Pirmasis (483) posėdis
2004 m. kovo 10 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS, Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SKARDŽIUS

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Gerbiamieji Seimo nariai, noriu pranešti, kad šiandien yra gruodžio… rugsėjo 10 diena, ir mes… Atsiprašau, visiškai neteisingai, kovo 10 diena, ir mes pradedame pavasario sesiją.

Giedamas Lietuvos valstybės himnas

2004 m. kovo 10 d. (trečiadienio) darbotvarkė

Dėl šios dienos darbotvarkės. Noriu informuoti, kad prieš posėdį mes, frakcijų seniūnai ir valdybos nariai, buvome susirinkę ir bendrame pasitarime nutarėme siūlyti Seimui papildyti šios dienos darbotvarkę ir po trečiojo darbotvarkės klausimo įrašyti Valentino Junoko informaciją ir atsakymus į klausimus. Visi frakcijų seniūnai tokį pasiūlymą rėmė. Ar pritartumėte bendru sutarimu, kad pakviestume V.Junoką? Nėra prieštaraujančių. Taigi darbotvarkės 3 klausimas – V.Junoko informacija ir atsakymai į klausimus. Pusvalandis. Dabar dėl visos darbotvarkės. Jeigu nėra jokių kitų pasiūlymų, ar galėtume bendru sutarimu patvirtinti? Ačiū. Darbotvarkė patvirtinta. Kviečiu pirmininkauti Č.Juršėną.

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielieji kolegos, gerbiamasis premjere, dabar kalbės Seimo Pirmininkas A.Paulauskas. Prašom. Registruosimės vėliau.

Seimo Pirmininko A.Paulausko kalba, skirta VIII (pavasario) sesijos pradžiai

A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia noriu pasveikinti jus su dar vienu Seimo pavasariu. Skirtingai nuo kalendorinio pavasario, Seimo pavasaris išaušta dešimčia dienų pavėlavęs. Tačiau galėčiau išvardinti ir daugiau skirtumų. Paprasti metai turi keturis metų laikus, o Seimas turi tik pavasarį ir rudenį. Ir tai tik kalendoriuje.

Turbūt daugelis iš mūsų jau nelabai atskiriam, kada susirenkame į eilinę, kada į neeilinę sesiją, kada baigiasi rudens, o kada prasideda pavasario darbai, nes šių darbų tiek daug, kad Seime, skirtingai negu gamtoje, metų laikai kol kas dar nesikeičia.

Tačiau ši kovo 10-oji yra ypatinga, nes ji žymi ne tik formalią dar vienos, baigiamosios, 2000 m. šaukimo Seimo sesijos pradžią, bet ir lemiamą balsavimą dėl mūsų valstybės saugumo perkėlimo į visiškai naują – NATO – dimensiją.

Būtent šiandien čia, Lietuvos parlamente, mes priimsime galutinį sprendimą dėl esminio mūsų valstybės posūkio, kuris prieš 14 pavasarių dar buvo tik tolima ir labai miglota perspektyva.

Tikiu, kad šiandien mes dar kartą pademonstruosime savo vienybę, įprasminsiančią ilgą ir nelengvą mūsų valstybės nueitą kelią įtvirtinant Lietuvos nepriklausomybę, tikiu, kad ši diena mus dar labiau sutelks baigiamiesiems darbams, reikalingiems mūsų sėkmingai narystei Europos Sąjungoje.

Mūsų kadencijos Seimui teko išties svarbi ir atsakinga misija suteikti pagreitį integracijos procesams, suderinti šimtus reikalingų teisės aktų, atvesti Lietuvą prie Europos Sąjungos ir NATO durų. Šiandien mes jau prie šių durų. Beliko palenkti šių durų rankeną ir užeiti į vidų. Užeiti pakviestiems ir laukiamiems. Šiandien matome rezultatus, prie kurių prisidėjome mes visi – siūlydami ar oponuodami, svarstydami ar abejodami, tačiau lemiamais momentais susitelkdami ir priimdami svarbius ir neatidėliotinus Lietuvai sprendimus.

Vos kelios savaitės liko iki narystės euroatlantinėse bendrijose dienos, tačiau atsipalaiduoti dar per anksti. Juo labiau kad pastaruoju metu Seime, Seimo komitetuose pastebiu tam tikrą dėmesio atslūgimą svarstant su naryste Europos Sąjungoje susijusius klausimus. Noriu atkreipti dėmesį į neatidėliotiną būtinybę priimti Konstitucijos pataisas dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje, priimti teisės aktus, kuriais būtų išspręstas tarpžinybinio bendradarbiavimo sprendžiant Europos klausimus modelis. Taip pat raginčiau nedelsti ir priimant kitus visavertei Lietuvos narystei Europos Sąjungoje būtinus teisės aktus, paraginti (kreipiuosi į komitetų vadovus) ir tas institucijas, kurių parlamentui įsipareigoti pateikti teisės aktai vis dar mirksta rašalinėse. Manau, kad įtampos šioje Seimo sesijoje neišvengsime, nes Lietuvos politiniame gyvenime prasidės pasirengimas Europos Parlamento, Seimo rinkimams. Jau dabar įtampą didina precedento Lietuvos istorijoje neturinti apkaltos Lietuvos Respublikos Prezidentui procedūra, tapsianti rimtu egzaminu mūsų demokratijai, egzaminu, parodysiančiu, kokia iš teisų yra mūsų demokratija – išorinė kaukė ar tikrasis mūsų valstybės veidas.

Kaip išlaikysime šį išbandymą, ar sugebėsime įveikti iškilusius sunkumus demokratinėse valstybėse taikomais instrumentais, nuo to priklausys ir požiūris į mus, mūsų brandą, mūsų tikrąjį pasirengimą tapti visateisiais šių vertybių pagrindu egzistuojančių šalių bendruomenės nariais. Norėčiau paprašyti tik vieno – kad rinkimų ir kitų politinių įvykių sūkuryje Seime būtų išvengta nesveiko populizmo, nepritrūktų jėgų svarbiems mūsų dar laukiantiems sprendimams.

Tai ir partijų, ir rinkimų kampanijų finansavimo modelio tobulinimas, užtaisant galimos korupcijos spragas, būtinybė apsispręsti dėl savivaldos modelio ir tiesioginių merų rinkimų, surandant optimalų sprendimą, atitinkantį ir tarptautinius standartus, ir Lietuvos realybę, tai ir Etikos kodeksas, kuris galėtų būti taikomas jei ne šios, tai bent jau ateinančių kadencijų parlamentams.

Norėčiau atskirai atkreipti dėmesį ir į pasirengimą Europos Parlamento rinkimams, tapsiantį rimtu išbandymu pirmą kartą savo atstovus rinksiančiai mūsų valstybei.

Pacituosiu vieno Europos parlamentaro, patirties turinčio Ispanijos ministro man pasakytus žodžius: „Rinkite rimtus politikus, o ne tuos, kuriuos dėl vienų ar kitų politinių sumetimų naudingiau būtų išsiųsti kuo toliau, nes nuo Europos parlamentarų galimybių tiesiogiai priklausys ir galimybės pasinaudoti Europos Sąjungos teikiamais privalumais“. Tikiu, kad nepaisant visko mes sėkmingai užbaigsime savo misiją ir prisiminsime šiuos metus kaip svarbiausius savo gyvenime. Metus, praleistus atstovaujant mus rinkusios tautos interesams.

Tad atlikime savo pareigą deramai, užbaigdami tai, ką suplanavome, pasirengdami naujam mūsų valstybės gyvenimo pavasariui. Valstybės, kurios dar laukia labai daug išbandymų. Dar daug demokratijos, saugumo, ekonomikos ir kitų egzaminų.

Linkiu visiems susikaupimo, rimties, atsakingumo įvykdant įsipareigojimus mūsų šaliai, savo žmonėms, mums visiems vienai Lietuvai. Ačiū. (Plojimai)

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ projektas Nr.IXP-3300 (pateikimas)

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Darbotvarkės 2 punktas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ projektas Nr.IXP-3300. Pranešėjas – Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas. Kviečiu į tribūną.

Yra, kaip matote, ir kitas pranešėjas. Mes su jumis, kolegos, turime susitarti. Ar išklausome abu pranešimus, ar išklausome pirmąjį pranešimą, kuris bus ilgesnis, ir iš karto klausinėjame premjerą? Po to – antrasis pranešimas. Ir, jeigu reikia, antrą pranešėją taip pat kankiname. Sutinkame? Gerai.

Pirmasis pranešėjas – premjeras. Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininkas A.Paulauskas.

A.M.BRAZAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, labai nuoširdžiai sveikinu jus su prasidedančia aštuntąja (pavasario) sesija, kuri bus pažymėta ypač svarbiais mūsų kraštui įvykiais – stojimu į NATO ir į Europos Sąjungą. Šios sesijos darbas prasideda iki Lietuvos visateisės narystės Europos Sąjungoje pradžios, o baigsis, kai jau būsime tikraisiais nariais. Tai iš tikrųjų istorinis laikotarpis visos šalies ir kiekvieno mūsų gyvenime.

Galime pasidžiaugti, kad stojimo į Europos Sąjungą išvakarėse Lietuva ir toliau išlieka sparčiai besivystančia šalimi, siekiančia narystės Europos Sąjungoje.

Praėjusiais metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas augo ir pasiekė didžiausią augimo tempą visoje Europoje. Bendrasis vidaus produktas augo rekordiniais tempais ir 2003 metais jis siekė beveik 55 mlrd. litų, o per metus padidėjo, dabartiniais skaičiavimais, 8,9 procento. Augo gyventojų pajamos, didėjo pensijos, buvo stabilios kainos. Antrus metus iš eilės mes pastebime defliaciją, šie metai jau tretieji, gerokai sumažėjo nedarbas. Nedarbo rodikliai priartėjo prie vidutinių Europos rodiklių. Tačiau aš esu giliai įsitikinęs, kad yra didelės galimybės dar labiau sumažinti nedarbą šiais ir ateinančiais metais.

Šie rezultatai, apie kuriuos detaliau kalbėsiu pateikdamas Vyriausybės 2003 metų ataskaitą, yra bendro verslininkų, Vyriausybės ir Seimo darbo rezultatai. Manau, tik visų bendrų pastangų dėka buvo išvengta nereikalingų ginčų, priešpriešos, buvo dirbama kryptingai visų mūsų labui.

Verslininkai įrodė sugebėjimus organizuoti verslą didelės konkurencijos sąlygomis, Vyriausybės veikla buvo nukreipta geresnėms verslo sąlygoms sudaryti, valstybės makroekonominiam stabilumui bei griežtai fiskalinei politikai užtikrinti. Prie sėkmingos Lietuvos ūkio raidos prisidėjo ir Seimas, priimdamas įstatymus, sudariusius ūkio plėtrai palankias teisines sąlygas.

Ateityje turime išlaikyti šias pozityvias tendencijas, nes tik taip galime įgyvendinti valstybės ilgalaikės raidos strategijoje iškeltus tikslus ir per maksimaliai trumpą laikotarpį priartėti prie dabartinio Europos Sąjungos šalių gyvenimo lygio vidurkio.

Šioje sesijoje Vyriausybė siūlo svarstyti beveik 200, noriu pakartoti, 200 Lietuvos Respublikos įstatymų ir Seimo nutarimų projektų, apie kuriuos norėčiau tarti keletą žodžių.

Apie 70 siūlomų įstatymų projektų yra susiję su integracija į Europos Sąjungą. Beveik visi šie įstatymų projektai turi būti priimti ir įsigalioti iki gegužės 1 dienos. Todėl tiek Vyriausybė, tiek Seimas integraciją į Europos Sąjungą turi pripažinti šios sesijos svarbiausiu prioritetu ir mobilizuoti savo jėgas, kad trūkstami įstatymų projektai būtų laiku parengti, o pateikti Seimui – laiku priimti. Beveik 20 eurointegracinių įstatymų projektų jau pateikti Seimui ir daugelis jų pradėti svarstyti. Kiti projektai artimiausiu laiku bus taip pat pateikti.

Mes negalime suteikti nė mažiausio pagrindo mūsų būsimiesiems partneriams Europos Sąjungoje suabejoti Lietuvos kaip valstybės patikimumu. Šiais įstatymų projektais Lietuva ne tik baigia įgyvendinti derybose prisiimtus įsipareigojimus, bet ir perkelia į savo teisę teisės aktų nuostatas… Europos Sąjungos numatytais terminais ir apimtimi pagal mūsų derybų sutartį.

Norėčiau trumpai pakomentuoti keletą įstatymų projektų. Iš pradžių apie integracinius projektus, būtinus priimti iki narystės Europos Sąjungoje. Pirmiausia Europos ekonominės erdvės plėtros sutarties ratifikavimas. Jis reikalingas, kad Europos ekonominė erdvė būtų išplėsta būsimosioms Europos Sąjungos valstybėms narėms, taigi, žinoma, ir mums, Lietuvai.

Seime jau svarstoma nauja Mokesčių administravimo įstatymo redakcija, kurios tikslas – atsižvelgiant į Lietuvos gyvenimo realijas ir pasinaudojant geriausia užsienio valstybių patirtimi tiksliau, nuosekliau, išsamiau ir aiškiau reglamentuoti mokesčių administravimo procedūras, perkelti į minėtą įstatymą šiuo metu galiojančių mokestinių teisės aktų nuostatas. Siūloma mokesčių administravimo procedūroms suteikti daugiau lankstumo. Numatoma, kad šis įstatymas bus taikomas ir administruojant muitų sistemą.

Nuo gegužės 1 dienos bus pradėtas tiesiogiai taikyti Bendrijos muitų kodeksas ir jo įgyvendinimo nuostatas nustatantys reglamentai, todėl siūloma pripažinti netekusiais galios Neapmuitinamų parduotuvių bei Muitų tarifų įstatymus.

