Devynioliktasis (501) posėdis
2004 m. balandžio 8 d.

 

Pirmininkauja laikinai einantis Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pareigas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas V.P.ANDRIUKAITIS

 

 

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji Seimo nariai, mielosios kolegės, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. balandžio 8 d. plenarinį posėdį, t.y. 501-asis šios kadencijos Seimo posėdis. 500-uoju, kaip žinote, baigėme labai svarbią parlamentinės kontrolės procedūrą. Baigėme rezultatyviai. O dabar nuo 501-ojo posėdžio iki kadencijos pabaigos mums lieka gana daug svarbių, reikšmingų klausimų, kuriuos turime visi kartu sutelktinai – ir kairė, ir dešinė, ir centras – spręsti.

 

2004 m. balandžio 8 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

 

Taigi su 501-uoju posėdžiu ir pradedame nuo darbotvarkės. Ji yra nedaug pamarginta, svarbiausias dalykas – Vyriausybės metinė ataskaita. Primenu, kad čia yra pirmoji dalis – premjero kalba ir premjero bei ministrų atsakymai į Seimo narių klausimus, o komitetai ir diskusijos – kitą savaitę. Taip pat tarp rezervinių klausimų, bet gal juos mes galėsime anksčiau išspręsti, yra techninių procedūrinių klausimų, pavyzdžiui, reikia iš kai kur mane pašalinti, aš manau, kad neprieštarausite, ir šiuos klausimus taip pat sutartinai išspręsime. O dabar iš eilės, matyt, pirma kolega E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke, dėl darbotvarkės norėjau kalbėti. Liberalų ir centro frakcijos vardu siūlau šiandien iš darbotvarkės išbraukti du klausimus. Pirmasis siūlymas būtų dėl 1-3a – Mokesčių administravimo įstatymo projekto (priėmimo stadija). Kadangi svarstymo metu iš Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko lūpų buvo nuskambėjęs oficialus siūlymas dėl kai kurių Seimo nario K.Rimšelio pataisų perregistravimo, o šito šiandien nėra, mano supratimu, siekiant kompromiso ir sutarimo tikrai būtų prasminga šį klausimą atidėti bent jau iki antradienio.

Ir antrasis frakcijos siūlymas yra dėl Pašto įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 2-1 (priėmimo stadija). Mes taip pat siūlome šiandien išbraukti iš darbotvarkės, nes vakar girdėjome tokią informaciją, kad šio klausimo nėra šios dienos darbotvarkėje, ir yra Seimo narių, kurie turi ketinimų registruoti siūlymus, todėl tie Seimo nariai yra suklaidinti. Prašome sudaryti galimybę šiems Seimo nariams pateikti siūlymus priėmimo stadijai ir šį įstatymą priiminėti antradienį.

PIRMININKAS. Vieną minutę, gerbiamasis kolega, aš noriu paklausti – dėl kitų išbraukimų ir pridėjimų jūs neprieštaraujate? Kolega Masiuli? Dėl kitų darbotvarkės punktų jūs neprieštaraujate? Ačiū. Prašom.

R.VALČIUKAS. Ačiū, Pirmininke. Ekonomikos komiteto vardu norėčiau paprašyti šiandien iš popietinės darbotvarkės išbraukti klausimą 2-6, t.y. Žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, nes tik užvakar yra gautas Europos komisijos Žuvininkystės generalinio direktorato raštas, kur yra nurodyta keletas gana svarbių pretenzijų šiam įstatymo projektui, t.y. kad jis nesiderina su kai kuriais Europos Sąjungos teisės aktais ir taip skubiai mes nespėjome jų išanalizuoti.

PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis kolega Valčiukai, jūs dar sykį pakartokite. Ekonomikos komiteto vardu prašote?

R.VALČIUKAS. Taip.

PIRMININKAS. Taip?

R.VALČIUKAS. Taip.

PIRMININKAS. Gerai. Tada čia kitas aspektas. Gal nuo šito ir pradėsime. Ar kolegos neprieštarautų, kad 2-5 darbotvarkės punktas Ekonomikos komiteto vardu būtų atidėtas kitai savaitei?

R.VALČIUKAS. 2-6.

PIRMININKAS. Palaukite, tai čia žuvininkystė ar cukrus? Jeigu žuvininkystė, tai yra 2-5 mano darbotvarkėje, bet gerai, nesiginčykime dėl numerio, svarbu, kad suprastume, jog kalbame apie žuvininkystę, taip? Niekas neprieštarauja? Šis klausimas išbraukiamas. Dabar yra du klausimai dėl mokesčių administravimo ir dėl pašto. Kolega A.Kunčinas šiais klausimais? Prašom.

A.KUNČINAS. Ne, aš papildomai dar norėčiau.

PIRMININKAS. Prašom tada iš karto išdėstyti, bus lengviau spręsti.

A.KUNČINAS. Aš Socialdemokratų frakcijos vardu siūlyčiau išbraukti iš popietinės darbotvarkės pagal mano variantą 2-9 klausimą – Akcizų įstatymo pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, nes yra gauta Europos Teisės departamento išvada, dėl jos reikia truputį pasiaiškinti, ar galime nagrinėti šitą klausimą. Todėl siūlau išbraukti.

PIRMININKAS. 2-10 pagal patikslintą.

A.KUNČINAS. Be to, pritariu Ekonomikos komiteto prašymui ir frakcijos vardu taip pat pritariu Žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto išbraukimui iš šios dienos darbotvarkės.

PIRMININKAS. Dėl žuvininkystės sutarėme. Dabar dėl Akcizų įstatymo. Prašom.

A.KUNČINAS. Dar, jeigu galima, dėl Pašto įstatymo.

PIRMININKAS. Prašom.

A.KUNČINAS. Kadangi Pašto įstatymo projektas jau seniai yra užregistruotas, komiteto išvada yra aiški, aš pasisakau už tai, kad Pašto įstatymas šiandien būtų priimamas.

PIRMININKAS. Gerai, čia jau aišku, kad teks balsuoti. Minutėlę, tada iš eilės. Dėl Akcizų įstatymo. Čia yra tik pateikimo stadija. Niekas neprieštarauja, kad būtų atidėta? Neprieštarauja. Gerai. Du klausimus išsprendėme. Trečias dėl Mokesčių administravimo. Galime atidėti? Ne? Teks balsuoti. Ir dėl Pašto, be abejo, irgi reikės balsuoti.

Kolegos, pirma dar pasitikrinkime registruodamiesi, o po to prašom visus korteles susidėlioti ir turėsime du kartus balsuoti dėl darbotvarkės. Prašom registruotis, kolegos.

Užsiregistravo 79. Iš tikrųjų 80. Dabar iš eilės. (Balsai salėje) Gerai, gerai. Balsuosime ir tada registruosimės. Žinoma, automatiškai, jeigu mes išbraukiame Mokesčių administravimo įstatymą ir nubalsuojame, suprantama, kad išbraukiami ir 3b, ir 3c. Taip? Aišku. Tada balsuojame dėl kompleksinio 3 klausimo. Minutėlę, bendro sutarimo nematau. Kolegė S.Burbienė siūlo, kad, sakysime, jeigu išbraukiame 3a, tai ir 3b, ir 3c, kadangi čia svarstymas, galime ir palikti. Galime? Taigi tada truputį lengvesnis kompromisas. Tai 3b, 3c neliečiame.

Kolegos, dėmesio! Dabar balsavimas toks: tai yra registracija ir balsavimas, ar išbraukiame 3a klausimą, kuris vadinasi Mokesčių administravimo įstatymo projektas, jo registracijos Nr.IXP-3196. Ar išbraukiame iš darbotvarkės? Prašom balsuoti.

Už – 29, prieš – 41, 21 susilaikė. Lieka darbotvarkėje.

Kolegos, dėmesio, prašom susikaupti. Dabar antras siūlymas – išbraukti 2-1 klausimą – Pašto įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, registracijos Nr.IXP-3236. Kas už tai, kad šis klausimas būtų išbrauktas iš darbotvarkės, prašom registruotis ir balsuoti.

Už – 30, prieš – 42, 20 susilaikė. Neišbraukiama.

Kolegos, konstatuoju, kad yra išbrauktas 2-1, arba Elektroninių ryšių įstatymas su lydinčiaisiais, išbrauktas 2-5 – Žuvininkystė ir 2-10 – Akcizai. Visi kiti lieka. Ar galime bendru susitarimu, ar reikia balsuoti? Reikia balsuoti? Gerai. Tada prašom pasiruošti ir balsuoti, ar patvirtiname patikslintą balandžio 8 d. posėdžių darbotvarkę. Prašom balsuoti. Už visą patikslintą darbotvarkę.

Už – 65, prieš – 19, susilaikė 10. Darbotvarkė patvirtinta. Dėkoju, kolegos.

 

Centrinės kredito unijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3157(2*)ES (teikėja – LRV/finansų ministrė D.Grybauskaitė) (priėmimas)

 

Darbotvarkės 1 punktas – Centrinės kredito unijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3157. Eurointegracinis. Biudžeto ir finansų komiteto vardu pranešėjas A.Plokšto. Toliau pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas V.Andriukaitis.

A.PLOKŠTO. Gerbiamasis posėdžio pirmininke…

PIRMININKAS (V.P.ANDRIUKAITIS). Prašau, gerbiamasis pranešėjau.

A.PLOKŠTO. …gerbiamieji Seimo nariai, teikiamas priimti Centrinės kredito unijos įstatymo naujas įstatymas. Iki priėmimo Seimo narių pataisų ir pasiūlymų nebuvo. Yra Teisės departamento išvada. Siūlau pradėti priėmimą. Priimant bus galima dėl Teisės departamento išvados pakalbėti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu nėra papildymų ir pasiūlymų ir jeigu jūs pasakytumėte dėl Teisės departamento pasiūlymų, mes galėtume priimti skirsniais. Tada mes sutaupytume laiko.

A.PLOKŠTO. Gerai, aš galiu pakomentuoti.

PIRMININKAS. Jeigu pakomentuotumėte iš karto visus pasiūlymus, tada mes galėtume priimti skirsniais.

A.PLOKŠTO. Yra penki punktai. Pirmas punktas sako, kad į įstatymą reikia įrašyti kredito unijos narių teises ir pareigas. Mes šito nepadarėme, nes galioja Kooperatinių bendrovių įstatymas, ten viskas yra reglamentuota. Mes nutarėme du kartus neperrašinėti iš vieno įstatymo į kitą.

PIRMININKAS. Jūs pirmam punktui nepritarėte?

A.PLOKŠTO. Ne.

PIRMININKAS. Antram?

A.PLOKŠTO. Antram punktui mes pritarėme, nes jis yra augiau redakcinio pobūdžio.

PIRMININKAS. Pritarta. Žinosime, kad tai yra priimta. Trečiam?

A.PLOKŠTO. Trečias ir ketvirtas punktai yra adekvatūs. Mes centrinę kredito uniją prilyginome bankui. Nuostatos, kurios yra Bankų įstatyme, taikomos ir centrinei kredito unijai. Šios nuostatos jau yra priimtame Bankų įstatyme, todėl mes nepritarėme.

PIRMININKAS. Vadinasi, jų nereikia priimti. Ačiū. Penktas.

A.PLOKŠTO. Į penktą atsižvelgsime.

PIRMININKAS. Kolegos, girdėjote, jog į antrame punkte išdėstytas Teisės departamento pastabas atsižvelgta. Taip pat ir į penktame punkte. Šiuo atveju turime minty 21 straipsnio 1 dalį ir 72 straipsnio nuostatas. O į pirmo punkto pastabas dėl 14 straipsnio 6 dalies neatsižvelgta. Į trečią ir ketvirtą, turiu minty 57 straipsnio 5 dalį ir 71 straipsnio 2 dalį, irgi neatsižvelgta. Taigi dabar priiminėsime skirsniais, kolegos, nes jokių kitų pastabų nėra.

Gerbiamieji kolegos, ar galime priimti bendru sutarimu projekto 1 straipsnio naujos redakcijos pirmąjį skirsnį? Priimta.

Ar galime priimti antrąjį skirsnį? Bendru sutarimu priimta.

Trečiasis skirsnis. Priimta. Ketvirtasis skirsnis. Priimta. Penktasis –priimta. Šeštasis – priimta. Septintasis – priimta. Aštuntasis – priimta. Devintasis – priimta. Dešimtasis – priimta. Vienuoliktasis – priimta. Dvyliktasis – priimta.

Tuose straipsniuose… pranešėjo buvo atkreiptas dėmesys į tas Teisės departamento pastabas, į kurias atsižvelgta. Kolegos, dabar dėl viso įstatymo. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo? Kolegos, nematau. Ačiū. Registruojamės ir balsuosime dėl Centrinės kredito unijos įstatymo pakeitimo įstatymo priėmimo. Balsavimas pradėtas.

Už – 90, prieš nėra, susilaikė 2. Centrinės kredito unijos įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas.

 

Pelno mokesčio įstatymo 1, 3 ir 4 straipsnių papildymo ir Įstatymo papildymo 391 straipsniu bei 3 priedėliu įstatymo projektas Nr.IXP-3333(2*)ES (priėmimas)

 

Kolegos, kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoją G.Šivicką. Pelno mokesčio įstatymo 1, 3 ir 4 straipsnių papildymo ir įstatymo papildymo 391 straipsniu bei 3 priedėliu įstatymo projekto priėmimas. Prašau, pranešėjau, labai trumpai. Jeigu nėra pastabų, galėsime priiminėti.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamieji kolegos, šiam įstatymo projektui Teisės departamentas pastabų ir pasiūlymų neturi. Siūloma pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume pradėti priėmimą? Galima. Prieštaraujančių nematau.

Kolegos, 1 straipsnis. Norinčių kalbėti nėra. Bendru sutarimu priimta.

2 straipsnis. Bendru sutarimu priimta.

3 straipsnis. Bendras sutarimas yra. Priimta.

4 straipsnis. Bendras sutarimas yra. Priimta.

5 straipsnis. Bendras sutarimas yra. Priimta.

6 straipsnis. Bendru sutarimu priimta.

Kolegos, ačiū. Dėl viso įstatymo norinčių kalbėti nematau. Dėkoju. Apsispręsime balsavimu. Balsavimas dėl Pelno mokesčio įstatymo 1, 3 ir 4 straipsnių papildymo ir įstatymo papildymo 391 straipsniu bei 3 priedėliu įstatymo priėmimo pradėtas.

Gerbiamieji kolegos, už – 75, prieš nėra, susilaikė 8. Pelno mokesčio įstatymo 1, 3 ir 4 straipsnių papildymo ir įstatymo papildymo 391 straipsniu bei 3 priedėliu įstatymas priimtas.

 

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 1, 2, 8 ir 17 straipsnių papildymo bei pakeitimo ir Įstatymo papildymo 131 straipsniu bei priedu įstatymo projektas Nr.IXP-3334(2*)ES (priėmimas)

 

Kviečiu į tribūną G.Šivicką. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 1, 2, 8, 17 straipsnių pakeitimo bei papildymo ir įstatymo papildymo 131 straipsniu ir priedu įstatymo projekto priėmimas. Prašom, pranešėjau.

G.ŠIVICKAS. Šiam įstatymo projektui taip pat nėra pastabų ir pasiūlymų. Siūloma pritarti.

PIRMININKAS. Kolegos, ačiū. Pradedame priėmimą pastraipsniui. 1 straipsnis. Norinčių kalbėti nematau. Bendru sutarimu priimta.

2 straipsnis. Bendras sutarimas yra. Priimta.

3 straipsnis. Priimta.

4 straipsnis. Priimta.

5 straipsnis. Priimta.

6 straipsnis. Priimta.

7 straipsnis. Priimta.

Gerbiamieji kolegos, prašome dėl viso įstatymo. Norinčių kalbėti nematau. Kolegos, balsuojame dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 1, 2, 8, 17 straipsnių pakeitimo bei papildymo ir įstatymo papildymo 131 straipsniu ir priedu įstatymo priėmimo. Prašome išreikšti savo valią balsavimu.

Gerbiamieji kolegos, už – 68, prieš nėra, susilaikė 4. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 1, 2, 8, 17 straipsnių pakeitimo bei papildymo ir įstatymo papildymo 131 straipsniu ir priedu įstatymas priimtas.

Repliką po balsavimo ar dėl vedimo tvarkos? Kolegos, aš dar nepaskelbiau kito klausimo, o jau atsistojote.

 

Mokesčių administravimo įstatymo projektas Nr.IXP-3196(2*)ES (priėmimas)

 

Gerbiamieji kolegos, dabar imamės darbotvarkės kompleksinio 3 klausimo, dėl kurio prieš tai buvo balsuota, tai yra Mokesčių administravimo įstatymo projekto. Kviečiu į tribūną G.Šivicką dėl šio įstatymo projekto priėmimo. Dėl vedimo tvarkos – E.Masiulis. Prašom kalbėti.

E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Liberalų ir centro frakcijos vardu, remdamasis Statuto 109 straipsniu, prašau šio klausimo pertraukos iki kito posėdžio.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kitas posėdis po pietų, taip? (Balsai salėje) Kolegos, norėčiau pasakyti du dalykus. Pirmiausia atsiprašyti, nes dėl kairiojo mūsų pulto mikrofono yra techninė problema, mes negalėsime jo junginėti. Jeigu galite, kol sutvarkys, laikinai naudokitės centriniu mikrofonu.

Liberalų ir centro frakcijos prašymas yra teisėtas. Prašome apsispręsti balsavimu, ar daroma pertrauka iki popietinio posėdžio. (Šurmulys salėje) Kas manote, kad reikia daryti pertrauką, balsuojate už, kas manote kitaip, – prieš arba susilaikote.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 86 Seimo nariai. Už pertrauką balsavo 24, balsų skaičiaus pakanka pertraukai. Aš atkreipiau visų frakcijų dėmesį į tai, kad dėl eurointegracinių įstatymų svarstymo yra labai daug problemų. Norėčiau, kad mes ieškotume sutarimo, bet nestabdytume labai svarbių eurointegracinių įstatymų priėmimo. Taigi dėl darbotvarkės 3 klausimo pertrauka iki popietinio posėdžio, kolegos.

Kolegos, ar mes galėtume svarstyti 3b klausimą, jeigu ir?.. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, aš kreipiuosi į Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką. Jis turėtų mums pasakyti, ar galime, darydami Mokesčių administravimo įstatymo projekto svarstymo pertrauką, svarstyti jį lydinčiuosius teisės aktus? Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Taip, galima svarstyti kitus du įstatymų projektus. Jie nieko bendro neturi su ta padaryta pertrauka.

 

Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo, Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo, Garantinio fondo įstatymo, Rinkliavų įstatymo, Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo, Konsulinio mokesčio įstatymo, Lietuvos banko įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3353(2*). Asmenų turto įsigijimo ir pajamų teisėtumo pagrindimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-3354* (svarstymas)

 

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, imamės darbotvarkės 3b klausimo – Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo, Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo, Garantinio fondo įstatymo, Rinkliavų įstatymo, Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo, Konsulinio mokesčio įstatymo, Lietuvos banko įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. Svarstymas. Kviečiu į tribūną kalbėti Biudžeto ir finansų komiteto vardu V.Saulį.

V.SAULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, gal neskaitysiu to labai ilgo įstatymo pavadinimo. Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė šį įstatymo projektą. Šio projekto esmė yra ta, kad pagal mūsų parengtą ir priimamą Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo projektą Lietuvos banko įstatymas negali būti mokesčių įstatymu ir nustatyti Lietuvos banko apmokestinimo tvarką. Šį įstatymo projektą komitetas svarstė balandžio 5 dieną. Buvo išnagrinėtos Seimo Teisės departamento išvados, kurioms buvo pritarta. Daugiau pasiūlymų ir pastabų nebuvo gauta. Šiam įstatymo projektui komitetas pritarė bendru sutarimu.

Gal galėčiau ir antrą iš karto?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu neprieštarautumėte, gal tada tegul pateikia ir antrąjį įstatymą – Asmenų turto įsigijimo ir pajamų teisėtumo pagrindimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.

V.SAULIS. Šį įstatymo projektą pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė balandžio 5 dieną. Alternatyvių projektų nebuvo gauta. Gavome Teisės departamento išvadą, kad mūsų projektas atitinka visus juridinės technikos reikalavimus. Biudžeto ir finansų komitetas šiam įstatymo projektui pritarė bendru sutarimu. Todėl prašau tiek pirmajam, tiek antrajam įstatymų projektams pritarti po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, diskusijoje nori kalbėti J.Veselka. Ar jūs norite kalbėti už, ar?..

J.VESELKA. Tas pats…

PIRMININKAS. Dėl motyvų?

J.VESELKA. Dėl motyvų, gerai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti po svarstymo įstatymo projektui Nr.IXP-3354 ir įstatymo projektui Nr.IXP-3353 bendru sutarimu? Bendras sutarimas? Gerai. Prašom. J.Veselka. Nenorite?

J.VESELKA. Aš noriu kalbėti.

PIRMININKAS. Prašom kalbėti. J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš dėl pirmojo įstatymo – dėl Lietuvos įmonių ir organizacijų. Man atrodo ir būtų toks pasiūlymas, jeigu jis būtų priimtinas, kad čia, kai kuriuose straipsniuose, reikėtų sulyginti Centrinės kredito unijos ir Lietuvos banko galimybes. Kodėl? Todėl, kad Centrinė kredito unija atlieka tam tikru mastu kredito unijų atžvilgiu Centrinio banko funkcijas, t.y. kontroliuoja jų stabilumą, kreditų teisingumą, pakankamumą kreditų unijų. Todėl, manau, reikėtų kai kuriuose straipsniuose, kur yra Centrinis bankas, jam prilyginti ir Centrinės kredito unijos teises, arba galimybes suvienodinti. Aš pritariu.

PIRMININKAS. Kolegos, J.Veselka išsakė savo pasiūlymus ir pastabas, bet bendru sutarimu galime pritarti? Taigi bendru sutarimu pritarta projektui Nr.IXP-3353 ir projektui Nr.IXP-3354. Priėmimo datą nustatysime Seniūnų sueigoje. Ačiū.

 

Geležinkelių transporto sektoriaus reformos įstatymo projektas Nr.IXP-3203(2*)ES (priėmimas)

 

Dabar, kolegos, imamės darbotvarkės 4 klausimo – Geležinkelių transporto sektoriaus reformos įstatymo projekto priėmimo. Kviečiu į tribūną kalbėti Ekonomikos komiteto vardu V.Greičiūną. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu galite, labai trumpai, nes pastabų nėra.

V.GREIČIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, po svarstymo pastabų negauta. Siūloma priimti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar galėtume priimti skirsniais?

V.GREIČIŪNAS. Galima.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutiktumėte priimti šį įstatymą skirsniais? Ačiū.

Pirmasis skirsnis. Norinčių kalbėti nematau. Priimta.

Antrasis skirsnis. Norinčių kalbėti nematau. Priimta.

Trečiasis skirsnis. Norinčių kalbėti nematau. Priimta.

Ir ketvirtasis skirsnis. Norinčių kalbėti nematau. Priimta.

Kolegos, dėl viso įstatymo. Prašom. Dėl viso įstatymo motyvai prieš – J.Razma.

J.RAZMA. Tiesą sakant, keblu kalbėti prieš, nes šis įstatymas bent teoriškai žada šiokią tokią geležinkelių transporto sektoriaus reformą. Bet, manau, tų nuostatų, įsipareigojimų dėl reformos realumo negana. Pirmas dalykas, kad nėra griežtų, aiškių terminų, kada iki galo įvyks atskyrimas tos infrastruktūros ir atskiros įmonės, ją valdančios įmonės, įkūrimas, nes vėl viskas palikta taip neapibrėžtai. Nežinau, kiek laiko bus dar ta paradoksali situacija, kai keli metai jau yra privatūs vežėjai, gavę licenciją, ir teoriškai lyg ir galėtų vykdyti pervežimus geležinkeliais, bet nesudaromos tam sąlygos. Priėmus šį įstatymą nebus aiškumo, kada ta padėtis pasikeis.

Aš pabrėžčiau, kad geležinkelių transportas, o kartu, matyt, ir Susisiekimo ministerija, kaip už tai politiškai atsakinga, turbūt yra labiausiai stagnacinė struktūra iš visų Vyriausybės valdomų institucijų. Sugebėti tiek laiko pratempti nesireformavus, iki pat gegužės 1 d., man atrodo, nė vienas sektorius tiek nesugebėjo. Jeigu ne tas stojimas į Europos Sąjungą, matyt, ta stagnacinė būklė būtų dar toliau likusi. Tarsi patiems neužtektų proto, kad iš tikrųjų reikia tą sektorių reformuoti, kad reikia leisti privatiems subjektams veikti, bet tik stojimas į Europos Sąjungą priverčia mus tą daryti. Nieko nepadarysi, matyt, reikės balsuoti ir už tokį projektą. Nes, kaip minėjau, geriau toks negu jokio. Bet, kaip sakiau, palieka prastą įspūdį, nes reformos tempai ir galutinis jų rezultatas lieka neaiškus.

