Trisdešimt
ketvirtasis (516) posėdis
2004
m. gegužės 4 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai V.P.ANDRIUKAITIS ir A.SKARDŽIUS
2004 m. gegužės 4 d. (antradienio) darbotvarkė
PIRMININKAS (V.P.ANDRIUKAITIS). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, leiskite pradėti gegužės 4 dienos plenarinį posėdį. Kolegos, registruojamės. Darbotvarkė buvo pateikta praeitą savaitę Seimui ir šią savaitę patvirtinta Seniūnų sueigoje. Šiandien yra dar keli techninio pobūdžio pakeitimai, yra ir papildymų, kaip matote, kolegos.
Pirmasis pakeitimas. Seimo nariai paprastai dar turi įvairių reikalų, todėl Konstitucijos 56 straipsnis tampa trečiuoju. 10.30 val. bus balsuojama, kolegos, dėl 56 straipsnio papildymo ir pakeitimo. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad sukeisti darbotvarkės 1 ir 3 klausimai. Kadangi praeitą savaitę buvo nuspręsta, kad jeigu Teisės ir teisėtvarkos komitetas pateiks išvadas dėl Prezidento rinkimų įstatymo papildymo l1 straipsniu ir 2 straipsnio papildymo įstatymo projekto, tai mes turėsime įtraukti šį klausimą į šios dienos posėdžių darbotvarkę. Kadangi Teisės ir teisėtvarkos komitetas pateikė išvadas, šis klausimas yra rezerviniame sąraše antrasis ir planuojama jį svarstyti 11.40 valandą.
Taip pat yra techninio pobūdžio Seimo nutarimas dėl Seimo komitetų pirmininkų, t.y. dėl Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko A.Butkevičiaus, nes, kaip matote, yra numatyta jo priesaika. Jam prisiekus jis tampa ministru ir šiuo atveju negalės eiti Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pareigų, todėl turime priimti nutarimą ir atšaukti jį iš pirmininko pareigų po jo priesaikos. Taigi, kolegos, tokie yra siūlymai dėl darbotvarkės techninių pakeitimų.
Yra norinčių kalbėti dėl darbotvarkės. P.Gražulis. Prašom.
P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pasiūlyti, kad diskusija aktualiais klausimais dėl Europos Sąjungos politikos būtų nukelta po visų klausimų, tada mes galėtume nors ir iki ryto diskutuoti, dėl ko brangsta pienas, duona, vaistai ir ką mes galime padaryti, kad ta situacija pasikeistų. Manau, nelabai ilga darbotvarkė. Šitą klausimą siūlau svarstyti paskutinį.
PIRMININKAS. Būkite geras, pakartokite savo siūlymą, nes čia toks triukšmas, kad labai sunku…
P.GRAŽULIS. Aš siūlau diskusijas dėl Europos Sąjungos politikos…
PIRMININKAS. …nukelti į posėdžio pabaigą?
P.GRAŽULIS. Taip.
PIRMININKAS. Dėkui, originalus pasiūlymas. Jūs siūlote savo vardu, taip? Taip.
Prašom. Gerbiamasis Seimo narys H.Žukauskas.
H.ŽUKAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš dėl rezervinio 2 klausimo. Jeigu jūs prisimenate, praeitame posėdyje (ketvirtadienį) mes frakcijos vardu oficialiai kreipėmės į Etikos ir procedūrų komisiją dėl šio klausimo, kad būtų svarstoma galimybė, ar šis klausimas gali būti pateikiamas Seimui, ar nėra pažeista Seimo statuto 139 straipsnio 2 dalis. Tai buvo užprotokoluota. Be to, mes kreipėmės raštu frakcijos vardu. Ir tuo pagrindu, manau, kol nebus Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvadų, mes Seime apie tą klausimą neturėtume kalbėti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Dabar norėčiau išgirsti Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko nuomonę, ar komisijoje buvo svarstytas tas klausimas. Prašom, pirmininke. Žodis suteikiamas A.Salamakinui.
A.SALAMAKINAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Vakar komisija buvo susirinkusi ir svarstė Liberaldemokratų frakcijos seniūno pareiškimą. Iki teikimo Seimo nariams bus išdalintos komisijos išvados.
PIRMININKAS. Taigi, kaip matote, komisija išvadas yra parengusi. Teisės ir teisėtvarkos komitetas – taip pat, Teisės departamento išvados taip pat yra. Taigi mes neturime jokio formalaus pagrindo neįtraukti šio klausimo į darbotvarkę.
Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, ar galėtume padaryti tokį darbą: užsiregistruoti ir balsuoti, ar pritariame šios dienos posėdžių darbotvarkei su pateiktais pakeitimas, kurie yra išdalintoje darbotvarkėje.
Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 98 Seimo nariai. Vienas balsavo prieš darbotvarkę, 20 susilaikė, 72 balsavo už, taigi darbotvarkė yra patvirtinta.
Gerbiamieji kolegos, norėčiau pasinaudodamas proga Seimo vardu pasveikinti šaunųjį maratono bėgiką Algirdą Sysą, kuris Lietuvos Seimui iškovojo eilinę maratono pergalę. Leiskite Seimo vardu įteikti jam puokštę, nes G.Jakavonį praeitą kartą pasveikinome. A.Sysas yra tarp mūsų. Gėlės jam. (Plojimai)
Mielasis Algirdai, mes be galo didžiuojamės, kad turime tokį patyrusį maratono bėgiką, profsąjungų veikėją, atkaklų žmogų, atkakliai ginantį savo pozicijas ir ilgose distancijose įrodantį savo pranašumą. Taigi ilgų distancijų, gerų metų ir geros sėkmės garsinant Lietuvos Seimą.
A.SYSAS. Ačiū. (Plojimai)
Bendrojo pagalbos centro veiklos įstatymo projektas Nr.IXP-3474(2*)ES (svarstymas)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, darbotvarkė patvirtinta. Kviečiu pirmajam darbotvarkės klausimui. Bendrojo pagalbos centro įstatymo projektas. Svarstymas. Kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A.Sadecką pateikti komiteto išvadas.
A.SADECKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė įstatymo projektą, parengė patobulintą variantą ir pritarė komiteto pateiktam patobulintam projekto variantui: šeši balsai už, trys susilaikė. Čia reikėtų pasakyti dar vieną patikslinimą dėl Teisės departamento pastabų. Būtų galima įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „vidaus reikalų įstaiga įrašyti žodžius „biudžetinė įstaiga. Tada skambėtų taip, kad centras yra biudžetinė įstaiga. Taip būtų atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Mes turėsime balsuoti, nes yra Informacinės visuomenės plėtros komiteto pozicija, kuriai komitetas nepritarė. Ačiū. Dabar kviečiu J.Karosą Europos reikalų komiteto vardu pateikti išvadas.
J.KAROSAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Europos reikalų komitetas balandžio 28 dieną svarstė Bendrojo pagalbos centro veiklos įstatymo projektą ir šiam projektui pritarė su tokiu siūlymu: siūlyti pagrindiniam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pritarti įstatymo projektui, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pirmą, trečią ir ketvirtą pastabas, bei atsižvelgti į Bendrojo pagalbos centro prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos siūlymą nustatyti įstatymo įsigaliojimo terminą 2004 m. rugsėjo 1 dieną. Tokiam sprendimui buvo pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju ir kviečiu Informacinės visuomenės plėtros komiteto vardu – A.Kunčiną.
A.KUNČINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Informacinės visuomenės plėtros komitetas svarstė šį klausimą balandžio 29 dieną. Bendru sutarimu mes priėjome prie išvados siūlyti pagrindiniam komitetui atsižvelgti į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad pagal nelaimės arba pagalbos prašymo vietos teritoriją operatoriai privalės siųsti pagalbos skambučius aptarnaujančiam konkrečiam Bendrojo pagalbos centro regioniniam padaliniui, operatoriams yra reikalinga aktuali, t.y. pati naujausia, informacija apie šių teritorijų ribas bei jų pokyčius, todėl yra būtina konkretizuoti tokios informacijos tiekimo procedūrą. Jeigu įstatymo projekte nebus konkretizuota institucija, atsakinga už pagalbos tarnybų veiklos zonų nustatymą, gali kilti problemų, kad kai kurie gyventojai neturės galimybės prisiskambinti nemokamais numeriais, nes operatoriai tiesiog nežinos, kur siųsti jų skambučius. Todėl mes siūlome 10 straipsnio 8 punkto pradžioje, kur nurodyta Bendrojo pagalbos centro funkcijos teikti informaciją apie centro regioninių padalinių aptarnaujamas teritorijas viešųjų ryšių tinklui ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams realizavimo tvarka, įrašyti tekstą: „Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Taip pat siūlome, kad įstatymo projekte atskiru straipsniu būtų nurodyta, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato pagalbos tarnybos veiklos ir jos numerių naudojimo pereinamuoju laikotarpiu tvarką ir sąlygas bei nustato atskirų pagalbos tarnybų aptarnavimo zonas. Kaip minėjau, toks sprendimas yra priimtas bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Visi komitetai savo išvadas pateikė. Dabar kviečiu į tribūną A.Sadecką. Turėsime balsuoti dėl vienos pataisos, kuriai pagrindinis komitetas nepritarė. Tada turėsime apsispręsti, ar pritariame po svarstymo. Prašom, gerbiamasis pirmininke, pakomentuoti Informacinės visuomenės plėtros komiteto pataisą, kuria siūloma patikslinti įstatymo projekto 10 straipsnio 8 punktą.
A.SADECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Komitetas nepritarė, nes iš dalies tai būtų perteklinė norma. Su tuo sutiko ir visi dalyvavę posėdyje, nes visom kitom pataisom dauguma pritarta. 10 straipsnio 8 punktas kalba taip: teikti informaciją apie centro regioninių padalinių aptarnaujamas teritorijas viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių paslaugų tiekėjams. Čia kalbama, kad tai nustatyta centro funkcijose, ir informacija apie centro regioninių padalinių aptarnaujamas teritorijas turi būti detalizuota Bendrojo pagalbos centro nuostatuose, nes šita funkcija yra įtrauka, o norma, kad tai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, šiuo atveju būtų iš dalies perteklinė. Tai nėra principinis skirtumas, bet yra perteklinė.
PIRMININKAS. Ar Informacinės visuomenės plėtros komitetas galėtų sutikti su ta pozicija? (Balsai salėje) Ne? Prašau. Tuomet Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Mes išties komitete diskutavome tuo klausimu, tačiau tai yra gana atsakingas momentas ir, kad nebūtų įvairių sutrikimų, manome, kad būtų geriau, jeigu būtų tiksliai nustatytai, kad tai būtų Vyriausybės įgaliota institucija, tuomet nekiltų jokių abejonių. Mes komitete dėl to irgi diskutavome.
A.SADECKAS. Galima ir taip, aišku. Sakau, tai nėra principinė nuostata, bet…
PIRMININKAS. Jeigu pagrindinis komitetas sutinka, kolegos, tuomet galima sutarti bendru sutarimu?
A.SADECKAS. Galima ir taip, aišku.
PIRMININKAS. Ačiū, pritarta. Dėkoju, pirmininke. Kolegos, ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? (Balsas iš salės: Ne, ne, taigi nepritarėm.) Aš noriu paklausti, ar galime pritarti bendru sutarimu? Ne, negalime. Prašau. Motyvai prieš – J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Aš siūlyčiau nepritarti pagrindiniam komitetui, nes jis iš esmės pakeitė tą projektą, kurį teikė Vyriausybė. Jeigu bus priimta tokia nuostata, Bendrasis pagalbos centras praras bet kokią prasmę. Jeigu jame dirbs ne pareigūnai, tai bus nestatutinė organizacija, jie neturės įgalinimų sau nepavaldžių asmenų atžvilgiu ir negalės duoti jokių nurodymų. Aš kviesčiau Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovus galbūt paprašyti pertraukos, nuvažiuoti pažiūrėti į bet kurią Europos valstybę, kaip tokie centrai veikia, kad suprastumėte, kad tai nėra kokia nors komutatorinė, o tai yra bendras visų gelbėjimo pajėgų valdymo centras. Todėl aš prieš.
PIRMININKAS. Motyvai už – N.Steiblienė.
N.STEIBLIENĖ. Aš tiesiog nebenoriu dėstyti motyvų už, kviečiu balsuoti už, nes tokie ginčai nieko nepakeis. Tiesiog yra dvi skirtingos nuomonės ir du skirtingi požiūriai. Taigi balsuokite už.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos. Kaip matote, motyvai prieš ir už išsakyti. Dabar galime apsispręsti balsuodami, ar pritariame šiam Bendrojo pagalbos centro įstatymo patobulintam projektui (patobulino Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas) po svarstymo. Balsavimas, kolegos, pradėtas. Kas manote, kad reikia pritarti, balsuojate už, kas manote kitaip, susilaikote arba balsuojate prieš.
Už – 37, prieš – 30, susilaikė 27. Nepritarta po svarstymo, kolegos. Prašome. Kokių bus siūlymų, kolegos? (Balsai salėje) Kolegos, frakcijų vardu oficialūs siūlymai.
A.KUNČINAS. Socialdemokratų frakcijos vardu siūlau Žmogaus teisių komitetą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Vienas pasiūlymas – Žmogaus teisių komitetas. Prašau. Kitas pasiūlymas.
A.KAŠĖTA. Siūlyčiau Teisės ir teisėtvarkos komitetui pasiimti šį klausimą.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos. Aš, kaip posėdžio pirmininkas, norėčiau pasiūlyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. (Balsas iš salės: Nereikia.) Ne. Žmogaus teisių komitetas. Gerai, kolegos, du pasiūlymai – Žmogaus teisių komitetas ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kolegos, tuomet balsuosime alternatyviai: kas už pirmąjį pasiūlymą – Žmogaus teisių komitetą, balsuojate už, kas už antrąjį pasiūlymą – Teisės ir teisėtvarkos komitetą, balsuojate prieš. Šiuo atveju susilaikę neskaičiuojami. Balsavimas pradėtas. (Triukšmas salėje)
Kolegos, 56 balsavo už Žmogaus teisių komitetą, 41 – už Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Taigi pritarta Žmogaus teisių komitetui. Kolegos, ar galėtume sutarti, kad pagrindinis komitetas – Žmogaus teisių komitetas, kuris pateiks patobulintą įstatymo projekto variantą? Ačiū, kolegos. (Balsai salėje) Ar yra pasiūlymų dar siūlyti papildomą komitetą? Kolegos, yra pasiūlymas dar skirti papildomą komitetą, t.y. Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Ar galime pritarti? Pritariame. Labai ačiū, kolegos. Pritarėme bendru sutarimu. Pagrindinis – Žmogaus teisių komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kolegos, kai jūs pateiksite, tada įtrauksime į Seniūnų sueigą svarstyti.
Kolegos, lydintysis – Vidaus tarnybos statuto 4 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. (Triukšmas salėje) Jis siūlomas atmesti. Tai gal pritartume pagrindinio komiteto išvadai ir atmestume? (Balsai salėje) Negalima. Atidedame šį klausimą ir dėl atmetimo balsuosime, kai bus pateiktas pagrindinis patobulintas Bendrojo pagalbos centro įstatymo projektas. Ačiū.
Imamės kito darbotvarkės klausimo – Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3, 4 ir 11 straipsnių papildymo įstatymo projekto. Kviečiu į tribūną P.Papovą. Priėmimo stadija.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, po svarstymo šiam įstatymo projektui nėra gauta papildomų pasiūlymų, yra tik Teisės departamento išvados. Komitetas apsvarstė Teisės departamento išvadas ir pritarė išbraukti iš visų įstatymų projektų žodelį „parengė. Kitiems pasiūlymams nėra pritarta. Galime priimti pastraipsniui.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Ar galėtume pradėti priėmimą pastraipsniui? Galime. 1 straipsnis. Norinčių kalbėta nematau. Pritarta bendru sutarimu.
2 straipsnis. Pritarta bendru sutarimu. 3 straipsnis. Pritarta bendru sutarimu.
4 straipsnis.
P.PAPOVAS. Išbraukiame žodelį „parengia.
PIRMININKAS. Su Teisės departamento pastabomis, kurias jūs paminėjote. 4 straipsnis. Pritarta. Kolegos, pritarta visam įstatymui. 4 – už, 4 – prieš. Norinčių kalbėti nematau. Registruojamės ir balsuojame, o tuo metu galiu pasidžiaugti, kad mus stebi Vilniaus rajono moksleiviai.
Kolegos, kol balsuojame, noriu jums pranešti, kad šiandien Seime vyksta kilni akcija – žmogaus gyvybei išgelbėti reikia donorų kraujo. Nuo 10.00 val. iki 15.00 val. Seimo nariai, norintys būti nemokamais donorais ir duoti kraujo, kviečiami į Seimo medicinos punktą, į rengiamą donorystės dienos akciją. Ačiū.
Už – 83, prieš nėra, susilaikė 3. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3, 4 ir 11 straipsnių papildymo įstatymas priimtas.
Gyventojų registro įstatymo 9 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3382(2*) (priėmimas)
Kviečiu P.Papovą – Gyventojų registro įstatymo 9 straipsnio papildymo įstatymo projekto priėmimas.
P.PAPOVAS. Šiam įstatymo projektui taip pat nėra pasiūlymų, sutinkame su Teisės departamento pastaba iš 2 straipsnio išbraukti žodelį „parengia. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pradedame priėmimą. Teisės departamento pastaba priimta.
1 straipsnis. Priimtas bendru sutarimu.
2 straipsnis. Priimtas bendru sutarimu. Kolegos, dėl viso įstatymo 4 – už, 4 – prieš. Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame.
Užsiregistravo 100 Seimo narių. Už – 95, prieš nėra, susilaikė 1. Gyventojų registro įstatymo 9 straipsnio papildymo įstatymas priimtas.
Kolegos, trečiasis lydintysis aktas – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo ir kitų išvardytų įstatymų pakeitimo įstatymo projektas. priėmimas. Kviečiu P.Papovą.
P.PAPOVAS. Siūlymų taip pat negauta. Priimtina Seimo Teisės departamento išvada, analogiška kaip ir anuose, iš septintojo skirsnio 1 straipsnio išbraukti žodelį „parengia.
PIRMININKAS. Dėkui. Teisės departamento pasiūlymas yra priimtas. Kolegos, galime priiminėti skirsniais? Galime.
Pirmasis skirsnis. Norinčių kalbėti nematau. Pritarta bendru sutarimu.
Antrasis skirsnis. Pritarta. Trečiasis skirsnis. Pritarta. Ketvirtasis, penktasis, šeštasis skirsniai. Pritarta. Septintasis skirsnis. Pritarta.
Kolegos, skirsniais ir pastraipsniui pritarta visam įstatymo projektui. Norinčių kalbėti dėl viso įstatymo 4 – už, 4 – prieš nematau. Registruojamės ir balsuojame dėl Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo, Valstybinių šalpos išmokų įstatymo, Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo, Valstybinių pensijų įstatymo, Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo, Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms įstatymo pakeitimo įstatymo priėmimo.
Už – 97, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo, Valstybinių šalpos išmokų įstatymo, Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo, Valstybinių pensijų įstatymo, Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo, Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas.
Kolegos, imamės darbotvarkės 3 klausimo – Konstitucijos 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Primenu, šiuo atveju bus pirmasis balsavimas, pirmasis priėmimas. Kadangi svarstymo metu buvo kalbėta ir išsakytos pozicijos, dabar dėl priėmimo 4 – už, 4 – prieš. Motyvai už – J.Veselka. Gerbiamieji kolegos, 4 – už, 4 – prieš.
J.VESELKA. Aš prieš prašiau.
PIRMININKAS. Jūs prieš, bet jūs paspaudėte. Gerai. Tada motyvai prieš – J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, atsimenu, kai buvo priiminėjamos Prezidento įstatymo pataisos, dar neprasidėjus apkaltai, aš pasakiau, kad Prezidentui negali būti taikomos tos pačios nuostatos, jeigu Prezidentas normaliai baigia kadenciją ir jeigu jis buvo nušalintas nuo pareigų kitu būdu. Seimas šioms mano pastaboms buvo kurčias. Aš šiandien esu įsitikinęs, kad niekas Lietuvoje neturi turėti išimčių ir likti nenubaustas, jeigu jis šiurkščiai pažeidė įstatymus. Bet šiurkštus įstatymo pažeidimas ir politinis susidorojimas yra skirtingi dalykai. Šios pataisos atsirado kaip būdas neleisti nušalintam konkrečiam asmeniui vėl kandidatuoti į Prezidentus. Juk buvo Audriaus Butkevičiaus pavyzdys, kuris rodo, kad apkalta gali būti taikoma Seimo nariams ir t.t. Bet kažkodėl tada nekilo noras aiškiai teisiškai apibrėžti, kokios yra apkaltos pasekmės politikui.
Ši problema atsirado tik po apkaltos Prezidentui Rolandui Paksui. Jeigu jis būtų atsistatydinęs arba nekandidatuotų į Prezidentus, greičiausiai tokių pataisų nebūtų. Vadinasi, tokios įstatymo pataisos yra priimamos bijantis Prezidento R.Pakso ir daugumos tautos, kuri gali vėl balsuoti už R.Paksą. Tai atskleis juodus dalykus, iš kurių svarbiausias yra tas, kad tarp elito ir tautos daugumos yra gili ir vis gilėjanti praraja. Todėl aš esu prieš šias pataisas, kaip būdą susidoroti su konkrečiu asmeniu. Jeigu tai nebūtų susidorojimas, iš tikrųjų kiekvienas Respublikos pilietis, nepaisant jo pareigų, turi būti baudžiamas už įstatymo pažeidimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai už – V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Pone posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, įstatymas dėl Konstitucijos 56 straipsnio pakeitimo reikalingas, nes, kaip matome, būna problemų, kurioms spręsti nepakanka esamų, aiškiai surašytų nuostatų, net ir sveiko proto, ir reikia labai konkretaus įrašymo. Konstitucija nėra rašoma nei prieš, nei už konkretų asmenį. Jos nuostatos yra naudingos ir reikalingos visuomenei. Priėmus šitą pataisą, tai bus visiems laikams ir visiems atvejams, taip pat ir Seimo nariams, ir galbūt kitiems aukštiems pareigūnams. Vieną momentą dar galiu pasakyti, kad rengiant šią pataisą, matyt, nueita kompromiso keliu, nes tinka eiti pareigas ar ne yra mažesnio svorio faktas negu tautai duotos priesaikos sulaužymas. Apie tą šiuo atveju nekalbama. Suprantu, kad sulaužęs tautai duotą priesaiką aukštas pareigūnas turėtų netekti teisės į tas pareigas visam gyvenimui, o ne penkeriems metams. Kadangi apie priesaikos sulaužymą nekalbama, tik apie pašalinimą iš pareigų, tada penkeri metai vis tiek yra reikalinga nuostata. Aš palaikau šį įstatymą.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – H.Žukauskas.
H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Man atrodo, kad visiems yra gana aiškus dalykas, kad Konstitucija nėra mokesčių įstatymas, kurį galima keisti per dieną po šešis kartus. Konstitucija yra Konstitucija, ir pagal ją mes turime gyventi taip, kaip ji surašyta, ir skaityti ją tokią, kokia ji yra. Aš suprantu, kad Konstitucijos autoriai, tuo metu rašydami vieną ar kitą straipsnį, galbūt daugiau galvojo apie tas aplinkybes, kurios buvo anuo metu. Dabartiniu metu iš esmės niekas nepasikeitė, Konstitucijos straipsniai nėra rašomi atskiriems piliečiams arba atskiriems atvejams. Šiam straipsniui buvo užregistruota mano pataisa, deja, jai nebuvo pritarta, ten Seimo nariai galėtų kalbėti apie Seimo narius. Bet kuriuo atveju skuboti tokių Konstitucijos straipsnių keitimai mus gali privesti prie teisiškai visiško absurdo. Manau, nereikia pritarti šiai pataisai. Galiu pasakyti, kad Seimo Liberaldemokratų frakcija balsavime nedalyvaus arba balsuos prieš. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už – E.Masiulis.
E.MASIULIS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia turbūt reikėtų pasakyti, kad jeigu Seimas būtų išgirdęs mūsų siūlymą dar gruodžio mėnesį pradėti Konstitucijos keitimą, šiandien mes turėtume galiojančią Konstituciją, kuri užkirstų kelią apkaltos proceso metu nušalintiems pareigūnams kandidatuoti į įvairias pareigybes. Bet tuo metu to nebuvo padaryta. Šiuo atveju, matyt, tinka posakis – geriau vėliau negu niekada. Nors aišku, kad foną, kuriam esant šiuo metu daromos šios pataisos, kai kurios politinės jėgos mėgina išnaudoti savo politinės propagandos tikslams. Manau, nereikia pasiduoti tokioms interpretacijoms, reikia eiti aiškiu valstybiniu keliu.
Tai, kad iki šiol nebuvo tokio precedento mūsų valstybės istorijoje, nereiškia, kad mes, sulaukę tokio precedento, neturime teisės užkirsti kelią ir pataisyti Konstituciją taip, kad žmonės, pareigūnai, kurie yra pašalinti iš pareigų, tam tikrą laiką negalėtų užimti pareigų.
Manyčiau, ši Konstitucijos pataisa, nors ir pavėluota, būtina ir reikalinga tam, kad mes užtikrintume normalų valstybės funkcionavimą, tam, kad mes laikytumės sveiko proto logikos, ir tam, kad valstybei tapus Europos Sąjungos nare žengtume su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis koja kojon.
Taigi kviesčiau pritarti Konstitucijos pataisoms. Mūsų frakcija dėl Konstitucijos pataisų taip pat balsuos už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, pirmiausia noriu paklausti, kodėl ši Konstitucijos pataisa nebuvo teikta, kai apkaltos procesas vyko Seimo nariui Audriui Butkevičiui. Jis nepavyko, bet iš to buvo galima padaryti išvadas. Manau, tie, kurie tada palaikė A.Butkevičių ir balsavo prieš apkaltą, nebuvo suinteresuoti. O tie, kurie norėjo pašalinti A.Butkevičių, paprasčiausiai nesugalvojo, kad taip galima daryti.
