Dvidešimt
septintasis (509) posėdis
2004
m. balandžio 22 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas V.P.ANDRIUKAITIS
2004 m. balandžio 22 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė
PIRMININKAS. Labą rytą. Leiskite, gerbiamieji kolegos, pradėti balandžio 22 dienos plenarinį posėdį. Prašom, Sekretoriate, užimti savo vietas ir pradėti darbą. Kolegos, registruojamės.
Kol kas užsiregistravo 43 Seimo nariai. Manau, po keleto minučių susirinks daugiau Seimo narių. Kolegos, norėčiau kreiptis į frakcijas ir paklausti, ar galėtume tvirtinti šios dienos Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę, ar yra siūlymų išbraukti kai kuriuos klausimus, ar papildyti darbotvarkę? Aš žiūriu į Socialdemokratinės koalicijos frakciją. Gerbiamieji kolegos, kreipiuosi į Socialdemokratinės koalicijos frakcijos seniūną ar seniūno pavaduotoją. Aš girdėjau, kad jie norėtų pasiūlyti iš darbotvarkės išbraukti keletą klausimų. Prašom per šoninį mikrofoną. Pradedame darbą. Frakcijos vardu – A.Sysas.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Aš tuoj atsiversiu naujausią… Pirmiausia norėčiau paprašyti išbraukti dėl darbo tarybų, nes toliau vyksta derinimas, nes vėl yra pasiūlymų. Taip pat norėčiau išbraukti keletą įstatymų, nes ką tik dalyvavau Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdyje… jau jie išbraukti, t.y. Nr.IXP-3444 ir 3445, nes juos įtraukėme kitur. Viskas. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar yra dar pasiūlymų išbraukti, pasiūlyta dėl darbo tarybų. Aš nežinau, dėl kelių… Kolegos, prašom per šoninį mikrofoną. Dėl Kelių transporto kodekso. Jau išbrauktas. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti šiems Socialdemokratinės koalicijos frakcijos pasiūlymams, kad iš darbotvarkės būtų išbrauktas Darbo tarybų įstatymo projektas, o Kelių transporto ir Valstybės paramos būstui, Piniginės socialinės paramos įstatymų projektai jau yra išbraukti. Ar galime patvirtinti šiuos pasiūlymus bendru sutarimu? Dėl vedimo tvarkos, taip? Dėl vedimo tvarkos – A.Klišonis.
A.KLIŠONIS. Gerbiamasis pirmininke, norėjau pasiteirauti dėl Nr.IXP-3449 (dėl Atliekų tvarkymo), ar yra gautos Teisės departamento išvados? Atsiprašau, 1-20.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, vakar yra gautos Teisės departamento išvados. Jos yra išdalytos . Pateikti kliūčių nėra. Kolegos, ar galėtume pritarti bendru sutarimu tiems pakeitimams, kuriuos pasiūlė Socialdemokratinės koalicijos frakcija? Ačiū. Pritarta. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti šios dienos plenarinių posėdžių darbotvarkei? Bendru sutarimu pritarta. Dėkoju.
Žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3239(3*)ES (priėmimas)
Žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu į tribūną R.Valčiuką – Ekonomikos komiteto vardu. Pradedame šio įstatymo priėmimą. Gerbiamasis pranešėjau, iš karto turėsime pasitarti tik dėl tų straipsnių tų skirsnių, kuriuose yra papildomų balsavimų. Šiuo atveju yra pateikta jūsų antro skirsnio 3, 7 ir 10 straipsniams. Taigi, kolegos, pradedame priėmimą pastraipsniui. Kaip jūs žinote, bus keičiama visa nauja redakcija. Taigi 1 straipsnis apima visą naują įstatymą. Iš pradžių eisime pagal naujos redakcijos straipsnius, o pabaigoje patvirtinsime ir vadinamąjį 1 straipsnį, kuris skamba taip: „Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo nauja redakcija – pakeisti Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymą ir jį išdėstyti taip. Kol kas kalbėsime dėl esančių straipsnių redakcijos…
Kolegos, 1 straipsnis. Jame papildymų ir pasiūlymų nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta.
3 straipsnio antrame skirsnyje yra R.Valčiuko pasiūlymas 2 punktui: (Aplinkos apsaugos ministerija) vietoj „žuvų išteklių apsaugos siūloma įrašyti „žuvų išteklių išsaugojimo politikos formavimas ir įrašyti žodžius „vidaus vandenyse. Kolegos, ar bus 29 Seimo nariai, kurie remia šią pataisą? Todėl pirmiausia balsuosime. Pamėginkime apsispręsti balsuodami, ar yra 29 Seimo nariai, remiantys šią pataisą. Registruojamės, kolegos. Kas remiate R.Valčiuko pasiūlymą, balsuojate už, kas manote, kad nereikia, – prieš arba susilaikote.
Gerbiamasis pranešėjau, nors jūs šiuo atveju ir komiteto vardu, ir esate pataisos autorius, bet už jūsų sumanymą balsavo 11 Seimo narių, 20 susilaikė, 3 balsavo prieš, jūsų pataisa šiam straipsniui nebus svarstoma.
Gerbiamasis pranešėjau, dar yra Teisės departamento pasiūlymų. Gal jūs galėtumėte pakomentuoti tuos pasiūlymus. Ar galėtumėte pakomentuoti Teisės departamento išvadas? Gerbiamieji kolegos, šiam 3 straipsniui, nors R.Valčiuko pataisai nebuvo pritarta, bet yra komiteto siūlyta redakcija… (Šurmulys salėje) Kolegos, dėmesio! Gerbiamasis Žukauskai, gerbiamasis Pranai Vilkai, vyksta priėmimas! Jeigu galima, tyliau, dalyvaukite aktyviai priimant. Kolegos, vyksta plenarinis posėdis. Taigi dabar, kolegos, yra pateikta komiteto šio straipsnio redakcija, kuri išdėstyta taip: Aplinkos ministerija… čia tas pats, kam nepritarė. Kadangi nepritarė, tas komiteto pasiūlymas taip pat nebus svarstomas. Ar galime dabar priimti 3 straipsnį tokį, kokia yra pasiūlyta redakcija? Pritarta. Priimta.
4 straipsnis. Pataisų ir pastabų nėra. Priimta. 5 straipsnis. Pastabų nėra. Priimta. 6 straipsnis. Pastabų nėra. Priimta. 7 straipsnyje yra vėl pono R.Valčiuko pasiūlymas. Jam taip pat reikia 29 Seimo narių balsų. Kolega, prašom pateikti savo pasiūlymą, o po to pažiūrėsime, ar yra 29 Seimo nariai, kad galėtume balsuoti. Prašom.
R.VALČIUKAS. Gerbiamieji kolegos, Šis pasiūlymas yra daugiau techninio pobūdžio. Projekte buvo numatyta, kad žvejybos laivo reisu Baltijos jūroje gali būti laikomas vienas mėnuo, nepaisant laivo grįžimo į uostą skaičiaus. Bet yra nedidelių laivų, ypač priekrantėje, kurie į uostą niekada neplaukia, tiktai plaukia į žuvies produktų iškrovimo vietas. Todėl siūlau patikslinti šį straipsnį, kad būtų atsižvelgiama ne tik į įplaukimo į uostus skaičių, bet ir į žuvininkystės produktų iškrovimo vietų skaičių.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, ar yra 29 Seimo nariai, remiantys šį pasiūlymą? Prašome balsuoti. Jeigu bus 29 Seimo nariai, tada mes svarstysime.
Gerbiamieji kolegos, net 52 Seimo nariai remia šį R.Valčiuko pasiūlymą. Kolegos, gal galėtume bendru sutarimu pritarti šiam pasiūlymui? Dėkojame. Priimta. Ar galime priimti 7 straipsnį su R.Valčiuko pataisa? Priimta.
8 straipsnis. Pataisų nėra. Galime priimti? Priimta.
9 straipsnis. Pataisų nėra. 9 straipsnis bendru priimtas sutarimu.
10 straipsnis. Yra R.Valčiuko pataisa 4 daliai. Prašome pateikti.
R.VALČIUKAS. Šitos pataisos esmė yra tokia. Projekte numatyta, kad keičiant žuvininkystės reglamentus, kurie blogina verslo sąlygas, turi būti informuoja iš anksto. Tačiau tie žodžiai keičiant žvejybos sąlygas priverstų valdžios institucijas, tiksliau, nesuteiktų valdžios institucijoms gerinti verslo sąlygų anksčiau negu numatyta pagal terminus. O verslui aktualu žinoti, kada sąlygos yra bloginamos, todėl siūlau išbraukti tuos žodžius ir palikti tik tą nuostatą, kuri įpareigoja valdžios institucijas informuoti iš anksto, kada verslo sąlygos yra bloginamos, o verslo sąlygoms gerinti nebūtų apribojami terminai.
PIRMININKAS. Kolegos, ar yra 29 Seimo nariai, remiantys pataisą? Prašom apsispręsti balsavimu.
Remia 54. Kolegos, ar galėtume bendru sutarimu sutarti, kad pataisa svarstoma ir jai pritariame? Dėkui. Pritarta. Ar galime priimti 10 straipsnį su ką tik pritarta R.Valčiuko pataisa? Bendru sutarimu pritarta.
Gerbiamieji kolegos, norėčiau dabar pasitarti. Pranešėjas negalės dabar iš karto įvertinti Teisės departamento išdalytos išvados, nes ji išdalyta prieš posėdį. Aš šią išvadą pateikiau Ekonomikos komiteto pirmininkui, taip pat Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui. Kolegos, jeigu jūs matytumėte, kad tos išvados rimtos, ar yra kitų problemų, gal tada yra du keliai. Mes dabar galėtume tęsti priėmimą, ir po to paprašyti padaryti pertrauką, kad jūs galėtumėte įvertinti išvadas ir mes galėtume jas priimti arba atmesti. Arba dabar jūs galite pakomentuoti tas išvadas, kad mes galėtume jas įvertinti. Primenu, kad šiuo atveju kalbama apie 2 straipsnio 18 dalį, 3 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 2 dalį, 2 straipsnio 21 dalį, 3 straipsnio 1 dalį, 10 straipsnio 4 dalį, 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 7 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 3 dalį, 2 straipsnio 23 dalį, 10 straipsnio 4 dalį, 10 straipsnio 5 dalį ir 11 straipsnio 1 dalį.
Norėčiau sužinoti komitetų pirmininkų nuomonę, ar mes galime toliau tęsti priėmimą ir po to padaryti pertrauką, kad Seimas dar galėtų prie to sugrįžti? Būtų logiška, jeigu mes pritartume, o po to sugrįžtume prie tų straipsnių, kuriuos jūs dar galėsite įvertinti. Ar mes dabar nutrauktume priėmimą, padarytume pertrauką, komitetai svarstytų, ir tada sugrįžtume? Aplinkos apsaugos komiteto vardu – A.Macaitis.
A.MACAITIS. Gerbiamieji kolegos, aš matau šios dienos Teisės departamento teiktas išvadas. Čia yra ir rimtų išvadų, net yra dalykų, susijusių su Konstitucija. Noriu, kad būtų padaryta pertrauka iki popietinio posėdžio, kad Ekonomikos komitetas ir mes kartu galėtume jas pasižiūrėti ir po to įvertinus priimti vieną ar kitą sprendimą. Tas įstatymas yra eurointegracinis, manau, jį vis tiek reikia kuo greičiau priimti. Manau, kad Ekonomikos komiteto pirmininkas tam pritartų, ir galėtume tai padaryti.
PIRMININKAS. Prašau. Ekonomikos komiteto pirmininkas.
V.KARBAUSKIS. Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų pritarčiau tokiam siūlymui, nes, kiek čia pavyko susipažinti, kai kurios pastabos yra labai rimtos, ir nors nėra konkrečių pasiūlymų, bet į jas reiktų atsižvelgti, todėl reikia pertraukos, ir komitete mes turėtume pažiūrėti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nuomonė. Ar jūs sutiktumėte su komitetų pirmininkų pasiūlymu daryti pertrauką? Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadoje minimas ir Konstitucijos 29 straipsnis. Tuomet iš karto reikėtų ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados. Kokia būtų jūsų nuomonė?
R.VALČIUKAS. Man lieka sutikti, nes aš nemačiau tos išvados.
PIRMININKAS. Kolegos, tada padarykime taip. Įstatymas yra labai rimtas, kaip žinote, Lietuvai žuvininkystės srityje yra uždegta raudona vėliavėlė, ir mes turėtume būti labai atidūs, kad priimamas teisės aktas būtų kokybiškas. Aš siūlau dabar padaryti priėmimo pertrauką, pranešėjas sutinka ir abiejų komitetų pirmininkai sutinka, Žuvininkystės komisija turbūt sutiks, ir tada jūs pasitarkite, per pertrauką sušaukite posėdžius. Taip pat prašyčiau Teisės ir teisėtvarkos komitetą, jeigu galima, panagrinėti, nes Teisės departamentas mini Konstitucijos 29 straipsnį, ir tada, jeigu jūs visi kartu su Teisės departamentu susirinktumėte, prieitumėte prie bendro sprendimo, mums būtų lengviau toliau priiminėti pastraipsniui. O jeigu mums reiktų grįžti jau prie priimtų straipsnių, mes tai padarytume. Kolegos, dėkoju, pertrauka.
Vandens įstatymo 13 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3408(2*) (svarstymas)
Kolegos, aš norėčiau paklausti, ar Vandens įstatymą galime priiminėti, ar… (Balsai salėje) Ar galime svarstyti Vandens įstatymą? Noriu paklausti D.Veličką. Galima. Tada kviečiu į tribūną D.Veličką. Prašome. Vandens įstatymo 13 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas.
D.VELIČKA. Labas rytas, posėdžio pirmininke, labas rytas visiems! Aplinkos apsaugos komitetas pavedė man pristatyti Vandens įstatymo 13 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Noriu iš karto pasakyti, kad šis įstatymas buvo labai kruopščiai komitete svarstomas ir net keletą kartų. Dabar prieita prie tokios išvados, kad pritartume pateiktiems pasiūlymams. Jeigu reikia panagrinėti kiekvieną atskirai, prašau. Komiteto sprendimas – pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Gerbiamieji kolegos, norinčių kalbėti nematau. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam įstatymui po svarstymo? Pritarta. Kolegos, suderinsime priėmimą, nes tai yra lydintis, jis turi būti priimamas kartu su Žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projektu. Ačiū.
Dabar imamės darbotvarkės 2 klausimo – Geležinkelių transporto kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir taikymo įstatymo projekto. Priėmimas. Pranešėjas V.Greičiūnas – Ekonomikos komiteto vardu. Gerbiamasis pranešėjau, prašome į tribūną.
V.GREIČIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, siūlome priiminėti šį dokumentą pastraipsniui. Tiesa, po svarstymo yra gautas Seimo nario pasiūlymas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, pirmiausia norėčiau paprašyti jūsų pakomentuoti Teisės departamento išvadas, nes tai yra labai svarbu.
V.GREIČIŪNAS. Galiu pakomentuoti. Pirma pastaba yra techninio pobūdžio.
PIRMININKAS. Priimat?
V.GREIČIŪNAS. Priimta. Antrai siūlome nepritarti.
PIRMININKAS. Prašome kalbėti į mikrofoną ir Seimo nariams.
V.GREIČIŪNAS. Antrai nepritarėm, nes ten vietoj kabliataškio reikia padėti kablelį ir viskas susitvarkys.
PIRMININKAS. Bet jūs kablelį padedate, taip?
V.GREIČIŪNAS. Taip, pataisome.
PIRMININKAS. Žodžiu, pataisote, gerai.
V.GREIČIŪNAS. Vietoj kabliataškio kablelį padėsim ir viskas, tada numeracijos nereikės keisti. Trečiai pastabai pritarti, nes ji yra redakcinio pobūdžio. Ketvirtai siūlome nepritarti, nes tai, ką kėlė Teisės departamentas, yra patvirtinama Vyriausybės tvirtinama tvarka ir ten nustatomi visi tie reikalavimai, apie kuriuos kalba Teisės departamentas. Penktai pastabai taip pat siūlome nepritarti taip, kaip teikia, nes šio įstatymo projekto iniciatorius yra Vyriausybė, asignavimų valdytoja ir ji finansavimą išsprendžia vykdydama įvairias programas. Finansuojama bus iš Infrastruktūros modernizacijos ir plėtros programai skirtų lėšų, kurias taip pat skiria ir tvarko Vyriausybė. Atsižvelgėme į visas tas pastabas. Pateikiu šią informaciją jums.
PIRMININKAS. Dėkoju. Šiuo atveju aš norėčiau, kolegos, formaliai atsiklausti. Statuto 145 straipsnis nustato vienareikšmiškai. Suprantama, kad projekto iniciatoriai yra Vyriausybė, mes čia Vyriausybės išvadą turime, kad ji pritardama pritarė ir lėšoms, bet taip pat norime formaliai Seimo biudžeto ir finansų komiteto pozicijos.
V.GREIČIŪNAS. Aš galiu pakomentuoti. Kai buvo šio dokumento pateikimo stadija, nebuvo pasiūlytas papildomu komitetu Biudžeto ir finansų komitetas, o tai reikėjo padaryti vadovaujantis tuo Statuto straipsniu tuo metu. Todėl šie dalykai yra, sakykim, pavėluoti, bet tas pavėlavimas (…) esmės.
PIRMININKAS. Kolegos, Seime yra dar viena Statuto norma – kad komitetai automatiškai prižiūri visus teisės aktus pagal savo kompetenciją. Kadangi Biudžeto ir finansų komitetas neišsakė jokios pozicijos, vadinasi, jo nuomonė yra palanki šio projekto atžvilgiu. Jeigu būtų nepalanki, jų pozicija būtų pristatyta. Taigi dėkoju, išsprendėme tas problemas.
Kolegos, jūs girdėjote pranešėjo komentarą dėl Teisės departamento pastabų. Daugeliui pastabų: pirmai, antrai, trečiai, iš esmės pritarta. Ketvirtai nepritarta, o į penktą atsižvelgta. Ačiū, pranešėjau.
Dabar, kolegos, imamės Z.Balčyčio pasiūlymo. Noriu atkreipti kolegų dėmesį, kad Z.Balčyčio pasiūlymas yra vadinamajam 1 straipsniui. Bet 1 straipsniu keičiamas visas kodeksas, vadinasi, viso kodekso 24 straipsnio 2 dalis. Kolegos, dabar mes pamėginkime taip svarstyti. Kadangi tai yra 1 straipsnis, kuriuo keičiamas visas kodeksas, aš atkreipsiu jūsų dėmesį. Viso kodekso 1 straipsnis turi daug straipsnių. Tai ar mes galime iki kodekso 24 straipsnio, kuriame nėra jokių pataisų, tuos straipsnius priimti bendru sutarimu? Gerai, kolegos, 23 pirmieji kodekso 1 straipsnio… Ne, yra prieštaravimų. Prieštarauja J.Veselka. Prašau įjungti J.Veselkos mikrofoną.
J.VESELKA. Aš dėl pirmo, bet 19 straipsnio.
PIRMININKAS. Tada vieną minutę! Jūs iki 19 straipsnio sutinkate?
J.VESELKA. Taip.
PIRMININKAS. Kolegos, ar tuomet galima kodekso aštuoniolika straipsnių priimti bendru sutarimu? Priimta. Dabar 19 straipsnis, kuriam prieštarauja J.Veselka. Bet J.Veselka raštu nėra nieko pateikęs. Vadinasi, jis turės tik agituoti už viso 19 straipsnio nepriėmimą, nes raštu jo iniciatyvos nėra. Dėl 19 straipsnio motyvai prieš, J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, motyvai prieš tik dėl vieno dalyko. Pagal anksčiau galiojusį kodeksą, kai „Lietuvos geležinkeliai norėjo kirsti medžius, esančius geležinkelio zonoje, ne miškuose, bet geležinkelio zonoje, turėjo suderinti su Aplinkos ministerija. Tai yra logiška, nes ūkininkas savo ūkyje pasodinto medžio negali nukirsti nederindamas su Aplinkos ministerija. „Lietuvos geležinkeliai nori, kad jie savavališkai galėtų kirsti medžius, jeigu jie trukdo saugiam eismui. Bet tai yra savivalė. Demokratijos principas yra – vienas vykdo, bet yra institucija, kuri kontroliuoja ir išduoda leidimą. Aš manyčiau, kad toks vienpusiškas leidimas tvarkyti želdinius yra neteisėtas, nes anksčiau buvo derinama ir jokių problemų nebuvo. Iš tikrųjų buvo derinama. Tokia nuostata, leidžianti išimtinai „Lietuvos geležinkeliams kirsti medžius su niekuo nederinant, požiūrį dėl visko betonavimo atitinka, bet žaliosios gamtos saugojimo principo neatitinka.
PIRMININKAS. Kolegos, motyvai už, R.Sinkevičius. Pabrėžiu, jokių pasiūlymų raštu nėra. Dabar arba priimam visą 19 straipsnį, arba jį atmetam.
R.SINKEVIČIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš siūlau pritarti 19 straipsniui ir šiek tiek oponuodamas J.Veselkai noriu pasakyti, kad eismo saugumo klausimai, žmonių saugumo klausimai yra prioritetiniai lyginant su medžio iškirtimo ar krūmo genėjimo klausimais. Todėl šiam straipsniui tikrai siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Kolegos, girdėjote motyvus už, motyvus prieš. Dabar balsuojame dėl viso 19 straipsnio, pabrėžiu, nes kitos išeities neturime. J.Veselka nesutinka, o pagrindinis komitetas siūlo pritarti. Gerbiamasis pranešėjau, atsineškite kortelę ir čia galėsite balsuoti.
Už – 35, prieš – 3, susilaikė 18. 19 straipsniui pritarta, kolegos.
