Muitinės įstatymo projekto ir su juo susijusių įstatymų projektų paskirtis – sudaryti sąlygas tiesioginiam Europos Sąjungos muitų teisės aktų taikymui Lietuvos Respublikoje nuo įstojimo į Europos Sąjungą dienos.
Reguliavimas šiuo metu. Lietuvos Respublikos muitinės kodeksas ir su juo susiję Lietuvos Respublikos įstatymai (Muitų tarifų įstatymas, Laisvųjų sandėlių įstatymas, Intelektinės nuosavybės apsaugos importuojant ir eksportuojant prekes įstatymas), kurie galioja šiuo metu, buvo parengti remiantis atitinkamais Europos Sąjungos teisės aktais (Tarybos reglamentas Nr. 2913/92, Komisijos reglamentas Nr. 2454/93, Tarybos reglamentas Nr. 918/83, Tarybos reglamentas Nr. 2658/87, Tarybos reglamentas Nr. 3295/94, Komisijos reglamentas Nr. 1367/95), perkeliant nurodytųjų reglamentų nuostatas į minėtus įstatymus.
Nuo 2004 m. gegužės 1 d. išvardyti Europos Sąjungos teisės aktai Lietuvos Respublikoje bus taikomi tiesiogiai, todėl jų nuostatas atkartojantys ar perteikiantys Lietuvos Respublikos teisės aktai keistini arba pripažintini netekusiais galios.
Esminės Muitinės įstatymo projekto ir su juo susijusių įstatymų projektų nuostatos. Nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos muitinės procedūrų ir kitų muitinės sankcionuotų veiksmų atlikimo tvarką, muitų nustatymo, keitimo, mokėjimo, grąžinimo ir atsisakymo išieškoti tvarką, atleidimo nuo muitų atvejus ir tvarką, laisvųjų zonų ir laisvųjų sandėlių veiklos tvarką, intelektinės nuosavybės apsaugos taikant muitinės priežiūros priemones tvarką, Lietuvos muitinės bendradarbiavimo su kitų Europos Sąjungos valstybių narių muitinėmis tvarką, taip pat kai kuriuos kitus su muitinės veikla susijusius dalykus reglamentuos tiesiogiai taikomi Europos Sąjungos teisės aktai.
Dėl tos priežasties siūloma įstatymines nuostatas, būtinas minėtų Europos Sąjungos teisės aktų taikymui Lietuvos Respublikoje, išdėstyti viename įstatyme (Muitinės įstatyme), o šiuo metu galiojančius įstatymus, į kuriuos buvo perkeltos atitinkamų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos, pripažinti netekusiais galios.
Muitinės ir jos įstaigų kompetencija. Muitinės įstatymo projekte siūloma įrašyti bendrąją normą, kad Lietuvos Respublikoje taikant Europos Bendrijos muitų teisės aktų nuostatas, kuriose minima muitinė ar muitinės įstaigos, būtų laikoma, kad tokios nuostatos įvardija Lietuvos muitinę ir Lietuvos muitinės įstaigas, jeigu Lietuvos Respublikos teisės aktai nenustato ko kita. Teisę nustatyti atskirų muitinės įstaigų kompetenciją siūloma deleguoti Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos (toliau vadinama – Muitinės departamentas), jeigu Lietuvos Respublikos teisės aktuose nenurodytos konkrečios muitinės įstaigos.
Muitinė ir jos funkcijos. Muitinės įstatymo projekto nuostatos, apibrėžiančios muitinės veiklos principus ir sritis, struktūrą bei funkcijas, lyginant su šiuo metu galiojančiomis Muitinės kodekso nuostatomis papildytos nuostatomis, susijusiomis Europos Bendrijos muitų teisės aktų įgyvendinimu ir bendradarbiavimu su kitų Europos Sąjungos valstybių narių muitinėmis bei Europos Sąjungos institucijomis. Muitinės struktūroje siūloma atskirai paminėti specialiąsias muitinės įstaigas, jų atskirai neįvardijant (šiuo metu tokiomis įstaigomis laikytinos Muitinės kriminalinė tarnyba, Muitinės mokymo centras, Muitinės informacinių sistemų centras ir Muitinės laboratorija), kas supaprastintų tokių įstaigų steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą. Taip pat siūloma atskirai nurodyti specialias funkcijas atliekančius muitinės įstaigų mobiliuosius padalinius – muitinės mobiliąsias grupes.
