyliai išmoksta teoriją, o paskui žmonėms nesprendžia taip, kaip reikia pagal teisingumą. Mes teisėjams davėme labai daug teisių, bet visiškai nedavėme atsakomybės ir pareigų. Aš siūlau, kad reikia svarstyti šią pateiktą nuostatą dar plačiau. Ačiū.

PIRMININKAS. Girdėjome nuomones dėl balsavimo motyvų, prašau registruotis, balsuosime. Kas už tai, kad būtų pritarta šiam įstatymo projektui po svarstymo, balsuojate už.

Užsiregistravo 50. Už – 29, prieš – 10, susilaikė 9. Pritarta po svarstymo.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3491 (pateikimas)

Darbotvarkės 12 klausimas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3491. Pateikimas. Pranešėjas – viceministras Rimantas Šadžius. Prašau. Pateikimas.

R.ŠADŽIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Leiskite jums Vyriausybės vardu pristatyti įstatymo projektą, kurio nauja redakcija išdėstomas Valstybinio socialinio draudimo įstatymas. Naujos redakcijos jis turėtų vadintis Socialinio draudimo įstatymu. Epiteto „valstybinis“ yra nutarta atsisakyti, nes šis epitetas yra būdingas nebent Rusijos teisei ir Europos šalyse tokie epitetai, kalbant apie socialinį draudimą, nėra vartojami, nors socialinio draudimo sistemos yra valdomos valstybės.

Pagrindinis šio įstatymo uždavinys yra patvarkyti sąvokų aparatą, paremontuoti institucinę sistemą ir aiškiau išdėstyti normas, kurios turėtų būti reguliuojamos būtent įstatymu. Konkrečiai imant, nuo kokių išmokų turėtų būti skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, nuo kokių neturėtų būti. Pažymėtina, kad šis įstatymas yra įstatymas veteranas, jam beveik tiek pat metų, kiek mūsų nepriklausomai valstybei. Iš tikrųjų jau senokai reikėjo jį išdėstyti nauja redakcija. Galėčiau atsakyti į klausimus.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia J.Sabatauskas. Prašau, gerbiamasis kolega.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs teikiate šiandien tik vieno įstatymo projektą. Nesvarbu, kad jis pagrindinis, bet šis įstatymo projektas tikrai negalės būti priimtas be visų kitų projektų, o jų turbūt susidarytų ne vienas ir ne keli, o keliolika, gal net ir dešimtys. Kodėl iš karto nepateikiamas visas paketas?

R.ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Motyvas, kodėl pirma pateikiamas šis pagrindinis įstatymas, yra tas, kad keičiasi tam tikri pavadinimai, institucijų pavadinimai. Pavyzdžiui, mes esame priversti kažkaip kitaip pavadinti Socialinio draudimo valdybos, ar kaip ji vadinsis, teritorinius skyrius, nes skyriai pagal Lietuvos įstatymus ir įstatymų logiką negali turėti juridinio asmens teisių, o šitie skyriai turi. Kadangi kalbama apie pavadinimus, o būtent pavadinimų keitimas ir būtų pagrindinė esmė lydinčiųjų įstatymų, būtų svarbu, kad Seimas, kuris šį įstatymą priima, pirma apsispręstų, kaip konkrečiai tuos pavadinimus išdėlioti. Lydinčiųjų įstatymų, ar įstatymų pakeitimų, iš tikrųjų būtų daug, nors juos būtų galima surašyti ir į vieną įstatymą pagal juridinės technikos reikalavimus. Mūsų motyvas toks, kad pirma reikia apsispręsti dėl galutinių pavadinimų, o po to gana greitai bus galima parengti tuos lydinčiuosius įstatymus. Jie problemų nesukelia, nes yra tik terminijos pakeitimas.

PIRMININKAS. Kolega A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų šis įstatymas yra fundamentalus ir susietas su kitais įstatymais, bet jūsų ministerijos iniciatyva Seimui pritariat jau yra pradėta didžiulė pertvarka, aš taip sakyčiau, visos socialinės sistemos, srities, ne tik draudimo, bet ir valstybės socialinės paramos, ir daug ko, kas daroma labai kardinaliai. Mane domina, ar apskritai yra jūsų ministerijos strateginė pozicija, nes yra labai daug nusiskundimų, daug nesklandumų, nes kai žmonėms ką nors keičiame, tai po to viskas labai sudėtingai realiai atsiliepia? Todėl man įdomu, ar ministerija turi strategiją, turi aiškumą, kad neišeitų taip, jeigu mums teiksite po vieną gabaliuką, kad paskui nebus visumos arba visuma realiai bus nevykusi?

R.ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Iš tiesų socialinė apsauga tai yra visuma dviejų dalių: socialinės paramos ir socialinio draudimo. Tas įstatymas, už kurį aš tikrai ministerijos vardu jums dėkoju, kad jūs šiandien jį priėmėme, Invalidų socialinės integracijos įstatymas, daugiau susijęs su paramos sritimi. Šis įstatymas, šis teikiamas projektas, yra susijęs su socialiniu draudimu, tai yra pagrindinis, vadinkim, įstatymas, tai yra kitų įstatymų pagrindas, kitų įstatymų, kurie reguliuoja atskiras socialinio draudimo rūšis. O kalbant apie strategiją iš tikrųjų Lietuvos teisinė praktika, taip pat ir šioje srityje, iš dalies ir mokesčių srityje iki šiol vystėsi instrukcijų tobulinimo kryptimi. Kas yra ydinga? Tam tikri dalykai, kurie iš tikrųjų susiję su žmogaus teisėmis arba esminėmis turtinėmis ūkio subjektų ir fizinių asmenų teisėmis, turėtų būti sureguliuoti įstatymais. Būtent tai, apie ką kalbėjau, kad, sakykim, išmokos, nuo kurių skaičiuojamas socialinio draudimo mokestis, iš tikrųjų turėtų būti apibrėžtos įstatymu, o ne įstatymų lydimaisiais aktais, juo labiau ne kokiom instrukcijom arba išaiškinimais. Štai šia kryptimi mes žengiame ir tikimės įstatymų leidėjo palaikymo.

PIRMININKAS. Klausia kolegė I.Degutienė.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamasis viceministre, mano klausimas būtų panašus į mano kolegų J.Sabatausko ir A.Matulevičiaus, bet dar iškyla vienas. Kodėl taip vėlai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas yra teikiamas Seimui? Aš gerai prisimenu, kad dar prieš gerus ketverius metus projektas buvo parengtas, bet iš esmės mažai kas jame pakitę nuo pirminio projekto.

Kitas klausimas. Ar jūs jau esate parengę lydinčiųjų įstatymų projektus, kad galėtų įsigalioti bazinis Socialinio draudimo įstatymas kartu su lydinčiaisiais įstatymais? Ar tie projektai yra parengti? Nes mes iš tikrųjų galbūt galime po pateikimo pritarti tokiam įstatymo projektui, tačiau, be abejo, nežinodami, ką jūs toliau darote, mes būtume priversti daryti pertrauką. Ačiū už atsakymą.

R.ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Pirmiausia turėčiau pažymėti, kad per ketverius metus Lietuvos socialinio draudimo sistema tikrai išgyveno keletą labai svarbių perversmų. Itin svarbus vienas pastarųjų, kuris rado savo vietą ir šiame įstatyme, – tai pensijų kaupimo atsiradimas Lietuvoje ir įteisinimas. Šiame įstatyme mes irgi esame priversti, arba privalome, paminėti pensijų kaupimą kaip bendros valstybinės socialinio draudimo sistemos dalį, nors sulaukėme dėl to ir kritikos, tarsi pensijų kaupimo fondai privatūs, tai kodėl mes apie juos kalbame, bet sutartys dėl pensijų kaupimo, tai – sutartys su aiškiai išreikštu viešuoju interesu. Štai šie pasikeitimai, ką jau kalbėti apie kitas konkrečias draudimo rūšis, yra įvykę, ir aš manau, kad be to pavėluoti niekada nevėlu.

Dabar dėl lydimųjų aktų. Lydimųjų konkrečių įstatymų projektai savo esme yra labai paprasti. Jie turėtų pakeisti galiojančius įstatymus taip, kad terminija šių įstatymų, būtent socialinio draudimo įstaigų pavadinimai ir pareigūnų pareigų pavadinimai, sutaptų su tuo, kas bus nustatyta šiame įstatyme. Aš kartoju, kaip jau minėjau, atsakydamas į gerbiamojo J.Sabatausko klausimą, kad tai lengviau ir paprasčiau padaryti, kai Seimas jau bus apsisprendęs, ar iš tikrųjų taip tas įstaigas pavadinti, ar jas įstaigomis pavadinti, ar padaliniais, ar kokiu nors kitu pavadinimu. Šiuos klausimus išsprendus, lydimuosius aktus parengti yra gana paprasta, nes jų esmė – tik terminijos pakeitimas.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū, pritarta. Pradedame nagrinėjimą. Pagrindinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ar būtų norinčių pasiūlyti papildomą komitetą? Nėra. Siūloma svarstyti… Galime pasiūlyti gegužės pabaigą arba birželio pradžią. Prašau, kolegė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, kadangi visiškai aišku, kad nėra lydimųjų, kurie dar net neregistruoti, frakcijos vardu prašau birželio pabaigos.

