Trisdešimt
šeštasis (518) posėdis
2004
m. gegužės 6 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai G.STEPONAVIČIUS ir A.SKARDŽIUS
2004 m. gegužės 6 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė
PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Labas rytas, 2004 metų gegužės 6 diena. Noriu paskelbti šios dienos rytinio plenarinio posėdžio pradžią. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau jūsų atkreipti dėmesį į jums pateiktas rytinio ir vakarinio posėdžių darbotvarkes. Kaip matote, rytinio posėdžio pradžioje numatyta keletas klausimų, kuriais siūloma papildyti darbotvarkę. Teikia Seniūnų sueiga. Kai kurie klausimai išbraukiami, taip pat noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad vakarinis posėdis yra skiriamas opozicinės Liberalų ir centro frakcijos teikiamiems projektams nagrinėti. Tokia darbotvarkė. Dėl vedimo tvarkos kolega H.Žukauskas. Prašom.
H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš taip pat siūlyčiau frakcijos vardu, be abejo, šios dienos darbotvarkę papildyti ir vienu Seimo nutarimu, kuris įregistruotas Seimo posėdžių sekretoriate. Jeigu Seime bus pritarta, aš manau, jis bus išdalytas ir su rezerviniais klausimais būtų galima jį svarstyti. Tai yra kreipimasis į Konstitucinį Teismą.
PIRMININKAS. Ar jūs galite patikslinti dėl šio nutarimo registravimo aplinkybių, ar yra išlaikyti 24 val. reikalavimai ir kiti momentai.
H.ŽUKAUSKAS. Kadangi pats įstatymas įsigalioja, kiek supratau, tik po to, kai būna išspausdintas „Žiniose… Aš suprantu, bet frakcijos vardu prašau padaryti išimtį, nes tai be galo svarbus klausimas.
PIRMININKAS. Noriu paklausti, ar praėjo 24 val. nuo Seimo nutarimo.
H.ŽUKAUSKAS. Jis įregistruotas šiandien ryte, kiek suprantu, nuo ryto dar nėra praėjusios 24 val., bet aš prašau Seimo įtraukti šitą klausimą. Daug klausimų mes šiuo metu svarstėme, kur nebuvo praėjusios 24 valandos. Siūlyčiau balsuoti. Prašyčiau Seimo frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Henrikai Žukauskai, ar jūs suprantate, kad siūlote nestatutinį sprendimą?
H.ŽUKAUSKAS. Aš suprantu, kad paskutiniu metu Seime buvo daug nestatutinių sprendimų, todėl ir prašau jūsų.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, taip pat ir visų. Ačiū, supratau jūsų poziciją, dabar dėl to neturime polemizuoti. Aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad Seimo statuto 136 straipsnio 5 dalis kalba, kad įstatymo projektai kartu su aiškinamuoju raštu, Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Vyriausybės išvadomis išdalijami Seimo nariams ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki jų pateikimo Seimo posėdyje. Seimo nutarimas prilyginamas įstatymui, tai yra teisės aktas, turintis… Jam keliami tokie patys reikalavimai. Aš norėčiau klausti, ar mes turime elgtis nesilaikydami Seimo statuto nustatytos tvarkos? Gerai. Kolega A.Salamakinas nori kalbėti, ar man pasirodė. Kadangi čia yra procedūrinis klausimas, jūs turite kalbėt per šoninį mikrofoną. Prašom.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Statutas numato vieną galimybę ir tarsi išimtį, jeigu teikiama ypatinga skuba, bet tai gali daryti Lietuvos Prezidentas, Vyriausybė ir Seimo Pirmininkas. Kitų išimčių Statutas nenumato.
PIRMININKAS. Ar I.Šiaulienė dėl to paties. Aš prašyčiau per šoninį mikrofoną. Gal taupant laiką… Minutėlę, visi eilės tvarka.
I.ŠIAULIENĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Tikrai neturiu ką pridurti prie to, ką pasakė Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas, o kalbant dėl darbotvarkės, tai šiandien frakcijoje buvo svarstyta ir yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto prašymas išbraukti iš darbotvarkės 1-10a ir 1-10b.
PIRMININKAS. Pasitikslinu, čia siūlymas frakcijos vardu?
I.ŠIAULIENĖ. Taip.
PIRMININKAS. R.Šukys.
R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš dėl vedimo tvarkos norėjau pateikti tokį pasiūlymą ir atkreipti dėmesį į tai, kad iš tiesų yra buvę, ir ne kartą, atvejų, kai nutarimų projektai buvo išdalijami ir įregistruojami nesilaikant 24 val. termino. Todėl ateityje siekiant svarbiems klausimams neužkirsti kelio, Seimui pačiam spręsti dėl tokio klausimo ar kitų klausimų, nutarimų įtraukimo į darbotvarkę, kai tikrai bus būtina tai spręsti, aš siūlau šiuo atveju balsuoti dėl šio nutarimo įtraukimo į darbotvarkę.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos, supratau nuomones. Buvo du pasiūlymai. Pirmas dėl darbotvarkės papildymo ir antras dėl Socialdemokratinės koalicijos frakcijos dėl Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo ir jo lydinčio įstatymo išbraukimo iš darbotvarkės. Gal dėl 1-10a ir 1-10b išbraukimo galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Dėl kito klausimo. Aš, vis dėlto atsižvelgdamas į frakcijų, taip pat paskirų Seimo narių siūlymus, teiksiu, kad dėl Liberaldemokratų frakcijos siūlymo apsispręstume balsavimu. Dar kartą atkreipiu jūsų dėmesį, kad Seimo statuto reikalavimai nėra išlaikyti. Kolegos, formuluoju balsavimą. Gal galite, kolega Žukauskai, patikslinti Seimo nutarimo projekto registracijos numerį. Per centrinį mikrofoną.
H.ŽUKAUSKAS. Numerį ar tuoj patikslinsiu Sekretoriate. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Seimo posėdžių sekretoriatas patikslino, kad Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą projekto registracijos Nr.IXP-3509. Dėl jo mes balsuodami turim apsispręsti. Dabar norite kalbėti? Gerai. Dabar dėl to apsispręsime. Balsavimas už reiškia pritarimą, kad šis Seimo nutarimas yra įtraukiamas į darbotvarkę kaip rezervinis klausimas. Balsavimas prieš reiškia nepritarimą. Susilaikymas taip reiškia nepritarimą. Kolegos, prašau balsavimu išsakyti savo nuomonę, ar pritariame atitinkamo Seimo nutarimo projekto įtraukimui į šios dienos plenarinių posėdžių darbotvarkę.
Balsavimo rezultatai: užsiregistravus 66 Seimo nariams, už – 21, prieš – 14, susilaikė 26. Klausimas į darbotvarkę nėra įtraukiamas.
Kolegos, dar matau dėl šios dienos darbotvarkės kolegą A.Salamakiną.
A.SALAMAKINAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėčiau pasitikslinti dėl rezervinių 3, 4 klausimų. Aš tikrai nekvestionuoju opozicijos darbotvarkės, nes Statutas numato taip, kad jie gali įrašyti bet kuriuos klausimus, tačiau dėl šitų klausimų man neaišku. Ar tai yra Seimo narių teikimas? Jeigu Seimo narių, tai turėtų sulaukti eiliškumo. Ar tai yra komiteto ar frakcijos? Man iš pateiktos darbotvarkės visai neaišku. Tuo labiau kad mes turėtume papildyti savaitės pagal Seimo statutą, o gal net ir visos sesijos darbotvarkę įtraukdami tuos klausimus į darbotvarkę. Aš kol kas nematau šitų dviejų procedūrų.
PIRMININKAS. Ačiū. Supratau jūsų iškeltą klausimą ir jis būtų teisėtas, bet atkreipčiau dėmesį, kad šie klausimai suplanuoti svarstyti tuo pat metu, turiu minty rezervinius 3 ir 4 klausimus, su opozicijos darbotvarkėje tų pačių straipsnių teikiamomis pataisomis. Jie iš esmės vertintini kaip alternatyvos vienas kito atžvilgiu. Todėl, kaip mes ir anksčiau elgdavomės, taip ir šiuo atveju, tie klausimai turėtų būti svarstomi kartu. Pritarčiau tam, kad čia turi būti įrašytos raidelės „A, kad nekiltų abejonių. Prašom.
A.SALAMAKINAS. Labai trumpai. Jeigu opozicinė frakcija priima juos kaip jų teikiamus, tada aš neturiu pretenzijų.
PIRMININKAS. Negaliu dabar kalbėti už opozicinę, bet dar karą konstatuoju žinodamas šių įstatymų turinį, kad jie yra alternatyvūs dviem opozicijos darbotvarkėje teikiamiems klausimams. Kolegos, suprantu, kad dėl tokios darbotvarkės bendro sutarimo nebus, nepritarus įtraukti Seimo nutarimo projektą. Prašau balsavimu išsakyti, ar pritariame šios dienos rytinio ir vakarinio plenarinio posėdžių darbotvarkėms.
Užsiregistravo 69 Seimo nariai. 55 – už, prieš nėra, 12 susilaikė, plenarinių posėdžių darbotvarkėms yra pritarta.
Kolegos, noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad pirmieji darbotvarkės klausimai yra susiję su tarptautinių sutarčių ratifikavimo įstatymų priėmimu. Todėl prašyčiau nepalikti artimiausiu metu salės keliolika minučių, taip pat kas turite galimybę, prašau pakviesti savo kolegas, kad galėtume priimti bent 57 balsais šiuos įstatymus, susijusius su ratifikavimu.
Taigi, kolegos, svarstome darbotvarkės 1 klausimą – įstatymą Nr.IXP-3376. Pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Jo pranešėją A.Kašėtą kviečiu į tribūną. Ruošiasi Užsienio reikalų komiteto pranešėjas J.Čekuolis.
A.KAŠĖTA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Šiaurės Atlanto sutarties šalių susitarimo dėl jų karinių pajėgų statuso ir Protokolo dėl tarptautinių karinių vadaviečių, įsteigtų įgyvendinant Šiaurės Atlanto sutartį, statuso ratifikavimo įstatymo projektą. Komitetas pritarė pateiktai Krašto apsaugos ministerijos pataisai, kurios esmė 2 straipsnio 1 dalyje vietoj skaičiaus 2500 įrašyti skaičių 2574. Komitetas pritarė bendru sutarimu projektui su pataisa.
PIRMININKAS. Ačiū. Papildomo komiteto išvadą, kaip supratau, kolega S.Dmitrijevas yra pasiruošęs pateikti, nors darbotvarkėje įrašytas J.Čekuolis. Užsienio reikalų komiteto išvadą prašom pateikti S.Dmitrijevą.
S.DMITRIJEVAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas buvo papildomas komitetas dėl Įstatymo dėl Šiaurės Atlanto sutarties šalių susitarimo dėl jų karinių pajėgų statuso ir Protokolo dėl tarptautinių karinių vadaviečių, įsteigtų įgyvendinti Šiaurės Atlanto sutartį, statuso ratifikavimo įstatymo projekto. Komitetas pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, siūlė pagrindiniam komitetui atsižvelgti į Krašto apsaugos ministerijos siūlymą. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Prašom pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Primenu, kad šis įstatymas dabar svarstomas svarstymo stadijoje. Diskusijoje kalbėti Statuto numatyta tvarka pageidaujančių Seimo narių nėra. Kolegos, ar mes galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Po svarstymo įstatymui Nr.IXP-3378 yra pritarta bendru sutarimu.
Paprastai tarpvyriausybinius susitarimus ratifikuojančius įstatymus mes priimame iš karto tame pačiame posėdyje. Ar galėtume pereiti prie priėmimo? Prieštaravimų nėra. Bendru sutarimu tam pritarta.
Priėmimo stadija. Kolegos, pereiname prie priėmimo pastraipsniui. 1 straipsnis. Kolega N.Medvedev dėl viso ar dėl 1 straipsnio? Nėra norinčių kalbėti dėl 1 straipsnio, ar galime priimti? Prieštaravimų nėra. Priimtas bendru sutarimu.
Ar 2 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra, 2 straipsnis priimtas bendru sutarimu. Įstatymo priėmimas pastraipsniui yra baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto. Ar būtų norinčių kalbėti? Nėra. Kolegos, prašyčiau prieš priimant registruotis. Vyksta registracija. Primenu, kad reikia bent 57 Seimo narių balsų ratifikuojant tarpvyriausybinį susitarimą.
Užsiregistravo. Ką gi, yra pakankamai. Tada prašom pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo Nr.IXP-3376 priėmimo. (Balsas salėje) Klausiau, ar yra norinčių kalbėti, nebuvo.
Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Už – 64, 1 – prieš, 1 susilaikė, įstatymas Nr.IXP-3376 priimtas.
Kaip suprantu, kolega J.Veselka – repliką po balsavimo. Prašom.
J.VESELKA. Taip. Gerbiamasis pirmininke, aš nežinau, bet niekada manęs netenkina tokie dalykai, kai Seimui pateikiamas tik pats pritarimas, o pačios sutarties ir protokolo prie sutarties nepateikia. Aš jaučiuosi įžeistas, nes tokios sutartys tikrai nėra paslaptis, tokie protokolai nėra paslaptis. Krašto apsaugos ministerija numeta bet kokį su kažkieno parašu, ir mes neįsigiliname į sutartį. Nesakau, kad ji bloga, bet perskaitai žmogus, suvoki ir žinai, ką darai. O čia nesuvokdami, neskaitę… Todėl aš esu prieš pačią tokio pateikimo formą, nes taip yra paniekinamas Seimas.
PIRMININKAS. Kolega, jūs pasinaudojote replikos teise, bet atkreipiu jūsų dėmesį, kad kartu su dekretu buvo teikiamas visas sutarties susitarimo paketas. Juo labiau ir internete tokios sutartys yra prieinamos. Čia neturėtume dėl tokių smulkmenų daryti problemų.
Kolegos, eilės tvarka darbotvarkės 2 klausimas – Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl bendradarbiavimo katastrofų, stichinių nelaimių bei didelių avarijų prevencijos srityje ir likviduojant jų padarinius ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-3467. Svarstymo ir priėmimo stadija. Pagrindiniu komitetu buvo paskirtas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Jo pranešėją A.Kašėtą kviečiu į tribūną pateikti išvadą. Kolega S.Dmitrijevas ruošiasi pateikti papildomo komiteto išvadą. Prašom.
A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos įstatymą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl bendradarbiavimo katastrofų, stichinių nelaimių bei didelių avarijų prevencijos srityje ir likviduojant jų padarinius ratifikavimo įstatymo projektą. Pasiūlymų, pataisų, pastabų negauta. Pritarta projektui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkui. Papildomas – Užsienio reikalų komitetas. Jo pranešėją S.Dmitrijevą kviečiu į tribūną pateikti išvadą.
S.DMITRIJEVAS. Ačiū, pirmininke. Užsienio reikalų komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Prašom pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dalyvauti diskusijoje pateikus komiteto išvadas pageidaujančių Seimo narių nėra. Ar po svarstymo, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, mes galėtume pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra, pritarta bendru sutarimu po svarstymo.
Ar galime pereiti prie priėmimo? Prieštaravimų nėra, dėl to apsispręsta taip pat bendru sutarimu. Taigi priėmimo stadija, vienas straipsnis, todėl iš karto dėl viso įstatymo projekto klausčiau, ar prieš priimant būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo Nr.IXP-3467 priėmimo. Atkreipiu dėmesį, kad tai yra tarptautinio susitarimo ratifikavimas. Kolegos, prašau jūsų dėmesingumo ir dalyvavimo balsavime.
Užsiregistravo 77 Seimo nariai. Už – 75, prieš nėra, susilaikė 2, įstatymas Nr.IXP-3467 priimtas.
Karo padėties įstatymo 14 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3500 (pateikimas)
Svarstome darbotvarkės 3 klausimą – Karo padėties įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-3500. Iš akiračio minutei buvau paleidęs krašto apsaugos ministrą Liną Linkevičių. Kviečiu jus pateikti Vyriausybės teikiamą įstatymo projektą. Pateikimo stadija. Prašom.
L.LINKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, mano pateikimas bus tikrai trumpas, nes yra redakcinio pobūdžio pataisymai. Vykdant reformų tvarkaraštį yra išformuojamos karinės apygardos, todėl tų sąvokų įstatyme turėtų nelikti. Taisomi du straipsniai. Tokia pataisos esmė. Daugiau neturiu ką pridurti.
