Šešiasdešimt devintasis (479) posėdis
2004 m. vasario 19 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS, Seimo Pirmininko pavaduotojai A.SKARDŽIUS ir G.STEPONAVIČIUS

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Pradedame vakarinį posėdį. Norėčiau jus informuoti. Gerbiamieji kolegos, noriu jus informuoti, kad gauta Etikos ir procedūrų komisijos, taip pat Teisės departamento išvada dėl tolesnio mūsų darbo, dėl Statuto normų aiškinimo. Noriu jus supažindinti su šiomis dviem išvadomis.

Prieš tai turiu pasakyti, kad prieš kelias minutes Apkaltos komisija man įteikė išvadų tekstą, taip pat nutarimų projektus, kuriuos aš pasirašiau. Jums bus nedelsiant išdalinti šie nutarimai. Etikos ir procedūrų komisija ir Teisės departamentas priėjo prie vienos nuomonės, kad šių nutarimų priėmimui netaikoma procedūra norminiams aktams priimti, o taikoma specialioji procedūra, nustatyta Statuto 39 straipsnyje. Juo labiau kad 242 straipsnio 3 dalis tiesiai sako, kad įteikus Seimo Pirmininkui nutarimų projektus, Seimo Pirmininkas šiuos dokumentus teikia svarstyti Seimui artimiausiame posėdyje. Artimiausias posėdis šiandien – vakarinis. Taigi mes galime šiandien ne tik išklausyti išvadą, bet ir priimti nutarimus, kuriuos parengė Apkaltos komisija. Be to, valdyba, kuri buvo susirinkusi pietų metu, siūlo Seimui papildyti darbotvarkę ir įtraukti šiandien į darbotvarkę ir nutarimų pradėti apkaltą, kreiptis į Konstitucinį Teismą priėmimą. Taigi mes šiandien galėtume baigti visas procedūras ir netgi sesiją. Ar galime bendru sutarimu įtraukti nutarimų priėmimą, svarstymą į šios dienos darbotvarkę? Nėra prieštaraujančių. Ačiū.

Pradedame Specialiosios komisijos išvados skaitymą ir aš kviečiu J.Sabatauską. Noriu pasakyti, kad komisijos teksto yra 103 lapai, todėl apsiginkluokime kantrybe. Tekstas yra ilgas ir mums jį išklausyti reikės dviejų, galbūt ir trijų valandų. Patys skaitytojai gali keistis, nes komisija yra pasiskirsčiusi, kas ką gali pakeisti, ir mes tiesiog turime išklausyti tekstą. Kviečiu J.Sabatauską.

Siūloma registruotis. Prašau, kol ateis J.Sabatauskas, užsiregistruoti, kiek Seimo narių yra salėje. Vyksta registracija. Minutę. H.Žukauskas. Prašau.

H.ŽUKAUSKAS. Aš vis dėlto manau, tokia praktika, kai klausoma be teksto, yra pakankamai sudėtinga. Dar kartą noriu pabrėžti, kad turime neeilinį Seimo nutarimą ir procedūras, ir, man atrodo, bet kuriuo atveju būtų maloniau klausytis turint tekstą ir tų nutarimų projektus, kuriuos, kaip jūs sakėte, esate pasirengę ir pasirašę. Aš manau, toks skubėjimas tokiu rimtu momentu galbūt nėra visai pagrįstas, dėl to siūlyčiau padaryti pertrauką, turėti tekstus ir po to klausyti tai, ką ponas J.Sabatauskas nori pareikšti.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš manau, būtų nelogiška, jeigu mes turėtume tekstą ir dar klausytume iš tribūnos, kaip skaito tą tekstą, o ne patys jį perskaitytume. Tai pirmas dalykas. O antra, nutarimo projektus jums tuoj pat išdalins, nes juos daugina. Jūs po kelių minučių juos turėsite. Todėl Statutas ir sako: „išklausę Specialiosios komisijos tyrimo išvadą“. Vadinasi, išklausę, jūs turite išklausyti, tokia yra Statuto norma. Prašau.

Specialiosios tyrimo komisijos Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui

pateiktų kaltinimų pagrįstumui ir rimtumui ištirti bei išvadai

dėl siūlymo pradėti apkaltos procesą parengti

IŠVADA

DĖL SIŪLYMO PRADĖTI APKALTOS PROCESĄ

RESPUBLIKOS PREZIDENTUI ROLANDUI PAKSUI

J.SABATAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Specialioji tyrimo komisija Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui pateiktų kaltinimų pagrįstumui ir rimtumui ištirti bei išvadai dėl siūlymo padėti apkaltos procesą parengti priėmė savo sprendimą, patvirtino išvadą ir suformulavo kaltinimus, kaip to reikalauja Seimo statutas. Aš pradėsiu jums skaityti išvadą nuo kaltinimų formuluočių.

„Specialioji tyrimo komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74 straipsniu, Lietuvos Respublikos Seimo statuto 241 straipsnio 3 dalimi, daro išvadą. Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės teikime pradėti apkaltos procesą Respublikos Prezidentui R.Paksui pateikti kaltinimai yra pagrįsti ir rimti. Todėl yra pagrindas pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seime.

Vadovaudamasi Seimo statuto 243 straipsnio 3 dalimi ir remdamasi surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų bei jais pagrįstų aplinkybių visuma, komisija formuluoja tokius konkrečius kaltinimus Respublikos Prezidento pareigas einančiam R.Paksui.

1 kaltinimas. Rolandas Paksas, neturėdamas teisės eidamas Respublikos Prezidento pareigas prisiimti ir turėti jokių su tautos ir Lietuvos valstybės interesais nesuderinamų įsipareigojimų privatiems asmenims, prisiėmė tokius įsipareigojimus Jurijui Borisovui, eidamas Respublikos Prezidento pareigas buvo jo veikiamas ir veikė ne Tautos ir Lietuvos valstybės, bet privataus asmens interesais, būtent: R.Paksas įsipareigojo tapęs Respublikos Prezidentu J.Borisovo naudai atlikti su Tautos ir Lietuvos valstybės interesais nesuderinamus veiksmus už pastarojo suteiktą finansinę ir kitokią svarią paramą, dėl to, pirma, atsilygindamas už ją, Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekretu Nr.40 neteisėtai suteikė šiam asmeniui Lietuvos Respublikos pilietybę, taip pat 2003 m. kovo 17 d. susitikęs su J.Borisovu sąmoningai leido jam suprasti, kad jo atžvilgiu teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą ir vykdo jo pokalbių telefonu kontrolę, antra, Respublikos Prezidentas buvo ir yra saistomas bei veikiamas kitų J.Borisovui duotų įsipareigojimų. Tokiu būdu R.Paksas, eidamas Respublikos Prezidento pareigas, šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė duotą priesaiką.

2 kaltinimas. R.Paksas, eidamas Respublikos Prezidento pareigas, neužtikrino Valstybės paslapties apsaugos, būtent: 2003 m. kovo 17 d. Respublikos Prezidentas R.Paksas, susitikęs su J.Borisovu, sąmoningai leido J.Borisovui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą ir vykdo jo pokalbių telefonu kontrolę. Tokiu būdu R.Paksas, eidamas Respublikos Prezidento pareigas, šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė duotą priesaiką.

3 kaltinimas. R.Paksas, eidamas Respublikos Prezidento pareigas, naudodamasis savo statusu, duodamas neteisėtus nurodymus patarėjams ir kitais veiksmais darė neteisėtą įtaką privačių asmenų ir privačių ūkio subjektų sprendimams turtiniuose santykiuose, būtent: 2003 m. siekdamas įgyvendinti jam artimų privačių asmenų turtinius interesus, naudodamasis savo statusu eidamas Respublikos Prezidento pareigas, R.Paksas davė nurodymus savo patarėjui Visvaldui Račkauskui pasinaudojant tarnybine padėtimi siekti per teisėsaugos institucijas paveikti UAB „Žemaitijos keliai“ vadovų ir akcininkų sprendimus dėl akcijų perleidimo R.Paksui artimiems asmenims, taip pat žinojo, kad neteisėtas poveikis privatiems asmenims ir privatiems ūkio subjektams daromas naudojantis jo, kaip Respublikos Prezidento, vardu, ir nesiėmė priemonių užkirsti tam kelią. Tokiu būdu R.Paksas, eidamas Respublikos Prezidento pareigas, šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė duotą priesaiką.

4 kaltinimas. R.Paksas, eidamas Respublikos Prezidento pareigas, savo veikloje nesuderino viešųjų ir privačių interesų, būtent: atsilygindamas už suteiktą finansinę ir kitokią svarią paramą, vadovaudamasi asmeniniais, o ne Tautos ir valstybės interesais, Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekretu Nr. 40, neteisėtai suteikė J.Borisovui Lietuvos Respublikos pilietybę; 2003 m. kovo 17 d. Respublikos Prezidentas R.Paksas, susitikęs su J.Borisovu, sąmoningai leido J.Borisovui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą ir vykdo jo pokalbių telefonu kontrolę, taip pat 2003 m. siekdamas įgyvendinti jam artimų privačių asmenų turtinius interesus ir naudodamasis savo statusu, darė įtaką UAB „Žemaitijos keliai“ vadovų ir akcininkų sprendimams dėl akcijų perleidimo R.Paksui artimiems asmenims. Tokiu būdu R.Paksas, eidamas Respublikos Prezidento pareigas, šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė duotą priesaiką.

5 kaltinimas. R.Paksas, eidamas Respublikos Prezidento pareigas, diskreditavo valdžios autoritetą, būtent: vadovaudamasis asmeniniais, o ne Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekretu neteisėtai suteikė J.Borisovui Lietuvos Respublikos pilietybę už pastarojo suteiktą finansinę ir kitokią svarią paramą, todėl neteisėtu tikslu panaudojo tik Respublikos Prezidentui Konstitucijos suteiktą išimtinę teisę suteikti asmenims Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka ir tuo diskreditavo Respublikos Prezidento institucijos autoritetą, viešais pasisakymais apie Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimų grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui išvadas ir Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimą diskreditavo Seimo ir Konstitucinio Teismo autoritetą. Tokiu būdu R.Paksas, eidamas Respublikos Prezidento pareigas, šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė duotą priesaiką.

6 kaltinimas. R.Paksas, eidamas Respublikos Prezidento pareigas, davė neteisėtus pavedimus savo patarėjams ir nesiėmė veiksmų užkirsti kelią atskirų patarėjų piktnaudžiavimams vykdant savo pareigas, būtent: 2003 m. R.Paksas, eidamas Respublikos Prezidento pareigas, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos ir pagrindų, davė neteisėtą nurodymą savo patarėjui R.Ačui rinkti informaciją apie asmenų privatų gyvenimą, dėl to Respublikos Prezidento patarėjai R.Ačas ir Evaldas Vaitkus davė neteisėtus pavedimus specialiųjų tyrimų tarnybai surinkti informaciją apie 44 asmenų privatų gyvenimą, taip pat 2003 m. R.Paksas, eidamas Respublikos Prezidento pareigas, davė nurodymus savo patarėjui Visvaldui Račkauskui pasinaudojant tarnybine padėtimi siekti per teisėsaugos institucijas paveikti UAB „Žemaitijos keliai“ vadovų ir akcininkų sprendimus dėl akcijų perleidimo R.Paksui artimiems asmenims. Tokiu būdu R.Paksas, eidamas Respublikos Prezidento pareigas, šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė duotą priesaiką.

(Čia jums buvo perskaityti suformuluoti kaltinimai. Dabar aš skaitysiu jums visą išvadą nuo pat pradžių.)

Išvada dėl siūlymo pradėti apkaltos procesą Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui, 2004 m. vasario 19 d., Vilnius.

Seimo specialioji tyrimo komisija Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui pateiktų kaltinimų pagrįstumui ir rimtumui ištirti bei išvadai dėl siūlymo pradėti apkaltos procesą parengti (toliau – Specialioji tyrimo komisija arba Komisija), sudaryta Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. IX-1954 „Dėl Specialiosios tyrimo komisijos“, susidedanti iš Komisijos pirmininko Pranciškaus Žalkausko, Komisijos pirmininko pavaduotojo Juliaus Sabatausko, Komisijos narių: Lino Belevičiaus, Kęstučio Bieliausko, Vaclovo Karbauskio, Alfonso Macaičio, Jono Martinaičio, Vaido Pajedos, Irmos Randakevičienės, Jurgio Razmos, Gintaro Steponavičiaus, Raimondo Šukio, sekretoriaujant Astai Dolmantienei, dalyvaujant Seimo kanceliarijos Teisės departamento valstybės tarnautojams: vyresniajam patarėjui Antanui Jatkevičiui, vyresniajam patarėjui Mindaugui Girdauskui, vyriausiajai specialistei Rasai Šniukaitei, vyriausiajam specialistui Giriui Ivoškai, vyriausiajai specialistei Olgai Demeško, Seimo kanclerio patarėjui Romui Varslauskui, liudytojų apklausos sekretorei Danutei Šatienei, liudytojų apklausos sekretorei Rimai Ulasevičienei, dalyvaujant asmens, kuriam taikoma apkalta, t.y. Respublikos Prezidento atstovams advokatams – Rimui Andrikiui, Gediminui Baubliui, Evaldui Rapolui, Kęstučiui Juozui Stungiui, Vytautui Stanislovui Sviderskiui, Kęstučiui Švirinui, remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74 ir 86 straipsniais, Lietuvos Respublikos Seimo statuto trisdešimt aštuntuoju skirsniu, Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. IX-1954, Komisijos 2003 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. 1 patvirtintu Komisijos reglamentu, išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės 2003 m. gruodžio 18 d. Teikime pradėti apkaltos procesą Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui (toliau – Seimo narių grupės teikimas arba Teikimas) IXP-3141 nurodytų kaltinimų pagrįstumą ir rimtumą. Teikimo pradėti apkaltos procesą Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui iniciatoriai nurodė tokius kaltinimus:

1) dėl savo veiksmų tapus ir esant pažeidžiamą, o tai, įvertinant ypatingą konstitucinį Respublikos Prezidento statusą, dėl savo veiksmų tapus ir esant pažeidžiamą, o tai, įvertinant Konstitucijos ir įstatymų jam suteiktas galias ir atsakomybę, jo vaidmenį vidaus ir tarptautinėje politikoje, sudarė grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui ir tuo Respublikos Prezidentas šiurkščiai pažeidė Konstituciją bei sulaužė duotą priesaiką;

2) savo veikloje neužtikrinus valstybės paslapties apsaugos, tuo šiurkščiai pažeidus Konstituciją bei sulaužius duotą priesaiką;

3) savo veiksmais neteisėtai darius įtaką privačių ūkio subjektų veiklai, neteisėtai panaudojus savo bei valstybės institucijų įgaliojimus siekiant paveikti privačių asmenų ir privačių ūkio subjektų sprendimus turtiniuose santykiuose, tuo šiurkščiai pažeidus Konstituciją bei sulaužius duotą priesaiką;

4) savo veikloje nesuderinus viešųjų ir privačių interesų, tuo šiurkščiai pažeidus Konstituciją bei sulaužius duotą priesaiką;

5) savo veiksmais neužtikrinus ir sutrikdžius valstybės valdžios institucijų darnų funkcionavimą, diskreditavus valdžių autoritetą ir sudarius prielaidas Respublikos Prezidento institucijos konstitucinių įgaliojimų nevykdymui, tuo šiurkščiai pažeidus Konstituciją bei sulaužius duotą priesaiką;

6) aplaidžiai vykdžius savo pareigas, nenustačius politinio (asmeninio) pasitikėjimo Respublikos Prezidento kanceliarijos valstybės tarnautojų kompetencijos ribų, kas sudarė prielaidas jiems piktnaudžiauti savo įgaliojimais, bei nesiėmus veiksmų užkirsti kelią atskirų politinio (asmeninio) pasitikėjimo Respublikos Prezidento kanceliarijos valstybės tarnautojų piktnaudžiavimams vykdant savo pareigas ir tuo šiurkščiai pažeidus Konstituciją bei sulaužius duotą priesaiką.“

PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Kolegos prašo gerbiamąjį pranešėją kalbėti šiek tiek arčiau mikrofono. Pone Bobeli, prašom kalbėti.

K.BOBELIS. Aš norėčiau paklausti. Pirmą kartą Seimo nariai nėra supažindinti ir gavę raštu tos išvados, kurią ponas J.Sabatauskas skaito. Yra natūrali procedūra, kad mes galėtume gauti tą dokumentą, galėtume sekti ir įsigilinti. Tų datų mes negalėsime atsiminti.

PIRMININKAS. Jūs tikrai gausite, gerbiamieji kolegos. Prašom klausytis. Pranešėjas pasistengs šiek tiek garsiau kalbėti. Ačiū.

J.SABATAUSKAS. „Pateiktus kaltinimus Teikimo iniciatoriai grindė šiais argumentais: Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas yra universalus, juo grindžiama visa teisės sistema ir pati Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teisinės valstybės principo turinys atsiskleidžia įvairiose Konstitucijos nuostatose ir yra aiškintinas neatsiejamai nuo Konstitucijos preambulėje skelbiamo atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekio. Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios bei kitos valstybės institucijos turi veikti remdamosi teise ir paklusdamos teisei, kad Konstitucija turi aukščiausią juridinę galią ir kad įstatymai, Respublikos Prezidento dekretai bei kiti teisės aktai turi atitikti Konstituciją.

Konstitucijos 1 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika. Nuostata, kad Lietuvos valstybė yra demokratinė, reiškia, kad valstybėje turi būti užtikrinama Konstitucijos viršenybė, žmogaus teisių ir laisvių apsauga, visų asmenų lygybė įstatymui ir teismui, teisė į teisminę gynybą, laisvi ir periodiški rinkimai, valdžių padalijimas ir pusiausvyra, valdžios atsakomybė piliečiams, demokratinis sprendimų priėmimo procesas, politinis pliuralizmas, galimybė plėtotis pilietinei visuomenei ir kt. Pažymėtina, jog nuostata, kad Lietuvos valstybė yra demokratinė, yra konstitucinis įpareigojimas nenukrypti nuo demokratijos reikalavimų ir taikytinas visoms valstybės institucijoms, neišskiriant ir Respublikos Prezidento.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta valdžių padalijimo samprata: valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Šis Konstitucijoje įtvirtintas valdžių santykių modelis tenkins atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekį, teisinės valstybės principą tik tuomet, kai bus užtikrintas valdžios institucijų darnus funkcionavimas.

Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „Valdžios galias riboja Konstitucija“. Šioje normoje įtvirtintas svarbus konstitucinis principas, į kurį turi būti atsižvelgiama nustatant valstybės valdžios institucijų įgaliojimus tiek valstybės valdžios ir asmens santykių, tiek valstybės valdžios institucijų tarpusavio santykių srityse. Konstitucinis Teismas, šiuo aspektu interpretuodamas Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą principą, 1999 m. birželio 3 d. nutarime konstatavo, kad šis konstitucinis principas „reiškia ir tai, kad jei Konstitucijoje yra tiesiogiai nustatyti konkrečios valstybės valdžios institucijos įgaliojimai, nė viena kita institucija negali iš jos šių įgaliojimų perimti, o institucija, kurios įgaliojimai Konstitucijoje nustatyti, negali jų perduoti ar atsisakyti. Tokie įgaliojimai negali būti pakeisti ar apriboti įstatymu“. Šių reikalavimų būtina laikytis norint užtikrinti valstybės valdžios institucijų funkcionavimo darną.

Įgyvendinant bendruosius valstybės uždavinius ir funkcijas, valstybės institucijų veikla grindžiama jų bendradarbiavimu, todėl, kaip ne kartą yra pabrėžęs Konstitucinis Teismas, jų tarpusavio sąveika apibūdintina kaip darnus valstybės valdžios įgaliojimų įgyvendinimas, tarpfunkcinė partnerystė (Konstitucinio Teismo 1998 m. sausio 10 d. nutarimas).

Viena pagrindinių Respublikos Prezidento funkcijų – užtikrinti kitų valdžios institucijų veiklos, bendradarbiavimo darną. Respublikos Prezidentas yra ir aukščiausias valstybės pareigūnas. Būtent tuo yra grindžiamas ir jo konstitucinis statusas, vieta valdžių sistemoje. Jeigu Respublikos Prezidentas neužtikrins darnaus valstybės valdžių įgaliojimų įgyvendinimo, vienaip ar kitaip nebendradarbiaus su kitomis valdžios institucijomis, negarantuos valdžios įstaigų vienybės įgyvendinant bendruosius valstybės uždavinius ir funkcijas, jis neatliks savo pagrindinės konstitucinės pareigos. Šios funkcijos neatlikimas bus ir šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, ir duotos priesaikos sulaužymas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 82 straipsnyje yra nustatyta, jog Respublikos Prezidentas prisiekia Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas.

Pagal Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo 3 straipsnio nuostatas Respublikos Prezidentas:

prisiekia Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, gerbti ir vykdyti įstatymus, saugoti Lietuvos žemių vientisumą;

prisiekia sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas;

prisiekia visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.

Todėl kiekvienas šiurkštus Konstitucijos pažeidimas kartu bus ir duotos priesaikos sulaužymas, o priesaikos sulaužymas kartu traktuotinas kaip šiurkštus Konstitucijos pažeidimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucija nenumato atskiro Prezidentūros instituto. Konstitucinius įgaliojimus vykdo Respublikos Prezidentas, jis yra visiškai atsakingas už jų vykdymą ir nevykdymą. Respublikos Prezidento kanceliarijos sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo 13 straipsnyje. Čia įtvirtinama, kad Respublikos Prezidento kanceliarija yra valstybės įstaiga, padedanti Respublikos Prezidentui įgyvendinti savo funkcijas ir atliekanti Respublikos Prezidento rezidencijos finansinį, ūkinį bei materialinį aptarnavimą.

Respublikos Prezidento politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičių, Respublikos Prezidento kanceliarijos struktūrą, Respublikos Prezidento kanceliarijos valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų skaičių nustato Respublikos Prezidentas. Šiais Respublikos Prezidento rezidencijos ir kanceliarijos vidaus darbo organizavimo klausimais Respublikos Prezidentas leidžia potvarkius.

Taigi už patį Respublikos Prezidento kanceliarijos darbo organizavimą, jo priežiūrą, politinio (asmeninio) pasitikėjimo Respublikos Prezidento kanceliarijos tarnautojų neteisėtą veiklą, veikiant Respublikos Prezidento vardu arba jo įgaliojimu, atsako pats Respublikos Prezidentas.

Respublikos Prezidentas visiškai atsako už savo konstitucinių įgaliojimų vykdymą tiek, kiek Konstitucija ir įstatymai atsakomybės nenumato kitiems subjektams.

Respublikos Prezidento kanceliarija – įstaiga, skirta padėti Respublikos Prezidentui įgyvendinti jo įgaliojimus ir visiškai atsakinga bei atskaitinga Respublikos Prezidentui. Jeigu ši įstaiga negalės veikti, Respublikos Prezidento konstitucinės pareigos nebus vykdomos. Jei šios įstaigos atskiriems pareigūnams bus sudarytos sąlygos vykdyti veiklą, viršijančią Respublikos Prezidento kompetenciją, arba vykdyti neteisėtą veiklą, už tai bus atsakingas Respublikos Prezidentas.

Tai, kad Respublikos Prezidentas, Respublikos Prezidento kanceliarijos darbuotojai savo veiksmais neteisėtai darė įtaką privačių ūkio subjektų veiklai, neteisėtai panaudojo savo bei valstybės institucijų įgaliojimus siekdami paveikti privačių asmenų ir privačių ūkio subjektų sprendimus turtiniuose santykiuose, yra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas ir Respublikos Prezidento duotos priesaikos sulaužymas.

Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta: „Nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama“.

Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, kad savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją.

Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje numatytas nuosavybės paėmimas tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginant inter alia reiškia, kad nuosavybės iš savininko paimti negalima, jeigu toks paėmimas nėra numatytas įstatyme.

Konstitucijos 46 straipsnyje nustatyta:

„Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą. Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Valstybė gina vartotojo interesus“. Šiame straipsnyje įtvirtinti principai sudaro vieną visumą – šalies ūkio konstitucinį pagrindą. Principai yra tarpusavyje suderinti, ir tai suponuoja jų pusiausvyrą, todėl kiekvienas turi būti aiškinamas nepaneigiant kito konstitucinio principo.

Konstitucijos 46 straipsnio nuostatoje „Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva“ apibrėžta, kad pagrindinės vertybės, kuriomis grindžiamas tautos ūkis – tai privati nuosavybė, asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva.

Asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos sąvoka yra plati. Ji apima teisę laisvai pasirinkti verslą, teisę laisvai sudaryti sutartis, sąžiningos konkurencijos laisvę, ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumą ir kt. Asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva – tai teisinių galimybių visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus.

Asmens ūkinės veiklos laisvė sudaro sąlygas įgyvendinti įvairius asmens siekius. Asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva yra grindžiamas tautos ūkis, todėl visuomenė suinteresuota jų įgyvendinimu. Valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą.

Pabrėžtina tai, kad konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija reiškia draudimą valstybės valdžios, savivaldybių institucijoms, reguliuojančioms ūkinę veiklą, priimti sprendimus, iškreipiančius ar galinčius iškreipti sąžiningą konkurenciją. Respublikos Prezidentas prisiekia sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas. Akivaizdu, kad tai, be kita ko, reiškia ir Respublikos Prezidento pareigą vengti privačių ir viešųjų interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnybine padėtimi.

Tradiciškai interesų konfliktas yra suprantamas kaip situacija, kai pareigūnas, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti ar dalyvauti priimant sprendimą, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais.

Tai, kad Respublikos Prezidentas savo veikloje nesugebėjo suderinti privačių ir viešųjų interesų, taip pat sudarė tam galimybes Respublikos Prezidento kanceliarijos pareigūnams, yra vertintina kaip duotos priesaikos sulaužymas bei šiurkštus Konstitucijos pažeidimas.

Mūsų įsitikinimu, Respublikos Prezidento Rolando Pakso veikla neužtikrina darnaus valstybės valdžių įgaliojimų įgyvendinimo, sudaro sąlygas neatlikti Respublikos Prezidento institucijos konstitucinių įgaliojimų. Konstitucijos pažeidimai, priesaikos sulaužymas, konstitucinių teisinės valstybės ir darnios pilietinės visuomenės principų nepaisymas diskredituoja valdžios institucijas.

Visuose šešiuose suformuluoto kaltinimo punktuose nurodytais veiksmais Respublikos Prezidentas šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintus teisingos, darnios visuomenės ir teisinės valstybės principus, Konstitucijos 1, 5, 77, 84, 85, 90 straipsnių nuostatas ir sulaužė duotą priesaiką.

Kaltinimo 3, 4, 5, 6 punktuose nurodytais veiksmais Respublikos Prezidentas taip pat pažeidė Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalies, 46 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas ir sulaužė duotą priesaiką.

Kaltinimo 5 punkte nurodytais veiksmais Respublikos Prezidentas taip pat pažeidė Konstitucijos 83 straipsnio 2 dalies nuostatas ir sulaužė duotą priesaiką.

(Aš jums dabar perskaičiau ištrauką iš teikimo iniciatorių pateiktų kaltinimų.)

I

Specialioji tyrimo komisija atliko šiuos tyrimo veiksmus:

2003 m. gruodžio 30 d. Komisijos posėdyje buvo patvirtintas darbo reglamentas; 2003 m. gruodžio 31 d. Komisijos posėdyje buvo sudarytas preliminarus liudytojų sąrašas (šis sąrašas kituose Komisijos posėdžiuose buvo papildomas); 2003 m. gruodžio 31 d. Komisijos posėdyje buvo nustatytos šios tyrimo kryptys, kurios atitiko šešis kaltinimus:

1. Ištirti kaltinimą Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui dėl savo veiksmų tapus ir esant pažeidžiamam, o tai, įvertinant ypatingą konstitucinį Respublikos Prezidento statusą, Konstitucijos ir įstatymų jam suteiktas galias ir atsakomybę, jo vaidmenį vidaus ir tarptautinėje politikoje, sudarė grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui, ir tuo Respublikos Prezidentui šiurkščiai pažeidus Konstituciją bei sulaužius duotą priesaiką.

2. Ištirti kaltinimą Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui savo veikloje neužtikrinus valstybės paslapties apsaugos, tuo šiurkščiai pažeidus Konstituciją bei sulaužius duotą priesaiką.

3. Ištirti kaltinimą Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui savo veiksmais neteisėtai darius įtaką privačių ūkio subjektų veiklai, neteisėtai panaudojus savo bei valstybės institucijų įgaliojimus, siekiant paveikti privačių asmenų ir privačių ūkio subjektų sprendimus turtiniuose santykiuose, tuo šiurkščiai pažeidus Konstituciją bei sulaužius duotą priesaiką.

4. Ištirti kaltinimą Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui savo veikloje nesuderinus viešųjų ir privačių interesų, tuo šiurkščiai pažeidus Konstituciją bei sulaužius duotą priesaiką.

5. Ištirti kaltinimą Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui savo veiksmais neužtikrinus ir sutrikdžius valstybės valdžios institucijų darnų funkcionavimą, diskreditavus valdžių autoritetą ir sudarius prielaidas Respublikos Prezidento institucijos konstitucinių įgaliojimų nevykdymui, tuo šiurkščiai pažeidus Konstituciją bei sulaužius duotą priesaiką.

6. Ištirti kaltinimą Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui aplaidžiai vykdžius savo pareigas, nenustačius politinio (asmeninio) pasitikėjimo Respublikos Prezidento kanceliarijos valstybės tarnautojų kompetencijos ribų, kas sudarė prielaidas jiems piktnaudžiauti savo įgaliojimais, bei nesiėmus veiksmų užkirsti kelią atskirų politinio (asmeninio) pasitikėjimo Respublikos Prezidento kanceliarijos valstybės tarnautojų piktnaudžiavimams vykdant savo pareigas ir tuo šiurkščiai pažeidus Konstituciją bei sulaužius duotą priesaiką.

Komisija patogumo dėlei šioje išvadoje Seimo narių grupės pateiktus kaltinimus įvardina skaičiais 1, 2, 3, 4, 5, 6 – atitinkamai pagal tyrimo kryptyje nurodyto kaltinimo numeraciją.

II

Komisija 2004 m. sausio 5 d. posėdyje išklausė apkaltos proceso iniciatorių Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės, teikiančios pradėti apkaltos procesą Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui, atstovų Algio Kašėtos, Andriaus Kubiliaus, Alvydo Ramanausko, Aloyzo Sakalo paaiškinimus bei argumentus. Šie paaiškinimai ir argumentai Komisijai buvo pateikti ir raštu (jie bus pridedami prie Komisijos išvados).

III

Komisija 2004 m. vasario 10 d. gavo asmens, kuriam taikoma apkalta, t.y. Respublikos Prezidento Rolando Pakso 2004 m. vasario 10 d. paaiškinimus raštu. Šiuos paaiškinimus per asmens, kuriam taikoma apkalta, advokatą Gediminą Baublį, Komisija išklausė 2004 m. vasario 10 d. posėdyje. Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas pateikė tokius paaiškinimus:

2003 m. gruodžio 29 d. pradėjo darbą Lietuvos Respublikos Seimo Specialioji tyrimo komisija Respublikos Prezidentui pateiktų kaltinimų pagrįstumui ir rimtumui ištirti bei išvadai dėl siūlymo pradėti apkaltos procesą parengti. Ši Komisija 2004 m. sausio 5 d. išklausė apkaltos proceso iniciatorius Lietuvos Respublikos Seimo narius A.Sakalą, A.Kašėtą, A.Kubilių, A.Ramanauską (Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės, teikiančios pradėti apkaltos procesą Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui, atstovus).

Anot Respublikos Prezidento, jis, disponuodamas tik dalimi Seimo Specialiosios tyrimo komisijos turimos medžiagos (dokumentais, duomenimis ir kt.), kuria grindžiami kaltinimai, Seimo Specialiajai tyrimo komisijai pagal atskirus kaltinimus paaiškino:

I. Dėl kaltinimo Dėl savo veiksmų tapus ir esant pažeidžiamam, o tai įvertinant ypatingą konstitucinį Respublikos Prezidento statusą, Konstitucijos ir įstatymų jam suteiktas galias ir atsakomybę, jo vaidmenį vidaus ir tarptautinėje politikoje, sudarė grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui ir tuo Respublikos Prezidentas šiurkščiai pažeidė Konstituciją bei sulaužė duotą priesaiką.

Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statuto) 227 straipsnio 1 dalyje apkaltos procesas apibrėžiamas kaip parlamentinė procedūra, kurią Seimas taiko Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) 74 straipsnyje nurodytiems asmenims dėl jų padarytų veiksmų, diskredituojančių valdžių autoritetą, siekdamas išspręsti tokių asmenų konstitucinės atsakomybės klausimą. Įstatymo požiūriu asmens konstitucinė atsakomybė galima tik už padarytus konkrečius, valdžių autoritetą diskredituojančius veiksmus.

Asmens pažeidžiamumas yra ne teisinė sąvoka, o asmeninė žmogaus savybė, nesuderinama su Respublikos Prezidentui suformuluotais kaltinimais. Todėl tariamu jo pažeidžiamumu negali būti grindžiami kaltinimai dėl Respublikos Konstitucijos pažeidimo ir Respublikos Prezidento priesaikos sulaužymo.

Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas pabrėžė, jog visi jo sprendimai buvo priimti laisva valia ir pagal kompetenciją, asmeniškai įsitikinus, kad laikomasi Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų. Nė vienas jo priimtas sprendimas nebuvo paveiktas kokių nors asmenų ar bet kokio konkretaus poveikio, kuriuo būtų siekiama paveikti jo, kaip Lietuvos Respublikos Prezidento, veiksmus veikiant ir valdant politinius procesus, skiriant Respublikos Prezidento politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus ar formuojant Respublikos Prezidento kanceliarijos, padedančios Respublikos Prezidentui įgyvendinti savo funkcijas, personalą ar struktūrą.

Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas atsakingai pareiškė, kad neturėjo ir neturi kam nors jokių įsipareigojimų, pažeidžiančių valstybės interesus ir (ar) keliančių grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui.

Taip pat Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas nori pabrėžti, kad nebuvo siekiama paveikti jo, kaip Respublikos Prezidento, sprendimų, susijusių su teisėsaugos institucijų vadovų keitimu. Atitinkamų valstybės institucijų vadovai buvo skiriami įstatymų nustatyta tvarka ir suderinus su kitais valstybės pareigūnais, kaip to reikalauja įstatymas, ir jokie asmenys, susiję su nusikalstamo pasaulio ar šešėlinio verslo struktūromis, nedarė, negalėjo daryti ir neturėjo jokių galimybių daryti įtakos jo veiksmams šiuose procesuose.

Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas paaiškino, kad sprendimas Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka suteikti J.Borisovui buvo priimtas vadovaujantis Konstitucija ir įstatymais, atsižvelgiant į Pilietybės reikalų komisijos vienbalsiai priimtas rekomendacijas ir ankstesnių Respublikos Prezidentų per dešimtmetį suformuotą pilietybės suteikimo išimties tvarka praktiką. Naudodamasis Respublikos Prezidentui suteikta diskrecijos teise, jis siekė, kad būtų išlaikyta žmogaus ir valstybės interesų pusiausvyra.

Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas nori pabrėžti, kad Pilietybės reikalų komisijos sudėtis, ilgametė patirtis, kompetencija bei vienbalsiai priimtas siūlymas suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę J.Borisovui pagrįstai leido manyti, jog nėra teisės aktuose numatytų aplinkybių, dėl kurių pilietybė negalėtų būti suteikta.

Atsižvelgdamas į minėtus argumentus, tokį Seimo Specialiosios tyrimo komisijos kaltinimą Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas vertina kaip nepagrįstą. (Turiu pasakyti, kad čia buvo Teikimo kaltinimas.)

II. Dėl kaltinimo savo veikloje neužtikrinus valstybės paslapties apsaugos, tuo šiurkščiai pažeidus Konstituciją bei sulaužius duotą priesaiką, Respublikos Prezidentas paaiškino.

Šis kaltinimas grindžiamas prielaidomis, nesant įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad jis, kaip Respublikos Prezidentas, atskleidė įslaptintą informaciją tretiesiems asmenims ar nesiėmė reikiamų veiksmų valstybės paslaptį sudarančioms žinioms apsaugoti.

Respublikos Prezidentas nori pabrėžti, kad pradėjęs eiti Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas ir siekdamas maksimaliai užtikrinti deramą Respublikos Prezidento politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų bei Respublikos Prezidento kanceliarijos darbą, valstybės paslapčių apsaugą ir kontrolę, nurodė parengti vidaus darbo tvarkos reglamentą, susijusį su valstybės paslapčių naudojimu. Tam tikslui buvo paskirtas asmuo, atsakingas už darbą su valstybės paslaptimis, atlikti keturi patikrinimai, sukurta ekspertų komisija, turinti galutinai reglamentuoti darbą su valstybės paslaptimis. Pabrėžė, kad per ankstesnes Respublikos Prezidentų kadencijas tokio ar panašaus pobūdžio veiksmų nebuvo atliekama. Darytina išvada, kad jo, kaip Respublikos Prezidento, veiksmai siekiant reglamentuoti informacijos, susijusios su valstybės paslaptimi, naudojimą ir tokiu būdu maksimaliai užtikrinti jos apsaugą, nei teisiškai, nei logiškai negali būti vertinami kaip įslaptintos informacijos atskleidimas ar sudarymas prielaidų ta informacija pasinaudoti tretiesiems asmenims, neturintiems tokios teisės. Kategoriškai pareiškė, kad jokios informacijos, sudarančios valstybės paslaptį jis, būdamas Respublikos Prezidentu, neatskleidė ir nesudarė prielaidų ja naudotis tretiesiems asmenims.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta ir liudytojų parodymais patvirtinta, kad J.Borisovo pokalbių buvo pasiklausoma, ir jis apie tai, kad prieš jį vykdomi operatyviniai veiksmai, anot jo, žinojo nuo 1998 metų.

Pabrėžtina, kad apie įslaptintas pažymas dėl alkoholio bendrovių privatizavimo žinojo gana daug asmenų: Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pareigūnai, Valstybės turto fondo darbuotojai, kai kurie Respublikos Prezidento politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai bei Respublikos Prezidento kanceliarijos valstybės tarnautojai. Todėl kaltinimai, jog tokią informaciją atskleidė būtent jis, nėra pagrįsti ir įrodyti.

Priešingai, įslaptintų pažymų, telefoninių pokalbių ir kitos informacijos paviešinimas žiniasklaidoje kelia pagrįstų abejonių, kad ne visose valstybės institucijose yra tinkamai saugomos valstybės paslaptys. Būtina pabrėžti, kad iki šiol nė vienas toks atvejis nėra atskleistas tų teisėsaugos institucijų, kurių kompetencijai priskiriama tirti faktus dėl valstybės paslapties atskleidimo, praradimo, neteisėto disponavimo informacija, kuri yra valstybės paslaptis.

III. Dėl kaltinimo savo veiksmais neteisėtai darius įtaką privačių ūkio subjektų veiklai, neteisėtai panaudojus savo bei valstybės institucijų įgaliojimus siekiant paveikti privačių asmenų ir privačių ūkio subjektų sprendimus turtiniuose santykiuose, tuo šiurkščiai pažeidus Konstituciją bei sulaužius duotą priesaiką.

Respublikos Prezidentas paaiškino. Alkoholio bendrovių privatizavimo procesas buvo strategiškai svarbus Lietuvos ekonomikai, todėl pagrįstai sulaukė ypač didelio visuomenės, žiniasklaidos dėmesio. Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas buvo ir yra įsitikinęs, kad Lietuvos Respublikos valdžios institucijos, įskaitant Respublikos Prezidentą, Seimą ir Vyriausybę, privalėjo pagal savo kompetenciją užtikrinti sklandžią privatizavimo eigą ir siekti, kad privatizavimo rezultatai būtų maksimaliai naudingi Lietuvai ir jos ekonomikai. Tik konstitucinės pareigos saistomas ir pagal Konstitucijoje nustatytą kompetenciją domėjosi šiais privatizavimo procesais, tačiau jokio spaudimo ar įtakos privatizuojant alkoholio bendroves nei Prezidentas, nei jo patarėjai nedarė.

Respublikos Prezidentas nesutinka su kaltinimu, kad jo ar jo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų domėjimasis Lietuvoje vykstančiais procesais galėtų būti vertinamas kaip kišimasis į privatizavimo reikalus ar kaip poveikis privatiems verslo subjektams. Jam pareikštas kaltinimas negali būti pagrįstas ir rimtas dar ir dėl to, kad Teikime minimų alkoholio įmonių privatizavimo proceso rezultatai yra patvirtinti atitinkamų valstybės institucijų.

Respublikos Prezidentas nori pabrėžti, kad jam nežinoma aplinkybių ar faktų, kad, kaip teigiama Teikime, naudojantis R.Ačo vardu ir jam žinant buvo pradėtas aktyvus AB Ūkio bankas protegavimas: R.Ačo bei jam artimų asmenų įtakoje esantys institucijų vadovai buvo skatinami sąskaitas atidaryti Ūkio banke. Respublikos Prezidentas, kaip valstybės vadovas, negali atsakyti už individualius Respublikos Prezidento institucijoje dirbančių valstybės tarnautojų sprendimus ar veiksmus, nesusijusius su jų vykdomomis funkcijomis ir be Respublikos Prezidento valios. Pabrėžtina, kad R.Ačo įtaka minimiems procesams grindžiama tik prielaidomis.

Tai pasakytina ir dėl kaltinimo apie tariamą įtaką AB „Šiaulių plentui“. Respublikos Prezidentas atsakingai pareiškė, kad minėtos bendrovės akcininkams neteisėtos įtakos nedarė, tokio pavedimo nedavė ir savo patarėjams. Teikimo išvados grindžiamos prielaidomis, kildinamomis iš tendencingo kai kurių aplinkybių vertinimo. Teikime taip pat nurodoma teiginių, grindžiamų jo ir UAB „Restako“ vadovo A.Drakšo telefoninio pokalbio fragmentais, po kurių nebuvo atliekami jokie veiksmai. Šie kaltinimo teiginiai nėra pagrįsti bei patvirtinti jokiais įrodymais.

Be to, Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudžiama taikyti operatyvinę veiklą Respublikos Prezidentui. Operatyviniais veiksmais – telefoninių pokalbių kontrolės būdu apie Respublikos Prezidentą gauta informacija nedelsiant privalėjo būti sunaikinta ir jokiais tikslais negalėjo būti panaudota. Todėl tokių argumentų įtraukimas į teikimą dėl Respublikos Prezidento apkaltos yra neteisėtas, nes teisės doktrinoje galiojantis bendrasis teisėtumo principas numato taisyklę, jog iš neteisėtumo niekada negimsta teisė.

Darytina išvada, kad minėtas kaltinimas negali būti pripažintas pagrįstu.

IV. Dėl kaltinimo Savo veikloje nesuderinus viešųjų ir privačių interesų, tuo šiurkščiai pažeidus Konstituciją bei sulaužius duotą priesaiką.

Iš Teikimo teksto matyti, kad šis kaltinimas siejamas su Respublikos Prezidento veiksmais suteikiant Lietuvos Respublikos pilietybę J.Borisovui, jo ir jo patarėjų neteisėta įtaka UAB „Šiaulių plentas“ akcininkams, kuri, kaip teigiama Teikime, „gali būti vertinama kaip privačių tikslų siekimas pasitelkiant teisėsaugos institucijas“, taip pat jo ir jo patarėjų neleistina įtaka įmonių privatizavimui ir kai kuriems privataus verslo subjektams.

Šių aplinkybių paaiškinimai pateikti aukščiau.

Tačiau dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo turėtų būti įvertintos kai kurios svarbios, bet Teikime nepaminėtos aplinkybės. Vyriausiajai rinkimų komisijai oficialiai deklaruota, kad UAB aviacijos kompanija „Avia Baltika“ (vadovaujama J.Borisovo) rinkimų kampanijai paaukojo 1 mln. 205 tūkst. litų. Ši finansinė parama suteikta ne jam, buvusiam kandidatui į Lietuvos Respublikos prezidentus, o kandidato į Lietuvos Respublikos prezidentus R.Pakso rinkimų štabui. Visos finansinės prievolės valstybei buvo atliktos nepažeidžiant galiojusių įstatymų – tai konstatavo Vyriausioji rinkimų komisija ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Todėl ši situacija negali būti vertinama kaip viešųjų ir privačių interesų konfliktas.

Šiuo požiūriu negali būti pagrįstos ir kitos kaltinimo išvados.

V. Dėl kaltinimo savo veiksmais neužtikrinus ir sutrikdžius valstybės valdžios institucijų darnų funkcionavimą, diskreditavus valdžių autoritetą ir sudarius prielaidas Respublikos Prezidento institucijos konstitucinių įgaliojimų nevykdymui, tuo šiurkščiai pažeidus Konstituciją bei sulaužius duotą priesaiką.

Respublikos Prezidentas paaiškino. Pagrįsdama šį kaltinimą, Seimo narių grupė Teikime nurodė tam tikras Seimo laikinosios komisijos grėsmėms nacionaliniam saugumui ištirti išvadų nuostatas bei atskirus jų teiginius.

Seimo narių grupė nurodė, kad Respublikos Prezidentas tariamai nesugebėjęs konstruktyviai dirbti kartu su Valstybės saugumo departamentu, nuolat neatsižvelgdavęs į jo pateiktas pažymas bei siūlymus, nutekindavęs slaptą medžiagą. Šis teikimo argumentas yra analogiškas išdėstytam 2 punkte nurodytam kaltinimui pagrįsti. Paaiškinimai dėl tokio kaltinimo pagrįstumo pateikti aukščiau.

Respublikos Prezidentas įsitikinęs, kad negali būti įvertinti kaip valstybės valdžių darną akivaizdžiai pažeidžiantys bei valstybės valdžią diskredituojantys jo vieši pareiškimai dėl situacijos, susijusios su apkaltos proceso ištakomis ir jo eiga, vertinimo, įskaitant Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimų grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui veiklos ir išvadų kritiką. Tokią teisę valstybės vadovui garantuoja Konstitucija bei kiti teisės aktai. Įvertintina ir tai, kad šie jo veiksmai negali būti apkaltos objektas ar jos sudedamoji dalis visų pirma dėl to, kad jie gali ir turi būti vertinami kaip asmens, kuriam gali būti pareikšta apkalta, nuomonės išsakymas, antra, dėl to, kad šių veiksmų nenulėmė apkaltos proceso ištakos.

Tik prielaidomis grindžiamas kaltinimo teiginys, jog „Respublikos Prezidentui toleruojant, jo patarėjai viršijo savo kompetenciją, kišosi į kitų valstybės institucijų veiklą, piktnaudžiavo savo statusu, taip įnešdami sumaištį į valstybės valdymą“. Respublikos Prezidentas nori pabrėžti, kad jokia valstybės valdžios institucija nebuvo ir nėra konstatavusi sumaišties valstybės valdyme ar bent sumaišties situacijos vienoje ar keliose valstybės valdymo institucijose. Kita vertus, kaip neteisėtas kišimasis į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos veiklą negali būti įvertintas Respublikos Prezidento patarėjų V.Vinickienės ir G.Šurkaus atlikti veiksmai siekiant tinkamai išspręsti ypač opias, ilgą laiką ir nenuosekliai sprendžiamas problemas. Priešingai, jis tai vertintų kaip patarėjų pareigą padėti Respublikos Prezidentui įgyvendinti konstitucines ir Prezidento programos nuostatas.

Kaip vienas iš argumentų, grindžiančių nurodytą kaltinimą, minimas jo, kaip Respublikos Prezidento, tariamai išskirtinis dėmesys vienai konkrečiai politinei partijai ar politinei organizacijai, sąmoningas sąlygų susitikimuose su visuomene sudarymas tik vienos politinės partijos, kurios steigėju ir pirmininku buvo, atstovams. Respublikos Prezidentas kategoriškai pareiškė, kad išskirtinio dėmesio nė vienai politinei partijai neteikė, o susitikimuose su gyventojais buvo ir yra kviečiami dalyvauti visų politinių partijų atstovai.

Respublikos Prezidento įsitikinimu, šis kaltinimas ir jį grindžiantys įrodymai yra nepagrįsti.

VI. Dėl kaltinimo aplaidžiai vykdžius savo pareigas, nenustačius politinio (asmeninio) pasitikėjimo Respublikos Prezidento kanceliarijos valstybės tarnautojų kompetencijos ribų, kas sudarė prielaidas jiems piktnaudžiauti savo įgaliojimais, bei nesiėmus veiksmų užkirsti kelią atskirų politinio (asmeninio) pasitikėjimo Respublikos Prezidento kanceliarijos valstybės tarnautojų piktnaudžiavimams vykdant savo pareigas ir tuo šiurkščiai pažeidus Konstituciją bei sulaužius duotą priesaiką.

Respublikos Prezidentas paaiškino. Nėra teisingas ir teisiškai pagrįstas kaltinimas Respublikos Prezidentui dėl jo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų ir Respublikos Prezidento kanceliarijos valstybės tarnautojų pareiginių nuostatų parengimo per netoleruotinai ilgą (beveik pusės metų) laikotarpį. Respublikos Prezidentas nori pabrėžti, kad visi valstybės tarnautojai – tiek karjeros, tiek politinio (asmeninio) pasitikėjimo, visų pirma veikia vadovaudamiesi Konstitucija, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu bei kitais teisės aktais. Faktas, jog kurį laiką nebuvo Respublikos Prezidento politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų ir Respublikos Prezidento kanceliarijos valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų, negali būti įvertintas kaip sąlyga šiems valstybės tarnautojams veikti neteisėtai.

Paneigdamas šį kaltinimą, Respublikos Prezidentas norėtų pabrėžti, kad jam pradėjus eiti Prezidento pareigas, pirmą kartą Respublikos Prezidento institucijos istorijoje buvo sukurti Respublikos Prezidento patarėjų pareigybių aprašymai, o laikotarpis, per kurį jie buvo parengti, negali būti įvertintas kaip nepateisinamai ilgas. Jo pavedimu taip pat buvo parengtos ir Respublikos Prezidento kanceliarijos darbo organizavimo tvarkos, vidaus darbo tvarkos taisyklės (Įstatymų, dekretų ir potvarkių projektų pateikimo Respublikos Prezidentui pasirašyti tvarka, patvirtinta 2003 m. kovo 24 d. potvarkiu; Dokumentų (raštų) apyvartos Lietuvos Respublikos Prezidentūroje taisyklės, patvirtintos 2003 m. gegužės 29 d. potvarkiu; Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos Prezidentūroje taisyklės, patvirtintos 2003 m. gegužės 29 d. potvarkiu ir kt.).

Kai kurių Respublikos Prezidento patarėjų (R.Ačo, V.Račkausko, E.Vaitkaus, V.Vinickienės, A.Medalinsko) epizodiniai veiksmai ar kai kuriais atvejais išsakymas nuomonės, nesutampančios su vieno ar kito valstybės valdžios institucijos vadovo, Respublikos Prezidento nuomone, negali būti įvertinti kaip kompetencijos viršijimas ir piktnaudžiavimas savo statusu, kišimasis į kitų valstybės institucijų veiklą. Pabrėžtina, kad nė vienu atveju tariamai atlikti (Teikime nurodyti) jų veiksmai nesukėlė jokių žalingų padarinių. Kita vertus, tokie veiksmai (jei jie ir nekeltų abejonių dėl jų įrodymų pakankamumo) galėtų būti vertintini kaip valstybės tarnautojo tarnybinės etikos pažeidimas, negalintys būti Respublikos Prezidento apkaltos proceso sąlyga ir pagrindu.

Respublikos Prezidentas atsakingai pareiškė, kad jis, kaip valstybės vadovas, visada veikė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais, teise ir teisingumu, pagarba prigimtinėms žmogaus teisėms ir laisvėms, atsižvelgdamas į valstybės interesus. Todėl jam pateiktus kaltinimus sulaužius priesaiką ir šiurkščiai pažeidus Konstituciją vertina kaip nepagrįstus.

Respublikos Prezidentas pareiškė, kad teikia šiuos paaiškinimus, kaip jau minėjo, disponuodamas tik dalimi medžiagos, kuria grindžiami teikime nurodyti kaltinimai. Paaiškinimus pateikia kaltinimų pagrįstumo požiūriu, nors Seimo Specialioji tyrimo komisija juos tiria pagrįstumo ir rimtumo aspektais. Jis yra tos nuomonės, kad jokie nepagrįsti kaltinimai negali būti pripažinti rimtais apkaltos pagrindų požiūriu.“

IV

Komisija tyrimo eigoje apklausė šiuos liudytojus:

2004 m. sausio 12 d. – užsienio reikalų ministrą Antaną Valionį, buvusį Respublikos Prezidento patarėją užsienio politikos ir integracijos klausimais Alvydą Medalinską, sveikatos apsaugos ministrą Juozą Oleką, Respublikos Prezidento patarėją ryšiams su visuomene Oną Valiukevičiūtę, Respublikos Prezidento patarėją valstybės sveikatos apsaugos politikos klausimais Vitalę Vinickienę, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininką Gediminą Kirkilą, Valstybės turto fondo generalinį direktorių Povilą Milašauską;

2004 m. sausio 13 d. – Liberalų demokratų partijos pirmininką Valentiną Mazuronį, Respublikos Prezidento patarėją jaunimo, socialinio aktyvumo ir nevyriausybinių organizacijų klausimais Gintarą Šurkų, buvusią Respublikos Prezidento Teisės departamento vadovę Oną Buišienę;

2004 m. sausio 14 d. – Jurijų Borisovą;

2004 m. sausio 15 d. – krašto apsaugos ministrą Liną Linkevičių, generalinį prokurorą Antaną Klimavičių, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktorių Gintarą Bagdoną, Krašto apsaugos ministerijos generalinį inspektorių Česlovą Jezerską, Renatą Smailytę;

2004 m. sausio 19 d. – Respublikos Prezidento patarėją nacionalinio saugumo klausimais, buvusį Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotoją Romualdą Senovaitį, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktorių Romualdą Boreiką, Respublikos Prezidento patarėją teisėtvarkos klausimais Visvaldą Račkauską, policijos generalinį komisarą Vytautą Grigaravičių;

2004 m. sausio 20 d. – generalinio prokuroro pavaduotoją Gintarą Jasaitį, Generalinės prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiąjį prokurorą Algimantą Kliunką, Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininką Vidą Maigį, Seimo narį Alfonsą Dailį Barakauską, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorių Valentiną Junoką, Respublikos Prezidento patarėją valstybės saugumo klausimais Evaldą Vaitkų;

2004 m. sausio 21 d. – AB „Lietuvos energija“ generalinį direktorių Rimantą Juozaitį, Respublikos Prezidento padėjėją Daivą Kulbokaitę, koncerno „MG Baltic“ korporatyvinių reikalų direktorių Valdą Sutkų, Seimo narį Henriką Žukauską;

2004 m. sausio 22 d. – Respublikos Prezidentūros slaptos raštvedybos sekretorę Liną Masaitienę, Jurijaus Borisovo advokatą Vytautą Sirvydį, Gintarą Striauką, buvusį Respublikos Prezidento patarėją nacionalinio saugumo klausimais Remigijų Ačą.

2004 m. sausio 23 d. – AB „Šiaulių plentas“ generalinį direktorių Alfonsą Armalą, UAB „Žemaitijos keliai“ generalinį direktorių Stasį Paukštę, Valstybės saugumo departamento generalinį direktorių Mečį Laurinkų, Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus pavaduotoją Dainių Dabašinską, Valstybės saugumo departamento valdybos viršininką Liną Petronį;

2004 m. sausio 29 d. – UAB „Kauno grūdai“ generalinį direktorių Tautvydą Barštį, AB „Šiaulių plentas“ gamybos direktorių Algimantą Mikšį, UAB „Žemaitijos keliai“ akcininkę ir darbuotoją Aliną Mikaliną Steponavičienę, UAB „Žemaitijos keliai“ technikos direktorių Vaidotą Vičkačką, UAB „Moteris“ direktorių Andrių Gumbį, FMĮ „Finasta“ direktoriaus pavaduotoją Romą Matiuką.