20 straipsnis. Kolegos, dėmesio! Dėl 20 straipsnio nėra pasiūlymų? (Balsai salėje) Pritariam bendru sutarimu. 21 straipsnis. Bendru sutarimu. 22 straipsnis. Bendru sutarimu. 23 straipsnis. Bendru sutarimu. 24 straipsnis. Jam yra Seimo nario Z.Balčyčio pasiūlymas: 2 dalyje vietoj žodžio „paveda įrašyti „gali pavesti ir po to kaip tekste. Pirmiausia, kolegos, ar yra 29 Seimo nariai, remiantys šią pataisą? Prašome pakelti rankas. (Balsai salėje) Kolegos, yra abejonių, balsuojame kortele. Kas pritariate Z.Balčyčio pataisos svarstymui, balsuojate už. Primenu, čia yra paprasta redakcija. Vietoj žodžio „paveda – „gali pavesti. Pagrindinis komitetas šiai pataisai pritarė. (Balsai salėje)
Už – 38, prieš – 3, susilaikė 12. Dabar dėl pačios pataisos. Ar galime ją priimti, jeigu pagrindinis komitetas jai pritarė? Negalima? Prašau balsuoti dėl pataisos. Motyvai prieš – J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, mūsų geležinkelio strategai (…), kad vežėjai gali būti privatūs, o pats geležinkelis, jo infrastruktūra ir valdymas būtų sutelktas valstybės rankose. Buvo įrašyta „paveda, kad kol bus sukurta valstybinė įmonė, valdytojas paveda tik „Lietuvos geležinkeliams valdyti infrastruktūros priežiūrą, organizuoti saugaus traukinių eismo valdymą. Kai mes įrašome „gali pavesti, vadinasi, gali pavesti bet kam kitam, taip pat ir užsienio kokiai nors kompanijai galėtų pavesti. Todėl manau, jeigu mes norime išlaikyti geležinkelių infrastruktūrą savo rankose, mes turime pasakyti, kad pereinamuoju laikotarpiu (…) infrastruktūros priežiūrą vykdyti ir traukinių eismą gali pavesti tik „Lietuvos geležinkeliams. Negalime išplėsti formuluočių, nes tada išslys iš mūsų rankų geležinkeliai. O visus pervežimo dalykus numatoma privatizuoti, todėl prašau nepalaikyti Zigmo Balčyčio pasiūlymo.
PIRMININKAS. Motyvai už – R.Rinkevičius.
V.RINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Kaip matome, priimamas įstatymas yra eurointegracinis. Jis turi būti skirtas, mano nuomone, šiek tiek tolesnės ateities, o ne tik šios dienos situacijai įtvirtinti. Todėl Z.Balčyčio pataisa, mano nuomone, yra labai logiška. Jeigu ne konkurso tvarka pavedam, tai lyg ir visiškai užkalam kuoliukus, kad ateityje kitaip nedarysime. Manau, gyvenimas nestovi vietoje, atsiranda privatūs vežėjai, atsiranda pasirinkimo galimybė. Todėl manau, kad Z.Balčyčio pataisa yra teisinga, ir siūlau balsuoti už ją.
PIRMININKAS. Kolegos, apsispręskime dabar balsuodami. Kas remiate Z.Balčyčio pataisą, balsuojate už, kas manote kitaip, – prieš arba susilaikote. Pagrindinis komitetas Z.Balčyčio pataisai pritarė, Vyriausybė šiai pataisai pritarė taip pat.
Kolegos, 38 balsavus už, 2 – prieš, 9 susilaikius, Z.Balčyčio pataisai pritarta.
Ar galima dabar bendru sutarimu pritarti visam 24 straipsniui? Dėl viso 24 straipsnio motyvai už, motyvai prieš ir balsuojame. Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame. J.Veselka norėjo išsakyti motyvus prieš dėl 24 straipsnio.
J.VESELKA. Labai keista, visi deklaruoja, kad geležinkelių infrastruktūra, jos valdymas turi išlikti valstybės rankose, priėmėm strategiją, nes naikinsime AB, o kursime valstybinę įmonę. Ir dabar paliekame galimybes, kaip R.Sinkevičius gerai pasakė, atsiranda privačių norų, todėl gal kada nors užkirsime kelią ir t.t. Kadangi čia integracinis, bet priėmėme strategiją, tai tas turi būti valstybės rankose. Mes dabar prieš (…) sudarėme galimybę tiems, kurie suks įvairiai ir kažko (…), todėl manau, šitas straipsnis prieštarauja visai priimtai strategijai. Jeigu ji iš tikrųjų pasikeistų, visada tą žodį „gali (…) tada reikėtų ne konkurso tvarka, o konkurso tvarka. Dabar įvedame ne konkursą, bet ministerijos nuožiūra galima leisti šį dalyką tvarkyti. Todėl kategoriškai aš esu prieš šią nuostatą.
PIRMININKAS. Norinčių už kalbėti, kolegos, nematau. Balsuojame dėl 24 straipsnio priėmimo. Kas pritariate 24 straipsniui, balsuojate už, kas manote kitaip, – prieš arba susilaikote. Primenu, kad Vyriausybė ir Ekonomikos komitetas vieningai pritarė šiam straipsniui. Atsiprašau, nevieningai, tai yra 7 – už, 5 susilaikė, nė vieno prieš.
38 balsavus už, 2 – prieš, 9 susilaikius, pritarta.
25 straipsnis. Ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta.
26 straipsnis. Priimtas. 27, 28, 29, 30 straipsniai priimti.
Kolegos, dėmesio! Toliau yra skirsniai, kuriems nėra jokių alternatyvų, jokių pataisų ir dėl visų nuomonė yra vieninga. Ar toliau galima priimti kodeksą paskirsniui? Galima.
Penktasis skirsnis. Priimta. Šeštasis skirsnis. Priimta. Septintasis skirsnis. Priimta. Visi kodekso skirsniai priimti. Ačiū.
Dabar 1 straipsnis. Ar galima priimti 1 straipsnį, kolegos, su visa ką tik priimta kodekso redakcija. Priimta. Ačiū.
Dabar 2 straipsnis. Nėra jokių pasiūlymų. Galime priimti? Priimta. 3 straipsnis. Priimta. 4 straipsnis. Priimta. 5 straipsnis. Priimta. 6 straipsnis. Priimta. Pranešėjau, ačiū. Galite eiti.
Gerbiamieji kolegos, dėl viso Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir taikymo įstatymo 4 kalba už, 4 – prieš. Motyvai prieš – J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, nežinau, ar aš blogai paaiškinau. Jūs įsidėmėkite, kur gali suteikti ne konkurso tvarka. Jeigu konkurso tvarka, tai galime palikti „gali, bet ne konkurso tvarka? Ką mes padarėme? Jeigu ne konkurso, tai turėjome nurodyti kam. O mes dabar suteikėme teisę ne konkurso tvarka pagal kažkokius tamsius susitarimus gauti valdyti infrastruktūrą ir reguliuoti traukinių eismą. Manau, padaryta didelė klaida. Gal aš nemokėjau išaiškinti, o gal jums tas pats – yra kąsnis, tai leiskime kam nors jį pagrobti. Aš esu kategoriškai prieš dėl šios vienintelės nuostatos.
PIRMININKAS. Kolegos, norinčių daugiau kalbėti nematau. Dabar apsispręsime, ar priimame Geležinkelių transporto kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir taikymo įstatymą. Balsavimas pradėtas. Kas manote, kad reikia priimti, balsuojate už, kas manote kitaip, – prieš arba susilaikote.
52 balsavus už, 2 – prieš, 8 susilaikius, Geležinkelių transporto kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir taikymo įstatymas priimtas.
Kolegos, norėčiau informuoti, kad mane patikino Ekonomikos komiteto pirmininkas, turbūt ir Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, ir Jūrinių reikalų ir žuvininkystės komisijos pirmininkas, kad jie siūlo šiandien prie Žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto negrįžti, daryti pertrauką. Kai komitetai detaliai apsvarstys pataisas, tuomet pasiūlys ar antradienį, ar ketvirtadienį įtraukti jį darbotvarkę. Tuomet, jeigu reikės, sugrįšime prie tų straipsnių, kuriuos priėmėme, nes mes iki 10 straipsnio priėmėme. Teks sugrįžti tuomet, jeigu pateiks išvadas, o jeigu ne, eisime į priekį taip, kaip nutarsime Seniūnų sueigoje. Taigi, kolegos, šio klausimo popietinėje darbotvarkėje nebus.
Kolegos, imamės darbotvarkės 3 klausimo – Administracinių teisės pažeidimų kodekso daugelio straipsnių (aš jų nevardysiu) pakeitimo, kodekso papildymo daugeliu straipsnių ir kai kurių straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas. Kolegos, noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad čia yra sujungti šie projektai: Nr.IXP-3225, Nr.IXP-3131, Nr.IXP-3249, Nr.IXP-3257, Nr.IXP-3274, Nr.IXP-3301 ir Nr.IXP-341(4). Kviečiu į tribūną Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu kalbėti dėl šio Administracinių teisės pažeidimų kodekso Teisės komiteto narį D.A.Barakauską. Priėmimas. Prašom, pranešėjau, jums žodis.
D.BARAKAUSKAS. Laba diena, gerbiamasis pirmininke, laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, ir laba diena, gerbiamasis Karosai. Čia yra labai didelis įstatymų paketas. Teisės ir teisėtvarkos komitetas visiems yra pritaręs bendru sutarimu, išskyrus pasiūlymus, kurie buvo teikti Seimo narių G.Babravičiaus ir A.Kunčino, bet jie atsiėmė. Yra pateikęs ir A.Kunčinas siūlymą, bet jam taip pat yra pritarta. Čia reikėtų pakeisti.
PIRMININKAS. Tam pasiūlymui pritarta?
D.A.BARAKAUSKAS. Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamasis pranešėjau, aš dabar pasakysiu, ką reikia daryti. Kadangi dabar yra sujungti visi teisės aktai, yra keturiasdešimt du straipsniai, tai 42 straipsnis turėtų virsti 46 straipsniu, nes Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra pasiūlęs pritarti A.Kunčino pasiūlymams. Tuomet mes dar turėsime papildomus 42, 43, 44 ir 45 straipsnius. O dabartinis 42 straipsnis bus 46 straipsniu. Dėl numeracijos sutarėme.
Dabar, kolegos, tiems A.Kunčino 42, 43, 44 ir 45 straipsnių papildymams Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra pritaręs vieningai. Ar galime bendru sutarimu sutarti, kad 29 Seimo nariai remia šį pasiūlymą?
D.A.BARAKAUSKAS. Teisės komitetas pritarė bendru sutarimu A.Kunčino pasiūlymui.
PIRMININKAS. Galima. Ačiū. Kolegos, ar galime bendru priimti visus tuos straipsnius, kuriuos pasiūlė kolega A.Kunčinas? Galima. Priimta. Ačiū, pranešėjau.
Kolegos, ar galima sakyti, kad mes pastraipsniui priėmėme visus siūlomus ATPK kodekso 46 straipsnius? Priėmėme. Dabar dėl viso ATPK įstatymo projekto. Norinčių kalbėti už ir prieš nematau. Balsuojame. (Balsai salėje) Kolegos, klausykitės posėdžio vedimo ir bus viskas aišku. Dabar balsuojame dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir naujų straipsnių papildymo ir kai kurių straipsnių pripažinimo netekusiais galios. Balsavimas pradėtas.
Už – 48, prieš nėra, susilaikė 6. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 5, 21, 26, 27, 421, 109, 152, 1521, 1523, 1524, 1525, 1528, 1531, 15310, 154, 1541, 1542, 1722, 1724, 178, 1931, 224, 225, 2411, 242, 246, 2591, 269, 281, 320 straipsnių pakeitimo, kodekso papildymo 4310, 15210, 15211, 15212, 15213, 17227, 18712, 21424, 2472 straipsniais ir 1522, 1526, 1527, 1529 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas priimtas. Plius A.Kunčino papildomi trys straipsniai, įrašyti į tą kontekstą. Kolegos, čia formaliai, kaip atrodo įstatymų pavadinimų skaitymas. Manau, kad mums reikia ieškoti oficialių sutrumpintų įstatymų pavadinimų, būtų kur kas lengviau.
Kolegos, dabar 3 klausimo kitas įstatymo projektas. Ir aš žinau, kad Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu G.Steponavičius norėtų pasiūlyti jį šiandien atsiimti. Prašome, kolega, į tribūną, nes, kiek aš žinau, ir Ekonomikos komiteto pasiūlymai neapsvarstyti, yra problemų. Prašau, gerbiamasis G.Steponavičiau, tarti žodį.
G.STEPONAVIČIUS. Pone posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, kadangi pirmininkas perskaitys, aš viso pavadinimo neskaitysiu. Noriu pasakyti, kad šiandien yra gauta Teisės departamento išvada, komitetas nespėjo susirinkti ir apsvarstyti šito klausimo, todėl komiteto vardu norėtume pasiūlyti padaryti pertrauką. Pirmadienį komitetas apsvarstęs pateiktų nuomonę, tuo labiau kad, kaip mini posėdžio pirmininkas, gali būti, kad ir Ekonomikos komitetas turi pastabą.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Kadangi komiteto vardu prašoma pertraukos, mes turime į tai atsižvelgti. Taigi šiandien šis klausimas išbraukiamas iš darbotvarkės. Kada komitetas nutars, įvertins ir S.Burbienės pataisas, dėl jų tuomet reikės balsuoti. Kolegos, šiandien tas klausimas iš darbotvarkės išbraukiamas.
Baudžiamojo kodekso papildymo 1231 straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-3415(2*)ES (svarstymas)
Imamės Baudžiamojo kodekso papildymo 1231 straipsniu įstatymo projekto. Svarstymas. Kviečiu į tribūną J.Bernatonį Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu pristatyti šio komiteto išvadą. Ruošiasi A.Sadeckas ir J.Karosas.
J.BERNATONIS. Dėkoju, pone posėdžio pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstė šį projektą, atsižvelgė į Aukščiausiojo Teismo, Prokuratūros, Teisės instituto pastabas ir siūlo pritarti patobulintam variantui. Komiteto nariai jam pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Dabar kviečiu A.Sadecką Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu pateikti išvadas. Prašome, pranešėjau, į tribūną.
A.SADECKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, komitetas kaip papildomas apsvarstė Baudžiamojo kodekso papildymo 1231 straipsniu įstatymo projektą ir siūlo pagrindiniam komitetui pritarti projektui, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas, kurioms komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu J. Karosą – Užsienio reikalų komiteto vardu.
J.KAROSAS. Dėkui, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas balandžio 19 d. svarstė Baudžiamojo kodekso papildymo 1231 straipsniu įstatymo projektą ir jam pritarė. Siūlo pritarti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmajam ir antrajam pasiūlymams. Už tokį nutarimą balsavo 6, prieš nebuvo, susilaikiusių taip pat. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Gerbiamieji kolegos, norinčių diskutuoti nėra. Ar galėtume pritartume Baudžiamojo kodekso papildymo 1231 straipsniu įstatymo projektui po svarstymo? Ačiū. Pritarta po svarstymo. Priėmimo datą numatysime Seniūnų sueigoje.
Dabar imamės kito darbotvarkės klausimo, kompleksinio, du susiję klausimai. Baudžiamojo kodekso 1 straipsnio papildymo bei kodekso papildymo 91 straipsniu ir priedu įstatymo projektas. Svarstymas. Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu kviečiu į tribūną V.Zabielą. Nėra. Tuomet J.Bernatonį. Prašau, gerbiamasis Juozai, pristatyti.
J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstė Baudžiamojo kodekso 1 straipsnio papildymo bei kodekso papildymo 91 straipsniu ir priedu įstatymo projektą. Bendru sutarimu pritarė patobulintam variantui, atsižvelgęs į Aukščiausiojo Teismo, Generalinės prokuratūros ir Teisės instituto pastabas.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Dabar kviečiu Europos reikalų komiteto vardu K.Rimšelį. Prašom.
K.RIMŠELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Europos reikalų komitetas svarstė įstatymo projektą Nr.IXP-3404, pavadinimo neskaitysiu. Išvada – siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui pritarti įstatymo projektui, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas.
PIRMININKAS. Dėkoju K.Rimšeliui už išvadas. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Iš anksto užsirašiusių kalbėti nėra. Pritarta šio įstatymo projektui po svarstymo.
Dabar imamės kito – Baudžiamojo proceso kodekso 1, 51, 70, 72, 73, 74, 75, 76, 122, 437 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei kodekso papildymo kai kuriais straipsniais ir priedu įstatymo projekto. Vėl kviečiu į tribūną J.Bernatonį – Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu.
J.BERNATONIS. Dėkoju. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstė šių Baudžiamojo proceso kodekso straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Atsižvelgė į Aukščiausiojo Teismo, Generalinės prokuratūros siūlymus, taip pat Teisės instituto ir siūlo pritarti patobulintam projektui. Komiteto nariai balsavo vienbalsiai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kviečiu Europos reikalų komiteto vardu K.Rimšelį.
K.RIMŠELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Seimo nariai, Europos reikalų komitetas svarstė įstatymą Nr.IXP-3405, Baudžiamojo proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo bei kodekso papildymo kai kuriais straipsniais ir priedu įstatymo projektą. Išvada mūsų tokia: siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui pritarti įstatymo projektui atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Kolegos, norinčių dalyvauti diskusijose iš anksto užsiregistravusių nėra. Pritariame bendru sutarimu po svarstymo. Pritarta. Ačiū. Šis kompleksinis klausimas yra išspręstas. Seniūnų sueiga numatys priėmimo datą.
Dabar imamės Civilinio kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr.IXP-3425. Kviečiu R.Šukį – Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu. Svarstymas. Ne, V.Popovas. Prašau. Kažkodėl pas mus yra surašyti kiti pranešėjai. Reikėtų patikslinti. Prašau, Vasilijau Popovai.
V.POPOVAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą, atsižvelgė į keturias iš penkių Seimo Teisės departamento išvadas, taip pat komiteto patarėjo pastabas, patobulino įstatymo projektą ir pritarė jam bendru sutarimu. Komitetas prašo ir Seimą pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu Civilinio kodekso kai kurių straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektui? Pritarta po svarstymo, kolegos.
Dabar imamės kito Civilinio kodekso daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo, LX skyriaus, ketvirtojo, penktojo ir šeštojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, LX skyriaus papildymo septintuoju skirsniu ir kodekso papildymo priedu įstatymo projekto Nr.IXP-3424. Vėlgi V.Popovą kviečiu į tribūną. Svarstymas.
V.POPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstė šį Civilinio proceso kodeksą, noriu pabrėžti…
PIRMININKAS. Atsiprašau, Civilinio proceso, taip.
V.POPOVAS. …įvertino Seimo Teisės departamento pastabas, daugumai jų pritarė, taip pat įvertino patarėjų ir kitų institucijų, t.y. Teisės instituto, pasiūlymus ir pastabas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pasiūlymus ir pastabas, patobulino įstatymo projektą ir bendru sutarimu jam pritarė. Prašome Seimą pritarti po svarstymo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, vėl tas pats. Ar galėtume pritarti Civilinio proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimams ir papildymams? Pritarta šiam įstatymo projektui po svarstymo bendru sutarimu. Numatysim priėmimo datą.
Dabar, kolegos, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis Rimšeli, gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Griciau, norėčiau, kolegos, atkreipti dėmesį, kad dabar eina daugelio konvencijų priėmimas ir reikalingas mažiausiai 57 Seimo narių dalyvavimas. Prašyčiau frakcijų seniūnų, jeigu yra galimybė, paprašyti, kad į Seimo salę būtų pakviesti, nes dabar yra net šešių klausimų svarstymas ir priėmimas, ir mes formaliai turėtume užtikrinti, kad būtų 57 Seimo narių balsai. Gal dabar užsiregistruokime. (Balsai salėje) Registruojamės, kolegos, pasitikrinsime, kiek mūsų yra salėje. Aš prašau dar kartą frakcijų seniūnus vis dėlto pasistengti, kad Seimo nariai sugrįžtų į posėdžių salę.
Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Karosai, gerbiamieji kolegos! Noriu pasitarti. Mes esame ant ribos. Užsiregistravo 57 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, prašome tylos! Gediminai Dalinkevičiau! Kolegos, užsiregistravo 57 Seimo nariai. Taigi iš esmės mes esame ant ribos. Aš dar kartą prašau frakcijų seniūnų (tai yra formalūs klausimai) sugrąžinti Seimo narius į Seimo salę. Tada pradėkime svarstyti. Jeigu matysime, kad yra bendras sutarimas, tada balsuosime, jeigu ne, teks atidėti tuos klausimus iki kito posėdžio.
Dabar Įstatymo dėl Europos konvencijos dėl informacijos apie užsienio teisę papildomo protokolo ratifikavimo projektas Nr.IXP-3377. Pranešėjas – S.Dmitrijevas. Kviečiu S.Dmitrijevą – Užsienio reikalų komiteto vardu. Ruošiasi G.Dalinkevičius – Europos reikalų komiteto vardu ir J.Sabatauskas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu. Prašau. Kolegos, reikia pasirengti iš anksto. Prašau.
S.DMITRIJEVAS. Gerbiamieji kolegos, išvadą dėl Įstatymo dėl Europos konvencijos dėl informacijos apie užsienio teisę papildomo protokolo ratifikavimo projekto komitetas svarstė. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Prašau pritarti šiam įstatymui po svarstymo.
PIRMININKAS. Po svarstymo, kolegos. Dėkoju. Dabar kviečiu G.Dalinkevičių pateikti Europos reikalų komiteto išvadą.
G.DALINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Europos reikalų komitetas svarstė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos konvencijos dėl informacijos apie užsienio teisę papildomo protokolo ratifikavimo projektą. Komiteto sprendimas – siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti įstatymo projektui. Bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kviečiu V.Popovą vietoj J.Sabatausko pateikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
V.POPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Komitetas pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Dabar pamėginkime balsuodami išreikšti savo pritarimą po svarstymo. Pažiūrėsime, ar yra 57 Seimo nariai, kolegos.
Ačiū. Užsiregistravo 70 Seimo narių. 65 pritarė po svarstymo, niekas nebalsavo prieš ir nesusilaikė.
Kolegos, dabar pradėsime Įstatymo dėl Europos konvencijos dėl informacijos apie užsienio teisę papildomo protokolo ratifikavimo projekto priėmimą. Norinčių kalbėti priėmimo metu nematau. Kolegos, ar galime pradėti priėmimą pastraipsniui? Galime. 1 straipsnis. Priimta. 2 straipsnis? Priimta. Dėl viso įstatymo norinčių kalbėti nematau. Balsuojame, kolegos, dėl Įstatymo dėl Europos konvencijos dėl informacijos apie užsienio teisę papildomo protokolo ratifikavimo projekto priėmimo.
Užsiregistravo 71. Už – 69, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas dėl Europos konvencijos dėl informacijos apie užsienio teisę papildomo protokolo ratifikavimo priimtas.
Kolegos, imamės kitos konvencijos – Įstatymo dėl Konvencijos, nustatančios valstybę, atsakingą už vienoje iš Europos Bendrijų valstybių narių paduotų prieglobsčio prašymų nagrinėjimą, ratifikavimo projekto Nr.IXP-2238 svarstymo. Kviečiu į tribūną Seimo narį J.Karosą pristatyti Užsienio reikalų komiteto išvadą.
