Ketvirtasis
(486) posėdis
2004
m. kovo 16 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas G.STEPONAVIČIUS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielosios kolegės, gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. kovo 16 d. rytinį plenarinį posėdį. Kad smagiau būtų mums pradėti šios dienos posėdį, siūlau iš karto užsiregistruoti. Kolegos, kol kas tik registracija, po to imsimės tvirtinti darbotvarkę.
Užsiregistravo 69 Seimo nariai. Kaip rytiniam posėdžiui labai daug, o kai kurie neužsiregistravo, registruosimės dar kartą. Prašom kantrybės. Vis tiek pirmas geras darbas padarytas.
2004 m. kovo 16 d. (antradienio) darbotvarkė
Mielieji kolegos, jūs turite patikslintą darbotvarkę, tai yra išmargintą. Kai kurie klausimai išbraukti, kai kurie papildomai įrašyti komitetų, frakcijų prašymu ir Vyriausybės bei Prezidento siūlymu. Visų pirma atkreipiu dėmesį, kad darbotvarkė iš tikrųjų pasunkėjo dėl eurointegracinių klausimų. Taigi tokia yra pamarginta. Kolega A.Ramanauskas, matyt, dėl darbotvarkės.
A.RAMANAUSKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Naujosios sąjungos frakcijos vardu prašau įtraukti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projektą Nr.IXP-3319 „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Respublikos Prezidento dekretas dėl siūlymo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui A.Paulauskui, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Prašau, kolegos, pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra daugiau siūlymų dėl darbotvarkės? Kolegos, ar galime bendru… Prašom.
A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Norėčiau jūsų paklausti, kaip dėl Advokatūros įstatymo, nes praėjusiame posėdyje buvome priėmę sprendimą atidėti šį klausimą iki antradienio. Koks tolesnis šio įstatymo likimas ir kada būtų galima žinoti ir matyti jį išvystant plenarinio posėdžio šviesą?
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Klišoni, į šitą klausimą iš karto atsakau. Etikos ir procedūrų komisija dar nėra išnagrinėjusi šio klausimo, todėl mes negalime toliau jo nagrinėti. Žinoma, Etikos ir procedūrų komisija yra įspėta ir ji pažadėjo artimiausiu metu apsvarstyti. Kolega V.Landsbergis. Prašom.
V.LANDSBERGIS. Pone posėdžio pirmininke, aš siūlyčiau neatidėlioti vieno užregistruoto siūlymo, kuris yra paskutinis jūsų sudarytame sąraše, būtent dėl Seimo Statuto 233 straipsnio mažo patikslinančio papildymo. Apie tai, kad nuostata, jog Prezidentas turi teisę bet kam ir bet kada iš Seimo narių kelti apkaltas, būtų patikslinta, jog ji nefunkcionuoja arba netaikoma, kai pačiam Prezidentui pradėtas apkaltos procesas, nes čia gali būti padarytas tyčinis jovalas, ką mes matome kitur. Seimas gali nuo to apsisaugoti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš labai atsiprašau, dėl šito klausimo mes tikrai nesitarėme, bet jūs turite galimybę, susitarę su kita opozicine frakcija, tai pateikti ketvirtadienį, kadangi ketvirtadienį po pietų yra liberalcentristų, opozicinės, frakcijos darbotvarkė. Šiandien, jeigu jūs frakcijos vardu reikalausite, Konservatorių frakcijos vardu, tada šitą klausimą svarstysime ir spręsime balsuodami.
V.LANDSBERGIS. Aš tikiuosi, kad ir daugiau kas parems, ne tik mūsų frakcija.
PIRMININKAS. Ar jūs frakcijos vardu prašote?
V.LANDSBERGIS. Aš kol kas frakcijos, bet gal kalbės ir Socialliberalų frakcija ir kitos frakcijos. Gal ir Liberaldemokratų frakcija.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Kolega H.Žukauskas. Kolegos, tylos.
H.ŽUKAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš taip sutikdamas su žodžiu „jovalas, kuris ką tik buvo paminėtas, noriu pasakyti vieną dalyką, kad mes čia siūlome Seimo nutarimo projektą dėl dekreto, kurio patys nesame matę. Aš įsivaizduoju, reiktų pirma tą dekretą pamatyti, todėl siūlau frakcijos vardu šiandien šito klausimo netraukti į darbotvarkę, daryti viską ramiai, kaip priklauso pagal Statutą.
PIRMININKAS. Kolega, šį sykį bus „akurat taip ir padaryta, kaip jūs siūlote, ramiai ir tiksliai pagal Statutą. Ateis laikas ir apie Prezidento dekretą bus jums pranešta… Beje, būtų nemalonu, kad jūs klausytumėte Prezidento dekretą ne ta kūno puse. Ačiū.
Taigi yra du klausimai dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Ar galime bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? Balsuoti. Prašau. Kolegos, dėmesio! Pirmas balsavimas, registruojamės ir balsuojame, ar įtraukiame papildomą klausimą, kurį pateikė Socialliberalų frakcijos vardu jos seniūnas? Galim balsuoti? Ar bendru sutarimu? Ne. Kolegos reikalauja balsuoti. Kas už tai, kad būtų įtrauktas papildomas klausimas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, tai yra dėl nutarimo dėl kreipimosi? Prašom registruotis ir balsuoti.
Už – 57, prieš – 9, susilaikė 12. Šis klausimas yra įtraukiamas.
Dabar yra Konservatorių frakcijos siūlymas dėl vienos V.Landsbergio iniciatyvos įtraukimo. Aš sakiau, kad kompromisas gali būti ketvirtadienį, bet kadangi frakcija reikalauja, mes turime balsuoti. Dėmesio! (Balsai salėje) Tas dalykas yra įregistruotas, ir ne šiandien, ir ne vakar. Klausimas – ar tikslinga šiandien tai nagrinėti. Seimas turi balsuodamas apsispręsti, ar remiame Konservatorių frakcijos siūlymą įtraukti V.Landsbergio minėtą projektą. Ar supratote, dėl ko balsuosime? (Balsai salėje) Projektas yra visiems seniai išdalytas ir yra internete. Kolegos, dėmesio! Kas manote, kad reikia šiandien nagrinėti šitą klausimą, balsuojate už. Kas manote, kad su opozicine darbotvarke arba vėliau, kitą savaitę, tas balsuoja kitaip. Ar aiškus balsavimas? Dėl Konservatorių… Dar V.Landsbergis. Prašom.
V.LANDSBERGIS. Gal kas nespėjo pasiskaityti, aš galiu labai trumpai pacituoti. Tai dėl tos nuostatos, kad Prezidentas bet kada bet kam gali kelti apkaltą. Būtų papildomai parašyta: ši nuostata netaikoma tada, kai pačiam Prezidentui pradėtas apkaltos procesas.
PIRMININKAS. Supratom. Kolegos, dabar balsuojame, ar pritariame Konservatorių frakcijos siūlymui šiandien nagrinėti minėtą V.Landsbergio projektą. Ar supratote? Kas palaikote šitą siūlymą – už, kas manote, kad galima vėliau ar kuriuo kitu laiku, balsuojate kitaip. Balsavimas pradėtas.
Už – 41, prieš – 16, susilaikė 25. Teks perbalsuoti. 41 – 41.
K.GLAVECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, frakcijos vardu prašau perbalsuoti.
PIRMININKAS. Perbalsuosime ir be frakcijos prašymo, nes Statutas to reikalauja, kai yra lygybė. Kolegos, dėmesio, dar kartą formuluoju, kad nesipainiotume. Ar įtraukiame V.Landsbergio siūlomą įstatymo projektą į šios dienos darbotvarkę? Perbalsuojame, nes balsavimas davė lygų rezultatą. Taigi kas už, balsuoja už, kas mano, kad nereikia, balsuoja kitaip. Prašom. Balsavimas pradėtas.
Už – 38, prieš – 17, susilaikė 28. Klausimas neįtraukiamas.
Mielieji kolegos, taigi darbotvarkė tokia, kokia buvo jums pateikta, su vienu patikslinimu. Ar reikia už ją visą balsuoti, ar galime pritarti bendru sutarimu? Bendru sutarimu? Ačiū.
Dabar tas papildomas klausimas. Manau, tinkamiausias laikas nagrinėti papildomą klausimą – 15 valanda. Prašom. G.Steponavičius. Prašom.
G.STEPONAVIČIUS. Aš norėčiau, kad jūs patikslintumėte, kurį papildomą turite omeny.
PIRMININKAS. Mes įrašėme tik vieną – dėl kreipimosi.
Mielieji kolegos, dar du svarbūs pranešimai. Supažindinu su Prezidento dekretu „Dėl siūlymo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui A.Paulauskui. Dekreto išleidimo data – kovo 12 d., dekreto Nr.397. Prezidentas, vadovaudamasis atitinkamais Konstitucijos ir Seimo statuto straipsniais, kreipiasi į Lietuvos Respublikos Seimą ir siūlo pradėti apkaltos procesą Seimo nariui A.Paulauskui dėl šių kaltinimų: pirma, sąmoningai atskleidus informaciją, sudarančią valstybės paslaptį, asmenims, neturėjusiems leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir tokiu būdu pažeidus Lietuvos Respublikos įstatymus bei viršijus įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl šiurkščiai pažeidus Lietuvos Respublikos Konstituciją bei sulaužius duotą Seimo nario priesaiką; antra, diskreditavus Respublikos Prezidento, kaip vienos iš valstybės valdžios institucijų, autoritetą ir tuo šiurkščiai pažeidus Konstituciją bei sulaužius Lietuvos Respublikos Seimo nario priesaiką. Po to 2 dekreto straipsnyje yra konkretizuojami kaltinimai. 3 straipsnis – pavedama Prezidento patarėjui teisės klausimais Dariui Beinoravičiui pristatyti šį dekretą Lietuvos Respublikos Seime tada, kai mes nutarsime tai padaryti. Ir 4 straipsnis – dekretas įsigalioja nuo jo pasirašymo dienos, bet, kiek žinau, jis šiandien yra ir „Valstybės žiniose. Taigi štai tiek pirmuoju tuo ypatingu klausimu.
