Dvidešimt
ketvirtasis (506) posėdis
2004
m. balandžio 15 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas V.P.ANDRIUKAITIS
PIRMININKAS. Laba diena, jau popietė, 15 valanda. Pradėsime popietinį šios dienos plenarinį posėdį. Registracija, kolegos. Kol registruojatės, kolegos, norėčiau paprašyti šiek tiek dėmesio. Kadangi vienas iš pranešėjų, J.Raistenskis, turi svarbų susitikimą ir jis norėtų svarstyti pateikti Sveikatos reikalų komiteto pozicijas, žinau, kad Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas sutiko, tai tuomet aš paprašyčiau į tribūną J.Raistenskį. Pradėtume 6a, b ir 7 klausimų svarstymą.
Gydytojo medicinos praktikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3362(2*)ES (svarstymas)
6 klausimo svarstymas. Gydytojo medicinos praktikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Prašau, gerbiamasis Seimo nary, pateikti komiteto nuomonę.
J.RAISTENSKIS. Gerbiamieji Seimo nariai, Sveikatos reikalų komitetas buvo paskirtas pagrindiniu ir vieninteliu komitetu. Taigi svarstė ir bendru sutarimu pritarė, atsižvelgdamas į Teisės departamento bei Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktus pasiūlymus, išskyrus tris Teisės departamento ir du Specialiųjų tyrimų tarnybos siūlymus. Apskritai galėčiau pasakyti kodėl. Todėl, kad Teisės departamentas siūlė kai kuriuos pakeitimus, kuriems nepritaria Sveikatos reikalų komitetas. Nepritaria todėl, kad tai aptarta direktyvose. Kaip žinome, direktyvų mes privalome laikytis, todėl nepritariame. Bet, manau, tai yra ganėtinai formalus dalykas. Po to žodžiu su Teisės departamento atstovu tai buvo suderinta ir sutikta su komiteto nuomone. Lygiai taip pat dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos. Vienai pataisai nepritariame, nes (…) irgi susijusi su direktyva, o kitai dėl to, kad įstatymo projekte yra numatyta, kad privalo atlikti ir kreipti dėmesį, vadovautis kitais teisės aktais, susijusiai su šiuo klausimu. Ten numatyta, kaip turėtų tam tikru atveju elgtis. Todėl tai kartoti mūsų svarstomame įstatyme, manėme, nėra prasmės.
PIRMININKAS. Dėkoju, pranešėjau. Gerbiamieji kolegos, jūs girdėjote pranešėjo pateiktas pagrindinio komiteto išvadas, taip pat komentarus dėl Teisės departamento siūlymų. Didelei daliai pasiūlymų pritarta. Dėl tų, kuriems nepritarta, yra motyvuota, išvadas jūs turite. Kolegos, norintieji šioje diskusijoje dalyvauti neužsirašė iš anksto. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Dėkui. Aš žinau, kad visi norės registruotis. Mes tai padarysime. Taigi pritariame po svarstymo Gydytojo medicinos praktikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, eurointegraciniam. Jo priėmimo datą numatysime Seniūnų sueigoje.
Dabar darbotvarkės 7 klausimas – Sveikatos sistemos įstatymo 50 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Čia turėsime du pranešėjus: J.Raistenskį ir J.Palionį, iš Biudžeto ir finansų komiteto. Tai dabar, gerbiamasis Raistenski, jums žodis. Svarstymas.
J.RAISTENSKIS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Sveikatos sistemos įstatymo 50 straipsnio pakeitimo įstatymas vėl susijęs su tokiu techniniu momentu, švelniai tariant, galbūt su technine klaida. 50 straipsnio 1 dalyje vietoje žodžių „gydytojų medicinos siūloma įrašyti „odontologijos praktikos. Tai skambėtų taip: „Pagrindines profesinės sveikatos priežiūros farmacijos specialistų pareigas ir teises, jų praktikos ribojimo tvarką, atsakomybę už padarytą žalą sveikatai nustato medicinos praktikos, odontologijos praktikos, slaugos praktikos ir t.t., žodžiu, žodžiai „odontologinės priežiūros pakeisti žodžiais „odontologijos praktikos. Tai – vienas momentas.
Ir 2 straipsnis keičiamas. Įstatymo įsigaliojimo tvarka buvo numatyta nuo 2006 m. sausio 1 d., bet, suprantama, turėtų būti nuo 2004 m. gegužės 1 d., nuo mūsų įstojimo į Europos Sąjungą dienos. Tai irgi ganėtinai techninis momentas. Manyčiau, kolegos, tai ištaisysime. Sveikatos sistemos srityje, kaip ir gydytojų odontologų, tiems pokyčiams pasirengta. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, pranešėjau. Dabar dar išklausysime Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę. Kviečiu J.Palionį, o po to nuspręsime, ką daryti po svarstymo. Ačiū, pranešėjau. Kviečiu J.Palionį.
J.PALIONIS. Biudžeto ir finansų komitetas bendru sutarimu pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis Seimo nary. Kolegos, vėlgi norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Pritarta, kolegos. Taigi abiem projektams pritarta. O dėl Narkologinės priežiūros turbūt pakviesim, kai bus ministras, taip? Tai, kaip numatyta, svarstysime eilės tvarka.
Elektroninių ryšių įstatymo projektas Nr.IXP-3224(3*)ES (priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, tuomet dabar registruojamės dar kartą. Kviečiu į tribūną Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininką A.Kunčiną. Pradėsime Elektroninių ryšių įstatymo projekto priėmimą. Prašome, gerbiamasis pranešėjau. Tęsiamas priėmimas. Prašau pradėti nuo tos vietos, kur sustojo darbas. Nuo pirmo. Nuo pirmo, gerai. Gerbiamasis komiteto pirmininke, ar būtų galima, kadangi įstatymas yra labai ilgas… Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, norėčiau atkreipti ir jūsų dėmesį, kad įstatymo yra per 80 straipsnių, jis eurointegracinis, yra straipsnių, dėl kurių turėsime balsuoti, nes yra alternatyvos, o yra straipsnių, kur alternatyvų nėra, tai, jeigu mes sutartume, tuomet aš pradėčiau nuo 1 straipsnio. Jeigu nėra pasiūlymų, iš karto mes bendru sutarimu einame prie kito straipsnio. Gerai? Gerai, kolegos. Tai 1 straipsnis. Gerbiamasis pranešėjau, alternatyvų nėra?
A.KUNČINAS. Nėra.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimta. 2 straipsnis. Alternatyvų?
A.KUNČINAS. Nėra.
PIRMININKAS. Nėra. Priimta. 3 straipsnis.
A.KUNČINAS. Nėra.
PIRMININKAS. Alternatyvų nėra. Priimta. 4 straipsnis. Alternatyvų nėra. Priimta. 5 straipsnis. Alternatyvų nėra. Priimta. 6 straipsnis. Alternatyvų nėra. Priimta. 7 straipsnis. Yra…
A.KUNČINAS. 7 straipsniui yra…
PIRMININKAS. …Teisės departamento išvada.
A.KUNČINAS. …Teisės departamento išvada dėl 3 dalies (…) funkcijų priskyrimo Lietuvos Respublikos Prezidentui. Komitetas pritarė šiai Teisės departamento nuomonei ir siūlo 3 dalį išbraukti. Už balsavo 2, prieš – 2, taigi pirmininko balsas lemiamas. Komiteto nuomonė – pritarti pasiūlymui išbraukti 3 dalį.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti 7 straipsniui su komiteto pasiūlyta pataisa? Galima. Ačiū. Tuomet 7 straipsnis priimtas. 8 straipsnis.
A.KUNČINAS. Nėra…
PIRMININKAS. Alternatyvų nėra. Priimtas bendru sutarimu. 9 straipsnis. Alternatyvų nėra. Priimtas bendru sutarimu. 10 straipsnis.
A.KUNČINAS. Nėra.
PIRMININKAS. Bendru sutarimu. 11 straipsnis.
A.KUNČINAS. Nėra.
PIRMININKAS. Bendru sutarimu. 12 straipsnis, kolegos.
A.KUNČINAS. Yra Teisės departamento…
PIRMININKAS. Nepritarta Teisės departamento išvadai. Vadinasi, lieka taip, kaip siūlo komitetas.
A.KUNČINAS. Taip.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti komiteto siūlomai 12 straipsnio redakcijai?
A.KUNČINAS. Galima.
PIRMININKAS. Pritarta, kolegos. 13 straipsnis. Alternatyvų nėra. Pritarta. 14 straipsnis. Alternatyvų nėra. Pritarta. 15 straipsnis. Pritarta. 16 straipsnis.
A.KUNČINAS. Nėra.
PIRMININKAS. Pritarta. Ir dėl 17 straipsnio jau reikės…
A.KUNČINAS. Taip, 17 straipsniui yra Seimo narių A.Kunčino ir G.Babravičiaus pasiūlymas. Šiam pasiūlymui pritarta komitete ir siūloma pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Kolegos, dabar vėlgi formaliai klausiu: ar yra 29 Seimo nariai, kurie remia šį komiteto narių siūlymą? Kilstelkim rankas, gerai? (Balsai salėje) Kilstelkim, kilstelkim, kolegos. Yra, aiškiai yra. Taigi, kolegos, ar galime dabar bendru sutarimu pritarti A.Kunčino ir G.Babravičiaus dviem pasiūlymams? Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Tai, kolegos, ar galime dabar pritarti 17 straipsniui su Seimo narių A.Kunčino ir G.Babravičiaus papildymais?
A.KUNČINAS. Galima.
PIRMININKAS. Pritarta, kolegos. 18 straipsnis. Alternatyvų nėra. Pritarta bendru sutarimu. 19 straipsnis.
A.KUNČINAS. Nėra.
PIRMININKAS. Bendras sutarimas yra. Priimta. 20 straipsnis.
A.KUNČINAS. Nėra.
PIRMININKAS. Priimta. 21 straipsnis. Priimta, kolegos. 22 straipsnis. Čia vėl yra A.Kunčino ir G.Babravičiaus pasiūlymas. Prašom, kolega, išdėstyti pasiūlymo esmę.
A.KUNČINAS. Čia truputį kita redakcija, suderinta su Europos Sąjungos direktyvomis. Komiteto nuomonė – pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Kolegos, ar yra 29 Seimo nariai, remiantys pataisą? Yra. Ačiū. Prašau dar kartą pakelti visiems, remiantiems komitetą, rankas. Yra, kolegos, aiškiai. (Balsai salėje) Nesiginčykime, kolega. Dirbkime racionaliai, tikrai yra. O jeigu ne, galėsime įjungti elektroniką, tiesiog taupykime laiką, nes eurointegracinių įstatymų turime labai daug. Dėl šio pasiūlymo kas norėtų kalbėti, jeigu kas manote, kad negalima jo priimti? Už, prieš? Nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu priimti A.Kunčino ir G.Babravičiaus pasiūlymus dėl 22 straipsnio?
A.KUNČINAS. Galima.
PIRMININKAS. Priimta. Ar galima 22 straipsnį priimti bendru sutarimu? Priimta, kolegos.
23 straipsnis. Čia yra R.Palaičio pasiūlymas. Žodis R.Palaičiui. Dabar prašau pristatyti savo pasiūlymą, nes jam komitetas nepritarė. Prašom.
R.PALAITIS. Aš manau, kad Ryšių reguliavimo tarnybai yra suteiktos per didelės teisės kištis į rinką, per didelės teisės nustatyti kainas, nustatyti sąnaudų apskaitą. Jau iš patirties visi žinome, kad per didelis kišimasis į rinką, per didelis reguliavimas dažnai veda į visiškai atvirkščią variantą. Užuot apgynę vartotojus, mes kartais jiems galime pakišti koją ir tos sąnaudos, ir pokalbių kainos gali būti netgi didesnės, nors siekiame padaryti jas mažesnes. Dėl to siūlau tiek trečią, tiek ketvirtą punktus išbraukti, sumažinant Ryšių reguliavimo tarnybos teises. Dalį tų teisių.
PIRMININKAS. Taip, kolega, pirmiausia bus jūsų pasiūlymas pakeisti 23 straipsnio 3 dalies paskutinį sakinį. Pirma šis pasiūlymas. Dabar, kolegos, kadangi šiam pasiūlymui komitetas nepritaria, tai mes žiūrėsime, ar yra 29 Seimo nariai balsavimo būdu. Dabar komiteto nuomonė. Prašom.
