DĖL PASIŪLYMŲ LR MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO PROJEKTUI

IXP-3196(2SP)

I.

Projekto 2 straipsnio (“Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos”) 1 d. 13 p. nurodoma:

mokesčių administravimas – mokesčių administratoriaus funkcijų įgyvendinimas, taip pat mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo pareigų vykdymas ir naudojimasis teisėmis, nustatytomis mokesčių teisės aktuose.

Šiuo metu galiojančioje redakcijoje nurodoma:

mokesčio administravimas - mokesčio administratoriaus teisių ir pareigų bei mokesčio mokėtojo teisių ir pareigų įgyvendinimas, mokesčio apskaičiavimas, sumokėjimas ir išieškojimas, atsakomybės už netinkamą mokesčio apskaičiavimą ir mokėjimą taikymas, mokesčio paskirstymas, informacijos mokesčių mokėtojams teikimas;

Išvada: nurodytoji projekto nuostata teisės požiūriu yra ydinga ir ji mokesčių mokėtojų padėtį, lyginant su dabar galiojančiu įstatymu, pablogina, nes:

a) esminė šios projekto nuostatos idėja-mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo pareigas ir teises mokesčių administravimo procese nustatys ne tik šis specialiai mokesčių administravimui skirtas įstatymas, bet mokesčių teisės aktai. Pagal projekto 11 straipsnį Finansų ministerija gali pavesti centriniam mokesčių administratoriui priimti poįstatyminius teisės aktus, nustatančius atitinkamas mokesčių įstatymų įgyvendinimo taisykles. Taigi centrinis mokesčių administratorius turės galimybę pats sau nusistatyto savo teises mokesčių administravimo procese. Tokia naujove sudarius galimybes mokesčių administratoriams veikti ne tik pagal mokesčių administravimo įstatymo reikalavimus, bet ir pagal savo priimtus teisės aktus. Pačių pareigūnų sau nustatoma tvarka, kaip rodo praktika, ne visada sukonkretina įstatymą pareigūnų galių siaurinimo ir žmogaus teisių išplėtimo linkme. Negalima laikytis prezumpcijos, kad mokesčių administratoriai siekia piktnaudžiauti savo teisėmis, tačiau galimybes pareigūnams turėti įstatymu neapribotų galių neigiamai įvertino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003-10-17 nutartimi administracinėje byloje Nr. P-98-2003. Pripažindamas neteisėtais mokesčių administratoriaus veiksmus, kurie buvo atliekami pažeidžiant Mokesčių administravimo įstatymą, o vadovaujantis kitais teisės aktais, teismas nurodė, kad viešojo administravimo veikloje yra svarbus teisinio apibrėžtumo principas ir kad pareigūnas gali elgis tik taip kaip nurodyta įstatyme.

b) Pagal Konstituciją mokesčiai gali būti nustatomi tik mokesčių įstatymais, todėl negalima į sąvoka įrašyti teiginių, pagal kuriuos išeina, kad bus kažkokie kiti mokesčius ir jų administravimą nustatantys teisės aktai. Pažymėtina, kad analogišką pastabą šiam projektui davė savo išvadoje ir Seimo Teisės departamentas komentuodamas kitą nagrinėjamo straipsnio punktą. Išvadoje nurodoma: “Diskutuotina, apie kokius poįstatyminius teisės aktus priimtus įstatymo pagrindu yra kalbama projekto 2 straipsnio 1 dalies 10 punkte, nes atitinkamų mokesčių mokėjimo tvarka, dydžiai, terminai, tarifai yra atitinkamo mokesčio įstatymo nustatymo dalykas”. Laikantis teisėkūros taisyklių, jei valstybė turi specialų teisės aktą mokesčių administravimui, tai konkrečių mokesčių įstatymuose negali būti nurodomos teisės ir pareigos administruojant mokestį, o jei jau laikytis nuostatos, kad kiekvienam mokesčiui kuriamos savos administravimo taisyklės, tai šis projektas iš viso yra perteklinis