Gamtinių dujų įstatymo pakeitimas įgyvendins Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl gamtinių dujų vidaus rinkaus bendrų taisyklių. Siekiant nustatyti Europos Sąjungos reikalavimus dėl Bendrosios rinkos funkcionavimo, siūloma keisti keletą Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo straipsnių.

Įgyvendinant prioritetą siekiant užtikrinti viešosios transporto infrastruktūros plėtrą siūloma svarstyti Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus, susijusius su geležinkelių transporto paslaugų teikimo rinkos liberalizavimu bei geležinkelių transporto sektoriaus funkcionavimu šioje rinkoje; nustatyti geležinkelių transporto veiklos sąlygas, reikalavimus geležinkelių transporto darbuotojams bei sureguliuoti santykius, kylančius iš keleivių, bagažo ir krovinių vežimo Lietuvos geležinkelių transportu.

Seimui siūloma priimti naują Geležinkelių transporto kodekso redakciją bei Geležinkelių transporto sektoriaus reformos įstatymo projektą.

Siekiant suderinti mūsų teisinę bazę su Europos Sąjungos ACQUIS, siūloma priimti Pašto įstatymo naują redakciją, kurią mes esam jau seniai pateikę Seimui, Aviacijos įstatymo pakeitimus bei Elektroninių ryšių įstatymo projektą.

Liberalizuojant pašto rinką, siekiant padidinti Lietuvos pašto veiklos efektyvumą ir konkurencingumą siūlomas valstybės įmonės Lietuvos paštas pertvarkymo į akcinę bendrovę įstatymas.

Vyriausybės prioritetui mažinti nedarbą ir skurdą įgyvendinti teikiame Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymo pakeitimus, kuriais siūloma nustatyti valstybės išmoką kiekvienam šeimoje auginamam vaikui ir numatyti laipsnišką jos įvedimą, patobulinti paramos sistemą globojamiems vaikams, didinant artimų giminaičių atsakomybę už vaikus bei užtikrinant tikslingesnę paramą pradedant jiems savarankišką gyvenimą, užtikrinti išmokų panaudojimą vaiko poreikiams. Šių metų biudžete numatytos lėšos pradėti mokėti po 50 Lt kiekvienam 3–7 metų vaikui, augančiam šeimoje.

Atsižvelgiant į Seimo pastabas, patikslintas Valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindų įstatymo projektas, kuriame bus nustatyta bendra darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis šiose institucijose, darbo apmokėjimo sistema. Ši problema sprendžiama gerokai pavėluotai, todėl atskiru Vyriausybės nutarimu nuo gegužės 1 d. vidutiniškai 10% bus padidinti atlyginimai šiai kategorijai darbuotojų. Tam biudžete yra numatyta 200 mln. litų.

Minimalaus ir kitų darbo užmokesčio dydžių indeksavimo principus ir tvarką bei socialinės apsaugos išmokų rodiklius ir jų indeksavimo pagrindus siūloma reglamentuoti Darbo užmokesčio ir socialinės apsaugos išmokų indeksavimo įstatyme.

Užtikrinant lygias neįgaliųjų teises ir galimybes visuomenėje, nustatant neįgaliųjų socialinės integracijos pagrindus, siūloma pakeisti Invalidų socialinės integracijos įstatymą.

Derinant su Europos Sąjungos teise siūloma keisti Aukštojo mokslo įstatymą ir Mokslo ir studijų įstatymą ir nustatyti galimybę steigti ne valstybines aukštąsias mokyklas, patikslinti priėmimo į valstybines aukštąsias mokyklas tvarką, profesoriaus emerito vardo suteikimo bei išmokų profesoriams emeritams mokėjimo tvarką.

Būtina pagaliau spręsti meno kūrėjų problemas, jų socialines garantijas ir darbo santykius, todėl teikiame Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymą.

Siekiant pagerinti sveikatos apsaugos sistemos situaciją, siūloma pakeisti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnį, kad įstaigų vadovų veiklą kontroliuotų bei vertintų, taip pat vykdytų jų atestaciją įstaigų steigėjai – sveikatos priežiūros įstaigų vadovų darbdaviai. Taip pat siūloma patvirtinti Nacionalinę vaistų politikos programą.

Siekiant įgyvendinti prioritetą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką teikiami svarstyti šie įstatymų projektai. Bendrojo pagalbos centro veiklos įstatymo projektu siekiama sukurti pagalbos teikimo sistemą, atitinkančią Europos Sąjungos reikalavimus, kelti visuomenės viešojo saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimo lygį. Užtikrinti greitesnę, veiksmingesnę pagalbą asmenims, besikreipiantiems bendruoju pagalbos telefonu 112 ir kitais pagalbos telefonais.

Viešojo saugumo tarnybos įstatymo projektu siekiama nustatyti Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos paskirtį, veiklos principus ir teisinius pagrindus, uždavinius, funkcijas, struktūrą, finansavimą, veiklos kontrolę, bendradarbiavimo su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis pagrindus.

Asmens bei turto saugos įstatymo projektu siekiama sudaryti asmenims geresnes sąlygas įgyvendinti jų teises į gyvybės, sveikatos, orumo, privataus gyvenimo bei turto apsaugą, neliečiamumą, taip pat užtikrinti didesnį visuomenės saugumą, geresnę viešąją tvarką. Formuoti bendrą valstybės politiką privačios asmens bei turto saugos srityse siekiant apsaugoti gyvybiškai svarbius fizinių ir juridinių asmenų, visuomenės ir valstybės interesus, užtikrinti tokios veiklos valstybinę kontrolę.

Šiandien jūs ratifikuojate Šiaurės Atlanto sutartį, ir mes iš esmės tampame NATO nariais. Atsižvelgiant į šią narystę reikia suderinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nuostatas su naujomis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatomis.

Neišvardijau čia visų teikiamų Seimui projektų. Paminėjau gal tik svarbesnius. Noriu dar kartą paprašyti visų Seimo narių atsakingo požiūrio į teikiamus integracinius projektus, kad jie būtų apsvarstyti ir priimti iki svarbios mums visiems datos – gegužės 1-osios.

Linkiu Seimui darbingos sesijos ir reiškiu įsitikinimą, kad nenumatyti papildomi Seimą užgriuvę darbai nenustelbs jo pagrindinės veiklos srities – įstatymų leidybos, žinoma, nustatytu laiku ir kokybiškos. Linkiu jums sėkmės. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Ačiū. Kaip jūs žinote, po pateikimo 10 minučių skiriama klausimams ir atsakymams. Noriu priminti, kad Vyriausybės ataskaita ir diskusija Seime bus kovo–balandžio mėnesiais. Yra 15 norinčių klausti. Aišku, visi per 10 minučių nespės. Ar galime taip paskirstyti, kad iš frakcijų po vieną klausimą? Nėra prieštaraujančių? Gerai. Tai A.Matulevičius klausia Liberaldemokratų frakcijos vardu.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Gerbiamasis premjere, iš tikrųjų įvykiai istoriniai: ir ratifikavimo sutartis dėl NATO, ir gegužės 1 d. einame į Europos Sąjungą. Vyriausybė iš tikrųjų gana formaliai, stabiliai dirba. Didžiulė programa Vyriausybės pateikta ir Seimui. Bet aš šioje programoje neradau vieno dalyko. Norėčiau išgirsti jūsų nuomonę ir ar nebūtų tikslinga tai padaryti. Aš žinau, kad Seimo vicepirmininkas gerbiamasis V.Andriukaitis bandė daryti mechanizmą, kaip Seimas ir Vyriausybė bendradarbiaus suteikiant Vyriausybei ir atskiriems ministrams mandatą spręsti klausimus Lietuvos vardu Europos Sąjungoje, kai mes būsime Europos Sąjungoje nuo gegužės 1 dienos. Man atrodo, tas dalykas buvo siaurokai daromas. Ar nebūtų tikslinga tą padaryti visam Seimui su Vyriausybe ir iš pradžių surengti diskusiją? O po to padiskutavus priimti tą tvarką, nes, man atrodo, ji pernelyg siaurai daroma. Ačiū.

A.M.BRAZAUSKAS. Prašau, mes esame pasirengę ir atviri tokiai diskusijai. Aš norėčiau Seimo nariams pranešti ir informuoti, kad mes prieš du tris keturis mėnesius esame priėmę pagrindinius nutarimus, savo vidinius nutarimus, kuriuose labai aiškiai reglamentuota visa veikla: ir atskirų ministerijų, ir atskirų kitų įstaigų, esančių Vyriausybės orbitoje. Taip pat numatyta visa procedūra mūsų santykių su Briuseliu, t.y. su Europos Sąjungos Komisija, su mūsų misija prie Europos Bendrijos, ir šis darbas vykdomas ir dabar. Nereikėtų manyti, kad mes dabar esame kažkur nuošalėje. Mes kiekvieną dieną gauname maždaug po 100–120 dokumentų iš Europos Sąjungos, dabar, šiandien taip pat. Todėl jeigu viskas taip stovėtų ir lauktume kokių nors sprendimų, aš nežinau, kas čia būtų. Bet kad reikia toliau svarstyti tuos klausimus, ir ypač ryšius su parlamentu, nėra jokių abejonių, mes pasirengę tą daryti. Ir dėl konstitucinės pataisos, kuri buvo atsiųsta mūsų Vyriausybei praeitą savaitę, mes labai operatyviai atsakėme, labai rimtai apsvarstėme. V.Andriukaitis taip pat dalyvavo posėdyje, ir mes Seimui praeitą savaitę pateikėme savo pasiūlymą. Tai yra konstitucinė pataisa, kuri numato pagrindinius principus, kurie, be abejo, ateityje turės būtų plėtojami, matyt, priimant kokius nors Seimo papildomus dokumentus, jeigu bus padaryta konstitucinė pataisa arba priimtas Seimo nutarimas. Dėl įgaliojimų ministrams aš labai abejoju. Vyriausybės turi įgaliojimus savo veiklos srityje, todėl tie sprendimai, kurie turi būti priimami Seime, mes suprantame, yra Seimo lygio klausimai, įstatymų leidybos lygio, manau, kad tuos klausimus mes puikiausiai sutvarkysime. Tai, kas susiję su mūsų teisine sistema, Europos Sąjungos nauji reikalavimai, nauji projektai, kurie siūlomi, yra įvairūs. Ypač Parlamento santykiai su mūsų parlamentu, manau, gilės. Manau, atsiras būtinybė juos svarstyti, matyt, turės dalyvauti ir Vyriausybė. Yra daug klausimų, bet jeigu teoriškai, vienašališkai (turiu omeny Lietuvą) mes nusistatysime tvarką, tai mes galime šiek tiek ne viską padaryti taip, kaip reikia. Manau, kad visa tai reikia daryti priartėjimo būdu. Kai mes matysime, kad iš tikrųjų reikia naujų mechanizmų, ypač santykių su Seimu, tai tuos mechanizmus reikės ir sukurti. Mes ir dabar visai nematome problemų, nejaučiame diskomforto. Ten, kur reikia įstatymų pataisų, mes jas rengiame ir teiksime Seimui dėl to, kas susiję su Europos Sąjungos reikalavimais.

PIRMININKAS. Ačiū. Noriu pasakyti, kad Valdyba turi sudariusi darbo grupę, į kurią įeina Vyriausybės atstovai ir rengia visas įstatymų pataisas. Tas darbas yra koordinuojamas. K.Glaveckas.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis premjere, mes iš tikrųjų džiaugiamės, kad Lietuvos ekonomika auga, kad valstybės finansinė galia didėja, vertiname ir tas pastangas, kurios daromos, kad žmonės uždirbtų daugiau. Vakarykštėje savo kalboje jūs minėjote, kad Vyriausybė dabar keičia savo poziciją ir iš esmės pritaria tam, apie ką ilgą laiką buvo kalbėta tam tikrų pasiūlymų atžvilgiu Liberalų ir centro sąjungos, kuri visada buvo už esminį gyventojų pajamų mokesčio mažinimą 6–7%. Tai vienas klausimas.

Ir antras jautrus klausimas, kuris šiuo metu, be abejo, svarbus visiems Lietuvos gyventojams, – šilumos PVM, kitaip tariant, pridėtinės vertės mokesčio tarifas už šildymą. Sakykite, gerbiamasis Ministre Pirmininke, ar Vyriausybė yra numačiusi ar pateikusi įstatymų projektus ir įtraukusi į programą gyventojų pajamų mokesčio esminį sumažinimą 6–7 punktais, kaip jūs minėjote? Kokia jūsų pozicija dėl PVM tarifo už šildymą sumažinimo, dėl kurio Liberalų ir centro sąjunga imasi iniciatyvos rinkti parašus, kad jums padėtų priimti šį sprendimą?

A.M.BRAZAUSKAS. Pirmiausia aš noriu palengvinti Centro ir liberalų frakcijai ir partijai šios problemos sprendimą. Mes aptarėme, kaip ją reikia išspręsti. Manome, kad PVM didinti nereikia, t.y. pridėtinės vertės mokesčio nuo 9 iki 18, nors yra toks Europos Sąjungos reikalavimas. Dėl tų papildomų 9%, kurie šiais metais sudaro 25 mln. litų, mes pasiūlysime Seimui spręsti, kai teiksime šį pavasarį biudžeto pataisas. Tada bus siūloma, kaip tą klausimą galima išspręsti. Aš dabar nenorėčiau to mechanizmo dėstyti, jis yra numatytas, bus apsvarstytas ir pateiktas Seimui.

