Dvidešimt
šeštasis (508) posėdis
2004
m. balandžio 20 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai G.STEPONAVIČIUS ir V.P.ANDRIUKAITIS
PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Norėčiau paskelbti šios dienos vakarinio plenarinio posėdžio pradžią. Taip pat noriu trumpai pasitarti su jumis, gerbiamieji kolegos, dėl vakarinio posėdžio eigos. Taip susiklostė, kad vakarinio posėdžio darbotvarkėje yra teikiamas 2-6 klausimas – Prisiekusiųjų vertėjų įstatymo projektas. Šiuo metu nėra kas galėtų vesti posėdį, o aš pats esu šio įstatymo teikėjas. Jeigu neprieštarautumėte, kad nuo šio klausimo pradėtume. Prisiekusiųjų vertėjų įstatymo projektas. Jeigu nieko prieš, tai tada toliau prašyčiau posėdžiui pirmininkauti V.Andriukaitį. Ir dar buvo prašymas registruotis, kolegos.
PIRMININKAS (V.P.ANDRIUKAITIS). Gerbiamieji kolegos, tęsiame popietinį balandžio 20 dienos posėdį. Registracija, kolegos. Pasinaudokite proga. Pradėsime nuo darbotvarkės 6 klausimo – Prisiekusiųjų vertėjų įstatymo projekto pateikimo. Kviečiu į tribūną darbo grupės, parengusios šį įstatymą, vadovą G.Steponavičių. Prašom. Seimo valdybos sprendimu buvo sudaryta darbo grupė. Prašom, G.Steponavičius.
Prisiekusiųjų vertėjų įstatymo projektas Nr.IXP-3428 (pateikimas)
G.STEPONAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, noriu pateikti įstatymo projektą, kuris buvo rengtas keletą mėnesių Seimo valdybos sprendimu sudarytos darbo grupės, kuri konstatavo, kad šiandien Lietuvoje notarai yra atliekantys ne vien tik jiems būdingas funkcijas. Viena iš tokių funkcijų yra įvairių dokumentų vertimo parašo tikrumo patvirtinimas. Šiandien kyla klausimas, kad patys Lietuvos notarai nėra entuziastingai nusiteikę ir nesijaučia atsakingi, kad galėtų tvirtinti įvairių, kartais netgi iš labai egzotiškų kalbų išverstų, dokumentų tikrumą.
Pasiūlytas sprendimas, gerbiamieji kolegos, kad tai būtų galima spręsti įsteigus prisiekusiųjų vertėjų institutą. Būtų galima perkelti panašią praktiką, veikiančią Estijoje, Lenkijoje, Austrijoje ir daugelyje Europos valstybių. Iš esmės šiuo įstatymo projektu būtų siūloma nekeisti nusistovėjusios tvarkos ir to darbo, kurį atlieka vertėjai. Toliau kaip laisvųjų profesijų atstovai jie galėtų versti, tačiau iš jų galėtų būti atskira kategorija vertėjų, kurie, išlaikę tam tikrus kvalifikacinius reikalavimus, egzaminą, galėtų prisiekę atlikti, tapti prisiekusiais vertėjais. Prisiekusieji vertėjai galėtų palengvinti darbą ne tik notarams, jie tą funkciją perimtų iš notarų, patys tvirtintų išverstų dokumentų tikrumą ir autentiškumą, bet šalia to tie patys prisiekusieji vertėjai be atskirų procedūrų galėtų talkinti ir valstybės institucijoms, įskaitant teismus.
Todėl aš manau, kad sprendimas, kuris yra siūlomas, priimant šį įstatymą, leistų, drįsčiau sakyti, supaprastinti iki šiol veikusią ir nusistovėjusią tvarką. Be to, paminėčiau, kad yra numatyta pereinamojo laikotarpio galimybė, t.y. tol, kol įsisteigs prisiekusiųjų vertėjų rūmai, panašiai kaip veikia Notarų rūmai, kaip veikia susijungę antstoliai, vertėjai galėtų vienytis irgi tokiu pat pagrindu, bet iki to laiko tą organizacinį darbą atliktų Teisingumo ministerija. Jų atstovai, kaip ir vertėjų ir kitų organizuotų grupių atstovai, dalyvavo darbo grupės veikloje ir tokiam modeliui pritarė. Todėl ir yra siūlomas toks įstatymo projektas. Tik paminėčiau, kad nebuvo lengva rengti įstatymą, nes iš esmės buvo kuriamas visiškai naujas įstatymas, todėl yra nemažai ir Teisės departamento pastabų. Bet bet kokiu atveju paminėčiau dar vieną aspektą, kad priėmus ar svarstant šį įstatymą taip pat būtų apsispręsta ir dėl Notariato įstatymo nuostatos pakeitimo, t.y. vertimų autentiškumo tvirtinimo funkciją išbraukti tada, kada jau bus pradėjusi veikti prisiekusiųjų vertėjų institucija. Pone pirmininke, gerbiamieji kolegos, tiek mano trumpo pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, yra Teisės departamento pastaba dėl pavadinimo „prisiekusieji vertėjai. Juk svarbu įstatymo turinys, kokios sankcijos, kaip, bet „prisiekusieji vertėjai labai ausį žeidžia, bent šiandien. Ir ten yra departamento pastaba. Kaip pakomentuotumėte?
G.STEPONAVIČIUS. Grupėje buvo nemažai dėl to diskutuota. Galėčiau pasakyti, kad mes pasirinkome iš kelių formuluočių. Vienas iš galimų variantų buvo „viešieji vertėjai. Bet mes rėmėmės kitų valstybių patirtimi ir šių vertėjų išskyrimu iš kitų vertėjų būrio būtent tuo aspektu, kad jie pradeda veikti kai prisiekia ir gauna prisiekusiojo vertėjo pažymėjimą. Bet pagaliau tai yra ne esmė turinio prasme, kalbant apie šį įstatymą. Pripažindami, kad tai bus svarbu nemažam būriui suinteresuotų asmenų, mes esame apsisprendę siūlyti rengti klausymus. Jų metu mes galutinai suformuosime nuomonę.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys R.Sinkevičius.
R.SINKEVIČIUS. Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, kadangi šiuo įstatymu steigiama nauja institucija, lyg ir Prisiekusiųjų vertėjų rūmai, ir visa tai, matyt, pareikalaus tam tikrų biudžetinių lėšų. Sakykite, ar tikrai taip ir į kokius dydžius čia reikėtų orientuotis?
G.STEPONAVIČIUS. Dėkui, kad užvedėte ant kelio. Su Teisingumo ministerijos vadovais kalbėjome, kad planuojant kitų metų biudžetą, kai reikės užtikrinti šios institucijos veiklos pradžią, lėšų galėtų būti 150, galbūt 200 tūkst. litų tam, kad būtų patalpos, reikiama minimali technika ir, aišku, būtų organizacinės išlaidos. Kalbama, kad, ko gero, vienas etatas Teisingumo ministerijai pereinamajam laikotarpiui, bet po to tas funkcijas savireguliavimo pagrindais turėtų perimti patys Prisiekusiųjų vertėjų rūmai. Manau, kad jie sustiprėję nebereikalaus tokių biudžeto lėšų skyrimo, kaip reikia pradžiai.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau, jūs atsakėte į Seimo narių klausimus. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad po pietų visi turite vieną labai aktualią svajonę – pakartotinai užsiregistruoti, nes vis daugiau ir daugiau ateina Seimo narių. Kolegos, pasiūlyčiau gerą būdą. Mes balsuodami pritarkime po pateikimo ir kartu išspręsime kiekvienam rūpimą popietinę registracijos problemą. Kolegos, registruojamės ir balsuojame, ar pritariame po pateikimo. Siūlau visiems spausti 14 mygtuką.
Kolegos, gal etiška man būtų perskaityti tą pareiškimą. Kolegos, kol registruojamės, aš noriu pasakyti, jog yra vienas Seimo nario pareiškimas. Liberalų ir centro frakcijos posėdžio protokolo išrašas, adresuotas Seimo Pirmininkas Č.Juršėnui. Yra svarstyta dėl Seimo nario S.Kružinausko priėmimo į Liberalų ir centro frakciją. Bendru Liberalų ir centro frakcijos sprendimu nutarta priimti Seimo narį S.Kružinauską į Liberalų ir centro frakciją. Sveikiname, kolegos.
O dabar noriu pasakyti, kad 62 Seimo nariai balsavo už pritarimą po pateikimo. Niekas nebalsavo prieš, niekas nesusilaikė. O užsiregistravo 64 Seimo nariai. Taigi pritariame po pateikimo, kolegos. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir papildomas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Aš siūlyčiau taip pat papildomu Europos reikalų komitetą, nes prisiekusiųjų vertėjų darbas glaudžiai bus susijęs su Vertimų centro reikalais. Jeigu nieko prieš, du papildomus – ir Europos reikalų komitetą. Ačiū, kolegos. Numatyta svarstyti gegužės 18 dieną, juo labiau kad reikės dar klausymų, kaip minėjo pranešėjas, apsispręsti dėl sąvokų. Be to, dar turbūt reikės teikti ir Notariato įstatymo pataisas, jeigu taip bus nuspręsta. Gerai, kolegos, dėkojame, šį klausimą išsprendėme. Toliau eis antrasis darbotvarkės klausimas, pirmas pagal eilę, – Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo papildymo 31 straipsniu įstatymo projektas, jo svarstymas. Kviečiu į tribūną Kaimo reikalų komiteto vardu J.Čiulevičių. Ruošiasi P.Vilkas.
O posėdžiui toliau pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas G.Steponavičius.
J.ČIULEVIČIUS. Siūlome Kooperatinių bendrovių įstatymo 31 straipsnio 1 dalies papildymą – įrašyti žodžius „ir gyventojai, užsiimantys žemės ūkiu ir tą straipsnį suformuluoti taip: „Žemės ūkio kooperatinė bendrovė, kurios daugiau kaip 70% narių, registruotų jos narių registre, yra žemės ūkio veiklos subjektai ir gyventojai (papildom „užsiimantys žemės ūkio veikla), narių – žemės ūkio veiklos subjektų ir gyventojų, užsiimančių žemės ūkio veikla, pajų vertė sudaro daugiau kaip 70% visų kooperatinės bendrovės narių pajų vertės ir Vyriausybės nustatyta tvarka pripažinta žemės ūkio kooperatine bendrove. Motyvai. Svarbiausi motyvai yra tokie, kad žemės ūkio veiklos subjekto sąvoka neapima viso žemės ūkio, ypač smulkiųjų ūkininkų. Dabartiniu metu yra įregistruota tik 65 tūkst. ūkininkų iš 233 tūkst. ūkininkaujančiųjų, iš esmės įregistruotų yra mažiau kaip vienas trečdalis. Remiantis dabartiniu Kooperatyvo įstatymu, neregistruoti ūkininkai negali sudaryti kooperatyvų, todėl ši pataisa ir reikalinga iš esmės tam, kad ir smulkieji ūkininkai galėtų jungtis į kooperatyvus. Ačiū.
PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Netrukus prašysim jus grįžti, nes yra pataisa, dėl kurios reikės apsispręsti. Dabar papildomo, Ekonomikos, komiteto išvada. Kolega P.Vilkas ją pateikia. Prašom.
P.VILKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Ekonomikos komitetas, apsvarstęs Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo papildymo 31 straipsniu įstatymo projektą, bendru sutarimu pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, atsižvelgdamas į Teisės departamento išvadas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi kolegą J.Čiulevičių prašom grįžti į tribūną. Yra Seimo nario J.Veselkos pasiūlymas, kuriam nepritaria pagrindinis komitetas, todėl prašytume jį pateikti savo pasiūlymą.
J.ČIULEVIČIUS. Komitetas…
PIRMININKAS. Ne, gal iš pradžių iniciatorius, o tada jūsų komiteto nuomonė.
J.ČIULEVIČIUS. Iniciatorius…
PIRMININKAS. Ne, ne, kalba ponas J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, mes atrandam įdomią bendrovę, kokios Lietuvoje nėra. Tokiai bendrovei kiekvienais metais reikės gauti Vyriausybės pripažinimą, ne taip, kaip visoms kitoms bendrovėms, įmonėms ar viešosioms įstaigoms, akcinėms bendrovėms, kurioms yra kriterijai. Jos įsiregistruoja ir tik keisdamos savo įstatus gali pereiti į kitą statusą. Jūs paskaitykite antrąją dalį – tais metais turi gauti. Jūs paskaitykite trečiąją dalį, kur vėl… Galiu net pacituoti trečiąją dalį, kurioje siūloma taip: „Pažymėjime nurodomi kalendoriniai metai, kuriais galioja kooperatinės bendrovės pripažinimas žemės ūkio kooperatine bendrove. Kitais kalendoriniais metais kooperatinė bendrovė iš naujo gali siekti būti pripažinta. Aš suprasčiau, jeigu ta, kuriai nebuvo suteikta, kitais metais gali siekti, bet čia apskritai vienais metais pripažino, kitais metais vėl turi pripažinti, trečiais vėl pripažinti. Gerbiamieji, aš nežinau, nė viename įstatyme tokios keistenybės nėra.
Antras dalykas. Juk žinote, reikės prašyti valdininkų, kad pripažintų, o kiekvienais metais prašant jau yra įvairių variantų. Todėl mano labai paprasta pasiūla: turi būti įregistruota Vyriausybės nustatyta tvarka. Aš vietoje žodžio „pripažinta siūlau žodį „įregistruota. Atitinka kriterijus, atnešiau, įregistravo ir dirbu be galo ilgai.
PIRMININKAS. Ačiū už jūsų pasiūlą, kaip sakėt. Komiteto nuomonė.
J.ČIULEVIČIUS. Komiteto nuomonė yra tokia: nepritarti. Nepritarti bendru sutarimu, nes gal Julius ne visai suprato. Čia iš esmės nekuriama nauja registravimo tvarka, tik metams pasibaigus gali keistis narystė. Tik dėl šito, o nauja tvarka nekuriama. Tu supratai kiek kitaip.
