Šešiasdešimt
septintasis (477) posėdis
2004
m. vasario 17 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SKARDŽIUS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Brangieji kolegos, ką tik atšventėme Vasario 16-ąją. Manau, atsigavome, bent jau tie, kurie čia susirinkome, ir galime pradėti (visai galimas dalykas) paskutiniąją pratęstos rudens sesijos posėdžių darbo savaitę. 2004 m. vasario 17 d. rytinis posėdis pradedamas.
2004 m. vasario 17 d. (antradienio) darbotvarkė
Dabar dėl darbotvarkės. Ji buvo patvirtinta praėjusią savaitę, o patikslinimai yra štai kokie. Buvęs 4 klausimas dėl Kauno ekonominės zonos perkeliamas į ketvirtadienį, nes komitetas dar kartą nagrinėja šį dalyką rytoj. Yra pridėta keletas Vyriausybės projektų aktuliais klausimais. Toliau generalinio prokuroro ir finansų ministrės atsakymai į Seimo narių klausimus taip, kaip numatyta, 12 ir 12.30 valandą, ir, matyt, negalėsime nagrinėti 3 rezervinio klausimo, nes vienas iš komitetų, t.y. Žmogaus teisių komitetas, šį dalyką nagrinės rytoj. Vadinasi, greičiausiai teks nagrinėti ketvirtadienį. Ar dar turi kas nors ką nors? Prašom. S.Burbienė. Prašom.
S.BURBIENĖ. Socialdemokratinės koalicijos frakcijos vardu prašyčiau, kad prie rezervinio 4 klausimo būtų pridėtas klausimas Nr.IXP-3252 (teikia komiteto pirmininkas P.Papovas) dėl Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo. Pagrindinis komitetas apsvarstė šį nutarimą ir nusprendė, kad reikia įstatymo pataisos.
PIRMININKAS. Matau, kad kolegos dar nori kalbėti. Paprašysiu, kad visi pasakytų, ką nori pasakyti, ir tada spręsime galutinai dėl darbotvarkės. A.Kubilius. Prašom, kolega.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, praeitą savaitę, kai buvo svarstomas Seimo nutarimas dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo stebėtojų Europos Parlamente delegacijos, mes prašėme, kad būtų pateikta informacija, kaip į tokį sprendimą reaguos Europos Parlamento vadovybė ir ar toks sprendimas neprieštaraus Europos Parlamento patvirtintoms nuostatoms dėl stebėtojų statuso suteikimo. Dabar jokios papildomos informacijos nepateikta ir mūsų balsavimas gali būti keblus. Tai gali pastatyti Lietuvos delegaciją ir visą Lietuvą į keblią padėtį. Siūlome šį klausimą atidėti ir paraginti Seimo Pirmininką susisiekti su Europos Parlamento vadovybe ir išsiaiškinti tokio sprendimo aspektus.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, mano kuklios žinios leidžia daryti išvadą, kad mes galime nagrinėti, bet jūs formaliai, aš supratau, prašote atidėti frakcijos vardu? Gerai. Tada dėl to turėsime balsuoti. Gricius. Prašom.
A.GRICIUS. Aš manau, kad mes tikrai klimpstame į debatų klubą bandydami įrodyti dalykus, kurių nereikia įrodyti. Aš siūlau balsuoti, neatidėti šio klausimo ir jį spręsti, nes, man atrodo, praėjusio svarstymo metu visi argumentai buvo išsakyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir dar D.Velička. Prašom, kolega.
D.VELIČKA. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mums išdalytas Ekonomikos komiteto posėdžio protokolas, kuriame iš esmės yra panaikinama Seimo priimta Alkoholio kontrolės įstatymo pataisa. Kaip dabar suprasti – ar pagal Ekonomikos komiteto protokolą be jokio svarstymo salėje yra naikinama tai, kas buvo priimta? Kaip elgtis su šiuo protokolu ir ar jau yra viskas baigta?
PIRMININKAS. Alkoholio klausimas bus sprendžiamas ketvirtadienį. Ne dabar, ne šiandien.
D.VELIČKA. Ar jis bus svarstomas, ar jis jau priimtas?
PIRMININKAS. Nepriimtas, mes juk sustojome viduryje. Nenagrinėkime šio klausimo ir dėl to nereikia balsuoti.
Mielieji kolegos, pirmiausia dėl tų pirmųjų mano pastabų kai ką išbraukti ir kai ką pridėti nėra abejonių, o čia dėl kitų dviejų dalykų reikia tartis atskirai. Sutinkame? Ačiū. Dabar Socialdemokratinės koalicijos frakcijos prašymas dėl papildomo klausimo. Nereikia balsuoti, galime bendru sutarimu pridėti? Ačiū.
Tokiu atveju, mielieji kolegos, prašome kol kas tik registruotis, patikrinsime, kiek mūsų yra. Prašom sudėlioti į vietas korteles ir spręsime tą klausimą, kurį pateikė kolega A.Kubilius Konservatorių frakcijos vardu. Bet pirmiau registruojamės.
Užsiregistravo net 61 Seimo narys.
Mielieji kolegos, siūlymas yra toks. Dėmesio, prašom susikaupti! Kolega A.Kubilius siūlo išbraukti iš šios dienos posėdžių darbotvarkės 2 rezervinį klausimą, tai yra Seimo nutarimą „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo stebėtojų Europos Parlamente delegacijos 1 straipsnio pakeitimo. Dėmesio! Kas palaiko A.Kubilių, tie balsuoja už, kas mano, kad tai turi likti ir mes turėtume toliau svarstyti, balsuoja kitaip. Registruojamės ir balsuojame.
Už – 11, prieš – 33, susilaikė 17. Klausimas lieka darbotvarkėje.
Ar reikalauja kas nors balsuoti už visą patikslintą darbotvarkę, ar galime bendru sutarimu? Bendru sutarimu. Ačiū. Ką nors iš pagalbininkų prašome padėti V.Šustauskui, nes jo brangus balsas gali prapulti, tik nežinia, kurion pusėn. (Balsai salėje)
Mielieji kolegos, 1 kompleksinis darbotvarkės klausimas – Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatymo projektas ir kartu su juo Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas. Abiejų projektų priėmimo stadija. Registracijos numeriai Nr.IXP-3160 ir Nr.IXP-3161(3). Abiem atvejais pranešėjas kolega V.Andriukaitis. Kviečiu į tribūną.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, svarstymo metu mes išnagrinėjome visus pasiūlymus ir pataisas. Balsuoti jums yra pateiktas galutinis suredaguotas tekstas. Aš siūlyčiau pradėti įstatymo priėmimą pastraipsniui. Dabar yra pateiktos gerbiamojo G.Didžioko pataisos. Norėčiau atkreipti Seimo dėmesį, kad dėl G.Didžioko pataisos dėl įstatymo įgyvendinimo įstatymo jau yra balsuota, Seimas yra dėl jos apsisprendęs. V.Landsbergio pataisa buvo tokia pati, Seimas balsavo ir ją atmetė. Taigi dabar turbūt mes negalėtume arba nebent reikėtų pagal visą procedūrą grįžti prie šio balsavimo.
Dėl G.Didžioko pataisos pagrindinio įstatymo 7 straipsniui dėl to, kad europarlamentarų darbui būtų skiriamos nuolatinės darbo patalpos Seime. Tai buvo labai detaliai nagrinėta, tačiau būtų labai sunku rezervuoti nuolatinius kabinetus, laikyti juos tuščius ir t.t. Tai būtų tikrai labai neracionalus sprendimas, todėl yra pasiūlyta suteikti patalpas darbo vietai. Kadangi tai buvo detaliai svarstyta, vadinasi, dėl šios pataisos Seimas jau yra balsavęs ir apsisprendęs. Taigi dėl abiejų G.Didžioko pataisų tiek Europos reikalų komitete, tiek darbo grupėje, tiek Seime buvo balsuota. Be to, pavėluotai pateiktas…
PIRMININKAS. Taip, čia svarbus momentas. Mielieji kolegos, aš siūlau iš eilės. Pirmasis skirsnis, 1 straipsnis – „Įstatymo paskirtis. Pataisų nebuvo. Galime priimti bendru sutarimu? Niekas neprotestuoja? Ačiū.
2 straipsnis – „Europos Parlamento nario pažymėjimas ir diplomatinis pasas. Pastabų nebuvo. Galime priimti? Ačiū.
3 straipsnis – „Europos Parlamento nario teisės Lietuvos Respublikoje. Nėra pataisų. Priimta.
4 straipsnis – „Europos Parlamento nario neliečiamybė. Sutinkame? Ačiū.
5 straipsnis – „Europos Parlamento nario pareigų derinimas. Nėra pastabų. Priimta. 6 straipsnis. Prašom. Dėl 5 straipsnio. Prašom. V.Landsbergis. Prašom. Dėl balsavimo motyvų, manysime.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis pirmininke ir kolegos, dalyvaujantys posėdyje. Aš bandžiau atkreipti dėmesį, kai šis įstatymas buvo svarstomas Europos komitete, kad 5 straipsnio 3 punktas turi tam tikrą perteklinį ir nelogišką dalyką, kad Europos Parlamento narys yra įpareigojamas tiesioginei atskaitomybei Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai ir nedelsiamai atskaitomybei, jeigu jis gauna kokį nors honorarą ar panašiai. Iki šiol visa tai buvo reguliuojama tiesiog pajamų deklaravimu, ir Seimo narys, kuris Lietuvoje gauna atlyginimą už mokslinę, pedagoginę ar kitą veiklą, nėra įpareigojamas pranešti Seimo kanceliarijai, ir dar nedelsiant. Yra bendra tvarka, yra pajamų deklaravimas ir viskas metų pabaigoje susumuojama. Dabar mes patys sau tokios pareigos neskiriame, bet Seimas skirs tokią pareigą Europos parlamentarui. Tai yra kuriozas ir aš siūlyčiau jo išvengti, ir 3 punkte, nežinau, galbūt nedelsdamas praneša Lietuvos mokesčių inspekcijai, bet ne Seimo kanceliarijai, jeigu reikia.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau.
V.P.ANDRIUKAITIS. Kolega Seimo nary Landsbergi, siūlyčiau, kad jūs skaitytumėte balsuoti pateiktą tekstą. Jums pranešu, praeito svarstymo metu, nes buvo išbraukta „mokslinė ir pedagoginė veikla, palikta tik „kūrybinė, 3 dalis taip pat išbraukta. Todėl, manau, reikėtų labai atidžiai dirbti pagal pateiktą tekstą.
PIRMININKAS. Tai galime 5 straipsnį priimti sutrumpintą, kaip dabar patikslino Vytenis? Ačiū.
6 straipsnis – „Europos Parlamento narių socialinės garantijos. Priimta. Ačiū.
Dabar dėl 7 straipsnio – „Aprūpinimas darbo patalpomis. Čia pranešėjas irgi paaiškino. Nėra abejonių? Ačiū.
Ir 8 straipsnis – „Tarnybinių transporto priemonių naudojimas. Nebuvo pastabų. Galima priimti? Ačiū.
9 straipsnis – „Europos Parlamento nario atlyginimas. Nėra pastabų? Net kolega A.Sysas neprotestuoja. Ačiū.
10 straipsnis – „Europos Parlamento… Atsiprašau. Dėl 9 straipsnio, taip? Tuoj prie 10 prieisime. 10 straipsnis yra „Europos Parlamento nario išlaidų apmokėjimas. Dėl balsavimo motyvų – kolega J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Pirmininke, dar viena pastabėlė prieš 10 straipsnį. Žiūrėkite, po antrojo skirsnio įrašytas ketvirtasis. Turėtų būti trečiasis, mano nuomone.
PIRMININKAS. Eilė turi būti sutvarkyta.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis pirmininke, eilė yra sutvarkyta. Ten, kur pateikti išbraukymai, atkreipkite dėmesį, ketvirtasis nubrauktas, yra trečiasis. Siūlau sekti tekstą.
J.VESELKA. Aš turiu trečią tekstą, bet nėra to. Gerai. Dėl 10 straipsnio.
V.P.ANDRIUKAITIS. 3 dalį išbraukus kitos dalys lieka 3 ir 4.
J.VESELKA. Dėl 10 straipsnio. Gerbiamieji kolegos, jis skamba taip: „Visos su Europos Parlamento narių pareigų vykdymu susijusių kelionių (čia viskas aišku) ir kitos išlaidos apmokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, tokios išlaidos nekompensuojamos iš Europos Sąjungos… „Visos kitos išlaidos – vadinasi, tai gali būti ir didelis kiekis alkoholio restorane, ir viešnamių lankymas. Todėl „visos kitos išlaidos apima per daug ir viskas gali būti apmokama ar netgi per teismus išreikalaujama. Aš manau, kad šį dalyką reiktų labiau konkretizuoti, todėl balsuosiu prieš šį straipsnį.
PIRMININKAS. Gerai. A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau nuraminti savo kolegą, dabartiniuose įstatymuose taip yra parašyta, gyvenimas viešbutyje ar kitoje vietoje, kur gyveni, ir šiandien apmokamas. Aišku, ne viešnamis, kuriuo J.Veselka turbūt norėtų pasinaudoti. Aš manau, kad mūsų įstatyme tokia nuostata yra įrašyta. Nereikia balsuoti prieš, nes tiems kolegoms, kurie šiandien vyksta į Briuselį ir dirba, kuriems teks vykti ir į Strasbūrą, ir į Briuselį, teks mokėti už pragyvenimą tose šalyse. Todėl siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar kolega Julius reikalauja balsuoti dėl šito? Balsuojame? Gerai. Ne, daugiau negalima. Vienas – už, vienas – prieš. Prašom. Kas už tai, kad būtų priimtas 10 straipsnis, prašom balsuoti. Balsuojame dėl 10 straipsnio. Už – 50, prieš – 3, 15 susilaikė. Straipsnis surinko reikiamą balsų skaičių. Prašom, V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Ačiū, pone pirmininke. Aš noriu kaip mažą komentarą pasakyti savo pastabą dėl tokio keisto dalyko, kad kalbama apie išlaidas dėl kelionių iš Europos Parlamento nario gyvenamosios vietos į Lietuvos Respublikos Seimą. Tarkime, Europos Parlamento narys gyvena Žirmūnuose arba Antakalnyje ir jis atvyksta į Seimą kokiais nors reikalais. Ar tikrai turi būti čia įrašyta, kad išlaidas, ar troleibuso, ar kokias kitas, jam turi apmokėti? Kitaip sakant, tai yra jo gyvenamoji vieta, ir nereikia rašyti juokingų dalykų.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš noriu dar kartą atkreipti Seimo nario V.Landsbergio dėmesį į Lietuvos Respublikos Seimo nario statuso įstatymą ir jame įtvirtintas normas. Čia turimas minty transportas, kai yra tam tikras nustatytas kilometrų skaičius nuo Seimo. Taip yra dabar, gerbiamasis kolega. Tie Seimo nariai, kurie važiuoja iš kitų gyvenamųjų vietų, jeigu jie viršija tą nustatytą…
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, 11 straipsnis – „Europos Parlamento narių teisė grįžti į ankstesnį darbą. Pastabų nebuvo. Galime priimti? Ačiū. Priimta. Ir iš tikro turime pasitikslinti, kad kalbama apie skirsnių numeraciją, ką sakė kolega Julius, t.y. pirmasis skirsnis, antrasis ir po to, suprantama, trečiasis ir baigiamasis ketvirtasis skirsnis, ar baigiamosios nuostatos, dabar mes jų imamės.
12 straipsnis – „Institucijų bendradarbiavimas užtikrinant Europos Parlamento nario statusą. Pastabų nebuvo. Galime priimti? Priimta. Ačiū.
Ir 13 straipsnis – „Įstatymo įgyvendinimo kontrolė. Čia buvo Teisės departamento pastaba. Gerbiamasis pranešėjau, gal reaguotumėte, ir tada balsuosime.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš manau, kad mes atsižvelgėme į Teisės departamento pasiūlymą. Aš nežinau, šiai redakcijai nesu matęs, bet, man atrodo, su Teisės departamentu suderinta. Jeigu bus kokių nors techninių problemų, suderinsime.
PIRMININKAS. Gerai. Prašom. Kolegos, niekas nenori kalbėti? Galime 13 straipsnį priimti? Priimta. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Toli prašom nedingti. Bus antras įstatymas. Dabar ar nori kas kalbėti dėl viso įstatymo, ar galime iš karto balsuoti? Galime.
Kolegos, dėmesio, balsuojame dėl Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatymo priėmimo. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 67 Seimo nariai. 51 – už, 1 – prieš ir 12 susilaikė. Įstatymas priimtas.
Gerbiamasis pranešėjau, antrasis įstatymas, t.y. Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke, įstatymas iš dviejų straipsnių. Alternatyvas balsavome praeitą kartą. Tai, kas buvo pateikta G.Didžioko, buvo praeitą kartą balsuota, kadangi V.Landsbergio buvo autentiškas pasiūlymas, taigi naujų pasiūlymų tikrai nėra. Aš siūlau balsuoti pastraipsniui ir priimti.
PIRMININKAS. Gerai, dėl 1 straipsnio ar nori kas kalbėti? Prašau, tuoj įjungsim. „Lietuvos Respublikos Seimo stebėtojų delegacijos Europos Parlamente narių laikinas paskyrimas Europos Parlamento nariais. A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Mielieji kolegos, mano įsitikinimu, bendrai šio įstatymo nereikia, o ypač jo 1 straipsnio nereikia, nes jis yra tiesiog klaidinantis ir ydingas. Kadangi mes svarstėme ir Europos reikalų komitete, aš tą patį galiu pakartoti. Bendra idėja, kuria remiasi V.Andriukaitis, teikdamas šį įstatymą, remiasi tuo principu, kad atseit Konstitucinis Teismas yra nustatęs, kad Seimo narys negali turėti dviejų mandatų, todėl reikia priimti tokį įstatymą, kuris bando kažkokia ekvilibristika šią problemą išspręsti. Bet esminis klausimas yra, kad tokios problemos šiuo atveju visiškai nėra, nes mūsų atstovai Europos Parlamente nuo gegužės 1 d. neturės dviejų mandatų, nes du mandatus turi tie žmonės, kuriuos du kartus į kokias nors skirtingas pareigas išrenka tauta arba rinkėjai, o ne parlamentas.
Šiuo atveju šios problemos visiškai nėra. Lietuva bando čia kažką daryti visiškai unikalaus, ko nė viena kita šalis nedaro. Ir visiškai nesuprantama, kam to reikia, kam šios painiavos ir žmonių protų drumstimo. Tai vienas dalykas, kodėl to tikrai nereikia daryti, nes nėra tokios problemos.
Antras dalykas, kad darydami šį sprendimą mes sukuriam problemą, nes šis sprendimas prieštarauja pasirašytai stojimo į Europos Sąjungą sutarčiai. Jeigu paskaitysime tiksliai sutartį, tai pamatysime, kad tokiais nariais gali būti tiktai Seimo nariai. Jeigu būtų ilgesnis laikotarpis, o reikėtų ne iki birželio 20 d., kaip čia dabar parašyta, tai mes turėtume grynai teisinę problemą, kurią sukurtų būtent šis įstatymas, kurio visiškai nereikia. Todėl aš kategoriškai pasisakau prieš 1 straipsnį ir lygiai taip pat siūlau balsuoti prieš visą įstatymą, nes jo iš viso nereikia.
PIRMININKAS. A.Sysas. Priešinga nuomonė. Prašom. Po to, jeigu dar pageidaus, – pats pranešėjas. A.Sysas.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, manau, darbo grupė nebūtų svarsčiusi ir nebūtų siūliusi, ir visos procedūros Seime nebūtų vykusios nuo pateikimo, svarstymo iki priėmimo, jeigu nebūtų problemos, nes net čia, salėje, sėdintys skirtingai supranta arba nori suprasti tą situaciją, kuri gali įvykti gegužės 1 d., kai mes tapsime tikraisiais Europos Sąjungos nariais. Manau, kad įgyvendinimo įstatymas tikrai nesukelia daugiau neaiškumų. Jis būtent atsako į tam tikrus kylančius klausimus, jau priėmus tą pirmąjį įstatymą, už kurį mes balsavom. Todėl, manau, diskusijas reikėjo nukelti į svarstymo stadiją, o ne priėmimo stadijoje svarstyti, ar šis įstatymas reikalingas, ar ne. Todėl aš remiu darbo grupės parengtą įstatymo projektą ir siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjas.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, aš tiktai norėčiau atkreipti dėmesį dar kartą, kad yra dvi praktinės konstitucinės problemos, ne viena…
PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio, paklausom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš Andriui Kubiliui norėčiau, kad jis šiek tiek įsiklausytų. Yra dvi problemos. Viena yra mandato, ir ta mandato problema skirtingai traktuojama įvairių teisininkų. A.Kubilius gali pateikti vieną nuomonę, yra kitų nuomonių. Taigi yra (…).
Antra problema – konstitucinė. Konstitucijoje nustatyta, kad Seimo narys negali eiti jokių kitų pareigų. Tai yra Lietuvos Konstitucijos norma. Kitų šalių normos… Norėčiau pabrėžti, kad Lenkijos Konstitucija to nereglamentuoja. Kitų šalių, Estijos, Latvijos – taip pat. Mūsų, deja, reglamentuoja. Taigi mes turime dvi rimtas konstitucines problemas – mandato ir draudimo Seimo nariui eiti kitas pareigas. Tai abiem atvejais, gerbdamas A.Kubiliaus nuomonę, galiu pasakyti, kad tai įstatymo (…).
Ar dabar Seimas turės priimti nutarimą dėl parlamentarų skyrimo? Turės priimti dar papildomą nutarimą, neabejotinai po šio įstatymo. Kai bus šis įstatymas, mes priimsim nutarimą, kad tie parlamentarai, kuriuos mes skyrėm stebėtojais, juos mes skiriame ir Europos Parlamento nariais.
Dėl to, kad yra tokia praktinė to mandato tokio pereinamojo laikotarpio forma, tai, deja, pereinamasis laikotarpis būtinas. Todėl siūlau balsuoti už 1 straipsnį.
PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio, balsuojam dėl 1 straipsnio. Nuomonės buvo išsakytos gana prieštaringos, bet poziciją pranešėjas dar kartą patikslino. Taigi balsuojam už 1 straipsnį taip, kaip jis yra suformuluotas, pagal 3 variantą. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 63 Seimo nariai. 38 balsavo už, 15 – prieš, 8 susilaikė. Dauguma yra. Straipsnis priimtas. Prašau. Dar kartą – V.Landsbergis. Prašom.