Iš esmės. Kartą buvo nubaustas ar Prezidentas, ar Seimo narys, jam buvo pareikšta apkalta ir jis buvo pašalintas ar iš Prezidento pareigų arba buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas. Tai kodėl mes turime jį dar kartą bausti ir neleisti, kad dėl jo likimo spręstų visa tauta, kaip yra Prezidento atveju, ar jos dalis, jeigu tai būtų susieta su Seimo nariu ar buvusiu Seimo nariu.
Taigi, manau, ši siūloma Konstitucijos pataisa riboja tautos suverenias galias, ji prieštarauja Konstitucijos pirmajam skirsniui. Kadangi ji svarstoma ir priimama šiuo momentu, tai yra susiję su didžiule baime vienam žmogui, kuriam dabar daromos visos kliūtys, t.y. Prezidentui Rolandui Paksui, kad jis… galėtų dar kartą kandidatuoti į prezidentus ir kad dar kartą jo likimą spręstų ne Seimas, o visa tauta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už – R.Šukys.
R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, čia buvo keliamas klausimas, ar Seimas gali priimti tokią pataisą, ar negali. Manau, klausimą reikia kelti ne taip. Klausimas ir atsakymas yra, kad Seimas privalo priimti tokią pataisą. Seimas, pašalindamas asmenį iš pareigų už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą bei priesaikos sulaužymą, panaudojo Konstitucijoje įtvirtintą savigynos priemonę – visuomenės savigynos nuo tokių pareigūnų priemonę. Todėl kaip sudėtinė konstitucinės atsakomybės dalis, kai ji bus įtvirtinta Konstitucijoje, tai bus visiškai logiška tąsa to sprendimo, kurį mes esame priėmę. Aš tik noriu pabrėžti, kad Prezidentui R.Paksui, kuris buvo pašalintas, be jokių abejonių, ši pataisa šiuose Prezidento rinkimuose negalios. Todėl nereikėtų klaidinti nei Seimo, nei visuomenės, gerbiamieji kolegos.
Antras dalykas, kas čia buvo lyginama. Buvo lyginama su A.Butkevičiaus apkalta. Pažiūrėkite Konstitucijos atitinkamus straipsnius, kuriuose pasakyta, kad negali kandidatuoti į Prezidentus ir į Seimo narius asmuo, kuris nėra baigęs atlikti teismo skirtą bausmę. A.Butkevičiui buvo paskirta teismo bausmė už nusikaltimą. Jis ją atliko, teisingai, už tą patį nusikaltimą negalima bausti du kartus. Už nusikaltimą, dar kartą kartoju. R.Paksui buvo pritaikyta konstitucinė atsakomybė ne už nusikaltimą, o už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą bei priesaikos sulaužymą. Todėl mes privalome priimti šią konstitucinę pataisą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – A.Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų, atrodytų, kas čia blogo, priimkime šią konstitucinę pataisą, ir pas mus tų niekdarių bus mažiau. Deja, kai buvo kuriama Konstitucija, buvo tie metai, kai mes dar tikėjome, kad demokratiją kuria tauta, kuria žmonės, kuria piliečiai, ir tik pilietinė visuomenė, aktyvi pilietinė visuomenė, kurią skatina aktyvūs ir dori politikai, kad ji būtų aktyvi, gali valdyti valstybę. Politikai valdo valstybę tik deleguoti tautos.
Deja, visi veiksmai, kurie vyksta pastaruoju metu, netgi pastarąjį dešimtmetį, rodo tai, kad ypač paskutiniais mėnesiais norima nekreipti dėmesio į tautos valią. Įvairūs epitetai: runkeliai, (…) ir panašiai, paskutiniu metu pasirodo spaudoje, jie dar labiau skaldo Lietuvą ir parodo, kad jūs, plebėjai, žinokite savo vietą. Todėl noras spręsti vieno ar kito žmogaus likimą mažoje grupėje yra netoleruotinas.
Pažiūrėkite, kas įvyko. Sakėme, kad apkaltindami R.Paksą būtais ir nebūtais dalykais pradedame Lietuvoje apsivalymą. Ar po to, kai R.Pakso neliko, kas nors mažiau ima kyšių, elgiasi padoriau su žmonėmis, ne poniškai, kaip visą laiką elgdavosi, ar kas nors nubaustas už tai, kad yra iššvaistyti milijardai? Šioje Seimo salėje buvo priimti įstatymai, kad tie milijardai būtų iššvaistyti. Ar vyksta tas procesas? Ar dėl „Mažeikių naftos kas nors aiškinasi ir ar aiškinsis iki Seimo kadencijos pabaigos? Nieko nevyksta ir nevyks, tiesiog teikiamos tokios neparengtos skubotos Konstitucijos pataisos, nors sakoma, kad Konstitucijos skubotai keisti negalima vien tam, kad iki galo būtų suvestos sąskaitos su tam tikrais nepatikusiais oponentais arba pralenkusiais kitą per rinkimus, kad žmonės mažiau galėtų rinktis. Tai iš tikrųjų yra antidemokratiška, neatitinka bendros Konstitucijos dvasios ir negali būti toleruojama. Tokiame balsavime kviečiu nedalyvauti, nes ir šis Seimas jau yra priėmęs ne vieną antikonstitucinį įstatymą, tą įrodė Konstitucinis Teismas. Todėl visiems Seimo nariams, kurie balsavo už tuos įstatymus, reikėtų skelbti apkaltas. Bet jiems to nebus, kaip ir tiems žmonėms, kurie padarė daug nuostolių Lietuvai. Tai ką mes čia vaidiname, kad lyg ir norime, kad Lietuva apsivalytų? Deja, taip nėra, ir neklaidinkime Lietuvos žmonių. Taigi siūlau nedalyvauti šiame balsavime, nes tai užtrauks gėdą prieš visą tautą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, išsakyti paskutiniai motyvai prieš, nes keturi kalbėjo už, keturi – prieš. J.Veselka, E.Klumbys, H.Žukauskas ir A.Matulevičius – tai buvo keturi prieš, todėl P.Gražulis neteks galimybės kalbėti. Paskutiniai motyvai už – G.Steponavičius.
G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šiandieninis balsavimas, mano supratimu, bus antras Seimo gana rimtas išmėginimas po to, kai mes turėjome apsispręsti dėl apkaltos susikompromitavusiam Lietuvos Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui. Manau, šis balsavimas moraliniu požiūriu yra tiek pat svarbus ir demonstruojantis mūsų nusistatymą ne tiktai į esamus, bet taip pat ir į visus būsimus tokio masto pažeidimus, kurie yra konstatuoti ne tik Konstitucinio Teismo, bet ir pripažinti mūsų, Seimo, sprendimu.
Gerbiamieji kolegos, aš taip pat noriu pasakyti, kad šis balsavimas yra šiek tiek pavėluotas, bet, manau, šiandien, o ne vėliau mes turime priimti šį sprendimą, kad dar vasarą susirinkę galėtume balsuoti antrą kartą ir jau per artimiausius Seimo rinkimus mes užkirstume kelią asmenims, kurie yra susikompromitavę, pretenduoti į tokias pareigas.
Gerbiamieji kolegos, prašau dar sykį jausti savo atsakomybę dėl šio balsavimo, nes tai yra sprendimas, skirtas ateičiai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, visi norintieji kalbėti kalbėjo. Dabar, kolegos, prašome, apsispręsti balsavimu. Pirmasis Konstitucijos 56 straipsnio pakeitimo įstatymo priėmimas. Kas manote, kad reikia jį priimti, balsuojate už, kas manote kitaip, – prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 101. Už – 94, prieš – 1, susilaikė 5. Pirmasis balsavimas įvyko, kolegos. Pataisai po pirmojo balsavimo pritarta. Prašome repliką po balsavimo. P.Gražulis.
P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos, asmeniškai aš pritarčiau tokiam įstatymui, jeigu Prezidentas būtų buvęs nušalintas referendumo būdu pačios tautos, bet šiandien Prezidentas nušalintas yra Seimo narių, kuriems buvo daromas vienoks ar kitoks didžiulis spaudimas.
Kitas dalykas – būkime nuoseklūs. Leidžiame balotiruotis kandidatais į Prezidentus aukštiems Komunistų partijos nariams, o žinome, kas buvo Komunistų partija, tai buvo okupacinės valdžios išlaikymo Lietuvoje įrankis. (Balsai salėje) Komunistų partija tai okupacijai išlaikyti turėjo padalinius, kaip antai saugumą, kariuomenę. Daugelis žmonių neteko gyvybės. Ir šiandien jie gali balotiruotis į Lietuvos Respublikos Prezidentus. (Šurmulys, balsai salėje)
Kitas dalykas, prisiminkime dar vieną momentą. Yra priimtas įstatymas, kad tie, kurie yra tarnavę KGB struktūrose, jie gali ant plakatų užsirašę balotiruotis ir kandidatuoti į Prezidentus. Pagrindinis motyvas buvo toks, kad tauta turi žinoti ir pati turi apsispręsti. Ar šiandien tauta nežino, kad Seimas apkaltos būdu nušalino R.Paksą? Kodėl mes neleidžiame pačiai tautai apsispręsti, kaip jis vertina Seimo priimtą sprendimą? Gerbiamieji, R.Paksas turi tik vieną balsą, mes neužsimerkime – tai yra ne R.Pakso baimė, bet tautos baimė. Aš nematau, kad šis kelias veda į šviesią ateitį, kaip kalbėjo G.Steponavičius.
PIRMININKAS. Repliką po balsavimo – V.Tomaševski.
V.TOMAŠEVSKI. Ačiū, posėdžio pirmininke. Šiandien 2/3 Seimo balsavo už konstitucinę pataisą. Tai labai gerai, yra numatyta tokia norma ir pataisa galios, bet aš norėčiau atkreipti dėmesį į kitą momentą. Šiandien tapo akivaizdu, kad pono J.Razmos pataisa neleisti kandidatui R.Paskui dalyvauti rinkimuose, įstatymo pataisa, yra niekinė, ji prieštarauja Konstitucijai. Mes patys šiandien nustatėm, kad tiktai Konstitucija gali uždrausti kam nors kandidatuoti. Aš siūlau panaikini vakarykštį Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimą ir apskritai nesvarstyti šiandien pono J.Razmos pataisos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos, visi norintys kalbėti išreiškė savo nuomonę.
Imamės darbotvarkės 4 klausimo – Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Svarstymas. Kviečiu į tribūną G.Šivicką kalbėti Biudžeto ir finansų komiteto vardu. Ruošiasi R.Šukys ir G.Dalinkevičius. Viešųjų ir privačių…
G.ŠIVICKAS. Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Komitetas svarstė šį įstatymo projektą, nes buvo paskirtas pagrindiniu po svarstymo Seime. Komitetas apsvarstė Europos teisės departamento pastabas bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas ir iš esmės pritarė. Už balsavo 11, susilaikė 1. Pritarė šiam įstatymo projektui ir siūlo pritarti.
PIRMININKAS. Kviečiu R.Šukį pateikti išvadas Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu.
R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai! Teisės ir teisėtvarkos komitetas, per vakar dienos posėdį apsvarstęs Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, siūlo pagrindiniam komitetui šį įstatymo projektą atmesti, nes siūloma nuostata, komiteto nuomone, yra netikslinga papildyti šį įstatymą. Siūlome palikti dabar galiojančią nuostatą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu G.Dalinkevičių kalbėti Žmogaus teisių komiteto vardu.
G.DALINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas kaip papildomas svarstė šį projektą. Už balsavo 5, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo, pritarta iniciatorių pateiktam projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Kadangi yra nuomonių skirtumas, tai, ko gero, teks apsispręsti balsavimu, nes pagrindinis komitetas ir vienas iš papildomų komitetų pritarė, o vienas iš papildomų komitetų siūlo atmesti. Kolegos, ar galime balsuoti, ar pritariame po svarstymo Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui? Prašome apsispręsti, kolegos. Vienas kalba už, vienas – prieš, atsiprašau. Kolegos, dėl motyvų. Motyvai už. Taip, R.Šukys užsirašė pirmas. Motyvai už – J.Palionis. Motyvai prieš – R.Šukys.
R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, aš iš tribūnos nepasakiau, kokia yra tos pataisos esmė, ir matau, kad galbūt daugelis gali suklysti. Yra siūloma papildyti įstatymą, kad viešųjų ir privačių interesų deklaracijos forma, kurią tvirtina Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, būtų numatytas atskiras turto ir pajamų deklaravimas. Papildymas formule pagal Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatytą formą gali labai skirtis nuo Mokesčių inspekcijai pateikiamų deklaracijų. Todėl komitetas ir priėmė tokį sprendimą, kad pakartotinai deklaruoti negalima ir nereikia, nes institucijos turi bendradarbiauti tarpusavyje, juo labiau kad pateikiama deklaracijos kopija Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. Jeigu kyla kokių nors neaiškumų, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, bendradarbiaudama su Mokesčių inspekcija, tuos neaiškumus turi išsiaiškinti ir spręsti. Nereikia versti visus deklaruojančius viešuosius ir privačius interesus pakartotinai, dabar jau neaišku, pagal kokią formą, iš naujo deklaruoti turtą ir pajamas, nes Vyriausioji tarnybinės etikos komisija aiškinamajame rašte nurodo, kad dabartinė Mokesčių inspekcijai pateikiama deklaracija neatskleidžia interesų konflikto. Atsiprašau, aš už tokią pataisą negaliu balsuoti, todėl siūlau atmesti projektą.
PIRMININKAS. Motyvai už – S.Burbienė.
S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, norėčiau, kad minutėlę paklausytumėte. Juk tai, kas dabar siūloma, kaip tik palengvina darbą, nes iš tiesų Mokesčių inspekcijos patvirtintose deklaracijose, jeigu kas pildėte, o tikiuosi, visi pildėte, puikiai matėte, kad ten, pavyzdžiui, nėra, kokių įmonių turimos akcijos, nėra konkrečių dalykų. O būtent konkretūs dalykai gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Todėl ir reikia komisijai žinoti konkrečius dalykus, o ne gauti kopijas, kur parašyta, kad akcijų turi už 10 Lt ar už 2000 Lt, bet neaišku, kur jų turi. Kaip išsiaiškinti tą konfliktą? Kolegos, mūsų, politikų, pareiga parodyti, ar gali kiekvienam iš mūsų kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas. Buvusioje deklaracijoje tai buvo rašoma, šioje Mokesčių inspekcijos pateikiamoje deklaracijoje tokių duomenų nėra. O tų duomenų reikia išaiškinti konfliktams, ar jie galimi, ar ne. Kolegos, todėl reikia pritarti įstatymo projektui. Patys pagalvokite politiškai, kaip tai atrodo, jeigu jūs nenorite atskleisti savo viešųjų ir privačių interesų konflikto.
PIRMININKAS. Kolegos, motyvai už ir prieš išsakyti. Dabar apsisprendžiame balsuodami. Kas pritariate pagrindinio komiteto išvadai, balsuojate – už, kas manote kitaip – prieš arba susilaikote.
Už – 48, prieš – 11, susilaikė 11. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta. Dėkojame. Priėmimą numatysime Seniūnų sueigoje.
Darbotvarkės 5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros 2003 metų veiklos ir 2004 metų prioritetų projektas. E.Šablinskas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu. Svarstymas.
E.ŠABLINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, būkite pagarbūs vieni kitų atžvilgiu ir išklausykite mano kalbą. Pristatau mūsų Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros 2003 metų veiklos ir 2004 metų prioritetų projekto. Komitetas apsvarstė. Buvo gauta keletas pasiūlymų. Jiems pritarta. Po svarstymo komiteto balsavimo rezultatai – bendru sutarimu už. Turiu pasakyti, kad taip pat gavome ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą, kurioje yra daugiau redakcinio pobūdžio pastabų, konkretinamos sąvokos. Mums nespėjus apsvarstyti, Seimas galėtų svarstyti ir pritarti arba atmesti.
PIRMININKAS. Jeigu pagrindinis komitetas priimtų tas išvadas, o jos parašytos raštu, tai mums būtų lengviau. Nes jeigu jūs manote, kad čia redakcinės, tai jos nekelia… (Balsas salėje) Tvarka, bet jūs, kaip pranešėjas, turite teisę. Jūs galite įvertinti tas išvadas. Jeigu jos redakcinio pobūdžio ir tinka, tai mes galime jas priimti bendru sutarimu.
E.ŠABLINSKAS. Yra 3 straipsnio 1 punkto pataisymas, vietoj „pagerinti ikiteisminio tyrimo kokybę įrašyti „paspartintas ikiteisminis tyrimas bei pagerinta jo kokybė. Manau, tikrai galime pritarti.
PIRMININKAS. Iš dėl organizuoto nusikalstamumo?
E.ŠABLINSKAS. Papildyti 4 punktu.
PIRMININKAS. 1 punktą papildyti nauju 1 punktu „Organizuotas nusikalstamumas.
E.ŠABLINSKAS. Organizuotas nusikalstamumas ir atitinkamai keičiama kitų punktų numeracija. Čia įtraukiama sąvoka. Ir papildyti 4 punktu…
PIRMININKAS. „Griežtinti korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų ikiteisminio tyrimo kontrolę. Iš esmės priimtinas.
E.ŠABLINSKAS. Taip.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kviečiame pateikti išvadą papildomo komiteto pirmininką A.Sadecką.
A.SADECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas kaip papildomas bendru sutarimu apsvarstė Seimo nutarimo projektą dėl prokuratūros ataskaitos, veiklos prioritetų ir siūlė jį papildyti, apie ką dabar buvo kalbama. Pirma, 2 straipsnio 1 dalyje kaip vieną iš prioritetų nustatyti ir organizuotą nusikalstamumą. Manome, kad čia turbūt akivaizdus klausimas, nes korupcija, kitos problemos neapima organizuoto nusikalstamumo sąvokos. Gerai žinome, kiek buvo nužudymų, kokių baisių nužudymų, kokios grupuotės tai atliko. Klausimą turbūt reikėtų išspręsti. Antra, būtų patikslinta, kad ne vien pagerinta ikiteisminio tyrimo kokybė, bet ir pagal galimybę paspartintas ikiteisminis tyrimas, žinant, kiek bylų ilgai tiriama ir ne visada galbūt pagrįstai. Ir dar 3 straipsnį papildyti 4 punktu – „Griežtinti korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų ikiteisminio tyrimo kontrolę. Jeigu dabar Seimas pritartų, tai siūlytume tai įtraukti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, pagrindinis ir papildomas komitetai iš esmės pritarė Seimo nutarimui „Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros 2003 metų veiklos ir 2004 metų prioritetų. Papildomas komitetas pasiūlė šias pataisas. Papildyti šio nutarimo 2 straipsnio 1 dalį nauju punktu – „Organizuotas nusikalstamumas. Aišku, keičiant kitų punktų numeraciją. Toliau, trečio punkto 1 dalį išdėstyti taip: „Turi būti sugriežtinta skundų, pareiškimų, pranešimų apie nusikalstamas veikas registracijos kontrolė ir paspartintas ikiteisminis tyrimas bei pagerinta jo kokybė. Čia redakcinio pobūdžio. Taip pat papildyti Seimo nutarimo 3 straipsnį 4 punktu – „Griežtinti korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų ikiteisminio tyrimo kontrolę. Kolegos, ar galime šiems papildomo komiteto pasiūlymams pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėkoju. Ar galima su papildomo komiteto pasiūlymais pritarti po svarstymo? Pritarta. Ar galime pradėti priėmimo procedūrą? Galime.
Gerai. Priimdami mes šiuo atveju galime balsuoti už visą Seimo nutarimą. 1 straipsnis. Galima priimti? Priimtas. 2 straipsnis. Galima? Priimta. 3 straipsnis. Galima? Priimta. 4 straipsnis. Galima? Priimtas. Kaip minėjau, su papildomo komiteto pasiūlytomis redakcijomis. Kolegos, dėl viso Seimo nutarimo už – 4, prieš – 4. Norinčių kalbėti nematau. Balsuojame, ar priimame Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros 2003 metų veiklos ir 2004 metų prioritetų. Priėmimas. 61 balsavus už, nė vienam nebalsavus prieš, 5 susilaikius Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros 2003 metų veiklos ir 2004 metų prioritetų priimtas.
Vyriausybės įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3167(3*) (svarstymas)
Darbotvarkės 6 klausimas – Vyriausybės įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto svarstymas. Kviečiu į tribūną A.Indriūną Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu pateikti šio komiteto išvadą.
A.V.INDRIŪNAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą, Teisės departamento pastabų nebuvo. Buvo A.Indriūno pasiūlymas, jam pritarė. Pritarė patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, norinčių kalbėti nėra. Ar galima pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Pritarta po svarstymo bendru sutarimu.
Dabar kviečiu G.Purvaneckienę pateikti Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos parlamentų deklaracijos „Dėl Baltijos Asamblėjos tolesnės veiklos. Svarstymas ir priėmimas. Prašom, gerbiamoji pranešėja, trumpai.
G.PURVANECKIENĖ. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kviečiu pritarti Seimo nutarimui „Dėl Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos parlamentų deklaracijos „Dėl Baltijos Asamblėjos tolesnės veiklos. Ši deklaracija, kaip sakiau teikdama, turėtų būti priimta visų trijų Baltijos šalių parlamentuose. Dėl nutarimo projekto pasiūlymų ar pataisų negauta.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Svarstyme norinčių kalbėti nematau. Ar galime pritarti po svarstymo? Bendru sutarimu pritarta. Ar galime pradėti priėmimo procedūrą?
Galime pradėti priėmimo procedūrą. Kolegos, keturi už, keturi prieš. Norinčių kalbėti nematau. Kolegos, registruojamės ir balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos parlamentų deklaracijos „Dėl Baltijos Asamblėjos tolesnės veiklos priėmimo. Gerbiamieji kolegos, jeigu sutaupysime laiko, tai imsimės rezervinių klausimų šiek tiek anksčiau. Prašyčiau aktyviai dalyvauti svarstant rezervinius klausimus.
51 balsavus už, nė vienam nebalsavus prieš, 4 susilaikius Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos parlamentų deklaracijos „Dėl Baltijos Asamblėjos tolesnės veiklos priimtas.
Darbotvarkės 8 klausimas – Seimo nutarimas dėl Lietuvos kūno kultūros akademijos statuto patvirtinimo. Priėmimas. Kviečiu į tribūną V.Simuliką Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vardu. Buvo didelis V.Simuliko prašymas, kad mes pradėtume priėmimą, bet Valerijus… Prašom, kolega, į tribūną, prašom nevėluoti. Prašom.
V.SIMULIK. Laba diena, gerbiamasis pirmininke! Gerbiamieji kolegos, po svarstymo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas negavo jokių pasiūlymų ir pastabų. Siūlome Kūno kultūros akademijos statutą priimti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, yra Teisės departamento išvados. Ar galėtumėte jas pakomentuoti, ar jos jums priimtinos?
V.SIMULIK. Mes svarstydami atsižvelgėme į jas.
PIRMININKAS. Atsižvelgta, taip?
V.SIMULIK. Taip.
PIRMININKAS. Teisės departamento išvados priimtinos. Gerai, kolegos, dėkoju. Ar galime pradėti priėmimą? Prieštaraujančių nematau. Ačiū, pranešėjau.
Seimo nutarimo 1 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 2 straipsnis? Bendru sutarimu priimta. 3 straipsnis? Priimta. Dėkoju. Kolegos, visi nutarimo straipsniai priimti. Dabar dėl viso nutarimo, kolegos, keturi – už, keturi – prieš. Norinčių kalbėti nematau. Balsuojame dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos kūno kultūros akademijos statuto patvirtinimo priėmimo.
Užsiregistravo 65 Seimo nariai. 64 balsavo už, nė vienas nebalsavo prieš, nė vienas nesusilaikė. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos kūno kultūros akademijos statuto patvirtinimo su Teisės departamento pastabomis yra priimtas.
Dėl vedimo tvarkos – A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo pirmininke. Kadangi Seimo Pirmininko nėra, kreipiuosi į jus kaip dabar turbūt vadovaujantį Seimui, kad plenarinių posėdžių metu vis dėlto Seime nevyktų tam tikros akcijos, kurios trukdo Seimo nariams dalyvauti Seimo posėdyje. Mes faktiškai vos priėmėme Konstitucijos pataisą, ir kai kurie Seimo nariai pasiteisino tuo, kad jie tuo metu davė kraują. Vis dėlto kraujo davimas, konferencijos, dar kažkokie renginiai, parodos turi būti rengiama po Seimo posėdžio. Todėl prašau, kad būtų nutrauktos tos akcijos, nes Seimo nario darbas yra plenariniame posėdyje, o ne duoti kraują ar dar ką nors atlikti pašalinio.
PIRMININKAS. Kolega, jūs teisus. Aš paskelbiau laiką, t.y. nuo 10 val. iki 15 val. Seimo nariai turi dvi pertraukas: nuo 11.45 val. iki 12 val., vėliau nuo 13 val. iki 15 val., bet aš neraginau ir jokiu būdu neprisidėčiau prie skatinimo, kad plenarinio posėdžio metu Seimo nariai išeitų ir taptų donorais. Taigi buvo pasakytas laikas ir pertraukos. Aš tikrai pritariu A.Salamakinui, kolegos, kad mūsų darbas yra kaip tik plenariniame posėdyje. Prašom šiuo atveju į akcijas įsitraukti per pertraukas numatytu laiku.
Kolegos, imamės darbotvarkės 9 klausimo – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio papildymo įstatymo projekto. Kviečiu į tribūną A.Butkevičių pateikti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą. Svarstymas.
