Projekto

lyginamasis

variantas

Nr. IXP-3236

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PAŠTO ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2004  m.             d. Nr.     
Vilnius

(Žin., 1999, Nr. 36-1070; 2001, Nr. 94-3306)

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos pašto įstatymo nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos pašto įstatymą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

PAŠTO

ĮSTATYMAS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis, taikymas ir tikslai

1. Šis Įstatymas nustato pašto bei pasiuntinių veiklos paslaugų teikimo teisinius pagrindus, pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjų ir naudotojų santykius, pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjų teises ir pareigas, pašto veiklos reguliavimo institucijas, pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjų atsakomybę ir žalos atlyginimą.

2. Įstatymas taikomas pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjams ir naudotojams.

3. Įstatymas nereglamentuoja diplomatinio pašto veiklos.

4. Šiuo Įstatymu siekiama Lietuvos Respublikos pašto bei pasiuntinių veiklos reglamentavimą ir reguliavimą suderinti su Europos Sąjungos teisės aktu, nurodytu šio Įstatymo priede.

2 straipsnis. Pagrindinės sąvokos

1. Aerograma – oro paštu siunčiama pašto korespondencijos siunta.

2. Galutiniai atsiskaitymai – tai atlygis universaliųjų pašto paslaugų teikėjui už gaunamo tarptautinio pašto siuntų pristatymą.

3. Išpirktinė pašto siunta – pašto siunta, įteikiama gavėjui, kai jis sumoka pašto paslaugų teikėjui siuntėjo nurodytą bei už pašto paslaugas priskaičiuotą pinigų sumą.

4. Įvertintoji pašto siunta – pašto siunta, kurios sugadinimo, vagystės ar dingimo atveju siuntėjui atlyginama pastarojo deklaruota nurodytoji pašto siuntos vertė.

5. Keitimasis dokumentais – tarp susitarusių asmenų ir jų pačių jėgomis tarpusavyje vykdomas keitimasis pašto siuntomis.

6. Korespondencijos siunta – tai rašytinis pranešimas, užrašytas ant bet kokios fizinės medžiagos, siųstinas ir pristatytinas ant siuntos ar pakuotės siuntėjo nurodytu adresu.

7. Leidimas – tai Ryšių reguliavimo tarnybos išduodamas nustatytos formos dokumentas, suteikiantis teisę teikti pašto paslaugas.

8. Naudotojas – fizinis ar juridinis asmuo, asmeniniams ar verslo tikslams besinaudojantis pašto ar pasiuntinių paslaugomis.

9. Pasiuntinių paslaugos – greitas pašto siuntų priėmimas surinkimas, paskirstymas, vežimas ir pasirašytinas įteikimas gavėjams asmeniškai iš rankų į rankas per pasiuntinį ir, siuntėjui prašant, patvirtinimas apie siuntos įteikimą suteikiant siuntėjo pageidaujamas papildomas paslaugas.

10. Pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjas – pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugas teikiantis asmuo.

11. Pašto korespondencijos siunta – tai korespondencijos siunta, sekograma, taip pat kurioje yra rašytinis pranešimas, užrašytas ant bet kokios fizinės medžiagos, siųstinas ir pristatytinas ant siuntos ar pakuotės siuntėjo nurodytu adresu. Kknygos, katalogai, laikraščiai ir periodiniai leidiniai, smulkūs paketai, siųstini ir pristatytini ant siuntos ar pakuotės siuntėjo nurodytu adresu nėra laikomi pašto korespondencijos siuntomis.

12. Pašto mokos ženklai – galiojantys Lietuvos Respublikos pašto ženklai, pašto blokai, ženklinti vokai ir atvirukai (atvirlaiškiai) bei ženklintos aerogramos, ženklintuvų antspaudai ir specialūs patvirtinti mokėjimo spaudai.

13. Pašto paslaugos – pašto siuntų surinkimas, paskirstymas, vežimas, ir pristatymas ar įteikimas.

14. Pašto paslaugų teikimo vietos – tai pašto infrastruktūros dalis, įskaitant viešam naudojimui skirtas pašto dėžutes, esančias šalia viešųjų kelių arba universaliųjų pašto paslaugų teikėjo patalpose, per kurias naudotojai gali pateikti pašto siuntas viešajam pašto tinklui.

15. Pašto siunta – adresuota ir išsiuntimui paruošta siunta, kurią turi pristatyti pašto ar pasiuntinių paslaugų teikėjai. Tai pašto korespondencijos, reklaminė pašto siunta, taip pat siunta, kurioje siunčiamos knygos, katalogai, periodiniai leidiniai ir pašto siuntiniai.

16. Pašto siuntinys – tai paštu siunčiami daiktai (prekės), įskaitant turintys arba neturintys neturinčius komercinės vertės.

17. Pašto siuntų paskirstymas – visuma veiksmų, kurie atliekami su pašto siuntomis nuo jų patekimo į rūšiavimo vietą iki pristatymo adresatams.