PIRMININKAS. Statutas nenumato frakcijos vardu prioriteto šiam siūlymui.

S.BURBIENĖ. Nesvarbu, bet aš galiu pareikšti.

PIRMININKAS. Tai yra tik prašymas. Ar būtų kitų siūlymų dėl datos? Kolegė I.Degutienė. Prašom.

I.DEGUTIENĖ. Mes komitete taip pat svarstėme, kad po pateikimo pritartume, tačiau svarstymą atidėtume vėlesniam laikui. Vis dėlto, ką ir viceministras atsakė dabar į klausimus, turi būti bent jau lydimųjų įstatymų projektai pateikti Seimui. Taip pat prašytume birželio pabaigos.

PIRMININKAS. Birželio 17 d. ar visus tenkintų? Ačiū. Baigėme šio klausimo svarstymą. Pirmininkauti kviečiu kolegą G.Steponavičių. Ačiū pranešėjui, aš jau minėjau.

2004 m. gegužės 18 d. (antradienio) darbotvarkės projektas

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Gerbiamasis pranešėjau, gal galėčiau jūsų prašyti minutėlę luktelti. Čia prašom prisėsti, nes yra rezervinis klausimas, kuris faktiškai yra susijęs su kitos savaitės to paties antradienio preliminarios darbotvarkės pateikimu. Atsižvelgdami į tam tikrą Seimo Pirmininko pareigas einančio Č.Juršėno užimtumą ir pasinaudodami maža pauze darbotvarkėje, prašom pateikti. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke ir mielieji kolegos, už supratimą. Pirmas dalykas, kurį aš turiu jums pasakyti arba priminti. Galioja generalinis susitarimas, kad pastarąsias savaites mes posėdžiaujame tik antradieniais ir iki pietų. Išimtis galima tuo atveju, jeigu opozicija pageidauja, kad būtų jai, opozicijai, grąžinta skola, rengiant, kaip Statutas reikalauja, opozicinių frakcijų formuojamas darbotvarkes. Pagal Statutą, žinoma, tos darbotvarkės turi būti ketvirtadienį, bet kadangi tokia situacija, aš manau, malonūs Seimo nariai neprieštaraus, kad tai galėtų būti padaryta, t.y. skola grąžinta, ir antradienį.

Taigi posėdžiaujame antradieniais ir kitas, arba 18 d., antradienis turi pagrindinę darbotvarkę, apie kurią galima kalbėti arba kurią jūs matote, t.y. iki 13 valandos. Po to vienos iš opozicinės frakcijų, konkrečiai Konservatorių frakcijos, siūloma darbotvarkė. Iš klausimų man belieka išskirti, kad yra keli eurointegraciniai įstatymai. Tai yra tas, kas šiek tiek atliko nuo balandžio mėnesio, bet tai nesusiję su ypatingomis datomis, mes galime ramiai svarstydami ir ramiai priimdami išspręsti šią problemą, t.y. priimti tuos dar užsilikusius kai kuriuos eurointegracinius įstatymus. Suprantama, kadangi kalbame apie kitos savaitės antradienį, tai ar Vyriausybė, ar laikinasis Prezidentas gali pateikti ir naujų įstatymų arba kitų teisės aktų projektų. Jeigu jie bus tikrai skubiai reikalingi, tai, be abejo, tada pirmadienį per Seniūnų sueigą mes pasiūlysime papildyti darbotvarkę ir galutinai apsispręsime kito antradienio rytiniame posėdyje. O dabar štai jums antras variantas, kuriam buvo pritarta Seniūnų sueigos posėdyje.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Du kolegos Seimo nariai nori klausti. Pirmasis J.Čekuolis. Prašom.

J.ČEKUOLIS. Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, gegužės 6 d. posėdyje po pateikimo buvo pritarta Asmenų nukentėjusių nuo okupacijų teisinio statuso įstatymo pataisai, čia būtų Nr.IXP-1142. Buvo numatyta…

Č.JURŠĖNAS. Pakartokite numerį.

J.ČEKUOLIS. Nr.IXP-1142 su raidele A. Ir buvo sutarta svarstyti gegužės 18 d. posėdyje. Tiesiog kviesčiau įtraukti. Ten problemų neturėtų būti, o projektas yra.

Č.JURŠĖNAS. Ačiū, kad priminėte. Jeigu iš tikro buvo susitarta, tai susitarimus reikia vykdyti. Nr.IXP-1142. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kitas klausiantysis A.Rimas. Prašom.

A.RIMAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš norėjau dėl darbotvarkės 4 punkto Nr.IXP-3330. Ar nebūtų galima prijungti ir projekto Nr.IXP-3016, kurio pateikimas šiandien, jeigu jam būtų pritarta. Svarstyti Nr.IXP-3016.

Č.JURŠĖNAS. Čia panaši tematika, taip?

A.RIMAS. Taip, tas pats įstatymas.

Č.JURŠĖNAS. Prašau.

PIRMININKAS. Tik prašau tą veiksmą atlikti, jeigu vyks pateikimas. Dėkui, gerbiamasis pranešėjau. Daugiau nebuvo norinčių klausti. Ačiū už pateikimą. Gerbiamieji, ar su dviem papildymais, kurie buvo priimti teikėjo, galime pritarti kitos savaitės antradienio preliminariems posėdžiams, jų darbotvarkėms? Nėra prieštaravimų? Pritarta bendru sutarimu. Ką gi, tęsiame klausimus pagal darbotvarkę. Jų svarstymas.

Įstatymo dėl Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos fakultatyvinio protokolo dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos ratifikavimo projektas Nr.IXP-3523 (pateikimas)

Darbotvarkės 13 klausimas – tarptautinės konvencijos fakultatyvinio protokolo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-3523, Prezidento dekretu teikiamas šio protokolo ratifikavimas. Pranešėją, Socialinių reikalų ir darbo ministerijos viceministrą R.Šadžių, prašau pristatyti. Pateikimo stadija.

R.ŠADŽIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Respublikos Prezidentas teikia jums ratifikuoti Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos fakultatyvinį protokolą dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos ratifikavimo įstatymą. Labai trumpai. Ratifikuotas šis protokolas iš Lietuvos reikalaus pakoreguoti baudžiamąjį įstatymą. Baudžiamojo kodekso atitinkamus pakeitimus rengia Teisingumo ministerija. Taip pakoregavus Baudžiamajame kodekse turėtų būti griežčiau apibrėžtos nusikalstamos veikos, susijusios su vaikų pardavimu, prostitucija ir pornografija, nustatyta atsakomybė ne tik fizinių, bet ir juridinių asmenų, kas leidžiama, kas jau yra įtvirtinta mūsų Baudžiamajame kodekse už šias veikas. Dar pridėčiau, kad susidomėjimą dėl šio protokolo ratifikavimo išgirdau iš Jungtinių Tautų Ekonomikos, Socialinių ir kultūrinių teisių komitetų narių, kai gynėme Lietuvos pradinį pranešimą dėl šios konvencijos. Labai prašyčiau po pateikimo pritarti šiam ratifikavimo įstatymui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Du Seimo nariai nori jūsų klausti. Pirmasis A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Aš norėčiau pasidomėti. Galbūt jūsų ministerija žino, kokia yra mūsų padėtis. Įvairių pedofilinių skandalų buvo kaimyninėje Latvijoje, tai mes neturėtume per daug skirtis, bet, matyt, tyla yra galbūt prieš audrą. Ar mes negalėjome šito anksčiau padaryti? Buvo priimtas Baudžiamasis kodeksas, kuriame šitos bausmės „išplautos“, labai sušvelnėję visi šitie dalykai.

R.ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Negalėčiau sutikti, kad tos bausmės labai „išplautos“. Be abejo, tam tikro Baudžiamojo kodekso koregavimo reikės. Dėl konkrečios statistikos galėtų atsakyti Vidaus reikalų ministerija arba generalinis policijos komisaras, jeigu jie registruoja šiuos nusikaltimus. Tarptautinių dokumentų ratifikavimo procedūros, paminėčiau, susijusios ir su dokumentų vertimu į lietuvių kalbą, ir tai, mano nuomone, iki šiol yra tam tikra problema – ir užima laiko, ir kelia tam tikrų problemų.

PIRMININKAS. Dėkui. Kitas klausia A.Indriūnas. Prašom.

A.V.INDRIŪNAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu žiūrėtume pažodžiui, tai išeina, kad mes ratifikuojame protokolą dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos. Ar nebūtų geriau (gal čia vertimo netobulumas) prieš tai įrašyti žodį „uždraudimo“ ratifikavimo projektas. Nes čia išeina, kad protokolas dėl paradavimo, prostitucijos – tokį ratifikuojame. Kaip jums atrodo?

