Tryliktasis (495) posėdis
2004 m. kovo 30 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas G.STEPONAVIČIUS

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios komisijos akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo aplinkybėms ištirti sudarymo“ 2 ir 4 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr.IXP-3351(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau paskelbti šios dienos vakarinio posėdžio pradžią. Primenu, kad rytinio posėdžio metu nebaigtas svarstyti 7 darbotvarkės klausimas, t.y. Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios komisijos akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo aplinkybėms ištirti sudarymo“ kelių straipsnių pakeitimo projektas. Stabtelėjome svarstymo stadijoje ir liko neapsvarstyti Seimo nario J.Razmos pasiūlymai. Dalis jų yra susiję su personalijomis ir su jų sutikimu… Ar kolega J.Razma būtų pasirengęs mums trumpai referuoti tai, kaip jam sekėsi kalbėtis su siūlomu kandidatu į komisijos pirmininkus A.Sakalu? Paspauskit mygtuką. Taip, be kortelės net mes negalim įjungti. Prašau.

J.RAZMA. Kiek žinau, su Socialdemokratų frakcijos seniūne kalbėjosi mūsų frakcijos narys A.Vidžiūnas. Aš nežinau, kaip tas pokalbis pasisekė, bet siūlyčiau mano teikimą balsuoti išskirti į dvi dalis. Pirmas balsavimas būtų dėl išbraukimo dabartinio pirmininko pavardės. Jeigu tas būtų balsuota pozityviai, tada būtų klausimas dėl to, kas vietoj jo. Bet jeigu tas nebus balsuota pozityviai, tai čia mes dabar galim net nepradėti tų diskusijų dėl kitų kandidatūrų. Tiesiog siūlau pirma balsuoti, kas balsuoja už tai, kad būtų išbraukta dabartinio pirmininko pavardė, ir po to bus viskas aišku. Na, aš manau, kad toks būtų…

PIRMININKAS. Jūs siūlote pradėti nuo 3 straipsnio?

J.RAZMA. Na, ar nuo 3, ar nuo 2… Nes ten yra, jeigu narį keičiam…

PIRMININKAS. Mes negalime iš sudėties braukti, bet mes galime kalbėti apie komisijos pirmininką, ar jis lieka arba nelieka eiti pareigų pagal jūsų siūlymą.

J.RAZMA. Galima ir taip spręsti.

PIRMININKAS. Tai jeigu gerbiamieji Seimo nariai sutiktų, kad mes pradėtume nuo 3 straipsnio, pasiūlymo, kurį teikia Seimo narys J.Razma dėl 3 straipsnio, būtų aiškiau. Gerai? (Balsai salėje) Kolega V. Greičiūnai, jeigu norėtumėt ką nors pasakyti, jūs tai galėtumėt padaryti per vieną iš šoninių mikrofonų.

J.RAZMA. Nederėtų jam už save agituoti…

PIRMININKAS. Gerai, dėl J.Razmos pasiūlymo po vieną dėl balsavimo motyvų. A.Vidžiūnas. Prašau. Motyvai už.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, mano kalba ir mano motyvai remiasi tais argumentais, kurie buvo išdėstyti jau prieš pertrauką, nes niekas nepaneigė keleto komisijos veiklos dalykų. Pirmas dalykas, tai visi pabrėžė, kad gana silpna organizacija, reglamentas tvirtinamas tiktai šiomis dienomis, iš esmės pagal ką dirba komisija, mums sunku pasakyti. Trūko viešumo, gelmės ir noro išsiaiškinti visas aplinkybes, o ne vien tiktai mechaninį rezultatą. Aišku, kad komisija dirba be klausymų. Trečias dalykas, tai, žinoma, nelabai korektiška komisijos pirmininko pono V.Greičiūno laikysena, kas matyti iš jo interviu kai kuriuose laikraščiuose. Galbūt tai yra užsakyti interviu, bet ryškiai dvelkia labai primityviu politikavimu. Šeštas argumentas. Komisijos pirmininkas neturi teisės dirbti su slapta informacija, o daug informacijos tuo metu buvo tokios, kuri ėjo iš ambasadų, iš įvairaus lygmens teisės institucijų ir teisėsaugos tarnybų. Ir gaila, kad komisijos pirmininkas ir komisija nesistengia visus šiuos argumentus sudėlioti į vieną vietą. Na, ir žinoma, vienas iš stiprių argumentų, kodėl komisijos pirmininkas ponas V.Greičiūnas nelabai susitvarko, matyt, yra ir ta praeitis, apie kurią jis pats kalbėjo, apie jo neskaidrų ir neaiškų darbą būnant Lietuvos jūrų uosto direkcijos vadovu. Apie tai buvo daug kalbėta, tirta, žinoma, ir tai, kad 88 mln. buvo panaudoti nelabai aiškiai. Ir tai, kad uosto gilinimo darbai buvo atliekami be projektų, ir tai, kad buvo dirbama be grunto tyrimų, kad nebuvo jokių dokumentų, reglamentuojančių darbų kontrolę, ir daugybė kitų dalykų. Ir ponas Bartkevičius, ir ponas Bronislovas Lubys, ir valstybinė komisija, kuri tyrė šiuos darbus, turėjo didžiulių priekaištų. Mes manom, kad komisijos pirmininkas, tiriantis tokią svarbią Lietuvos valstybės problemą, turi norėti tai ištirti ir turi pats būti maksimaliai skaidrus ir aiškus. Pone Valentinai, gal jūs turėtumėt darbo kitoje vietoje, o šitą užleistumėt kitam savo kolegai? (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, primenu, kad vyksta posėdis, ir tai yra rimtas svarstymas. Gerbiamoji Šiauliene, prašom.

I.ŠIAULIENĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Noriu pasakyti, kad gerbiamojo kolegos A.Vidžiūno nei kalba, nei argumentai, išdėstytos pozicijos visiškai socialdemokratų neįtikino. Tiesiog tenka nustebti, kai konservatoriai visą laiką skelbia, jog pasirašinėjo sutartis ir dirbo viešai, dar trūksta kažkokio viešumo. Kita vertus, noriu pasakyti, kad taip jau klostosi, jog atsakomybė, kad ir kas būtų priėmęs sprendimus, vis tenka socialdemokratams. Man atrodo, kad komisija, ramiai dirbusi, šiuo metu išėjusi į finišo tiesiąją, sėkmingai pateiks savo veiklos rezultatus. Ir ta užmačia brastoje keisti arklius, tai yra dar vienas konservatorių bandymas užtęsti rezultatų pasiekimą. Todėl frakcija net ir po malonaus mano pokalbio su ponu A.Vidžiūnu tokiam sprendimui, tokiam konservatorių siūlymui pritarti negali. Kita vertus, noriu pasakyti, kad konservatoriai nebuvo izoliuoti nuo šios komisijos. Jų atstovas taip pat dirbo. Ir, regis, tą pažymą dirbti su slaptais dokumentais įsigijo lygiai taip pat neseniai, priverstas visiškai kitų aplinkybių, ir ne dėl šios komisijos darbo. O dėl viešumo, jeigu, mieli konservatoriai, turėjot ką viešinti iš šios komisijos darbo, tai jokiam parlamentarui nėra atimta teisė ir šia teise labai sėkmingai galėjote naudotis. Todėl frakcijos vardu teikiu išvadą, jog tokiam siūlymui Socialdemokratų frakcija visiškai nepritaria.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dabar turėsime balsuoti. Aš tik prašau dėmesio. Noriu suformuluoti, dėl ko mes balsuosime. Aš siūlau išskaidyti trečiąjį J.Razmos pasiūlymą į dvi dalis ir balsuoti dėl trečiojo pasiūlymo tos dalies, kuri yra susijusi su siūlymu išbraukti V.Greičiūną iš komisijos pirmininkų. Toks yra siūlymas. Tai yra personalinis teikimas ir dėl to mes turime balsuoti. Aš siūlau balsavimu išsakyti savo nuomonę. (Balsai salėje) Jau buvo… Vėluojantiems primenu, kad dėl motyvų proga kalbėti jau buvo.

Balsavimo rezultatai: 72 užsiregistravus, 12 – už, 47 – prieš, 7 susilaikė. Pasiūlymui nepritarta. Dabar norėčiau paklausti J.Razmos, kaip jis toliau norėtų, kad būtų teikiamos jo pataisos? Ketvirtasis siūlymas. Jūs dėl kitų nebenorėtumėt, kad būtų balsuojama? Dėkoju. Kitus atsiima. Ketvirtasis siūlymas. Yra siūloma 2 straipsnį, t.y. atitinkamo nutarimo 4 straipsnis, po žodžio „įstatymų“…

J.RAZMA. Tai aš galiu gal pateikti…

PIRMININKAS. Gerai, pateikite, tada bus aiškiau. Prašom.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, žodžiais lyg ir visi sutiko, kad ta komisija turėtų dirbti viešai. Tai šiuo atveju yra siūloma mano tikrai nekalta pataisa, kuri tą ir pažymi, kad komisija dirba viešai, o svarbesni komisijos posėdžiai gali būti transliuojami ir per Nacionalinį radiją ir televiziją. Tai aš šiuo atveju kviečiu nežiūrėti į teikėjo pavardę, o žiūrėti į teikimo turinį ir palaikyti šią mintį.

PIRMININKAS. Motyvai už. J.Jurkus. Prašom.

J.JURKUS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pasakyti vieną dalyką, kad mes ir dabar rengiame viešus posėdžius. Kas nori, tas gali ateiti, kas nori, tas gali išeiti. Aš nesuprantu, iš kur ponas J.Razma… susidarė tokia situacija, kad lyg ir negalima, ir ta komisija dirba ne viešai. Taip, ta komisija dabar daug dirbo su popieriais, studijavo, analizavo, ir dabar išėjome į finišo tiesiąją. Aš nesuprantu, iš kur konservatoriai turi tiek drąsos ir toliau mulkinti tautą ir prisiimti nuopelnus ir patiems prisidirbus, kaip katinams į smėlį.

PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – S.Burbienė. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį, kad kolega teikėjas prieš pat sugalvojo, kad gali būti transliuojami. Atkreipiu dėmesį, pataisoje parašyta „transliuojami per nacionalinį radiją ir televiziją“. Matyt, tai reiškia, kad konservatoriai įsijautė ir gali nurodinėti Nacionaliniam radijui ir televizijai, ką jie privalo transliuoti. Man atrodo, kad tokiam siūlymui jau vien dėl to negalima pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš jums norėčiau pacituoti taip pat šiuo metu galiojančio Seimo laikinųjų tyrimų komisijų įstatymo 7 straipsnio nuostatą. Ji yra gana iškalbinga. 7 straipsnio 6 dalies formuluotė yra tokia: „Jeigu nagrinėjamas klausimas yra susijęs su valstybės paslaptimi, komisijos posėdžiai uždari visiems asmenims, išskyrus kviestuosius. Kviestųjų asmenų sąrašas sudaromas pagal komisijos narių pageidavimus. Kitais atvejais komisija rengti uždarus posėdžius gali tik gavusi Seimo pritarimą“. Noriu konstatuoti, kad įstatymas yra apibrėžęs tuos dalykus. Noriu klausti, ar J.Razma tikrai nori, kad būtų balsuojama dėl to? (Balsas salėje) Tuoj pat, jeigu paspausite savo mygtuką, bus įjungta.

J.RAZMA. Aš sutinku su tuo, ką perskaitėte. Bet aš mačiau komisijos darbo reglamento projektą, ten, deja, buvo parašyta, kad komisijos posėdžiai paprastai yra uždari. Buvo parašyta visiškai priešingai, negu jūs ką tik perskaitėte. Matyt, nesirengiama vadovautis tais įstatymais arba manoma, kad ši komisija ne iki galo dirba pagal tą įstatymą. Manau, nekenktų pabrėžti tą viešumo momentą.

PIRMININKAS. Aš klausiu, ar jūs atsiimate? Supratau, kad ne, ir norite, kad būtų balsuojama, todėl prašau, kolegos, balsavimu išsakyti savo nuomonę, ar pritariame Seimo nario J.Razmos pasiūlymui, susijusiam su 4 straipsnio formuluotės pakeitimu?