Antras dalykas, t.y. dėl pajamų mokesčio mažinimo. Iš tikrųjų tokia mintis, kad pajamų mokestį reikia mažinti, bręsta, nes bendras fonas yra ne mūsų naudai: kaimyninės valstybės, Baltijos valstybės ir Lenkijos, tiesa, Lenkija dar ne, bet kitos, Slovakija siekia mažinti pajamų mokestį, nors ir dabar ten fizinių asmenų pajamų mokestis yra mažesnis negu Lietuvoje. Mes taip pat pateiksime tokį siūlymą, jis dabar yra svarstomas. Imti šį klausimą iš bendro konteksto yra labai pavojinga, nes mes padarėme skaičiavimus, kokie yra valstybės įsipareigojimai, aš nekalbu apie Vyriausybės, valstybės įsipareigojimai mūsų žmonėms artimiausiu metu. Turiu omeny, kad kompensacijos už turtą ir žemę žmonėms sudaro per milijardą litų, yra apie 2 milijardus prarastų indėlių ir daug panašių dalykų, plius visokios socialinės pagalbos klausimai, kurie numatomi iš biudžeto. Todėl mes svarstome visą kompleksą šių klausimų, be abejo, pajamų mokesčio mažinimas vaidins ten vieną iš pagrindinių vaidmenų. Aš tik noriu priminti ir pasakyti parlamentarams, kad PVM 1 procentinis punktas kainuoja 110 mln. litų biudžeto. Jeigu mes kalbame apie 6–7%, tai yra apie 600–700 mln. litų. Aišku, iš karto toks vienkartinis praradimas vargu ar būtų pakeliamas, tačiau bus pateikti siūlymai, kaip tai padaryti.

PIRMININKAS. A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis premjere, jūs minėjote, kad yra problemų dėl darbo užmokesčio ir bus teikiama keletas įstatymų. Trišalėje taryboje jau iš dalies yra suderėta dėl 500 litų minimalios mėnesinės algos nuo gegužės 1 d. ir tai yra Vyriausybės rankose, tai galima daryti Vyriausybės nutarimu. Mano klausimas būtų toks. Kaip Vyriausybė mano spręsti Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų ir politikų, teisėjų ir pareigūnų atlyginimų klausimą, nes jie yra tiesiogiai susiję su minimalia alga? Elementarūs skaičiavimai rodo, kad jeigu mes padidiname minimalią algą iki 500 litų, kurią reikės taikyti valstybės pareigūnams, teisėjams ir politikams, tai valstybės biudžetas pareikalaus daugiau nei milijardo litų. Kaip pasielgs Vyriausybė didindama minimalų atlyginimą? Ačiū.

A.M.BRAZAUSKAS. Žinoma, aš nenoriu užbėgti įvykiams už akių. Aš čia stoviu vienas ir tik dalis Vyriausybės sėdi, bet greičiausiai šiai daliai, apie kurią jūs kalbate, minimumas nebus didinamas. Mes paliksime tą dalį, kuri yra dabar. Siūlysime palikti.

PIRMININKAS. A.Sadeckas.

A.SADECKAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, iš tikrųjų labai pagrįstai reikia tobulinti įstatymus, susijusius su mūsų naryste NATO, kuri numatyta šioje programoje. Mažiau negu prieš mėnesį po ilgų diskusijų ir pasitarimų, dalyvaujant ir vidaus reikalų ministrui ponui Virgilijui Vladislovui Bulovui, Seimo priimtame naujos redakcijos Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme buvo įtvirtinta, kad Vidaus reikalų ministerijos vidaus tarnybos daliniai reorganizuojami į Policijos viešojo saugumo dalinį, arba tarnybą, kuris yra tiesiogiai pavaldus vidaus reikalų ministrui. Šiame įstatyme numatyta, kad šio dalinio (tarnybos) funkcijas ir panaudojimo tvarką reglamentuoja Policijos veiklos įstatymas. Analogiška nuostata yra ir ankstesniame Vidaus tarnybos statute. Dabar Vyriausybė siūlo Viešojo saugumo tarnybos įstatymo projektą. Gal čia, gerbiamasis premjere, rengiant programą, nebuvo atsižvelgta į tai, kad įstatymas dar mažiau nei prieš mėnesį buvo priimtas? Kas turima omeny dėl šio įstatymo? Ačiū.

A.M.BRAZAUSKAS. Aš dabar negalėčiau atsakyti, nes neturiu jo turinio. Aš taip pat mūsiškiams uždaviau tą patį klausimą prieš užrašydamas į savo kalbą tą dalį, apie kurią jūs kalbate, t.y. apie tą įstatymo pataisą. Mes atkreipsime dėmesį, pateiksime Seimui ir jūs matysite, ar tai yra tai, ko reikia. Aš žinau, kad toks įstatymas po labai ilgų diskusijų Seime priimtas, bet ar jis labai geras, ar blogas nesiimu svarstyti, nes jis jau priimtas, mes turime jį vykdyti ir jį vykdysime. Galbūt ten yra kai kurie straipsniai (aš sakau – galbūt), reikalauja pataisų dėl to. Galbūt. Turbūt kad taip yra.

PIRMININKAS. J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamasis premjere, kiek žinau, 2003 metais, kaip teigia ekspertai, Lietuvoje tiesioginės užsienio investicijos buvo mažiausios per 6 paskutinius metus, atrodo, buvo tik 760 mln. litų. Aš neradau šitame visame įstatymo projekte, ką siūlote pakeisti, kaip siūlote paskatinti, kad daugiau ateitų užsienio investicijų. Jeigu tikitės, kad vien įstojus į NATO padidės investicijos, – klaida, nes Lenkijoje nepadidėjo. Vadinasi, reikia kokių nors priemonių, įstatymų ar kitokių priemonių. Ką numatote pavasario programoje šiuo požiūriu?

A.M.BRAZAUSKAS. Žinoma, mes kažin kodėl norime matyti tik užsienio investicijas. Bet daug kas iš ekonomistų užmiršta, kad mes turime ir savo nuosavų investicijų. Apie tai kažkodėl mažai kalbame. Iš tikrųjų taip, kaip jūs sakote, yra – labai mažas procentėlis. Kur investicijų daugiausia? Deja, tai yra privatizavimo procese. Gerai, prieš metus buvo didelės, milžiniškos investicijos į bankus, buvo „Jukos“ per 400 milijonų ir t.t. Investicijos praeitais metais buvo didžiulės. Aš dabar neturiu skaičiaus, bet greitai turėsiu. Vien tik Vakarų tinklų privatizavimas – pusė milijardo litų. Tai iš karto keičia visą vaizdą. O kur investicijos į alkoholio pramonę, kur investicijos į kitus objektus, kurie gana sėkmingai buvo privatizuoti praeitais metais? Čia didžiulės investicijos. Vien tik statybos išaugo 15–16%, iš kur jos išaugo be investicijų? Vien tik statybos sektorius. Žinoma, labai svarbus klausimas – investicijų pritraukimo mechanizmas ir priemonės, ir būdai. Jie visada buvo ir liks mūsų Vyriausybės darbotvarkėje, bet vargu ar galima pasakyti, kad tai labai lengvas darbas. Visada, visais mūsų nepriklausomybės metais, buvo aktualu užsienio investicijos. Aš manau, kad mūsų narystė NATO ir Europos Sąjungoje… bent požymiai tokie yra, kiek mes susiduriame su pasiūlymais dėl naujų vadinamųjų žalio lauko, plyno lauko investicijų. Štai tokios jos mums reikalingos ir mes turime siekti tokių investicijų, o ne vien tik dalyvauti privatizavime. Tokių labai gerų požymių yra. Mes žiūrėsime, kaip praktiškai būtų galima sudaryti sąlygas toms investicijoms. Didelis vaidmuo, kaip parodė gyvenimas, vis dėlto tenka savivaldybėms, nes žemės mokestis, nuomos mokestis turi labai didelę reikšmę investicijoms. Čia pakankamo lankstumo sprendžiant žemės problemas dar mes nejaučiame, matyt, mūsų įstatymų netobulumas šioje srityje yra geras stabdis.

PIRMININKAS. I.Degutienė.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamasis premjere, iš tiesų nenumaldomai artėja gegužės 1 d., kai mes įstosime į Europos Sąjungą. Visi džiaugiamės ir sveikiname ir Vyriausybę su tuo, tačiau gyvenimas turbūt nesustos, ir kaip šiandien serga žmonės, sirgs ir įstoję į Europos Sąjungą. Labiausiai turbūt šiandien visus jaudina tai, kad įstojus gerokai pakils vaistų kainos. Kaip mes esame tam pasirengę? Pagal šiandienius duomenis mes iš tikrųjų to nesame iki galo numatę ir paskaičiavę, kaip bus kompensuojama už medikamentus. Jūs pateikėte Nacionalinę vaistų programą. Aš nežinau, gal joje bus išskleistas tas kompensavimo mechanizmas, tačiau tada pasigendu Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio pataisų, kurias pakeitus būtų galima matyti medikamentų kompensavimo mechanizmą. Gal galėtumėte plačiau paaiškinti, kaip bus su vaistų kainomis įstojus į Europos Sąjungą?

A.M.BRAZAUSKAS. Žinoma, būtų nedrąsu ekspromtu aiškinti tokį sudėtingą klausimą. Aš noriu jums užduoti klausimą, iš kur jūs turite tokios tikros informacijos, kad įstojus į Europos Sąjungą pabrangs vaistai? Bent aš tokių signalų negavau, o gal ir ministerija nepakankamai į tai yra įsigilinusi. Aš tikrai pasiaiškinsiu, bet aš nemanau, kad mūsų narystė Europos Sąjungoje būtų priežastis, dėl ko staiga turėtų pabrangti vaistai. Tiesiog visiškai nematau tokio pagrindo ir logikos.

PIRMININKAS. Ačiū. Į šitą klausimą Vyriausybės valandoje ministras galės patikslinti atsakymą. Ačiū premjerui už pranešimą, už atsakymus į klausimą. Kviečiu antrąjį pranešėją Č.Juršėną – Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamasis premjere, mielieji kolegos, kadangi ir Seimo Pirmininkas, ir Ministras Pirmininkas pakankamai plačiai kalbėjo apie šitą sesiją, o laiko mes turime nedaug, aš tik kelis akcentus. Mielieji kolegos, brangūs kolegos, mums liko paskutinė pilnakraujė sesija, o per ją mes turime padaryti labai daug darbų lyginant su jau mūsų atidirbtom sesijom. Eurointegracija. Patikslinu, iš ilgo sąrašo Vyriausybė šiandien nėra gavusi pusės projektų. Taigi ir Vyriausybės uždavinys, komitetų pirmininkų, pavaduotojų, kurie kuruoja atitinkamas ministerijas, uždavinys prispausti, kad projektai ateitų ne antroje gegužės pusėje, o ateitų kovo pabaigoje, vėliausiai balandžio pradžioje.

Toliau, kelios Konstitucijos pataisos. Noriu iš karto pasakyti vieną datą, dėl kurios šiandien susitarėme Seimo valdyboje. Vieną Konstitucijos pataisą, kaip tik sususią su eurointegracija, nagrinėsime kitą savaitę ir galimas balsavimas kovo 30 dieną. Taigi Seimo valdyba prisiėmė įsipareigojimą 30 d. nieko neišleisti į keliones. Tai yra vienas punktas, o kitas punktas – prašymas, kad nė vienas Seimo narys tą dieną nesirgtų. Yra pribrendę keli paketai, ne atskiros pataisos, o keli paketai kodeksų pataisų – tiek Baudžiamojo ir Procesinio, tiek Civilinio ir Civilinio proceso, – ir mes juos taip pat šioje sesijoje turėsime priimti.

Toliau. Rinkimų įstatymų pataisos. Kadangi bus dveji ar galbūt net treji rinkimai, mums reikia kai ką pasitikslinti taip pat ir ryšium su rinkiminių kampanijų finansavimu. Penktas dalykas, ir penktas ne pagal svarbumą, o tiesiog man taip susidėstė kalba, – tai yra apkalta, kuri užims neabejotinai daug laiko, o mums reikės visus išvardintus ir neišvardintus darbus vis tiek padaryti. Apkalta, kaip aštriausia parlamentinės kontrolės priemonė, bet ir kita Seimo priežiūrinė kontrolinė veikla, kurią mes turėsime vykdyti, ir taip pat diskusijos, apie kurias kažkas užsiminė ir kurios reikalingos Seime, kaip viešiausioj įstaigoj, kur susikerta pačios įvairiausios nuomonės, juo labiau tokiu svarbiu istoriniu momentu.

Ir paskutinis dalykas, kurį noriu pasakyti. Šiandien Seimo valdyba iš esmės aprobavo posėdžių grafiką, štai tą spalvotą grafiką, jūs jį greitai gausite. Įdomybė yra ta, kad nors Statutas numato kas ketvirtą savaitę be posėdžių, kovo, balandžio mėnesiais mums be posėdžių neišeina turėti nė vienos savaitės. Tai prašom įsidėmėti šitą ir neturėti vilčių. O kai prasidės apkalta, jūs žinote, patvirtintas grafikas, dirbsime non stop, nuo pirmadienio iki penktadienio imtinai. Tai štai tokios mano pastabos dėl šitos tikrai ypatingos ir, kaip sakiau, paskutinės pilnakraujės sesijos šios kadencijos Seime.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Noriu klausti, ar užsirašiusieji Seimo nariai tikrai norėtų klausti Č.Juršėno? Primenu, 10 minučių. Prašau. Pirmasis V.Popovas.

V.POPOVAS. Ačiū, Seimo Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, Seimo darbų programoje, jeigu jūs ją turite, pradedant 131 ir baigiant 134 eilės numeriais, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas keturis kartus ruošiasi teikti Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos statutų patvirtinimo“. Ar tai techninė klaida, ar iš tikrųjų bus keturi atskiri Seimo nutarimai?

Č.JURŠĖNAS. Pagal mane čia yra įvairių įstaigų statutai, įvairių.