18. Pašto siuntų surinkimas – visuma veiksmų, kurių metu pašto siuntos surenkamos iš pašto paslaugų naudotojų.

19. Registruotoji pašto siunta – pašto siunta, kuriai suteikta pastovaus dydžio garantija pašto siuntos dingimo, vagystės ar sugadinimo atveju ir, siuntėjui paprašius, pateikiami įrodymai, kad pašto siunta buvo pristatyta ar įteikta gavėjui.

20. Reklaminė pašto siunta – adresuota pašto siunta, kurią sudaro vieno siuntėjo paštu siunčiamas reklaminio, komercinio ar viešai skelbiamo pobūdžio vienodo turinio pranešimas (išskyrus sąskaitas, mokėjimo pranešimus, finansines ataskaitas ir kitokius neidentiško turinio pranešimus). Jei reklaminėje pašto siuntoje siunčiami kitokio pobūdžio pranešimai, ji nelaikoma reklamine pašto siunta.

21. Rezervuotosios pašto paslaugos – pašto paslaugų dalis, kurių teikimas apribojamas laikantis nustatytų svorio ir kainų ribų tam, kad būtų užtikrintas universaliųjų pašto paslaugų teikimas.

22. Sekograma – akliesiems skirta pašto korespondencijos siunta, pažymėta specialia žyma.

23. Tarptautinė pašto siunta – pašto siunta, siunčiama iš vienos valstybės į kitą.

24. Universaliosios pašto paslaugos – nenutrūkstamai visoje šalies teritorijoje teikiamos pašto paslaugos.

25. Universaliųjų pašto paslaugų teikėjas – valstybės įmonė Lietuvos paštas ir (ar) kitas pašto paslaugų teikėjas, Vyriausybės įgaliotas teikti universaliąsias pašto paslaugas šalies teritorijoje.

26. Viešasis pašto tinklas – tai pašto infrastruktūra, kuria naudojasi universaliųjų pašto paslaugų teikėjas, vykdydamas pašto veiklą: pašto siuntų, priskiriamų universaliosioms pašto paslaugoms, surinkimą iš visoje teritorijoje esančių pašto paslaugų teikimo vietų; tokių pašto siuntų vežimą ir apdorojimą nuo paėmimo iš pašto paslaugų teikimo vietų iki rūšiavimo vietų; pristatymą pagal ant pašto siuntų nurodytus adresus.

3 straipsnis. Pašto veiklos reguliavimo institucijos

1. Pašto veiklą Lietuvos Respublikoje reguliuoja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir Ryšių reguliavimo tarnyba.

2. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija:

1) formuoja ir įgyvendina valstybės strategiją ir politiką pašto srityje;

2) tvirtina universaliųjų pašto paslaugų teikimo taisykles;

3) nustato universaliųjų pašto paslaugų kokybės reikalavimus;

4) užtikrina, kad universaliųjų pašto paslaugų plėtra atitiktų technikos pažangą bei naudotojų poreikius;

5) įgalioja pašto paslaugų teikėją (-us) teikti universaliąsias pašto paslaugas šalies teritorijoje bei apie jį (juos) praneša Europos Komisijai;

6) pagal pašto siuntų svorio pakopas tvirtina universaliųjų pašto paslaugų didžiausius tarifus;

7) tvirtina nuostolingų universaliųjų pašto paslaugų kompensavimo taisykles;

8) tvirtina nustato pašto mokos ženklų išleidimo, išėmimo iš apyvartos bei apskaitos taisykles;

9) tvirtina universaliųjų pašto paslaugų teikėjo viešojo pašto tinklo charakteristikas;

10) nenugalimos jėgos ir ekstremalių situacijų ar kitų ypatingų aplinkybių atvejais, o taip pat siekiant pasirengti visuotinei mobilizacijai, valstybės gynybai, užtikrinant valstybės saugumą bei viešąją tvarką, įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka duoda pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjams privalomus nurodymus, užduotis ir užsakymus;

11) bendradarbiauja su užsienio šalių pašto institucijomis, pagal kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose;

12) vykdo kitas funkcijas, nustatytas pašto veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

3. Ryšių reguliavimo tarnyba – šio Įstatymo nuostatų laikymąsi prižiūrinti ir jas įgyvendinanti biudžetinė įstaiga prie Vyriausybės, veikianti pagal šį ir kitus įstatymus, teisės aktus bei savo nuostatus. Ryšių reguliavimo tarnyba finansuojama iš valstybės biudžeto ir šios tarnybos pajamų, gautų už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus, pervedamų į valstybės biudžetą. Jų objektus, dydžius ir mokėjimo tvarką, suderinusi su Finansų ministerija, nustato Ryšių reguliavimo tarnybos taryba, pagrįsdama Ryšių reguliavimo tarnybos sąnaudomis.