A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Šis įstatymo projektas susilaukė didelių diskusijų ir dėl to gana ilgai buvo svarstomas. Gavome kai kurių atsiliepimų iš savivaldybių, pavyzdžiui, iš Druskininkų savivaldybės, ir Informacinės visuomenės plėtros komiteto, Ekonomikos komiteto. Biudžeto ir finansų komiteto galutinė išvada yra tokia, kad projektą reikėtų atmesti ir pasiūlyti Vyriausybei parengti tikslinę programą dėl mokyklų aprūpinimo kompiuteriais, formuojant 2005 metų valstybės biudžetą numatyti lėšas. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, kadangi pagrindinis komitetas siūlo atmesti, tai šiuo atveju turėtume apsispręsti. Motyvai už, motyvai prieš, ir apsispręsti balsavimu, ar pritariame pagrindinio komiteto išvadai – atmesti projektą. Motyvai prieš – A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, šis pasiūlymas buvo nagrinėjamas ne tik Seime, bet buvo plačiai nagrinėjamas ir visuomenėje. Aš gavau labai daug atsiliepimų pradedant Pramonininkų konfederacija, aljansu „Langas į ateitį,taip pat gavau daugelio merų atstovų įvairių pritarimų šiam projektui. Noriu pasakyti, kad mano teikiamam pasiūlymui pritarė Vyriausybė. Todėl Vyriausybei siūlyti kokius nors naujus variantus nėra reikalo, tuo labiau kad derinant šį projektą buvo aptarti variantai, kaip užkirsti kelią įvairiems piktnaudžiavimams. Buvo įvesta maksimali kompensacijos riba. Taip pat aš pasiūliau tam tikrą apribojimą, kad būtų daugiau remiami žmonės, kurių socialinė padėtis yra bloga, t.y. šeimos pajamos yra apribojamos iki 50 tūkst. litų. Taip pat manau, kad tas dalykas yra laikinas, todėl siūloma, kad ši pataisa galiotų tiktai trejus metus. Aš noriu pasakyti, kad Lietuvoje situacija yra tikrai gana liūdna, nes Lietuva pagal asmeninių kompiuterių naudojimą namų ūkyje yra prasčiausia iš visų narių kandidačių. Jeigu automobilių, mobiliųjų telefonų skaičiumi mes lenkiame savo artimiausius kaimynus, tai kompiuterių naudojimas namų ūkyje yra viena iš didžiausių problemų. Tai, matyt, paaiškinama tuo, kad kompiuterio kaina yra maždaug 4,5 vidutinių mėnesinių atlyginimų, todėl manome, kad tam tikras impulsas, kuris padės atpiginti kompiuterius (…). Tie, kurie nori, kad Lietuva tikrai sėkmingai plėtotų savo žinių ekonomiką, žinių visuomenę, manau, šitai pataisai turi pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Motyvai už šį įstatymą ir už Biudžeto ir finansų komiteto išvadą – G.Šivickas.
G.ŠIVICKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Mes ilgai svarstėme šį klausimą. Tiesiog keista, kad Vyriausybė gali taip lengvabūdiškai pritarti įstatymo projektui. Mes svarstėme Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą. Buvo aiškiai numatytos prioritetinės kryptys – taupymas, būstas ir švietimas. Aš tikrai sutinku, kad žinių visuomenė yra labai svarbu, bet kitiems gyventojams atrodo, kad jie galėtų iš gyventojų pajamų atskaityti išlaidas vaistams ir kitiems dalykams. Na, iš esmės negalima visko sutalpinti į vieną vietą. Šiandien kompiuteriai, t.y. visa technika, kompiuteriai ir pan., pinga ir kainos tikrai tampa prieinamos. Esmė ta, kad tie, kurie gali nusipirkti šiuos kompiuterius, jie ir nusipirks, bet šiandien problema yra tie, kurie išvis negali nusipirkti, tai yra esantys kaimuose, kitose vietose, kur žmonės net negalės įpirkti tokių dalykų, jeigu ir bus lengvata. Šis projektas biudžetui kainuotų per 15 mln. litų… Jeigu mes norime tikrai padidinti kompiuterizavimą, tai tą 15 mln. Lt skirkime kaimams, padidinkime kompiuterizavimo programą ir skirkime kaimo mokykloms, tada tikrai bus galimybė prieiti prie kompiuterio. Aš manau, kad nereikėtų pritarti tam įstatymo projektui, o tuos pinigus panaudoti racionaliau.
PIRMININKAS. Kolegos, motyvai už ir prieš išsakyti, prašome apsispręsti balsuojant. Kas pritariate pagrindinio komiteto išvadai atmesti projektą, balsuojate už, kas manote kitaip, prieš arba susilaikote.
Kolegos, 19 balsavo už atmetimą, prieš – 38, susilaikė 20, taigi atmetimui nepritarta. Mes turime priimti sprendimą paskirti kitą pagrindinį komitetą, kolegos, nors mes dėl to pateksime į keblią padėtį, nes, kaip jūs žinote, pagal Statutą dėl mokesčių įstatymų pagrindinis komitetas yra Biudžeto ir finansų komitetas. (Balsai salėje) Kolegos, bet mokesčių įstatymai… Kolegos, aš norėčiau dar kartą pacituoti Statutą… (Balsai salėje) Kolegos, mes suprantame, kad visi pasiūlymai dėl mokesčių lengvatų, pelno mokesčio… Gerbiamieji kolegos, prašyčiau dėmesio! Visi pasiūlymai dėl mokesčių lengvatų susiję su dviem dalykais: biudžeto formavimu ir biudžeto lėšų reikalais. Taigi Biudžeto ir finansų komitetas turi, deja, statutinę teisę. Bet dabar mes galime pasirinkti vieną iš alternatyvų, kolegos. Mes, nepritarę pagrindinio komiteto siūlymui, galime sudaryti specialią komisiją tam įstatymui patobulinti ir tegul komitetas nagrinėja tos komisijos siūlymą. Į tą komisiją būtų galima įtraukti, tarkim, Informacinės visuomenės plėtros komiteto, Ekonomikos komiteto, Žmogaus teisių komiteto narius ir išeiti iš padėties, nes vis tiek finansiniai reikalai susiję su šiuo komitetu. Prašau. Kolegos, kokių būtų siūlymų? A.Sysas.
A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia yra išvada Vyriausybės, kuri pritarė šiam projektui. Antra, Seime buvo ne vienas atvejis, kai net kodeksų kai kurie straipsniai „nepraeidavo ir būdavo atiduodama kitam komitetui svarstyti. Socialinių reikalų ir darbo komitetas kuruoja socialinę sritį, bet ne vieną įstatymą svarstė, kai nepritardavo kiti komitetai, todėl aš nesiūlyčiau sudaryti…
PIRMININKAS. Atsiprašau.
A.SYSAS. …aš nesiūlyčiau sudaryti dar vienos komisijos, paprasčiausiai siūlau perduoti šį klausimą spręsti kitam komitetui ir baigti šio įstatymo svarstymą. Siūlau Informacinės visuomenės plėtros komitetą.
PIRMININKAS. Taip, kolegos, bet noriu pasiūlyti jums man padėti išaiškinti, ką aš turiu daryti esant šiai situacijai. Statuto 145 straipsnis skamba taip, kolegos: „Jeigu įstatymui įgyvendinti reikės lėšų, susijusių su valstybės biudžeto koregavimu, toliau svarstant projektą turi būti pateikti projekto iniciatorių pasiūlymai bei Biudžeto ir finansų komiteto ir Vyriausybės išvados dėl galimų šių lėšų šaltinių, taip pat turi būti pateiktas ir svarstomas Valstybės biudžeto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Kolegos, gal mes galėtume padaryti tokį sprendimą – pasiūlyti dabar tobulinti, tarkim, Informacinės visuomenės plėtros komitetui, paskui Informacinės visuomenės plėtros komitetas pateiktų patobulintą projektą, tuomet būtų pridėtos Vyriausybės ir Biudžeto ir finansų komiteto išvados ir mes išsisuktume iš padėties. (Balsai salėje)
A.KUNČINAS. Ar galima?
PIRMININKAS. Prašau.
A.KUNČINAS. Aš noriu pasakyti, kad dėl šio pasiūlymo yra gautos ir Vyriausybės, ir Biudžeto ir finansų komiteto išvados. Kad jos yra skirtingos, tai kitas dalykas, tačiau komitetai savo nuomonę pasakė, todėl manyčiau, kad reikėtų skirti kitą komitetą, kuris priimtų sprendimą.
PIRMININKAS. Kolegos, aš dar kartą kartoju ir prašau įsiklausyti: neatsižvelgiant į tai, kad mes paskirsime kitą komitetą, Vyriausybės ir Biudžeto ir finansų komiteto išvados yra statutinės. Abiejų. Šiuo atveju mano statutinis pasiūlymas būtų toks: pateikti tobulinti Informacinės visuomenės plėtros komitetui, paskui paprašyti papildomų Biudžeto ir finansų komiteto ir Vyriausybės išvadų. Prašau. E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Dėl vedimo tvarkos. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš manyčiau, kad jūsų pareiga pirmiausia yra ne dalyvauti diskusijose, o leisti kalbėti Seimo nariams ir po to daryti apibendrinimus. Jūsų yra pareiga – dėl apibendrinimų teikti balsuoti. Manau, kad šiuo atveju yra teisinių normų konkurencija. Jeigu Statute yra pasakyta, kad, atmetus projektą, jisai yra perduodamas svarstyti kitam komitetui, tai mes tą ir darykime. Esant tokiai situacijai mes pirmiausia apsispręskime, koks tai bus komitetas – ar Ekonomikos komitetas, ar Informacinės visuomenės plėtros komitetas, o toliau jau bus išlaikytos visos procedūros, kurios reikalingos. Jūs dabar mus įveliate į visiškai nereikalingus, ne tokius svarbius dalykus. Pirmiausia išspręskime pagrindinį klausimą.
PIRMININKAS. Kolega, trumpinkite kalbą. Ačiū. Prašau. Dėl vedimo tvarkos – A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, man atrodo, kad jūs šiek tiek klaidinate Seimą, nes ta nuostata, kuri reikalauja Biudžeto įstatymo pataisų, yra susieta su tuo atveju, jeigu iš tiesų reikia taisyti biudžetą. Ten aiškiai pasakyta: jeigu tam reikia taisyti biudžetą. Kol kas niekas nepasakė, kad šį įstatymą įgyvendinant reikia taisyti biudžetą. Jeigu norite ir toliau įvairiomis manipuliacijomis stabdyti šio įstatymo priėmimą ir norite, kad Lietuva jūsų valdymo laiką taip ir baigtų būdama paskutinėje vietoje pagal informacinės visuomenės plėtrą, tai taip reikia ir sakyti, kad siekiate likti paskutinieji.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Dar dėl vedimo tvarkos norėtų A.Klišonis. Prašau.
A.KLIŠONIS. Aš tiesiog siūlysiu, ką siūlė kolega E.Klumbys ir A.Sysas. Statute yra nuostata, leidžianti, jeigu nepriimamas sprendimas, perduoti kitam komitetui. Todėl aš siūlau ir prašau, kad jūs taip pat siūlytumėte Seimui balsuoti, kad šis klausimas būtų svarstomas Informacinės visuomenės plėtros komitete, kaip pagrindiniame komitete, o tiek Biudžeto ir finansų komitetas, tiek Vyriausybės išvada būtų pridėta prie šito, kad mes galėtume palaikyti gerą Vyriausybės siūlymą. Kviečiu ir jus tą Vyriausybės siūlymą palaikyti.
PIRMININKAS. Kolegos, dar kartą dėkoju, kad jūs palaikote mano pasiūlymą siūlyti pagrindiniu komitetu Informacinės visuomenės plėtros komitetą, tačiau tiek Vyriausybės, tiek Biudžeto ir finansų komiteto išvados bus reikalingos pagal kitą Statuto straipsnį. Dabar buvo siūlymas skirti pagrindiniu Ekonomikos komitetą. Ar atsiimate tą siūlymą? (Balsai salėje) Atsiimate. Dėkoju. Šiuo atveju pasiūlymas vienas – Informacinės visuomenės plėtros komitetas – pagrindinis. Dėkui. Vėl Vyriausybės išvados ir Biudžeto ir finansų komiteto išvados pagal Statuto 145 straipsnį. Dėkoju. Klausimą išsprendėme.
Kolegos, dabar imsimės rezervinių klausimų. Aš norėčiau paprašyti G.Steponavičių arba A.Skardžių. Ar galėtumėte, gerbiamasis Artūrai, mane pakeisti, pateiktume trumpą Seimo nutarimą „Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo 1 straipsnio pakeitimo. Kadangi A.Butkevičius prisieks šiandien po pietų, mes turime jį atleisti iš užimamų Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pareigų. Dėkoju. Toliau pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas A.Skardžius.
PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Laba diena, gerbiamieji kolegos, rezervinis 1 klausimas – Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo 1 straipsnio pakeitimo projektas Nr.IXP-3496. Pranešėjas – Seimo Pirmininko pavaduotojas V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, mes čia turime priimti formalų sprendimą. kadangi Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas A.Butkevičius yra pasiūlytas eiti finansų ministro pareigas, jis šiandien turės prisiekti. Siūloma iš Seimo nutarimo „Dėl Seimo komiteto pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo 1 straipsnio išbraukti žodžius „pirmininku skirti Seimo narį A.Butkevičių ir kol kas patvirtinti tokią redakciją: „Patvirtinti Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojais Seimo narius R.Palaitį ir G.Šivicką. O dėl šio komiteto pirmininko Seimas apsispręs vėliau.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, kolega G.Kniukšta norėtų jūsų klausti. Prašau.
G.KNIUKŠTA. Pone pirmininke ir gerbiamasis pranešėjau. Išbraukti žodžius „pirmininku ir patvirtinti pavaduotojais. Gal būtų galima iš karto šiandien patvirtinti ir pirmininką?
V.P.ANDRIUKAITIS. Būtų galima tvirtinti pirmininką, bet, kaip žinote, komitetų pirmininkų kandidatūras teikia frakcijos. Frakcijų vietas pagal proporcingą atstovavimą patvirtinta Statutas. Šiuo atveju tai priklauso Socialdemokratinės koalicijos frakcijai. Kai frakcija apsispręs dėl kandidato, ji ir pateiks.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū. Pritarta. Gerbiamieji kolegos, pradedame priėmimą. Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų kolega J.Bernatonis. Prašom.
J.BERNATONIS. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nesant nuomonių prieš, klausiu, ar bendru sutarimu galime priimti 1 straipsnį? 1 straipsnis priimtas. Dėl 2 straipsnio. Nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 2 straipsnį? 2 straipsnis priimtas.
Dėl viso Seimo nutarimo prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų. Nėra. Ar galime registruotis ir balsuoti dėl Seimo nutarimo Nr.IXP-3496 priėmimo? Kas už, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Už – 77, prieš nėra, susilaikė 2. Seimo nutarimas priimtas.
Kviečiu pirmininkauti Seimo Pirmininko pavaduotoją V.Andriukaitį. Prašau.
PIRMININKAS (V.P.ANDRIUKAITIS). Tęsiame darbą pagal numatytą programą. Kolegos, dabar imsimės rezervinio 2 klausimo – Prezidento rinkimų įstatymo papildymo 11 straipsniu ir 2 straipsnio papildymo įstatymo projekto. Kaip žinote, praeitą ketvirtadienį Seimo posėdyje dėl šio įstatymo pateikimo buvo sutarta daryti pertrauką ir paprašyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados, o prieš tai paprašyti Etikos ir procedūrų komisijos išvados. Noriu jums perskaityti Etikos ir procedūrų komisijos išvadą.
Į Etikos ir procedūrų komisiją kreipėsi Seimo narys, Liberaldemokratų frakcijos seniūnas H.Žukauskas, pateikdamas argumentus, dėl ko Seimo nario J.Razmos įregistruotas įstatymo projektas Nr.IXP-3479(4) negali būti teikiamas svarstyti Seime. Frakcijos seniūnas atkreipė komisijos dėmesį į tą faktą, jog J.Razmos projektas yra analogiško turinio, kaip ir Seimo nario V.Landsbergio pateiktas įstatymo projektas Nr.IXP-3396(2). Tai, H.Žukausko nuomone, prieštarauja Seimo statuto 139 straipsnio 2 daliai.
Seimo Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja: Seimo nario V.Landsbergio pateiktas įstatymo projektas Nr.IXP-3396(2) yra rekomenduojamojo pobūdžio. Įstatymo projekto 32 straipsnio pakeitime nurodoma, jeigu pretendentas yra buvęs Respublikos Prezidentu ir pašalintas iš tų pareigų apkaltos proceso tvarka, Konstituciniam Teismui sprendimu priėmus išvadą, jog jis sulaužė priesaiką tautai ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, Vyriausioji rinkimų komisija rekomenduoja pretendentui neteikti savo kandidatūros į Respublikos Prezidentus ir perspėja, kad Konstitucinio Teismo sprendimai yra galutiniai ir neatšaukiami ir nurodytu prasižengimo atveju sudaro neišnykstantį pagrindą bet kada vykdytinam apkaltos procesui.
Kitaip nei Seimo nario V.Landsbergio pateiktas įstatymo projektas Nr.IXP-3396(2), Seimo nario J.Razmos įregistruotas įstatymo projektas Nr.IXP-3479(4) yra draudžiamojo pobūdžio. Respublikos Prezidentu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino Seimo nario mandatą, jeigu nuo jo pašalinimo iš užimamų pareigų ar jo Seimo nario mandato panaikinimo praėjo mažiau kaip 5 metai.
Seimo Etikos ir procedūrų komisija nusprendė: Seimo nario J.Razmos įregistruotas įstatymo projektas Nr.IXP-3479(4) nėra analogiško turinio kaip įstatymo projektas Nr.IXP-3396(2) ir neprieštarauja Seimo statuto 139 straipsnio 2 daliai. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
Dėkoju. Išvados pateiktos. Kviečiu į tribūną Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu pateikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadas. Kolegos, pateikimo pertrauka. Dabar yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada, o tada tęsime pateikimą. Kviečiu A.Sakalą.
A.SAKALAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Seimo pavedimu Teisės ir teisėtvarkos komitetas vakar svarstė, ar šitas dokumentas atitinka Konstituciją, klausė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės ir administracinės teisės katedros docento daktaro Egidijaus Šileikio nuomonės, nuomonė buvo gauta. Taip pat pakvietė į posėdį Teisės universiteto profesorę Tomą Birmontienę, kuri dalyvavo posėdyje, ir išnagrinėjęs po ilgų diskusijų priėmė tokį sprendimą: vadovaudamasis Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į komiteto išdėstytus argumentus, preliminariai vertina, kad projektas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 4, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Kolegos, kviečiu į tribūną J.Razmą. Pradėsime pateikimą.
J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, teikiamu įstatymo projektu Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 2 straipsnis siūlomas papildyti 2 dalimi, kuri numatytų, kad Lietuvos Respublikos Prezidentu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, jeigu nuo jo pašalinimo iš užimamų pareigų arba jo Seimo nario mandato panaikinimo praėjo mažiau kaip penkeri metai.
Taip pat projekte yra ir 1 straipsnis, kuris pagrindžia, kad tą siūlome vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintais atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekiais ir teisinės valstybės principu, Konstitucijos 6, 34 ir 74 straipsniais. Žinoma, iš karto gali kilti klausimas. Ką tik Seimas sėkmingai balsavo dėl Konstitucijos pataisos, kuri yra tokio paties turinio kaip mano teikiamo projekto 2 straipsnis. Natūralu, kad kai kurie kolegos aiškina dabar man salėje, kad šio projekto nereikia. Aš norėčiau pabrėžti, jog esu įsitikinęs, kad svarstomą klausimą mes galėtume išspręsti ir be Konstitucijos pataisų. Žinoma, nėra blogai, kad Konstitucijoje kuo tiksliau ir aiškiau reikalai išdėstomi. Manau, mano projektas pagrindžiamas kitais Konstitucijos straipsniais ir savaime iš jų kyla.
Pabrėžiu, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje yra įtvirtinti atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne sykį yra pažymėjęs, kad Konstitucija yra vientisas aktas, o jos principai ir normos sudaro darnią sistemą. Nė vienos Konstitucijos nuostatos negalima aiškinti taip, kad būtų iškreiptas arba paneigtas kurios nors kitos Konstitucijos nuostatos turinys, nes tada būtų iškreipta visa konstitucinė reguliavimo esmė, pažeista Konstitucijoje įtvirtinta vertybių pusiausvyra.
Todėl, vadovaudamiesi Konstitucijos 82 straipsniu, žinome, kad išrinktas Respublikos Prezidentas savo pareigas pradeda eiti po to, kai Vilniuje, dalyvaujant tautos atstovams – Seimo nariams, prisiekia tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose, reglamentuojant priesaikos institutą, atsižvelgiama į asmens teisinį statusą, tai yra valstybės politikas, pareigūnas, teisminio proceso dalyvis ar kitas asmuo, priesaikos tikslą bei teisines pasekmes, kurios atsiranda sulaužius duotą priesaiką.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose nepriekaištingos reputacijos cenzas įtvirtintas teisminės valdžios subjektams – teisėjams (tą visi žinome), atskiroms subjektų grupėms pagal užimamas pareigas ir profesinę veiklą bei statutiniams tarnautojams. Priesaika, kaip konstitucinis institutas, turėtų pasižymėti tuo, kad joje turėtų atsispindėti universaliausios konstitucinės vertybės, nuo kurių asmenys, eidami Prezidento, Seimo nario, teisėjo pareigas, negalėtų nukrypti. Šios konstitucinės vertybės neatsiejamos viena nuo kitos. Jų turinys labai talpus, apima daugybę kitų nemažiau reikšmingų konstitucinių įpareigojimų.
Atsižvelgiant į tai, šių asmenų priesaika turi konstitucinę reikšmę ir turėtų sukelti konstitucines teisines pasekmes. Tačiau pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo nuostatas asmenims, kurių veiksmai Konstitucinio Teismo išvadoje, pateiktoje pagal Konstitucijos 105 straipsnio 2 dalies 4 punktą, yra nustatyti kaip prieštaraujantys Konstitucijai, nedraudžiama kandidatuoti į Respublikos Prezidento pareigas.
Aš pabrėžčiau, kad Konstitucijoje numatyta apkaltos procedūra iš esmės tam ir vykdoma, kad atvira, teisinga ir darni pilietinė visuomenė, realizavusi konstitucinę savisaugos priemonę, demokratiniuose neeiliniuose rinkimuose galėtų išsirinkti ne tą valstybės politiką ar pareigūną, kuris ką tik apkaltos proceso tvarka buvo pašalintas iš užimamų pareigų, o kitą asmenį. Asmens pašalinimas iš pareigų apkaltos būdu faktiškai yra konstatavimas, jog toks asmuo negali užimti svarbių valstybės pareigų. Toks asmuo tiesiog netinkamas eiti Prezidento pareigas. Jo nušalinimas laikantis Konstitucijos 74 ir kitų straipsnių reikalavimų faktiškai reiškia uždraudimą tiek eiti tas pareigas, tiek vėl į tas pareigas kandidatuoti. Vienas iš Konstitucijos 89 straipsnyje numatytų privalomų Respublikos Prezidento rinkimų paskyrimo pagrindų – asmens, ėjusio Respublikos Prezidento pareigas, negalėjimas toliau eiti Prezidento pareigų dėl pašalinimo iš pareigų apkaltos proceso tvarka.
Nuosekliai suvokiant ir taikant Konstitucijoje įtvirtintų nuostatų bei principų visumą, darytina išvada, kad po įvykusios apkaltos pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją asmuo negali, pabrėžiu, negali būti perrenkamas eiti tas pačias pareigas neeiliniuose rinkimuose. Kitų demokratinių valstybių praktikoje apkaltos būdu iš pareigų pašalintiems asmenims draudžiama iš naujo kandidatuoti į renkamas pareigas visiškai arba bent tam tikrą laikotarpį, mano žiniomis, nuo penkerių iki dešimties metų. Tokių stebuklų kaip dabar yra pagal galiojantį Prezidento rinkimų įstatymą, kad asmuo vėl galėtų laisvai kandidatuoti, kitur neaptikau.
Politikų ar valstybės pareigūnų, šiurkščiai pažeidusių Konstituciją ir sulaužiusių priesaiką (tai konstatuota Konstitucinio Teismo išvadoje ir nutarime bei pašalinimo iš pareigų apkaltos proceso Seime metu), negalima registruoti kandidatais į prezidentus. Bet, gaila, Vyriausioji rinkimų komisija nepasinaudojo šiomis konstitucinėmis galimybėmis. Todėl, manau, lieka vienintelis teisinis kelias – aiškiau išdėstyti patį Prezidento rinkimų įstatymą. Dar kartą pabrėžiu, išrinktas Respublikos Prezidentu asmuo privalo prisiekti, bet priesaiką sulaužęs Prezidentas negali po dviejų mėnesių lyg niekur nieko vėl prisiekti, nes tai pažeistų esminius Konstitucijos principus, diskredituotų demokratinę valstybę, kartu pažeistų Konstitucijos 1 straipsnį, jos valdžios institucijas bei Prezidento priesaikos institutą.
Baigdamas pasiremsiu Konstitucijos 34 straipsnio nuostata. Ten rašoma, kad teisę būti išrinktam nustato Konstitucija ir rinkimų įstatymai. Tas akivaizdžiai leidžia įstatymų leidėjui nustatyti ir tai, kas nėra tiesiogiai pažodžiui nustatyta Konstitucijoje, ir logiškai sistemiškai atitinka kitus Konstitucijos straipsnius. Beje, paminėčiau, kad tokia praktika jau buvo. Pavyzdžiui, Rinkimų įstatyme esame numatę reikalavimą kandidatui į Prezidentus sumokėti apie 6 tūkst. litų siekiantį užstatą, nors Konstitucija to tiesiogiai nenumato. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega, jūs pateikėte savo projektą. Dabar jūsų nori paklausti 13 Seimo narių. Pirmasis klausia P.Vilkas. Klausimui, kolegos, – iki vienos minutės, atsakymui – iki dviejų.
P.VILKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Seimo nary, mano manymu, jūsų teikiamo įstatymo pakeitimo projektas ignoruoja šalies piliečių nuomonę. Juk Prezidentas renkamas visuotiniu balsavimu, apkalta vykdoma Seimo sprendimu. Jeigu Seimas pritarė apkaltai, dar nereiškia, tiksliau, nepatvirtinama, kad tokiam Seimo sprendimui pritaria dauguma šalies piliečių. Įvertinant organizuotos apkaltos viešą vykdymą Lietuvos žmonėms buvo sudarytos galimybės objektyviai vertinti priimtus sprendimus, tad leiskite jiems tai patvirtinti rinkimuose. Sunku įsivaizduoti, kad Lietuvos piliečiai, nesvarbu, kaip jie įvardijami, balsuotų už žmogų, kuris nepateisino vilčių. Mano klausimas, kokius jūs įžvelgtumėte pavojus, jeigu gerbiamasis Rolandas Paksas dalyvautų rinkimuose? Ačiū.
