Trisdešimtasis
(512) posėdis
2004
m. balandžio 27 d.
Pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas G.STEPONAVIČIUS
PIRMININKAS. 15 valanda, noriu paskelbti šios dienos posėdžio pradžią. Atlikime registracijos procedūrą, idant visi jaustumės tvirčiau.
Svarstome eilės tvarka pirmąjį vakarinio posėdžio darbotvarkės klausimą – Koncesijų įstatymo 1, 2, 3 straipsnių pakeitimo ir papildymo, III skyriaus papildymo nauju šeštuoju skirsniu ir įstatymo papildymo priedu įstatymo projektą Nr.IXP-3439. Svarstymo stadija. Pagrindinis komitetas buvo Ekonomikos. Kviečiu jo pranešėją R.Sinkevičių į tribūną.
R.SINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kolegos Seimo nariai, Ekonomikos komitetas svarstė anksčiau minėtą įstatymo projektą, atsižvelgė į visas Teisės departamento pastabas. Rezultatai: 6 – už, 5 susilaikė, pritarta pateiktam įstatymo projektui. Todėl Seimo narius kviečiu pritarti po svarstymo.
PIRMININKAS. Ačiū už rezultatų pranešimą. Gerbiamasis pranešėjau, aš atsiprašau, gal toli nepabėkite, nes, ko gero, dar sykį reikės grįžti į tribūną, jeigu Seimas neprieštaraus, kad mes šiandien pereitume ir prie priėmimo. Kolegos, nėra pastabų ir pasiūlymų, dėl ko reikėtų balsuoti per svarstymo stadiją, taip pat nėra norinčių dalyvauti… Prašau dėmesingumo! Dar ne tokia vėlyva valanda. Kolegos, ar galime, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų ir dalyvauti diskusijoje, pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų, pritarta bendru sutarimu. Ar Seimas neprieštarautų, kad mes šiandien pereitume prie priėmimo, turint minty, kad yra apsispręsta dėl skubos tvarkos taikymo šiam įstatymo projektui? Nėra prieštaravimų. Gerbiamasis pranešėjau, dar kartą prašau jus iš tribūnos pakomentuoti šviežiai gautas Teisės departamento pastabas, susijusias jau su paskutiniu variantu.
R.SINKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš turiu balandžio 21 d. Teisės departamento pastabas, kurioms visoms komitetas pritarė.
PIRMININKAS. O ar jūs turite balandžio 27, šios dienos, pastabas?
R.SINKEVIČIUS. Deja, šių pastabų aš neturiu.
PIRMININKAS. Visiems buvo išdalyta. Jei komitetas nespėjo apsvarstyti, gal mes tada iki ketvirtadienio galėtume atidėti priėmimą?
R.SINKEVIČIUS. Aš manau, kad jūsų pasiūlytas variantas būtų teisingas ir teisėtas.
PIRMININKAS. Juoba kad yra bent dvi pastabos, kurios turėtų būti detaliau pažiūrėtos.
R.SINKEVIČIUS. Taip, komitetas nėra išreiškęs dėl šių pastabų savo nuomonės.
PIRMININKAS. Kolegos, nors Seimas ir neprieštaravo, tačiau paaiškėjus, kad naujai pateiktos dar dvi Teisės departamento pastabos visai nėra apsvarstytos, aš siūlau daryti priėmimo pertrauką ir grįžti prie šio klausimo iš karto, kai pagrindinis Ekonomikos komitetas bus apsvarstęs. Tuokart ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Šio klausimo svarstymas šiandien yra baigtas.
Antrasis darbotvarkės klausimas. Tai su integracija susijęs klausimas – Atliekų tvarkymo įstatymo projektas Nr.IXP-3449. Svarstymo stadija. Gal, nesant komiteto pirmininko, kolega H.Žukauskas būtų pasiruošęs? Prašau pristatyti Aplinkos apsaugos komiteto išvadą. Svarstymo stadija.
H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, noriu pristatyti pagrindinio komiteto, t.y. Aplinkos apsaugos komiteto, išvadą dėl Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2, 4, 5, 6, 8, 10, 11, 12 ir 30 straipsnių bei 2 ir 3 priedėlių pakeitimo ir papildymo aštuntuoju skirsniu ir 341 straipsniu bei 5 priedėliu įstatymo projekto. Komitetas savo posėdyje šiandien apsvarstė Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas ir faktiškai joms visoms pritarė. Taip pat apsvarstė ir vieną A.Macaičio siūlytą pataisymą, jam irgi pritaria. Taigi bendru sutarimu už ir siūlo Seimo nariams taip pat pritarti pagrindinio komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau.
H.ŽUKAUSKAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Pastabų ir pasiūlymų, dėl kurių reikėtų balsuoti, nėra, diskusijoje dalyvauti pageidaujančių Seimo narių taip pat nėra. Klausčiau, ar per svarstymo stadiją būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Kolegos, ar galime po svarstymo įstatymui Nr.IXP-3449 pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų, pritarta bendru sutarimu. Konstatuoju, kad startavome neblogu tempu, todėl aš klausčiau, gal kolega V.Simulik neprieštarautų, jeigu mes apsvarstytume rezervinį 2 klausimą – Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos kūno kultūros akademijos statuto patvirtinimo Nr.IXP-3202? Svarstymo stadija. Taigi komiteto pirmininkas pristatys pagrindinio – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvadą. Prašom.
V.SIMULIK. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas buvo pagrindinis svarstant Seimo nutarimą „Dėl Kūno kultūros akademijos statuto. Į gautas Teisės departamento pastabas atsižvelgta. Neatsižvelgta tik į kelias, kurios dubliuoja Aukštojo mokslo įstatymo kai kuriuos straipsnius, ir pasiūlyta… labai džiaugiamės, kad Kūno kultūros akademijos senatas pasiliko seną pavadinimą, iš tikrųjų firminį savo ženklą, ir nepradėjo kurti naujadarų. Komitetas pritaria po svarstymo vienbalsiai, bendru sutarimu šiam statutui.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašyčiau jus dar likti tribūnoje, nes mes turime svarstyti vieną pasiūlymą, kurį yra pateikęs kolega S.Buškevičius. Mygtelkite mygtuką. Prašom.
S.BUŠKEVIČIUS. Kadangi Kūno kultūros akademija pritaria Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nuomonei palikti seną pavadinimą, firminį savo ženklą, aš savo pasiūlymą atsiimu.
V.SIMULIK. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Tai supaprastina mūsų svarstymą. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Vienintelį pasiūlymą, dėl kurio būtų reikėję balsuoti, teikėjas atsiima. Taigi, kolegos, ar, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, mes po svarstymo galėtume pritarti bendru sutarimu? Galime. Gerai, kolegos, pritarta bendru sutarimu rezerviniam 2 klausimui, registracijos Nr.IXP-3202, po svarstymo.
Jeigu Seimas neprieštarautų, turint minty, kad pagal laiką mes šiek tiek lenkiame, svarstytume rezervinį 3 klausimą – Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo trijų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-3381. Svarstymo stadija. Pagrindinis komitetas yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Jo pirmininką P.Papovą iš tribūnos prašau pristatyti pagrindinio komiteto išvadą.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė šiuos įstatymo projektus, atsižvelgė į Seimo Teisės departamento pasiūlymus bei papildomo komiteto pasiūlymus, visus įstatymo projektus patobulino. Paskutinį įstatymo projektą papildė dar trečiuoju skirsniu… penktuoju skirsniu ir pateikė dar du įstatymo projektus. Tai Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 straipsnio pakeitimą ir Pinigines socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms 15, 18 ir 19 straipsnių pakeitimą (šeštasis skirsnis). Papildė įstatymo projektą Nr.IXP-3383, nes pasiūlė Socialinių reikalų ir darbo komitetas… Iš tikrųjų dėl gyvenamosios vietos deklaravimo savivaldybėje būtina pakeisti ir tų pasiūlytų įstatymų projektų kai kuriuos straipsnius. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš tik noriu pasitikslinti. Jūs visus tris pristatėte? Gerai. Ačiū. Prašysime jus truputį vėliau dar grįžti į tribūną, nes yra siūlymų, dėl kurių reikės apsispręsti. Dėl pirmojo. Gal dėl visų trijų prašom papildomą Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Jo pranešėjas – V.Fiodorov. Prašom.
V.FIODOROV. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė visus tris įstatymų projektus. Kaip minėjo prieš tai kalbėjęs pranešėjas, buvo keletas Socialinių reikalų komiteto pasiūlymų. Mes siūlėme nustatyti datą, iki kada Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi patvirtinti asmenų, neturinčių gyvenamosios vietos, apskaitos tvarką ir įstatymo įsigaliojimą. Bet komitetas pasiūlė kitą variantą, t.y. trijų mėnesių laikotarpiu, mes su tuo sutinkame. Tai susiję su pirmuoju ir antruoju įstatymais. O dėl Nr.IXP-3383 mūsų komitetas siūlo pritarti įstatymo projektui ir siūlo pagrindiniam komitetui atsižvelgti į komiteto pasiūlymus, t.y. papildyti įstatymo projekto pavadinimą, tam pagrindinis pritarė, ir papildyti įstatymo projektą penktuoju ir šeštuoju skirsniais, tam komitetas irgi pritarė. Pagrindinis komitetas nepritarė dar vienam mūsų pasiūlymui dėl 7 skirsnio, bet mes sutinkame su tokiu pagrindinio komiteto sprendimu.
PIRMININKAS. Aš tik pasitikslinsiu, gerbiamasis pranešėjau. Dėl visų trijų įstatymų, kur buvo jūsų siūlymai ir buvo pasiūlyti kompromisiniai sprendimai, jie jus tenkina ir jūs nereikalaujate, kad dėl jų būtų balsuojama?
V.FIODOROV. Ne. Pritariame pagrindinio komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Gerai, supratau. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, išklausius komiteto išvadas, noriu konstatuoti, kad eilės tvarka dėl pirmojo Nr.IXP-3381 įstatymo projekto nėra pastabų ir pasiūlymų, dėl kurių būtų norima ir reikėtų balsuoti. Todėl mes iš karto galime eiti prie sprendimo. Klausčiau, ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne, nėra. Bet net ir nujausdamas, kad mes esame arti bendro sutarimo, jaučiu, kad yra norinčių balsuoti. Prašau balsavimu išsakyti, ar pritariame po svarstymo įstatymo projektui Nr.IXP-3381.
61 užsiregistravus, už – 55, prieš nėra, 4 susilaikius, po svarstymo pritarta. Kitas su šiuo įstatymu susijęs įstatymo projektas Nr.IXP-3382 – Gyventojų registro įstatymo 9 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Komitetų išvados buvo pateiktos, dalyvauti diskusijoje pageidaujančių nebuvo. Klausčiau, ar nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų mes galime bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui po svarstymo? Nėra prieštaravimų. Pritarta po svarstymo bendru sutarimu.
Trečiasis įstatymo projektas, taip pat susijęs su teikiamu ir svarstomu įstatymo projektu, Nr.IXP-3383. Papildomam komitetui atsiėmus savo siūlymą, klausčiau, ar nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų mes galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Įstatymui, registracijos Nr.IXP-3383, po svarstymo yra pritarta bendru sutarimu.
Iš rezervinių klausimų siūlau grįžti prie pagrindinės darbotvarkės. Svarstome vakarinio posėdžio darbotvarkės trečiąjį klausimą. Tai įstatymų paketas, susijęs su Muitinės įstatymu, lydintys įstatymų projektai taip pat įeina į paketą. Registracijos numeriai nuo Nr.IXP-3429 iki Nr.IXP-3438. Galbūt prašykime Biudžeto ir finansų komiteto pranešėjo G.Šivicko pateikti visų įstatymų išvadas, kurias teikia pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas. Prašom.
G.ŠIVICKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, visas įstatymų kompleksas, susijęs su Muitinės įstatymo projektu, yra apsvarstytas. Pagrindiniam įstatymui yra gauta nemažai Teisės departamento pastabų, jos visos išnagrinėtos. Kadangi mes rengiamės priimti šį įstatymą, tai žodiniu sutarimu Teisės departamentas po svarstymo daugiau pastabų neturi. Seimo narių pastabų nėra gauta.
Komitetas pritarė pagrindiniam įstatymo projektui su kai kuriomis pastabomis. Pirmiausia 11 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „įslaptinta įrašyti žodį „konfidenciali, 16 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija įrašyti žodžius „finansų ministras, 18 straipsnio pavadinime ir 19 straipsnio 1 dalyje išbraukti žodį „struktūriniai, įrašyti žodį „teritoriniai, pakeisti 55 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „Rašytinių muitinės deklaracijų pildymo tvarką, vadovaudamasis Europos bendrijos muitų teisės aktais, nustato Muitinės departamentas. 55 straipsnio 3 dalį pakeisti ir išdėstyti taip: „Veiksmus, kurie atitinkamais atvejais laikytini veiksmu… pateikiamomis muitinės deklaracijomis…. vadovaujamasi… Europos bendrijos muitų teisės aktais, nustato Muitinės departamentas.