J.KAROSAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Užsienio reikalų komitetas balandžio 21 d. svarstė Įstatymo dėl Konvencijos, nustatančios valstybę, atsakingą už vienoje iš Europos Bendrijų valstybių narių paduotų prieglobsčio prašymų nagrinėjimą, ratifikavimo projektą ir tam projektui pritarė. Buvo nutarta pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti Seimui priimti protokolinį nutarimą, kuriuo būtų pavedama valstybei parengti ir pateikti Seimui teisės aktus, reikalingus teikiamam įstatymo projektui įgyvendinti. Už tokį sprendimą balsavo 6 komiteto nariai, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis Seimo nary. Dabar kviečiu V.Popovą vietoj E.Klumbio pateikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
V.POPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Komitetas pritarė Seimo Teisės departamento išvadai ir priėmė sprendimą pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Antras punktas lygiai toks pats kaip pagrindinio komiteto. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritarta.
Dabar, kolegos, pradėsime priėmimą. Du straipsniai. 1 straipsnis – Konvencijos ratifikavimas. Galima pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. Dėl viso norinčių kalbėti nematau. Kolegos, registruojamės ir balsuojame dėl Įstatymo dėl Konvencijos, nustatančios valstybę, atsakingą už vienoje iš Europos Bendrijų valstybių narių paduotų prieglobsčio prašymų nagrinėjimą, įstatymo ratifikavimo priėmimą.
Užsiregistravo 67 Seimo nariai: 67 balsavus už, nė vienam nebalsavus prieš, nė vienam nesusilaikius, įstatymas dėl Konvencijos, nustatančios valstybę, atsakingą už vienoje iš Europos Bendrijų valstybių narių paduotų prieglobsčio prašymų nagrinėjimą, ratifikavimo priimtas.
Kolegos, kartu su išvada jums yra išdalytas Užsienio reikalų komitetas siūlomas protokolinis nutarimas. Jūs išvadas visi, kolegos, turite. Skaitau: „Siūlomas priimti toks protokolinis nutarimas, kuriuo pavesti Vyriausybei parengti ir pateikti Seimui teisės aktus, reikalingus įgyvendinti teikiamą įstatymo projektą. Ar galime priimti šį protokolinį nutarimą bendru sutarimu? Priimta. Ačiū.
Kolegos, imamės įstatymo dėl Konvencijos, parengtos vadovaujantis Europos Sąjungos sutartis K.3 straipsniu dėl Europos policijos biuro įsteigimo (Europolo konvencijos) ir jos protokolų ratifikavimo projekto. Kviečiu į tribūną Užsienio reikalų komiteto vardu Joną Čekuolį. Svarstymas. Kolegos, ir toliau mums reikės 57 balsų.
J.ČEKUOLIS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas bendru sutarimu pritarė šios konvencijos ir jos protokolų ratifikavimo projektui. Primenu, tai atlikdama, ją ratifikuodama, Lietuvos Respublika prisijungs prie Europolo veiklos, taps sudėtine, visateise Europolo dalimi. Kviečiame pritarti, nes labai svarbus dokumentas. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu V.Popovą pateikti išvadą Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu.
V.POPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu A.Sadecką Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu pateikti šio komiteto išvadą.
A.SADECKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė įstatymo projektą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkui. Kviečiu G.Dalinkevičių pateikti Europos reikalų komiteto išvadą.
G.DALINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Europos reikalų komitetas svarstė šį pateiktą įstatymo projektą ir bendru sutarimu nusprendė siūlyti pagrindiniam – Užsienio reikalų komitetui pritarti šio įstatymo projektui po svarstymo.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Kolegos, norinčių kalbėti nėra. Ar galime pritarti po svarstymo? Pritarta. Dabar pradėsime priėmimą. Kadangi keturi straipsniai, pradėsime pastraipsniui.
1 straipsnis – „Konvencijos ir jos protokolų ratifikavimas. Ar galime priimti bendru sutarimu? Pritarta.
2 straipsnis – „Lietuvos Respublikos pareiškimai. Pritarta.
3 straipsnis – „Pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Pritarta.
4 straipsnis – „Įstatymo įsigaliojimas. Bendru sutarimu priimta. Visi straipsniai pastraipsniui yra priimti. Gerbiamieji kolegos, dėl visos konvencijos. Norinčių kalbėti nematau. Registruojamės ir balsuosime dėl įstatymo dėl Konvencijos, parengtos vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu dėl Europos policijos biuro įsteigimo (Europolo konvencijos) ir jos protokolų ratifikavimo priėmimo.
Užsiregistravo 70 Seimo narių: 69 balsavus už, 1 balsavus prieš, nė vienam nesusilaikius, įstatymas dėl Konvencijos, parengtos vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu dėl Europos policijos biuro įsteigimo (Europolo konvencijos) ir jos protokolų ratifikavimo priimtas.
Imamės kitos konvencijos – įstatymas dėl Europos konvencijos dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos ratifikavimo projekto. Svarstymas. Kviečiu į tribūną Užsienio reikalų komiteto vardu J.Čekuolį.
J.ČEKUOLIS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, mūsų komitetas bendru sutarimu pritarė šios konvencijos ratifikavimo sumanymui. Atsižvelgdamas į papildomo – Aplinkos apsaugos komiteto pastabą dėl oficialaus teksto vertimo tikslumo, noriu informuoti, kad vertimas yra patikslintas, ir formuluotė, kuri kėlė nerimą Aplinkos apsaugos komitetui, yra pataisyta taip, kaip ji yra originaliame tekste anglų kalba. Dabar vertimai yra suderinti. Kviečiame pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Aplinkos apsaugos komiteto vardu V.Baravyką.
V.BARAVYKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas kaip papildomas svarstė įstatymo dėl Europos konvencijos dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos ratifikavimo projektą. Bendru sutarimu pritardami įstatymo projektui, siūlome pagrindiniam komitetui įvertinti Europos konvencijos dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos konvencijos teksto oficialaus vertimo tikslumą. Kaip girdėjome, tai buvo ir įvertinta.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Europos reikalų komiteto vardu A.Macaitį pateikti išvadą.
A.MACAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Europos reikalų komitetas bendru sutarimu pritarė įstatymo dėl Europos konvencijos dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos ratifikavimo projektui ir siūlo pritarti po svarstymo.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Kolegos, norinčių kalbėti diskusijose nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritarta.
Šios konvencijos priėmimas. Įstatymas yra iš vieno straipsnio. 1 straipsnis. Bendru sutarimu priimta. Dėl viso įstatymo. Norinčių kalbėti nematau. Registruojamės ir balsuosime dėl įstatymo dėl Europos konvencijos dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos ratifikavimo projekto.
Užsiregistravo 71 Seimo nariai: 71 balsavus už, nė vienam nebalsavus prieš, nė vienam nesusilaikius, įstatymas dėl Europos konvencijos dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos ratifikavimo priimtas.
Kolegos, kita konvencija. Dar kartą pabrėžiu, neišeikite, nes reikia kvalifikuotos daugumos. Įstatymo dėl Nykstančios laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos XXI straipsnio pakeitimo ratifikavimas. Šio projekto svarstymas. Kviečiu į tribūną Užsienio reikalų komiteto vardu J.Čekuolį.
J.ČEKUOLIS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, šios konvencijos straipsnio pakeitimo ratifikavimui Užsienio reikalų komitetas po svarstymo pritarė bendru sutarimu ir kviečia visą Seimą pasielgti taip pat.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką A.Macaitį pateikti šio komiteto išvadą.
A.MACAITIS. Gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas bendru sutarimu pritarė įstatymo dėl Nykstančios laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos XXI straipsnio pakeitimo ir ratifikavimo projektui Nr.IXP-3400.
PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, ar galime pritarti nutarimui po svarstymo? Pritarta. Priėmimas. Norinčių kalbėti nėra. 1 straipsnis. Priimta. Dėl viso įstatymo. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl įstatymo dėl Nykstančios laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos XXI straipsnio pakeitimo ratifikavimo priėmimo. Balsavimas pradėtas. Kolegos, neišsiskirstykite, dar yra viena konvencija.
Užsiregistravo 64 Seimo nariai: 64 balsavus už, nė vienam nebalsavus prieš, nė vienam nesusilaikius, įstatymas dėl Nykstančios laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos XXI straipsnio pakeitimo ratifikavimo priimtas.
Darbotvarkės 13 klausimas – įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Mongolijos Vyriausybės susitarimo dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos ratifikavimo projektas. Svarstymas. Kviečiu į tribūną Užsienio reikalų komiteto vardu S.Dmitrijevą. Ruošiasi R.Sinkevičius.
S.DMITRIJEVAS. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Mongolijos Vyriausybės susitarimo dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos ratifikavimo projektą ir jam pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Prašau po svarstymo pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Kviečiu R.Sinkevičių pateikti išvadą Ekonomikos komiteto vardu.
R.SINKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos Seimo nariai, Ekonomikos komitetas svarstė minėtą įstatymą ir jam pritarė.
PIRMININKAS. Dėkui. Ar galime pritarti po svarstymo? Pritarta. Ar galime pradėti priėmimo procedūrą? Galime. Pradedame. 1 straipsnis. Norinčių kalbėti nėra. Priimta. Dėl viso įstatymo norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Mongolijos Vyriausybės susitarimo dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos ratifikavimo priėmimo.
Už – 65, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Įstatymas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Mongolijos Vyriausybės susitarimo dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos ratifikavimo priimtas. Ačiū.
Dabar imamės darbotvarkės 14 klausimo – Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo projekto. Kviečiu į tribūną pateikti Užsienio reikalų komiteto išvadą Seimo narį J.Karosą.
J.KAROSAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas balandžio 21 d. svarstė Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo projektą ir tam projektui pritarė su tokia pataisa, arba tokia pastaba: pritarti įstatymo projektui, patobulintam pagal Teisės departamento 2, 4 ir 6 pasiūlymus. Už tokį sprendimą balsavo 6 komiteto nariai, prieš nebuvo, susilaikiusių taip pat. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Ekonomikos komiteto vardu S.Burbienę. Ruošiasi Europos reikalų komiteto vardu A.Macaitis.
S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas taip pat kaip papildomas komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Komiteto išvada yra tokia: pritarti bendru sutarimu ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą. Mes siūlome pritarti 2, 4, 5 pasiūlymams. 6-ojo nesvarstėme, nes jis susijęs su kitu įstatymu. Pagrindinis komitetas yra pritaręs 2 ir 4, 5 – nepritaręs, tačiau čia yra svarstytina pastaba, todėl manau, kad mums nesukeltų kliūčių pritarti šiam įstatymo projektui. Todėl siūlau taip pat pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu A.Macaitį Europos reikalų komiteto vardu. Ruošiasi A.Sadeckas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu.
A.MACAITIS. Europos reikalų komitetas svarstė Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo projektą Nr.IXP-3413 ir siūlo pagrindiniam Užsienio reikalų komitetui pritarti įstatymo projektui atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Kolegos, dėkoju. Dabar Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą pateiks šio komiteto pirmininkas A.Sadeckas.
A.SADECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė įstatymo projektą ir jam pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar galima pritarti po svarstymo bendru sutarimu, nes visi komitetai iš esmės pritarė? Teisės departamento išvados, kurias pagrindinis komitetas priėmė, yra išsakytos. Galima pritarti po svarstymo? Galima. Yra siūlymas priimti ypatinga skuba. Ar galime pradėti priėmimą? Prieštaraujančių nematau. Pradedame šio įstatymo priėmimą. Kolegos, ar galime priiminėti skirsniais, nes nėra jokių alternatyvų? Galima. Kolegos, pirmasis skirsnis. Priimtas. Antrasis skirsnis. Priimtas. Trečiasis skirsnis. Priimtas. Ketvirtasis skirsnis. Priimtas. Penktasis skirsnis. Priimtas. Šeštasis skirsnis. Priimtas. Septintasis skirsnis. Priimtas.
Kaip minėjau, su Teisės departamento siūlymais, kuriems pritarė pagrindinis komitetas. Dėl viso įstatymo norinčių kalbėti nematau. Balsuojame dėl Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo priėmimo. Balsavimas pradėtas.
Užsiregistravo 49 Seimo nariai. Už – 49, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymas priimtas. Dėkui.
Kolegos, kadangi dar yra laiko iki pertraukos, mes einame toliau, kad mums liktų daugiau laiko po pietų, nes keli klausimai buvo išbraukti iš darbotvarkės. Pertrauka bus 11.45 val. Dar turime pusę valandos. Aš siūlau toliau nagrinėti klausimus. Jeigu jūs nieko prieš, ar galime imtis Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo bei papildymo ir 14 straipsnio 9 dalies pripažinimo netekusia galios įstatymo svarstymo? Ar galime pradėti? Kviečiu poną P.Jakučionį pateikti Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvadą. Gerbiamasis Jakučioni, prašome į tribūną. Ruošiasi J.Juozaitienė.
P.JAKUČIONIS. Gerbiamieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas apsvarstė įstatymo projektą dėl Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 1, 2, 3, 13, 14, 24 straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo bei papildymo ir 14 straipsnio 9 dalies pripažinimo netekusia galios ir pritarė jam bendru sutarimu. Taip pat pritarė beveik visoms Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms ir pagal tas pastabas įstatymo projektą pakoregavo. Kviečiame komiteto vardu visus kolegas pritarti po svarstymo šio įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Dabar kviečiu J.Juozaitienę pateikti Informacinės visuomenės plėtros komiteto išvadas.
J.JUOZAITIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Informacinės visuomenės plėtros komitetas, kaip papildomas, apsvarstė Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 1, 2, 3, 13, 14, 24 straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo bei papildymo ir 14 straipsnio 9 dalies pripažinimo netekusia galios įstatymo projektą. Komiteto sprendimas skamba taip: pritarti iniciatorių pateiktam projektui atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus ir pastabas. Jis buvo priimtas bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Pritarta. Kolegos, čia yra taip pat siūlymas dėl ypatingos skubos. Ar galėtume pradėti priėmimą? Galime. Nuomonės yra išdėstytos, išvados pateiktos. Dabar Lietuvos Respublikos Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 1, 2, 3, 13, 14, 24 straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo bei papildymo ir 14 straipsnio 9 dalies pripažinimo netekusia galios įstatymo priėmimas. Kolegos, 1 straipsnis. Galime priimti? Priimta. 2 straipsnis. Priimta. 3 straipsnis. Priimta. 4 straipsnis. Priimta. 5 straipsnis. Priimta. 6 straipsnis. Priimta. 7 straipsnis. Priimta. Ir visi priedai, įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, priimti. Kolegos, dėl viso įstatymo yra norinčių kalbėti? Nematau. Ačiū. Registruojamės ir balsuojame dėl Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 1, 2, 3, 13, 14, 24 straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo bei papildymo ir 14 straipsnio 9 dalies pripažinimo netekusia galios įstatymo priėmimo. Balsuojame.
Užsiregistravo 41 Seimo narys. Už – 39, prieš nėra, susilaikė 2. Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 1, 2, 3, 13, 14, 24 straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo bei papildymo ir 14 straipsnio 9 dalies pripažinimo netekusia galios įstatymas priimtas.
Kviečiu į tribūną Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką A.Butkevičių. Pradėsime Vertybinių popierių rinkos įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo bei papildymo 191 straipsniu ir priedu įstatymo projekto Nr.IXP-2573(3) svarstymą. Prašau, Biudžeto ir finansų komiteto išvada.
A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Kaip žinote, šis įstatymo projektas sulaukė labai daug kritikos ir Seimo Teisės departamento išvadoje buvo parašyta, kad kai kurie straipsniai prieštarauja Konstitucijai. Po to mūsų komitetas sudarė darbo grupę iš Vertybinių popierių komisijos, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Finansų ministerijos ir Ūkio ministerijos atstovų. Taip pat buvo priimta Europos Sąjungos direktyva, kuri jau įsigaliojo.
Kalbant apie Vertybinių popierių rinkos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimus, manau, kad tai grupei ilgai diskutuojant ir svarstant įvairius pasiūlymus vis dėlto pavyko rasti bendrą sutarimą. Manau, įstatymo projektas, kuris šiuo metu jums teikiamas svarstyti, atitinka tiek Europos Sąjungos teisę, tiek mūsų nacionalinę teisę. Manau, jam po svarstymo reikėtų pritarti.
Taip pat ir Vyriausybė savo posėdyje šį įstatymo projektą dar kartą peržiūrėjo ir pateikė pasiūlymus, į ką reikėtų atkreipti didžiausią dėmesį. Mūsų komitetas šiam įstatymo projektui pritarė bendru sutarimu, patobulintam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, vieną minutę! Jūsų išvadose yra du momentai, jūs siūlote nepritarti Vyriausybės… Aš norėčiau paklausti. Tai yra atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, įstatyme nurodytas licencines finansines paslaugas. Jūsų išvada yra nepritarti, nes Vertybinių popierių rinkos įstatymo 2 straipsnio 11 dalis nurodo, kokios paslaugos laikomos investicinėmis. Prašau pakomentuoti šią dalį. Ar Vyriausybė jau pakeitė savo požiūrį, ar mums reikės balsuoti dėl to?
A.BUTKEVIČIUS. Ne, aš manau, balsuoti nereikia, nes ši nuostata yra aprašyta prie licencinių investicinių paslaugų, kas tai yra. Tai apibrėžta kitu įstatymu, ir mes manome, kad tai yra perteklinė nuostata.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl to balsuoti nereikia. Kolegos, ar galime sutikti su komiteto nuomone bendru sutarimu? Sutinkame. Tuomet formaliai turėčiau paklausti dėl 26 straipsnio 6 dalies.
A.BUTKEVIČIUS. Dėl 26 straipsnio 6 dalies tikrai buvo labai didelė diskusija. Jai nepritarta, nes Teisės departamentas atsižvelgė į Europos Sąjungos galiojančią direktyvą 93/22AEB (9 straipsnio 4 dalis), kuri reikalauja, kad vis dėlto priežiūros institucijoms turi būti pateikiamos, čia dėl žodžio „nedelsiant, Europos Sąjungos ekspertų išvados. Nurodoma, kad penkių dienų terminas nelaikytinas „nedelsiant, nes gali būti šeštadienis arba sekmadienis.
PIRMININKAS. Žodžiu, jūs siūlote nepritarti.
A.BUTKEVIČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime bendru sutarimu palaikyti komiteto poziciją? Palaikom. Nepritariame. Formaliai turiu paklausti dėl 51 straipsnio 7 dalies, komitetas taip pat siūlo nepritarti. Prašau pakomentuoti.
A.BUTKEVIČIUS. Jeigu būtų pritarta šiam pasiūlymui, būtų savotiškas dviprasmiškumas dėl kitų teisės aktų taikymo privalumų, t.y. kai Europos Sąjungos teisė pinigų sistemoje yra aukščiau nacionalinių įstatymų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime sutikti su komiteto nuomone? Galime bendru sutarimu. Vadinasi, paliekame taip, kaip siūlo komitetas savo šio straipsnio redakcija. Dėkoju, pranešėjau.
A.BUTKEVIČIUS. Aš dar labai trumpą pastabą. Vyriausybės atstovas dalyvavo svarstant tas pastabas ir jisai sutiko.
PIRMININKAS. Sutiko. Kolegos, ar galime pritarti po svarstymo šiam įstatymui, kurį labai atidžiai išnagrinėjo Biudžeto ir finansų komitetas? Galime. Dėkoju. Kolegos, Vertybinių popierių rinkos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo bei papildymo 191 straipsniu ir priedu įstatymo projektui po svarstymo pritarta. Priėmimą numatysime kitą savaitę, gerbiamasis komiteto pirmininke? Gerbiamasis komiteto pirmininke, kitą savaitę galime pradėti priėmimą? Galima. Dėkoju. Pritarta.
Kolegos, kviečiu į tribūną… Ar S.Lapėnas, G.Dalinkevičius, G.Steponavičius yra salėje? Nėra. Tuomet imamės darbotvarkės 18 klausimo, nes J.Jurkus yra salėje. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3401. Prašau Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą pateikti J.Jurkų.
J.JURKUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos! Įstatymo projektas yra parengtas vykdant korupcijos valstybės tarnyboje prevenciją bei siekiant užtikrinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačių interesų deklaravimo veiksmingumą. Šiais metais Mokesčių inspekcija patvirtino turto ir pajamų deklaracijos formas, kuriose faktiškai nėra duomenų, nurodančių privataus intereso buvimą. Todėl vertinant galimas viešųjų ir privačių interesų konfliktų grėsmes, Mokesčių inspekcijai teikiami deklaracijų duomenys yra nepakankami nustatant privačių interesų konfliktus, nes šiose deklaracijose akcentuojama tik (…) bei turto pajamų išraiškos. Be to, deklaracijas Mokesčių inspekcijai šiemet galima pateikti ir elektroniniu būdu, o Vyriausioji etikos komisija tokiu būdu priimti deklaracijas kol kas dar neturi techninių galimybių.
Mūsų komitetas keletą kartų buvo susirinkęs, išsamiai svarstė šį įstatymą, tačiau po ilgų ginčų ir diskusijų komiteto sprendimas yra nepritarti įstatymo projektui ir atmesti. Antrasis buvo šiandien iš ryto – atmesti įstatymo projektą. Todėl, matyt, reikėtų skirti naują komitetą.
PIRMININKAS. Kolegos, pirmiausia turėtume nutarti, ar pritariame komiteto išvadai. Jeigu pritariame komiteto išvadai ir atmetame, tuomet naujo komiteto skirti nereikės. O jeigu nuomonės išsiskiria, tuomet reikės siūlyti kitą komitetą. Kolegos, ar yra bendras sutarimas dėl atmetimo? Nėra, kolegos. Tuomet teks balsuoti. Kas pritariate komiteto išvadai atmesti projektą… Taip, dabar balsuosim. Kas norite pritarti komiteto nuomonei, prašome kalbėti už, kas norite nepritarti, išdėstykite motyvus prieš. Motyvai prieš – P.Papovas.
