Dvidešimtasis (502) posėdis
2004 m. balandžio 8 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas G.STEPONAVIČIUS

Mokesčių administravimo įstatymo projektas Nr.IXP-3196(2*)ES (priėmimas)

PIRMININKAS. Norėčiau paskelbti šios dienos vakarinio plenarinio posėdžio pradžią. Primenu, kad rytiniame posėdyje frakcijos siūlymu buvo paprašyta padaryti pertrauką iki artimiausio posėdžio dėl Mokesčių administravimo įstatymo Nr.IXP-3196 (priėmimo stadija). Nuo šio klausimo ir turėtume pradėti. Pirmasis prie mikrofono stovėjo K.Rimšelis. Dėl vedimo tvarkos. Po to kolega G.Šivickas. Prašom.

K.RIMŠELIS. Ačiū, pirmininke. Liberalų ir centro sąjungos frakcijos vardu mes prašome paskelbti pertrauką dėl Mokesčių administravimo įstatymo iki artimiausio posėdžio.

PIRMININKAS. Dėkui. Ar norite irgi dėl vedimo tvarkos? Kolega G.Šivickas. Centrinis mikrofonas.

G.ŠIVICKAS. Aš norėčiau perduoti nuo Naujosios sąjungos frakcijos, kad mes sutinkame daryti pertrauką iki kito posėdžio šiuo klausimu.

PIRMININKAS. Sutinkate. Ką gi, kolegos. Norėčiau konstatuoti, kad tai yra integracinis įstatymas, ir būtų gerai siekti, jeigu įmanoma, sutarimo. Šiuo atveju ar galime bendru sutarimu pritarti siūlymui? Aš noriu informuoti ir išsklaidyti abejones dėl to, kad yra prašoma pertrauka. Galima iki dviejų kartų prašyti pertraukos, tai yra antrasis prašymas. V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš turėčiau pacituoti jūsų žodžius: „Atkreipiant dėmesį, kad tai eurointegracinis įstatymas, reikia siekti sutarimo“. Ir šiuo atveju dėl sutarimo yra paprasta procedūrinė problema. Jeigu nesutariama dėl kai kurių straipsnių alternatyvų, vis tiek bus balsuojama. Bet nereikia dėl to atmesti klausimų, daryti pertraukas, arba dėl to, kad nespėjama to pateikti (aš į ateitį kalbu), nes vis tiek mes pertrauką padarysime. Susitarkime dėl sutarimo, nes gegužės 1 d. yra čia pat. Tas sutarimas reikalingas Lietuvai, ne tik pozicijai ar opozicijai, arba porai pataisų, bet Lietuvai.

PIRMININKAS. Dėkui už šias pastabas. Ar galime bendru sutarimu pritarti iš esmės dviejų frakcijų siūlymui dėl Mokesčių administravimo įstatymo padaryti pertrauką iki antradienio, ir tai yra paskutinė pertrauka? Gerai. Dėkoju už jūsų supratimą. Šio klausimo svarstymas atidedamas, kaip suprantu, iki antradienio rytinio posėdžio.

Pašto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3236(3*)ES (priėmimas)

Pirmasis vakarinio posėdžio darbotvarkės klausimas – Pašto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3236. Priėmimo stadija. Vėl dėl vedimo tvarkos nori kalbėti K.Rimšelis. Prašom.

K.RIMŠELIS. Ačiū, pirmininke, už suteiktą žodį. Aš norėčiau Liberalų ir centro sąjungos frakcijos vardu paprašyti, kad šiam įstatymui irgi būtų padaryta pertrauka iki kito posėdžio, t.y. iki antradienio. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. V.Andriukaitis dėl vedimo tvarkos.

V.P.ANDRIUKAITIS. Kolegos, norėčiau šį Liberalų ir centro frakcijos elgesį vertinti kaip nekorektišką visais požiūriais, ir norėčiau atkreipti dėmesį, kad iki gegužės 1 d. liko labai nedaug laiko. Mes ir taip dėl objektyvių priežasčių turėjome labai sunkią darbotvarkę. Aš, kaip vicepirmininkas, atsakingas už eurointegracinių įstatymų koordinavimą ir jų eigą, jų priėmimo eigą, kviesčiau, jeigu nėra rimtų ir objektyvių priežasčių, nedaryti pertraukos, nes vienaip ar kitaip… Man patiko G.Steponavičiaus pozicija, kad valdančioji dauguma atsakinga ir t.t. Jeigu eisime tuo keliu, tvarka, ką mes pasieksime? Aš kviečiu sutarimo. O ne dėl to, kad keletas pataisų galėtų būti pateikinėjama dėl to, kad nėra sutarimo. Tada sėskime ir tarkimės frakcijose, bet nestabdykime eurointegracinių įstatymų priėmimo. Priešingu atveju vienais žodžiais kalbama viena, o veiksmais daroma kas kita.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Kunčinas norėtų. Prašom.

A.KUNČINAS. Gerbiamieji kolegos, tas įstatymas buvo svarstomas komitete, jokių pataisų negauta, yra Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritaria. Aš norėčiau priminti Statutą. Pagal Statutą visos pataisos turi būti pateikiamos 24 val. iki priėmimo pradžios. Kadangi priėmimo pradžia dabar yra 15 val., faktiškai daugiau jokių pataisų pateikti negalima. Mes veltui gaišime laiką ir pašto darbuotojai, užuot šv.Velykas sutikę turėdami įstatymą, turės nerimauti, koks bus tas įstatymas po Velykų.

PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiamieji kolegos, aš tik noriu priminti šios dienos rytinio posėdžio pradžią, kai buvo siūloma draugiškai sutarti. Nebuvo bendro sutarimo ir aš bent šioje salėje siūlau nebespekuliuoti šiomis temomis. Yra procedūros. Jomis naudojantis teisėtai yra siūlomi sprendimai. (Balsas salėje) Gerbiamasis kolega Bernatoni, aš jums darau pastabą už tai, kad jūs trikdote Seimo darbą. Jeigu jūs norite kalbėti, jūs galite tai padaryti prie šoninio mikrofono.

Dabar, gerbiamieji kolegos, nėra bendro sutarimo ir mes turime balsuoti dėl procedūrinio sprendimo, ar yra daroma pertrauka iki artimiausio plenarinio posėdžio. Paskui aš suteiksiu žodį kalbėti kitiems, nes buvo siūlymas dėl pertraukos darymo, ir dėl to mes dabar turime apsispręsti. Gerai, kolega J.Veselka. Prašau.

J.VESELKA. Gerbiamieji liberalcentristai, jūs žinote, dėl ko ginčas? Dėl kelių gramų. Siūlau šiandien vis dėlto imti šį įstatymą ir priimti. Universaliųjų paslaugų keli gramai. Būkime šiek tiek to Lietuvos pašto patriotai, atvirai pasakius.

PIRMININKAS. Ačiū, kad patikslinote, kuriuos gramus turite minty, nes būtų kilę įtarimų. Tuokart balsavimo neišvengsime. Prašom pasiruošti ir balsavimu išsakyti savo nuomonę, ar pritariame opozicinės Liberalų ir centro frakcijos siūlymui padaryti pertrauką iki artimiausio posėdžio. Balsavimas už yra už pertrauką, balsavimas prieš yra nepritarimas pertraukai.

Užsiregistravus 71 Seimo nariui, 26 – už pertrauką, 35 – prieš, 10 susilaikė. Pakanka balsų padaryti pertrauką iki artimiausio posėdžio, t.y. kaip ir dėl prieš tai apsispręsto Mokesčių administravimo įstatymo.

Aš taip pat noriu paprašyti, gerbiamieji kolegos, jūsų dėmesio. Mes jau šiandien priėmėme bent penkis svarbius integracinius įstatymus ir tikrai judame į priekį. V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Aš manau, kad mes valdyboje galėsime pasitarti, nes jūs puikiai žinote, kad Č.Juršėnas yra iš tų pirmininkų, kurie mėgsta dirbti, ir mes pasitarsime dėl neeilinių posėdžių. Tas yra įmanoma.

PIRMININKAS. Gerai. Kaip suprantu, rytoj iš ryto yra Seimo valdybos posėdis, pasitarsime.

Nacionalinės teismų administracijos įstatymo 2 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2881(2*) (priėmimas)

Eilės tvarka svarstome antrąjį vakarinio posėdžio darbotvarkės klausimą – Nacionalinės teismų administracijos įstatymo 2 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-2881. Priėmimo stadija. Ar kolega J.Bernatonis būtų pasirengęs? Prašau jūsų pagrindinio komiteto vardu pristatyti pakeitimus.

J.BERNATONIS. Dėkoju, pone posėdžio pirmininke, yra parengtas projektas, kuriam Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė bendru sutarimu. Jeigu Liberalų frakcija neprašys pertraukos, galėtume priimti.

PIRMININKAS. Aš norėčiau paklausti, ar Liberalų ir centro frakcija neprašo pertraukos? Neprašo. Matote, pranešėjau, kaip viskas klostosi sklandžiau. Tada prašytume jus trumpai pakomentuoti dėl Teisės departamento pastabų.

J.BERNATONIS. Dėl Teisės departamento pastabų. Buvo atsižvelgta į pirmąją pastabą, pirmajai pritarta, antrajai pritarta, o trečioji pastaba buvo pasvarstymas, ir tam pasvarstymui nepritarta.

PIRMININKAS. Dėkui. Dėkoju už pateikimą, nebėra prasmės jums likti tribūnoje. Vienas vienintelis straipsnis, priėmimo stadija. Su abiem pastabomis, kurioms pritarė pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, prašau balsuoti dėl viso įstatymo, registracijos Nr.IXP-2881, priėmimo.

Užsiregistravo 78 Seimo nariai.

77 – už, prieš nėra, 1 susilaikė. Įstatymas, projekto registracijos Nr.IXP-2881, priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004-2008 metų programos patvirtinimo“ projektas Nr.IXP-3035(2*) (priėmimas)

Trečiasis vakarinio posėdžio darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004–2008 metų programos patvirtinimo“ projektas Nr.IXP-3035. Priėmimo stadija. Pagrindinis yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Jo pranešėją G.Purvaneckienę kviečiu į tribūną.

G.PURVANECKIENĖ. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo pataisų ir pasiūlymų iš komitetų ar Seimo narių nebuvo gauta. Yra vienas redakcinis Teisės departamento pasiūlymas, kuriam kviesčiau pritarti, kad įrašytume nurodydami, kokiais įstatymais remiantis buvo sudaryta ši programa, įrašyti dar vieną „Žinių“ numerį – 2004 m. Nr.39-1270. Ta pataisa atsirado todėl, kad tada, kai mes svarstėme, dar buvo neišėjęs tas „Žinių“ numeris, o per tą laiką jis išėjo. Mūsų programa atitinka to pataisyto įstatymo nuostatas. Taigi kviečiu pritarti.

PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamoji pranešėja. Kadangi nėra pastabų, dėl kurių reikės balsuoti, pereiname prie priėmimo pastraipsniui. Trys straipsniai. Pirmasis jų, kuriam pritarus reikštų, kad ir šio straipsnio sudėtinė dalis yra priedas. Kolega A.Kašėta dėl viso įstatymo? Dėl viso nutarimo? Ar galime 1 straipsnį priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. 1 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 2 straipsnis. Ar galime priimti 2 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 2 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 3 straipsnis. Ar galime priimti 3 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 3 straipsnis priimtas bendru sutarimu. Kolegos, priėmimas pastraipsniui yra baigtas.

Balsavimo motyvai dėl viso Seimo nutarimo priėmimo. A.Kašėta – už. Prašom.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, noriu priminti, kad šis projektas turėjo būti priimtas Seime prieš gerą pusmetį. Dabartinei redakcijai galima pritarti, bet reikėtų pasakyti ir kitą dalyką, kad esant šiai situacijai vežimas važiavo prieš arklį, o ne atvirkščiai. Prieš pusmetį buvo priimtas šių metų biudžetas, kuriame buvo numatytos lėšos, lemiamos programos, kurią mes tik dabar priimame. Tai tik vienas pavyzdys.

Komitetas pirmą sykį padarė svarstymo stadijos pertrauką. Iš esmės buvo padirbėta prie šio projekto. Vienu žodžiu, lieka konstatuoti, kad Vyriausybė ir valdančioji dauguma iki šiol, matyt, nesupranta šių problemų, t.y. narkomanijos grėsmių problemos svarbos Lietuvoje. Lieka tikėtis, kad nors ir pavėluotai, bet bus rimtai padirbėta prie šios programos įgyvendinimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Yra norinčių gerokai daugiau kalbėti dėl balsavimo motyvų už be kolegos A.Kašėtos. Taigi S.Buškevičius – eilės tvarka. Prašom.

S.BUŠKEVIČIUS. Aš siūlyčiau šį Seimo nutarimą priimti. Aš pats buvau darbo grupėje. Šio nutarimo pirminis variantas buvo labai skystokas. Paskui mes jį gerokai patobulinome. Aišku, tobulinti galima ir toliau, bet palyginti su mano minėtu pirminiu variantu yra tikrai nebloga programa. Aš taip pat džiaugiuosi, kad buvo įtrauktas ir mano pasiūlymas, kad bendrojo lavinimo mokyklose turėtų būti atskiras kursas apie narkomanijos, tabako, alkoholio žalą žmogui ir visuomenei. Svarbiausia, kad ši programa būtų įgyvendinta, nes idėja, neįgyvendinta praktiškai, yra mirusi.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Kitas kalbantysis dėl balsavimo motyvų – A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, norėčiau atkreipti dėmesį, kad tiek Vyriausybė, tiek Seimo dauguma tikrai žino apie šią problemą ir nereikia sakyti, kad nieko nedaroma. Aš manau, kad jeigu nieko nebūtų daroma, tai nebūtų atsiradęs nei šis nutarimas, nei programa, kurią parengė Vyriausybė. Turbūt nereikia laidyti strėlių iš vienos pusės į kitą. Problema yra per daug rimta ne tik mūsų šalyje, bet ir visose kitose. Todėl aš siūlyčiau visiems pritarti. Manau, gyvenimas vers ieškoti naujų formų, tobulinti, nes, ko gero, tai yra gana didelė problema visiems. Tai iššūkis mums visiems, kaip užimti jaunimą, nes ypač narkomanija plinta tarp jaunimo. Todėl aš kviečiu balsuoti už nutarimą.