Pagrindiniam įstatymui yra pritarta bendru sutarimu. Toliau lydimieji įstatymai. Dėl Nr.IXP-3430 pastabų ir pasiūlymų negauta, pritarta bendru sutarimu. Kitas lydimasis projektas – Nr.IXP-3431, pastabų negauta, bendru sutarimu pritarta. Nr.IXP-3432 yra Teisės departamento apsvarstytas, bet kitų pasiūlymų negauta, pritariame bendru sutarimu. Toliau – Nr.IXP-3433, pastabų negauta, bendru sutarimu, Nr.IXP-3434, pastabų negauta, pritarta bendru sutarimu, Nr.IXP-3435, pritarta bendru sutarimu, pastabų negauta. Nr.IXP-3436 pastabų negauta, pritarta bendru sutarimu. Taip pat Nr.IXP-3437, pastabų negauta, bendru sutarimu, Nr.IXP-3438, nėra pastabų, pritarta bendru sutarimu. Atrodo, visus perskaičiau. Komitetas pasirengęs ne tik svarstyti, bet ir priimti, nes čia eurointegraciniai įstatymai, reikia, kad jie įsigaliotų nuo gegužės 1 dienos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl pagrindinio Muitinės įstatymo papildomu buvo paskirtas Ekonomikos komitetas. Jo pranešėją J.Budrevičių prašau pateikti papildomo komiteto išvadą.
J.BUDREVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Ekonomikos komitetas balandžio 21 d. svarstė Muitinės įstatymo projektą ir nusprendė iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš nėra, 1 susilaikė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, išklausėme išvadas dėl visų įstatymų projektų, t.y. Muitinės įstatymo bei lydimųjų teisės aktų. Kolegos, gal aš galiu siūlyti apsispręsti dėl jų visų iš karto? Ar reikia balsuoti? (Balsai salėje: reikia.) Reikia. Ar neprieštaraus kolegos, kad balsuotume, bet dėl visų iš karto? Gerai, aš primenu, kad čia yra svarstymas, ir bus einančio Seimo Pirmininko pareigas siūlymas šiandien priimti. Taigi dėl jų mes turėsime balsuoti. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo dėl visų sutarti? (Balsai salėje) Ne, nėra. Nėra, kolegos. J.Veselka dėl pirmojo Muitinės įstatymo. Prašau.
J.VESELKA. Taip, gerbiamieji, dėl muitinės noriu priminti, kad nuo gegužės 1 d. 75% muitų atiteks ne Lietuvos valstybės biudžetui, o eis į sąjunginį biudžetą. Paskaičiuokime: apie 350–370 mln. litų atiduosime neaišku už ką. O dar pridėkite, kad reikės mokėti 40 mln. įmokų, ir jūsų visi tie rožiniai iš dangaus, kai švies mėnulis, kas ten… štai kaip atrodo realiai. Todėl aš pasisakau prieš.
PIRMININKAS. G.Šivickas. Vis dėlto yra manančių kitaip. Prašom.
G.ŠIVICKAS. Vertinant tai, kad stojant į Europos Sąjungą sumažės valstybės valdymas, t.y. sumažės ir pačių muitinės postų, aš manau, kad tam reikėtų pritarti. Taip pat vertinant tai, kad nebuvo nė vienos Seimo narių pastabos dėl šio didelio paketo, reikia suprasti, kad nė vienas Seimo narys neturi interesų muitinėje. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Gerai, dėl pirmojo, t.y. Muitinės įstatymo Nr.IXP-3429, prašau pasiruošti ir balsuojame, ar pritariame po svarstymo.
Užsiregistravo 55, 46 – už, 2 – prieš, 6 susilaikė. Po svarstymo pritarta. Ar dėl lydimųjų teisės aktų galime sutarti bendru sutarimu po svarstymo? Nėra prieštaravimų. Pritarta projektams nuo Nr.IXP-3430 iki Nr.IXP-3438 bendru sutarimu.
Kolegos, Seimo Pirmininko pareigas einantis Č.Juršėnas siūlo ypatingos skubos tvarką ir priimti šiuos integracinius įstatymus šiandien. Ar galime dėl to bendru sutarimu apsispręsti? Nėra bendro sutarimo. Kolegos, prašau dėmesio, balsuojame dėl to, ar pritariame Seimo Pirmininko pareigas einančio Č.Juršėno siūlymui taikyti ypatingos skubos tvarką.
Muitinės įstatymo projektas Nr.IXP-3429(2*)ES (priėmimas)
Užsiregistravo 51, 41 – už, 2 – prieš, 3 susilaikė. Taikoma ypatinga skuba dėl visų įstatymų projektų. Taigi pradedame eilės tvarka. Muitinės įstatymo projekto priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Ar dėl 1 straipsnio, ar dėl 2? Kolegos, nėra pasiūlymų ir pastabų, dėl kurių reikėtų balsuoti. Aš klausčiau, ar mes galėtume įstatymą priiminėti skirsniais? Nėra prieštaravimų. Atsiprašau, ne skirsniais, o skyriais. Ar galime priimti I skyrių bendru sutarimu? Kolega E.Klumbys irgi dėl viso? Gerai. Nėra prieštaravimų, priimtas bendru sutarimu.
II skyrius. Ar galime priimti II skyrių bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų, II skyrius priimtas bendru sutarimu.
III skyrius nuo 30 straipsnio pradedant. Ar galime priimti III skyrių bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra, priimtas bendru sutarimu.
IV skyrius nuo 34 straipsnio. Ar galime priimti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra, IV priimtas bendru sutarimu.
V skyrius pradedant nuo 41 straipsnio. Ar galime priimti V skyrių bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra, priimtas bendru sutarimu. VI skyrius nuo 55 straipsnio pradedant. Ar galime priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų, VI skyrius yra priimtas bendru sutarimu.
VII skyrius nuo 80 straipsnio. Ar galime priimti VII skyrių bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra, VII skyrius yra priimtas bendru sutarimu.
VIII skyrius pradedant nuo 88 straipsnio. Ar galima VIII priimti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra, priimtas bendru sutarimu.
IX skyrius. Ar galime IX skyrių priimti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra, IX skyrius priimtas bendru sutarimu.
Taigi įstatymo priėmimas pastraipsniui, kolegos, yra baigtas. Dėl viso įstatymo projekto dėl balsavimo motyvų – J.Veselka. Motyvai prieš.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš skaičius pasakiau, bet dar nepasakiau to, kad didės kai kurie muitai importuojamoms prekėms. Tai pirma. Ir antra. Galbūt būsimas Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas pareiškia, kad sumažės valdymo išlaidos. Bet aš siūlyčiau pažiūrėti priimtą biudžetą ir jūs pamatysite, kaip stipriai mažėja valdymo išlaidos, tai yra viskas atvirkščiai. Valdymo išlaidos nuolat didėja. Man labai keista, visi mano, kuo daugiau bus valdininkų ir kuo didesnės bus jų algos, tuo geriau dirbs Lietuvos ekonomika. Taip nebus, nes bus daugiau kam nešvariai dalintis iš Europos ateinančius pinigus. Todėl aš balsuoju prieš.
PIRMININKAS. Kita nuomonė. Motyvai už – G.Šivickas. Prašom.
G.ŠIVICKAS. Galbūt neteisingai pasakiau. Gal pačios valdymo išlaidos ir nemažės vien dėl to, kad reikia ypatingai įdiegtos informacinės sistemos ir bendradarbiavimo su kitomis šalimis. Bet valdininkų skaičius tikrai turės sumažėti, nes prie sienos su Latvija ar su Lenkija iš tikrųjų nebus muitinės postų ir, galima tikėtis, nebus ir pačių eilių. Tai vis dėlto mūsų didelis laimėjimas, kad stojame į Europos Sąjungą ir tos sienos išnyks.
PIRMININKAS. Dėkui. Motyvai prieš – E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, aš daug nekalbėsiu dėl įstatymo turinio ir to, kas mums bus nuleista iš naujos sąjunginės sostinės – iš Briuselio, kur keliaus dauguma mūsų pinigėlių. Vadovaudamiesi šiuo įstatymu mes pamatysime po metų, galbūt dar greičiau, vadinamąjį gėrį.
Aš noriu pakalbėti apie formą, kodėl negaliu paremti šio įstatymo. Tai dėl priėmimo formos, nes esminis, svarbus įstatymas yra priimamas ypatingos skubos tvarka. Viskas buvo tęsta iki paskutinės minutės, ir tada forsuojama, pagrindiniu motyvu tapo faktas, kad mes nebeturime laiko, kad reikia vytis nuvažiuojantį traukinį, kad mes savo juridinius aktus suderintume su Europos Sąjunga. Šis būdas ir parodo, kaip realiai yra pasiruošta stojimui į Europos Sąjungą ir kas bus prastūminėjama, mes dar pamatysime šio įstatymo skyles, manau, greičiau negu jo rezultatus. Ačiū.
PIRMININKAS. B.Bradauskas – motyvai už.
B.BRADAUSKAS. Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, įvykusiame referendume tauta liepė mums visiems eiti į Europos Sąjungą, todėl mes šiandien, matyt, gaištame laiką įrodinėdami tai, kas jau yra post factum. O dabar čia mūsų priedermė ir pareiga yra įforminti tą ėjimą taip, kaip priklauso. Yra visi įsipareigojimai, ne išimtis ir šis Muitų įstatymas, ir kiti įstatymai. Išlošime ar pralošime, tuo mes turėsime progos įsitikinti, bet šiandien aš siūlau balsuoti už, nes visi muitinės postai ir sienos jau yra griaunama, jeigu jūs matėte šiandien televiziją. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl motyvų norinčių kalbėti daugiau nėra, todėl, kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo, projekto Nr.IXP-3429, priėmimo.
Užsiregistravo 59, už – 52, 2 – prieš , 4 susilaikė. Įstatymas, projekto Nr.IXP-3429, priimtas.
Jį lydintis įstatymas – Muitinės kodekso ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.IXP-3430. Priėmimo stadija. Du straipsniai. Dėl 1 straipsnio nėra norinčių kalbėti dėl motyvų. 1 straipsnį galime priimti? Nėra prieštaravimų, priimtas.
Dėl 2 straipsnio? Ar galime 2 straipsnį priimti? Nėra prieštaravimų. 2 straipsnis priimtas bendru sutarimu. Įstatymo priėmimas pastraipsniui yra baigtas. Dėl viso įstatymo projekto ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne, nėra. Taigi, kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo, projekto Nr.IXP-3430, priėmimo.
Balsavimo rezultatai: 56 – už, prieš nėra, 6 susilaikė. Įstatymas, projekto Nr.IXP-3430, priimtas.
Kolegos, aš noriu dar prašyti truputį jūsų dėmesio dėl Muitinės įstatymo. Priimant pastraipsniui buvo priimti visi straipsniai, bet, atkreipiu dėmesį, taip pat yra ir priedas. Ar galime manyti, kad ir priedas kartu su visais straipsniais buvo priimtas? Gerai, ačiū už jūsų supratimą.
Trečiasis su Muitinės įstatymu susijęs įstatymo projektas – Muitinės kodekso įgyvendinimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-3431. Du straipsniai, priėmimo stadija. Dėl 1 straipsnio. Ar galime priimti 1 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas bendru sutarimu. Ar galime priimti 2 straipsnį? Nėra prieštaravimų. 2 priimtas bendru sutarimu. Taigi dėl viso įstatymo projekto nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašau pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo priėmimo.
51 užsiregistravus, 42 – už, prieš nėra, 7 susilaikė. Įstatymas, kurio projekto Nr.IXP-3431, priimtas.
Kitas su dabar svarstomais įstatymais susijęs įstatymo projektas –Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3432. Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 2 straipsnis. Ar galime priimti? Priimtas. Ar galime priimti 3 straipsnį? Prieštaravimų nėra. Priimtas. 4 straipsnis. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra. Priimtas. 5 straipsnis. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra. Priimtas 6 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 7 straipsnis. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra. Priimtas. 8 straipsnis. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra. Priimtas. 9 straipsnis. Ar galime priimti 9? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 10 straipsnis. Ar galime priimti 10? Prieštaravimų nėra. Priimtas.
11 straipsnis. Ar galime priimti 11? Nėra prieštaravimų. 11 straipsnis priimtas. 12 straipsnis. Ar galime priimti 12? Prieštaravimų nėra. Priimtas. 13 straipsnis. Ar galime priimti 13? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 14 straipsnis. Ar galime priimti 14? Prieštaravimų nėra. Priimtas. 15 straipsnis. Ar galime priimti 15? Prieštaravimų nėra. Priimtas. 16 straipsnis. Ar galime priimti 16? Prieštaravimų nėra. Priimtas. 17 straipsnis. Ar galime priimti 17? Prieštaravimų nėra. Priimtas. 18 straipsnis. Ar galime priimti 18? Prieštaravimų nėra. Priimtas. 19 straipsnis. Ar galime priimti 19? Prieštaravimų nėra. Priimtas. 20 straipsnis. Ar galime priimti 20? Prieštaravimų nėra. Priimtas.
21 straipsnis. Ar galime priimti 21? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 22, paskutinysis, straipsnis. Ar galim ir šį priimti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Atsiprašau, dar vis dėlto yra 23 straipsnis. Dėl 23 straipsnio. Ar galime 23 straipsnį priimti? Nėra prieštaravimų. 23 straipsnis priimtas. Įstatymo priėmimas pastraipsniui yra baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo, kurio projekto Nr.IXP-3432, priėmimo.
