Keturioliktasis
(496) posėdis
2004
m. balandžio 1 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai V.P.ANDRIUKAITIS ir A.SKARDŽIUS
2004 m. balandžio 1 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė
PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Labas rytas! Pradedame balandžio 1 d., ketvirtadienio, plenarinį posėdį. Po gongo prašome neišsiskirstyti. Tiesa, su profesine švente.
1-1… Atsiprašau, gerbiamieji kolegos, vis dėlto turėtume pasitvirtinti darbotvarkę su pakeitimais. Yra tam tikrų pakeitimų. Jūs matote juos darbotvarkėje šiek tiek pajuodintus. Kai kurie klausimai, kurie yra išryškinti, atsirado naujai, po Seniūnų sueigos. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume tai padaryti bendru sutarimu? Ačiū už supratimą. (Balsas salėje) Tai irgi balandžio 1 d. pokštas (atsiprašau A.Vidžiūno), kad konservatorių mikrofonas išrinktas. Turbūt.
Gerbiamieji kolegos, bendru sutarimu pasitvirtinę darbotvarkę, pradedame 1-1 klausimą. Dėl vedimo tvarkos suteikiu žodį kolegai A.Vidžiūnui.
A.VIDŽIŪNAS. Dėl darbotvarkės, pone posėdžio pirmininke.
PIRMININKAS. Mes jau ją pasitvirtinome.
A.VIDŽIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, dėl darbotvarkės. Yra viena Atmintinų dienų įstatymo pataisa, kurią teikia ponia I.Šiaulienė ir kiti kolegos, susijusi su saugaus eisimo diena, skelbiama vos ne švente. Ar tai balandžio 1 d. pokštas, ar rimtas projektas, pone pirmininke?
PIRMININKAS. Šiandien tokia diena, kad siūlyčiau į viską žiūrėti su tam tikra jumoro doze. Mes, pasitvirtinę darbotvarkę bendru sutarimu, gerbiamieji kolegos, pradedame svarstyti 1 klausimą. Kviečiu G.Šivicką, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoją, į tribūną. Prekių apyvartos mokesčio įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-3267. Prašau. Žodis pagrindinio komiteto atstovui.
G.ŠIVICKAS. Labas rytas, gerbiamieji kolegos. Šiam įstatymo projektui pastabų ir pasiūlymų negauta. Siūlome pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, per priėmimą pasiūlymų ir pataisų, dėl kurių turėtume priimti sprendimus, nebuvo, todėl pradėsime priėmimą pastraipsniui.
Šis įstatymas iš 2 straipsnių. Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų kviečiu kalbėti. Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Priimtas.
Dėl 2 straipsnio. Prašome kalbėti dėl balsavimo motyvų. Taip pat nėra. Ar bendru sutarimu galėtume priimti 2 straipsnį? 2 straipsnis priimtas.
Prašau kalbėti dėl viso įstatymo dėl balsavimo motyvų. Nėra. Kolegos, prašau registruotis ir balsuosime dėl įstatymo Nr.IXP-3267 priėmimo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote. Vyksta balsavimas.
Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Už – 64, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.
Elektroninių ryšių įstatymo projektas Nr.IXP-3224(2)ES (svarstymas)
Pradedame svarstyti įstatymų grupę – 1-2a, 1-2b, 1-2c, 1-2d darbotvarkėje pažymėti įstatymai. Kviečiu gerbiamąjį A.Kunčiną į tribūną. Elektroninių ryšių įstatymo projektas Nr.IXP-3224. Svarstymas. Primenu, kad tai eurointegracinis projektas. Prašau, gerbiamasis pirmininke.
A.KUNČINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, pateikus Elektroninių ryšių įstatymo projektą Seimui, pagrindiniu komitetu buvo paskirtas Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Mes surengėme klausymus ir penkis posėdžius, kurių metu stengėmės įvertinti ekspertų, valstybės institucijų, kitų suinteresuotų asmenų pateiktas pastabas ir pasiūlymus, ir galų gale pritarėme svarstymo procedūros metu patobulintam įstatymo projektui. Savo nuomonę dėl šio įstatymo pateikė Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, „Telekomas, akcinė bendrovė Lietuvos žmogaus teisių centras, Lietuvos radijo ir televizijos centras, judriojo ryšio operatoriai, Laisvosios rinkos institutas, Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, Bendrasis pagalbos centras prie Vidaus reikalų ministerijos. Baigiant svarstymą atsižvelgta į daugelį pasiūlymų, jiems pritarta ir įvertinta rengiant patobulintą įstatymo projektą. Komitetas bendru sutarimu nutarė pritarti patobulintam įstatymo projektui.
Noriu pasakyti, kad svarstant įstatymo projektą pagrindinės diskusijos kilo dėl tam tikrų sąvokų, visų pirma dėl ūkio subjekto sąvokos (radome kompromisą), taip pat dėl Ryšių reguliavimo tarnybos statuso ir funkcijų. Reikia pasakyti, kad šiame projekte yra įvertintos ir įtvirtintos šios reguliavimo naujovės, kurios išplaukia iš naujausių Europos Sąjungos direktyvų: visų pirma konvergencija, tai yra žiniasklaidos, telekomunikacijų ir informacijos technologijų sektorių susiliejimas, įskaitant fiksuotų, judriųjų antžeminių ir palydovinių ryšių, ryšių ir vietos nustatymo, lokacijos sistemų susiliejimą. Atsižvelgiant į konkurencijos teisės principus, pakeista didelės įtakos rinkoje samprata. Taip pat nustatytas lankstesnis reguliavimas, Ryšių reguliavimo tarnybai suteikta teisė ūkio subjektams, turintiems didelę įtaką rinkoje, parinkti reikiamus siekiamą tikslą atitinkančius įsipareigojimus. Taip pat yra patikslintos Elektroninių ryšių reguliavimo institucijos funkcijos, atsižvelgiant į konverguotą visų ryšių infrastruktūros sureguliavimą. Taip pat nustatyta glaudesnio bendradarbiavimo su Lietuvos Respublikos institucijomis, visų pirma Konkurencijos tarnyba, Europos Sąjungos institucijomis, ypač Europos Komisija, ir nacionalinėmis kitų valstybių elektroninių ryšių sritį reguliuojančiomis institucijomis sistema.
Seime buvo įregistruotas patobulintas įstatymo projektas. Užregistravę šį projektą, mes taip pat gavome dviejų Seimo narių – S.Dmitrijevo ir V.Orechovo – pasiūlymus. Šiandien buvo susirinkęs komitetas. Jis tuos pasiūlymus išnagrinėjo ir priėmė atitinkamus sprendimus, apie kuriuos mes kalbėsime turbūt per vėlesnįjį etapą. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Kviečiu užsirašiusį diskusijoje dalyvauti kolegą G.Babravičių.
G.BABRAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, svarstome tikrai svarbų įstatymą – Elektroninių ryšių įstatymą, kuris pakeis galiojantį Telekomunikacijų įstatymą ir atitiks naujausias Europos Sąjungoje šiuo metu galiojančias direktyvas. Šis svarstomas įstatymas yra labai glaudžiai susijęs su vartotojų interesais. Galbūt daugelis iš jūsų prisimena tas peripetijas, kurios vyko 1997 m. priimant, sakykime taip, „Lietuvos telekomo monopolio įstatymą – Telekomunikacijų įstatymą, kuris 5 metams fiksavo šitą monopolį. Šis įstatymas yra labai glaudžiai susijęs su didele mūsų ekonomikos dalimi. Jau šiandien 7,5% mūsų nacionalinio produkto sukuria ši sritis, ir ta dalis tik didės. Be to, tai labai glaudžiai susiję su infrastruktūros, telekomunikacijų infrastruktūros, plėtra. Akivaizdu, kad ateityje tai vaidins dar svarbesnį vaidmenį. Na, šiek tiek stebina, kad jau kitą antradienį yra numatomas šio įstatymo ir visų lydinčiųjų įstatymų priėmimas, nes laikas nuo svarstymo šiandien iki priėmimo iš tikrųjų yra labai trumpas ir yra įvairių pastabų bei pasiūlymų, kuriuos reiktų atidžiai išnagrinėti.
Dar priminsiu, kad priimant dabar galiojantį įstatymą 2001 m. Europos Sąjungos Komisijos iniciatyva, galima net taip teigti, mums neleido iš karto priimti modernaus įstatymo, nes abejojo mūsų administraciniais gebėjimais šioje srityje. Ačiū Dievui, kad tos institucijos ir jų galios, kurios buvo numatytos 2001 m. įstatyme, atrodo, iki galo pateisino savo vaidmenį. Dar vienas labai svarbus aspektas yra tas, kad šiuo priimamu įstatymu užtikrinamas tęstinumas, ir iš esmės jokių stambių pokyčių, kurie būtų neprognozuojami ir darytų įtaką šios rinkos plėtrai, nėra. 2001 m. įstatymas įvirtino Ryšių reguliavimo tarnybos statusą, t.y. suteikė realias galimybes reguliuoti šią rinką. Buvo suformuluoti įpareigojimai „Lietuvos telekomui, nuo praėjusių metų sausio 1 d., priminsiu,jie neteko to monopolio. Dabar galiojančio įstatymo tikslas buvo sukurti konkurenciją rinkoje, o perfrazavus – principas buvo mušti didžiausią.
Dabartinis įstatymas numato lankstesnį reguliavimą, numato įvairias priemones, kaip palaikyti konkurenciją rinkoje, ir fiksuojant tam tikrus iškraipymus, arba nukrypimus, juos efektyviai šalinti. Kaip minėjo pateikdamas komiteto pirmininkas, jis labiau atliepia ir geriau apibūdina reguliavimo sritį, susijusią su naujomis technologijomis, ir tų technologijų konvergenciją. Norėčiau pasidžiaugti, kad būsime vieni pirmųjų iš šalių kandidačių, kurios priims šį įstatymą, atitinkantį 2001 metų Europos Sąjungos direktyvas. Mano žiniomis, tik vengrai kol kas taiko šias direktyvas efektyviai, net ir iš Europos Sąjungos šalių senbuvių dar toli gražu ne visos savo įstatymuose yra padariusios pakeitimus, atliepiančius moderniausius iššūkius.
Taigi noriu pasidžiaugti, kad svarstome šį įstatymą, ir taip pat pabrėžti, kad yra likusi dar viena, pavadinkime taip, politinio pobūdžio problema, susijusi su žmogaus teisėmis ir galimybe operatyvinėms tarnyboms atlikti savo darbą. Šios pastabos ir pasiūlymai pasirodė kiek pavėluotai, todėl visų frakcijų darbas bus atidžiai jas išnagrinėti ir priimti subalansuotą objektyvų sprendimą. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegai G.Babravičiui. Gerbiamieji kolegos, kviečiu gerbiamąjį A.Kunčiną į tribūną. Pradėsime svarstyti pataisas, teikiamas šiam projektui.
Pirmoji pataisa, dėl kurios turėtume apsispręsti, yra teikiama Seimo nario V.Orechovo. Tai pataisa projekto 31 straipsnio 5 daliai. Kadangi pagrindinio komiteto išvada yra iš esmės pritarti, ar jūs sutiktumėte, gerbiamasis kolega?..
V.ORECHOVAS. Taip, aš sutinku su komiteto nuomone. Šia pataisa siekiama užtikrinti sąžiningą konkurenciją ryšių sektoriuje ir apginti paslaugų gavėjų interesus, siekiant išvengti situacijos, kai, parduodami telefono aparatą žemesne nei savikaina kaina, paslaugų gavėjai įsipareigoja tam tikrą laiko tarpą naudotis vieno paslaugų teikėjo paslaugomis. Aš siūlau pritarti ir Seimui.
PIRMININKAS. Kadangi jūs sutinkate su pagrindinio komiteto išvada, todėl mes jos čia, plenariniame posėdyje, nesvarstysime. Norėčiau, kad jūs pateiktumėte kitą savo pataisą, tai 34 straipsnio 3 daliai. Prašysime Seimo narių paramos, jeigu sulauksime jos, tada svarstysime. Prašom. 34 straipsnio 3 daliai. Pataisa, teikiama kolegos V.Orechovo.
Žodis pranešėjui. Prašom, pirmininke, kalbėti.
A.KUNČINAS. Kolega V.Orechovas dukart užregistravo tą pačią pataisa, todėl iškilo klausimas… mes komitete svarstėme tik vieną pataisą, kuriai pritarėme.
V.ORECHOVAS. Buvo užregistruota todėl, kad buvo pirma redakcija, o antra redakcija atsirado tik vakar po pietų. Aš užregistravau dar vieną kartą dėl viso pikto.
A.KUNČINAS. Mes pritarėme antrai redakcijai.
PIRMININKAS. O straipsnio numeracija pakito, nes ten 31 straipsniui, t.y. kur iš dalies pritarė, o čia 34 straipsniui.
A.KUNČINAS. Gerbiamasis Vladimirai, kuris straipsnis, aš turiu,kad 34 straipsnis papildytas nauja 3 dalimi. (Balsas salėje).
PIRMININKAS. Tai nesvarstome jos, taip?
A.KUNČINAS. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Pataisa, teikiama kolegos S. Dmitrijevo, 23 straipsnio 4 daliai. Prašome ją pateikti. Nėra. Prašau pranešėją pateikti.
A.KUNČINAS. Mes tuo klausimu jau diskutavome, kai buvo svarstomas… (Balsai salėje: Yra, yra.)
PIRMININKAS. Atsiprašau, prašom, gerbiamasis kolega.
S.DMITRIJEVAS. Ačiū, pirmininke. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti sąnaudų apskaitos sistemų metodą arba modelį, privalomą didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems operatoriams ar konkrečiam operatoriui. Tokia nuostata turi būti išbraukta, nes kiekvienas paslaugų teikėjas turi turėti teisę laisvai pasirinkti sąnaudų skaičiavimo modelį, atitinkantį Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintas sąnaudų apskaitos taisykles. Tokia situacija yra šiuo metu, nes kiekvienu atveju sąnaudų skaičiavimo modelis turi būti pritaikytas konkretaus operatoriaus veiklos specifikai. Siūlau pritarti mano siūlymui.
PIRMININKAS. Ar būtų dešimt Seimo narių, kurie pritartų pataisai, teikiamai kolegos S.Dmitrijevo 23 straipsnio 4 daliai? Komitetas nepritarė tai pataisai.
A.KUNČINAS. Nepritarė.
PIRMININKAS. 37 pritaria šiai pataisai, todėl prašau pakomentuoti komiteto išvadą, kodėl komitetas nepritaria, gerbiamasis pranešėjau.
A.KUNČINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tai nėra nauja problema, mes labai ilgai diskutavome šią problemą, kai vyko svarstymas komitete, ir suradome kompromisinį variantą, kuris išplaukia iš naujausių Europos direktyvų šiuo klausimu. Kaip aš minėjau, senasis Telekomunikacijų įstatymas buvo sukurtas remiantis senesnėmis direktyvomis, dabar tai padaryta remiantis pačiomis naujausiomis direktyvomis. Komiteto nuomone, kai mes svarstymo metu vienbalsiai pritarėme tam projektui, kurį pasiūlėme, ir kai šiandien svarstėme komitete, mes taip pat kolegos S.Dmitrijevo siūlymui nepritarėme, nes jis sugriautų visą įstatymo koncepciją…
PIRMININKAS. Kolegos, mums reikės balsuoti, todėl prašau išsakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų. Nuomonė už šią pataisą, kolega V.Orechovas. Prašom.
V.ORECHOVAS. Gerbiamieji kolegos, šis straipsnis turėtų nustatyti sistemą ir modelį, nes kiekvienas paslaugų teikėjas turi teisę laisvai pasirinkti sąnaudų skaičiavimo sistemą ir modelį. Šiame straipsnyje nematyti to dalyko. Aš siūlau pritarti S.Dmitrijevo siūlymui.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš šią pataisą. Prašom. Kolega V.Babravičius.
G.BABRAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, komitetas šiam siūlymui nepritarė? Argumentai buvo gana paprasti. Vienas dalykas, kad tai buvo jau išdiskutuota, ir antras, kiek svarbesnis, yra toks, kad mes sumažiname įstatymu numatytas institucijos – Ryšių reguliavimo tarnybos galimybes efektyviai vykdyti savo uždavinius.
Šia pataisa mes suteiktume galimybę nedrausmingiems arba savaip interpretuojantiems įstatymus ir reglamentus paslaugų tiekėjams vilkinti procesus, neteikti reikalingų duomenų ir taip de facto realizuoti savo egoistinius interesus. Mano siūlymas būtų nepritarti šiai pataisai.
PIRMININKAS. Prašom, kolegos, balsuodami apsispręsti dėl šios pataisos. Kas už pataisą, balsuojate už, kas prieš pataisą, balsuojate prieš arba susilaikote. Komitetas nepritarė šiai pataisai.
Už pataisą 23, prieš – 7, susilaikė 32. Pataisai nepritarta. Kita pataisa – pakeisti 3 straipsnio 61 dalį ir išdėstyti ją taip, kaip siūlo kolega S.Dmitrijevas. Prašau, kolega, ja pristatyti.
S.DMITRIJEVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Ūkio subjekto sąvoka turi būti siejama tik su Lietuvoje veikiančiais elektroninių ryšių paslaugų teikėjais. Toks mano pasiūlymas, prašau pritarti.
PIRMININKAS. Ar būtų 10 kolegų, kurie remtų? Prašau pakelti rankas. Tikrai yra. Prašau pateikti komiteto išvadą. Kodėl jūs nepritariate?
A.KUNČINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes dėl šios sąvokos taip pat diskutavome svarstymo metu. Sutikite, kad šiuo metu, kai Lietuva įsilieja į Europos ekonominę erdvę, mes negalime apsiriboti ūkio subjektais, kurie veikia vien tiktai Lietuvos teritorijoje. Egzistuoja įvairios kompanijos, kurios veikia keliose šalyse, ir jos taip pat turi įtaką telekomunikacijų rinkai. Ši sąvoka, kuri yra projekte, yra suderinta su Konkurencijos įstatymu, ir mes manome, kad turime palikti tą sąvoką, kuri pateikta patobulintame variante.
PIRMININKAS. Prašau, gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų dėl šios pataisos. Už pataisą – kolega V.Orechovas.
V.ORECHOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Jeigu nebus išbraukta paskutinė sakinio dalis, išeis taip, kad mūsų gerbiama Ryšių reguliavimo tarnyba galės pagal Lietuvos įstatymą reguliuoti užsienio šalių ūkio subjektus. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Prieš – G.Babravičius.
G.BABRAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, priminsiu, kad komitetas šiam pasiūlymui yra nepritaręs, be to, pritarę tokiai formuluotei, kuri dabar yra siūloma, ir išbraukę 2 dalį mes paprasčiausiai šiurkščiausiu būdu pažeistume direktyvose numatytas nuorodas ir galimybes prognozuoti ir vertinti pasekmes į priekį. Aš siūlyčiau palikti taip, kaip yra pirminiame variante, ir nepritarti šiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Prašau, gerbiamieji kolegos, balsuoti. Kas už tai, kad pataisa, kurią siūlo kolega S.Dmitrijevas, būtų priimta, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote. Pagrindinis komitetas nepritaria.
Užsiregistravo 66, už – 19, prieš – 2, susilaikė 43. Pataisai nepritarta.
A.KUNČINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš taip pat dar noriu pasakyti, kad mes dėl kelių straipsnių kreipėmės nuomonės į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą ir gavome jų išvadą tik šiandien ryte. Mes nespėjome jos detaliai išnagrinėti ir negalėjome priimti sprendimo, ar ją priimti, ar atmesti. Diskusijų metu mes pasiūlėme tokį variantą, kad iki priėmimo sudarysime darbo grupę, kurioje išnagrinėsime tų straipsnių formulavimą kartu su Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atstovais, su Žmogaus teisių komitetu ir priimti pateiksime patobulintą variantą. O šiaip mes tiesiog jos nesvarstėme.
PIRMININKAS. Taip, išties tai neišlaiko Statute keliamų reikalavimų, todėl paliksime priėmimo stadijai, nes pagrindinis komitetas neapsvarstė. Tad visos pataisos, gerbiamieji kolegos, dėl šių įstatymų, dėl kurių turėjome priimti sprendimus. Klausčiau dėl balsavimo motyvų po svarstymo su pataisomis… Nėra norinčių kalbėti. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Tada prašau, gerbiamieji kolegos, registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta Nr.IXP-3224 įstatymo projektui po svarstymo, prašau balsuoti už, turinčius kitą nuomonę – prieš arba susilaikyti.
Užsiregistravo 71 Seimo narys. Už – 57, prieš nėra, susilaikė 11. Pritarta po svarstymo.
Pradedame nagrinėti lydimąjį įstatymo projektą Nr.IXP-3225. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovą D.A.Barakauską į tribūną pristatyti komiteto išvadą.