Dabar antras arba antras ir trečias pranešimai. Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcijos seniūnui gerbiamajam A.Ramanauskui. „Norėčiau pranešti, kad nuo šių metų kovo 10 d. prašau manęs nelaikyti Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcijos nariu. Linkiu jūsų frakcijai darnaus ir kūrybingo darbo. Pagarbiai Seimo narys K.Skamarakas. (Plojimai)
Trečias labai svarbus pranešimas. „Seimo Pirmininkui A.Paulauskui. Prašymas. Norime jus informuoti, kad šių metų kovo 16 d. Seimo Liberaldemokratų frakcija gavo Seimo nario K.Skamarako pašymą priimti į Liberaldemokratų frakciją. Kovo 16 d. frakcija savo posėdyje apsvarstė prašymą ir priėmė sprendimą priimti K.Skamaraką į Liberaldemokratų frakciją. Prašome Seimo narį K.Skamaraką laikyti Liberaldemokratų frakcijos nariu. Pridedamas prašymas. Pasirašo frakcijos seniūnas H.Žukauskas. (Plojimai)
Iš to išplaukia viena pasekmė: kolegos liberaldemokratai turi teisę į papildomą vietą Seniūnų sueigoje. Taigi tas projektas, kuris praėjusią savaitę buvo tik pateiktas, bus papildytas ir mes jį, manau, ketvirtadienį galėsime priimti.
Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 1-1 punktas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos projektas Nr.IXP-3300(2). Kaip šio klausimo teikėjas, noriu trumpai pasakyti, kad antrasis variantas yra papildytas frakcijų ir atskirų Seimo narių siūlymais ir šiek tiek, kaip žadėjau, sutrumpintas. Bet kadangi frakcijos ir atskiri Seimo nariai labai daug pageidauja, tai darbų programa vienoje vietoje sutrumpėjo, kitoje, deja, pailgėjo. Pagal procedūrą dabar kviečiu komitetų atstovus tarti savo žodį dėl darbų programos. Visi komitetai turėjo nagrinėti. Iš eilės. Aplinkos apsaugos komitetas neturi pastabų? Gerai. Gal tada ne abėcėlės tvarka.
Sveikatos reikalų komiteto vardu komiteto pirmininkė D.Mikutienė. Prašom. Ruošiasi Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas.
D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas svarstė Seimo nutarimo „Dėl Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos projektą ir nutarė pritarti projektui su pasiūlymais: įrašyti į programą Seimo nutarimo „Dėl nacionalinės narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės programos 2004–2008 metų projektą Nr.IXP-3035, Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektų Nr.IXP-1966 ir Nr.IXP-1966a svarstymą numatyti birželio mėnesį; Seimo nutarimo „Dėl nacionalinės vaistų politikos programos patvirtinimo projekto svarstymą numatyti balandžio mėnesį; Vaistininkų rūmų įstatymo projekto Nr.IXP-2848 svarstymą numatyti birželio mėnesį. Ir programos skyriuje „Sveikatos apsauga, 172 pozicijoje išdėstyti: „Sveikatos sistemos ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymų pakeitimo ir papildymo įstatymai. Priimta bendru suarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką A.Sysą. Ruošiasi Europos reikalų komiteto vardu J.Karosas arba kuris nors kitas. J.Karosas.
A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė projektą Nr.IXP-3300 ir siūlo iš esmės projektui pritarti. Be to, siūlo įrašyti į darbų programą dar du projektus. Vienas yra Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 ir 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Noriu pasakyti, kad tai yra bėda, kuri jau tęsiasi beveik pusantrų metų, kai mes priėmėme įstatymą. Kelios ministerijos taip ir negali susitarti dėl laikinos gyvenamosios vietos deklaravimo. Iškyla problemų skiriant socialines išmokas savivaldybėse bei nustatant eilę gauti socialinį būstą. Todėl komitetas ir aš, kaip komiteto pirmininkas, imamės iniciatyvos šį reikalą sutvarkyti. Buvo ne vienas kreipimasis, kad spręsdamos šį klausimą savivaldybės turi problemų.
Antras klausimas – Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Apie tai komitetas jau ne karą diskutavo, tai yra dėl pašalpos mokėjimo našlaičiams, kurie mokosi aukštesniosiose mokyklose. Siūlau pritarti mūsų pateiktiems dviem projektams. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Dabar kviečiu Ekonomikos komiteto pirmininką V.Karbauskį pasakyti komiteto nuomonę. Ruošiasi Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A.Sadeckas.
V.KARBAUSKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas taip pat svarstė šios sesijos programą ir mano, kad ir toliau būtina užtikrinti mūsų ūkio plėtros kryptis. Šioje sesijos programoje tikrai yra numatyta labai svarbių ir aktualių projektų, kuriuos būtina išsamiai nagrinėti. Tačiau mums kelia abejonių, kad Seimo dar nėra pasiekę daug projektų, ypač mūsų, Ekonomikos komiteto, srities, todėl kviesime ministerijas, kad kuo greičiau būtų išspręstas tas klausimas ir šie projektai pasiektų Seimą, ir jie būtų įregistruoti. Daugiau jokių pastabų ir priekaištų nebuvo. Papildomi projektai, siūlyti komiteto, yra įtraukti, todėl komitetas bendru pritaria programai ir kviečia visus Seimo narius pritarti šiai pavasario sesijos programai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu kolegą A.Sadecką. Ruošiasi Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas A.Sakalas.
A.SADECKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė pavasario sesijos darbų programą, konstatavo tai, jog darbų programoje numatyti įstatymai, kurie iš tikro yra labai aktualūs ir svarbūs, ir visapusiškai sprendžia nacionalinio saugumo stiprinimo problemas, atsižvelgiant į mūsų narystę NATO ir Europos Sąjungoje, ir iš esmės pritarė pateiktam nutarimo projektui. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad Seimas išsprendė klausimą dėl policijos viešojo saugumo dalinio, arba tarnybos statuso reglamentavimo, šių metų vasario 19 dieną priėmęs Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pataisas ir priėmęs Vidaus tarnybos statuto įstatymą, siūlo iš Seimo nutarimo priedėlio išbraukti 186, 187 punktus, kurie, matyt, atsirado dėl to, jog rengiant programą dar nebuvo priimtos Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pataisos. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Dabar kviečiu A.Sakalą. Ruošiasi Europos reikalų komiteto vardu J.Karosas.
A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos. Komitetas pritaria iš esmės sesijos darbų programos projektui, bet siūlo Seimui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo įstatymą svarstyti kiek galima anksčiau, t.y. balandžio mėnesį, nes žmonės to įstatymo labai laukia. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos.
Be to, siūlo papildomai įtraukti ir į Seimo pavasario sesijos darbų programą dar keturis dokumentus. Tai Rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymai, Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2 straipsnio įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymas, Civilinio kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso 313, 314 straipsnių pakeitimo įstatymas. Aš norėčiau porą žodžių tarti dėl pastarojo įstatymo. Kaip žinome, dabar susiklostė tokia padėtis, kai, tarkime, padarius kokį nors eismo nusižengimą, policininkas paskiria baudą, tą baudą sumoki, o po to dar per antstolį ateina išieškojimas tos baudos. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas sutvarko, kad to nebūtų, todėl aš prašyčiau jį svarstyti nebūtinai balandžio ar birželio mėnesį, bet jeigu Seimas sutiktų, jau pradėti svarstyti šį mėnesį ir galbūt šį mėnesį ir baigti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Dabar kviečiu Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoją J.Karosą. Ruošiasi ar jau ne paskutinis, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, ar kolega G.Kniukšta dar norės? Prašom.
J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, Seimo Europos reikalų komitetas vakar svarstė Seimo nutarimą dėl pavasario sesijos darbų programos projekto, bendru sutarimu jam pritarė ir pateikė vieną siūlymą. Siūlyti pritarti nutarimo projektui ir įtraukti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 60, 61, 67, 84, 91, 92, 93, 98, 99, 100 ir 101 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Tai yra projektas, kuris susijęs su mūsų įstojimu į Europos Sąjungą. Tokiam nutarimui, kaip minėjau, pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jeigu iš Žmogaus teisių komiteto nėra norinčių kalbėti, tai… kolega G.Šileikis. Prašom. G.Šileikis ir tada ruošiasi Kaimo reikalų komiteto vardu pirmininkas G.Kniukšta.
G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Žmogaus teisių komitetas siūlo išbraukti iš Seimo pavasario sesijos darbų programos įstatymų projektus Nr.IXP-748 ir Nr.IXP-749: Seimo kontrolierių įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir Administracinių bylų teisenos įstatymo dalies straipsnių pakeitimo, nes kovo 10 d. Seimo valdybos sprendimu buvo sudaryta darbo grupė Seimo kontrolierių įstatymo naujai redakcijai parengti. Komitetas pritaria bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Išbraukti iš tikro visada lengviau. Dabar G.Kniukšta, Kaimo reikalų komiteto pirmininkas. Prašom, kolega.
G.KNIUKŠTA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Jau kitą mėnesį turėtume išklausyti Vyriausybės ataskaitą, kaip yra įgyvendinamas pagrindinis – Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymas. Taip pat šioje sesijoje svarstysime aktualius Žemės ūkio ir maisto produktų atsargų deklaravimo ir Mokesčių už perteklines atsargas taikymo įstatymus, Atsiskaitymo už žemės ūkio produkcijos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą. Labai aktualūs ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymai. Taip pat svarstysime Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą, kuris turėtų skatinti Lietuvos kaime alternatyvius verslus. Iš esmės turiu pripažinti, kad gerbiamasis Č.Juršėnas, šio įstatymo projekto autorius, atsižvelgė į visus Kaimo reikalų komiteto siūlymus, todėl Kaimo reikalų komitetas siūlo patvirtinti Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programą. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar dar kurių nors komitetų atstovai norėtų kalbėti? Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas, prašom.
V.SIMULIK. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Švietimo, mokslo ir kultūros komitete mes apsvarstėme programą, kuri susijusi su pavasario sesija, ir pritarėme bendru sutarimu. Praeitą savaitę, po posėdžio, dėl papildomų įstatymų projektų Švietimo įstatymui, dėl pavaduotojų, dėl kitų statuso įrašymo į įstatymą kreipėsi Švietimo ir mokslo ministerija. Manau, kad mes dar prašysime papildomo įstatymų pateikimo, nes šią arba kitą savaitę Švietimo ir mokslo ministerija pateiks projektus ir mes juos prašysime įtraukti į darbų programą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju kolega R.Valčiukui ir dar kartą klausiu, ar liko koks nors komitetas, kuris norėtų kalbėti? Atsiprašau, kolegai V.Simulikui. Ar dar nori kas kalbėti? Tada frakcijų vardu ar pageidauja kas kalbėti? Ne. Ačiū. Yra vienas siūlymas. Kolega B.Bradauskas nori žodį tarti. Prašom.