Muitinės įstatymo projekte išsamiai apibrėžti muitinės pareigūnų įgaliojimai, jų bendrosios teisės ir pareigos, taip pat muitinės pareigūnų, vykdančių operatyvinę veiklą ir (arba) atliekančių ikiteisminį tyrimą, teisės ir pareigos. Atkreiptinas dėmesys į siūlomą suteikti muitinės pareigūnams teisę sustabdyti transporto priemones, kuri būtina norint vykdyti per Lietuvos Respublikos sienas su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis (vidines Europos Sąjungos sienas) gabenamų prekių priežiūrą. Iš Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto į Muitinės įstatymo projektą perkeltos nuostatos, reglamentuojančios šaunamojo ginklo ir fizinės prievartos naudojimą, kadangi šios nuostatos, taip pat kaip ir kitos muitinės pareigūnų teises apibrėžiančios nuostatos, taikomos muitinės santykiuose su muitinėje nedirbančiais asmenimis.
Asmenų teisės ir pareigos. Apibrėžiant asmenų teises santykiuose su muitine naudotis muitinės tarpininkų paslaugomis, siūloma pasinaudoti Tarybos reglamento Nr. 2913/92 5 straipsnio 2 dalimi ir Muitinės įstatyme nustatyti, kad muitinės tarpininkas, teikiantis atstovavimo kitiems asmenims paslaugas, turi būti Lietuvos Respublikos asmuo. Tai leistų bent iš dalies apriboti kitų Europos Sąjungos valstybių narių muitinės tarpininkų skverbimąsi į Lietuvos paslaugų rinką ir tam tikru mastu amortizuotų neigiamą poveikį, kurį Lietuvoje veikiantys muitinės tarpininkai patirs dėl Europos Sąjungos plėtros.
Muitų tarifas ir su juo susiję dalykai. Atsižvelgiant į tai, kad šios srities dalykus didžiąja dalimi reglamentuoja Europos Bendrijos muitų teisės aktai, Muitinės įstatymo projekte išdėstytos tik nuostatos, apibrėžiančios Muitinės departamento kompetenciją integruoto tarifo tvarkymo ir naudojimo srityje, prekių klasifikavimo srityje, tarifinių kvotų, kurios skirstomos pagal muitinės deklaracijos kvotuojamų prekių išleidimui į laisvą apyvartą priėmimo laiką, administravimo srityje bei patikimų eksportuotojų, turinčių teisę savarankiškai išduoti preferencinės prekių kilmės dokumentus, registravimo srityje.
Į Muitinės įstatymą siūloma perkelti nuostatas, deleguojančias teisę Prekybos, pramonės ir amatų rūmams išduoti nepreferencinės prekių kilmės sertifikatus (šiuo metu tokios nuostatos išdėstytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime, kuris turėtų būti pripažintas netekusiu galios). Be to, projekte numatyta, kad nuostatas, detaliau reglamentuojančias atleidimo nuo muitų sąlygas ir tvarką, taip pat kaip ir šiuo metu turėtų nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Prekių įvežimas. Muitinės įstatymo projekte siūloma tiksliau negu šiuo metu galiojančiame Muitinės kodekse apibrėžti atvejus, kada į Lietuvos Respubliką įvežant prekes taikomos muitinės priežiūros priemonės ir kada jos taikomos laikantis specialios tvarkos, taip pat tiksliau nustatyti prekių pateikimo muitinei vietas ir laiką bei apibrėžti, kokios muitinės priežiūros priemonės taikomos muitinio tikrinimo vietose.
Muitinės procedūros ir kiti muitinės sankcionuoti veiksmai. Šių veiksmų atlikimo tvarką didžiąja dalimi reglamentuoja Europos Bendrijos muitų teisės aktai. Todėl Muitinės įstatymo projekte siūloma detaliau reglamentuoti tik muitinės deklaracijos pateikimo, priėmimo ir tikrinimo sąlygas, prekių identifikavimo priemonių naudojimo tvarką, prekių sulaikymo, konfiskavimo ir realizavimo tvarką bei veiksmus su neteisėtai įvežtomis arba nuslėptomis prekėmis. Teisę vadovaujantis Europos Bendrijos muitų teisės aktais detaliau nustatyti muitinės procedūrų ir kitų muitinės sankcionuotų veiksmų atlikimo tvarką siūloma deleguoti Lietuvos Respublikos Vyriausybei arba jos įgaliota institucijai.