PIRMININKAS. Tai ačiū. Dėl balsavimo motyvų, svarstant šį siūlymą, vienas – už, vienas – prieš. Ar S.Lapėnas norėtų būtent dėl J.Veselkos siūlymo kalbėti, ar dėl viso? Svarstom kolegos J.Veselkos siūlymą, susijusį su 31 straipsniu. Dėl viso. Gerai, nėra norinčių nei užtarti, nei prieštarauti. Balsuojant prašau išsakyti savo nuomonę, ar pritariam Seimo nario J.Veselkos siūlymui dėl 31 straipsnio.
55 užsiregistravo, 10 – už, 5 – prieš, 37 susilaikė. Pasiūlymui nepritarta. Taigi dabar, svarstymo metu, nėra daugiau siūlymų, dėl kurių reikėtų balsuoti. Kolegos, dėl pritarimo ar nepritarimo visam įstatymo projektui po svarstymo. J.Veselka. Motyvai prieš. Prašau.
J.VESELKA. Gerbiamasis Jonai, jūs paskaitykite antrąją ir trečiąją dalis. Jūs pamatysite, ten visos formuluotės veda prie to…
PIRMININKAS. Atsiprašau, į kurį iš Jonų kreipiatės?
J.VESELKA. Į Seimo narį Joną Čiulevičių, bet į visus Seimo narius…
PIRMININKAS. Mačiau, J.Čekuolis sukruto.
J.VESELKA. Pasiskaitykite dvi dalis ir jūs ten aiškiai pamatysite, kad tai pripažintai bendrovei kiekvienais metais reikės gauti Vyriausybės leidimą būti bendrove. Ten tokios formuluotės. Jeigu ten būtų, jog ta, kuri negavo, privalo, gali kitais metais siekti šito statuso, būtų viskas aišku: užsiregistravau, bet jeigu manęs dėl ko nors nepripažino, aš kitais metais turiu teisę. O dabar parašyta – „kitais kalendoriniais metais gali kreiptis. Ir 2 straipsnyje panašiai. Vadinasi, mes išskirtinę įmonių rūšį, kuri kiekvienais metais turės eiti pas valdininką ir prašyti: pripažink mane žemės ūkio kooperatine bendrove, pripažink mane… Na, aš nežinau, gal galite nurodyti valstybes, kuriose taip yra?
PIRMININKAS. Ačiū. Kita nuomonė – S.Lapėnas.
S.LAPĖNAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų šis Kooperatinių bendrovių įstatymo pakeitimas gal ir nėra tobulas, tačiau jį iš tiesų paskatino būtent tų žemdirbių, kooperatinių bendrovių narių, poreikis ir atsižvelgimas į tas realijas, kurios šiandien formuojasi šiose bendrovėse, kai nario teises superka, na, iš tiesų neaiškių tikslų turintys žmonės. Labai dažnai įgaunama teisė disponuoti kooperatyvų turtu tiesiog apribojant patiems kooperatyvų nariams disponuoti turtu. Siūlytume palaikyti kad ir netobulą šitą variantą. Tai leistų bent šiek tiek ilgesnį laiką apsaugoti žemės ūkio kooperatyvus nuo neigiamos įtakos, nuo bandymų užvaldyti kooperatyvų šiuo metu disponuojamą turtą.
Kita vertus, tikrai reikia pripažinti, kad apribojamos ir pačių kooperatyvų teisės pasinaudoti šiuo statusu, nes reikalavimas 70% pajamų gauti iš tradicinės žemės ūkio veiklos taip pat apriboja šių kooperatyvų galimybę rasti galimybę realizuoti žemės ūkio produkciją, kai taip sunkiai surandamos įvairios kvotos, išėjimai į europinę rinką. O šiaip siūlyčiau pritarti šiam projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi po vieną kalbėjo dėl balsavimo motyvų. Prašom balsavimu išsakyti, ar pritariame įstatymo projektui Nr.IXP-3275 po svarstymo.
Užsiregistravo 60 Seimo narių. Už – 56, prieš nėra, susilaikė 4. Po svarstymo pritarta.
To paties įstatymo pakeitimas, tačiau kiti šio įstatymo, kurio registracijos Nr.IXP-2650, teikėjai. Svarstymo stadija. Dėl šio įstatymo projekto pranešėjas – Z.Mačernius, Kaimo reikalų komitetas.
Z.MAČERNIUS. Kaimo reikalų komitetas svarstė įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 11 ir 3 straipsnių pakeitimo projektą Nr.IXP-2650. Po pateikimo gauti Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymai, kuriems pagrindinis komitetas pritarė. Taip pat gauti Europos teisės departamento pasiūlymai, jiems taip pat pritarta. Nepritarta teikėjo Gintaro Stoškaus pasiūlymui. Pritarta Seimo Ekonomikos komiteto pasiūlymams. Komiteto sprendimas pritarti patobulintam įstatymo projektui, r siūlau jį priimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Papildomo komiteto išvadą pateiks komiteto narys P.Vilkas
P.VILKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas apsvarstė Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 11 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Išklausius komitetų išvadas, noriu konstatuoti, kad diskusijoje dalyvauti pageidaujančių nebuvo. Pastabų ir pasiūlymų, dėl kurių turėtume balsuoti, taip pat nėra. Tačiau nėra bendro sutarimo dėl to, ar pritariame šiam įstatymo projektui po svarstymo. S.Kružinauskas – balsavimo motyvai prieš. Prašom.
S.KRUŽINAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, iš principo būtų galima pritarti šio įstatymo nuostatai, kad įstatuose nustatyta tvarka būtų galima pajų perleisti. Tačiau tokių principų reikėtų laikytis ir nustatant kitas Kooperatinių bendrovių įstatymo nuostatas. Pavyzdžiui, niekaip negalima sutarti, kad privaloma apyvarta taip pat galėtų būtų apibrėžta įstatuose nustatyta tvarka. Dabar kaip prievolė yra įrašyta skirti dividendams tik 10%, kad būtų galima sutarti įstatuose nustatyta tvarka. Privaloma tvarka turi būti nustatytas privalomas administratorius. Tačiau įstatuose taip negalima apibrėžti, ar didesniam, ar mažesniam kooperatyvui su didesne ar mažesne apyvarta būtų galima jį skirti ar neskirti. Dėl šių motyvų, manau, nereikėtų leisti, nes prieš tai 2 punkte sakoma, kad balsuojant galima turėti tik vieną balsą, nepaisant pajaus dydžio, tačiau įstatuose nustatyta tvarka tą pajų galima perleisti ir trečiajam asmeniui, gali būti taip net ir nevykdančiam apyvartos. Tai prieštarautų kitų straipsnių nuostatoms. Be to, noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad Seimo kanceliarijos Teisės departamentas yra pateikęs 6 pataisas. Į kai kurias jų komitetas nereagavo, nėra jų sprendimo. O toms nuostatoms, kurioms jie pritaria, tačiau įstatymo projektas nepasikeitė… Be reikalo nebuvo pritarta G.Stoškaus siūlymui. Tiesa, siūlymas dėl valdybos, bet iš tiesų taip trečiasis asmuo gali įsigyti visus pajus ir užvaldyti kooperatyvą. Nemanau, kad reikėtų pritarti leidžiant taip lengvai perleisti kooperatyvą tretiesiems asmenims. Todėl siūlau nepritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kita nuomonė – motyvai už. Kolega Z.Mačernius. Prašom.
Z.MAČERNIUS. Aš apgailestauju, kad kolega visiškai priešingai supranta Kooperatyvų įstatymą, ir tie argumentai, apie kuriuos jis kalbėjo, buvo jau aptarti per ankstesniuos svarstymus. Man atrodo, šiandien apie tai kalbėti nėra tikslo. Todėl siūlyčiau Seimui apsispręsti ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės išsakytos. Kolegos, prašom balsuoti dėl įstatymo Nr.IXP-2650, pritariame jam ar nepritariame po svarstymo.
Užsiregistravo 57 Seimo nariai. Už – 50, prieš – 2, susilaikė 5. Po svarstymo pritarta.
Svarstome darbotvarkės 3 klausimą – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3335. Svarstymo stadija. Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Vietoj kolegos A.Meliano komiteto pranešėja – I.Šiaulienė. Prašom.
I.ŠIAULIENĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Jam komitetas pritarė bendru sutarimu, patobulintai redakcijai. Pakeitimo esmė yra ta, kad pakeitimas daromas vykdant Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimą, kuriuo buvo pripažinta, kad Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 4 dalies nuostatos – „ištarnauto laiko pensija perskaičiuojama į valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją tik tuo atveju, jeigu jos gavėjas buvo sukakęs šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių iki šio įstatymo įsigaliojimo – dalis „iki šio įstatymo įsigaliojimo prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Todėl, siekiant pašalinti prieštaravimą Konstitucijai, yra keičiamas 45 straipsnis ir perskaičiuoti ištarnauto laiko pensiją galės į senatvės ar invalidumo pensiją ne tik tie mūsų piliečiai, kurie iki 1995 m. sausio 1 d., iki įstatymo įsigaliojimo, bet ir vėliau, jeigu jie pateiks atitinkamus duomenis. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Išklausėme vienintelio ir pagrindinio komiteto išvadą. Kolegos, nesant norinčių dalyvauti diskusijoje ir nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Įstatymo projektui po svarstymo pritariame bendru sutarimu.
Svarstome vakarinio posėdžio darbotvarkės 4 klausimą Nr.IXP-3338 – Seimo nutarimo pakeitimas. Pagrindinis yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Svarstymo stadija. Kolega A.Indriūnas pateiks pagrindinio komiteto išvadą. Prašom.
A.V.INDRIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė šį Politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigubių ir t.t. nutarimo projektą Nr.IXP-3338. Įvertino Teisės departamento pastabas, kai kurioms pritarė. Antrajai pastabai nepritarė, nes ji redakcinio pobūdžio, ir iš esmės klausimas yra išspręstas. Kitoms pritarė iš dalies ir bendru sutarimu kalbėjo už. Be to, buvo gautas V.Saulio pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė, nes, komiteto nuomone, auditoriams siūlomos per didelės kategorijos.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš prašyčiau jūsų kol kas likti tribūnoje, nes kito papildomo komiteto nėra paskirta, o yra pataisos, dėl kurių mes turėsime apsispręsti. Iš pradžių, nematydamas pataisos autoriaus kolegos V.Saulio, kuris yra komandiruotėje, gal prašyčiau vis tiek tada komiteto pranešėją trumpai pateikti siūlymą, kurį mes turime svarstyti. Tik prašau jūsų, kad suorientuotumėte Seimo narius dėl jo pasiūlymų, nes buvo įregistruoti, mano supratimu, du beveik identiški pasiūlymai, skiriasi tiktai įregistravimo laikas. Kurį mes dabar turėtume svarstyti? Prašom.
A.V.INDRIŪNAS. Siūlo panaikinti įstaigos vyriausiojo auditoriaus pareigybę, nes Vidaus audito kontrolės įstatymas numato, kad vidaus auditas…
PIRMININKAS. Prašom arčiau.
A.V.INDRIŪNAS. Prašau?
PIRMININKAS. Truputį garsiau.
A.V.INDRIŪNAS. Jis siūlo įrašyti „centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovas ir t.t., įrašyti vidaus tarnybos vadovą į šį dalyką ir jiems suteikti didesnes kategorijas. Trumpai tiek.
PIRMININKAS. Taigi mes svarstome antrąjį pasiūlymą, kuris yra įregistruotas balandžio 15 d. ?
A.V.INDRIŪNAS. Taip.
PIRMININKAS. Ar mes jį galime laikyti kaip vieną pasiūlymą? Taigi dabar turėtume apsispręsti dėl viso. Motyvai prieš – P.Papovas. Prašom.
P.PAPOVAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė šiuos pasiūlymus. Iš tikrųjų čia problema yra ir mes teiksime priimti, tačiau kolega V.Saulis vidaus audito tarnybos vadovui ir auditoriams nustatė aukštas kategorijas, kurios neatitinka Vidaus tarnybos įstatymo, nes pagal įstatymą tarnybą gali sudaryti departamentai, skyriai ir kiti padaliniai. Kai jis pasiūlė vidaus audito tarnybos vadovo pareigybę, lyg ir yra panaikinama departamento direktoriaus… vidaus audito tarnybos, skyriaus vedėjo arba kito padalinio… Tai iškraipo visą apmokėjimo sistemą dėl departamentų direktorių, skyrių vedėjų ir vidaus auditorių. Iš tikrųjų ten yra problema tiktai ta, kad nėra vidaus auditorių pareigybės. Mes siūlysime priimti vidaus auditoriaus vyriausiojo, vyresniojo ir auditoriaus pareigybių kategorijas, o dabar siūlau nepritarti, nes visiškai neatitinka kitų įstatymų.
PIRMININKAS. Ką gi, ačiū. Kolegos, nesant pačiam pataisų teikėjui, ar galime bendru sutarimu nepritarti? (Balsai salėje) Yra norinčių balsuoti. Prašom. Kolegos, pasiruoškime ir balsavimu pasakykime, ar pritariame kolegos Seimo nario V.Saulio pasiūlymui, įregistruotam balandžio 15 d. Balsavimas už reiškia pritarimą pasiūlymui, balsavimas prieš reiškia nepritarimą. Tuokart ačiū, gerbiamasis pranešėjau.
Užsiregistravo 48.
7 balsavo – už, 10 – prieš, 30 susilaikė. Pasiūlymui nepritarta. Apsvarstėme pasiūlymus, kurie buvo įregistruoti. Taigi dėl viso Seimo nutarimo projekto ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Pritarta bendru sutarimu po svarstymo įstatymo projektui Nr.IXP-3338.
Svarstome Seimo nutarimą „Dėl Etninės kultūros globos tarybos nuostatų patvirtinimo Nr.IXP-2757. Čia yra svarstymo stadija. Pagrindinis buvo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Kolegė O.Babonienė pateiks pagrindinio komiteto nuomonę, ruošiasi papildomo komiteto vardu P.Papovas. Prašom.