PIRMININKAS. Dėkui. J.Korenka – motyvai už. Prašom.

J.KORENKA. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų, atrodo, praėjus vienam pavojui, mes pradedame vėl žaisti, kaip Vyriausybės valandoje opozicija labai pamėgo žodžius „tragiškai“, „tragedija“. Neikime ta linkme. Iš tikrųjų visi puikiai žinome tą problemą. Ji, deja, yra šiandien Lietuvoje, ir ta problema ypač susijusi su jauniausiais mūsų valstybės piliečiais, jaunimu. Visas tas blogybes ne taip paprasta išgyvendinti ir tiek visuomenė, tiek mes, politikai, turime daryti viską, kad kaip galima sumažintume tą XXI amžiaus marą, ligą. Kad pinigai buvo paskirti, mes šiandien galime tik konstatuoti, labai gerai, kad jie biudžete buvo numatyti. O kad ta programa dar kartą detaliai buvo peržiūrėta, iš tikrųjų rodo gerus poslinkius, nes galėjo būti: pritarėm, padarėm, o toliau – kaip jau važiuos vežimas. Čia vis dėlto yra gera mums pamoka, kad ateityje, žinoma, kitais metais, mes viską darytume vienu metu, bet bendras rezultatas, aš matau, yra tikrai geras ir kviečiu visus pritarti nutarimui ir programai. Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū. Keturi Seimo nariai kalbėjo dėl balsavimo motyvų už, niekas nenorėjo kalbėti prieš. Prašom pasiruošti Seimo narius ir balsuoti dėl Seimo nutarimo, projekto registracijos Nr.IXP-3035, priėmimo.

Užsiregistravo 74.

Balsavimo rezultatai: 72 – už, prieš nėra, 2 susilaikė. Seimo nutarimas, projekto registracijos Nr.IXP-3035, priimtas.

Repliką po balsavimo – kolega V.Landsbergis. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Pone pirmininke, tas aktas jau priimtas. Žinoma, reikalingi įvairūs žingsniai numatyti, bet jie yra deklaratyvūs ir juose stoka to, apie ką aš šiandien kalbėjau per praėjusių metų programos įvykdymo svarstymą. Visai nesvarstomas įstatyminių baudžiamųjų priemonių klausimas, o ten, kur kalbama, tai taip abstrakčiai, taip atsainiai, kad pasakyta netgi kalbinė nesąmonė, į kurią turėtų atkreipti dėmesį įstatymo tekstą redaguojantys darbuotojai. Būtent: „Stiprinama teisinė bazė, ypatingas dėmesys teisės aktų, realiai užtikrinančių organizuoto nusikalstamumo rengimui ir tobulinimui…“ Siūlyčiau atkreipti dėmesį į tokį atsainų rengimą, kuris patvirtina atsainų požiūrį.

PIRMININKAS. Ačiū. Telieka apgailestauti, kad pastabos post factum, raštu negimė jokių pasiūlymų, kuriuos mes galėjome teikti Statuto numatyta tvarka. Tačiau, kolegos, priimtas tam tikras nutarimas. Judame į priekį ir svarstome vakarinio posėdžio darbotvarkės 4 klausimą – projektą Nr.IXP-3235. Tai su integracija susijęs įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Pagrindiniu komitetu buvo paskirtas Ekonomikos komitetas. Jo pirmininką V.Karbauskį kviečiu į tribūną. Ruošiasi Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėjas. Nežinau, nėra kolegos R.Šukio. Prašau būti kam nors kitam. Puiku. Gerbiamasis pranešėjau, prašom.

Konkurencijos įstatymo pakeitimo ir papildymo, Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo pripažinimo netekusiu galios ir Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3235(3*)ES (svarstymas)

V.KARBAUSKIS. Ekonomikos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, teikė išvadą dėl Konkurencijos įstatymo pakeitimo ir papildymo, Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo pripažinimo netukusiu galios ir Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Komitetas išnagrinėjęs priėmė sprendimą. Už patobulintą įstatymo projektą balsavo 8, susilaikė 1.

PIRMININKAS. Ačiū. Mes netrukus jus vėl kviesime į tribūną, nes svarstysime siūlymus, kuriems komitetas nepritarė. Dabar papildomo Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovas R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas teikė papildomo komiteto išvadą. Šių metų kovo 22 d. komitetas apsvarstė ir priėmė sprendimą siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į pastabas, kurios buvo išdėstytos komiteto išvadoje ir kurioms komitetas pritarė. Buvo pasiūlyta projekto ketvirtojo skirsnio 1 straipsnyje nustatyti, kad įstatymas įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Vėl kviečiu grįžti į tribūną pagrindinio komiteto pirmininką V.Karbauskį. Gal pradedame eilės tvarka nuo J.Budrevičiaus pasiūlymo? Mygtelkite mygtuką. Taip, jau įjungta. Prašom.

J.BUDREVIČIUS. Tai kuris dabar?

PIRMININKAS. Eilės tvarka – pirmasis siūlymas, susijęs su 3 straipsnio 19 dalimi.

J.BUDREVIČIUS. Aš tą atsiėmiau jau anksčiau.

PIRMININKAS. Gerai. Tą jūs turite pareikšti plenariniame posėdyje, tada galioja.

J.BUDREVIČIUS. Atsiimu.

PIRMININKAS. Gerai, toliau. 7 straipsnio 1 dalis.

J.BUDREVIČIUS. Šį taip pat atsiimu.

PIRMININKAS. Atsiimate. 11 straipsnis.

J.BUDREVIČIUS. 11 straipsniui aš siūlau nepritarti, o pritarti mano pasiūlymui. Jį siūlau išbraukti, nes 10 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti rodikliai, kada reikia gauti leidimą koncentracijai, tai yra kai bendros pajamos viršija 30 mln. litų arba vieno subjekto – 5 mln. litų. Tai yra aiškūs yra visiems nustatyti kriterijai, ir tarnybai, ir subjektams. Šio papildomo straipsnio apskritai nereikia, nes tai sudaro sąlygas subjektyviai kontrolei, o ne verslo naudai, stiprinama tarybos galia. Tai kam tada apskritai reikia 10 straipsnio 1 dalies, kai taryba savo nuožiūra gali taikyti koncentracijos kontrolės procedūrą? Aš siūlau išbraukti ir pritarti mano siūlymui.

PIRMININKAS. Jūs tik dabar patikslinkite, su kuriuo straipsniu susijusį siūlymą teikiate?

J.BUDREVIČIUS. 14¹ straipsnis.

V.KARBAUSKIS. Tai čia kaip 12 straipsnis.

PIRMININKAS. Jūsų komentaras, gerbiamasis pranešėjau.

V.KARBAUSKIS. Ekonomikos komitetas apsvarstė kolegos pateiktą siūlymą ir jam nepritarė. Nepritarė, nes jau yra buvę atvejų, kai bendrosios suminės pajamos ir nesiekia nustatyto dydžio, tačiau sukuriama dominuojanti padėtis ar itin apribojama tam tikros rinkos konkurencija, kas neigiamai atsiliepia tiek vartotojams, tiek konkuruojantiems ūkio subjektams. Ši problema ypač aktuali rajonams ir mažesniems miesteliams. Pavyzdžiui, galime kalbėti apie knygynų, kino teatrų ir daugelį kitų dominuojančią padėtį. Todėl komitetas nepritarė teiktam siūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, nesant bendro sutarimo, ar yra norinčių kalbėti paremiant arba pasisakant prieš? Nėra. Prašau pasiruošti ir balsuoti, ar pritariame kolegos J.Budrevičiaus ketvirtajam siūlymui, susijusiam su siūlymu išbraukti projekto 11 straipsnį, tai yra senojo įstatymo 14¹ straipsnį.

Už – 6, prieš – 20, susilaikė 21. Pasiūlymui nepritarta.

Toliau yra siūlymas išbraukti įstatymo 14 straipsnio 2 dalį. Koelga Burevičiau, prašom.

J.BUDREVIČIUS. Čia yra įrašyta, kad Konkurencijos tarybos pirmininkams ir nariams, atleidžiamiems iš pareigų, kai baigiasi jų kadencija, išmokama vieno mėnesinio dydžio darbo užmokesčio išeitinė pašalpa. Šis įstatymo projektas derinamas su Europos Sąjungos direktyva. Tai neturi nieko bendra su direktyva. Anksčiau to nebuvo, čia prisidengus direktyva bandoma daryti pataisas. Beje, Kainų ir energetikos kontrolės komisija tokių privilegijų neturi, Vertybinių popierių komisija taip pat neturi. Tai yra ne pirmas bandymas „prastumti“ sau palankius klausimus. Motyvuojama tuo, kad valstybės tarnautojai gauna išeitines pašalpas. Valstybės tarnautojai dalyvauja konkurse, Konkurencijos tarybos nariai konkurse nedalyvauja, o yra paprasčiausiai paskiriami. Siūlau išbraukti.

PIRMININKAS. Jūsų komentaras, pone pranešėjau.

V.KARBAUSKIS. Komitetas šiam siūlymui nepritaria, nes tos tarnybos darbuotojams netaikomas Darbo kodeksas, būtent šiame įstatyme reikia nustatyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, todėl prašau išsakyti savo nuomonę balsuojant. Ar pritariame kolegos J.Budrevičiaus siūlymui, jis eilės tvarka yra penktasis, dėl 14 straipsnio 2 dalies išbraukimo?

Už – 17, prieš – 9, susilaikė 9. Pasiūlymui nepritarta. Pritrūko nedaug.

Eilės tvarka, kolega Budrevičiaus, jūsų šeštasis siūlymas dėl siūlymo išbraukti 16 straipsnio 1 dalį. Prašom.

J.BUDREVIČIUS. Projekto autoriai siūlo pailginti terminą nuo 14 iki 30 dienų, kad išnagrinėtų pareiškimus dėl koncentracijos. Motyvuoja tuo, kad tai yra objektyvus praktinio darbo kriterijus. Noriu pasakyti, kad verslo praktinio darbo kriterijai yra visai ne tokie. Pataisos daromos sau, tarybai, tuo labiau kad piktnaudžiaus ir konkurentai, rašys skundus ir 30 dienų tikrins. Siūlau palikti 14 dienų.

PIRMININKAS. Jūsų komiteto nuomonė?

V.KARBAUSKIS. Komitetas nepritarė. Termino pailginimas nuo 14 iki 30 dienų yra sukeltas objektyvių praktinio darbo kriterijų. Ilgesnis terminas būtų naudingas ir ūkio subjektams, kurie kreiptųsi į Konkurencijos tarybą. Jie turėtų papildomo laiko ištaisyti galimus trūkumus arba pateikti papildomus įrodymus. Priešingu atveju Konkurencijos taryba tokių prašymų nesvarstytų, paprasčiausiai juos atmestų. Dėl tų motyvų komitetas ir nepritarė.

PIRMININKAS. Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, bet nėra ir bendro sutarimo. Prašau balsuoti, ar pritariame kolegos J.Budrevičiaus siūlymui išbraukti 16 straipsnio 1 dalį. Kolegos, balsavimo metu nediskutuojama.

Užsiregistravo 48 Seimo nariai. Už – 17, prieš – 13, susilaikė 12. Pasiūlymui nepritarta.

Paskutinysis kolegos J.Budrevičiaus teikimas.

J.BUDREVIČIUS. Ne paskutinysis.

PIRMININKAS. Na, gerai, jei ne paskutinis. Teisingai. Tame puslapyje paskutinis.

J.BUDREVIČIUS. Čia vėlgi…

PIRMININKAS. Aš tiktai suorientuosiu. Dėl 16 straipsnio 3 dalies.

J.BUDREVIČIUS. Taip taip. Čia projekto autoriai siūlo pailginti tyrimo terminus nuo 3 iki 5 mėnesių ir dar pratęsti. Aš noriu pasakyti, kad reikia sugrįžti kaip buvo anksčiau, palikti tris ir pratęsti vieną kartą dviem mėnesiams, nes dabar faktiškai nėra ribų. Jie gali pratęsti kiek nori. Kaip mes išsiaiškinome… gali tirti trejus metus. Įmonę tirti, įsivaizduojate? Tai faktiškai be galo. Ir dabar yra pavyzdžių, kai po metus tiria, atlieka kontrolę, patikrinimą. Kalbame apie tai, kad verslui reikia sudaryti palankias sąlygas, o darome visiškai priešingai. Aš siūlau grįžti prie ankstesnio ir pratęsti kiekvieną kartą dviem mėnesiams.

V.KARBAUSKIS. Na, komitetas nepritarė kolegos teikiamam siūlymui ir dėl tokių priežasčių. Iš tikrųjų daugelyje Europos Sąjungos šalių toks tyrimo terminas išvis yra neribojamas. Atkreiptinas dėmesys į tokias šalis kaip Suomija, Danija, Italija, Airija, Olandija ir kitos. Na, jeigu mes patys apsibrėžiame dar kažkokiu terminu, tai, manyčiau, yra tikslinga ir tas terminas turėtų būti penki mėnesiai, kaip ir numatyta projekte, ir galimybė pratęsti. Taip, kaip numatyta projekte. Todėl komitetas, apsvarstęs iš tikrųjų ilgose diskusijose, kolegos siūlymui nepritarė.

PIRMININKAS. Proga, kuria nori pasinaudoti Seimo nariai kalbėdami dėl motyvų, A.Macaitis. Prašau. Motyvai už.