PIRMININKAS. A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Pagal praėjusio rudens sesijos darbą labai daug (analizavau) ir mano, ir mano kolegų registruotų įstatymų projektų nebuvo apsvarstyta, nors kartais būdavo, kad kai kurios posėdžių dienos vis tiek nebūdavo visiškai užimtos. Dabar žiūriu, kad irgi nemažai Seimo narių projektų šioje sesijoje gali būti neapsvarstyta. Gali atsitikti taip, kad ne visi, kurie teikėme, liksime kitą Seimo kadenciją, nors kolegoms linkėčiau būti. Ar nebūtų galima padaryti taip, kad kur kas daugiau laiko būtų skirta ir kaip nors būtų įvykdyta priedermė, kad Seimo nariai, kurie teikia projektus, galėtų juos pateikti per šią sesiją?

Č.JURŠĖNAS. Visos galimybės pagal Statutą. Kaip žinote, ketvirtadienio dienos pabaiga, bet ne kiekvieno ketvirtadienio, o išskyrus tą ketvirtadienį, kai būna kurios nors opozicinės frakcijos darbotvarkė. Pagal mūsų demokratinį statutą atskiri Seimo nariai turi kur kas daugiau teisių negu likusios Europos seimų ar parlamentų nariai. Taigi prašom džiaugtis, kad yra tokia demokratinė tvarka, bet jeigu ne visada pavyksta ja pasinaudoti, prašom nepykti. Pagal Marką Tveną amerikiečiai turi daug teisių, bet turi pagrindinę teisę turimomis teisėmis nesinaudoti.

PIRMININKAS. R.Palaitis. Prašom.

R.PALAITIS. Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas buvo adresuotas daugiau premjerui, bet negavau progos paklausti. Mes jau beveik visi sutariame, kad dėl netobulo Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Lietuvoje gyventojai yra pirmos ir antros rūšies. Jie yra antros rūšies balsuodami, antros rūšies gaudami, keisdami pasenusius asmens dokumentus, antros rūšies gaudami verslo liudijimus. Prieš porą trejetą savaičių premjeras per Vyriausybės valandą pažadėjo, kad tos įstatymo pataisos bus artimiausiu metu, bet pavasario sesijoje jų nematau. Turint omeny, kad šiais metais tikrai bus dveji, o galbūt ir treji rinkimai, o tai yra susiję su rinkimų, balsavimo teise, kodėl tokio svarbaus projekto nėra šioje sesijoje?

Č.JURŠĖNAS. Šis klausimas techniškai sprendžiamas labai paprastai. Tai, ką jūs turite, yra ne viskas. Yra trečioji dalis – kiti klausimai ir tokia labai gera eilutė: Vyriausybės teikiami projektai. Jeigu Vyriausybė teiks ką nors papildomai, o tai, manau, svarbus klausimas, mes galėsime įtraukti, specialiai nepapildydami Sesijos darbų programos. Taigi, lenkiškai tariant, „furtka“ yra atvira, ir Vyriausybė visada galės teikti, o mes svarstysime, jeigu matysime, kad tai iš tiesų svarbus dalykas.

PIRMININKAS. A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis pavaduotojau, tęsiu Marko Tveno temą. Jūs taip griežtai pasakėte, kad plenariniuose posėdžiuose spręsdami klausimus mes dirbsime nuo pirmadienio iki penktadienio. Ar komitetai turės teisę pasinaudoti ir nedirbti, tai yra nesvarstyti šių klausimų?

Č.JURŠĖNAS. Ne, komitetai turės atlikti savo priedermes. Statutas neatleidžia jų nuo klausimų svarstymo, neatsižvelgiant į tai, kiek dirba Seimas plenariniuose posėdžiuose.

A.SYSAS. Tai reikia keisti Statutą.

Č.JURŠĖNAS. Ir pagal tą intensyvų grafiką komitetai turi posėdžiauti pirmadienį iš ryto ir trečiadienį iš ryto, neatsižvelgdami į tai, ar Seimas posėdžiaus pirmadienį, antradienį, ketvirtadienį, penktadienį.

PIRMININKAS. Ir dar pridėkite šeštadienį ir sekmadienį.

PIRMININKAS. Teisingai Pirmininkas pasakė. Mes dar turime generalinį rezervą – šeštadienį ir sekmadienį.

PIRMININKAS. G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, visada, ne tik pavasarį, bet ir prasidedant sesijai, jūs ir premjeras trykštate entuziazmu, pateikdami dešimtis ar net šimtus teisės aktų. Ir vėl esame mėginami įsukti į šį įstatymų priėmimų konvejerį. Nenoriu nei eilėmis kreiptis, nei į rašytojus apeliuoti, noriu paklausti. Gerbiamasis šito nutarimo teikėjau, kaip jūs manote, kiek yra realus šitas planas? Ar prognozuotumėte, kad bent pusė to, ką susiplanavote, yra realu svarstyti šioje pavasario sesijoje?

Č.JURŠĖNAS. Jeigu leisite man išbraukyti, tai tada pusė to, kas liks, tikrai bus apsvarstyta.

PIRMININKAS. V.Žalnerauskas. Prašom.

V.ŽALNERAUSKAS. Ačiū, Pirmininke. Susipažinus su Sesijos programa, darbotvarke, jeigu taip galima pasakyti, kilo tokia mintis, kad labai daug dėmesio skiriama materialiems dalykams, o pastaruoju metu ypač išryškėjusioms negatyvioms tendencijoms, aš turiu galvoje didžiules vaikų patriotinio auklėjimo, vaikų pagarbos vyresnio amžiaus žmonėms, apskritai piliečių nacionalinio pasididžiavimo jausmų ugdymo spragas, visiškai neskiriama dėmesio. Ar nėra kokių nors jau parengtų teisės aktų projektų šiais klausimais? Ačiū.

Č.JURŠĖNAS. Manau, jeigu jūs įsigilinsite į programą, tai kai kurių komitetų siūlomuose projektuose jūs rasite tas idėjas, o jeigu bus papildomų tikrai genialių projektų, mes juos svarstysime.

V.ŽALNERAUSKAS. Kas nustatys genialumą?

Č.JURŠĖNAS. Bus kam, nesijaudinkite, tiktai duokite tų genialių projektų.

PIRMININKAS. Pagal formulę apskaičiuosime koeficientą. Ačiū pranešėjui, kad spėjome per darbotvarkės nustatytą laiką.

Artėjame prie pagrindinio mūsų darbotvarkės klausimo – įstatymo „Dėl Šiaurės Atlanto sutarties ratifikavimo“ projekto priėmimo. Prieš tai turėtume pabaigti procedūrą dėl nutarimo. Ar pritariame Darbų programai po pateikimo? A, visi norime balsuoti. Gerai. Kas už tai, kad po pateikimo pritartume Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programai, prašom balsuoti.

78 – už, prieš nėra, susilaikė 19, programai po pateikimo pritarta.

Dabar komitetai. Visi komitetai turėtų apsvarstyti šią programą, teikti siūlymus tiek išbraukti, tiek įrašyti. Preliminari svarstymo diena – kitos savaitės antradienis. Nėra prieštaravimų? Ačiū. Baigėme.

Įstatymo dėl Šiaurės Atlanto Sutarties ratifikavimo projektas Nr.IXP-3287* (priėmimas)

Noriu dar kartą priminti, kad svarstysime įstatymo „Dėl Šiaurės Atlanto sutarties ratifikavimo“ projektą. Priėmimas. Registracijos Nr.IXP-3287. Noriu priminti, kad mūsų posėdžio darbe dalyvauja premjeras, Vyriausybės nariai, taip pat Prezidentas Valdas Adamkus, ambasadoriai, visi garbingi svečiai. Ateina G.Kniukšta.

R.KELIUOTIS (Seimo posėdžių sekretoriato konsultantas). Jo Ekscelencija Respublikos Prezidentas.

PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną G.Kirkilą, Užsienio reikalų komiteto, t.y. pagrindinio komiteto svarstant šį įstatymą, pirmininką.

G.KIRKILAS. Ačiū. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamasis Prezidente, premjere, Ekscelencijos ambasadoriai, gerbiamieji kolegos Seimo nariai! Manau, kad šiandien mes visi dalyvaujame istoriniame akte, prie kurio buvo einama daugiau kaip 10 metų. Vakar Seimo salėje, prieš tai komitetuose, buvo išsakyti visi argumentai už ir prieš. Aš dar kartą noriu padėkoti tiems, kurie ir oponavo šiai pozicijai, ir buvo labai daug karštų diskusijų, tačiau tuo pačiu metu priminti, kad viso Lietuvos integracijos proceso į NATO metu šalies visuomenė visą laiką palaikė visų pagrindinių Lietuvos politinių partijų poziciją, kaip strateginį Lietuvos užsienio politikos tikslą, kuris, aš tikiuosi šiandien bus pasiektas. Pastarieji sociologiniai tyrimai rodo, kad 77% šalies gyventojų palaiko tokią poziciją. Aš manau, kad tai tikrai labai solidi visuomenės dauguma, kuri remia tai.

Todėl aš, gerbiamieji Seimo nariai, kad nereikėtų dėstyti papildomų argumentų, kviečiu visus, ir tuos, kurie pritarė, kurie aktyviai dalyvavo, (dėkoju jiems už nuveiktą darbą), ir tuos, kurie nesutiko ir ginčijosi, šiandien aktyviai ir vieningai palaikyti ir balsuoti už NATO, Šiaurės Atlanto sutarties, protokolų ratifikavimą.

PIRMININKAS. Ačiū G.Kirkilui, komiteto pirmininkui. Įstatymas iš vieno straipsnio, todėl iš karto kalbėsime dėl viso įstatymo. Kaip žinote, įstatymo priėmimo metu keturi kalba už, keturi prieš. Kviečiu A.Kašėtą pasisakyti už.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, šiandien atliekamas mūsų veiksmas, t.y. Šiaurės Atlanto Aljanso sutarties ratifikavimas, turi didelę prasmę. Apie tokias saugumo garantijas galvojo ir svajojo daugelis žmonių, kurių jau nebėra tarp mūsų. Jos bus svarbios ir tiems, kurie gyvens po mūsų. Tapdami Šiaurės Atlanto Aljanso nariais mes įtvirtinome galimybę išsaugoti savo prieš 14 metų atkurtą nepriklausomybę. Pernelyg skaudūs buvo Lietuvos praradimai praeitais amžiais, politikų padarytas klaidas buvo bandoma ištaisyti sukilimuose ir partizaniniuose karuose. Kaip antai, 1949 m. Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio Tarybos deklaracijoje, t.y. pusmetį prieš vasario 16 d., pusmetį prieš susikuriant NATO, 22 deklaracijos punkte buvo rašoma: „LLKS taryba, prisidėdama prie kitų tautų pastangų sukurti pasaulyje teisingumu ir laisve pagrįstą pastovią taiką, besiremiančią pilnutinių įgyvendinimu tikrosios demokratijos principų, išplaukiančių iš krikščioniškosios moralės supratimo ir paskelbtų Atlanto chartijoje, keturiose laisvėse, 12-je Prezidento Hario Trumeno punktų, Žmogaus teisių deklaracijoje ir kitose teisingumo ir laisvės deklaracijose, prašo visą demokratinį pasaulį pagalbos savo tikslams įgyvendinti“. Taigi praėjus daugiau kaip pusšimčiui metų tas šauksmas buvo išgirstas ir, aš manau, kad Lietuvai tapus NATO nare mūsų istorijoje bus padėtas taškas karams, o prieš 800 metų pradėtas mūsų valstybiningumo įtvirtinimo darbas šįsyk bus sėkmingai baigtas.

PIRMININKAS. Ačiū. Prieš kalbės J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji ambasadoriai, jūsų Ekscelencija Prezidente, vis dėlto leiskite man pasakyti, kad aš esu prieš Lietuvos stojimą į NATO, ne prieš patį NATO, bet prieš Lietuvos stojimą į NATO. Kokie argumentai? Pirma. XXI amžius tai yra globalizacijos amžius. Globalizacija objektyviai naikina karų ir teritorinių užkariavimų prasme. Teritorinius užkariavimus labai efektyviai keičia finansinis ekonominis šalių pajungimas. Mums reikia rengtis ne kariauti, o prekiauti, konkuruoti. Reikia susigrąžinti tuos beveik 800 tūkstančių lietuvių, kurie negali rasti darbo Lietuvoje ir bastosi po kitas šalis.

Antra. Visos valstybės, tarp jų ir Rusija, galutinai suprato, kad turėti kolonijas visokeriopai nenaudinga, reikia vadovautis partnerystės santykiais, tai – naudingiausi ir patikimiausi valstybiniai santykiai. Todėl rusafobai arba bijantys rusų negali diktuoti valstybinės politikos. Baimė, rasizmas yra netinkamiausi politiniai metodai. Rusija mums nekelia jokios karinės grėsmės. Reikia tokią Rusiją, demokratėjančią Rusiją ne atstumti, o padaryti patikima ir naudinga partnere. Pasinaudokime istoriniu šansu.

Trečia. Niekada istorijoje užsienio valstybės ar jų sąjungos nesiaukojo dėl Lietuvos ir nesiaukos ateityje. Mumis tik naudosis savo interesams garantuoti. Mes NATO reikalingi tik kaip papildoma teritorija teroristų smūgiams išskaidyti ir daryti didesnį spaudimą Rusijai siekiant sau naudingų nuolaidų. Vieni teroristinę košę verda, o kitiems ją siūlo srėbti.

Ketvirta. Ne NATO ir ne Lietuvos karinė jėga gali garantuoti Lietuvos saugumo klestėjimą ir nepriklausomybę, o tautos moralinė vienybė. Kodėl mes nevertiname 1990 m. įvykių, kai ne ginklu, o tautos moraline vienybe atkūrėme nepriklausomybę, kur šiandien ta vienybė? Globalizacijos procese be tautos vienybės mažoms ir ekonomiškai silpnoms valstybėms gresia lėtas degradavimas ir išnykimas.