O.BABONIENĖ. Ačiū. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė nutarimo dėl Etninės kultūros globos tarybos nuostatų patvirtinimo projektą. Gavome pasiūlymų iš Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, į juos visus atsižvelgta. Gavome Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, į jas atsižvelgta. Taip pat gavome Etninės kultūros globos tarybos pirmininko pasiūlymus, kuriems nepritarta. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas bendru sutarimu už pritarė po svarstymo įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Patikslinčiau, Seimo nutarimo projektui.
O.BABONIENĖ. Dėl Etninės kultūros globos tarybos nuostatų patvirtinimo.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, jo pranešėjas – pats pirmininkas P.Papovas. Prašyčiau jūsų taip pat akcentuoti tuos dalykus, į kuriuos pagrindinis komitetas iš dalies atsižvelgė. Ar jus tenkintų?
P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas, apsvarstęs šį nutarimo projektą, pateikė šešis pasiūlymus. Iš esmės pagrindinis komitetas atsižvelgė į juos, todėl mes pretenzijų neturime ir balsuoti nereikia, o pritarta buvo šiam nutarimo projektui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar turėtume apsispręsti nesant norinčių dalyvauti diskusijoje, taip pat nesant pasiūlymų, dėl kurių mes turėtume balsuoti. Matau, nėra bendro sutarimo. Kolega E.Skarbalius – motyvai prieš. Prašom.
E.SKARBALIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Visų pirma aš norėčiau atkreipti kolegų Seimo narių dėmesį. Patvirtinus šias pataisas ir šiuos tarybos nuostatus, iš esmės ši taryba yra nebeveiksni, ji tampa politizuota. Šiandien tai buvo vienas iš demokratiškiausių organų, kur pirmininką rinkdavo asocijuotos struktūros, tiksliau, jų deleguoti nariai, esantys Etnokultūros globos taryboje, ir buvo visuomeninis atstovavimas. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas. Jeigu pirmininkas bus skiriamas Seimo Pirmininko, iš karto niekas negali paneigti, kad tai nebus politinė figūra. Kaip žinome, kultūra yra gyvas organizmas, kuris nelabai priklauso nuo politinės valios. Jis, deja, atsirado kur kas anksčiau.
Trečias dalykas. Jeigu taps žinybine, tada prasidės konfliktai tarp Kultūros ministerijos ir šios komisijos, nes jos statusas tampa, vadinkim, kaip pavaldžios instancijos. Normalus atstovavimas jau iš esmės bus neįmanomas. Aš, prieš mygtelėdamas mygtuką „už, prašyčiau kolegų pagalvoti. Vis dėlto siūlyčiau sustabdyti šį procesą ir dar kartą panagrinėti. Nepadarykime klaidos. Bent jau susilaikykime arba padarykime šio svarstymo pertrauką. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nėra norinčių kalbėti daugiau dėl balsavimo motyvų. Prašom balsavimu pasakyti savo nuomonę, ar pritariame Seimo nutarimo projektui, registracijos Nr.IXP-2757, po svarstymo.
Užsiregistravo 42 Seimo nariai.
25 –už, 1 – prieš, 16 susilaikė. Po svarstymo pritarta Seimo nutarimui. Šio klausimo svarstymas šiandien yra baigtas.
Pasiekėme pagal darbotvarkę valstybės kontrolieriaus ataskaitą Seimui, tačiau dar yra likę laiko, todėl siūlyčiau dabar svarstyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso du įstatymų projektus. Pradėkime nuo Nr.IXP-3257. Svarstymo stadija. Pagrindinio komiteto, Teisės ir teisėtvarkos komiteto, pranešėjas V.Popovas pasiruošęs pateikti komiteto išvadą. Prašom, kolega.
V.POPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Jokių pastabų ir pasiūlymų negauta. Pritarta iniciatorių pateiktam projektui bendru sutarimu už. Prašau pritarti po svarstymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Gal toli nepabėkite. Dėl šio įstatymo projekto pastabų ir pasiūlymų, dėl kurių reikėtų balsuoti, nėra. Kolegos, nesant norinčių dalyvauti diskusijoje ar kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar po svarstymo mes galėtume pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Projektui Nr.IXP-3257 pritarta po svarstymo bendru sutarimu.
Kitas Administracinių teisės pažeidimų kodekso įstatymo projektas Nr.IXP-3414. Svarstymo stadija. Vėlgi taikoma skubos tvarka. Prašau Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą pristatyti kolegą V.Popovą.
V.POPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šiam įstatymo projektui buvo gauta Teisės departamento pastabų ir Teisės instituto pasiūlymų. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, apsvarstęs Seimo Teisės departamento išvadas, iš esmės visoms pritarė, išskyrus ketvirtą. Bet tai susieta su klausimu dėl Baudžiamojo kodekso, kuris vėliau bus svarstomas, tuomet bus galima detaliau informuoti. Nepritarė Teisės instituto pastaboms. Komiteto sprendimas: pritarti patobulintam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: 6 – už, prieš nebuvo, susilaikė 1. Siūloma pritarti po svarstymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Yra numatyti du papildomi komitetai. Vienas jų – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Kaip suprantu, pats komiteto pirmininkas A.Sadeckas būtų pasiruošęs pristatyti komiteto išvadą. Svarstome Administracinių teisės pažeidimų kodekso dviejų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Ruošiasi Užsienio reikalų komitetas.
A.SADECKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė įstatymo projektą ir pritarė jam 6 balsais už, prieš nebuvo, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Ačiū, pone pranešėjau. Ar būtų kas pasiruošęs iš Užsienio reikalų komiteto pateikti išvadą? Nematau, nes nėra ir komiteto pirmininko. Aš gal pasinaudosiu proga, iš posėdžio pirmininko tribūnos paminėsiu, kad šį įstatymo projektą Užsienio reikalų komitetas svarstė ir jų išvada yra pritarti įstatymo projektui bendru sutarimu.
Kolegos, išklausius komiteto išvadas, diskusijoje dalyvauti norinčių nėra. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne, nėra. Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo projekto Nr.IXP-3414, pritarimo arba nepritarimo jam po svarstymo.
Balsavimo rezultatai: 43 užsiregistravus, 35 – už, prieš nėra, 6 susilaikė. Po svarstymo yra pritarta.
Noriu konstatuoti, kad iki 16 val. mes galėtume tęsti darbą, bet likusių įstatymų projektų yra pateikimo stadija ir juos teikia Vyriausybė. Pranešėjai atvyks numatytu laiku, todėl pertrauka iki 16 valandos. Trumpai atsipūskime. Grafiką ir taip lenkiame.
Pertrauka
Valstybės kontrolės 2003 m. veiklos ataskaita
PIRMININKAS. Tęsiame plenarinį posėdį. Kaip ir numatyta tradiciškai, antradieniais – Seimui atskaitingų institucijų vadovų metinės ataskaitos, ir šiandien mes turime progos išklausyti valstybės kontrolieriaus Jono Liaučiaus ataskaitą bei užduoti klausimus ir išgirsti atsakymus. Tam yra numatyta pusė valandos. Aš siūlyčiau tokį scenarijų: 15, daugiausia 20 minučių ataskaitos pateikimui, o likusi dalis klausimams.
Gerbiamasis valstybės kontrolieriau, kviečiu jus į tribūną, o kol atvyksite, Seimo nariai norėtų užsiregistruoti. Tai prašom, žodis jums.
J.LIAUČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, vykdydamas Seimo statutą teikiu Valstybės kontrolės 2003 metų veiklos ataskaitą. Veiklos ataskaitą galima rasti internete ir jums išdalintame Valstybės kontrolės biuletenyje – „Valstybinis auditas.
Pastaraisiais metais tarptautinės korporacijos „Enron, „Parmalat žlugimas į finansų valdymo ir atskaitingumo problemas sutelkė visuotinį dėmesį, ir šis privatus sektorius įspėja, kad ir viešojo sektoriaus valdymui ir atskaitingumui turi būti griežtai taikomi visuotinai pripažinti standartai ir geriausia praktika. Valstybės kontrolė jau antri metai atlieka auditą. Tarptautiniu požiūriu tai itin trumpas laikas vertinant šios profesijos patirtį.
2003 metų rezultatai. Atliko 67 veiklos auditus, 200 finansinių auditų, priimti 55 sprendimai dėl audito metu nustatytų pažeidimų ir pradėta 10 veiklos auditų ir 115 finansinių auditų. Kalbu apie veiklos rezultatus, atkreipiu dėmesį į pradėtus atlikti auditus, nes pagal finansinio audito specifiką audito ciklas prasideda, tarkime, šių metų birželio mėnesį, baigiasi kitų metų gegužės mėnesį. Ne nuo sausio iki sausio, bet pradedant nuo gegužės, o kitais metais birželio mėnesį. Tai yra pagal atskaitomybės Lietuvoje sistemą.
Praeitų metų audito praktika rodo, kad pasirinkta nauja Valstybės kontrolės darbo koncepcija pereiti prie valstybinio audito buvo ne tik eurointegracinis ir ne tiek eurointegracinis reikalavimas, kad pasiteisino. Kokie būtų motyvai dėl šios išvados? Pirmiausia išaugo valstybinio audito poveikis. Nuo pavienių klaidų ieškojimo pereita prie sisteminiu požiūriu veiklos audito trūkumų taisymo.
Antra. Išaugo valstybinių auditorių darbo kokybė naudojant auditorišką metodiką.
Trečia. Valstybės kontrolei pavestos naujos papildomos audito sritys – Europos Sąjungos fondų ir valstybės dotacijų savivaldybėms auditas.
Ketvirta. Valstybės kontrolė atliko testavimą, apklausą ir jos veikla buvo pastebėta. Audituojami subjektai atsakė į klausimą: ar jums žinoma, kad mes perėjome dirbti pagal naują valstybinio audito koncepciją? 96% respondentų atsakė taip, ar mato skirtumą, 86% atsakė taip. 73% audituojamų subjektų atsakė, kad valstybiniai auditai suteikė jiems, jų veiklai daug daugiau naudos, palyginti su kontrolės ir inspekcijos tikrinimais. Taigi paskutinė išvada būtų tokia: Valstybės kontrolės sistemos pertvarka pasiteisino, jos veikla vertinama. Tai galima pagrįsti atlikus sisteminius auditus, programų auditus ir reformų auditus. Jie yra sunkūs, imlūs, reikalaujantys daug laiko, dirba auditoriai grupėse po du, tris, keturis.
Veiklos auditas. Veiklos auditas skatina audituojamą subjektą skirti dėmesį veiklos ekonomiškumui, efektyvumui, rezultatyvumui. Taigi taip jau sutapo, kad Lietuva 2000 metais perėjo prie programinio biudžeto. Pagal strateginį plėtros individualų kiekvienos institucijos planą numatomi rezultatai ir šitas auditas, audito išvados leidžia spręsti apie subjekto gebėjimus valdymo srityje, administracinius, organizacinius procesus ir kaip skirtas biudžetas, ši biudžetinė programa padėjo pasiekti tuos tikslus. Tuo tikslu paminėsiu keletą svarbesnių veiklos audito ataskaitų. „Lietuvos pašto galimybės didėjančios konkurencijos sąlygomis, kaip pagerinti veiklos rezultatus; Kauno LEZ vertinimas; Specialiojo fondo veikiančioms profesinėms sąjungoms remti veiklos vertinimas; Techninio sporto draugijos turto valdymo; Valstybės turto fondo valdymo; „Mažeikių naftos, Vyriausybės, „Williams investicijų sutarties ekonominių pasekmių ūkiui vertinimas; Viešųjų pirkimų tarnybos veiklos vertinimas, elektroninio parašo diegimas, gyventojų registro ir kiti veiklos auditai. Vertinant viešųjų finansų valdymo srityje įvykusias diskusijas dėl programinio biudžeto ir įvedant jį Lietuvoje, buvo siekiama, kad valstybės institucijos aiškiau išdėstytų savo tikslus numatomose strategijose, siektų juos įgyvendinti, pagerintų atskaitomybę visuomenei, ir darytina pagrindinė išvada, kad tebėra problema vertinant audituotų biudžetų programas pagal lėšų kiekį. Vertintos programos buvo per 1,1 mlrd. Per praėjusius metus atliktas tokių svarbiausių biudžeto programų vertinimas: kelių priežiūros plėtros – 720 mln. biudžeto programa, Specialioji kaimo rėmimo programa – 304 mln., vaikų ir jaunimo ugdymo užtikrinimo – 86 mln., bausmių vykdymo sistemos veiklos užtikrinimo – 90 mln., viešojo saugumo, viešojo administravimo ir kontrolės – 11 mln. biudžeto programa. Deja, išanalizavus, atlikus veiklos auditą, šį didelės apimties ir lėšų požiūriu auditą, galima pasakyti, jog svarbiausia problema, kad situacija tebėra kaip ir 2002 metais, tebėra problema įdiegiant vertinimo kriterijus. Jie nepritaikyti vertinti kompleksinius sisteminius pokyčius. Apsiribojama vadinamuoju status quo, momentiniais rodikliais ir rezultatais.
Trečia pastaba dėl veiklos audito. Pastarasis dešimtmetis išsiskyrė reformų gausa. Seimas tvirtino Lietuvos plėtros strategiją, kurią įgyvendino Vyriausybės. Klausimas – ar ji padeda geriau ginti mokesčių mokėtojų ir valstybės interesus? Atsakysiu į šį klausimą pateikdamas kaip pavyzdžius šiuos svarbiausius veiklos auditus, būtent reformų, atliekamų reformų vertinimus. Pirma, bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo reformos vertinimas. Kalėjimų departamento valdymo reformos, integruojantis į Europos Sąjungą, vertinimas, Policijos departamento valdymo reformos vertinimas, žemės reformai skirtų lėšų panaudojimo vertinimas. Taigi audito rekomendacijos padėjo pakoreguoti reformų kryptį, apsaugoti nuo dar didesnių nuostolių. Įgyvendinant rekomendacijas, svarstant įvairiuose Seimo komitetuose, buvo ieškoma, kaip įgyvendinti šias rekomendacijas bendru vardikliu. Pavyzdžiui, teismo antstolių reformos eiga kėlė grėsmę apskritai valstybės pajamų surinkimui šiose institucijose bei rizika dėl didėjančių išlaidų. Pateiktos rekomendacijos, į jas Teisingumo ministerija atsižvelgė, pakeitė sprendimų vykdymo instrukciją ir buvo sutaupyta per 10 mln. valstybės lėšų.