J.RAZMA. Gerbiamasis kolega, apie jokius pavojus čia nekalbėjau. Aš tiesiog remiuosi Konstitucija, kurioje, manau, aiškiai yra pasakyta, kad Seimo žodis per apkaltos procesą yra galutinis. Ir nenumatytas pagal mūsų Konstituciją koks nors to žodžio patikrinimas referendumo būdu. Tarkim, galėtų būti Konstitucijoje pasirinktas kitas būdas, kad Konstituciniam Teismui pripažinus faktą, kad Prezidentas pažeidė priesaiką, Konstituciją, tai atiduodama įvertinti piliečiams per referendumą. Pas mus yra, kad tą pasako tautos atstovai – Seimas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, primenu, iš viso klausiame 10 minučių. Taigi trumpi klausimai, trumpi atsakymai. Iki minutės klausti. E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis pranešėjau, šiandien jūs balsavote už Konstitucijos 56 straipsnio pakeitimą. Taip jūs iš esmės parodėte, kad reikalingas aiškus Konstitucijos pakeitimas, apribojantis teisę Prezidentui ir Seimo nariui, kad jis negalėtų būti per naują kadenciją. Dabar jūs siūlote įstatymą, kuris prieštarauja Konstitucijai. Paaiškinkite savo logiką, nes jūs balsuojate už Konstituciją ir siūlote įstatymą, kuris prieštarauja Konstitucijai?
J.RAZMA. Labai gaila, kad jūs, matyt, nesiklausėte mano aiškinimo pateikiant projektą. Aš galiu dar kartą trumpai pakartoti.
PIRMININKAS. Kolega…
J.RAZMA. Iš tikrųjų, manau, nekenkia Konstitucijoje svarbius dalykus įrašyti kuo tiksliau, kad tuos klausimus aiškinantis nereikėtų motyvuoti daugeliu Konstitucijos straipsnių ar bendraisiais jos principais. Manau, tokį būdą mes ir renkamės balsuodami už Konstitucijos pataisą. Bet dar kartą kartoju, kad tą patį klausimą mes galime išspręsti ir nekeisdami Konstitucijos, tik patikslindami Prezidento rinkimų įstatymą, kuris šiandien, kaip jis yra parašytas, nedraudžia akivaizdžiai tapti kandidatu ką tik priesaiką sulaužiusiam ir šiurkščiai Konstituciją pažeidusiam asmeniui.
PIRMININKAS. Klausia R.Šukys.
R.ŠUKYS. Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų mūsų skirtingos, matyt, yra pozicijos. Tą jūs žinote iš vakarykščių svarstymų Teisės ir teisėtvarkos komitete dėl galimybių tai išspręsti nekeičiant Konstitucijos. Aš esu įsitikinęs, kad to negalima padaryti nepakeitus Konstitucijos. Todėl mano klausimas būtų toks: ar jūs sutiktumėte, jeigu būtų pritarta po pateikimo jūsų teikiamam projektui, kad, jį svarstant Teisės ir teisėtvarkos komitete, vis dėlto šio jūsų projekto įsigaliojimas, ar priėmimas, būtų susietas ir įvykdytas tik po to, kai bus priimta atitinkama Konstitucijos pataisa?
J.RAZMA. Matot, tai yra Seimo valia priimti tokį nutarimą, todėl mano sutikimas ar nesutikimas čia tikrai nėra kuo nors reikšmingas. Aš asmeniškai esu įsitikinęs, kad teikiamas projektas neprieštarauja Konstitucijai, ir aš asmeniškai nebalsuosiu už tokį Seimo nutarimą, bet tikrai kiti yra laisvi spręsti, kaip pasirinkti. Žinoma, tas kreipimasis į Konstitucinį Teismą, mano manymu, būtų perdėtas apsidraudimas, jis šiuo momentu nėra būtinas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V.Žalnerauskas.
V.ŽALNERAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ne per seniausiai gerbiamojo V.Andriukaičio vadovaujamoje darbo grupėje dėl Priesaikos įstatymo buvo išklausyta daug žymių Konstitucijos ekspertų. Jie visi laikėsi bendros nuomonės, kad panašios normos įvedimas, nekeičiant Konstitucijos, yra neįmanomas. Todėl aš jūsų paklausčiau dviejų dalykų. Pirma. Ar jūs nejaučiate, kad jūs sąmoningai raginate Seimo narius šiurkščiai pažeisti Konstituciją? Antra. Ar jūs nejaučiate, kad jūs raginate Seimo narius atimti iš tautos labai svarbią teisę – rinkti ir būti išrinktiems? Būtent…
PIRMININKAS. Klausti viena minutė.
V.ŽALNERAUSKAS. Tai toks ir klausimas, kokie yra jausmai. Viskas, gerai, baigėm.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Prašau atsakyti.
J.RAZMA. Gerbiamasis kolega, jeigu vadovautumės jūsų logika, tai jūs turėtumėte priekaištauti, kad yra uždraudžiama ir teisė tautai rinktis kandidatus iš tų asmenų, kurie sėdi kalėjimuose už baudžiamuosius nusikaltimus. Tai tokios teisės tikrai tauta neturi. Bet, manau, šiuo atveju kiekvienas Seimo narys yra laisvas balsuoti pagal savo sąžinę. Aš bent jau taip darau teikdamas šį projektą, ir tikrai pats neturiu abejonių, kad projektas prieštarauja Konstitucijai, bet tikrai neraginu kitų taip elgtis. Manau, kiekvienas Seimo narys tokiais atvejais būtent pagal sąžinę ir balsuos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A.Matulevičius. Klausti viena minutė. Atsiprašau, klausia J.Čiulevičius.
J.ČIULEVIČIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Respublikos Prezidentas R.Paksas buvo atleistas iš pareigų vien todėl, kad jis leido kažkam kažką suprasti. Dabar jūs abu su ponu A.Sakalu, kaip organizatoriai, aiškiai suvokėte, kad jūs pažeidžiate Konstituciją. Aš kreipiuosi į poną A.Sakalą, kurį anksčiau tikrai gerbiau, bet dabar iš tikrųjų jo padorumu labai suabejojau dėl dvejopų standartų. Sakykite, ar jūs abu su ponu A.Sakalu nenusipelnote taip pat apkaltos Seime?
J.RAZMA. Aš manau, kad nenusipelnome, jeigu trumpai atsakyčiau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A.Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš suprantu, kad jūs iš tikrųjų nekenčiate R.Pakso, nebijau to žodžio pavartoti čia, nes turite už ką: jis pirmas prabilo apie jūsų daromas aferas ir „Mažeikių naftą, nesutiko jose dalyvauti. Aš iš dalies galėčiau suprasti jūsų elgesį, kai jūs pridirbę, ypač praeitoje kadencijoje, kai turėjote valdžią, daug bėdų Lietuvos žmonėms ir juos nuskurdinę, čia dabar visus moralizuojate iš šios aukštos tribūnos, bet aš vieno nesuprantu, kaip jūs rudenį prašysite, kad jus rinktų į naują Seimą, kai dabar jūs apskritai perbraukiate žmonių nuomonę? Jūs, teikdami šį įstatymą, visiškai nekreipiate… kad Lietuvos žmonės yra (…) juodnugariai, kažkokie „runkeliai, nes jais absoliučiai nepasitikite. Iš kur šitiek drąsos ir ciniškumo?
J.RAZMA. Pirmiausia protestuočiau, kad ponas A.Matulevičius žmonių atžvilgiu naudoja tokias sąvokas kaip „runkeliai, norėčiau, kad posėdžio pirmininkas tiesiog paprašytų to nedaryti. Dėl pono R.Pakso vaidmens per įvairius jo politinės veiklos laikotarpius, jūs čia priminėte „Mažeikių naftą. Tikiuosi, kad Seimo komisija objektyviai įvertins tą sutarties pabloginimą, kuris įvykdytas per jo vadovavimo Vyriausybei laikotarpį, ir jo asmeninę atsakomybę už tuos dalykus, bet manau, kad tai yra ne šios dienos projekto tema. O aš asmeniškai su ponu R.Paksu kokių nors neigiamų santykių nesu turėjęs ir jokio priešiškumo jam, kaip asmeniui, nejaučiu. Mano projektas yra paremtas bendrais teisiniais, konstituciniai principais absoliučiai atsiribojant nuo konkretaus asmens ir jo asmeninės situacijos.
PIRMININKAS. Kolegos, klausimams skirtas laikas baigėsi. Paskutinis klausia Seimo narys R.Pavilionis.
R.PAVILIONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Šiandien per BNS konferenciją du žymūs Lietuvos teisės universiteto Konstitucinės teisės specialistai pareiškė, kad toks bandymas įstatymu keisti Konstituciją yra antikonstitucinis, antidemokratinis ir amoralus. Kitaip tariant, kalbama apie tai, kad atsisakoma demokratijos ir bandoma pereiti prie valdomos demokratijos, kurios trumpesnis pavadinimas, kaip jūs žinote, yra diktatūra. Todėl mano klausimas yra štai koks. Jeigu jūs esate įsitikinęs, jog apkalta Lietuvos Respublikos Prezidentui buvo politiškai ir teisiškai nepriekaištinga, tuomet kodėl jūs taip bijote, kad Lietuvos žmonės ją patvirtintų nebalsuodami už R.Paksą?
J.RAZMA. Na, aš apgailestauju, kad dar kartą kažkam čia primetame „baimės sąvoka. Niekas čia nieko nebijo, tiesiog sprendžiam susiklosčiusią situaciją pagal konstitucinius, teisinius principus. O dėl konstitucinės teisės specialistų, tai gaila, kad yra įvairių jų nuomonių. Bet aš galiu pasiremti tomis nuomonėmis, kurias turėjome Teisės ir teisėtvarkos komitete. Pavyzdžiui, komitetui atsiųstose išvadose Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės ir administracinės teisės katedros docentas Egidijus Šileikis sako (aš pacituosiu vieną dalį): „Konstitucijos 34 straipsnio nuostata – teisę būti išrinktam nustato Konstitucija ir rinkimų įstatymai – akivaizdžiai leidžia įstatymo leidėjui nustatyti ir tai, kas nėra tiesiogiai (pažodžiui) nustatyta Konstitucijoje ir logiškai sistemiškai atitinka kitus Konstitucijos straipsnius. Taip pat paminėčiau, kad kita konstitucinės teisės specialistė ponia Toma Birmontienė taip pat kategoriškai neatmetė tokios galimybės, kurią siūlome mano teikiamame projekte. Kiti specialistai gal daugiau abejoja, bet galiausiai, jūs žinote, pagal mūsų Statutą lemia Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada, kuri šiuo atveju yra palanki teikti tokį projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau, jūs atsakėte į klausimus. Klausimams skirtas laikas baigėsi. Gerbiamieji kolegos, dabar turėsime apsispręsti balsavimu, ar pritariame po pateikimo. Jūs žinote, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas nagrinėjo šį klausimą. Teisės departamento išvada yra tokia: „Manome, kad Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 2 straipsnio pataisos be intervencijos į konstitucinį reguliavimą neatitinka Konstitucijos. Rinkimai – svarbiausia Lietuvos Respublikos piliečių dalyvavimo valstybės valdyme forma, Tautos aukščiausios suverenios galios vykdymo išraiška ir esminis jos elementas. Tuo tarpu Teisės ir teisėtvarkos komitetas paskelbė, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas, vadovaudamasis Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu, atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, preliminariai įvertino, kad projektas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms. Taigi nuomonės yra tokios. Mes įvykdėme visas procedūras. Prašau motyvus už, motyvus prieš. Vienas už – V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, noriu pareikšti pastabų, apie ką labai daug kalbama. Čia svarstomi ne tik rinkimai, bet principas. Teisė yra grindžiama morale. Mes matėme, kaip atmetant moralę aukščiausiu valstybės lygmeniu griaunama visa teisė. O teisė yra žinomas dalykas – fundamentum regnorum. Jeigu kas nors nori visą laiką kalbėti apie konkretų dabartinį atvejį, tai yra ir konkreti perspektyva. Dar du mėnesius Lietuva yra tarptautinės pajuokos objektas, o visuomenėje įsisiautėjo dar nematytas kiršinimas ir skaldymas su visais mažonais ir panašia publika. Kai kas sako, kad negalima įstatyme numatyti daugiau ribojimų negu Konstitucijoje. Tai jau yra padaryta. Rinkimų įstatyme numatytas ribojimas nepakaltinamiems asmenims, kurio nėra Konstitucijoje. Taigi Nepakaltinamųjų asociacija… (Balsai salėje) Yra neveiksnus. Yra neveiksnūs, o nepakaltinamų nėra. Tai įrašyta įstatyme. (Balsai salėje) Jums taip atrodo, bet žodžio nėra. Jeigu jūs mėgstate diskutuoti dėl žodžio, tai čia jums būtų nenaudinga, jeigu Nepakaltinamųjų asociacija kreiptųsi į Konstitucinį Teismą, kad jų pilietinės teisės yra šiurkščiai pažeistos. Tai, kas siūloma, grindžiama visiškai aiškia Konstitucijos dvasia ir visuma, o ne viename kuriame straipsnyje esamu ar trūkstamu žodžiu. Aš nepasisakyčiau už tokį formalizmą, kaip kas mėgsta, kai įstatymo raidė iškeliama virš jo dvasios ir tuo labiau virš Konstitucijos visumos dvasios. Ačiū. Aš palaikau.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – A.Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS. Kolegoms, kurie labai moralizuoja mus visus, norisi pasakyti vieną paprastą dalyką, kad suskaldė visuomenę toli gražu ne mažonai, nes jų nerodė televizija, o suskaldė tie, kurie tautą išvadino šunauja. Ir tas suskaldymas dar toliau gilėja. Bet kalbant apie teikiamą įstatymo projektą, tai, mano supratimu, jis yra ne tik antikonstitucinis, bet jis iš esmės nukreiptas prieš Lietuvos žmones, toliau gilinama mintis, kad Lietuvos žmonės yra, aš nenoriu vartoti jokių epitetų, bet kvailoki ir patys negali spręsti, turi saujelę publikos, kuri labai protinga. Iš tikrųjų gal ir protinga, tiek metų valdyti valstybę, ją nugyventi, leisti išvaistyti, arba kas gali paneigti, kur ten tie pinigai nuėjo, ir po to kalbėti tautos vardu. Tai čia labai pavojingi simptomai. Jeigu jūs bijote vieno konkretaus atvejo, tai taip ir įvardykite. Arba jūs bijote tautos. Bet tada nereikia dalyvauti politikoje, jeigu bijote tautos. Kadangi vienintelė žmonių teisė demokratinėje valstybėje – tai rinkti, tai neatimkime mes šios teisės iš žmonių. Mes gerai matėme, kaip vyko apkaltos procesai, kaip buvo sukinėjamos rankos ir kaip apskritai sunkiai tas dalykas pavyko. Sąskaitų suvedimas ribotas dalykas ir reikia vieną kartą baigti tą kraugerišką neapykantą, kuri būdinga Konservatorių frakcijai. Aš kreipiuosi į protingą Seimo dalį, pakankamai padorią, kuri žino, kad reikės eiti į tautą, pasitikrinti rudenį, nepriimti antikonstitucinių, antidemokratiškų įstatymų. Apskritai, jeigu dabar remsimės Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetu, tai ten tik vieno balso persvara padaryta išvada. Čia nereikia nieko vilkti lyg ir į teisinį rūbą. Galų gale reikia būti padoresniems. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Dėl vedimo tvarkos A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Socialdemokratų frakcijos vardu prašau padaryti pusės valandos pertrauką, nes frakcija nori pasitarti dėl balsavimo.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos H.Žukauskas.
H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū. Aš norėjau pasiūlyti, kad šitas teikiamas įstatymo projektas, taip pat būtų pateikiamas laikantis Statuto ir nustatytos tvarkos. Noriu pasakyti, kad mano rankose yra nutarimas dėl Seimo pavasario sesijos darbų programos ir tokio projekto ten nėra įregistruota. Vadinasi, man atrodo, būdami principingi ir laikydamiesi Statuto, mes turime laikytis ir projektų teikimo tvarkos. Pirma, jis turi būti įtrauktas kaip papildomas klausimas į pavasario darbų darbotvarkę, o po to teikiamas. Aš norėčiau prisidėti prie pono A.Salamakino, kad nereikėtų skubėti jo pateikti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Socialdemokratų frakcija prašo pusės valandos pertraukos. Dėl vedimo tvarkos V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Pone pirmininke, gerbiamoji valdančioji frakcija, aš neabejoju, kad tas įstatymas bus priimtas, bet norėčiau balsuoti ir dalyvauti jo priėmime iki galo, o po pusės valandos man reikia lėkti į oro uostą ir išskristi į Strasbūrą. Todėl maloningai prašau apsispręsti greičiau, jeigu galima. Jeigu galima, apsispręsti per 15–20 minučių. Mano labai kuklus prašymas, o kitu atveju prašau suprasti, kodėl manęs nebus balsuojant.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos V.Žalnerauskas.
V.ŽALNERAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėjau atkreipti dėmesį į dvi formalias aplinkybes. Pirma, nėra Teisės departamento išvados dėl aiškinamojo rašto atitikimo 135 straipsniui. Antra, nėra Europos Teisės departamento prie Vyriausybės išvados apie atitikimą Europos žmogaus teisių konvencijai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Visus trūkumus galima pašalinti. Europos Teisės departamentas prie Vyriausybės galės pateikti išvadas svarstant, jeigu reikės. Ir paskutinis dėl vedimo tvarkos.
P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos socialdemokratai, kadangi jūs paprašėte pusės valandos pertraukos, aš jūsų prašau, nepasiduokite konservatorių spaudimui, o elkitės pagal sąžinę, tikrai ramiai pabūkite, susimąstykite, kur jus stumia konservatoriai. Nebijokite tautos, kaip bijo tautos konservatoriai. R.Paksas turi tik vieną balsą ir jo nėra ko bijoti. Man labai gaila. Jeigu ponui J.Razmai būtų duota užduotis įrodyti, kad šios plenarinių posėdžių salės sienos yra baltos, jis įrodytų, o kad baltas popieriaus lapas yra juodas, jis taip pat įrodytų. Demagogijos aukščiausia viršūnė! Gerbiamieji, tie, kurie raginate gerbti Konstituciją, bent lašelį gerbkime patys!
PIRMININKAS. Gerbiamasis Petrai, kolega, jūs kalbate ne dėl vedimo tvarkos. Jūs kalbate dėl motyvų, agituojate Socialdemokratinės koalicijos frakciją. Taigi, kolegos, statutinė norma yra visiškai aiški – apsispręsime balsuodami, ar darome pusės valandos pertrauką. Kas pritariate pusės valandos pertraukai, balsuojate už, kas manote kitaip, – prieš arba susilaikote.
68 balsavus už, 7 – prieš, 8 susilaikius daroma pusės valandos pertrauka. Taigi visus rezervinius klausimus išnagrinėjome. Rytinio posėdžio klausimus taip pat baigėme.
Skelbiu 10 minučių pertrauką. Po 10 minučių, kolegos, nenukrypdami nuo tvarkaraščio… Prašom, kokie būtų pasiūlymai, per šoninį mikrofoną.
Prašom. G.Steponavičius.
G.STEPONAVIČIUS. Aš tik noriu pasitikslinti, pirmininke, koks tolesnis yra mūsų scenarijus, nes yra svarbus balsavimas, bet yra ir diskusijos, ir kiti dalykai. Suformuluokite tikslų laiką, kada vyks balsavimas.
PIRMININKAS. Kolegos, šiuo atveju mes turime pasirinkimą tokį – pusės valandos pertrauka. Nuo 12 valandos yra numatyta diskusija, jau patvirtinta ir balsuota už Seimo darbotvarkę. Aš siūlau, kad mes padarytume 10 minučių pertrauką. Po pertraukos pasitartume, ar galime, tarkime, diskusijos metu padaryti apsisprendimą ir pradėjus diskusiją šiek tiek stabtelėti ir po to balsuoti dėl pateikimo. Tai yra vienas variantas. Kitas variantas – balsuoti dėl pateikimo po diskusijos. Po pertraukos ir apsispręsime, kolegos. Dabar 10 minučių pertrauka.
Pertrauka
Konkurso „Europos Sąjungos Konstitucijos projektas“ laureatų pranešimai
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, leiskite tęsti mūsų posėdį. Pagal mūsų patvirtintą darbotvarkę turėtume pradėti diskusiją aktualiais Europos Sąjungos klausimais. Kaip jūs žinote, šioje diskusijoje yra numatytos dvi dalys. 1 dalis yra trumpa, ji yra skirta labai prasmingai datai. 1995 metų gegužės 4 dieną Lietuvos Respublikos Seimas priėmė pareiškimą dėl rengiamos Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos asociacijos sutarties. Būtent 1995 metų gegužės 4 dieną Seimas išreiškė labai aiškią valią, kad Lietuvai būtina integruotis į Europos Sąjungą ir derinti Lietuvos Respublikos teisės aktų sistemą su Europos Sąjungos teisės principais ir normomis. Taigi, kolegos, prabėgo devyneri metai, jie prabėgo sėkmingai, todėl šiandien mes turime retą progą 1 dalyje pamatyti, kaip mūsų jaunoji karta diskutuoja dėl Europos Sąjungos. Buvo paskelbtas konkursas „Europos Sąjungos Konstitucijos projektas. Jį organizavo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, šiuo atveju Europos reikalų komitetas, Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas, Europos integracijos studijų centras ir Europos judėjimas Lietuvoje.
Šiame konkurse studentai magistrantai rašė darbus, ir solidi komisija atrinko tris studentus laureatus, kurie užėmė 1, 2 ir 3 vietas. Tai yra Liutauras Gudžinskas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto IV kurso studentas; Žygimantas Vaičiūnas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentas ir Agnė Gobytė, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės specializacijos IV kurso studentė. A.Gobytė yra išvykusi į Lenkiją, ji negali dalyvauti, bet du studentai turi galimybę po 5 minutes perskaityti savo referatų trumpą santrauką čia, Seimo tribūnoje, ir jiems bus įteikti Seimo apdovanojimai.
Kviečiu L.Gudžinską, pirmosios vietos laimėtoją, trumpam pranešimui. Prašom, gerbiamasis Liutaurai, jūsų pranešimas.
L.GUDŽINSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Seimo nariai, Vyriausybės atstovai, kiti garbūs svečiai. Pirmiausia norėčiau pasveikinti Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą proga. Čia daugiažodžiauti nereikia. Visi suprantame, koks tai lemtingas ir svarbus Lietuvai momentas.
Gal būtų nediplomatiška, jeigu aš nepaminėčiau tų žmonių, kurie man labai padeda studijuoti Europos problematiką ir raštu išskleisti savo idėjas. Tai pirmiausia profesoriui Evaldui Nekrašui, su kuriuo mes atviros visuomenės kolegijos studijų pagrindu daug ir prasmingai diskutavome apie Europos tapatumo problematiką; Dariui Žeruoliui, kuris yra mano diplominio darbo vadovas. Iš tikrųjų buvo labai prasmingos jo pastabos rašant šitą esė ir kalbant apie diplominį darbą. Ir Algirdui Griciui, Seimo nariui, kuris manimi pasitikėdamas pasirinko mane padėjėju ir sudarė patogesnę ne tik darbo, bet ir studijų atmosferą. Visiems jiems labai ačiū.
Kartu norėčiau išreikšti padėką Europos reikalų komitetui, jo pirmininkui V.P.Andriukaičiui už tai, kad tikrai inicijuoja prasmingas diskusijas Europos klausimais, kai šiandien esame įstoję į Europos Sąjungą ir turime iš naujo peržvelgti savo užsienio politikos gaires. Taip pat šio esė konkurso organizatoriams. Kadangi laiko suteikta nedaug, tai tik trumpom frazėm pabandysiu išskleisti savo pranešimą ir nusakyti, kas buvo rašoma, su trumpa išvada.
Mano esė tikslas, kaip ir buvo paties konkurso reikalavimas, yra kritiškai svarstyti ir interpretuoti Europos Sąjungos konstitucinės sutarties tekstą. Šiuo atveju kritiškai apsvarstyti, ne apologetiškai kaip nors garbinti, o būtent kritiškai apsvarstyti. Į visa tai žvelgiau trim aspektais.
Pirmas aspektas buvo moderniojo Europos tapatumo problematika. Galima sakyti, kad Europos Sąjungos Konstitucija yra bene pirmas ne utopinis, o realiai įgyvendinamas vieningos Europos projektas nuo XVIII amžiaus. Kodėl XVIII amžius?
Kaip žinoma, tuo metu (apšvietos laikotarpiu) Europos pavadinimas galutinai išstumia „krikščionijos pavadinimą. Ta geopolitinė sistema, kurią mes šiandien vadiname Europa, dažnai buvo vadinama „krikščionija.
Taigi XVIII amžiuje galutinai žlugus Kristaus idėjai kaip Europos tautų vienybės legitimavimo pagrindui, civilizacinės manieros arba tos moderniosios universalios žmogaus teisių, demokratijos ir kitos programos, kad ir kaip būtų, netapo adekvačiu Europos tapatumo pakaitalu. Priešingai, nei tikėjosi Volteras ar Ruso, nacionaliniai tapatumai stiprėjo sakralumą praradusios Europos idėjos sąskaita. Tautinis sąmoningumas bei romantinis nacionalizmas išreiškė tai, ką vienas religijos fenomenologijos pradininkų, žymus mokslininkas Seljadė, vadina sekuliarizuoto žmogaus sakralaus gyvenimo ilgesiu. Tai yra siekė apčiuopti tai, kas po religijos reliatyvizacijos bei sakralinės pasaulėžvalgos fragmentacijos liko šventa, nepaliesta, nepajungta sąmoningai racionaliai kontrolei. Nes modernieji tapatumai kuriami siejant ir galvojant, kaip sąmoningai, racionaliai kontroliuoti procesus, o ne tikėjimo, ne religijos pagrindu. Iš esmės ir nacionaliniai, ir europiniai tapatumai virto politinės inžinerijos dalyku; pagal garsųjį Džuzepės Madzinio principą: „Sukūrėme Italiją, dabar reikia sukurti italus.