V

Komisija tyrimo eigoje atliko kitus veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos Seimo statuto trisdešimt aštuntajame skirsnyje. Atlikdama tyrimą Komisija kartu susipažino su įvairių institucijų pateiktais dokumentais bei kitais duomenimis, Generalinės prokuratūros pateiktomis ikiteisminių tyrimų medžiagomis, peržiūrėjo Lietuvos televizijų atsiųstus vaizdo įrašus su Prezidento vizitais į įvairius Lietuvos miestus ir rajonus, išklausė Generalinės prokuratūros kartu su ikiteisminių tyrimų medžiaga pateiktų telefoninių pokalbių garso įrašus; išklausė apkaltos proceso iniciatorių Seimo narių grupės, teikiančios pradėti apkaltos procesą Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui, atstovų Algio Kašėtos, Andriaus Kubiliaus, Alvydo Ramanausko, Aloyzo Sakalo paaiškinimus bei argumentus, išklausė raštu gautus Respublikos Prezidento Rolando Pakso paaiškinimus bei jo advokatų argumentus, rinko, tyrė, vertino įrodymus, diskutavo.

Specialioji tyrimo komisija

k o n s t a t u o j a :

1. Komisija ištyrė Teikime pradėti Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui apkaltos procesą Seime nurodytą kaltinimą.

Dėl savo veiksmų tapus ir esant pažeidžiamam, o tai, įvertinant ypatingą konstitucinį Respublikos Prezidento statusą, Konstitucijos ir įstatymų jam suteiktas galias ir atsakomybę, jo vaidmenį vidaus ir tarptautinėje politikoje, sudarė grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui, ir tuo Respublikos Prezidentui šiurkščiai pažeidus Konstituciją bei sulaužius duotą priesaiką.

1.1. Teikimo iniciatoriai šį kaltinimą grindė nurodydami tokias faktines aplinkybes:

1) Respublikos Prezidentas buvo ir yra pažeidžiamas. Įvertinant ypatingą Respublikos Prezidento statusą ir atsakomybę, jo vaidmenį vidaus ir tarptautinėje politikoje, tai sudaro grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui;

2) Rusijoje registruota kompanija „Almax“, įtariama susijusi su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, darė ir tebedaro įtaką Prezidentūrai, siekdama paveikti Lietuvos politinius procesus ir juos valdyti, formuodama Prezidentūros struktūrą ir kadrus, savo ir J.Borisovo interesais siekdama sustiprinti įtaką Respublikos Prezidentui;

3) Respublikos Prezidento santykiai su J.Borisovu yra išskirtiniai. Siekdamas politinių, ekonominių ir asmeninių tikslų, palaikomas Rusijos kompanijos „Almax“, J.Borisovas turėjo įtakos Prezidentūros veiklai, darė poveikį paties Respublikos Prezidento sprendimams. Respublikos Prezidentas nė karto viešai neatsiribojo nuo J.Borisovo veiklos. J.Borisovo įtaką Respublikos Prezidentui rodo tai, kad net žinodamas apie J.Borisovo grasinimus jam, Respublikos Prezidentas skubos tvarka jam suteikė pilietybę;

4) asmenys, susiję su nusikalstamo pasaulio ir šešėlinio verslo struktūromis, darė ir tebedaro įtaką Prezidentūrai ir siekė teisėsaugos institucijų vadovų pakeitimo.

1.2. Kaltinimo pagrįstumui ir rimtumui nustatyti reikia išnagrinėti ir įvertinti 1, 2, 3 punktuose nurodytus bei papildomai Komisijos surinktus įrodymus, jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes bendrai, kadangi jos yra tarpusavyje glaudžiai susijusios, 4 punkto aplinkybę – atskirai.

1.3. Komisija, tirdama 1, 2, 3 punktuose nurodytas faktines aplinkybes, nustatė:

1.3.1. Jurijus Aleksandrovičius Borisovas gimė 1956 m. gegužės 17 d. Rusijoje, Primorės krašte. 1962 m. perkėlus tėvą – Sovietų Sąjungos kariškį tarnauti į naują tarnybos vietą Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos teritorijoje, šeima persikėlė gyventi į Lietuvą. 1990 m. atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, J.Borisovas buvo okupacinės Sovietų Sąjungos kariuomenės, neteisėtai esančios Lietuvos teritorijoje, kadrinis karininkas. 1991 m. gegužės 27 d. Sovietų Sąjungos gynybos ministro įsakymu Nr.0886 J.Borisovas atleistas iš tikrosios karinės tarnybos į atsargą. J.Borisovas tarnybą Sovietų Sąjungos kariuomenėje baigė turėdamas majoro laipsnį.

1.3.2. 2001 m. liepos 24 d. J.Borisovo vadovaujama UAB AK „Avia Baltika“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Rusijos viešųjų ryšių kompanija „Almax“, kuri yra registruota adresu Maskva, Zelenogradas, 1114-161. Pagrindiniai „Almax“ darbuotojai yra Anatolijus Potninas ir Ana Zatonskaja. Šie specialistai turi psichologinį bei sociologinį išsilavinimą. „Almax“ deklaruojama veikla yra personalo valdymas, įgūdžių dirbant kolektyve ugdymas, verslo projektų rengimas bei jų įgyvendinimas, reikiamo viešo įvaizdžio kūrimas verslo subjektams. Šias paslaugas „Almax“ minėta sutartimi yra įsipareigojusi teikti UAB AK „Avia Baltika“ bei „Avia Baltikos“ holdingui priklausančiai Rusijos sraigtasparnių remonto gamyklai „Spark“. Vykdydami savo sutartinius įsipareigojimus, „Almax“ specialistai tiria „Avia Baltikos“ darbuotojų tinkamumą eiti pareigas, pateikia galimų J.Borisovo verslo partnerių psichologinį – sociologinį įvertinimą.

1.3.3. UAB AK „Avia Baltika“ 2002 m. laikotarpiu (paskutinis mokėjimas – 2002 m. rugpjūčio 12 d.) Rusijos įmonei „Almax“ už konsultavimo paslaugas sumokėjo iš viso 28708,78 Lt.

1.3.4. Ana Zatonskaja 2001-2003 m. buvo Lietuvoje tokiais laikotarpiais: 2001 m. gegužės 16 d. – birželio 7 d., liepos 18–29 d., 2002 m. gegužės 19–28 d., birželio 13–19 d., liepos 5–8 d., 9–17 d., rugpjūčio 11–14 d., rugsėjo 2–5 d., 22–27 d., lapkričio 5–7 d., 12–16 d., 2003 m. sausio 20–26 d., vasario 25–27 d., gegužės 14–18 d., liepos 18 d. – rugpjūčio 1 d., rugsėjo 18 d. – spalio 6 d., lapkričio 6 d., lapkričio 22 d. – gruodžio 17 d. A.Potninas 2000–2003 m. buvo Lietuvoje tokiais laikotarpiais: 2000 m. kovo 16–24 d., liepos 6–18 d., rugpjūčio 19–24 d., 2001–2002 m. – tais pačiais laikotarpiais kaip Ana Zatonskaja, 2003 m. sausio 20–26 d., gegužės 14–18 d., liepos 18 d. – rugpjūčio 1 d., rugsėjo 18 d. – spalio 13 d., lapkričio 6 d., lapkričio 22 d. – gruodžio 17 d.

1.3.5. Pagal Rusijos Federacijos teisės aktus J.Borisovas nuo 2002 m. birželio 18 d. yra Rusijos Federacijos pilietis.

1.3.6. J.Borisovas nuo 2002 m. birželio mėn., t.y. jau būdamas Rusijos Federacijos pilietis, dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidento 2002 m. rinkimų kampanijoje, finansiškai ir kitaip svariai paremdamas kandidatą į Respublikos Prezidentus Rolandą Paksą. J.Borisovas parodė, kad jis ir jo vadovaujama UAB AK „Avia Baltika“ į Rolando Pakso rinkimų kampaniją įdėjo daug pinigų, žinių, darbo ir, jo teigimu, be šio indėlio į tą darbą, vargu ar pergalė būtų galima. Kandidatas į Respublikos Prezidentus Rolandas Paksas Vyriausiajai rinkimų komisijai oficialiai deklaravo, kad uždaroji akcinė bendrovė aviacijos kompanija „Avia Baltika“ (vadovaujama J.Borisovo) jo rinkimų kampanijai paaukojo 1 mln. 205 tūkst. litų.

1.3.7. Kandidatas į Respublikos Prezidentus Rolandas Paksas 2002 m. vasarą J.Borisovui pažadėjo, kad, jeigu jis bus išrinktas Respublikos Prezidentu, paskirs jį Respublikos Prezidento patarėju.

1.3.8. J.Borisovas 2002 m. birželį paprašė buvusių Lietuvoje Anos Zatonskajos ir Anatolijaus Potnino padėti Rolandui Paksui rinkimų kampanijos metu.

1.3.9. 2002 m. pabaigoje ir 2003 m. pradžioje vykstant Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimams ir po jų J.Borisovas nuolat bendravo su „Almax“ specialistais, daugiausia su Ana Zatonskaja. J.Borisovas bendraudavo su jais specialiai tam skirtu, slaptu, be „Almax“ darbuotojų ir specialistų tik keliems asmenims (dauguma jų – dalyvavę rinkimų organizavime) žinomu telefonu. Savo pokalbiuose J.Borisovas informuodavo Aną Zatonskają apie savo santykius su išrinktuoju Respublikos Prezidentu Rolandu Paksu, padėtį Prezidentūroje bei Lietuvoje. Siekdami daryti jiems įtaką J.Borisovui naudinga linkme, Ana Zatonskaja bei Anatolijus Potninas J.Borisovui teikdavo patarimus.

1.3.10. J.Borisovas įrašinėdavo savo pokalbius su Rolandu Paksu ir juos pateikdavo Rusijoje registruotos kompanijos „Almax“ specialistams. Remdamiesi pokalbio įrašu, „Almax“ specialistai aptardavo su J.Borisovu pokalbio detales, pateikdavo savo nuomonę dėl tam tikrų frazių.

1.3.11. Ana Zatonskaja ir Anatolijus Potninas, kurdami reklaminius filmukus, patardami, kaip geriau pateikti reklamą, teikdami kitokias konsultacijas, dalyvavo organizuojant Rolando Pakso, kaip kandidato į Respublikos Prezidentus, rinkimų kampaniją. Su jais buvo susitikęs ir kandidatas į Respublikos Prezidentus Rolandas Paksas. Ana Zatonskaja buvo pakviesta ir dalyvavo Respublikos Prezidento Rolando Pakso inauguracijos priėmime Prezidentūroje.

1.3.12. Pirmajame ir antrajame Respublikos Prezidento rinkimų turuose dalyvavęs kandidatas į Respublikos prezidentus Rolandas Paksas oficialiai deklaravo, kad jo rinkimų agitacinei kampanijai (nuo oficialios rinkimų kampanijos pradžios 2002 m. lapkričio 22 d. iki rinkimų agitacijos kampanijos pabaigos 2003 m. sausio 4 d. 1.00 val., iš esmės – 2003 m. sausio 3 d.) per radiją, televiziją ir spaudą iš viso buvo išleisti 2mln. 998 tūkst. 557 litai. Abiejuose minėtuose turuose dalyvavęs kandidatas į Respublikos Prezidentus Valdas Adamkus oficialiai deklaravo, kad jo rinkimų agitacinei kampanijai atitinkamu laikotarpiu per radiją, televiziją ir spaudą buvo išleisti 2 mln. 300 tūkst. 779 litai. Taigi minėtoms rinkimų agitacinės kampanijos priemonėms Rolando Pakso oficialiai deklaruotos išlaidos viršijo Valdo Adamkaus atitinkamas išlaidas maždaug 1,3 karto. Tačiau Rolando Pakso rinkimų agitacinės kampanijos per radiją, televiziją ir spaudą apimtis nuo 2002 m. lapkričio 22 d. iki 2003 m. sausio 3 d. buvo maždaug 2,1 karto didesnė negu Valdo Adamkaus rinkimų agitacinės kampanijos per radiją, televiziją ir spaudą minėtu laikotarpiu apimtis. Prezidento visuomeninis konsultantas Aurelijus Katkevičius, dalyvavęs Rolando Pakso rinkimų štabe, parodė, kad J.Borisovas Respublikos Prezidento rinkiminės kampanijos metu savo iniciatyva yra užsakęs ir ne per štabą apmokėjęs reklamas bei straipsnius, kurie labai stipriai priešino Rolandą Paksą su kitu kandidatu į Prezidentus – Valdu Adamkumi.

1.3.13. 2003 m. sausio 5 d. Rolandas Paksas buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu.

1.3.14. 2003 m. sausio – kovo mėnesiais J.Borisovas siekė būti paskirtas Respublikos Prezidento patarėju. Rolandas Paksas šio klausimo sprendimą atidėliojo. Tai kėlė J.Borisovo nepasitenkinimą. J.Borisovas dėl įtakos Prezidentui Rolandui Paksui konfliktavo su jo rinkimų štabo vadove, Respublikos Prezidento patarėja Dalia Kutraite-Giedraitiene. J.Borisovas rinko ir Daliai Kutraitei-Giedraitienei grasino paskelbti ją kompromituojančią medžiagą, siūlė Aurelijui Katkevičiui pinigus už tai, kad šis tokią medžiagą jam pateiktų.

1.3.15. Išrinkus Rolandą Paksą Respublikos Prezidentu, J.Borisovas kartu su savo teisininku Vytautu Sirvydžiu rengė pasiūlymus dėl Prezidentūros struktūros, jos darbuotojų funkcijų paskirstymo ir pan.

1.3.16. 2003 m. sausio – vasario mėnesiais J.Borisovas su Vytautu Sirvydžiu pasiūlė Rolandui Paksui, siekiant išvengti apkaltos dėl rinkiminės kampanijos finansinės ataskaitos klastojimo, atsisakyti Seimo nario mandato ir išreikalauti iš Vyriausiosios rinkimų komisijos pripažinimą, kad Rolandas Paksas neteko Seimo nario įgaliojimų nuo atsistatydinimo iš Seimo nario pareigų – įteikus jam išrinkto Respublikos Prezidento pažymėjimą. Išrinktojo Respublikos Prezidento Rolando Pakso faktiškai atlikti veiksmai sutampa su išdėstytais rekomendacijose. J.Borisovo teigimu, Rolandas Paksas paklausė šių patarimų.

1.3.17. 2003 m. sausio 21 d. Vyriausioji rinkimų komisija priėmė sprendimą Nr. 7 Rolandui Paksui atsistatydinus iš Seimo narių, pripažinti jo Seimo nario įgaliojimus nutrūkusiais nuo 2003 m. vasario 26 d. Šis sprendimas įsigaliojo 2003 m. sausio 24 d.

1.3.18. 2003 m. sausio 30 d. J.Borisovas informavo Aną Zatonskają, kad ateityje nebus baisu dėl procedūros, dėl kurios J.Borisovas ir Ana Zatonskaja jaudinosi, kadangi Seimas nuo 2003 m. sausio 24 d. atostogauja ir jie fiziškai nesuspės, nors tokia idėja buvo, tačiau jau vėlu.

1.3.19. 2003 m. vasario 11 d. Rolandas Paksas kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją prašydamas pakeisti jo atsistatydinimo iš Seimo nario pareigų datą iš 2003 m. vasario 26 d. į 2003 m. vasario 13 d.

1.3.20. 2003 m. vasario 12 d. Vyriausioji rinkimų komisija, atsižvelgdama į Rolando Pakso prašymą priėmė sprendimą Nr. 18: pakeisti 2003 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. 7 ir pripažinti Rolando Pakso Seimo nario įgaliojimus nutrūkusiais nuo 2003 m. vasario 15 d.

1.3.21. Prieš Rolando Pakso inauguraciją Liberalų demokratų partijos valdyba, vadovaujama išrinktojo Respublikos Prezidento Rolando Pakso, priėmė sprendimą apdovanoti J.Borisovą auksiniu šios partijos nario ženkleliu.

1.3.22. Išrinktasis Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas prisiekė ir pradėjo eiti Respublikos Prezidento pareigas 2003 m. vasario 26 d.

1.3.23. Po Rolando Pakso inauguracijos Respublikos Prezidento kanceliarijoje jau buvo numatyta suteikti darbo kabinetą J.Borisovui.

1.3.24. 2003 m. kovo 1 d. J.Borisovas informavo Aną Zatonskają, kad dar neaišku, Rolandas Paksas neapsisprendžia, ar paskirti jį patarėju.

1.3.25. 2003 m. kovo 2 d. J.Borisovo kompiuteriu buvo sukurtas dokumentas, kuriame lentelės forma išdėstyti J.Borisovo ir Rolando Pakso įsipareigojimai pagal 2002 m. birželį tarp jų sudarytą sutartį. Tai – J.Borisovo pareiga įteikti Rolandui Paksui 1 milijoną 105 tūkstančius JAV dolerių grynųjų pinigų ir Rolando Pakso pareigos:

grąžinti J.Borisovui išlaidas santykiu 1:2;

grąžinti minėtą sumą grynųjų pinigų;

pagerinti „Avia baltikos“ verslui įstatymą dėl prekybos strateginėmis prekėmis ir pakeisti atitinkamus Vyriausybės nutarimus;

sukurti teigiamą J.Borisovo ir „Avia baltikos“ įvaizdį;

paskirti J.Borisovą Lietuvos Prezidento patarėju;

paskirti („įtaisyti“) J.Borisovo žmogų į Civilinės aviacijos administraciją;

išpirkti valstybės lėšomis iš „Avia baltikos“ skraidymo mokyklą balansine verte;

sunaikinti „Helisotą“ kaip ūkio subjektą.

Kiekvieną iš minėtų Rolando Pakso pareigų J.Borisovas įvertino atitinkama pinigų suma. J.Borisovas parodė, kad 2003 m. lapkričio 3 d. kratos metu jo gyvenamosiose patalpose paimtais kompiuteriais iš esmės naudojosi tik jis pats.

1.3.26. J.Borisovo kompiuteryje rastame minėtame dokumente taip pat išdėstyti iki 2003 m. kovo 3 d. įvykdyti J.Borisovo ir Rolando Pakso įsipareigojimai, susiję su minėta sutartimi, be kita ko, pažymėta, kad išleista grynaisiais pinigais 2 milijonai 500 tūkstančių JAV dolerių. Į šią sumą įskaityti 200 tūkstančių JAV dolerių, Rolando Pakso prašymu išleistų aukštojo pilotažo čempionatui surengti, ir Liberalų demokratų partijai. J.Borisovas parodė, kad finansavo tokį čempionatą, vykusį V.Lapėno skraidymo mokykloje. Minėtame dokumente nurodyta, kad vienintelis Rolando Pakso atlygis, susijęs su minėta sutartimi, yra J.Borisovo apdovanojimas Liberalų demokratų partijos auksiniu nario ženkleliu.

1.3.27. Minėtame dokumente taip pat išdėstyti klausimai: pirma, kokiu būdu ir kokiais terminais Rolandas Paksas vykdys savo įsipareigojimus J.Borisovui pagal 2002 metų birželio mėnesio sutartį; antra, kokiu būdu ir kokiais terminais Rolandas Paksas kompensuos papildomą J.Borisovo indėlį į Lietuvos Respublikos Prezidento rinkiminę kampaniją, gerokai viršijusį tą, kuris buvo aptartas 2002 metų birželio mėnesio sutartimi.

Toliau minėtame dokumente išdėstyti galimi atsiskaitymo variantai. Pagal pirmąjį variantą Rolandas Paksas grąžina J.Borisovui 18 milijonų JAV dolerių, grąžinimo atskaitos tašku laikoma 2003 m. vasario 26 d., už delsimą taikomi 30% delspinigiai. Pagal antrąjį variantą Rolandas Paksas privalo:

įvykdyti visas 2002 m. birželio mėnesio sutarties sąlygas, išskyrus grąžinimą 1 milijono 105 tūkstančių JAV dolerių, dėl visų jų atskirai susitariant konkrečią datą;

per 1–2 dienas paskirti J.Borisovą Lietuvos Prezidento patarėju eksporto klausimais;

suteikti 5 kabinetus (J.Borisovas, sekretorius – Prezidentūros biudžeto sąskaita, teisininkas, ekonomistas, ekspertas) ir tarnybinį automobilį su vairuotoju;

po 6–12 mėnesių nuo pakankamo lietuvių kalbos išmokimo paskirti J.Borisovą vyriausiuoju Lietuvos Respublikos Prezidento patarėju (Lietuvos Respublikos Prezidento administracijos vadovu);

kviesti J.Borisovą į visus posėdžius Prezidentūroje;

kviesti J.Borisovą į visus Prezidento susitikimus su užsienio delegacijomis, ypač su aukščiausiais užsienio valstybių pareigūnais;

kviesti J.Borisovą į visas Prezidento išvykas į užsienį;

ne rečiau kaip vieną kartą per dvi savaites konfidencialioje aplinkoje aptarti su J.Borisovu kylančius klausimus;

kviesti į J.Borisovo vilą pareigūnus, su kuriais susitikti suinteresuotas J.Borisovas;

per 4 metus apdovanoti J.Borisovą penkiais antro – trečio laipsnio ordinais ir suteikti karinį generolo laipsnį;

užtikrinti, kad Krašto apsaugos ministerija pirktų 50% J.Borisovo kontroliuojamų įmonių produkcijos (10% nuo sandorių sumos – skolai nuskaityti).

1.3.28. 2003 m. kovo 4 d. Rolandas Paksas, J.Borisovo nuomone, būdamas labai susijaudinęs, paskambino J.Borisovui. Šiame pokalbyje Rolandas Paksas pasakė J.Borisovui, kad „(…) aš pažiūrėjau šiandien ryte, kad… aš manau, kad viskas bus normaliai… pasistengsiu pradėti spręsti tuos klausimus…“ ir paprašė jo „atmesti visas negatyvias mintis į šalį“ bei pareiškė J.Borisovui, kad „niekas nepasikeitė, viską mes nustatysim ir išspręsim tuo pagrindu, kuriuo mes ir pradėjom dirbti“ ir, nors prieš tai buvo susitarę susitikti tik šeštadienį, 2003 m. kovo 8 d., susitarė susitikti su juo jau 2003 m. kovo 5 d. vakare. J.Borisovas ir Ana Zatonskaja neabejojo, kad Rolandas Paksas paankstins susitikimą su J.Borisovu, bei suprato, kad Rolandas Paksas sutriko.

1.3.29. 2003 m. kovo 5 d. J.Borisovas informavo Aną Zatonskają ir Anatolijų Potniną, kad Rolandas Paksas pakeitė tą dieną numatyto susitikimo su J.Borisovu vietą (sutarė susitikti pas Rolandą Paksą), nes, J.Borisovo nuomone, aiškiai bijojo važiuoti pas J.Borisovą.

1.3.30. Rusijoje registruotos kompanijos „Almax“ specialistai kartu su J.Borisovu siekė veikdami per žiniasklaidą sukompromituoti Respublikos Prezidento patarėją Dalią Kutraitę- Giedraitienę, turėdami tikslą išlaikyti ir sustiprinti J.Borisovo įtaką Rolandui Paksui.

1.3.31. 2003 m. kovo 7 d. Ana Zatonskaja klausė J.Borisovo, ar (Lietuvoje) žinoma, kad J.Borisovas ateis dirbti į Prezidentūrą.

1.3.32. 2003 m. kovo 8 d. J.Borisovas komentavo Anai Zatonskajai, kad po J.Borisovo pareikšto ultimatumo nesvarstomas klausimas dėl konsultanto pareigų, kalbama apie patarėjo pareigas, kad „jis“ (t.y. Rolandas Paksas) perskaitė popierius ir po dviejų dienų „atbėgo“ – „gerai gerai, Jurijau“, be to, kad jei Rolandas Paksas jį išduos, J.Borisovas savo pinigus neabejotinai susigrąžins, taip pat informavo, kad 2003 m. kovo 9 d. J.Borisovas ketino su Rolandu Paksu susitikti.

1.3.33. Kovo 9 d. J.Borisovas susitiko su Rolandu Paksu. Minėtą dieną J.Borisovas pasakojo V.Brazaičiui, kad jau seniai nešioja Liberalų demokratų partijos nario auksinį ženklelį.

1.3.34. Kovo 14 d. Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas interviu televizijai pareiškė, kad J.Borisovas nėra jo patarėjas.

1.3.35. Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas prieš savaitę buvo susitaręs susitikti su J.Borisovu 2003 m. kovo 15 d. ryte, tačiau sutartu laiku neatvyko. J.Borisovui tapo žinoma, kad Rolandas Paksas išvyko ilsėtis prie jūros. Minėtą dieną J.Borisovas informavo savo teisininką Vytautą Sirvydį, kad Rolandas Paksas neatsako į J.Borisovo telefono skambučius.

1.3.36. Kovo 16 d. 15.00 val. Algirdas Drakšas informavo J.Borisovą, kad praleido su Rolandu Paksu savaitgalį prie jūros ir tokio pikto Rolando Pakso per 30 jų pažinties metų dar nebuvo matęs, su juo esą neįmanoma kalbėtis jokiomis temomis. J.Borisovas pareiškė Algirdui Drakšui, kad yra susitaręs su Rolandu Paksu susitikti 2003 m. kovo 16 dieną Algirdas Drakšas patarė J.Borisovui su Rolandu Paksu atidėti susitikimą vienai ar dviem dienoms. J.Borisovas informavo Algirdą Drakšą, kad su Rolandu Paksu yra sutarta nemažai veiksmų, kuriuos Rolandas Paksas turi padaryti iki kovo 17 d., ir dėl to Rolandas Paksas kankinasi, be to, kad J.Borisovas laukia Rolando Pakso pažado įvykdymo jau du mėnesius, kad jau 20 kartų yra pasakęs, koks sprendimas yra teisingas, kad visus klausimus su Rolandu Paksu yra aptaręs, tačiau šis galutinai neapsisprendžia.

1.3.37. Kovo 16 d. maždaug 18 val. (pokalbio pradžia – 17.55 val.) J.Borisovas informavo Algirdą Drakšą, kad Rolandas Paksas atidėjo susitikimą su juo 2003 m. kovo 17 d. 19 valandai pas Rolandą Paksą, kad Rolandas Paksas kalbėti negalėjo ir buvo susinervinęs, be to, kad Rolandas Paksas pažadėjo, prisiekė J.Borisovui paskirti jį nuo 2003 m. kovo 17 d. Respublikos Prezidento patarėju ir, jeigu Rolandas Paksas to nepadarys, J.Borisovas privalės imtis grėsmingų priemonių. J.Borisovas taip pat informavo Algirdą Drakšą, kad J.Borisovas išleido Rolandui Paksui milijonus pinigų, dirbo jam pusę metų, tačiau šis jam dar niekuo neatsilygino, išskyrus auksiniu ženkleliu, kad Rolandas Paksas bijo su J.Borisovu kalbėtis, nes neturi jokių argumentų; kad Rolandas Paksas savaitė po savaitės atidėlioja, be to, kad J.Borisovas turės 2003 m. kovo 17 d. arba vėliausiai 18 d. imtis priemonių susigrąžinti savo pinigus, kad jis yra parašęs, jog jeigu Rolandas Paksas 2003 m. kovo 17 d. neįvykdys nors vieno pažado, J.Borisovas pradės veikti, kad jis Rolandui Paksui pažadėjo 2003 m. kovo 17 d. ryte imtis grėsmingų priemonių tam, kad nors pinigus susigrąžintų. Po to J.Borisovas Algirdui Drakšui paaiškino, jog prieš savaitę susitarė su Rolandu Paksu, kad bus paskirtas Prezidento patarėju 2003 m. kovo 17 d., kad tai jo pažadas. J.Borisovas taip pat informavo Algirdą Drakšą, kad J.Borisovas gali viską atskleisti, kad jis gali 2003 m. kovo 17 d. paskelbti Rolandą Paksą ir Dalią Kutraitę-Giedraitienę kompromituojančią informaciją, kad Rolandas Paksas turi jį minėtą dieną paskirti Respublikos Prezidento patarėju, kad apie tai jie susitarė šeštadienį (2003 m. kovo 8 d.). Algirdas Drakšas pasakė, kad toks J.Borisovo elgesys nebus teisingas. J.Borisovas pažadėjo 2003 m. kovo 17 d. Algirdui Drakšui parodyti sutartį su Rolando Pakso parašu, taip pat pakartojo, kad Rolandas Paksas atidėjo susitikimą su juo 2003 m. kovo 17 d. 19 valandai. J.Borisovas susitarė su Algirdu Drakšu susitikti 2003 m. kovo 17 d. 9.00 valandą.

Prašysiu tęsti išvadų skaitymą R.Šukį.

PIRMININKAS. Prašysiu pasikeisti. A.Šukys. Prašom. 19 lapas.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, tęsiamas išvados paskelbimas.

1.3.38. 2003 m. kovo 16 d. apie 18 val. Vytautas Sirvydis informavo J.Borisovą, jog Rolandas Paksas interviu televizijai pareiškė, kad J.Borisovo nėra jo patarėjų korpuse. J.Borisovas tai įvertino kaip Rolando Pakso išdavystę ir svarstė, kaip atrodys, jeigu Rolandas Paksas 2003 m. kovo 17 d. įtrauks jį į patarėjų korpusą. J.Borisovas pareiškė Vytautui Sirvydžiui, jog Dalia Kutraitė-Giedraitienė siekia, kad J.Borisovas 2003 m. kovo 17 d. „pradėtų karą“ prieš Rolandą Paksą. J.Borisovas taip pat paaiškino Vytautui Sirvydžiui, kad arba Rolandas Paksas įvykdys savo pažadus, arba J.Borisovas bus priverstas daryti viską, kad pašalintų Rolandą Paksą iš pareigų. Abu pokalbio dalyviai sutarė, kad tai ilgai neužtruktų. J.Borisovas toliau aiškino Vytautui Sirvydžiui, kad jei Rolandas Paksas atsisakys J.Borisovo, šis kovos prieš jį, bent tam, kad susigražintų pinigus, taip pat užsiminė, kad 2003 m. kovo 17 d. vakare susitiks su Rolandu Paksu.

1.3.39 faktas. 2003 m. kovo 16 d. apie 18–20 val. Valstybės saugumo departamento direktorius Mečys Laurinkus įteikė Rolandui Paksui penkių J.Borisovo pokalbių (2003 m. kovo 1 d., 4 d., 5 d., taip pat 8 d.) su Ana Zatonskaja ir Anatolijumi Potninu suvestines bei garso įrašus. Mečys Laurinkus Respublikos Prezidentą Rolandą Paksą informavo, kad J.Borisovo teigimu, jeigu Rolandas Paksas nevykdys J.Borisovui duotų pažadų, J.Borisovas paskleis Rolandui Paksui nepalankią, jį kompromituojančią informaciją. Rolandas Paksas susipažino su minėtomis suvestinėmis, tačiau pokalbių garso įrašų klausytis nepageidavo. Suvestinių turinio Rolandas Paksas nekomentavo, matėsi tik, kad jis susirūpino ir buvo labai rimtas, tačiau jokio paaiškinimo Mečiui Laurinkui nepateikė. Mečys Laurinkus informavo Rolandą Paksą, kad Valstybės saugumo departamente atliekamas tyrimas J.Borisovo vadovaujamos bendrovės „Avia Baltika“ atžvilgiu. Iš suvestinių buvo aišku ir tai, kad J.Borisovo pokalbiai telefonu kontroliuojami. Mečys Laurinkus Rolando Pakso prašymu paliko jam minėtas suvestines. Visos jos buvo pažymėtos slaptumo žyma „Slaptai“.

1.3.40 faktas. 2003 m. kovo 16 d. 19.00 val. pokalbyje su Vytautu Sirvydžiu J.Borisovas toliau stebėjosi, kaip Rolandas Paksas paskirs jį 2003 m. kovo 17 d. Respublikos Prezidento patarėju po to, kai visiškai neseniai interviu televizijai pareiškė, kad J.Borisovas Prezidentūroje nedirba ir jokios įtakos neturi.

1.3.41 faktas. 2003 m. kovo 16 d. 19.00 val. J.Borisovas informavo apie minėtą Rolando Pakso elgesį Aną Zatonskają ir paaiškino, kad 2003 m. kovo 17 d. Rolandas Paksas turi paskirti J.Borisovą Respublikos Prezidento patarėju, o 2003 m. kovo 16 d. numatytą susitikimą su J.Borisovu Rolandas Paksas paskambinęs (Borisovo nuomone, drebėdamas) atidėjo 2003 m. kovo 17 d. 19 valandai. J.Borisovas taip pat informavo Aną Zatonskają, kad išims iš kompiuterio visus užrašus, kuriuos davė Rolandui Paksui skaityti, ir pateiks Algirdui Drakšui susipažinti 2003 m. kovo 17 d. 9 val., taip pat užsiminė, kad 2003 m. kovo 8 d. pažadėjo Rolandui Paksui imtis priemonių, jeigu šis 2003 m. kovo 17 d. neatliks J.Borisovo reikalaujamų veiksmų. Ana Zatonskaja tvirtino, kad Rolandas Paksas turi vykdyti J.Borisovui duotus pažadus ir daugiau viešai nemeluoti apie J.Borisovo pagalbą ir „Almax“ dalyvavimą ją teikiant. J.Borisovas jai pritarė, kad Rolandas Paksas turi įvardyti J.Borisovo vaidmenį ir paskirti jį patarėju.

1.3.42 faktas. 2003 m. kovo 17 d. 8.00 val. Rolandas Paksas neatsakė į Anos Zatonskajos skambutį. J.Borisovas informavo ją, kad pas jį atvykęs Algirdas Drakšas, o šios dienos 19 val. J.Borisovas susitiks su Rolandu Paksu. Ana Zatonskaja teigė Algirdui Drakšui, kad supranta, jog šiuo metu Rolandui Paksui yra labai sunku, kad dar 2002 m. vasarą Ana Zatonskaja su Algirdu Drakšu kalbėjo apie galimą kliūtį, kad anksčiau jai pavykdavo patarti Rolandui Paksui, tačiau dabar ji nebeturinti tokios tiesioginės galimybės. Algirdas Drakšas antrino Anai Zatonskajai, kad Rolando Pakso situacija labai sunki, jis labai nervinasi.

1.3.43 faktinė aplinkybė. 2003 m. kovo 17 d. iki pietų Mečys Laurinkus susitiko su Rolandu Paksu, kuris grąžino jam 2003 m. kovo 16 d. paliktas pokalbių suvestines, tačiau Rolandas Paksas nieko neaiškino ir šia tema nekalbėjo. Šio susitikimo metu Mečys Laurinkus supažindino Rolandą Paksą su 2003 m. kovo 16 d. 18.15 val. vykusio telefoninio pokalbio tarp J.Borisovo ir Algirdo Drakšo santrauka, tačiau jos Rolandui Paksui nepaliko.

1.3.44 komisijos nustatyta faktinė aplinkybė. 2003 m. kovo 17 d. 11.50 val. J.Borisovas tarėsi netrukus susitikti su Remigijumi Aču pastarojo bute, kur R.Ačas J.Borisovui žadėjo viską paaiškinti. J.Borisovas parodė, kad yra buvęs Remigijaus Ačo bute.

1.3.45 aplinkybė. 2003 m. kovo 17 d. 11.55 val. J.Borisovas informavo Aną Zatonskają, kad pakalbėjo su Algirdu Drakšu, davė jam paskaityti dokumentus ir kad Algirdas Drakšas pasakė, jog sutartį reikia vykdyti. Ana Zatonskaja paklausė, ar tikrai J.Borisovas parodė Algirdui Drakšui paskutinę J.Borisovo sudarytą lentelę-susitarimą. J.Borisovas atsakė, kad Algirdui Drakšui lentelės-susitarimo neparodė, tačiau pasakė jam, kad tarp Rolando Pakso ir J.Borisovo yra susitarimas. J.Borisovas taip pat pažymėjo, kad Algirdas Drakšas supranta, kad susitarimo reikia laikytis, kad J.Borisovas jam įvardino didelę bendrą pinigų sumą, kurios (pas Rolandą Paksą) nėra ir nebus, tuo tarpu po Rolando Pakso pareiškimų, interviu, visi galvoja, jog Rolandas Paksas 2003 m. kovo 17 d. vakare pasakys J.Borisovui, kad negali jo kol kas paskirti patarėju. J.Borisovas taip pat informavo Aną Zatonskają, kad paaiškino Algirdui Drakšui, jog visą tą medžiagą perduos priešiškai žvalgybai. J.Borisovas pranešė, kad susitiks su Remigijumi Aču, kuris jį pakvietė pakalbėti apie tai, „kas ten ir kaip ten“.

1.3.46 faktinė aplinkybė. 2003 m. kovo 17 d. 13.12 val. J.Borisovas informavo Algirdą Drakšą, kad „jis“ (t. y. Rolandas Paksas) atsiuntė žmogų su J.Borisovu „perkalbėti“, kuris jam grasino ir siūlė elgtis ramiai, už tai gaunant „stogą“.

1.3.47 aplinkybė. 2003 m. kovo 17 d. 17.00 val. J.Borisovas informavo Vytautą Sirvydį, kad šią dieną susitiks su Rolandu Paksu ir sužinos, ar tikrai J.Borisovo pokalbiai įrašinėjami.

1.3.48 aplinkybė. 2003 m. kovo 17 d. apie 20.00 val. Remigijus Ačas, nepaisydamas Mečio Laurinkaus užimtumo, pareikalavo, kad Mečys Laurinkus skubiai atvyktų į Prezidentūrą. Mečys Laurinkus nuvykęs į Prezidentūrą susitiko su Remigijumi Aču ir Respublikos Prezidento patarėju Visvaldu Račkausku. Remigijus Ačas iš karto paklausė Mečio Laurinkaus, kur šiuo metu yra J.Borisovas, ir pasakė, kad J.Borisovą reikia skubiai sulaikyti. Mečiui Laurinkui paklausus, kodėl tai reikėtų padaryti, Remigijus Ačas tik pasakė, kad „Jūs patys viską žinot ir suprantat“. Mečys Laurinkus paaiškino, kad tokius veiksmus galima atlikti tik pradėjus tyrimą ir tik bendra tvarka. Remigijus Ačas pasakė, kad viskas yra labai skubu ir jie patys susitvarkys, o jam paskambins vėliau, tačiau Remigijus Ačas nebepaskambino. Iš Prezidentūros dėl J.Borisovo į Valstybės saugumo departamentą nebuvo daugiau kreiptasi iki pat Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo jam klausimo sprendimo.

1.3.49 aplinkybė. 2003 m. kovo 17 d. vakare J.Borisovas buvo susitikęs su Rolandu Paksu.

1.3.50 faktinė aplinkybė. Rusijos Federacijos ambasada Lietuvoje 2003 m. kovo 18 d. J.Borisovo prašymu išdavė jam Rusijos Federacijos piliečio pasą.

1.3.51 aplinkybė. 2003 m. kovo 18 d. 11 val. J.Borisovas informavo Aną Zatonskają, kad visi jų tarpusavio pokalbiai yra įrašinėjami ir jų ištraukos teikiamos Rolandui Paksui. J.Borisovas pokalbio metu teigė: „Mūsų visi pokalbiai įrašomi… ir visi jie interpretuojami… Jam ant stalo dedamos dalys (telefoninių pokalbių išklotinių)“. Be to, J.Borisovas teigė, kad į Prezidentūrą neis, kad 2003 m. kovo 18 d. gavo Rusijos piliečio pasą, kad Rolandas Paksas pažadėjo J.Borisovui palikti Lietuvos pilietybę kaip už nuopelnus Lietuvai, t. y. ne tik dėl to, kad J.Borisovas padėjo jam rinkimuose. Taip pat pranešė, kad 2003 m. kovo 17 d. Rolandui Paksui pasakė, kad draugą apgaudinėti negražu ir su juo susitarė sakyti tiesą. Ana Zatonskaja klausė J.Borisovo, o kaip Rolando Pakso pažadas. Be to, J.Borisovas teigė, kad pas jį nuo Rolando Pakso atėjo žmogus ir prašė „atšaukti akciją Rusijoje“, kad J.Borisovas 2003 m. kovo 17 d. pasiekė tiek, kad galėtų eiti pasiimti Rusijos piliečio pasą.

1.3.52 aplinkybė. J.Borisovas parodė, kad Rolandui Paksui neištesėjus pažado jį paskirti Respublikos Prezidento patarėju, po pokalbio su Algirdu Drakšu jį pasikvietė Rolandas Paksas ir jie apie tai kalbėjosi. Iš pokalbio su Rolandu Paksu J.Borisovas suprato, kad Rolandas Paksas gavo iš Valstybės saugumo departamento J.Borisovo pokalbių įrašus. J.Borisovas taip pat parodė, kad jis yra sekamas, pokalbiai įrašinėjami nuo 2003 m. kovo mėn.

1.3.53 aplinkybė. Po to, kai 2003 m. kovo 17 d. per susitikimą su Rolandu Paksu J.Borisovui tapo aišku, kad vyksta jo telefoninių pokalbių kontrolė, jis vengė tiesiogiai telefonu bendrauti su Rolandu Paksu. Ryšius su juo J.Borisovas stengėsi palaikyti per Algirdą Drakšą. J.Borisovas buvo pasirinkęs tokią bendravimo formą: jis skambina Algirdui Drakšui ir praneša, kad pas jį yra svarbus klausimas, ir susitaria susitikti. Po kiek laiko J.Borisovas skambina Algirdui Drakšui vėl ir teiraujasi, ar jis kalbėjo jo klausimu. Gavęs teigiamą atsakymą, J.Borisovas vyksta susitikti su Algirdu Drakšu.

1.3.54 aplinkybė. J.Borisovas per Algirdą Drakšą iki pat 2003 m. balandžio 11 d. ne kartą bandė paskubinti Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimą jam išimties tvarka – prašė Algirdo Drakšo perduoti Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui prašymą Lietuvos Respublikos pilietybę suteikti kaip galima greičiau. Algirdas Drakšas perdavė Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui minėtą J.Borisovo prašymą Lietuvos Respublikos pilietybę jam suteikti kaip galima greičiau, kad J.Borisovas galėtų su Lietuvos Respublikos piliečio pasu vykti į užsienį. 2003 m. balandžio 10 d. J.Borisovas siekė suderinti su Rolandu Paksu keletą klausimų. 2003 m. balandžio 11 d. J.Borisovas per Algirdą Drakšą siekė paskubinti Rolandą Paksą pasirašyti dekretą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo J.Borisovui.

1.3.55 aplinkybė. 2003 m. spalio 25 d. Vytautas Sirvydis buvo išvykęs savaitei į Rusijos Federaciją dirbti su Anatolijumi Potninu, dėl to susitarus su J.Borisovu.

1.3.56 faktas. Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas iki pat Valstybės saugumo departamento 2003 m. pažymos „Dėl negatyvių tendencijų, keliančių grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui“ paviešinimo asmeniškai per Algirdą Drakšą palaikė ryšius su J.Borisovu. 2003 m. spalio 27 d. Respublikos Prezidentas paskambino Algirdui Drakšui ir šis kalbėdamasis su juo aptarė, jog „kaimynas“ (J.Borisovas) nesutinka nieko „nurašyti“. Be to, Algirdas Drakšas informavo Rolandą Paksą, kad kalbėjo su „kaimynu“ telefonu, „jis“ (J.Borisovas) esąs toli, atostogauja.

1.3.57 aplinkybė. 2003 m. spalio 31 d. J.Borisovas lėktuvu grįžo iš Ispanijos, išvažiavo į sodybą Trakų rajone ir aplankė šalimais gyvenantį Algirdą Drakšą.

1.3.58 aplinkybė. 2003 m. lapkričio 3 d. UAB AK „Avia Baltika“ administracijos patalpose buvo paimti 17 rankraštinių lapų, kuriuose J.Borisovas buvo išdėstęs, be kita ko, tokias savo mintis: „Aš neisiu su jumis, kol Dalia bus šalia“, „Ką aš padariau: pirma, daviau $ (dolerio ženklas)“, „Kas moka, tas ir muziką užsako“, „J.Borisov nori to paties kaip ir D., būti patarėjas“, „Mano pasitraukimas – sąnaudos 1:2, išmokėjimo terminas …“

1.3.59 aplinkybė. Prieš Rolando Pakso inauguraciją J.Borisovo kompiuteryje buvo sukurtas dokumentas, kuriame išdėstyti tokie J.Borisovo minimalūs pageidavimai, jeigu jis „pasitrauks į šalį“, nedalyvaus politikoje ir neteiks Rolandui Paksui jokių patarimų:

1) pakviesti J.Borisovą į inauguraciją;

2) paskirti J.Borisovą Lietuvos Respublikos Prezidento visuomeniniu konsultantu;

3) susitikus su V.Putinu užtarti J.Borisovą (kad šis užsiims civilinės aviacijos Rusijoje plėtra);

4) suteikti Lietuvos pilietybę J.Borisovui, jo asmens sargybiniui A.Obmetko (negali turėti ginklo) ir finansų direktoriui S.Arcimanui;

5) suteikti kokį nors ordiną šventės proga;

6) žaisti su J.Borisovu tenisą 2 kartus per savaitę;

7) atvažiuoti pas J.Borisovą ilsėtis su šeima kartą per 2 mėnesius;

8) atvirai, sąžiningai elgtis su J.Borisovu ateityje.

60 faktinė aplinkybė. Susipažinęs su 2003 m. lapkričio 2 d. techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokoluose esančiomis telefoninių pokalbių stenogramomis bei perklausęs jų garso įrašus, J.Borisovas parodė, kad kalbančius asmenis atpažįsta, visais keturiais atvejais pokalbiuose dalyvauja jis pats, jis kalbasi su Remigijumi Aču, Algirdu Drakšu ir Ana Zatonskaja. Algirdas Drakšas bei Remigijus Ačas, perklausę jiems pateiktus garso įrašus ir susipažinę su Komisijos išvadoje nurodytuose Valstybės saugumo departamento techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokoluose esančiomis jų stenogramomis, taip pat atpažino savo ir pašnekovų balsus atitinkamuose telefoniniuose pokalbiuose, kuriuose jie, remiantis minėtuose protokoluose įvertintais dokumentais, dalyvavo.

61 faktinė aplinkybė. Liudytojas T.Barštys, paklaustas, ar jam yra žinoma, kad bendrovės „Kauno grūdai“ administracijos patalpose renkasi abejotinos reputacijos asmenys, susiję su Kauno nusikalstamomis grupuotėmis, šią informaciją neigė.

62 faktinė aplinkybė nustatyta dėl pirmojo kaltinimo. Liudytojas E.Vaitkus Specialiosios tyrimo komisijos posėdyje parodė, kad S.Gulijeva kreipėsi į Respublikos Prezidentą dėl savo vyro I.Gulijevo. E.Vaitkus nurodė parašęs S.Gulijevai atsakymą, kad kreipimasis dėl jos vyro I.Gulijevo deportavimo išnagrinėtas, ir dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2002 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo bei dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. spalio 14 d. sprendimo peržiūrėjimo ji galinti kreiptis įstatymų nustatyta tvarka.

63 faktinė aplinkybė. Liudytojas V.Grigaravičius Specialiosios tyrimo komisijos posėdyje parodė, kad į Prezidentūrą buvo pakviestas Vidaus reikalų ministras ir keleto departamentų prie Vidaus reikalų ministerijos vadovai. Jie atsakinėjo į klausimus, kuriuos pateikė Respublikos Prezidentas. Anot Vytauto Grigaravičiaus, jam kokių nors konkrečių priekaištų nebuvo išsakyta.

64 faktinė aplinkybė. Vytautas Grigaravičius parodė, kad atvyko į Respublikos Prezidentūrą, kur tuo metu buvo Prezidentas, Ministras Pirmininkas, vidaus reikalų ministras, ir Vytautui Grigaravičiui buvo pasiūlyta parašyti prašymą pačiam išeiti iš policijos generalinio komisaro pareigų. Paklaustas, iš ko asmeniškai išgirdo priekaištus dėl darbo ir pasiūlymus atsistatydinti, pasakė, kad kalbą pradėjo Respublikos Prezidentas, po to kalbėjo visi, ir premjeras, ir vidaus reikalų ministras, kiekvienas išsakė savo poziciją.

65 aplinkybė. 2003 m. rugpjūčio 19 d. liudytoja R.Smailytė, kalbėdama telefonu su Rusijos piliečiu A.Aksentjevu-Kikališvili, kuris yra paskelbtas nepageidaujamu Lietuvoje asmeniu, teigė, kad „ir va šitas jau rugsėjį išvažiuoja, nu, šitas senas viršininkas (M.Laurinkus) šito viso… mūsų geras draugas. Jis ambasadoriumi į Ispaniją išvažiuoja“. Į tai A.Aksentjev-Kikališvili atsako: „Vadinamas mūsų mirtinas draugas“, vėliau teigia: „O aš gi ten galiu jį sutikti, girdi, taip draugiškai. Taip apkabinti, uždusinti glėbyje…“

66 faktinė aplinkybė. Liudytojas A.Medalinskas parodė, kad jis nežinojo „jokių kikališvilių uždusinimo, Renatos Smailytės ir visų kitų dalykų“. Jis teigė, kad klausė M.Laurinkaus, ar jis nori dirbti Valstybės saugumo departamento vadovu, ar, kaip buvęs Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, nori važiuoti „į darbą ambasadoje“. Anot A.Medalinsko, pirmojo pokalbio metu Laurinkus teigė pagalvosiąs, o antrojo pokalbio metu teigė sutiksiąs važiuoti.

67 faktinė aplinkybė. Liudytojas M.Laurinkus parodė, kad išvykti į Ispaniją buvo jo iniciatyva. Jis planavo savo darbą tik vienai kadencijai su Prezidentu ponu V.Adamkumi. Anot Laurinkaus, „kada jau matėsi tokios aplinkybės ir kilo tokia kalba, jis pareiškė, kad aš norėčiau pakeisti į diplomatinį darbą diplomatinėje srityje, tačiau jis Ispanijos neminėjo“.

68 faktinė aplinkybė. Liudytojas G.Bagdonas parodė, kad jis buvo pakviestas pas Respublikos Prezidentą, o šis jam ir pateikė pasiūlymą tapti Valstybės saugumo departamento vadovu. G.Bagdonas sutiko. Jam buvo pasakyta, kad M.Laurinkus savo noru išvyks.

69 aplinkybė. A.Medalinskas, paklaustas apie užsienio reikalų ministro A.Valionio atsistatydinimą, sakė užsienio diplomatams neigęs, jog yra svarstomas A.Valionio atstatydinimo klausimas.

70 faktinė aplinkybė ir tai yra paskutinė aplinkybė, susijusi su pirmuoju kaltinimu. Liudytojas R.Ačas, paklaustas apie jo ir Respublikos Prezidento pokalbį dėl Valstybės saugumo departamento direktoriaus keitimo, teigė: „ir tokių klausimų tenai, kad su Prezidentu mes aptarinėtume, ar keisti, ar nekeisti, ar kokia kandidatūra būtų, ar kažkas panašaus, tikrai nekalbėdavom, kadangi buvau girdėjęs ir žinojau iš Prezidento, kad jis yra šnekėjęsis su ponu M.Laurinkum dėl to, kad jis žada išeiti ambasadoriaus darbą dirbti. Ir tai aš žinojau, kokia tai yra sudėtinga procedūra, ir tą klausimą kažkaip gvildenti ir spartinti nebuvo reikalo“.

1.4. Komisijos sprendimas:

surinkti, ištirti ir įvertinti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės ta apimtimi, kad asmenys, susiję su nusikalstamo pasaulio ir šešėlinio verslo struktūromis, darė įtaką ir siekė teisėsaugos institucijų vadovų pakeitimo, nepatvirtina 1 kaltinimo – dėl savo veiksmų tapus ir esant pažeidžiamam, o tai, įvertinant ypatingą konstitucinį Respublikos Prezidento statusą, Konstitucijos ir įstatymų jam suteiktas galias ir atsakomybę, jo vaidmenį vidaus ir tarptautinėje politikoje, sudarė grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui, ir tuo Respublikos Prezidentui šiurkščiai pažeidus Konstituciją bei sulaužius duotą priesaiką – pagrįstumo.

1.5. Komisijos sprendimas:

surinkti, ištirti ir įvertinti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės ta apimtimi, kad Rusijos kompanija „Almax“ yra susijusi su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, nepatvirtina 1 kaltinimo – dėl savo veiksmų tapus ir esant pažeidžiamam, o tai, įvertinant ypatingą konstitucinį Respublikos Prezidento statusą, Konstitucijos ir įstatymų jam suteiktas galias ir atsakomybę, jo vaidmenį vidaus ir tarptautinėje politikoje, sudarė grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui, ir tuo Respublikos Prezidentui šiurkščiai pažeidus Konstituciją bei sulaužius duotą priesaiką – pagrįstumo.

1.6. Komisija, remdamasi surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų bei jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma, konstatuoja:

1.6.1. Palaikomas Rusijos kompanijos „Almax“ darbuotojų A.Zatonskajos ir A.Potnino, J.Borisovas turėjo įtakos Respublikos Prezidento Rolando Pakso priimamiems sprendimams bei veiksmams ir gali veikti Respublikos Prezidento Rolando Pakso sprendimus ir veiksmus ateityje. Surinktų įrodymų ir faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad J.Borisovo kompiuteriuose rastuose dokumentuose nurodytas Respublikos Prezidento ir J.Borisovo susitarimas realiai buvo sudarytas. Pagal šią sutartį už J.Borisovo suteiktą finansinę paramą siekiant Respublikos Prezidento pareigų, su sąlyga, kad šis tikslas bus įgyvendintas, Respublikos Prezidentas įsipareigojo, pradėjęs eiti Respublikos Prezidento pareigas, be kita ko, paskirti J.Borisovą Prezidento patarėju, pagerinti UAB AK „Avia Baltika“ verslui įstatymą dėl prekybos strateginėmis prekėmis ir pakeisti atitinkamus Vyriausybės nutarimus, užtikrinti, kad J.Borisovo įtakos žmogus būtų paskirtas į valstybės biudžetinę įstaigą „Civilinės aviacijos administracija“, kad valstybės lėšomis iš „Avia Baltikos“ butų išpirkta skraidymo mokykla balansine verte, sunaikinti bendrovę „Helisota“ kaip ūkio subjektą, grąžinti J.Borisovo suteiktą pinigų sumą, finansine ar kitokia forma dvigubai atlyginti J.Borisovo išlaidas (padengti patirtus turtinius nuostuolius, atlyginti turtinę ir neturtinę žalą).