D.A.BARAKAUSKAS. Labas rytas, gerbiamieji kolegos! Teisės ir teisėtvarkos komitetas buvo pagrindinis komitetas svarstant šį įstatymą. Svarstymas įvyko 2004 m. kovo 29 d. ir čia yra labai daug pasiūlymų. Vieniems komitetas pritarė, kitiems – nepritarė. Bendra komiteto išvada – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Kol kas dėkoju jums. Pakviesime jus į tribūną, kai svarstysime pataisas. O dabar kviečiu papildomo komiteto, Informacinės visuomenės plėtros komiteto, išvadą pristatyti kolegą G.Babravičių. Kolega A.Kunčinas. Prašau. Dėl projekto Nr.IXP-3225. Kviečiu jus į tribūną, kaip priklauso pagal Statutą.
A.KUNČINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi svarstant komitete projektą buvo pakeisti tam tikri momentai, todėl įvertindamas pakeitimus aš užregistravau pasiūlymą, kad būtų pakeistas Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, kuris geriau atitiktų esamą dabartinę situaciją.
PIRMININKAS. Dėkoju jums. Vėl kviečiu kolegą D.A.Barakauską. Nagrinėsime pataisas. Svarstymo stadijoje norinčių dalyvauti diskusijoje nebuvo.
Gerbiamieji kolegos, pagrindinis, t.y. Teisės ir teisėtvarkos, komitetas nepritarė pataisai, kurią teikia Informacinės visuomenės plėtros komitetas projekto 3 straipsnio 1 daliai. Todėl kviesčiau Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininką pristatyti šitą pataisą.
A.KUNČINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi ši pataisa buvo rengta paskutiniu momentu, aš suprantu, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas galbūt ir nespėjo į ją įsigilinti. Aš manau, kad ją papildomai registruosiu priėmimo stadijoje ir tada galėsime detaliau pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komitetui.
PIRMININKAS. Gerbiamasis, jūs komiteto vardu atsiimate šią pataisą?
A.KUNČINAS. Taip. Dabar svarstymo stadija, o vėliau priėmimo stadijoje registruosiu iš naujo.
PIRMININKAS. Gerai. Todėl, kolegos, svarstysime pataisą priėmimo stadijoje. Kitą pataisą teikia gerbiamasis kolega A.Kunčinas ir kolega G.Babravičius dėl 330 straipsnio. Prašyčiau pristatyti ir prašysime kolegų paramos, kad ją pradėtume svarstyti.
A.KUNČINAS. Turbūt būtų analogiškas pasiūlymas, kad šiuo metu nenagrinėtume, o vėliau pateiksime priėmimo stadijoje.
PIRMININKAS. Jūs atsiimate tą pataisą?
A.KUNČINAS. Taip.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pataisų nėra. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau, jums taip pat. Gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų po svarstymo. (Balsai salėje) Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritarta.
1-2c darbotvarkėje pažymėtas klausimas, taip pat lydimasis. Projektas Nr.IXP-3226. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu kolegą J.Korenką pristatyti Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvadą. Taip, kolega komiteto pirmininkas V.Simulik.
V.SIMULIK. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas buvo pagrindinis šiuo klausimu ir po svarstymo yra apsispręsta pritarti LRT siūlomai pataisai, kuri buvo suderinta su Susisiekimo ministerija, su Radijo ryšių tarnyba. Šiai pataisai po balsavimo svarstymo stadijoje buvo pritarta: už – 6, susilaikė 1.
Kita pataisa buvo gerbiamojo Seimo nario J.Čekuolio. Po svarstymo jai nepritarta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Informacinės visuomenės plėtros komiteto išvadą pateikti G.Babravičių. Ar kolegą A.Kunčiną? Komiteto pirmininkas jus rodo, gerbiamasis Gintautai. Prašome pateikti.
G.BABRAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė pirminį variantą ir jam pritarė. Papildomų pasiūlymų, kurie buvo pateikti vėliau, nesvarstė ir nuomonės neišreiškė. Versijai, kuri buvo pateikta anksčiau, buvo pritarta.
PIRMININKAS. Prašom nepalikti tribūnos, nes jūs dalyvaujate diskusijoje. Prašom kalbėti.
G.BABRAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke, nuo 1990 m. kovo 11 d. Nacionalinis radijas ir televizija yra nei pagauta, nei paleista. Visą laiką, tiek šioje, tiek praeitose kadencijose, visuomenės informavimo priemonėse diskutuojama, ar radijas ir televizija yra visuomeninė, ar valstybinė, ar vykdo savo kultūrinę ir švietėjišką misiją, ar, atvirkščiai, tampa komercine televizija ir nesiskiria savo veiklos pobūdžiu nuo komercinių radijų ir televizijų; kokia yra visuomenės nuomonės įtaka ir ar apskritai yra galimybė pasireikšti visuomenės nuomonei ir daryti įtaką šios televizijos veiklai, kaip apsaugoti Nacionalinį radiją ir televiziją nuo politikų įtakos, kaip spręsti LRT darbuotojų socialines problemas.
Priminsiu, kad vien šioje mūsų Seimo kadencijoje buvo 4 ar 5 komisijos, susijusios su Nacionaliniu radiju ir televizija. Vienos laikinosios, kitos nuolatinės, kurios rengė kažkokias išvadas. Bet, kaip ir anksčiau, vežimas stovi vietoje. Kalbėdamas dėl, atrodo, vieno sakinio įstatymo pataisos, norėčiau pasiūlyti atidžiai išnagrinėti pono J.Čekuolio teikiamas pastabas ir įsigilinti į jas. Aš iš esmės joms pritariu. Jų esmė yra tokia.
Nacionalinio radijo ir televizijos kanalų skaičių būtina garantuoti ir įstatyme tai yra garantuojama. Kitas aspektas yra susijęs su galimybe Nacionaliniam radijui ir televizijai realizuoti savo misiją ir savo uždavinius, jeigu tie kanalai yra suteikti. Tai susiję su finansais ir finansavimu.
Pasiūlymo esmė yra tokia. Nevengdamas atsakomybės ir įvertinęs 3,5 metų diskusijas, kurios vien šios kadencijos Seime vyko, Seimas turėtų susieti šiuos klausimus ir priimdamas sprendimą dėl naujų kanalų kartu turėtų priimti sprendimą ir dėl finansavimo. Kitaip mes turėsime tokią situaciją, kad bus šuns ant šieno sindromas: galimybės įstatyme numatytos, jas kažkas bando realizuoti, tačiau tie bandymai nesėkmingi, nes tam nėra lėšų.
Tada vėl sukasi ratas, o mes vėl kuriame šeštą ar septintą, jeigu spėsime šioje kadencijoje, komisiją, susijusią su Nacionalinio radijo ir televizijos veikla.
Tai tiek mano pastabų ir pasiūlymų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną pagrindinio komiteto atstovą V.Simuliką. Svarstysime pataisą, kurią teikia kolega J.Čekuolis. Prašome, gerbiamasis kolega, pateikti pataisą. Komitetas šiai pataisai nepritarė. Pataisa teikiama 5 straipsnio 5 daliai.
J.ČEKUOLIS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau atkreipti dėmesį į tai, kas yra siūloma. Komiteto patvirtintas tekstas, jis skamba taip: „Lietuvos radijas ir televizija turi teisę transliuoti dvi televizijos ir keturias radijo programas. Gerai, normalu. Toliau: „Šiai nuostatai įgyvendinti reikalingas teises pirmumo tvarka Lietuvos radijui ir televizijai suteikia Lietuvos radijo ir televizijos komisija.
Mano siūlymas yra, kad, įgyvendinant teisę transliuoti dvi televizijos ir keturias radijo programas, nutarimą dėl naudojamų kanalų plėtros Vyriausybės siūlymu priima Seimas. Kodėl? Pirmas dalykas. Pagal savo įstatus ir pagal įstatymuose numatytą kompetenciją Lietuvos radijo ir televizijos komisija gali skirti dažnius ir t.t. Tačiau neaišku, ar tokių laisvų radijo dažnių, kurie patenkintų LRT pageidavimus fiziškai, apskritai bus. Taip pat neaišku, ar LRT galės tai panaudoti, jeigu iš biudžeto nebus skirta lėšų. Lietuvos radijo ir televizijos komisijai pagal jos kompetenciją nesuteikta teisė skirstyti valstybės biudžeto lėšas.
Todėl ir siūloma priimti papildomą patikslinimą, kad nutarimą dėl kanalų plėtros priima Seimas. Tai yra iš biudžeto finansuojama visuomeninė institucija ir atitinkamai, nes biudžetas yra valstybės dokumentas, mes turime tai prižiūrėti atsakingai.
Tokia yra mano siūlymo esmė, sustipriname parlamento vaidmenį. Tai techninė, nes čia nekalbama apie turinį, apie programas ir panašiai. Technine kontrole suteikiamos lygios galimybės visiems transliuotojams nesuteikiant nė vienam iš jų pirmumo tvarkos. Tai yra esminis laisvos konkurencijos principas. Kviečiu jį palaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis komiteto pirmininke, pasakyti, kodėl komitetas nepritarė pataisai.
V.SIMULIK. Komiteto nariai nepalaikė gerbiamojo J.Čekuolio pataisos dėl šių argumentų. Šiandien Seimas skirdamas lėšas biudžete apriboja galimybę pasitelkdamas materialinius resursus plėstis, nesiplėsti arba gauti kokias nors papildomas programas. Galutinį sprendimą priima Lietuvos radijo taryba. Jeigu mes įtvirtiname, kad reikia suderinti atskirai su Seimu dar ir plėtimosi strategiją, vadinasi, LRT turės kreiptis į tarybą, taryba turės kreiptis į Vyriausybę, Vyriausybė turės kreiptis į Kultūros ministeriją, ministerija parašys Vyriausybei atsakymą ir tada Vyriausybė kreipsis į Seimą, o Seimas svarstys ir priims sprendimą. Esant labai sklandžioms procedūroms tai gali užsitęsti mėnesį arba du, o gal iki pusės metų ir ilgiau. Jeigu imsime finansinius metus, gavus pinigus pusę metų galima diskutuoti apie plėtrą ir t.t.
Todėl dauguma komiteto narių palaikė Vyriausybės poziciją, Susisiekimo ministerijos poziciją ir mano, kad Seimas kontroliuoja situaciją skirdamas lėšas, išklausydamas biudžeto skirstymą, nes biudžetą formuoja ir teikia Seimui Vyriausybė, o Vyriausybė numato galimybę plėtotis ar nesiplėtoti. Todėl komiteto nariai nepalaikė to siūlymo.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų nuomonė prieš šią pataisą. Seimo narys V.Andriukaitis. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, ne pirmą kartą bandoma teikti šią pataisą. Ypač tie lobistai, kurie atstovauja privatiems transliuotojams, tai daro ne pirmą kartą. Aš prašyčiau J.Čekuolį šiek tiek atkreipti dėmesį į viešuosius ir privačius interesus. Šiuo atveju tai yra be galo ryšku.
Nacionalinio transliuotojo prioritetai yra neginčijami, nes jis negali dirbti absoliučios konkurencijos sąlygomis. Konkurencijos principo pritaikymas jam būtų labai neatsakingas žingsnis, nes nacionalinis transliuotojas iš tikrųjų turi išskirtines kultūrines ir kitas funkcijas, kurias jis turi vykdyti nesiremdamas komerciniais pagrindais. Tai visiškai kas kita. Kita vertus, šis siūlymas iš esmės paralyžiuotų nacionalinio transliuotojo darbą.
Taigi palaikau komiteto nuomonę, Vyriausybės nuomonę ir primenu, kad ne pirmą kartą tos diskusijos vyksta ir gal būtų gerai mums visiems žvilgtelti į viešuosius ir privačius interesus.
PIRMININKAS. Už pataisą nori kalbėti kolega G.Babravičius. Prašom.
G.BABRAVIČIUS. Norėčiau pradėti nuo privačių ir viešųjų interesų. Noriu pasakyti, kad svarstant šiuos klausimus vieną kartą šį klausimą buvo iškėlęs ponas J.Razma. Džiaugiuosi, kad ponas V.Andriukaitis taip pat į tai atkreipė dėmesį. Pono A.Salamakino komisija išnagrinėjo ir padarė teigiamą išvadą, kad galiu kalbėti ir reikšti savo nuomonę, tai tą ir darau.
Vienas dalykas, šios pataisos, ir pirma, ir antra, ir trečia, kiek jų buvo, iš esmės niekaip nepaveikė nacionalinio transliuotojo veiklos, nes jis dabar disponuoja kažkokiais kanalais, transliuoja per juos, turi biudžetą. Šiurkščiai tariant, tiek žinių. Kalbama apie sąžiningą konkurenciją, kalbama apie nenusimetimą atsakomybės ir neapsimetimą, kad rūpinamės nacionaliniu transliuotoju, jo geresne veikla, rūpinamės, kad jis vykdytų savo šviečiamąja ir kultūrinę misiją, o iš tikrųjų laikome ant trumpo pavadžio nacionalinį transliuotoją, ir taip turime galimybę vienaip ar kitaip veikti jo veiklą. Aš pritarčiau pono J.Čekuolio pataisai ir kviečiu visus kolegas už ją balsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašau balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta kolegos J.Čekuolio pataisai, teikiamai 5 straipsnio 5 daliai, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas, balsuojate už, nepritariantys pataisai balsuojate prieš arba susilaikote. Pagrindinis komitetas nepritarė.
Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Už – 18, prieš – 8, susilaikė 41. Pataisai nepritarta. Repliką po balsavimo kolega – J.Čekuolis.
J.ČEKUOLIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, dėl pastabų, kurios čia buvo pasakytos. Du momentai. Pirmas momentas, nėra ir negali būti antagonizmo tarp visuomeninio transliuotojo ir bet kokio nepriklausomo transliuotojo. Ir šios pataisos jokio antagonizmo nesukelia. Aš apgailestauju, bet, priešingai, komiteto patvirtintas tekstas tokį antagonizmą sukuria. Už tai mes dabar nubalsavome. Tekstas skelbia, kad Lietuvos radijas ir televizija, kurią labai mėgstu žiūrėti ir klausytis ir t.t. Bet jis turi pirmumo teisę gauti naujus dažnius, o iš biudžeto, ar bus skirta lėšų juos įdiegti realiai, ar nebus, čia jau mums nerūpi, mes suteikiame pirmumo teisę, ir viskas. Va čia yra lobizmas, čia yra lobistinis pasiūlymas, kurį mes dabar priėmėme, o ne atvirkščiai. Dėkoju.
PIRMININKAS. Kolegos R.Sinkevičiaus nuomonė… Palaukite, kolegos. Girdėjome repliką dėl balavimo motyvų. Gerbiamieji kolegos, balsuosime, jeigu negalėsime sutarti bendru sutarimu po svarstymo dėl šio įstatymo projekto. Kolega R.Sinkevičius nori kalbėti dėl balsavimo motyvų, todėl balsavimas neišvengiamas. Gerbiamieji kolegos, yra prieštaraujančių, tad prašau – žodis kolegai R.Sinkevičiui.
R.SINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų Lietuvoje pastaruoju metu susiklostė tokia situacija, kad iš esmės laisvų, komerciškai patrauklių dažnių kaip ir nėra. Ir vienam ūkio subjektui, nesvarbu, kad jis atlieka tam tikrą ir nacionalinę visuomeninę misiją, suteikti pirmumą, man atrodo, būtų iškreipiamos šios srities verslo sąlygos. Aš negalėčiau galbūt visiškai pritarti gerbiamojo J.Čekuolio pataisai, bet tai, kas pateikta komiteto vardu, taip pat netinka, nes versle įteisiname prioritetus. Seimo ne tokia funkcija, kad kam nors įteisintume pirmumą. Aš manau, kad projektą reikia tobulinti ir negalėčiau už jį balsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašau balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo įstatymo projektui Nr.IXP-3226. Balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Už – 33, prieš – 10, susilaikė 17. Pritarta po svarstymo.
1-2d paskutinis lydintysis – Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo pakeitimo įstatymu keičiamo Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3227. Svarstymas. Kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A.Sadecką pristatyti komiteto išvadą.
A.SADECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė įstatymo projektą, jį patobulino. Pripažinus, kad Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 2 dalies dvidešimt trečiasis punktas būtų pripažįstamas netekęs galios, atsižvelgiant į visų suinteresuotų institucijų siūlymą šiuo klausimu ir bendrą sutarimą, bendru sutarimu pritarė tokiam patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Informacinės visuomenės plėtros komiteto atstovą. Nematau nei vieno, nei pirmininko, nei G.Babravičiaus. Prašau, gerbiamasis Babravičiau, pristatyti išvadą dėl įstatymo projekto Nr.IXP-3227.
G.BABRAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, nagrinėjant Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, mūsų komitetas buvo papildomas. Yra pritarta pagrindiniam teikiamam tekstui.
PIRMININKAS. Per svarstymo stadiją pataisų dėl šio įstatymo projekto nėra. Kviečiu kalbėti dėl balsavimo motyvų po svarstymo. Taip pat nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū. Pritarta.
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Baltojo cukraus virškvočio mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3306. Kviečiu Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotoją G.Mikolaitį. Priėmimas.
G.MIKOLAITIS. Gerbiamieji kolegos, Kaimo reikalų komitetas po svarstymo negavo jokių pataisų ir pasiūlymų. Taip pat nieko negauta iš Teisės departamento. Siūlome priimti įstatymą. Kaimo reikalų komitetas bendru sutarimu pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašome kalbėti dėl balsavimo motyvų. Atsiprašau. Pradedame priėmimą pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų prašau kalbėti. Nėra. Ar bendru sutarimu galime priimti 1 straipsnį? 1 straipsniui pataisų nebuvo. Priimtas.
Dėl 2 straipsnio. Taip pat nėra norinčių kalbėti. Pataisų nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? 2 straipsnis priimtas.
3 straipsnis. Pataisų nėra. dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti? Priimtas.
4 straipsnis. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu priimti 4 straipsnį? Priimtas.
5 straipsnis. Dėl 5 straipsnio nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 5 straipsnį? Priimtas.
6 straipsnis. Gerbiamieji kolegos, taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar galime jį priimti bendru sutarimu? Priimtas.
7 straipsnis. Nėra pataisų. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu jį priimti? Priimtas.
8 straipsnis. Taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 8 straipsnį? 8 straipsnis priimtas.
Gerbiamieji kolegos, tai buvo keičiamo įstatymo 1 straipsnis. Visas. Dėl viso 1 straipsnio. Nėra norinčių kalbėti, tad bendru sutarimu galime jį priimti.
2 straipsnis. Dėl 2 straipsnio taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime jį priimti? Priimtas.
Ir 3 straipsnis. Dėl 3 straipsnio nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime jį priimti? Priimtas.
Taigi visi straipsniai. Baigėme priėmimą pastraipsniui. Prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo priėmimo. Nėra. Prašau balsuoti. Kas už tai, kad Baltojo cukraus virškvočio mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 61, už balsavo 51, prieš nėra, susilaikė 9. Įstatymas priimtas.
Darbotvarkės 1-4a, 1-4b klausimai. Pradedame nuo Pelno mokesčio įstatymo 1, 3 ir 4 straipsnių papildymo ir įstatymo papildymo 391 bei 3 priedėliu įstatymo projekto Nr.IXP-3333. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką G.Šivicką į tribūną.
G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, komitetas svarstė šiuos įstatymo projektus, t.y. Gyventojų pajamų mokesčio ir Pelno mokesčio įstatymus, ir pritarė bendru sutarimu. Taip pat įvertino Seimo Teisės departamento pastabas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis kolega, jūs pateikėte išvadas dėl abiejų. Pataisų nebuvo nei Nr.IXP-3333, nei Nr.IXP-3334 įstatymo projektams. Ar galėtume kartu priimti sprendimą, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, kad pritariame po svarstymo šiems abiem įstatymo projektams? Ačiū, pritarta.
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Armėnijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl asmenų, kurių buvimas neteisėtas, readmisijos ratifikavimo projektas Nr.IXP-3251. Svarstymas ir priėmimas. Kviečiu Užsienio reikalų komiteto atstovą kolegą J.Karosą.
J.KAROSAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas kovo 31 d. svarstė Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Armėnijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl asmenų, kurių buvimas neteisėtas, readmisijos ratifikavimo projektą ir bendru sutarimu jam pritarė 8 balsavus už. Dėkui.
PIRMININKAS. Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovą kviečiu į tribūną, nes nematau kolegos E.Klumbio. Gal kolega D.Barakauskas galėtų? Prašom, gerbiamasis kolega.
D.A.BARAKAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke, Teisės ir teisėtvarkos komitete pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Girdėjome komitetų išvadas. Prašyčiau balsuoti. Nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo šiam įstatymo projektui, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Taip pat kviesčiau kuo daugiau kolegų grįžti į posėdžių salę, nes reikia gana didelio balsų skaičiaus priėmimui.
