Dvidešimt antrasis (504) posėdis
2004 m. balandžio 13 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas V.P.ANDRIUKAITIS

Prezidento rinkimų įstatymo 9, 13, 15, 31, 32, 33, 34 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3396(2*) (svarstymas ir priėmimas) (taikoma ypatingos skubos tvarka)

PIRMININKAS. Kolegos, pradėkime popietinį posėdį. Maloni procedūra – registracija. Kolegos, kol registruojamės, noriu pranešti, jog mes posėdyje dabar svarstysime iš rytinės darbotvarkės perkeltą Prezidento rinkimų įstatymo 9, 13, 15, 31, 32, 33, 34 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą.

Kol kas užsiregistravo 32 Seimo nariai. Svarstymą galime pradėti. Taigi, kolegos, kviečiu į tribūną Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu išvadą pateikti šio komiteto pirmininką P.Papovą. Prašom, pirmininke.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė Seimo Pirmininko pateiktą Prezidento rinkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, patobulino jį, atsižvelgęs į pasiūlymus kolegos Seimo nario J.Razmos, Seimo nario V.Landsbergio, Seimo nario J.Veselkos. Tiesa, jo pasiūlymams nėra pritarta, tačiau jie buvo išnagrinėti. Atitinkamai patobulino šį įstatymo projektą ir bendru sutarimu jam pritarė. Prašome Seimo sujungti šį įstatymo projektą su įstatymo projektu Nr.IXP-2291(3), kuris irgi turėtų būti tuoj pat svarstomas, jo kai kurios nuostatos yra panašios.

Po svarstymo komitetas gavo Seimo nario A.Salamakino pasiūlymų, juos apsvarstė ir nepritarė, nes anksčiau buvo pritarta kolegos Seimo nario J.Razmos pasiūlymui. Mes manome, kad nereikėtų barjero didinti iki 7%, nes ir Seimo rinkimų įstatyme yra nustatytas 5% barjeras, ir Europarlamento rinkimuose 5%. Todėl mes manome, kad ne 5 vidutinių mėnesinių atlyginimų dydžio, o 20 dydžių užstatas, ir kad jis būtų grąžinamas, jeigu pereinami 5%. Tai būtų priimtina šiuo požiūriu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Dabar kviečiu į tribūną A.Sakalą pateikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.

A.SAKALAS. Komitetas svarstė pasiūlytą įstatymo projektą, pateikė keletą redakcinių pataisų. Esminių pataisų nebuvo. Pritarė pateiktam įstatymo projektui tikėdamasis, kad pagrindinis komitetas atsižvelgs į redakcines pastabas, kurios buvo pateiktos. Balsavimo rezultatai: 8 – už, prieš nebuvo, susilaikė 3.

PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Dabar, kolegos, diskusijose nori dalyvauti du Seimo nariai. Dėl vedimo tvarkos – E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, aš noriu pasakyti, kad Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžio nebuvo. Sprendimas buvo priimtas apklausos būdu. Aš manau, kad tai prieštarauja Seimo statutui.

PIRMININKAS. Aš norėčiau paprašyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką komentuoti šią kalbą. Prašau per šoninį mikrofoną. Na, gerai, prašom iš tribūnos.

A.SAKALAS. Taip, aš turiu patvirtinti, kad mūsų komiteto posėdžiai būna pirmadieniais. Šiuo atveju dokumentas buvo siūlomas ypatingos skubos tvarka. Šiandien iš ryto Seniūnų sueigoje buvo pasakyta, kad mes turime apsvarstyti tą dokumentą. Mes galėjome tą padaryti tik apklausos būdu. Apklausos būdu kiekvienas galėjo pareikšti savo nuomonę ir ją pareiškė. Kaip matote, 8 buvo už, prieš nebuvo, susilaikė 3. Pagal įstatymą 7 balsams esant už dokumentas yra priimamas.

PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas paaiškino situaciją. Juo labiau kad tai mūsų Seimo praktikoje yra daroma, apklausos būdu. Taigi šiuo atveju visos nuomonės Seimo narių, dirbančių tame komitete, yra išaiškintos, išsakytos. Taigi dabar, kolegos, pradėsime diskusiją. Kviečiu diskutuoti Seimo narį J.Veselką. 5 minutės.

J.VESELKA. Ačiū, užteks. Ponai Seimo nariai, labai keistai išeina: dėl visko, kas susiję su Prezidentu, mes ypač skubame. Ir komiteto posėdžio nereikia, ir tempiame iki birželio 13 d., kad būtų suspėta nuversti, kad galima būtų surengti rinkimus ir t.t. Na, gerai, skubat, tai skubat, nieko nepadarysi. Tikslas (…) yra už procedūras. Bet dabar po apkaltos beveik visi sutikote, kad kai vienas turtuolis išrenka Prezidentą, Prezidentas tampa valdomas turtuolio.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, mobilųjį telefoną reikėtų išjungti arba perjungti į begarsį režimą.

J.VESELKA. Ačiū. Kol jūs pasakėte, aš spėjau išjungti.

Taigi, atrodo, viskas aišku. Pinigų dalyvavimą politikoje reikia apriboti. Ką darote? Atvirkščiai: tik surinkę kuo didesnį pinigų kiekį. Buvo gerbiamojo Č.Juršėno pasiūlyta vietoj 5 vidutinių darbo užmokesčių 10 vidutinių darbo užmokesčių. Maža to, Teisės komitetas, A.Sakalas, kuris vadovavo komisijai ir, atrodo, turėjo gerai suvokti, ką reiškia pinigais nuperkami politikai, padidino šį užstatą iki 20. Vadinasi, jau reikia 22 tūkst. užstato vien tik tam, kad įgytum teisę rinkti parašus.

Dabar pasižiūrėkime šiek tiek į savo praeitį. Bronislovas Lubys davė G.Vagnoriui, t.y. konservatoriams, daug pinigų, buvo ministro postas. Ministras pasakė: Ivano prie vamzdžio neprileisiu. Ne tik Ivanas atėjo prie to paties vamzdžio, bet ir Lietuva patyrė milžiniškų nuostolių. Ir jeigu lyginsi nušalinto Prezidento šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ir šiuos nuostolius, kurie taip pat buvo padaryti Vinco Babiliaus, matome irgi.

Todėl nejaugi, socdemai, norite, kad jūsų valdymo laikotarpis būtų įvardytas kaip kapitalo įtakos didėjimo politiniame gyvenime ir kaip reakcijos įtvirtinimo laikotarpis? Kodėl? Labai paprastai. Prezidentas nušalintas, tie trys kaltinimai yra juokingi. Aš nekalbu apskritai kaip asmenybė, aš kalbu apie tuos tris kaltinimus, iš kurių, manau, istorikai pasišaipys, kad už tuos kaltinimus galima nušalinti.

Toliau. Smulkios partijos, kurios valstybei nepadarė nieko blogo, tiesiog jos egzistuoja tam, kad pakutentų jums padus. (Balsas salėje) Gerbiamasis Karosai, tik kad pakutentų jums padus. Ir bandote jas likviduoti. Toliau. Tas pats su Prezidento rinkimais. Aš suprasčiau, jeigu būtų bandoma šiuos pakeitimus padaryti po penkerių metų naujiems Prezidento rinkimams, kada viskas vyktų įstatymo nustatyta tvarka. Bet šiandien, kai liko iš esmės du mėnesiai iki Prezidento rinkimų, jūs vėl didinate kapitalo įtaką, nors prieš tai beveik visi sakėte: apriboti kapitalo dalyvavimą.

Gerbiamieji, žodžiai skiriasi nuo darbų. Nejaugi jums, soclibams, socdemams, konservatorius suprantu, jie taip darė, taip darys ir nieko nepadarysi, gal jų prigimtis tokia, bet jūs, kurie turėtumėt iš esmės pasisakyti už idėjų, nuomonių, filosofijos, politikos nuostatų konkurenciją, jūs einate vienu keliu – kapitalas, kapitalas, žmogus yra nulis. O aš kartojau ir dar kartą kartosiu: talentai gimsta ne tik rūmuose. Jie gimsta ir lūšnose. Norite lūšnų dalyvavimą, tų žmonių, kurie geriausiai žino tautos gyvenimą, eliminuoti iš šito. Todėl šis įstatymas yra korupcijos, reakcijos ir bandymo susidoroti ne demokratinėmis, o politinėmis, policinėmis priemonėmis įstatymas. Reikia tiktai… Žinoma, padaryti nieko negalima. Kai žmonės yra pastatomi į tokią padėtį, kai nieko padaryti negalima, iš čia gimsta viskas, visos po to… kur šaukiama, kad jie blogai daro, gimsta… Nes jiems jūs jokios kitos teisės, kaip tik būti balsuotojais ir atiduoti balsą už (…), nepaliekate. Todėl, manau, šios pataisos netinkamos. Prašyčiau tuos, kurie supranta, kad demokratinėje visuomenėje svarbiausia yra žmogus, o ne pinigų kiekis, balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną E.Klumbį. Prašom, gerbiamasis Seimo nary. Taip pat 5 minutės.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, aš dabar jau iš pagrindinės tribūnos noriu pirmiausia pasakyti, kad mes šio įstatymo svarstyti negalėtume, nes papildomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas jo nesvarstė, o sprendimo priėmimas apklausos būdu yra neteisėtas. Noriu priminti, kad Prezidentas Rolandas Paksas pilietybę suteikė irgi pagal nusistovėjusią tvarką, kaip ką tik pasakė Seimo vicepirmininkas Vytenis. Kaip yra lengva teisinti įstatymo pažeidimą nusistovėjusia tvarka? Kolegos, mes, visi čia sėdintieji, kurie balsuosime už šį įstatymą, einame politinio bankroto link.

Dabar iš esmės apie siūlymą didinti rinkimų užstatą. Aš dar suprasčiau, jeigu tokį siūlymą teiktų liberalcentristai ar konservatoriai, atstovaujantys stambiesiems piniguočiams, bet kai piniginį užstatą siūlo didinti socialdemokratai, kažkas ne taip. Arba socdemai paprasčiausiai dar kartą demonstruoja, kad ir jie atstovauja stambiajam kapitalui. Nebūkime naivūs ir nemanykime, kad partijos narių įnašais bus sumokėti pinigai už kandidatus į Prezidentus. Tai kas gi mokės? Mokės arba kokios naftos gavybos kompanijos, kurioms šios kadencijos Seimas priėmė palankų įstatymą, arba kokie nors a la Borisovai, arba konservatorių mistiškai deklaruojamas Borisovas-2, ar koks nors pirmasis, antrasis ar trečiasis Džonas ar Isakas.

O dabar pagrindinė esmė. Piniginis užstatas, kolegos, yra antikonstitucinis, nes Konstitucijos 79 straipsnis aiškiai nustato tik dvi sąlygas, suteikiančias teises Lietuvos piliečiui būti įregistruotam kandidatu į Prezidentus. Pirma, jis turi atitikti Konstitucijos 78 straipsnio pirmosios dalies nuostatas. Aš noriu jums visiems dar kartą perskaityti: „gali būti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, jeigu jam iki rinkimų dienos yra suėję ne mažiau kaip keturiasdešimt metų ir jeigu jis gali būti renkamas Seimo nariu“. Ir antroji nuostata labai aiškiai įrašyta į Konstituciją: jis turi „surinkęs ne mažiau kaip 20 tūkstančių rinkėjų parašų“. Kur kalbama apie rinkimų užstatą? Jo nėra. Jis atsiranda Prezidento rinkimų įstatyme, ir ši nuostata prieštarauja Konstitucijai.

Aš siūlyčiau išvis išbraukti šią įstatymo dalį, kuri nustato piniginį užstatą, kaip antikonstitucinę nuostatą, o jei ji ir bus priimta, aš siūlau Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl to, ar sutinka ši nuostata su Konstitucija. Kreipiuosi į jus, gerbiamieji Seimo nariai, į visus tuos, kurie nušalino Prezidentą R.Paksą, nes jis pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją. Negi jūs patys šiandien vėl pažeisite Lietuvos Respublikos Konstituciją ir buvę teisėjais galbūt netrukus patys tapsite teisiamaisiais? Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam E.Klumbiui. Daugiau užsirašiusių nebuvo, kolegos. Dabar kviesčiau Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką vėl į tribūną. Mes balsuosime dėl alternatyvų, nes keli Seimo nariai yra užregistravę savo pasiūlymus. Gerbiamasis pirmininke, dabar žodis jums.

P.PAPOVAS. Iš esmės visiems pasiūlymams, kurie čia buvo, yra pritarta. Iš tikrųjų gerbiamojo J.Veselkos pasiūlymams nepritarta. Panašūs į jo pasiūlymus yra ir A.Salamakino. Dėl jų reikėtų balsuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, mes dar turime J.Razmos pasiūlymą, kuriam komitetas nepritarė, tai yra išbraukti 7 straipsnio 4 dalį.

P.PAPOVAS. Bet čia yra sutarta, sutiko.

PIRMININKAS. Jūsų išvada yra nepritarti. Mes turėtume dabar atsiklausti, balsuojame ar ne. Prašom, gerbiamasis Razma, dėl savo pastabos 7 straipsnio 4 daliai.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, nemanau, kad ši mano pastaba būtų esminė, jeigu komitetas nepritarė, aš turbūt nesiūlysiu balsuoti. Aš maniau, reikia pabrėžti, jog nevertėtų įstatymo lygmeniu nurodyti 45 dienų terminą kaip patį trumpiausią, per kurį galima organizuoti Prezidento rinkimus. Manau, Seimas, priimdamas nutarimą dėl rinkimų datos, kiekvienu atveju turės proto, kada juos paskelbti ir kiek tam reikia laiko. Kita vertus, negali atmesti, kad ateity bus kokia nors neįprasta situacija ir padėčiai stabilizuoti gali reikėti kuo greitesnių Prezidento rinkimų. Man atrodo, geriau čia jokios datos nerašyti, o patiems skelbiant rinkimų datą tiesiog vadovautis protingumo principu, ir tiek. Bet dabar, jeigu komitetas išbraukia, kaip minėjau, negaišinu jūsų laiko ir šią pataisą atsiimu.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Ačiū. Vadinasi, jūs sutinkate su komiteto nuomone? Dėkoju. Dėl šios jūsų pataisos nebus balsuojama. Tada mes turėsime balsuoti dėl dviejų Seimo narių – J.Veselkos ir A.Salamakino – siūlymų. Jie yra panašūs. Juos būtų galima sujungti. Taigi dėl 32 straipsnio – 2 dalies antrame sakinyje vietoje „dešimties dydžių užstato“ rašyti „penkių dydžių užstatas“. Galbūt pirmiausia pasitarkime dėl šių dviejų pasiūlymų – dešimties ar penkių. Gal tada, jeigu neprieštaraujate, gal J.Veselka tada motyvuos, nes po to dar mes turėsime dėl to 7%. Prašom. Kol kas dėl dešimties dydžių. J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamasis pirmininke, ar tas dešimties, ar dvidešimties, kur komitetas pritarė? (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Pirmininke, pakomentuokite.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis kolega, jūs siūlote penkių dydžių užstatą, bet dabartiniu metu komitetas pritarė dvidešimties dydžių užstatui.

PIRMININKAS. Šiaip ar taip, kol kas jūsų siūlymas yra dėl penkių dydžių.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš…

PIRMININKAS. Prašom.

J.VESELKA. …kalbą tuo grindžiau ir dar kartą noriu pabrėžti, nepadarykime Prezidento rinkimų kapitalo dydžio surinkimo klausimu ir kapitalo įtakos didinimo klausimu. Iš tikrųjų padarykime idėjų, politinių pažiūrų, politinės filosofijos klausimu. Todėl, kad šie rinkimai yra neeiliniai – tiktai po metų, viskas buvo pritaikyta tam, jeigu jau ką keisime, kad bent būtų žinoma trejus, ketverius metus, kad tokia nuostata bus. Kadangi čia yra neeiliniai rinkimai, yra po metų, t.y. labai skubiai, iš esmės per du mėnesius, siūlau palikti galiojančią įstatymo nuostatą, tai yra penkis vidutinius mėnesinius atlyginimus, kad būtų galima sumokėti užstatą ir pradėti rinkti parašus. Todėl siūlyčiau galiojančio įstatymo normą palikti.

PIRMININKAS. Kolegos, dabar balsuosime pirmiausia dėl šios alternatyvos. Yra komiteto siūlymas ir yra alternatyva – penkių dydžių užstatas, kurią remia ir A.Salamakinas, nes…

P.PAPOVAS. …jis remtų, jeigu 7%…

PIRMININKAS. Ne, po to dėl 7%, kolegos, balsuosime atskirai, nes mes…

P.PAPOVAS. Jie yra susiję.

PIRMININKAS. Taip, nesusiję, bet…

P.PAPOVAS. Jie susiję.

PIRMININKAS. Bet mes pirmiausia, kolegos, turime apsispręsti dėl alternatyvos – penkių dydžių.