A.KUNČINAS. Komitetas tą problemą nagrinėjo ir įstatymo svarstymo metu, ir dar šiandien specialiame posėdyje. Mūsų nuomone, šios numatytos normos yra visiškai normalios, tuo labiau kad tokia praktika yra jau ne pirmi metai, ir matome, kad Ryšių reguliavimo tarnyba faktiškai neturėjo didelių konfliktų. Manome, kad toliau reikia dirbti taip, kaip numatyta projekte.
PIRMININKAS. Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, yra R.Palaičio pasiūlymas. Komiteto nuomonę girdėjote, komitetas nepritaria, tai dabar reikia 29 Seimo narių, remiančių, kad dėl šio pasiūlymo galėtume balsuoti. Prašome dabar balsavimo būdu išreikšti savo valią. Kas manote, kad galima svarstyti R.Palaičio pasiūlymą, balsuojate už, kas manote kitaip – prieš arba susilaikote. Primenu, komitetas nepritarė šiai pozicijai.
Kolegos, tik 14 balsavo už, taigi pataisa nesvarstoma.
Dabar, kolegos, tas pats dėl 23 straipsnio 4 dalies. Pirmiausia prašome apsispręsti balsavimu, ar ją pradėsime svarstyti. Komitetas ir šiai pataisai nepritaria. Abi pataisos iš esmės buvo komentuotos. Komitetas abiem pataisoms nepritarė.
Kolegos, tiktai 17 pritaria, taigi nesvarstoma. Dabar, kolegos, ar galima priimti 23 straipsnį tokį, kokį jį pateikia komitetas? Ar galime bendru sutarimu priimti? Negalime, taip? Prašom. Motyvai – už, motyvai – prieš. Norinčių kalbėti dėl šio straipsnio nematau. Prašau, motyvai prieš – R.Palaitis.
R.PALAITIS. Motyvai labai elementarūs. Mano supratimu, Ryšių reguliavimo tarnybai suteikiamos per didelės teisės kontroliuoti kainas ir nustatyti sąnaudų apskaitą. Toks kišimasis, kaip jau ir sakiau, toks kišimasis į rinką kartais duoda atvirkščią efektą. Mano supratimu, čia taip ir įvyks.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, motyvai prieš išsakyti, dėl motyvų už norinčių kalbėti nėra. Prašom apsispręsti balsavimu. Kas pritariate komiteto pateiktai 23 straipsnio redakcijai, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.
33 balsavus už, 6 – prieš, 11 susilaikius, 23 straipsnis priimtas toks, kokį siūlė komitetas.
Dabar 24 straipsniui, kolegos, alternatyvų nėra, galime priimti bendru sutarimu. 25 straipsniui alternatyvų nėra, galima priimti bendru sutarimu. 26 straipsniui alternatyvų nėra. Bendru sutarimu. 27 straipsniui nėra, bendru sutarimu. 28 straipsnis bendru sutarimu priimtas. 29 straipsnis bendru sutarimu priimtas. 30 straipsnis. Priimta. 31 straipsniui alternatyvų nėra. Priimta. 32 straipsniui alternatyvų nėra. Priimta. 33 straipsnis, kolegos. Vėl yra dviejų Seimo narių, G.Babravičiaus ir A.Kunčino, bendra pataisa, kuriai komitetas pritaria. Prašau, gerbiamasis Kunčinai, pristatyti pataisą.
A.KUNČINAS. Taip, čia šiek tiek pakeistas formulavimas, kuris labiau priderintas prie Europos Komisijos rekomendacijų. Komitetas pritarė mūsų pasiūlymui.
PIRMININKAS. Kolegos, prašau išreikšti valią. Ar yra 29 Seimo nariai, remiantys šią bendrą komiteto narių nuomonę? Prašom aktyviai pakelti rankas. Yra, kolegos. Ačiū. (Balsai salėje) Jeigu norite, gerai, pareiškiame. Kolegos, dar kartą padarome taip – prašom kortele apsispręsti, kas remiate G.Babravičiaus ir A.Kunčino siūlomą pataisą dėl 33 straipsnio? Kad pradėtume svarstymą, reikia 29 Seimo narių. Komitetas šiai pataisai siūlo pritarti.
Taigi, kolegos, įsitikinome, 44 tikrai yra. Gal sutarkime, jei komitetas skirtingų frakcijų Seimo narių pataisai pritaria, tai negaišdami laiko judėkime į priekį.
Kolegos, ar galime bendru sutarimu priimti šią pataisą? Galime. Ačiū, priimta. Ar galime 33 straipsnį dabar jau priimti bendru sutarimu su A.Kunčino ir G.Babravičiaus pataisa? Galima. Priimta.
34 straipsnis. Prašom.
A.KUNČINAS. 34 straipsnio 3 daliai yra trys pasiūlymai, tai Seimo narių A.Macaičio ir atskirai V.Martišausko pasiūlymai, kurie sutampa. Jie siūlo išbraukti 34 straipsnio 3 dalį. Taip pat aš buvau pateikęs 34 straipsnio 3 dalies kitokį formulavimą, komitetas jį dar patobulino ir iš esmės pritarė pateiktai patobulintai formuluotei. Kad būtų aišku, čia kalbama apie tai, kad įvedamas pasiūlymas, jog negalima pardavinėti telefono už vieną litą arba žemesne kaina už savikainą. Mano pateiktoje formuluotėje siūloma, kad „parduodamas telefoną, siūlydamas įsigyti žemesne kaina nei telefono aparato savikaina, privalo elektroninių ryšių paslaugos teikimo sutartyje nurodyti telefono aparato pardavimo su paslaugų teikimo sutartimi ir be jos kainų skirtumą, periodą ir būdą šiam skirtumui kompensuoti. Kitaip tariant, vartotojas turi būti perspėjamas, kas jo laukia ateityje, o draudimo nėra.
PIRMININKAS. Kolegos, tai dabar pirmiausia apsispręsime dėl to radikalaus siūlymo, kurį teikia A.Macaitis ir V.Martišauskas. (Balsas salėje) Prašau dėl vedimo tvarkos – Seimo narys V.Orechovas.
V.ORECHOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, šių metų balandžio 1 d. Elektroninių ryšių įstatymo projekto svarstymo Seimo plenarinių posėdžių metu buvo pritarta mano pasiūlymui papildyti įstatymo projekto 34 straipsnį nauja 3 dalimi. Mano siūlymui prieš tai pritarė ir Informacinės visuomenės plėtros komitetas.
PIRMININKAS. Aš labai prašyčiau J.Korenkos, labai prašyčiau V.Greičiūno ir kitų – labai didelis triukšmas. Dabar svarstomos rimtos alternatyvos, prašom susikaupti.
V.ORECHOVAS. Po to užregistruoti Seimo narių A.Macaičio ir V.Martišausko siūlymai išbraukti 34 straipsnio 3 dalį prieštarauja Seimo statuto 157 straipsnio 1 dalies 4 punktui, kuris teigia, kad pasiūlymų, prieštaraujančių anksčiau priimtiems arba analogiškai anksčiau atmestiems, posėdžio pirmininkas neteikia balsuoti. Kadangi minėtų Seimo narių pasiūlymai išbraukti 34 straipsnio 3 dalį prieštarauja anksčiau priimtiems ir neatitinka Seimo statuto reikalavimų, prašau gerbiamąjį posėdžio pirmininką neteikti Seimui balsuoti minėtų pasiūlymų. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Seimo nary Orechovai, norėčiau pasakyti, kad jūsų cituota Statuto nuostata taikoma tuo atveju, kai vyksta svarstymas. Svarstymo metu pritarus vienoms pataisoms kitos neteikiamos, nes susidarytų teisinė kolizija. Priėmimo stadijoje pataisos, kurios yra užregistruotos priėmimui, jos turi būti balsuojamos, aišku, jeigu jas parems 29 Seimo nariai. Taigi, kolegos, mes turėsime apsispręsti balsavimu. Prašom, komiteto pirmininkas.
A.KUNČINAS. Aš turiu pasiūlymą. Kad išvengtume visokių kolizijų, kreipiuosi į Seimo nairius A.Macaitį ir V.Martišauską, kad jie atsiimtų savo pasiūlymus ir pritartų mano pateiktam kompromisiniam variantui, tuomet išvengtume visų problemų.
PIRMININKAS. Kolegos, pirmiausia suteiksime žodį A.Macaičiui.
A.MACAITIS. Aš nenorėčiau atsiimti savo pasiūlymo. Manau, ir šis teikiamas kolegos pasiūlymas reglamentuoja be reikalo tai, ką pats paslaugos vartotojas gali aiškiai žinoti, nes yra sutartis. Ir tokio reglamentavimo nereikia, nes apriboja vartotojo teises, apriboja visų tų, kurie gali pasirinkti. Tarsi žmonės patys nesupranta, ką jie pasirašo. Aš neatsiimu ir siūlau balsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar norėčiau pateikti klausimą taip: dabar reikės 29 Seimo narių paramos tam, kad šis klausimas būtų pradedamas svarstyti ir balsuoti. Komitetas šitai pozicijai nepritaria. Taigi prašome dabar elektronine kortele apsispręsti, ar remiate siūlymą, kad būtų galima nagrinėti A.Macaičio ir V.Martišausko pataisą. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, – prieš arba susilaikote. Reikia 29 balsų. Primenu, svarstymo metu pritarta V.Orechovo pataisai.
Deja, kolegos, A.Macaičio ir V.Martišausko pataisa nebus svarstoma. Dabar, kolegos, turime apsispręsti dėl komiteto patobulintos redakcijos, kurią teikia A.Kunčinas. Vėl šiuo atveju, nors komitetas pritarė bendru sutarimu, bet reikia 29 Seimo narių paramos. Pirmiausia prašome atlikti šią procedūrą. Kas manote, kad galima paremti, kad A.Kunčino siūlymas būtų balsuojamas, balsuojate, kas manote kitaip, – prieš arba susilaikote. Reikia 29 Seimo narių paramos. Komitetas tam pritarė.
Kolegos, yra 36 Seimo narių parama, du – prieš, 3 susilaikė, pataisa yra balsuojama. Noriu perskaityti tą pataisą, kad būtų visiems aišku, už ką balsuosime. Komitetas jai pritarė bendru sutarimu, tai yra patobulintas V.Orechovo pasiūlymas, ir ji skamba taip: „Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas, suteikdamas paslaugų gavėjui telefono aparatą nemokamai ar siūlydamas jį įsigyti žemesne kaina nei telefono aparato savikaina, privalo elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartyje nurodyti telefono aparato pardavimo su paslaugų teikimo sutartimi bei jo kainų skirtumą, periodą ir būdą šiam skirtumui kompensuoti. Kolegos, kas remia šią pataisą, – motyvai už, kas neremia, – motyvai prieš. Motyvai už – V.Orechovas. Prašom.
V.ORECHOVAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, čia apgalvotas ir labai kompromisinis variantas. Vartotojas ir valstybė matys skaidrius sandorių variantus. Aš siūlau pritarti šiam pasiūlymui, nes jis labai normaliai subalansuotas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – B.Bradauskas.
B.BRADAUSKAS. Aš ne prieš. Aš norėjau replikuoti, kad mes, svarstydami tą klausimą, aptarėme kitaip. Tikrai kam čia reikia to, ką nurodė gerbiamasis A.Kunčinas – parametrus, per kiek laiko. Tiesiog būtų galima apsiriboti, kad vartotojas informuotas, kad telefono kaina įeina į paslaugų kainą, ir viskas, nebūtų didelės beletristikos. Manau, tai perteklinė informacija.
PIRMININKAS. Kolegos, girdėjote motyvus už, motyvus prieš. Dabar apsispręskime balsuodami. Kas pritaria A.Kunčino pasiūlymui, kuriam pritarė pagrindinis komitetas, balsuojate už, kas manote kitaip, – prieš arba susilaikote. Komitetas šiai pataisai pritarė.
56 balsavus už, nė vienam prieš, 6 susilaikius, A.Kunčino pataisa dėl 34 straipsnio 3 dalies redakcijos išdėstymo yra priimta. Ar galime dabar pereiti prie kitos A.Kunčino pataisos? Tai bus 34 straipsnio papildymas 10 dalimi. Ši pataisa yra susijusi su V.Popovo teikiama pataisa 10 daliai. Šiuo atveju A.Kunčino pataisai komitetas pritarė, V.Popovo pataisai komitetas nepritarė.
Gal pirmiausia V.Popovas. Ar jis siūlo balsuoti, ar atsiima? Prašom, gerbiamasis V.Popovai.
V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš atsiimu savo pataisą, kadangi kolegos A.Kunčino yra tobulesnė ir geresnė negu mano.