B.BRADAUSKAS. Dėkoju, pirmininke. Aš pritariu darbų programai ir kviečiu visus pritarti, bet norėčiau savo ruožtu paprašyti (su Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininku gerbiamuoju P.Papovu klausimas suderintas), yra mano pataisa dėl Seimo rinkimų. Joje kalbama apie balsavimą kalėjimuose. Šiuo metu galiojantis įstatymas leidžia kalėjimuose vienoje vietoje balsuoti visiems kaliniams. Tokiu atveju kyla grėsmė, kad kalėjimas gali išsirinkti savo Seimo narį, atstovaujantį, mes žinome, kokiam pasauliui. Todėl mano pataisos esmė tokia, kad kaliniai galėtų balsuoti pagal savo buvusią gyvenamąją vietą. Taigi jiems teisė nebūtų atimta, bet nebūtų tai kompaktiškai. Praeiti rinkimai parodė, kad vienas kandidatas Pravieniškėse gavo 500 balsų. Kur garantija, kad ten koks nors kitas kandidatas nesuorganizuos 2 ar 3 tūkst. balsų. Aš labai prašau įtraukti šį klausimą.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Ar kolegos G.Steponavičius, V.Nekrašas dėl visos programos? Dėl visos. Tai, mielieji kolegos, aš tik noriu trumpai apibendrindamas pasakyti, kad dauguma komitetų siūlymų jau yra įtraukta į antrąjį variantą. Jau yra įtraukta. Likusius siūlymus ir tuos siūlymus, kurie išdėstyti papildomai, žinoma, dar nagrinėsime ir ketvirtadienį, jeigu kieno koks klausimas nebus įtraukas, tada, žinoma, turėsime balsuoti. Darbų programa yra aiškiai per didelė. O dabar prašome dėl balsavimo motyvų. Kolega G.Steponavičius.
G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Pirminis variantas pateikimo stadijoje nenuteikia optimistiškai. Dar liūdniau nuteikia svarstymo stadijoje dabar pateiktas antrasis darbų programos variantas. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūsų žodžiai Seimo nariams turėtų giliai įkristi į ausį. Aš taip pat apeliuočiau, kaip ir jūs, nepritarti tokiai nerealistinei, išpūstai ir be prioritetų programai. Jeigu pirminiame variante mes matėme šiek tiek daugiau nei 200 įstatymų projektų, dabartiniame variante Žmogaus teisių komiteto, t.y. G.Šileikio, pavyzdys išbraukti keletą įstatymų kitiems komitetams netapo įkvepiantis. Todėl aš manau, kad reikėtų kalbėti apie esminį šios programos trumpinimą. Aš kviesčiau stabtelėti ir stabdant įstatymų priėmimo konvejerį, koncentruojantis į prioritetus, į integracinius įstatymų projektus, grąžinti šitą darbų programą iniciatoriams tobulinti iš esmės.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Matulevičius. Prašom.
A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu opozicijos abejones, nes iš tikrųjų, atrodytų, nemažai įstatymų pateikta pavasario sesijai, bet kita vertus, atsimenu, kaip opozicija, būdama pozicijoje, ne ką mažiau jų teikdavo. Viena pateisinanti pozicijos aplinkybė iš tikrųjų yra ta, kad yra labai daug nepadarytą namų darbų dėl eurointegracinių įstatymų, ir juos reikia būtinai priimti. Antra aplinkybė, kodėl siūlau patvirtinti šią darbų programą. Aš esu patenkintas, kad įtrauktas mano parengtas Seimo nutarimo projektas. Galbūt pasiseks jį pateikti, ir būtų šansas Seimui apsispręsti ir rinkimus surengti birželio 13 d., t.y. anksčiau. Tuomet mes galėtume įvykdyti šią programą ir turėti laisvą vasarą, o kai kas apskritai laisvę, kas nenori labai daug įstatymų čia priiminėti. Kas nusiteikęs rimtai dirbti, iš tikrųjų gali padirbėti, ir aš siūlau šią programą be didelių ginčų priimti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Siūlymas iš tikrųjų įdomus, bet čia atskiros diskusijos tema. O dabar dar kartą noriu prieš teikdamas klausimą balsuoti patikslinti, gerbiamieji kolegos, kad bus parengtas priimti programos trečiasis variantas, ir kas bus nepatenkintas tuo trečiuoju variantu, tai trečiajam variantui pataisas ir teiks, o ne antrajam, kurį mes šiandien nagrinėjame. Kadangi vienas kolega siūlė grąžinti tobulinti, tai apsispręskime balsuodami, ar pritariame po svarstymo, ar nepritariame. Prašome registruotis ir balsuoti. Ar pritariame po svarstymo, ar nepritariame.
Už – 62, prieš – 3, susilaikė 16. Po svarstymo pritarta. Ačiū, gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 1 klausimas išspręstas.
Dėmesio, kolegos! Dabar personalinis klausimas, t.y. Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Kęstutį Jucį Lietuvos apeliacinio teismo teisėju projektas Nr.IXP-3293. Teikėjas yra Respublikos Prezidentas, o dabar žodį turėtų tartį, jeigu pageidauja, frakcijų atstovai. (Balsai salėje) Ar yra norinčių kalbėti frakcijų vardu? Žinau, kad kai kurie susitiko, kai kurie ne, matyt, yra bendras sutarimas, niekas nenori kalbėti? Ar nori kas individualiai diskusijoje dalyvauti? Ne. Ačiū. Dabar mes dar turėtume paklausti, ar kandidatas norėtų tarti žodį ir ar mes norime jį klausinėti? (Balsai salėje) Ne? Galime iš karto balsuoti?
Mielieji kolegos, nutarimą sudaro du straipsniai. 1 straipsnis yra pritarti skyrimui, 2 straipsnis, kad nutarimas įsigalioja nuo priėmimo. Ar reikia balsuoti pastraipsniui, ar galime iškart priimti? Iškart, gerai. Kolegos, dėmesio! Susitelkiame ir registruojamės. Balsuojame, ar pritariame, kad Apeliacinio teismo teisėju būtų paskirtas K.Jucys. Prašome balsuoti. Prašome neagituoti balsavimo metu.
Užsiregistravo 74 Seimo nariai ir visi 74 Seimo nariai balsavo už. Vieningai. Nutarimas priimtas. (Plojimai) Sveikiname gerbiamąjį teisėją K.Jucį ir linkime jam visokeriopos sėkmės vykdant teisingumą Lietuvoje. Ačiū. Taip pat dėkojame teismo pirmininkui.
Kolegos, darbotvarkės 3 klausimas – Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3156(2). Svarstymo stadija. Pagrindinio komiteto, t.y. Aplinkos apsaugos komiteto, vardu pats pirmininkas A.Macaitis. Kviečiu į tribūną. Ruošiasi P.Papovas.
A.MACAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Aplinkos apsaugos komitetas šių metų vasario 18 d. svarstė įstatymo projektą Nr.IXP-3156 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 3, 7, 8, 9, 12, 13, 15, 22, 23, 31, 47, 48, 49 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir nutarė pritarti šiam įstatymo projektui, taip pat siūlo jam pritarti po svarstymo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kviečiu P.Papovą, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką, papildomo komiteto vardu.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Komitetas apsvarstęs iš esmės pritarė įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam komitetui tobulinti pagal Seimo Teisės departamento išvadą, taip pat pasiūlė ateityje (čia, matyt, daugiau Vidaus reikalų ministerijos ir kitų ministerijų reikalas) suvienodinti visas valstybines institucijas prie ministerijų, ypač kontrolės srityje. Nes, sakykim, statybų srityje vienaip vykdoma kontrolė, aplinkos apsaugos – kitaip, kitoje srityje – dar kitaip. Struktūros yra nevienodos, atskaitomybė ir pavaldumas nevienodas, reikėtų tai padaryti. Šiuo atveju šiam projektui komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, diskusijoms niekas neužsirašė kalbėti. Pataisų lyg ir nėra. Jeigu kas bus, tada jau priėmimo stadijai prašome teikti. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū, mielieji kolegos.
Imamės darbotvarkės 4 klausimo – Kardomojo kalinimo įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.IXP-3194. Pagrindinio, t.y. Teisės ir teisėtvarkos, komiteto vardu – kolega V.Popovas. Prašome į tribūną.
V.POPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Bendru sutarimu jam pritarė, nes jokių papildymų, pasiūlymų ir pataisų nebuvo gauta. Kviečiame Seimą pritarti po svarstymo. Ačiū. Galima ir priimti, jeigu nėra kitų pasiūlymų.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, aš iš tikrųjų norėčiau jūsų paklausti, jeigu niekas neprieštarautų, tada mes ypatingos skubos tvarka iš karto padarytume gerą darbą ir būtų mums daugiau laisvesnio laiko kitą savaitę. Ar galime iš karto? Galime. Ačiū. Čia yra tik vienas straipsnis. 18 straipsnio 8 dalies pakeitimas. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Niekas nenori. Galime balsuoti? Mielieji kolegos, prašom susikaupti, pasiruošti ir balsuojame, ar priimame Kardomojo kalinimo įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymą. Prašom registruotis ir balsuoti.
Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Už – 67, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.
Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Mes viršijame grafiką, todėl noriu iš anksto įspėti kolegą A.Matulevičių, nes rezervinį klausimą siūlysiu nagrinėti anksčiau. Dabar minutėlę, iš eilės yra darbotvarkės 5 klausimas – Žmogaus audinių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Čia užrašyta labai gražiai – „pakaitinimo ar „pakaitimo. Bet vis tiek aišku. Pagrindinio komiteto, tai yra Sveikatos reikalų komiteto, vardu D.Mikutienė. Ruošiasi kolega G.Šileikis. Prašom.
D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas svarstė Žmogaus audinių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-3058(2). Pritarė komiteto patobulintam projektui ir komiteto išvadai, bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Kol kas jūsų misija atlikta, apie pataisas kalbėsime šiek tiek vėliau. Dabar kviečiu G.Šileikį, kaip papildomo komiteto, tai yra Žmogaus teisių komiteto, atstovą. Prašom.