Taigi dabar, kolegos, balsuosime taip. Kadangi du Seimo nariai, tiek J.Veselka, tiek A.Salamakinas, vietoje komiteto siūlomo dydžio užstato pasiūlė penkių dydžių užstatą, pirmiausia apsispręskime dėl to. Dabar norėčiau, kad kas paremtų dėl penkių dydžių. Motyvai už – J.Karosas.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, aš visiškai nesutinku, kad tai nesusiję. Tai yra susiję. Manau, kad mes vienu sumažindami, kitu pakeldami tą barjerą sustipriname. Juk čia gerbiamasis J.Veselka sako – nepadarykime to dalyko stambiųjų kapitalo žmonių situacija. Aš siūlau kitą variantą – nepadarykime Prezidento rinkimų farsu. Jie yra buvę farsu ir… Tikslas yra tas, kad į Prezidento rinkimus žmonės žiūrėtų rimčiau, o ne kaip į tam tikrą juoką, parodiją. Todėl manau, jeigu mažiname užstato dydį ir didiname procentą, tą ribą, tai mes kartu mažiname kelią parodijai, nes tie dalykai yra susiję, o ne nesusiję. Todėl palaikau A.Salamakiną abiem aspektais: sumažinti užstato ribą ir palikti didesnį procentą, nes renkamas valstybės vadovas, o ne šiaip koks nors eilinis asmuo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kaip posėdžio pirmininkas pirmiausia turėčiau pasakyti, jog yra J.Veselkos atskiras pasiūlymas dėl penkių dydžių. Jeigu jūs nesutinkate sujungti… Aš neneigiu, kad mes toliau diskutuosime dėl penkių ar septynių procentų, bet vedimo tvarka pirmiausia yra tokia, kolegos. Galbūt mes sutarkime, kad pirmiausia galime atskirai balsuoti dėl J.Veselkos pasiūlymo dėl penkių dydžių, o vėliau balsuotume dėl A.Salamakino dviejų pasiūlymų – penkių dydžių ir 7 procentų. Bet, šiaip ar taip, pirmiausia turime apsispręsti dėl J.Veselkos pasiūlymo. Tada nesujungiu, kolegos, o tik dėl J.Veselkos siūlymo – dėl penkių dydžių, o vėliau mes kalbėsime apie kitą pasiūlymą – A.Salamakino. Dabar dėl J.Veselkos siūlymo. Kas remia J.Veselkos siūlymą, prašom motyvus už. Gal A.Salamakinas remtų J.Veselkos? Ne, kolegos, J.Karosas kalbėjo dėl kitos pataisos.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, be abejo, mes turime daryti Prezidento rinkimų įstatymo pataisas. Tačiau tiek dėl mano, tiek dėl kolegos Juliaus pataisos reikia didesnės diskusijos. Mes jau tris mėnesius diskutuojame dėl Seimo rinkimų finansavimo įstatymo. Dabar pakelti barjerą iki 20 tūkstančių – tai didesnės diskusijos reikalaujantis objektas. Galbūt ir reikia. Tačiau šiems rinkimams keisti šį užstatą tikrai nereikėtų. Mes gausime negatyvų atsaką iš gyventojų, kad kandidatams ribojame iškelti save. Galbūt normaliems rinkimams, padiskutavus tai reikės daryti, bet reikės daryti kur kas vėliau, o ne šiems rinkimams.

Antra. Aš tikrai pasisakau prieš užstato didinimą, nes esant dabartiniam mūsų gyvenimo lygiui tarsi ribosime žmogų, kuris neturi asmeninių pinigų. Jam reikės nors prašyti, ir vėl grįžtame į tą pačią padėtį, kandidatą tarsi „įrėminame“, kad jam reikės kam nors atidirbti, jeigu jį išrinks Prezidentu. Aš pritariu šioms pataisoms ir palikime bent šiam kartui. Ateityje diskutuokime, gal dešimt, kad 15 tūkstančių, bet šiems rinkimams palikime 5 tūkstančius.

PIRMININKAS. Taigi motyvai prieš – H.Žukauskas.

H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū. Aš ne dėl to, aš dėl viso įstatymo norėjau kalbėti. Aš pritariu ponui J.Veselkai.

PIRMININKAS. Kas norėtų kalbėti dėl motyvų prieš, nes dėl viso įstatymo dar turėsime progą kalbėti. Motyvai prieš – J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, aš stebiuosi, kad mes taip greitai pasiduodame J.Veselkos demagogijai, nes nieko bendra neturi tas pasiūlymas su turtingų žmonių vieno ar kito kandidato rėmimu. Jeigu kandidatas yra rimtas ir yra iš anksto aišku, kad jis surinks daugiau kaip 5% balsų, tai tikrai nėra jokia problema tuos pinigus net ir pasiskolinti tam laikui, kol jų reikia. Kita vertus, jeigu mes norime vėl turėti tokią parodiją kaip paskutiniuose Prezidento rinkimuose, kai bet kas, dabar ypač artėjant Seimo rinkimams, manau, ta pagunda sustiprės, nori kandidatuoti į prezidentus tam, kad pasidarytų sau nemokamą politinę reklamą dėl kitų rinkimų. Prašom, galime tą daryti. Jūs pagalvokite, dabar siūlote palikti apie 5 tūkst. litų. Tai yra pusės minutės videoklipo kaina televizijoje. Pagalvokime, kiek laiko kandidatai į prezidentus turi galimybę nemokamai gražbyliauti per nacionalinę televiziją. Ar vėl mes norime, kad vienos šeimos du broliai aiškintųsi, kuris geresnis kandidatas į prezidentus, kodėl nepakloti 5 tūkst. už tuos pasiaiškinimus. Manau, kad ir 20 tūkst. yra per maža suma ir nepakankamai apribos tas galimybes. Bent jau parašykime šitą sumą, kuri yra dėl Seimo rinkimų, dėl europarlamento rinkimų, kai rinkimai irgi vyksta visos Lietuvos apygardoje, visi rinkėjai renka. Aš siūlau nesiblaškyti ir nepasiduoti neteisingiems traktavimams, kad neva kažkokie turčiai suinteresuoti. Manau, tuo mes visi turime būti suinteresuoti, kurie rūpinamės Prezidento institucijos nuvertinimu. Tvarkingi rinkimai šiek tiek tą instituciją gali pataisyti.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Motyvai už ir prieš dėl J.Veselkos pataisos išsakyti. Dabar, kolegos, apsispręsime dėl konkrečios J.Veselkos pataisos. Po to nagrinėsime A.Salamakino pataisą. J.Veselkos pataisa skamba taip, kad vietoj 20 dydžių, kuriuos siūlo pagrindinis komitetas, būtų rašomas penkių dydžių užstatas. Kas mano, kad reikia pritarti J.Veselkos pataisai, balsuoja už, kas mano, kad reikia palaikyti komiteto poziciją, – prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. Kas remiate J.Veselkos pataisą, – už, kas remiate komitetą, – prieš arba susilaikote.

Taigi 48 Seimo nariai parėmė J.Veselkos pataisą (penki dydžiai), prieš – 16, susilaikė 13. Taigi laimėjo J.Veselkos pataisa.

Replika po balsavimo – E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, man atrodo6 čia prieš tai kalbėjusio konservatoriaus pamąstymai apie tuos žmones, kad bet kas gali eiti į prezidento rinkimus ir kad praėjusį kartą ėjo bet kas, kas norėjo, ir visokių ten buvo... Aš noriu pasakyti, kad tarp tų 17 kandidatų į prezidentus absoliuti dauguma buvo šio Seimo nariai. Galvoti, kad mūsų Seimo nariai yra bet kas ir visokie, atleiskite, tai yra mūsų pačių negerbimas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dar nori repliką pasakyti Seimo narys S.Buškevičius. Prašom.

S.BUŠKEVIČIUS. Aš manau, gerbiamojo kolegos J.Razmos nuomonė nėra nuomonė visos Konservatorių partijos. Jeigu mes lygiuojamės į Vakarų demokratiją, pažiūrėkime, kaip vyko rinkimai Jungtinėse Amerikos Valstijose į Kalifornijos gubernatoriaus postą, kai dalyvavo ir rinkimus laimėjo Arnoldas Švarcenegeris. Tokio storio buvo knygutė, kurioje, jeigu aš neklystu, buvo keli šimtai ar keturi šimtai kandidatų, sumokėję mūsų pinigais iš esmės centus. Ir niekas nesutrukdė A.Švarcenegeriui laimėti rinkimų. Kai kažkas iš žurnalistų paklausė, kodėl tiek daug, nes reikia perskaityti visą knygutę, sako, čia yra demokratija. Tiktai diktatoriškose visuomenėse bandoma padaryti vieną kandidatą iš vienos partijos. Tą mes jau turėjome.

Kitas dalykas. Europinė teisės norma sako, jeigu labai išsiskiria užstatas į bet kokio lygio rinkimus iš bendro vidutinio, tada tai vadinasi turto cenzu. Turto cenzą draudžia mūsų Konstitucija. Man gaila, kad tokios antidemokratiškos nuostatos pradeda vyrauti mūsų Seime.

PIRMININKAS. Dėkoju. Replikos išsakytos. Dabar, kolegos, yra A.Salamakino teikiamas pasiūlymas, bet jis šiuo atveju vėl koresponduoja su J.Veselkos kitu pasiūlymu. Manau, kaip tik dabar mes pamėginsime balsuoti dėl tų alternatyvų. A.Salamakino pasiūlymas yra toks: penkių dydžių užstatas vietoj 20, mes dėl to apsisprendėme – penki, tačiau yra siūlymas vietoj 5% įrašyti 7%, žodžiu, kilstelti kartelę šioje vietoje. O J.Veselkos siūlymas 32 straipsnio 2 dalies trečiame sakinyje yra toks: „Surinkus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 79 straipsnyje nurodytus 20 tūkst. rinkėjų parašų, visas užstatas yra grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui“. Kitaip sakant, pasiūlymas į kitą pusę. Taigi dabar suteikčiau žodį A.Salamakinui, po to J.Veselkai ir tuomet komiteto pirmininkui, kad pakomentuotų abi alternatyvas. Prašau, A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Pirmiausia dėkoju, kad pritarta 5 tūkst. užstatui, todėl apie tai nekalbu. Aš kalbėsiu tiktai apie tai, kodėl siūlomas 7% barjeras, jeigu surenki tiek balsų, grąžinamas užstatas. Žinokime viena, kad valstybei kiekvieno kandidato kandidatavimas vis dėlto brangiai kainuoja. Todėl turi prisiimti rizikos laipsnį ne tik valstybė, įregistruodama kiekvieną kandidatą, bet ir pats kandidatas asmeniškai. Ir štai tie 5 tūkstančiai, manau, tai yra rizikos laipsnis, kad jeigu jis manys, kad 7% balsų nesurinks, jis tuos pinigus praras, tarsi atlygins valstybei už savo kandidatavimą. 5 tūkstančiai, kaip sakė ponas J.Razma, yra labai menka suma. Kai kam, aišku, menka, kai kam didelė, todėl reikėtų būtinai padaryti 7% barjerą su tam tikru rizikos laipsniu. Noriu priminti, kad Seimo narys ir surinkęs 20-30% balsų, bet jeigu vienmandatėje jis būna antrasis, o ne pirmasis, užstatą praranda. Tad ir kandidatai į Prezidentus turėtų turėti piniginį rizikos laipsnį. Todėl labai prašau pritarti šiai pataisai. Kaip sakė J.Karosas, tada gal nustatysime tam tikras ribas, kurių kai kas pageidauja, kad nebūtų labai daug kandidatų.

PIRMININKAS. Kolegos, dabar suteiksiu žodį J.Veselkai, nes dėl 5 dydžių užstato Seimas apsisprendė. Dabar yra A.Salamakino siūlymas kilstelėti kartelę iki 7%, tuo tarpu J.Veselkos siūlymas yra priešingas – visai panaikinti kartelę, kitaip sakant, surinkus tiktai 20 tūkst. rinkėjų parašų, užstatą grąžinti jį sumokėjusiam. Prašau pagrįsti savo siūlymą.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš noriu labai trumpai pasakyti. Aš siūlau palikti praeituose dvejuose ar trejuose… jau trejuose rinkimuose veikusią įstatymo nuostatą, kad pagal Konstituciją kandidatui surinkus 20 tūkst. balsų, jam yra grąžinamas užstatas. Kodėl? Manau, kad ši veikianti nuostata iš tikrųjų buvo labai demokratiška keliais aspektais. Kaip aš pabrėžiu, nesiorientuokime mes kalbėdami apie demokratiją tik į pinigus. Ir tas žmogus, kuris nori būti nepriklausomas nuo jokio turtuolio – nei nuo ruso, nei nuo lietuvio, nei nuo žydo, nei nuo vokiečio, – jis rizikuoja savo pinigais. Pinigų net Seimo narys, jeigu jis viską normaliai dirba, per daug neturi. Todėl, manau, buvo labai logiška nuostata: surinkai 20 tūkstančių… Kas nebandėt, tas nežinot, yra be galo sunku nepriklausomam kandidatui surinkti 20 tūkstančių. Ir po to jam šitie 5 tūkstančiai grąžinami tam, kad jis galėtų bent minimaliai dalyvauti rinkimuose.

Šiandien, kai jūs įteisinot surinkti tam tikrą procentą per Prezidento rinkimus, 5 ar 7%, iš esmės 5 tūkst. nacionalizuojat iš jo neleisdami jam jų panaudoti kitur. Ir aš manau, kadangi rinkimai yra po dviejų mėnesių, labai skuboti, palikim seną nuostatą, t.y. surinkai 20 tūkst., tau grąžina ir tu juos gali panaudoti rinkiminei reklamai. Tegul kiti naudoja ten milijoną, bet palikit tam žmogui nors tuos 5 tūkst. Ir todėl aš manau, kad 7% nuostata yra per ankstyva. Ir apskritai, dar kartą pabrėžiu, nevaržykime mes… Juk žmonės ypač po šios apkaltos bet kokius papildomus suvaržymus vertins būtent kaip ypatingą norą elitinėms partijoms turėti tik savo kandidatą. Iš tikrųjų tegul tai būna žmonių teismas, o ne politikų. Ir todėl aš siūlyčiau vis dėlto šiems rinkimams palikti – surinkus 20 tūkst., 5 tūkst. litų užstatas yra grąžinamas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi, kaip matote, dvi alternatyvos dabar dėl 5 dydžių užstato: viena – 7%, o kita – 0%. Dabar, kolegos, kadangi yra dvi alternatyvos, balsuosime alternatyviai, pasisakysime dabar irgi alternatyviai. Vienas pasisakys už vieną alternatyvą, kitas už kitą. O prieš tai suteiksime žodį komiteto pirmininkui. Prašome komiteto pirmininką.

P.PAPOVAS. Komitetas nepritarė gerbiamojo J.Veselkos pasiūlymui. Esmė būtų ta, kad tas 5 dydžių užstatas iš esmės yra bereikšmis. 20 tūkst. parašų nors ir sunku surinkti, bet ir be tų 5 tūkst. užstato, jeigu žmogus nori, kandidatuoja, tai jis surinks. Iš esmės tuo metu valstybė iš tikrųjų net neturi labai didelių išlaidų, išskyrus tą popierių. Kandidatas ir pats gali pasiimti ir surinkti tuos parašus. Iš esmės neturi reikšmės tas 5 dydžių užstatas.

O antram nepritaria todėl, kad vis dėlto mes norėtume unifikuoti visų rinkimų atvejus. Barjeras yra ir Seimo rinkimuose 5, Europarlamento – 5. Na, žinoma, dabar, kadangi yra pritarta 5 dydžių užstatui, tai vėlgi čia tokia situacija, kad tai visiškai nesvarbu, nepereisiu aš tų 7 barjerų… kad 5 tūkst. nebus man grąžinta, tai nelabai čia efektyvus dalykas. Todėl jeigu norim to efektyvumo, Prezidento rinkimai iš tikrųjų yra rimtas dalykas, tai mūsų siūlymas, kur buvo užstatas 20 tūkst. ir penkių barjeras, buvo labai pasvertas. Todėl komitetas nepritarė nei vienam, nei kitam. Kadangi Seimas dabar 5 dydžių užstatui jau pritarė, tai Seimo reikalas apsispręsti.

PIRMININKAS. Taigi, kolegos, dabar dėl balsavimo motyvų. Remiantieji A.Salamakiną kalba paspaudę žaliąjį mygtuką „už“. Remiantieji J.Veselką kalba paspaudę raudonąjį mygtuką. Tai dabar tie, kurie remia A.Salamakino pasiūlymą. J.Karosas, prašau.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, tą kalbą jau pradėjo, noriu ją pratęsti. Aš suprantu gerbiamojo J.Veselkos pastangas ir norus, kadangi jis yra buvęs vienas iš tų, kuris tam tikra prasme norėjo juokinti eidamas į prezidentus. Bet jeigu plačiau kalbėtume, vis dėlto aš manau, kad tai, kas yra siūloma gerbiamojo A.Salamakino, yra variantas, kuris šiek tiek pristabdo juokdarių, kartoju, juokdarių norą save skelbti. Todėl aš pritariu šiam variantui ir kviečiu jus taip pat pritarti.

PIRMININKAS. Taigi dabar motyvai prieš, arba tie, kurie remia J.Veselkos pasiūlymą. Seimo narys K.Bobelis.