Penkta. Stodami į NATO jau sąmoningai rengiatės pažeisti Konstitucijos 137 straipsnį, kuris draudžia Lietuvos teritorijoje turėti užsienio karines bazes ir masinio naikinimo ginklus. Šitas Konstitucijos pažeidimas yra labai pavojingas. Jau stodami į NATO mes kviečiame, kad keletas Rusijos branduolinių galvučių būtų nukreipta į Lietuvą. Įkūrus užsienio karines bazes šios galvutės bus būtinai nukreiptos į Lietuvos teritoriją.

PIRMININKAS. Laikas! 2 minutės.

J.VESELKA. Gerai. Ačiū. Todėl manau, kad žengdami šitą žingsnį mes darome istorinę klaidą. Užuot patys sukūrę klestinčią Lietuvą, mes atiduodame savo likimą į kitų valstybių rankas. Aš siūlau balsuoti prieš Lietuvos stojimą į NATO.

PIRMININKAS. A.Gricius – nuomonė už.

A.GRICIUS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji posėdžio dalyviai, gerbiamieji svečiai! Aš noriu išreikšti savo nuomonę, kad šiandien tikrai Lietuvoje yra istorinė diena. Balandžio 2 d. Lietuva realiai taps Šiaurės Atlanto Aljanso sutarties dalyve, vakar mes pritarėme po svarstymo šitai sutarčiai. NATO priešininkų gretos, kaip jau minėjo gerbiamasis G.Kirkilas, Lietuvoje tikrai nėra labai gausios. Šiandien daugiau kaip trys ketvirtadaliai Lietuvos žmonių palaiko Lietuvos narystę NATO. Tačiau kartais keliamas klausimas, į kokį NATO mes stojame, kokie iššūkiai laukia Šiaurės Aljanso ateityje, kokie bus šio Aljanso santykiai su branduoline Rusijos valstybe. Terorizmas, fundamentalusis islamas ir taip toliau.

Atsakydamas į šį klausimą norėčiau pasiremti universiteto docento istoriko Česlovo Laurinavičiaus nuomone šiuo klausimu. NATO iš tiesų nėra tradicinė gynybinė valstybių sąjunga. Ji paremta ne tiek galios, kiek demokratinėmis vertybėmis. Be to, ji turi tendenciją evoliucionuoti ir prisitaikyti prie grėsmių kaitos, atlikti prevencines funkcijas. Tai ypač svarbu Vidurio ir Rytų Europai, regionui, kurio neatskiriama dalis yra Lietuva. Tiesa, šiandien mes jaučiame tam tikrus transatlantinių santykių nesklandumus. Esu įsitikinęs, kad ateityje tų nesutarimų liks mažiau.

Norisi dar kartą teigiamai įvertinti NATO valstybių supratimą apie nedalomą ne tik transatlantinės erdvės, bet ir viso pasaulio saugumą pritariant Lietuvos narystei NATO. Šiandien, man atrodo, yra proga padėkoti už paramą kuriant nepriklausomos Lietuvos ginkluotąsias pajėgas ir rengiant jas narystei Šiaurės Atlanto Aljanse šios organizacijos valstybių atstovams ir visų pirma JAV. Tikiuosi, kad ši parama ne tik išliks, bet ir padidės kuriant profesinę Lietuvos kariuomenę, kuri būtų pasirengusi atremti naujus iššūkius, kylančius tiek pasauliui, tiek mūsų valstybei.

Liberalų ir centro frakcijos vardu noriu pareikšti, kad frakcija pritarė šiai sutarčiai ir kviečia visų frakcijų Seimo narius balsuoti už šios sutarties ratifikavimą. Ačiū.

PIRMININKAS. E.Klumbys – nuomonė prieš.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji visi trys Lietuvos Respublikos Prezidentai, gerbiamieji kolegos! Būtina pasakyti, kodėl balsuosiu prieš sutarties su NATO ratifikavimą, kai absoliuti dauguma Seimo narių balsuos už, ir liksiu nykioje mažumoje. Žinoma, lengviausia būtų balsuoti už ir plaukti su galinguoju srautu. Pirmiausia turime žinoti, kad Lietuvoje yra keli šimtai tūkstančių žmonių, kurie nepritaria, mano vertinimu, stojimui į NATO. Kažkas Seime turi atstovauti ir jų nuomonei. Prisiminkime, kad Seimo narys yra tautos atstovas.

Antra. Mūsų visas politinis elitas nepaliaujamai tvirtina, kad NATO bus pagrindinis Lietuvos saugumo garantas, nes didžiausias pavojus mūsų tautos saugumui yra Rytuose, Rusijoje.

Noriu jums priminti, kad abiem atvejais, kai Lietuva neteko savo valstybingumo, po trečiojo Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimo 1795 m. ir 1940 m., kai buvo inkorporuota į TSRS, tai buvo Rytų ir Vakarų – Rusijos ir Vokietijos susitarimo rezultatas. Istorija rodo, kad Lietuvai visada egzistavo valstybingumo praradimo pavojus tiek Rytuose, tiek Vakaruose vis tuo pačiu laiku. Tik tada, kai mes patys norėsime būti tvirti ir išdidūs, būti lietuviais, Lietuva bus tikra Lietuva. Šiuo metu Lietuvoje lieka vis mažiau Lietuvos. Bankai – ne mūsų, draudimo kompanijos – ne mūsų, pagrindinius mūsų ekonominius procesus reguliuoja Pasaulio bankas ir Tarptautinis valiutos fondas, netrukus nebus ir nacionalinės valiutos. Įstojimas į NATO dar atims nemažą gabalą iš tos susitraukiančios Lietuvos, dėl to aš negaliu pritarti šiems procesams ir dėl to ramia sąžine balsuosiu prieš.

PIRMININKAS. A.Matulevičius – nuomonė už.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji svečiai, gerbiamieji prezidentai, Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente. Iš tikrųjų šiandien padarysime istorinį sprendimą. Negalima sakyti, kad šalyje procesas vyko vienareikšmiškai ruošiantis ir stojant, ir ne visi visą laiką plojo, nes buvo abejojančių, tą mes matome ir šiandien Seimo posėdyje. Nieko blogo nėra, kad yra kitaip manančių, bet tai verčia mus susimąstyti, kad galbūt ne viską padarėme išaiškindami tie, kurie esame už, kad mūsų gretos būtų didesnės ir visi suprastų šį sprendimą. O šis sprendimas, mano manymu, yra padiktuotas ne tik to, kad mes labai prašėmės ir ko nors norėjome, bet jis padiktuotas istorinės logikos, viso mūsų vyksmo ir mūsų gyvenimo logikos. Man atrodo, labai protingai supranta mūsų liaudis, mūsų tauta, kai priima tam tikrus istorinius sprendimus.

Šiandien esamos visuomenės nuomonės apklausos rodo, kiek žmonių remia narystę NATO. Kai kas bijojo, aš niekada nebijojau, buvo galima surengti referendumą, aš esu garantuotas, ir daugelis, manau, garantuoti dėl jo rezultatų.

Šiandien vienintelis dalykas, ką mes turėtume pasakyti, yra tai, kad mūsų žmonės pragmatiškai ir dvasiškai supranta, kas vyksta, kur mes einame ir ką mes darome. Mūsų ėjimas į NATO nereiškia ėjimo ir ko nors gavimo. Mes einame kartu su kitais bendraminčiais, lygūs su lygiais, spręsti bendrų problemų, šiuo atveju saugumo problemų. Man vakar labai patiko per Lietuvos televiziją parodytas NATO generalinio sekretoriaus Japo de Hupo Šeferio interviu. Jis aiškiai pasakė, kokie bus dabartinio, naujojo NATO santykiai su Rusija. Jis pasakė, kad stalas yra vienas ir prie to stalo būsite jūs, o Rusiją pakviesime kartu.

Man atrodo, jau daug dalykų ir abejonių yra išsklaidyta. Šiandien iškilmingame ir atsakingame posėdyje turime pasakyti, padėkoti lietuvių tautai, visiems piliečiams, gyventojams, kurie supranta, kad krašto apsaugai reikia skirti tuos 2% mūsų mokesčių mokėtojų pinigų, ir taip pat, kad jie mus įpareigojo balsuoti už šį nutarimą.

Liberaldemokratų frakcijos vardu kviečiu visus balsuoti už šį sprendimą. Ačiū.

PIRMININKAS. M.Pronckus – prieš.

M.PRONCKUS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pacituoti Konstitucijos 9 straipsnį, kuriame sakoma, kad svarbiausi valstybės bei tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu. Matyt, šis klausimas, kurį mes sprendžiame, nėra svarbus ir pats svarbiausias. Kai kas tiki pasakomis, kad trys ketvirtadaliai žmonių palaiko šį sprendimą, tačiau kažkodėl bijojo jį iškelti referendume. Tai pirmas momentas.

Antras. Visi čia aiškina, kiek mes daug dirbome ir ką padarėme, kad mus priimtų į NATO. Noriu pasakyti tik tiek, kad mes leidžiame sienų perkėlimą, NATO sienų perkėlimą į kitą lygį. Tai, žinoma, sukels tam tikrą įtampą ir sumaišties. Mes tampame paribio valstybe. O iš istorijos aišku, kad visos didžiosios valstybės kaip tik žaidžia paribyje ir kartais iš to paribio nieko nelieka.

Trečias. Į kokį NATO mes stojame? Ar į tą, kuris agresyviai, be jokio pagrindo organizuoja karus, kuris meluoja visam pasauliui, kad kažko ieško? Į tokį NATO?

Ir dėl lėšų. Labai nebloga lentelė paskelbta viename laikraštyje apie socialines išlaidas procentais BVP, procentais, ne apskritai, bet procentais. Iš 19 Europos valstybių Lietuva yra paskutinėje vietoje. Kai mes turime šitokią padėtį ir kai kalbame apie lėšas gynybai, o paskutinėje vietoje esame pagal lėšų skyrimą socialinėms reikmėms, žinoma, tai yra amoralu. Todėl aš nepritariu tam žingsniui, liksiu mažumoje, bet ką padarysi. Ačiū.

PIRMININKAS. Kalbės V.Stankevič – už.

V.STANKEVIČ. Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente, gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis Ministre Pirmininke, mielieji kolegos! Šiaurės Atlanto sutarties projekto ratifikavimas – tai mūsų bendras ir prasmingas darbas. Mes ilgai ėjome prie šios dienos. Sveikinu visus su šiuo labai svarbiu darbu. Taip pat norėčiau padėkoti NATO šalių ambasadoms už pagalbą ir už konsultacijas. Jūsų dėka mes priartėjome prie šios svarbios dienos. Linkiu mums visiems ir toliau aktyviai ir efektyviai dirbti visose NATO struktūrose.

Socialliberalų frakcija pritaria ratifikavimui ir kviečia visus balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Keturi už, trys prieš išreiškė savo nuomones. Dabar istorinis momentas ir visi pasiruoškime. Klausiu, kas už tai, kad priimtume įstatymą „Dėl Šiaurės Atlanto sutarties ratifikavimo“, prašome balsuoti. Vyksta balsavimas, prašom nevaikščioti. Skelbiu rezultatus.

Už – 100, prieš – 3, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Plojimai)

Sveikinu, sveikinu su Lietuvos didesniu saugumu, o kartu ir pasaulio saugumu! (Plojimai)

Norintys replikos teise gali pasinaudoti po balsavimo. Pirmasis – M.Pronckus. Prašom.

M.PRONCKUS. Aš atsiprašau, nes paspaudžiau ne tą mygtuką. Mano balsas turėtų būti prieš. Prašau tai įrašyti į protokolą.

PIRMININKAS. O kaip jūs balsavote?

M.PRONCKUS. Aš paspaudžiau mygtuką „už“, bet mano balsas yra prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Repliką – A.Vazbys.

A.VAZBYS. Gerbiamasis Pirmininke, aš šiuo atveju nepaspaudžiau to mygtuko, t.y. mygtuko „už“, nes nesuveikė technika.

Vis tiek 100 išlieka. Rezultatas išlieka, rezultatas nesikeičia, tiktai balsavusiųjų prieš skaičius padidėja. V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Pone Pirmininke, aš balsavau už ir gerai viskas išėjo. Bet aš noriu vieną mažą komentarą pasakyti. Žinoma, labai džiaugdamasis, kad atėjo ši diena ir kad Seimas žengė šį žingsnį būtent taip iškilmingai Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse, būtent pabrėždamas, kad dabar mes turime saugią nepriklausomybę.

Dėl kai kurių kalbų ir samprotavimų, kurių galima buvo išgirsti ne tik šiandien, bet ir keliom dienom anksčiau per radiją dėl užsienio valstybių bazių Lietuvoje. Aš buvau tarp tų žmonių, kurie rengė Konstituciją, ypač paskutiniu jos rengimo laikotarpiu man, kaip tuometiniam vadovui, teko derinti prieštaravimus ir šalinti nesutarimus. Aš puikiai suvokiau ir dabar atsimenu, kokia prasmė buvo tos minties, kad užsienio valstybių karinių bazių Lietuvoje neturi būti. Tada pirmoje vietoje buvo viena labai konkreti užsienio valstybė, kurios karinių bazių tebebuvo Lietuvoje ir jos turėjo būti pašalintos kiek galima greičiau. Tačiau tuo pačiu metu mes puikiai supratom, kad įrašydami šią pagrindinę formulę mes visai nenumatom, kad Lietuvoje turėtų būti ar galėtų būti ar Švedijos, ar Vokietijos, ar Lenkijos karinių bazių. Tačiau taip pat buvo visiškai aišku, kad NATO nėra valstybė ir kad NATO ši formulė neliečia. Todėl stebiuosi, kai šiandien kai kurie žmonės to nesupranta ir kalba apie būsimus Konstitucijos keitimus. To mums nereikėtų daryti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Visi kalbėjo. J.Veselka. Prašau. Tiktai primenu, dvi minutės replikai.