V.LANDSBERGIS. Ačiū, pone pirmininke. Kolegos, kaip matote, aš susilaikiau, nes čia gali kas nors manyti, kad mane liečia. Bet mane liečia ir kaip Seimo narį, kuris žiūri į Seimo priimamus įstatymus ir mato painiavą. Aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad 1 straipsnio 2 dalies 2 punkto pabaiga buvo prieštaringa ir anksčiau, kai buvo debatai ir kai aš stengiausi atkreipti dėmesį. Dabar ji dar prieštaringesnė pasidarė, nes yra trys nuostatos, kurios viena kitą paneigia. Pirmiausiai tai, kad…
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Mes dabar nekalbam apie balsavimo motyvus dėl viso įstatymo. Labai atsiprašau. Be reikalo tamstai suteikiau žodį. Paskui, kai reikės dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo, tada aš jums suteiksiu žodį.
V.LANDSBERGIS. Ar tikrai suteiksite, pirmininke?
PIRMININKAS. Tikrai suteiksiu. Tik laiku prašom paspausti mygtuką.
V.LANDSBERGIS. Aš jau užsirašiau, gerai?
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Prašau. Taigi 1 straipsnis priimtas.
2 straipsnis – „Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatymo taikymas. Čia pataisų nebuvo. Ar reikalauja kas balsuoti? Ne. Prašom. Tai dabar prašom dėl viso įstatymo. V.Landsbergis, kaip pažadėta. Pažadas yra labai svarbu, džentelmenai. Prašom, čia savų sąskaita. V.Landsbergis. Prašau.
V.LANDSBERGIS. Labai ačiū. Taigi tie teiginiai, apie kuriuos aš čia dabar kalbėjau, kad paskirtas laikinai Europos Parlamento nariu asmuo turi raštu pranešti apie savo sprendimą atsistatydinti. Kitaip sakant, jis priverčiamas atsistatydinti kažkodėl nuo birželio 20 dienos, visai nepaaiškinant, kodėl ne nuo 21 d. ar nuo 15 dienos. Čia tokios mįslės irgi nebūtų reikalingos įstatyme. Dabar verčiamas atsistatydinti pats, tačiau kitu sakiniu pasakoma, kad jo įgaliojimai laikomi nutrūkusiais. Vadinasi, bet kuriuo atveju įgaliojimai nutraukiami šiuo įstatymu, tai kam dar versti atsistatydinti? Kitaip sakant, pačiam sau padaryti vivisekciją ar charakirį, aš nežinau, kam to reikia, jeigu vis tiek atimamas mandatas.
Dabar trečia. Jei laikinai paskirtas neatsistatydina, jis jau yra išrinktas (jis jau yra išrinktas, kiek aš suprantu šią datą, taip?), bet jeigu jis neatsistatydina iš Seimo narių, tai Seimas svarsto dėl naujo Seimo nario paskyrimo į Europos Parlamentą. Vietoj to, kuris jau išrinktas, dabar svarsto naujo paskyrimą. Manau, vis dėlto reikėtų susimąstyti apie tokius dalykus. Na, kas čia prirašoma? Sakysim, dėl to žodžio „pareigos, kad negali eiti kitų pareigų. Čia visą laiką mes vengiam išsiaiškinimo. Kaip suprasti tai, kad, pavyzdžiui, Europos Taryboje yra mūsų delegacija, jos asmenys turi įvairių pareigų, ne tiktai kaip deleguoti. Štai aš prisimenu, J.Olekas buvo viceprezidentas vieną laikotarpį, jis pirmininkaudavo Europos Tarybos Asamblėjai. Ar tai pareigos, ar ne, gal tai jis darė neteisėtai? Jam Lietuvos Konstitucija draudžia tokias pareigas. Manau, sveiku protu tai suprantamos pareigos, už kurias mokamas koks nors papildomas atlyginimas. Tai ta, Seimo nariui Konstitucija draudžia, bet mes painiojame sąvokas ir dabar turime nereikalingą problemą. Tada uždrauskime jiems turėti kokias nors pareigas Europos Taryboje arba Baltijos Asamblėjoje. Dabar vėl sakoma, kad darbo grupė svarstė, nes yra problema. Man atrodo, kad verčiama aukštyn kojomis. Nutarė, kad yra problema, ir todėl svarstė.
PIRMININKAS. Kolega, laikas.
V.LANDSBERGIS. O kad problemos iš tikrųjų galėtų nebūti, apie tai kalbėjo A.Kubilius ir apie tai kalba Europos Tarybos nuostata, kad nuo naujo parlamento pirmojo posėdžio, iki pirmojo posėdžio įgaliojimai yra teisėti. Mūsų Konstitucinis Teismas tą patį nustatė Seimo nariams ir savivaldybių tarybų nariams.
PIRMININKAS. Dvi minutės. Kolegos…
V.LANDSBERGIS. Todėl mano pataisa yra racionali.
PIRMININKAS. Viskas gerai, Seimo nary, bet per vėlu. Kolega G.Didžiokas. Prašom.
G.DIDŽIOKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau atkreipti kolegų dėmesį, kad yra ir Seimo Teisės departamento išvada, kuri būtent kalba apie tai, kad šie dalykai, įrašyti į 1 straipsnio 2 dalį, yra įvairiai traktuotini ir, švelniai tariant, čia parašyta, diskutuotini. Yra siūlymas juos laikyti kaip neaiškius ir neturinčius praktinio ir teisinio krūvio. Manau, kad yra pakankamas argumentas įsiklausyti ir tas formuluotes kaip nors sutvarkyti, kad nereikėtų to daryti vėliau. Todėl siūlau nepriimti šio straipsnio.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Andriukaitis. Ruošiasi A.Kubilius.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš neturėčiau teisės kalbėti dėl motyvų ir nekalbėsiu. Norėčiau tik atkreipti dėmesį, kad jeigu šiandien bus priimtas Seimo nutarimas, kuriuo mes keičiame… Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš kreipiuosi ir į jus. Aš tik dėl techninio klausimo, o ne dėl motyvų kalbu.
PIRMININKAS. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Jeigu šiandien bus priimtas Seimo nutarimas dėl Europos Parlamento stebėtojų delegacijos, jeigu šiandien bus priimtas po pietų, tada mūsų priimtame įstatyme teks koreguoti numerį, nes kol kas mes negalime kitaip, nes yra ankstesniojo Seimo nutarimo numeris. Aš tik atkreipiu dėmesį į šią techninę problemą, jeigu mes priimsime po pietų kitą Seimo nutarimą. Kadangi aš dėl motyvų kalbėti negaliu, tai, kaip matote, nekalbu.
PIRMININKAS. Galite kalbėti, jūs nesate pataisos autorius. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Bet pranešėjas neturi teisės. Jeigu dėl motyvų…
PIRMININKAS. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau dar kartą akcentuoti, kad nei V.Landsbergis, nei G.Didžiokas tegul nebijo, kad jie praras europarlamentaro mandatą. Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje dirba šalių narių parlamentų delegacijos, o ne šalių narių atskiri Seimo nariai, kurie po to ten užima ar įgyja kitas pareigas. Niekas dvejų atlyginimų nemoka ir t.t. Europarlamentaro pareigos yra visiškai kitos ir štai dėl to, kad nebūtų mokami du atlyginimai ir visi kiti dalykai, mes išsprendėme tą elementarią koliziją tarp konstitucinės normos, draudžiančios Seimo nariui turėti kitas pareigas, išskyrus ministro, ir kitų dalykų. Siūlau balsuoti už įstatymą ir mes išvengsime ir konstitucinių, ir kitų kolizijų.
PIRMININKAS. A.Kubilius. Prašom, kolega.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų būtų galima ir pro pirštus žiūrėti į pasiūlytą įstatymą, nes jis yra vienkartinis ir tik dėl vienos problemos. Tačiau yra tam tikri principai, kuriuos reikia ginti, nes vėliau toks įstatymo priėmimas gali tapti precedentu ir mes turėsime problemų kitur.
Pirmas dalykas. Mano įsitikinimu, tai, kas gegužės 1 d. įvyks su mūsų Seimo nariais, kurie taps lygūs Europos Parlamento nariams, nėra naujų pareigų suteikimas. Vienintelis dalykas, kuo pasikeis jų veikla, palyginti su šiandiena, tai jie gaus balsavimo teisę. Šiandien jie yra lygiai tokie pat, kokie bus po gegužės 1 dienos. Tai kodėl šiandien neiškyla tokių problemų dėl pareigų suderinimo?
Antras dalykas. Pradinė priežastis, kodėl V.Andriukaitis pradėjo siūlyti šį įstatymą, buvo jo supratimas, kad Konstitucinis Teismas draudžia turėti du mandatus ir šiuo atveju mes lyg ir susiduriame su tokia problema. Noriu dar kartą pakartoti, kad tokios problemos nėra.
Ir trečias dalykas. Mes susiduriame su pirmuoju žingsniu, kurį darome šiandien, kai pažeidžiame savo pačių pasirašytą ratifikuotą Europos sutartį, pagal kurią mes tampame Europos Sąjungos nariais. Jeigu Europos sutartyje yra aiškiai pasakyta, kad pirmaisiais Europos Parlamento nariais turi būti Seimo nariai, arba nacionalinio parlamento nariai, tai mes taip ir turime daryti. Dabar mes staiga priimame sprendimą, kuris prieštarauja mūsų pačių pasirašytai sutarčiai. Todėl raginu balsuoti prieš šį įstatymą, nes nėra tokios problemos, kuriai spręsti reikia šio įstatymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom balsuoti dėl viso įstatymo, o replikos po balsavimo. Registruojamės ir balsuojame dėl viso įstatymo. Kolegos, pašome balsuoti.
Užsiregistravo 71 Seimo narys. Už – 39, prieš – 13, susilaikė 18. Įstatymas priimtas.
Dabar replikos po balsavimo arba, tiksliau, replika po balsavimo. V.Landsbergis. Prašom, kolega.
V.LANDSBERGIS. Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Aš mėginau atkreipti Seimo narių dėmesį į loginį jovalą, kuris padarytas 1 straipsnio pabaigoje, ir visai be jokio reikalo, pirmiausia skaitant paties teksto tris sakinius, kurie vienas kitą paneigia arba daro nereikalingus.
Ponas V.Andriukaitis pasakė, kad aš kažko bijau. Manau, kad tai yra negarbinga demagogija, ir prašau, kad Etikos ir procedūrų komisija išnagrinėtų tokį išpuolį. Kai yra siūloma atkreipti dėmesį į teksto nelogiškumą ir vidinį prieštaravimą, asmuo yra apkaltinamas kokiais nors kitais motyvais. Žinoma, V.Andriukaitis galėtų atsiprašyti ir vietoje.
PIRMININKAS. Gerai. V.Andriukaitis ketina kažką padaryti. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Norėčiau padaryti štai ką. Labai sunku įveikti užsispyrusį žmogų, kuris negirdi argumentų. Šiaip aš V.Landsbergio atsiprašau visą laiką ir visada, ir į priekį taip pat. Tačiau ir jam siūlyčiau padaryti tokį gestą visų kitų atžvilgiu, kaip ir aš. Tai būtų labai geras mudviejų paritetas. Atsiprašome visų, visą laiką ir būtinai į priekį dėl galimų įžeidimų ir pastabų. O kadangi V.Landsbergis principingai nemato konstitucinių problemų, tiesiog užsispyrusiai jų nemato, kaip jų nematė daugelį kartų, ir tai gana aiškiai įrodė Konstitucinis Teismas, aš siūlyčiau V.Landsbergiui sugrįžti prie Konstitucijos studijų, gal tada mums būtų lengviau diskutuoti.
PIRMININKAS. Taip, jeigu Vytenis padės, tai visi išstudijuosime. Sutinkam? (Balsai salėje) Ačiū. V.Landsbergis pasakys, kad studijuos Konstituciją. Prašom.
V.LANDSBERGIS. Taip, tikrai. Aš net pasiūlyčiau Seimui kreiptis dėl tos sumaišties ir prieštaravimo pačiame įstatyme į Konstitucinį Teismą. Jeigu Seimas kreiptųsi, tai per porą, trejetą savaičių mes turėtume išaiškinimą, ar čia nesąmonė, ar čia tikrai tobulas V.Andriukaičio tekstas. Manau, kad yra kitaip, kad čia nėra tobulas tekstas.
O dėl tų užsispyrusių, kurie niekaip nesupranta logikos, tai aš supratau kaip Vytenio savikritiką. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, mes šiek tiek atsiliekame nuo grafiko, bet vis dėlto iš eilės. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 21 straipsnio papildymo įstatymas. Priėmimo stadija. Kviečiu į tribūną kolegą Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A.Sadecką. Projekto registracijos Nr.IXP-3159(2). Prašom.
A.SADECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė teikiamą įstatymo projektą, jį šiek tiek paredagavo ir bendru sutarimu pritarė patobulintam projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, kadangi pataisų nėra, ar dėl 1 straipsnio nori kas kalbėti, ar reikia balsuoti? Ačiū. Nereikia.
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas. Pastabų nėra. Priimta. 3 straipsnis. Siūlymas Vyriausybei. Irgi nėra pastabų. Ačiū. Ar dėl viso įstatymo nori kas kalbėti? Galime balsuoti? Kolegos, prašom pasiruošti. Balsuojame dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 21 straipsnio papildymo įstatymo priėmimo. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 69 Seimo nariai, iš jų 68 – už ir 1 susilaikė. Įstatymas priimtas. Ačiū.
Ir dabar darbotvarkės trečiasis ir ketvirtasis punktai, matyt taip. Seimo nutarimo „Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narių projektas ir kitas projektas – dėl pirmininko. Projektų registracijos Nr.IXP-3258 ir Nr.IXP-3259. Abiem atvejais pranešėjas – Seimo Pirmininkas A.Paulauskas. Kviečiu į tribūną. Pateikimo stadija.
A.PAULAUSKAS. Laba diena, gerbiamieji kolegos. Noriu jums pristatyti nutarimo projektą, kuriuo siūlau Antaną Dapšį atleisti iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario pareigų pasibaigus kadencijos laikui ir skirti Etikos komisijos nariu Algirdą Meškauską.
Noriu trumpai apibūdinti A.Meškauską, kurį aš siūlau skirti komisijos nariu. Tai yra žurnalistas, baigęs Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetą ir nuo 1999 metų dirbantis Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje patarėju. Be to, A.Meškauskas yra Vyrų krizių ir informacijos centro steigėjas, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos Socialinių ir humanitarinių mokslų komiteto Žmogaus teisių pakomitečio narys. Yra aktyvus visuomenės veikėjas, dalyvauja įvairiose konferencijose, daro pranešimus žmogaus teisių, lygių galimybių, smurto buityje, prekybos žmonėmis, žurnalistų etikos klausimais. Prieš tai yra dirbęs Krašto apsaugos ministerijoje Ryšių su visuomene skyriaus viršininku ir ministerijos atstovu spaudai, kartu su pirmaisiais kariuomenės kūrėjais jam buvo suteiktas Lietuvos kariuomenės leitenanto, vėliau – vyresniojo leitenanto laipsnis. Pasižymi moralinėmis savybėmis, kurios jam leidžia užimti šį postą.
Aš prašau paremti mano siūlymą ir patvirtinti A.Meškauską komisijos nariu. Dar noriu pasakyti, kad pasirinkdamas šį kandidatą aš norėjau įleisti šiek tiek gaivesnio vėjo į komisijos darbą, nes manau, kad Etikos komisijos misija yra ne tik bylų nagrinėjimas, bet ir šiek tiek platesnis požiūris į etikos standartų formavimą, jų įgyvendinimą. Šitai mano minčiai pritarė ir pats kandidatas A.Meškauskas.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kviečiu į tribūną kandidatą į šias pareigas. (Balsai salėje) Kad pagal Statutą nelabai išeina, nebent Pirmininkas būtų labai malonus ir sutiktų atsakinėti į klausimus, tada prašom.
A.PAULAUSKAS. Galiu atsakyti, jeigu kas pageidauja.
PIRMININKAS. Pirmininkas sutinka, tada prašom. Kas iš užsirašiusiųjų? E.Klumbys pirmininką nori klausti? Prašom.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš noriu paklausti. Vis dėlto šios komisijos, Vyriausiosios etikos komisijos, pareigos yra ypatingai atsakingos. Mes tą matėme kad ir per paskutinius trejus, ketverius metus. Ten sprendžiami sudėtingi teisiniai klausimai. Ir kaip jums atrodo, ar (aš taip pasakysiu) yra korektiška siūlyti skirti į šią komisiją žmogų, kuris neturi teisinio išsilavinimo?
A.PAULAUSKAS. Gerai, aš atsakysiu. Pirmiausia tokio reikalavimo nėra ir įstatyme. Etiką turbūt gali išmanyti ne vien tik teisininkai, bet ir kitų profesijų žmonės, ir turbūt ne ką blogiau. Be to, toje komisijoje šiuo metu yra trys teisininkai, aš manau, kvalifikuoti teisininkai. Bet noriu priminti, kad komisijoje yra ir gerbiamoji rašytoja Viktorija Daujotytė, dar anksčiau, prisiminkime, buvo mūsų poetas Justinas Marcinkevičius. Tai rodo, kad komisijoje turi būti ne vienos profesijos žmonės, ir dar daugiau aš pasakysiu, ne tik iš teisinio taško arba teisiškai reiktų žiūrėti į tą problemą. Etika yra daug platesnė sąvoka, ir man atrodo, tiek žurnalistai, tiek kitų profesijų žmonės puikiausiai gali dirbti tokioje komisijoje ir teisingai atlikti savo darbą.
PIRMININKAS. V.Landsbergis. Prašom, kolega. Ne tą mygtuką paspaudėte. Tuoj, minutėlę. V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Pone Pirmininke, jūsų aiškinimas dėl neteisininkų dalyvavimo komisijoje gali būti iš dalies suprantamas, bet vis dėlto ten sprendžiami ne šiaip kokios buitinės etikos klausimai, o labai dažnai yra interesų konflikto, tai yra labai griežti įstatymų dalykai – pažeidimas ar nepažeidimas, kuris turi teisines pasekmes. Todėl vis dėlto mes mažų mažiausiai nežinome, kodėl pasibaigus labai žinomo ir autoritetingo teisininko kadencijai jis nėra skiriamas antrai kadencijai. Kitaip sakant, jo nebereikia, o kviečiamas žurnalistas. Mes galime labai gerbti tą žurnalistą, ir aš nieko prieš jį asmeniškai neturiu, bet kažkoks klausimas čia lieka.
A.PAULAUSKAS. Gerai, aš atsakysiu. Iš tiesų tai ne kažkoks žurnalistas, jis yra visuomenės žinomas žmogus ir paskutiniu metu darbą atliko kaip tik mažiau susijusį su žurnalistika, kaip sakiau, Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje. Tai yra tokia kaip ir ombudsmeno institucija. Dabar kodėl nepasiūliau pono A.Dapšio antrai kadencijai? Galiu pasakyti, kad esu preliminariai pasiteiravęs frakcijų vadovų ir Seimo narių ir manau, kad neturėčiau čia kelti klausimo, kad nebūtų tokių pat atvejų, kaip mes matėme prieš tai tvirtinant tos komisijos narius. Aš mačiau, kad nėra visiško pritarimo, todėl pasirinkau kitą kandidatūrą, kuri, preliminariai aptaręs matau, turi didesnį palaikymą šiame Seime.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Matulevičius buvo užsiregistravęs. Prašom.
A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, ar teisingai sklando kalbos, kad jūs gerbiamojo A.Meškausko kandidatūrą, jeigu jis bus patvirtintas komisijos nariu, teiksite ir komisijos pirmininku?
A.PAULAUSKAS. Taip. Jeigu jūs atkreipsite dėmesį į antrą nutarimą, kuris šiandien yra teikiamas darbotvarkėje, tai būtų jo paskyrimas komisijos pirmininku, bet prieš tai jis turėtų tapti komisijos nariu, todėl aš neskubinu įvykių.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir R.Juknevičienė. Prašom, kolege.
R.JUKNEVIČIENĖ. Pone Pirmininke, man sukėlė nerimą jūsų pasakymas apie tai, kad tikrai principingai dirbęs žmogus ponas A.Dapšys grynai dėl politinių motyvų, kaip pats pasakėte, nėra teikiamas antrajai kadencijai. Tai jau yra precedentas, labai blogas precedentas, kurį jūs toleruojate. Tuomet turėtumėte visuomenei labai aiškiai ir suprantamai paaiškinti, kokiais motyvais remdamosi tos frakcijos, kurių jūs klausėte, nes mūsų neklausėte, nors esame parlamentinė frakcija, nepritaria pono A.Dapšio kandidatūrai. Aš tikrai neturiu nieko prieš prieš poną A.Meškauską, pažįstu jį kaip garbingą žmogų, kuris galėtų dirbti šioje komisijoje, tačiau ar tai, kad jis kandidatavo socialdemokratų sąrašuose, yra tas kokybės ženklas, kurio reikia Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai?
A.PAULAUSKAS. Ačiū, atsakau į jūsų klausimą. Iš tiesų nepritarimas arba, sakykime, nevisiškas pritarimas pono A.Dapšio kandidatūrai buvo išsakytas ne dėl politinių sumetimų, ne dėl politinių argumentų. A.Dapšys ir jo darbas iš tiesų buvo įvertintas gerai, tačiau nėra teikiamas ne dėl politinių sumetimų arba motyvų.
Dabar dėl A.Meškausko. Iš tiesų jo partiškumas tam neturi jokios įtakos. Noriu pasakyti, kad šiuo metu jis yra gerai užsirekomendavęs ombudsmeno tarnybos darbuotojas, kuris sudaro norinčio, galinčio dirbti šioje srityje ir gabaus žmogaus įspūdį. Aš pasirinkau matydamas dideles tos komisijos perspektyvas jam atėjus, nes jis įleistų ir to šviežio vėjo, kurio reikia šiandien komisijos darbui, ir, kaip sakiau, truputį platesnio matymo. Dabar atrodo, kad komisija tik nagrinėja bylas, bet jos paskirtis ir misija yra šiek tiek platesnė. Manau, kad atėjus naujam nariui ta misija arba tas plotis būtų pats geriausias jos veiklos būdas.
PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke.
A.PAULAUSKAS. Aš iš karto galiu pasakyti, kad priežastys nebuvo politinės.
PIRMININKAS. Ačiū. (Balsai salėje) Ačiū, Pirmininke, ačiū, gerbiamieji kolegos konservatoriai. Dabar noriu pranešti, kad pagal Seimo nustatytą procedūrą rytoj kai kurios frakcijos, kurios pageidavo, susitiks su kandidatu: 14 val. – konservatoriai, 14.30 val. – socialdemokratai, 15 val. – Liberalų ir centro frakcija ir 15.30 val. – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija. Tačiau dabar manau, kad Seimo nariai jį dar gali paklausinėti čia, nelaukdami susitikimų frakcijose. Kviečiu gerbiamąjį A.Meškauską į tribūną. Jeigu jis iš pradžių pageidauja tarti žodį, prašom, o pabaigoje – Seimo narių klausimai. Prašom, gerbiamas pretendente.