56 užsiregistravus, 49 – už, prieš nėra, 7 susilaikė. Įstatymas priimtas.
Svarstome įstatymo projektą Nr.IXP-3433. Priėmimo stadija. Intelektualinės nuosavybės apsaugos importuojant ir eksportuojant prekes įstatymo pripažinimo netekusius galios įstatymo projektas. Du straipsniai. Dėl 1 straipsnio. Ar galime 1 priimti? Prieštaravimų nėra. Priimtas. Ar galime 2 straipsnį priimti? Prieštaravimų nėra. 2 straipsnis priimtas. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, prašau balsuoti dėl įstatymo, kurio projekto Nr.IXP-3433, priėmimo.
Balsavimo rezultatai: 42 užsiregistravo, už – 38, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas.
Svarstome kitą įstatymo projektą – Laisvųjų sandėlių įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr.IXP-3434. Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio. Ar galime priimti 1 straipsnį? Prieštaravimų nėra. 1 straipsnis priimtas. Ar galime priimti 2 straipsnį? Prieštaravimų nėra. 2 straipsnis taip pat priimtas. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Kolegos, dėl įstatymo, kurio projekto Nr.IXP-3434, priėmimo prašau balsuoti ir išsakyti savo nuomonę.
Balsavimo rezultatai: 44 užsiregistravus, už – 40, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas priimtas.
Kitas su Muitinės įstatymu susijęs lydintis teisės aktas yra Pinigų plovimo prevencijos įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3435. Priėmimo stadija. Du straipsniai. Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Ar galime priimti 1 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 1 straipsnis yra priimtas bendru sutarimu. Ar galime priimti 2 straipsnį? Nėra prieštaravimų. 2 straipsnis yra priimtas bendru sutarimu. Įstatymo priėmimas pastraipsniui yra baigtas.
Taigi dėl viso įstatymo projekto nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, kolegos, prašau pasiruošti ir išsakyti savo nuomonę dėl įstatymo priėmimo.
41 užsiregistravus, balsavimo rezultatai: 36 – už, prieš nėra, 4 susilaikė. Įstatymas priimtas.
Labdaros ir paramos įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3436*ES (priėmimas)
Kolegos, dar vienas integracinis įstatymas – Labdaros ir paramos įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3436. Priėmimo stadija. Du straipsniai. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Ar galime 1 straipsnį priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. 1 straipsnis yra priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio. Ar galime priimti 2 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 2 straipsnis taip pat yra priimtas bendru sutarimu. Įstatymo priėmimas pastraipsniui yra baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo priėmimo.
Balsavimo rezultatai: 43 užsiregistravus, 39 – už, prieš nėra, 4 susilaikė. Įstatymas priimtas.
Kitas eilės tvarka lydintis teisės aktas – Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3437. Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio. Ar galime priimti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Priimtas. 2 straipsnis. Ar galime priimti 2? Prieštaravimų nėra. Priimtas. Ar galime priimti 3 straipsnį? Prieštaravimų nėra. Priimtas. Ar galime priimti 4 straipsnį? Prieštaravimų nėra. 4 straipsnis taip pat priimtas. Įstatymo priėmimas pastraipsniui yra baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto nematau norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo priėmimo.
Užsiregistravus 41 Seimo nariui, balsavimo rezultatai: 38 – už, prieš nėra, 3 susilaikė. Įstatymas priimtas.
Ir paskutinis iš šio įstatymų paketo – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3438. Priėmimo stadija. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Ar galime 1 straipsnį priimti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra, priimtas.
Ar 2 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų, priimtas.
3 straipsnis. Ar galime 3-iąjį priimti? Prieštaravimų nėra. Priimtas.
4 straipsnis. Ar galime 4 straipsnį priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
5 straipsnis, paskutinysis. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra. Priimtas 5 straipsnis bendru sutarimu. Įstatymo priėmimas pastraipsniui yra baigtas. Kolegos, prašom pasiruošti, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ir balsuoti dėl įstatymo projekto Nr.IXP-3438 priėmimo.
Užsiregistravus 42 Seimo nariams, balsavimo rezultatai: 40 – už, prieš nėra, 2 susilaikė. Įstatymo projektas Nr.IXP-3438 priimtas.
Gerbiamieji kolegos, noriu konstatuoti, kad Muitinės įstatymas ir lydimieji įstatymų projektai yra priimti. Dar vienas svarbus integracinis įstatymų paketas yra priimtas.
Svarstome vakarinio posėdžio darbotvarkės 4 klausimą. Taip pat su integracija susijęs įstatymo projektas Nr.IXP-3462. Per pateikimo stadiją teikia Vyriausybė. Kviečiu į tribūną pateikti įstatymo projektą teisingumo viceministrą Gintarą Švedą. Jeigu Seimas neprieštarautų, prašytume pranešėją ir lydimąjį teisės aktą pristatyti kartu. Gerai. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
G.ŠVEDAS. Laba diena, gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Vyriausybė teikia du įstatymų projektus. Vienas yra Dizaino įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas bei Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimo įstatymo priedėlių pakeitimo įstatymo projektas. Abiejų projektų esmė yra ta, kad nuo gegužės 1 d. tapę Europos Sąjungos nare turime Dizaino įstatymą suderinti su viena direktyva ir vienu reglamentu, kurių esmė yra dizaino teisių apsauga jau nebe Lietuvos kontekste, bet visos Europos Sąjungos kontekste. Taigi pirmasis įstatymo projekto pakeitimas ir grindžiamas tuo, kad dizaino teisės bus saugomos visos Europos Sąjungos. Savaime suprantama, kad tokių teisių registravimas bus galimas bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje, o atsižvelgiant į laisvą paslaugų judėjimo principą, dizaino teises bus galima tvarkytis ne vien tik per Lietuvos patentų patikėtinį. Pagal reglamentą mes turime nustatyti teismines valdžios institucijas, kurios nagrinėtų ginčus dėl dizaino teisių. Tai tiek trumpai būtų apie pirmą įstatymo projektą.
Antruoju projektu yra siūloma nustatyti šimto litų mokestį už paraiškas bendrijos dizainui registruoti per Valstybinį patentų biurą. Tiek būtų, gerbiamasis pirmininke.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Taip jau susiklostė, kad niekas nenori jūsų paklausti. Dėkoju, kad atvykote. Šių dviejų įstatymų projektų pateikimo stadija. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne, nėra. Kolegos, ar pateikimo stadijoje mes bendru sutarimu galėtume pritarti įstatymo projektams Nr.IXP-3462 ir Nr.IXP-3463? Nėra prieštaravimų. Pritarta bendru sutarimu po pateikimo. Seniūnų sueiga siūlo tokią svarstymo eigą: pagrindiniu komitetu dėl pirmojo įstatymo projekto skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą, papildomu Europos reikalų. Ar galime pritarti tokiems komitetams? Nėra prieštaravimų, bendru sutarimu.
Dėl Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą pagrindiniu yra siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Ar galime tam pritarti? Prieštaravimų nėra. Pritarta bendru sutarimu. Dabar dėl svarstymo datos. Siūloma, kad būtų svarstoma jau ketvirtadienį. Ar galima tam pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Pritarta bendru sutarimu. Taigi šių įstatymų svarstymas šiandien baigtas.
Svarstome vakarinio posėdžio darbotvarkės 5 klausimą – Triukšmo valdymo įstatymo projektas Nr.IXP-3470. Taip pat su integracija susijęs įstatymo projektas. Teikėja – Vyriausybė. Į pateikimo stadiją yra atvykęs sveikatos apsaugos viceministras Gediminas Černiauskas. Gerbiamasis viceministre, kviečiu jus į tribūną ir prašau pateikti jūsų kuruojamą įstatymo projektą.
G.ČERNIAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Vyriausybė teikia Triukšmo valdymo įstatymo projektą, kuris yra eurointegracinis ir skirtas mūsų teisę suderinti su Europos Sąjungos galiojančiomis direktyvomis. Šiame įstatyme apibrėžta valstybinių institucijų kompetencija, Vyriausybės, ministerijų, apskričių, savivaldybių pagrindiniai darbai, kurie garantuotų Lietuvos gyventojams saugią aplinką triukšmo požiūriu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, dėkoju. Nepaisant jūsų lakoniško pateikimo… (Balsai salėje) Minutėlę, apraminsime, bet tuokart vienas Seimo narys vis tiek nori jūsų klausti. E.Masiulis. Prašom.
E.MASIULIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau tiesiog paklausti, ar jūsų teikiamas Triukšmo valdymo įstatymo projektas nėra susijęs su paskutiniais įvykiais Sveikatos apsaugos ministerijoje?
G.ČERNIAUSKAS. Dėkoju už klausimą. (Balsai salėje) Be abejo, į planus buvo įtraukta rengti tą įstatymą ir direktyvą Europos Sąjungoje ne tam priėmė.
PIRMININKAS. Prašom patikslinti, kas į darbų planus anksčiau buvo įtraukta? Gerai, ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Atsakėte į vieną beveik retorinį klausimą. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau, tuokart nebėra prasmės jums likti tribūnoje. Per pateikimo stadiją dėl motyvų niekas nenori kalbėti, bet nori balsuoti. Todėl ir įgyvendiname šią Seimo narių svajonę ar pageidavimą. Prašau balsavimu išsakyti, ar pritariame po pateikimo įstatymo projektui Nr.IXP-3470?
Užsiregistravus 36, už – 33, prieš nėra, 3 susilaikė. Po pateikimo pritarta. Vyriausybė siūlo šį Triukšmo valdymo įstatymą skubiai svarstyti. Kolegos, ar mes galime pritarti šiam Vyriausybės prašymui? Galime bendru sutarimu? Iš principo ar pritariame skubos tvarkai, turint minty, kad tai yra integracinis įstatymas. Pritarta bendru sutarimu. Nežinau, ar pavyks patyliukais apsvarstyti. Kolegos, apsispręsta dėl skubos tvarkos. Pagrindiniu yra siūlomas Sveikatos reikalų komitetas, papildomu Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar tiktų, kad šie du komitetai būtų paskirti atitinkamai pagrindiniu ir papildomu? Prieštaravimų nėra. Bet jūs pats nesate to komiteto narys? Mainais į kolegos J.Bernatonio siūlymą yra siūlomas kitas komitetas. Ar pageidaujate, kad dėl to būtinai būtų balsuojama, kolega Bernatoni? (Balsas salėje) Gerai. Tai daugiau siūlymų dėl komitetų nėra. Dabar dėl svarstymo datos. Kolegos, ar realu, turint minty, kad yra gana daug Teisės departamento pastabų dėl šio įstatymo projekto, svarstyti ketvirtadienį? Gal preliminariai įtraukime, o jeigu nepavyks, tai būtų nukelta į kitą savaitę. Ne pirmo būtinumo, bet Seniūnų sueiga siūlo tokią datą. Prašom dėl šio procedūrinio klausimo balsavimu išsakyti savo nuomonę. Ar mes pritariame, kad svarstymo data būtų balandžio 29 diena?
33 užsiregistravo. 25 – už, 1 prieš, 6 susilaikė. Pritarta, kad preliminari svarstymo data būtų dar šių metų balandžio 29 diena. Tai, kolegos, šio klausimo svarstymas, turiu mintyje Triukšmo valdymo įstatymą, yra baigtas be didesnio triukšmo. Šiandien jo svarstymas yra baigtas.
Sutaupėm šiek tiek laiko, belaukdami Seimui atskaitingų institucijų, t.y. generalinio prokuroro, ataskaitos, kuri yra numatyta 16 valandą. Aš trumpai noriu jus informuoti, kada yra numatyti Seimo frakcijų susitikimai su kandidatu į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus pareigas ponu A.Pociumi. Taigi Socialdemokratinės koalicijos frakcija – ketvirtadienį, 8.30 val., balandžio 29 d., Naujosios sąjungos frakcija – balandžio 29 d., ketvirtadienį, 9.30 val., Liberalų ir centro frakcija – balandžio 28 d., trečiadienį, 15 val., Liberaldemokratų frakcija – balandžio 29 d., ketvirtadienį, 9 val., Tėvynės sąjungos (konservatorių) frakcija – balandžio 28 d., trečiadienį, 14 val., Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų frakcija – balandžio 28 d., trečiadienį, 12.30 val. bei mišri Seimo narių grupė – balandžio 29 d., ketvirtadienį, 14 valandą. Taigi tokia kandidatų susitikimo frakcijose tvarka.
Dabar, kolegos, norėčiau paskelbti pertrauką iki 16 valandos. (Balsai salėje) Čia specialiai, kad kolega A.Kunčinas atėjo…
Pertrauka
Generalinio prokuroro A.Klimavičiaus metinė ataskaita ir atsakymai į Seimo narių klausimus
PIRMININKAS. Tęsiame vakarinį plenarinį posėdį po pertraukėlės. Eilės tvarka svarstome 6 vakarinio posėdžio darbotvarkės klausimą. Tai yra generalinio prokuroro Antano Klimavičiaus kasmetinė ataskaita ir atsakymai į Seimo narių klausimus. Siūlome tokį scenarijų, kaip išnaudoti šį pusvalandį: galbūt iki dešimties minučių – generalinio prokuroro trumpas ataskaitos pateikimas, toliau – atsakymai į Seimo narių klausimus. Bet prieš pradedant kalbėti generaliniam prokurorui, registruojamės. Jums žodis. Prašom.