K.BOBELIS. Gerbiamasis pirmininke, mes sprendžiame labai rimtą klausimą ir todėl turime rimtai žiūrėti. Daugelyje pasaulio valstybių, kur renkami prezidentai, nėra nei užstato, nei barjero. Tai vienas dalykas. Antras dalykas, jeigu Seimo rinkimams yra 5% barjeras, tai kaip galima padaryti kitiems rinkimams skirtingą barjerą? Reikia laikytis tam tikro nuoseklumo ir tvarkos. Dėl 5% barjero, aš manau, nebūtų didelių diskusijų. Kitas dalykas, yra labai svarbu, kad kiekvienas Lietuvos pilietis pagal Lietuvos Konstituciją gali dalyvauti rinkimuose, kaip ten parašyta, be jokių suvaržymų, išskyrus, kiek tai susiję su jo gyvenimo laiku, pilietybe ir amžiumi. Niekur nepaminėta, kad reikia turėti kažkokį finansinį užstatą ar pereiti kažkokius barjerus. Todėl laikantis demokratinių principų, laikantis mūsų praeities ir tradicijų… Ypač kad dabar bandome padaryti pakeitimus likus 60 dienų iki rinkimų. Jeigu mes dar manytume, kad šie nutarimai įsigalios kitiems, ne šiems, bet ateinantiems Prezidento rinkimams, galėtume diskutuoti. Bet iš viso tai yra žmogaus teisių pažeidimas, kai prieš pat ateinančius rinkimus daromi įstatymų pakeitimai. Todėl aš palikčiau tai, kas buvo anksčiau – 5 vidutinių atlyginimų užstatas ir jokių barjerų. Leiskite tautai pasirinkti žmogų, kokio ji norės, be jokių suvaržymų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Aš matau, Juliau Veselka, jūs gausite replikos teisę, bet po balsavimo. Dabar, kolegos, apsispręsime balsavimu. Tie, kurie remiate A.Salamakino pasiūlymą padaryti 7% barjerą, balsuojate už. Tie, kurie remiate J.Veselkos siūlymą iš viso panaikinti barjerą, balsuojate prieš. Šiuo atveju, kolegos, susilaikę nebus… (Balsai salėje) Kolegos, komiteto… Jeigu alternatyvos nesurinks balsų, tada spręsime, ką daryti. Kol kas balsuojame dėl Seimo narių pasiūlymų. Šiuo atveju mes turime alternatyvų pasiūlymą, todėl turime pirmiausia vėl apsispręsti, o po to vis tiek reikės balsuoti. Neatsižvelgiant į tai, kuri alternatyva laimės, reikės balsuoti dėl… Jeigu nė viena nelaimės, vėlgi galvosime, ką daryti toliau. Taigi, kolegos, dabar alternatyvus balsavimas. Tie, kurie remiate A.Salamakiną, balsuojate už… (Balsas iš salės) Tie, kurie remiate J.Veselkos pataisą, balsuojate prieš. Susilaikę neskaičiuojami. Balsavimas pradėtas. A.Salamakino pataisa – už, J.Veselkos pataisa – prieš. (Balsai salėje)

Kolegos, daugumą surinko A.Salamakino alternatyva. Taigi už A.Salamakino alternatyvą balsavo 56 Seimo nariai, už J.Veselkos alternatyvą balsavo 22 Seimo nariai. Dabar reikės dar, kolegos, balsuoti dėl viso straipsnio, nes kol kas apsisprendėme tik dėl alternatyvų. Taigi apsisprendėme dėl to, kad yra penkių dydžių užstatas, ir apsisprendėme dėl to, kad nustatomas 7% barjeras. Dabar vėl replika po šio balsavimo, nes buvo paminėta J.Veselkos pavardė, suteikiama J.Veselkai.

J.VESELKA. Gerbiamasis pirmininke, aš į jus kreipiuosi. Yra Etikos ir procedūrų komisijos išaiškinimas ir prašymas, kad, kai yra įžeidinėjamas Seimo narys, tas įžeidėjas būtų pašalintas iš salės. J.Karosas, tas nuolatinis 1992–1996 metų muitinių sandėlių lankytojas, mane du kartus pavadino juokdariu. Atleiskite, už mane Prezidento rinkimuose balsavo 32 tūkstančiai rinkėjų. Dabar reitinguose aš nematau J.Karoso, o aš esu. Todėl tų rinkėjų ir tų žmonių, kurie mane gerbia, vardu prašau poną J.Karosą, didelį veikėją, filosofą, pašalinti iš salės.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Jūsų prašymą išgirdo A.Salamakinas. Jis išnagrinės, sušauks Etikos ir procedūrų komisiją. Aš taip pat raginu Etikos ir procedūrų komisijos pirmininką išnagrinėti šią situaciją ir paskui, kokios bus išvados, imsimės priemonių.

Dabar, kolegos, norėčiau pasakyti, kad, kadangi mes balsavome… Dėmesio, kolegos! Dar aiškinu toliau: kadangi mes dabar balsavome dėl Seimo narių siūlymų, o pagrindinis komitetas nepritarė nei vienai, nei kitai alternatyvai… Kolegos, komitetas nepritarė nei A.Salamakino, nei J.Veselkos siūlymui, tačiau Seimas apsisprendė dėl penkių dydžių užstato ir 7% barjero. Dabar, kolegos, turime balsuoti dėl šio pasiūlymo, nes komitetas tam nepritaria. Prašom. Komiteto pirmininkui žodis.

P.PAPOVAS. Taip, iš tikrųjų taip yra, nes komitetas siūlė 20 dydžių užstatą ir 5%. Dėl penkių dydžių jau apsispręsta. Dabar reikėtų balsuoti… Komiteto yra 5%, o pasirinkta alternatyva – 7%. Dėl šių dviejų dydžių reikia balsuoti.

PIRMININKAS. Kolegos, dabar balsuosime dėl dviejų alternatyvų. Tie, kas remia komiteto nuomonę… (Balsai salėje) Komitetas nepritaria. Kolegos, dabar kol kas buvome pasirinkę tarp Seimo nario J.Veselkos ir Seimo nario A.Salamakino alternatyvų. Komiteto nuomonė yra palikti 5% barjerą ir 20 dydžių užstatą, o laimėtoje alternatyvoje yra 5 dydžių užstatas ir 7% barjeras. Taigi kas remiate komiteto nuomonę, balsuojate už, o kas remiate A.Salamakino alternatyvą ir su šia alternatyvą tą straipsnį, balsuojate prieš. Prašom. Kas remiate komiteto nuomonę, balsuojate už, kas remiate A.Salamakino nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Kolegos, kas remiate komiteto nuomonę – už, kas remiate A.Salamakino nuomonę – prieš arba susilaikote. Kolegos, komiteto nuomonė nesurinko daugumos, vadinasi, lieka A.Salamakino pasiūlyta redakcija.

Kolegos, dabar dėl esminės redakcijos apsisprendėme. Kitų pasiūlymų nėra. Dabar, kolegos, Seimo Pirmininkas siūlo šį įstatymą priimti… Pasiūlyta ir pritarta ypatingos skubos tvarkai. Dabar, kolegos, galime balsuoti dėl priėmimo. Keturi – už… Taip, dėl priėmimo bus keturi – už, keturi – prieš, o dabar turime sutarti, ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo. (Balsai salėje) Negalime. Dėl pritarimo po svarstymo, kolegos, vienas – už, vienas – prieš. Motyvai prieš – E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, aš dar kartą pakartosiu, nes turbūt svarbu, kad tai liktų stenogramoje. Šis įstatymas (svarstymo procedūra) yra priimamas pažeidžiant įstatymą, nes Teisės ir teisėtvarkos komitetas jo nesvarstė. Tai yra vienas dalykas.

Antras dalykas, kad šiuo įstatymu yra įtvirtinama antikonstitucinė nuostata, kai iš kandidatų į prezidentus yra reikalaujamas piniginis užstatas. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Dėkoju. Kita nuomonė – B.Bradauskas.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, pirmininke. Aišku, ne visai gerai, kai upės perkėloje keičiamas arklys – gresia vežimą paskandinti, bet aš manau, kad šiandien yra priimtos tokios… Sakyčiau, abi puses turėtų tenkinti sprendimas, nes palikome tą patį dydį – 5 atlyginimus ir šiek tiek kilstelėjome kartelę – 7%. Aš manau, kad tai šiandien nėra toks jau esminis ir pagrindinis ginčų objektas. 5 tūkstančiai litų nėra taip jau didelė… Jeigu kuris nors Seimo narys norės balotiruotis, tai paaukoti vieną atlyginimą, atsižvelgiant į tas dideles išlaidas biuleteniams ir t.t., kurias išleidžia valstybė, nėra per daug didelis dalykas. Todėl aš siūlau balsuoti už tokį variantą, sakyčiau, vidutinį visoms pusėms.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar balsuosime, ar pritariame po svarstymo, nes nėra bendros nuomonės. Prašom. Kas pritariate po svarstymo šiam įstatymo projektui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.

Gerbiamieji kolegos, 54 pritarus, 2 balsavus prieš, 22 susilaikius, šiam įstatymo projektui po svarstymo pritarta.

Dabar kviečiu į tribūną Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką P.Popovą. Pradėsime šio įstatymo priėmimą. Vietoje P.Popovo – J.Jurkus?

J.JURKUS. Taip.

PIRMININKAS. Prašom. Pradėsime, kolegos, šio įstatymo priėmimą pastraipsniui. Prezidento rinkimų įstatymo 9, 13, 15, 31, 32, 33 ir 34 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymas. Kolegos, kviečiu komiteto pirmininką. Pradedame priėmimą. (Triukšmas salėje) 1 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Galime? Dėmesio, tyliau! 1 straipsnį priimame bendru sutarimu. Ačiū.

2 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Galima. Priimta.

3 straipsnis. Bendras sutarimas yra. Priimta.

4 straipsnis. Bendras sutarimas yra. Priimta.

5 straipsnis. Negalima. Dėl 5 straipsnio, konkrečiai dėl 5 straipsnio. Prašom. Dėl 5 straipsnio – motyvai už, motyvai prieš. Motyvai už – A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau kalbėti dėl viso, bet galiu dar pakartoti, nes apie tai jau diskutavome. Norėčiau priminti kolegoms, kad viskas yra mokama. Nemokamas yra tik sūris pelėkautuose. Kai mes diskutuojame apie įnašo dydį ir procentus, tai norėčiau priminti, kad mes dažniausiai kalbame apie 5% partijoms, kurių užstatas yra 50 tūkstančių litų. Tai nereikia painioti personalijų iškėlimo klausimo ir partijų iškėlimo klausimų. Todėl aš pritariu šiam straipsniui.

PIRMININKAS. Motyvai prieš – E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Dėl viso įstatymo.

PIRMININKAS. Dėl viso?

E.KLUMBYS. Taip.

PIRMININKAS. Kolegos, motyvai prieš dėl šio straipsnio – H.Žukauskas. Prašom.

H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū. Gerbiamasis pirmininke, čia visi diskutuoja apie pinigus, aš apie juos nenorėčiau diskutuoti. Šiandien, kiek supratau, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė vieną iš V.Landsbergio pasiūlymų, ir apie tai niekas kažkodėl nešneka. Įdėta, aišku, visiškai antikonstitucinė norma, kuri įpareigoja Vyriausiąją rinkimų komisijai rekomenduoti ką nors, aš nesuprantu tokių frazių dėl to, kad ši rekomendacija, galiu pabrėžti, pažeidžia Konstitucijos 34, 56 ir, be abejo, 7 straipsnius, pagal kuriuos negalioja joks įstatymas, kuris prieštarauja Konstitucijai. Čia šiuo atveju yra įdėta tokia norma. Aš norėjau ir svarstymo metu apie tai kalbėti, bet kadangi komitetas iš esmės pritarė, apie tai mes nešnekame. Vien dėl tokio įrašymo Liberaldemokratų frakcija balsuos prieš įstatymą, nes tokių nekaltų pasižadėjimų, indulgencijų įrašymas į įstatymą… mes puikiai žinome, tas įstatymas yra reikalingas, bet tokių kiaulysčių nereikia krėsti. Mes balsuosime prieš šį įstatymo straipsnį vien dėl to, kad įrašyti tokie dalykai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už ir prieš išsakyti. Prašom apsispręsti dėl 5 straipsnio. Ar priimame 5 straipsnį tokį, kaip šiuo metu yra suredaguotas su A.Salamakino pataisomis, už kurias balsuota, prašome, kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, – prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 66 Seimo nariai: 42 balsavus už, 13 – prieš, 7 susilaikius, straipsniui pritarta.

6 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 7 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. Kolegos, dabar dėl viso įstatymo. Iš anksto motyvams prieš užsirašęs E.Klumbys. Prašom, 4 – už, 4 – prieš. Pirmasis dėl motyvų prieš kalba E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, aš trečią kartą pasakysiu, kad tai yra antikonstitucinis įstatymas. Noriu tokią užuominą pasakyti pagrindiniam šio įstatymo stūmėjams, t.y. valdančiajai socdemų ir soclibų koalicijai bei liberalcentristams su koncervatoriais, kad galbūt po Seimo rinkimų rudenį, kai galbūt ateis nemažas skaičius partijos, kuri dabar apklausose yra pirma, tai gal būtų galima prognozuoti taip, kad užstatas bus pusė milijono Prezidentui, o barjeras bus 30%, ir pažiūrėsime, ką jūs tada sakysite.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Dabar motyvai už – H.Žukauskas.

H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū. Gerbiamasis pirmininke, kaip minėjau, aš už šį įstatymą, nes jo reikia, jis reglamentuoja pirmalaikius Prezidento rinkimus. Tačiau dėl to, kad 7 straipsnis yra taip suformuluotas, negalėsiu balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, čia buvo motyvai prieš. Turime užskaityti juos ir sumažinti norinčių kalbėti prieš skaičių. Motyvai už – A.Kunčinas.

A.KUNČINAS. Gerbiamieji kolegos, po demokratiškų diskusijų mes suradome optimalų variantą, už kurį ir kviečiu visus balsuoti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – V.Rinkevičius.

V.RINKEVIČIUS. Ačiū, pirmininke. Nesu nusiteikęs prieš šį projektą, bet visi tie mūsų ginčai ir batalijos šiandien rodo, kad mums reikia vieno dalyko – reikia keisti Prezidento rinkimų tvarką, reikia keisti Konstituciją. Prezidentą gali išrinkti rinkėjai, kuriuos sudarytų, pavyzdžiui, Seimo nariai, savivaldybių tarybų nariai, tada neiškiltų tų problemų, kurias turėjome praeityje, nereikėtų mums tų ginčų ir derėtis dėl kažkokių kelių tūkstančių, kurie bus grąžinti, negrąžinti, sumokėti, nesumokėti, tada labai demokratiškai ir tvarkingai rinktume Prezidentą. Tuo labiau kad jis valstybės gyvenime neturi tokios ypatingai didelės įtakos kaip Amerikoje, kaip Prancūzijoje, ir tada mes labai ramiai ir tvarkingai galėtume tvarkyti savo valstybės gyvenimą. Todėl noriu susilaikyti balsuojant už šį įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Motyvai už – A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, nenorėčiau daug kalbėti. Manau, šių įstatymo pataisų Seime ir visų kitų Rinkimų įstatyme, nebūtų atsiradę, jeigu nebūtų to skandalo, kuris krėtė Lietuvą pusę metų. Todėl tos pataisos yra būtinos. Man šiek tiek keistas kai kurių mano kolegų apeliavimas į Konstituciją. Aš turiu po ranka Konstituciją – nuo 77 iki 90 straipsnio (mano kolega sako, kad aš Konstituciją nešioju širdyje) nieko, apie ką čia diskutuojame, nėra ir nieko nepažeidžiame. Tai yra mūsų įstatymų leidėjų teisė nustatyti barjerą ne patekti į Prezidentus, o atgauti pinigus, kuriuos įneši kaip užstatą. Mes daugiausia diskutuojame apie tai. Dar kartą pakartosiu, bent jau už kandidato į Prezidentus vardą reikia irgi šiek tiek užsimokėti, nes iškaba prie kokio nors pastato kainuoja brangiau negu 5 tūkstančiai. Todėl palaikau šias įstatymo pataisas.

PIRMININKAS. Motyvai prieš – J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš stebiu, kaip dabar kyla didelis triukšmas dėl to, kad, sakysime, nauja partija pirmauja pagal reitingus. Negi jums tai nerodo, kad turint pinigų Lietuvoje per metus galima sukurti kokio nori dydžio partiją ir galbūt net laimėti didelius rinkimus. Tai viena. Antras dalykas. Nepainiokime nuolat demokratijos ir pinigų. Jeigu mes kalbame, kad valstybei kainuoja Prezidento rinkimai, neduok Dieve, bus 17, na, ir kas atsitiko? Demokratija kainuoja. Tai paskelbkime monarchą ir niekad nereikės rinkti, o monarchas, kol nenumirs, valdys, ir bus pigiausia. Demokratija kainuoja, bet demokratija negali būti suvedama į pinigus. Kai jūs sakote, kad 5 tūkstančiai yra nedaug, gerbiamasis Sysai, pažiūrėkite į statistiką. 55% Lietuvos žmonių gauna iki 600 litų atlyginimą. Taigi metinis atlyginimas – mažai, Seimo nariui galima, bet aš nesutapatinu Prezidento rinkimų ir galimybės tapti Prezidentu vien tik Seimo nariui.