PIRMININKAS. Dėkui už lakonišką pristatymą. Nepaisant to, J.Veselka nori jūsų klausti. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamasis ministre, pagal šias formuluotes, jeigu visoje šalyje padėtis įvedama, vadinasi, ta padėtis… Tada ginkluotųjų pajėgų vado sprendimu sustabdoma partijų, pažeidusių įstatymą, veikla. Bet, žiūriu, antra formuluotė leidžia be vado įsakymo iš esmės sustabdyti veiklą visoje teritorijoje, tai yra per apskričių karo komendantus. Tai ar nebūtų galima patikslinti, kad būtų garantuojama, kad jeigu visoje Lietuvoje, tai nebūtų daroma tik per karo komendantus?
L.LINKEVIČIUS. Mūsų požiūriu to tikslinti nereikėtų, nes ir taip viskas gana aišku. Bet noriu pabrėžti, kad mes taisome tik tuo karinių apygardų panaudojimo aspektu. Jokiais kitais klausimais šita pataisa neatliekama. Štai kodėl aš teikiu tiktai išbraukti kelis žodžius. Iš esmės, jeigu norite revizuoti įstatymą, reikėtų atskiro pavedimo, atskirų darbų, nes čia kalbama tik apie redakcines pataisas, tik apie nereikalingų sąvokų išbraukimą.
PIRMININKAS. Dėkui, ministre, už atvykimą ir klausimo pristatymą. Pateikimo stadija. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų Seimo narių nėra, todėl klausčiau, ar mes galėtume pritarti Vyriausybės teikiamam projektui po pateikimo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Prieštaravimų nėra. Pritarta po pateikimo bendru sutarimu. Seniūnų sueiga siūlo tokią svarstymo procedūrą: pagrindiniu komitetu skirti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, preliminarią svarstymo datą Seime numatyti š.m. gegužės 18 dieną. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Darbotvarkės 4 klausimas – Invalidų socialinės integracijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2970. Svarstymo stadija. Nepaisydamas mūsų negirdinčio A.Syso, kviečiu pristatyti pagrindinio komiteto išvadą. Gerbiamasis Algirdai Sysai! Kviečiu pristatyti dėl Invalidų socialinės integracijos įstatymo (svarstymo stadija) jūsų vadovaujamo komiteto išvadą.
A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Atsiprašau, negirdėjau.
Leiskite pristatyti Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto antrąjį variantą. Komitetas gavo daug Seimo Teisės departamento pastabų ir iš esmės į visas atsižvelgė, išskyrus dėl kai kurių datų. Taip pat buvo Lietuvos gydytojų sąjungos pasiūlymai, kurių daugeliui buvo nepritarta. Didžiausias ginčas buvo dėl naujos struktūros, numatytos šiame įstatyme. Vietoj Nedarbingumo nustatymo tarnybos pagal naują įstatymą bus sukurtos dvi tarnybos, kurių viena nustatys nedarbingumo laipsnį, o kita spręs ginčus. Be to, svarstydami šį įstatymą mes pasiūlėme Vyriausybei iki rugsėjo 1 d. parengti ir pateikti Seimui su šio įstatymo įgyvendinimu susijusių įstatymų projektus. Noriu atkreipti dėmesį, kad lydinčiųjų įstatymų yra be galo daug ir nenorėtume nukelti iki pačios paskutinės dienos. Vyriausybė siūlė, kad įstatymas įsigaliotų nuo sausio 1 dienos. Matydami, kad dar yra nepadaryta labai daug darbų, pasiūlėme šitą datą nukelti iki liepos 1 d. ir vykdyti griežtą parlamentinę kontrolę, kad visi lydintieji įstatymai būtų pateikti kuo anksčiau, kad būtų galima pasirengti įgyvendinti šį naująjį Invalidų socialinės integracijos įstatymą. Komiteto išvada yra pritarti patobulintam įstatymo projektui. Už jį balsavo 6 komiteto nariai, 1 balsavo prieš. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamasis pranešėjau. Papildomų komitetų nebuvo paskirta, todėl klausčiau, nesant norinčių kalbėti diskusijoje ir nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime pritarti po svarstymo? Gal, kolegos, balsuokime, ar pritariame įstatymo projektui Nr.IXP-2970 po svarstymo?
Užsiregistravo 62. Už – 48, prieš nėra, susilaikė 11. Po svarstymo įstatymo projektui yra pritarta. Tai yra Vyriausybės teikiamas įstatymas ir buvo pritarta skubos tvarkai, bet manau, kad priėmimas galėtų būti numatytas kitą savaitę.
Gerbiamasis Algirdai Sysai, norėčiau paklausti, ar neprieštarautumėte, kad šio įstatymo priėmimas būtų numatytas kitą savaitę? Tinka. Gerai. Šio klausimo svarstymas yra baigtas.
Darbotvarkės 5 klausimas – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo 8, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2620. Svarstymo stadija. Pagrindiniu komitetu buvo paskirtas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Jo pranešėją A.V.Indriūną kviečiu į tribūną pristatyti išvadą. Pristatyti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą kviesčiau ką nors iš komiteto narių. Kolega J.Palionis.
A.V.INDRIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė šį įstatymo projektą, pritarė Seimo Teisės departamento išvadoms, pritarė išvadai, kad pavadinimas ne visai tiksliai atspindi, atsižvelgė į tai, patobulino komiteto projektą ir pritarė patobulintam projektui ir komiteto išvadai bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkui. Biudžeto ir finansų komiteto išvadą kviečiu pristatyti J.Palionį. Ruošiasi R.Pavilionis – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.
J.PALIONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Biudžeto ir finansų komitetas bendru sutarimu iš esmės pritarė pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas bei patikslinti projekto įsigaliojimo datą.
PIRMININKAS. Dėkui. Pristatyti Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvadą prašau R.Pavilionį.
R.PAVILIONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas taip pat pritarė šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Aš atsiprašau, gerbiamasis pranešėjau, noriu tik patikslinti vieną jūsų nuostatą. Jūsų siūlote išbraukti 3 straipsnį, bet išvadoje įrašyta: pritarti iš dalies. Tačiau tas pats straipsnis lieka, jis neišbraukiamas. Ar jūs sutinkate, kad lieka tokia dabartinė redakcija, kaip pagrindinis komitetas siūlo, ar reikalautumėte, kad dėl jūsų komiteto siūlymo būtų balsuojama?
R.PAVILIONIS. Kadangi tai buvo komiteto nuomonė, aš neturiu teisės jos keisti, todėl siūlau, kad būtų laikomasis komiteto nuostatos.
PIRMININKAS. Gerai. Dėkui. Prašyčiau grįžti į tribūną kolegą A.V.Indriūną. Turėsime apsispręsti dėl vieno pasiūlymo, kuriam komitetas, mano vertinimu, nepritarė, nors jūs ir formuluojate „pritarti iš dalies. Ar trumpai pakomentuotumėte dėl 3 straipsnio išbraukimo, kaip siūlė Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas?
A.V.INDRIŪNAS. Man atrodo, kad galima jo neišbraukti, galima išbraukti, tai nėra esminis dalykas. Mes į tai truputį atsižvelgėme, bet iš principo kaip Seimas nuspręs, taip ir bus. Principinių dalykų nėra, aukštyn kojom niekas neapvirs. Galima pritarti, galima nepritarti, mano nuomone.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, taip neišeina, truputį atsižvelgti arba galime pritarti, nepritarti. Jūs turite formuluoti komiteto nuomonę, nes papildomas komitetas siūlė išbraukti straipsnį, o jūs nepritarėte išbraukimui.
A.V.INDRIŪNAS. Taip, mūsų komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Prieš šį siūlymą norėtų kalbėti kolega P.Papovas. Prašom.
P.PAPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kadangi įstatyme yra pakeitimų – nebebus sekretoriato vedėjo, o vadovaus pats komisijos pirmininkas, todėl reikia tam pasiruošti, kad tai būtų galima padaryti nuo liepos 1 d. Jeigu įstatymas įsigalios iš karto, bus tam tikrų keblumų. Dėl to ir buvo ta data numatyta. Ir nuo liepos 1 d. įsigaliojimas buvo pasiūlytas rengėjų, todėl mes ir nepritarėme, kad iš karto įsigaliotų paskelbus „Žiniose.
PIRMININKAS. Dėkui. Kolega A.Vidžiūnas – kita nuomonė. Nenorite. Kolegos, prašau balsuoti dėl to, ar pritariame Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto siūlymui išbraukti įstatymo 3 straipsnį?
Kolegos, mobilūs telefonai turi būti išjungti, bent jau į begarsį režimą. Balsavimo rezultatai dėl šios pataisos: už – 27, prieš – 6, susilaikė 29. Pasiūlymui nepritarta. Nepritarę šiam pasiūlymui, turime apsispręsti dėl viso įstatymo projekto, ar pritariame jam po svarstymo. Kolegos, ar galėtume po svarstymo, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Pritarta po svarstymo įstatymo projektui Nr.IXP-2620 bendru sutarimu.
Jį lydintis teisės aktas (darbotvarkės 5 b klausimas) – Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nuostatų patvirtinimo projektas Nr.IXP-2621. Svarstymas. Pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Kviečiu A.Indriūną į tribūną. Kolegos, taip pat prašau nešurmuliuoti, salėje triukšmas.
A.V.INDRIŪNAS. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas apsvarstė Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nuostatų patvirtinimo projektą, Teisės departamento išvadoms pritarė. Nepritarė išvadai, kad komisija neturėtų apsiriboti vien tik komisijos nutarimų įgyvendinimo kontrolės svarstymu. Siūlome pridėti punktą, nurodantį, kad komisija, apsvarsčiusi komisijos nutarimų įgyvendinimo kontrolę, savo išvadą pateikia inspekcijai. Šiam nepritarėme. Nepritarėme ir kitai išvadai, komitetas atsižvelgė į Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvadas, pritarė Biudžeto ir finansų komiteto išvadoms . Buvo gautas V.Indriūno pasiūlymas, jo pasiūlymui komitetas nepritarė. Pritarė patobulintam nuostatų projektui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Ateis momentas, kai ir jūsų pasiūlymą turėsime svarstyti. Vienas papildomų komitetų buvo Biudžeto ir finansų komitetas. J.Palionį prašau pristatyti papildomo komiteto išvadą. Ruošiasi R.Pavilionis.
J.PALIONIS. Biudžeto ir finansų komitetas bendru sutarimu iš esmės pritarė pateiktam nutarimo projektui ir pasiūlė pagrindiniam komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas bei patikslinti projekto įsigaliojimo datą.
PIRMININKAS. Dėkui. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, kaip papildomo komiteto, išvadą prašau pristatyti komiteto narį R.Pavilionį.
R.PAVILIONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas pritaria šiam nutarimo projektui, bet nepritaria pono A.Indriūno siūlymui, kuris bus svarstomas.
PIRMININKAS. Noriu konstatuoti, kad bus svarbi pagrindinio komiteto išvada, bet ačiū už išvados pristatymą. Išklausėme komiteto išvadas. Kolegą A.Indriūną prašau vėl grįžti į tribūną. Nenoriu vadinti situacijos kurioziška, tačiau, kaip ir dėl ankstesnio įstatymo projekto, buvo papildomo komiteto siūlymas išbraukti straipsnį dėl įsigaliojimo. Komiteto išvadoje parašyta atsižvelgti, tačiau straipsnis lieka. Ar galite pakomentuoti, gerbiamasis pranešėjau?
A.V.INDRIŪNAS. Tas pats, kas su įstatymu, analogiškas dalykas, analogiškai nereikia to paties kartoti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dėl šio siūlymo mes vis tiek turime balsuoti, kad nekiltų dviprasmybių. Balsavimas už, reiškia pritarimą išbraukti nutarimo 2 straipsnį, balsavimas prieš, reiškia nepritarimą papildomo komiteto siūlymui. Prašau balsavimu išsakyti savo nuomonę. Kolegos, kairėje salės pusėje, kolegos Macaiti, Salamakinai, jūsų sparne šurmulys. Balsuojame dėl Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto siūlymo.
Balsavimo rezultatai: užsiregistravo 57 Seimo nariai, už – 21, prieš – 10, susilaikė 26. Pasiūlymui nepritarta. Prieš balsavimą dėl pritarimo arba ne po svarstymo turime apsvarstyti Seimo nario A.Indriūno siūlymą, susijusį su pačiomis Lietuvių kalbos komisijos nuostatomis. Yra praėjusios 24 val. nuo įregistravimo. Pataisa gali būti svarstoma. Prašau kolegą V.Indriūną mygtelti mygtuką ir pristatyti savo siūlymą.
A.V.INDRIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Kalbos įstatyme pasakyta, kad viešai skelbiami užrašai turi būti valstybine lietuvių kalba, formatas kitomis kalbomis, jeigu kur nors rašomas, turi būti vienodas, ne mažesnis. Antras dalykas, verslininkai rado, kaip apeiti Kalbos įstatymą ir pradėjo registruoti daugelį užrašų kaip prekių ženklus. Prekių ženklus saugo įstatymas ir prekių ženklų ši pataisa neapima. Dėl prekių ženklų viskas lieka galioti taip, kaip yra. Tačiau, kad Kalbos komisija truputį rūpintųsi, kad šalia prekių ženklų būtų kitokie užrašai, kurie valstybine kalba paaiškintų esmę, paskirtį prekių ženklų, todėl aš teikiau pastabą. Užpraeitą savaitę buvo Amerikos lietuvių bendruomenės ir Seimo komisijos sesija (aš esu paskirtas komisijos nariu), ir komisija mane įpareigojo, draugiškai įpareigojo, teikti tokį pasiūlymą, nes, komisijos nuomone, Vilnius tarybiniais laikais buvo lietuviškesnis negu dabar. Savaime aišku, kad tas su Europos Sąjunga… susvetimėjimas gali būti dar intensyvesnis. Verslininkai rado, kaip apeiti Kalbos įstatymą, ir, man atrodo, Kalbos komisija turi ieškoti priemonių, kaip likviduoti tą apėjimą, kad nebūtų piktnaudžiaujama. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kad šis siūlymas būtų svarstomas, reikia ne mažiau 10 Seimo narių pritarimo, nes jis buvo pateiktas jau po to, kai pagrindinis komitetas svarstė teisės akto projektą. Prašau balsavimu išsakyti, ar pritariame, kad šis siūlymas būtų svarstomas plenariniame posėdyje?
Yra pakankamas pritarimas, kad būtų svarstoma. Dabar prašyčiau komiteto pirmininką P.Papovą pateikti pagrindinio komiteto išvadą.
P.PAPOVAS. Ačiū, pirmininke. Komitetas šį rytą apsvarstė A.Indriūno pasiūlymą ir jam nepritarė. Nepritarė dėl šių priežasčių. Tam tikra problema yra. Nors užrašas ir prekių ženklas būna viešai skelbiami, tačiau užrašo būna mažesnio formato raidės negu prekių ženklo. Tačiau Lietuvių kalbos komisijai nesuteikta teisė norminti užrašų formato dydį. Dėl šios priežasties komitetas nepritarė, tai ne šio nutarimo reguliavimo sritis.
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamasis komiteto pirmininke. Dėl balsavimo motyvų J.Jučas – prieš.
J.JUČAS. Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, turbūt atsimenate, prieš kiek laiko Lietuvių kalbos komisijos funkcijos buvo atskirtos nuo kitos institucijos, kuri prižiūri, kaip laikomasi tam tikrų norminių aktų. Labai teisingai pasakė savivaldybių komiteto pirmininkas gerbiamasis P.Papovas, tai nebūtų komisijos prerogatyva. Tai pirma.
Antras dalykas, čia truputį supainiojami dalykai, ir siūlyčiau šiai pataisai nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkui. Prašom Seimo narius balsavimu išreikšti nuomonę dėl to, ar pritariame kolegos A.Indriūno siūlymui?
Užsiregistravo 46 Seimo nariai: 11 – už, 17 – prieš, 17 susilaikė, pasiūlymui nepritarta. Dabar dėl pritarimo Seimo nutarimui po svarstymo. Ar, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, galėtume pritarti bendru sutarimu? Ar taupydami laiką?.. Gerai. Kolega S.Buškevičius – motyvai už. Prašom.
S.BUŠKEVIČIUS. Siūlau pritarti šiam nutarimui. Anksčiau Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatyme vartojome žodį „sandara. Manau, Dokumentų skyrius turėtų išaiškinti, kuris yra žodis lietuviškesnis –sandara ar „struktūra. O šiaip siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar reikia balsuoti, kolegos? Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Nėra prieštaravimų, pritarta po svarstymo bendru sutarimu. Šio įstatymo svarstymas šiandien yra baigtas.
Darbotvarkės 6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos veterinarijos akademijos statuto patvirtinimo projektas Nr.IXP-3458. Pateikimo stadija. Kviečiu pranešėją Seimo narį J.Jučą į tribūną pateikti teikiamą klausimą.