Kai yra globalizacija, kai yra nusivylimas nacionalinės valstybės jėgomis, kai ji nebesugeba sukontroliuoti visų procesų, globalizacija skatina regioninę integraciją. Jos ryškiausias pavyzdys kaip tik ir yra Europos Sąjunga. Ir regioninė integracija, bent aš įžvelgiu tam tikrą valstybingumo orientaciją, tai yra pagal tą patį modernųjį tapatumą dabar yra tarsi bandoma kurti Europą ir kuriama tam tikra europiečių tauta. Tas europietiškas nacionalizmas, nebijokime to žodžio, iš tikrųjų tarsi pradeda kilti. Žiūrėkime, Europos valiuta, Europos himnas, dabar Europos Sąjungos Konstitucija, Europos Prezidentas, Europos užsienio reikalų ministras. – šios sąvokos tampa beveik realiai įmanomos. Taigi institucines reformas konstatuoja valstybiningumo orientacija.
Dabar trumpai, nes laiko visai neliko. Nagrinėjau būtent Europos Sąjungos plėtros ir institucinės reformos sąsajas. Iš tikrųjų Europos Sąjungos Konstituciją būtų galima suprasti kaip Europos Sąjungos penkioliktuko, tos buvusios politinės sistemos (tai yra labai sudėtinga politinė sistema), bandymą prisitaikyti prie naujų, pakitusių sąlygų po Europos Sąjungos plėtros į Rytus. Būtent čia įžvelgiu tam tikrą politinių prioritetų hierarchiją. Pirmiausia rūpinamasi Europos Sąjungos stabilumu, tai yra kaip išlaikyti tam tikrus galios santykius, galios ryšius, tik vėliau galvojama apie Europos Sąjungos efektyvumą. Na, ir kaip trečiasis brolis lieka legitimumas. Būtent dėl šių priežasčių buvo pasirinktas formalesnis legalistinis būdas galvoti apie Europos Sąjungos Konstituciją, kuri vis dėlto, matyt, nevisiškai sprendžia aktualius naujųjų šalių ekonominius, politinius, socialinius klausimus. Pirmiausia yra orientuotas į Europos Sąjungos senbuvių institucinius galios ryšius. Būtent per tai ir galima būtų labai kritikuoti. Aš visa tai išplėčiau. Tiesiog 3 dalyje, kai apibūdinau Europos demokratijos sampratą, stengiausi kritiškai ją vertinti ir išskirti irgi tam tikrus prieštaringumus, pavyzdžiui, yra nustatomi piliečių lygybės, atstovaujamosios demokratijos, dalyvavimo principai. Tarsi bandoma nustatyti horizontaliosios Europos demokratijos institutus, tačiau kartu yra ir prieštaravimų. Yra Europos pilietybė, bet, kai nepanaikinama nacionalinė pilietybė, natūralu, kad piliečiai, Europos piliečiai, kurie kartu yra ir Vokietijos, Prancūzijos piliečiai, turi daug daugiau galimybių dalyvauti Europos Sąjungos politiniuose procesuose.
Iš tikrųjų ta Europos demokratija nėra tokia netgi, sakyčiau, pageidaujama, jeigu tas numatomas valstybės tikslas yra kaip Europos valstybės pagrindimas,.
PIRMININKAS. Pranešėjau, jums 10 minučių.
L.GUDŽINSKAS. Todėl ir dabar darau tam tikrą išvadą, kad būsimas naujųjų šalių narių, taip pat ir Lietuvos, tikslas turėtų būti ne tam tikro europietiško nacionalizmo propagavimas, kurio dabartinė išraiška – Europos Sąjungos Konstitucija, kai kalbama apie Europos demokratiją, kitus tokius aukštus moralinius tikslus, ne tik moralinius, bet ir apskritai tokius dvasinius, bet greičiau toks realistinis siekis pabandyti, kad visos narės iš tikrųjų būtų lygiai traktuojamos, išspręsti tam tikrus Europos Sąjungos plėtros proceso nesklandumus, kurie buvo, ir labiau atsižvelgti į naujoms narėms aktualius politinės darbotvarkės klausimus, pirmiausia tai, kad Europos Sąjungos pagalba Europos Sąjungos priemonėmis būtų plėtojama dar aktyviau, ne vien tik Europos ta politinė institucinė konvergencija, kai bandoma visas šalis padaryti demokratinėmis šalimis, bet ir tam tikras ekonominis supanašėjimas, tai yra tam tikra finansinė pagalba ir panašūs dalykai. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui Liutaurui Gudžinskui. Būtent jo referatas, kurio tezes jis perskaitė, užėmė pirmąją vietą. Dabar kviečiu Žygimantą Vaičiūną. Prašau. 5 minutės.
Ž.VAIČIŪNAS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybės nariai! Noriu pasveikinti jus su narystės Europos Sąjungoje pradžia ir pirmiausia padėkoti organizatoriams už suteiktą galimybę išsakyti savo poziciją dėl Europos Sąjungos konstitucinės sutarties.
Pirmiausia Konstitucinės sutarties projektą vertinau per jos tikslų prizmę, tai yra legitimumo, demokratiškumo ir suprantamumo. Pirmiausia reikėtų pasakyti, kad Europos Sąjungos konstitucinės sutarties projekto būtinybė buvo sąlygota tiek endogeninių, tai Europos Sąjungos integracijos į gylį, tiek ir egzogeninių, t.y. Europos Sąjungos integracijos į plotį, veiksnių. Ši Konstitucinė sutartis, jos projektas, keičia ne tik teisinę Europos Sąjungos pagrindo formą, ne tik kokybinius aspektus, bet ir pačią teisinio reguliavimo sampratą, nes Konstitucija stricto sensu reiškia didesnę ar mažesnę projekciją į valstybinę santvarką. Europos Sąjungos konstitucinei sutarčiai yra būdinga emocinė reinkarnacinė logika, nes Europos Sąjungos steigimo aidas yra tarsi prioritetizuojamas istorinio tęstinumo fakto, kadangi pati Europos Sąjunga jau buvo įsteigta Mastrichto sutartimi.
Europos Sąjungos konstitucinės sutarties projektu ne tik konsoliduojama pirminė Europos Sąjungos teisė, bet atliekama ir nemažai antrinės Europos Sąjungos teisės korekcijų. Yra vartojama nauja teisės aktų terminologija, kuri daug adekvačiau reflektuoja pačių teisės aktų turinį. Iš esmės Europos Sąjungos konstitucinės sutarties projekte buvo adaptuota nacionalinė teisinės retorikos logika.
Europos Sąjungos konstitucinės sutarties narystės teisių sustabdymo schema taip pat yra kritikuotina dėl to, kad nors ir akumuliuoja valstybių narių nuomonę, pačių Europos Sąjungos institucijų poziciją, bet patys narystės teisių sustabdymo motyvai yra daugiau prevencinio pobūdžio, tai yra konstatuojamas aiškus pavojus, kad valstybė narė gali rimtai pažeisti Europos Sąjungos vertybes. Tačiau pati sankcija ir pats pažeidimas nėra proporcingi vienas kito atžvilgiu. Demokratiniu požiūriu nėra pagrįstas ir išstojančios valstybės galimybės dalyvauti diskusijose dėl jos išstojimo suvaržymas, nes yra diskriminuojama vis dar Europos Sąjungos nare esanti valstybė.
Dar būtų galima pabrėžti, nors galbūt dėl laiko stokos šiek tiek eklektiškai atrodys mano pranešimas, tačiau Europos Sąjungos konstitucinės sutarties projekto demokratiškumo įvaizdį sustiprina protokolas dėl šalių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje. Tačiau iš esmės nacionalinių parlamentų vaidmuo yra pasyvus arba ribotai aktyvus, nes nacionaliniai parlamentai gali tik atkreipti dėmesį, tai yra sukelti Europos Sąjungos institucijų savirefleksiją, tačiau pastebimų pasekmių sprendimui nėra.
Baigiant galima pabrėžti, kad visame Europos Sąjungos konstitucinės sutarties projekte yra akivaizdus balansavimas tarp Europos Sąjungos veikimo efektyvumo ir jos demokratiškumo ir legitimumo. Europos Sąjungos konstitucinės sutarties projektas iškristalizavo problemas, kurios ateityje įgaus ir permanentinį pobūdį, nes trys subjektų pogrupiai, tai yra Europos Sąjunga, valstybės narės ir piliečiai, skiriasi savo charakteristikomis, todėl jų lūkesčiams kuo adekvačiau atspindėti yra reikalingi ir skirtingi prioritetai. Europos Sąjungos atveju tai yra efektyvumo siekis, valstybių narių atveju – nacionaliniai interesai, o piliečių atveju – legitimumas ir demokratiškumas. Todėl Europos Sąjungos konstitucinė sutartis didžiąja dalimi yra kompromisinis projektas, kuriame siekiama suderinti skirtingus prioritetus. Tai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios buvo pasiekti ar nepasiekti Europos Sąjungos konstitucinės sutarties tikslai.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam Žygimantui Vaičiūnui. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, abu mūsų laureatai perskaitė savo tezes. Leiskite atlikti malonią pareigą. Gerbiamieji kolegos, kaip matote, 1995 m. gegužės 4 d. Seimui priėmus fundamentalų sprendimą integruotis į Europos Sąjungą, šie du jauni žmonės dar buvo moksleiviai. Štai dabar, po 9 metų, jie, jau studentai ir magistrantai, patys samprotauja apie visus naujos Europos Sąjungos konstitucinės sutarties aspektus. Leiskite pasveikinti Liutaurą Gudžinską užėmus pirmąją vietą (jo esė buvo „Europos Sąjungos konstitucinės sutarties projektas) ir įteikti jam ir diplomą, ir knygą, ir, suprantama, piniginę premiją. Kiek yra pinigų, nesakysime, tegu tai bus paslaptis, bet studentams tai šiokia tokia parama. Sveikiname ir linkime visokeriopos sėkmės. (Plojimai)
Žygimantui Vaičiūnui įteikiame garbės raštą su antrąja vieta, taip pat premiją ir knygą, ir norime palinkėti visokeriopos sėkmės. (Plojimai)
Trečiosios vietos laimėtojai Agnei Guobytei mes įteiksime premiją, kai ji grįš iš Lenkijos, kur ji šiuo metu skaito referatą.
Gerbiamieji kolegos, pusės valandos pertrauka baigėsi. Mes turėtume tik apsispręsti balsavimu, ar pritariame po pateikimo įstatymo projektui Nr.IXP-3479(4) – Prezidento rinkimų įstatymo papildymo 11 straipsniu ir 2 straipsnio papildymo įstatymo projektui. Kolegos, prašome apsispręsti balsavimu. Kas pritariate, balsuojate – už, kas manote kitaip – prieš arba susilaikote.
Už – 55, prieš – 15, susilaikė 1. Prezidento rinkimų įstatymo 11 straipsniu ir 2 straipsnio papildymo įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomu siūlytume Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Svarstymo data turėtų būti gegužės 18 d., antradienį, nes mes kitos dienos neturime. Kolegos, kadangi neturime teikimo dėl ypatingos skubos, negaliu nieko jums apie tai pasakyti. Siūlyčiau, kad mes svarstytume gegužės 18 dieną. Dėl vedimo tvarkos A.Kubilius. Prašau.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš siūlau…
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos?
A.KUBILIUS. Dėl vedimo tvarkos. Siūlau šiuo klausimu dėl svarstymo datos padaryti pusės valandos pertrauką, pasitarti, galbūt premjeras gali pasiūlyti ypatingą skubą ar tas, kas eina Seimo Pirmininko pareigas, gali pasiūlyti ypatingą skubą. Kaip rodo Seimo narių balsavimas, yra gana aiškios nuostatos ir kažin ar čia reikia dar dvi savaites svarstyti šitą įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Kolegos, dėl datos. Yra siūlymas gegužės 11 d., t.y. padaryti pertrauką ir dėl datos pasitarti popietiniame posėdyje. Ar galėtume bendru sutarimu popietiniame posėdyje susitarti dėl datos? Kaip posėdžio pirmininkas, turiu statutinę teisę siūlyti jums, kad frakcijos pasitartų ir pasiūlytų svarstymo datą popietiniame posėdyje. Ačiū.
Kolegos, repliką po balsavimo – P.Gražulis. Dvi replikos – P.Gražulis ir R.Pavilionis.
P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos socialdemokratai, man gaila, kad jūs pasidavėte konservatorių spaudimui ir kad tautos nė kiek ne mažiau bijote nei konservatoriai. Aš manau, pagrindinė demokratijos išraiška ir principas yra teisė būti išrinktam ir teisė rinkti. Deja, šita teisė paminta ir šiurkščiai pažeista Konstitucija.
Gerbiamieji socialdemokratai, aš manau, jeigu jūs būtumėte išradingesni, būtumėte galėję pasinaudoti ir kita nuostata, ta, kur Konstitucijoje sakoma, kad teismo pripažinti neveiksniais neturi teisės dalyvauti Prezidento rinkimuose. Jūs turite neblogą patirtį, kaip sovietmečiu politiniai disidentai buvo kalinami psichiatrinėse ligoninėse. Žinodamas mūsų teismų žinybiškumą, aš manau, jeigu kreiptumėtės į Konstitucinį Teismą, jis tikrai pripažintų, o jūs sulauktumėte teigiamo rezultato ir taip nepažeistumėte Konstitucijos.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Repliką – Seimo narys R.Pavilionis. Paskutinė replika.
R.PAVILIONIS. Aš labai trumpai norėčiau pasakyti tik vieną dalyką, kad šiandien šiuose rūmuose jau yra beveik 30 tūkst. Lietuvos gyventojų parašų, remiančių R.Pakso kandidatūrą šiuose rinkimuose. Prieš tai kalbėdamas aš bandžiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad šis veiksmas, kuris dabar yra sumanytas, yra ne tik antikonstitucinis, jis yra aiškiai antidemokratiškas ir amoralus. Aš labai norėčiau kreiptis į gerbiamąjį Ministrą Pirmininką ir vis dėlto atsižvelgti į situaciją, kuri bus rudenį šiuose rūmuose, kad čia neateitų jėgos, kurios visai kitaip spręs mūsų demokratijos reikalus. Dabar, kai mes turime vienintelę progą žmonėms pasakyti, kad ši institucija laikosi demokratijos principų, kad ji gerbia tautos nuomonę, kad ji nepaiso net ir tų insinuacijų, kurias šiandien mums teikia ponai konservatoriai, aš labai prašau visus save gerbiančius Seimo narius, ypač Socialdemokratų frakciją, nepasiduoti tam amoralumui, tam… nežinau žodžio, kaip apibūdinti veiksmą, kurį sugalvojo ponas J.Razma ir jo kompanionai. Tai yra gėda Lietuvos parlamentui, tai gėda Lietuvai.
Diskusija aktualiausiais Europos Sąjungos politikos klausimais
PIRMININKAS. Dėkoju, tai yra visos replikos. Gerbiamieji kolegos, dabar pradedame mūsų diskusiją. Diskusijoje numatyti keturi pranešimai. Lietuvos ir Europos Sąjungos politikos prioritetus pristatys Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas. Tarpvyriausybinės konferencijos perspektyvų, derybų dėl sutarties dėl Europos Konstitucijos nuostatas pristatys užsienio reikalų ministras Antanas Valionis. 2007–2013 metų Europos Sąjungos finansines perspektyvas ir pozicijas pristatys Finansų ministerijos sekretorė Lina Dakauskienė ir Lisabonos strategijos įgyvendinimo – ūkio ministras Petras Čėsna bei švietimo ministras Algirdas Monkevičius. Kviečiu į tribūną premjerą Algirdą Brazauską. Prašome, gerbiamasis premjere.
A.M.BRAZAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šiandien jau yra ketvirtoji Lietuvos narystės Europos Sąjungoje diena. Tai nenuginčijamai svarbus istorinis įvykis, tačiau mūsų narystė Europos Sąjungoje nėra koks nors baigtinis fiksuotas reikalas. Tai yra procesas, tai yra tolesnė mūsų veikla Europos Sąjungoje, todėl įstojimą į Europos Sąjungą mes turime vertinti kaip gerą pradžią, bet toli gražu ne kaip pabaigą.
Aš norėčiau atkreipti Vyriausybės, čia esančių ministrų, žinoma, ir Seimo narių dėmesį, kad narystė Europos Sąjungoje nuo gegužės 1 d. reiškia, kad mes negrįžtamai siejame visą mūsų Lietuvos vidaus gyvenimą, Lietuvos politiką su Europos Sąjunga. Europos Sąjungos interesai, Lietuvos interesai yra tie patys ir tikrai nuo šiol visi politiniai klausimai, konkretūs ūkinės ir finansinės, socialinės veiklos klausimai yra tie patys ir Europoje, ir Lietuvoje. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad ir nedidelės valstybės, kurių nemažai įeina į Europos Sąjungos sudėtį, turi išlikti kaip vienetai, turi pasitikėti savimi, turi pasitikėti savo valstybe, ar tai būtų Europos Sąjungos Komisijos sprendimai ir dalyvavimas tarybų darbe, ar tai būtų parlamentinė veikla. Po birželio 13 d. mes turėsime savo valstybės narius, sprendžiančius labai sudėtingus klausimus. Galiu pasakyti, kad ir mažos valstybės gali turėti savo ambicijų, jų turi turėti. Mes turime labai gražių pavyzdžių tokių valstybių kaip Danija, Suomija, Airija, kurios sugebėjo, mokėjo pasinaudoti tomis galimybėmis, tomis teisėmis, kurias suteikia Europos Sąjungos teisinė sistema, nesvarbu, koks valstybės dydis, geografinė padėtis, tikyba ar kiti požiūriai. Todėl mūsų interesai turi turėti aiškius prioritetus, kurių mes turime laikytis, nes narystė yra tik priemonė mūsų pagrindiniams tikslams pasiekti, ir šia priemone mes turime maksimaliai pasinaudoti.
Kokie tikslai yra mūsų veiklos tampant Europos Sąjungos nariais? Be jokių abejonių, tokie, kurių siekia dauguma Lietuvos partijų. Tai materialinė gerovė, gyvenimo lygio skirtumų mažinimas, mūsų ir mūsų vaikų, būsimųjų kartų politinis stabilumas, saugumas. Tai yra pagrindiniai tikslai ir mes jų privalome siekti. Turime panaudoti visus mechanizmus, visas galimybes, visas priemones šiems tikslams pasiekti.
Aš manau, būtų neblogai, jeigu ir Seimas, svarstydamas bendrus kardinalius politinius klausimus, galėtų išnagrinėti būtinybę ar ne būtinybę tokių politinių jėgų susitarimo siekiant svarbiausių tikslų Europos Sąjungoje. Politinė situacija ir rinkimai (pirmi, antri, treti), be abejo, gali keisti mūsų valstybės politinį žemėlapį, taip pat ir parlamento, bet strateginiai tikslai, strateginiai mūsų siekiai turi išlikti valstybiniai.
Mes turime gerų pavydžių tokių susitarimų kitais klausimais, jūs puikiai tai žinote, ir aš tiesiog kaip tokį probleminį klausimą keliu ir šį, kad tai galėtų būti padaryta.
Viena iš priežasčių, kodėl mes per pastarąjį laikotarpį taip greitai įsitraukėme iš naujo, aš noriu pabrėžti, į derybas dėl narystės Europos Sąjungoje, buvo ta, kad mes sugebėjome ir Vyriausybėje, ir parlamente greitai spręsti klausimus, greitai ir ryžtingai spręsti klausimus. Tai mums labai padėjo. Buvo sudėtingų klausimų, kai kurie buvo specifiniai, jų neturėjo mūsų kaimynai latviai ir estai. Turiu omenyje Kaliningrado anklavo problemą, tranzito reikalus, ir žmonių, ir krovinių, visus kitus teisinius reikalus, susijusius su tuo. Kalbu ir apie Ignalinos atominės elektrinės klausimą, jos likimo sprendimą, nes tai galėjo labai ilgai užsitęsti. Tačiau ryžtingais veiksmais ir sprendimais šis klausimas buvo išspręstas, mes gavome milžiniškas lėšas šiems konkretiems reikalams spręsti.
Noriu pasakyti, kad Vyriausybė suformavo savo struktūras, kurios reikalingos nuolatiniams santykiams palaikyti su Europos Sąjunga. Turime visiškai naujas ryšių sistemas, turime duomenų bankus, darbuotojus. Įkurti specialūs du departamentai, kurie užsiima vien tik Europos Sąjungos reikalais. Ši informacija yra koncentruota ir centralizuota. Tai sudaro galimybę suformuoti lankstų koordinavimo modelį, pagreitina daugelio sprendimų priėmimą ir garantuoja, kad mes vienu ar kitu klausimu galime nepavėluoti, o toks pavojus yra.
Aš manau, kad metodas, kurį taiko ir kitos valstybės, – tai ankstyvas įsitraukimas sprendžiant vieną ar kitą problemą, svarstant vieną ar kitą Europos Sąjungos dokumentą įvairiose institucijose, – yra pagrindas. Todėl mes esame pasiryžę stiprinti mūsų pajėgas Briuselyje ir atstovybes, jau ne misijos, o atstovybės, dabar taip vadinama, taip pat palaipsniui bus didinamas ir atskirų ministerijų atstovų, atašė skaičius. Sutvarkius buitinę dalį, ūkinę dalį ir įsigijus gerą pastatą mums tokios galimybės atsiveria. Manau, darbuotojų skaičiaus padidinimas irgi yra lemiamas dalykas, labai svarbus, labai reikalingas. Todėl prašyčiau Seimo, kai mes tikslinsime šių metų valstybės biudžetą, atkreipti į tai dėmesį, mums reikės vienokių ar kitokių papildomų sprendimų šiuo klausimu.
Dabar keletas bendrų Lietuvos politikos tikslų, kai mes esame Europos Sąjungos nariai. Kurie klausimai mums yra labai aktualūs ir į kuriuos mes turime kreipti ypatingą dėmesį?
Pirmas, tai prisijungimas prie Šengeno erdvės. Turime tokią išorinę Europos Sąjungos sieną. Mes privalome ir, žinoma, turėsime atlikti viską, kas nuo mūsų priklauso, kad Šengeno reikalavimai plačiąja prasme, Šengeno sutarties reikalavimai būtų įgyvendinti Lietuvoje ir mes galėtume prisijungti prie šios sutarties.
Toliau – Lietuvos infrastruktūros, ypač energetikos, sujungimas su Europos Sąjungos tinklais. Lietuva, Latvija ir Estija šiandien tapo beveik sala Europos Sąjungos atžvilgiu. Mums yra labai aktualu ir strategiškai labai svarbu, kad mes turėtume gerus ryšius su visa Europa, nes vienas tas koridorius, labai nedidelis, tai yra siena su Lenkija, vis dėlto nelemia. Ateityje ir mes skirsime, ir visos institucijos tam privalo skirti didelį dėmesį. Deja, mums nesiseka šiandien su Lenkija rimtai tartis, gal naujoji Vyriausybė keis savo nuomonę, nes aukštos įtampos linijos… Finansavimas yra numatytas ir mes jau turime apie 30 mln. eurų šio projekto įgyvendinimo pradžiai. Deja, dėl organizacinių klausimų iki šiol jų negalime panaudoti.
Mums labai aktuali yra automobilių kelių tinklo plėtra su Vakarų Europa, mums labai aktualus europinės vėžės geležinkelio tiesimas, bent pirmiausia iki Kauno, jis tiesiogiai sujungtų su visa Europos infrastruktūra.
Noriu atkreipti dėmesį į Baltijos jūros ir upių, įtekančių į Baltijos jūrą, ekologinę situaciją ir padėtį. Tas klausimas yra keliamas labai aštriai. Dabar mūsų iniciatyva parengtas šešiems premjerams pasirašyti laiškas, aš turiu omenyje Skandinavijos: Suomijos, Švedijos, Danijos, ir trijų Baltijos valstybių, kad būtų imtasi kategoriškų reikalavimų, kad Baltijos jūros apsauga būtų įteisinta teisiniais dokumentais, sutartimis su Rusija, su kitais, kurie labai plečia savo krovinių srautą, ypač naftos ir naftos produktų srautą, eksportą per Baltijos jūrą.
Konstitucinės sutarties pasirašymas – tai vienas iš tikslų, aš manau, visų Europos Sąjungos narių. Birželio 17 d. Vadovų susitikime, aš tikiuosi, jau bus galima tą klausimą labai konkrečiai svarstyti. Mūsų pozicija yra parengta, ji buvo svarstyta parlamente, Vyriausybėje, ir Europos Sąjungoje ne vieną kartą buvo dėstoma. Aš tikiuosi, kad mes laikysimės nuoseklios politikos ir ateityje ir galėsime apginti šias savo pozicijas. Juo labiau kad turime didelį palaikymą, ypač mažų Europos Sąjungos valstybių. Finansinė perspektyva (2007–2013 metai) tai yra dar vienas labai svarbus uždavinys, kaip ir aktyvus dalyvavimas rengiant šią perspektyvą ir per pačią pradinę stadiją įrodant būtinybę, ypač išlaikant Sanglaudos fondo apimtį. Tai irgi didelis tikslas.
Norėčiau atkreipti dėmesį į Europos Sąjungos santykius su naujais kaimynais. Tam skirtas atskiras skirsnis Europos Sąjungos veiklos programoje. Mūsų valstybė, esanti tokioje geografinėje padėtyje, turinti tokius kaimynus, žinoma, gali suvaidinti labai rimtą vaidmenį siūlydama šią politiką, šią politiką su naujaisiais Europos Sąjungos nariais. Čia mūsų dalyvavimas iš tikrųjų gali būti labai aktyvus ir mes galime… Iš tikrųjų mes turime daugiau šansų, juo labiau kad tai negu kaimyninės valstybės. Mes esame suinteresuoti, kad santykiai būtų geri, kad jie būtų stabilūs, kad siena būtų gerai saugoma ir nebūtų tokių dalykų, kurie galėtų pakenkti mūsų valstybės saugumui ir ateityje.