P.PAPOVAS. Kolegos, iš tikrųjų, kaip pristatė gerbiamasis kolega J.Jurkus, komitete nebuvo bendro sutarimo dėl šio įstatymo projekto. Aš asmeniškai nepritariau atmetimui ir pritariau, kad reikalingas toks įstatymo projektas. Dabar išeis taip, kad jeigu mes atmesime šį įstatymo projektą, bus galiojanti nuostata, kad prie dabartinės viešųjų ir privačių interesų deklaracijos, kurios formą patvirtino komisija, reikės dar pridėti ir Mokesčių inspekcijai pateiktą deklaraciją, kuri visiškai nereikalinga Vyriausiajai viešųjų ir privačių interesų derinimo komisijai, tik papildomai reikės sugadinti popieriaus. Jiems pakanka naujos patvirtintos formos. Tačiau komiteto nariai ir, kiek suprantu, Seimo nariai nėra patenkinti. Anksčiau buvo paprasčiau. Pirmą dalį deklaracijos užpildom, o dėl antros dalies – apie turtą ir jo kilmę – buvo Mokesčių inspekcijos deklaracija. Bet šių dalykų dabar Mokesčių inspekcijos deklaracijoje nėra. Todėl kviesčiau Seimą pažiūrėti realiai į šį dalyką ir nepritarti atmetimui, o toliau svarstyti, perduoti kitam komitetui ir išbraukti iš dabar galiojančio įstatymo, kad prie naujos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje deklaracijos formos nebūtų pridedami tie popieriai, kurių visiškai nereikia Mokesčių inspekcijos deklaracijoje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už. Komiteto nuomonę pateiks K.Rimšelis.
K.RIMŠELIS. Ačiū, pirmininke. Mes daug kartų kalbėjome šiuo klausimu. Aš noriu pasakyti, kad mes gyvename XXI amžiuje ir mūsų technologijos yra tobulesnis. Mes negalime visą laiką manyti, kad tuos pačius darbus perrašydami tampame tobulesni. Yra vienas momentas. Pavyzdžiui, jeigu aš turiu daug butų, tai aš tada automatiškai įrašau į viešųjų ir privačių interesų deklaraciją, kad galiu tuos butus naudoti, gauti pajamas ir t.t., taigi gali tam tikrais atvejais kirstis privatūs interesai su viešaisiais. Bet, kai aš turiu vieną butą, nėra reikalo tokių dalykų perrašinėti ir t.t. Buvo paprasta sistema. Mes jau seniai deklaruojame, mes neturime ką slėpti. Visi Seimo nariai iš principo yra skaidrūs. Jeigu mes pridedame kopiją, tai ta kopija nėra paprasčiausias popierius, apie ką dabar kalba iš tos Viešųjų ir privačių interesų komisijos ar tarnybos, kaip ji vadinasi, žmonės. Tai nėra paprastas popierius. Man atrodo, ta tvarka buvo normali. Komiteto narių požiūris, kad reikia atmesti šį siūlymą, buvo visiškai normalus. Man atrodo, reikia palikti tokią tvarką, kokia buvo, nieko mes čia bloga nepadarome, juo labiau kad neįveliame dar daugiau problemų. Turto ir pajamų deklaravimas dabar pasidaro gana sudėtingas. Jeigu jau mes kartą deklaruojame, tai nereiškia, kad mes, dar kažką kita deklaruodami, vėl tą patį turtą privalome deklaruoti, vėl turime perrašinėti, vėl turime ką kita dėlioti. Genialumas visada slypi paprastume. To vedami mes pasakėme komitete, kad šis įstatymo projektas būtų atmestas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, motyvai už ir prieš išsakyti, prašom apsispręsti balsuojant. Kas remiate komiteto nuomonę, kad atmestume, balsuojate už, kas neremiate, – prieš arba susilaikote.
Kolegos, 20 balsavo už, 8 – prieš, 13 susilaikė, neatmesta. Kad atmestume, reikia 36 balsų. Taigi, kolegos, dabar mes turime tik kitą pasirinkimą – įstatymo projektą atiduoti kitam komitetui tobulinti. Kadangi tai yra dėl deklaracijų, aš siūlau Biudžeto ir finansų komitetui atiduoti, taip pat ir Žmogaus teisių komitetui. Pastarajam komitetui taip pat reikės nagrinėti K.Rimšelio iškeltą problemą, ar tai nepažeidžia žmogaus teisių. Kolegos, pagrindinis yra Biudžeto ir finansų komitetas ir papildomas yra Žmogaus teisių komitetas. Ačiū.
K.Rimšelis norėtų dėl vedimo tvarkos. Prašom.
K.RIMŠELIS. Gerbiamasis pirmininke, aš tik abejoju dėl žmogaus teisių. Užtenka Biudžeto ir finansų komiteto arba Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Kuo čia dėtos žmogaus teisės?
PIRMININKAS. Kolegos, aš siūlau prijungti Teisės ir teisėtvarkos komitetą, bus du. Bendru sutarimu nagrinės abu papildomi, komitetai ir pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas. Pritariame. Kolegos, klausimas išspręstas, perduota tobulinti.
Dabar mes galėtume imtis Vartotojų teisių gynimo įstatymo projekto, jeigu yra S.Lapėnas, G.Dalinkevičius ir G.Steponavičius. Gal Ekonomikos komiteto vardu išvadą gali pateikti S.Burbienė? Išvadą mes pateiksime. Gerai, kolegos. Vartotojų teisių gynimo įstatymo 1, 2, 4, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo devintuoju, dešimtuoju skirsniais ir priedu įstatymo projektas. Svarstymas. Ekonomikos komiteto išvadą pateiks S.Burbienė. Prašom.
S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė ilgai ir atkakliai, nes buvo daug pataisų, tačiau buvo pritarta bendru sutarimu patobulintam variantui. Siūlome visiems pritarti patobulintam variantui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu G.Dalinkevičių pateikti Europos reikalų komiteto išvadą. Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu išvadą pateiks… Prašom, kolega, pateikti Europos reikalų komiteto išvadą.
G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Europos reikalų komitetas svarstė ir bendru sutarimu priėmė tokį sprendimą: siūlyti pagrindiniam komitetui priimti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą gal galėtų perskaityti D.Barakauskas? Prašom. Kviečiu D.Barakauską perskaityti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą. Mes jums pateiksime išvadas dėl Vartotojų teisių. Prašome D.Barakauską perskaityti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl Vartotojų teisių gynimo įstatymo 1, 2, 4, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo devintuoju, dešimtuoju skirsniais ir priedu įstatymo projekto.
D.A.BARAKAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas šiuo klausimu buvo papildomas komitetas. Balsavimo rezultatai yra tokie: bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Kolegos, ar galime pritarti po svarstymo šiam įstatymui, nes visose išvadose yra pritarimas. Galime. Pritarta po svarstymo Vartotojų teisių gynimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo devintuoju, dešimtuoju skirsniais ir priedu įstatymo projektui.
Kolegos, popietinėje darbotvarkėje yra J.Raistenskio svarstyti teikiamas Stomatologinės priežiūros (pagalbos) įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu J.Raistenskį, nes jis po pietų turėtų problemų dėl išvykimo. Prašom.
J.RAISTENSKIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, ačiū už supratimą. Taigi dėl Lietuvos Respublikos stomatologinės priežiūros (pagalbos) įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.IXP-3420.
Stomatologinės priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymą sudaro du straipsniai. Taigi 2 straipsnio 2 dalyje dėl įstatymo įsigaliojimo (buvo pasiūlymai Vyriausybei) numatyta, kad Vyriausybė iki 2004 m. balandžio 1 dienos turi parengti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo projektą, numatantį asmens sveikatos priežiūra užsiimančią specialistų atsakomybę už pareigų, nustatytų įstatymais ir kitais teisės aktais, nevykdymą arba netinkamą vykdymą. Tačiau Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 43-4 straipsnyje tokia sveikatos priežiūros specialistų atsakomybė jau numatyta. Todėl siūloma išbraukti pasiūlymą Vyriausybei „parengti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo projektą. Komitetas svarstė ir bendru sutarimu pritarė. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, čia labai trumpas pasiūlymas. Tada mano klausimas būtų toks: jeigu išbraukiama ta dalis, tai dėl balandžio 1 dienos data nekeičiama? Kaip buvo anksčiau, taip čia ir priimta. (Balsas salėje) Ar galime pritarti po svarstymo šio trumpo įstatymo pakeitimui? Galima. Pritarta.
Kolegos, čia siūloma ypatinga skuba, nes čia tik datų klausimas. Kadangi vienas straipsnis, ar galime šiandien priimti šitą trumpą įstatymą? Galima. Gerai, kolegos. Tada pradedame Stomatologinės priežiūros (pagalbos) įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo priėmimą. Yra vienas straipsnis.
Ar yra norinčių kalbėti dėl motyvų? Prašom paremti šį įstatymą. Kolegos, norinčių kalbėti nėra. Tada registruojamės ir balsuosime dėl Stomatologinės priežiūros (pagalbos) įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo priėmimo.
Užsiregistravo 38 Seimo nariai. Už – 38, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Stomatologinės priežiūros (pagalbos) įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas yra priimtas. Trumpas įstatymas.
Dabar kviečiu J.Raistenskį. Farmacinės veiklos įstatymo kai kurių straipsnių (jų nevardinsiu) pakeitimo ir įstatymo papildymo 102, 191, 201, 202, 203 straipsniais įstatymo projekto svarstymas. Prašom, kolega.
J.RAISTENSKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, ką tik gerbiamasis posėdžio pirmininkas įvardijo Farmacinės veiklos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo projektą. Šis įstatymo projektas parengtas įgyvendinat Europos Parlamento ir Tarybos 2001 m. lapkričio 6 d. direktyvą 2001-83-b Dėl Bendrijos kodekso, susijusio su žmonėms skirtais vaistais, Europos Parlamento ir Tarybos 2001 m. balandžio 4 d. direktyvą 2001-20-b Dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su geros klinikinės praktikos įgyvendinimu, atliekant žmonėms skirtų vaistų klinikinius tyrimus. Komitetas svarstė, gavo Teisės departamento pastabų. Teisės departamento pastaboms pritarė. Kaip prisimename, šio įstatymo pakeitimus teikė Seimo narys ministras J.Olekas. Komitetas nepritarė 10 straipsnio (senos redakcijos 13 straipsnio) pakeitimui ir 4 straipsnio (senos redakcijos 5 straipsnio) pakeitimui, nes tie dalykai nesusiję su eurointegracijos dalykais. Komitetas priėmė politinį sprendimą, kad mes šį kartą keičiame tik straipsnius, susijusius su eurointegracija. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau pritarti po svarstymo.
PIRMININKAS. Kolegos, dėkoju. Sekretoriate iš anksto užsirašiusių diskutuoti dėl šio įstatymo svarstymo nebuvo. Gal dėl pono Klišonio pataisos reikėtų pirmiausia susitarti, ar kas nors norėtų dabar diskutuoti? (Balsai salėje) Kolega, dėl pataisos mes apsispręsime. Vieną minutę. Dabar dėl diskusijų. Diskusijose dalyvauti niekas nenori. Kolegos, turime pasitarti dėl A.Klišonio teikiamos pataisos 101 straipsnio 6 daliai. Siūlymas išdėstyti yra toks. Aš norėčiau paprašyti pranešėjo nuomonės dėl A.Klišonio pataisos, o po to patį autorių. Prašau.
J.RAISTENSKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, kadangi įvyko techninė klaida, supainiota numeracija, pataisa ne tam straipsniui, kaip numatyta, ir komitetas jos nesvarstė. Dėkingas A.Klišoniui, kuris geranoriškai sutinka, kad šiandien ta pataisa nebūtų svarstoma.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prašau A.Klišonį patvirtinti.
A.KLIŠONIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš pritariu kolegai pranešėjui, nes tiesiog buvo techninės klaidos tarp lyginamojo įstatymo projekto ir įstatymo projekto. Pataisa buvo pateikta lydimajam įstatymo projektui, lyginamajam variantui, o ne projektui. Atsiimu tą variantą.
PIRMININKAS. Kolegos, ačiū. Ar galima bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritarta. Priėmimą numatysime Seniūnių sueigoje. Dėkoju.
Kolegos, kaip tik 11.45 valanda. Numatyta 15 min. pertrauka iki 12.00 valandos. Kolegos, aš norėčiau su jumis pasitarti. Kadangi iš darbotvarkės buvo išbraukta daug sudėtingų klausimų, tai mūsų šios dienos darbotvarkė sutrumpėjo, nes yra išbraukti tokie sudėtingi klausimai kaip Darbų tarybos įstatymo projektas, Socialinių įmonių įstatymo projektas, Paramos būstui, Piniginės socialinės paramos mažas pajamas turinčioms šeimoms, Pelno mokesčio įstatymas, Laukinės gyvūnijos, Jūros aplinkos. Kolegos, yra labai daug išbrauktų įstatymų, kuriuos Seimas nutarė išbraukti šį rytą, tvirtindamas šios dienos darbotvarkę. Aš noriu pasakyti K.Rimšeliui, kad dėl to ryte buvo balsuojama. Todėl mūsų popietinė darbotvarkė sutrumpėjo. Kolegos, mes turime dvi alternatyvas: pradėti 12.00 val. ar 12.15 val., nes 13.00 val. yra Vyriausybės valanda. Vyriausybės valandoje kviečiu visus aktyviai dalyvauti.
Aš siūlyčiau pradėti 12.15 val., panagrinėti dar nemažai klausimų. Galbūt mes suspėtume iki 13.00 val. panagrinėti ir popietinės darbotvarkės likusius klausimus. Šiuo atveju turėtume susitarti, kad 12.15 val. visi pranešėjai būtų salėje. (Balsai salėje) Tada siūlote po pietų nedaryti posėdžio? Yra didelis pritarimas po pietų nedaryti posėdžio, aš tai suprantu. Bet šiuo atveju sutarkime, kad aš, kaip Seimo Pirmininko pavaduotojas, kol kas dar pavaduojantis Č.Juršėną, kol jis atvyks čia, noriu pasakyti, kad yra labai daug paimta komitetų pertraukų. Šiuo atveju jeigu mes sutartume, kad po pietų darome pertrauką, tai tada prašyčiau po pietų komitetus rinktis ir svarstyti tuos klausimus, kurie yra probleminiai ir dėl kurių daug nesutarta. Kad ir Žuvininkystės, kuris šiandien buvo išbrauktas iš darbotvarkės. Mes turime labai įtemptą tvarkaraštį. Kolegos, renkamės 12.00 valandą. (Triukšmas salėje)
Gerbiamieji kolegos, prašau dėmesio! Renkamės 12.00 val. ir baigtume visą popietinę darbotvarkę. Prašyčiau pranešėjų ir kitų asmenų būti, o 13.00 val. pradėtume Vyriausybės valandą ir 14.00 val. baigtume posėdį. Tada prašyčiau komitetus po pietų pratęsti darbą ir apvarstyti tuos klausimus, kurie mums yra labai svarbūs.
Kolegos, pateikiu jums informaciją, kad iš viso mes dar turime eurointegracinių klausimų. Iš viso mes turime: 7 klausimų dar nėra pateikta Vyriausybei, 5 svarsto Vyriausybė, o štai Seime mes turime 38 klausimus, kurie laukia savo eilės. Iš jų 23 yra svarstymo stadijoje, 9 užregistruoti ir dar nepateikti. Šiandien mes priėmėme 8 klausimus, tai jau pasistūmėjome į priekį, bet dar yra labai daug darbo, todėl siūlyčiau komitetams darbuotis po pietų.
Kita informacija. Šiandien Vyriausybės valanda. Gerbiamieji kolegos, prašau dar dėmesio! Europos reikalų komitetas prašė, kad Vyriausybė pateiktų informaciją apie pokyčius, susijusius su naryste Europos Sąjungoje po gegužės 1 dienos. Vyriausybė pateikė atsakymą, kad ji yra parengusi 110 puslapių leidinį, kuris vadinasi „Lietuvos narystės Europos Sąjungoje būsimi pokyčiai, informacinis paketas. Ir taip pat siūlo, kad per Vyriausybės valandą Seimo nariai klausinėtų dėl tų pokyčių, tuomet nereiktų daryti Seime atskiro pusvalandžio ar valandos tokiai informacijai. Jeigu jums tai priimtina, tai sutarkime, kad mes tą klausimą taip pat tokiu būdu išsprendėme. Dėkoju. Pertrauka iki 12.00 valandos.
Pertrauka
PIRMININKAS. Leiskite tęsti mūsų rytinį posėdį. Kaip minėjau, dabar mes galėtume toliau imtis klausimų, dėl kurių buvome sutarę šį rytą.
Dabar paprašyčiau pradėti svarstyti popietinės darbotvarkės 6 klausimą – Apskrities valdymo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Svarstymas. Salėje matau P.Papovą ir H.Žukauską. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu pateikti išvadą P.Papovą. Ruošiasi Aplinkos apsaugos komiteto vardu H.Žukauskas. Svarstymas. Projektas Nr.IXP-3371(2).
P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą, įvertino Seimo Teisės departamento, Aplinkos apsaugos komiteto pastabas, patobulino pateiktą įstatymo projektą ir jam pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu H.Žukauską pateikti Aplinkos apsaugos komiteto išvadą.
H.ŽUKAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas, kaip papildomas komitetas, taip pat apsvarstė Apskrities valdymo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą ir pritarė siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti komiteto išvadoms dėl šio įstatymo projekto. Bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Norinčių kalbėti diskusijoje nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritariam, kolegos. Priėmimo datą numatysime Seniūnų sueigoje.
Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3380(2*) (svarstymas ir priėmimas)
Dabar, kolegos, kviesčiau iš eilės… Gaila, nėra aplinkos ministro Arūno Kundroto, galėtume pateikti Atliekų tvarkymo įstatymą. Tačiau jo nėra, tai mes luktelėsime. Matau, galėtume svarstyti Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą. Tai yra popietinės darbotvarkės 2 klausimas. Kviesčiau V.Nekrašą Sveikatos reikalų komiteto vardu pateikti šio komiteto išvadą. Būtų malonu, kad ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą būtų pristatyta. Gal kas galės ją pateikti? Prašome, gerbiamasis Seimo nary…
V.NEKRAŠAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Sveikatos reikalų komitetas svarstė Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymą ir bendru sutarimu jam pritarė su nedidele pastaba. 9 straipsnis skambėjo taip: „Vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, slaugantis namuose vaiką invalidą arba I grupės invalidą, tapusį invalidu, iki jam sukako 24 metai, arba I grupės invalidą, kuris dėl ligos ar traumos, atsiradusios iki jam sukako 24 metai, padarinių invalidu pripažintas po 24 metų, tačiau ne vėliau, kaip jam sukako 26 metai. Bendru sutarimu komitetas pritarė už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu kviečiu gerbiamąjį V.Fiodorovą. Prašau pateikti šio komiteto išvadą.
V.FIODOROV. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė įstatymo projektą Nr.IXP-3380, priėmė sprendimą pritarti įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą suderinti su Valstybinių šalpos išmokų įstatymu ir siūlomo 6 straipsnio 4 dalies 9 punktą išdėstyti taip. Komitetas pritarė tam bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, tai labai trumpas įstatymas, kita vertus, jis labai svarbus, nes labai svarbios datos. Tai yra tiesiog teisinio reguliavimo spraga. Aš kreipčiausi į V.Nekrašą, ar mes galėtume šiandien ir priimti šį trumpą papildymą? Kolegos Seimo nariai, ar sutiktumėte, kad mes galėtume priimti, nes labai svarbu, kad kuo greičiau įsigaliotų tas papildymas? (Balsai salėje) Pritariate, gerbiamasis kolega Klišoni, taip?
A.KLIŠONIS. Taip, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš pritariu tam ir, pritardamas šiam įstatymo projektui, vis dėlto siūlyčiau pridurti tai, kad priedą prie komiteto išvados, kuris buvo įvardytas… Tai buvau sakęs ir komitete. Nors lėšos, kurios reikalingos šiam įstatymui įgyvendinti, yra nedidelės, bet jos turėtų būti numatytos, ir kolegos Seimo nariai, svarstydami šių metų biudžetą, peržiūrėdami šių metų biudžetą, vis dėlto turėtų turėti omenyje, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui našta vis dėlto šiek tiek padidėja, kad ir nedaug. Taigi tiesiog būtų toks protokolinis siūlymas, kad peržiūrint biudžetą reikėtų numatyti lėšas.
PIRMININKAS. Gerai. Dėkoju, kolegos. Manau, kad visiškai logiškas pasiūlymas. Mes, persvarstydami biudžetą, galėsime atsižvelgti į tai. Ar galime pradėti šio įstatymo priėmimą? Galime.
Įstatymas iš vieno straipsnio. Norinčių kalbėti nematau. Galime priimti šį straipsnį bendru sutarimu? Priimta. Dėl viso įstatymo, kolegos, keturi – už, keturi – prieš. Jau iš esmės kalbėta. Gerai. Tuomet registruojamės ir balsuosime dėl Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo priėmimo.
Užsiregistravo 29. Už – 29, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymas priimtas. Atkreipiame dėmesį į įrašą protokole, kurį kolega A.Klišonis paminėjo. Dėkoju, kolegos.
Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 2 ir 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3342(2*). Sveikatos sistemos įstatymo 72 ir 80 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3343(2*). Vaistų įstatymo 2 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3344(2*) (svarstymas)
Imamės Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 2 ir 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto svarstymo. Kviesčiau Sveikatos reikalų komiteto vardu Seimo narį A.Poplavskį pateikti šio komiteto išvadą. Ruošiasi G.Dalinkevičius. Kolegos, gal galima, kadangi pranešėjai tie patys, pristatyti išvadas dėl visų trijų įstatymų – Sveikatos sistemos įstatymo 72 ir 80 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto ir Vaistų įstatymo 2 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Prašau. Šiuo atveju Sveikatos reikalų komiteto pranešėjas yra A.Poplavski.
A.POPLAVSKI. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 2 ir 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo, Sveikatos sistemos įstatymo 72 ir 80 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo ir Vaistų įstatymo 2 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektai parengti siekiant įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su geros klinikinės praktikos įgyvendinimu, atliekant žmogui skirtų medicininių produktų klinikinius tyrimus.
Noriu priminti, kad minėta direktyva Europos Sąjungos šalyse turėtų būti įgyvendinta nuo 2004 m. gegužės 1 dienos. Taigi visi trys minėti įstatymai yra eurointegraciniai įstatymai. Nagrinėjant šiuo įstatymus Sveikatos reikalų komitetas buvo paskirtas pagrindiniu komitetu. Svarstant Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 2 ir 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą prieita prie išvados bendru sutarimu pritarti minėtam įstatymui pagal Seimo Teisės departamento ir Europos Teisės departamento išvadas. Bendru sutarimu už.
Taip pat buvo svarstytas Sveikatos sistemos įstatymo 72 ir 80 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas. Irgi, kaip minėjau, Sveikatos reikalų komitetas buvo paskirtas pagrindiniu. Komiteto išvada yra pritarti pagal Seimo Teisės departamento ir Europos Teisės departamento išvadas patobulintam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu už.
Taip pat ir dėl Vaistų įstatymo 2 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo. Sveikatos reikalų komiteto išvada yra pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis Seimo nary. Jūs pateikėte išvadas dėl visų trijų įstatymų projektų. Dabar kviesčiau Žmogaus teisių komiteto vardu G.Dalinkevičių taip pat pateikti išvadas dėl visų trijų įstatymų projektų.