c) Nuostata, kad mokesčių administratoriaus teisės, pvz., teisė taikyti sankciją mokesčių mokėtojui, išplaukia ne tik iš mokesčių administravimo įstatymo, bet ir iš paties mokestį nustatančio teisės akto, sudaro prielaidas mokesčių administratoriui nesant Mokesčių administravimo įstatyme nustatytų pažeidimų, interpretuoti mokesčių įstatymą kaip mokesčių mokėtojui suteikiantį vien tik pareigą – mokėti mokestį, o tai savo ruožtu mokesčių administratoriui reiškia galimybę taikyti sankcijas mokesčių mokėtojui už bet kokį mokesčio mokėtojo veiksmą (sandorį, operaciją), laikant jį vengimu mokėti mokestį, nors pagal Mokesčių administravimo įstatymą pagrindo sankcijai taikyti nėra.

Pasiūlymas:

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus, projekto 1 d. 13 p. išdėstyti taip:

13. Mokesčių administravimas – mokesčių administratoriaus funkcijų įgyvendinimas, taip pat mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo pareigų vykdymas ir naudojimasis teisėmis, nustatytomis mokesčių teisės aktuose.šiame įstatyme.

II.

Projekto 2 straipsnio (“Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos”) 1 d. 14 p. nurodoma:

14. Mokesčių administravimo procedūra – mokesčių administratoriaus veiksmai, atliekami įgyvendinant jo funkcijas, taip pat mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo veiksmai, atliekami vykdant pareigas ir naudojantis teisėmis, nustatytomis mokesčių teisės aktuose.

Išvada: nurodytoji projekto nuostata teisės požiūriu yra ydinga ir ji mokesčių mokėtojų padėtį, lyginant su dabar galiojančiu įstatymu, pablogina, nes:

galiojančiajame įstatyme tokios normos nėra. Ši projekto norma reiškia, kad mokesčių administravimo procedūra bus vykdoma ne tik pagal Mokesčių administravimo įstatymą, bet ir pagal mokesčių įstatymus. Iš tiesu, mokesčių įstatymuose nustatoma pareiga mokėti tam tikrą mokestį, bet ne jo administravimo procedūros. Kaip nustatyta minėtoje Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo byloje, praktikoje pasitaiko, kai pagal Mokesčių administravimo įstatymą pagrindo sankcijai taikyti nėra, tai mokesčių administratoriai administruoja mokestį, remdamiesi mokesčių įstatymu, kuriame nėra mokesčio administravimo normų, nėra pagrindų sankcijoms taikyti.

Pasiūlymas:

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus, projekto 1 d. 14 p. išdėstyti taip:

14) mokesčių administravimo procedūra - mokesčių administratoriaus veiksmai, atliekami įgyvendinant jo funkcijas, taip pat mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo veiksmai, atliekami vykdant pareigas ir naudojantis teisėmis, numatytomis mokesčių įstatymuose.šiame įstatyme.

III.

Projekto 69 straipsnio (“Mokesčio apskaičiavimas taikant turinio viršenybės prieš formą principą”) 1 dalyje nurodoma:

1. Tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.

Šiuo metu galiojančioje redakcijoje tą patį klausimą reguliuoja 26⁽²⁾ straipsnio (“Sąžiningas mokesčių apskaičiavimas”) 1 ir 2 dalys, kuriose nurodoma:

1. Mokesčiai turi būti apskaičiuojami sąžiningai, vadovaujantis mokesčių įstatymais. Nustatant taikomos mokesčio įstatymo normos tikrą prasmę, atsižvelgiama į mokesčio įstatymo ir aiškinamos normos tikslus bei uždavinius. Draudžiama mokesčio įstatymo nustatytą prievolę pažeisti piktnaudžiavimu.

2. Esant piktnaudžiavimui, mokesčio administratorius, nustatydamas mokesčio bazę ir apskaičiuodamas mokėtiną mokesčio sumą, neatsižvelgia į mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) sandorį, ūkinę operaciją ar bet kokią jų grupę, kurių tikslas yra gauti mokestinę naudą, ir atkuria iškreiptas arba slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčio įstatymas sieja apmokestinimo tvarką.