G.ŠILEIKIS. Gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas šiam projektui pritarė bendru sutarimu už. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, diskutuoti niekas neužsirašė, todėl dabar dar kartą kviečiu į tribūną D.Mikutienę, kalbėsime apie pataisas. Čia jų yra keletas. Visų pirma kolegos E.Klumbio, jo paties nėra. Tada aš prašysiu komiteto pirmininkę referuoti, o Seimo valia spręsti, kam pritarti, kam nepritarti. Porai pritarėte, aš manau, Seimas nesiginčys. Referuokite tuos siūlymus, pradėdama nuo trečio, kuriems jūsų komitetas nepritarė.
D.MIKUTIENĖ. Kolega E.Klumbys 4 straipsnyje siūlė išbraukti žodžius „ir (ar) medicinos specialistus rengiančios aukštosios mokyklos. Mes nepritarėme, siūloma nustatyti, kad audinių bankus galėtų steigti ir universitetinės aukštosios mokyklos, rengiančios medicinos specialistus.
PIRMININKAS. Po vieną, gerbiamoji pirmininke. Mielieji kolegos, ar palaikome komiteto nuomonę, ar reikalauja kas balsuoti? Palaikome komiteto nuomonę? Ačiū. Pataisa atmesta. Ketvirta pataisa, dėl 7 straipsnio.
D.MIKUTIENĖ. 7 straipsnyje siūlė padaryti šiuos pakeitimus. Pirmoje dalyje vietoj žodžių „sveikatos priežiūros įstaigai įrašyti žodžius „žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registrui. Aš kartu pateiksiu. 2 dalį išbraukti, o tada 3 ir 4 dalis laikyti 2 ir 3 dalimis. Komitetas nepritarė motyvuodamas tuo, kad tai apsunkintų galimybę žmogui pareikšti savo valią dėl donorystės.
PIRMININKAS. Ar pritariame komiteto nuomonei, nereikalaujate balsuoti? Pritarta. Ačiū. Ir čia dabar dar antra, trečia, ketvirta jo pataisos.
D.MIKUTIENĖ. Aš kartu pristačiau: 2 dalį (čia kompleksas) išbraukti, o 3 ir 4 laikyti 2 ir 3 dalimis. Ta pati motyvacija, dėl ko komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Pritariame komiteto nuomonei? Ačiū. Dabar 5 pataisa.
D.MIKUTIENĖ. 8 straipsnio 1 dalyje žodį „neprieštaravimas pakeisti žodžiu „sutikimas. Komitetas nepritarė motyvuodamas, kad tai apsunkintų mirusiųjų artimųjų apsisprendimą dėl galimos donorystės.
PIRMININKAS. Ačiū. Vėl aš to paties klausiu, ar pritariame pagrindinio komiteto išvadai? Ačiū. Šeštam siūlymui jūs pritarėte, bet tik trečdaliui.
D.MIKUTIENĖ. Taip.
PIRMININKAS. Prašom.
D.MIKUTIENĖ. 10 straipsnio 4 dalį pasiūlė išdėstyti taip: „Pilnamečiai neveiksnūs ar ribotai veiksnūs piliečiai negali būti donorais. Komitetas nepritarė motyvuodamas tuo, kad projekto formuluotė yra tikslesnė. Tai tiek.
PIRMININKAS. Ar galime palaikyti pagrindinio komiteto išvadą? Sutinkame? Ačiū. Ir septinta.
D.MIKUTIENĖ. Dar atsiprašau. 10 straipsnio 6 dalyje…
PIRMININKAS. Prašau.
D.MIKUTIENĖ. …po žodžio „transplantuoti įrašyti žodį „tik. Komitetas nepritarė, nes tai yra perteklinis siūlymas.
PIRMININKAS. Sutinkame? Ačiū. Ir paskutinė pataisa, kuriai nepritarėte, yra septinta, arba 11 straipsnis.
D.MIKUTIENĖ. Kolega siūlė 11 straipsnio 1 dalyje išbraukti žodžius „ar jos įgaliota institucija. Komitetas nepritarė motyvuodamas, kad Vyriausybė turi teisę spręsti, kam tvirtinti šį teisės aktą.
PIRMININKAS. Ar palaikome pagrindinio komiteto išvadą? Ačiū. Atrodo, šios pataisos, tai yra kolegos E.Klumbio pataisos, yra visos. Kai kurioms pritarta, kai kurioms nepritarta. Dabar yra pačios D.Mikutienės siūlymas. Kadangi jis atsirado vėliau, reikia 10 balsų. Ar yra 10 balsų? Tik dvi rankos. Yra. Manykime, kad yra. Tada nagrinėjame. Prašom pateikti šią pataisą.
D.MIKUTIENĖ. Keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje yra pasiūlymas išbraukti paskutinį sakinį: „Jų transplantaciją reglamentuoja kiti įstatymai. Priimta bendru sutarimu komiteto posėdyje.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar palaikome šią pataisą, ar reikalauja kas balsuoti? Palaikome. Ačiū. Pritarta. Tai visos pastabos, gerbiamoji pirmininke?
D.MIKUTIENĖ. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar iš karto pritariame po svarstymo? Niekas nereikalauja? Pritarta. Ačiū dar kartą, gerbiamoji pirmininke.
Mielieji kolegos, mes pralenkėme grafiką, todėl, kaip žadėjau, aš dabar siūlau nagrinėti rezervinį 2 klausimą. Iš tikrųjų čia yra du projektai ir, matyt, kolega juos abu pateiks. A.Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke, kad man suteikėte galimybę pristatyti teikiamą įstatymo projektą. Jo esmė yra tokia, kad į kelių eismo… priimti įstatymą, kuris vadintųsi Lietuvos Respublikos kelių eismo statuto patvirtinimo įstatymas. Tai yra tą, ką šiandien atlieka Vyriausybė dėl kelių eismo, kas yra reguliuojama Vyriausybės nutarimu, kelių eismo taisykles, pakelti iki įstatyminio lygio. Kodėl to reikėtų? To reikia dėl to, kad tai iš tikrųjų susiję su didele gyventojų dalimi, lemiama gyventojų dalimi, mūsų rinkėjų dalimi. Aš praeitą rudenį įregistravau šį įstatymo projektą. Reakcija internete buvo labai didelė. Žmonės iš tikrųjų nori, kad parlamentas reguliuotų šiuos dalykus, ir labai nekaip žmonės priėmė tai, kad miestuose greitis buvo apribotas iki 50 kilometrų. Su specialistais pasitarus šiandien aišku, kad iš to nieko nelaimėjome, išskyrus dideliuose miestuose papildomus kamščius. Net kelių eismo specialistai, ir civiliai, ir policijos darbuotojai, pripažino, kad tai nebuvo pamatuotas dalykas, kai buvo kažkieno sugalvotas kabinetinis sprendimas numatyti 50 kilometrų greitį. Šio įstatymo projekte taip pat yra nustatomas grįžimas į buvusią situaciją, iš esmės Kelių eismo taisyklės, tampančios statutu, paimamos kaip pagrindas, bet yra pakeičiama, kad 60 kilometrų greitis yra minimalus greitis miestuose. Yra ir specialistų įrodyta, kad šie greičiai neturi įtakos avaringumui. Avaringumui įtaka turi visai kas kita, tai yra kultūringas vairuotojų važinėjimas, tą pas mus reikėtų daryti ir auklėti. Man teko kalbėtis su generaliniu policijos komisaru. Jie patys pripažįsta, kad Kelių policijos panaikinimas buvo didžiulė klaida. Mūsų reformos policijai pridarė daug bėdų, nes Kelių policija, kuri buvo, užsiėmė vairuotojų rengimu ir profilaktika.
Gal iš karto galėčiau pateikti ir lydintįjį įstatymą?
PIRMININKAS. Prašom, kolega.
A.MATULEVIČIUS. Lydintysis yra Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas. Jo reikėtų tada, jei būtų priimtas šitas. Aš siūlyčiau taip: po pateikimo pritarti šiam įstatymo projektui, o paskui reikia diskutuoti. Aš suprantu, kad tai labai rimtas dalykas, tačiau vienas iš pagrindinių argumentų yra tas, kad svarbiausi gyvenimo klausimai, susiję su didesne gyventojų dalimi, su daugiau kaip puse (tikrai tai žinau iš ekspertų), turėtų būti reglamentuojami parlamento. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimas sudomino Seimo narius. Net 7 Seimo nariai nori paklausti. Pirmasis – J.Čekuolis. Prašom, kolega.
J.ČEKUOLIS. Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, vis dėlto norėčiau pasitikslinti. Iki šiol Kelių eismo taisyklės buvo tvirtinamos Vyriausybės nutarimu. Jūs siūlote, kad tai darytų parlamentas. Tai jūs įsivaizduojate, kad mes parlamente turėtume tvirtinti kelio ženklus, galbūt nupiešti baltas ar geltonas juostas, partijos turėtų diskutuoti (valdžia – už, opozicija – prieš), o gal bendru sutarimu patvirtintume geltonas mirksiančias lemputes ir panašiai? Jūs tikrai norite, kad parlamentas užsiimtų tokio pobūdžio darbais, jeigu teigiate, kad Kelių eismo taisyklės turi būti įstatymas. Aš nekalbu dėl greičio, nes tai yra kitas atvejis. Kokį esminį pakeitimą jūs siūlote? Siūlote būtent tokį, kad Seimas užsiimtų panašaus pobūdžio dalykais, kuriuos aš teikiu save klausime? Ar taip?
A.MATULEVIČIUS. Kolega, ne visai taip. Aš jums galiu pasakyti vieną paprastą dalyką. Būtų galima ginčytis, kodėl mes čia priiminėjame ir Cukraus įstatymą, ir kitus įvairius įstatymus dėl įvairių atskirų įmonių ir panašiai, ko iš tikrųjų parlamentui gal nereikėtų daryti, nes tai susiję su nedidele dalimi Lietuvos žmonių. Kelių eismas susijęs su didele dalimi Lietuvos gyventojų. Žinoma, jūsų valia, kaip balsuosite, bet ironizuoti ir aš moku, galime ironizuoti įvairiai. Tačiau aš esu giliai įsitikinęs, ir ne tik aš, kad pakėlimas iki parlamento lygio duotų tik teigiamų poslinkių. Kitas klausimas yra tas, kad kai svarstysime komitetuose, galėsime sutarti, ką palikti statute, ką atiduoti Vyriausybei arba tik specialistams, kas susiję su ženklais ir panašiai. Mes netgi nespręstume, kur ir ką braižyti, tai visai ne mūsų reikalas. Ačiū.