A.MACAITIS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šiandien jau buvo ne kartą ir per Vyriausybės ataskaitą pateikiami tokie klausimai apie įmonių veiklą, apie tai, kad mažėja jų skaičius ir panašiai. Noriu pasakyti, kad jeigu mes dabar priimtume taip, kaip yra šiame įstatyme įrašyta, kad būtų galima įmonę tikrinti ir tyrimą atlikti net iki trejų metų, tai aš manau, kad dar daugiau tokių įmonių atsirastų, kurios norėtų užsidaryti. Šiuo atveju, aš manau, kad tikrai pakanka to buvusio dviejų mėnesių termino, kad ištirtume esamą situaciją ir išsiaiškintume vieną ar kitą problemą. Todėl siūlau tikrai nedaryti šito ir pritarti kolegos J.Budrevičiaus siūlymui. Tikrai yra pakankamas laikas atlikti tokius tyrimus.

PIRMININKAS. Dėkui. Motyvai prieš – S.Burbienė. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia norėčiau priminti ir tai, ką sakė komiteto pirmininkas, kad daugumoje Vakarų šalių apskritai nėra ribojamas terminas. Didelių įmonių tyrimai vyksta penkerius ir daugiau metų, paskutinis „Microsoft“ tyrimas. Galima sakyti, kad Lietuvoje tokių įmonių nėra. Bet jūs neužsimirškit, mes neliekam ta mažytė Lietuva, mes tampam Europos Sąjungos dalimi, tyrimai bus daromi susiję su visose šalyse esančiomis įmonėmis. Norint vien gauti jų atsakymus, kiek laiko reikia. Negi mes norime mūsų Konkurencijos tarnybą palikti, kad visus tyrimus darytų užsienio konkurencijos tarnybos, kur būtent kreipsis, nes ten jie tyrimą galės padaryti per reikiamą laiką. Todėl negalvokime, kad čia mes padedame savo verslui. Mes savo verslui tokiu būdu trukdysim, nes tyrimas yra reikalingas kiekvienam verslui, kuris nenori, kad kitas užimtų monopolizuojančią padėtį ir gadintų konkurenciją. Todėl prašau tikrai nepritarti šiam siūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Po vieną pasisakymą, ir ne daugiau, gali būti dėl kiekvieno pasiūlymo. Taigi prašau balsavimu išsakyti savo nuomonę, ar pritariam kolegos J.Budrevičiaus siūlymui pakoreguoti 16 straipsnio 3 dalį.

47 užsiregistravus, 11 – už, 15 – prieš, 20 susilaikė. Pasiūlymui nepritarta. Dar liko kolegos J.Budrevičiaus siūlymas, kurį mes turime apsvarstyti. Jis susijęs su 19 straipsniu. Prašome pateikti.

J.BUDREVIČIUS. Taip, čia labai sugriežtinama. Tiesiog aš nesuprantu, pagal kokius kriterijus sugriežtinamos baudos. Buvo iki 100 tūkst., dabar nustatoma nebe litais, o procentais, 10% nuo apyvartos. Aš nesuprantu, kam reikalingos tos žiaurios akcijos. Jau vieną kartą buvo tokia politika. Kuo ji baigėsi, mes visi žinom. Tą patį pasakė ir Teisės departamentas. Nebėra nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Aš siūlau palikti 100 tūkst., o už antrą kartą bus sunkinanti aplinkybė, tada jau palikti 10% nuo apyvartos. Čia buvo motyvuojama tuo, kad mūsų įmonėms turi būti tokios pat taisyklės kaip Europos Sąjungos taikoma praktika. Tačiau mūsų įmonės ne tokios stiprios ir ne tokios turtingos kaip Europos Sąjungos šalių ir negali lygintis. Ir kokios pasidaro baudos? Pavyzdžiui, Panevėžio „Ekranas“, apyvarta – 700 mln., bauda – 70 mln. Ir už ką jam bauda gali būti taikoma? Už tai, kad pareigūnas negalėjo įeiti į objektą arba negalėjo patikrinti transporto priemonių. Aš manau, kad vėl mes deklaruojame paramą verslui, o darome visiškai priešingai.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau.

V.KARBAUSKIS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų dėl deklaravimo paramos verslui turbūt mes čia neturėtume kalbėti. Čia mes kalbame apie monopolijas, galimas monopolijas. Čia ne apie verslo rėmimą ar nerėmimą. Tai pirma.

Antra, komitetas nepritarė dėl kelių priežasčių. Beje, pastebėtina, kad iki 10% yra. Taigi taikymo ribos taip pat yra labai lanksčios, sakyčiau. Bet atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Komisija savo teikiamuose kasmetiniuose pranešimuose nuolat pabrėždavo, kad būtent baudos tuo aspektu, apie kurį mes kalbame, yra pernelyg mažos nustatytos mūsų įstatymuose. Tai vienas momentas. Antras, būtina turėti nacionalinę instituciją, tinkamą tirti Europos Bendrijų steigimo sutarties tiek 81, tiek 82 straipsnių pažeidimus. Tai vėl apie tą patį galima kalbėti, ką kalbėjo kolegė S.Burbienė, apie tai, kad mes tada prarandam teisę mūsų institucijai tikrinti monopolijos rinkos užėmimą, tų institucijų, mūsiškių institucijų. Taip patikrinimą gali atlikti kitų šalių institucijos ir tada jau galima pasakyti ir tai, kad net baudos į mūsų biudžetą nebeateis. Na ir dar keletas yra, tiesiog dėl laiko stokos… Komitetas taip pat labai išsamiai nagrinėjo šį siūlymą ir priėmė sprendimą jau nepritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. S.Lapėnas – motyvai prieš.

S.LAPĖNAS. Iš tiesų galiu prisidėti prie tų argumentų, kuriuos išsakė kolegos S.Burbienė, komiteto pirmininkas. Norėčiau tiktai atkreipti kolegų dėmesį į tai, kad šio įstatymo objektas, kurį daugiausiai veiks tos dabar priimamos normos, tai yra stambūs ūkio subjektai, kurie savo veikla arba savo plėtimųsi mažina konkurencines sąlygas. Kai gerbiamasis J.Budrevičius vartoja tokius argumentus, kuriais įprasta ginti smulkų ar vidutinį verslą, tai nevisiškai atspindi šio įstatymo dvasią. Todėl aš siūlyčiau susilaikyti pritariant J.Budrevičiaus siūlymams arba balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Nėra norinčių kalbėti palaikant šį siūlymą. Todėl prašau balsavimu išsakyti savo nuomonę. Ar pritariam kolegos J.Budrevičiaus siūlymui, susijusiam su 19 straipsniu?

48 užsiregistravus, 12 – už, 19 – prieš, 15 susilaikė. Pasiūlymui nepritarta.

Ir paskutinis, jei neklystu, jūsų siūlymas, kuriam dar nebuvo pritarta, yra susijęs su 20 straipsnio 4 dalimi. Prašom, kolega.

J.BUDREVIČIUS. Aš siūlau šitą irgi išbraukti, kadangi Konkurencijos tarnyba (mes dabar nustatėm milžiniškas baudas) pati baudžia ir pati tvarką nusistato. Nors čia Vyriausybė turėtų nustatyti tą tvarką. Dabar mes viską atiduodam vienai tarnybai į vienas rankas: ir baudų dydis, ir terminai, ir pati tvarką nusistato. Tai čia išvis nelogiškas dalykas. Siūlau išbraukti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau!

V.KARBAUSKIS. Komitetas taip pat nepritarė tam siūlymui išbraukti, kad Konkurencijos taryba priima nutarimą, kuriuo patvirtina baudos dydžio nustatymo tvarką. Čia kalbama apie baudos dydžio nustatymo tvarką. Institucija, priimanti sprendimus, manytume, tikrai gali nustatyti tvarką. Ir tas išbraukimas… paliekama, kad lyg ir be tvarkos, nes kituose straipsniuose apie tai nekalbama. Jeigu būtų dar koks nors papildomas siūlymas, tai būtų galima svarstyti. O dabar komitetas priėmė sprendimą nepritarti šiam siūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Nėra bendro sutarimo, todėl balsavimu prašau išreikšti nuomonę, ar pritariame kolegos J.Budrevičiaus siūlymui, susijusiam su 20 straipsnio 4 dalies išbraukimu.

Užsiregistravus 50, 12 – už, 15 – prieš, 18 susilaikė. Pasiūlymui nepritarta. Apsvarstėme visus kolegos J.Budrevičiaus teikiamus siūlymus. Dabar pereiname prie S.Lapėno siūlymų. Dviem iš jų nebuvo pritarta. Prašom, pirmasis.

S.LAPĖNAS. Atsiimu savo siūlymus, nes iš tiesų maniau, kad ginu smulkaus ir vidutinio verslo interesus. Kadangi vėliau supratau įstatymo dvasią ir objektą, kuris turi būti ginamas, turi būti sudaromos konkurencijos sąlygos, todėl savo siūlymus atsiimu.

PIRMININKAS. Ačiū ne tik už atsiėmimą, bet ir mažą išpažintį ta proga. Šie siūlymai nėra svarstomi.

Liko Seimo narės N.Steiblienės siūlymas. Jos pačios nėra. Gal, gerbiamasis pranešėjau, pats pristatykite ir pakomentuokite esmę.

V.KARBAUSKIS. Kolegės N.Steiblienės siūlymas buvo papildyti 5 straipsnio 1 dalies 6 punktą: „Konkurentų susitarimą dalyvauti ar nedalyvauti arba pateikti suderintus pasiūlymus viešajame pirkime, konkurse ar kituose panašaus pobūdžio pirkimuose“. Tai yra kad būtų draudžiama tai, ką perskaičiau. Komitetas nepritaria šiam siūlymui, kadangi pritarus būtų užkirstas kelias ūkio subjektams, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms, jungtis dalyvaujant jungtinės veiklos pagrindu ir dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Tai tiesiog būtų suvaržantis siūlymas, todėl komitetas nepritarė.

PIRMININKAS. Ačiū. Nėra norinčių kalbėti dėl motyvų. Kolegos, prašau balsavimu išreikšti, ar pritariame N.Steiblienės siūlymui, susijusiam su 5 straipsnio 1 dalimi. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, kortelę savo siūlyčiau pasiimti.

Užsiregistravus 42, 4 – už, 17 – prieš, 20 susilaikė. Pasiūlymui nepritarta. Baigiame svarstyti pasiūlymus, susijusius su šio įstatymo projektu. Dėl viso įstatymo projekto, pritarimo jam arba nepritarimo po svarstymo – P.Gražulis. Motyvai už.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad iš tikro šiandien yra tokia situacija, kai stambios įmonės diktuoja savo sąlygas. Jeigu mes paimsime statistinius duomenis, pastaruoju metu ženkliai mažėja smulkaus verslo, įmonės užsidaro, ypač prekybos sektoriuje. Susiformavo monopolistinė situacija tiek grūdų perdirbimo, tiek pieno perdirbimo, tiek prekybos sektoriuje. Aš manau, kad iš tikro labai teisingai, kad suteiktos didesnės teisės Konkurencijos tarybai, kuri galėtų stebėti ekonominius procesus ir imtis tam tikrų priemonių apsaugoti, kad neįsitvirtintų monopolistinės įmonės Lietuvos rinkoje, nes tai daro didžiulę žalą pačiai Lietuvos valstybei ir jos biudžetui. Todėl pritariu šioms įstatymo pataisoms ir šiam įstatymui po svarstymui ir balsuoju už.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Budrevičius. Prašom.

J.BUDREVIČIUS. Aš manau, kai mes suteikiame teises 10% nuo apyvartos baudą uždėti, tai smulkaus verslo visiškai neliks pas mus, o pagal Europos Sąjungos standartus Lietuvoje ir nėra stambaus verslo. Ir čia, prisidengę Europos Sąjungos direktyvomis, mes tik sustipriname biurokratinį aparatą ir vietoj botago duodame kardą, kad kapotų galvas verslui. Aš siūlau grąžinti tobulinti, palikti tik tai, kas yra susiję su Europos Sąjungos direktyvomis, 81, 82 straipsnis, o visa kita išbraukti, nepritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prašau pasiruošti, nesant bendro sutarimo, ir balsuoti, ar pritariame įstatymo projektui Nr.IXP-3235 po svarstymo.

Balsavimo rezultatai: 46 – už, 1 – prieš, 4 susilaikė. Po svarstymo įstatymui pritarta.

Cukraus ir perdirbtų produktų atsargų deklaravimo ir perteklinių atsargų apmokestinimo įstatymo projektas Nr.IXP-3387ES (pateikimas)

Svarstome eilės tvarka kitą vakarinio posėdžio darbotvarkės klausimą – Cukraus ir perdirbtų produktų atsargų deklaravimo ir perteklinių atsargų apmokestinimo įstatymo projektą Nr.IXP-3387. Su integracija susijęs įstatymo projektas, pateikimo stadija. Kviečiu į tribūną Žemės ūkio viceministrę ponią Dalią Miniataitę.

D.MINIATAITĖ. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiame svarstyti įstatymo dėl Lietuvos Respublikos cukraus ir perdirbtų produktų atsargų deklaravimo ir perteklinių atsargų apmokestinimo projektą. Šis projektas yra analogiškas projektui, kurį pateikėme praeitą savaitę. Jis yra susijęs su pereinamojo laikotarpio priemonėmis, kurios yra numatytos įgyvendinti naujosiose šalyse narėse. Įstatymas yra parengtas remiantis komisijos reglamentu, šių metų reglamentu, kuris būtent ir numato tokias pereinamojo laikotarpio priemones cukraus sektoriuje. Esminės Europos Komisijos reglamento, nustatančio pereinamąsias priemones cukraus sektoriuje, nuostatos yra tokios, kad visos naujai stojančiosios šalys šių metų gegužės 1 d. turėtų deklaruoti…

PIRMININKAS. Ponia viceministre, aš labai atsiprašau, mielosios damos socialdemokratės! Truputį dėmesio tos pačios lyties pranešėjai ir pagarbos vieni kitiems. Prašom, tęskite.