4. Ryšių reguliavimo tarnyba:

1) rengia ir tvirtina bendrąsias vertimosi pasiuntinių paslaugų teikimo veikla sąlygas bei prižiūri, kaip jų laikomasi;

2) vadovaudamasi Civilinio kodekso 2.78 ir 2.79 straipsniais, rengia ir tvirtina leidimų pašto paslaugų teikėjams išdavimo ir vertimosi pašto paslaugų teikimo veikla taisykles bei išduoda leidimus, taip pat prižiūri, kaip laikomasi leidimų pašto paslaugų teikėjams išdavimo ir vertimosi pašto paslaugų teikimo veikla taisyklių reikalavimų;

3) rengia ir teikia tvirtinti Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai nuostolingų universaliųjų pašto paslaugų kompensavimo taisykles;

4) rengia ir teikia pasiūlymus Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai dėl universaliųjų pašto paslaugų didžiausių tarifų;

5) rengia ir teikia pasiūlymus Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai dėl universaliųjų pašto paslaugų teikėjo viešojo pašto tinklo charakteristikų;

6) rengia ir teikia tvirtinti Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai universaliųjų pašto paslaugų teikimo taisykles;

7) prižiūri, kaip universaliųjų pašto paslaugų teikėjas laikosi nustatytų viešojo pašto tinklo charakteristikų ir teikiamų universaliųjų pašto paslaugų kokybės reikalavimų;

8) nustato universaliųjų pašto paslaugų teikėjui pagrindinius sąnaudų apskaitos tvarkymo principus bei sąnaudų apskaitos sistemai keliamus reikalavimus, taip pat kitus su sąnaudų apskaitos sistema susijusius reikalavimus, tarp jų ir reikalavimą atlikti auditą;

9) organizuoja nepriklausomą universaliųjų pašto paslaugų kokybės patikrinimą ir kartą per metus viešai skelbia šio patikrinimo rezultatus;

10) rengia ir tvirtina pašto ar pasiuntinių paslaugų teikėjų ir naudotojų ginčų nagrinėjimo taisykles bei nagrinėja ginčus tarp pašto ir pasiuntinių paslaugų teikėjų ir naudotojų;

11) rengia ir tvirtina pašto paslaugų teikėjų ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjų ginčų nagrinėjimo taisykles bei nagrinėja ginčus tarp pašto paslaugų teikėjų ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjų;

12) vykdo universaliųjų pašto paslaugų tarifų taikymo priežiūrą;

13) pagal savo kompetenciją tiria ir nagrinėja šio Įstatymo pažeidimus bei pažeidėjams taiko sankcijas kitų teisės aktų nustatytais atvejais, sąlygomis ir tvarka;

14) bendradarbiauja su užsienio šalių pašto veiklos reguliavimo institucijomis, pagal kompetenciją dalyvauja tarptautinių organizacijų bei Europos Sąjungos institucijų, komitetų bei grupių veikloje;

15) įstatymų nustatyta tvarka teikia turimą informaciją kitoms valstybės ir (ar) savivaldybių institucijoms pagal jų prašymus. Valstybės ir (ar) savivaldybių institucijos, kurioms perduota konfidenciali informacija, privalo užtikrinti tinkamą jos apsaugą;

16) atlieka kitas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

5. Ryšių reguliavimo tarnyba, įgyvendindama šiuo Įstatymu jai pavestas funkcijas, turi teisę:

1) kontroliuoti, kaip laikomasi šio Įstatymo bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių pašto veiklą, nuostatų;

2) įsipareigojusi išlaikyti konfidencialumą, gauti iš pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjų visą jai reikalingą su pavestų uždavinių įgyvendinimu ir funkcijų vykdymu susijusią informaciją, įskaitant ir finansinę;

3) turėti atlikti kituose kitus Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų teisių nurodytus veiksmus.

4 straipsnis. Pašto ir pasiuntinių veiklos reguliavimo principai

Pašto ir pasiuntinių veikla reguliuojama vadovaujantis sąžiningos konkurencijos, laisvės teikti pašto paslaugas, laipsniško ir kontroliuojamo pašto rinkos liberalizavimo principais.

5 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnai

1. Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioti pareigūnai, vykdydami šio Įstatymo priežiūrą, pateikę tarnybinį pažymėjimą bei Ryšių reguliavimo tarnybos išduotą dokumentą, patvirtinantį jų įgaliojimus ir atliekamas funkcijas, turi šias teises, kurias įgyvendina Ryšių reguliavimo tarnybos vardu:

1) pagal šio ir kitų įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytas sąlygas ir procedūras iš pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjų gauti jiems reikalingą informaciją;

2) gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, susijusių su tikrinamų pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjų veikla, reikalauti, kad jie atvyktų duoti paaiškinimus į tyrimą atliekančio įgalioto pareigūno tarnybines patalpas;

3) gauti duomenis ir dokumentus arba jų nuorašus apie tikrinamo pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjo ūkines operacijas iš kitų asmenų, neatsižvelgiant į jų pavaldumą, taip pat iš valstybės valdymo ir savivaldos institucijų;