Antra kryptis – finansinis auditas. Minėjau, kad finansinių auditų ciklas nesutampa su kalendoriniais metais, todėl mes visą laiką kalbame apie atliktus finansinius auditus ir apie pusę metų pradėtus finansinius auditus, kurie nesibaigia gruodžio 31 d., o baigiasi kitų metų gegužės mėnesį. Pirma svarbi pastaba. Tik praėjusiais metais pirmą kartą buvo atlikti valstybės įstaigų finansiniai auditai, pareikštos nuomonės dėl finansinės atskaitomybės. Iki tol šis darbas nebuvo darytas, nes mes nuo 2002 metų kovo mėnesio apskritai perėjome nuo tikrinimų prie audito. Antra pastaba, 2003 metais ir toliau didėjo valstybinių auditų apimtys, audituotų valstybės biudžeto išlaidų suma. Taigi praėjusiais metais vien baigtų finansinių auditų metu audituota 8,5 mlrd. valstybės biudžeto, t.y. 85% viso valstybės biudžeto. Tai pirmą kartą institucijos ir valstybės istorijoje buvo pasiektas šis rodiklis, nes dar 2000 metais buvo tikrinama tik apie 40% viso valstybės biudžeto. Trečia, vienas iš apskaitos skaidrumo, atskaitingumo gerinimo būdų – tai vidaus kontrolės sistemos stiprinimas audituojamuose subjektuose. Atlikdami auditą auditoriai vertina, ar šios vidaus kontrolės procedūros finansų srityje yra pakankamos ir veiksmingos. Praėjusiais metais taip pat pirmą sykį atlikome vidaus kontrolės sistemos būklės vertinimą, atlikdami šį auditą siekėme pagerinti vadovų kontrolės aplinką, jų asmenišką individualų suvokimą, padėti jiems suprasti riziką, valdyti ją ir siekti organizacijos tikslų, taupiai naudoti biudžeto lėšas.
Taigi apibendrinamoji išvada. Jau antrus metus mūsų institucijai perėjus prie veiklos ir finansinio audito, galima konstatuoti štai ką. Galima būtų atsakyti į klausimą – ką viešojo sektoriaus subjekto auditas duoda Seimui, Vyriausybei ir patiems subjektams? Atsakome: tai būtų miško, o ne atskirų medžių ir net šakų matymas. Juk Seimą, Vyriausybę, audito subjektus ir Valstybės kontrolę sieja bendras tikslas – kaip pagerinti finansų kontrolę viešajame sektoriuje.
Trečioji mano pranešimo dalis būtų dėl rekomendacijų įgyvendinimo. Ar visos mūsų audito rekomendacijos įgyvendinamos ir kokia padėtis yra šioje srityje? Kol kas, reikia konstatuoti, ne visi biudžeto asignavimų valdytojai, vadovai supranta, jog mūsų audito rekomendacijos yra pagrįstos audito įrodymais, visos išvados ir rekomendacijos pagrįstos audito darbo įrodymais, audito darbo dokumentais, išdiskutuojama su subjektu ir priimamas galutinis variantas. Dėl pažeidimų surašomi sprendimai, kuriuose nurodoma ištaisyti. Taigi atrodytų, kad diskusijos dėl audito rekomendacijų būtų nerealios, tuštokos, tačiau tokių diskusijų dar vis yra. Statistika yra tokia, jog 89% praėjusiais metais baigtų valstybinių auditų pateiktų rekomendacijų buvo įgyvendinta visiškai arba iš dalies. Net ir šioje situacijoje, manome, tai yra gana gerai. Deja, neįgyvendintos audito rekomendacijos yra taip pat reikšmingos valstybės valdymui, todėl dėl laiko trūkumo nevardysiu. Paminėsiu tik keletą bendrųjų problemų, valstybės problemų, pastebimų iš valstybinio audito ataskaitų.
Pirma. Vadovai turėtų skirti daugiau dėmesio rūpestingam elgesiui su valstybės turtu, kad jaustųsi šeimininkais. Taigi skiriant juos į pareigas ir tvirtinant, svarstant audito rekomendacijas Seimo komitetuose, turėtų būti taikomas galbūt truputį reiklesnis požiūris į padarytus pažeidimus, į neefektyvų biudžeto naudojimą. Deja, tai yra ne tik mūsų rūpestis, bet ir parlamento.
Antra. Dar 2001 m. valstybės biudžeto įvykdymo išvadoje nurodėme, kad be aiškių procedūrų pasirenkant programų vykdytojais viešąsias bei kitas nebiudžetines institucijas ir joms skiriant finansavimą, subsidijas ir dotacijas, sudaromos sąlygos apeiti valstybės finansų kontrolės priemones. Dažniausiai tam naudojamos viešosios įstaigos. Taigi programų vykdytojų parinkimas turėtų būti aiškiai reglamentuotas ir garantuojantis asmenų lygybės teisę. Čia pabrėžtini du valstybės principai. Pirma, ne tik efektyvus valstybės finansų valdymas, bet ir pareiga būti lygiai teisingiems visiems viešajame sektoriuje. Taigi vykdytojų parinkimas viešosiose įstaigose finansuojamas iš dalies ir iš valstybės biudžeto.
Trečia. Valstybės audito ataskaitose nuolat pabrėžiame, kad valstybės institucijų vadovai yra tiesiogiai atsakingi kaip asignavimų valdytojai pagal Biudžeto sandaros įstatymą asmeniškai už efektyvų valstybės finansų valdymą, turto naudojimą ir viešųjų paslaugų teikimą.
Kas stebima praktikoje? Praktikoje stebima šių vadovų atsakomybės perkėlimas ant Seimo, kontrolės institucijų, Valstybės kontrolės ir kitų institucijų pečių, aiškinant įstatymų įvairove, įstatymų nesuderinamumu, neaiškumu. Situacija kartojasi, todėl, sakyčiau, ji yra rimta. Priežastis viena – vadovai nevisiškai suvokia savo pareigą, personalinę atsakomybę įdiegti ir prisiimti atsakomybę už vidaus kontrolės procedūras ir jų rizikos valdymą vidaus finansų srityje. Siūlydamas šioje srityje pagerinti situaciją, siūlau padiskutuoti ir pagalvoti, ar netiktų Jungtinės Karalystės taikomas modelis, kad vadovai kartu su metine finansine atskaitomybe, pateikiama Finansų ministerijai, pateiktų ir atsakomybės deklaraciją, kurioje vadovai viename puslapyje nurodo tokius akcentus: savo personalinę atsakomybę, kaip jie ją supranta, atsakomybės ribas, ką turi padaryti vidaus kontrolės, , finansų valdymo srityje, kaip valdyti riziką, kad jie, nurodydami savo pareigas, prisiimta atsakomybę ir kad ją supranta. Tai diskusijai.
Taip pat ne kartą išvadose ir ataskaitose nurodėme, kad savivaldybės neįpareigotos iki šiol grąžinti į valstybės biudžetą valstybės funkcijoms atlikti skirtas, tačiau nepanaudotas, tikslines dotacijas. Minėtus biudžeto asignavimus savivaldybės turi galimybę naudoti kitoms reikmėms, tačiau tai neskatina jų efektyvaus lėšų panaudojimo. Kartais pagalvoji, kyla pagrįstas klausimas, ar savivaldybės apskritai suinteresuotos vykdyti pavestas valstybės funkcijas.
Ketvirta. Biudžetinių įstaigų standartai, konsoliduoto biudžeto asignavimų valdytojų atskaitomybės sudarymo tvarka, valdymo apskaita, išlaidų apskaita pagal biudžeto programas, kokybiški programų vertinimo kriterijai, apie ką kalbėjau ir pabrėžiau, informacija apie įstaigos veiklos rezultatyvumą. Kaip ir anksčiau, per didelis asignavimų valdytojų skaičius Lietuvai ir jų pavaldžių institucijų skaičius, galiausiai valstybės ataskaitų sudarymo tvarka kartojama ne vienoje mūsų išvadoje ir ataskaitoje. Kad išspręstume šias problemas, reikia Seimo paramos. Seimo įsteigtas Audito pakomitetis, Biudžeto ir finansų komitetas gana efektyviai ir konstruktyviai dirba su mūsų institucija, daug laiko svarstome audito ataskaitas, sprendžiam klausimus, kaip pagerinti valstybinio sektoriaus pokyčius. Bet svarstytinų ataskaitų gausa, problemos vis dėlto verčia manyti, kad tai atlikti Audito pakomitetis nepajėgus.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kontrolieriau, kalbate jau 20 minučių.
J.LIAUČIUS. Reziumuosiu. Noriu pasakyti, kad Seimo Pirmininko pavaduotojas ir Seimo valdyba taip pat mano, kad naujai išrinktas parlamentas grįš prie šios problemos, prie tikro audito komiteto, kuris turės daugiau laiko ir resursų svarstyti audito rekomendacijas.
Baigdamas norėčiau pasakyti, kad iš esmės atlikta Valstybės kontrolės pertvarka pereinant nuo inspekcijos, nuo teisėsauginės baudėjo funkcijos prie audito funkcijos pasiteisino. Pertvarkyta institucijos struktūra, sukurta metodika ir reikia sukurti informacines technologijas, informacines sistemas, kaip trumpinti auditoriaus laiką, panaudoti specialias informacines programas, kad sutrumpėtų audito laikas ir gerėtų audito kokybė. Tai pareikalaus papildomų asignavimų skyrimo mūsų institucijai, kaip tai buvo padaryta Mokesčių inspekcijoje, muitinėje ir kitur.
Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, vienas raktas į bendras finansų valdymo problemas – tai yra bendras glaudus mūsų institucijos, Seimo vadovybės, Biudžeto ir finansų komiteto, Audito pakomitečio, Finansų ministerijos ir kitų Seimo komitetų bendradarbiavimas ir svarbiausių mūsų audito ataskaitų įgyvendinimas ir svarstymas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju, pone kontrolieriau. 2 Seimo nariai nori jūsų paklausti. Eilės tvarka – kolega J.Čiulevičius.
J.ČIULEVIČIUS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Ačiū jums už atliktą auditą Žemės ūkio rūmuose. Žinoma, situaciją ten aš žinojau gana gerai, bet dabar gal išgirs ir kai kurie…
PIRMININKAS. Arčiau mikrofono prašom.
J.ČIULEVIČIUS. …kai kurie Seimo nariai. Štai Jonas Ramonas turi keturis telefonus, kurių kiekvieno pokalbių limitas per mėnesį po tūkstantį litų. Jo biudžetinis atlyginimas – daugiau kaip 5 tūkstančiai, bet kadangi ten mokami priedai nuo 159%, ką jūs rašote, iki 224%, iš esmės atlyginimas yra apie 10 tūkstančių. Reprezentacinėm išlaidom rūmų pirmininkas turi 2 tūkst. litų. Taigi vien tie dalykai kalba, kad tas biudžetinis atlyginimas – 1 mln. 700 tūkst., iš ministerijos gauna lygiai taip pat ir dar papildomai, iš esmės per metus gauna 4 mln. litų.
Dar dėl kooperatyvų. Kažkoks Grikštaičių kooperatyvas – neteisėtai išmokėta apie 700 tūkst. litų ir kiti dalykai. Suprantate, tai tiesiog gąsdina. Iš esmės, atlyginimas – beveik ministro, viršija visų ministrų. Taigi sakykite, ar užtenka tik padaryti auditą, ar reikia pažiūrėti kaip nors geriau, toliau ir giliau?
J.LIAUČIUS. Labai ačiū už šį klausimą. Taip, iš tiesų tai ne praėjusių metų auditas, tai šiais metais atliktas auditas. Aš jo nepaminėjau prie svarbių. Pagal apimtį tai nėra didelis lėšų kiekis, tačiau. Kadangi kaimo, žemės ūkio problema Lietuvoje yra ir išliks daug metų bene svarbiausia, mes ėmėmės šio audito. Jeigu jums žinoma, mes perdavėme dalį medžiagos teisėsaugai dėl, kaip jūs minėjote, 700 tūkst., nes nėra atskaitomybės dokumentų. Mes šią ataskaitą siūlysime svarstyti Kaimo reikalų komitetui, siūlysime svarstyti ne tik Kaimo reikalų komitetui, bet ir Audito pakomitečiui. Manyčiau, kad Žemės ūkio rūmų yra visiškai kitokia koncepcija. Nei A.Smetonos laikais buvo Žemės ūkio audito rūmų, kur jie, ūkininkai rinkosi… Kiek reikia šiems rūmams kokių agronomų, inspektorių, padėjėjų, yra visiškai kita koncepcija. Ir pagaliau biudžeto pinigų panaudojimas kaip ir ateis į šį komitetą. Aš nenoriu užbėgti už akių, nes netrukus dar sykį ji turėtų būti svarstoma, manyčiau, gal po mėnesio, todėl galėsime diskutuoti dėl šių jūsų keliamų problemų. Taip, 10 tūkstančių atlyginimas yra trečdaliu didesnis nei mano. Kokia atsakomybė turėtų būti? Vis dėlto žemės ūkio ministro problema identifikuoti ir atsiliepti į šią problemą, audito išvadas.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Vidžiūnas – kitas klausėjas. Prašom.