D.MINIATAITĖ. Visos naujos stojančiosios šalys turėtų deklaruoti, šių metų gegužės 1 d. fiksuoja cukraus, izogliukozės, fruktozės ir perdirbtų produktų, kuriuose yra daugiau nei 10% cukraus, atsargas. Europos Komisija iki šių metų spalio pabaigos turi nustatyti, ar šios atsargos yra perteklinės, ar ne. Tuo atveju, jeigu yra nustatomos makrolygio perteklinės atsargos, jos turėtų būti eliminuotos iš Europos Sąjungos rinkos iki kitų metų balandžio 30 d. Jeigu ūkio subjektai neeliminuos perteklinių atsargų iki nustatyto laiko, tada bus apmokestinti, turės sumokėti mokestį, ir mūsų valstybė turės pervesti į Europos Sąjungos biudžetą iki 2005 m. lapkričio 30 dienos tą mokestį, kuris bus surinktas iš perteklinio cukraus ir perdirbtų produktų atsargų.

Teikiamo įstatymo projekto tikslas yra nustatyti, kad Lietuvoje atsargų deklaravimas yra vykdomas visose produktų cirkuliacijos grandyse, t.y. gamyboje, didmeninėje bei mažmeninėje prekyboje bei importe, apibrėžti ūkio subjekto atsargų dydžius, galinčius turėti įtakos šalies cukraus sektoriuje numatyti nepagrįstai sukauptų atsargų pertekliaus įvertinimą, atsargų deklaracijų įteikimo ir kontrolės mechanizmą, mokesčio nustatymą ir surinkimo mechanizmą. Esmė yra ta, kad atsargas turės deklaruoti ne kiekvienas individualus atsargų turėtojas, o tie fiziniai arba juridiniai asmenys, kurie užsiima ūkine komercine veikla ir turės daugiau nei 500 kilogramų atsargų baltojo cukraus arba daugiau nei tūkstantį kilogramų atsargų perdirbtų produktų, kuriuose cukraus galėtų būti daugiau nei 10%. Atsargų vidurkis bus skaičiuojamas ketverius metus, pradedant nuo 2001 m. gegužės 1 d. Taip pat tuo atveju, jeigu atsargos bus didesnės negu vidurkis, bus sukurta tarpžinybinė komisija, kuri nagrinės atskirai kiekvieną atvejį ir nustatys, kokiu būdu atsirado tos atsargos. Mokestį administruos, kaip ir ano įstatymo atveju, Mokesčių inspekcija. Ūkio subjektas turės pateikti deklaraciją ir sumokėti mokestį. Mokestis bus vienkartinis. Mokesčio dydis bus didžiausias eksporto muitas per pastarųjų metų laikotarpį.

Taip pat ministerija, siekdama įgyvendinti šio įstatymo nuostatas, parengs cukraus ir perdirbtų produktų atsargų deklaracijos formą, jos pildymo, pateikimo tvarką, o Valstybinė mokesčių inspekcija – mokesčio už perteklinių cukraus ir perdirbtų atsargų deklaracijos formą, jos užpildymo tvarką.

Taip pat mes išnagrinėjome Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą dėl įstatymo. Iš principo pritarėme pateiktom pastabom ir pasiūlymams. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju, ponia viceministre. Du Seimo nariai nori jūsų klausti. Pirmasis yra V.Rinkevičius. Prašom.

V.RINKEVIČIUS. Ačiū. Gerbiamoji viceministre, jau mūsų valstybei numatytas tas didelis cukraus perteklius… kur mes turėsime mokėti, tai čia be to, dar plius visa tai numatoma cukraus likučiams, kuriuos turi gamintojai? Plius dar visi kiti prisideda, taip?

D.MINIATAITĖ. Taip. Ačiū už klausimą. Aš noriu pasakyti, kad valstybė, norėdama tą problemą išspręsti, kaip žinote, skyrė biudžete lėšų tam, kad eliminuotų atsargas iki šių metų gegužės 1 d., iki narystės dienos. Tačiau tie ūkio subjektai, kurie neeksportuos arba kitaip nepanaudos tų atsargų, be abejonės, dar turės galimybę tai padaryti iki 2005 m. balandžio 30 d. Kaip aš minėjau, tai yra ūkio subjektai – tiek gamintojai, tiek turintys didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje cukraus arba perdirbtų produktų, turinčių cukraus, atsargų.

PIRMININKAS. Dėkui. Ir paskutinis klausia J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamoji pranešėja, aš tik norėčiau pasitikslinti, ar teisingai supratau, kad ūkininkams dešrų, skilandžių, lašinių ir uogienių nereikės deklaruoti?

D.MINIATAITĖ. Ne, nereikės.

J.VESELKA. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar čia baigtinis sąrašas? Atsiprašau, čia netinkama mano replika. Ją atsiimu. Dėkoju už pateikimą, ponia viceministre, ir atsakymus į klausimus. Dėl balsavimo motyvų kolega V.Einoris – motyvai už. Prašom.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, žinoma, man labai nepatinka, kad realizavimas atsargų būtų susijęs su finansavimu, skirtu žemės ūkio šakai, bet vis tiek po pateikimo siūlau pritarti šio įstatymo projektui, o svarstymo metu galėsime pasikalbėti.

PIRMININKAS. Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuoti dėl pritarimo arba nepritarimo įstatymui Nr.IXP-3387 po pateikimo.

Užsiregistravo 46.

Balsavimo rezultatai: 42 – už, prieš nėra, 3 susilaikė. Po pateikimo yra pritarta. Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu skirti Kaimo reikalų komitetą, o papildomu – Biudžeto ir finansų komitetą bei preliminarią svarstymo datą numatyti šių metų balandžio 20 d. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Apsispręsta dėl tokios procedūros bendru sutarimu.

Neapmuitinamų parduotuvių įstatymo, jį keitusių bei su juo susijusių teisės aktų pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.IXP-3385ES (pateikimas)

Septintasis vakarinio posėdžio darbotvarkės klausimas Nr.IXP-3385, taip pat su integracija susijęs įstatymo projektas – Neapmuitinamų parduotuvių įstatymo, jį keitusių bei su juo susijusių teisės aktų pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas. Pateikimo stadija. Vyriausybės teikiamas įstatymo projektas. Ūkio viceministrą Nerijų Eidukevičių prašom iš tribūnos pateikti projektą.

N.EIDUKEVIČIUS. Laba diena, gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Teikiamu įstatymo projektu siūloma pripažinti netekusiais galios Neapmuitinamų parduotuvių įstatymą, jį keitusius įstatymus ir Seimo nutarimą „Dėl neapmuitinamų parduotuvių įstatymo“ įgyvendinimo. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, Neapmuitinamų parduotuvių įstatymo nuostatos neatitiks Europos Sąjungos teisės aktų iR Bendrijos muitų kodekso. Atsižvelgdami į tai, siūlome šį įstatymą pripažinti netekusiu galios.

Taip pat teikiamame projekte siūloma įtvirtinti nuostatas dėl neapmuitinamų parduotuvių, įsteigtų vadovaujantis šiuo siūlomu panaikinti įstatymu, tolesnės veiklos tada, kai Lietuva taps visateisė Europos Sąjungos narė. Čia mes siūlome nustatyti, kad tarptautiniuose uostuose, jūrų uostuose įsteigtos neapmuitinamos parduotuvės galėtų toliau tęsti savo veiklą teisės aktų nustatyta tvarka. Jose galės pardavinėti neapmokestinamas prekes keleiviams, kurie vyksta į svečiąsias šalis už Europos Sąjungos ribų.

Taip pat siūloma nustatyti, kad valstybės sienos sausumos perėjimo punktuose įsteigtos neapmuitinamos parduotuvės galėtų toliau veikti teisės aktų nustatyta tvarka, bet jau prekiaudamos ne apmuitinamom prekėm, o prekiaudamos mažmeninėmis Lietuvoje apyvartoje esančiomis prekėmis. Reikėtų pažymėti, kad nuo įstojimo datos – nuo gegužės 1 dienos šį visą procesą, neapmokestinamų prekių pardavimą, reglamentuos Akcizų įstatymas, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas ir Muitinės įstatymas. Taigi ta bazė perkeliama į kitus įstatymus, kurie atitinka Europos Sąjungos teisės aktus ir šiuos įstatymus siūlome panaikinti. Dėkoju. Prašytume pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Du Seimo nariai nori klausti. Pirmoji yra S.Burbienė. Prašom. Aš taip pat prašyčiau, kolegos socialdemokratai, dar kartą susilaikyti nuo šurmuliavimo.

S.BURBIENĖ. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, lyg ir pasidarė aišku, kad parduotuvės galės pardavinėti prekes vykstantiems už Europos Sąjungos ribų ir kad tai bus pagal kitus teisės aktus. Tie teisės aktai jau sutvarkyti, nereikės jų dar kartą kaip nors keisti tam, kad mūsų oro uostuose būtų galima pardavinėti neapmuitinamas prekes, pavyzdžiui, vykstantiems į Kijevą.

N.EIDUKEVIČIUS. Labai ačiū už klausimą. Kol kas ne visi teisės aktai. Muitinės įstatymas, kuris artimiausiu metu taip pat… Ten yra eurointegracinių pataisų ir turėtų būti svarstomas Seime, kiek žinau, artimiausiu metu.

PIRMININKAS. Dėkui. Tuokart dar J.Veselka klausia. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, po jūsų atsakymo į gerbiamosios S.Burbienės klausimą, man dabar taip neaišku. Panaikiname tuos susijusius įstatymus. Dabar ten dar niekas nepadaryta, tuos panaikiname. Kaip su tom parduotuvėm bus? Kaip jos, pakibs ore? Jokie įstatymai neveiks? Kaip bus?

N.EIDUKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Tiesą pasakius, tiek šis įstatymas, jo įsigaliojimo laikas yra gegužės 1 d., tiek kiti su šiuo įstatymu susiję pakeitimai (ir minėti mano, ir tie dar nepriimti Muitinės įstatymo pakeitimai) taip pat privalo įsigalioti gegužės 1 d. Jeigu jie neįsigalios nacionalinėje teisėje, be jokios abejonės, nuo gegužės 1 d. Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos turės aukštesnę galią ir bet kokiu atveju šioje terpėje turės veikti šios parduotuvės.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, atsakėte į visus klausimus. Dėkoju už pateikimą. Nėra bendro sutarimo. Dėl balsavimo motyvų – J.Veselka. motyvai prieš. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš, pavyzdžiui, nesuprantu tokios veiklos, kad vis tiek neapmuitinamos parduotuvės išlieka, bet mes pirma panaikiname įstatymą, kuris reglamentavo tokių parduotuvių veiklą, o po to, kad gegužės mėnesį viską pasivys. Manau, kad reikėjo pateikti kartu visus tuos įstatymus, ir mes matytume, kad pagal vieną įstatymą jie netenka teisės, bet įgyja pagal kitą. Dabar už tokią chaotišką situaciją, kuri gali atvesti… pasitikėti garbės žodžiu, kad ir kiti bus iki gegužės, aš negaliu.

PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių kalbėti dėl motyvų daugiau nėra. Prašom pasiruošti ir balsuojant išsakyti savo nuomonę, ar mes pritariame po pateikimo įstatymo projektui Nr.IXP-3385.

Užsiregistravo 38 Seimo nariai. Už – 29. Neišeina. Dar kartą kartoju. Už – 29, prieš – 1, susilaikė 8. Po pateikimo pritarta.

Bus proga, Vyteni Andriukaiti, balsuoti kitu atveju. Jeigu nespėta arba nesuveikia, tikrai turime pasitikslinti, ar yra gedimas, ar kita priežastis.

Noriu pasitikslinti. Yra einančio Seimo Pirmininko pareigas Č.Juršėno siūlymas taikyti dėl to ypatingą skubos tvarką, taip? Aš turiu omeny ne šiandien priimant, bet pritarti ypatingai skubai, o priėmimas būtų antradienį. Dėl vedimo tvarkos skubėdama prie mikrofono S.Burbienė. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, mes dėl to ir prašome nedaryti ypatingos skubos, kad galėtume apsvarstyti komitete. Tai yra planuota trečiadienį. Kaip žinote, pirmadienis yra nedarbo diena. Jeigu būtų darbo diena, tada galėtume svarstyti ir antradienį.

PIRMININKAS. Kolegos, gal apsiribokime skubos tvarka? (Balsai salėje) Matote, koks lankstus einantis Seimo Pirmininko pareigas Č.Juršėnas. Jis sutinka, kad tai būtų skuba. Dėl ko, pone Andriukaiti, pageidaujate, kad būtų balsuojama? Dėl to, kad užfiksuotume jūsų dalyvavimą? (Balsai salėje) Gerai. Yra siūlymas taikyti skubos tvarką ir tas teikimas yra patvirtinamas einančio Seimo Pirmininko pareigas Č.Juršėno žodžiu. Prašom išsakyti nuomonę, ar pritariame skubos tvarkos taikymui?

Užsiregistravo 34 Seimo nariai. Už – 29. Tiek, kiek reikia, kad būtų pritarta skubos tvarkai. Prieš – 1, susilaikė 3. Pritarta skubos tvarkai.

Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Ekonomikos komitetą. Svarstymas numatytas kitą ketvirtadienį. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Pritarta bendru sutarimu.

Kolegos, nėra atvykęs pranešėjas dėl Ginklų fondo įstatymo pateikimo. Aš siūlyčiau dabar pereiti prie kito klausimo. Pradėkime nuo kitos savaitės Seimo darbotvarkės pateikimo. Jau pritarta jai? Matote, yra planuota 16.10 val. ir, manau, žiniasklaidai tas klausimas taip pat yra aktualus. Tada pradedame nuo paskutiniojo klausimo, t.y. kolegos E.Šablinsko teikiamo klausimo. Kolega Šablinskai, prašau neskubant ateiti į tribūną. Svarstome įstatymo projektus Nr.IXP-3365 ir Nr.IXP-3366. Už pusės valandos mes baigsime posėdį, o jūs dar prašote pertraukos. Jeigu Seimas neprieštarauja, prašytume abu įstatymų projektus pateikti kartu. Galime sutarti? Gerai. Ačiū.

Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2 straipsnio ir Įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3365(2). Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3366(2) (pateikimas)

E.ŠABLINSKAS. Dėkoju posėdžio pirmininkui, dėkoju kolegoms, kurie sutiko padirbėti. Reikia pateikti abu įstatymų projektus iš karto, nes būtų sunku susivokti.

Kaip žinote, Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir įstatymo priedėlio pakeitimo projektu siekiama panaikinti šiuo metu nustatytą darbo apmokėjimo disproporciją. Nenorėčiau daug kalbėti, bet pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus Nacionalinės teismų administracijos tarnautojų darbo apmokėjimą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, o paties Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus darbo apmokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatos. Pagal šią darbo apmokėjimo sistemą Nacionalinės teismų administracijos žemesnės grandies valstybės tarnautojų, direktoriaus pavaduotojų, skyrių vedėjų atlyginimas gali būti kur kas didesnis (ir yra) negu direktoriaus.

Atsižvelgiant į tai, kad valstybės tarnautojams gali būti mokami priedai už kvalifikacinę klasę, Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus atlyginimas yra net 50% mažesnis. O atsakomybė, direktoriaus veiklos pobūdis, atliekamos funkcijos, keliami reikalavimai ir pareigos lemia atlyginimo dydį, kuris negali būti mažesnis nei pavaldžių tarnautojų. Jeigu priimtume šį įstatymo projektą, būtų nustatytos proporcingos darbo apmokėjimo sąlygos. Tai yra įstaigos vadovas gautų proporcingai didesnį atlyginimą. Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma.

Priėmus šį įstatymą reikėtų pakeisti ir kitą Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnį, kurį teikiame kartu. Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. Priėmus teikiamą įstatymą jam įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės, nes jos jau numatytos priimant biudžetą. Siūlau pritarti įstatymų projektams po pateikimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nori paklausti vienas Seimo narys. S.Kružinauskas. Prašom.

S.KRUŽINAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, akivaizdu, tačiau jūsų siūlymas susijęs su atlyginimų didinimu. Šiandien pateikiant Vyriausybės ataskaitą kaip tik buvo pabrėžta, kad minimalus mėnesinis atlyginimas skaičiuojant atlyginimus valstybės tarnautojams paliktas tas pats – 430 litų. Šiuo atveju jūs siūlote didesnį atlyginimą. Klausimas toks – jūs nepritariate Vyriausybės ataskaitai šiuo klausimu?

E.ŠABLINSKAS. Tai nesusisiekiantys indai. Pirmiausia viename įstatyme per mūsų neapsižiūrėjimą buvo paliktas Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus įvardijimas, nes jis nebuvo priimtas į tą postą, ilgai vyko stumdymasis. Dabar, kai sistema sutvarkyta, reikia sutvarkyti ir teisinę bazę. Pinigai jau buvo numatyti, tik reikia atlikti tam tikrus veiksmus, pakeisti įstatymą ir t.t., kad viskas būtų išvardyta viename įstatyme – ir direktorius, ir žmonės, kurie dirba administracijoje. Čia nieko blogo nematau, tai paprasčiausiai yra mūsų klaidos, kurias reikia ištaisyti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, už pateikimą ir atsakymą į klausimą. V.Einoris – motyvai už. Prašom.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, gerbiamasis E.Šablinskas labai logiškai paaiškino visą esmę. Aš, žinoma, palaikau, balsuosiu už ir kviečiu kitus balsuoti už po pateikimo.

PIRMININKAS. Kita nuomonė – S.Kružinauskas. Prašom.

S.KRUŽINAUSKAS. Ačiū. Aš taip pat pritariu, kad logiškai išaiškino, kad kalbama apie valstybės pareigūnų algų didinimą ir kad tai prieštarautų Vyriausybės ataskaitai, kurioje buvo pabrėžta, kad atlyginimai nedidinami. Reikia prisiminti, kad privačiame sektoriuje atlyginimai didėjo tik 3%, o pareigūnų atlyginimai didėjo 7%. Šiandien buvo minėta, kad vidutiniškai išeitų 5%. Manau, kad pritarti šioms pataisoms nereikėtų.

PIRMININKAS. Ačiū. Nėra bendro sutarimo. Todėl prašau sakyti savo nuomonę. Ar galime balsuoti dėl abiejų iš karto? (Balsai salėje: galim.) Taigi balsuojam dėl įstatymų, projektų Nr.IXP-3365 ir Nr.IXP-3366, ar pritariam po pateikimo.

29 užsiregistravus, 19 – už, 2 – prieš, 6 susilaikė. Pritarta po pateikimo. Neįskaitysime prašantiems, kad būtų įskaityta. Seniūnų sueiga siūlo tokią svarstymo procedūrą: dėl abiejų įstatymų projektų pagrindiniu komitetu skirti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą bei preliminarią svarstymo datą numatyti šių metų gegužės 4 dieną. Ar turite kitų siūlymų, kolege Burbiene? Prašom.

S.BURBIENĖ. Taip, turiu siūlymą papildomu komitetu skirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą, nes čia yra atlyginimai.

PIRMININKAS. Gerai. Ar galime pritarti šiam siūlymui? Nėra bendro sutarimo. Iš pradžių klausiu, ar dėl pagrindinio komiteto galime sutarti? Ačiū, pritarta. Ar dėl svarstymo datos galime pritarti? Ačiū. Gerbiamieji, jeigu norite ką nors pasakyti, pasinaudokite proga. Tai daryti Statutas numato prie mikrofono. Dėl vedimo tvarkos nėra norinčių kalbėti. Kolegos, ar galime bendru sutarimu? Ačiū, bendru sutarimu nuspręsta. Taigi dabar dėl papildomo komiteto. Ar galime bendru sutarimu? Nebuvo bendro sutarimo iš salės. Todėl balsavimu prašau išsakyti nuomonę, ar pritariame, kad papildomu būtų skirtas Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

30 užsiregistravus, 24 – už, 3 – prieš, 2 susilaikė. Pritarta, kad papildomu būtų skiriamas Socialinės apsaugos ir darbo komitetas. A.Skardžius, replika po balsavimo. Prašau.

A.SKARDŽIUS. Ne po balsavimo, o dėl vedimo tvarkos, gerbiamasis kolega. Kadangi prasidėjo svarstymo stadija, dėl komitetų priėmėme sprendimus, aš noriu dar kartą pateikti, dabar jau prie mikrofono, siūlymą, kad siūlau ne gegužės 4 d., o anksčiau svarstyti šį klausimą ir priimti sprendimą, kad svarstymo stadija būtų šiek tiek anksčiau. Prašau pasižiūrėti į grafiką ir pasiūlyti kitą datą, ankstesnę.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš klausiau ir niekas nenorėjo kalbėti dėl datos. Ar mes turime grįžti prie to, dėl ko apsisprendėm? Žiūrėkit, kolegos, preliminari data…

A.SKARDŽIUS. Klausyk, pirmininke, prašau pasižiūrėti. Juk paties replika buvo, kad prieičiau prie mikrofono.

PIRMININKAS. Visų pirma, gerbiamasis Artūrai Skardžiau, džiaugiuosi, kad jūs radote galimybę ir atėjote prie mikrofono. Bet aš nemanau, kad jūs prie mikrofono galėtumėt mane tujinti. Tai vienas prašymas.

Antras dalykas. Aš manau, kad šiuo atveju, jeigu Seimas mano, kad mes keičiam datą, nėra problemų, tai yra smulkus procedūrinis klausimas. Tai ar galim…

A.SKARDŽIUS. Aš nemanau, kad čia (…) pažeidimas, pirmininke.

PIRMININKAS. …bendru sutarimu sutarti, kad mes pakeičiame datą į ankstesnę? (Balsai salėje) Siūlau balandžio 20 dieną. Gerai, jeigu komitetai spėja, tai tvarka.

Prezidento rinkimų įstatymo 9, 13, 15, 31, 32, 33 ir 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3396(2) (pateikimas)

Pereiname prie darbotvarkės 9 klausimo, nes nėra atvykęs pranešėjas, t.y. krašto apsaugos ministras. Taigi svarstome 9 – Prezidento rinkimų įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-3396. Pateikimo stadija. Pranešėjas – Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, kadangi prieš porą dienų čia, šioje salėje, įvyko vienas labai svarbus dalykas, mums reikia priimti atitinkamus sprendimus. Žinoma, galima sakyti, kad įmanoma buvo preventyviai kai ką padaryti. Galima taip sakyti. Bet atrodė, kad viskas vyks normalia tvarka, normalia seka ir niekad nereikės taisyti įstatymų, kurie buvo numatyti normaliems, arba standartiniams, atvejams. Įvyko nestandartinis atvejis – apkalta, ir dėl to reikalingi nauji rinkimai.

Pati Konstitucija apibrėžia, kad yra labai sutrumpinti terminai. Tuo tarpu galiojantis Prezidento rinkimų įstatymas numato tam tikroms procedūroms, tam tikriems veiksmams labai ilgus terminus, ir jie niekaip netelpa net į maksimalų terminą – du mėnesius plius dešimt dienų. Dešimt dienų, skaičiuojant nuo balandžio 6 d., – per tokį laiką mes turime priimti mūsų nutarimą. Tas nutarimas bus pateiktas antradienį. Ir nuo nutarimo priėmimo dienos ne vėliau kaip po dviejų mėnesių, o to termino pabaigoje dar turi būti sekmadienis, turi būti rinkimai.

Taigi daugiausia yra 80 dienų, o galiojančiame įstatyme pirmasis terminas yra 100 dienų. Lygiai taip pat kituose straipsniuose yra. Štai yra 74 dienos, dabar reikia keisti 50, 65 – į 45. Aš čia dabar toliau neskaičiuosiu visų šių terminų pakeitimo, nes šio įstatymo esmė yra būtent terminų sutrumpinimas. Mes negalime to nedaryti, nes, dar kartą pabrėžiu, pati Konstitucija mums užprogramavo tų terminų sutrumpinimą, jeigu taikomas, žinoma, specialus Konstitucijos straipsnis, tiksliau, du straipsniai – 87 arba 89, kuriuose ir numatyti pirmalaikiai rinkimai arba rinkimai Prezidentui mirus, atsistatydinus ar atleidus dėl sveikatos, ar pagaliau štai tas mūsų atvejis – įvykus rezultatyviai apkaltai.

Taigi atsižvelgiant į Konstitucijos 87 ir 89 straipsnius, čia aš prašyčiau atkreipti dėmesį į įstatymo projekto antrąjį variantą, ir yra sudėlioti atitinkami sutrumpinti terminai, ką turi daryti Vyriausioji rinkimų komisija ir t.t., kandidatai ir visa kita.

Tai čia yra didžioji dalis tų pataisų, kurias mes, kaip čia pasakius, verkdami turim padaryti per kelias dienas, nes ne vėliau kaip ketvirtadienį, penktadienį, kitą savaitę, mes turim priimti sprendimą dėl rinkimų datos. Ir bus nei šis, nei tas, jeigu įstatymą pataisysime po rinkimų paskelbimo. Mes įstatymą turim pataisyti iki rinkimų paskelbimo. Todėl iš anksto kreipiuosi į posėdžio pirmininką ir kolegas, kad pritartumėte ypatingai skubai. Žinoma, ypatinga skuba reikštų, kad mes vis tiek antradienį svarstytume ir priiminėtume, o ne šiandien.

Dabar dėl kitų siūlymų, apie kuriuos aš noriu garsiai pasakyti. Dėl jų, kiek aš pats patyriau iš kuluarinių pokalbių, gali būti ginčų. Tai užstato dydis. Siūlom didesnį užstato mastą – ne 5 VMDU, o 10 VMDU. Ir naujas dalykas atsiranda (bet jis nenaujas, jeigu imsim Seimo rinkimus), t.y. užstato negrąžinimas, jeigu kandidatas neperšoka tam tikro barjero. Šiuo atveju tas barjeras yra 5% balsavime dalyvavusių rinkėjų. Jeigu 5% surenkami ir kandidatas netampa Prezidentu, jam užstatas grąžinamas. Pagal ankstesnį variantą užstatas buvo grąžinamas surinkus 20 tūkst. parašų ir juos atidavus Rinkimų komisijai.

Dabar dar vienas svarbus siūlymas, atsižvelgiant į mūsų jau turimą patirtį, sukauptą per kelerius rinkimus, – tai tiksliau pasakyta dėl galimų kandidatų, kurie yra ir kitos valstybės piliečiai. Čia visi šie dalykai griežčiau reglamentuoti.

Ir dar viena naujiena, kuri siūloma. Man atrodo, ji padės geriau organizuoti rinkimų baigiamąją stadiją, tai yra numatyta galimybė kandidatui atšaukti savo pareiškinius dokumentus likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų. Taip sakant, blokavimasis ir kandidato, kuris turi mažiau galimybių būti išrinktas, atsisakymas kito, turinčio, sakykime, daugiau šansų, labui.

Ir štai visi siūlymai, juos aš galėčiau pagal kiekvieną straipsnį, bet aš esminius dalykus pasakiau. Terminai, užstato padidinimas, užstato negrąžinimas, nesurinkus atitinkamo kiekio balsų, t.y. 5%, ir galimybė pasitraukti ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų. Dar čia yra kai kurie kiti siūlomi taisymai, bet, man atrodo, jie nėra tiek svarbūs, nors, žinoma, jeigu klausite, pasistengsiu paaiškinti. Šį projektą rengė mūsų specialistai, tai yra Teisės departamento specialistai ir Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovai priešaky su jos pirmininku gerbiamuoju Zenonu Vaigausku. O man jau išpuolė jums šį svarbų įstatymą referuoti ir dar kartą prašyti, kad mes iš principo pritartume ypatingai skubai, bet svarstytume ir priimtume tik antradienį.

