Šešiasdešimt
penktasis (475) nenumatytas posėdis
2004
m. vasario 12 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS, Seimo Pirmininko pavaduotojai V.P.ANDRIUKAITIS ir A.SKARDŽIUS
PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Labas rytas, gerbiamieji kolegos. Pradedame vasario 12 d., ketvirtadienio, neeilinį plenarinį posėdį. Prašau registruotis.
Užsiregistravo 43 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, neeilinio posėdžio darbotvarkė buvo patvirtinta Seimo valdybos, todėl mums jos tvirtinti nereikėtų. Dėl vedimo tvarkos – kolega A.Butkevičius.
A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Socialdemokratų frakcijos vardu prašyčiau išbraukti iš darbotvarkės 1 klausimą, nes vakar Ekonomikos komitete, kiek mus informavo rytiniame frakcijos posėdyje, vyko ginčai ir nepriėmė kai kurių įstatymo pataisų, nepriimtas galutinis sprendimas ir nesilaikyta Statuto normų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti, kad 1-1 klausimas – Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2774 (priėmimo stadija) būtų išbrauktas iš šios dienos darbotvarkės? Prieštaraujančių nėra. Ačiū. Pritarta.
Dėl vedimo tvarkos – kolega A.Kubilius. Prašau.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mūsų frakcija siūlytų išbraukti iš darbotvarkės rezervinį 6 klausimą – Seimo nutarimą dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo stebėtojų Europos Parlamente delegacijos. Pirmas dalykas, tokie klausimai visada aptariami Seniūnų sueigoje, jis nebuvo aptartas. Antras dalykas, kažkas už mus bando spręsti, kas mūsų frakcijai turi atstovauti šioje delegacijoje. Trečias dalykas, ragintume valdybą išsiaiškinti su Europos Parlamentu, ar šitos delegacijos sudėtį apskritai galima keisti. Mūsų žiniomis, taisyklės yra tokios, kad šita delegacija negalėtų būti keičiama, bet tai reikia išsiaiškinti su Europos Parlamentu.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega, už pastabą. Žodis suteikiamas Seimo Pirmininko pirmajam pavaduotojui Č.Juršėnui.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis Andriau, mielieji kolegos, primenu tai, ką sakė posėdžio pirmininkas. Darbotvarkė patvirtinta Seimo valdyboje, vadinasi, ją keisti tuo pagrindu, kad viena frakcija mano, jog kažkas yra ne taip, neišeina. Antras dalykas, svarbiausias, prašom atkreipti dėmesį, kaip užrašyta darbotvarkėje – tik pateikimas. Taigi yra galimybė po pateikimo ramiai išsiaiškinti ir tas abejones, apie kurias kalba kolega A. Kubilius, ir kitus dalykus. Dabar trečias dalykas, kurio negaliu nepasakyti, apie tai buvo kalbėta Seniūnų sueigoje. Jeigu jūsų kai kurie atstovai neįsiklausė, tai man labai gaila ir liūdna.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Kubiliau, aš manau, kadangi tai rezervinis klausimas ir Seimo valdyba patvirtinusi darbotvarkę, jeigu jūs reikalausite pertraukos, tai jūsų teisė, Statutas tą numato, kada pradėsime svarstyti šį klausimą. Gerbiamasis Vidžiūnai, dėl darbotvarkės? Ne. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume su šiais pakeitimais pradėti šios dienos plenarinį posėdį?
Gerbiamieji kolegos (balsuoti dėl darbotvarkės nereikia), kviesčiau pateikti rezervinį 1 klausimą. Kadangi 1 klausimą išbraukėm iš darbotvarkės, tai rezervinis 1. Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų narių skaičiaus pakeitimo projektas Nr.IXP-3241. Pateikimas. Kviečiu Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją poną Č.Juršėną. Prašau, gerbiamasis Pirmininko pavaduotojau.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, klausimas susijęs su kai kurių komitetų narių skaičiaus padidinimu arba sumažinimu. Kaip žinote, paskutiniu metu buvo nemažai pasikeitimų frakcijose, tai yra vieni frakcijų nariai perėjo į kitas ir atvirkščiai. Dėl to pasikeitė bendros proporcijos. O atstovavimas komitetuose ir vadovaujančių postų pasidalijimas yra sprendžiamas pagal vadinamąjį proporcingumo arba proporcingo atstovavimo principą. Kad išspręstume šitą klausimą, arba tiesiai šviesiai pasakysiu, kad kolegos socialliberalai turėtų jiems priklausančią vadovaujančią poziciją Švietimo, mokslo ir kultūros komitete, siūloma šiek tiek padidinti Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narių skaičių, vietoj vienuolikos – dvylika, atitinkamai sumažinant Užsienio reikalų komiteto narių skaičių, juo labiau kad iš to komiteto kaip tik vienas Socialliberalų frakcijos narys turėtų pereiti į Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų norėtų paklausti kolega A.Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, ar reikia keisti vadovus, kai liko pusė metų iki rinkimų?
Č.JURŠĖNAS. Čia klausimas yra ir filosofinis, ir politinis, ir praktinis. Aš galiu trumpai drūtai pasakyti: žinoma, galima ir nekeisti, bet tvarka yra tvarka. Jeigu įvyko pasikeitimai frakcijose, tai tie pasikeitimai turi būti atspindėti komitetų sudėtyje ir komitetų vadovaujančiose pozicijose. Atsakymas yra paprastas. Žinoma, norint būtų galima ir nekeisti. Bet Seniūnių sueigoje, Seimo valdyboje dėl to kelis kartus buvo kalbėta ir buvo sutarta, kad darome būtent taip, kad šita vieta kaip priklausė, taip ir turėtų priklausyti kolegų socialliberalų pusei. Čia yra visa esmė. Prašyčiau iš karto šitą klausimą spręsti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininko pavaduotojau. Kolegos, dėl balsavimo motyvų po pateikimo. Kolega A.Matulevičius norėtų išsakyti nuomonę prieš.
A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad iš tikrųjų mes turėtume susimąstyti, ką mes darome Seime. Pirmais metais mes nieko nedarėme, ko norėjo Lietuva, kad darytume. Tai yra tie žmonės, kurie mus išrinko, norėjo, kad mes darytume tai, ką jiems pažadėjome per rinkimus. Aš tikrai dariau (kažkas ten replikuoja), pone Masiuli, bet tu nedarei. Tai aš dabar noriu pasakyti tokį dalyką, kad šiandien, kai liko mažiau negu pusmetis iki rinkimų pagal Konstituciją, mes darome tam tikrus pakeitimus. Galbūt šitas, kurį dabar darome, ne tiek svarbus, galima daryti. Bet žinokite, kad mums visiems atsirūgs tai per rinkimus, nes visos apkaltos, kurias gal ir reikėjo padaryti prieš metus ar dvejus tam tikriems veikėjams ir kitiems, kurie neminimi, nedaro garbės Seimui, kai jos daromos prieš pat rinkimus. Ir paminėsite mano žodžius: tai visiems, nežiūrint partiškumo, atsilieps per rinkimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega J.Korenka. Nuomonė už.
J.KORENKA. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Tiesiog šiandien keista mintis, pasakyta kolegos A.Matulevičiaus. Pasirodo, Lietuvoje atsirado naujas baubas – ateinantys rinkimai. Gerbiamieji, vis dėlto, sakyčiau, laikykimės Statuto, laikykimės tvarkos. Ir jeigu yra pereinama iš vienos frakcijos į kitą, vadinasi, turi būti atitinkamas ir veiksmas, ir atoveiksmis. Todėl siūlau palaikyti šitą įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašau balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta šio Seimo nutarimo pateikimui? Kolega Matulevičiau, prašom neagituoti!
Užsiregistravo 71 Seimo narys. Už – 65, prieš – 2, susilaikė 3. Gerbiamieji kolegos, pritarta pateikimui.
Seimo Pirmininkas teikė ypatingą skubą. Gerbiamieji kolegos, leiskite pradėti šio Seimo nutarimo priėmimą. Kadangi jis iš vieno straipsnio, tai prašyčiau dėl viso Seimo nutarimo išsakyti nuomones dėl balsavimo motyvų. Jų nėra.
Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad šis Seimo nutarimas būtų priimtas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 69.
Už balsavo – 65, prieš – 2, susilaikė 2. Seimo nutarimas priimtas.
Rezervinis antrasis – Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo 3, 8, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo projektas Nr.IXP-3245. Pranešėjas – Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.Juršėnas. Prašom, gerbiamasis…
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, mes priėmėme nutarimą, kurio 2 straipsnis yra toks: „Nutarimas įsigalioja nuo priėmimo, taigi dabar mes galime žengti toliau. Bet pradėdamas kalbą aš negaliu neatsakyti savo mielajam kolegai A.Matulevičiui dėl to, ką padarėm, ko nepadarėm, o štai sprendžiam tokius klausimus. Aš manau, kad mes padarėm ir didelių darbų, ir kartu su tamsta, o kai kuriais atvejais be tamstos, bet padarėm gerų darbų, o pakeliui sprendėm ir turim spręsti savo vidaus organizacinius ir procedūrinius klausimus. Taigi vieną, ačiū, jau išsprendėm, dabar yra antrasis. Jis jau susijęs su personalijomis, tai yra su konkrečių Seimo narių perėjimu iš vieno komiteto į kitą. Šiuo atveju sprendžiama ir Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, ir Užsienio reikalų komiteto personalinė sudėtis, nes siūloma V.Simuliką perkelti į Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą, bet taip pat yra patikslinama ir Ekonomikos komiteto, ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto sudėtis. Kolegė K.Prunskienė sutiko iš Ekonomikos komiteto pereiti į Socialinių reikalų ir darbo komitetą (ten yra kaip tik laisva vieta), taigi siūloma kartu spręsti šį klausimą.
Kartu noriu pasakyti, kad frakcijoms išsiuntinėti mano pasirašyti prašymai su konkrečiais pageidavimais, kuriame komitete kuri frakcija turi per daug narių ir kuriame komitete tą savo perteklinę daugumą ji gali realizuoti. Yra nurodytos galimybės, tai yra būtinybė išeiti iš tam tikrų komitetų, o komitetus jau galima kai kuriais atvejais ir pasirinkti. Tikiuosi, kad frakcijos neuždels. Štai Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų frakcija šiek tiek ankstėliau pateikė savo pasiūlymą, todėl mes viename nutarime ir įrašome. Kitos frakcijos, tikiuosi, kaip ir prašoma, pateiks vasario 17 d. ar 18 d. ir mes galėsime patikslinti komitetų sudėtį, personalinę sudėtį, paskutinę mūsų sesijos dieną, tai yra 19 dieną. Kviečiu pritarti ir šiam nutarimui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas nenori jūsų klausti, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritarta bendru sutarimu.
Kadangi siūloma ypatinga skuba, pradedame, gerbiamieji kolegos, priėmimą pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. J.Korenka turbūt dėl viso? Todėl klausčiau, ar bendru sutarimu galima priimti 1 straipsnį? 1 straipsnis priimtas. Dėl 2 straipsnio taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 2 straipsnį? 2 straipsnis priimtas. 3 straipsnis. Dėl 3 straipsnio nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar bendru sutarimu galime priimti 3 straipsnį? 3 straipsnis taip pat priimtas. 4 straipsnis. Dėl 4 straipsnio nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 4 straipsnį? Priimtas. Ir 5 straipsnis. Dėl 5 straipsnio taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 5 straipsnį? 5 straipsnis priimtas.
Prašom, gerbiamieji kolegos, kalbėti dėl viso Seimo nutarimo dėl balsavimo motyvų. Nėra norinčių kalbėti. Prašom, gerbiamieji kolegos, balsuoti. Kas už tai, kad Seimo nutarimas Nr.IXP-3245 būtų priimtas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 77.
Už balsavo – 72, prieš – 1, susilaikė 2. Seimo nutarimas priimtas.
Gerbiamieji kolegos, dėl vedimo tvarkos – ponas Č.Juršėnas. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Dėkoju mieliesiems kolegoms, kad palaikėt abu nutarimus. Dabar būtų gražu, kad per pertrauką susirinktų patikslintos sudėties Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ir išspręstų vadovaujančių kadrų klausimą. Sutarta? Kolegė O.Babonienė patvirtina. Labai malonu. Primenu, pusę trijų.
PIRMININKAS. Komitetas renkasi 14.30 valandą dėl vadovų rinkimo. 15.45 valandą yra numatytas Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko ir jo pavaduotojų tvirtinimas plenariniame posėdyje.
Gerbiamieji kolegos, prašyčiau dėmesio! Mūsų kolega V.Greičiūnas švenčia solidžią ir gražią sukaktį. Leiskite mūsų visų vardu jį pasveikinti ir palinkėti kuo geriausios kloties! (Plojimai) Kartu, nors ir ne tokias sukaktis, šiandien švenčia mūsų kolegos J.Korenka ir S.Kružinauskas. Taip pat pasveikinkime juos visus. (Plojimai)
Kadangi sutaupėme laiko svarstydami pirmąjį klausimą, jeigu leisite, trečiasis rezervinis – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlomų kandidatų į Europos Sąjungos institucijas projektas. Pranešėjas atsisako teikti.
Tada darbotvarkės antrasis klausimas – 1-2a, 1-2b, 1-2c. Pirmasis įstatymo projektas Nr.IXP-3041 – Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 26 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Priėmimo stadija. Kviečiu į tribūną Ekonomikos komiteto atstovą R.Valčiuką. Pradėsime priėmimą.
R.VALČIUKAS. Gerbiamieji kolegos…
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, prašyčiau savo kalbos pradžioje pakomentuoti Teisės departamento išvadą.
R.VALČIUKAS. Šiam įstatymo projektui po svarstymo buvo gauta Seimo Teisės departamento išvada. Komitete išvada svarstyta nebuvo. Aš, kaip šio projekto kuratorius, norėčiau pasakyti savo nuomonę. Visos Teisės departamento pastabos yra grynai redakcinio pobūdžio. Su dauguma jų galima sutikti. Nenorėčiau sutikti su viena, trečiąja, pastaba, kuri, mano nuomone, dabartiniame projekte yra tikslesnė, negu siūlo Teisės departamentas.
PIRMININKAS. Girdėjome, gerbiamieji kolegos, Teisės departamento pateiktos išvados pateikimą. Tai padarė Ekonomikos komiteto atstovas ir tribūnoje stovintis mūsų kolega R.Valčiukas. Pradėsime priėmimą pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų? Nėra. Pastabų, pataisų nebuvo. Ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Priimtas.
2 straipsnis. Dėl 2 straipsnio dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? 2 straipsnis priimtas.
3 straipsnis. Dėl 3 straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu priimti 3 straipsnį? 3 straipsnis priimtas.
4 straipsnis. Dėl 4 straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 4 straipsnį? 4 straipsnis priimtas.
5 straipsnis. Dėl 5 straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 5 straipsnį? 5 straipsnis priimtas.
6 straipsnis. Dėl 6 straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 6 straipsnį? 6 straipsnis priimtas.
7 straipsnis. Dėl 7 straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 7 straipsnį? 7 straipsnis priimtas.
8 straipsnis. Dėl 8 straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 8 straipsnį? 8 straipsnis priimtas.
9 straipsnis. Dėl 9 straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 9 straipsnį? 9 straipsnis priimtas.
10 straipsnis. Dėl 10 straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 10 straipsnį? 10 straipsnis priimtas.
11 straipsnis. Dėl 11 straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 11 straipsnį? 11 straipsnis priimtas.
Ir paskutinis – 12 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti, ar bendru sutarimu galime priimti 12 straipsnį? 12 straipsnis priimtas. Gerbiamieji kolegos, prašau baigus priėmimą pastraipsniui kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo priėmimo. Nėra. Prašau registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad įstatymas, registracijos Nr.IXP-3041, būtų priimtas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 70 Seimo narių. Už – 64, prieš – 2, susilaikė 3. Įstatymas priimtas su Teisės departamento pataisomis, kurioms pritarė pagrindinis komitetas. (Balsai salėje)
Prašom nekalbėti iš vietos, gerbiamasis Juliau.
Gerbiamieji kolegos, pradedame svarstyti klausimą 1-2b. Repliką po balsavimo norėtų išsakyti kolega J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš nežinau, ar etiškai jūs elgiatės, bet prieš tai pats pasakėte: prašau pakomentuoti Teisės departamento pastabas, ir R.Valčiukas pasakė – komitetas nesvarstė. Aš, kaip atstovas, sakau: yra kai kurios esminės redakcijos, ir su viena aš nesutinku, o jūs dabar tvirtinate, kad komitetas pritarė. Nebuvo taip daryta ir komitetas tų pastabų nesvarstė.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš, vadovaudamasis Statutu ir išklausęs, ką kalbėjo pagrindinio komiteto atstovas tribūnoje, darau tokią išvadą, o jeigu jums kas nors neaišku, prašau pasižiūrėti į stenogramą ir tada bus aiškiau. Įstatymas, kaip minėjau, priimtas.
Svarstome 1-2b klausimą – Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo 3, 4, 6, 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-3042. Kviečiu Ekonomikos komiteto atstovą R.Valčiuką.
R.VALČIUKAS. Gerbiamieji kolegos, Seimo Ekonomikos komitetas apsvarstė Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Svarstymo metu buvo gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų, taip pat Seimo nario G.Šivicko ir Biudžeto ir finansų komiteto pastabų. Iš esmės visoms pastaboms, kurios buvo gautos, pritarta, taigi Ekonomikos komitetas pritarė pakoreguotam šio įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 2, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Kviečiu kolegą G.Šivicką, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoją.
G.ŠIVICKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Komitetas, apsvarstęs Teisės departamento pastabas, pasiūlė pagrindiniam komitetui į jas atsižvelgti. Pritaręs mano siūlymams, komitetas bendru sutarimu buvo už.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, girdėjome pagrindinių komitetų išvadas dėl šio įstatymo projekto. Diskusijoje dalyvauti užsiregistravusių kolegų nėra. Pataisų ir siūlymų svarstymo metu nebuvo. Kviečiu išsakyti nuomones dėl balsavimo motyvų po svarstymo. Nėra. Ar galėtume bendru… Yra. Kolega V.Greičiūnas. Nuomonė prieš.
V.GREIČIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, dėl šio įstatymo štai ką reikia pasakyti. Kaip žinome, šiame įstatyme siūloma išnuomoti žemę 99 metams, o už gautą nuomos mokestį iš privačių asmenų šitą žemę išpirkti. vadinasi, realiai valstybė šitam būsimajam šeimininkui dovanoja žemę negaudama nė cento į savo biudžetą. Toks įstatymo projektas ir toks siūlymas kelia didelių abejonių, todėl aš susilaikysiu dėl šio įstatymo priėmimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – kolega G.Šivickas.
G.ŠIVICKAS. Gerbiamieji kolegos, ta žemė, t.y. būsima išperkama žemė, yra ne valstybės, ji yra privati. Taigi valstybė šiuo metu ir neturi tos nuosavybės, o išperkant žemę, tai yra iš to sumokėtus mokesčius… bus valstybės nuosavybė, ir aš nematau čia jokių problemų. Reikia atkreipti dėmesį, kad sutartys yra pasirašytos ir nepriėmus šito įstatymo tikrai bus didelių teisinių keblumų. Aš manau, kad šios ekonominės zonos klausimas svarstomas gana ilgai. Jeigu pamenate, dar praeitais ar užpraeitais metais buvo iš Vyriausybės fondo skiriamos papildomos lėšos (A.Brazausko Vyriausybės skiriamos lėšos) būtent toms žemėms išpirkti. Aš manau, kad tų lėšų, kai bus sumokėti mokesčiai už žemės nuomą į priekį, tikrai pakaks likusiems žemės sklypams išpirkti. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, girdėjome nuomones dėl balsavimo motyvų po svarstymo. Kas už tai, kad šiam įstatymo projektui būtų pritarta po svarstymo, prašau balsuoti už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote. Gerbiamieji kolegos, vyksta balsavimas, prašyčiau užimti savo garbingas vietas. Kolegos, vyksta balsavimas.
Užsiregistravo 69 Seimo nariai. Už – 35, prieš – 4, susilaikė 29. Pritarta po svarstymo. Siūloma ypatinga skuba. Gerbiamieji kolegos, siūloma ypatinga šio įstatymo projekto priėmimo skuba. Siūlo Seimo Pirmininkas. Aš jūsų klausiu, ar bendru sutarimu galime pritarti šiam siūlymui? Ar būtų 36 Seimo nariai, kurie palaikytų Seimo Pirmininko teikiamą siūlymą, kad šis įstatymo projektas būtų priimamas ypatingos skubos tvarka? Prašome paspausti mygtuką „už.
Kas už ypatingą skubą, balsuojate už. Teikia Seimo Pirmininkas. Nėra. Tik 27 pasisako už ypatingą skubą. Todėl svarstymas baigtas.
1-2c – Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos įstatymo 3, 6, 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3043. Tribūnoje Ekonomikos komiteto atstovas kolega R.Valčiukas. Priėmimas.
R.VALČIUKAS. Gerbiamieji kolegos, šiam įstatymo projektui po svarstymo pastabų ir pasiūlymų negauta. Siūlau pradėti priėmimą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pradedame priėmimą pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų prašom kalbėti. Nėra norinčių. Ar bendru sutarimu galime priimti 1 straipsnį? Priimtas. Dėl 2 straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 2 straipsnį? 2 straipsnis priimtas. Ir 3 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų nesant norinčių kalbėti klausčiau, ar bendru sutarimu galime priimti 3 straipsnį? 3 straipsnis priimtas. Dėl viso įstatymo dėl balsavimo motyvų prašom kalbėti. Nėra. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad įstatymas, projekto Nr.IXP-3043, būtų priimtas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote. Gerbiamieji konservatoriai, prašyčiau atsisėsti į vietas, o posėdį galite už salės ribų daryti. (Balsai salėje) Ne.
Užsiregistravo 70 Seimo narių.
Už balsavo 57, prieš nėra, susilaikė 12. Įstatymas priimtas.
Darbotvarkės 1-3 klausimas – įstatymo dėl Konvencijos dėl privačių įdarbinimo agentūrų ratifikavimo projektas Nr.IXP-3187. Svarstymas ir numatytas priėmimas. Svarstymo stadijoje kviečiu į tribūną J.Čekuolį, Užsienio reikalų komiteto atstovą. Kadangi J.Čekuolio nėra, kviečiu kolegą J.Karosą.