Užsiregistravo 51, už balsavo 49, prieš nėra, susilaikė 1. Pritarta po svarstymo. Priėmimą atidėsime vėlesniam laikui, kai į salę susirinks daugiau kolegų.
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Įstatymo dėl konvencijos dėl testamentų registravimo sistemos sukūrimo ratifikavimo projektas Nr.IXP-3298. Kviečiu Užsienio reikalų komiteto atstovą kolegą V.Stankevičių pateikti komiteto išvadą.
V.STANKEVIČ. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas nagrinėjo šį klausimą kaip pagrindinis komitetas, pritarė. Siūlome balsuoti už. Visi dalyvavę balsavo už.
PIRMININKAS. Kviečiu kolegą D.Barakauską pateikti komiteto išvadą.
D.A.BARAKAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, kovo 29 d. įvyko Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kaip papildomo komiteto, posėdis, kuriame buvo svarstytas Lietuvos Respublikos įstatymas dėl konvencijos dėl testamentų registravimo sistemos sukūrimo ratifikavimo. Bendru susitarimu pritarta šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų kviesčiau kolegą išsakyti nuomonę po svarstymo. Nėra. Prašau registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta šiam įstatymo projektui po svarstymo, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 60 Seimo narių, už balsavo 57, prieš nėra, susilaikė 2. Prašom dar kartą registruotis. Gerbiamieji kolegos, reikalingi 57 Seimo narių balsai, kad galėtume ratifikuoti sutartį. Kreipiuosi asmeniškai į seniūnus. Prašome registruotis, pasitikrinti, ar išties yra.
Nežiūrint į tai, kad balandžio 1-oji, vis dėlto prašyčiau seniūnus sukviesti žmones. Užsiregistravo 67.
Gerbiamieji kolegos, Pirmininkas siūlo ypatingos skubos tvarką. Ar galėtume bendru sutarimu tam pritarti? Ačiū, pritarta. Pradedame įstatymo projekto Nr.IXP-3298 priėmimo procedūrą.
Gerbiamieji kolegos, kadangi projektą sudaro vienas straipsnis, tai dėl viso projekto prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų. Nėra. Prašom registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad įstatymas Nr.IXP-3298 būtų priimtas, balsuojate už.
Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 75, už – 72, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.
Gerbiamieji kolegos, grįžtame prie projekto Nr.IXP-3251, prie priėmimo stadijos. Prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų priėmimo stadijoje. Nėra. Prašom, gerbiamieji kolegos, registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad įstatymas Nr.IXP-3251 būtų priimtas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 73, už – 72, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Balsai salėje) Tikrai taip, gerbiamasis Karosai, prieš nėra.
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Vartotojų teisių gynimo įstatymo 1 ir 2 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 4 ir 30 straipsnių pakeitimo bei įstatymo papildymo devintuoju, dešimtuoju skirsniais ir priedu įstatymo projektas Nr.IXP-3370. Kviečiu ministerijos sekretorių Paulių Koverovą. Pateikimas. Prašau.
P.KOVEROVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Minėto įstatymo pakeitimo tikslas yra perkelti Europos Parlamento ir Tarybos 1998 m. direktyvą Nr.27 „Dėl draudimų ginant vartotojų interesus ir 2002 m. direktyvą Nr.65, susijusią su nuotoline prekyba vartotojams skirtomis finansinėmis paslaugomis. Įstatymo pakeitimo tikslas yra reglamentuoti teisinius santykius, kai sandoriai su vartotojais yra sudaromi naudojant tokias nuotolines (elektronines) priemones kaip telefonas, internetas, elektroninis paštas, ir numatyti nuostatas, kaip tokiu atveju yra ginamos vartotojų teisės, bei nustatyti procedūrą, kaip vartotojas galėtų atsisakyti nuotolinio ryšio priemonėmis sudarytos sutarties.
Taip pat įstatymas yra papildytas papildomu skirsniu, kuris kalba apie vartotojų teisių gynimą. Jis susijęs ir su prieš tai įgyvendinta direktyva, tai yra dėl sudarytų sutarčių, kad valstybės centrinė institucija, ginanti vartotojų teises, turi teisę kreiptis į kitą susitariančią valstybę dėl vartotojų viešo intereso gynimo. Pavyzdžiui, jeigu Lietuvos vartotojai perka finansines paslaugas Europos Sąjungos valstybėje narėje, Lietuvos nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba turi teisę kreiptis į užsienio valstybės teismą, kad būtų apgintas viešasis vartotojų interesas. Tokia būtų pakeitimo esmė. Prašyčiau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenori jūsų klausti. Klausčiau, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galėtume pritarti po pateikimo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta. Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomi – Teisės ir teisėtvarkos ir Europos reikalų komitetai. Siūloma svarstyti balandžio 20 dieną. Ar būtų kitų siūlymų? Nėra. Ačiū.
Baigiame šio klausimo svarstymą (pateikimo stadija).
Darbotvarkės 1-8 klausimas – įstatymo „Dėl Europos konvencijos dėl informacijos apie užsienio teisę papildymo protokolo ratifikavimo projektas Nr.IXP-3377. Taip pat pateikimas. Vėlgi prašyčiau pateikti kolegą Paulių Koverovą. Prašau.
P.KOVEROVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! 1996 m. vasario 6 d. Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo Europos konvenciją „Dėl informacijos apie užsienio teisę. Minėta ratifikuota konvencija reglamentuoja teisinės informacijos pasikeitimą komercinėse ir civilinėse bylose, bet nesudaro galimybės pasikeisti tokia informacija tarp valstybių narių baudžiamojoje ir baudžiamojo persekiojimo srityse. Taigi papildomo protokolo esmė – užtikrinti informacijos keitimąsi tarp susitariančių valstybių baudžiamosios teisės srityje.
Papildomas protokolas numato dvi informacijos pasikeitimo galimybes. Vienu atveju informacija keičiamasi tik esant teismo pavedimui ir teisminių institucijų pavedimui, pavyzdžiui, prokuratūros, ikiteisminio tyrimo tyrėjų, bausmių vykdymo sistemos institucijų. Numatoma ir antroji alternatyva – kad tokia informacija galėtų būti teikiama ir bet kurios kitos institucijos, ginančios, sakysim, nukentėjusiųjų interesus, prašymu.
Pagal siūlomą projektą Lietuva pasiliks išlygą, kad tokia informacija būtų keičiamasi tik esant teisminės institucijos pavedimui, nes pagal šiandien ratifikuotą konvenciją informacija, susijusia su civilinėmis, komercinėmis bylomis, keičiamasi tiktai pagal teisminės institucijos pavedimą. Tai tokia būtų papildomo protokolo esmė. Prašyčiau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkoju, viceministre. Niekas nenori jūsų klausti, todėl klausiu gerbiamųjų kolegų, ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam įstatymui po pateikimo? Ačiū, pritarta. Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas, papildomi – Teisės ir teisėtvarkos ir Europos reikalų komitetai. Siūloma svarstyti balandžio 20 dieną. Nėra kitų siūlymų, baigiame šio klausimo svarstymą šiame posėdyje.
Pašto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3236(2*)ES (svarstymas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Pašto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3236. Kviesčiau Informacinės visuomenės plėtros komiteto pranešėją, turbūt kolegą G.Babravičių. Prašau. Kažkaip Gintautai, jums tenka šiandien daug gelbėti kitiems komiteto nariams. Mes jums labai dėkingi. Prašom.
G.BABRAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, mūsų komitetas buvo pagrindinis svarstant šį Pašto įstatymą. Atvirai pasakius, esu užsirašęs dalyvauti diskusijoje. Bet visais atvejais buvo gauta nemažai pasiūlymų. Daliai jų buvo pritarta, į dalį nutarta atsižvelgti, kai kuriems yra nutarta nepritarti. Tai nežinau, aš… Tai tiek.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką P.Papovą.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Komitetas, apsvarstęs šį įstatymo projektą, jam iš esmės pritarė ir pasiūlė pagrindiniam komitetui tobulinti pagal Seimo Teisės departamento išvadą. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto atstovą kolegą V.Saulį.
V.SAULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Biudžeto ir finansų komitetas svarstant Pašto įstatymo pakeitimo įstatymo projektą buvo papildomas. Mes svarstėme daug kartų, nes buvo labai daug įvairių interesų. Paskutiniajam svarstymui liko tiktai Laisvosios rinkos instituto pastabos. Mes nepritarėme Laisvosios rinkos instituto pirmai pastabai. Vis dėlto manome, kad įstatyme būtina aiškiai atskirti pašto ir pasiuntinių paslaugas. Iš dalies pritarėme vieno įstatymo straipsnio dėl pasiuntinių paslaugų teikėjų papildymui, išbraukiant, tiksliau, žodį „privalo pakeičiant žodžiu „gali, taip pat pritarėme Ryšių reguliavimo tarnybos pasiūlymams sutvarkyti šį įstatymą atsižvelgiant į Elektroninių ryšių įstatymo nuostatas. Mūsų komiteto sprendimas – iš esmės pritariame šiam įstatymo projektui ir siūlome pagrindiniam komitetui atsižvelgti į mūsų teikiamus pasiūlymus ir pastabas. Pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu kolegę S.Burbienę pristatyti Ekonomikos komiteto išvadą.
S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė Pašto įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir pasiūlė pagrindiniam komitetui iš esmės pritarti ir patobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento ir kitų juridinių asmenų pateiktus pasiūlymus. Kadangi pagrindinis komitetas atsižvelgė ypač į „Lietuvos pašto pasiūlymus, kuriems mūsų komitetas pritarė, pagrindinis komitetas tam taip pat pritarė, ir padarė kitus reikiamus pakeitimus, mes taip pat siūlome pritarti po svarstymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu diskusijoje dalyvauti kolegą G.Babravičių.
G.BABRAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Šiandien taip sutapo, kad svarstomi du panašūs tam tikra prasme įstatymai. Tai Elektroninių ryšių įstatymas ir Pašto įstatymas. Jie abu yra eurointegraciniai. Čia susiduria daug įvairių interesų. Tai yra natūralu. Abiejų įstatymų pobūdis yra tas pats – rinkos liberalizavimas. Kad kolegos iš kairės pusės nesigąsdintų žodžio „liberalizavimas, pasakysiu, kad tai reiškia, jog monopolizuotoje rinkoje (Elektroninių ryšių įstatymo erdvėje tai yra Lietuvos „Telekomas, o Pašto įstatymo erdvėje – Lietuvos paštas) regululiuotojas– Ryšių reguliavimo tarnyba efektyviai sprendžia arba konkurencijos sukūrimo, arba konkurencijos palaikymo funkcijas. Tai reiškia, kad griežtai reguliuojamoje rinkoje (prieš tai svarstant įvairias pataisas buvo noro sumažinti galimybes griežtai reguliuoti šią rinką) ir giežtai reglamentuotoje rinkoje bus daugiau paslaugų tiekėjų, bus didesnis pasirinkimas vartotojui, bus prielaidos arba garantijos, kad gerėtų kokybė. Ir į ką dar noriu labai atkreipti jūsų dėmesį – kartu mažės paslaugų kaštai, tai yra geresnė kokybė už mažesnę kainą.
Susisiekimo ministerija, rengdama ir teikdama šį projektą, nesu sąmokslo teorijų šalininkas, bet, mano galva, sąmoningai mus įstūmė į tokį laiko deficitą, nes darbo grupė buvo sukurta labai vėlai. Ji labai ilgai, nors ir būdama vėlai sukurta, rengė įstatymo projektą, nebuvo apsvarstyta įstatymo koncepcija, o po to rengiamas įstatymo tekstas, tie darbai vyko lygia greta. Dabar yra tokia situacija, kad iki gegužės 1 d. turime priimti šį eurointegracinį įstatymą, o išdiskutuoti pačias įvairiausias nuostatas neturime laiko.
Drįstu teigti, kad pagal dabar pateiktą įstatymą Europos Sąjungos direktyvų dvasia yra iš esmės išprievartauta. Iš esmės tai yra žingsnis atgal. Mažų mažiausiai 67 registruotos ir turinčios licenciją teikti tokio pobūdžio paslaugas įmonės su tūkstančiais darbuotojų, na, žargonu kalbant, lieka ant ledo. Paketas, kuris yra pateiktas Vyriausybės mūsų sesijai, sudarytas iš Pašto įstatymo, kurį mes dabar svarstome, iš įstatymo, pagal kurį valstybinė įstaiga „Lietuvos paštas pakeis savo statusą ir bus akcinė bendrovė. Trečiasis įstatymas bus išbraukti „Lietuvos paštą iš neprivatizuojamų objektų sąrašo. Akivaizdu, kad tai „Lietuvos pašto privatizavimo būdas, nes visas paketas šių trijų įstatymų tai rodo. Savaime čia nieko nėra bloga, bet ši retorika daugiau būtų būdinga lyg ir mums, liberalams. Savo ruožtu norėčiau atkreipti gerbiamųjų socialdemokratų dėmesį ir prisiminti tas diskusijas ir jų kalbas, kurias jie sakė 1997 metais, kai lygiai toks pat uždavinys buvo sprendžiamas su „Lietuvos telekomu. Įstatymas numatė daugybę privilegijų pradedant monopoliu ir įvairiomis privilegijomis monopolistų rinkoje dėl vieno vienintelio tikslo – pakelti pardavimo kainą. Tai irgi logiška tam tikru požiūriu, bet tada jūsų nuostatos ir jūsų kalbos buvo diametraliai priešingos, negu dabar yra siūlomas Vyriausybės projektas dėl „Lietuvos pašto. Situacija yra labai daug kuo analogiška.
Šį įstatymą pavadinčiau ne Pašto, bet valstybinės įmonės Lietuvos pašto įstatymu, nes jis iš esmės skirtas suteikti papildomas privilegijas „Lietuvos paštui ir kartu pakelti „Lietuvos pašto, kaip įmonės, rinkos vertę dėl vieno vienintelio tikslo – kuo brangiau parduoti. Ar tai yra gerai vartotojams, ar dėl to pagerės paslaugų kokybė, ar šios paslaugos atpigs? Atsakymas vienareikšmiškas – monopolistas visada elgiasi vienodai, ar jis būtų valstybinis, akcinis, ar privatus. Jis išnaudoja savo monopolisto padėtį viršpelniui gauti ir mažų mažiausiai nesuinteresuotas gerinti kokybės.
Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į mano išsakytus aspektus ir prašyti gilintis ir diskutuoti, o ne aklai priimti teikiamus siūlymus, įvertinti valstybės ir piliečių interesus platesniu kontekstu nei tik kaip galimybę pakelti vieno iš ūkio subjektų rinkos kainą ir po to jį brangiau parduoti. Nauda, kurią gausime iš šio veiksmo, yra kur kas mažesnė negu liberalizuota pašto paslaugų rinka, kaip aš minėjau, geresnės kokybės ir mažesnės kainos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu į tribūną… Gintautai, būkite mielas, dar pastovėkite tribūnoje. Mes svarstysime pataisas. Kviečiu Gintautą į tribūną, jums leidus, gerbiamasis G.Steponavičiau. Kviečiu pateikti pirmą ir antrą pataisas kolegą A.Kunčiną.
A.KUNČINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Pašto įstatymui buvo pritarta komiteto posėdyje, tačiau vėliau išaiškėjo, kad reikia kai kuriuos, nors ir smulkius, tačiau būtinus dalykus suderinti su kai kuriomis Europos Sąjungos direktyvomis. Todėl aš pasiūliau dvi pataisas. Pirmoji pataisa – papildyti Lietuvos Respublikos pašto įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą žodžiais „ekonominės ir socialinės aplinkybės, kad tai atitiktų Europos Sąjungos direktyvų dvasią. Ir antrasis pasiūlymas. Siūlau iš Lietuvos Respublikos pašto pakeitimo įstatymo 9 straipsnio išbraukti žodžius „bei išsiunčiamų. Čia kalbama apie rezervuotas pašto paslaugas, ir Europos direktyvose nėra griežto nurodymo, kad būtent ši paslauga būtų įtraukta į rezervuoto pašto paslaugas, todėl siūlau išbraukti žodžius „bei išsiunčiamų.
G.BABRAVIČIUS. Komitetas pritarė šioms pataisoms.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar būtų 10 Seimo narių, kad jas pradėtume svarstyti, prašom pakelti rankas. Ačiū. Yra tikrai daugiau. Kolega A.Kunčinas pateikė abi pataisas. Girdėjome komiteto išvadą, kad pritarė abiem pataisoms. Gerbiamieji kolegos, nematau norinčių kalbėti dėl šių pataisų dėl balsavimo motyvų. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šioms pataisoms? Ačiū. Pritarta. Tai visos pataisos svarstymo stadijoje šiam įstatymo projektui. Klausiu dėl balsavimo motyvų po svarstymo su naujai priimtomis pataisomis nėra norinčių kalbėti? Ar bendru sutarimu galime pritarti po svarstymo? Pritarta.
Darbotvarkės 1-10 klausimas. Negalime svarstyti. (Balsai salėje) Pirmininkas jau yra. Kviečiu kolegą P.Papovą. Seimo nutarimas Nr.IXP-3338. Pateikimas.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš teikiu šį nutarimo projektą kelių Seimo narių vardu: E.Masiulio ir A.Ramanausko. Šio nutarimo tikslas yra vėl sugrįžti prie to, kad seniūnai galėtų eiti pareigas turėdami ir universitetinį išsilavinimą, ir aukštesnįjį išsilavinimą. Dabar jie iki šių metų liepos 1 d. gali vykdyti tokias funkcijas, o nuo liepos 1 d., nepadarius šių pakeitimų, galėtų eiti tik turintys universitetinį išsilavinimą. Problemų yra, nes kaimo seniūnijose jau nelabai lieka žmonių su universitetiniu išsilavinimu, o jeigu lieka, tai yra nelabai tinkami. O su aukštesniuoju išsilavinimu arba studijuojančių kolegijose yra nemažai. Iš kitos seniūnijos arba iš centro deleguoti seniūną į kaimą, žinoma, ne išeitis. Kaimo seniūnas turėtų gyventi kartu su žmonėmis. Tai vienas pasiūlymas.
Kitas pakeitimas daugiau yra techninio pobūdžio. Šiame nutarime dar yra antstoliai, jų nustatytas atlyginimas, tačiau žinome, kad antstoliai yra privatūs, ir nutarimu jų atlyginimas neturėtų būti nustatomas. Siūlyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Jūsų niekas nenori klausti. Prašau išsakyti nuomones dėl balsavimo motyvų. Kolega J.Karosas norėtų kalbėti. Prašom.
J.KAROSAS. Kadangi siūlomas projektas iš tiesų atsižvelgia į realybę, kitaip nei mūsų čia kažkaip inspiruoti pakeitimai dėl savivaldybės tarybos narių, aš siūlau palaikyti šitą projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Yra siūlymas balsuoti. Prašau. Būkite malonūs, paspauskite mygtuką, kurie pritariate po pateikimo. Kurie turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 39 Seimo nariai. Už – 39, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Po pateikimo pritarta. Pradedame svarstymą. Pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Papildomas nenumatomas. Ar būtų kitų siūlymų? Nėra. Siūloma svarstyti balandžio 29 dieną. Pritarta.
Rezervinis penktasis. Kviečiu Sveikatos reikalų komiteto pirmininkę D.Mikutienę pateikti Seimo nutarimą Nr.IXP-3347.
D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, teikiu jums Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą dėl Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos įsteigimo ir jos sudėties 2 straipsnio pakeitimo. Šio teikiamo nutarimo projekto tikslas patvirtinti naują Nacionalinės sveikatos tarybos narį poną Gediminą Smailį vietoj atsistatydinusio nario profesoriaus A.Laucevičiaus. Šiam pakeitimui 2004 m. kovo 22 d. posėdyje pritarė Seimo Sveikatos reikalų komitetas. Nacionalinės sveikatos tarybos nuostatai nustato, kad taryba sudaroma iš 15 narių, iš Savivaldybių asociacijos deleguotų savivaldybių bendruomenių sveikatos tarybos atstovų, visuomeninių organizacijų, ginančių visuomenės sveikatos interesus, visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, iš kurių vienas yra Kauno medicinos ir vienas – Vilniaus universiteto medicinos fakulteto atstovas. Ponas G.Smailys atstovautų vienai iš pacientų visuomenių organizacijų. Prašyčiau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajai pranešėjai. Niekas nenori jūsų klausti. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritarta.
Siūloma, kad pagrindinis ir vienintelis komitetas būtų Sveikatos reikalų komitetas. Nėra kitų siūlymų. Siūloma svarstyti… Siūlote kuo greičiau? Svarstymo data – balandžio 15 diena. Daugiau nėra pranešėjų.
Gerbiamieji kolegos, skelbiu pertrauką iki 12.00 valandos.