R.ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Čia iš tikrųjų vertimo dalykai. Kitas dalykas, šis protokolas skirtas tam, kad griežtai būtų apibrėžta, kas tai yra vaikų pornografija, kas tai yra vaikų prostitucija, vaikų pardavimas. Kas tai per veikos, iš ko jos konkrečiai susideda? Žinoma, šitame protokole nustatyta, kad šitos veikos, kaip jos apibrėžtos šitame protokole, kuo tiksliausiai turi būti uždraustos atitinkamos ratifikavusios valstybės baudžiamuosiuose įstatymuose. Būtent baudžiamieji įstatymai uždraudžia šias veikas ir daro jas baudžiamosiomis.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis viceministre. Atsakėte į visus klausimus. Dėkoju už pristatymą, daugiau klausimų nėra. Pateikimo metu norėčiau suteikti progą kalbėti dėl motyvų A.Matulevičiui. Prašom.

J.MATULEVIČIUS. Ačiū, kolegos. Iš tikrųjų man atrodo, kad nereikia nieko agituoti, visi suprantame svarbą, reikia pritarti po pateikimo, svarstyti ir priimti. Bet taip pat norėtųsi prašyti ministerijos (galbūt ne vienos ministerijos, ir kitų ministerijų, bet ir Teisingumo ministerijos), kad nebūtų ilgai vilkinama ir būtų pateikti Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimai, nes girdėti nusiskundimų, kad sprendžiant šias problemas yra teisinių spragų, tai yra iš tikrųjų priimant Baudžiamąjį kodeksą buvo kai kur minkštokai pažiūrėta į šias problemas. Todėl šiuose dalykuose neturi būti dviprasmiškumo. Juo labiau kad tarptautiniai protokolai, dokumentai reikalauja tai daryti. Prašau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Nėra norinčių kalbėti prieš. Klausiu, ar po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? (Balsas salėje: balsuojam!) Negi nėra bendro sutarimo? Kolegos, suprantu, kad yra norinčių ne tiek prieštarauti, kiek balsuoti. Prašau balsuojant išreikšti savo nuomonę, ar pritariame po pateikimo įstatymo projektui Nr.IXP-3523.

Balsavimo rezultatai: užsiregistravo 52 Seimo nariai, visi už, prieš, susilaikiusių nėra. Pritarta po pateikimo. Seniūnų sueiga nieko nesiūlo, bet aš manau, kad pagrindinis galėtų būti Užsienio reikalų komitetas, papildomi – Žmogaus teisių komitetas ir Šeimos ir vaiko reikalų komisija. Taip pat papildomas norėtų būti Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ar galime pritarti, kad pagrindinis būtų Užsienio reikalų komitetas, du papildomi komitetai ir viena nuolatinė papildoma komisija? Galime tam pritarti? Nėra prieštaravimų, pritarta bendru sutarimu. Preliminari svarstymo data, žvelgiant į numatytas Seimo posėdžių darbotvarkes, jeigu galėtume tartis, birželio 1 diena. Kaip tik Tarptautinės vaiko dienos proga šį pakankamai svarbų įstatymą svarstytume ir priimtume. Gerai, kolegos. Dėl to apsispręsta niekam neprieštaraujant.

Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Ministrų Kabineto susitarimo dėl piliečių kelionių ratifikavimo projektas Nr.IXP-3524 (pateikimas)

Svarstome darbotvarkės 14 klausimą – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Ministrų Kabineto susitarimo dėl piliečių kelionių ratifikavimo“ projektas Nr.IXP-3524. Pateikimas. Prezidento dekretu teikiamas įstatymo projektas. Klausimą pristatyti į tribūną kviečiu Užsienio reikalų ministerijos sekretorių Darių Jurgelevičių. Padarykite tai iš tribūnos.

D.JURGELEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiame Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Ministrų Kabineto susitarimo dėl piliečių kelionių ratifikavimo projektą. Trumpai norėčiau pasakyti, kad tai yra kokybiškai naujas santykis piliečių kelionių kontekste. Šiuo susitarimu Ukrainos pusė įsipareigoja leisti Lietuvos Respublikos piliečiams be vizų keliauti į Ukrainą ir ten būti iki 90 dienų per pusės metų laikotarpį, taip pat be vizų išvažiuoti. Taip pat mes įsipareigojame išduoti Ukrainos piliečiams vizas iki metų nemokamai ir be specialių iškvietimų. Be to, šis susitarimas be praktinio konteksto iš tikrųjų turi ir labai svarbų politinį atspalvį. Tai rodo mūsų tarpusavio santykių naują kokybinį etapą ir tai atspindi mūsų verslininkų ir piliečių interesus, nes dabar egzistuojanti Ukrainos vizų išdavimo procedūra yra gana komplikuota ir gana brangi. Todėl prašau gerbiamąjį Seimą pritarti teikiamam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Yra vienas klausiantysis. Kolega V.Fiodorov. Prašom, kolega.

V.FIODOROV. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, kada realiai galėtų įsigalioti ši tvarka ratifikavus Seimui?

D.JURGELEVIČIUS. Aš manau, kad jeigu Lietuvos Respublikos Seimas artimiausiu metu priimtų įstatymą dėl šio susitarimo ratifikavimo (kiek žinau, Ukrainos Aukščiausioji Rada taip pat jau pradėjusi savo procedūras), manau, kad šių metų antroje pusėje, apie rudenį, mes galėtume tikėtis, kad įsigalios. Pagal sutarties procedūras turi praeiti 30 dienų nuo pasikeitimo informacija apie vidaus procedūrų atlikimą.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, už klausimo pristatymą. Pateikimo stadija. Kolega V.Fiodorov. Prašom.

V.FIODOROV. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, prieš porą savaičių teko būti Ukrainoje. Ukrainos pusė labai pageidauja, kad kuo greičiau įvyktų šis ratifikavimas. Kviečiu visus balsuoti už. Gerbiamasis Pirmininke, prašyčiau, jeigu galima, neatidėlioti šito klausimo ir įtraukti į artimiausią darbotvarkę.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, ar po pateikimo mes galime pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Po pateikimo pritarta bendru sutarimu.

Seniūnų sueiga nieko nesiūlo, tačiau mes galėtume tradiciškai sutarti, kad pagrindiniu komitetu būtų skiriamas Užsienio reikalų komitetas (turiu minty, kad tai susiję su vizomis ir piliečių laisvu judėjimu), papildomu – Žmogaus teisių komitetas. Ar priimtini šie komitetai? Prieštaravimų nėra. Dėl to apsispręsta bendru sutarimu. Preliminarią svarstymo datą, atsižvelgiant į tai, kad posėdžiaujama tik kartą per savaitę, gal galėčiau siūlyti, jeigu spėjame, 18 dieną? Ar galime pritarti preliminariai gegužės 18 dienai? Nėra prieštaravimų. Bendru sutarimu apsispręsta dėl to.

Vidaus reikalų, specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1392(3*) (svarstymas)

Svarstome darbotvarkės 15 klausimą Nr.IXP-1392. Svarstymas. Trečioji redakcija. Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, jo pranešėja I.Degutienė. Kviečiu į tribūną. Ruošiasi A.Sadeckas papildomo komiteto išvadai.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, teikiama Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Komitetas pritarė visoms Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoms. Toliau buvo teikiamas Seimo nario V.Uspaskicho pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė, nes tas pasiūlymas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimui. Buvo iš dalies pritarta Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymui, nepritarta Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymui. Šis komitetas siūlė pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti. Iš dalies pritarta Žmogaus teisių komiteto pasiūlymui, bet ne su visomis teikiamomis pataisomis. Tokioms išvadoms… Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui ir bendru sutarimu balsavo už.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji pranešėja. Turime išklausyti papildomų komitetų išvadas. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą prašau pateikti komiteto pirmininką A.Sadecką. Ruošiasi kas nors iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto – J.Sabatauskas.

A.SADECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė įstatymo projektą, iš esmės jam pritarė ir pagrindiniam komitetui pateikė atitinkamus pasiūlymus, susijusius su 2003 m. liepos 4 d. Konstitucinio Teismo nutarimu. Kaip sakė ponia I.Degutienė, komitetas iš dalies atsižvelgė į mūsų siūlymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Papildomu komitetu buvo paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Jo išvadą pateiks J.Sabatauskas. Ruošiasi Žmogaus teisių komiteto pranešėjas galbūt kolega A.Salamakinas.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, noriu atkreipti dėmesį, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas šį projektą svarstė 2002 m. spalio 28 dieną. Tada buvo siūloma jį atmesti dėl tokių priežasčių. Pagrindinis komitetas atsižvelgė ne į viską. Pagrindinė priežastis tuo metu buvo ta, kad Konstituciniame Teisme savo eilės laukė šio įstatymo straipsnių atitikties Konstitucijai svarstymas. Konstitucinis Teismas per tą laiką pripažino, kad, jeigu yra paskirta valstybinė pensija, jos nemokėti negalima, nes tai prieštarautų Konstitucijai. Turbūt dėl tos priežasties iki šiol ir buvo laukta šio įstatymo svarstymo procedūros.