1.6.2. Surinkti ir ištirti įrodymai, faktai (faktinės aplinkybės), Respublikos Prezidento Rolando Pakso veiksmai liudija, kad J.Borisovo kompiuteriuose rastuose dokumentuose nurodyti J.Borisovo reikalavimai – Respublikos Prezidento Rolando Pakso įsipareigojimai iš dalies buvo įvykdyti, o dėl kitų J.Borisovo reikalavimų realaus įvykdymo galimybių Respublikos Prezidentas tarėsi tiesiogiai ar per tarpininką A.Drakšą. A.Drakšas 2003 m. spalio 27 d. pokalbio su Respublikos Prezidentu metu teigė, jog „kaimynas“ (J.Borisovas) nesutinka nieko „nurašyti“, kad su Rolandu Paksu buvo žodinis susitarimas dėl jo paskyrimo Prezidento patarėju, jei Rolandas Paksas laimės rinkimus. Iš nurodytų faktinių aplinkybių ir surinktų įrodymų matyti, kad J.Borisovas šio įsipareigojimo įvykdymo atkakliai siekė. Respublikos Prezidentas nė karto viešai neatsiribojo nuo J.Borisovo veiklos. J.Borisovo įtaką Respublikos Prezidentui rodo ir tai, kad, net žinodamas apie J.Borisovo grasinimus jam, Respublikos Prezidentas skubiai, išimties tvarka, jam suteikė Lietuvos Respublikos pilietybę. Komisijos surinktų, ištirtų ir įvertintų, jų pagrindu nustatytų faktų (faktinių aplinkybių) ir įvertintų veiksmų visumos analizė, vertinant juos nuosekliai pagal jų loginę seką, leidžia daryti išvadą, kad Respublikos Prezidento Rolando Pakso santykiai su J.Borisovu yra išskirtiniai.

1.6.3. Respublikos Prezidentas priėmė 2003 m. balandžio 11 d. dekretą Nr. 40 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka“, kuriuo išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybė suteikta J.Borisovui. Konstitucinis Teismas 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimu konstatavo, kad Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies pažeidimas visais atvejais yra formalios asmenų lygybės principo pažeidimas. Tuo tarpu Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalies nuostatoje, kad Respublikos Prezidentas turi būti visiems lygiai teisingas, įtvirtinta ne tik Respublikos Prezidento pareiga nepažeisti formalios asmenų lygybės principo, bet ir jo pareiga įgyvendinant jam Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytus įgaliojimus neveikti taip, kad asmenys (jų grupės), kurių atžvilgiu Respublikos Prezidentas priima sprendimus, sąmoningai būtų traktuojami ne lygiai teisingai. Taigi Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalies nuostata, kad Respublikos Prezidentas turi būti visiems lygiai teisingas, būtų pažeista ne visais atvejais, kai yra pažeidžiama Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalis (formalios asmenų lygybės principas), bet tik tada, kai Respublikos Prezidentas, įgyvendindamas jam Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytus įgaliojimus, sąmoningai veikia taip, kad asmenys (jų grupės), kurių atžvilgiu jis priima sprendimus, būtų traktuojami ne lygiai teisingai. Konstitucinis Teismas konstatavo, jog vien tai, kad Respublikos Prezidento dekretas yra pripažįstamas prieštaraujančiu Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, savaime nereiškia, jog išleisdamas tokį dekretą Respublikos Prezidentas pažeidė Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad Respublikos Prezidentas turi būti visiems lygiai teisingas. Sprendžiant, ar išleisdamas Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai prieštaraujantį dekretą Respublikos Prezidentas kartu nepažeidė ir Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad Respublikos Prezidentas turi būti visiems lygiai teisingas, būtina įvertinti ne tik Respublikos Prezidento dekreto turinį, bet ir faktines tokio dekreto išleidimo aplinkybes.

1.6.4. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimu konstatavo, kad Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekreto Nr. 40 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka“, kuriuo išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybė suteikta J.Borisovui, išleidimo faktinių aplinkybių visuma akivaizdžiai rodo, jog Respublikos Prezidentas R.Paksas, priimdamas sprendimą suteikti išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybę J.Borisovui, ignoravo tai, kad:

1.6.4.1. Lietuvos valstybės institucijų sprendimais J.Borisovui 1999 m. vieną kartą jau buvo padaryta išimtis ir šitaip jam buvo parodytas ypatingas palankumas – buvo nuspręsta laikyti J.Borisovą Lietuvos Respublikos piliečiu ir palikti jam Lietuvos Respublikos piliečio pasą, nors J.Borisovas 1991 m. Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo neteisėtai;

1.6.4.2. Praėjus vos metams po to, kai Lietuvos valstybės institucijos priėmė sprendimą laikyti J.Borisovą Lietuvos Respublikos piliečiu ir palikti jam Lietuvos Respublikos piliečio pasą, nors J.Borisovas 1991 m. Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo neteisėtai, J.Borisovas, nuolat gyvendamas Lietuvoje, sąmoningai ėmė siekti įgyti kitos valstybės – Rusijos Federacijos – pilietybę ir sąmoningai atliko veiksmus, dėl kurių netenkama Lietuvos Respublikos pilietybės;

1.6.4.3. Tokiais veiksmais J.Borisovas akivaizdžiai parodė, kad Lietuvos Respublikos pilietybė jam yra mažesnė vertybė nei Rusijos Federacijos pilietybė, kad pirmenybę jis teikia būtent Rusijos Federacijos, o ne Lietuvos Respublikos pilietybei;

1.6.4.4. Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius M.Laurinkus Respublikos Prezidentą R.Paksą ne kartą informavo, kad J.Borisovas ir jo vadovaujamos uždarosios akcinės bendrovės aviacijos kompanijos „Avia Baltika“ atžvilgiu yra atliekamas operatyvinis tyrimas; 2003 m. kovo 17 d. Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius M.Laurinkus Respublikos Prezidentą R.Paksą informavo, kad, J.Borisovo teigimu, jeigu R.Paksas nevykdys J.Borisovui duotų pažadų, tai J.Borisovas paskleis R.Paksui nepalankią, jį kompromituojančią informaciją.

1.6.5. Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, jog vien tai, kad Respublikos Prezidento dekretas yra pripažįstamas prieštaraujančiu Konstitucijai ar įstatymui, savaime nereiškia, kad išleisdamas dekretą, pripažintą prieštaraujančiu Konstitucijai ar įstatymui, Respublikos Prezidentas šiurkščiai pažeidė Konstituciją arba sulaužė priesaiką, arba padarė nusikaltimą, ir kad sprendžiant, ar išleisdamas Konstitucijai ar įstatymui prieštaraujantį dekretą Respublikos Prezidentas šiurkščiai pažeidė Konstituciją arba sulaužė priesaiką, arba padarė nusikaltimą, būtina įvertinti ne tik Respublikos Prezidento dekreto turinį, bet ir tai, ar išleidžiant šį Respublikos Prezidento dekretą buvo įvykdyti Konstitucijoje ir atitinkamuose įstatymuose nustatyti reikalavimai, ar buvo laikomasi nustatytos tvarkos, taip pat būtina įvertinti kitas faktines tokio dekreto išleidimo aplinkybes.

1.6.6. Konstitucinis Teismas konstatavo, jog tai, kad Respublikos Prezidentas R.Paksas, išleisdamas 2003 m. balandžio 11 d. dekretą Nr. 40 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka“, kuriuo suteikė išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybę J.Borisovui, sąmoningai nepaisė nurodytų aplinkybių, turinčių esminę reikšmę sprendžiant, ar suteikti išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybę J.Borisovui, ypač atsižvelgiant į tai, kad J.Borisovas finansiškai bei kitaip itin svariai parėmė R.Paksą jam dalyvaujant 2002 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose, liudija, kad Respublikos Prezidento R.Pakso sprendimą suteikti J.Borisovui išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybę lėmė ne kokie nors J.Borisovo nuopelnai Lietuvos valstybei, bet būtent itin svari finansinė ir kitokia parama, jo suteikta R.Paksui 2002 m. Respublikos Prezidento rinkimuose. Taigi Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas išimties tvarka J.Borisovui buvo ne kas kita, kaip Respublikos Prezidento R.Pakso atsilyginimas J.Borisovui už minėtą paramą.

1.6.7. Minėtame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad Respublikos Prezidentas R.Paksas, išleisdamas 2003 m. balandžio 11 d. dekretą Nr. 40 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka“, kuriuo suteikė išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybę J.Borisovui, vadovavosi ne Lietuvos Respublikos Konstitucija, ne įstatymais, ne Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, bet asmeniniais interesais. Taigi Respublikos Prezidentas R.Paksas, 2003 m. balandžio 11 d. dekretu Nr. 40 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka“ suteikdamas išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybę J.Borisovui, šį asmenį, kaip asmenį, siekiantį įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, traktavo išskirtinai ir sąmoningai nepaisė Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo, kad valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, taip pat Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo, kad Respublikos Prezidentas turi būti visiems lygiai teisingas.

1.6.8.         Respublikos Prezidento konstitucinį statusą lemia jo konstituciniai įgaliojimai. Vykdydamas savo įgaliojimus jis gali būti saistomas tik Konstitucijos ir priesaikos Tautai, bet ne kokių nors įsipareigojimų atskiriems asmenims. Respublikos Prezidento priesaika sukelia konstitucines pasekmes, neprisiekęs Prezidentas negali pradėti eiti pareigų, o priesaikos sulaužymas – vienas iš apkaltos pagrindų.

Respublikos Prezidentas yra valstybės vadovas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 77 straipsnis nustato, kad jis atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų. Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, išskirtinį teisinį statusą atskleidžia įvairios Konstitucijos nuostatos. Respublikos Prezidento įgaliojimai yra formuluojami įvairiuose Konstitucijos straipsniuose.

Respublikos Prezidentas, kaip ir kiekviena valstybės valdžia, užima tam tikrą vietą valstybės valdžių sistemoje ir atlieka tik jai būdingas funkcijas, nė viena kita institucija negali šių įgaliojimų vykdyti. Konstitucijos 5 straipsnis ne tik įtvirtina valdžios padalijimo principą, bet ir nustato, kad valdžios galias riboja Konstitucija. Konstitucija formuluoja ir valdžių atsakomybės principą.

Respublikos Prezidento įgaliojimų pobūdį lemia ir Lietuvos Respublikos parlamentinė valdymo forma su kai kuriais mišriosios valdymo formos ypatumais, kas galėtų būti siejama ir su Respublikos Prezidento visuotiniais tiesioginiais rinkimais. Vertinant Respublikos Prezidento įgaliojimus, reikėtų atkreipti dėmesį, kad skirtingai nuo Vyriausybės programos, kaip kad pabrėžia Konstitucinis Teismas 1998 m. sausio 10 d. nutarime, Respublikos Prezidento programa nėra valstybės teisinis dokumentas, ji yra reikšmingas rinkimų kampanijų elementas ir gali būti įgyvendinama tik tokiu mastu, koks yra galimas pagal Konstitucijos ir įstatymo įgaliojimus.

Respublikos Prezidento konstitucinis statusas yra ypatingas ne tik savo įgaliojimų pobūdžiu, vieta valstybės valdžių sistemoje, bet ir tuo, kad valstybės vadovo teisinis statusas yra individualus. Kaip kad ne kartą yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, valstybės vadovo teisinis statusas skiriasi ne tik nuo visų kitų piliečių teisinio statuso, bet ir nuo visų kitų valstybės pareigūnų teisinio statuso.

Teisinės valstybės principas reikalauja, kad aukščiausieji valstybės pareigūnai ne tik naudotųsi plačiais įgaliojimais, jiems suteikiamomis papildomomis jų veiklos garantijomis, bet ir atsakytų už savo įgaliojimų vykdymą. Respublikos Prezidentas atsako už savo konstitucinių įgaliojimų vykdymą tiek, kiek Konstitucija ir įstatymai nenumato atsakomybės kitiems subjektams. Respublikos Prezidento imunitetas yra itin platus, jo teisė į asmens neliečiamybę gali būti ribojama tik jam baigus eiti pareigas. Respublikos Prezidento įgaliojimai ir jo išskirtinis imunitetas yra siejami su jam taikoma konstitucine atsakomybe. Konstitucija formuluoja ir valdžių atsakomybės principą.

1.6.9. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas yra universalus, juo grindžiama visa teisės sistema ir pati Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teisinės valstybės principo turinys atsiskleidžia įvairiose Konstitucijos nuostatose ir yra aiškintinas neatsiejamai nuo Konstitucijos preambulėje skelbiamo atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekio. Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios bei kitos valstybės institucijos turi veikti remdamosi teise ir paklusdamos teisei, kad Konstitucija turi aukščiausią juridinę galią ir kad įstatymai, Respublikos Prezidento dekretai bei kiti teisės aktai turi atitikti Konstituciją.

Konstitucijos 1 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika. Nuostata, kad Lietuvos valstybė yra demokratinė, reiškia, kad valstybėje turi būti užtikrinama Konstitucijos viršenybė, žmogaus teisių ir laisvių apsauga, visų asmenų lygybė įstatymui ir teismui, teisė į teisminę gynybą, laisvi ir periodiški rinkimai, valdžių padalijimas ir pusiausvyra, valdžios atsakomybė piliečiams, demokratinis sprendimų priėmimo procesas, politinis pliuralizmas, galimybės plėtotis pilietinei visuomenei ir kt. Pažymėtina, jog nuostata, kad Lietuvos valstybė yra demokratinė, yra konstitucinis įpareigojimas nenukrypti nuo demokratijos reikalavimų ir taikytinas visoms valstybės institucijoms, neišskiriant ir Respublikos Prezidento.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta valdžių padalijimo samprata: valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Šis Konstitucijoje įtvirtintas valdžių santykių modelis tenkins atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekį, teisinės valstybės principą tik tuomet, kai bus užtikrintas darnus valdžios institucijų funkcionavimas.

Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „Valdžios galias riboja Konstitucija“. Šioje normoje įtvirtintas svarbus konstitucinis principas, į kurį turi būti atsižvelgiama nustatant valstybės valdžios institucijų įgaliojimus tiek valstybės valdžios ir asmens santykių, tiek valstybės valdžios institucijų tarpusavio santykių srityse. Konstitucinis Teismas, šiuo aspektu interpretuodamas Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą principą, 1999 m. birželio 3 d. nutarime konstatavo, kad šis konstitucinis principas „reiškia ir tai, kad jei Konstitucijoje yra tiesiogiai nustatyti konkrečios valstybės valdžios institucijos įgaliojimai, nė viena kita institucija negali iš jos šių įgaliojimų perimti, o institucija, kurios įgaliojimai Konstitucijoje nustatyti, negali jų perduoti ar atsisakyti. Tokie įgaliojimai negali būti pakeisti ar apriboti įstatymu“. Šių reikalavimų būtina laikytis norint užtikrinti valstybės valdžios institucijų funkcionavimo darną.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 82 straipsnyje yra nustatyta, jog Respublikos Prezidentas prisiekia Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas.

Pagal Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo 3 straipsnio nuostatas Respublikos Prezidentas:

prisiekia Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, gerbti ir vykdyti įstatymus, saugoti Lietuvos žemių vientisumą;

prisiekia sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas;

prisiekia visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.

Komisijos sprendimas:

surinkti, ištirti ir įvertinti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės ta apimtimi, kuria teigiama,

kad Respublikos Prezidento santykiai su J.Borisovu yra išskirtiniai,

kad J.Borisovas, siekdamas politinių, ekonominių ir asmeninių tikslų, palaikomas Rusijos kompanijos „Almax“, turėjo įtakos Prezidentūros veiklai, darydamas poveikį paties Respublikos Prezidento sprendimams,

kad Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas nė karto viešai neatsiribojo nuo J.Borisovo veiklos,

kad Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas, žinodamas apie J.Borisovo grasinimus jam, skubos tvarka jam suteikė pilietybę, šiurkščiai pažeisdamas Konstituciją bei sulaužydamas duotą priesaiką,

patvirtina 1 kaltinimo – dėl savo veiksmų tapus ir esant pažeidžiamam, o tai, įvertinant ypatingą konstitucinį Respublikos Prezidento statusą, Konstitucijos ir įstatymų jam suteiktas galias ir atsakomybę, jo vaidmenį vidaus ir tarptautinėje politikoje, sudarė grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui – rimtumą ir pagrįstumą.

Aš norėčiau perduoti kolegai G.Steponavičiui toliau skaityti antrąjį.

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Pone Pirmininke, gerbiamieji kolegos. Išvadoje toliau yra pateikiamas antrasis kaltinimas.

Komisija ištyrė Teikime pradėti Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui apkaltos procesą Seime nurodytą kaltinimą:

Respublikos Prezidentui savo veikloje neužtikrinus valstybės paslapties apsaugos, tuo šiurkščiai pažeidus Konstituciją bei sulaužius duotą priesaiką. Teikimo iniciatoriai šį kaltinimą grindė nurodydami tokias faktines aplinkybes, t.y. penkias faktines aplinkybes, kurios yra nurodytos iniciatorių teikime, aš jų nekartosiu, taupydamas mūsų visų laiką. Kaltinimo pagrįstumui ir rimtumui nustatyti reikia išnagrinėti ir įvertinti 1, 2, 5 punktuose nurodytas faktines aplinkybes kartu, nes jos yra tarpusavyje susijusios, o 3, 4 punktuose nurodytos faktinės aplinkybės nagrinėtinos atskirai.

Komisija, tirdama 1, 2 ir 5 punktuose nurodytas faktines aplinkybes, nustatė:

2.3.1. 2003 m. kovo 16 d. apie 18–20 val. Valstybės saugumo departamento direktorius Mečys Laurinkus asmeniškai įteikė Rolandui Paksui penkių Jurijaus Borisovo pokalbių su Ana Zatonskaja ir Anatolijumi Potninu suvestines bei garso įrašus (šie pokalbiai yra praėjusių metų kovo mėnesio). Mečys Laurinkus Respublikos Prezidentą Rolandą Paksą informavo, kad, Jurijaus Borisovo teigimu, jeigu Rolandas Paksas nevykdys Jurijui Borisovui duotų pažadų, Jurijus Borisovas paskleis Rolandui Paksui nepalankią, jį kompromituojančią informaciją. Rolandas Paksas susipažino su minėtomis suvestinėmis, tačiau pokalbių garso įrašų klausyti nepageidavo. Suvestinių turinio Rolandas Paksas nekomentavo, tik buvo matyti, kad jis susirūpino ir buvo labai rimtas. Jokio paaiškinimo Mečiui Laurinkui Rolandas Paksas nepateikė. Mečys Laurinkus informavo Rolandą Paksą, kad VSD atliekamas tyrimas Jurijaus Borisovo vadovaujamos bendrovės „Avia Baltika“ atžvilgiu. Iš suvestinių buvo aišku ir tai, kad Jurijaus Borisovo pokalbiai telefonu kontroliuojami. Mečys Laurinkus Rolando Pakso prašymu paliko jam minėtas suvestines. Visos jos buvo pažymėtos slaptumo žyma „Slaptai“.

2.3.2. 2003 m. kovo 17 d. iki pietų Mečys Laurinkus susitiko su Rolandu Paksu. Rolandas Paksas grąžino jam 2003 m. kovo 16 d. paliktas pokalbių suvestines, tačiau nieko neaiškino ir šia tema nekalbėjo. Šio susitikimo metu Mečys Laurinkus supažindino Rolandą Paksą su 2003 m. kovo 16 d. 18.15 val. telefoninio pokalbio tarp Jurijaus Borisovo ir Algirdo Drakšo santrauka, tačiau jos Rolandui Paksui nepaliko.

2.3.3. 2003 m. kovo 17 d. 11.50 val. Jurijus Borisovas tarėsi netrukus susitikti su Remigijumi Aču pastarojo bute. R.Ačas J.Borisovui žadėjo viską paaiškinti. Jurijus Borisovas parodė, kad yra buvęs Remigijaus Ačo bute.

2.3.4. 2003 m. kovo 17 d. 17.00 val. Jurijus Borisovas informavo Vytautą Sirvydį, kad šią dieną susitiks su Rolandu Paksu ir sužinos, ar tikrai Jurijaus Borisovo pokalbiai įrašinėjami.

2.3.5. 2003 m. kovo 17 d. Respublikos Prezidento patarėjas Remigijus Ačas po darbo į Respublikos Prezidentūrą kvietėsi Valstybės saugumo departamento vadovą Mečį Laurinkų. Jo neradęs, į Prezidentūrą Remigijus Ačas pakvietė Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus pavaduotoją Dainių Dabašinską. Pokalbyje su Dainiumi Dabašinsku, be Remigijaus Ačo, dalyvavo ir kiti Respublikos Prezidento patarėjai: Visvaldas Račkauskas, Evaldas Vaitkus, Algirdas Norkus. Šio pokalbio metu buvo klausiama apie Valstybės saugumo departamento galimybes imtis veiksmų prieš Jurijų Borisovą ir UAB „Avia Baltika“.

2.3.6. 2003 m. kovo 17 d. apie 20 val. R.Ačas, akcentuodamas klausimo svarbą, paprašė D.Dabašinsko skubiai iškviesti M.Laurinkų į Prezidentūrą. M.Laurinkus, nuvykęs į Prezidentūrą, susitiko su Remigijumi Aču ir Respublikos Prezidento patarėju Visvaldu Račkausku. Remigijus Ačas iš karto paklausė Mečio Laurinkaus, kur šiuo metu yra Jurijus Borisovas, ir pasakė, kad Jurijų Borisovą reikia skubiai sulaikyti. Mečiui Laurinkui paklausus kodėl, Remigijus Ačas tik pasakė: „Jūs patys viską žinot ir suprantat“ ir kad tyrimą pradėti galima tik bendra tvarka. Remigijus Ačas pasakė, kad viskas yra labai skubu ir jie patys susitvarkys, o jam paskambins vėliau. Tačiau Mečys Laurinkus Remigijaus Ačo skambučio nesulaukė. Iš Prezidentūros dėl Jurijaus Borisovo į Valstybės saugumo departamentą nebuvo daugiau kreiptasi iki pat Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo jam klausimo sprendimo.

2.3.7. 2003 m. kovo 17 d. vakare Jurijus Borisovas buvo susitikęs su Rolandu Paksu.

2.3.8. Jurijus Borisovas parodė, kad Rolandui Paksui neištesėjus pažado jį paskirti Respublikos Prezidento patarėju, po pokalbio su Algirdu Drakšu jį pasikvietė Rolandas Paksas ir jie apie tai kalbėjosi. Iš pokalbio su Rolandu Paksu Jurijus Borisovas suprato, kad Rolandas Paksas gavo iš Valstybės saugumo departamento Jurijaus Borisovo pokalbių įrašus. Jurijus Borisovas taip pat parodė, kad jis yra sekamas, pokalbiai įrašinėjami nuo 2003 m. kovo mėnesio.

2.3.9 faktas. Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas parodė, kad „neigiamai vertina išklotines“. Prezidento teigimu, jis reagavo paprastai, „emocinis pradas nustumtas į šoną“. „Kalbėjau su J.Borisovu ir emocijas nustūmėm į šalį“.

2.3.10 faktas. 2003 m. kovo 18 d. 11 val. Jurijus Borisovas informavo Aną Zatonskają, kad visi jų tarpusavio pokalbiai yra įrašinėjami ir jų ištraukos teikiamos Rolandui Paksui. J.Borisovas pokalbio metu teigė: „Mūsų visi pokalbiai įrašomi… ir visi jie interpretuojami… Jam ant stalo dedamos dalys (telefoninių pokalbių išklotinių)“. 2003 m. kovo 17 d. J.Borisovas telefonu Vytautui Sirvydžiui taip pat teigė, kad jų telefoniniai pokalbiai įrašomi.

2.4. Komisija, remdamasi surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų bei jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma, konstatuoja:

R.Paksas, 2003 m. kovo 17 d. vakare susitikęs su J.Borisovu, sąmoningai leido J.Borisovui suprasti, kad teisėsaugos institucijoms atliekant tyrimą J.Borisovo pokalbiai yra kontroliuojami. Konstitucinis Teismas 2003 m. gruodžio 30 d. nutarime išaiškino: Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas, kad Respublikos Prezidentas turi būti visiems lygiai teisingas, atsižvelgiant į Konstitucijos 77 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad Respublikos Prezidentas daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų, reiškia, kad Respublikos Prezidentas, įgyvendindamas jam Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytus įgaliojimus, turi vadovautis tik Konstitucija ir įstatymais, negali jų pažeisti, kad Respublikos Prezidentas turi veikti vadovaudamasis tik Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, kad Respublikos Prezidentas, įgyvendindamas jam nustatytus įgaliojimus, negali veikti turėdamas tokių tikslų ir interesų, kurie nesuderinami su Konstitucija ir įstatymais, su viešaisiais interesais. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme įtvirtintas valstybės paslapčių apsaugos principas. Pagal šio Įstatymo 9 straipsnį, išskyrus Respublikos Prezidentą, Seimo Pirmininką ir Ministrą Pirmininką, susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija turi teisę tik specialius leidimus turintys asmenys. Remiantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi, įslaptintos informacijos apsaugą užtikrina paslapčių subjektai.

Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad priesaikos sulaužymas kartu yra ir šiurkštus Konstitucijos pažeidimas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas daryti išvadą, kad R.Paksas, 2003 m. kovo 17 d. vakare susitikęs su J.Borisovu, sąmoningai leisdamas J.Borisovui suprasti, kad teisėsaugos institucijoms atliekant tyrimą J.Borisovo pokalbiai yra kontroliuojami, pažeidė Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme įtvirtintą valstybės paslapčių apsaugos principą, tuo sulaužė duotą priesaiką ir pažeidė Konstitucijos 77 straipsnio 2 dalį bei Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalį.

2.5. Komisijos sprendimas:

surinkti, ištirti ir įvertinti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės ta apimtimi, kad slapta informacija buvo perduota asmenims, neturintiems teisės su ja susipažinti ir kurių atžvilgiu yra atliekamas operatyvinis tyrimas, kad Jurijus Borisovas iš pokalbio su Respublikos Prezidentu suprato, kad jo telefoninių pokalbių yra klausomasi, patvirtina 2 kaltinimo – savo veikloje neužtikrinus valstybės paslapties apsaugos ir tuo šiurkščiai pažeidus Konstituciją bei sulaužius duotą priesaiką – pagrįstumą ir rimtumą.

2.6. Komisija, tirdama kaltinimo 3 ir 4 punktuose nurodytas faktines aplinkybes (čia turimos minty aplinkybės, susijusios su privatizavimo metu svarstomomis pažymomis ir įtaka privatizavimui), nustatė:

2.6.1. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės paslaptis – politiniai, ekonominiai, kariniai, teisėtvarkos, mokslo ir technikos duomenys, kurių praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą, gynybinę ar ekonominę galią, pakenkti Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai, politiniams interesams, sukelti pavojų žmogaus gyvybei bei sveikatai, jo konstitucinėms teisėms.

2.6.2. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad žyma „Slaptai“ suteikiama valstybės paslaptį sudarančiai informacijai, kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali sukelti ypač sunkių pasekmių valstybei.

2.6.3. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad specialiosios ekspertų komisijos nariai turi atitikti įslaptintos informacijos, kuria disponuoja paslapčių subjektas, aukščiausią žymą. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paslapčių subjektas gali nesudaryti specialiosios ekspertų komisijos ir jos funkcijas pavesti kitam asmeniui.

2.6.4. Respublikos Prezidentūroje nebuvo nustatyta vidinė įslaptintų dokumentų registravimo ir judėjimo tvarka.

2.6.5. Prezidento kanceliarijos vadovas A.Meškauskas neturi leidimo dirbti su įslaptinta informacija, tačiau priima sprendimus dėl leidimų dirbti su įslaptinta informacija išdavimo Respublikos Prezidento institucijoje.

2.6.6. 2003 m. vasario 14 d. išrinktajam Respublikos Prezidentui buvo pateikta Valstybės saugumo departamento pažyma „Dėl alkoholio įmonių privatizacijos“, turinti slaptumo žymą „Slaptai“. Dokumentas adresuotas išrinktajam Respublikos Prezidentui.

2.6.7. Valstybės saugumo departamento 2003 m. vasario 14 d. pažyma „Dėl alkoholio įmonių privatizacijos“, turinti slaptumo žymą „Slaptai“, Lietuvos Respublikos Prezidento gautų įslaptintų dokumentų registracijos žurnale įregistruota 2003 m. birželio 11 dieną. Šią pažymą, paėmusi iš Respublikos Prezidento, 2003 m. birželio 11 d. pateikė Respublikos Prezidento padėjėja Daiva Kulbokaitė.

2.6.8. 2003 m. kovo 7 d. Respublikos Prezidentui buvo pateikta Valstybės saugumo departamento pažyma „Dėl Lietuvos alkoholio įmonių potencialių pirkėjų“, turinti slaptumo žymą „Slaptai“. Dokumentas adresuotas Respublikos Prezidentui.

2.6.9. Valstybės saugumo departamento 2003 m. kovo 7 d. pažyma „Dėl Lietuvos alkoholio įmonių potencialių pirkėjų“, turinti slaptumo žymą „Slaptai“, Lietuvos Respublikos Prezidento gautų įslaptintų dokumentų registracijos žurnale įregistruota 2003 m. kovo 17 dieną.

2.6.10. 2003 m. gegužės 2 d. Respublikos Prezidentui buvo pateikta Valstybės saugumo departamento pažyma „Dėl Lietuvos alkoholio įmonių potencialių pirkėjų“, turinti slaptumo žymą „Slaptai“. Dokumentas adresuotas Respublikos Prezidentui, Ministrui Pirmininkui, Seimo Pirmininkui, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.

2.6.11. Valstybės saugumo departamento 2003 m. gegužės 2 d. pažyma „Dėl Lietuvos alkoholio įmonių potencialių pirkėjų“, turinti slaptumo žymą „Slaptai“, Lietuvos Respublikos Prezidento gautų įslaptintų dokumentų registracijos žurnale įregistruota 2003 m. gegužės 2 dieną.

2.6.12. Su Valstybės saugumo departamento 2003 m. gegužės 2 d. pažyma „Dėl Lietuvos alkoholio įmonių potencialių pirkėjų“ Lietuvos Respublikos Prezidentūroje susipažino Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas, jo patarėjai Remigijus Ačas, Evaldas Vaitkus, Visvaldas Račkauskas, Jonas Ragauskas.

2.6.13. 2003 m. gegužės 22 d. Respublikos Prezidentui buvo pateikta Valstybės saugumo departamento pažyma „Dėl Lietuvos alkoholio įmonių privatizavimo“, turinti slaptumo žymą „Slaptai“. Su šia pažyma buvo susipažinę Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas ir jo patarėjas Remigijus Ačas.

2.6.14. 2003 m. Lietuvos Respublikos Prezidento gautų įslaptintų dokumentų registracijos žurnale – GS apie Valstybės saugumo departamento 2003 m. gegužės 22 d. pažymos „Dėl Lietuvos alkoholio įmonių potencialių pirkėjų“, turinčios slaptumo žymą „Slaptai“, gavimą ir registravimą jokių įrašų nėra.

2.6.15. 2003 m. gegužės 22 d. Respublikos Prezidento institucijoje buvo padaryta 2003 m. gegužės 2 d. Valstybės saugumo departamento pažymos „Dėl Lietuvos alkoholio įmonių potencialių pirkėjų“ kopija.

2.6.16. 2003 m. gegužės 22 d. Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus Mečio Laurinkaus vizito pas Respublikos Prezidentą metu Mečiui Laurinkui buvo išsakyti priekaištai, kad pirma pažyma skiriasi nuo antros, o antra – nuo trečios. Respublikos Prezidentas išreiškė nusistebėjimą, kad Mečys Laurinkus pripažino, jog pažymą pasirašė neskaitęs ir pataisys. 2003 m. gegužės 22 d. Respublikos Prezidento patarėjas Remigijus Ačas kartu su Respublikos Prezidento patarėju Visvaldu Račkausku kai kurias 2003 m. gegužės 2 d. Valstybės saugumo departamento pažymos „Dėl Lietuvos alkoholio įmonių potencialių pirkėjų“ kopijos dalis pabraukė geltonu žymikliu. Žymikliu pažymėtą pažymos kopiją matė Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas, jo patarėjai Visvaldas Račkauskas ir Remigijus Ačas.

2.6.17. 2003 m. gegužės 22 d. Respublikos Prezidento patarėjas Remigijus Ačas grąžino Valstybės saugumo departamento generaliniam direktoriui Mečiui Laurinkui 2003 m. gegužės 22 d. Valstybės saugumo departamento pažymą „Dėl Lietuvos alkoholio įmonių privatizavimo“ ir pateikė 2003 m. gegužės 2 d. Valstybės saugumo departamento pažymos „Dėl Lietuvos alkoholio įmonių potencialių pirkėjų“ kopiją; kai kurios jos dalys buvo pažymėtos geltonu žymekliu.

2.6.18. 2003 m. gegužės 22 d. Renata Smailytė lankėsi Lietuvos Respublikos Prezidentūroje, ten susitiko su Respublikos Prezidentu Rolandu Paksu ir jo patarėju Remigijumi Aču. Šio susitikimo metu Respublikos Prezidento patarėjas Remigijus Ačas su Renata Smailyte, be kita ko, kalbėjo ir apie alkoholio įmonių privatizavimą, be to, ji sužinojo, kad buvo iškviestas Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius Mečys Laurinkus, kad pažymą jis pasirašė neskaitęs, kad pažymose būta neatitikimų, kad pažymą žymikliu subraukė Remigijus Ačas.

2.6.19 faktas. Renata Smailytė telefonu Valdui Sutkui pasakė apie Respublikos Prezidentui pateiktą pažymą, kitas susitikimo su Mečiu Laurinkumi ir pažymos detales. Atliekant operatyvinius veiksmus 2003 m. gegužės 23 d. 10 val. buvo užfiksuotas pokalbis tarp Renatos Smailytės ir Valdo Sutkaus. Pokalbio pradžioje Valdas Sutkus paklausė: „Nu, gal turi… (?) kokių?“. Į šį klausimą Renata Smailytė atsakė: „Turiu, žinok, vakar buvau pas Prezidentą ir pas Remigijų, aišku, eilinį kartą. Tai vakar buvo Mečį išsikvietę ir pas Prezidentą, ir ten… Nu, ir ta prasme, tas ten muistėsi, muistėsi, bet, atrodo, prispaudė, tai va, šiandien lyg tai turėtų būti jau. (…)“, „Bet jau, žinok, Mečys gavo spaudimą… Ta prasme, iškvietė pas, pas vadą patį“. Valdas Sutkus: „Aišku“. Renata Smailytė: „Ir vadas tiesiai sukalė, sako, žinau: „Arba tu rašai, arba tada žinai, tada žinai, ko tu čia mol… (?). Ką, tu nežinai, kas ten yra?“ „Nu, tai žinau…“ žinai, nu, čia Mečys pagrindinis stabdis, jau ten, žinai, paveiktas yra“. „Žiūrėk, – sako, – imk tą medžiagą ir t. t., žinai.“

2.6.20 faktas. Renata Smailytė apklausos Valstybės saugumo departamente metu parodė, jog 2003 m. gegužės 23 d. telefonu su Valdu Sutkumi kalbėjo, kad Valstybės saugumo departamento vadovas Mečys Laurinkus turi parašyti pažymą apie alkoholio įmonių privatizavimą. Renata Smailytė teigia, jog iš įstatymo žinojo, kad Valstybės saugumo departamentas privalo pateikti tokią pažymą. Renata Smailytė taip pat parodė, kad Respublikos Prezidento patarėjai savo aplinkoje Respublikos Prezidentą vadina vadu, todėl Respublikos Prezidentą Rolandą Paksą ji taip pat pavadino vadu. Renata Smailytė, komentuodama jos ir Valdo Sutkaus pokalbio, įvykusio 2003 m. gegužės 23 d., turinį nurodė, kad jos citata „Arba tu rašai, arba žinai, tada žinai, ko tu čia mol… Ką, tu nežinai, kas ten yra?“ reiškia, jog Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas turėjo pastabų VSD vadovui, ir apie tai ji galėjo sužinoti 2003 m. gegužės 22 d. per pokalbį su Respublikos Prezidento patarėju Remigijumi Aču. Pokalbyje jos citata „Aš jau matau, kad aš jau nesusikalbu su juo…“ yra Remigijaus Ačo žodžiai, pasakyti per jų susitikimą 2003 m. gegužės 22 d. Telefoninio pokalbio metu Valdo Sutkaus frazė „Jeigu čia, pavyzdžiui, surašyti tą pažymėlę šiandien, nu, tai kokį trečiadienį jie gali priimti sprendimą, tai tada galima būtų važiuoti, žinai“ reiškė, kad Valstybės saugumo departamentas turi laiku pateikti pažymą „Stumbro“ privatizavimo klausimu Turto fondui, kad gavęs Valstybės saugumo departamento pažymą Turto fondas galėtų pradėti svarstymus privatizavimo klausimu.

2.6.21 faktas. 2003 m. gegužės 26 d. Respublikos Prezidentui Valstybės saugumo departamentas pateikė pažymą „Dėl Lietuvos alkoholio įmonių privatizavimo“, turinčią slaptumo žymą „Slaptai“. Su šia pažyma Respublikos Prezidentūroje susipažino Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas ir jo patarėjas Remigijus Ačas.

2.6.22 faktas. Valstybės saugumo departamento 2003 m. gegužės 26 d. pažyma „Dėl Lietuvos alkoholio įmonių privatizavimo“, turinti slaptumo žymą „Slaptai“, Lietuvos Respublikos Prezidento gautų įslaptintų dokumentų registracijos žurnale įregistruota 2003 m. gegužės 26 d.

2.6.23 faktas. Atliekant operatyvinius veiksmus 2003 m. gegužės 26 d. 12.34 val. buvo užfiksuotas telefoninis pokalbis tarp Renatos Smailytės ir Valdo Sutkaus. Pokalbio metu Renata Smailytė, be kita ko, pasakė: „Nu, vakar vėl diskutavome tavo klausimu“, „Tai sakė, žinai, ten papasakojo ten detales, kaip vyko, supranti, pas Prezidentą tas visas dalykas“, „Mečys… Vienu žodžiu, buvo trys pažymos: pirma, kur Remigijus užsakė iš anksto, antra ten per vidurį, trečia dabar. Visos skirtingos, žinai. Trečia geriausia. (…) Nu, tai Mečys išsigynė, kad trečios net neskaitė pats, supranti, tai jis dar peržiūrės ten formuluotes, tą tokį neatitikimą visą subraukė… (Laba diena), subraukė visą neatitikimą ir dabar jau turėtų ji gera būti“, „(…) šiandien turėtų jis ten ateiti nuo kažkurios valandos, nežinau kurios“, „Ir svarbiausiai Remis sako: „Tai laimė, kad aš paėmiau tą pradžioje…“ Pačioje pradžioje, kai prasidėjo kadencija, tą pažymą“.

2.6.24 faktas. Renata Smailytė, komentuodama 2003 m. gegužės 26 d. pokalbį su Valdu Sutkumi, nurodė, kad frazė „Mečys… Vienu žodžiu, buvo trys pažymos: pirma, kur Remigijus užsakė iš anksto, antra ten per vidurį, trečia dabar. Visos skirtingos, žinai. Trečia geriausia. (…) Nu, tai Mečys išsigynė, kad trečios net neskaitė pats, supranti, tai jis dar peržiūrės ten formuluotes, tą tokį neatitikimą visą subraukė… (Laba diena), subraukė visą neatitikimą ir dabar jau turėtų ji gera būti“ reiškia, jog Remigijus Ačas prašė Valstybės saugumo departamento pažymų apie įmones, kurios dalyvauja Lietuvos įmonių privatizavime. Tik pradėjęs dirbti Remigijus Ačas pirmiausia paprašė Valstybės saugumo departamento pateikti pažymą apie alkoholio įmonių privatizavime dalyvaujančius asmenis ir įmones. Ji žino, kad pirma pažyma Prezidentūrai pateikta. Apie kitas pažymas, bet ne apie jų turinį, sužinojo iš Remigijaus Ačo. Jai žinoma, kad pažymose yra neatitikimų, kad Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius Mečys Laurinkus pažymą pasirašė neskaitęs, kad vieną pažymą subraukė Remigijus Ačas.

2.6.25 faktas. Atliekant operatyvinius veiksmus 2003 m. gegužės 28 d. 14.26 val. buvo užfiksuotas telefoninis pokalbis tarp Renatos Smailytės ir Valdo Jakučio. Pokalbio metu Renata, be kita ko, pasakė: „Dabar, reiškiasi, važiuoju, vat, susitinku su Remigijumi mūsų gerbiamu (pastaba: R.Smailytė patvirtino, kad tą dieną buvo susitikusi su R.Aču). Dar nepadarė pažymos iki galo, žinai, bet e-e turi vat šiandien – ryt, nes penktadienį, ketvirtadienį buvo gerbiamas Mečys iškviestas pas e-e vadą, mūsų jau pagrindinį vadą su trečia pažyma jau. Trečia jau skiriasi nuo pirmos, supranti, o ONTT ir policija pristačiusi jau yra Neriukui“. „Sako, nu, žinai, yra visko, bet, kaip žinai, išvados nėra. O išvadą šitie turi pateikti“. „Ir daba… Sakė, žinai, padėjo ant stalo ir sako, žinai: „Nu, klausyk…“ Sako jau vadas, žinai, sako: „Tu ką, tyčiojiesi iš mūsų?“, žinai. Jis sėdi, sako, žandus papūtęs: „Tai aš tos trečios net ir neskaičiau“. „Tai, – sako, – tu atneši vadui pažymą ir tu net neskaitai, ką atneši“. Tai žinai, Remis paėmė, su markeriu subraukė, subraukė, kur neatitinka… Vienu žodžiu nuo pirmos iki trečios pagerėjo stipriai viskas, žinai“. „Nu žinai, tai ten, bet kadangi tos pirmos yra, sako: „Tu baik bajerius ir čia yra ne vaikų žaidimas“. Jau žinai, čia jau vadas spaudžia ant tos vietos, supranti. Ir žinai, tai dabar vat šiandien, turbūt, aš nežinau, važiuoju susitikti, gal jau, gal jau parengta, nes komisija laukia tos pažymos tiktai. O mūsų gerbiamus anuos draugus per derybas skirs, jau nuspręsta“.

2.6.26 faktas. Renata Smailytė artimai bendrauja su Respublikos Prezidentu, jo patarėju Remigijumi Aču. Renata Smailytė pažįstama su Respublikos Prezidentu Rolandu Paksu, jie bendravo ir telefonu, Smailytė yra ir buvusi pas Respublikos Prezidentą tiek jo kvietimu, tiek savo iniciatyva. Respublikos Prezidento patarėjas Visvaldas Račkauskas Renatos Smailytės asmeniškai nepažįsta. Respublikos Prezidento patarėjas Jonas Ragauskas ponią Renatą Smailytę pirmą kartą pamatė 2003 m. gegužės 31 d. delegacijoje į Lazdijų pasienio punktą, t. y. po to, kai ji jau apie pažymas žinojo, vėliau yra kelis kartus susitikęs su ja viešuose renginiuose, tačiau niekada nėra su ja bendravęs. Respublikos Prezidento patarėjas Evaldas Vaitkus Renatos Smailytės nepažįsta ir nėra bendravęs. Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius Mečys Laurinkus nepažįsta Renatos Smailytės.

2.6.27 faktas. Renatos Smailytės parodymai dėl to, jog iš įstatymo ji žino, kad VSD turi pateikti pažymas Prezidentui, neatitinka tikrovės, nes joks įstatymas nenustato, kad, prieš pateikiant pažymą Valstybės turto fondui dėl privatizavimo dalyvių patikimumo, Valstybės saugumo departamentas turi pateikti pažymą Respublikos Prezidentui.

2.6.28 faktas. Prezidentūros atstovai iš visų alkoholio įmonių išskirtinai domėjosi „Stumbro“ privatizavimu. Valstybės turto fondo generalinis direktorius Povilas Milašauskas patvirtino, kad domėjimasis „Stumbro“ bendrove iš Prezidentūros buvo intensyvesnis, nei privatizuojant kitus objektus. Ankstesnio Respublikos Prezidento patarėjai privatizavimu domėjosi labiau oficialiai ir formaliai. Valstybės turto fondo generalinio direktoriaus Povilo Milašausko buvo teiraujamasi tiek telefonu, tiek Respublikos Prezidento patarėjams Remigijui Ačui ir Visvaldui Račkauskui (pastarasis dalyvavo vieną kartą) dalyvaujant Valstybės turto fondo ir Valstybės saugumo departamento atstovų pasitarimuose dėl alkoholio įmonių privatizavimo. Iš Prezidentūros Povilui Milašauskui telefonu skambino ir teiravosi Remigijus Ačas, Visvaldas Račkauskas, Valdas Sutkus.

2.6.29 faktas. 2003 m. birželį Mečys Laurinkus informavo Respublikos Prezidentą Rolandą Paksą apie tai, kad Renata Smailytė yra Valstybės saugumo departamento tyrimo objektas ir kad įslaptinta informacija nuteka iš Respublikos Prezidentūros.

2.6.30 faktas. Atlikus liudytojo Valdo Sutkaus pateiktos spaudos analizę, nustatyta, kad nė viename iš pateiktų spaudos straipsnių nėra jokių duomenų apie galimas kelias Valstybės saugumo departamento pažymas. Spaudoje buvo informacija, kad Valstybės turto fondas laukia informacijos iš Valstybės saugumo departamento.

2.6.31 faktas. Atliekant operatyvinius veiksmus 2003 m. gegužės 28 d. 14.26 val. buvo užfiksuotas telefoninis pokalbis tarp Renatos Smailytės ir Valdo Jakučio. Pokalbio metu Renata, be kita ko, pasakė: „Sako, nu, žinai, yra visko, bet, kaip žinai, išvados nėra. O išvadą šitie turi pateikti“. Liudytojas Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius Mečys Laurinkus parodė, kad Remigijus Ačas reikalavo pateikti išvadas, bet jam buvo atsakyta, kad Valstybės saugumo departamentas vertinimų neteikia, o teikia tik informaciją.

2.6.32, paskutinis faktas. Apklausus asmenis, mačiusius pažymas Valstybės saugumo departamente, duomenų, kad buvo padarytos pažymų kopijos, kad informacija galėjo būti gauta iš Valstybės saugumo departamento darbuotojų, nenustatyta.

2.7. Komisija, remdamasi surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų bei jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma, konstatuoja:

Pažymos, kurias Valstybės saugumo departamentas pateikė Respublikos Prezidentui, turėjo slaptumo žymą „Slaptai“. Kaip minėta, žyma „Slaptai“ suteikiama valstybės paslaptį sudarančiai informacijai, kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali sukelti ypač sunkių pasekmių valstybei (Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 3 str. 3 d.), todėl tokios informacijos apsaugai būtinas išskirtinis dėmesys, o jos atskleidimas gali sukelti ypač sunkių padarinių valstybei. Respublikos Prezidentas galėjo susipažinti su visomis valstybės paslaptimis pagal savo pareigas, jo patarėjai turėjo leidimus susipažinti su tokio pobūdžio informacija.

Komisija nustatė, kad 2003 m. gegužės 2 d. pažymą matė Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas, jo patarėjai Remigijus Ačas, Evaldas Vaitkus, Visvaldas Račkauskas, Jonas Ragauskas, tačiau šios pažymos kopiją matė ir apie jos subraukymą žinojo Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas ir jo patarėjai Visvaldas Račkauskas bei Remigijus Ačas. Patarėjas Visvaldas Račkauskas Renatos Smailytės nepažįsta, su ja nebendrauja, todėl atskleisti jai informacijos negalėjo. Renata Smailytė 2003 m. gegužės 22 d. lankėsi Respublikos Prezidento rezidencijoje ir buvo susitikusi su Respublikos Prezidentu Rolandu Paksu, o vėliau – su patarėju Remigijumi Aču. Jau kitos dienos rytą Renata Smailytė Valdui Sutkui pranešė apie vakarykščio Respublikos Prezidento ir Mečio Laurinkaus susitikimo detales, apie pažymas. Apie pažymas Renata Smailytė telefonu kalbėjo ir su Valdu Jakučiu. Iš Valstybės saugumo departamento darbuotojų apklausos protokolų matyti, kad Renata Smailytė negalėjo sužinoti šios informacijos iš Valstybės saugumo departamento darbuotojų, todėl, remiantis Komisijos turimais duomenimis, informaciją apie pažymas ji galėjo sužinoti tik iš Respublikos Prezidento Rolando Pakso arba jo patarėjo Remigijaus Ačo. Pati Renata Smailytė neneigia, kad apie pažymas sužinojo iš Respublikos Prezidento patarėjo Remigijaus Ačo, tačiau neigia iš jo sužinojusi pažymų turinį.

Komisijos surinkti duomenys neleidžia padaryti išvados, kad Renata Smailytė žinojo pažymų turinį ir kad buvo atskleista valstybės paslaptis.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, Komisija sprendžia, kad nepakanka duomenų tvirtinti, jog šiais veiksmais Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas ar jo patarėjas Remigijus Ačas atskleidė valstybės paslaptį, todėl 2 kaltinimas nėra pakankamai pagrįstas ir rimtas.

2.8. Komisijos sprendimas:

surinkti, ištirti ir įvertinti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės ta apimtimi, kad buvo neteisėtai atskleistas įslaptintų Valstybės saugumo departamento pažymų turinys, kad Respublikos Prezidentas nesiėmė jokių priemonių sustabdyti įslaptintos informacijos nutekėjimo iš Prezidentūros, nepatvirtina 2 kaltinimo – savo veikloje neužtikrinus valstybės paslapties apsaugos ir tuo šiurkščiai pažeidus Konstituciją bei sulaužius duotą priesaiką – pagrįstumo“.

Turiu minty būtent tik ta apimtimi. Gal aš dabar galėčiau prašyti dėl trečiojo kaltinimo V.Karbauskį.

PIRMININKAS. 39 puslapis.

V.KARBAUSKIS. „3. Komisija ištyrė Teikime pradėti Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui apkaltos procesą Seime nurodytą kaltinimą:

Respublikos Prezidentui savo veiksmais neteisėtai darius įtaką privačių ūkio subjektų veiklai, neteisėtai panaudojus savo bei valstybės institucijų įgaliojimus siekiant paveikti privačių asmenų ir privačių ūkio subjektų sprendimus turtiniuose santykiuose, tuo šiurkščiai pažeidus Konstituciją bei sulaužius duotą priesaiką.

3.1. Teikimo iniciatoriai šį kaltinimą grindė, nurodydami tokias faktines aplinkybes:

1) Respublikos Prezidentas ir kai kurie jo patarėjai darė neleistiną įtaką įmonių privatizavimui ir atskiriems privataus verslo subjektams;

2) Respublikos Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais R.Ačas asmeniškai arba per R.Smailytę, kai kada ir Respublikos Prezidento vardu siekė daryti neleistiną įtaką privatizavimui;

3) 2003 m. gegužės 2, 22 ir 26 dienomis VSD generalinis direktorius M.Laurinkus asmeniškai Respublikos Prezidentui pateikė įslaptintas pažymas dėl „Stumbro“ ir kitų alkoholio bendrovių privatizavimo. Tą pačią 2003 m. gegužės 26 d. R.Smailytė kalbėjosi su visuomeniniu Respublikos Prezidento patarėju V.Sutkumi iš koncerno „MG Baltic“, kuris buvo suinteresuotas „Stumbro“ privatizavimo rezultatais, ir jį informavo, kad yra trys įslaptintos VSD pažymos, ir apie tai, ar jos atitinka „MG Baltic“ interesus;

4) naudojantis R.Ačo vardu ir jam žinant buvo pradėtas aktyvus AB Ūkio bankas protegavimas, įpareigojant R.Ačo bei jam artimų asmenų įtakai priklausančių institucijų vadovus atidaryti sąskaitas AB Ūkio banke;

5) nustatyta, kad Respublikos Prezidentas su UAB „Restako“ vadovu A.Drakšu 2003 m. spalio 10 d. kalbėjosi apie AB „Šiaulių plentas“ akcijų perleidimą. A.Drakšas su kitais asmenimis buvo suinteresuotas įsigyti AB „Šiaulių plentas“ akcijas ir prašė R.Pakso pagalbos. R.Paksas kalbėjo apie „neordinarinių priemonių“ būtinumą, pažadėjo pasitelkti savo patarėjus R.Ačą ir V.Račkauską, vėliau paminėjo, kad A.Drakšui reikalinga įtaka AB „Šiaulių plentas“ akcijų įsigijimo procesui yra padaryta.

Šiaulių m. vyriausiasis komisaras V.Maigys Komisijai paliudijo, kad Respublikos Prezidento patarėjas teisėtvarkos klausimais V.Račkauskas yra jo teiravęsis apie AB „Šiaulių plentas“. V.Račkauskas Komisijai taip pat paliudijo, jog yra domėjęsis AB „Šiaulių plentas“ klausimais. Be to, Šiaulių m. Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrius 2003 m. spalio 20, 21 ir 23 dienomis tikrino AB „Šiaulių plentas“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, o Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pagal anoniminį skundą 2003 m. spalio 27 d. pradėjo šios bendrovės patikrinimą. Visa tai gali būti vertinama kaip privačių tikslų siekimas pasitelkiant teisėsaugos institucijas.

3.2. Kaltinimo pagrįstumui ir rimtumui nustatyti reikia išnagrinėti ir įvertinti 1 ir 5 punktuose nurodytas faktines aplinkybes kartu, kadangi jos susijusios tarpusavyje, 2 ir 3 punktuose nurodytos faktinės aplinkybės nagrinėtinos taip pat kartu, o 4 punkte nurodytos faktinės aplinkybės nagrinėtinos atskirai.

3.3. Komisija, tirdama 4 punkte nurodytas faktines aplinkybes, nustatė:

3.3.1. faktinė aplinkybė. 2003 m. liepos 14 d. AB Ūkio bankas vadovas V.Romanovas ir jo sesuo A.Gončaruk susitiko su Respublikos Prezidento patarėju Remigijumi Aču.

3.3.2. 2003 m. liepos 15 d. automobilį TOYOTA „Vianrė“ pardavė UAB „Ūkio banko lizingas“.

3.3.3. 2003 m. liepos 31 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyrius atidarė sąskaitą AB Ūkio banke; 2003 m. rugpjūčio 5 d. Pagėgių savivaldybės administracija ir trylika jai pavaldžių įmonių atsidarė sąskaitas AB Ūkio banke; 2000 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos automobilių kelių direkcija atidarė sąskaitą AB Ūkio banke. 2003 m. spalio 22 d. VŠĮ Raseinių pirminės sveikatos priežiūros centras atsidarė sąskaitą AB Ūkio banke; 2003 m. spalio 27 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracija atsidarė sąskaitą AB Ūkio banke; 2003 m. spalio 31 d. Kauno miesto savivaldybės administracija atsidarė sąskaitą AB Ūkio banke.

3.3.4. Remigijus Ačas paaiškino, kad kalba apie tai, jog AB Ūkio bankas parems Rolando Pakso rinkimų kampaniją, buvo, o ar tokia parama buvo suteikta, jis nežino. Apie banko reikalus Remigijus Ačas su V.Romanovu ir A.Gončaruk nekalbėjo. Su K.Komskiu apie AB Ūkio banko filialo atidarymą Pagėgiuose taip pat nekalbėjo. Su kuo „Vianrės“ direktorius kalbėjosi dėl automobilio pardavimo, jis nežino. Remigijus Ačas automobilio pardavimu nesirūpino. Žino, kad automobilis buvo atiduotas AB Ūkio bankui ir saugomas garaže.

3.3.5. 2003 m. sausio 21 d. Remigijus Ačas pateikė Lietuvos ir Vengrijos UAB „Vianrė“ direktoriaus D.Kačiušio raštą apie tai, kad 1998 m. rugpjūčio 27 d. UAB „Vianrė“ atidarė atsiskaitomąją sąskaitą AB Ūkio bankas Raseinių filiale. Šiuo raštu taip pat pažymima, kad UAB „Vianrė“ automobilį TOYOTA pardavė 2003 m. liepos 15 d. UAB „Ūkio banko lizingas“ už 59 500 litų.

3.3.6. Renata Smailytė paaiškino, kad žino, jog Remigijaus Ačo įmonė turi sąskaitų AB Ūkio banke. Ji parodė, kad pažįsta kai kuriuos AB Ūkio banko vadovus. Renata Smailytė parodė, kad apie AB Ūkio banką kalbėjusi su daugeliu žmonių, tarp jų ir su Remigijumi Aču, tačiau tokie pokalbiai tebuvo tik domėjimasis minėtu banku kaip gera finansine įstaiga.