Pertrauka
PIRMININKAS. Kolegos, tęsiame posėdį. Darbotvarkės 2-3a, 2-3b, 2-3c, 2-3d klausimai – įstatymų projektai Nr.IXP-1124, Nr.IXP-1125, Nr.IXP-1125A, Nr.IXP-1126. Kviečiu kolegę D.Mikutienę pateikti šiuos įstatymų projektus.
D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, teikiu jums Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 34 straipsnio, Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 35 straipsnio papildymo įstatymų projektus. Šių įstatymų projektų pataisa yra tokia, kad pretendentai būti kandidatais į Lietuvos Respublikos Prezidentus, Seimo narius, savivaldybių tarybų narius pateikia Vyriausiajai rinkimų komisijai Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatytos formos, suderintos su Vyriausiajai rinkimų komisija, pažymą apie savo sveikatos būklę. Šiuo metu kandidatai turi pateikti pajamų ir turto deklaracijos pagrindinių duomenų išrašą, patvirtintą tos mokesčių inspekcijos, kuriai buvo pateikta deklaracija, bei turi teisę pateikti savo fotonuotraukas, autobiografiją, duomenis apie teistumą. Šie duomenys neabejotinai padeda apsispręsti rinkėjams, tačiau yra negalutiniai. Informacijos apie sveikatą paskelbimas negali būti laikomas piliečių rinkimų teisės apribojimu, nes tai neužkerta kelio kandidatui į Seimą. Juk nors rinkimų teisė dėl turtinės padėties neribojama, yra skelbiamas kandidato pajamų ir turto deklaracijos pagrindinių duomenų išrašas.
Prašau jūsų pritarti šioms įstatymų pataisoms. Aš jas pristačiau kartu. Šios pataisos buvo įregistruotos 2001 m. ir jos dabar pateko į plenarinį posėdį pagal Seimo narių registruotą eilę. Turiu pasakyti, kad gavome ir Europos Teisės departamento išvadas. Be abejo, mes į jas atsižvelgsime, ir aš manau, kad truputį reikės pakoreguoti šias pataisas. Europos Teisės departamento pateiktose pastabose kalbama, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje yra įtvirtinta kiekvieno asmens teisė į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė, susirašinėjimo slaptumas. Naudojimosi šia teise apribojimai gali būti pateisinami tik konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais. Tai yra viešosios tvarkos, nacionalinio saugumo interesai siekiant užkirsti kelią nusikaltimų padarymui, apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves moralės ar dorovės apsaugos tikslais. Aš manau, kad politikai, priiminėdami sprendimus, tiesiogiai gali turėti įtakos šalies nacionaliniam saugumui, todėl buvo ir teiktos šios įstatymų pataisos.
Įvairios žmonių grupės pagal profesijas taip pat tikrina savo sveikatą ir, aš manau, kad politikams neturėtų būti daroma išimtis. Mes galbūt galėtume diskutuoti, kaip pataisyti šį įstatymo projektą. Ar būtų laisva valia suteikiama kandidatams pateikti ar nepateikti. Jeigu mes apsispręstume dėl griežtesnių normų, be abejonės, Sveikatos apsaugos ministerija turėtų patvirtinti tam tikrą ligų sąrašą. Tai galbūt tiek, dar atsakysiu į klausimus, jeigu jų bus.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajai komiteto pirmininkei D.Mikutienei. Jūsų nori klausti 9 Seimo nariai. Aš vis dėlto priminčiau kolegoms, kad galite klausinėti iš visų mano paminėtų ir pristatytų įstatymų projektų, o po to balsuosime dėl kiekvieno atskirai, jeigu nesutarsime bendru sutarimu pritarti po pateikimo. Prašau. Klausia D.Velička. Prašau, gerbiamasis kolega.
D.VELIČKA. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, aišku, rūpinimasis, kad Seimo nariai ar valstybės vadovai būtų sveiki ir ypač psichiškai sveiki, yra didelis rūpestis, tačiau kelia abejonių forma ir tvarka, kaip tas bus nustatoma. Sakykime, priklausomybė nuo alkoholio arba nuo narkotikų ir kitokių bėdų. Ar tai nebus dar viena motyvacija sumenkinti Seimo narius arba būsimuosius kandidatus į Seimo narius ar į kitus postus spaudoje skelbiant, kad štai šis yra alkoholikas, tas narkomanas, toks ir kitoks. Spaudoje mes turėsime daug tokių įtarinėjimų, kurie gali būti rimtas pagrindas rinkėjams nerinkti tokio žmogaus. Ar tai bus objektyvūs vertinimo kriterijai?
D.MIKUTIENĖ. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų jūs iškėlėte tikrai labai opias problemas, ir mes turėtume nuspręsti, koks modelis bus taikomas. Kaip minėjau, jeigu būtų nuspręsta, kad (…) laisva valia politikai turėtų apsispręsti, ar jie pateikia, ar ne pažymą apie savo sveikatą, tai, be abejo, Sveikatos apsaugos ministerija turėtų nustatyti tą ligų sąrašą, taip pat turėtų suderinti su Vyriausiąja rinkimų komisija ir nustatyti tos pažymos formą. Tai yra medikų reikalas. Aš manau, kad šiuo atveju savo nuomonę turėtų pareikšti ir teisininkai, kas susiję su žmogaus privatumu, nes duomenys apie sveikatą iš tiesų yra ypatingos kategorijos duomenys. Mums reikėtų subalansuoti, kad neįžeistume žmonių, o kartu ir sudarytume jam, kaip žmogui, galimybę, jeigu jis nori, paskelbti pažymą apie savo sveikatą. Nemanau, kad būtų didelių problemų dėl paties žmogaus teisių apribojimo, dėl kandidatavimo.
PIRMININKAS. Klausia kolega J.Karosas. Prašom.
J.KAROSAS. Labai ačiū. Paskui norėčiau ir kalbėti, jeigu galima. O dabar klausimas. Ar jums neatrodo, kad šios jūsų idėjos įtvirtinimas atvertų kelią galimam piktnaudžiavimui, kuris buvo labai paplitęs mums žinomoje totalitarinėje sistemoje, susidorojant su nepageidaujamais žmonėmis?
D.MIKUTIENĖ. Aš nemanau, kad mes galėtume tai nuleisti, tarkime, iki to lygmens, kai medikai nusprendžia, ar tas žmogus gali kandidatuoti, ar ne. Tikrai taip nėra. Yra asmenys, norintys įgyti vairuotojo pažymėjimą arba gauti ginklą. Šiuo atveju yra visiškai kitokie kriterijai. Mes nekalbame apie žmones su fizine negalia, ir jūs puikiai žinote, kad ligų nomenklatūroje yra ligos, pažymėtos „s ženklu, tai yra psichinės sveikatos ligos. Mes nekalbame apie tuos žmones, kurie yra nepakaltinami arba neveiksnūs. Čia yra visiškai kitoks atvejis.
PIRMININKAS. Kolegė S.Burbienė.
S.BURBIENĖ. Gerbiamoji kolege, jūs iš esmės paminėjote, jog jūsų siūlymas yra tam, kad į Seimą, savivaldybes ir prezidentus nepatektų psichikos ligoniai. Taip tiesiai ir sakykime. Nesvarbu, ar „s raide žymima, ar tai yra liga, ar dar kas nors. Ar jums neatrodo, nes tai yra ligoniai, kad būtų žmogaus teisių pažeidimas tokiu būdu paviešinant jų ligą ir taip pat jiems netenkant teisės kandidatuoti, nes tokio pagrindo nei Konstitucija, nei jokie kiti įstatymai nenumato?
D.MIKUTIENĖ. Kaip aš minėjau, kolegos, dėl paviešinimo mes turėtume nuspręsti, kokį modelį pasirenkame. Nereikėtų suprasti tiesmukai, kad taip yra įrašyta. Kalbama apie nustatytos formos pažymos pateikimą. Juk pamenate, kai buvo kalbama apie tai, kad reikia deklaruoti turtą, lygiai taip pat buvo priimta: kaip čia, mes visą gyvenimą dirbome, užsidirbome, dabar kas nors ateis, skaičiuos ir aš dar turėsiu viešai pateikti. Jeigu tu eini į politiką, turi suprasti, kad tavo gyvenimas yra viešas. Tai pritraukia dėmesį tiek žiniasklaidos, tiek kitų žmonių.
PIRMININKAS. Klausia kolega G.Šileikis. Prašom.
G.ŠILEIKIS. Gerbiamoji pranešėja, kaip jūs galėtumėte paaiškinti… Be abejo, apie psichines ligas. Aš sakyčiau, žmogaus teisės būtų pažeidžiamos, ypač tų, kurie turi negalią, jie turėtų pabrėžtinai dar kartą teikti pažymą. Tai turbūt pažeminimas to žmogaus. Tokių dalykų tikrai negali būti. Bet, tarkime, žmogus turi kokią nors psichinę ligą, bet ją baigia gydyti, yra ir tokių atvejų. Dabar jis, likus savaitei iki išgijimo, turi pateikti, kad serga šia liga. Tai yra, manau, dar baisesnė žmogui trauma ir tai gali sukelti ligos paūmėjimą. Ir kitas momentas, ar nebus įmanoma paprasčiausiai nusipirkti pažymų? Ačiū.
D.MIKUTIENĖ. Dėl pažymų nusipirkimo, tikrai nemanau, kad taip galėtų būti. Čia daugiau akcentuojama į tas psichines ligas, kuriomis sergant atsiradę paūmėjimai gali sukelti neadekvačių poelgių riziką. Juk puikiai žinome, kad yra ligų, kurios… Aišku, aš esu ne specialistė, bet iš tiesų konsultavausi su psichiatrijos specialistais. Mes turime gana didelių pavojų, jeigu, tarkime, liga yra paūmėjusi arba ji slūgsta. Mes nekalbame apie žmonių diskriminavimą, nes mūsų visuomenė turi būti tikrai tolerantiška psichikos ligomis sergantiems asmenims, jų integravimui į mūsų visuomenę. Tačiau mes neturėtume sulyginti paprasto darbo, geros jam aplinkos sukūrimo… Griovių kasimas, atleiskite, yra ne politinių sprendimų priėmimas ir ne atstovavimas šaliai. Aš sunkiai įsivaizduoju sunkia šizofrenijos liga sergantį, pavyzdžiui, krašto apsaugos ministrą. Tai mums NATO būtų dar labai labai toli.
PIRMININKAS. Klausia kolega G.Dalinkevičius.
G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, aš manau, kad jūsų šis pateikimas susietas su balandžio 1-ąja. Tikrai tuo tikiu. Jeigu netikėčiau šituo, tiesiog nesuprasčiau jūsų teiginių. Pirma, kad mes neatiduodame viso proceso į medikų rankas. Juk pažyma turėtų būti išrašyta profesionalių medikų. Tai pirma.
Antra, aš norėčiau atkreipti dėmesį į vieną svarbų dalyką. Kai jūs kalbate apie priklausomybę, tai kai pagal standartinę priklausomybę yra tam tikras alkoholio kiekis, sakoma, kad žmogus priklauso. Bet tenka pasakyti, kad ilgi vakarai, kuriuos mes kartu su jumis kartais leidžiame visuose priėmimuose, mus (…) taip pat labai įtartinais šiomis priklausomybės ligomis sergančiais žmonėmis.
Trečia. Aš manyčiau, kad šiandien jūs tiesiog elementariai teigdama pažeidžiate žmogaus orumo principus, nes iš tiesų toks teiginys…
PIRMININKAS. Prašom klausti. Jau minutę klausiate.
G.DALINKEVIČIUS. Aš klausiu, aš teigiu, kad tai yra klausimo dalis. Todėl aš ir klausiu, ar jūs pagalvojote apie tai?
D.MIKUTIENĖ. Aš atsakyčiau turbūt taip. Jeigu jūs manote, kad tai pažeidžia žmogaus orumo klausimus, tokiu atveju, kai kandidatuoja abejotinos sveikatos žmonės, ar jie savo sprendimais, būdami valdžioje, nepažeidžia rinkėjų interesų, nes jie tinkamai neatstovauja. Juk kiekvienas esame iš tiesų be galo skirtingi ir negalima lyginti darbo krūvių, kuriuos kiekvienas patiriame.
Kas kita, ar reikėtų įteisinti ir kasmetinį pasitikrinimą. Pavyzdžiui, mūsų Seimo kanceliarijos darbuotojai, kai dirba valstybės tarnyboje, kartkartėmis tikrinasi sveikatą. Mes esame lyg ant kažkokios lyties išmesti upėje ir dreifuojame. Neaišku, į kurį krantą nudreifuosime. Aš nemanyčiau, kad reikėtų taip skaudžiai priimti. Puikiai suprantame, kad problema yra, tiesiog paieškokime modelio, kad mes, politikai, nebūtume, išskirti iš kitų visuomenės narių.
PIRMININKAS. Klausia kolega A.Klišonis.
A.KLIŠONIS. Gerbiamoji pranešėja, iš tiesų aš klausiau tų klausimų, kurie buvo, ir galbūt mano klausimas bus panašus į kolegos G.Dalinkevičiaus. Tiesiog kitu kampu. Iš dalies galbūt jūs į jį jau atsakėte, nes žmogus, renkamas į savivaldybės tarybą, į Lietuvos Respublikos Seimą, renkamas į Lietuvos Respublikos Prezidentus, ketverius arba penkerius metus atstovauja renkantiems žmonėms. Ar, jūsų manymu, nėra pažeidžiamos rinkėjo teisės, jeigu nuo jo nuslepiama gana svarbi informacija, ir ar tai gali vienaip arba kitaip turėti įtakos jo sprendimui? Ar iš tiesų psichiškai sveikas žmogus gali eiti vienas arba kitas pareigas, tapti vienu arba kitu jam atstovaujančiu žmogumi? Nes, kaip mes žinome, kol kas, pavyzdžiui, Seimo narių atšaukimo įstatymas negalioja. Mes labai ilgai kalbėjome apie Prezidento atšaukimo procedūrą, kuri vyksta dabar, kad tai yra ilgas laikas ir…
PIRMININKAS. Prašom klausti.
A.KLIŠONIS. …kankinami žmonės. Ar jūs nemanote, kad tokiu atveju yra pažeidžiami tų žmonių, kurie renka šiuos politikus, interesai?
D.MIKUTIENĖ. Ačiū už klausimą. Manau, mes turėtume rasti kompromisą sutardami, kokius dar duomenis kandidatai turėtų pateikti savo rinkėjams. Be abejonės, neadekvačių sprendimų priėmimas tiesiogiai daro įtaką tam, kad rinkėjai neturi visapusės informacijos apie tą žmogų, kurį renka. Juk mes priimame sprendimus, o tai, kas yra mūsų galvose, ir suponuoja tam tikrus sprendimus, tam tikras kalbas. Tai ko jūs tada, mielieji, stebitės, kad yra tokie reitingai?
PIRMININKAS. Klausia kolega A.Sysas. Prašau.
A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji kolege, mes šiek tiek apie tai diskutavome, ar nemanote, kad toks įstatymas gali paskatinti dar vieną kreipimąsi į Konstitucinį Teismą. Mūsų Konstitucijoje aiškiai apibrėžta rinkėjų teisė išrinkti ir tik jie tą gali padaryti. Dabar jūs lyg ir įvesite dar vieną kontrolės mechanizmą, Vyriausiąją rinkimų komisiją, kuri irgi gali būti labai objektyvi, bet gali būti ir subjektyvi, ir ji priims sprendimus dėl pažymų, dėl kurių mes dar iki galo nesusitarę. Kaip jūs manote, ar toks precedentas nebus dar vienas noras kreiptis į Konstitucinį Teismą ir atsiklausti, ar tai neprieštarauja mūsų Konstitucijai? Ačiū.
D.MIKUTIENĖ. Be abejonės, mes dabar juk per pateikimo stadiją svarstome šias įstatymo pataisas, tai yra ne priėmimas arba ne dar tolesnė įstatymų procedūrų tvarkos stadija. Tačiau aš manau, kad mes atsiklausime visų nuomonės ir išdiskutuosime. Jūs dabar taip kalbate, galvodamas apie save, tačiau mes pagalvokime apie rinkėjus. Juk nėra…
A.SYSAS. Aš pirmiausia galvoju apie rinkėjus, ne apie save.
D.MIKUTIENĖ. Tai gerai, vadinasi, rinkėjas renka kandidatą, taip? Jisai pasirenka iš plataus spektro, iš tam tikro kandidatų būrio vieną. Bet išrenka jį visą, galva yra nedaloma kūno dalis. Rinkėjas gali vizualiai vertinti žmogų, bet kas darosi jo galvoje, tai mes tokių dalykų nežinom.
PIRMININKAS. Klausia kolega S.Kružinauskas.
S.KRUŽINAUSKAS. Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, jeigu taip dabar vertintume pagal reitingus, tai iš tikrųjų atrodytų, kad Seime susirinkę visi proto invalidai, nes Seimo reitingas iš tikrųjų yra pats blogiausias. Tačiau idėja tokia, jog reikėtų sveikatą pasitikrinti, nes Seime, savivaldybėse, prezidentūroje yra gana sunkus darbas, ir reikėtų, kad ten nueitų sveikas žmogus. Tačiau ta kadencija yra gana netrumpa, tai gal jūs tada siūlykite, kad reikėtų tikrintis kas pusę metų.
D.MIKUTIENĖ. Na, gal ne kas pusę metų, bet gal kas metus būtų ir privalu, nes mūsų darbas yra susijęs su įtampa, su stresais. Tarkim, vienu atveju žmonės, sergantys tam tikromis širdies ir kraujagyslių ligomis, nors mes nekalbame dabar apie tas ligas… Nuo įtampos, nuo streso gali žmogui pablogėti sveikata, mes puikiausiai turime tokius dalykus suvokti.
PIRMININKAS. Klausia kolega N.Medvedev.
N.MEDVEDEV. Labai gerbiama pranešėja, manau, kad rimčiausias filtras – tai tradicinės normalios partijos, kurios žino, ką jos kelia kandidatais. Bet kitas dalykas. Turbūt mums nedaro garbės nekokybiškai parengtas, neišsamiai išanalizuotas įstatymas, kuris taip pateikiamas. Ar nebūtų normalu, jeigu dabar padarytume pertrauką ir pateiktume sąrašą Europos valstybių, išanalizuotume, kokios Europos valstybės tokį įstatymą turi, pateiktume jį čia, pasakytume, kokią naudą tai davė. Tai būtų rimtas pasirengimas. Kokią naudą tai davė, su kokiais sunkumais susidūrė tos valstybės, o tada jau mes spręstume – pradėti svarstymą ar nepradėti. Aš siūlyčiau, kad būtent taip būtų padaryta. Dėkoju.
D.MIKUTIENĖ. Ačiū už pasiūlymą. Mes lygiai tą patį galime padaryti per pateikimo stadiją. Po pateikimo, be abejonės, reikia surinkti dar ir visą informaciją. Aš jau minėjau, kad šį įstatymo projektą, be abejonės, truputį reikės patobulinti, nes jis buvo įregistruotas 2001 metais.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamajai kolegei. Atsakėte į Seimo narių klausimus. Kviesčiau alternatyvų projektą pristatyti J.Razmą. Prašau, gerbiamasis kolega.
J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, mano projektas parašytas kaip alternatyvus. Sakyčiau, sąlyginai jį reikėtų vadinti alternatyviu. Galbūt mano teikimas alternatyva yra ta prasme, kad aš siūlau apsiriboti tik privalomu kandidatų į prezidentus sveikatos tikrinimu. Atkreipčiau dėmesį, kad, priešingai negu Seimas, ar savivaldybių tarybos, Prezidento institucija yra vienasmenė, todėl sunkūs Respublikos Prezidento sveikatos sutrikimai, dėl kurių jis negali tinkamai vykdyti savo pareigų, sukelia nepataisomas pasekmes institucinei Lietuvos valdžių sistemai. Pavyzdžiui, Respublikos Prezidentas yra vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas. Jo gebėjimai vykdyti tokias konstitucines funkcijas gali kelti rimtų pavojų netgi valstybės saugumui. Pagaliau, prisiminkime, Konstitucijos 88 straipsnio 6 punktą, pagal kurį vienas teisinių pagrindų, su kuriais siejamas Respublikos Prezidento įgaliojimų nutraukimas, yra Respublikos Prezidento sveikatos būklė, neleidžianti eiti jam savo pareigų. Aš manau, kad rinkėjas turi teisę rinkdamas prezidentą žinoti, kaip greitai tokia situacija gali iškilti. Aš nelaikyčiau to kandidatų atžvilgiu kokiu nors žmogaus teisių pažeidimu, nes kiekvienas potencialus kandidatas pagaliau yra laisvas apsispręsti, ar jis, kaip kandidatas į prezidentus, renkasi tą išviešinimo kelią, ar ne, ar lieka paprastas pilietis su visomis konfidencialumo garantijomis.