Tačiau Teisės ir teisėtvarkos komitetas atkreipia dėmesį, kad Valstybinių pensijų įstatyme yra nustatomi bendrieji valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo principai. 5 straipsnyje nustatyta, kad asmenims, teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už tyčinio nusikaltimo padarymą, I ir II laipsnio valstybinės pensijos skyrimas panaikinamas nuo nuosprendžio įsigaliojimo dienos. Atitinkamos nuostatos yra Teisėjų valstybinių pensijų įstatyme, Mokslininkų valstybinių pensijų laikinajame įstatyme ir t.t. Komitetas teigia, kad tai yra konceptuali nuostata ir ją panaikinus ar pakeitus viename įstatyme reikėtų atitinkamai keisti ir kitus įstatymus. Dėl tokių priežasčių buvo siūloma tada atmesti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Nepaisant tokio komiteto siūlymo, lemia pagrindinio komiteto suformuluota išvada. Dabar Žmogaus teisių komiteto, kaip dar vieno papildomo komiteto, išvadą pateiks A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas svarstė įstatymo projektą. Yra neesminis siūlymas atsižvelgti į Teisės departamento pastabas. Įstatymo projektui pritarta bendru suarimu.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Išklausėme išvadas. Diskusijoje dalyvauti pageidaujančių Seimo narių nėra. Yra gauta Seimo nario V.Uspaskicho pataisa, pasiūlymas. Į tribūną kviečiu pagrindinio komiteto pranešėją I.Degutienę. Nesant pataisos autoriaus, prašyčiau pateikti ir pakomentuoti jo siūlymą, nes dėl jo mes turime apsispręsti.

I.DEGUTIENĖ. Seimo narys V.Uspaskich siūlo papildyti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymas“. Antra pastaba – pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Nuteistiems už sunkių tyčinių nusikaltimų ar nusikaltimų valstybės tarnybai padarymą asmenims pareigūnų ir karių valstybinė pensija neskiriama, o paskirtoji pensija nemokama“. Kaip sakiau, komitetas tokiam pasiūlymui nepritarė, nes tai prieštarauja Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d. sprendimui.

PIRMININKAS. Aš noriu patikslinti, kad į pirmąjį siūlymą yra atsižvelgta, antrajam nepritarta dėl jūsų išdėstytų motyvų. Dėkoju, gerbiamoji pranešėja. Noriu prašyti Seimo narių balsuojant apsispręsti, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar pritariame Seimo nario V.Uspaskicho siūlymui, susijusiam su įstatymo 1 straipsniu.

Užsiregistravo 36 Seimo nariai. Už – 4, prieš – 8, susilaikė 21. Pasiūlymui nepritarta.

Dabar dėl tokios redakcijos viso įstatymo projekto, koks yra dabar pateiktas. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Prašom balsuojant apsispręsti, ar pritariame po svarstymo įstatymo projektui Nr.IXP-1392. Prašom balsuojant išsakyti savo nuomonę.

Užsiregistravo 42 Seimo nariai. Už – 37, prieš – 2, susilaikė 3. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos veiklos ataskaita

Kolegos, judame į priekį. Rytinio posėdžio darbotvarkės 16 klausimas – tradicinis pusvalandis, skiriamas Seimui atskaitingų institucijų metinėms ataskaitoms išklausyti, bei galimybė užduoti klausimus. Kviečiu į tribūną Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vadovę Aušrinę Burneikienę pateikti jos vadovaujamos tarnybos praėjusių metų ataskaitą. Pasitarę su gerbiamąja kontroliere, mes siūlytume tokį scenarijų: iki 10 minučių ataskaitai pateikti, likusi dalis – klausti. Jums žodis, ponia kontroliere.

A.BURNEIKIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, mūsų tarnyba jau penkti metai laukia jūsų teismo. Norime tikėtis šiuo atžvilgiu jūsų objektyvaus ir teisingo sprendimo.

Galbūt keletą žodžių apie tai, ką mes darėm per penkerius metus ir ką darėm paskutiniais metais. Norėčiau pasakyti, kad visų pirma turėčiau padėkoti Seimui, kad sugebėjo priimti tokį įstatymą ir sugebėjo įsteigti tokią tarnybą. Per penkerius metus sulaukėme itin daug skepticizmo. Vis dėlto dabar galime pasakyti, kad mes dirbam ir turim tam tikrą įvertinimą. Na, galbūt norėčiau pasakyti, kad tai galima lyginti ir su tam tikrais euroskeptikais, kurie nenorėjo, kad mes būtume Europos Sąjungos nariais, tačiau šiandien de facto ir de jure mes esame Europos Sąjungos nariai.

Ką norėčiau pasakyti apie tarnybos įvertinimą tarptautine prasme? Norėčiau pacituoti praėjusių metų ataskaitą. Ir būtent praėjusių metų spalio 27–28 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto 858 posėdyje buvo pasakyta, kad bendru 45 Europos valstybių kontekstu Lietuvos pasiekimai užtikrinant moterų ir vyrų lygybę įvertinti labai gerai. Lietuva, kaip ir Švedija, nurodyta kaip geros praktikos valstybė. Tai norėčiau, kolegos, jums tiesiog tiek ir pasakyti, akcentuoti, kad galbūt Lietuvai smagu, jog mes ne tik esam kaip geros praktikos valstybė, bet jau ir tokios valstybės kaip Švedija, Suomija ir kitos, kuriose lygios galimybės įvardintos kaip prioritetas žmogaus teisių srityje, kviečia Lietuvą eksperte į daugelį tarptautinių simpoziumų Rumunijoje, Vengrijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Baltarusijoje ir kitur.

Taigi jums visiems norėčiau… pamačiau komiteto pirmininką, norėčiau pasakyti ne pagal tekstą… norėčiau padėkoti Žmogaus teisių komitetui, Teisės ir teisėsaugos komitetui ir daugeliui Seimo narių, kurie patys inicijavo daugelį tyrimų, kuriuos mes pradėjome ir kurie baigėsi, sakykim, sėkmingai ar nesėkmingai, bet buvo keičiami teisės aktai. Per tuos penkerius metus buvo pakeista 50 iš 50 ar 60, nenoriu sakyti labai tikslaus skaičiaus, teisės aktų. Teisės aktus aš įvardiju kaip įstatymus, įtraukiant ir lokalinius teisės aktus, t.y. tuos, kurie priimti savivaldybės lygmeniu.

Dabar norėčiau pasakyti dėl tarnybos finansavimo. Tarnybos finansavimas yra 47,7 tūkst. litų. Tai nėra be galo didelė suma. Šiuo metu tarnyboje dirba šeši žmonės, įskaitant visus, tarp jų ir kontrolierių. Ką dar norėčiau jums papasakoti ? Jeigu jūs pasižiūrėsite į ataskaitą, jūs galite pastebėti, kad toje lentelėje, kuri rodo pradėtus tyrimus ir skundų gavimą, penktaisiais metais lyg ir pačių skundų, ir kontrolieriaus iniciatyva pradėtų skundų buvo lyg ir mažiau negu praeitais metais, tai yra ketvirtaisiais, trečiaisiais tarnybos metais. Tačiau sprendėme tokią dilemą – kodėl taip yra? Todėl, kad turbūt vis dėlto tam tikra prevencija veikia, ir jeigu mes matome kitose lentelėse, kad skundžiasi daugiau iš privačių institucijų ir t.t., tai pavartę mūsų laikraščius galime pastebėti, kad mažiau ir mažiau yra ir diskriminacinio pobūdžio skelbimų, vis daugiau žmonių yra nubausta už tuos nusižengimus, ir turbūt tai atlieka savo vaidmenį. Tačiau vėlgi noriu pasakyti apie tą efektą, kurį turime šiandien, ir tai turbūt svarbu jums žinoti, kad šiandien mes turime nepaprastą augimą, vėl nepaprastą augimą skundų ir bylų dėl diskriminacijos dėl lyties ir ypač dėl seksualinio priekabiavimo, turint galvoje tai, kad turėjome keletą itin skandalingų bylų, dėl ko padaugėjo ir kreipimųsi į mus.

Ko mes siekiame ir ko dar trūksta? Iš tikrųjų trūksta esminių dalykų, teisinių dalykų ir tai yra jūsų kompetencija, t.y. kompensacija diskriminacijos aukai. Tas įstatymas yra registruotas Seime, ir aš manyčiau, kad jis turėtų būti pradėtas kuo greičiau svarstyti. Kalbama apie tai, kad teismai turėtų spręsti klausimą apie kompensaciją už moralinę ir materialinę skriaudą nusikaltimų dėl diskriminacijos aukoms. Kitas klausimas dabar svarstomas Vyriausybėje, tai yra klausimas dėl įrodinėjimo naštos perkėlimo, juokingai pasakysiu, blogiečiui. Ta prasme, kad apskųstasis asmuo, smurtautojas ar panašiai, yra preziumuojamas tame įstatymo projekte, jis yra suderintas Teisingumo ministerijoje, yra suderintas su visomis žinybomis, jis dabar yra Vyriausybėje, kad būtent apskųstasis asmuo turėtų įrodyti, kad to nebuvo, o ne auka turėtų įrodinėti, jog taip buvo ir kad ji nukentėjo, ir dar patirti daug daug daug skriaudų.