3.3.7. Česlovas Jezerskas paaiškino, kad jam žinoma, jog buvo pokalbis tarp Renatos Smailytės ir Karo akademijos viršininko apie sąskaitos atidarymą AB Ūkio banke. Renata Smailytė su prašymu atidaryti sąskaitas AB Ūkio banke į Česlovą Jezerską asmeniškai nesikreipė.

3.4. Komisija, remdamasi surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų bei jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma, konstatuoja:

faktas dėl aktyvaus AB Ūkio banko protegavimo, naudojantis Remigijaus Ačo vardu, nepasitvirtino.

3.5. Komisijos sprendimas:

surinkti, ištirti ir įvertinti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės ta apimtimi, kad naudojantis R.Ačo vardu ir jam žinant buvo pradėtas aktyvus AB Ūkio bankas protegavimas, nepatvirtina 3 kaltinimo – savo veiksmais neteisėtai darius įtaką privačių ūkio subjektų veiklai, neteisėtai panaudojus savo bei valstybės institucijų įgaliojimus siekiant paveikti privačių asmenų ir privačių ūkio subjektų sprendimus turtiniuose santykiuose ir tuo šiurkščiai pažeidus Konstituciją bei sulaužius duotą priesaiką – pagrįstumo.

3.6. Komisija, tirdama 1 ir 5 punktuose nurodytas faktines aplinkybes, nustatė:

3.6.1. 1994 m. vasario 21 d. vietoj Telšių valstybinės kelių tiesimo įmonės buvo įregistruota AB „Žemaitijos keliai“. 1997 m. rugsėjo 30 d. AB „Žemaitijos keliai“ buvo reorganizuota į uždarąją akcinę bendrovę.

3.6.2. Apie 1997–1998 m. Gintaras Striaukas UAB „Švytėjimas“ pardavė savo turėtas UAB „Žemaitijos keliai“ akcijas, kurias jis paveldėjo iš savo tėvo.

3.6.3. 1999 m. A.Armalas, A.Karkauskas ir V.Zambacevičius kaip fizinių asmenų grupė iš Valstybės turto fondo nusipirko 21% UAB „Žemaitijos keliai“ akcijų, už kurias sumokėjo apie 0,5 mln. litų.

3.6.4. 1999 m. birželio 21 d. Alfonsas Armalas ir Gintaras Striaukas sudarė akcijų valdymo sutartį, kurioje nurodyta, jog G.Striaukas įsipareigoja perduoti jam nuosavybės teise priklausančių 120. 470 UAB „Žemaitijos keliai“ akcijų A.Armalui dešimčiai metų. Ši sutartis nebuvo įregistruota UAB „Žemaitijos keliai“.

3.6.5. Alfonsas Armalas paaiškino, jog pagal šią sutartį Gintaras Striaukas įgaliojo jį 10 metų valdyti UAB „Žemaitijos keliai“ akcijas, nors šios akcijos iš tikrųjų buvo Alfonso Armalo asmeninė nuosavybė. Pinigai, pasirašant sutartį, nebuvo sumokėti. Alfonsas Armalas sutartį pasirašė dėl to, kad Gintaras Striaukas tuo metu užėmė Kelių direkcijos vadovo pareigas ir leido Alfonsui Armalui suprasti, jog tokią sutartį reikia pasirašyti tam, kad būtų galima gauti užsakymų. Buvo sudarytas tik vienas šios sutarties egzempliorius, kuris pasiliko pas Gintarą Striauką, jį pasirašė tik Alfonsas Armalas. Alfonsas Armalas ir toliau balsuodavo jo turimomis akcijomis kaip savo nuosavybe. Gintaras Striaukas paaiškino, jog šią sutartį jie pasirašė dėl to, kad Gintaras Striaukas padėjo Alfonsui Armalui derybose dėl akcijų įsigijimo. Gintaras Striaukas paaiškino, jog pagal šią sutartį jis buvo įgaliotas 10 metų valdyti Alfonso Armalo akcijas su galimybe jas vėliau nusipirkti, tačiau pardavimo kaina nebuvo aptarta. Gintaras Striaukas paaiškino, jog jis Alfonsui Armalui sumokėjo pinigus už šios sutarties sudarymą, bet neturi jokių tai patvirtinančių dokumentų.

3.6.6. 1999 m. balandžio 21 d. AB „Šiaulių plentas“ iš UAB „Švytėjimas“ nusipirko apie 22% UAB „Žemaitijos keliai“ akcijų, už jas sumokėjo 2,5 milijono litų. Nupirkto akcijų paketo nominali kaina buvo apie 1,4 mln. litų.

3.6.7. AB „Šiaulių plentas“ generalinis direktorius ir vienas iš akcininkų yra Alfonsas Armalas, generalinio direktoriaus pavaduotojas yra Algimantas Mikšys.

3.6.8. Alfonsas Armalas paaiškino, jog AB „Šiaulių plentas“, pirkdama UAB „Žemaitijos keliai“ akcijas, permokėjo 1,4 mln. litų. Algimantas Mikšys paaiškino, jog 1999 m. jam Alfonsas Armalas pasakė, kad AB „Šiaulių plentui“ iš UAB „Švytėjimas“ reikia pirkti UAB „Žemaitijos keliai“ akcijas, kad tai yra įpareigojimas; jis užsiminė, kad su šiuo įpareigojimu yra susijęs Gintaras Striaukas. Algimanto Mikšio nuomone, tai buvo priverstinis pirkimas, kadangi perkamo akcijų paketo nominali kaina buvo 1,4 mln. litų, o už jas buvo sumokėta 2,5 mln. litų, nors tuo metu UAB „Žemaitijos keliai“ finansinė būklė buvo labai bloga ir akcijų vertė nesiekė net nominalios vertės. Algimanto Mikšio nuomone, jei ne įpareigojimas, tai AB „Šiaulių plentas“ nebūtų pirkęs nurodyto akcijų paketo už 2,5 mln. litų. Gintaras Striaukas paaiškino, jog 1999 m. į jį kreipėsi Alfonsas Armalas, prašydamas tarpininkauti derybose su UAB „Švytėjimas“ dėl UAB „Žemaitijos keliai“ akcijų pardavimo AB „Šiaulių plentas“, ir Gintaras Striaukas dalyvavo derybose.

3.6.9. 1999–2002 m. AB „Šiaulių plentas“, supirkdama akcijas, įgijo kontrolinį UAB „Žemaitijos keliai“ akcijų paketą – apie 52% akcijų. Kiti akcininkai buvo Alina Mikalina Steponavičienė ir jos sūnus (jie kartu turėjo apie 22% akcijų), fizinių asmenų grupė, susidedanti iš A.Armalo, A.Karkausko ir V.Zambacevičiaus (jie kartu turėjo apie 21% akcijų), bei kiti smulkieji akcininkai.

3.6.10. 1999 m. buvo sudaryta nauja UAB „Žemaitijos keliai“ valdyba bei administracija. Valdybą sudarė Algimantas Mikšys (pirmininkas) ir Alfonsas Armalas bei Alina Mikalina Steponavičienė. Generaliniu direktoriumi buvo paskirtas Stasys Paukštė, technikos direktoriumi – Vaidotas Vičkačka.

3.6.11. 2002 m. vasarą Alfonsui Armalui paskambino Gintaras Striaukas, susitikimo metu jis Alfonsui Armalui pasiūlė, kad A.Armalas, A.Karkauskas, V.Zambacevičius parduotų jam savo turimas UAB „Žemaitijos keliai“ akcijas, tačiau Alfonsas Armalas atsisakė. Nuo 2003 m. pavasario tarp Alfonso Armalo ir Gintaro Striauko vyko pokalbiai dėl UAB „Žemaitijos keliai“ akcijų pirkimo. Alfonsas Armalas paaiškino, jog 2003 m. pavasarį jam vėl pradėjo skambinėti Gintaras Striaukas ir sakyti, kad reikia spręsti akcijų pardavimo klausimą, Gintaras Striaukas sakė, kad nepardavus akcijų AB „Šiaulių plentas“ turės problemų laimint konkursus, kad konkursus Lietuvoje gali laimėti turkų kompanijos, kad akcijomis domisi aukšti žmonės. Alfonsui Armalui Gintaras Striaukas sakė, jog jis pažįsta Respublikos Prezidentą ir „eis pas jį, kad turkai nelaimėtų“. Alfonsas Armalas paaiškino, jog šie grasinimai jam atrodė realūs, kadangi jis žinojo, jog Gintaras Striaukas anksčiau dirbo Lietuvos automobilių kelių direkcijos generaliniu direktoriumi, taip pat susisiekimo ministru, ir A.Armalas manė, kad G.Striaukas gali daryti poveikį konkursams. Gintaras Striaukas, apklaustas liudytoju, neigė sakęs Alfonsui Armalui tokius žodžius. G.Striaukas paaiškino, jog 2003 m. jis su A.Armalu pasirašė dar vieną sutartį, pagal kurią jis iš A.Armalo nusipirko 120 tūkst. akcijų, bet sužinojo, kad ši sutartis nėra įregistruota, todėl paprašė, kad šią problemą spręstų Andrius Gumbys. Pinigai už šių akcijų pirkimą buvo sumokėti ir 1999 m., ir 2003 m. sudarant sutartį. Ši sutartis Komisijai nebuvo pateikta.

3.6.12. Gintaras Striaukas nuo 1991 m. dirbo Lietuvos automobilių kelių direkcijos generaliniu direktoriumi. 2000 m. spalio 27 d. Rolandui Paksui tapus 11-osios Vyriausybės premjeru, G.Striaukas buvo paskirtas susisiekimo ministru. 2001 m. sausio 24 d. jis iš šių pareigų atsistatydino, o susisiekimo ministru buvo paskirtas Dailis Alfonsas Barakauskas.

3.6.13. 2003 m. gegužės 4 d. tarp A.Karkausko ir A.Gumbio buvo sudaryta dovanojimo sutartis, pagal kurią A.Karkauskas dovanojo A.Gumbiui 10 UAB „Žemaitijos keliai“ akcijų, kurių nominali vertė – 50 litų.

2003 m. gegužės 19 d. tarp A.Karkausko, I.Karkauskienės ir A.Gumbio buvo sudaryta sutartis, pagal kurią A.Karkauskas ir I.Karkauskienė pardavė A.Gumbiui 116 727 UAB „Žemaitijos keliai“ akcijas už 10 000 litų. Vienos akcijos nominali vertė – 5 litai, t. y. parduoto akcijų paketo nominali vertė – 583 635 litai.

2003 m. birželio 4 d. tarp V.Zambacevičiaus, A.Zambacevičienės ir A.Gumbio buvo sudaryta dovanojimo sutartis, pagal kurią V.Zambacevičius ir A.Zambacevičienė dovanojo A.Gumbiui 10 UAB „Žemaitijos keliai“ akcijų, kurių nominali vertė – 50 litų.

2003 m. birželio 11 d. tarp V.Zambacevičiaus, A.Zambacevičienės ir A.Gumbio buvo sudaryta sutartis, pagal kurią V.Zambacevičius ir A.Zambacevičienė pardavė A.Gumbiui 116 737 UAB „Žemaitijos keliai“ akcijas už 10 000 litų. Vienos akcijos nominali vertė – 5 litai, t. y. parduoto akcijų paketo nominali vertė – 583 685 litai.

2003 m. birželio 13 d. tarp A.Armalo, I.Armalienės ir A.Gumbio buvo sudaryta sutartis, pagal kurią A.Armalas ir I.Armalienė pardavė A.Gumbiui 116 727 UAB „Žemaitijos keliai“ akcijas už 10 000 litų. Vienos akcijos nominali vertė – 5 litai, t. y. parduoto akcijų paketo nominali vertė – 583 635 litai.

3.6.14. Dėl ginčų, kilusių dėl iš dalies paminėtų sandorių, yra nagrinėjamos civilinės bylos, galutiniai sprendimai nėra priimti.

3.6.15. A.Gumbį su UAB „Žemaitijos keliai“ akcininkais A.Armalu, V.Zambacevičiumi, A.Karkausku supažindino G.Striaukas. Andrius Gumbys paaiškino, jog 2003 m. gegužės mėn. Gintaras Striaukas pasiūlė jam užsiimti kelininkų verslu. Iki to laiko A.Gumbys nieko bendra su kelininkų verslu nėra turėjęs. Gegužės mėn. A.Gumbys kartu su G.Striauku buvo Kaune, ten įvyko susitikimai su G.Striauko pažįstamais asmenimis A.Karkausku, V.Zambacevičiumi ir A.Armalu, ir šie pasisiūlė A.Gumbiui parduoti savo turimas UAB „Žemaitijos keliai“ akcijas. Taip pat V.Zambacevičius pasisiūlė padovanoti A.Gumbiui akcijų. Visi jie A.Gumbiui pardavė maždaug po 5% akcijų po 10 000 litų, nors kiekvieno iš šių akcijų paketo nominali kaina buvo daugiau kaip 0,5 mln. litų. A.Gumbys paaiškino, jog jis akcijas pigiai nupirko dėl to, kad yra geras verslininkas. A.Gumbys visą laiką veikė savo interesais, G.Striaukas jam jokių A.Armalo įsipareigojimų neperleido ir G.Striaukas šiame versle jokio asmeninio intereso neturėjo. G.Striaukas paaiškino: kadangi A.Armalas nevykdė savo ankstesnių įsipareigojimų, tai jis pavedė A.Gumbiui toliau jam atstovauti ginčuose su A.Armalu. Jis supažindino A.Gumbį su A.Armalu ir jie toliau vedė derybas, A.Gumbys nusisamdė advokatą J.Gaudutį. G.Striaukas paaiškino, jog tarp jo ir A.Gumbio buvo sudaryta žodinė sutartis dėl atstovavimo. A.Gumbiui G.Striaukas perleido A.Armalo įsipareigojimus ir padovanojo pinigus, kuriuos jis buvo sumokėjęs A.Armalui už akcijas. V.Zambacevičius ir A.Karkauskas jokių įsipareigojimų G.Striaukui neturėjo. G.Striaukas paaiškino, jog jis paprašė V.Zambacevičiaus, kad šis padovanotų akcijų A.Gumbiui.

3.6.16. 2003 m. birželio 13 d. Šiauliuose įvyko susitikimas, kuriame dalyvavo Alfonsas Armalas, finansų maklerio įmonės atstovas Romas Matiukas, advokatas J.Gaudutis ir Andrius Gumbys. Susitikimo metu buvo sprendžiamas klausimas dėl A.Armalui priklausančių UAB „Žemaitijos keliai“ akcijų pardavimo A.Gumbiui bei klausimas dėl įgaliojimo valdyti 3% akcijų suteikimo A.Gumbiui.

3.6.17. A.Armalas paaiškino, jog šio susitikimo metu J.Gaudutis sakė, kad viską reikia tvarkyti A.Gumbio vardu. Jie atsivežė parengtus dokumentus, pagal kuriuos A.Gumbiui parduodamos A.Armalo turėtos akcijos. Parduodamo akcijų paketo nominali kaina buvo apie 0,5 mln. litų, tačiau sutartyje buvo įrašyta, jog jos parduodamos už 10 000 litų. J.Gaudutis sakė, kad reikia spręsti akcijų pardavimo klausimą. J.Gaudutis pasakė: „yra visokių priemonių, ateina, tikrina visokios komisijos“, užsiminė, kad A.Armalo sūnus dirba prokuratūroje, kad „jis gali paslysti, būna gyvenime visokių peripetijų“. Kaip paaiškino A.Armalas, jis „morališkai paveiktas, prispaustas“ pasirašė J.Gaudučio pateiktus dokumentus. Jis paaiškino, jog akcijas už gerokai mažesnę kainą nei jų vertė pardavė dėl jam daryto spaudimo, o ne dėl ekonominių motyvų. Į šį susitikimą A.Armalas buvo pasikvietęs finansų maklerio įmonės atstovą R.Matiuką. R.Matiukas paaiškino, jog iš šio susitikimo buvo matyti, kad A.Armalas nenori parduoti akcijų, R.Matiukas jam taip pat patarė neparduoti akcijų, nes tai esą netikslinga. Susitikime buvo pateiktos dvi sutartys – dėl akcijų pardavimo ir dėl akcijų valdymo, jos jau buvo pasirašytos A.Gumbio, sutarčių pasirašymu buvo suinteresuoti A.Gumbys ir J.Gaudutis. A.Armalas R.Matiukui minėjo, kad yra kažkokie įsipareigojimai G.Striaukui ar A.Gumbiui.

3.6.18. Stasys Paukštė paaiškino 2003 m. pavasarį ir vasarą iš A.Armalo pajutęs, kad yra „kažkoks neramumas“ dėl akcijų perleidimo, jog A.Armalas jaučiasi neramiai, kad „kažkas yra ne taip“. S.Paukštė suprato, kad A.Armalui yra daromas spaudimas dėl akcijų perleidimo. A.Mikšys paaiškino, jog 2003 m. jam A.Armalas prasitarė, kad reikia grąžinti G.Striaukui UAB „Žemaitijos keliai“ akcijas, kurias buvo įsigijęs A.Armalas kaip fizinis asmuo. A.Armalas A.Mikšiui taip pat buvo sakęs, kad pas jį buvo atvažiavęs A.Gumbys ir kalbėjo dėl akcijų grąžinimo. A.Armalas A.Mikšiui taip pat buvo sakęs, jog jam grasina, kad jei nebus parduotos ar dovanotos akcijos, tai bus panaudotos jėgos struktūros. A.Armalas A.Mikšiui pasakojo, kad jam buvo daromas spaudimas, jog prisikabino prie jo sūnaus. R.Matiukas paaiškino, jog A.Armalas nenorėjo parduoti akcijų, jis sakydavo, kad jam daromas spaudimas.

3.6.19. 2003 m. liepos 14 d. įvyko UAB „Žemaitijos keliai“ akcininkų susirinkimas, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl akcinio kapitalo padidinimo. Į šį susirinkimą buvo atvykę ir G.Striaukas, A.Gumbys, J.Gaudutis. G.Striaukas siekė, kad jis būtų užregistruotas kaip susirinkimo dalyvis, tačiau jis nebuvo užregistruotas. Susirinkimo metu nebuvo pritarta akcinio kapitalo didinimui.

3.6.20. G.Striaukas parodė susirinkimo dalyvius registruojantiems asmenims kažkokio dokumento kopiją, bet neleido jos niekam perskaityti, neleido pasidaryti kopijos, todėl buvo priimtas sprendimas jo neregistruoti. Jei būtų buvę leista dalyvauti G.Striaukui, tai akcijų skaičius būtų viršijęs 100%. Susirinkime dalyvavo ir A.Armalas, kuris balsavo jam priklausančiomis akcijomis. R.Matiukas paaiškino, jog iš dalyvių elgesio buvo akivaizdu, kad A.Steponavičienė yra A.Gumbio pusėje.

3.6.21. Po akcininkų susirinkimo įvyko pokalbis tarp A.Armalo, A.Mikšio, G.Striauko ir J.Gaudučio. Pokalbio metu G.Striaukas pasisiūlė nupirkti visas AB „Šiaulių plentas“ turimas UAB „Žemaitijos keliai“ akcijas, A.Mikšys pasakė, kad šias akcijas jie sutiktų parduoti už nominalią kainą – 5 mln. litų, ir G.Striaukas sutiko su tokia kaina. A.Mikšys paaiškino, jog jie nebūtų sutikę parduoti UAB „Žemaitijos keliai“ akcijų už 5 mln. litų, jei prieš tai nebūtų buvę spaudimo, A.Armalas sutiko dėl akcijų pardavimo tik dėl patirto spaudimo. A.Armalas paaiškino, jog jis neturėjo jokio intereso už 5 mln. litų parduoti AB „Šiaulių plentas“ turimas UAB „Žemaitijos keliai“ akcijas, kadangi vien investicijos į šią bendrovę per pastaruosius 4 metus siekė apie 5 mln. litų. Dėl akcijų pardavimo jis derėjosi tik dėl jam daromo spaudimo, kuris jam turėjo didelį poveikį.

3.6.22. 2003 m. liepos viduryje miške prie Telšių įvyko susitikimas, kuriame dalyvavo A.Drakšas, G.Striaukas, A.Gumbys, S.Paukštė ir V.Vičkačka.

3.6.23. V.Vičkačka ir S.Paukštė paaiškino, jog juos į šį susitikimą pakvietė A.Drakšas, jis buvo atvykęs į UAB „Žemaitijos keliai“ patalpas. Susitikimo metu daugiausia kalbėjo A.Drakšas. Jis sakė, jog Rusijoje įmonės laukia milžiniški kontraktai, kad Lietuvoje UAB „Žemaitijos keliai“ bus jėga, su kuria visi skaitysis. Jiems A.Drakšas sakė, jog jie bet kokiu atveju perims bendrovę „Žemaitijos keliai“. Pradėjus kalbėti apie vykstančias civilines bylas, A.Drakšas pasakė, kad „galima padaryti atominį sprogimą ir viskas bus išspręsta per kelias savaites dėl akcijų“. Pokalbyje buvo sakoma, jog „reikalams sutvarkyti yra turimi 4 metai“, iš konteksto buvo aišku, kad tai yra Prezidento R.Pakso 4 kadencijos metai. A.Drakšas prašė nepabloginti įmonės finansinės padėties. S.Paukštė suprato, kad A.Drakšas ir G.Striaukas nori perimti UAB „Žemaitijos keliai“ akcijas. S.Paukštė suprato, jog šio pokalbio tikslas buvo padaryti spaudimą, kad jis būtų A.Drakšo pusėje. V.Vičkačka paaiškino, jog A.Drakšas jam sakė, kad akcijomis yra suinteresuoti pirmieji valstybės asmenys, ir jis suprato, kad yra kalbama apie Respublikos Prezidentą. A.Gumbys pokalbio metu dalyvavo tik kaip stebėtojas. A.Drakšas pokalbyje išdėstė, kas kokias pareigas bendrovėje užims po to, kai jie perims akcijas. A.Gumbys paaiškino, jog šio susitikimo metu buvo kalbama apie tai, kad UAB „Žemaitijos keliai“ nebūtų varoma į bankrotą, o kitų pokalbio temų jis nepamena. G.Striaukas paaiškino, kad A.Drakšas į šį susitikimą važiavo tik norėdamas susitikti su savo vaikystės draugu V.Vičkačka, pokalbių apie Prezidentūrą, apie kontraktus Rusijoje, apie akcijų pardavimą jis negirdėjo. A.Drakšas paaiškino, jog miške buvo kabama apie akcijų registravimą, kitų pokalbio temų jis nepamena.

3.6.24. 2003 m. rugsėjo – spalio mėn. į Vilnių atvažiavo A.Armalas, jis susitiko su G.Striauku ir jie kartu nuėjo į UAB „Restako“ patalpas, kuriose buvo A.Drakšas.

3.6.25. A.Armalas paaiškino, jog jis Vilniuje norėjo susitikti su G.Striauku, susitikus G.Striaukas jį nusivedė į UAB „Restako“ būstinę. A.Armalas paaiškino, jog jis su G.Striauku norėjo kalbėtis kavinėje, bet G.Striaukas jį nusivedė į UAB „Restako“ patalpas, kur buvo A.Drakšas, ir G.Striaukas pasakė, jog A.Drakšas yra „Restako“ vadovas ir dabar šiuos klausimus sprendžia jis. Įeinant į pastatą G.Striaukas pasakė, jog čia yra buvęs Prezidento rinkimų štabas. A.Drakšas pokalbyje dalyvavo aktyviai, jis sakė, kad reikia išspręsti akcijų pardavimo klausimą, kad šis klausimas jau per ilgai sprendžiamas, kad jiems reikalinga stipri įmonė. Pamatęs A.Drakšą, A.Armalas suprato, jog už jo stovi Respublikos Prezidentas, nors tai tiesiogiai ir nebuvo įvardyta. G.Striaukas paaiškino, jog susitikus su A.Armalu jie nenorėjo eiti į kavines, todėl nuėjo pasišnekėti į UAB „Restako“ būstinę, ten A.Drakšas dalyvavo tik epizodiškai, tik pavaišino kava. A.Drakšas paaiškino, jog 2003 m. ankstyvą rudenį jam paskambino G.Striaukas ir paklausė, ar gali ateiti į UAB „Restako“. Netrukus G.Striaukas atėjo su A.Armalu. Pokalbio metu buvo kalbama apie tai, kad reikia nežlugdyti „Žemaitijos kelių“ įmonės ir kad reikia išspręsti klausimą dėl akcijų registravimo. A.Drakšas pokalbyje dalyvavo tik epizodiškai.

3.6.26. 2003 m. spalio 9 d. Kaune įvyko susitikimas, kuriame dalyvavo A.Drakšas, A.Gumbys, A.Armalas ir A.Mikšys.

3.6.27. A.Armalas ir A.Mikšys paaiškino, jog susitikimo metu A.Drakšas aktyviai dalyvavo pokalbyje, jis sakė, kad „jiems reikalinga stipri įmonė“, jog Rusijoje yra dideli užsakymai. A.Armalas suprato, kad A.Gumbys yra G.Striauko žmogus, nes jis dirba G.Striauko žmonai priklausančioje bendrovėje. Pats A.Gumbys yra sakęs, kad jis atstovauja G.Striaukui ir veikia jo interesais. A.Mikšys paaiškino, jog šio susitikimo metu buvo kalbama apie UAB „Žemaitijos keliai“ akcijų pardavimą, A.Drakšas pasakė, kad jie nupirktų iš AB „Šiaulių plentas“ akcijų paketą už 3,8 mln. litų, A.Mikšys suprato, jog akcijas nori pirkti pats A.Drakšas. A.Drakšas sakė, kad jie dirba Rusijoje ir jiems reikalinga firma. A.Gumbys paaiškino, jog šio susitikimo metu buvo kalbama tik apie A.Gumbio akcijų įregistravimą, ir jis nepamena, kad būtų kalbėta apie kitų akcijų pirkimą. Liudytojas G.Striaukas paaiškino, jog šiame susitikime A.Drakšo vaidmuo buvo „kaip oficianto“. A.Drakšas paaiškino, jog šio susitikimo metu jis blefavo apie kontraktus Rusijoje, nes AB „Šiaulių plentas“ vadovai bijojo, kad nupirkus UAB „Žemaitijos keliai“ gali atsirasti naujas konkurentas. Susitikimo metu buvo kalbama akcijų registravimą. A.Drakšas jokio intereso šiame sandoryje neturėjo, jis tiesiog nenorėjo, kad būtų sužlugdyta gera įmonė.

3.6.28. 2003 m. lapkričio 4 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Šiaulių apskrities skyriaus pareigūnai atliko AB „Šiaulių plentas“ patikrinimą.

3.6.29. 2003 m. spalio 27 d. FNTT buvo gautas anoniminis skundas, adresuotas FNTT vadovui, kuriame nurodoma, jog per AB „Šiaulių plentas“ yra plaunami pinigai, kad direktorius A.Armalas organizuoja aferas. Skundo apačioje parašyta, jog jį parašė AB „Šiaulių plentas“ darbuotojai. Šis skundas buvo persiųstas į FNTT Šiaulių apskrities skyrių. 2003 m. lapkričio 4 d. FNTT pareigūnai AB „Šiaulių plentas“ paėmė dokumentus ir atliko patikrinimą. Patikrinimo metu nusikalstamos veikos požymių nebuvo nustatyta, ir 2004 m. sausio 7 d. buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

3.6.30. R.Boreika paaiškino, jog 2003 m. spalio mėn. buvo pradėtas patikrinimas AB „Šiaulių plentas“. Prieš tai buvo gautas anoniminis skundas dėl finansinės tvarkos pažeidimo šioje įmonėje ir jis buvo persiųstas į FNTT Šiaulių apskrities skyrių. Patikrinimo eiga niekas nesidomėjo.

3.6.31. 2003 m. spalio 20, 21 ir 23 d. Šiaulių m. VPK KP NTT Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai atliko AB „Šiaulių plentas“ patikrinimą.

3.6.32. 2003 m. spalio 20 d. Šiaulių m. VPK vyriausiasis komisaras V.Maigys pasirašė pavedimą Nr. 225 dėl ūkio subjekto patikrinimo, kuriuo Šiaulių m. VPK KP NTT ENTS darbuotojams buvo pavesta atlikti patikrinimą AB „Šiaulių plentas“, nurodant patikrinti buhalterinės apskaitos vedimo tvarką. Patikrinimas buvo atliktas 2003 m. spalio 20, 21 ir 23 dienomis patikrinimo metu nebuvo nustatyta LR buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų.

3.6.33. 2003 m. Respublikos Prezidento patarėjas teisėtvarkos klausimais V.Račkauskas yra kalbėjęsis su Šiaulių m. VPK vyriausiuoju komisaru V.Maigiu apie AB „Šiaulių plentas“.

3.6.34. A.Armalas paaiškino, kad jam paskambino Šiaulių m. vyriausiasis komisaras V.Maigys ir pasakė, jog jam yra duotas nurodymas patikrinti AB „Šiaulių plentas“ ir kad ateis ekonominė policija. V.Maigys nesakė, iš ko jis gavo pavedimą.

3.6.35. V.Maigys paaiškino, kad 2003 m. pavasarį ar vasaros pradžioje jam paskambino V.Račkauskas ir paklausė apie bendrovės AB „Šiaulių plentas“ ekonominę veiklą, tokie V.Račkausko paklausimai kartojosi ne vieną kartą, pokalbiai truko iki vasaros pabaigos. Per vieną iš pokalbių V.Račkauskas paprašė apibūdinti A.Armalo asmenines savybes. V.Račkauskas leido suprasti turįs informacijos, kad ši įmonė yra susijusi su organizuotu nusikalstamumu. Kadangi V.Račkauskas dažnai domėjosi šia bendrove, V.Maigys paprašė ja pasidomėti ENTS pareigūnų, o vėliau buvo nuspręsta atlikti patikrinimą. V.Račkauskas tiesiogiai neprašė atlikti patikrinimo. Jokių skundų dėl AB „Šiaulių plentas“ anksčiau nebuvo gauta. Be V.Račkausko prašymų, daugiau jokio pagrindo pradėti patikrinimą nebuvo, ir jei ne šie V.Račkausko skambučiai, tai tuo metu patikrinimas AB „Šiaulių plentas“ tikrai nebūtų vykęs. Su V.Račkausku V.Maigys bendraudavo kaip su Prezidento patarėju.

3.6.36. V.Račkauskas paaiškino, jog 2003 m. vasaros pabaigoje ar rudenį jis su G.Striauku keletą kartų kalbėjosi apie įmonę „Šiaulių plentas“. G.Striaukas pasakojo, kad tai yra probleminė įmonė, kad ten galimi piktnaudžiavimai. Viename iš susitikimų dalyvavo A.Drakšas. G.Striaukas raštu jokio prašymo nepateikė. Po kelių tokių pokalbių V.Račkauskas paskambino Šiaulių m. vyriausiajam komisarui ir paklausė, ar AB „Šiaulių plentas“ nėra policijos domėjimosi objektas, ar nėra susijęs su organizuotu nusikalstamumu. V.Maigys iš pradžių nieko negalėjo atsakyti, o vėliau pasakė, kad tai yra stambi bendrovė ir apie jokius ryšius su nusikalstamomis struktūromis nėra žinoma. Jokio oficialaus skundo dėl šios bendrovės V.Račkauskas nebuvo gavęs. Su Respublikos Prezidentu apie AB „Šiaulių plentas“ V.Račkauskas nėra kalbėjęs. V.Račkauskas iš G.Striauko išdėstytų faktų iš karto suprato, kad įmonėje „Šiaulių plentas“ nėra vykdoma jokia nusikalstama veikla, tačiau nusprendė tai patikrinti. Jis mano, kad į jo, kaip Respublikos Prezidento patarėjo teisėtvarkos klausimais, pareigas įeina domėjimasis, ar kas nors nevykdo nusikalstamų veikų, ir jis mano turįs teisę skambinti policijos įstaigų vadovams ir klausinėti apie tai.

3.6.37. Laikotarpiu nuo 2003-07-20 iki 2003-10-30 buvo užfiksuoti 43 telefoniniai skambučiai tarp V.Račkausko naudojamo mobiliojo ryšio telefono ir G.Striauko, naudojamo mobiliojo ryšio telefono.

3.6.38. Laikotarpiu nuo 2003-07-20 iki 2003-10-30 buvo užfiksuoti 24 telefoniniai skambučiai tarp V.Račkausko naudojamo mobiliojo ryšio telefono ir V.Maigio naudojamo mobiliojo ryšio telefono.

2003-08-11 14.05 val. V.Račkauskui skambina G.Striaukas, 14.59 val. V.Račkauskas skambina V.Maigiui.

2003-08-25 13.46 val. V.Račkauskas skambina G.Striaukui, 14.13 val. – V.Maigiui.

2003-09-02 14.37 val. V.Račkauskas skambina V.Maigiui, 14.50 val. – G.Striaukui.

2003-09-08 13.38 val. V.Račkauskui skambina G.Striaukas, 13.44 val. ir 14.19 val. V.Račkauskas skambina V.Maigiui.

2003-09-18 18.52 val. V.Račkauskas skambina V.Maigiui, 18.54 val. – G.Striaukui.

2003-10-13 10.38 val. V.Račkauskui skambina G.Striaukas, 12.00 val. V.Račkauskas skambina V.Maigiui.

2003-10-27 14.16 val. V.Račkauskas skambina G.Striaukui, 14.17 val. – V.Maigiui.

3.6.39. Atliekant operatyvinius veiksmus buvo užfiksuotas 2003-10-30 17.42 val. įvykęs telefoninis pokalbis tarp A.Drakšo ir G.Striauko. Šio pokalbio metu G.Striaukas sako, kad jam skambino Visvaldas, o Andriui skambino Paukštė ir pasakė, kad viskas gerai, kad viską išsprendė. Visvaldas jam pasakęs, kad viskas gerai. Tą pačią dieną 19.57 val. vėl įvyko pokalbis tarp A.Drakšo ir G.Striauko, kurio metu G.Striaukas sako, kad kitas asmuo kalbėjo su advokatu, kuris yra įgaliotas išspęsti reikalus, ir kad rytoj apie pietus bus aišku. Iš telefoninių pokalbių išklotinių matyti, kad iš karto prieš šį pokalbį 17.21 val. G.Striaukui skambino V.Račkauskas, po to, 17.25 val., jis paskambino V.Maigiui.

3.6.40. Komisijos darbo metu nebuvo gauta jokių objektyvių duomenų apie tai, kad AB „Šiaulių plentas“, UAB „Žemaitijos keliai“ arba šių bendrovių akcininkai ar administracijos darbuotojai būtų buvę susiję su nusikalstamomis struktūromis.

3.6.41. A.Armalas, S.Paukštė, A.Mikšys paaiškino, jog G.Striaukas niekad neminėjo, kad AB „Šiaulių plentas“ būtų susijęs su nusikalstamomis struktūromis.

3.6.42. 2003-02-26 V.Račkauskas buvo paskirtas į Lietuvos Respublikos Prezidentūros kanceliarijos politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo – Respublikos Prezidento patarėjo teisėtvarkos klausimais – pareigas.

3.6.43. G.Striaukas ir A.Gumbys paaiškino, jog, jų nuomone, buvo bandoma sužlugdyti UAB „Žemaitijos keliai“. A.Gumbys atsisakė nurodyti, kokiais duomenimis remdamasis, jis padarė išvadas, jog ši bendrovė gali būti žlugdoma. G.Striaukas paaiškino, jog bendrovę buvo bandoma sužlugdyti vykdant neadekvačius mainus, neatsiskaitant už užsienyje atliekamą darbą, bendrovei dirbant AB „Šiaulių plentas“ subrangove. Šiuos duomenis jis gavo iš A.Gumbio ir A.Steponavičienės. A.Gumbys jam apie tai pasakojo 2003 m. liepos–rugpjūčio mėn. G.Striaukas paaiškino, jog apie šiuos savo nuogąstavimus jis papasakojo A.Drakšui ir paprašė, kad A.Drakšas jam duotų V.Račkausko telefono numerį, nes jis norėjo pasikonsultuoti su V.Račkausku. 2003 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. G.Striaukas kavinėje Vilniuje susitiko su V.Račkausku, išsakė jam savo nuogąstavimus. V.Račkauskas pasakė, kad jam reikia pagalvoti. Po kurio laiko jie vėl susitiko ir V.Račkauskas pasakė, kad esant progai jis pasidomės situacija UAB „Žemaitijos keliai“. Jis V.Račkauskui nesakė, kad AB „Šiaulių plentas“ yra susijęs su organizuotu nusikalstamumu. A.Drakšas paaiškino, jog 2003 m. vasarą susitikus su G.Striauku ir A.Gumbiu pastarieji jam papasakojo, kad A.Gumbys nupirko UAB „Žemaitijos keliai“ akcijas, tačiau jų registravimas buvo atšauktas. Jie nusprendė kreiptis patarimo į V.Račkauską ir G.Striaukas paprašė jo telefono.

3.6.44. 2003 m. UAB „Žemaitijos keliai“ dirbo pelningai. 1999 m., kai buvo įsigytos UAB „Žemaitijos keliai“ akcijos, įmonės finansinė padėtis buvo bloga.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, ar nesutiktumėte padaryti kelių minučių pertraukos? (Šurmulys salėje) Galite pakeisti? Gerai. Tada toliau skaitys R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. 3.6.45 faktinė Komisijos nustatyta aplinkybė. A.Armalas, S.Paukštė, A.Mikšys, V.Vičkačka paaiškino, jog 2003 m. UAB „Žemaitijos keliai“ finansinė padėtis buvo gera, įmonė dirbo pelningai, nebuvo jokių požymių, iš kurių būtų buvę galima spręsti, jog bendrovė yra žlugdoma. 1999 m. ši bendrovė dirbo nuostolingai, turėjo daug skolų, buvo ant bankroto ribos.

3.6.46 faktas. A.Drakšas paaiškino, jog jis apie AB „Žemaitijos keliai“ žlugdymą yra kelis kartus kalbėjęs su R.Aču, taip pat su Respublikos Prezidentu. Prezidentui A.Drakšas perpasakodavo iš G.Striauko gautą informaciją. Jis neprašė, kad Prezidentas įsikištų į situaciją.

3.6.47 faktas. Laikotarpiu nuo 2003-05-13 iki 2003-11-12 buvo užfiksuota 630 telefoninių skambučių tarp A.Drakšo naudojamo mobiliojo ryšio telefono ir G.Striauko naudojamo mobiliojo ryšio telefono Nr. 8-686-73314. Tuo pačiu laikotarpiu buvo užfiksuoti 83 skambučiai tarp A.Drakšo naudojamo mobiliojo ryšio telefono ir Respublikos Prezidento R.Pakso naudojamo mobiliojo ryšio telefono.

3.6.48 aplinkybė. Atliekant operatyvinius veiksmus, 2003-10-10 buvo užfiksuoti du telefoniniai pokalbiai tarp Respublikos Prezidento R.Pakso ir A.Drakšo. Pirmojo pokalbio, įvykusio 11.55 val., metu R.Paksas sako: „Aš kalbėjau su Remigijumi, kalbėjom. Aš kaip suprantu, kad ir tu peršnekėjęs esi tenai ir…“ A.Drakšas atsako: „Jo, aš peršnekėjęs, bet aš jam pasakiau, kad vis vien Jūs pašnekėsit su juo. Aš jam taip pasakiau…“. Toliau A.Drakšas sako: „Šiaip iš tikrųjų reikalinga Visvaldo pagalba. Jo. . / Tai jeigu galėtum, tai būt labai šaunu.“ R.Paksas atsako: „Ne, tai aš sakau, aš jau padariau tą dalyką. Aš jau padariau, būtent tą pačią dieną, kai mes šnekėjom. Padarysiu dar kartą. Bet žinai su vieninteliu dalyku, kad nepasidarytut bėdos, negu naudos/ Čia yra ta sąlyga būtina bet kokiam klausimui“. Tą pačią dieną antrojo telefoninio pokalbio tarp R.Pakso ir A.Drakšo, įvykusio 21.19 val., metu R.Paksas sako: „Nu, peršnekėjau, ką tu sakei, dar kartą. Peršnekėjau, žiūrėsim, ką daryt. / Ten, matyt, reikia kažkokių neordinarių veiksmų, reikia kartu pagalvot, reiškia, žinai, kad ir ką galim padaryt. Aš taip mislyju/ Neordinarių, kažkokių gudrių, padaryt kažką tai panašiai/ Nu, jeigu ir tokias, kažkokias, pagalvot, per kažkokį tai kitą kampą paimt, žinai, tai aš manau, būtų gudriau, žinai.“ A.Drakšas atsako: Tai gerai. Pala, tai su kuo aš galėčiau pasikonsultuot, aš taip galvoju…“. R.Paksas sako: „Nėr ko konsultuotis. Mes, žinai, kol kas viskas buvo per vieną pusę, pabandyt, kaip sakant, dažat. O gal patraukti jį reikia kažkuom tai. Gal per kitą frontą pasižiūrėt.“ A.Drakšas atsako: „Ne, matai, biški gal tu ne viską žinai. Ten buvo patraukta, buvo pasiūlymai ir geri komerciniai pasiūlymai. Iš tikrųjų. Bet kad nieks neveikia. Ten kažkas yra tokio, kad nu, čiort znajet“. R.Paksas sako: „Nu, matyt, ne tokie buvo gal. Gal reikėjo kitokių. Nu, nežinau, nežinau, nežinau. Bet vot taip vnutrom čiūju, gal ir nežinodamas visko, kad reikia su kažkokiu keisti metodiką.“ A.Drakšas klausia: „Taip, bet užsiimsi, ar ne?“. R.Paksas atsako: „Ne-e. Taip. Taip. Taip.“

3.6.49 faktas. Prieš pirmąjį pokalbį tarp Respublikos Prezidento ir A.Drakšo A.Drakšas nuo 11.04 val. iki 11.15 val. 4 kartus kalbėjo telefonu su G.Striauku, 11.18 val. jis skambino A.Mikšiui, 11.20 val. A.Drakšas skambino G.Striaukui, o 11.55 val. jis paskambino Prezidentui, po to 11.58 val. A.Drakšas skambino G.Striaukui.

3.6.50 faktinė aplinkybė. A.Armalas paaiškino, jog 2003 m. balandžio mėn. susitikimo metu D.A.Barakauskas A.Armalui pasakė, jog UAB „Žemaitijos keliai“ akcijomis domisi A.Drakšas. D.A.Barakauskas sakė, jog jis apie tai kalba vykdydamas Prezidento pavedimą.

3.6.51 aplinkybė. 2003-12-02 LTV laidoje „Spaudos klubas“ D.A.Barakauskas, kalbėdamas apie UAB „Žemaitijos keliai“ ir AB „Šiaulių plentas“, pareiškė: „Tai buvo dviejų ūkio subjektų tarpusavio santykių aiškinimasis, ir Prezidentas paprašė manęs vienintelio dalyko, kad aš paprašyčiau A.Armalo ir A.Drakšo, kad jie susėstų prie stalo ir aptartų šitų dviejų kompanijų reikalus“.

3.6.52 aplinkybė. D.A.Barakauskas paaiškino, jog 2003 m. rudenį jam yra skambinęs A.Drakšas ir sakęs, jog jis nori susipažinti su AB „Šiaulių plento“ direktoriumi, tačiau jis neprašė organizuoti jų susitikimo. Prezidentas D.A.Barakauskui jokių pavedimų dėl AB „Šiaulių plento“ nėra davęs. Televizijos laidoje pasakyti D.A.Barakausko žodžiai yra išimti iš konteksto.

3.6.53 aplinkybė. Laikotarpiu nuo 2003-05-13 iki 2003-11-12 buvo užfiksuoti 34 telefoniniai skambučiai tarp A.Drakšo naudojamo mobiliojo ryšio telefono Nr. 8-698-77732 ir D.A.Barakausko naudojamo mobiliojo ryšio telefono Nr. 8-698-42671.

3.6.54 faktinė aplinkybė. Atliekant operatyvinius veiksmus, 2003-10-17 09.14 val. buvo užfiksuotas įvykęs A.Armalo ir A.Drakšo telefoninis pokalbis. Šio pokalbio metu A.Armalas sako, jog jis buvo susitikęs su V.Zambacevičiumi, A.Karkausku ir „pirmas reikalas bus išspręstas teigiamai“. A.Drakšas perklausia, ar kalbama apie „21“. A.Armalas tai patvirtina, sako, kad jie atiduos „21“. A.Armalas sako, kad kai jis grįš po Vėlinių, apie 8 ar 9 d., jis paskambins. A.Armalas taip pat sako: „antras dalykas, kai buvo išėjęs Gaudutis…, mes jokių veiksmų nedarėm, ir jūs nedarykit veiksmų, būkit geras“, o A.Drakšas atsako „A-a, veiksmai…“.

3.6.55 faktinė aplinkybė. Atliekant operatyvinius veiksmus, 2003-10-17 09.18 val. buvo užfiksuotas įvykęs A.Drakšo ir G.Striauko telefoninis pokalbis, kurio metu A.Drakšas sako: „skambino, sakė, reikia aptart“. Toliau A.Drakšas sako, kad susitarė susitikt, kai jie tik grįš, sako: „dėl 21, o dėl kitų – kalbėsim“. Taip pat A.Drakšas sako: „tu skambink Paukštei ir, davai, daryk tvarką“.

3.6.56 faktinė aplinkybė. Prieš šiuos 2003-10-17 pokalbius tarp A.Drakšo, A.Armalo ir G.Striauko, tą pačią dieną, 09.03 val. A.Drakšas skambino A.Armalui, o 09.04 val. – G.Striaukui.

3.6.57 faktinė aplinkybė. Atliekant operatyvinius veiksmus, 2003-10-21 09.29 val. buvo užfiksuotas įvykęs A.Mikšio ir A.Drakšo telefoninis pokalbis, kurio metu A.Mikšys sako, jog pas juos vyksta patikrinimai, kuriuos atsiuntė A.Drakšas. Šis atsako, jog jis nieko nesiuntinėjo. Toliau A.Mikšys sako: „jeigu vykdot susitarimą su Armalu, tai reikia vykdyt iki galo“, o A.Drakšas atsako: „kad Armalas savo susitarimų nevykdo jokių jau, jau, jau, aš su juo susitaręs 4 kartus buvau, reiškia, bet…yra nevykdoma, reiškia, tai, tai, tai kiti, kiti žmonės buvo susitarę jau dešimtis kartų, yra nevykdoma.“

3.6.58 faktas. Po 2003-10-21 pokalbio su A.Mikšiu 09.41 val. A.Drakšas paskambino G.Striaukui.

3.6.59 aplinkybė. A.Mikšys paaiškino, jog 2003 m. rudenį jis klausėsi, kaip A.Armalas telefonu kalbėjosi su A.Drakšu, ir A.Armalas prašė A.Drakšo nenaudoti jėgos struktūrų. Po to A.Armalas užrašė A.Mikšiui A.Drakšo telefono numerį. Kai atėjo ekonominė policija, A.Mikšys skambino A.Drakšui ir prašė nenaudoti jėgos, A.Drakšas sakė, kad jis su tuo nesusijęs, bet po to išsidavė, kad jis yra su tuo susijęs.

3.5.60 faktas. Analizuojant A.Drakšo naudoto mobiliojo ryšio telefono telefoninių pokalbių išklotines, matyti, jog daug kartų per trumpą laiko tarpą vyko telefoniniai pokalbiai tarp A.Drakšo, G.Striauko, Respublikos Prezidento, D.A.Barakausko, R.Ačo, A.Armalo, A.Mikšio, V.Vičkačkos:

2003-05-15 14.16 val. A.Drakšui skambina G.Striaukas, 14.20 val. A.Drakšas skambina Prezidentui, o 14.35 val. A.Drakšas skambina G.Striaukui.

2003-05-19 16.58 val. A.Drakšui skambina Respublikos Prezidentas, o 17.42 val. ir 17.51 val. A.Drakšas skambina G.Striaukui.

2003-05-27 13.01 val. A.Drakšui skambina G.Striaukas, 13.17 val. jam skambina Respublikos Prezidentas, o 13.20 val. jam vėl skambina G.Striaukas.

2003-05-28 09.59 val. A.Drakšas skambina G.Striaukui, 10.06 val. jis skambina D.A.Barakauskui, 10.21 val. jis skambina G.Striaukui, 10.23 val. jis skambina D.A.Barakauskui, 10.25 val. jis skambina G.Striaukui, 10.32 val. jam skambina G.Striaukas, 10.59 val. jam skambina Respublikos Prezidentas, 11.18 val. jis skambina D.A.Barakauskui, o 11.20 val. skambina G.Striaukui.

2003-05-29 09.47 val. A.Drakšui skambina Respublikos Prezidentas, o 10.09 val. A.Drakšas skambina D.A.Barakauskui.

2003-06-02 10.02 val. A.Drakšui skambina G.Striaukas, o 10.32 val. jam skambina Respublikos Prezidentas.

2003-06-11 09.53 val. A.Drakšui skambina G.Striaukas, 10.38 val. A.Drakšas skambina D.A.Barakauskui, 10.56 val. A.Drakšui skambina G.Striaukas, 11.27 val. A.Drakšas skambina Respublikos Prezidentui, 11.49 val. jam skambina D.A.Barakauskas.

2003-06-18 17.08 val. A.Drakšui skambina G.Striaukas, 21.38 val. jam skambina Respublikos Prezidentas, o 21.47 val. jam skambina R.Ačas.

2003-07-02 14.51 val. ir 14.52 val. A.Drakšas skambina D.A.Barakauskui, 14.57 val. jis skambina G.Striaukui, 14.58 val. ir 15.31 val. jam skambina G.Striaukas, 16.01 val. A.Drakšas skambina Respublikos Prezidentui.

2003-07-03 08.18 val. A.Drakšas skambina G.Striaukui, 08.27 val. jam skambina D.A.Barakauskas, 08.42 val. jis skambina G.Striaukui.

2003-07-08 11.37 val. A.Drakšas skambina D.A.Barakauskui, 11.40 val. jis skambina G.Striaukui.

2003-07-17 10.37 val. A.Drakšas skambina D.A.Barakauskui, 11.05 val. jam skambina G.Striaukas, 11.09 val. jam skambina D.A.Barakauskas.

2003-07-18 13.12 val. A.Drakšui skambina G.Striaukas, 13.32 val. jis skambina G.Striaukui, 13.40 val. jam skambina D.A.Barakauskas.

2003-07-29 08.37 val. A.Drakšui skambina G.Striaukas, o 11.39 val. A.Drakšas skambina V.Račkauskui. 12.00 val. A.Drakšui skambina R.Ačas.

2003-08-05 19.03 val. A.Drakšas skambina G.Striaukui, 19.10 val. jam skambina R.Ačas, o 19.52 val. jam skambina Respublikos Prezidentas.

2003-08-08 15.03 val. A.Drakšas skambina G.Striaukui, 15.32 val. jam skambina R.Ačas, 15.34 val. A.Drakšas skambina G.Striaukui. 16.12 val. A.Drakšui skambina R.Ačas, 16.12 val. A.Drakšas skambina G.Striaukui.

2003-08-11 15.28 val. A.Drakšui skambina G.Striaukas, 15.39 val. jis skambina R.Ačui, 15.40 val. A.Drakšas skambina G.Striaukui, 15.44 val. jam skambina R.Ačas, 15.46 val. A.Drakšas skambina G.Striaukui.

2003-08-19 21.30 val. A.Drakšui skambina Respublikos Prezidentas, 21.34 val. ir 21.42 val. jis skambina G.Striaukui.

2003-08-23 15.26 val. A.Drakšas skambina Respublikos Prezidentui, 15.30 val. ir 15.40 val. jis skambina G.Striaukui.

2003-09-03 16.24 val. A.Drakšui skambina G.Striaukas, o 16.36 val. jam skambina Respublikos Prezidentas.

2003-09-04 17.49 val. A.Drakšui skambina Respublikos Prezidentas, o 17.52 val. jis skambina G.Striaukui.

2003-09-06 16.54 val. A.Drakšas skambina Respublikos Prezidentui, o 16.58 val. jis skambina G.Striaukui.

2003-09-10 12.13 val. A.Drakšas skambina Respublikos Prezidentui, 12.15 val. jis skambina G.Striaukui, 12.26 val. jam skambina Respublikos Prezidentas, 12.28 val. jam skambina G.Striaukas.

2003-09-17 07.51 val. A.Drakšas skambina Respublikos Prezidentui, o 08.09 val. ir 09.54 val. jis skambina G.Striaukui.

2003-09-22 10.22 val. A.Drakšui skambina G.Striaukas, 10.35 val. A.Drakšas skambina R.Ačui, 11.17 val., 11.18 val. ir 11.21 val. jis skambina D.A.Barakauskui, o 12.29 val. jis skambina R.Ačui.

2003-09-23 10.00 val. A.Drakšui skambina G.Striaukas, 10.01 ir 10.02 val. jis skambina D.A.Barakauskui.

2003-09-30 08.14 val. A.Drakšas skambina Respublikos Prezidentui, 08.17 val. jam skambina D.A.Barakauskas, 08.27 val. A.Drakšas skambina G.Striaukui, 08.41 val. jam skambina Respublikos Prezidentas, o 08.59 val. jam skambina G.Striaukas. 13.01 val. A.Drakšui skambina G.Striaukas, 13.09 val. jam skambina D.A.Barakauskas, 13.10 val. jis skambina G.Striaukui. 14.08 val. A.Drakšas skambina R.Ačui, 14.19 val. ir 14.44 val. jam skambina G.Striaukas, 15.12 val. A.Drakšas skambina V.Vičkačkai, 15.58 val. jam skambina D.A.Barakauskas, o 20.17 val. jam skambina Respublikos Prezidentas.

2003-10-01 09.01 val. A.Drakšas skambina G.Striaukui, 09.04 val. jam skambina G.Striaukas, o 09.05 val. A.Drakšas skambina D.A.Barakauskui.

2003-10-03 nuo 09.27 val. iki 09.41 val. A.Drakšas 5 kartus kalbasi su G.Striauku, 09.49 val. jam skambina D.A.Barakauskas, 09.52 val. jis skambina G.Striaukui, o 09.56 val. jis skambina D.A.Barakauskui.

2003-10-08 11.01 val. A.Drakšui skambina G.Striaukas, 11.06 val. jam skambina Respublikos Prezidentas, 11.08 val. jis skambina G.Striaukui.

2003-10-28 14.58 val. A.Drakšui skambina A.Armalas, 15.01 val. A.Drakšas skambina G.Striaukui.

2003-10-29 08.45 val. A.Drakšui skambina A.Armalas, 09.11 val. A.Drakšas skambina G.Striaukui.

3.6.61. S.Paukštė paaiškino, jog AB „Šiaulių plentas“ atstovai ne kartą siūlė A.Steponavičienei parduoti jos turimas UAB „Žemaitijos keliai“ akcijas. 2003 m. vasarą pas jį atėjusi A.Steponavičienė pasakė, kad jai į namus paskambino Respublikos Prezidentas ir prašė neparduoti akcijų. A.Mikšys paaiškino, jog AB „Šiaulių plentas“ atstovai siūlydavo A.Steponavičienei parduoti jos turimas akcijas, už jas buvo siūloma 2,2 mln. litų, tačiau A.Steponavičienė niekaip nepriimdavo jokio sprendimo. A.Mikšiui paskambino J. Gaudutis ir liepė atstoti nuo A.Steponavičienės, pasakė, kad jei nori iš jos pirkti akcijas, tai tegul tvarko per J.Gaudutį. Jokio spaudimo A.Steponavičienei nebuvo daroma. A.Steponavičienė paaiškino, jog jai nuolat buvo daromas spaudimas dėl akcijų pardavimo iš AB „Šiaulių plentas“ darbuotojų pusės. G.Striaukas ar kiti asmenys jai nesiūlė parduoti akcijų.