J.VESELKA. Užteks man ir vienos. Matote, aiškiai parašyta 137 straipsnyje. Aš manau, jeigu vienas taip suprato prasmę, kurią vienas mintyje turėjo, tai Konstitucijoje aiškiai parašyta: Lietuvoje draudžiama turėti užsienio karinių bazių ir masinio naikinimo ginklų. Ir neparašyta, kad tik rusiškų.

PIRMININKAS. Gerai, jeigu bus ginčas, spręsti yra kam. Ačiū. Baigiame to klausimo svarstymą.

R.KELIUOTIS (Seimo posėdžių sekretoriato konsultantas). Jo Ekscelencija Respublikos Prezidentas išeina.

Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus Valentino Junoko informacija ir atsakymai į Seimo narių klausimus

PIRMININKAS. Tęsiame darbą toliau. Kviečiu į tribūną V.Junoką, Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovą. Gerbiamieji kolegos, kas lieka salėje, prašau užimti vietas, nes neaišku, ar galim tęsti toliau savo posėdį. Taip, tada prašom.

V.JUNOKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, man malonu, kad tikrai po tokio istorinio momento tenka atsakinėti iš šios tribūnos. Kaip jau žiniasklaidoje buvo girdėta, vakar gerbiamajam Seimo Pirmininkui Specialiųjų tyrimų tarnyba pateikė informaciją apie Seimo Pirmininko pavedimo dėl patikrinimo paskutiniųjų dviejų kadencijų Seimo narių ir šeštosios bei dvyliktosios Vyriausybių politikų, narių žemės sklypų įgijimo teisėtumo ir nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo vykdymą. Aš dar kartą norėčiau pabrėžti, kadangi žiniasklaidoje kai kur nuskambėjo, o galbūt ne taip buvo interpretuotas mūsų tyrimas, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba, pasitelkusi ir pasamdžiusi nemažą kiekį specialistų, turinčių profesionalių žinių žemėtvarkos srityje, nenustatė atlikusi tą tyrimą, kad sąraše, kuris anksčiau buvo pateiktas gerbiamajam Seimo Pirmininkui, minėti Seimo nariai ir Vyriausybių politikai, Vyriausybių nariai būtų pažeidę įstatymus įsigydami žemės sklypus arba atkurdami nuosavybės teises į tuos sklypus.

Tačiau specialistai, kurie atliko tą tyrimą, nustatė pažeidimus, kuriuos galima būtų suskirstyti į tris pažeidimų grupes: smulkius pažeidimus (juos įvykdė žemės reformą vykdantys ir atsakingi už žemės reformos vykdymą specialistai ar kiti valstybės tarnautojai ir pareigūnai), šiurkščius pažeidimus ir pažeidimus. Dėl pastarųjų, specialistų nuomone, gali būti kreiptasi į teismus dėl galimo sandorių naikinimo ginant viešąjį ir visuomenės interesą civilinio įstatymo nustatyta tvarka. Dėl įvardytų trijų šiurkščių įstatymų pažeidimų Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos skyriaus pradėti trys ikiteisminiai tyrimai. Apie smulkius pažeidimus informuoti apskričių viršininkai, dėl mano jau minėtų galimų kėlimo atvejų, kad reikėtų kreiptis civilinio įstatymo nustatyta tvarka dėl galimo sandorių naikinimo dėl tų sklypų įgijimo, informacija vakar pateikta Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui.

Dar norėčiau pabrėžti, kad vis dėlto ne Specialiųjų tyrimų tarnyba buvo pagal įstatymą atsakinga už pažeidimų nustatymą, įstatymų pažeidimų išaiškinimą ar teisėtumo faktų nustatymą ar išaiškinimą vykdant žemės reformą. Už tai buvo atsakingi pagal Lietuvos Respublikos įstatymus apskričių viršininkai ir Nacionalinė žemės tarnyba. Tačiau Seimo nutarimu buvo pavesta atlikti atitinkamus patikrinimus Specialiųjų tyrimų tarnybai. Specialiųjų tyrimų tarnyba tuos pavedimus įvykdė. Deja, galbūt ne laiku, nes tam buvo gana objektyvių priežastys, t.y. kol dar dirbo Ministro Pirmininko sudaryta darbo grupė, nebuvo galimybės net nusamdyti šiems tyrimams reikalingus specialistus. Toje Ministro Pirmininko sudarytoje darbo grupėje buvo 25 specialistai. Mes iš pradžių samdėme 8 specialistus. Mano įsakymu vasario 4 d., gavus Seimo Pirmininko pavedimą dėl tolesnio tyrimo paspartinimo, buvo sudaryta 15 darbuotojų darbo grupė. Darbo grupei vadovauti buvo pavesta vienam iš mano pavaduotojų, ponui Vidmantui Bruzgiui, kuris taip pat dalyvauja šioje garbioje Seimo salėje. Tik norėtųsi, kad gerbiamieji Seimo nariai, jeigu jų pavardės kaip nors yra paminėtos mūsų pateiktoje informacijoje gerbiamajam Seimo Pirmininkui arba Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, vis dėlto prisimintų, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba, pasikartosiu, tirdama Seimo Pirmininko pavedimą ir liepos mėnesio Seimo nutarimą, ir paskutiniuoju atveju nenustatė, kad įstatymus, atkurdamas nuosavybę arba įgydamas nuosavybę, būtų personaliai pažeidęs Seimo narys. Tačiau tirdami tuos atvejus mes negalėjome netirti, ar žemės reformą reglamentuojančių įstatymų nepažeidė asmenys, t.y. apskričių viršininkai arba specialistai, kurie buvo atsakingi už šių įstatymų vykdymą. Nustatyta atvejų, pavyzdžiui, kad Seimo narys įgydamas sklypą nepažeidė jokių įstatymų, bet tuos įstatymus buvo pažeidęs asmuo, iš kurio jis tą sklypą įsigijo. Apie tuos pažeidimus informuoti apskričių viršininkai, kad būtų taikomos įstatymo numatytos priemonės ir sprendžiamas klausimas dėl galimybės tuos asmenis patraukti įstatymu numatyton atsakomybėn. Ačiū už dėmesį. Jeigu galima, aš atsakysiu į iškilusius klausimus.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti net 19 Seimo narių. Ar mes reglamentuojame laiko limitą, kiek skiriam klausimams ir atsakymams? (Balsas salėje) Kiek? Aš klausiu kiek. Yra noras, kol atsakys visiems. Gerai, pradedame. M.Pronckus klausia pirmasis. Minutę palaukite.

M.PRONCKUS. Jau galima?

PIRMININKAS. Taip, prašom.

M.PRONCKUS. Ačiū, Pirmininke. Man malonu matyti savo pavardę šiame sąraše. Aš tik norėčiau detalesnio paaiškinimo, kas pažeista, kur pažeista, kodėl pažeista. Aš tikiuosi jūsų išsamesnio atsakymo, kad žinočiau, koks čia yra reikalas. Mano klausimas būtų toks. Ar čia yra visos pavardės, ar nereikėtų jums padėti ką nors išsiaiškinti dėl šių reikalų, ar čia yra visos pavardės, kurios turėjo būti? Ačiū.

V.JUNOKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui už klausimą. Taip. Buvo sudarytos specialiai darbo grupės. Visos pavardės, kurios buvo įvardytos tame sąraše, kuris buvo sudarytas remiantis Ministro Pirmininko darbo grupės parengta metodika dėl tikrintinų sklypų. Tai nebuvo sąrašas, kuris buvo neviešintas, bet pateiktas anksčiau gerbiamajam Seimo Pirmininkui, – nei pažeidusių asmenų, nei įtariamųjų, nei nusikaltusių. Tai buvo tikrintinų sklypų sąrašas. Gerbiamajam Seimo nariui M.Pronckui detaliai dabar atsakyti negaliu, nes reikėtų peržiūrėti keletą tūkstančių lapų dokumentų, bet jeigu bus gautas prašymas raštu, mes atsakysime detaliai.

PIRMININKAS. A.Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Pone direktoriau, kaip ypač svarbios valstybės teisinės institucijos vadovas jūs, diplomatiškai kalbant, šiuo klausimu esate pasielgęs ne visai solidžiai. Nes mes matome du direktorius: vienas buvo prieš kurį laiką, kai savo lūpomis žurnalistams įvardijote, kad Seime yra kelios dešimtys žemgrobių, ir antrasis direktorius yra šiandien, kuris sako, kad Seimo nariai nieko nepažeidė. Mano klausimas dėl jūsų žmogiškosios savijautos. Jūs įvardijote kelias dešimtis žemgrobių, ar šiandien jų jau nelikę? Žinoma, tie įvardijimai keistai sutapo su Prezidento pradėta kampanija prieš žemės grobstytojus, visa tai atsitiktinumai. Todėl mano klausimas yra toks. Žodis ne žvirblis, pone direktoriau. Anksčiau, garbės laikais, egzistavo tokia garbinga procedūra kaip dvikova. Jeigu tie garbės laikai tęstųsi, tai ponas Seimo Pirmininkas jus šiandien galėtų sėkmingai iškviesti į dvikovą ir išsiaiškinti. Kaip jūs jaučiatės, pone direktoriau, ar prisipažįstate, kad savo neatsakingais Seimo narių apkaltinimais jūs esate padaręs gana didelės žalos mūsų visuomenės sveikatai, ar sutiktumėte dėl to atsiprašyti, o gal žadate imtis kitų veiksmų, kokių nors organizacinių veiksmų dėl savo darbo?

V.JUNOKAS. Labai puikus klausimas. Dėkoju. Mano savijauta šiandien tikrai puiki, nes Lietuva, mūsų valstybė, įstojo, gerbiamieji Seimo nariai nubalsavo už įstojimą į NATO. Aš kartu jaučiuosi saugesnis, nors mano saugumas galbūt nuo to nepriklauso.

Dėl atsakymo į antrąjį klausimą. Galiu garbingai pasakyti, kad niekada per visą vadovavimo Specialiųjų tyrimų tarnybai ir darbo Specialiųjų tyrimų tarnyboje laiką nesu iš jokios tribūnos nei viešai, nei ne viešai apkaltinęs nė vieno Seimo nario ir niekada nesu pavadinęs nė vieno žemgrobiu, nė vieno nei pažeidėju, nei žemgrobiu. Įstatymas nustato visiems nekaltumo prezumpciją. Man gaila, jeigu dėl vienų ar kitų motyvų, deja, kai kada interpretuojama taip.

Dėl trečio klausimo, ar tai nesusiję su apkalta Lietuvos Respublikos Prezidentui. Taip pat atsakysiu, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba depolitizuota, politika – ne Specialiųjų tyrimų tarnybos darbas ir Specialiųjų tyrimų tarnyba stengiasi griežtai laikytis įstatymų ir griežtai juos vykdyti. Ačiū.

PIRMININKAS. G.Šileikis. Prašom.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis direktoriau, norėjau labai konkrečiai paklausti, nes jūsų tarnyba tiria korupcijos atvejus. Gal jūs galėtumėte pasakyti, kas iš tiesų visoje šioje žemgrobių byloje, taip garsiai skambančioje, buvo korumpuoti? Ar radote konkrečių pareigūnų, kurie buvo korumpuoti, ar jūsų tyrime rasta kokių nors korupcijos elementų? Taip pat norėjau pasiteirauti, kiek laiko vyko tas tyrimas ir ar jūsų tarnyba tikrai pajėgi įveikti korupciją šioje srityje, kas yra siejama su žemės skirstymu, perkėlimu ir panašiai? Ačiū.

V.JUNOKAS. Kaip jau anksčiau buvo minėta mūsų ataskaitose ir žinaisklaidoje, Specialiųjų tyrimų tarnyba tiria šiuo metu daugiau nei 18 baudžiamųjų bylų, t.y. ikiteisminių tyrimų, susijusių su žemės reformą ar nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių įstatymų pažeidimu. Prie to būtų galima pridėti dar tris ikiteisminius tyrimus, kurie pradėti šiomis dienomis Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos skyriuje. Šalyje vykdoma beveik 70 ikiteisminių tyrimų (vykdo ir kitos institucijos – prokuratūra, policija), susijusių su minėtomis reformomis.

PIRMININKAS. A.Sysas. Prašom.

V.JUNOKAS. Atsiprašau. Ar buvo rasta korupcijos elementų? Taip, korupcijos elementų įvairiais atvejais buvo rasta, ir pareigūnai, kurie tai įvykdė, dalyvauja ikiteisminiame tyrime. Kai kuriems pateikti įtarimai ir kaltinimai, kai kurias bylas ruošiamasi atiduoti į teismą, o kitiems bus pateikta.

PIRMININKAS. A.Sysas dabar. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis direktoriau, aš toliau bandysiu klausti to, ką klausė mūsų kolegos. Pradėsiu nuo tokios liaudiškos patarlės: „Koks velnias truktelėjo už liežuvio?“ O jeigu rimtai, tai vis dėlto kokį tikslą jūs turėjote paskelbdamas, arba paskleisdamas, informaciją, kad per 40 Seimo narių lyg ir ne visai teisėtai yra įsigiję tuos sklypus? Aš manau, kad jūs esate profesionalas ir puikiai suprantate, ką reiškia paleisti antį apie tai, kad tai gali būti kokie nors ne visai teisėti veiksmai. Aš visiškai sutinku su kitais mūsų kolegomis: jūs padarėte tam tikrą žalą ir Seimo įvaizdžiui, ir Seimo nariams, todėl ir klausiu, koks velnias truktelėjo jus už liežuvio?