J.KAROSAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas kaip pagrindinis vasario 4 dieną svarstė įstatymo dėl Konvencijos dėl privačių įdarbinimo agentūrų ratifikavimo projektą ir 6 balsavus už, niekam nesusilaikius, niekam nebalsavus prieš šiam projektui pritarė. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką A.Sysą pateikti komiteto išvadą dėl šio įstatymo projekto.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė įstatymo dėl Konvencijos dėl privačių įdarbinimo agentūrų ratifikavimo projektą Nr.IXP-3187 ir siūlo pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, nes pastabų nei iš visuomeninių, nei iš politinių partijų ir organizacijų, kitų suinteresuotų asmenų negauta. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiu Europos reikalų komiteto atstovą pateikti Europos komiteto išvadą. Nėra norinčių. Leiskite man pateikti išvadą. Komiteto sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti įstatymo projektui. Visų komitetų išvadas, gerbiamieji kolegos, girdėjote, tų, kurie svarstė šį įstatymo projektą. Klausčiau jūsų, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų po svarstymo nesant pataisų svarstymo stadijoje? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo? Pritarta.
Gerbiamieji kolegos, Pirmininkas siūlo ypatinga skuba priimti šį įstatymo projektą. Ar tam pritartume bendru sutarimu? Pritarta. Pradedame, gerbiamieji kolegos, priėmimą. Įstatymą sudaro vienas straipsnis. Todėl dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo projekto priėmimo prašom kalbėti. Nėra norinčių kalbėti. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad šis įstatymo projektas būtų priimtas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 76.
Už balsavo 74, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.
Darbotvarkės 1-4 klausimas – įstatymo projektas Nr.IXP-3169. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo bei šio įstatymo papildymo 556 straipsniu ir septintuoju skyriumi įstatymo projektas. Tribūnoje Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas kolega A.Sysas. Pradedame priėmimą.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo buvo gautas mūsų kolegos J.Razmos pasiūlymas šiam įstatymui. Komitetas vakar svarstė ir siūlo J.Razmos pasiūlymą šiam įstatymui atmesti dėl kelių priežasčių.
Pirmiausia šiame įstatyme mes nekeičiame 52 straipsnio, todėl būtų nelogiška, kad šiame įstatyme papildomai svarstytume straipsnius, kurie nebuvo pateikti įstatyme. Sprendžiant problemą, kurią kėlė J.Razma… Aš norėčiau priminti, kolegos, mes pradėjome svarstymo stadiją dėl mūsų kolegos V.Landsbergio užregistruotos įstatymo pataisos, kurioje kalbama apie stažo įtraukimą skaičiuojant papildomą pensijos dalį valstybinio socialinio draudimo pensijai. Todėl vakar komitetas iškart svarstė ir kolegos V.Landsbergio pasiūlymą. Iš principo į tai, ką siūlė J.Razma, atsižvelgta kitame įstatyme. Todėl aš ir komitetas siūlome priimti šį įstatymą be pataisų, tokį, koks buvo patvirtintas po svarstymo.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Pradedame, gerbiamieji kolegos, priėmimą pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime jį priimti? Priimtas. Dėl 2 straipsnio? Ar bendru sutarimu galime jį priimti? Priimtas. 3 straipsnis. Dėl 3 straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar galime priimti 3 straipsnį? Priimtas. Dėl 4 straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime jį priimti? Priimtas. Dėl 5 straipsnio nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 5 straipsnį? Priimtas.
Dėl 6 straipsnio. Ar bendru sutarimu galime priimti 6 straipsnį? Priimtas. Dėl 7 straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 7 straipsnį? Priimtas. Dėl 8 straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 8 straipsnį? Priimtas. Dėl 9 straipsnio nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime jį priimti? Priimtas. Dėl 10 straipsnio. Ar bendru sutarimu galime priimti 10 straipsnį?
Dėl 11 straipsnio. Kolega A.Sysas komentavo kolegos J.Razmos pasiūlymą. Kolega J.Razma turėtų teikti atskirą projektą, manau, jam pačiam tai aišku. Jis linkčioja galvą. Tad nesvarstysime, kol nebus pateikta. 11 straipsniui taip pat pataisų nėra. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 11 straipsnį?
Priimtas. 12 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 12 straipsnį? Priimtas. Dėl 13 straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 13 straipsnį? Priimtas. Dėl 14 straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra. Ar bendru sutarimu galime priimti 14 straipsnį? Priimtas. Ir paskutinis 15 straipsnis. Ar bendru sutarimu galime priimti 15 straipsnį? Priimtas 15 straipsnis.
Dėl viso įstatymo dėl balsavimo motyvų prašom pasakyti savo nuomones, gerbiamieji kolegos. Nėra. Prašom registruotis ir balsuoti… (Balsai salėje) Nematyti. Dabar jau matyti. Kolega A.Melianas – nuomonė prieš. Prašom kalbėti.
A.MELIANAS. Gerbiamieji kolegos, išties nesu prieš visą šį įstatymą, nes jame yra ir blogų, ir gerų nuostatų. Visiems turbūt akivaizdu, kad būtina didinti pensiją mažas pensijas gaunantiems pensininkams. Taip pat būtina didinti pensijas našlaičiams ir t.t. Čia reikia tiktai pabrėžti, kad įstatymas yra blogas todėl, kad jis nedidina pensijos visiems pensijų gavėjams, nors tokios galimybės įmanomos. Kaip žinome, praėjusių ir šių metų numatomas „Sodros biudžetas yra gana palankus tam ir tai yra neišnaudota galimybė.
Pirma. Paaiškinkite man, kodėl mes turime didinti pensijas tik tiems žmonėms, kurie gauna mažiau nei 325 litus. O, pavyzdžiui, jeigu žmogus gauna 326 litus, jis blogesnis? Šiuo įstatymu yra pažeidžiamas pagrindinis socialinio draudimo principas, tai yra draudimo principas, prie kurio iš tikrųjų Lietuvoje daug buvo dirbama. Sukelia daug painiavos šis įstatymas perskaičiuojant pensijas ir t.t. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad didžioji dalis pensininkų, įsigaliojus šiam įstatymui, gaus kelių pensijų priedą. Tai, aišku, irgi gerai, bet ar tikrai administraciniai kaštai to verti? Taigi labai gaila, nebuvo atsižvelgta į daugelį pasiūlymų, kad vis dėlto visiems būtų buvusios padidintos pensijos ar didinant draudžiamąsias pajamas, ar kitokiu būdu. Apgailestauju, bet negalėčiau balsuoti už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Nieko tokio. Kolega A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš pasistengsiu trumpai paaiškinti, kodėl tai buvo daroma. Norėčiau priminti, kad pernai mes priėmėme vieno įstatymo pataisas. 551 straipsnyje būtent ir buvo kalbama apie tai, kad mes pradėjome didinti mažas pensijas ir mažinti atotrūkį tarp gaunančių didesnes arba didžiausias pensijas ir tų pensininkų piliečių, kurie dirbo ir turėjo labai ilgą darbo stažą, pavyzdžiui, dirbo švietimo, kultūros srityje, bet turėjo labai nedidelius atlyginimus ir jų pensija labai maža. Deja, kai norima padaryti gerai, ne visada atsižvelgiama į visus niuansus.
Atlikus tą veiksmą pernai mes pamatėme, kad liko dalis Lietuvos piliečių, kurių stažas tarybiniais metais buvo nebūtinai 20 metų arba 25 metai, bet galėjo būti 15 metų ir 20 metų. Aš turiu omeny darbuotojus, kurie dirbo valstybės sistemos specialiosios paskirties medicinos įstaigose, arba motinas, kurios užaugino penkis ir daugiau vaikų. Todėl atsižvelgiant būtent į tai šiemet ir nutarta pakeisti šiek tiek stažą, kuris darė įtaką teisei gauti šias pensijas. Manau, ko gero, tai bus paskutinis veiksmas didinant mažas pensijas, o visas pensijas mes tikrai didinsime, ko gero, nuo balandžio 1 dienos, nes yra numatytos… Vėlgi priminsiu kolegoms, mes svarstėme valstybinio socialinio draudimo biudžetą ir jame numatyta 200 mln. litų pensijoms didinti. Taigi nuo mūsų gerų norų ir valios priklausys toliau… Mūsų sprendimas jau priimtas. Dabar Vyriausybė savo sprendimais… Aišku, būtų geriausia, kad per bazinę pensiją visiems piliečiams būtų padidinta toliau… Ir šiems pensijos, sakykim, 10, 15 ar 20 litų. Todėl aš siūlau balsuoti už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Kolega A.Matulevičius – nuomonė už.
A.MATULEVIČIUS. Suprantama, šis įstatymas nėra tobulas, bet yra geresnis negu buvo kažkada, kai gerbiamasis Seimo narys ponas A.Melianas, būdamas vietoje A.Syso komiteto pirmininku, būtent pats inicijavo ir ministerijai talkininkavo, kad būtų dirbantiems pensininkams pensijos atimtos. Ir šiandien ta neteisybė nėra ištaisyta. Taigi reikia kalbėti apie tai, ką iš tikrųjų žmonės dar atsimena. Yra mano pateiktas įstatymo projektas, kad ta neteisybė būtų ištaisyta. Deja, jis nesulaukia eigos. Norėčiau pasakyti, kad iš tikrųjų šis įstatymas nėra tobulas, bet jis yra žingsnis į priekį. Aš siūlyčiau, kad šis įstatymas būtų priimtas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, girdėjome nuomones dėl balsavimo motyvų. Prašau dėmesio, balsuosime. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote. Vyksta balsavimas. Kolegos, vyksta balsavimas. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 69.
Už balsavo – 62, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas priimtas.
Repliką po balsavimo – kolega A.Melianas. Prašom kalbėti.
A.MELIANAS. Ačiū, pirmininke. Išties ponas A.Matulevičius čia neteisingai interpretavo faktus. Kaip Liberalų demokratų frakcijos atstovui turėtų būti žinoma, kad šis įstatymas dėl dirbančių pensininkų pensijų sumažinimo buvo inicijuotas gerbiamojo R.Pakso. Vis dėlto turėtumėte tai žinoti arba jūs visiškai politiškai nesigaudote istorijoje. Aš noriu priminti, kad ponas A.Matulevičius buvo ministras be portfelio tada, kai Lietuvoje vyko didžioji „prichvatizacija.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos… (Balsai salėje) Gerbiamasis Matulevičiau! Ir visų kitų kolegų prašyčiau dėmesio! Pradedame svarstyti sutartis. Reikėtų 56 Seimo narių, kad jas būtų galima priimti. Todėl seniūnų ir visų jūsų prašyčiau nepalikti posėdžių salės, kol baigsime jas svarstyti.
Užsiregistravo 62 Seimo nariai.
Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 1-5 klausimas – Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos susitarimo dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo Europos Sąjungos vadovaujamose pajėgose (ESVP) buvusioje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje ratifikavimo projektas Nr.IXP-3166. Svarstymas ir numatomas priėmimas. Į tribūną kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką poną A.Sadecką.
A.SADECKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, komitetas apsvarstė teikiamą įstatymo projektą ir pritarė jam bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu kolegą A.Kubilių, Europos reikalų komiteto atstovą.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, mūsų taip pat labai trumpas sprendimas. Komitetas pritaria šiam įstatymo projektui ir siūlo balsuoti už.
PIRMININKAS. Kolegą V.Stankevič kviečiu pateikti Užsienio reikalų komiteto išvadą.
V.STANKEVIČ. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas kaip papildomas svarstė šį projektą ir pritarė jam. Dalyvavo 6 komiteto nariai, visi balsavo už. Siūlome pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Girdėjome komitetų išvadas, gerbiamieji kolegos. Svarstymo stadijos metu pataisų, dėl kurių turėtume priimti sprendimus, nebuvo. Gerbiamieji kolegos, klausčiau, ar bendru sutarimu galime pritarti po svarstymo nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? (Balsai salėje) Prašom. Gerbiamieji kolegos, yra kolegos J.Veselkos siūlymas balsuoti. Vyksta balsavimas. Kas už tai, kad pritartume po svarstymo šiam įstatymo projektui, balsuojate už, turintys kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote. Kolegos, prašom nepalikti posėdžių salės. Balsuojame po svarstymo dėl pritarimo. Kolega J.Veselka siūlė balsuoti, nes nesutinka su bendru sutarimu.
Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Už – 64, prieš – 2, susilaikiusių nėra. Pritarta po svarstymo. Gerbiamieji kolegos, Seimo Pirmininkas siūlo ypatingą skubą, kad būtų galima priimti šiame posėdyje. Ar sutiktumėte bendru sutarimu dėl ypatingos skubos? Prieštaraujančių nėra. Gerbiamieji kolegos, pradedame priėmimą. Įstatymas iš vieno straipsnio, todėl prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo priėmimo. Keturi už, keturi prieš. Kolega J.Veselka – nuomonė prieš.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos idealistai, jūs manote, kad valstybės byra savaime, skaldosi, kad po to savaime dėl gerų norų teikiama parama ir t.t. Viskas vyksta priešingai. Didžių valstybių interesų kova ir griauna, ir kuria valstybes, kuria diktatūras, kuria demokratiją, todėl dalyvauti Lietuvai perdalijant tą pasaulį, kai turime skaudų istorijos patyrimą, man atrodo, yra amoralu. Aš, būdamas Šveicarijos, Švedijos istorinės raidos šalininkas, pasisakau prieš Lietuvos dalyvavimą įvairiose tarptautinėse machinacijose, kur mažos tautos visada tik pralaimi. Todėl aš balsuosiu prieš.
PIRMININKAS. Kolega N.Medvedev – nuomonė už.
N.MEDVEDEV. Aš turbūt geriau negu daugelis iš jūsų žinau padėtį Balkanuose. Kai buvo operacija prieš Kosovą, aš turėjau savo nuomonę. Dabar noriu pasakyti, kad aš atsitiktinai girdėjau, kai vienas žmogus, mano kolega pasakė, jog nėra ką ten lietuviams veikti. Norėčiau su tuo nesutikti. Būtent Makedonijoje pasisekė sustabdyti tą marą, kuris plito Balkanuose. Sustabdyti tą žmogžudišką mašiną, kuri buvo paleista, kai žuvo dešimtys tūkstančių, o gal šimtai tūkstančių žmonių, kai yra masė pabėgėlių. Ačiū Dievui, Balkanuose, Makedonijoje, pasisekė jį sustabdyti. Todėl manau, kad ten mūsų kariai atlieka tikrai garbingą pareigą, ir aš prašyčiau palaikyti šitą įstatymą. Dėkoju.
PIRMININKAS. Nuomonė už. Kolega A.Gricius.
A.GRICIUS. Dėkui. Iš tikrųjų pritardamas gerbiamojo N.Medvedevo išsakytom mintim, noriu pasakyti, kad tikrai domiuosi Balkanais, domiuosi ne tik kaip Seimo narys, bet ir seminaruose su savo studentais Tarptautinių santykių institute mes nagrinėjame tuos klausimus. Balkanai yra tikrai pavojingas regionas Europoje. Ir Makedonija yra vienas iš tų pavyzdžių kai Europa pati šiandien savo jėgomis bando padaryti tvarką, įvesti stabilumą šiame regione, todėl, mano nuomone, mūsų karių dalyvavimas ten tikrai pageidautinas ir reikalingas. Lietuva, kaip valstybė, gali parodyti, kad ji eina kartu su Europos Sąjunga, su jos politika ir bando įvesti taiką ir stabilumą šiame regione. Manau, kad mūsų karių dalyvavimas ten (rajonas tikrai nėra toks pavojingas kaip Irakas ir Afganistanas) tikrai gali prisidėti prie šio reikalingo Europai darbo. Siūlau pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė už. Kolega Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, aš noriu agituoti, kviesti balsuoti už šitą įstatymą, argumentuodamas šiek tiek iš kitos pusės. Šiek tiek anksčiau kalbėjęs kolega paminėjo Šveicarijos pavyzdį. Kaip tik Šveicarijos pavyzdys ir mums yra pamokantis. Šveicarija ilgą laiką iš tikrųjų buvo nuošalėje nuo tarptautinių ir Europos reikalų, bet paskutiniaisiais metais Šveicarija aktyviai dalyvauja tiek tarptautiniuose bendruose reikaluose Jungtinių Tautų linija, tiek ir dalyje, nesakau visuose, bet dalyje ir Europos reikalų. Kviečiu balsuoti už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Paskutinė nuomonė už – kolega K.Bobelis.
K.BOBELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ačiū. Aš manau, labai svarbu, kad Lietuva užimtų tam tikrą poziciją. Mes einame į Europos Sąjungą, jungiamės į Vakarų demokratines tarptautines organizacijas ir negalime likti konkrečiai neprisidėję prie tų organizacijų veiklos ir tam tikrų principų įgyvendinimo. Todėl aš prašyčiau balsuoti už.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, girdėjome nuomones dėl balsavimo motyvų. Prašau dėmesio. Reikia 57 Seimo narių paramos, kad būtų priimtas šis įstatymas. Kas už tai, kad įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turi kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Už ratifikavimą balsavo 58, prieš – 2, susilaikė 3. Įstatymas priimtas.
Darbotvarkės 1-6 klausimas – įstatymo dėl Konvencijos dėl kovos su korupcija, susijusia su Europos Bendrijų pareigūnais ar Europos Sąjungos valstybių narių pareigūnais, parengtos vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsnio 2 dalies C punktu, ratifikavimo projektas Nr.IXP-3184. Kviečiu Užsienio reikalų komiteto atstovą V.Simuliką.
V.SIMULIK. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas dėl įstatymo projekto Nr.IXP-3184 buvo pagrindinis. Pritarta bendru sutarimu iniciatorių pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovą poną R.Sedlicką.
R.A.SEDLICKAS. Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra papildomas. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Pristatyti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą kviečiu komiteto pirmininką A.Sadecką.
A.SADECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė įstatymo projektą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu kolegą V.P.Andriukaitį pristatyti Europos reikalų komiteto išvadą.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Europos reikalų komitete buvo nagrinėtas įstatymas, išklausyti pareigūnai, išnagrinėta kitų papildomų komitetų nuomonė. Mes jokių pasiūlymų neteikėme, siūlome pritarti pagrindiniam įstatymo projektui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Girdėjome komitetų išvadas. Gerbiamieji kolegos, klausčiau kalbėti dėl balsavimo motyvų po svarstymo. Pataisų per svarstymo stadiją nebuvo teikta. Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritarta. Seimo Pirmininko siūloma ypatinga skuba. Ar bendru sutarimu galime pritarti ypatingai skubai? Pritarta. Pradedame priėmimo procedūrą. Pradedame priėmimą pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 1 straipsnį? 1 straipsnis priimtas.
Dėl 2 straipsnio nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar bendru sutarimu galime priimti 2 straipsnį? 2 straipsnis priimtas.
Dėl 3 straipsnio nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 3 straipsnį? 3 straipsnis priimtas.
Dėl 4 straipsnio nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 4 straipsnį? 4 straipsnis priimtas.
Gerbiamieji kolegos, baigėme priėmimą pastraipsniui. Kviečiu kalbėti dėl viso įstatymo dėl balsavimo motyvų. Nėra. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau registruotis. Vyksta registracija. Būkite malonūs, užsiregistruokite.
Užsiregistravo 69 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimą dėl šio įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad įstatymas Nr.IXP-3184 būtų priimtas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Už – 67, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.
Kolega J.Veselka, replika po balsavimo. Prašau, kalbėkite.
J.VESELKA. Ratifikavome gerą konvenciją. Bet kai žinome, kad aukščiausiame Seimo lygmenyje dingsta medžiagos, susijusios su korupcija, aš abejoju, ar ši konvencija veiks Lietuvoje realiai.
PIRMININKAS. Tęsiame posėdį. Darbotvarkės 1-7 klausimas – įstatymo dėl Protokolo prieš neteisėtą šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybą ir prekybą jais, papildančio Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, ratifikavimo projektas Nr.IXP-3185. Svarstymas. Į tribūną kviečiu kolegą V.Simuliką – Užsienio reikalų komiteto atstovą.
V.SIMULIK. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas įstatymo projektą Nr.IXP-3185 svarstė kaip pagrindinis. 8 balsavus už, niekam nebalsavus prieš, niekam nesusilaikius, komitetas pritarė iniciatorių pateiktam įstatymui.
PIRMININKAS. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą kviečiu pristatyti komiteto pirmininką kolegą A.Sakalą.
A.SAKALAS. Komitetas svarstė šitą dokumentą, pritarė pateiktam įstatymo projektui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A.Sadecką.
A.SADECKAS. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamieji kolegos, komitetas kaip papildomas apsvarstė įstatymo projektą ir bendru sutarimu jam pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pataisų svarstymo stadijoje nebuvo dėl šio įstatymo projekto. Kviečiu kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl pritarimo po svarstymo. Nėra. Ar bendru sutarimu galime pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui? Pritarta. Teikiama Seimo Pirmininko ypatinga skuba šiam projektui, jo priėmimui. Ar galėtume tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Pradedame priėmimą. Iš viso 4 straipsniai.
Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 1 straipsnį?
Dėl 2 straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 2 straipsnį? Priimtas.
Dėl 3 straipsnio. Taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 3 straipsnį? Priimtas.
Dėl 4 straipsnio. Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar bendru sutarimu galime priimti 4 straipsnį? 4 straipsnis priimtas.
Gerbiamieji kolegos, baigėme priėmimą pastraipsniui. Kviesčiau dėl viso įstatymo priėmimo dėl balavimo motyvų išsakyti nuomones. Nėra norinčių kalbėti. Prašau registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Už – 66, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.
1-8 klausimas – įstatymo dėl Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, parengtos vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, ir jos protokolų, parengtų vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, ratifikavimo projektas Nr.IXP-3186. Kviečiu Užsienio reikalų komiteto atstovą V.Simuliką. Prašau.
V.SIMULIK. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas buvo pagrindinis svarstant įstatymo projektą Nr.IXP-3186. Po svarstymo buvo pritarta atsižvelgiant į Europos reikalų komiteto pastabą. Už – 8.
PIRMININKAS. Kviečiu poną R.Sedlicką pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
R.A.SEDLICKAS. Teisės ir teisėtvarkos komitetas buvo papildomas. Bendru sutarimu komitetas nutarė balsuoti už šį projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu Europos reikalų komiteto pirmininką V.P.Andriukaitį.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, ši konvencija Europos reikalų komitete svarstyta ir nagrinėta. Mes atkreipėme dėmesį į tai, kad įstatymo projekto 3 straipsnyje reikėtų įrašyti šio protokolo priėmimo tikslią datą. Tai turėtų būti 1996 m. lapkričio 29 diena. Užsienio reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, su mūsų pasiūlymu sutiko, Užsienio reikalų ministerijos atstovai taip pat.
PIRMININKAS. Ir paskutinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A.Sadeckas pristatys komiteto išvadą po svarstymo.