PIRMININKAS. Kolegos, fiksuoju, kad tai buvo kalba už išsakius nemažai abejonių. Kolegos J.Razmos paskutinė nuomonė, kad telieka balsuoti nors už tokį įstatymą, bet jis pilnas abejonių. Taigi čia buvo motyvai už. Dabar motyvai už – S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, siūlau be jokių abejonių balsuoti už šitą įstatymą, nes iš tiesų jo nepriėmus negali prasidėti jokios reformos. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad šitos reformos remiasi daugiausia Prancūzijos patirtimi. Kas buvo Prancūzijoje, puikiai matė, kaip ten dirba geležinkeliai, kiek žmonių iš tiesų važiuoja jais ir kad tokiu būdu sutvarkytas geležinkelis iš tiesų yra tinkamas tiek keleiviams, tiek krovinių vežėjams, vadinasi, ir mums taip pat. Todėl siūlau neabejojant balsuoti už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, motyvai už – A.Butkevičius.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, būčiau tikrai nekalbėjęs, jeigu kolega J.Razma būtų tikrai tiek daug netiesos nepasakęs. Vis dėlto reikėtų prisiminti, kodėl ta reforma truputį yra užstrigusi. Tikriausiai dėl to, kad konservatorių valdymo laikais visas valstybės turtas, kuris buvo perduotas „Lietuvos geležinkeliams“, buvo akcionuotas, nors visiškai neįmanoma to dalyko padaryti. Šiandien mes su Valstybės kontrole, su Susisiekimo ministerija Biudžeto ir finansų komitete galvojame, kaip pirmiausia sutvarkyti apskaitą ir kaip tą turtą vėl sugrąžinti valstybei. Iš esmės jau tas turtas buvo perduotas akcinei bendrovei ir jie savo balanse parodė, kad tai yra vos ne jų nuosavybė. Taip pat apskaitoje buvo du kartus įvertintas šitas turtas. Vieną kartą Susisiekimo ministerijoje kaip valstybės turtas ir antrą kartą buvo įvertintas kaip akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“.

Antras motyvas, reikėtų prisiminti, kad šiandien „Lietuvos geležinkeliai“ dirba pelningai. Visiškai neseniai Prancūzijoje vyko didelė konferencija, kurioje dalyvavo ir akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ vadovai. Kai jie skaitė pranešimą ir buvo pabrėžta, kad jie dirba pelningai, tai iš Vokietijos ir iš Prancūzijos atvykę atstovai klausinėjo, ar tai tiesa, nes negalėjo patikėti tuo pranešimu. Vis dėlto aš manau, kad prie šios Vyriausybės, šioje sistemoje, kur buvo labai labai daug problemų, vis dėlto dirbama taip, kaip tikrai turėjo dirbti ir ankstesnės Vyriausybės. Aš manau, kad tai vykdoma teisingai ir viskas daroma laiku.

PIRMININKAS. Motyvai už – D.A.Barakauskas.

D.A.BARAKAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš esmės viską, ką aš norėjau pasakyti, pasakė A.Butkevičius, tačiau noriu papildyti, kad Didžiojoje Britanijoje reformuoti geležinkelius ir liberalizuoti buvo paskubėta, ir paskui valstybė turėjo nepaprastai didelių nuostolių, turėjo dotuoti iš biudžeto. Kad Lietuvoje taip neatsitiktų, aš irgi prašau visus balsuoti už šio įstatymo projekto pateikimą.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Motyvai už yra išsakyti. Vieni tvirti, kiti su abejone. Taigi, kolegos, prašau registruotis ir balsuoti dėl Geležinkelių transporto sektoriaus reformos įstatymo projekto priėmimo. Balsavimas pradėtas.

Gerbiamieji kolegos, už – 61, prieš nėra, susilaikė 12. Geležinkelių transporto sektoriaus reformos įstatymas priimtas. Dėkoju.

 

Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo projektas Nr.IXP-3229(2*)ES (svarstymas)

 

Kviečiu A.Butkevičių svarstyti Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo projektą, eurointegracinis įstatymas. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininke, prašau, jums suteikiu žodį.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo projektą. Buvo gauta Lietuvos bankų asociacijos pastaba. Iš dalies jai pritarta. Taip pat gauta pastabų iš Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento. Jų buvo net trylika. Daugeliui jų taip pat buvo pritarta. Taip pat sulaukta pasiūlymų iš Seimo Ekonomikos komiteto. Trys pastabos, dviem pritarta, trečiai – iš dalies. Galutinė mūsų komiteto išvada – pritarti šiam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu už. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Kviesčiau Ekonomikos komiteto vardu S.Burbienę pristatyti šio komiteto išvadą. Prašome.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė tiek pagrindinį, tiek lydimuosius įstatymus. Pagrindiniam pateikė kelias pastabas, kurioms, kaip girdėjome, pagrindinis komitetas pritarė. Todėl mūsų komitetas taip pat pritarė šiam įstatymo projektui ir siūlo kolegoms balsuoti už.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kadangi pagrindinis ir papildomas komitetai savo nuomones išsakė, išvados iš esmės sutampa, į pastabas atsižvelgta, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritarta, kolegos. Tuomet priėmimo datą numatysime Seniūnų sueigoje. Dėkoju.

 

Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo 2 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3230* (svarstymas)

 

Kviečiu svarstyti lydimuosius įstatymus. Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo 2 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto svarstymas. Biudžeto ir finansų komiteto vardu šio komiteto pirmininkas A.Butkevičius. Prašau pateikti komiteto išvadą.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo 2 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui pritarta bendru sutarimu. Pastabų šiam įstatymo projektui nebuvo gauta. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis komiteto pirmininke. Dabar kviesčiau Ekonomikos komiteto vardu išvadą pristatyti S.Burbienę.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė ir įstatymo projektui pritarė.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galima šiam įstatymo projektui pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Ačiū.

 

Įmonių bankroto įstatymo 10 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3231*. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3232*. Lietuvos banko įstatymo 53 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3233* (svarstymas)

 

Dabar kviesčiau S.Burbienę pateikti Ekonomikos komiteto kaip pagrindinio išvadą dėl Įmonių bankroto įstatymo 10 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gal galėčiau ir Įmonių restruktūrizavimo…

PIRMININKAS. Šiuo atveju pateikite ir Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Abu iš karto.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, tiek Įmonių bankroto, tiek Įmonių restruktūrizavimo įstatymų pakeitimai buvo svarstyti pagrindinio Ekonomikos komiteto. Jie yra tiesiogiai susiję su prieš tai svarstytu pagrindiniu Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymu. Ir iš esmės yra formalūs, tiesiog pakeičiami žodžiai pagal priimamą įstatymą. Todėl komitetas neturėjo jokių pastabų ir pritarė abiem projektams bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Vieną minutę, nenueikite! Kad palengvintumėt mums procedūrą, tada būkit maloni ir dėl Lietuvos banko įstatymo 53 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto jau kaip papildomo komiteto atstovė pristatyti Ekonomikos komiteto išvadą.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė Lietuvos banko įstatymo 53 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Jis taip pat yra formalus, kaip ir prieš tai du svarstyti, ir pritarė bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kviečiu A.Butkevičių, Biudžeto ir finansų komiteto, kaip papildomo komiteto, pateikti išvadą dėl Įmonių bankroto įstatymo ir Įmonių restruktūrizavimo įstatymo ir kaip pagrindinio komiteto dėl Lietuvos banko įstatymo 53 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Prašau.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš gal iš karto pristatysiu išvadas dėl visų trijų įstatymų projektų. Visiems šiems trims įstatymų projektams pritarta bendru sutarimu. Jokių pastabų komitetas nesulaukė. Siūlau pritarti visiems po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Visiems trims projektams, projektui Nr.IXP-3231, Nr.IXP-3232 ir Nr.IXP-3233, pritariama bendru sutarimu ir visas šis kompleksinis klausimas, apimantis penkis įstatymus, bus priimamas Seniūnų sueigoje numatytu laiku. Dėkoju.

 

Audito įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3337(2*)ES (svarstymas ir priėmimas)

 

Dabar – Audito įstatymo pakeitimo įstatymo projekto svarstymas, taip pat eurointegracinis įstatymas. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto išvadą svarstymui pateikti šio komiteto narį V.Saulį.

Primenu, kad šiam įstatymui taikoma skubos tvarka.

V.SAULIS. Gerbiamieji kolegos, svarstymui teikiamas Audito įstatymo pakeitimo įstatymas, kuris reglamentuoja audito atlikimą, atestuoto auditoriaus vardo suteikimo tvarką, audito įmonių, atestuotų auditorių ir auditorių padėjėjų profesinę veiklą bei jos priežiūrą, Auditorių rūmų steigimą, veiklą ir valdymą. Biudžeto ir finansų komitetas buvo pagrindinis komitetas svarstant Lietuvos Respublikos audito įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Prie šio įstatymo projekto buvo dirbama gana ilgai. Buvo sudaryta darbo grupė, kurioje dalyvavo Seimo nariai, Finansų ministerijos atstovai, Auditorių rūmų atstovai ir priežiūros įstaigų atstovai, ir galų gale rastas bendras sutarimas.

Kovo 5 d. komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą. Buvo gauta tikrai nemažai Teisės departamento pastabų. Aš norėčiau sustoti tik prie tų, kurioms komitetas nepritarė. Mes nepritarėme Teisės departamento penktajai išvadai, nes auditorių profesinei kvalifikacijai pripažinti skirta direktyva 89/48/EEB, kuri taikoma tik šalių narių piliečiams, todėl siūloma palikti nuostatą dėl pilietybės reikalavimo tokią, kokia yra dabartiniame įstatymo projekte. Komitetas nepritarė Seimo Teisės departamento 14 pastabai, nes projekto 22 straipsnis nustato dvi aplinkybes, t.y. auditoriaus padėjėjas rengiasi auditoriaus veiklai ir auditoriaus padėjėjas kartu su auditoriumi dalyvauja atliekant finansinės atskaitomybės arba konsoliduotos finansinės atskaitomybės auditą, todėl mes šiai pastabai nepritarėme.

Taip pat nepritarėme 18 pastabai dėl galimų grėsmių audito ataskaitoje įvardijimo. Mūsų motyvas būtų toks, kad pagal projekto nuostatas auditoriaus darbo dokumentai yra visa medžiaga, kurią auditorius parengia, surenka arba gauna audito planui sudaryti, auditui atlikti ir auditoriaus nuomonei pagrįsti. Kiekviena audito įmonė nustato savo darbo dokumentų sistemą, kuri užtikrintų pakankamą duomenų, pagrindžiančių auditoriaus nuomonę, kiekį, ir juose būtų nurodyti visi, pabrėžiu, visi audito metu nustatyti pažeidimai, apribojimai arba identifikuojamos galimos grėsmės. Konkretaus dokumento nustatymas, ką lyg ir siūlė Teisės departamentas, gali daryti įtaką audito apimčiai ir apriboti auditoriaus nuomonės pareiškimą.

Taip pat nepritarėme 19…

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu galima, trumpiau. Išvados yra išdalytos, prašom trumpiau. Seimo Pirmininkas siūlytų ypatingą skubą, mes galėtume šiandien priimti.

V.SAULIS. Gerai, tada aš galbūt nekomentuosiu, nepritarėme 19 pastabai. Buvome gavę Lietuvos auditorių rūmų pastabų. Paskutiniame Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje Auditorių rūmų atstovas sutiko, kad būtų palikta Vyriausybės nuostata, jog Audito kokybės kontrolės komiteto darbo reglamentą tvirtina finansų ministras. Šis sutarimas buvo rastas. Komitetas pritarė visoms Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos pastaboms, nes Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija teikė koncentruotas Lietuvos banko, Lietuvos vertybinių popierių komisijos ir visų kitų priežiūros institucijų pastabas. Joms komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Dėkoju, pranešėjau. Vieną minutę pasilikite tribūnoje. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti dabar bendru sutarimu po svarstymo, nes balsavimui pastabų, alternatyvų neturime. Bendru sutarimu pritariame. Dėkoju.

Yra Seimo Pirmininko Č.Juršėno siūlymas šį įstatymą priimti ypatingos skubos tvarka. Ar galime tam pritarti? Pritarta. Gerbiamieji kolegos, pradedame priėmimą. Kadangi nėra jokių balsavimų, priimsime skirsniais, pranešėjau.

Taigi 1 straipsnis, 1 straipsniu fiksuojama nauja Lietuvos Respublikos audito įstatymo redakcija. Šios redakcijos pirmasis skirsnis. Priimta bendru sutarimu. Antrasis skirsnis? Priimta bendru sutarimu. Trečiasis skirsnis? Priimta bendru sutarimu. Ketvirtasis skirsnis? Priimta bendru sutarimu. Penktasis skirsnis? Priimta bendru sutarimu. Šeštasis skirsnis? Priimta bendru sutarimu. Septintasis skirsnis? Priimta bendru sutarimu. Aštuntasis skirsnis, kolegos… tiksliau, septintasis skirsnis „Europos Sąjungos teisės aktai“. Priimta bendru sutarimu.

Gerbiamieji kolegos, visas įstatymas priimtas bendru sutarimu.

V.SAULIS. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ar galime dabar pradėti balsavimą dėl priėmimo? Keturi – už, keturi – prieš. Motyvų nematau. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, norinčių kalbėti nebuvo. Prašom registruotis ir balsuosime dėl Audito įstatymo pakeitimo įstatymo priėmimo.

54 balsavus už, 12 susilaikius Audito įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas. Tai dar vienas eurointegracinis įstatymas. Po truputį skubame į finišą. Lieka šiek tiek mažiau įstatymų, 45, taigi norėtųsi ir toliau taip aktyviai dirbti.

 

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr.IXP-3402(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

 

Kolegos, dabar kviesčiau rezerviniams darbotvarkės klausimams Č.Juršėną pateikti 3 rezervinį klausimą – nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo projektą. Prašom Seimo Pirmininką mums pateikti šį nutarimą. Tai būtų jo pateikimas, svarstymas ir priėmimas, jeigu sutarsime. Prašom gerbiamąjį Pirmininką.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, šis nutarimas pagaliau atsirado, kai buvo šiek tiek sudėliota arba perdėliota komitetų sudėtis, o tas perdėliojimas buvo susijęs su frakcijų pakeitimu. Taigi dabar šiek tiek susigulėjo visi frakcijų ir komitetų reikalai, manykime, kad susigulėjo. Patikslinimas, kuris buvo padarytas pats paskutinis, – mane patį teko išbraukti iš pavaduotojų. Ir dar reikėtų patikslinti 11 straipsnį. K.Kriščiūną pakeistų P.Papovas, o ne V.Popovas. Aš manau, kad vienas brolis nepyks dėl kito brolio. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju Seimo Pirmininkui už pateikimą. Gerbiamieji kolegos, norinčių paklausti nematau. Gal galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Pritarta. Kolegos, svarstyme užsirašiusių kalbėti nėra. Ar pritariame bendru sutarimu po svarstymo? Pritarta. Ar galime pradėti priėmimo procedūrą? Galime.

Pradedame, kolegos, pastraipsniui. Seimo nutarimo 1 straipsnis? Priimtas. 2 straipsnis? Priimtas. 3 straipsnis? Priimtas. 4 straipsnis? Priimtas. 5 straipsnis? Priimtas. 6 straipsnis? Priimtas. 7, 8 straipsniai? Priimta. 9, 10 straipsniai? Priimta. 11 straipsnis? Priimtas. 12, 13, 14 straipsniai? Priimta. 15, 16 straipsniai? Priimta. Dėkoju. Pastraipsniui priimta, kolegos. Registruojamės. Norinčių kalbėti dėl motyvų nematau.

Registruojamės ir balsuosime dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo priėmimo.

71 užsiregistravus, 66 balsavus už, 4 susilaikius, nė vienam nebalsavus prieš Seimo nutarimas dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo priimtas.

Kolegos, kviečiu dėl 1 rezervinio klausimo Č.Juršėną. Ir kol ateis Č.Juršėnas, kolegos, vieną labai svarbią žinią. „Lietuvos Respublikos Seimo Socialdemokratinės koalicijos frakcijai. Dėl narystės frakcijos sustabdymo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 24 straipsniu, sustabdau savo narystę frakcijoje nuo šių metų balandžio 6 d. ryšium su pavedimu laikinai eiti Seimo Pirmininko pareigas. Pagarbiai, Č.Juršėnas.“ Socialdemokratų frakcijai tai yra didelė netektis, bet mes turime paklusti Statutui. Dėkoju. Pirmininke, jums žodis pristatyti Seimo nutarimą dėl Seimo nutarimo“Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ 12 straipsnio pakeitimo. Prašome.

 

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ 12 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr.IXP-3403 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

 

Č.JURŠĖNAS. Aš labai atsiprašau, gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, čia tribūnoje turėjo stovėti komiteto pirmininkas, o dabar aš turiu pats dėl savęs kalbėti. Bet jūs man atleisite ir suprasite, nes mane reikia išbraukti iš Užsienio reikalų komiteto sudėties, vadovaujantis tuo pačiu Seimo statutu. Aš prašau šitą padaryti neatidėliojant.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti nutarimui po pateikimo. Pritarta. Ar galime pritarti po svarstymo? Pritarta. Kolegos, dabar balsavimas. Priėmimas. 1 straipsnis. Norinčių kalbėti nematau.

2 straipsnis. Norinčių kalbėti nematau.

Pastraipsniui priimta. Dabar dėl viso nutarimo. Norinčių kalbėti nematau. Kolegos, balsuojame. Seimo nutarimas dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ 12 straipsnio pakeitimo. Balsavimas pradėtas.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 67 Seimo nariai. Už – 62, prieš – 1, susilaikė 3. Seimo nutarimas dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ 12 straipsnio pakeitimo priimtas. Kolegos, dėkoju.

 

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir JAV lietuvių bendruomenės komisijos sudarymo“ 1 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr.IXP-3391 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

 

Imamės dar vieno rezervinio klausimo. Kviečiu į tribūną J.Palionį pateikti Seimui – Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir JAV Lietuvių bendruomenės komisijos sudarymo“ 1 straipsnio pakeitimo projektas. Prašome. Pranešėjau, jums žodis.

J.PALIONIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, susidarė tokios aplinkybės, kad šioje komisijoje esame du nariai iš vienos frakcijos, o pagal nuostatus, patvirtintus Seimo nutarimu, Seimo nariai tampa komisijos nariais po vieną nuo kiekvienos politinės partijos, gavusios Seimo narių mandatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Todėl šito pakeitimo ir reikia. Prašome pritarti.

PIRMININKAS. Kolegos, dėkoju. Norinčių paklausti nėra. Ar galime pritarti po pateikimo? Pritarta. Ar galime pradėti svarstymo procedūrą. Norinčių kalbėti per svarstymą nematau. Po svarstymo pritarta. Kolegos, priėmimas. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Pritarta. Daugiau straipsnių nėra. Kolegos, vienas straipsnis. Dabar dėl viso Seimo nutarimo. Norinčių kalbėti nematau. Registruojamės ir balsuojame dėl Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir JAV Lietuvių bendruomenės komisijos sudarymo“ 1 straipsnio pakeitimo priėmimo. Prašau balsuoti.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 68 Seimo nariai. Už – 63, prieš nėra, susilaikė 2. Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir JAV Lietuvių bendruomenės komisijos sudarymo“ 1 straipsnio pakeitimo priimtas.

Kolegos, dėkoju už operatyvų darbą. Mes išsprendėme visus rezervinius klausimus, taip pat išsprendėme visus pirmojo mūsų ketvirčio klausimus. Dabar techninė 3 min. pertrauka iki 11.00 valandos. 11.00 val.–2003m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ataskaita. Taigi techninė 3 min. pertrauka.

 

 

Pertrauka

 

 

PIRMININKAS. Leiskite pasveikinti Vyriausybę ir Ministrą Pirmininką. Leiskite tęsti posėdį. Mūsų posėdyje dalyvauja Vyriausybė. Premjeras skaitys pranešimą. Norėčiau, kad mes šiek tiek atsižvelgtume į premjero patirtą kojos traumą ir galbūt ne taip piktai vardintume savo klausimus. Posėdyje dalyvauja Vyriausybės kanceliarijos vadovas, Vyriausybės kancleris, Vyriausybės kanceliarijos patarėjai, taip pat Seimo komitetų vyresnieji patarėjai.

Taigi, gerbiamasis premjere, leiskite pakviesti jus į tribūną. Pradedame 2003 metų Vyriausybės veiklos ataskaitą Seime. Prašom, premjere, jums žodis.

 

2003 m. Vyriausybės veiklos ataskaita

 

A.M.BRAZAUSKAS. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia norėčiau pasveikinti garbingą Seimą su gražia pavasario švente – artėjančiomis Velykomis, palinkėti jums sveikatos, ramybės šeimose ir ištvermės jūsų atsakingame darbe priimant dar labiau atsakingus įstatymus ir pirmiausia tuos, kurie susiję su mūsų naryste Europos Sąjungoje. (Plojimai)

Vadovaudamasi Seimo statutu ir Vyriausybės įstatymu, Vyriausybė parengė ir pateikė Seimui Vyriausybės 2003 metų veiklos ataskaitą, kurią norėčiau trumpai pristatyti. Jums išdalytas visas ataskaitos tekstas ir pagrindinių ekonomikos rodiklių dinamiką iliustruojantys grafikai.

Ataskaitos struktūra atitinka Vyriausybės programos struktūrą. Vyriausybės veikla 2003 metais apibūdinama pagal 14 valstybės valdymo sričių. Vyriausybė įpareigojo ministerijas ir Vyriausybės įstaigas paskelbti savo interneto tinklalapiuose 2003 metų ataskaitas, todėl detali informacija apie jų veiklą prieinama ne tik Seimo nariams, bet ir plačiajai visuomenei.

Vyriausybės veikla teisės aktų leidybos srityje 2003 metais išliko labai intensyvi. Vyriausybė parengė ir pateikė Seimui 384 įstatymų projektus bei 18 Seimo nutarimų projektų. Seimo prašymu Vyriausybė pateikė savo išvadas dėl 84 įstatymų projektų. Per metus buvo priimta 1717 įvairaus pobūdžio Vyriausybės nutarimų.

2003 metais Vyriausybė dirbo turėdama aiškius valstybės raidos prioritetus, savo veikloje vadovavosi Jūsų patvirtinta Valstybės ilgalaikės raidos strategija, Vyriausybės programa bei kitais strateginiais dokumentais, nustatančiais atskirų sektorių plėtros prioritetus bei kryptis.

Norėčiau trumpai pakomentuoti praėjusių metų rezultatus. Man malonu konstatuoti, kad 2003 metai Lietuvai buvo vieni sėkmingiausių metų per visą nepriklausomybės istoriją tiek politine, tiek ekonomine prasme.

Ką tik mes tapome NATO nariais, netrukus švęsime juridinį faktą, tai yra gegužės 1 dieną, ir tapsime Europos Sąjungos tikraisiais nariais.

Praėjusiais metais Vyriausybė daug dėmesio skyrė socialinėms problemoms spręsti. Teigiamos ekonomikos augimo tendencijos turėjo įtakos gyventojų užimtumo didėjimui, nedarbo mažinimui. Statistikos departamento užimtumo tyrimų duomenimis, per 2003 metus užimtų gyventojų skaičius padidėjo daugiau kaip 30 tūkstančių. Nedarbas sumažėjo 1,4 procentinio punkto.

Registruotų bedarbių skaičius 2003 metų pabaigoje sudarė 158,8 tūkst. ir buvo 32,3 tūkst. mažesnis nei metų pradžioje. Tai yra iš tikrųjų labai didelis laimėjimas. Vidutinis nedarbo lygis metų pabaigoje pagal registruotų bedarbių skaičiavimo metodiką buvo mažesnis negu 10 procentų ir sudarė 9,8 %. Tai yra praeitų metų pabaiga. Mes artėjame prie Europos vidurkio ir negalime savęs laikyti valstybe, kurioje yra ypač ryškus nedarbo rodiklis. Šią problemą mums pasisekė sušvelninti priimant keletą Vyriausybės nutarimų dėl kai kurių rajonų. Ypač mes kreipėme dėmesį į tas savivaldybes, kuriose nedarbas, oficialiai skaičiuojant, sudaro daugiau kaip 20%.

2003 metų pradžioje šalyje buvo 7 savivaldybės, kuriose nedarbo lygis viršijo 20 %, o metų pabaigoje tokių teritorijų buvo tik dvi: Druskininkų ir Mažeikių rajono savivaldybės. Dėl Druskininkų reikėtų patikslinti, bet man atrodo, kad Druskininkai labai sėkmingai auga, plečiasi ir ten nedarbas labai smarkiai mažėja.

Priimti sprendimai dėl minimalios mėnesinės algos ir bazinės algos didinimo. Nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. minimali mėnesinė alga padidinta iki 450 litų. Nuo šių metų gegužės 1-osios minimali alga bus didinama iki 500 litų. Tokie sprendimai jau priimti, tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad valstybės tarnautojams, politikams ir teisėjams atlyginimai nebus didinami, jiems bus taikoma ankstesnioji minimali alga – 430 litų.