Balsavimo rezultatai: už – 18, prieš – 30, susilaikė 26, pasiūlymui nepritarta. Dar yra penktasis J.Razmos siūlymas, siūlantis paankstinti komisijos darbo pabaigą. Prašom pateikti savo siūlymą. Dėmesio, kolegos!

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, komisijos pirmininkas ir kai kurie kiti jo bičiuliai atrodo energingai nusiteikę organizuodami komisijos darbą. Bent tokių kalbų čia buvo girdėti. Aš siūlau tą energiją įtvirtinti ir atitinkama data. Vis dėlto nesiūlyti komisijos darbo nutęsti iki birželio 1 dienos, iki pat rinkimų į Europos Parlamentą, o tą darbą atlikti iki gegužės 1 dienos, mobilizuotis ir padaryti. A.Sakalo vadovaujama komisija atliko kur kas sudėtingesnį tyrimą, sakyčiau, per dar trumpesnį laikotarpį. Dabar ši komisija jau giriasi, kad visą medžiagą yra sukaupusi. Man atrodo, reikėtų sau kelti sudėtingesnius uždavinius ir išvengti tų kaltinimų dėl galimo neobjektyvumo, pagaliau ir pačių norai gal bus mažesni išnaudoti komisijos išvadas kaip priešrinkiminį kozirį, jeigu komisijos darbo pabaiga bus mano siūloma gegužės 1 diena.

PIRMININKAS. Dėkui. Dėl šio pasiūlymo vienas – už, vienas – prieš. V.Einoris. Prašom.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, aš labai gerbiu už užimamą poziciją gerbiamąjį Jurgį, nes aš, atsidūręs tokioje situacijoje, daryčiau tik taip. Bet man pritrūko argumentuotų įrodymų, kad reikėtų balsuoti už. Matyt, negalėsiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Dėkui. Kita nuomonė – A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Aš suprantu, kodėl konservatoriai čia žaidžia parodomąjį spektaklį, kaip reikia mokėti savo „griekus“ užtepti, kad niekas nesuprastų. Kuo daugiau siūlyti, kuo daugiau rėkti, juo labiau turint savo televiziją ir radiją, nes ten jų kadrai sėdi ir juos nuolat rodo. Viską galima padaryti, bet vieno, ponai, nepadarysite. Lietuvių tauta žino, kas ją apvogė, žino, kas ją apvogė, ir žinos. Todėl aš noriu, kad komisija labai rimtai dirbtų, ir pritariu komisijos pirmininko teiktam siūlymui. Tegul ji visus apklausia, kurie labai nori, nes čia pusė Seimo nori duoti parodymus, ir rimtai parodo tautai, kas galiausiai išėjo iš tos „Mažeikių naftos“. Mums aišku, bet reikia tai išaiškinti ir konservatoriams. Tikiuosi, kad komisija tai sėkmingai padarys iki birželio 1 dienos.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom balsavimu išsakyti, ar pritariame Seimo nario J.Razmos penktajam siūlymui?

Užsiregistravo 82 Seimo nariai: už – 13, prieš – 43, susilaikė 21, pasiūlymui nepritarta.

Apsvarstėme visus pasiūlymus, kurie buvo pateikti Statuto numatyta tvarka. Taigi dabar dėl Seimo nutarimo pritarimo jam arba ne po svarstymo. Tas pats A.Matulevičius – motyvai už.

A.MATULEVIČIUS. Tas pats, bet kitu amplua. Aš pritariu tam, kas pateikta komisijos pirmininko, ir siūlau kolegoms balsuoti. Norėčiau, kad ponai iš Konservatorių frakcijos turėtų tam tikros gėdos ir truputį etikos. Suprantu, kad labai sunku įrodyti, kai yra nesumokėta už įmonę 150 mln. dolerių, nors buvo žadėta, kad jie bus sumokėti, bet jų nesumokėjo, todėl blusos truputį kandžiojasi ir spurda, kai komisija rimčiau pradeda darbą ir rimčiau pradeda žiūrėti į šiuos dalykus. Juo labiau kad Prezidento apkaltos problema, man atrodo, jau išsisėmė. Vadinasi, žurnalistams iš tikrųjų reikia naujo peno, ir prieš rinkimus nelabai malonu atsakyti už tai, ką pridarei. Bet man atrodo, kad komisija bus gana principinga ir dar spės iki Europos Parlamento rinkimų aiškiai pasakyti žmonėms, kas gi buvo kaltas dėl to, kas įvyko su „Mažeikių nafta“. Siūlau pritarti šiam nutarimui.

PIRMININKAS. Dėkui. A.Vidžiūnas – motyvai prieš.

A.VIDŽIŪNAS. Nustebk, pasauli, A.Matulevičius moko gėdos ir etikos. Čia jau turbūt niekas neaplenks. Pone pirmininke, tokie pono A.Matulevičiaus argumentai, kuriuos aš dabar pacituosiu, neturėtų būti vertinami kaip argumentai, nes jie neišlaiko nei kalbinių, nei kitokių patikrinimo rezultatų. Taigi A.Matulevičiaus citata: „Kas rezultate su ta „Mažeikų nafta“ gavosi?“ Gerbiamieji kolegos, tai neturėtų būti argumentai, nes pasakyta visiškai ne lietuvių kalba.

Jeigu rimtai, gerbiamieji kolegos, mes siūlėme tris dalykus. Mes siūlėme, kad būtų kitas vadovas ir visiškai kitas komisijos darbo organizavimas, ir kad komisija kuo greičiau baigtų savo darbą. Mes siūlėme kviesti kuo daugiau argumentuoti sugebančių ir tame procese dalyvavusių politikų ir valstybės žmonių. Šitam dalykui nėra pritarta. Mes siūlėme, kad būtų atliekamas platus konteksto, taip pat galimų padarinių neprivatizavus ir nepardavus 33% akcijų „Williams“ tyrimas. Komisija nenori, kažkodėl valdančioji dauguma nenori. Ir tie argumentai, kurie sklinda iš jūsų, mano supratimu, kolegos, neturite ką kalbėti, tai prašyčiau nekalbėti. Arkliai pusiaukelėje nekeičiami. Ypač stiprus argumentas – prisidirbę katinai. Oi, koks ekonominis argumentas, pone Jurkau! Kažkokie nurodymai televizijai, arba negalėsiu balsuoti, kas rodo politinį, dalykinį ir kitokį, kaip čia pasakyti, kai kurių politikų silpnumą.

Gerbiamieji kolegos, mes manome, kad komisija turi ir toliau dirbti. Mes prieš slaptumą, mes prieš siaurą žvilgsnį, mes prieš primityvius politinius užsakymus, kuriuos vykdo ši komisija, ir mes prieš ekonominių padarinių, kurie būtų atsitikę, jeigu „Mažeikių nafta“ nebūtų privatizuota, nematymą.

Gerbiamieji kolegos, šito nepavyko įrodyti, todėl nepavyks balsuoti mums ir už nutarimo projektą.

PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, balsuojame, ar pritariame nutarimo projektui po svarstymo.

79 užsiregistravus, 64 – už, 5 – prieš, 9 susilaikė. Po svarstymo pritarta.

Yra teikimas svarstyti šį nutarimą ypatingos skubos tvarka, kad jis būtų priimtas šiandien. Kolegos, ar dėl to mes galime sutarti? Gerai, sutarta bendru sutarimu. Kolegos, replikos bus po viso nutarimo priėmimo, jeigu sutiktumėt. Galbūt nebekils noras. Taigi pereiname prie priėmimo.

Trys straipsniai. Pastraipsniui dėl 1 straipsnio. Ar, kolegos, dėl viso užsiregistravot? Dėl viso? Gerai. Ar galime 1 priimti bendru sutarimu? Priimtas. Ar galime 2 straipsnį priimti bendru sutarimu? Priimtas. Ar galime 3 straipsnį priimti? Priimtas 3. Pastraipsniui priėmimas baigtas. Dėl viso Seimo nutarimo projekto. Kolegos, taupant laiką, prašau glaustai, drūtai motyvus už. G.Kniukšta.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau pritarti šiam Seimo nutarimui. Iš tikrųjų į daugelį klausimų dar gerbiamojo V.Greičiūno vadovaujama komisija neatsakė. Socialliberalų frakcija linki kuo greičiau atsakyti į šiuos klausimus. Be abejo, siūlau frakcijos vardu pritarti šiam Lietuvos Respublikos Seimo nutarimui. Dėkoju.

PIRMININKAS. A.Kubilius – motyvai prieš.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, mes tikrai siekiame ir norime, kad komisija dirbtų efektyviai, ištirtų visus klausimus ir nebūtų vien tiktai dėl rinkimų kampanijos tikslų, kurie yra akivaizdūs ir aiškūs, niekas čia jų anoje pusėje, kairėje pusėje, neslepia. Deja, mes negalime pritarti tokiam darbui, kokį matėm iki šiol, ir negalime pritarti nutarimo projektui, kuriame nebuvo atsižvelgta į mūsų esminius pasiūlymus.

Taip, aš pritariu ir ponui G.Kniukštai, kuris sako, kad reikia atsakyti į klausimus. Tačiau klausimus tai turi Seimas suformuluoti, nes matyti, kad komisija visiškai nesistengia ir komisijos vadovas visiškai nesistengia ieškoti atsakymų į rimčiausius klausimus. Kai šiandien buvo pasiūlyta tuos klausimus įrašyti į nutarimą, pagal kurį sudaryta komisija, tai buvo atsisakyta padaryti. Mes vėlgi matome, kad išties kažkodėl šiai komisijai socialdemokratai nesiūlo savo geriausių žmonių, geriausių vadovų, kurių patirtį mes matėme veikusiose šiais metais Seime kitose komisijose. Mes matom, kad šis komisijos darbas yra paprasčiausiai sabotuojamas. Matyt, yra bijoma rasti atsakymus į tuos klausimus, į kuriuos turime rasti atsakymus. Pirmas klausimas tai iš tiesų labai paprastas: kas gi įvyko su „Mažeikių nafta“? Čia visi vis kalba, kad turėsime rasti atsakymus, bet tai šiandien bent pasakykim patys sau: „Mažeikių nafta“ šiandien dirba pelningai, skirtingai nuo A.Matulevičiaus vadovautos „Neringos“ įmonės ir skirtingai nuo daugelio kitų įmonių, kurios buvo privatizuotos iki 1996 metų ir yra bankrutavusios. Šiandien „Mažeikių nafta“ dirba pelningai. Už tai, kad ji dirba pelningai, reikia teisti tuos, kurie padarė, kad ji dirbtų pelningai, tuos, kurie pasirašė 1999 metais sutartis. Ta logika yra kažkokia visiškai keista, iškreipta, matyt, kad rinkimai ar kažkokie kiti dalykai visiškai supainioja mąstymą.

Neatsakymas į klausimą, kas būtų įvykę…

PIRMININKAS. Dvi minutės…

A.KUBILIUS. …jeigu nebūtų pasirašytos sutartys, taip pat yra visiškai akivaizdus bandymas išvengti atsakymų į esminius klausimus. Tai, gerbiamieji kolegos socialdemokratai, raginu jus atmerkti akis ir ieškoti atsakymų į esminius klausimus. Ir tie klausimai vis tiek bus užduoti. Jeigu šiandieninis Seimas nesugeba rasti tokių atsakymų, tai kitas Seimas bus priverstas juos surasti.

PIRMININKAS. Primenu, kad kalbos dėl motyvų yra iki dviejų minučių. M.Pronckus, kitas kalbantysis.

M.PRONCKUS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, šio svarstymo metu buvo šiek tiek šnekama ir apie žemės ūkio reikalus. Aš norėčiau kai ką patikslinti. Iš tikrųjų nuostoliai žemės ūkiui tam tikrais nutarimais padaryti 35 mlrd. litų. Seime yra tam tikra medžiaga, tam tikri nutarimai, tam tikra pažyma. Ši medžiaga negavo teisinio įvertinimo, nes buvo prisidengta tam tikrais politiniais motyvais, taip pat kolektyvinės atsakomybės nebuvimu. O į nuostolius, beje, dar nėra įskaičiuoti tie nuostoliai, kuriuos patirsime, kai reikės restruktūrizuoti griuvėsius. Kitaip tariant, užima daugiau kaip 10 tūkst. ha Lietuvos žemės griuvėsiai, nesutvarkyti griuvėsiai, ir ten dar reikėtų krūvos pinigų šiems nuostoliams padengti. Kai kurie čia aiškina, kad, matot, rinkimų proga tas buvo padaryta, bet nieko panašaus. Tie dalykai yra istorija, apie tai rašoma ir bus rašoma, ir bus tinkamai įvertinami to periodo ir veikėjai, ir visi kiti.