PIRMININKAS. Gerai. Tuomet balsuojame tik dėl A.Kunčino siūlomos pataisos, kuriai komitetas yra pritaręs. Pirmiausia, kolegos, reikia 29 Seimo narių, kad mes ją pradėtume balsuoti. Prašom paremti balsavimu, kad nebūtų jokių problemų. Kas manote, kad A.Kunčino pataisą galima priimti, paremkite ją, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Kolegos, šią pataisą parėmė 40 Seimo narių. Taigi prašom, Algirdai Kunčinai, pateikti šią pataisą ir balsuosime dėl jos.
A.KUNČINAS. Šios pataisos esmė yra ta, kad abonento prašymu viešojo telefono ryšio teikėjai turi sudaryti galimybę abonentui pasirinkti mokėjimo planą, kuriame viešojo telefono ryšių paslaugų apmokestinimas būtų vykdomas naudojant sekundinę apskaitą, išskyrus tuos atvejus, kai viešojo telefono ryšių teikėjas duomenų perdavimo apskaitą vykdo pagal perduodamų duomenų kiekį.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, kas norėtumėte paremti arba kalbėti prieš? Norinčių kalbėti nematau. Balsuojame. Ar galime priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Priimta.
Ar galime 34 straipsnį su visomis pataisomis priimti bendru sutarimu? Priimta. 35. Alternatyvų nėra. Priimta. 36. Alternatyvų nėra. Priimta. 37. Alternatyvų nėra. Priimta. 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47 straipsniai. Alternatyvų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 48, 49, 50, 51, 52, 53, 54, 55, 56, 57, 58, 60 straipsniai. Alternatyvų nėra, kolegos. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta, kolegos. 61. Alternatyvų nėra. Priimta. 62. Alternatyvų nėra. Priimta.
63 straipsniui yra A.Kunčino ir G.Babravičiaus bendra pataisa, kuriai komitetas pritarė bendru sutarimu. Ar galime, kolegos, sakyti, kad 29 Seimo nariai remia šią pataisą? Remia, kolegos. Prašome, Algirdai Kunčinai, pateikti pataisą.
A.KUNČINAS. Čia yra patikslinimas taip pat pagal Europos Komisijos rekomendacijas, įrašant sąlyginai naują dalyką – susijusio srauto duomenis, kad būtų aišku, apie ką yra kalbama.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, ar galime bendru sutarimu priimti šią dviejų Seimo narių teikiamą pataisą, kurią komitetas priėmė? Pritarta. Ar galime 63 straipsnį… Ne, atsiprašau. Dar yra taip pat A.Kunčino, G.Babravičiaus, G.Dalinkevičiaus ir A.Sadecko – net keturių Seimo narių – pataisa 63 straipsnį papildyti nauja 2 dalimi, kuriai komitetas pritarė bendru sutarimu. Ar galime sakyti, kad 29 nariai yra? Yra, kolegos. Prašom pateikti šią pataisą.
A.KUNČINAS. Šį straipsnį siūloma papildyti nauja 2 dalimi, kurioje būtų aiškiau apibrėžta, kaip ūkio subjektai, kurie teikia elektroninių ryšių paslaugas ir tinklus, turi įgyvendinti šio straipsnio 1 dalį, kad įstatyme būtų numatyta tvarka.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, ar galime priimti šią pataisą, bendru keturių Seimo narių iš skirtingų frakcijų sutarimu siūlomą pataisą? Pritarta. Ar galime pritarti 63 straipsnio dabartinei redakcijai su papildymu? Pritarta.
Kolegos, 64 straipsniui alternatyvų nėra. 65 alternatyvų nėra. 66, 67, 68, 69, 70 alternatyvų nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu šiuos straipsnius? Priimta, kolegos. 71 alternatyvų nėra. 72 alternatyvų nėra. 73, 74, 75, 76 alternatyvų nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta, kolegos.
77. Yra vėlgi A.Kunčino ir G.Babravičiaus pasiūlymai, kuriems komitetas pritarė bendru sutarimu. Ar galime sakyti, kad 29 Seimo nariai remia šią bendrą skirtingų frakcijų pataisą? Remia. Pritarta. Prašom dabar pateikti pataisą.
A.KUNČINAS. Šioje pataisoje yra… Parengė darbo grupė, kurioje dirbo ne tik nurodyti Seimo nariai, bet ir kiti autoriai. Mes pabandėme surasti gal šiek tiek kompromisines, tačiau gana tikslias formuluotes, kurios reglamentuotų, kaip gali būti vykdomas įvairių operatyvinių subjektų pasiklausymas ir kas turi teisę. Dėl mūsų pateikiamo varianto vyko diskusija, kad tokį pasiklausymą gali vykdyti tik pagrindinės institucijos, o ne kiekvienas, taip sakant, gali vykdyti ikiteisminį tyrimą. Taip pat numatoma, kad, jeigu operatyvinės veiklos subjektai kreipiasi dėl duomenų išsaugojimo, jeigu tai yra apmokama Vyriausybės nustatyta tvarka, operatoriai tuos prašomus duomenis papildomai saugo ne ilgiau kaip šešis mėnesius.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, atsiprašau, čia yra net keturių Seimo narių – A.Kunčino, G.Babravičiaus, A.Sadecko ir G.Dalinkevičiaus – iš skirtingų komitetų bendras pasiūlymas. Sutarimo nėra. Prašom. Vienas – prieš, vienas – už tą pasiūlymą. Motyvai prieš – A.Macaitis.
A.MACAITIS. Gerbiamieji kolegos, aš labai prašau jūsų dėmesio. Dabar mes svarstome ypač svarbų straipsnį. Atkreipkite dėmesį, kad pagal senąjį įstatymą mes su jumis buvome sekami tik šešis mėnesius. Tik šešis mėnesius buvo leidžiama naudoti informaciją apie mus, nes tiek truko ūkio subjekto reikalai, susiję su sąskaitų apmokėjimu. Tie visi dalykai buvo naudojami ir mūsų saugumo. Jeigu kas nors įvykdavo, ir jie galėdavo pasiklausyti. Dabar yra siūloma, kad ši visa sistema… kad tai būtų galima daryti, bet šešis plius šešis mėnesius. Atkreipkite dėmesį, kad dabar… Aš suprantu, galbūt kovojant su terorizmu ir panašiai galima tą daryti šešis mėnesius, jeigu jau to reikia ir tokie yra interesai, bet kai tą išplečia dar plius šešiais mėnesiais… Aš nesuprantu, kas įvyko, kad dar reikia šešiais mėnesiais išplėsti šią informaciją. Todėl aš siūlau vis dėlto neparemti šio siūlymo, o likti prie senojo – šešių mėnesių, jeigu jau kitaip negalima, ir remiantis visais saugumo sumetimais… Labai prašau perskaityti pasiūlymo antrąją dalį, kas ten parašyta. Tai tikrai yra labai rimti dalykai. Aš dar noriu pasakyti: 2002 metų Europos Sąjungos 95-ojoje direktyvoje irgi sakoma, kad negalima tokių dalykų daryti, bet štai čia vėl atsirado tokia pataisa. Aš negaliu jai pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, motyvai už – A.Sadeckas. Kaip minėjau, šią pataisą teikia Žmogaus teisių komiteto, Nacionalinio saugumo ir gynybos ir Informacinės plėtros – trijų komitetų… Motyvai už – A.Sadeckas.
A.SADECKAS. Gerbiamieji kolegos, mes šiek tiek netiksliai traktuojame šį įstatymo projektą. Čia iš viso kategoriškai negalima kalbėti apie jokį pasiklausymą. Apie tai šiame įstatymo projekte net kalbos nėra. Labai aiškiai pasakyta, kad ūkio subjektai, teikiantys elektroninių (…) ir paslaugas, elektroninių ryšių metu naudojama techninė informacija. Yra kalbama apie sujungimus, skambučius, jokiu būdu ne apie kokius pasiklausymus, kas buvo ir anksčiau, jeigu kalbame, kad to pirmiausia reikia jų ūkinei veiklai užtikrinti, skaičiuojant ir t.t. ne ilgiau kaip šešis mėnesius. Išimties atveju, jeigu to reikia operatyvinės veiklos subjektui, jis gali būti dar pratęsiamas šešiems mėnesiams. Taigi mes nekalbėkime apie pasiklausymą, čia iš viso apie tai net nėra kalbama.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, motyvai už, motyvai prieš pasakyti. Prašom apsispręsti balsuojant. Kas remiate šią pataisą? Jau viskas pasakyta. Prašom balsuoti. Kas remiate šią keturių Seimo narių – G.Babravičiaus, A.Kunčino, G.Dalinkevičiaus ir A.Sadecko – pataisą, balsuojate už (jai komitetas pritaria, kolegos, jau pritarta ir svarstymo metu), prašom išreikšti savo valią balsuodami už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
27 balsavus už, 7 – prieš, 9 susilaikius pataisai pritarta, kolegos.
Dabar kita pataisa, nesusijusi su sekimu, nieko bendra neturi. Ar galime tai antrajai pataisai pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Kolegos, ar galime dabar visam straipsniui pritarti bendru sutarimu? Pritarta, kolegos. Pritariame. Gerai, kolegos. Tada šis straipsnis priimtas.
Dabar 79 straipsnis. Jam… Atsiprašau, 78 straipsnis. Jam alternatyvų nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu 78? Priimta. 79 straipsnis, kolegos. Yra A.Kunčino ir G.Babravičiaus pataisa, kuriai komitetas pritarė. Tai gynybai techninė pataisa. Ar galime…
A.KUNČINAS. Taip pat noriu pasakyti. Yra Teisės departamento pasiūlymas, kuriame mūsų pastaba įvertinta…
PIRMININKAS. Ar galime sakyti, kad 29 Seimo nariai remia šią pataisą? Remia. Ar galime pritarti pataisai, kolegos? Pritarta. Ar galime pritarti 79 straipsniui bendru sutarimu? Pritarta, kolegos.
Dabar, kolegos… Dabar dėl įsigaliojimo nuo 2006 m. sausio 1 dienos. Tai suprantama, nes mes vėluojame. Aišku, kad…
A.KUNČINAS. Ne, aš galiu paaiškinti…
PIRMININKAS. Prašom. Dėl įsigaliojimo datos.
A.KUNČINAS. Kadangi mes priėmėme nuostatą dėl apskaitos pagal sekundes ir Vyriausybės projekte buvo, kad operatoriai negali įgyvendinti iš karto, siūloma, kad tos nuostatos įgyvendinimas įsigaliotų nuo 2006 m. sausio 1 dienos.
PIRMININKAS. Kolegos, ar tai techninei datai galima pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Ar galime 79 straipsniui pritarti su visomis pataisomis bendru sutarimu? Pritarta, kolegos.
80 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu, alternatyvų nėra? Priimta. Ar galime pritarti visiems priedams, kurie yra prie 80 straipsnio, šio įstatymo priedams? Ten yra išvardyti visi Europos Sąjungos teisės aktai. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Kolegos, visas įstatymas pastraipsniui yra priimtas su visom alternatyvom, už kurias balsavote. Tos alternatyvos, tos alternatyvos, kurioms nepritarta, atmestos. Kolegos, dabar dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš. Gal balsuojame iš karto? (Balsai salėje: Balsuojam.) Balsuojame iš karto. Ačiū, kolegos, už supratimą. Balsuojame, kas manote, kad galima priimti Elektroninių ryšio įstatymo projektą, balsuojate už. Kas manote kitaip, – prieš arba susilaikote.
54 balsavus už, 3 susilaikius, nė vienam nebalsavus prieš, Elektroninių ryšio įstatymas priimtas. Sveikinu kolegas darbo grupės narius, komiteto pirmininką priėmus labai sudėtingą eurointegracinį įstatymą. Replika po balsavimo – V.Orechovas.
V.ORECHOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš pirmiausia noriu padėkoti Vyriausybės darbo grupei, kuri labai rimtai dirbo, ir mes jau matom rezultatus. Nebuvo nė vieno, kuris prieštarautų tokiam rimtam įstatymui, kas žiūri į ateitį. Tikrai mes jau pamatėme, kad įstatymas gerai reguliuoja, liberalizuoja rinką ir atitinka visas naujas Europos Sąjungos direktyvas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, dar noriu pasakyti, kad P.Gražulis nespėjo užsiregistruoti, bet salėje buvo, taigi jo balsas yra pridedamas. 55 – už.
Kolegos, dabar imamės papildomų dviejų klausimų. Kviečiu J.Korenką Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vardu. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Prašome Seimo narį pateikti pozicijas. Čia yra Teisės departamento pastabų, kurioms komitetas nepritaria.