Ekonomikos augimo dėka į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 2003 metais įplaukė 172 mln. litų daugiau nei planuota. Didesnes pajamas lėmė apdraustųjų visomis draudimo rūšimis asmenų skaičiaus bei apdraustųjų darbo užmokesčio didėjimas. Biudžeto perteklius buvo skirtas fondo paimtų paskolų sumoms mažinti bei pensijų mokėjimo tvarkai nuo 2003 m. lapkričio 1 d. suvienodinti. Sakyčiau, nemažas laimėjimas buvo tai, kad nedirbantiems pensininkams, kurie pensijas gaudavo už praėjusį mėnesį, pasisekė pagreitinti šį mokėjimą ir mokėti už einamąjį mėnesį. Tai buvo padaryta praeitų metų gruodžio mėnesį.

2003 metais buvo toliau didinamos pensijos. Nuo 2003 m. gegužės 1 d. bazinė pensija buvo padidinta nuo 147 litų iki 152 litų. Nuo liepos mėnesio taikomas naujai patvirtintas 901 lito draudžiamųjų pajamų dydis. Pensijos padidėjo beveik 900 tūkst. asmenų.

Iš tikrųjų neblogas žingsnis, kurį mes tęsiame ir šiais metais, yra pensininkų, gaunančių mažiau nei 325 litus, socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų padidinimas. Mažas pensijas gaunantiems žmonėms vidutiniškai šios pensijos padidėjo 60 litų. Tai palietė apie trečdalį visų pensininkų.

Dideli pasikeitimai įvyko švietimo ir mokslo srityje.

2003 m. Seimas patvirtino ilgalaikius strateginius dokumentus: Švietimo įstatymo naują redakciją ir Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatas. Lietuvoje švietimui skiriama BVP dalis didesnė nei vidutiniškai Europos Sąjungos šalyse, ir tai sudaro palankias sąlygas siekti iškeltų strateginių tikslų švietimo srityje.

Vaikams vežioti į mokyklas 2003 m. nupirkti 53 autobusai (iš viso jau yra 162 įvairios talpos autobusai, taip pat sudarytos sutartys su privačiomis ir valstybinėmis transporto kompanijomis, kurios užsiima šiuo reikalu). Pagerėjo moksleivių krepšelių metodika. Decentralizuotas aprūpinimas bendrojo lavinimo dalykų vadovėliais. Apskritai įdiegus moksleivių krepšelius kai kuriose savivaldybėse išsisprendė amžina bėda, amžina problema, tai yra mokytojų algų, atostoginių finansavimas. Tokių dalykų jau nebeliko. Manau, ateityje kitas žingsnis būtų etatinio mokytojų darbo apmokėjimo nuostatų įgyvendinimas, kuris yra apsvarstytas Vyriausybės ir tik laukia, kada bus galima jas pradėti įgyvendinti.

Galima pasidžiaugti, kad baigtos renovuoti 22 mokyklos per metus vykdant specialią programą.

Nusistovėjo, kaip man teigia mūsų švietimiečiai, valstybinių brandos egzaminų tvarka, kuri turbūt nesikeis kiekvienais metais.

Daug dėmesio skiriama įvairiems žalingų įpročių prevencijos projektams ir programoms, apėmusioms apie 90 tūkst. vaikų. Finansuota daug narkomanijos prevencijos projektų. Mokyklose praėjusiais metais jau dirbo 480 socialinių pedagogų. Palaipsniui didinami jų etatai ir skiriamas finansavimas. Tai taip pat daro didelę įtaką naikinant žalingus įpročius mokyklose ir kitose mokymo įstaigose.

Patvirtinta Aukštųjų technologijų plėtros programa, Ilgalaikė mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros strategija bei Lietuvos mokslo ir technologijų Baltosios knygos nuostatų įgyvendinimo programa.

2003 m. įgyvendinta bendra priėmimo į universitetines aukštąsias mokyklas tvarka. Tęsiama nuo 2002 m. pradėta įgyvendinti nauja studijų finansavimo tvarka, pagal kurią dieninių studijų studentai už vieną semestrą moka 500 Lt studijų įmoką. Iš jų geriausiai besimokantiems studentams studijų įmoka apmokama valstybės biudžeto lėšomis. Įgyvendinant šią tvarką, papildomai priimti studijuoti 5283 studentai, ir per pastaruosius penkerius metus studentų skaičius Lietuvoje padidėjo daugiau nei dvigubai. Tai yra didžiulis mūsų valstybės laimėjimas.

Į valstybinių ir nevalstybinių universitetų pagrindinių studijų pirmą kursą priimta 78 % vidurinį išsilavinimą tais metais įgijusių asmenų. Tai labai aukštas rodiklis, palyginti su Europos šalimis. Apie 47 tūkst. studentų gavo stipendijas. Ir, žinoma, daug studentų naudojasi paskolomis.

Nuo 2003 m. vidurio 20 % padidintas visų kategorijų universitetų dėstytojų ir tyrėjų vidutinis darbo užmokestis.

Siekdama, kad kiekvienas mokinys, baigęs pagrindinę bendrojo lavinimo mokyklą, būtų įgijęs kompiuterinio raštingumo pagrindus, Švietimo ir mokslo ministerija 2003 metais toliau plėtojo vidurinių mokyklų kompiuterinę techninę bazę: įrengta daugiau kaip 370 naujų kompiuterių klasių, per 160 įstaigų aprūpintos interneto prieigos įranga. 2002 m. 1 kompiuteris teko 30-čiai moksleivių, o 2003 m. – 20-čiai moksleivių, o vyresnėse klasėse mažiau kaip 10 vaikų gali naudotis vienu kompiuteriu. Tai ypač ryškus padidėjimas panaudojant įvairius finansavimo šaltinius, žinoma, daugiausia biudžeto lėšas.

Informacinės ir žinių visuomenės plėtra – tai ilgalaikis Vyriausybės prioritetas, kuriam buvo skiriamas didelis dėmesys visus praeitus metus. Valstybės investicijos informacijos ir žinių visuomenės sektoriui nuosekliai auga. Per visą kadenciją nuo 2000 m. investicijos padidėjo penkis kartus šiai sričiai. Mes pradėjome dirbti 2001 m., tada beveik nebuvo investicijų.

Valstybės institucijų įgyvendintos priemonės informacinės visuomenės plėtros srityje atsispindi pagrindinių informacinės visuomenės plėtros rodiklių dinamikoje. Internetu metų pabaigoje naudojosi daugiau nei ketvirtadalis gyventojų. Kompiuterį turėjo kas penktas Lietuvos namų ūkis.

Paminėtina, kad Vyriausybė kartu su Tarptautine informacijos apdorojimo federacija bei Tarptautine telekomunikacijų sąjunga Vilniuje organizavo pirmąjį pasaulinį informacinių technologijų forumą WITFOR, kuriame dalyvavo 72 pasaulio valstybių atstovai. Lietuvos laimėjimai informacinės visuomenės plėtros srityje buvo pristatyti Pasaulio vadovų susitikime, vykusiame 2003 m. gruodžio mėnesį Ženevoje.

2003 m. patvirtintas Elektroninės valdžios koncepcijos įgyvendinimo priemonių planas, nustatantis priemones, atsakingas institucijas, lėšas įgyvendinant Elektroninės valdžios koncepcijoje numatytus tikslus ir uždavinius.

Plėtojant valstybės ir privataus verslo bendradarbiavimą viešos interneto prieigos kūrimo srityje, Vidaus reikalų ministerija ir verslo aljansas „Langas į ateitį“ praėjusiais metais įsteigė 100 viešų interneto centrų įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Informacinės visuomenės plėtros komitetas kartu su Vidaus reikalų ministerija pradėjo įgyvendinti projektą, kuris yra finansiškai remiamas, – tai „Kaimiškų vietovių interneto prieigos taškų steigimas“, tik kaimiškose vietovėse. Jis finansuojamas iš praėjusių metų PHARE programos ir kitų finansavimo šaltinių. Jo tikslas – įkurti 300 interneto prieigos taškų Lietuvos kaimiškose vietovėse.

Apie mūsų kultūrą ir kultūrinį gyvenimą.

Įgyvendinant kultūrinės demokratijos politiką ir skatinant visuomenės kūrybinę veiklą, 2003 m. buvo paskirtos Nacionalinės kultūros ir meno premijos ir dešimt Vyriausybės meno premijų iškiliems menininkams ir kultūros veikėjams. Jiems skiriamos valstybinės stipendijos, remiami meno kūrėjų organizacijų kūrybinės veiklos projektai, subsidijuojami teatrai ir koncertinės organizacijos. Finansuojami nacionaliniai ir bendros gamybos filmai bei kino programos. Siekdama sudaryti teisines ir ekonomines sąlygas jaunųjų menininkų kūrybinei veiklai, 2003 m. Vyriausybė patvirtino ir vykdo Paramos jauniesiems menininkams programą.

2003 metais pirmą kartą Lietuvoje išmokėtas, noriu pabrėžti, autorinis atlyginimas už knygų panaudą bibliotekose. Tokį autorinį atlyginimą jau gavo 210 autorių. Čia, žinoma, yra ir rašytojai, ir vertėjai, ir iliustruotojai. Tai visiškai naujas dalykas. Aš manau, tai labai didelė parama literatūros darbuotojams, kūrėjams, kūrybiniams darbuotojams.

2003 m. įgyvendinta Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejaus minėjimo programa. Daugelis turbūt dalyvavo šioje programoje, daug nepasakosiu. Tik noriu pasakyti, kad Pasaulio lietuvių dainų šventė buvo milžiniška savo dalyvių skaičiumi. Palyginti su praėjusia Dainų švente, dalyvių skaičius padidėjo maždaug 5 tūkst. žmonių. Jie dalyvavo įvairiuose renginiuose. Buvo 10 meninių programų ir renginių. Galime pasidžiaugti, kad dainų ir šokių švenčių tradicija praėjusiais metais įrašyta į UNESCO pasaulio žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrų sąrašą.

Siekiant plėtoti visaverčius kultūrinius mainus, 2003 m. pasirašytos trys tarptautinio kultūrinio bendradarbiavimo sutartys. Pradėti Lietuvos dalyvavimo tarptautinėje Geteburgo knygų mugėje 2005 metais pasirengimo darbai. 2003 metais Lietuva pirmą kartą tapo prestižinio UNESCO Pasaulio paveldo komiteto nare.

Vykdomi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo darbai: užbaigti rūmų pietų korpuso pamatai. Mes šiais metais išvysime tą korpusą. Įrengtas keltuvas į Gedimino kalną. Kas nebuvo, prašom aplankyti.

Sveikatos apsaugos srityje 2003 m. ypatingas dėmesys buvo skiriamas vaikų ir jaunimo sveikatos išsaugojimui ir gerinimui. Parengta ir jau šių metų pradžioje Vyriausybės patvirtinta Sveikatos priežiūros mokyklose finansavimo tvarka. Mokyklose dirbs visuomenės sveikatos priežiūros specialistai (sugrąžinami šie etatai), turintys specialų pasirengimą.

Ypač stiprinama pirminės priežiūros grandis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa, restruktūrizavimo strategija, vykdomas visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimas. Patvirtinti 10 apskričių sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo planai, t.y. iš esmės visų apskričių. Siekiant, kad pacientai gautų kokybiškas paslaugas, o medikai turėtų geras darbo sąlygas, pradėta racionali gydymo įstaigų pertvarka. Vilniaus mieste šešios ligoninės reorganizuotos į dvi, Klaipėdos apskrityje šešios ligoninės reorganizuotos į tris, Kauno ir Panevėžio miestuose sujungta po dvi ligonines.

Siekiant, kad Lietuvoje vaistų kainos neviršytų europinių, vedamos derybos su vaistų gamintojais. 2002–2003 metais vaistų kainoms sumažėjus maždaug 20%, atsirado galimybė, turint tuos pačius finansinius išteklius, padidinti gyventojams išrašomų medikamentų skaičių, atsisakyti griežtų kvotų, įvestų prieš porą metų.

Praėjusiais metais Vyriausybė vykdė racionalią finansų politiką. Galime pasidžiaugti, kad fiskalinis deficitas sudarė tik apie 1,9% BVP ir buvo mažesnis, negu buvo prognozuota.

2003 metais Vyriausybės vykdyta fiskalinė politika lėmė tai, kad Lietuva sėkmingai laikėsi Mastrichto sutartyje nustatyto kriterijaus, kad valdžios sektoriaus deficitas neturi viršyti 3% bendrojo vidaus produkto. Tvari fiskalinė politika įtvirtino vidaus ir užsienio investuotojų pasitikėjimą Lietuva.

2003 metais reformuotas gyventojų turto ir pajamų deklaravimas – priimtas Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo pakeitimo įstatymas, taip pat Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymas.

Reformuotas žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą bei nuomą administravimas perduodant šį darbą savivaldybėms.

Parengti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimai, nauja Akcizų įstatymo redakcija. Jie galutinai perkels šiuos mokesčius reglamentuojančių Europos Sąjungos direktyvų nuostatas į nacionalinius teisės aktus.

Vyriausybės vykdytos mokesčių politikos rezultatas akivaizdus ir apčiuopiamas. 2003 metais į nacionalinį biudžetą įplaukė 11 mlrd. 360 mln. litų pajamų, arba 788 mln. litų daugiau, negu faktiškai buvo gauta pajamų 2002 metais. Aš manyčiau, kad tai yra labai didelis procentas, jis beveik artėja prie septynių.

2003 metais buvo įvykdytas ir viršytas valstybės biudžeto pajamų planas. Sėkmingam biudžeto pajamų plano vykdymui turėjo įtakos ir Vyriausybės dėmesys kovai su nelegalia ekonomika ir su šešėlinės ekonomikos išaiškinimu.

Prieš gerus metus buvo sudaryta Nuolatinė komisija valstybės ekonominės bei finansinės kontrolės ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimui koordinuoti. Ji atliko gana reikšmingus tyrimus ir pateikė labai daug pasiūlymų Vyriausybei dėl nelegalaus darbo bei atlyginimų dviguba sistema mokėjimo mažinimo, nes tam tikra dalimi buvo ir dar didesne dalimi buvo apeinamos mokesčių mokėjimo pozicijos.

Darbo užmokesčio mokėjimas „vokuose“ yra dažnai naudojamas mokesčių vengimo metodas. Tokio pobūdžio pažeidimai 2003 m. buvo nustatyti įvairiose veiklos srityse – dažniausiai prekybos mediena ir statybinėmis medžiagomis, keleivių pervežimo maršrutiniais autobusais paslaugų srityje, patalpų nuomos, taksi firmų aptarnavimo, krovinių pervežimo paslaugų, statybos remonto darbų ir panašiai.

Išaiškinant šiuos reiškinius nebuvo naudojamos griežtos akcijos ar kategoriškos sankcijos, buvo taikomi netiesioginiai metodai pajamoms apskaičiuoti, palyginimai su analogiškomis kitomis įmonėmis, tiesioginiai pokalbiai su kai kuriais vadovais. Valstybinės mokesčių inspekcijos skaičiavimais, 2003 m. šių visų akcijų dėka nacionalinis biudžetas gavo gyventojų pajamų mokesčio 133 mln. litų papildomai.

Pagal valstybės vidutinės trukmės skolinimosi politikos kryptis bei atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymus nustatyti valstybės skolos limitai niekada nebuvo viršyti, be to, leido kontroliuoti valstybės skolinimosi apimtis. Griežta fiskalinė politika bei nedidėjanti valstybės skola paskatino visas reitingų agentūras 2003 metais ir 2004 metų pradžioje suteikti Lietuvai kur kas aukštesnius skolinimosi reitingus, tai suteikė galimybę Lietuvos Respublikos Vyriausybei skolintis už daug mažesnes palūkanas, sutaupyti nemaža lėšų. Tikimasi, kad, atsižvelgdamos į palankias Lietuvos makroekonominių rodiklių kitimo tendencijas, reitingų agentūros ir ateityje didins Lietuvos kredito reitingus.

Kalbant apie Lietuvos ekonomiką apskritai, galima pasakyti, kad metai buvo ypač sėkmingi. Bendrasis vidaus produktas per 2003 metus išaugo 9%, tai labai aukštas procentas. Vartotojų kainos per metus sumažėjo, t.y. defliacija sudarė 1,3%. Pramonės produkcijos pardavimas per 2003 metus padidėjo per 16,1%, tai yra pagrindinė dalis nacionalinio produkto. Reikia pasidžiaugti, kad ji didėja daug didesniais tempais negu bendrasis nacionalinis produktas. Žemės ūkio produkcija padidėjo 2,1%, atlikti statybos darbai – 16%, mažmeninės prekybos apyvarta – 14,3%, prekių eksportas – 8,7%, prekių importas – 4,9%. Vadinasi, mūsų užsienio prekybos deficitas kiekvienais metais vis mažėja. Tai irgi labai teigiamas ekonominis reiškinys.

Malonu pasakyti, kad sparčiau augo pramonės šakos, kurios reikalauja daugiau inžinerinio ir mokslinio darbo, – tai elektronikos, elektrotechnikos, metalo produktų gamybos. Sparčiai augo baldų gamybos apimtys, atsirado naujų įmonių.

Siekiant įgyvendinti Valstybės ilgalaikės plėtros strategiją, buvo sudaryta šios strategijos įgyvendinimo analizės ir stebėsenos (monitoringo) priežiūros komisija, kurios tikslas – prižiūrėti ir koordinuoti Valstybės ilgalaikės raidos strategijos įgyvendinimą, atsižvelgiant į Lisabonos strategijos, kuriai pritarta 2000 metų Lisabonos Europos Sąjungos Vadovų Taryboje, nuostatas. Tai viena iš pagrindinių veiklos rūšių ir dabartinės Europos visų valstybių, ir Lietuva tam skiria tikrai labai didelį dėmesį.

Atkreipiu dėmesį į tai, kad labai padidėjo ūkio konkurencingumas, nes visas eksporto prieaugis yra daugiausia mūsų pagamintos produkcijos… ne… reeksportuojama. Nes Lietuvoje pagamintos produkcijos eksportas per vienerius metus padidėjo 14%. Tai yra labai labai didelis skaičius. Reikia pasakyti, kad, praėjusiais metais atnaujinus inovacinę verslo programą ir numatant visas priemones imtinai iki 2006 m., toliau tęsiami nacionalinės inovacinės sistemos stiprinimo darbai, remiama tam tikros infrastruktūros plėtra ir, žinoma, atitinkamai numatant ir investicijas. Iš viso galima sakyti, kad atsirado naujų partnerių, nes investicinė aplinka Lietuvoje dėl daugelio mano minėtų faktorių kur kas pagerėjo, pasitikėjimas mūsų verslininkais taip pat. Lietuvos verslininkai sulaukia daugiau ir daugiau investicijų.

Materialinės investicijos per metus išaugo 6,2%, iš jų vienas trečdalis yra valstybės ir du trečdaliai yra privataus sektoriaus, nors valstybės dalis, nepaisant visų biudžetinių problemų, per metus padidėjo 25%. Aš manau, kad čia irgi geras rodiklis, kurį kaip tik ir norėjau paminėti. Ypač sparčiai auga investicijos į transportą ir logistiką – 39%. Į prekybą, automobilių remontą apie 20%.

Keletas žodžių apie turizmą. Tai viena iš sričių, kuri gerokai apleista ir kur mes galime iš tikrųjų turėti nepalyginti geresnes pajamas, formuodami, stiprindami visą turizmo infrastruktūrą, todėl tam skiriama daug dėmesio, organizuojant dalyvavimą įvairiose parodose, priimant bendrą valstybės turizmo plėtros programą, taip pat prioritetų formavimo srityje. Labai padidėjo kaimo turizmas. Aš manau, jį skatinti ateityje bus didelės galimybės panaudojant Europos Sąjungos struktūrinius fondus. Priimta apie 14 įstatymus lydinčių aktų, susijusių su turizmo planavimo, verslo sąlygų skatinimu, sudarymu ir t.t., ir t.t.

Nenorėčiau ilgai sustoti ir kalbėti apie privatizavimą. Tik keletas bendrų skaičių. Vienas iš tokių, sakyčiau, naujų reiškinių mūsų privatizavimo procese, kad Lietuvoje iš esmės privatizavimas visų metų laikotarpiu vyko vietos kapitalo sąskaita. Mūsų investuotojai buvo vietos kapitalo įmonės, kurios aktyviai dalyvavo privatizavimo procese ir investavo apie 800 mln. Galėčiau paminėti ir Klaipėdos transporto laivyną, „Vakarų skirstomuosius tinklus, „Stumbrą“, „Vilniaus degtinę“ ir t.t. Visi Seimo nariai puikiai žino, nes privatizavimo be tam tikro triukšmelio nebūna. Kyla visokių įtarimų, bet galiu pasakyti, kad Vyriausybė laikėsi Lietuvos įstatymų ir mes išvengėme bet kokių protekcinių reiškinių. Galiu pranešti, ką 2003 metų pabaigoje mes dar turime privatizuoti, sąrašuose yra 2435 objektai. Bet čia ir tokio dydžio kaip šita tribūna ir visa. Tai sudaro 1 mlrd. 800 milijonų. Visas turtas, kuris gali būti privatizuotas Lietuvoje per ateinančius laikotarpius. Taigi galima susidaryti vaizdą, kas yra iš tikrųjų.

Aš manau, kad kartu su Seimu gerokai padirbėjome gelbėdami akcinę bendrovę „Alytaus tekstilė“, nes ši įmonė buvo nugyventa, buvo nevykusiai privatizuota, buvo atėję nevykę šeimininkai. Vis dėlto bendromis pastangomis, aš manau, kad ši įmonė galės atsigauti ir nepaliks be darbo per 2 tūkst. žmonių Alytuje, kur nedarbo problemos dar yra visiškai aiškios ir yra matomos.

Reklamuodama Lietuvos ūkį, Lietuvos produkciją kartu su Ūkio ministerija, Lietuva dalyvavo 100 tarptautinių parodų. Tai yra didelis skaičius. Buvo finansuojamos verslininkų misijos, važiuojama į įvairaus pobūdžio tarptautines parodas. Tai, žinoma, duoda gerą rezultatą, nes Lietuva populiarėja, tampa geriau prieinama, pažįstama ir patikima būsimiems partneriams.

Noriu atkreipti dėmesį, bet ilgai nekalbėti apie energetiką. Noriu pasakyti, kad Lietuva, kaip ir anksčiau, turi teigiamą elektros energijos gamybinį balansą ir kad sunkiai sekasi ne dėl mūsų kaltės galingos aukštos įtampos elektros linijos tiesimas į Lenkiją ir tolyn. Mūsų partneris nerodo didelės iniciatyvos. Lėšos šiandien yra numatytos, turime jas iš Ignalinos uždarymo (labai gera eilutė). O Ignalinos uždarymas, aš noriu priminti Seimo nariams, yra numatytas 2004–2006 m. – 285 mln. eurų. Jūs galite įsivaizduoti, kokie tai dideli pinigai. Ir mes šitų pinigų dalį, apie 30 mln., galėtume panaudoti šios linijos parengiamiesiems darbams, projektavimo darbams, galimybių studijoms, direkcijos formavimui ir daugeliui kitų dalykų, tačiau mes neturime rimto partnerio ir, deja, šitas projektas šiandien stovi. Beveik metus jis prastovėjo be jokio didelio judėjimo. Bandome, dedame visas pastangas kalbėtis su Lenkija, su Lenkijos premjeru ne vieną kartą apie tai buvo kalbama, tačiau ypatingų rezultatų aš nematau. Dviem žodžiais galiu pasakyti, kad Ignalinos uždarymo programa yra vykdoma pagal tą tvarkaraštį, koks numatytas ir patvirtintas. Todėl parengiamieji darbai yra vykdomi. Šiais metais yra didelės investicijos. Iš Ignalinos atominės elektrinės pašalinta jai nebūdinga įvairių apimčių gamyba, sukurtos akcinės bendrovės, kurios užsiima aptarnavimo sferos, serviso, pradedant remontu, visais kitais darbais, logistikos darbais, vykdoma programa, kuri yra su susijusi ir socialinių problemų sprendimu šiame regione.

Keletas žodžių apie transporto ir ryšių sektorių. Bendrajame vidaus produkte visą laiką didėja transporto ir ryšių sektoriaus svoris. Mūsų ekonomikoje dabar jis sudaro beveik 14%. Tai tikrai yra labai daug. Šiuose sektoriuose dirba apie 90 tūkst. žmonių. Galima pasakyti, nors tik 6% visų darbuotojų, bet gamina 14% nacionalinio produkto. Tai labai efektyvi veiklos sritis, kur kuriama didelė pridėtinė vertė. Tam valstybė skiria labai daug dėmesio. Mes pasiekėme kai kuriuos rekordus, apie kuriuos negalėjome svajoti. Pirmas dalykas, rekordinis krovinių vežimas geležinkeliais. Buvo pervežta 43,4 mln. tonų, tai yra kur kas daugiau nei anksčiau. Kita vertus, į geležinkelį ir kitas sritis yra investuojami milžiniški pinigai. Vien tik į geležinkelį investicijos per praėjusius metus išaugo pusantro karto. Jau dabar siekia 375 mln., o kai mes perėmėme visą šį ūkį, investicijos sudarė tik 50 mln. Galite įsivaizduoti? Mes artėjame prie europinių standartų, to 9-ojo koridoriaus, kur mes turime pasiekti atitinkamus techninius rodiklius. Šiandien jau yra atliktas remontas daugelio šio maršruto dalių. Žinoma, didelėmis investicijomis. Nė kiek ne mažesnės investicijos ir visą laiką jos didėja į Klaipėdos uosto infrastruktūrą, kur dabar jau galima priimti PANAMAX tipo šimtatūkstantinius laivus, nes uosto kanalo gylis 14,5 metro garantuoja didelių laivų įplaukimą į Klaipėdos uostą ir į kai kurias krantines. Tiesa, dar ne į visas, bet yra programa, pagal kurią bus gerinama uosto infrastruktūra, techninės sąlygos. Klaipėdos uoste perkrauta 21,2 mln. t krovinių. Tai yra rekordas, ir gerokai viršija apimtis, kurios buvo numatytos. Tai taip pat rodo labai didelę perspektyvą, kuria mums belieka tik pasinaudoti.