4) patikrinti pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjų ūkinę veiklą (atlikti reviziją), pagal tikrinimo medžiagą iš ekspertizės įstaigų gauti išvadas, atlikti išsamų pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjų sąnaudų ir (ar) pajamų sistemos (-ų) patikrinimą;

5) laikinai – iki 30 dienų – paimti dokumentus ir daiktus, kurie būtini ar turi įrodomąją reikšmę tiriant pažeidimą, palikdami motyvuotą sprendimą dėl dokumentų ir (ar) daiktų paėmimo bei paimtų dokumentų ir (ar) daiktų aprašą; išreikalauti padaryti nurodytų dokumentų kopijas;

6) tyrimui pasitelkti specialistų ir ekspertų;

7) atlikti kitus kitas šioame ir kitųuose įstatymųuose nustatytas teises nurodytus veiksmus.

2. Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioti pareigūnai, įgyvendindami jiems suteiktas teises, surašo dokumentus (aktus, protokolus, reikalavimus ir panašiai.). Jų formas ir užpildymo tvarką įsakymu patvirtina Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius.

3. Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotų pareigūnų, įgyvendinančių šiame straipsnyje nurodytas teises, reikalavimai, pateikti atliekant šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, yra privalomi asmenims ir jų valdymo organų bei administracijos darbuotojams. Šie asmenys privalo tinkamai bendradarbiauti su Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotais pareigūnais. Už Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotų pareigūnų reikalavimų nevykdymą asmenys taikomos įstatymų nustatytos sankcijos atsako įstatymų nustatyta tvarka.

6 straipsnis. Teisė teikti verstis pašto ir pasiuntinių veikla paslaugas

1. Asmenys turi teisę verstis teikti pašto ir (ar) pasiuntinių veikla paslaugas laikydamiesi šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato, kokią informaciją ir dokumentus asmuo privalo pateikti norėdamas verstis teikti pašto ir (ar) pasiuntinių veikla paslaugas.

2. Pasiuntinių veikla paslaugas asmenys turi teisę teikti verstis be atskiro išankstinio valstybės institucijų leidimo, kai Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis praneša apie tai Ryšių reguliavimo tarnybai. Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi asmens pranešimą apie numatomą pasiuntinių paslaugų veiklos teikimo pradžią, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų informuoja šį asmenį apie pranešimo gavimą, nurodydama, ar pranešimaso turinys ir forma atitinka bendrąsias vertimosi pasiuntinių paslaugų veikla teikimo sąlygas.

3. Teikti Ppašto veikla paslaugas asmenys turi teisę verstis tik turėdami leidimą. Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi asmens prašymą išduoti leidimą teikti pašto paslaugas, vadovaudamasi leidimų pašto paslaugų teikėjams išdavimo ir pašto paslaugų teikimo taisyklėmis, ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo pateikimo dienos išduoda leidimą. Leidimas įsigalioja jo išdavimo dieną, jeigu pačiame leidime nenustatyta kitaip. Leidimas neišduodamas, jeigu pateikiami ne visi dokumentai, kurių reikia leidimui gauti, dokumentai neatitinka nustatytų reikalavimų ar pateikiami klaidingi duomenys. Ryšių reguliavimo tarnyba, atsisakiusi asmeniui išduoti leidimą, nurodo tokio atsisakymo motyvus bei apskundimo tvarką. Pašalinus priežastis, dėl kurių leidimas neišduotas, asmuo gali pateikti prašymą jį išduoti.

4. Leidimo galiojimas panaikinamas, jeigu asmuo pateikia rašytinį prašymą panaikinti leidimo galiojimą, asmuo yra likviduotas, reorganizuotas (išskyrus jungimo būdu), leidimą gavo pateikęs klaidingus duomenis, suklastotus dokumentus, nuslėpė faktus, dėl kurių leidimas negalėjo būti išduotas arba vienerius metus nuo leidimo įsigaliojimo dienos nepradėjo veiklos teikti pašto paslaugų. Leidimo galiojimas panaikinamas Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymu. Apie leidimo galiojimo panaikinimą asmuo per 5 darbo dienas informuojamas raštu. Panaikinus leidimo galiojimą, asmuo leidimą per 10 dienų nuo pranešimo gavimo dienos turi grąžinti Ryšių reguliavimo tarnybai.

5. Asmenys, prieš nutraukdami pašto ir (ar) pasiuntinių veiklą paslaugų teikimą, privalo apie tai pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai jos nustatyta tvarka ir sąlygomis.

7 straipsnis. Pašto ir pasiuntinių paslaugų teikimas

1. Tarptautinio pašto siuntų, siunčiamų naudojantis viešuoju pašto tinklu, rūšys, bei siunčiamų pašto siuntų didžiausi ir mažiausi matmenys turi atitikti Pasaulinės pašto sąjungos Pasaulinėje pašto konvencijoje, Pašto korespondencijos ir Pašto siuntinių reglamentuose nustatytus reikalavimus.