Išvada: nurodytoji projekto nuostata teisės požiūriu yra ydinga ir ji mokesčių mokėtojų padėtį, lyginant su dabar galiojančiu įstatymu, pablogina, nes:

a) dabar galiojanti nuostata įgalina mokesčių administratorių neatsižvelgti į mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) sandorį, ūkinę operaciją ar bet kokią jų grupę, kurių tikslas yra gauti mokestinę naudą, tik esant piktnaudžiavimui, t.y.., neužtenka fakto, kad sandoris, operacija atnešų mokestinę naudą. Tuo tarpu pagal projektą mokesčių administratorius sąžiningam mokesčių mokėtojui, nesant jo veiksmuose piktnaudžiavimo, jokio mokesčių ar kitokio įstatymo pažeidimo, gali taikyti sankcijas vien tuo motyvu, kad sudarius sandorį, atsirado galimybė pasinaudoti mokesčio lengvata ar mažiau mokėti mokesčio (pvz., padarius išlaidas darbo priemonėms, sumažėjo apmokestinamosios pajamos ir pan.).

b) aptariamas Projekto 69 straipsnis realizuoja Projekto 10 straipsnį (“Turinio viršenybės prieš formą principas”), kuriame nurodoma:

“Mokesčių teisniuose santykiuose pirmenybė teikiama šių santykių dalyvių veikos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai.”

Minėta Projekto 10 straipsnio nuostata yra priimtina teisinėje valstybėje ir ji kitų valstybių teisėje yra taikoma, tačiau taikoma ne vienpusiškai, t.y., nenaudojama vien tam, kad taikyti sankcijas mokesčių mokėtojui, nepaisant to, kad sandoris yra nepriekaištingas formos atžvilgiu. Šis principas taikomas ir tuomet, kai sandoris, operacija turi formalių formos trūkumų, tačiau iš esmės jis yra įvykęs realiai (pvz.-išlaidos padarytos, daiktas įsigytas ir naudojamas gamyboje), todėl apskaičiuojant mokestį atsižvelgiama į esmę, o ne į formą. Tuo tarpu Projekto 69 straipsnio nuostata, detalizuoja minėtą principą tokiu būdu, kad jis gali būti panaudotas tik prieš mokesčių mokėtoją;

c) nors Projekto 69 straipsnio vadinasi “Mokesčio apskaičiavimas taikant turinio viršenybės prieš formą principą” to straipsnio turinys yra priešingas: pagal jį mokesčių administratorius taiko sankciją, jei jam atrodo, kad sandorio (ūkinės operacijos ir pan.) tikslas buvo gauti mokestinę naudą. t.y., čia visiškai nesvarbu sandorio turinys, forma ir jų atitikimas vienas kitam ar teisės aktams. Tiek turinys, tiek forma gali būti teisėti, atitikti visus teisės aktų reikalavimus. Minėtas straipsnis iš tikrųjų įteisina ne turinio pirmenybę prieš formą, o mokesčių administratoriaus teisei nustatyti sandorio (operacijos ir pan.) tikslą, ir nors ir nesant mokesčių mokėtojo piktnaudžiavimo, laikyti tikslą ydingu ir taikyti už tai sankcijas mokesčių mokėtojui; pažymėtina, kad ir Seimo teisės departamentas savo išvadų 27 p. atkreipė dėmesį į Projekto 69 straipsnio teisinį ydingumą;

d) 2002-06-18 priimto Mokesčių administravimo įstatymo 2, 8, 19, 27, 29, 38, 38(1), 50, 52(1), 56(1) straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 26(2) straipsniu Įstatymo 12 str. nurodyta, kad Įstatymo nuostatos, suteikiančios teisę mokesčio administratoriui, esant piktnaudžiavimui, nustatyti mokesčio bazę ir apskaičiuoti mokėtiną mokesčio sumą neatsižvelgiant į mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) sandorį, ūkinę operaciją ar bet kokią jų grupę, kurių tikslas yra gauti mokestinę naudą, ir atkurti iškreiptas arba slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčio įstatymas sieja apmokestinimo tvarką, galioja mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) sandoriams, ūkinėms operacijoms ar bet kokiai jų grupei, kurie įvyko ar yra vykdomi po 2002 m. liepos 1 d.. Tuo tarpu Projekto 69 straipsnyje nustatomai galimybei peržiūrėti mokesčių mokėtojų sandorius (operacijas ir pan.) ir į juos neatsižvelgti, kai jų tikslas mokesčių administratoriui atrodo nepriimtinas, nėra nustatyta senaties terminų.