A.MEŠKAUSKAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų labai atsakingai priėmiau siūlymą kandidatuoti į pareigas Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje. Tai vertinu kaip didžiulį pasitikėjimą ir, be abejo, kaip didžiulę atsakomybę, kuri man tektų.
Apsispręsti nebuvo lengva. Kaip jau čia buvo minėta, šiuo metu turiu labai įdomų ir ramų darbą, palyginti su galimu. Be abejo, ir vieno mėnesio sūnus reikalauja daug dėmesio. Taigi įvairių aplinkybių buvau verčiamas gerai pamąstyti, bet kad ir kaip būtų, atėjau į šią garbingą tribūną.
Mūsų valstybėje tarnybinės etikos sąvoka kas kartą įgauna vis didesnę reikšmę ir vis dažniau asmens garbė ir orumas suvokiami neatsietai nuo jo darbinio vertinimo, nuo jo privataus ir viešojo gyvenimo poelgių. Vis dėlto visuomenės nuostatos kinta labai pamažu, savaime kinta labai lėtai, aš manau, todėl, kad didžioji dalis dirbančių valstybės tarnyboje jaučia didesnę ar mažesnę sovietmečio, laikotarpio, kuris tikrai neugdė pagarbos valdininkams, įtaką. Manau, kad tuomet ir įsitvirtino daugelis savanaudiško elgesio bruožų, kuriuos ugdė nepagarba silpnam, paprastam žmogeliui. Amžinos grumtynės eilėse, nuolatinės deficito paieškos, kasdieninės biurokratų pinklės skatino ieškoti „blato ir tiesiog turėti savų žmonių reikalingose vietose. Be abejo, laikai pasikeitė, pasikeitė deficito samprata, bet, deja, ne taip greitai pasikeitė požiūris į „blatą. O ir poreikis turėti savų žmonių išliko.
Nesu linkęs visų, priimančių reikšmingesnius ar ne tokius reikšmingus sprendimus, susijusius su valstybiniu darbu, įtarti nesąžiningumu. Visais laikais, esant visoms santvarkoms sutiktume aukštos vidinės kultūros žmonių, einančių įvairias pareigas, kuriems šį dorovinį principingumą ir juo pagrįstą elgseną diktuoja vidinis poreikis išreikšti save dorumu. Tokių žmonių elgesys nepriklauso nuo įstatymų griežtumo, nuo įvairių sankcijų, nuo draudimų ar net ydingų viešųjų nuostatų.
Kartu tenka pripažinti, kad idealūs dalykai, kurių mes visi, be abejo, turime, materializuojami konkrečiais mūsų veiksmais. Tada mes dažnai konfliktuojame su savo sąžine. Panašiai susiduriama ir viešųjų bei privačių interesų konflikto atvejais. Na, aš esu nesmurtinio konfliktų sprendimo būdo šalininkas. Kiekvienas įstatymas turi prievartos, bet aš manau, kad įstatymų – ir reglamentuojančių tarnybinę etiką, ir saugančių nuo korupcijos, ir nuo kitų negandų – taip pat būtina laikytis. Bet reikalaudami laikytis įstatymų turime kurti aplinką, turime daryti įtaką viešajai nuomonei, turime formuoti visuomenės nuostatas, kurios keistų požiūrį į valstybės tarnybą, turime siekti, kad savigarba, autoritetas būtų neatsiejami nuo kvalifikacijos, profesinio ir politinio pripažinimo dirbant kiekvieną darbą.
Apsispręsti kandidatuoti į šias naujas pareigas, be abejo, man padėjo ir tai, kad dirbti reikėtų ne tuščioje vietoje ir nereikėtų pradėti visko nuo nulio. Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje šiuo metu dirba labai kompetentingi žmonės, ir jų patirtis yra labai reikšminga. Tikiu, kad šiame kolektyve aš sulaukčiau ir pritarimo, ir supratimo. Komisija, spręsdama viešuosius ir privačiuos ginčus, tikrai kompetentingai vykdo visas jai pavestas užduotis, funkcijas ir principingai panaudoja įstatymų suteiktas galias. Manau, kad siekiant užtikrinti piliečių pasitikėjimą valdžios institucijomis ir skatinant valstybės politikų ir tarnautojų sąžiningumą, veiklos skaidrumą praverstų ir mano profesinė patirtis.
Be pagrindinių šios komisijos prioritetinių tikslų, kurie yra kontroliuoti, kad valstybės tarnyboje dirbantys asmenys tinkamai derintų privačius ir viešuosius interesus, kad priimant sprendimus būtų užtikrinta viešųjų interesų pirmenybė, garantuotas sprendimų nešališkumas ir kt., aš įrašyčiau ir kitą komisijos nuostatų punktą, kuris, bent jau mano supratimu, iki šiol nelabai akcentuojamas. Juo yra sakoma, kad komisija, įgyvendindama šiuos tikslus, turi glaudžiai bendradarbiauti su visuomeninėmis organizacijomis, įvairiomis visuomenės informavimo priemonėmis, kurti mokomąsias programas švietimo ir mokslo sistemai bei aktyviai dalyvauti jas įgyvendinant. Kitaip sakant, aš siekčiau maksimalaus viešumo ir ieškočiau naujų šio sudėtingo darbo efektyvaus įgyvendinimo priemonių.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti 4 Seimo nariai. Pirmiausia kolega A.Matulevičius. Prašom.
A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis pretendente, jūs užbaigėte viešumu, aš nuo to pradėsiu. Jūs suprantate, kas nutiko mūsų žiniasklaidai, kad tas viešumas gali turėti labai didelį pamušalą ir būti su labai negeru kvapu. Norėčiau paklausti, ar jums užteks jėgų atsilaikyti politikų spaudimui, jeigu kas nors norės „išsukti vienos ar kitos politinės jėgos, esančios valdžioje, žmogų, padariusį neetišką dalyką? Ar užteks to „kietumo netgi iki to, kad, pavyzdžiui, gali reikėti palikti postą? Ačiū.
A.MEŠKAUSKAS. Aš turiu to pasitikėjimo savimi ir drįsčiau teigti, kad būtų neįmanoma daryti spaudimą. Aš niekada gyvenime nesu to patyręs ir niekada man nėra tekę eiti į kompromisą su sąžine. Labai nenorėčiau, kad kažkas bandytų tai daryti ir patarčiau geriau to ir nedaryti. Be abejo, jeigu būtų neišvengiama, aš geriau palikčiau šitą postą.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamasis Matulevičiau. Kolega R.Pavilionis.
R.PAVILIONIS. Dėkoju. Gerbiamasis pretendente, jūsų nuoroda į „blatą, kuris, kaip jūs teigiate, anais laikais buvo įsikerojęs, man sukelia labai keistą įspūdį apie jūsų pasirengimą eiti šitas pareigas, nes jūs tarsi matėte ir matote čia vienintelį prastos moralės šaltinį. Kaip jūs žinote, šiandien galima apie tai labai plačiai kalbėti (…) kontekste. Aš norėčiau jūsų paklausti, ar iš tikrųjų jūs turite kiek platesnį etikos supratimą ir ar jūsų kvalifikacija, išsilavinimas leidžia jį turėti jums, ar jūs tiesiog jį mėgėjiškai esate įgijęs?
A.MEŠKAUSKAS. „Blato sąvoką aš įvardijau kaip apibendrinančią. Iš tikrųjų aš manau, kad daugelis problemų ateina iš to sovietmečio. Kalbant apie etikos suvokimą, etikos mokslas ir etikos praktika yra susijusios ir labai gerai turėti tą pagrindą. Aš tam tikrą pagrindą įgijau Vilniaus universitete, be to, savarankiškai tuo domėjausi. Be abejo, negalėčiau teigti, kad esu šių mokslų specialistas, bet etika iš tikrųjų esu daug domėjęsis ir, manyčiau, kad mano patirties užtektų dirbant šį darbą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Gricius. Prašom.
A.GRICIUS. Dėkui. Gal galėtumėte trumpai… Aš nežinau, turbūt nėra išdalyta jūsų biografija. Gal galėtumėte priminti po baigimo pagrindinius darbus, kuriuose esate dirbęs, ir kokias pareigas ėjote? Tai būtų pirmoji klausimo dalis. Jeigu tai nėra valstybinė paslaptis, koks dabar jūsų atlyginimas ir koks bus jūsų atlyginimas, kai tapsite šios komisijos pirmininku? Ačiū.
PIRMININKAS. Biografija buvo išdalyta, gerbiamasis kolega Algirdai. Buvo. Prašom.
A.MEŠKAUSKAS. Aš galiu trumpai paminėti pagrindinius darbus, kuriuose man teko dirbti. Tai Lietuvos televizijos diktorius, vėliau po tragiškų įvykių teko iš šių Seimo rūmų skaityti informacines laidas iš Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojo B.Kuzmicko kabineto. Vėliau nuėjau dirbti į Krašto apsaugos departamentą, buvau Informacinės gynybos skyriaus viršininkas, aktyviai dalyvavau organizuojant propagandinę veiklą, nukreiptą prieš sovietinės kariuomenės pajėgas Vilniuje, Šiaurės miestelyje, vėliau buvau Krašto apsaugos ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus viršininkas, taip pat atstovas spaudai. Panašias pareigas ėjau Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijoje, Vidaus reikalų ministerijoje. Kaip buvo minėta, šiuo metu esu Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėjas. Atlyginimas iš esmės nesikeičia. Aš prisipažinsiu, tiksliai ir nežinau, bet, atrodo, galbūt šimtu ar dviem šimtais litų jis būtų didesnis.
PIRMININKAS. Ačiū. O.Babonienė. Prašom, kolege.
O.BABONIENĖ. Ačiū. Pas mus yra sakoma, kad moterų teisėmis, lygiomis galimybėmis rūpinasi ir moterys, ir vyrai, bet vyrų teisėmis – daugiausia vyrai. Išeidamas iš savo darbovietės į naująją, manau, turite pamainą ir esame girdėję iš jūsų, kad daugiausia prašymų dėl lygių galimybių esate gavę iš vyrų. Taigi kas gins vyrus?
A.MEŠKAUSKAS. Aš manau, kad vyrai turi ir patys šiek tiek aktyviau gintis, bet nemanau, kad jie labai būtų puolami. Iš tikrųjų gynybos taktika bent jau šiandien Lietuvoje galbūt nelabai taikytina. Aš paminėčiau tolerancijos, bendravimo ir partnerystės sąvokas. Manau, kad iš tikrųjų tiek vyrams, tiek moterims užtarti atsiras darbuotojų, ir šis kolektyvas, kuris yra suformuotas ombudsmeno tarnyboje, tikrai pajėgus dirbti ir toliau.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėkoju. Kaip sakiau, rytoj susitikimai frakcijose ir tada ketvirtadienį spręsime ir šio nutarimo, ir kito nutarimo, apie kurį Pirmininkas kalbėjo, likimą. Ačiū.
Dabar iš eilės penktasis darbotvarkės punktas – Laukinės augalijos įstatymo ketvirtojo skirsnio pavadinimo ir 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu į tribūną pagrindinio Aplinkos apsaugos komiteto vardu kolegą V.Baravyką. Projekto registracijos Nr.IXP-3171. Priėmimo stadija. Prašom.
V.BARAVYKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos. Po Lietuvos Respublikos laukinės augalijos įstatymo ketvirtojo skirsnio pavadinimo ir 18 straipsnio pakeitimo įstatymo svarstymo pastabų bei pasiūlymų negauta, todėl siūloma priimti Laukinės augalijos įstatymo ketvirtojo skirsnio pavadinimo ir 18 straipsnio pakeitimo įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, už trumpą žodį. Čia yra du straipsniai. Ar reikalauja kas balsuoti dėl kiekvieno? Ne? Ačiū. Ar norite kalbėti dėl viso įstatymo dėl balsavimo motyvų? Tada, kolegos, prašom pasiruošti. Registruojamės ir balsuojame, ar priimame Laukinės augalijos įstatymo ketvirtojo skirsnio pavadinimo ir 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Prašom. Registruojamės ir balsuojame.
Užsiregistravo 61.
60 – už, nė vieno prieš, nė vieno susilaikiusio. Įstatymas priimtas. Ačiū.
Einame toliau. Dabar šeštasis darbotvarkės punktas – Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimo stadija. Pranešėjas, kiek matau, V.Greičiūnas. Projekto registracijos Nr.IXP-2781. Pateikimas. Prašom, kolega.
V.GREIČIŪNAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, dabar galiojančio Lietuvos Respublikos užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo 3 straipsnio 3 dalis leidžia užsienio valiutą naudoti mokėjimams bei atsiskaitymams ne grynaisiais pinigais, tuo tarpu grynaisiais pinigais tik Europos Sąjungos valiuta – eurais. Teikiamo Lietuvos Respublikos užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo pakeitimo įstatymo projekto tikslas – leisti naudoti įvairių šalių užsienio valiutą mokėjimams ir atsiskaitymams grynaisiais pinigais orlaiviuose ir jūrų laivuose, vežančiuose krovinius ir keleivius tarptautiniais maršrutais su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais. Pastaruoju metu gerokai padidėjo keleivių, autotransporto srautai Skandinavijos kryptimi, stiprėja šalių verslo ryšiai. Nustatyti apribojimai sudaro nepalankias sąlygas plėtoti laivybos verslą Lietuvoje, ypač keleivių pervežimą. Tai skatina laivų savininkus registruoti laivus kitose šalyse, kur įstatymų bazė jiems šiuo ir kitais klausimais yra palankesnė, tuo tarpu daugelio užsienio valstybių praktika leidžia užsienio valiutą naudoti mokėjimams bei atsiskaitymams grynaisiais pinigais orlaiviuose ir jūrų laivuose su tos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais. Nustatyti apribojimai apsunkina kasdieninius ūkinius santykius, todėl mes su kolega V.Stankevičiumi teikiame šio įstatymo pataisas ir siūlome kolegoms pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, jus palaikydami, nenori jūsų klausinėti. Ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū. Seniūnų sueiga pasiūlė, kad pagrindinis būtų Biudžeto ir finansų komitetas. Sutinkame? O nagrinėjame jau pavasario sesijoje. Ačiū.
Europos darbų tarybų įstatymo projektas Nr.IXP-2716(2*)ES (svarstymas)
Septintasis darbotvarkės punktas – Europos darbų tarybų įstatymo projektas. Eurointegracinis. Svarstymo stadija. Kviečiu į tribūną pagrindinio Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu patį pirmininką A.Sysą. Projekto registracijos Nr.IXP-2716(2). Prašom. Ruošiasi kolega V.Saulis.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šį įstatymą buvo parengusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, o pateikusi Vyriausybė. Pradėjus svarstyti Seime buvo sudaryta darbo grupė, kuri patobulino atsižvelgdama į Europos Sąjungos direktyvą, reglamentuojančią Europos darbų tarybų įstatymą. Komitetas, apsvarstęs parengtą įstatymo projektą, siūlo pritarti patobulintam variantui. Taip pat gauti Informacinės visuomenės plėtros komiteto ir Europos reikalų komiteto pasiūlymai pritarti parengtam įstatymo projektui, todėl siūlau pritarti parengtam Europos darbų tarybų įstatymo projektui Nr.2716(2).
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu V.Saulį papildomo, t.y. Europos reikalų, komiteto vardu, ir ruošiasi paminėtas Informacinės visuomenės plėtros komitetas, tiksliau, komiteto pirmininkas A.Kunčinas. Prašom.
V.SAULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Europos reikalų komitetas, kaip papildomas komitetas, dar praeitais metais išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Europos darbų tarybų įstatymo projektą. Svarstyti buvo pateiktos Seimo Teisės departamento pastabos ir pasiūlymai, kurių buvo net 41. Komitetas išnagrinėjo visas Seimo Teisės departamento teikiamas pastabas ir pasiūlymus. Visoms pastaboms ir pasiūlymams buvo pritarta, ir komitetas priėmė sprendimą pritarti įstatymo projektui atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento siūlymus. Šis sprendimas buvo priimtas bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir A.Kunčinas. Prašom, kolega.
A.KUNČINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Informacinės visuomenės plėtros komitetas svarstė projektą praeitų metų spalio 20 dieną, ir bendru sutarimu buvo priimtas toks sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymus. Kadangi tai padaryta, mes siūlome šiam įstatymo projektui pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijose niekas neužsirašė kalbėti. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime. Ačiū. Klausimas išspręstas. Ar neprieštarausite, kad mes ketvirtadienį ir priimtume jį, nes pastabų nėra? Dėl skubos tvarkos tada mums reikia susitarti. Sutinkame? Ačiū.
Ir dar vienas eurointegracinis – tai Aplinkos apsaugos įstatymo 1 ir 2 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 27 straipsniu ir priedu įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Pagrindinio komiteto, Aplinkos apsaugos komiteto, vardu kolega V.Baravykas. Ruošiasi Biudžeto ir finansų komiteto vardu A.Butkevičius ar kas kitas. Gal kolega G.Šivickas. Prašom, gerbiamasis Vydai.
V.BARAVYKAS. Gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1 ir 2 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 27 straipsniu ir priedu įstatymo projektą. Šis Aplinkos apsaugos įstatymas yra pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis aplinkos apsaugos ir racionalaus gamtos išteklių naudojimo klausimus. Įstatymo projektas papildytas nuostatomis, kurių reikalingumas siejamas su Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais prioritetais, susijusiais su naryste Europos Sąjungoje ir nacionalinių teisės aktų suderinimu su Europos Sąjungos teise. Svarstymo metu buvo gauti Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymai, kuriems yra pritarta. Bendru sutarimu komitetas siūlo pritarti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1 ir 2 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 27 straipsniu ir priedu įstatymo projektui Nr.IXP-3211 po svarstymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju. Kviečiu į tribūną kolegą G.Šivicką papildomo Biudžeto ir finansų komiteto vardu tarti žodį. Prašom.
G.ŠIVICKAS. Gerbiamieji kolegos, komitetas pasiūlė pagrindiniam komitetui iš esmės pritarti Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadas. Bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Vėlgi nematau, kad kas norėtų kalbėti diskusijose ar dėl balsavimo motyvų. Nematau. Galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ar ir šiuo atveju galime pritarti skubai, kad ketvirtadienį galėtume priimti dar vieną eurointegracinį? Galime? Ačiū.
Mielieji kolegos, mes beveik pasivijome grafiką. Dabar darbotvarkės 9 klausimas – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Pagrindinio Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu – pats pirmininkas A.Sysas. Ruošiasi kolega A.Salamakinas Žmogaus teisių komiteto vardu.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas yra gavęs Teisės departamento išvadą dėl šio įstatymo, visoms trims pastaboms iš dalies arba visiškai pritarta. Taip pat gauta Europos teisės departamento išvada, kuriai irgi pritarta. Be to, gauta piliečių laiškų ir atsiliepimų. Kalbėdami apie šią problemą, ko gero, kiekvienas iš mūsų arba susitikimuose, arba paštu gauname kreipimųsi dėl stažo tarybinėje armijoje ir kariniame jūrų laivyne įskaičiavimo į papildomą pensijos dalį skaičiuojant laikotarpį. Pono (…) pasiūlymams yra pritarta. Be to, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikė pasiūlymų, ir mes apsvarstę siūlome Vyriausybei spręsti klausimą dėl Lietuvos Respublikos kariuomenės privalomosios karo tarnybos karių privalomo draudimo valstybės lėšomis valstybiniu socialiniu pensijų draudimu (bazinei pensijai ir papildomai pensijos daliai), nes įsigaliojus naujam Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymui mūsų kariai draudžiami tik bazinei pensijai.
Buvo gautas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atsiliepimas apie šį įstatymą. Komitetas apsvarstęs jam pritarė, nes ir „Sodros išvadoje aiškiai argumentuota, kodėl pagaliau reikėtų išspręsti tą dalyką. Be to, svarstė vienas papildomas komitetas – Žmogaus teisių komitetas, ir jo argumentai buvo įstatymo projektą atmesti. Komitetas neatsižvelgė.
Komiteto sprendimas yra pritarti mūsų komiteto patobulintam įstatymui, siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei spręsti klausimą dėl Lietuvos Respublikos kariuomenės privalomosios karo tarnybos karių privalomo draudimo valstybės lėšomis valstybiniu socialiniu pensijų draudimu. Už šį sprendimą bendru sutarimu balsavo visi komiteto posėdyje dalyvavę nariai. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar A.Salamakinas Žmogaus teisių komiteto vardu. Prašom.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas svarstė įstatymo projektą ir bendru sutarimu jam nepritarė. Pagrindinis motyvas yra tas, kad tarnybos metu nemokamos įmokos į „Sodros biudžetą ir tarsi išeina nelygybė. Manome, kad vis dėlto įstatymo projektas neatitinka reikalavimų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Tokiu atveju teks balsuoti. Diskusijose niekas neužsirašė kalbėti. Mielieji kolegos, pagrindinis komitetas siūlo pritarti, papildomas nepritarti. Taigi apsispręskime balsuodami. Dėmesio, prašom susikaupti! Balsuojame, ar pritariame po svarstymo Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Prašom registruotis ir balsuoti. Po svarstymo, bičiuliai.
Už – 42 ir 8 susilaikė. Po svarstymo pritarta. Ačiū.
Mielieji kolegos, ar galime dabar vieną rezervinį klausimą išspręsti, kadangi tai susiję su klausimais, kuriuos mes turėsime nagrinėti šiek tiek vėliau? Tai yra turime pasitikslinti, papildyti savo nutarimą dėl Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos priedėlio papildymo. Ar sutinkame? Čia siūloma du projektus įtraukti: Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo atitinkamą pakeitimą ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo atitinkamo straipsnio pakeitimą. Niekas nenori paklausti? Galime iš karto priimti? Tai prašom pasiruošti ir balsuojam, ar priimam Seimo nutarimą „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo VII rudens sesijos darbų programos priedėlio papildymo. Prašom registruotis ir balsuoti. Kolegos, prašom balsuoti.
Užsiregistravo 47. 40 – už ir 5 Seimo nariai susilaikė. Nutarimas priimtas.
Vėl imamės pagrindinės darbotvarkės. 10 punktas. Kviečiu į tribūną Užsienio reikalų ministerijos sekretorių gerbiamąjį Darių Jurgelevičių. Nagrinėsim įstatymo „Dėl Lietuvos ir Armėnijos Vyriausybių susitarimo dėl asmenų, kurių buvimas neteisėtas, readmisijos ratifikavimo projektą. Projekto registracijos Nr.IXP-3251. Prašom. Pateikimas, jeigu galima, trumpai. Prašom.