2. Jei nustatoma, kad priimtoje pašto siuntoje yra pagal teisės aktus draudžiamų siųsti daiktų (prekių), jie grąžinami siuntėjui arba konfiskuojami įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

3. Jei įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka konfiskuojama pašto siunta kartu su draudžiamais siųsti daiktais (prekėmis), apie tai pašto paslaugos teikėjas praneša siuntėjui. Pranešime įvardijami konfiskuoti daiktai (prekės).

4. Pašto siuntos vežamos pašto ar pasiuntinių paslaugų teikėjų arba kitų vežėjų, su kuriais sudarytos vežimo sutartys, transporto priemonėmis. Vežėjo atsakomybė už pašto siuntos neišsaugojimą (praradimą, apgadinimą, daiktų trūkumą jose) nustatoma vežimo sutartyje, vadovaujantis įstatymais bei Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis.

5. Pašto siuntas vežančioms transporto priemonėms, vežančioms tik pašto siuntas, jas lydintiems asmenims per pasienio kontrolės punktus, nuolatinėmis ir laikinomis jūrų, upių, kanalų ar kitų vandens telkinių perkėlomis leidžiama vykti be eilės.

6. Registruotoji Ppašto siunta pristatoma ar įteikiama siuntėjo nurodytam gavėjui arba šio gavėjo įgaliotam asmeniui. jo šeimos nariams, ne jaunesniems kaip 18 metų.

7. Pašto paslaugų teikėjai įdeda pašto siuntas į gaunamųjų laiškų dėžutes, o jei to padaryti negalima, apie tai praneša gavėjui. Pašto siunta, adresuota asmeniui į jo darbo, mokymosi vietą, bendrabutį, į karinės tarnybos vietą, ligoninę, sanatoriją, stovyklą ar įkalinimo vietą, pristatoma (įteikiama) administracijai arba jos įgaliotiems asmenims.

8. Gaunamųjų laiškų dėžutės turi būti įrengtos daugiabučių namų butų savininkų, bendrijų kiekvienoje laiptinėje, ne aukščiau kaip antrame aukšte, įmonių, įstaigų, organizacijų – prie pagrindinių įėjimų, sodininkų bendrijose – prie pagrindinių įėjimų (įvažiavimų) į sodą. Individualių namų savininkai įrengia gaunamųjų laiškų dėžutes prie įėjimo į jų sklypus arba ant greta gatvės esančių namų sienų, tvorų, stovelių. Gaunamųjų laiškų dėžutes lengvai prieinamoje vietoje įrengia pašto siuntos gavėjas.

9. Pasiuntinių paslaugų teikėjai siuntėjo pageidavimu privalo pašto siuntas privalo įteikti tik siuntėjo nurodytiems gavėjams ar jų įgaliotiems asmenims iš rankų į rankas pasirašytinai. teikti tokias papildomas paslaugas: surinkti pašto siuntas iš siuntėjo, garantuoti pašto siuntų pristatymą siuntėjo nustatytu laiku, suteikti galimybę pristatymo metu keisti gavėją, patvirtinti apie pašto siuntos įteikimą, sudaryti galimybę stebėti pašto siuntos pristatymą.

10. Pašto siunta, kurios neįmanoma pristatyti (įteikti) gavėjui ar grąžinti siuntėjui, kai siuntėjas (gavėjas) atsisako ją paimti arba kai nurodytu adresu gavėjas (siuntėjas) negyvena, saugoma Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą laiką. Jeigu per nustatytą laiką siuntėjas (gavėjas) pašto siuntos neatsiėmė, nors jam buvo išsiųstas raštu rašytinis perspėtas perspėjimas, pašto paslaugų teikėjas Valstybinei mokesčių inspekcijai turi pranešti apie tokį turtą ir perduoti jį valstybės nuosavybėn. Prie pranešimo pridedama pašto paslaugų teikėjo žyma, kad siuntėjas (gavėjas) kviečiamas pašto siuntą atsiimti neatvyko arba pašto siuntos atsisakė.

11. Keitimasis dokumentais vykdomas tarp susitarimą dėl keitimosi dokumentais sudariusių asmenų. Šie asmenys patys pristato ir pasiima pašto siuntas, naudodami savo ar trečiųjų asmenų patalpas, transportą.

8 straipsnis. Universaliosios pašto paslaugos

1. Kiekvienas naudotojas turi teisę į universaliąsias pašto paslaugas, prieinama kaina teikiamas visoje šalies teritorijoje. Pasiuntinių paslaugos nėra laikomos universaliosiomis pašto paslaugomis.

2. Universaliosios pašto paslaugos:

1) pašto korespondencijos siuntų iki 2 kilogramų surinkimas, paskirstymas, vežimas ir pristatymas ar įteikimas;

2) pašto siuntinių iki 10 kilogramų surinkimas, paskirstymas, vežimas ir pristatymas ar įteikimas;

3) registruotųjų ir įvertintųjų pašto siuntų surinkimas, paskirstymas, vežimas ir pristatymas ar įteikimas;

4) pašto siuntinių, gautų iš kitų Europos Sąjungos šalių narių, iki 20 kilogramų pristatymas ar įteikimas.

