LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS

PAPILDOMO KOMITETO

I Š V A D A

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsniO pakeitimo įstatymo projekto IXP-3252

2004 m. kovo 8 d.

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas A.Sakalas, nariai: R.Šukys, G.Steponavičius, A.D.Barakauskas, V.Popovas, J.Sabatauskas, J.Razma, komiteto patarėjai: D.Latvelienė, L.Zdanavičienė, D.Komparskienė, J.Dirma, padėjėjos: A. Jankauskaitė, B.Kovalenkienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados: Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2004-02-17 išvada:

Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.

Vertinant projektą juridinės technikos požiūriu ir jo santykį su galiojančiais įstatymais, galima būtų pateikti kai kurių pastabų ir pasiūlymų:

1. Siūlytume išbraukti keičiamo įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinį “Žin., 2001 Nr. 29-938”, nes Konstitucinio teismo nutarimu įstatymas nėra keičiamas, papildomas ar pripažįstamas netekusiu galios – tai atlieka Seimas, vadovaudamasis Konstitucinio teismo nutarimu.

Komiteto nuomonė- pritarti

2. Projekte siūlomas naujas terminas – “laisvos (neužstatytos) žemės … plotai ir jų ribos”, kuriuos Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis tvirtina savivaldybės taryba. Kadangi šioje planavimo stadijoje nekalbama apie konkrečių žemės sklypų ribas, lieka neaiškus minėto termino santykis su Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis – kokia teritorijų planavimo rūšis turima omenyje.

Komiteto nuomonė- pritarti.

3. Natūra grąžinamų žemės sklypų planų tvirtinimas priskirtinas detaliajam teritorijų planavimui pagal Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas. Šio įstatymo 26 straipsnio 4 dalis nustato, kad detaliuosius planus tvirtina savivaldybės taryba arba administracijos direktorius tarybos pavedimu, tačiau projektu ši funkcija priskiriama tik administracijos direktoriui (be tarybos pavedimo). Siūlytume šias nuostatas suderinti tarpusavyje.

Komiteto nuomonė- pritarti

4. Po įstatymo teksto įrašytini žodžiai “Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą”.

Pastabos projektui pateikiamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo redakciją, įsigaliosiančią nuo 2004 m. gegužės 1 d.

Komiteto nuomonė- pritarti.

2.2.Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto patarėjos D.Latvelienės pastaba:

1. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmajame sakinyje siūloma nuostata iš esmės pateikia naują sąvoką “laisvos (neužstatytos) žemės … plotai ir jų ribos”, kuri nenustatyta Teritorijų planavimo įstatyme ir šiame įstatyme neatskleistas jos turinys, todėl gali kilti praktinio taikymo problemų, taip pat tokia siūloma dviguba planavimo procedūra (teritorijų patvirtinimas, konkrečių planų patvirtinimas) tik apsunkins bei pailgins nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo procesą. Todėl svarstytina, ar racionalus toks įstatymo nuostatų keitimas ir ar tai realiai pagerins bei pagreitins nuosavybės teisių atkūrimo procesą mieste.

Komiteto nuomonė- pritarti.

3. Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų bei politinių organizacijų, kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Lietuvos žemės savininkų sąjungos Vilniaus skyrius, Rimantas Liakas

Projekto aiškinamąjame rašte teigiama, kad įstatymo projektu siekiama patobulinti po 2001 m. balandžio 2 d. Konstitucinio Teismo nutarimo priimtą Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatą, kuria reglamentuota tvarka, kaip atkuriamos nuosavybės teisės į miesto žemę, grąžinant ją natūra, jei ši žemė laisva ir neišperkama konkrečioms visuomenės reikmėms. Tačiau, kaip matyti, iš siūlomo įstatymo projekto teksto dabar esanti tvarka ne tobulinama, o atvirkščiai – sunkinama.

Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto 1 sakinyje dabar aiškiai ir vienareikšmiškai nurodyta, kad nuosavybės teisės į žemę miestuose atkūriamos grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje […], išskyrus žemę pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, […]. Įstatyme esantis 2 sakinys: Laisvų (neužstatytų) žemės sklypų , kuriuos numatoma grąžinti natūra turėtoje vietoje, planus Vyriausybės nustatyta tvarka tvirtina savivaldybės tarybos, taip pat yra juridiškai aiškus ir nedviprasmiškas. Šiai įstatyminei nuostatai įgyvendinti, mūsų manymu, veikia gera Vyriausybės nustatyta tvarka, tik gaila, kad šios tvarkos savivaldybės tarybos nevykdo ir ją torpeduoja.