Toliau. Trečia. Ką jūs amžinai kartojote apkaltoje – Prezidentas turi būti visiems lygiai teisingas. Lygiai teisingas negali būti išrinktas už milijonus. Nori nenori jį spaus. Todėl reikia vertinti ne piniginę pusę, o demokratiją, kaip nuomonių pliuralizmą, idėjų pliuralizmą. Net jeigu kam atrodo, kad mano idėjos, pavyzdžiui, yra juokingos, bet tai turi spręsti ne kažkas Seime tupintis, o būtent žmonės rūpintis. Ir žmogus turi turėti teisę išdėstyti idėjas. Manau, gerai, kad palikome 5 tūkstančius. Dar manyčiau, būtų pusė bėdos, jeigu mes būtume pakėlę kartelę iki 5 procentų tiek partijoms, tiek ir Prezidentui. Čia dar būtų tam tikras kompromisas. Iš tikrųjų, žmogau, jeigu ryžtiesi kalbėti antrą, trečią kartą, jau, žinok, tavo limitas baigėsi. Turi tam tikrą laimėjimą. Bet kai pakėlėm iki 7%, daugiau negu partijai į Seimą, o Seimas su Vyriausybe iš esmės valdo Lietuvą, kaip matot, užsimanęs Seimas bet kokį Prezidentą gali sutvarkyti, na, gal išskyrus mane. Yra rastas tam tikras kompromisas, bet 7%, gerbiamieji, yra per daug padaryta šiandien, kai rinkimai po 6 mėnesių.

PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už – J.Korenka.

J.KORENKA. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Aišku, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, mes šiandien esame po gražios krikščioniškos šventės – Velykų, bet vis dėlto ne Atvelykis. Ir čia dauguma kalbančiųjų prieš įstatymo projekto nuostatas (nebijau išvardyti kolegas J.Veselką, E.Klumbį) šiandien akivaizdžiai vėl painioja objektą, apie ką mes kalbame. Kažkodėl vėl verkiama dėl apkaltos, ar gerai, ar blogai buvo. Praėjo, jau praėjo apkalta, praėjo Velykos. Šiandien yra balandžio 13 diena. Mes kalbame apie priešlaikinius Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus. Mes kalbame apie Konstituciją, apie pilietybę. Konstitucijoje aiškiai pasakyta: piliečiai, turi būti ir demokratijoje tvarka. Gerbiamasis J.Veselka šiandien labai vykusiai reklamuoja savo būsimus rinkimus ir savo rūpesčius dėl būsimų rinkimų, bet man tai ne visai priimtina, nes aš nekandidatuoju į prezidentus. O mano kolegos A.Salamakino pasiūlymas man yra visiškai logiškai priimtinas. Kviečiu kolegas Seimo narius toliau nesivelti į diskusijas apie arklių perkėlimą, čia kalbame apie Prezidento, būsimojo kandidato ir Prezidento rinkimus, pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Motyvai prieš. P.Gražulis. Tai bus paskutiniai motyvai prieš.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos, įstatymo pataisos šiandien akivaizdžiai atspindi mūsų valstybės politinį gyvenimą. Per 15 nepriklausomybės metų sukūrėme oligarchinę valstybę tiek politiniu atžvilgiu, tiek ekonominiu atžvilgiu. Nenuostabu, kad didinami barjerai, reikalaujama vis daugiau lėšų, kad būtų galima kandidatuoti į prezidentus. Tačiau visi šiandien puikiai žinom, kad viena pagrindinių priežasčių, jog buvo nušalintas Prezidentas, yra ta, kad buvo skirti labai dideli pinigai rinkimų kampanijai. Kodėl nebuvo pasiūlyta apriboti Prezidento rinkimų kampanijų finansavimo, sakykim, iki 200 tūkst. litų, ir (…) labai stropiai kontroliuoti ir skirti dideles baudas? Jeigu Prezidento rinkimams išleidžiama daugiau kaip 200 tūkst. litų, toks kandidatas eliminuojamas, neįskaitomi jo rinkimai. Ne, ta linkme neinama. Nors puikiai žinom: tokiu būdu užkirstume kelią turtuoliams finansuoti prezidentus.

Labai akivaizdu, labai paprasta, yra liaudies patarlė: kas pinigus moka, tas ir muziką užsako. Jeigu rinkimus finansuoja vienokios ar kitokios finansinės kompanijos, tai ir prezidentai, ir seimai tarnauja ne tautai, o tarnauja tiems verslininkams, kurie mokėjo pinigus. Aš siūliau vieną principinę nuostatą – apskritai uždrausti bet kokį finansavimą tiek fizinių, tiek juridinių asmenų. Visą finansavimą turėtų prisiimti valstybė iš savo biudžeto. Tada išrinkti pareigūnai, kadangi finansuotų valstybė, tarnautų valstybei, o ne verslininkams. Mes viena kalbam, o visada kitaip darom.

Daug prisikaupė pinigų per privatizavimus, per visokius kitokius sandorius, ir manau, kad partijos, kurios buvo valdžioje, yra tikrai turtingos ir nori visomis išgalėmis tuos pinigus panaudoti, kad tais pinigais būtų išrinkti jų iškelti kandidatai.

PIRMININKAS. Kolega, dvi minutės motyvams.

P.GRAŽULIS. Aš negaliu pritarti šio įstatymo nuostatoms, nes jos yra antidemokratinės.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dvi minutės, kolegos, motyvams, primenu. Ir paskutinysis, motyvai už, – V.Tomaševski.

V.TOMAŠEVSKI. Ačiū, pirmininke. Aišku, mes turime priimti šį įstatymą, nes rinkimai turi įvykti po dviejų mėnesių. Bet mes čia tiek daug kalbėjome apie visus šiuos užstatus, apie tariamus barjerus ir net nepastebėjome, kad 5 straipsnyje įrašyta nesąmonė. Mes negalime priimti tokio įstatymo. Tai yra pono V.Landsbergio pataisa. Labai gaila, kad pranešėjai ir posėdžio pirmininkas apie tai nekalbėjo. Komitetas pritarė, tai pritarė. Bet aš nesuprantu sąvokos „iš esmės pritarti“. Arba pritarti, arba nepritarti. Dabar mes įtvirtinsime tokią teisinę normą, aš cituoju: „Vyriausioji rinkimų komisija rekomenduoja pretendentui neteikti savo kandidatūros į Respublikos prezidentus ir perspėja, kad Konstitucinio Teismo sprendimai yra galutiniai ir neatšaukiami“. Ką reiškia „perspėja“, ką reiškia „rekomenduoja“? Tai yra neteisinė kalba. Mes negalime tokio įstatymo priimti. Aš siūlau dar kartą grįžti prie 5 straipsnio ir šią V.Landsbergio pataisą išbraukti. Tada mes rimtai atrodysime. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, nepiktnaudžiaukime savo Seimo narių teisėmis. Motyvus prieš keturi sakė, V.Tomaševski bus penktasis, kalbėjęs prieš. Taigi trims kalbėjus už, penkiems kalbėjus prieš, nors tai pažeidžia Statutą, dabar apsispręsime balsavimu, ar priimame Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 9, 13, 15, 31, 32, 33, 34 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymą. Balsavimas pradėtas. Kas manote, kad reikia priimti, balsuojate už, kas manote kitaip – prieš arba susilaikote.

Kolegos, 56 balsavus už, 12 balsavus prieš, 7 susilaikius, 77 užsiregistravus, Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 9, 13, 15, 31, 32, 33 ir 34 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymas priimtas.

Replikos po balsavimo. Pirmasis – J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamasis pirmininke, jūs man gal galėtumėte paaiškinti. Jeigu aš kalbu, tai aš reklamuoju save, jeigu J.Korenka kalba, tai jis reklamuoja taip pat mane. Kaip čia išeina?

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, išsiaiškinkite tarpusavyje. Repliką po balsavimo – J.Razma.

J.RAZMA. Po balsavimo lieka tik apgailestauti, kad taisant šį Prezidento rinkimų įstatymą nebuvo išspręsta, mano manymu, pagrindinė problema, išryškėjusi paskutiniuose Prezidento rinkimuose, – tai gausa nerimtų kandidatų, kurie eina į rinkimus tik tam, kad kauptų sau politinį kapitalą ir naudotųsi nemokamos reklamos galimybėmis, ypač nacionalinėje televizijoje. Buvo galimybė parodyti politinę valią, kaip ji buvo parodyta Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete, ir nepasiduoti toms demagogiškoms kalboms, kad yra neva kažkokie turčių interesai. Dar pažiūrėsim, ar tie kandidatai, kurie neva dedasi vargšais ar vargšų gynėjais, iš tikrųjų negaus dar didesnių neaiškių pinigų sumų, negu tos partijos, kurios, kaip solidžios partijos, sugeba gauti rimtus piniginius užstatus.

PIRMININKAS. Dėkoju. Replika po balsavimo. V.Tomaševski.

V.TOMAŠEVSKI. Ačiū, pirmininke. Aš nebalsavau prieš, nes mes šį įstatymą turime šiandien priimti. Bet dabar mes priėmėme su tokia nesąmone, kurios negalima spausdinti „Valstybės žiniose“. Įsigilinkime į pono V.Landsbergio pataisą. Teisiniame dokumente negali būti tokios sąvokos, kad rekomenduoja Vyriausioji rinkimų komisija, Vyriausioji rinkimų komisija siūlo ir t.t. Turi būti aiški sąvoka. Mes negalime tokio įstatymo spausdinti „Valstybės žiniose“. Tai yra juokinga.

PIRMININKAS. Replika po balsavimo. P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, mes visiems laikams praleidom labai gerą galimybę nustatyti maksimalią pinigų sumą vienam kandidatui į prezidentus. Tik tokiu atveju mes galėjom įvesti tvarką Prezidento rinkimų kampanijos metu. Šiandien to mes, deja, nepadarėme. Turi prisiimti atsakomybę visi tie, kurie balsavo už šį įstatymą ir už tai, kad šiandien įvyko tai, kas įvyko su dabartiniu Prezidentu, jeigu ateityje vėl įvyks, bus dideli finansiniai rėmimai, vėl reikės daryti apkaltas prezidentams. Taigi prisiimkime atsakomybę. Iš tikro praleistas šansas, nes ateityje, aš manau, ateis tos politinės partijos, kurios bus išrinktos tik dėl pinigų maišų, ir tokių įstatymo nuostatų jos jau neįvedinės.

PIRMININKAS. Ir paskutinioji replika… Tuomet priešpaskutinė, bet fiksuoju, kad po to repliką sakys gerbiamasis Seimo narys V.Žalnerauskas ir daugiau replikų nebebus. Prašom. E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Aš norėjau pasakyti, pirmiausia atkreipti dėmesį, kad buvo padaryta didelė posėdžio pirmininko ir komiteto pirmininko klaida dėl tos pataisos, kurią teikia Seimo narys V.Landsbergis. Ji nebuvo teikta Seimui, nors ji turėjo būti teikta ir turėjo būti svarstyta čia, posėdžių salėje, ir turėjo būti balsuota dėl jos.

Antra, ką aš norėjau pasakyti, tai apie tas rimtas partijas, kurios gauna solidžias pinigų sumas Seimo rinkimams. Tą puikiai pademonstravo konservatoriai, gavę solidžią pinigų sumą ir vėliau atsidėkoję „Williamsui“ už visus šiuos sprendimus.

PIRMININKAS. Ir paskutinioji replika – Seimo narys V.Žalnerauskas.

V.ŽALNERAUSKAS. Aš tik norėjau atkreipti Seimo dėmesį į tai, kad jeigu Teisės departamento išvadoje parašyta, kad prieštarauja Konstitucijai, tai iš viso nederėjo jo teikti. Štai ir viskas, ką norėjau pasakyti.

PIRMININKAS. Kolegos, Teisės departamento išvadoje taip nėra pasakyta. O dabar pataisau gerbiamąjį E.Klumbį, nes jam taip pat ne viskas galima. Šiuo atveju komitetas pateikė savo išvadas ir Seimo statutas yra nustatęs griežtą tvarką, kad jeigu komitetas pritaria pataisai, dėl jos nebalsuojama. Dabar skaitau, gerbiamasis Egidijau Klumby! „Dėl Seimo nario V.Landsbergio pasiūlymo. Iš esmės pritarti ir papildyti siūlomą tekstą“. Komiteto pirmininkas buvo tribūnoje, išvados yra pateiktos. Jeigu tos išvados jums nepatinka, siūlykite alternatyvas, kad būtų galima balsuoti. Tuo tarpu E.Klumbys labai laisvai interpretuoja tiek Konstituciją, tiek Statutą. Manyčiau, taip pat reikėtų žinoti, kad Seimo narius saisto Konstitucija ir įstatymai, taip pat priesaika. Kolegos, ačiū, baigėme.

Norėčiau pasakyti, kad yra dar du su Prezidento rinkimų įstatymu susiję įstatymai, t.y. J.Jurkaus, J.Razmos teikti Prezidento rinkimų įstatymo 32, 42, 44 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymų projektų variantai. Čia aš turėsiu pakviesti J.Jurkų… Dabar jau P.Papovą. Mes turėtume dabar sutarti, jog mes svarstysime ir tai, o po to turėsime įtraukti 32 straipsnį iš ką tik priimto įstatymo.

Dėl vedimo tvarkos – A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš frakcijos vardu reikalauju, kad kolega E.Klumbys paneigtų savo visiškai melagingus žodžius apie tai, kad konservatoriai kažką gavo iš „Williamso“, kitaip aš pareikalausiu, kad tai būtų svarstyta Etikos ir procedūrų komisijoje. Ponas E.Klumbys, žinantis Konstituciją, turi atsiminti, kad už savo žodžius ir Seimo nariai atsako įstatymų nustatyta tvarka.

PIRMININKAS. Manau, kad Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas girdėjo Konservatorių frakcijos kreipimąsi. Taigi šis kreipimasis bus svarstomas Etikos ir procedūrų komisijoje.

Prezidento rinkimų įstatymo 32, 42, 44 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2291(3*) (svarstymas ir priėmimas)

Dabar aš kviečiu P.Papovą. Rezervinis darbotvarkės klausimas – Prezidento rinkimų įstatymo 32, 42, 44 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2291(3). Kolegos, noriu priminti, jog dėl 32 straipsnio mes balsavome ką tik priimdami Prezidento rinkimų įstatymo daugelio straipsnių pakeitimus, todėl iš esmės jis turi būti perkeltas tokios pačios redakcijos. Pranešėjas turbūt sutinka? Taigi lieka tiktai 42 ir 44 straipsniai. Jeigu čia mes pritartume ir užbaigtume tą darbą, reikėtų tuos du įstatymų projektus sujungti į vieną, jeigu mes šiandien ir priimtume. Prašom, gerbiamasis komiteto pirmininke, žodis jums.

P.PAPOVAS. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą, atsižvelgė į Seimo Teisės departamento, Vyriausiosios rinkimų komisijos pastabas, į kai kurias neatsižvelgė, tačiau komitetas tobulino projektą, jį patobulino. Balsavimo rezultatai: 8 – už, 1 – prieš, susilaikiusių nebuvo.

Iš tikrųjų ką tik buvo svarstytas įstatymo projektas ir 32 straipsnio 2 dalies pakeitimai buvo priimti, todėl komitetas 1 straipsnio atsisako, kad 2 straipsnis būtų pirmasis, 3 straipsnis – antrasis. Po svarstymo yra gauti pasiūlymai. Komiteto vardu aš pasiūliau, nes įstatymo projekte buvo nuorodos į dar nepriimtą Politinių partijų ir politinių organizacijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo projektą. Šis projektas buvo svarstomas lygiagrečiai, bet dar nepriimtas, todėl pasiūliau iš to įstatymo atitinkamas nuostatas.

PIRMININKAS. Kolegos, taigi… Gerbiamasis pirmininke, labai ačiū už komiteto išvadą. Vieną minutę! Kadangi jokio kito papildomo komiteto nėra, jūsų komitetas yra vienintelis, tai šiuo atveju mes dabar turime apsispręsti ir dėl tų naujų pasiūlymų.

Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau paklausti, ar yra 10 Seimo narių, kurie pritaria, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko P.Papovo užregistruotos pataisos būtų dabar svarstomos? Prašom pakelti 10 rankų. Ačiū, yra daugiau. Taigi pritarta. Prašom, gerbiamasis pirmininke, dabar dėl jūsų pirmosios pataisos.

P.PAPOVAS. Taip, yra siūlymas 2 straipsniui, kad vietoje Politinių partijų ir politinių organizacijų, politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo, kuris nepriimtas, įrašytume to įstatymo konkrečią nuostatą, kad mokamos agitacijos per visuomenės informavimo priemones žymėjimo tvarką nustato ne tas projektas, apie kurį buvo kalbėta, bet Vyriausioji rinkimų komisija Lietuvos radijo ir televizijos komisijos teikimu, o spaudos leidiniuose – žurnalistų etikos inspektoriaus teikimu.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiai Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko teikiamai pataisai, kuriai, kaip supratau, komitetas yra pritaręs?

P.PAPOVAS. Taip.

PIRMININKAS. Pritariame? Ačiū. Priimta.

P.PAPOVAS. Antrasis pasiūlymas yra 3 straipsniui. Čia buvo kalbėta, kad buvusio įstatymo projektu nėra nustatytas limitas vienam kandidatui. Šiuo atveju jis yra nustatomas pagal to Politinių partijų finansavimo ir kontrolės įstatymo projektą, kad 1,5 lito – vienam kandidatui.