V.JUNOKAS. Kiek aš pamenu, galėčiau dabar maždaug tiksliai pacituoti savo atsakymus dėl galimos anties paleidimo. Taip, aš tikrai buvau minėjęs, kad iš 45, tarkime, arba 90, arba 100 tirtinų atvejų gali būti, kad 10, 12 ar galbūt 20 atvejų gali būti nustatyti įstatymų pažeidimai, ir iš karto papildžiau: bet gali būti taip, kad tų įstatymų nebus pažeidęs nė vienas Seimo narys, bet bus pažeidę žemės reformą vykdantys ir už tai atsakingi specialistai ir tarnautojai. O jeigu, tarkime, buvo suprasta arba tikrai interpretuota kitaip, deja, man tikrai tada tenka apgailestauti arba dėl galbūt savo neatsargaus kokio nors pasakymo, arba dėl to, kad buvo suprasta ir interpretuota kitaip.

PIRMININKAS. A.V.Indriūnas. Toliau pirmininkaus A.Skardžius.

A.V.INDRIŪNAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis direktoriau, jau iš dalies atsakėte į mano klausimą kolegai A.Vidžiūnui, tačiau vis dėlto aš noriu jūsų paklausti. Šis jūsų paskelbimas ir tylėjimas, kai žiniasklaida pasigavo, kad Seime yra žemgrobių, padarė didelės žalos Lietuvos Respublikos Seimui vidaus ir užsienio mastu. Ar jūs nemanote, kad tuo prisidėjote prie Seimo reitingo kritimo ir nejaučiate savo kaltės? Ačiū.

V.JUNOKAS. Specialiųjų tyrimų tarnyba tikrai niekada neturėjo jokių minčių dėl… Taip, aš atsakysiu dėl Seimo narių reitingo žeminimo, bet aš negaliu atsakyti nei kaip pilietis, nei kaip pareigūnas, nei kaip asmuo už naują lietuvių kalbos terminą „žemgrobiai“. Dar kartą galiu patikinti gerbiamąjį Seimą, kad niekada šito žodžio nesu vartojęs, galbūt vienintelį šį kartą, atsakydamas į jūsų klausimą.

PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Klausia V.P.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriau, šiandien jus, t.y. šiandien mus, Seimo Pirmininkas A.Paulauskas supažindino su jūsų pažyma, jūsų raštu dėl Seimo nutarimo vykdymo. Jūsų rašte yra įdomių detalių. Viena iš jų skamba taip: „tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad šiems valstybės politikams ir jų sutuoktiniams teisė į žemę, mišką ar vandens telkinius buvo atkurta arba leista įsigyti žemės sklypus pažeidžiant žemės reformą ir nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius teisės aktus“. Toliau 14 atvejų yra nurodyta. Tai dabar jūs pasakykite man, kaip suprasti šią jūsų pastraipos dalį? Ar tai atspindi jūsų tyrimų išvadų pozicijas, kad tie 14 ką nors pažeidė, ar tai atspindi, kad jiems atkuriant kas nors kitas pažeidė, šiuo atveju žemėtvarkininkai, pareigūnai ir taip toliau, ir ar galima suprasti, kad tie 14 asmenų, kurie čia išvardyti, darė kokį nors spaudimą tiems, kurie jiems atkūrė nuosavybės teises, ir dėl to pažeidė? Mano supratimu, ši pažyma atspindi jūsų įstaigos darbo kokybę, nes pateikti tokį atsakymą, iš kurio galima interpretuoti kaip nori, ką nori, kur nori, o po to daug kartų aiškintis, kad jūs to neturėjote mintyje, kad jūs ne taip pasakėte arba ne taip buvote suprastas... Aš dar kartą noriu jums labai konkrečiai pacituoti antrojo puslapio antrąją pastraipą. Tai vis dėlto ar galima taip formuluoti atsakymus, iš kurių gali interpretuoti ką nori, kaip nori ir kur nori?

V.JUNOKAS. Dabar aš tik norėčiau irgi atsakyti gerbiamajam Seimo vicepirmininkui, kad puslapyje prieš tai paryškintai, stambiu šriftu buvo pabrėžta formuluotė, kuri taip pat tiesiai, šviesiai, aiškiai (manau, ji nedingo iš mūsų informacijos) sako, kad nenustatytas nė vienas atvejis, kad personaliai tuos įstatymus būtų pažeidę Seimo nariai arba politikai. Ten, kur nustatyta, ką teisingai citavo gerbiamasis vicepirmininkas, kad atkurtos nuosavybės teisės arba įsigyti žemės sklypai pažeidžiant įstatymus, yra viena iš specialistų išvadų. Tikrai tie įstatymai buvo pažeisti, bet buvo pažeisti, kaip ir minėta, kiek aš dabar prisimenu, truputėlį aukščiau, kad šiuos pažeidimus įvykdė už žemės reformos vykdymą atsakingi specialistai. Tai jokiu būdu nėra kaltinimas Seimo nariams ir nėra joks interpretavimas. Tiesiog būtų prašymas, kad taip pat nebūtų laisvai interpretuojami faktiniai duomenys, kurie yra pateikti toje pažymoje.

PIRMININKAS. V.P.Andriukaitis norėtų patikslinti klausimą, gerbiamasis pranešėjau.

V.P.ANDRIUKAITIS. Mano labai konkretus klausimas. Tai jūsų pažymos (antrasis puslapis) antroji pastraipa aiškiai suformuluoja, kad po to išvardyti asmenys pažeidė įstatymus. Užuot parašę, kad jiems atkurdami valstybės tarnybos pareigūnai, specialistai ir visi kiti pažeidė galiojančius teisės aktus, jūs rašote visai ką kita. Tai arba jūs kompetentingai suformuluokite atsakymą ir pagrįskite taip, kad nekiltų jokių abejonių, nes priešingu atveju aš, kaip Seimo narys, galiu nepažeisti įstatymų, bet galiu daryti įtaką matininkui, dar kam nors, kad jis, žinodamas mano padėtį, pažeistų tuos įstatymus… Jūsų pareiga yra išaiškinti ir atsakyti, bet ne pateikti tokį nekompetentingą atsakymą.

V.JUNOKAS. Kiekvienas sprendžia… Aš negaliu dabar komentuoti, jeigu gerbiamasis vicepirmininkas mano, kad galbūt nelabai kompetentingai parengtas atsakymas. Tai yra gerbiamojo Seimo vicepirmininko nuomonė. Mes manome, kad mūsų specialistai, kurie įtraukti, tikrai dirbo didžiulį darbą, iš esmės dirbo ne jiems įstatymo numatytą darbą. Seniai, matyt, nuo pirmųjų dienų, valstybėje turėjo būti nustatyta tvarka, kontrolė ir atsakomybė už įstatymų nevykdymą, o ne taip, kad buvo susigriebta vos ne po 10 ar 14 metų, arba ne visai tinkami įstatymai buvo priimti, pagal kuriuos buvo pradėta kilnoti nekilnojamąjį turtą, ko iš esmės pasaulinėje praktikoje nebuvo, arba jeigu savo pareigas aplaidžiai vykdė Nacionalinės žemės tarnybos specialistai, arba jas vykdė aplaidžiai sričių viršininkai. Gal šiek tiek ir mes, galima sutikti su gerbiamojo Seimo vicepirmininko nuomone, deja, irgi vykdėme pareigas ne taip, kaip norėjome ir kaip būtų galima jas vykdyti. Sutinku su aiškinimu.

PIRMININKAS. Klausia kolegė I.Šiaulienė.

I.ŠIAULIENĖ. Ačiū. Gerbiamasis STT vadove, norėčiau pratęsti klausimą, kurio klausė Seimo vicepirmininkas. Jūs savo rašte konstatuojate, kad visus šiuos pažeidimus padarė žemės reformos vykdytojai, bet toliau tęsiate, kad išvardytiems asmenims STT, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 49 straipsniu ir nutarimo 2 straipsnio nuostatomis, perdavė Generalinei prokuratūrai, kad ši, gindama viešuosius interesus, imtųsi priemonių, kad priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo bei jų pagrindu sudaryti sandoriai išvardytiems asmenims įstatymo nustatyta tvarka būtų panaikinti. Sakykite, kaip čia dabar išeina? Jūs pasidžiaugėte, kad ką tik ratifikavome sutartį, stojame į NATO, jūs esate saugus, mes visi saugūs, bet tų savininkų sklypai, pasirodo, yra nesaugūs?

V.JUNOKAS. Tai vertins Generalinė prokuratūra, kurios funkcija ir yra vertinti, ar yra pažeidimų, ar nėra. Jeigu Specialiųjų tyrimų tarnyba bus ką nors pažeidusi, ji taip pat atsakys pagal įstatymą, bet mes manome, kad Lietuvos valstybėje prieš įstatymus yra lygūs visi jos piliečiai.

PIRMININKAS. Klausia J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS. Dėkoju. Gerbiamasis direktoriau, norėčiau pateikti klausimą ne apie žemgrobių situaciją, bet kadangi jau stovite tribūnoje, tai šiek tiek apie kitą atvejį, tiesa, truputį senesnį. Kai jūsų tarnyba pradėjo tyrimą dėl praėjusių metų įvykių balsuojant dėl Vilniaus miesto mero išrinkimo, buvo pranešta (ir noriu paklausti jūsų, ar tai tiesa, ar ne), kad pono Vilmanto Drėmos apklausa Specialiųjų tyrimų tarnyboje truko 12 valandų – nuo 8 ryto iki 8 vakaro. Norėčiau paklausti, ar tokios ilgos apklausos yra tradicinė praktika?

Antra. Galima interpretuoti, kad taip ilgai trukusi apklausa prieštarauja Lietuvos dar 1999 metais ratifikuotai Europos konvencijai prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmogišką ar žeminantį elgesį ir baudimą. Jeigu tuo pagrindu asmuo kreiptųsi į teismą ir net ir į Strasbūro teismą, pastarasis, mano galva, galėtų priimti nepalankų mūsų valstybei sprendimą. Jeigu taip įvyktų (aš to nelinkėčiau), ar jūs būtumėte pasirengę išmokėti kompensaciją, kurią teismas priteistų Lietuvos Respublikai? Dėkui.

V.JUNOKAS. Ačiū už klausimą. Galiu atsakyti tiek, kad pagal nuo praėjusių metų gegužės 1 dienos įsigaliojusį naująjį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą ikiteisminiam tyrimui vadovauja ir jį organizuoja prokuroras. Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas neturi jokių įgaliojimų nei kištis į ikiteisminio tyrimo procesą, nei kam nors nurodyti, kiek valandų galima vykdyti liudytojo apklausą, bet faktiškai, jeigu būtų buvęs pažeistas įstatymas, manau, kad tyrimui vadovaujantis ir tyrimą organizuojantis prokuroras būtų tikrai patraukęs įstatymo nustatyton atsakomybėn tą ikiteisminio tyrimo tyrėją. Tokių duomenų, kad 12 valandų būtų vykusi ta apklausa, aš, deja, neturėjau.

J.ČEKUOLIS. Tai buvo žiniasklaidoje. Antra, buvo rašyta, kad jūsų pareigūnų jis buvo 12 valandų klausinėjamas būtent jūsų būstinėje.

V.JUNOKAS. Taip, STT pareigūnai, vadovaujami prokuroro, atliko tą ikiteisminį tyrimą, bet kiek valandų truko tyrimas… man nesuteikiama net teisė klausti tyrėjo, kiek valandų jis rengiasi atlikti apklausą arba kieno apklausą. Tai yra naujas įstatymas. Nors atsakomybę šiuo atveju…

PIRMININKAS. Klausia…

V.JUNOKAS. …deja, dažnai tenka prisiimti.

PIRMININKAS. Klausia kolega A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš noriu grįžti prie žemės reikalų. Gerbiamasis STT vadove, praėjusiais metais Seimo komitetams ėmusis iniciatyvos dėl žemės sklypų skandalo, paaiškėjo daug informacijos, daug tiesos (tą informaciją skelbė ir jūsų tarnybos) ir atrodė, kad Lietuvoje šioje srityje yra daug korupcijos. Korupcija turi užsiimti jūsų tarnyba. Jūsų tarnyba lyg ir ėmėsi tam tikrų veiksmų ir štai dabar mes turime kažkokius rezultatus. Sakykite, ar karas su korupcija žemėtvarkos srityje jau yra baigtas paskelbus šiuos duomenis, ir jau yra viskas įveikta, ką jūs čia paskelbėte?

Antras dalykas. Dar dalį klausimo norėčiau taip pat…

PIRMININKAS. Jeigu galima, tilpkite į minutę.

A.KUBILIUS. Tuoj pat baigiu. Labiausiai čia visiems rūpi Seimo garbė, kuri, jūsų žodžiais, buvo gana stipriai pažeista, kai jūs paminėjote, kad per 40 Seimo narių gali būti pažeidę įstatymą. Sakykite, jeigu aš šiandien pasakyčiau, kad gali būti, kad STT dirba nekvalifikuotai, ar tai įžeistų STT garbę, ar jūs manote, kad taip galima kalbėti?

V.JUNOKAS. Pradėsiu galbūt nuo klausimo pabaigos. Deja, taip, turiu pripažinti, kad mes dirbame galbūt ne tiek kvalifikuotai, kiek mums norėtųsi ir, matyt, kiekvienoje ikiteisminio tyrimo įstaigoje kvalifikuotų darbuotojų trūksta. Jų trūksta iš dalies gal ir pas mus, nes jau bent treji metai į Specialiųjų tyrimų tarnybą labai sunkiai sekasi prišnekinti kvalifikuotus specialistus.