Lietuvos žemės ūkis. Žinoma, tai yra probleminė sritis, ir Vyriausybė skyrė labai daug dėmesio. Buvo labai daug problemų, teko padėti daug pastangų. Norėčiau pasakyti keliais žodžiais ir atsakyti tiems skeptikams, kurie kalba, kad žemės ūkis baigia žlugti Lietuvoje, tai štai kokie yra rezultatai.

Žemės ūkio produkcijos gamyba 2003 metais padidėjo 2% procentais, nedaug, bet iš eilės. Gyvulių ir paukščių buvo supirkta 28% procentais daugiau negu 2002 metais. Daugiau supirkta taip pat augalininkystės produktų.

Nors žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos praėjusiais 2003 metais, lyginant su 2002 metais, sumažėjo, tačiau padidėjo žemės ūkio produkcijos supirkimo apimtys ir buvo suteikta didesnė valstybės parama, ypač pieno sektoriui (primenu, 112 mln. Lt papildomai), realios žemdirbių pajamos už toną parduoto pieno praeitais metais, lyginant su 2002 metais, nesumažėjo.

Bendros žemės ūkio produkcijos gamintojų pajamos iš realizacijos, skaičiuojant kartu ir tiesiogines, ir kompensacines išmokas iš visų šaltinių, pirmiausia iš biudžeto, sudarė per 1,8 mlrd. litų, arba buvo 5 procentais didesnės negu 2002 metais. Štai yra bendri skaičiai, kurie teigia, kad žemės ūkio gamyba ir žemės ūkio sektoriaus vaidmuo Lietuvos ekonomikoje nė kiek nesumažėjo, bet turi tendenciją gerėti. Dar vienas skaičius: vieno dirbančiojo žemės ūkyje pajamos, įskaitant tiesioginę valstybės paramą, 2003 metais buvo 1,5 karto didesnės nei 2000 metais. Pusantro karto per šią kadenciją padidėjo pajamos vieno dirbančiojo žemės ūkyje. Oficialūs skaičiai yra toje knygutėje, kuri išdalinta jums visiems.

Dabar keletą žodžių dėl SAPARD. Tai yra didžiulė parama žemės ūkiui. Šiandien jau yra priimtos įvairių žemės ūkio projektų 1055 paraiškos už 909 mln. Lt, sudaryta sutarčių maždaug už 500 mln. Lt SAPARD lėšų, ir jos visiškai realios, nes yra sudarytos.

Keletą žodžių apie aplinkosaugą ir urbanistinę plėtrą. Nenorėčiau labai detalizuoti, tik norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad ypatingas dėmesys pagal ISPO programą, dabar pagal Sanglaudos fondus, yra skiriamas vandens ūkio, geriamojo vandens kokybės gerinimui, kanalizuojamų vandenų apvalymui. Galima išvardyti dešimtis miestų ir miestelių, kur investuojamos didelės lėšos, t.y. jau Europos Sąjungos lėšos su mūsų bendru finansavimu, ir yra atliekamas didžiulis darbas.

Noriu atkreipti dėmesį į atliekų tvarkymo sistemą. Labai prašyčiau Seimą palaikyti, nes taip atsitinka, kad Lietuvoje nėra kur utilizuoti atliekų. Nėra vietos. Nežinau, išvežti į užsienį ar ką. Vadinasi, mes negalime susidoroti, negalime tvarkingai parengti atliekų visą ūkį. Yra parengti projektai, eina gyventojai, kelia triukšmą ir t.t., bet kur nors vis dėlto tai turi būti padaryta.

Miškų ūkis plečia savo veiklą. Apie 11 tūkst… žemių yra panaudota miškų plėtrai per vienerius metus. Nors diskusija vyksta labai plati, iškirsta 3 mln. 730 tūkst. m3 medienos, programa nevisiškai įvykdyta. Buvo planuota dar daugiau iškirsti miškų. Žinoma, problemų yra daug privačiuose miškuose, bet tai jau yra kita kalba. Manyčiau, šiai veiklos sričiai yra skiriamas labai didelis dėmesys.

Kalbant apie statybos sektorių, apie Nacionalinę darnaus vystymosi strategiją, reikia pasakyti, kad šitie dokumentai veikia, mes jais naudojamės. Noriu atkreipti dėmesį į būsto plėtros strategiją, į šitą sektorių, nes vien tiktai praėjusiais metais išduota 800 mln. kreditų būsto statybai. Tai yra dvigubai daugiau negu 2002 metais. Galite įsivaizduoti, kaip tai pasidarė patogu, kai yra sudaromos sąlygos, yra palengvinta, yra pajamų mokesčių mokėjimo išlygos, ir tai labai skatina žmones imti kreditus ir statyti būstus.

Gerbiamieji, būtų galima daug kalbėti, bet, manau, jau mano laikas baigėsi. Nenorėčiau labai išsiplėsti ir kalbėti apie mūsų užsienio politiką. Čia yra atskiras skyrius. Apie jį reikia kalbėti turbūt kitose institucijose. Tik tiek galiu pasakyti, kad bendra užsienio politika, santykiai su užsienio kaimynais, integracija į tarptautines organizacijas – visa ši programa buvo įvykdyta.

Dar norėčiau pasakyti, kad atsižvelgdama į neseniai įsigaliojusį Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą Vyriausybė teikė kartu Seimui ir praeitų metų ataskaitą apie nacionalinio saugumo būklę ir plėtrą. Anksčiau Seimui tai buvo teikiama atskirai, dabar mes norime daryti kartu. Ataskaitoje apie nacionalinio saugumo būklę ir plėtrą įvardyti rizikos veiksniai nacionaliniam saugumui, apžvelgiama Vyriausybės vykdoma nacionalinio saugumo politika, užtikrinant rizikos veiksnių ir pavojų mažinimą bei neleidžiant jiems virsti nacionalinio saugumo grėsmėmis. Taip pat pateikiami pagrindiniai Vyriausybės veiklos nacionalinio saugumo stiprinimo rezultatai.

2004 metai yra paskutiniai kadencijos metai Vyriausybei ir Seimui. Reikia pasakyti, kad mūsų planai ir mūsų programos tęsiasi toliau. Ir tai, ką mes padarėme praėjusiais metais, ką nuveikė Vyriausybė kartu su Seimu – labai daug yra priimta bendrų sprendimų įstatymų forma, teisine tvarka. Artimiausias Vyriausybės darbas bus teikti siūlymus, matyt, šiek tiek vėliau. Vis dėlto pajamų mokesčio tarifų mažinimas yra vienas iš aktualiausių šiandien klausimų, tai yra susiję su tuo, kad mes turime peržiūrėti apskritai mokesčių sistemą. Todėl mes negalime palikti biudžetą mažesnį, negu jis yra šiais metais. Priešingai, jis turi augti. Mes manome, kad biudžetas turi augti maždaug 6% kiekvienais metais, mažiausiai 6%.

Taip pat numatoma ir priimti sprendimai dėl išmokos kiekvienam vaikui po 50 litų nuo 3 m. iki 7 m., kas biudžete yra numatyta, patikslinsime. Taip pat pradėjome planuoti kitų metų biudžetą, kurio pagrindas yra nacionalinio produkto augimas 7,3%, pajamos, kaip minėjau, turi augti 6%. Visų skaičių neminėsiu, bet tai yra, mūsų supratimu, visiškai realus dalykas. Bus toliau detalizuojami šie kitų metų planai.

Gerbiamieji Seimo nariai, baigdamas norėčiau patikinti, kad Vyriausybė yra pasirengusi ir šiais metais dirbti darniai kartu su Seimu mūsų visuomenės, Lietuvos labui. Mūsų pareiga pirmiausia įgyvendinti Vyriausybės programoje iškeltus uždavinius. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju, premjere. Iš tikrųjų 2003 m. taip, kaip Vyriausybės ataskaitoje ir parašyta, yra vieni iš sėkmingiausių. Gal, kolegos, sutiksite, premjeras galėtų užimti vietą dabar Vyriausybės ložėje ir atsakyti į klausimus. Juo labiau kad artėja graži šventė šią savaitę. Pirmasis klausia, kolegos, Liberalų ir centro frakcijos seniūnas E.Masiulis. Prašau.

E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, Vyriausybės nariai! Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiais, Vyriausybės ataskaitoje labai daug savigyros, pasigendame kritiškesnio Vyriausybės vadovo požiūrio į tuos darbo barus, kurie ne taip sėkmingai sekasi, kaip tie, kuriuos jūs čia vardijote. Bet mano klausimas būtų susijęs su Vyriausybės ekonominės politikos planais ir ketinimais dėl mokesčių. Ne per seniausiai, premjere, teko girdėti jūsų kalbą dėl to, kad Lietuvoje ateis toks laikas, kai reikės mažinti kai kuriuos mokesčius, kad žmonės būtų išvaduoti nuo ganėtinai didelių mokesčių naštos, ir konkurentabiliau, geresnėmis sąlygomis įeitume į Europos Sąjungą. Sakykite, ar tai buvo tik pamąstymai, ar vis dėlto Vyriausybė turi konkrečių ketinimų, apie kuriuos opozicija jau labai seniai kalba, bet kol kas visi šie mūsų pasiūlymai lieka neišgirsti. Būtent viduriniosios klasės buvimas Lietuvoje šiandien yra labai didelis klaustukas. Vyriausybė, mano supratimu, nepadarė tų darbų, kuriuos galėjo padaryti, kad tas vidurinysis sluoksnis Lietuvoje stiprėtų ir augtų.

PIRMININKAS. Gerbiamasis premjere, prašau atsakyti.

A.M.BRAZAUSKAS. Visi turbūt sutiks, kad šitas mano pranešimas yra Vyriausybės veiklos praeitų metų ataskaita. Jeigu ji būtų pavadinta būsimos kadencijos Vyriausybės programa, tada jūs visiškai teisus. Bet į jūsų klausimą, žinoma, aš atsakysiu.

Pirmas dalykas. Mokesčių našta Lietuvoje iš 155 pasaulio valstybių, kuriose buvo skaičiuojama, pagal lengvumą yra 22 vietoje. Europoje pagal lengvumą užima 3 vietą. Todėl kalbėti apie kažin kokią žiaurią mokesčių naštą nereikia. Atvirkščiai, mūsų mokesčių sistema yra šiek tiek deformuota, aš visiškai sutinku, todėl tik dabar, prieš 5 minutes, tą patį pasakiau, kad pajamų mokesčio naštą, jeigu kalbėtume konkrečiai, iš tikrųjų reikia mažinti. Tačiau reikia daryti balansą, nes be biudžeto mes gyventi negalime. Nė viena valstybė, nė viena Vyriausybė, nė vienas parlamentas. Todėl reikia ieškoti kontrpriemonių. Dar vienas dalykas, kai aš galiu kritikuoti ir savo Vyriausybę, kad mes perskirstome tiktai apie 30% nacionalinio produkto, o Europos Sąjungos vidurkis yra 41%. Noriu priminti, kad procentinis punktas yra 550 mln. Lt galimų pajamų į biudžetą. Todėl, viena, visi kaip nors nori mažinti mokesčius, bet nė vienas neatsako, kaip padidinti biudžetą. Be abejo, priemonių yra. Aš kalbėjau apie vengimą mokėti mokesčius, gerokai sumažėjo šita dalis, tačiau šešėlinė dalis yra dar labai didelė. Tai yra didelis uždavinys mūsų Vyriausybei. Vyriausybei galima, taip sakant, priekaištauti dėl to ir ją kritikuoti, kad netaikė kokių nors žiaurių priemonių, nelikvidavo įmonių, o ieškojo įvairių būdų, kaip vis dėlto padaryti, kad Lietuvos verslininkas, kurio rentabilumas, pelningumas labai padidėjo, jaustų, jog yra valstybės atstovas, kad jis visuomenei jaustų atsakomybę. Dabar daug žmonių… nors darbo sąlygos pagerėjo, rezultatyvumas taip pat, vis mano, kad galima vengti mokėti valstybei mokesčius.

PIRMININKAS. Dėkoju, premjere. Klausia A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis premjere, pradžioje gal tokią repliką. Gal jūs galite vis dėlto logiškiau išaiškinti Vyriausybės mokesčių politikos tam tikrus prioritetus, nes, viena vertus, jūs sakote, kad mokesčių našta Lietuvoje… perskirstymas per mokesčius yra per mažas, po to sakote, kad reikia mažinti fizinių asmenų pajamų mokestį, na, ir lieka, visiškai neaišku, kokia yra bendra Vyriausybės pozicija šiuo klausimu. Bet pratęsdamas aš norėčiau jūsų paklausti dėl ekonominės Vyriausybės politikos. Ar jūs tikrai labai ramiai žiūrite į Lietuvos ekonominę situaciją ir ar jūs nematote, kad mes užsiliūliuojame, ir jūsų pastangomis užsiliūliuojame aukštų augimo procentų, o Lietuvos ekonomikos konkurencingumas, jo augimas pastaruoju metu yra visiškai įstrigęs? Pagal Pasaulio ekonomikos forumo duomenis, Lietuva yra 40 vietoje paskutinius ketverius metus ir jokio augimo nematyti. Estija jau yra arti dvidešimtuko pradžios. Užsienio kapitalo investicijų prieaugio tempai kritę keletą kartų, nes baigėsi privatizavimas ir „plyno lauko“ investicijos visiškai į Lietuvą neateina. Vadinasi, Lietuva nėra patraukli ir nėra patraukli dėl savo ekonominės politikos. Ir tai reiškia, kad jums baigus Vyriausybės darbą mes galime kitais metais susidurti su reiškiniu, kad augimo tempai taip pat pradės mažėti, nes nebėra iš ko augti, investicijų nėra.

PIRMININKAS. Gerbiamasis premjere, prašau atsakyti.

A.M.BRAZAUSKAS. Na, aš nežinau, ar čia klausimas, ar čia diskusija prasidėjo. Manau, kad dabar vyksta diskusija. Pirma, aš noriu priminti, kad mes darėme ataskaitą už praeitų metų veiklą, taip, kaip yra numatyta mūsų įstatymuose. Jeigu kalbėtume apie mokesčių reformos ateitį, tai reikia kalbėti atskirai. Ir reikia kalbėti labai rimtai, ir ne ekspromtu apie tokius dalykus.

Dėl tos liūdnos mūsų ekonomikos padėties, kurią jūs bandote nupiešti, užsiliūliavimo ir panašiai. Jeigu mes turime 9%, jeigu Europos Sąjunga planuoja per 7% dvejus trejus metus į priekį, tai leiskite paklausti, iš kur, iš dangaus tie visi dalykai nukrenta? „Plyno lauko“ investicijos… Visur ta pati problema, visoje centrinėje Europoje su „plyno lauko“ investicijomis. Visur ta pati problema. 2002 m. pas mus investicijos augo per 20%, 2003 m. – kur kas mažiau, bet aš juk sakiau, kad per privatizavimo procesą, kuris sudarė apie 800–900 mln., atsigavo vietinis kapitalas. Tai kalba apie sveiką mūsų vidaus ekonomiką. Taigi aš manau, kad taip pat nereikia nurašyti tų 100 mln., kad jie iš kažkur atsirado, kažkas…

Pažiūrėkite, kaip sustiprėjo bankų sistema. Ir visi makroekonominiai rodikliai, kurie yra žinomi ir lyginami su dešimtuku, stojančiu į Europos Sąjungą, lyginami su visa Europos Sąjunga… Iš tikrųjų yra silpnų vietų. Kas gali pasakyti, kad mes idealiai gyvename, dirbame arba esame pasiekę idealių rezultatų. Aišku, kad nesame pasiekę. Bet vien tik tas rodiklis… bendrasis produktas, skaičiuojant vienam Lietuvos gyventojui Lietuvoje, pernai išaugo 9,6%, beveik 10%, per vienerius metus. Jūs galite įsivaizduoti, kas yra ekonomikai 10%. Tai yra labai labai daug. Kad mes pagal šitą rodiklį, pagal perkamosios galios paritetą šiandien pasivijom Estiją ir aplenkėme Lenkiją (per pastaruosius metus), tokie dalykai irgi daug ką pasako.

Būtų galima pateikti dar daug pavyzdžių. Jokiu būdu nesakau, kad nėra problemų. Didelė problema – sutvarkyti mokesčių mokėtojų atsakomybę valstybei. Jeigu mes tai sugebėtume, arba mes, arba kitos kadencijos, būtume kur kas turtingesni. Ne tik verslininkai būtų turtingi, bet būtų turtingesni ir pensininkai, ir ligoniai, ir našlaičiai, ir senukai, ir visi kiti. Deja, kol kas mūsų visuomenei nelabai sugebame įdiegti, sakyčiau, kiekvienam piliečiui, kad jis yra savo nepriklausomos valstybės pilietis, ir gali elgtis pagal savo kišenę, ne pagal valstybės žaidimo taisykles.

PIRMININKAS. Ačiū, premjere. Klausia I.Šiaulienė.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamasis premjere ir visa Vyriausybe! Dažnai opozicija, vertindama veiklą ir neturėdama argumentų paneigti akivaizdžių statistinių duomenų ir tų pasiekimų, kurie yra, vis dėlto reiškia abejones ir ypač tas abejones sustiprina provincijos arba mūsų regionų raida. Kadangi Vyriausybė dažnai rengia savo dienas apskrityse, man norėtųsi, kad jūs, gerbiamasis premjere, pasidalytumėte savo patirtimi, kaip tie regionai šiandien gyvena, kokius jūs pasiekimus matote ten? Ačiū.

A.M.BRAZAUSKAS. Aš nežinau, įspūdžių labai daug. Mes jau aplankėme keletą apskričių ir Telšiuose buvome prieš porą dienų. Bendras įspūdis yra daug geresnis negu anksčiau. Galima pasidžiaugti vienu tokiu bendru bruožu, ar tai būtų Alytus, Marijampolė, ar Telšiai (aš neimu didžiųjų miestų), kad tos gamybinės patalpos, ta gamybinė infrastruktūra, kuri buvo sukurta dar anais laikais… kai buvo tokia depresija iš karto po nepriklausomybės, sugriuvus buvusiai sistemai, dėl santykių su Tarybų Sąjunga, su Rusija ir t.t., šiandien ši visa gamybos infrastruktūra atsigauna. Miestuose ir miesteliuose beveik neliko pastatų, kurie stovėtų visiškai užmiršti, užmesti ir nenaudojami. Labai daug kur kuriasi naujos kompanijos, kuriasi naujos bendrovės, jos panaudoja šias patalpas, panaudoja energetines galimybes, visas transporto galimybes ir kuriasi gamyba. Štai čia ir tie procentai. Iš kur jie atsiranda? Nėra taip, kad tik Vilniuje arba Kaune plėtotųsi gamyba. Atvirkščiai, daug daugiau darbo vietų sukuriama provincijoje, jeigu ją galima pavadinti provincija.

Mes dabar sudarėme specialią grupę, kad parengtume Lietuvos regioninės politikos koncepciją. Mes iki šios dienos tokios politikos neturime. Mes manome, kad kiekvienas rajonas tai yra regionas. Šitaip negali būti. Turi būti labai aiški linija, kokie yra plėtros centrai, kur reikia investuoti valstybės lėšas, kur reikia investuoti Sanglaudos fondo lėšas, kad sudarytume sąlygas verslo plėtrai keliuose ar keliolikoje rajonų.

Kad tai būtų įgyvendinta, aš manau, kad ir Seimas turėtų patvirtinti tokios regioninės politikos principinę schemą, koncepciją, nes Europos Sąjunga Lietuvą mato kaip vienetą. Čia yra mūsų vidaus reikalas, kad mes galėtume šiai plėtrai panaudoti daugiau ir struktūrinių fondų.

Tačiau dabar aš grįžtu ir sakau, kad tai, ką, pavyzdžiui, aš pamačiau Telšiuose, Plungėje, Rietave, mane džiugina. Labai atsigavo gamybos sritis, dirba daug jaunų žmonių, jauni specialistai turi darbą, nedarbas labai mažas, ir šiandien yra daug profesijų, kur paprasčiausiai trūksta kvalifikuotų žmonių. Ar vadybininkų, ar darbininkų, ar operatorių, ypač dirbti su nauja technika, visokiomis naujomis technologijomis ir taip toliau.

PIRMININKAS. Dėkoju, premjere. Klausia G.Kniukšta.

G.KNIUKŠTA. Dėkoju. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, iš tikrųjų gera žinia, kad Lietuvos ūkininkai yra pasirengę priminti europiečiams lietuviškų produktų skonį. Iš tikrųjų gera žinia, kad praėjusiais metais po kelerių metų pertraukos žemės ūkio produkcijos eksportas išaugo ir prekybos balansas buvo teigiamas. Jūs pažėrėte gerų skaičių, kurie vienaip ar kitaip byloja apie Vyriausybės darbus žemės ūkio srityje. Jūs pripažinote, kad tiek galvijų, tiek kiaulių, tiek pieno supirkimo kainų, deja, įtakoti jums nelabai pavyko. Tiesa, jūs pasakėte, kad smulkieji pieno gamintojai ir apskritai pienininkystės šaka nenukentėjo, nes buvo suteikta nemaža valstybės parama. Bet čia, gerbiamasis premjere, reikėjo paminėti ir Kaimo reikalų komiteto parengtą rezoliuciją, kurią Seimas priėmė, ir nors jūs ir pykote, bet Vyriausybei vis dėlto pavyko šiek tiek stabilizuoti tą padėtį.

Bet apie kainas aš nenoriu klausti. Aš noriu klausti apie tai, ko jūs neužsiminėte. Kaimo keliai, informacijos technologijos, šimtui ūkininkų netenka nė vieno kompiuterio. Ką, premjere, daryti, kad ir kaime atsirastų raštingesnių žmonių? Dabar situacija yra tokia, kad su aukštuoju išsilavinimu kaime gyvena ir dirba kelis kartus mažiau žmonių negu mieste. O šimtui ūkininkų netenka nė vieno kompiuterio. Ačiū.

A.M.BRAZAUSKAS. Aš nesuprantu, kaip kompiuterius kaimo žmonėms dalyti. Mes nei miesto žmonėms kompiuterių nedalijame, nei kaimo žmonėms nedalijame kompiuterių. Kompiuterius valstybė perka jaunajai kartai. Labai daug kompiuterių perkame, kaip aš sakiau, mokykloms. Kompiuterių skaičius mokyklose padidėjo beveik trigubai. Mokyklose, bibliotekose… aš minėjau, nežinau, ar jūs išgirdote, mes turime tris šimtus internetinių priėjimo punktų kaime. Kad Vyriausybė arba Seimas nupirktų ir padovanotų kiekvienai trobai po kompiuterį, aš nežinau, ar šitą mes su jumis sugebėsime padaryti. Aš sakau, su jumis, nes mes vieni tikrai nesugebėsime padaryti, kad valstybė privatiems asmenims dalytų kompiuterius.

Jūs paminėjote Kaimo reikalų komitetą. Labai ačiū, kad jūs priminėte, tačiau aš jums dar kartą noriu priminti, kad čia yra Vyriausybės ataskaita. Mes galime paminėti, žinoma, tą indėlį, kuris padarytas per tuos metus ir kuris, tiesiai ir atvirai kalbant, mums kai kada sukelia problemų. Nes norint pažadėti kokius nors milijonus arba ištesėti tų milijonų skyrimą, reikia matyti visą valstybės finansinę situaciją. O ne ištraukti kokį nors vieną dalyką ir bandyti spręsti. Mes paprastai pakliūvame į sudėtingą situaciją, kai bandome atskiromis dalimis, atskirais gabalais kokį nors klausimą spręsti.

Dėl žemės ūkio, žinoma, galima buvo daugiau tų rodiklių paminėti, bet, matyt, kaime turi vykti ne tik buities, bet ir socialinės permainos, jos negali sustoti vienoje vietoje. O kaime, kiek aš važinėjau, tokiuose ūkiuose, kurie iš tikrųjų yra prekiniai, kompiuterių daugiau negu mieste. Jūs pats važinėjate ir matote, kokios yra naudojamos technologijos kai kuriose fermose ir broilerių auginimo įmonėse. Neseniai buvau kalakutų fermoje, tai ten vien tik kompiuteriai kalakutų augimą valdo, ne žmonės. Todėl dėl to, kad kaime nėra nė vieno kompiuterio, niekaip negaliu sutikti.