3.6.62. A.Steponavičienė paaiškino, jog ji su G.Striauku 2003 m. buvo susitikusi tik pas pastarojo motiną. Jos ir G.Striauko jokie reikalai nesiejo. Ji neatsimena, ar skambino G.Striaukui telefonu, ir negali paaiškinti, apie ką jie kalbėdavosi. Apie tai, kad jai sumažintas atlyginimas, A.Steponavičienė yra pasakojusi tik A.Striaukienei, bet neprašė padėti.

3.6.63. A.Mikšys paaiškino, jog jam yra skambinęs A.Drakšas ir priekaištavęs, kodėl A.Steponavičienei buvo sumažintas atlyginimas, o jos sūnui nutrauktas stipendijos mokėjimas. A.Mikšys paaiškino, jog A.Steponavičienei atlyginimas buvo gerokai sumažintas dėl to, kad anksčiau jai, kaip akcininkei, buvo mokamas neproporcingai didelis atlyginimas, nors ji savo darbą atlikdavo prastai. Po sumažinimo jos atlyginimas yra realaus dydžio, palyginti su kitų įmonės darbuotojų atlyginimais.

3.6.64. Laikotarpiu nuo 2003-06-09 iki 2003-08-29 buvo užfiksuota 20 telefoninių skambučių tarp G.Striauko naudojamo mobiliojo ryšio telefono ir A.Steponavičienės namų telefono, kurių trukmė nuo 4 iki 1007 sekundžių.

3.7. Komisija, remdamasi surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų bei jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma, konstatuoja:

3.7.1. Komisija, nustatydama faktines aplinkybes, remiasi liudytojų A.Armalo, S.Paukštės, A.Mikšio, V.Vičkačkos, R.Matiuko parodymais, kurie yra nuoseklūs, visiškai atitinka bei papildo vieni kitus, juos patvirtina ir kiti objektyvūs duomenys, nustatyti telefoninių pokalbių kontrolės metu, taip pat iš telefoninių pokalbių skambučių išklotinių bei kitų dokumentų. Tačiau liudytojų G.Striauko, A.Drakšo, A.Gumbio, A.Steponavičienės, V.Račkausko, D.A.Barakausko parodymai yra prieštaringi, nenuoseklūs, kadangi liudytojai duoda skirtingus parodymus apie tas pačias aplinkybes, šie liudytojai negalėjo logiškai ir motyvuotai paaiškinti daugelio nustatytų objektyvių faktų.

Nustatytų faktinių duomenų pagrindu Komisija konstatuoja, jog G.Striaukas, A.Drakšas ir A.Gumbys turėjo interesą įsigyti UAB „Žemaitijos keliai“ akcijas, priklausiusias AB „Šiaulių plentas“ bei fizinių asmenų grupei – A.Armalui, A.Karkauskui ir V.Zambacevičiui. Tačiau iškilę turtinio pobūdžio nesutarimai buvo sprendžiami ne teisės aktų nustatyta tvarka, o naudojantis neteisėtomis priemonėmis. A.Armalo, S.Paukštės, A.Mikšio, R.Matiuko parodymai patvirtina, jog nuo 2003 m. pavasario A.Armalui buvo naudojamas psichologinis spaudimas, verčiant jį parduoti UAB „Žemaitijos keliai“ akcijas A.Gumbiui, su kuriuo tiesiogiai yra susiję G.Striaukas ir A.Drakšas. Šie asmenys bei jiems atstovaujantis advokatas J.Gaudutis ne vieną kartą A.Armalui netiesiogiai grasino, jog neperleidus jiems akcijų AB „Šiaulių plentas“ gali iškilti problemų dalyvaujant konkursuose, kad šią bendrovę gali pradėti tikrinti teisėsaugos institucijos, kad gali iškilti problemų A.Armalo sūnui, kuris dirbo prokuratūros sistemoje ir pan. Dėl daryto psichologinio poveikio A.Armalas pardavė jo turėtas akcijas A.Gumbiui už daugiau negu 50 kartų mažesnę sumą, negu jų tikroji vertė. Aktyvus A.Drakšo dalyvavimas pokalbių metu dėl akcijų perleidimo, jo veiksmai bei per pokalbius išsakyta pozicija įrodo, jog šių akcijų įsigijimu buvo suinteresuotas būtent A.Drakšas, o ne A.Gumbys, kurio vardu buvo formaliai tvarkomi dokumentai. Pokalbių metu dėl akcijų perleidimo A.Drakšas ir G.Striaukas ne kartą minėjo Respublikos Prezidentą, kaip asmenį, kurio pagalba jie gali remtis šiame procese ir kuris yra suinteresuotas akcijų perėmimu.

Nustatyti duomenys leidžia teigti, jog šie A.Drakšo bei G.Striauko teiginiai buvo pagrįsti. A.Drakšas yra asmeninis Respublikos Prezidento draugas, jis vadovauja UAB „Restako“, kuriai anksčiau vadovavo ir buvo akcininkas Respublikos Prezidentas. Respublikos Prezidentą pažįsta ir G.Striaukas, kuris dirbo susisiekimo ministru 11-ojoje Vyriausybėje, vadovaujamoje R.Pakso. Iš šių pareigų G.Striaukas buvo priverstas atsistatydinti dėl kilusio skandalo, susijusio su jo ankstesniu darbu Automobilių kelių direkcijoje. AB „Šiaulių plentas“ bei jos vadovais aktyviai domėjosi ir Respublikos Prezidento patarėjas V.Račkauskas bei Liberalų demokratų partijos narys, Seimo narys D.Barakauskas, kuris taip pat dirbo susisiekimo ministru 11-ojoje Vyriausybėje. Šiaulių miesto VPK vyriausiasis komisaras V.Maigys patvirtino, jog nuo 2003 m. pavasario ar vasaros pradžios V.Račkauskas pradėjo nuolat klausinėti apie AB „Šiaulių plentas“, jos vadovą A.Armalą, klausinėjo, ar ši bendrovė nėra susijusi su organizuotu nusikalstamumu, nors tokių duomenų nebuvo. V.Maigys nurodė, jog patikrinimą šioje bendrovėje jis inicijavo būtent dėl V.Račkausko nuolatinio dėmesio ir jo teiginių apie šios bendrovės sąsajas su organizuotu nusikalstamumu; jei ne V.Račkausko, kurį V.Maigys vertino kaip Respublikos Prezidento atstovą, domėjimasis, tai patikrinimas AB „Šiaulių plentas“ nebūtų buvęs pradėtas.

A.Armalas parodė, jog prieš pradedant patikrinimą V.Maigys jam pasakė, kad yra gautas nurodymas atlikti patikrinimą. Pats V.Račkauskas aiškino, jog apie AB „Šiaulių plentas“ jis sužinojo tik 2003 m. vasaros pabaigoje ar rudenį iš G.Striauko. Iš G.Striauko kalbos jis supratęs, jog šioje bendrovėje jokia nusikalstama veikla nėra vykdoma, jokio oficialaus skundo nebuvo gavęs, tačiau vis tiek nusprendė domėtis šia bendrove, ir teigė, jog tai įeina į jo, kaip Respublikos Prezidento patarėjo, pareigas.

Iš telefoninių pokalbių išklotinių matyti, jog V.Račkauskas 3 mėnesių laikotarpiu su V.Maigiu bendravo net 24, o su G.Striauku – net 43 kartus, yra užfiksuotas ne vienas atvejis, kai V.Račkauskas telefonu bendraudavo su G.Striauku, o po to iš karto skambindavo V.Maigiui.

Tai, kad V.Račkauskas veikė ne savo iniciatyva, o vykdydamas A.Drakšo, G.Striauko bei Respublikos Prezidento nurodymus, įrodo ir telefoninių pokalbių įrašai. A.Drakšas ir G.Striaukas yra tarpusavyje kalbėję apie V.Račkausko suteiktą pagalbą, Respublikos Prezidentas A.Drakšui yra sakęs, jog jis davė nurodymus V.Račkauskui. 5 mėnesių laikotarpiu yra užfiksuota 630 telefoninių skambučių tarp A.Drakšo ir G.Striauko bei 83 skambučiai tarp A.Drakšo ir Respublikos Prezidento.

Iš užfiksuotų A.Drakšo ir Respublikos Prezidento pokalbių matyti, jog Respublikos Prezidentas aktyviai domisi akcijų įsigijimo eiga, yra suinteresuotas jų įsigijimu bei žada A.Drakšui padėti šiame procese, Respublikos Prezidentas kalba apie neteisėtų priemonių taikymą, kad reikia taikyti „neordinarius veiksmus“, „reikia keisti metodiką“, reikia „dažat“ (rus. k. – prispausti) ir pan. Pats A.Drakšas parodė, jog jis apie UAB „Žemaitijos keliai“ „žlugdymą“ yra kalbėjęs su Respublikos Prezidentu.

Sprendžiant UAB „Žemaitijos keliai“ akcijų perleidimo klausimą, aktyviai dalyvavo ne tik Respublikos Prezidento patarėjas V.Račkauskas, bet ir Seimo narys D.Barakauskas. Iš A.Armalo parodymų matyti, jog 2003 m. balandžio mėn. D.Barakauskas jam sakė, kad akcijomis domisi A.Drakšas, o jis pats su A.Armalu kalbasi vykdydamas Respublikos Prezidento nurodymą. Apie Respublikos Prezidento nurodymą spręsti šią problemą D.Barakauskas patvirtino ir televizijos laidoje.

Per 5 mėnesių laikotarpį buvo užfiksuoti 34 telefoniniai skambučiai tarp A.Drakšo ir D.Barakausko. Iš telefoninių pokalbių išklotinių matyti, jog buvo užfiksuota daug atvejų, kai A.Drakšas kalbasi su G.Striauku, tuojau po to skambina Respublikos Prezidentui, D.Barakauskui. Taip pat užfiksuoti atvejai, kai A.Drakšas skambina A.Armalui, V.Vičkačkai, o tuojau po to skambina G.Striaukui, Respublikos Prezidentui bei D.Barakauskui, kas įrodo, jog buvo kalbėta būtent apie UAB „Žemaitijos keliai“ akcijų perleidimą.

Remdamasi nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, Komisija teigia, jog Respublikos Prezidentas R.Paksas buvo asmeniškai suinteresuotas UAB „Žemaitijos keliai“ akcijų neteisėtu įsigijimu, žinojo apie A.Drakšo, G.Striauko, A.Gumbio ir su jais susijusių asmenų vykdomą neteisėtą veiklą, ją toleravo ir aktyviai padėjo šiems asmenims, duodamas nurodymus patarėjui V.Račkauskui, Seimo nariui D.Barakauskui atlikti neteisėtus veiksmus.

3.7.2. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta: „Nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama“.

3.7.3. Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, kad savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją.

(Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas)

Teisė turėti nuosavybę yra viena iš svarbiausių žmogaus prigimtinių teisių, nuosavybės niekas negali savavališkai atimti. Konstitucija garantuoja, kad niekas negali paimti nuosavybės savavališkai ir ne teisės pagrindu.

(Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimas)

Toks nuosavybės ir jos teisių apsaugos principas yra suformuluotas ir tarptautiniuose teisiniuose dokumentuose. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 17 straipsnio 2 dalyje sakoma: „Iš nieko negali būti savavališkai atimta jo nuosavybė“; Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnio 1 dalyje teigiama: „Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę disponuoti savo nuosavybe. Iš nieko negali būti atimta jo nuosavybė, nebent visuomenės interesais ir tik remiantis įstatymu arba tarptautinės teisės bendraisiais principais“. Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje numatytas nuosavybės paėmimas tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginant inter alia reiškia, kad nuosavybės iš savininko paimti negalima, jeigu toks paėmimas nėra numatytas įstatymo. Nuosavybė gali būti paimama tik tada, kai ji reikalinga visuomenės poreikiams ir už ją turi būti teisingai atlyginama“.

(Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimas)

3.7.4. Konstitucijos 46 straipsnyje nustatyta: „Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą. Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Valstybė gina vartotojo interesus“.

3.7.5. Šiame straipsnyje įtvirtinti principai sudaro vieną visumą – šalies ūkio konstitucinį pagrindą. Principai yra tarpusavyje suderinti, ir tai suponuoja jų pusiausvyrą, todėl kiekvienas turi būti aiškinamas nepaneigiant kito konstitucinio principo. Konstitucijos 46 straipsnio nuostatoje „Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva“ apibrėžta, kad pagrindinės vertybės, kuriomis grindžiamas tautos ūkis – tai privati nuosavybė, asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva.

(Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimas)

Asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos sąvoka yra plati. Ji apima teisę laisvai pasirinkti verslą, teisę laisvai sudaryti sutartis, sąžiningos konkurencijos laisvę, ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumą ir kt. Asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva – tai teisinių galimybių visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus.

(Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 18 d. nutarimas)

Asmens ūkinės veiklos laisvė sudaro sąlygas įgyvendinti įvairius asmens siekius. Asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva yra grindžiamas tautos ūkis, todėl visuomenė suinteresuota jų įgyvendinimu. Valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą.

Nurodytame straipsnyje yra nustatyta valstybės priedermė remti privačia nuosavybės teise pagrįstas visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą.

(Konstitucinio Teismo 1998 m. spalio 27 d. nutarimas)

Pabrėžtina tai, kad konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija reiškia draudimą valstybės valdžios, savivaldybių institucijoms, reguliuojančioms ūkinę veiklą, priimti sprendimus, iškreipiančius ar galinčius iškreipti sąžiningą konkurenciją.

3.7.6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.101, 1.102, 4.38 straipsniuose įtvirtinta, jog akcijos yra vienas iš nuosavybės objektų. CK 4.93 straipsnyje numatyta:

„1. Lietuvos Respublika garantuoja visiems savininkams vienodą teisių apsaugą. 2. Niekas neturi teisės: 1) paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymų numatytus atvejus; 2) reikalauti, kad savininkas prieš savo valią sujungtų savo nuosavybę su kito savininko nuosavybe. 3. Nuosavybė iš savininko prieš jo valią neatlygintinai gali būti paimta tik teismo sprendimu ar nuosprendžiu. 4. Nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant“.

3.7.7. Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas – tai universalus principas, kuriuo grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Konstitucija. Teisinės valstybės principo turinys atsiskleidžia įvairiose Konstitucijos nuostatose ir yra aiškintinas neatsiejamai nuo Konstitucijos preambulėje skelbiamo atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekio. Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, paisoma prigimtinio teisingumo, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės institucijos turi veikti remdamosi teise ir paklusdamos teisei, kad Konstitucija turi aukščiausią teisinę galią ir kad visi teisės aktai turi atitikti Konstituciją. (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimas)

3.7.8. Nustatyti Respublikos Prezidento R.Pakso veiksmai (tai, kad jis buvo asmeniškai suinteresuotas UAB „Žemaitijos keliai“ akcijų neteisėtu įsigijimu, žinojo apie A.Drakšo, G.Striauko, A.Gumbio ir su jais susijusių asmenų vykdomą neteisėtą veiklą, ją toleravo ir aktyviai padėjo šiems asmenims, duodamas nurodymus Respublikos Prezidento patarėjui V.Račkauskui, Seimo nariui D.A.Barakauskui atlikti neteisėtus veiksmus) leidžia Komisijai manyti, jog jie turi būti vertinami kaip Konstitucijos 23, 46 straipsniuose, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose ir įstatymuose įtvirtintų nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos principų bei teisinės valstybės principo pažeidimai, kadangi Respublikos Prezidentas, suvokdamas savo ir kitų su juo susijusių asmenų atliekamų veiksmų neteisėtumą ir priešingumą teisės aktams, sąmoningai, vadovaudamasis asmeniniais tikslais, atliko veiksmus bei toleravo kitų asmenų veiksmus, kuriais buvo siekiama neteisėtai paveikti nuosavybės (akcijų) turėtojų valią ir juos priversti perleisti savo nuosavybės teises kitiems asmenims. Tai vertintina kaip šiurkštus nuosavybės teisės, o kartu ir teisinės valstybės principo pažeidimas.

3.8. Komisijos sprendimas:

surinkti, ištirti ir įvertinti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės ta apimtimi, kad Respublikos Prezidentas ir kai kurie jo patarėjai darė neteisėtą įtaką atskiriems privataus verslo subjektams, kad buvo daroma neteisėta įtaka dėl UAB „Žemaitijos keliai“ akcijų perleidimo, patvirtina 3 kaltinimo – Respublikos Prezidentui savo veiksmais neteisėtai darius įtaką privačių ūkio subjektų veiklai, neteisėtai panaudojus savo bei valstybės institucijų įgaliojimus siekiant paveikti privačių asmenų ir privačių ūkio subjektų sprendimus turtiniuose santykiuose, ir tuo šiurkščiai pažeidus Konstituciją bei sulaužius duotą priesaiką – pagrįstumą ir rimtumą.

3.9. Komisija konstatuoja, jog 3 kaltinimo 2 ir 3 punktuose nurodytos faktinės aplinkybės jau buvo ištirtos nagrinėjant 2 kaltinimą. Komisija konstatuoja, jog nustatytos faktinės aplinkybės negali patvirtinti 3 kaltinimo pagrįstumo.

3. Komisijos sprendimas:

surinkti, ištirti ir įvertinti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės ta apimtimi, kad Remigijus Ačas siekė daryti neleistiną įtaką privatizavimui, kad buvo neteisėtai atskleistas įslaptintų Valstybės saugumo departamento pažymų turinys, nepatvirtina 3 kaltinimo – Respublikos Prezidentui savo veiksmais neteisėtai darius įtaką privačių ūkio subjektų veiklai, neteisėtai panaudojus savo bei valstybės institucijų įgaliojimus siekiant paveikti privačių asmenų ir privačių ūkio subjektų sprendimus turtiniuose santykiuose, ir tuo šiurkščiai pažeidus Konstituciją bei sulaužius duotą priesaiką – pagrįstumo.

PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, toliau išvadą kviečiu skaityti kolegą G.Steponavičių.

R.ŠUKYS. Aš pratęsiu. Dar daug liko.

PIRMININKAS. Prašom tęsti.

R.ŠUKYS. 4.Komisija ištyrė Teikimo iniciatorių siūlyme pradėti Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui apkaltos procesą Seime nurodytą 4 kaltinimą:

savo veikloje nesuderinus viešųjų ir privačių interesų, tuo šiurkščiai pažeidus Konstituciją bei sulaužius duotą priesaiką.

4.1. Teikimo iniciatoriai šį kaltinimą grindė, nurodydami tokias faktines aplinkybes, kurios yra išvardytos. Jų yra penkios: 1) viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo principą Respublikos Prezidentas pažeidė daugelį kartų. Tai įrodo pilietybės suteikimas išimties tvarka dosniausiam Respublikos Prezidento rinkimų kampanijos finansuotojui J.Borisovui (pagal iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje…

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Gerbiamasis išvados skelbėjau, aš manau, kad skaitote tuos dalykus, kurie yra iniciatorių teikime. Manau, kad sutaupytume geras dešimt minučių, jeigu jūs nekartotumėte to, kas yra atkartota ne sykį. Aš siūlau paminėti. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, buvo precedentas dėl ankstesnių dalių ir niekas pretenzijų nereiškė, todėl, kolegos, siūlau (teikimas visiems yra žinomas) pereiti prie faktų.

R.ŠUKYS. 4.2.Kaltinimo pagrįstumui ir rimtumui nustatyti reikalinga išnagrinėti ir įvertinti 1 ir 3 punktuose nurodytas faktines aplinkybes kartu, kadangi jos yra tarpusavyje susijusios, o 2, 4 ir 5 punktuose nurodytos faktinės aplinkybės taip pat nagrinėtinos kartu.

Komisija, vertindama nurodyto kaltinimo 1 ir 3 punktuose, nurodytas faktines aplinkybes, nustatė:

4.3.1. Jurijus Borisovas gimė 1956 m. gegužės 17 d. Rusijoje, Primorės krašte. 1962 m. perkėlus tėvą – Sovietų Sąjungos kariškį tarnauti į naują tarnybos vietą Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos teritorijoje, šeima persikėlė gyventi į Lietuvą.

1990 m. atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę J.Borisovas buvo okupacinės Sovietų Sąjungos kariuomenės, neteisėtai esančios Lietuvos teritorijoje, kadrinis karininkas. 1991 m. gegužės 27 d. Sovietų Sąjungos gynybos ministro įsakymu J.Borisovas atleistas iš tikrosios karinės tarnybos į atsargą.

4.3.2. Pagal 1989 m. lapkričio 3 d. Pilietybės įstatymą asmenims, kurie gyveno Lietuvoje šio įstatymo įsigaliojimo dieną, t.y. 1989 m. lapkričio 3 d., bet gimusiems ne Lietuvoje (išskyrus atvejus, kai bent vienas iš jų tėvų ar seneliai buvo gimę Lietuvos teritorijoje arba buvo Lietuvos piliečiai), būtina sąlyga Lietuvos pilietybei įgyti buvo jų nuolatinis gyvenimas Lietuvos teritorijoje ir nuolatinės darbo vietos arba nuolatinio legalaus pragyvenimo šaltinio turėjimas Lietuvoje. Tik tokiems asmenims pagal Pilietybės įstatymo 1 straipsnio 3 punktą buvo suteikta teisė per dvejus metus nuo įstatymo įsigaliojimo, t.y. iki 1991 m. lapkričio 4 d., laisvai apsispręsti dėl pilietybės.

Minėta, kad J.Borisovas šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo Lietuvos teritorijoje neteisėtai esančios okupacinės Sovietų Sąjungos kariuomenės kadrinis karininkas.

4.3.3. J.Borisovas 1991 m. lapkričio 1 d. pasirašė pasižadėjimą Lietuvos Respublikai ir jam buvo išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pažymėjimas. 1992 m. spalio 20 d. J.Borisovui buvo išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas.

4.3.4. Konstitucinis Teismas 1994 m. balandžio 13 d. nutarime konstatavo, kad Sovietų Sąjungos kariškiai, tarnavę neteisėtai Lietuvoje buvusiose okupacinėse Sovietų Sąjungos karinėse pajėgose, negalėjo būti laikomi nuolat gyvenančiais ar dirbančiais Lietuvoje.

Tuo metu, kai buvo priimtas 1989 m. lapkričio 3 d. Pilietybės įstatymas, J.Borisovas buvo Sovietų Sąjungos kariuomenės karininkas, todėl jam negalėjo būti taikomas 1989 m. lapkričio 3 d. Pilietybės įstatymo 1 straipsnio 3 punktas, t.y. J.Borisovas negalėjo būti laikomas nuolat gyvenančiu ar dirbančiu Lietuvoje. Taigi J.Borisovui negalėjo būti išduoti Lietuvos Respublikos piliečio pažymėjimas ir Lietuvos Respublikos piliečio pasas. J.Borisovui jie buvo išduoti neteisėtai.

4.3.5. Respublikos Prezidento 1998 m. balandžio 15 d. dekretu „Dėl Pilietybės reikalų komisijos sudarymo ir jos darbo tvarkos“ sudaryta Pilietybės reikalų komisija, remdamasi Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. spalio 19 d. priimto įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo tvarkos“ 4 straipsniu, 1999 m. lapkričio 4 d. svarstė Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ir Lietuvos Respublikos piliečio paso išdavimo J.Borisovui teisėtumo klausimą. Komisija pripažino, kad Lietuvos Respublikos piliečio pasas J.Borisovui išduotas neteisėtai, tačiau ji priėmė rekomendacinio pobūdžio išvadą J.Borisovą laikyti Lietuvos Respublikos piliečiu ir palikti jam išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą.

4.3.6. 1999 m. lapkričio 11 d. Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, remdamasis 1995 m. spalio 19 d. įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo tvarkos“ 4 straipsniu ir įvertinęs Pilietybės reikalų komisijos 1999 m. lapkričio 4 d. rekomendacinio pobūdžio išvadą, nusprendė, kad Lietuvos Respublikos piliečio pasas J.Borisovui buvo išduotas neteisėtai, tačiau nusprendė J.Borisovą laikyti Lietuvos Respublikos piliečiu ir palikti jam Lietuvos Respublikos piliečio pasą.

4.3.7. J.Borisovo teigimu, jis 2000 m. pabaigoje kreipėsi į Rusijos Federacijos Prezidentą prašydamas suteikti jam Rusijos Federacijos pilietybę. J.Borisovas nurodė, kad jo prašymą suteikti jam Rusijos Federacijos pilietybę nulėmė tai, kad jis turi verslą ir Lietuvos Respublikoje, ir Rusijos Federacijoje. J.Borisovas teigė supratęs, kad gavęs Rusijos Federacijos pilietybę pagal Lietuvos Respublikos įstatymus neteks Lietuvos Respublikos pilietybės.

4.3.8 faktas. Respublikos Prezidento 2001 m. birželio 14 d. dekretu „Dėl apdovanojimo Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga“ J.Borisovas už nuopelnus Lietuvos valstybei ir už pastangas garsinant Lietuvos vardą pasaulyje bei padedant jai integruotis į pasaulio valstybių bendriją apdovanotas Dariaus ir Girėno medaliu. Apdovanojimui J.Borisovą pristatė Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinis direktorius Rimas Kurtinaitis.

4.3.9 faktinė aplinkybė. Rusijos Federacijos Prezidento 2002 m. birželio 18 d. įsaku „Dėl Rusijos Federacijos pilietybės suteikimo“ Borisovui Jurijui, gim. 1956 m. Rusijoje, Primorės krašte, gyvenančiam Lietuvos Respublikoje, buvo suteikta Rusijos Federacijos pilietybė. Minėtas Rusijos Federacijos Prezidento 2002 m. birželio 18 d. įsakas „Dėl Rusijos Federacijos pilietybės suteikimo“ oficialiai paskelbtas Rusijos Federacijos teisės aktų rinkinyje Sobranije zakonodatelstva Rossijskoj Federacii.

Pagal Rusijos Federacijos teisės aktus Rusijos Federacijos Prezidento įsakai, kuriais asmenims suteikiama Rusijos Federacijos pilietybė, įsigalioja nuo jų pasirašymo dienos.

Rusijos Federacijos Prezidento 2002 m. birželio 18 d. įsakas „Dėl Rusijos Federacijos pilietybės suteikimo“, kuriuo J.Borisovui buvo suteikta Rusijos Federacijos pilietybė, įsigaliojo 2002 m. birželio 18 dieną. Taigi pagal Rusijos Federacijos teisės aktus J.Borisovas nuo 2002 m. birželio 18 d. yra Rusijos Federacijos pilietis.

4.3.10 faktinė aplinkybė. J.Borisovas nuo 2002 m. birželio mėn., t.y. jau būdamas Rusijos Federacijos pilietis, dalyvavo Respublikos Prezidento 2002 m. rinkimų kampanijoje, finansiškai ir kitaip itin svariai paremdamas kandidatą į Respublikos Prezidentus R.Paksą. Kandidatas į Respublikos Prezidentus R.Paksas Vyriausiajai rinkimų komisijai oficialiai deklaravo, kad uždaroji akcinė bendrovė aviacijos kompanija „Avia Baltika“ (vadovaujama J.Borisovo) jo rinkimų kampanijai paaukojo 1 mln. 205 tūkst. litų.

Kandidatas į Respublikos Prezidentus R.Paksas 2002 m. vasarą J.Borisovui pažadėjo, kad, jeigu bus išrinktas Respublikos Prezidentu, paskirti jį Respublikos Prezidento patarėju.

4.3.11 faktinė aplinkybė. Seimas 2002 m. gruodžio 10 d. nutarimu „Dėl Seimo laikinosios komisijos kontroliuojamų prekių eksporto problemoms ir su tuo susijusiai bendrovės „Avia Baltika“ veiklai ištirti sudarymo“ sudarė Seimo laikinąją komisiją kontroliuojamų prekių eksporto problemoms ir su tuo susijusiai uždarosios akcinės bendrovės aviacijos kompanijos „Avia Baltika“ veiklai ištirti.

4.3.12 aplinkybė. 2003 m. sausio 5 d. R.Paksas buvo išrinktas Respublikos Prezidentu.

4.3.13 faktas. Iki 2003 m. balandžio 11 d., kai buvo išleistas Respublikos Prezidento dekretas, kurio nuostata yra ginčijama šioje byloje, Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius M.Laurinkus Respublikos Prezidentą R.Paksą ne kartą informavo, kad dėl J.Borisovo ir jo vadovaujamos uždarosios akcinės bendrovės aviacijos kompanijos „Avia Baltika“ yra atliekamas operatyvinis tyrimas. 2003 m. kovo 17 d. Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius M.Laurinkus Respublikos Prezidentą R.Paksą informavo, kad, J.Borisovo teigimu, jeigu R.Paksas nevykdys J.Borisovui duotų pažadų, J.Borisovas paskleis R.Paksui nepalankią, jį kompromituojančią informaciją.

4.3.14 faktas. Rusijos Federacijos ambasada Lietuvoje 2003 m. kovo 18 d. J.Borisovo prašymu išdavė jam Rusijos Federacijos piliečio pasą.

4.3.15 faktas. Seimo laikinoji komisija kontroliuojamų prekių eksporto problemoms ir su tuo susijusiai bendrovės „Avia Baltika“ veiklai ištirti, ištyrusi uždarosios akcinės bendrovės aviacijos kompanijos „Avia Baltika“ veiklą, nustatė, kad uždaroji akcinė bendrovė aviacijos kompanija „Avia Baltika“ (vadovaujama J.Borisovo) 2001 m. išvežė į Sudaną be licencijos sraigtasparnį Mi-8T. Komisija konstatavo, kad „veiksmai, kai 2001 m. į Sudaną buvo išvežtas sraigtasparnis Mi-8T, nepažeidė tuo metu galiojusių Lietuvos Respublikos įstatymų, tačiau neatitiko Europos Sąjungos embargo nuostatų ir JTO taikomų sankcijų“.

Seimas 2003 m. kovo 20 d. nutarimu „Dėl Seimo laikinosios komisijos kontroliuojamų prekių eksporto problemoms ir su tuo susijusiai bendrovės „Avia Baltika“ veiklai ištirti“ pritarė Seimo laikinosios komisijos kontroliuojamų prekių eksporto problemoms ir su tuo susijusiai bendrovės „Avia Baltika“ veiklai ištirti išvadoms ir šios komisijos veiklą nutraukė.

4.3.16 faktas, kurį nustatė Komisija. J.Borisovas 2003 m. kovo 24 d. raštu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui pranešė, kad 2003 m. kovo 18 d. įgijo Rusijos Federacijos pilietybę ir gavo Rusijos Federacijos piliečio pasą, bei pateikė Rusijos Federacijos piliečio paso ir Lietuvos Respublikos piliečio paso kopijas.

4.3.17 faktas. Tą pačią dieną, t.y. 2003 m. kovo 24 d., J.Borisovas kreipėsi į Respublikos Prezidentą su prašymu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka.

J.Borisovo 2003 m. kovo 24 d. prašyme dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka nurodyta, kad jis 2003 m. kovo 18 d. įgijo Rusijos Federacijos pilietybę ir gavo Rusijos Federacijos piliečio pasą, kad nuo 1991 m. užsiima verslu, sukūrė daugiau nei 200 darbo vietų, kad dar apie 600 žmonių dirba įmonėse, aptarnaujančiose jo vadovaujamą įmonę ar kitaip su ja susijusiose, kad nuo 1991 m. jo vadovaujamos įmonės sumokėjo per 17 mln. litų mokesčių į Lietuvos Respublikos biudžetą, dar apie 6 mln. litų skyrė labdarai. Prie šio J.Borisovo prašymo buvo pridėtas tik J.Borisovo Lietuvos Respublikos piliečio ir Rusijos Federacijos piliečio pasų kopijos, J.Borisovo šeimos narių Lietuvos Respublikos piliečių pasų kopijos. Dokumentų, patvirtinančių J.Borisovo nuopelnus Lietuvos Respublikai, jo valstybinius apdovanojimus, Lietuvos Respublikos valstybės politikų, žymių Lietuvos Respublikos piliečių rekomendacijų J.Borisovas nepateikė.

4.3.18 faktinė aplinkybė. Respublikos Prezidento kanceliarijoje gavus J.Borisovo 2003 m. kovo 24 d. prašymą išimties tvarka suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę, Pilietybės grupė, remdamasi vien paties J.Borisovo 2003 m. kovo 24 d. prašymu, pradėjo rengti medžiagą dėl pilietybės suteikimo išimties tvarka J.Borisovui.

4.3.19 aplinkybė. Pagal susiklosčiusią praktiką, rengiant medžiagą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka, Respublikos Prezidento kanceliarija kreipdavosi į Valstybės saugumo departamentą prašydama pateikti informaciją apie asmenis, siekiančius įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę. Toks prašymas paprastai būdavo pateikiamas Valstybės saugumo departamento pareigūnui, atsakingam už bendradarbiavimą su Lietuvos Respublikos Prezidentūra pilietybės suteikimo klausimais, nusiunčiant jam Respublikos Prezidento dekreto dėl pilietybės suteikimo išimties tvarka atitinkamam asmeniui (asmenims) projektą. Valstybės saugumo departamento informacija apie asmenis, siekiančius įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, Respublikos Prezidento kanceliarijai, Pilietybės reikalų komisijai yra rekomendacinio pobūdžio. Kai dėl asmens, kuris siekia įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka, yra atliekamas operatyvinis tyrimas, Valstybės saugumo departamentas nerekomenduoja suteikti tokiam asmeniui Lietuvos Respublikos pilietybės. Sprendžiant pilietybės suteikimo išimties tvarka klausimą, į šią rekomendaciją visada būdavo atsižvelgiama, t.y. jeigu Valstybės saugumo departamentas nerekomenduodavo asmeniui suteikti Lietuvos Respublikos pilietybės, Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo tokiam asmeniui klausimas toliau nebūdavo svarstomas ir jam Lietuvos Respublikos pilietybė nebūdavo suteikiama.

4.3.20 faktas. Respublikos Prezidento kanceliarijos Pilietybės grupės vyr. specialistė D.Jankauskienė 2003 m. kovo 28 d. elektroniniu paštu Valstybės saugumo departamento pareigūnui, atsakingam už bendradarbiavimą su Lietuvos Respublikos Prezidentūra pilietybės suteikimo klausimais, nusiuntė Respublikos Prezidento dekreto dėl pilietybės suteikimo išimties tvarka trims asmenims, tarp kurių buvo nurodytas ir J.Borisovas…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pirma salėje didelis šurmulys. Antra, noriu priminti, kad iki šiol posėdį transliuoja Lietuvos televizija, tai yra visiems drausminanti priemonė, o trečia, gerbiamasis kalbėtojau, tęskite išvados pristatymą.

R.ŠUKYS. Ačiū.

Respublikos Prezidento kanceliarijos Pilietybės grupės vyr. specialistė D.Jankauskienė 2003 m. kovo 28 d. elektroniniu paštu Valstybės saugumo departamento pareigūnui, atsakingam už bendradarbiavimą su Lietuvos Respublikos Prezidentūra pilietybės suteikimo klausimais, nusiuntė Respublikos Prezidento dekreto dėl pilietybės suteikimo išimties tvarka trims asmenims, tarp kurių buvo nurodytas ir J.Borisovas, projektą. Po kelių valandų Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos vadovo A.Meškausko nurodymu D.Jankauskienė paskambino tam pačiam Valstybės saugumo departamento pareigūnui ir atšaukė prašymą pateikti Respublikos Prezidento kanceliarijai turimą informaciją apie J.Borisovą. Valstybės saugumo departamento pareigūnui paprašius pasikeitusią Respublikos Prezidento kanceliarijos poziciją patvirtinti raštu, tą pačią dieną, t.y. 2003 m. kovo 28 d., Valstybės saugumo departamente buvo gautas Respublikos Prezidento kanceliarijos vadovo A.Meškausko raštas dėl informacijos pateikimo apie asmenis, pretenduojančius įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka, kuriame J.Borisovo pavardė nebuvo nurodyta.

4.3.21. Konstitucinio Teismo posėdyje Respublikos Prezidento kanceliarijos vadovas A.Meškauskas aiškino, kad prašymą Valstybės saugumo departamentui pateikti Respublikos Prezidento kanceliarijai turimą informaciją apie J.Borisovą atšaukė remdamasis kažkurio Respublikos Prezidento patarėjo teigimu, esą Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka J.Borisovui klausimas nebus svarstomas, todėl jo tikrinti nereikia.

4.3.22 faktinė aplinkybė. Konstitucinio Teismo posėdyje Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius M.Laurinkus nurodė, kad pagal susiklosčiusią praktiką minėti prašymai pateikti informaciją apie asmenis, siekiančius įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, nebūdavo atšaukiami. Toks atvejis, kai Respublikos Prezidento kanceliarija kreipiasi į Valstybės saugumo departamentą prašydama informacijos apie asmenį, kuriam numatoma suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka, o vėliau tokį prašymą atšaukia, nors pilietybės suteikimo tokiam asmeniui klausimas svarstomas toliau ir jam išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybė suteikiama, yra pirmas ir vienintelis.

4.3.23 faktas. Rengiant medžiagą Pilietybės reikalų komisijos posėdžiui dėl pilietybės suteikimo išimties tvarka J.Borisovui, nebuvo tikrinta ar kitaip aiškintasi, ar J.Borisovo atžvilgiu nėra Pilietybės įstatymo 13 straipsnyje numatytų aplinkybių, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė jam negali būti teikiama.

4.3.24 faktas. Respublikos Prezidentas 2003 m. balandžio 2 d. dekretu Nr. 36 „Dėl Pilietybės reikalų komisijos sudarymo ir jos darbo tvarkos“ sudarė tokią Pilietybės reikalų komisiją, į kurią įėjo Respublikos Prezidento patarėjas teisės klausimais – Teisės departamento vadovas (komisijos pirmininkas), Respublikos Prezidento kanceliarijos vadovas, Lietuvos Respublikos teisingumo viceministras, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktorius, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento direktorius, Respublikos Prezidento kanceliarijos Pilietybės grupės vyriausiasis specialistas (komisijos sekretorius). Minėtu Respublikos Prezidento dekretu taip pat buvo patvirtintos Pilietybės klausimų nagrinėjimo Pilietybės reikalų komisijoje taisyklės.

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (2002 m. gruodžio 10 d. redakcija) 8 straipsnio 1 dalį Respublikos Prezidento dekretai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo „Valstybės žiniose“, jeigu pačiuose dekretuose nenustatyta kita jų įsigaliojimo data. Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 2 d. dekrete Nr. 36 „Dėl Pilietybės reikalų komisijos sudarymo ir jos darbo tvarkos“ nėra nurodyta jo įsigaliojimo data. Šis Respublikos Prezidento dekretas „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas 2003 m. balandžio 9 d. Taigi šis Respublikos Prezidento dekretas pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (2002 m. gruodžio 10 d. redakcija) 8 straipsnio 1 dalį įsigaliojo 2003 m. balandžio 10 d. Kartu neteko galios Respublikos Prezidento 1998 m. balandžio 15 d. dekretas Nr. 41 „Dėl Pilietybės reikalų komisijos sudarymo ir jos darbo tvarkos“.

Taigi Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 2 d. dekretu Nr. 36 „Dėl Pilietybės reikalų komisijos sudarymo ir jos darbo tvarkos“ sudaryta Pilietybės reikalų komisija įgaliojimus veikti įgijo 2003 m. balandžio 10 d.

4.3.25 faktas. J.Borisovas 2003 m. balandžio 3 d. raštu Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos pranešė, kad 2003 m. kovo 18 d. gavo Rusijos Federacijos piliečio pasą ir grąžino turėtą Lietuvos Respublikos piliečio pasą.

4.3.26 faktas. Konstitucinio Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo – Respublikos Prezidentas paaiškino, kad jis sudarė naują Pilietybės reikalų komisiją ir kad būtent ši komisija jam rekomendavo suteikti J.Borisovui Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka.

4.3.27. Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 2 d. dekretu Nr. 36 „Dėl Pilietybės reikalų komisijos sudarymo ir jos darbo tvarkos“ sudaryta Pilietybės reikalų komisija Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka J.Borisovui klausimą svarstė 2003 m. balandžio 9 d. posėdžiuose. Tą dieną įvyko du Pilietybės reikalų komisijos posėdžiai: pirmasis – apie 13 val., antrasis – apie 15 val.; antrasis iš minėtų posėdžių vyko pas Respublikos Prezidentą.

2003 m. balandžio 9 d. įvykusiame Pilietybės reikalų komisijos pirmajame posėdyje dalyvavo ir jam pirmininkavo Prezidento patarėja teisės klausimais – Teisės departamento vadovė O.Buišienė (komisijos pirmininkė). Atsižvelgiant į tai, kad 2003 m. balandžio 9 d. įvykusiame Pilietybės reikalų komisijos pirmajame posėdyje dalyvavo, jam pirmininkavo ir posėdžio protokolą kaip šios komisijos pirmininkė pasirašė Respublikos Prezidento patarėja teisės klausimais – Teisės departamento vadovė O.Buišienė, kuri nebuvo ankstesnės, Respublikos Prezidento 1998 m. balandžio 15 d. dekretu sudarytos Pilietybės reikalų komisijos narė, taip pat į tai, kad šio Pilietybės reikalų komisijos 2003 m. balandžio 9 d. posėdžio protokolo numeris yra 1, darytina išvada, kad 2003 m. balandžio 9 d. posėdžiavo Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 2 d. dekretu Nr. 36 „Dėl Pilietybės reikalų komisijos sudarymo ir jos darbo tvarkos“ sudaryta Pilietybės reikalų komisija, kuri, kaip minėta, įgaliojimus veikti įgijo 2003 m. balandžio 10 d., todėl 2003 m. balandžio 9 d. dar neturėjo įgaliojimų veikti.

2003 m. balandžio 9 d. pas Respublikos Prezidentą įvykusio Pilietybės reikalų komisijos posėdžio protokolo numeris taip pat yra 1. Taigi 2003 m. balandžio 9 d. ir pas Respublikos Prezidentą posėdžiavo Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 2 d. dekretu Nr. 36 sudaryta Pilietybės reikalų komisija, kuri, kaip minėta, tą dieną dar neturėjo įgaliojimų veikti.“

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Prašau, G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Ką gi, gerbiamieji kolegos, noriu priminti, kad yra svarstomas ketvirtasis kaltinimas Lietuvos Respublikos Prezidentui R.Paksui, susijęs su tuo, kad jis savo veikloje nesuderino viešųjų ir privačiųjų interesų ir tokiu būdu pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką.

4.3.28 faktas. Iki Pilietybės reikalų komisijos 2003 m. balandžio 9 d. posėdžių nebuvo įstatymo nustatyta tvarka išleistas Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos įsakymas, kuriuo būtų konstatuota, kad J.Borisovas yra netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės.

4.3.29 faktas. Minėta, kad prie J.Borisovo 2003 m. kovo 24 d. prašymo Respublikos Prezidentui suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka nebuvo pridėta dokumentų, patvirtinančių jo nuopelnus Lietuvos Respublikai.

Respublikos Prezidento kanceliarijos vadovas A.Meškauskas kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę aviacijos kompaniją „Avia Baltika“ su prašymu pateikti informaciją apie J.Borisovo teiktą labdarą.

Prieš pat Pilietybės reikalų komisijos 2003 m. balandžio 9 d. posėdį (iki jo likus maždaug vienai valandai) Respublikos Prezidento kanceliarijoje buvo gauta uždarosios akcinės bendrovės aviacijos kompanijos „Avia Baltika“ pažyma, kurioje inter alia nurodyta, kad uždaroji akcinė bendrovė aviacijos kompanija „Avia Baltika“, vadovaujama bendrovės prezidento J.Borisovo, nuo 1991 m. nuolat skyrė lėšų labdarai ir paramai, padėjo organizuoti įvairius renginius. Šioje pažymoje taip pat nurodyti uždarosios akcinės bendrovės aviacijos kompanijos „Avia Baltika“ suteiktos labdaros ir paramos gavėjai per pastaruosius penkerius metus.

Minėtoje uždarosios akcinės bendrovės aviacijos kompanijos „Avia Baltika“ pažymoje nėra konkrečiai nurodyta, kada ir kiek lėšų uždaroji akcinė bendrovė aviacijos kompanija „Avia Baltika“ skyrė pažymoje nurodytiems renginiams, organizacijoms, įstaigoms.

4.3.30 faktas. Apie 2003 m. balandžio 9 d. įvyksiantį Pilietybės reikalų komisijos posėdį šios komisijos nariams buvo pranešta likus kelioms valandoms iki posėdžio pradžios. Komisijos nariai iš anksto nebuvo informuoti, kokius klausimus numatoma svarstyti posėdyje, jiems iš anksto nebuvo pateikta medžiaga apie posėdyje numatomus svarstyti klausimus. Ši medžiaga komisijos nariams buvo įteikta tik atvykus į posėdį.

4.3.31 faktas. 2003 m. balandžio 9 d. apie 13 val. įvykusio Pilietybės reikalų komisijos posėdžio protokole Nr. 1 nurodyta, kad šiame posėdyje buvo svarstyti tokie klausimai: 1) dėl prašymų, gautų Migracijos departamente (207 prašymai); 2) dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka (8 prašymai); 3) dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo (117 prašymų); 4) dėl papildomai pateiktų prašymų suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę (25 prašymai); 5) dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo (21 prašymas); 6) dėl Lietuvos Respublikos pilietybės palikimo (21 prašymas). Taigi šiame posėdyje, trukusiame ne ilgiau kaip dvi valandas, buvo apsvarstyta ir išspręsta apie 400 klausimų.

4.3.32. Minėtame (pirmajame) Pilietybės reikalų komisijos 2003 m. balandžio 9 d. posėdyje inter alia buvo svarstytas ir Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka J.Borisovui klausimas.

Svarstant šį klausimą, Pilietybės reikalų komisijos nariams buvo pateikta tik paties J.Borisovo 2003 m. kovo 24 d. prašyme Respublikos Prezidentui suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka nurodyta informacija bei šios informacijos pagrindu Respublikos Prezidento kanceliarijos Pilietybės grupės parengta pažyma, kurioje nurodyta: „Jurij Borisov, gim. 1956 m. gegužės 17 d. Rusijoje. Rusijos pilietis. Rusas. Lietuvoje su nedidelėmis pertraukomis gyvena nuo 1962 m. Nuo 1999 m. užsiima verslu, sukūrė daugiau negu 200 darbo vietų, dar apie 600 dirba įmonėse, aptarnaujančiose ar glaudžiai susijusiose su jo įmone. Jo vadovaujamos įmonės sumokėjo virš 17 mln. litų mokesčių į Lietuvos biudžetą, apie 6 mln. litų skyrė labdarai. Apdovanotas Dariaus ir Girėno medaliu už nuopelnus Lietuvos aviacijos sportui“.

Pilietybės reikalų komisijos 2003 m. balandžio 9 d. pirmojo posėdžio medžiagoje taip pat buvo ir prieš pat posėdį gauta uždarosios akcinės bendrovės aviacijos kompanijos „Avia Baltika“ pažyma apie uždarosios akcinės bendrovės aviacijos kompanijos „Avia Baltika“, vadovaujamos J.Borisovo, teiktą labdarą ir paramą.

Respublikos Prezidento kanceliarijos Pilietybės grupės parengtoje pažymoje bei uždarosios akcinės bendrovės aviacijos kompanijos „Avia Baltika“ rašte nurodytą informaciją patvirtinantys dokumentai Pilietybės reikalų komisijos 2003 m. balandžio 9 d. pirmajame posėdyje komisijos nariams nebuvo pateikti.

Pilietybės reikalų komisijos 2003 m. balandžio 9 d. pirmajame posėdyje nagrinėjant Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka J.Borisovui klausimą nebuvo svarstyta ta aplinkybė, kad Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 1999 m. lapkričio 11 d. nusprendė, jog Lietuvos Respublikos piliečio pasas J.Borisovui buvo išduotas neteisėtai, tačiau nusprendė J.Borisovą laikyti Lietuvos Respublikos piliečiu ir palikti jam Lietuvos Respublikos piliečio pasą; nebuvo aiškintasi, kada J.Borisovas įgijo Rusijos Federacijos pilietybę; nebuvo atsižvelgta į tai, jog dar nėra įstatymo nustatyta tvarka konstatuota, kad J.Borisovas neteko Lietuvos Respublikos pilietybės; nebuvo aiškintasi, ar J.Borisovo atžvilgiu nėra Pilietybės įstatymo 13 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė negali būti teikiama.

4.3.33. Pilietybės reikalų komisijos 2003 m. balandžio 9 d. pirmajame posėdyje bendru komisijos narių sutarimu (nė vienam komisijos nariui nepareiškus kitokios nuomonės) buvo nutarta Respublikos Prezidentui rekomenduoti suteikti J.Borisovui Lietuvos Respublikos pilietybę.

4.3.34. Minėta, kad tą pačią dieną, t.y. 2003 m. balandžio 9 d., apie 15 val. įvyko dar vienas Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 2 d. dekretu Nr. 36 „Dėl Pilietybės reikalų komisijos sudarymo ir jos darbo tvarkos“ sudarytos Pilietybės reikalų komisijos posėdis; jis vyko pas Respublikos Prezidentą. Minėta ir tai, kad 2003 m. balandžio 9 d. ši komisija dar neturėjo įgaliojimų veikti.

Šiame posėdyje buvo svarstomi tik Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka klausimai.

4.3.35. Pilietybės reikalų komisijos 2003 m. balandžio 9 d. posėdyje pas Respublikos Prezidentą inter alia buvo svarstytas Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka J.Borisovui klausimas.

Kaip ir Pilietybės reikalų komisijos 2003 m. balandžio 9 d. pirmajame posėdyje, taip ir tą pačią dieną vykusiame šios komisijos posėdyje pas Respublikos Prezidentą nagrinėjant Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka J.Borisovui klausimą nebuvo svarstyta ta aplinkybė, kad Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 1999 m. lapkričio 11 d. nusprendė, jog Lietuvos Respublikos piliečio pasas J.Borisovui buvo išduotas neteisėtai, tačiau nusprendė J.Borisovą laikyti Lietuvos Respublikos piliečiu ir palikti jam Lietuvos Respublikos piliečio pasą; nebuvo aiškintasi, kada J.Borisovas įgijo Rusijos Federacijos pilietybę; nebuvo atsižvelgta į tai, jog dar nėra įstatymo nustatyta tvarka konstatuota, kad J.Borisovas neteko Lietuvos Respublikos pilietybės; taip pat nebuvo aiškintasi, ar J.Borisovo atžvilgiu nėra Pilietybės įstatymo 13 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė negali būti teikiama. Išskyrus paties J.Borisovo 2003 m. kovo 24 d. prašyme Respublikos Prezidentui suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka nurodytą informaciją bei šios informacijos pagrindu Respublikos Prezidento kanceliarijos Pilietybės grupės parengtą pažymą, taip pat uždarosios akcinės bendrovės aviacijos kompanijos „Avia Baltika“ pažymą apie uždarosios akcinės bendrovės aviacijos kompanijos „Avia Baltika“, vadovaujamos J.Borisovo, teiktą labdarą ir paramą, jokios kitos medžiagos šiuo svarstomu klausimu nebuvo pateikta.

4.3.36. Pilietybės reikalų komisijos 2003 m. balandžio 9 d. posėdyje pas Respublikos Prezidentą be diskusijų (nė vienam komisijos nariui nepareiškus prieštaravimų ar abejonių) buvo nutarta „suteikti išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybę Jurij BORISOV“.

4.3.37. Konstitucinio Teismo posėdyje Respublikos Prezidentas teigė, kad jis J.Borisovą pažįsta seniai, „iš savo skraidymo praktikos“. Respublikos Prezidentas tvirtino, kad jo sprendimo suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka J.Borisovui nelėmė tai, kad J.Borisovas jam suteikė paramą per Respublikos Prezidento rinkimų kampaniją. Respublikos Prezidentas pareiškė, kad „ar būtų suteikta parama, ar nebūtų, sprendimas būtų buvęs toks pats“, o visus klausimus, susijusius su Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimu išimties tvarka J.Borisovui, turėjo išsiaiškinti Pilietybės reikalų komisija.

Konstitucinio Teismo posėdyje Respublikos Prezidentas taip pat tvirtino, kad iki Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekreto Nr. 40 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka“ pasirašymo nebuvo gavęs jokios oficialios medžiagos, kuri kliudytų suteikti J.Borisovui Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka, o ta medžiaga, kuri Respublikos Prezidentui buvo pateikta, nebuvo tokia, dėl kurios galėtų būti priimtas kitoks sprendimas.

4.3.38. Respublikos Prezidento kanceliarijos prašymu Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojas, l. e. p. direktorius J.Vidickas 2003 m. balandžio 10 d. išleido įsakymą Nr. MD-3K-32 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo“, kuriuo inter alia konstatavo, kad J.Borisovas neteko Lietuvos Respublikos pilietybės pagal Pilietybės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 21 straipsnio 3 dalį. Apie šiame Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos l. e. p. direktoriaus 2003 m. balandžio 10 d. įsakyme konstatuotą J.Borisovo Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo faktą tą pačią dieną faksu buvo informuotos Respublikos Prezidento kanceliarija ir Pilietybės reikalų komisija.

4.3.39. 2003 m. balandžio 10 d., t.y. tada, kai Respublikos Prezidentas dar nebuvo išleidęs dekreto, kuriuo Lietuvos Respublikos pilietybė išimties tvarka suteikiama J.Borisovui, J.Borisovo atstovė telefonu tarėsi su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Pilietybės reikalų komisijos pavaduotoja, Pilietybės poskyrio vedėja V.V.Rinkevičiene, kad kitą dieną, t.y. 2003 m. balandžio 11 d., J.Borisovas galėtų prisiekti Lietuvos Respublikai. V.V.Rinkevičienė apie tai informavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Pilietybės reikalų komisijos narius ir paprašė jų 2003 m. balandžio 11 d. iš pat ryto būti savo darbo vietose. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Pilietybės reikalų komisijos nariai 2003 m. balandžio 11 d. ryte susirinkę apsvarstė J.Borisovo priesaikos klausimą ir laukė jo atvykstant, kad jis galėtų prisiekti Lietuvos Respublikai.

4.3.40. J.Borisovas per A.Drakšą (jo ir Respublikos Prezidento R.Pakso bendrą pažįstamą) iki pat 2003 m. balandžio 11 d. ne kartą bandė paskubinti Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimą jam išimties tvarka – prašė A.Drakšo perduoti Respublikos Prezidentui R.Paksui prašymą Lietuvos Respublikos pilietybę suteikti kaip galima greičiau. A.Drakšas perdavė Respublikos Prezidentui R.Paksui minėtą J.Borisovo prašymą Lietuvos Respublikos pilietybę jam suteikti kaip galima greičiau, idant J.Borisovas galėtų su Lietuvos Respublikos piliečio pasu vykti į užsienį.

4.3.41. Respublikos Prezidentas dekretą Nr. 40 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka“, kuriuo išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybę suteikė Jurijui Borisovui, gim. 1956 m. gegužės 17 d. Rusijoje, gyv. Lietuvoje, pasirašė 2003 m. balandžio 11 d., prieš tai šį dekretą pasirašė vidaus reikalų ministras.

4.3.42. Tą pačią dieną, t.y. 2003 m. balandžio 11 d., pirmoje dienos pusėje, Respublikos Prezidento kanceliarijos vadovas A.Meškauskas pasirašė Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekreto Nr. 40 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka“ išrašą, kuriame nurodyta, kad šiuo dekretu išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybė suteikiama Jurijui Borisovui, gim. 1956 m. gegužės 17 d. Rusijoje, gyv. Lietuvoje, ir šis išrašas per trečiąjį asmenį buvo perduotas J.Borisovui.