A.SADECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas kaip papildomas svarstė įstatymo projektą ir bendru sutarimu jam pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Girdėjome išvadas visų komitetų, kurie svarstė šį įstatymo projektą. Svarstymo stadijoje nebuvo pataisų, dėl kurių turėtume priimti sprendimus. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po svarstymo, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Pritarta.
Šiam įstatymo projektui, jo priėmimui, taip pat siūloma ypatinga skuba. Todėl klausiu jūsų, ar bendru sutarimu galime pritarti šiam Seimo Pirmininko siūlymui? Pritarta. Pradedame priėmimą.
Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 1 straipsnį? 1 straipsnis priimtas.
Dėl 2 straipsnio. Taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 2 straipsnį? 2 straipsnis priimtas.
Dėl 3 straipsnio. Taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 3 straipsnį? 3 straipsnis priimtas.
4 straipsnis. Dėl 4 straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 4 straipsnį? 4 straipsnis priimtas.
Kolegos, baigėme priėmimą pastraipsniui. Dėl viso įstatymo priėmimo dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, manantys kitaip – prieš arba susilaikote. Kolegos, vyksta balsavimas. Reikia 57 Seimo narių balsų, kad įstatymas būtų priimtas.
Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Už – 67, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.
Nematau 9 klausimo pranešėjo. 1-10 įstatymo projektas – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 21 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3159. Svarstymo stadija. Kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A.Sadecką.
A.SADECKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas kaip pagrindinis svarstė įstatymo projektą, jį šiek tiek patobulino ir pritarė patobulintam projektui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą pateiks komiteto pirmininkas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Komitetas svarstė dokumentą ir pritarė įstatymo projektui, pasiūlydamas pagrindiniam komitetui atsižvelgti į Teisės departamento vienintelę pastabą, kurią mes gavome. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai du komitetai, kurių išvadas girdėjome ir kurie svarstė įstatymo projektą. Prašom dėl balsavimo motyvų pasakyti nuomones po svarstymo. Per svarstymo stadiją pataisų šiam įstatymo projektui nebuvo. Nėra. Ar bendru sutarimu galime priimti šį įstatymo projektą? (Balsai salėje) Atsiprašau, pritarti po svarstymo. Bendru sutarimu pritarta po svarstymo. Stipriai aplenkėme grafiką.
Rezervinis 4-asis – Seimo nutarimo „Dėl Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos nuostatų patvirtinimo projektas Nr.IXP-3151. Priėmimas. Kviečiu į tribūną Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A.Sadecką. Jūs galite ir neišeiti iš tribūnos.
A.SADECKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė nutarimo projektą, jį patobulino, atsižvelgdamas į pasiūlymus ir pačios komisijos svarstymą, ir siūlo pritarti patobulintam projektui. Kiek man žinoma, pastabų ir siūlymų daugiau nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Pradedame priėmimą pastraipsniui. Priėmimo stadija. Nebuvo jokių pataisų, dėl kurių turėtume apsispręsti čia, plenarinių posėdžių salėje. Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų prašom kalbėti. Nėra. Ar bendru sutarimu galime priimti 1 straipsnį? Priimtas. 2 straipsnis. Dėl 2 straipsnio dėl balsavimo motyvų. 2 straipsnis priimtas bendru sutarimu. Dėl viso įstatymo… dėl viso Seimo nutarimo dėl balsavimo motyvų prašom kalbėti. Nėra. Prašom registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad šis Seimo nutarimas būtų priimtas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę balsuoja prieš arba susilaiko.
Užsiregistravo 59.
Už balsavo – 57, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas priimtas.
Grįžtame į pagrindinę darbotvarkę. Atsiprašau, prieš tai dar vienas rezervinis klausimas, kurį pateiks Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas kolega Č.Juršėnas, – r-5. Tai Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Specialiosios tyrimo komisijos sudarymo pakeitimo projektas Nr.IXP-3244. Prašom, gerbiamasis pirmininke.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, tai klausimas, kuris iš tikro domina ne tiktai daugelį mūsų, bet ir visą Lietuvą. Reali situacija yra tokia: jeigu reikės paaiškinti kai kuriuos konkrečius dalykus, mes čia turime komisijos narius ir komisijos pirmininko pavaduotoją, bet, remdamasis jų vertinimais, aš siūlau priimti nutarimą pratęsti Specialiosios tyrimo komisijos darbą iki mūsų pratęstos sesijos pabaigos, t.y. iki vasario 19 dienos. Toks yra siūlymas. Komisija tikisi, kad darbą per savaitgalį ar per šventes užbaigs ir mes tada galėsime kreiptis, kaip numatyta Seimo statuto, į Konstitucinį Teismą, todėl siūlomas minimalus pratęsimas.
PIRMININKAS. Klausia kolega A.Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjas Seimo vicepirmininkas jau pasakė komisijos išvadas, kad reikės kreiptis į Konstitucinį Teismą, nors kol kas, atrodo, niekam dar nėra žinoma, kokios bus išvados, gal ir nereikės kreiptis. Bet aš noriu paklausti, ar tikrai užteks laiko iki 19?
Č.JURŠĖNAS. Kolegos skaičiuoja, kad jiems užteks. Dabar dėl jūsų pirmosios prielaidos. Matot, jau yra Konstitucinio Teismo sprendimas, bet vis tiek formaliai, net jeigu bus žodis žodin viskas perrašyta (aš nežinau, kaip jie surašys), reikia kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes toks mūsų Statutas.
PIRMININKAS. Klausia A.Kubilius. Prašom, gerbiamasis kolega.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis pranešėjau, iki šiol Prezidentas nepadėjo, kad būtų nustatytas teisingumas, nei čia, Seime, nei prokuratūroje. Dažnai atrodydavo, kad sąmoningai yra siekiama vilkinti. Ar jums… Jūs, pateikdamas nutarimo projektą, turbūt kalbėjote su komisijos vadovu. Ar Prezidentas dar gali įvykdyti savo prievolę padėti teisingumui per tą laiką iki vasario 19 dienos, ar jau komisija baigė savo darbą, ta prasme, jau liudytojų nebeklausinės?
Č.JURŠĖNAS. Teoriškai tai yra įmanoma.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke, atsakėte į Seimo narių klausimus. Klausčiau gerbiamųjų kolegų, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl pritarimo po pateikimo? Yra. Kolega J.Sabatauskas – nuomonė už.
J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų komisija prašo jūsų pratęsti jos įgaliojimus iki vasario 19 dienos, nes yra keletas priežasčių, dėl kurių mes tai darome. Mes tiktai prieš dvi dienas gavome Prezidento paaiškinimus raštu bei jų priedą – tokią pat advokatų nuomonę. Bendra to suma – 17 puslapių dokumentas, bet ten yra pateikti kai kurie vertinimai, kai kurie atsakymai, kuriuos mums reikia įvertinti. Be to, ne taip seniai komisija gavo leidimą naudoti prokuratūros ikiteisminio tyrimo medžiagą kai kuriose bylose.
Trečioji priežastis, kuri įpareigojo mus prašyti, yra ta: kai kurie liudytojai dar neįvykdė savo pilietinės pareigos ir nepasirašė savo liudijimų protokolų, todėl mes prašome iki 19 dienos pratęsti komisijos darbą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nėra prieštaraujančių. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo šiam Seimo nutarimui? Ačiū. Pritarta. Seimo Pirmininkas siūlo ypatingą skubą, kad šis Seimo nutarimas būtų priimtas šiame posėdyje, todėl klausčiau jūsų, ar pritartume, kad jis būtų svarstomas ypatingos skubos tvarka? Ačiū. Nėra prieštaraujančių. Pradedame svarstyti. Kolega Č.Juršėnas dėl vedimo tvarkos norėtų tarti žodį. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Aš labai atsiprašau, ar kolegos neprieštaraus, kad būtų tradicinis 2 straipsnis, jog nutarimas įsigalioja nuo priėmimo?
PIRMININKAS. Ačiū. Pradedame svarstyti (priėmimo stadija) šį Seimo nutarimą. Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra… Yra norinčių kalbėti. Ar dėl viso? Dėl viso. Nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime 1 straipsnį priimti? Dėkoju.
Dėl 2 straipsnio, kuris buvo suformuluotas kolegos Č.Juršėno, kad šis Seimo nutarimas įsigalioja nuo priėmimo, ar būtų norinčių kalbėti? Nėra. Ar bendru sutarimu galime priimti 2 straipsnį? 2 straipsnis priimtas.
Dėl viso Seimo nutarimo dėl balsavimo motyvų prašom išsakyti savo nuomones. Prašom. V.Einoris. Prašom kalbėti. Nuomonė už.
V.EINORIS. Aš, kolegos, abejojau, ar reikia pratęsti, tačiau pasiklausęs kolegų, kad, jų nuomone, kuo komisija ilgiau dirbs, tuo tautai geriau, ir aš nutariau balsuoti už.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – kolega J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Po V.Einorio argumento labai sunku kalbėti. Kodėl aš pasisakau prieš? Kiek žinau, LNK laida „Muilo burbulas baigiasi vasario 17 d. Ar negalėtume mes šitą spektaklį taip pat baigti šiandien?
PIRMININKAS. Kolega A.Kubilius – nuomonė už.
A.KUBILIUS. Man tiesiog sunku kalbėti po J.Veselkos labai linksmo savo pareigos suvokimo. Aš noriu priminti, kad apkalta yra viena iš Seimo prievolių, ir Seimas turi šią savo prievolę atlikti taip, kaip numato Konstitucija. Jeigu kam nors teisingumo nustatymas atrodo juokingas dalykas arba kad teisingumui Lietuvoje galima trukdyti, noriu pasakyti, kad tie, kurie taip galvoja, taip pat nusižengia savo priesaikai.
Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, raginu visus prisiminti, kad priesaika yra toks dalykas, kurios vykdymas yra numatytas Konstitucijoje. Raginu pritarti šiam nutarimui. Linkėčiau komisijai sėkmės užbaigti savo darbą per nustatytą laiką ir pateikti išvadas, kaip numatyta Seimo statute, Seimui vasario 19 dieną.
PIRMININKAS. Nuomonė už – A.Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS. Daugiau pritarčiau J.Veselkai negu ponui A.Kubiliui, nes jeigu teisingumą vykdytume iki galo, reikėtų labai rimtai tą teisingumą vykdyti. Deja, kai STT pajudina jų dabartinį draugą Vilniaus merą poną A.Zuoką, ten, pasirodo, teisingumo vykdyti negalima. Mūsų teisingumas yra su dviem pamušalais, taip, deja, Lietuvoje yra ir dar ilgai bus. Aš netikiu, kad ta komisija spės per savaitę gerai padirbėti. Aš, pavyzdžiui, šį terminą būčiau pratęsęs ne savaitei, o geram mėnesiui, mes susirinksime kovo pradžioje ir būtume galėję ramiai, neskubėdami išklausyti komisijos ataskaitą. Šiandien susidaro įspūdis, kad tai, kas yra garsiai sakoma, jau yra iš anksto nuspręsta. Taigi apie teisingumo vykdymą Lietuvoje dar reikėtų labai rimtai pagalvoti. Tie, kurie iššvaistė milijardus ir milijonus, šiandien teisingumo dar nėra įvertinti, šiandien sėdi šioje salėje ir labai garsiai kalba. Apie teisingumą ypač reikėtų patylėti tiems, kurie pridarė Lietuvai daug bėdų, kurias šitam Seimui reikės srėbti rudenį per rinkimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų nuomonė už?
A.MATULEVIČIUS. Mano nuomonė per vidurį. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Andriukaitis – nuomonė prieš.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau tik priminti kolegai A.Matulevičiui apie lėšų švaistymą. Daug buvo įmonių ir gamyklų, „Neringa ir kitos. Taigi siūlau visiems pamąstyti ir kalbant apie švaistymą vieningai balsuoti už nutarimą. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Ar galėtumėte po balsavimo, gerbiamasis Matulevičiau, išsakyti replikas? Būkite mielas, gerai? Gerbiamieji kolegos, girdėjome nuomones dėl balsavimo motyvų. Prašom priimti sprendimą balsuojant. Kas už tai, kad Seimo nutarimas Nr.IXP-3244 būtų priimtas, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 60 Seimo narių: už – 55, prieš – 1, susilaikė 4, Seimo nutarimas priimtas. Repliką po balsavimo – kolega A.Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS. Aš būčiau nekalbėjęs, bet gerbiamasis vicepirmininkas ponas V.Andriukaitis leidžia sau tokias replikas, teisingiau, ne replikas, o įžeidimus, kurie nepuošia du kartus kandidatavusio į Prezidentus ir galbūt norinčio kandidatuoti trečią kartą Seimo nario. Aš manau, kad negalima taip laisvai švaistytis žodžiais. Jeigu jis nori, tegul švaistosi ir toliau, o aš didžiuojuosi, kad kažkada vienuolika metų vadovavau gamybiniam susivienijimui „Neringa, kuris vėliau buvo numarintas pono G.Vagnoriaus nutarimų. Aš nešvaisčiau ir niekada nešvaistysiu to, kas man nepriklauso. O kas man priklauso, ponui V.Andriukaičiui tikrai neatiduosiu.
PIRMININKAS. Repliką po balsavimo – V.Andriukaitis. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Norėčiau kaip vieną kartą buvusiam kandidatui pasakyti, kad aš, sakydamas tą repliką, visiškai nieko bendra su A.Matulevičiumi neturėjau. Nežinau, kodėl jis taip skaudžiai reaguoja.
Advokatūros įstatymo projektas Nr.IXP-2224(2*) (svarstymas)
PIRMININKAS. Ačiū. Girdėjome replikas. Gerbiamieji kolegos, grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės. Vėl nematau gerbiamojo J.Sabatausko. Jau yra. Kviečiu jus, gerbiamasis kolega, į tribūną. Svarstysime darbotvarkės 1-9a ir 1-9b įstatymų projektus. Pirmasis – Advokatūros įstatymo projektas Nr.IXP-2224, svarstymo stadija. Išklausysime Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą, kurią pateiks kolega J.Sabatauskas.
J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, po keturių mėnesių pertraukos grįžtame prie šio įstatymo svarstymo. Kaip atsimenate, jis turėjo būti svarstomas rugsėjo 10 dieną, bet daugumos valia tada iš darbotvarkės buvo išbrauktas. Komitetas per tą laiką papildomai gavo siūlymų iš įstatymų iniciatyvos teisę turinčių asmenų, Seimo narių. Turiu pasakyti, kad kelis kartus buvo rengti Advokatūros įstatymo klausymai, itin daug pasiūlymų gauta iš suinteresuotų asmenų, asocijuotų struktūrų (visų nevardysiu), taip pat universitetų, Teisės instituto, Teisės departamento. Apsvarstęs šį įstatymą, taip pat siūlymus, komitetas pritarė patobulintam projektui. Dėl siūlymų turbūt bus kalbama atskirai.
PIRMININKAS. Ačiū. Mes jus pakviesime į tribūną, kai svarstysime pataisas. Dabar kviesčiau kolegą G.Dalinkevičių, Žmogaus teisių komiteto pirmininką, pateikti šio komiteto išvadą.
G.DALINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas svarstė šį projektą. Reikia pasakyti, kad jau ne pirmą kartą komitete mes svarstome šią problemą. Mes pritariame šiam įstatymui po svarstymo bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar vėl kviesčiau į tribūną kolegą J.Sabatauską. Svarstysime pataisas, kurias teikia svarstyti mūsų kolegos Seimo nariai. Pagrindinis komitetas nepritarė J.Razmos teikiamoms pataisoms. Pirmoji pataisa, kuriai nepritarė, buvo 1 straipsniui. Prašom, gerbiamasis kolega, pateikti pataisą.
J.RAZMA. Aš turbūt nevarginsiu jūsų ir to, kam komitetas pritarė ir kam nepritarė, neteiksiu balsuoti.
PIRMININKAS. Jūs visas savo pataisas atsiimate, gerbiamasis kolega?
J.RAZMA. Kurioms pritarė, nėra pagrindo atsiimti.
PIRMININKAS. Be abejo, toms, kurioms nepritarė, aš turiu omeny.
J.RAZMA. Taip.
PIRMININKAS. Dėkoju.
J.SABATAUSKAS. 2 straipsnis.
PIRMININKAS. Aš tada prašyčiau dėl Žmogaus teisių komiteto teiktų pataisų. Komiteto sprendimas buvo pritarti iš dalies. Ar tai tenkina komitetą? Tenkina. Nesvarstysime jų. Tai visos, kurios buvo pagrindiniame komitete.
J.SABATAUSKAS. Dėl 1 straipsnio.
PIRMININKAS. Dabar aš klausčiau gerbiamojo pranešėjo. Tai yra pagrindinio komiteto posėdyje, o ne po pagrindinio komiteto posėdžio...
J.SABATAUSKAS. Pagrindiniame komitete buvo svarstomi pasiūlymai. Ir jeigu mes dabar pastraipsniui…
PIRMININKAS. Ne. Mes pastraipsniui nesvarstome, gerbiamasis kolega. Pagal registracijos laiką. Pirma tai, kad pagrindinis komitetas savo posėdyje… Ar buvo daugiau pataisų, be J.Razmos ir Žmogaus teisių komiteto, dėl kurių reiktų priimti sprendimą? Prieš rengiant išvadą.
J.SABATAUSKAS. Taip. Prieš rengiant išvadą, tai yra prieš rugsėjo 10 dieną. Rugsėjo 10 d. buvo pritarta R.Šukio, V.Popovo…
PIRMININKAS. Dėl kurių reiktų priimti sprendimą.
J.SABATAUSKAS. Buvo A.Sakalo siūlymai, kuriems…
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, tada aš pirmininkausiu. Bent jau Sekretoriate nebuvo įregistruota daugiau pataisų, dėl kurių turėtume priimti sprendimus, iki pagrindinio komiteto išvados. Dabar svarstysime pataisas, kurios buvo po pagrindinio komiteto išvados. Reikės 10 Seimo narių pritarimo, kad jas pradėtume svarstyti. Pradedame nuo kolegos A.Sakalo. Atsiprašau. Seimo nario R.Šukio teikiama pataisa 2 straipsniui. Prašau. Žodis jums. Kalbėkite. Prašom pristatyti, gerbiamasis kolega Šuky. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Palaukite. Leiskite man pirmininkauti. Būkite mieli. Aš prašau pristatyti jus. Po to priimsime sprendimą.
R.ŠUKYS. Matote, aš prašyčiau, kad pranešėjas pasakytų, kaip tas straipsnis svarstant transformavosi. Nes ta pataisa anksčiau buvo mano teikta, kai komitetas kitaip buvo suredagavęs tą straipsnį. Jeigu dabar suredaguota ir atsižvelgta, aš turėčiau atsiimti tą pataisą. Norėčiau pranešėjo nuomonės, kad išsakytų komiteto poziciją.
J.SABATAUSKAS. Galima, pirmininke?
PIRMININKAS. Prašau.
J.SABATAUSKAS. Komitetas rugsėjo 10 d. pritarė R.Šukio siūlymui, tačiau vėliau buvo komiteto pirmininko A.Sakalo siūlymai, kurie šiek tiek pakeitė ir tas straipsnis atrodo šiek tiek kitaip. Kolegos R.Šukio siūlymas pasikeitė, bet esmė liko. Tik jis buvo papildytas, išplėstas. Komitetas pritarė, paskutinis pritarimas buvo A.Sakalo siūlymui dėl 2 straipsnio.
R.ŠUKYS. Aš atsiimu savo pataisą, nes jeigu dabar jai pritartume, sugriautume įstatymo šio straipsnio tam tikrą logiką. Mano pataisa ten jau inkorporuota.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Šuky, aš klausčiau jūsų, jūsų siūlymas buvo 2 straipsniui? Jūs atsiimate visą savo 2 straipsnį? Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos norėjote kalbėti? Prašau. Dėl vedimo tvarkos.
E.SKARBALIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paprašyti tiek pranešėjo, tiek pataisų teikėjo, kad jie neloštų pingpongo tarpusavyje. Jiems viskas aišku, apie ką jie kalbėjo pusę metų ar kiek, ir mes iš jų akių žvitrumo galėtume suprasti, apie kokį kontekstą kalbama ir kaip keitėsi ar transformavosi vienas ar kitas įstatymo straipsnis. Jeigu vieno komiteto nariai nežino, kaip transformuojasi įstatymas, atsiprašau, ką galime žinoti visi kiti, sėdintys salėje. Ačiū.
R.ŠUKYS. Aš norėčiau atsakyti (…) dėl motyvų.
PIRMININKAS. Po to.
R.ŠUKYS. Kolega neskaitęs projekto kalba.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, kalbėkime po vieną, gerai? Dėl pastabos dėl vedimo tvarkos. Aš vis dėlto siūlyčiau pasiimti pataisų lentelę, gerbiamasis kolega, ir sekti pataisas. Dabar buvo teikta pataisa, jos mes nesvarstome dėl tam tikrų motyvų, kuriuos išdėstė pats teikėjas ir gerbiamasis pranešėjas ponas J.Sabatauskas.
Antroji pataisa, kuria siūloma 4 straipsnio 4 dalyje daryti pakeitimus. Ją teikia kolegos J.Jurkus, V.Popovas ir kolega A.Klišonis. Prašyčiau J.Jurkų pristatyti šią pataisą, po to priimsime sprendimą, ar ją pradėsime svarstyti. Ponas A.Klišonis. Prašau jus pristatyti šią pataisą.
A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Faktiškai yra analogiška situacija kaip ir dėl R.Šukio pataisos, nes buvo teiktos paskutinės išvados gerbiamojo komiteto pirmininko A.Sakalo. Kontekstas yra pasikeitęs, dėl to galbūt vertėtų susilaikyti nuo šių pataisų svarstymo.
PIRMININKAS. Jūs atsiimate šią pataisą? Aš klausiu jūsų, gerbiamasis kolega, kad visi kolegos suprastų, ką mes čia darome. Pataisa išdėstyta raštu.
A.KLIŠONIS. Aš dar sykį noriu pakartoti, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tiesų komitetas yra pritaręs komiteto pirmininko A.Sakalo pataisoms, kurios aprobavo tai, ką siūlė kolega R.Šukys, tai, ką siūliau aš, ką siūlė kolega J.Jurkus. Yra patobulintas variantas, bendrai padarytas kontekstas. Padaryta sintezė siūlymų, kuriuos teikėme mes. Dabar išeina gana keista situacija, nes mes, tie, kurie teikėme dalinius siūlymus, juos dabar svarstome, po to svarstysime kolegos A.Sakalo siūlymus, bus iškreipta situacija. Pritarsime dabartiniam siūlymui, o po to pritarsime komiteto pirmininko siūlymui. Dėl to išeina iškreipta situacija.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, Statutas įvairių vingrybių nenumato, ir labai gerai, kad nenumato. Turi būti aišku visiems Seimo nariams, ką mes čia darome. Jūsų pataisa yra išdėstyta raštu. Jeigu jūs manote, kad jūsų mintį, kurią jūs norėjote perteikti įstatyme, atspindi kitų kolegų pataisos, ir jūs nenorite iškraipyti, prašome atsiimti ją.