G.DALINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Žmogaus teisių komitetas buvo papildomas svarstant šiuos įstatymus. Taigi dėl Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 2 ir 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. Komiteto sprendimas buvo iš esmės pritarti įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas. Bendru sutarimu.
Taip pat ir kiti du įstatymo projektai buvo svarstyti Žmogaus teisių komitete. Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 72 ir 80 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto komiteto sprendimas – bendru sutarimu iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas.
Taip pat mūsų, papildomo komiteto, išvada dėl Vaistų įstatymo 2 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Bendru sutarimu už, iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis komiteto pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, ar galėtume visiems trim įstatymams, t.y. Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 2 ir 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.IXP-3342(2), Sveikatos sistemos įstatymo 72 ir 80 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.IXP-3343(2) ir Vaistų įstatymo 2 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.IXP-3344(2) projektams, pritarti po svarstymo bendru sutarimu. Dėkoju. Alternatyvų nėra. Manau, kad priėmimo datą numatys Seniūnų sueiga. Prašom, gal galite pasiūlyti, per šoninį mikrofoną. Tai yra eurointegraciniai įstatymai, visi trumpi. Prašom, komiteto pirmininke.
G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, be abejo, mano teisė yra tik kaip papildomo komiteto pirmininko, tačiau atkreipiu dėmesį, kad tie įstatymai tam tikra prasme yra redakciniai, išskyrus vieną vienintelį momentą dėl mokslinių tyrimų galimybių ir žmonėms, kurie turi mokslinius laipsnius, ir tiems, kurie turi teisę, tačiau tų mokslinių laipsnių neturi. Aš siūlyčiau Seimui priimti, nes jie yra eurointegraciniai įstatymai.
PIRMININKAS. Kviečiu Sveikatos reikalų komiteto pagrindinį pranešėją A.Poplavskį pasakyti, kokia būtų jo nuomonė, nes čia taikoma skuba, kad mes galėtume apsispręsti.
A.POPLAVSKI. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mano nuomonė sutampa su papildomo komiteto pirmininko nuomone, kad būtų galima priimti.
PIRMININKAS. Kolegos, ar jūs neprieštarautumėte, kad mes šiuo atveju tiems trim įstatymams taikytume ypatingą skubą ir šiandien pradėtume priėmimą? Neprieštaraujate. Dėkoju.
Tuomet pradedame Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 2 ir 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto priėmimą. 1 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.
2 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta.
3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. Ir papildomi eurosąjunginiai teisės aktai irgi priimti. Dėl viso įstatymo, kolegos, norinčių kalbėti nematau. Tuomet registruojamės ir balsuosime dėl Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 2 ir 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto priėmimo.
Užsiregistravo 34 Seimo nariai. Už – 34, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 2 ir 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.
Sveikatos sistemos įstatymo 72 ir 80 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3343(2*) (priėmimas)
Imamės Sveikatos sistemos įstatymo 72 ir 80 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. 1 straipsnis. Priimta bendru sutarimu. 2 straipsnis. Priimta. 3 straipsnis. Priimta. 4 straipsnis. Priimta. Visi straipsniai, kolegos, priimti. Dėl viso įstatymo norinčių kalbėti nematau. Kolegos, balsuojame dėl Sveikatos sistemos įstatymo 72 ir 80 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto priėmimo.
Užsiregistravo 28 Seimo nariai. Už – 28, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Sveikatos sistemos įstatymo 72 ir 80 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.
Vaistų įstatymo 2, 3 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3344(2*) (priėmimas)
Ir trečiasis lydintysis teisės aktas – Vaistų įstatymo 2 ir 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas. Kolegos, šio įstatymo 1 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 2 straipsnis. Priimta. 3 straipsnis. Priimta. 4 straipsnis. Priimta. 5 straipsnis. Priimta. Visi straipsniai pastraipsniui priimti. Dėl viso įstatymo norinčių kalbėti, kolegos, nematau. Registruojamės ir balsuojame dėl Vaistų įstatymo 2 ir 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto priėmimo.
Užsiregistravo 31 Seimo narys. Už – 31, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Vaistų įstatymo 2 ir 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.
Dėkoju, kolegos, už labai produktyvų darbą ir bendrą sutarimą. Klausimai yra eurointegraciniai ir gerai, kad mes juos priėmėme, pasistūmėjome į priekį.
Kolegos, atvyko laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas Č.Juršėnas, grįžo iš komandiruotės Kaliningrade ir perima vairą į savo rankas. Sveikiname jį su sėkminga išvyka ir sėkminga konferencija. Kviečiame jį į tribūną pasidalyti įspūdžiais apie konferenciją, bet kartu pateikti ir kitos savaitės posėdžių darbotvarkę. Gerbiamasis Pirmininke, primenu, kad mes padarėme Žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto pertrauką, ir jį reikės numatyti kitos savaitės darbotvarkėje. Taip pat iš darbotvarkės teko išbraukti Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymus. Jis yra eurointegracinis projektas ir taip pat numatomas kitą savaitę. Prašom, gerbiamasis Pirmininke.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, taip, kaip man nustatyta programa, aš, kaip stropus Seimo narys, dirbu pagal nustatytą programą.
Apie Kaliningradą pasakysiu vieną dalyką, kuris man, prisipažinsiu, buvo netikėtas. Buvo kalbama apie Kaliningradą, Rusiją, Europos Sąjungą ir tokiu siauresniu aspektu – informacinės technologijos, informatizacija ir globalizacija. Žinoma, viskas buvo ir apie tą, ir apie tą, ir apie tą, bet šiaip ar taip sukosi apie Rusiją, esant naujai tarptautinei situacijai, kai mes jau įstojome į NATO ir įstosime į Europos Sąjungą. Kadangi dar dalyvavo lenkai, tai Kaliningradas atsiduria NATO ir Europos Sąjungos šalių apsuptyje. Turėdamas galvoje vienokius ar kitokius Rusijos santykius su Baltijos šalimis, tikėjausi, kad man nuo žurnalistų ir nuo tų oficialių Rusijos atstovų, pradedant nuo Rusijos Federacijos Tarybos pirmininko Sergejaus Mironovo ir baigiant žurnalistais, gali tekti kažkiek kentėti. Tai jums pirmiesiems raportuoju, kai kam kuluaruose sakiau, bet oficialiai pirmiesiems raportuoju, kad aš negavau nė vieno klausimo su priekaištais Lietuvai. Žinoma, tai nereiškia, kad jie mums neturi priekaištų, galima taip suprasti. Bet galima suprasti, kad Rusija iš tikrųjų ir oficialiu lygiu taip, kaip mes ir prognozavome, pamažu, pamažu, kadangi ten buvo vokiečių –langsam, langsam, pripranta prie mūsų naujos teisinės tarptautinės situacijos. Su tuo susitaiko, priima tai kaip duotybę ir, atsižvelgdami į tai, jau kalba, ką mes visi galime padaryti spręsdami kitus klausimus. Sakyčiau, kad tai svarbiausias mano įspūdis iš šios tarpparlamentinės konferencijos.
Taigi dabar, jeigu galima, gerbiamasis pirmininke, aš vis dėlto pereisiu prie pagrindinio klausimo, dėl ko aš čia dabar tribūnoje, tai yra dėl darbotvarkės. Išties darbotvarkė – tai vien arba beveik vien eurointegraciniai klausimai. Jų yra daugiau negu 30, dar skaičiuojant tuos, kuriuos gerbiamasis Vytenis minėjo – Žuvininkystė ir ATPK ir tai, ką vakar Vyriausybė svarstė, bet dar neįrašyta. Taigi mes tikrai turėsime labai intensyviai paskutinę balandžio savaitę padirbėti. Galimas dalykas, kad reikės rengti dar vieną neeilinį posėdį. Mes turėjome daryti, kaip prisimenate, vakar, bet atsisakėme. Jeigu labai reikės, gal teks daryti, nors yra rezervas – opozicinės frakcijos darbotvarkė. Kolegos iš opozicinės frakcijos yra supratingi ir atsižvelgė į mūsų bendrą sutarimą, kad jeigu reikės, jie sutinka, kad jų darbotvarkė būtų nukelta, bet nesumažinant bendro opozicinių darbotvarkių skaičiaus.
Taigi gal ir nereikės neeilinių, o gal ir reikės. O šiaip pagrindiniai yra eurointegraciniai. Apie juos aš konkrečiai nekalbu, tiktai paminiu kelis papildomus dalykus. Tikiuosi, kad mes galutinai kitą savaitę apsispręsime dėl VSD vado atleidimo, Vyriausybės pusvalandžio metu išklausysime Genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinės direktorės ataskaitą ir atsakymus į Seimo narių klausimus. Žinoma, kaip visada, ketvirtadienį iki pietų – Vyriausybės valanda.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Pirmininke, jūsų nori paklausti du Seimo nariai, tačiau, gerbiamasis Pirmininke, aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad šiandien Seimas dirbo sparčiai ir kai ką padarė viršydamas planą.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Šiuo atveju aš noriu jus pradžiuginti…
Č.JURŠĖNAS. Ačiū. Jeigu galima, aš replikuosiu. Tinkamas vadovavimas yra tada, kai jis nepastebimas. Nėra vado, o viskas veikia kaip gerai užsuktas laikrodis. Ačiū ir Vyteniui, ir visiems bičiuliams.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Pirmininke, noriu pasakyti, kad mes jau priėmėme… Aš čia matau balandžio 27 dieną…
Č.JURŠĖNAS. Gerai, pataisysime.
PIRMININKAS. Ekonominių, tarptautinių sankcijų įstatymą mes priėmėme, Kilnojamųjų kultūros vertybių priėmėme. Aš tiesiog noriu pasidžiaugti ir jums pasakyti, Stomatologinės priežiūros priėmėme, Sveikatos draudimo priėmėme, Biomedicininių tyrimų, Sveikatos sistemos ir vaistų įstatymo…
Č.JURŠĖNAS. Gerai, išbrauksime.
PIRMININKAS. …priėmėme. Žodžiu, mes padirbėjome žinodami, kad jūs visada galite sušaukti neeilinius posėdžius, padirbėjome…
Č.JURŠĖNAS. Avansu.
PIRMININKAS. …avansu.
Č.JURŠĖNAS. Gerai. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, klausia K.Rimšelis.
K.RIMŠELIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Noriu paklausti gerbiamojo Pirmininko. Pastaba būtų tokia, kad jeigu sakote, kad darbai vyksta ir be vado, man keista girdėti iš tokių politinių vilčių turinčio žmogaus, kad be jo gali būti viskas gerai ir darbai gali vykti. Labai įdomu išgirsti tokį dalyką, kad be jūsų valstybėje bus labai gerai. Labai šaunu. Bet klausimas…
Č.JURŠĖNAS. Vadinasi, viskas gerai užsukta. Čia yra esmė. (Triukšmas salėje)
K.RIMŠELIS. Jau nebesitaisykite, pasakėte, tai pasakėte. O klausimas toks. Gegužės 1 d. artėja ir mes tapsime tikrąja Europos Sąjungos nare nepaisant socialdemokratų įtakos. Klausimas – ar mes iš tikrųjų su visais eurointegraciniais įstatymais artėjame prie tos gegužės 1 d. gerai pasirengę? Kiek dar vis dėlto (bent apytiksliai) būtent eurointegracinių įstatymų nepasiekė Seimo šiuo laikotarpiu?
Č.JURŠĖNAS. Aš galiu pasakyti, kad dar nesuskaičiuoti vakarykščiai, nes nežinia, kuriuos ir kaip priėmė Vyriausybė, tai yra man nežinoma, nes manęs nebuvo, negalėjau pasitikrinti. Jeigu be vakar dienos, Seimui buvo nepateikti penki įstatymai iš 65, bet vakar Vyriausybė tikrai turėjo svarstyti penkis ar bent tris. Taigi galima tikėtis, kad jeigu jie yra apsvarstyti, mes juos įrašome, bet jau čia pirmadienį po Seniūnų sueigos, ir kitą savaitę jie taip pat bus pradėti svarstyti, o gal mes sutarsime ir užbaigsime. O šiaip grėsmė yra, atsižvelgiant į tai, kad kai kurie projektai yra kilnojami mūsų pačių arba komitetai tarpusavyje ginčijasi, gali būti, kad kokie penki ir nusikels po gegužės 1 d., bet stengsimės, kad pagrindinis planas, tai yra 65 įstatymai, būtų įgyvendintas.
PIRMININKAS. Klausia V.Fiodorov.
V.FIODOROV. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, savaitės pradžioje teko lankytis Ukrainoje, kalbėti su jų parlamentarais. Jie prašė mus paskubinti ratifikavimo procesą tarp mūsų šalių dėl bevizio režimo. Manau, mums tai irgi būtų naudinga, nes artėja vasara ir nemažai Lietuvos piliečių galėtų planuoti ar jau planuoja savo atostogas prie Juodosios jūros. Tada nereikėtų nei vizų, nei nieko, būtų kur kas lengviau ten nuvykti. Ar galima tartis su Vyriausybe, kad paspartintų tą procesą? Kiek žinau, dokumentai jau yra Vyriausybėje.
Č.JURŠĖNAS. Gerai. Jeigu yra, bus galima patikslinti, bet čia reikia pasitarti su kitomis institucijomis ir jų vadovais. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, Pirmininke. Noriu informuoti, kad šiandien priėmėme 15 eurointegracinių įstatymų. Manau, kad mūsų programa gali būti įveikta.
Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti dabar po pateikimo kitos savaitės siūlomai darbotvarkei? Pritariame. Labai ačiū. Šį klausimą išsprendėme.
Kolegos, dabar imamės kito darbotvarkės klausimo. Aš matau, kad yra Arūnas Kundrotas, aplinkos ministras. Kviesčiau jį į tribūną pateikti Atliekų įstatymo 2, 4, 5, 6, 8, 10, 11, 12 ir 30 straipsnių bei 2 ir 3 priedėlio pakeitimo ir papildymo 81 skirsniu, 341 straipsniu bei 5 priedėliu įstatymo projektą. Pateikimas. Prašom, ministre.
A.KUNDROTAS. Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiamas Atliekų tvarkymo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimas susijęs su mūsų integraciniais įsipareigojimais, taip pat tai yra tiesiog patirtis, kurią sukaupėme įgyvendindami šį įstatymą ir reikia kai kurių pakeitimų. Jeigu pasižiūrėtume, lyginamajame variante matyti, kad yra daug apibrėžimų. Apibrėžimai visų pirma yra derinami su Europos Sąjungos direktyvomis, taip pat ir prieduose išdėstomi atliekų naudojimo būdai, atliekų šalinimo būdai, yra viskas išrašoma žodis į žodį taip, kaip yra numatyta Europos Sąjungos direktyvose. Keičiami daugelio straipsnių pavadinimai irgi dėl to, kad jau yra priimti teisės aktai, įvardijantys kitokį leidimo pavadinimą, todėl reikia šių redakcinių pakeitimų. Taip pat išbraukiamas poreikis turėti licenciją gabenant pavojingas atliekas, nes tai reguliuojama pagal konvencijas ir Europos Sąjungos reikalavimus, ir yra numatyta kitais teisės aktais. Ypač svarbus yra 341 straipsnis „Gamintojų ir importuotojų teisės ir pareigos, kuriama numatoma pagal Europos Sąjungos reikalavimus (o tai yra specialiosios direktyvos), kiek reikia perdirbti alyvų… transporto priemonių… naudotų elektros ir elektroninės įrangos. Dėl to įrašomas šis straipsnis, kuris sako, kad gamintojai, importuotojai turi surinkti ir perdirbti patys arba perduoti tą užduotį tam tikroms jų įkurtoms organizacijoms ir įvykdyti Vyriausybės nustatytą užduotį. Pati užduotis bus įrašyta atliekų tvarkymo valstybiniame plane, ji perkeliama iš Europos Sąjungos direktyvų. Prašyčiau pritarti šiam įstatymui.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, dėkoju. Kadangi Seimo nariai įdėmiai išklausė, aš norėčiau tik paprašyti pakomentuoti Teisės departamento išvadą, jeigu esate susipažinęs. Šiaip iš esmės čia kai kurios pastabos redakcinės, bet yra kai ką siūloma išdėstyti kitaip. Kokia būtų jūsų nuomonė?
A.KUNDROTAS. Aš labai atsiprašau…
PIRMININKAS. Prašom. Kolegos, prašyčiau telefonus perjungti į begarsį režimą.
A.KUNDROTAS. Taip, 1 punktas, matyt, daugiau redakcinis. Nematytume problemos. 2 straipsnio 24 dalyje gamintojas apibrėžiamas kaip asmuo, kuris gamina alyvas, transporto priemones, elektros… elektroninę… apmokestinamuosius gaminius bei kitus gaminius. Pažymėtina, kad formuluotė „bei kitus gaminius iš esmės paneigia gaminių išvardijimo būtinumą. Yra tokia situacija, kad dalis yra išvardyta pačiame įstatyme, ir tai pirmiausia atitinka direktyvas. Kita dalis jau yra Mokesčio už aplinkos taršą įstatyme išvardyta, t.y. padangos, liuminescencinės lempos, baterijos. Mūsų irgi nustatytos tam tikros užduotys tas atliekas surinkti ir perdirbti. Dėl kitų prekių yra pasakyta, kad pagal Vyriausybės nustatytą sąrašą, nes, pavyzdžiui, padangos nereguliuojamos Europos Sąjungos direktyvomis, bet vis dėlto mes norime tinkamai tą tvarkyti. Aš sutinku, kad sąrašas nėra baigtinis, bet šiuo momentu nenorėtume užbaigti, norėtume palikti Vyriausybei teisę atsiradus poreikiui dar pasiūlyti kokią nors gaminių grupę. 6 straipsnis…
PIRMININKAS. Aišku, kad čia iš esmės kokių nors esminių pastabų nėra. Tai gali būti svarstymo metu panagrinėta. Ačiū, ministre.
A.KUNDROTAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti po pateikimo? Pritarta bendru sutarimu. Dabar pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas. Papildomų nesiūloma. Siūloma svarstyti balandžio 29 dieną. O gal galima anksčiau, kad iki gegužės galima būtų suspėti? (Balsai salėje: galim.) Mes siūlytume svarstyti balandžio 27 dieną. Tai tuomet galėtume numatyti priėmimą. Ačiū, kolegos.
Dabar kviesčiau į tribūną A.Puloką kalbėti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu. Pradėsime projekto Nr.IXP-3346 svarstymą. Tai Vietos savivaldos įstatymo 2 straipsnio papildymo ir įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas. Prašau pateikti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą.
A.PULOKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, išnagrinėjo įstatymo projektą Nr.IXP-3346. Komitetas bendru sutarimu už pritarė iniciatorių pateiktam projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Aš labai norėčiau paklausti. Čia eurointegracinis, ar… Ne. Gerai, kolegos, pritariame po svarstymo, tuomet priėmimo datą numatysime Seniūnų sueigoje. Bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta. Ačiū, kolegos.
Popietinės darbotvarkės visi klausimai yra išnagrinėti. Atsiimti tie sudėtingi klausimai: valstybės paramos būstui, piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms, Socialinių įmonių įstatymo, Pelno mokesčio įstatymo, iš darbotvarkės, be to, ir rytinio posėdžio keliais klausimais sutrumpėjo.
Kolegos, mums lieka paskutinis klausimas – tai Seimo kreipimosi į Lietuvos Respublikos piliečius projektas. Gerbiamieji kolegos, ar aš galėčiau paprašyti jūsų leisti man pateikti tą projektą? Dėkoju. Taigi, kolegos, atsiklausiau, ar leisite pateikti, ir Seimas maloniai man suteikė tokią teisę. Dėkoju.
Kolegos, leiskite pateikti Lietuvos Respublikos Seimo kreipimąsi į Lietuvos Respublikos piliečius. Jis jums yra išdalintas. Šio kreipimosi ėmėmės gavę ir gyventojų, ir organizacijų kreipimusis į Seimo valdybą, tai „Lietuvos pagražinimo draugija, žaliųjų draugijų, kitų draugijų. Taip pat jūs žinote, kad Aplinkos ministerija pradėjo ilgalaikę visuotinę akciją „Į Europą – be šiukšlių. Taip pat Europoje rengiama akcija „Už žaliąją Europą. Mes nutarėme kreiptis į Seimą, kad Seimas paragintų Lietuvos Respublikos piliečius iš tikro aktyviai dalyvauti tose akcijose. Tekstą jūs turite, bet aš jį perskaitysiu, nes jis trumpas ir, mano nuomone, šiltas.
„Lietuvos Respublikos Seimas, sveikindamas Lietuvos žmones su artėjančia naryste Europos Sąjungoje ir dėkodamas už Lietuvos Respublikos piliečių aktyvų pritarimą, pareikštą 2003 metų gegužės 10 ir 11 dienomis vykusiame referendume dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje, kviečia visus paminėti šį istorinį įvykį Lietuvos miestuose, miesteliuose, atokiausiuose šalies kampeliuose vyksiančiose šventėse bei vietos bendruomenių organizuojamuose renginiuose.
Lietuvos Respublikos Seimas, atkreipdamas dėmesį, kad šį pavasarį kaip ir kasmet visoje šalyje organizuojamos pavasario talkos, informuodamas, kad nuo šių metų kovo 19 d. visoje šalyje vyksta ilgalaikė visuotinė akcija „Į Europą – be šiukšlių, tęsdamas tradiciją sodinti Europos miškus, šių metų balandžio 24 d. rengia akciją „Už žalią Europą ir kviečia vietos bendruomenes, visuomenines organizacijas, įstaigų ir valdymo institucijų atstovus dalyvauti šiose pavasarinėse švaros ir miško sodinimo akcijose.
Lietuvos Respublikos Seimas linki, kad šių metų gegužės 1-oji Lietuvai ir jos žmonėms taptų įsimintina ir iškilminga diena, o narystė Europos Sąjungoje skatintų spartesnį piliečių ir valstybės gerovės augimą.
Redakcinių pataisų mes negavome. Projektas yra išdalintas. Dabar manęs nori paklausti A.Gricius. Prašau, gerbiamasis kolega. Jums žodį suteiks automatiškai.
A.GRICIUS. Pradėjom dirbti su automatų pagalba. Gerai.
PIRMININKAS. Tobulėjam. Elektroninė Vyriausybė ir elektroninis Seimas.