PIRMININKAS. Dėkojame, premjere. Klausia J.Čiulevičius.

Z.BALČYTIS. Jeigu galima, aš norėčiau dar truputį papildyti, nes Kaimo reikalų komiteto pirmininkas paminėjo kelius, ir aš šiek tiek susinervinau. Pirmiausia dėl kelių. Šiais metais daugiausia, t.y. 247 kilometrai, išasfaltuota žvyrkelių. Žvyrkelių programa buvo nutraukta 2001 metais ir mes, atėję į valdžią, ją atnaujinome ir kiekvienais metais tam skiriame ne mažiau kaip 80 mln. litų. Kiek yra mums tekę dabar važinėti po apskritis, nė vienas meras, nė vienas pavaduotojas, nesvarbu kokiai partijai jis atstovauja, nepareiškė priekaištų, kad yra nežiūrima arba neskiriama dėmesio kaimo keliams. Dabar mes turime programą 2005–2006 m. ir tikrai tai darysime. Šiandien Respublikoje tokių problemų nėra.

Dėl kompiuterių. Iš tikrųjų aš turiu vienmandatę apygardą. Prieš daugiau nei 3 metus aš ėjau į rinkimus. Yra tokia Šylių bendruomenė Šilutėje. Ji yra toli nuo kelių, nuo pagrindinių centrų. Kai aš per savo rinkimų kampaniją pradėjau kalbėti apie kompiuterius, jie paprasčiausiai nusijuokė ir pasakė, kad kalbu nesąmones. Aš visiškai neseniai buvau pas juos, jie mane pasikvietė. Ten yra pradinė mokykla, tik 80 vaikučių. 8 iš jų buvo prie kompiuterių, naudojosi internetu, kai kas žaidė žaidimus. Jie sakė, kaip pasikeitė jų gyvenimas. Todėl aš nenorėčiau sutikti.

Dėl ūkininkų. Aš taip pat labai dažnai lankausi ir jie sako: mano vaikai išmano, mano vaikai moka ir tegu jie toliau gilinasi į kompiuterizavimą; jeigu man reikės, aš iš tikrųjų pasisamdysiu tuos, kurie išmano šį reikalą, bet pats, sako, nesiruošiu, nes man yra per 50 metų.

Tai dėl kompiuterinės mūsų programos. Jūs turite sutikti, kad visoje Respublikoje jau yra (švietimo ministras nori jums dar pasakyti) daug programų, mes šimtus kompiuterių esame atidavę mokykloms. Ir tai, aš manau, yra pats teisingiausias būdas. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašau. Dar nori papildyti premjeras ir švietimo ministras. Prašom.

A.MONKEVIČIUS. Ačiū. Buvo klausimas, ką daryti? Daryti galima labai daug, nes šiuo metu struktūriniai fondai žmogiškųjų išteklių… Aš irgi galiu pateikti labai konkrečių pavyzdžių. Kai kur gana sėkmingai tai daroma. Kiekviena bendruomenė, ir ypač savivaldybė, dabar rengia projektus. Man regis, jie bus sėkmingi. Tie struktūriniai fondai ateina žmones mokyti kalbų, informacinio raštingumo. Bet čia reikia tam tikrų pastangų, kad pati bendruomenė toje vietoje bent truputį susitelktų, kad to norėtų. Gerų pavyzdžių labai daug, bet blogų irgi yra. Bet kelias yra labai geras.

Maždaug ketvirtadalis, trečdalis yra mūsų kofinansavimas, visus kitus pinigus… žmonėms mokyti. Ne tik mokyti, lėšos skiriamos ir multimedijai įrengti, paspartinti ryšį, papildomai įrangai įgyti. Net patalpas galima suremontuoti, jeigu tai yra skirta ypač kaimo žmonių mokymui. Taigi galimybės yra geros. Mes kartu, aš tikiuosi, ir su Kaimo reikalų komitetu, ir su kitais, turėtume paskatinti bendruomenes eiti tuo keliu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausia J.Čiulevičius.

J.ČIULEVIČIUS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, praėjusių metų Vyriausybės darbo rezultatai ir ypač makroekonominiai rodikliai ir jų pokyčiai išties yra puikūs. Nors ir kaip kas interpretuotų ir bandytų juos sumenkinti, šie menkinimai yra nieko verti.

Aš žvilgtelėjau į paveikslėlį. Konservatoriai moka žodį, tačiau keliuose, ypač ekonomikoje, jie dažnai pasiklysta. Per pastaruosius 9 metus, jeigu pažiūrėsime šį paveikslą, bendrasis vidaus produktas sumažėjo 1999 m. beveik 2%. Per 9 metus tai pirmas toks atvejis. Tačiau, kaip sakoma, kiti metai, kiti ratai.

Gerbiamasis premjere, jeigu jūs turite informaciją čia, su savimi, arba finansų ministrė, sakykite, kaip per šių metų pirmąjį ketvirtį, jeigu ne skaičiais, tai bent pokyčiais, pakito bendrojo vidaus produkto ir valstybės biudžeto rodikliai, lyginant su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu? Ačiū.

PIRMININKAS. Prašom, premjere, atsakyti, gal ir finansų ministrė.

A.M.BRAZAUSKAS. Valstybės biudžetas vykdomas, visi biudžetai vykdomi. Tiesa, savivaldybių beveik nulis. Minus porą milijonų, plius porą milijonų.

Dabar dėl bendrojo vidaus produkto. Pagal galiojančią „Eurostato“ metodiką bendrojo vidaus produkto ketvirčio informacija būna praėjus 30 dienų po ketvirčio pabaigos. Todėl aš jums galėsiu atsakyti tik balandžio 28–30 dienomis. Metinė informacija pagal „Eurostatą“ – 90 dienų. Todėl mes su jumis visiškai neseniai, kovo mėnesio pabaigoje, sužinojome, kad Lietuva augo ne 8,9, bet 9%. Patikslinu.

Todėl aš jums negaliu atsakyti dabar. Mes galėsime atsakyti po poros savaičių. Bet pagal visus kitus rodiklius, pavyzdžiui, pagal pramonės augimą, transporto paslaugų, statybos, prekybos augimą, galima matyti, kad augimo tempai išsilaiko panašūs kaip ir praeitais metais.

PIRMININKAS. Premjere, gal dar išprovokuosime ir finansų ministrę dėl biudžeto reikalų pakalbėti.

D.GRYBAUSKAITĖ. Provokuoti nereikia, nes biudžeto rodikliai tikrai geri. Pirmasis ketvirtis – maždaug 44 mln. daugiau. Tai atitinka planus plius 44. Mes manome, kad tempai išliks ir antrasis ketvirtis taip pat bus geras. Nors antrajame ketvirtyje, ypač po gegužės 1 d., gali būti tam tikrų didesnių svyravimų surenkant biudžetą, nes keičiasi PVM surinkimas. Bet tai turi išsilyginti antrajame pusmetyje.

A.M.BRAZAUSKAS. Nuo muitinės…

D.GRYBAUSKAITĖ. Muitinė nerinks PVM, rinks tik Mokesčių inspekcija, ir tai bus tik iš rytinės sienos. O prie tos sienos, kuri eis su Europos Sąjunga, nebus muitinių ir ta funkcija pereis VMI. Todėl svyravimai antrajame ketvirtyje gali būti didesni. Bet jie turi išsilyginti dviejų mėnesių laikotarpiu. Iš principo, mes manome, tos tendencijos, kurios yra dabar, pirmajame ketvirtyje, tikrai garantuos, kad biudžetas bus surenkamas. Aš manau, kad mes (aš esu parengusi projektą) galėsime šiek tiek peržiūrėti biudžetą metų viduryje.

A.M.BRAZAUSKAS. Pirmoje metų pusėje, gegužės ar birželio mėnesį.

PIRMININKAS. Dabar klausia Seimo narys K.Bobelis.

K.BOBELIS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Man 12 metų tenka klausyti Vyriausybės ataskaitas. Šiandien tikrai labai malonu, džiaugiuosi, kad tai yra viena iš geriausių per 12 metų girdėtų Vyriausybės biudžeto ekonominio ir socialinio tvarkymo ataskaita. Tai tikrai labai impozantiška ir duoda daug gerų vilčių dėl kitų metų.

Aš ypač rūpinuosi socialiniais reikalais, ir man reikia pasveikinti socialinių reikalų ministrę dėl jos daromų kai kurių žygių socialinėje srityje: didinamos bazinės pensijos, po 50 litų kiekvienam vaikui skiriama ir t.t.

Vakar aš buvau Marijampolėje. Atėjo viena moteris, kuri yra invalidė ir gyvena su motina. Motinos vyras mirė 1991 m. sausio mėnesį, o jos vyras mirė lapkričio mėnesį. Jos abi negauna našlės pensijos. Kaimynės vyras mirė šešiomis savaitėmis vėliau ir ji gauna našlės pensiją.

Tai šiuo atveju yra baisus socialinis diskriminavimas. Aš negaliu suprasti, kaip galima našlės pensijas mokėti tik pagal tai, kuriais metais tapo našle. Ar nebūtų galima su tokia sugestija pasakyti, kad nuo 1990 m. kovo 11 d. kiekviena našlė galėtų gauti pensiją. Aš nemanau, kad tai būtų labai didelis nuostolis biudžetui, nes pagal jūsų ataskaitą, kurią skaičiau apie socialinius reikalus, dabar kai kurie padidinimai mūsų valstybės biudžetui yra labai didelės sumos. Apskritai sveikinu, kad šioje srityje pradėta daryti pažanga. Ačiū.

PIRMININKAS. Paprašysime gerbiamąją ministrę atsakyti.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū jums už gerus žodžius ir ačiū už rūpestį socialiniais reikalais Lietuvoje, kad padedate Vyriausybei rūpintis.

Iš tiesų našlių problema yra džinas, išleistas iš butelio. Citata. Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas A.Sysas apie tą džiną kalbėjo. O džinas buvo paleistas 1995 m. sausio 1 dieną. Nuo tada Lietuvoje atsirado našlių pensijos. Nuo 1995 m. sausio 1 dienos.

Nevisiškai taip yra, kad atsižvelgiant į tai, kada vyras arba žmona mirė, skiriama arba neskiriama našlės pensija. Svarbiausias momentas yra tas, kad tas žmogus, kuris kreipiasi dėl našlės ar našlio pensijos, jau būtų pensininkas tuo metu, kai įvyko mirties faktas, arba būtų neįgalus žmogus, arba būtų likę penki metai iki pensijos. Tokios yra sąlygos. Todėl sieti su 1991 m. kažkokiais mėnesiais nelabai išeitų. Galbūt nevisiškai tikslią informaciją tos moterys jums pateikė. Problema išties yra šiek tiek kitokia, ją ir žmonės kelia. Kodėl mūsų našlės (našlės, nes jų daugiau yra, mes ilgiau gyvename) arba našliai, kodėl jų yra dydžiai skirtingi, kad ne visi gauna vienodą dydį, ir kada mes turėsime galimybę kaip nors sulyginti našlių pensijas? Čia yra problema, kuri iš tiesų yra neišspręsta, aš sakau labai atvirai ir nuo nieko neslėpdama. Labai dažnai auditorijose paklausia, kaip mes turime našlių pensijas sulyginti. Tai tik didinti. Tai suprantama, tik didinti, ir niekas negali kalbėti apie jokį našlių pensijų atėmimą. Norėčiau, kad, gerbiamieji Seimo nariai, negąsdintumėte žmonių, to tikrai niekas nesirengia daryti. Mes galime kalbėti tiktai žvelgdami į ateitį apie našlių pensijų sulyginimą dydžių atžvilgiu.

Kodėl iki šiol to mes nepadarėme? Todėl, kad valstybėje turime pasirinkti prioritetus dėl išmokų didinimo. Turbūt ir jūs sutiksite su manimi, nes tą ir pabrėžėte sakydamas, ir Lietuvos žmonės sutinka, kad pirmiausia mums reikėjo padidinti „Sodros“ pensijas visiems tiems, kurie gyvena iš „Sodros“ pensijos. Pavyzdžiui, senatvės „Sodros“ pensijos. Tokių žmonių yra per 600 tūkst., per 200 tūkst. yra neįgalieji, invalidai, kurie gauna iš „Sodros“ pensijas. Mūsų Vyriausybės prioritetas ir buvo, mūsų Seimo daugumos prioritetas ir buvo pirmiausia „Sodros“ senatvės pensijų didinimas ir neįgalumo pensijų didinimas beveik 900 tūkst. Lietuvos gyventojų. Našlės arba našlio pensija yra kaip antroji, t.y. papildoma, pensija. Mes jau formuodami naujus biudžetus, žvelgdami į ateitį, pavyzdžiui, formuodami „Sodros“ biudžetą trejiems metams, galime galvoti ir apie našlių problemų sprendimą. Bet kol mes turime apie 300 tūkst. senatvės pensininkų ir neįgaliųjų, kurių pensija nesiekia 325 litų, tai būtų ne visai teisinga galvoti, kad pirmiausia mes palikime juos ramybėje ir didinkime kitą papildomą pensiją. Štai čia mūsų buvo pasirinkimo klausimai. Šiuo atveju mano sąžinė yra rami, nes mes bandėme eiti teisingu keliu. Kaip ir visada sakiau, dar labiau sustiprėsime, į „Sodros“ katilą šiemet įdėsime per 5 mlrd., po metų, kitų dar daugiau bus tų milijardų, tada mes galėsime grįžti prie šios problemos sprendimo.

PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Turbūt premjeras nenori papildyti? Viskas gerai. Klausia S.Lapėnas.

S.LAPĖNAS. Gerbiamasis premjere, suprantamas Vyriausybės noras, kaip galima gražiau pateikti veiklos ataskaitą, bet pastebiu norą pateikti tik Vyriausybei palankią informaciją. Dažnai mes girdime pasidžiaugimus makroekonominiais ekonomikos augimo rezultatais ir ignoruojame tai, kad šiam augimui Vyriausybė turėjo kai kuriais momentais ne itin didelę įtaką. Vien tik dėl nuvertėjusio dolerio įsigyjant naftos žaliavas ir perdirbant Mažeikiuose buvo gautas viršpelnis ir atitinkamai padidėjo pajamos į biudžetą. Ko gero, neteigsime, kad Lietuvos Vyriausybė turėjo įtaką dolerio kurso kritimui. Toliau remsiuosi oficialiais Statistikos departamento prie Vyriausybės pateiktais duomenimis leidinyje „Lietuvos ekonomikos apžvalga“, konkrečia dalimi apie ekonomines reformas ir prioritetus.

Kaip žinote, gerą ekonomikos būklę ir galimybę piliečiams dirbti bei uždirbti geriausiai parodo gyventojų verslumo lygis, tai yra įmonių skaičius tūkstančių gyventojų. Statistikos departamento duomenimis, šis verslumo lygis didėjo iki 2001 metų. Nors nuo Europos šalių mes ir atsilikome du kartus, bet per visus tolesnius metus valdant jūsų Vyriausybei, deja, šis skaičius – įmonių skaičius tūkstančiui gyventojų – mažėjo ir skirtumai tarp Europos Sąjungos šalių gerokai padidėjo daugiau kaip 3,5 karto. Kaip mes sukursime vidutiniškai pasiturinčių gyventojų sluoksnį, kaip valstybės stabilumo garantą, ar tik didindami biudžetinių įstaigų darbo vietų skaičių?

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis premjere.

A.M.BRAZAUSKAS. Labai ačiū už bendrą kritiką. Tiesa, aš ne viską supratau. Pirmas dalykas dėl dolerio kurso. Mes netekome apie šimtą milijonų mokesčių, o ne taip, kaip sakėte. Atvirkščiai, mes netekome, nes sumažėjo mokestinė bazė, PVM ir visa kita.

Dėl įmonių skaičiaus. Manau, gal P.Čėsna atsakys. Mes visus metus dėjome pastangas, kad išbrauktume iš įmonių registro tas įmones, kurios yra tik popieriuje. Mums nereikia tokių įmonių. Čia makroekonomika – tai ne rodiklis. Čia yra ne rodiklis. Mes supratome, kad turi būti veikiančios įmonės, o ne tos, kurios užsiregistravo, nėra PVM mokėtojai, nemoka jokių mokesčių. Tokių įmonių ekonomikai nereikia. Nereikia tokių įmonių. Pratęs ministras Petras Čėsna.

PIRMININKAS. Prašom, ūkio ministre, pratęsti.

P.ČĖSNA. Aš norėčiau atkreipti gerbiamųjų Seimo narių dėmesį, kad ekonomika tikrai auga. Jeigu pažiūrėtume, koks įmonių pelningumas, tai 2000 metų bendras visų Lietuvos įmonių pelnas buvo apie 250 mln. 2003 metų įmonių pelnas buvo per 4 mlrd. Per metus šių įmonių pelnas padidėjo daugiau negu 1 milijardą. Taip pat per metus padidėjo gyventojų santaupos (tuoj pabaigsiu) daugiau negu 1 milijardą – nuo 6 iki 7.

Dėl įmonių skaičiaus. Daugiausia – per 70 tūkst. Lietuvoje pagal registrą yra individualios įmonės, kuriose dirba tiktai apie 110 tūkst. darbuotojų, ir jų skaičius sumažėjo, bet uždarųjų akcinių bendrovių skaičius padidėjo. Pagrindinė dalis gyventojų dirba uždarosiose akcinėse bendrovėse. Jų skaičius ne mažėjo, o padidėjo daugiau negu 7 tūkstančiais. Statistiką aš taip pat skaitau. Pažiūrėkime ir paanalizuokime. Sumažėjo individualių įmonių, kuriose dirba visiškai nedaug darbuotojų.

PIRMININKAS. Taigi, kolegos, tęsiame klausimus. Klausia V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Pone Pirmininke, aš noriu paklausti apie vieną didžiausių Lietuvos nelaimių, kokia yra narkomanija, narkomanijos santykį su narkobizniu ir su teisėsauga bei teisėtvarka? Kokia yra iš tikrųjų kova per teisėsaugą ir teisėtvarką, nes apie tai ataskaitoje nieko konkretaus nėra? Yra kalbama apie prevenciją, bet visiškai nepanašu, kad teisėtvarkos ir baudžiamosios priemonės įeitų į tą „prevencijos“ sąvoką.

Štai naujasis Baudžiamasis kodeksas įsigaliojo praėjusiais metais, vadinasi, nuo 2001 metų buvo Vyriausybės akiratyje. Ten ta tariama prevencija per baudžiamąjį atgrasymą yra visiškai susilpninta, palyginti su ankstesniu Baudžiamuoju kodeksu. Už narkotikų platinimą, net už gamybą, galų gale už platinimą nepilnamečiams vaikams mokyklose yra labai nedidelės bausmės, daug kur yra tiesiog galima bauda, galima paleisti tokį nusikaltėlį, ir jie paleidžiami teismo salėje, o tie, kurie įsteigia fabrikus (policija demaskuoja tuos fabrikus), išeina sausi, jie pasirašo, paliekami laisvėje ir dingsta. O jūsų ataskaitoje rašoma, kad štai sureguliavus Baudžiamąjį kodeksą nustatytos adekvačios bausmės, jau dabar yra taip, kaip turi būti.

Aš norėčiau, kad jūs paskaitytumėte šią kodekso dalį. Ar tai tikrai priimtina, nes vyksta negailestingas, nežmoniškas narkobiznis mokyklose, jis gali pakirsti ir pakirtinėja mūsų jaunimą, o jis traktuojamas itin švelniai? Man atrodo, kad jūsų Vyriausybė…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jau daugiau kaip dvi minutės.

V.LANDSBERGIS. …čia kažkaip nerūpestingai žiūri į tą dalyką.

PIRMININKAS. Premjere, prašom atsakyti.

A.M.BRAZAUSKAS. Žinoma, nesu didelis Baudžiamojo kodekso specialistas, tuo labiau autorius. Darbas buvo dirbdamas kitur, ne Vyriausybėje. Ir Baudžiamasis kodeksas, kiek žinau, buvo rengiamas labai daug metų. Be abejo, tai yra problema ir jinai, matyt, visą laiką turės būti mūsų dėmesio centre. Aš manau, kad vieną iš gerų darbų mums pasisekė padaryti, mes dabar esame įkūrę, apgyvendinę, baigiame suformuoti departamentą, kuris bus kaip pagrindinė institucija prie Vyriausybės ir užsiims šitais dalykais. Nes dabar šitas kovos su narkomanija darbas buvo tokio saviveiklinio lygio. Dalies ėmėsi Sveikatos apsaugos ministerija, dalies Vidaus reikalų, Švietimo ministerija, visi užsiima, o rezultatas maždaug toks, kaip jūs sakėte. Iš tikrųjų aš manau, kad tuos klausimus, kuriuos jūs iškėlėte dėl teisinių institucijų veiklos, teismų, tokių nusikaltimų vertinimo, aš su jumis sutinku, čia turėtų girdėti tie, kurie atsako už tuos dalykus. Iš tikrųjų tokių faktų yra, kai prie mokyklų… Tiesiog mes svarstėme klausimą, kad reikia statyti budinčius darbuotojus, policininkus, kad tie, kurie vaikus bando paveikti, būtų nuvaikyti arba sugauti. Bet aš pradžią padaręs norėčiau perduoti žodį J.Olekui, mūsų sveikatos apsaugos ministrui.

PIRMININKAS. Prašau, aš manau, kad ir J.Olekas, ir kiti ministrai papildys. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, premjere, ir ačiū, gerbiamasis profesoriau, už klausimą. Iš tikrųjų mes matome aktualią narkomanijos paplitimo Lietuvoje problemą. Aš dabar metus laiko vadovauju Vyriausybinei kovos su narkomanija komisijai. Turiu pasakyti, kad be tų negatyvių tendencijų, kurias jūs minite ir kurios yra susiformavusios Lietuvoje, turime tam tikrų ir pragiedrulių, kurie nuteikia, kad mūsų bendra veikla duoda tam tikrų rezultatų. Jūs paminėjote, kad iš tikrųjų mūsų kolegos policininkai, teisėsaugos institucijos yra jau pakankamai išaiškinę tų dalykų. Iš tikrųjų čia galima pasveikinti, kad ta veikla plečiasi, matyt, pasiekė tam tikrą lygį, jog išaiškinamumas pradeda didėti. Taip, mes turime problemų su bausmėmis. Čia turbūt susikirto ir politikų, ir teisininkų nuomonės, ar padės ypač didelės bausmės, ar padės išaiškinamumas ir nubaudimas tuo konkrečiu atveju. Mes dabar esame pateikę netgi Baudžiamojo kodekso pataisas dėl kai kurių bausmių sustiprinimo. Ypač tų mažųjų, nes paleidimo ne tiek daug atvejų, bet yra arba baudžiamoji atsakomybė, arba areštas kai kuriais atvejais. Iš tikrųjų gal čia reikėtų pakoreguoti, turbūt Seime bus diskusija dėl naujojo Baudžiamojo kodekso. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas girdi, turbūt ir užsirašo kompiuteryje. Manau, kad jie galės pasižiūrėti, ar tikrai reikia to sustiprinimo. Man atrodo, kad mūsų koordinuota veikla ir pasirengimas, ir bendravimas dabar jau su europinėmis struktūromis, nes mes būsime atvira Europos Sąjungos narė, iš tikrųjų iškels ir naujus iššūkius, bet ir suteiks naujas galimybes. Tikiuosi, kad artimiausiu metu Seime bus patvirtinta nauja kovos su narkomanija programa. Joje yra sustiprinta būtent ši teisėsaugos dalis. Aš tikiu, kad mes bendromis jėgomis galėsime įveikti. Sakau, iš tikrųjų yra gerų pavyzdžių, yra aiškiai sulėtėjęs narkotikų plitimas mokyklose, nors iš tikrųjų neilgą laiką nusikaltėliai taikėsi būtent į jaunąją kartą. Dabar ir pačių pedagogų, ir tėvų bendruomenės, reikia pasidžiaugti, ir moksleivių kryptinga veikla duoda savo rezultatus ir plitimas iš tikrųjų yra stabdomas.

PIRMININKAS. Gal teisingumo ministras dar norėtų? Prašau.