Na, ir apie naująjį įstatymą (aš čia turiu aplanką) baigiamasis mano žodis, jūs žinote, jūs priėmėte Lygių galimybių įstatymą, kurį pavedėte kontroliuoti mūsų tarnybai nuo kitų metų. Ir mes kaupiame tokį aplanką, kuriame yra labai daug skundų tiek moterų, tiek vyrų, tiek neįgalių žmonių, tiek dėl amžiaus diskriminacijos, tiek dėl seksualinės orientacijos ir dėl kitų įvairių diskriminacijos formų. Norėčiau pasakyti, kad tai išties ne toks jau paprastas klausimas visoje Europos Sąjungoje. Jeigu mes šiandien esame Europos Sąjungos tikraisiais nariais, turime atsižvelgti į tai, kad visų pirma Europos Sąjunga ir mūsų valstybė turėtų vertinti žmogų, jo garbę ir orumą. Ko gero, tai yra didžiausia vertybė. O po to prisidės ekonominiai ir kiti klausimai. Ačiū jums.

PIRMININKAS. Dėkoju. Bet nepabėkite taip iš tribūnos. Dvi Seimo narės nori jūsų klausti. Pirmoji – O.Babonienė. Prašau.

O.BABONIENĖ. Ačiū. Dėl lygių galimybių vieni nepatenkinti, tačiau jūsų tarnybos dėka – įstatymai, priėmimai, bylos, susitikimai, konferencijos ir t.t. situaciją aiškiai keitė. Taigi kuri pusė – vyrai ar moterys – dabar prašo jūsų daugiausia paramos? Ir ar galima teigti, kad tai jūsų tarnybos darbo rezultatas?

A.BURNEIKIENĖ. Aš norėčiau pasakyti, kad mūsų ataskaita yra paskelbta, kaip ir prašo įstatymas, internete, t.y. paviešinta. Šiais metais mes turime išties daugiau moterų skundų, bet ne tiek ryškiai, kaip tai atrodytų, kad iš tikrųjų Seimas, priimdamas įstatymą, įsivaizdavo, jog tai bus absoliučiai moterų skundų nagrinėjimo institucija. Taigi norėčiau pasakyti, kad žmonės turi problemų ir žmonės randa problemų ten, kur mes kartais net jų neįžvelgiame. Kodėl aš sakiau ačiū parlamentarams, kad jie irgi parašo mums kreipimųsi, kur mes net nematėme problemos, ir žmonės parašo, ir dėl sveikatos, ir dėl vaistų kompensavimo problemų, ir dėl kalėjimų, ir dėl įvairių kitų problemų. Priimdami Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą, mes turbūt net neįžvelgėme, kad mes rasime ten problemų moterų ir vyrų lygių galimybių prasme… De facto skundų šiandien daugiau iš moterų, bet jų yra ganėtinai daug ir iš vyrų.

PIRMININKAS. Dėkui. Kita klausiančioji – I.Degutienė. Prašau.

I.DEGUTIENĖ. Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, iš tikrųjų labai gerai (ir dabar retrospektyvai jūs ir pati pasakėt), kad prieš penkerius metus priimtas įstatymas veikia, jūsų tarnyba įkurta, irgi sėkmingai veikia, tačiau paskutiniai įvykiai, kurie buvo dėl dėstytojo seksualinio priekabiavimo prie studentės, man iškėlė tokį klausimą: ką gali šiais atvejais lygių galimybių kontrolierius ir ar jūsų funkcijos ne per menkos? Gal reikia tobulinti įstatymą ir jums suteikti platesnes galias? Kaip jūs atsakytumėte į tokį klausimą?

A.BURNEIKIENĖ. Aš noriu pasakyti, kad, ko gero, galių gal būtų ir pakankamai, bet yra tam tikra teisine prasme kompetencijos pasidalijimas. Jeigu ombudsmenui, kas nebūdinga kitoms šalims, pas mus valstybėje priskirta administracinės teisės prerogatyva skirti net administracines nuobaudas… bet mes turime teisę, jeigu matome, jog tai yra daugiau negu administracinis prasižengimas, kreiptis į ikiteisminio tyrimo instituciją, ir tai yra labai gerai. Tiesiog aš vėl, gerbiamoji Degutiene, noriu pasakyti, kad mes jau šiandien žinome, kad prokuratūra nusprendė nepradėti ikiteisminio tyrimo, nes čia nemato visuomeninės reikšmės. Per tą laiką, kol mes tyrėme (du mėnesius) tą bylą, mes gavome skambučių ir skundų iš įvairaus amžiaus žmonių, sulaukusių 50–60 metų, ir jie sakė: aš nedrįsau iki šiol pasakyti, bet dabar galiu pasakyti, kad prieš 40 metų studijuodama aš patyriau tą patį universitete. Iš tiesų, jeigu mes teigiame, jog tai yra tik individo problema, ir jeigu mes kalbame, kad žmogų išžagino arba nužudė, ir tai yra tik individo problema, o ne visuomenės problema, na, asmeniškai man yra labai skaudu. Nežinau. Aš sakau jau tiesiog savo poziciją. Mano pozicija, kad man tai yra skaudu. Aišku, mes tą sprendimą skųsime, tiek aš jums galiu pasakyti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji kontroliere. Tikrai gerai, kad turite tą poziciją, su ja ir sveikiname jus. Ačiū, kad atvykote ir pateikėte, mano supratimu, gana iškalbingą, įtikinamą savo veiklos ataskaitą. Norėčiau, gerbiamieji kolegos, atkreipti dėmesį, kad paprastai ši Seimui atskaitinga institucija, bendradarbiaudama su Žmogaus teisių komitetu, pristato savo ataskaitas, todėl siūlau paskirti Žmogaus teisių komitetą ta vieta, kur būtų detaliau nagrinėjama ataskaita. Komitetui pasirengus pateiksime Seimui atitinkamo Seimo nutarimo projektą, įvertinantį šią ataskaitą. Šio klausimo svarstymas šiandien baigtas. Ačiū atvykusiems kontrolierei ir šios įstaigos atstovams.

Baudžiamojo proceso kodekso 65, 94, 103, 109, 139, 151, 154, 158, 168, 181, 218, 220, 225, 237, 240, 306, 313, 346, 360, 364, 370, 377, 403, 409, 418, 421, 422, 425, 426, 429, 446, 456, 457, 458 straipsnių ir XXXV skyriaus pavadinimo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3517. Baudžiamojo proceso kodekso 65, 94, 103, 109, 139, 151, 154, 158, 168, 181, 218, 220, 225, 237, 240, 306, 313, 346, 360, 364, 370, 377, 403, 409, 418, 421, 422, 425, 426, 429, 446, 456, 457, 458 straipsnių ir XXXV skyriaus pavadinimo pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.IXP-3518. Baudžiamojo kodekso 20, 42, 63, 67, 68, 72, 75, 77, 82, 90, 91, 92, 93, 95, 97, 144, 150, 178, 182, 194, 195, 201, 204, 205, 210, 211, 212, 220, 221, 222, 223, 230, 236, 246, 263, 287 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Kodekso papildymo 228¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-3519. Bausmių vykdymo kodekso 43, 48, 49, 68, 102, 121, 157, 173, 178 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3520 (pateikimas)

Taigi dabar svarstome 17 darbotvarkės klausimą – Baudžiamojo proceso dviejų įstatymų pakeitimo projektą, Baudžiamojo kodekso įstatymo projektą bei Bausmių vykdymo kodekso įstatymo pakeitimo projektą. Visi keturi tarpusavyje susiję. Pateikimo stadija. Kviečiu į tribūną vieną iš teikėjų R.Šukį vietoje kolegos A.Sakalo. Registracijos Nr.IXP-3517 iki Nr.IXP-3520. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Baudžiamojo proceso kodekso kai kurių straipsnių ir XXXV skyriaus pavadinimo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, projekto Nr.IXP-3517. Aš norėčiau trumpai pasakyti, kad šis projektas, kaip ir kiti, yra parengtas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto sudarytos darbo grupės. Pagal komiteto gautus siūlymus darbo grupė išrinko pačius svarbiausius ir aktualiausius institucijų pasiūlymus dėl Baudžiamojo proceso kodekso atitinkamų straipsnių pakeitimo, išdėstė šiuos siūlymus kaip tam tikras kodekso pataisas. Kadangi daug straipsnių ir labai daug nuostatų yra keičiama, jeigu bus klausimų, aš galėsiu patikslinti, tačiau siūlomų pakeitimų ir pataisų esmė yra ta, kad priėmus jas tai leistų ištaisyti pastebėtas naujojo kodekso spragas, taip pat išspręstų kai kurias problemas, kurios kilo taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas praktiškai. Todėl aš siūlyčiau pritarti po pateikimo šiam mano pateiktam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Gal, gerbiamasis pranešėjau, galėtumėte informuoti Seimo narius, kodėl dėl to paties Baudžiamojo proceso kodekso yra atskiri įstatymų projektai?