A.KLIŠONIS. Aš pasielgsiu kaip kolega R.Šukys. Prašau nesvarstyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nesvarstome kolegos A.Klišonio, pono J.Jurkaus ir kolegos V.Popovo teiktos pataisos.
Kita pataisa. Seimo narys J.Sabatauskas ją teikia projekto 8 straipsniui. Prašau pristatyti.
J.SABATAUSKAS. Aš irgi atsiimu savo pataisą 8 straipsniui.
PIRMININKAS. Dėkoju. 9 straipsniui taip pat kolega J.Sabatauskas teikia pataisą, kuriai komitetas nepritarė. Prašome pristatyti ją.
J.SABATAUSKAS. 9 straipsniui buvo pasiūlyta „nepriekaištingos reputacijos sąvoka, 2 punkte, kai asmuo yra atleistas iš advokatūros, iš teisėjo, prokuroro, advokato, notaro, kandidato į notarus, notaro atstovo, teismo antstolio, antstolio… jeigu nuo atleidimo praėjo ne daugiau kaip 3 metai. Aš tokią formuluotę siūlau, kad praėjo ne daugiau kaip 3 metai. Komitetas nepritarė. Komitetas mano, kad reikia 5. Mano motyvai būtų, kad draudimas 5 metus užimti tam tikras pareigas, verstis tam tikra veikla yra kaip papildoma kriminalinė bausmė, iki 5 metų yra numatyta Baudžiamajame kodekse. Kadangi čia yra drausminė nuobauda, manyčiau, ji turėtų būti švelnesnė. Todėl siūlau sumažinti iki 3 metų.
PIRMININKAS. Iki 3, taip?
J.SABATAUSKAS. Taip.
PIRMININKAS. Man pateiktuose dokumentuose, kurie pasirašyti komiteto pirmininko A.Sakalo, parašyta, kad komitetas pritaria. Jūs dabar pasakėte, kad komitetas nepritaria.
J.SABATAUSKAS. Atsiprašau. Pritaria.
PIRMININKAS. Pritaria. Komitetas pritaria šiai pataisai. Aš manau, kad bendru sutarimu, nereikalaudami skaičiuoti 10 Seimo narių, galėtume pritarti šiai pataisai, kad ją pradėtume svarstyti. Ačiū. Pritarta. Galėtume bendru sutarimu pritarti šiai pataisai. Pritarta. Ačiū. Pritarta pataisai 9 straipsniui, kurią teikė Seimo narys J.Sabatauskas.
Gerbiamieji kolegos, dabar kita pataisa. 4 straipsnio 4 daliai. Šią pataisą teikia komiteto pirmininkas kolega A.Sakalas.
Prašyčiau gerbiamąjį pataisos… Prašom kalbėti. Prašom pateikti jūsų teikiamą pataisą 4 straipsnio 4 daliai.
A.SAKALAS. 4 straipsnio 4 dalyje yra siūloma įterpti šalia kitų pareigybių, t.y. kuratoriaus, testamento vykdytojo, turto patikėtinio, taip pat „patentinio patikėtinio sąvoką. Čia mūsų buvo praleista, todėl mes prašytume, kad įrašytume tuos du žodžius – „patentinio patikėtinio.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi komitetas pritaria šiai pataisai, ar galėtume paremti bendru sutarimu, kad ją pradėtume svarstyti? Ačiū. Pradedame svarstyti. Nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl šios pataisos, bendru sutarimu pritariame šiai pataisai? Pritarta.
Kita pataisa, kurią teikia kolega A.Sakalas, yra 58 straipsnio 3 daliai, nauja redakcija. Prašom pateikti, gerbiamasis pataisos autoriau.
A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, čia siūloma pakeisti 3 dalį truputį kitaip. Ten buvo parašyta: „Advokatūros organų sprendimai, kuriems šis įstatymas nenustato specialios skundimo tvarkos, skundžiami pagal Civilinį kodeksą. Mes siūlome kitokią formuluotę: „Visi Lietuvos advokatūros organų sprendimai, kuriems šis įstatymas nenustato specialios skundimo tvarkos, skundžiami teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Tai yra iš esmės įvedamas terminas, per kurį galima apskųsti, kad nebūtų tas terminas begalinis.
PIRMININKAS. Ačiū. Komitetas dėl šio…
J.SABATAUSKAS. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Ar galėtume bendru sutarimu pradėti svarstyti šią pataisą? Pradedame. Gerbiamieji kolegos, ar bendru sutarimu galėtume pritarti šiai pataisai, kuriai pritaria pagrindinis komitetas? (Balsai salėje) Ką siūlote? Prašom balsuoti. Seimo nariai nori balsuoti. Kas už tai, kad ši pataisa būtų priimta?
Užsiregistravo 47.
Už balsavo – 39, prieš nėra, susilaikė 5. Ši pataisa priimta.
Kita pataisa, kurią teikia kolega A.Sakalas 7 straipsnio 2 ir 3 punktams, yra dėl 6 punkto išbraukimo. Prašom pateikti, gerbiamasis kolega.
A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, ši pataisa atsirado po ilgų diskusijų tarp teisinių paslaugų atstovų, komiteto narių, advokatūros ir yra kaip kompromisinis variantas. Taigi teisinių paslaugų atstovai taip pat nebūtų eliminuoti iš teisinės praktikos. Todėl čia iš esmės pasakysiu tokį… Pataisos esmė yra tokia, kad tie teisininkai, kurie turi reikiamus diplomus, reikiamą kvalifikaciją, reikiamus kitus parametrus, turi dvi alternatyvas: arba po penkerių metų teisinio darbo stažo be egzaminų padavę prašymą, įvykdę kitus kriterijus jie tampa advokatais; arba, jeigu jie nori greičiau tapti advokatais, turi po ne mažesnio kaip dvejų metų teisinio darbo stažo išlaikyti kvalifikacinį advokato egzaminą ar turi ne trumpesnę kaip dvejų metų advokato padėjėjo darbo praktiką ir išlaiko kvalifikacinį egzaminą. Kitaip sakant, yra dvi galimybės. Viena – nenori laikyti egzamino, prašau, reikia penkerių metų teisinio darbo stažo, o kas yra teisinio darbo stažas nustato Vyriausybė. O jeigu greičiau nori tapti advokatu, prašau, reikia dvejų metų praktikos arba advokato padėjėjo, arba teisinio darbo ir laikyti kvalifikacinį egzaminą.
PIRMININKAS. Ačiū. Girdėjome nuomones… Atsiprašau, girdėjome pataisos autoriaus kolegos A.Sakalo pateikimą dėl 7 straipsnio. Komitetas šiai pataisai pritaria?
J.SABATAUSKAS. Komitetas pritaria.
PIRMININKAS. Klausčiau, gerbiamieji kolegos, ar būtų 10 Seimo narių, kurie paremtų šios pataisos svarstymą? Yra. Pradedame svarstyti. Ar bendru sutarimu galėtume priimti šią pataisą? Kolega R.Šukys nepritaria. Tikrai prašom nesipiktinti tiek kolegos K.Bobelio, tiek kolegos R.Šukio dėl to. Užsiregistruoja dažnai dėl viso, o mūsų technika neleidžia išskirti, todėl matome užsiregistravusius. Prašom pakelti ranką, ir kalbėsite. Prašom. Kolega R.Šukys dėl šios pataisos priėmimo norėtų pasakyti nuomonę prieš.
R.ŠUKYS. Iš tiesų aš dėl šios pataisos, nes ši pataisa ir buvo didžiausias diskusijų objektas ir komitete. O problema čia yra ta, kad kvalifikacinė kartelė, priimant asmenis į advokatūrą, yra per daug nuleidžiama. Manau, kad tai sukels labai rimtų pasekmių asmenims, kurie naudojasi advokatų paslaugomis, nes penkerių metų darbo stažas ir galimybė iš karto be kvalifikacinio egzamino tapti advokatu turės tokias pasekmes, kad advokatų paslaugas ir atstovauti teismuose (tuo tarpu baudžiamosiose ir civilinėse bylose, kur yra didžiulė atsakomybė ir gali būti negrįžtamos, nepataisomos pasekmės) pradės galbūt daugeliu atvejų ir netinkamos kvalifikacijos asmenys. Penkerių metų darbo stažas, tai yra… Stažas stažui nelygu, kur ir kas dirbo, ir kiek jis yra susipažinęs su baudžiamąja teise, su baudžiamuoju procesu. O būdamas advokatu jis gali iš karto pradėti atstovauti ir baudžiamosiose bylose, tokiu būdu asmenų teisė į gynybą gali būti iš esmės pažeista. Pasekmės gali būti labai liūdnos ir skausmingos žmonėms. Aš kalbu būtent apie žmonių interesus. Čia jokiu būdu nėra kalbama apie advokatų kažkokį gynimą ar negynimą. Todėl tos kartelės nuleidimas ir automatiškas visų asmenų tapimas advokatais be egzamino, jeigu tik turi penkerių metų stažą, manau, tikrai sukels blogų pasekmių. Aš tai pataisai negaliu pritarti. Siūlyčiau kolegoms susimąstyti dėl tų žmonių, kurie naudosis tokių asmenų paslaugomis. Tikrai bus skandalų ir skausmingų atvejų.
PIRMININKAS. Nuomonė už – kolega E.Šablinskas.
E.ŠABLINSKAS. Manyčiau, gyvename rinkos ekonomikos sąlygomis. Viską išspręs pati rinka. Be to, galime pasakyti, kad teisinių paslaugų įmonės irgi turi daug... Yra 1400 įmonių, todėl jos papildytų dabar labai trūkstamą advokatų skaičių rajonuose. Trumpai drūtai, aš tiesiog prašyčiau visų balsuoti už šią pataisą, nes mes jau maždaug apie dvejus metus tampome kitą įstatymą dėl teisinių paslaugų įmonių, nieko išvis nedarydami su juo, o žmonės negali atstovauti bylose, ką darė dvylika metų iki tol. Todėl, manyčiau, šios pataisos reikia, ji padėtų išspręsti šiuo metu esančias problemas. Po to taisysime kitus įstatymus arba pati nauja vadinamoji Lietuvos advokatūra galės viduje įsivesti griežtesnę tvarką, riboti, prižiūrėti ir tiesiog imantis griežtesnių priemonių netinkamų advokatų atžvilgiu.
PIRMININKAS. Kolegos, girdėjome nuomones dėl balsavimo motyvų. Prašom dėmesio! Balsuosime dėl pataisos, kurią teikia A.Sakalas dėl 7 straipsnio. Jai pritaria pagrindinis komitetas. Kas už tai, kad ši pataisa būtų priimta, balsuojate už, turintys kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 48.
Už balsavo 36, prieš – 4, susilaikė 6. Pataisa priimta.
Kitas pataisas 25 straipsnio 4, 5 dalims prašom pateikti gerbiamąjį kolegą A.Sakalą.
A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, siūlomos 25 straipsnio 4, 5 dalys, jų esmė yra apie advokatų etiką. Advokatas negali būti atstovas ir gynėjas teisme arba ikiteisminio tyrimo įstaigoje, kurioje teisėjas ar ikiteisminio pareigūnas yra jo sutuoktinis, sugyventinis, vaikai, įvaikiai, tėvai, įtėviai, broliai ir seserys. Tai yra vienos esmė.
Antra, Advokatų tarybos pirmininkas, Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojas negali būti atstovas ar gynėjas teisme, ikiteisminio tyrimo įstaigose, valstybės, savivaldybės institucijose bei įtaigose. Antroji pataisa siūloma, kad įsigaliotų ne dabar dirbančiam Advokatų tarybos pirmininkui, bet naujai išrinktam Advokatų tarybos pirmininkui, ne šitam.
J.SABATAUSKAS. Komitetas šiam pasiūlymui pritarė. Tačiau jeigu įmanoma, aš prašyčiau balsuoti atskirai už tas dalis. Gal Seimo nariai nepritartų vienai iš jų, bet būtų negerai, jeigu būtų išbrauktos abi. Tai yra dvi skirtingos normos.
PIRMININKAS. Aš manau, kolegos sutiktų. Bet prieš tai mes turėtume jūsų atsiklausti. Gerbiamieji kolegos, ar pritartumėte, kad jas pradėtume svarstyti? Ačiū. Bendru sutarimu pritariame ir skiriame dvi atskiras. Tai, kad 25 straipsnį papildytume 4 dalimi, dėl balsavimo motyvų prašom išsakyti nuomones. Komitetas pritarė.
Kolega V.Einoris norėtų išsakyti nuomonę prieš dėl 4 dalies.
V.EINORIS. Aš dėl 5 dalies, bet kad nereikėtų antrą kartą gaišti, pasakau. Aš nesuprantu šito veiksmo. Tai taip išeina, kad gerbiamasis J.Olekas dirba ministru būdamas mediku, bet jam uždrausta kaip chirurgui daryti operacijas. Tai advokatas, būdamas Tarybos pirmininku, negali atstovauti byloje. Koks čia sugalvojimas? Aš kategoriškai prieš šitą. Kategoriškai.
PIRMININKAS. Kolegos, vis dėlto prašyčiau kalbėti dėl 4 dalies. Mes atskirai priimsime sprendimus dėl 4 dalies. (Balsai salėje) Kolega Šablinskai, kalbėkite. Nuomonė už dėl 4 dalies. Prašom.
E.ŠABLINSKAS. Pirmiausia iš karto galima pasakyti, kad tai svarstymuose yra pasiūlyta pačių advokatų. Kita vertus, atlyginimas iš tiesų yra didelis. Jeigu mes pereiname prie naujo – vietoj tarybos bus advokatūra, tai ten ir darbo padaugės. Su tokiu atlyginimu jis visiškai galės išsiversti. Dar vienas dalykas, kas būtų sudėtinga. Kai pirmininkas atstovauja teisme prieš kitą paprastą advokatą, tai irgi būtų kolizija. Turbūt atsakiau ponui V.Einoriui. Neklasė. Kviečiu visus balsuoti už šią pataisą. Dėkui.
PIRMININKAS. Kolegos, aš vis dėlto imu žodį ir norėčiau perskaityti, kokia yra 4 dalis. 4 dalies yra tokia formuluotė: „Advokatas negali būti atstovu ar gynėju teisme ar ikiteisminio tyrimo įstaigose, kuriose teisėjais ar ikiteisminio tyrimo pareigūnais dirba jo sutuoktinis, sugyventinis, vaikai, įvaikiai, tėvai, įtėviai, broliai, seserys, įbroliai ir įseserės. Prašom dėl balsavimo motyvų kalbėti apie šį straipsnį ir apie šio straipsnio dalį. Nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti? Kolega A.Klišonis. Jūsų nuomonė už ar prieš?
A.KLIŠONIS. Nuomonė už.
PIRMININKAS. Prašom išsakyti nuomonę už dėl 25 straipsnio 4 dalies.
A.KLIŠONIS. Iš tiesų mes nuslydome kalbėti apie 5 straipsnį. 3 straipsnis iš tiesų yra toks, dėl kurio kartais kaltinamos teisėsaugos institucijos, kad tuose pačiuose teismuose dalyvauja tiek teisėjai, tiek advokatai, kurie yra susiję giminystės ryšiais. Todėl dėl kai kurių teismų sprendimų iš tiesų kyla gana nemalonių insinuacijų. Norint išspręsti ir padaryti šį sprendimą gana skaidrų, kad nebūtų kaltinamos teisėsaugos institucijos, teismai ir advokatai, iš tiesų reikėtų atsižvelgti į pačių advokatų prašymą ir priimti šį sprendimą kaip gana padorų ir leidžiantį išgryninti šią koliziją, kad jos nebebūtų. Aš siūlyčiau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonių prieš nėra. Ar bendru sutarimu galėtume priimti šią pataisą, kuriai pritarė ir komitetas? Ačiū. Priimta.
25 straipsnio papildymas 5 dalimi. Kad nekiltų jokių nesutarimų, aš ją perskaitysiu. „Advokatų tarybos pirmininkas, Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojas negali būti atstovu ar gynėju teisme, ikiteisminio tyrimo įstaigose, valstybės ar savivaldybės institucijose bei įstaigose. Prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl šios pataisos. Gerbiamieji kolegos, ar yra nuomonių prieš? Kolega V.P.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Mano nuomonė, kolegos, yra už. Visų pirma ir dabar galiojančiame Advokatūros įstatymo 4 straipsnyje yra taikomas tam tikras apribojimas. Jeigu nebus šios pataisos, tada galiojančiame įstatyme išlieka prieštaravimas. Žmogus negali gauti dviejų atlyginimų tuo pačiu metu ir už tas pačias darbo valandas.
Antras dalykas yra tai, kad, vykstant ginčui tarp dviejų advokatų teisme, vienas advokatas yra eilinis advokatas, o kitas, tarkime, Advokatų tarybos pirmininkas. Kokia šiuo atveju yra situacija, kai Advokatų taryba ir jos pirmininkas turi didelius įgaliojimus sprendžiant visus įvairius advokatų etikos, profesionalumo ir kitus klausimus? Todėl ginčo situacija šiuo atveju pasidaro labai nevienalytė ir pavojinga. Ši pataisa sprendžia ir tą problemą.
Trečias dalykas. Šios pataisos netaikomos dabartinei situacijai. Jos įsigalios ir bus taikomas naujos kadencijos Advokatų tarybos vadovams. Reikia tą turėti minty, kad mes išvengtume politinių spekuliacijų.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš. Ar būtų? Kolega V.Einoris dėl šios įstatymo dalies norėtų kalbėti? Dėl šios, taip? Antrą kartą nereikia.
V.EINORIS. Antrą kartą…
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom duoti jam žodį.
V.EINORIS. Aš esu prieš ir siūlau nebalsuoti už šią pataisą. Čia visiškai su kokia nors morale… žmogaus kažkoks engimas išeina. Kokia čia tvarka?! Pirmininku jis atėjo, tai jis negali pagal savo specialybę dirbti?! Čiagi ne biudžetinė, ne valstybės mokami pinigai. Man čia nesuprantamas dalykas. Taigi dingsta jo specialybė. Jis darosi administratoriumi, jis negali tobulėti ir panašiai. Kaip čia suprasti tokį dalyką?
PIRMININKAS. Ačiū. Girdėjome nuomones dėl balsavimo motyvų. Dėl 25 straipsnio papildymo 5 dalimi priimsime sprendimą. Kas už tai, kad pritartume pataisai papildyti 5 dalimi, balsuojate už, turintys kitą nuomonę balsuojate prieš arba susilaikote. Komitetas pritarė.
Užsiregistravo 36 Seimo nariai: už balsavo 19, prieš – 10, susilaikė 6, pataisa priimta.
Kita 16 straipsnio 3 punkto pataisa. Prašom pataisos autorių A.Sakalą.
A.SAKALAS. Atsiprašau, kuri?
PIRMININKAS. 16 straipsnio 3 dalies nauja redakcija. Ji skamba taip: „Turi teisės magistro arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį…
A.SAKALAS. Taip, čia yra, gerbiamieji kolegos, patikslinimas. Anksčiau buvo „turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Kadangi mes nuleidome kartelę leisdami penkerių metų teisinį darbo stažą turintiems teisininkams dirbti advokatais, tai manome, kad kvalifikaciniai reikalavimai turėtų būti sugriežtinti. Todėl vietoj „universitetinio išsilavinimo rašoma „turi teisės magistro arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį, t.y. vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą. Kitaip sakant, kad bakalaurai, trejus metus pasimokę universitete, negalėtų tapti advokatais. (Balsas iš salės: ketverius) Po penkerių metų teisinio darbo stažo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pradėti svarstyti? Ačiū. Pradedame svarstyti. Prašau išsakyti nuomones. E.Skarbalius norėtų. Nėra. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume suteikti žodį viceministrui G.Švedui? Ačiū. Prašau kalbėti. Sekundėlę. Paspauskite mygtuką. Gal galėtumėte tada per šoninį mikrofoną, būkite malonus.
G.ŠVEDAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, kad tai, kas buvo pasakyta kaip argumentas, kad šiuo atveju mes tarsi griežtiname kvalifikacinius reikalavimus, mano supratimu, yra absoliučiai priešingai. Pasižiūrėkite, kaip yra parašyta, ko mes reikalaujame. Mes reikalaujame teisės magistro. Tai reiškia, kad žmogus baigia filosofijos bakalauro studijas, prieš tai nieko neturėdamas, vėliau stoja į teisės magistrantūrą, per pusantrų metų visiškai atitinka advokatui keliamus reikalavimus. Mano supratimu, turi būti aiškiai įrašyta, kad tai turi būti ir teisės bakalauras, ir teisės magistras.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, prašyčiau išsakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų. Kolega R.Sedlickas už šią pataisą.
R.A.SEDLICKAS. Problema yra, kad tie dalykai turėtų būti nustatyti Švietimo ministerijos. Mes jau dvejus trejus metus žaidžiame tą žaidimą – kas yra teisinis išsilavinimas. Kiekvienas turime savo nuomones ir gana dažnai jos yra klaidingos. Šis įstatymas buvo kuriamas 2,5 metų. Buvo didžiulis spaudimas sustabdyti viską, ką tik galime. Mano manymu, išlaikyti tam tikrą monopolį… Aš raginčiau visus pagaliau balsuoti už šį įstatymą su visomis pataisomis, kad būtų galima racionaliai pradėti darbą. Visos pataisos yra kompromisinės. Jų reikėjo siekti labai ilgomis diskusijomis ir argumentuotai. Aš raginčiau visus palaikyti šį įstatymą.
PIRMININKAS. Kolega A.Sakalas dėl vedimo tvarkos. Prašom.
A.SAKALAS. Aš, gerbiamasis pirmininke, ne visai dėl vedimo tvarkos. Norėčiau pasakyti, kad kolegos G.Švedo pasiūlymas yra tikrai svarstytinas, ir būtų galima arba įrašyti jo pasiūlymą iš karto, arba per priėmimą mes galėtume dar pasvarstyti šią pataisą.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji kolegos, reikėtų registruoti priėmimui, iš karto mes nieko negalime šiandien įrašyti. Tad nuomonė prieš dabar svarstomą pataisą. Prašom. Kolega A.Skarbalius, nuomonė prieš. Kolega D.Barakauskas.