3. Universaliųjų pašto paslaugų teikėjas privalo:

1) visiems naudotojams vienodomis sąlygomis užtikrinti universaliųjų pašto paslaugų nenutrūkstamą teikimą šalies teritorijoje kiekvieną darbo dieną ir ne mažiau kaip penkias dienas per savaitę, išskyrus atvejus, priklausančius nuo nenugalimos jėgos (force majeure): vieną pašto siuntų surinkimą ir vieną pristatymą į pašto paslaugų gavėjo gyvenamąją ar buveinės vietą, išskyrus tam tikras aplinkybes, kurias Ryšių reguliavimo tarnyba gali nustatyti kaip išskirtines;

2) reguliariai teikti išsamią ir nuolat atnaujinamą informaciją universaliųjų pašto paslaugų naudotojams apie universaliąsias pašto paslaugas, galimybes jomis naudotis, jų kainas ir kokybės reikalavimus ar standartus;

3) pagal viešojo pašto tinklo charakteristikas įrengti pakankamą pašto paslaugų teikimo vietų skaičių, atitinkantį naudotojų poreikius;

4) išleisti ir išimti iš apyvartos pašto mokos ženklus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;

5) kompensuoti sekogramų, karo belaisvių ir internuotų asmenų pašto korespondencijos siuntų siuntimo išlaidas;

6) skelbti metinę ataskaitą, įskaitant išnagrinėtų skundų skaičių bei informaciją apie tai, kaip jie buvo išspręsti;

7) tvarkyti apskaitą pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus pagrindinius sąnaudų apskaitos tvarkymo principus bei sąnaudų apskaitos sistemai keliamus reikalavimus, taip pat kitus su sąnaudų apskaitos sistema susijusius reikalavimus, tarp jų ir reikalavimą atlikti auditą; sąnaudų apskaitos sistemoje atskirti kiekvieną universaliąją pašto paslaugą bei rezervuotąsias pašto paslaugas;

8) nacionalinės standartizacijos institucijos nustatyta tvarka taikyti Europos Sąjungos standartus;

9) skaidriomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis sudaryti sutartis su kitais pašto paslaugų teikėjais dėl galimybės naudotis viešuoju pašto tinklu;

10) vykdant tarpvalstybinius galutinius atsiskaitymus už tarptautinio pašto paslaugas laikytis tokių principų: galutinių atsiskaitymų dydžio nustatymo atsižvelgiant į gaunamo tarptautinio pašto apdorojimo ir pristatymo sąnaudas, atsiskaitymų susiejimo su paslaugų kokybe, galutinių atsiskaitymų skaidrumo ir nediskriminavimo.

4. Universaliųjų pašto paslaugų teikėjas turi teisę:

1) turėti antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu bei jį naudoti iškabose, pašto ženkluose, dokumentų blankuose;

2) sudaryti su klientais individualias sutartis dėl universaliųjų pašto paslaugų tarifų;

3) bendradarbiauti su kitų šalių universaliųjų pašto paslaugų teikėjais, pagal kompetenciją dalyvauti tarptautinių pašto organizacijų veikloje.

5. Universaliųjų pašto paslaugų tarifai privalo būti pagrįsti teikiamų universaliųjų pašto paslaugų sąnaudomis, tačiau prieinami visiems pašto paslaugų naudotojams, skaidrūs ir nediskriminuojantys. Jeigu Vyriausybė universaliųjų pašto paslaugų teikėjui didžiausius universaliųjų pašto paslaugų tarifus nustato mažesnius už pašto paslaugų sąnaudas, šių sąnaudų ir tarifų skirtumas padengiamas Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžete numatytų lėšų.

6. Universaliųjų pašto paslaugų teikėjas, taikydamas specifinius tarifus, šiems tarifams ir su jais susijusioms sąlygoms taiko skaidrumo ir nediskriminavimo principus. Nustatant tokius tarifus turi būti įvertintos nepatirtos sąnaudos, lyginant su įprastai teikiamomis pašto paslaugomis. Tarifai turi būti vienodi visiems naudotojams, siunčiantiems panašiomis sąlygomis.

7. Šio straipsnio 4 dalies 1 punktas taikomas tik valstybės įmonei Lietuvos paštui. Valstybės įmonė Lietuvos paštas gali turėti antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu bei jį naudoti iškabose, pašto ženkluose, dokumentų blankuose.