PIRMININKAS. Kitaip sakant, maksimalus rinkimų agitacijos išlaidų dydis skaičiuojamas…

P.PAPOVAS. …pagal rinkėjus.

PIRMININKAS. …sąraše įrašytų rinkėjų skaičių padauginus iš 1,5 lito, o gauta sandauga suapvalinama dviejų pirmųjų reikšminių skaitmenų tikslumu.

P.PAPOVAS. Taip.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galima šiai pataisai taip pat pritarti bendru sutarimu? Negalima. Šiai pataisai prieštarauja Seimo narys V.Uspaskich ir Seimo narys J.Veselka. Prašom, kolegos, motyvuoti savo argumentus prieš. Kuris norite kalbėti? V.Uspaskich ar J.Veselka? Prašom. J.Veselka.

J.VESELKA. Aš nežinau, dėl kokių… gal skirtingi požiūriai, bet vis dėlto 1,5 lito nuo užregistruotų rinkėjų… 2,1 milijoną dauginu iš 1,5 lito, tai išeina per 3 milijonus. Gerbiamasis Petrai, taigi davė tik 1 mln. 105 tūkst., bet ir tai kokius reikalavimus iškėlė, o čia leidžiate vienam kandidatui turėti per 3 milijonus? Manau, per didelė suma. Reikėtų mažiausiai bent aštuonis kartus mažinti.

PIRMININKAS. Kolegos, girdėjote motyvus prieš. Dabar komiteto nuomonė.

P.PAPOVAS. Aš galėčiau atsakyti tik tiek, kad Vyriausioji rinkimų komisija yra paskaičiavusi. Buvusiuose rinkimuose tiek vieno kandidato, tiek kito, kurie buvo antrajame ture, yra tokia suma, kuri dabar yra nurodyta. Todėl kitiems rinkimams įstatymu nustatyti mažesnę būtų ne visai korektiška.

PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, motyvai prieš pasakyti. Dabar apsispręskime balsuodami. Kas remiate P.Papovo pataisą, balsuojate už, kas neremiate, – prieš arba susilaikote. Balsuojame dėl P.Papovo pataisos. Čia dabar bus 2 straipsniui.

P.PAPOVAS. Taip.

PIRMININKAS. 2 straipsniui pagal naują numeravimą. Jis vadinasi „Rinkimų agitacijos finansavimas“. 34 balsavus už, 1 – prieš, 6 susilaikius, P.Papovo pataisai pritarta.

Ar galime dabar bendru sutarimu pritarti visam šiam straipsniui? Pritarta. Gerai. Pataisos yra priimtos. Ar galime dabar bendru sutarimu pritarti įstatymui po svarstymo? Galime.

Dabar, kolegos, yra Seimo Pirmininko siūlymas šį įstatymą priimti ypatingos skubos tvarka. Ar galime pritarti? Pritarta. Ačiū. Kolegos, pradedame įstatymo priėmimą. Kaip minėjau, jis yra iš dviejų straipsnių. Kadangi buvo priimta kita 32 straipsnio redakcija, tai 2 straipsnis tampa 1 straipsniu. Ar galime priimti bendru sutarimu šį straipsnį? Priimta su P.Papovo pataisa.

Dabar 3 straipsnis tampa 2 straipsniu. Ar galime priimti bendru sutarimu su P.Papovo pataisa? Priimta. Dėl viso įstatymo 4 – už, 4 – prieš. Norinčių kalbėti nematau, balsuojame dėl Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 42 ir 44 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo. Balsavimas pradėtas.

34 balsavus už, 1 – prieš, 1 susilaikius, Prezidento rinkimų įstatymo 42, 44 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.

Taip pat, kolegos, protokoliškai nusprendžiame, kad šiuos du įstatymus sujungiame į vieną, tiek ankstesnį Prezidento rinkimų kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymą, tiek šį. Dėkoju.

Kolegos, dabar imamės kitų trijų rezervinių klausimų, nes jie visi yra susiję su svarstoma Prezidento rinkimų problema. Šiuo atveju kviesčiau, bet nematau, pateikėją V.Landsbergį. Gerbiamieji kolegos konservatoriai, frakcijos seniūno taip pat nematau. Ar V.Landsbergis yra, ar bus, ar gali pateikti savo siūlymus? (Balsai salėje) Kas norėtų man per šoninį mikrofoną talkinti dėl V.Landsbergio? Kolegos, kadangi nei V.Landsbergio, nei A.Kubiliaus nėra, negalime imti rezervinio klausimo.

Žurnalistų etikos inspektoriaus Romo Gudaičio ataskaita ir atsakymai į Seimo narių klausimus

Tada imamės darbotvarkės klausimo iš eilės. Atėjo laikas, kolegos, žurnalistų etikos inspektoriaus Romo Gudaičio ataskaitai ir atsakymams į Seimo narių klausimus. Atsiprašome, kad šiek tiek užtęsėme laiką. Kolegos, viskas, paskelbiau kitą darbotvarkės klausimą. Prašom. Kviečiu į tribūną žurnalistų etikos inspektorių R.Gudaitį padaryti ataskaitą ir atsakyti į Seimo narių klausimus. Prašom, gerbiamasis inspektoriau, jums žodis. Aš norėčiau paklausti, kiek jums reikėtų laiko, nes Seimo nariai norėtų jūsų paklausti.

R.GUDAITIS. 10 minučių.

PIRMININKAS. 10 minučių. Gerai, kolegos. Na, iki 15 minučių pranešimas, po to – Seimo narių klausimai. Prašom, gerbiamasis inspektoriau.

R.GUDAITIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, politika – man užginta sritis, nes svarbiausios veiklos kryptys – žmogaus teisių gynimas, nepilnamečių apsauga visuomenės informavimo priemonėse. Tačiau leiskite pasakyti, jog kai kurioms mūsų politikos anomalijoms, nesakau, kad lemiamą, bet vis dėlto didelę įtaką padarė reiškiniai, kuriuos mes iki šiol droviai arba dėl tam tikrų priežasčių nutylėdavome. O juk jau nebe pirmi metai tarsi ant mielių auga užsakomosios informacijos dalis, kuri temdo nešališką ir objektyvią informaciją. Politinė reklama iš esmės vyksta be jokių taisyklių. Reikia labai suabejoti, ar kas nors tiki didelių pinigų įsikišimu į viešą informacinę kontrolę. Piliečiai vis dar negauna tikslių duomenų apie nemažos dalies visuomenės informavimo priemonių nuosavybės santykius, o kartu ir interesus. Todėl galime daryti liūdną išvadą, jog iš esmės nekontroliuojami pinigai leido triumfuoti nešvariai interesų samplaikai, primityviems rinkėjų smegenų pudravimo būdams. Dėl nevaržomo už didelius pinigus apmokėto užsakomosios informacijos, politinės reklamos įsigalėjimo nemaža dalis savininkų ir vadovų turi prisiimti atsakomybę. Jei to nebus, artimiausioje ateityje mes visi neapsaugoti, mūsų valstybė neapsaugota nuo mėginimų legaliai, o iš tikrųjų amoraliais būdais ir tikslais įgyti valdžią.

Žiniasklaidos vaidmens įtaka pilietinei visuomenei milžiniška. Valdžios kritika dažniausiai pamatuota. Kvietimai visiems laikytis įstatymo veiksmingi, tačiau su viena esmine sąlyga, jog ši sfera privalo būti skaidri. Piliečiai turi teisę žinoti, kokie nuosavybės santykiai visoje viešosios informacijos srityje, be jokių išimčių matyti interesų sąsajas ir persipynus, ar neišryškėja koncentracijos bei monopolizavimo pavojų ir panašiai.

Kritika – vaistas nuo ligų, tačiau kritika negali būti grėsmingas nihilizmo vėzdas, kuriam švytuojant pasirinkta kryptimi, į miltus trinant oponentus ir konkurentus būtų pakirstas pasitikėjimas valstybe ir jos institucijomis apskritai, o mes visi be galo ir krašto maudytumėmės purvo voniose. Jei šiuos dalykus nutylėsime, vadinasi, mes nesuvokiame vienos rimtos pamokos. Žiniasklaida privalo ne tik deklaruoti svarbiausias informacijos laisvės, moralės, kultūros vertybių, pagarbos žmogaus orumui principus, nes bet koks neskaidrumas, nesąžiningumas, šališkumas kelia protestą, smukdo pasitikėjimą. Ir ne vien dėl apkaltos yra kiek sumenkėjęs pasitikėjimas žiniasklaida, išaugęs kriticizmas jos atžvilgiu. Priežasčių reikėtų ieškoti visuomenės dalies praregėjime, susivokime, kad tiesmukai realizuojami verslo interesai užgožia būtinybę nešališkai, tiksliai, objektyviai informuoti skaitytojus, klausytojus ir žiūrovus. Mano požiūriu, apkalta ir su ja susiję procesai bei jos atspindėjimas paskatino mūsų visuomenę pamatyti užkulisius ir nutylimus dalykus. Nemaža visuomenės dalis dabar bus kur kas akylesnė ir skeptiškesnė. Tačiau jeigu ir ateityje neprincipingai žiūrėsime į pinigų panaudojimą užsakomajai informacijai, politinei reklamai, į komercinių ir politinių grupių susiplakimą, jei apsiribosime pagiriamaisiais žodžiais vien informacijos laisvei, pasikliausime tuo, kad reitingai būsią tik aukšti, nors išsivysčiusiose demokratijose to nėra, mes liksime neapdrausti nuo naujų demokratinės sanklodos išmėginimų. Ar ne per didelis čia būtų Lietuvos „indėlis“ į europietišką demokratiją? Ar vėliau ne per didelė būtų kaina? Kur atveda kai kurių problemų nutylėjimas ar pagražinimas, matoma iš pastarųjų politinių įvykių ir jų atspindžių, iš pastangų pasitelkti juodą nihilizmą, ardančią santarvę ir dialogą jėgą.

Didžiuojamės laisva veržlia žurnalistika, tiriamąja jos galia, žanrine ir kultūrine įvairove, mes žavimės tokia žurnalistika, jos mintimi, įžvalga, konceptualumu kultūrinėje miestų, regioninėje spaudoje, centriniuose dienraščiuose, televizijoje ir radijuje, džiaugiamės originaliomis asmenybėmis, ypač jaunąja karta. Kartu privalome ryžtingai protestuoti prieš nepagarbą žmogaus orumui ir privatumui, demoralizuojantį poveikį nepilnamečiams, prieš ydingus reiškinius, perdėtą dėmesį smurtui, kriminogeniškumui, keliaklupsčiavimą kūniškų aistrų kultui, prieš piktnaudžiavimą žemu teisinės sąmonės lygiu ir žmogaus teisių nesuvokimu.

Tikroji analitinė žiniasklaida turi ir kitą objektą, ir kitą tikslą. Vytauto Kubiliaus žūties atskleidimas parodė, kad darosi įprasta nepaisyti garbės ir orumo, didžiųjų asmenybės vertybių, kurias bejėgė sunaikinti net mirtis. Esama įvairių teorijų, įvairių metodikų, tačiau 86 tūkstančiuose smurtinių nusikaltimų, katastrofiškame jų padidėjime vienu trečdaliu per metus, žiauriuose nepilnamečių nusikaltimuose, savižudybių, tragedijų griūtyje, stulbinančiame žmogaus teisių nepaisyme naudojamasi tuo, kad dalis žmonių nesusigaudo, kokios jų teisės ir kaip jas ginti. Kokčiame pataikavime nusikaltėliams, vadinant juos „autoritetais“, kad jų pavyzdžiu būtų kas seka ir mėgdžioja, kituose žalinguose reiškiniuose esama ir negatyvios įtakos, kurią daro visiems gerai žinomų laidų, sensacingų straipsnių srautas, tam tikri anonsai ir antraštės. Šiuo požiūriu, deja, mes ypatinga būsimosios Europos Sąjungos narė. Principai ir deklaracijos sau, lengvabūdiškai neatsakingas požiūris į žmogaus teises, neatsakingumas visuomenės dabarties ir ateities, jos moralinės sveikatos atžvilgiu sau. Pinigai, gauti iš kraujo, smurto, tragedijos, skausmo, amoralūs. Tai mes turime tiesiai pasakyti visiems mėgėjams, atradusiems čia aukso gyslą ir pašaukimą. Visuomenės interesu žinoti negalima piktnaudžiauti, nors mes visada turime sveikinti pastangas atskleisti skaudžiausių reiškinių priežastis, norą keisti, gerinti esamą padėtį. Galiausiai yra būdų tokią informaciją žymėti, riboti, įgyvendinti jos rodymo ir prieinamumo tvarką. Vien administracinėmis priemonėmis, įspėjimais, baudomis, kitokiomis sankcijomis savo tikslų nepasieksime.

Aš teikiu didelę reikšmę viešosios informacijos rengėjų susirinkime, kurį kartu su Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija sušaukėme šių metų kovo 24 d., priimtai deklaracijai. Šis forumas atviras, o tai, kad mes nesulaukėme principinių prieštaravimų, mano nuomone, reiškia, jog mes turime savitvarką. Ją reikia tobulinti priimant viešus įsipareigojimus visuomenei. Deklaracijoje skelbiamus nešališkumo, visuomenę vienijančių vertybių, teisinės sąmonės ugdymo, žmogaus teisių, vadinamųjų rizikos temų, veiklos skaidrumo ir sąžiningos konkurencijos, profesinės etikos normų tobulinimo principus mums būtina įgyvendinti praktikoje.

Ši ataskaita apima laikotarpį po mano analitinės apžvalgos. Jos tikslas išanalizuoti viešosios informacijos reiškinius žmogaus teisių, nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo poveikio, profesinės etikos požiūriu bei priemones taisyti esamą padėtį, kuri anaiptol neguodžia mūsų. Pagaliau Vyriausybė artimiausiame posėdyje priims seniai lauktą nutarimą, padėsiantį įgyvendinti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą. Tame nutarime bus įtvirtinti principai, kaip žymėti neigiamą poveikį turinčią informaciją, tam tikri jos klasifikavimo principai. Atkreipiu dėmesį, kad ataskaitos pabaigoje pateikiu konkrečius pasiūlymus, dėl kurių jau vyksta diskusijos Seimo valdybos sudarytoje darbo grupėje. Niekuo dėta mūsų sąžiningoji, analitiškoji žurnalistika, niekuo dėta informacijos laisvė, kad esama dalykų, kurių negalime toleruoti kurdami atvirą pilietinę visuomenę, stiprindami teisinę visuomenę, kiekvieno jos nario sąmonę.

Esu įsitikinęs, kad reikia suvokti ombudsmeno visuomenės informavimo srityje darbo specifiką bei ribas kaip svarbią žmogaus teisių, nepilnamečių teisių, žurnalistų profesinio, visuomenės teisinio susivokimo grandį, kaip instituciją, padedančią profesionaliai ir reikliai vertinti įvairius reiškinius, analizuoti tarptautinį patyrimą, pasinaudoti puikiomis jo tradicijomis. Nemanau, kad būtų teisinga plėsti administracinius mano įgaliojimus, pervertinti įvairias sankcijas, baudas, nors kai kurių kraštutinių priemonių, žinoma, teks imtis, jei nebus daromos išvados dėl mūsų įspėjimų bei rekomendacijų ar mechaniškai perkelti kai kuriuos Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos įgaliojimus man. Įsivaizduokime, kaip atrodytų, sakysime, jeigu Vito Tomkaus rašinių ciklą (mano pozicija, tikiuosi, jums žinoma) būčiau vertinęs pats vienas. Aš manau, kad esamą savitvarką reikia tobulinti platesniu atstovavimu visoms institucijoms, bendradarbiauti, nustatyti aiškesnę mūsų koordinavimo ir darbo tvarką. Taip pat nemanau, kad kai kurias mūsų bėdas bei trūkumus Europos Sąjungoje mes galėtume laikyti dideliais privalumais. Pasikeitusi aplinka, be abejo, paskatins mus pasitempti.

Dėkoju jums ir esu pasirengęs atsakyti į jūsų klausimus.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis inspektoriau, už konstruktyvų ir dalykišką ataskaitos pateikimą ir labai negatyvių problemų mūsų visuomenės informavimo dirvone iškėlimą. Dabar jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia V.Rinkevičius.

V.RINKEVIČIUS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, norėjau jūsų paklausti.

PIRMININKAS. Arčiau mikrofono, jeigu galima.

V.RINKEVIČIUS. Vis dėlto pasitaiko, kad žiniasklaidoje paskelbiama apie žuvusius žmones, parodomos kartais ir nuotraukos, pačios įvykių aplinkybės ir t.t. Ir artimiesiems dažnai tiesiog sunku protestuoti prieš tai, kad atskleidžiamos įvairios asmeninio gyvenimo aplinkybės. Politikų gyvenimo – suprantama, nieko nepadarysi, toks yra gyvenimas. Tačiau žmonių, kurie nesusiję su politika, visiškai nesusiję su kokiais nors politiniais įvykiais… Ir vis dėlto žiniasklaidos atsakomybė už tokių dalykų paviešinimą yra gana nedidelė. Kitose šalyse, ypač Europos Sąjungos šalyse, ta atsakomybė yra kur kas didesnė. Ten skaičiuojama netgi ir šimtais tūkstančių, ir milijonais – didelėm pinigų sumom. Pas mus, na, sakykim, 10 tūkstančių. Ar, jūsų nuomone, nereikėtų tos atsakomybės padidinti ir apskritai apsaugoti žmones, kurie visiškai nesusiję nei su politika, nei su kuo? Ir kai jų artimųjų, kartais ir jų pačių parodomi…

PIRMININKAS. Kolegos, klausimui viena minutė.