D.A.BARAKAUSKAS. Aš pritariu besąlygiškai G.Švedo nuomonei, nes ministerija tikrai yra išsakiusi pačią teisingiausią poziciją, ir tas turėtų būti apsvarstyta.
PIRMININKAS. Dėl pataisos aš norėjau sužinoti nuomonę. Ačiū. Kolegos D.Barakausko nuomonė buvo prieš pataisą. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimta pataisa dėl 16 straipsnio 3 punkto redakcijos, kurią teikia kolega A.Sakalas, balsuoja už, kas prieš šią pataisą, balsuoja prieš arba susilaiko. (Balsas salėje: vieną žodį papildyti)
Užsiregistravo 45. Už pataisą balsavo 29, prieš – 6, susilaikė 8. Pataisai pritarta.
Kita pataisa teikiama 34 straipsnio 2 daliai. Prašau kolegą A.Sakalą ją pateikti. Dėl advokato padėjėjo.
A.SAKALAS. Aš matau, bet turėčiau versti popierius. Čia yra tik patikslinimai, kokių dokumentų reikėtų advokatų padėjėjams, norint gauti leidimą atstovauti konkrečioje byloje arba atstovauti nebūtinai byloje, ir apribojimas uždėtas, kad advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmos instancijos teismuose, o ne Apeliaciniame ir ne Aukščiausiajame Teisme.
PIRMININKAS. Ar galėtume bendru sutarimu pradėti svarstyti? Ačiū. Prašome išsakyti nuomones dėl balsavimo motyvų. Komitetas pritaria šiai pataisai. Nėra. Ar bendru sutarimu galime priimti šią pataisą? Ačiū. Pataisa priimta.
35 straipsnio 1 dalies 2 punktui kolega A.Sakalas teikia pataisą. Prašom pateikti.
A.SAKALAS. Čia, gerbiamieji kolegos, yra ta pati istorija, kad advokatų padėjėjais gali tapti ir bakalauras, ir magistras. Kitaip sakant, advokato padėjėjas dar nėra advokatas, todėl mes tokią pataisą ir siūlome, kad per tą laiką, kai jis yra advokato padėjėjas, galėtų gauti reikalingą magistro laipsnį arba baigti vienpakopį išsilavinimą.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pradėti svarstyti? Ačiū. Pradedame. Ar bendru sutarimu galime priimti, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Pagrindinis komitetas pritaria. Ačiū. Pataisai pritarta.
Kita pataisa, taip pat teikiama kolegos A.Sakalo, 2 straipsnį papildyti 3 dalimi. Buvusią 3 dalį laikyti 4 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip, kaip pristatys kolega A.Sakalas. Prašom.
A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, šios ir kitos pataisos atsirado po to, kai Teisingumo ministerijos specialistai nuvažiavo į Europos Sąjungą ir suderino mūsų įstatymą su Europos Sąjungos reikalavimais. Todėl į mūsų Advokatūros įstatymą yra įdėti Europos teisės reikalavimai, kad nereikėtų šio įstatymo keisti po gegužės 1 dienos.
PIRMININKAS. Ar galėtume ją pradėti svarstyti bendru sutarimu? Ačiū. Prašau, komiteto atstovas kolega J.Sabatauskas.
J.SABATAUSKAS. Komitetas pritarė, tačiau čia reikėtų padaryti redakcines pataisas, 2 dalyje išbraukti paskutinį sakinį, todėl atsirado atskira 3 dalis, kuri reglamentuoja Europos Sąjungos teisininkų darbą šioje srityje Lietuvoje. Ir 3 dalyje reikėtų išbraukti žodžius „vienuoliktojo ir dvyliktojo skirsnių nustatyta tvarka, nes čia yra ši atskira dalis. Redakcinės pastabos.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, bet tas siūlymas nėra registruotas. Komitetas pritarė tokiai redakcijai, kuri yra čia.
J.SABATAUSKAS. Paskaitykite tų sakinių esmę. Tai yra tiesiog redakcinė pataisa. Būtent paskutinis 2 dalies sakinys yra išbrauktinas, nes yra speciali 3 dalis dėl to, apie tą patį rašoma.
PIRMININKAS. Belieka tik tikėti pagrindinio komiteto atstovu, jeigu pranešėjas sutinka, pataisos autorius. Sako taip. Su ta redakcine pataisa svarstome. Prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų. Nėra norinčių kalbėti. Ar su šia redakcine pataisa galime pritarti pataisai, kurią teikia A.Sakalas, bendru sutarimu? Pataisai pritarta.
Kita pataisa. 68 straipsnį laikyti 73 straipsniu. Iš pradžių: siūlyti 12 straipsnį pakeisti dviem skirsniais, buvusį 68 straipsnį laikyti 73 straipsniu. Šiuos skirsnius išdėstyti taip. Prašau, gerbiamasis kolega A.Sakalai.
A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, toks pasiūlymas yra dėl to, kad reikėjo pertvarkyti mūsų Advokatūros įstatymą derinant su Europos Sąjungos reikalavimais. Čia vėlgi Teisingumo ministerijos parsivežtas iš Briuselio pasiūlymas, kuris buvo apsvarstytas mūsų komitete ir jam buvo pritarta.
PIRMININKAS. Ar galima jį pradėti svarstyti? Dėkui. Pradedame. Prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų. Nėra. Komitetas pritarė. Tad klausčiau, ar bendru sutarimu galime pritarti šiai pataisai? Pataisai pritarta.
Ir paskutinės dvi pataisos, kurias teikia kolega E.Klumbys, kurioms komitetas nepritarė. Nesant pataisų autoriaus, kviesčiau gerbiamąjį J.Sabatauską, komiteto atstovą, pristatyti šias pataisas. Mes tada apsispręsime, ar jas pradėsime svarstyti.
J.SABATAUSKAS. Pataisos pateiktos po svarstymo komitete. Aš jų dabar net ir neturiu… Ačiū. Kolega E.Klumbys siūlo 63 straipsnio 3 dalį papildyti 4 punktu, reikalaujančiu, kad asmuo pateiktų… kad turi būti dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo yra išlaikęs valstybinės kalbos egzaminą, ir 65 straipsnio 1 dalį papildyti 4 punktu – būti išlaikiusiam valstybinės kalbos egzaminą. Yra įstatymo autorių, rengėjų, Teisingumo ministerijos nuomonė, kad tai iš tikrųjų trukdytų laisvai dirbti Europos Sąjungoje. Dėl ko mes prieš tai darėm pataisas, kurias teikia A.Sakalas? Kad nebūtų tokių apribojimų. O asmuo, nemokantis lietuvių kalbos, iš tikrųjų negalės būti visavertis tiek teismo procesų dalyvis, tiek kitose bylose atstovauti savo klientams, todėl manoma, kad tai natūraliai išspręs šį klausimą. Jie nebent galės atstovauti tose bylose, kai reikės atstovauti kitų valstybių teismuose, todėl komitetas nemato dėl to problemos.
PIRMININKAS. Tai nemato problemos ar komitetas nepritaria?
J.SABATAUSKAS. Nemato problemos, kurią nori spręsti kolega E.Klumbys. Nepritaria.
PIRMININKAS. Nepritaria. Kolega E.Klumbys teikia 63 straipsnio 3 dalį papildyti 4 punktu ir 65 straipsnio 1 dalį papildyti 4 punktu. Komitetas nepritaria šioms pataisoms. Ar būtų dešimt Seimo narių, kurie palaikytų, kad pradėtume šias pataisas svarstyti? Prašome pakelti rankas. 2, 3, 4, 5, matau. 6. Prašome paspausti mygtuką. Tie, kurie pritariate, kad būtų svarstomos kolegos E.Klumbio pataisos, kurioms nepritaria komitetas, spaudžiate mygtuką „už. Neužtenka rankų.
16 Seimo narių remia. Pradedame svarstyti. Svarstysime atskirai. Dėl 63 straipsnio 3 dalies 4 punkto. Prašome kalbėti dėl balsavimo motyvų. Kolega R.Šukys – nuomonė prieš. Prašau.
R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų ta pataisa tikrai nėra pagrįsta, nes Lietuvos advokatams tampant advokatais tokio egzamino nėra. Jeigu jau pasižiūrėtume pagal tam tikrus Europos Sąjungos reikalavimus, iš karto būtų diskriminacija. Viena vertus, yra suteikiama galimybė naudotis tuo profesiniu vardu, kuris yra pripažintas Europos Sąjungos valstybėje, ir verstis advokato praktika, kita vertus, mes nustatome tokį barjerą, kuris iš karto diskriminuoja. Jeigu asmuo eina į teismą, o posėdis vyksta valstybine kalba, jis automatiškai gali naudotis, pavyzdžiui, ir vertėjo paslaugomis. Niekur tai nėra uždrausta. Jis gali bendrauti per vertėją. Jeigu tai yra advokatas, kuris turi specialių tokios srities žinių, kur Lietuvoje advokatų trūksta, ir atvažiavęs čia versis ta veikla ar atstovaus kokioje nors byloje, aš nematau ne tik teorinių, bet netgi ir praktinių galimybių kaip nors drausti, kad nemoka kalbos, jam atvažiavus atstovauti čia vienoje ar dviejose bylose, pavyzdžiui, dėl kokio nors laivo ar panašiai išvadavimo (jūrų teisė) ar dėl kokių nors sutartinių santykių, kai yra sudėtingi santykiai arba yra nagrinėjama, pavyzdžiui, pagal kitos šalies teisę, kaip dažnai būna. Taigi, gerbiamieji kolegos, tikrai negalima šiai pataisai pritarti.
PIRMININKAS. Nuomonė už – kolega K.Bobelis. Prašau kalbėti.
K.BOBELIS. Gerbiamasis pirmininke, aš manau, nėra pasaulyje valstybės, kur advokatas galėtų ginti klientą nevalstybine kalba. Labai gerai ponas R.Šukys sako: jeigu atvažiuos koks nors specialistas iš užsienio ir jis norės ginti klientą, tai jis turės ginti su vietiniu advokatu. Vietinis advokatas turi atstovauti jo pasakytoms mintims. Bet gaudamas kiekvienos specialybės, visų sričių – ir veterinarijos, ir medicinos, ir stomatologijos – valstybinę licenciją jis turi mokėti tos valstybės kalbą. Europos Sąjunga neturi nieko bendra su Lietuvos vidaus įstatymais, todėl aš prašyčiau visų Seimo narių, kad mes nepaniekintume lietuvių kalbos ir kad ji būtų aiškiai proteguojama užsienio kalbų atžvilgiu.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – kolega A.Sakalas.
A.SAKALAS. Aš prašyčiau leisti viceministrui Gintarui Švedui pasakyti komentarą.
PIRMININKAS. Aš manau, kolegos neprieštarautų. Prašau, gerbiamasis viceministre.
G.ŠVEDAS. Šis pasiūlymas iš tikrųjų sukels labai rimtų problemų. Prieš porą savaičių Lietuvos delegacija kaip tik buvo Europos Komisijoje, kur buvo svarstomos kai kurios mūsų įstatymų nuostatos, susijusios su laisvu asmenų, darbo ir kapitalo judėjimu. Viena iš pastabų, kurią gavo Lietuva, jeigu pamenate, buvo du momentai, kurie dar nėra iki galo sutvarkyti. Tai susiję būtent su kvalifikaciniais reikalavimais. Šiuo atveju buvo pasakyta, kad reikalavimas, jog asmuo, norintis dirbti Lietuvoje, išlaikytų kokius nors kalbos egzaminus, prieštaraus tam, kas jau ir buvo minėta, – laisvam darbo judėjimui. Logika yra labai paprasta, tą ponas R.Šukys tikrai labai gerai išdėstė. Jokių problemų dėl kalbos reikalavimų neturėtų kilti, todėl tikrai siūlyčiau nepritarti, nes šioje vietoje iš karto yra įteisinama diskriminacinė norma.
PIRMININKAS. Ačiū. Girdėjome nuomones dėl balsavimo motyvų, taip pat girdėjome viceministro nuomonę dėl šios pataisos. Prašau, kolegos, balsuoti. Kas už tai, kad ši pataisa būtų priimta, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote. Pagrindinis komitetas nepritaria šiai pataisai.
Užsiregistravo 43. Už pataisą – 10, prieš – 16, susilaikė 16. Pataisai nepritarta.
Kita pataisa 65 straipsnio 1 daliai. Dėl balsavimo motyvų prašau kalbėti. Nėra norinčių kalbėti. Pagrindinis komitetas nepritaria. Ar bendru sutarimu galime… Atsiprašau, ar pritarsime šiai pataisai, kuriai nepritaria pagrindinis komitetas? Prašome balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta pataisai, kuriai nepritaria pagrindinis komitetas? Kas nepritaria pataisai, balsuoja prieš.
Užsiregistravo 37. Už pataisą balsavo 2, prieš – 11, susilaikė 22. Pataisai nepritarta. Tai visos pataisos, kurias reikėjo apsvarstyti šiame posėdyje, gerbiamieji kolegos.
Dabar kviesčiau išsakyti nuomones dėl balsavimo motyvų po svarstymo dėl šio įstatymo projekto. Nėra. Ar bendru sutarimu galime pritarti po svarstymo, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Pritarta po svarstymo.
Gerbiamieji kolegos, skelbiu 10 minučių pertrauką. Ji turėjo būti šiek tiek anksčiau, bet iki 12.30 val., o tada svarstysime lydintįjį.
Pertrauka
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). (…) darbą, bet prieš suteikdamas žodį kolegai J.Sabatauskui, kad jis pakalbėtų apie Advokatūros įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektą, prieš tai aš noriu pranešti tiems, kurie yra stropesni… gal tuos stropesnius ir užregistruokim. (Balsai salėje) Registruojamės! (Balsai salėje) Gerai. Geri darbai niekada nedingsta. Štai tiems stropesniesiems ir jums visiems, mielieji kolegos, noriu pasakyti, kad mes šiandien, atrodo, labai tvarkingai dirbome, bet gerokai atsilikome nuo grafiko. Vis dėlto yra du klausimai, kuriuos vis tiek šiandien turime apsvarstyti. Yra du galimi sprendimo būdai: po Vyriausybės valandos pietų sąskaita pusvalandis arba vakarinį posėdį pailginame iki 17.00 valandos. (Balsai salėje) Ketvirtą turime baigti? (Balsai salėje) Gerai. Tvarka. Žodžiu, aš jaučiu, kad kompromisas krypsta į tą pusę, kad šiek tiek patrumpiname Vyriausybės valandą ir užkabiname pietų pertrauką. Mums labai svarbus Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto svarstymas ir būsimųjų Europarlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatymo projekto svarstymas. Juos mes turime būtinai apsvarstyti. Politinių partijų gal galime šiek tiek ir atidėti, bet jeigu liks laiko, irgi apsvarstysime. Dar iš rezervo yra likęs vienas klausimas, kuris yra labai svarbus, tai protokolinis nutarimas dėl kandidatų į ES institucijas. Čia tas kolegų konservatorių ginčijamas klausimas dėl mūsų stebėtojų delegacijos patikslinimo. Be to, dar kitos savaitės darbotvarkė.
Sutarkime taip, kad sutrumpinę Vyriausybės valandą ir užkabinę pietų pertrauką, jeigu tuos mano minėtus klausimus daugiau ar mažiau išnagrinėtume, tada popiet, jeigu ir baigsime dešimčia minučių vėliau, tai net ir profesorius J.Karosas neprotestuos. Viskas gerai. (Balsas salėje) Gerai.
Mielieji bičiuliai, dabar kviečiu imtis 1-9b klausimo – Advokatūros įstatymo projekto. (Balsai salėje) Prašom. Galime dar kartą registruotis. Prašom. (Balsai salėje)
Užsiregistravo iš tikrųjų 26, nes aš pats neužsiregistravau. Atsiprašau. (Balsai salėje) Taip, sutinku. Sutinku. Gerai. Prašom, gerbiamasis Juliau Sabatauskai, trumpai pasakyti, kokia yra komiteto pozicija, ir tada aiškinsimės dėl pataisų, nes čia yra ir tam, kam jūs pritarėte, ir kam nepritarėte. Ar viskam pritarėte? Prašom.
Advokatūros įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.IXP-2225(2*) (svarstymas)
J.SABATAUSKAS. Dėl Lietuvos advokatūros įstatymo įsigaliojimo įgyvendinimo įstatymo projekto komitetas pritarė Seimo nario A.Sakalo pasiūlymams, taip pat Žmogaus teisių komiteto nuomonei. Patobulintam įstatymo projektui pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš dabar prašyčiau toli nepasitraukti, bet vis dėlto tribūną užleisti kitam kolegai – kolegai V.Žalnerauskui, kuris turėtų kalbėti Žmogaus teisių komiteto vardu.
V.ŽALNERAUSKAS. Žmogaus teisių komitetas pritarė šiam įstatymo projektui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Diskusijose, atrodo, niekas neužsirašė kalbėti, todėl vėl kviečiu J.Sabatauską į tribūną, bet dabar prašom iš eilės dėl pastabų. Gerbiamieji kolegos, yra Seimo nario A.Sakalo siūlymai, kuriems komitetas pritarė. Ar nesutiktumėte, kad ne dėl kiekvieno aš reikalaučiau 10 pritariančių balsų, o dėl visų? Ar yra 10 balsų? (Balsai salėje) Yra? Gerai. Nėra? Reikia balsuoti? Gerai, balsuojame. Viskas gerai. Balsuojame. Ar yra 10 balsų, remiančių siūlymą nagrinėti kolegos A.Sakalo mintis? (Balsai salėje) Prašom nesiginčyti. Net 14. Taigi dabar iš eilės. (Balsai salėje) Prašom. Galiu sutikti su ta formuluote, bet esmė nuo to nesikeičia. Vos keturiolika.
Gerbiamieji kolegos, pirmasis siūlymas yra 1 straipsnio, arba bazinio įstatymo 5 straipsnį išdėstyti kitaip, t.y. yra šiek tiek kitoks įsigaliojimas. Komitetas pritaria, ar reikia balsuoti, ar nori kas kalbėti? Galime pritarti? Ačiū. Kitas siūlymas yra irgi 2 straipsnio 4 dalyje įrašyti vieną punktą. Dėl 1 straipsnio mes jau sutarėme dėl datos. Čia abejonių nėra. Dabar 2 straipsnis. „Siūlau 2 straipsnio 4 dalyje vietoje žodžių „6 punkto įrašyti žodžius „3 punkto ir t.t. Irgi pritarta. Niekas nereikalauja balsuoti? Pritarta. Ačiū. Trečias dalykas. „Siūlau atsisakyti 4 straipsnio ir po to pernumeruoti. Niekas nesiginčija? Paskutinis siūlymas, kurį teikia profesorius, tai 9 straipsnio 1 dalyje vietoje žodžių ir skaičiaus „6 punktą įrašyti žodžius „punktą ir kitaip išdėstyti, t.y. išbraukti vieną punktą. Niekas nesiginčija? Priimta.
Dabar yra nauji kolegos A.Sakalo siūlymai, kur vėl reikia 10 balsų. Ar reikia balsuoti, kad vos 14 surinktume, ar sutinkate? Nereikia? Ačiū. Gerai. Komitetas abiem siūlymams yra pritaręs. 1 straipsnio 2 dalyje vietoje žodžių „dvyliktasis skirsnis įrašyti „dvyliktasis ir vienuoliktasis. O negalima rašyti „vienuoliktasis ir dvyliktasis?
J.SABATAUSKAS. Galima.
PIRMININKAS. Galima? Bus gražiau. Pritariame? Ačiū. Profesorius siūlo išbraukti 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Neprieštaraujame? Štai ir visos pataisos. Ar, gerbiamasis pranešėjau, aš viską teisingai referavau?
J.SABATAUSKAS. Lyg ir taip.
PIRMININKAS. Čia buvo vieno A.Sakalo pataisos, kurioms Seimas pritarė, ir po to antrą kartą A.Sakalo pataisos, tai yra tiktai dvi, joms taip pat pritarta. Komitetas viskam pritarė.
J.SABATAUSKAS. Buvo trys paketai.
PIRMININKAS. Gerai. Lyg ir viskas. Ačiū. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū. Taigi šį didelį ir tikrai ginčijamą klausimą nors šiek tiek išsprendėme. Priėmimą tada, matyt, darysime truputėlį vėliau, kad galėtų viskas susigulėti ir po to galėtume spręsti.
Dabar, mielieji kolegos, mano siūlymas. Jeigu pranešėjas neprieštarautų, vis dėlto Politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą siūlau atidėti į šoną ir imtis eurointegracinio, t.y. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo ir t.t. įstatymo projekto. Sutinkame? (Balsai salėje) Juliau, aš labai atsiprašau, jau sutarėme. Taigi tada kviečiu į tribūną pagrindinio Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoją G.Šivicką. Ruošiasi P.Vilkas. Svarstymo stadija. Protokolui primenu – projekto Nr.IXP-3117(2), ES.
G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šis įstatymas yra gana svarbus vien todėl, kad jis yra susijęs su integracija į Europos Sąjungą. Jo nuostatos turėtų įsigalioti nuo gegužės 1 dienos, bet pats įstatymas turėtų būti priimtas iki kovo 1 d., nes dar reikia parengti tam tikrus teisinius dokumentus, Vyriausybė turi parengti normatyvinius dokumentus. Komitetas svarstė, buvo sudaryta keletas darbo grupių, nors Ekonomikos komitetas siūlė sudaryti plačią svarstymo grupę iš įvairių ministerijų. Bet, pasirodo, tos grupės jau buvo sudarytos Vyriausybėje ir gana daug klausimų buvo išdiskutuota.
Taigi komiteto posėdyje ir darbo grupėse buvo išklausytos ir apsvarstytos Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biuro pastabos, draudimo bendrovės „Industrijos garantas, Lietuvos vartotojų asociacijos, viešosios įmonės „Regitra ir mūsų Seimo Teisės departamento pastabos. Taip pat gauta Seimo narių P.Vilko ir R.Sinkevičiaus pasiūlymų, kurių daugumai iš esmės pritarta. Su viena nesutinkama, tai yra su pasiūlymu, kad būtų reguliuojamos draudimo įmokos, nes tai prieštarauja Europos Sąjungos direktyvai. Jau buvo keli teisminiai įvykiai, Teisingumo teismas svarstė… prieš Prancūziją ir Italiją, ir buvo nuspręsta, kad draudimo įmokos negali būti reguliuojamos.
Gautas R.Valčiuko ir P.Vilko pasiūlymas, kad priežiūrą taip pat vykdytų įmonės, atliekančios valstybinę techninę priežiūrą, jam nepritarta… Mes manome, kad tokia visapusiška priežiūra turėtų būti užtikrinta. P.Jakučionio pasiūlymui taip pat nepritarta, S.Kružinausko nepritarta.