Pačioje Konstitucijoje nenumatyta, kad dėl prastos sveikatos būklės pilietis negalėtų būti išrinktas Respublikos Prezidentu. To ir aš nesiūlau. Todėl sveikatos pažymoje pateikti faktai negali būti pagrindas asmeniui neleisti kandidatuoti į Respublikos Prezidentus. Tačiau, atsižvelgiant į minėtas su Respublikos Prezidento sveikata susijusias problemas, manau, kad Lietuvos Respublikos piliečiai turėtų žinoti apie galimus pavojus, jeigu išrenka nesveiką žmogų. Pažymėtina, kad, esant kitoms lygioms aplinkybėms, kandidato į Respublikos Prezidentus sveikata gali būti gana svarbus kriterijus rinkėjams apsispręsti, kam skirti savo balsus, todėl tokios pažymos reikalavimas gali būti privalomas. Vienoda forma taip pat yra svarbus dalykas. Mes neturėsime tokios situacijos kaip dabar, kai įstatyme yra tik galimybė pateikti pažymą. Kandidatai kokias nori, tokias tas pažymas teikia arba išvis neteikia. Vienas gali nurodyti sveikatos pažymą, reikalingą piloto licencijai, kitas dar kokią nors, tai aš manau, kad turi būti tam tikra tvarka. Kaip minėjau, aš nesiūlau to reikalavimo praplėsti iki savivaldybės tarybos narių ar Seimo narių, čia jau būtų tūkstančiai kandidatų. Manau, kad rinkėjai sunkiai sudorotų tą informaciją apie visų tūkstančio kandidatų sveikatos pažymas. Pagaliau, kaip minėjau, tos institucijos yra kolektyvinės, pačios partijos gali šiek tiek rūpintis pagal sąrašą perėjusiais savo kandidatais, jeigu kurių iš jų sveikatos būklė pablogėja. Taigi ten tos sveikatos pažymos reikmė yra kur kas mažesnė. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau atsakyti į klausimus. Jūsų norėtų paklausti kolega V.Popovas. Ir dar nemažai Seimo narių.
V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs kaip patyręs Seimo narys gal galėtumėte pasakyti, kas turėtų sudaryti komisiją, kurį tirtų kandidato į prezidentus sveikatą? Ar Seimas, ar kiti? Kokia institucija turėtų sudaryti tą komisiją ir kaip jūs tai įsivaizduojate? Ačiū.
J.RAZMA. Pagal tą įrašymą dėl pažymos formos, kur yra numatyta, kad tą padaro sveikatos apsaugos ministras, suderinęs su Vyriausiąja rinkimų komisija, tai aš manau, kad lygiai taip pat ir dėl tos sveikatos tikrinimo komisijos sudėties galėtų nuspręsti ministras savo įsakymu. Nemanau, kad Seimas turėtų spręsti ir numatyti, kokių specialistų tam reikia.
PIRMININKAS. Klausia kolega J.Karosas.
J.KAROSAS. Manau, kad ši idėja diskutuotina. Bet ar jums neatrodo jos iškėlimo momentas politiškai nepalankus?
J.RAZMA. Man atrodo, kaip tik momentas yra tinkamas. Jeigu mes prognozuojame, kad netrukus gali būti Prezidento rinkimai, tai ir yra gera proga peržiūrėti tas problemas, kurios yra išaiškėjusios per ankstesnius rinkimus, ir jas atvirai išspręsti. Aš manau priešingai, kad politiškai momentas yra labai geras.
PIRMININKAS. Kolega S.Kružinauskas.
S.KRUŽINAUSKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, manau, dabartiniame įstatyme buvo gana aiškiai parašyta, kad tokia galimybė yra, ir pretendentas, norėdamas patikti rinkėjams, iš tikrųjų tokią pažymą, kad jis yra sveikas, galėjo pateikti. Aš suprantu dabar jūsų emocijas, kai jūs, matydamas paskutiniuosius Lietuvos Respublikos Prezidento veiksmus, manote, kad reikėtų tokią nuostatą įtvirtinti. Klausimas būtų panašus kaip ir anksčiau klausiau. Tai gal jūs ir siūlykite, kad tas tikrinimas būtų dažnesnis.
J.RAZMA. Svarstant pagrindiniame komitete aš neatmesčiau to, kad galima palikti galimybę. Bet tada bent jau palikim, kad būtų nustatytos formos pažyma, rinkėjai žinotų, kas pasinaudojo ta galimybe, kas ne. Bet kas pasinaudojo ir pasirūpino, kad sveikatos pažyma būtų pateikta, būtų bent jau ji standartinės formos, o ne taip, kaip kas dabar nori, labai plačiai tomis galimybėmis naudojasi. Man atrodo, būtų geriau, kad ji būtų privaloma. Jeigu kiti reikalavimai yra privalomi, tai ir čia turi būti tam tikra tvarka.
PIRMININKAS. Kolega A.Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis kolega Seimo nary Razma, man įdomus jūsų pasiūlymas, nes jeigu sveiko proto prezidentai būtų, tai, ko gero, būtų nerėmę tokių kvailų dalykų kaip „Williams atėjimas į Lietuvą ir panašiai. Man atrodo, kad kažin ar pažyma gali apsaugoti nuo tokių dalykų, nes yra patirtis. Kaip jūs sugalvosite mechanizmą? Pavyzdžiui, vienam žinomam žmogui Antakalnio ligoninėje darė elektrokardiogramą, ir medicinos sesuo sako: pažiūrėk, gal aparatas sugedo, nes nieko nerodo. Po to žiūri, kad žmogus miręs, o prieš 5 minutes elektrokardiograma nieko neparodė. Kaip jūs surasite mechanizmą? Išrinktas solidaus amžiaus prezidentas gali turėti gerą pažymą, o po savaitės mirti. Ar nėra nonsensas šito dalyko siūlymas?
J.RAZMA. Aš nenorėčiau sutikti su jūsų tokiu bejėgiškumą demonstruojančiu pareiškimu. Manau, kad sveikatos apsaugos ministras tikrai rastų tuos kriterijus, kaip tokią pažymą parašyti ir kokius tikrinimus numatyti. Manau, kad mūsų medikus gali net įžeisti tokie jūsų pareiškimai, kad neįmanoma kompetentingai nustatyti būtinų žmogaus sveikumo požymių.
PIRMININKAS. Klausia kolega A.Poplavski.
A.POPLAVSKI. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, man atrodo, kad man ir čia esantiems mano kolegoms aiškūs jūsų teikiamo įstatymo politiniai motyvai. Aš, kaip medikas, manyčiau, kad galbūt būtų tikslinga kandidatams į prezidentus arba į svarbius mūsų valstybės postus taikyti amžiaus apribojimus. Pavyzdžiui, sulaukus 77, 75 ar 78 metų uždrausti dalyvauti tokiuose rinkimuose. Man atrodo, tokios tendencijos ir buvo mano kolegos. Turėdami amžiaus apribojimą mes tikrai žinosime, kad kandidatai jaunesni ir sveikesni. Sunku įsivaizduoti žmogų, sulaukusį 75 metų, visiškai sveiką kaip jaunuolis. Tokio amžiaus žmogui vis tiek yra ir tam tikrų psichikos pakitimų, ir kitų ligų, somatinių susirgimų.
J.RAZMA. Man atrodo, kiekvieno kandidato amžius rinkėjams yra žinomas. Dėl amžiaus nereikia nieko papildomai reikalauti deklaruoti. Bet jūsų kalbą įvertinčiau tikrai kaip antikonstitucinę, pažeidžiančią žmogaus teises diskriminacijos pagal amžių aspektu. Kiek žinau, tokio reikalavimo, kad būtų apribotas maksimalus amžius, kai žmogus negali kandidatuoti į kokias nors pareigas, nėra nė vienoje šalyje. Daugelyje šalių, kaip ir pas mus, yra apribojimas dėl jaunumo. Vis dėlto labiau patyręs žmogus geriau tinka eiti Prezidento pareigas, ir pas mus to yra laikomasi. Nebent dabartiniai veikėjai verčia svarstyti, kad amžiaus riba galėtų būti dar toliau nukelta, bet aš to nesiūlau.
PIRMININKAS. Dėkojam gerbiamajam pranešėjui. Pateikti visi mano minėti įstatymų projektai. Pradėsime balsavimą nuo pirmojo. Tai yra Nr.IXP-1124. Prašom išsakyti nuomones dėl balsavimo motyvų. Kolega D.Velička – nuomonė už.
D.VELIČKA. Gerbiamieji kolegos, vien tai, kad mes dabar pateikimo metu bandome spręsti problemą, diskutuoti ir aiškinti vieni kitiems, kokios formos turi būti pažymos arba kaip tas procesas turi vykti, rodo, kad problema egzistuoja. Mes tai jaučiame ir Seimo darbe, ir kitose organizacijose, kitose struktūrose, kad psichinės sveikatos būklė yra aktuali valstybės darbuotojams. Todėl aš siūlyčiau po pateikimo pritarti ir komitetuose išnagrinėti šį klausimą detaliau, tada parengtą pateikti Seimui svarstyti.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – kolega J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Man labai patiko, kad abu pranešėjai taip solidžiai, be šypsenos veide pateikė šiuos projektus. Aš suprantu, šiandien balandžio 1-oji, galima juokauti, bet ir juoko turi būti ribos. Nuogąstauju, kad kolegos Seimo nariai gali taip pat pajuokauti ir pritarti. Aš perspėju, kad šiandien balandžio 1-oji, tai yra šios dienos juokas ir taip prašyčiau reaguoti, nes jeigu tam bus priimta, bus užskaityta kaip rimtas mūsų sprendimas.
PIRMININKAS. Dėkoju kalbėjusiems dėl balsavimo motyvų. Vis dėlto primenu, kad tai nėra juokas, nors šiandien ir balandžio 1-oji. Siūlau balsuojant apsispręsti. Kas už tai, kad būtų pritarta įstatymo projektui po pateikimo, kurio Nr.IXP-1124, balsuoja už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaiko.
Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Už – 21, prieš – 17, susilaikė 29. Po pateikimo nepritarta.
Turime priimti kitus sprendimus. Ar bendru sutarimu pritartumėte grąžinti iniciatoriams tobulinti? Ačiū. Pritarta.
Kitas klausimas Nr.IXP-1125. Kolega A.Matulevičius, nuomonė prieš. Prašom.
A.MATULEVIČIUS. Kolegos, iš tikrųjų švenčiame balandžio 1-ąją, bet sako, kad įstatymai buvo registruoti kur kas anksčiau. Matyt, nebuvo galima tikėtis, kad pateikimas sutaps su šita data. Jeigu kalbėtume rimtai, aš pačioje pradžioje bandžiau rinkti Seimo narių parašus, kad balotiruotis į Seimą būtų galima tik turint aukštąjį išsilavinimą. Man atrodė, kad žinių visuomenė, XXI a., bet paklausiau Seimo senbuvių ir baigiau rinkti tuos parašus, surinkęs tik septynis pats tą savo iniciatyvą užgniaužiau. Man išaiškino, kad tai būtų žmonių diskriminacija, nes galbūt rinkėjai nori matyti Seime, kaip liaudis sako, visiškai „bezgramatną. Čia jų valia. Bet kai šiandien yra žaidžiama su žmogaus sveikata, man atrodo, juoko irgi yra tam tikros ribos. Galima daug juokauti, kad ir mes čia ne visi idealiai sveiki. Kita vertus, gali žmogus būti sveikas kaip ridikas, o vakare, kaip liaudis sako, gulėti ant lentos. Man atrodo, kad mes šitaip reguliuodami neišspręsime tokių dalykų.
O konservatorius norėtųsi apsaugoti nuo vieno dalyko. Jūs atrodote sveiki kaip ridikai ir norite siūlyti į prezidentus tik sveikus žmones. Tai tikrai pirmyn, niekas jums nedraudžia, bet man atrodo, kad taip diskriminuoti žmonių nereikia. Dėl pono J.Razmos replikos pristatant šį projektą, dėl Prezidento ir dėl medikų. Tai aš, pernai turėjęs komplikuotą operaciją, nebūčiau garantuotas dėl to, kad mūsų medikai visažiniai. Taigi siūlyčiau šiuos įstatymus siųsti tobulinti, visuomenei diskutuoti, bet taip skubėti dabar nereikia.
PIRMININKAS. Nuomonė už – kolega J.Čekuolis.
J.ČEKUOLIS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, be juokų, labai rimtai priimu šiuo pateiktus projektus. Kolega Algimantai, atkreipiu dėmesį, kad dabar balsuosime dėl projekto, kurį pateikė D.Mikutienė, o ne J.Razma. Tai su konservatoriais šiuo atveju neturi nieko bendra. Savo dideles simpatijas konservatoriams palaikykite kitoms viešoms kalboms. Politikas, arba asmuo, einantis į politiką, turi sutikti, kad jo gyvenimas tampa viešas, įskaitant ir sveikatą, tai yra pirma. Antra, jau gaunant vairavimo teises yra reikalinga pasitikrinti sveikatą, vairuojant automobilį, o čia vairuojama valstybė. Galima palyginti ir taip pat pamatyti rimtumą. Taigi manau, kad verta pritarti po pateikimo. Formas, kaip tai atlikti, kad iš tiesų nebūtų įžeidžiamas žmogus, kad būtų užtikrintas tyrimo duomenų, jeigu būtų reikalinga, konfidencialumas, galima aptarti, kad iš tiesų būtų rimtas projektas ir nebūtų galimybės vėliau manipuliuoti jo rezultatais. Tačiau pati mintis verta platesnių svarstymų, todėl kviečiu pritarti po pateikimo. Jeigu svarstymo metu mes nerasime optimalaus varianto, tada bus galima atmesti. Šiandien kviečiu labai rimtai pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamieji kolegos, prašau balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarti po pateikimo įstatymo projektui Nr.IXP-1125?
Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Už – 26, prieš – 15, susilaikė 23. Nepritarta po pateikimo. Gerbiamieji kolegos, kokių būtų siūlymų? Prašau. Kolega J.Razma – repliką po balsavimo.
J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, aš aiškiai mačiau, kaip kaimynytėje sėdintis ponas E.Savickas balsavo už nesantį poną P.Vilką, balsavo susilaikydamas. Tikrai tai yra pagrindas man prašyti perbalsuoti. Pažiūrėkite į lentelę – aiškiai matyti, kad ponas E.Savickas ir ponas P.Vilkas balsavo susilaikydami. Pono P.Vilko nėra ir nebuvo.
PIRMININKAS. Prašau Sekretoriatą patikrinti, ar ponas P.Vilkas tikrai balavo. (Triukšmas salėje) Kolegos, palaukime informacijos. Prašau pasakyti garsiai. Prašom pakartoti balsavimą ir gerbiamųjų liberalų demokratų prašau daugiau nesukčiauti. Kreipiuosi į seniūną ar seniūno pavaduotoją. Gerbiamieji kolegos, kartojame balsavimą dėl įstatymo projekto Nr.IXP-1125. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo šiam įstatymo projektui, balsuojate už, turinys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote. Prašome vieni kitus kontroliuoti.
Užsiregistravo 64 Seimo nariai. Už – 25, prieš – 18, susilaikė 20. Po pateikimo nepritarta. Ar galime bendru sutarimu grąžinti iniciatoriams tobulinti? (Triukšmas salėje) Kolegos, kai kurie nenori tobulinti, todėl prašau balsuoti (Balsai salėje). Prašom netriukšmauti. Kolegos, balsuosime alternatyviai. Mygtukas „už – tobulinti, „prieš – atmesti, susilaikę neskaičiuojami. Vyksta balsavimas.
Už tobulinimą balsavo 31, už atmetimą – 33. Atmetimui reikia 36 balsų, todėl jūsų sprendimu įstatymas grąžinamas iniciatoriams tobulinti.
Pirmininkauti kviečiu kolegą V.Andriukaitį.
PIRMININKAS (V.P.ANDRIUKAITIS). Gerbiamieji kolegos, dabar balsuosime dėl J.Razmos pateiktos alternatyvos – Prezidento rinkimų įstatymo 34 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr.IXP-1125. Motyvai už, motyvai prieš. Motyvai prieš – A.Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš, įsiklausydamas į labai rimtus liberalius gerbiamojo Seimo nario J.Čekuolio pasiūlymus, vis tiek negaliu nepasakyti: aš atsimenu, anais laikais Sveikatos ministerijoje buvo taip vadinamoji ketvirtoji valdyba, kuri tikrino aukštų politikų ir partinių bosų sveikatą, ir niekas apie ją, žinoma, nežinojo. Šiandien mes galime viską žinoti, bet iš tikrųjų tas pasiūlymas man kvepia tam tikrais dalykais, kad reikia sukurti mechanizmą, kuris kainuos neaiškius pinigus, o tikslas vėl neaiškus, nes žmogus šiandien ryte gali būti sveikas, o vakare jau būti miręs. Tai labai gerai žino medikai, ir ne tik. Todėl man atrodo, kad reikia paieškoti visai kitų mechanizmų, kaip į politiką neįleisti vagių ir kaip padaryti, kad jie nevogtų, nes tie, kurie vogė, daugiausia rėkia ir kitus moko būti sąžiningus. Dėl psichinės sveikatos. Man atrodo, kad mes grįžtume, jeigu priimtume šiuos įstatymus, prie sovietinių laikų, ko aš labai nenoriu, todėl siūlau iniciatoriams atsiimti ir tobulinti šiuos įstatymus.
PIRMININKAS. Motyvai už – A.N.Stasiškis.
A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Kolegų, kurie pasisako prieš, turbūt svarbiausias argumentas yra tas, kad tie, kurie labiausiai vogė, moko kitus nevogti. Bet tai ne į temą, tiek to. Aš vis dėlto manau, kad mes diskutuojame… Galbūt artėjantys rinkimai veikia mūsų mąstymą, tačiau Konstitucijoje yra nuostata, reikalaujanti, kad, jeigu Prezidento sveikatos būsena neleidžia atlikti pareigų, jis turi būti nušalintas. Konstitucija numato tam tikrus Prezidento sveikatos standartus, ir žmogus, ateinantis į šias pareigas, turi atitikti tam tikrus standartų reikalavimus.
Antras dalykas, apie tai jau buvo kalbėta, kad žmogus, einantis į politiką, atveria savo gyvenimą ir jį padaro viešą. Jis sutinka su šia sąlyga, nes kitaip neįmanoma. Kitaip įmanoma tik diktatūros sąlygomis ir neįmanoma jokia demokratinė raida. Tai visi šitie reikalavimai tokie akivaizdūs, kad man sunku suprasti tą prieštaravimą, jeigu nėra motyvuota visai kitais sumetimais. Suprantama, galima kalbėti, kokia forma, kaip užtikrinti tas viešumo ribas, kad nebūtų peržengtos neleistinos ribos. Apie tai reikia diskutuoti, reikia svarstyti ir reikia ieškoti formų, bet pats principas yra būtinas. Ir neapsimeskime mes protingais, kad giname demokratiją. Iš tikrųjų mes griauname demokratiją, jeigu nesilaikome tokių standartų. Aš kviečiu rimtai pagalvoti, pradėti svarstymą ir ieškoti sprendimo.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Motyvai išsakyti. Balsavimu apsispręskime, ar pritariame po pateikimo J.Razmos pateiktam projektui Nr.IXP-1125(A). Kas manote, kad reikia pritarti, balsuojate už, kas manote, kitaip, prieš arba susilaikote.
Kolegos, 20 balsavus už, 20 susilaikius, 18 balsavus prieš, nepritarta po pateikimo. Ar galime bendru sutarimu grąžinti iniciatoriams tobulinti? Dėkui. Grąžinta. Gerbiamieji kolegos, ačiū.
Imamės kitų darbotvarkės klausimų, grįžtame prie tų praleistųjų. Atsiprašau, dar reikia dėl Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio. Taigi prašom motyvai – už, motyvai – prieš. Motyvai už – A.Klišonis.
A.KLIŠONIS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų galbūt ir nelabai tinka svarstyti tokius teisės aktus balandžio 1-ąją, tačiau, be jokios abejonės, mūsų rinkėjai laukia iš mūsų gana pasvertų ir protingų sprendimų. Kitas klausimas, sakyčiau, itin aktualus kiekvienam Seimo nariui ir kiekvienam kandidatuojančiam į Seimą, yra tas, kad jo praeities arba dalį jo praeities žinantys žmonės negalėtų daryti jam įtakos arba, kaip dabar madinga, šantažuoti. Jeigu žmogus turėjo vienokių ar kitokių problemų, dabar jų neturi, vadinasi, tą dalyką jis gali ir, manau, privalo viešai deklaruoti.