J.JUČAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiu jums Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos veterinarijos akademijos statuto patvirtinimo. Jis susideda iš trijų straipsnių. Lietuvos veterinarijos akademijos statutas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymu ir jo pakeitimais. Jis priimtas Veterinarijos akademijos senate 2004 m. kovo 31 dieną.
Siūlau pritarti po pateikimo. Čia, posėdyje, svečių teisėmis dalyvauja akademijos rektorius profesorius Henrikas Žilinskas ir akademijos senato pirmininkas profesorius Algimantas Matusevičius.
Yra Seimo Teisės departamento išvada, pastabos. Šios pastabos yra redakcinio pobūdžio, jos iki nutarimo priėmimo iš esmės bus įrašytos į statutą.
PIRMININKAS. Dėkui. Nors ir lakoniškai pateikėte, niekas nenori jūsų klausti pateikimo stadijoje. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Ar pateikimo stadijoje būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų už arba prieš? Nėra. Kolegos, ar po pateikimo mes galėtume pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų, pritarta bendru sutarimu.
Turime apsispręsti dėl svarstymo eigos. Paprastai aukštųjų mokyklų statutų tvirtinimą kuruoja Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Siūlau taip elgtis ir šį sykį ir skirti šį komitetą pagrindiniu. Papildomu Seniūnų sueigos siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Preliminarią svarstymo datą numatyti šių metų gegužės 25 dieną. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Bendru sutarimu apsispręsta dėl tokios svarstymo eigos. Šio klausimo svarstymas šiandien yra baigtas. Dėkoju atvykusiems akademijos vadovams.
Eksporto kreditų draudimo dalyvaujant valstybei veiklos įstatymo projektas Nr.IXP-1348 (svarstymas)
Darbotvarkės 7 klausimas – Eksporto kreditų draudimo dalyvaujant valstybei veiklos įstatymo projektas Nr.IXP-1348. Svarstymo stadija. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Kaip suprantu, G.Šivickas yra pasirengęs pateikti komiteto išvadą. Prašom.
G.ŠIVICKAS. Gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą. Gauta labai daug pastabų, todėl jų nekomentuosiu, pateiksiu tik išvadą.
„Pateiktą įstatymo projektą Nr.IXP-1348 siūloma atmesti, nes įstatymo projekto nuostatos prieštarauja Draudimo, Skolos, Konkurencijos įstatymų nuostatoms, neišspręstas eksporto kreditų draudimo dalyvaujant valstybei veiklos priežiūros ir atsakomybės už ją klausimas, neužtikrinti Europos Sąjungos 2000 m. liepos 26 dienos direktyvos 2000/32/EB principai. Be to, esant valstybės biudžeto ribotoms galimybėms netikslinga eksporto kreditų draudimo dalyvaujant valstybei veiklą vykdyti panaudojant valstybės biudžeto lėšas.
Antra. Pasiūlyti Vyriausybei dar kartą išnagrinėti eksporto kreditų draudimo dalyvaujant valstybei aktualumo bei tikslingumo klausimą ir priėmus teigiamą sprendimą dėl jo tikslingumo patvirtinti darbo grupę atitinkamam įstatymo projektui parengti.
Komitetas bendru sutarimu pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dėl balsavimo motyvų, nepritariančių komiteto išvadai, siūlančiai atmesti, kalbės kolega G.Vagnorius. Prašom. Toliau posėdžiui pirmininkaus A.Skardžius.
G.VAGNORIUS. Ačiū. Aš nenorėčiau pritarti ir siūlyčiau kitiems nepritarti. Reikia pagalvoti, jog kiekviena valstybė, tarp jų ir Europos Sąjungos valstybės, visais įmanomais būdais, įskaitant ir finansinę paramą, siekia eksportuoti, t.y. išstumti iš šalies produkciją, ir tokiu būdu sudaryti palankesnes sąlygas savo vidaus rinkai, naujoms darbo vietoms. Man keistai atrodo tokia pasyvi Lietuvos pozicija tikintis, kad savaime iš dangaus atsiras ir darbo vietos, ir eksporto plėtra, ir ekonomikos augimas. Manyčiau, reikėtų atsakingiau žiūrėti į patį svarbiausią ekonominį klausimą – kaip skatinti eksportą. Ačiū.
PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Kolega V.Saulis. Nuomonė už.
V.SAULIS. Gerbiamieji kolegos, aš sutinku su kolegos G.Vagnoriaus mintimis, bet šis įstatymo projektas, kuris buvo parengtas dar 2002 metų pradžioje, prieštarauja daugeliui įstatymų. Mes, komitetas, ne veltui siūlome Vyriausybei dar kartą išnagrinėti eksporto kreditų draudimo visus klausimus, sudaryti darbo grupę ir parengti atitinkantį visus įstatymus ir Europos Sąjungos direktyvas įstatymą, toks įstatymas reikalingas. Bet toks, koks jis yra šiuo atveju, tikrai netinkamas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Girdėjome nuomones dėl balsavimo motyvų. Gerbiamieji kolegos, mums reikia balsuojant apsispręsti, ar pritarti pagrindinio komiteto siūlymui atmesti šį įstatymo projektą. Kas už tai, kad projektas būtų atmestas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote. Atmetimui reikia ne mažiau kaip 36 Seimo narių balsų. Vyksta balsavimas. Kas už atmetimą, balsuojate už.
Projektas neatmestas. Tik 34 Seimo nariai pasisakė už atmetimą, prieš – 3, susilaikė 8. Projektas neatmestas. Mes turime priimti kitą sprendimą. Pagrindinis komitetas buvo Biudžeto ir finansų komitetas. Dabar, gerbiamieji kolegos, mes turėtume siūlyti kitą komitetą, kuris kaip pagrindinis komitetas svarstytų šį įstatymo projektą. Yra siūlymas pagrindiniu komitetu skirti Ekonomikos komitetą. Ar tai galėtume padaryti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū. Ką papildomu komitetu? Nėra. Gerai. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Ir siūloma svarstyti iš naujo. Baigėme šio klausimo svarstymą šiame posėdyje.
Toliau darbotvarkės 1-8a ir 1-8b klausimai. Tai dviejų įstatymų projektų svarstymas. Seimo rinkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2707. Kviečiu A.Ramanauską – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atstovą pristatyti šio komiteto išvadą.
A.RAMANAUSKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas apsvarstė kolegos V.Martišausko teikiamą Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 6, 58, 88, 91, 92 ir 93 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Taip pat buvo išnagrinėtos Seimo Teisės departamento pastabos, Europos teisės departamento nebuvo, Vyriausiosios rinkimų komisijos pastabos ir pasiūlymai. Daugeliui iš jų buvo pritarta arba jos buvo įvertintos. Komitetas patobulino šį įstatymo projektą ir pritarė komiteto išvadai dėl patobulinto įstatymo projekto.
Be to, kolegos, norėčiau pasakyti, kad šiam patobulintam komiteto įstatymo projektui buvo gautas komiteto pirmininko P.Papovo pasiūlymas… Atsiprašau, suklydau. Nebuvo gautas. Tai tiek, posėdžio pirmininke.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji kolegos, diskusijoje dalyvauti per svarstymo stadiją nebuvo norinčių. Kviečiu kalbėti dėl balsavimo motyvų po svarstymo. Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pataisų nebuvo. Ačiū, pritarta.
Lydintysis Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2708. Vėlgi kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atstovą kolegą A.Ramanauską pristatyti komiteto išvadą.
A.RAMANAUSKAS. Dėkoju. Posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas apsvarstė Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Komitetas pritarė išvadai ir įstatymo projektui. Buvo balsuota bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, diskusijoje nėra norinčių dalyvauti. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Pataisų nebuvo. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritarta.
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 87 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2764. Svarstymo stadija. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėjas – A.Ramanauskas. Prašau, gerbiamasis.
A.RAMANAUSKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 87 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Komitetas teikia Seimui patobulintą įstatymo projektą. Komitete buvo pritarta šiam patobulintam įstatymo projektui. Turėčiau pasakyti, kolegos, kad yra gautas komiteto pirmininko P.Papovo pasiūlymas dėl Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 87 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.IXP-2764. Komitetas šiam pasiūlymui yra pritaręs.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau, jeigu daugiau neturite ką papildyti. Svarstysime pataisas, todėl gal jūs likite tribūnoje. Kadangi po komiteto pagrindinės išvados gautos pataisos, kurias teikia kolega P.Papovas (komitetas joms pritarė, iš viso yra keturios pataisos), ar būtų 10 Seimo narių, kurie remtų, kad pradėtume nagrinėti visas keturias pataisas? Būkite mieli, pakelkite rankas. Yra daugiau nei 10 Seimo narių. Tada pradedame svarstyti. Prašau, gerbiamasis kolega, pateikti pirmąją pataisą, kurią jūs teikiate 87 straipsnio 1 daliai.
P.PAPOVAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mano pataisos yra kompleksinės. Jos yra susijusios su tuo, kad pagal projektą yra galimybė sugrąžinti tarybos narį, kuris dėl pareigų nesuderinamumo negalėjo būti tarybos nariu, į porinkiminį sąrašą, tačiau nebuvo atsižvelgta į tuos tarybos narius, kurie prieš pirmąjį posėdį atsisakė, nedalyvavo pirmajame posėdyje, bet jiems nebuvo suteikiama teisės sugrąžinti juos į porinkiminį sąrašą. Todėl aš pasiūliau taip padaryti. Papildomai pasiūliau, kad šios nuostatos ne tiktai galiotų išnykus aplinkybėms, dėl kurių negali būti tarybos nariu per 15 dienų, nes tie žmonės jau iš esmės negalėtų ta teise pasinaudoti, bet nuo šio įstatymo įsigaliojimo per 15 dienų pateikę prašymą Rinkimų komisijai galėtų save sugrąžinti į porinkiminį sąrašą. Jis yra kompleksinis. Siūlyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė?
A.RAMANAUSKAS. Komitetas pritarė kolegos P.Papovo siūlymui, nes, kaip kolega minėjo, tai priskiriama prie objektyvių aplinkybių, kodėl nutrūkta tarybos nario įgaliojimai.
PIRMININKAS. Ačiū. Nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, klausčiau, gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu priimti pataisą 87 straipsnio 1 daliai? Ačiū. Priimta.
Prašau, gerbiamasis kolega, pateikite antrą pataisą, nes mes dėl visų svarstymo pataisų jau priėmėme sprendimą. Ji teikiama 87 straipsnio 2 daliai.
P.PAPOVAS. Aš iš esmės tą ir padariau, kad būtų galima taikyti to 87 straipsnio 1 dalies nuostatas po šio įstatymo įsigaliojimo. Vėliau, žinoma, bus taikoma, išnykus aplinkybėms, per 15 dienų nuo aplinkybių, kodėl jis negali būti tarybos nariu, išnykimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
A.RAMANAUSKAS. Komitetas pritarė dėl tų aplinkybių, kurias ką tik išvardijo teikėjas.
PIRMININKAS. Ačiū. Nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl šios pataisos, klausčiau, ar bendru sutarimu galima priimti šią pataisą? Pataisa priimta.
Gerbiamieji kolegos, yra dar dvi pataisos, kurias aš įvardijau, bet jos yra redakcinio pobūdžio. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Dėkoju pranešėjui. Daugiau pataisų, dėl kurių turėtume priimti sprendimus per svarstymo stadiją, nebuvo. Klausčiau dėl balsavimo motyvų po svarstymo su priimtomis pataisomis dėl įstatymo projekto, kurio numeris yra Nr.IXP-22764, nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritarta.
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo kelių straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-3484. Pateikimas. Kviečiu A.Puloką pateikti šį įstatymo projektą.
A.PULOKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, noriu pateikti įstatymo projektą Nr.IXP-3484. Tai yra Vietos savivaldos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Parengti šį įstatymo projektą buvo sudaryta darbo grupė iš Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narių, taip pat iš Vidaus reikalų ministerijos Algirdo Astrausko, ministerijos sekretoriaus, taip pat Pauliaus Skardžiaus, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo administravimo departamento direktoriaus, ir specialistės Miglės Bernotienės. Taip pat grupės darbe dalyvavo Lietuvos savivaldybių asociacijos administracijos direktorius Sigitas Šiupšinskas bei mūsų komiteto vyresnysis patarėjas Bronius Kleponis. Iš karto noriu pasakyti, kad grupė apsibrėžė ta darbų apimtimi, kuri susijusi su Konstitucinio Teismo nutarimu, kad būtų pakeistas Vietos savivaldos įstatymas. Mes nelietėme optimalaus vietos savivaldos modelio, kur yra sudaryta kita darbo grupė ir sprendžia kitus klausimus.
Vietos savivaldos įstatymo 3, 5, 6, 8, 17, 18, 25, 29, 291 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto tikslas įgyvendinti Konstitucinio Teismo 2004 m. vasario 11 d. sprendimo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimo išaiškinimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. vasario 13 d. sprendimo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d. nutarimo išaiškinimo nuostatas, siekiant, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas neprieštarautų Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. ir 2003 m. gegužės 30 d. nutarimams.
Teikiamu įstatymo projektu siūloma savivaldybių funkcijas suskirstyti pagal kilmę į savarankiškąsias, valstybines ir sutartines. Siūloma atskirai išvardyti savarankiškąsias konstitucines savivaldybių funkcijas ir savarankiškąsias įstatymo priskirtąsias savivaldybių funkcijas. Siekiant suderinti Vietos savivaldos įstatymą su Melioracijos įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatomis, viena iš savarankiškųjų savivaldybės funkcijų yra valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių valdymas ir naudojimas patikėjimo teise. Įstatymo projekte siūloma apibrėžti išimtinę savivaldybės tarybos kompetenciją, tai Konstitucijoje ir įstatymuose savivaldybei priskirti klausimai, kuriais sprendimus gali priimti tik savivaldybės taryba. Taip pat siūloma nustatyti, kokia tvarka ir kokius įgaliojimus savivaldybės taryba gali perduoti vykdyti savivaldybės vykdomajai institucijai. Savivaldybės tarybos įgaliojimus siūloma suskirstyti į tris grupes, išimtinius pagal Konstituciją ir įstatymus, kitus, kuriuos vykdo pati ar gali perduoti vykdomajai institucijai, ir kitus, vykdant valstybės perduotas savivaldybėms funkcijas.
Savivaldybės tarybos kolegija apibrėžiama kaip savivaldybės tarybos patariamasis organas. Įstatyme siūloma patikslinti, kada savivaldybės narys netenka savo įgaliojimų prieš terminą ir kada savivaldybės tarybos nario įgaliojimai sustabdomi. Siūloma savivaldybės vykdomąja institucija įvardyti savivaldybės administracijos direktorių ir jo pavaduotoją arba pavaduotojus. Detaliai reglamentuojama savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės steigimas, pareigybių skaičius ir įgaliojimai. Taip pat nustatyta, kuriuos įgaliojimus savivaldybės administracijos direktorius gali pavesti vykdyti savo pavaduotojui savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo atskaitomybe. Įstatyme reglamentuota savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pagal kompetenciją priimtų teisės aktų sustabdymas ar panaikinimas. Šiandien jau yra dėl šio įstatymo projekto gautos Teisės departamento išvados ir siūlymai, šį įstatymo projektą pradedame svarstyti jau pirmadienį ir atsižvelgsime į visus pateiktus siūlymus ir pastabas. Siūlau pritarti įstatymo projektui po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Nė vienas Seimo narys nedrįsta jūsų klausti, turbūt visiems aišku. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Taip pat nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritarta. Pradedame svarstymo stadiją. Pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Ar būtų dar norinčių pasiūlyti papildomų komitetų? Nėra. Tad pritarta šiems komitetams ir siūloma svarstyti gegužės 25 dieną. Nėra kitų siūlymų. Pritarta. Tai tiek buvo numatyta apsvarstyti įstatymų projektų iki Vyriausiosios rinkimų komisijos priesaikos.
Yra dar vienas rezervinis klausimas, kurio pranešėjas yra posėdžių salėje. Tad, jeigu sutiksite, svarstysime rezervinį klausimą. 2 rezervinis klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3486. Kviečiu pateikti komiteto pirmininką P.Papovą.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiu šį įstatymo projektą darbo grupės vardu, kuri yra sudaryta Europos sklandymo XII čempionatui organizuoti. Ši darbo grupė ne kartą yra svarsčiusi dėl orlaivių, t.y. sklandytuvų, akrobatinių lėktuvų, pirkimo, jų priežiūros organizuojant Europos čempionatą. Aeroklubai negali pasinaudoti PVM lengvata, nors ji tokia orlaiviams yra įteisinta šiuo įstatymu, todėl darbo grupė ir pasiūlė papildyti 43 straipsnio 2 dalį, kad 0% PVM tarifas būtų taikomas ir orlaiviams, naudojamiems sportinėje aviacijoje. Dabar ta lengvata yra taikoma orlaiviams, kurie veža keleivius ir krovinius tarptautiniais maršrutais ir jeigu jų pajamos sudaro per metus daugiau negu pusę pajamų iš keleivių ir krovinių vežimo. Todėl manau, kad toks siūlymas galbūt ir gali būti vienkartinio pobūdžio, nes tie orlaiviai būtų nupirkti, pora orlaivių, dabar organizuojant Europos čempionatą. Todėl siūlau šį įstatymo projektą pradėti svarstyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, pone pirmininke. Bet jūsų dar norėtų paklausti gerbiamoji kolegė S.Burbienė. Prašom.