A.VIDŽIŪNAS. Pone valstybės kontrolieriau, pirmiausia noriu pasidžiaugti, kad pastaraisiais metais iš jūsų veiklos išnyko politiniai Valstybės kontrolės veiksmai, tai būtent tokie veiksmai, kai su preliminaria tyrimų medžiaga jūs žengdavote į spaudos konferenciją, ir šios preliminarios išvados sėkmingai patekdavo į politikų, ypač kairiųjų politinių jėgų, retoriką. Aš visai neabejoju, kad šios funkcijos jums pavyko atsisakyti dėl to, kad Valstybės kontrolė, kaip jūs sakote, iš baudžiamosios institucijos virsta valstybinio audito institucija. Mano klausimas dėl „Lietuvos geležinkelių valstybinio audito. Kaip jūs vertinate tai, kad, kaip jūs rašote, dėl „Lietuvos geležinkelių viešųjų pirkimų patenkinama bemaž 50% pretenzijų, jos pripažįstamos pagrįstomis dėl viešųjų konkursų. Centrinė viešųjų pirkimų komisija – 60% pagrįstų pretenzijų, Keleivių vežimo valdyba – 75%. Kaip jūs žvelgiate į tokį „Lietuvos geležinkelių darbą ir kokių siūlote imtis priemonių, kad to nebūtų, ir kas jau yra padaryta, kad to nebūtų, atsižvelgiant į jūsų išvadas?
J.LIAUČIUS. Šios savaitės pirmadienį buvo skelbtas Audito pakomitečio posėdis, turėjo dalyvauti mano pavaduotojas ir departamento direktorius, svarstyti būtent „Geležinkelių audito ataskaitą ir tą viešųjų pirkimų dalį. Mes pasirengę laukėme, kada vėl paskelbs, pakartos. Aš kviesčiau daugiau dalyvauti Audito pakomitetyje svarstant šią problemą, apskritai dėl turto apskaitos problemų „Lietuvos geležinkeliuose.
Antroji problema, kurią keliate… Aš sakyčiau, jos abi yra svarbios – ne tik turto apskaitos problema, bet viešieji pirkimai. Jeigu jūs pastebėjote, 2003 metais buvo skirtas atskiras auditas dėl dviejų viešųjų pirkimų institucijų, bet buvo atliktas ir pono Rimgaudo Stanislovo Vaičiulio, Viešųjų pirkimų tarnybos, auditas. Taip pat buvo straipsnis, kuriame mano nuomonė yra vienareikšmiška – ši institucija neturi būti panaši į Nacionalinę žemės tarnybą, metodinė. Ji turi būti, kaip sakiau, griežta kaip prokuratūra savo srityje ir turi atlikti tyrimą, kai paskelbia tam tikros atrankos būdu beveik visus didžiausius pagal biudžeto apimtį viešuosius pirkimus. Taigi problema yra šios institucijos kompetencija.
Antra, valiniai dalykai. Jūs prisimenate, kaip Jo Ekscelencija Valdas Adamkus reikalavo net ir atsistatydinti dėl tam tikrų pažeidimų. Taip, vadovas liko, bet ne Valstybės kontrolei spręsti, tačiau dėl metodologijos, jos valinių dalykų, dėl viešųjų pirkimų stebėjimo, tyrimo, inspektavimo mes turime informacijos ne tik apie 50%. Į mus kreipiasi ir atskirai. Kreipėsi viena Kauno firma, kuri dėl viešųjų pirkimų dvejus metus kovojo iki Aukščiausiojo Teismo, tai yra pretenduodama dalyvauti KAM’o viešuosiuose pirkimuose už 4 mln., užbaigė procesą šiais metais Aukščiausiajame Teisme. Tas periodas rodo, kad privatus sektorius, dalyvaudamas viešojo sektoriaus pirkimuose, nepasitiki. Bus kaip bus. Tai jau yra ne tik audito problema. Aš manau, kad, pavyzdžiui, procesai vyksta be pėdsakų, tai yra ar susitaria komisijos, kad galėtų laimėti gal tas… Kriterijai, vertinimo dalykai. Antra, gal informacijos nutekėjimas. Taigi be specialiųjų tarnybų ne tiktai Europos, bet ir Lietuvos viešųjų pirkimų centrines arba ne centrines komisijas prižiūrėti pačiam ministrui, pavaduotojui, sekretoriui ar kitiems iš tiesų (jeigu yra susitarę, eina grandine su komisijos pirmininku) neįmanoma. Mes atliekame auditą. Institucija ex post, ne išankstinė ex ante, bet ex post. Matome protokolus, ir iš protokolų yra viskas, bet viskas vyksta tuo metu. Iš esmės žodiniai susitarimai. Taigi Lietuvoje yra didžiulė problema, ypač Viešųjų pirkimų tarnybos. Manyčiau, pertvarka, jos sustiprinimas, valiniai dalykai, atrankos kriterijai turėtų būti kiti, visai kita pozicija. Taigi šioje audito ataskaitoje… Man atrodo, ji turėtų būti mūsų tinklalapyje paskelbta. Svarstydami šias išvadas, jūs gausite įdomių motyvų ar argumentų, pagrįstų audito įrodymais.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis valstybės kontrolieriau, už atvykimą, solidžios ataskaitos parengimą bei jos pateikimą ir atsakymus į klausimus. Kaip ir yra įprasta, mes turėtume paskirti kuruojančiam komitetui šią ataskaitą apsvarstyti detaliau. Pagal Statutą kuruojantis komitetas yra Biudžeto ir finansų komitetas, todėl klausčiau, ar mes bendru sutarimu galime nuspręsti dėl to, kad šis komitetas svarstytų ataskaitą bei pateiktų ją įvertinantį atitinkamą Seimo nutarimą? Gerai. Ačiū, kolegos. Bendru sutarimu dėl to.
Dabar norėčiau pasakyti, kad pereiname prie Vyriausybės teikiamų įstatymų projektų. Iš esmės jie visi yra susiję su Europos Sąjungos integracijos dalykais. Siūlyčiau dabar svarstyti klausimus pagal atitinkamų ministerijų viceministrų atvykimo tvarką, arba eilę. Todėl mes, jeigu neprieštarautumėte, sutaupę truputį laiko, aplenkdami darbotvarkę, dabar svarstytume Žemės ūkio ministerijos kuruojamus įstatymus. Pradedame nuo vakarinio posėdžio darbotvarkės 15 klausimo – Pašarų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3447. Pateikimo stadija. Kviečiu į tribūną žemės ūkio viceministrę Dalią Miniataitę. Prašom. Prašytume lakoniškai pristatyti projektus.
D.MINIATAITĖ. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Teikiame svarstyti Pašarų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siekiame užtikrinti, kad šalies pašarų teisinė bazė atitiktų Europos Sąjungos reikalavimus. Pašarų įstatymo, priimto 2000 metais, nuostatos iš esmės neatitinka nūdienos reikalavimų, kadangi per pastaruosius metus Europos Sąjungos teisinėje bazėje įvyko daug pasikeitimų, reglamentuojančių pašarų saugą, kas tiesiogiai siejasi su maisto sauga, gyvūnų bei žmogaus sveikatingumu. Todėl per šį laikotarpį priimtų Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių bendrą pašarų sektoriaus politiką, nuostatos daugeliu atveju atsispindi šiame minėtame įstatymo projekte.
Pašarų įstatymo projekto teisinės nuostatos numatomos taikyti visų rūšių pašarams, taip pat įteisintas, kas yra nauja, ūkio subjektų, turinčių leidimus gaminti, laikyti, pakuoti, gabenti ir teikti į apyvartą pašarus, įtraukimas į patvirtintų ūkio subjektų registrą ir (arba) įregistruotų pašarų ūkių subjektų sąrašą. Tai ypač svarbu vertinant ūkio subjektų, tiekiančių į apyvartą vadinamuosius jautrius pašarus, kurių sudėtyje yra augimo stimuliatorių, antibiotikų, A, E vitaminų, įvairių mikroelementų, gyvūninių ir pašarinių žaliavų, genetiškai modifikuotų pašarų ir panašiai… šių produktų tiekimo į apyvartą atsekamumo visuose jų etapuose kontrolę. Naujoje redakcijoje pagal Europos Sąjungos teisių aktų reikalavimus išdėstoma pašarų gamybos laikymo, pakavimo, gabenimo, naudojimo, teikimo į apyvartą tvarka, pašarų eksporto importo tranzito reikalavimai, pašarų gamybos, prekybos ir atsargų statistinės atskaitomybės tvarka bei pašarų kokybės valstybinės kontrolės administravimo ir kitos nuostatos.
Gretutiniai teisės aktai yra Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymas bei Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų produktų įstatymas. Pašarų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas suderintas su nurodytais įstatymais. Manome, kad šiam įstatymui įgyvendinti reikės šiek tiek papildomų lėšų, kurios turėtų būti numatytos 2005 metų biudžete. Šie asignavimai, aišku, yra susiję su pašarų kokybės kontrolės priemonių įgyvendinimu, visų pirma laboratorinei įrangai įsigyti. Todėl prašyčiau pritarti pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Jūsų nori klausti Seimo narys A.Vidžiūnas. Prašom, kolega.
A.VIDŽIŪNAS. Neturiu jokių prieštaravimų dėl įstatymo projekto, tik noriu klausti tokio šalutinio dalyko. Č.Juršėnas kiekvieną dieną Seniūnų sueigoje sako, kaip Vyriausybė vėluodama pateikia projektus, susijusius su Europos Sąjungos integracija. Kalbėdami apie Žemės ūkio ministerija, mes visą laiką įžvelgiame tam tikrų vadybos dalykų, darbo organizavimo dalykų. Mano klausimas toks. Kodėl toks paprastas iš esmės įstatymo projektas ateina visiškai prieš gegužės 1 dieną ir siūlomas svarstyti skubos tvarka?
D.MINIATAITĖ. Ačiū už klausimą. Iš dalies pritariu, kad daugelis įstatymų yra pateikiama skubos tvarka. Bet aš norėčiau pasakyti, kad pašarų politika Europos Sąjungoje yra labai aktyvi, ir tikrai atsiranda labai daug naujų teisės aktų. Todėl norėjosi, kad kuo daugiau šiandien galiojančių Europos Sąjungos teisės aktų būtų įtraukti ne tik į šį įstatymą… taip pat noriu pasakyti, kad šį įstatymą lydi daug teisės aktų, kurie faktiškai jau irgi yra parengti. Todėl čia yra visas kompleksas priemonių.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl šio įstatymo projekto daugiau norinčių klausti nebuvo. Manau, kad galite likti tribūnoje, išspręsime procedūrinius dalykus. Dėl motyvų niekas nenori kalbėti. Ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti įstatymo projektui Nr.IXP-3447? Nėra prieštaravimų, bendru sutarimu pritarta. Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Ar galime pritarti skubos tvarkai? Prieštaravimų taip pat nėra. Atsižvelgdami į tai, kad tai yra eurointegracinis įstatymas, galime bendru sutarimu? Gerai. Siūloma tokia svarstymo eiga. Pagrindiniu skirti Kaimo reikalų, papildomu – Biudžeto ir finansų komitetus, preliminarią svarstymo datą numatyti šių metų balandžio 29 d. Ar galime dėl to nutarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų, apsispręsta dėl to bendru sutarimu.
Svarstome kitą vakarinio posėdžio darbotvarkės 16 klausimą – Pašarų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-3448. Pateikimo stadija. Gerbiamoji pranešėja, jums žodis.
D.MINIATAITĖ. Ačiū. Teikiame Lietuvos Respublikos cukraus įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į tai, kad kai kurios dabartinio Cukraus įstatymo nuostatos prieštarauja pagrindiniam Europos Sąjungos cukraus rinką reguliuojančiam Tarybos reglamentui „Dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo, kuris tiesiogiai įsigalios nuo šių metų gegužės 1 dienos. O kai kurios dabar galiojančio įstatymo nuostatos neprieštarauja Europos Sąjungos cukraus režimui ir konkrečiai jame nėra apibrėžtos. Jos yra svarbios Lietuvos cukraus rinkos dalyvių santykiams reglamentuoti, todėl tikslinga jas perkelti į šį Cukraus įstatymo pakeitimo įstatymą.
Norėčiau paminėti pagrindines įstatymo nuostatas, kurios būtent ir yra šio įstatymo esmė, tai pirma, valstybė išsaugo cukrinių runkelių auginimą tradicinėse Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio bei Pavenčių auginimo zonose. Antra. Baltojo cukraus gamintojai pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytas taisykles paskirsto baltojo cukraus gamybos kvotą cukrinių runkelių augintojams, nustatę, kiek kvotai įvykdyti prireiks cukrinių runkelių. Trečia. Cukrinių runkelių augintojų ginčai dėl kvotų sprendžiami įstatymo nustatyta tvarka. Ir ketvirta. Cukrinių runkelių pristatymo į fabrikus iš laikino sandėliavimo aikštelių faktinės išlaidos yra dengiamos iš gamintojų lėšų. Tai būtų ir visos šio įstatymo projekto nuostatos. Tikrai prašytume pritarti šiam įstatymui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Du Seimo nariai nori jūsų klausti. Pirmasis klausia A.Sakalas. Prašom.
A.SAKALAS. Gerbiamoji pranešėja, Cukraus įstatymas yra ne pirmą kartą taisomas ir ne pirmą kartą jis buvo teikiamas. Sakykite, ar šis pataisymas, jūsų nuomone, jau bus paskutinis, ar vėl mes po mėnesio kito taisysime Cukraus įstatymą?
D.MINIATAITĖ. Ačiū už klausimą. Galbūt galėčiau pasakyti, kodėl jis buvo taisomas. Dėl to, kad iki narystės Europos Sąjungoje mes iš dalies taikėme dalį Europos Sąjungos Tarybos reglamento nuostatų, reglamentuojančių cukraus režimą, cukraus rinkos organizavimą, ir todėl mūsų galiose buvo tie galimi pakeitimai. Dabar, kaip matote, įstatymas yra labai lakoniškas. Kaip žinote, reglamentas automatiškai įsigalioja nuo gegužės 1 dienos ir šiuo atveju įstatymas nustato tik kai kuriuos momentus, kurie tikrai , aš nemanau, kad ateityje turėtų būti keičiami.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitas klausiantysis yra J.Čekuolis. Prašom.