PIRMININKAS. V.Popovas. Prašom, kolega.
V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš pratęsiu kolegos J.Čekuolio mintį kita prasme. Jūs, kaip patyręs ekonomistas, sakykite, kiek kainuotų pakeitimas to, ką jūs siūlote?
A.MATULEVIČIUS. Tai nieko nekainuotų, nes visi tie dalykai yra rengiami specialistų, o formaliai patvirtina Vyriausybė. Šiuo atveju vienintelis principinis dalykas yra tas, kad tų sprendimų, kurie susiję su didele dalimi gyventojų, negali priimti nedidelė grupė. Atsiminkime dvi visuomenės apklausas. Vienos, kuri buvo atlikta Susisiekimo ministerijos, išvadoje pasakyta, kad visuomenė nori, kad greitis miestuose būtų mažinamas. Antroji apklausa atlikta įvedus mažesnį greitį miestuose, kas sukėlė aplinkos teršimą ir padidino kamščius miestuose. Iš esmės tai naudinga tik policininkams, kurie gali iš tavęs paimti didesnę baudą, ir daugiau nieko.
PIRMININKAS. Dėkoju. J.Karosas. Prašom, kolega.
J.KAROSAS. Gerbiamasis kolega, ar jūs sutiktumėte, jeigu mes pritartume šiam projektui, kai Seime būtų reguliuojamas žmonių vaikščiojimas ir mašinų važiavimas, kad visose eismo taisyklėse, nuostatuose, ženkluose, pažymėjimuose vyrautų raudona spalva? Ačiū.
A.MATULEVIČIUS. Leiskite sutikti su tuo, jeigu tai bus diskutuota. Dabar aš nesu pasiruošęs atsakyti į jūsų klausimą.
PIRMININKAS. Iš tiesų labai sudėtingas klausimas. Prašom. V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, kai Vilniuje, gal ir kitur pradėjo veikti šis apribojimas – greitis iki 50 km, buvo paskelbta statistika, kad vis dėlto nelaimingų atsitikimų sumažėjo, kad tai yra efektyvu, nors vairuotojams ar dar kam nors gal ir nepatinka. Kokia yra reali ir rimta statistika tuo klausimu, jeigu palygintume laikotarpį prieš, po ir dabar? Aš manau, jeigu važinėčiau, tai būtų šiek tiek psichologiškai varžantis dalykas, tačiau kartais tas varžymas gali būti ir naudingas. Nusistatymas, kad galima lakstyti kaip nori neseniai mums kainavo labai brangią lietuvių kultūrai gyvybę – Vytautą Kubilių.
A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Aš, užjausdamas artimuosius dėl gerbiamojo V.Kubiliaus žūties, galiu pasakyti, kad niekas nuo nieko nesame apsaugoti. Kaip sakydavo mano tėvas, daugiausia žmonių miršta lovoje. Aš suprantu, jeigu yra technika, tai yra technika. Nors ir apribosime greitį iki 30 kilometrų, bet gyvenimas įrodo, kad ne tai sprendžia reikalus. Problema yra ta, kad policijoje padaryta daug klaidų dėl Kelių policijos, dar kartą kartoju. Beje, ir adekvačios statistikos nėra. Aš domėjausi tais dalykais: viena statistika sako viena, kita – kita, o rezultatas, kad net neoficialiuose pokalbiuose buvę Kelių policijos darbuotojai arba policininkai, dabar tapę civiliais žmonėmis, sako, kad iš esmės esu teisus, nes dabar egzistuojančios baudos (yra dėl baudų pateiktas įstatymo projektas, kurį gal vėliau svarstysime) iš tikrųjų yra neadekvačios mūsų atlyginimams, pragyvenimo minimumui, kuris yra Lietuvoje. Antras dalykas yra tas, kad policininkai gali piktnaudžiauti savo tarnybine padėtimi ir visai nedaryti įtakos nelaimingiems atsitikimams keliuose.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Raistenskis. Prašom. (Balsas salėje: B.Bradauską pamiršote.) Už tai, kad jis triukšmauja, paklaus vėliau. Prašom. J.Raistenskis. J.Raistenskis, P.Gražulis ir po to B.Bradauskas.
J.RAISTENSKIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, manau, jums žinoma, kad kūno sužalojimo būna lengvas, vidutinio sunkumo ir sunkus laipsnis. Ar galėtumėte man atsakyti į klausimus pagal statistinius duomenis, kiek procentų buvo sunkaus kūno sužalojimo atvejų, kai greitis buvo leidžiamas iki 60 ir kai greitis buvo leidžiamas iki 50? Paimkime tam tikrą laikotarpį. Aš jums iš anksto galiu pasakyti, kad, apribojus greitį iki 50 km, labai sumažėjo sunkių kūno sužalojimų. Taigi, mielasis kolega, kaip jums atrodo, ar patrulinė policijos tarnyba yra vien vartotojiškas požiūris? Čia gal ir ne klausimas, tačiau siūlyčiau jums pasidomėti medicinos statistika žmogaus, eismo dalyvio, saugos kontekste.
A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis daktare, gerbdamas jus noriu pasakyti, kad iš tikrųjų tokios oficialios statistikos nėra. Yra kai kurie fragmentai. Aš ir noriu, kad mes pradėtume svarstyti tokius dalykus, kad būtų išgirsta visuomenės nuomonė, įvairių specialistų nuomonė. Jeigu jūs šiandien atmesite, vadinasi, nenorite diskutuoti. Aš už tai, kad diskutuotume. Jeigu atmesite po svarstymo, aš sutiksiu, nes tai bus baigta diskutuoti problema. O ponas J.Karosas prieš tvirtą Prezidentą, bet už diktatorišką būdą Seime. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. P.Gražulis.
P.GRAŽULIS. Aš norėjau dėl motyvų kalbėti.
PIRMININKAS. Negirdžiu.
P.GRAŽULIS. Norėjau kalbėti dėl motyvų už.
PIRMININKAS. Prašom. Tada B.Bradauskas gali paklausti anksčiau. Prašom.
B.BRADAUSKAS. Labai dėkoju. Aš nubaustas neteisingai, nes kaimynas mane „balamutija. Aš noriu kalbėti ir jo vardu.
PIRMININKAS. Prašom įvardyti kaimyną.
B.BRADAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs turite duomenų, kiek išleista pinigų papildomų ženklų statybai įvedus šią tvarką ir kiek dar reikės išleisti, kadangi ženklus pastatė Vilniaus mieste? Beje, visur pastatė ženklus, kad leidžiama 60 km, o kituose rajonuose ir kituose miestuose, Klaipėdoje, Kaune ir t.t., kiek reikėtų išleisti pinigų, kad būtų įgyvendinta ta nuostata, kurią pasiūlė Saugaus eismo komisija ir dėl kurios buvo labai nustebęs vidaus reikalų ministras. Jis manęs klausia, klausykite, ką jūs ten Seime pridirbote įvesdami 50 km? Sakau, ne mes, o Saugaus eismo komisija. Tai jis tada sako, pasistenkite pakeisti šį dalyką. Ar turite tokių duomenų apie išlaidas?
A.MATULEVIČIUS. Dar kartą sakau, kad nėra šiandien vieningos kelių policijos, todėl neįmanoma gauti realių duomenų, nes niekas neveda tokios apskaitos. Ta komisija, aš klausiau jos, neturi tokios statistikos, nes man atsakė, kad tai savivaldybių reikalas. Iš tikrųjų jūs gal ne visai teisus. Vilniaus mieste labai nedaug ruožų, kur yra palikta 60 km ir 70 km, labai mažai yra 80 km. Reikalas tas, kad kiti miestai beveik nepasinaudojo šia teise, beje, netgi motyvuodami tuo, kad jiems trūksta lėšų būtent ženklų statybai. Man teko apie tai kalbėti su savivaldybių merais, sako, pas mus paprasčiausiai nenumatyta. Nors lėšos nėra didelės. Iš principo, būtent, jūs pasakėt tą dalyką, kad mus, Seimą, žmonės, rinkėjai kaltina už tą 50 km. Aš labai daug gavau nusiskundimų ir tai mane paskatino domėtis šia problema. O mes faktiškai buvome niekuo dėti. Tai jeigu mus jau kaltina, tai imkimės atsakomybės ir spręskime, ar paliksime 50 km. Aš siūlau čia palikti 60 km, kaip ir buvo, ir daug metų buvo, ir tikrai nuo to daugiau žmonių nežuvo.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, jūs tikrai labai įtikinamai kalbėjote, bet dabar pažiūrėsime, ką kiti kalbės. Kaip žadėta, P.Gražulis pirmasis.
P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad čia buvo per daug ironizuojama, jog Seimas pradės statyti ženklus, braižyti linijas. Iš tikro ženklinimo sistema yra nusistovėjusi ir nauji ženklai nepriimami. Jeigu atsiranda vienas naujas ženklas per keletą metų, tai iš tikro Seimui papildyti taisykles nėra problema. Kitas dalykas, kad iš tikro tai liečia ne pusę Lietuvos gyventojų, šis klausimas liečia kiekvieną gyventoją. Aš manau, kad labai teisingai, jeigu Kelių eismo taisykles reguliuotų ne Vyriausybė, o būtų pakelta į įstatymo lygmenį.
Kitas dalykas, nejaugi mes nepasitikime patys savimi, Seimo nariais? Jeigu Seimas Kelių eismo taisykles pakels į įstatymo lygį, tai jau visiems leisime važinėti beribiu greičiu? Aš manau, kad mes visi esame atsakingi, išrinkti žmonių ir atsiklausime net žmonių nuomonės, priimdami vieną ar kitą įstatymą. Žinoma, aš poną J.Karosą suprantu, nes jis daugiau naudojasi vandens transportu, o čia kelių eismo taisykles mes norime priimti, todėl jis galbūt turi atskirąją nuomonę.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kita nuomonė. J.Karosas.
J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, čia yra, man regis, du momentai, kuriuos aš norėčiau paminėti. Pirmas jų, tai operavimas rinkėjų nuomone. Nežinau, iš kur gerbiamasis A.Matulevičius paima tokius užtikrintus žodžius „taip mano rinkėjai kaip visuotinį argumentą. Rinkėjai mano įvairiai. Gerbiamasis A.Matulevičius, operuodamas tuo argumentu kaip pagrindiniu, man rodos, daro esminę klaidą. Būtent rinkėjai mano įvairiai.