Gautos Teisės ir teisėtvarkos komiteto patarėjos Loretos Zdanavičienės pastabos, jos yra įvertintos. Taigi komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Dabar P.Vilkas papildomo Ekonomikos komiteto vardu, kolega D.Barakauskas ruošiasi kalbėti Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu.
P.VILKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas, apsvarstęs Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, bendru sutarimu priėmė sprendimą. Atsižvelgiant į pateiktų pasiūlymų gausą, taip pat į Ekonomikos komitete išdėstytas Susisiekimo ministerijos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir kitų suinteresuotų asmenų pastabas, grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti, tuo tikslu sudarant darbo grupę iš Susisiekimo, Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos vartotojų asociacijos, Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biuro atstovų ir kitų suinteresuotų asmenų. Tačiau tenka apgailestauti, kad Biudžeto ir finansų komitetas šiam sprendimui pritarė tik iš dalies. Formaliai darbo grupė buvo sudaryta, bet Ekonomikos komiteto pasiūlyti suinteresuotų struktūrų atstovai nebuvo pakviesti dalyvauti jos darbe. Mano manymu, tai tikrai nepateisinamas faktas. Gerbiamasis G.Šivickas minėjo, kad jie dalyvavo Vyriausybės sudarytoje grupėje, bet jie ten tikrai nedalyvavo. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Dabar į tribūną kviečiu D.Barakauską kalbėti Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu, o po to diskusijoje dalyvaus du Seimo nariai – kolegė S.Burbienė ir kolega A.Butkevičius. Prašom, gerbiamasis kolega.
D.A.BARAKAUSKAS. Sausio 21 dieną, gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pirmininke, įvyko Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdis. Šiuo klausimu komitetas yra papildomas komitetas. Komiteto siūlomas sprendimas – siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į pastabas, kurioms komitetas pritarė, bei komiteto pasiūlymus.
Pirmas. Apsvarstyti ir įvertinti, ar įstatyme įtvirtintos nuostatos, nustatančios konkrečią privalomojo draudimo sumą – 500 tūkst. eurų dėl žalos asmeniui bei 100 tūkst. eurų dėl žalos turtui ir paliekančios teisę draudimo įmokų dydžius nustatyti patiems draudikams, nesudarys prielaidų gerokai padidinti draudimo įmokas.
Antra. Atkreipti dėmesį, jog įstatymo projekto nuostatos nenustato aiškaus žalos atlyginimo mechanizmo.
Ir trečia. Tobulinant projekto nuostatas, susijusias su žalos atlyginimu asmeniui, siūlytina pasitelkti sveikatos apsaugos specialistus. Už balsavo 7 komiteto nariai, 3 susilaikė. Prieš nebuvo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar kviečiu į tribūną S.Burbienę. Prašom. Ruošiasi kolega A.Butkevičius. Prašom.
S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pateikti keletą, mano supratimu, svarbių pastabų dėl šiuo metu teikiamo projekto. Tai, kad įstatymas ir jo pataisos yra reikalingos, matyt, nereikėtų ginčytis, juo labiau kad man teko prie to įstatymo šiek tiek prisiliesti, ir prie ankstesnio varianto. Aš suprantu, kad šis įstatymas iš tiesų būtinas. Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį į keletą dalykų.
Pirmas dalykas atrodo šiek tiek paprastesnis, tačiau taip pat gali sukelti nemažai problemų. Tai yra kas yra draudiminis įvykis? Šio įstatymo projekte parašyta, kad draudiminis įvykis yra tas eismo įvykis, pagal kurį mokamos išmokos. Pagal šį įstatymą – pagal kurį mokamos išmokos. Teko pasidomėti, kas gi laikoma eismo įvykiu. Eismo įvykis yra apibrėžtas Saugaus eismo keliuose įstatyme, apibrėžtas taip: „Eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose ar privačiose teritorijose, kurio metu dalyvaujant judančiai transporto priemonei žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Pagal tai lyg ir būtų aišku, kad tokiu atveju būtų ir įvykiai, sakysime, stovėjimo aikštelėse ar kiemuose, nors iš tiesų tai nėra visiškai aišku, todėl tai gali sukelti papildomų ginčų. Manau, tą reikėtų apibrėžti griežčiau.
Antras dalykas, ką aš laikau įstatymo trūkumu, ir nemenku, yra kur kas svarbesnis ir, deja, patvirtintas iki šiol buvusios įstatymo taikymo praktikos, tai yra žalos atlyginimas asmeniui, nukentėjusiam trečiajam asmeniui. Šiuo metu vidutinė išmoka, išmokama asmeniui, yra 2,5 tūkst. litų. Aišku, jų pasiskirstymas bent jau mums nebuvo pateiktas, gali būti keletas ir labai didelių išmokų, bet, vadinasi, yra labai daug ir smulkių išmokų. Turint galvoje, kad yra ne vienas žuvęs, tokia išmoka yra labai maža. Realiai jiems buvo išmokėtos tik laidotuvių išlaidos, iš kurių dar, noriu atkreipti dėmesį, atimamos sumos, kurias išmoka valstybė, t.y. apdraustiesiems tos sumos, kurios išmokamos kiekvienam.
Įstatymo projekte šiai problemai skirti tik du straipsniai, t.y. 13 ir 14. Ir tuose straipsniuose daugiau kalbama apie nukentėjusiojo pareigas nei apie draudiko pareigas išmokėti atlyginimą ir apskritai tą žalą, kuri patirta. Nukentėjusysis, dažnai gulintis ligoninėje arba kenčiantis kitus skausmus, nes kitaip jis nebūtų nukentėjusysis, turi ieškoti kaltininko, nes pagal įstatymo straipsnį jis turi pateikti informaciją apie kaltininką, dokumentus apie kaltininką. Visas straipsnis iš esmės vėl yra apie turtą, t.y. apie geležį, o ne apie žmogų. O kaip sakiau, yra nemažai žuvusiųjų. Jeigu žmogus žuvo, ar tikrai mes galime pasakyti, kad gyvybė verta tik tų kelių tūkstančių? Todėl čia iš tiesų problema yra nemaža.
Pagal dabar galiojantį ir taip pat pagal siūlomą įstatymo projektą, pagal Vyriausybės nutarimus, kurie šiuo metu galioja, ir, drįstu pasakyti, pagal teikėjų nusiteikimą nematyti jokių norų keisti tokią situaciją. O juk net tas žmogus, kuris normaliai apdraustas sveikatos draudimu, iš esmės lyg ir neturėtų turėti papildomų išlaidų. Bet vien tai, kad jis gauna 80% atlyginimo, o daugiau uždirbančiam išeis dar ir mažiau, nes nedarbingumo lapelis nėra apmokamas 100%, jo artimieji galbūt turi jį slaugyti, galbūt turi imti nemokamas atostogas, turi būti papildomi vaistai, maistas ir dar vienas dalykas, kurį, ko gero, sunkiausia išmatuoti, tai yra skausmas. Galbūt skausmo atlyginimą savotiškai galėtų išspręsti neturtinės žalos atlyginimas, tačiau, kaip žinote, apie tai taip pat nėra šnekama. Todėl, kolegos, aš vis dėlto siūlyčiau įstatymo projekte apibrėžti, kas yra žala asmeniui, nes nurodymas į Civilinį kodeksą šiuo atveju nepasiteisina. Civilinio kodekso bendrosios normos nurodo į teisminius sprendimus, o čia tuo tarpu turėtų būti šio įstatymo lemiami sprendimai. Jeigu mes to nepadarysim, bijau, kad rezultatas bus tie patys 2, 5 tūkst., nors įmokos didės, ir nemažai.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir kviečiu A.Butkevičių. Po to imsimės kitų klausimų.
A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, labai svarbu, kad toks svarbus visai visuomenei įstatymas yra gana atidžiai skaitomas ir studijuojamas. Bet aš manau, kad gyvenimo praktika irgi parodė tai, kad pastaruoju metu mes pamatėm, kokios yra atsiradusios klaidos, ypač kai įvyksta įvairiausi autoįvykiai ir nelaimingi atsitikimai, kai yra sužalojami žmonės arba tiesiog žūsta kai kuriuose autoįvykiuose. Tai noriu pasakyti, kad atlikus išsamią analizę ir rengiant šį įstatymo projektą vis dėlto kai kurios nuostatos buvo pagerintos. Šiuo metu įstatymo projekte jau yra numatyta, per kiek laiko turi būti išmokama žala nukentėjusiems, taip pat per kiek laiko turi atvykti draudimo bendrovės atstovas surašyti defektų aktą. Jeigu jis neatvyksta per tris paras, tai gali pats nukentėjęs išsikviesti nepriklausomą ekspertą ir visas tas išlaidas turi padengti ta draudimo bendrovė, su kuria jis yra sudaręs sutartį. Taip pat yra numatyta, per kiek laiko turi būti apmokamos automobilio remonto išlaidos. Įstatyme numatyta, kad per vieną darbo dieną, nes kai kurios draudimo bendrovės, reikia pripažinti, piktnaudžiaudavo ir apmokėdavo už remontą arba išmokėdavo tiesiog išmokas grynaisiais pinigais po mėnesio, pasitaikydavo atvejų, kad ir po dviejų mėnesių. Tai tam tikrai šiuo įstatymu, jeigu jis bus priimtas, yra užkirstas kelias.
Taip pat, manau, daugeliui žmonių trūko paprasčiausios informacijos, kas sudaro tą išmoką arba kokio dydžio turi būti jam ta išmoka išmokama. Reikia pripažinti, kad ir kaip būtų keista, bet kai kurios draudimo bendrovės piktnaudžiavo tuo priimtu įstatymu ir daugiausia, pavyzdžiui, imkim tokį patį blogiausią atvejį, jeigu žūdavo žmogus, jam išmokėdavo iš esmės laidojimo išlaidas, nors pagal įstatymą turėjo būti išmokamos ir tos pajamos, kurios būtų buvusios gaunamos, jeigu jis būtų buvęs gyvas ir darbingas žmogus. Aišku, ne daugiau kaip 30 tūkst. litų, nes tai yra įstatyme įrašyta maksimali išmokos suma.
Šiuo metu, reikia pripažinti, ir Draudimo biuras, ir Draudimo priežiūros tarnyba yra parengusios aiškinamąją medžiagą tiems asmenims, kurie gaus polisus, prie jų bus pridėti bukletėliai arba informacija apie žalos asmeniui atlyginimą. Ten yra aiškiai parašyta, kas tai yra žalos atlyginimas: „Žala asmeniui, kai nukentėjęs asmuo autoavarijos metu buvo sužalotas… Na, aš gal visko neskaitysiu, tai yra nukentėjusio asmens negautos pajamos, sveikatos grąžinimo išlaidos, skirtos gydymui, reabilitacijai, papildomam maitinimui, vaistų įsigijimui, protezavimui. Jeigu jis turėjo, pavyzdžiui, vaikų, tai turi būti mokama tiems vaikams išlaikyti dalis lėšų. Vis dėlto, manau, dėl informacijos neturėjimo daugelis žmonių nežinojo, kokia išmoka jiems priklauso.
Taip pat noriu pasakyti, kad žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju yra apibrėžtas Civiliniame kodekse. Dėl to šiame mūsų nagrinėjamame įstatymo projekte to nėra numatyta. Aš siūlyčiau po svarstymo šiam įstatymo projektui pritarti, esam ir šiandien gavę dar kai kurių pasiūlymų. Manau, kad iki priėmimo tuos papildomus pasiūlymus apsvarstysim, į kai kuriuos tikriausiai atsižvelgsim ir dar patobulinsim šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Tai, mielieji kolegos, dabar pagal mūsų generalinį susitarimą aš siūlau imtis kitų klausimų. Kol premjeras, Vyriausybės nariai susirinks į savo dabartinę darbo vietą Seime, aš siūlau apsispręsti dėl dviejų procedūrinių protokolinių dalykų.
Seniūnų sueiga gavo Teisės ir teisėtvarkos komiteto prašymą, kad būtų pakeistas Asmens bei turto saugos įstatymo projekto pagrindinis komitetas. Anksčiau buvo paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip papildomas, o komitetas kreipėsi, kad jis būtų pagrindinis, o papildomu būtų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Tas Asmens bei turto saugos įstatymas pagal darbo kryptis, pagal Seimo statuto 67 straipsnį labiau priklausytų būtent Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Tai Seniūnų sueiga vienbalsiai pritarė tokiam sukeitimui. Ar Seimas neprieštarauja, kad būtų padarytas toks sukeitimas? Neprieštaraujam. Ačiū. Dėl šio sprendimo susitarėm.
Lietuvos Respublikos Seimo protokolinis nutarimas
Dabar jūs turit išdalintą medžiagą, t.y. protokolinį nutarimą. „Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlomiems kandidatams į Europos Sąjungos Teisingumo teismo teisėjus, Pirmosios instancijos teismo teisėjus ir Audito rūmų narius. Taip pat pavesti Seimo Europos reikalų komitetui parengti galiojančių teisės aktų pakeitimų ir papildymų projektus, kuriuose būtų detaliai reglamentuota Europos Sąjungos pareigūnų skyrimo tvarka, ir pateikti juos Seimui. Jūs turite biografijas ir, manau, pakankamai gerai pažįstat ir vieną profesorių, ir kitą, t.y. Praną Kūrį, kuris siūlomas į Teisingumo teismą, ir profesorių Vileną Vadapalą, kuris siūlomas į Pirmosios instancijos teismo teisėjus. Ir taip pat trečias kandidatas, tiksliau, kandidatė į Audito rūmų narius yra gerbiamoji Irena Petruškevičienė. Premjero kreipimasis buvo apsvarstytas pas Seimo Pirmininką kartu su frakcijų vadovais ir atstovais. Visam tam buvo pritarta. Ar galime bendru sutarimu pritarti jums išdalintam protokoliniam nutarimui? Galim? Ačiū. Tada klausimas išspręstas.
Dabar imamės Vyriausybės valandos. Toliau pirmininkaus… (Balsas salėje) Minutėlę, toliau pirmininkaus V.Andriukaitis.
PIRMININKAS (V.P.ANDRIUKAITIS). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, pradedame Vyriausybės valandą. Vyriausybė jau yra pasiruošusi. Taigi klausimai. Pirmasis klausia E.Masiulis, kaip frakcijos seniūnas. Jo nėra, tada G.Steponavičius. Prašom.
G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone pirmininke. Norėčiau klausimą užduoti Ministrui Pirmininkui A.Brazauskui. Gerbiamasis premjere, Vyriausybė yra pareiškusi, kad ji ketina (kaip suprantu, ko gero, jau pribrendę jūsų principiniai sprendimai) nutraukti konkursą dėl „Rytų skirstomųjų tinklų, tokiu būdu eliminuodama joje dalyvavusią „Estijos energijos kompaniją. Prašom pasakyti, gerbiamasis premjere, jeigu taip atsitiktų (o, manau, situacija rodo, kad tai neišvengiama), kad estai pareikš pretenzijas ir prašys kompensuoti patirtus nuostolius, ar šie nuostoliai nebus kompensuojami iš mokesčių mokėtojų kišenės? Ar galbūt šie nuostoliai bus Vyriausybės kompensuojami iš tų pačių „Rytų skirstomųjų tinklų praėjusių metų paskirstytų dividendų?
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, primenu: klausimui – iki vienos minutės. Prašome, premjere, atsakyti.
A.M.BRAZAUSKAS. Na, mokesčių mokėtojai gali būti ramūs, Seimas taip pat. Mes negalvojam biudžeto lėšų naudoti šitokiems dalykams, jeigu reikės, nes niekas nenuspręsta, viskas ateityje. Mes labai rimtai dar kartą ir dar kartą Vyriausybėje svarstėm šį klausimą. Vakar, šiandien Rygoje vyksta trijų energetinių sistemų vadovų pasitarimas. Tam tikras instrukcijas Rimantas Juozaitis, mūsų vadovas, turi. Mes manome, kad taip skubiai privatizuoti ir parduoti Estijos energetikams Lietuvos skirstomųjų tinklų dalį yra netikslinga dėl daugelio priežasčių. Viena iš jų pagrindinė, kad nei estai, nei latviai dar šiandien nėra pasiruošę formuoti laisvą elektros energijos rinką abipusiai naudingais pagrindais, abišalę rinką, nes kai kas mano, kad traukiniu galima važiuoti tik į vieną pusę, mes manome, kad į abi puses reikia važinėti. Ir vieni galėtų parduoti, ir kiti – kitiems. Čia tokia, sakyčiau, tikrai labai rimta priežastis. Einant į Europos Sąjungą Baltijos valstybės turi suformuoti laisvą elektros energijos rinką. Kol dar ji nesuformuota, aš manau, kad yra visiškai rimtas teisinis pagrindas sustabdyti Rytų tinklų privatizavimą ir laukti, kol abi šalys, mūsų kaimynės, padarys savo energetinės sistemos valdymo restruktūrizaciją ir bus suformuotos įstaigos (ar jos bus privačios, ar jos bus privatizuojamos, ar jos bus valstybinės, tai kitas klausimas), kurios galėtų įsijungti į bendrą Baltijos valstybių elektros energijos pardavimo rinką lygiais pagrindais. Tada galima kalbėti apie privatizavimą tiek Estijos skirstomųjų tinklų, tiek Latvijos, tiek Lietuvos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A.Kubilius. Vieną minutę, G.Steponavičius norėtų patikslinti. Prašom.
G.STEPONAVIČIUS. Gerbiamasis premjere, gal darydamas įžangą dalies mano klausimo neužfiksavote. Iš kokių šaltinių, jeigu reikės valstybei…
A.M.BRAZAUSKAS. Užfiksavau. Tik šiandien aš nemanau, kad reikia šį dalyką pasakyti, kol nėra nuspręsta, iš kokių šaltinių. Aš tik patvirtinau, kad tai nebus daroma iš biudžeto.
PIRMININKAS. Klausia A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis premjere, aš norėčiau jūsų taip pat paklausti apie Lietuvos praktinį pasirengimą būti Europos Sąjungos nare ir naudotis atsiveriančiom galimybėm. Mūsų manymu, labai daug dėmesio šiandien skiriama, kaip švęsime narystės pradžią, tačiau mažai dėmesio skiriama kai kuriems labai svarbiems klausimams, dėl kurių susiklosto kritinė padėtis. Aš turiu omenyje susiklosčiusią absoliučiai kritinę padėtį dėl žemės sklypų braižymo žemėlapiuose, tiksliuose geodeziniuose žemėlapiuose, be kurių nebus galima deklaruoti pasėlių ir nuo birželio 1 d. nebus galima gauti tiesioginių išmokų. Žemdirbiai, kiek mes jaučiame iš susitikimų su jais, turi labai daug nerimo, Vyriausybės pozicijos nėra aiškios. Paskutiniai ministro nurodymai, kad už duomenų tikslumą atsakys patys žemdirbiai, Europos Sąjungos reikalavimai, kad tikslumas būtų iki 3%, ne didesnis kaip 3%, – tai ši sumaištis, mūsų manymu, yra labai žalinga ir, gerbiamasis premjere, ar jūs galėtumėte kaip nors išaiškinti, kad žemdirbiai išgirstų, kaip iš tikrųjų Vyriausybė rengiasi jiems padėti iki birželio 1 d. būti pasirengus.
PIRMININKAS. Kolegos, trumpinkite klausimus, nes nespėsime paklausti.
A.M.BRAZAUSKAS. Klausimas labai ilgas ir man dviejų minučių pritrūks, kad atsakyčiau į visą klausimą, bet aš stengsiuosi. Pirmiausia, praėjusios savaitės pabaigoje mes Strateginiame komitete labai detaliai apsvarstėme visus pasirengimo klausimus, susijusius su žemės ūkio tiesioginėmis išmokomis, struktūrinių fondų panaudojimu, pagalbos žemės ūkiui visais kitais šaltiniais, Europos Sąjungos turiu omeny, labai detaliai išnagrinėjome, kaip dabar dirba, kaip veiks Nacionalinio mokėjimo agentūra, ko jai trūksta, kokius klausimus mes privalome spręsti? Mums absoliučiai aišku ir mes galime atsakyti į bet kokį klausimą, susijusį su tuo dalyku. Iš tų maždaug 250–300 tūkst. paraiškų, kurios bus, yra direktyva, kad turi būti patikrinta maždaug 8% visų gavėjų tiesioginių išmokų, yra numatyta, kaip tai bus daroma, koks turi būti aprūpinimas transportu, žemės sklypus matuojančiais prietaisais, kokia kompiuterinė sistema, duomenų bankas ir daugelis kitų, kiek žmonių reikės šiems dalykams, iki detalių visi tie klausimai yra apsvarstyti Vyriausybėje. Mums yra visiškai aišku, kaip tai turi būti daroma.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia E.Kaniava.
E.KANIAVA. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Norėčiau paklausti socialinės apsaugos ir darbo ministrę, taip pat norėčiau išgirsti kultūros ministrės komentarą dėl Vyriausybės nutarimo skirti rentą iki senatvės pensijos nustatyto amžiaus mūsų operos ir baleto artistams. Iki Vyriausybės nutarimo gavusieji lengvatinę pensiją į rentą negali pretenduoti. Lengvatinė pensija yra 270 litų, o renta yra 500. Žinoma, tai labai labai didelis skirtumas. Kelis kartus aš jau kreipiausi į ministrę V.Blinkevičiūtę, gavau tokį moralinį pritarimą ir norėčiau paklausti, kokie teigiami poslinkiai yra sprendžiant šią svarbią mūsų baleto ir operos menininkų problemą.
PIRMININKAS. Prašom atsakyti.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū jums už klausimą. Iš tiesų dėl atskirų menininkų rentų kategorijų jau seniai mes kalbame, kad dalis artistų gauna rentą, kita dalis negauna, gauna pensijas ir yra skirtumas. Renta yra didesnė negu gaunama pensija, teisingai? Todėl jau neužteks vien tik Vyriausybės sprendimo, kad… Matyt, teks priimti tokį įstatymą, kad iš tikrųjų pensija nebūtų mažesnė negu renta, nes susiklosto šiek tiek keistoka situacija. Žmogus, kuris ilgą laiką buvo menininku, iš tikrųjų sunkiai dirbo, atidirbo ir gauna mažesnę pensiją, o jeigu išeina nebūdamas pensinio amžiaus, gauna rentą, ir gauna rentą didesnę. Šią situaciją mes turime susėsti ir kartu spręsti. Iš tikrųjų kol kas jokio sprendimo nėra, bet mes turime svarstyti, kaip tas pensijas padaryti didesnes.
PIRMININKAS. Kultūros ministrė turbūt norėtų.