Manau, kad tai yra galimybė mums patiems kaip politikams parodyti, kad iš tikrųjų vienokių arba kitokių problemų nėra, ir duoti tinkamą informaciją tiems žmonėms, kurie ateina, pasitiki ir renka mus.Todėl siūlyčiau vis dėlto pritarti šiam įstatymo projektui ir manau, kad šis projektas iš tiesų yra gana rimtas, pasvertas, ir tai yra ne balandžio 1-osios pokštas, tačiau tai aktas, kuris padidins žmonių pasitikėjimą politikais, kuriuos jie renka. Todėl aš siūlau pritarti šiam įstatymo projektui, juo labiau kad jis susijęs su ta institucija, kurioje mes dirbame, tai Lietuvos Respublikos Seimas.
PIRMININKAS. Kolegos, norinčių kalbėti prieš nematau. Gal galime bendru sutarimu pritarti? Ne. Tada prašome spręsti balsavimu, kolegos. Kas manote, kad galima pritarti po pateikimo, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
20 – už, 12 – prieš, 21 susilaikė. Nepritarta. Gal galime bendru sutarimu grąžinti tobulinti? Ačiū. Sutarimas yra, grąžinta.
Gerbiamieji kolegos, dabar yra du trumpi klausimai. Ar mes negalėtume pirmiausia, kadangi du ministrai norėtų trumpai pateikti įstatymus, o po to svarstytume Konstituciją… tai būtų labai svarbu, nes jie gana ilgai laukia. Jeigu operatyviai pateiktume, mes prieš pietus labai gražiai baigtume… Gerai. Ačiū. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį aplinkos apsaugos ministrą pateikti Apskrities valdymo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymą.
Gerbiamasis ministre, kiek įmanoma trumpiau, gerai?
A.KUNDROTAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, įstatymas yra keičiamas atsižvelgiant į Statybos įstatymo pakeitimą, t.y. apskričių viršininkams yra suteikiama teisė ir pareiga atlikti ypatingų statinių, valstybinės reikšmės rizikos objektų nenaudojimo priežiūrą. Tai toks trumpas…
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, niekas nenori ministro paklausti. Dėkojame ministrui. Ar galima pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Pritarta, kolegos. Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių, papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas. Svarstymo data – balandžio 29 diena. Sutariame. Ačiū.
Kviečiu viceministrą poną V.Ponomariovą pateikti Kelių transporto kodekso 1, 3, 8, 11, 16 straipsnių pakeitimo, papildymo įstatymo ir kodekso papildymo priedu įstatymo projektą. Prašom kiek įmanoma trumpiau.
V.PONOMARIOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pakeitimo ir papildymo tikslas – suderinti Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso nuostatas dėl kelių transporto veiklos licencijavimo su atitinkamu Europos Tarybos reglamento nuostatomis dėl Bendrijos licencijų, leidimų, privalomų turėti Lietuvos vežėjams, vykdantiems tarptautinius keleivių ir krovinių vežimus, nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą datos. Tai suteiktų galimybę šiems vežėjams nenutrūkstamai integruotis į Europos tarptautinę keleivių ir krovinių vežimų rinką.
PIRMININKAS. Ačiū, viceministre. Kolegos, paklausti niekas nenori, dėkoju. Ar galime pritarti po pateikimo? Pritarta. Vyriausybė siūlo skubos tvarką, čia tik datos, tai nesudėtingi pakeitimai. Gal pritarsime skubos tvarkai? Dėkui. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstymo data – balandžio 20 diena. Dar norėtumėte Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą papildomu? Nebus prieštaraujančių? Nėra.Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas papildomas. Ačiū, kolegos, baigėme.
Konstitucijos 57 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3305(2*) (pirmasis svarstymas)
Taigi dabar imamės fundamentalaus klausimo – Konstitucijos 57 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pirmojo svarstymo. Kolegos, dabar kviečiu A.Sakalą Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu pateikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl šio siūlymo.
A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Konstitucijos pataisa buvo parengta ir pasirašyta 42 Seimo narių. Teisės ir teisėtvarkos komitetas buvo paskirtas pagrindiniu komitetu. Gavome Teisės departamento pastabas, mūsų patarėjų pastabas. Į tas pastabas atsižvelgėme, tai buvo daugiau redakcinio pobūdžio pastabos. Pateikiame jums patobulintą įstatymo projekto variantą, už kurį balsavo 6, 2 – prieš, 1 susilaikė.
Šiandien yra pateiktos dar naujos Teisės departamento pastabos. Pasiūlyta dar įrašyti papildomą sakinį prie tos redakcijos, kurią mes jums pateikėme. Mes žiūrėjome šitą pasiūlymą, ten yra du variantai, patikslinti variantai, antram variantui būtų galima pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Dabar kviesčiau į tribūną J.Bernatonį pateikti Konstitucijos pataisų komisijos išvadas.
J.BERNATONIS. Dėkoju, pone pirmininke. Konstitucijos pataisų komisija svarstė šią pataisą ir pritarė jai bendru sutarimu, tačiau naudodamasis proga aš norėčiau pareikšti nepasitenkinimą tų Seimo narių, kurie nesupranta, kodėl buvo sujaukta šio posėdžio darbotvarkė. Mūsų manymu, ir posėdžio pirmininkui galioja Seimo statutas.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Nežinau, ką jūs turėjote mintyje sakydamas šią pastabą.
Dabar kviečiu Algimantą Indriūną Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu pateikti jų komiteto išvadas.
A.V.INDRIŪNAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas apsvarstė šį Konstitucijos 57 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, iš esmės pritarė ir siūlo pagrindiniam komitetui tobulinti pagal Teisės departamento išvadas. Išvada buvo priimta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto nariui už išvadą. Dabar, kolegos, turėtume grįžti prie siūlymų, už kuriuos reikės balsuoti. Vienas iš jų yra Č.Juršėno. Norėčiau, kad Č.Juršėnas pateiktų, po to klausiu, ar yra 10 narių, remiančių šį siūlymą. Prašom, gerbiamasis pranešėjau, jums žodis. Prašom į tribūną, nes konstitucinės pataisos.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, pirmiausia noriu atsakyti į klausimą, arba pasipiktinimą, kurį išreiškė kolega J.Bernatonis. Prašyčiau nekaltinti kitų, esu kaltas aš, nes aš fiziškai dėl tam tikrų priežasčių negalėjau būti 12 val. čia, ir aš paprašiau, kad būtų atitinkamai sukeisti klausimai. Tai yra mano atsakomybė, o kolegos tik gal šiek tiek, kad jis nepaminėjo mano pavardės. Taigi prisiimu kaltę ir atsiprašau, kad taip išėjo.
Dabar dėl reikalo esmės. Gerbiamieji kolegos, siūlymas papildyti teikiamą Konstitucijos pataisą, kad eiliniai Seimo rinkimai, einantys po pirmalaikių Seimo rinkimų, rengiami šio straipsnio 1 dalyje nurodytu laiku, yra susijęs su tuo, kad reikia suderinti eilinių Seimo rinkimų ir neeilinių, kurių galimybė yra aptarta 58 straipsnyje, sąsajas. Tai yra ką mes darome, kai nustatę fiksuotą datą gauname rengti neeilinius rinkimus. O tokia galimybė yra, t.y. kad ir pats Seimas save atitinkamų balsų skaičiumi paleidžia, tai yra anksčiau nutraukia savo kadenciją, ir kitas variantas, kai Prezidentas tą gali padaryti. Visa tai yra numatyta Konstitucijos 58 straipsnyje, aš jo nenoriu skaityti, jūs jį žinote.
Taigi štai įvyko rinkimai, kaip numatyta, spalio mėnesio antrą sekmadienį, o po metų ar po dvejų – pirmalaikiai rinkimai. Tai dabar kiek trunka to išrinktojo Seimo kadencija arba, kaip aš čia siūlau šiek tiek tiksliau formuluoti, Seimo narių įgaliojimai? Ketveri metai ar iki fiksuotos nuolatinės Seimo rinkimų datos? Mano siūlymas padaryti taip, kaip yra ir kai kuriose užsienio šalyse, jeigu yra pirmalaikiai rinkimai arba kas nors rizikuoja, t.y. patys Seimo nariai arba Prezidentas tam tikromis aplinkybėmis siūlo ir skelbia pirmalaikius rinkimus, tai kad tų išrinktų Seimo narių įgaliojimai tęstųsi tik iki fiksuotos eilinių Seimo rinkimų datos. Šis siūlymas leidžia išspręsti šią problemą, nes jeigu yra tiktai vienas sakinys, tai tada kas atsitinka po neeilinių rinkimų? Nuplaukia fiksuota data.
Žinoma, galima manyti, kad užtenka to vieno sakinio, ir savaime aišku, kad jeigu įvyko neeiliniai rinkimai, tai įgaliojimai yra trumpesni. Kad nebūtų neaiškumo, pridedamas papildomas sakinys būtent dėl šito. Kad kiekvienam būtų aišku (ir nesuprantančiam), kad jeigu pirmalaikiai rinkimai, vadinasi, kadencija arba įgaliojimai tik iki fiksuotos rinkimų datos, vadinasi, treji, dveji ar vieneri, bet ne ketveri metai. Čia yra siūlymo esmė.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojau. Dėkoju, kad jūs paaiškinote, dėl ko šiek tiek pasikeitė darbotvarkė. Norėčiau, gerbiamieji kolegos, paklausti, ar būtų 10 Seimo narių, kurie remtų šį pasiūlymą? Prašom pakelti rankas. Yra daugiau kaip dešimt. Tuomet, kolegos, svarstykime šią pataisą ir balsuokime. Motyvai už – J.Veselka.
J.VESELKA. Gerai, bandysiu už. Iš tikrųjų išspręsti klausimą, kada įvyksta pirmalaikiai rinkimai, ir jį reglamentuoti, reikia, bet dabar man kilo keletas tokių abejonių. Kaip žinote, kai susirenka Seimas ir pateikiama Vyriausybė, jeigu mes nepritariame du ar tris kartus (neatsimenu), galima būtų surengti pirmalaikius Seimo rinkimus. Ir dabar kyla klausimas. Mes spalio ar lapkričio mėnesį susirenkame, nepatvirtiname Vyriausybės programos, gali būti pirmalaikiai Seimo rinkimai, jeigu mes automatiškai pratęsiame iki tos nustatytos datos, tuomet mes labai ilgai dirbame, iš esmės neturėdami teisės dirbti. Todėl ar nereikėtų truputį, kaip dabar dėl Prezidento? Jeigu Prezidentas apkaltos būdu per du ar kiek, ar nereikėtų šitos formuluotės truputį kitokios? Aš pritariu pačiam pateikimui, bet teks daug svarstyti, kad mes priimtume suderintą sprendimą.
PIRMININKAS. Žodžiu, remia pataisą, dabar jos neremia. J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Na, galbūt ta pataisa yra sąlygota to, kad formuluotė nebuvo iki galo aiški. Kai Teisės departamentas pasiūlė tikslinti tą formuluotę, gal dabar būtų aiškiau, kad ne kadenciją, kuriai išrenkama eiliniuose rinkimuose… net tuo atveju, jeigu įvyksta pirmalaikiai rinkimai, po to išrinktas Seimas dirba beveik ketverius metus. Tai yra, mano supratimu, racionalesnis siūlymas, nes taip, kaip dabar yra pasiūlyta, gali atsitikti taip, kad tarp rinkimų gali būti ir mėnesio, ir dviejų tarpas, ir Seimas gali ne visus metus veikti, ir jeigu bus paleistas vasarą, rudenį jau turėsime išsirinkti kitą ir panašiai. Todėl rengėjų ir iniciatorių buvo toks siūlymas, kad tuo atveju, jeigu įvyksta pirmalaikiai rinkimai, tuomet Seimas dirba beveik ketverius metus, t.y. iki fiksuotos datos. Aš manyčiau, kad tai yra racionalesnis siūlymas, bent jau turėtume stabilesnį Seimą.
PIRMININKAS. Kiek aš supratau, kalbėjęs prieš tarsi sutinka ir siūlo tam tikrą redakciją?
J.BERNATONIS. Ne, ne, aš kalbėjau prieš Č.Juršėno pataisą.
PIRMININKAS. Prieš Č.Juršėno pataisą. Gerai, kolegos, tuomet apsispręskime. Kas remiate Č.Juršėno pataisą, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Kolegos, už – 39, prieš – 5, susilaikė 13. Pataisai pritarta. Kolegos, nebaigėme. Baigsime dėl viso papildymo. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo pateiktai pataisai? Galime pritarti bendru sutarimu, nes pirmojo balsavimo data bus pagal Statutą. Ačiū. Ir dabar dėl vedimo tvarkos A.Gricius.
A.GRICIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi tik vienas galėjo kalbėti, aš šiuo atveju tikrai pritariu J.Bernatonio išsakytoms mintims. Aš nesuprantu gerbiamojo Č.Juršėno pataisos. Jeigu mes tikrai tokiu principu vadovausimės, kaip yra pateikta pataisa, likus metams iki eilinės nustatytos datos partijos vėl eis į rinkimus, pristatinės savo programą žinodamos, kad jos Seime bus vienerius ar pusantrų metų. Tai kam mes eikvosime tuos milijonus, kad tas Seimas pabūtų pusmetį ar kiek valdžioje ir vėl nauji rinkimai? Logikos nėra. Aš sutinku dėl to, ką sakė gerbiamasis J.Bernatonis, kad mes galime išimties atveju iki trejų metų sutrumpinti kadenciją, bet kad tilptume į tuos metus, į tą datą, kada rinkimai nustatyti. Bet jokiu būdu ne tai, kad mes renkame tik likusiam terminui, kuris yra nustatytas spalio mėnesį ir ketveriems metams.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, čia buvo replika po balsavimo, bet ne dėl vedimo tvarkos, tai pirmiausia. Antra. Norėčiau pasakyti, kad Č.Juršėnas tiesiog įžvalgus ir šis jo pasiūlymas aiškiai užkirs aktyvistams norą siūlyti tai, kad eitų papildomai metams. Bus kur kas stabilesnis Seimas.
Gerai, kolegos, pereiname prie Vyriausybės valandos. Norime pasveikinti Vyriausybę, jos narius ir ypač krašto apsaugos ministrą Liną Linkevičių su sėkminga Lietuvos integracija į NATO. Manau, kad Vyriausybei ta proga galima paploti. (Plojimai) Iš tikrųjų rytoj jau bus tiktai formali procedūra Briuselyje. Norime palinkėti sėkmės. O dabar klausimai Vyriausybei. Pirmasis klausia A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Posėdžio pirmininke, visų pirma aš noriu paklausti procedūrinį klausimą – ar premjeras bus, ar ne?
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš, kaip…
A.KUBILIUS. Bus? Aš tada noriu atsiprašyti ir klausimą norėčiau pateikti premjerui.
PIRMININKAS. Aš, kaip posėdžio pirmininkas, neturiu žinių, ar bus premjeras, gal Vyriausybės nariai galėtų informuoti. Prašom pasakyti savo nuomonę. Gal D.Grybauskaitė?
D.GRYBAUSKAITĖ. Mano žiniomis, turėtų būti, gal ponas Antanas Kaminskas patvirtintų, jis tikrai turėtų būti, nes mums nieko nesakė.
PIRMININKAS. Žodžiu, laukiame įžengiant premjerą. Kas norėtų klausti? (…) frakcijos vardu klausia A.Kašėta. (Balsai salėje) Vieną minutę, gerbiamasis Kašėta. Dėl vedimo tvarkos – Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamoji Vyriausybe, mielieji kolegos, aš noriu pranešti, kad po Vyriausybės valandos, 14 val., pagal suderinimą su Seimo Pirmininku šaukiamas neeilinis Seimo valdybos posėdis. Tarsimės dėl kitos savaitės.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, dabar klausimas Vyriausybei. O štai yra ir gerbiamasis premjeras. Dar kartą sveikiname premjerą. (Plojimai) Gerbiamasis premjere, čia buvo sveikinimai jums sėkmingo jūsų vizito į Jungtines Amerikos Valstijas proga, sėkmingo mūsų įstojimo į NATO proga. Stiprybės, ištvermės ir visokeriopos sėkmės. Pagal eilę norėtų paklausti A.Kubilius. Klausia A.Kubilius ir jo klausimas premjerui.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis premjere, noriu frakcijos ir partijos vardu pasveikinti su Lietuvos sėkmingu įstojimu į NATO. Ta proga norėčiau pateikti vieną klausimą, na, gal išeis pusantro. Lietuva jau yra NATO narė ir galime drąsiau kalbėti apie savo buvimą šioje svarbioje organizacijoje. Jūsų asmeninė nuomonė dėl NATO, dabar jau mūsų organizacijos, bazių įsikūrimo Lietuvoje. Ar jūs dėsite pastangas, kad kokios nors NATO bazės arba kitokios įstaigos įsikurtų Lietuvoje, nes Lietuvai tai būtų ypač naudinga net ir ekonomine prasme?
Antroji mano klausimo dalis. Kadangi Lietuva jau tapo NATO narė, aš norėčiau jūsų paklausti kaip partijos pirmininko. Šiandien pasklido žinios, kad jūsų frakcijos narys J.Bernatonis perėjo į liberaldemokratų frakciją. Kaip jūs tai vertinate?
PIRMININKAS. Gerbiamasis premjere, šiandien yra balandžio 1-oji, bet klausimas dėl NATO bazių turbūt yra nesusijęs su balandžio 1-ąja.
A.M.BRAZAUSKAS. Pirmiausia jūs uždavėte klausimą dėl mano asmeninės nuomonės. Aš esu premjeras, ne premjeras asmeniškai svarsto tokius klausimus ir sprendžia. Tai yra valstybinės svarbos klausimai ir jie turi būti labai rimtai svarstomi. Manau, kad jie bus svarstomi čia, šioje salėje, o po to galbūt klausiama Vyriausybės nuomonės, jeigu žiūrėtume plačiąja prasme į šį reikalą. Todėl mano asmeninė nuomonė šiuo atveju neturi jokios ypatingos reikšmės. Jeigu tokį klausimą būtų galima užduoti, jį reikėtų užduoti visai Vyriausybei, nes premjeras nėra įgaliotas tokiais kardinaliais klausimais priimti konkrečių sprendimų. Be abejo, ir Seimo.
O dėl J.Bernatonio. Manau, jis pats žino, kurioje frakcijoje jis yra. Tikiuosi, ir ateityje žinos, kokioje frakcijoje bus. Todėl aš nesiimu už jį spręsti šio klausimo. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Balandžio 1-oji nepavyko. Klausia A.Kašėta.
A.KAŠĖTA. Mano klausimas gerbiamajam susisiekimo ministrui. Gerbiamasis ministre, praeitoje Vyriausybės valandoje jūs labai įdomiai sureagavote į mano klausimą dėl pabrangusios automobilių valstybinės techninės apžiūros ir pirmadienį paskelbėte, kad siūlote transporto priemonių valstybinę techninę apžiūrą atliekančioms įmonėms nustatyti 50% nuolaidą ūkininkams priklausantiems automobiliams.
Praeitą kartą jūs minėjote, kad mokestis yra logiškas, teisėtas ir pagrįstas. Noriu paklausti, ar šis žingsnis yra dar vienas priešrinkiminis triukas, ar vis dėlto būtų geriau, jei tas mokestis nebūtų padidintas nuo 24 iki dabar jau 34 litų? Tada nereikėtų ką nors mažinti. Kam jūs dar ruošiatės sumažinti šį techninį mokestį?
PIRMININKAS. Prašome atsakyti, gerbiamasis ministre.
Z.BALČYTIS. Labai ačiū už klausimą. Kaip suprantu, nors ir kaip darysi, vis tiek nepataikysi. Jeigu padidini, blogai, jeigu sumažini, dar blogiau. Tačiau kalbama ne apie tai.
Ne jūs vienas kreipėtės į mane, į mane kreipėsi visose apskrityse, kur buvo Vyriausybės valanda. Dabar egzistuojanti sistema, dar kartą norėčiau patvirtinti, yra mūsų įsipareigojimai Europos Sąjungai pagal tam tikras direktyvas.
Dėl tachografų, dėl techninės apžiūros, jau prieš 14 metų buvo sudaryta sistema, pagal kurią buvo skelbtas konkursas. Konkurso metu buvo išaiškinta viena akcinė bendrovė, arba, kitaip sakant, privati kompanija, kuri turi atlikti technines apžiūras pagal tam tikrą nustatytą tvarką. Susisiekimo ministerija su Valstybine kelių inspekcija privalo kontroliuoti, kaip laikomasi. Pagal šią sistemą pati techninės apžiūros įmonė gali nustatyti įkainius dėl apžiūrų teikimo ir tie įkainiai turi atitikti realias sąnaudas. Tai yra vienas iš verslo, privataus verslo, egzistuojančių sąlygų.
Aš nieko nesumažinau, aš tik kaip invalidams ir socialiai remtiniems žmonėms pasiūliau privačiai kompanijai, atsižvelgdamas į dabartinę situaciją ir rinkos sąlygas, kad jie neprarastų klientų, pasiūliau sudaryti galimybę iki 50% mažinti ūkininkams, kurie labai nedažnai naudoja savo automobilius arba naudoja labai nedideliu atstumu.