O dabar dėl šio nutarimo. Žinoma, reikia pritarti, kad galų gale būtų aišku, kad būtų kiek galima greičiau išsiaiškinta, kaip yra ir kas yra. Todėl aš siūlau priimti šį nutarimą.

PIRMININKAS. Dėkui. R.Juknevičienė. Motyvai prieš.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, socialdemokratai gerokai nustebino. Iš tiesų, atrodo, rimta politinė jėga, tačiau šiuo klausimu visiškai nepasiruošusi rimtai diskutuoti. Vyrauja vien tiktai emocijos, ir nelabai žinau, kodėl taip nervinamasi. Jokių argumentų nebuvo pateikta. Dabar aš, klausydamasi šių diskusijų, tiesiog nuoširdžiai apgailestauju, kad 1996 metais buvom tokie naivūs, o gal ir G.Vagnoriaus nuostatos nulėmė, jog nebuvo ištirta, kaip atsitiko, kad EBSW grupės (ji privatizavo valdant LDDP) buvo privatizuotos įmonės „Inkaras“, „Banga“, Staklių gamykla, „Elfa“, „Venta“, „Sirijus“, „Aurida“, „Nuklonas“, ta pati „Jūra“, jau minėta „Neringa“ (A.Matulevičiaus). Visa ši epopėja kartu sudėjus padarė nepalyginamai didesnę žalą: šių gamyklų nebėra, žmonės gatvėje ir padaryti didžiuliai nuostoliai valstybei. Tuomet buvo pasižiūrėta, matyt, pernelyg nuosaikiai į šiuos dalykus. Tai, matyt, buvo didžiausia mūsų klaida.

Tačiau šiandien aš noriu priminti vieną esminį dalyką. Artėja Europos Parlamento rinkimai, didžiausia Europos Parlamento partija, frakcija – Europos liaudies partija visai neseniai yra pareiškusi: pirma, ji reiškia susirūpinimą, kad tiktai vieno atskiro visos ilgos „Mažeikių naftos“ istorijos epizodo tyrimas gali būti panaudotas politiniams tikslams pasiekti; antra, ragina Lietuvos Respublikos Seimą tirti minėtą atvejį viešuose komisijos posėdžiuose; trečia, tikisi, kad Lietuvos teisėsaugos institucijų darbas bus politiškai nepriklausomas ir kad bus visapusiškai atskleista viso ilgalaikio „Mažeikių naftos“ nemokumo ir vis didėjančios korupcijos istorija net ir iki įmonės privatizavimo. Gerbiamieji kolegos, kviečiu kalbą grįsti argumentais, o ne emocijomis ir nervinimusi.

PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – A.Butkevičius. Prašau.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš apie politinius motyvus nekalbėsiu. Čia buvo pasigesta, kad lyg ir ekonominės logikos nėra. Aš galiu jums pasakyti, kad yra atlikti tam tikri paskaičiavimai. Ir tuos paskaičiavimus teko ir man atlikti, viena vertus, tuo metu, kai kilo klausimas, dėl ko valdant „Williams“ susidarė tokie labai dideli nuostoliai, milijoniniai nuostoliai, kai paskolų grąžinimas lyg ir atidėtas, žaliava… naftos kaina nepadidėjusi, geležinkelių tarifai sumažėjo. Nėra jokios loginės situacijos, dėl kokių priežasčių galėjo susikaupti tokie dideli nuostoliai. Atlikus ekonominius paskaičiavimus, pamatėme, kad atėję „Williams“ atstovai pirmiausia pradėjo naudotis įstatymų lengvatomis: kai kuriems darbuotojams pradėjo mokėti minimalią mėnesinę algą, ekspertams pradėjo mokėti didelius atlyginimus, bet mokėdavo tuos atlyginimus per neapmokestinamas kompanijas, taip pat sukūrė įvairiausias tarptautines rinkotyros, rinkodaros kompanijas. Toms rinkotyros, rinkodaros kompanijoms už paslaugas mokėdavo milijonus. Mokesčių nė kiek į Lietuvą nepakliūdavo, nes pinigai būdavo pervedami į užsienį, o pas mus nebūdavo taikoma lėšų perkėlimo kainodara. Vadinasi, pagrindinė įmonė, esanti kitoje užsienio valstybėje, buvo neapmokestinama ir nė vienas litas iš jos nepatekdavo į Lietuvą. Aš galėčiau labai daug tokių pavyzdžių pateikti. Tą visą metodiką ir tuos paskaičiavimus turiu, šiandien laikau stalčiuje. Manau, kad kažkada ir kai kurie studentai atliks tam tikrus darbus, pateiks pavyzdį, kaip buvo galima Lietuvoje pasinaudoti įstatymų lengvatomis, kaip tuo metu Valstybinė mokesčių inspekcija negalėjo kontroliuoti ir paveikti jų dėl to, kad bijojo politikų. Jūs galite to paklausti kai kurių mokesčių inspekcijos darbuotojų. Jie yra prasitarę ir pasakę tas mintis. Tuo metu buvo tokia politikų nuostata ir toks požiūris į atėjusius investuotojus į Lietuvą, jiems sudarytos sąlygos – kaip nori, taip elkis mūsų žmonių sąskaita. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš noriu paklausti, ar V.Einoris norėtų kalbėti dėl motyvų? Gerbiamasis kolega, jūs dėl motyvų prieš norėtumėte kalbėti?

V.EINORIS. Taip, taip. Aš turėjau labai mąstančią močiutę, kuri man primygtinai kimšo į galvą: „Vaikeli, kai pradėsi mąstyti jau savarankiškai ir tave pradės girti ne draugai, tu susimąstyk, ką esi padaręs ne taip“.

PIRMININKAS. V.P.Andriukaitis – motyvai už. Paskutinė kalba, ketvirta.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, pratęsdamas A.Butkevičiaus argumentus, norėčiau taip pat pasakyti, jog aš pasiryžęs su konservatorių kolegomis, kuriuos jie nurodys, su R.Juknevičiene, su V.Landsbergiu, su A.Kubiliumi, su I.Degutiene, su A.Vidžiūnu bet kurioje jų norimoje aplinkoje konstruktyviai diskutuoti dėl „Williams“ problemų, bet susitarkime dėl vienos sąlygos, kad dialogas bus tik konstruktyvus: faktai, dokumentai, skaičiai, įrodymai, teismų sprendimai. Ši kalba būtų būtent tokia. Aš manau, ko gero, kolegos konservatoriai, mes atrastume dar daug sau ir kitiems įdomių detalių, kurios dar objektyviau padėtų atsakyti į tuos klausimus, į kuriuos negalėjote atsakyti, kai priėmėte 1997–1999 metų sprendimus. Šiandien būtų galima net su humoru cituoti Jungtinių Amerikos Valstijų, Lietuvos, Rusijos ir Kazachstano bendrą projektą dėl „Mažeikių naftos“, didžiulio projekto, kur nafta būtų tekėjusi nežinia iš kur, bet iš Kazachstano tikrai. Tai sukeltų tik juoką.

Kita vertus, suprantama, kai R.Juknevičienė prisimena čekinę privatizaciją. Tai kaip tik jai reikėtų atkreipti dėmesį, kad ji su kitais radikalais balsavo už pirminio privatizavimo įstatymą ir G.Vagnoriaus pradėtą didžiąją avantiūrą čekizacijos, kuri tragiškai baigėsi ne tik EBSW, lengvatinio apmokestinimo ir kitokioms kompanijoms, bet tragiškai baigėsi daugeliui žmonių. Visi ekonominiai nuostoliai, kurie užtraukti dėl kvailų sprendimų, reikalaus politinės, ekonominės ir kitokios analizės. Bet aš patarčiau kolegoms konservatoriams bent dabar dar kartą duoti priesaiką, kad jie diskutuos tais klausimais konstruktyviai. Būtent tokiu keliu eidamas remiu šį Seimo nutarimą ir siūlau, kad komisija daug atidžiau išnagrinėtų viešai, dalyvaujant televizijai, dalyvaujant specialistams, išnagrinėtų visas aplinkybes ir įvertintų, kas yra kas.

PIRMININKAS. Noriu paklausti J.Bernatonio, ar dėl motyvų prieš norėtumėte kalbėti?

J.BERNATONIS. Taip.

PIRMININKAS. Prašom.

J.BERNATONIS. Dėkoju, pone pirmininke. Aš pritariu šio nutarimo turiniui, bet negaliu pritarti jo svarstymui, nes, mano supratimu, konservatoriai turėjo rasti savyje stiprybės, šiek tiek sąžinės, gėdos jausmo. Kai nagrinėjami jų juodi darbeliai, atnešę tokią žalą Lietuvai, galėtų bent jau patylėti. Tačiau matau, kad jie deda visas įmanomas pastangas, visa negausi jų frakcija su savo vadovybe priešakyje stengiasi sužlugdyti šios komisijos darbą. Mano manymu, remiantis Privačių ir viešųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymu konservatoriai negalėtų dalyvauti šiame balsavime. Jeigu Konservatorių frakcijos nariai dalyvaus šiame balsavime, aš pasilieku galimybę jame nedalyvauti.

PIRMININKAS. Ačiū visiems kalbėjusiems ir grąžinusiems mus kelerius metus atgal. Dabar turime balsuoti dėl Seimo nutarimo, registracijos Nr.IXP-3351, priėmimo. Balsavimo rezultatai: 78 užsiregistravus, 61 – už, 2 – prieš, 11 susilaikė, Seimo nutarimas Nr.IXP-3351 priimtas.

Gerbiamieji kolegos, suprantu, kad apie „Mažeikių naftą“ galima kalbėti be galo, ypač žvalgantis į tai, kas buvo. Ar taupydami laiką mes galėtume atsisakyti replikų? (Balsai salėje) Suprantu, kadangi tai teikia principinį pasitenkinimą, tai replikų sakytojams galimybė kalbėti yra numatyta pagal Statutą. J.Jurkus pirmasis. Prašom.

J.JURKUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, konservatoriai čia pradėjo girtis, kad „Mažeikių nafta“ prie „Jukos“ pradėjo dirbti pelningai. Ponai konservatoriai, jums noriu priminti, kad mūsų socialdemokratų ir socialliberalų koalicinė Vyriausybė, kiek galėjo, tą jūsų niekingą sutartį pataisė ir sudarė visas sąlygas bent iš dalies doram naftos darbui, todėl šiandien jie ir dirba pelningai. Manyčiau, jums reikėtų mažiau šnekėti, o daugiau ateiti į komisiją ir dirbti bei pripažinti savo klaidas, kurias padarėte, o ne diskutuoti nelankant komisijos posėdžių, ypač tai tinka A.Vidžiūnui.

PIRMININKAS. P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau priminti vieną liaudies gana išmintingą patarlę: „Nekask kitam duobės, nes pats gali įpulti“. Manau, ponai konservatoriai, kai vyko Prezidento apkaltos procesas, kuris eina į pabaigą, nė kiek nepažiūrėjo į save, į savo nuveiktus darbus, į savo mundurą, bet kaltino be jokių išimčių buvusį konservatorių dabartinį Prezidentą R.Paksą. Manau, jums yra vienas kelias, gerbiamieji konservatoriai, jūs pasielkite taip, kaip pasielgė krikščionys demokratai, ypač aš, kelis kartus atsiprašėme tautos už tuos balsavimus, kai pasidavėme jūsų spaudimui ir Prezidento V.Adamkaus spaudimui. Jūs gąsdinote, kad mes neįstosime į NATO, jeigu nebalsuosim už „Williams“ atėjimą į Lietuvą. Bet supratome, atsiprašėme. Štai pažiūrėkite, net socialdemokratai nekaltina mūsų. Atsiprašykite, Velykos – labai geras metas. Prisipažinkite, kad esate kalti, ir tauta pažiūrės į jus atlaidžiai.