V.MARKEVIČIUS. Labai ačiū. Iš tikrųjų gerbiamojo profesoriaus buvo paminėtas labai konkretus teisės aktas, Baudžiamasis kodeksas, kuris buvo priimtas dar 2000 m. rugsėjo mėnesį, t.y. praėjusios kadencijos Seimo. Tuo metu buvo atsižvelgta į įvairias tendencijas, taip pat ir į narkomanijos plitimo, bet vis dėlto ten ir kituose teisės aktuose numatyta ir sudarytos sąlygos teisėsaugos institucijoms, aš, be jokios abejonės, turiu omenyje ir specialiąsias tarnybas, ir ikiteisminio tyrimo tarnybas, ir prokuratūrą, ir teismus, kad jie tą teisės aktą iš tikrųjų stengsis taikyti gana lanksčiai. Net kai yra laisvės atėmimo bausmė ar kokia kita konkreti bausmė, jos skirtumas tarp mažosios ir aukštosios ribos yra labai mažas. Visada sudėtinga pritaikyti, konkrečiam žmogui reikia rasti būdų, kaip pasistengti pritaikyti bendrąsias Baudžiamojo kodekso normas. Aš kalbu apie tuos atvejus, kai asmuo padarė nusikaltimą pirmą kartą, tas kiekis yra visiškai nedidelis. Galbūt asmuo buvo įtrauktas pirmą kartą į nusikalstamą veiklą ir pardavė ten kokias dvi tabletes, kurios draudžiamos pardavinėti be receptų vaistinėse, bet užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Tačiau tokiam asmeniui, be abejonės, negalima turbūt taikyti aštuonerių metų laisvės atėmimo, dėl tos priežasties ir buvo tame konkrečiame straipsnyje, kurį jūs turite omenyje, numatyta ir areštas, ir bauda, ir laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Bet aš vis dėlto norėčiau pritarti tam, ką sakė ir premjeras, ir kolega J.Olekas. Jums praeitų metų pabaigoje yra pateiktas vadinamasis, gal ir per garsiai skamba, bet tai mūsų visų pastangų darbas – Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004–2008 m. programos projektas. Jame numatytos pagrindinės valstybės veiklos, susijusios su narkotikų kontrole ir narkomanijos prevencija, kryptys. Taip pat, į ką jūs atkreipėte dėmesį, apibrėžti svarbiausi kovos su neteisėta narkotikų apyvarta, vadinamąja narkomafija, ir narkomanijos plitimu uždaviniai ir principai. Aišku, tos programos valdymo mechanizmas yra tiek per teisinius svertus, tiek per konkrečius teisėsaugos ir neteisėsaugos institucijų svertus. Tai ir teisinis švietimas toje srityje, ir mokymas ta tema (labai plačiai galėtų kalbėti švietimo ministras), ir, kaip matėte, kol kuriamas tas departamentas, sveikatos apsaugos ministras yra atsakingas ir toje srityje ypač aktyviai dalyvauja. Galbūt reikia pripažinti, kad toje srityje nebuvo pakankamos koordinacijos. Aš manau, kad ta programa, kurią paminėjau, tas spragas turėtų padėti mūsų visų bendromis pastangomis užpildyti. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamieji. Paskutinis turbūt paklaus J.Karosas, nes po to mes turėsime apsispręsti. Mano pasiūlymas būtų toks, kadangi po 10 minučių yra Vyriausybės valanda, tai mes galėtume tiesiog tęsti toliau, nedarytume tos 10 minučių pertraukos, o šiuo metu susitartume, kad ataskaitos pateikimas baigiasi ir prasideda Vyriausybės valanda. Nes ataskaita bus svarstoma komitetuose ir dėl ataskaitos bus diskusijos.

Taigi J.Karosas.

J.KAROSAS. Gerbiamasis premjere, iš tiesų žiūrint į statistikos duomenis, kuriuos mes čia gavome, gali konstatuoti, ir tai neabejotina, kad šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis atlyginimas per trejus metus yra išaugęs, padidėjęs 100 litų, bet žinant, kad vis dėlto daugelio žmonių, dirbančių ūkio srityje, atlyginimas yra apie 500 litų. Aš turiu galvoje tą atotrūkį, kuris yra tarp ūkio subjektų arba ūkyje dirbančių žmonių. Kadangi aš neabejoju, esu įsitikinęs, kad mūsų Vyriausybė dirbs dar ir kitus ketverius metus, kaip jūs manytumėte, kaip reikėtų spręsti, kaip turėtų būti sprendžiama atotrūkio, ta žmonių gyvenimo lygio, taip sakant, problema, kuri šiandien yra gana akivaizdi. Vieni pakilę gana aukštai, kiti stovi labai žemai. Būtent tie stovintys labai žemai aktualizuoja žmonių gyvenimo problemą, nes, suprantama, jaučia tą skirtumą ir tą skurdą.

PIRMININKAS. Prašau. A.Brazauskas.

A.M.BRAZAUSKAS. Amžina problema, žinoma, valstybės gyvenime. Nes ta diferenciacija tarp gaunančių dideles pajamas ir mažas pajamas išlieka. Deja, mes paveldėjome tokią visuomenės struktūrą ir stengiamės ją išlyginti. Bet, matote, privatus sektorius, ką gi, kokios nors ypatingos įtakos padaryti mes negalime. Įtaką gali padaryti darbo jėgos paklausos didėjimas ir pasiūlos mažėjimas. Kai kuriose srityse tai yra jau pastebima, ir čia bus vienas iš būdų didinti atlyginimus. Bendras minimalaus atlyginimo didinimas, dėl kurio mes imamės pastangų, šiemet jau 500 litų. Aš manau, kad galima kitais metais didinti minimumą, gal dar 100 litų pridėti, ir tai jau palengvintų, pagerintų sąlygas. Bendras ekonomikos augimas. Reikia pripažinti, kad Lietuvoje, palyginti su bendru ekonomikos augimu, vidutinis atlyginimas visuose sektoriuose, valstybiniame ir privačiame, mano supratimu, galėtų būti iš tikrųjų didesnis, nes auga atlyginimai maždaug 4-5%, kai ekonomika auga taip smarkiai. Galiu tik tiek pasakyti, kad, deja, reikia konstatuoti, nemaža atlyginimų dalis privačiame sektoriuje yra neapmokestinama, ir mes su jumis iš tikrųjų nežinome, kiek tas vairuotojas, kiek tas statybininkas, kiek tas kitas darbuotojas gauna atlyginimo.

Prašom, dar ministrė Vilija Blinkevičiūtė norėjo papildyti.

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamoji ministre, papildykite.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Aš tik tokią trumpą pastabą. Prašyčiau, kad ir Seimo nariai prisidėtų prie šito dalyko. Premjeras išvardijo visas priemones, kuriomis galime veikti mes, kaip valdžios institucija, valstybės valdymo institucija, atlyginimo augimą. Tačiau aš dar noriu kartu paminėti vieną momentą, kuris turėtų daryti labai smarkią įtaką – tik derybų būdu, dvišalių derybų būdu. Įmonėse mes turime susėsti prie vieno stalo – iš vienos pusės darbdavys, iš kitos pusės darbuotojai – ir tartis dėl atlyginimo. Mes jau būsime Europos Sąjungos valstybė ir turime kalbėti apie kokybišką užimtumą, kokybiškas darbo vietas su normaliu atlyginimu, su saugiomis, sveikomis darbo sąlygomis. Jeigu ta įmonė nori būti konkurencinga su normalia savo produkcija ir nevergiškomis sąlygomis, nes kitaip gali sukurti tik prastą produktą. Vadinasi, derybų būdu ir įmonės kultūros būdu galima pasiekti aukštesnį atlyginimą.

D.GRYBAUSKAITĖ. Jeigu galima, ir aš dar vieną kitą žodį.

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamoji ministre.

D.GRYBAUSKAITĖ. Yra du faktoriai, kuriais aš džiaugiuosi, ir manau, kad tai bus objektyvus garantas, kad vis dėlto atlyginimai augs sparčiau, negu mes manome. Du dalykai, kuriuos mes įvedame šiemet. Tai yra visuotinis pajamų deklaravimas, tai yra pagrindas ateičiai, kuris išviešins atlyginimus ir mažins vokelius, ir pensijų reforma. Ministrė pamiršo, tai antras didžiulis objektyvus faktorius, kuris taip pat viešins ir vers žmones rūpintis, kad jiems mokėtų viešai, o ne vokeliuose. Du dalykai, kurie padeda pagrindus mūsų ateities atlyginimų augimui.

PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Kadangi V.Tomaševski išsibraukė, paskutinis klausia dėl Vyriausybės ataskaitos K.Glaveckas, o po to mes pratęsime Vyriausybės valandą. Klausia K.Glaveckas.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis premjere, iš tikro akivaizdu, kad krašto ekonomika auga ir jo turtas didėja. Bet kita vertus, akivaizdu, kad didelei daliai žmonių galimybės daugiau uždirbti ir turėti daugiau darbo keičiasi labai mažai. Kartu su turto, su krašto bendrų ekonominių rodiklių augimu jaučiamas ir nepatenkintųjų skaičiaus augimas. Vyriausybės ataskaitoje, kurią pateikėte, aš pasigedau vieno esminio dalyko, mano supratimu, padėkos smulkiam, stambiam ir vidutiniam verslui, kuris yra pagrindinis mokesčių mokėtojas ir kuris iš esmės formuoja biudžetą ir sudaro visą valstybės finansinės galios turinį. Lieka ir kita klausimo pusė: ką gi Vyriausybė padarė dėl verslo ne tik tais įstatymais, kuriuos ji teikė ir priėmė, bet ypač tuose ekonomikos sektoriuose, kur jaučiama didžiausia skriauda. Aš turiu omenyje pirmiausia kovą su korupcija, kovą su šešėline ekonomika, kovą apskritai su valdininkų savivale – su visais tais skauduliais, kurie sudaro nepasitenkinimo valstybėje turinio prasmę.

Tai toks klausimas. Kokie yra Vyriausybės pasiekimai kaip tik šiuose jos veiklos sektoriuose praeitais metais? Kiek sumažėjo korupcija? Kiek pagerėjo mokesčių administravimas ir kiek sumažėjo šešėlinė ekonomika? Kiek sumažėjo savivalė? Kitaip sakant, tie visi skauduliai, kurie buvo viena iš neseniai pasibaigusios Lietuvoje finansinės krizės priežasčių? Ačiū.

A.M.BRAZAUSKAS. Būčiau genijus, jeigu atsakyčiau iš karto į šį klausimą. Todėl kad visa valstybė dalyvauja, ne tik Vyriausybė su tomis blogybėmis kariauja. Jūs sakote korupcija. Mes turime institucijas, kurios gauna dešimtis milijonų iš biudžeto ir kurios pašauktos kariauti su korupcija ir t.t. Tačiau apklausa, kurią šiandien publikuoja ELTA, rodo, kaip verslininkai pasisako apie Vyriausybę. 36% sako, kad pagerėjo visas Lietuvos verslo klimatas, ir 50% sako, kad liko maždaug tas pats. Tai galite įsivaizduoti. Čia yra bendras sintetinis rodiklis. Mes priėmėme tūkstančius nutarimų. Nejaugi juos galima išvardyti? Ir kiekvienu nutarimu yra sprendžiamas vienas ar kitas klausimas. Ar įmonių atsiskaitymo klausimai, ar mokesčių mokėjimo tvarkos reikalai, ar darbo santykių tobulinimas ir daug tokių dalykų, dėl kurių vienareikšmiai atsakyti kokiu vienu sakiniu neįmanoma. Tai yra procesas, kuris tęsiasi kiekvienais metais. Svarbu, kad tas procesas eitų reikiama linkme ir stovėtų ant gerų bėgių, kad nebūtų blaškymosi iš vieno griovio į kitą griovį einant iš svečių. Tai taip turi būti, kad eitų kelio viduriu. Ir man atrodo, kad mūsų Vyriausybė ir daro tai, mes stengiamės eiti kelio viduriu, kad nesiblaškytume. Tada tokie procentai atsiranda, atsiranda pasitikėjimas valdžios institucija, viena iš valdžios institucijų, jeigu kalbama apie Vyriausybę. Kas dar norėtų?

PIRMININKAS. Gal dar dėl mokesčių administravimo, nes klausimas buvo dėl mokesčių administravimo.

D.GRYBAUSKAITĖ. Dėl mokesčių administravimo. Norėčiau pasidžiaugti, kad nė viena valstybė taip gerai nesusitvarkė per krizės metus, kai valiutos kursas, ypač Lietuvai, davė bumerangu per mokestinės bazės sumažėjimą. Valstybė sugebėjo, nepriklausomai nuo to, kad per metus dolerio ir euro santykis pablogėjo beveik 30%, praradusi mokestinę bazę dėl pigaus kuro, sugebėjo ne tik įvykdyti, bet ir viršyti valstybės biudžetą. Tai tik administravimo sąskaita.

PIRMININKAS. Tai, ko gero, tikslūs atsakymai į tikslius klausimus. Gerbiamieji kolegos, dėl vedimo tvarkos. Matau, lukterkite. Šiuo atveju 12.50 val., kaip minėjau, baigiasi Vyriausybės ataskaitos laikas. Po to, kaip matėte Seimo patvirtintoje darbotvarkėje, nuo 13.00 val. prasideda Vyriausybės valanda. 10 min. pertrauka. Taigi aš dabar siūlyčiau dėl Vyriausybės ataskaitos sutarti, kad mes tą dalį baigiame. Perduodame Vyriausybės ataskaitą Seimo komitetams, kurie turėtų ją svarstyti, po to Seime surengsime diskusiją. Ir tada nedaryti pertraukos ir pratęsti Vyriausybės valandą. Noriu pasakyti, kolegos, kad Vyriausybės valandai yra kitas Seimo narių sąrašas, bet mes galėtume padaryti taip: išsaugoti šį sąrašą tų, kurie dar nori paklausti, o tų, kurie nenori paklausti, prašyčiau išsibraukti, taip pat paprašyti tuos, kurie nori dalyvauti Vyriausybės valandoje. Prašom, dėl vedimo tvarkos – R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Ačiū, pone pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš kreipiuosi į posėdžio pirmininką su tokiu siūlymu. Siūlyčiau surinkti šias žalias knygeles nedelsiant ir kad Vyriausybės vadovas paprašytų, kad Sveikatos apsaugos ministras kuo greičiau išimtų skyrių apie sveikatos apsaugą, kol to skyriaus neperskaitė bent vienas žmogus, kuris tiesiogiai dirba Sveikatos apsaugos sistemoje, nes tai iš tikrųjų daro didelę gėdą. Man liūdna yra dėl tokio skyriaus. Padėtis sveikatos apsaugoje yra…

PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege!

R.JUKNEVIČIENĖ. Aš labai rimtai, pone pirmininke, aš labai rimtai. Svarstymas yra tiktai ketvirtadienį…

PIRMININKAS. Aš jums suteikiau… Gerbiamoji kolege, aš jums suteikiau žodį dėl vedimo tvarkos. Taigi jeigu jūs norite pasakyti savo pozicijas dėl atskirų Vyriausybės ataskaitos skyrių, jūs tai galėsite padaryti Sveikatos reikalų komitete ir kituose komitetuose. Dabar dėl vedimo tvarkos. Jūsų pasiūlymas surinkti išdalytas knygeles yra įdomus ir svarstytinas. Aš pateiksiu šį klausimą Seimui kaip labai įdomų ir originalų pasiūlymą. Jis, aišku, svarstytinas, bet Seimas apsispręs. Dėkoju.

Gerbiamieji kolegos, dėl vedimo tvarkos – A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, su Vyriausybe mes jau kalbėjome daugiau kaip pusantros valandos. Aš siūlyčiau, žinoma, jeigu Seimas pritartų, arba sutrumpinti Vyriausybės valandą, arba jos iš viso atsisakyti. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, šiaip ar taip, čia Seimo apsisprendimo reikalas. Pirmiausia leiskite baigti mūsų šį darbotvarkės klausimą – Vyriausybės ataskaitą. Norėčiau pasakyti, kad, ko gero, iš tikro prisijungiu tiek prie opozicijos, tiek pozicijos, tiek nepriklausančiųjų nuomonės, kad tai yra viena iš optimistiškiausiai mus nuteikusių ataskaitų. Ir ypač opozicijos, kuri taip gerai prisidėjo prie to, kad 2003-ieji metai būtų sėkmingi Lietuvai, nes Lietuvos sėkmė yra bendras ir opozicijos, ir pozicijos darbas. Taigi iš tikrųjų pasakau net ir opozicijos atstovų nuomonę, kad turime vieną iš geriausių premjerų. Čia aš girdėjau iš opozicijos ne vieno atstovo ir dėkoju opozicijai už tokį įvertinimą. (Plojimai) Taigi, kolegos… Suteiksiu žodį, kolega Kubiliau, būtinai, kai… Dabar, kolegos, aš manau, kad mes ataskaitą pateikiame Seimo komitetams. Šiuo atveju aš prašau, kad visi komitetai ją svarstytų. Tada mes po komitetų išvadų surengsime specialią diskusiją Seime, kurioje Seimas įvertins ataskaitą, priims rezoliuciją. Primenu, kad tada diskusijoje pirmieji turės teisę tarti žodį Seimo opozicijos lyderiai ar opozicinių frakcijų atstovai. Žinoma, gaila, kad opozicijos lyderių kol kas nematyti, bet jų frakcijų atstovai pirmieji gaus žodį būtinai. Taigi, kolegos, jeigu dėl to sutariame, šią dalį ir baigėme.

Dabar dėl vedimo tvarkos – A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pirmininke, aš kreipiuosi į Etikos ir procedūrų komisiją dėl jūsų veiksmų. Jūs pirmininkaujate posėdžiui, jūs negalite komentuoti, jūs negalite girti nei premjero, nei opozicijos. Jeigu jūs manote tokiu būdu spręsti savo partijos vidaus problemas rengdamasis kandidatuoti Prezidento rinkimuose ir tikėtis gauti premjero palaiminimą, aš tikrai manau, kad tai nėra ta vieta. Jūs išsispręskite viduje, o aš prašau Etikos ir procedūrų komisiją apsvarstyti, ar gali pirmininkas kalbėti niekus ir neteisybę, kokią jūs čia ką tik pasakėte.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dar kartą įrodėt, kokie buvo teisingi mano žodžiai. Ačiū, kolega. Dabar antrasis… A, dar replika. Ne, dėl vedimo tvarkos. G.Kirkilas.

G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų aš kalbėsiu dėl vedimo tvarkos. Man atrodo, tikrai reikia planuoti trumpesnes Vyriausybės ataskaitas, nes susidaro toks įspūdis, kad opozicinės partijos ir ponia R.Juknevičienė, ir ponas A.Kubilius pavargo. Jie nesuformuluoja tikslių klausimų, informacija susidaro man iš jų klausimų… Jie nesupranta, kur yra pateikta. Gal tikrai jiems reikia duoti laiko perskaityti pateiktą Vyriausybės informaciją ir po to klausinėti, nes aiškiai matyti, kad jie tikrai nesugeba sekti Vyriausybės ataskaitos. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, visi motyvai pasakyti. Teisingai, pavardė buvo paminėta. Seimo narė R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Aš dėkinga ponui G.Kirkilui, kad paminėjo pavardę. Aš turiu galimybę jį pakviesti į artimiausią ligoninę ir polikliniką susitikti tiek su gydytojais, medikais, tiek su ten besilankančiais žmonėmis ir tada aptarsime tas ataskaitos dalis, kurias parašė jūsų ministras. Jie jums pasakys atsakymą.

J.OLEKAS. Galėčiau rekomenduoti nuvažiuoti į Pasvalį pas poną Antaną Matulą ir pasišnekėti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėkoju. Malonu, kad Seimo nariai domisi ne tik nacionalinio saugumo klausimais, bet ir sveikatos, ir kitais. Tai jau džiugu. Kolegos, dabar dar kartą norėčiau paklausti. Buvo siūlymas… (Šurmulys salėje) Kolegos, ramybės! Pirmininkauju ir įvykdysiu jūsų valią. Žodžiu, mes išsprendėme Vyriausybės ataskaitos pateikimo klausimą.

Dabar, kolegos, yra du pasiūlymai. Vienas pasiūlymas – pratęsti Vyriausybės valandą, kitas pasiūlymas baigti. Gal iš tikrųjų mes galėtume kompromiso vardan padaryti taip. Tarkim, dar dešimt minučių porą klausimų, bet tik opozicijai du klausimus… (Balsai salėje) Tik opozicijai du klausimus ir tada bendru sutarimu prieš Velykas gražiai baigiame ir Vyriausybės valandą. (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos – A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pirmininke, Vyriausybės valanda yra numatyta Statute, prašom laikytis Statuto. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Kolegos, norėčiau pacituoti Statutą, kad jeigu opozicija nesutinka, mes negalime net ir balsuoti. Vyriausybės valanda turi būti tęsiama. Taigi A.Kubilius yra teisus. Kolegos, tada, jeigu jūs leisite, nes opozicija nesutinka, aš supratau taip, kolegos, tęsiame Vyriausybės valandą. Perjungiame sąrašą Vyriausybės valandai. (Balsai salėje) Kolegos, kam dabar daryti 10 minučių pertrauką? Patvirtinta darbotvarkė. Būkime… (Balsai salėje) Tie, kurie nori, turi problemų, jie gali… Jūs žinote, kad Seimas dirba non stop. Jie gali šiek tiek išeiti ir sugrįžti. Gerai. Vyriausybės valanda, kolegos. Pirmasis klausia E.Masiulis. Jam nesant, klausia A.Kubilius.

 

Vyriausybės valanda

 

A.KUBILIUS. Gerbiamasis premjere, leiskite jūsų paklausti vieno klausimo. Vis dėlto Lietuva pergyvena gana didelę politinę krizę. Štai skaitome iš Briuselio spaudos pranešimą, kuriame situacija visame regione yra svarstoma su dideliu susirūpinimu, siejant ją su Europos Sąjungos plėtra. Lietuva minima šalia Slovakijos, taip pat ir šalia Lenkijos, kurioje žinomas populistas Andžejus Leperis įgijo didelį populiarumą, ir Vyriausybė turi didelių problemų. Europos Komisija įvardija savo poziciją, kad šiandien dar nėra priežasčių nedelsiant susirūpinti, tačiau yra kalbama tik apie nedelsiamą susirūpinimą, tai yra šiandien susirūpinimą. Tuo tarpu bendras susirūpinimas dėl padėties yra gana didelis ir kalbama apie politinį nestabilumą, politinį tam tikrą fragmentiškumą. Tai matoma kaip didelis rūpestis visai Europai. Sakykite, premjere, kaip jūs manote, ką Lietuva turėtų atsakyti į tokį susirūpinimą ne tiktai žodžiais, bet ir kokiais konkrečiais veiksmais? Kokias išvadas turime padaryti iš šios politinės krizės ir ką turime kalbėti šalia tų kalbų, kokios šiandien yra apie Prezidento rinkimus. Kokias esmines išvadas turėtume padaryti, kad ir patiems būtų ramiau, ir Europos Sąjungai taip pat būtų ramiau?

PIRMININKAS. Kolegos! … aš pabrėžiu. Šiuo atveju klausti viena minutė, gerbiamasis Andriau Kubiliau, o ne dvi. Norėčiau, kad jūs formuluotumėte trumpiau ir aiškiau, tiksliau klausimą ir sutilptumėte į vieną minutę. Prašom, premjere.

A.M.BRAZAUSKAS. Žinoma, mums su jumis turbūt aiškiau, kas darosi Lietuvoje negu Briuselyje. Pirmiausia jokios valstybės, konstitucinės, politinės krizės Lietuvoje nėra. Lietuva gyvena normalų gyvenimą. Visos valdžios institucijos veikia, netgi turime ir laikinąjį Prezidentą, kuris taip pat vykdo savo pareigas. Aš irgi kiekvieną dieną skaitau ir matau informaciją, kokie Europos laikraščiai, ką rašo apie Lietuvą, bet niekur nepasidėsi. Ką mes turėjome, tai turėjome. Reikia pasidžiaugti, kad baigėsi tas laikotarpis, kuris penkis mėnesius buvo prikaustęs visos Lietuvos dėmesį prie šio įvykio. Dabar, mano supratimu, partijos, visų pirma parlamentinės partijos, turi labai rimtai galvoti apie ateitį, turi labai rimtai organizuoti Prezidento rinkimus ir tiek, kiek priklauso nuo parlamento ir kokių reikia įstatymo pataisų, jos turėtų būti priimtos. Aš tiktai norėčiau patarti ir Vyriausybė apie tai kalba, kad mums patiems nereikia hipertrofuoti reikalų, nes mes patys įvedame koeficientą kiekvienam reiškiniui, prisideda žiniasklaida, ir pasirodo, kad mes kažkokie ypatingi. Niekuo mes nesame ypatingi. Pas mus normaliai dirba parlamentas, yra stabili Vyriausybė, mūsų Vyriausybėje yra stabili koalicija. Kai kas net turi į mus pasižiūrėti ir imti iš mūsų pavyzdį. Pasižiūrėkite, kiek mūsų kaimyninėse šalyse pasikeitė vyriausybių, į kokią situaciją pateko kai kurie mūsų kaimynai. Pas mus nėra tokios situacijos, kad mes turėtume mušti varpais, kelti triukšmą ir patys save apšaukti, kad mūsų valstybėje kažkas darosi. Atvirkščiai, mes visi politikai, turime dėti pastangas ir raminti mūsų visuomenę, kad žmonės normaliai gyventų ir nekiltų į kokią nors nereikalingą kovą arba gynybą ir panašiai. Juo labiau panaudojant neleistinus metodus.

PIRMININKAS. Dėkoju, premjere. Kadangi E.Masiulio nėra, suteiksiu žodį S.Lapėnui.

S.LAPĖNAS. Norėčiau užduoti klausimą teisingumo ir vidaus reikalų ministrams. Klausimas susijęs su Registrų centro veikla ir darbu. Teko girdėti daug nusiskundimų tiek iš ūkio subjektų, tiek iš kaimo gyventojų, kurie šiandien turi registruoti savo pastatus, ūkio naudmenis ir t.t. Santykiai su Registrų centro darbuotojais yra gyvybiškai būtini. Deja, panaikinus darbuotojų darbo vietas rajonų savivaldybėse šie kontaktai galimi tik apskričių centruose. Tai yra labai didelis nepatogumas.