D.JURGELEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, atsižvelgdamas į jūsų pageidavimą, tikrai labai trumpai. Norėčiau tiktai pasakyti, kad tai yra tipinis ir Europos Tarybos reikalavimus atitinkantis sutarties variantas, kurio trys pagrindiniai elementai atspindėti teikiamoje sutartyje. Visų pirma Lietuvos Respublikos piliečių ir Armėnijos Respublikos piliečių priėmimo atgal procedūra, kai jie neatitinka buvimo valstybės vidaus teisės aktų reikalavimų. Antras momentas, tai būtų trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra vienos arba kitos valstybės teritorijoje, grąžinimo sąlygos. Ir trečias elementas, tai būtų išsiunčiamų asmenų vykimo per vienos iš valstybių teritoriją tranzitu mechanizmas. Trumpai galėčiau tik pridėti, kad šiuo susitarimu bus sudarytos sąlygos užtikrinti Lietuvos Respublikos, kaip būsimos Europos Sąjungos narės, kartu ir Europos Sąjungos teritorijoje nelegaliai esančių asmenų grąžinimą. Tai yra mūsų tokia sutarčių kategorija, jas mes stengiamės pasirašyti beveik su visomis buvusios Sovietų Sąjungos respublikomis. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, jūsų niekas nenori klausti. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Užsienio reikalų komitetas. Sutinkam? O papildomas – Teisės ir teisėtvarkos. Ačiū. Ir siūloma nagrinėti jau pavasario sesijoje. Ačiū.
Dabar turėtų būti kolegos V.Markevičiaus ar G.Švedo klausimai. Jų nematau. Tai todėl aš siūlau, šiek tiek taupant popietinį laiką, kurį nors klausimą iš vėlesnės darbotvarkės. Gal gerbiamasis G.Šivickas dėl savo klausimo galėtų ateiti į tribūną? Kolega Šivickai.; (Balsai salėje) Kolega Šivickai, aš siūlau, kad jūs pateiktumėt savąjį klausimą, kadangi mes turim šiek tiek laiko. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Registracijos Nr.IXP-3242. Pateikimas.
G.ŠIVICKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar jau žmonės pagal naują įstatymą pasiruošę deklaruoti pajamas už 2003 metus. Bet išėjo tokia situacija, dėl to atsiuntė raštus ir mūsų rinkėjai, tokia gyvenimiška situacija išėjo, kad žmogus, sakykime, studentas, jaunas, iki 26 metų, kaip leidžia įstatymas, mokosi ir moka už savo mokslą, o jeigu jis neturi pajamų, tai tas sumokėtas sumas iš savo pajamų gali atskaityti tiktai tėvai arba globėjai. Bet situacija yra tokia, kad jeigu tas studentas turi sutuoktinį, tai sutuoktinis negali atskaityti iš savo pajamų, o tiktai tėvai arba globėjai. Manau, būtų teisinga, jeigu yra jaunos šeimos, yra susituokusieji, tai galėtų tas pajamas atskaityti ir sutuoktinis. Yra visiškai teisinga Teisės departamento pastaba, kad būna situacijų, kad tie studentai neturi ar tėvų, ar sutuoktinių. Pavyzdžiui, jeigu brolis moka už tą mokslą, tai visai teisinga būtų, kad galėtų tas pajamas atskaityti brolis arba sesuo. Manau, tokią įstatymo spragą reikėtų užtaisyti ir jai pritarti. Tuo labiau pritarti greičiau, kad jau galėtų už 2003 metus deklaruodami šias, sakykime, pajamas atskaityti tiems, kurie iš tikrųjų yra arčiau savo artimo žmogaus, kuris studijuoja ir panašiai. Todėl siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jus nori paklausti vienas Seimo narys. Kolega A.Kunčinas. Prašom.
A.KUNČINAS. Kadangi investicijos į žmogų, šiuo atveju – į mokslą tikrai yra pačios geriausios investicijos, aš visiškai pritariu jūsų pasiūlymui, tačiau aš išgirdau atsakymą į savo klausimą iš dalies, nes išties manyčiau, kad sutuoktinių turbūt labai mažas skaičius būtų, kad tokia lengvata naudotųsi. O išplėtus šį sąrašą būtent platesniu giminaičių skaičiumi, turbūt tokia lengvata galėtų daugiau pasinaudoti. Manyčiau, jeigu jūs patobulinsite savo variantą, aš jam pritarsiu. O paklausti norėčiau, kiek maždaug žmonių į jus kreipėsi šiuo klausimu?
G.ŠIVICKAS. Kol kas kreipėsi vienas žmogus. Manau, tokių variantų tikrai nebus daug, bet iš tiesų gal kiti (tai yra naujas įstatymas) nežino ir jie dar susidurs su šia problema. Dabar, kadangi jie turi deklaruoti iki gegužės 1 d., tai tiesiog gal galėtume paviešinti ar panašiai, ar mokesčių administratoriai paaiškintų, kas, ką ir kaip gali atskaityti. Tai toks naujas dalykas, bet manau, visi susipažins.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Seniūnų sueiga siūlo, kad nagrinėtų būtent gerbiamojo G.Šivicko komitetas, t.y. Biudžeto ir finansų komitetas. Sutinkam? Ačiū. Ir nagrinėjam jau pavasario sesijoje. Ačiū.
Aš nematau dar vieno pranešėjo. Tada gal vėlgi iš vėlesnės darbotvarkės kolega G.Dalinkevičius sutiktų pateiktų savąjį klausimą – Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Registracijos Nr.IXP-3198. Prašom, kolega.
G.DALINKEVIČIUS. Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šis teikiamas pakeitimo įstatymo projektas yra mūsų Seimo kontrolierių įstaigos darbo padarinys, jų patyrimo padarinys, kuris susijęs su galų gale mūsų žemės reformos pabaigimo galimybėmis, tam tikromis, kurias galėtų vis dėlto paspartinti ir spręsti. Dabar yra viena iš didžiausių problemų, kai nėra sutvarkyti dėl mūsų tam tikrų įstaigų kaltės žmonių dokumentai, todėl šiandien žmonės negali iki galo pabaigti savo asmeninio naudojimo ūkio suformavimo ir kitų dalykų.
Aš turiu ir įdėmiai perskaičiau ir Teisės departamento išvadas. Nėra abejonės, jos iš tikrųjų yra pagrįstos, diskutuotinos, manau, yra ne vien tiktai taip, kad mes turėtume tiesiogiai jas priimti. Galima manyti, kad išties siūlomas variantas, kada apskrities viršininkui suteikiama teisė pabaigti nesibaigiančią, sakysim, ar sudėtingą, bylą. Tam yra nustatytas vis dėlto tam tikras terminas. O antras dalykas, kad išties reikia ieškoti tik teisminio sprendimo, tada vėlgi nepaprastai ilgai nukeliamas šis procesas. Aš kviesčiau atkreipti dėmesį į tą prašymą iš Vyriausybės išvados, kuris irgi yra siūlomas ir mūsų Teisės departamento. Jeigu teikimas būtų palankus šiam projektui, tai tada galėtume visą sumą dėmenų apibendrinti. Jei pasisektų, manau, turėtume galimybę iš tikrųjų paspartinti ir užbaigti žemės reformos problemas.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų niekas nenori klausti. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų būtent Kaimo reikalų komitetas. Sutinkam. Ir taip pat yra siūlymas, kad būtų paprašyta Vyriausybės išvadų. Sutinkam? Ačiū. Pritarta. Nagrinėjame pavasario sesijoje. Ačiū… (Balsai salėje) Papildomą – Žmogaus teisių komitetą? Prašau. Niekas neprieštarauja? Papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Ačiū.
Nepatogu šiek tiek anksčiau baigti ir daryti pertrauką. Gal P.Papovas galėtų pateikti papildomą klausimą? Prašau. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Prašom.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas, svarstydamas Antikorupcijos komisijos parengtą Seimo nutarimą, pastebėjo, kad yra trūkumų priimtame įstatyme, todėl iš dalies trukdoma vykdyti žemės grąžinimą miestuose. Įgyvendinant Konstitucinio Teismo nuostatas, kad laisva žemė turi būti grąžinama buvusiems savininkams, buvo priimtos tam tikros pataisos, tačiau tomis pataisomis buvo nustatyta, kad savivaldybių tarybos nustato ne tik laisvos žemės plotą, sklypus, bendrą plotą, tačiau ir tuose tarybos nustatytuose sklypuose suprojektavus, padalijus bendrą sklypą į atskirus sklypelius grąžinti savininkams, tuos planus turi tvirtinti tarybos. Vadinasi, ir bendrą žemės sklypą mieste arba bendrus keliuose vietose sklypus, ir tuose sklypuose suprojektuotus grąžintinus detaliuosius planus turi tvirtinti tarybos. Tarybos kaip paprastai, žinome, dirba ne nuolatos, todėl tuos suprojektuotus sklypus labai sunku patvirtinti, o kartais tarybos ir netvirtina. Todėl komitetas pasiūlė, tam pritarė ir Žemės ūkio ministerijos Žemėtvarkos departamentas, kuris parengė šias pataisas, kad laisvos žemės bendrą plotą tvirtintų taryba, plotus, kurie mieste yra laisvi, o tuose patvirtintuose plotuose detaliuosius planus žemės, kurią reikia grąžinti konkrečiai savininkui, tvirtintų administracijos direktorius. Tai paspartintų žemės grąžinimą mieste. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. J.Veselka norėtų paklausti. Prašom, kolega.
J.VESELKA. Gerbiamasis Papovai, tikrai pritariu šiam projektui, nes tada bus konkreti atsakomybė, nes šiaip tarybos nubalsavo, ir viskas.
PIRMININKAS. Ačiū. Iš esmės tai yra pritarimas. Taigi galime pritarti po pateikimo ar reikia balsuoti? Nereikia. Ačiū. Siūlome, kad pagrindinis būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, o papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Sutinkame? Ačiū. Nagrinėjame pavasario sesijoje. Ačiū.
Ir paskutinysis klausimas arba, tiksliau, du klausimai – Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas gerbiamasis Gintaras Švedas. Pateikimo stadija. Projekto registracijos Nr.IXP-3256. Prašom.
G.ŠVEDAS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Jums teikiamas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Šiuo projektu siekiama dviejų tikslų. Pirmas – teisiškai tiksliau ir aiškiau reglamentuoti atlyginimo už duomenų subjektui, tam tikros informacijos iš duomenų bazės suteikimą. Siūloma nustatyti, kad šiuo atveju mokama Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliava.
Antras dalykas. Tikslinami tie atvejai, kai Valstybinė asmens duomenų inspekcija atliks išankstinę patikrą. Tai yra siejama su asmens ypatingų duomenų apsauga. Prie tokių duomenų pagal Europos Teisingumo Teismą yra priskiriami ir duomenys apie asmens fizinę sveikatą. Siekiant išvengti, kad Valstybinė asmens duomenų inspekcija atliktų iš esmės visų juridinių asmenų išankstinę patikrą, siūloma nustatyti, kad tik tada, kai tie duomenys yra renkami ne vidaus administravimo tikslais. Tokia būtų trumpa šio įstatymo projekto esmė.
PIRMININKAS. Ačiū už tikrai trumpą išdėstymą. Niekas nenori klausti. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū. Siūloma, kad pagrindinis komitetas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Sutinkame? Ačiū. Nagrinėjame pavasario sesijoje. (Balsai salėje) Supratau. Papildomas – Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Niekas neprieštarauja? Taigi papildomas – Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Ačiū.
Gerbiamasis viceministre, antrasis klausimas – ATPK kai kurie pakeitimai. Projekto registracijos Nr.IXP-3257. Prašom.
G.ŠVEDAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pateikimas bus dar trumpesnis, nes Vietos savivaldos įstatyme neliko tokios institucijos kaip valdyba, o atsirado truputėlį kitaip įvardijamas subjektas, todėl siūloma panaikinti šį neatitikimą – vietoj valdybos įrašyti savivaldybės administracijos direktorius.
PIRMININKAS. Ačiū. Jeigu čia taip aišku, tai iš karto būtų galima ir priimti, bet galbūt nepatogu.
G.ŠVEDAS. Ne, kiek žinau, Teisės departamentas…
PIRMININKAS. Gerai. Tada tegul bus pasvarstyta ir priimsime pavasario sesijos pradžioje. Siūloma, kad pagrindinis būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Sutinkame? Ačiū. Svarstome pavasario sesijos pačioje pradžioje. Labai ačiū, gerbiamasis Švedai.
Mielieji kolegos, prieš paskelbdamas pertrauką, referuoju, kad išnagrinėti visi klausimai, kurie turėjo būti išnagrinėti iki 12 valandos. Iš vėlesnės dalies išnagrinėti du klausimai ir iš rezervinių klausimų liko tik antrasis dėl eurostebėtojų ir ketvirtasis dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Tiesa, čia kita, t.y. svarstymo, stadija.
Mielieji kolegos, ačiū už sutartinį darbą. Prieš skelbdamas… (Balsai salėje) Ačiū už įvertinimą, ne visada būna. Mielieji kolegos, prieš skelbdamas pertrauką, noriu pranešti, kad įvyko Seimo tarpparlamentinių ryšių su Azerbaidžano Respublikos parlamentu grupės posėdis ir yra išrašas iš protokolo. Esmė tokia, kad nuspręsta šios grupės pirmininku paskirti V.Orechovą, o pavaduotojais kolegas A.Kašėtą ir V.Simuliką. Sveikiname. Ačiū. Pertrauka iki 12 valandos. 12 valandą – generalinis prokuroras. Prašom būti visiems susikaupusiems.
Pertrauka
Generalinio prokuroro Antano Klimavičiaus atsakymai į raštų pateiktus grupės Seimo narių klausimus
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Dabar yra 13, matote, koks įdomus, 13 klausimas – generalinio prokuroro Antano Klimavičiaus atsakymai į raštu pateiktus grupės Seimo narių klausimus. Prašom, gerbiamasis prokurore. Kol prokuroras ateis, galiu pasakyti, kad raštu yra pateikti šeši klausimai, bet viskam pagal Statutą 30 minučių. Taigi skaičiuojant nuo 12.05 valandos. Prašom.
A.KLIMAVIČIUS. Pone posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, man šį kartą kur kas lengviau šioje tribūnoje, nes klausimai pateikti raštu, ir aš į juos visus kaip sugebėsiu atsakysiu.
Negaišindamas jūsų brangaus laiko pradedu nuo pirmojo klausimo.
PIRMININKAS. Prašom.
A.KLIMAVIČIUS. Kodėl Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra nutraukė krepšinio klubo „Rytas mokesčių nemokėjimo ir profsąjungoms priklausiusių Ledo rūmų privatizavimo bylų tyrimą, kada jos bus atnaujintos?
Mokesčių nemokėjimo byla nenutraukta. Tik praeitų metų rudenį gauta dokumentinė revizijos medžiaga ir apie nesumokėtus mokesčius pagal revizijos medžiagą galiu pasakyti taip. Turėjo sumokėti fizinių asmenų pajamų mokesčio 745 tūkst. 832 litus.
Mokesčių nuo pajamų, gautų natūra – 159 tūkst. Gauta „Sodros specialistų išvada, kad klubui „Rytas priskaičiuota nesumokėtų įmokų 30 tūkst. 929 litai ir 61 tūkst. 858 litai delspinigių. Ši byla yra nenutraukta. Buvo patikrinimo medžiaga. Kai praėjusių metų gegužės 1 dieną įsigaliojo naujas Baudžiamojo proceso kodeksas, ji tapo ikiteisminiu tyrimu, tai yra baudžiamąja byla. Mokesčių išieškojimas ir administravimas yra Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalas. Baudžiamoji atsakomybė gali atsirasti tik tada, kai Valstybinė mokesčių inspekcija nemokantį mokesčių subjektą raštu įspėja ir nurodo, kiek jis turi sumokėti. Tokio rašto aš byloje nemačiau. Yra tiktai toks raštas, kad Krepšinio federacijai, Algimantui Paviloniui, išaiškina, kaip mokami mokesčiai apskritai sporto ir profesionaliojo krepšinio srityje. Tas raštas negali būti vertinamas kaip oficialus įspėjimas, todėl baudžiamoji atsakomybė labai problemiška, nors byla dar nenutraukta.
Kita klausimo dalis – Ledo rūmų privatizavimo byla. Tokia byla nebuvo iškelta. Buvo patikrinimo medžiaga pagal senąjį Baudžiamojo proceso kodeksą ir iš tos patikrinimo medžiagos Generalinės prokuratūros Civilinių bylų skyrius pateikė civilinius ieškinius teismui dėl visiškos Ledo rūmų restitucijos. Iš pradžių pirmoji teismo instancija tą ieškinį pripažino nepagrįstu, nes prokuroras neva viršijo savo įgaliojimus ir pradėjo ginti ne to subjekto teises, vadinasi, privatų kapitalą, o ne viešą interesą. Tada buvo skambiai aprašyta „Lietuvos ryte, kad prokuroras kvailas, nežino įstatymų, jam reikia daug skaityti, ir išvis ne tas paskirtas. Paskui buvo apeliacinis skundas. Apeliacinis teismas pripažino, kad prokuroro ieškinys yra pagrįstas, teisėtas ir grąžino į Apygardos teismą nagrinėti iš esmės. Prokuratūra priėmė sprendimą pasitraukti iš civilinio ieškinio ir raštu atsisakė savo, kaip civilinio ieškovo atstovo, vaidmens. Aš tą raštą pasirašiau. Kodėl taip buvo padaryta? Pirmiausia ieškovas yra profesinių sąjungų fondas. Jeigu profesinių sąjungų fondas pats neieško, nenori, kam mes tada atstovaujame?
Kitas dalykas, kitas pasitraukimo motyvas. Kai dalyvauja tokiame ieškinyje prokuroras, neįmanoma taikos sutartis. Aš vyliausi, kad teisme bus sudaryta taikos sutartis ir akcinė bendrovė „Lietuvos rytas kokius porą milijonų sumokės į profesinių sąjungų fondą, ir tai įmanoma taikos sutartis, nes visiška restitucija labai problemiška. Aš tai suvokiu. Visiška restitucija reiškia, kad daiktas grąžinamas į pirmykštę padėtį, o jau yra akcininkų iš Kaišiadorių, iš kitur. Vadinasi, reikėtų mokėti akcininkams pinigus iš biudžeto. Todėl vadovaudamiesi civilinėje teisėje įtvirtintu protingumo kriterijumi mes pasitraukėme iš žaidimo. Deja, profesinių sąjungų fondas savo turto negynė ir atsisakė ieškinio.
„Dėl kokių priežasčių buvo nušalintas Kęstutis Betingis iš Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo pareigų ir kada jis bus sugrąžintas į buvusias pareigas? K.Betingis visai nebuvo nušalintas nuo pareigų. Formaliai žiūrint, viskas buvo taip, kad K.Betingis buvo Seimo paskirtas į pareigas pagal senąjį Prokuratūros įstatymą. Pasikeitė įstatymas, ir kai aš teikiau Prezidentui skirti į pareigas generalinio prokuroro pavaduotoją Vaidą Urmonaitę, Prezidentas V.Adamkus paprašė, kad aš teikčiau iš naujo paskirti pagal naują įstatymą ir K.Betingį. Aš tokį raštą pasirašiau, ir Prezidentas 2002 m. balandžio 11 d. priėmė dekretą: „Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 10 punktu nepritariu Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro Antano Klimavičiaus teikimui ir neskiriu Kęstučio Betingio Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotoju. Kai Prokuratūroje buvo gautas šis dekretas, mes sprendėme klausimą, kaip toliau dirbti. Formaliai K.Betingis pasilieka generalinio prokuroro pavaduotoju, nes jis yra paskirtas pagal tada galiojusį įstatymą, tačiau sprendėme klausimą: jeigu Prezidentas reiškia tokį nepasitikėjimą dekretu, kaip toliau dirbti? Mes nutarėme, kad reikia daryti, grubiai tariant, rokiruotę. Pats K.Betingis parašė pareiškimą, kad sutinka būti perkeltas į Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareigas, o Gintaras Jasaitis, buvęs Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras, parašė pareiškimą, kad sutinka būti paskirtas generalinio prokuroro pavaduotoju. Tokie paskyrimai ir buvo, bet tai dar ne visa tiesa. Iš tikrųjų buvo spaudimas ir man, ir K.Betingiui.
PIRMININKAS. Prašom.
A.KLIMAVIČIUS. Aš, atrodo, jau atsakiau.
PIRMININKAS. Prašom toliau.
A.KLIMAVIČIUS. „Kokią įtaką krepšinio klubo „Rytas mokesčių nemokėjimui bei Ledo rūmų privatizavimo bylų nutraukimui ir K.Betingio nušalinimui iš LR generalinio prokuroro pareigų turėjo UAB „Lietuvos rytas vadovas Vainauskas? Aš nežinau, kokią įtaką turėjo pats Gedvydas Vainauskas, bet gerai prisimenu ir netgi esu surinkęs kai kuriuos 1992 metų dienraščio numerius, pradedant nuo vasario mėnesio iki gruodžio pabaigos. Redakcijos skiltyje „Laiko ženklai bent kas trečiame numeryje buvo dergiama prokuratūra, asmeniškai aš ir K.Betingis. Dėl to dergimo Prezidentas buvo susirūpinęs. Aš pas jį ėjau daug dažniau negu pas dabartinį Prezidentą. Sprendė klausimą: daryk ką nors, generalinis prokurore, kad šito nebūtų, kad ši istorija baigtųsi. Aš manau, kad ir Prezidentui buvo spaudimas. Aš net galiu pacituoti: „Tokia generalinio prokuroro kalba, kokią girdėjo Seimo nariai (iš šios tribūnos), tą pačią dieną baigtųsi mažiausiai skandalu bet kurioje kitoje demokratinėje šalyje, bet Lietuvoje tylu. Ypač keistai elgiasi Prezidentas V.Adamkus, atradęs A.Klimavičių ir pateikęs jo kandidatūrą Seimui tvirtinti generaliniu prokuroru. Garsiai skelbdamasis demokratijos ir teisės garantu, Prezidentas faktiškai toleruoja aukščiausius teisėsaugos pareigūnus, kurie meluoja Seimui, gina korumpuotus teisėsaugininkų planus, grasinančius sodinti į kalėjimą žurnalistus, kurie apie tai rašo ir t.t. Čia buvo ne vienintelė publikacija. Taip buvo spaudžiamas Prezidentas, ir aš mačiau, kad jis susirūpinęs, nes vis dėlto tai buvo 2002 metai – artėjo Prezidento rinkimai. 2002 metai, taip. Taip, taip. O kaip žinoma, redakcijos skilties niekas nepasirašo, kas ten iš tikrųjų tas kūrėjas, aš nežinau, nenoriu šnekėti.