J.ČEKUOLIS. Dėkoju. Gerbiamoji pranešėja, jūs teisingai pastebėjote, kad įstatymas yra lakoniškas, ir pristatydama jūs jį beveik visą ir perskaitėte per porą minučių, kai išbraukėme iš įstatymo tai, kas prieštarauja Europos Sąjungos taisyklėms, faktiškai beveik nebeliko ir įstatymo turinio. Ar nesvarstė jūsų ministerija, ar Vyriausybė varianto apskritai atsisakyti Cukraus įstatymo, nes dabar mes matome, kad turbūt tik pavadinimas jame ir telieka. Kaip jūs žiūrėtumėte į perspektyvą? Ar prasminga Lietuvos Respublikai turėti atskirą Cukraus įstatymą?
D.MINIATAITĖ. Ačiū už klausimą. Aš manau, kad iš tikrųjų klausimas galbūt labai logiškas, bet aš noriu pasakyti, jog mes norime, kad bent jau dvi nuostatos, kurios yra labai svarbios, tai, vienas dalykas, išlaikymas cukrinių runkelių auginimo zonų, būtų apibrėžtos įstatymu, kad nebūtų galima keisti šių zonų, nes jos yra tradiciškai nusistovėjusios. Antras dalykas, cukraus gamintojams paskirstymas cukraus kvotos, manau, irgi turi būti apibrėžtos konkrečiai. Vyriausybė apibrėžia, kas skirsto tas kvotas, šiuo atveju Vyriausybės įgaliota institucija. Tie du dalykai tikrai yra juridinio pobūdžio, ir mes nenorėtume, kad jie paprasčiausiai dingtų iš įstatymo.
PIRMININKAS. Ką gi, ačiū, gerbiamoji pranešėja, už šio įstatymo projekto pateikimą. Dėkoju, kad atvykote. Pateikimo stadijoje dėl balsavimo motyvų niekas nenorėjo kalbėti. Ar būtų prašančių, kad reiktų balsuoti? Kolegos, prašau balsavimu išsakyti savo nuomonę, ar pritariame įstatymui Nr.IXP-3448 po pateikimo.
27 užsiregistravus 22 – už, prieš nėra, 5 susilaikė. Po pateikimo įstatymui yra pritarta. Vyriausybė siūlo taikyti skubos tvarką. Ar galime tam pritarti? Nėra prieštaravimų. Pritarta bendru sutarimu. Ar galime pritarti, kad pagrindiniu būtų skirtas Kaimo reikalų komitetas nieko nenumatant papildomu, o preliminarią svarstymo datą numatyti balandžio 29 dieną? Galime tam pritarti? Nėra prieštaravimų. Bendru sutarimu.
Kolegos, noriu jus informuoti, kad žemės ūkio ministras Jeronimas Kraujelis prašo, kad nebūtų svarstomas 17 klausimas. Jis betarpiškai pats norėjo jį pateikti, bet negali šią valandą atvykti. Todėl jis būtų perkeltas į kitą dieną, galbūt ketvirtadienį. O dabar svarstytume kitus Vyriausybės teikiamus įstatymų projektus, kurie, kaip minėjau, yra su raidelėmis ES. Pradedame nuo devintojo vakarinio posėdžio darbotvarkės klausimo Nr.IXP-3439. Kuruojanti ministerija yra Ūkio, ir ūkio viceministrą Nerijų Eidukevičių kviečiu pateikti šį projektą. Pateikimo stadija. Paskui svarstytume Strateginių prekių eksporto įstatymą. Prašome.
N.EIDUKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto tikslas – įteisinti viešuosius pirkimus koncesijų srityje suderinant Koncesijų įstatymo nuostatas su Europos Sąjungos teise. Teikiamu įstatymo papildymo projektu įteisinami viešieji pirkimai koncesijų srityje reglamentuojant viešąją darbų koncesiją bei jos suteikimo ypatumus. Šiuo įstatymo projektu apibrėžiama informacija, kuri turi būti pateikta pranešime apie viešąją darbų koncesiją bei apie (…) numatomus atlikti viešuosius darbus. Projektas yra suderintas su keturiomis Europos Tarybos, Europos Parlamento ir Europos Komisijos priimtomis direktyvomis, kurios reglamentuoja viešąją darbų koncesiją, kurios vertė yra ne mažesnė kaip 5 mln. eurų.
Norėčiau atkreipti dėmesį, kad šio įstatymo svarbą pabrėžė (…), kuris yra vidaus prekybos generalinio direktorato generalinis direktorius. Jis išreiškė susirūpinimą kovo mėnesį dėl šio įstatymo priėmimo svarbos ir jo įsigaliojimo būtinybės iki narystės dienos. Atsižvelgdami į tai siūlytume ir prašytume skubos tvarka svarstyti šį Koncesijų įstatymo pakeitimo įstatymą. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Du Seimo nariai nori jūsų klausti. Pirmasis yra S.Lapėnas. Prašau, kolega.
S.LAPĖNAS. Gerbiamasis pranešėjau, vis dėlto perskaičius Teisės departamento išvadas dėl šio teikiamo projekto, taip ir lieka neaišku, kokia buvo prasmė teikti šį pasiūlymą, nes jūs vienoje vietoje teigiate, kad tai yra derinama su Europos Sąjungos normomis, o kitoje vietoje teigiama, kad viskas jau yra suderinta. Kitas dalykas, keliantis nerimą, yra tas, kad iš tiesų šis įstatymas daugelio verslininkų ir savivaldybių atstovų buvo vertinamas kaip įstatymas, prie kurio mažiausiai buvo prieita mūsų biurokratų, ir parengtas Pasaulio banko iniciatyva, todėl jis iš tiesų geriausiai atspindi koncesijos dvasią. Ar šiais pataisymais nebus padaryta žala šiam įstatymui?
N.EIDUKEVIČIUS. Dėkui už klausimą. Trumpai atsakysiu, kodėl jis teikiamas. Iš tiesų net ir šiuo metu mes teigiame, kad jeigu bus priimtos tos pataisos, bus suderinta su Europos Sąjungos teise, bet vėlgi po kurio laiko turėsime sugrįžti į Seimą ir vėl teikti pataisas šiam įstatymui, nes šiuo metu Europos Sąjungoje yra priimta, bet dar neįsigaliojusi nauja direktyva dėl koncesijų paslaugų teikimo, kuri neatsispindi šiame įstatyme, ir įstatymas turės būti pataisytas pagal šią direktyvą. Taigi Viešųjų pirkimų įstatymas buvo priiminėjamas pagal naujos Europos Sąjungos direktyvas, kuris buvo derinamas su Europos Sąjungos direktyvomis, o šis įstatymas vėl yra taisomas pagal dalį dalykų, kurie yra bendrojoje teisėje, reglamentuojančioje viešuosius pirkimus. Nors direktyvos, reglamentuojančios koncesijų dalykus, Europos Sąjungos teisėje numato ir atskirą dalį, ir specifinius dalykus būtent įgyvendinant koncesijas. Šiuo atveju mes nemanome, kad turime kitą išeitį, tiesą pasakius, ir manymas, ar galima šį įstatymą liberalizuoti, ar nekreipti dėmesio į tokius dalykus, turbūt šiuo atveju neįmanomas. Čia yra tiktai nustatoma ta tvarka, kuri, kaip aš jau minėjau, viršijant 5 mln. eurų darbų pirkimą taikoma koncesijų atveju ir, matyt, bet kokiu atveju, kadangi tai yra viešasis sektorius, tai turi būti reglamentuota ir Viešųjų pirkimų įstatyme. Ir anksčiau, kol nebuvo šių dalykų, buvo taikomos bendrosios Viešųjų pirkimų įstatymo normos ir bendros taisyklės. Čia jos yra iš principo tik patikslinamos.
PIRMININKAS. Dėkui. Taip pat jūsų nori klausti V.Popovas. Prašom.
V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas būtų kiek iš konkretesnės srities. Čia, kur siūloma papildyti devintąja dalimi, kalbama apie kontroliuojamas kitas įmones, kada ir kokiomis sąlygomis kontroliuoja kitą įmonę. Ir čia tokios formuluotės: „turi daugumą, „turi daugumą. Tą daugumą atskirais atvejais galima interpretuoti skirtingai. Ar nemanote, kad tikslingiau būtų įrašyti konkrečiais procentais, ar 51%, ar kokiais kitokiais? Jūsų nuomonė?
N.EIDUKEVIČIUS. Aš manau, kad, be jokios abejonės, konkretumas visada yra labai gerai ir patogu, bet šiuo atveju aš drįsčiau suabejoti, kad galima šį kartą taip tiksliai įrašyti, nes dauguma įvairiose direktyvose traktuojama įvairiai. Kaip žinote, pavyzdžiui, Konkurencijos įstatyme kontrolė yra 40%, kitur kitaip, reikėtų žiūrėti į direktyvas, ar tai yra leidžiama. Jeigu tai yra leidžiama, manau, kad svarstant komitetuose šią vietą galima būtų patikslinti. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl šio įstatymo daugiau norinčių klausti nėra. Kolegos, pateikimo metu dėl motyvų norinčių kalbėti taip pat nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti, ar reikėtų balsuoti? Nėra reikalaujančių balsuoti. Ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Prieštaravimų nėra. Pritarta bendru sutarimu. Vyriausybė siūlo taikyti skubos tvarką. Ar galime tam taip pat pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Pagrindiniu siūloma skirti Ekonomikos komitetą bei preliminarią svarstymo datą – šių metų balandžio 29 dieną. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Pritarta tokiai svarstymo eigai. Šio klausimo svarstymas yra baigtas.
Norėčiau dabar prašyti jūsų peršokti prie keturioliktojo vakarinio plenarinio posėdžio darbotvarkės klausimo, registracijos Nr.IXP-3443, – Strateginių prekių eksporto, importo ir tranzito kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto su raidelėmis ES. Pateikimo stadija. Prašom, gerbiamasis viceministre.
N.EIDUKEVIČIUS. Labai ačiū. Teikiamo Strateginių prekių eksporto, importo ir tranzito kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas yra parengtas siekiant užtikrinti Europos Tarybos reglamentą, nustatantį dvejopo naudojimo prekių ir technologijų eksporto kontrolės režimą, nuostatų, kurios turi būti įgyvendinamos Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, įgyvendinimą. Šiuo įstatymu nustatomos ir reglamentuojamos karinės įrangos, eksporto, importo ir tranzito bei tarpininkavimo kontrolės sąlygos. Palyginti su dabar galiojančiu įstatymu, norėčiau pabrėžti kelis esminius pasikeitimus, kurie numatyti šiame įstatymo projekte. Įstatymo projektas nebeatkartoja reglamento nuostatų dėl dvejopo naudojimo prekių sąrašų, kurie yra išvardyti paties reglamento prieduose ir kurie yra tiesiogiai taikomi Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad artimiausiu laiku bus priimtas ir įsigalios Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įstatymas, įstatyme nėra pakartojamos nuostatos dėl valstybių sąrašų, į kurias draudžiama eksportuoti arba iš kurių draudžiama importuoti strategines prekes, sudarymo. Taip pat įstatymo projektas yra papildytas, ir tai turbūt svarbiausias šio įstatymo projekto aspektas, nustatant tarpininkavimo kontrolės sąlygas ir numatant tarpininkavimo licencijas.
Kadangi tai yra eurointegracinis įstatymas, kuris turėtų įsigalioti gegužės 1 dieną, prašytume Lietuvos Respublikos Seimą šį įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Niekas nenori jūsų klausti. Ačiū už šio įstatymo projekto pateikimą. Pateikimo stadijoje norinčių kalbėti nėra. Ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu įstatymo projektui Nr.IXP-3443? Prieštaravimų nėra. Po pateikimo pritarta bendru sutarimu. Ar galime pritarti Vyriausybės siūlomai skubos tvarkai? Prieštaravimų nėra. Pritarta bendru sutarimu. Skirtingai nuo Seniūnų sueigos… Tiesa, Seniūnų sueigoje nebuvo svarstoma, man sufleruoja vienas komiteto pirmininkų, nes nusprendus nerengti rytoj plenarinio posėdžio šie klausimai buvo įtraukti tik ryte. Būtų siūlymas pagrindiniu skirti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, o papildomu – Ekonomikos komitetą. Ar galime pritarti tokiems komitetams, kurie svarstytų šį įstatymo projektą? Prieštaravimų nėra, pritarta bendru sutarimu. Preliminarią svarstymą datą numatyti šių metų balandžio 29 dieną. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra, pritarta bendru sutarimu.
Grįžtame šiek tiek atgal pagal darbotvarkę. Dabar yra įstatymų paketas, kurį teikia Vyriausybė, kuruoja Finansų ministerija. Darbotvarkės 10 klausimas, projektai nuo Nr.IXP-3429 iki Nr.IXP-3438. Tribūnoje jau pasiruošęs pateikti finansų viceministras Vitas Vasiliauskas. Jeigu Seimas neprieštarauja, prašom pateikti visą įstatymų paketą kartu. Tinka taip? Gerai. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
V.VASILIAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė teikia Seimui svarstyti skubos tvarka Muitinės įstatymo projektą ir kartu su juo susijusius kitus 9 įstatymų projektus. Daugelis tų projektų pripažįsta tam tikrus įstatymus netekusiais galios, kiti keičia galiojančių įstatymų atskiras nuostatas, kiek tai yra susiję su muitinės veikla.
Pagrindinis visų projektų tikslas yra suderinti mūsų muitinės teisės aktus su Europos Sąjungos atitinkamais teisės aktais, nes muitinės sritis yra, ko gero, labiausiai suderinta sritis Europos Sąjungos mastu. Nuo gegužės 1 d. muitinės veiklą reglamentuos apie 12 Europos Sąjungos teisės aktų, pirmiausia reglamentų. Lietuvos teisės aktams šiuo atveju teks pagalbinis vaidmuo, kuris ir siūlomas nustatyti Muitinės įstatyme.