S.BURBIENĖ. Kiek maždaug biudžetas galėtų prarasti dėl to, kad nebūtų mokamas PVM?
P.PAPOVAS. Tai kaip tik biudžetas neprarastų, nes šie sklandytuvai būtų perkami iš valstybės biudžeto, jie būtų kaip valstybiniai, tik perduoti sporto klubams, nes sporto klubai tokių pinigų išsipirkti neturi.
PIRMININKAS. Dėkoju, daugiau klausimų nebuvo. Manau, svarstymo metu, jeigu bus pritarta po pateikimo, galėsime padiskutuoti komitetuose. Gerbiamieji kolegos, klausiu dėl balsavimo motyvų pateikimo stadijoje. Nėra. (Balsai salėje) Ką reiškia „ne ne? Prašau. Kolega Klišonis, nuomonė prieš.
A.KLIŠONIS. Iš tiesų faktiškai tokiems projektams, kuriems reikia biudžeto lėšų, reikalinga Vyriausybės išvada. Vyriausybės išvados prie šio projekto aš nematau. Todėl reikėtų turėti visą dokumentaciją, kurią mes galėtume aiškiai matyti. Kitas klausimas yra tas, kad vis dėlto atsakymas į gerbiamosios kolegės S.Burbienės klausimą, kad šie sklandytuvai bus perkami už valstybės lėšas, o po to bus perduoti klubams, teikia tam tikro neaiškumo. Kaip tai skaidriai bus padaryta ir ar tai būtų teisėta ir teisinga? Manau, kad šis projektas svarstytinas, nes galų gale yra daug kitų Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisų, kurias teikė kiti, taip pat ir aš, pavyzdžiui, dėl sauskelnių, kurios svarbios tikrai dideliam skaičiui Lietuvos gyventojų. Šiuo atveju manau, kad šis projektas vargu ar derėtų būti pristatytas ir priimtas dabar.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, nuomonių už nėra. Dėl išvadų vėlgi Statutas numato, kad svarstymo metu mes galime to pareikalauti, pradėję svarstyti įstatymo projektą, jeigu jį pradėsime svarstyti. Čia nėra nusižengimo, kad pateikimo stadijoje turėtų būti Vyriausybės išvados. Klausčiau jūsų, ar galime pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui? Savo nuomonę prašau išreikšti balsavimu. Ar pritariame po pateikimo įstatymo projektui Nr.IXP-3486? Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 45 Seimo nariai. Už – 27, prieš – 1, susilaikė 17. Pateikimui pritarta. Pradedame svarstymą. Pagrindinis siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Ar yra siūlymų dėl papildomų komitetų? Nėra. Kolegos A.Klišonio buvo siūlyta paprašyti Vyriausybės išvados. Ar galėtume bendru sutarimu? Ačiū. Prašysime išvadų bendru sutarimu dėl šio įstatymo projekto. Siūloma svarstyti gegužės 18 dieną. Nėra kitų siūlymų. Baigiame šio klausimo svarstymą.
Rezervinis 1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos 2003 metų veiklos ataskaitos projektas Nr.IXP-3372. Pateikimas, svarstymas, priėmimas. Kviečiu komiteto atstovą A.Poplavskį. Prašau.
A.POPLAVSKI. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, leiskite pristatyti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą „Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos 2003 metų veiklos ataskaitos. Primenu, kad šis nutarimas susideda iš dviejų straipsnių. 1 straipsnis. Siūloma pritarti tarybos 2003 m. veiklos ataskaitai.
2 straipsnis. Pasiūlyti Vyriausybei pirmą kartą iki 2004 m. liepos 1 d. kartu su taryba apsvarstyti ir įvertinti Nacionalinės sveikatos tarybos nutarimuose pateiktus pasiūlymus ir rekomendacijas sveikatos politikos klausimais arba įgalioti tai atlikti atitinkamas ministerijai bei kitoms Vyriausybei pavaldžioms valstybės institucijoms ir iki 2004 m. spalio 1 d. kartu su taryba parengti ir patvirtinti valstybinio sveikatos programos įgyvendinimo tarpžinybinio koordinavimo modelį. Toks yra nutarimo projektas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis kolega, niekas nenori jūsų klausti. Ar galime pritarti pateikimui bendru sutarimu? Pritarta.
Pradedame priėmimą. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų? Nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 1 straipsnį? Priimtas.
Dėl 2 straipsnio? Nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 2 straipsnį? Priimtas. Baigiame priėmimą pastraipsniui.
Dėl viso Seimo nutarimo priėmimo dėl balsavimo motyvų prašau išsakyti savo nuomonę? Nėra. Prašau registruotis ir balsuosime, kas už tai, kad priimtume šį Seimo nutarimą, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 46 Seimo nariai. Už – 44, prieš nėra, susilaikė 2. Seimo nutarimas priimtas.
Gerbiamieji kolegos, skelbiu pertrauką iki 12.00 valandos. Kadangi daugiu pranešėjų nėra, opozicinės darbotvarkės nedrįstame svarstyti. 12.00 val. kviečiu visus, turėsime garbingą procedūrą – Vyriausiosios rinkimų komisijos narių priesaiką.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas ponas Č.Juršėnas nepaleidžiamas žurnalistų. Jis norėtų pats priimti priesaiką, tad atsiprašau ir palaukite keletą minučių. Pone Jučai, posėdį pradėsime, kai į salę ateis laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas ponas Č.Juršėnas.
Vyriausiosios rinkimų komisijos narių priesaika
Darbotvarkėje – Vyriausiosios rinkimų komisijos narių priesaika. Kviečiu Seimo Pirmininką Č.Juršėną į tribūną priimti priesaiką. Gerbiamieji kolegos, norėčiau priminti Vyriausiosios rinkimų komisijos narių priesaiką reglamentuojantį Statuto 8 straipsnį. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai prisiekia Seime. Priesaiką priima Seimo Pirmininkas arba Seimo Pirmininko pavaduotojas. Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš nustatytų priesaikos tekstų. Prisiekęs asmuo po priesaikos tekstu pasirašo, priesaikos tekstas negali būti keičiamas. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko ir jos narių priesaikų tekstai saugomi Seime.
Kolegos, kviečiu prisiekti komisijos pirmininką Zenoną Vaigauską.
Z.VAIGAUSKAS. Aš, Zenonas Vaigauskas, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas Vyriausiojoje rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir žmogaus teises. Tepadeda man Dievas. (Plojimai)
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamojo Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko Z.Vaigausko priesaika priimta.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu prisiekti komisijos narį Vaidotą Bacevičių.
V.BACEVIČIUS. Priesaika (Plojimai)
Č.JURŠĖNAS. V.Bacevičiaus priesaika priimta. Sveikinu.
PIRMININKAS. Kviečiu prisiekti komisijos narę Jūratę Drungilaitę.
J.DRUNGILAITĖ. Priesaika (Plojimai)
Č.JURŠĖNAS. J.Drungilaitės priesaika priimta.
PIRMININKAS. Kviečiu prisiekti komisijos narį Adolfą Gylį.
A.GYLYS. Priesaika (Plojimai)
Č.JURŠĖNAS. Adolfo Gylio priesaika priimta.
PIRMININKAS. Kviečiu prisiekti komisijos narį Julių Jasaitį.
J.JASAITIS. Priesaika (Plojimai)
Č.JURŠĖNAS. Juliaus Jasaičio priesaika priimta.
PIRMININKAS. Kviečiu prisiekti komisijos narį Antaną Marcijoną.
A.MARCIJONAS. Priesaika (Plojimai)
Č.JURŠĖNAS. Antano Marcijono priesaika priimta.
PIRMININKAS. Kviečiu prisiekti komisijos narį Viktorą Rinkevičių.
V.RINKEVIČIUS. Priesaika (Plojimai)
Č.JURŠĖNAS. Viktoro Rinkevičiaus priesaika priimta.
PIRMININKAS. Kviečiu prisiekti komisijos narį Edmundą Sakalauską.
E.SAKALAUSKAS. Priesaika (Plojimai)
Č.JURŠĖNAS. Edmundo Sakalausko priesaika priimta.
PIRMININKAS. Kviečiu prisiekti komisijos narę Svajonę Šaltauskienę.
S.ŠALTAUSKIENĖ. Priesaika (Plojimai)
Č.JURŠĖNAS. Svajonės Šaltauskienės priesaika priimta.
PIRMININKAS. Kviečiu prisiekti komisijos narį Deivį Valiulį.
D.VALIULIS. Priesaika (Plojimai)
Č.JURŠĖNAS. Deivio Valiulio priesaika priimta.
PIRMININKAS. Kviečiu prisiekti komisijos narę Živilę Verbylaitę.
Ž.VERBYLAITĖ. Priesaika (be paskutiniojo sakinio) (Plojimai)
Č.JURŠĖNAS. Živilės Verbylaitės priesaika priimta. Jeigu posėdžio pirmininkas leistų, aš pasakyčiau porą žodžių.
Gerbiamieji Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai ir tie, kurie anksčiau dirbot, ir tie, kurie dabar pradedat darbą, nes jūs jau prisiekėte, mielieji kolegos Seimo nariai! Iš tikrųjų svarbus ir iškilmingas momentas. Svarbumą pabrėžia ta aplinkybė, kad ant jūsų galvų, žinoma, ant mūsų visų, bet greičiausiai vis dėlto ant jūsų galvų treji rinkimai: Europarlamento, Prezidento jau čia pat, birželio 13 d., ir Seimo rugsėjo 19 dieną. Taigi jūs ir tie, kurie vyresni ir daugiau patyrimo turite, ir nauji, arba jaunesni, čia, matyt, taip reikia sakyti, tikrai turėsite daug ir atsakingo darbo. Lietuva pagal tai, kaip organizuoja rinkimus, kaip rengia referendumus yra aukštai vertinama ne tik artimųjų kaimynų, bet ir priekabių stebėtojų iš atitinkamų europinių ar kitų tarptautinių organizacijų. Mes, Lietuva, kaip valstybė, galime didžiuotis, kad šiuo požiūriu, tai yra rinkimų demokratiškumo, rinkimų organizavimo, rinkimų rezultatų suvedimo požiūriu, mes esame seniai išlaikę demokratijos egzaminą. Ir tai, kad egzaminas kaskart yra išlaikomas, yra ir jūsų nuopelnas. Tikiuosi, kad naujos sudėties komisija dirbs taip pat garbingai, taip pat laikydamasi Konstitucijos ir įstatymų, kad mums nebus pastabų, o kita vertus, pas mus kiti važiuos mokytis arba mūsų pirmininką ar jus, kaip narius, kviesis į kitas šalys pamokyti, kaip reikia demokratiškai, tvarkingai ir gražiai organizuoti rinkimus, t.y. žmonių, piliečių valios pareiškimą. Taigi labai ačiū jums, tiems, kurie anksčiau dirbot, ačiū (gaila, kad negaliu pasakyti tiems, kurie nepakliuvo į komisiją burtų dėka) ir tikrai ko geriausios sėkmės jums visiems – ir pirmininkui, ir narėms, ir nariams ypač šiais metais, per tuos trejus rinkimus. Sėkmės! (Plojimai)
PIRMININKAS. Kviečiu Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininką poną Z.Vaigauską tarti žodį.
Z.VAIGAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke, ačiū, Seimo nariai. Visų pirma norėčiau padėkoti Vyriausiosios rinkimų komisijos nariams, kuriems burtai lėmė ir kuriems nelėmė patekti į Vyriausiąją rinkimų komisiją. Labai jums ačiū. Aš tikiuosi, kad Vyriausioji rinkimų komisija ne žodžiais, o darbais įrodys savo tinkamumą dirbti. Labai ačiū jums. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju Vyriausiajai rinkimų komisijai. Darbotvarkės 1-12 klausimas – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3197. Pateikimo stadija. Kviečiu kolegą V.Einorį.
V.EINORIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Pristatau jums Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-3197. Šio projekto tikslas – tenkinti peticijos pareiškėjos Julijos Daščiorienės, taip pat ir daugelio kitų piliečių peticijose pateiktus pasiūlymus padėti susigrąžinti žemę papildant Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnį nuostata, kad piliečiams, praleidusiems įstatymo nustatytus terminus pateikti prašymą ar dokumentus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti sugrąžintas.
Tokių prašymų nemažai gauna ir Seimo kontrolierių įstaiga, kuri gana dažnai nustato, kad piliečiai tuos terminus praleido dėl pareigūnų biurokratizmo ar piktnaudžiavimo, ar dėl archyvinių dokumentų nebuvimo, o po to atsiradimo. Seimo Peticijų komisija, sutikdama, kad įstatymo nustatytas terminas iki 2001 m. gruodžio 31 d. paduoti prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą neturėtų būti panaikintas ar pratęstas, šiuo įstatymo projektu siekia suteikti piliečiams teisę nors teisme sugrąžinti praleistą terminą, žinoma, teismui pripažinus, kad terminas buvo praleistas dėl ypač svarbių priežasčių.
Labai prašyčiau visus pritarti šiam projektui po pateikimo. Tuo labiau kad Seimas yra priėmęs protokolinį nutarimą tenkinti šį pasiūlymą. Europos teisės departamentas vienareikšmiškai pritaria, kanceliarijos Teisės departamentas turi kai kurių pastabų. Tos pastabos buvo labai rimtai išnagrinėtos pasitelkiant teisininkus, bet aš manau, kad per svarstymą, jeigu tik jūs pritarsite, bus galima grįžti prie šių pastabų ir dar labai rimtai jas apsvarstyti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Niekas nenori jūsų klausti. Gerbiamieji kolegos, prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų. Nėra. Ar galima bendru… Kolega V.Saulis norėtų išsakyti nuomonę už. Prašau.
V.SAULIS. Gerbiamieji kolegos, visiškai pritariu mūsų kolegos V.Einorio pasiūlytam įstatymo pakeitimui. Tokių žmonių tikrai atsiranda, konkrečiai savo apygardoje aš turiu du žmones, kurie dėl labai rimtų priežasčių praleido terminus. Priežastis buvo ta, kad teismai daugiau kaip trejus metus įrodinėjo žmonių prašymus. Todėl prašyčiau kolegas pritarti. Mes čia nepratęsiame dokumentų padavimo termino, o suteikiame galimybę žmogui kreiptis į teismą, kad tik teisminiu būdu būtų galima atkurti jo teisę į nuosavybės susigrąžinimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega E.Šablinskas – nuomonė prieš.
E.ŠABLINSKAS. Ne nuomonė prieš, bet, manyčiau, kad balsavimu būtų geriausia apsispręsti. Tai išties reikalingas įstatymas, bet dėl aiškumo.
PIRMININKAS. Jeigu ne nuomonė prieš, tai gal bendru sutarimu galime? (Balsai salėje) Prašome balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo? Turintys kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 44 Seimo nariai. Visi balsavo už. Pritarta po pateikimo. Pradedame svarstymą. Pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Papildomi – Aplinkos apsaugos, Kaimo reikalų ir Teisės ir teisėtvarkos komitetai. Ar dar būtų kitų komitetų, kurie norėtų svarstyti šį įstatymo projektą? Nėra. Siūlomas… Žmogaus teisių komiteto pirmininkas prašosi. Manau, kolegos, kad pritarsime šiam siūlymui. Ačiū. Tai ketvirtasis papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Siūloma svarstyti birželio 8 dieną. Nėra kitų siūlymų. Pritarę svarstymo datai baigiame šio klausimo svarstymą.