Norėčiau keletą žodžių pasakyti (aš manau, ir ministrai toliau apie tai kalbės) dėl paramos panaudojimo. Tai, kas dabar rašoma, kalbama žiniasklaidoje, aš tikrai noriu patikinti parlamentą, Seimą, kad padėtis yra ne tokia. Iš tikrųjų mes laikomės griežtai to tvarkaraščio, kuris yra suderintas su Europos Sąjunga, aš turiu galvoje ypač didelių projektų pagal Sanglaudos fondą, kuriame yra šimtai milijonų eurų, parengimą. Tai yra didelis, atsakingas darbas. Dvi ministerijos prie to dirba: Aplinkos ir Susisiekimo. Yra nustatyti griežti tvarkaraščiai, datos, kada turi būti šie projektai pateikti. Jų yra laikomasi. Jau nemažą praktiką turi tam tikros mūsų žinybos, ypač panaudojant ISPA programą tos dvi ministerijos.
Antras dalykas yra SAPARD’o programa, kuri žemės ūkiui jau davė šimtus milijonų litų. Tai buvo visiškai konkreti parama žemės ūkio gamybos plėtrai, kokybei gerinti ir t.t. Žinoma, PHARE programa taip pat. Todėl mūsų uždavinys yra stiprinti tas tarnybas, stiprinti tas įstaigas, kurios užsiima šiais fondais. Pono Maiklo Grehemo laiškas, kuris čia taip jau nuskambėjo, kaip tik atkreipė dėmesį į tai, kad mes turime stiprinti šias administracines struktūras priimdami daugiau patyrusių žmonių, juos apmokydami, kad laiku ir kokybiškai būtų atliktas šis darbas.
Mums šiek tiek susirūpinimą kelia, turbūt kaip ir visiems, paraiškų dėl žemės ūkio parengimo būklė. Iki birželio 1 d. šios paraiškos turi būti, tačiau kai kuriuose rajonuose tas darbas vyksta labai vangiai. Deja, bet mūsų ūkininkai kai kada nesupranta svarbos, kad tai reikia padaryti laiku, o laiko liko labai nedaug. O tai yra galimos paraiškos beveik dėl 200 tūkst. – maždaug dėl 170–180 tūkstančių. Žinoma, tai yra didelis darbas, kurį reikės atlikti mokėjimo agentūroms, savivaldybių skyriams, seniūnijoms, konsultacinėms tarnyboms ir daugeliui kitų pareigūnų. Mes irgi, manau, kreipsimės į parlamentą. Vis dėlto Mokėjimo agentūros darbas turi būti taip sureguliuotas, kad ji turi, be jokių abejonių, turėti savo padalinius kiekviename rajone. Aš manau, kad iškils klausimas, kad žemės ūkio skyriai, kurie dabar yra pavaldūs savivaldybėms, turėtų būti pavaldūs kaip tik šiai Mokėjimo agentūrai. Tik tada ir tik operatyviniu būdu būtų galima maksimaliai panaudoti tas lėšas, kurios yra skiriamos žemės ūkiui. O tos lėšos yra didelės ir tikrai labai daug reikš tolesniam mūsų valstybės gyvenimui.
Baigdamas noriu padėkoti už skirtą dėmesį šiam reikalui ir galiu patikinti, kad Vyriausybė yra pasirengusi darbui. Ji supranta tuos uždavinius, kurie kyla mums tampant Europos Sąjungos nariais. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju, premjere. (Plojimai) Kaip tik smagu, kad ir vėl šiemet gegužės 4 d. galime kalbėti apie tas perspektyvas.
Dabar kviesčiau pozicijas tema „Tarpvyriausybinės konferencijos perspektyvos – dėl Sutarties dėl Konstitucijos Europai projekto išdėstyti užsienio reikalų ministrą Antaną Valionį.
A.VALIONIS. Gerbiamasis pirmininke, pone premjere, gerbiamieji Seimo nariai! Kaip jūs puikiai prisimenate, praėjusių metų antrojoje pusėje, pirmininkaujant Italijai, per tarpvyriausybinę konferenciją nepavyko susitarti dėl Konstitucinės sutarties Europai. Gruodžio mėnesį Vadovų Taryboje valstybės narės ir stojančiosios valstybės nesutarė esminiu – kvalifikuotos daugumos nustatymo – klausimu. Nepaisant to, pauzės per konstitucinius debatus nebuvo. Pirmininkavimą Europos Sąjungai perėmusi Airija paskelbė, kad Susitarimas dėl Europos Sąjungos Konstitucijos bus vienu svarbiausiu jos prioritetų, ir informavo pradedanti konfidencialų dvišalių konsultacijų ciklą su visomis valstybėmis narėmis. Pirmus tris šių metų mėnesius vykusių konsultacijų pagrindu pirmininkaujanti šalis parengė raportą ir pristatė jį kovo 25–26 d. vykusiai Vadovų Tarybai. Jame teigiamai įvertintas šalių pasirengimas siekti kompromiso šių derybų metu. Pažymėta, kad didžioji dalis Konvento parengto Konstitucijos projekto nuostatų nėra ginčijamos, o daugelis 2003 m. gruodžio mėnesio Europos Sąjungos Vadovų Tarybai pirmininkavusios Italijos pateiktų siūlymų sulauktų plataus pritarimo.
Pokyčius nuo gruodžio iki šių metų kovo aiškinčiau keliomis priežastimis. Pirma. Šių metų pradžioje Prancūzijos prezidento Žako Širako ir Vokietijos kanclerio Gerchardo Šrioderio inicijuota diskusija „Dviejų greičių Europa. Ji atkreipė visų dėmesį į tai, kokią kainą gali tekti sumokėti už konstitucinio projekto nesėkmę. Šių šalių lyderiai įspėjo, jeigu išsiplėtusi Europos Sąjunga nereformuos savo sprendimų priėmimo procedūrų, integracija gali sulėtėti ir tapti blokuojančios mažumos įkaite. Tuomet Europos branduolys būtų priverstas teikti atskirus bendradarbiavimo formatus, atsirastų valstybių diferenciacija į skirtingas klases ir kartu vieningos Europos destrukcija. Toks scenarijus buvo pateikiamas kaip alternatyva, jei dėl Konstitucijos nebūtų susitarta.
Antroji priežastis – politinės situacijos Ispanijoje ir Lenkijoje pokyčiai. Abi šios šalys aiškiai pasisakė už Nicos kvalifikuotos daugumos balsavimo sistemos išsaugojimą ir prieštaravo Konvento projekte pasiūlytam dvigubos daugumos variantui. Šis variantas numato, kad balsuojant Taryboje bus atsižvelgiama į du kriterijus: valstybių skaičių (jų turi būti daugiau kaip pusė) ir gyventojų kriterijų (tose valstybėse turi gyventi ne mažiau kaip 60% visų Europos Sąjungos gyventojų). Tačiau kovo 14 d. rinkimus Ispanijoje laimėję socialdemokratai paskelbė, kad jie bet kokia kaina nesieks išsaugoti Nicos susitarimo nuostatų dėl kvalifikuotos daugumos balsavimo. Šiuo klausimu galime tikėtis ir lankstesnės Lenkijos Vyriausybės pozicijos, nes dabar Lenkija liko vienintelė iš 25 valstybių, kuri prieštarauja dvigubos daugumos balsavimo principui.
Taigi šiandien klostosi palanki situacija baigti derybas dėl Europos Sąjungos Konstitucijos. Tą patvirtina ir kovo 25–26 d. įvykusios Vadovų Tarybos išvados, teigiančios, kad sprendimas dėl Konstitucinės sutarties turėtų būti pasiektas iki kito Vadovų Tarybos susitikimo birželio mėnesį. Jau aiškus tolesnis tarpvyriausybinės konferencijos eigos tvarkaraštis. Šiandien Dubline vyksta pirmasis 25 Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų atstovų susitikimas, kuriame aptariamas platus Konstitucijos klausimų spektras – nuo Europos Sąjungos institucinės sąrangos iki biudžeto ir ekonominės politikos nuostatų. Jame Lietuvai atstovauja ministerijos sekretorius Rytis Martikonis, kuris taip pat atstovavo Vyriausybei Konvento darbe. Gegužės 18 d. tarybos posėdyje užsienio reikalų ministrai svarstys tarpvyriausybinės konferencijos klausimus, o gegužės 24 d. dėl to įvyks specialus dar vienas užsienio reikalų ministrų susitikimas. Užsienio reikalų ministrų ir jų atstovų lygmeniu bus siekiama išspręsti kuo daugiau klausimų, tačiau jautriausi institucinės reformos klausimai greičiausiai liks Europos Sąjungos viršūnių susitikimui šių metų birželio mėnesį.
Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite trumpai apžvelgti tarpvyriausybinės konferencijos darbotvarkę. Dar gruodį iš esmės buvo rastas sutarimas tokiais svarbiais klausimais kaip grupinis pirmininkavimas ministrų tarybai, Europos Sąjungos Vadovų Tarybos pirmininko įgaliojimai ir rinkimas, Europos Sąjungos užsienio reikalų ministro statusas, Europos saugumo ir gynybos politikos nuostatos, Sutarties peržiūros procedūros, taip pat daugelio neinstitucinių klausimų, susijusių su Europos Sąjungos politikos nuostatomis. Lietuva laikosi nuostatos, kad tie klausimai, dėl kurių buvo rastas sutarimas pernai gruodžio mėnesį, atnaujintose derybose nebūtų iš naujo peržiūrimi. Kaip vieną iš sudėtingiausių neišspręstų klausimų pirmininkaujanti Airija įvardijo kvalifikuotos daugumos apskaičiavimą ir jo taikymo sritis, Komisijos sudėtį ir jos dydį. Šiuo metu neformaliai aptariami įvairūs neretai procedūriškai sudėtingi kompromisai. Vertindami juos, mes vadovaujamės nuo tarpvyriausybinės konferencijos pradžios nepakitusia pozicija, kuri išdėstyta praėjusių metų rugsėjo 25 d. Vyriausybės nuostatose dėl tarpvyriausybinės konferencijos ir tos pačios dienos Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijoje. Kvalifikuotos daugumos balsavimo atveju mums yra svarbiau gebėjimas dalyvauti ir formuoti koaliciją, o ne blokuoti sprendimus. Todėl Lietuvai yra priimtinas paprastas ir efektyvus Konvento pasiūlytas dvigubas daugumos principas, bet su sąlyga, kad dviguba dauguma bus su lygiomis valstybių narių ir gyventojų skaičiaus proporcijomis arba skirtumas tarp šių proporcijų bus minimalus. Mes siūlėme 50:50, daugiau kaip pusė valstybių ir pusė Europos Sąjungos gyventojų arba atitinkamai 55:55. Tai būtų demokratiškiausias pasirinkimas, užtikrinantis didesnį mažesnių Europos Sąjungos narių svorį priimant sprendimus.
Europos Komisijos klausimu pasisakome už principą – viena šalis – vienas komisaras. Naujos sudėties Komisija bus sudaryta remiantis šiuo principu ir tai turi didelę simbolinę ir praktinę reikšmę naujoms narėms, kurios tik pradeda įsitraukti į Europos Sąjungos politikos formavimą. Jeigu ateityje, pavyzdžiui, nuo 2014 m. būtų siūloma mažinti Komisijos sudėtį, svarstytume šiuos pasiūlymus atsižvelgdami į būsimą Komisijos sąveiką su kitomis Europos Sąjungos institucijomis. Mūsų atspirties taškas Komisijos sudėties klausimu – valstybių narių lygybė deleguojant savo atstovus į Komisiją. Nepaisant dydžio, Komisijoje iš eilės turėtų būti atstovaujamos visos šalys. Kitas aspektas – sritys, kuriose sprendimai priimami kvalifikuota dauguma. Dauguma sprendimų Europos Sąjungoje priimami kvalifikuota dauguma, tai yra efektyvus ir natūralus būdas priimti klubų narių sprendimus. Manau, kad sričių, kuriose sprendimai bus priimami kvalifikuota dauguma, pavyzdžiui, struktūriniai ir sanglaudos fondai, vidaus rinkos išplėtimas, yra subalansuotas ir atitinka Lietuvos interesus. Veto teisė nėra geriausia interesų užtikrinimo priemonė, nes stojame į Europos Sąjungą ne dėl vetavimo, bet dėl sprendimų priėmimo. Kai kuriose jautriose srityse, pavyzdžiui, bendradarbiavimo baudžiamosios teisės srityje, vienbalsiškumo panaikinimas yra atsakas į objektyvius veiksnius, poreikį efektyviau kovoti prieš sienų nepripažįstantį organizuotą nusikalstamumą. Kita vertus, Konstitucijos projekte palikta pakankamai vienbalsiškumo. Pavyzdžiui, mokesčių, gynybos ir saugumo srityse, kad būtų galima apginti gyvybiškai svarbius valstybės interesus.
Apibendrindamas noriu pabrėžti, kad visi klausimai bus vertinami viename pakete, o derėdamiesi remsimės principu, kad nesuderėta nieko, kol nesuderėta viskas. Gerbiamieji, mano patyrimas leidžia teigti, kad šiandien vis daugiau politikų Europoje supranta, kad ne procentai ir ne veto teisė bus tie veiksniai, kurie gilins integraciją ir sukurs veikiančią Konstituciją. Veikiau atvirkščiai. Sutarimo paieška turi tapti unikalaus Europoje ir pasaulyje konstitucinio projekto širdimi. Lietuva yra suinteresuota Konstitucijos sėkme, nes tai reikšmingas Europą konsoliduojantis projektas ir kartu Lietuvos konstitucinės raidos etapas. Esu įsitikinęs, kad šį kartą mus lydės sėkmė. Įdirbis ir valia sutarti dėl Konstitucijos sutvirtėjo, atitinkamai brandesnis tapo Lietuvos ir 11, 12 šalių bendradarbiavimas vadinamojoje bendraminčių grupėje, kurioje sutariama dėl bendrų pozicijų problemiškiausiais tarpvyriausybinės konferencijos klausimais. Nuolatos deriname savo interesus Šiaurės ir Baltijos valstybių susitikimuose, konsultuojamės su didžiosiomis Europos Sąjungos valstybėmis.
Žvelgdamas į ateitį, turiu pasakyti, kad tarpvyriausybine konferencija Konstitucijos priėmimas nesibaigia. Mūsų laukia ilgas ratifikavimo procesas, užtruksiantis ilgiau kaip metus. Jo metu kai kurios valstybės narės sieks atsiklausti savo piliečių nuomonės referendumo būdu. Lietuvai sprendimas, ar rengti referendumą dėl Europos Konstitucijos sutarties, yra politinis, o ne teisinis klausimas. Lietuvos piliečiai narystei Europos Sąjungoje pritarė praėjusiais metais gegužės 10–11 d. vykusiame privalomame referendume. Nei Lietuvos Respublikos Konstitucija, nei Referendumo įstatymas nereikalauja, kad referendumu privalomai būtų pritariama dalyvavimo tarptautinėse organizacijose sąlygoms ar tokių sąlygų pakeitimams. Manau, kad Konstituciją galėtume ratifikuoti Seime. Tai yra įprasta daugelyje kitų Europos Sąjungos šalių, kuriose parlamento pritarimo pakanka Europos Sąjungos steigiamųjų sutarčių pakeitimams. Konstituciją taip pat reikėtų ratifikuoti kuo greičiau. Tai leis visą savo energiją skirti nacionalinių interesų atstovavimui, o ne politikavimui. Tačiau kaip ir kada ratifikuosime Konstituciją, yra mūsų vidaus politinis apsisprendimas.
Ponios ir ponai, tęsdami pradėtus darbus tarpvyriausybinėje konferencijoje turime galvoti dviem žingsniais į priekį, apie tai, kaip efektyviai konsoliduoti verslą, valstybę ir mokslą, bendruomenės interesus šalyje, atstovauti juos Europos Sąjungos institucijose. Šiandien Europos Sąjungos politika tampa Lietuvos politika. Reikia veikti taip, kad Lietuvos politika taptų sudėtine Europos Sąjungos interesų dalimi. Tam yra visos prielaidos. Nuo gegužės 1 d. Lietuva atstovaujama visose Europos Sąjungos institucijose: Ministrų Taryboje, Vyriausybės narių tarybos darbo grupėse, valstybės tarnybos, Teisingumo Teisme gerbiamųjų teisininkų Prano Kūrio ir Vileno Vadapalo, Audito rūmuose – Irenos Petruškevičienės, Ekonomikos ir Socialinių reikalų bei Regionų komitetuose Lietuvai atstovaus savivaldos, profsąjungų ir verslo žmonės. Nepamirškime, kad daugelis jų atstovaus tiems patiems Lietuvos piliečių ir įmonių interesams kaip ir valstybės politikai bei valstybės tarnyba. Šie Lietuvos atstovai visavertiškai įsitrauks į Europos Sąjungos teisėkūros procesą ir turės visas galimybes daryti įtaką priimamiems sprendimams. Birželio 13 d. Lietuva pirmą kartą rinkimų būdu deleguos savo atstovus į Europos Parlamentą. Noriu palinkėti sėkmės būsimiems Lietuvos europarlamentarams atstovaujant savo rinkėjų interesams ir kartu pakviesti partijų atstovus gegužės 12 d. apsilankyti Užsienio reikalų ministerijoje ir dalyvauti seminare, skirtame Lietuvos europinei darbotvarkei. Tai vienas iš daugelio renginių, kuriuos ministerija ir diplomatinės atstovybės inicijuoja norėdamos pasidalinti savo patirtimi su būsimais Lietuvos atstovais Europos Parlamente. Nemažai lietuvių užims atsakingas pareigas Europos Komisijoje bei kitose Europos Sąjungos institucijose. Nors šie žmonės atstovaus bendriesiems Europos Sąjungos interesams, turime dėti pastangas, kad komisijoje dirbtų patys gabiausi žmonės iš Lietuvos. Suprantu, kad geriausių specialistų emigracija į Briuselį gali laikinai susilpninti mūsų administraciją, tačiau neabejoju, kad jų žinios ir patirtis mums visiems pravers ateityje ir Vilniuje, ir Briuselyje. Be to, kasdieniniame Europos Sąjungos institucijų darbe bus ir lietuviškasis dėmuo. O tai pagerins Lietuvos ir jos interesų supratimą Briuselyje. Todėl siūlau vertinti tai kaip mūsų investiciją į ateitį, kurią jau šiandien reikia paremti tam tikru dėmesiu ir įstatymine baze, skatinant įsidarbinimą Lietuvai prioritetinėse srityse – teisingumo ir vidaus reikaluose, transporto ir energetikos bei Europos Sąjungos išorinių santykių. Taip pat būtina skleisti informaciją apie galimybes įsidarbinti išlaikant kontaktus su Europos Sąjungos institucijose dirbančiais lietuviais, siekiant pritraukti į valstybės tarnybą iš Europos Sąjungos institucijų grįžtančius pareigūnus.
Baigdamas noriu tarti keletą žodžių apie kitą prioritetą – Lietuvos nuolatinės atstovybės Briuselyje plėtrą. Šiandien akivaizdu, kad realybė mus verčia peržiūrėti savo atstovavimo Briuselyje planus, kadangi mūsų ištekliai yra nepakankami tenkančiam darbo krūviui. Lyginant su kitomis, naujomis, mažesnėmis narėmis, mūsų žmogiškieji ištekliai yra labai kuklūs. Pavyzdžiui, Estijos atstovybėje prie Europos Bendrijų dirba 75, o Lietuvos – tik 48 pareigūnai. Jeigu laiku nesiimsime spręsti šio klausimo, gali atsitikti taip, kad 100 tūkst. neinvestuotų litų į interesų atstovavimą Europos Sąjungoje atneš milijoninių nuostolių mūsų verslui, mokslui, nevyriausybinėms organizacijoms ir piliečiams. Todėl šiemet peržiūrėdami Užsienio reikalų ministerijos biudžetą skirsime lėšų trims papildomoms pareigybėms įsteigti atstovybėse Briuselyje. Tai būtų žuvininkystės klausimų atašė ir dviejų diplomatų delegavimas. Taigi ir Vyriausybė, ir Užsienio reikalų ministerija kreipia nemažą dėmesį į pagrindinius mūsų integracijos ir dalyvavimo klausimus. Manau, kad mūsų integracija į Europos Sąjungą bus sėkminga. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis ministre, už prioritetų išdėstymą ir darbų, kurie mums teks dabar perskirstant biudžetą, nusakymą. Labai ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, aš žinau, kad premjeras žada išvykti. Mes palinkėsim premjerui visokeriopos sėkmės, jeigu jis apsispręs.
O dabar dėl Europos finansinės perspektyvos 2007–2013 metų kontekste ir Lietuvos pozicijos pristatymo aš kviesčiau Finansų ministerijos sekretorę Liną Adakauskienę.
L.ADAKAUSKIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo ir Vyriausybės nariai! Savo pranešime aš bandysiu trumpai apžvelgti 2007–2013 metų finansinę perspektyvą bei išsakyti Lietuvos preliminarią poziciją ir siekius, ko Lietuva turi tikėtis iš naujos finansinės perspektyvos. Taigi kas yra ta finansinė perspektyva?
Finansinė perspektyva – tai tam tikram laikotarpiui numatytos pajamų ir išlaidų, būtinų Europos Sąjungos prioritetams finansuoti, ribos, kurių turi būti paisoma tvirtinant metinius Europos Sąjungos biudžetus, t.y. tvirtinant kiekvienų metų Europos Sąjungos biudžetą turi būti numatyti papildomi įsipareigojimai, kurie neturi būti viršyti… kurie numatyti Europos Sąjungos finansinėje perspektyvoje. Šiuo metu metiniai Europos Sąjungos biudžetai yra tvirtinami vadovaujantis 1999 metais patvirtinta 2000–2006 metų finansinė perspektyva. Tačiau finansinės perspektyvos tvirtinimas ir diskusijos dėl finansinės perspektyvos sukelia daug politinių klausimų ir politinių aspektų, todėl jau dabar pradedama diskutuoti naujos finansinės perspektyvos prioritetai, gairės ir esminiai klausimai.
Taigi prasidėjus diskusijoms dėl 2007–2013 metų biudžeto perspektyvos, komisija parengė komunikatą, kurį pristatė šalims narėms 2004 m. vasario 10 d. Šiame komunikate išdėstytas komisijos požiūris į Europos Sąjungos politinius prioritetus, Europos Sąjungos biudžeto pajamų lygį bei išlaidų pertvarkymą. Šis komunikatas sudaro pagrindą šalims narėms pradėti diskusijas dėl prioritetų tinkamumo, t.y. ar teisingai komisija pateikė prioritetus, kurie turi būti finansuojami bendrai Europos Sąjungos mastu, taip pat pajamų dydžio, ar pajamų dydis yra pakankamas šiems prioritetams finansuoti, bei įgyvendinimo mechanizmo, t.y. kokiu lygiu turi būti sprendžiami klausimai, kiek deleguoti nacionaliniu lygiu, kiek turi būti sprendžiama Europos Sąjungos lygiu.
Pristatant 2007–2013 metų biudžeto finansinę perspektyvą, ją galima suskirstyti į tris dalis, t.y. finansinėje perspektyvoje yra pabrėžiami trys aspektai. Pirmiausia yra prioritetai, kokius šalys narės pasirenka prioritetus, kurie turėtų būti finansuojami Europos Sąjungos lygiu, taip pat finansavimo sistema, t.y. atsižvelgiant į poreikius ir galimybes nustatomas šalių narių indėlis į Europos Sąjungos biudžetą, bei perspektyvos trukmė, t.y. kokiam laikotarpiui mes prisiimame įsipareigojimus ir kokiam laikotarpiui mes turime užtikrinti tų įsipareigojimų vykdymą.
Kalbant apie 2007–2013 metų finansinės perspektyvos prioritetus, juos galima suskirstyti į tris dalis. Pirmiausia yra plėtros santykis Europos Sąjungos viduje. Čia turimi omenyje daugiau finansiniai klausimai, mūsų, kaip žinoma, išgarsėjusi Lisabonos strategija. Kitas prioritetas yra santykis tarp šalių narių ir Europos Sąjungos visumos, t.y. bendros politikos, kurios būtų vykdomos ir įgyvendinamos šalies viduje, bei Europos Sąjungos santykiai su kitomis šalimis ne narėmis, t.y. tai, kas yra ne Europos Sąjungos narėse. Ir visi šie politiniai prioritetai turėtų būti pavaizduojami Europos Sąjungos biudžeto struktūroje.
Toliau pateikiamas politinių prioritetų, kurie yra pasiūlomi komisijos, finansavimo dydžiai. Kaip matote iš pateiktos informacijos, „Subalansuota plėtra – tai yra ekonominiai klausimai, ir ekonominei politikai yra skiriama didžioji dalis finansinės perspektyvos numatytų lėšų, t.y. 86%. „Europa savo piliečiams – mažiausia suma skiriamų lėšų, t.y. 1,8%, „Europa – globalus partneris skiriama apie 9% lėšų.
Kalbant apie prioritetus ir jų detalizavimą, pirmąjį prioritetą, kuriam yra skiriama daugiausia lėšų, tai yra plėtra, galima suskirstyti į tris pogrupius: konkurencingumas, augimas ir užimtumas. Tai sritis, kur daugiau būtų finansuojami tokie prioritetai kaip Lisabonos strategija, kaip transeuropiniai tinklai. Čia yra ir mūsų Lietuvos didelė problema, yra sprendžiamas Ignalinos uždarymo klausimų finansavimas. Antroji remiama sritis būtų sanglaudų augimas ir užimtumas. Tai yra socialiniai ir sanglaudos fondai, tai mūsų lėšų panaudojimas siekiant prilygti išsivysčiusioms Europos Sąjungos šalims.
Ir trečias – gamtos išteklių valdymas. Tai yra bendra žemės ūkio politika, aplinkosauga, žuvininkystė.
Jeigu kalbėtume apie Europos pilietybę, taip pat yra detaliau pateikiama laisvė, saugumas, teisingumas, tai yra išorinė siena, kova su kriminaliniais nusikaltimais ir terorizmu, taip pat laisvas asmenų judėjimas, priėjimas prie esminių vertybių ir paslaugų, tai yra bendro paslaugų lygio adekvatumas bei Europos Sąjungos pilietiškumo ir kultūros puoselėjimas.