PIRMININKAS. A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš turiu padėkoti gerbiamajam Seimo nariui A.Vidžiūnui, kad jis mane įrašė į klasikus. Netikėkite jūs konservatorių atgailom, juo labiau jų etika. Aš supratau vieną dalyką ir daug iš jų išmokau – kuo daugiau prisidirbęs, tuo garsiau rėk, ir niekas už tai nenubaus.

PIRMININKAS. Ar tik šiaip prie mikrofono, kolegos, stovite, ar norėtumėte kalbėti? A.Vidžiūnas – replika po balsavimo.

A.VIDŽIŪNAS. Atsiprašau, pone Etikos ir procedūrų komisijos pirmininke. Atsiprašome lietuvių tautos už P.Gražulį. Labai ačiū, kad jis pasakė socialdemokratams tai, ką mėginom pasakyti: „Nekask duobės kitam, nes pats įkrisi“. Dar labiau džiaugiuosi A.Saudargu, vieno iš svarbiausių buvusių ministrų visose vyriausybėse, kuriose dirbome kartu, už jo šypseną. Ką ji reiškia, jo sąžinės ir garbės reikalas.

V.Andriukaitis ir čekinė privatizacija. Sužlugdyti komisijos darbą, kaip sako ponas J.Bernatonis, tai didesnės netiesos, kokią aš išgirdęs, negaliu kalbėti, negaliu klausyti. Ponas J.Bernatonis, pats inicijavęs su Kauno vyrais, ne visai švariais, generalinio komisaro pakeitimą, drįsta kalbėti apie etiką ir kitus dalykus.

Čekinė privatizacija, pone Vyteni Andriukaiti, kada prasidėjo ir kada socialdemokratai ją sėkmingai baigė? 1996 metų pavasarį. Ir jūs drįstate dar mus prie kryžiaus kalti, gerbiamieji kolegos! Ir kas galėtų paneigti, kodėl A.Matulevičius nelabai čia toks laimingas ir labai garsiai šneka. Ten, kur jis nagus kišo, „Neringos“ neliko. Ten, kur konservatoriai, – „Mažeikių nafta“ veikia. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji, aš apgailestauju dėl vieno, kad buvo mažai pavardžių paminėta, nes galėtume tęsti be sustojimo. Aš suprantu, kad tai yra senas socialdemokratų ir konservatorių ginčas, todėl repliką po balsavimo – A.Kunčinas. Prašom.

A.KUNČINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš gal ne tiek repliką po balsavimo, kiek daugiau dėl vedimo tvarkos. Kadangi (…) klausimo svarstymai, ypač prieš pietus, labai dažnai buvo minima R.Pakso vardas ir pavardė. Man teko studijuoti daug istorinių dokumentų, ir paprastai kyla daug keblumų, kuomet reikia atsirinkti, kokioje stadijoje buvo vienas ar kitas politinis veikėjas. Kadangi R.Paksas yra perėjęs daugelį partijų, aš siūlyčiau šios dienos protokole visais atvejais įrašyti, kad vienas konservatorių lyderių yra R.Paksas, konservatorių valdybos pirmininkas R.Paksas, kad būtų aišku, kokiai partijai jis toliau atstovavo, nes vėliau, perėjus jam į Liberalų partiją, liberalai turbūt tos garbės nenorėtų prisiimti. Tai aš siūlau padaryti tokį protokolinį įrašą, kad protokolas būtų pakoreguotas.

PIRMININKAS. Dėkui už siūlymą. Jeigu jūs teiktumėt tokį nutarimo projektą raštu, mes galėtume netgi šio posėdžio pabaigoje balsuoti. Dabar V.Andriukaitis, kaip suprantu, dėl paminėtos pavardės.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš tikrai dėl vedimo tvarkos. Aš siūlyčiau jums pasinaudoti pirmininko teise ir nebeleisti A.Vidžiūnui sakyti replikų, nes jis iš tikro pamini daug pavardžių, po to būna tokių procedūrinių dalykų, dėl kurių mes tiesiog gaištame laiką. Aš siūlyčiau, gal jūs, kaip pirmininkas, padarytumėt jam pastabą ir neleistumėt šiandien kalbėti ir pasinaudoti replikos teise.

PIRMININKAS. Aš tik norėčiau paklausti, ar jūs prie mikrofono buvot dėl to, kad jūsų pavardė paminėta? (Balsas salėje) Supratau. Gerai, šio klausimo svarstymas yra baigtas.

Jeigu gerbiamasis Seimas neprieštarautų, norėčiau pasiūlyti dabar tokią klausimų svarstymo eigą. Yra atvykę keli Vyriausybės atstovai, tarp jų ir užsienio reikalų ministras A.Valionis, kuris turi kitų įsipareigojimų ir netrukus turi išvykti. Tai aš siūlyčiau kviesti tada jį pirmąjį pateikti Prezidento dekretu teikiamą tarptautinės sutarties ratifikavimo įstatymą, o toliau – eilės tvarka.

Įstatymo dėl 1998 m. sausio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos papildomo protokolo ratifikavimo projektas Nr.IXP-3359ES (pateikimas)

Taigi vakarinio posėdžio darbotvarkės trečiasis klausimas, kurio Nr.IXP-3359. Tai su integracija susijęs įstatymo projektas, pateikimo stadija. Ministrą A.Valionį kviečiu į tribūną.

A.VALIONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu pateikti Įstatymo dėl 1998 metų sausio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir JAV Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos papildomo protokolo ratifikavimo projektą.

2002 metų pradžioje Europos Komisija nustatė, jog ši 1998 metais pasirašyta investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos sutartis neatitinka Europos Sąjungos teisyno, ir pareikalavo minėtą sutartį nutraukti arba pakeisti kai kurias jos nuostatas, kad būtų išvengta nesuderinamumo su Europos Sąjungos teisynu. Na, kadangi mums ši sutartis iš esmės buvo naudinga, buvo pasirinkta sutartį pakeisti. Ir sutarties pakeitimai numato, kad veiklos reikalavimai gali būti netaikomi žemės ūkio ir audiovizualiniam sektoriui, nustatomos Lietuvos nacionalinio režimo išimtys žemės ūkio, audiovizualiniam, vertybinių popierių, investicijų ir kitų finansinių paslaugų, žuvininkystės, angliavandenių, subsidijų, oro, antžeminio ir jūrų transporto sektoriams.

Konsultacijose dėl sutarties pakeitimo dalyvavo JAV, Europos Komisija ir Lietuva. Konsultuojantis buvo pasiekta, kad būtų pašalinti tie nesutikimai su Europos Sąjungos teisynu. Ir 2003 metų rugsėjo 22 d. Briuselyje Lietuva šią sutartį pasirašė, pasirašė šį papildomą protokolą. Šių metų balandžio 26 d. mes ruošiamės apsikeisti ratifikavimo dokumentais, jeigu gerbiamasis Seimas šią sutartį ratifikuos.

Pabaigai reikia pasakyti, kad ši sutartis atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus bei Europos Sąjungos teisę. Po jos įsigaliojimo neigiamų pasekmių nenumatoma. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, pone ministre. Seimo narys J.Veselka nori jūsų klausti. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamasis ministre, kadangi jūs išdėstėte keletą šakų, sakysim, kurioms reikia pakoreguoti šią sutartį, ir sakote, neigiamų pasekmių nebus. Tai gal teigiamų bus?

A.VALIONIS. Na, aišku, kad ši sutartis yra reikalinga ir ji duoda teigiamų pasekmių. Tačiau ten, kur buvo sutarties nuostatų nesutikimai su mūsų įsipareigojimais Europos Sąjungoje, kuriuos mes susiderėjome derybose, tuos nesutikimus reikėjo pašalinti. Tai tiek.

J.VESELKA. Tai tik formalūs?..

PIRMININKAS. Dėkui už pateikimą ir atsakymą į klausimą. Pateikimo stadijoje norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Klausčiau, ar po pateikimo mes šiam įstatymo projektui galime pritarti bendru sutarimu? Ne, nėra. Prašau balsavimu išsakyti savo nuomonę, ar pritariam. Kolega Veselka, būtinai norit kalbėti? Taupykime laiką. Balsavimu išsakykim savo nuomonę.

46 užsiregistravus 41 – už, 2 – prieš, 2 susilaikė. Po pateikimo įstatymui pritarta. Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu skirti Ekonomikos, papildomu – Užsienio reikalų komitetą, preliminarią svarstymo datą numatyti šių metų balandžio 15 d. Ar galime dėl to sutarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, dėl šių komitetų galime sutarti? Ačiū. Ir dėl datos, suprantu. Jūs norite, kad būtų Kaimo reikalų komitetas? (Balsai salėje) Nėra pirmininko, bet yra siūlymas. Tai procedūrinis balsavimas. Balsavimas už reiškia pritarimą tam, kad papildomu būtų paskirtas Kaimo reikalų komitetas, balsavimas prieš arba susilaikymas reiškia nepritarimą.

Papildomu taip pat paskirtas Kaimo reikalų komitetas.

Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 23 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3256(2*) (svarstymas)

Svarstome popietinio posėdžio darbotvarkės pirmą klausimą – Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3256. Svarstymo stadija. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. J.Bernatonį kviečiu į tribūną pateikti komiteto išvadą. Ruošiasi G.Babravičius.

J.BERNATONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip pagrindinis, apsvarstė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 23 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir vienbalsiai jam pritarė. Jokių pasiūlymų dėl šio projekto negavom.

PIRMININKAS. Dėkui. Papildomas – Informacinės plėtros komitetas, jo pranešėjas – G.Babravičius. Prašom.

G.BABRAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Informacinės plėtros komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė minėtas įstatymo pataisas ir komiteto sprendimas yra pritarti iniciatorių pateiktam projektui. Diskutuojant buvo iškilę įvairių aspektų, bet jie buvo daugiau tokio filosofinio pobūdžio, nukreipti ne į įstatymo turinį.

PIRMININKAS. Ačiū. Įregistruotų pastabų ir pasiūlymų, dėl kurių reikėtų balsuoti, nėra gauta. Diskusijoje dalyvauti pageidaujančių taip pat nėra (svarstymo stadija). Ar galime po svarstymo pritarti įstatymo projektui bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra, pritarta po svarstymo bendru sutarimu.

Įstatymo dėl Europos sutarties dėl teisinės pagalbos prašymų perdavimo papildomo protokolo ratifikavimo projektas Nr.IXP-3358ES (pateikimas)

Svarstome vakarinio posėdžio darbotvarkės 2 klausimą Nr.IXP-3358. Su integracija susijęs įstatymo projektas. Kviečiu Teisingumo ministerijos sekretorių Paulių Koverovą pateikti šį įstatymo projektą. Pateikimo stadija.

P.KOVEROVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, yra teikiamas svarstyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos sutarties dėl teisinės pagalbos prašymų perdavimo papildomo protokolo ratifikavimo“ projektas. Šią sutartį dėl teisinės pagalbos prašymų perdavimo Seimas ratifikavo 1997 metais. Sutartis pasirašyta su Europos Taryba ir šios sutarties dalyvės yra 26 valstybės. Sutartis numato galimybę valstybėse, ratifikavusiose šią sutartį, gauti teisinę pagalbą, taip pat kalbama apie teisinius susižinojimus tarp teismų, centrinių institucijų. Pagal šią sutartį centrinė institucija Lietuvoje yra Teisingumo ministerija.

Pagal papildomą protokolą yra supaprastinama procedūra, kaip valstybės, ratifikavusios sutartį, piliečiai turi kreiptis dėl teisinės pagalbos į kitą sutartį ratifikavusią valstybę. Yra numatoma, kad tokiu atveju yra supaprastinama procedūra dėl kalbos, t.y. jeigu sutartyje numatyta prancūzų ir anglų kalba, tai pagal šią sutartį yra numatyta, kad besikreipiantis asmuo valstybėje, kurios prašoma, turi gauti pagalbą jam suprantama kalba. Taip pat yra užtikrinamas procedūros veiksmingumas ir efektyvumas, kad tie dalykai būtų įgyvendinti per trumpesnį laiką. Šiandien papildomą protokolą yra pasirašiusios 19 valstybių, 5 valstybės yra jį ratifikavusios.