Norėčiau sulaukti konkretaus atsakymo, kas bus daroma, kad šios paslaugos vėl sugrįžtų bent jau į rajonų centrus, kur žmonės galėtų tiesiogiai kreiptis ir tvarkyti savo reikalus?

PIRMININKAS. Prašom atsakyti.

V.MARKEVIČIUS. Labai ačiū už klausimą. Kadangi nėra vidaus reikalų ministro, aš pabandysiu atsakyti į jūsų užduotą klausimą. Iš tikrųjų dėl įvairių priimtų teisės aktų, kartu ir įstatymų, aš kalbu apie Visuotinį gyventojų deklaravimo įstatymą, nes turtą turėtų deklaruoti ir registruoti… Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad nemažai valstybinių institucijų, savivaldybių institucijų iki šiol savo turto dar nėra ne tik inventorizavę, bet ir įregistravę. Jūsų klausimas, kaip pagerinti gyventojų aptarnavimą. Jeigu teisingai supratau klausimą, Lietuvoje šiandien be centrinės įstaigos, t.y. Registrų centro, visuose apskričių centruose, taip pat yra ir Mažeikiuose, yra 11 filialų ir 39 gyventojų aptarnavimo biurai rajonuose. Deja, šiandien nėra 5 savivaldybėse, t.y. tose, kurios buvo įsteigtos vėliau. Lankydamasis kartu su Vyriausybe ir bendraudamas su gyventojais išgirstu tokių pageidavimų, kad kuo skubiau reikia įkurti ir tuose likusiuose rajonuose. Aš kalbu apie Pagėgius, Kazlų Rūdą, Rietavą. Nemanau, kad šitos kadencijos Vyriausybė pajėgs tai padaryti, nes tam reikia finansavimo. Kitas dalykas, kas konkrečiai yra daroma, iš 60 savivaldybių 52 šiandien jau sudarė sutartį su Registrų centru dėl tiesioginio įvairių duomenų teikimo nemokamai. Tokie šiandien konkretūs žingsniai, kurie yra daromi.

PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Dar paprašė neužmiršti Jurbarko. Jums išvardijus kitas savivaldybes, reikia atkreipti dėmesį į Jurbarką. Klausia J.Jurkus. Jo nėra. Tada klausia G.Kniukšta.

G.KNIUKŠTA. Dėkoju. Norėčiau paklausti gerbiamosios finansų ministrės. Mano klausimas dėl Akcizų įstatymo įgyvendinimo. Reikia pasidžiaugti, kad Vyriausybė ėmėsi papildomų priemonių, kad žemdirbiai be didesnių vargų galėtų įsigyti dyzelinio kuro be akcizo. Tačiau įstatyme nenumatyta nei kiaulininkystės, nei paukštininkystės kompleksams, skundžiasi ir daržininkai, kad jiems per mažos normos. Mes kartu su ministru Jeronimu Kraujeliu teikėme pataisą, kad tas normas nustatytų Vyriausybė, bet Vyriausybė tą mūsų siūlymą įvertino neigiamai. Gerbiamoji ministre, kaip reikėtų spręsti tą problemą? Dėkoju.

D.GRYBAUSKAITĖ. Kiek atmenu, jūsų pataisa buvo šiek tiek kitokia, kad apskritai neribotume ir t.t. Dėl normatyvų Vyriausybė yra pasirengusi kalbėtis. Jeigu matome, kad reikia, mes pasirengę didinti tas normas, ir čia nėra jokios problemos.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V.Rinkevičius.

V.RINKEVIČIUS. Ačiū. Norėčiau paklausti finansų ministrės. Mes žinome, kad atlyginimai Lietuvoje didėja kur kas lėčiau negu bendrasis vidaus produktas. Girdėjome, kad nuo gegužės 1 d. Vyriausybė rengiasi padidinti neapmokestinamą minimumą. Tačiau suskaičiavus visus mokesčius išeina taip, kad mes iš esmės daugiau padidinsime mokesčius negu atlyginimą, nes nuo 50 litų darbuotojas mokės pajamų mokestį, kuris sudarys 16,5 lito, 1,5 lito yra „Sodros“ mokestis. Iš viso darbuotojas gaus 32 litus. O darbdaviui tai kainuos 65,5 lito ir 33,5 lito sudarys mokesčiai, 32 litus – atlyginimo padidėjimas darbuotojui. Neapmokestinamas minimumas yra 290 litų. Padidinkime bent 30 litų tą minimumą, kad išbalansuotume ir kad atlyginimo gautų daugiau, t.y. kad padidėtų atlyginimas, o ne mokesčiai. Negalima to padaryti?

PIRMININKAS. Prašom atsakyti, gerbiamoji ministre.

D.GRYBAUSKAITĖ. Labai ačiū. 10 litų pridėjus prie neapmokestinamojo minimumo, bus 100 milijonų. Jeigu jūs rasite iš kur juos paimti, mes tikrai sutiksime.

A.M.BRAZAUSKAS. Reikia pabrėžti dar vieną dalyką. Žinote, mes padarėme analitinę lentelę, kokį moka pajamų mokestį ir pagal gaunamas pajamas. Aš prašiau ir Seime, kad būtų paskelbta, tiksliai neatsimenu, bet galiu pasakyti, kad žmonės nuo 500, 600 litų atlyginimo moka apie 10% pajamų mokesčio. Na, 12%. Tie, kurie gauna 1000, moka apie 20%. 33% moka tik tie, kurie gauna apie 10 tūkst. litų. Vadinasi, ten, sakyčiau, visiškai įteisinta įvairiomis lengvatomis. Toje lentelėje viskas surašyta. Plius vaikai, už kiekvieną vaiką 0,1%. Šį klausimą svarstėme ne vieną kartą. Kita vertus, 33% daro didesnį psichologinį poveikį… negu tam, kuris gauna iki 1000 ar 1500 litų.

PIRMININKAS. Dėkoju, premjere. Kadangi pasirodė J.Jurkus, tai leisime jam paklausti. Prašom.

J.JURKUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, 1999 m. tuometinė konservatorių dauguma Seime ir Vyriausybėje, dovanodama „Mažeikių naftą“ bankrutuojančiai kompanijai „Williams“, neatskyrė iš šio objekto Mažeikių kultūros rūmų bei kitų socialinių objektų. Kai iš „Williams“ vadovavimą įmonei perėmė „Jukos“ kompanija, naujoji vadovybė išparduoda jos verslui (…) objektus. Parduodamas profilaktoriumas Plinkšiuose. O šiandien paskelbtas Mažeikių kultūros rūmų pardavimo konkursas. Man vakar teko kalbėtis su „Jukos“ atstovybės vadovu Lietuvoje gerbiamuoju Tomu Gižu ir jis, suprasdamas mažeikiečių nerimą, sutinka derėtis dėl šio objekto pardavimo. Tačiau žinodamas savivaldybės finansinę padėtį, norėtų, jog šiose derybose dalyvautų Vyriausybė.

Ar nebūtų galima, gerbiamasis premjere, tikėtis jūsų Vyriausybės pagalbos sprendžiant šią mums, mažeikiečiams, aktualią problemą ir ištaisant konservatorių Vyriausybės ir Seimo padarytą klaidą? Priešingu atveju rajono savivaldybė gali likti be kultūros centro, o mes savo pasiūlymus kartu su Mažeikių rajono taryba pateiksime. Tuo labiau kad lyg ir būtų galima pagal Akcinių bendrovių įstatymo 78 straipsnio 1 dalį bendrovei sumažinti įstatinį kapitalą. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Prašau, premjere.

A.M.BRAZAUSKAS. Taip, aš jau girdėjau šią problemą. Ir ne tik kultūros namai, kurie yra vieninteliai Mažeikių mieste, bet ir Plinkšių dvaras, kuris buvo sutvarkytas. Dabar nori labai pigiai parduoti – už 700 ar 600 tūkstančių litų. Iš esmės veltui atiduoti labai gražius pastatus, parkus ir visa kita. Tai aš manau, kad mes teigiamai spręsime ši klausimą akcijomis. Na, jeigu ne akcijomis, tai ieškosim kitų būdų. Be jokių abejonių, Mažeikiai negali pasilikti be šių kultūros namų, be šio kultūros centro. Mes iš tikrųjų ieškosim būdų, kaip išspręsti.

PIRMININKAS. Dėkoju, premjere, už atsakymą. Dabar klausia A.Kašėta.

A.KAŠĖTA. Mano klausimas gerbiamajai kultūros ministrei. Norėčiau jūsų paklausti, kodėl taip triukšmingai praėjus informacinei propagandai, kad bibliotekininkai gaus šimtu litų didesnį atlyginimą, pastarosiomis dienomis susitikus su Varėnos rajono bibliotekininkais išaiškėjo, kad jiems prie atlyginimo nebuvo pridėtas nė vienas litas. Aš įsivaizduoju, kad tokių rajonų yra daugiau. Gerbiamoji ministre, jeigu Vyriausybė biudžete numatė ir savivaldybės gavo papildomų lėšų, ar jūs nemanote, kad reikėtų pasiteirauti, kur tie pinigai ir kodėl jie nepateko į bibliotekininkų kišenes?

PIRMININKAS. Prašau, gerbiamoji ministre.

R.ŽAKAITIENĖ. Labai dėkoju už klausimą. Išties Lietuvoje bibliotekų su filialais yra apie 1600. Tiktai šešiose bibliotekose ta problema yra likusi. Iš tikrųjų čia yra savivaldybės, savivaldybės tarybos ir merų, sakyčiau, savivaliavimas ir nesilaikymas įstatymų.

Rugsėjo mėnesį bibliotekininkams padidinus darbo užmokestį, Vyriausybės nutarimu skyrus papildomų lėšų, tos lėšos buvo skirtos ir formuojant šių metų biudžetą. Daugelis savivaldybių tą padarė. Varėnos bibliotekoje, reikia pasidžiaugti tuo, pagal dar vakar galiojusį Vyriausybės patvirtintą koeficientą, kurį galima mokėti kultūros įstaigoms, bibliotekininkams buvo skirtas aukščiausias koeficientas. Tačiau mes nutarimą pakeitėme, koeficientas yra padidintas vienu punktu. Bet ir iki nutarimo pakeitimo buvo galima mokėti priedą, kurį leidžia Vyriausybės nutarimas.

Taigi mes jau ne pirmą kartą kreipėmės į tuos merus, kurie nesilaiko Vyriausybės nutarimo, Darbo apmokėjimo įstatymo ir nemoka to, kas priklauso bibliotekininkams. Paskutiniu metu gavę iš Finansų ministerijos tiesiogines sumas, kurios kaip bendri asignavimai buvo skirtos savivaldybėms, prašėm išryškinti ir išskirti atskirai tiesiogines sumas, kiek skirta konkrečiai bibliotekininkams tose šešiose savivaldybėse, lydimuoju raštu siunčiame merams ir tikimės, kad tą problemą išspręs. Ji turi būti išspręsta nuo šių metų sausio 1 dienos.

PIRMININKAS. Dėkoju už atsakymą. Dabar klausia… Iš esmės liko tiktai vienos frakcijos atstovai. Klausia V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Pone premjere, ar jus informavo Telšių apskrities viršininkas ponas Kazys Lečkauskas, o galbūt ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija, kad Telšių rajono savivaldybė Prezidento krizės fone kovo 26 d. žengė ypatingą humoristinį, o galbūt ir neprotingai provokuojantį žingsnį. Ji viešuose informaciniuose kelių ženklų užrašuose įrašė naują ir tolygų nuolatiniam valstybiniam miesto pavadinimo užrašui antrą užrašą viena žemaitiškų tarmių. Gali atrodyti, kad ši naujovė turi humoristinį atspalvį. Tačiau tai buvo padaryta ne balandžio 1 d., o Lietuvių kalbos komisijos vertinimu, dar ir pažeidžiant galiojančius įstatymus bei taisykles.

Įstatyminio nihilizmo ir teisinės valstybės paneigimo reiškinių neseniai matėm gausiai. Gal reikėtų ne skatinti, o pirmiau siūlyti įstatymų pataisas. O kol kas galėtų veikti apskrities viršininkas. Žodžiu, jūsų nuomonė apie tai. Ar jūs žinote ir ar turite poziciją?

A.M.BRAZAUSKAS. Aš nežinau, apie kokį skatinimą kalbama. Tikrai negalėjo būti skatinimų, nes aš pirmą kartą išgirdau. Tiesa, važiuodamas per Plungę į Telšius nepastebėjau aš tokių užrašų dviem kalbomis. Kur tai galėjo būti, aš būtinai atkreipsiu dėmesį ir apskrities viršininko. Kas leido kelininkams, kurie rašo užrašus, rašyti dviem kalbomis, nesuprantu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia R.Juknevičienė, nes E.Masiulis atsisakė klausti.

R.JUKNEVIČIENĖ. Ačiū, pone pirmininke. Aš tik noriu patikslinti dėl prieš tai buvusio klausimo. Meras yra Socialdemokratų partijos atstovas Telšiuose, tai turbūt…

A.M.BRAZAUSKAS. Žinom, žinom, kad socialdemokratas.

R.JUKNEVIČIENĖ. Pone premjere, aš norėčiau pratęsti A.Kubiliaus klausimą, kuris iš esmės yra pagrindinis šiandien, ir nemanau, kad taip lengvai gali būti pasakoma, kad viskas gerai. Aš pritariu jūsų minčiai galvoti apie ateitį. Bet į jūsų vadovaujamos partijos erdvę veržiasi Borisovas-2, remdamasis tuo, tomis bėdomis, kurios yra valstybėje ir kurios labai daug priklauso nuo jūsų Vyriausybės, nuo jūsų veiklos konkrečiai ir nuo galvojimo apie ateitį labai priklauso, ar tas Borisovas-2 ko nors pasieks rinkimuose.

Mano susirūpinimas dėl padėties sveikatos apsaugos srityje taip pat yra tiesiogiai susijęs su šia problema, nes nusivylę padėtimi sveikatos apsaugos srityje medikai įtraukiami į tas gelbėjimo komandas. Sveikatos apsaugos padėtis šiandien yra tarsi uždelsto veikimo bomba. Medikų nusivylimas dėl to, kad atlyginimai patys mažiausi, dėl to, kad finansavimas per pastarąjį laikotarpį mažiausias Europoje sveikatos apsaugai imant procentais, ir panašūs dalykai, reorganizacija iš esmės nevyksta – visi tie dalykai labai rimtai gali atsiliepti valdančiajai partijai ir visai politinei sistemai Lietuvoje per būsimus rinkimus.

Todėl aš tikrai labai rimtai kviečiu atkreipti dėmesį į tai, kas yra parašyta ataskaitoje, ir kuo greičiau iki svarstymo pakeisti tekstus, kad mes gautume realų vaizdą. Gal tai padės, medikai atkreips dėmesį, kad juos bent girdi ir mato, kas vyksta sveikatos apsaugos srityje.

PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, irgi turėčiau jus įspėti, kad klausimui viena minutė. Reikia iššifruoti, kas tas Borisovas-2.

A.M.BRAZAUSKAS. Taip, aš ir norėjau nuo to pradėti, nes dabar buvo supainiota, kaip kaime sako, Dievo duona su kiaušiniene. Ar apie sveikatos apsaugą reikia kalbėti, apie Borisovą-2. Aš irgi nežinau, kas jis toks, kokia čia asmenybė. Pirmą kartą išgirdau. Bent apkaltos procese nebuvo tokios figūros kaip Borisovas-2.

Dėl sveikatos apsaugos. Aš matau, kad jūs tragiškai kalbate apie šį reikalą ir labai sutirštinate spalvas, mano supratimu. Aš irgi susitinku su medikais, daugelyje ligoninių buvau, su didžiuliu būriu medikų Marijampolėje buvau susitikęs, keletas šimtų medikų, labai gražiai kalbėjom apie reformas, kalbėjom apie jų problemas. Bet aš niekur negirdėjau taip, kaip jūs tragiškai kalbate. Galbūt jūs turite galvoje kokią nors vieną polikliniką ar kokią nors vieną ligoninę, ar dar ką nors. Neseniai buvau Kaune, vienoje, kitoje, pagrindinėse klinikose. Aš niekur nieko panašaus negirdėjau taip, kaip jūs sakot. Žinoma, problemų yra sveikatos apsaugos srityje visuomet, žinoma, mes stengiamės, kad jų nebūtų. Mes suprantame, kad reikia labai daug dėmesio skirti pirminei priežiūrai, ypač kaimo ambulatorijom, kad reikia gerinti finansavimą ir didinti finansavimo sritį, bet kada jūs pasakote, kad visiškai nieko nepadaryta reformos srityje, tai aš niekaip negaliu sutikti. Mes Vyriausybėje keletą apskričių svarstėme labai detaliai, viso tinklo optimizavimą, kaip galima prisitaikyti ir tapti panašiais į europiečius. Nes daug kas Lietuvoje, taip pat medikai nenori būti panašūs į europiečius. Jie nori būti panašūs tik į lietuvius, nors ligoninių naudojimas, hospitalizavimo laikas Lietuvoje yra 30% ilgesnis negu tos pačios Skandinavijos šalyse. Skandinavai mus konsultavo, norvegai mus konsultavo, mes paėmėme kaip pagrindą jų siūlymus, ne patys išgalvojome. Kiek aš žinau, čia, žinoma, J.Olekas galėtų daug daugiau apie tai pasakyti negu aš, bet kad taip būtų, tai palaukite. Jeigu koks nors Borisovas-2 kišasi į sveikatos apsaugą, tai mes visi turime turėti labai aiškią poziciją ir aiškią liniją, artėjant rinkimams, ir kovoti su tokiais neaiškiais vaiduokliais.

PIRMININKAS. Gerbiamasis premjere, gal dar sveikatos apsaugos ministras atsakytų į tai? Žinoma, ne apie Borisovą-2, bet apie problemas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, ačiū gerbiamasis premjere, už atsakymo dalį. Manau, mes turime susirūpinti dėl Lietuvos gyventojų sveikatos ir dėl geresnių medikų darbo sąlygų. Bet tikrai negalima sutikti su tuo, kad dar nevyksta pasikeitimai. Mielieji kolegos, pasižiūrėkite į tuos skaičius ir pasikalbėkite grįžę su savo kolegomis savo apygardose, koks buvo finansavimo kritimas nuo 1998 metų. Iš tikrųjų visose įstaigose vyko mažinimai, buvo atleidžiami žmonės, buvo mažinami ir darbo užmokesčiai. Žmonės buvo apriboti, negalėjo išrašyti vaistų. Jūs prisiminkite, kai jūs mane buvote pasikvietę praeitų metų kovo mėnesį į savo frakciją ant kilimėlio. Mediciniškai tariant, buvo vos ne viduriuojama, kad medikai negali išrašyti vaistų, kad numatytos kvotos, kad pacientai negali gauti jiems reikalingų medikamentų.

Šiais metais finansavimas gerokai padidėjęs, netgi nuo bendrojo vidaus produkto, kuri mes skaičiuodavome, didesnis, nes anksčiau būdavo kritimas. Ir iš tikrųjų mes esame padidinę finansavimą, ypač pirminės grandies. Balas buvo sumažintas šešiomis šimtosiomis. Dabar mes sugrįžtame prie normalaus finansavimo. Iš dviejų šimtų kaimo ambulatorijų apie 70 jau sutvarkytos, renovuotos. Projektas tęsiami, todėl ir toliau tas bus tvarkoma. Nuo gegužės 1 d. padidinti įkainiai, ir žmonės gaus realų padidėjusį atlyginimą.

Aš tikrai, kolege, suprantu mūsų rūpestį, ir jūsų, ir mano, kad dalis mūsų kolegų iš tikrųjų yra viliojami ir traukiami nepagrįstais pažadais, jie taip pat bando žadėti stebuklą. Bet kviečiu, jeigu norite realiai pasižiūrėti, kas darosi, bet kada su manimi nuvažiuoti į kaimo ambulatoriją, nuvažiuoti pas mūsų kolegą Antaną Matulą į Pasvalį, pamatysite, kaip viskas keičiasi. Rytoj, jeigu norite, važiuojame į Uteną pasižiūrėti, kaip atidaromos naujos renovuotos operacinės. Taip, per Lietuvą ši banga ritasi. Manau, medikai gali būti tie žmonės, kurie gali sustabdyti tam tikrą politinį disbalansą, kurie daro… ir dalyvauti. Aš tikrai pasitikiu savo kolegomis ir manau, kad jie iš tikrųjų tokie ir bus.

PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Dabar paskutinysis klausimas. Bet vėlgi norėčiau pasakyti, mes žinome U-2, buvo toks žvalgybinis lėktuvas, jį visi iššifravo, tai jeigu jūs galėtumėte iššifruoti Borisovą-2, tai būtų labai malonu. Klausia J.Razma.

J.RAZMA. Gaila, kad neseniai skelbtoje premjero ataskaitoje neišgirdome susirūpinimo dėl tragiškai sumažėjusių užsienio investicijų. 770 mln. litų tai yra pats mažiausias skaičius per pastaruosius septynerius metus. Dvigubai mažesnis, negu buvo 2000 metų rodikliai. Nežinia, ar yra supratimas, kodėl taip atsitinka. Ar yra supratimas apie tas biurokratines kliūtis, apie kryžiaus kelius, kuriuos turi nueiti investitorius, norintis gauti sklypą? Ką jau padarysi, yra taip, kaip yra, bet ar Vyriausybė rūpinasi tais investitoriais, kurie čia realiai yra? Aš kalbu konkrečiai apie „Siemens (…)“ koncerną, kuris paskelbė, kad gali perkelti savo gamybą, kartu ir kelis tūkstančius darbo vietų dėl dabar jūsų neseniai priimto socialistinio Darbo kodekso. Ar rengiatės tą kodeksą keisti, ar kaip nors kitaip pasiekti, kad tas investitorius taip negalvotų ir išsaugotume čia tas darbo vietas?

PIRMININKAS. Gerbiamasis premjere, prašau atsakyti.

A.M.BRAZAUSKAS. Pirmiausia dėl socialistinio Darbo kodekso, tai šioje salėje jis gimė, o ne Vyriausybės rūmuose. Dabar dėl investicijų. Labai ačiū už rūpestį. Iš tikrųjų užsienio investicijų sumažėjo. Bet jūs užmiršote kitą dalį ir tai, ką aš kalbėjau iš šios garbingos tribūnos, kad gerokai padidėjo, man atrodo, 14% padidėjo apskritai investicijos į ūkį. Jos jau pasiekė beveik 6 mlrd., statytos išaugo16%. Tai ką, manote, iš dangaus visa tai? Kodėl jūs manote, kad skaniai kvepia tik užsienio investicijos? O savo uždirbti pinigai iš tų 4 mlrd., apie kuriuos kalbėjo P.Čėsna, tai čia ne pinigai? Reikia pasidžiaugti, kad ekonomika pati yra efektyvi ir gaunamos didžiulės finansinės pajamos. Ir 800 mln. iš 820 investicijų, skirtų privatizavimui, buvo lietuviški pinigai. Tai kas čia blogo? (Plojimai) Kas čia blogo?

Dar vienas dalykas. Apklausti užsienio investitoriai. Iš dešimties apklaustųjų septyni pasakė, kad Lietuvoje yra puikiausios investavimo sąlygos. (Balsas salėje, negirdėti) Ir aš nežinau, kodėl. Ateis laikas, eis.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, ramybės. Aš suprantu opozicijos nelengvą patirtį… ramybės, bet aš esu opozicijos pusėje. Kolegos, dabar klausia E.Masiulis. Jis persigalvojo? Taip, nori klausti.

E.MASIULIS. Gerbiamasis premjere, tikrai buvau aprimęs ir nesiruošiau klausti, bet po paskutinių jūsų atsakymų iš tikrųjų atsirado noras paklausti. Kai jūs sakote, kad bendras investicijų skaičius didėja ir investitoriai labai gerai atsiliepia apie Lietuvos įstatymus, tai tada leiskite man paklausti. Kada įmonė „Siemens“, turinti 3000 darbo vietų ir suteikianti darbo žmonėms darbą, ir mokanti labai gerą atlyginimą, prašo, kad būtų patobulintas Darbo kodeksas ir leistų darbuotojams darbdavio ir darbuotojo bendru sutarimu dirbti viršvalandžius už didesnį atlyginimą, o jūs to paprasto įstatymo pataisos nepriimate, rizikuodami, kad ta įmonė išvažiuos, tuo tarpu metate milijonus į „Alytaus tekstilę“, kai visiškai neaiški šios įmonės baigtis, tai kaip suvokti tokius dvigubus standartus? Vienur yra elementariausi sprendimai nepriimami, o kitur yra eikvojami mokesčių mokėtojų pinigai ir visiškai neaišku, kuo baigsis ši istorija.

PIRMININKAS. Klausimui viena minutė, gerbiamasis Masiuli.

E.MASIULIS. Aš tikrai norėčiau palinkėti, kad kur kas nuosekliau ir aiškiau Vyriausybė dirbtų šioje srityje, nes tokių ne visai suprantamų sprendimų pastaruoju metu tikrai yra daug.