PIRMININKAS. Ačiū. Penki Seimo nariai nori jūsų klausti. Pirmasis yra V.Landsbergis. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Pone Pirmininke, aš turiu keletą klausimų, nes matau, kad labai skubotai buvo rengtas įstatymas ir jis taip pat bus ypatinga skuba priimamas. Čia yra, matyt, kažkokių nesusipratimų.

Č.JURŠĖNAS. Išsiaiškinkime.

V.LANDSBERGIS. Jeigu jūs man leisite, pasakyti keletą dalykų…

Č.JURŠĖNAS. Ne, čia pirmininkas turi leisti, ne aš šiuo atveju.

V.LANDSBERGIS. Pirmininke, ar leisite man keletą klausimų pateikti?

PIRMININKAS. Jeigu pasistengsite per vieną minutę spėti, tai stenkitės. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Gerai. 5 straipsnis – 65 dienos iki rinkimų. Kada tiek iki rinkimų nėra, yra du mėnesiai. Tai ką reiškia? Dar nepaskelbus rinkimų, jau liepiama apsiskelbti kandidatu? Ką reiškia tos 65 dienos? Ar tai nesusipratimas? Toliau per keletą straipsnių eina Konstitucijos 87 straipsnis, pagal kurį rinkimai rengiami per du mėnesius. Nėra tokių žodžių apie du mėnesius Konstitucijos 87 straipsnyje. Čia irgi iš skubotumo kažko prirašyta.

Dabar turbūt pats svarbiausias dalykas. Prezidentą pašalinus apkaltos tvarka, yra du imperatyvai. Vienas – paskirti rinkimus ne vėliau kaip per 10 dienų ir surengti juos ne vėliau kaip per du mėnesius. Bet nepasakyta, kad per du mėnesius nuo paskelbimo. Čia jau yra interpretacija. Ir dėl tos interpretacijos turbūt būtų reikalingas Konstitucinio Teismo išaiškinimas. Galbūt antradienį jie galėtų jį padaryti?

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, klausimus formuluokite.

V.LANDSBERGIS. Aš formuluoju. Mano klausimas – tai nuomonė. Žinoma, galima dauguma balsų pereiti per šį neaiškumą, bet ar nuo paskelbimo, ar nuo pašalinimo? Abu imperatyvai nuo pašalinimo, tai tada 10 dienų ir ne plius du mėnesiai. Ir vienu atveju terminas nuo pašalinimo, ir du mėnesiai nuo pašalinimo. Kitas dalykas…

PIRMININKAS. Kolega, 2 minutes jau kalbate.

V.LANDSBERGIS. …tai jau yra interpretacija.

Č.JURŠĖNAS. Gerai. Aš atsakysiu paprasčiau, manau, kolega nepyks ir kiti supras, kad visos jūsų pastabos, kai jos bus iššifruotos stenogramoje, bus išstudijuotos ir patikslintos, bet kai ką noriu iš karto pasakyti. Čia, galimas daiktas, kai kur yra Konstitucijos straipsniai sumaišyti, nes iš tikro 89 straipsnyje kalbama apie du mėnesius, tas teisybė. O dėl tų 10 plius du mėnesiai, tai čia mano nuostata yra labai aiški. Pagal mane būtent taip kalbama: per dešimt dienų reikia priimti nutarimą, mes turime 10 dienų, vadinasi, iki balandžio 16 d. turime priimti sprendimą dėl rinkimų datos, t.y. nutarimo forma, ir nuo to nutarimo priėmimo momento rinkimai turi būti ne vėliau kaip po dviejų mėnesių.

PIRMININKAS. Gerbiamasis profesoriau, dėl balsavimo motyvų mes jums progą kalbėti suteiksime, dabar klausimų metas. Dabar J.Veselka. Gerbiamasis kolega, judame į priekį, proga dėl motyvų kalbėti jums bus suteikta. Nepaisant visko, Statutas galioja visiems, aš esu priverstas prašyti, kad mes visi jo laikytumės. J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, kiek suprantu iš paskutinių čia su Prezidentu įvykusių… apkaltų, tai logika man sako taip: kai reikia prašyti turtuolių pinigų ir turtuoliai duoda pinigus, tai jiems reikia atidirbti. Aš lyg taip supratau, bet šiandien žiūriu, kad jūs norite eiti būtent tuo keliu, kad tie, kurie neturi tų turtuolių paramos, eitų pas turtuolius, du kartus didinate užstatą. Ir 5%. Suprantu, jeigu rinkimuose Seimo partijai 5%, tai iš tikrųjų partija. Čia iš esmės pats save žmogus gali išsikelti. Kodėl jūs būtent nedarote išvados iš nesenos pamokos, o einate būtent kapitalo įtakos didinimo rinkimuose… sureikšminti kapitalo dydžio įtaką rinkimams?

Č.JURŠĖNAS. Ne, čia, gerbiamasis kolega, yra kita priežastis, apie kurią jūs paprastai kalbate kitais atvejais. Tai yra žmonių nuomonė, arba, kaip jūs sakote ir aš neatsisakau šio termino, liaudies nuomonė. Žmonėms nepatiko labai daug kandidatų per praėjusius rinkimus. Ir žmonės man asmeniškai ne vienoje Lietuvos vietoje sakė: tai jūs ką nors padarykite, kad nebūtų tiek kandidatų, kad žmonėms, rinkėjams, būtų aiškiau pasirinkti. Čia yra, jeigu senovine terminologija, rinkėjų priesakas man būtent taip taisyti. Čia ne kalba apie turtuolius, o apie tai, kad būtų mažiau kandidatų. Žmonės daugelyje vietų, ne vien Ignalinoje, Švenčionyse, bet ir kitose vietose, man kelis kartus tai sakė. Bet aš avansu, jūs girdėjote, sakiau, kad čia yra dalykas, kuris yra ginčijamas. Turime tartis, dar turime laiko, ir paskui balsuodami spręsti, palikti ar nepalikti šį dalyką.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Gerbiamasis pranešėjau, jūs, man atrodo, atidžiai sekate, kaip kiti projektai, susiję su jūsų teikiamu, juda komitetuose. Ar jums nebuvo žinoma, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete yra pritarta 20 vidutinių darbo užmokesčių dydžio užstatui, kuris buvo mano projekte užfiksuotas?

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Jurgi, ar negalite to garsiau pasakyti, kad J.Veselka girdėtų?

J.RAZMA. Gana garsiai sakau. Iš tikrųjų aš sutinku su jūsų argumentacija dėl to užstato dydžio, bet manau, kad ji nėra pakankamai paremta tuo didumu. Aš tikiuosi, kad dar pasitaisysime. Norėčiau paklausti, ar yra būtinas toks ribojimas, ar jis nėra antikonstitucinis, užfiksuotas paskutinio straipsnio 4 dalyje, kur jūs sakote, kad rinkimai negali būti surengiami greičiau nei per 45 dienas? Mano manymu, Konstitucija jokių suvaržymų ta kryptimi nenumato ir jūs turėtumėte būti preciziškas tokiais atvejais.

Č.JURŠĖNAS. Pasakysiu ir dėl pirmojo, ir dėl antrojo dalykų. Aš pats, kai buvo rengiamas tas projektas, ginčijausi su rengėjais dėl užstato dydžio. Būtent mano argumentacija buvo panaši į Juliaus ir į tamstos, kad užstato didinimas yra vienokia ar kitokia forma traktuotinas kaip varžymas, be abejo, varžymas. Bet mano atsakymas, kurį aš anksčiau pateikiau, ir yra tas, kad žmonės to pageidavo. Todėl aš, žinodamas apie jūsų siūlymą, pasirinkau švelnesnį variantą, tai yra padidint užstatą, bet ne taip žiauriai, kaip jūs. Nors J.Veselka tamstos siūlymą dabar aiškiai suprato, kad jeigu jis nenori mano siūlymo, tai gaus J.Razmos dar geresnį siūlymą.

Dabar, gerbiamasis kolega, dėl tų 45 dienų. Iš tikro vis dėlto turi būti tam tikras protingas terminas, nes ir 20 tūkst. prašų, ir pati rinkimų agitacija. Žinoma, galime susitarti, kad, sakykime, rinkimų agitacija – vieną savaitę, ir viskas. Teoriškai galima. Bet tada J.Veselka ir juo labiau kiti pasakys: kas gali geriausiai pasinaudoti vienos savaitės trukmės agitacija? Tai yra tas, kuris labai žinomas, arba tas, kuris turi labai daug pinigų. Matote? Čia ir pasirinktas, sakyčiau, tas protingumo kriterijus. Galima sakyti, kad gal penkias dienas dar numeskime – 40 dienų, bet pernelyg sutrumpinti neišeina, plius dar Vyriausioji rinkimų komisijoje yra tam tikros procedūros, kurias privalu atlikti. Tai yra biuleteniai, rinkėjų sąrašai ir t.t. Man atrodo, kad tas terminas yra pakankamas, bet dar dėl truputėlio mažinimo galima ginčytis. Man atrodo, kad 45 dienos yra tas minimalus terminas, kurį jau nepatogu peržengti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kitas klausiantysis A.N.Stasiškis. Prašom.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Pone pranešėjau, nors čia jūsų teikiamos pataisos yra tarsi daugiau techninio pobūdžio, bet vis dėlto tikiuosi…

Č.JURŠĖNAS. Nevisiškai.

A.N.STASIŠKIS. Nevisiškai, sutinku, bet jos yra ir gana sudėtingos. Visokių jeigu taip, tai taip, tai taip. Aš į ką kreipiu? Be abejonės, čia bus daug ginčų, kaip jau matyti iš klausimų, ir turbūt bus pasiūlymų. Todėl aš nelabai suprantu jūsų teikimą ypatingos skubos tvarka ir nematau jokio reikalo ypatingai skubėti. Jis gali būti priimtas kitos savaitės ketvirtadienį arba ir dar vėliau. Nebūtinai sutapti su rinkimų paskelbimu. Gali būti tą pačią dieną ar vėliau, nes pirmadienis yra nedarbo diena. Vadinasi, mes, kurie norėsime registruoti pataisas, negalėsime to padaryti. Vėl bus nereikalingi ginčai, nereikalingos aistros. Tikriausiai to rezultatas bus kokios nors spragos, nepakankamai suredaguotas ar argumentuoti teiginiai. Aš tiesiog nesuprantu motyvų.

Č.JURŠĖNAS. Aš paaiškinsiu. Aš jus suprantu ir aš pats panašius klausimus kėliau rengėjams. Pirmas dalykas, kodėl štai, kai rengiami „jeigu“ ir t.t. Čia imamas štai toks didžiulis normalių eilinių Prezidento rinkimų įstatymas, o priedai yra būtent tiems retiems atvejams, kurie galimi pagal Konstitucijos 87 arba 89 straipsnius. 87 straipsnis išplaukia iš 58 straipsnio, kai Prezidentas turi galimybę paleisti Seimą, o po to naujas Seimas gali atsilyginti tuo pačiu Prezidentui. Kad nereikėtų dar vieno papildymo daryti, nutarėme, kad ir vienam atvejui pritaikome, ir kitam atvejui, nors mums šiuo atveju reikia atsiliepti tiktai į 89 straipsnio reikalavimus. Taigi čia tas, kas surašyta, yra priedai prie to normalaus arba standartinio Prezidento rinkimų įstatymo, kurio pagrindai buvo padėti 1993 metais ir pagal kurį arba pagal kurio kitus variantus sėkmingai organizavome kelerius rinkimus. Čia toks paaiškinimas dėl šių dalykų.