Ir trečia prioriteto kryptis yra Europa – globalus partneris, t.y. santykiai su trečiosiomis šalimis. Čia yra daugiau kalbama apie kaimyninių šalių politiką, taip pat bendrą mišriąją politiką su kitomis šalimis. Tai daugiau būtų žinoma kaip Monterėjaus strategija remti skurstančias šalis.
Kaip tie prioritetai atsiskleidžia Europos Sąjungos struktūroje? Iš tikrųjų ši finansinė perspektyva pasižymi tuo, kad tai yra nauja biudžeto struktūra, daug bendresnė ir mažiau detalizuota, palyginti su esama finansine perspektyva, ir labiau priderinta prie Europos Sąjungos prioritetų.
Kaip jūs matote, iš tikrųjų, palyginti su esama finansine perspektyva, yra sumažinami tam tikri tikslai.
Palyginkime finansinę perspektyvą ir būsimą (…) perspektyvą pagal prioritetus. Kaip matote, konkurencingumui yra skiriama daug daugiau lėšų. Tai yra daugiau susiję su Lisabonos strategijos įgyvendinimu. Gamtiniai ištekliai, kurie daugiau skiriami aplinkai ir žemės ūkiui… Yra didelis sumažėjimas šiai sričiai, kitos sritys yra daugiau ar mažiau vienodai finansuojamos.
Kita dalis, kuri iš tikrųjų taip pat yra finansinės perspektyvos pagrindas, yra finansavimo sistema, t.y. Europos Sąjunga nustato, kiek šalys narės turėtų mokėti įmokų į Europos Sąjungos biudžetą, kad būtų įgyvendinti jos nustatyti prioritetai. Komisija pasiūlyme dėl savo finansinės perspektyvos siūlo reformuoti Europos Sąjungos Bendrijos biudžeto sistemą, t.y. palikti tokią, kokia ji yra. Anksčiau buvo diskusijos dėl bendro mokesčio taikymo, bet kol kas Komisija pasilieka prie pasiūlymo palikti esamą sistemą, tik labiau koncentruoti ir sustiprinti mokesčiais pagrįstą įmokų į biudžetą sistemą.
Taip pat Komisija siūlo nekeisti ir maksimalios ribos. Palyginti su praeitais metais, ji išlieka ta pati, t.y. 1,24% bendro Europos Sąjungos biudžeto. Kaip matote iš pateiktos lentelės, realiai valstybės į Europos Sąjungos biudžetą iš tikrųjų moka daug mažiau, bet vis tiek Komisija siūlo nustatyti tam tikras lubas, laikantis šiuo metu galiojančios finansinės perspektyvos.
Ir trečias aspektas, kuris būdingas finansinei perspektyvai, tai yra trukmė. Esamos finansinės perspektyvos trukmė yra 7 metai. Komisija taip pat siūlo nustatyti naujos finansinės perspektyvos trukmę – 7 metus. Aišku, diskusijų metu buvo svarstomas klausimas. Buvo dvi alternatyvos: 5 ar 7 metai. Buvo prieita sprendimo, kad vis dėlto 7 metai yra tas laikotarpis, kai baigiasi visi įsipareigojimai, prisiimti Europos Sąjungos, ir jų vykdymo terminai. Tai daugiau susiję su bendrąja žemės ūkio reforma, kad visa reforma būtų baigta 2013 metais.
Pateiktoje lentelėje matyti, kaip atrodo finansinė perspektyva, sudėjus tris apsektus į vieną vietą. Tai yra įsipareigojimai dėl asignavimų, kokia sritis bus finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tai yra asignavimų mokėjimai, kiek yra nustatytos lubos, kiek kiekviena šalis turi mokėti ir kiek realiai būtų mokama į Europos Sąjungos biudžetą, ir visos šios lėšos yra išdėstomos per 7 metų periodą, per visą finansinę perspektyvą.
Taigi dabar, kaip premjeras minėjo, vienas iš pagrindinių dokumentų, kuris bus svarstomas Europos Sąjungos šalių lygiu ir yra labai svarbus būtent mums, Lietuvai, todėl taip anksti yra pradedamos diskusijos… Šiuo metu pagrindinę diskusiją mes vykdome dėl prioritetų nustatymo. Vyksta ginčai, ar Europos Sąjungos Komisijos pasiūlyti prioritetai yra teisingi, ar iš tikrųjų tie prioritetai yra vertingi Europos Sąjungos mastu, ar iš tikrųjų lėšų pasiskirstymas, kuris yra pateiktas atitinka prioritetų finansavimo lygį ir ar iš tikrųjų nereikėtų persvarstyti šių lėšų ribų. Taigi kiekviena šalis, dalyvaujanti posėdžiuose, iš tikrųjų išsako savo neoficialią poziciją. Noriu pasakyti, kad iš tikrųjų nė viena šalis kol kas dar neturi formalios pozicijos, tačiau neformalių susitikimų, tiek tarybų, tiek darbo grupių, metu yra išsakomos tam tikros pozicijos ir nuogąstavimai ir prašoma Komisijai pateikti atitinkamus pasiūlymus. Vienas iš tokių pasiūlymų yra, kad būtų pateikta alternatyvi finansinė perspektyva, numatant mokėti mažesnes įmokas į Europos Sąjungos biudžetą ir kartu peržiūrėti tam tikrus prioritetus.
Lietuva taip pat dalyvauja šiame procese. Ji yra ne pasyvi, o aktyvi dalyvė. Darbo grupėse yra aiškinamasi dėl tam tikrų pačios finansinės perspektyvos tiek prioritetų, tiek finansavimo galimybių bei tikslų, detalių, kad būtų galima suformuluoti oficialią poziciją ir teikti svarstyti Tarybai. Taigi nors yra dar daug klausimų ir daug neišsiaiškintų dalykų, tačiau Lietuva, galima sakyti, iš esmės galėtų pritarti pasiūlytiems prioritetams, kad iš tikrųjų daug dėmesio būtų skiriama Lisabonos strategijai, kad daug dėmesio būtų skiriama Europos Sąjungos plėtrai. Pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas plėtrai, kad daugiau lėšų turi būti skiriama tiems regionams, kurie iš tikrųjų turėtų pasivyti Europos Sąjungos išsivysčiusių šalių lygį.
Vienas iš Lietuvos siekių yra tai, kad nauja finansinė perspektyva turėtų užtikrinti Stojimo sutartyje numatytus įsipareigojimus. Tai iš esmės yra Ignalinos atominės elektrinės uždarymas, t.y. šioje finansinėje perspektyvoje yra atskira eilutė, iš kurios finansuojami elektrinės uždarymo kaštai, todėl mes sieksime, kad ir iš naujosios finansinės perspektyvos ši eilutė nepradingtų.
Taip pat tikimasi, kad Europos Sąjunga didelį dėmesį skirs išorinių sienų stiprinimui, t.y. mūsų vadinamajam Šengeno finansavimui didinti, kad iš tikrųjų būtų užtikrinta sienų su Baltarusija ir Kaliningradu apsauga.
Europos Sąjungos finansinė sistema. Kol kas yra pateikti tik skaičiai, bet nėra detalių paaiškinimų ir detalios analizės šiais klausimais. Komisija detalesnius skaičiavimus pateiks tik 2004 metų vasarą, tačiau jau galime iš karto pasakyti, kad norima, kad ši sistema būtų skaidri ir paprasta administruoti, kad nesusidarytų papildomų kaštų skaičiuojant įmokas į Europos Sąjungos biudžetą. Finansavimo trukmė… Lietuva, t.y. mes, palaikytų 7 metų finansinės perspektyvos trukmę, kad būtų užtikrintas įsipareigojimų vykdymas iki 2013 metų.
Toliau finansinės perspektyvos svarstymo eiga. Kaip aš sakiau, iš tikrųjų dar tik pradžia, diskusijos tik prasideda. Tam tikruose tiek Tarybos, tiek Vadovų tarybos posėdžiuose, tiek finansų ministro susitikimuose, tiek Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių taryboje šie klausimai yra diskutuojami. Kol kas kalbame tik apie prioritetus bendrąja prasme, nesigilindami į atskirus skaičius ir finansavimo atskiroms šalims skyrimą. Taip pat vyksta diskusijos darbo grupėse ir atitinkamuose komitetuose. Planuojama, kad jau gruodžio mėnesį Europos vadovų taryboje būtų suderintos gairės dėl naujos finansinės perspektyvos. (…) metų birželio viduryje jau būtų pritarta esminiam politiniam susitarimui, kad užtektų laiko finansinėje perspektyvoje numatytiems tikslams ir prioritetams įgyvendinti pasinaudojant Europos Sąjungos norminiais aktais. Tai tiek trumpai dėl finansinės perspektyvos. Noriu tiktai pasakyti, kad 2007–2013 metų finansinė perspektyva – tai tik pagrindas ilgoms ir nelengvoms diskusijoms. Ši komisijos pateikta finansinė perspektyva – tik atspirties taškas formuoti šalių narių poziciją per šiuos ateinančius metus. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Dabar kviečiame pranešėjus ūkio ministrą P.Čėsną ir švietimo ir mokslo ministrą A.Monkevičių pristatyti Lietuvos poziciją dėl Lisabonos strategijos įgyvendinimo. Pirmiausia turbūt P.Čėsna. Prašom.
P.ČĖSNA. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Valstybės ilgalaikės raidos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu, nuostatos iš esmės atitinka Lisabonos strategijos nuostatas ir jos prioritetus. Ilgalaikiai valstybės raidos prioritetai – žinių visuomenė, saugi visuomenė ir konkurencinga ekonomika – leis siekti Europos Sąjungos socialinio ir ekonominio modelio, t.y. gerovės valstybės modelio, kur žemas nedarbo lygis, didelė darbo kaina, stiprios socialinės garantijos. Šiuo metu Lietuva atitinka visus Mastrichto kriterijus ir dės tolesnes pastangas siekiant užtikrinti konvergenciją.
Pagrindinis Lietuvos vidutinio laikotarpio fiskalinės politikos tikslas – subalansuotas valdžios sektoriaus biudžetas. Vienas pagrindinių Lietuvos prioritetų yra ekonominė ir socialinė konvergencija, dėl spartaus ekonominio augimo leisianti sumažinti atotrūkį nuo dabartinių Europos Sąjungos valstybių narių. Mes turime išlaikyti spartų ekonominį augimą, taip pat didinti savo konkurencingumą. Būtina sąlyga konkurencingumui augti yra investicijos į tinkamą infrastruktūrą, mokslinius tyrimus ir inovacijas. Žinių ekonomikos plėtra yra vienas iš esminių augimo ir klestėjimo veiksnių. Siekiant užtikrinti produktyvumo augimą ir konkurencingumo didėjimą įgyvendinamos priemonės, skirtos valstybės ūkio (…) į kvalifikuotos darbo jėgos, pažangių technologijų bei naujausių žinių pagrindu plėtojamus verslo sektorius.
Nacionalinės inovacijų plėtros politikos priemonėmis užtikrinama inovacijų plėtra bei technologijų perdavimui reikalingos infrastruktūros stiprinimas, remiama įmonių inovacinė veikla bei skatinamos jų investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus. Integracija į Vakarų Europos energines sistemas, t. y. Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo tinklų sujungimas, mums yra itin svarbus projektas, susijęs su Ignalinos atominės elektrinės uždarymo įgyvendinimo programa. Šis projektas įtrauktas į Europos Sąjungos greito starto programą. Įgyvendinus Lietuvos, Lenkijos bei Estijos ir Suomijos elektros energetikos sistemų sujungimus, būtų realizuota Baltijos žiedo koncepcija ir kartu techninės prielaidos vienodai elektros rinkai apie Baltijos jūrą sukurti. Tai strateginės reikšmės uždavinys, apie kurį kalbėjo ir Ministras Pirmininkas.
Ūkio ministerija yra kontroliuojanti institucija kuriant kompiuterizuotą valstybės ilgalaikės raidos strategijos įgyvendinimo stebėsenos sistemą, į kurią yra įtraukiami ir Lisabonos strategijos struktūriniai indikatoriai. Įvertinę ir palyginę Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių Lisabonos strategijos struktūrinius parametrus turime kuo pasidžiaugti. Pavyzdžiui, realus bendrojo vidaus produkto augimas 15-oje Europos Sąjungos valstybių 2000 metais sudarė 1,3%, laukiamas 2004 metais – apie 2,4%. Tuo tarpu Lietuvos realus bendrasis vidaus produkto augimas 2003 metais buvo 9% ir prognozuojama, kad 2004 m. jis išliks gana spartus ir sudarys apie 7%.
Užimtumo didinimas yra glaudžiai susijęs su prioritetu didinti investicijas į žmogiškąjį kapitalą siekiant turėti darbo jėgą, atitinkančią rinkos poreikius ir gebančią prisitaikyti prie pokyčių. Tokia darbo jėga padidintų ir šalies įmonių konkurencingumą. Kuriame palankias teisines, organizacines priemones, leidžiančias sutelkti įvairių institucijų, socialinių partnerių, įmonių ir įvairių visuomeninių organizacijų pastangas užimtumui didinti. Šių priemonių dėka 2003 metais registruotas nedarbo lygis, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 1% ir buvo 10,3%. Užimtumo srityje yra parengtos ir rengiamos priemonės, susijusios su Lisabonos strategijos įgyvendinimu. Jomis siekiama plėtoti užimtumo politiką, kuri integruotų priemones, skatinančias darbo vietų kūrimą ir formuojančias bei palaikančias žmogiškųjų išteklių kompetenciją, atitinkančią darbo rinkos poreikius; didinti gyventojų aktyvumą darbo rinkoje, mažinti teritorinius nedarbo ir užimtumo skirtumus.
Valstybės ilgalaikės raidos strategijos įgyvendinimo analizės ir stebėsenos priežiūros komisija, patvirtinta 2003 m. balandžio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, peržiūri ir koordinuoja valstybės ilgalaikės raidos strategijos įgyvendinimą atsižvelgiant į Lisabonos strategijos nuostatas. Šios komisijos protokoliniu sprendimu sudaryta darbo grupė Lisabonos strategijos įgyvendinimo klausimams spręsti, jai vadovauja Užsienio reikalų ministerijos atstovai. Darbo grupė yra parengusi priemonių Lisabonos strategijos tikslams įgyvendinti kontrolinį sąrašą, priemonių Lisabonos strategijos tikslams įgyvendinti kontrolinio sąrašo plano įgyvendinimo ataskaitą (2003 m. spalio mėn.) ir Lietuvos pasiūlymus 2004 m. pavasario Europos vadovų tarybai (2004 m. vasario 26 d). Aš manau, kad Lisabonos strategijos priemonėms įgyvendinti yra skiriama pakankama kontrolė ir dėmesys ir Lietuva ir toliau išlaikys tokį stabilų, aukštą ekonomikos augimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis ministre. Dabar kviesčiau švietimo ir mokslo ministrą A.Monkevičių.
A.MONKEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Aš gal pabandysiu glaustai, 10 minučių pagal skirtą reglamentą, pateikti pratęsiant, ką pasakė prieš mane kalbėjęs ūkio ministras, Lisabonos strategijos siekius, kurie labiau siejasi su švietimo sistema. Reikėtų pabrėžti, kad būtent Lisabonos strategija kaip tik stengiasi sulieti, konverguoti tas dvi sritis, kad niekas neiškristų iš švietimo, kad niekas neliktų šalia, o švietimo ugdymo turinys ir metodai būtų tokie, kad atitiktų harmoningos visuomenės poreikius, ir to neįmanoma atsieti nuo ūkio plėtros poreikių. Bendrų mechanizmų kūrimas yra vienas iš pagrindinių Lisabonos strategijos bruožų. Taigi nuolatinis ekonomikos augimas, darbo vietų kūrimas, socialinė sanglauda – visa tai yra bendri mūsų uždaviniai. Galbūt Seimo nariai apie tai jau yra nemažai girdėję ir patys kalbėję, taip pat aktyviai dalyvavę ir prisidėję rengiant Lisabonos strategijos įgyvendinimo planus, konkrečias priemones, orientuojant tai į Lietuvą, į atskirus regionus. Apie tai buvo kalbėta ir rengiant Ilgalaikės švietimo strategijos nuostatas, jų įgyvendinimo programą. Apie tai mes kalbėjome ir pateikdami mokyklų tobulinimo programą. Taip pat buvo bendra didelė konferencija. Ją visai neseniai, prieš mėnesį, surengėme su Europos Komisija. Nemažai Seimo narių joje dalyvavo. Jos pavadinimas buvo „Lisabonos strategijos iššūkiai Europos švietimo sistemoms, ar Lietuva pasirengusi juos priimti. Dalyvavo Europos Komisijos švietimo ir kultūros direktorato generalinis direktorius Nikolausas van der Pasas, kuris perskaitė pranešimą, buvo Pasaulio banko ekspertų išvados ir Mokslo tarybos parengti pasiūlymai. Yra daugybė įvairių konferencijų ir seminarų, kuriuose aptariame.
Gal trumpai priminsiu, kad pagrindiniai įgyvendinimo europiniai instrumentai yra Barselonos sprendimas – Europos Sąjungos mokslinių tyrimų taikomosios veiklos finansavimas turi būti ne mažesnis kaip 3% bendrojo vidaus produkto iki 2010 metų. Po to trumpai pateiksiu, kaip atrodo Lietuva. Yra penki švietimo sistemų indikatoriai, kurie atsispindi ir mūsų strategijoje, jie bendri ir Europai.
Dar vienas instrumentas, kuris kuriamas nuo kitų metų, yra Europos Tarybos sprendimu visai neseniai, kovo mėnesį, patvirtintas planas, kuriuo nuo kitų metų įteisinamas bendras dokumentų rinkinys, arba Europasas. Jame bus bendro formato gyvenimo aprašymas, diplomų ir profesijos sertifikatų priedėliai, kalbų portfelis, mobilumo pažymėjimas. Mes planuojame tinkamai pasirengti ir jau esame pradėję tai įgyvendinti, kuriame agentūrą, kuri nuo kitų metų turėtų pradėti administruoti šią programą.
Galbūt praleiskime Europos Komisijos mokslo politikos priemones.
Šeštoji skaidrė. Joje nurodyti bendri Lietuvos ir Europos švietimo sistemos indikatoriai, kaip mes atrodome. Iki 2010 m. šalys narės turėtų dvigubai sumažinti moksleivių, kurie anksti palieka švietimo sistemą, skaičių, palyginti su 2000 metais. Europos Sąjungos vidurkis yra apie 19%, o Lietuvoje šiuo metu yra gerokai geresnis rodiklis – apie 14,5%. Šiek tiek geriau atrodo Švedija, Suomija, Austrija, bet kur kas prasčiau atrodo tokios šalys kaip Portugalija, Ispanija, Italija.
Kitas svarbus rodiklis yra užtikrinti, kad vidutinis procentas 22 metų gyventojų, turinčių užbaigtą vidurinį mokslą, būtų ne mažesnis kaip 85%. Šiuo metu mes esame tarp pačių geriausių šalių. Lietuvos rodiklis – 83% prilygsta tokioms valstybėms kaip Danija, Švedija, Vokietija, o mano anksčiau minėtų šalių šis rodiklis yra nuo 20% iki 46%.
Kitas rodiklis yra susietas su kokybe. Yra bendri pasaulio, europiniai tyrimai, kuriuose dalyvavo Europos šalys pagal laimėjimus, kuriuos atskleidžia šie tyrimai, moksleivių skaičius skaitymo, matematikos, gamtos mokslų, raštingumo srityje, įeina ne tik bendras bazinis raštingumas, bet ir kiti dalykai. Silpni laimėjimai turi sumažėti 20%.
Lietuva ne visuose tyrimuose dalyvauja, bet mūsų duomenys byloja, kad mes esame arti Europos Sąjungos vidurkio. Disbalanso sumažinimas tarp lyčių ir bendras skaičius turi padidėti iki 15% baigusių matematiką, gamtos mokslus, technologijos mokslus. Lietuva yra netgi pralenkusi šį rodiklį ir reikėtų jo nemažinti, išlaikyti, nes tai yra vienas iš svarbesnių pažangos kriterijų.
Mokymasis visą gyvenimą. Čia mūsų statistika yra liūdnesnė. Iki 2010 m. turėtų dalyvauti ne mažiau kaip 12,5% gyventojų iki 64 metų amžiaus. Lietuvos rodiklis yra tik 3,5%, o kai kuriose šalyse yra 20% ir daugiau.
Tarp silpnų pozicijų, kurias mes matome Lisabonos strategijoje, yra mokslo taikomosios veiklos finansavimas. Šioje skaidrėje matome, kad mūsų rodiklis yra 0,68%. Liūdniausia tai, kad tik apie 0,2% yra iš verslo, iš privataus sektoriaus. Pažiūrėkime į kitą skaidrę, tos problemos struktūrą. Matome, kad Lietuvos rodiklis, palyginti su kaimynine Latvija, kuri turi panašų rodiklį… pas mus lėšų pritraukiama iš privataus sektoriaus. Šioje srityje turime daug ką padaryti. Esame sukūrę mechanizmus, tik turime juos spartinti, kad nuo šių metų kito pusmečio, nuo kitų metų jie keistų tą padėtį. Matome, kad tose šalyse, kuriose ekonominė pažanga ir inovacijos yra pasiekusios gerokai aukštesnį lygį, ta proporcija yra visai kitokia. Mes turime melsvos spalvos sektorių, kuris nebūdingas daugeliui valstybių. Tai lėšos, gautos už patalpų nuomą, už įvairias paslaugas, kurios nebūdingos mokslo ir studijų institucijoms, ir labai mažai iš privataus sektoriaus.
Apibendrinant reikia pasakyti, kad, kaip buvo parodyta, daugeliu rodiklių Lietuva neatsilieka, yra tarp pirmaujančių, tačiau tų dviejų dalykų – lėšų mokslui ir taikomajai mokslinei veiklai – rodiklis labai žemas, ir per maža suaugusiųjų dalis švietimo procese. Tai yra labai skaudūs dalykai, kuriuos mes turime operatyviai spręsti.
Noriu pasakyti, kad strategijoje esančius rodiklius, kurie išdėstyti Vyriausybės programoje dviem etapais, numatoma išlaikyti arba gerinti, jie yra numatyti ir pateikti lentelėje. Jie atitinka Europos rodiklius ir kai kur juos lenkia. Seimas yra patvirtinęs šias nuostatas, Vyriausybė turi atitinkamą programą ir jie jau pradėti įgyvendinti.
Kokios yra Švietimo ir mokslo ministerijos vykdomos politikos priemonės? Čia yra paminėti uždaviniai, bet jie apgaubti konkrečiomis programomis. Mano minėta mokyklų tobulinimo programa, yra nacionaliniai projektai bendro programavimo dokumentų apimtimi, krepšelio finansavimo metodika, nauja metodika studijų finansavimo srityje, mokslo ir studijų fondo mechanizmas, kuris jau dabar veikia ir reikia tik didinti jo finansines apimtis. Tie mechanizmai sukurti ir jie leidžia tą politiką, kurią mes esame nustatę, įgyvendinti.
Gal nekartosiu, nes čia jau ne kartą minėtos (…) ekspertų rekomendacijos. Pagal jas mes turime patvirtinę tam tikras priemones, priimti sprendimai, prioritetinės mokslo plėtojimo kryptys, technologijų parkai, kartu su Ūkio ministerija. Yra komisija, kurią atsižvelgiant į Pasaulio banko studiją reikėtų reorganizuoti į kur kas efektyvesnę struktūrą, ji yra sudaryta ir šiuo metu veikia.
Praėjusiais metais patvirtinta Aukštųjų technologijų vystymo programa, parengta finansavimo metodika, kuri kaip tik skatina bendradarbiavimą su ūkio subjektais. Galbūt reikėtų tą skatinimo mechanizmą padidinti finansine apimtimi. Šiuo metu kiekvienas litas, uždirbtas iš privataus sektoriaus Lietuvoje, mokslo ir studijų institucijai atneša pusę lito. Problema yra ta, kad ta dalis pagal bendrą finansavimą yra labai nedidelė. Prioritetai yra skelbti daug kartų: žmogaus gyvenimo kokybės užtikrinimas, biotechnologijos, žinių visuomenės kūrimas, meno technologijos ir branduolinės saugos uždaviniai, taip pat moderniosios technologijos.
Jeigu kalbėtume apie visą švietimo sistemą, ji finansuojama neblogai. Mes esame tarp tų šalių, kuriose bendrojo vidaus produkto dalis yra ne tokia maža. Reikia kalbėti apie tų lėšų efektyvų panaudojimą. Jeigu žiūrėtume, kaip atrodo kreivės, kaip kasmet keičiasi, matome, kad nuo 1997 m., galbūt 1999–2000 m. laikotarpiu truputį lyg ir stabtelėjo, krito žemyn, palaipsniui šios kreivės kilo aukštyn. Viršutinė kreivė yra savivaldybių biudžetų, tai yra daugiau bendrojo ugdymo, neformalaus ugdymo srities finansavimas, o apatinė kreivė yra tai, kas finansuojama iš valstybės biudžeto: aukštasis mokslas, specialistų rengimas. Galima sakyti, kad sėkmingai vykdomos tokios programos, kurios labai svarbios Lisabonos strategijoje, – tai kompiuterizavimo programa. Tas santykis labai keičiasi ir galima pasakyti, kad jau yra arti 15, iki metų pabaigos bendras skaičius turbūt bus 12, o praeitais metais vyresnėse, 9–12, klasėse buvo pasiektas Europos Sąjungos 2000 m. vidurkis – 10 moksleivių vienas kompiuteris.
Interneto plėtra, tas be galo svarbu, irgi juda į priekį. Pagal dabartinius rodiklius greita veika apima kol kas tik 40%, bet tai labai didelis pasistūmėjimas per pastaruosius metus, o 63% visų mokyklų turi internetą. Daug kur yra per 90%.
Čia balta dėmė yra viena savivaldybė – Šalčininkų rajono. Iš tikrųjų, matyt, reikia tam tikrų priemonių, kad padėtume šiai savivaldybei. Ir pačiai savivaldybei taip pat reikia aktyviau veikti.