R.ŠUKYS. Aš norėčiau informuoti, kad tai nėra atskiri, pirmiausia tai yra paties Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo įstatymas, o tas, apie kurį jūs kalbate, Nr.IXP-3518, yra įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas, kur numatyta, kaip ir kokiais etapais įsigalios ir bus įgyvendinamas šis kodekso pakeitimas. Jie nėra tapatūs, jie yra atskiri įstatymai.

PIRMININKAS. Ką gi, aiškiau visiems, taip pat ir man. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, niekas nenorėjo jūsų paklausti pristačius šiuos įstatymų projektus. Aš suprantu, kad jūs visus kartu pristatėte?

R.ŠUKYS. Ne, kitų įstatymo projektų esmė yra… Aš antrąjį, t.y.Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo įgyvendinimo ir įsigaliojimo įstatymą paaiškinau, tai yra lydintysis, o Baudžiamojo kodekso atitinkamų straipsnių pakeitimo ir papildymo 228¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-3519 vėlgi nustato dėl tų pačių priežasčių, dėl problemų, iškilusių taikant Baudžiamąjį kodeksą… tai yra naujai reguliuojami tam tikri bausmių skyrimo klausimai. Buvo taip, kad tuo pačiu metu galiojo abu kodeksai, ir buvo pakankamai laiko apibendrinti visas pastabas. Darbo grupė, sudaryta Teisės ir teisėtvarkos komiteto, apibendrino pastabas ir parengė šį projektą, kuriam taip pat siūlyčiau pritarti po pateikimo.

Ir kitą aš iš karto norėčiau pateikti, tai Bausmių vykdymo kodekso atitinkamų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-3520, kuris teikiamas vėlgi dėl tų pačių priežasčių. Tai yra įvertinus naujojo Bausmių vykdymo kodekso, taip pat įsigaliojusio kartu su kitais kodeksais, atitinkamų nuostatų taikymą iškilo tam tikrų problemų ir dėl galimybių palikti asmenis, nors ir ne pirmą kartą teistus, tardymo izoliatoriuose, atitinkamose ūkio brigadose, nes reikalingi tam tikri specialistai aptarnauti tuos izoliatorius. Taip pat spręstini klausimai ir dėl telefoninių pokalbių, dėl lygtinio paleidimo, taigi šiuo atveju tas problemas, kurios yra pastebėtos, reikia spręsti.

Siūlyčiau visiems šiems pateiktiems keturiems projektams pritarti po pateikimo. Toliau komitetai svarstys, tiek mūsų komitetas, kuris siūlomas pagrindiniu, tiek ir papildomi komitetai svarstys ir, manau, svarstymo metu kilusius klausimus bei problemas spręs ir tobulins. Aš tik norėčiau dėl Bausmių vykdymo kodekso iš karto prašyti, kad kaip papildomas komitetas dar būtų įtrauktas ir Žmogaus teisių komitetas, kuris čia nenurodytas.

PIRMININKAS. Ačiū. Nepaisant jūsų papildomų pastangų sužadinti suinteresuotumą klausti, Seimo nariai nenorėjo klausti dėl visų keturių įstatymų projektų. Ar po pateikimo mes galėtume pritarti šiems keturiems įstatymų projektams bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dabar dėl svarstymo eigos. Seniūnų sueiga pagrindiniu dėl visų keturių siūlo skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą, papildomu – Nacionalinio saugumo ir gynybos, ir štai mes išgirdome siūlymą, kad taip pat dėl visų galėtų būti papildomas Žmogaus teisių komitetas. Ar priimtina? Bendru sutarimu taip pat pritarta ir dėl komitetų skyrimo. Preliminari svarstymo data yra siūloma šių metų birželio 1 diena. Ar galime tokiai datai pritarti? Nėra prieštaravimų, pritarta bendru sutarimu.

Pagrindinės darbotvarkės klausimai yra apsvarstyti. Dabar dar liko keli rezerviniai klausimai. Aš norėčiau priminti, kad darbotvarkės 4 ir 5 klausimai buvo išbraukti iš darbotvarkės, 1 rezervinis klausimas yra susijęs su komiteto siūlymu jį atmesti. Šiuo metu salėje nėra tiek Seimo narių, todėl mes šio klausimo svarstymą turėsime atidėti kitai savaitei. Dabar svarstytume 2 rezervinį – Valstybinių pensijų įstatymo 4, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-2822. Svarstymo stadija. Pagrindinis komitetas yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Jo pranešėją I.Degutienę kviečiu į tribūną. Ruošiasi G.Šivickas arba kas nors kitas iš Biudžeto ir finansų komiteto.

Valstybinių pensijų įstatymo 4, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2822(3*) (svarstymas)

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš tiktai norėčiau priminti dėl Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 4, 5, 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Jo esmė yra 4 straipsnyje, kad valstybines pensijas mokėtume motinoms, užauginusioms daugiau nei 7 vaikus. Pagal anksčiau galiojusį įstatymą buvo mokama pagimdžiusioms, užauginusioms bei gerai išauklėjusioms 10 vaikų. Tuo labiau kad dabar yra pakeista apdovanojimo ordinais sistema ir irgi jau yra numatyta už nuopelnus Lietuvai apdovanoti motinas, užauginusias bei gerai išauklėjusias 7 ir daugiau vaikų. Remdamasis šia nuostata, Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: 4 – už, 1 – prieš, 1 susilaikė.

PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamoji pranešėja. Papildomas komitetas taip pat yra Biudžeto ir finansų komitetas. V.Saulis, matau, yra pasirengęs pateikti išvadą. Prašom padaryti tai iš tribūnos. Ruošiasi kolega… Matau, kolegė G.Purvaneckienė būtų pasirengusi komisijos vardu.

V.SAULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Biudžeto ir finansų komitetas kaip papildomas svarstė šį klausimą. Buvo gautos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos. Joms buvo pritarta. Šių pastabų esmė yra ta, kad iš projekto… projekte nenurodyta, kiek valstybės biudžeto lėšų pareikalaus šio įstatymo įgyvendinimas. Mes kitoms nuostatoms pritarėme.

Taip pat gavome Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomonę dėl šio įstatymo projekto. Mes pritarėme Vyriausybės nuomonei. Vyriausybė siūlo nepritarti šio įstatymo projektui, nes šis įstatymo projektas, skirtingai negu Vyriausybės programa, nepasiekė tokių tikslų. Kadangi šios pensijos skiriamos motinoms, jau sukakusioms senatvės pensijos amžių arba pripažintoms pirmos arba antros grupės invalidėmis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė mano, kad Lietuvos Respublikos biudžeto reikės ir jis būtų panaudotas ne ta kryptimi, kuri artimiausiais metais leistų pagerinti mūsų šalies demografinę padėtį. Mes šiai Vyriausybės nuomonei pritariame.

Mūsų komiteto išvada yra tokia. Kadangi nebuvo pateikti konkretūs skaičiavimai, kiek papildomai reikės valstybės biudžeto lėšų norint įgyvendinti šį projektą, todėl pasiūlėme pagrindiniam – Socialinių reikalų ir darbo komitetui grąžinti šį projektą iniciatoriams tobulinti. Balsavimo rezultatai: 8 – už, 3 – prieš. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Šeimos ir vaiko reikalų komisijos išvadą prašom pateikti kolegą V.Velikonį. Kviečiu jus į tribūną.

V.VELIKONIS. Gerbiamieji, Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisija jau pernai lapkričio 19 d. svarstė Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-2822. Komisija bendru sutarimu pritarė šiam įstatymo projektui. Įstatymas išreiškė pagarbą, padėką ir pagalbą moteriai motinai, o vyrai ir taip laimingi: vėliau veda – anksčiau miršta. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju už išvados pateikimą. Jei teisingai supratau, tai paskutinis sakinys nebuvo išvados dalis? (Balsai salėje) Ką gi, dėkoju už žaismingą papildymą. Diskusijoje pageidauja dalyvauti Seimo narys P.Vilkas. Prašom į tribūną.