Antra. Antras svarbiausias dalykas. Šiuo atveju iš tiesų Seimui siūloma veltis į tas funkcijas, kurios pagal jo prigimtį nepriklauso. Čia yra esminis dalykas. Tai yra pačios valdžios struktūrų principo laužymas. Aš manau, kad mes, Seimo nariai, kurie suprantame, kokios valdžios funkcijos priklauso Seimui ir vykdomajai valdžiai, neturėtume pasiduoti šiam populistiniam savęs garsinimui, kuo užsiima gerbiamasis A.Matulevičius. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, mes dabar balsuojame dėl 1 klausimo, t.y. dėl Kelių eismo statuto patvirtinimo įstatymo projekto. Prašom susikaupti. Balsavimas yra toks: ar pritariame po pateikimo ir pradedame atitinkamas procedūras, ar nepritariam? Ar aiškus balsavimas? Prašom balsuoti.
Už – 21, prieš – 14, 26 susilaikė. Nepritarta. Gerbiamieji kolegos, dabar yra du variantai. Ar atiduodame tobulinti? (Balsai salėje) Atiduodame tobulinti. Gerai. Atiduodame tobulinti, tai tada kartu, gerbiamasis Matulevičiau, abu projektus atiduodame tobulinti. A.Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS. Gerai. Aš tik repliką norėjau pasakyti, dalis Seimo, kaltindama Prezidentą nebūtais dalykais, visiškai nemėgsta demokratijos, diskutuoti čia. O dėl valdžių pasidalijimo gerbiamajam J.Karosui norėjau tik tiek pasakyti, kad ne blogiau už jus išmanau šį principą. Yra dalis valstybių, kuriose šie dalykai sprendžiami parlamentuose. Ačiū.
PIRMININKAS. Po tokios kalbos aš galiu pasiūlyti dar tikslesnį variantą. Ar iš tikro atiduodame tobulinti, ar atmetame? (Balsai salėje) Gerai. Tai, kolegos, dėmesio! Balsavimas alternatyvus. Kas už atmetimą, tas spaudžia mygtuką „už, kas už tai, kad būtų tobulinama, spaudžia mygtuką „prieš. Susilaikę neskaičiuojami. Ar aišku? Už atmetimą – „už, už tobulinimą – „prieš. Balsavimas pradėtas.
30 balsų. Trūksta, vadinasi, autorius toliau tobulina, matyt, jau kitai kadencijai. Ir abu turbūt sutinkam, kad abu projektus? Ačiū.
Alkoholio kontrolės įstatymo 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3220(2*) (svarstymas)
Mielieji kolegos, mes šiek tiek pralenkėme grafiką ir kad iš tikro pietų pertrauka būtų mums gana ilga, aš siūlau imtis vieno klausimo, kuris buvo numatytas 12 val. Jis tikrai labai trumpas ir mes čia galėtume ne tik apsvarstyti, bet ir priimti. Tai yra Alkoholio kontrolės įstatymo 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3220(2). Ekonomikos komiteto vardu pranešėjas J.Budrevičius. Prašom, kolega.
J.BUDREVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Vienu sakiniu priminsiu, kad šio įstatymo projekto tikslas yra mažinti aplinkos taršą ir šiam tikslui pasiekti Vyriausybei suteikiama teisė nustatyti tvarką, leidžiančią konfiskuotus alkoholio produktus panaudoti BDU gamybai. Komitetas kovo 8 d. svarstė šį pasiūlymą ir priėmė tokį sprendimą: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš nėra, 2 susilaikė.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Čekuolis norėtų diskusijose kalbėti? Prašom. Tada kviečiu į pagrindinę tribūną. Seimo narys J.Čekuolis. Prašom.
J.ČEKUOLIS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, atrodo, paprastas projektas, vieno sakinio, bet labai norėčiau paprašyti jūsų neskubėti ir įsiklausyti į tai, ką pasakysiu. Galbūt, tikiuosi, tie argumentai ir jums pasirodys svarūs. Pirmas dalykas yra principinis, esminis klausimas – konfiskuoti alkoholio produktai. Kaip su jais elgiamės? Kas yra konfiskuoti alkoholio produktai? Arba apskritai – valstybė konfiskuoja kažkokį daiktą. Kada valstybė turi teisę daiktą konfiskuoti? Kai daiktas yra kontrabandinis, sulaikytas prie sienos, kai jis yra nelegaliai pagamintas, ateina inspektorius ir jį atima. Bet kokiu atveju konfiskuotas produktas nėra legalus produktas. Tai yra neaišku kas, tai yra piktšašis ir todėl valstybė jį atima, nes jis nėra legalus, nėra tvarkingas. Bet yra kažkokie piktadariai žmonės, kurie šiuos konfiskuotus produktus arba gamino be jokių licencijų ir be jokių kokybės reikalavimų vien savo tikslams, arba užsiiminėjo kontrabanda.
Taigi filosofinis klausimas, jeigu mane kas girdi. Valstybė atlieka savo funkciją, atima nelegalų produktą ir ką jinai su juo daro? Ogi jinai pratęsia kontrabandininko darbą, pratęsia kontrabandininko veiklą. Kontrabandininkui per sieną degtinės pervežti nepavyko, jį sulaiko pasienietis arba, sakykim, valstybė, pasiima tą pačią degtinę ir toliau panaudoja savo reikmėms. Tai kuo šiuo atveju (principinis klausimas) valstybė skirtųsi nuo kontrabandininko, jeigu nelegalią produkciją toliau naudotų?
Antras dalykas – apskaita. Ar mes galime apskaičiuoti, kiek bus tokios konfiskuotos produkcijos? Niekada, nes to niekada nežinai, gali tik už praėjusį laiką suskaičiuoti, kiek tokios buvo, kiek bus nesuskaičiuosi. Niekada nežinai.
Trečias dalykas jau dėl paties projekto. Nuostata dėl konfiskuoto alkoholio panaudojimo biodegalų gamybai atsirado labai voliuntaristiškai. Biokuro įstatymo projekte, kurį rengė Ūkio ministerija ir teikė Vyriausybės posėdžiui, šios nuostatos nebuvo. Ji atsirado svarstant Vyriausybės posėdyje. Man nepavyko išsiaiškinti, tačiau kažkuris iš ministrų pasiūlė: įrašykime, o jie Seime tegul panagrinėja. Kodėl gi ne, tegul Seime nagrinėja. Tai mes ir turime atsakingai panagrinėti. Ką turiu minty, sakydamas atsakingai nagrinėti? Turiu minty tai, kad niekas nesugebėjo paaiškinti, kiek kainuos šis dalykas. O kodėl tai kainuos? Ar jūs galite pasitikėti konfiskuoto gaminio kokybe? Kiekvieną butelį, sulaikytą ant sienos ar kažkur miške išvarytą, kas dar ir neleidžiama, kiekvieną reikės tikrinti, reikės tikrinti kokybę, sudėtį, ar atitinka standartus, ar atitinka bendrus reikalavimus. Kiek tai kainuos? Niekas nežino, nes niekas nėra paskaičiavęs. Tai yra visiškas voliuntarizmas.
Todėl mano pasiūlymas yra nepasitikėti kontrabandininkais, neleisti valstybei tęsti tos misijos ir balsuoti prieš šį projektą. Aišku, labai suprantami yra motyvai, kai sakoma, kad labai gaila konfiskuotą alkoholį tiesiog paimi ir išpili kažkur į vandentiekį, na, gaila produkto. Bet, žmonės, tai, deja, mano supratimu, yra vienintelė geriausia išeitis, ką su tokiais gaminiais daryti. Netęskime kontrabandininkų ir nelegalų darbo, atmeskime šį projektą. Apgailestauju, bet nėra moralinės teisės konfiskuotą alkoholį naudoti toliau valstybės reikmėms. Kviečiu balsuoti prieš šį projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Supratom jūsų siūlymą. Mielieji kolegos, taigi dabar po svarstymo dėl balsavimo motyvų. Prašom. Vienas – už, vienas – prieš. Kas nori kalbėti? Kolega J.Budrevičius? Gal kolega R.Sinkevičius? Prašome, kolega R.Sinkevičius.
R.SINKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ačiū už suteiktą žodį. Aš ne visai sutikčiau su kolega J.Čekuoliu, kad konfiskuoto alkoholio sudeginimas kuro pavidalu nėra sunaikinimas. Mano supratimu, tai yra geresnis sunaikinimo būdas, negu jo išpylimas į kanalizaciją ir gamtos, vandenų ir dirvožemio užteršimas.
Antras dalykas, gerbiamasis kolega motyvavo klausimą, kad neaišku, kiek jo bus. Na, žinoma, labai tiksliai pasakyti, kiek ateityje į Lietuvą bus įvežta kontrabandinio alkoholio, niekas pasakyti negali. Tačiau yra tam tikri kelerių metų statistiniai duomenys, kurie rodo, kad tas kiekis neviršija 120 tonų per metus.
Dabar dėl kokybės. Suprantama, kad perdirbant alkoholį arba netgi jį konfiskuojant visada reikia nustatyti jo kokybę, alkoholio kiekį mišinyje, nes kitaip negalima nei kelti baudžiamosios bylos, nei atlikti kitų procesinių veiksmų.
Todėl aš, gerbiamieji, siūlau pritarti teikiamai įstatymo pataisai po svarstymo, pradėti ją svarstyti, dar kartą išdiskutuoti ir, man atrodo, pasirinkti geresnį variantą, negu iki šiol jis buvo utilizuojamas arba sunaikinamas.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar nuomonė prieš, J.Veselka. Prašom, kolega.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, ne kartą kalbėjau, ir gerbiamasis kolega J.Čekuolis daug ką pasakė teisingai, bet aš noriu dar papildyti. Kai aiškina, kad alkoholio sudeginimas automobiliuose apsaugos gamtą nuo teršimo, tai, gerbiamieji, žuvis, kaip ir žmogus, jeigu išpilsi į ežerą, pasigers, išsiblaivys ir jokios taršos nebus. Tai šitas argumentas, kad jūs saugote gamtą neišpildami, o degindami, yra niekam tikęs.