Pagrindinės nuostatos, kurios dėstomos siūlomame Muitinės įstatymo projekte. Pirmiausia siūloma apibrėžti muitinės įstaigų kompetenciją, tai yra muitinę ir jos funkcijas, taip pat aiškiai reglamentuoti, kokios įstaigos sudaro Lietuvos muitinę. Siūloma aiškiai ir išsamiai apibrėžti muitinės pareigūnų įgaliojimus, tai yra teises ir pareigas, aiškiai nustatyti asmenų, tai yra trečiųjų asmenų, šiuo atveju mokesčių mokėtojų, muitinės tarpininkų teises ir pareigas.
Taip pat kalbama apie muitų tarifus ir yra su muitų tarifų taikymu susiję klausimai. Tai yra prekių klasifikavimo klausimai, reglamentuojamos prekių įvežimo procedūros, kitos muitinės procedūros ir muitinės sankcionuoti veiksmai.
Atskirai aptariamos laisvosios zonos bei laisvieji sandėliai. Kaip gana svarbus klausimas aptariamos neapmuitinamos parduotuvės. Siūloma nustatyti, kad neapmuitinamos parduotuvės galėtų veikti tarptautiniuose oro ir jūrų uostuose.
Atskirame skirsnyje siūloma aptarti intelektinės nuosavybės apsaugą kartu pripažįstant netekusiu galios Intelektinės nuosavybės apsaugos įstatymą. Atskirai nagrinėjami ginčai arba ginčų procedūros, kurios gali kilti dėl muitinės veiksmų.
Labai svarbi Muitinės įstatymo dalis yra įstatymo baigiamosios nuostatos, kurios aiškiai apibrėžia, kaip būtų taikomos pereinamosios nuostatos procedūroms, kurios buvo pradėtos iki gegužės 1 d. ir kurios bus baigtos jau po gegužės 1 dienos. Sakyčiau, šios nuostatos yra svarbiausios visam verslui.
Kaip buvo minėta, kartu siūlomi 9 lydintieji įstatymų projektai. Du projektai yra susiję su Muitinės kodekso pripažinimo netekusiu galios įstatymu. Taip pat siūloma pripažinti netekusiu galios Intelektinės nuosavybės apsaugos importuojant ir eksportuojant prekes įstatymą, pripažinti netekusiu galios Laisvųjų sandėlių įstatymą ir pakeisti kitų 5 įstatymų tam tikras nuostatas, tai yra Pinigų plovimo prevencijos įstatymo, Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto, Labdaros ir paramos įstatymo, Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, kiek tai susiję su muitinės veikla. Tiek trumpai.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dėl šių įstatymų paketo siūlyčiau kartu užduoti klausimus. Pirmasis nori klausti V.Popovas. Prašom, kolega.
V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, aiškinamajame rašte rašote, kad reikės papildomų lėšų. Ko gero, iš tikrųjų reikės. Kaip žinome, vien (…) muitinėje sumažės apie pusantro šimto darbuotojų, reikės lėšų išeitinėms pašalpoms ir kitiems reikalams. Gal galėtumėte sukonkretinti, kiek reikėtų lėšų, nes čia parašyta, kad lėšos numatytos, bet gal galėtumėte įvardyti, ar milijonas, pusantro? Ačiū.
V.VASILIAUSKAS. Ačiū už klausimą. Galiu informuoti, kad nuo gegužės 1 d., mūsų skaičiavimais, maždaug apie 400 muitinės pareigūnų turėtų netekti darbo vien todėl, kad išnyksta mūsų vakarinės sienos. Yra numatytas tam tikras pereinamasis laikotarpis, kaip tie pareigūnai būtų atleidžiami iš darbo. Be abejo, pirmiausia bus atleidžiami pareigūnai, dėl kurių yra tam tikrų įtarimų, informacijos ir panašiai. Išeitinėms kompensacijoms yra numatyti maždaug apie 3 mln. litų. Kaip ir sakiau, jie bus išleisti per visus 2004 metus.
PIRMININKAS. Dėkoju. E.Karečka. Prašom.
E.KAREČKA. Aš noriu paklausti dėl muitinės tarpininkų. Teikiantieji kitiems asmenims paslaugas būtinai turi būti Lietuvos Respublikos asmenys. Ar tai bent kiek užtikrins ir apribos Europos Sąjungos valstybių narių muitinės tarpininkų skverbimąsi į Lietuvą?
V.VASILIAUSKAS. Taip, nuostata, kad muitinės tarpininkas turi būti Lietuvos asmuo, mes ir siekiame to, kad bent nors kiek apribotume kitų muitinės tarpininkų atėjimą į Lietuvą. Nes atsižvelgiant į srautų pasikeitimus, mūsų prognozėmis, apie 50% veikiančių rinkoje muitinės tarpininkų paprasčiausiai neatlaikys konkurencijos ir turės arba jungtis, arba ieškoti kitų nišų, nes neliks tiek muitinės procedūrų. Tai būtų vienas iš saugiklių bandant kaip nors padėti šiai verslo sričiai.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis viceministre, atsakėte į visų, pageidavusių klausti, Seimo narių klausimus. Dėkoju už pateikimą.
Įstatymų paketas, susijęs su Muitinės įstatymu, bei eurointegracinis įstatymų paketas. Kolegos, ar galime, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, po pateikimo pritarti šiems įstatymų projektams bendru sutarimu? Kai kurie valdančiosios daugumos atstovai nori balsuoti. Taigi bendro sutarimo nėra. Balsuokime, kolegos. Vyksta balsavimas dėl įstatymų projektų nuo Nr.IXP-3429 iki Nr.IXP-3438.
Užsiregistravo 30. 29 – už, prieš nėra, 1 susilaikė. Po pateikimo pritarta įstatymų projektams. Dabar dėl svarstymo eigos. Ar galima pritarti Vyriausybės siūlymui taikyti skubos tvarką? Kaip sakote? (Balsai salėje) Priimkime tai kaip repliką ne prie mikrofono. Mes į ją neįsiklausome. Bendru sutarimu pritarta taikyti skubos tvarką integraciniams, Vyriausybės teikiamiems įstatymų projektams. Dėl visų šių įstatymų pagrindiniu siūlomas skirti Biudžeto ir finansų komitetas. Ar galime tam pritarti? Nėra prieštaravimų. Dabar dėl Muitinės įstatymo projekto Nr.IXP-3429 papildomu yra siūlomas Ekonomikos komitetas. Ar galime dėl šio papildomo komiteto skyrimo pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Bendru sutarimu pritarta. Visų šių įstatymų projektų preliminari svarstymo data Seime siūloma dar šių metų balandžio mėn. 29 diena. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Bendru sutarimu pritarta. Taigi šio klausimo svarstymas baigtas.
Atėjo eilė įstatymų projektams, kuriuos taip pat teikia Vyriausybė ir kuruoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pirmasis yra vienuoliktasis – Darbo kodekso kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3440. Pateikia ministerijos viceministras Rimantas Šadžius. Gerbiamasis viceministre, prašom.
R.ŠADŽIUS. Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, dėkoju jums už galimybę Vyriausybės vardu pateikti gana svarbų Lietuvos eurointegracinį įstatymo projektą – Darbo kodekso kelių straipsnių pakeitimo ir papildymo vienu nauju straipsniu įstatymą. Šis įstatymo projektas yra parengtas tiesiog įgyvendinant kelias Europos Sąjungos direktyvas. Straipsniai susiję su skirtingomis temomis. Vienas iš jų susijęs su asmenimis, kurie komandiruoti iš Europos Sąjungos šalių ir čia, Lietuvoje, dirba paslaugų srityje. Jiems pagal Europos Sąjungos direktyvą būtina užtikrinti tam tikras socialines garantijas, tarp jų darbo laiko režimą, garantijas moterims, atitinkamai nėštumo, vaiko gimdymo, vaiko maitinimo atvejais, ir kai kuriais kitais atvejais.
Kitas siūlomo projekto straipsnis yra susijęs su išėjimo į tėvystės atostogas ir grįžimo iš jų tvarka. Iki šiol asmuo, pasinaudodamas tėvystės atostogų teise, galėdavo tai padaryti iš karto, tą pačią dieną, neperspėjęs darbdavio, o tai darbdaviui sukelia suprantamų sunkumų. Europoje ši problema seniai išspręsta įvedus atitinkamą išankstinį (taip mes siūlome) prieš keturiolika dienų darbdavio informavimą apie savo norą atitinkamai arba eiti tėvystės atostogų, arba sugrįžti iš jų.
Kitas šio įstatymo projekto straipsnis susijęs su dalies, ne visos darbo dienos nustatymo tvarka ir tame straipsnyje atsiranda nauja norma, kad kolektyvinėje sutartyje ir būtent joje būtų galima nustatyti kitas naudojimosi šia lanksčia darbo santykių forma taisykles, negu yra nustatyta po įstatymų leidžiamuose teisės aktuose, tarp jų galiojančiame Vyriausybės nutarime.
Skubos tvarka, kurios prašo Vyriausybė, nulemta būtent to, kad tai Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų stojant į Europos Sąjungą įgyvendinimas ir tuos įstatymus būtų neblogai priimti iki gegužės 1 dienos. Jie yra suderinti pagal visą nustatytą tvarką ir, svarbiausia, jie buvo apsvarstyti Trišalėje taryboje su socialiniais partneriais. Socialiniai partneriai pritarė šiam įstatymo projektui. Prašyčiau jūsų pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū, pone viceministre. Dėl šio įstatymo norėtų klausti kolega A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs turėjote galimybę pasidomėti Teisės departamento išvada? Pirmas dalykas, nes visos išvados kalba apie tai, kad tokio įstatymo neturi būti. Mano klausimas būtų taip suformuluotas, kaip šis įstatymas atsirado kaip eurointegracinis? Mes turėjome visą darbų planą eurointegracinių įstatymų. Šis įstatymas nebuvo įtrauktas į eurointegracinius. Kodėl nebuvo padaryti Vyriausybės mastu darbai, kurie buvo užsibrėžti Vyriausybės nutarimu, o atsiranda paskutinę minutę kaip eurointegracinis įstatymas, kurį skubinate priimti iki gegužės 1 dienos? Ačiū.
R.ŠADŽIUS. Deja, su Teisės departamento išvadomis man neteko susipažinti, nes skubėjau ir buvo kitokių techninių sunkumų. Aš nemanyčiau, kad su Teisės departamentu negalima rasti kompromiso. Dėl šio įstatymo projekto eurointegracinio pobūdžio aš jau sakiau, kad tai yra Europos Sąjungos direktyvų įgyvendinimas. Žinoma, tai ne reglamentai, kurie galėtų galioti Lietuvoje tiesiogiai, bet tai yra direktyvos. Direktyvos gana seniai priimtos ir taikomos Europoje nuo 1996–1997 metų. Dėl įtraukimo į darbų planą čia man būtų sudėtinga komentuoti. Aš tikrai nemanau, kad šio įstatymo svarstymas sukeltų didelių problemų dėl to, kad nėra kompleksinis, jis nėra sudėtingas, tuo labiau suderintas su socialiniais partneriais.
PIRMININKAS. Ačiū. Tuokart klausiančių daugiau nėra, bet yra norintys kalbėti dėl balsavimo motyvų prieš. Tas pats A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, paprasčiausiai aš labai norėčiau, kad jūs perskaitytumėte Teisės departamento išvadą. Aš tik pacituosiu keletą vietų. Pirmiausia dėl 1 straipsnio. Atsižvelgiant į nurodytas bei kitas Europos Parlamento ir Tarybos 1996 m. gruodžio 16 d. direktyvas dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje nuostatas bei Darbo kodekso 1 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad šios direktyvos įgyvendinimas nėra Darbo kodekso reguliavimo dalykas.
Kitas. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad projekto 2 ir 3 straipsniuose teikiamos nuostatos neturėtų būti reglamentuojamos Darbo kodekso normomis.
Tas pats dėl 4 straipsnio. Mielieji kolegos, išvis 4 straipsnyje siūloma, nors mūsų įstatymas aiškiai reglamentuoja, kad kolektyvinėje sutartyje negali būti blogiau negu įstatyme ir Vyriausybės nutarime, tokia įrašyta forma suponuoja normą, kad gali atsirasti tokių dalykų. Todėl aš paprasčiausiai prašau, kad viceministras atsiimtų šį įstatymą, ir pirmiausia tai sakau, nes įstatymas neatitinka būtent tų direktyvų, apie kurias kalbame. Negalime paslaugų sferos darbuotojų tam tikrų santykių įkelti į bendrą normą. Direktyva kalba apie paslaugų teikimo sritį, o ne apie bendrą darbo rinkos reguliavimą, todėl aš esu prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis viceministre, čia nebus polemikos. Čia buvo dėl motyvų. Noriu pasakyti, kad viceministras neturi įgaliojimų atsiimti Vyriausybės teikiamą įstatymą, todėl, kolegos, prašau atsakingai formuluoti siūlymus, realiai.
Kolegos, dabar balsuojame dėl įstatymo projekto Nr.IXP-3440 su integracine raidele S dėl pritarimo arba ne po pateikimo.
Užsiregistravo 33. Balsavimo rezultatai: 29 – už, 1 – prieš, 3 susilaikė. Po pateikimo pritarta. Dėl šio įstatymo projekto pagrindiniu siūloma skirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Neprieštarausite? Bendru sutarimu, jeigu neprieštarausite, kad būtų taikoma skubos tvarka. Ar norėtumėt dėl vedimo tvarkos? (Balsai salėje) Tai reikštų dėl vedimo tvarkos.