„Kas dar be „Lietuvos ryto darė spaudimą, kad būtų nutraukta Ledo rūmų privatizavimo byla ir K.Betingis nušalintas nuo pareigų? Aš apie Ledo rūmų privatizavimą jau pasakiau, o kad K.Betingis būtų nušalintas nuo pareigų, – tai kas dar, be „Lietuvos ryto? Irgi, atrodo, atsakiau.
PIRMININKAS. Prašom toliau. Prašom.
A.KLIMAVIČIUS. Tarp kitko, dėl tos rašliavos mes kreipėmės į Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją. Išvada buvo tokia: „Akcinė bendrovė „Lietuvos rytas, tendencingai naudodamasi leidėjo galimybėmis, gina savo turtinius interesus. Šios išvados jokiuose laikraščiuose nebuvo, tiesa, buvo viename tada dar visiškai nepopuliariame laikraštyje „Vakaro žinios. Kiti nutylėjo.
Ar išliko Generalinėje prokuratūroje tuometinio generalinio prokuroro pavaduotojo K.Betingio kreipimasis į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką A.Paulauską dėl „Lietuvos ryto krepšinio komandos mokesčių vengimo? Ar galėtumėte su juo supažindinti Seimo narius?
Prokuratūroje neišliko, bet aš jį turiu, nes man pats K.Betingis praeitą savaitę davė. Su juo supažindinti… Čia labai daug prirašyta. (Balsai salėje) Man atrodo, kad Seime yra. Kadangi mes negavome atsakymo, tai aš darau prielaidą, kad buvo pateikta Antikorupcijos komisijai, kai buvo sudaryta laikinoji komisija. Tikriausiai ten yra. Ar man reikia dauginti?
PIRMININKAS. Seimo Pirmininkas paaiškins, jeigu reikės. Prašom toliau.
A.KLIMAVIČIUS. Kad jis Seime buvo, tai aš matau iš antspaudo „Gavo Seimo kanceliarija, Priimamojo raštinė. Vadinasi, K.Betingis šį raštą atnešė pats ir ant vieno egzemplioriaus paprašė uždėti antspaudą. Jau sakiau, kad nebuvo tokio oficialaus atsakymo.
Kodėl neišieškoti mokesčiai, kuriuos savo 2002 metų kovo 18 dienos raštuose Valstybinei mokesčių inspekcijai bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai nurodė tuometinis generalinio prokuroro pavaduotojas K.Betingis?
Klausimas turėtų būti vis dėlto Valstybinei mokesčių inspekcijai. Aš noriu pasakyti vieną dalyką – nuo 1993 metų prokuratūra neatlieka bendrosios kompetencijos funkcijų, vadinasi, visos valstybinės įstaigos dirba be prokuratūros įsikišimo. Prokuratūra, kaip ir kitos teisėsaugos institucijos, įsikiša tada, kai yra kokių nors nusikaltimo požymių, nusikalstamos veikos požymių, kai kreipiasi kontroliuojančios institucijos. O Valstybinė mokesčių inspekcija yra prie Finansų ministerijos. Finansų ministrė yra Vyriausybės narė, ir ji turi administruoti mokesčius. Kitas dalykas, kad Prokuratūra turi spręsti pačių Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnų atsakomybės klausimą, jeigu jie dirba aplaidžiai. Tai į šį klausimą… Šis klausimas atviras.
Toliau. 2004 m. vasario 11 d. dienraštyje „Respublika jūs teigėte, kad K.Betingis atliko veiksmus, prieštaraujančius Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Ar buvo vykdytas K.Betingio veiklos patikrinimas? Kokie konkretūs pažeidimai nustatyti, kurie Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsniai buvo pažeisti?
Aš iš esmės taip neteigiau. Aš pasakiau, kad (pacituosiu, ką K.Betingis rašo) jo prašymas neatitinka Konstitucijos, daugiau nieko. „Siūlau inicijuoti, kad tokį patikrinimą atliktų nepriklausomo prokuroro, skirto šalies Prezidento, ir generalinio prokuroro vadovaujama pareigūnų ir specialistų grupė, nes tik taip bus užtikrintas nešališkas ir išsamus tyrimas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją negali būti specialaus prokuroro, skiriamo Prezidento ar kieno nors kito, nes ten yra įtvirtintas pačios prokuratūros nepriklausomumas. Prokuroras, kuris atlieka savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Be to, prokuratūra nėra Vyriausybės padalinys, kaip kai kuriose Europos valstybėse arba Jungtinėse Valstijose, kur gali būti skirta, nes ten prokuratūra priklauso Vyriausybės reguliavimo sričiai. Lietuvoje toks pakeitimas negalimas. Aš tik konstatavau, kad jo siūlymas neatitinka Konstitucijos. Bet tai nėra Konstitucijos pažeidimas, nes tokio specialaus prokuroro nebuvo ir tokia grupė nebuvo sudaryta.
PIRMININKAS. Tai ir viskas. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia aš suskaičiavau, kad yra trys Seimo nariai, kurie pasirašė, jie pirmieji paklaus, po to kiti: P.Gražulis, J.Veselka ir A.Matulevičius. P.Gražulis – pirmasis. Prašom.
P.GRAŽULIS. Pirmiausia noriu padėkoti, gerbiamasis prokurore, už gana išsamius atsakymus į klausimus. Norėjau papildyti. Nemažai buvo kalbų, kad tuo metu Seimo Antikorupcijos komisija, kuriai vadovauja N.Steiblienė… Ar ji skatino, ar stabdė, ar iš viso nesikišo į šį tyrimą? Ar jūs galėtumėte ką nors daugiau pasakyti?
Ir dar kitas klausimas. Kadangi prie prokuroro K.Betingio nušalinimo daugiausiai prisidėjo spaudžiamas tuometinis Prezidentas V.Adamkus, o dabar yra kitas Prezidentas, gal šis būtų „kietesnis ir atsilaikytų tam spaudimui, ar nėra tokių pamąstymų vis dėlto susigrąžinti gana kompetentingą, principingą prokurorą savo pavaduotoju?
A.KLIMAVIČIUS. Pirmiausia apie Seimo Antikorupcijos komisiją. Aš neprisimenu kokio nors Seimo Antikorupcijos komisijos spaudimo. Mes tada su K.Betingiu tik norėjome, kad, jeigu Seimo Antikorupcijos komisija tiria Gedvydo Vainausko prašymą, tai turėtų tirti ir priešingos pusės pareiškimus, prašymus. Kažkaip, man atrodo, vienpusis tas…
PIRMININKAS. Žodžiu, neaišku, kas ką spaudėte.
A.KLIMAVIČIUS. Spaudimo nebuvo. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai. Dabar J.Veselka. Gal pabaigoje, Nijole, ar?.. Atsiprašau, dabar ne tas žanras. Jis yra klausinėjamas, prašom užsirašyti ir tada bus galima klausti. (Balsas salėje) Šitai paskui padarysime. Prašom ramiai pasėdėti, nes be reikalo stovėsite. J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamasis generalini prokurore, iš tikrųjų iš jūsų atsakymo man susidarė įvaizdis, kad Lietuvoje teisėtumas yra išskirtinių teisė. Kaip jūs galvojate, ar V.Adamkus nesudavė didelio smūgio Lietuvos teisėsaugai, visų pirma prokuratūrai, kaip jūs aiškinote, kad ir priimtas žmogus, ir dekretu nebepriimtas žmogus? Ar buvęs Prezidentas V.Adamkus nesuvokė savo veiksmų ir nežinojo Konstitucijos, ar iš tikrųjų išsigando G.Vainausko? Ir ne tik Prezidentas V.Adamkus, bet ir A.Paulauskas, ir Seimo Antikorupcijos komisija, nes vieną dalį tyrė, kitos dalies netyrė. Kaip jūs galvojate, ką vis dėlto dar reikia mums, Seimui, padaryti, kad prokuratūra, teismai būtų iš viso neliečiami ir atliktų savo funkcijas? Kokias jūs dar matote problemas? Ar senas vasalų sindromas, jeigu aukščiausiasis reikalauja, tai taip ir turi būti... Ką dar reiktų padaryti?
A.KLIMAVIČIUS. Aš neįgaliotas vertinti prezidentų veiksmų, ypač vertinti ir revizuoti prezidentų dekretų. Tai jau Konstitucinio Teismo reikalas. O ką reikėtų daryti? Tai jau padaryta. Nuo praeitų metų gegužės mėnesio yra Konstitucijos pataisos, kur įtvirtinta ir generalinio prokuroro skyrimo ir atleidimo tvarka, ir nepriklausomumas. Klausyti tik įstatymų vykdant savo funkcijas. Tai jau padaryta. Visa tai buvo iki įstatymų pakeitimų. Beje, „Lietuvos rytas labai aršiai priešinosi visiems – ir naujojo Prokuratūros įstatymo priėmimui, ir Konstitucijos pataisai, aš turiu tas publikacijas. Bet Seimo garbei turiu pasakyti, kad šios Konstitucijos pataisos priimtos, ir naujasis įstatymas įsigaliojo. Jis yra pavyzdys visoms Europos valstybėms. Tai man sako daug kas – ir belgai, ir olandai, ir prancūzai.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš tik dar kartą noriu kreiptis į gerbiamąją Nijolę: prisėskite, gal dar kas nors paminės, tai tada jūs viską…
A.KLIMAVIČIUS. …o visos kitos nepriklausomybės…
PIRMININKAS. Gerbiamasis prokurore, vieną minutę! Prisėskite, gal dar kas paminės, tada jūs visiems iš karto atsakysite, kad nereikėtų tris kartus vaikščioti ir kalbėti. Pasižymėkite, prisėskite, aš tikrai suteiksiu žodį po prokuroro. O dabar A.Matulevičius. Džentelmenai, na, paprašykite damos atsisėsti.
A.MATULEVIČIUS. Aš, kaip Antikorupcijos komisijos narys, tikrai noriu pasakyti, kad gerbiamoji Nijolė gali atsisėsti. Ji tikrai nedarė spaudimo mums, nariams, tiriant šiuos reikalus.
Gerbiamasis generalini prokurore, aš, džiaugdamasis ir žavėdamasis jūsų drąsa, nes jūs labai drąsiai kalbate iš šios tribūnos, ir aš jaučiu, kokios bus pasekmės, kad jūs galite net netekti dėl to ir posto, norėčiau paklausti. Ar Generalinei prokuratūrai ir toliau jūs rodysite tą principingumą, kuris tuo metu nebuvo iki galo parodytas (turiu galvoje K.Betingį) ir nebuvo apginti teisėti reikalai tiriant šiuos visus dalykus? Aš turiu omeny platesnį kontekstą. Lietuvai Arvydo Sabonio vardas ir pavardė yra, matyt, labai gerai žinomi, ir nė vienas mūsų politikas negali su juo lygintis. Ir jo iškelti faktai kvepia, na, labai negerai. Ar prokuratūra imsis kažkokių veiksmų, kad Lietuvoje kai kurie įsisiautėję veikėjai būtų sudrausminti, ir ar užteks tam jėgų ir drąsos?
A.KLIMAVIČIUS. Na, A.Sabonis iki šiol nemelavo, todėl aš neturiu pagrindo abejoti jo pasakymais, bet tų pasakymų maža. Prokuratūrai, kaip ir visai teisėsaugai, reikia, kad būtų oficialus kreipimasis to, kuris buvo spaudžiamas, reketuojamas, spaudžiamas remti kitus, o ne „Žalgirio klubą. Mes tokių pareiškimų neturime, todėl neturime teisinio pagrindo pradėti kažkokių tyrimų.
PIRMININKAS. Ačiū. R.Juknevičienė. Prašom klausti. Ruošiasi A.Gricius.
R.JUKNEVIČIENĖ. Pone generalini prokurore, labai nustebino vienas jūsų interviu vienam dienraščiui, kur jūs pateikėte iš esmės neteisingas žinias, neva konservatoriai buvo tie, kurie labiausiai puolė tuomet, kai buvo dergiamas ir žeminamas K.Betingis. Mus tai labai nustebino, nes to niekada nebuvo. Atvirkščiai, mes labai gerai vertinome ir vertiname K.Betingį (kaip žinote, jis būtent mūsų kadencijos laikais ir tapo generalinio prokuroro pavaduotoju) kaip principingą nepriklausomos Lietuvos prokurorą. Ne tik K.Betingio, bet ir K.Pėdnyčios atleidimas (tam net specialiai vienam žmogui buvo kaitaliojami įstatymai, beje, ponui R.Paksui būnant premjeru) buvo vienas liūdniausių puslapių Lietuvos demokratijos raidoje. Ar jūs nemanote, kad būtent tada ir buvo padėti pamatai, ir gal galėtumėte garbingai paneigti tuos savo žodžius, kuriuos taip neteisingai gal suklydęs, gal netyčia pasakėte vienam dienraščiui?
A.KLIMAVIČIUS. Garbingai iš dalies paneigiu, kad niekada konservatoriai nepuolė asmeniškai K.Betingio. Bet konservatoriai visada, kiekviena proga puola prokuratūrą ir mane asmeniškai. Tai faktas. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. A.Gricius. O po to A.Kubilius dar paaiškins.
A.GRICIUS. Gerbiamasis prokurore, aš tikrai turiu savo nuomonę apie mūsų prokuratūrą ir žinau, kaip dirba nepriklausomi prokurorai kitose valstybėse. Jūs jau aiškinote, deja, mes tokios institucijos neturime ir neaišku, kas geriau. Iš dalies pritariant J.Veselkos nuomonei, dar kartą gal galėtumėte pasakyti, kas galėtų sustiprinti mūsų prokurorų nepriklausomybę? Nes kur aš matau pavojų? Prokuroras du kartus per mėnesį eina pas Prezidentą. Mes kas mėnesį prokurorą kviečiame „ant kilimo. Man atrodo, jeigu per metus prokuroras suteiktų garbę ir nueitų pas Prezidentą, būtų visiškai suprantamas dalykas. Jeigu Prezidentui kas nors neaišku… man, kaip piliečiui, susidaro toks vaizdas: prokuroras blogai dirba ir kas savaitę reikia jį stumti į priekį. Aš nepritariu tokiai sistemai. Aš manau, kad prokuratūra yra tikrai savarankiška institucija ir nei Seimas, nei Prezidentas neturėtų kištis į šios institucijos darbą. Ačiū.
A.KLIMAVIČIUS. Ačiū už tokį klausimą. Aš apie tai irgi dažnai galvoju. Aš priverstas, kai kviečia Seimas, eiti į Seimą, kai kviečia Prezidentas – pas Prezidentą. Ir čia niekur nedingsi, nes yra Prokuratūros įstatymas, kur tiesiai parašyta: generalinis prokuroras atskaitingas Prezidentui ir Seimui. Manyčiau, kad Prokuratūros įstatymas galėtų būti papildytas. Po šio straipsnio apie atskaitomybę turėtų būti kažkaip labai delikačiai apibrėžtos atsiskaitymo apimtys. Juk ne apie konkrečią bylą aš turiu viešai šnekėti. Ir galbūt periodiškumas ir tokia pataisa padėtų įtvirtinti ir tariamą prokuroro priklausomumą. Aš galiu pasakyti, kad mano iškvietimai į Seimą ir pas Prezidentą visai nekenkia mano savarankiškumui.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis generalini prokurore, tikrai savo klausimu nenoriu jūsų pulti, atvirkščiai, noriu užjausti. Tiesiog norėčiau išgirsti jūsų samprotavimus vienu aspektu. Iki šiol „Lietuvos rytas Prezidento R.Pakso veiklą vertino ypač kritiškai, tą visi turbūt matėme ir pastebėjome. Dabar prasideda puolimas prieš „Lietuvos rytą, todėl jūs turite stovėti štai čia, šioje tribūnoje. Jūsų manymu, ar toks sutapimas yra atsitiktinis?
Ir antroji klausimo dalis. Ar dažnuose kvietimuose pas Prezidentą, kaip minėjo A.Gricius, Prezidentas kėlė jums klausimą atnaujinti bylas prieš „Lietuvos rytą arba imtis kokių nors kitų procesinių veiksmų?
A.KLIMAVIČIUS. Atsakau trumpai: atsitiktinis, nekėlė.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega G.Šileikis. Prašom. G.Šileikis.
G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis generalini prokurore, iš tiesų prasidėjus, sakykime, šiai krizei, manau, kad jums jau darė ir darys įtaką politikai, valstybės vadovai. Ar tai būtų Prezidentas, ar Seimo Pirmininkas. Ar užteks jums stiprybės ir drąsos pasakyti, kad iš tiesų jus spaudžia priimti vienokį ar kitokį sprendimą, ir ar užteks tvirtybės atsilaikyti prieš šį, sakyčiau, spaudimą? Ačiū.
A.KLIMAVIČIUS. Jeigu kalbėtume apie ikiteisminius tyrimus, nusikaltimų tyrimą, aš išvis neprisimenu jokio spaudimo nei iš Seimo, nei iš Prezidentūros, tokio dalyko nebuvo. O kad šitas politinis šleifas tęsiasi, tai jis visus veikia.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir S.Buškevičius. Prašom, kolega.
S.BUŠKEVIČIUS. Gerbiamasis generalini prokurore, aš susidariau tokį vaizdą, kad iš tikrųjų tiek jus, tiek policijos generalinį komisarą Vytautą Grigaravičių, tiek Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovą Valentiną Junoką, tiek Valstybės saugumo departamento direktorių Mečį Laurinkų ne taip ir paspausi. Iš tikrųjų, man atrodo, su daugmaž nedidelėmis išimtimis jūs visi esate nepriklausomi. Norėčiau, kad ir toliau tokie išliktumėte. Bet dėl šitų visų isterijų ar nebus, taip atvirai pasakius, kalčiausias Seimas, nes jis priima įstatymus, o įstatymus įgyvendina Vyriausybė? Gal buvo koks nors nepriimtas įstatymas, gal netobulas, gal negerai Vyriausybė kažką darė, ir dabar išeina, kad kalti visi kiti, kitos institucijos, Lietuvos piliečiai, o ne mes? Ar jūs matote Seimo ir Vyriausybės padarytas klaidas?
A.KLIMAVIČIUS. Paskutiniai Seimo priimti įstatymai, aš manau, visai geri. Nebent galiu prisiminti įstatymo pataisas dėl teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo. Ten iš tikrųjų, mano asmenine nuomone, buvo padarytos dvi klaidos, apie kurias aš iš šios tribūnos jau sakiau. O šiaip Lietuvos įstatymai ne vien mano vertinimu yra gana aukšto lygio. Kitas reikalas, gal dabar yra tokia brendimo stadija, kad absoliučiai viską reikia reglamentuoti įstatymais. Tai, kas išsivysčiusiose demokratijose savaime aišku ir laikomasi nerašytų taisyklių, pas mus reikia reglamentuoti. O kai per daug reglamentuoja, atsiranda sunkiai įgyvendinami įstatymai ir norminiai teisės aktai. Bet tai tikriausiai visos Lietuvos bėda ir iš šito bus išaugta.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinysis klausia K.Bobelis. Prašom.
K.BOBELIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamasis prokurore, man atrodo, kad demokratinėje santvarkoje yra visiškai natūralu ir normalu, kad ir Prezidentas, ir Ministras Pirmininkas, ir Seimo nariai ne tik kas savaitę, bet ir kasdieną gali kreiptis, jeigu yra kokių klausimų, kuriuos reikėtų išsiaiškinti, dėl kurių jie norėtų gauti informacijos. Kreipimasis nereiškia įtakos darymo. Todėl aš jūsų darbą vertinu labai teigiamai. Mano klausimas yra toks. Iš jūsų šiandieninės kalbos ir iš ankstesnių jūsų kalbų, ir šiandien iš atsakymų į klausimus labai aišku, kad pagrindiniai kaltininkai dėl to, kad tas procesas buvo sustabdytas ir kad K.Betingis buvo perkeltas į Kauną, yra buvęs Respublikos Prezidentas, Konservatorių partija ir iš dalies Seimo Antikorupcinė komisija. (Balsai salėje) Ar jūs su tuo sutinkate?
A.KLIMAVIČIUS. Galbūt ne visai. Aš nepasakiau, kad K.Betingis padarė klaidų. Mes lengvai galėjome atsilaikyti. Bet jis pirmiausia raštu Seimo Pirmininkui parašė ir man pareiškė, kad jis nusišalina nuo šių tyrimų kontrolės, ir aš pats raštu perėmiau tą kontrolę. Po to, kai jis nusišalino, jis rašė raštus ministrams, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Seimo Pirmininkui. Tada tarp generalinio prokuroro ir jo pavaduotojo atsirado šiokia tokia trintis, bet mes nesusipykome ir bendraujame normaliai. Tai viena klausimo pusė. Tai irgi turėjo įtakos. Nevieningas frontas ginant teisėtą reikalą.
PIRMININKAS. Ačiū, generalini prokurore. Jūs iš tikrųjų per nustatytą laiką atsakėte į tuos klausimus, kurie buvo pateikti raštu ir kurie buvo pateikti žodžiu. Prašyčiau jus prisėsti, nes gal kartais reikės reaguoti dar į vieną kalbą. Prisėskite, būkite malonus. Dabar N.Steiblienė taip, kaip buvo pažadėta. Prašom.
N.STEIBLIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau priminti, kas buvo prieš porą metų. Prieš porą metų aš nusišalinau nuo šio Gedvydo Vainausko skundo tyrimo viešai pasakydama, kad galimas viešųjų ir privačių interesų konfliktas. Apie tai rašė beveik visi laikraščiai, rodė beveik visos informacinės laidos, ir man labai keista, kad jūsų tokia trumpa atmintis. Tai vienas momentas. Bet žinote, kai yra reikalas, kai ką galima ir pamiršti.
Dabar norėčiau pasakyti, kad šiam skundui tirti komisijoje buvo sudaryta atskira tyrimo darbo grupė. Jai vadovavo G.Didžiokas, komisijos nariai buvo S.Kružinauskas ir R.Sedlickas. Taip pat norėčiau priminti, kad Seime tuo metu buvo ketinimų sudaryti Seimo specialiąją komisiją visiems profsąjungų turto ir „Lietuvos ryto turtiniams dalykams tirti. Komisija pasitarusi nusprendė imtis šio darbo, kad nereikėtų sudaryti šios Seimo komisijos. Tai buvo suderinta netgi su Seimo vadovybe.