9 straipsnis. Rezervuotosios pašto paslaugos

Tam, kad būtų užtikrintas nenutrūkstamas universaliųjų pašto paslaugų teikimas, universaliųjų pašto paslaugų teikėjui rezervuojamos vidaus pašto korespondencijos siuntų, reklaminio pašto, gaunamų bei išsiunčiamų tarptautinioų pašto korespondencijos siuntų surinkimo, paskirstymo, vežimo, pristatymo bei įteikimo paslaugos, laikantis svorio ir kainų limitų. Nuo šio Įstatymo įsigaliojimo dienos taikoma 100 gramų, o nuo 2006 m. sausio 1 d. – 50 gramų rezervuotųjų pašto siuntų svorio riba. Pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjai rezervuotąsias pašto paslaugas nuo 2004 m. gegužės 1 d. privalo teikti taikydami ne mažiau kaip 3 kartus, o nuo 2006 m. sausio 1 d. – ne mažiau kaip 2,5 karto didesnį tarifą negu nustatytas universaliųjų pašto paslaugų teikėjui pirmosios svorio pakopos pašto korespondencijos tarifas.

10 straipsnis. Pašto siuntų slaptumas ir duomenų apsauga

1. Pašto ir pasiuntinių paslaugų teikėjai naudotojams privalo garantuoti susirašinėjimo slaptumą.

2. Pašto ir pasiuntinių paslaugų teikėjo darbuotojas, priimdamas pašto siuntą, gali patikrinti, ar joje nėra draudžiamų siųsti daiktų, ir, jei tokių daiktų randa, siuntos nepriimti.

3. Operatyvinės veiklos subjektai, ikiteisminio tyrimo institucijos gali gauti informaciją apie pašto ar pasiuntinių paslaugų naudotojus, apžiūrėti pašto siuntas ir jų dokumentus, patikrinti ar kitaip kontroliuoti siunčiamus daiktus bei daryti jų poėmį tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

4. Pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjams draudžiama teikti neįgaliotiems asmenims informaciją apie kitų asmenų naudojimąsi pašto paslaugomis arba sudaryti sąlygas šią informaciją gauti, jeigu šis ar kiti įstatymai nenustato kitaip.

11 straipsnis. Ginčų sprendimas

1. Iškilus ginčui tarp pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjų ir naudotojų arba tarp pašto paslaugų teikėjų ir pasiuntinių paslaugų teikėjų, naudotojas arba pašto ar pasiuntinių paslaugų teikėjas turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ši išankstine ne teismo tvarka išspręstų ginčą su pašto ar pasiuntinių paslaugų teikėju. Naudotojas, pašto ar pasiuntinių paslaugų teikėjas taip pat turi teisę kreiptis tiesiogiai į teismą.

2. Ginčų pagal pašto, pasiuntinių paslaugų teikėjų ar naudotojų skundus nagrinėjimui taikomos Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintos pašto ar pasiuntinių paslaugų teikėjų ir naudotojų arba pašto paslaugų teikėjų ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjų ginčų nagrinėjimo taisyklės.

3. Jeigu pašto ar pasiuntinių paslaugų teikėjas arba naudotojas kreipiasi į Ryšių reguliavimo tarnybą prieš tai nesikreipęs į pašto ar pasiuntinių paslaugų teikėją, Ryšių reguliavimo tarnyba imasi priemonių šalis sutaikyti.

4. Pašto ar pasiuntinių paslaugų teikėjų ir naudotojų bei pašto paslaugų teikėjų ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjų ginčų nagrinėjimo taisyklėse nustatomi reikalavimai dėl prašymų išspręsti ginčą formos, turinio ir pateikimo, įrodymų rinkimo ir pateikimo, taip pat šalių taikinimo procedūra bei ginčų nagrinėjimo procedūra, kitos ginčų nagrinėjimo taisyklės.

5. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl ginčo per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka.

12 straipsnis. Pašto ir pasiuntinių paslaugų teikėjų atsakomybė ir žalos atlyginimas

1. Siuntėjas dėl žalos atlyginimo už dingusią pašto siuntą, dingusius, trūkstamus ar apgadintus siųstus daiktus pretenziją gali pareikšti pašto paslaugų teikėjui per šešis mėnesius nuo pašto siuntos išsiuntimo dienos.

2. Pretenzijos, pareikštos pasibaigus šio straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui, nenagrinėjamos.

3. Pašto paslaugų teikėjai turi nustatyti bei patvirtinti paprastą bei sąnaudomis pagrįstą pašto paslaugų naudotojų skundų nagrinėjimo tvarką.

4. Žala dėl prarastų, sugadintų pašto siuntų (padaryta nuo jų priėmimo iki įteikimo gavėjui) atlyginama vadovaujantis šiuo Įstatymu. Žala dėl prarastų, sugadintų tarptautinių pašto siuntų atlyginama vadovaujantis Pasaulinės pašto konvencijos, Pašto korespondencijos bei Pašto siuntinių reglamentų nuostatomis. Patirti netiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos į žalos atlyginimo dydį neįskaitomos.

5. Pašto paslaugų teikėjai neatsako už:

1) pašto siuntas, kurios pagal valstybės institucijų sprendimus įstatymų nustatyta tvarka perduodamos valstybės nuosavybėn arba konfiskuojamos;

2) prarastus draudžiamus siųsti pašto siuntose daiktus (prekes).