Laisvosios zonos ir laisvieji sandėliai. Siūloma į Muitinės įstatymo projektą be esminių pakeitimų perkelti Muitinės kodekso ir Laisvųjų sandėlių įstatymo nuostatas, kurios neatkartoja ir neperteikia Europos Bendrijos muitų teisės aktų nuostatų ir joms neprieštarauja.
Neapmuitinamos parduotuvės. Muitinės įstatymo projekte siūloma atsižvelgiant į Pasaulio muitinių organizacijos rekomendaciją ir Europos Komisijos poziciją nustatyti, kad neapmuitinamos parduotuvės gali veikti tik tarptautiniuose oro ir jūrų uostuose, atsisakant šiuo metu galiojančių nuostatų, leidžiančių tokių parduotuvių veiklą ir sausumos valstybės sienos perėjimo punktuose. Neapmokestintos prekės neapmuitinamose parduotuvėse galės būti parduodamos tik į trečiąsias šalis ir trečiąsias teritorijas (kaip jos apibrėžtos Akcizų įstatyme) išvykstantiems keleiviams. Kiti keleiviai šiose parduotuvėse galės įsigyti tik prekių, apmokestintų importo muitais ir mokesčiais. Projekte taip pat apibrėžtos prekybos neapmokestintomis prekėmis laivuose ir orlaiviuose, kuriais keleiviai vežiojami į trečiąsias šalis ir trečiąsias teritorijas, sąlygos.
Intelektinės nuosavybės apsauga. Muitinės įstatymo projekto nuostatos, susijusios su muitinės priežiūros priemonių taikymu, parengtos remiantis Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1383/2003, kuris įsigalioja nuo 2004 m. liepos 1 d. Iki to laiko šios nuostatos (išskyrus 80 straipsnio 2 dalį ir 84 straipsnį) mutatis mutandis būtų taikomos vadovaujantis Tarybos reglamentu (EB) Nr. 3295/94, galiosiančiu iki 2004 m. birželio 30 d. įskaitytinai. Į Muitinės įstatymo projektą siūloma be esminių pakeitimų perkelti Intelektinės nuosavybės importuojant ir eksportuojant prekes įstatymo nuostatas, kurios neatkartoja ir neperteikia pirmiau minėtų Europos Bendrijos teisės aktų nuostatų ir joms neprieštarauja. Taip pat siūloma pasinaudoti Tarybos reglamento (EB) Nr. 1383/2003 11 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybe Europos Sąjungos valstybėms narėms savo teisės aktuose nustatyti, kad muitinės įstaigos neišleistos arba sulaikytos prekės gali būti muitinei prižiūrint sunaikinamos nereikalaujant, kad teismas jas pripažintų pagamintomis pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, jeigu tokiam prekių sunaikinimui neprieštarauja prekių savininkas arba deklarantas.
Apskundimas. Muitinės įstatymo projekte siūloma supaprastinti šio metu galiojančiame Muitinės kodekse nustatytą muitinės (muitinės įstaigų) sprendimų ir jų nepriėmimo apskundimo tvarką ir atsisakyti sprendimų ir jų nepriėmimo skundimo atitinkamus sprendimus priėmusioms (ar jų nepriėmusioms) muitinės įstaigoms. Projekte numatyta, kad teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų sprendimai ir jų nepriėmimas turėtų būti skundžiami Muitinės departamentui, o Muitinės departamento sprendimai ir jų nepriėmimas – tiesiogiai teismui. Taip pat siūloma tiksliau nustatyti skundų nagrinėjimo muitinės įstaigose terminus, numatyti galimybes atnaujinti praleistą skundo pateikimo terminą ir tiksliau apibrėžti Muitinės departamento kompetenciją nustatant su skundais susijusių Muitinės įstatymo nuostatų taikymo tvarką. Projekte taip pat numatyta, kad mokestiniai ginčai turėtų būti nagrinėjami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Pereinamojo laikotarpio nuostatos. Svarbiausios su Europos Sąjungos plėtra susijusios pereinamojo laikotarpio nuostatos išdėstytos Belgijos Karalystės, Danijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Airijos, Italijos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Nyderlandų Karalystės, Austrijos Respublikos, Portugalijos Respublikos, Suomijos Respublikos, Švedijos Karalystės, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (Europos Sąjungos valstybių narių) ir Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos sutartyje dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą, pasirašytoje 2003 m. balandžio 16 d. Atėnuose (Stojimo sutartyje). Muitinės įstatymo projekte taip pat išdėstytos nuostatos, reglamentuojančios kitų, Stojimo sutartyje nenumatytų pereinamojo laikotarpio priemonių taikymo tvarką. Pastarosios nuostatos parengtos remiantis Europos Komisijos parengtu dokumentu dėl su Europos Sąjungos plėtra susijusių pereinamojo laikotarpio priemonių (TAXUD/763/2003) bei kitais Europos Komisijos parengtais paaiškinimais. Taip pat numatytos pereinamojo laikotarpio priemonės, susijusios su Tarybos reglamento (EB) Nr. 3295/94 (intelektinės nuosavybės apsauga) taikymu iki 2004 m. birželio 30 d. ir Importuotojų ir eksportuotojų registro naudojimu vietoj Muitinės prievolininkų registro.