Toliau. Aš jau kartą kalbėjau, jūs visi kažkaip labai globaliai mąstote. 120 tonų nieko nereiškia. Gerbiamieji, žemdirbiui, kuriam sunku parduoti toną bulvių, toną grūdų, tai labai daug ką reiškia, tai papildomos pajamos. Toliau. Degtinės fabrikai, gerbiamieji, kurie taip pat gali nupirkti iš žemdirbio produkciją, pagaminti, parduoti, gauti papildomų pajamų, sumokėti į biudžetą, jie taip pat turės teisę, tarp kitko, paduoti į teismą ir laimėti bylas prieš valstybę, jeigu jie tikrai sąžiningai įsigijo alkoholio privačias įmones. Aš, pavyzdžiui, tikrai po to įstatymo duočiau valstybę į teismą už kenkimą mano rinkai, turėtai Lietuvoje. O apie moralinius aspektus, kaip valstybė susitaria su kontrabandininkais ir žlugdo savus – valstybės degtinės fabrikus ir žemdirbius, tai čia jau yra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, ir visiems, kurie balsuos, reikia iškelti apkaltą.
PIRMININKAS. O nuo kurios stadijos – jau nuo svarstymo ar po priėmimo? Gerai. Mielieji kolegos, matau, kad sutarimo nebus, todėl prašyčiau susikaupti ir balsuojame, ar pritariame po svarstymo šitam nedideliam įstatymo projektui. Prašome balsuoti. Ar pritariame po svarstymo?
Už – 49, prieš – 7, susilaikė 11. Kadangi yra aiškus pritarimas, gal galime (čia nedidelis įstatymas) šiandien iškart priimti? Ar galime? Ar reikia balsuoti dėl ypatingos skubos? Ne? Gerai. Kadangi yra prieštaravimų, nesiginčykime, ramiai ketvirtadienį priimsime. Gerai, ketvirtadienį, tada iškart įsirašome į darbotvarkę.
Akcizų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3276 (pateikimas)
Mielieji kolegos, aš siūlau dar vieną klausimą apsvarstyti ir tada turėsime dar pakankamai ilgą rytinio posėdžio pertrauką. Rezervinis 1 klausimas – Akcizų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3276. Pranešėjas – A.Kunčinas. Pateikimo stadija. Prašom. Po šio klausimo darysime pertrauką.
A.KUNČINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, š.m. sausio mėnesį mes priėmėme Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo pakeitimo įstatymą. Šio įstatymo antrajame skirsnyje „Apdorotas tabakas yra nustatyti nauji akcizų tarifai įvairiems tabako gaminiams. Pagal šį įstatymą akcizas cigaretėms išauga iki 1,2 karto (tai priklauso nuo cigarečių kainos), cigarams ir cigarilėms akcizas išauga apie 1,27 karto. Aiškinamajame rašte padaryta klaida, praleistas skaičius 2 ir parašyta 1,7. O štai rūkomajam tabakui akcizas išauga 3,7 karto. Tarifas yra didinamas nuo 30 Lt iki 111 Lt. Jeigu bus taikomi tokie skirtingi akcizai, tuomet pypkinis tabakas bei smulkintas cigarečių tabakas faktiškai bus išeliminuotas iš cigarečių rinkos, o verslininkai, kurie prekiauja išimtinai tokiu tabaku, bankrutuos. Taikant Lietuvos Respublikos akcizų įstatyme numatytus akcizų tarifus skirtingoms tabako rūšims, būtų išbalansuota tabako rinka Lietuvoje, o tai pakenktų verslui ir diskriminuotų tam tikrą vartotojų grupę.
Pateikiamas įstatymo projektas siūlo suvienodinti akcizų padidinimą visoms tabako rūšims ir kartu išvengti neigiamų šio įstatymo įgyvendinimo pasekmių. Kai man teko aiškintis, kodėl būtent taip skirtingai buvo pasielgta, paaiškėjo, kad Finansų ministerijos valdininkai, kurie rengė šį įstatymo projektą, tabakui iš karto nustatė tą galutinį akcizą, kuris nustatomas Europos Sąjungos šalims jau po 7 metų pereinamojo laikotarpio. Kol kas toks akcizas nė vienoje šalyje nėra taikomas. Buvo aiškinama taip, kad pypkinio tabako rinka yra palyginti maža, čia negali grėsti nei kontrabandos pavojus, nei turėti kokią nors įtaką šalies ekonomikai. Tačiau aš manau, kad tai diskriminuoja, viena vertus, tam tikrą vartotojų grupę, kita vertus, žlugdo verslininkus, kurie prekiauja tokios rūšies tabaku. Šis pasiūlymas jokiu būdu neteikia kokių nors privilegijų tiems žmonėms, kurie nuodijasi lengvesniu būdu, tai yra rūko ne cigaretes, o pypkę. O taip siūloma sudaryti visoms tabako rūšims lygiai tokias pačias sąlygas, nes akcizas rūkomajam tabakui išaugtų 2,7 karto. Toks yra pateikiamo projekto tikslas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimas, pasirodo irgi įdomus. 4 Seimo nariai nori paklausti. V.Popovas pirmasis.
V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs žinomas kaip vienas iš tų, kuris vartoja tabaką. Seime, be jūsų, yra ir G.Kirkilas, E.Maldeikis, daugiau „pypkorių nežinau. Ar čia negalės jūsų apkaltinti, kad jūs… viešieji ir privatūs interesai už šio įstatymo pataisos kyšo, liaudiškai tariant.
A.KUNČINAS. Gerbiamasis Seimo nary, taip būtų galima traktuoti tuo atveju, jeigu siūlyčiau projektą, kuris išskirtų pypkės rūkytojus į privilegijuotą padėtį. O šiuo atveju tik norima sulyginti, suvienodinti visų tabakų rūšių rūkytojų sąlygas. Todėl viešųjų ir privačių interesų pažeidimo aš jokiu būdu neįžiūriu, o įžiūriu tam tikrą tikslą – sudaryti visiems vienodas sąlygas.
PIRMININKAS. Ačiū už išaiškinimą. M.Pronckus. Prašom, kolega.
M.PRONCKUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Kaip jums atrodo, ar iš tikrųjų tas įstatymas nėra geras, nes draudžia arba riboja įvežimą iš užsienio, o lietuviai mokėdavo kažkada patys auginti taboką ir išeidavo visiškai neblogai. Aš pats esu auginęs jį ir išeidavo kur kas stipresnis ir geresnis negu šitas atvežtas su visokiom priemaišom šlamštas. Tai galbūt čia kaip tik yra gerai, kad mes ribojame įvežimą iš užsienio ir skatinsime savo auginimą. Yra kolektyviniai sodai, miestuose gali auginti kiek tik nori. Ir kaimuose yra. Kaip? Ačiū.
A.KUNČINAS. Aš galiu atsakyti, kad akcizai bus taikomi visam tabakui, nesvarbu, kur jis yra gaminamas. Kitas dalykas, jeigu tabakas bus auginamas savo reikmėms ir neišeis į rinką, tada, suprantama, jokie akcizai tam tabakui nebus taikomi. Tačiau kaip žmogus, kuris rūko pypkę jau 33 metus, galiu pasakyti, kad pypkės rūkymui stipresnis tabakas toli gražu nėra geresnis. Gerumas ne pagal stiprumą nustatomas.
PIRMININKAS. Ačiū. G.Mikolaitis. Prašom, kolega.
G.MIKOLAITIS. Ačiū. Aš, pratęsdamas Mykolo klausimą, nes mes Lietuvoje visi galime, auginame ir galime, matyt, užauginti sveikesnį… Galbūt čia akcizas dėl to pakeltas iš karto, kad nori pasirūpinti jūsų sveikata tie, kurie rūko tabaką, kad metus daugiau būtų sveikatos, o už surinktus pinigus sumažinti akcizą degalams gal reikėtų. Juos žmonės naudoja, važiuoja, o čia pakėlus išlyginti balansą. (Juokas) Kaip jūs manote sveikatai įvežtas tabakas kenkia ar ją gerina?
A.KUNČINAS. Galiu paaiškinti ponui Seimo nariui, kuo skiriasi pypkės rūkymas nuo cigarečių rūkymo. Tie žmonės… praktinius užsiėmimus bus galima padaryti pertraukos metu. Tie, kurie rūko cigaretę, tuos nuodingus dūmus įtraukia į plaučius, o tie, kurie rūko cigarą ar pypkę, tų nuodingų dūmų neįtraukia į plaučius, ir, kita vertus, tas procesas yra visai kitokio pobūdžio. Todėl tų, kurie rūko cigarus, cigarėles arba pypkes, yra kur kas sveikesnis rūkymas, nors jokiu būdu negalima teigti, kad jis padeda sveikatai. Galima kalbėti labai daug, tačiau, aš manau, šiuo atveju jokių privilegijų nesiūloma suteikti, bet siūloma, kad visiems būtų vienodos sąlygos. O jeigu jūs manote, kad taip galima surinkti pinigų ir atpiginti degalus, prašom pateikti pasiūlymą, kaip padidinti akcizą cigaretėms, ten apimtys visai kitokios.
PIRMININKAS. Ir paskutinį tašką padės daktaras. Kolega J.Raistenskis.
J.RAISTENSKIS. Labai ačiū. Gerbiamasis pirmininke, mano trumpas klausimas, ar padidinus akcizą, pabrangus tabakui, ar sumažėjo rūkančių pypkę?
A.KUNČINAS. Rūkančių pypkę, sunku pasakyti… Tačiau aš galiu pasakyti, įsivaizduokite, jeigu dabar rūkomojo tabako pakelis kainuoja 10, 12 Lt, įvedus tokį akcizą, jo kaina išaugs mažiausiai du kartus. Tai bus kaina, kuri bus pati didžiausia Europoje, ir manau, kad, kaip minėjau, žlugs tie verslininkai, kurie prekiauja vien tik pypkiniu tabaku, kita vertus, kaina bus jau ganėtinai didelė ir rūkančių pypkę sumažės, ir dalis „pypkorių pereis prie cigarečių rūkymo. O tai tik pablogins jų sveikatos būklę.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų. Yra. V.Einoris. Prašom.
V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, mano rinkėjai pasipiktinę dėl šito įstatymo projekto ir mano, kad gerbiamieji A.Kunčinas ir G.Kirkilas, mano bendrapartiečiai, iš asmeninio išskaičiavimo nori pagerinti savo ekonominę būklę. Aš balsuosiu prieš.