6. Jeigu dėl pašto paslaugų teikėjo kaltės dingsta ar buvo sugadintos pašto siuntos, jose trūksta daiktų (prekių) ar daiktai (prekės) apgadinti, jis atlygina:

1) už dingusią registruotąją pašto korespondencijos siuntą, kurios siuntėjas neįvertino, taip pat už joje sugadintus visus daiktus (prekes) – suma, lygia siuntimo išlaidoms. Registruotosios pašto siuntos dalinio išplėšimo ar dalinio sugadinimo atveju siuntėjas turi teisę į žalos atlyginimą, lygų realiam padarytos žalos dydžiui, tačiau jis negali viršyti pašto siuntos vertės;

2) už dalį dingusių ar apgadintų daiktų (prekių) registruotojoje pašto korespondencijoje ar dingusiame pašto siuntinyje – suma, lygia pašto siuntoje dingusių (apgadintų) daiktų (prekių) vertei, tačiau neviršijančia šio straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodytos sumos;

3) už dingusią įvertintąją pašto siuntą – suma, lygia siuntimo išlaidoms, ir įvertinimo sumą;

4) už dalį dingusių ar apgadintų daiktų (prekių) įvertintojoje pašto siuntoje su daiktų (prekių) aprašu – suma, lygia siuntimo išlaidoms ir daiktų (prekių) apraše nurodytai dingusio ar apgadinto daikto (prekės) vertei, tačiau ne didesne, negu įvertinta visa pašto siunta.

7. Tais atvejais, kai pašto siuntos gavėjas nesumoka išpirktinės pašto siuntos mokesčio dėl pašto paslaugų teikėjo kaltės, pašto paslaugų teikėjas sumoka siuntėjui jo nurodytą išpirktinę sumą.

8. Jeigu pašto paslaugų teikėjas dėl savo kaltės grąžina siuntėjui registruotąją pašto korespondenciją ar pašto siuntinį, už tai jis siuntėjui atlygina siuntimo išlaidas.

9. Pašto paslaugų teikėjas, gavęs šio Įstatymo nustatytais terminais pateiktą pretenziją, žalą atlygina:

1) dėl pašto siuntos, siųstos šalyje, – per mėnesį nuo pretenzijos pateikimo dienos;

2) dėl tarptautinės pašto siuntos – per 3 mėnesius nuo pretenzijos pateikimo dienos.

10.  Pašto paslaugų teikėjas žalos neatlygina, jeigu:

1) siunčiant pašto siuntas atsirado nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės, dėl kurių dingo pašto siunta, joje trūksta daiktų ar jie sugadinti, negalima nustatyti, kas atsitiko su pašto siunta, nes sunaikinti įrodymams reikalingi tarnybiniai dokumentai, o pašto paslaugų teikėjų kaltė kitaip neįrodoma;

2) žala padaryta dėl siuntėjo kaltės, nes jis pažeidė pašto paslaugų teikėjo reikalavimus dėl pakuotės ar daiktų įpakavimo ir dėl ypatingų siunčiamojo daikto (prekės) savybių;

3) pašto siunta, joje siunčiami daiktai (prekės) ar jų dalis išsiuntimo ar gavimo šalies įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais bei tvarka konfiskuoti;

4) gavėjui įteikiant registruotąją pašto korespondenciją ar pašto siuntinį, pakuotė bei ant jos esantis išsiuntimo pašto antspaudas, lipdukas su specialiu antspaudu, lipnioji juosta, plomba ar perrišimo virvutė yra nepažeisti ir pašto korespondencijos ar siuntinio svoris atitinka nurodytąjį;

5) gavėjas priėmė pašto siuntą ir pasirašė, kad ją gavo;

6) pašto siunta negauta dėl asmens, kurį gavėjas įgaliojo ją paimti, kaltės;

7) pašto siunta dingo ar buvo sugadinta šalyje, kurioje už tai nenumatytas žalos atlyginimas;

8) siunčiamos sekogramos, karo belaisvių ir internuotų civilių asmenų pašto korespondencijos siuntos.

11. Pasiuntinių paslaugų teikėjams šio straipsnio nuostatos taikomos, jeigu sutartyse su naudotojais nenustatyta kitaip. Jei sutartis pablogina naudotojų padėtį, taikomos šio straipsnio nuostatos.

13 2 straipsnis. Baigiamosios nuostatos

1. Iki šio Įstatymo įsigaliojimo pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjams išduoti leidimai galioja tiek, kiek neprieštarauja šio Įstatymo nuostatoms.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija bei Ryšių reguliavimo tarnyba priima šiam Įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.“

2 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Įstatymas, išskyrus 2 straipsnį, įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

Lietuvos Respublikos

       m.                     d.

įstatymo Nr.       

priedas

ĮGYVENDINAMAS EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAS

1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo (su paskutiniais pakeitimais, nustatytais 2002 m. birželio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/39/EB).