Jeigu kalbėtume apie istorinius dalykus, tai pagal sutartį, kurios papildomas protokolas yra šiandien teikiamas, į Lietuvą nuo 1996 metų, nuo ratifikavimo, buvo kreiptasi tiktai vieną kartą, ir tas prašymas buvo nepatenkintas kaip nepagrįstas. Iš tikrųjų daug praktinių veiksmų ratifikavusių valstybių piliečiai nesiima. Papildomų lėšų įgyvendinant įstatymą nereikės. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme reikės numatyti šio protokolo įgyvendinimo mechanizmą, iš esmės tiktai nuorodą į tą protokolą, nes pagal protokolą ir pagal pačią sutartį dėl nagrinėjamų prašymų ir dėl teisinės pagalbos suteikimo yra taikoma vidaus teisė. Prašyčiau pritarti projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenorėjo jūsų klausti, gerbiamasis pranešėjau. Dėkoju už pateikimą. Pateikimo stadija. Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra, pritarta bendru sutarimu. Pagrindiniu siūloma skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą, papildomu – Užsienio reikalų komitetą. Nežinau, ar J.Veselka norėtų Kaimo reikalų komitetą, bet turbūt nelabai tiktų. Dar pridurčiau, kad preliminari svarstymo data yra siūloma balandžio 15 diena. Ar galima tam pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra, pritarta bendru sutarimu.

Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004-2008 metų programos patvirtinimo“ projektas Nr.IXP-3035(2*) (svarstymas)

Vakarinio posėdžio darbotvarkės 4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004–2008 metų programos patvirtinimo“ projektas Nr.IXP-3035. Svarstymo stadija. Pagrindinis yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Kviečiu į tribūną pranešėją G.Purvaneckienę. Ruošiasi A.Butkevičius arba A.Sysas, gerai.

G.PURVANECKIENĖ. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas buvo paskirtas pagrindiniu komitetu nagrinėjant Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004–2008 metų programos patvirtinimo“ projektą.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, atsižvelgdamas į šių dienų narkomanijos paplitimo aktualijas ir Seimo paskirtų papildomų komitetų ir komisijų pastabas bei pasiūlymus, patobulino Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004–2008 metų programos projektą. Dabar pateiktas antrasis projektas.

Programos projektui tobulinti komitete buvo sudaryta darbo grupė. Į ją įėjo komiteto nariai S.Buškevičius, J.Olekas ir G.Purvaneckienė bei Narkotikų kontrolės departamento, Policijos departamento, Valstybės saugumo departamento ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovai. Darbo grupei vadovavo G.Purvaneckienė.

Taip pat buvo kreiptasi į Muitinės departamentą ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą, kad šios institucijos pateiktų savo pastabas ir pasiūlymus dėl programos projekto tobulinimo. Komitetas pritarė arba iš dalies pritarė daugumai papildomų komitetų pateiktų pastabų ir pasiūlymų, į kuriuos buvo atsižvelgta tobulinant programos projektą. Taip pat buvo gauta Teisės departamento išvada, kad projektas iš esmės atitinka juridinės technikos reikalavimus.

Tobulinant programą išryškėjo šios pagrindinės problemos: programa buvo per daug deklaratyvi, dominavo švietimo, medicinos bei narkomanų reabilitacijos priemonės; neišryškinta teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijų veikla mažinant narkotikų pasiūlą; taip pat neišryškintas bausmių diferencijavimas narkotikų gamybos bei platinimo verslo organizatoriams ir žemiausios grandies platintojams, kurie dažniausiai patys yra narkomanai.

Norėčiau atkreipti kolegų dėmesį į tai, kad programos projektas buvo koreguojamas iš esmės, tai yra buvo papildyta arba pakeista apie 90% programos punktų ir papunkčių. Nemažai nuostatų sukonkretinta ir suformuluota tiksliau bei suprantamiau, išskirti ir aiškiai apibrėžti programos tikslai ir uždaviniai, detalizuotos prioritetinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos kryptys.

Kadangi per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje labai padidėjo narkotikų paklausa ir pasiūla, sumažėjo narkotikų kainos, narkotikai tapo prieinamesni, tobulindamas programos projektą, komitetas siekė sudaryti palankesnes sąlygas mažinti narkotikų pasiūlą ir tokiu būdu užkirsti kelią narkotikams patekti iki esamų ir potencialių vartotojų.

Siekiant mažinti narkotikų pasiūlą, programos projekte numatyta tobulinti tikrinimo pasienyje procedūras, gerinti operatyvinės veiklos subjektų tarpusavio sąveiką tiriant nusikaltimus, susijusius su narkotinėmis medžiagomis, bei kitos priemonės.

Kadangi neteisėta narkotikų apyvarta yra viena iš pelningiausių organizuotų nusikalstamų grupuočių veiklos sričių (apytiksliais duomenimis metinė narkotikų apyvarta Lietuvoje siekia iki 500 mln. litų), todėl tobulinant programos projektą didelis dėmesys buvo skirtas tam, kad būtų neutralizuotas nusikalstamų grupuočių ekonominis suinteresuotumas užsiimti neteisėtu narkotinių medžiagų platinimu.

Patobulintame programos projekte numatyta būtinybė griežtinti baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą narkotikų verslo organizavimą ir narkotinių medžiagų platinimą nepilnamečiams, tobulinant teisės aktus sudaryti palankesnes sąlygas plačiau taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, užtikrinti pinigų, gautų iš neteisėtos narkotikų apyvartos, plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimą, taip pat kitos priemonės.

Kita vertus, programos projektas taip pat buvo papildytas nuostatomis, leidžiančiomis sudaryti sąlygas narkomanija sergantiems asmenims baudžiamąją atsakomybę už nesunkius nusikaltimus pakeisti bausmėms alternatyviomis gydymo programomis. Skatinamas teisėsaugos institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenės bendradarbiavimas narkomanijos prevencijos srityje. Taip pat įtrauktos kitos nuostatos, padėsiančios efektyviau vykdyti narkomanijos prevenciją.

Dėl komiteto patobulinto Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004–2008 metų programos projekto papildomų pastabų ir pasiūlymų negauta. Po pataisymo dėl antrojo projekto gauta vieno komiteto – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, kuris, kaip vėliau pasakys, pritaria projektui, išvada, todėl prašytume po svarstymo pritarti komiteto patobulintam Seimo nutarimo projektui, kuo greičiau jį priimti ir įgyvendinti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu vieną iš papildomų – Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėją A.Sysą. Ir klausčiau, kas, nesant kitų pranešėjų, būtų pasirengę kalbėti kitų komitetų vardu? Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš būsiu toks pat iškalbingas kaip mano kolegė Giedrė. Pasakysiu tik tiek, kad mūsų komitetas vienbalsiai pritarė pateiktam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs buvot gerokai mažiau iškalbingas. Kito papildomo komiteto – Žmogaus teisių komiteto išvadą pateiks G.Šileikis.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Žmogaus teisių komitetas bendru sutarimu pritarė programai.

PIRMININKAS. Ačiū. Sveikatos reikalų komitetas buvo vienas iš papildomų taip pat. Jo narį J.Matulevičių kviečiu į tribūną. Ruošiasi E.Masiulis.

J.MATULEVIČIUS. Sveikatos reikalų komitetas apsvarstė projektą kaip papildomas komitetas. Pateikė penkis pasiūlymus, į kuriuos iš dalies buvo atsižvelgta, ir tai tenkina komitetą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Aš tik klausčiau… buvo jūsų siūlymų, kuriuos jūs teikėt, ir jiems buvo iš dalies pritarta. Ar jie dabar…

J.MATULEVIČIUS. Taip, tai tenkina komitetą…

PIRMININKAS. Gerai. Tai aiškiau tada. Ačiū. Jaunimo ir sporto reikalų komisijos išvadą prašau pateikti iš tribūnos komisijos pirmininką E.Masiulį.

E.MASIULIS. Jaunimo ir sporto reikalų komisija, susipažinusi su teikiamu nutarimo projektu ir pateikusi savo pasiūlymus, kviečia pritarti po svarstymo šiam projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Biudžeto ir finansų komitetas dar yra vienas iš papildomų. Kas? Gal kolega V.Saulis? Svarstome Seimo nutarimą „Dėl Nacionalinės narkotikų kontrolės prevencijos programos“…

V.SAULIS. Biudžeto ir finansų komitetas, svarstant Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą „Dėl Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004–2008 metų programos patvirtinimo“, buvo paskirtas papildomu komitetu. Jau gana seniai, praėjusių metų gruodžio 3 d., komitetas apsvarstė šį nutarimą. Šiam nutarimo projektui komitetas pritarė bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Dar sykį į tribūną norėtų eiti kolegė G.Purvaneckienė dabar Šeimos, vaiko reikalų komisijos išvadai pateikti.

G.PURVANECKIENĖ. Taip, ačiū už suteiktą galimybę išsipildyti tokiam mano norui. Šeimos ir vaiko reikalų komisija taip pat svarstė šią programą, pateikė pagrindiniam komitetui pasiūlymus, į kuriuos pagrindinis komitetas atsižvelgė. Kviečiame visus balsuoti teigiamai.

PIRMININKAS. Ačiū. Paminėčiau, kad taip pat yra Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvada. Joje irgi užfiksuotas pritarimas bendru sutarimu. Nėra numatytas pranešėjas, todėl aš tiesiog paskelbiau išvadą. Dabar dar norėčiau pasitikslinti dėl Jaunimo ir sporto reikalų komisijos išvados, gerbiamasis Masiuli, jūs nenorėtumėt, kad dėl jūsų pasiūlymo būtų balsuojama? Norėtumėt. Aš tiktai norėčiau pasakyti, kad jūsų siūlymai nėra aiškiai suformuluoti… (Balsai salėje) Tai neprieštaraujate, kad mes galėtume judėti į priekį. Gerai. Taigi per svarstymo stadiją dėl balsavimo motyvų už norėtų J.Veselka. Pribrendo.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, kadangi visi komitetai taip vieningai pritaria, tai, aš manau, labai gerai, ir 2008 metais narkomanų Lietuvoje neliks. Todėl siūlau balsuoti vieningai.

PIRMININKAS. Ar reikia balsuoti? Yra norinčių balsuoti vis tiek, svarbus klausimas. Kolegos, prašau balsavimu išsakyti savo nuomonę dėl Seimo nutarimo Nr.IXP-3035, pritarimo jam arba nepritarimo po svarstymo.

35 užsiregistravo. Už – 32, prieš nėra, 2 susilaikė. Po svarstymo pritarta.

Gydytojo medicinos praktikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3362ES (pateikimas)

Eilės tvarka penktasis vakarinio posėdžio darbotvarkės klausimas, Nr.IXP-3362, su integracija susijęs įstatymo projektas, Gydytojų medicinos praktikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimo stadija. Vyriausybės teikiamas projektas. Sveikatos apsaugos ministrą J.Oleką prašau pateikti įstatymą.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pateikti jums Gydytojų medicinos praktikos įstatymo projektą, keičiant šį įstatymą Medicinos praktikos įstatymu ir pritaikant jį prie Europos Sąjungos reikalavimų… Mūsų ir gydytojų rengimas, ir rezidentūra, ir kiti dalykai anksčiau buvo šiek tiek labiau orientuoti į Jungtinių Amerikos Valstijų patirtį, todėl, tapdami Europos Sąjungos nariais, mes keičiame savo įstatymo nuostatas, kad jos būtų suderintos su Europos Sąjungos teise. Todėl prašau pritarti po pateikimo šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkui. Jūsų pateikimas buvo toks lakoniškas, kad neišprovokavot klausti. Tai dėkoju už pateikimą.

J.OLEKAS. Ačiū už supratimą.

PIRMININKAS. Per pateikimo stadiją klausti nebuvo norinčių, taip pat nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar galime po svarstymo pritarti, tiksliau, po pateikimo, pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Pritarta bendru sutarimu. Seniūnų sueiga pagrindiniu siūlo skirti Sveikatos reikalų komitetą ir preliminarią svarstymo datą numatyti šių metų balandžio 13 d. Ar galime pritarti tokiai svarstymo procedūrai? Nėra prieštaravimų. Bendru sutarimu.

Valstybinės paminklosaugos komisijos ataskaita

Šiek tiek vėluodami svarstome šeštąjį darbotvarkės klausimą. Vienos iš Seimui atskaitingų institucijų metinė ataskaita, t.y. Valstybinės paminklosaugos komisijos ataskaita. Jos pirmininką Joną Glemžą kviečiu į tribūną. Pasitarėm su pranešėju, toks scenarijus: penkios minutės (gal šiek tiek ilgiau), pateikti, toliau – galimybė klausti, kolegos. Tai prašom, gerbiamasis komisijos pirmininke.