Pasiūlymai:

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus:

1) Projekto 69 straipsnio 1 d. išdėstyti taip:

1. Tais atvejais, kai, esant piktnaudžiavimui. mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.

2) Projekto 166 straipsnį (“ Įstatymo įsigaliojimas”) papildyti 3 dalimi ir jį išdėstyti taip:

1. Šis įstatymas, išskyrus 61 straipsnį, įsigalioja Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos nare.

2. Šio įstatymo 61 straipsnis įsigalioja nuo Europos Bendrijos Tarybos direktyvos 2003/48/EB nuostatų taikymo valstybėse narėse pirmosios dienos, kaip tai nustatyta minėtos direktyvos 17 straipsnio 2 dalyje.

3. Šio įstatymo 69 straipsnio 1 dalis galioja mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) sandoriams, ūkinėms operacijoms ar bet kokiai jų grupei, kurie įvyko ar yra vykdomi po 2002 m. liepos 1 d..

IV.

Projekto 98 straipsnio (“Delspinigių skaičiavimo trukmė”) 2 dalyje nurodoma:

Išvada:

a)110 straipsnio 1 dalyje nurodytas atvejis-skundo mokestiniame ginče padavimas. Taigi, jei mokestinis ginčas tęsiasi metus ar du, iš mokesčių mokėtojo gali būti išieškotos milžiniškos delspinigių sumos. Pavyzdžiui, paminėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. P-98-2003 mokestinis ginčas, prasidėjęs 2002 m. vasarą, tęsiasi ir 2004 m. pavasarį, mokesčių administratorius ir vieni teismai priiminėja vis naujus sprendimus, randančius mokesčio mokėtojo kaltę, kiti teismai tuos sprendimus naikina ir kelia abejones dėl kaltės. Taigi, jei ginčas tęsiasi ilgai (šiuo atveju-daugiau kaip 180 dienų), tai reiškia, kad nėra akivaizdaus mokesčių mokėtojo nusižengimo. Tačiau pagal projektą (kaip ir pagal galiojantį įstatymą) būtent tokiu neaiškios kaltės atveju, kai valstybės institucijos ilgai negali prieiti vieningos nuomonės, nukenčia mokesčių mokėtojas-jam už tą akivaizdžios kaltės nebuvimą ir valstybės institucijų nesugebėjimą per 180 dienų tą kaltę surasti, skiriama griežta sankcija-delspinigiai ir suėjus 180 dienų laikotarpiui. Ši norma taiko sankciją už mokesčių mokėtojo bandymą rasti tiesą mokestiniame ginče. Tai nesuderinama su žmogaus teisių apsaugos teisinės valstybės principais. 100 projekto straipsnyje numatyta galimybė prašyti atleisti nuo delspinigių, tačiau tik išimtiniais atvejais ir tik ribotam asmenų ratui ir negali būti interpretuojama kaip norma, sumažinanti Projekto 98 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų teisinį ydingumą.

b) atsižvelgtina į tarptautinės teisės ir Lietuvos Civilinio kodekso nuostatas, pagal kurias delspinigiai bet kuriuo atveju negali būti išieškomi už ilgesnį, nei šešių mėnesių laikotarpį.