A.KLIMAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ponai Seimo nariai! Aš nevarginsiu skaičiais apie nusikalstamumą ir nusikalstamumo tendencijas, nes mane patikino, kad visiems Seimo nariams yra įteikta prokuratūros darbo praeitų metų ataskaita. Norėčiau tiktai pagrindinius akcentus pagal prokuratūros veiklos prioritetus. Būtinai užsiminsiu, kad praeiti metai buvo labai svarbūs prokuratūrai ir visai Lietuvos teisėsaugai, nes vyko, neperdėsiu sakydamas, reforma. Įsigaliojo nauji civilinės ir baudžiamosios teisenos įstatymai, Konstitucijos pataisos, naujasis Prokuratūros įstatymas. Prokuratūra pasikeitė iš esmės, kaip pasikeitė beveik visos teisėsaugos institucijos, kurios tapo ikiteisminio tyrimo įstaigomis.
Norint įgyvendinti priimtus naujus įstatymus, teko atlikti didelį darbą ir priimti rekomendacijas, kaip taikyti naująjį Baudžiamojo proceso kodeksą, nes tas naujasis Baudžiamojo proceso kodeksas – tai toks europinis įstatymas, kuris ne viską reglamentuoja taip, kad kiekvienam ikiteisminio tyrimo pareigūnui arba prokurorui būtų aišku, ką ir kaip daryti.
Prokuratūros įstatymas prokuratūroje iš esmės panaikino statutinius santykius, atsirado naujos valdymo formos, demokratiškesnės, sukurtos komisijos. Generalinio prokuroro įgaliojimai prokuratūros valdymo srityje buvo labai apriboti, o tai mane džiugina. Įkurtos komisijos – Atrankos, Egzaminų, Atestacijos, Etikos, na, ir veikia performuota kolegija. Manau, kad prokurorai gali teigiamai atsiliepti apie šiuos pertvarkymus, nes pagerėjo prokuratūros žmonių atrinkimas. Atranka tokia griežta, kad egzaminus išlaiko iš dešimties du. Buvo 127 pareiškimai, o egzaminus, sužinoję pirmuosius jų rezultatus, išdrįso laikyti ketvirtadalis parašiusiųjų pareiškimus.
Griežta atranka reiškia aukštesnę kompetenciją. Visai kitas pretendentų į prokurorus išsilavinimas. Atrankos komisija iš išlaikiusiųjų egzaminus pagal balus, pagal eiliškumą generaliniam prokurorui siūlo kandidatus. Aš pasirenku iš 2–3 siūlomų asmenų.
Etikos komisija sudaryta, tačiau turiu pripažinti, kad ji dar nedirba, nes mes dar nepriėmėm savo Etikos kodekso. Jis yra parengtas, man atrodo, visiškai geras, tačiau nutarėme palaukti, nes Eurojust – Europos prokurorų struktūra – rengia Europos prokurorų etikos kodeksą. Mes norime, kad jis visiškai atitiktų. Kai pasirodys naujasis Eurojust parengtas Etikos kodeksas, mes savąjį priimsime.
Sėkmingai įgyvendinimas 3,5 mln. eurų vertės PHARE projektas, pagal kurį prokuratūra bus modernizuota – visos telekomunikacijų, kompiuterinės sistemos. Manau, pagerės prokuratūros vadyba, tačiau tai ateinančių metų klausimas. Mes tiktai pateikėme projektą, ir jis patvirtintas. Taigi pertvarka tęsiasi toliau. Ji turi trūkumų, bet privalumų yra daugiau. Manau, kad nauja teisėsaugos sistema bus efektyvesnė ir naudingesnė Lietuvai.
Nusikalstamumo tendencijos. Labai sunku kalbėti apie nusikalstamumo tendencijas, nes statistika dabar negali parodyti visiškai nieko. Užregistruotų nusikaltimų skaičius išaugo keleriopai, nes pagal naująjį Baudžiamojo proceso kodeksą neliko patikros etapo, t.y. kiekvienas pareiškimas, pranešimas apie padarytą arba neva padarytą nusikaltimą yra registruojamas ir priimami du sprendimai, du variantai: arba atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, arba pradedamas ikiteisminis tyrimas. Deja, jau yra ir neigiamų tendencijų. Kai nuo gegužės 1 d. įsigaliojo nauji įstatymai, iš karto buvo registruojama labai daug tokių pareiškimų. Paskui jų pradėjo mažėti, nors Lietuvoje niekas nepasikeitė. Vadinasi, ikiteisminio tyrimo įstaigos, nežinau, dėl kokių sumetimų, dirbtinai reguliuoja registraciją. Iš esmės registracija iškraipoma, ir tai aš galiu garantuoti.
Pagal naująjį BPK prokuroras neįgaliotas tikrinti pačios pareiškimų registracijos, knygų pildymo budėtojų dalyse tvarkos, tačiau naujose prioritetinėse prokuratūros veiklos šių metų kryptyse mes vis dėlto numatome tokių kontrolinių prokurorinių patikrinimų galimybę. Vadovausimės Prokuratūros įstatymo suteiktais įgaliojimais. Dabar skaičių aš gal nesakysiu, jūs juos turite, kaip ten kilo. Tuo labiau kad jie nėra iškalbingi, kaip aš sakiau, dėl tų priežasčių, kad nėra su kuo lyginti. Kai bus gegužės 1 d., mes jau galėsime vienus metus lyginti su kitais, dabar nėra su kuo.
Gal aš trumpai pakalbėsiu apie tas prioritetines kryptis, kurios buvo patvirtintos praeitais metais, ir kaip mes dirbome.
Organizuotų nusikaltimų tyrimas. Manau, kad šioje srityje pasigirti yra kuo, tai dauguma nuskambėjusių garsiai bylų – „tulpinių, „gaidjurgių, kurios sėkmingai buvo tirtos, ir jau priimti nuosprendžiai, išaiškinti nusikaltimai, sukėlę didžiulį rezonansą Lietuvoje. Išaiškinta daug ankstesnių metų nusikaltimų, trejų, ketverių, penkerių, šešerių metų senumo. Tačiau manau, kad šioje srityje tiek policijos organizuotų nusikaltimų tarnybos, tiek prokuratūra turi tęsti pradėtą bendrą darbą, nes kiekvienas atsipalaidavimas reiškia, kad organizuotas nusikalstamumas atgimsta. Pavyzdys yra šūviai į brolius Jakučius Kaune ir kiti atgimstančio organizuoto nusikalstamumo požymiai. Vadinasi, tas procesas turi vykti tolygiai, tada jis neaugs. Kova turi atitikti organizuotų nusikaltėlių norus „pakilti…
Praeitais metais užregistruoti 372 tyčiniai nužudymai ir pasikėsinimai. Tai 19% daugiau negu užpraeitais metais. Aš negaliu paaiškinti priežasčių tokio (net 19%) tyčinių nužudymų augimo, nes organizuotos gaujos nesiautėjo, išaiškinamumas siekė beveik 90%, todėl labai sunku suvokti, iš kur šis reiškinys atsirado. Gal jis yra atsitiktinis, ir tokios tendencijos galbūt toliau nebus. Tuo labiau kad pastaruosius trejus metus tyčinių nužudymų skaičius mažėjo.
Vienas iš prioritetų buvo ir liks, matyt, jeigu Seimas patvirtins nutarimu, nusikalstamų veikų dėl neteisėtos narkotikų ir psichotropinių medžiagų apyvartos tyrimas. Šių veikų skaičius nuolat, deja, auga. Kreivė yra ir ataskaitoje. Blogiausia tai, kad Lietuva – ne vien tranzito narkotikų šalis, bet ir sintetinių narkotikų gamintoja. Praeitais metais išaiškintos keturios sintetinių narkotikų gamybos laboratorijos, užpraeitais buvo tik dvi. Ta čia išaiškintos. Aš nežinau, kiek dar yra, galbūt yra ir neišaiškintų. Tik dalis šių narkotikų pasilieka Lietuvoje, nes tai yra verslas, daugiausia jų vis dėlto vežama į Skandinavijos šalis. Kitų narkotikų dalis visiškai mažėja. Aguonos ir žemos kokybės heroinas – tai visiškai degradavusių asmenų, čigono taboro lygio narkotikai. Vis dėlto labai daug yra sintetinių.
Narkomanijos plitimo užkardymui šalyje veiksmingos įtakos gali turėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos strategija 2004–2008 metams ir įkurtas Narkotikų kontrolės departamentas. Šį darbą, be abejo, reikia koncentruoti, turi dirbti specialistai, o vis dėlto aš pasigendu vieno dalyko – antinarkotinės propagandos, masinės, agresyvios, nuolatinio priminimo žiniasklaidoje apie narkotikų žalą. Tie žmonės, kurie tampa narkomanais, pradeda nuo 12, 13, 14 metų nieko nesuvokdami apie būsimą žalą, apie savo žlungantį gyvenimą. Jeigu visuomeninis transliuotojas bent kartą per mėnesį parodytų mirštantį jauną narkomaną, o ne beprasmes žudynes iš amerikoniškų filmų, būtų labai dėkui. Vis dėlto jie gyvena iš mokesčių mokėtojų pinigų, kaip ir mes.
Dar viena nusikaltimų rūšis, kuri jau vadinama verslu, tai yra autotransporto vagystės. Jas galima skirti į tokias dvi dalis: prabangių automobilių vagystės ir jų dokumentų forminimas, pervežimas parduoti į užsienio šalis, kuo beveik išimtinai užsiiminėja organizuoti nusikaltėliai, ir prastų automobilių, padėvėtų grobimas siekiant išpirkos.
Siekdama kuo efektyvesnių prevencinių priemonių, Generalinė prokuratūra dalyvauja Policijos departamento rengiamoje kompleksinėje autotransporto vagysčių prevencijos ir kontrolės programoje. Darbo grupė pasiūlė, aš gal perskaitysiu, ar skaityti tuos punktus? Pasiūlymai, man atrodo…
PIRMININKAS. Gal ne. Jeigu jie yra įtraukti, tai…
A.KLIMAVIČIUS. … jeigu susiję ir su įstatymų pakeitimais, todėl aš manau, kad Seimo nariai pritars, nes automobilių vagystės – tai iš tikrųjų didelė bėda, tai jau vadinama verslu.
Kontrabanda. Buvo kalbama, kad stambi, didelė kontrabanda neįmanoma be pareigūnų dalyvavimo, be pasienio tarnybos, muitinės. Beje, keli atvejai rodo, kad įmanoma, nes daromos slaptavietės tokiu pramoniniu būdu, atliekant suvirinimo darbus ir visokius kitokius, ir įvežama, ir išvežami didžiuliai kiekiai cigarečių ir alkoholio. Čia yra bėda tokia, kad kovai su kontrabanda turėtų būti padorūs sienos, pasienio tarnybos, muitinės pareigūnai. Jie turėtų būti kvalifikuoti ir privalėtų turėti gerą įrangą kontrabandai aptikti. Visų šių trijų komponentų trūksta.
Neteisėto pridėtinės vertės mokesčio užvaldymas. Šioje srityje, manau, galima jau ir pasigirti. Yra žmonių, pasirengusių dirbti, tirti šias bylas, tai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, yra prokurorų, kurie specializuojasi toje srityje, kontroliuoja ir tą reikalą išmano. Todėl šiek tiek skaičių. Aštuoniose bylose įtarimai pareikšti 57 asmenims, iš jų dviem buvusiems mokesčių inspekcijos, 27 muitinės ir 3 pasienio policijos pareigūnams. Bendra užvaldytų valstybės biudžeto lėšų suma beveik 3 mln. litų. Manau, kad…
PIRMININKAS. Primenu, gerbiamasis generalini prokurore, 14 min. jau kalbate.
A.KLIMAVIČIUS. Neapskaičiavau. Aš galiu kalbą nutraukti ir atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Tiesiog, jeigu apibendrintumėte, manau, būtų tinkama.
A.KLIMAVIČIUS. Aš tik apibendrinsiu tiek, kad numatėme 2004 metų prokuratūros veiklos kryptis. Jūs jas turite, ir jeigu jas patvirtinsite Seimo nutarimu arba patvirtinsite dar geresnes kryptis, tai aš būsiu labai dėkingas. Galiu atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Gerai. Dėkui už pateikimą. Penki Seimo nariai nori klausti. Pirmasis yra A.Gricius. Prašom, kolega.
A.GRICIUS. Gerbiamasis prokurore, pastaruoju metu matome labai suaktyvėją STT veiklą. Kiek aš supratau, suėmimas, sulaikymas vyko ne be jūsų dalyvavimo. Savo klausimą formuluočiau iš dviejų dalių. Pirmiausia jūsų, kaip prokuratūros, požiūris į STT aktyvų dalyvavimą politiniuose procesuose, pavyzdžiui, renkant Vilniaus miesto merą. Kaip jūs žiūrite? Jeigu jūs esate jau tikri, kad ten yra korupcijos elementų, tada aš suprantu, kad jūs kažkaip dalyvaujate tame reikale, o politiniai procesai… Tai vienas dalykas. Ir kitas klausimas, išplaukiantis iš to, – STT veikla. Gal jūs galėtumėte atsakyti į klausimą, kiek, jums dalyvaujant, per praėjusius metus STT pradėjo bylų ir kiek jų sėkmingai užbaigė? Nes pats fakto iškėlimas dar nieko nereiškia. Ačiū.