PIRMININKAS. J.Karosas mano kitaip. Prašom.
J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, aš esu dviprasmiškoje situacijoje.
PIRMININKAS. Karosai nerūko.
J.KAROSAS. Dėl to, kad rūko, ne ta problema. Problema yra ta, kad ji per daug rimta. Ir vis dėlto, kai aš paklausiau šitą labai išsamų problemos pristatymą ir kai supratau, kad rūkymo spektras yra tikrai įdomus dalykas, ir tos kalbos labai įdomios – per kur išeina ir įeina dūmai, šiek tiek informacijos dar buvo… Aš maniau, kad šiek tiek detaliau paaiškins tą problemą, po to palaikysiu šitą įstatymą…
PIRMININKAS. Darome pateikimo pertrauką?
J.KAROSAS. Taip, siūlau daryti pertrauką.
PIRMININKAS. (Juokas) Mielieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti, ar vis dėlto reikia balsuoti? Reikia balsuoti. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta, o kas nepritars, tai jų valia irgi. Ne frakcijos vardu prašyta. (Balsai salėje) Taip, reikia prašyti frakcijos vardu. Mes dabar balsuojame, ar pritarime po pateikimo, ar nepritariame.
Už – 20, prieš – 10, susilaikė 13. Nepritarta. Atiduodame autoriui tobulinti. (Balsai salėje) Kad dūmai iš tikrųjų eitų iš visur. Klausimas baigtas. A.Vidžiūnas nori kai ką pasakyti. Prašom.
A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, tenka liūdnai konstatuoti, kad Socialdemokratų dauguma tiesiog neturi ką veikti.
PIRMININKAS. Ačiū ir už šitą pastabą, ji padės mūsų visų bendruos reikaluos – ir pozicijos ir opozicijos. Gerbiamieji kolegos, dabar pertrauka iki 12.00 valandos. 12.00 val. pirmasis klausimas – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Ir toliau pagal darbotvarkę. Primenu, kad visi rezerviniai klausimai išnagrinėti. Pertrauka iki 12.00 valandos.
Pertrauka
PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Kolegos, po pertraukėlės tęsiame rytinį posėdį. Eilės tvarka turime svarstyti klausimus, posėdžio darbotvarkės 7 klausimas – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3252. Svarstymas. Pagrindinis komitetas yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Klausiu, ar šio komiteto narių… Gal aš prašyčiau papildomą komitetą, jeigu kolega E.Klumbys pasiruošęs, pristatyti išvadą, laukiant pagrindinio komiteto pranešėjo. Manau, dėl procedūros neprieštaraus kolegos. Ponas Klumby, esate tribūnoje, prašom pristatyti papildomo – Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš noriu pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto kaip papildomo išvadą dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Komiteto išvada yra tokia: siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į pastabas, kurioms Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė. Už tobulinimą balsavo 5 komiteto nariai, už atmetimą – 2. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Turite omeny įstatymą tobulinti pagrindiniam komitetui? Gerai. Taigi pagrindinio – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas P.Papovas. Prašom.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Komitetas, apsvarstęs Seimo kanceliarijos Teisės departamento bei Teisės ir teisėtvarkos komiteto pastabas, patobulino įstatymo projektą. Į kai kuriuos techninio pobūdžio siūlymus komitetas atsižvelgė, tačiau tos pastabos, kurios yra dėl laisvos neužstatytos žemės… Teritorijų planavimo įstatyme tokių sąvokų nėra. Jos yra šiame baziniame įstatyme, todėl komitetas į jas neatsižvelgė.
Tai pastabai, kad žemės grąžinimas mieste turėtų vykti pagal detalųjį planą, komitetas nepritarė, nes žemės grąžinimas vyksta kita tvarka, ir labai ilgai užtruktų, jeigu mieste laisvai neužstatytai žemei būtų rengiamas detalusis planas ir dar būtų detalieji planai grąžinant žemės sklypus toje žemėje. Procesas labai ilgai užtruktų ir pagal Žemės reformos įstatymą Vyriausybės nustatyta tvarka tie žemės plotai ir grąžinamų žemių planai yra rengiami supaprastintai pagal Vyriausybės nustatytą tvarką. Jeigu toje žemėje vyksta statyba, tuomet savininkas, kuris atgauna žemę, parengia detalųjį planą ir vykdo tą statybą. Todėl mes tiems dalykams nepritariame.
Komitetas bendru sutarimu pritarė patobulintam įstatymo projektui, nes šiuo įstatymu šiek tiek supaprastinamas žemės grąžinimas mieste. Anksčiau tarybos turėjo tvirtinti parengtus žemės sklypų planus, o dabar tai darys administracijos direktorius. Manome, kad tas procesas turėtų pajudėti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Išklausėme komiteto išvadas. Diskusijoje Statuto numatyta tvarka dalyvauti pageidaujančių nėra. Tačiau yra proga kalbėti dėl balsavimo motyvų svarstymo stadijoje. Vienas – už, vienas – prieš. Norinčių nematau. Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuojant išsakyti savo nuomonę dėl įstatymo Nr.IXP-3252 dėl pritarimo jam arba ne po svarstymo. Kartu yra proga registruotis.
Užsiregistravo 37 Seimo nariai. Už – 31, prieš nėra, susilaikė 5. Po svarstymo pritarta.
Svarstome darbotvarkės 8 klausimą – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-3242. Ar iš Biudžeto ir finansų komiteto narių yra kas nors pasirengęs pateikti klausimą? Nėra. Kolega J.Palionis. Prašom tada į tribūną. Primenu, kad tai yra įstatymas Nr.IXP-3242.
J.PALIONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir pritarė jam po svarstymo bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dėl šio įstatymo projekto dalyvauti diskusijoje pageidaujančių nebuvo. Pastabų ir pasiūlymų, dėl kurių mums reikėtų balsuoti, nėra, dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Kolegos, ar galime po svarstymo šiam įstatymo projektui pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Svarstome darbotvarkės 9 klausimą. Yra trys įstatymų projektai. Eilės tvarka – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3290. Biudžeto ir finansų komiteto išvadą pateiks J.Palionis. Prašom tai padaryti iš tribūnos.
J.PALIONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šie trys įstatymų projektai yra skirti palengvinti mums deklaruoti pajamas ir turtą. Tuose projektuose numatyta, kad nereikėtų bankams mokėti pinigų ir būtų galima gauti pažymas nemokamai. Komitetas bendru suarimu pritarė visiems trims projektams. Bankų asociacija truputį prieštarauja, tačiau jų pastabų mes nepriėmėme. Prašome po svarstymo Seime pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu paklausti. Ar nėra gauta Bankų asociacijos nuomonės?
J.PALIONIS. Komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Nepritarė. Taigi dėl įstatymo Nr.IXP-3290 dėl balsavimo motyvų norėtų kalbėti A.Skardžius. Prašom.
A.SKARDŽIUS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau pritarti po svarstymo ir priimti šį įstatymą, nes teikiama Seimo Pirmininko ypatinga skuba. Dalis Lietuvos gyventojų jau yra sumokėję už tas pažymas, ir iš tiesų, žinant bankų pelną, tai yra didžiulė skriauda šalies gyventojams. Siūlyčiau kuo greičiau ištaisyti tą klaidą ir balsuoti taip, kaip padarė komitetas, vieningai pritaręs šioms išvadoms, kurias ką tik pateikė kolega J.Palionis.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl pirmojo įstatymo po svarstymo norinčių kalbėti dėl motyvų svarstymo stadijoje nėra. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Po svarstymo pritarta bendru sutarimu. Yra Seimo Pirmininko siūlymas šį įstatymo projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar galime tam pritarti? Prieštaravimų nėra. Pritarta bendru sutarimu.
Pereiname prie priėmimo stadijos. Yra vienas vienintelis straipsnis. Taigi dėl viso įstatymo projekto būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Norinčių kalbėti nėra. Prašom pasiruošti balsuoti dėl įstatymo, registracijos Nr.IXP-3290, priėmimo.
Užsiregistravo 43 Seimo nariai. Už – 40, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.
Kitas su tuo susijęs įstatymo projektas (darbotvarkės klausimo numeris 9b) – Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo papildymo 41 straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-3291. Ar, kolega Palioni, jūs visus tris pristatėte iš karto? Šio įstatymo yra svarstymo stadija. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Diskusijoje dalyvauti pageidaujančių taip pat nebuvo. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Pritarta po svarstymo bendru sutarimu. Yra Seimo Pirmininko siūlymas taikyti ypatingos skubos tvarką. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Pritarta bendru sutarimu siūlymui taikyti ypatingos skubos tvarką.
Pereiname prie priėmimo stadijos. Vienas straipsnis. Taigi dėl viso įstatymo projekto nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, todėl, kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo, projekto Nr.IXP-3291, priėmimo.
Užsiregistravo 44, 39 – už, prieš nėra, 3 susilaikė. Įstatymas, projekto Nr.IXP-3291, priimtas.
Kolegos, trečias su šiais pakeitimais susijęs įstatymo projektas – Gyventojų turto deklaravimo įstatymo papildymo 11 straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-3292(2). Svarstymo stadija. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas savo išvadą dėl jo jau pateikė svarstymo stadijoje. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Norinčių kalbėti nėra. Klausčiau, ar galime pritarti po svarstymo įstatymo projektui bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra, pritarta bendru sutarimu.
Vėlgi yra Seimo Pirmininko raštiškas teikimas svarstyti klausimą ypatingos skubos tvarka. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Pritarta bendru sutarimu siūlymui taikyti ypatingos skubos tvarką. Kolegos, pereiname prie įstatymo priėmimo stadijos. Vėlgi vienas vienintelis straipsnis. Taigi dėl viso įstatymo projekto ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų prieš priimant įstatymą? Ne, nėra. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo, projekto Nr.IXP-3292, priėmimo.
Užsiregistravo 44 Seimo nariai, 42 – už, prieš nėra, 1 susilaikė. Įstatymas, projekto registracijos Nr.IXP-3292, priimtas.
Gerbiamieji kolegos, 12.18 valanda. Norėčiau konstatuoti, kad visus numatytus rytinio posėdžio klausimus mes apsvarstėme, ir norėčiau paskelbti rytinį plenarinį posėdį baigtą. Primenu, kad renkamės 15 val. ir yra numatytas Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą svarstymas.