Darbotvarkės 1-13 klausimas – Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1142, kurį pateiks socialinių reikalų ir darbo ministrė V.Blinkevičiūtė. Prašom, gerbiamoji ministre.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, dėkoju už galimybę pateikti įstatymo projektą, kurio pagrindinis tikslas yra tas, jog visiems asmenims, visiems žmonėms, kurie dalyvavo likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius, atsargos ir būtinosios karinės tarnybos kariams ir asmenims, laikinai pasiųstiems dirbti į 30 km nuo avarijos židinio zoną arba statyti Slavutičiaus miestą Ukrainoje, būtų pripažįstamas nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinis statusas. Tokia pagrindinė siūloma nuostata. Prašyčiau šiam įstatymo projektui pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamoji ministre, jūsų norėtų paklausti keturi Seimo nariai. Prašom. Pirmas klausia kolega A.Sysas.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji ministre, aš norėčiau paklausti, gal jūs galėtumėte paaiškinti įrašą dėl Slavutičiaus miesto statybos. Kiek man žinoma, po avarijos jokių statybų nevyko. Statė Slavutičių statant elektrinę. Po avarijos miestas buvo iškeldintas. Ką jūs turėjote omenyje parašydami „statyti Slavutičiaus miestą Ukrainoje? Labai ačiū.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Turėjome omenyje, kad buvo pasiųsti įvairūs darbuotojai, daugiausia statybininkai, kurie vyko atlikti neatidėliotinų darbų po elektrinės avarijos. Iš tikrųjų tokios mintys ir pageidavimai yra išsakyti ne viename susitikime su Lietuvos judėjimo „Černobylis nariais. Būtų galima pakviesti į mūsų Socialinių reikalų ir darbo komitetą judėjimo „Černobylis visus dalyvius. Jie jums galėtų išsamiau paaiškinti, kaip tie žmonės buvo, sakyčiau, lyg ir savanoriškai siunčiami į Slavutičiaus miestą, kuris iš tikrųjų jau kėlė pavojų sveikatai.
PIRMININKAS. Klausia kolega J.Čekuolis.
J.ČEKUOLIS. Dėkoju. Gerbiamoji ministre, mes černobyliečiams suteikiame statusą asmenų, nukentėjusių nuo okupacijos. Norėčiau pasiteirauti jūsų. Sovietiniais metais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo (aišku, neduok Dieve, ne tokio masto) avarijų. Žmonės atitinkamu principu per prievartą buvo vežami likviduoti tų avarijų pasekmių, buvo ir žuvusių, taip pat buvo susigadinusių sveikatą visam gyvenimui. Aš turiu omenyje atvejį 1989 metais Jonavoje, tuometinėje „Azoto gamykloje. Ar nemanytumėte, kad būtų tikslinga patikslinti šį įstatymą ir dėl tokių asmenų, kurių ir Lietuvos teritorijoje (buvusioje LTSR) buvo panašus statusas kaip černobyliečių, jie prievarta buvo vežami tvarkyti pasekmių, kad jiems irgi būtų suteiktas analogiškas statusas?
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū jums už klausimą. Žinoma, šį dalyką mes galime nagrinėti, nes, aš manau, Seimo narių valia ir galia išnagrinėjus aplinkybes įrašyti į vieną ar kitą įstatymą tuos žmones, kurie nukentėjo dėl įvairių avarijų, kai mes kalbame apie sovietinį laikotarpį. Tai galime svarstyti.
PIRMININKAS. Klausia A.Stasiškis. Prašau.
A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Aš turėjau pirmiausia procedūrinį klausimą. Gal aš paskui dėl balsavimo motyvų kalbėsiu. Iš tikrųjų analogiška pataisa yra įrašyta į šio įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą, kuris Seime grąžintas tobulinti. Tai A.Indriūno grupės darbas. Tik vienintelis skirtumas yra. Čia yra įrašyti tie, kurie buvo 30 km zonoje arba Slavutičiaus mieste, o ten buvo sąlyga – tie, kurie gavo fiksuotą tam tikro lygio radiacinį apšvitinimą. Todėl aš nežinau, ar šiuo atveju gerai, kad pasirinktas vien geografinis kriterijus. Juk toje zonoje buvo galima būti dvi savaites ar mėnesį dirbant – tai vienas pakenkimo laipsnis. Kitas dalykas, jeigu ją pervažiavo, toje zonoje buvo pusę valandos. Vargu ar čia yra pagrįsta. Kodėl taip pasirinkta? Kiek man yra žinoma iš tų pačių černobyliečių judėjimo, kariniuose bilietuose buvo fiksuojama gauta apšvitinimo dozė, taigi dokumentai yra. Kodėl pasirinktas toks kriterijus?
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū. Žinote, kariniuose bilietuose, matyt, buvo fiksuojama tiems, kurie buvo siunčiami kaip iš sovietų armijos. O mes čia kalbame apie žmones, kurie lyg ir savanoriškai, bet darbovietėse buvo pasakoma, kad jūs ten važiuosite, nes ten reikia darbininkų. Todėl tos dozės ten gali būti ir neužfiksuota. Bet vis dėlto tai buvo pavojinga radiacinė zona.
Yra tokių atvejų, ir ne vienas, tiems žmonėms, kurie dirbo Slavutičiaus mieste, dabar yra nustatoma tam tikra radiacijos dozė ir jiems jau pripažįstamas ir invalidumas. Todėl, manau, įtraukimas į nukentėjusių asmenų sąrašą ir Slavutičiaus mieste dirbusių Lietuvos žmonių duotų tam tikrą garantiją, kad jie galėtų pasinaudoti tam tikromis prevencinėmis priemonėmis, ypač kai mes kalbame apie jų stebėjimą, apie jų sveikatą, apie sveikatos požymius, kokie pokyčiai vyksta dėl radiacijos. Juk jie pasireiškia ne per metus ir ne per dvejus, jie pereina iš kartos į kartą. Todėl, mūsų manymu, ir mano asmeniškai, mes tikrai apmąstytą dalyką padarėme.
PIRMININKAS. Klausia kolega V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Ponia ministre, įstatymo projekte teigiama, kad socialinės apsaugos prasme kalbame apie vadinamuosius būtinosios karinės tarnybos sovietų armijoje karius, priverstinai pasiųstus į Černobylį. Tai maža dalis visų tų, kurie apskritai buvo priverstinai paimti į sovietų karinę tarnybą. Čia dar yra jūsų uždavinys ateičiai dėl visų karių. Ar nemanote, kad reikėtų pradėti keisti sovietinę terminologiją iš būtinosios karinės tarnybos į priverstinę karinę tarnybą?
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū, gerbiamasis profesoriau. Aš manyčiau, kad toks terminas priimtinas. Matyt, politikai turi diskutuoti dėl šio termino Seime. Siūlyčiau padiskutuoti, kokį terminą vartoti, ir atitinkamai pataisyti visus įstatymus. Aišku, mes visi žinome, kas po tuo slypi, bet, manau, diskusija gali būti visai atvira, kaip jūs ir siūlote.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji ministre. Jūs atsakėte į klausimus. Dėl vedimo tvarkos prieš pradedant kalbėti dėl balsavimo motyvų žodis A.N.Stasiškiui.
A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Būtent dėl vedimo tvarkos. Kaip aš jau minėjau, lyg ir analogiškas įstatymo papildymas yra užregistruotas, nebaigtas ir neatmestas, jis grąžintas tobulinti, todėl, man atrodo, pagal procedūrą dabar negalėtų būti savarankiškai teikiamas kitas analogiškas. Jeigu jo kita motyvacija, jis turėtų būti kaip pakeitimas, kaip pasiūlymas dėl to projekto. Todėl geriausiu atveju jis turėtų būti pasiūlytas A.Indriūno grupei, jį taikyti kaip vieną iš siūlymų. Ši nuostata yra įtraukta į tą projektą, aš nekalbu apie detales, bet iš principo ta pati. Todėl, manau, negalima priimti kaip savarankiško įstatymo projekto. Jis turi būti prie to.
PIRMININKAS. Ačiū už siūlymą. Procedūra leidžia mums svarstyti alternatyvų, o po to, jeigu mes priimsime sprendimą, galime sujungti juos komitete ir tie patys komitetai galės svarstyti.
A.N.STASIŠKIS. Jeigu galima, aš patikslinsiu. Čia yra raidė A –alternatyva. Vadinasi, ne A.Indriūno grupės parengtam projektui, bet alternatyva amžinąjį atilsį R.Ruzo užregistruotam projektui, kuris buvo analogiškas. Tik dabar čia yra kai kurie patikslinimai dėl zonos ir Slavutičiaus.
PIRMININKAS. Taip, mes tą įvertinome. Posėdžių sekretoriatas prieš teikdamas Seniūnų sueigai patvirtino, ir parlamentui, kuris šio posėdžio pradžioje patvirtino darbotvarkę, joje numatytas ir šio klausimo svarstymas, tai įvertinta ir neprieštarauja Statutui. Todėl kviečiu kalbėti dėl balsavimo motyvų. J.Korenka. Nuomonė už. Prašom.
J.KORENKA. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų dar kartą pavyzdys gerų darbų, kad ir išėjusio mūsų kolegos Seimo nario Rimanto Ruzo idėjos, kai jis, būdamas gyvas, labai rūpinosi tais žmonėmis – černobyliečiais, patekusiais per prievartą į tokią baisią vietą. Bet gražu, kad yra šis projektas. Jeigu juos bus galima sujungti, tai irgi gerai. Esmė yra svarbiausia ta, kad dar kartą kalbame apie baisų mūsų XX amžiaus, XXI amžiaus baisumą, būtent žmones ištikusią negandą – apšvitinimą. Pažįstu ne vieną šeimą, kuriose jau nėra jų šeimos narių, o tie, kurie yra gyvi, iš tikrųjų praėjus daugeliui metų kenčia, kenčia ir jų artimieji. Todėl reikia kuo greičiau priimti šitą įstatymą, suderinus, tvarkingai, kaip galima greičiau, kad būtų palengvintas šių žmonių ir jų artimųjų gyvenimas. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonių prieš nėra. Klausiu, ar bendru sutarimu galime pritarti po pateikimo? Ačiū. Pritarta.
Pradedame nagrinėjimą. Pagrindiniu siūlomas Žmogaus teisių komitetas, papildomu – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Nėra kitų siūlymų, pritariame šiems komitetams. Siūloma svarstyti gegužės 18 dieną. Nėra kitų siūlymų, pritarta šiam siūlymui. Gerbiamieji kolegos, kaip siūlė gerbiamasis A.Stasiškis, tokia turi būti ir tvarka, kad tiesiog prašytume komitetų, pagrindinio komiteto, kad svarstydami sujungtų tuos du įstatymų projektus. Manau, kad pagrindinio komiteto pirmininkas gerbiamasis G.Dalinkevičius ir kiti kolegos su tuo sutinka. Ačiū jums.
Kitas darbotvarkės 1-14 klausimas – Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3490. Pateikimas. Jį pateiks socialinių reikalų ir darbo ministrė V.Blinkevičiūtė. Prašau.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiamo įstatymo projekto tikslas yra įteisinti nuostatą, kad statutiniai valstybės tarnautojai, kurie atsitikus nelaimingam atsitikimui tarnyboje gauna kompensacijas, nedraudžiami nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu. Ir dar vienas papildymas, kad nelaimingas atsitikimas nebus pripažintas draudiminiu įvykiu, jeigu jis susijęs su administracinės teisės pažeidimu, išskyrus tuos atvejus, kai tai įvyko dėl darbo saugos ar darbo higienos norminių teisės aktų pažeidimo. Labai ačiū. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Sysas norėtų jūsų paklausti.
A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, aš paprasčiausiai aiškinamajame rašte neradau, ar šitas pasiūlymas nereikalaus papildomai finansinių lėšų iš valstybės.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Tikrai ne. Kaip tik, gerbiamasis pirmininke, padaroma aiškiau, nes dabar buvo net neaišku. Vieni įstatymai, kurie reguliuoja statutinius santykius, kalba apie kompensacijos išmokėjimą, kiti – apie draudimą valstybės lėšomis, todėl yra painiava, kurią mes sutvarkome remdamiesi praktika.
A.SYSAS. Ar galėčiau patikslinti?
PIRMININKAS. Prašau.
A.SYSAS. Labai ačiū. Vadinasi, jeigu dalis negaudavo draudimo, tai mes turėsime juos kaip nors drausti. Nes jie nebuvo…
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ne, jiems išmokamos kompensacijos iš valstybės biudžeto.
A.SYSAS. Aš suprantu, iš valstybės, bet ne iš socialinio draudimo, nes mes darome, kad jie būtų socialiai apdrausti. Tai bus iš socialinio draudimo?
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ne.
A.SYSAS. Gerai, aišku.
PIRMININKAS. Dėkoju. Visi Seimo nariai paklausė. Kolegos, prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų. Nėra. Ar bendru sutarimu galime pritarti? Siūlau balsuoti. Gerbiamieji kolegos, prašau balsuoti. Kurie už tai, kad būtų pritarta po pateikimo šiam įstatymo projektui, balsuojate už, kurie nepritariate, balsuojate prieš. Galite ir susilaikyti.
Užsiregistravo 39 Seimo nariai. Už – 36, prieš nėra, susilaikė 3. Pritarta po pateikimo. Pradedame nagrinėjimą. Pagrindiniu siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomi nenumatyti. Nesant kitų siūlymų dėl papildomų komitetų, pritarta. Siūloma svarstyti gegužės 18 dieną. Nėra kitų siūlymų, pritarta šiai svarstymo datai.
1-15 – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 233 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 417 straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-3492. Pateikti jį kviečiu teisingumo ministrą Vytautą Markevičių.
V.MARKEVIČIUS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, posėdžio dalyviai. Teikiamas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 233 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 417 straipsniu įstatymas. Iš esmės 417 straipsnyje numatoma atsakomybė už Europos darbo tarybų įstatymų nuostatų pažeidimus. Ką tai reiškia, trumpai? Santykinai neseniai, jūs, t.y. Lietuvos Seimas, vasario 18 d. priėmėte Lietuvos Respublikos Europos darbo tarybų įstatymą. Į jį buvo iš esmės perkeltos ir įgyvendintos Europos Sąjungos direktyvos (du konkretūs teisės aktai), tai yra 1994 m. Tarybos direktyva dėl Europos darbų tarybos steigimo arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių darbuotojų informavimo bei konsultavimo tvarkos nustatymo ir 1997 m. gruodžio 15 d. Tarybos direktyva, kuri šiek tiek praplėtė mano paminėtą direktyvą dėl Europos darbų tarybos steigimo. Išplėtė tvarką taip pat ir Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos karalystei. Dabar tai yra vientisas teisės aktas. Trumpai primenu, kad įstatymo tikslas buvo užtikrinti Bendrijos įmonės ir Bendrijos įmonių grupės darbuotojų… Jeigu darbuotojai nėra laivo, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymas, įgulos nariai, jie turi turėti teisę būti išklausyti, taip pat teisę į informavimą ir konsultavimą.
Kas ta Europos Bendrijos įmonių grupė? Trumpai. Priminsiu, tai yra tada, kai valstybėse narėse įmonės bendras darbuotojų skaičius yra ne mažesnis kaip 1000. Tai yra vienas iš reikalavimų. Kai grupę sudaro bent dvi įmonės skirtingose valstybėse narėse, tai bent viena grupės įmonė turi turėti bet kurioje valstybėje narėje ne mažiau kaip 150 darbuotojų, o kita grupės įmonė kitoje valstybėje narėje turi turėti ne mažiau kaip 150 darbuotojų. Tai galbūt būtų toks trumpas priminimas teisės akto, kuris buvo priimtas šių metų vasario 18 dieną.
Už šio įstatymo nesilaikymą siūloma nustatyti administracinę atsakomybę. Šio įstatymo nuostatų pažeidimai užtrauktų baudą (yra numatyta sankcija) iki 1 tūkst. litų. O jeigu jau pakartotinai ta veika būtų padaryta, tai numatoma atsakomybė, kad bauda būtų iki 2000 litų.
Be jokios abejonės, yra lydimasis šio teisės akto dokumentas. Tai yra to paties kodekso 233 straipsnio 1 dalies pakeitimas. Čia numatoma, jog Valstybinė darbo inspekcija nagrinėja šių administracinių teisės pažeidimų bylas. Tai yra numatyta mano paminėtame 417 straipsnyje.
Yra dar viena Teisės departamento pastaba, kad reikia išbraukti vieną žodį „nuostatų. Tai iš tikrųjų yra techninė ir teisingai pastebėta klaida. Aš manau, galima sutikti ir pataisyti svarstant konkrečiam komitetui. Po pateikimo prašyčiau pritarti ir pradėti svarstyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Norėtų jūsų klausti kolega A.Sysas.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, o ką darysime, jeigu ir šios dvi sankcijos nebus vykdomos?