Dėl karo su korupcija pabaigos. Karas, manau, nebaigtas, ir tai yra ne karas, o tyrimas, nes dar nebaigtas iki galo įvykdyti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas dėl savivaldybių tarybų narių patikrinimo. Mes nurodėme ir informacijoje gerbiamajam Seimo Pirmininkui, ir kreipėmės ir į Vyriausybę dėl šio klausimo, ir Specialiųjų tyrimų tarnyba nėra tiek pajėgi, kad galėtų patikrinti bent du tūkstančius atvejų, arba tūkstantį atvejų, arba penkis šimtus atvejų, kurie gali būti tikrintini, nes kai kurie žemėtvarkos ekspertai teigia, kad ten įstatymų pažeidimų taip pat gali būti nemažai.

PIRMININKAS. Klausia A.Stasiškis. Prašom, kolega.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Pone direktoriau, gal jūs galėtumėte kiek nors atskleisti visą šios istorijos vidaus mechanizmą? Pavyzdžiui, kodėl į tų įtartinų, tikrintinų asmenų sąrašą pateko tas ar kitas, o ne visi arba tiktai tie, kurie jau buvo patikrinti ir buvo žinoma, kad jie ką nors yra pažeidę? Buvo pasakyta: yra įtartinų, keliasdešimt, keli šimtai pažeidėjų ir t.t. Šiandien jūs labai gracingai pasakėte: tikrintinų asmenų. Gerai, kas dabar mane arba kitą asmenį įrašo į tikrintinų asmenų sąrašą? Kam nors nepatinku, yra koks nors skundas, kas nors jaučia antipatiją ar panašiai? Koks motyvas ir kodėl pirmiau nepatikrinus reikia sakyti, kad yra keliasdešimt tokių įtartinų asmenų? Iš pradžių tas paslaptingas sąrašas egzistavo, dabar jis paslaptingai sunyko. Ar negalima dabar samprotauti, kad mes su jumis, t.y. įtartini asmenys, tikrintini, sugebėjome susitarti ir jūs tai „numuilinote“? Ar nemanote, kad reikėtų nors dabar post factum paskelbti visą tų tikrintinų asmenų sąrašą nurodant motyvus, kodėl jie ten atsidūrė, taip pat greta ir jūsų tikrinimo rezultatus?

V.JUNOKAS. Galiu patikinti gerbiamąjį Seimo narį poną A.Stasiškį, kad tikrai Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius savo ranka neįrašė nei vienos tikrintinos pavardės, nei vienos tikrintinos pavardės neišbraukė. Darbo grupė, kuri buvo sudaryta dar Ministro Pirmininko potvarkiu, praėjusių metų rugpjūčio 4 dieną parengė ir patvirtino tam tikrą metodiką. Taip pat dalyvavo ir mums talkininkavo sudarant tikrintinų sklypų ir asmenų sąrašus jau anksčiau minėtos Seimo kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė ir Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų departamento direktorė ponia Rūta Baškytė. Ta darbo grupė, remdamasi ta metodika, sudarė tikrintinų asmenų sąrašus.

Dėl galimybės dabar paskelbti visus anksčiau neviešintame sąraše minėtus 90 valstybės politikų ar Seimo narių. Jei Seimo nariai nutars, kad jie yra skelbtini, manau, tas sąrašas tikrai gali būti neberiboto naudojimo. Nes nė vieno atvejo, kaip aš jau paminėjau, kad tame sąraše įvardyti Seimo nariai būtų pažeidę įstatymus, tikrinant nenustatyta. Ačiū.

A.N.STASIŠKIS. Galiu patikslinti klausimą? Gerai, nekalbant apie motyvus. Gerai, jeigu aš asmeniškai jums parašau prašymą, jūs man atsakot, kokiu pagrindu jūs mane įrašėte į tą tikrintinų asmenų sąrašą?

V.JUNOKAS. Be abejonės. Ačiū.

PIRMININKAS. Klausia kolega A.Matulevičius. Ir prašyčiau kolegų aiškiai formuluoti klausimus, labai trumpai. Minutė klausimui. Dėl vedimo tvarkos V.Uspaskich norėtų. Sekundėlę, dėl vedimo tvarkos norėtų. Prašau.

V.USPASKICH. Aš labai atsiprašau, aš ne dėl šito klausimo. Labai atsiprašau, pavėlavau pabalsuoti už pritarimą Šiaurės Atlanto sutarties ratifikavimui. Todėl prašau įskaityti mano balsą už. (Balsai salėje) Pavėlavau tiesiog, aš atsiprašau.

PIRMININKAS. Labai apgailestaujame, gerbiamasis kolega, jūsų nuomonė aiškiai išreikšta. Aš manau, ji liks stenogramose. O Sekretoriatas nelabai dabar gali perbalsuoti. Bet jūsų nuomonė, jūsų sprendimas, be abejo, labai reikšmingas. Prašau, kolega A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis STT direktoriau, aš suprantu, kad dabar jūs lyg ir pasakėte, kad A.Matulevičius nėra pažeidęs įstatymo, bet įrašote mano žmoną, kuriai kažkas kažkada kažką įtaisė. Aš bandau aiškintis ką. Niekaip nerandu. Nes, suprantat, jūsų pažymoje parašyta, vienas sklypas. Ji man niekaip neprisipažįsta, kur jinai jį turi ir ką ji pažeidė. Tai jūs pasakykite, nes aš žinau, kad žurnalistai man gyventi neduos. Tai ar man su ja skirtis, ar toliau gyventi, ir gal jūs atskleisite, ką ji ten negero padarė?

V.JUNOKAS. Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymas neįpareigoja mane teikti rekomendacijų tuo klausimu. Aš galiu tik pasakyti, kad ten nėra kaltintinos gerbiamojo Seimo nario A.Matulevičiaus, taip pat ir kitų paminėtų gerbiamųjų Seimo narių žmonos, kad jos būtų pažeidusios įstatymą. Bet jeigu įstatymą pažeidė specialistai, šie atvejai yra tirtini ir jie bus ištirti.

PIRMININKAS. Klausia E.Karečka. Prašau.

E.KAREČKA. Ačiū. Gerbiamasis direktoriau, aš panašiai paklausiu kaip ponas A.Matulevičius. Kodėl mano žmoną Janiną Karečkienę įrašėte prie šių žemgrobių, bet neparašėte, kad ji gyvena Skuode, Gėsalų kaime? Iš tiesų jums reikėtų džiaugtis, kad ten žmonės dar gyvena, myli ir dirba žemę. Kokia esmė, pone direktoriau, jeigu gyvena Gėsaluose, iš gretimo kaimo žemę atsikėlė, ji toliau dirba, ir, man atrodo, reikėtų džiaugtis, reikėtų kažkaip žmones… na, nereikėtų tų žmonių pastatyti į kokią kitą vietą.

V.JUNOKAS. Man labai gaila, kad aš vėl girdžiu iš gerbiamųjų Seimo narių terminą „žemgrobiai“. Aš dar kartą kartoju, kad niekur niekada Specialiųjų tyrimų tarnyba tokio termino nevartojo. Šiuo metu konkrečiai dėl gerbiamojo Seimo nario E.Karečkos žmonos įgyto sklypo ar atkurtų nuosavybės teisių aš komentuoti negaliu.

PIRMININKAS. Klausia E.Klumbys. Prašau, kolega.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Specialiųjų tyrimų tarnybos pirmininke, vis dėlto man labai nerimtai atrodo jūsų teiginys, kad Seimo nariai nekalti dėl neteisėto žemės įsigijimo ar sugrąžinimo jiems. Esmė yra, ar buvo pažeistas įstatymas, ar ne, kai Seimo nariui ar buvusiam Seimo nariui buvo grąžinta žemė ar jis ją įsigijo. Kodėl jūs taip atkakliai kalbate apie Seimo narių nekaltumą, juk kaltės nustatymas yra teismo reikalas?

V.JUNOKAS. Todėl, kad mes neturime jokių faktinių įrodymų, mes nenustatėme, kad konkrečiai personaliai Seimo narys būtų pažeidęs įstatymą. Aš negaliu kitaip kalbėti, nes, šiaip ar taip, aš vis tiek esu teisininkas ir vadovaujuosi tik teisės normomis. Kiekvienas Lietuvos pilietis, taip pat ir Seimo narys turi ir nekaltumo prezumpciją, ir imunitetą šiuo klausimu. Aš negaliu vardyti, kad kažkas pažeidė ar kad yra kaltas, jeigu mes neturime faktinių duomenų arba kitokių įrodymų, kad jis būtų pažeidęs įstatymus. Jeigu įstatymo nepažeidė, vadinasi, nekaltas. Kaltas tas, kuris pažeidė tuos įstatymus.

E.KLUMBYS. Aš atsiprašau. Patikslinsiu, galima? Aš noriu paklausti, kodėl akcentai ne ten dedami. Daugiau kalbama apie nekaltumą, o ne apie įstatymo pažeidimą.

V.JUNOKAS. Man teks, atsiprašau, galbūt nuobodžiai vėl tą patį kartoti, kad nenustatėme, kad Seimo nariai pažeidė įstatymą. Galėjo jie būti ar negalėjo, to aš negaliu nei patvirtinti, nei paneigti.

PIRMININKAS. Nematau kolegos A.Kašėtos. Paskutinis klausia Seimo narys J.Veselka. Prašau.

J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, aš, žinote, žmogus iš kaimo ir žinau vieną dalyką: jeigu aš nusipirksiu… Gerbiamasis pranešėjau, aš čia. Jeigu aš nusipirksiu vogtą automobilį, nors visiškai nekaltas, iš manęs atims nupirktą vogtą automobilį ir dar iškels bylą dėl bendradarbiavimo pavagiant automobilį, o paskui įrodys ar neįrodys, kitas dalykas. Dabar jūs aiškiai sakote, kad kažkiek Seimo narių yra nekalti, bet kalti žemėtvarkininkai. Ar jūs manote, kad galiu patikėti, kad, sakysime, kažkokiam Seimo nariui Švenčionyse, tarp dviejų ežerų, atmatuoja sklypą, o jis to nežino. (Balsas salėje) Nesvarbu. Tai vis dėlto kodėl automobilį atims, jeigu nusipirksiu net nežinodamas, kad jis vogtas, o Seimo narys nepažeidė įstatymo, nes jis nežinojo, kad jam tarp dviejų ežerų neteisėtai atmatuotas sklypas?

V.JUNOKAS. Tokios informacijos mes neturime. Jeigu gerbiamasis Seimo narys J.Veselka turi, galima ją pateikti Specialiųjų tyrimų tarnybai, kad jam nežinant atmatavo keletą žemės sklypų. Mes tikrai ištirsime. Bet įstatymas taip pat nenumato, man atrodo, kad teisėtai įgijus kas nors būtų atimama.

PIRMININKAS. Dėkojame Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovui ponui V.Junokui už atsakymus į klausimus. Dabar, gerbiamieji kolegos, mums reikia priimti sprendimą. Prašau dėmesio.

V.JUNOKAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, prašau dėmesio. Kaip mes toliau elgiamės? Yra siūlymas pavesti Teisės ir teisėtvarkos komitetui, Antikorupcijos komisijai ir Etikos ir procedūrų komisijai išnagrinėti ataskaitą ir Seimo nutarimą. Ataskaitą mes išklausėme, komitetai galėtų išnagrinėti ir įvertinti. Ar būtų daugiau komitetų, norinčių nagrinėti šią ataskaitą? Gal Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas arba Kaimo reikalų komitetas galėtų? Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas prašo. Tada du komitetai – Teisės ir teisėtvarkos ir Nacionalinio saugumo ir Antikorupcijos komisija, Etikos ir procedūrų komisija nagrinėtų šią ataskaitą ir per dvi savaites, manau, turėtų pateikti Seimui. Tai šio klausimo nagrinėjimą šiame posėdyje laikyčiau baigtu.

2004 m. kovo 12 d. (penktadienio) neeilinio plenarinio posėdžio darbotvarkė

Darbotvarkėje yra dar vienas papildomas klausimas – kovo 12 d. neeilinio plenarinio posėdžio darbotvarkė. Darbotvarkėje itin svarbus 7 klausimas – NATO generalinio sekretoriaus kalba 11 val. 30 minučių. Labai kviečiu gerbiamuosius kolegas dalyvauti. Posėdis prasidės 10 valandą ir planuojama posėdį baigti 12 val. 10 minučių. Taip pat bus nagrinėjama daug Europos integracinių klausimų. Tai Advokatūros įstatymas, įstatymas dėl konvencijos, dėl testamentų registravimo sistemos struktūros ratifikavimo ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso keleto straipsnių pakeitimas. Paminėjau eurointegracinius, kad žinotumėte šio posėdžio reikšmę.

Gerbiamieji kolegos, norėtų klausti. Dar yra du pareiškimai. Palaukite. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume pritarti bendru sutarimu darbotvarkei? Registruosimės po to. Balsavimu norite pritarti? Prašom registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad būtų pritarta kovo 12 dienos neeilinio plenarinio posėdžio darbotvarkei, balsuoja už.

Užsiregistravo 31 Seimo narys. Už darbotvarkę balsavo 25, prieš nėra, susilaikė 3. Darbotvarkė patvirtinta.

Seimo narių pareiškimai

Posėdžio gale Seimo narių pareiškimai. Du kolegos užsiregistravo, tai ponai J.Veselka ir E.Skarbalius. Tad prašom, gerbiamasis Skarbaliau, į centrinę tribūną, klausysimės jūsų pareiškimo.

E.SKARBALIUS. „Gerbiamieji kolegos, noriu priminti, kad ne visos tautos šiandien yra laisvos ir nepriklausomos kaip Lietuva. Viena iš jų yra Tibetas. Kovo 10 d. – tai Tibeto kovos už laisvę diena. Kas nedrįstate viešai, bent širdyje paremkite tautos laisvės siekį. Pagarbiai E.Skarbalius – Lietuvos Respublikos Seimo tarpparlamentinių ryšių su Tibetu grupės vadovas – grupės vardu.“ Ačiū jums. (Plojimai)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, skelbiu posėdį baigtą.