4.3.43. Tą pačią dieną, t.y. 2003 m. balandžio 11 d., pirmoje dienos pusėje, J.Borisovas, minėtą Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekreto Nr. 40 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka“ išrašą pateikęs jo laukiantiems Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Pilietybės reikalų komisijos nariams, prisiekė Lietuvos Respublikai.

4.3.44. Tą pačią dieną, t.y. 2003 m. balandžio 11 d., pirmoje dienos pusėje, J.Borisovas kreipėsi į Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 1-ojo policijos komisariato Pasų poskyrį dėl Lietuvos Respublikos piliečio paso išdavimo ir tą pačią dieną gavo Lietuvos Respublikos piliečio pasą.

4.3.45. Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekretas Nr. 40 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka“, kuriuo Lietuvos Respublikos pilietybė išimties tvarka buvo suteikta J.Borisovui, gimusiam 1956 m. gegužės 17 d. Rusijoje, gyvenančiam Lietuvoje, „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas 2003 m. balandžio 16 d.

4.4. Komisija, remdamasi surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų bei jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma, konstatuoja:

4.4.1. Šioje išvadoje vertinant 1 kaltinimo pagrįstumą ir rimtumą jau buvo minėta, kad Respublikos Prezidentas priėmė 2003 m. balandžio 11 d. dekretą Nr. 40 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka“, kuriuo išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybė suteikta J.Borisovui. Konstitucinis Teismas 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimu (Žin., 2003, Nr. 124-5643) konstatavo, kad Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies pažeidimas visais atvejais yra formalios asmenų lygybės principo pažeidimas. Tuo tarpu Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalies nuostatoje, kad Respublikos Prezidentas turi būti visiems lygiai teisingas įtvirtinta ne tik Respublikos Prezidento pareiga nepažeisti formalios asmenų lygybės principo, bet ir jo pareiga įgyvendinant jam Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytus įgaliojimus neveikti taip, kad asmenys (jų grupės), kurių atžvilgiu Respublikos Prezidentas priima sprendimus, sąmoningai būtų traktuojami ne lygiai teisingai. Taigi Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalies nuostata, kad Respublikos Prezidentas turi būti visiems lygiai teisingas, būtų pažeista ne visais atvejais, kai yra pažeidžiama Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalis (formalios asmenų lygybės principas), bet tik tada, kai Respublikos Prezidentas, įgyvendindamas jam Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytus įgaliojimus, sąmoningai veikia taip, kad asmenys (jų grupės), kurių atžvilgiu jis priima sprendimus, būtų traktuojami ne lygiai teisingai. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad vien tai, kad Respublikos Prezidento dekretas yra pripažįstamas prieštaraujančiu Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, savaime nereiškia, jog išleisdamas tokį dekretą Respublikos Prezidentas pažeidė Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad Respublikos Prezidentas turi būti visiems lygiai teisingas. Sprendžiant, ar išleisdamas Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai prieštaraujantį dekretą Respublikos Prezidentas kartu nepažeidė ir Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad Respublikos Prezidentas turi būti visiems lygiai teisingas, būtina įvertinti ne tik Respublikos Prezidento dekreto turinį, bet ir faktines tokio dekreto išleidimo aplinkybes.

4.4.2. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimu (Žin., 2003, Nr. 124-5643) konstatavo, kad Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekreto Nr. 40 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka“, kuriuo išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybė suteikta J.Borisovui, išleidimo faktinių aplinkybių visuma akivaizdžiai rodo, kad Respublikos Prezidentas R.Paksas, priimdamas sprendimą suteikti išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybę J.Borisovui, ignoravo tai, kad:

4.4.2.1. Lietuvos valstybės institucijų sprendimais J.Borisovui 1999 m. vieną kartą jau buvo padaryta išimtis ir šitaip jam buvo parodytas ypatingas palankumas – buvo nuspręsta laikyti J.Borisovą Lietuvos Respublikos piliečiu ir palikti jam Lietuvos Respublikos piliečio pasą, nors J.Borisovas 1991 m. Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo neteisėtai;

4.4.2.2. praėjus vos metams, kai Lietuvos valstybės institucijos priėmė sprendimą laikyti J.Borisovą Lietuvos Respublikos piliečiu ir palikti jam Lietuvos Respublikos piliečio pasą, nors J.Borisovas 1991 m. Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo neteisėtai, J.Borisovas, nuolat gyvendamas Lietuvoje, sąmoningai ėmė siekti įgyti kitos valstybės – Rusijos Federacijos – pilietybę ir sąmoningai atliko veiksmus, dėl kurių netenkama Lietuvos Respublikos pilietybės;

4.4.2.3. tokiais veiksmais J.Borisovas akivaizdžiai parodė, kad Lietuvos Respublikos pilietybė jam yra mažesnė vertybė negu Rusijos Federacijos pilietybė, kad pirmenybę jis teikia būtent Rusijos Federacijos, o ne Lietuvos Respublikos pilietybei;

4.4.2.4. Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius M.Laurinkus Respublikos Prezidentą R.Paksą ne kartą informavo, kad dėl J.Borisovo ir jo vadovaujamos uždarosios akcinės bendrovės aviacijos kompanijos „Avia Baltika“ yra atliekamas operatyvinis tyrimas; 2003 m. kovo 17 d. Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius M.Laurinkus Respublikos Prezidentą R.Paksą informavo, kad, J.Borisovo teigimu, jeigu R.Paksas nevykdys J.Borisovui duotų pažadų, tai J.Borisovas paskleis R.Paksui nepalankią, jį kompromituojančią informaciją.

4.4.3. Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, jog vien tai, kad Respublikos Prezidento dekretas yra pripažįstamas prieštaraujančiu Konstitucijai ar įstatymui, savaime nereiškia, kad išleisdamas dekretą, pripažintą prieštaraujančiu Konstitucijai ar įstatymui, Respublikos Prezidentas šiurkščiai pažeidė Konstituciją arba sulaužė priesaiką, arba padarė nusikaltimą, ir kad sprendžiant, ar išleisdamas Konstitucijai ar įstatymui prieštaraujantį dekretą Respublikos Prezidentas šiurkščiai pažeidė Konstituciją arba sulaužė priesaiką, arba padarė nusikaltimą, būtina įvertinti ne tik Respublikos Prezidento dekreto turinį, bet ir tai, ar išleidžiant šį Respublikos Prezidento dekretą buvo įvykdyti Konstitucijoje ir atitinkamuose įstatymuose nustatyti reikalavimai, ar buvo laikomasi nustatytos tvarkos, taip pat būtina įvertinti kitas faktines tokio dekreto išleidimo aplinkybes.

Konstitucinis Teismas konstatavo, jog tai, kad Respublikos Prezidentas R.Paksas, išleisdamas 2003 m. balandžio 11 d. dekretą Nr. 40 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka“, kuriuo suteikė išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybę J.Borisovui, sąmoningai nepaisė nurodytų aplinkybių, turinčių esminę reikšmę sprendžiant, ar suteikti išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybę J.Borisovui, ypač atsižvelgiant į tai, kad J.Borisovas finansiškai bei kitaip itin svariai parėmė R.Paksą jam dalyvaujant 2002 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose, liudija, kad Respublikos Prezidento R.Pakso sprendimą suteikti J.Borisovui išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybę lėmė ne kokie nors J.Borisovo nuopelnai Lietuvos valstybei, bet būtent itin svari finansinė ir kitokia parama, jo suteikta R.Paksui 2002 m. Respublikos Prezidento rinkimuose. Taigi Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas išimties tvarka J.Borisovui buvo ne kas kita, kaip Respublikos Prezidento R.Pakso atsilyginimas J.Borisovui už minėtą paramą.

4.4.4. Šioje išvadoje vertinant 1 kaltinimo pagrįstumą ir rimtumą minėta, kad Konstitucinis Teismas 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimu (Žin., 2003, Nr. 124-5643) konstatavo, kad Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas, kad Respublikos Prezidentas turi būti visiems lygiai teisingas, atsižvelgiant į Konstitucijos 77 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad Respublikos Prezidentas daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų reiškia, kad Respublikos Prezidentas, įgyvendindamas jam Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytus įgaliojimus, turi vadovautis tik Konstitucija ir įstatymais, negali jų pažeisti, kad Respublikos Prezidentas turi veikti vadovaudamasis tik Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, kad Respublikos Prezidentas, įgyvendindamas jam nustatytus įgaliojimus, negali veikti turėdamas tokių tikslų ir interesų, kurie nesuderinami su Konstitucija ir įstatymais, su viešaisiais interesais. Konstitucinis reikalavimas būti visiems lygiai teisingam įpareigoja Respublikos Prezidentą veikti taip, kad nekiltų konfliktas tarp Respublikos Prezidento, kaip asmens, privačių interesų ir jo, kaip valstybės vadovo, konstitucinės pareigos atstovauti Lietuvos valstybei, vadovautis tik Tautos ir Lietuvos valstybės interesais.

Minėtame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad Respublikos Prezidentas R.Paksas, išleisdamas 2003 m. balandžio 11 d. dekretą Nr. 40 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka“, kuriuo suteikė išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybę J.Borisovui, vadovavosi ne Lietuvos Respublikos Konstitucija, ne įstatymais, ne Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, bet asmeniniais interesais. Taigi Respublikos Prezidentas R.Paksas, 2003 m. balandžio 11 d. dekretu Nr. 40 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka“ suteikdamas išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybę J.Borisovui, šį asmenį, kaip asmenį, siekiantį įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, traktavo išskirtinai ir sąmoningai nepaisė Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo, kad valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, taip pat Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo, kad Respublikos Prezidentas turi būti visiems lygiai teisingas.

4.5. Komisijos sprendimas:

surinkti, ištirti ir įvertinti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės ta apimtimi, kad Jurijui Borisovui buvo neteisėtai suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė, patvirtina 4 kaltinimo – savo veikloje nesuderinus viešųjų ir privačių interesų, ir tuo šiurkščiai pažeidus Konstituciją bei sulaužius duotą priesaiką – pagrįstumą ir rimtumą.

4.6. Komisija konstatuoja, jog 2, 4 ir 5 punktuose nurodytos faktinės aplinkybės jau yra nustatytos nagrinėjant 3 kaltinimą.

4.7. Komisija, remdamasi surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų bei jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma, konstatuoja:

Teikime 4 kaltinimas buvo grindžiamas Respublikos Prezidento ir jo patarėjo V.Račkausko veiksmais, kuriais buvo siekiama padaryti įtaką UAB „Žemaitijos keliai“ akcijų perleidimui. Visos faktinės aplinkybės Komisijos jau buvo nustatytos ir konstatuotos nagrinėjant 3 kaltinimą, todėl Komisija šiais įrodymais ir faktais remiasi nagrinėdama ir 4 kaltinimą šia apimtimi.

Konstitucijos 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta: „Valdžios galias riboja Konstitucija. Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“. Šioje normoje įtvirtintas svarbus konstitucinis principas, į kurį turi būti atsižvelgiama nustatant valstybės valdžios institucijų įgaliojimus tiek valstybės valdžios ir asmens santykių, tiek valstybės valdžios institucijų tarpusavio santykių srityse. Konstitucinis Teismas, šiuo aspektu interpretuodamas Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą principą, 1999 m. birželio 3 d. nutarime konstatavo, kad šis konstitucinis principas „reiškia ir tai, kad jei Konstitucijoje yra tiesiogiai nustatyti konkrečios valstybės valdžios institucijos įgaliojimai, nė viena kita institucija negali iš jos šių įgaliojimų perimti, o institucija, kurios įgaliojimai Konstitucijoje nustatyti, negali jų perduoti ar atsisakyti. Tokie įgaliojimai negali būti pakeisti ar apriboti įstatymu“. Šių reikalavimų būtina laikytis norint užtikrinti valstybės valdžios institucijų funkcionavimo darną.

Konstitucijos 82 straipsnyje yra nustatyta, jog Respublikos Prezidentas prisiekia Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas.

Pagal Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo 3 straipsnio nuostatas Respublikos Prezidentas:

prisiekia Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, gerbti ir vykdyti įstatymus, saugoti Lietuvos žemių vientisumą;

prisiekia sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas;

prisiekia visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.

Konstitucijos 77 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog Respublikos Prezidentas atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų.

Respublikos Prezidentas, įgyvendindamas jam Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytus įgaliojimus, turi vadovautis tik Konstitucija ir įstatymais, negali jų pažeisti, jis turi veikti vadovaudamasis tik Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, jis negali veikti turėdamas tokių tikslų ir interesų, kurie nesuderinami su Konstitucija ir įstatymais, su viešaisiais interesais. Konstitucinis reikalavimas būti visiems lygiai teisingam įpareigoja Respublikos Prezidentą veikti taip, kad nekiltų konfliktas tarp Respublikos Prezidento, kaip asmens, privačių interesų ir jo, kaip valstybės vadovo, konstitucinės pareigos atstovauti Lietuvos valstybei, vadovautis tik Tautos ir Lietuvos valstybės interesais.

Respublikos Prezidentas, atlikdamas Komisijos nustatytus veiksmus (tai, kad jis buvo asmeniškai suinteresuotas UAB „Žemaitijos keliai“ akcijų neteisėtu įsigijimu, žinojo apie A.Drakšo, G.Striauko, A.Gumbio ir su jais susijusių asmenų vykdomą neteisėtą veiklą, ją toleravo ir aktyviai padėjo šiems asmenims, duodamas nurodymus Respublikos Prezidento patarėjui V.Račkauskui, Seimo nariui D.A.Barakauskui atlikti neteisėtus veiksmus), veikė ne Tautos, ne Lietuvos valstybės interesais, o savo ir sau artimų asmenų privačiais interesais, kurie buvo priešingi kitų asmenų interesams, taip pat ir Tautos bei Lietuvos valstybės interesams. Respublikos Prezidentas padėjo įgyvendinti su juo susijusių asmenų siekius gauti turtinės naudos kartu pažeisdamas kitų asmenų teises, padarydamas jiems žymią turtinę žalą. Respublikos Prezidentas sąmoningai atliko veiksmus, kuriais buvo bandoma įgyvendinti Prezidento asmeninių draugų bei buvusių bendradarbių neteisėti interesai, pažymėtina, jog Respublikos Prezidentas veikė kartu su G.Striauku, kuris jau buvo priverstas palikti valstybės tarnybą dėl kilusių įtarimų užsiėmus neteisėta veikla toje pačioje verslo srityje. Įgyvendinant šiuos interesus, buvo pažeistas asmenų lygybės principas, kadangi Respublikos Prezidentas savo pažįstamų asmenų grupę sąmoningai traktavo ne lygiai teisingai su kitomis asmenų grupėmis. Tuo buvo pažeistas konstitucinis reikalavimas veikti taip, kad nekiltų konfliktas tarp Respublikos Prezidento, kaip asmens, privačių interesų ir jo, kaip valstybės vadovo, konstitucinės pareigos atstovauti Lietuvos valstybei, vadovautis tik Tautos ir Lietuvos valstybės interesais. Įgyvendindamas savo ir sau artimų asmenų privačius interesus, Respublikos Prezidentas nesilaikė įstatymų nustatytos tvarkos, viršijo Konstitucijos nustatytas Respublikos Prezidento valdžios galias, davė nurodymus Respublikos Prezidentui atstovaujančiam patarėjui Respublikos Prezidento vardu atlikti neteisėtus veiksmus ir kištis į teisėsaugos struktūrų darbą, leido kitiems asmenims Respublikos Prezidento vardu atlikti neteisėtus veiksmus bei toleravo tokią jų veiklą. Tokie nustatyti Respublikos Prezidento veiksmai duoda pagrindą Komisijai juos vertintini kaip Konstitucijos 5, 77, 82 straipsniuose įtvirtintų nuostatų pažeidimą ir duotos priesaikos sulaužymą.

4.8. Komisijos sprendimas:

surinkti, ištirti ir įvertinti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės ta apimtimi, kad Respublikos Prezidentas ir kai kurie jo patarėjai darė neleistiną įtaką privatiems verslo subjektams, kad buvo daroma neteisėta įtaka dėl UAB „Žemaitijos keliai“ akcijų perleidimo, patvirtina 4 kaltinimo – savo veikloje nesuderinus viešųjų ir privačių interesų, ir tuo šiurkščiai pažeidus Konstituciją bei sulaužius duotą priesaiką – pagrįstumą ir rimtumą.

Toliau išvadą pristatys J.Razma.

PIRMININKAS. Kviečiu J.Razmą.

J.RAZMA.Gerbiamieji Seimo nariai.

5.Komisija ištyrė Teikime pradėti Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui apkaltos procesą Seime nurodytą kaltinimą:

savo veiksmais neužtikrinus ir sutrikdžius valstybės valdžios institucijų darnų funkcionavimą, diskreditavus valdžių autoritetą ir sudarius prielaidas Respublikos Prezidento institucijos konstitucinių įgaliojimų nevykdymui, tuo šiurkščiai pažeidus Konstituciją bei sulaužius duotą priesaiką.

(Aš neskaitysiu tų faktinių aplinkybių, kurias nurodė apkaltos iniciatoriai, jos ne kartą buvo išdėstytos ir yra pateiktos jums išdalytos medžiagos 71, 72 ir iš dalies 73 puslapiuose. Pradedu nuo 5.2 punkto, kuriame jau pateiktas komisijos darbo rezultatas.)

5.3. Komisija, tirdama 3 punkte nurodytas faktines aplinkybes, nustatė:

5.3.1. Liudytojas V.Mazuronis parodė, kad 2003 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais vyko daugiau kaip 20 Respublikos Prezidento Rolando Pakso susitikimų su šalies gyventojais. Jo parodymus patvirtino kartu su Respublikos Prezidentu susirinkimuose dalyvavę liudytojai G.Šurkus ir H.Žukauskas. Iš Komisijai pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad, Prezidentui susitinkant su žmonėmis, beveik visada kartu dalyvaudavo ir Seimo narys H.Žukauskas. Be to, liudytojas G.Šurkus pasakė, kad buvęs tikslas ir imtasi priemonių nušalinti Respublikos Prezidentą, dėl to Prezidentas visa tai iš karto teisingai įvertinęs, žaibiškai reagavęs ir vykdomą prieš jį kampaniją pavadinęs sąmokslu.

5.3.2. Respublikos Prezidentas 2003 m. spalio 30 d. LTV „Panoramos“ laidoje pareiškė: „Labas vakaras, mielieji Lietuvos žmonės! Šiandien buvo pabandyta Jus įtikinti, esą Jūsų išrinktas Prezidentas yra susijęs su neaiškiais ryšiais, su nusikalstamom grupuotėm. Aš esu apstulbintas ir šokiruotas, kad, siekiant apginti kai kurias interesų grupes ir bijantis bet kokių permainų, ant politinio lošimo stalo klojamas valstybės autoritetas, žmonių saugumas ir visų Jūsų ateitis. Kategoriškai neigiu ir atmetu prasimanymus. Neabejoju, kad atsakingi mūsų valstybės pareigūnai sugebės nustatyti, kas yra tiesa, o kas tik bet kokias padorumo ir sveiko proto ribas peržengę politiniai žaidimai. Susipažinęs su tik šiandien vakare gauta Valstybės saugumo departamento pažyma, sustabdžiau patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Remigijaus Ačo įgaliojimus, ir jis įstatymų nustatyta tvarka kreipsis į teisėsaugos institucijas dėl jam mestų kaltinimų. Šitokių veiksmų imamasi vizitų į Europos Parlamentą, Berlyną, Vašingtoną ir Briuselį išvakarėse. Tai rodo, jog tai gali būti iš anksto gerai suplanuoti veiksmai, siekiant sumenkinti Prezidento autoritetą, net negalvojant apie pasekmes valstybei ir jos piliečiams. Pažymų paviešinimas, nepateikus jų Prezidentui, gali būti įvardytas kaip sąmokslas. Dar kartą atsiriboju nuo visų šiandien mestų bandymų susieti mane su nusikalstamu pasauliu. Esu tikras, kad netrukus visi šios istorijos užsakovai bus įvardyti. Labos Jums nakties.“

5.3.3. 2003 m. lapkričio 24 d. Širvintose susitikime su vietos gyventojais į pateiktą klausimą raštelyje: „Pasakykit žmonėms, kad jokio susitarimo – nei žodinio, nei raštiško – tarp Jūsų ir Borisovo nebuvo“, Respublikos Prezidentas atsakė: „Taip, nėra. Nebuvo“.

5.3.4. 2003 m. lapkričio 26 d. Kretingoje susitikime su vietos gyventojais Respublikos Prezidentas pasakė: „Aš kalbu su Jumis. Tam aš čia atvažiavau. Vakar aš buvau vienoj vietoj, užvakar buvau dar kitoj, ryt važiuosiu, poryt važiuosiu. Ir taip kiekvieną vakarą. Kadangi neturiu galimybės išeiti į laikraščių puslapius. Neturiu galimybės išeiti į televizijos ekraną. Man belieka susitikti su Jumis, ir kalbėt tą, ką aš galvoju, ir klausyti būtent tą, ką Jūs sakot. (…) Aš galiu pridėjęs ranką prie širdies, kaip vienoj salėj manęs prašė, ranką prie širdies pridėjęs pasakyt – jokių sutarčių, jokių susitarimų, jokių įsipareigojimų aš neturiu, neturėjau ir nesiruošiu turėt“.

Respublikos Prezidentas šiame susitikime taip pat pasakė: „Seimas, Seimo komisija, kai kurie pareigūnai, kai kurios žiniasklaidos priemonės iš tikrųjų paskutiniu metu labai daug kartų pažeidė įstatymą. Ir iš tikrųjų teisinė gynyba, ne vien tik tai politinė gynyba, kokia yra dabar, yra būtina, ir dėl to aš kviečiuosi patyrusius teisininkus, kad būtent tai, kas buvo pažeista, būtų įrodyta, ir tie žmonės, kurie tą dalyką padarė, kurie sumenkino Jūsų pasitikėjimą, kurie sumenkino valstybės įvaizdį užsienyje, jie iš tikrųjų atsakytų taip, kaip reikia atsakyti. Konstitucijoje yra parašyti du atvejai, kada Prezidentas gali paleisti Seimą. Juos, Jūs Konstituciją puikiai žinot… Bet aš manau, kad man kartu su Jumis užteks ir jėgų, ir galimybių dirbt su šia Konstitucija“.

5.3.5. 2003 m. gruodžio 1 d. Alytuje susitikime su vietos gyventojais Respublikos Prezidentui buvo pateiktas raštelis su klausimu: „Ką galvoja apie Prezidentui nepalankias Komisijos išvadas?“ Respublikos Prezidentas atsakė: „Komisija išvadas pateiks rytoj Seimui, ir, kiek aš supratau, Seimas balsuos dėl Komisijos išvadų: „pritart“ ar „nepritart“. Jeigu bus pritarta, arba panašiai, prasidės apkaltos procesas. Tai į procesą įsijungs teisininkai, reiškia, kiekviena išvada bus įvertinta teisiškai. Kol kas aš matau tiktai politinius įvertinimus, iš anksto nuspręstus, ir galbūt, sakyčiau, gana tendencingus“. Respublikos Prezidentas šio susitikimo metu taip pat sakė: „Aš noriu atsakyt, pats užduoti ir atsakyti į tris klausimus. Pirmas dalykas: ar Paksas yra skolingas Borisovui? Atsakymas yra – ne. Antras klausimas, antras klausimas yra: ar yra pasirašytos kažkokios tai sutartys, susitarimai ar žodiniai, ar raštiški, ar kitokie? Atsakymas yra – ne. Ir trečias dalykas, kad visiems būtų aišku, kad aš atsakinėju visiškai tiksliai ir konkrečiai: ar Rolandas Paksas atsistatydins? Atsakymas yra – ne.“

5.3.6. 2003 m. gruodžio 15 d. Telšiuose susirinkusiems gyventojams Respublikos Prezidentas pasakė: „Nei Konstitucijos, nei priesaikos, nei įstatymų aš nesu pažeidęs. Ir viskas, kas yra surašyta dabar Laikinosios komisijos, kuri vadovaujama buvo A.Sakalo, išvados – tai yra gandai, prielaidos ir prasimanymai. Tą drąsiai Jums teigiu. Aš manau, kad užteks proto ir teisininkams, ir kitiems žmonėms atskirti pelus nuo grūdų“.

5.3.7. Respublikos Prezidentas 2003 m. gruodžio 31 d. pasakė: „Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad teisinėje valstybėje politiniai interesai negali daryti įtakos objektyviai teisinei argumentacijai. Deja, Konstitucinio Teismo nutarimo konstatuoti argumentai vertina ne tai, ar dekretas, kaip teisės aktas, atitinka Konstituciją, o vertina subjektyvias aplinkybes. Tai leidžia teigti, jog Konstitucinis Teismas savo nutarimu tapo teismu ne aktui, o asmeniui. Šiuo atveju politika nusvėrė teisę. Tai prieštarauja teisinės valstybės ir Konstitucinio Teismo veiklos principams, kuriuos jis turėtų ne tik gerbti, bet ir jais vadovautis. Negaliu nuslėpti savo nuostabos dėl šio dokumento politinio atspalvio“. Be to, Respublikos Prezidentas pasakė: „Europos Sąjunga, kurios nare Lietuva taps jau 2004 metų gegužės 1-ąją, daug pareikalaus ir iš mūsų. Pirmiausia visų valdymo grandžių pareigūnų gebėjimų ir paprasčiausio padorumo. Vakar Konstitucinis Teismas priėmė visiems žinomą nutarimą. Gerbiu Teismą ir jo sprendimą, nors negaliu nuslėpti ir savo nuostabos dėl šio dokumento politinio atspalvio. Tačiau tai ne šio šventinio vakaro tema“.

5.3.8. 2004 m. sausio 6 d. Vilkaviškyje susitikime su vietos gyventojais Respublikos Prezidentas pasakė: „Klausia manęs apie Konstitucinio Teismo sprendimo objektyvumą ir apie pono G.Steponavičiaus, vieno iš apkaltos iniciatorių, susitikimą su Konstitucinio Teismo pirmininku ponu E.Kūriu. Toks yra klausimas. Aš savo atsakymą pasakiau. Pasakiau tokį atsakymą, kokį, matyt, turėtų pasakyt Prezidentas. Tai, kad aš gerbiu Teismo sprendimą ir patį Teismą, nors jis man atrodo su viena politine pakraipa. Aš tikiuosi, kad Seimo nariai, kuriems teks spręsti dėl Prezidento apkaltos, iš tikrųjų atsižvelgęs į objektyvius dalykus. Aš tikiuosi, kad taip bus“.

5.3.9. 2004 m. sausio 9 d. Jonavoje susitikime su vietos gyventojais Respublikos Prezidentas pasakė: „Sako: kaip tu, Paksai, drįsti, kaip tu, Prezidente, drįsti komentuoti Konstitucinio Teismo sprendimą?“ Aš gerbiu Konstitucinį Teismą, kaip vieną iš valdžios institucijų, ir gerbiu Konstitucinio Teismo sprendimą. Bet niekur, niekur nėra parašyta, kad aš negaliu turėt savo nuomonės apie Konstitucinio Teismo sprendimą. Ir man atrodo, kad Konstitucinis Teismas padarė politinį sprendimą. Ir to aš visiškai nebijau sakyti. Ir kodėl man taip atrodo? Man atrodo keista, kad Konstitucinio Teismo pirmininkas išvakarėse sprendimo susitinka su vienu iš apkaltos organizatorių. Man tai atrodo keista. Toks procesas, kai susitinka Konstitucinio Teismo pirmininkas ir Seimo pirmininko pavaduotojas, lyg tai nieko apkaltos iniciatoriams. Tuo tarpu kitas apkaltos punktas yra, kad į Prezidentūrą užeina Liberalų demokratų partijos pirmininkas, jau įrašomas į apkaltos, reiškia, vieną nuostatą. Kaip čia suprasti? Kaip tą dalyką suprasti? Mes žiūrim dabar, žiūrim iš tikrųjų, iš tų 850 pilietybių, kurios buvo suteiktos išimties tvarka, aš ten randu daug ko: ir vaikams, ir uošviams, ir tetoms, ir be paraiškų, ir be dokumentų, ir panašiai, panašiai. Tai ką reiškia: ir jie visi netenka pilietybės? Aš manau, kad Konstitucinio Teismo sprendimas buvo padarytas su aiškiu aiškiu politiniu išskaičiavimu. Tai yra mano nuomonė. Aš žinau Konstitucijos straipsnius: kad jis yra neginčijamas, kad jis yra nekvestionuojamas, yra galutinis. Bet savo nuomonę apie tą sprendimą aš turiu“.

5.4. Komisija, remdamasi surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų bei jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma, konstatuoja:

5.4.1. Seimas leidžia įstatymus ir vykdo kitas Konstitucijos 67 straipsnyje nurodytas funkcijas. Jo struktūrą ir darbo tvarką nustato įstatymo galią turintis Statutas (Konstitucijos 76 straipsnis), kuris, be to, apibrėžia Seimo laikinųjų tyrimo komisijų sudarymo ir darbo tvarką bei numato, kad komisija, atlikusi pavestą darbą, savo išvadą ir nutarimo projektą pateikia Seimui (Statuto 76 straipsnis). Tik Seimas gali vertinti Komisijos išvadas ir priimti dėl jų nutarimą (Statuto 76 straipsnio 2 dalis).

5.4.2. Pagal Konstitucijos 105 straipsnį Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą, ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai, bei sprendžia kitus šiame Konstitucijos straipsnyje nurodytus klausimus. Konstitucijos 107 straipsnio 2 dalis nustato, kad Konstitucinio Teismo sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami.

5.4.3. Pagal Konstitucijos 77 straipsnį Respublikos Prezidentas yra valstybės vadovas. Jis atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų. Išrinktas Prezidentas prisiekia Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, gerbti ir vykdyti įstatymus, sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas (Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalis, Prezidento įstatymo 3 straipsnis). Pagrindiniai Respublikos Prezidento įgaliojimai yra nurodyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnyje. Konstitucija nesuteikia Prezidentui teisės vertinti, panaikinti ar pakeisti Seimo komisijos išvadas ir Konstitucinio Teismo nutarimus. Prezidentas taip pat neturi teisės paleisti Seimo, o pirmalaikius Seimo rinkimus jis gali paskelbti tik Konstitucijos 58 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais.

5.4.4. Įgyvendinant bendruosius valstybės uždavinius ir funkcijas, valstybės institucijų veikla grindžiama jų bendradarbiavimu. Šių institucijų tarpusavio sąveika garantuoja valstybės valdžios įgaliojimų vykdymą.

5.4.5. Iš to, kas buvo pasakyta, darytina išvada, kad viena pagrindinių Respublikos Prezidento funkcijų yra užtikrinti visų valdžios institucijų veiklos, bendradarbiavimo darną, jų vienybę įgyvendinant bendruosius valstybės uždavinius ir funkcijas. Įgyvendindamas Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytus įgaliojimus, Respublikos Prezidentas vadovaujasi tik Konstitucija ir įstatymais, neturi jų pažeisti, negali veikti turėdamas tokių tikslų ir interesų, kurie nesuderinami su Konstitucija ir įstatymais, su viešaisiais interesais. Konstitucinis reikalavimas būti visiems lygiai teisingam įpareigoja Lietuvos Respublikos Prezidentą veikti taip, kad nekiltų konfliktas tarp Respublikos Prezidento, kaip asmens, privačių interesų ir jo, kaip valstybės vadovo, konstitucinės pareigos atstovauti Lietuvos valstybei, vadovautis tik Tautos ir Lietuvos valstybės interesais.

5.4.6. Akivaizdu, kad minėti Prezidento Rolando Pakso veiksmai, kalbos, pareiškimai ir teiginiai griauna Lietuvos valstybės ir jos valdžios institucijų autoritetą, pažeidžia valstybės valdžios institucijų bendradarbiavimą, jų veiklos darną, prieštarauja Konstitucijos 5, 76, 77 straipsnių, 82 straipsnio 1 dalies, 84 straipsnio bei Prezidento įstatymo 3 straipsnio reikalavimams ir yra šiurkštus Respublikos Prezidento pareigos vadovautis tik Tautos ir Lietuvos valstybės interesais pažeidimas.

5.5. Komisijos sprendimas:

surinkti, ištirti ir įvertinti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės ta apimtimi, kad Respublikos Prezidento vieši kaltinimai ir pasisakymai yra nekonstituciniai, patvirtina 5 kaltinimo – savo veiksmais neužtikrinus ir sutrikdžius valstybės valdžios institucijų darnų funkcionavimą, diskreditavus valdžių autoritetą ir sudarius prielaidas neatlikti Respublikos Prezidento institucijos konstitucinių įgaliojimų nevykdymui, tuo šiurkščiai pažeidus Konstituciją bei sulaužius duotą priesaiką – pagrįstumą ir rimtumą.

5.6. Komisija, vertindama nurodyto kaltinimo 8 punkte nurodytas faktines aplinkybes, nustatė:

5.6.1. Remdamasi išrinkto Respublikos Prezidento Rolando Pakso prašymu, Liberalų demokratų partijos valdyba 2003 m. sausio 14 d. sustabdė Rolando Pakso narystę Liberalų demokratų partijoje ir nuo to laiko šios partijos pirmininko pareigas laikinai ėjo Valentinas Mazuronis. 2003 m. kovo 9 d. kongrese Valentinas Mazuronis buvo išrinktas LDP pirmininku.

5.6.2. Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas, sustabdęs narystę Liberalų demokratų partijoje, dalyvavo mažiausiai dviejuose oficialiuose jos renginiuose: 2003 m. kovo 9 d. Liberalų demokratų partijos kongrese ir 2003 m. rugpjūčio mėnesį Liberalų demokratų partijos vasaros stovykloje prie Lūksto ežero.

5.6.3. Liberalų demokratų partijos vadovybė turi nuolatinius leidimus lankytis Respublikos Prezidentūroje. Nuolatinius leidimus turi šie Liberalų demokratų partijos prezidiumo nariai:

Valentinas Mazuronis – LDP pirmininkas (leidimo Nr. 20A-63);

Henrikas Žukauskas – LDP pirmininko pirmasis pavaduotojas (leidimo Nr. 20A-85);

Evaldas Lementauskas – LDP pirmininko pavaduotojas (leidimo Nr. 20A-62);

Dailis Alfonsas Barakauskas – LDP pirmininko pavaduotojas (leidimo Nr. 20A-73);

Eugenijus Maldeikis – LDP pirmininko pavaduotojas (leidimo Nr. 20A-90).

Taigi nuolatinius leidimus turi didžioji dauguma (5 iš 8) LDP Prezidiumo narių. Nuolatinius leidimus lankytis Respublikos Prezidentūroje taip pat turi dalis Liberalų demokratų partijos valdybos narių (į Liberalų demokratų partijos valdybą įeina ir visas Liberalų demokratų partijos Prezidiumas):

Jonas Lionginas (leidimo Nr. 20A-89);

Kęstas Komskis (leidimo Nr. 20A-127);

Egidijus Skarbalius (leidimo Nr. 20A-146);

Juozas Imbrasas (leidimo Nr. 20A-125).

5.6.4. Respublikos Prezidento susitikimuose su visuomene Lietuvos miestuose, be paties Respublikos Prezidento, Prezidentūros darbuotojų ir kartais atitinkamoje apygardoje išrinkto Seimo nario, nuolat dalyvauja Liberalų demokratų partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas, Seimo narys Henrikas Žukauskas, kartais – Liberalų demokratų partijos Prezidiumo narys, Seimo narys Dailis Alfonsas Barakauskas.

5.6.5. Liberalų ir centro sąjungos, Naujosios sąjungos (socialliberalų) ir Tėvynės sąjungos – konservatorių frakcijų atstovai į Respublikos Prezidento susitikimus su visuomene nebuvo kviečiami ir juose nedalyvavo. Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų frakcijos vardu nebuvo gauta atitinkamų kvietimų, tačiau frakcijos nariai buvo tiesiogiai informuojami apie Respublikos Prezidento atvykimą į jų rinkimų apygardas, kuriose jie buvo išrinkti į Seimą. Liudytojas Henrikas Žukauskas Komisijai parodė, kad „vyksta labai paprastai: yra pasiūloma ir yra važiuojama, tai yra paprastas būdas (…). Paskambina iš Prezidentūros Sigutis Jačėnas, jeigu tokį pažįstate, ir tiek. Ir dar paklausia, ar aš galiu padėti susisiekti su toje vietoje vienmandatėje išrinktu nariu, aš, aišku, susisiekiu, ir jeigu yra noras, jis taip pat vyksta kartu“. Liudytojas Valentinas Mazuronis Komisijai parodė: „Kadangi tie klausimai liečia santykius su Seimo nariais, tikriausiai jums į šituos klausimus, aš manau, galbūt atsakytų ponas H. Žukauskas arba Prezidentūros atstovai, kurie vadovavo, kadangi, kiek aš suprantu, jie prašo padėti, nes jis čia Seime yra, kad (…)“.

5.6.6. Liberalų demokratų partijos skyrių vadovai, rengiant Respublikos Prezidento susitikimus su visuomene, rūpinasi šių susitikimų organizavimu, užsako arba apmoka skelbimus vietos žiniasklaidoje: 2003 m. lapkričio 25 d. skelbimą apie Respublikos Prezidento susitikimą su Marijampolės gyventojais „Marijampolės laikraščiui“ pateikė Marijampolės LDP skyriaus pirmininkas Rolandas Jonikaitis; 2003 m. gruodžio 4 d. skelbimą Mažeikių „Santarvės“ laikraštyje apmokėjo LDP Mažeikių skyriaus pirmininko pavaduotojas Kęstutis Bartkevičius; 2003 m. gruodžio mėnesį skelbimą „Tauragiškių balse“ užsakė ir pažadėjo apmokėti LDP Tauragės skyriaus pirmininkas Sigitas Kancevyčius.

5.6.7. Liberalų demokratų partijos nariai ne tik dalyvaudavo Respublikos Prezidento susitikimuose su visuomene, bet ir atlikdavo renginio organizatorių funkcijas šiuose susitikimuose: pavyzdžiui, rinkdavo Respublikos Prezidentui pateiktus raštelius, juos rūšiuodavo. Liudytojas Henrikas Žukauskas Komisijai parodė: „Aš nežinau, tiesiog pavesti merui, merui, kuris sėdi taip pat tame susirinkime, tokius dalykus pavesti, man atrodo, būtų neetiška (…). Kas arčiau sėdi, tas ir renka raštelius (…); aš sudedu pagal dydį, kad Prezidentui būtų lengviau laikyti rankoje (…)“.

5.6.8. Valentinas Mazuronis Komisijai parodė: „Lietuvos Respublikos Prezidentūroje, aš pasakysiu atvirai, aš būnu pakankamai dažnai. Dažniausiai mano susitikimai būna su Prezidento patarėjais (…), daug žmonių rašo laiškus, kreipiasi ir dažnai būna laiškai adresuoti ir partijos vardu, ir Prezidento vardu (…); visą tą medžiagą, tai darau aš, nunešu į Prezidentūrą ir atiduodu Prezidento patarėjams prašydamas, kad jie ją užregistruotų ir ten pagal savo vidaus tvarką išnagrinėtų. Su Prezidentu kaip partijos vadovas, prezidentinės partijos… parlamentinės partijos vadovas aš esu susitikęs turbūt porą kartų (…); ir aš esu Prezidentūroje buvęs ne kaip partijos vadovas, o asmeniškai susitikęs su Prezidentu keletą kartų. J.Borisovas apdovanotas auksiniu Liberalų demokratų partijos nario ženkleliu už (…) nuopelnus Liberalų demokratų partijai Liberalų demokratų partijos valdybos sprendimu (…). Aš nežinau, kad J.Borisovas būtų suteikęs kokią nors pagalbą Liberalų demokratų partijai. O po mano išrinkimo Liberalų demokratų partijos pirmininku, t.y. 2003 m. kovo 9 d., aš žinau, kad J.Borisovas nesuteikė jokios paramos Liberalų demokratų partijai“.

5.6.9. Henrikas Žukauskas Komisijai parodė: „Paprasčiausiai po rinkimų mano pagrindinis darbas buvo Seime. Aš buvau Seimo frakcijos seniūnas (…), mano pagrindinis darbas buvo Prezidentūros galbūt Juridinio skyriaus ryšys su Seimu, tai yra ruošiant įstatymų pataisas, arba jie dažnai kreipdavosi dėl įstatymų projektų, kurie yra registruojami Seime nauji“.

5.6.10. 2003 m. liepos 21 d. buvo patvirtinta Respublikos Prezidento konsultanto-atstovo Seime ir Vyriausybėje pareigybės aprašymas. Jo II dalyje numatytas tikslas – padėti Respublikos Prezidentui įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytus įgaliojimus, tarp šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijų įrašyta funkcija dalyvauti Seimo seniūnų sueigose, komitetų ir frakcijų posėdžiuose bei referuoti Respublikos Prezidentui Seimo veiklos aktualijas.

5.7. Komisija, remdamasi surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų bei jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma, konstatuoja:

5.7.1. Konstitucijos preambulėje inter alia nustatyta, kad Lietuvių Tauta siekia teisingos pilietinės visuomenės. Teisingos pilietinės visuomenės siekis absoliučiai nesuderinamas su situacija, kai aukščiausieji valstybės pareigūnai viešai kalba netiesą, klaidina visuomenę, viešai duoda melagingas priesaikas.

5.7.2. Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią išrinktas Respublikos Prezidentas „prisiekia Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas.“

5.7.3. Konstitucijos 83 straipsnio 1 dalyje numatyta Respublikos Prezidentu išrinkto asmens pareiga sustabdyti savo veiklą politinėse partijose ir politinėse organizacijose iki naujos Respublikos Prezidento rinkimų kampanijos pradžios.

Pažymėtina, kad Konstitucijoje vartojama formuluotė „sustabdyti veiklą politinėse partijose ir politinėse organizacijose“ ir Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymo 10 straipsnyje vartojama formuluotė „sustabdyti narystę politinėje partijoje ir politinėje organizacijoje“ pagal turinį ir teisinę prasmę skiriasi.

Pagal esamą teisinį reguliavimą bei susiklosčiusią teisinę praktiką politinių partijų ir politinių organizacijų veikloje dalyvauja ne tik jų nario teisinį statusą turintys piliečiai, bet ir rėmėjai bei kiti asmenys. Ši aplinkybė yra prielaida daryti išvadą, kad Respublikos Prezidento konstitucinė pareiga sustabdyti savo veiklą politinėse partijose ir politinėse organizacijose apima ne vien Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatytus draudimus (asmuo, kurio narystė politinėje partijoje ar politinėje organizacijoje sustabdyta, negali rinkti ir būti renkamas į politinės partijos ar politinės organizacijos bei jos padalinių organus ir vykdyti jų pavedimus), bet ir draudimą bet kokia forma sąmoningai veikti konkrečios politinės partijos ar politinės organizacijos vardu, turtiniais ar neturtiniais interesais.

Narystės sustabdymas yra formalus juridinis faktas. Jis įforminamas politinės partijos ar politinės organizacijos įstatuose nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos įstatymuose bei politinės partijos ar politinės organizacijos įstatuose (statutuose) numatytomis sąlygomis sprendimą dėl narystės sustabdymo remdamosi nario prašymu arba savo iniciatyva priima kompetentingos politinės partijos ar politinės organizacijos institucijos.

Veiklos politinėje partijoje ar politinėje organizacijoje sustabdymas yra ne tik formalus specifinę teisinę formą turintis kompetentingos institucijos sprendimas, bet ir faktinis asmens elgesys palaikant santykius su atitinkama politine partija, valstybės valdžios bei valdymo institucijomis, savivaldybių institucijomis, ūkio subjektais, kitais asmenimis. Faktinį asmens elgesį apibūdina objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: konkrečios veikos (veikimas ar neveikimas), jų tikslai ir motyvai bei padariniai.

Kai asmuo yra politinės partijos ar politinės organizacijos narys, narystės sustabdymas yra formalus veiklos politinėje partijoje ar politinėje organizacijoje sustabdymą patvirtinantis požymis, tačiau šis faktas turėtų reikšti ir tikrąjį (materialųjį) veiklos politinėje partijoje ar politinėje organizacijoje sustabdymą, t.y. jokių veiksmų, kurie turėtų ar galėtų turėti padarinių politinei partijai ar politinei organizacijai, neatlikimą.

5.7.4. Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo 3 straipsnyje numatytas Respublikos Prezidento priesaikos tekstas. Šiame straipsnyje inter alia nustatyta, kad Respublikos Prezidentas prisiekia „visomis išgalėmis tarnauti demokratijai“.

Pažymėtina, kad sustabdyti savo veiklą politinėse partijose ir politinėse organizacijose įpareigoto valstybės pareigūno tarnavimas demokratijai nesuderinamas su vienos konkrečios politinės partijos patronavimu, išskirtinio dėmesio jai rodymu bei privilegijų ar kitokių lengvatų jai (jos nariams ar vadovams) suteikimu.

5.7.5. Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Respublikos Prezidentas inter alia prisiekia sąžiningai eiti savo pareigas. Sąžiningas pareigų ėjimas apima ne tik tinkamą įgaliojimų vykdymą, bet ir galimybės tinkamai eiti pareigas kritiką, tačiau kritika negali būti pagrįsta prasimanymais, visuomenės klaidinimu ar piktavališku tinkamam pareigų ėjimui skirtų įstatymų aiškinimu.

5.7.6. Ėmus organizuoti Respublikos Prezidento susitikimus su įvairių miestų ir rajonų gyventojais, šiuose susitikimuose Respublikos Prezidentą Rolandą Paksą (be Respublikos Prezidento institucijoje dirbančių asmenų) lydėdavo daugiausia Liberalų demokratų partijos atstovai. Vertinant šį faktą, būtina pažymėti, kad liudytojas V.Mazuronis Komisijai pateikė duomenų, kad į susitikimus su visuomene, kuriuose dalyvauja Respublikos Prezidentas, kviečiami ne tik Liberalų demokratų, bet ir kitų politinių partijų atstovai. Iš viso buvo nurodyta 11 susitikimų, į kuriuos buvo kviesti Seimo nariai – ne Liberalų demokratų partijos atstovai. Vertinant liudytojo V.Mazuronio pateiktus duomenis, būtina atkreipti dėmesį į kai kurias aplinkybes. Pirma, devyni iš vienuolikos liudytojo nurodytų susitikimų vyko jau po 2003 m. gruodžio 11 d. įvykusio apkaltos iniciatyvos teksto paskelbimo visuomenei (žr., pavyzdžiui, „Lietuvos ryto“ 2003 m. gruodžio 11 d. publikaciją „Apkaltos tekste – argumentai, faktai, įrodymai“). Antra, pažymėtina, kad ir likę du vizitai, į kuriuos, remiantis liudytojo V.Mazuronio pateiktais duomenimis, buvo kviesti ne Liberalų demokratų frakcijos Seime atstovai, vyko praėjus tam tikram laikui po to, kai Seimas patvirtino Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimų grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui išvadą. Šios aplinkybės verčia kritiškai vertinti liudytojo V.Mazuronio pateiktus įrodymus, nes chronologiniu požiūriu (ypač atsižvelgiant į iki tol susitikimuose su rinkėjais dalyvauti kviečiamų Seimo narių partinę priklausomybę) ši praktika gali būti vertinama kaip siekimas vėlesne praktika paneigti apkaltos iniciatorių pateikiamus kaltinimus. Galiausiai išskirtinio Liberalų demokratų partijos vaidmens Respublikos Prezidento susitikimuose su visuomene konstatavimui nebūtina nustatyti, kad nė viename susitikime nedalyvavo jokios kitos partijos atstovas. Tam visiškai pakanka nustatyti, kad Liberalų demokratų partijos atstovai dalyvavo visuose (ar beveik visuose) Respublikos Prezidento Rolando Pakso susitikimuose su visuomene, ten akivaizdžiai dominavo, be to, vyko ne savo iniciatyva, o pakviesti (ar paties Respublikos Prezidento Rolando Pakso, ar jo patarėjų).

5.7.7. Liberalų demokratų frakcijos Seime seniūnas Henrikas Žukauskas, jo įsitikinimu ir teigimu, atlikdavo Respublikos Prezidento kanceliarijos Teisės departamento ir Seimo „ryšininko“ funkciją. Pažymėtina, kad Respublikos Prezidentui atstovauti Seime yra paskirtas Respublikos Prezidento konsultantas D.Beinoravičius, o Seimo narys H.Žukauskas oficialiai nėra įgaliotas atstovauti nei Seimui, nei juo labiau Respublikos Prezidento kanceliarijos Teisės departamentui, todėl oficialiai jis galėjo veikti tik kaip Seimo Liberalų demokratų frakcijos atstovas. Kitaip tariant, toks Seimo nario H.Žukausko vaidmuo vertintinas kaip įrodantis ypatingą Liberalų demokratų frakcijos Seime padėtį Prezidentūroje. Antra vertus, Liberalų demokratų partijos pirmininko pavaduotojas Seimo narys H.Žukauskas galėjo neformaliai atstovauti Respublikos Prezidento kanceliarijos Teisės departamento interesams Seime, tačiau ir tokia praktika liudytų, kad Liberalų demokratų partijai priklausančio Seimo nario vaidmuo Respublikos Prezidento atžvilgiu yra privilegijuotas.

5.7.8. Liberalų demokratų partija ryšius palaiko ne tik su pačiu Respublikos Prezidentu, bet ir iš šios partijos formaliai pasitraukusiais Prezidento patarėjais. Pažymėtina, kad liudytojo V.Mazuronio paaiškinimas, kad pas Prezidento patarėjus jis lankosi siekdamas perduoti Liberalų demokratų partijoje gautus piliečių kreipimusis, negali būti vertinamas vien kaip formalus raštvedybos taisyklių įgyvendinimas. Pagal raštvedybos taisykles visi kreipimaisi į valstybės institucijas turi būti registruojami nustatyta tvarka. Prezidentui adresuoti kreipimaisi registruojami ne patarėjų, o Respublikos Prezidento priimamajame.

5.8. Komisijos sprendimas:

surinkti, ištirti ir įvertinti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės ta apimtimi, kad Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas netinkamai vykdė savo pareigą sustabdyti politinę veiklą Liberalų demokratų partijoje, patvirtina 5 kaltinimo – savo veiksmais neužtikrinus ir sutrikdžius valstybės valdžios institucijų darnų funkcionavimą, diskreditavus valdžių autoritetą ir sudarius prielaidas Respublikos Prezidento institucijos konstitucinių įgaliojimų nevykdymui, tuo šiurkščiai pažeidus Konstituciją bei sulaužius duotą priesaiką – pagrįstumą, tačiau nepatvirtina jo rimtumo.

5.9. Komisija konstatuoja, jog 2 ir 4 punktuose nurodytos faktinės aplinkybės buvo nustatytos ir įvertintos nagrinėjant 1 kaltinimą. Komisija konstatuoja, jog šios aplinkybės patvirtina 5 kaltinimo rimtumą ir pagrįstumą.

5.10. Komisijos sprendimas:

surinkti, ištirti ir įvertinti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės ta apimtimi, kad Jurijui Borisovui buvo neteisėtai suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė, patvirtina 5 kaltinimo – savo veiksmais neužtikrinus ir sutrikdžius valstybės valdžios institucijų darnų funkcionavimą, diskreditavus valdžių autoritetą ir sudarius prielaidas Respublikos Prezidento institucijos konstitucinių įgaliojimų nevykdymui, tuo šiurkščiai pažeidus Konstituciją bei sulaužius duotą priesaiką – pagrįstumą ir rimtumą.

Komisija konstatuoja, jog 5 ir 6 punktuose nurodytos faktinės aplinkybės buvo nustatytos ir įvertintos nagrinėjant 2 kaltinimą. Komisija konstatuoja, kad šios aplinkybės ta apimtimi, kuri nurodyta šiuose punktuose, negali patvirtinti 5 kaltinimo pagrįstumo ir rimtumo.

5.11. Komisijos sprendimas dėl šių punktų:

surinkti, ištirti ir įvertinti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės ta apimtimi, kad buvo neteisėtai atskleistas įslaptintų Valstybės saugumo departamento pažymų turinys, kad Respublikos Prezidentas nesiėmė priemonių sustabdyti įslaptintos informacijos nutekėjimą iš Prezidentūros, nepatvirtina 5 kaltinimo – savo veiksmais neužtikrinus ir sutrikdžius valstybės valdžios institucijų darnų funkcionavimą, diskreditavus valdžių autoritetą ir sudarius prielaidas Respublikos Prezidento institucijos konstitucinių įgaliojimų nevykdymui, tuo šiurkščiai pažeidus Konstituciją bei sulaužius duotą priesaiką – pagrįstumo.

5.12. Komisija konstatuoja, jog 1 punkte nurodytos faktinės aplinkybės buvo nustatytos ir įvertintos nagrinėjant 2 kaltinimą. Komisija konstatuoja, jog šios aplinkybės ta apimtimi, kuri nurodyta šiame punkte, patvirtinta 5 kaltinimo pagrįstumą ir rimtumą.

5.13. Komisijos sprendimas dėl šio punkto:

surinkti, ištirti ir įvertinti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės ta apimtimi, kad slapta informacija buvo perduodama asmenims, neturintiems teisės su ja susipažinti, patvirtina 5 kaltinimo – savo veiksmais neužtikrinus ir sutrikdžius valstybės valdžios institucijų darnų funkcionavimą, diskreditavus valdžių autoritetą ir sudarius prielaidas Respublikos Prezidento institucijos konstitucinių įgaliojimų nevykdymui, tuo šiurkščiai pažeidus Konstituciją bei sulaužius duotą priesaiką – pagrįstumą ir rimtumą.

5.14. Komisija konstatuoja, jog 7 punkte nurodytos faktinės aplinkybės buvo nustatytos ir įvertintos nagrinėjant 4 kaltinimą. Komisija konstatuoja, jog šios aplinkybės ta apimtimi, kuri nurodyta šiame punkte, patvirtinta 5 kaltinimo pagrįstumą, tačiau Komisija pripažįsta, jog šis pažeidimas negali būti vertinamas kaip pagrindžiantis kaltinimo rimtumą.

5.15. Komisijos sprendimas:

surinkti, ištirti ir įvertinti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės ta apimtimi, kad, Respublikos Prezidentui toleruojant, jo patarėjai viršijo savo kompetenciją, kišosi į kitų valstybės institucijų veiklą, piktnaudžiavo savo statusu, taip įnešdami sumaištį į valstybės valdymą, patvirtina 5 kaltinimo – savo veiksmais neužtikrinus ir sutrikdžius valstybės valdžios institucijų darnų funkcionavimą, diskreditavus valdžių autoritetą ir sudarius prielaidas Respublikos Prezidento institucijos konstitucinių įgaliojimų nevykdymui, tuo šiurkščiai pažeidus Konstituciją bei sulaužius duotą priesaiką – pagrįstumą, tačiau nepatvirtina jo rimtumo.

(Toliau kolegos.)

PIRMININKAS. V.Karbauskis.

V.KARBAUSKIS. Gerbiamieji kolegos, 6 kaltinimas. Komisija ištyrė Teikime pradėti Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui apkaltos procesą Seime nurodytą kaltinimą:

aplaidžiai vykdžius savo pareigas, nenustačius politinio (asmeninio) pasitikėjimo Respublikos Prezidento kanceliarijos valstybės tarnautojų kompetencijos ribų, kas sudarė prielaidas jiems piktnaudžiauti savo įgaliojimais, bei nesiėmus veiksmų užkirsti kelią atskirų politinio (asmeninio) pasitikėjimo Respublikos Prezidento kanceliarijos valstybės tarnautojų piktnaudžiavimams vykdant savo pareigas ir tuo šiurkščiai pažeidus Konstituciją bei sulaužius duotą priesaiką.