Buvo toks sprendimas ir tai nėra koks nors rinkiminis dalykas. Tai yra elementari mūsų Susisiekimo ministerijos pozicija, nes mes turime reaguoti į tam tikras iškilusias problemas ir mėginti įtikinti verslo atstovus, kad jie priimtų tokius sprendimus, kurie būtų naudingi ir valstybei, ir jiems patiems kaip privačiai kompanijai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Dabar klausia A.Sysas. Ruošiasi G.Kniukšta.
A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paklausti vidaus reikalų ministro. Gerbiamasis ministre, daugiau kaip prieš metus jūsų klausiau panašaus klausimo, tačiau problema liko toje pačioje vietoje. Turiu omeny Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo tam tikras spragas. Gyvenantys mieste, ypač dideliuose miestuose, nuomininkai, socialiai remtinos šeimos neturi kaip deklaruoti gyvenamosios vietos. Todėl savivaldybė susiduria su labai rimta problema, nes iš esmės visus reikėtų išbraukti iš socialiai remtinų žmonių, laukiančių butų, eilės, nes jie negali pateikti gyvenamosios vietos deklaravimo pažymos. Todėl savivalda daro tam tikrus kompromisus ir įstatymo nevykdo. Yra problema dėl rejestro teikiant socialinę paramą socialiai remtiniems žmonėms, nes jie niekur nefiksuoti. Mano klausimas būtų toks. Jūs man prieš metus žadėjote, kad įstatymo pataisą gausiu. Aš dar kartą klausiu, kada mes užlopysime skylę, kuri kelia problemų ir socialinės globos ir rūpybos skyriams, ir apskritai savivaldybėms, kai jos tvarko gyventojų apskaitą?
PIRMININKAS. Kolegos, prieš atsakymą norėčiau pasakyti, kad klausimui 1 minutė. Stebėkite monitorių, nes po to nespės paklausti kiti Seimo nariai. Prašome, gerbiamasis ministre, atsakyti į šį klausimą.
V.V.BULOVAS. Ačiū už klausimą. Tai, ką mes buvome žadėję, jau yra įvykdyta. Pataisos yra parengtos, jos buvo derintos ir su kai kuriais Seimo nariais, ir su komitetų pirmininkais. Kad būtų greičiau, tas pataisas teiks ne Vyriausybė, o Seimo nariai. Galbūt šiuo metu jos jau yra užregistruotos.
PIRMININKAS. Dėkoju už trumpą atsakymą. Klausia G.Kniukšta.
G.KNIUKŠTA. Dėkoju. Aš ką tik grįžau iš Kauno, kur buvo atidaryta paroda „Ką pasėsi. Visi pasigedo Ministro Pirmininko, bet aš tikiuosi, kad mūsų premjeras aplankys šią parodą.
Gerbiamasis premjere, ne kartą turiu atsakyti į klausimus, kurie iškilo, žinoma, ne šiandien, buvo žinomi seniau. Pirmiausia turiu omeny dėl mobiliųjų pieno surinkimo punktų. Dar praėjusiais metais buvo ministro įsakymas, bet dabar, kai iki gegužės 1 d. liko 29 dienos, visi žmonės tiesiog atakuoja, klausia, ką daryti. Tarkim, Molėtų rajone tie punktai išdėstyti 429 vietovėse. Aš, žinoma, sakau, kad mes kreipėmės į Vyriausybę. Gavau gerbiamojo Kaminsko patikinimą, kad duotas nurodymas tam tikroms ministerijoms išnagrinėti ne tiktai dėl mobiliųjų pieno surinkimo punktų, dėl tachografų, dėl kitų gamtinių, veterinarinių, gamtosauginių reikalavimų. Aš norėčiau, Ministre Pirmininke, jūsų tokio tvirto žodžio, kad galbūt iš tikrųjų reikia spartinti tų stacionarių pieno punktų įrengimą, bet duokime žmonėms truputį vilties, kad neuždarysime mes jų. Tarkim, Molėtų rajone 90% yra smulkūs pieno gamintojai. Ką darysim? Per mėnesį iš tikrųjų mes tos padėties nepakeisime. Dėkoju.
PIRMININKAS. Prašom.
A.M.BRAZAUSKAS. Aš manau, kad ekspromtu į tokį klausimą labai sunku atsakyti, kiek, kokiame rajone turi būti mobiliųjų punktų, iš kokių finansavimo šaltinių jie bus statomi, daromi šie punktai arba perkami, jeigu jie mobilūs. Pavedimai yra, išnagrinėsime šį klausimą, bet tokia, sakyčiau, avarine tvarka vargu ar mes tuos dalykus išspręsime. Iš viso jūs sakote, smulkūs punktai. Vis dėlto mums tapus Europos Sąjungos nare ir pradėjus galioti pieno supirkimo taisyklėms, kokio pieno, kokiais kiekiais, kas nepardavinės pieno, įvedamos pieno kvotos, atsiranda labai daug naujų dalykų… Įvertinant visus tuos faktorius, aš manau, kad tikrai Vyriausybė privalo priimti tokį sprendimą, kaip toliau elgtis su visa šia sistema, kuri per mūsų nepriklausomybės metus jau yra susiformavusi. Kokią nors revoliuciją daryti vargu ar mes sugebėsime ir ar iš viso reikia kokios nors tų pieno supirkimo punktų revoliucijos. Todėl aš jokių garantijų dabar čia ekspromtu tikrai duoti negaliu, o viską įvertinsime, kai dar kartą išgirsime visuomeninių organizacijų, atskirų ūkių pasiūlymus ir bandysime spręsti tą klausimą. Prašom.
PIRMININKAS. Dėkoju už atsakymą. Klausia A.Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Sveikindamas su įstojimu į NATO, gerbiamasis premjere, aš noriu sužinoti jūsų ir Vyriausybės poziciją dėl pastaruoju metu eskaluojamų kai kurių dalykų gal ir žiniasklaidos, bet taip pat ir politikų, ir Seimo narių, kad padidėjo Rusijos grėsmė (suprantami tam tikri niuansai, juos erzina, kad įstojome į NATO, bet jie tai žinojo). Iš tikrųjų, kaip jaučia Vyriausybė, ar tikrai mums reikia bijoti, kad gali prasidėti dideli Rusijos veiksmai. Apskritai kokia turi būti mūsų pozicija šiuo klausimu? Kadangi to klausia žmonės, man labai svarbu Vyriausybės ir jūsų pozicija. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom atsakyti.
A.M.BRAZAUSKAS. Pirmiausia pozicija ir reakcija turi būti rami ir elgesys solidus, nesiblaškyti, neaikčioti, nešokinėti, kai koks vienas žmogus, kad ir koks jis būtų, pareigūnas ar ne pareigūnas, ar kariškis Rusijoje ar kur kitur pasako savo nuomonę. Lietuvoje irgi yra daug savo nuomonių sakytojų. Jeigu į jų tas nuomones reaguotų Rusija arba kitas kaimynas, tai irgi visko galėtų būti. Todėl mūsų Vyriausybės linija (mes jos nesvarstėme, bet manau, dar svarstysime, suspėsime tai padaryti) – artimiausiu laiku mes nematome reikalo daryti kokius nors mūsų užsienio politikos pokyčius ir reguliuoti mūsų santykius su Rusija, Baltarusija ir kitais kaimynais. Jokiu būdu ne. Tuo labiau kad visos kaimyninės valstybės puikiai žinojo, kur mes einame. Visa tai yra ne vienos dienos klausimas. Visa tai tęsiasi dešimt metų, ir Rusija puikiausiai žinojo, kad anksčiau ar vėliau Lietuva taps NATO nare, kas ir įvyko, ne tik Lietuva, bet ir Latvija, ir Estija, kuriose situacija yra visiškai panaši. Todėl aš manyčiau, kad iš principo neturėtų keistis mūsų požiūris į santykius, apskritai į santykius su Rusija ir Baltarusija. Reikėjo tikėtis, žinoma, tam tikros reakcijos. Būtų keista, jeigu visi tylėtų, niekas nieko nesakytų. Būtų irgi keista. Tad tokia reakcija, sakyčiau, neoficiali reakcija (aš jos negaliu pavadinti oficialia reakcija). Aš noriu tik tiek pasakyti, kad prezidentas Džordžas Bušas, kai mes su juo susitikome, ypač skyrė dėmesį ir buvo kalbama apie situaciją mūsų regione, apie santykius su Rusija. Jis pasakė savo tvirtą nuomonę, kad šie santykiai tikrai nesikeis, kad Amerika, kaip viena iš pagrindinių NATO narių, palaikys tuos gerus santykius, kad pasiliks ta pati formulė. Buvo 19 plius 1, tai yra Rusija. Dabar bus 26 plius 1. Jis tikisi, kad prezidentas Vladimiras Putinas tikrai atvažiuos birželio mėnesį į Stambulą, į NATO viršūnių susitikimą. Taigi šioje didžiojoje politikoje didelių pasikeitimų aš visiškai nepastebiu.
PIRMININKAS. Dėkoju už atsakymą. Dabar klausimą užduoda J.Veselka. Dabar klausimą užduoda J.Veselka!
J.VESELKA. Ačiū. Gerbiamasis premjere, čia visko labai daug buvo pasakyta, bet mano klausimas turbūt bus toks įžūlus. Kiek žinau, Konstitucijoje atskirtos prezidento, Vyriausybės, parlamento funkcijos. Kiek žinau, Vyriausybė kaip tokia (aš nekalbu apie tuos Vyriausybės narius, kurie yra Seimo nariai) jokios įtakos Prezidento apkaltai daryti negali, nes čia mes susirinkę didvyriai nuspręsime. Kodėl jūs, iš pat pradžių užimdamas vyriausybišką poziciją, pasakėte maždaug taip (neprisimenu tikslių žodžių), kad tai yra toks procesas, kurį lems Seimas ir aš lauksiu įvairių argumentų, pasiūlymų ir tegul Seimas spręs. Tai tikrai yra vyriausybiška pozicija. Po dviejų ar trijų savaičių jūs užėmėte priešingą poziciją – įvairiai skatinote R.Paksą atsistatydinti. Klausimas, kodėl jūs taip rūpinatės R.Paksu, kai jums reikėtų daugiau rūpintis apskritai Lietuvos ūkiu, ekonomika, tais reikalais, kur jūs turite patirtį, gabumus ir t.t.?
PIRMININKAS. Prašom, premjere.
A.M.BRAZAUSKAS. Kad aš rūpinuosi valstybės ekonomika, tai rezultatai kalba patys už save ir tai yra mano pagrindinis darbas, o kai manęs klausia patarimo, aš visuomet stengiuosi sąžiningai duoti tą patarimą, jeigu manau, kad galiu šiek tiek žmogui atsakyti. Šiuo atveju aš nekalbėjau Vyriausybės vardu. Aš kalbėjau kaip asmuo, kaip buvęs Prezidentas, turintis šio darbo šiokią tokią patirtį. Aš mačiau, kad R.Paksas nuo pat pradžių darė klaidas. Aš jam keletą kartų asmeniškai ir draugiškai patarinėjau jų nedaryti arba keisti savo politiką, ypač viduje, savo Prezidentūroje, bet čia jokiu būdu nebuvo Vyriausybės oficialus dalyvavimas visame šiame procese. Procesas čia bus baigtas. Aš gerbiu Konstitucinio Teismo sprendimą ir gerbsiu Seimo sprendimą. Vyriausybė elgsis taip, kaip jai priklauso elgtis po apkaltos, po balsavimo. Mes visuomet paklusime ir laikysimės tos politikos, kuri bus daugumos štai čia patvirtinta balsavimo rezultatais. Būtų toks atsakymas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausimą užduoda I.Degutienė.
I.DEGUTIENĖ. Ačiū, pirmininke. Norėčiau paklausti švietimo ir mokslo ministrą. Gerbiamasis ministre, gal ir jums jau pabodo lytinio ugdymo programa, tačiau perskaičius užvakar dienos „Respublikos laikraštį… Mes su jumis ne vieną kartą kalbėjome ir diskutavome ir jūsų pozicija man tikrai labai priimtina ir aiški, nes jūs ne vieną kartą sakėte, kad į darbo grupę tikrai nebus įtraukta nei vienos, nei kitos radikalios pusės pažiūrų žmonių, tačiau aš vėl atradau Esmeraldos Kuliešytės pavardę. Gal tai tiesiog yra klaida, todėl aš jūsų dabar ir klausiu. Ar jūs sutinkate su ta pačia pozicija, kad vis dėlto nebūtų toje darbo grupėje kraštutinių žmonių nei iš vienos pusės, nei iš kitos pusės.
PIRMININKAS. Prašom, ministre, atsakyti į šį klausimą. Man sunku būtų vertinti, kas čia yra kraštutinis.
A.MONKEVIČIUS. Aš negaliu atsakyti už publikacijas, kurios pasirodo, iš tikrųjų yra įvairių interpretacijų. Mes dirbame savo darbą, kaip numatyta, yra ta komisija sudaroma. Iš tikrųjų branduolį turi sudaryti specialistai, ekspertai, pirmiausia mokslininkai. Manau, kad ten turėtų būti ir religinių bendruomenių atstovų, kurie daug veikia ir kurių autoritetu nereikia abejoti. Dėl E.Kuliešytės aš didelės baimės neturiu. Aš manau, kad niekada nereikėtų labai stipriai ignoruoti tų žmonių, kurie turi kokią nors kitą nuomonę. Tai nereiškia, kad jų pozicija bus vienaip ar kitaip įvertinta. Aš netraukiu gerbiamosios E.Kuliešytės į jokią komisiją, nebus jos komisijoje, bet ji turi savo poziciją, kalbės, ir nereikia bijoti. Žodžiu, mes turėkime savo argumentus ir dirbkime savo darbą. Kaip aš sakiau, nuo rugsėjo 1 dienos bus atnaujinta programa. Pagal šitą atnaujintą programą bus rengiamos mokymo priemonės, metodikos ir t.t. Šis darbas yra dirbdamas.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre, už atsakymą. Tikrai nesiimkime vertinti, Seimo nariai, žmonių. Taigi dabar klausia O.Babonienė.
O.BABONIENĖ. Ačiū. Mano klausimas turėjo būti sveikatos ministrui, bet, manau, atsakys. Malonu, kad vis didesnis dėmesys skiriamas sveikatos prevencijai. Atkreiptinas dėmesys ir susirūpinimą kelia tai, kad vėžys persekioja ne tik suaugusius, bet ir mažus, ir mokyklinio amžiaus vaikus. Buvo galvojama apie vėžio prevencijos programą. Taigi kokia situacija?
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis ministre, atsakyti. Čia turbūt švietimo ministrui bus klausimas. Sveikatos ministro aš nematau, premjeras turbūt nesiims atsakyti.
A.M.BRAZAUSKAS. Žinote, labai specifinis klausimas, kad ekspromtu galėtų kas nors, nesant sveikatos apsaugos ministro, atsakyti. Mes jam perduosime šį klausimą ir manau, kad išsamų atsakymą duosime. Žinau, kad moters higienos reikalams yra skiriamas dėmesys, ankstyvos diagnostikos priemonės taip pat yra taikomos. Yra premijuojami pirminės pagalbos gydytojai, nustatantys ankstyvąją vėžio fazę, ypač moterų. Tačiau toks klausimas labai specifinis, ir aš abejoju, ar čia iš sėdinčių kas nors galėtų labai išsamiai atsakyti.
PIRMININKAS. Gerai. Paprašysime sveikatos ministro atsakyti į tą klausimą. Dabar klausia A.Poplavski.
A.POPLAVSKI. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau užduoti klausimą galbūt ūkio ministrui, bet jo nėra, galbūt finansų ministrė atsakys, jeigu galės. Gerbiamoji ministre, tenka matyti dabar žmonių nerimą ir netgi paniką perkant būtiniausius maisto produktus. Baiminamasi, kad įstojus į Europos Sąjungą kainos padidės, bus gerokai didesnės. Daromos tų produktų atsargos. Ar jūs nematote reikalo, kad Vyriausybė konkrečiai paskelbtų, kokios bus numatomos kainos, duotų tam tikras garantijas dėl kainų, apraminti žmones, kad artėjant įstojimo Europos Sąjungą dienai, žmonės ją sutiktų su džiaugsmu, o ne su baime ir panika.
PIRMININKAS. Prašom atsakyti.
D.GRYBAUSKAITĖ. Dėkoju už klausimą. Jis labai svarbus ir rimtas. Iš pradžių norėčiau labai rimtai atsakyti, o paskui truputį pajuokauti. Tai pirmiausia jokio objektyvaus ekonominio ar juridinio pagrindo kainoms kilti Lietuvoje nėra. Cukrus pas mus daug brangesnis, negu mūsų kaimyninėse šalyse. Taigi priešingai, Lietuvoje jokios panikos neturi būti. Tai yra spekuliacijos, kurios iš dalies yra inspiruojamos kai kurių mūsų spaudos priemonių.
Dabar dėl kainų paskelbimo. Norėčiau priminti, kad Vyriausybė kainomis neužsiima, kruopų nepardavinėja ir garantuoti jų kainų negali.
A.M.BRAZAUSKAS. Ne tik kruopų, bet ir kitų produktų. Aš manyčiau, kad klausimas iš tikrųjų yra labai rimtas. Mes jau ne vieną kartą informavome visuomenę, ir aš pats tai dariau, ir kai kurie ministrai tą darė, atsakinėjo į tuos klausimus. Šita panika atėjo iš Latvijos, iš Estijos, kur iš tikrųjų masiškai supirkinėjama, Lenkijoje tas pats darosi. Lietuvoje tokių požymių mes nepastebime, nematome. Žmonės iš dalies jau lyg ir patikėjo. Matote, garantijos. Ką reiškia garantijos, kai kainos nėra reguliuojamos jokiais mechanizmais nei įstatymais, nei Vyriausybės nutarimais, labai tokių garantijų… Mes galime tik dar kartą argumentus išdėstyti visuomenei. Galbūt iš tikrųjų reikėtų pabandyti mums smulkiau išdėstyti argumentus, padaryti Vyriausybės pareiškimus, užsakyti laikraščiuose vietą ir išspausdinti tą argumentaciją, per radiją pakalbėti. Iš tikrųjų klausimas toks yra. Bet jau ir to laiko ne tiek daug liko. Per mėnesį kiek tu tos druskos gali nupirkti.
PIRMININKAS. Taigi. Klausia V.Šustauskas.
V.ŠUSTAUSKAS. Laba diena. Gerbiamasis premjere, noriu tiesiai šviesiai paklausti. Jūs labai užsiėmęs, bet ar žinot visos Lietuvos padėtį? Jūs dabar – Vilnius, Briuselis, Vašingtonas. Ar turite laiko pažiūrėti televiziją? Neseniai aš tikrai buvau šokiruotas, kai parodė Naująją Akmenę, Didžiasalį, Sedą. Ar jūs turite kokią nors strategiją, kaip padėti tiems miesteliams, kuriuose gyvena 4 tūkst. ar pan.? Ar iš viso tuos žmones, gyvenančius tuose miesteliuose, jau nurašėte, kad jie išsipjautų, pasikartų, kiti iš bado numirtų? Ar Vyriausybė dėl tokių mažų miestelių, kur nėra pramonės, viskas sugriauta, strategiją turi ar ne?
A.M.BRAZAUSKAS. Turime tokią strategiją. Dabar mes vėl sudarėme specialistų grupę. Dar tobulinsime šitą strategiją. Dėl kai kurių rajonų, kur yra didelis nedarbas, priėmėme specialius nutarimus, yra mūsų nutarimai. Tam tikros priemonės yra numatytos tuose rajonuose. Bet reikia atsiminti, kad kiekviename miestelyje fabriko niekas nepastatys ir nereikia apgaudinėti žmonių ir kalbėti. Pramonė auga. Praeitais metais papildomai darbo gavo 32 tūkst. žmonių Lietuvoje. Papildomai atėjo į darbą. Tai yra labai daug. Ir šiais metais aš matau labai daug galimybių. Liko tik pora rajonų, kur nedarbas Lietuvoje yra apie 20%. Nors aš niekaip nesutiksiu, kad Druskininkai, kadangi gudri savivaldybė, tai pati nustato bedarbių skaičių. Aš manau, kad į Druskininkus reikės greitai vežti žmones dirbti iš kitų rajonų, o jie visą laiką rašo 20%. Aš galiu pasakyti, kad kai kuriuose rajonuose butai pradėjo brangti. Tai yra požymis, kad žmonės įsikuria, žmonės nori gyventi, žmonės turi papildomų pajamų.