A.KLIMAVIČIUS. Pirmiausia mūsų, prokuratūros, požiūris į STT yra lygiai toks pat požiūris kaip į bet kurią kitą ikiteisminio tyrimo įstaigą. STT yra ikiteisminio tyrimo įstaiga ir priima sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą savarankiškai, bet per 24 valandas turi pranešti apie tai prokurorui. Kiek žinau, STT sulaikė 48 valandoms, rodos, 7 asmenis. Sulaikymo procese nebūtinas prokuroro dalyvavimas, jie tai daro savarankiškai. Du asmenys suimti dešimčiai parų. Čia jau prokuroras ėjo į teismą ir teismas nutartimi suėmė dešimčiai parų du asmenis. (Balsas salėje) Aš manau, kad STT vadovas gali pateikti statistiką ir atsiskaityti Seime. Aš už jį atsiskaityti nelabai norėčiau. Bet aš visada noriu, kad STT dirbtų aktyviau ir rezultatai būtų geresni.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš tik primenu, kad Seimo narys visada gali patikslinti klausimą. Toliau eilės tvarka nori jūsų klausti K.Glaveckas. Prašom.
K.GLAVECKAS. Gerbiamasis generalini prokurore, jūsų ataskaitoje yra pateikti duomenys apie nusikalstamumą Lietuvoje, apie atskirų nusikaltimų rūšis, bet lietuviai daro nusikaltimus ir užsienyje. Gal jūs turite informacijos, kiek lietuviai yra padarę nusikaltimų užsienyje ir kiek jų sėdi kalėjimuose atskirose šalyse? Ačiū.
A.KLIMAVIČIUS. Aš abejoju, ar tokia statistika iš viso yra, bet aš galiu pasakyti, kad metai iš metų lietuviškų nusikalstamų grupuočių ir atskirų asmenų užsienyje, ypač Skandinavijos šalyse, Vokietijoje, Olandijoje, daugėja. Daugėja, be to, ir Lenkijoje, Rusijoje. Manau, kad galima dvejopai žiūrėti į šį reiškinį. Jiems Lietuvoje verstis nusikalstama veikla nesaugu. Jie ieško pelningesnės ir saugesnės vietos. Kita vertus, darydami nusikaltimus užsienyje jie žemina Lietuvos kaip valstybės vardą. O statistika yra didėjanti. Kiek pas mus sumažėjo organizuoto nusikalstamumo, kažkodėl užsienyje lietuvių padarytų nusikaltimų padaugėjo. Ar dėl to džiaugtis, ar verkti, nežinau.
PIRMININKAS. Dėkui. Kitas klausiantysis – E.Masiulis. Prašom.
E.MASIULIS. Gerbiamasis generalini prokurore, pagal naujus įstatymus prokuratūra, nepaisant to, kad ikiteisminį tyrimą gali pradėti nemažai teisėsaugos institucijų, yra kontroliuojanti ikiteisminius tyrimus institucija. Man kyla klausimas, kokią atsakomybę prisiima prokuratūra, jei mes matome, kad tos rezonansinės bylos, kurios labai plačiai žiniasklaidoje aprašomos, tokios kaip žemgrobių byla, kaip Vilniaus mero rinkimų, Sveikatos apsaugos ministerijos įvykiai ikiteisminio tyrimo metu, yra išmetamos kaip didžiausios sensacijos ir mes daug kur matome, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dažniausiai vėliau subliūkšta ir paskui niekur nebematyti, kad tas ikiteisminis tyrimas yra baigtas. Tai leidžia manyti, kad kartais tokie veiksmai susiję su vienokiais ar kitokiais Lietuvos politiniais įvykiais. Kad to išvengtume, jūs, kaip generalinis prokuroras, kokių konkrečių veiksmų galėtumėte imtis, kad teisėsaugos institucijos ne politikuotų, o dirbtų tiesiogiai savo darbą pagal įstatymus?
A.KLIMAVIČIUS. Galiu pasakyti, kad pradėti ikiteisminiai tyrimai subliūkšta. To mes niekada neišvengsime, nes tai užprogramuota įstatymuose. Gavus pareiškimą, pranešimą apie nusikaltimą ar prokuroras, ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas priima vieną iš sprendimų: arba pradeda ikiteisminį tyrimą, arba atsisako jį pradėti. Pradėjęs ikiteisminį tyrimą gali nustatyti, kad tokio nusikaltimo absoliučiai nebuvo. Vadinasi, tada byla subliūkšta. Apie baudžiamojo proceso politizuotus procesus aš visiškai nenoriu kalbėti, nes ne mes juos politizuojame. Prokuratūros kontrolė, aš sakau, vyksta grynai pagal tokį Baudžiamojo proceso kodeksą, kokį jūs priėmėte. Apie pradėtą ikiteisminį tyrimą per 24 valandas pranešama prokurorui. Prokuroras dalyvauja procese ten, kur numatyta BPK, eina į teismą. Pats ikiteisminio tyrimo pareigūnas į teismą niekada neina, ten jam nėra ką veikti. Priima sprendimus arba pats, arba teismas nutartimi. Tai ir yra ta kontrolė, vadovavimas. Kokia atsakomybė? Žinoma, ir prokuroras atsakingas. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsakingas, jo vadovybė, atsakingas ir prokuroras, jeigu kontroliuoja ir pažeidžiami įstatymai. O tai, kad byla subliūkšta, kaip jūs sakote, arba nutraukiama, tai čia jokios atsakomybės negali būti. Gali būti labai logiškas teisingas sprendimas. Ar aš atsakiau?
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia V.Zabiela. Prašom.
V.ZABIELA. Sakykite, gerbiamasis prokurore, ar naujieji Baudžiamojo proceso ir Baudžiamasis kodeksai visiškai jus tenkina?
A.KLIMAVIČIUS. Visiškai netenkina, todėl yra sudaryta grupė teisininkų prie Aukščiausiojo Teismo, ir rengiami naujojo Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimai. Iš esmės mane tenkina ir aš džiaugiuosi, nes yra vienas esminis dalykas. Yra vadinamasis greitesnis procesas, proceso baigimas baudžiamuoju įsakymu, ko anksčiau nebuvo, ir nemažai nesunkių nusikaltimų bylų galima baigti. Kaip su Seimo iškaba, kur per vieną parą buvo paskelbtas teismo sprendimas. Čia toks idealus atvejis, o galima labai greitai. Tai palengvina tyrimą ir prokurorų darbą ir efektas didesnis, kai bausmė čia pat.
V.ZABIELA. Ir antrasis klausimas. Ar ką nors norėtumėte skubiai taisyti ar keisti šiuo metu Baudžiamajame kodekse?
PIRMININKAS. Labai atsiprašau, bet gali būti vienas klausimas.
A.KLIMAVIČIUS. Aš atsakyčiau, bet bijau, kad paskui…
PIRMININKAS. Prašom labai trumpai.
A.KLIMAVIČIUS. …uždėsite tokį antspaudą tos gerbiamųjų teisininkų grupės darbui, o šioje grupėje yra ir generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis. Mes kai ką aptarėme, bet dabar viešai pasakyti, kad aš noriu to, ko grupė nenutarė, gal nereikia.
PIRMININKAS. Suprantu, ir nesakysite.
A.KLIMAVIČIUS. Ne.
PIRMININKAS. Paskutinis klausiantysis – A.Kašėta.
A.KAŠĖTA. Gerbiamasis generalini prokurore, aš norėjau paklausti dėl finansinių nusikaltimų bylų tyrimo. Atsimename SBSW, „Sekundės banko, investicinių bendrovių įvairaus plauko bylas, kurios buvo beviltiškai vilkinamos, ir iš šalies susidarė įspūdis, kad šių bylų tyrimas tapo geru bizniu tyrėjams. Čia tik tokia prielaida. Aš noriu paklausti, ar ir dabar taip pat beviltiškai vilkinamas panašių bylų tyrimas, ar situacija pasikeitusi?
A.KLIMAVIČIUS. Jūsų minėtos bylos baigėsi logiškais nuosprendžiais. Tirdami tas bylas daug padorių pareigūnų išėjo iš darbo, neišlaikė įtampos. Pirmiausia tada, kai buvo bankų griūtis, reikia sulyginti dabartinį Baudžiamąją kodeksą su buvusiu. Ten reikėjo įrodyti arba sukčiavimą, kas yra tyčinis nusikaltimas, iššvaistymą, kas yra tyčinis nusikaltimas, ir nebuvo tų smulkių nusikaltimų, kaip skolininko nesąžiningumas, nepagrįstos paskolos išdavimas ir visa kita. Nebuvo tos bazės. Jūs vertinate kaip beviltišką kapstymąsi teisėsaugos bylose ir netgi kažkokį biznį. Aš žinau iš užsienio specialistų. Pavyzdžiui, galiu paminėti Otą Briunerį, (…) komisarą, kuris, sužinojęs apie mūsų bankų griūties bylos rezultatus, nustebo. O kaip jūs sugebėjote tai padaryti? Pas jus juk net bazės nebuvo? Bankų griūtis buvo ir kitose pokomunistinėse valstybėse. Ten buvo visiškas fiasko. Aš taip manau. Nors aš tuose procesuose nelabai dalyvavau. Aš tada dirbau, atrodo, STT arba nužudymų srityje.
PIRMININKAS. Nužudymų tyrimų turite minty?
A.KLIMAVIČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis generalini prokurore, už atvykimą, už ataskaitos ir prioritetų pateikimą. Baigę atsakymus į klausimus, kaip ir yra įprasta po tokių Seimui atskaitingų institucijų ataskaitų išklausymo, mes svarstome jas ir priimame atitinkamus Seimo nutarimus. Ačiū, gerbiamasis prokurore.
A.KLIMAVIČIUS. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Šį sykį kuruojantis Teisės ir teisėtvarkos komitetas, šiek tiek užbėgdamas už akių, jau yra parengęs atitinkamo Seimo nutarimo projektą, todėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką A.Sakalą kviečiu į tribūną pateikti nutarimo projektą.
A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos. Komitetas iš tiesų pasikvietė Generalinės prokuratūros atstovus, tai buvo šio mėnesio 21 dieną, išklausė ataskaitą, patikslino ataskaitoje, kurią jūs visi turite, kai kuriuos duomenis ir bendru sutarimu pritarė ataskaitai. Bendru sutarimu pasiūlė komiteto pirmininko vardu užregistruoti Seimo nutarimą, kurį jūs šiandien turite.
Aš noriu pasakyti vieną esminį dalyką, kad prokuroro ataskaitoje ir dabartiniuose naujuose pasiūlymuose, kurie pateikti Seimo nutarime, numatyta, kad prokuroras turi padaryti tendencijų analizę, nusikaltimo, nusikalstamumo tendencijų analizę, tas padaryta, kokios svarbiausios kryptys bus numatytos stengiantis tą tendenciją pakeisti, kaip jiems pavyko pakeisti, kokie rezultatai ir ką siūlo kitiems metams, kaip pakeisti pagrindines kryptis, ar naujas įvesti, jeigu atsiranda naujų rūšių nusikaltimų, ar modifikuoti senąsias kryptis. Tai taip pat padaryta naujajame nutarime. Todėl kviečiu pritarti nutarimui, kuriam komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Aš tik noriu paklausti jums pateikus. 21 d. užregistravus atitinkamą nutarimo projektą, šiandien buvo pateikti ir jūsų siūlymai, tikslinantys šį nutarimo projektą. Ar tikslinimai buvo derinti su pagrindiniu komitetu?
A.SAKALAS. Ne, su pagrindiniu komitetu nebuvo derinti tie siūlymai. Dalis siūlymų yra redakciniai, mes juos gavome iš Teisės departamento ir jiems reikia tik pritarti. Kai kuriuos siūlymus pateikė pati Generalinė prokuratūra, patikslino mūsų parengtą nutarimą. Aš manau, kad galima pritarti, nors komiteto nuomonės nebuvo. Su atskirais komiteto nariais kalbėjau, jie mano, kad būtų galima tiems siūlymams pritarti.
PIRMININKAS. Kolegos, pateikimas. Ar pritariame pateiktam nutarimo projektui po pateikimo? Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Pritarta bendru sutarimu. Gal dėl formalumo mes turėtume prašyti, kad pagrindinis komitetas jūsų pasiūlymus, pone pirmininke, bent formaliai apsvarstytų. Kai bus apsvarstyta, mes be problemų priimsime šį nutarimą.
A.SAKALAS. Jeigu būtų galima, aš prašyčiau įrašyti į antradienio darbotvarkę svarstymą ir priėmimą. Mes per tą laiką apsvarstytume tuos pasiūlymus, galbūt atsirastų naujų pasiūlymų. Mes galėtume ramiai, neskubėdami patvirtinti. Tai nėra degantis dalykas, kad reikia būtinai šiandien patvirtinti.