Dabar dėl pataisų. Mielieji kolegos, pataisas galima pateikti šiandien, pataisas galima pateikti rytoj, bet priimti vis dėlto reikėtų gal ne antradienį priešpiet (aš sutinku), o antradienį po pietų dėl vienos paprastos priežasties. Jeigu rinkimų data bus paskelbta, tai ji bus paskelbta pagal tą įstatymą, kuris galioja, o po to jau po rinkimų datos paskelbimo mes nustatome kitas žaidimo taisykles. Prisimename, kaip mes ginčijomės dėl pačios apkaltos, kad Seimo statuto 8 dalį reikia taisyti, dabar aišku, ypač po Konstitucinio Teismo sprendimų, bet vis dėlto sutarėme, kad kaip nors išsisuksime pagal tokį Statutą, nekeisime žaidimo taisyklių žaidimo metu. Kad žaidimo taisyklės būtų nustatytos iki rinkimų, mes įstatymo pataisas (tikrai aš labai jūsų prašau) turime priimti vėliausiai antradienį popiet arba surengti neeilinį posėdį porai valandų trečiadienį ir priimti, bet tikrai turime, nes neužmirškit, dar turi laikinasis Prezidentas pasirašyti, mes turime paskelbti „Valstybės žiniose“, net jeigu išeis jų neeilinis numeris. O ketvirtadienį arba penktadienį vėl neeilinis posėdis, jeigu kas pageidauja. Kaip žinote, aš asmeniškai visada už. Tada dar mes vieną dieną išlošiame, bet kad nereikėtų mums persistengti, todėl ir siūloma, kad mes sutariame dėl ypatingos skubos, bet jeigu bus daug pataisų, plius kolegos J.Razmos tie siūlymai, kuriuos komitetas tikrai nagrinėjo, tai galime susitarti, kad priimame antradienį popiet arba šaukiame poros valandų posėdį trečiadienį, paprašome A.Paulausko, kad jis neatidėliodamas pasirašytų, ketvirtadienį atsiranda „Valstybės žiniose“ ir ketvirtadienį priimame sprendimą dėl rinkimų datos. Nereikės mums rinktis papildomai penktadienį, nes penktadienis yra paskutinė diena skelbti rinkimus. Matote, kokia yra cugcvango situacija. Todėl aš prašau jūsų suprasti ir palaikyti ypatingą skubą, bet ta ypatinga skuba bus pritaikyta realiai. Bus daug pataisų, priimsime ne antradienį, o trečiadienį.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausiantysis – J.Bernatonis. Prašom.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis pirmininke, kadangi šios pataisos daromos todėl, kad bus paskelbti pirmalaikiai rinkimai ir daroma gana skubotai, galbūt būtų galima apsiriboti tik tais pakeitimais, kurie yra būtini rengiant pirmalaikius rinkimus, ir neteikti tų siūlymų, kurie gali sukelti tam tikras diskusijas? Mano supratimu, užstatas ar eiliniuose rinkimuose, ar pirmalaikiuose turėtų būti tas pats ir galbūt čia ne šių pataisų reikalas, lygiai taip pat, kaip ir savo kandidatūros atšaukimas jau prasidėjus rinkimų propagandinei kampanijai irgi nebūtų turbūt geras dalykas. Šios taip pat diskutuotinos nuostatos galima būtų neteikti, o apsiriboti, mano supratimu, tik terminų sutrumpinimu, tų, kurie yra, nes realiai neįmanoma per du mėnesius organizuoti. Ar sutiktumėte būtent su tokiu siūlymu, kad neplėstume šių pataisų, nes tada reikėtų diskutuoti dar dėl daug idėjų dėl šio įstatymo.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, aš su tamsta iš principo sutinku, bet pirmas dalykas, kitose šalyse tokie dalykai, kurie čia yra įrašyti, yra daromi. Kai kuriose šalyse kandidatai gali atsisakyti kandidatuoti likus vienai dienai ir, pasirodo, tos šalys sugeba surengti rinkimus. Jeigu mes įsivedame normą likus ne mažiau kaip 15 dienų, man atrodo, kad Vyriausioji rinkimų komisija, kurios pirmininkas čia kartu su mumis, tikrai ištvers ir sugebės tai padaryti. Bet dabar vieną dalyką aš pasakysiu jau trečią kartą. Aš iš karto pačioje pradžioje pasakiau, tai yra pats į save iššaukiau ugnį, aš pasakiau, kad yra keletas momentų, kurie sukels diskusijas ir, kaip matote, buvau absoliučiai teisus. Svarstant komitete ir frakcijose, jeigu kyla ginčų dėl šių dalykų, tai jų labai lengva atsisakyti ir palikti tuos daugiau techninio pobūdžio taisymus, tai yra terminų suglaudimą, sutrumpinimą. Bet man atrodo, kad tie pataisymai ir dėl užstato dydžio, ir dėl tų 5%, ir dėl pilietybės, ir dėl 15 dienų, kurioms likus jau nebegalima atšaukti kandidatūros, man atrodo, yra racionalūs. Apie tuos dalykus juk mes diskutavome ir ankstesniais metais. Tai nėra visiškai naujos diskusijos ir siūlymas, atsiradęs tuščioje vietoje, bet aš dar kartą pabrėžiu, tuo labiau kaip žmogus, linkęs į kompromisą dėl didesnio susitarimo, jeigu nebus palaikymo ar didžiojoje frakcijoje, ar kitose frakcijose, žinoma, kai kurių pasiūlymų reikia atsisakyti, o palikti tai, kas tikrai būtina norint normaliai organizuoti šiuos rinkimus pagal 89 straipsnį.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Atsakėte į visus klausimus. Tuokart per pateikimo stadiją po vieną už ir prieš. V.Einoris. Prašom. Motyvai už.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, aš, žinoma, nepretenduoju į didelį šios srities žinovą, bet su tais, kurie nuogąstavo dėl kai kurių numatomų sprendimų, aš visiškai norėčiau sutikti, tačiau suprantu, kad šio įstatymo siūlomų straipsnių pakeitimas mus labai „įrėmina“ laiko atžvilgiu. Mes negalime sau leisti, kad po to būtų daromi kiti pažeidimai, jeigu norime sutapatinti rinkimus birželio mėnesį kartu su rinkimais į Europos Sąjungos parlamentą Todėl, manau, šiandien reikia pritarti. Dėl to, kas čia buvo pasakyta ir išreikšta kai kurių argumentuotų abejonių, manau, turime laiko ir galime nepadaryti tų klaidų, apsisaugoti nuo jų, dėl kurių buvo išreikšta didelių abejonių. Mane privertė suklusti pradžioje kalbėjęs profesorius V.Landsbergis. Šių dalykų reikia išvengti, kad paskui nereikėtų turėti kokių nors nemalonumų. Todėl po pateikimo siūlau pritarti ir dirbti ta linkme, kad kuo mažiau būtų šio įstatymo straipsnių pakeitimo keblumų.

PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, jeigu būtų priimta tai, ką siūlė J.Bernatonis, atlikti tik formalias pataisas, kurių reikia, tai būtų galima pritarti. Bet viskas daroma kitkam. Ten 22 ar 30 tūkstančių. Iš principo yra klausimas – eik, nusilenk turtuoliams ir tuos 20 ar 30 tūkst. surinksi. Bet kodėl jūs verčiate pilietį, kuris nenori niekam lankstytis, eiti ir lankstytis, tai man neaišku. Toliau dėl 5%. Gal ir galima apriboti, bet 5% iš tikrųjų yra per daug. Aš dar kartą sakau: Prezidento rinkimai neturi būti pinigų rinkimai, tai idėjų, nuomonių, nuostatų rinkimai. Štai ką turime pateikti rinkėjams, o jūs vis norite padaryti pinigų lenktynes. Todėl aš esu prieš. Dar argumentas, kodėl aš prieš. Gerbiamieji, taip, laikas trumpas, jo nėra, ir tai ypatingas atvejis. Jeigu keistume tas nuostatas, tai galėtume keisti kitiems rinkimams, kurie vyks po penkerių metų. Dabar man atrodo, kad vienas pilietis, ypač tų visų dalykų iniciatorius, to nori. Į Europos Parlamentą nereikia jokių procentų, o į Prezidento reikia. Neįvyks rinkimai, neateis, vėl iš naujo, ir noras kuo ilgiau paprezidentauti. Nėra ko skubėti daryti šių pataisų. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Manau, replika po balsavimo bus proga. Dabar balsuojame, ar pritariame įstatymo projektui po pateikimo.

Užsiregistravo 38 Seimo nariai. Už – 34, prieš – 2, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta.

Replikos po balsavimo. Č.Juršėnas, po to V.Landsbergis.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos ir ypač kolega J.Veselka! Gerbiamieji, jeigu mes nepadarome pataisų, mes negalime surengti rinkimų pagal galiojantį įstatymą, nes galiojantis įstatymas yra pritaikytas eiliniams rinkimams, ir visi terminai yra ištęsti. (Balsai salėje) Jeigu jūs sutinkate, kad šis įstatymas turi būti siauresnis, tai galime ginčytis komitetuose ir frakcijose, bet aš prašau jus iš principo pritarti ir taip pat pritarti ypatingai skubai, kad mes antradienį arba trečiadienį baigtume. Ačiū. J.Veselka suprato, konstatuokime šį faktą.

PIRMININKAS. Supratimo samprata yra reliatyvus dalykas. Replika po balsavimo – V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, įskaitant kolegą Č.Juršėną, man atrodo, aš iškėliau rimtą konstitucinį klausimą, kuris yra neaiškus ir pačiam Konstitucijos tekste nėra pakankamai aiškus. Pono Č.Juršėno, kaip pranešėjo, atsakymas tik patvirtino, kad tas klausimas neaiškus. Ponas Č.Juršėnas labai lengvai atsakė: „Pagal mane, tai reikia suprasti taip.“ Aš užsirašiau, pone Juršėnai, „pagal mane“, kad Konstitucijos tekstas reiškia tą ir tą. Tada klausimas apie Konstitucijos aiškinimo prerogatyvą. Ji nepriklauso nei Seimo Pirmininkui, nei laikinai einančiam pareigas, o tik Konstituciniam Teismui, apie ką aš ir kalbėjau. Būtų galima prašyti, kartais Konstitucinis Teismas atsako per vieną dieną, kad būtų labai aiškiai atsakyta. Nes paskui kas norės pašiepti, kas norės kritikuoti visą šį reikalą, turės priekabę, kad buvo priimta Č.Juršėno interpretacija. Tai vienas dalykas.

Dabar kitas. Yra kažkoks, kaip sakoma, „užsiciklinimas“, kad būtinai ne vėliau kaip tą ir tą dieną reikia paskelbti, nes kitaip mes nesutelpame į du mėnesius iki kokios nors kitos absoliučiai reikalingos datos. Pirmiausia nėra jokios absoliučiai reikalingos datos. Dar svarbiau, kad nėra absoliučiai nustatytų kokių nors dviejų mėnesių. Šiame tekste, kurį kažkas parengė, pasakyta, kad Prezidento rinkimai rengiami per du mėnesius nuo jų paskelbimo. Juk ne taip parašyta. Konstitucijoje parašyta – ne vėliau, bet gali būti anksčiau negu per du mėnesius. Tai kažkoks tekstas, kuris neatitinka Konstitucijos keletą kartų, ir dabar siūloma ypatingos skubos tvarka priimti. Be to, iš tikrųjų yra ir kitų pasiūlymų, jų jau yra ir dar bus. Aš labai prašau nesudaryti tokios buldozerinės aplinkos, kad nebūtų galima rimtai pateikti kitų pasiūlymų ir taisyti tai, kas pateikta, ir kitų pasiūlymų Prezidento rinkimų įstatymui. Taigi jokios panikos nėra, net jeigu visą kitą savaitę bus dirbama. Po to bus galima paskelbti Prezidento rinkimus, jeigu jau valdžia taip nutarė, per du mėnesius, o per pusantro mėnesio. Konstitucija to nedraudžia.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Andriukaitis, taip pat replika. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, atsiliepdamas į kolegos Vytauto samprotavimus norėčiau kai ką priminti. Pirmiausia priminti 1992–1993 metų Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus. Gerbiamasis Vytautai, jūs tuomet irgi, žinau, buvote ir Aukščiausiojoje Taryboje, ir Seime. Jeigu atsimenate, tai Konstitucijos interpretacija buvo būtent tokia: per 10 dienų ir po to du mėnesiai. Taigi jau yra praktika, kuri dar kartą parodo, kaip reikia interpretuoti. Kolega Vytautas turi daug racionalių pasiūlymų, juos būtų galima nagrinėti ir tam tikrai yra laiko. Žinoma, aš tik niekaip negaliu suprasti, kodėl kolega Vytautas pastaruoju metu vis pritrūksta parlamentinio žodyno ir vis vartoja senas sąvokas…

PIRMININKAS. Gal mes galime laiką taupyti, gerbiamieji?

V.P.ANDRIUKAITIS. …„buldozerinės“ ar panašiai. Siūlyčiau kolegai Vytautui praturtinti žodyną. Šiuo atveju visos pataisos yra svarstytinos, bet mes turėtume sutarti dėl principinio dalyko, ar Prezidento rinkimus rengiame kartu su Europos Parlamento rinkimais birželio 13 dieną. Tai yra esminis, atviras klausimas techniškai, praktiškai ir biudžeto lėšų požiūriu, ir rinkimų aktyvumo prasme racionaliausias, taip pat ir dėl daugelio kitų motyvų, atsižvelgiant į visuomenės poreikius. Būtų daug lengviau būtent tą dieną. Jeigu mes visi sutariame dėl to, kad tai yra geriausia data organizuoti dvejus rinkimus, tada visus darbus turime padaryti laiku.

PIRMININKAS. Č.Juršėnas replikos teise.

Č.JURŠĖNAS. Leiskite pasinaudoti. Šiuo atveju aš perskaitysiu dvi Konstitucijos nuostatas. Konstitucijos 89 straipsnis: „Išvardytais atvejais (jie žinomi, aš apie juos kalbėjau) Seimas ne vėliau kaip per 10 dienų privalo paskirti Respublikos Prezidento rinkimus.“ Na, kaip suprasti šį tekstą? Aš niekaip nesugebu suprasti, kad galima kitu laiku negu vėliausiai balandžio 16 d. paskelbti šiuos rinkimus. Niekaip jūs man neįrodysite, kad galima kokiu nors kitu laiku. Anksčiau taip, bet ne vėliau kaip balandžio 16 d. Prašom klausyti, kas parašyta toliau: „Rinkimus, kurie turi būti surengti ne vėliau kaip per du mėnesius…“ O tie du mėnesiai, jeigu mes skaičiuojam nuo 15 dienos, ir baigiasi birželio 15 d. Bet birželio 15 d. yra ne sekmadienis, o Rinkimų įstatyme įrašyta, kad rinkimai rengiami sekmadienį, ir Konstitucijoje kalbama apie sekmadienį. Tai kam čia dar papildomai aiškinti? Nesmagu, bet deja, turiu aiškinti vienam iš Konstitucijos tėvų.

Kad būtų dar aiškiau, aš priminsiu 1992–1993 metų diskusijas, kuriose mes abu dalyvavom ir kiti dalyvavo, dėl įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“. Pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą šis įstatymas yra sudedamoji Konstitucijos dalis. Tai štai kas ten, 6 straipsnyje parašyta: „Laikotarpiu, kol dar nėra Respublikos Prezidento, ši teisinė situacija tolygi tai, kuri yra numatyta Konstitucijos 89 straipsnyje“, kurį aš jau citavau. Ir va dabar prašom paklausyti: „Prireikus Seimas gali pratęsti 89 straipsnyje numatytus terminus daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma, bet ne ilgiau kaip 4 mėnesiams“. Čia tam vieninteliam atvejui, kuris buvo 1992–1993 metais. Ir prisimenat, kad po ginčų mes radom sprendimą. Bet tiktai tam atvejui, taip sakant, ad hoc.