J.KORENKA. Taip. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, gerbiamasis pirmininke, gauta Teisės departamento išvada dėl Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.IXP-3226(2) varianto. Iš dalies Teisės departamentas suabejojo, kaip bus garantuota tvarka užtikrinant Lietuvos radijo ir televizijos komisijos, Visuomenės informavimo įstatymo ir Elektroninių ryšio įstatymo įgyvendinimo nustatytą tvarką ir sąlygas… Mūsų posėdis įvyko 2004 metų balandžio 14 d. Nuspręsta nepritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadai dėl Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto…
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega.
J.KORENKA. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 2, susilaikė…
PIRMININKAS. Dėkoju. Tų rezultatų nereikia, visi matome išdalytame protokole. Gerbiamieji kolegos, norėčiau dabar tiesiog kultūrinę pertraukėlę… Dėl įdomumo. Kolega Seimo narys paminėjo projekto pavadinimą. Aš atkreipiu dėmesį, kad ženklelis „IX reiškia devintąjį Seimą, o ženklelis „P reiškia projektą. Šiaip apie juos nereikėtų nieko kalbėti. Vadinasi, šis Seimas yra devintasis Lietuvos istorijoje, P yra projektas, o esminis yra tiktai numeris. Tai numeris 3226 ir antroji jo redakcija. O visa kita yra tiesiog rutininis devintojo Seimo pažymėjimas, kad projektas yra devintojo Seimo.
Kolegos, ar galėtume priimti pastraipsniui? Galime. Ar galime priimti šio įstatymo 1 straipsnį? Priimta. 2 straipsnį? Priimta. Dėl viso įstatymo norinčių kalbėti nematau. Ačiū, pranešėjau. Balsuosime dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo priėmimo. Kolegos, balsavimas pradėtas.
Kolegos, 40 balsavus už, vienam balsavus prieš, 4 susilaikius, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. Prašau J.Korenką, replika po balsavimo.
J.KORENKA. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų dėkoju už supratimą. Taip pat atsižvelgdamas į gerbiamojo pirmininko pastabas, priimdamas jas kultūrinės pertraukėlės metu… Vis dėlto iš tikrųjų šis projektas yra labai svarbus ir tai duos gerą žingsnį, tikiuosi, radijui ir televizijai dirbti geriau ir mums visiems rodyti geras programas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam J.Korenkai, tikrai darbščiam ir puikiam Seimo nariui, ir už įstatymo pateikimą, ir už darbą komitete.
Dabar, kolegos, imamės Nr.IXP-3227 projekto antrosios redakcijos, tai Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo pakeitimo įstatymu keičiamo Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Kviečiu į tribūną Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A.Sadecką. Šio įstatymo priėmimas. Prašau, pirmininke, jums žodis.
A.SADECKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė įstatymo projektą, jį patobulino, pripažino, kad Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 23 punktą pripažįsta netekusiu galios, ir patobulintam variantui pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Ar galėtume priimti šio įstatymo 1 straipsnį? Priimta, kolegos. 2 straipsnį? Priimta. Pastraipsniui priimta. Norinčių kalbėti nematau. Prašome apsispręsti dėl viso įstatymo priėmimo. Kolegos, balsavimas pradėtas. O pavadinimas? Aš norėčiau atkreipti komiteto pirmininko dėmesį į Teisės departamento siūlymą dėl pavadinimo redakcijos. Teisės departamento redakcijai yra pritarta.
Kolegos, 46 balsavus už, nė vienam nebalsavus prieš, vienam susilaikius, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo pakeitimo įstatymu keičiamo Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymas, numeris toks ir toks, priimtas.
Dabar imamės 2 darbotvarkės klausimo. Svarstymas ir priėmimas. Kviesčiau… O ką? Gerbiamąjį A.Indriūną… Gerai. Kolegos, Seimo nutarimas „Dėl Respublikos Prezidento rinkimų paskyrimo. Svarstymas ir priėmimas. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu – A.Indriūnas.
A.V.INDRIŪNAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė šį nutarimą. Teisės departamento pastabų nebuvo. Buvo vienas kolegos J.Razmos pateiktas pasiūlymas dėl … tačiau jam komitetas nepritarė. Ir pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamasis pranešėjau, čia yra Seimo nutarimas, ne įstatymas.
A.V.INDRIŪNAS. Atsiprašau, Seimo nutarimas.
PIRMININKAS. Seimo nutarimo projektui… Dabar vis tiek, kolegos, turėsime svarstyti J.Razmos pasiūlymą, kuriam komitetas nepritarė. J.Razmos pasiūlymas yra, kad vietoj skaičiaus birželio 13-oji būtų įrašyta gegužės 30 d. Prašome J.Razmą motyvuoti savo pasiūlymą.
J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, laikinas daiktas yra laikinas daiktas. Tai tinka ir Prezidentui. Mano mintis buvo tokia, kad mes turime siekti, jog laikinasis Prezidentas būtų kuo trumpiau. Dabar mes turime čia nereikalingus ginčus: jis gali, negali skirti Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovą, Saugumo departamento vadovą, tuoj kokie nors ambasadoriai iškils. Yra galimybė Prezidento rinkimų pirmąjį turą rengti gegužės 30 d., o antrą turą – birželio 13 d. Tai tie, kurie labai išgyvena ir nori pasinaudoti gausesniu rinkėjų dalyvavimu, kad jie balsuotų ir Europarlamento rinkimuose, tai antrasis turas tą užtikrintų. Kita vertus, priėmę mano pataisą, mes nekankintume normalių Lietuvos piliečių, kurie planuoja poilsį kažkur, nebūtinai Lietuvoje, galėtų nesijaudinti, kad jiems teks derinti tuos dalykus su noru dalyvauti Prezidento rinkimuose. Tai tokios yra mano idėjos, kurios verčia siūlyti gegužės 30 d. datą kaip kur kas geresnę.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar motyvai už, motyvai prieš. Prieš tai komiteto nuomonė.
A.V.INDRIŪNAS. Mes šį klausimą svarstėme komitete ir buvo pasakytos tokios nuomonės, kad jeigu bus gegužės 30 d., tai tikriausiai rinkimai neįvyks, nes nesusirinks 50% rinkėjų, kas labai tikėtina, ir tada užuot priartinus, tiesiog pusei metų dar bus atidėti Prezidento rinkimai. Todėl mes pritariame, kad geriau…
PIRMININKAS. Girdėjote komiteto nuomonę. Dabar motyvai už – A.Stasiškis. Motyvai prieš – A.Matulevičius. Pirmiausia A.Stasiškis.
A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Aš manau, kad pataisos pateikėjas gana gerai argumentavo. Iš tikrųjų, kad neįvyks, galbūt ir taip, bet gali neįvykti ir 13 dieną. Bet kad bus antrasis Prezidento rinkimų ratas, antrasis turas, tai beveik visa mūsų demokratijos istorija tą patvirtina. Tikriausiai taip bus. Todėl būtų kur kas geriau, jeigu antrasis Prezidento rinkimų turas sutaptų su Europos Parlamento rinkimais. Iš tikrųjų būtų logiškiau ir turbūt būtų daugiau naudos ir rinkėjams. Bet vis tiek, jeigu po 13 d., t.y. po pirmojo turo, reikės po dviejų savaičių, birželio pabaigoje, surengti antrąjį turą, tai tikrai kur kas blogesnis variantas.
Todėl dabar nesiveliant į jokius politikavimus, nes čia iš tikrųjų yra grynos procedūros dalykai, aš vis dėlto siūlyčiau pritarti šiai pataisai ir prognozuoti, kad antrasis rinkimų turas sutaps su Europos Parlamento rinkimais ir bus baigtas rinkimų maratonas.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Dabar motyvai prieš – A.Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, sutikti su ta pataisa negalima, nes jos nepriėmus yra šansas sutaupyti 10 mln. litų. Aš suprantu, kad konservatoriams pasimėčius šimtais ir milijardais su Mažeikiais, čia yra kaip uodo įkandimas tie 10 milijonų. Bet iš tikrųjų kas garantuotas, kad bus reikalingas antrasis turas? Yra šansų, kad antrojo turo nereikės, ypač jeigu konservatoriai susitars dėl vieno kandidato, kuo aš, žinoma, šiek tiek abejoju. Man atrodo, kad daugiau vyksta žaidimas, kuriuo norima parodyti laikinajam Prezidentui A.Paulauskui, kad žinai, vaikine, pažaidėme, dabar gana, greičiau tu palik postą. Negražu šitaip. Jeigu jau darėte kartu, vertėte aną, tai iškentėkite dar keletą savaičių gražiai ir garbingai. Man atrodo, ši pataisa visiškai nereikalinga, reikia daryti taip, kokia yra rinkėjų nuomonė. O rinkėjų nuomonė, kad rinkimai būtų birželio 13 dieną. Galite patikrinti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, girdėjote motyvus už, motyvus prieš. Dabar prašome apsispręsti balsavimu. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Balsavimas bus labai paprastas. Ar pritariame J.Razmos pasiūlymui vietoj birželio 13 d. įrašyti gegužės 30 dieną? Kolegos, kas pritariate J.Razmos pasiūlymui, balsuojate už, kas nepritariate, prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Tik 4 parėmė J.Razmos pasiūlymą. 25 balsavo prieš, 12 susilaikė. Pasiūlymui nepritarta. Kolegos, kadangi birželio 13 d. antaninės, tai reikia įsiklausyti į Seimo nario Antano argumentus, nes jie gali būti labai rimti. Kolegos, dabar balsuosime dėl viso Seimo nutarimo. Ar galime pritarti, kolegos, šiam labai trumpam Seimo nutarimui po svarstymo? Pritarta. Dėkoju.
Dabar, kolegos, dėl priėmimo. Ar galime priimti šį Seimo nutarimą? Galime bendru sutarimu. Gerai. Kadangi tik vienas straipsnis, kolegos, ar galime priimti šį straipsnį bendru sutarimu? Priimta.
Dabar dėl viso nutarimo, kolegos. 4 – už, 4 – prieš. Motyvai už – A.Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS. Aš pradėsiu nuo to, kuo baigiau. Iš tikrųjų teko kalbėtis su ne vienu įvairių socialinių sluoksnių žmogumi ir visi gerai supranta, kad jeigu atsitiko tokia bėda ir reikia rinkti Prezidentą, reikia rinkti pagal Konstitucijoje nustatytus terminus, kaip čia kas nenorėjo daryti, bet Konstitucijos nepakeisi, reikėjo tą daryti galbūt tada, kai ją priiminėjo. Dabar ji yra tokia, kokia yra. Birželio 13 d. atitinka ir Konstitucijos reikalavimus ir, svarbiausia, Seimas jau yra paskyręs Europos Parlamento rinkimus. Abejonės, kad suprastės žmonių dalyvavimas ir dėmesys rinkimams dėl Europos Parlamento, aš sakyčiau, yra nepagrįstos, nes tai vyksta pirmą kartą ir, man atrodo, kad šie rinkimai bus gan aktyvūs ir žmonės labai garbingai per šv.Antaną ateis ir nubalsuos už naująjį Prezidentą ir už Europos Parlamento narius. Todėl siūlau, kad šios datos būtų sujungtos, ir priimti šį Seimo nutarimą.
PIRMININKAS. Kolegos, motyvai prieš – J.Razma.
J.RAZMA. Iš tikrųjų, jeigu pagrindinės partijos sugebėtų susitarti ir mes prognozuotume vieną rinkimų turą, ta data galėtų tokia būti, bet kol kas vaizdas yra priešingas, ir aš nežinau, kodėl Seimo nariai nori kankinti Lietuvos piliečius, versdami juos vasaros atostogų įkarštyje dar dalyvauti rinkiminėse kampanijose, dar ir dvi savaitės intensyvių agitacijų. Man atrodo, to buvo galima išvengti. Aš suprantu liberaldemokratus, kurie labai energingai agituoja už šią datą. Jų viltis yra labai aiški, kad birželio pabaigoje, kai normalūs žmonės gali išvažiuoti pailsėti, protesto balsuotojai susirinkę gali pamėginti energingai paremti jų mylimą kandidatą. Tokia logika yra labai aiški, tik aš nesuprantu, kodėl tai logikai pasiduoda socialdemokratai ir socialliberalai.
PIRMININKAS. Motyvai už – H.Žukauskas.
H.ŽUKAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš taip pat remiu tą įstatymą, nes…
PIRMININKAS. Kolega, nutarimą, ne įstatymą.