J.GLEMŽA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Valstybinė paminklosaugos komisija yra paveldosaugos politikos ir strategijos formavimo dalyvė bei Seimo, Prezidento ir Vyriausybės paveldosaugos srities ekspertė. Bendra Lietuvos paveldosaugos situacija, palyginti su kitais metais, stabili, nors esama kultūros vertybių būklė ir jų išsaugojimo problemų sprendimas tik iš dalies priklauso nuo paveldosaugos institucijų. Tačiau esama situacija neatitinka dabarties paveldosaugos poreikio.

Valstybinė paminklosaugos komisija, atsižvelgdama į Seimo praėjusių metų balandžio 8 d. nutarimą „Dėl Valstybinės paminklosaugos komisijos 2002 m. veiklos ataskaitos“, pagrindinį dėmesį skyrė strateginiams klausimams svarstyti ir spręsti. Aktyviai dalyvauta rengiant Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo naują redakciją, rodome pastangas formuojant valstybės ir savivaldybių biudžetus paveldosaugos srityje, nagrinėjame Europos Sąjungos struktūrinių fondų galimybių panaudojimą paveldotvarkoje ir kultūrinio turizmo plėtros aktyvinimą. Svarstėme ir paveldotvarkos specialistų, restauratorių problemas. Pradėjome gilintis į kultūros paveldo, susijusio su Lietuvos istorija, esančio užsienyje, problemą. Todėl surengėme išvyką į Kaliningradą, ateityje numatoma ir kitur, koordinuojame savo veiksmus su Užsienio reikalų ministerija. Talkinome tam, kad Kernavės rezervatas ir Trakų istorinis parkas būtų įrašytas į pasaulio paveldo sąrašą.

Taip pat svarstėme Kultūros vertybių apsaugos departamento programų projektus bei departamento metinės veiklos ataskaitas. Pradėta svarstyti integruotas paveldosaugos strategija, kurią rengiame kartu su Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų tarnyba. 2003 metais siekdami geresnių veiklos rezultatų stengėmės kooperuoti esamų paveldosaugos institucijų pastangas. Per tuos metus Kultūros vertybių apsaugos departamentas vykdė paveldo objektų tvarkymo programas, gavo iš valstybės biudžeto per 15 mln. litų. Nors 1995–1996 metais tam iš valstybės biudžeto kasmet buvo skiriama 16,7 mln. litų, bet didėjant valstybės biudžetui paveldosaugos programa kol kas yra 1995–1996 metų lygio, įskaitant ir pernai metais Vyriausybės papildomai skirtus 928 tūkst. litų.

Kas gi praėjusiais metais už valstybės skirtas lėšas buvo atlikta? Tvarkyta 136 kultūros paveldo objektai, iš kurių 48 – dailės objektai ir 8 piliakalniai. Savivaldybės taip pat prisidėjo ir iš praėjusių metų biudžeto taip pat skyrė apie 12 mln. litų. Daugelis kultūros paveldo objektų yra privačios nuosavybės valdose, todėl tampa vis aktualiau, kaip tobulinant valstybės mokesčių sistemą ir kitomis teisinėmis ekonominėmis sąlygomis skatinti kultūros paveldo objektų šeimininkus tvarkyti ir restauruoti paveldo objektus.

Taip pat aktualus ir Europos archeologijos ir architektūros paveldo konvencijų, kurias Seimas ratifikavo 1999 metais, įgyvendinimas. Net šeši šių konvencijų straipsniai neįgyvendinami dėl paveldosaugai valstybės skiriamų lėšų stokos. Įvykę bendri susitikimai su Kultūros vertybių departamento, savivaldybių paveldosaugos darbuotojais, Lietuvos restauratoriais iškėlė ypač aktualias ir greičiausiai spręstinas problemas. Pirmiausia tai yra Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo naujos redakcijos priėmimas, nes su juo susijusi ir dalinė Kultūros vertybių apsaugos departamento reorganizacija, taip pat efektyvesnis savivaldybių įtraukimas į šalies paveldo išsaugojimą ir naudojimą.

Taip pat aktualus kultūros vertybių registro per šiuos ir kitus metus suformavimas, kad būtų peržiūrėti iki 1995 metų egzistavę paveldo objektų sąrašai, kurių dauguma yra sovietmečio palikimas, o tai atlikus nutraukti jų egzistavimą kitų metų pabaigoje.

Trečia. Sukurti paveldo objektų šeimininkų ekonominio skatinimo sąlygas bei lengvatas. Tai numatyta ir Europos konvencijoje. Tai būtų Europos konvencijų atskirų straipsnių realizavimas. Reikia iš esmės padidinti ir paveldosaugos, paveldotvarkos darbų valstybės ekonominį rėmimą, nes paveldotvarkai šiais metais atkurtos tik 1996 metų lygmens valstybės biudžeto skiriamos lėšos, o poreikis tam yra kelis kartus didesnis. Problema yra restauratorių tyrėjų, istorikų, archeologų, architektų, dailės specialistų, dailės istorikų išlikimas. Šią problemą spręsti būtina su valstybės pagalba.

Tenka pripažinti dideles valstybės skolas šiai sričiai, nes greitai galima visiškai prarasti ne tik turimus specialistus, bet ir visų restauravimo darbų mokslinį pamatą, kurį suteikia moksliniai paveldo objektų tyrimai. Čia aš nekalbu apie projektavimo darbus. Aš kalbu apie tyrimus, kurie yra projektavimo darbų pagrindas.

Valstybinė paminklosaugos komisija, skirdama pagrindinį dėmesį paveldosaugos politiką ir strategiją formuojantiems klausimams ar talkindama problemų sprendimui, siekia visų paveldosaugos institucijų kooperuotos veiklos bei geresnės sąveikos su savivalda ir kitomis valstybinėmis struktūromis, kad pasiektume geresnių, pozityvesnių rezultatų. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Penki Seimo nariai nori jūsų klausti. Pirmasis yra D.Velička. Prašom.

D.VELIČKA. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs jau minėjote savo kalboje Kernavės reikšmę. Kaip žinote, formuojama nauja turistinė rekreacinė ašis Trakai – Kernavė. Tai naujas dalykas, bet tos turistinės traukos ašis eina per Kazokiškių sąvartyną, kurį numatoma pakeliui įsteigti. Sakykite, kokios stadijos dabar yra ši idėja, t.y. būsimo Kazokiškių sąvartyno problema?

J.GLEMŽA. Būsimo sąvartyno. Specialiai šį klausimą nes svarstėme viename Paminklosaugos komisijos posėdyje, nes mums kėlė didelį nerimą, kad renkant teritorijas nedalyvavo paveldo specialistai. Mes savo susirūpinimą išsakėme Vyriausybei, kuri delegavo tuos klausimus dar kartą išnagrinėti Aplinkos ir Kultūros ministerijoms. Neseniai gavome atsakymą iš Aplinkos ministerijos. Pasirodo, kad šio sąvartyno steigimo klausimas susijęs su jau pasirašytais Europos Sąjungos atitinkamais dokumentais, ir jau dvejus metus skiriamas finansavimas. Projektavimo darbus rengė viena Olandijos firma. Viena, ką pažadėjo, kad bus peržiūrėtas šio būsimo sąvartyno kaupo aukštis, kad tai turėtų mažesnę įtaką aplinkai.

PIRMININKAS. Dėkui. Kitas klausiantysis – P.Jakučionis. Prašom.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamasis kolega, jūs minėjote vieną iš svarbiausių Paminklosaugos komisijos darbų šiais metais, tai būtent Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo parengimą ir priėmimą. Kaip žinome, daugelis komisijos narių yra ir darbo grupės nariai. Tas įstatymas šiuo metu yra įstrigęs. Norėčiau jūsų paklausti, ar naujajame įstatymo projekte po to įstrigimo neatsirado naujų kokių nors paveldosaugai žalingų nuostatų? Nes paprastai taip būna. Jeigu išplėstume tą klausimą, tai nauja Teritorijų planavimo ir žemės įstatymo redakcija neišsprendė kai kurių labai svarbių paminklosaugos klausimų ir juos adresavo būtent šiam Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymui. Ar šiame naujajame projekte dabar jau atsispindi būtent tų klausimų sprendimas? Jūs gerai žinote, apie kokius klausimus aš kalbu.

J.GLEMŽA. Ačiū už klausimą. Kai buvo peržiūrimas Teritorijų planavimo įstatymas, iš dalies į mūsų pastabas buvo atsižvelgta. Kita vertus, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas negali išspręsti visų šitų dalykų. Nepaisant to įstrigimo, kai kurios pozicijos yra tobulinamos. Mes laukiame būsimo galutinio svarstymo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete, kur turėtų būti papildomai surašyti kai kurie taškai.

PIRMININKAS. Dėkui. N.Steiblienė išsibraukė? Ne. Prašom.

N.STEIBLIENĖ. Ačiū. Aš norėjau jūsų paklausti, kaip jūs vertinate šį naują viešbutį mūsų sostinės centre, netoli senamiesčio, Gedimino prospekte? Manau, tai yra praėjusių metų mūsų paminklosaugos paminklas. Ačiū.

J.GLEMŽA. Labai geras klausimas. Mano pozicija labai aiškiai negatyvi to objekto atžvilgiu. Dar man būnant prieš dvejus metus Restauratorių sąjungos pirmininku, Restauratorių ir Architektų sąjungų vadovai pasirašė neigiamą poziciją, nusiuntė ir į Vyriausybę, ir į savivaldybę, bet reikia pripažinti, kad tai yra paveldosaugos institucijų klaida, nes buvo atlikti derinimai. Norėčiau pasakyti, kad tas pastatas yra ne prie senamiesčio, o pačioje senamiesčio teritorijoje. Mes šiuo atveju padarėme didelį neigiamą akibrokštą net ir tarptautiniu bei pasauliniu aspektu.

PIRMININKAS. Jeigu būtų galima patikslinti, apie kurį viešbutį kalbame?

J.GLEMŽA. „Novotel“, prieš Savivaldybės aikštę.

PIRMININKAS. Gerai. Vieni kitus supratome. Klausia S.Burbienė. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pirmininke, aš gal savotiškai pratęsčiau kolegės klausimą, ir štai kokiu aspektu. Jūs minėjote, kad jums trūksta pinigų, bet man atrodo, dar yra ir kita bėda, nes kai kas turi labai daug tų pinigų, bet tie pinigai paveikia priešingai paminklosaugos interesams. Gal galėtumėte paminėti, koks, jūsų manymu, yra labiausiai skaudinantis įvykis, kokia nors statyba ar panašiai, kuris įvyko, o jūs nesugebėjote apginti paminklosaugos interesų?

J.GLEMŽA. Realizuodami praėjusių metų Seimo nutarimą, mes turime užsiimti ne tam tikrais objektais, bet daugiau paveldo saugos politikos ir strategijos klausimais. Mes manome, kad, pavyzdžiui, dėl pavienių objektų kai kuriais atvejais, kaip ir dėl „Novotel“, mes Vilniuje galime daugiau pasakyti. Turime omenyje „Žvėryno malūno“ klausimą, taip pat labai gausiai atsiradusias vitrinas pirmajame aukšte… Senamiestyje. Taigi yra nepakankama kontrolė ir šiuo atveju tam tikros spragos pačios Kultūros vertybių departamento veiklos. Neatsitiktinai mūsų komisija praeitų metų viename iš sprendimų ir nurodė departamentui, kad apie mums nepriimtiną situaciją kontrolės srityje... Kita vertus, labai laukiam naujos Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo redakcijos, tada vėl būtų atkurta paties departamento sistemos kontrolės tarnyba. Šiandien sakyčiau, kad nepakankama ir netinkama paveldo saugos kontrolė ir paties Senamiesčio, kaip pasaulio kultūros paminklo.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis klausia G.Šileikis.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis pirmininke, išties jau dėl Kultūros vertybių apsaugos departamento, kiek pamenu, visąlaik problemos, dėl jų tokio, sakyčiau, labai labai nekultūrinio požiūrio į paminklosaugos objektus. Ar nemanote, kad išties reikėtų artimiausiu metu galbūt ir ministerijai, ir Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui labai rimtai ieškoti sprendimų, ar vadovai tinka pareigoms ir ar neturėsime mes problemų, kai ataskaitą teiksime UNESCO dėl mūsų paminklų, kurie nėra apsaugoti ir yra pažeisti? Ačiū.