O grįžtant atgal prie 89 straipsnio – mes su jumis neturim pasirinkimo. Aš sutinku, kad galima padaryti trumpiau. Bet jeigu trumpiau, tai, vadinasi, visos rimtos procedūros sutrumpėja: ir parašų rinkimo, ir Vyriausiosios rinkimų komisijos darbo, ir biuletenių išvežiojimas, ir spausdinimas, ir rinkiminė agitacija ir t.t. Jeigu mes visi sutariame, kad rinkiminei agitacijai ne mėnuo, ne trys, ne dvi savaitės, o viena, prašom, galim sutrumpinti rinkimus. Jeigu parašams rinkti duodam vieną savaitę, tai stiprios partijos arba turtingi kandidatai ir surinks per vieną savaitę. Tada kita dalis mūsų kolegų sakys, kad štai išties socialdemokratai ar ne tik socialdemokratai siūlo tikrai ne demokratiškus dalykus. Man atrodo, tie variantai, kurie yra pasiūlyti, yra kompromisiniai. Baigdamas, gerbiamasis pirmininke, noriu pasakyti: aš pasiryžęs tartis, ieškoti tų sprendimų ir atsižvelgti į tai, kas buvo J.Razmos užregistruota ir kas bus išskaityta iš stenogramų. Ieškosim kompromiso.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, replikos teisė yra, kai tai yra nebe aiškinimas, o tiktai pasakymas kažkokių svarbių dalykų. Mes daug laiko skyrėme tam dalykui, dar diskutuosime komitetuose. V.Landsbergis. Replika po balsavimo.

V.LANDSBERGIS. Pone Juršėnai (ir kitų dėmesiui), į pagrindinį klausimą liko neatsakyta: kas išaiškino, kad yra dešimt dienų plius du mėnesiai ar yra du mėnesiai, į kuriuos įeina dešimt dienų? Jūs tada pasakėte – pagal mane. Kai aš paklausiau, jūs daug ką paaiškinote teisingai, daug ką paaiškinot teisingai, bet šioje vietoje…

PIRMININKAS. Profesoriau, mes tarėmės dėl vieno sakinio.

V.LANDSBERGIS. Taip.

PIRMININKAS. Ir jūs pats jo prašėt.

V.LANDSBERGIS. Ne, tai aš tik po kablelio pratęsiau tą sakinį. Ačiū.

PIRMININKAS. Tarpe dar buvo kokie šeši klaustukai. Pabandykite įsivaizduoti tokį sakinį. Tai, kolegos, replikos po balsavimo yra baigtos. Dabar turime apsispręsti dėl procedūrų. Ar galime sutarti bendru sutarimu dėl ypatingos skubos taikymo? Ačiū, bendru sutarimu. Taip pat noriu paklausti, ar yra priimtina visiems čia, posėdyje, dalyvaujantiems, kad būtų paskirti šie komitetai: pagrindinis būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos? Galime sutarti? Sutarta. Preliminarus svarstymas numatomas antradienį. Gerai, kolegos, šio klausimo svarstymas šiandien yra baigtas.

Ginklų fondo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3384 (pateikimas)

Paskutinis darbotvarkėje, tiksliau, priešpaskutinis darbotvarkėje klausimas yra Ginklų fondo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3384. Pateikimo stadija. Vyriausybės teikiamas projektas. Yra atvykęs Krašto apsaugos ministerijos sekretorius Valdemaras Sarapinas. Prašau pateikti jūsų ministerijos kuruojamą ir teikiamą Vyriausybės klausimą.

V.SARAPINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, leiskite pateikti šiandien jums Ginklų fondo pakeitimo įstatymo projektą, kuris yra parengtas siekiant suderinti Valstybės tarnybos įstatymo, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo, taip pat kitų teisės aktų nuostatas su Ginklų fondo įstatymo nuostatomis. Dabartinė Ginklų fondo įstatymo redakcija galioja nuo 1996 metų, t.y. jau beveik aštuoneri metai, didelė dalis jo nuostatų yra pasenusios ir nebeatitinka naujai priimtų įstatymų. Todėl iš tiesų iškilo būtinybė suderinti Ginklų fondo įstatymo nuostatas su vėliau naujai priimtais įstatymais.

Leiskite labai trumpai įvardyti teikiamame projekte pagrindines keičiamas ir siūlomas naujas nuostatas. Galiojantis Ginklų fondo įstatymas nustato Ginklų fondui išimtinę teisę aprūpinti valstybės institucijas ir kitus juridinius asmenis, išskyrus Krašto apsaugos ministeriją, ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, kovine technika ar specialiosiomis priemonėmis ir išimtinę teisę aprūpinti fizinius asmenis pistoletais, revolveriais savigynos tikslams. Įsigaliojus praeitų metų liepos 1 d. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymui iškilo neaiškumų dėl šios Ginklų fondo įstatymo nuostatos taikymo aprūpinant ginklais ir šaudmenimis valstybės institucijas ir juridinius asmenis, nes naujasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas suskirstė ginklus į kategorijas pagal jų pavojingumo laipsnį ir nustatė ginklų kategorijas, kuriomis išimtinę teisę prekiauti turi tik Ginklų fondas. Tačiau šiame įstatyme nėra įvardijami subjektai, kuriuos aprūpinti Ginklų fondas turi tą išimtinę teisę. Todėl susidarė kaip ir teisės normų konkurencija, dėl ko lieka neaišku, ar valstybės institucijos, kiti juridiniai asmenys gali savarankiškai apsirūpinti kitų kategorijų ginklais, šaudmenimis, kuriais prekiauti Ginklų fondui nėra suteikta išimtinė teisė, taip pat įsigyti juos iš juridinių asmenų, turinčių licencijas šiai veiklai, ar jie vis tiek gali ginklus ir šaudmenis įsigyti tiktai Ginklų fonde. Todėl ir siūlomame projekte yra siūloma, sakyčiau, susiaurinti Ginklų fondo išimtinę kompetenciją ir nustatyti Ginklų fondui išimtinę teisę aprūpinti tik tomis ginklų kategorijomis, kuriomis Ginklų fondas turi išimtinę teisę prekiauti pagal naujai priimtą Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą.

Kitas svarbus aspektas. Iki šių metų sausio 1 d. Ginklų fondas turėjo išimtinę teisę prekiauti sprogmenimis. Bet sausio 1 d. įsigaliojus Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymui, šis įstatymas sudarė teisines prielaidas ir kitiems subjektams, kurie, aišku, turi licenciją, verstis prekyba sprogmenimis. Atsižvelgiant į tai ir yra siūloma keisti nuostatą ir nebenumatyti Ginklų fondo išimtinių teisių šioje srityje. Taip pat atsižvelgiant į naujai priimtų įstatymų pakeitimus, yra siūloma koreguoti Ginklų fondo funkcijas. Kadangi Ginklų fondas iš esmės niekada nevykdė institucijų aprūpinimo kovine technika, nes iš tiesų tam reikalingos ir specifinės žinios, o šios srities specialistų Ginklų fondas neturi, todėl siūloma iš Ginklų fondo funkcijų išbraukti valstybės institucijų aprūpinimą kovine technika.

Siūloma taip pat keisti nuostatą dėl metinių pirkimų programų sudarymo, kadangi šios programos yra sudaromos jau po metinio biudžeto patvirtinimo, o valstybės institucijos paraiškas ginklams įsigyti teikia pagal esamą, faktinį patvirtintų asignavimų kiekį, tai iš tiesų nėra pagrindo sudaromą pirkimų sąrašą vadinti programa ir siūloma jį vadinti tiesiog metinių pirkimų planu. Taip pat yra siūloma išbraukti iš Ginklų fondo įstatymo dabar galiojančią nuostatą, kad Ginklų fondas derina valstybės institucijų sudaromus sandorius specialiajai technikai įsigyti, nes aprūpinimas specialiąja technika vėlgi nėra Ginklų fondo kompetencija. Šį punktą siūloma papildyti ginklų, šaudmenų, sprogmenų apyvartos kontrolės funkcija, kurią Ginklų fondas iš tiesų yra įpareigotas vykdyti pagal Ginklų ir šaudmenų apyvartos kontrolės, taip pat pagal Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymą.

Siekiame suderinti šiuo projektu taip pat ir su Valstybės tarnybos įstatymo nuostata, nustatyti, kad Ginklų fondo direktorių skiria Ministras Pirmininkas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.

Taip pat siūloma keisti Ginklų fondo įstatymo dalį, tai būtų 6 straipsnio 3 dalis, ir nesudaryti joje nurodytų valdybų paliekant pačią Ginklų fondo struktūrą nustatyti direktoriui. Vadovaujantis Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo tam tikra nuostata, dėstoma nauja Ginklų fondo įstatymo redakcija. Galimų neigiamų priimto įstatymo projekto pasekmių nenumatoma. Priėmus įstatymo projektą reikėtų keisti Vyriausybės nutarimu patvirtintus Ginklų fondo nuostatus. Prašyčiau gerbiamųjų Seimo narių pritarti po pateikimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Du Seimo nariai nori klausti. S.Burbienė – pirmoji. Prašau.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, aš greitai du klausimus, nes čia mūsų labai nedaug. Pirmas dalykas, ką darys šiuo metu dirbantys Ginklų fonde darbuotojai, kokia bus procedūra: juos visus atleis, iš naujo priims, ir kiek tai kainuos, jeigu bus išeitinės pašalpos? Ir antras dalykas, nė viename įstatyme dar nemačiau tokios formuluotės: „Direktorius yra pavaldus Ministrui Pirmininkui“. Ar tai reiškia, kad Ministras Pirmininkas nurodys direktoriui, kam jis turi parduoti kokius ginklus ar ką nors panašaus? Ką tai reiškia „pavaldus Ministrui Pirmininkui“?

V.SARAPINAS. Taip, iš tiesų kalbant apie Ginklų fondo darbuotojų atleidimą tokios kalbos visiškai nėra, nes Ginklų fondas toliau vykdys savo funkcijas, kurių šiame naujos redakcijos įstatymo projekte iš tiesų gausu. Todėl kažkokių atleidimų tikrai, bent kiek mus informavo Ginklų fondo vadovybė, nėra numatoma. Šiandien čia dalyvauja Ginklų fondo vadovai, gal jie galėtų konkrečiau atsakyti į šį klausimą.

Dėl pavaldumo Ministrui Pirmininkui, kaip aš jau minėjau, yra siūloma keisti, suderinti nuostatas su Valstybės tarnybos įstatymo nuostata dėl skyrimo, kad skiria Ministras Pirmininkas. Iš tiesų, kadangi skiria Ministras Pirmininkas, tai ir Ginklų fondas, kaip institucija, ir Ginklų fondo direktorius yra atskaitingi Vyriausybei.

PIRMININKAS. Dėkui. Kitas klausiantysis – S.Kružinauskas. Prašom.

S.KRUŽINAUSKAS. Ačiū. Na, akivaizdu, kad galimybės ginkluotis pakeitus šį įstatymą padidėja. Aš abejoju, ar taip reikėtų daryti. Bet klausimas susijęs su V skirsnio išbraukimu. 9 ir 10 straipsniai, kur išbraukiamas klausimas dėl atlyginimo. Šiandien kaip tik po Vyriausybės ataskaitos lyg ir buvo pasakyta, kad valstybės tarnybos pareigūnams atlyginimai lyg ir sutvarkyti, viskas gerai. O šiuo atveju čia išbraukiama. Tai dabar aiškiai pasakykite, ar planuojama, kad atlyginimai didės, mažės ar liks nepasikeitę?

V.SARAPINAS. Ginklų fondo darbuotojų, kaip valstybės tarnautojų, atlyginimai turi išlikti tokie patys, kaip yra suderinta su dabar galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis. Jeigu yra kiek kitaip, Ginklų fondo vadovai gali mane papildyti. Bet iš tiesų jie išlieka, turi išlikti tokie pat, kiek yra informuota Krašto apsaugos ministerijos vadovybė.

PIRMININKAS. Ką gi, ačiū už atvykimą ir atsakymą į klausimus bei pateikimą. Dėl balsavimo motyvų pateikimo stadijoje motyvai už. Pageidaujančiam kolegai V.Einoriui žodis. Prašom.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, gana argumentuotai ir suprantamai pateikė šį klausimą, aš balsuosiu už ir kviečiu kitus balsuoti už po pateikimo.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime bendru sutarimu po pateikimo? (Balsai salėje) Nėra bendro sutarimo, ypač iš kai kurių valdančiosios daugumos atstovų. Todėl prašau balsavimu išsakyti savo nuomonę, ar pritariame įstatymui Nr.IXP-3384 po pateikimo.

24 užsiregistravus, 22 – už, prieš nėra, 2 susilaikė, po pateikimo yra pritarta. Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu skirti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą bei preliminarią svarstymo datą numatyti šių metų balandžio 29 dieną. Ar yra dar kitų siūlymų? S.Burbienė. Prašom.

S.BURBIENĖ. Kadangi dalykai yra susiję su valdymu, aš siūlau, kad vis dėlto pažiūrėtų ir Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetas.

PIRMININKAS. Ar galime tam taip pat pritarti? Gerai, bendru sutarimu apsispręsta dėl pagrindinio, papildomo komitetų bei preliminarios svarstymo datos. Kolegos, šio klausimo svarstymas yra baigtas.

Seimo narių pareiškimai

Proga perskaityti pareiškimus. (Balsas salėje) Taip, yra norinčių tai daryti. Kolega S.Kružinauskas. Prašom.

S.KRUŽINAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, šiandien panašus pareiškimas jau buvo, kai laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas Č.Juršėnas sustabdė narystę Socialdemokratinėje koalicijoje. Aš, vadovaudamas Seimo statuto 26 straipsniu, pareiškiu, kad savo politiniams tikslams įgyvendinti pasitraukiu iš Socialdemokratinės koalicijos frakcijos. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Išdėstyta pozicija. (Balsai salėje) Šį ne tokį vėlyvą ketvirtadienio vakarą noriu paskelbti šios dienos vakarinio plenarinio posėdžio pabaigą. Kolegos, ką tik buvo registracija. Gero poilsio visiems!