PIRMININKAS. Kolegos iš opozicijos ir iš pozicijos, vis dėlto jau ketvirti metai, išmokime paklausti per vieną minutę. Prašom.

P.ČĖSNA. Jeigu galima, aš pabandysiu atsakyti. Ar galima būtų užfiksuoti gerbiamojo Seimo nario pasakymą, kad 700 litų vidurkis, kurį moka dirbantiems trimis pamainomis ir naktinį darbą, yra geras atlyginimas? Tai tiek. O šiandien Ūkio ministerijoje vyksta pasitarimas, bandoma ieškoti kompromisų, ką reikėtų daryti, kad Klaipėdoje sėkmingai ir toliau galėtų dirbti ši didelė gamykla.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Dabar dėl vedimo tvarkos… (Balsai salėje) Prašom. Gerbiamoji V.Blinkevičiūtė.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, Ministras P.Čėsna jau pasakė, kad šiuo metu, kai mes čia ginčijamės, Ūkio ministerijoje vyksta pasitarimas drauge su kitų institucijų atstovais dėl tos įmonės padėties. Tai čia yra viena įmonė. Bet aš labai atsakingai prašau mūsų gerbiamųjų Seimo narių žiūrėti į pačią pagrindinę problemą mūsų valstybėje. Ar tai reiškia, kad mes savo įstatymais nuo gegužės 1 d., atėję į Europos Sąjungą, turime ir toliau toleruoti vergiškas darbo sąlygas ir išnaudojimą mūsų valstybėje? Minutę, ne viename susitikime su darbuotojais jūs turbūt ne kartą išgirdote, kodėl mūsų valstybėje tokie maži atlyginimai, kodėl jūs nieko nedarote, kad mūsų valstybėje būtų didesni atlyginimai? Aš prašau būti mums visiems vieningiems. Dirbti po 12–14 valandų, kai mokamas atlyginimas šiek tiek didesnis negu minimumas, kai šantažo būdu žmonės verčiami dirbti be jokio poilsio ir nesaugiom darbo sąlygom, to tikrai negali būti. Darbo kodeksas, kurį priėmėme, gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų atitinka visas Europos Sąjungos direktyvas apie kokybišką užimtumą ir kokybiškas darbo vietas. Todėl tikrai būtų blogai, kad į mūsų valstybę žiūrėtų kaip į trečiarūšę valstybę. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pasitarti, nes, kaip jūs žinote, Vyriausybės valanda yra 60 minučių. Jeigu yra norinčių klausti, mes turime vėl suteikti teisę klausti, taip numatyta Statute. (Balsai salėje) Mano klausimas, ar nori dar kas klausti? Prašom. Atidaromas… (Balsai salėje) Kolegos, Statutas yra Statutas. Kadangi opozicija nori paklausti, mes turime vėl suteikti teisę klausti. Labai atsiprašau, dabar dar kartą klausia J.Razma. Ne, atsiprašau. A.Vidžiūnas. Klausia A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, labiausiai, aišku, šiai Vyriausybei nėra pasisekę kaime ir Borisovas-2 ten taip pat turi ką veikti. Reikia pasakyti, kad šios srities sprendimai turėjo nedaug į ateitį nukreiptų modernios, vakarietiškos žemės ūkio politikos bruožų. Sprendimai, reikia pasakyti, nuolat vėluoja, ir Ministras Pirmininkas puikiai žino epopėją dėl paramos už pieną. Jie yra kaitaliojami. Sumaištį buvo sukėlęs vienkartinės išmokos už galvijus modelis. Skurdą, mano supratimu, padidino paramos pieno ūkiams tvarka, kelis kartus jūsų keista. Rinkos reguliavimo agentūra iki šiol veikia tik kaip supirkimo kontora. Nėra vieno žemės ūkio politikos centro. Mums iki šiol neaišku, kas vadovauja – ar Vytautas Einoris, ar finansų ministrė, ar Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, ar Vyriausybė. 140 mln. žadėtų pinigų taip ir nebuvo skirta. Vyriausybė susipyko su Žemės ūkio rūmais, o Žemės ūkio ministerija taip ir netapo lygiaverčiu partneriu derantis nei su žemdirbiais, nei su perdirbėjais.

PIRMININKAS. Kolega, klausti viena minutė!

A.VIDŽIŪNAS. Pone Ministre Pirmininke, kaip jūs vertinate Žemės ūkio ministerijos administracinius gebėjimus ir ar žadate tobulinti šios srities administravimą?

PIRMININKAS. Kolegos, kadangi pratęsėm klausimus, dabar griežtai laikysimės Statuto ir klausti viena minutė. Po minutės būsite nutraukti.

A.M.BRAZAUSKAS. Žadame tobulinti Žemės ūkio ministerijos darbą.

PIRMININKAS. Dėkoju už atsakymą. Klausti viena minutė. K.Glaveckas.

K.GLAVECKAS. Gal klausimas finansų ministrei. Gerbiamoji ministre, sakykite, žinant Europos struktūrinių fondų pinigų panaudojimą praeitais metais ir ankstesniais laikotarpiais, kai kai kurie politikai gebėjo pritraukti dideles struktūrinių fondų lėšas savo kompanijoms, ar kas nors daroma ir yra padaryta, kad ateityje iš tikro vyktų sąžininga konkurencija ir nebūtų vienas už kitą lygesnis arba, kitaip sakant, kad vienas dėl politinio kišimosi ar dar ko nors darytų protekciją savo įmonėms? Ačiū.

D.GRYBAUSKAITĖ. Dėkoju už klausimą. Lietuva iki šių metų gegužės 1 d. iš struktūrinių fondų negavo nė vieno euro. Gavo pagalbą prieš stojimą, tai yra SAPARD’as, ISPA ir PHARE. Visos šios lėšos buvo skirstomos pagal nustatytus Europos Sąjungos reglamentus, ir labai griežtai. Nors jūs ir pasakėte užuominą, kad kas nors gavo daugiau, Europos Sąjungos auditas nepatvirtino tokio reguliavimo pažeidimų. Be abejo, tam tikrų finansinių nusikaltimų arba jų elementų buvo aptikta, bet tai buvo padaryta mūsų pačių jėgomis labai ankstyvoje stadijoje ir už tai mus tiek Europos Sąjungos struktūros, tiek Komisija, tiek (…) yra pagyrusios, kad mes sugebėjome laiku išaiškinti šiuos prasižengimus. Aš manyčiau, tai yra puikiausia profilaktika ir rodiklis, kad mūsų tiek FNTT, tiek kitos struktūros geba laiku sustabdyti galimus nusižengimus.

Dabar dėl jų kiekio ir kokybės. Iš tikrųjų procentai tų nusižengimų kol kas yra gerokai žemesni negu tokių nusikaltimų vidurkis Europos Sąjungoje.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, norėčiau priminti Seimo statuto 208 straipsnį. Jo 1 dalyje skelbiama, kad „Vyriausybės nariai per Vyriausybės valandą atsakinėja 60 minučių“, bet 2 dalyje kalbama taip, kad „Seimo nariai Vyriausybės nariams turi užduoti aktualių ir visuomeninės svarbos klausimų. Posėdžio pirmininkas gali leisti neatsakyti į klausimą, kuris, jo manymu, yra neaktualus ar neturi visuomeninės reikšmės“. Kolegos, vadovaudamasis Statutu, vykdysiu jį tiksliai. Dabar užduoda klausimą J.Razma. Gerbiamieji kolegos, šis laikas įsiskaito į laiką. Skaitykite Statutą! Prašom.

J.RAZMA. Norėčiau kreiptis į Ministrą Pirmininką dėl šių metų aukštųjų mokyklų absolventų diplomų problemos. Turbūt žinoma Vyriausybei, kad studentai yra susirūpinę, jog šiemet dar negaus europietiškus standartus atitinkančių diplomų priedų ir, atrodo, kad pagrindinė priežastis yra nerangumas, pirmiausia turbūt Švietimo ir mokslo ministerijos, ar negavimas kelių tūkstančių papildomų litų. Dėl to net kai kurie svarsto, kad metus laiko reikia išeiti akademinių atostogų, kad kitais metais jau gautų tuos normalius diplomus. Ar jūs rengiatės kaip nors reaguoti į tą problemą ir energingai ją spręsti, nes, man atrodo, kad priežastys, kurios kartais nurodomos, kad šiemet dar ne visai tos programos ir t.t., tai nemanau, kad kitais metais jau visos programos bus kaip Europoje, bet diplomus žada išduoti jau normalius?

PIRMININKAS. Prašom atsakyti.

A.M.BRAZAUSKAS. Atsakys švietimo ir mokslo ministras ponas A.Monkevičius.

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis ministre, atsakyti į klausimą.

A.MONKEVIČIUS. Ačiū už šį klausimą, nes gera proga galbūt į tai atsakyti. Man keista, kai kartais iš kažkur atsiranda problema, kurios šiaip iš viso net nėra, ir ta problema paskui ratilais eina, nors jeigu jūs skaitėte vakarykštį studentų pareiškimą, jis yra visiškai kitoks. Jie iš tikrųjų vertina tai, kad Vyriausybės priimtas nutarimas atitinka Bolonijoje pasirašytą deklaraciją. Mes, pasakyčiau, dėl beveik visų darbų ne tik kad neatsiliekame, bet visur žengiame priekyje. Tai patvirtino ir Europos Komisijos direktorato generalinis direktorius (…). Aš buvau pakvietęs Seimo narius, kurie domėjosi ta sritimi, dėkoju, kad nemažai dalyvavo. Tada buvo pasakyta, kokia yra mūsų pažanga, kaip mes tvarkomės. Daugeliu atvejų tikrai esame susitvarkę studijų struktūrą. Galbūt programų per daug, bet tai procesas, nes turime studijų kokybės vertinimo sistemą, akreditavimo sistemą, kuri jau rikiuoja. Palyginti su kaimyninėmis šalimis, mūsų padėtis turbūt geriausia.

Tą priedėlį, apie kurį kalbame, mes vieni iš pirmųjų būsime pasirengę įvesti nuo kitų metų. Tik nuo kitų metų Europos Sąjunga prie to pereina. 2005 m. sausio 1 d. paskelbs apie jo įvedimą ir laipsniškai turbūt tik 2005–2007 metais prie jo bus priprantama ir jis bus automatiškai išduodamas. Dabar gera proga visus nuraminti. Šiandien buvome susitikę su Studentų sąjungos vadovais, kalbėjome ir apie kitas temas. Jokių problemų nekyla, nekilo ir nekils nei šiemet, nei kitais metais. Čia jokio ryšio nėra. Galbūt kai kurie universitetai šiek tiek kelia tą problemą, nes jie iš tikrųjų nori gauti papildomai pinigų (mes šiek tiek lėšų gausime ir iš Europos Tarybos) norėdami užsitikrinti… Mes norime, kad nemokamai šis priedėlis būtų išduodamas. Taigi jie kelia klausimą, kad galbūt neužteks jiems tų pinigų būtent nuo kitų mokslo metų išduoti, bet šiais metais, dar kartą pasakau, jokių problemų nėra. Ir stojant niekas nesikeičia, niekas nepablogėja, išskyrus tai, kad pagerėja. Nuo gegužės 1 dienos mūsų studentams, jeigu jie norės studijuoti užsienyje, galios tos šalies visa socialinė parama, socialinė pagalba. Žodžiu, bus kur kas lengviau. Visa kita nesikeičia.

PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Klausia J.Korenka.

J.KORENKA. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Į pirmąją mano klausimo dalį ministras jau atsakė. Gerbiamasis švietimo ministre pone Monkevičiau, iš tikrųjų didelis jūsų asmeniškas indėlis, jūsų ministerijos ir mūsų Vyriausybės, kad vis dėlto buvo įvestas mokinio krepšelis. Šiandien matome rezultatus. Pedagogai laiku gauna atlyginimus, savivaldybės gali bent minimaliai tvarkyti mokyklų aplinką. Bet aš žinau vieną paslaptingą jūsų laišką (šiandien apie tai turbūt galima atvirai kalbėti). Prieš rugsėjo 1-ąją jūs į savivaldybes išsiuntėte merams laiškus, kuriais kreipėtės, kad merai su tarybomis rastų galimybių pedagogams, kurių ne tokie dideli atlyginimai, finansuoti popierių, rašymo priemones ir kitas kanceliarines priemones. Atsakykite, kiek savivaldybių pasinaudojo jūsų pasiūlymu? Ačiū.

A.MONKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų yra taip, kad krepšelis šiemet pasipildo iki tos maksimalios ribos, kuri buvo numatyta pagal šią programą. Ta programa baigėsi, krepšelis taikomas. Vyriausybė gal dar svarstys, kaip šiais metais pratęsti tik perskirstymo dalį, paliekant šiek tiek procentų kaip galimybę išlyginti atskirų mokyklų netolygumus. Kiekvienos savivaldybės specifika yra kitokia ir yra tokių mokyklų, kurioms reikia papildyti kitų mokyklų sąskaita. Todėl perskirstymas, jeigu Vyriausybė apsispręs, merai to pageidaus, bus paliktas. Visa kita veikia normaliai. O dėl to, kad mokyklų vienas komponentas yra mokymo priemonės, tai šiandien steigėjas turi galimybę pirkti mokytojui tai, ko niekada Lietuvos istorijoje nepirko. Nei tarybiniais laikais, nei nepriklausomos Lietuvos istorijoje mokytojams nebuvo perkama pagal kokią nors aiškią tvarką rašymo priemonės, popierius, dažai ir kai kurie kiti dalykai mokymo priemonėms pagaminti, nes mokytojų pagamintos priemonės yra pačios geriausios. Todėl aš prašiau steigėjų, kad jie, įvertinę tą aplinkybę, įvertinę krepšelį, kuris šiais metais papilnėjo, šiais metais skirtų lėšų. Mano žiniomis, kai kas tai daro, tačiau aš turiu faktų, kad ir praeitais metais kai kur, turėdami tą užtikrintą finansavimą, ūkio arba aplinkos išlaidoms skyrė per mažai lėšų, bet, tarkim, savivaldybių padaliniai perka automobilius iš salonų, naujus automobilius. Yra tokių atvejų, kurių aš nenoriu įvardyti, bet mes labai griežtai kalbamės ir atkreipiame dėmesį, kad sąlygos pasirūpinti geriau mokytojais iš tų pinigų, kuriuos Vyriausybė skiria per moksleivių krepšelį, pagerėjo, ir steigėjai privalo tai daryti. Mes steigėjų priversti negalime, bet jie privalo tai daryti. Mokytojai turi tai žinoti ir reikalauti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A.Poplavski.

A.POPLAVSKI. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, iš tiesų džiugina jūsų vadovaujamos Vyriausybės sėkmė, ypač sėkmė ekonomikoje ir socialinėje politikoje. Vis dėlto paskutiniojo skandalo, prezidentinio skandalo, fone labai negražiai skambėjo žemės reformos klausimas. Kaip atsimenate, buvo kaltinami politikai, po to kaltė buvo permesta žemėtvarkai. Vis dėlto aš manau, kad nenormali padėtis yra kai kuriose vietovėse, kadastrinėse vietovėse, kuriose žemės grąžinimo procentas yra toks mažas. Noriu jūsų paklausti, ar Vyriausybė numato artimiausioje ateityje imtis griežtesnių žingsnių, vykdydama žemės reformą?

PIRMININKAS. Dėkoju. Prašom atsakyti.

A.M.BRAZAUSKAS. Aš nelabai įsivaizduoju, ką reiškia „griežtesni žingsniai“. Šiame procese dalyvauja daug tūkstančių žmonių, buvo pavėluota finansuoti kiekvienais metais, ypač Vilniaus krašte, kur yra labai sudėtingos sąlygos. Iš tikrųjų Vilniaus krašte procentas yra daug mažesnis negu vidutinis Lietuvoje. Mes jau esame pasiekę vidutinį 85%, Vilniaus krašte per 70%. Tačiau dabar, pavasarį, siūlydami šiek tiek biudžetą perskirstyti, mes numatysime papildomai keletą milijonų, ypač tiems rajonams, kurie vėluoja. Manau, kad tai bus papildoma pagalba greičiau spręsti šiuos visus restitucijos reikalus.

PIRMININKAS. Dėkoju, premjere. Paskutinysis klausia A.Kašėta.

A.KAŠĖTA. Klausimas socialinių reikalų ir darbo ministrei. Gerbiamoji ministre, jūs vienareikšmiai atsakėte man raštu dėl našlių pensijos, kad tai yra socialiai jautri problema, kad dalis našlių negauna našlių pensijos, ji nespręstina arba negalima spręsti, nes reikia rūpintis visais pensininkais ir kiekvienam pridėti bent po keletą litų. Ar jūs nemanote, kad reikėtų iš esmės reformuoti pensijų sistemą ir kartu suvienodinti našlių pensijas? Tuomet tikrai užtektų visiems pensininkams, nes dabar jums bus sunku paaiškint ir susitikimuose sunku paaiškinti ir argumentuoti, kad nereikia taisyti to, sakykime, kreivo įstatymo, kuris priimtas prieš dešimt metų. Nė viena Vyriausybė iki šiol nesugebėjo ištaisyti tos socialinės neteisybės.

PIRMININKAS. Prašom.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū už klausimą. Aš žinau tą atsakymą, stengėmės parašyti taip, kaip mums atrodo ir kokios yra valstybės galimybės. Prieš tai (nežinau, ar jūs buvote salėje) aš labai ilgai aiškinau daktarui K.Bobeliui apie našlių pensijas, todėl taupydama jūsų ir mūsų laiką nekartosiu visko iš naujo. Pasakysiu tik tiek. Šiek tiek keista girdėti, kai, kaip suprantu, dešinioji pusė, liberalai, aiškina apie išmokų, juo labiau pensijų lygiavos principą, kai viskas yra paremta socialiniu draudimu. Man labai čia norisi pasakyti, kad gal ne toje pusėje sėdite. Bet jeigu iš tikrųjų, tai aš labai džiaugiuosi, kad yra rūpinamasi socialiniais klausimais ir pensijomis. Tada, kai mes visi kartu dirbdami turėsime „Sodros“ biudžete šiemet 5 milijardus, o kitais metais kur kas daugiau, kaip sakiau, taip ir sakysiu, ir darysim, prie našlių problemos tikrai grįšime.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Dėkoju Vyriausybei už atsakymus. Anksčiau pradėjome Vyriausybės valandą.

 

Savaitės (nuo 2004-04-13) – 2004 m. balandžio 13 d. (antradienio) ir 15 d. (ketvirtadienio) darbotvarkės projektas

 

Dabar, kolegos, prašyčiau neišsiskirstyti. Kviesčiau Seimo Pirmininką Č.Juršėną pateikti kitos savaitės posėdžių darbotvarkes. Prašome, Seimo Pirmininke, jums žodis.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos ir gerbiamoji Vyriausybe! Kita savaitė ir jūsų, t.y. Vyriausybės, ir Seimo, ir Prezidento dėka yra labai sodri. Pirmiausia Konstitucijos 57 straipsnio pakeitimų pirmasis balsavimas. Antra, net apie 20 eurointegracinių klausimų. Trečia. Kitą savaitę mes turime susitarti dėl Prezidento rinkimų įstatymo pakeitimo ir Prezidento rinkimų datos nustatymo. Iš anksto primenu, kad mano siūlymas yra birželio 13 d., bet Seimo valia nustatyti tą ar kitą datą. Taip pat susijęs su eurointegraciniais reikalais siūlomas nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo narių skyrimo Europos Parlamento nariais“. Turime ir šią procedūrą atlikti. Pagaliau po pertraukos, t.y. po tam tikro nukėlimo, išklausysime Žurnalistų etikos inspektoriaus Romo Gudaičio ataskaitą, jis atsakys ir į mūsų klausimus. Dar vienas kitas nutarimas, kuris yra įrašytas arba bus įrašytas ryšium su tuo, kad dėl suprantamų jums priežasčių kai kuriuose mūsų galiojančiuose dokumentuose reikia keisti pavardes, nes pasikeitė pareigybės. Ir dar vienas dalykas – tai, kas buvo šiandien, o kitą savaitę reikš tęsinį, tai yra diskusija apie Vyriausybės metinės veiklos ataskaitą. Prašyčiau kolegas ir iš komitetų, ir iš frakcijų tam pasiruošti. Diskusija yra numatyta ketvirtadienį. Tiek apie šitą, kaip sakiau, riebią ar sodrią kitą savaitę.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Pirmininke, jūsų nori paklausti 3 Seimo nariai. Pirmasis klausia G.Kniukšta.

G.KNIUKŠTA. Dėkoju. Gerbiamasis Pirmininke, norėčiau jūsų paklausti, ar nebūtų galima iš balandžio 15 d., ketvirtadienio, perkelti į antradienį Žemės ūkio ir maisto produktų atsargų deklaravimo ir perteklinių atsargų vienkartinio apmokestinimo įstatymo projekto svarstymo? Mano prašymas yra susijęs su tuo, kad šis įstatymo projektas yra integracinis, ir Vyriausybei reikia laiko parengti po įstatymų leidžiamus aktus. Būtų tiesiog sutaupyta kelios dienos, ir mes jau ketvirtadienį šį įstatymą galėtume priimti.

Č.JURŠĖNAS. Prašom. Bet aš turiu tokią pastabą, kad jūsų vadovaujamas komitetas dar neišnagrinėjo.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamasis Pirmininke, vakar komitetas apsvarstė, pritarė ir laiko pakanka…

Č.JURŠĖNAS. Gerai, tada gerai, vadinasi, dar vieną eurointegracinį galėsim priimti.

PIRMININKAS. Prašau… Dėkoju. Klausia V.Tomaševski.

V.TOMAŠEVSKI. Ačiū. Gerbiamasis Pirmininke, mane domina antras rezervinis klausimas iš antradienio darbotvarkės. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pakeitimo projektas. Klausimas būtų toks: ar jis yra įrašytas į pavasario sesijos programą ir kokia priežastis, kodėl jis atsirado šioje darbotvarkėje?

Č.JURŠĖNAS. Aš negaliu dabar konkrečiai pasakyti. Man atrodo, kad čia yra iš senesnių laikų šis dalykas. O jeigu šnekėsim konkrečiai, tai čia susiję su pajamų deklaravimu, kadangi Vyriausioji tarnybinės etikos komisija užsiima kai kuriais klausimais. Kad būtų palengvintas darbas ir nereikėtų dvigubai to daryti, ta pataisa, jeigu jūs turite galvoje antrąjį rezervinį klausimą, yra būtent tokios rūšies. Nors, aš jaučiu jūsų klausimo potekstę, yra ir kitų minčių. Bet projekte kalbama apie deklaravimo palengvinimą.

V.TOMAŠEVSKI. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinysis klausia A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Pone pranešėjau, kvietėte kalbėti diskusijoje dėl Vyriausybės metinės ataskaitos.

Č.JURŠĖNAS. Taip, ketvirtadienį.

A.VIDŽIŪNAS. Mielas kvietimas. Bet iš esmės valanda diskusijai rodo, kad opozicijos žodžio nebus ir probleminio kalbėjimo taip pat nebus. Pone pranešėjau, mūsų frakcija jau dabar yra parengusi keturias kalbas…

Č.JURŠĖNAS. Oho!

A.VIDŽIŪNAS. Prašyčiau sudaryti sąlygas visiems norintiems Seimo nariams pareikšti savo nuomonę dėl tam tikrų valstybės gyvenimo sričių ir tikimės, kad pirmininkaus ne V.Andriukaitis, kuris šiandien faktiškai atėmė žodį iš opozicijos normaliai paklausti Vyriausybę.

Č.JURŠĖNAS. Aš labai atsiprašau, aš kaip tik tai stebėjau. Gerbiamasis Vytenis gynė jūsų teises. Jūs jam turėtumėt dėkoti ir lenktis iki žemės, nes kiti norėjo atimti jūsų teisę, o jis gynė. O dabar jūs man jį skundžiat. Netgi nepatogu. Bet iš tikro diskusijos laiką galima būtų pratęsti.

PIRMININKAS. Taigi, kolegos, visi norintieji paklausti… Aš dėkoju, Pirmininke, jums už atsakymus į klausimus. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti? Pritarti. Ačiū.

Č.JURŠĖNAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju opozicijai už aktyvų dalyvavimą ir savo mažumos teisių gynimą. Visada jūsų pusėje, gerbiamieji kolegos iš opozicijos, nes daug metų joje buvau…

Č.JURŠĖNAS. Matot, girdit…

PIRMININKAS. Ir manau, kad būtent mes bendro darbo dėka kuriame gerą atmosferą Seime, nepaisant radikalesnių opozicijos reikalavimų. Taigi, kolegos, registruojamės. Registruojamės, kolegos. Kolega Vidžiūnai, registruojamės, kad nebūtų pažeistos jūsų teisės. (Balsas salėje) Registruojamės. Darbotvarkei pritarta bendru sutarimu, kolegos.

Taigi, kolegos, užsiregistravo 27 Seimo nariai. Mūsų jaunieji lankytojai atėjo į posėdžio pabaigą. Linkime visiems geros pertraukos. Rytinis posėdis baigtas.