P.VILKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Statistikos departamento duomenys rodo, kad Lietuvoje gimstamumas mažėja. 2000 metais natūralus gyventojų prieaugis buvo neigiamas, tai yra 4 tūkst. 770 žmonių mirė daugiau nei gimė. 2002 metais mirė net 11 tūkst. 580 daugiau nei gimė. Todėl mes, politikai, turėtume kritiškai tai vertinti ir ieškoti būdų, kaip pagerinti Lietuvos demografinę situaciją. Vienas iš jų ir yra svarstomo įstatymo pakeitimo projektas, kuris numatytų motinoms, pagimdžiusioms, išauginusioms ir dorai išauklėjusioms 7 ir daugiau vaikų, sulaukusioms senatvės pensinio amžiaus, turėti teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Praėjusių metų pabaigoje atlikti tyrimai byloja, kad 49% Lietuvos gyventojų mano, kad šeimoje turi augti du vaikai, tik 13% apklaustųjų mano, kad šeimoje turi būti trys ir daugiau vaikų, 19% mano, kad užtenka tik vieno vaiko. Apklaustųjų nuomone, kas labiausiai lemia gimstamumo Lietuvoje mažėjimą, tai ekonominė situacija – mažos pajamos.

Pritardamas Vyriausybės vykdomai valstybės paramos šeimoms, auginančioms vaikus, politikai, kuri iš dalies orientuojama, kad remtume kiekvienoje šeimoje auginamą vaiką, negaliu sutikti su Vyriausybės nuomone, kad svarstomo įstatymo pakeitimo projektas neskatins daugiavaikių šeimų skaičiaus didėjimo tendencijos, nepagerins šalies demografinės padėties.

Gerbiamieji kolegos, kiekvienam iš mūsų svarbu, kad sulaukus senatvės nereikėtų prašyti pagalbos iš artimųjų ir užsitikrinti sau nors vidutinį pragyvenimo lygį. Tai įmanoma tik turint nuolatinį darbą ir mokant privalomojo socialinio draudimo įmokas. Ar gali mama, auginanti 7 ir daugiau vaikų, turėti būtiną darbo stažą socialinei pensijai gauti? Tikriausia, kad daugeliu atvejų ne. Senatvėje daugelis jų tenkinasi tik šalpos pensija, kuri yra apie 200 litų. Todėl motinos, bijodamos varganos senatvės, nutaria apsiriboti vienu ar dviem vaikais. Šis įstatymo projektas sudarytų galimybę tikėtis sulaukus senatvės valstybės materialinės paramos. Biudžetas didelių išlaidų neturės, nes 2001 m. gyventojų surašymo duomenys byloja, kad šalyje yra 585 šeimos, auginančios 7 ir daugiau vaikų. Todėl kiekvienais metais motinų, kurios turės teisę gauti valstybinę pensiją, bus tiktai kelios dešimtys.

Gerbiamieji kolegos, kviečiu pritarti šiam svarstomo įstatymo pakeitimo projektui. Taip mes patvirtinsime, kad mamos, išauginusios ir dorai išauklėjusios 7 ir daugiau vaikų, iš tikrųjų yra nusipelniusios Lietuvai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje daugiau dalyvauti norinčių nebuvo, bet proga kalbėti dėl balsavimo motyvų. Pirmasis suspėjo V.Einoris. Prašom.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, gal ne visiems teko tokia dalia augti ir gyventi daugiavaikėje šeimoje. Man ta garbė teko – aš augau dvylikos vaikų šeimoje. Šiandien menu, kokią garbingą naštą nešė mama. Aš pasakysiu, man tiesiog yra nesuprantama, kad mes dar abejojame, reikia ar nereikia. Manau, mes ne tokie „biedni“ esame, valstybės ne tokia ekonominė situacija, kad tokiam skaičiui, kuris čia buvo maždaug pasakytas, motinų nebūtų galima išmokėti, arba mokėti, tų pensijų, kai jos sulaukia pensinio amžiaus. Aš visiškai pritariu ir kviečiu pritarti. Gal kai kur kitur paveržkime reikalus ir taupykime, bet šioje vietoje, manau, nereikia taupyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Nėra norinčių kalbėti prieš. Per svarstymo stadiją viena kalba dėl motyvų. Prašom balsavimu išsakyti savo nuomonę, ar pritariame įstatymo projektui Nr.IXP-2822 po svarstymo.

Užsiregistravo 39 Seimo nariai: 39 – už, prieš ir susilaikiusių nėra, po svarstymo pritarta.

Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3016 (pateikimas)

Su Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimais yra susijęs kitas įstatymo projektas Nr.IXP-3016, kurį teikia kolega A.Rimas. Kviečiu jus į tribūną pateikti šį įstatymo projektą.

A.RIMAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiu Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Šio projekto tikslas – nustatyti teisę gauti nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją asmenims, kurie pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos 1941 m. sausio 10 d. susitarimą dėl gyventojų mainų buvo atkelti į Lietuvą. Šią valstybinę pensiją turėtų teisę gauti asmenys, pateikę Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pagal Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalies 1 punkto išduotus nuo okupacijų nukentėjusio asmens (perkeltojo) pažymėjimus. Perkeltaisiais asmenimis pripažįstami asmenys pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos 1941 m. sausio 10 d. susitarimą dėl gyventojų mainų atkelti į Lietuvą. Pagal šį susitarimą iš Suvalkų krašto etninių lietuvių žemių per pustrečio mėnesio į Lietuvą buvo atkelti 11 tūkst. 845 lietuviai, 8882 rusai, 45 baltarusiai ir 65 kitų tautybių asmenys. Iš viso 20 tūkst. 800 žmonių.

Atsižvelgta į tai, kad šie žmonės į Lietuvą buvo atkelti pagal slaptus valstybių okupančių tarpusavio susitarimus, kad jie buvo perkeldinti dėl politinių ir kilmės motyvų, kad į Lietuvą jie buvo atkeldinti prievarta, jų iškeldinimą iš gimtųjų vietų vykdė represinės nacių struktūros, iš jų buvo atimta dalis turto, beveik nė vienas iš jų Lietuvoje negavo tiek žemės, kiek buvo žadėta. Pirmasis jų perkėlimas iš esmės buvo pirmasis jų nuskurdinimas. Nacių okupacijos metais jie buvo pakartotinai keletą kartų išvaryti iš jiems skirtų vokiečių, lenkų, rusų ir žydų ūkių ir taip galutinai nuskurdinti. Atkeldintieji į Vilniaus kraštą gyveno nuolatinės grėsmės sąlygomis dėl lenkų pogrindžio veiklos ir persekiojimų. Dėl pokarinės Lenkijos valdžios nuostatų iš Suvalkų krašto atkelti asmenys nebegalėjo grįžti į savo gimtuosius namus. Vengdami sovietinės sistemos represinių struktūrų dėmesio ir persekiojimų, jie buvo priversti slėpti savo kilmę ir gyventi nuolatinėje baimėje. Šiems asmenims Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymas numato galimybę pripažinti nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinį statusą ir centras jiems suteikia nuo okupacijų nukentėjusio asmens (perkeltojo) statusą.

Nepaisant viso to, šie asmenys negauna jokios valstybės paramos. Todėl siekiant nors iš dalies šiems asmenims atlyginti nuo okupacijų patirtą žalą ir skriaudas, tikslinga suteikti jiems teisę gauti nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją, kuri šiuo metu yra lygi 138 litams. Centro duomenimis, tokių asmenų yra 939. Todėl per metus šio įstatymo vykdymas pareikalautų pusantro milijono litų.

Galiu pateikti informaciją, kad nukentėjusių asmenų valstybines pensijas šiuo metu gauna 93 tūkst. žmonių, jiems išmokama 48 mln. 510 tūkst. litų. Jeigu pritartumėte siūlomam įstatymo variantui, pensijų suma padidėtų ne visu vienu procentu. Apskritai iš bendro pensininkų skaičiaus –950 tūkst. žmonių, kuriems išmokama 3,6 mlrd., tai sudaro 0,04% neišmokamos sumos.

11 straipsnio 1 dalį siūlau papildyti 8 punktu. Siūloma tokia 8 punkto redakcija: „Asmenys pagal Sovietų Sąjungos…

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, visi turime tekstą, jūs jį išsamiai pateikėte, gal taupydami laiką galėtume judėti į priekį?

A.RIMAS. Gerai.

PIRMININKAS. Dėkoju už jūsų supratimą. Juo labiau kad du Seimo nariai nori jūsų klausti. Pirmasis A.N.Stasiškis. Prašom.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, labai gerai, kad plečiasi nukentėjusių ir pensijas gaunančių kategorijų sąrašas, tai tikrai nukentėjusieji nuo okupacijų, tik gaila, kad vėl tai yra tik maža dalelė turinčių nukentėjusio asmens statusą. Labai gaila, kad neseniai buvo atmestas toks siūlymas dėl beglobio vaiko, kurių yra tris kartus mažiau ir kurie visą kūdikystę ir vaikystę praleido be tėvų ir be jokios globos. Taigi ateityje kviesiu jus į sąjungininkus, kai kils tas klausimas.