R.ŽAKAITIENĖ. Labai ačiū. Aš vis dėlto norėčiau pasakyti, kad naujame Teatro ir koncertinių įstaigų įstatyme yra įtvirtinta renta ir nuostata dėl rentos mokėjimo tam tikrai kategorijai kultūros žmonių, baleto ir orkestro pūtikams. Tai bus nebe Vyriausybės nutarimu, bet pačiame įstatyme. Truputį vyksta ginčas tarp Finansų ministerijos ir Socialinės apsaugos ministerijos, ar turi būti konkreti suma, pavyzdžiui, toks ir toks MGL koeficientas rentos dydžiui, apibūdinamas įstatyme, ar turi būti atskiru Vyriausybės nutarimu. Bet šios pozicijos artimiausiu metu bus tikrai suderintos ir rentos klausimas iš esmės įgaus įstatymo svorį.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia E.Šablinskas. Ruošiasi V.Žalnerauskas.
E.ŠABLINSKAS. Dėkui dėkui. Ne. Atsisakau.
PIRMININKAS. Klausia V.Žalnerauskas.
V.ŽALNERAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Klausimą turėjau susisiekimo ministrui, bet jo nematau, tai gal apsiribosiu tik tokia informacija ekscelencijai premjerui. Jeigu galėtų atsakyti, žinoma, būtų gerai, bet turbūt per daug specifinis klausimas. Esmė tokia, kad kaimo vietovėse „Lietuvos paštas dirba atmestinai blogai ir labai sunku su jais ką nors konkretesnio kalbėti, nes neaišku, kokius norminius aktus taikyti. Yra Pašto įstatymas, tačiau kaip paprastai vadovaujamasi kokiu nors poįstatyminiu aktu, pavyzdžiui, pašto taisyklėmis. Tačiau pašto taisyklės iki šiol, nors jos ir parengtos prieš daug metų, taip ir nepaskelbtos. „Valstybės žiniose yra paskelbti tik kai kurie pakeitimai, o pačių taisyklių nėra skelbta. Būtų toks pageidavimas, kad paštas kiek apsitvarkytų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Premjeras išgirdo, nežinau, ar norėtų atsakyti.
A.M.BRAZAUSKAS. Gerai. Prašau. Kiek aš atsimenu, Pašto įstatymą mes esame pateikę Seimui. Prašom priimti įstatymą, tada mums bus lengviau priimti poįstatyminius aktus. Jeigu reikės tokių poįstatyminių aktų, mes juos priimsime. O jeigu jūs sakote, kad blogai veikia, tai galbūt galima bandyti ieškoti, žiūrėti, kokios yra priežastys. Strateginiame komitete mes svarstėme pašto plėtros strategiją, paskui aprobavome įstatymo projektą, išklausėme pašto vadovų, kokių yra problemų. Aš manau, kad jeigu greitai bus priimtas įstatymas, tai, žinoma, padės sureguliuoti daugelį santykių, ir komercinis interesas turės atsirasti, ir konkurencija tam tikra šios paslaugos srityje. Na, o jeigu yra kokių konkrečių signalų, apie ką jūs kalbate, tai būtų gerai, jeigu mes juos gautume, pavestume patikrinti, kodėl taip yra. Jeigu iš tikrųjų blogai aptarnauja vienoje ar kitoje Lietuvos vietovėje, tai tada būtų imtasi priemonių.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia P.Gražulis.
P.GRAŽULIS. Gerbiamasis premjere, 2003 m. spalio 30 d. Tarptautinis arbitražinis teismas pripažino, kad buvo pažeistos ieškovo – Švedijos kompanijos „Swenska Petroleum Exploration – teisės eksploatuojant naftą iš Kretingos ir Nausėdžio telkinių ir priteisė ieškovo naudai per 12 mln. JAV dolerių solidariai iš abiejų atsakovų, t.y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir AB „Geonafta, bei 6% metinių delspinigių. Kasdieną delspinigiai sudaro per 2 tūkst. JAV dolerių. Atkreipiu dėmesį į tai, kad spaudoje ne kartą buvo rašoma, jog A.Kubiliaus Vyriausybės neteisėtai išduota licencija AB „Geonaftai jau baigėsi 2001 metais. Kaip vertinate faktą, kad AB „Geonafta tęsia naftos gavybą Kretingos ir Nausėdžio telkiniuose neturėdama licencijų? Ar Vyriausybė nesiruošia padengti privačiai įmonei AB „Geonafta priteistą sumą? Prašau įvardyti atsakingus asmenis ir išieškoti iš jų valstybei padarytą žalą – per 50 mln. litų nuostolių.
A.M.BRAZAUSKAS. Iš tikrųjų taip yra, per 12 mln. yra priteista. Teisininkai ekspertai ilgai svarstė, ar tikslinga toliau bylinėtis. Vis dėlto yra konkreti išvada, kad netikslinga, Lietuva pralaimės, tiktai turės mokėti papildomai teismo išlaidas. Mes priėmėm tokį sprendimą prieš porą savaičių, kad vis dėlto reikia baigti bylinėtis ir ieškoti būdų, kaip šį ieškinį patenkinti. Yra pavesta mūsų teisinėms institucijoms, pavaldžioms Vyriausybei, pateikti pasiūlymus, kaip „Geonaftos turto sąskaita, dar kitais būdais būtų padengtas šis ieškinys. Na, o kas kaltas, tai žinot, Vyriausybė – ne prokuratūra. Jeigu regreso tvarka bus tikrai nutarta tai daryti, tai aš manau, kad ikiteisminis tyrimas nustatys, kas iš tikrųjų tada, ne dabar, žinoma, o tais laikais taip lengvabūdiškai pasielgė. Ir tas ketinimų protokolas, kuris buvo pagrindas priteisti Lietuvai beveik 50 mln. pagal aną dolerio kursą žalos atlyginimą, iš tikrųjų valstybei yra didelis pralaimėjimas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia S.Lapėnas.
S.LAPĖNAS. Gerbiamasis premjere, klausimą norėjau adresuoti žemės ūkio ministrui. Tai susiję su žemdirbių taip laukiamomis įvairiausiomis išmokomis iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, mūsų biudžeto. Kalbama apie Nacionalinės mokėjimų agentūros administravimą. Kaip žinome, ji koncentruojasi apskričių centruose ir iš atokiau esančių rajonų (konkrečiai kalbu apie savo rinkiminę apygardą Jurbarke), tarkime, iš Seredžiaus nuvažiuoti ir sutvarkyti išmokų klausimus iš tiesų bus gana didelė problema. Rajoninė savivaldybė šiuo atveju pasilieka nuošalyje, ir tiesiog būtų prašymas administruojant tas išmokas kuo arčiau priartinti konkrečius administratorius prie pačių žemdirbių, prie kaimo gyventojų.
A.M.BRAZAUSKAS. Taip, iš tikrųjų niekas apskrityje dešimtims tūkstančių neparengs paraiškų. Tai yra susiję su pagalba ūkininkams, atskiriems ūkininkams vietoje imtinai iki seniūnijų. Paraiška, nors ji kai kam atrodo elementari, bet ji užima penkis puslapius, tokia pati paprasčiausia paraiška. Ir, žinoma, kiekvienam ūkininkui užpildyti ją yra labai sunku. Todėl yra telkiamos pajėgos pradedant nuo seniūnijų. Aš manau, kad ir finansavimą bus galima, jeigu reikės, spręsti, kad tai būtų pirmiausia savivaldybių lygio. Ir, žinoma, tai yra rūpestis kiekvieno to, kuris nori gauti tą išmoką. Žinoma, pirmiausia turi rūpintis tie žmonės, tie ūkininkai, žemės ūkio bendrovės ar kitos žemės ūkio įmonės, įstaigos, kad laiku parengtų šitą visą medžiagą. Aš labai abejoju, ar mes galim imtis už visus parengti visą dokumentaciją, pirminę, kad kiekvienas, siekiantis šios išmokos, gautų visiškai parengtą. Tai sunkiai įsivaizduojamas dalykas esant tokiam dideliam skaičiui. Bet visos jėgos turi būti pajungtos šiam dalykui. Ir Nacionalinė mokėjimų agentūra plečiama, ir etatai yra duodami, ir naujus žmones priima, ir kontrolierių apie 140 žmonių turi būti mobilizuota šitam visam kontrolės procesui vykdyti, pačiai kontrolei. Na, o užpildymas – tai yra visų bendras reikalas, pradedant nuo seniūnijų pagalbos žmonėms.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A.Vidžiūnas.
A.VIDŽIŪNAS. Pone Ministre Pirmininke, mane didžiai nuvylė jūsų atsakymas į A.Kubiliaus klausimą, iš kurio paaiškėjo, kad Vyriausybė žino, kaip ji tikrins 8% Europos Sąjungos paramos prašytojų, bet nė žodžio nepasakė, kaip 260 tūkst. pretendentų, žemdirbių, iš naujo persimatuos savo laukus, kiek tai kainuos, iš kur bus tiek geodezininkų pagalbininkų. Aiškiai vėluojama ir aiškiai nepasirengta. Apgailestauju. Bet mano klausimas dėl kito įdomaus dalyko. Mano rankose – praėjusių metų Vyriausybės nutarimo Nr.587 pataisa, ir viena citata dėl darbo ir laiko ypatumų: „Didesniu kaip 50 km nuotoliu produkciją vežančios žemdirbių transporto priemonės, kurių bendroji masė didesnė kaip 3,5 tonos, privalo turėti vairuotojo darbo ir poilsio darbo laiko apskaitos registravimo įrangą – tachografus. Tachografai kainuoja nuo 2 iki 7 tūkstančių. Jeigu „Zile, „Kamaze ar „Gazike jų nėra, negalima pereiti kasmetinės techninės apžiūros. Dar vienas dalykas, žemdirbiui leidžiama važiuoti tik 50 km ir daryti pertrauką. Ar normalus toks reglamentavimas, toks smulkmeniškas žemdirbių veiklos reglamentavimas, pone Ministre Pirmininke?
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega…
A.M.BRAZAUSKAS. Na, jeigu jis visai Europai normalus, tai, aš manau, ir Lietuvai turi būti normalus. Mes nieko neišgalvojam šitoje srityje.
PIRMININKAS. Aš norėčiau dar kartą paprašyti klausti vieną minutę. Laikas yra pinigai. Apie tai gerbiamasis A.Vidžiūnas kalbėjo. Dabar klausia V.Velikonis.
V.VELIKONIS. Ačiū. Mano klausimas aplinkos ministrui gerbiamajam Arūnui Kundrotui. Vienus žmones domina skraidančios lėkštės, o kitus – tai, kas lėkštėje. Panaši diskusija vyksta ir dėl…
PIRMININKAS. Prašom arčiau mikrofono. Labai silpnai girdėti.
V.VELIKONIS. Dabar geriau?
PIRMININKAS. Taip.
V.VELIKONIS. Sakau, vienus žmones domina skraidančios lėkštės, o kitus – tai, kas lėkštėje. Panaši diskusija vyksta ir dėl genetiškai modifikuotų organizmų bei produktų. Vieni – už, kiti – prieš: JAV – už, Europa – prieš. Mokslas tvirto žodžio netaria. Pagal įstatymą GMO pas mus valdo jūsų ministerija, talkininkaujant daugeliui kitų tarnybų. Vis dažniau spaudoje, per radiją, televiziją girdėti nuogąstavimų, siūloma įsigyti laboratoriją, kurioje būtų atliekamas tokių produktų patikrinimas. Siūloma eiti Austrijos keliu, kuri pasiskelbė šalimi be GMO. Reikia daugiau teisingos informacijos apie įteisintus 18 GMO produktų. Su kokiomis problemomis, gerbiamasis ministre, susiduriate vykdydami minėtą įstatymą? O gal jų nėra? Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom, kas atsakytų?
A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą, aš atsakysiu. Tai, ką mes turime savo teisėje dėl genetiškai modifikuotų organizmų valdymo, tai yra visa, ką perkėlėm iš Europos Sąjungos atitinkamų direktyvų. Ir kokio nors įdirbio ar kokio nors griežtesnio požiūrio, negu Europos Sąjungos valstybės turi laikytis, kol kas Lietuvoje nėra. Kaip jūs paminėjote, dalinamės ta kompetencija ir su Sveikatos apsaugos ministerija, ir su Žemės ūkio ministerija, Veterinarijos tarnyba. Kiekvienas savo srityje atitinkamai sprendžiam dėl genetiškai modifikuotų organizmų įregistravimo, leidimų išdavimo dėl jų išleidimo į rinką ir panašiai. Kol kas man tikrai neteko susidurti su kokiais nors priekaištais dėl per daug griežtos pozicijos ar dėl nepagrįstų reikalavimų. Kiek pagal grafiką turėjom perkelti teisės aktų, tiek jų perkėlėm, o tai iš tikrųjų labai didelis paketas, gana nauja sistema. Iki šio momento esame išdavę du leidimus dirbti su genetiškai modifikuotais organizmais. Bręsta dar keleto eilė. Šiek tiek stipriname savo pajėgumus ir ministerijoje, kad kokių nors tokių problemų… Nebent jūs turite kokį nors specifinį skundą, galėtume pasižiūrėti, bet iš tikrųjų nebuvo kelta, kad yra kokių nors nepagrįstų reikalavimų ir panašiai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia S.Buškevičius.
S.BUŠKEVIČIUS. Mano klausimas Ministrui Pirmininkui. Sakykite, jeigu jūs būtumėte Seimo narys ir šiandien reikėtų balsuoti dėl apkaltos Lietuvos Respublikos Prezidentui, kaip jūs balsuotumėte? (Balsai salėje)
A.M.BRAZAUSKAS. Ačiū Dievui, kad aš nesu Seimo narys, todėl mano galvoje šios šarados nėra ir aš jos nesprendžiu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Galėjote ir neatsakyti, premjere. Prašom. Klausia O.Babonienė.
O.BABONIENĖ. Mano klausimas liks atviras, nes į jį, manau, turėtų atsakyti sveikatos apsaugos arba švietimo ir mokslo ministrai.
Praėjusią savaitę turėjau 12, šią savaitę 11 susitikimų su gyventojais. Įvairiausi klausimai. Vienas tiesiog netikėtas: kodėl mokyklose tikrinama ne visų vaikų sveikata? O atsitiko taip, yra tokių faktų, kad būtent į vieną mokyklą, kuri yra prie rajonų ribos, ateina moksleiviai iš kelių rajonų. Tai tos savivaldybės medicinos darbuotojai tikrina tik to rajono moksleivius, kito rajono moksleiviai lieka nepatikrinti. Manau, kad šią problemą, kaip ir pavėžėjimo, būtina dabar kuo greičiau spręsti.
PIRMININKAS. Kas galėtų atsakyti? Gal…
A.M.BRAZAUSKAS. Nėra ministrų. Aš manau, kad bus konkrečiai pasakyta, tegul nagrinėja. Matyt, daugelyje rajonų yra tokia padėtis, kur yra prie ribos, ir į mokyklą vaikai ateina ir iš vieno rajono, ir iš kito. Turėtų būti sprendimas. Bus perduota ministrui J.Olekui, kad jis suformuluotų atitinkamą direktyvą.
PIRMININKAS. Dėkoju, premjere. Klausia A.Kašėta. Ruošiasi Z.Mačernius.
A.KAŠĖTA. Klausimas gerbiamajam teisingumo ministrui. Gerbiamasis ministre, pastaruoju metu padaugėjo gyventojų skundų dėl antstolių veiklos arba dėl pernelyg didelių įkainių, sakyčiau, neteisėtų įkainių. Aš į jus jau kreipiausi dėl ponios Janės Jakimavičienės, antstolės iš Druskininkų, įkainių. Jūs vienais atvejais nustatėt, kad jie nepagrįstai dideli, kitais atvejais pažeidimų neradot. Tačiau tai yra bendra Lietuvos problema, ne tiktai mano apygardos. Taigi klausimas: ar ministerija yra nustačiusi tam tikrus įkainių tarifus, ar tai tiesiog tuo piktnaudžiauja antstoliai?
PIRMININKAS. Prašom atsakyti.
V.MARKEVIČIUS. Dėkoju gerbiamajam Seimo nariui už klausimą. Iš tikrųjų aš pamenu dėl to fakto, kurį jūs minėjote. Antstoliai, dar praeitų metų sausio 1 d. pradėję dirbti kaip privatūs antstoliai, iš tikrųjų per tą laikotarpį, mano supratimu, pasiekė daugiau teigiamų rezultatų, negu atsirado neigiamybių. Antstolių sistema buvo reorganizuota pagal, sakykim, daugelyje Europos šalių veikiantį modelį, t.y. kaip privatūs antstoliai, turintys valstybės perduotas funkcijas, o ne kaip valstybės tarnautojai, kuriems yra mokamas atlyginimas.
Bet turėčiau su jumis sutikti, kad iš tikrųjų man kolegos Olandijos, Prancūzijos ir Estijos ministrai minėjo, kad mes susidursime su tuo klausimu, kad kai kurie antstoliai gali piktnaudžiauti jiems suteiktomis ir valstybės perduotomis funkcijomis, būtent ta jų dalimi, kad, stengdamiesi labai uoliai vykdyti teismų arba kitų institucijų sprendimus, gali šiek tiek perlenkti lazdą. Tai iš tikrųjų atsitiko, ir šiandien mums iš dalies besidžiaugiant, kad teismų sprendimų vykdymas pagerėjo bent keturis kartus, iš tikrųjų nukenčia kita pusė, ta pusė, kuri turėtų savanoriškai ir geranoriškai vykdyti tuos teismo arba kitų institucijų sprendimus. Jie susiduria su antstoliais, kurie stengiasi ypač uoliai vykdyti įstatymą, ir dėl to pernelyg didelio uolumo, aš manau, kartais nukenčia žmonės, šiuo atveju skolininkai. Bet aš manau, kad reikia laikytis lietuviškos patarlės, kad skola – ne „rona, neužgyja ir ją reikia laiku sumokėti. Tada antstolis niekada neateis.
Dėl įkainių dydžio aš norėčiau pasakyti, kad, na, ne vienas aš dėl to sprendžiu. Stengiuosi konsultuotis ir su Valstybės kontrolės pareigūnais, konkrečiai pavaduotoju Viktoru Švedu, ir su Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojais, kurie daugiausiai pateikia, su policijos darbuotojais. Yra sudaryta darbo grupelė, kuri nuolat analizuoja tuos skundus ir stengiasi tobulinti. Bet aš iš tikrųjų noriu su jumis sutikti, kad tam tikrų spragų visada atsiranda (ir jų atsiranda palaipsniui), bet mes stengiamės tikrai operatyviai jas pašalinti. Aš tikrai džiaugčiausi, kaip minėjau per praeitą Vyriausybės valandą ir dėl kai kurių notarų piktnaudžiavimo, kad bet kokiu atveju būtumėt malonūs parašyti ir dėl antstolių galimų pažeidimų, jeigu į jus kreipėsi rinkėjai. Mes mielai gausim tą kad ir blogą žinią apie tuos žmones, kurie dirba santykinai irgi sudėtingą darbą, ir atitinkamai reaguosime arba patobulindami teisės aktą, arba tuos asmenis patraukdami atsakomybėn, kaip nustato teisės aktai.
Labai ačiū už klausimą ir už išklausymą. Iki.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Z.Mačernius.
Z.MAČERNIUS. Ačiū, pirmininke. Mano būtų galbūt ne klausimas, o priminimas teisingumo ministrui. Praėjo jau dvi savaitės, tačiau reikalas Kelmėje nesprendžiamas. Vietos savivaldybė yra parinkusi ir patalpas, ir buvo viceministras pažadėjęs. Šiandien nesprendžiama. Jūs galite neatsakyti šiandien, bet aš pasilieku teisę ir kitą savaitę vėl klausti tą patį klausimą. Ačiū.
V.MARKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis Zigmai, dėl… Čia Z.Mačernius buvo, atsiprašau. Dėl Kelmės jūs turbūt turite omenyje. Noriu pasakyti, kad iš tikrųjų dabar praktiką atlieka konkursą laimėjęs asmuo, bet jis kol kas dar negali eiti pareigų. Yra žinių, kad jis gali nenorėti dirbti Kelmėje dėl tos priežasties… Bent jau mane informavo praeitą savaitę, t.y. ketvirtadienį arba penktadienį, Notarų prezidiumas, kad jie du notarus iš greta esančių rajonų pasiuntė padėti Kelmėje dirbančiai vienai notarei. Tai jeigu jūsų ta žinia nepasiekė arba ten vyksta kas nors nevisiškai taip, kaip mane informavo Notarų prezidiumas, aš dar kartą jums prižadu pasidomėti ir išspręsti tą problemą. Suprantat, aš negaliu kontroliuoti ir pagal įstatymą, kad notaras tada, kai jam yra pavesta savivaldos organų ir jis privalo klausyti, neatvyksta tuo laiku, kada jam priklauso. Tai mes galime spręsti tiktai per…
PIRMININKAS. Dėkui, aš manau, kad… Ministre, jeigu galima, trumpiau. Visiškai aišku, kad kitą ar dar kitą savaitę Z.Mačernius vėl jūsų paklaus. Tas yra visiškai akivaizdu. Dabar klausia K.Bobelis.
K.BOBELIS. Gerbiamasis premjere, aš manau, jums ir Vyriausybei yra žinoma, kad šiuo metu yra labai didelis konfliktas tarp Pasaulio prekybos organizacijos ir Europos Sąjungos Ekonomikos komiteto ir jo komisaro. Lietuva taip pat yra Tarptautinės prekybos organizacijos narė, o dabar tampa Europos Sąjungos visateise nare. Mes prekiaujame su daugeliu valstybių, kurios nepriklauso Europos Sąjungai, bet yra Tarptautinės prekybos organizacijos narės. Man labai įdomu. Kai šie klausimai yra sprendžiami tarp Europos Sąjungos ir Pasaulio prekybos organizacijos, kaip buvo neseniai Kankune, kur aukščiausio lygio Europos Sąjungos atstovai bandė vykdyti Europos Sąjungai naudingą ekonominę politiką, bet patyrė totalų fiasko ir buvo atmesta, ir kai šiandien yra tokia gera Lietuvos ekonominė, finansinė, mokesčių surinkimo ir biudžeto tvarkymo sritys, kaip gali atsiliepti tolesniam mūsų ekonominiam gyvenimui šis konfliktas, kuris iki šiol ten nėra išspręstas?
PIRMININKAS. Gerbiamasis premjere, prašom atsakyti.