Dabar dėl mokestinių dalykų. Noriu priminti, kad komisija (aš pažiūrėjau į datą), darbo grupė baigė darbą 2002 m. gegužės mėnesį, o kaip sakė generalinis prokuroras, mokestinių dalykų revizija buvo atlikta tik praėjusiais metais. G.Didžioko vadovaujama darbo grupė negalėjo tirti tų mokestinių dalykų, nes nebuvo ką tirti. Jeigu kam nors nuoširdžiai įdomu, o ne šiaip sau, ne dėl to, kad kas nors Seimo plenarinių posėdžių metu nori būti nežiniukai ir labai daug ko klausinėti, prašom ateiti komisiją. Mes jums padauginsime išvadas, paskaitykite, susipažinkite, yra dvi storos bylos, galite paskaityti visus popierius, visus atsakymus, visus raštus, kuriuos parašė gerbiamasis G.Didžiokas. Tada, manau, visiems liks kur kas mažiau klausimų.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Nijole, aš siūlau pirmiausia pakviesti P.Gražulį. Ar sutinkate? R.Juknevičienė. Prašom.
R.JUKNEVIČIENĖ. Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Ponia N.Steiblienė kalbėjo apie pono P.Gražulio atmintį. Aš esu priversta kalbėti apie pono K.Bobelio klausą. Ponas prokuroras tik prieš keletą minučių pasakė, kad konservatoriai niekuo neprisidėjo prie pono K.Betingio nušalinimo ir apskritai nieko prieš jį neturėjo, o jo klausimas rodė ką kita. Aš tiesiog pasiūlysiu. Gal techniškai nebūtų sunku prie kai kurių Seimo narių stalų įrengti ausinukes, kurias įsidėjęs į ausį viską gerai girdi.
PIRMININKAS. Gerai. Pradėsime nuo naujos kadencijos. Gerbiamieji kolegos, ačiū. Ačiū, gerbiamasis prokurore.
Finansų ministrės D.Grybauskaitės informacija ir atsakymai į Seimo narių klausimus
Dabar pagal darbotvarkę yra finansų ministrės Dalios Grybauskaitės atsakymai į Seimo narių klausimus. Mes juo pradedame vėluodami 10 minučių. Taigi atitinkamai 10 minučių vėluos ir jos atsakymų pabaiga.
Toliau kviečiu pirmininkauti Seimo Pirmininko pavaduotoją A.Skardžių.
D.GRYBAUSKAITĖ. Man pasisekė, nes 10 minučių sutrumpėja mano pateikimas. Kadangi aš negavau klausimų raštu, net nežinau, ar man ilgai kalbėti, ar trumpai. Aš mėginsiu pasakyti trumpą įžangą ir atsakysiu į jūsų klausimus, nes man įdomiau žinoti, ką jūs norite žinoti, negu skaityti paskaitą, kurią galiu skaityti bet kur, bet kokioje auditorijoje.
Taigi labai trumpai apie 2003 m. rezultatus, toliau – apie mokesčių administravimo situaciją, kokia ji bus po narystės, kokie įstatymai turi būti priimti iki gegužės 1 d. ir pasiruošimas struktūrinių fondų administravimui. Jeigu galima, trumpai schematiškai.
Taigi 2003 metų rezultatas labai sėkmingas. Iš esmės per 70 mln. mes viršijome biudžetą. Tai pirmas kartas po penkerių metų, kai buvo viršytas ir valstybės, ir antras kartas, kai buvo viršytas nacionalinis biudžetas. Šių metų prognozės yra labai neblogos. Labai trumpai noriu jums pateikti makroekonominę situaciją.
Mes manome ir prognozuojame, kad šių metų realus bendrasis vidaus produktas greičiausiai augs 7–7,5% atsižvelgiant į tai, kaip mes sugebėsime panaudoti struktūrinius fondus. Infliacija, manome, nesieks net 1%. Sausis kaip tik parodė, kad mes turime nulinę infliaciją, nors anksčiau manėme, kad bus apie 2%. Fiskalinis deficitas, manome, bus mažesnis negu buvo biudžeto projekte apie porą dešimtųjų. Vadinasi, mes išlaikome Mastrichto kriterijus. Einamosios sąskaitos deficitas bus panašus, netgi mažesnis. Pernai buvo apie 6%, manome, bus 5,5%. Nedarbas taip pat mažės maždaug vienu procentiniu punktu. Taigi makroekonominiai rodikliai, mūsų manymu, gerėja, todėl ekonominė situacija yra labai stabili.
Dėl mokestinių ir administracinių dalykų. Norėčiau pasakyti, kad visos bėdos, kurios galėjo kilti, yra padarytos. Visi akcizai ir mokestiniai dalykai pakeisti jau nuo sausio mėnesio, ir norėčiau pasidžiaugti, kad ekonomika sugebėjo labai lengvai absorbuoti šiuos pakitimus, todėl iš esmės jokių kainų šokų arba pasikeitimų po gegužės 1 d. mes objektyviai nenumatome. Tai, kad sausio mėnesį buvo nulinė infliacija, rodo, kad akcizų pakėlimai, kuriuos mes įtvirtinome dėl europinių įsipareigojimų, iš esmės buvo absorbuoti labai sėkmingai, ir mes matome, kad kainos bendru lygiu nepakilo ir sausio mėnesį jų yra nulinė stadija. Visa kita, ypač energetikos ir kitos kainos, kurios buvo numatomos priėmus Europos Sąjungos direktyvą… Mes gavome informaciją, kad visi pereinamieji laikotarpiai, kurių paprašė Lietuva iki 2011 metų, t.y. dėl benzino, dyzelino, anglies ir t.t., yra gauti. Vadinasi, Lietuvai nėra dėl ko baimintis, ir tas įstatymas, kuris Seime buvo pateiktas su tokiais laikotarpiais, bus priimtas ir patvirtintas ir Komisijos. Mes nenumatome jokių šokų, kurie galėtų atsirasti labai greitai arba iš karto po narystės.
Dėl kai kurių procedūrų. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad muitinės ir Mokesčių inspekcijos funkcijos šiek tiek keičiasi. Muitinė praranda dalį funkcijų, sumažės 400 etatų. Pagrindinę mokesčių rinkimo funkciją perima Valstybinė mokesčių inspekcija. Tačiau muitinė gauna papildomų funkcijų, tokių kaip žemės ūkio politikos vykdymas, jie turės prižiūrėti prekes, už kurių eksportą bus mokamos subsidijos, kaip jos judės per mūsų teritoriją, taip pat Intrastatui turės teikti duomenis ir užtikrinti Vašingtono konvencijos vykdymą, ten kalbama apie retus gyvulius ir augalų apsaugą, bei stiprinti visuomenės apsaugos nuo kriminalinių ir teroristinių grėsmių funkciją. Visa kita iš esmės pereina į Valstybinės mokesčių inspekcijos rankas.
Kokie pagrindiniai įstatymai, kuriuos dar reikia priimti? Mes labai prašytume Seimo. Mes žinome, kad tai numatyta kovo–balandžio mėnesių darbotvarkėse. Tai bus Audito įstatymas, kurį artimiausiu metu pateiksime, taip pat Transporto priemonių civilinės atsakomybės įstatymas, Centrinių kredito unijų įstatymas, Banko įstatymas, Finansinių užtikrinimų, susitarimų įstatymas. Taigi keletas įstatymų bei įvairių įstatymų techniniai pakeitimai, grynai techniniai, kurie yra procedūrinio pobūdžio, laukia jūsų, ir mes būtume dėkingi, jeigu tai būtų atlikta kuo greičiau.
Dabar dėl mūsų pasiruošimo struktūriniams fondams. Norėčiau pasidžiaugti, kad pasiruošimas struktūriniams fondams bent jau struktūrine prasme nekelia jokių klausimų ir mes esame toleruojami ir vertinami Europos Sąjungos labai gerai. Norėčiau paminėti, kad 2003 m. pabaigoje, gruodžio mėnesį, buvo suderintas Lietuvos ir Europos Komisijos bendrasis programavimo dokumentas. Tai susiję su struktūrinių fondų panaudojimu. Šį mėnesį, vasario 5 d., Lietuva pirmoji patvirtino šio dokumento administracinius priedus iš karto po pirmojo svarstymo, ir tai buvo pirmasis atvejis, kai be Komisijos pastabų šis priedas buvo patvirtintas. Nuo jo galima pradėti priiminėti paraiškas dėl struktūrinių fondų. Taip pat noriu paminėti, kad Lietuva, Finansų ministerija, su Europos investicijų banku pasirašė sutartį dėl 60 mln. eurų paskolos kofinansavimo poreikiams dengti. Tai yra Lietuva yra pasirengusi ir turi įvairių šaltinių – tiek vidaus, tiek išorės, kad galėtų kofinansuoti europinius projektus.
Taip pat norėčiau pasakyti, kad Sanglaudos fondą taip pat esame pasirengę priimti ir 2003 m. gruodžio mėnesį Europos Komisija pritarė Sanglaudos fondo 2004–2006 metų strategijai. Ši strategija taip pat yra skirta Aplinkos ir Susisiekimo ministerijų kuruojamai sričiai – projektams dengti.
Taip pat noriu paminėti dalyką, kuris galbūt mažai žinomas. 2003 metais taip pat esame pasirašę susitarimą dėl Lietuvos dalyvavimo Europos ekonominėje erdvėje. Tai yra ta pagalba, kurią mes gausime iš ne Europos Sąjungos šalių narių, tai yra iš Norvegijos, Islandijos ir Lichtenšteino. Norėčiau paminėti, kad Lietuvai per 2004–2009 metus bus skirta 27 mln. eurų, o pagal dvišalius susitarimus su Norvegija Lietuvai per šį laikotarpį bus skiriama per 40 mln. eurų. Taigi mes turime juridinį pagrindą priimti finansinius srautus iš trijų šaltinių: struktūrinių fondų, Sanglaudos fondo ir iš vadinamosios Europos ekonominės erdvės pagal atskirą susitarimą. Taigi tokia situacija šiandieną pasirengimo struktūriškai valdyti ir priimti atskirus projektus pagal visas sritis. Manau, kad viskas dabar priklauso tiktai nuo projektų kokybės. Jie gali būti jau artimiausiu metu teikiami institucijoms, kurios atsakingos už vieną ar kitą sektorių. Viskas. Trumpai.
PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Ačiū, gerbiamoji ministre. Jūsų norėtų paklausti kolega A.Kašėta. Prašom.
A.KAŠĖTA. Gerbiamoji ministre, ar tikrai Vyriausybė rengiasi atsisakyti griežtos finansinės apskaitos dokumentų – sąskaitų faktūrų? Ar jūs nemanote, kad iškiltų vis dėlto rimtų problemų biudžeto surinkimui? Ar gerai įvertintos pasekmės tokių žingsnių? Toks būtų klausimas. Norisi baigiant jį net pajuokauti. Galbūt ministrė palikdama Lietuvą nori, kad liktų geras atsiminimas, kaip prie jos buvo surenkamas biudžetas, prognozuojant, kokių problemų gali iškilti ateityje?
D.GRYBAUSKAITĖ. Dėl apskaitos dokumentų diskusijų vyko labai daug, buvo darbo grupė ir iš Mokesčių inspekcijos, ir iš apskaitininkų, ir iš audito kompanijų, ir t.t. Nepamirškime, kad Europos Sąjungos šalyse narėse nėra griežtos apskaitos dokumentų, nė viena šalis jų nenaudoja, ir nuo gegužės mėnesio mes turime jų atsisakyti arba prašyti pereinamojo laikotarpio tik Lietuvai. Ar mes turėtume viešai pripažinti, kad mes nemokame administruoti be griežtos apskaitos dokumentų ir prašyti pereinamojo laikotarpio? Aš manau, kad tai yra gėdinga. Valstybės administracinė sistema yra gerai pasirengusi tai daryti, o proteguoti vieną mūsų įmonę – duoti jai 15 mln. užsakymus, nemanau, kad tikslinga.
PIRMININKAS. Klausia kolega P.Gražulis.
P.GRAŽULIS. Aš noriu pasakyti, kad Finansų ministerija priėmė labai teisingą sprendimą. Geriau būtų buvę, jeigu anksčiau būtų buvę atsisakyta griežtos atskaitomybės dokumentų, kaip yra kitose valstybėse. Tačiau aš noriu paklausti konkretaus klausimo. Ką tik tribūnoje buvo prieš jus generalinis prokuroras A.Klimavičius, kuris pabrėžė, kad Mokesčių inspekcijos, kuri tiesiogiai pavaldi Finansų ministerijai, pagrindinis tikslas – išieškoti mokesčius. Dabar mes konkrečiai teiravomės, kodėl nėra „Lietuvos ryto klubo išieškoti mokesčiai, kurių išvardijo daugiau kaip milijoną litų prokuroras A.Klimavičius. Jis įvardijo vieną problemą, kad Mokesčių inspekcija nesikreipė oficialiai raštu dėl mokesčių nemokėjimo ir dėl to yra problema išieškoti tuos mokesčius. Ką jūs vis dėlto žadate daryti, kad šie mokesčiai, kurių nesumokėta daugiau kaip milijonas litų, būtų išieškoti į Lietuvos biudžetą?
D.GRYBAUSKAITĖ. Dėkoju. Dabar dėl Mokesčių inspekcijos funkcijų. Taip, viena iš pagrindinių Mokesčių inspekcijos funkcijų, bet ne tik tai. Taip pat ir operatyvinių struktūrų, ir finansinių nusikaltimų institucijos, tarp jų ir prokuratūros darbas žiūrėti, jeigu yra slepiami mokesčiai nusikalstamos veiklos požymių atžvilgiu. Dabar „Lietuvos ryto istorija, jeigu aš ją gerai atmenu. Prieš porą metų, kai pati ką tik pradėjau dirbti ir buvau įsigilinus šiek tiek, tai buvo ir susirašinėjimų, ir diskusijų tiek su teisininkais, tiek su prokuratūra, tiek su kitomis operatyvinėmis struktūromis. Norėčiau tik vieną dalyką pasakyti, kad įstatymas buvo toks neapibrėžtas, tiek buvo palikta skylių dėl darbo užmokesčio kategorijos, tuo labiau kad visi sportininkai iš esmės ir dabar… Gerbiamieji Seimo nariai, ši skylė yra, kai jiems yra nemokamas ir nerašomas darbo užmokestis, jiems mokami honorarai arba premijos, arba dovanos. Kol jūs to nesutvarkysite, atleiskite, bet mes galime ginčytis kiek norime, vieni kitus kaltinti: prokuratūra – Mokesčių inspekciją, Mokesčių inspekcija – ką nors kitą. Teisme, patikėkite, apsigins bet kas, nes yra ne įstatymas, o rėtis. Tai jūsų rankose.
PIRMININKAS. Klausia kolega J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamoji ministre, toks klausimėlis iš dviejų dalių. Pirma. Kiek realiai prognozuojate gausime iš Europos Sąjungos fondų 2004 metais? Antras. Koks yra ūkio subjektų tarpusavio įsiskolinimas šiandien?
D.GRYBAUSKAITĖ. Realiai yra kaip galimi srautai maždaug 1 mrd. 600. Bet ar juos visus paimsime, čia aš nenorėčiau spekuliuoti. Priklausys nuo mūsų pajėgumų, bet tai yra tie srautai, kurie iš tikrųjų gali ateiti. Komisija įsipareigojusi, jeigu mes atitiksime visus kriterijus, gali mums tokius srautus duoti. Tai leido mums padidinti VIP – Valstybės investicijų programą – 40%, iki 2 milijardų. Tai yra tikrai puikūs skaičiai, bet, kaip minėjau, čia yra maksimalūs galimi srautai. Viskas priklauso nuo mūsų.
Dėl tarpusavio įsiskolinimų. Aš dabar labai bijau pasakyti, bet gal prieš porą mėnesių girdėjau, maždaug apie 300 mln., tai tikrai nėra daug. Jie labai mažėja tarp subjektų, bet dabar nenorėčiau tikslinti, mes nevedame tokios oficialios statistikos, nes tai yra ūkio subjektai. Mes šiek tiek vedame statistiką, kiek mes kam skolingi, tai yra kam valstybė yra neprimokėjusi, įsiskolinusi ir panašiai, bet tarp ūkio subjektų, kiek aš girdėjau, yra maždaug apie 300 su trupučiu. Tai nėra daugiau, nes prieš porą metų buvo per 1 milijardą, tai buvo didelės sumos. Dabar neblogai tvarkosi.
PIRMININKAS. Klausia kolega K.Bobelis. Prašom.
K.BOBELIS. Praėjusią savaitę, kai jūs buvote Europos Parlamente ir kai Romanas Prodis ir kiti komisarai darė pranešimus, daugiausia buvo diskutuojama dėl būsimojo biudžeto. Kaip aš supratau, pagrindinė finansavimo dalis bus struktūriniams fondams, Sanglaudos fondui ir taip pat žemės ūkiui, ir t.t. Aš dirbu Regioniniame komitete, kuriame struktūriniai fondai panaudojami geležinkeliams, keliams, aviacijai ir laivynui. Man susidarė įspūdis, kad Lietuvai šioje srityje iš struktūrinių fondų yra skiriama labai maža suma. Man įdomu, ar tą sumą būtų kaip nors galima pagerinti, padidinti. Kokia priežastis yra, kad, pavyzdžiui, Bulgarijai yra skiriama maždaug dešimt kartų daugiau negu Lietuvai? Beje, noriu pabrėžti vieną dalyką, kad po to teko kalbėtis su kolegomis, kurie labai teigiamai įvertino jūsų buvimą.
D.GRYBAUSKAITĖ. Ačiū. Tikrai spaudos dėmesys buvo didelis ir komentuoti teko daug. Kiek žinau, kovo 9 dieną vėl vykstu į Briuselį į vadinamąjį finansų ministrų susitikimą. Vėl tas pats. Be abejo, į naujas nares žiūrima labai įdėmiai ir, sakyčiau, su tokiu noru, kad mes labai greitai įsitrauktume į visas diskusijas. Dabar diskusijų pagrindą (aišku, kaip tapsime nariais, dalyvausime visu tempu ir mes) sudaro pirmasis biudžeto skaitymas. Diskusijos truks maždaug apie šešiolika mėnesių ir bus keli skaitymai Parlamente. Be abejo, Lietuvos Vyriausybė, pasitarusi su Seimu, turės pateikti savo poziciją.
Čia norėčiau paminėti, kad jūs kalbate apie struktūrinius fondus. Taip, iš tiesų tai nėra daug ir Bulgarijai yra skirta daugiau, nes ji labiau atsilikusi. Planuojama bent jau politiniu atžvilgiu, kad ši šalis galėtų mėginti įsitraukti maždaug 2007 metais, todėl jai skiriama nemažai dėmesio. Bet Lietuvai šalia struktūrinių fondų taip pat yra didžiulis Sanglaudos fondas, tai yra 50% (…) infrastruktūrai ir 50% aplinkosaugai. Taigi mes gauname infrastruktūrai ne tik iš struktūrinių fondų, arba regioninio fondo gabalėlio, bet ir iš Sanglaudos. Taip pat dar eina ISPA likutis, eis dar porą metų, ką mes turime. Taip pat, kaip aš minėjau, yra vadinamasis ekonominės erdvės susitarimas, t.y. mes gauname iš trijų šaltinių.
Bet jūs visiškai teisus, Lietuva privalės kovoti už kiekvieną savo eilutę, kaip darys ir visos šalys. Bet manau, dabar yra pirmasis skaitymas. Įsitrauksime, ko gero, antrajame pusmetyje intensyviau, nes tai bus tas laikas, kai galėsime jau kaip pilnateisė šalis narė pasakyti savo nuomonę, bet čia norėčiau iš karto atkreipti dėmesį, kad kaip Lietuvoje, taip ir ten biudžeto priėmimo procedūra yra labai sunki. Mes turime pagrindines šalis donores, kurios labai nenori didinti savo išlaidų. Be abejo, aš gana griežtai kalbėjau tuo atžvilgiu. Neskatinčiau didinti išlaidų, jokiu būdu ne, nes yra du variantai, kaip galėtų būti tvarkomas Europos biudžetas.
Pirma, arba šalys narės, kurios priima politinius sprendimus dėl prioritetų plėtojimo Europoje, pavyzdžiui, Lisabonos strategija, transeuropiniai keliai ir t.t., turi finansuoti. O jeigu nėra lėšų ir pagrindinių donorių nėra gera ekonomikos padėtis, tada reikia revizuoti arba restruktūrizuoti dabartinį biudžetą. Nes, kaip žinote, Europoje apie 50% dabartinio biudžeto skiriama žemės ūkiui. Tai jeigu, aš jokiu būdu ne prieš žemės ūkį ir jokiu būdu nemanau, kad reikia ką nors skriausti kitų sąskaita, bet jeigu Europos Sąjunga sako, kad jos prioritetas yra plėtra, žinių ekonomika, transeuropiniai keliai, konkurencinga ekonomika, tuomet ir turi būti prioritetiškai finansuojamos tos sritys. O ne laikyti Europos biudžeto struktūros šiandien kaip šalies prieš šimtą metų. Jeigu Europos Sąjunga mano, kad galima pasyviai žiūrėti į savo biudžetą ir kalbėti tik politiškai, politikuoti apie strategijas ir jų nefinansuoti, tai aš manau, kad Lietuva, kaip nauja narė, turėtų kalbėti labai griežtai. Tą aš ir padariau.
PIRMININKAS. Klausia kolega A.Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS. Gerbiamoji ministre ir būsimoji komisare, aš norėčiau paklausti jūsų nuomonės apie tai, kad dabar mūsų ministerijos vadinamuosius Europos pinigus ketina labai originaliai dalyti. Aš nesakau, ką biudžete padarėme, bet aš šiuo atveju praktiškai kalbu. Įsteigtos mokėjimo agentūros ir panašiai, bet jos iš esmės visos yra centralizuotos, turinčios daugiausia po vieną du darbuotojus apskrityse. Ką aš noriu pasakyti? Ar nemanote, kad šį procesą reikėtų labiau decentralizuoti, iš tikrųjų suteikti tam tikras teises ir atsakomybę mūsų savivaldybėms, kad per tą struktūrą eitų šie dalykai? Nes kol kas vietose, regionuose labai daug paslapčių dėl viso šio reikalo. Žmonės paprasčiausiai nežino, nes netgi darbuotojai daro iš to tam tikras paslaptis. Tai yra per daug, mano supratimu, centralizuota tokioje nedidelėje valstybėje. Man įdomi jūsų pozicija ir nuomonė.
D.GRYBAUSKAITĖ. Ačiū. Labai geras klausimas. Bet jūs, matyt, kalbate apie Žemės ūkio agentūrą.