J.GLEMŽA. Dėkui už klausimą. Pirmiausia tikrai jau per šiuos ir kitus metus turi būti parengta valstybės ataskaita UNESCO Pasaulio paveldo centrui apie Vilniaus Senamiesčio monitoringą. Nemažai pavėluota, bet vis dėlto komanda suformuota ir jau pradeda dirbti, nors mes daug pastabų davėm dėl paties monitoringo, kaip sistemos, kriterijų.

Kitas dalykas dėl departamento. Pasakysiu, kad Paminklosaugos komisija šiandien turi pozityvius kontaktus. Daugiausiai kritinių pastabų nusipelno departamento kai kurių teritorinių padalinių vadovai, bet už tai vis tiek atsako departamento vadovybė. Šie klausimai buvo išsakyti visos komisijos narių, visų 12 narių susitikimo su kultūros ministre ponia R.Žakaitiene metu. Visi likom patenkinti dalykiniu pokalbiu. Žinom, kad ir kultūros ministrė nusiteikusi dalinei šio departamento reorganizacijai. Mes laukiam struktūrinio pasikeitimo, kad atsirastų kontrolės tarnyba, tas numatoma naujoje Nekilnojamų kultūros vertybių apsaugos įstatymo redakcijoje, kaip ir apskaitos tarnybos, kaip ir paminklotvarkos. Žinoma, tada tikimės pozityvesnių rezultatų.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke, už atvykimą, už ataskaitos pateikimą, taip pat ir už atsakymus į klausimus. Paprastai po ataskaitų išklausymo mes turėtume pavesti kuruojančiam komitetui apsvarstyti šią ataskaitą detaliau ir po to teikti Seimui nutarimo projektą, įvertinantį šią ataskaitą. Pagrindinis komitetas tokiais atvejais yra Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Todėl klausčiau, ar mes galime bendru sutarimu pavesti jam išnagrinėti ataskaitą? Nėra kitaip manančių – bendru sutarimu. Taigi šio klausimo svarstymas, pavedus komitetui nagrinėti ataskaitą, yra baigtas.

Žemės ūkio ir maisto produktų atsargų deklaravimo ir perteklinių atsargų apmokestinimo įstatymo projektas Nr.IXP-3361ES (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka)

Svarstome vakarinio posėdžio darbotvarkės 7 klausimą – Žemės ūkio ir maisto produktų atsargų deklaravimo ir perteklinių atsargų apmokestinimo įstatymo projektą Nr.IXP-3361. Tai yra su integracija susijęs įstatymo projektas. Yra atvykusi žemės ūkio viceministrė Dalia Miniataitė. Ją kviečiame iš tribūnos pateikti Vyriausybės teikiamą klausimą.

D.MINIATAITĖ. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Žemės ūkio ministerija teikia Seimui Lietuvos Respublikos žemės ūkio maisto produktų atsargų deklaravimo, perteklinių atsargų apmokestinimo įstatymo projektą. Jis buvo parengtas siekiant įgyvendinti Europos Komisijos reglamento nuostatas, kad visos naujai stojančios Europos Sąjungos šalys inventorizuotų žemės ūkio ir maisto produktų atsargas, turimas iki šių metų gegužės 1 dienos. Už perteklines atsargas turėtų būti surinkti mokesčiai. Tokio pobūdžio priemonės, vadinamoms pereinamo laikotarpio priemonės, taikymas yra pagrįstas Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutarties 2 straipsnio 3 dalimi ir stojimo akto 41 straipsnio nuostatomis. Panašūs reglamentai buvo taikomi ir ankstesnio Europos Sąjungos plėtros etapo metu, kai stojo Švedija, Suomija ir Austrija.

Dabar tikriausiai labai dažnai keliamas klausimas – kodėl reikėjo imtis tokio nepopuliaraus žingsnio? Vienas iš pagrindinių argumentų yra tas, kad iš tikrųjų Europos Sąjungos rinka yra be galo subalansuota ir bet koks atsargų atsiradimas ją gali išbalansuoti. Turint omeny, kad tas balansas Europos Sąjungos rinkoje yra pagrįstas tam tikra parama, tai, aišku, yra didelis pavojus, kad tie produktai, kurie pateks iki stojimo, iki Europos Sąjungos išplėtimo, be abejonės, gali išbalansuoti tą rinką ir paprasčiausiai galima pritrūkti ir eksporto subsidijų, ir apskritai paramos, gali būti kainų kritimai ir kiti negatyvūs reiškiniai. Todėl Europos Komisija mano, kad tikrai gali naujose šalyse atsirasti tam tikrų konkrečių produktų importo srautų didėjimas iš trečiųjų šalių. Jis gali būti spekuliatyvaus pobūdžio, spekuliaciniais tikslais vykdomas.

Siekiant išvengti prekybos iškraipymo ir, kaip minėjau, spekuliacijų, ir buvo priimtas toks reglamentas, kad visi ūkio subjektai, užsiimantys ūkine komercine veikla, turi deklaruoti perteklines atsargas, iki šių metų gegužės 1 dienos turimas perteklines atsargas. Tai yra atsargos, kurios sudaro daugiau nei 500 kg konkretaus produkto arba, jeigu kalbėsime apie atskiras javų rūšis, ne daugiau nei 10 tonų. Atsargos turi būti deklaruojamos visose produktų cirkuliacijos grandyse, pradedant gamyba, didmenine, mažmenine prekyba ir importu. Taigi ūkio subjektai turi pateikti deklaracijas iki gegužės 1 dienos. Jeigu bus identifikuota, kad ūkio subjektai turi didesnį kiekį atsargų, negu yra normalus vidurkis pastarųjų trejų metų, turės užpildyti taip pat mokesčio už papildomas atsargas deklaraciją ir sumokėti mokestį į Lietuvos valstybės biudžetą.

Siekdama įgyvendinti minėto įstatymo projekto nuostatas, Žemės ūkio ministerija parengė žemės ūkio maisto produktų atsargų deklaracijos formą, jos pildymo ir pateikimo tvarką, o Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos taip pat pateikė mokesčio už perteklines atsargas deklaracijos formą ir užpildymo tvarką. Taip pat reikėtų pažymėti, kad tokius įstatymus priėmė ne vien tik Lietuva, bet taip pat Latvija ir Estija bei kitos stojančios šalys. Įstatymas turėtų įsigalioti nuo narystės, t.y. nuo gegužės 1 dienos. Todėl labai prašytume pritarti ir svarstyti skubos tvarka. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Keturi Seimo nariai nori klausti. Pirmasis – D.Velička. Prašau.

D.VELIČKA. Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, žinoma, kiek problemų sukėlė perteklinio cukraus atsargos bent per visus tuos trejus metus. Sakykite, kokia dabar padėtis dėl to perteklinio cukraus? Ar dėl atsargų bus palanki inventorizacija, nes ten buvo tūkstančiai tonų cukraus, kurio neturėjot kur dėti? Kokia dabar situacija? Ačiū.

D.MINIATAITĖ. Ačiū už klausimą. Aš norėčiau pasakyti, kad perteklinio cukraus atsargos nėra šio įstatymo objektas. Bet kitą savaitę Vyriausybė jau svarsto irgi labai analogišką įstatymo projektą, susijusį su perteklinėmis cukraus atsargomis. Jūs žinote, kad mes turėtume kuo mažesnę naštą, cukraus perteklines atsargas (skirtingai nei likusių produktų atsargas) mes galime realizuoti per metus, per pirmuosius narystės metus, t.y. iki 2005 m. gegužės 1 dienos. Todėl Vyriausybė priėmė tam tikrą programą, kai būtent ir bus bandyta išstumti dalį tų atsargų, kurios, kaip jūs teisingai paminėjote, susikaupė per pastaruosius metus. Įgyvendinant šią programą, manau, dar vyks derybos su Europos Komisija dėl galimų atsargų, kurios bus pirmaisiais, kaip minėjau, narystės metais. Jeigu mes sėkmingai tą programą įgyvendinsim, tai, manau, tos atsargos turėtų neperžengti normos ribų, svyruoti apie 10% mūsų suvartojamų.

PIRMININKAS. Ačiū. Nori klausti K.Prunskienė. Prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. Dalį klausimo jau suformulavo kolega D.Velička. Aš norėčiau paklausti,ar deramai diferencijuota pagal produktų rūšis, nes tas pats mastelis 500 kg ar 10 t, žiūrint koks produktas. Vienas dalykas. Antras dalykas. Ar įmonės, kurioms taikomas šis įstatymas, laiku sužinojo, ar joms nebus tam tikro šoko suvokti, kad štai bus apmokestinimas, o jos tam nepasirengė ir pateko į tokią padėtį, o būtų išvengusios, jeigu būtų žinojusios anksčiau. Kada jos apie tai sužinojo? Kiek tas procesas leidžia joms sureguliuoti savo padėtį?

D.MINIATAITĖ. Labai ačiū už klausimą, kuris iš tikrųjų yra labai aktualus. Pirmas dalykas dėl produktų. Mes turime dar negalutinį produktų sąrašą, nes jis kasdieną vis dar keičiasi, bet iš esmės diferencijavome, kad yra 500 kg ir yra grūdai, kurių paprastai ūkininkas gali turėti 10 tonų. Tie dalykai yra diferencijuoti, o kiti produktai yra tokie, kad, mūsų supratimu, 500 kg yra optimalus kiekis.

Dėl įmonių informavimo. Mes tikrai žinojome, kad ši problema sukels daug nepasitenkinimo, ir tai visai suprantama. Kai reglamentas buvo išleistas, t.y. priimtas Europos Komisijoje, jis buvo priimtas praeitų metų gruodžio mėnesį, mes jį iš karto įdėjome į ministerijos tinklapį. Buvo organizuota didelė kampanija, buvo rengiami seminarai, buvo aiškinama, kad tokia priemonė bus įgyvendinama. Kaip mes ją įgyvendinsime? Iš pradžių mes manėme, kad užtektų Vyriausybės nutarimo, bet kadangi tai yra klausimai, susiję su mokesčiais, todėl yra teikiamas įstatymas. Manau, kad tos įmonės, kurios tikrai norėjo, tikrai galėjo apie tai sužinoti ir turėjo tam galimybes, beje, labai domėjosi. Turiu pasakyti, kad nereikia manyti, kad visos įmonės turės mokėti tą mokestį. Galbūt jos turės pateisinamą priežastį, dėl ko susikaupė tų atsargų, bus tarpžinybinė komisija ir ji nuspręs, ar tai yra normalu ir pateisinama.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia M.Pronckus. Prašom.

M.PRONCKUS. Ačiū. Aš dėl šio įstatymo filosofijos. Jūs pati pasakėte, kad bus blogiau. Bus blogiau, nes jeigu pigų Lietuvos produktą parduos Europoje, tai bus rinkos iškraipymas. Bus blogiau, jeigu europietis pirks kur kas pigesnį produktą. Irgi bus blogiau. Kam bus blogiau, o kam bus geriau. Europai iš tikrųjų gal bus blogiau, o kas bus geriau Lietuvai? Ši filosofija man niekaip nesiderina su laisvosios rinkos politologų aiškinimais, kad laisvoji rinka viską reguliuoja ir reguliuos. Čia nėra jokios laisvosios rinkos, bet yra tam tikras Europos diktatas, Europos diktatas spaudžiant mūsų Lietuvos gamintoją, kad jis negamintų tiek daug pigios produkcijos ir kad jos netiektų Europai. Tai štai viskas susidėsto. Klausimo beveik nebūtų, bet klausimas toks. Ką mes giname šiuo įstatymu – europiečius ar lietuvius?