V.MARKEVIČIUS. Jeigu atkreipėte dėmesį, 2 dalis yra suformuluota taip, kad tokia pat veika, padaryta asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Tai būtų taikoma 2 dalis. Nesvarbu, kiek kartų, yra mokamos baudos. Jeigu manysite, kad per mažai, ateityje, manau, galima galvoti apie baudžiamąją atsakomybę, bet bent jau pagal dabartinę praktiką kitose šalyse tai ta nuostata yra kol kas netaikoma. Atsižvelgdami į mūsų lietuvišką būsimą specifiką, jeigu jūs numatote tokią, galėsime kalbėti apie didesnę atsakomybę. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis ministre, jūs atsakėte į Seimo narių klausimus. Dėl balsavimo motyvų dėl šio įstatymo projekto nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritarta.
Pradedame nagrinėjimą. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Kitų siūlymų nėra, tad jiems pritarta. Siūloma svarstyti gegužės 18 dieną. Kitų siūlymų taip pat nėra. Baigėme šio klausimo svarstymą sutarę dėl svarstymo datos.
Vyriausybės valanda prasideda 13 valandą. Klausiu gerbiamojo A.Griciaus, gal norėtų iš opozicinės darbotvarkės pateikti 2-10 klausimą? (Balsas salėje) Ką daryti? Rezervinių klausimų, kuriuos galėtume svarstyti, nėra. Jie kaip alternatyvos. Tad penkių minučių pertrauka. Labai visus kviečiu 13 valandą į Vyriausybės valandą.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Darbotvarkėje – Vyriausybės valanda.
Laba diena, premjere, laba diena, gerbiamieji ministrai! Klausia opozicinių frakcijų nariai. Kolega G.Šileikis.
G.ŠILEIKIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėjau paklausti aplinkos ministro gerbiamojo Arūno Kundroto. Seimas praėjusių metų pavasarį buvo priėmęs nutarimą, kad būtų tikslinga peržiūrėti Panevėžio miesto kaip metropolio statusą. Tas klausimas tęsiasi jau gana ilgai. Kiek tenka susipažinti su medžiaga, gana daug kyla klausimų dėl metodikos. Norėjau paklausti, kurios dabar stadijos yra, nes panevėžiečiams tai rūpi? Ir jūsų ministerijos darbuotojai galbūt per daug atsakomybės nori suteikti pačiai savivaldybei. Bet jūsų ministerija rengė tą pateiktą projektą Seimui, ir norėjau sužinoti, kokia padėtis, kokia stadija yra sprendžiant šį klausimą? Ačiū.
A.KUNDROTAS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Turėtų veikti, sekundėlę. Atsiprašau, kolegos, viena techninė minutė. Kol patikrins, klausia J.Razma. Prašom, gerbiamasis kolega.
J.RAZMA. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, sulaikius Gintarą Petrikį, daugeliui žmonių vėl iškyla labai skaudi EBSW koncerno ir Kauno holdingo istorija. Prisimename didžiulius indėlininkų praradimus, prarastas darbo vietas beveik pusėje „prichvatizuotų Lietuvos įmonių. Žinoma, iškyla prieš akis ir kiti dalykai, tai G.Petrikio dalyvavimas svarbiausiuose jūsų, kaip Prezidento, vizituose, jo artimi ryšiai su LDDP tuometine Vyriausybe. Sakykite, turbūt jūs mintimis grįžtate prie tų laikų, kai buvote Prezidentu esmingiausiu EBSW įsigalėjimo laikotarpiu. Kaip jūs vertinate tuos reikalus? Ar matote asmeninę ir politinę savo atsakomybę?
A.M.BRAZAUSKAS. Žinoma, aš taip nevertinu kaip jūs, nes aš nieko bendro su G.Petrikiu neturėjau, LDDP taip pat nieko bendro neturėjo. Jeigu kas nors mano, kad buvo kokie nors ryšiai, tai nemanau, kad nėra institucijų, kurios šį reikalą spręstų. Yra prokuratūra, yra saugumas, yra kitos institucijos, prašom nagrinėti.
Aš labai paprašyčiau neskleisti gandų ir patiems nesivadovauti dešimties ar dvylikos metų senumo gandais. Čia yra fantazija. LDDP jokių ryšių su ta kompanija neturėjo. Atvirkščiai, mes ėmėmės visų priemonių, kad tokiems reiškiniams Lietuvoje būtų užkirstas kelias.
PIRMININKAS. Klausia V.Baravykas. Prašom, gerbiamasis kolega.
V.BARAVYKAS. Ačiū. Mano klausimas būtų švietimo ir mokslo ministrui. Labai malonu, kai geltonuosius autobusiukus dalija ir Prezidentūra. Bet, gerbiamasis ministre, į mane kreipėsi keletas sunerimusių Alytaus rajono mokyklų vadovų ir Alytaus rajono savivaldybės tarybos narių dėl vadinamojo švietimo įstaigų tinklo optimizavimo. Iš rajone esančių 16 pradinių, 17 pagrindinių, 6 vidurinių mokyklų Alytaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu dar bus uždaromos 5 pradinės ir 4 pagrindinės mokyklos. Taip pat žadama spręsti klausimą dėl trijų pradinių mokyklų uždarymo bei dviejų pagrindinių mokyklų reorganizavimo į pradines mokyklas. Tačiau šiandien neišspręsta nedarbo problema, kuri paliestų ir jau palietė 12 mokyklų bendruomenių, neaptarti reorganizavimo reikalai su mokyklų ir kaimo bendruomenėmis. Pagrindiniai uždarymo motyvai – ministerijos reikalavimas pertvarkyti mokyklų tinklą ir taupyti lėšas, nors numatytų uždaryti mokyklų, tokių kaip Ąžuolinių prieš kelerius metus ar Kurnėnų mokyklos praėjusiais metais renovacijai išleistos nemažos lėšos.
Gerbiamasis ministre, aš suprantu, ką reiškia savivalda. Bet kaip suprasti jūsų spaudoje pasakytus žodžius, kad mokyklų tinklo pertvarka nėra savitikslis procesas ar politinių žaidimų įrankis, kad pertvarka turi būti skiriama tik vienam tikslui – mokinių gerovei. Sakykite, negi Švietimo ir mokslo ministerija nepajėgi įgyvendinti tai, ką jūs kalbate?
PIRMININKAS. Primenu, viena minutė klausti.
V.BARAVYKAS. O gal iš tiesų artėjant rinkimams ir vaikai tampa politinių žaidimų įrankiu?
A.MONKEVIČIUS. Ačiū už šį klausimą. Į tas savivaldybes, kurios svarsto tinklo pertvarkos klausimus, esu išsiuntinėjęs ministerijos pozicijos išaiškinimą – pagal dabar esamą teisinę bazę, ką savivaldybė gali ir ką ji privalo daryti.
Tinklo tvarkymas nėra joks savitikslis dalykas, ir ne vien tik dėl lėšų taupumo. Pirmiausia laikantis vaiko gerovės principų ir tų rekomendacijų, kurios yra parengtos. Jeigu jūs paskaitytumėte tas rekomendacijas, ten yra aiškiai nurodyta, kaip palaipsniui išsiaiškinus situaciją, kalbantis pirmiausia su pačiais tėvais, bendruomene, bendruomenę suprantant ne kaip vienos mokyklos bendruomenę, bet mikrorajono, seniūnijos, matant visą turimą mokyklų tinklą, apgalvoti, kaip pamažu jį reikia sutvarkyti taip, kad iš tikrųjų nebūtų neracionalių dalykų, kuomet yra pustuštės mokyklos jau kai kur ir niekas nieko nedaro. Mažėja darbo vietų skaičius. Vaikams blogėja sąlygos. Ir su tais pačiais ištekliais galima po truputį sutvarkyti tą tinklą taip, kad jis būtų toks, kad ir kokybė būtų geresnė, ir tie ištekliai būtų geriau panaudojami, ir mokytojų darbo vietos ne tik išsaugomos, bet netgi galbūt ir kuriamos naujos. Taigi tai reikia daryti pamažu. Jokių tokių reikalavimų nėra. Jeigu jūs man parodytumėte bent vieną ministerijos reikalavimą… Politikuojant prikalbama labai daug, nes trūksta vadybos, trūksta įgūdžių savivaldybėms tą daryti kalbantis su žmonėmis. Turime gerų pavyzdžių ir turime blogų pavyzdžių. Kaip žinote, 2002 m. Vyriausybė pakoregavo tvarką, ir kiekviena savivaldybė šiandien turi prisiimti atsakomybę ir nuosekliai pagal tas rekomendacijas, pagal nustatytus kriterijus susitvarkyti tinklą. Jeigu žmones šitaip įaudrina, įerzina, be abejonės, tai yra vietos negebėjimas tvarkytis.
Centrinė valdžia tikrai už vietinę tų dalykų nesugebės padaryti, kiekviena savivaldybė turėtų tvarkytis. Jeigu reikia konsultacijų, patarimų, visada padedame. Nuvažiuoja žmonės, taip buvo Klaipėdoje, taip buvo kitur. Tai nėra paprastas dalykas, kai reikia sutvarkyti, reorganizuoti ir ką nors pakeisti, nėra paprasta, bet įtemptai su žmonėmis tariantis, dirbant, laikantis vaiko gerovės principų tą galima padaryti ir tai yra daroma. Ir čia politikos nereikėtų painioti, nežiūrint ar artėja rinkimai, ar neartėja rinkimai. Man atrodo, kad kaip tik rinkėjai įvertins tokį darbą, kai vaikų labui tie žingsniai daromi nuosekliai.
Dėl Alytaus taryba turėtų svarstyti, spręsti, jeigu reikia, mes galime dar kartą suteikti reikalingas konsultacijas ir priimti kartais gal nepopuliarų sprendimą vienos ar kitos mokyklos atžvilgiu, bet jeigu pamatysime visumą, tai iš tikrųjų visiems po to yra daug kur kas geriau. Jeigu taip nėra, vadinasi, projektas blogas, jį reikia svarstyti, galbūt atidėti dar kitiems metams, bet reikia priimti tokius sprendimus, kurie būtų visiems geresni.
PIRMININKAS. Klausia kolega G.Jakavonis.
G.JAKAVONIS. Dėkoju posėdžio pirmininkui. Mano klausimas būtų adresuotas gerbiamajam Arūnui Kundrotui ir premjerui Algirdui Brazauskui. Kaip jūs vertinate informaciją, pasirodžiusią „Verslo žiniose, apie tai, kad „Karolinos HES pasisamdė advokatą gerbiamąjį Kazimierą Motieką ir siekia iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės prisiteisti 1,5 mln. Lt lyg ir patirtų nuostolių planuojant hidroelektrinės statybą ties Alytum? Ir kokia, jūsų nuomonė, būtų tokios bylos perspektyva?
PIRMININKAS. Gal per kitą mikrofoną būtų galima kalbėti?
A.M.BRAZAUSKAS. Gerai, gal aš padėsiu, kol ateis ministras ir papasakos daugiau detalių. Matot, visi turi teisę paduoti į teismą, turi ko nors ieškoti, pasiekti ar nepasiekti. Taip ir šiuo atveju. Aš manau, kad ministras plačiau paaiškins. Tačiau nei Vyriausybė, nei Aplinkos ministerija nejaučia kokios nors atsakomybės už atskiros akcinės bendrovės veiksmus ir neatsako. Žinoma, ir nesirengia atsakyti, nes nei Vyriausybės lygiu, nei ministerijos lygiu nebuvo aprobuoti jokie veiksmai, susiję su pasirengimu projektuoti ar statyti šitą hidroelektrinę, vieną ar dvi hidroelektrines. Iš tikrųjų Aplinkos ministerija išdavė leidimą dėl aplinkosaugos vertinimo (kaip tas projektas vadinasi), bet tai jokiu būdu nėra įsipareigojimas, tai yra leidimas pradėti projektavimą, tai yra ne projektavimą, bet, tiksliau, vieną iš projektavimo dalių. Bet aš nematau jokio logiško pagrindo, kad Vyriausybė ar konkrečiai ministerija būtų atsakinga už atskiros akcinės bendrovės veiksmus. Juo labiau kad ji supirkinėja žemę, tai čia yra jos reikalas, gali tą žemę supirkinėti pagal mūsų įstatymus ir ją naudoti savo reikalams, savo tikslams.
A.KUNDROTAS. Gerbiamasis premjeras faktiškai jau atsakė į klausimą. Aplinkos ministerija yra išdavusi leidimą rengti poveikio aplinkai vertinimo studiją. Bet tai yra normali procedūra pagal galiojančius įstatymus. Aš visą laiką kalbėjau ir apie tam tikrą analogiją, pavyzdžiui, tas plačiai nuskambėjęs Kintų atvejis, buvo lyg ir studija parengta, o po parengimo buvo neigiama išvada ir paskui visi kiti procesai su tuo susiję. Tai yra pats išdavimas tokio kaip ir leidimo rengti studiją iš tikrųjų nereiškia jokio tolesnio, gilesnio įsipareigojimo dėl būsimos statybos ar panašiai. Todėl aš tikrai nemanau, kad šiuo atveju ar Aplinkos ministerija, ar plačiau Vyriausybė yra padariusi kokius nors žingsnius, kurie neatitiktų įstatymų, ar būtų davusi kokius nors išankstinius įsipareigojimus, kurie dabar galėtų sukelti kaštus ir galėtų būti kompensuojami. Dėkui.
PIRMININKAS. Klausia kolega A.Poplavski.
A.POPLAVSKI. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš noriu paklausti gerbiamojo premjero. Gerbiamasis premjere, turint omenyje jūsų įtaką Socialdemokratų frakcijai Seime užimant poziciją, siekiant uždrausti atstatydintam Prezidentui vėl siekti posto ir dalyvauti pakartotiniuose rinkimuose, jūs pareiškėte, kad pakartotinai išrinkus Rolandą Paksą Prezidentu jūsų darbas Vyriausybėje bus neįmanomas ir jūs atsistatydinsite. Aš noriu paklausti, ar yra tokie pavojai Vyriausybei neišbūti iki kadencijos pabaigos ir ar tarp dabartinių pretendentų į aukščiausią šalies postą yra tokių, kuriuos išrinkus jūs atsistatydinsite?
A.M.BRAZAUSKAS. Išvis aš niekam dar nesu pareiškęs, man atrodo, tai, ką jūs dabar pareiškėte. Antras dalykas. Aš jokiose rinkimuose nedalyvavau. Aš atėjau pagal jūsų darbotvarkę visiškai dėl kito klausimo. Taigi jūsų buvo šiek tiek sutrikdyta pati darbotvarkė. Jūs svarstėte kitą klausimą, aš pasėdėjau salėje, štai ir visas mano dalyvavimas. Žinoma, aš esu Socialdemokratų partijos pirmininkas, aš turiu savo nuomonę, aš šita nuomone dalinuosi su savo partijos bičiuliais, jie išdėsto savo nuomonę taip ir taip formuojasi bendra nuomonė. Aš sakiau, kad Vyriausybei tokiu atveju, jeigu R.Paskas būtų premjeru, dirbti būtų iš tikrųjų labai sunku, nes toks precedentas, kurio nebuvo istorijoje, bent niekas neužfiksavo, aišku, būtų visiškai nepriimtinas dabartinei Vyriausybei.
Jeigu kalbėtume apie mūsų Vyriausybę ir jos tolesnę veiklą iki kadencijos pabaigos, tai aš nematau jokių priežasčių, kad mes negalėtume dirbti. Mes normaliai dirbame. Mūsų yra koalicinė Vyriausybė, kaip jūs žinote, ir mūsų santykiai tarp atskirų ministrų, priklausančių vienai ir kitai koalicijai, yra normalūs, ir mes esame visiškai darbingi atlikti tą darbą, kuris mums pavestas.
PIRMININKAS. Klausia kolega A.Baura.
A.BAURA. Mano klausimas susijęs su paskutinių dienų nerimu dėl pasėlių deklaravimo. Nesant nei žemės ūkio, nei kultūros ministro, tikiuosi, gal premjeras galės trumpai atsakyti. Negeras pavyzdys paprastai yra visada užkrečiantis. Ir aš turiu omenyje tą faktą, kad gyventojų pajamų ir turto deklaracijų terminas yra pratęstas. Žemdirbiai į tokį pavyzdį žiūrėdami tam tikra prasme viliasi, kad tas birželio 1 d. terminas turėtų būti pratęstas. O kita vertus, mes tikrai žinome, kad to nebus. Likus mažiau nei mėnesiui iki pabaigos, matome, kad čia tikrai yra didelė problema. Gal būtų galimybė labai patogiu laiku žemdirbiams, gal ir ne vieną kartą, kad, tarkime, pats žemės ūkio ministras turėtų galimybę kreiptis žemdirbius paskubindamas šitą procesą. Aš klausiu vien dėl to, kad šiandien girdėjau tokius gandus, kad Rita Miliūtė nesutinka įsileisti į „Panoramą. Bet tai nėra komercinė televizija, tai yra visuomeninis transliuotojas. Negi negalima dėl to rasti kokių kitokių mechanizmų, paspaudimų ir tikrai suteikti tokią galimybę tokiu visiems žemdirbiams patogiu laiku? Aš turiu galvoje vakare per „Panoramą ar po jos. Ačiū.