Pasiūlymas:

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus, Projekto 98 straipsnio 2 d. išdėstyti taip:

2. Delspinigiai, pradėti skaičiuoti šio įstatymo 97 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos, o mokesčių mokėtojui nesumokėjus jo (atitinkamo mokesčio įstatyme nustatytu atveju – mokesčių administratoriaus) apskaičiuoto nedeklaruojamo mokesčio – ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino. Sustabdžius mokesčio priverstinį išieškojimą šio įstatymo 110 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, delspinigiai apskaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį, jeigu mokesčių mokėtojo skundas buvo atmestas, delspinigiai apskaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos, o mokesčių mokėtojui nesumokėjus jo (atitinkamo mokesčio įstatyme nustatytu atveju – mokesčių administratoriaus) apskaičiuoto nedeklaruojamo mokesčio – ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino.

Teikia Seimo nariai: Kl.Rimšelis

E.Masiulis

PASIŪLYMAI

LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO

ĮSTATYMO PROJEKTUI (IXP-3196(2SP))

2004 m. kovo 29 d.

Vilnius

Siūlau:

1. Pakeisti Įstatymo projekto 2 str. 13 dalį, išbraukti žodžius „mokesčių teisės aktuose“ ir po žodžio „nustatytomis“ įrašyti žodžius „šiame įstatyme“ ir visą dalį išdėstyti taip:

„13. Mokesčių administravimas – mokesčių administratoriaus funkcijų įgyvendinimas, taip pat mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo pareigų vykdymas ir naudojimasis teisėmis, nustatytomis ~~mokesčių teisės aktuose~~ šiame įstatyme.“

2. Pakeisti Įstatymo projekto 2 str. 14 dalį, išbraukti žodžius „mokesčių įstatymuose“ ir po žodžio „nustatytomis“ įrašyti žodžius „šiame įstatyme“ ir visą dalį išdėstyti taip:

„14) mokesčių administravimo procedūra - mokesčių administratoriaus veiksmai, atliekami įgyvendinant jo funkcijas, taip pat mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo veiksmai, atliekami vykdant pareigas ir naudojantis teisėmis, numatytomis ~~mokesčių įstatymuose~~ šiame įstatyme.“

3. Papildyti Įstatymo projekto 69 str. 1 dalį, po žodžių „tais atvejai, kai“ įrašyti žodžius „esant piktnaudžiavimui“ ir visą dalį išdėstyti taip:

„1. Tais atvejais, kai, esant piktnaudžiavimui, mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.“

4. Pakeisti bei papildyti Įstatymo projekto 98 straipsnio 2 dalį, išbraukti žodžius „delspinigiai apskaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį“, po žodžių „buvo atmestas“ įrašyti žodžius „delspinigiai apskaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos, o mokesčių mokėtojui nesumokėjus jo (atitinkamo mokesčio įstatyme nustatytu atveju – mokesčių administratoriaus) apskaičiuoto nedeklaruojamo mokesčio – ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino“ ir visą dalį išdėstyti taip:

„2. Delspinigiai, pradėti skaičiuoti šio įstatymo 97 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos, o mokesčių mokėtojui nesumokėjus jo (atitinkamo mokesčio įstatyme nustatytu atveju – mokesčių administratoriaus) apskaičiuoto nedeklaruojamo mokesčio – ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino. Sustabdžius mokesčio priverstinį išieškojimą šio įstatymo 110 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, ~~delspinigiai apskaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį~~, jeigu mokesčių mokėtojo skundas buvo atmestas, delspinigiai apskaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos, o mokesčių mokėtojui nesumokėjus jo (atitinkamo mokesčio įstatyme nustatytu atveju – mokesčių administratoriaus) apskaičiuoto nedeklaruojamo mokesčio – ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino.“

5. Papildyti Įstatymo projekto 166 straipsnį (“Įstatymo įsigaliojimas”) 3 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip:

„166 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1. Šis įstatymas, išskyrus 61 straipsnį, įsigalioja Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos nare.

3. Šio įstatymo 69 straipsnio 1 dalis galioja mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) sandoriams, ūkinėms operacijoms ar bet kokiai jų grupei, kurie įvyko ar yra vykdomi po 2002 m. liepos 1 d..“

Teikia:

LR Seimo nariai Kl.Rimšelis

E.Masiulis