Yra skaidrė, kuri irgi svarbi Lisabonos strategijai. Čia nėra galimybės gal palyginti su kitų valstybių. Čia iš dešinės pusės ateinantis tais pačiais metais moksleivių, baigusių vidurinio ugdymo programą, srautas į aukštąsias mokyklas. Jis iš tikrųjų yra per daug tiesioginis pas mus – 68–69% iš karto eina į akademinio profilio mokslą, tuo metu, tarkime, Vokietijoje didžioji dalis vis dėlto eina po profesinio mokymo. Taigi bandyti įvesti technologines pakraipas, profilius profesinėse mokyklose, gerinti jų bazę, patrauklumą yra be galo svarbus Lisabonos strategijos uždavinys. Ir rodikliai gerės tuomet, kai dešinės pusės srautas, na, sparčiau keisis didėjimo linkme.
Pagyvėjusios yra mainų programos, kurios irgi yra vienas tiek studentų, tiek dėstytojų instrumentų. Lietuvos rodiklis yra visur aukštesnis, negu šiuo metu yra buvusių Europos Sąjungos šalių kandidačių tiek studentų, tiek dėstytojų rodikliai. Ir dėl paties mobilumo, jeigu pažiūrėtume, kaip atrodo stulpelis nuo 1999 metų, galėtume pamatyti, kad ir vykdymas, ir planai auga, galbūt tie tempai galėtų būti dar didesni, bet jie jau yra ne tokie ir blogi. Problema yra ta, kad mes dar per mažai galime pasikviesti, nes yra ne itin geros buities sąlygos.
Na, tokie rodikliai kaip publikacijų skaičius Seimo nariams turbūt irgi dažnai apie tai kalba, kad kažkodėl iš mokslininkų reikalaujama publikacijų, cituojamų straipsnių, bet reikia pasakyti, kad Lietuva yra viena iš labiausiai atsiliekančių šioje srityje. Todėl mes turime kelti šį reikalavimą mūsų mokslininkams, nes tai yra pagrindinis rodiklis, pagal kurį mūsų mokslininkai turi galimybę dalyvauti įvairiuose tarptautiniuose projektuose. Pagal labiausiai cituojamų straipsnių skaičių Europos Sąjungoje ir kitose pasaulio šalyse Lietuva yra net nepaminima. Ir kai mūsų mokslininkai bando ignoruoti, apeiti, iš tikrųjų mes turime rasti principus, mechanizmus, kad mūsų mokslininkai vis tiek plačiau skleistų savo straipsnius, savo mokslinius darbus prestižiniuose cituojamuose leidiniuose.
Kitas instrumentas yra finansavimo metodikos taikymas skiriant asignavimus. Yra trys kreivės. Apatinė kreivė tai yra tai, jeigu griežtai taikytume metodiką, tokią metodiką, kuri atitiktų šiuolaikinius reikalavimus, Europos reikalavimus, ekspertų reikalavimus, mūsų pačių nustatytus reikalavimus. Mes tos metodikos griežtai negalime taikyti, kadangi ne viena institucija iš tikrųjų atsidurtų labai gilioje finansinėje duobėje. Tarkime, Žemės ūkio universitetas, Gyvulininkystės institutas, būtų galima paminėti ir daugiau tokių institucijų, kurios tiesiog patirtų krizę. Todėl mes kasmet Seime, svarstydami jų biudžetą, teikdami Seimui tvirtinti, taikome tokią glodinimo kreivę, kuri yra tokia per vidurį. Na, šiemet ji pakilo, kadangi prisidėjo mokslininkams dar darbo užmokesčio ir dar nuo gegužės 1 d. jis visiems didėja. Taigi galutinė kreivė yra štai tokia išglodinta, nors, kaip matome, uodegėlė dar vis dėlto kai kur yra apačioje, tų silpniausių institucijų. Netgi jų darbo užmokesčio fondo irgi gali nepakakti, nes jų mokslinės taikomosios veiklos rodikliai kol kas yra dar gana žemi. Todėl tenka tų gerai dirbančių sąskaita jas maitinti.
Apie bendro programavimo dokumentų priemones. Mes kuruojame tris priemones: tai Regioninės plėtros fondo – 1.5, Europos socialinio fondo dvi priemones – 2.4 ir mokymosi visą gyvenimą ir inovacijų bei mokslinių taikymų priemonių – 2.5. Lėšos nurodytos. Yra (…) toms reikmėms numatyti 192 mln., mokymosi visą gyvenimą priemonėms – 211 mln. ir 120 mln. yra numatyta žmogiškųjų išteklių kokybei gerinti mokslinių tyrimų, inovacijų srityje. Mes turbūt vieni iš pirmųjų taikėm ir panaudojom preliminarių paraiškų metodą. Jau vasario mėnesį paskelbėm, vasario, kovo mėnesį gavom preliminarias paraiškas, kad galėtume pamatyti, koks yra pasirengimas, kad galėtume padėti geriau pasirengti. Paraiškų, aišku, dėl priemonės 1.5 gavom dešimt kartų daugiau (va, matyti, beveik 2 mlrd.), kaip minėjau, numatyti 192 mln., o gavom paraiškų dešimt kartų daugiau negu reikia. Ir iš tikrųjų atsiskleidė dar ir tam tikras silpnumas paraiškų rengėjų, ir galbūt apetitai yra tokie daugiau susitvarkyti buitines ūkines reikmes ir nesieti to su 2.4 ir 2.5 priemonėmis. Taigi turi būti tos priemonės susietos, skirtos žmogiškiesiems ištekliams.
Atlikome tą analizę, matom, kaip yra pasiskirstę (galbūt jeigu Seimo nariai… čia netrukdysiu dabar laiko, galime toliau parodyti trumpai), kaip pasiskirstė pagal apskritis, pagal regionus. Turime atlikę nuodugnią analizę. Birželio mėnesį yra priimamos pagrindinės paraiškos. Dabar dirbame su paraiškų teikėjais toliau, ypač skatindami tuos regionus, kurie labai silpnai dalyvauja, tarkim, Marijampolės apskritį. Išskyrus kolegiją, ten mažai kas ryžtasi dalyvauti, todėl skatiname paraiškų rengėjus kokybiškai parengti šias paraiškas. Man atrodo, didelių abejonių neturim dėl to, kad mes tas lėšas panaudosime. Galbūt problema yra ta, kad būtent tų (…) lėšų, infrastruktūros plėtrai, iš tikrųjų yra gerokai mažiau.
Turime, tarkime, 48 mln. tik nacionaliniams projektams, vien tik nacionaliniams projektams, kurie yra svarbūs, kur mes iš tikrųjų vykdome pagrindinę politiką. Jau dabar paraiškų turime dėl 207 milijonų. Galiu paminėti tokias programas kaip Biotechnologijų centro kūrimo kartu su (…) Sodininkystės, Daržininkystės, su Miškų ūkio, Žemdirbystės institutais. Tai būtų iš tikrųjų didžiulis šuolis, nes ši programa gana kokybiškai parengta. Informacinių technologijų centro, Mechatronikos programa, bendra Studijų sistemos distancinio mokymo, bibliotekininkystės programa, kuri buvo pradėta ir kurią pasitelkus Struktūrinius fondus galime greitai užbaigti.
Studijų kokybės vertinimo, AIKOS, tai yra be galo svarbi, čia reikėtų net atskirai apie tai kalbėti. Tai yra atvira informavimo, konsultavimo sistema, kuri padėtų ne tik tam žmogui, kuris mokosi, ne tik tam, kuris gal yra bedarbis, bet visiems nuolat savo karjera rūpintis ir gauti išsamią informaciją apie save, apie savo poreikius, apie tai, ko reikia tavo karjerai, kokios galimybės Lietuvoje, Europoje yra tos karjeros siekti ir nuolat kelti savo įvairias kompetencijas ir kvalifikacijas. Taigi mes vieni iš pirmųjų Europoje jau baigėme šią sistemą sukurti, o gavę dar papildomos paramos jau turbūt artimiausiu metu ją galėsime naudoti.
Na, Iškritusių mokinių grąžinimo sistema, Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistema tai yra tokie bendri nacionaliniai projektai. Kaip aš sakiau, yra tik 48 mln. litų, nors poreikis yra 207 milijonų. Taigi mes turime labai susispausti, atsirinkti iš tikrųjų tik tuos grūdus, perlus, kurie jau dabar nekelia abejonių, ir su jais kiek galima anksčiau pradėti startuoti. Trumpai turbūt tiek. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre, už išsamų problemos pateikimą, taip pat perspektyvų nubrėžimą ir parodymą mums akivaizdžių trūkumų ir bėdų, kurios yra. Taigi, kolegos, dabar kaip ir mūsų diskusijos antroji dalis, nes visus pranešimus išklausėme. Kaip matėte, išklausyti pranešimai strateginiais klausimais. Tai ir dėl tarpvyriausybinės konferencijos perspektyvų, ir dėl Sutarties dėl Konstitucijos Europai projekto, dėl Europos Sąjungos finansinės perspektyvos, dėl Lisabonos strategijos ir Lietuvos pozicijų ir taip pat dėl pagrindinių prioritetų.
Kolegos, dabar diskusijoje frakcijų vardu yra užsirašę kalbėti nedaug. Taigi kviečiu E.Vareikį. Čia turbūt bus Konservatorių frakcijos vardu? (Balsai salėje) Kaip matote, susidomėjimas tikrai labai didelis. Tai dar kartą atspindi…
E.VAREIKIS. Na, iš tikrųjų labai ačiū. Tikiuosi, kad Seimo Pirmininko pavaduotojas nesakys, kad tikriausiai Konservatorių frakcijos vardu. Galima pasakyti, aš tikrai priklausau vienai frakcijai, tai yra Konservatorių frakcijai. Na, mūsų išties yra nedaug, todėl iš savo kalbos aš išbrauksiu kai kuriuos žodžius. Buvau pasirengęs pasveikinti Vyriausybės narius, gausią žiniasklaidą, bet dabar to nedarysiu.
Kreipiuosi į jus, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji svečiai, gerbiamieji Seimo darbuotojai. Lietuva iš tikrųjų tapo Europos Sąjungos nare. Tai yra džiugus faktas, faktas, kad prieš kelias dienas baigėme vieną iš svarbių mūsų valstybės raidos etapų. Mūsų strateginiai tikslai – geri santykiai su kaimynais NATO ir Europos Sąjungoje yra pasiekti. Baigėme tai, ką politikai ir ekonomistai vadina pereinamuoju laikotarpiu. Jau nebesame pereinamojo laikotarpio ar pereinamosios ekonomikos valstybė, kokia buvome keliolika pastarųjų metų.
Mes jau ne tik rinkos ekonomikos valstybė, bet integrali vieningos rinkos dalis. Manau, kad ir geopolitinė sąvoka Vidurio ir Rytų Europa tapo anachronizmu ir nuo šiol reikėtų sakyti, kad vartotina sąvoka yra Vakarų ir Vidurio Europa, nes būtent tokia geografinės Europos dalis tapo vieninga. Kaip niekada istorijoje suvienyta tapo Vakarų krikščionybė ir euroatlantinė civilizacija. Džiugu, kad Lietuva yra jos dalis ir į Europos Sąjungą iš tikro įstojo ne vien Lietuva, įstojo visas regionas su bendrais politiniais siekiais. Džiugu, kad esame tos politiškai pažangios bendrijos dalis. Taigi tam tikra prasme galima sakyti, kad beliko gyventi ilgai ir laimingai. Tėvynės sąjunga mano, kad mūsų ateitis – tai išgirstas Lietuvos balsas Europoje. Mes turime neįkainojamą patirtį užsienio politikoje – nuo derybų su Maskva iki derybų dėl NATO, mūsų stuburas išliko tvirtas, todėl atstovausime Lietuvai turėdami atsakymus į labiausiai rūpimus klausimus.
Mes, Seimo nariai, mes, lietuviai, ateiname į Europą darbštūs energingi, sumanūs, išsilavinę ir kupini idėjų, turime tikėjimą Europa ir jos vertybėmis ir būtent apie tikėjimą šiandien norisi daug kalbėti. Mes turime progą, būdami europiečiai, išlikti lietuviais Europos Sąjungoje, užtikrinti mūsų vaikams saugią aplinką, deramą išsilavinimą. Mums svarbu, kad iš Europos Sąjungos ateinanti parama prikeltų naujam gyvenimui visą Lietuvą, ne vien mūsų sostinę, atgaivintų mūsų kaimus, mažuosius miestelius, stiprintų bendruomenę, stiprintų šeimas. Mums svarbu, kad kuriant konkurencingą Lietuvos ir Europos ekonomiką, būtų kuriamos ir darbo vietos, mes už žinių ekonomikos, kaip galimybės likti konkurencingiems ir tapti turtingiems, plėtrą. Tam irgi turime progą. Mums svarbi šiuolaikiška, europietiška politika ir europietiškai tvarkoma laisva ekonomika. Svarbu, kad kuo glaudžiau bendradarbiautų Europa ir Jungtinės Valstijos. Kuo Europoje bus daugiau Amerikos, tuo mažiau joje bus Rusijos. Mums svarbu išsaugoti decentralizuotą Europos Sąjungos reikalų sprendimo mechanizmą, kad Lietuvos reikalai, nors ir susiję su Europa, būtų daugiausia sprendžiami pačioje Lietuvoje. Mums svarbu, kad Europos Sąjungos finansiniai fondai bei ištekliai būtų skaidriai panaudojami, kad būtų išvengta korupcijos ir lėšų švaistymo. Tėvynė sąjunga mato Europą ateityje kaip sąjungą, nesusiskaldžiusią į lygias ir dar lygesnes kelių greičių Europas, sąjungą, kurioje įtvirtintos krikščioniškosios vertybės, sąjungą, kurioje saugoma kiekvienos tautos kalba, kultūra ir tradicijos, sąjungą, galinčią ir gebančią užtikrinti taiką ir ramybę Europai. Taigi mums svarbu ir mes tuo tikime, tačiau reikia, kad tikėtume ne vien mes, reikia, kad tikėtų tie, kurie šiandien yra valdžioje, tikėtų ir vykdytų tai, kuo sakosi tikį.
Narystės Europos Sąjungoje pradžią jau atšventėme, atšventėme gražiai, gal net per daug euforiškai, bet jau pirmoji darbo diena Europoje parodė, kiek tuščio pasitenkinimo savimi, kiek tikro narcisizmo gausu kai kurių pareigūnų povyzose, dovanų ir grupinių nuotraukų gausoje. Keletą metų dabartinė valdančioji dauguma kalbėjo, kad yra gerai pasirengusi, pasirodo, pasirengusi ne iki galo. Daug pinigų žadėjo rinkėjams, o pasirodo, ne iki galo aišku, ar juos gausime. Ar suvokiame, kad dirbame ne sau, o būtent tiems rinkėjams, kurie taip pat tikisi. Eidami į Europą padarėme ir keistų dalykų. Ne kartą net sugebėjome ir apsijuokti, pridarėme teisinių abrakadabrų, būsimuosius europarlamentarus pavertę didžiausiais Europos Parlamento skurdžiais, iš baimės prieš rinkėjus esamuosius europarlamentarus padarėme ir Konstitucijos pažeidėjais. Europoje esame, tikimės, kad išsikapstysime iš europinių keistenybių, nugalėsime nevisavertiškumo kompleksus ir didybės manijas.
Būdamas stebėtoju Europos Parlamente, keliaudamas po pasaulį, girdėjau, kad esame protingos sėkmės pavyzdys, suplanavome ir nuosekliai laimėjome. Noriu džiaugtis, kad taip mus mato, noriu, kad padarytume viską, kad taip ir būtų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, kviečiu… E.Klumbys turbūt laisvos deputatų grupės vardu. Prašom. E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, čia esantys 22 mano suskaičiuoti Seimo nariai liudija, kad euroeuforija Seime baigėsi ir prasideda euroabuojumas. Kam naudinga ši Europos Sąjungos plėtra? Jau šiandien labai garsiai kalbama, kad laimės daugiausia Vokietija, Švedija, Austrija. Ar laimės Baltijos šalys, tuo labai abejojama.
Antras esminis klausimas. Ar Lietuva, nebūdama Europos Sąjungos nare ir turėdama kasmetinį 7–8% BVP augimą, jau tapusi nare Europos Sąjungos, kur BVP augimas yra 1–1,5%, ir toliau taip vystysis. Ne ir dar kartą ne, nes sraunus nedidelis upeliukas, įtekėjęs į didelę dvokiančią pelkę, nepavers jos sraunia upe.
Trečias esminis dalykas – būsimoji Europos Konstitucija. Jau šiandien aišku, kad referendumas dėl jos vyks Didžiojoje Britanijoje, kuri nedega didele meile Europos Sąjungai ir kurioje nėra tokio eurokvailiojimo kaip Lietuvoje. Jei liks toks Europos Konstitucijos tekstas, koks yra dabar, jam tikriausiai nepritars ir Lenkija, nes jos Prezidentas Aleksandras Kvasnevskis jau pasakė, kad ir Lenkija, o tiksliau, jos tauta privalo spręsti referendumu, ar pritarti Europos Konstitucijai. Tad ir Lietuva turės priimti Europos Konstituciją referendumu.
Ketvirta. Nebūkime naivūs žmonės ir negalvokime, kad JAV yra suinteresuota Europos Sąjungos sėkme. Tikrai ne, nes Europos Sąjunga yra bene pats didžiausias JAV ekonominis konkurentas, o didžiausi konkurentai kovoja nuožmiausiai ir tokia kova yra negailestinga. Jau šiandien pačioje Europos Sąjungoje yra susiformavę trys blokai. Proamerikinis, kuriam priklauso Baltijos valstybės, Lenkija, iš dalies Italija, Didžioji Britanija. Antiamerikinis – Prancūzija, Vokietija ir bala, svyruojanti pagal savo šalių rinkėjų nuotaikas ir pasaulio politinę konjunktūrą. Ryškiausias pavyzdys yra Ispanija. Tad Europos Sąjungos gelmėse yra įdėta galinga laiko bomba, kuri, ko gero, bus detonuota signalu iš Vašingtono. Lietuva priklausydama Europos Sąjungos proamerikiniam blokui, negalės ilgai išlikti tokioje dvilypėje situacijoje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, visuotinio… Kolegos, kviečiu A.Gricių. (Balsas salėje) Kaip? Kolegos, diskusijai reikėjo užsirašyti iš anksto. Prašom. A.Gricius.
A.GRICIUS. Dėkui. Pastaruoju metu aš per daug kalbu apie Europos Sąjungą, esu dėkingas tiems Seimo nariams, kuriems dar užteko kantrybės taip ilgai sėdėti šioje salėje ir klausytis kai kurių atstovų pranešimų, kurie, aiškiai matome, buvo galima suprasti, yra skaitomi jau, ko gero, penktą ar dešimtą kartą, nes kai kur kreipiniai yra ne į Seimo narius, o tiesiog – ponai ir ponios.
Į tai, ko mes negalėjome sakyti iki įstojimo į Europos Sąjungą, manyčiau, šiandien, būdami teisėti Europos Sąjungos nariai, kaip valstybė, galime kritiškiau pažvelgti, taip pat į tai, kas iš tikrųjų vyksta Europos Sąjungoje. Paprastas klausimas, aš noriu iškelti tokią mintį. Mes kalbame apie Europą, apie federacinę Europos valstybę, į kurią bandoma eiti, ir apie europinį identitetą. Visai neseniai, vakar ar užvakar, spaudoje mačiau apklausos duomenis, kad apie 50% Lietuvos gyventojų save pirmiausia sieja su savo kaimu, su savo miesteliu, ten, kur jis gimė, kur jis augo, ir jokiu būdu savęs nelaiko Europos piliečiu. Pagal skelbiamus eurobarometrų duomenis šiandien į pirmą vietą iškelia save kaip Europos piliečius tik 9% Europos gyventojų. Todėl kai mes kalbame apie federacinę Europos valstybę, neturinčią Europos identiteto, man atrodo, ta perspektyva, kurios galbūt ir tikslinga siekti, bus galima pasiekti tolimoj ateity.
Antroji problema (mes čia šiandien kalbame apie Europos Sąjungos problemas), aš norėčiau pasakyti, kad iš tikrųjų tai yra faktas: Europos Sąjunga, būdama ekonominis galiūnas pasaulyje, pusantro karto galingesnė ekonomiškai negu Jungtinės Amerikos Valstijos, politiniame pasaulio gyvenime, globalizacijos procesuose yra tam tikras politinis (atleiskite už pasakymą) nykštukas. Todėl nauja Europos konstitucinė sutartis, kurioje yra kalbama apie Europos Sąjungos užsienio politiką, apie Europos saugumo ir gynybos politiką, tai yra vieni iš tų naujų straipsnių būsimoj Konstitucinėj sutarty, kurioje bandoma Europos Sąjungą sujungti į federacinę valstybę, turinčią bendrą politiką. Aš nežinau, ar čia minėti premjero ir kai kurių ministrų tokius klausimus, kad yra labai teisingas projektas priimti sprendimus vis mažinant konsensuso galimybę, o priimant kvalifikuota dauguma. Aš tikrai didžiuojuosi ir Lenkija, ir Ispanija, kurios kovoja už tai, kad to, kas buvo sutarta Nicoje, būtų laikomasi. Aš sutinku, galbūt tų balsų skaičius – 27 balsai Ispanijai, Lenkijai yra per daug palyginus su Vokietija, Italija ar Prancūzija – ten yra tik 29 balsai, bet toks nutarimas buvo priimtas Vyriausybių vadovų aukščiausio lygio susitikime. Keisti tai, man atrodo, artimiausioje ateityje vargu ar būtų tikslinga.
Dar vienas dalykas. Aš kalbu apie Europos Sąjungą kaip apie valstybę, turinčią savo sujungtą ekonominę sistemą, taip pat ir bendrą valiutą, kaip apie valstybių sąjungą, kurioje buvo bandoma per konventą įvesti bendrą mokesčių sistemą. Jūs įsivaizduojate, Briuselis nutaria, kaip visose valstybėse turi būti reguliuojami mokesčiai. Atleiskite man, Vokietijoje, kurioje yra aukštas pragyvenimo lygis, arba Prancūzijoje, arba Didžiojoje Britanijoje ir mūsų vargstančioje tam tikra ekonomine prasme valstybėje turėti tuos pačius mokesčius – ką tai turėtų reikšti? Gerai, kad to buvo atsisakyta. Lygiai taip pat aš niekada negaliu pritarti Europos Sąjungos žemės ūkio politikai, kur iš esmės daugiau negu pusė Europos Sąjungos biudžeto yra skiriama žemės ūko bendrai politikai, kurios tvirtai verčia laikytis Prancūzija, iš to turėdama tam tikrą naudą.
Baigdamas aš norėčiau pasakyti kitus dalykus. Čia jau E.Klumbys kalbėjo apie tai, ar bus referendumai. Didžiojoje Britanijoje dar nėra priimtas sprendimas, kad bus referendumai, yra diskutuojama. Jeigu Lenkijoje vienas laikraštis parašė, kad bus referendumas, tai nereiškia, kad bus referendumas, bet kad gali būti, kad bus referendumai kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse, atmesti negalima. Jeigu tikrai bus referendumai, aš nežinau, ar tokia šalis kaip Airija (galbūt tokia šalis kaip Danija, kurioje yra privalomi referendumai…), iš tikrųjų pritars dabartiniam Konstitucijos projektui.
Aš įsivaizduoju, kad mūsų parlamentarai, kurie bus išrinkti į Europos Parlamentą, galėtų atlikti teigiamą vaidmenį ta prasme, kad jie galėtų būti mūsų lobistai Briuselyje, atstovauti Lietuvos interesams. Galbūt taip pat jie galėtų kontroliuoti Vyriausybės pareigūnų veiksmus, ir mes galėtume iš jų sužinoti tą informaciją, ar iš tikrųjų mūsų Vyriausybė sugeba pasiimti iš Europos Sąjungos tą finansinę ir kitokią paramos dalį, kuri priklauso mūsų valstybei. Kiek mes sugebėsime tą patys padaryti, tiek ir turėsime.
Baigdamas noriu pasakyti pagrindinę mintį. Gerbiamasis Vytenis puikiai prisimena, kai mes buvome konvente, tų 27 valstybių parlamentarai, kurie ten dalyvavo, paklausė vieno iš pirmininkų: kaip mes dabar tą Konstitucijos projektą priimsime, kada mes balsuosime? Atsakymas buvo, kad nebalsuosime, čia mūsų balsų nereikia, mes priimsime konsensusu. Kai kitas paklausė Giscard d’Estaigno pavaduotojo Amato, ką reiškia konsensusas, kaip mes dabar taip Konstitucijos projektui pritarsime, jis mums davė tokį atsakymą: jeigu aš jums paaiškinsiu, ką reiškia konsensusas, tai konsensuso niekada nebus. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, tuoj, vieną minutėlę! Daugiau užsirašiusių kolegų nėra. Šiaip, matote, nesuteikta tokia teisė kalbėti už Domininką Veličką. Gal dabar dėl vedimo tvarkos turi svarbią mintį Seimo narys V.Einoris.
V.EINORIS. Pirmas klausimas – labai reikalauju registracijos, nes salė labai dėmesingai klausė. Vienas dalykas.
Antras dalykas. Aš nežinau, kada žmogus iš tikrųjų sako tiesą. Kai prieš dvi savaites klausiau gerbiamojo J.Veselkos visiškai panašios kalbos, ką dabar kalbėjo tribūnoje, tada jis buvo visiškai sudirbtas, labiau jau nebegalima buvo sudirbti kalbėtojo. J.Veselka buvo taip sudirbtas, o dabar, žiūriu, kad ir tie, kurie sudirbinėjo, kalba visai taip pat. Kaip čia suprasti?
PIRMININKAS. Į tai aš negalėčiau atsakyti. Jūs turbūt taikot kam nors iš kalbėjusių Seimo narių, bet, kolegos, niekam nedraudžiama keisti savo pažiūrų ir abejoti. Šiuo atveju aš nieko negalėčiau padaryti.
Turbūt dėl motyvų norėtumėt?.. Gal suteiktume žodį kolegai G.Kniukštai vietoje Domininko? D.Veličką matau salėje. Jūs norėjote kalbėti. (Balsai salėje) Nematėt, nebuvot. Gerai, kolegos, tada registruojamės ir diskusiją baigsime.
Užsiregistravo 25 Seimo nariai.
Rytinis plenarinis posėdis baigtas. Gero apetito!