Dabar mano klausimas dėl to. Jūs minite, kad buvo atimta dalis turto. Be jokios abejonės, ypač nekilnojamasis turtas. Ar nevertėtų ieškoti kitų būdų, gal tarptautinėmis derybomis, nes liko nekilnojamasis turtas. O mano klausimas štai koks. Jūs rašote, kad buvo atkeldinti prievarta. Aš cituoju to susitarimo 1 straipsnio dvi eilutes: „perkelti turi būti tiktai tie asmenys, kurie yra pareiškę norą persikelti. Noras persikelti gali būti pareikštas ir žodžiu, ir raštu. Persikėlimas yra savanoriškas, todėl neleidžiama jokia prievarta, nei tiesioginė, nei netiesioginė“…

PIRMININKAS. Laikas.

A.N.STASIŠKIS. (Paskutinis sakinys.) Suprantama, pasirašė Nikolajus Pozdniakovas ir atitinkamas (…) iš Vokietijos pusės. Kokia buvo perkėlimo praktika? Man, pavyzdžiui, nepavyko nei archyvuose, nei niekur kitur rasti, kokia buvo prievarta? Ar ji buvo taikoma, ar netaikoma? Kokiais būdais ir t.t.

A.RIMAS. Istoriniai šaltiniai ir kai kurie žmonės pasakoja ir teigia, kad tai buvo prievarta, nors dokumentais to nėra užfiksuota.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Popovas taip pat nori jūsų klausti. Prašom.

V.POPOVAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Pratęsdamas kolegos A.N.Stasiškio klausimą, atsakyčiau, kad tuo laiku būdavo laisvanoriai ir savanoriai. Su savanoriais, matyt, ir šiuo atveju buvo kebli padėtis. Todėl iš esmės pritardamas kolegos teikimui, norėčiau paklausti. Gal tai netiesiogiai susiję su jūsų įstatymo projektu, bet, kiek man žinoma, ten yra problemų ir su žemės grąžinimo klausimais. Gal būtų galima spręsti nebūtinai nukentėjusių pensijomis? Gal kokiu nors būdu galima kitaip spręsti, ar išmokant vienkartines išmokas tai žmonių kategorijai, nes nėra daug, kaip jūs minėjote, arba išsprendus žemės grąžinimo jiems klausimus? Kokia jūsų nuomonė? Ačiū.

A.RIMAS. Būtų galima per svarstymo stadiją svarstyti jūsų mintis, bet mūsų teisinė praktika yra priimta tokia: ir tremtiniams, ir kaliniams yra skiriamos nukentėjusių valstybinės pensijos.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis teikėjau, už klausimo pateikimą ir atsakymus į klausimus. Pateikimo stadijoje proga kalbėti dėl balsavimo motyvų vienam už, vienam – prieš. V.Einoris – motyvai už. Prašom.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, kadangi dabar vyksta pateikimas, tai siūlyčiau pritarti ir svarstant panagrinėti tiesos šaknis, kiek buvo prievarta, kiek buvo savanoriškumas. Kartais tuo metu savanoriškumas būdavo per prievartą, būdavo tokių dalykų. Todėl manau, kad yra galimybė išsiaiškinti. Dabar siūlau pritarti. Aš balsuosiu už.

PIRMININKAS. Dėkui. Prieš norinčių kalbėti nėra. Kolegos, prašom savo nuomonę išsakyti balsuojant, ar pritariame įstatymui po pateikimo.

35 užsiregistravus 31 – už, prieš nėra, 3 susilaikė. Po pateikimo yra pritarta. Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu komitetu skirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą ir preliminarią svarstymo datą galbūt mes galėtume skirti, pritarus ir dalyvaujant Č.Juršėnui, 18 dieną, jeigu komitetas spės apsvarstyti gegužės mėnesį. Tinka? Gerai, kolegos. Apsispręsta dėl to bendru sutarimu. Šio klausimo svarstymas šiandien yra baigtas.

Seimo narių pareiškimai

Liko vienintelis darbotvarkės klausimas – Seimo narių pareiškimai. Seimo narys R.Pavilionis pageidauja perskaityti pareiškimą. Padarykite tai iš tribūnos.

R.PAVILIONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau šiuo pareiškimu atkreipti jūsų dėmesį į du tautos atstovams ypač svarbius mūsų politinio gyvenimo faktus ir tikiuosi adekvačios jūsų reakcijos.

„Lietuva, kuri vos prieš dešimt dienų tapo Europos Sąjungos nare, o Lietuvos piliečiai – Europos Sąjungos piliečiais, jau pasižymėjo dviem veiksmais, kurie, esu tikras, neliks be atgarsio Europos Sąjungoje.

Gegužės 7 d. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu buvo suspenduota 37 tūkstančių piliečių konstitucinė teisė rinkimų dieną balsuoti už jų pasirinktą ir parašais paremtą pretendentą į Lietuvos Respublikos Prezidentus. Šių metų balandžio 22 d. Vyriausiajai rinkimų komisijai pripažinus rinkėjų teisę paremti konkretų pretendentą į Respublikos Prezidentus, gegužės 7 d. ši teisė buvo atimta rinkėjams, pabrėžiu, nepažeidus nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos, nei Prezidento rinkimų įstatymo. Tokiu būdu 37 tūkst. Lietuvos Respublikos, taigi dabar jau ir Europos Sąjungos, piliečių neteko galimybės įgyvendinti savo konstitucinę teisę rinkimų dieną balsuoti už pasirinktą ir parašais paremtą pretendentą į Respublikos Prezidentus. Iš esmės buvo eliminuoti iš demokratijos proceso – rinkimų.

Bet kurioje Europos Sąjungos šalyje toks veiksmas būtų sukėlęs milžinišką skandalą kaip neregėtas iššūkis demokratijai, žmogaus ir piliečių teisėms. Demokratinėje šalyje dėl tokio piliečių valios paniekinimo protestuotų pirmiausia tautos atstovai, nekalbant apie kitus pretendentus į Prezidentus, jeigu jie iš tikrųjų gerbia savo piliečius, savo tautą ir demokratiją. Tačiau Lietuvoje, vos prieš kelias dienas įstojusioje į Europos Sąjungą, – tyla, gėdinga ir šiurpi tyla.

Dar daugiau – šių metų gegužės 10 d. dėl akivaizdaus rinkėjų konstitucinių teisių pažeidimo rinkėjų atstovai įteikė skundą Vyriausiajam administraciniam teismui. Šį skundą savo parašais parėmė per 1300 rinkėjų, Lietuvos Respublikos piliečių. Tačiau Vyriausiasis administracinis teismas, pažeisdamas Lietuvos Konstitucijos 30 straipsnį, skelbiantį (cituoju): „Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą“, atsisakė priimti skundą kaip nagrinėtiną motyvuodamas tuo, kad į teismą kreipėsi privatūs asmenys, o ne politinės partijos ar politinės organizacijos atstovai. Tokiu būdu teismas atsisakė nagrinėti Lietuvos Respublikos piliečių, t.y. kaip tik tų subjektų, kurie pagal Konstitucijos 78 ir 79 straipsnius ir yra renkantys Prezidentą asmenys, skundą.

Toks piliečių konstitucinių teisių paniekinimas, demonstruojantis Lietuvos pareigūnų teisinį neraštingumą, ne tik užtraukia gėdą Lietuvai, Europos Sąjungos naujokei, bet ir akivaizdžiai rodo, jog šalyje vis labiau įsigali antidemokratinės nuostatos, piliečių valios ignoravimas. Tai itin rimtas signalas Europos Sąjungai, charakterizuojantis piliečių ir žmogaus teisių padėtį šalyje. Tai, kad tokie Lietuvos pareigūnų veiksmai kertasi su Europos Sąjungos politine ir teisine praktika, patvirtina pastarųjų dienų pokalbiai su Vakarų politikais ir žurnalistais, vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų atstovais, taip pat Lietuvoje akredituotais diplomatais.

Šiuo pareiškimu informuoju gerbiamąjį Seimą, jog dėl tokių pareigūnų veiksmų, nederančių Europos Sąjungos šaliai, esame priversti kreiptis į Europos Parlamentą, jo vadovą poną Patą Koksą, į Europos Tarybą ir jos vadovą Valterį Švimerį, į kitų Europos Sąjungos šalių parlamentus ir prašome deleguoti jų atstovus susipažinti su susiklosčiusia šalyje demokratijos padėtimi. Kartu rengiame Lietuvos Respublikos piliečių, parašais patvirtinusių paramą konkrečiam pretendentui į Prezidentus, peticiją į Europos Parlamentą ir į Europos žmogaus teisių teismą.“ Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Prašome, gerbiamasis Pavilioni, palikti mums šį tekstą, jis turi būti pridedamas prie protokolo.

R.PAVILIONIS. Mielai.

PIRMININKAS. Buvo perskaitytas, kaip ir numato Statutas, posėdžio pabaigoje Seimo nario pareiškimas. 13.48 val., norėčiau paskelbti šios dienos plenarinio posėdžio pabaigą. (Balsai salėje: registruokimės!) Kolegos, galima registruotis tiems, kurie nesat tikri dėl savo dalyvavimo. Aš taip pat noriu priminti, kad artimiausias plenarinis posėdis yra numatytas kitą antradienį. Numatomi ir rytinis, ir vakarinis posėdžiai.