Kitos nuostatos. Muitinės įstatymo projekte siūloma suteikti įgaliojimus Muitinės departamentui, vadovaujantis Europos Bendrijos teisės aktais ir dokumentų blankų spausdinimo tvarką reglamentuojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, nustatyti muitinės formalumams atlikti naudojamų dokumentų blankų formas ir jų spausdinimo reikalavimus bei aprobuoti spaustuvių pateiktus tokių blankų signalinius egzempliorius.
Taip pat siūloma nustatyti, kad Europos Bendrijos muitų teisės aktuose numatytais atvejais, kai Europos Sąjungos valstybėms narėms deleguota sprendimo priėmimo teisė, sprendimus priima ir atitinkamų Europos Bendrijos muitų teisės aktų nuostatų taikymo Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje tvarką nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato ką kita.
Muitinės įstatymas, išskyrus atskiras jo nuostatas, turėtų įsigalioti 2004 m. gegužės 1 d.
Kartu su Muitinės įstatymo projektu teikiami teisės aktų projektai. Kartu su Muitinės įstatymo projektu teikiami šie įstatymų projektai:
– Muitinės kodekso ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas;
– Muitinės kodekso įgyvendinimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas;
– Intelektinės nuosavybės apsaugos importuojant ir eksportuojant prekes įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas;
– Laisvųjų sandėlių įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas;
– Pinigų plovimo prevencijos įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
– Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 2 ir 16 straipsnių pakeitimo ir dvyliktojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas;
– Labdaros ir paramos įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
– Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 2, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
– Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 1, 6, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas.
Išvardyti įstatymų projektai reikalingi tiesioginiam Europos Sąjungos teisės aktų, kurių nuostatos buvo perkeltos į atitinkamus Lietuvos Respublikos įstatymus, taikymui užtikrinti (pripažįstant tokius įstatymus netekusiais galios). Pinigų plovimo prevencijos įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas teikiamas atsižvelgiant į tai, kad gabenant grynuosius pinigus per Lietuvos Respublikos sienas su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis (vidines Europos Sąjungos sienas) nėra pagrindo nustatyti prievolės, kad jie turi būti deklaruojami muitinei. Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 2, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas teikiamas siekiant pakeisti Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatyme pateiktas nuorodas į Lietuvos Respublikos teisės aktus nuorodomis į atitinkamus Europos Sąjungos teisės aktus. Labdaros ir paramos įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas teikiamas atsižvelgiant į tai, kad muitų taikymą reglamentuos ne Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai ir tai, kad jame pateikta nuoroda į Muitų tarifų įstatymą.
Muitinės įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimui reikėtų priimti ir patikslinti keletą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, finansų ministro įsakymų ir Muitinės departamento direktoriaus įsakymų.
Muitinės įstatymo projektas atitinka Europos Sąjungos teisės aktų, išvardytų įstatymo projekto priede, nuostatas.
Muitinės įstatymo projektas turės netiesioginės neigiamos įtakos valstybės biudžeto pajamoms, kadangi dėl Lietuvos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą muitai bus administruojami Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka ir 75 procentai įplaukų iš importo muitų bus pervedama į Europos Sąjungos biudžetą. Įstatymo įgyvendinimui reikalingos lėšos numatytos Muitinės departamentui skirtuose valstybės biudžeto asignavimuose.