H.ŽUKAUSKAS. Atsiprašau, nutarimą. Dėl to, kad per pačią apkaltą ir dabar kažkaip niekas nesirūpina, o kiek valstybei kainuoja tokie žaidimai? Aš manau, kad bet kuriuo atveju rinkimai vienu metu į Europos Parlamentą ir Prezidento rinkimai, taip, pone Rimšeli, laikas išmokti skaičiuoti, tie rinkimai visada valstybei kainuoja mažiau. Ir visiškai nepritariu ponui J.Razmai, nes gali įvykti taip, kad Prezidentą mes galime išrinkti ir pirmajame ture, tokiu atveju valstybė tikrai prarastų nemažai lėšų. Labai ačiū. Siūlau paremti.
PIRMININKAS. Motyvai už – O.Babonienė.
O.BABONIENĖ. Jeigu kas ko nesupranta, peršasi mintis, kad galbūt ir niekada nesupras. Juk visiems čia aišku. Dėl laiko ir dėl lėšų kviečiu visus Seimo narius, o ypač vyrus, trumpinti savo kalbas ir balsuoti už nutarimą.
PIRMININKAS. Geras pasiūlymas, gerbiamieji kolegos Seimo nariai vyrai, trumpinti savo pasiūlymus ir kartu kalbas. Taigi, kolegos, dabar balsuojame. Visi norintieji kalbėjo. Kas manote, kad reikia šį Seimo nutarimą „Dėl Respublikos Prezidento rinkimų paskyrimo priimti, balsuojate už, kas manote kitaip – balsuojate prieš arba susilaikote.
44 balsavus už, nė vienam nebalsavus prieš, 3 susilaikius, Seimo nutarimas „Dėl Respublikos Prezidento rinkimų paskyrimo priimtas.
Kolegos, jeigu mes įsiklausytume į O.Babonienės pasiūlymą, mes galėtume dirbti sparčiau, nes mes labai atsiliekame nuo rytinio grafiko. Daug rezervinių klausimų pirmojoje dienos pusėje nebuvo išnagrinėta. Taigi aš siūlyčiau skubėti, kad mes galėtume laiku įgyvendinti visą darbotvarkę.
Dabar kviesčiau V.Saulį. Projekto Nr.IXP-3353(2) priėmimas. (Balsai salėje) Kolegos, tuomet kas nors iš Biudžeto ir finansų komiteto. Prašom. Kviečiame pirmininką gerbiamąjį A.Butkevičių. Priėmimas, kolegos.
A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, taupydamas laiką, aš neskaitysiu to labai ilgo įstatymo projekto Nr.IXP-3353 pavadinimo. Noriu pasakyti, kad šiam įstatymo projektui Biudžeto ir finansų komitetas pritarė bendru sutarimu, taip pat po svarstymo nebuvo gauta jokių pataisų ir papildymų. Siūlau priimti šį įstatymą.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pradėti priėmimą pastraipsniui? Galime. Kadangi yra 1 straipsnis… žodžiu, nuo pavadinimo viskas gerai, neskaitysiu visos ilgos redakcijos. 1 straipsnis. Priimta. Antrasis skirsnis ir antrojo skirsnio 1 straipsnis. Priimta. Trečiasis skirsnis. Trečiojo skirsnio 1 straipsnis. Priimta. Ketvirtasis skirsnis. Šio skirsnio 1 straipsnis. Priimta. Penktasis skirsnis. Šio skirsnio 1 straipsnis. Priimta. Šeštasis skirsnis. Šio skirsnio 1 straipsnis. Priimta. Septintasis skirsnis. Šio skirsnio 1 straipsnis. Priimta. Aštuntasis skirsnis. Šios skirsnio 1 straipsnis. Priimta. Kolegos, pastraipsniui visi straipsniai ir visi skirsniai priimti.
Ar galime pradėti viso įstatymo priėmimą? Norinčių kalbėti dėl motyvų nematau. Kolegos, registruojamės ir balsuojame dėl Lietuvos Respublikos įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčių įstatymo, Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo, Garantinio fondo įstatymo, Rinkliavų įstatymo, Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo, Konsulinio mokesčio įstatymo ir Lietuvos banko įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo. Balsavimas pradėtas. Išreikškite savo valią balsavimu, kolegos. Labai ilgas įstatymo pavadinimas.
28 balsavus už, nė vienam nebalsavus prieš, 2 susilaikius, Lietuvos Respublikos įmonių ir organizacijų nekilnojamo turto mokesčio įstatymo, Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo, Garantinio fondo įstatymo, Rinkliavų įstatymo, Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo, Konsulinio mokesčio įstatymo, Lietuvos banko įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.
Toliau, kolegos, kviečiu į tribūną A.Butkevičių. Asmenų turto įsigijimo ir pajamų teisėtumo pagrindimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Prašom.
A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos asmenų turto įsigijimo ir pajamų teisėtumo pagrindimo įstatymo pripažinimo netekusio galios įstatymą siūlau priimti. Po svarstymo nėra gauta jokių pastabų. Šis įstatymas tik iš dviejų straipsnių.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. 1 straipsnis. Bendru sutarimu priimta. 2 straipsnis bendru sutarimu priimtas. Dėl viso įstatymo norinčių kalbėti nematau. Balsuojame, kolegos, dėl Lietuvos Respublikos asmenų turto įsigijimo ir pajamų teisėtumo pagrindimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo priėmimo. Balsuojame, kolegos.
Kolegos, 42 balsavus už, nė vienam nebalsavus prieš, 2 susilaikius, Asmenų turto įsigijimo ir pajamų teisėtumo pagrindimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymas priimtas.
Imamės darbotvarkės 4 klausimo šiek tiek atsilikdami nuo grafiko. Muitų tarifo įstatymo, Antidempingo įstatymo, Protekcinių (apsaugos) priemonių įstatymo, Kompensacinių muitų įstatymo ir juos keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas. Kviečiu į tribūną R.Sinkevičių kalbėti Ekonomikos komiteto vardu. Kas gali pateikti Ekonomikos komiteto išvadą? Žiūriu į komiteto pirmininką. Prašom pateikti išvadą.
V.KARBAUSKIS. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė šį įstatymo projektą. 8 balsavo dėl iniciatorių pateikto įstatymo projekto, prieš nėra, 2 susilaikė.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Dabar Biudžeto ir finansų komiteto vardu – A.Butkevičius. Prašom pateikti komiteto išvadą.
A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Buvo atsižvelgta į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą. Mūsų komiteto galutinė išvada – pritarti pateiktam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, iš anksto norinčių diskusijoje kalbėti nebuvo. Dabar taip pat nėra. Gal galime pritarti bendru sutarimu? Kolegos, užsiregistruosime. Jeigu nėra balsuojančių už… (Balsai salėje) Jūs norite balsuoti prieš? Prašom motyvus už, motyvus prieš. Vienas kalba už, vienas – prieš.
Gerai. Kolegos, balsuojame, ar pritariame po svarstymo Muitų tarifų įstatymo, Antidempingo įstatymo, Protekcinių (apsaugos) priemonių įstatymo, Kompensacinių muitų įstatymo ir juos keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymui. Abu komitetai siūlo pritarti, kolegos.
Kolegos, 17 balsavus už, 1 – prieš, 5 susilaikius, šiam įstatymui po svarstymo yra pritarta.
Dabar imamės darbotvarkės 5 klausimo – Geležinkelių transporto kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir taikymo įstatymo projekto. Svarstymas. Kviečiu į tribūną V.Greičiūną kalbėti Ekonomikos komiteto vardu. Ruošiasi V.Popovas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu.
V.GREIČIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas apsvarstė šį dokumento projektą ir jam pritarė, 7 balsavo už , 2 – prieš ir 1 susilaikė.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau, bet jums dar teks grįžti į tribūną, nes yra alternatyvos, kurias reikės balsuoti. Dabar papildomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kviečiu A.Sakalą vietoj V.Popovo pateikti komiteto išvadą.
A.SAKALAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas gavo daug pastabų iš Seimo Teisės departamento, daugeliui jų pritarė. Komitetas taip pat išnagrinėjo savo patarėjų pastabas ir pritarė joms. Seimo nario J.Razmas pastabai iš esmės pritarė. Komiteto sprendimas buvo toks: siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į pastabas, kurioms Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai buvo bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Dėkoju už išvados pateikimą komiteto pirmininkui. Dabar kviečiu grįžti V.Greičiūną, nes mums teks balsuoti dėl pasiūlymų, kuriems komitetas nepritarė. Ar J.Razma yra? Kolegos, pirmoji pataisa, dėl kurios reikėtų balsuoti, tai yra J.Razmos pataisa, kuriai komitetas iš dalies pritarė.
J.RAZMA. Nieko jis nepritarė, ką jis ten aiškina.
PIRMININKAS. Aš noriu paklausti J.Razmos, ar jį tenkintų ši redakcija, ar jis nori teikti savo pataisą?
J.RAZMA. Mane stebina, kad komitetas nepritarimą vadina pritarimu iš dalies. Nieko jis nepritarė. Parašė, kaip ir buvo, teisinę nesąmonę, ir tiek.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis Razma, vietoj tokių žodžių parinkti kitus ir pateikti savo siūlymą.
J.RAZMA. Žodžiai yra lietuviški, ne keiksmažodžiai, taigi prašom nekomentuoti. 3 straipsnis, kurį kritikuoju, teisiniu atžvilgiu yra labai ydingas. Jis sako, kad kiti įstatymai ir teisės aktai, reglamentuojantys geležinkelių transporto veiklą, galioja tiek, kiek neprieštarauja šiam kodeksui, išskyrus atvejus, kai kodeksas pirmenybę suteikia kitiems. Tokiu būdu mes darome visišką teisinį jovalą. Vadinasi, kažkas turi analizuoti, kas kam prieštarauja, ir ieškoti pirmenybės momentų, kai mūsų Statutas aiškiai reikalauja: jeigu priimama kokia nors įstatymo pataisa ar naujas įstatymas, turi būti pateikti visi reikalingi lydintys įstatymą projektai. Kitaip mes negalėtume svarstyti. O čia pradedate rašyti tokias abras kadabras. Aš iškelsiu paprastą klausimą. Vienas iš įstatymų yra taip pat Civilinis kodeksas. Jis taip pat reglamentuoja geležinkelių transporto veiklą kaip ir kitus dalykus. Jis sako, kad kodeksas turi pirmenybę prieš visus kitus įstatymus, Geležinkelių transporto kodeksas sako, kad jis turi pirmenybę prieš visus kitus įstatymus. Kuris iš tų kodeksų turi pirmenybę, atsakykite, kad tokie gudrūs? Kodėl mes Susisiekimo ministerijos aplaidumą ir tingumą dangstome tokiu toleravimu Ekonomikos komitete, užuot pareikalavę, kad visi lydintys įstatymų projektai būtų pateikti ir nebūtų jokių prieštaravimų?
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis komiteto pirmininko pavaduotojau…
V.GREIČIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, šis siūlymas buvo išnagrinėtas su Teisės departamento specialistais, su jais suderintas, ir mes nematėme čia kokių nors priežasčių, kurias bando pateikti arba taip jus informuoja kolega J.Razma. Todėl siūlome sutikti su komiteto išvada, kurią, kaip minėjau, komitetas priėmė iš dalies.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, komitetas pasiūlė straipsnį papildyti nauja 2 dalimi ir tokia redakcija dabar yra papildyta. Prašom apsispręsti, kolegos, ar… Kolegos, ar yra norinčių paremti J.Razmos pasiūlymą? Prašom. Motyvai – už, motyvai – prieš. Nėra norinčių kalbėti. Dabar, kolegos, pirmiausia balsuojame dėl J.Razmos siūlymo išbraukti projekto 3 straipsnį. Šiam siūlymui komitetas nepritarė. Komitetas pateikė kitokią redakciją su nauja 2 dalimi. Kas remiate J.Razmos siūlymą, balsuojate už, kas palaikote komiteto nuomonę, – prieš arba susilaikote.
Gerbiamieji kolegos, norėčiau kreiptis į tuos Seimo narius, kurie yra Seime ir kurie žino, kad jų darbotvarkėje yra rezerviniai klausimai, kad ateitų į posėdžių salę. Priešingu atveju negalėsime daryti pateikimo. Aš kreipčiausi į A.Ramanauską ar į P.Papovą, ar į kitus, nes dabar dar galėtume apsvarstyti rezervinius klausimus. Mūsų darbotvarkės iki gegužės 1 d. bus labai įtemptos.
Gerbiamieji kolegos, J.Razmos pasiūlymui pritarė tik 3 Seimo nariai. Taigi, kolegos, jis nebus… Lieka komiteto redakcija.
Dabar yra V.Greičiūno ir P.Vilko pasiūlymas.