A.GRICIUS. Bet, gerbiamasis Seimo vicepirmininke, aš nežinau, ar Lietuvos žmonės reaguos į tokius pareiškimus. Ką tas mūsų kreipimasis reiškia? Aš įsivaizduoju, jeigu tokį kreipimąsi padarytų Savivaldybių asociacija, jeigu taip kreiptųsi nevyriausybinės organizacijos, tai turbūt būtų tam tikras impulsas žmonėms pagalvoti, susiburti ir paminėti tą dieną. Dabar vėl Seimas iš viršaus žmonėms duoda komandą: rinkitės, dainuokit, šokit ir visa kita. Aš bijau, kad efektas nebus labai didelis, net gali būti neigiamas. Kokia jūsų nuomonė?
PIRMININKAS. Mano nuomonė, kolega, priešinga. Šiandien man teko dalyvauti atviroje radijo laidoje ir išklausyti labai daug klausimų. Nors ir keista, pirmą kartą buvo daug klausimų, raginančių, kad pagaliau Seimas turėtų rodyti pavyzdį imtis iniciatyvų, daugiau imtis tokių akcijų, paraginti visuomenę ir net įsitraukti į darbus. Štai kodėl, gerbiamasis kolega, kviečiu tamstą balandžio 24 d. dalyvauti šioje akcijoje.
Kolegos, Kaišiadorių urėdija yra paruošusi visiems jums šias gražias kepuraites, ant kurių yra puikus užrašas „Europos miškas. Kaišiadorių urėdija Seimo nariams ir jų šeimų nariams parengė dovanas, ir tos dovanos tikrai bus įteiktos. Generalinis urėdas ir Kaišiadorių urėdija visiems iš anksto dėkoja, kad balandžio 24 d. jūs su savo šeimomis sutiksite dalyvauti Europos miško sodinime.
Be kita ko, Europos miško sodinimas su landšafto architektu numatytas labai įdomiai: bus sodinamas raudonlapis ąžuolas, eglė ir beržas, kad rudenį būtų geltona, žalia ir raudona. Taip pat jums bus išdalintos knygos apie mūsų miškus, apie Kaišiadorių urėdiją ir taip pat puikios knygos mūsų vaikams, kad jie daugiau meilės jaustų miškui.
Taigi, kolegos, tai yra labai rimta akcija ir puikus sumanymas. Manau, A.Gricius bus vienas didžiausių šio sumanymo entuziastų.
Dabar klausia K.Rimšelis.
K.RIMŠELIS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Nežinau, kas dabar pirmininkauja plenariniam posėdžiui, todėl nežinau, ar turiu teisę…
PIRMININKAS. Kaip sakėme, elektroninis Seimas.
K.RIMŠELIS. Elektroninis, sakot. Virtualus pirmininkas, na, gerai.
PIRMININKAS. Taip.
K.RIMŠELIS. Tai galėsiu kalbėti, kiek norėsiu. Noriu pasakyti, gerbiamasis vicepirmininke, kad žodis „paraginti susijęs su ragais, kažką pabaksnoti, pabadyti. Normaliam žmogui nėra priimtini dalykai, kai raginama iš tokios aukštos tribūnos, kai Seimas daro pareiškimą. Aišku, suprantama, kuo mums brangi Kaišiadorių urėdija ir patys Kaišiadorys, mes šitą suvokiam ir suprantam, kad reikia. Bet suprantat, yra dar toks momentas. Prisimenam šeštadienines talkas, kaip Leninui rąstą padėjo nešti septyni žmonės, tai po to 70 mln. socialistinio darbo didvyrių buvo, ir jie ginčijosi, katras iš tikrųjų nešė. Ar jums tai neprimena tokių sąsajų: buvo viena sąjunga, dabar kita sąjunga, dabar raginam, dabar vėl panašiai elgiamės?
Kilnus dalykas – sodinti mišką, tik kai reikia kokį nors infrastruktūros objektą statyti ir mišką paretinti, tada labai sunku su Aplinkos apsaugos ministerija derinti, kaip nupjauti kokį medį. Ir mes neapsodinsime visko, ir neprasidės vėl bebrų laikai, kai Lietuvos girios būdavo neįžengiamos. Gal vieną kartą iš tikrųjų užtektų Europos komiteto, pavyzdžiui, kreipimosi? Vis dėlto jūs irgi jo pirmininkas esate, Europos komiteto kreipimasis būtų labai normalus, kad pakviestų, o ne ragintų ir ne ką nors prievartautų. Ačiū už atsakymus. Aš tikiuosi…
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis Klemensai. Puiki jūsų atmintis. Iš tikro puikias paraleles moka nubrėžti, paralelės gražios ir gilios. Galėčiau jus tikrai patikinti, kad visi Europos parlamentai sodina miškus, estai, latviai ir kitos šalys, tik gaila, kad į tą akciją Lietuvos Seimas įsitraukia vienas iš paskutiniųjų. Aišku, ne visuose Europos parlamentuose prisimenamos lenininės talkos, kituose tiesiog jų nebuvo, bet jūs galėtumėte pasiūlyti parlamentams tai atsiminti.
Dabar kita labai paprasta problema. Manau, kad kiekviena žmogiška akcija galima pasiekti kažką, kas būtų panašaus į tai, ką jūs kalbėjote. Bet aš tiesiog nenorėčiau leistis į tą polemiką, nes nematau tam rimto pagrindo. Taigi, rimtas pagrindas – Seimo kreipimasis. Manau, tai labai rimtas, labai gražus pagrindas tą pradėti ir daryti. Paraginčiau tikrai nuoširdžiai visus prisidėti. Ačiū, kolegos. Klausia G.Steponavičius. Prašom. Aš maniau, kad jūs padėsite pirmininkauti, bet, deja, šiandien taip jau atsitiko.
G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, tiki nepagalvokite, kad dėl to, kad būtinai klausti norėjau. Pone pirmininke, aš apgailestauju, kad aš be kepuraitės. Idėja gal ir nebloga, bet, gerbiamasis teikėjau, ar jūs nemanote, kad tas patosas truputį primena „senus gerus laikus, pripažįstant, kad galbūt visiems žaliųjų veikimo stilius gali būti būdingas. Galbūt mes galėtume santūriau reaguoti? Ar sutiktumėte, kad po pateikimo mes galėtume pritarti ir po to ieškoti, kaip tą tekstą tobulinti, kad jis atrodytų natūralesnis?
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, džiugu, kad jūs einate man į talką. Jeigu tekstas jums per sudėtingas, mes tikrai galime dar jį tobulinti.
G.STEPONAVIČIUS. Pompos per daug, pompos.
PIRMININKAS. Šiuo atveju iš tikro galėčiau pasakyti, kad jūs prisiminėte „senus gerus laikus, jūs tai pabrėžėte. Manau, kad jūs augote tais laikais, kai gavote ir vidurinį išsilavinimą, buvo gerų dalykų ir be kabučių. Taigi, kolega, žinodamas, kad mes visi toje epochoje turėjome savo pliusų ir savo minusų, aš siūlyčiau būtinai pliusus paryškinti ir juos pratęsti. Tas, kas gero… Visada yra gera sena romėniška išmintis, sakoma: jeigu jūs stengiatės maudyti vaiką, o po to norite išpilti „balėją, tai neišpilkite vaiko su nešvariu vandeniu, nes padarysite klaidą. Visose epochose yra teigiamų dalykų, kolega. Aš dabar norėčiau nesivelti į ginčus, nes nematau turinio, tik siūlau priimti šį kreipimąsi šiandien, nes balandžio 24 d. yra čia pat. Juo labiau, jeigu turite literatūrinių ar redakcinių pastabų, nėra problemų, bet jeigu iš esmės neturite ko nors papildomai, tai siūlyčiau tiesiog bendru sutarimu priimti šį kreipimąsi. O kepuraitę jūs tikrai gausite, aš ją jums dabar padovanosiu.
Kolegos, labai ačiū. Ar galime pritarti kreipimuisi? Galime priimti bendru sutarimu? Gerai, tuomet dėl motyvų. Jau aš tada nueisiu pirmininkauti.
Gerbiamieji kolegos, dėkoju, tęsiame. Taigi, kadangi bendro sutarimo nėra, motyvai už, motyvai prieš. Motyvai prieš – G.Steponavičius.
G.STEPONAVIČIUS. Pone pirmininke, kad neatrodytų, jog jūs mane bandote papirkti (atsisakydamas net pirmininko pareigų) kepuraitėmis, aš negaliu balsuoti už tokį kreipimąsi. Idėjai pritariu, formai negaliu pritarti, juoba kad galiu įtarti, kad mokesčių mokėtojams šio kreipimosi platinimas kainuos ne vieną tūkstantį. Aš dėl tokio kreipimosi, jeigu jis nebūtų tobulinamas, tiesiog susilaikyčiau.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju, kolega. Motyvai už – V.Einoris.
V.EINORIS. Unikalus pavyzdys, kai mes iš delikataus klausimo padarome labai sudėtingą prisidengdami labai stambia demagogija. Ir kam to reikia, aš nesuprantu. Idėja yra gera – būtinai turime pridengti, kas buvo anksčiau. Anksčiau irgi ne šimtu procentų viskas buvo blogai: ir miškai buvo sodinami, ir mokslai buvo baigiami. Daug kas buvo gera, ir labai daug kas buvo bloga. Bet jeigu kas buvo gera, tai nebūtinai visa tai paversti irgi pusiau juokais. Todėl nei ankstesne padėtimi prisimenant, prisidengiant, nei kitais motyvais… Manau, tai tiesiog kažkaip sukelia tokią keistenybę. Tai, kad tos keistenybės išvengtume, aš vis dėlto siūlau pritarti ir aktyviai dalyvauti. Gražu, kai gražūs mūsų miškai, upeliai, upės, ežerai, o dar gražiau, kai yra gražus žmogaus vidus. Bet jeigu mes suprantame, kad gražu yra tik aplinkui, o vidus yra negražus, tai vis tiek nebus gražu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, motyvai prieš – Seimo narys V.Žalnerauskas.
V.ŽALNERAUSKAS. Ačiū. Man ši akcija iš tikro labai patiktų, bet aš užsirašęs prieš, nes noriu išreikšti abejones ne dėl politinių, o dėl tokių daugiau ūkinių dalykų. Gal kiek per vėlai susigriebta ir balandžio pabaiga ne pats tinkamiausias metas sodinti, nes tai buvo galima padaryti nors savaite, dar geriau dviem anksčiau. O šiaip aš pritariu.
PIRMININKAS. Kolegos, mus konsultavo Generalinė miškų urėdija, ir specialistai kaip tik į šią datą žvelgia kaip į gerą. Taigi dabar motyvai už – A.Macaitis.
A.MACAITIS. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai norėčiau, kad mano kolegos iš dešinės teisingai suprastų, kad kiekviena gera akcija ir tokia akcija yra skatintina. Manau, dėl to čia pyktis nereikia, nereikia matyti kažkokių politinių motyvų ir panašiai. Galiu pasakyti, kad tokios akcijos rajonuose bus, todėl tai, kad Seimas ragina žmones atkreipti dėmesį, kad tos akcijos vyks, kad jos bus organizuojamos, kad ir mes, Seimas, ne tik, taip kai kas mano, blogus įstatymus priimame, bet ir patys pasiruošę važiuoti ir pasodinti medį, o prie to medžio galbūt ir pakalbėti, ir šiek tiek žmogiškai pabendrauti, tai nėra blogai, nes tai nėra tik medžių sodinimas. O gerbiamajam K.Rimšeliui pasakyčiau, tikrai aš, kaip Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, džiaugčiausi, kad pas mus atsirastų daugiau gūdžių girių. Nes dabar jos jau ne gūdžios kartais pasidaro, nes yra ir kitų dalykų, blogų dalykų, kurie neleidžia joms atsirasti. O šiaip tikrai labai nuoširdžiai kviečiu visus dalyvauti tose akcijose ir paraginti kitus kolegas, ne tik Seimo narius, bet ir šalia esančius, mūsų apygardose, kad žmonės dalyvautų. Ačiū iš anksto visiems už tai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – K.Rimšelis.
K.RIMŠELIS. Aš, gerbiamasis pirmininke, nenorėčiau pasakyti, kad esu prieš tokią gražią akciją – net savo negražų vidų „užsodinti medžiais. Tai yra labai puiku. Aš paprasčiausiai suprantu, kad čia rajonų apygardose yra labai didelis dalykas, kai kiekvienas Seimo narys atvažiavęs galės pasakyti apie nuveiktus darbus, pasakys, aš paraginau tautą sodinti medžius. Skambės labai aukštu lygiu, aš įsivaizduoju. Iš esmės aš esu prieš pompą, ir mano siūlymas buvo, kad užtektų kreipimosi Europos komiteto, kurio pirmininkas yra taip pat gerbiamasis V.P.Andriukaitis. Tai būtų Europos komiteto kreipimasis, šventinė nuotaika, viskas gerai. Kai tas klausimas iškeliamas į perdėm aukštą lygį, jis jau yra pompastiškas, reikia pripažinti. Tokiu atveju truputį neskaniai kvepia, nes kai kas nori tik pasidžiaugti, pasismaguriauti. Niekas ne prieš miškus ir medžius. Aš manau, kad ne ta institucija priima šį kreipimąsi, todėl balsuodamas susilaikysiu.
PIRMININKAS. Motyvai už – G.Dalinkevičius.
G.DALINKEVIČIUS. Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, man atrodo, kad mes čia truputį žaidžiame. Žaidžiame su gražia idėja ir mėginame tapti teisiais, bandydami tą idėją pateikti taip, kad mes jau priklausome tarsi kažkokioms keistoms stovykloms. Aš nesutikčiau, kad reikia tik į Europos reikalų. Taip, nėra kalbos, tai yra Seimo prerogatyva paraginti savo žmones ateiti prie savo miško, prie savo ežero. Aš tiesiog kviesčiau balsuoti ir paraginti Seimo vardu. Manau, kad ir K.Rimšelio vardu galime raginti, ir gerbiamojo G.Steponavičiaus, ir V.Einorio, ir visų kitų. Neįžiūriu čia pono V.Andriukaičio vardo. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai esu už miškus ir dėl to neturi kilti jokių abejonių, raginčiau visus prisidėti prie visų akcijų sodinti ar kaip nors kitaip ką nors daryti. Bet aš matau tam tikrą galbūt vieno iš autoriaus karštakošiškumą; matyt, jis pats dalyvaus tose akcijose. Bet aš matau tam tikrų problemų. Pirmiausia, mano manymu, Seimas turi saugoti savo autoritetą. Jeigu daro pareiškimus ir kreipimusis į žmones, tai tas nėra daroma dažnai ir turi būti daroma solidžiai ir solidžiomis progomis. Jeigu mes raginame Seimo pareiškimu sodinti medžius visiškai nesuderinę su kitomis partijomis, frakcijomis, nežinodami jų nuomonės, ar reikia tokį priimti, ar ne, tai tada kitą savaitę aš pasiūlysiu Seimo kreipimąsi, kuriuo būtų paraginti Lietuvos žmonės pasveikinti savo motinas artėjančios Motinos dienos proga. Ar Seimas ruošiasi tokiu būdu dirbti?
Trečias dalykas, kodėl aš matau problemą dėl šio pareiškimo. Jeigu jame būtų tik kreipimasis sodinti medžius ar miškus, tai būtų viskas galbūt ir nieko, na, Seimas parodo susirūpinimą miškais. Bet iš pradžių mes kalbame apie tai, kad kviečiame visus paminėti tą istorinį momentą, įvykį visuose renginiuose, po to kalbame apie miškus, o pabaigoje pasakome, kad Lietuvos Respublikos Seimas linki, kad gegužės 1-oji Lietuvai taptų įsimintina ir iškilminga diena ir dar kažką pasakome apie narystės Europos Sąjungoje teikiamus privalumus. Iškyla klausimus, ar narystės Europos Sąjungoje proga Lietuvos Seimas ruošiasi paskelbti tik tokį pareiškimą? Jeigu mes priimame tokį pareiškimą, tada turiu sakyti, kad kitą savaitę mums būtinai reikia priimti kapitalinį pareiškimą, kuriame būtų užfiksuotas Lietuvos istorinis pasiekimas, stojimo į Europos Sąjungą pasiekimas. Kitaip atrodys, kad Seimas narystės proga paskelbė tik tokį pareiškimą, kuriame kalbame apie kažkokius miškus, kas yra svarbu, bet ar tai yra pats svarbiausias dalykas, susijęs su Europos Sąjunga? Todėl manau, kad šis tekstas…
PIRMININKAS. Kolega, 2 minutės.
A.KUBILIUS. Baigiu. Jis nėra suderintas, neaišku, kokie jo tikslai, ir jis sukelia labai daug minčių, ką toliau turime daryti. Siūlau balsuojant susilaikyti arba daryti pertrauką.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolega, labai gilus pasiūlymas. Norėčiau pasakyti, kad A.Kubilius atspėjo. Gegužės 1 d. Seimas tikrai priims nutarimą, rengiamasi Užsienio reikalų komitete, J.Čekuolis, opozicinės frakcijos tam pritaria. Taigi, Kubiliau, jūs einate teisingu keliu, ir mes tikrai tokį nutarimą priimsime.
Dabar, kolegos, motyvai už – O.Babonienė. Paskutinis.
O.BABONIENĖ. Manau, kad vienam kitą įtikinėti arba neigti nebūtina. Labai sveika kiekvienam po įtemptos savaitės, kad ir šį savaitgalį padirbėti. Ir be raginimo praėjusį savaitgalį sodinome medelius Raseinių urėdijoje. Kviečiu visus balsuoti už. Kurie nepritars, tai jų valia.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, apsispręskime balsuodami. Kas remia šį Seimo kreipimąsi, balsuoja už, kas mano kitaip, prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. Primenu, kolegos, kad rezoliucijai nepriimti reikėtų vieno trečdalio visų Seimo narių balsų. Kaip žinote, Statutas tą numato.
Už – 32, susilaikė 8. Seimo kreipimasis priimtas. Labai ačiū.
Dabar pradedame Vyriausybės valandą. Vyriausybės valandai turėtų būti pateiktas iš anksto registruotas sąrašas. Kur jis yra? Kolegos, deja, turime pasakyti, kad tai, kas yra čia, tą ir matote, kas yra registruota. Kaip minėjau prieš posėdžio pertrauką, Vyriausybė yra parengusi išsamų leidinį „Lietuvos narystės Europos Sąjungoje būsimi pokyčiai. Tai yra 110 puslapių informacinis paketas. Šis leidinys bus išdalytas visiems Seimo nariams ir medžiaga bus pateikta visuomenei. Šiandien Vyriausybė mano, kad Vyriausybės valandos metu būtų galima užduoti klausimus apie pokyčius, susijusius su mūsų naryste Europos Sąjungoje, pokyčius po gegužės 1 d., ir nedaryti atskiro informacinio pranešimo Seime. Manau, kad tai yra racionalu. Kviečiu poziciją ir opoziciją pasinaudoti Vyriausybės valanda ir užduoti klausimus, susijusius su šia tema.
Taigi dabar, kolegos, pirmasis klausia G.Steponavičius. Prašom.
G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, šiandien pavakare, kaip žinome, Vyriausybė ketina susirinkti į posėdį ir be kitų klausimų svarstyti savo pozicijos suformulavimą dėl pridėtinės vertės mokesčio šildymui sumažinimo nuo 18 iki 5%. Susipažinę su jūsų ketinimais, gerbiamasis premjere, norėtume retoriškai paklausti, ar beveik 100 tūkst. Lietuvos piliečių surinktų parašų nėra pakankamas pagrindas Vyriausybei imtis ryžtingų veiksmų ginant Lietuvos pozicijas Europos Sąjungos institucijose ir neatidėlioti šio klausimo sprendimo kalbant, kad būtų numatyta kita, labiau biurokratiška ir brangiau kainuojanti nuskaitymo tvarka, kurią jūs ketinate įvesti, turint omeny, kad tai jūs ketintumėte galutinai įtvirtinti pagal savo nutarimo projektą tik tikslinant šių metų biudžetą ir atitinkamai tik tada keičiant Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą?
PIRMININKAS. Gerbiamasis premjere, prašom atsakyti.
A.M.BRAZAUSKAS. Gal aš pradėsiu, o finansų ministrė pabaigs. Dėl pridėtinės vertės šildymui ir karštam vandeniui. Gerai, 100 tūkst. parašų yra, mes įvertiname šį žmonių susirūpinimą. Galiu pasakyti, kad Vyriausybė nė kiek ne mažiau yra susirūpinusi tuo klausimu. Toliau galiu pasakyti, kad derybų laikotarpis baigėsi pernai. Mes bandėme kreiptis, ir niekas šia tema naujai pradėti derybų nežada ir neplanuoja šito daryti. Todėl reikia ieškoti būdo, kaip padaryti, kad žmonės nepajustų tos papildomos naštos, kuri yra numatyta. Todėl mes šiandien 15 val. Vyriausybės posėdyje priimsime, tikiuosi, kad priimsime tokį sprendimą ir tą 13% skirtumą siūlysime dengti biudžeto sąskaita tikslinant šių metų biudžetą.
D.GRYBAUSKAITĖ. Galėčiau papildyti.
PIRMININKAS. Prašom papildyti finansų ministrę.
D.GRYBAUSKAITĖ. Norėtume dar kartą patikinti, kad mes suprantame problemą, bet jūs puikiai žinote, kad Stojimo sutartyje mums tokios galimybės nebuvo suteikta kaip ir jokiai kitai valstybei. Tos šalys, kurios turi lengvatinį tarifą, stojo anksčiau, turiu omeny Britaniją ir Airiją. Lengvatinį pereinamąjį laikotarpį, pavyzdžiui, iki šių metų pabaigos gavo Latvija ir Estija, bet jos neturėjo tokių problemų bendrame pakete kaip Lietuva – Kaliningrado ir Ignalinos. Mes viską turėjome sverti. Jūs visi ratifikavote Lietuvos stojimo sutartį. Dabar opozicija siūlo jai prieštaraujančius įstatymus. Stojimo sutartyje tokios lengvatos nėra ir įstatymais Seimas negali prieštarauti mūsų Stojimo sutarties įsipareigojimams. Todėl mes ieškojome būdų, kaip padėti žmonėms šioje situacijoje. Iki 2000 metų tokia schema buvo panašiai naudojama, biurokratiškai ji nėra brangi, ir elementariausiai mes tiesiog gausime mažiau PVM iš šilumos tiekimo įmonių negu būtume gavę. Ir viskas. O gyventojai, priešingai, nepajus, netgi turės pigesnį tarifą, nes vietoj 9% mokės 5%. Ir ne tik už šildymą, bet ir už vandenį.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar klausia P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Mano klausimas būtų turbūt teisingumo ir galbūt žemės ūkio ministrams dėl kaimo bendruomenių registravimo.