A.SYSAS. Labai ačiū, pirmininke, už priminimą. Aš siūlau tikrai balsuoti prieš skubą, nes tikrai čia nėra nieko skubaus.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame už Vyriausybės siūlymą taikyti skubos tvarką svarstant šį įstatymo projektą. Prašom balsuojant pasakyti savo nuomonę. Prašom nenaudoti netiesioginio spaudimo formų balsuojant, ypač balsavimo metu. Nėra pakankamai balsų, kad būtų taikoma skubos tvarka. Todėl bus svarstoma be skubos tvarkos, tačiau noriu klausti. Pritarus pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui gal norėtų Ekonomikos komitetas pasvarstyti, gerbiamasis V.Karbauski? Ar sutiktumėte, kad Ekonomikos komitetas būtų vienas iš svarstančiųjų? Papildome Ekonomikos komitetu ir svarstymo datą numatome balandžio 29 d. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dabar yra darbotvarkės 12 ir 13 klausimai. Su Pensijų kaupimu susiję įstatymo projektai. Kaip suprantu, jie yra tarpusavyje susiję. Jeigu Seimas neprieštaraus, prašytume viceministrą laiko taupymo sumetimais pristatyti abu įstatymo projektus. Tinka? Gerai. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
R.ŠADŽIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, šis įstatymo projektas išties yra labai svarbus. Įstatymo projekte yra susumuoti pirmojo pensijų kaupimo rezultatai. Atsižvelgta į tuos trūkumus, kurie buvo pastebėti teisinėje mūsų bazėje vykdant pirmąjį etapą, ir mėginama išspręsti tuos sunkumus, kurie tada atsirado, ir tas problemas, kurios ankstesnėje teisinėje terpėje nebuvo išsprendžiamos iš principo. Svarbiausias elementas šiuose dviejuose įstatymuose, viename pagrindiniame, kitame lydinčiajame, atitinkamai Pensijų kaupimo įstatyme ir Pensijų sistemos reformos įstatyme, yra tas, kad asmenims suteikiama galimybė sudarius pensijų kaupimo sutartį per 30 dienų vis dėlto apsigalvoti, įvertinti iš naujo savo galimybes ir tos sutarties atsisakyti.
Turėčiau pasakyti, kad tokia norma yra tipiška pasaulinėse teisinėse sistemose, tose srityse, kur sutartys yra sudaromos per agentus, nesvarbu ar paslaugų, ar prekių pirkimo. Ten irgi duodamas tam tikras lengvatinis laikas apsigalvoti, nes agentas galbūt ne tuo metu tiesiog įtikino šį žmogų tokią sutartį sudaryti. Įstatymo projekte stengtasi pasiekti teisinio reguliavimo subalansavimo atžvilgiu tų asmenų, kurie dabar sudarinėja sutartis, ir tų asmenų, kurie sudarė sutartis pernai. Jeigu normalia tvarka šiemet sudarantiems sutartis mes galime suteikti tą 30 dienų apsigalvojimo terminą nuo sutarties sudarymo momento, tai tiems asmenims, kad jų neskriaustume, kurie pernai sudarė šias sutartis, turėtume sudaryti panašią galimybę nuo įstatymo įsigaliojimo dienos apsispręsti per 30 dienų.
Tačiau tai sukelia kartu ir tam tikrų techninių sunkumų. Kaip žinote, pagal Pensijų kaupimo įstatymą „Sodra turi pervesti Pensijų kaupimo fondams tam tikrą dalį sumokėtų socialinio draudimo įmokų į šiuos pensinius fondus, ir tai ji turi padaryti už pirmąjį šių metų ketvirtį iki šių metų birželio 15 dienos. Vadinasi, iki birželio 15 dienos vis dėlto „Sodra turėtų turėti aiškumą, kurios sutartys, sudarytos per praėjusių metų vajų iki gruodžio 1 dienos, bus nutrauktos, kurie asmenys apsispręs. Ir nors šių asmenų išties nebus daug, mes vertiname, kad tai bus keliasdešimt, 30, gal 50 tokių žmonių, kurie jau išreiškė tokį pageidavimą. Tai, deja, lemia mūsų Vyriausybės prašymą svarstyti šį įstatymą skubos tvarka. Tai nereiškia, kad jis iki gegužės 1 dienos turi būti priimtas, galima apsvarstyti ir gegužės pradžioje.
Be to, šie įstatymų projektai išsprendžia kelias kitas problemas, tarp jų pensijų skaičiuoklės alternatyvumą, alternatyvių pensijų skaičiuoklių naudojimo ir kitas technines problemas, sutarčių registravimo ir t.t. Labai prašyčiau pritarti šiems įstatymų projektams po pateikimo ir svarstyti juos mano minėta skubos tvarka.
PIRMININKAS. Ačiū. Trys Seimo nariai nori jūsų klausti. V.Popovas pirmasis. Prašom, kolega.
V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, iš esmės jūs lyg ir atsakėte į klausimą, kurį aš norėjau pateikti, tačiau norėčiau pasitikslinti: kodėl būtent 30 dienų? Paprastai nustatome terminą ir dažniausiai po to Seimui tenka pratęsti. Tai gal iš anksto pagalvokime. Jūs prognozuojate, kad bus 30–50 žmonių, bet jeigu atsiras galimybė priėmus įstatymą (aš manau, kad pritarsime ir priimsime), tai po to gali atsirasti gerokai daugiau žmonių, ir tas 30 dienų terminas greitai prabėga, tuo labiau poilsio dienos ir panašiai. Ar nemanote, kad reikėtų gal 45, o gal dviejų mėnesių terminą suteikti, tuo labiau kad minėjote, praėję metai čia yra, daug techninių keblumų. Ačiū už atsakymą.
R.ŠADŽIUS. Labai ačiū už klausimą. Išties iš pirmo žvilgsnio tai paprastas klausimas, kita vertus, tai yra sudėtingas klausimas. Problema, kurią mes sprendėme, tai ne Vyriausybės ar „Sodros, ar tų pensijų kaupimo bendrovių gerumo problema. Problema yra Pensijų kaupimo sistemos stabilumas. Jeigu mes nustatysime per ilgą terminą atsiimti tą savo paraišką, tai tada sumažėja tų sutarčių patikimumas. Atkreipčiau jūsų dėmesį, kad pagal įstatymo projektą tie, kurie dabar sudarinės tą sutartį ir turės 30 dienų apsispręsti, jie tą sutartį galės nutraukti neatsižvelgdami į niekieno kito valią, tik savo valia, savo iniciatyva. Yra mažas skirtumas su tais, kurie pernai sudarė sutartį. Šiems asmenims nutraukti sutartį būtinas ir pensijų kaupimo bendrovės sutikimas, kadangi praėjo gana ilgas terminas po sutarties sudarymo. Kita vertus, tie asmenys (galėčiau atskleisti tokią atvirą paslaptį) iš esmės jau yra žinomi. Jų pareiškimai jau nuo praėjusių metų guli „Sodroje, iš esmės jau yra gautas tų pensijų kaupimo bendrovių sutikimas šiais konkrečiais atvejais, kurių tikslaus skaičiaus aš tikrai nepasakysiu, bet buvo turbūt iki 50. Tai štai to termino ilginti iki begalybės negalime. Mažinti mes jo irgi turbūt neturėtume būtent dėl tų priežasčių, kurias jūs įvardijote.
PIRMININKAS. Ačiū. Taip pat klausti nori A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau paklausti dėl Pensijų sistemos reformos įstatymo 3 straipsnio nuostatų. Kaip mes bandysime išspręsti koliziją, kuri susidaro tarp šio siūlymo išbraukti, pripažinti netekusia galios nuostatą, kad asmenims, pasirinkusiems būti pensijų kaupimo dalyviais, tolesnis dalyvavimas negali būti nutrauktas pagal Civilinio kodekso 6.189 straipsnio taisyklę, pagal kurią teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią bei bus pažeisti teisėti lūkesčiai. Kaip mes bandysime išspręsti tą koliziją? Ar nebus teisinių ginčų teismuose būtent per Civilinį kodeksą? Ačiū.
R.ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Tai irgi iš pirmo žvilgsnio paprastas, iš antro žvilgsnio sudėtingas klausimas. Turėčiau pasakyti, kad ši Pensijų sistemos reformos įstatymo nuostata, kad dalyvio dalyvavimas negali pasibaigti, iš esmės buvo perteklinė, kadangi kitos ir šio įstatymo, ir Pensijų kaupimo įstatymo nuostatos reguliavo atvejus, kada galima nutraukti, kada nurūksta ši pensijų kaupimo sutartis, kada galima pakeisti bendrovę ir panašiai, t.y. sutarties novacija, jos šalių pasikeitimas. Šita nuostata, kita vertus, pernelyg buvo kieta, nes ji būtent ir neatitiko Civilinio kodekso dvasios. Jūs teisingai pasakėte, kad sandoriai, sudaryti tarp šalių, jeigu jie atitinka įstatymus, pagal Civilinį kodeksą išties šalims turi įstatymo galią, tačiau tai nereiškia, kad šalys savo valia įstatymo ribose negalėtų tos sutarties ar to sandorio pakeisti. Sutarties pakeitimas įmanomas netgi tada, kada viena sutarties šalis pasikeičia arba netgi abi šalys pasikeičia, o prievolės pereina kitoms šalims. Įstatymai numato šias galimybes. O ši įstatymo norma, apie kurią jūs klausėte, kaip tik šių teisinio lankstumo principų absoliučiai ir neatitiko. Juo labiau kad visos tos sąlygos jau seniai surašytos ir dabar dar truputį taisomos siūlomais įstatymų projektais.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis klausiantysis – J.Čekuolis. Prašom.
J.ČEKUOLIS. Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, kaip suprantu, įstatymai, teisės aktai atgaline data į praeitį negalioja. Ar teisingai suprantu, kad šios jūsų siūlomos pataisos faktiškai neturės jokios įtakos jau sudarytoms žmonių sutartims su Pensijų kaupimo bendrovėmis, kalbant ir apie 30 dienų vienašališką pasitraukimą ir t.t.? Tai faktiškai liestų tik naujai sudaromas sutartis. Ar ne tiesa? Tos jau sudarytos anksčiau yra tokios, kokios yra.
R.ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Ne, netiesa, nes įstatymas yra iš dviejų dalių. Vienos stambios dalies nuostatos susijusios su sutartimis, sudarytomis po įstatymo įsigaliojimo, ir nuo sutarties sudarymo yra skaičiuojamas 30 dienų terminas. Taip pat bet kuris asmuo, kuris iki šiol, tai yra pernai metais, iki įstatymo įsigaliojimo, sudarė, nes jau per sausio, vasario, kovo, balandžio mėnesius tokių sutarčių sudaryta apie 29 tūkst., turės tą terminą nuo įstatymo įsigaliojimo dienos (skaičiuojama 30 dienų) su išlyga, kad galės gauti pensijų kaupimo bendrovės sutikimą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, atsakėte į visus klausimus. Dėkoju už pateikimą. Taigi po pateikimo yra proga kalbėti dėl balsavimo motyvų. A.Sysas ta proga ketina pasinaudoti. Prašom.
A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tikrai pritariu šiam įstatymui po pateikimo, nes kai kurios problemos jau žinomos daugiau kaip pusmetis, bet tikrai negaliu pritarti skubai. Tai yra labai rimti įstatymai. Mes neturėtume daryti įprastinių klaidų, kurias reikėtų vėl taisyti, nes kaupimo sistema jau… Sakykime, jau priimant pagrindinį įstatymą buvo diskusijos, ar galima leisti nutraukti sutartis. Tada buvo įvairiai įrodinėjama, kad jokiu būdu negalima. Gyvenimas parodė, kad kai kurie nesąžiningi darbdaviai privertė pasirašyti su pensijų fondu visus, kuriems iki pensijos liko 6 ar 12 mėnesių. Manau, toks dalyvavimas tikrai nenaudingas ir tokia teisė turi būti. Tai ne etinis įstatymas, ne išgalvotas. Naujų sutarčių pasirašymas vyksta iki liepos 1 dienos. Svarstykime normalia tvarka, gegužės mėnesį priimsime ir nieko neatsitiks. Viskas bus gerai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Norinčių kalbėti dėl motyvų daugiau nėra. Kolegos, prašom balsuojant išsakyti savo nuomonę dėl pritarimo ar ne dviem įstatymų projektams – Nr.IXP-3441 ir Nr.IXP-3442 – po pateikimo.
Užsiregistravo 34 Seimo nariai. Už – 31, prieš nėra, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta dviem įstatymų projektams.
Dabar turime apsispręsti dėl skubos tvarkos. Vyriausybė siūlo skubos tvarką. Nėra bendro sutarimo, todėl balsuodami išsakykime savo nuomonę, ar pritariame skubos tvarkos taikymui dėl abiejų įstatymų projektų. Nėra pakankamo pritarimo, kad būtų taikoma skubos tvarka, tik 12 balsavo už. Taigi svarstome normalia tvarka, kaip ir įprasta kitiems įstatymų projektams. Socialinių reikalų ir darbo komitetas pagrindinis dėl abiejų. Ar nereikia Biudžeto ir finansų komiteto papildomo? Jeigu ne, gerai. Ar galime datą pavėlinti, tarkim, pasiūlyti gegužės 10 dieną? Tinka, kolegos? Gerai. (Balsai salėje) Ar pritartumėte skirti papildomą Biudžeto ir finansų komitetą dėl abiejų įstatymų projektų? Gerai. Pritarta bendru sutarimu. Šių įstatymų svarstymas šiandien baigtas. Patikslinčiau tik dėl to, kad geriau gegužės 11 d., nes tą dieną numatytas plenarinis posėdis.
Kolegos, šio klausimo svarstymas yra baigtas. Noriu pasakyti, kad paskutinis darbotvarkės klausimas – Seimo narių pareiškimai. Primygtinai pageidaujančių skaityti pareiškimus nematau.
Kolegos, 17.30 valandų. Noriu paskelbti plenarinio posėdžio pabaigą.
Taip pat noriu informuoti, gerbiamieji kolegos, kad rytoj nesugalvotume atvykti į plenarinį posėdį, nes atšaukus pono Jacko Straw vizitą plenarinis posėdis rytoj neįvyks.