A.M.BRAZAUSKAS. Jūs visiškai teisus, ir aš negaliu nieko pasakyti prieš tai, ką jūs pasakėte. Pirmiausia valstybinė ar visuomeninė televizija priklauso Seimo kompetencijai, ne Vyriausybės. Mes jokių teisinių ryšių arba įpareigojimų šiai institucijai neturime, bet kad veikia prieš valdžią taip sistemingai ir mano, kad tai labai gerai ir tai jų pagrindinis darbas, tai iš tikrųjų taip yra. Mes jau svarstėme tą klausimą Vyriausybėje. Be abejo, nei vienas ministras, nei vienas A.Brazauskas šio klausimo neišspręs, nes reikia visų pastangų. Pirmiausia 71 apygardoje yra Seimo nariai. Būtų labai gražu, kad rytoj arba kokiomis nors kitomis dienomis vis dėlto Seimo nariai įsipareigotų apsilankyti savo apygardose ir rimtai paagituoti žmones. Vienas dalykas. Antras dalykas, paagituoti savivaldybes, kurios šiandien atsako, seniūnijas, paagituoti seniūnus, konsultacines tarybas. Yra labai daug tokių faktų, kad sėdi tarnautojai, konsultacinės tarybos, kiti ištisomis dienomis, ir neateina nė vienas ūkininkas. Šitai ypač būdinga Žemaitijai. Mes sekame tą informaciją. Aš manau, kad reikia taikyti ir naudoti kaip galima platesniu mastu visas priemones.
PIRMININKAS. Ačiū, klausia kolega V.Zabiela.
V.ZABIELA. Aš Sveikatos apsaugos…
PIRMININKAS. Kalbėkite per mikrofoną.
V.ZABIELA. Sveikatos apsaugos ministrui turėčiau tokį klausimą. Yra žinoma, kad Vižulionių kaime yra buvę Tado Vrublevskio dvaro rūmai. Ten buvo tuberkuliozės sanatorija. Dabar ji panaikinta. Kam bus naudojami šie rūmai?
J.OLEKAS. Ačiū už klausimą. Mes esame numatę perkelti žmones, kurie serga tuberkuliozės ligomis, į čia, Vilniuje, esančias gydymo įstaigas, ir tos patalpos atsilaisvino. Iš tikrųjų mums palengvėjo, kad nereikia išlaikyti papildomų patalpų, ir mes esame numatę perduoti tas patalpas Vilniaus apskričiai.
PIRMININKAS. Klausia A.Klišonis. Prašom.
A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paklausti teisingumo ministro. Gerbiamasis ministre, vienas iš įstatymų, kuris buvo priimtas Seime jau senokai, – Advokatūros įstatymas. Jis aiškiai numatė, kaip teisinių paslaugų įmonių darbuotojai, taip pat valstybės tarnyboje dirbantys teisininkai tampa advokatais. Dabar tenka išgirsti informaciją, kad Advokatų taryba taiko papildomus, įstatyme nenumatytus reikalavimus tiems žmonėms, kurie, kaip numatyta įstatyme, gali tapti advokatais. Gerbiamasis ministre, neveltui jūsų pareigybė yra teisingumo ministras. Aš noriu paklausti, ar advokatai turi ir elgtis pagal teisingumo ir teisėtumo kriterijus ir vykdyti Seimo priimtus teisės aktus ir kaip į tokią procedūrą žiūrite jūs, atsakingas už teisėsaugos veiklą?
V.MARKEVIČIUS. Dėkoju už klausimą. Iš tikrųjų labai daug atsakomybės pridėjote man už visus teisėsaugos reikalus. Turbūt atsakingas ir parlamentas, ir Vyriausybė, ir kitos institucijos, kurios yra Lietuvoje. Tikrai puikiai išmanau Advokatūros įstatymą ir žinau visą istoriją, kaip jis gimė, žinau, kad jis prieštarauja bent trims Europos Sąjungos direktyvoms. Deja, reikės taisyti arba mokėti baudas, taip pat ir dėl dalykų, kuriuos jūs paminėjote, t.y. dėl išsilavinimo cenzo ir galimybės tapti advokatais kai kuriems nariams ir asmenims, kurie turi blogą reputaciją ir yra uždrausta dirbti kitose institucijose, nemanau, kad svarbesnėse žmogui, o šis įstatymas tokią galimybę dabar suteikia. Apie tai, kad Advokatų taryba taiko kokius nors papildomus apribojimus priimdama asmenis, atitinkančius dabartinio Advokatūros įstatymo reikalavimus, nė vieno pareiškimo negavau. Pirmą kartą iš jūsų išgirdau, kad yra tam tikri konkretūs papildomi apribojimai. Iš tikrųjų Advokatų taryba priima į advokatus. Jeigu ji priima sprendimą, neatitinkantį įstatymų, tai šiuo konkrečiu atveju (dėl priėmimo) asmenys turi teisę kreiptis į teismą. Galiu pasakyti, kad ir pagal ankstesnius advokatūros įstatymus, galiojusius iki 1998 metų, ir vėlesnius, naujas redakcijas, yra buvę bylų. Galiu paminėti ir gana žinomo asmens pavardę – tai Stasys Šedbaras. Jis prieš kurį laiką nebuvo įrašytas į advokatų sąrašą, bet teismas, išnagrinėjęs bylą, priėmė sprendimą, kad vis dėlto Advokatų taryba nevisiškai teisingai traktavo teisės aktus, ir buvo įrašytas į tą sąrašą. Yra nemažai ir kitų atvejų.
Jeigu jau šiuo metu posėdžiaujate… Aš patarčiau tiems asmenims kreiptis į teismą arba prašyti teisingumo ministro, kad kam nors iš tarybos narių, kuris ten pažeidžia, jeigu jūs manote, kad pažeidžia teisės aktus, būtų iškelta drausmės byla. Drausmės teismas pagal tą jūsų paminėtą įstatymą galėtų išnagrinėti. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia kolega A.Vazbys. Prašom.
A.VAZBYS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mano klausimas ūkio ministrui. Gerbiamasis ministre, klausimas yra specifinis, bet, mano supratimu, svarbi problema yra antžeminių suskystintų dujų degalinių apsauga. Pastaraisiais metais Lietuvoje įvyko keletas autoįvykių, kai automobiliai rėžėsi būtent į suskystintų dujų degalines. Ačiū Dievui, tai nesibaigė žmonių aukomis, kaip yra įvykę kitose valstybėse. Vyriausybė dar prieš metus atkreipė dėmesį į šią problemą. Vyriausybės kancleris kreipėsi į atitinkamas ministerijas, prašydamas pasiūlymų, kaip spręsti. Dauguma ministerijų, išskyrus jūsų ministeriją, įžvelgė dėl to problemą ir pasiūlė keisti suskystintų naftos dujų įrenginių eksploatavimo taisykles, jas papildant punktu dėl privalomų aptvarų apie talpyklas. Jūsų ministerijos sekretorius ponas Anicetas Ignotas dėl to nematė jokios problemos.
PIRMININKAS. Prašom klausti, kolega…
A.VAZBYS. Nepaisydamas to, Vyriausybės kancleris perdavė Ministro Pirmininko pavedimą, kad jūs spręstumėte tą problemą ir papildytumėte taisykles atitinkama nuostata.
PIRMININKAS. Prašom klausti.
A.VAZBYS. Praėjo metai. Niekas…
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš primenu: klausti – minutė. Per pusantros minutės jūs nesuformulavote klausimo, į mano pastabas nekreipiate dėmesio. Tad prašau klausti. Prašom.
A.VAZBYS. Aš manau, kad sveiko proto lygmeniu klausimas kaip ir suprantamas. Tai į jūsų pastabą. Mano klausimas: kodėl jūs nevykdote Vyriausybės Ministro Pirmininko pavedimo?
P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Aš neturiu tokios informacijos, kad mes nevykdytume. Mes visada sąžiningai stengiamės vykdyti ir įvykdysime Ministro Pirmininko pavedimus. Ačiū už jūsų suteiktą informaciją. Aš dar kartą pažiūrėsiu tą klausimą.
PIRMININKAS. Kolega J.Raistenskis. Prašom.
J.RAISTENSKIS. Ačiū, pirmininke. Mano klausimas būtų sveikatos ministrui. Gerbiamasis ministre, kaip teigia Akušerijos klinikos vadovė docentė Gražina Drąsutienė, pastaruoju metu padaugėjo gimdymų namuose. Pasekmė – įvairiausios komplikacijos, kartais gresiančios gyvybei. Taigi, gerbiamasis ministre, klausimas būtų toks: kokia jūsų pozicija, ką manote daryti, kokie numatyti planai? Ačiū.
J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Kiek man teko susipažinti su gerbiamosios docentės laikraštyje išsakytomis mintimis, tokio teiginio ten nėra. Tai yra daugiau pavadinimo klausimas, kad taip yra. Docentė G.Drąsutienė yra išdėsčiusi, kad maždaug 100–150 gimdyvių kasmet nepasiekia akušerijos skyrių. Tarp jų yra grupė žmonių, kurie yra nusiteikę ir gimdo namuose. Jie išsilavinę ir žino apie pavojus, bet, deja, taip yra. Taip yra ne tik Lietuvoje, bet ir kituose kraštuose. Mes šiuo metu stengiamės sudaryti kuo geresnes sąlygas moterims gimdyti restauruojamuose, atnaujinamuose akušerijos skyriuose. Turime ambicingą projektą Vilniuje pagerinti sąlygas, nes čia akušerijos skyriai yra gana senuose pastatuose. Aš manau, kad tai paskatins daugiau moterų ateiti gimdyti į akušerijos skyrius, kur sudaromos šiuolaikiškos, artimos net ir namų atmosferai sąlygos. O tais atvejais, kai vis dėlto bus toks sprendimas, kad gimdoma namuose, aš manau, reikėtų galbūt dar daugiau šviesti mūsų jaunąją kartą – būsimas mamas ir tėčius ir paaiškinti tuos pavojus, kurie gali atsitikti. O atskirais atvejais galbūt net suteikti pagalbą namuose ar pasiųsti kvalifikuotą pagalbą. Yra įvairių diskusijų, bet iš šios garbingos tribūnos aš kviesčiau visas būsimas mamas pasirinkti gimdyti akušeriniuose skyriuose, kuriuose būtų joms ir jų vaikams garantuotos tikrai kur kas saugesnės sąlygos negu namuose, nors galbūt namų aplinka traukia būti namuose. Nereikia ilgai būti akušeriniame skyriuje – dieną, ilgiausiai dvi ir galima grįžti į tuos namus. Ačiū už klausimą.
PIRMININKAS. Klausia kolega V.Saulis.
V.SAULIS. Ačiū. Mano klausimas būtų teisingumo ministrui. Vakar Biudžeto ir finansų komiteto Audito pakomitetis labai ilgai ir atidžiai nagrinėjo Valstybės kontrolės ataskaitą apie Žemės ūkio rūmams skiriamų lėšų panaudojimo efektyvumą. Nevardydamas kitų dalykų, noriu pasakyti, kad ataskaitoje pateiktas pavyzdys, kaip notaras, patvirtindamas kooperatyvo turto vertę, ją padidino 100 tūkst. litų dėl to, kad kooperatyvas gautų didesnę paramą, negu ji priklauso gauti pagal turimo turto vertę. Kaip jūs reaguojate į tokį faktą ir kokios poveikio priemonės galėtų būti taikomos notarui? Kokio reikia mūsų postūmio? Mes tai su mielu noru padarysime. Ačiū.
V.MARKEVIČIUS. Dėkoju už klausimą ir kartu suteiktą informaciją, nes, kiek aš žinau, niekas iš mūsų ministerijos nedalyvavo tame komiteto posėdyje svarstant ir nebuvo kviesti. Valstybės kontrolė nesupažindino su ta informacija. Iš tikrųjų kai notaras tvirtina sutartį, į jo pareigas įeina įsitikinti, ar sandoris atitinka teisės aktus ir įstatymų reikalavimus ir t.t. Vien dėl tos priežasties po Civilinio kodekso įsigaliojimo numatytas gerokai didesnis civilinės atsakomybės draudimas antstoliams už jų galimai padarytas klaidas, bet šiuo atveju, kiek supratau, ir jūsų pakomitečio, ir Valstybės kontrolės nuomone, tai nebuvo kokia nors techninė klaida, o gali būti sąmoningas veiksmas. Jeigu jūs galite tą medžiagą pateikti man, būčiau dėkingas, nes mes turime galimybę, tai yra šiuo atveju teisingumo ministras turi teisę iškelti drausmės bylą tam antstoliui. Čia būtų vienas veiksmas.
Kitas mano patarimas yra toks. Kas dėl to nukentėjo, tai yra kam padaryta žala, kiek aš suprantu, šiuo atveju valstybei galimai padaryta žala, tai prokuroras valstybės naudai galėtų pareikšti civilinį ieškinį, kartu patraukti bendraatsakoviu tą konkretų notarą, kuris pažeidė teisės aktus, jeigu iš tikrųjų tam būtų pagrindo. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Klausia kolega G.Steponavičius.
G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone pirmininke. Gerbiamasis premjere, klausimą norėčiau formuluoti jums. Jis yra susijęs su tuo pačiu Lietuvos pasirengimu panaudoti Europos Sąjungos struktūriniais fondais. Suprantu, kad Vyriausybė nori raminti ar pateikti gana idilišką vaizdelį apie tai, kaip yra pasirengiama, kaip rengiami projektai, kaip spėjama laiku ir panašiai. Bet, gerbiamasis premjere, prašom pasakyti, kodėl iki šiol nėra parengta metodinė Europos Sąjungos struktūrinių fondų paraiškų ir jų priedų rengimo bei projektų vertinimo metodika, projektų, pagal kuriuos bus panaudojamos Europos Sąjungos lėšos? Rengimo procesas yra priverstinai sustabdytas, bent apie tai kalba daugelis su tuo procesu susijusių žmonių. Projektų vertinimo komisijos neturės ir jau neturi motyvuotų ir iš anksto nustatytų kriterijų, su kuriais iš anksto būtų supažindinti tie patys paraiškėjai. Gerbiamasis premjere, aš manau, kad tai yra klausimai, kurie rūpi visai visuomenei, ir, manau, mes turime apie tą procesą kalbėti atvirai.
A.M.BRAZAUSKAS. Labai daug klausimų ir, žinoma, turi būti daug atsakymų. Pirmas dalykas. Nieko mes nenorime užliūliuoti ir mes nenorime parodyti kitokio vaizdo negu yra iš tikrųjų. Visi šie parengiamieji darbai nėra tokie paprasti. Mes tik penkios dienos kaip esame Europos Sąjungos nariai. Yra aiškiai sudaryti tvarkaraščiai, sudaryti grafikai, kada pagrindiniai projektai turi būti pateikti. Metodinės medžiagos parengta labai daug, kai kuri iš tikrųjų yra dar nepatvirtinta (aš neneigiu šio dalyko), bet tai neturi jokios įtakos bendram pasirengimui. Jokiu būdu ne. Dabar apie tą konkrečią metodiką, apie kurią jūs kalbate. Žinoma, aš ne genijus ir neprisipažįstu, kad toks esu. Aš negaliu atsakyti į visus klausimus. Aš žinau, kad ji yra parengta. Vienas variantas buvo derintas su žinybom, dabar derinamas antrasis variantas ir artimiausiu laiku ši metodika bus patvirtinta, bet čia yra kalbama apie struktūrinius, ne apie sanglaudos fondus. Struktūriniai fondai yra įvairių rūšių ir, žinoma, ši metodika turi būti, ir tiems fondams rengiamasi. Todėl, kad dar tiktai yra kaupiama medžiaga iš galimų savivaldybių, institucijų, kurios norėtų dalyvauti panaudojant struktūrinius fondus. Dar mums prieš akis didelis darbas: konkursiniai atrinkimai, atskirų projektų vertinimai. Ta metodika visiškai nestabdo šio proceso.
G.STEPONAVIČIUS. Aš tik labai atsiprašau. Premjere, noriu patikslinti klausimą. Ar, manote, yra normalu, kad projektai jau yra pateikiami, o vertinimo kriterijai, kurie metodikoje turi būti nustatyti, ta metodika dar nepatvirtinta?