V.GREIČIŪNAS. Kadangi komitetas nepriėmė, mes atsiimame šį pasiūlymą.
PIRMININKAS. Atsiimate. Tvarka. Tada nereikia balsuoti. Tada, kolegos, yra…
V.GREIČIŪNAS. Toliau nelieka jokių nepritartų…
PIRMININKAS. Ten, kur iš dalies pritarta, jūs sutinkate. Taip?
V.GREIČIŪNAS. Taip.
PIRMININKAS. Kolegos, daugiau pataisų nėra. Ar galima tada pritarti po svarstymo šiam labai svarbiam Geležinkelių transporto kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir taikymo įstatymo projektui? Pritarta bendru sutarimu po svarstymo, kolegos. Labai ačiū.
Gerbiamieji kolegos, dabar galėtume imtis daugelio įstatymų pateikimų. Aš dairausi į Vyriausybės ložę ir nematau nė vieno ministro. Labai nedrausmingai elgiamasi. Ne, kolegos, pertraukos nedarome, nes rezerviniai klausimai buvo numatyti rytiniame posėdyje. Aš norėčiau paklausti, ar yra Seimo nariai P.Papovas ar A.Ramanauskas, ar R.Palaitis? Kolegos, ar jūs… Nežinau, ar kas galėtų mane pakeisti, aš esu. Reikėtų pateikti Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Kolegos, gal leistumėte man jį pateikti iš vietos? (Balsai salėje)
Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3285(2) (pateikimas)
Gerbiamieji kolegos, norėčiau pateikti Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Jo esmė yra labai paprasta. Dabar galiojančiuose teisės aktuose ir priimtuose teisės aktuose yra numatyta, kad jeigu pareigūnai, siunčiami į centrines Europos Sąjungos institucijas, dirbti išvyksta kartu su šeimos nariais, o jų šeimos nariai čia turėjo valstybinę tarnybą, bet yra priversti išvykti kartu su savo antrąja puse į Briuselį ir ten darbuotis, tai jiems yra užtikrinama teisė sugrįžti atgal į tą pačią arba įstatymais nustatytą kitą siūlomą darbo vietą. Kai mes priėmėme europarlamentarų įstatymą, mes tą normą tiesiog užmiršome, nes europarlamentarai taip pat gali išvykti su savo šeimos nariais taip pat ir į kitas institucijas – į Europos Teisingumo Teismą, Europos pirmos instancijos teismą ir t.t. Taigi ši pataisa tik atkartoja dabar galiojančias normas ir siūloma pritarti šiai pataisai, nes europarlamentarai išvyks nuo gegužės 1 d. arba nuo liepos 7 d. po birželio 13 d. rinkimų, taip pat, kaip žinote, ir komisarai, ir Europos Teisingumo Teismo, ir pirmos instancijos teismo specialistai, Audito rūmų specialistai, Socialinių reikalų komiteto, Regionų komiteto specialistai. Aš siūlyčiau pritarti po pateikimo ir pradėti svarstymą. Ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Pritarta, kolegos. Tada pagrindinis komitetas bus Valstybės valdymo ir savivaldybių, papildomas – Europos reikalų komitetas. Aš siūlyčiau svarstyti, kolegos, balandžio 27 d., kad mes iki gegužės 1 d. galėtume priimti. Kolegos, balandžio 27 diena. Labai ačiū. Pritarta po pateikimo.
Narkologinės priežiūros įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3421 (pateikimas)
Dabar kviečiu į tribūną sveikatos ministrą J.Oleką pateikti Narkologinės priežiūros įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Prašom, gerbiamasis ministre, pateikti šį projektą. Projekto Nr.IXP-3421(6).
J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pateikti Stomatologinės priežiūros…
PIRMININKAS. Ne, narkologinės, kolega.
J.OLEKAS. Kurios? Narkologinės? Gerai.
PIRMININKAS. Iš pradžių narkologinės, o po to jau stomatologinės, bet pirmiausia eilės tvarka.
J.OLEKAS. Dar kartą ačiū. Esu pasirengęs pateikti abu. Gerbiamieji kolegos, įstatymo pakeitimas susijęs su tuo, kad keičiasi Gydytojo medicinos praktikos įstatymo pavadinimas. Kad nereikėtų vis grįžti prie konkretaus įstatymo pavadinimo, mes siūlome įstatymo normą palikti tiktai „įstatymų nustatyta tvarka. Tai apims įstatymus, konkrečiai ir Gydytojo medicinos praktikos. Todėl siūlome pritarti pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis ministre, jūsų paklausti niekas nenori. Ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Pritarta, kolegos. Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas. Seniūnų sueiga daugiau komitetų nesiūlo. Sutinkame? Sutinkame. Svarstymo data – balandžio 22 diena. Dėkoju, ministre.
Dabar Stomatologinės priežiūros (pagalbos) įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Prašom, gerbiamasis ministre.
J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, taip pat yra nedidelis įstatymo pakeitimas, susijęs su tuo, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekse yra normos, kurios apibrėžia atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus. Parengti naujus papildymus Vyriausybei nėra prasmės. Todėl siūlome išbraukti šią perteklinę nuostatą.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti po pateikimo? Pritarta. Kolegos, šį projektą Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Galima pritarti, nes labai trumpas projektas? Pritarta, kolegos. Pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas, papildomo Seniūnų sueiga taip pat nerekomenduoja. Svarstymo data – balandžio 22 diena.
J.OLEKAS. Ačiū už pritarimą.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Dabar kviesčiau Socialinių reikalų ir darbo ministerijos viceministrą Rimantą Šadžių pateikti Socialinių įmonių įstatymo projektą. Devintasis popietinės darbotvarkės klausimas. Taip pat kartu pateikite, kolega, ir Pelno mokesčio įstatymo, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo ir Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Prašom.
R.ŠADŽIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite Vyriausybės vardu pateikti jums labai svarbų teisės akto projektą – Socialinių įmonių įstatymo projektą ir lydinčiuosius įstatymų projektus. Socialinių įmonių įstatymo projektas turėtų reglamentuoti valstybės paramos teikimą tiems juridiniams asmenims, kurie Lietuvoje ryžtųsi spręsti vieną labai svarbią socialinę problemą – būtent įdarbinti tuos asmenis, kurie savo jėgomis konkuruoti laisvojoje darbo rinkoje jau nebegali arba dėl objektyvių priežasčių niekuomet ir negalėjo. Tų asmenų kategorijos. Pirmiausia tai neįgalieji asmenys I, II ir III grupės invalidai. Be to, didžiulis skaičius asmenų yra ilgalaikiai bedarbiai, registruoti darbo biržose daugiau kaip dvejus metus, taip pat ir kelios kitos kategorijos asmenų, tarp jų ir asmenys, kurie atliko laisvės atėmimo bausmę ir per šešis registracijos darbo biržoje mėnesius nesugebėjo surasti darbo. Šis įstatymas reglamentuoja įvairių rūšių valstybės finansinę pagalbą, taip pat kompensavimą darbdaviui jo papildomų sąnaudų, susijusių su tuo, kad tie darbuotojai nėra pakankamai kvalifikuoti ir jų darbo našumas gana mažas, o jiems tenka mokėti visą darbo užmokestį. Be to, įstatymas numato finansavimą socialinėje įmonėje kuriant naujas darbo vietas, pritaikant jas neįgaliems darbuotojams. Ir, kas mūsų teisinėje sistemoje yra visiškai nauja, yra numatoma, kad jeigu socialinė įmonė įdarbina daugiau kaip 50% invalidų, tai tada įmonei, ne atskirai darbo vietai, o įmonei galima iš dalies kompensuoti administracines, transporto ir kitas panašias išlaidas, tą jų papildomą dalį, kuri susijusi būtent su neįgalių darbuotojų įdarbinimu.
Socialinių įmonių prototipai Lietuvoje egzistuoja. Tai invalidų organizacijų įmonės, kurios sėkmingiau ar ne jau užsiima gamybine veikla. Mes manome, kad per šiuos metus, įsigaliojus įstatymui, pavyktų sukurti dar vieną, antrą, trečią įmonę, kurios užsiimtų įdarbinimu tų asmenų, kurių kol kas neapėmė darbo rinkos aktyviosios priemonės arba šių asmenų atžvilgiu jos buvo neefektyvios. Tai yra ilgalaikiai bedarbiai ir kiti asmenys. Kita vertus, tarp neįgaliųjų aklieji, kurtieji turi savo įmones, o, sakykim, asmenys su proto negalia arba judėjimo negalia kol kas nėra įdarbinti jokiose įmonėse, nors norėtų dirbti ir tai normalizuotų jų gyvenimą.
Lydintieji įstatymo projektai, tai būtent Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo ir Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo, papildymo įstatymo projektai, numato tam tikras lengvatas, kurios papildomai galėtų būti suteiktos socialinėms įmonėms. Pavyzdžiui, Pelno mokesčio įstatyme siūloma nustatyti, kad šioms įmonėms taikomas nulinis pelno mokesčio tarifas. Prašyčiau šį projektą svarstyti ir po svarstymo priimti. Ačiū.
PIRMININKAS. Taigi, kolegos, yra pateiktas Socialinių įmonių įstatymo projektas, taip pat dėl Pelno mokesčio irgi prašau iš karto pasakyti.
R.ŠADŽIUS. Aš jau paminėjau Pelno mokesčio ir…
PIRMININKAS. Labai ačiū. Žodžiu, kolegos, abu projektai yra pateikti. Klausimai. Klausia S.Burbienė.
S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pateikėjau, šiuo metu jau yra įmonės, kurios naudojasi tam tikrom lengvatom, kadangi yra įdarbinusios invalidų. Ir dar iki šio įstatymo pateikimo kreipėsi į mus žmonės iš tokių įmonių sakydami, kad dabar savininkai uždarys tas įmones, nes jūs atimat dalį lengvatų ir tada joms bus labai blogai. Pasakykite, kiek reali, jūsų manymu, yra ta galimybė, o kiek tai yra tų savininkų ar darbdavių savotiškas gąsdinimas, kad išmuštų kuo daugiau lengvatų?
R.ŠADŽIUS. Aš manau, kad kaip tik antrasis variantas yra realesnis. Man teko bendrauti pačiam su labai nemažai neįgaliųjų organizacijų ir įmonių atstovų. Ir tie, kurie dar neturi pakankamos patirties vadovauti šioms įmonėms, jie yra gerokai užsidegę įkurti socialinę įmonę, įdarbinti invalidus. Teko matyti jaunų žmonių, su negalia, bet jaunų žmonių, entuziastingai besiimančių šio naujo reikalo. Kita vertus, egzistuoja iš tikrųjų invalidų įmonės, kurios ir dabar yra remiamos, tačiau jos yra remiamos taip, kad tai neatitinka jokių nei europinių, nei kartais sveikos logikos standartų. Pavyzdžiui, jos naudojasi pridėtinės vertės mokesčio lengvata, kuri nuo gegužės 1 d. yra jau jūsų panaikinta. Kita vertus, pavyzdžiui, socialinio draudimo įmokos tų neįgalių darbuotojų yra kartais kompensuojamos du kartus, per du mechanizmus. Yra tokių įmonių, kurioms ir šitų lengvatų nepakanka. Pavyzdžiui, kelios aklųjų įmonės Kaune, kurios jau kokie metai užsiiminėja tiktai savo turimo nekilnojamojo turto pardavimu ir žada darbuotojams išmokėti atlyginimus, ir nežinia, ar tai pavyks. Tie asmenys, tie žmonės, kurie vadovavo tokioms įmonėms, jie iš tikrųjų reiškia pretenzijas, kad parama per maža, bet tokioms įmonėms, man atrodo, parama visuomet bus per maža. Ir dėl to šiame įstatyme mes ir užprogramavome, kad socialinė įmonė turi būti komercinės naudos siekiantis subjektas, kuris sugebėtų pats egzistuoti, pats save palaikyti, žinoma, remiant valstybei. Tada valstybės parama įgauna ir prasmę, ir logiką.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos. Visi norintieji paklausė. Ar galime pritarti po pateikimo abiem šiems projektams bendru sutarimu? Pritarta, kolegos. Dabar Socialinių įmonių įstatymo projektui pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas ir Ekonomikos komitetas. Kadangi siūloma skubos tvarka, svarstymo data yra balandžio 22 d. Čia nėra skuba. Čia, kolegos, vis tiek iki gegužės 1 d., nes yra labai svarbus eurointegracinis įstatymas, norėčiau į tai atkreipti dėmesį. Taigi siūlyčiau sutikti su Seniūnų sueigos siūloma balandžio 22 d. data. Dėl vedimo tvarkos?