D.MINIATAITĖ. Ačiū už komentarą. Aš norėčiau pasakyti labai aiškiai. Europos Komisijos reglamento tikslas ir mūsų įstatymo tikslas yra nesusijęs su Lietuvos gamintojais. Tai ne kartą yra paminėjęs ir komisaras Francas Fišleris. Mes nekalbame apie gamintojus, bet kalbame apie importą iš trečiųjų šalių, o to tikslas yra paskutiniaisiais mėnesiais atsivežti pigių atsargų ir po to jas tiekti į Europos Sąjungos rinką. Visai tai nereiškia, kad tie produktai bus parduoti pigiau, jie kaip tik bus parduoti Europos Sąjungos rinkos kaina. Tos įmonės, importuotojai, nes mes prevenciją vykdome dėl importuotojų iš trečiųjų šalių, spekuliuodami susikraus tam tikrą kapitalą. O mūsų žemdirbiai tokį produktą, koks bus importuotas iš trečiųjų šalių, turės eksportuoti, o aš minėjau, kad rinka yra subalansuota, tai galima pasakyti, kad mūsų gamintojai gali ir nepatekti į sąrašą tų gamintojų, kurie bus remiami eksporto subsidijomis, nes staiga išaugs pasiūla Europos Sąjungos rinkoje. Nesakykime, kad tai yra tam tikras gamintojų diskriminavimas, nes mes kovojame su trečiųjų šalių importu, kuriuo siekiama pasipelnyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinysis klausia E.Karečka.

E.KAREČKA. Ačiū. Beveik atsakėte į mano klausimus, tačiau norėčiau paklausti konkrečiai dėl šių tarifų apmokestinimo. Pavyzdžiui, 10 tonų grūdų, tai koks bus tarifas ir kiek pinigų gaus valstybė?

D.MINIATAITĖ. Dėl tarifų. Jeigu žmogus turi 10 tonų, tai jokio tarifo nemokės. Imsime trejų metų atsargų vidurkį. Jeigu jis įrodys, kad jo atsargos 2004 m. gegužės 1 d. kur kas didesnės negu trejų metų vidurkis, tai jis galės pasiaiškinti, kodėl išaugo jo atsargos. Jeigu komisija pripažins, kad jis vis dėlto įsivežė grūdų, kad brangiau parduotų ir pasipelnytų, tada jis turės mokėti Europos Sąjungos importo muito dydį, kuris galios gegužės 1 dieną. Importo dydis, palyginti su Lietuvos importo mokesčiais, yra maždaug trečdaliu ar dviem didesnis, negu mes taikome trečiosioms šalims.

PIRMININKAS. Ačiū. Atsakėte į visus klausimus. Dėkoju už pateikimą. Kolegos, ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Kolegos, balsuojame, ar pritariame įstatymo projektui po pateikimo.

Užsiregistravo 25. Už – 22, prieš nėra, susilaikė 3. Po pateikimo pritarta.

Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu skirti Kaimo reikalų komitetą, papildomu – Biudžeto ir finansų komitetą. Preliminarią svarstymo datą numatyti balandžio 15 dieną. Noriu priminti, kad Vyriausybė siūlo taikyti skubos tvarką. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Pritarta bendru sutarimu.

Muitų tarifų įstatymo, Antidempingo įstatymo, Protekcinių (apsaugos) priemonių įstatymo, Kompensacinių muitų įstatymo ir juos keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.IXP-3363ES (pateikimas)

Svarstome vakarinio posėdžio darbotvarkės 8 klausimą, susijusį su eurointegracija. Projektas Nr.IXP-3363. Tai yra įstatymo projektas, siūlantis kelis įstatymų projektus pripažinti netekusiais galios. Kviečiu į tribūną ūkio ministrą P.Čėsną. Pateikimo stadija.

P.ČĖSNA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiamas svarstyti Lietuvos Respublikos muitų tarifų įstatymo, Antidempingo įstatymo, Protekcinių priemonių įstatymo, Kompensacinių muitų įstatymo ir juos keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas. Projekto tikslas – pripažinti netekusiais galios Muitų tarifų įstatymą, įstatymus, reglamentuojančius prekybos apsaugos priemones, tai yra Antidempingo, Antisubsidinių ir Protekcinių įstatymų taikymą ir juos keitusius įstatymus. Lietuvos Respublikai 2004 m. gegužės 1 d. tapus Europos Sąjungos nare, teisės aktų dėl prekybos apsaugos priemonių taikymo bei reguliavimo muitų tarifų nustatymo srityje priėmimas bus išskirtinai Europos Komisijos ir Tarybos kompetencija. Tačiau kiekviena šalis narė turės galimybę dalyvauti Europos Komisijoje nustatant prekybos apsaugos priemones ir muitų tarifus. Šalis poziciją šiais klausimais per savo atstovus reikš Antidempingo ir Apsaugos priemonių patariamuosiuose komitetuose, taip pat Komisijos Muitinės kodekso komitete, Tarybos Muitų sąjungos darbo grupėje bei Muitų tarifų ir Muitų įstatymų politikos pogrupiuose. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. šiais klausimais bus tiesiogiai taikomi atitinkami Europos Sąjungos teisės aktai. Tai yra baziniai Europos teisės aktai, reglamentuojantys prekybos apsaugos priemonių taikymą. Numatytas protekcinių priemonių taikymas (galbūt aš visų Tarybos reglamentų numerių nevardysiu, jie yra keli), antidempingo priemonių klausimas taip pat reglamentuojamas. Kompensacinių priemonių klausimas taip pat reglamentuojamas. Muitų taikymą reglamentuoja penki Tarybos reglamentai. Prašau šį Lietuvos Respublikos įstatymą svarstyti skubos tvarka, kad jis įsigaliotų nuo gegužės 1 dienos.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Vienas Seimo narys nori paklausti. M.Pronckus. Prašom.

M.PRONCKUS. Aš noriu pasitikslinti. Taip išeina, kad Seimas šiuo įstatymu palaisvinamas nuo tam tikrų darbų, nes tuos darbus darys Europos komisijos, taip ar ne?

P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Pasirašydami stojimo į Europos Sąjungą sutartį taip mes įsipareigojome. Tačiau aš norėčiau pasakyti, kad įvairiose grupėse… Aš bandžiau pažiūrėti, kiek Lietuvos specialistų dalyvaus. Aš turiu sąrašus, suskaičiavau daugiau negu 20 žmonių iš Ūkio ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos, Muitinės departamento. Jeigu jums įdomu, aš galėčiau pateikti žmonių pavardes, telefonų ir faksų numerius, jeigu kas nors domisi atskirais klausimais. Mes pripažinome, kad tai yra Europos Sąjungos organizacijų kompetencija.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre, kad atvykote, pateikėte įstatymo projektą ir atsakėte į klausimą. Daugiau norinčių klausti nebuvo. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Kolegos, ar galime pritarti bendru suarimu? Prieštaravimų nėra. Vyriausybės teikiamam įstatymo projektui po pateikimo pritarta bendru sutarimu. Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu skirti Ekonomikos komitetą, papildomu – Biudžeto ir finansų komitetą, preliminarią svarstymo datą numatyti balandžio 15 dieną. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Tokiai svarstymo eigai pritarta bendru suarimu.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose Centrinės ir Pietų Azijos regione pratęsimo“ 1 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr.IXP-3360 (pateikimas)

Darbotvarkės 9 klausimas – Seimo nutarimas dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose Centrinės ir Pietų Azijos regione pratęsimo“ 1 straipsnio pakeitimo projektas Nr.IXP-3360. Teikia Vyriausybė. Kviečiu į tribūną krašto apsaugos viceministrą Joną Gečą. Prašom. Pateikimo stadija.

J.GEČAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, taip išėjo, kad nei ministro, nei viceministro vakar čia nebuvo, nes mes šventėme gražią šventę prie Krašto apsaugos ministerijos. Ta proga noriu jus visus pasveikinti. Iš tiesų buvo labai gražus įvykis, ir minios miestelėnų džiaugėsi kartu su mumis.

Teikiamo projekto tikslas padidinti 2003 m. spalio 16 d. Seimo nutarimu numatytą karių ir civilių, tarnaujančių ir dalyvaujančių NATO vadovaujamoje operacijoje Afganistane, Tarptautinio saugumo paramos pajėgų (ISAF) sudėties skaičių nuo 4 iki 15. 2001 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų saugumo taryba priėmė rezoliuciją Nr.1386, pagal kurią buvo pradėta Jungtinių Tautų vadovaujama taikos įvedimo operacija Afganistane, ir visos Jungtinių Tautų valstybės buvo pakviestos prisidėti savo pajėgomis prie misijos. Atsiliepdamas į tai, 2002 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė sprendimą siųsti iki 4 karių. Vėliau šis skaičius buvo padidintas. Tai buvo medikai, kurie dalyvavo Čekijos, vėliau Vokietijos ligoninės sudėtyje. Tai buvo karo medikai. 2003 m. rugpjūčio mėnesį Jungtinių Tautų ir NATO sutarimu vadovavimas tarptautinei operacijai Afganistane (ISAF) buvo perleistas NATO. Tarptautinėje operacijoje Afganistane ISAF sudėtyje šiuo metu dalyvauja du Lietuvos karo medikai, tačiau, atsižvelgiant į NATO prašymą nuo 2004 m. balandžio 15 d. į Kabulo tarptautinį uostą planuojama siųsti keturis karius: du krovinių gabenimo specialistus ir du logistikos specialistus.

Lietuvos karių dalyvavimas NATO vadovaujamoje operacijoje bus finansuojamas iš Krašto apsaugos biudžeto, papildomo finansavimo iš biudžeto nebus prašoma, todėl prašome Seimą svarstyti šį projektą.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Du Seimo nariai nori klausti. Pirmasis – M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Kaip čia išeina? Kariaujam kariaujam, lyg ir reikėtų mažinti kariuomenę, lyg ir turėtų būti pergalė, o pasirodo, reikia didinti karių skaičių, mūsų karines pajėgas. Kaip derinasi tie reikalai? Ar kariavimo pergalės nėra, ar kas nors daugiau dar yra?

J.GEČAS. Ačiū už klausimą. Lietuvos kariuomenė, deja, nėra didinama. Priešingai, ji šiuo metu yra šiek tiek netgi mažinama. Tačiau truputį pasikeitė Lietuvos kariuomenės, ypač nuo vakar, funkcijos. Anksčiau buvo manyta, kad reikia daug, reikia su kalašnikovu pastatyti už kiekvieno medžio, o šiuo metu manoma, kad reikia užtikrinti valstybės saugumą, kolektyvinę gynybą, todėl bandoma dalyvauti tarptautinėse operacijose, kiek leidžia mūsų finansiniai ištekliai ir mūsų pasirengimas.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Poplavski.

A.POPLAVSKI. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu paklausti jūsų, ar mūsų šaliai įstojus į NATO struktūras didės mūsų indėlis ir dalyvavimas vadinamuosiuose karštuose pasaulio taškuose ir ar mes ten didinsime savo karių skaičių, ar padėtis liks nepasikeitusi?

J.GEČAS. Taip susiklostė, kad mūsų dalyvavimas tarptautinėse operacijose 2003 metais buvo gerokai didesnis negu yra 2004 metais. Taip jau buvo pagal tarptautines sutartis, kad mūsų būrys dalyvavo Bosnijoje ir Kosove, taip pat Afganistane ir Irake. Šiuo metu iš Kosovo šis būrys išvestas, ir iš 270 praėjusiais metais dalyvavusiųjų tarptautinėje misijoje šiuo metu mes turime, deja, tik 210. Šiaip jau integracijos laikotarpiu tai nėra labai geras signalas, kad tapome NATO nariais ir mažiname mūsų dalyvavimą. Manau, padidinimas keliolika žmonių iš tiesų šiek tiek prisidėtų prie Lietuvos įvaizdžio. Politine prasme, sakyčiau, būtų naudingas dalyvavimas tarptautinėse operacijose.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, atsakėte į visus klausimus. Dėkoju už pateikimą. Pateikimo stadija. Dėl balsavimo motyvų. Ar reikia balsuoti, ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Po pateikimo pritarta bendru sutarimu. Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu skirti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą ir preliminarią svarstymo datą numatyti balandžio 15 dieną. Ar galime tokiai eigai pritarti? Prieštaravimų nėra. Pritarta bendru sutarimu.

Paskutinis klausimas buvo Seimo narių pareiškimai. Nėra norinčių perskaityti pareiškimus. 16.51 val., norėčiau paskelbti šios dienos plenarinio posėdžio pabaigą. Siūlau skirstytis.