6.1. Teikimo iniciatoriai šį kaltinimą grindė nurodydami tokias faktines aplinkybes, kurios buvo pateiktos iniciatorių teikime.

6.2. Kaltinimo pagrįstumui ir rimtumui nustatyti reikalinga išnagrinėti ir įvertinti 3 ir 8 punktuose nurodytas faktines aplinkybes kartu, kadangi jos yra tarpusavyje susijusios, o 1, 2, 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodytos faktinės aplinkybės nagrinėtinos atskirai.

6.3. Komisija, tirdama 1 punkte nurodytas faktines aplinkybes, nustatė:

6.3.1. Lietuvos Respublikos Prezidentūros politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai Remigijus Ačas, Alvydas Medalinskas, Visvaldas Račkauskas, Gintaras Šurkus, Evaldas Vaitkus, Vitalė Vinickienė pradėjo eiti savo pareigas Respublikos Prezidentūroje nuo 2003 m. vasario 26 d.

6.3.2. Lietuvos Respublikos Prezidento aparato ir Respublikos Prezidento kanceliarijos struktūra, etatų ir pareigybių sąrašas buvo patvirtinti 2003 m. vasario 26 d. Lietuvos Respublikos Prezidento pirmuoju potvarkiu Nr. 1a. Respublikos Prezidentūros struktūra šiuo potvarkiu suskirstyta į dvi dalis: Respublikos Prezidento aparatą, į kurio sudėtį pateko visi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, ir Respublikos Prezidento kanceliariją, atliekančią daugiau techninio pobūdžio funkcijas. Respublikos Prezidento patarėjai yra tiesiogiai pavaldūs Respublikos Prezidentui, o tie patarėjai, kurie nėra grupių vadovai, – taip pat ir grupių vadovams.

6.3.3. Respublikos Prezidento institucijos darbo organizavimo tvarkai nustatyti yra priimti tokie lokaliniai Respublikos Prezidentūros teisės aktai: Respublikos Prezidento priimamojo vedėjos V.Sivilevičienės 2002 m. lapkričio 11 d. įsakymas Nr. 299 „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidentūros vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“; Respublikos Prezidento 2003 m. gegužės 29 d. potvarkis Nr. 32 „Dėl piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos Prezidentūroje taisyklių patvirtinimo“.

6.3.4. Lietuvos Respublikos Prezidentūros valstybės tarnautojų pareigybių aprašymai buvo patvirtinti 2003 m. liepos 21 d., t. y. praėjus keturiems mėnesiams ir 23 dienoms nuo to laiko, kai Respublikos Prezidentūros valstybės tarnautojai pradėjo eiti savo pareigas. Visi Respublikos Prezidento patarėjai su pareigybių aprašymais buvo supažindinti 2003 m. liepos 21 d.

6.3.5. Respublikos Prezidentūros valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų projektus rengė Respublikos Prezidentūros Teisės departamentas arba pasitardamas su atitinkamų grupių vadovais, arba vienvaldiškai. Patarėjas užsienio politikos klausimais A.Medalinskas savo pareigybės aprašymo projektą parengė pats. Ankstesnių Prezidentų aparate dirbusių valstybės tarnautojų pareigybės nebuvo aprašytos.

6.3.6. Iki 2003 m. liepos 21 d. Respublikos Prezidento patarėjai padėjo Prezidentui įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose numatytus įgaliojimus teisės aktų nustatyta tvarka nesureglamentavus patarėjų kompetencijos ribų.

6.4. Komisija, remdamasi surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų bei jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma, konstatuoja:

6.4.1. Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo 13 straipsnis apibrėžia Respublikos Prezidentui padedančios įgyvendinti jo funkcijas bei jo rezidenciją aptarnaujančios įstaigos statusą: į jos sudėtį patenka tiek politinio (asmeninio) pasitikėjimo, tiek karjeros valstybės tarnautojai. Ši įstaiga įvardijama „Respublikos Prezidento kanceliarija“. Valstybės tarnybos įstatyme (8 straipsnio 5 dalis, 10 straipsnio 2 dalis) aptariant asmenų priėmimą į valstybės tarnautojų pareigas Prezidentūroje vartojamas terminas „Respublikos Prezidento institucija“. Lietuvos Respublikos Prezidentas savo 2003-02-26 potvarkiu Nr. 1a išskyrė atskirai Prezidento aparatą ir Prezidento kanceliariją kaip du struktūrinius vienetus. Patvirtintose Respublikos Prezidentūros vidaus tvarkos bei Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos Prezidentūroje taisyklėse vartojamas terminas „Respublikos Prezidentūra“. Respublikos Prezidento kanceliarijos vadovas, pateikdamas įvairius raštus Specialiajai tyrimo komisijai, pasirašo tiek ant blanko su užrašu „Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija“, tiek su užrašu „Lietuvos Respublikos Prezidentūra“. Todėl sąvokos „Respublikos Prezidento institucija“, „Respublikos Prezidentūra“, „Respublikos Prezidento aparatas“, „Respublikos Prezidento kanceliarija“ šioje išvadoje laikytinos tapačiomis.

6.4.2. Respublikos Prezidentūros valstybės tarnautojai Remigijus Ačas, Alvydas Medalinskas, Visvaldas Račkauskas, Gintaras Šurkus, Evaldas Vaitkus, Vitalė Vinickienė gavo Respublikos Prezidento patarėjų įgaliojimus 2003 m. vasario 26 d., t. y. tą dieną, kai šie asmenys pradėjo eiti patarėjų pareigas Respublikos Prezidentūroje. Liudytojai V.Vinickienė, G.Šurkus, A.Medalinskas, O.Valiukevičiūtė parodė, kad tuo laikotarpiu, kol nebuvo patvirtinti pareigybių aprašymai, jie veikė Respublikos Prezidento jiems pavestose srityse. Patarėjų veiklos gairėmis buvo Respublikos Prezidento rinkiminės programos nuostatos.

Komisija nustatė, kad Respublikos Prezidentūros valstybės tarnautojų pareigybių aprašymai buvo patvirtinti 2003 m. liepos 21 d., t. y. praėjus keturiems mėnesiams ir 23 dienoms nuo to laiko, kai Respublikos Prezidentūros valstybės tarnautojai pradėjo eiti savo pareigas. Iki to laiko, kol minėti pareigybių aprašymai nebuvo patvirtinti, patarėjai padėjo Respublikos Prezidentui įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose numatytus įgaliojimus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka neapibrėžus jų kompetencijos ribų.

Patarėjų kompetencijos ribų nenustatymas, kaip to reikalauja Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio ir kitų teisės aktų nuostatos, savaime nereiškia išvados, kad vienas ar kitas Respublikos Prezidento patarėjas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, viršijo įgaliojimus ar netinkamai padėjo Respublikos Prezidentui vykdyti jo funkcijas. Minėtas faktas reiškia tik tai, kad nebuvo vykdomas Valstybės tarnybos įstatyme numatytas reikalavimas kiekvienam valstybės tarnautojui patvirtinti jo pareigybės aprašymą.

Atvejų, kuriais Respublikos Prezidentūros valstybės tarnautojai dėl to, kad nėra patvirtinti jų pareigybių aprašymai, būtų padėję netinkamai vykdyti Respublikos Prezidentui jo funkcijas, komisija nenustatė. Komisija nustatė, kad Respublikos Prezidento institucijos darbo organizavimo tvarkai sureglamentuoti buvo priimti tokie lokaliniai Respublikos Prezidentūros teisės aktai: Respublikos Prezidento priimamojo vedėjos V.Sivilevičienės 2002 m. lapkričio 11 d. įsakymas Nr. 299 „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidentūros vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“; Respublikos Prezidento 2003 m. gegužės 29 d. potvarkis Nr. 32 „Dėl piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos Prezidentūroje taisyklių patvirtinimo“. Todėl 6 kaltinimo 1 punkto teiginys, kad laiku nebuvo patvirtinta Respublikos Prezidento kanceliarijos darbo organizavimo tvarka, nepagrįstas.

6.5. Komisijos sprendimas:

surinkti, ištirti ir įvertinti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės ta apimtimi, kad dėl to, jog laiku nebuvo patvirtinti Respublikos Prezidento kanceliarijos darbo organizavimo tvarkos bei pareigūnų pareigybių aprašymai, Respublikos Prezidento kanceliarijos pareigūnai, neturėdami įgaliojimų, beveik pusę metų netinkamai padėjo vykdyti Respublikos Prezidentui jo funkcijas, nepatvirtina 6 kaltinimo – aplaidžiai vykdžius savo pareigas, nenustačius politinio (asmeninio) pasitikėjimo Respublikos Prezidento kanceliarijos valstybės tarnautojų kompetencijos ribų, kas sudarė prielaidas jiems piktnaudžiauti savo įgaliojimais, bei nesiėmus veiksmų užkirsti kelią atskirų politinio (asmeninio) pasitikėjimo Respublikos Prezidento kanceliarijos valstybės tarnautojų piktnaudžiavimams vykdant savo pareigas ir tuo šiurkščiai pažeidus Konstituciją bei sulaužius duotą priesaiką – pagrįstumo.

6.6. Komisija, vertindama 2 punkte nurodytas faktines aplinkybes, nustatė:

6.6.1. Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. IX-455 buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000–2004 metų programa, kurios V skyrius „Sveikatos apsauga“ numato pagrindines vykdomosios valdžios veiklos kryptis sveikatos apsaugos srityje. Keletas iš šiame skyriuje išdėstytų tikslų yra: optimizuoti visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų tinklą; racionaliai ir greitai pertvarkyti pirminės sveikatos priežiūros įstaigų tinklą, tobulinant sveikatos priežiūros administravimą ir finansavimą; pertvarkyti vaistų politiką: tobulinti kompensacijų už vaistus skyrimo tvarką, atsižvelgiant į gyventojų pajamas, nustatyti kompensuojamųjų vaistų sąrašo keitimo periodiškumą ir kt. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 926 patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nuostatai. Šiuose nuostatuose numatyta, kad Sveikatos apsaugos ministerija vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestas sveikatos apsaugos srities valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendina šioje srityje valstybės politiką.

6.6.2 faktinė aplinkybė. 2003 m. kovo 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2001 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. IX-455, nuostatas sveikatos apsaugos srityje, priėmė nutarimą Nr. 335 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos patvirtinimo“

6.6.3 faktinė aplinkybė. 2003 m. balandžio 29 d. Respublikos Prezidentūroje su Respublikos Prezidento patarėja Vitale Vinickiene susitiko Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos renkamų organų nariai: V.Žvirblienė, E.Baltakis, P.Simanavičius, G.Rimdeika. Šis susitikimas įvyko Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos iniciatyva. Tarp kitų su sveikatos priežiūros įstaigų veikla susijusių klausimų buvo diskutuota ir dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-03-18 nutarimo Nr. 335. Diskusijos metu Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos narių ir V.Vinickienės nuomonės kai kuriais klausimais buvo skirtingos. Apie Gydytojų vadovų sąjungos prezidento S.Gendvilio ir gydytojo E.Baltakio lankymąsi pas Respublikos Prezidento patarėją V.Vinickienę sužinojo sveikatos apsaugos ministras Juozas Olekas.

6.6.4 aplinkybė. 2003 m. liepos 17 d. pas Lietuvos Respublikos Prezidentą įvyko pasitarimas dėl sveikatos priežiūros įstaigų finansavimo ir restruktūrizavimo strategijos įtakos regioninių tinklų stiprinimui. Pasitarimui pirmininkavo Lietuvos Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas. Šiame pasitarime, be kitų asmenų, dalyvavo Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarėjas sveikatos klausimais J.Kairys, sveikatos apsaugos ministro patarėjas P.Šerpytis, Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė D.Mikutienė, Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius S.Janonis, Sveikatos apsaugos ministerijos valstybės sekretorius V.Žilinskas. Sveikatos apsaugos ministras J.Olekas šiame pasitarime nedalyvavo. Šio pasitarimo metu buvo nutarta inicijuoti kai kurių su sveikatos sistema susijusių teisės aktų pataisų projektų rengimą, kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Valstybės kontrolę, Specialiųjų tyrimų tarnybą. Tai nurodoma pasitarimo protokole (pasirašytame V.Vinickienės). Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas 2003-07-25 raštu Nr. 2D-5603 Lietuvos Respublikos Vyriausybės paprašė išsamesnės informacijos apie įstaigų restruktūrizavimo strategiją, ekonominį pagrindimą, reikalavimus medicininių paslaugų prieinamumui ir kokybei užtikrinti pagal tris paslaugų lygius ir ligų profilius, taip pat apie šios strategijos įgyvendinimo prognozes, 2001 ir 2002 metų gydymo įstaigų finansavimo skirtumų ir tendencijų pagrįstumą. Tos pačios dienos raštu Respublikos Prezidentas paprašė Valstybės kontrolės patikrinti Sveikatos apsaugos ministerijos ir ligonių kasų 2001 ir 2002 metų veiklos kokybę ir įvertinti, ar Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymas užtikrino tinkamas sąlygas gauti medicinines paslaugas susirgus ir sudarė prielaidas regioninių sveikatos priežiūros tinklų plėtrai. Tiek Vyriausybei, tiek Valstybės kontrolei savo raštuose Respublikos Prezidentas paaiškino, kad pasitarimo metu buvo pateikta informacija, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšos 1999–2002 metais skirstytos netolygiai ir neskaidriai, dėl to Prezidentas ir kreipėsi į minėtas institucijas. Respublikos Prezidento patarėja V.Vinickienė papildomais 2003-07-25 raštais Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Valstybės kontrolei, Specialiųjų tyrimų tarnybai pažymėjo, kad pasitarimo metu konstatuoti PSDF biudžeto lėšų skirstymo 1999–2002 metais netolygumas ir neskaidrumas, išsamiai išdėstė minėto Vyriausybės 2003-03-18 nutarimo Nr. 335 trūkumus ir spragas bei atkartojo Respublikos Prezidento 2003-07-25 raštuose išdėstytus Prezidento prašymus pridėdama formą, pagal kurią minėtos institucijos turėtų atsakyti į Prezidento pateiktus užklausimus.

6.6.5. Sveikatos apsaugos ministras 2003 m. birželio 11 d. priėmė įsakymą Nr. V-347, kuriuo patvirtino ambulatoriniam gydymui skirtų vaistų, kompensuojamųjų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, bazinių kainų apskaičiavimo tvarką. Sveikatos apsaugos ministras 2003 m. rugpjūčio 11 d. priėmė įsakymą „Dėl kompensuojamųjų vaistų bazinių kainų kainyno patvirtinimo“.

6.6.6. Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Vitalė Vinickienė prieš planuojamą Respublikos Prezidento ir sveikatos apsaugos ministro susitikimą raštu parengtoje 2003-08-27 kasdieninėje informacijoje Respublikos Prezidentui išvardija pažeidimus, kuriuos padarė sveikatos apsaugos ministras priimdamas minėtąjį įsakymą.

6.6.7. Respublikos Prezidento patarėja Vitalė Vinickienė 2003 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. 2D-6932 kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą išdėstydama kritinę nuomonę dėl sveikatos apsaugos ministro 2003-06-11 įsakymo, nurodydama kompensuojamųjų vaistų bazinių kainų apskaičiavimo metodikos trūkumus bei ypatumus, kurie sudarė sąlygas neatsižvelgti į Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio nuostatas. Šiame rašte patarėja pažymėjo, kad įvertinant sveikatos apsaugos ministro 2003-06-11 įsakymo Nr. V-347 ir Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio prieštaravimą Respublikos Prezidentui svarbi Generalinės prokuratūros išvada. 2003 m. rugsėjo 29 d. patarėja V.Vinickienė kreipėsi į advokatą Leoną Virginijų Papirtį prašydama įvertinti sveikatos apsaugos ministro 2003-06-11 įsakymo Nr. V-347 ir Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio prieštaravimą.

6.6.8. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra Respublikos Prezidento patarėjai V.Vinickienei į šios pateiktą 2003-09-29 raštą dėl sveikatos apsaugos ministro įsakymo įvertinimo atsakė 2003 m. spalio 3 d. raštu Nr. 13.2-449. Advokatas Leonas Virginijus Papirtis savo atsakymą taip pat pateikė 2003 m. spalio 3 dieną. Sveikatos apsaugos ministras Juozas Olekas apie Respublikos Prezidento patarėjos Vitalės Vinickienės užklausimus Generalinei prokuratūrai ir advokatui dėl ministro priimto įsakymo įvertinimo ir apie Generalinės prokuratūros bei advokato pateiktus atsakymus sužinojo apsilankęs pas Respublikos Prezidentą, kai Jo Ekscelencija pateikė jam minėtus Generalinės prokuratūros ir advokato atsakymus.

6.6.9. 2003 m. spalio 6 d. Lietuvos Respublikos Prezidentūroje gautas prof. E.Vaitkaus, prof. E.Tarasevičiaus ir prof. R.Abraičio pareiškimas, kuriame prašoma Respublikos Prezidento pareikalauti iš sveikatos apsaugos ministro atšaukti 2003-06-11 ir 2003-08-11 įsakymus dėl kompensuojamųjų vaistų sąrašo bei iš naujo apsvarstyti šį klausimą.

6.6.10. Respublikos Prezidento patarėja Vitalė Vinickienė 2003 m. spalio 24 d. raštu Nr. 2D-7447 kreipėsi į Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Algirdą Brazauską pateikdama premjerui susipažinti prof. E.Vaitkaus, prof. E.Tarasevičiaus ir prof. R.Abraičio pareiškimo Respublikos Prezidentui kopiją.

6.6.11. Respublikos Prezidento patarėjo valstybės sveikatos apsaugos politikos klausimais pareigybės aprašyme nėra numatyta tokia funkcija – kontroliuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ar Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymų, susijusių su sveikatos apsaugos sistemos klausimų sprendimu, teisėtumą ir pagrįstumą.

6.6.12. Sveikatos apsaugos ministras Juozas Olekas informavo Respublikos Prezidentą apie tai, kad Prezidento patarėja Vitalė Vinickienė, viršydama savo įgaliojimus, kišasi į Sveikatos apsaugos ministerijos veiklą.

PIRMININKAS. R.Šukys.

R.ŠUKYS. 6.6.13 faktinė aplinkybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 28 d. nutarimu ,,Dėl Vyriausybinės narkotikų kontrolės komisijos ir jos nuostatų patvirtinimo“ buvo įsteigta Vyriausybės narkotikų kontrolės komisija; jos pagrindinis uždavinys buvo narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos veiksmų, kuriuos vykdo valstybės institucijos, koordinavimas siekiant, kad Lietuvoje būtų įgyvendinama viena narkotikų kontrolės ir narkomanijos politika, atitinkanti Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir Lietuvos Respublikos reikalavimus. Vyriausybė buvo pavedusi komisijai koordinuoti Nacionalinę narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999–2003 metais programą. Kadangi minėta programa galiojo iki 2003 m. pabaigos, šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerija yra parengusi Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004–2008 metų programos patvirtinimo“ projektą. Projektas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. birželio 8 d. nutarimo „Dėl ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo ir įgyvendinimo plano“ 15 punktu, kuriuo Lietuvos Respublikos Vyriausybei per 2003 m. I pusmetį buvo pavesta minėtą programą parengti. Šia programa siekiama sustabdyti ir sumažinti narkomanijos plitimą, užkirsti kelią neteisėtai narkotikų apyvartai, įgyvendinti valstybės politikos prioritetus narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės srityje nuosekliai ir kompleksiškai šalinant narkomanijos atsiradimo ir plitimo priežastis ir sąlygas. Projektą rengė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu sudaryta darbo grupė. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. lapkričio 27 d. nutarimu patvirtino Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatus. Pagal šiuos Nuostatus svarbiausieji Narkotikų kontrolės departamento uždaviniai yra įgyvendinti narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės politiką bei nustačius pagrindines šios politikos įgyvendinimo kryptis organizuoti narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės priemonių įgyvendinimą, koordinuoti kitų valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų veiklą narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės srityse.

6.6.14 faktas. Respublikos Prezidentas savo patarėjui jaunimo, socialinio aktyvumo ir nevyriausybinių organizacijų klausimais Gintarui Šurkui pavedė dirbti narkomanijos prevencijos srityje, rasti būdus, kaip galima būtų kuo efektyviau sustabdyti narkomanijos plitimą. Patarėjo jaunimo, socialinio aktyvumo ir nevyriausybinių organizacijų klausimais pareigybės aprašyme įrašyta viena iš funkcijų – nagrinėti ir spręsti kovos su narkomanija problemas. G.Šurkus dėl narkomanijos, dėl būdų, kaip ją sustabdyti, yra kalbėjęs ir aktyviai diskutavęs su Lietuvos Respublikos Ministru Pirmininku, Seimo Pirmininko pavaduotoju A.Skardžiumi, Sveikatos apsaugos ministerijos valstybės sekretoriumi V.Žilinsku, daugybe kitų valstybės pareigūnų, kurių pareiga veikti šioje srityje. G.Šurkus šiems asmenims dėstė Respublikos Prezidento poziciją. Kai kurie pareigūnai nesutiko su G.Šurkaus nuomone ir priešinosi jo siūlomoms idėjoms, kitiems po ilgų diskusijų pavyko įteigti Prezidento siūlomas idėjas.

6.6.15 faktinė aplinkybė. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2003-10-06 priėmė įsakymą, kuriuo sudarė darbo grupę Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-02 nutarimo „Dėl ankstyvo vaikų (moksleivių) psichiką veikiančių medžiagų vartojimo nustatymo tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo projektui parengti. Į šios darbo grupės posėdį, įvykusį 2003 m. spalio 6 d., buvo pakviestas Respublikos Prezidento patarėjas Gintaras Šurkus. Šio posėdžio metu G.Šurkus laikėsi kategoriškos pozicijos dėl priverstinio moksleivių testavimo. Su šia pozicija nesutikusią Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausiąją specialistę G.Paulauskienę G.Šurkus 2003 m. spalio 21 d. kvietėsi pokalbio į Respublikos Prezidentūrą siekdamas jos nuomonę pakeisti. Apie šį kvietimą sužinojęs sveikatos apsaugos ministras J.Olekas nurodė G.Paulauskienei vykdyti tiesiogines pareigas ir į Prezidentūrą nevykti. Sveikatos apsaugos ministras J.Olekas apie šį įvykį Respublikos Prezidento neinformavo.

6.6.16 faktinė aplinkybė. Užsienio reikalų ministras Antanas Valionis ir Jo Ekscelencija Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas buvo susitarę susitikti kiekvieną pirmadienį 11.00 val. aptarti užsienio politikos einamuosius klausimus. 2003 m. liepos–lapkričio mėnesiais įvykusiuose keturiuose Respublikos Prezidento ir užsienio reikalų ministro susitikimuose A.Valionis Respublikos Prezidentui užsiminė apie diplomatiniais kanalais gautus signalus iš NATO valstybių ambasadorių, taip pat iš Lietuvos Respublikos ambasadorės prie NATO dėl Remigijaus Ačo kaip Respublikos Prezidento patarėjo nacionalinio saugumo klausimais tinkamumo. Trys Respublikos Prezidento ir užsienio reikalų ministro susitikimai įvyko be pašalinių asmenų, ketvirtajame susitikime dalyvavo Prezidento patarėjai A.Medalinskas ir R.Gorbačiovas. Šio susitikimo metu apie diplomatiniais keliais gautus signalus dėl R.Ačo asmens A.Valionis nekalbėjo, jis tik parodė Prezidentui pro memoria fragmentą. Apie nepasitikėjimą Respublikos Prezidento patarėju nacionalinio saugumo klausimais Remigijumi Aču užsienio valstybių ambasadoriai yra kalbėję ir Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkui Gediminui Kirkilui.

6.6.17 faktinė aplinkybė. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 1 dalies 1 punktą Respublikos Prezidentas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką. Vyriausybės teikimu Prezidentas skiria ir atšaukia Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų, priima užsienio valstybių diplomatinių atstovų įgaliojamuosius ir atšaukiamuosius raštus, teikia aukščiausius diplomatinius rangus ir specialius vardus. Be to, šalies vadovas pasirašo Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir teikia jas Seimui ratifikuoti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pagrindiniai tikslai ir kryptys vykdant užsienio politiką išdėstyti Lietuvos Respublikos Seimo 2001 m. liepos 12 d. nutarimu patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000–2004 metų programoje.

6.6.18 faktinė aplinkybė. Užsienio reikalų ministras Antanas Valionis ir Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas buvo susitarę susitikti kiekvieną pirmadienį 11.00 val. aptarti užsienio politikos einamuosius klausimus. 2003 m. liepos–lapkričio mėnesiais įvykusiuose keturiuose Respublikos Prezidento ir Užsienio reikalų ministro susitikimuose A.Valionis Respublikos Prezidentui užsiminė apie diplomatiniais kanalais gautus signalus iš NATO valstybių ambasadorių, taip pat iš Lietuvos Respublikos ambasadorės prie NATO dėl Remigijaus Ačo kaip Respublikos Prezidento patarėjo nacionalinio saugumo klausimais tinkamumo. Trys Respublikos Prezidento ir užsienio reikalų ministro susitikimai įvyko be pašalinių asmenų, ketvirtajame susitikime dalyvavo Prezidento patarėjai A.Medalinskas ir R.Gorbačiovas. Šio susitikimo metu apie diplomatiniais keliais gautus signalus dėl R.Ačo asmens A.Valionis nekalbėjo, jis tik parodė Prezidentui pro memoria fragmentą. Apie nepasitikėjimą Respublikos Prezidento patarėju nacionalinio saugumo klausimais Remigijumi Aču užsienio valstybių ambasadoriai yra kalbėję ir Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkui Gediminui Kirkilui.

(Bijau, bet čia kartojasi. Aš atsipašau, bet bus galima pašalinti tą klaidelę.)

6.6.19 faktinė aplinkybė. Užsienio reikalų ministras Antanas Valionis buvo gavęs diplomatiniais kanalais signalų bei nugirdęs kalbų dėl jo galimo pakeitimo išrinkus Lietuvos Respublikos Prezidentą Rolandą Paksą. A.Valionis girdėjo, kad tokias kalbas skleidė Respublikos Prezidento patarėjas Alvydas Medalinskas. Alvydas Medalinskas taip pat yra girdėjęs kalbų dėl galimo užsienio reikalų ministro Antano Valionio pakeitimo. Alvydas Medalinskas teigia, kad tokias kalbas skleidė pats AntanasValionis.

6.6.20 faktinė aplinkybė. Gediminas Kirkilas parodė, kad, A.Medalinskui einant Respublikos Prezidento patarėjo užsienio politikos klausimais pareigas, Respublikos Prezidentūroje buvo sukviestas pasitarimas dėl užsienio politikos koordinavimo tarybos modelio (pavadinimas nėra tikslus, nes 2003 m. įvykusių pasitarimų užsienio politikos klausimais protokolų Respublikos Prezidentūra, prašoma juos pateikti Komisijai, neatsiuntė). Kada minėtas pasitarimas įvyko, Gediminas Kirkilas neatsimena. Pasitarimas G.Kirkilui buvo ypatingas ir įsiminė tuo, kad tik atvykęs į pasitarimą jis pamatė jau parengtą užsienio politikos koordinavimo tarybos veikimo projektą. Šį projektą parengė A.Medalinsko vadovaujama Prezidentūros užsienio politikos grupė. Pasak G.Kirkilo, toks projektas rengimo stadijos metu visų pirma turėjo būti derinamas su kitomis institucijomis – Vyriausybe, Užsienio reikalų ministerija, Seimo Užsienio reikalų komitetu, o ne siūlomas priimti, jo net nenusiuntus minėtoms institucijoms pastaboms ir nuomonei pateikti. Minėtame pasitarime dalyvavo ir Respublikos Prezidentas. Komisijai Respublikos Prezidentūra, kaip rašo savo 2004-02-09 rašte Nr. 2D-718, pateikia Užsienio politikos koordinavimo tarybos priimtą ES reikalų koordinavimo Lietuvoje modelį. Tačiau pridėtą dokumentą parengė Prezidento spaudos tarnyba, pateiktos oficialaus ES reikalų koordinavimo Lietuvoje modelio dokumento, kurį priėmė Užsienio politikos koordinavimo taryba, kopijos nėra pridėta.

6.6.21 aplinkybė. Užsienio reikalų ministras Antanas Valionis išsakė Respublikos Prezidentui priekaištus dėl patarėjo A.Medalinsko veiksmų ir jo kišimosi į Užsienio reikalų ministerijos kompetencijai priklausančias sritis. Respublikos Prezidentas yra kalbėjęs su patarėju A.Medalinsku ir jį drausminęs. A.Medalinskas yra kalbėjęs Respublikos Prezidentui, kad užsienio reikalų ministro A.Valionio darbas nėra tinkamas.

6.7. Komisija, remdamasi surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų bei jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma, konstatuoja:

6.7.1. Lietuvos Respublikos valstybės valdžia yra vieninga, tačiau skirtingos valdžios funkcijos pavedamos skirtingoms valdžios institucijoms. Kiekvienai valstybės valdžios institucijai suteikiama jos paskirtį atitinkanti kompetencija, o pastarąją lemia valdžios institucijos vieta tarp kitų valdžios institucijų. Nė viena valstybės valdžia negali viršyti jai Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatytų įgaliojimų ar juos perimti iš kitos valdžios. Įgaliojimai, suteikti valstybinės valdžios šakoms, yra išvardyti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje; Lietuvos Respublikos Seimo – 67 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Prezidento – 84 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės – Konstitucijos 94 straipsnyje, teisminės valdžios – Konstitucijos 109 straipsnyje; šiuose straipsniuose išvardytos pagrindinės nuostatos detalizuojamos kituose įstatymuose. Bendroji norma šiems išvardytiems Konstitucijos straipsniams yra nustatyta Konstitucijos 5 straipsnyje, kuriame pasakyta, kad valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Šia norma yra įtvirtintas valstybės valdžių padalijimo ir atribojimo principas. Kaip pažymėta Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d. nutarime, šis principas reiškia, kad įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios turi būti atskirtos, pakankamai savarankiškos, bet kartu turi būti jų pusiausvyra. Kiekvienai valdžios institucijai suteikiama jos paskirtį atitinkanti kompetencija, kurios konkretus turinys priklauso nuo tos institucijos vietos tarp kitų valdžios institucijų, jos įgaliojimų santykio su kitų institucijų įgaliojimais. Kiekviena valstybės valdžios institucija užima tam tikrą vietą valstybės valdžios sistemoje ir atlieka tik jai būdingas funkcijas. Seimas, kurį sudaro tautos atstovai – Seimo nariai, leidžia įstatymus, prižiūri Vyriausybės veiklą, tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas, sprendžia kitus Konstitucijoje numatytus klausimus. Respublikos Prezidentas – valstybės vadovas, jis atstovauja valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų, o Vyriausybė yra vykdomoji tvarkomoji šalies institucija, vykdanti įstatymus ir kitus teisės aktus, tvarkanti krašto reikalus. Teismai vykdo teisingumą. Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valdžios galias riboja Konstitucija. Įgyvendinant bendruosius valstybės uždavinius ir funkcijas, valstybės institucijų veikla grindžiama jų bendradarbiavimu, todėl jų tarpusavio sąveika apibūdintina kaip tarpfunkcinė partnerystė.

Ypatingas vaidmuo užtikrinant valstybės valdžios institucijų darnų funkcionavimą ir sąveiką tenka Respublikos Prezidentui. Jeigu Respublikos Prezidentas ar jo įgaliojimus padedantys įgyvendinti asmenys peržengia kompetencijos ribas, kišasi į kitų institucijų veiklą, kai to daryti Konstitucija ir įstatymai nesuteikia teisės, tai kelia sumaištį valstybės valdžios institucijų veikloje ir silpnina šių institucijų bendradarbiavimą vykdant valstybės politiką įvairiose srityse. Konstitucinis Teismas 1998 m. kovo 10 d. nutarime yra pažymėjęs, kad valstybės valdžios institucijos – Seimas, Respublikos Prezidentas, Vyriausybė – veikia pagal kiekvienai jų Konstitucijoje nustatytą ir įstatymuose sukonkretintą kompetenciją. Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės vykdoma politika – tai šių valstybės valdžios institucijų kompetentinga veikla, skirta atitinkamiems socialiniu požiūriu reikšmingiems tikslams pasiekti ar uždaviniams spręsti. Šiuo politinės valdžios lygmeniu priimtų sprendimų sėkmę lemia įvairūs veiksniai, bet visais atvejais ypač svarbus vaidmuo tenka būtent valdininkų korpusui. Todėl valdininkams taikomi jų veiksmų teisėtumo, profesinės kompetencijos, tarnybos etikos reikalavimai.

Respublikos Prezidento patarėjų kompetencija negali būti platesnė už paties Respublikos Prezidento kompetenciją.

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras A.Valionis Komisijai paliudijo, kad yra atkreipęs Lietuvos Respublikos Prezidento dėmesį klausdamas, ar patarėjas užsienio politikos klausimais iš tiesų vykdė Prezidento politiką, ar savo asmenišką politiką. A.Valionis matė problemą dėl to, kad pozicija užsienio politikos klausimais dėl A.Medalinsko veiksmų nebuvo vienoda, ir apie tai kalbėjo Respublikos Prezidentui. Pasak A.Valionio, yra nusistovėjusi taisyklė, kad visos valstybės institucijos, palaikydamos santykius su užsienio šalių ambasadoriais, kitais atstovais, užsienio politikos klausimais turi turėti vienodą, suderintą poziciją; jeigu vienas asmuo išsako kitokią poziciją ar savo asmenišką nuomonę, tai kelia sumaištį minėtuose santykiuose. Kad darbas su Užsienio reikalų ministerija ir pačiu ministru klostėsi sunkiai, Komisijai pripažino ir liudytojas Alvydas Medalinskas. Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas Komisijai paliudijo, kad yra buvę atvejų, kai Respublikos Prezidento patarėjas A.Medalinskas viršijo savo kompetenciją.

6.7.2. Sveikatos apsaugos ministras komisijai paliudijo, kad Respublikos Prezidento patarėja Vitalė Vinickienė yra davusi nurodymų įvairioms institucijoms dėl Sveikatos apsaugos ministerijos veiklos, priimtų įsakymų. Iš Komisijai pateiktų dokumentų matyti, kad Respublikos Prezidento patarėja įvairiuose raštuose kitoms institucijoms yra kritikavusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimto nutarimo bei sveikatos apsaugos ministro priimtų įsakymų nuostatas. Respublikos Prezidento patarėja V.Vinickienė papildomais raštais Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Valstybės kontrolei, Specialiųjų tyrimų tarnybai po to, kai į šias institucijas su prašymais jau buvo kreipęsis Respublikos Prezidentas, pateikė informaciją apie Respublikos Prezidentūroje įvykusio pasitarimo metu konstatuotą PSDF biudžeto lėšų skirstymo netolygumą ir neskaidrumą, išsamiai išdėstė Vyriausybės nutarimo, kuriuo patvirtinta sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategija, trūkumus ir spragas bei pakartojo Respublikos Prezidento tos pačios dienos raštuose išdėstytus Respublikos Prezidento prašymus pridėdama formą, pagal kurią minėtos institucijos turėtų atsakyti į Prezidento pateiktus užklausimus. Be to, patarėja V.Vinickienė buvo paprašiusi Generalinės prokuratūros ir advokato L.Papirčio įvertinti sveikatos apsaugos ministro priimto įsakymo, kuriuo patvirtinta kompensuojamųjų vaistų bazinių kainų apskaičiavimo metodika, prieštaravimą Sveikatos draudimo įstatymui. Respublikos Prezidento patarėjo valstybės sveikatos apsaugos politikos klausimais pareigybės aprašyme nėra numatyta tokia funkcija – kontroliuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ar Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymų, susijusių su sveikatos apsaugos sistemos klausimų sprendimu, teisėtumą ir pagrįstumą.

6.7.3. Respublikos Prezidento patarėjas G.Šurkus komisijai paliudijo, kad buvo gavęs užduotį iš Respublikos Prezidento rasti būdus, kaip stabdyti narkomanijos plitimą. Tokia funkcija – nagrinėti ir spręsti kovos su narkomanija problemas – įrašyta G.Šurkaus pasirašytame jo pareigybės aprašyme. G.Šurkus dėl narkomanijos, dėl būdų, kaip ją sustabdyti, yra kalbėjęs ir aktyviai diskutavęs su Lietuvos Respublikos Ministru Pirmininku, Seimo Pirmininko pavaduotoju A.Skardžiumi, Sveikatos apsaugos ministerijos valstybės sekretoriumi V.Žilinsku, daugybe kitų valstybės pareigūnų, kurių pareiga veikti šioje srityje. G.Šurkus šiems asmenims dėstė Respublikos Prezidento poziciją. Kai kurie pareigūnai nesutiko su G.Šurkaus nuomone ir priešinosi jo siūlomoms idėjoms, kitiems po ilgų diskusijų pavyko įteigti Prezidento siūlomas idėjas. Taigi G.Šurkus, veikdamas kaip patarėjas, manydamas, kad jo siūlomos priemonės ir būdai dėl narkomanijos plitimo sustabdymo yra tinkamiausi, siekė savo nuomonę įteigti įvairiems pareigūnams, kurie yra atsakingi arba dirba narkomanijos prevencijos srityje. G.Šurkus yra kvietęsis pokalbio į Respublikos Prezidentūrą Sveikatos apsaugos ministerijos vyr. specialistę G.Paulauskienę siekdamas pakeisti jos nuomonę, nes G.Paulauskienės ir G.Šurkaus nuomonės dėl moksleivių testavimo buvo skirtingos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnį vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus; koordinuoja ministerijų veiklą. Kaip minėta, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000–2004 metų programa yra patvirtinta Seimo nutarimu. Pagal šią programą Vyriausybė ir yra įpareigota dirbti 2000–2004 metų laikotarpiu. Kiekvienos ministerijos veiklą apibrėžia tos ministerijos nuostatai. Pagal nuostatų bendrąsias nuostatas atitinkami ministrai priima įsakymus tai ministerijai pavestais klausimais, atsako už tos ministerijos veiklą. Tiek Vyriausybės, tiek ministerijos priimtų teisės aktų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė neįeina į Respublikos Prezidento ir jo patarėjų kompetenciją. Respublikos Prezidento įgaliojimų sveikatos politikos vykdymo klausimais nei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, nei įstatymuose nėra numatyta.

6.7.4. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 1 dalies 1 punktą Respublikos Prezidentas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką. Vyriausybės teikimu Prezidentas skiria ir atšaukia Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų, priima užsienio valstybių diplomatinių atstovų įgaliojamuosius ir atšaukiamuosius raštus, teikia aukščiausius diplomatinius rangus ir specialius vardus. Be to, šalies vadovas pasirašo Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir teikia jas Seimui ratifikuoti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pagrindiniai tikslai ir kryptys vykdant užsienio politiką išdėstyti Lietuvos Respublikos Seimo 2001 m. liepos 12 d. nutarimu patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000–2004 metų programoje.

6.8. Komisijos sprendimas:

surinkti, ištirti ir įvertinti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės ta apimtimi, kad Respublikos Prezidento patarėjai Vitalė Vinickienė, Gintaras Šurkus ir Alvydas Medalinskas viršijo savo kompetenciją, kišosi į kitų valstybės institucijų veiklą, taip įnešdami sumaištį į valstybės valdymą, patvirtina 6 kaltinimo – aplaidžiai vykdžius savo pareigas, nenustačius politinio (asmeninio) pasitikėjimo Respublikos Prezidento kanceliarijos valstybės tarnautojų kompetencijos ribų, kas sudarė prielaidas jiems piktnaudžiauti savo įgaliojimais, bei nesiėmus veiksmų užkirsti kelią atskirų politinio (asmeninio) pasitikėjimo Respublikos Prezidento kanceliarijos valstybės tarnautojų piktnaudžiavimams vykdant savo pareigas ir tuo šiurkščiai pažeidus Konstituciją bei sulaužius duotą priesaiką – pagrįstumą, tačiau nepatvirtina jo rimtumo.

6.9. Dėl Respublikos Prezidento patarėjų E.Vaitkaus ir R.Ačo prašymų Specialiųjų tyrimų tarnybai pateikti informaciją apie asmenis, siekiančius eiti arba einančius pareigas valstybės įstaigoje, atitikties teisės aktų reikalavimams.

6.9.1. Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnis numato, kad teisėsaugos ir kontrolės institucijų turima teisėtai surinkta bei objektyvi informacija apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, pateikiama teisės aktų nustatyta tvarka valstybės tarnautoją paskyrusiam ar skiriančiam įstaigos vadovui ar valstybės politikui siekiant, kad valstybės ar savivaldybės įstaigoje dirbtų tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Informacijos apie asmenį, siekiantį valstybės ar savivaldybės įstaigoje eiti pareigas, į kurias skiria Respublikos Prezidentas, pateikimas yra privalomas. Sprendimą dėl prašymo, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba pateiktų informaciją apie asmenį, priima jį skiriantis ar paskyręs įstaigos vadovas arba valstybės politikas. Priimant sprendimą, atsižvelgiama į pareigas, darbo pobūdį bei turimus duomenis apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, taip pat įvertinamas tokio sprendimo reikalingumas bei pagrįstumas. Specialiųjų tyrimų tarnybai pateikiamas raštiškas prašymas dėl informacijos apie pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje einantį asmenį pateikimo turi būti motyvuotas ir paremtas duomenimis, keliančiais pagrįstų abejonių dėl asmens, apie kurį prašoma pateikti informaciją, patikimumo. Apie priimtą sprendimą prašyti pateikti informaciją arba apie teisėsaugos ar kontrolės institucijų pateiktą informaciją įstaigos vadovas ar valstybės politikas per 3 dienas nuo atitinkamų veiksmų atlikimo praneša asmeniui, apie kurį pateikta ar prašoma pateikti informaciją.

6.9.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimo „Dėl informacijos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, pateikimo tvarkos patvirtinimo“ 9 punkto nuostatomis, priimant sprendimą patikrinti asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, atsižvelgiama į pareigas, darbo pobūdį, turimus apie jį duomenis, taip pat įvertinamas tokio sprendimo reikalingumas ir pagrįstumas, taip pat pagal 11 punkto nuostatas rašytinis prašymas, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba pateiktų informaciją apie asmenį, einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, turi būti motyvuotas ir paremtas duomenimis, keliančiais pagrįstų abejonių, ar asmuo, apie kurį prašoma pateikti informaciją, yra patikimas. Minėto nutarimo 3 priede prašymo pateikimo formoje vienas iš būtinų reikalavimų tokiam prašymui – prašymo pagrįstumas ir reikalingumas.

6.9.3. Korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame įstatyme vartojama sąvoka „valstybės ir savivaldybės įstaiga“ – tai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, taip pat viešoji įstaiga, kurios vienas iš steigėjų yra valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga. Todėl bet kuris asmuo, siekiantis tapti bet kokios visuomeninės organizacijos nariu, nesvarbu, kas jį skiria visuomeninės organizacijos nariu, negali būti tikrinamas ir informacija apie tokį asmenį negali būti renkama Korupcijos prevencijos įstatymo pagrindu.

6.9.4. Paklausimai Specialiųjų tyrimų tarnybai dėl asmenų, siekiančių eiti pareigas valstybės įstaigoje, taip pat dėl asmenų, siekiančių eiti visuomenines pareigas, buvo teikiami Respublikos Prezidento žodiniu nurodymu, duotu pasitarimo metu.

6.9.5. Respublikos Prezidento patarėjai Remigijus Ačas ir Evaldas Vaitkus nuo 2003 m. kovo 20 d. iki 2003 m. spalio 29 d. Specialiųjų tyrimų tarnybai pateikė 19 prašymų dėl informacijos pateikimo apie 72 asmenis, siekiančius valstybės tarnyboje eiti arba einančius pareigas, į kurias skiria Respublikos Prezidentas. Pirmieji 5 prašymai pateikti ant oficialių Lietuvos Respublikos Prezidentūros blankų, likusieji 14 – ant oficialių Lietuvos Respublikos Prezidentūros Nacionalinės saugumo grupės blankų.

6.9.6. Respublikos Prezidento patarėjai Remigijus Ačas ir Evaldas Vaitkus, kreipdamiesi į Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl informacijos apie asmenis pateikimo, 28 atvejais nurodė, kokias pareigas siekia eiti asmenys.

6.9.7. Respublikos Prezidento patarėjų Remigijaus Ačo ir Evaldo Vaitkaus pasirašytuose prašymuose pateikti informaciją apie 44 asmenis, siekiančius valstybės įstaigoje eiti arba einančius pareigas, į kurias skiria Respublikos Prezidentas, nenurodytos pareigos, kurių siekia tikrinamas asmuo.

6.9.8. Pagal susiformavusią praktiką prašymus Specialiųjų tyrimų tarnybai pasirašydavo ir pateikdavo Respublikos Prezidento patarėjai. Specialiųjų tyrimų tarnyba Respublikos Prezidento patarėjų Remigijaus Ačo ir Evaldo Vaitkaus prašymus pateikti informaciją apie asmenis, siekiančius eiti arba einančius pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, traktavo kaip Respublikos Prezidento įgaliotų asmenų prašymus, todėl surinktą informaciją pateikdavo Respublikos Prezidentui.

6.9.9. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 2 punktu, į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas Respublikos Prezidento institucijoje priima Respublikos Prezidentas ar jo įgaliotas asmuo. Todėl, vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, apie asmenis, siekiančius Respublikos Prezidento institucijoje eiti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas, į kurias skiria Respublikos Prezidentas arba jo įgaliojimu kitas asmuo, privalomai turi būti pateikta informacija iš Specialiųjų tyrimų tarnybos. Informacijos buvo prašoma pateikti tik apie 3 asmenis iš 33 Respublikos Prezidento paskirtų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų. Taigi Lietuvos Respublikos Prezidentas, skirdamas į pareigas asmenis, apie kuriuos informacija nebuvo pateikta, nors buvo privaloma ją pateikti, pažeidė Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

6.9.10. Iš 72 asmenų, dėl kurių Respublikos Prezidento patarėjai Remigijus Ačas ir Evaldas Vaitkus Specialiųjų tyrimų tarnybos prašė pateikti informaciją, tik 4 asmenys dirba Respublikos Prezidento aparate.

6.9.11. Tik dėl 1 asmens iš 19 Respublikos Prezidento visuomeninių konsultantų buvo pateiktas prašymas Specialiųjų tyrimų tarnybai pateikti informaciją.

6.9.12. Respublikos Prezidento patarėjų Remigijaus Ačo ir Evaldo Vaitkaus pasirašytuose prašymuose dėl informacijos pateikimo nurodyti 44 asmenys nesiekė valstybės įstaigoje eiti pareigų, į kurias skiria Respublikos Prezidentas. Lietuvos Respublikos Prezidentūros 2004 m. vasario 10 d. rašte Nr. 2D-757 nurodyta, kad „nebuvo numatytos nei konkrečios pareigos, nei tarybos ar komisijos, kurių nariais jie galėtų būti“.

6.9.13. Respublikos Prezidento patarėja Vitalė Vinickienė pareigas pradėjo eiti 2003 m. vasario 26 d. Paklausimas dėl jos pateiktas 2003 m. balandžio 8 d., t.y. jau tuo metu, kai ji ėjo pareigas, todėl paklausimas dėl šio asmens turėjo atitikti paklausimų dėl asmenų, einančių pareigas, turinio reikalavimus, nustatytus Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje. Lietuvos Respublikos Prezidentūros 2003 m. balandžio 8 d. prašymas Nr. 2D-2605 dėl informacijos pateikimo apie Vitalę Vinickienę, einančią Respublikos Prezidento patarėjos pareigas, buvo nemotyvuotas ir neparemtas duomenimis, keliančiais pagrįstų abejonių dėl jos patikimumo; todėl šiuo prašymu buvo pažeista Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 4 dalis.

(Lietuvos Respublikos Prezidentūros 2003 m. balandžio 8 d. raštas Nr. 2D-2605; Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos 2004 m. vasario 2 d. raštas Nr. (1D-01/19)-2D-479)

6.9.14. Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, išanalizavęs STT pateiktus dokumentus, išklausęs STT direktoriaus V.Junoko pranešimą bei Respublikos Prezidento patarėjo E.Vaitkaus paaiškinimus, 2003 m. gruodžio 22 d. priėmė sprendimą Nr. 11, kuriame konstatavo, kad Respublikos Prezidento patarėjų pateikti prašymai neteisėti, nepagrįsti, pateikti be motyvų, nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos ir formos. Respublikos Prezidento patarėjai, prašydami pateikti informaciją apie asmenis, viršijo savo įgaliojimus. Respublikos Prezidento kanceliarijoje nebuvo nustatyta paklausimų dėl informacijos apie asmenis pateikimo tvarka. Specialiųjų tyrimų tarnyba neatsižvelgė, kad pateikti prašymai neatitiko teisės aktų nustatytos formos, ir tinkamai neįvertino jų teisėtumo. Respublikos Prezidento patarėjai R.Ačas ir E.Vaitkus, prašydami pateikti informaciją apie asmenis, ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, pateikusi šią informaciją, pažeidė Korupcijos prevencijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-09-19 nutarimo Nr. 1484 nuostatas.

(Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto 2003 m. gruodžio 22 d. sprendimas Nr. 11)

6.9.15. Nors Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apie priimtą sprendimą prašyti pateikti informaciją arba apie teisėsaugos ar kontrolės institucijų pateiktą informaciją įstaigos vadovas ar valstybės politikas per 3 dienas nuo atitinkamų veiksmų atlikimo praneša raštu asmeniui (Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. 1484 6 punktas), apie kurį pateikta ar prašoma pateikti informaciją, tačiau Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas, kaip į pareigas skiriantis asmuo, tikrintiems asmenims nepranešė ir jų nesupažindino su pateikta informacija, kaip tai imperatyviai nustato įstatymas (Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 7 dalis). Taigi buvo pažeista tikrinamo asmens teisė tinkamai susipažinti su pateikta informacija ir pažeistos Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 6 ir 7 dalys.

(Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos 2004-02-10 raštas Nr. 2D-757)

6.9.16. Net ir tais 28 atvejais, kai Respublikos Prezidento patarėjai Remigijus Ačas ir Evaldas Vaitkus pagrįstai pateikdavo prašymus Specialiųjų tyrimų tarnybai, tie prašymai neatitiko minėto Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. 1484 1 ir 2 prieduose nustatytos prašymo formos.

6.10. Komisija, remdamasi surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų bei jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma, konstatuoja:

6.10.1. Konstitucijos 22 straipsnio 3 dalis nustato, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Tai viena svarbiausių asmens privataus gyvenimo neliečiamybės garantijų, kurios tikslas – saugoti asmens privatų gyvenimą, šio gyvenimo konfidencialumą nuo bet kokio kišimosi. Žmogaus privatus gyvenimas – tai kiekvieno individo teisė gyventi taip, kaip jam norisi, būti apsaugotam nuo savavališko kišimosi į jo asmeninį gyvenimą, šio gyvenimo detalių kėlimo į viešumą, tai tokia sritis, į kurią niekas negali be asmens sutikimo kištis. Šios konstitucinės vertybės apsaugos svarbą pabrėžia privataus gyvenimo neliečiamumo apsaugos įtvirtinimas tarptautiniuose teisės aktuose: JTO Visuotinės žmogaus teisių deklaracijoje, JTO Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakte, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir kituose.

Asmens duomenų apsauga kaip viena iš teisės į privatų gyvenimą sudedamųjų dalių yra svarbi socialinė vertybė, kurios apsauga įtvirtinta Konstitucijos 22 straipsnio 3 dalyje.

Atsižvelgiant į Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnį, Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas, kaip į pareigas skiriantis asmuo, privalėjo pats kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą arba šią pareigą atlikti galėjo pavesti patarėjams tinkamai įformindamas pavedimą. Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas davė nurodymą, tačiau toks pavedimas (kai įstatyme yra imperatyvi nuostata) nebuvo tinkamas ir neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjai Remigijus Ačas ir Evaldas Vaitkus, vykdydami Respublikos Prezidento Rolando Pakso pavedimą, neteisėtai, prisidengdami Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsniu, rinko informaciją šiame įstatyme nenustatytais tikslais, t. y. 44 atvejais nepagrįstai rinko informaciją apie asmenis, kurie realiai valstybės įstaigoje nesiekė ir nėjo pareigų, į kurias skiria Respublikos Prezidentas. Šiais veiksmais buvo pažeista Konstitucijos 22 straipsnio 3 dalis, draudžianti rinkti informaciją apie asmens privatų gyvenimą ne pagal įstatymą, ir Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 10 dalis, draudžianti naudoti asmens duomenis ne sprendimui dėl pasitikėjimo asmeniu priimti.

Daugeliu atveju Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjai Remigijus Ačas ir Evaldas Vaitkus, vykdydami Respublikos Prezidento Rolando Pakso pavedimus, pažeisdami Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, nepateikdavo prašymų Specialiųjų tyrimų tarnybai dėl informacijos apie asmenis, siekiančius eiti pareigas, pateikimo, nors toks pateikimas buvo privalomai nustatytas įstatyme, ir pateikdavo prašymus dėl informacijos apie asmenis, siekiančius eiti pareigas, pateikimo, kai įstatymas tam nesuteikdavo teisės. Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas ne tik davė neteisėtą pavedimą, bet netikrino, kaip jo pavedimas vykdomas, ir nesiėmė priemonių įstatymo pažeidimams nutraukti.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, Komisija mano: nors neteisėtus prašymus Specialiųjų tyrimų tarnybai pateikdavo Respublikos Prezidento patarėjai, tačiau jie vykdė tiesioginį Respublikos Prezidento Rolando Pakso nurodymą ir jo, kaip Respublikos Prezidento, įgaliojimus, todėl Lietuvos Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas yra atsakingas, kad anksčiau nurodytais prašymais ta apimtimi, kuria buvo prašoma pateikti informaciją apie asmenis, nesiekiančius valstybės įstaigoje eiti arba neinančius pareigų, į kurias skiria Respublikos Prezidentas, buvo pažeista Konstitucijoje įtvirtinta žmogaus teisė į privatų gyvenimą, konkrečiai – Konstitucijos 22 straipsnio 3 dalis, draudžianti rinkti informaciją apie asmens privatų gyvenimą ne pagal įstatymą.

Respublikos Prezidento priesaikos tekste skelbiama ištikimybė Konstitucijai (Konstitucijos 82 straispnio 1 dalis), be kita ko, reiškia, jog Respublikos Prezidentas laikomas Konstitucijos garantu, todėl Respublikos Prezidentas ne tik privalo ginti žmogaus teises nuo pažeidimų, bet ir pats negali duoti nurodymų, pažeidžiančių Konstitucijos nuostatas.

Respublikos Prezidento patarėjai Remigijus Ačas ir Evaldas Vaitkus, vykdydami Respublikos Prezidento žodinius nurodymus, 28 atvejais, kai konkrečiai žinodavo ir prašymuose nurodydavo, į kokias pareigas pretenduoja asmuo, padarė formalius teisės aktų pažeidimus (nors Respublikos Prezidentas privalėjo, bet nekontroliavo, ar vykdydami jo nurodymus patarėjai laikosi teisės aktų), tačiau tokie formalūs pažeidimai negali būti laikomi pakankamais kaltinimo rimtumui pagrįsti. Tačiau 44 atvejais Respublikos Prezidento patarėjai Remigijus Ačas ir Evaldas Vaitkus, vykdydami Respublikos Prezidento nurodymą, padarė veikas, kuriomis pažeidė Konstitucijos 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisę valdžios institucijoms rinkti informaciją apie asmens privatų gyvenimą tik pagal įstatymą, t. y. atliko veiksmus, tiesiogiai pažeidžiančius asmenų konstitucines teises, todėl tokie pažeidimai gali būti pagrindas pradėti apkaltos procesą.