A.SALAMAKINAS. Taip.
PIRMININKAS. Prašau.
A.SALAMAKINAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš norėčiau pasiūlyti papildomą Žmogaus teisių komitetą, nes tai irgi susiję su tam tikrom žmogaus teisėm ir toks yra rezonansinis projektas. Siūlyčiau paskirti dar papildomą Žmogaus teisių komitetą.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos, svarstysime siūlymą. S.Burbienė.
S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau neužsibrėžti įvykdyti penkmetį per trejus metus. Vyriausybė rengė ilgai tą įstatymo projektą ir pateikė mums. Šiandien kelinta? Penkiolikta. Dvidešimt antra yra kitas ketvirtadienis. Na, nepadarys šitiek komitetų šitokio įstatymo. Na, būkim protingi ir skirkim tą laiką, iki kurio realiai galima padaryti, bent jau po savaitės.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos. Galėčiau tiktai kaip Europos reikalų komiteto pirmininkas pasakyti, kad įstatymų notifikavimo sistemoje yra įstatymų, kurie po gegužės 1 d., jeigu jie nebus priimti, kels problemų. Mes galime vėliau tobulinti ir visa kita. Atkreipčiau dėmesį, kolegos, kad jeigu spės iki balandžio 22 d., yra gerai, nespės – Seimas visada yra laisvas pratęsti datą. Taigi aš siūlau Seniūnų sueigos datą balandžio 22 d. palikti. O dėl Žmogaus teisių komiteto, na, kuo daugiau komitetų, tuo daugiau svarstymo procedūrų. Bet gerai, įrašykime Žmogaus teisių komitetą kaip papildomą. Tvarka. Tai sutarėm: pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas; Biudžeto ir finansų komitetas, Ekonomikos komitetas, Žmogaus teisių komitetas yra papildomi komitetai. Svarstymo data – balandžio 22 d. Pelno mokesčio įstatymui pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Balandžio 22 d. Ačiū. Pritarta.
Kolegos, dabar kviesčiau vietoj Vytauto Markevičiaus turbūt Gintarą Švedą pateikti Civilinio kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo du projektus. Pirmasis projektas – Nr.IXP-3424 ir antrasis – Nr.IXP-3425. Gerbiamasis viceministre, pateikite abu projektus.
G.ŠVEDAS. Laba diena, gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė teikia jums Civilinio kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Jeigu atkreipėt dėmesį, aiškinamasis raštas yra labai ilgas ir labai išsamus, todėl aš jo tikrai nekartosiu, tik pasakysiu keletą esminių dalykų. Šiuo projektu siekiama patikslinti ir pataisyti tas klaidas, kurias mes esame padarę priimdami Civilinį kodeksą dėl trijų Europos Sąjungos dokumentų įgyvendinimo. Buvo sudaryta speciali darbo grupė kartu su Europos Komisijos atstovais, kurie šiuo atveju padėjo mums tiksliai suprasti, kaip reikėtų vertinti vieną ar kitą tarybos sprendimo ar direktyvos nuostatą. Ir gimė šis projektas. Ir vėlgi pabrėžiu, jo esmė – ištaisyti tas klaideles arba didesnes klaidas, kurias mes padarėme priimdami Civilinį kodeksą. O pagrindiniai dalykai yra siejami su prekybos agentų direktyva, taip pat su tarybos sprendimu dėl atsakomybės už netinkamos kokybės gaminius ir dėl kelionių organizavimo visos tvarkos. Tai tiek trumpai būtų apie Civilinio kodekso projektą.
PIRMININKAS. Tai šiuo atveju pateikėte abu projektus?
G.ŠVEDAS. Ne, aš tik vieną.
PIRMININKAS. Pirmąjį, Nr.IXP-3424, taip?
G.ŠVEDAS. Taip.
PIRMININKAS. Tai yra Civilinio proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo. (Triukšmas salėje) Kolegos, abudu jie Civilinio kodekso…
G.ŠVEDAS. Ne. Vienas yra Civilinio kodekso, kitas – Civilinio proceso.
PIRMININKAS. Aš atsiprašau. Tai čia dėl Civilinio kodekso buvo, taip, dėl Nr.IXP-3425? Taip. Jeigu, kolegos, dėl Civilinio kodekso, tai yra projektas Nr.IXP-3425, fiksuojame stenogramai. Kai kurių straipsnių pakeitimas. Gerai, kolegos, jūsų nori paklausti R.Šukys. Prašom.
R.ŠUKYS. Gerbiamasis viceministre, aš norėjau paklausti. Sakykite, ar rengiant Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projektą dalyvavo Civilinio kodekso rengimo darbo grupės vadovas gerbiamas profesorius Valentinas Mikelėnas ir ar yra derinta su, sakykime, buvusia darbo grupe?
G.ŠVEDAS. Aš atkreipsiu dėmesį, kad aiškinamajam rašte yra įvardinta, kas yra šio projekto autoriai. Vienas iš jų yra būtent profesorius V.Mikelėnas, bet didžioji dalis yra tie pirmieji Civilinio kodekso rengėjai.
PIRMININKAS. Kolegos, dėkui. Viceministras atsakė į klausimus. Ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Kolegos, nejuokaukime, gausite registruotis. Turime dirbti pagal eilę. Galime pritarti? Pritarta.
Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Papildomų nesiūlote? Nesiūlome. Gerai, pritarta. Svarstymo data – balandžio 22 diena. Priimta.
Dabar Civilinio proceso kodekso kai kurių straipsnių ir papildymo nauju skirsniu projektas, neskaitysiu jo viso. Prašau pateikti, gerbiamasis viceministre.
G.ŠVEDAS. Taip, Civilinio proceso kodekso pakeitimo projektas jau yra siejamas su įgyvendinimu Europos Sąjungos vieno teisės akto, kuris ne tik, galima sakyti, Europos Sąjungai, bet apskritai yra labai svarbus. Tai yra sprendimų civilinėse bylose pripažinimo ir vykdymo tvarkos nustatymas. Europos Sąjunga yra priėmusi vieną specialią direktyvą, kurios tikslas – kad tokie sprendimai būtų pripažįstami kaip galima greičiau ir kaip galima greičiau jie būtų vykdomi Europos Sąjungos valstybėse narėse. Todėl, prisiimdami šiuos įsipareigojimus, mes turime nustatyti savo nacionalinę vidaus tvarką, kokiomis procedūromis tie sprendimai bus vykdomi Lietuvoje. Tai tiek būtų apie Civilinio proceso kodekso pakeitimo esmę.
PIRMININKAS. Taigi, kolegos, norinčių paklausti nėra. Dėkoju viceministrui. Kolegos, ar galime pritarti po pateikimo Civilinio proceso kodekso kai kurių straipsnių, taip pat skyrių papildymo ir kodekso papildymo priedu įstatymo projektui? Pritarta, kolegos. Vėlgi pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Papildomų nesiūloma. Svarstymas balandžio 22 dieną.
Kviečiu į tribūną viceministrą Zigmantą Benjaminą Kazakevičių Įstatymo „Dėl Konvencijos, parengtos vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, dėl Europos policijos biuro įsteigimo (Europolo konvencijos) ir jos protokolų ratifikavimo projektas. Pateikimas. Prašau labai trumpai, nes Seimo Pirmininkas taip pat skuba, norės po jūsų.
Z.B.KAZAKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šio įstatymo, kurį jau įvardijo posėdžio pirmininkas, projektą būtina priimti siekiant užtikrinti tinkamą Lietuvos Respublikos įsipareigojimų, kylančių iš būsimos narystės Europos Sąjungoje ir susijusių su Europos Sąjunga sutarties 29, 30 straipsnių nuostatomis, numatančiomis policijos bendradarbiavimą per Europos policijos biurą, vykdymą. Europolo konvencijos bei konvencijos protokolo, kaip svarbiausio Europolo veiklos pagrindo, ratifikavimas leis mūsų Respublikai teisiškai užbaigti tapimo šios Europos Sąjungos teisėsaugos organizacijos nare procesą, kuris buvo pradėtas dar praėjusiais metais pasirašytu Lietuvos ir Europolo bendradarbiavimo susitarimu. Tai sudarys prielaidas Lietuvos Respublikos atsakingoms institucijoms pagal Europolo programą vykdyti visavertį bendradarbiavimą su kitų valstybių narių atitinkamomis institucijomis.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis viceministre, labai ačiū. Jūsų paklausti niekas nenori. Tuomet ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo?
Z.B.KAZAKEVIČIUS. Ačiū.
PIRMININKAS. Pritarta, kolegos. Pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų komitetas, papildomi – Teisės ir teisėtvarkos, Europos reikalų ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai. Pritariam. Ačiū, kolegos. Siūlome svarstyti balandžio 22 dieną. Dėkoju, viceministre.
Dabar kviečiu į tribūną Seimo Pirmininką Č.Juršėną pateikti Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo 1 straipsnio papildymo projektą. Šiuo atveju mes galėtume ir pateikti, ir svarstyti, ir priimti. Prašome, Seimo Pirmininke, ir visi turėsime progą balsuoti ir užsiregistruoti. Taip, po to pateiksime kitos savaitės darbotvarkę. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamas pirmininke, mieli kolegos, senokai buvo laisva vieta, taip jau susiklostė situacija, bet, pasikeitus frakcijos narių sudėčiai, atsirado galimybė išspręsti ir šią mažą problemą. Seniūnų sueiga rekomendavo, kad ta vieta atitektų kolegų Liberaldemokratų frakcijai, ir Seimo komitetas, t.y. Sveikatos reikalų komitetas, išsirinko savo komiteto pirmininko pavaduotoju kolegą A.Poplavskį. Prašyčiau pritarti ir iš tikro šiandien priimti.
PIRMININKAS. Dėkoju, Pirmininke. Norinčių jūsų paklausti nėra. Ar galime pritarti po pateikimo? Pritarta, kolegos. Ar galima pradėti svarstymo procedūrą? Pradėta. Po svarstymo pritarta. Ačiū. Priėmimas, kolegos.
Kadangi du straipsniai, 1 straipsnis. Priimta. 2 straipsnis. Priimta.
Kolegos, dėl viso Seimo nutarimo. Norinčių kalbėti nematau. Ačiū, Pirmininke. Taigi, kolegos, registruojamės ir balsuosime dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo 1 straipsnio papildymo. Priėmimas, kolegos.
Č.JURŠĖNAS. Čia mes ne keičiame, o papildome. Buvo laisva vieta.
PIRMININKAS. 21 užsiregistravo. 19 balsavus už, nė vienam nebalsavus prieš, 2 susilaikius Seimo nutarimas „Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo 1 straipsnio papildymo priimtas.
Dabar paprašyčiau Seimo Pirmininką pateikti kitos savaitės Seimo posėdžių darbotvarkę. Balandžio 20 ir balandžio 22 dienų. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Mieli kolegos, kita savaitė ypatinga minimum dviem svarbiais požymiais. Tai iš tikro eurointegracinė savaitė. Pagal šios dienos projektą yra 23 eurointegraciniai įstatymai, bet kadangi kai kas buvo aprobuota šiandien, kai ką vakar aprobavo Vyriausybė, bet mes tiesiog dar negavome tų projektų, tai visai galimas dalykas, kad dar pirmadienį darbotvarkes papildysime ir iš tikro, kaip aš ir prognozavau, per savaitę reikės nagrinėti, o gal ir priimti ne 10, o 15 ar 20 projektų, nes mes šiek tiek atsiliekame šioje srityje. Taigi pagrindinis dėmesys yra įvairiems eurointegraciniams projektams.
Tačiau noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad yra ir kitų svarbių klausimų. Sakysime, štai antradienį, balandžio 20 d., septintasis klausimas – pirmasis Konstitucijos 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto svarstymas. Pirmasis svarstymas. Tai labai svarbus dalykas, atsižvelgiant į tas diskusijas, kurios vyko ir tebevyksta ir Seime, ir už Seimo sienų.