A.M.BRAZAUSKAS. Vertinimo kriterijų metodikos reikia ne tiems, kurie pateikia projektą, bet tiems, kurie vertins šiuos projektus. Tiems, kurie vertins tuos projektus, ta metodika bus laiku pateikta. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Klausia kolegė I.Šiaulienė. Prašom.
I.ŠIAULIENĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Norėčiau klausti Ministrą Pirmininką. Gerbiamasis premjere, prieš metus A.Kubilius šioje posėdžių salėje jums siūlė butelį viskio gėrėdamasis pasiektais Lietuvos ekonominio augimo rezultatais, bendrojo vidaus produkto augimu. Dabar, kai mes jau tapome pilnateisiais Europos Sąjungos nariais ir esame pagal bendrojo vidaus produkto augimo tempus aplenkę visus Europoje, šį pirmadienį jis pareiškė, kad pavyti Lietuvą ir Estiją gali tik dešiniųjų vadovaujama Vyriausybė. Aš norėčiau paklausti, ar nesame pagal bendrojo vidaus produkto kiekį, tenkantį vienam gyventojui, jau paviję Estiją ir Latviją ir ar ne laikas konservatoriams pirkti žadėtąjį viskio butelį?
A.M.BRAZAUSKAS. Nenorėčiau gilintis į istoriją, bet aš galiu tik pasakyti, kad konservatorių valdymo laikais buvo nutrauktos derybos su Europos Sąjunga. Tai buvo 1997–1998 metais. Nutrauktos derybos, kai Estija ir kitos valstybės derėjosi, bet tai detalės, kurias reikėtų kai kam prisiminti.
Dabar toliau. Žinoma, tai, ką ponas A.Kubilius pasakė, visiškai neatitinka realybės. Mes gavome praėjusios savaitės pabaigoje, šios savaitės pradžioje „Eurostato informaciją, kuri atėjo per Statistikos departamentą. Joje yra aiškiai parašyta, kad Lietuva per praėjusius metus pasivijo ir aplenkė pagal bendrojo vidaus produkto gamybą vienam gyventojui ir Estiją, ir Lenkiją. Žinoma, Latvija šiek tiek atsilieka, ir ne pirmi metai, kaip atsilieka. Taigi per vienerius metus mes pasivijome ir aplenkėme ir Estiją, ir Lenkiją. Čia ne mano išgalvoti skaičiai. Jeigu kam įdomu, yra išleistas kovo mėnesio statistinis biuletenis. Jo pabaigoje, geltonuosiuose puslapiuose yra įrašyti šie skaičiai.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė R.Juknevičienė.
R.JUKNEVIČIENĖ. Pone premjere, dėl teisybės taip pat reikėtų pridėti, kad ant A.Kubiliaus padėtų tvirtų pamatų 2000 metais ir atsirado visi augimai. Bet aš noriu ne apie tai klausti. Aš noriu pratęsti labai svarbų J.Razmos klausimą dėl EBSW koncerno, nes pasekmės yra itin skaudžios, ypač Kaunui. Žlugo beveik visos jų privatizuotos įmonės, o privatizavimas, kaip žinote, vyko 1993–1995 m. visi tie procesai, tiksliau, bankrotai vyko. Yra iškilę daug klausimų, tarp jų ir politinių. Minimi visokie tarpininkai, taip pat ir jūsų bendražygiai. Neseniai Seimo laikinoji komisija principingai ištyrė Rolando Pakso ir jo aplinkos veiklą. Ar jūs pritartumėte kaip Socialdemokratų partijos vadovas, kad Seime būtų sudaryta laikinoji tyrimo komisija EBSW ir politikų ryšiams, tų ryšių pasekmėms ištirti, ar jūs pats liudytumėte tokioje komisijoje ir ar patartumėte tai daryti savo bendražygiams, pavyzdžiui, Vladimirui Beriozovui, Zenonui Kaminskui ir kitiems?
A.M.BRAZAUSKAS. Žinoma, kad pritarčiau, be jokių abejonių, ir liudyčiau. Manau, galėtų liudyti ir ponas V.Landsbergis, ir G.Vagnorius, ir V.Beriozovas, ir Brazauskas, ir dar kai kas. Labai pritarčiau, be jokių abejonių. Prašom sudaryti komisiją.
PIRMININKAS. Klausia kolega Z.Mačernius.
Z.MAČERNIUS. Mano klausimas žemės ūkio…
A.M.BRAZAUSKAS. Aš dar vieno dalyko nepasakiau. Reikėtų labai gerai išnagrinėti, kas buvo valdžioje tuo metu, kai Gintaras Petrikas laisvai iškeliavo iš Lietuvos. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, prašom nereplikuoti.
Z.MAČERNIUS. Mano klausimas žemės ūkio ministrui, tačiau žinau, kad dėl svarbios priežasties jo šiandien nėra. Grįžtu prie to klausimo, kurį teikė A.Baura. Vakar, jeigu kas žiūrėjo televiziją, Žemės ūkio rūmų lyderis kaltino savivaldybes, kad lyg ir jos nedirba aiškindamos žemdirbiams apie pasėlių deklaravimą. Jis ruošiasi rengti akciją. Tai yra absurdas. Aš norėčiau pasiūlyti premjerui. Už pasėlių braižymą ir matavimus atsako Žemės ūkio ministerija ir apskričių viršininkų administracijos, o ne savivaldybės. Norėčiau paprašyti, kad būtų pareikalauta iš Žemės ūkio ministerijos ir apskričių viršininkų administracijų, kad jos atsakytų už pasėlių braižymą ir matavimą, ne savivaldybės.
A.M.BRAZAUSKAS. Jeigu taip, kaip jūs sakote, tai nebus jokių projektų ir po to nekaltinkime vienas kito. Vienas dalykas – atsakomybė, o kitas dalykas – reikia padaryti darbą. Nė viena apskritis, kuri perdavė žemės ūkio skyrius savivaldybėms, dabar neturi nė vieno žmogaus šiam darbui atlikti. Žemės ūkio ministerija taip pat gali atlikti tokį milžinišką darbą… be visų jėgų mobilizavimo ir savivaldybės jėgų tai yra neįmanoma. Tai yra dešimtys, šimtai tūkstančių paraiškų. Nereikia ieškoti kaltininkų, reikia visiems imtis ir ieškoti būdų, kaip tai padaryti. Turi būti apie 200 tūkst. įformintų paraiškų ir tai yra nemažas popierizmas, nes viena paraiška apima keletą puslapių. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Prašom. Minutėlę, tuoj įjungsime mikrofoną. Gerbiamasis Z.Mačernius nori patikslinti klausimą. Prašom kalbėti.
Z.MAČERNIUS. Apskritims palikta žemėtvarka, o ne savivaldybėms. Tiek to. Privalo dirbti visi ir tai daroma. Tik tiek, kad kol kas didesnę atsakomybę už tuos darbus turėtų prisiimti apskričių viršininkai.
PIRMININKAS. Klausia kolega J.Matulevičius.
J.MATULEVIČIUS. Norėčiau paklausti gerbiamąjį sveikatos apsaugos ministrą. Nuo gegužės 1 d. įsigaliojo jūsų įsakymas Nr.208 dėl būtinosios ir skubios medicinos pagalbos, kuriuo buvo labai susiaurintas skubios medicinos pagalbos būklių sąrašas dėl to, kad antrinės sveikatos priežiūros įstaigos teikia pirminę pagalbą iš esmės 40% (…). O Valstybinė ligonių kasa atsisako pagal sutartį joms mokėti, todėl daug žmonių negauna pagalbos. Ar nemanote, kad reikėtų padiskutuoti tuo klausimu ir galbūt padidinti indikacijų skubiai medicinos pagalbai, nes daug socialiai remtinų žmonių pagalbos negauna? Ačiū.
J.OLEKAS. Ačiū, kolega, už klausimą. Mes gegužės 1 d. paskubėjome todėl, kad suvienodintume arba priartintume normas prie kitų Europos Sąjungos valstybių normų. Ypač tais atvejais, kai žmonės atvyksta pas mus arba išvyksta į kitus kraštus, iškyla apmokėjimo klausimas. Kartais ir kainos skirtumas. Mes suderinome, kad būtų vienodai traktuojama būtinoji pagalba.
Dėl socialiai remtinų žmonių mes galime padiskutuoti. Tačiau tie pinigai, kurie buvo skirti būtinajai pagalbai, jeigu jie nebus išnaudoti, bus panaudoti planinei pagalbai ir gydymo įstaigoms bus sumokėta už teikiamas paslaugas. Dėl tos ribos, kuri yra, mes galime padiskutuoti. Aš mielai sutikčiau, kad jūs atvyktumėte ir mes galėtume pasitarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia kolega A.Klišonis. Atsiprašau, J.Korenka.
J.KORENKA. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mano klausimas turbūt naujajam finansų ministrui Algirdui Butkevičiui. Pirmiausia, gerbiamasis kolega, sveikinu jus, užėmusį tokias rimtas pareigas. Šauniai dirbo moteris, buvusi mūsų ministrė, tikiuosi, kad vyriškos giminės atstovas nepasirodys prasčiau. Linkiu jums susitvarkyti su visomis problemomis, kurios iškils, dėl mūsų Lietuvos.
Į klausimą gal jūs man sunkiai atsakysite, bet aš prašau atkreipti dėmesį. Prieš keletą Vyriausybės posėdžių jūsų pirmtakei uždaviau klausimą. Pagal Vyriausybės sprendimą turi būti didinamas biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimas – vidurkis apie 10%. Tačiau dalyje savivaldybių biudžetinėms įstaigoms yra numatytas toks vidurkis, koks buvo numatytas praėjusiais metais mokos fondui. Kas yra daroma ir ką būtų galima padaryti, kad patikrintume tokius faktus?
A.BUTKEVIČIUS. Dėkoju už linkėjimus. Tai, ką jūs pasakėte, tikrai yra netiesa, nes sudarant šių metų Biudžeto įstatymą, kurį mes priėmėme Seime, buvo numatyta pakankamai lėšų didinti biudžetinių organizacijų darbuotojų atlyginimus 10%. Nebent gali atsitikti taip, kad kokia nors savivaldybė pateikė neteisingą informaciją. Finansų ministerija turi išsamią informaciją apie visas biudžetines organizacijas, nes, jūs žinote, pasibaigus kiekvienam ketvirčiui tokia informacija teikiama Finansų ministerijai. Jeigu kyla kokių nors nesusipratimų, galima parašyti Finansų ministerijai ir mes išsiaiškinsime, bet papildomai yra tikrai skirta. Jūs turite konkrečiai nurodyti savivaldybę.
J.KORENKA. Konkrečiai aš kalbu apie Rokiškio savivaldybę…
A.BUTKEVIČIUS. To tikrai negali būti, nebent savivaldybės, tvirtindamos savo biudžetus, tuos pinigus numatė kitoms programoms. Aš galėsiu išsiaiškinti.
PIRMININKAS. Klausia kolega A.Klišonis.
A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Norėčiau užduoti klausimą sveikatos apsaugos ministrui ir kartu naujajam finansų ministrui.
Gerbiamasis sveikatos apsaugos ministre, Privalomojo sveikatos draudimo taryba balandžio 16 d. svarstydama lėšas, papildomai skiriamas asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, numatė, kad šios lėšos turėtų būti panaudojamos medikų atlyginimams didinti. Taip pat Privalomojo sveikatos draudimo taryboje, mes, kaip Seimo nariai, gavome protokolus, buvo pasakyta, kad pridėtinės vertės mokesčio atsiradimo nuo gegužės 1 d. klausimai ir dėl kitų papildomų kaštų, kurie atsiranda dėl specifinių reikalavimų, pavyzdžiui, dėl naujų higienos normų odontologijos praktikoje įvedimo, bus svarstoma vėliau.
Noriu jūsų paklausti. Kai bus peržiūrimas biudžetas, kokia pinigų suma numatoma papildomai skirti sveikatos apsaugai dėl padidėjusių išlaidų? Ačiū.
J.OLEKAS. Ačiū už klausimą. Privalomojo sveikatos draudimo taryboje buvo numatytas papildomas finansavimas keliant įkainius arba didinant apimtis, kad medikams būtų galima padidinti darbo užmokestį. Aštuoniems mėnesiams, nuo gegužės 1 d. iki gruodžio 31 d., bendras darbo užmokesčio fondas yra 600 mln. litų, o papildomai pagal įkainius buvo padidinta 62 milijonais. Iš esmės šiek tiek daugiau negu 10%, kad būtų galima padidinti darbo užmokestį. Taip pat gydymo įstaigos gauna vienokius ar kitokius investicinius projektus. Manau, kad šis įkainių didinimas yra ne paskutinis. Tikiuosi, kad svarstant biudžeto patikslinimą birželio mėnesį ir sveikatos apsaugos sektorius sulauks papildomų lėšų. Plius, jeigu mes sėkmingai panaudosime Struktūrinio fondo lėšas, taip pat atsivers galimybė turėti geresnes darbo vietų sąlygas ir tam tikrą ekonomiją arba įsigyti naujų technologijų. Todėl, manau, bus ir atlyginimai padidinti, bus ir tam tikra amortizacija dėl kitų išlaidų galimo padidėjimo. Kaip jūs minėjote, dėl pridėtinės vertės mokesčio ar kitų, kuriuos gali turėti sveikatos priežiūros įstaigos. Šiuo metu jokių kliūčių pakelti atlyginimus nėra, o persvarstydami biudžetą matysime, kiek daugiau mes surinksime. Tikiuosi, kad tie pinigai taip pat bus skirti sveikatos apsaugai.
PIRMININKAS. Ačiū…
A.BUTKEVIČIUS. Trumpai galiu pasakyti, kad Biudžeto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas šiuo metu yra rengiamas, bet apie konkrečius skaičius dar negaliu kalbėti. Per dvi savaites, manau, jau turėsime ir konkretesnius skaičius.
PIRMININKAS. Prašom. A.Klišonis norėtų trečią kartą klausti. Suteikiame galimybę. Prašom.
A.KLIŠONIS. Aš ne klausti, o papildyti. Gerbiamasis ministre, šiandien per „Žinių radiją mes girdėjome konkrečius skaičius, kam kokios sumos jau yra reikalingos. Todėl šį klausimą aš ir užduodu, kad jis būtų užduotas laiku ir atsakymas būtų gautas laiku, o ne tada, kai projektas jau bus patvirtintas.
J.OLEKAS. Tai, jeigu aš dar galėčiau? Mes esame paskaičiavę įvairius variantus. Sakykim, minimaliai mus galėtų tenkinti 30 milijonų, maksimaliai mes turime ir 300 milijonų poreikį. Bet tai priklausys nuo to, kaip bus renkamas biudžetas ir kokios galimybės bus perskirstant biudžetą. Manau, kad bent jau mes, Vyriausybė, randam sutarimą, tikiuosi, surasim sutarimą ir Seime, kai bus įvairūs poreikiai ne tik sveikatos apsaugai, bet ir kitoms sritims. Bet dar kartą kartoju, manau, kad sveikatos apsaugai tie pinigai taip pat bus paskirti ir galėsime kartu pasidžiaugti.
PIRMININKAS. Klausia J.Korenka. Prašau.
J.KORENKA. Mano klausimas būtų ūkio ministrui P.Čėsnai. Gerbiamasis ministre, ne be jūsų iniciatyvos energetikai buvo padarę labai gražų gestą, kai savivaldybėms sudarė… seniūnijoms sudarė sąlygas, užsisakius tam tikrą energijos kiekį, iki 30% gauti mažesne kaina… Todėl man per susitikimus daugybė seniūnijų dėkojo, bet seniūnai kalbėjo apie tai, kad jau baigėsi tas limitas. Ar nebūtų galima padaryti žingsnį, kad būtų pratęsta dar, bent 10–20%, nes artėja vasara, Joninės ir t.t.? Ačiū.
P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Per šventes dirbti nereikia, tai ir elektros nereikia, mažiau vartojama.
A.M.BRAZAUSKAS. Laužus reikia kurti per Jonines, o ne elektrą deginti.
P.ČĖSNA. Taip, labai teisingas Ministro Pirmininko pasiūlymas. O, kalbant apie galimybę dar pratęsti ir apie kokias nors priemones, tai yra sudėtinga. „Rytų tinklai, manau, pasvarstys tą jūsų pageidavimą, o „Vakarų tinklų tai jau ne valstybė yra savininkė, o privataus verslo atstovai. Mano galimybė daryti įtaką yra labai menka. Ten visur pinigai, už tų gerų darbų yra pinigai.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam premjerui, dėkojame ministrams. Skelbiu Vyriausybės valandą baigtą, kartu ir rytinį posėdį. Vakarinis posėdis kaip įprasta – 15 valandą.