V.RINKEVIČIUS. …tokie dalykai, kurių jie nenorėtų ir yra prieš, kaip jūs tai vertintumėte?

PIRMININKAS. Kolegos, klausimui viena minutė, gerai? Susitarkime.

R.GUDAITIS. Be abejo, tokius reiškinius aš vertinu kritiškai. Visais tais atvejais, kai į mus, kaip ikiteisminę instituciją, kreipiasi piliečiai, mes visus tuos atvejus analizuojame, vertiname ir teikiame rekomendacijas. Galbūt didelis mūsų darbo trūkumas yra tas, kad Visuomenės informavimo įstatymas neįpareigoja visuomenės informavimo priemonių skelbti mūsų sprendimus ir rekomendacijas. Aš manau, kad tada mūsų darbas būtų labiau matomas. O šiaip, be abejo, reikia pasinaudoti užsienio šalių patirtimi ir visokeriopai (aš jau pabrėžiau savo įžanginiame žodyje) kelti mūsų teisinės savimonės lygį, kad žmonės suvoktų savo teises, jas gintų. Ir žmonėms reikia padėti. Aš manau, kad didelė mūsų piliečių dalis vis dėlto nepasirinks teisminio kelio tokiais konfliktiniais atvejais, o kreipsis į Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją, žurnalistų etikos inspektorių. Mes tokiems žmonėms turėtume padėti.

Čia sudėtinga problema. Manau, kad reikėtų teisinės sąmonės lygį kelti jau pradedant mokykla. Mes keliame šį pasiūlymą Švietimo ir mokslo ministerijoje. Džiugu, kad ministras A.Monkevičius pritaria šiai idėjai. Ir aš manau, kad pilietinio ugdymo programoje turi atsirasti kursas jau vidurinėje mokykloje, kad žmonės jau mokyklos suole suvoktų savo teises ir jas gintų. Iš jūsų klausimo aš suvokiau, kad jus labai jaudina tos tokios negatyvios, žiaurios informacijos dalis, t.y. katastrofų, nusikaltimų vaizdai. Žinoma, čia vis dėlto dažnai nusižengiama profesinei etikai, piktnaudžiaujama tokiais dalykais. Ir dažnai, kaip rodo tas nelemtas Vytauto Kubiliaus žūties eksponavimas, sukėlęs didžiulį visuomenės susirūpinimą, susidaro regimybė, jog didelė dalis piliečių nėra apsaugota. Reikia vis dėlto pasiekti, kad profesinės etikos normų būtų laikomasi.

PIRMININKAS. Klausia A.N.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū.

PIRMININKAS. Viena minutė klausimui.

A.N.STASIŠKIS. Pone inspektoriau, mano klausimas iš dalies susijęs su tuo, ką jūs ką tiktai aiškinote. Jūs ir pats minėjote, nuolatos mūsų žiniasklaidoje gausu ir nešvankių, ir neetiškų, ir visokių dalykų. Jūsų šioje ataskaitoje pateikti siūlymai tobulinti įstatymus yra vertingi, sakyčiau, daugiau teorine ir ugdančia prasme. Mano klausimas labai paprastas: ar jūs nemanote, kad jums turėtų būti suteikta daugiau teisių, kad veikla būtų efektyvesnė? Aš jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad būtų peržengta riba, kuri leistų kalbėti apie cenzūrą ar kokių nors administracinių poveikio priemonių taikymą. Bet vis dėlto kad veikla taptų efektyvesnė, kad būtų greitesni rezultatai, nes dabar jie dažnai paskęsta toje visoje susirašinėjimo, susiginčijimo, diskusijų rutinoje ir praranda prasmę. Ar nemanote, kad vis dėlto reikia keisti įstatymus ir suteikti jums efektyvesnės veiklos ir teisę, ir galimybes?

R.GUDAITIS. Kai kurias administracinio poveikio priemones aš galiu taikyti, aš ir Lietuvos radijo ir televizijos komisija. Lietuvos radijo ir televizijos komisija – transliavimo srityje, t.y. televizijai ir radijui, komerciniams kanalams, o žurnalistų etikos inspektorius gali taikyti sankcijas spaudai, taip pat, kaip galima suvokti iš galiojančių įstatymų, tam tikras sankcijas kraštutiniais atvejais ir Nacionaliniam radijui ir televizijai. Mes laukėme Vyriausybės nutarimo ir šių priemonių netaikėme. Kol kas mes apsiribojome tiktai kvalifikuotais ekspertų vertinimais. Tačiau aš dar kartą kartoju: jeigu nebus paisoma mūsų rekomendacijų, vis dėlto administracinio poveikio priemones taip pat teks taikyti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinioji klausia Seimo narė O.Babonienė.

O.BABONIENĖ. Ačiū. Daug gerų darbų yra padaryta kovojant su tais, kurie nesilaiko etikos. Kaip suprasti tai, kad dar vis propaguojamas smurtas? Aš kalbu apie konkretų atvejį. Kaip tai vertintina iš jūsų, kaip žurnalistų etikos inspektoriaus, pozicijų? Aš maniau, kad tai… Kalbu apie auksinius svogūnus. Aš maniau, kad tai tik „svogūninių“ problema, kad tas, kuris skambina susprogdinsiąs Seimą, sodinamas pirmoje eilėje, gauna atitinkamą nominaciją ir visa tai rodoma per televiziją. Vadinasi, smurtas propaguojamas. Kaip tai jūs vertinate?

R.GUDAITIS. Be abejo, panašius dalykus aš vertinu neigiamai. Aš manau, kad tam tikrai šou kultūrai pernelyg pataikaujama, pataikaujama gana žemiems standartams, bet tai irgi priklauso nuo visų mūsų, nuo visų mūsų požiūrio, nuo mūsų kritiškumo. Mes turime ugdyti savo kritiškumą tokių reiškinių atžvilgiu, kad jie nejaustų, jog tai vizualinės kultūros viršūnė, kad tos laidos yra televizijos šedevrai. Jūs pastebėjote, kad mano sprendimas ir ankstesniais metais… Aš esu vertinęs ne vieną tą reiškinį. Žinoma, smurto reiškinių vaizdavimas esant tokiam ironiškam pramogų kontekstui irgi dažnai prasilenkia su geru skoniu. Tenka tai pripažinti.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis inspektoriau. Jūs atsakėte į Seimo narių klausimus. Labai ačiū už ataskaitą.

Dabar, kolegos, ar sutartume, kad šią ataskaitą siūlome nagrinėti trims komitetams: Informacinės visuomenės plėtros komitetui kaip pagrindiniam ir dviem papildomiems – Švietimo, mokslo ir kultūros ir Žmogaus teisių komitetams. Ačiū, kolegos. Prieštaravimų nėra. Dėkoju inspektoriui. Linkime jums…

R.GUDAITIS. Dėkoju.

PIRMININKAS. …sėkmės ir gero darbo. Manome, kad reikėtų prisidėti tobulinant įstatymus. Bendrom jėgom gal ką ir pakeisime.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3401 (pateikimas)

Dabar, kolegos, kadangi Seimo Pirmininkas turbūt susitarė su ministrais, yra prašymas Seimo Pirmininką pakviesti į tribūną, kad jis pateiktų Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Prašom. Labai trumpai, jeigu galima.

Č.JURŠĖNAS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji ministrai, kad užleidote man eilę. O klausimas pagal mane iš tikro yra paprastas arba turėtų supaprastinti mūsų su jumis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo vykdymą. Pats įstatymas yra parengtas, jeigu skaitėte aiškinamąjį raštą, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos naujojo pirmininko, kuris čia yra kartu su mumis, Algirdo Meškausko ir jo pagalbininkų iniciatyva.

Esmė trumpai drūtai yra tokia. Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys iki kiekvienų metų gegužės 15 d. privalo deklaruoti savo viešuosius ir privačius interesus. Privačių interesų deklaracijoje privalo būti nurodyti ir Mokesčių inspekcijai privalomo deklaruoti turto ir pajamų mokesčio duomenys. Tačiau šiemet Mokesčių inspekcijos patvirtintose turto bei pajamų deklaracijų formose faktiškai neliko reikalavimo pateikti tuos duomenis, kurie nurodo privataus intereso buvimą, todėl Mokesčių inspekcijai pateikiamų deklaracijų duomenys yra nepakankami nustatant privačių interesų konfliktus, nes šiose deklaracijose akcentuojamos tik vertinės turto bei pajamų išraiškos. Atsižvelgiant į tai siūloma nustatyti, kad privačių interesų deklaracijoje privalo būti nurodyti ne Mokesčių inspekcijai teiktini duomenys, o Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatytoje privačių interesų deklaracijos formoje nurodyti turto ir pajamų duomenys.

Ką tai duotų? Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, atsižvelgdama į susiformavusią praktiką, privačių interesų deklaracijos formoje nustatytų tiktai tokius deklaruotinų asmens bei turto pajamų duomenis, kurie gali byloti apie realų interesų konfliktą, atsisakydama informacijos apie turimo turto vertę, gautų pajamų sumas, turimų piniginių lėšų sumas, sumokėtus mokesčius ir t.t. Išeitų, kad valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims, bent daliai jų, nereikėtų pateikti metinės gyventojo (šeimos) turto, vienkartinės gyventojo (šeimos) praėjusių metų gruodžio 31 d. turėto turto bei metinės pajamų mokesčių deklaracijų nuorašų kopijų ir taip būtų išvengta nereikalingo dokumentų dubliavimo. Štai kokia yra šio siūlymo esmė – vietoje ankstesnio įrašo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nurodytoje privačių interesų deklaracijos formoje tiesiog nurodyti turto ir pajamų duomenis. Tai viską tiesiog šiek tiek supaprastins. O jeigu yra kokių konkrečių klausimų, aš manau, kolegos Seimo nariai nepyks, kad atsakys prie mikrofono esantis pats Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkas A.Meškauskas.

PIRMININKAS. Dėkoju, Pirmininke. Jūsų nori paklausti Seimo narys S.Lapėnas. Prašom, gerbiamasis Seimo nary.

S.LAPĖNAS. Iš tiesų rūpėtų toks klausimas, kad mes, kiekvienais metais deklaruodami ne tiktai savo turtą, pajamas, bet ir viešuosius interesus, bent jau stengiamės sudaryti prielaidas Seimo nario veiklos tokiam skaidrumui, tų tikrųjų interesų, kurie kartais peržengia normaliai suderinamų normų ribas, perregimumui. Tačiau dabar šis bandymas šiek tiek palengvinti tas deklaravimo sąlygas… Šiaip jau žiūrint, prieštaravimų lyg ir nebūtų. Tačiau man vis dėlto rūpėtų, kaip tai atsilieps Seimo prestižui, kai rinkėjai vertins šį siūlomą mūsų sprendimą, nes čia galima įžvelgti tai, kad vien jau atsisakymas tos idėjos, kad tai būtų kasmetinis, nuolatinis ir pajamų, ir turto deklaravimas… Kaip žinote, jau dabar kalbama, kad visuotinis gyventojų deklaravimas bus vienkartinė akcija. Dar pridėjus prie viso to, kad viešieji ir privatūs interesai nebus susieti su mokesčių deklaracijom, ar rinkėjai neįžvelgs, kad bandome užtraukti kokią nors užuolaidą?

PIRMININKAS. Kolegos, klausti viena minutė.

Č.JURŠĖNAS. Ne, man atrodo, kad ne, nes lieka ta mūsų pagrindinė deklaracija, o dėl… Atsiprašau, dėl konkretikos aš prašyčiau, kad gal gerbiamasis A.Meškauskas galėtų paaiškinti.

PIRMININKAS. Jeigu galima, labai trumpai, kolegos, nes mes iš tikrųjų labai vėluojame ir turime dar daug klausimų. Labai trumpai, gerbiamasis Meškauskai. Mygtuką paspauskite. Prašom į talką padėti įjungti mikrofoną. Tada per šoninį prašyčiau arba iš tribūnos, jeigu galima, labai trumpai. Iš tribūnos prašyčiau. O techninio personalo prašau sutvarkyti mikrofonus.

A.MEŠKAUSKAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Iš tikrųjų manau, kad Seimo prestižui ar šiaip atsakomybės prasme tikrai nebūtų mesta jokio šešėlio, nes dabar tų duomenų, kurie yra nustatyti ir yra pildomi pateikiant deklaracijas Mokesčių inspekcijai, mūsų komisijai iš esmės nėra svarbu turėti ir žinoti. Mums yra svarbesni kiti dalykai. Kitaip sakant, nustatant viešųjų ir privačių interesų konfliktą yra ne tiek svarbu piniginė išraiška, dydis, kiek kitos aplinkybės – iš kur tie pinigai, kokios akcijos, kiti dalykai. Todėl mes pateiktume tik tuos klausimus, kurių mums reikia, ir nereikėtų papildomai daryti tų kopijų, nes mes ilgai saugome tuos… Dedame į archyvus tas deklaracijas, tie aplankai išsipūtę… Aš manau, kad tuo atveju, jeigu būtų tyrimas ir reikėtų išsamesnės informacijos, būtų galima paprašyti to asmens, kad jis pateiktų išsamesnę mokesčių deklaraciją.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos, už paaiškinimus. Labai ačiū. Ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Prieštaraujančių nematau. Pritarta.

Kolegos, yra pasiūlymas, kad šį įstatymą svarstytų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas kaip pagrindinis. Papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Sutariame? Ačiū. Kada siūloma svarstyti? Seimo Pirmininke, kada mes siūlome svarstyti šį įstatymą? Ar čia reikėtų skubėti, ar galime… Čia mokesčiai, deklaracijos, kada geriau? Prašom per šoninį mikrofoną.

Č.JURŠĖNAS. Ačiū, pirmininke. Kad komitetai apsvarstytų, būtų galima antradienį, bet skubina laikas. Šiandien yra jau balandžio 13 diena. Tai kol dar Prezidentas pasirašys ir t.t., manyčiau, kad komitetai galėtų svarstyti rytoj, ir ketvirtadienį galėtume priimti, jeigu nutarsime, kad turime priimti, o nepalikti taip, kaip yra.

PIRMININKAS. Kolegos, tuomet mes turime pritarti skubos tvarkai ir prašyti komitetų, kad jie svarstytų. Ir kitą savaitę Seniūnų sueigoje nuspręsime, kuriame posėdyje priimame. Labai ačiū, kolegos, sutariame.

Visuomenės informavimo įstatymo 1, 2, 18, 23, 24, 29, 31, 32, 33, 35, 38, 39, 47, 48, 49, 51, 53 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 25, 41 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr.IXP-3393ES (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti  skubos tvarka)

Dabar eilės tvarka. Kviečiu labai trumpai pateikti praleistus Visuomenės informavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimus. Labai trumpai, gerbiamoji ministre, jeigu galima. Eurointegracinis įstatymas.

R.ŽAKAITIENĖ. Labai dėkoju posėdžio pirmininkui. Noriu pasakyti, kad šis Visuomenės informavimo įstatymo kelių straipsnių papildymas, pakeitimas yra daromas tam, kad suderintume su Europos Sąjungos konvencija „Dėl televizijos be sienų“, su Tarybos direktyvomis. Projekte yra siūloma patikslinti sąvokas, leisiančias mūsų jurisdikcijai priklausantiems transliuotojams vykdyti programų transliavimą ir retransliavimą per dirbtinį žemės palydovą skaitmeniniu būdu.

Taip pat atsižvelgiant į Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatas yra tikslinamos ir derinamos viešosios informacijos rengėjų, platintojų ir veiklą kontroliuojančių bei savitvarkos institucijų funkcijos.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji ministre. Čia viskas labai gerai. Ar nori kas paklausti ministrės? Nenori. Kolegos, ar galėtume pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Pritarėme. Pagrindinis komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomas – Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Pritarėme. Siūloma skubos tvarka. Ačiū. Kolegos, siūloma svarstyti balandžio 22 dieną. Dėkoju, ministre. Jeigu galima kitą, irgi labai trumpai.

Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 1, 2, 3, 9, 13, 14, 24 straipsnių ir Įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo bei 14 straipsnio 9 dalies pripažinimo netekusia galios įstatymo projektas Nr.IXP-3394ES (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti  skubos tvarka)

Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 1, 2 ir kitų straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 14 straipsnio 9 dalies pripažinimo netekusia galios įstatymo projektas. Irgi trumpai, jeigu galima.

R.ŽAKAITIENĖ. Šio įstatymo projekte taip pat atsižvelgiant į Europos direktyvų nuostatas yra tikslinamos pagrindinės sąvokos, patikslinti įstatymo objektai, Sąjungos valstybių narių teritorijos kultūros objektų grąžinimo tvarka, patikslinti kreipimosi dėl kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų grąžinimo terminai. Siūlyčiau projektui pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Norinčių klausti nematau. Kolegos, ar galima pritarti po pateikimo? Galima. Pagrindinis komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ir papildomas – Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Siūloma svarstyti skubos tvarka. Svarstymo data – balandžio 22 diena. Dėkui.

Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.IXP-3413ES. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir 259¹ straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 187¹² straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-3414. Baudžiamojo kodekso papildymo 123¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-3415 (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka)

Kolegos, kviečiu užsienio reikalų ministrą Antaną Valionį pateikti kompleksinį klausimą. Net trys įstatymai, tai yra Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo projektas ir jį lydintys du įstatymai. Prašom, ministre, visus tris pateikti. Mes labai greitai jiems pritarsime po pateikimo.

A.VALIONIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiame Seimui svarstyti Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įstatymo, Baudžiamojo kodekso papildymo 123¹ straipsnio įstatymo ir Lietuvos administracinių teisių pažeidimų kodekso 224 ir 259¹ straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 187¹² straipsniu įstatymo projektus.

Atsižvelgdami į šio įstatymo reikalingumą ir į tai, kad nuo šių metų gegužės 1 dienos jis turėtų įsigalioti, prašome Seimo teikiamus įstatymų projektus svarstyti skubos tvarka. Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo priėmimas yra numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės derinimo priemonių ir AQUIS įgyvendinimo priemonių plane ir Lietuvos Respublikos antiteroristinių priemonių programoje.

Šis įstatymas yra reikalingas sukurti teisinei bazei, kad būtų tinkamai įgyvendinamos Jungtinių Tautų Organizacijos, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos, kitų tarptautinių organizacijų ir Europos Sąjungos sankcijos valstybėms, kurios remia terorizmą, kuriose pažeidžiamos žmogaus teisės, vyksta etniniai, teritoriniai, religiniai konfliktai, arba neformalioms teroristinėms organizacijoms, šių organizacijų nariams…

PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Jeigu galime, tuomet iš karto dėl visų trijų įstatymų užduokime klausimus. Klausimų nematau. Kolegos, ar galima visiems trims įstatymams pritarti po pateikimo? Pritarėme. Dėkoju, ministre.

Pagrindinis komitetas… Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įstatymo įgyvendinimo projektas – Užsienio reikalų komitetas. Papildomi – Ekonomikos komitetas ir Europos reikalų komitetas. Vyriausybės siūlo svarstyti skubos tvarka. Svarstymo data – balandžio 22 diena.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimai. Siūlome Teisės ir teisėtvarkos komitetą pagrindiniu. Papildomu – Užsienio reikalų komitetas. Siūloma svarstyti balandžio 22 dieną.

Baudžiamojo kodekso papildymo 123¹ straipsniu – pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Užsienio reikalų komitetas. Taip pat skubos tvarka – balandžio 22 diena.

Administracinių teisės pažeidimų kodeksui ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Ir Baudžiamajam kaip papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas… Kolegos, primenu, čia mes taikome skubą – balandžio 22 diena. Prašyčiau komitetų darniai dirbti ir susitvarkyti su ta problema. Ačiū ministrui. Pritarta po pateikimo. Dėl komitetų ir svarstymų datos sutarta.

Įstatymo dėl Europos konvencijos dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos ratifikavimo projektas Nr.IXP-3399ES (pateikimas)

Dabar kviečiu į tribūną Aplinkos ministerijos atstovą. Čia turbūt vietoj ministro A.Kundroto viceministras A.Vasiliauskas. ir įstatymo dėl Europos konvencijos dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos ratifikavimo projekto pateikimas. Prašom.

A.VASILIAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė teikia įstatymo projektą dėl Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos konvencijos dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos ratifikavimo projektą.

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos konvencijos dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos ratifikavimo tikslas – ratifikuoti Europos konvenciją dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos ir suvienodinti namuose laikomų gyvūnų apsaugos reikalavimus su kitų šią Europos konvenciją pasirašiusių šalių reikalavimais.

Europos konvencija dėl namuose laikomų gyvenų apsaugos buvo priimta 1987 metais lapkričio 13 d. Strasbūre. Šią konvenciją ratifikavusios šalys įsipareigoja laikytis namuose laikomų gyvūnų apsaugos reikalavimų. Siūloma Vyriausybės…

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis viceministre. Jūsų nori paklausti V.Rinkevičius. Prašom, gerbiamasis Seimo nary, klausti.

V.RINKEVIČIUS. Ačiū. Pranešėjau, čia yra paminėti gyvūnų globos namai. Lietuvoje yra tik vieni kiti. Štai čia iškils problema, kas juos steigs, kaip čia mes su jais darysime? Ar sugebėsime vykdyti tą konvenciją, jeigu nepadarysime to dalyko? Kas juos turėtų steigti, kas jais rūpinsis? Reikia rasti lėšų.

A.VASILIAUSKAS. Kas jais rūpinsis, man sunku būtų atsakyti, bet žinau, kad tokie namai jau yra, ir netgi sėkmingai veikia. Kas juos globoja? Manau, mūsų tarnyba, kuri ir teikia šį įstatymą, t.y. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba tikriausiai.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Kolegos, ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Pritarta. Pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas, nes čia yra konvencija, kaip žinote. Papildomi – Aplinkos apsaugos komitetas ir Europos reikalų komitetas. Siūloma svarstyti taip pat balandžio 22 dieną. Ačiū. Sutarta.

Įstatymo dėl Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos XXI straipsnio pakeitimo ratifikavimo projektas Nr.IXP-3400 (pateikimas)

Dabar kitas įstatymas – dėl Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos 21 straipsnio pakeitimo ratifikavimo. Prašom pateikti.

A.VASILIAUSKAS. Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija buvo ratifikuota 2001 m. gegužės 22 d. įstatymu, o ratifikuoti šios konvencijos 21 straipsnio pakeitimą reikia dėl to, kad jam įsigaliojus, Europos Sąjunga galėtų prisijungti prie konvencijos, ir Lietuva galėtų deleguoti savo teises Europos Sąjungai spręsti, derėtis ir balsuoti dėl jos kompetencijai priskirtų klausimų, jeigu Lietuva jai perduotų tokias teises. Ratifikavus konvencijos 21 straipsnio pakeitimą, galiojančių įstatymų keisti nereikės.

PIRMININKAS. Dėkoju, viceministre. Niekas nenori jūsų paklausti. Tuomet pritariame po pateikimo bendru sutarimu. Pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų, papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas. Svarstymo data – balandžio 22 diena.

A.VASILIAUSKAS. Ačiū.

Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3406 (pateikimas)

PIRMININKAS. Ačiū, kolegos, ačiū, viceministre. Dabar kviesčiau gerbiamąją socialinės apsaugos ir darbo ministrę Viliją Blinkevičiūtę pateikti Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Prašome, gerbiamoji ministre, jums žodis.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, dėkoju už galimybę pateikti Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymo pakeitimo projektą, kuriam pritarė Vyriausybė ir kurį teikiu jos vardu.

Svarbiausias šio įstatymo tikslas būtų skatinti šeimas auginti ir išlaikyti savo vaikus remiant kiekvieną vaiką nuo jo gimimo iki pilnametystės, apsaugoti socialinės rizikos šeimų vaikus ir užtikrinti išmokų panaudojimą vaikų poreikiams, stiprinant tėvų atsakomybę už vaikų išlaikymą, plečiant socialines paslaugas šeimoms bei organizuojant prevencinį darbą socialinės rizikos šeimoms, suteikiant savivaldybėms daugiau įgaliojimų pakeisti išmokas alternatyviomis paramos formomis, garantuoti didesnę paramą nėščioms besimokančioms moterims ir užtikrinti bendrą išmokų administravimą per savivaldybes.

Taigi dabar konkrečiau. Vaikui iki 3 metų šeimoje, auginančioje 3 ir daugiau vaikų, kai joje yra vienas vaikas iki 3 metų, siūloma skirti 1 MGL – 125 litų dydžio išmoką per mėnesį, o už kiekvieną kitą vaiką – po 50 litų iki pilnametystės arba kol jis baigs vidurinę mokyklą. Toje šeimoje, kurioje yra du ar daugiau vaikų iki 3 metų, – 1,1 MGL – 137,5 litus ir už kiekvieną kitą po 50 litų vėlgi iki pilnametystės arba kol baigs vidurinę mokyklą.

Kiekvienam kitam vaikui nuo šių metų liepos 1 d. siūloma skirti po 50 litų – 0,4 MGL nuo 3 iki 7 metų. Kaip jūs matote, įstatymo projekte pasiūlyta ir tokia išlyga, kad palaipsniui, kiekvienais metais įvertinant valstybės finansines galimybes, o aš sakyčiau, ir valstybės prioritetus, labai atsakingai tai sakau, nes lėšų niekada niekur nėra per daug, iki 2009 metų sausio 1 d. būtų pasiekta, kad visi vaikai Lietuvoje gautų vadinamuosius vaiko pinigus – po 0,4 MGL už kiekvieną vaiką iki pilnametystės arba kol tas vaikas baigs vidurinę mokyklą.

Taip pat dar noriu pasakyti, kad siūlome pertvarkyti pašalpą nėščioms besimokančioms moterims. Dabartiniu metu studentės gaudavo 0,75% MGL. Tačiau tokią išmoką gaudavo tik tada, 70 dienų iki gimdymo, jeigu jos išeidavo akademinių atostogų, nors jos išeidavo tų akademinių atostogų, o iš tikrųjų lyg ir neišeidavo. Jeigu reikėdavo, ir įskaitas laikydavo, ir egzaminus, ir panašiai. Tai šiuo atveju mes siūlome panaikinti tokius apribojimus, nesvarbu, ar eina akademinių atostogų, ar neina akademinių atostogų, ir iš karto mokėti 250 Lt išmoką, t.y. dviejų minimalių gyvenimo lygių išmoką.

Tai būtų tokie pagrindiniai sprendimai, kuriems prašyčiau pritarti. Beje, noriu pasakyti, kad kai Vyriausybė teikė Seimui biudžeto projektą, patvirtintame biudžete buvo numatytos lėšos nuo liepos 1 d. pradėti mokėti vaikams nuo 3 iki 7 metų išmokas, o gausiose šeimose ir iki pilnametystės. Jeigu trūks lėšų, iki 5 ar 4 milijonų, mes jau sutarėme, kad teikiant peržiūrėti biudžetą tų lėšų turėtų užtekti.

Kitas dalykas. Kartu noriu atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje yra daugiau kaip 800 tūkst. vaikų iki 18 metų amžiaus. Vaiko pinigams reikėtų apie 340 mln. litų iš viso. Manyčiau, kad Lietuvos valstybei, mūsų valstybei, yra visiškai pakeliamas dalykas palaipsniui įvesti tokius vaiko pinigus. Beje, noriu pasakyti, kad tokius vaiko pinigus turi visos Europos Sąjungos valstybės, ir senbuvės, ir visos naujosios Europos Sąjungos valstybės. Netgi, aš visą laiką pabrėžiu, tokius vaiko pinigus turi ir tos valstybės, kurios nuo gegužės 1 d. dar nebus Europos Sąjungos narės, t.y. Rumunija ir Bulgarija. Todėl aš manau, kad Lietuva irgi neturėtų atsilikti, ir tikiuosi Seimo narių pritarimo šiam Vyriausybės pateiktam projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji ministre. Labai ačiū. Jus nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmoji klausia O.Babonienė.

O.BABONIENĖ. Ačiū. Labai gerai, labai gražu, kad remiamos šeimos, kurios augina vaikus. Aš skaitau 6 straipsnio 3 dalyje: „Kiekvienam vaikui nuo 3 iki 18 metų“. Kai kalbama apie įsigaliojimą, ten apibrėžiama, kad nuo 3 iki 18 metų jau neįsigalioja, šiuo metu nuo 3 iki 7 metų, o nuo 2009 m., kai mes turėsime pinigų, kai finansiškai būsime pajėgūs. Ar ne paprasčiau tiesiai šviesiai rašyti: dabar – nuo 3 iki 7 metų, o kai būsime finansiškai pajėgūs – ne vėliau kaip 2009 metais ir t.t.?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Gerbiamoji Onute, aš pritariu abiem rankomis šiam jūsų siūlymui. Mūsų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateiktame projekte taip pat buvo parašyta, tačiau sprendimas išėjo toks, koks išėjo. Tačiau viskas, kaip aš sakau, priklauso nuo Seimo valios. Visą laiką valstybė turi matyti prioritetus. Jeigu jūs įvardysite konkrečiau, aš tikrai būsiu be galo dėkinga už tokį sprendimą.

PIRMININKAS. Klausia R.Sinkevičius.

R.SINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji ministre, iš tikrųjų pati idėja yra labai sveikintina, ir jūs labai gražiai pavadinot tas išmokas – vaikų pinigai. Labai svarbu, kad jie iš tikro atitektų tiems vaikams, kuriems numatoma skirti. Kartais gyvenime pasitaiko taip, kad jie atitenka ne vaikams, o asocialiems tėveliams, mamytėms. Šiuo požiūriu ar savivalda turės kokios nors įtakos, pavyzdžiui, kad galėtų neskirti asocialioms šeimoms arba skirti kokia kita forma?

Ir antras mažas klausimėlis. Ar ir vaikų globos namai, kurie prižiūrės vaikus, kurių neprižiūri jų tėvai, gaus tas išmokas?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū. Atsakau į jūsų klausimus. Iš tikrųjų ir mūsų, ir jūsų – visų mūsų valstybės žmonių tikslas yra, kad vaiko pinigai ir atitektų vaikui, o ne būtų vaiko tėvų prageriami, iššvaistomi ar kaip nors kitaip naudojami ne pagal paskirtį. Todėl šiame mūsų įstatyme ir yra įrašyta nuostata, apie kurią jūs ir kalbate, kad savivaldybėms suteikiamos labai plačios teisės. Aš tikrai labai noriu paprašyti visų Seimo narių, kiek bendraujate susitikimuose seniūnijose, savivaldybėse, kad būtų atliekama ta funkcija. Įstatymas leidžia teikti alternatyvias paslaugas, kitaip sakant, natūra tam vaikui nupirkti, pavyzdžiui, rūbų, maisto, galbūt vasaros stovyklą išpirkti ar panašiai, kad pinigai atitektų vaiko interesams patenkinti. Tai įstatyme yra. Labai noriu bendro užtikrinimo, kad kiekvieną kartą pasidomėsime ir pareikalausime, kad įstatymas būtų vykdomas.

Antras jūsų klausimas dėl vaikų, gyvenančių globos namuose. Matote, vaikams, gyvenantiems globos namuose, valstybė jau skiria išlaikymą. Iš tikrųjų tas išlaikymas yra labai skirtingas: ir 600, ir 700, ir 800, ir 1000, atsižvelgiant į paslaugų kokybę, pagaliau dar labai priklauso netgi nuo negalios. Tarkim, kur yra sunkios negalios vaikai, ten daugiau yra ir lėšų tam vaikui skiriama, jo visai integracijai. Todėl papildomi pinigai kaip vaiko pinigai globos įstaigų institucijose gyvenantiems vaikams nebus skiriami. Aš manau, kad tai mes turime spręsti per kitą dalyką – svarstydami biudžetą iš tikrųjų turime atkreipti dėmesį į tuos poreikius, kurie yra, kad vaikų globos namuose būtų visa tai, ko vaikams reikia, tiesiog tvirtindami institucijai pinigus.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia J.Korenka.

J.KORENKA. Ne, dėkoju, į mano klausimą jau atsakė.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia S.Kružinauskas.

S.KRUŽINAUSKAS. Ačiū. Gerbiamoji ministre, gal jūs taip pat galėtumėte paaiškinti, kodėl mes paskutiniai Europoje įvedame tokius vaiko pinigus? O esminis klausimas būtų toks: auginančioms šeimoms tokie pinigai numatomi. Ar globojantiems vaikus taip pat bus? Ačiū.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū jums, gerbiamasis Kružinauskai, už klausimus. Jie abu yra labai aktualūs. Atsakyti į klausimą, kodėl Lietuva paskutinė įveda vaiko pinigus, reikėtų turbūt ne man. Aš, kaip ministrė, pirmą kartą apie tai pasakiau dar beveik prieš trejus metus, pradėjau formuoti visuomenės nuomonę ir Seimo narių nuomonę, kad vaiko pinigus turi visos valstybės. Ir aš džiaugiuosi dabartiniu rezultatu, bent jau tokiu, koks jis yra.

Aš manyčiau, čia yra tiesiog valstybės prioritetų nustatymas. Vienose valstybėse tai yra prioritetas, kitose galbūt to nebuvo. Tai aš tikiuosi jūsų pritarimo ir supratimo, kad Lietuvoje yra, buvo ir bus prioritetas.

Dabar dėl globojamų vaikų. Kaip jūs žinote, globojami vaikai jau yra išskirti iš kitų vaikų, jeigu galima finansine verte vertinti, nors tai paprastai labai sudėtinga finansine verte vertinti. Globojamam vaikui jau dabar skiriami keturi minimalūs gyvenimo lygiai, skiriama 500 litų. Papildomai prie tų 500 litų tie pinigai vaikui nebus skiriami, nes valstybė jau yra įvertinusi jų globos lėšų dydį.

PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Jūsų nori paklausti paskutinysis. Seimo narys A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Ponia ministre, žinoma, po šio įstatymo negalėsiu nepasakyti, kad ir artėjantys Seimo rinkimai atneša gerų dalykų. Be abejo, šis projektas yra geras dalykas. Bet mano klausimas toks grynai techninio pobūdžio. 19 straipsnio – „Išmokų gavėjų pareigos“ paskutinėje pastraipėlėje parašyta: „Panaudoti išmokas pagal jų tikslinę paskirtį“. Kas kontroliuoja, kokiu būdu, kokie kriterijai – pagal tikslinę, netikslinę paskirtį ir kokiu būdu?.. Tai yra labai svarbus momentas, kaip čia, be abejonės, jau buvo minėta, nes išmoką gauti, ją panaudoti galima labai įvairiai. Ar užtenka to, ar nereikėjo čia griežčiau, tiksliau apibrėžti tam tikrus kriterijus, nes kartais gali būti sunku įrodyti, ar panaudoti pinigai yra tik išgėrimui, ar ir užkandai?

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamoji…

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū, gerbiamasis Stasiški, už klausimą. Iš tikrųjų tiek 18, tiek 19 straipsniuose kalbama apie administravimą: viena vertus, apie išmokas administruojančių įstaigų teises, šiuo atveju apie savivaldybių institucijų teises, kita vertus, apie to asmens, šiuo atveju suaugusio asmens, pareigas, kurios iš tikrųjų išvardytos daug tiksliau ir griežčiau, negu buvo prieš tai galiojančiame įstatyme. O dabar parašyti, kaip jūs sakote, 19 straipsnio 1 dalies 4 punktą (“Panaudoti išmokas pagal jų tikslinę paskirtį“) kaip baigiamąjį dalyką, aš tiesiog iš praktikos sakyčiau, kad tai yra lyg ir neįmanoma, nes mes neparašysime, kad tai išmokos maistui ar į mokyklą pasirengti, ar į ekskursiją išvažiuoti, ar kompiuterį nupirkti. Tiesiog iš tikrųjų būtų toks sąrašas, kuris niekad nebūtų baigtinis… ir kiekvieną kartą įstatymas užkirstų tas ribas, kurios reikalingos vaikui.

Žinoma, su jumis visiškai sutinku, kad bent jau iki 18 metų mūsų įstatymai neleidžia vaikams gerti alkoholinių gėrimų, rūkyti ar dar ką nors daryti, todėl aš lyg ir suprantu, kad čia apie tai mes net kalbėti negalime. O apie tėvų atsakomybę, kaip aš sakau, ar kitų asmenų, tai, tiesą sakant, globėjais ir negali būti tie, kurie švaisto vaikų pinigus. Tokie dalykai, jeigu žinote, išvis yra neįmanomi, neturi būti tokių dalykų. Žinoma, ši atsakomybė yra numatyta, kaip aš sakiau, kai negaunamos išmokos yra pakeičiamos alternatyva – produktais, daiktais ar dar kuo nors. Bet tam mes turime būti labai susitelkę, kaip aš sakiau, ir pati bendruomenė, ir visa visuomenė, ir kaimynai, ir žiniasklaida, ir visi žmonės, kad mes stebėtume situaciją, kad iš tikrųjų vaiko pinigai ir tektų vaikui.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji ministre. Jūs labai išsamiai atsakėte į klausimus. Dėkoju. Kolegos, ar galima pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Turbūt galima? Taip. Ačiū, kolegos. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti balandžio 22 dieną. Dar Šeimos ir vaiko reikalų komisija. Gerai. Kaip papildoma yra Šeimos ir vaiko reikalų komisija. Gerai, kolegos.

Baudžiamojo kodekso 1 straipsnio papildymo bei Kodekso papildymo 9¹ straipsniu ir priedu įstatymo projektas Nr.IXP-3404ES. Baudžiamojo proceso kodekso 1, 51, 70, 72, 73, 74, 75, 76, 122, 437 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Kodekso papildymo 17¹, 69¹, 71¹, 77¹ straipsniais ir priedu įstatymo projektas Nr.IXP-3405ES (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka)

Dabar kviesčiau į tribūną gerbiamąjį Gintarą Švedą pateikti du eurointegracinius klausimus: Baudžiamojo kodekso 1 straipsnio papildymo bei kodekso papildymo 9¹ straipsniu ir priedu įstatymo projektą Nr.IXP-3404, taip pat Baudžiamojo proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo bei kodekso papildymo tam tikais straipsniais ir priedu įstatymo projektą Nr.IXP-3405. Prašom.

G.ŠVEDAS. Laba diena, gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Jeigu leisite, aš iš karto abudu projektus pateiksiu, nes jie yra tiek susiję, kad iš esmės vienas be kito negalėtų būti priimami. Jų esmė yra įgyvendinti nuo šių metų gegužės 1 dienos Europos Sąjungoje priimtą Europos arešto orderį. Tai reiškia, kad vienos valstybės teisminės valdžios sprendimas persekioti baudžiamąja tvarka arba įvykdyti įsiteisėjusį teismo nuosprendį yra pripažįstamas kitoje valstybėje ir turi būti nedelsiant vykdomas. Iš esmės tai labai panašu į šiuo metu galiojantį ekstradicijos arba nuteistųjų perdavimo institutą, tačiau pagrindinis principas yra tas, kad yra siaurinami atsisakymo dėl asmens perdavimo pagrindai bei nustatoma labai trumpa, formali ir greita procedūra dėl tokio asmens perdavimo. Tiek trumpai būtų apie šiuos du projektus.

PIRMININKAS. Dėkoju, viceministre, už pateikimą. Jūsų niekas nenori paklausti. Tada, kolegos, pritariame po pateikimo bendru sutarimu šiem dviem eurointegraciniams įstatymams. Pritarimas yra. Vyriausybė siūlo skubos tvarka. Pagrindinis komitetas abiem atvejais – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o papildomas – Europos reikalų komitetas. Svarstymo data – balandžio 22 diena. Ačiū, kolegos.

Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 2 ir 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3342. Sveikatos sistemos įstatymo 72 ir 80 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3343. Vaistų įstatymo 2 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3344 (pateikimas)

Dabar imamės vienuolikto kompleksinio darbotvarkės klausimo. Vietoje J.Oleko jį pateiks Seimo narys J.Raistenskis, o viceministras Gediminas Černiauskas yra prie šoninio mikrofono. Prašom, gerbiamasis Seimo nary, pateikti iš karto visus tris projektus – Nr.IXP-3342, Nr.IXP-3343 ir Nr.IXP-3343, tai yra Biomedicinių tyrimų etikos įstatymo 2 ir 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo, Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimo įstatymo ir Vaistų įstatymo pakeitimo įstatymo. Prašom. Labai trumpai.

J.RAISTENSKIS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, taigi išvardyti trys įstatymai tarpusavyje susiję. Kaip jūs žinote, pastaruoju metu, ypač integruojantis į Europos Sąjungą, pas mus atsirado biomedicininių tyrimų gausa. Tai yra tyrimai, kuriais medicininė visuomenė lyg ir buvo, ir yra sužavėta. Kartais pas mus atsiranda nepakankamai ištirtų vaistų, t.y. naujų vaistų, kurie dar nepakankamai ištirti klinikose. Todėl minėti trys įstatymai ir reglamentuoja tyrimus. Pavyzdys – Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, čia apibrėžiama ir patikslinama, kas yra pagrindinis tyrėjas. 2 straipsnio 13 dalis, kuria papildyta, apibrėžia, kas yra klinikinio vaistinio preparato tyrimas.

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos 72 ir 80 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas reglamentuoja ir nurodo, kas išduoda leidimus klinikiniam vaistiniam preparatui tirti, sakoma, kad tai daro Sveikatos ministerija pritarus Lietuvos bioetikos komitetui. Taigi tie dalykai, kaip matyti, aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuoti.

PIRMININKAS. Labai ačiū, kolegos. Visi trys įstatymų projektai pateikti. Norinčių paklausti nematau. Dėkoju. Ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Pritarta, kolegos. Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas, papildomo Seniūnų sueiga nenumato. Svarstymo datą turbūt nustatysime Seniūnų sueigoje. Čia reikėtų, kiek įmanoma, greičiau, taip?

J.RAISTENSKIS. Gal, gerbiamasis pirmininke… Galbūt Žmogaus teisių komitetas norėtų kartais dėl tyrimų…

PIRMININKAS. Kaip papildomas galėtų būti Žmogaus teisių komitetas. Svarstymo datą vis tiek numatykime balandžio 26 dieną. Ar tiktų? Tiktų. Svarstome 27 dieną, antradienį. Tada svarstymo data – balandžio 27 diena, komitetai galės nuodugniau pasižiūrėti. Labai ačiū.

Farmacinės veiklos įstatymo 1, 10¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo, 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 16, 19, 20, 21, 22, 24, 25 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 10², 19¹, 20¹, 20² ir 20³ straipsniais įstatymo projektas Nr.IXP-3398 (pateikimas)

Dabar 13 klausimas – Farmacinės veiklos įstatymo 1, 10¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo, kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo kai kuriais straipsniais įstatymo projektas. Prašom. Trumpai.

J.RAISTENSKIS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, taigi Farmacinės veiklos įstatymo naują redakciją darbo grupė, kuriai garbė teko vadovauti man, prieš mėnesį pateikė Sveikatos reikalų komitetui. Bet ir darbo grupėje, ir Sveikatos reikalų komitete rengiantis svarstyti nebuvo susitarta – smulkieji… vaistinių savininkai ir tinklai, jei galima taip vaizdžiai būtų pavadinti. Taigi diskusija dar vyksta. Nepaisant to, nes artėja gegužės 1 d., mes įpareigoti priimti tam tikras nuostatas, nes keičiasi, pavyzdžiui, toks dalykas, apie kurį žiniasklaida šiandien kalba, kaip vaistų importas iš trečiųjų šalių. Tai irgi iš Jungtinių Valstijų, Indijos ir t.t. Taigi sveikatos ministras, Seimo narys J.Olekas užregistravo minėtas pataisas ir siūlo kai kuriuos straipsnius pakeisti ir priimti keletą papildomų, kad nebūtų trukdoma vaistus tiekti iš trečiųjų šalių. Tai toks pagrindinis leitmotyvas tų visų pataisų.

PIRMININKAS. Labai ačiū pranešėjui. Paklausti niekas nenori. Ar galima pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Pritarta. Pagrindinis Sveikatos reikalų komitetas. Papildomo turbūt nesiūlysite. Labai ačiū, kolegos. Taigi pritarėme po pateikimo. Svarstymo data turbūt irgi balandžio 27 diena. Ačiū, kolegos.

Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 papunkčio ir 3 straipsnio 4 dalies 1 papunkčio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3278(2). Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio 2 ir 4 dalių ir 98 straipsnio 1 ir 4 dalių pakeitimo bei papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3417. Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3373 (pateikimas)

Darbotvarkėje lieka rezerviniai trys klausimai, tai rezervinis 4, 5 ir 6 klausimai. Žinau, kad Seimo narys A.Kubilius turi V.Landsbergio įgaliojimą pateikti Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies antro papunkčio ir 3 straipsnio 4 dalies pirmo papunkčio papildymo įstatymo, po to Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio 2 ir 4 dalių ir 98 straipsnio 1 ir 4 dalių pakeitimo įstatymo ir Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio papildymo įstatymo projektai. Kviečiu į tribūną Seimo narį A.Kubilių pateikti projektą Nr.IXP-3278(2). Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gal aš galėčiau vienu ypu visus tris pateikti, nes visi kalba, visi trys įstatymų projektai yra tarpusavyje susiję arba kalba apie tą patį.

Aš pradėčiau nuo bendro reikalo ir gal pradėčiau nuo Seimo rinkimų įstatymų pataisos, kurią esu įregistravęs, tada būtų aišku, apie ką mes…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, gal pradėkime iš eilės, pirmiausia nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo, nes Teisės departamento išvada yra labai aiški, mes turėsime tik pagal Statutą. Taigi, kolega, gal pateikite šį projektą, o aš paskaitysiu Teisės departamento išvadą.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą noriu pasakyti, kad ir Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo pataisa, ir Seimo rinkimų įstatymo pataisa tarpusavyje yra susijusios, todėl nuo kurios pradėti, ne taip svarbu. Vienas esminis dalykas, kurį norėtųsi šiais įstatymais išspręsti, tai tas, kuris paaiškėjo per valstybės krizę ir apkaltą. Paaiškėjo, kad iš tiesų asmeniui, sulaužiusiam priesaiką ar pažeidusiam Konstituciją ir apkaltos būdu pašalintam iš pareigų, Konstitucijoje ir įstatymuose nėra numatyta kokių nors apribojimų toliau dalyvauti valstybės valdyme ir pretenduoti vėl į tokias pat pareigas. Iš tiesų diskusijose ir rengiant priesaikos koncepciją, ir atitinkamas Konstitucijos pataisas, kurios buvo pateiktos čia, Seime, išaiškėjo keletas principinių dalykų, į kuriuos norėčiau atkreipti dėmesį ir paaiškinti, kodėl mes drįstame pateikti įstatymo pataisas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, leiskite man dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos…

A.KUBILIUS. Minutėlę, aš tuoj pasakysiu iki galo. Aš pateiksiu, dar turiu laiko pateikti.

PIRMININKAS. Matote, kolega, iš esmės mes galime susidurti su tokia problema. Su tuo, kad net negali būti pateikimo, nes Teisės departamento išvados dėl visų trijų projektų vienareikšmiai kalba, kad tai prieštarauja Konstitucijai. Kolegos, kadangi Statuto 138 straipsnis nustato, kad jeigu Teisės departamentas pateikia išvadą, jog projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas privalo preliminariai apsvarstyti šį projektą. Kolegos, gal susitarkime taip, nes visi trys projektai pažymėti šiuo ženklu, susitarkime, kad mes dėl šių trijų projektų paprašome, jog Teisės ir teisėtvarkos komitetas pateiktų savo išvadas, nes visais trim atvejais yra aiški Teisės departamento išvada, jog šie trys projektai prieštarauja Konstitucijai.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pirmininke, aš manau, Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir taip turės svarstyti. Mano įsitikinimu, tai tikrai neprieštarauja Konstitucijai, čia galima skirtingai traktuoti. Jeigu paimtume Teismų įstatymą ir teismų apibrėžimą Konstitucijoje, tai pamatysime, kad Konstitucijoje apibrėžtas sąrašas sąlygų, kas gali tapti teisėju, nėra baigtinis, toliau tos sąlygos plečiamos įstatyme. Mes manome, kad lygiai tą patį galima daryti ir su Seimo nariais, nes taip pat Konstitucijoje apibrėžtas sąrašas reikalavimų Seimo nariams, mūsų įsitikinimu, neturėtų būti laikomas baigtiniu. Todėl mes manome, kad įstatymuose, o ne tik Konstitucijos pataisose galima tą sąrašą plėsti, nes ir taip jau įstatymuose yra numatyta papildomų sąlygų, apie kurias šiandien kalbėjome, pavyzdžiui, piniginis užstatas. Taigi mes manome, kad tai nėra tokia konstitucinė problema, apie kurią kalba Teisės departamentas. Esu įsitikinęs, kad Seimas turi visą teisę svarstyti tokį įstatymą ir atsižvelgti į Ministro Pirmininko siūlymą išspręsti šitas teisines problemas.

PIRMININKAS. Gerai, kolega, kaip posėdžio pirmininkas priimu kompromisinį variantą – darome pateikimo pertrauką. Aš kreipiuosi į Teisės ir teisėtvarkos komitetą, kad jis preliminariai apsvarstytų visus šiuos tris projektus ir pateiktų savo išvadas, nes Teisės departamento išvados yra labai aiškios ir nepalieka mums jokios veiklos laisvės.

Kolegos, dėkoju. Dėl vedimo tvarkos – E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, manau, iš tikrųjų akivaizdžiai šios pataisos prieštarauja Konstitucijai. Siūlyčiau dabar balsuoti ir atmesti. Jeigu būtų pritarta, tada Teisės ir teisėtvarkos komitetas duotų savo išvadą ir padėtume tašką. Man atrodo, nereikėtų Teisės ir teisėtvarkos komitetui užsikrauti darbo, juo labiau kad ne vienas Seimo narys puikiai mato prieštaravimus Konstitucijai. Aš siūlau balsuoti – atmesti šiuos įstatymų projektus.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Egidijau Klumby, jūs dažnai laisvai interpretuojate Statutą. Taigi ir šiuo atveju, kolega, kaip Seimo posėdžio pirmininkas galiu pasakyti, kad Statuto 138 straipsnis nustato labai aiškiai. Jeigu Teisės departamentas pateikia išvadą, kad projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas privalo preliminariai apsvarstyti šį projektą. Taigi, kolegos, darome pateikimo pertrauką. Visi trys projektai privaloma tvarka nagrinėjami Teisės ir teisėtvarkos komitete, po to Teisės ir teisėtvarkos komitetas mums pateiks savo išvadas, tada apsispręsime, ką daryti. Dėkoju, kolegos. Visi šios dienos darbotvarkės klausimai yra išnagrinėti. Seimo narių pareiškimų nėra. Registruojamės, kolegos. Registruojamės.

Užsiregistravo 28 Seimo nariai. Šios dienos plenarinis posėdis baigtas.