A.MATULEVIČIUS. Na ir Žemės ūkio, bet ir Ūkio ministerijos lėšos iš esmės…
D.GRYBAUSKAITĖ. Norėčiau paminėti, kad mes turime tik dvi mokėjimo agentūras Lietuvoje – Žemės ūkio agentūrą, kuri tvarkys tiesiogines išmokas ir visus su žemės ūkiu susijusius klausimus, ir kitą prie Finansų ministerijos, kuri aptarnaus visus kitus sektorius. Ne Ūkio ministerija, mokėjimus darys Finansų ministerijos agentūra. Pačius projektus, atranką, jų vykdymo priežiūrą ir t.t., taip, atliks atskiros agentūros. Jos savo tinklalapiuose turi didžiulius skyrius, turi informuoti ir jau tinklalapiuose yra paraiškų projektai, taip pat ir Finansų ministerijos, kur yra parašyta, kaip teikti ir t.t.
Dėl Žemės ūkio agentūros jūs visiškai teisus, mes du kartus, pernai apie gruodžio mėnesį ir ką tik, prieš savaitę, Strateginiame komitete nagrinėjome, kaip jie pasirengę dirbti vietose. Čia norėčiau tik vieną dalyką paminėti: taip, iš tiesų informacijos trūksta. Mes juos įpareigojome dirbti vietose, bet prieiti jie turės iki seniūnijos, t.y. kuo arčiau žmogaus. Savivaldybėms, deja, iš Komisijos mes negavome įgaliojimų perduoti dalį funkcijų, nes padėtis yra tokia, kad tuomet agentūra ir agentūros direktorius turėtų teisę kontroliuoti savivaldybės darbuotojus, o to mes juridiškai niekaip negalime įrodyti Komisijai, kad tai įmanoma, ir tai yra neįmanoma. Todėl viską darys vietoje pačios agentūros žmonės, kurie nusileis net iki seniūnijų lygio ir dirbs, kai bus kalbama apie deklaracijų pildymą ir t.t. Tačiau, be jokių abejonių, procesas nebus lengvas, jis tikrai imlus ir žmonių darbo, ir intelektualaus darbo požiūriu. Tikrai ne visiems kaimo žmonėms bus lengva. Bet mėginsime dirbti. Etatų ji gauna daugiau, papildomai iš Kaimo rėmimo programos dar 93 etatus, priims nuo gegužės 1 d., kad galėtų arčiau žmonių vykdyti kontrolę. Kiek įmanoma, tiek mėginame. Bet trukdžių ir įvairių nesusipratimų, be abejo, bus.
PIRMININKAS. Kolega J.Karosas klausia.
J.KAROSAS. Dėkui. Gerbiamoji ministre, nuo tokių plačių Europos, taip sakant, reikalų aš norėčiau grįžti prie labai konkretaus Lietuvos klausimo, mano ne kartą kelto, bet kadangi biudžetas, kaip jūs pati ką tik pasakėte, palyginti sėkmingai yra vykdomas, ir vykdomas tikrai labai gerai, prie to klausimo, kurį ne kartą kėliau. Būtent prie tam tikro, sakykim, tų valstybės įsiskolinimų grąžinimo ekstremaliais atvejais už nekilnojamąjį turtą ir indėlius. Aš dar kartą kartoju: konkrečiai dirbant ir su konkrečiais žmonėm ta problema labai aktuali. Anksčiau apskritis turėdavo tam tikrą fondą ir juo galėjo disponuoti. Negalima įtraukti į įstatymą šių ekstremalių atvejų konkrečių situacijų. Aš suprantu, čia yra subjektyvu ir t.t. Bet šiuo atveju, esant dabartinei padėčiai, skyrus apskritims tam tikrus fondus, apskritys tam tikru būdu sudaro tam tikrą sistemą, tikrai galėtų pagelbėti ne vienam žmogui gyvybiškai svarbioje situacijoje. Nes laukti tų įstatymu fiksuotų eilių… Iš tiesų kartais realus gyvenimas jas pakankamai supainioja. Dėkui.
D.GRYBAUSKAITĖ. Taip, dėkoju. Aš visiškai suprantu, kai konkrečiai būna labai sudėtinga spręsti, kas vyksta, kaip vyksta ir t.t. Bet biudžetas yra gana tikslus dalykas. Palikti kokiam nors rezerve „kabėti pinigus mes tikrai negalime. Įsipareigojimai didžiuliai. Toks neprognozuojamumas reikštų biudžeto įsipareigojimų padidėjimą ir išlaidų padidėjimą, o to mes, taip pat kontroliuodami fiskalinę drausmę, negalime praleisti. Bet dėl nekilnojamojo turto, kai buvo pono A.Sakalo pataisa dėl 80 metų žmonių ir t.t., mes, Vyriausybė, prašydama nesvarstyti šio klausimo, įsipareigojome, kad mėginsime ieškoti rezervų peržiūrėdama biudžetą ir padidinsime šią dalį, nes iš tikrųjų mes šiek tiek pasistūmėjome su santaupų atkūrimu, bet užstrigo, tiksliau, mažiau buvo skirta nekilnojamojo turto atkūrimui. Vyriausybė vienašališkai įsipareigojo, kad kai vyks peržiūrėjimas, maždaug, dabar nenorėčiau spekuliuoti kiek, gali būti, kad vos ne tiek pat padidinsime dabar numatytas lėšas nekilnojamojo turto atkūrimui ir mėginsim stumtis, nes jau 2005 metais įstatyme numatyta beveik 240 milijonų. Jau 2005 metais. Štai šie metai yra tokie dar, taip sakant, nevaržantys, ir todėl mes savanoriškai tai, manau, Vyriausybėje padarysime ir jums pateiksim. Bet 2005 metais jau yra didžiuliai įsipareigojimai. Mes tikrai nenorėtume paleisti nevaldomo proceso.
PIRMININKAS. Klausia kolega S.Lapėnas. Prašau.
S.LAPĖNAS. Gerbiamoji ministre, susiduriant su savivaldybėmis, savivaldybėse kylančiomis problemomis norint pasinaudoti struktūriniais fondais, dažnai tenka išgirsti argumentus, kad savivaldybių kofinansavimo galimybės iš esmės yra išnaudotos. Iš tiesų, formaliai žiūrint, lyg ir numatyta galimybė gauti paramą kofinansuojant įvairiausias programas iš centrinių struktūrų, tačiau tokio skaidrumo ir aiškumo nebuvimas iš esmės apriboja ir pačių savivaldybių fantaziją, jeigu taip galima pasakyti, tuos projektus rengti, iniciatyvos galimybę. Klausimas mano būtų toks. Ar vis dėlto nemanot, kad artimiausiu metu reikėtų skaidriau ir viešiau informuoti tas pačias savivaldybes, kad būtų įkvėpta joms truputėlį tos dvasios aktyviau dirbti. Ne vien tiktai skirtumus tarp atskirų regionų žiūrėti, bet ir tiesiog vertinimo kriterijus tiems komitetams, kurie…
PIRMININKAS. Primenu, klausti viena minutė, gerbiamieji kolegos.
S.LAPĖNAS. …tuos projektus… Ar neverta būtų numatyti vadinamuosius tokius ekstra taškus, kur jau būtų garantuota teritorinė plėtra ir tų lėšų panaudojimas?
D.GRYBAUSKAITĖ. Gerai, dėkoju už klausimą ir optimizmą. Galiu dabar visiškai aiškiai, skaidriai ir tiksliai – 60 mln. eurų pasirašėme būtent kofinansavimo reikmėms visiems projektams, ypač tiems, kurie lies aplinkosaugą, kurie labai brangūs, ir savivaldybė viena nepatrauks. Diduma projektų bus (…), galbūt 10 savivaldybių dalyvaus projekte, nes jie labai didžiuliai, iš Sanglaudos fondo. Vyriausybė padės, skolinsis pati ir perduos savivaldybėms, bet tam tikra tvarka ir t.t. Tai čia tie projektai, kurie pagal mūsų derybinius įsipareigojimus yra įtraukti ir į daugelį projektų, Aplinkos ministerija turi. Smulkūs projektai, kurie tiesiogiai susiję su verslu ir t.t., čia jau, be abejo, bus visai kitas dalykas. Bet ten, kur viešasis interesas, kaip vandenvala, aplinkosauga, šilumos tinklai, jeigu jie neprivatizuoti, savivaldybės nuosavybė, tada mes kitaip kalbėsime ir esame pasirengę padėti. Mes puikiai žinome, kad savivaldybės bus nepajėgios nei skolintis, nei paskui valdyti tą procesą. Aš daviau komandą savo žmonėms ir jie žiūri, toks Vyriausybės įsipareigojimas yra, mes padėsim savivaldybėm. Fantazuoti jie gali, kiek „dūšia geidžia. Svarbu, kad tai atitiktų europinius projektų reikalavimus, ypač jeigu tai iš Sanglaudos fondo, taip pat kad atitiktų struktūrinių fondų visus griežtus, sakyčiau, reikalavimus, kurie dabar yra Bendrojo programavimo dokumente priede. Tą priedą ką tik patvirtinom, vasario 5 dieną. Savivaldybės turėtų labai įdėmiai prieš pradėdamos rengti projektą pasižiūrėti, ar jis įeina į pagrindinius mūsų įsipareigojimus, ar tai yra už fantazijos ribų, ir tik tada pradėti rengti rimtą projektą.
S.LAPĖNAS. O vertinimo kriterijai…
D.GRYBAUSKAITĖ. Irgi viskas bus ir yra aprašyta. Pagrindiniai kriterijai taip pat turi atitikti Bendrojo programavimo dokumento priedus, kurie patvirtinti su komisija vasario 5 dieną.
PIRMININKAS. Klausia kolegė S.Burbienė. Atsiprašau, gerbiamasis kolega. Klausia S.Burbienė. Jūs jau du kartus paklausėte. Prašom atleisti.
S.BURBIENĖ. Gerbiamoji ministre, Lietuva yra šiaip jau gerai vertinama Europos Sąjungos institucijų, ir iš tiesų mes labai geri mokiniai, laikomės visų nurodytų apribojimų, tarp jų deficito ir t.t., tačiau yra Europos Sąjungos šalių senbuvių, kurios viso to nesilaiko. Ar jums neatrodo, kad tokia situacija tam tikra prasme net ir demoralizuoja kitas šalis ir jos atsiduria nelabai geroje situacijoje? Ar jums atrodo, kad galima šią situaciją pakeisti atėjus ir toms naujoms šalims, ir esant naujiems komisarams, nes situacija iš tiesų nėra pati geriausia?
D.GRYBAUSKAITĖ. Dėkoju už klausimą. Klausimas iš tiesų labai jautrus visai Europos Sąjungai. Stabilumo paktas ir pagrindiniai jo reikalavimai buvo patvirtinti visų penkiolikos šalių narių ir jos privalo to laikytis. Iš tiesų tai veikia demoralizuojančiai, kai pagrindinės ir senosios šalys narės dėl vienų ar kitų priežasčių mėgina ignoruoti, nors viešai skelbia, kad laikosi ir tik prašo atidėjimo dėl objektyvių priežasčių. Nė viena šalis neatsisakė laikytis, nė viena šalis nekvestionavo. Vokietija, Prancūzija nekvestionavo stabilumo pakto laikymosi būtinybės, bet, deja, realybė yra šiek tiek kitokia. Jūs visiškai teisi. Bet būtent tokių šalių kaip Baltijos šalys, kurios tikrai sugeba ir augti, ir reformuotis, ir laikytis disciplinos, manau, įtaka bus labai didelė. Tai, kad mes esame dabar ne tik giriami, bet mes esame ir pavyzdys, kaip reikia tvarkytis net ir senosioms narėms, manau, yra taip pat gerai. Lietuvai ypač tokiu augimo laikotarpiu reikėtų išlaikyti šią poziciją, savigarbą ir būti pavyzdžiu ne tik sau, bet ir kai kurioms senbuvėms. Aš tiktai galiu pasidžiaugti ir dar pasakyti, kad didesne dalimi tai buvo ir Seimo darbo rezultatas, nes jūs palaikėte Vyriausybę, palaikėte visą laiką šią finansų politiką ir tą ekonominę situaciją, kuri šiandien yra. Tai ir pozicijos, ir opozicijos darbo rezultatas per šiuos paskutinius trejus metus. Todėl aš tikrai noriu padėkoti jums visiems už tai, kad išlaikėte politinį supratimą, kaip tvarkytis šalyje, ir tikrai pagarba jums, Seimo nariams, per šį jūsų kadencijos laikotarpį.
PIRMININKAS. Klausia kolega R.Palaitis.
R.PALAITIS. Gerbiamoji ministre, susitinkant su rinkėjais jie labai pergyvena dėl tų 40 mln., kurie turbūt bus mokami „Swenska Petroleum kompanijai, nes pralaimėti teismai. Jų klausimas būtų toks (aš tiesiog perduodu): kaip, kada ir iš kokių šaltinių tai bus mokama ir ar bus ieškoma asmeninės atsakomybės už sprendimus, taip skaudžiai paliečiančius jų kišenes?
D.GRYBAUSKAITĖ. Kadangi ne visai mano klausimas ir aš valstybinių paslapčių nenorėčiau išduoti (aš taip juokauju). Noriu pasakyti, kad greičiausiai mes nemokėsime. Ir dėl asmeninės atsakomybės. Deja, mūsų įstatymai tokie, kad atgaline data nelabai gali ką sugaudyti, bet aš labai tikiuosi, kad Lietuvos Vyriausybei mokėti nereikės, o kaip tai mes padarysime, leiskite man šiandien neatsakyti.
PIRMININKAS. Klausia Z.Mačernius. Prašom. Paskutinis klausimas. Sekundėlę, būkite mielas! Prašom.
Z.MAČERNIUS. Gerbiamoji ministre, mano būtų galbūt pastaba, norėčiau išgirsti jūsų nuomonę. Iš tikrųjų mes patenkinti, kad mus vertina Europoje už aukštus gebėjimus, tačiau ar tai nėra mūsų kai kada lengvas sutikimas su Europos Sąjungos reikalavimais? Sakykim, lengvai mes derėjomės dėl žemės ūkio. Čia ne jūsų klausimas, bet iš esmės. Mūsų šalyje reikia ne mažiau kaip 15 tūkstančių tonų savo poreikiams ilgo pluošto, tačiau kvotą išsikovojome tiktai 3,5. Šiandien iš tikrųjų gali būti taip, kad Lietuvoje liks labai daug bedarbių todėl, kad lengvai susiderėjome. Kokia jūsų nuomonė?
D.GRYBAUSKAITĖ. Ne, aš negalėčiau pritarti šiai nuomonei. Visada derybose yra bendras paketas. Niekas nesidera atskirai dėl žemės ūkio, atskirai dėl pramonės, atskirai dėl aplinkosaugos. Viskas galų gale ateina į bendrą paketą. Tai yra atominės elektrinės uždarymas, Šengenas, tranzitas, žemės ūkis – viskas galų gale sueina į du tris punktus, kurie gyvybiškai svarbūs, ir ką nors reikia aukoti. Patikėkite, linų pluoštas pačiame galutiniame pakete tikrai nebuvo svarbiausias valstybės interesas ir prioritetas, nes tai mes galėsime linų augintojams kompensuoti kitaip. Taigi kartoju, kad bendras paketas, kurį suderėjo Lietuva, tikrai yra jai sėkmingas. Mes gauname pirmaisiais metais trigubai daugiau negu galime gauti, jeigu viską paimsim, negu sumokame Europai. Manau, kad dėl bendro paketo derybos yra sėkmingos.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji ministre. Jūs lygiai per 30 minučių sugebėjote atsakyti į tiek daug Seimo narių klausimų ir taip išsamiai.
Dabar prašyčiau jūsų pateikti įstatymo projektą ir du lydinčiuosius. Tai būtų Nr.IXP-3248 – Įstatymo dėl tauriųjų metalų gaminių kontrolės ir prabavimo konvencijos ir jos priedų ratifikavimo projektas ir lydintieji – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1931 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas bei Baudžiamojo kodekso 306 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Prašom.
D.GRYBAUSKAITĖ. Dėkoju. Finansų ministerija teikia Lietuvos Respublikos įstatymo dėl tauriųjų metalų gaminių kontrolės ir prabavimo konvencijos ir jos priedų ratifikavimo projektą ir jį lydinčius teisės aktus. Primenu, kad 1972 metais Vienoje buvo pasirašyta tokia konvencija. Joje šiuo metu dalyvauja vienuolika šalių, iš jų aštuonios Europos Sąjungos narės. Manoma, kad mums tikslinga būtų prisijungti, nes tai palengvins tiek verslą ir jo judėjimą šioje srityje, tiek tikėtina, kad atpigs vartotojams galutinis produktas. Institucija, kuri kuruotų ir vykdytų konvenciją, būtų Lietuvos valstybės įmonė „Lietuvos prabavimo rūmai. Visi kiti aktai yra pritaikyti būtent šiam veiksmui įgyvendinti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų niekas nenori klausti, gerbiamoji ministre. Klausčiau Seimo narių, ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl pagrindinio ir jį lydinčių įstatymų projektų? Ačiū. Negirdžiu prieštaraujančių balsų, todėl pritarta po pateikimo. Pradedame įstatymo projekto Nr.IXP-3248 nagrinėjimo procedūrą. Pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas bei Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar būtų kitų siūlymų dėl komitetų? Nėra. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje.
Projektas Nr.IXP-3249. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Taip pat siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Nėra prieštaraujančių.
Trečiasis projektas Nr.IXP-3250. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Ar būtų dar kitų siūlymų? Nėra. Baigiame svarstyti šiuos projektus. Tai yra visi įstatymų projektai iš pagrindinės darbotvarkės.
Turime dar nesvarstytus du rezervinius klausimus. Yra du Seimo nutarimai. Darbotvarkės r-2 klausimas. Tai Seimo nutarimas, kurio Nr.IXP-3246, – Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo stebėtojų Europos Parlamente delegacijos 1 straipsnio pakeitimo projektas. Svarstymo stadija. Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininko pavaduotoją V.P.Andriukaitį.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke, svarstydami mes turėtume apsiriboti šio nutarimo formaliąja puse, nes politinę klausimo pusę reikėtų palikti dviem frakcijoms susitarti. Formalioji pusė yra visiškai akivaizdi – Seimo statutas reglamentuoja proporcinį frakcijų atstovavimą. Taip buvo sutarta, taip yra. Ne mūsų kaltė, kad frakcijų nariai keičia frakcijas, keičia pozicijas, pereina iš vienų frakcijų į kitas. Šiuo atveju Seimo Statuto reikalavimai yra visiškai akivaizdūs. Žinoma, yra prieštaravimas tarp Europos Parlamento teisės aktų ir Lietuvos teisės aktų, bet šiuo atveju pirmumas atiduodamas Lietuvos teisės aktams. Kaip ir diskusijose dėl europarlamentarų situacijos, dėl stebėtojų pavertimo Europos Parlamento nariais (Lietuvos Respublikos Konstitucija reglamentuoja ir vieną mandatą, ir vienas pareigas) mes vienaip ar kitaip turime rasti kompromisą, taip ir čia mes turime ieškoti kompromiso. Kaip matyti, Teisės departamento išvada šiuo atveju yra visiškai aiški – projektas atitinka techninius reikalavimus.
Koks galėtų būti reglamentavimas ir kaip reikėtų atsižvelgti į Europos Parlamente ir čia besiklostančią situaciją? Akivaizdu, kad Pato Kokso laiškas, adresuotas Latvijai, kai Latvijos Seimas nutarė atšaukti Latvijos parlamentarą… Jis buvo teisus dėl vienos labai svarbios aplinkybės. Latvijos parlamentaras, Europos Parlamento stebėtojas, pasakė kalbą. Būtent dėl tos pozicijos buvo siūloma suspenduoti jo teises. Tai yra politinės ir žmogaus teisių problemos bei laisvė parlamentarui išsakyti nuomonę, o mūsų atvejis yra visai kitas. Mes susiduriame su frakcijų proporcingo atstovavimu principu, įtvirtintu Statuto.
Tai kaip dabar turėtų elgtis? A.Kubilius klausia, ar yra atsakymas, kaip reikia elgtis? Atsakymas yra visiškai akivaizdus: kažkas iš stebėtojų, kurie šiandien atstovauja Konservatorių frakcijai, turėtų parašyti atsistatydinimo pareiškimą. Tai yra politinis moralinis aktas, ir nieko daugiau. Aš manau, ar E.Vareikis, ar V.Landsbergis galėtų taip ir pasielgti – parašyti atsistatydinimo pareiškimą, jeigu Konservatorių frakcija nuspręstų, kurį iš jų deleguoti. Tačiau visiškai akivaizdu, kad Liberalų frakcija turi dvi vietas, konservatoriai – vieną. Aš manau, mes turėtume labai aiškiai žinoti, kad šiuo atveju elgiamės pagal Statutą. Jeigu Seimas priims šį nutarimą, suprantama, kad Seimo vadovybė negalės komandiruoti Seimo nario. Jeigu, tarkime, Seimo narys E.Vareikis nepaklustų tam sprendimui ar panašiai, negalės jo komandiruoti ir t.t. Mano nuomone, jis šiuo atveju turi elgtis labai paprastai – parašyti atsistatydinimo pareiškimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu diskusijoje dalyvauti kolegą A.Vazbį. Prašom.
A.VAZBYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų politinę diskusiją pradėjo pranešėjas. Aš taip pat išskirčiau šio klausimo dvi puses, arba dvi dalis: politinę ir formaliąją.
Jeigu kalbėtume apie politinius motyvus, norėčiau atkreipti dėmesį, kad, be mūsų proporcingo pasiskirstymo pagal dabartines Seimo frakcijas ir Europos stebėtojų misijos, tiksliau, mūsų Europos Parlamento atstovų, stebėtojų, visų pirma to stebėjimo tikslas – ruoštis būsimiems Europos Parlamento rinkimams ir sėkmingam atstovavimui, semtis patirties, turint tikslą sėkmingai atstovauti Lietuvai po Europos Parlamento rinkimų, jau manant arba darant prielaidą, kad dalis arba dauguma tų stebėtojų taps Europos Parlamento nariais. Jeigu kalbėtume apie tai, apie dabartines politines tendencijas ir apklausas, tai Konservatorių partija anaiptol turi ne mažiau šansų užimti dvi Europos Parlamento vietas, negu šiuo atveju Liberalų partija turėti savo du atstovus, net daugiau. Taip būtų, jeigu žiūrėtume į pačią esmę, ne tik į formaliąją politinę to reikalo pusę, bet pačią delegavimo esmę.
Kitas dalykas yra tai, kad E.Vareikis tiek nuo pat savo delegavimo pradžios, kai jis buvo Seimo Liberalų frakcijos narys, tiek dabar, kai jis atstovauja Tėvynės sąjungai, yra tos pačios Europos Parlamento frakcijos, tai yra Europos liaudies partijos frakcijos, stebėtojas. Šia prasme jo veiklos pobūdis, jo darbas Europos Parlamente nesikeičia ir niekas nepasikeitė dėl to, kad jis čia, Seime, pakeitė frakciją. Ta prasme tas įdirbis lieka, lieka ryšiai, lieka galimybė semtis patirties. Tiek kalbant apie politinę pusę.