Be abejo, regioninė politika yra didelis dalykas ir ji bus reguliuojama per tuos fondus, kuriuos mes atėję į Europos Sąjungą gausime. Mes žinome šį dalyką. Pirmenybę mes, žinoma, suteiksime tiems rajonams, kurių yra labai sunki padėtis, be jokių abejonių. Antras dalykas, mes užmirštame, kad į žemės ūkį ateina vien per vienerius metus 1 mlrd. 150 mln. litų. Kai tie pinigai ateis ne tik šiais metais, jie, žinoma, pereis į kitus metus, Europos Sąjunga pradės mokėti tik nuo lapkričio mėnesio. Mes šiek tiek avansuosime žmonėms, bet ten pasikeis vaizdas labai pastebimai per artimiausius dvejus trejus metus. Vykdydami regioninę politiką mes turime kaip tik įvertinti tas finansines galimybes, tuos finansavimo šaltinius, kurie ateina į kaimą per tiesiogines išmokas, kurios didėja nuo 90 mln. praeitais metais iki 500 mln. šiais metais. Kiek kartų didėja! Įsivaizduojate, kokie čia yra pinigai žmogui, eiliniam žmogui, kuris iš tikrųjų labai sunkiai verčiasi, tai yra miestų ir miestelių žmonėms, kurie turi žemės, kurie užsiima ūkininkavimu. Todėl taip liūdnai piešti, kaip jūs kad pasakėte, aš tikrai nenorėčiau. Na, žinoma, iš Vašingtono aš nematau, kas darosi Tverečiuje, bet labai gerai žinau, tą patį Didžiasalį man pačiam teko statyti, nes mes ten pradėjome įmonę statyti. Ir aš labai apgailestauju, kad ta įmonė sugriuvo. Bet kitos statybinių medžiagų įmonės iš tikrųjų atsigavo. Jeigu kas prieš savaitę buvo parodoje, tai galėjo matyti, kaip Lietuvos statybinių medžiagų pramonės įmonės vėl atsistojo ant kojų, gamina puikiausią, konkuruojančią produkciją ir Lietuvoje, ir už Lietuvos ribų. Šios įmonės kaip tik daugiausia provincijoje išdėstytos, ne miestuose. Taigi mes tikrai puikiausiai suprantame, kokia yra situacija tuose miestuose ir miesteliuose. Aš turiu galvoje, miesteliuose… tačiau įvertinant mūsų pastangas ir tai, kas ateina iš Europos Sąjungos, iš tikrųjų padėtis turėtų iš esmės pasikeisti.
PIRMININKAS. Dėkoju už atsakymą, premjere. Dabar klausia I.Šiaulienė.
I.ŠIAULIENĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Norėčiau klausti susisiekimo ministrą. Kaip žinome, visi džiaugiamės, kad tapome NATO nare, Lietuvos saugumas padidėjo. Bet turbūt dėl to mūsų keliuose eismas netapo saugesnis, ir tiesioginės įtakos mūsų politinis saugumas tam neturės. Keletas Seimo narių teikia siūlymą, jog balandžio pradžioje, kai prasideda naujas eismo sezonas, viena balandžio dienų taptų saugaus eismo diena. Kaip ministerija manytų, ar tikslinga tokia diena ir kokią įtaką turėtų tokios dienos atsiradimas atmintinų dienų sąraše mūsų eismo saugumo kultūrai?
PIRMININKAS. Prašau, ministre, atsakyti.
Z.BALČYTIS. Labai ačiū už gana, sakyčiau, įdomų ir, ko gero, šiandien labai aktualų klausimą. Bendra 2003 metų statistika iš tikrųjų nėra teigiama. Žuvusių skaičius, palyginti su 2002 metais, yra padidėjęs. Tačiau šis veiksnys yra gana įdomus. Jeigu jį toliau pradėtume analizuoti, prieitume prie labai paprastų išvadų, kad techninės priemonės sprendžiant šiuos klausimus jau iš esmės nebegali mums padėti, kad reikia bendros švietėjiškos veiklos. Reikia sugrįžti į mokyklas, kad nuo pirmos klasės patys mažiausi – mūsų pirmokiukai būtų mokomi elementarių saugaus eismo arba Kelių eismo taisyklių ir kad čia būtų ne tiktai Susisiekimo ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos reikalas, tačiau ir Švietimo ministerijos indėlis turėtų būti daug didesnis.
Aš labai teigiamai vertinčiau tokios dienos atsiradimą, kai būtų galima vieną dieną visom įmanomom priemonėm: ir žiniasklaidos, ir televizijos, ir mūsų specialistų įvairiais komentarais, reportažais, mėginti nupasakoti arba aiškinti žmonėms saugaus eismo problemas ir labai didelį švietėjiškos veiklos ir kitų diegiamų priemonių indėlį. Kaip rodo dabar mūsų atliekami tyrimai, kuo daugiau išasfaltuojame žvyrkelių, tuo labiau padidėja avaringumas šiuose ruožuose. Vadinasi, mes visiškai nesilaikom eismo taisyklių, viršijam greitį ir t.t. Todėl aš artimiausiu metu kviesiu Saugaus eismo komisijos posėdį, siūlysime Vyriausybei netgi priimti atskirą programą, pagal kurią kiekviena iš ministerijų turėtų labai aiškias funkcijas, turėtų aiškų įpareigojimą ir tam būtų numatyti labai aiškūs finansavimo šaltiniai. Šiandien šį klausimą iš tikrųjų yra labai sunku spręsti tiktai remiantis Kelių priežiūros programa, nes kitos ministerijos paprastai nėra finansuojamos. Aš dar kartą kartoju, tai būtų labai geras, skatinantis pavyzdys, kuris leistų tą dieną pakalbėti ir padiskutuoti apie mūsų visų gyvenimo esmę, kad mūsų gyvenimo kelias nesibaigtų kelyje, kaip aš sakau. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia R.Sinkevičius. Ruošiasi J.Razma.
R.SINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų krašto apsaugos ministrui. Žinoma, prisijungę prie NATO sutarties, mes pagrįstai džiaugiamės sustiprėjusiu šalies saugumu, kartu vertiname, kad tai yra tam tikra apsauga ir mūsų ekonominių reikalų. Bet besilankant NATO šalyse senbuvėse teko pastebėti, kad ekonomiką gerokai pagyvina ir tam tikri užsakymai, kurie gaunami iš NATO. Sakykite, ar Lietuvoje šiuo klausimu dirbama, ar yra galimybių Lietuvoje remontuoti karinę techniką, gaminti atskiras detales ar dalis NATO bendrajai kariuomenei? Kas iš Lietuvos koordinuoja šiuos veiksmus?
L.LINKEVIČIUS. Ačiū už aktualų klausimą. Šiaip turėjau progos tuo aktyviai užsiimti dar dirbdamas ambasadoriumi prie NATO. Tai buvo 1997–2000 metai. Ir labai raginau pramonininkus, labai raginau Pramonininkų konfederaciją, kad turėtų savo atstovą NATO konsultacinėse grupėse. Yra tokia NATO pramonininkų konsultacinė grupė, kuri dirba ginkluotės direktorių tinkle, kur nevyriausybinių organizacijų atstovai, pramonininkai susirenka reguliariai į forumus, keičiasi informacija. Kam aš visa tai sakau? Labai lėtai ir vangiai vyko šis procesas, kol atsirado bent jau žmogus, kuris turėtų telefoną, faksą, gautų informaciją. Tą sakau dar ir todėl, kad čia reikia pačių pramonininkų aktyvumo. Jūs labai teisus dėl to, kad atsiranda didesnių galimybių, jeigu esi šalis partnerė ir dabar narė, prieinama prie kur kas daugiau informacijos. Nė kiek neabejoju, kad mūsų pramonės potencialas pajėgus įsijungti į šį darbą. Galbūt ne iš karto. Kai kurie pavyzdžiai, tokie nedideli, jau dabar yra. Jūs žinot, kad, tarkim, uniformas Irako armijai siuva Lietuvoje. Tai yra irgi rezultatas to aktyvumo ir, beje, tiesioginė pasekmė ir mūsų karių darbo tame regione. Bet šiaip ateityje, jūs labai teisus, galimybių bus kur kas daugiau. Aišku, turėtų užsiimti tos organizacijos, ir nevyriausybinės, kurias minėjau, nes Vyriausybė nesugebės dalyvauti pramonės konkurencinėje kovoje… ir gaus visą informaciją. Tikiuosi, kad atsiras naujų projektų. Tai čia tas pat, beje, pasakytina, nors jūs ir neklausėte, apie mokslinius tyrimus, noriu dar tą pabrėžti, nes mokslininkai irgi yra įsijungę į tą darbą, bet, pavyzdžiui, mano žiniomis, ukrainiečių mokslininkai yra aktyvesni. Atsakymo į klausimą, kodėl taip yra, aš neturiu. Matyt, jie yra tiesiog aktyvesni. O žaidimo taisyklės visiems vienodos. Jos yra žinomos, prieinamos, tik reikia daugiau aktyvumo. Tai tikiuosi, kad mūsų narystė pasitarnaus galbūt dar impulsu naujai pažvelgti į savo prioritetus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia J.Razma. Ruošiasi V.Baravykas.
J.RAZMA. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, ne taip seniai jūs paskelbėt energingus pajamų mokesčio mažinimo planus – nuo 33% iki 26%, regis, esat pasiryžę sumažinti tą mokestį. Tiesa, jus šiek tiek paprotino finansų ministrė, atkreipdama dėmesį į ir taip neaukštą mūsų apmokestinimo bazę. Tai aš norėčiau paklausti, ar šitas jūsų pareiškimas buvo tik populistinis kalbėjimas prieš rinkimus, norint atimti iš liberalų pagrindinį jų programinį prioritetą einant į rinkimus, nes jie panašius dalykus skelbia, ar jūs tokių planų turit ir žadat juos vykdyti galbūt tada, kai finansų ministrė eis komisarės pareigas ir nebetrukdys? Remdamasis tuo kontekstu, norėčiau paklausti, kaip sekasi surinkti mokesčius, kaip vykdomas valstybės ir savivaldybių biudžetas?
PIRMININKAS. Prašau, gerbiamasis premjere, atsakyti…
A.M.BRAZAUSKAS. Taip, aš nepaskelbiau šimtu procentų… sakiau, kad Vyriausybė svarstys ir mato galimybę per trejus metus sumažinti kokiais 7 procentiniais punktais pajamų mokestį. Vyriausybė ir toliau dirba šioje srityje. Mes konsultuojamės su specialistais, tariamės, visa Vyriausybė šį klausimą svarstė. Tai nėra šios dienos reikalas ir šiais metais tokių sprendimų mes Seimui tikrai nesiūlysim. Tačiau 2005, 2006, 2007 metais, be jokių abejonių, reikėtų peržiūrėti pajamų mokestį. Bet negalima matyti tiktai jį vieną… Lietuvoje visiškai neturim turto mokesčio. Aš žinau fizinių asmenų, nekilnojamojo turto, kas yra normalus reiškinys visame pasaulyje ir visoje Europoje. Dar yra ir kitų profesionalų specialistų pasiūlymų, kurie turėtų kompensuoti praradimą pajamų mokesčio… Vienas procentinis punktas yra apie 110 mln. litų, todėl taip staiga ir greitai nei liberalai, nei centristai, nei socialdemokratai šito nepadarys. O padarys labai apgalvotai, socialdemokratai tikrai tą darys. Yra, žinoma, pasiūlymų, kaip jį mažinti: ar jį mažinti visiems, ar daryti kokias nors išimtis. Visa tai reikalauja detalesnio svarstymo. Aš manau, kad mūsų rinkiminėje programoje socialdemokratų bus šitas punktas, jis yra vienas iš pagrindinių, ir iš tikrųjų mokesčių sistemoje tai yra rimtas žingsnis, kuris turi būti labai gerai apgalvotas.
Dėl finansų ministrės. Galiu patikinti, ar ji išvažiuos, ar neišvažiuos, manau, mūsų bendros linijos šitie dalykai nekeis.
PIRMININKAS. Gal paprašysime finansų ministrę pakomentuoti biudžeto situaciją.
D.GRYBAUSKAITĖ. Noriu pasidžiaugti, kad ši Vyriausybė nebuvo ir, tikiuosi, nebus populistinė, ir visi pažadai bus pagrįsti. Jeigu bus tikslinga, o mes manome, kad tikslinga palaipsniui mažinti gyventojų pajamų mokestį, tai taip ir bus daroma, bet bus daroma kaip mokestinė sistema ir jos reforma, t.y. ieškant alternatyvų, o ne darant skyles biudžete. Tam nereikia nei Vyriausybės, nei ekspertų, nei politinės atsakomybės. Tai gali daryti bet kas ant „bačkos. Kadangi Vyriausybė nėra „bačkinė, o jaučia politinę atsakomybę už tai, ką daro, tai bus daroma pragmatiškai pasveriant visas galimybes. Todėl kalbėti, kad kažkas kažką protina, negalima. Su premjeru visada suprasdavome vienas kitą, ir premjeras, norėčiau dar kartą pasakyti, pats pragmatiškiausias politikas, kokį aš esu mačiusi.
Dėl pajamų surinkimo. Pirmąjį ketvirtį mes įvykdysime.
PIRMININKAS. Sulaukti komplimentų iš moterų retas atvejis, ir čia ne balandžio 1-oji, čia labai rimti ir tikri komplimentai.
A.M.BRAZAUSKAS. Ir „Sodra taip pat vykdoma, ir savivaldybių biudžetas.
PIRMININKAS. Taigi, kolegos, dabar klausia V.Baravykas.
V.BARAVYKAS. Ačiū. Mano klausimas būtų aplinkos ministrui. Gerbiamasis ministre, į mane kreipėsi keletas verslininkų, žaliųjų atstovų, kuriems kelia nerimą Lazdijų savivaldybės tarybos priimtas sprendimas. Juo prašoma pakeisti pagrindinę tikslinę žemės sklypo naudojimo paskirtį iš miškų ūkio į kitą, t.y. geležinkelio krovinių terminalo statybai Lazdijų rajone, Muskavoje, 100 ha žemės plote. Jų žiniomis, minimą sklypą norima įsigyti be konkurso. Ar iš tiesų tai vykdoma? Ir ar bus kertamas miškas 100 ha plote, kai greta yra ir nemaži mišku neapaugusios žemės plotai, tinkami tai paskirčiai? Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom, ministre, atsakyti.
A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Šiandien ryte tiktai pamačiau laišką dėl šio klausimo. Išreikštas nerimas, taip pat pridėta įvairi papildoma medžiaga. Dabar negaliu nieko tvirtai atsakyti. Be abejo, bus labai kruopščiai nagrinėjama ir kažin ar dėl 100 ha valstybinio miško taip jau lengvai galima tokius sprendimus priimti. Savivaldybė, norėdama pritraukti investitorius, gali daug ką žadėti. Mes labai kruopščiai tai įvertinsime.
Tuo labiau, kaip jūs sakote, jeigu yra netoliese mišku neužaugusios žemės, visada galima rasti tam tikrą alternatyvą. Galiu jus patikinti, tokie sprendimai bus daromi labai atsakingai.
PIRMININKAS. Ir paskutinysis klausia (jeigu dar liks laiko po to, tai klaus J.Veselka) A.Stasiškis. Ačiū.
A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Aš vidaus reikalų ministro norėjau pasiteirauti. Jūsų ministerija jau senokai buvo pradėjusi transliuoti daugelio dalių serialą apie ministerijos sekretorių poną Joną Liaudanską. Aš negrįšiu prie to, dėl kokių priežasčių tai iškilo, bet iš pradžių buvo sakoma, kad siūlysite jam atsistatydinti, po to jis atostogavo, po to sirgo, po to sakėte, kad jūs siūlysite jam pagalvoti, persigalvoti. Nežinau, ką jis sugalvojo, po to jūs sakėte, kad darysite reformą, ministerijos vadovybės funkcijų perskirstymą ar reorganizaciją ir t.t. Koks to serialo likimas, ar jau bus pabaiga, ar tęsis, ir kas ką sugalvojo, gal galite pasakyti?
PIRMININKAS. Prašom. Vidaus reikalų ministras.
V.V.BULOVAS. Turiu pasakyti, kad savo noru ponas J.Liaudanskas nesutiko išeiti. Darbo grupė, rengianti ministerijos struktūrinę reformą, dirba. Pirmasis variantas yra parengtas, ir netrukus vadovybė svarstys, kiek turėtų būti sekretorių, kaip turėtų pasikeisti departamentų funkcijos, o po to bus matyti.
PIRMININKAS. Taigi norėčiau paklausti gerbiamosios O.Babonienės. Dabar salėje yra sveikatos ministras Juozas Olekas. Ar jūs norėtumėte pakartoti savo klausimą J.Olekui? Šiandien ne? Gerai. Tada pakartotinai turi teisę klausti J.Veselka. Tai bus paskutinysis.
J.VESELKA. Aš klausimą gerbiamajam premjerui. Man malonu, kad priimtas toks preliminarus sprendimas mažinti arba pakeisti fizinių asmenų pajamų mokestį. Premjere, nemažinkite visiems. Naudokitės ne konsultantų, kurie paskui išnyksta, konsultacijomis, o pasauline praktika. Tai viena.
Antra. Gerbiamasis premjere, kai kalbama apie žemės ūkį ir kad čia mes gausime daug pinigų, jums akivaizdus pavyzdys. Pernai už toną salietros mokėjau 380 litų. Šįmet mokėsiu jau su visomis nuolaidomis nuo balandžio 6 dienos 442 litus. Jokių papildomų išmokų negavau. Jūs matote, kad man, ūkininkui, tai yra dideli pinigai. Kai G.Kniukšta klausė… Aš klausiau praeitą kartą žemės ūkio ministro. Jis paguodžiančiai atsakė: neliks nė vieno ūkininko, iš kurio nebus supirktas pienas. Tai paguodžiantis dalykas, nes žemės ūkio ministras, dėl klausimo, kodėl reikės vežti už trijų ar penkių kilometrų, parašė: kadangi tuose kilnojamuose punktuose pučia vėjas, lietus lyja, temperatūra keičiasi, todėl jie negali normaliai išmatuoti visų parametrų. Jūs gerai žinote, tarybiniais laikais…
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, klausti – 1 minutė.
J.VESELKA. Premjere, gerai skaičiuokite, žiūrėkite, kas daroma. O žemdirbiui padėkite, padėkite tam smulkiajam ūkininkui, nes tie papildomi pelnai, kuriuos gauna pieno perdirbimo pramonė, yra smulkaus ūkininko sąskaita.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, klausimo nemačiau, tik du paraginimai, kad reikia padėti žemės ūkiui. Prašau.
A.M.BRAZAUSKAS. Nežinau, kur čia klausimas. Reikia išsiaiškinti. Pirmiausia dėl salietros. Galima balandžio 1-osios proga jums atsakyti? Pirmiausia, kai pila daug salietros, labai išgula javai, ir bulvės būna labai neskanios. Rekomenduočiau užsiimti ekologine žemdirbyste, tada produkciją žmonės geriau pirks. Tai viena.
Antras dalykas dėl supirkimo punktų. Aš nesu šios srities profesionalas. Trečia, jūs turbūt žinote, kad smulkūs pieno pardavėjai… siekiant patenkinti jų pajamas arba kompensuoti jų pajamas yra numatytas tam tikrai kategorijai žmonių nuo 55 iki 70 metų ankstyvas išėjimas į pensiją, kur bus atitinkamai mokama už tai, kad jis neturės kvotos. Jis gamins nekvotinį pieną, o produkciją galės realizuoti pats arba turguje. Jam niekas irgi neuždraus. (Balsai salėje) Negalės turguje? Na, sau. Gyvenimas parodys.
Štai tokie būtų atsakymai. Apskritai, manau, taip pesimistiškai nereikėtų nusiteikti ir dėl tos salietros. Aš sakau, tiek papildomai jums iki šiol už pievą nemokėjo, kurioje jūs galbūt salietrą pabarstote. Dabar jūs gausite ir už pieną, man atrodo, po 215 litų. Salietros kainos skirtumą tiesioginės išmokos, kurio didėja šešis kartus, jums iš tikrųjų kompensuos.
PIRMININKAS. Ką gi, iš tikrųjų įtikinome J.Veselką ūkininkauti ekologiškai ir nenaudoti salietros.
Gerbiamasis premjere, gerbiamieji Vyriausybės nariai, dėkojame jums už Vyriausybės valandą, dėkojame dar kartą už gerus rezultatus. Linkime sėkmės!
Gerbiamieji kolegos, dvi žinios. Viena žinia – užsiregistruojame, o antroji žinia, kolegos, yra ta, kad pasibaigus posėdžiui Pirmųjų rūmų fojė jūsų kviečia paklausyti dzūkiško humoro, kur dalyvaus aktorius Tomas Vaisieta. Dzūkišku humoru labai suinteresuotas mūsų kolega G.Jakavonis. Ačiū, kolegos. Užsiregistravo 30 Seimo narių. Dėkoju. Rytinis posėdis baigtas.