Vakar buvo labai gera laida per radiją, kur buvo giriama, kad vos ne visi kaimai yra įkūrę savo bendruomenes. Tačiau teko prieš keletą dienų lankytis Tauragės rajone, konkrečiai Gaurės seniūnijoje, ir seniūnas labai skundėsi, kad štai trijų bendrijų negali niekaip užregistruoti dėl to, kad po to, kai buvo priimtas naujas įstatymas dėl registrų, registravimas tapo labai brangus ir sudėtingas. Problema ta, kad notaras ima 300 litų už registravimą. Notaras reikalauja, kad būtų advokato parengti dokumentai, ten vėl reikia mokėti. Kaimo žmonės nesupranta, kodėl jie turi rinkti iš bendruomenės narių tiek daug pinigų, kad užregistruotų savo bendruomenę. Džiaugiasi, kad anksčiau, kai registravo savivaldybės, viskas buvo paprasta ir daug tų bendruomenių užsiregistravo. Norėčiau pasakyti, kad ir aš pats, norėdamas užregistruoti visuomeninę organizaciją, du mėnesius vaikštau nuo vienos notarų kontoros prie kitos ir…
PIRMININKAS. Kolega, klausti viena minutė.
P.JAKUČIONIS. …nerandu bendros kalbos. Taigi norėčiau, kad teisingumo ministras paaiškintų, kodėl taip sudėtinga tapo įregistruoti visuomenines organizacijas.
PIRMININKAS. Kolegos, klausti viena minutė. Prašom atsakyti.
V.MARKEVIČIUS. Dėkoju už klausimą. Iš tikrųjų jis nėra naujas. Aš norėčiau pasakyti, kad ta vadinamoji jūsų įvardyta nauja tvarka yra įtvirtinta Civiliniame kodekse dar 2001 m. liepos 1 d., kai jis įsigaliojo ir buvo priimtas teisės aktas, kuris tiktai dabar pirmą kartą jūsų bus šiek tiek keičiamas pagal Vyriausybės pateiktą projektą. Taigi ta galiojanti tvarka yra jau beveik treji metai. Ji buvo žinoma visiems iš anksto, tiktai tiek, kad jos įgyvendinimas palaipsniui yra pradėtas tiktai nuo šių metų sausio 1 dienos.
Dabar tas jūsų minėtas konkretus atvejis. Pradėsiu nuo antrosios dalies, kad jūs sakėte, kad kreipėtės į vieną, kitą notarą, ir jie nenoriai atlieka jiems patikėtas ir valstybės pavestas funkcijas. Jeigu iš tikrųjų taip yra, tai yra nenormalu ir to negali būti, nes notaras privalo daugelį veiksmų atlikti per aštuonias valandas, kitus – per 24 valandas ir negali būti to dviejų mėnesių laikotarpio. Jeigu yra toks konkretus faktas, pagal įstatymą reikėtų informuoti tuos asmenis, kurie turi teisę kelti drausmės bylą, o drausmės byla reiškia vieną iš nuobaudų – arba draudimą užsiimti ta veikla, arba pašalinimą iš notarų. Nė vienas notaras per tą laiką, kiek man teko dirbti, dėl netinkamai atliekamo darbo buvo atleistas iš darbo. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas. Informatyvumo prasme visi 11 filialų ir 38 gyventojų aptarnavimo biurai, išskyrus 5 savivaldybes, dėl kurių dabar vedame derybas, kad įsteigtume ten filialus ir galėtų dirbti Registrų centro filialai ar smulkesni dariniai, tai yra skyriai… Stengsimės rasti lėšų, kad ir ten būtų įsteigta, bet dabar kalbama ne apie juos. Aš tiktai informatyvumo dėlei tą pasakiau.
Dėl mokesčio. Aš turbūt kelintą kartą sakau (jūs galėtumėte palyginti) dėl valstybės rinkliavos, kuri buvo imama, kai registravo savivaldybės ir kai registruoja registrų centrai. Kadangi ne pirmą kartą išgirstu šį klausimą dėl rinkliavų dydžių, tai maždaug trečdaliu yra sumažėjęs žyminis mokestis. Kas kita, jeigu iš tikrųjų pateikiami dokumentai yra parengti netinkamai, ne pagal teisės aktų reikalavimus ir notaras jų negali registruoti. Tą patį darė Teisingumo ministerija, kai susidūrė su politinių partijų registravimu ar kuo, bet pareigūnas (šiuo atveju notaras) turi paaiškinti, kas yra padaryta blogai, kad per tam tikrą laiką besikreipiantis dėl visuomeninės ar kitos organizacijos (šiuo atveju asociacijos, nes visuomeninių organizacijų neliko, kadangi yra priimtas Asociacijų įstatymas, kuris iš esmės sujungia tuos du buvusius nevyriausybinius darinius) galėtų tas klaidas ištaisyti ir antrą kartą kreiptis. Aš manau, kad bus užregistruota ir sutvarkyta. Aš įsivaizduoju, kad kiekvienu labai konkrečiu atveju tai yra susiję galbūt su naujų dalykų nežinojimu, bet jie visi yra paskelbti viešai ne tiktai techninės komunikacijos priemonėse, aš turiu omeny tiek mūsų interneto tinklalapį, tiek registrų centrų tinklalapį, tiek kiekvieno filialo tinklalapį arba bet kurią įstaigą. Aš pats apvažiavau visus gyventojų aptarnavimo biurus ir visus filialus. Visur yra ir popierinė informacija, vadinkim taip, žmogui, gyvai užėjusiam į tą Registrų centro filialą arba Gyventojų aptarnavimo biurą. Bet aš tikrai negaliu niekada (ir neturiu to daryti) ginti nė vieno pareigūno, kuris neatliko savo pareigos. Priešingai, aš prašau tų žmonių, kurie turi nusiskundimų ir mano, kad vienas ar kitas pareigūnas pažeidė teisės normas, jeigu nežino tiksliai, kur kreiptis, gali mums rašyti ir mes, kaip to Registrų centro steigėjas, turime galimybę daryti įtaką tiems sprendimams. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos (ačiū, ministre), bet noriu priminti: klausti – viena minutė, atsakyti – dvi, maksimum trys, bet, žinoma, klausimas buvo jautrus, tai aš leidau jį išdėstyti išsamiau, bet iš esmės tokia yra reglamento procedūra.
Dabar klausia S.Burbienė.
S.BURBIENĖ. Ačiū. Aš norėčiau paklausti finansų ministrės. Gal tai ir smulkokas klausimas, tačiau tai gali turėti tokią… tai turi pilietinę išraišką. Aš turiu galvoje tuos 2% fizinių asmenų pajamų mokesčio, kuriuos gali kiekvienas pervesti vienai ar kitai organizacijai. Kadangi aš šį veiksmą jau atlikau, teiravausi Mokesčių inspekcijoje, kokiu būdu galėčiau gauti informaciją, ar tikrai tie pinigai ten nuėjo. Man Mokesčių inspekcijoje maždaug pasakė: mes nieko nežinome ir nieko nesirengiame niekam pranešti. Kodėl aš to bijau? Todėl, kad, jeigu žmogus iš tiesų nemato, kam realiai nuėjo jo pinigai, jis gali netekti ir noro reikšti savo pilietinę poziciją ir tokiu būdu remti vieną ar kitą kultūros ar kokią nors labdaros organizaciją. Ar nėra galvojama, kad reikėtų keisti kokius nors teisės aktus, kad būtų atgalinė informacija?
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamoji ministre, atsakyti.
D.GRYBAUSKAITĖ. Dėkoju. Mes tikrai atkreipsime dėmesį, kad čia yra šiokia tokia problemėlė dėl keitimosi informacija ir gavimo. Aš pakalbėsiu su Mokesčių inspekcijos vadove ir mes pasižiūrėsime, kaip galima, – ar teiktų pati Mokesčių inspekcija, ar tiesiog ta žinyba būtų įgaliota. Mes pasižiūrėsime, kaip tai padaryti. A, neturi pinigų informacijai. Gerai, pasižiūrėsime. Dėkoju, kad atkreipėte dėmesį.
PIRMININKAS. Klausia D.Mikutienė.
D.MIKUTIENĖ. Dėkoju, pirmininke. Aš norėčiau kreiptis į gerbiamąjį premjerą. Ar jus jau informavo Aplinkos skyriaus vadovė ponia Irena Pilypienė apie Kazokiškių bendruomenės kreipimąsi dėl sąvartyno ir mano prašymą, kad jūs imtumėtės iniciatyvos, sukviestumėte žinybas ir surengtumėte Vyriausybėje pasitarimą. Aš manau, kad toliau tęstis ta situacija negali, turi būti visiškas aiškumas. Bendruomenė nepatenkinta, kontrolierių išvados taip pat yra pateiktos, Paminklosaugos komisija taip pat nepatenkinta šiuo sprendimu ir tą kvestionavo. Mes prašytume (ir aš asmeniškai), premjere, kad jūs pavestumėte atsakingam žmogui, kuris galėtų Vyriausybėje suorganizuoti tokį pasitarimą.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis premjere.
A.M.BRAZAUSKAS. Pirmiausia mes turime ministrą ir ministeriją, kuri tiesiogiai šiuo reikalu užsiima. Žinote, gal taip nemandagiai pasakysiu, bet atrodo, kad šiukšles reikės eksportuoti, nes Lietuvoje nėra vietos, kurioje galima įrengti sąvartyną. Nėra nė vienoje žinyboje, nė vienoje savivaldybėje.
O dabar Vilnius… ir ieškoti kažkur už 500, už 300 km sąvartynui vietos, na, niekaip neišeina. Ir čia reikia vis dėlto susitaikyti su ta nuomone, reikia išgirsti ekspertų išvadas. Aš pasiruošęs… taip, susipažinau, skaičiau šį žmonių laišką. Jį turi ponas A.Kundrotas. Aš manau, kad jis detaliau atsakys.
PIRMININKAS. Prašau, gerbiamasis aplinkos apsaugos ministre, jūsų nuomonė.
A.KUNDROTAS. Ačiū. Taip, aš irgi turiu tą laišką ir buvau susitikęs su bendruomenės atstovais. Matyt, nėra tokios sąvartynui parinktos vietos, kad visi būtų patenkinti, ir vargu ar mes iš viso rasim tokią vietą. Man tiktai vieno norėtųsi ir aš labai prašyčiau, jeigu jūs manot, kad mūsų įstatymai netobuli, keiskit, siūlykit, darykit kažką. Dabar visiškai laikomasi įstatymų, visi procesai yra baigti. Nėra nė vieno kokios nors kompetentingos institucijos pasakymo, jūs minit šį tą, bet, kaip žinot, tos institucijos nėra paties proceso dalis… Tai galbūt nereikia tiek audrinti žmonių, o patarti jiems tartis. Yra atliekų tvarkymo centras, yra savivaldybės suinteresuotos, labai galinga savivaldybė, didžiulė, turtinga, kaip Vilniaus miesto, kuri gali padėti žmonėms. Yra įvairių galimų kompensavimo priemonių. Jeigu kelias eina ne ten, kur jis turėtų eiti, tai tegul kelias būna kitoje vietoje, kad neitų per gyvenvietę. Jeigu ten yra kažkokių kitokių reikalų, tai galima dėl visko diskutuoti. Bet specialiai „užvesti žmones ir aiškinti apie visas žalas, yra nelabai, matyt, gerai. Ne vien tiktai dėl šio sąvartyno, galų gale ir dėl viso atliekų tvarkymo, nes dar reikia parinkti bent keturias vietas. Ir netgi kalbant apie tai, kad sąvartynas – tai galutinis atsikratymas, jau kito būdo po to nebėra, bet prieš tai dar yra visos galimybės perdirbti. Toje vietoje gali būti ir perdirbimas. Mes galime išreikalauti iki minimumo, kad būtų sumažintas bet koks poveikis, bet negalima pradėti visos problemos svarstymo tiktai dėl to – arba ta vieta, arba kita vieta, nepaisant viso turinio.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis ministre. Jeigu jūsų netenkina klausimas, Statuto numatyta tvarka galėsite užsiregistruoti papildomam klausimui. Dabar klausia A.Matulevičius. (Balsai salėje) Tai suteiksim galimybę. A.Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis premjere, iš tikrųjų pasaulyje ir ypač Europoje yra tam tikrų neramumų, labai svarbių neramumų, kurie susiję, matyt, su Lietuva. Aš turiu omenyje įvykius Irake ir paskutinius įvykius Anglijoje, kur iš tikrųjų specialiosios tarnybos gerai suveikė. Ir norėčiau jūsų paklausti, ar Vyriausybės pozicija nesikeis dėl mūsų karių dalyvavimo Irake? Tiesiog norisi poziciją žinoti. O antras klausimas, kuris man asmeniškai yra svarbesnis, t.y. ar jūs manote, jog pakanka koordinavimo mūsų Lietuvoje, kad panašiems atvejams, susijusiems su terorizmu, būtų užkirstas kelias, ir žmonės gali būti saugūs. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašau.
A.M.BRAZAUSKAS. Na, matote, tai nėra vien Vyriausybės noras ar nenoras. Čia yra mūsų bendras reikalas ir mes bendrai turime spręsti. Vyriausybei kol kas nekyla toks klausimas, kad reikėtų pradėti abejoti, ar tikslinga šias pajėgas, kurios dabar yra Irake, grąžinti į Lietuvą. Nekyla toks klausimas. Na, žinoma, galime darbo tvarka dar kartą apsvarstyti, pasiklausti visos Vyriausybės, viso kabineto nuomonės šiuo klausimu. Žinote, terorizmas yra baisus dalykas, be jokių abejonių. Mūsų pajėgos, kurios yra Vyriausybės žinioje, o jos ne visos, kaip jūs žinote, yra Vyriausybės žinioje, užsiima šiuo reikalu ir atitinkamai yra dirbama. Bet tai irgi yra tam tikra stichija, kurią numatyti ir planuoti taip jau kategoriškai vargu ar įmanoma. Aš manau, kad kova su terorizmu ir užsienio politikos reikalai yra labai artimai susiję. Mes turime Lietuvoje vykdyti tokią užsienio politiką, kuri kaip tik eliminuotų tokias grėsmes kaip terorizmas. Turbūt mes negalime prie kiekvienos parduotuvės, prie kiekvieno kino teatro, kiekviename autobuse ar dar kokioje nors susibūrimo vietoje, diskotekoje padaryti šimtu procentų, kad ten, neduok Dieve, kas nors neįvyktų. Toks būtų atsakymas.
PIRMININKAS. Dėkoju, premjere. Klausia P.Gražulis.
P.GRAŽULIS. Aš irgi norėjau paklausti premjero. Gerbiamasis premjere, jūs esate pareiškęs, kad kol yra laikinasis Prezidentas, jūsų manymu, nereikėtų skirti ir nuolatinio VSD vadovo. Tai buvo jūsų viešai išsakyta pozicija. Tačiau šiandien laikinai einantis Prezidento pareigas A.Paulauskas savo dekretu teikia Seimui tvirtinti VSD vadovu Arvydą Pocių. Ar tai yra su jumis suderinta nuomonė, ir jeigu jūsų pozicija pasikeitė, tai dėl kokių motyvų? Ir ar suderinta su jūsų partija, valdančiąja dauguma? Ar tai yra asmeninė Prezidento nuomonė?
PIRMININKAS. Dėkoju. Prašom…
A.M.BRAZAUSKAS. Na, iš tikrųjų mano nuomonė nepasikeitė. Aš nesiblaškau. Ir dabar manau, ir ponui A.Paulauskui taip pat atvirai pasakiau, kad būtų etiškiau, jei tokie personaliniai paskyrimai būtų daromi jau išrinkto nuolatinio Prezidento. Savo nuomonę aš išdėsčiau. O einantis Prezidento pareigas ir jūs, Seimas, spręskite. Jūs spręskite. Savo nuomonės aš laikausi.
PIRMININKAS. Klausia K.Rimšelis.
K.RIMŠELIS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis premjere, mano klausimas yra subtilus. Jūs turbūt žinote, kad dabar yra 2004 metai, o Seimas, t.y. Valstybės valdymo komitetas, sėkmingai svarsto 2001–2002 metų ataskaitą apie valstybės nuosavybės teise priklausantį turtą ir niekaip nepatenka į Seimo darbotvarkę dėl daugelio priežasčių. Ir dėl to, kad neaišku, kas tai yra valstybės turtas, neaiški biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita ir nėra vienodų standartų, neaišku, kaip viskas apskaičiuojama, neaišku, ar galima išvis tvirtinti tokią ataskaitą, ar ne. Ir aš norėčiau jūsų paklausti, ar jūs, kaip Vyriausybės vadovas, patenkintas informacija apie valstybės turtą? Yra daugybė pastabų, nes Valstybės kontrolė pažymi, kad prastėja valstybės nuosavybės žemės kokybė ir t.t. Ar yra pavesta kokiam nors ministrui iš Vyriausybės bent kuruoti tą klausimą, kad ne tiktai būtų renkami statistiniai duomenys iš Statistikos departamento ir pateikinėjama…
PIRMININKAS. Kolega… klausimui viena minutė…
K.RIMŠELIS. Žinau, gerbiamasis pirmininke.
PIRMININKAS. Bet jau jūs…
K.RIMŠELIS. Baigiu jau. Du žodžius galiu?
PIRMININKAS. Galit, bet…
K.RIMŠELIS. Iš Statistikos departamento imama informacija ir pateikiama Seimui tvirtinti. Kokia būtų jūsų nuomonė?
PIRMININKAS. Kolega, nors žinote, bet reglamentas jums galioja…
A.M.BRAZAUSKAS. Žinot, aš negaliu ekspromtu atsakyti į šį klausimą, nes jis nevisiškai suformuluotas, aš pasakyčiau. Jeigu jūs kalbate apie kokių nors įstatymų rengimą ar jau parengto projekto svarstymą, tai Vyriausybė pasirengusi labai aktyviai dalyvauti, jeigu jūs mums pavesit, tai mes dar kartą grįšim prie tų klausimų ir nagrinėsim. Žinoma, aš grįžęs pabandysiu išsiaiškinti, kur čia yra problema. Vieną iš problemų mes iš tikrųjų žinom – nėra tvirtos žemės apskaitos. Todėl, kad tai kainuoja šimtus milijonų litų žemės apskaitos… palaipsniui, be abejo, tai reikia padaryti. Tai yra valstybės turtas. Ir mes tai turėsime daryti. Mes šį klausimą iš tikrųjų jau esame nagrinėję. Čia daugiausia yra susiję su Žemės valstybiniu fondu. Nenustatyta valstybinės dalies žemės kadastrinė sistema. O dabar jūs du klausimus sukėlėt į vieną… dėl biudžetinių organizacijų buhalterinės apskaitos. Aš nežinau, ką labai bendro turi šie du dalykai.
D.GRYBAUSKAITĖ. Aš pridursiu. Jūs visiškai teisus, šiandien 2004 metai, o svarstomas dokumentas yra vos ne dvejų, bent jau pusantrų, metų senumo. Ir per tuos pusantrų metų iš tikrųjų labai daug kas pasikeitė, taip pat ir apskaitos metodika, kurią mes turėjome derinti prie Europos Sąjungos reikalavimų. Dabar mes turime iš esmės tokią pat apskaitą. Ir kitas finansines apskaitos metodikas esame suderinę su Europos Sąjungos reikalavimais. Iš tikrųjų medžiaga sena, bet toks reglamentas, ir Seimas turi svarstyti pusantrų metų senumo informaciją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia O. Babonienė.
O.BABONIENĖ. Ačiū. Mano klausimas gerbiamajai finansų ministrei. Vakar Seime vyko konferencija „Vaikų užimtumo 2004 metų vasarą aktualijos. Nuoširdžiausiai dėkingi Švietimo ir mokslo, Sveikatos, Ūkio, Krašto apsaugos, Aplinkos ministerijoms, kad jos jau suprato, kad vaikai yra mūsų visų ir skiria atitinkamą finansavimą ir dėmesį vaikų užimtumui vasarą. Gavome 12 pasiūlymų. Vienas iš jų, kad tikslinant biudžetą būtų skirtos papildomos lėšos sportiniam inventoriui, nes šie metai – švietimo ir sporto metai, lankams, kamuoliams ir t.t. Galima to tikėtis, nes šiuo metu yra rengiamas projektas. Kaip jūs vertinate šį mūsų pasiūlymą?
D.GRYBAUSKAITĖ. Dėkoju už klausimą. Man dabar tai sudėtinga, nes faktiškai nuvažiavusi ten turėsiu domėtis ir sportu, bet būtent tai man priklauso pagal naująsias pareigas… už geros savaitės atskiros šalies interesų… Aš čia truputį juokauju.
Taip, kai mes gausime medžiagą, dabar rengiamas projektas, yra labai daug įvairių pasiūlymų ir, be abejo, šis pasiūlymas bus svarstomas lygiaverčiai kaip ir visi kiti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gal švietimo ministras norėtų ką nors dėl vasaros?
A.MONKEVIČIUS. Ne, aš labai džiaugiuosi atsakymu. Man atrodo, mes aptarsime problematiką. Iš tikrųjų poreikis yra labai didelis ir efektas irgi bus labai didelis, ir bandysime ieškoti tokių galimybių. Aš labai džiaugiuosi šiuo atsakymu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, klausia A.Poplavski.
A.POPLAVSKI. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš visų pirma noriu pasveikinti finansų ministrę, sėkmingai išlaikiusią egzaminą Europoje. Mes, liudininkai, kurie buvome nuvažiavę būtent tuo laikotarpiu, iš tikrųjų džiaugiamės, kad jums taip sėkmingai tas egzaminas praėjo.
Mano klausimas jums būtų iš Lietuvos gyvenimo. Mano vienas rinkėjas, kuris yra beviltiškai įsiskolinęs už butą, už komunalinius mokesčius, bet jam valstybė negrąžina rublinių indėlių, manęs klausė, ar nebūtų galima kaip nors padengti, surasti tokį mechanizmą, kad būtų galima grąžinant tas lėšas sumokėti mokesčius? Pavyzdžiui, sukurti tokį mechanizmą, kad būtų galima dengti, nes dažnai tos skolos yra beviltiškos.
Antroji mano klausimo dalis būtų dėl turto ir pajamų deklaracijos pildymo. Aš nežinau, kas rengia tuos blankus, bet jie tokie painūs, kad mano aukštojo išsilavinimo neužtenka, kad sėkmingai užpildyčiau. Ar dažnai jie keisis…
PIRMININKAS. Kolega, viena minutė!
A.POPLAVSKI. …ir ar galima tai supaprastinti?
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamoji ministre, į abu klausimus.