Trečias dalykas yra tai, kad vis dėlto turėtume pažvelgti iš tos perspektyvos, ar Lietuvai iš tikrųjų yra naudinga atšaukti savo įtakingiausios Europos liaudies partijos frakcijos atstovą ir prarasti galimybę turėti įtaką galingiausiai frakcijai. Tai bendrai visiems.
Dabar apie formalius dalykus. Jeigu kalbame apie tai, nėra to aiškumo, ar mūsų naujai deleguotas narys galės dirbti pagal šį projektą. Pats Europos Parlamento reglamentas nenumato tokios keitimo galimybės. Aš manau, kad iš tikrųjų reikia išsiaiškinti iki galo, kad nepakliūtume į teisinę aklavietę. Kas iš to, jeigu mes priimsime nutarimą, kuris realiai neteks galios? Lietuva tokiu atveju iš viso neteks vienos stebėtojo vietos. Jeigu Seimas, priėmęs tą nutarimą, nekomandiruos E.Vareikio, bet Europos Parlamentas negalės sudaryti sąlygų R.Sedlickui dirbti, aš manau, mes padarysime tik blogiau. Atsižvelgdamas į šias formaliąsias ir teisines procedūras, aš siūlyčiau frakcijos vardu dabar daryti šio nutarimo svarstymo pertrauką iki kito posėdžio ir iki galo išsiaiškinti visus tuos dalykus, kad savo apsisprendimą dėl delegavimo galėtume daryti labai aiškiai žinodami Europos Parlamento poziciją. Tada mūsų apsisprendimas galės būti adekvatesnis. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegai, dalyvavusiam diskusijoje. Kaip visi girdėjome, opozicinės frakcijos vardu nuskambėjo siūlymas daryti pertrauką. Svarstymo stadija. Dėl vedimo tvarkos – kolega K.Bobelis. Pašau.
K.BOBELIS. Aš bandžiau užsirašyti, bet prieš paskelbiant kalbėtojus iš karto buvo baigtas užsirašymas kalbėti.
Pirmas dalykas, noriu pasakyti, kad tai, ką ponas A.Vazbys kalbėjo, neturi absoliučiai jokios logikos ir bazės. Nė vienas Europos Parlamento nutarimas niekada nesikiša į nacionalinio parlamento veiklą. Pirmas dalykas, ponas E.Vareikis sulaužė pačius pagrindinius demokratijos principus, nes jis, būdamas Liberalų partijos narys, Europos Parlamente atstovavo krikščionims demokratams. Atstovaudamas krikščionims demokratams, jis atėmė iš liberalų, Liberalų frakcijos, viceprezidento vietą, nes Europos Parlamente yra 53 liberalai, o jeigu ten dalyvauja 5 mūsų liberalai, jie sudaro 10%. Jeigu tautinė grupė turi 10% frakcijos narių, pagal Europos Parlamento reglamentą ji turi teisę į viceprezidento vietą. Šitą poziciją liberalai prarado. Man atrodo, jūs turėtumėte tai žinoti, nes tai yra labai svarbi vieta. Jis atėjo į Krikščionių demokratų frakciją, nacionaliniame parlamente atstovaudamas kitai frakcijai. Tai vėl yra pažeidimas mūsų valstybės įstatymų, kurie aiškiai sako, kad kiekvienas parlamento narys gali priklausyti vienai politinei frakcijai… arba vienai politinei partijai, arba vienai politinei frakcijai. Tai tie pažeidimai tęsiasi 6 mėnesius. Kažkaip viskas trukdoma… Šiandieninė pono A.Vazbio kalba neturi absoliučiai jokios logikos, nes Europos Parlamentas niekad nesikiš į nacionalinio parlamento sprendimą. Yra labai didelis skirtumas, kai Parlamento narys yra paskirtas nacionalinio parlamento dekretu ir kai Parlamento narys yra išrinktas tautos. Tautos išrinktas parlamentaras, savaime aišku, turi visai kitas privilegijas ir jo nacionalinis parlamentas negali kontroliuoti, bet parlamento dekretu paskirtas Parlamento narys turi vykdyti parlamento nustatytą procedūrą ir atstovauti tai frakcijai, kurios jis buvo paskirtas. Todėl aš siūlau atidėti… Visiškai netinka atidėjimas – iš karto priimti sprendimą, kad mes galėtume normaliai Parlamente dirbti.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam kolegai. Aš tik noriu priminti Statutą, kad užsirašyti diskusijai reikia Sekretoriate, nepaspaudus mygtuką prieš svarstant klausimą. Tai tik tiek. O dabar prašau dėl vedimo tvarkos. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu dar sykį priminti, kad mes, spręsdami tokį lyg ir suprantamą dalyką ir suprantamas emocijas, vis dėlto turime labai tiksliai laikytis visų teisinių dokumentų. Teisės departamentas išnagrinėjo, ar svarstomas Seimo nutarimas atitinka Seimo statutą. Taip, jis atitinka. Bet ar atitinka šitas nutarimas Europos Parlamento taisykles, mes jau prašome ne pirmą kartą. Tiksliai informuoti galėtų Seimo Pirmininkas ar kas nors iš Seimo vadovybės, susisiekę su Europos Parlamento vadovybe ir gavę aiškų atsakymą, ar toks nutarimas, kaip jis dabar svarstomas, atitinka Europos Parlamento taisykles, nes stebėtojai Europos Parlamente dirba pagal Europos Parlamento taisykles, o ne pagal Seimo statutą. Tai šito atsakymo šiandien neturime.
Antra. V.Andriukaitis aiškiai pasakė: tam, kad šitoks nutarimas galėtų būti priimtas, reikia E.Vareikio atsistatydinimo pareiškimo. Parodykite man tokį pareiškimą. Ar kas nors kreipėsi į E.Vareikį iš Seimo vadovų, siūlydami jam parašyti tokį pareiškimą? Tokio pareiškimo nėra. Ar jis bus, mes nežinome. Rengiamės priimti nutarimą, kuris prieštaraus Europos Parlamento taisyklėms, ir aš turiu pasakyti, kad mes būsime priversti, šiuo atveju gindami savo frakcijos nario teises, kreiptis į Europos Parlamento vadovybę ir informuoti, kad nebuvo atsistatydinimo pareiškimo ir šis nutarimas, kuris priimtas Seime, pažeidžia visas Europos Parlamento taisykles.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi buvo daug diskutuota ir Seniūnų sueigoje, ir Seimo valdyboje, siūlyčiau pirmiausia atlikti procedūrą, kuri buvo pasiūlyta dėl pertraukos, o po to replikos teise, gerbiamieji, galėsite kalbėti per mikrofoną po balsavimo. Ar sutinkate su tuo? Nes jūs visi kalbate ne dėl vedimo tvarkos. Nesutinkate, gerbiamasis kolega? Prašom. Žodis dėl vedimo tvarkos suteikiamas gerbiamajam V.Andriukaičiui.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, norėčiau dėl vedimo tvarkos. Pirmasis mano pasiūlymas dėl vedimo tvarkos yra tas, kad būtų išdalyta Seimo Teisės departamento išvada, kuri ne tik formaliai atitinka, bet ir išaiškina, kad Seimas yra laisvas apsispręsti.
Antras dalykas dėl vedimo tvarkos. E.Vareikio atsistatydinimo pareiškimo reikėtų po to, kai Seimas priims vienokį ar kitokį nutarimą.
Ir trečia, Seimo Pirmininkas parašys raštą Europos Parlamento Pirmininkui pranešdamas apie Seimo sprendimą. Taigi trys pozicijos dėl vedimo tvarkos. Todėl siūlyčiau dabar išspręsti klausimą dėl pertraukos ir toliau judėti priėmimo keliu.
PIRMININKAS. Jūs jau kalbėjote, gerbiamasis kolega. (Balsas salėje)
K.BOBELIS. (…) ir ponas E.Masiulis man pasakė, kad Liberalų frakcija pasiūlė ponui E.Vareikiui iki gruodžio 1 dienos apsispręsti, ar jis atstovauja Liberalų frakcijai Europos Parlamente, ar jie jį atšaukia. Ponas E.Vareikis neatsistatydino ir pamatęs, kad Liberalų frakcija gali jį atšaukti, perėjo į kitą frakciją. Ponas E.Vareikis yra žinomas kaip perėjęs beveik visas mūsų parlamento frakcijas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau dar kartą perskaityti Teisės departamento išvadą, kad projektas iš esmės atitinka juridinės technikos reikalavimus. Labai trumpa išvada. Ją esate visi gavę. Gerbiamieji kolegos, prašau dėmesio! Balsuosime dėl Tėvynės sąjungos-konservatorių frakcijos siūlymo daryti, svarstant šį Seimo nutarimą, pertrauką. Jūs formulavote tiktai pačią pertraukos sąvoką, bet neformulavote iki kada. Siūloma iki kito posėdžio. Gerbiamasis A.Vazbys patikslino.
Gerbiamieji kolegos, prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų daroma pertrauka iki kito posėdžio svarstant šį klausimą, spaudžiate mygtuką „už. Kurie nesutinkate, kad būtų daroma pertrauka, balsuojate prieš arba susilaikote. Kas už pertrauką, spaudžiate mygtuką „už. Pertrauka nedaroma. Reikėjo vieno penktadalio, o iš viso iš 40 Seimo narių už pertrauką balsavo tik penki. Todėl tęsiame šio klausimo svarstymą.
Girdėjome kolegos A.Vazbio, dalyvavusio diskusijoje, mintis. Dabar 1 – už, 1 – prieš dėl pritarimo po svarstymo dėl šio Seimo nutarimo. Kolega E.Masiulis norėtų pasakyti nuomonę už. Prašom.
E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų kalbant apie E.Vareikio darbą Europos Parlamente ir apie jo paskyrimo peripetijas, aš turbūt daugiausia galėčiau pasakyti. Kai frakcija delegavo E.Vareikį į Europos Parlamentą stebėtojo teisėmis, buvo iškelta sąlyga, kad E.Vareikis vėliau pereitų iš Europos liaudies partijų grupės į Liberaldemokratų frakciją. Tačiau (teisingai gerbiamasis K.Bobelis minėjo) po tam tikro laiko, kai jam buvo nustatytas tas laikas, jis to nepadarė. Ir galbūt reikėtų vertinti ne tiek teisės požiūriu, kiek etikos požiūriu, ar tokie parlamentarai, kurie nesilaiko duoto žodžio, kurie stengiasi žiūrėti vien tik savo interesų, yra tinkami atstovauti mūsų Seimui svarbiausioje Europos institucijoje.
Antra, aš dabar ir nesuprantu, pagal kokius įstatymus šią akimirką gyvena gerbiamasis A.Kubilius. Ar pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus, ar pagal Europos Parlamento kokias nors rekomendacijas bei nuostatas? Kviesčiau pritarti šiam įstatymo projektui ir baigti šią beprasmę ir tuščią diskusiją.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – kolega A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš noriu geranoriškai dar sykį perspėti, kad, mano įsitikinimu, Seimo dauguma, pasiduodama dabar suprantamiems jausmams ir emocijoms… aš ypač suprantu liberalų nuoskaudas. Nors kai E.Vareikis pradėjo dirbti Liaudies partijos frakcijoje, tas nebuvo sutikta priešiškai, kaip tik buvo ieškoma sutarimo tarp Liberalų ir Europos liaudies partijų. Buvo manoma, kad toks sutarimas gali atsirasti, bet čia liberalų vidaus reikalas. Aš tik noriu pasakyti, kad vienintelis dalykas, kuris pasikeitė šiandien, palyginti su prieš porą mėnesių buvusia situacija, kad E.Vareikis pakeitė savo frakciją Lietuvoje, o ne Europos Parlamente.
Esminis dalykas yra tas, kad, kiek aš suprantu Europos Parlamento taisykles, Europos Parlamentas maloningai sutiko pakviesti dešimties šalių stebėtojus, nustatydamas savo taisykles, kaip tie stebėtojai turi dirbti. Mes neturime čia užsimerkti ir galvoti, kad tos taisyklės mums yra nesvarbios, kaip mes norime, taip mes savo stebėtojus galime kaitalioti. Galų gale Europos Parlamentas išleidžia didžiulius pinigus, kad lietuviai išmoktų dirbti Europos Parlamente, kad ši patirtis būtų paskleista ir plačiau. Mes turime suprasti, kad Europos Parlamentui ne vis tiek, ar yra nuolatiniai stebėtojai, ar jie kaitaliojasi kas antrą dieną. Kiek suprantu, Europos Parlamentas yra labai aiškiai nubrėžęs taisykles, kad stebėtojai gali būti keičiami tik tuo atveju, jeigu jie patys parašė atsistatydinimo pareiškimą, arba jeigu jie iškeliavo į kitą pasaulį. Nei vienos, nei kitos sąlygos šiandien nėra. Dar kartą noriu pasakyti, kad, mano įsitikinimu, šitas nutarimas, kurį dabar priimame, prieštarauja Europos Parlamento taisyklėms. Aš visiškai nenustebsiu, jeigu dėl tokio skuboto sprendimo Lietuva paklius į nepatogią padėtį ir naujas paskirtas atstovas, ponas R.Sedlickas, kurį labai gerbiu, paprasčiausiai nebus priimtas į Europos Parlamentą.
PIRMININKAS. Girdėjome nuomonę dėl balsavimo motyvų. Prašom, kolegos, balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta šiam Seimo nutarimui po svarstymo, balsuojate už. Turintys kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 38 Seimo nariai: už balsavo 33, prieš – 2, susilaikė 3, pritarta po svarstymo.
Deja, darbotvarkėje užrašyta priėmimas, bet neturime gavę jokio raštiško… ir priėmimo stadijos šiandien negalime baigti. Repliką po balsavimo – kolega J.Karosas.
J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, aš, pratęsdamas gerbiamojo A.Kubiliaus mintį, noriu pasakyti, kad po tokio mūsų poelgio Europos Parlamentas paleis Lietuvos Respublikos Seimą ir įves tiesioginį valdymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega A.Gricius.
A.GRICIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jeigu šiandien negalime priimti šito nutarimo, tai aš, pasinaudodamas šiuo mikrofonu, noriu išreikšti apgailestavimą dėl mūsų kolegos E.Vareikio. Gal jūs prisimenate, aš tikrai buvau už tai, kad jis, kaip Europos Sąjungos specialistas, vyktų į Konventą. Taip pat per daug frakcija neprieštaravo, kad jis atstovautų mūsų frakcijai, Liberalų frakcijai, Europos Parlamente. Deja, šis žmogus, kai mes pradedame kalbėti apie moralę, apie garbingą atstovavimą… Šiandien gerbiamasis A.Kubilius bando mus gąsdinti, kad jis neparašys pareiškimo, užtai jūs jo neišmesite ir taip toliau. Gerbiamieji, mes jauskimės Europoje, o ne kokio nors kolūkio ar kokios bendrovės susirinkime, mes turime turėti truputį savigarbos ir kokio nors jausmo, negalima taip elgtis parlamentarui siekiant gana siaurų tikslų.
O kitas dalykas, ką aš noriu dar pasakyti, kad gerbiamojo A.Kubiliaus gąsdinimas skųstis Briuseliui man primena tai, kaip anksčiau buvo bandoma skųstis Maskvai.
PIRMININKAS. Kolega V.P.Andriukaitis. Prašom dėl vedimo tvarkos.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Europos reikalų komitetas kreipėsi į Seimo valdybą ir į Seniūnų sueigą, kad šis klausimas būtų svarstomas skubos tvarka. Kita vertus, mūsų Statutas, mano nuomone, leidžia Seimo nutarimą po svarstymo priimti. Aš nežinau, ar mes negalėtume šiandien daryti priėmimo, juo labiau kad kuo ilgiau vilkiname, tuo bus ilgesnė procedūra patvirtinimo, sutikimo ir visų kitų dalykų. Aš tiesiog norėčiau atkreipti dėmesį, kad prašymas spręsti tą klausimą skubos tvarka buvo.
PIRMININKAS. Taip, aš dėkoju už pastabą, gerbiamasis kolega. Tiesiog norėčiau priminti, kad skubos tvarka… 162 straipsnis numato, kad Seimo nutarimus galima svarstyti skubos tvarka, bet ypatingos skubos tvarka negalima be atskiro kreipimosi ir teikimo. Šiuo atveju Posėdžių sekretoriatui nepavyko susisiekti su Seimo Pirmininku ir gauti nors žodinį… Nebuvo duotas atsakymas, tad negalime jo priiminėti. (Triukšmas salėje) Gerbiamieji kolegos, skubos tvarka tarp stadijų turi išlaikyti procedūras. Šiuo atveju būtų ypatingos skubos tvarka, jeigu nedarytume vienos dienos pertraukos iki priėmimo. Bus posėdis ketvirtadienį ir tą procedūrą galėsime užbaigti nepažeisdami Statuto. Prašom. Kolega K.Bobelis.
K.BOBELIS. Pirmininke, aš norėčiau Seimą informuoti, kad šiuo klausimu kalbėjau su (…) Europos liaudies partijos vadovybe ir paaiškinau jiems susidariusią situaciją. Jie pasakė, kad jokiu būdu jie netoleruos, kad nacionaliniame parlamente atstovautų viena frakcija, o ten kita frakcija. Ponas (…) paprašė, kad mes patys šį klausimą išspręstume, nes jie irgi šį klausimą būtų iškėlę, nes dviejų frakcijų atstovavimas yra nepriimtinas. Todėl aš sveikinu Seimo sprendimą ir manau, kad yra galimybių kaip tik dabar Liberalų frakcijai gauti aukštesnę poziciją jų frakcijoje. Ir tas Lietuvai gali būti labai naudinga.
PIRMININKAS. Dėkoju. Baigiame šio klausimo svarstymą ir paskutinis šios dienos darbotvarkės rezervinis klausimas ir paskutinis šios dienos klausimas r-4 – Seimo nutarimas Nr.IXP-3153. Tai Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo, atkuriant nuosavybės teises į miesto žemę projektas. Kviečiu A.Rimą, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atstovą, pateikti šio komiteto išvadą.
A.RIMAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas buvo paskirtas pagrindiniu komitetu, apsvarstė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo dėl nuosavybės teisių į žemę miestuose atkūrimo problemų projektą ir priėmė tokį sprendimą: pritarti komiteto patobulintam nutarimo projektui ir komiteto išvadai. Taip pat pritarti Seimo nario P.Papovo pateiktam Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nematau Aplinkos apsaugos komiteto deleguoto pranešėjo pono H.Žukausko. Gal kas iš Aplinkos apsaugos komiteto norėtų pateikti išvadą? Nėra. Tada aš turėčiau supažindinti su išvada. Bendru sutarimu už. Tai buvo Aplinkos apsaugos komiteto išvada. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada. Kolega J.Bernatonis. Prašom.
J.BERNATONIS. Dėkoju, pone pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstė šį projektą, pateikė keletą siūlymų, kuriais pritarė Teisės departamento pateiktiems siūlymams, taip pat pasiūlė, kad būtų atsižvelgta į tai, kad nėra vykdomas ir Žemės reformos įstatymas. Mūsų komiteto nuomone, šis projektas pagal savo turinį turėtų būti ne Seimo nutarimo, o rezoliucijos projektas. Su tokiomis pastabomis buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, girdėjome komitetų išvadas dėl šio Seimo nutarimo. Kviečiu į tribūną pagrindinio komiteto atstovą A.Rimą. Svarstymo stadijai yra pateikta pataisa, todėl mes norėtume dėl šios pataisos padiskutuoti.
A.RIMAS. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas apsvarstė ir nepritarė šiam siūlymui.
PIRMININKAS. Gerai, gerbiamasis pranešėjau. Jeigu galima, Teisės ir teisėtvarkos komitetas teikė siūlymus, ir komitetas nepritarė dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Tai yra 6.1 ir 6.2 pažymėta pataisų lentelėje. Jeigu galėtumėte, prašytume pakomentuoti, kodėl nepritarėte Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymams.
A.RIMAS. Svarstomo teisės akto projektu nutariama spartinti piliečių nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo įgyvendinimo procesą grąžinant natūra miesto žemę.
PIRMININKAS. Paprašytume Teisės ir teisėtvarkos komiteto nario kolegos J.Bernatonio pasakyti dėl tų siūlymų, kuriuos jūs teikėte, o komitetas nepritarė. Tad prašom.
J.BERNATONIS. Na, visų pirma buvo siūlymas, kad būtų atsižvelgta į tai, jog Žemės reformos įstatymas taip pat nebuvo vykdomas, jo 22 straipsnio nuostatos nuolat buvo keičiamos, pratęsiami terminai. Kadangi tai nėra Seimo nutarimui būdingas teisės aktas, nėra jokių normų, buvo siūlyta, kad tai būtų tam tikras Seimo valios pareiškimas rezoliucijos forma. Kodėl nepritarė, aš nelabai suprantu.
PIRMININKAS. Prašom. Pirmasis, kuriam nepritarėte, dėl jo šiandien sprendimo nepriiminėsime, nes nėra konkrečios formuluotės. O dėl antrojo prašau pasakyti komiteto nuomonę, kodėl nesutikote vietoj „nutarimo įrašyti žodį „rezoliucija.
A.RIMAS. Mes papildėme nutarimo projektą. Mūsų komiteto siūlymas buvo, kad liktų nutarimas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes turėtume apsispręsti balsavimu dėl šios pataisos, kurią teikė Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir kuriai nepritarė pagrindinis komitetas. Prašau išsakyti nuomones dėl balsavimo motyvų dėl šios pataisos. Nėra. Kas už tai, kad būtų pritarta Teisės ir teisėtvarkos komiteto pataisai, kuriai nepritarė pagrindinis Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetas, spaudžiate mygtuką „už, turintys kitą nuomonę – „prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 28. Už – 10, prieš – 3, susilaikė 15. Nepritarta pataisai, kurią teikė Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Daugiau pataisų nėra. Kviesčiau pasakyti nuomones dėl balsavimo motyvų po svarstymo dėl šio Seimo nutarimo. Nėra. Ar bendru sutarimu galime pritarti po svarstymo šiam Seimo nutarimui? Dėkoju. Pritarta. Pareiškimų nėra. Todėl, gerbiamieji kolegos, skelbiu šios dienos plenarinį posėdį… Yra? Kieno? (Balsai salėje) Kolega P.Gražulis buvo užsiregistravęs, bet jo nėra, todėl Seimo narių pareiškimų nebus. Skelbiu posėdį baigtą. Kas norite, prašom po gongo dar registruotis. Nėra norinčių.
Kitas posėdis, primenu, 19 dieną, ketvirtadienį, kaip įprastai prasidės 10.00 valandą. Geros dienos!