Seimo daugumos ir Vyriausybės nuomone žemės reformą Lietuvoje (išskyrus Vilniaus ir dar kelis rajonus) būtina baigti šiais metais. Todėl mums darosi neaišku, kodėl norima įvesti naują įstatyminę sumaištį, nutolinančią žemės reformos (grąžinimo) pabaigą miestuose dar mažiausiai 2 metais?

Pažiūrėkime kas yra siūloma vietoje 2 dalies 1 punkto 2 sakinio: Laisvos (neužstatytos) žemės, kurią piliečiai pageidauja susigrąžinti natūra turėtoje vietoje, Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis plotus ir jų ribas tvirtina savivaldybės taryba. Šiuose plotuose grąžinamų natūra žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Iš šių siūlomų normų matyti, kad tų pačių plotų (sklypų) ribos bus tvirtinamos du kartus. Iš pradžių jas tvirtins savivaldybių tarybos, o vėliau savivaldybės administracijos direktorius, kas, mūsų manymu, nėra protinga. Be to, suteikus savivaldybės tarybai tvirtinti plotų ribas, o ne sklypų planus, bus pažeista Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalies nuostata. Šį savo argumentą paremsime Konstitucinio Teismo praktika. Konstitucinis Teismas savo 2001-04-02 nutarime dėl miestų žemės grąžinimo yra konstatavęs:

“Įstatymų leidėjas turi pareigą priimti įstatymus, saugojančius savininko nuosavybės teises nuo neteisėto kesinimosi. Pagal Konstituciją nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams – tai kiekvienu atveju individualus įstatymų nustatyta tvarka priimamas sprendimas dėl privačia nuosavybės teise priklausančio turto paėmimo (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 18 d. nutarimas).

Visuomenės poreikiai, kuriems pagal Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį paimama nuosavybė – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui. Pagal Konstituciją paimti nuosavybę (teisingai atlyginant) galima tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės objektas”.

Todėl darytina išvada, kad savivaldybės tarybos nariai tvirtindami grąžinamų natūra žemės plotus neturi fizinių galimybių patikrinti, gal ir vieno atlikėjo, techninio darbo atlikimo kokybės dėl didelės apimties ir teisinių bei specialiųjų žinių stygiaus. Todėl tokių miesto žemės plotų tvirtinimas neišreikš įstatymiškai pagrįstos miesto savivaldybės tarybos narių valios, o tik įteisins padarytas techninio darbo klaidas ir įpareigos savivaldybės administraciją, o taip pat ir apskrities viršininko administraciją, neatsižvelgiant į teisės aktų normas ir konkrečią situaciją, mechaniškai vadovautis klaidingais duomenimis.

Būtina atkreipti dėmesį į faktorių, kad Įstatymo ir Vyriausybės nutarimu patvirtintos Tvarkos visų straipsnių ir punktų analizė duota teisę daryti išvadą, kad teisė nustatyti grąžinamus natūra žemės sklypus yra suteikta valstybės (o ne savivaldos) institucijai. Štai Įstatyme įtvirtinta, kad piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę nagrinėja Vyriausybės įgaliota institucija (17 str. 1 d.), o Tvarka nurodo, kad prašymus atkurti nuosavybės teises į miestų žemes nagrinėja miestų žemėtvarkos skyriai, o sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo priima apskrities viršininkas (100 p.). Šitie įrodymai vienareikšmiškai reiškia, kad teisė priimti piliečių prašymus, nagrinėti juos, t.y. nustatyti, kuri turėta žemė ar jos dalis yra grąžintina natūra ar išperkama, ir primti sprendimus dėl jų grąžinimo turi tik apskričių viršininkų administracijos.

SIŪLYMAS. Remdamasis aukščiau išdėstytais argumentais ir motyvais siūlau visam LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo PROJEKTUI IXP-3252 nepritarti.

Atsižvelgti į pateiktas pastabas

4. Valstybės institucijų, savivaldybių pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta.

5. Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta.

6. Komiteto pasiūlymai, pataisos, pastabos:

siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į pastabas, kurioms Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė.

7. Balsavimo rezultatai: alternatyvus balsavimas:

7.1. Tobulinti įstatymo projektą - 5 už;

7.2. Atmesti įstatymo projektą - 2 už.

Pritarta siūlymui tobulinti įstatymo projektą.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: E.Klumbys, R.Šukys.

9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.

Komiteto pirmininkas Aloyzas Sakalas