PIRMININKAS. Gerai. Pateikimas. Dar yra pasiūlymų, kuriuos apsvarstys pagrindinis kuruojantis komitetas. Šiandien šio klausimo svarstymas yra baigtas. Ar pageidauja papildomu komitetu? Kolega A.Sadeckas linksi galvą, bet nesiūlo to. Jeigu jūs formuluojate siūlymą, klausiu, ar Seimas neprieštarautų, kad papildomu būtų paskirtas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas? Nėra prieštaravimų, pritarta bendru sutarimu. Dėkoju už šią iniciatyvą papildomai svarstyti ataskaitą.
Kolegos, judame į priekį pagal darbotvarkę ir svarstome su integracija susijusį Statybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-3473. Atvyko aplinkos ministras Arūnas Kundrotas, Vyriausybės teikiamas integracinis įstatymo projektas. Pateikimas. Gerbiamasis ministre, prašom pristatyti.
A.KUNDROTAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pristatomas Statybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas. Jo esmė yra ta, kad reikia suderinti savo teisės aktus tam, kad būtų užtikrintas laisvas paslaugų judėjimas.
Pagrindiniai punktai. Suvienodinti reikalavimai, nustatantys teisę būti statinio projektuotoju, rangovu, statinio projektavimo valdytoju, statinio statybos valdytoju. Taip pat nustatantys teisę atlikti statinio projekto ir statinio ekspertizę, naudojantis įsisteigimo teise ir paslaugų teikimo teise Lietuvos Respublikoje įsteigtam juridiniam asmeniui, užsienio valstybėje įsteigtam juridiniam asmeniui ar kitai užsienio organizacijai. Vadinasi, vienodomis teisėmis tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos kitų valstybių inžinieriai, architektai gali šias paslaugas teikti.
Taip pat supaprastinta ir atsisakyta kai kurių reikalavimų dėl atestavimo atskirų sričių vadovų, paliekant tokį reikalavimą tik ypatingų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovams. Kadangi pas mus yra toks atestavimas, tai ir kitų Europos valstybių atitinkami vadovai privalo turėti savo šalyje išduotą tokį atestatą.
Įvairios sąvokos pakeistos, kaip matyti, ir ypač iš lyginamojo varianto. Viskas pritaikyta tam, kad artimiausiu metu, kai šis įstatymas pasirodys, galėtume užtikrinti laisvą specialistų judėjimą, jų paslaugų teikimą. Tiek Lietuvos specialistų užsienyje, tiek užsieniečių Lietuvoje. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū, pone ministre. Niekas nenori jūsų klausti. Dėkoju už pristatymą. Pateikimas. Ar dėl balsavimo motyvų yra norinčių kalbėti? Nėra. Kolegos, ar po pateikimo mes galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Gerbiamieji kolegos, aš taip pat noriu paklausti dėl to, kaip siūlo svarstyti Seniūnų sueiga: skirti pagrindiniu komitetu Aplinkos apsaugos komitetą, papildomu – Europos reikalų komitetą. Ar galime pritarti šiems komitetams? (Balsai salėje) Tuoj suteiksime galimybę, čia yra procedūrinis dalykas. Pritarta bendru sutarimu. Aš atkreipiu dėmesį, kad Vyriausybė siūlo šį įstatymą svarstyti skubos tvarka. Ar galime tam taip pat pritarti? Pritarta bendru sutarimu. Aš noriu klausti, ar realu, kad šis įstatymas galėtų būti svarstomas ketvirtadienį? Matau pagrindinio komiteto pirmininką, labai energingai linksintį galvą. Pagyvensime, pamatysime. Siūlau 29 d., kaip ir siūlo Seniūnų sueiga, dar šių metų balandžio 29 d. numatyti svarstymą. Ar galime pritarti? Pritarta bendru sutarimu.
Kolegos, judame į priekį. Kitas eilės tvarka darbotvarkės klausimas – projektas Nr.IXP-3467 dėl tarpvyriausybinio susitarimo ratifikavimo, kurį savo dekretu teikia Prezidento pareigas einantis A.Paulauskas. Jį pristato kuruojanti Krašto apsaugos ministerija, viceministras Jonas Gečas.
J.GEČAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, taip jau atsitiko, kad dabar, nuo balandžio 1 d., mes nebesame kuruojantys. Kuratorius sėdėjo šalia manęs. Nes Civilinės saugos departamentas perėjo į Vidaus reikalų sistemą. Bet buvo mūsų pateiktas. Esmė yra ta, kad mes esame jau pasirašę analogiškas sutartis su Vokietija, Vengrija, Lenkija, Latvija ir Ukraina. Šios sutartys yra labai svarbios, nes ištikus išties didelėms stichinėms nelaimėms, esant ekstremalioms situacijoms viena valstybė dažniausiai negali susitvarkyti ir jai reikalinga rimta pagalba.
Aš pamenu 1996 m., kai buvo tam tikrų problemų Ignalinos atominėje elektrinėje. Teko važiuoti į Baltarusiją, nes iš esmės tai yra artimiausia šalis, turinti Polocke dislokuotą civilinės gynybos pulką, kuris iš tikrųjų galėtų mums padėti esant tokioms situacijoms. Todėl siūlome šią sutartį.
Sutartis apima katastrofų padarinių prognozavimą, prevenciją, įvertinimą ir likvidavimą, katastrofos priežasčių tyrimą, jų padarinių įvertinimą, katastrofų sukeltą potencialaus aplinkos taršos pavojingumo įvertinimą ir t.t.
Teikiamas įstatymo projektas yra parengtas Civilinės saugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, ir manome, kad tokią sutartį reiktų ratifikuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, niekas nenori klausti teikiant šį įstatymo projektą. Klausiu, ar po pateikimo?.. Manau, yra norinčių balsuoti. Balsavimu išsakykime savo nuomonę, ar po pateikimo pritariame įstatymo projektui. Prašyčiau likti tribūnoje, tuoj svarstysime kitą jūsų teikiamą įstatymo projektą.
Užsiregistravo 29 Seimo nariai. Už – 28, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Pritarta po pateikimo. Pagrindiniu komitetu Seniūnų sueiga siūlo skirti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, papildomu – Užsienio reikalų komitetą. Numatyti svarstymo datą dar šių metų gegužės 11-tąją. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Pritarta bendru sutarimu. Šio klausimo svarstymas šiandien yra baigtas.
Svarstome įstatymo „Dėl Šiaurės Atlanto sutarties šalių susitarimo dėl jų karinių pajėgų statuso ir Protokolo dėl tarptautinių karinių vadaviečių, įsteigtų įgyvendinant Šiaurės Atlanto sutartį, statuso ratifikavimo projektą Nr.IXP-3376. Pateikimo stadija. Gerbiamasis viceministre, prašau pateikti.
J.GEČAS. Žinia, šių metų kovo 29 dieną Lietuva tapo NATO nare, todėl statusas, kurį anksčiau turėjo Lietuvos karinės pajėgos užsienyje, NATO valstybėse, ir NATO valstybių pajėgų statusas Lietuvoje iš esmės pasikeitė. Ratifikavus šią sutartį ir ją Vašingtone premjerui deponavus, atsirado būtinybė pakeisti anksčiau turėtą statusą, kuris vadinosi „Partnerystė vardan taikos (…), t.y. pajėgų statusą, kuris buvo pripažintas dėl jo pasirašius 1991 metais, į NATO pajėgų statusą. Šio įstatymo esmė yra ta, kad jis reglamentuoja visas teisines normas pajėgų, štabų, padalinių, esančių užsienio valstybių Lietuvoje, ir Lietuvos karinių padalinių ir karių, esančių NATO valstybėse. Tai yra būtina, jis yra suderintas su Europos Sąjungos reikalavimais, jis yra suderintas su NATO reikalavimais, todėl siūlytume, kad šį NATO (…), pajėgų statuso dokumentą mes ratifikuotume Seime.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis viceministre, už pateikimą. Niekas nenori jūsų paklausti. Dėkoju už atvykimą. Pateikimo stadija. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Kolegos, ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra, pritarta bendru sutarimu po pateikimo įstatymo projektui Nr.IXP-3376.
Seniūnų sueiga siūlo tokią svarstymo eigą. Pagrindiniu skirti Nacionalinio saugumo ir gynybos, papildomu – Užsienio reikalų komitetus bei preliminarią svarstymo datą numatyti dar šių metų gegužės 11 dieną. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra, pritarta bendru sutarimu.
Svarstome darbotvarkės 10 kompleksinį klausimą – Bendrojo pagalbos centro veiklos įstatymo projektą Nr.IXP-3474 bei jį lydintį įstatymo projektą Nr.IXP-3475. Abu integraciniai įstatymai, pateikimo stadija. Teikia Vyriausybė. Vidaus reikalų viceministrą Zigmantą Benjaminą Kazakevičių kviečiame į tribūną pateikti abu įstatymų projektus, jeigu Seimas neprieštaraus, iš karto. Prašom.
Z.B.KAZAKEVIČIUS. Laba diena. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, leiskite pateikti Lietuvos Respublikos bendrojo pagalbos centro veiklos įstatymo ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 4 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektus. Projektai parengti įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 metais patvirtintą Bendrojo pagalbos centro įsteigimo ir vieno skubaus iškvietimo telefono numerio 112 įvedimo strategijos įgyvendinimo planą.
Pagrindiniai Bendrojo pagalbos centro veiklos įstatymo projekto tikslai yra reglamentuoti Bendrojo pagalbos centro prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos veiklą, šio centro statusą, nustatyti centro kompetenciją reaguojant į pagalbos prašymus, taip pat užtikrinti, kad kuo greičiau ir veiksmingiau būtų suteikiama pagalba asmenims, kurie kreipiasi dėl pagalbos suteikimo bendruoju telefono numeriu 112.
Kadangi beveik visose Europos Sąjungos šalyse Bendrosios pagalbos centras yra statutinė organizacija, todėl siūloma, kad Bendrasis pagalbos centras taptų Vidaus reikalų ministerijos statutine organizacija. Dėl to reikia pakeisti Vidaus tarnybos statuto 4 ir 13 straipsnius. 4 straipsnis – įrašomas į bendrą statutinių organizacijų sąrašą Bendrosios pagalbos centras, 13 straipsnis – vidaus tarnybos laipsniai suteikiami ir Bendrosios pagalbos centro darbuotojams. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimas sudarys sąlygas turėti didesnę atsakomybę darbuotojams, be to, bus sutaupoma lėšų, nes statutiniai darbuotojai turi kur kas mažesnius atskaitymus socialiniam draudimui. Be to, karjeros tarnautojų darbo savaitė yra 40 valandų, o statutiniai tarnautojai, statutiniai darbuotojai dirba iki 48 valandų per savaitę ir jiems nemokami viršvalandžiai.
Priėmus projektus reikės pakeisti Bendrojo pagalbos centro prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatus. Šiuo metu nuostatai yra patvirtinti ministro įsakymu, juos reikės pakeisti. Taip arba Respublikos Vyriausybė, arba įgaliota institucija turės patvirtinti centro struktūrą. Šiam projektui įgyvendinti reikės gana didelių lėšų, jos bus skiriamos keletą metų. Per penkerius metus numatyta 84 mln. litų iš valstybės biudžeto ir įvairių investicinių projektų, o šiais metais restruktūrizuojant, įkuriant (šis centras veikia nuo praeitų metų) lėšų nereikės. Prašome šio įstatymo projektui pritarti. Europos Sąjungos teisinei bazei jis neprieštarauja.
PIRMININKAS. Ačiū. Du Seimo nariai nori jūsų paklausti. Aš suprantu, kad klausimai gali būti adresuojami dėl abiejų įstatymų projektų. Ar atsisakote, ar tiesiog išsitrynė? Tai mygtelkite dar kartelį mygtuką. Prašom.
N.STEIBLIENĖ. Jūs sakote, kad tai neprieštarauja Europos Sąjungos bazei, bet Europos Sąjungos direktyva reikalauja, kad mes tą bendrosios pagalbos telefoną – 112, mano supratimu, jau turėtume turėti gegužės 1 dieną. Kodėl Vidaus reikalų ministerija taip delsia? Kodėl iki šiol nėra žmogaus, kuris atsakingas už šio projekto įgyvendinimą? Kodėl yra tiktai bandomasis projektas Vilniuje arba Vilniaus apskrityje? Kaip Vidaus reikalų ministerija spręs šį reikalą, kad kuo greičiau būtų įvestas šis telefonas?
Z.B.KAZAKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Vidaus reikalų ministerijos Informatikos ir ryšių departamentas prie šio klausimo dirba ir parengė šį įstatymo projektą. Visišką jo įgyvendinimą Respublikoje, kaip aš minėjau, lemia didelis finansavimas. Bandomasis projektas šiuo metu įgyvendinamas Vilniuje. O perspektyvoje reikės kooperuoti lėšas ir kitų pagalbą teikiančių institucijų, iš jų neatimant, bet svarstant, tvirtinant biudžetą. Bet, kaip minėjau, pagrindinė priežastis buvo didžiulis finansavimas.
PIRMININKAS. Patikslinkite klausimą.