D.GRYBAUSKAITĖ. Dėkoju už klausimą. Dėl įsiskolinimo už komunalines paslaugas mechanizmą sukurti, kaip jūs paprašėte, nėra sudėtinga. Tam mechanizmo nereikia. Tam reikia tik labai daug pinigų. Apie milijardą. Kai jis bus, mechanizmas bus.
Dėl pajamų deklaravimo jūs visiškai teisus. Deklaracijos nėra paprastos, jos gana sudėtingos ir tikrai greičiausiai bus tobulinamos. Mes pradedame rengti elektroninę formą, faktiškai standartizuodami su daugumos šalių, kurios turi visuotinę deklaravimo sistemą šimtus metų, patirtimi. Mes pradedame. Be abejo, nėra lengva. Aš pati mėginau pildyti ir tikrai ne iš pirmo karto užpildžiau, bet vėliau, kai jau įsigilinau, supratau, kad nėra taip sudėtinga. Taip, tai pradžia. Ir manau, kad visapusiškai pagelbėti mėgina Mokesčių inspekcija, ir konsultacijas teikia, ir važinėja į įmones, ir tikrai mėgina padėti. Bet visas pirminis visuotinis deklaravimas yra tikrai didžiulis darbas ir nėra lengvas mums visiems. Tiesiog norėčiau paprašyti visų būti pakantiems, suprasti, kad tai yra būtina valstybei, ir palaipsniui, kitąmet, bus šiek tiek lengviau ir t.t.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Klausia K.Bobelis.
K.BOBELIS. Ačiū. Gerbiamasis premjere, čia ne Vyriausybei klausimas būtų, bet jums. Lietuva, kaip jau priimta, pasižymi visokiais demokratiniais absurdais. Kelias pastarąsias savaites tiesiog jėga yra stumiamas vienas bendras kandidatas į Prezidento postą. Demokratinėje santvarkoje tai yra visiškai nesuprantama. Aš nežinau nė vienos pasaulio valstybės, kur ir krikščionys demokratai, ir socialdemokratai, ir socialliberalai, ir konservatoriai rinktų bendrą Prezidentą. Tokių dalykų nėra. Kai tokios diskusijos vyksta Lietuvoje, tai parodo visišką Lietuvos demokratinį nesubrendimą, kuris tikrai kenkia Lietuvos įvaizdžiui ir tarptautinėje arenoje. Man įdomu, ką jūs galvojate apie tokį diplomatinį absurdą, kurį čia bandoma Lietuvoje surengti?
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis premjere, atsakyti.
A.M.BRAZAUSKAS. Iš tikrųjų tai ne visai Vyriausybės valandos tema, bet jeigu jūs paklausėte, aš galiu atsakyti. Pirmiausia aš nežinau kodėl, bet žiniasklaida pabandė man suteikti šitos idėjos autorystę, kurios aš atsisakau. Aš nė karto šios idėjos nedėsčiau ir negrindžiau. Aš manau, kad vienas kandidatas, jeigu tai būtų parlamento renkamas Prezidentas… iš tikrųjų būtų galima kalbėti, ir tai būtų rimtas klausimo svarstymas. Bet kai Prezidentą renka du su puse milijono žmonių ir tartis tarpusavyje partijos, kurios nariai sudaro mažiau negu vieną procentą gyventojų, žinoma, labai keistai atrodo. Juo labiau kad net nebuvo pradėta dėti kokių nors pastangų, kad tokį bendrą kandidatą galima būtų parinkti, nes vieni paskubėjo anksčiau, aš turiu galvoje liberalus ir centristus, kiti taip pat, ir mes po to nesiryžome toliau rodyti kokių nors iniciatyvų ieškoti bendro kandidato, juo labiau kad žmonės turi laisvių demokratinėje valstybėje. Tai nėra partiniai rinkimai. Tai yra piliečio rinkimai kitų piliečių. Todėl partijos vaidmuo ar įtaka nėra tokia didelė, kaip kas galvoja. Mes jau su jumis pergyvenome ne vieną tokią kampaniją ir mes aiškiai matome, kad nuo labai daug faktorių priklauso. Nepasakyčiau, kad visų pirma priklauso nuo partinio faktoriaus, labai abejoju. Vis dėlto veikia kiti faktoriai, kitos priežastys, kodėl išrenka vieną ar kitą žmogų į Prezidentus.
PIRMININKAS. Dėkoju, premjere. Klausia A.Kašėta.
A.KAŠĖTA. Gerbiamasis premjere, Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybė toleruoja Lietuvos piliečių gydymą žmogaus embriono kamieninėmis ląstelėmis, nors nė vienoje pasaulio valstybėje šis metodas nėra taikomas kaip gydymas. Gal daugiau eksperimentai kai kur vyksta. Sveikatos apsaugos ministerijoje, dalyvaujant ir ministrui J.Olekui, vyko pasitarimas, kur buvo aptariamas viešosios įstaigos Baltijos medicinos bioorganinių bei imuninių technologijų instituto, propaguojančio minėtą gydymą, nors ir neturinčio licencijos tokiai veiklai, ir jūsų žento Algirdo Usonio vadovaujamos Vaisingumo klinikos galimas bendradarbiavimas. Susidarė įspūdis, kad ministras ne tik neužkerta kelio neteisėtiems veiksmams, bet ir proteguoja tokį skandalingą gydymą. Premjere, peršasi klausimas, ar jūs nedarote įtakos sveikatos apsaugos ministrui gindamas savo giminaičių interesus?
A.M.BRAZAUSKAS. Jeigu aš būčiau kamieninių ląstelių iš embriono specialistas, tikrai daryčiau įtaką, o dabar siūlau perduoti žodį ministrui.
PIRMININKAS. Gerbiamasis sveikatos ministre, prašau jus atsakyti.
J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis premjere. Gerbiamasis kolega Kašėta, iš tikrųjų nepagrįsti jūsų žmonių gąsdinimai ir premjero bei kitų žmonių kaltinimai. Situacija nėra tokia paprasta, žmones ištinka įvairios bėdos, ir jie bando ieškoti įvairių išeičių. Iš tikrųjų mes negalime sulaikyti visų žmonių Lietuvoje, kai kartais jie, turėdami nors ir menkiausią viltį, išvyksta iš Lietuvos ir gydosi tose vietose ir tokiais metodais, kokiais jie mano, kad jiems tinka. Kiek žinau, net ir jūsų apygardoje ar šalia jos yra kažkokia trikampė piramidė, kur kažkas ten irgi nueina. Tai taip pat jokiais metodais nepagrįstas metodas, bet žmonės renkasi tokius būdus.
Oficialiai Sveikatos ministerija pareiškė Vyriausybės ir ministerijos poziciją, kad Lietuva laikosi nuomonės (ir tokia yra tvarka pas mus), kad embrioninės kamieninės ląstelės gydymui nenaudotinos. Lietuva aktyviai dalyvauja pritaikant kamienines ląsteles sveikatos gydymo tikslams. Kai kur turime gražių pasiekimų, pavyzdžiui, kaulų čiulpų transplantacijos srityje, kur taip pat atliekamas kamieninių ląstelių persodinimas gelbstint gyvybę ir vaikams, ir suaugusiesiems. Bandoma dalyvauti europiniuose projektuose su kitų šalių mokslininkais, kad pritaikytume šį gydymo metodą ir kitoms sritims. Jūsų minimas pokalbis, kuris įvyko ministerijoje, buvo susijęs su tuo, kad aš pakviečiau žmones, kurie girdėjo, kad vieno iš pacientų mamytė teiravosi, kaip jie galėtų padėti ar tarpininkauti išvykti iš Lietuvos į kitą šalį gydytis. Todėl aš paprašiau šių žmonių, kad jie pateiktų visą medžiagą, kurią jie turi apie to gydymo metodus kitoje valstybėje. Dalį medžiagos pateikė, ne viskas mus patenkino. Jūs puikiai žinote, į mus kreipėtės, mes esame ne kartą kalbėję, kad mes oficialiai kreipėmės į Rusijos sveikatos ministeriją, kad jie pateiktų mums medžiagą. Kitą savaitę ministerijoje įvyks posėdis, savaitės pabaigoje jūs gausite atsakymą ir matysite mūsų tolesnę reakciją. Aš manau, dabar mano turimais duomenimis, kai kuri informacija, esanti interneto puslapyje, neatitinka tikrovės ir ji keistina. Tą turės padaryti tie žmonės, kurie tuo užsiima ir kurie ten reklamuoja.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis ministre. Dabar klausia Z.Mačernius.
Z.MAČERNIUS. Aš vis dėlto norėčiau grįžti prie P.Jakučionio klausimo. (…) neatsakė teisingumo ministras. Aš jau keletą kartų klausiau, netgi raštu rašiau, kad vis dėlto kadastro įmonės paslaugos yra nepaprastai brangios. Šiandien Žemaitijoje ir kituose kaimiškuosiuose rajonuose yra atkurta nuosavybė arba 3 ha žemės ir kainuoja iki 800 litų už žemės įforminimą, nes vieno žemės sklypelio įteisinimas – 82 litai. Daug kartų kreipiausi raštu, tačiau nereaguoja. Todėl, gerbiamasis ministre, aš pasilieku teisę kiekvieną Vyriausybės valandą atskirus pavyzdėlius iš atskirų rajonų jums pateikti.
Dabar dėl bendruomenių registravimo. Iš tikrųjų, mielasis ministre, 300 litų įregistravimas kaimo bendruomenės yra per daug brangu. Kai visi struktūriniai fondai ateis per bendruomenes, šiandien jūs sąmoningai trukdote tą veiksmą. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis ministre, atsakyti.
V.MARKEVIČIUS. Ačiū gerbiamajam Z.Mačerniui už samprotavimą, kiek supratau, ne klausimą. Mes prieš tai keletą Vyriausybės valandų diskutavome apie notarų paslaugas. Kiek suprantu, jūs dabar esate patenkintas, nes per tą laiką jūsų ir mūsų bendrame priimtame įstatyme procedūros įvyko, paskirtas notaras ir paslaugos teikiamos, kiek suprantu, kokybiškai.
Dabar naują problemą keliate. Aš, atrodo, per daug ilgai piktnaudžiavau laiku ir pabandžiau atsakyti P.Jakučioniui, kuris, beje, priėjęs pasakė, kad tos problemos išsisprendė, tik šiaip jis iškėlė tą klausimą, jų nėra. Paprasčiausiai telefonu paskambino vienam pareigūnui ir per penkias minutes buvo išspręsta.
Dabar turbūt pagrindinis jūsų klausimas dėl tų įkainių. Gerai, dar kartą sugrįšime prie to ir pasižiūrėsime Vyriausybėje, ar galima sumažinti tuos įkainius. Vienas dalykas, valstybės įmonė Registrų centras yra ne kokia nors privati bendrovė, kurioje galima reglamentuoti. Tada arba valstybė iš biudžeto skiria pinigus, arba mes nustatome mokestį, iš ko ta valstybės įmonė apskritai galėtų gyvuoti ir išgyventi, nes jiems yra valstybės deleguotos funkcijos, kurias jie privalo atlikti.
Aš maždaug prieš mėnesį (išeina, kad senokai) pasidomėjau. Apskritai dėl įregistravimo kreipėsi tik 15 kaimo bendruomenių. Nežinau, kiek Kelmės rajone ar jūsų apygardoje apskritai, bet per visą Lietuvą šiais metais… tai yra pasikeitus teisės aktams. Taigi egzistuoja ta problema. Jeigu kas nors sako – didelė, aš dar kartą pasižadu per savaitę išanalizuoti ir jums pateikti atskirą informaciją ta tema. Ačiū.
A.M.BRAZAUSKAS. Jeigu galima, aš šiek tiek papildysiu.
PIRMININKAS. Prašau, premjere.
A.M.BRAZAUSKAS. Iš tikrųjų mes dabar čia sėdėdami kalbamės ir tariamės, gal mums iš viso reikėtų grįžti ir peržiūrėti visą šią tvarką. Aš manau, kad kartu su Teisingumo ministerija mes pasitarsime, su ministru. Pirmas dalykas. Ministras sakė, reikia peržiūrėti tuos įkainius.
Antras klausimas. Galbūt kokiai nors daliai vis dėlto tą finansavimą reikia daryti centralizuotą, kad žmogus nelakstytų ir neskirtų tokių didelių pinigų už šią paslaugą, nes dažnai iškyla šis klausimas važinėjant po rajonus, po miestus. Vis tiek Vyriausybė turi šiek tiek reguliuoti procesą. Mes negalime palikti dėl to klausimo atskirai žinybai spręsti, nes jis jau įgauna ir tam tikrą politinį atspalvį.
PIRMININKAS. Dėkoju, premjere. Dabar papildomai klausia D.Mikutienė.
D.MIKUTIENĖ. Gerbiamasis premjere, taip jau išėjo, visi klausimai yra susiję su bendruomenėmis. Kazokiškių bendruomenė iš tiesų labai norėtų, kad jūs padėtumėte tašką šioje istorijoje, kad būtų aiškumas. Aplinkos ministerijos pozicija jos netenkina. Jie buvo susitikę su ministru…
A.M.BRAZAUSKAS. Ir mano netenkins.
D.MIKUTIENĖ. Aš manyčiau, kad galbūt jūs galėtumėte skirti dėmesį bendruomenei ir surengti pasitarimą. Tiesiog žmonėms būtų visiškai aišku. Nežinau, kaip jums buvo referuotas šis klausimas, tačiau Kernavė pretenduoja tapti UNESCO saugomu objektu. Šalia – Neries regioninis parkas, o mes kuriame visos Vilniaus apskrities regioninį sąvartyną. Trakai taip pat pretenduoja tapti UNESCO paveldo objektu. Šalia – Kariotiškių sąvartynas dar nesutvarkytas. Negi čia yra UNESCO reikalavimas, kad prie kiekvieno objekto būtų toks pūlinys – sąvartynas?
A.M.BRAZAUSKAS. Gerai. Pirmiausia sąvartynų yra visoje Europoje ir nepasakyčiau, kad jie yra pūliniai, nes šiais laikais sąvartynų įkūrimui keliami milžiniški reikalavimai. Nėra taip, kad savivarčiai išpylė šiukšles ir užmiršo šią vietą. Kai kas labai primityviai tai supranta, bet jeigu jūs taip primygtinai manęs prašote, aš tą padarysiu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia papildomai A.Kašėta.
A.KAŠĖTA. Klausimą norėjau užduoti žemės ūkio ministrui, deja, jo nėra. Norėčiau, kad atsakytų premjeras. Gerbiamasis premjere, daugelyje Lietuvos vietovių žemės reforma ir toliau beviltiškai klimpsta. Žmonės metų metais negali atgauti žemės ir miško nuosavybės, o priežastys įvairios: ir įstatymų kaitaliojimai, ir netolygus finansavimas, ir žemėtvarkininkų piktnaudžiavimai. Dabar Vyriausybė savo programoje yra pabrėžusi, kad žemės reforma šioje kadencijoje bus baigta. Deja, Varėnos rajone šiuo metu net 34% paduotų pareiškimų arba, tiksliau, tik 76% žemės nuosavybės atkurta nuo paduotų pareiškimų. Dar – apie 10% negali sulaukti dokumentų, nors jau viskas sutvarkyta. Taigi kada bus baigta ta nelaiminga žemės reforma?
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis premjere.
A.M.BRAZAUSKAS. Matote, žemės reforma taip greitai nesibaigia niekada. Prieš karą Lietuvoje prasidėjo 1922 metais, bet iki Antrojo pasaulinio karo nesibaigė. Praėjo 18 metų. Nebuvo baigta žemės reforma. Aš jokiu būdu neteisinu situacijos, kuri yra šiandien, bet, kiek žinau, apie 85% nuosavybės yra grąžinta. Tai yra labai daug. Be abejo, yra tam tikrų vietų ir tame pačiame Vilniaus krašte yra rajonų, kai kurių apylinkių, kuriose kur kas mažesnis procentas. Galbūt Varėnoje taip pat, aš tai visiškai suprantu.
Aš noriu priminti, kad 2000 metais konservatoriai sakė, kad baigs 2000 metais. Jau buvo baigę, kažkokį akmenį statė ir visa kita. 2000 metais! Šiandien 2004 metai – ji dar nebaigta ir, kaip jūs matote, su kiek problemų mes dar šiandien susiduriame. Be abejo, pirmiausia tai yra finansiniai klausimai, nes tai yra dešimtys ir šimtai milijonų – kaina.
Antras dalykas – kvalifikuotų žmonių klausimas, matininkų ir projektuotojų klausimas. Jis nėra toks paprastas. Mes tam skyrėme dėmesį ir kiekvienais metais biudžete siūlome padidinti asignavimus šiam reikalui. Deja, dėl kai kurių mano minėtų priežasčių tos lėšos netgi lieka nepanaudojamos. Todėl manau, kad tai yra bendra problema. Iš pradžių jūs užsiminėte apie įstatymus. Nežinau, ką jūs turėjote omeny, įstatymai jūsų rankose, jūs galite tuos įstatymus keisti. Jeigu manysite, kad reikia ką nors supaprastinti, prašom, mes priimsime tai su malonumu. Jūs matote, kiek daug piktnaudžiavimo faktų buvo žemės reformos metu, juos reikėjo visais būdais stabdyti arba išaiškinti tuos, kurie piktnaudžiavo. Tai taip pat šiek tiek pakenkė. Reikia prisiminti, kad buvo laikas, kai apskritai žemės reforma buvo sustabdyta ir tai taip pat atsiliepė šių įvykių eigai.
PIRMININKAS. Dėkoju, premjere. Paskutinysis klausia E.Kaniava.
E.KANIAVA. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų švietimo ir mokslo ministrui. Noriu paklausti konkrečiai apie dvi pagrindines mokyklas, tai yra Juodkrantės ir Šventosios. Manau, kad šalyje galbūt yra ir daugiau, o gal ir ne tiek daug analogiškų atvejų, kai mokinio krepšeliui yra taikoma miesto metodika. Šventojoje finansavimas yra 265 tūkst., bet jeigu taikytume gyvenvietės krepšelio metodiką, jis padidėtų per 110 tūkstančių. Persvarstant biudžetą reikėtų kelti šį klausimą, nes čia galima įžvelgti labai daug neteisybės. Tiek Juodkrantės pagrindinės mokyklos mokiniai, tiek Šventosios, tiek Palangos miesto tikrai pajunta didelių finansinių sunkumų.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis ministre, atsakyti į klausimą.
A.MONKEVIČIUS. Ačiū. Tas klausimas kyla jau ne pirmi metai. Pirmiausia noriu pasakyti, kad krepšelio metodikos principus tvirtina Vyriausybė. Mes turime galimybę peržiūrėti ir pakeisti. Kasmet surenkame pastabas, pasiūlymus ir kartu su Savivaldybių asociacija, Finansų ministerija svarstome, ką būtų galima patobulinti. Kokia yra esmė? Krepšelyje yra maždaug 1 milijardas 100 milijonų. Padidinti nepadidinsime, nes Vyriausybė padidino krepšelį iki tos ribos, kuri yra būtina ir minimali. Tai yra gerai, nes atsiranda lėšų netgi mokymo priemonėms, kurių iki šiol nebuvo, kaip sakiau, popieriui ar dar kam nors nusipirkti.
Esmė yra tokia, kad pagal krepšelį savivaldybė gauna asignavimus ir jai yra palikta dar šiais metais… Jeigu Vyriausybė nuspręs dar palikti perskirstymo galimybę būtent toms mokykloms, kurios yra šiek tiek išskirtinės ir turi kitą specifiką, galima, kaip jūs siūlote, toms kelioms Lietuvos mokykloms, kurios pagal klasifikaciją šiandien yra miesto, o ne kaimo, lėšas iš anksto pakoreguoti, kaip jūs ir siūlote. Jeigu Vyriausybė ir Savivaldybių asociacija įvertins ir pasiūlys tai padarysim. Aš neturiu ypatingų argumentų nei už, nei prieš. Pagrindinis principas, aš palaikyčiau jūsų mintį, ir mano, kaip ministro, siekis būtų, kad kiek galima tiksliau pagal tą metodiką būtų atseikėti reikalingi pinigai, kurie atitiktų tos mokyklos specifiką. Aš pritarčiau, tačiau reikėtų, kad tos darbo grupės specialistai, ekspertai ir Finansų ministerijos specialistai priimtų tokį sprendimą, tuomet svarstytume Vyriausybėje ir būtų galima apsispręsti. Jeigu nuspręsime, taip ir padarysime.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Gerbiamasis premjere, gerbiamieji Vyriausybės nariai, leiskite jus pakviesti balandžio 24 dieną į Seimo rengiamą Europos miško sodinimą. Prie Žaslių gražioje girininkijoje, gražioje vietoje sodinsime ąžuoliukus, egles ir beržus. Rudenį jie sužibės Lietuvos vėliavos spalvomis. Dėl tos intencija, gerbiamasis premjere, aš turiu jums perduoti urėdijos sodinukų dėželę, kad Vyriausybė sėkmingai galėtų dalyvauti toje akcijoje ir sodinti. O gerbiamiesiems Seimo nariams noriu dar kartą priminti, kad tai yra labai graži akcija, ir visus noriu pakviesti. Gerbiamasis premjere, perduodu jums sodinukus. (Plojimai)
A.M.BRAZAUSKAS. Labai ačiū. O kastuvą? (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, vienas protokolinis pranešimas. Krašto apsaugos ministras kreipėsi į mus, kad kitą savaitę į darbotvarkę būtų įtrauktas įstatymo „Dėl Šiaurės Atlanto sutarties susitarimo dėl karinių pajėgų statuso ir protokolo dėl tarptautinių karinių vadaviečių, įsteigtų įgyvendinant Šiaurės Atlanto sutartį projektas. Kadangi balandžio 16 d. yra gautas kvietimas, tai yra būtina sąlyga. Norėčiau, kad į kitos savaitės posėdžių darbotvarkę šis klausimas būtų įtrauktas. Dėkoju. Kolegos, yra du kvietimai, mes šį klausimą įrašome į kitos savaitės darbotvarkę.
Gerbiamieji kolegos, dar vienas prašymas. Rytoj iškilmingas posėdis Seime, prašome iš savo darbo vietų susirinkti popierius. Nekaltinkite Seimo posėdžių sekretoriato, nes jeigu jūs to nepadarysite, tai posėdžių sekretoriatas savo nuožiūra sutvarkys stalus, o tada, jeigu jūs nerasite popierių, tai bus jūsų atsakomybė, bet ne posėdžių sekretoriato.
Gerbiamieji kolegos, šios dienos, balandžio 22 d., posėdis yra baigtas. Dėkoju už gerą darbą, ir geros jums nuotaikos.