Toliau. Į Vyriausybės pusvalandį yra siūloma įrašyti valstybės kontrolieriaus Jono Liaučiaus ataskaitą ir, suprantama, atsakymus į Seimo narių klausimus. 22 dieną – įvairių kodeksų svarstymas ir priėmimas. Pagal susiklosčiusią tradiciją turime galimybę iš karto priimti keletą Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisų projektų ir juos sujungti į vieną. Ir yra numatyta, tai priklauso pagal mūsų patvirtintą spalvotą grafiką, opozicinės frakcijos darbotvarkė. Nors iš opozicijos čia aš matau tik vieną, du ar tris kolegas, tai į juos kreipiuosi, bet aš esu kalbėjęs ir su opozicijos lyderiais, jeigu mums prireiks laiko būtent dar tiems ateisiantiems eurointegraciniams projektams, tai aš labai maloniai prašysiu kolegų iš opozicijos sutikti jų opozicinę darbotvarkę nukelti kitam laikui. Ji neprapultų, bet tiesiog mums, kaip žinote, balandžio mėnesį visų pirma reikia atsiskaityti už eurointegraciją. Kad neprarastume laiko ir tempo, tai gal kolegos iš opozicijos sutiktų, sakysim, jų darbotvarkę pateikti kitu laiku, nesumažinant bendro opozicinių darbotvarkių skaičiaus. Ir paskutinis dalykas, kurį noriu paminėti. Iš esmės mums kitą savaitę tektų posėdžiauti kasdien. Antradienį, ketvirtadienį – normalūs keturi posėdžiai, o trečiadienį ir penktadienį yra neeiliniai posėdžiai, skirti labai svarbioms progoms: balandžio 21 d. turėsime svečią, jis kalbės ir gal kai kuriuos dar savo klausimus galėsime įtraukti, o balandžio 23 d. – didelių iškilmių Lietuvoje ir Lenkijoje dalis, t.y. Lietuvos-Lenkijos sutarties dešimtmečio minėjimas, na, sakykim, taip – iškilmingo Seimo posėdžio forma, dalyvaujant dabartiniam Lenkijos Seimo maršalkai kolegai Marekui Borovskiui. Prašyčiau į tai atkreipti dėmesį. Žodžiu, komitetai ir frakcijos vis tiek turi rasti laiko posėdžiams, bet, deja, ar laimei, mes turėsime padirbėti šiek tiek intensyviau. Eiliniai posėdžiai – antradienį, ketvirtadienį, o neeiliniai arba nenumatyti, nedideli, neilgi, bet vis tiek – trečiadienį ir penktadienį.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Jūsų nori paklausti S.Burbienė.
S.BURBIENĖ. Aš norėčiau ne paklausti, o beveik pasiūlyti. Kadangi ketvirtadienį pirmas klausimas yra Žuvininkystės įstatymo priėmimas, o šiandien buvo padaryta pertrauka, tai, be abejo, priėmimo tikrai nebus…
Č.JURŠĖNAS. Tai siūlymas yra toks: ar antradienį galime daryti svarstymo tęsinį?
S.BURBIENĖ. Klauskit pirmininko. Aš nežinau.
Č.JURŠĖNAS. Gerai. Tikėkime, kad galime padaryti antradienį, sakysim, po pietų svarstymo tęsinį, ir tada ketvirtadienį gali likti taip, kaip užrašyta, – priėmimas.
S.BURBIENĖ. Na, abejočiau…
PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos…
Č.JURŠĖNAS. Jeigu ne, tai pastumsim šiek tiek.
PIRMININKAS. Kolegos, turėtume pasistengti. Esame įpratę dirbti finišo tiesiojoje. Taigi savaitės darbotvarkė pateikta. Dėkoju Seimo Pirmininkui už intensyvią darbotvarkę.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Turbūt pritarsim bendru sutarimu. Ačiū, kolegos. Ir dabar turėčiau įgaliojimą Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko vardu pakviesti rezerviniam kompleksiniam klausimui A.Indriūną ar R.Palaitį. Kurį? Prašau R.Palaitį. Kompleksinis rezervinis klausimas – Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3, 4 ir 11 straipsnių papildymo įstatymo, Gyventojų registro įstatymo 9 straipsnio papildymo įstatymo ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo, Valstybinių šalpos išmokų įstatymo, Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo, Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektai. Visus tris. Taigi pirmasis, Nr.IXP-3381. Prašau.
R.PALAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes visi žinom, kad pagal Konstituciją visi Lietuvos piliečiai yra lygūs, tačiau dėl kai kurių įstatymų netobulumo išėjo taip kaip Orvelo romane – vieni piliečiai yra lygesni už kitus. Taip sakant, tie, kurie turi kur ir kaip, gali deklaruoti gyvenamąją vietą, šitie piliečiai turi visas teises, kaip jas realizuoti ir visas galimybes. O tie piliečiai, kurie, pavyzdžiui, gyvena šiukšlynuose, arba kur kas rimtesnė dalis piliečių, kurie yra tikri Lietuvos piliečiai, tiktai neturi vieno dalykėlio – neturi nekilnojamojo turto savo vardu, neturi ir jokios galimybės deklaruoti savo gyvenamosios vietos. Ir čia prasideda jų kryžiaus keliai. Kryžiaus keliai valstybinėse institucijose, tiek susiję su darbo birža, tiek susiję su socialine rūpyba, tiek susiję su mokesčiais, tiek ir su naujų dokumentų išsiėmimu. Visur problemos, problemos, problemos. Taigi šias problemas reikėtų šiek tiek tvarkyti, lopyti įstatymų netobulumus. Štai mes, bendraautorių grupė, ir siūlom šiuos netobulumus lopyti. O pagrindinė idėja yra tokia, kad tie, kurie negali pagal dabar galiojančius įstatymus deklaruoti savo gyvenamosios vietos, kad savivaldybė tiems žmonėms tiesiog išduotų pažymas, kad jie šioje savivaldybėje gyvena, t.y. deklaravo savo gyvenamąją vietą savivaldybėje, ir pagal teisės aktus nustatyta tvarka būtų surašomi savivaldybėje. Aišku, pridedant funkcijų savivaldybei reikės duoti šiek tiek ir finansų. Tai yra aiškinamajame rašte numatyta, šiek tiek pinigų reikės, bet apskritai ši problema, patikėkite, tikrai opi, ją reikia spręsti ir neatidėlioti. Ypač kai šiais metais rengiami netgi treji rinkimai, o, kaip žinote, nedeklaravę gyvenamosios vietos turi papildomų problemų įgyvendinti balsavimo teisę. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs pateikėte visus tris projektus.
R.PALAITIS. Taip.
PIRMININKAS. Kolega, dabar jūsų norėtų paklausti du Seimo nariai. Pirmoji klausia S.Burbienė.
S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, aišku, šis siūlymas tikrai išsprendžia klausimą tų žmonių, kurie realiai neturi gyvenamosios vietos. Tačiau ar jums neatrodo, kad tų žmonių, kurie turi gyvenamąją vietą, bet, kaip čia rašoma, negali deklaruoti dėl objektyvių priežasčių, iš esmės ne dėl objektyvių priežasčių, o dėl to, kad nuostatuose yra nurodyta, jog deklaruojant turi būti tų patalpų savininko sutikimas… Ir iš esmės ši nuostata ne tik kad didina biurokratiją, bet ir neleidžia deklaruoti labai didelei daliai žmonių (ypač didesniuose miestuose), kurie nuomoja butus ir kurių savininkai sako: daryk tu ką nori, ne mano reikalas, aš neduosiu tau nieko. Ar jums neatrodo, kad kur kas geriau būtų pakeisti tą nuostatą ir leisti žmogui deklaruoti tai, kur jis gyvena, nekreipiant dėmesio, ar tas savininkas ką nors apie tai žino ar nežino, negu daryti tokią išlygą? Atsiprašau, normalus žmogus tampa lyg „bomžu. Jis lygiai tom pačiom sąlygom turi deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Ar ne geriau žiūrėti, kad realiai galima būtų deklaruoti visiems?
PIRMININKAS. Prašome atsakyti.
R.PALAITIS. Jūs teisingai pastebėjote pačią pagrindinę problemą ir visai tiksliai išvardijot tai, kas yra blogai. Bet kiek teko susidurti vienmandatėje ir paskui rašinėtis raštais su Migracijos departamentu ir su Vidaus reikalų ministerija, šie geri norai, kuriuos jūs išvardijot tai siūlydama, atsiremia į Civilinį kodeksą. Ir tiek Vidaus reikalų ministerija, tiek Migracijos departamentas aiškiai parašydavo: arba reikia keisti Civilinį kodeksą, arba kažką galvoti dėl įstatymų. Tai mes nusprendėme galvoti dėl įstatymų, o Civilinį kodeksą paliekam šiuo atveju ramybėje, nes nuosavybės teisė yra nuosavybės teisė, ir jeigu savininkas nesutinka, kad kažkas deklaruotų jo turimoje nuosavybėje gyvenamąją vietą, tai mums belieka tik gerbti tokią jo valią.
PIRMININKAS. Klausia E.Šablinskas.
E.ŠABLINSKAS. Dėkui, pirmininke. Iš tikrųjų labai reikalinga įstatymo pataisa, ją skaičiau. Bet ten yra parašyta „prie savivaldybių. Aš manau, kad reikėtų šiek tiek konkretizuoti kaip tik dėl visų kitų dalykų ieškant tų žmonių, kad galėtų registruotis prie seniūnijų. Esmė dar ir ta, kad ir balsuojant būtų konkretizuota vieta, o kartu teismams ar policijai ieškant, pats deklaravai, pats žinai, kuri įstaiga, institucija prižiūri, ir taip būtų geriau. Kaip manote?
R.PALAITIS. Taip, aš manau, kad iš tikrųjų tai ir bus numatyta įstatymų lydimuosiuos teisės aktuose, nes seniūnijos yra savivaldybių struktūriniai padaliniai. Manau, kad tuose aktuose jūsų pasiūlymas ir bus realizuotas. Bent taip tikiuosi. Arba bent jūs galėsit tada teikti pasiūlymą, kai bus priiminėjami tie teisės aktai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo visiems trims projektams? Norėtų dėl balsavimo motyvų ar… Dėl vedimo tvarkos – A.Sysas. Prašau.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš irgi susipažinęs su ta problema ir buvau pateikęs panašią pataisą. Bet susipažinę su kolegų pataisom mes pamatėme, kad reikės teikti dar dviejų įstatymų pataisas sprendžiant gyvenamosios vietos deklaravimą, t.y. sprendžiant socialines problemas, būtent registraciją dėl stovėjimo eilėje gauti socialinį būstą ir gauti įvairias išmokas. Aš pasirengęs kitą savaitę užregistruoti, ir kviečiu kolegas, kai bus tie įstatymai užregistruoti, juos kartu svarstyti, nes problema vis gilėja ir nesprendžiama. Todėl pritariu šiems įstatymams.
PIRMININKAS. Tai, kolegos, tada protokoliškai fiksuokime, kad A.Syso pataisą… papildymus kituose įstatymuose Seniūnų sueiga sutiktų įtraukti turbūt pirmiausia į Seimo darbų programą, vadinasi, turėtų būti toks nutarimas, ir po to į darbotvarkę. Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos norėtų kalbėti E.Šablinskas.
E.ŠABLINSKAS. Pritardamas ponui A.Sysui, aš noriu tik dar pridėti: šio įstatymo pataisą reikia priiminėti skubos tvarka. Ir štai dėl kokių priežasčių. Nuo gegužės 1 d. dalis pensininkų dėl to, kad jie negali deklaruoti, negaus pensijos. Tai aš jau žinau, į mane kreipėsi… (Balsai salėje) Negali…
PIRMININKAS. Taip, kolegos, iš tikrųjų taip. Taigi… Matote, dabar dėl ypatingos skubos ar dėl skubos mes negalime nieko daryti. Čia turi būti Seimo Pirmininko teikimas, bet pateikę, kolegos, mes galime apsispręsti, kad mes svarstome, tarkim, iki balandžio 27 d. Kolega Algirdai Sysai! Mes tariamės dėl datų. Kolegos, pirmas dalykas. Turbūt pagrindiniu komitetu būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas šiems trims įstatymams. Papildomu komitetu būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas šiems trims įstatymams, tačiau jeigu A.Sysas kitą savaitę pateiks dar papildymus, tada mes suderinsime tuos komitetus, kurie bus pagrindiniai, kokie papildomi, bet žiūrime į tą problemą kompleksiškai.
Dabar dėl datos. Ar galima būtų pasiūlyti, kad tai būtų balandžio 27 d.? Nes kol jūs pateiksite kitą trečiadienį, kol dar… Žodžiu, svarstymo data– balandžio 27 d. Sutariame? Ačiū, kolegos. Išspręsta.
Kolegos, noriu konstatuoti, kad mes įvykdėme darbotvarkę, pavijome ir pralenkėme laiką. Kolegos, Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas siūlo gyventi gerai. Seimo narių pareiškimų nėra. Registruojamės ir šios dienos posėdį baigsime.
Kolegos, užsiregistravo 17 ištvermingiausių Seimo narių.
Šios dienos plenarinis posėdis baigtas.