N.STEIBLIENĖ. „Telekomas kažkada lyg ir, mano žiniomis, buvo suinteresuotas šiuo projektu. Tai gal būtų valstybei pigiau atsiėję, nes tuo telefonu, ne tik mobiliuoju, kaip jūs dabar siūlote, bet ir „Telekomo telefonu (…) turėtų veikti?
Z.B.KAZAKEVIČIUS. Ne, tai šis 112 pakeis ir telefonus 01, 02, 03. Jis sujungs ne vien tik „Telekomo ryšių linijas, bet sujungs ir medicininės pagalbos, priešgaisrinės apsaugos, civilinės saugos ir kitus. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Gerai, aš siūlau pasitikslinti šį klausimą po to, kai pranešėjas baigs pristatyti.
Z.B.KAZAKEVIČIUS. Gal mes galėsime komitete padiskutuoti tuo klausimu? Kadangi visoje Europos Sąjungoje veikia vienintelis telefonas 112, kuris…
PIRMININKAS. Gerai, kolegos, manau, kad gal trumpais klausimais ir atsakymais esmės nepavyks išsiaiškinti.
Z.B.KAZAKEVIČIUS. O jeigu jus domina Europos Sąjungos aktai, tai aš juos galiu išvardyti. Čia yra trys dokumentais, kuriais remiantis įvedamas…
PIRMININKAS. Gerai, gerbiamasis pranešėjau, ačiū. Jūsų klausti nori kitas kolega – E.Karečka. Prašom.
E.KAREČKA. Ačiū. Aš noriu paklausti, ar šis Pagalbos centro numeris 112 veiks visoje Europos Sąjungoje?
Z.B.KAZAKEVIČIUS. Taip, šiuo metu dar ne visose Europos Sąjungos valstybėse, bet pagal Europos Tarybos direktyvas jis turės būti įvestas visose Europos Sąjungos valstybėse, nors ir skirtingais būdais. Lietuva šį projektą diegia vadovaudamasi Suomijos pavyzdžiu. Suomijos pavyzdžiu yra įdiegta visose Skandinavijos šalyse, o kitose valstybėse šį numerį administruoja arba policijos departamentai, arba priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamentai. Bet šis numeris veiks visoje Europoje.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Atsakėte, gerbiamasis pranešėjau, į visus klausimus, kuriuos pageidavo užduoti Seimo nariai. Ačiū, kad atvykote ir pristatėte. Pateikimo stadijoje norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Kolegos, ar galime po pateikimo pritarti abiem įstatymų projektams bendru sutarimu. Prieštaravimų nėra. Pritarta bendru sutarimu.
Vėl yra Vyriausybės siūlymas svarstyti skubos tvarka. Prieštaravimų nėra, pritarta bendru sutarimu. Dėl vedimo tvarkos ar laukiate palankaus momento? Aišku. Pagrindiniu komitetu dėl abiejų įstatymų yra siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Papildomu Europos reikalų komitetas.
A.KUNČINAS. Siūlau Informacinės visuomenės plėtros komitetą, nes, kaip sako, čia yra naudojama labai daug informacinių technologijų.
PIRMININKAS. Kadangi, kaip sako kolegos, labai geras komitetas ir nori būti papildomas, ar būtų prieštaraujančių, kad Informacinės visuomenės plėtros komitetas būtų paskirtas papildomu? Nėra prieštaraujančių. Gerbiamieji kolegos, pritarta tam bendru sutarimu. Dabar dėl datos. Kadangi yra pasiūlytas dar vienas papildomas komitetas, aš noriu klausti, ar realu kitą ketvirtadienį šį įstatymą svarstyti ir priimti? Ar galime nukelti kitai savaitei? (Balsai salėje) Gerai. Yra pasiūlyta 29 d., kada galėtų svarstyti Seimas. Tai siūlo Seniūnų sueiga. Ar yra alternatyvių siūlymų? Kita alternatyva yra svarstyti gegužės 4 dieną. Balsavimas už reiškia už 29 d., balsavimas prieš reiškia už gegužės 4 dieną. Prašau balsavimu išsakyti savo nuomonę, susilaikymas nebus skaičiuojamas.
4 balsavo už 29, 12 už kitą savaitę. Kitą savaitę, gegužės 4 d., plenariniame posėdyje bus svarstomi šie projektai. Šio klausimo svarstymas šiandien baigtas.
Europos bendrovių įstatymo projektas Nr.IXP-3476ES (pateikimas)
Svarstome vakarinio posėdžio darbotvarkės 11 klausimą – Europos bendrovių įstatymo projektas Nr.IXP-3476. Pateikimo stadija. Teikia Vyriausybė. Kuruojantis ministras ir ministerija yra Ūkio. Todėl ministrą Petrą Čėsną kviečiu į tribūną ir prašau pristatyti įstatymo projektą per pateikimo stadiją.
P.ČĖSNA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia Lietuvos Respublikos Seimui Europos bendrovių įstatymo projektą. Įstatymo projektu siekiama užtikrinti Tarybos reglamento dėl Europos bendrovės statuto Nr.2157 taikymą. Reglamentas dėl Europos bendrovės statuto suteikia teisinį pagrindą naujai juridinio asmens teisinei formai. Tai leis bendrovėms, įsteigtoms skirtingose valstybėse Europos Sąjungos narėse, jungtis arba steigti bendrą antrinę ar holdingo bendrovę išvengiant teisinių skirtumų, kilsiančių iš daugiau kaip dvidešimties skirtingų teisinių Europos Sąjungos valstybių sistemų. Reglamente įtvirtinta Europos bendrovės valdymo organų struktūra, sprendimų priėmimo procedūros, kiti esminiai aspektai. Reglamente nustatyta, kad Europos bendrovei taikomos valstybės narės, kurioje yra Europos bendrovės buveinė, teisės normos, reglamentuojančios akcines bendroves, kiek tai nenumatyta reglamente. Tačiau paskirais klausimais valstybė narė privalo arba turi teisę priimti specialias Europos bendrovėms taikytinas nuostatas.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra Europos bendrovė, buveinės perkėlimą, steigimą, valdymą ir pertvarkymą, kiek tai leidžia Europos reglamentas. Įstatymo projekte siūloma nustatyti Europos bendrovės buveinės perkėlimo į kitą valstybę procedūrą ir reikalavimus. Skelbiant pasiūlymą perkelti Europos bendrovės buveinę, numatyta akcininkų, prieštaraujančių buveinės perkėlimui, teisė į jiems priklausančių akcijų išpirkimą. Teisingumo ministerija nurodyta kaip institucija, kuri turi teisę prieštarauti Europos bendrovės buveinės perkėlimui, taip pat akcinės bendrovės dalyvavimui Europos bendrovės steigime jungimo būdu. Tokią funkciją Teisingumo ministerijai siūloma priskirti todėl, kad ši ministerija yra vadovaujanti juridinio asmenų registro tvarkymo įstaiga ir jai suteikta teisė prieštarauti Europos ekonominių interesų grupės buveinės perkėlimui. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijai ir Lietuvos bankui numatyta teisė teisės aktų nustatyta tvarka prieštarauti Europos bendrovės buveinės perkėlimui į kitą valstybę, jeigu Europos bendrovės vykdoma veikla priskirta šių institucijų priežiūrai. Europos bendrovės steigime jungimo būdu gali dalyvauti akcinės bendrovės iš skirtingų valstybių. Tuo atveju, jeigu jungimo sąlygose numatyta steigiamos Europos bendrovės buveinė yra ne Lietuvos Respublikoje, kaip ir buveinės perkėlimo atveju siūloma įtvirtinti akcininkų, prieštaraujančių akcinės bendrovės dalyvavimui Europos bendrovės steigime, teisę į jiems priklausančių akcijų išpirkimą.
Taip pat projekte siūloma reglamentuoti valdymą Europos bendrovės steigimo, akcinės bendrovės pertvarkymo į Europos bendrovę ir Europos bendrovės pertvarkymo į akcinę bendrovę procedūrų, nes dėl šių procedūrų savitumų nėra galimas Lietuvos Respublikos teisės normų taikymas. Reglamente įtvirtinta valstybės narės teisė nustatyti, kad turi būti paskirtas vienas iš kolegialaus valdymo organų narių, atsakingas už bendrovės valdymą taip, kaip ir toje valstybėje narėje buveines turinčių akcinių bendrovių vadovai. Siūloma šia galimybe pasinaudoti atsižvelgiant į Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, reglamentuojančias akcinės bendrovės vadovo kompetenciją, išimtinai jam priskirtas teises ir pareigas. Taip pat siūloma pasinaudoti galimybe apriboti Europos bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių skaičių, nes Akcinių bendrovių įstatyme analogiškai ribojamas stebėtojų tarybos bei valdybos narių skaičius. Atsižvelgiant į tai, kad reglamentas įsigalios 2004 m. spalio 8 d., projekte siūloma įstatymo įsigaliojimo datą taip pat numatyti šių metų spalio 8 dieną.
Gerbiamieji Seimo nariai, kviečiu svarstyti šį įstatymo projektą ir priimti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Tuokart išprovokavote vieną Seimo narį jūsų klausti. Kolega R.Sinkevičius. Prašom.
R.SINKEVIČIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, žinia, Europos bendrovės – tai naujas juridinis asmuo, kuris Lietuvoje nelabai iki šiol buvo girdėtas. Žinia, jog reikia tam tikro laiko, kad ir Seimo nariai, ir specialistai susipažintų su naujuoju dariniu. Šis įstatymas mūsų darbotvarkėje pažymėtas kaip eurointegracinis ir jo svarstymas numatytas jau poryt. Tačiau, kaip jūs minėjote, jo įsigaliojimo data tiktai spalio 8 diena. Sakykite, jūsų nuomone, ar čia verta taip labai skubėti, verstis per galvą, nesigilinti ir priimti tą įstatymą ypatingos skubos tvarka? Tai būtų vienas klausimas.
Antras, galbūt paprastesnis, gal jums teko susipažinti su Teisės departamento išvadomis, gal galėtumėte komentarą? Jeigu ne, tai mes komitete tą dalyką pasiaiškinkime.
P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Aš neturėjau galimybės ir nesusipažinau su Teisės departamento išvadomis. Nemanau, kad šis įstatymo projektas yra labai sudėtingas. Jo bazė – Akcinių bendrovių įstatymas, kuris dabar galioja Lietuvoje, jūsų ne taip seniai atnaujintas. Yra taikoma tuo atveju, kai galimi įvairūs atvejai. Viena bendrovė veikia vienoje valstybėje, kita – kitoje valstybėje, o savininkai tie patys. Galima reorganizavimo būdu jas sujungti ir ji taps Europos bendrove. Tai gali būti ir holdingo bendrovės atvejis, gali būti dvi bendrovės ir gali būti antrinė bendrovė. Nemanau, kad čia kas nors yra ypač sudėtinga, tik tiek, kad mums šiek tiek neįprasta. Jeigu mes manėme, kad galim turėti kelių Lietuvos bendrovių kontrolinį akcijų paketą, tai dabar tas pats atvejis numato, kad mes galime turėti ir skirtingų valstybių bendrovių akcijų paketą. Tuo būdu mes galėsime tą bendrovę vadinti Europos bendrove. Numatyti ir kai kurie teisiniai niuansai, kurie skiriasi. Aš manau, tai yra eurointegracinis įstatymas, tik tiek, kad jis įsigalios vėliau.
PIRMININKAS. Ačiū, pone ministre, atsakėte į visus pageidavusių klausti Seimo narių klausimus. Dėkoju, kad pristatėte. Pateikimas. Ar galime po pateikimo, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Po pateikimo pritarta bendru sutarimu. Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu komitetu skirti Ekonomikos komitetą. Ar galime tam pritarti? Nėra prieštaravimų. Dabar dėl datos. Atsižvelgdamas į tai, kad ir įstatymo, ir atitinkamo Europos Sąjungos teisės akto įsigaliojimo data yra gerokai vėliau nei gegužės 1 d., nemanau, kad mums būtų būtina šį klausimą svarstyti ketvirtadienio plenariniame posėdyje. Jeigu galima sutarti, gegužės 11 dieną. Mes turime nustatyti preliminarią svarstymo datą. Seniūnų sueiga, matyt, nežinojo aplinkybių, numatydama dar šį ketvirtadienį. Ar tinka gegužės 11 diena? Gerai. Pritarta bendru sutarimu. Kitų papildomų komitetų nebuvo siūlyta.
Aviacijos įstatymo 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3480 (pateikimas)
Aš dabar siūlyčiau šiek tiek peršokti į paskutinį darbotvarkės klausimą. Aviacijos įstatymo 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3480. Pateikimas. Šį projektą teikia Vyriausybė. Kviečiu susisiekimo ministerijos sekretorių Voldemarą Šalauską pristatyti šį įstatymo projektą iš tribūnos.
V.ŠALAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė teikia svarstyti Aviacijos įstatymo 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Projekto tikslas – Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 56 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl oro vežėjų licencijavimo suderinti su Europos Bendrijos steigimo sutartimi, konkrečiai su sutarties 43 straipsniu dėl įsisteigimo laisvės ir 49 straipsniu dėl laisvės teikti paslaugas, taip pat su Tarybos reglamento dėl oro vežėjų licencijavimo reikalavimais.
Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nenumato kitaip, licencija gali būti išduodama Lietuvos Respublikoje įsteigtai įmonei, kuri turi vežėjo pažymėjimą, o jos kontrolės teisės priklauso Lietuvos Respublikos piliečiams, savivaldybėms, valstybei ar kitoms Lietuvos Respublikoje įregistruotoms įmonėms, kurių kontrolės teisės taip pat priklauso Lietuvos Respublikos piliečiams, savivaldybėms ar valstybei.
Vadovaujantis reglamento nuostatomis, kaip ir minėjau, licencijų Bendrijos oro vežėjams išdavimo tvarka neturi būti diskriminuojanti ir susijusi su licencijos prašančios įmonės buvimo vieta ir jos efektyvia kontrole. Šis įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir leistų išspręsti šią problemą. Įstatymo pakeitimo projektą parengė Civilinės aviacijos administracija. Prašom pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Noriu jūsų paklausti. Jeigu teisingai suprantu, šio įstatymo įsigaliojimo data yra gegužės 1 diena. Noriu paklausti. Vyriausybė neformuluoja siūlymo svarstyti skubos tvarka. Vis tiek pasitikslinę, kad tai skubus įstatymas, bandysim į tai atsižvelgti. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, kad atvykote ir pristatėte.
V.ŠALAUSKAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Pritarta bendru sutarimu. Seniūnų sueiga nieko nesiūlo dėl svarstymo datos, tačiau mums reiktų vis dėlto apsispręsti. Kaip suprantu, su aviacija ir transportu susiję dalykai yra svarstomi Ekonomikos komiteto. Ar taip? Kolega Sinkevičiau ir kolega Vilkai, ar Aviacijos įstatymo klausimo svarstymas būtų Ekonomikos komiteto prerogatyva? Suprantu, kad jokio papildomo nereiktų. Ar dėl šio komiteto galima apsispręsti? Nėra prieštaravimų, apsispręsta bendru sutarimu. Klausiu, ar galime bendru sutarimu nuspręsti, kad įstatymas bus svarstomas balandžio 29 d. plenariniame posėdyje? Prieštaravimų nėra, apsispręsta bendru sutarimu. Šio klausimo svarstymas baigtas.
Dabar nemažai įstatymų projektų, kurie kuruojami Finansų ministerijos, dalis jų teikiami Vyriausybės. Pradedame nuo vakarinės darbotvarkės 12 klausimo – Įstatymo dėl sutarties dėl Baltijos valstybių bendrosios tranzito procedūros denonsavimo projekto Nr.IXP-3468. Yra atvykęs finansų viceministras Vitas Vasiliauskas. Gerbiamasis viceministre, jeigu teisingai suprantu, tai yra ne Vyriausybės, bet Prezidento dekretu teikiamas įstatymo projektas. Prašom.
V.VASILIAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, kalbėsiu labai trumpai. Tai yra įstatymo projektas dėl sutarties dėl Baltijos valstybių bendrosios tranzito procedūros denonsavimo. Siūlymas yra susijęs su tuo, kad nuo gegužės 1 d. tampame bendrosios ekonominės erdvės nariais ir, be jokios abejonės, tokiu atveju visiems kroviniams, judantiems tiek per Lietuvą, tiek per Baltijos valstybes, tiek apskritai visoje Europos Bendrijų erdvėje, galios bendra Europos tranzito procedūra. Atsižvelgiant į tai, iš tikrųjų ši sutartis būtų negaliojanti, nes niekas jos netaikytų, todėl yra siūloma ją denonsuoti. Įstatymo projekto 2 straipsniu siūloma Vyriausybei kreiptis į atitinkamas Estijos ir Latvijos (Vyriausybei, be abejo, per Užsienio reikalų ministeriją) institucijas ir laikinai, kol ji formaliai nustos galioti, susitarti dėl sutarties nuostatų netaikymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Dėl šio įstatymo projekto norinčių klausti nebuvo. Ar galėtume, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, balsuodami išsakyti savo nuomonę, ar pritariame įstatymo projektui po pateikimo? Išsakykime nuomonę balsuodami. Suprantu, kad yra pageidavimas ir nėra bendro sutarimo.
Užsiregistravo 22 Seimo nariai ir visi tie patys 22 balsavo už pritarimą po pateikimo. Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu skirti Užsienio reikalų komitetą, papildomu – Biudžeto ir finansų komitetą. Preliminari svarstymo data numatyta dar šių metų balandžio 29 diena. Ar galime pritarti tokiai svarstymo datai? Nėra prieštaravimų, pritarta bendru sutarimu atsižvelgiant į tai, kad tai yra dar vienas su integracija susijęs įstatymo projektas.
Eilės tvarka vakarinės darbotvarkės 13 klausimas. Nr.IXP-3466. Vėlgi Prezidento dekretu teikiamas dabar jau tarptautinio susitarimo ratifikavimo įstatymo projektas. Gerbiamasis viceministre, jums žodis.
V.VASILIAUSKAS. Yra teikiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Singapūro Respublikos Vyriausybės sutarties dėl pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos ratifikavimo įstatymo projektas. Ši sutartis yra pasirašyta 2003 m. lapkričio 18 d. Singapūre. Tai yra viena iš daugiau kaip 30 sutarčių, kurios yra šiuo metu sudarytos ir jau taikomos Lietuvos Respublikoje praktiškai. Iš principo tai yra tipinė sutartis, kaip minėjau, jų mes esame pasirašę daugiau kaip 30. Kažkokios specifikos, skirtingai nuo kitų sutarčių čia nėra. Be jokios abejonės, Singapūras yra suinteresuotas su mumis turėti tokią sutartį, nes mes nuo gegužės 1 d. tampame Bendrijų nariais. Prašytume pritarti tokios sutarties ratifikavimui.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, nėra norinčių jūsų paklausti dėl šio įstatymo projekto. Ar galim po pateikimo pritarti šiam įstatymo projektui bendru sutarimu? Jūs einate iš tribūnos, bet, kiek žinau, dar yra bent du įstatymo projektai, kuriuos reikia teikti. Tiesą sakant, yra ministrė D.Grybauskaitė… Baikime dabar su šiuo įstatymu. Pritarus bendru sutarimu po pateikimo pagrindiniu siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomu – Užsienio reikalų komitetas. Dėl komitetų galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl svarstymo datos. Jokių ES raidelių nematau prirašyta, todėl ramiu balsu klausiu, ar tinkama svarstymo data galėtų būti šių metų gegužės 11 diena? Prieštaravimų nėra. Pritariame bendru sutarimu dėl svarstymo datos. Taigi šio klausimo pateikimo stadiją šiandien baigiame.
Dabar 14 kompleksinis darbotvarkės klausimas. Tai du tarpusavyje susiję klausimai Nr.IXP-3477 bei Nr.IXP-3478. Pelno mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Abu projektai integraciniai, abu skubūs. Gerbiamasis viceministre, prašome pateikti.
V.VASILIAUSKAS. Jeigu būtų galima, pateikčiau abu, nes jie yra tarpusavyje susiję. Be abejo, Vyriausybė prašytų svarstyti šiuos įstatymo projektus skubos tvarka, nes jų reikia galutinai suderinti gyventojų Pajamų mokesčio įstatymo nuostatas su nauja praeitų metų birželio 3 d. direktyva dėl palūkanų, gautų iš (…) pajamų apmokestinimo. Pelno mokesčio kai kurių straipsnių pakeitimo bei papildymo įstatymo projektas irgi yra susijęs su mūsų mokesčių teisės aktų suderinimu su atitinkamomis direktyvos nuostatomis, konkrečiai su vadinamąja palūkanų ir honorarų apmokestinimo direktyva, kuri buvo priimta praėjusiais metais ir jau įsigaliojo nuo šių metų sausio 1 dienos. Dėl jos mes esame paprašę pereinamojo laikotarpio. Kodėl projektas taip vėlai buvo pateiktas Seimui? Paprasčiausia dėl to, kad neseniai, praėjusią savaitę, buvo gauta išankstinė Europos Komisijos pozicija dėl mūsų paprašyto pereinamojo periodo. Iš principo jis buvo akceptuotas ir todėl, atsižvelgiant į tą išankstinę poziciją, buvo suformuotas mūsų siūlymas atitinkamai pakeisti Pelno mokesčio įstatymą.
Pagrindinės nuostatos yra tos, jog siūloma, kad honorarų ir palūkanų „prie šaltinio apmokestinimas Lietuvoje būtų panaikintas ne anksčiau kaip 2010 metais, nes mes esame ta valstybė, į kurią yra investuojama. Jeigu būtų atsisakyta to apmokestinimo, mes manytume, kad nukentėtų biudžeto pajamos. Buvo atlikti tam tikri skaičiavimai, ir visa mokestinė politika, kuri buvo vykdoma iki šiol, buvo orientuota į apmokestinimą „prie šaltinio. Tai yra mūsų daugiau kaip 30 sudarytų dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių nuostatos buvo parengtos taip, kad honorarų ir palūkanų atveju mes pasiliktume sau teisę apmokestinti. Tas apmokestinimas nėra didelis, t.y. 10%, bet yra gana svarbus biudžeto pajamų šaltinis. Jeigu mes neapmokestintume šių pajamų, tai be abejo, tas pajamas apmokestintų užsienio valstybė. Todėl mes nenorėtume atiduoti užsienio valstybei pajamų dalies ir siūlytume išlaikyti dar apmokestinimą, kaip minėjau, tuo pereinamuoju laikotarpiu, kurio mes paprašėme.
Jeigu grįžtume prie Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo, tai pagrindinis dalykas yra tas, kad įstatymo projekte yra siūloma išplėsti pensijų fondus, kuriems būtų taikoma lengvata apmokestinant juo 15% tarifu. Tai būtų susiję ne tik su Lietuvos pensijų fondais, bet taip pat ir su Europos Bendrijų pensijų fondus. Natūralu, kad pagal Stojimo sutartį mes negalime diskriminuoti Europos Sąjungos subjektų, šiuo atveju Europos Sąjungoje įsikūrusių pensijų fondų. Tokios pagrindinės nuostatos.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis viceministre. Turiu atkreipti jūsų dėmesį, kad yra Teisės departamento pastabų. Ypač gausu pastabų dėl Pelno mokesčio įstatymo, bet, manau, kad pritarus po pateikimo bus galima svarstyti ir šias gautas pastabas komitete. Kolegos, ar po pateikimo galime pritarti šiems įstatymo projektams? Prieštaravimų nėra. Po pateikimo pritarta bendru sutarimu. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar dėl komitetų. Dėl abiejų įstatymo projektų pagrindiniu yra siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Ar galime jam pritarti? Prieštaravimų nėra. Pritarta. Svarstymo preliminari data kartu pritariant ir Vyriausybės siūlomai skubos tvarkai – šių metų balandžio 29 diena. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra, pritarta bendru suarimu abiem įstatymo projektams bei jų svarstymo procedūrai.
Vyriausybės įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3167(2) (pateikimas)
Gerbiamieji kolegos, noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad dabar yra 17.15 valandų. Liko neapsvarstytas vienas rezervinis klausimas, bet nėra pranešėjo. Norinčių perskaityti pareiškimus taip pat nėra. (Balsai salėje) Dar keliolika sekundžių ir mes būtume pabaigę. Dabar yra rezervinis klausimas ir, manau, kad mūsų visų nusiteikimas yra pakankamas, kad mes išklausytume Seimo Pirmininko pareigas einančio Č.Juršėno. Jis pateiks 4 rezervinį klausimą – Vyriausybės įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-3167. Pateikimo stadija. Prašom. Pateikimo stadija. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, tie, kurie dar liko posėdžių salėje, dėkoju už kantrybę. Aš nepiktnaudžiausiu jūsų dėmesiu man, o trumpai drūtai pasakysiu reikalo esmę. Vyriausybės įstatymo 7 straipsnio pakeitimas susijęs su tuo, pavadinkime, dvigubu priesaikos tekstu. Tai, ką mes su jumis, būtent šis Seimas, jau padarėme keliais atvejais, tai yra parengėme du priesaikos tekstus. Tada ir tikinčiųjų, ir laisvamanių yra vienodos pozicijos. Nebūna nepatogumų naudojant šį siūlomą variantą palyginti su tuo, kuris buvo iki to. Kitą savaitę mūsų laukia naujo ministro prisaikdinimas. Manau, jis prisieks pagal seną variantą, bet jis turės galimybę rinktis iš dviejų tekstų, jeigu jis to pageidaus. Tokia yra šių pakeitimų esmė. Prašyčiau pritarti. Žinoma, būtų gražu šiandien priimti, bet galime priimti ir ketvirtadienį, nieko neatsitiks.
PIRMININKAS. Gerai. Pateikimo stadija. Kaip manote, niekas nenori jūsų paklausti?
Č.JURŠĖNAS. Gaila, bet nenori.
PIRMININKAS. Neišprovokavote.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Prieštaravimų nėra. Pritarta bendru sutarimu. Gal vis dėlto paskirkime Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, kad formaliai pasižiūrėtų ir ketvirtadienį numatytume priėmimą. Gerai, apsispręsta dėl pagrindinio – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto. Svarstymo data – balandžio 29 diena.
Kolegos, tai buvo paskutinis darbotvarkės klausimas. 17.18 val. noriu paskelbti šios dienos vakarinio plenarinio posėdžio pabaigą.