6.11. Komisijos sprendimas:

surinkti, ištirti ir įvertinti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės ta apimtimi, kad Respublikos Prezidento patarėjai Remigijus Ačas ir Evaldas Vaitkus viršijo savo kompetenciją, kišosi į kitų valstybės institucijų veiklą, taip sukeldami sumaištį valstybės valdyme, patvirtina 6 kaltinimo – aplaidžiai vykdžius savo pareigas, nenustačius politinio (asmeninio) pasitikėjimo Respublikos Prezidento kanceliarijos valstybės tarnautojų kompetencijos ribų, kas sudarė prielaidas jiems piktnaudžiauti savo įgaliojimais, bei nesiėmus veiksmų užkirsti kelią atskirų politinio (asmeninio) pasitikėjimo Respublikos Prezidento kanceliarijos valstybės tarnautojų piktnaudžiavimams vykdant savo pareigas ir tuo šiurkščiai pažeidus Konstituciją bei sulaužius duotą priesaiką – pagrįstumą ir rimtumą.

6.12. Dėl Respublikos Prezidento patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Remigijaus Ačo priimto ir pateikto anoniminio prašymo vertinant Lavoriškių pasienio kontrolės punkto statybos darbų pirkimo supaprastinto atviro konkurso rezultatus.

6.12.1. Transporto investicijų direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Transporto investicijų direkcija) Viešųjų pirkimų komisija, kaip viešuosius pirkimus vykdanti organizacija, įvertinusi Lavoriškių pasienio kontrolės punkto statybos darbų pirkimo supaprastintam atviram konkursui pateiktus pasiūlymus, sudarė preliminarią pasiūlymų eilę, kurioje pirma pozicija nurodė UAB „Kaminta“ kaip pasiūliusią mažiausią – 12 149 745 Lt statybos darbų kainą, ir 2003 m. rugsėjo 9 d. raštu sprendimą išsiuntė konkurso dalyviams. Tą pačią medžiagą 2003 m. rugsėjo 10 d. pateikė tvirtinti Viešųjų pirkimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Viešųjų pirkimų tarnyba).

6.12.2. Per laikotarpį nuo 2003 m. vasario 26 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. Respublikos Prezidento kanceliarijoje gauta ir Lietuvos Respublikos pareiškėjų, kitų šalių piliečių, firmų ar visuomeninių organizacijų pasiūlymų, prašymų, skundų registracijos kartotekoje užregistruota apie 13 000 raštų. Iš šių gautų ir užregistruotų raštų tik 11 buvo anoniminiai.

6.12.3. Respublikos Prezidento patarėjas Remigijus Ačas 2003 m. rugsėjo 23 d. raštu anoniminį prašymą „Dėl Lavoriškių pasienio kontrolės punkto statybos darbų pirkimo supaprastinto atvirojo konkurso“ persiuntė Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriui nurodydamas nagrinėti šį skundą ir apie tyrimo rezultatus informuoti Prezidentūrą.

6.12.4. Anoniminio prašymo „Dėl Lavoriškių PKP statybos darbų pirkimo supaprastinto atvirojo konkurso“ data – 2003 m. rugsėjo 25 diena.

6.12.5. Siunčiamų dokumentų registracijos žurnale užregistruota, kad Lietuvos Respublikos Prezidentūros Nacionalinio saugumo grupės raštas kartu su anoniminiu prašymu išsiųstas Viešųjų pirkimų tarnybai 2003 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos Prezidentūros Lietuvos Respublikos pareiškėjų, kitų šalių piliečių, firmų ar visuomeninių organizacijų pasiūlymų, prašymų, skundų registracijos kartotekoje anoniminis prašymas užregistruotas 2003 m. rugsėjo 25 d., t.y. anoniminis prašymas iš Prezidentūros buvo išsiųstas anksčiau, negu buvo parašytas ir gautas.

6.12.6. Respublikos Prezidento patarėjas Remigijus Ačas 2003 m. rugsėjo 30 d. dar gavo anoniminės medžiagos, papildančios anksčiau gautą anoniminį prašymą.

6.12.7. Respublikos Prezidento patarėjas Remigijus Ačas pradėjo nagrinėti anoniminį prašymą, t.y. 2003 m. rugsėjo 30 d. raštu kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą prašydamas nustatyti, ar Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje tekstas tapatus jo pateiktos kopijos tekstui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. rugsėjo 30 d. raštu patvirtino, kad pateikta kopija atitinka originalą.

6.12.8. Respublikos Prezidento patarėjas Remigijus Ačas 2003 m. rugsėjo 30 d. raštu Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriui persiuntė papildomą iš anoniminio autoriaus gautą medžiagą.

6.12.9. Liudytojas Andrius Meškauskas nurodė, kad Respublikos Prezidento kanceliarijos darbo praktikoje laikomasi nuostatos anoniminių prašymų nenagrinėti. Tokia pat nuostata įtvirtinta Respublikos Prezidento 2003 m. gegužės 29 d. potvarkiu patvirtintose Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos Prezidentūroje taisyklėse. Jų 10 punktas nustato, jog pareiškimai, kuriuose nenurodytas pareiškėjo vardas ir pavardė, nenurodytas adresas arba kurie pareiškėjo nepasirašyti, nenagrinėjami. Todėl Respublikos Prezidento patarėjas neturėjo teisės nei pradėti nagrinėti, nei persiųsti anoniminį prašymą.

6.12.10. Viešųjų pirkimų įstatymo 100 straipsnis nustato, kad kiekvienas pirkimu suinteresuotas tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio Įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, turi teisę iki pirkimų sutarties sudarymo pareikšti pretenziją perkančiajai organizacijai ar apskųsti perkančiosios organizacijos veiksmus teisme.

6.12.11. 2003 m. spalio 1 d. Viešųjų pirkimų tarnyba pranešė perkančiajai organizacijai – Transporto investicijų departamentui, kad yra gavusi teismo nutartį civilinėje byloje pagal ieškovo AB firma VITI ieškinį atsakovui UAB „Kaminta“.

6.12.12. Transporto investicijų direkcijos Viešųjų pirkimų komisija 2003 m. spalio 6 d. posėdyje nutarė, kad UAB „Kaminta“ turi pakankamus finansinius ir turtinius išteklius konkurso darbams atlikti, ir buvo kreiptasi į Viešųjų pirkimų tarnybą su prašymu leisti tęsti viešųjų pirkimų procedūras.

6.12.13. 2003 m. spalio 8 d. Viešųjų pirkimų tarnyba pakartotinai išdėstė savo abejones dėl vykdomo konkurso.

6.12.14. Transporto investicijų direkcijos Viešųjų pirkimų komisija 2003 m. spalio 23 d. posėdyje pakeitė ankstesnę preliminarią eilę. Naujos preliminarios pasiūlymų eilės pirmoje vietoje nurodyto pasiūlymo kaina – 13 198 888 litai.

6.12.15. Vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymu ir Seimo nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo įgyvendinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1996 m. gruodžio 19 d. nutarimu įsteigė Viešųjų pirkimų tarnybą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, Viešųjų pirkimų tarnyba yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaiga.

6.12.16. Respublikos Prezidento patarėjas Remigijus Ačas veikė kaip Respublikos Prezidento atstovas. Viešųjų pirkimų kontrolė neįeina į Respublikos Prezidento kompetenciją. Viešųjų pirkimų kontrolė taip pat neįeina į Respublikos Prezidento patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Remigijaus Ačo kompetenciją.

6.12.17. Lavoriškių pasienio kontrolės punkto statybos darbų pirkimo konkurso laimėtoja pripažinta bendrovė, pasiūliusi 1049 143 Lt didesnę kainą negu ankstesnės preliminarios eilės pirmoje vietoje buvusio pasiūlymo kaina.

6.13. Komisija, remdamasi surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų bei jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma, konstatuoja:

kaip minėta, Viešųjų pirkimų tarnyba yra Vyriausybės įstaiga (Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Respublikos Prezidento patarėjas Remigijus Ačas veikė kaip Respublikos Prezidento atstovas. Viešųjų pirkimų kontrolė neįeina į Respublikos Prezidento kompetenciją. Viešųjų pirkimų kontrolė taip pat neįeina į Respublikos Prezidento patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Remigijaus Ačo kompetenciją.

Konstitucija numato principinį pagrindinių valstybės funkcijų atribojimą ir kartu tam tikrą (neesminį) kai kurių funkcijų dalinį susipynimą. Tai padeda pasiekti valdžios institucijų sąveiką ir funkcijų partnerystę, o ne atitrūkti viena nuo kitos. Konstitucijos 77 straipsnio 1 dalis suteikia Respublikos Prezidentui, kaip valstybės vadovui, nereglamentuotos politinės iniciatyvos ir savarankiškumo imtis iniciatyvos nagrinėti valstybės valdymo klausimą, kurį spręsti įgaliota Vyriausybė ar kita jai pavaldi institucija. Svarbu, kad Respublikos Prezidentas, kaip viena iš valstybės valdžios institucijų, neperimtų kitos institucijos funkcijos tiek, kad tai paneigtų funkcijos savarankiškumo esmę. Nors Respublikos Prezidento patarėjas Remigijus Ačas kišosi į Respublikos Prezidentui nepavaldžios institucijos veiklą, tačiau toks kišimasis nepaneigė institucijos savarankiškumo esmės, Viešųjų pirkimų tarnyba galėjo nevykdyti neteisėtų nurodymų ir šie pažeidimai pagal savo pobūdį laikytini formaliais pažeidimais.

Anksčiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Respublikos Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Remigijus Ačas, pradėdamas nagrinėti ir pateikdamas Viešųjų pirkimų tarnybai anoniminį prašymą „Dėl Lavoriškių pasienio kontrolės punkto statybos darbų pirkimo supaprastinto atvirojo konkurso“ bei nurodydamas jį išnagrinėti, atliko šiuos teisės aktų reikalavimų neatitinkančius veiksmus: nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytos skundų dėl viešųjų pirkimų nagrinėjimo tvarkos ir procedūrų; priėmė nagrinėti anoniminį prašymą pažeisdamas teisės aktų nustatytą tvarką; nurodė šį prašymą nagrinėti ir apie rezultatus informuoti Prezidentūrą; kišosi į Prezidento institucijai nepavaldžios valstybės institucijos veiklą.

Komisija pažymi, kad nors Respublikos Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Remigijus Ačas, veikdamas Respublikos Prezidento vardu, padarė keletą teisės aktų pažeidimų, tačiau atsižvelgiant į tai, jog konstitucinis deliktas – konstitucinių normų neatitinkantis veikimas ar neveikimas, už kurį galima konstitucinė atsakomybė, o konstitucinė atsakomybė pagal apkaltos procesą – tai atsakomybė už tam tikrų konstitucinio lygmens pareigų vykdymą arba nevykdymą, anksčiau nurodyti pažeidimai, būdami formalūs, nelaikytini pakankamai rimtais.

6.14. Komisijos sprendimas:

surinkti, ištirti ir įvertinti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės dėl Lavoriškių viešųjų pirkimų atvirojo supaprastinto konkurso rezultatų nepatvirtina 6 kaltinimo – aplaidžiai vykdžius savo pareigas, nenustačius politinio (asmeninio) pasitikėjimo Respublikos Prezidento kanceliarijos valstybės tarnautojų kompetencijos ribų, kas sudarė prielaidas jiems piktnaudžiauti savo įgaliojimais, bei nesiėmus veiksmų užkirsti kelią atskirų politinio (asmeninio) pasitikėjimo Respublikos Prezidento kanceliarijos valstybės tarnautojų piktnaudžiavimams vykdant savo pareigas ir tuo šiurkščiai pažeidus Konstituciją bei sulaužius duotą priesaiką – pagrįstumo.

6.15. Komisija, tirdama 3 ir 8 punktuose nurodytas faktines aplinkybes, konstatuoja, jog šios faktinės aplinkybės jau buvo nustatytos nagrinėjant 3 kaltinimą.

6.16. Komisija, remdamasi surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų bei jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma, konstatuoja:

Respublikos Prezidentas ir jo patarėjas teisėtvarkos klausimais V.Račkauskas aktyviai dalyvavo bandant neteisėtai įgyvendinti su juo susijusių asmenų turtinius interesus ir bandant daryti neteisėtą poveikį UAB „Žemaitijos keliai“ akcininkams. Nustatyti faktai leidžia teigti, kad tuo tikslu Respublikos Prezidento patarėjas V.Račkauskas daugelį kartų kalbėjo su Šiaulių m. VPK vyriausiuoju komisaru V.Maigiu bandydamas jam įteigti, jog AB „Šiaulių plentas“ ir jo vadovai yra susiję su organizuotu nusikalstamumu. V.Maigys V.Račkauską vertino kaip Respublikos Prezidento patarėją ir toks V.Račkausko elgesys padarė jam įtakos bei lėmė jo sprendimą pavesti atlikti patikrinimą AB „Šiaulių plentas“, kadangi daugiau jokių pagrindų atlikti patikrinimą šioje bendrovėje nebuvo. Pažymėtina, kad pats V.Račkauskas parodė, jog jis jokių objektyvių duomenų apie AB „Šiaulių plentas“ sąsajas su nusikalstamomis struktūromis neturėjo, jokio rašytinio skundo dėl šios bendrovės nebuvo gavęs, jis pats pripažino, kad iš pat pradžių suprato, jog šioje bendrovėje nėra daromi jokie nusikaltimai, bet nusprendė ir toliau ja domėtis, kadangi mano, kad į jo, kaip Respublikos Prezidento patarėjo teisėtvarkos klausimais, pareigas įeina domėjimasis ir padėtimi privačiose bendrovėse. Aplinkybės, nustatytos iš užfiksuotų telefoninių pokalbių įrašų, telefoninių pokalbių išklotinių bei kitų faktinių duomenų, leidžia teigti, kad V.Račkausko veiksmai kalbant su vyriausiuoju komisaru V.Maigiu apie AB „Šiaulių plentas“ buvo sąmoningas siekimas daryti įtaką policijos pareigūno sprendimui, o apie šiuos V.Račkausko veiksmus žinojo ir juos atlikti pavedė Respublikos Prezidentas. Respublikos Prezidento patarėjo V.Račkausko veiksmai, nors ir buvo atliekami prisidengiant pareigų vykdymu, neatitiko ne tik jo pareigybės aprašymo, bet kitų teisės aktų nuostatų. Tai, kad Respublikos Prezidentas, pasinaudodamas savo statusu, pavedė jam pavaldžiam pareigūnui atlikti neteisėtus veiksmus, Komisijos nuomone, turėtų būti vertinama kaip Konstitucijos pažeidimas ir priesaikos sulaužymas.

6.17. Komisijos sprendimas:

surinkti, ištirti ir įvertinti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės ta apimtimi, kad Respublikos Prezidentas ir kai kurie jo patarėjai darė neleistiną įtaką atskiriems privataus verslo subjektams, kad buvo darytas neteisėtas poveikis dėl UAB „Žemaitijos keliai“ akcijų perleidimo, patvirtina 6 kaltinimo – aplaidžiai vykdžius savo pareigas, nenustačius politinio (asmeninio) pasitikėjimo Respublikos Prezidento kanceliarijos valstybės tarnautojų kompetencijos ribų, kas sudarė prielaidas jiems piktnaudžiauti savo įgaliojimais, bei nesiėmus veiksmų užkirsti kelią atskirų politinio (asmeninio) pasitikėjimo Respublikos Prezidento kanceliarijos valstybės tarnautojų piktnaudžiavimams vykdant savo pareigas ir tuo šiurkščiai pažeidus Konstituciją bei sulaužius duotą priesaiką – pagrįstumą ir rimtumą.

6.18. Komisija pažymi, kad nurodyto kaltinimo 4, 5, 6, 7 punktuose nurodytos faktinės aplinkybės jau buvo nustatytos ir įvertintos atitinkamų veiksmų atitikimo Konstitucijai atžvilgiu aptariant kitus Komisijos tirtus kaltinimus. Komisija konstatuoja, jog šiuose punktuose nurodytos aplinkybės nepagrindžia 6 kaltinimo pagrįstumo.

6.19. Komisijos sprendimas:

surinkti, ištirti ir įvertinti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės ta apimtimi, kad įslaptinta informacija pasiekdavo tuos asmenis, kurie neturėjo teisės juos žinoti, kad Remigijus Ačas siekė daryti neteisėtą įtaką privatizavimui, kad buvo atskleistas įslaptintų Valstybės saugumo departamento pažymų turinys, kad naudojantis Remigijaus Ačo vardu buvo vykdomas AB Ūkio bankas protegavimas, nepatvirtina 6 kaltinimo – aplaidžiai vykdžius savo pareigas, nenustačius politinio (asmeninio) pasitikėjimo Respublikos Prezidento kanceliarijos valstybės tarnautojų kompetencijos ribų, kas sudarė prielaidas jiems piktnaudžiauti savo įgaliojimais, bei nesiėmus veiksmų užkirsti kelią atskirų politinio (asmeninio) pasitikėjimo Respublikos Prezidento kanceliarijos valstybės tarnautojų piktnaudžiavimams vykdant savo pareigas ir tuo šiurkščiai pažeidus Konstituciją bei sulaužius duotą priesaiką – pagrįstumo.

Specialioji tyrimo komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74 straipsniu, Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 241 straipsnio 3 dalimi, daro išvadą:

Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės Teikime pradėti apkaltos procesą Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui pateikti kaltinimai yra pagrįsti ir rimti (nepakankamai pagrįsti ir nepakankamai rimti), todėl yra (nėra) pagrindas (-o) pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seime.

Vadovaudamasi Seimo statuto 243 straipsnio 3 dalimi ir remdamasi surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų bei jais pagrįstų aplinkybių visuma, Komisija formuluoja tokius konkrečius kaltinimus Respublikos Prezidento pareigas einančiam Rolandui Paksui:

1 kaltinimas. Rolandas Paksas, neturėdamas teisės eidamas Respublikos Prezidento pareigas prisiimti ir turėti jokių su Tautos ir Lietuvos valstybės interesais nesuderinamų įsipareigojimų privatiems asmenims, prisiėmė tokius įsipareigojimus Jurijui Borisovui, eidamas Respublikos Prezidento pareigas buvo jo veikiamas ir veikė ne Tautos ir Lietuvos valstybės, bet privataus asmens interesais, būtent: Rolandas Paksas įsipareigojo tapęs Respublikos Prezidentu Jurijaus Borisovo naudai atlikti su Tautos ir Lietuvos valstybės interesais nesuderinamus veiksmus už pastarojo suteiktą finansinę ir kitokią svarią paramą, dėl to, pirma, atsilygindamas už ją, Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekretu Nr. 40 neteisėtai suteikė šiam asmeniui Lietuvos Respublikos pilietybę, taip pat 2003 m. kovo 17 d. susitikęs su Jurijumi Borisovu sąmoningai leido jam suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą ir vykdo jo pokalbių telefonu kontrolę, antra, Respublikos Prezidentas buvo ir yra saistomas bei veikiamas kitų Jurijui Borisovui duotų įsipareigojimų. Tokiu būdu Rolandas Paksas, eidamas Respublikos Prezidento pareigas, šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė duotą priesaiką.

2 kaltinimas. Rolandas Paksas, eidamas Respublikos Prezidento pareigas, neužtikrino valstybės paslapties apsaugos, būtent: 2003 m. kovo 17 d. Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas, susitikęs su Jurijumi Borisovu, sąmoningai leido Jurijui Borisovui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą ir vykdo jo pokalbių telefonu kontrolę. Tokiu būdu Rolandas Paksas, eidamas Respublikos Prezidento pareigas, šiukščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė duotą priesaiką.

3 kaltinimas. Rolandas Paksas, eidamas Respublikos Prezidento pareigas, naudodamasis savo statusu, duodamas neteisėtus nurodymus patarėjams ir kitais veiksmais darė neteisėtą įtaką privačių asmenų ir privačių ūkio subjektų sprendimams turtiniuose santykiuose, būtent: 2003 m. siekdamas įgyvendinti jam artimų privačių asmenų turtinius interesus, naudodamasis savo statusu eidamas Respublikos Prezidento pareigas, Rolandas Paksas davė nurodymus savo patarėjui Visvaldui Račkauskui pasinaudojant tarnybine padėtimi siekti per teisėsaugos institucijas paveikti UAB „Žemaitijos keliai“ vadovų ir akcininkų sprendimus dėl akcijų perleidimo Rolandui Paksui artimiems asmenims, taip pat žinojo, kad neteisėtas poveikis privatiems asmenims ir privatiems ūkio subjektams daromas naudojantis jo, kaip Respublikos Prezidento, vardu, ir nesiėmė priemonių užkirsti tam kelią. Tokiu būdu Rolandas Paksas, eidamas Respublikos Prezidento pareigas, šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė duotą priesaiką.

4 kaltinimas. Rolandas Paksas, eidamas Respublikos Prezidento pareigas, savo veikloje nesuderino viešųjų ir privačių interesų, būtent: atsilygindamas už suteiktą finansinę ir kitokią svarią paramą, vadovaudamasis asmeniniais, o ne Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekretu Nr. 40 neteisėtai suteikė Jurijui Borisovui Lietuvos Respublikos pilietybę; 2003 m. kovo 17 d. Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas, susitikęs su Jurijumi Borisovu, sąmoningai leido Jurijui Borisovui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą ir vykdo jo pokalbių telefonu kontrolę, taip pat 2003 m. siekdamas įgyvendinti jam artimų privačių asmenų turtinius interesus ir naudodamasis savo statusu, darė įtaką UAB „Žemaitijos keliai“ vadovų ir akcininkų sprendimams dėl akcijų perleidimo Rolandui Paksui artimiems asmenims. Tokiu būdu Rolandas Paksas, eidamas Respublikos Prezidento pareigas, šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė duotą priesaiką.

5 Komisijos formuluojamas kaltinimas. Rolandas Paksas, eidamas Respublikos Prezidento pareigas, diskreditavo valdžios autoritetą, būtent: vadovaudamasis asmeniniais, o ne Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekretu Nr. 40 neteisėtai suteikė Jurijui Borisovui Lietuvos Respublikos pilietybę už pastarojo suteiktą finansinę ir kitokią svarią paramą, todėl neteisėtu tikslu panaudojo tik Respublikos Prezidentui Konstitucijos suteiktą išimtinę teisę suteikti asmenims Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka ir tuo diskreditavo Respublikos Prezidento institucijos autoritetą, viešais pasisakymais apie Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimų grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui išvadas ir Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimą diskreditavo Seimo ir Konstitucinio Teismo autoritetą. Tokiu būdu Rolandas Paksas, eidamas Respublikos Prezidento pareigas, šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė duotą priesaiką.

6 Komisijos suformuluotas kaltinimas. Rolandas Paksas, eidamas Respublikos Prezidento pareigas, davė neteisėtus pavedimus savo patarėjams ir nesiėmė veiksmų užkirsti kelią atskirų patarėjų piktnaudžiavimams vykdant savo pareigas, būtent: 2003 m. Rolandas Paksas, eidamas Respublikos Prezidento pareigas, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos ir pagrindų, davė neteisėtą nurodymą savo patarėjui Remigijui Ačui rinkti informaciją apie asmenų privatų gyvenimą, dėl to Respublikos Prezidento patarėjai Remigijus Ačas ir Evaldas Vaitkus davė neteisėtus pavedimus Specialiųjų tyrimų tarnybai surinkti informaciją apie 44 asmenų privatų gyvenimą, taip pat 2003 m. Rolandas Paksas, eidamas Respublikos Prezidento pareigas, davė nurodymus savo patarėjui Visvaldui Račkauskui pasinaudojant tarnybine padėtimi siekti per teisėsaugos institucijas paveikti UAB „Žemaitijos keliai“ vadovų ir akcininkų sprendimus dėl akcijų perleidimo Rolandui Paksui artimiems asmenims. Tokiu būdu Rolandas Paksas, eidamas Respublikos Prezidento pareigas, šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė duotą priesaiką“.

Komisijos gauti dokumentai ir kita medžiaga pridedama. Pasirašo komisijos pirmininkas Pranciškus Žalkauskas (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū. (Balsas salėje) Kokia pertrauka? Visi vaikščioja, tik sugrįžo, ir dar pertrauka. Manau, kad galime iš karto pereiti prie nutarimo priėmimo. Tai būtų racionalu, nes jau vėlus laikas. Kviečiu pirmininkauti G.Steponavičių.

Seimo nutarimo „Dėl apkaltos Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui proceso Seime pradžios“ projektas Nr.IXP-3265 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Ką gi, kolegos, nepaisant vėlyvo meto, gana gausiai Seimo nariai dalyvauja posėdyje. Aš siūlyčiau, kol Seimo Pirmininkas ateis pristatyti darbotvarkėje numatytą Seimo nutarimo projektą, pasitikrinti, kiek mūsų yra salėje. Registruojamės ir informuoju Seimą, kad svarstome su Seimo specialiosios komisijos ką tik pristatyta išvada susijusį Seimo nutarimo projektą dėl apkaltos Respublikos Prezidentui R.Paskui proceso Seime pradžios, registracijos Nr.IXP-3265. Trumpai primenu, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisija, taip pat Seimo Teisės departamentas pateikė atitinkamai išvadas, kad tokie Seimo šio ir kito nutarimo projektai gali būti šiandien svarstomi projekte. Todėl Seimo Pirmininkas A.Paulauskas tribūnoje. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, prašom pristatyti pirmąjį Seimo nutarimo projektą. Pateikimo stadija.

A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, Statuto 245 straipsnis kalba apie tai, jog, išklausę Specialiosios tyrimo komisijos išvadą, mes turime priimti keletą sprendimų.

Pirmasis – pradėti apkaltą Respublikos Prezidentui R.Paksui Seime. Ko nors ypatingai pridurti neturiu. Jūs išklausėte išvadą. Šis nutarimas gimė iš išvados, iš komisijos sprendimo. Specialioji apkaltos komisija, parengusi išvadą, parengė ir nutarimą, kurį aš jums teikiu ir prašau jį priimti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Vienas Seimo narys nori jūsų paklausti. H.Žukauskas. Prašom.

H.ŽUKAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš nesusidariau tokios nuomonės, kad mes turime priimti tokį nutarimą, kokį dabar perskaitė gerbiamasis Seimo Pirmininkas, nes aš skaitau tyrimo komisijos išvadą.

PIRMININKAS. Atsiprašau, bet klausimas dabar užduodamas.

H.ŽUKAUSKAS. Tai aš tuoj ir paklausiu. Norint paklausti, reikia prie klausimo prieiti. „Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės teikime pradėti apkaltos procesą Respublikos Prezidentui R.Paksui pateikti kaltinimai yra pagrįsti ir rimti (nepakankamai pagrįsti ir nepakankamai rimti).“ Tai už ką mes balsuojame? Ar už tai, kad nepakankamai pagrįsti ir nepakankamai rimti? „Ir todėl yra (nėra) pagrindo pradėti pakaltos procesą.“ Už šitą mes balsuojame? Taip?

A.PAULAUSKAS. Aš atsakysiu. Dar kartą pakartosiu, kad Specialioji apkaltos komisija parengė išvadą ir kartu su kitais dokumentais man pateikė ir nutarimo projektus. Statuto 242 straipsnio 3 dalyje rašoma, kad parengtą išvadą kartu su Seimo nutarimo projektu (o šis projektas yra jų) ir kitais dokumentais Specialioji tyrimo komisija įteikia Seimo Pirmininkui, kuris teikia šiuos dokumentus svarstyti Seimo artimiausiame posėdyje. Vadinasi, aš esu komisijos ir jūsų tarpininkas, pateikdamas tą nutarimą, kurį ji man pateikė.

H.ŽUKAUSKAS. Aš supratau, kad ten yra alternatyvus dalykas. Tai mes, matyt, ir balsuosime taip? Ne?

A.PAULAUSKAS. Yra nutarimas, kurį aš pristačiau, ir jokių kitokių nėra, nei alternatyvių, nei kokių kitokių. Yra vienas straipsnis šiame nutarime – pradėti apkaltos procesą.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Manau, Seimo nariai atidžiai galėjo išklausyti išvadas, iš jų yra aišku, kad dėl dalies kaltinimų yra patvirtinamas rimtumas ir pagrįstumas, dėl dalies nėra. Dėl tos dalies, kuri yra suformuluota baigiamojoje išvadoje, kaip numato Seimo statutas, kad Seimo specialioji tyrimo komisija turi suformuluoti konkrečius kaltinimus, tą ji ir padarė, baigdama savo darbą, todėl tuo pagrindu ir gimė šis Seimo nutarimo projektas. Gerbiamieji kolegos, pateikimo stadijoje – po vieną už ir prieš. Pradėkime nuo H.Žukausko. Kolega, proga išsakyti savo nuomonę.

H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū. Aš susidariau vis dėlto tokią nuomonę, kad kiek bus komisijų, tiek bus skirtingų ir išvadų, nes praeitoje A.Sakalo komisijoje buvo pagrindiniai klausimai: ryšiai su mafija, ryšiai su nusikalstamu pasauliu. Pasirodo, jų neliko. Pagrindinė A.Sakalo komisijos išvada buvo, kad yra grėsmė nacionaliniam saugumui. Pasirodo, grėsmės nacionaliniam saugumui nebeliko. Liko tik J.Borisovas su neaiškia pilietybe, na, ir „Žemaitijos keliai“, neaišku kur vedantys. Tai yra pagrindiniai dalykai.

Liberaldemokratų frakcijai dėl šių pateiktų išvadų kyla tikrai pagrįstų klausimų. Pavyzdžiui, teikime rašoma, kad Prezidento patarėjai savo veikloje nesuderino viešųjų ir privačių interesų. Prašom, mums neaišku, ar komisijoje (o tikrai žinome, kad nebuvo tokių liudytojų) buvo apklausta Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija ir kokius sprendimus ji priėmusi? Vadinasi, į šį klausimą nėra atsakyta. Neatsakyta į daugelį klausimų. Sakysime, teikime teigiama, kad Respublikos Prezidentas susitikimuose su visuomene kviečiasi tik vienos partijos atstovus. Ar komisija nustatė, kad Prezidentas savo valia uždraudė kitų partijų atstovams dalyvauti susitikimuose? Atsakymo į šį klausimą taip pat nėra.

Prezidentas yra kaltinamas už savo viešus pasisakymus. Aš noriu paklausti, ar kiti valstybės veikėjai ir vadovai tyli? Gal jie nemoka kalbėti, gal jie nežino, ką kalbėti? Čia tokie, man atrodo, kaltinimai, už kuriuos tikrai, atsiprašau, nei mūsų frakcija, nei blaiviau mąstantys Seimo nariai neturėtų balsuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Išnaudojot kaip sykis 2 minutes. E.Masiulis – motyvai už nutarimo projektą. Prašom.

E.MASIULIS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų vėlus metas, tačiau manau, kad tikrai neverta kvestionuoti teisėtai sudarytos Tyrimo komisijos sprendimų, nes komisijoje dirbo šeši teisininkai iš įvairių teisėsaugos institucijų ir paskirti šeši Seimo nariai. Komisijos apsisprendimas teikti nutarimo projektą pradėti apkaltos Respublikos Prezidentui R.Paksui procesą Seime reiškia, kad komisija, išsamiai tyrusi ir analizavusi visą medžiagą, ją sukaupusi, patikrinusi, vis dėlto apsisprendė, kad kaltinimai yra pagrįsti, todėl aš nelabai suprantu gerbiamojo H.Žukausko susirūpinimo. Kitas dalykas, kad apkaltos procesas iš tiesų šiuo atveju yra vienintelis teisėtas įstatyminis būdas Lietuvoje baigti politinę krizę ir įstatymiškai legaliai surasti tiesą. Viena pusė šios tiesos nori ieškoti, kita pusė kažkodėl tos tiesos nenori ieškoti. Aš manau, kad jeigu gerbiamieji liberaldemokratai tikrai palaiko Prezidentą, tai jie turėtų jam kaip tik padėti apkaltos proceso metu apsiginti nuo šitų kaltinimų, o ne stengtis įvairiausiais būdais išvengti apkaltos proceso. Kviesčiau pritarti komisijos pateiktam nutarimo projektui.

PIRMININKAS. Dėkui. Primenu, kad pateikimo metu kalba po vieną dėl motyvų už ir prieš, todėl dabar turėtume balsuodami išsakyti savo nuomonę. Matau, nėra bendro sutarimo. Taip galėčiau konstatuoti iš kalbų prieš, kolegos. Prašau pasiruošti. Seniai to nedarėm, ne tik registruojamės, bet ir balsuojame dėl to, ar Seimas pritaria Seimo nutarimui (projekto registracijos Nr.IXP-3265) „Dėl apkaltos Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui proceso Seime pradžios“ po pateikimo. Vyksta balsavimas.

Užsiregistravo 82. Už – 65, 11 – prieš, 4 susilaikė. Po pateikimo pritarta.

Noriu jus informuoti, kad Seimo Pirmininkas A.Paulauskas šį nutarimą svarstyti siūlo ypatingos skubos tvarką. Ar galime tam pritarti, suprasdami klausimo svarbą, bendru sutarimu? Nėra bendro sutarimo. Procedūrinis klausimas, dėl jo nėra kalbama dėl balsavimo motyvų. Prašau balsavimu išsakyti, ar mes pritariame Seimo Pirmininko A.Paulausko pasiūlymui priimant šį Seimo nutarimą taikyti ypatingos skubos tvarką. Prašau balsavimu išsakyti nuomonę.

76 Seimo nariams užsiregistravus, 61 – už, 10 – prieš, 3 susilaikė. Ypatingos skubos tvarkai pritarta.

Noriu atkreipti jūsų dėmesį, jog Seimo statuto 164 straipsnis numato, kad Seimui apsisprendus taikyti ypatingos skubos tvarką po pateikimo iš karto gali būti pradėta priėmimo procedūra. Kolegos, suprasdami ir vėlyvą metą, ir tai, kad diskusijų būta ne viena ir ne dvi, mes galėtume iš karto pereiti prie priėmimo procedūros. Bet, matau, kolega E.Klumbys norėtų kalbėti dėl vedimo tvarkos. Centrinis mikrofonas. Prašom.

E.KLUMBYS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš manyčiau, kad klausimas yra ypač svarbus, be to, jis ir taip yra forsuojamas, tačiau esant tokiai situacijai, manyčiau, diskusijos dėl šio nutarimo yra būtinos. Aš esu užsirašęs kalbėti svarstymo metu, todėl prašyčiau, kad vyktų šio nutarimo svarstymo fazė.

PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, aš norėčiau paklausti, ar šiam siūlymui, kaip jį suformulavo kolega E.Klumbys, mes galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Nėra bendro sutarimo, todėl dėl šio procedūrinio sprendimo mes turime balsuoti. Jeigu Seimas nuspręstų, kad yra ir svarstymo stadija, tai reikštų, kad svarstymo metu, kaip ir numato Statutas, būtų suteikta laiko kalbėti diskusijoje iš anksto užsiregistravusiems. Taigi dabar formuluoju balsavimo klausimą. Balsavimas už reiškia pritarimą, kad vyksta, kaip siūlė kolega E.Klumbys, svarstymo stadija. Balsavimas… Fazė, stadija… Taigi, kolegos, balsavimas prieš reiškia nepritarimą tam. Prašau balsuojant išsakyti savo nuomonę.

77 užsiregistravus, 34 – už, 12 – prieš, 30 susilaikė. Nėra pakankamai balsų, kad vyktų svarstymo stadija. Ar dėl vedimo tvarkos R.Šukys? Prašau.

R.ŠUKYS. Aš noriu atkreipti gerbiamųjų kolegų dėmesį į Statuto reikalavimus, kad šiuo atveju Seimas neturi laisvo pasirinkimo priimti ar nepriimti šį nutarimą. Yra įsakmiai nurodyta, kad priima nutarimą. Galėtų nepriimti arba netvirtinti komisijos išvadų tiktai tuo atveju, jeigu išvada būtų neigiama, t.y. būtų paneigti ir nebūtų suformuluoti visi kaltinimai. Nėra prasmės daryti tokių labai didelių diskusijų.

PIRMININKAS. Dėkui kolegai. Aš primenu, kad mes dabar balsavom dėl procedūrinių dalykų, juo labiau kad tokią galimybę numato Statuto normos. Apsisprendus, kad iš karto yra pereinama prie viso Seimo nutarimo projekto priėmimo stadijos, turint mintyje, kad nutarimą sudaro vienas vienintelis straipsnis, proga kalbėti dėl balsavimo motyvų. Už – J.Razma. Prašau, kolega.

J.RAZMA.Iš tikrųjų beveik nėra ką pridurti, kai R.Šukys paaiškino, kad Seimas beveik nediskutuodamas turi balsuoti už pateiktą nutarimo projektą. Aš, reaguodamas į kolegos H.Žukausko kalbą, kai jis dar reiškė atskirų kaltinimų formuluočių nesupratimą, pasakyčiau, kad apkaltos procedūra kaip tik ir yra ta galimybė toliau aiškintis dėl kaltinimo turinio ir jo pagrįstumo. Aš tikėjausi, kad po tokių abejonių ponas H.Žukauskas pasakys, kad jis – už apkaltos procedūrą. O mūsų frakcija, be abejo, balsuos už, nes tą daryti tiesiog įpareigoja Statutas. Reikia tęsti tą procedūrą, kuri yra išreikšta šešiais kaltinimais. Net jeigu būtų tik vienas kaltinimas, ir to pakaktų, kad mes balsuotume už pradžią, o dabar tų pagrindų yra daugiau negu reikia.

PIRMININKAS. Dėkui. Tuokart dėl motyvų prieš – E.Klumbys. Prašau.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, akivaizdžiai mūsų Seime dar kartą triumfavo antidemokratinės procedūros. Ir liūdniausia, ir tragiškiausia yra tai, kad nuolat deklaruojantieji demokratiją, ypač liberalai, balsavo prieš tai, kad būtų galima padiskutuoti dėl šio nutarimo. Tai neužkerta kelio priimti vienokį ar kitokį sprendimą, bet tokiais esminiais, svarbiais valstybės gyvenimo klausimais mes turim pasikeisti nuomonėm.

Beje, aš noriu priminti, kad tai labai daug kuo primena prieškarinį Seimą, kai 1937 metais Lietuvos Seime per penkias minutes Klaipėdos kraštas buvo atiduotas Vokietijai. Man atrodo, kad mes dabar einame panašiu keliu, kad viską reikia padaryti labai greitai, sportuojant, todėl šios komisijos išvadose, kaltinimuose aš nelabai randu teisės. Komisija neįrodė, kad tie kaltinimai yra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, todėl aš negaliu balsuoti už šį nutarimą, kuriuo siūloma pradėti apkaltą Respublikos Prezidentui R.Paksui. Manau, kad visa tai yra daroma pažeidžiant elementarius demokratijos principus.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Vazbys – motyvai už. Priėmimo stadija.

A.VAZBYS. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, tikrųjų pratęsdamas tai, kas buvo pasakyta, noriu pasakyti, kad prieš tai buvusios kalbos ir visos insinuacijos, susijusios su tuo, kad neva nėra laiko ir galimybių diskusijai, yra šiurkštus padorumo principų pažeidimas. Diskusija vyksta jau keturis mėnesius. Tai vienas dalykas. Antras dalykas. Ta komisija, kuri buvo taip demokratiškai sudaryta iš 6 teisininkų ir 6 Seimo narių, beje, libdemams labai stipriai remiant, vieningai priėjo prie tų išvadų. Manau, kad esant tokiai akivaizdžiai situacijai elementarus padorumas ir atsakomybė prieš visuomenę, jos neklaidinimas ir pagarba jai reikalautų, kad mes vieningai balsuotume už tai, kad procedūra būtų tęsiama toliau. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – K.Prunskienė. Prašom, kolege.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš nepalaikiau ir nepalaikau šios apkaltos. Pirmiausia jos ištakos yra labai šališkos, labai tendencingos. Apie geranoriškumą ir pastangas vertinti negatyvius reiškinius, kad ir kieno jie būtų daromi, šalinti juos net kalbos nėra. Kitas dalykas. Kiek būtų prirašyta tų puslapių, kaip sumaniai būtų multiplikuojami, aptarinėjami faktai, į kokį teisinį įmantrų apvalkalą jie būtų įvilkti, paprastai, žmogiškai, logiškai žvelgiant ir matant visą kontekstą, pritaikant palyginimo metodą, visa tai, kas vyko ir vyksta Lietuvoje, tos sudėties Respublikos Prezidento kalčių, kurios reikalautų ir duotų pagrindą jį nušalinti, tikrai nematau. Sąžiningai ieškodamas turbūt retas jų surastų, jeigu neturėtų išankstinio politinio nusiteikimo. Pagaliau verta pagalvoti ir apie pasekmes. Labai apeliuojama į tai, kad neva apkaltos stabdymas arba jos išvengimas, nebuvimas sukels neigiamų pasekmių. Bet retas kalba apie tai, kaip ir vakar „Spaudos klube“, kokios pasekmės bus toliau rutuliojant šią temą, išleidus džiną iš butelio, kuris mojuoja vėzdu į kaltus ir nekaltus.

Precedentas gali būti labai paprastas: išrenkamas naujas Prezidentas, rudenį susirenka naujas Seimas, tam naujam Seimui nepatinka naujas Prezidentas ir t.t. Reikia siekti šalinti neigiamus reiškinius, o ne per padidinamąjį stiklą matyti kito pražangas ir užsimerkti prieš savąsias, kurios galbūt dešimteriopai didesnės. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, pasinaudodamas posėdžio pirmininko teise, noriu prašyti Seimo narius kalbėti į temą. Mes nesvarstome išvadų ir mes nebalsuosime dėl to, pritariame ar nepritariame išvadoms. Mes balsuosime dėl nutarimo pradėti apkaltos procesą Seime. Išvadų svarstymas nenumatytas, Seimas automatiškai privalo ir prašau Seimo narius šį vėlyvą Lietuvai metą kalbėti į temą.

Dėl motyvų – R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos Seimas šiandien pradeda demokratinį procesą. Lietuvos Respublikos Seimas šiandien pradeda procesą, kuriuo bus išaiškinta ir pasakyta tiesa. Todėl aš, pritardama posėdžio pirmininko mintis, kviečiu neužsiiminėti propaganda, o iš tiesų laikytis įstatymų, Statuto ir balsuoti už tai, kad būtų pradėtas demokratinis procesas Lietuvos Respublikos Seime.

PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – V.Žalnerauskas.

V.ŽALNERAUSKAS. Ačiū. Klausėmės, klausėmės šių išvadų ir bent jau manęs tikrai neįtikino, kad reikia pradėti tą apkaltos procesą. Aš susidariau įspūdį, kad tai yra smulkus priekabiavimas dėl priekabiavimo. Šiandien, eidamas pietauti, pamačiau grupę žmonių, piketuojančių prie Seimo, su jais trumpai pasikalbėjau ir pasakyčiau taip. Jie yra dalis tautos. Ir jie man pasakė: „Gerbiamasis, prieš balsuodamas atsiklausk tautos“. Aš taip ir padarysiu, todėl šiandieną pasielgsiu taip, kaip man žmonės liepė. Aš susitikinėju su rinkėjais ir jie man pasakė taip: „Balsuosi už apkaltą, daugiau čia nesirodyk“. O aš noriu būti politikas, todėl aš balsuosiu prieš ir kviečiu kitus taip pat pasielgti.

PIRMININKAS. Ačiū. G.Šileikis – motyvai už. Prašom, kolega.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamieji kolegos, ypač norėčiau atkreipti liberaldemokratų dėmesį. Jūs turbūt turėtumėte būti labiausiai suinteresuoti, kad ta procedūra, demokratinė procedūra, labai greitai įvyktų Seime. Visi mes suinteresuoti, kad mūsų valstybėje baigtųsi įtampa. Kalba apie priešinimus, supriešinimus, manau, yra dar didesnis įtampos didinimas. Siūlyčiau pritarti nutarimo projektui pradėti procedūrą ir kuo greičiau viskas bus aišku pagal visas teisines, juridines ir parlamentines priemones, visiems bus geriau, o ypač liberaldemokratams, kurie suinteresuoti būtent parlamentine procedūra, ir ji turėtų įvykti kuo greičiau. Siūlau pritarti nutarimo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Pereiname prie Seimo nutarimo priėmimo. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti ir balsuoti dėl Seimo nutarimo Nr.IXP-3265 „Dėl apkaltos Respublikos Prezidentui R.Paksui proceso Seime pradžios“. Prašom balsuojant išsakyti savo nuomonę.

Užsiregistravo 79 Seimo nariai. Už – 62, prieš – 11, susilaikė 3. Seimo nutarimas, registracijos Nr.IXP-3265, priimtas.

Kolegos, galime konstatuoti, kad apkaltos Respublikos Prezidentui procesas Seime yra pradedamas.

Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ projektas Nr.IXP-3266 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Kitas su šiuo procesu susijęs Seimo būtinas veiksmas yra kreipimasis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Tuo tikslu yra parengtas ir jums, gerbiamieji kolegos, pateiktas atitinkamo Seimo nutarimo projektas, kurio registracijos Nr.IXP-3266. Jį pateikia Seimo Pirmininkas A.Paulauskas. Pateikimo stadija.

A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, Statuto 245 straipsnio 1 dalies 4 punktas sako: „Prireikus Seimas paprašo Konstitucinio Teismo išvados apie tai, ar asmens, kuriam taikoma apkalta, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai“. Priimdami šį nutarimą mes paneigsime čia dabar girdėtus kaltinimus ir turbūt visi, kurie dar abejoja, kad tai yra demokratinis konstitucinis procesas, supranta, kad jokio spurto, jokio nedemokratiškumo čia nėra, nes visa medžiaga, išvada perduodama Konstituciniam Teismui, autoritetingiausiam teismui, kuris turės atsakyti į klausimą, ar pagal šešis pateiktus kaltinimus R.Paksas pažeidė Konstituciją, t.y. ar jo veiksmai prieštaravo Konstitucijai. Todėl aš ir prašau priimti nutarimą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl visų šešių jam suformuluotų kaltinimų.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Tuokart niekas nenori jūsų paklausti. Pateikimo stadija. Kolegos, ar yra norinčių kalbėti dėl motyvų? Nėra.

Ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Kolegos, tai yra formalus ir būtinas žingsnis. Prašau, nesant supratingumo kai kurių Seimo narių, balsavimu išsakyti savo nuomonę, ar pritariam Seimo nutarimui po pateikimo. Kolega Žalnerauskai, šiuo metu vyksta balsavimas. Žodis jums bus suteiktas po to. Bus laikas – bus ir žodis.

79 Seimo nariams užsiregistravus, 64 – už, 3 – prieš, 9 susilaikė. Po pateikimo pritarta Seimo nutarimui Nr.IXP-3266. Tai tuokart dėl vedimo tvarkos – kolega V.Žalnerauskas. Prašom.

V.ŽALNERAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, padarėm visiškai nereikalingą balsavimą, nes toks klausimas, kad Konstitucinis Teismas nuspręstų, ar pažeidė Konstituciją, yra visiškai nereikalingas. Kiek aš prisimenu iš Seimo statuto, tai reikalingas kitoks – ar šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Čia buvo iškeltas klausimas, ar pažeidė. Taigi, aš manau, neturi jokios juridinės vertės šis balsavimas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis kolega, tikrai turėtumėt taupyti brangų mūsų, o taip pat ir mokesčių mokėtojų laiką. Primenu jums, kad Statuto 240 straipsnis sako, kad Seimas „į Konstitucinį Teismą kreipiasi prašydamas išvados, ar minėto asmens konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai“. Ne dėl kaltinimų, o dėl veiksmų kreipiamasi ir žodis „šiurkštus“ niekur nėra minimas. Todėl būtent toks nutarimo projektas yra teikiamas.

Noriu jus informuoti, gerbiamieji kolegos, kad Seimo Pirmininkas siūlo šį klausimą kaip ir praėjusį Seimo nutarimą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar galėčiau prašyti jūsų supratimo, kad pritartumėte bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta tokiai ypatingos skubos tvarkai bendru sutarimu.

Ar galėtume bendru sutarimu sutarti, kad iš karto pereiname prie priėmimo stadijos? Dėkoju už jūsų supratimą. Iš karto priėmimo stadija, kolegos. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra norinčių kalbėti.

Kolegos, konstatuoju, kad yra vienas straipsnis, taigi dėl viso Seimo nutarimo prašom pasiruošti ir balsuoti, ar pritariame Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ projektui Nr.IXP-3266. Prašom balsuodami pasakyti savo nuomonę.

Užsiregistravo 76 Seimo nariai. 65 – už, 1 – prieš, 6 susilaikė. Seimo nutarimas (projekto Nr.IXP-3266) priimtas.

Lietuvos Respublikos Seimo protokolinis nutarimas

Kolegos, du Seimo nutarimai, kuriuos turėjome šiandien priimti, yra priimti. Šalia to mes turime atlikti kai kuriuos kitus parengiamuosius veiksmus, susijusius su apkaltos procesu Seime. Tai apibrėžia Seimo statuto 245 straipsnis. Vienas iš sprendimų yra protokolinio Seimo sprendimo priėmimas. Jį norėtų pateikti Seimo Pirmininkas, taip pat pakomentuoti būtent šią stadiją, kurioje mes dabar esame pradėjus apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Prezidentui Seime. Prašom, Pirmininke.

A.PAULAUSKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, mes turime priimti dar vieną sprendimą, tai yra pakviesti Aukščiausiojo Teismo pirmininką ar kitą šio Teismo teisėją pirmininkauti šios procedūros posėdžiams. Jūs turbūt žinote, kad, vykstant apkaltos procedūrai, pirmininkauja vienas iš Aukščiausiojo Teismo teisėjų arba šio Teismo pirmininkas. Taigi aš teikiu jums protokolinį nutarimą, kuriuo Seimas įpareigotų Seimo Pirmininką (mane) kreiptis į Aukščiausiąjį Teismą dėl teisėjų kandidatūrų pirmininkauti apkaltos Respublikos Prezidentui R.Paksui proceso Seime pateikimo Seimui. Vadinasi, aš daugiau atlieku tokią techninę funkciją, paprašau pateikti kandidatūras, o po to jūs jau Seime nuspręsite, kurį teisėją paskirti pirmininku, ir tai reikia padaryti iki sesijos pradžios, pirmą sesijos dieną.

PIRMININKAS. Gal tikslią datą reikėtų rašyti – kovo 10 dieną?

A.PAULAUSKAS. Kovo 10 diena yra sesijos pirmoji diena.

PIRMININKAS. Kolegos, aš atsiprašau. Tai yra procedūrinis klausimas ir klausimai nėra užduodami. Apgailestauju, tokia yra Seimo procedūra. Dėl šio protokolinio nutarimo, kolegos, ar galime bendru sutarimu atlikti šį sprendimą? Ačiū. Pritarta protokoliniam nutarimui bendru sutarimu. Pirmininke, ar norėtumėte dar ką pridurti?

A.PAULAUSKAS. Taip, kad nebeliktų jokių neaiškumų…

PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio dar truputį!

A.PAULAUSKAS. …tarp tvarkomųjų veiksmų yra dar vienas toks veiksmas, tai 1 dalies 2 punktas, kad Seimas taip pat nustato apkaltos proceso pradžią ne vėliau kaip po penkiolikos dienų nuo nutarimo pradėti apkaltos proceso priėmimą ir numato posėdžių tvarkaraštį. Mes dabar priėmėme šį nutarimą. Kad jis įsigaliotų, jį turi paskelbti „Valstybės žinios“, o tada nuo to turi praeiti 15 dienų. Apskaičiavus, tai išeitų kovo 5 diena. Mes planuojame kovo 5 dieną neeilinę sesiją, ir tada mes nustatytume posėdžių tvarkaraštį, o šiandien dėl šio klausimo tada nepriimtume jokio nutarimo tiesiog žinodami, kad bus neeilinė sesija kovo 5 dieną ir tas tvarkaraštis bus pateiktas. Kad būtų aišku.

PIRMININKAS. Ką gi, dėkui, gerbiamasis Seimo Pirmininke, už jūsų paaiškinimus. Kolegos, 22.25 valandos – vienas ilgiausiai besitęsiančių Seimo posėdžių be pertraukos. Todėl noriu padėkoti visiems už dalyvavimą, kantrybę. Šiandien noriu paskelbti posėdį…

Bet, gerbiamieji kolegos, noriu konstatuoti, kad šiuo posėdžiu baigiama Seimo rudens sesija. Prieš himną turėtų būti proga kalbėti dėl replikos po balsavimo arba dėl vedimo tvarkos. Kolega A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pirmininke, vis tiek aš negaliu tylėti, nes jūs vadovavotės Etikos ir procedūrų komisijos išvadomis. Mūsų išvados yra truputį kitokios dėl jūsų paskutinių dviejų sprendimų. Pirma dėl Nr.IXP-245 2 dalies. Seimas turi priimti sprendimą kreiptis į Aukščiausiojo Teismo pirmininką. Atrodo, kad Statutas tai aiškiai sako.

Antras dalykas dėl 15 dienų. Taip pat Etikos ir procedūrų komisija numatė, kad šiandien mes turime nustatyti šią datą. Aš jus noriu įspėti. Jeigu jūs, Seimas, priimate tokį sprendimą, ką gi, neįvykdote Etikos ir procedūrų komisijos nutarimo. Tai yra jūsų reikalas, bet jeigu šitie bus užprotestuoti, tikrai nekaltinkite Etikos ir procedūrų komisijos, kad jūs nebuvote įspėti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Salamakinai, aš atkreipiu jūsų dėmesį, kad Statute įsakmiai nenumatyta, kad Seimas… (Balsas salėje) Yra žodis „pakviečia“. Seimas to tiesiogiai nedaro.

Antras dalykas. Aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad… (Balsas salėje) Gerbiamasis Salamakinai, kaip aš jūsų klausiau, taip, tikiuosi, ir jūs manęs klausote. Norėčiau prašyti, kad ir jūs išklausytumėte. Dėl antrojo dalyko išties yra Teisės departamento išvada. Seimo Pirmininkas, kalbėdamas tribūnoje, rėmėsi didele dalimi ir jūsų išvadomis, ir Teisės departamento. Manau, kad mes turėtume ieškoti sprendimų, kaip maksimaliai sklandžiai judėti į priekį, pagal šiandieninę situaciją, jūs pats suprantate, toks sprendimas yra gana logiškas.

R.Šukys nori tęsti polemiką dėl procedūrinių dalykų. Prašom.

R.ŠUKYS. Aš tik norėjau atkreipti dėmesį. Seimo Pirmininkas jau sakė, kad dėl priėmimo šiuo atveju nuspręsta paskelbimu, laikoma, kad nutarimas įsigalios tada, kai bus paskelbtas. Kolega A.Salamakinas, aš įsivaizduoju, manė, kad jau šiandien mes priimame ir šiandien įsigalioja. Jeigu tokia nuostata būtų nutarime nuo priėmimo, kaip seniau būdavo kai kuriuose nutarimuose, tai komisija būtų teisingai nurodžiusi. Manau, kad šiuo atveju Seimo Pirmininkas visiškai teisingai suskaičiavo dienas. Tai priklausys nuo to, kada bus paskelbta.

PIRMININKAS. Gerai, dėl dienų mes dar patikslinsime. Čia nebuvo jokio sprendimo ar protokolinio nutarimo dėl to priimta.

Kolegos, baigiantis pratęstai Seimo rudens sesijai, jai šiandien iš tiesų baigiantis ir konstatuojant, kad rytoj nebus posėdžio, sesija nėra pratęsiama, Lietuvos Respublikos himnas.

Giedamas Lietuvos valstybės himnas

Ačiū. Seimo posėdį, kartu ir rudens sesiją skelbiu baigtus.