A.M.BRAZAUSKAS. Žinoma, čia šiek tiek abstrakčiai pasakyta, ten nekalbama konkrečiai apie kokią nors prekių grupę dėl muito ar dėl kokių kitų reikalų. Lietuva, tapusi Europos Sąjungos nare, šoks pagal tą pačią muziką kaip ir visa Europos Sąjunga. Prekybos organizacijos nariai taip pat. Mes būsime Pasaulio prekybos organizacijos nariais, kaip ir dabar esame. Mums sąlygos kai kuriais klausimais yra kur kas griežtesnės negu daugeliui Europos Sąjungos narių, kurios yra anksčiau įstojusios į šią organizaciją, ir, žinoma, čia reikia kalbėti apie konkrečius klausimus, kurie gali iškilti. Apskritai dėl to, kad mes pakliuvome į kažkokius spąstus, aš nenorėčiau sutikti, nes ypač su Kinija Europos Sąjungos klausimai yra sudėtingi. Pavyzdžiui, dviračiai, dviračių dalys, mopedai ir visa kita, jeigu bus nuimti muitų mokesčiai, o to reikalauja pasaulinis lygis, tai Europoje keletas dviračių gamyklų, taip pat ir mūsų „Baltic vairas, turi būti uždaryti, nes dviračiai kainuoja maždaug penkis kartus pigiau, negu pagaminti Europoje, t.y. Švedijoje, Vokietijoje ir Lietuvoje. Yra labai konkrečių klausimų, kuriuos reikėtų atskirai ir nagrinėti, ar tai būtų žaliavos, ar produkcija, ar tekstilė, avalynė, sportinė apranga. Bet, žinoma, mes laikysimės tų bendrų susitarimų, kurie bus priimti ir Pasaulio prekybos organizacijos nepažeidžiant bendrųjų principų. Tiesa, aš negalėčiau konkrečiai atsakyti, kokie yra Europos Sąjungos kaip vieneto susitarimai, kiek tie skirtumai bus mums privalomi ir kaip mes turėsime jų laikytis. Šie dalykai pareikalaus gilesnės studijos.
PIRMININKAS. Dėkoju, premjere. Ir paskutinis klausia J.Korenka.
Vieną minutę, toliau pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.Juršėnas.
J.KORENKA. Dėkoju gerbiamajam pirmininkui. Mano klausimas būtų gerbiamajam premjerui A.Brazauskui. Gerbiamasis premjere, ačiū Dievui, priėmėme socialiai orientuotą mūsų Vyriausybės pateiktą 2004 metų biudžetą ir nuo gegužės mėnesio biudžetininkams atlyginimai turėtų pakilti apie 100 litų. Žmonės džiaugiasi, laukia tos dienos. Bet šiandien kai kuriose savivaldybėse pateikti rajonų biudžetų projektai, kuriuose kultūros namų, bibliotekų, centrų, muziejų, taip pat papildomo ugdymo švietimo įstaigų darbuotojų atlyginimai palikti tokie patys, kaip ir praėjusių metų. Kaip jūs žiūrite į tokią situaciją? Jeigu tai išliktų ir tarybos patvirtintų, vadinasi, yra dvi išeitys – arba turės būti atleidžiami kai kurie žmonės, arba bus nevykdomas Vyriausybės ir Seimo priimtas įstatymas. Ačiū.
A.M.BRAZAUSKAS. Ne bus skirti, o jie, t.y. asignavimai, turi būti skirti kartu su biudžetu. Žinoma, dar kartą patikrinsime, nes dalis šių biudžetinių organizacijų yra savivaldybių pavaldumo, bet kiek aš domėjausi, kiekvienai savivaldybei buvo numatytas ir atseikėtas šis padidinimas. Todėl reikia labai konkrečiai kalbėti su savivaldybių tarybomis, kad tai nebūtų panaudota ne taip, kaip buvo numatyta. Štai kur yra klausimas. Žinoma, mes prieiti prie kiekvienos savivaldybės negalime, ir čia jau vienmandatėse apygardose turėtų pasižiūrėti ir patys Seimo nariai. Mes galime, jeigu tikrai reikalinga tokia informacija, ją parengti ir išdalyti Seimo nariams, kiek numatyta, pavyzdžiui, kultūros darbuotojams ir panašiai.
R.ŽAKAITIENĖ. Jeigu galima, aš dar pridursiu. Kadangi bibliotekininkams atlyginimai jau buvo didinti, aš galėčiau papildyti. Finansų ministerija yra paaiškinusi, kad tie pinigai, kurie reikalingi baziniam darbo užmokesčiui didinti (jis didėja nuo 105 iki 115 Lt), yra numatyti ir nuo gegužės 1 d. visos biudžetinės įstaigos gaus tuos asignavimus ir taip bus didinami darbo užmokesčiai atsižvelgiant į koeficientą. Problema yra ta, kad kai kurios bibliotekos nuo šių metų sausio 1 d. nebemoka…
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Sako, laikas baigti Vyriausybės valandą. Tuoj tuoj, prašom.
R.ŽAKAITIENĖ. …tų šimto litų, kurie buvo mokami nuo rugsėjo mėnesio. Problema ta, kad tie koeficientai, kurie šiandien numatyti Vyriausybės nutarimu, kai kuriose bibliotekose su tuo 100 Lt jau yra didesni. Artimiausiu metu (jau kitą savaitę) mes pateiksime Vyriausybei nutarimo projektą, kur peržiūrėsime koeficientus, ir tikrai nuo sausio mėnesio tas padidėjęs atlyginimas visose bibliotekose privalės būti mokamas.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Mielieji kolegos, gerbiamieji Vyriausybės nariai, dėkoju, ir nelaukdamas artėjančios šventės avansu noriu jus visus pasveikinti su Vasario 16-ąja. Valentino dieną kiti pasveikins. Ačiū. Ir, kaip susitarėme, tęsiame darbą. Grįžtame prie civilinės atsakomybės. Ar A.Kubilius norėjo tarti žodį? Prašom. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis pirmininke, kadangi Vyriausybės valandoje buvo paminėta mano pavardė, gaila, kad nebėra pono P.Gražulio, kuris mano pavardę minėjo…
PIRMININKAS. Tai gal vėliau sutarkime, aš suteiksiu žodį.
A.KUBILIUS. Ne, pirmininke, aš noriu užfiksuoti keletą dalykų, pirmiausia, kad P.Gražulis gali nesistengti man pripaišyti 50 mln. nuostolių, kuriuos pripažino arbitražas, nes tą spaudos leidinį aš jau padaviau į teismą vien dėl tos priežasties, kad ginčas arbitraže vyko ne dėl Vyriausybės, ne dėl mano Vyriausybės sprendimų privatizuoti „Geonaftą, bet, kaip ir sakė premjeras A.Brazauskas, dėl protokolinio sutarimo, kuris buvo parašytas 1993 metais nežinau kurios Vyriausybės, ir buvo visiškai kitas ginčo objektas. Taigi ponas P.Gražulis turėtų atsargiau mane kaltinti.
PIRMININKAS. Aišku, ačiū. Paaiškinimas priimtas. Dabar kviečiu kolegą G.Šivicką į tribūną. Prašom. Dėmesio, kolegos!
Darbotvarkės 1-12a punktas. Toliau nagrinėjame konkrečias Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto pataisas. Pagal mano popierius, gerbiamasis Šivickai, pirmiausia yra keli kolegų Seimo narių P.Vilko ir R.Sinkevičiaus siūlymai. Dviem pritarta, gal čia niekas nesipriešins, o štai trečią, kuriam nepritarta, gal jūs galėtumėte referuoti ir gal vienas iš autorių galėtų tarti žodį? Gal pirma autorius kolega P.Vilkas. Prašom.
P.VILKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke.
PIRMININKAS. Arčiau mikrofono.
P.VILKAS. Pasiūlymo esmė yra iš dalies reguliuoti įmokų dydį nustatant viršutinę įmokos ribą. Mes siūlome 11 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „Draudimo įmokų dydžius nustato draudikas, neviršydamas nustatytų draudimo įmokų viršutinių ribų. Mano manymu, tokia nuostata nepakenktų laisvai konkurencijai. Ar tai prieštarauja Europos direktyvoms, svarstytina. Pasak Finansų ministerijos atstovų, lyg ir yra prieštaravimų, bet oficialaus atsakymo neturime. Manau, kad iki priėmimo tai galėtume patikslinti. Atkreipiu jūsų dėmesį, gerbiamieji, į tai, kad svarstant privalomojo draudimo nuostatas jos yra privalomos, todėl vartotojui didelių pasirinkimo galimybių nėra, o draudikai oficialiai nurodo, kad draudimo įmokos didės du tris kartus, palyginti su praeitų metų vidutine įmoka. Analizuojant praeitų dvejų metų vienuolikos draudimo kompanijų, bendrovių veiklos rezultatus, matyti, kad skirtumas tarp įmokų ir išmokų siekia 230 mln. litų. Padidinus įmoką tris kartus, skirtumas neabejotinai padidės ne mažiau kaip du kartus, nes vidutinė išmoka per metus ženkliai nedidės. Šiandien ji sudaro 1 500 litų. Todėl siūlau, gerbiamieji kolegos, įvertinti mano pastabas, išreikšti savo nuomonę balsavimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai, tą padarysime, bet pirmiausia kolega A.Butkevičius pasakys kitą nuomonę ir tada balsuosime, nes komitetas, kaip sakiau, nepritaria. Prašom. A.Butkevičius.
A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia politikai turėtų susilaikyti nuo gąsdinimo, kad įmokos didės. Kalbama apie tai, kad įmoka padidės du tris kartus. Atsiminkite, kad yra stenogramos, ir po kurio laiko gali būti labai gėda, kai pamatysite, kad įmoka padidėjo gal 10 ar 15%. Aišku, apie tai būtų galima ilgai diskutuoti ir įrodinėti. Tikrai drąsiai galiu pasakyti, kad įmoka nei du, nei tris kartus nepadidės.
Dabar ar Europos Komisija prieštarauja maksimalaus tarifo dydžio nustatymui? Tikrai gautas raštiškas atsakymas, kad neleidžiama nustatyti maksimalios įmokos.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, siūlau iš karto ir apsispręsti. Prašom registruotis ir balsuojame, ar pritariame kolegų P.Vilko, R.Sinkevičiaus projekto 11 straipsnio 4 dalies papildymui. Pagrindinis komitetas nepritaria.
Už – 10, prieš – 8, 10 susilaikė. Nepritarta. Dabar aš kreipiuosi į kolegą P.Vilką, kadangi R.Sinkevičiaus nematau, yra ketvirtas ir penktas jūsų siūlymai, kuriems iš dalies pritarta. Ar tas jus tenkina?
P.VILKAS. Ne visai.
PIRMININKAS. Tai gal jūs galite paskui pateikti priėmimui patikslintą siūlymą?
P.VILKAS. Nenorėčiau dabar...
PIRMININKAS. Gerai. Prašau tada tarti žodį. Kolega P.Vilkas.
P.VILKAS. Aš labai trumpai. Buvo pasiūlyta pakeisti 19 straipsnio 6 dalies redakciją. Dėl 14 straipsnio 2 dalies mes visiškai sutinkame.
PIRMININKAS. Dėl 14 straipsnio sutinkate? Gerai.
P.VILKAS. Dėl 2 dalies prieštaravimų neturime.
PIRMININKAS. O dabar dėl 19. Prašom.
P.VILKAS. Dėl 19 straipsnio 6 dalies norėčiau pasakyti taip: komiteto pateikta nauja redakcija iš esmės neatitinka mūsų pasiūlymo nuostatų. Mes siūlome: „Transporto priemonės remonto išlaidos nustatomos ir pagal trečiųjų asmenų pateiktus dokumentus, patvirtinančius faktines transporto priemonės ar jos detalių atkūrimo išlaidas. Naujoje redakcijoje to neliko, nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir draudikui siūloma susitarti, kur bus remontuojamas sugadintas turtas. Įstatyme susitarimo nuostatos, mano manymu, iš viso negali būti. O jeigu nesusitarsime, vadinasi, privalome paklusti draudiko ir biuro reikalavimui. Nes priešingu atveju, kaip bus atlyginta žala, įstatymas nenumato. Draudikų atsakymai yra standartiniai. Sako, kreipkitės į teismą. Iš principo tikrai tai neteisinga, todėl aš prašau jūsų pritarti tiekiamam pasiūlymui. Tuo mes iš dalies apginsime vartotojų teises. Ačiū.
PIRMININKAS. Gal tada gerbiamasis pranešėjas.
G.ŠIVICKAS. Komitetas tik iš dalies pritarė šiai nuostatai. Suprantama, yra problema, bet ta problema negali būti sprendžiama vienašališkai, nes iš esmės gali atsirasti dar vienas verslas, kai nukentėjęs asmuo gali kreiptis į bendrovę, iškelti tam tikrus įkainius, ir galimi tam tikri piktnaudžiavimai. Įstatyme numatyta, kad abipusiu susitarimu turi būti nuspręsta, kuri kompanija ar bendrovė remontuos tą turtą, tai yra numatyta įstatyme. Siūloma nepritarti. O pritarti tai formuluotei, kurią komitetas pateikė.
PIRMININKAS. S.Burbienė – pritarianti nuomonė. Prašom.
S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad pagal šiuo metu esamą praktiką problemų dėl vadinamojo susitarimo yra, nes draudimo kompanijos… Jūs sakote, gali susitarti nukentėjusysis. Draudimo kompanijos taip pat turi savo remonto dirbtuves, kurias jos proteguoja, ir reikalauja, kad ten būtų remontuojamos tos mašinos. Todėl palikti dėl to susitarti, kai yra nukentėjusysis, mes nukentėjusiajam turime suteikti didesnes galimybes remontuoti mašinas, jis ir taip yra nukentėjęs, nekaltas. Todėl iš tiesų siūlau atkreipti dėmesį į kolegos P.Vilko pataisą ir nepalikti tokio dalyko kaip susitarimas, nes susitarimas šiuo atveju bus kaip stipresniojo teisė. O stipresnysis bus draudimo kompanija.
PIRMININKAS. Prašom, pranešėjas, nes dar A.Butkevičius nori tarti žodį. Prašom.
G.ŠIVICKAS. Šia komiteto teikta formuluote norima išspręsti iškilusią problemą, kad draudimo kompanijos kartais perveda ar tiesiog delsia pervesti įmokas remontuojančiai įmonei, ir pats nukentėjusysis turi mokėti tuos pinigus, t.y. ieškoti lėšų, skolintis ir panašiai. Mūsų teikiamoje formuluotėje sakoma, kad per vieną dieną nuo dokumento pasirašymo draudimo bendrovė turi pervesti pinigus. O siūlomame projekte to nėra ir mes vėl tampame (…).
PIRMININKAS. Prašom. A.Butkevičius – priešinga nuomonė.
A.BUTKEVIČIUS. Aš palaikau komiteto išvadą ir nuomonę, nes draudimo bendrovė tikrai negali nurodyti, kuriame autoservise turi būti remontuojamas automobilis. Pavyzdžiui, yra automobilio garantinis laikotarpis ir nukentėjusysis išreiškia savo nuomonę, pageidavimą. Įstatyme netgi numatyti terminai. Jeigu draudimo bendrovė pradės kelti kažkokius papildomus reikalavimus, yra numatyta, kad galima išsikviesti nepriklausomus ekspertus, ir jokių ginčų čia nėra iškilusių ir jų nebus.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš matau, kad, matyt, gražiuoju nesutarsime, reikia balsuoti. Gerai. Tai formuluoju klausimą balsavimui. Registruojamės ir balsuojame dėl dar vienos kolegų P.Vilko ir R.Sinkevičiaus pataisos, kuriai komitetas pritarė iš dalies. Taigi už visišką pritarimą kolegų siūlymui, o komitetas mano kitaip.
Už – 14, prieš – 13, 15 susilaikė. 14, prieš – 3, susilaikė 15. Nepritarta.
Dabar šeštas kolegų... Prašom. Kolega P.Vilkas. Nereikia šito? Ir septintas? Ačiū. Sutrumpinote mums darbą. Tada liko kolegų R.Valčiuko ir P.Vilko siūlymas. Irgi atsiimate? Prašom, kolega P.Vilkas.
P.VILKAS. Šio pasiūlymo esmė yra ta, kad siekiama sumažinti kontrolę, čia būna tokių nusikaltusių ir neapsidraudusių. Kontrolė yra tokia didelė, kad, pavyzdžiui, tikrina policija, Vidaus sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus ministerijos, institucija, atsakinga už transporto priemones, valstybinė organizacija. Ir mes norime, kad dar tikrintų ir įmonės, atliekančios valstybinę techninę apžiūrą. Mes su gerbiamuoju kolega siūlome, kad „įmonės, atliekančios valstybinę techninę apžiūrą būtų išbraukta. Prašome jūsų pritarimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, trumpai.
G.ŠIVICKAS. Komitetas nepritaria, nes direktyvose yra nuoroda į tai, kad reikia užtikrinti priežiūrą ar tiesiog kontroliuoti privalomos civilinės atsakomybės draudimą. Vienas iš efektyviausių ir geriausių būdų yra, kai atliekama mašinos ar automobilio valstybinė techninė apžiūra. Aš, kaip vartotojas, manau, kad kuo geresnė ir efektyvesnė bus priežiūra, kuo didesnis bus draudimo įmokų mokėtojų skaičius, tuo mažesnė bus draudimo įmoka. Tai yra pagrindinė draudimo taisyklė. Manau, kad kontrolė turi būti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar kolega P.Vilkas reikalauja balsuoti?
P.VILKAS. Reikalauju.
PIRMININKAS. Gerai. Prašom balsuoti. Kas pritariate kolegų R.Valčiuko ir P.Vilko siūlymui pakeisti projekto 41 straipsnio 2 dalį, tam pagrindinis komitetas nepritaria, prašom balsuoti.
Už – 14, prieš – 6, 12 susilaikė. Nepritarta. Dabar kolegos P.Jakučionio pataisa. Aš prašyčiau jį tarti žodį, jeigu jis reikalauja svarstyti.
P.JAKUČIONIS. Taip.
PIRMININKAS. Prašau, P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Aš siūlau pataisą 4 straipsnio 1 daliai. Čia yra nustatoma, kad transporto priemonė privalo būti apdrausta tol, kol ji įregistruota. Tačiau, gerbiamieji kolegos, mes žinome, kad daugelis Lietuvos gyventojų, ypač pensininkai ir kaimo gyventojai, žiemą nevažinėja 3–4 mėnesius, taip pat gali būti žmonės ir išvykę kur nors ilgesniam laikui. Tai kodėl ta transporto priemonė, stovinti ar kieme, ar garaže, ar nuosavam kieme, turi būti būtinai apdrausta? Taigi aš šio 4 straipsnio 1 dalį siūlau papildyti keletu žodžių, kad kol ji įregistruota ir naudojama, yra eismo keliais dalyvė. Jeigu ji yra ne eismo keliais dalyvė, ten nenaudojama, tai tą laikotarpį ji gali būti ir neapdrausta. Na, gali būti čia tokių (ir komitetas tokią pastabą yra parašęs), kad štai taip reikalauja Europos Sąjunga ir taip turės būti, ir t.t. Tačiau, gerbiamieji, mes gerai žinom, kad daugelyje Europos šalių toli gražu ne visos transporto priemonės būna apdraudžiamos, kaip ir Lietuvoje. Siūlyčiau neskriausti šitų žmonių, kurie…
PIRMININKAS. Gerai. J.Karosas mano kitaip. Prašom.
J.KAROSAS. Aš, palaikydamas šį siūlymą, norėčiau, kad jis būtų pratęstas pagal tokią logiką – prie kiekvieno garažo ir tvarto, kur laikomi (…), pastatyti po policininką. Tuomet bus aišku, kada jis važinėja, kada nevažinėja. Todėl galima iš tiesų nedrausti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Ar kolega P.Jakučionis reikalauja balsuoti? Gerai. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta kolegos P.Jakučionio siūlymui, kuriam pagrindinis komitetas nepritaria? Prašom balsuoti.
Už – 5, prieš – 4, 18 susilaikė. Nepritarta.
Ir kolegos S.Kružinausko pataisa. Aš jo nematau. Gal tada, gerbiamasis pranešėjau, jūs trumpai referuokite. (Balsas salėje) Kur jis atsiima, kad jo paties nėra?
G.ŠIVICKAS. Čia panaši pataisa į prieš tai svarstytą P.Jakučionio, kai jis siūlė išbraukti tai, kad nebūtų sudaroma civilinio draudimo sutartis prieš užregistruojant mašiną. Tai iš tiesų…
PIRMININKAS. Aišku, ačiū. Nematau, kad kas gintų šią pataisą. Ar galime bendru sutarimu pritarti pagrindinio komiteto nuomonei, ar reikalauja kas balsuoti? Galim pritarti? Ačiū. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Šis klausimas užbaigtas.
Ar dabar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų po svarstymo, ar bendru sutarimu? (Balsai salėje: bendru.) Bendru sutarimu. Labai ačiū, kolegos, šiek tiek sutaupom laiko.
Dabar aš siūlau tokį procedūrinį sprendimą, jeigu neprieštarausit. Yra 12b, 12c, 12d. 12d čia siūloma grąžinti tobulinti, o 12b ir 12c turi referuoti tiek pagrindinio, tiek papildomo komitetų atvejais tie patys pranešėjai. Gal jie sutiktų pasakyti dėl abiejų teisės aktų projektų? Taip mes sutaupytume laiką. Taigi kviečiu G.Šivicką, kaip pagrindinio komiteto atstovą, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoją, pasakyti ir dėl Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymo projekto ir dėl įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projekto. Kokia komiteto nuomonė? Prašom.
G.ŠIVICKAS. Taip, komitetas dėl 13 straipsnio (dabar papildymo įstatymo projektas) gavo pasiūlymus, pastabas draudimo bendrovės „Industrijos garantas, yra apsvarstytos ir Transporto priemonės savininkų civilinės atsakomybės draudimo biuro. Iš esmės joms nėra pritarta. Seimo Teisės departamentas pastabų neturi. Išnagrinėtos Teisės ir teisėtvarkos komiteto patarėjos Loretos Zdanavičienės pastabos. Komitetas pritarė Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui bendru sutarimu.
Dėl įgyvendinimo įstatymo taip pat tie patys suinteresuoti asmenys siuntė savo pasiūlymus ir pastabas. Teisės departamento pastabos išnagrinėtos. Yra gautas P.Vilko pasiūlymas. Jam komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai dėl pataisos vėliau šnekėsim.
G.ŠIVICKAS. Bendru sutarimu komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Aišku. Dabar kolega P.Vilkas, kaip tik Ekonomikos komiteto vardu. Aš irgi prašyčiau tamstą taip pat dėl abiejų projektų.
P.VILKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas, apsvarstęs Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektą, priėmė sprendimą grąžinti lydimąjį įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti įvertinus siūlomos sudaryti darbo grupės išvadas ir pasiūlymus. Lygiai toks pat sprendimas yra dėl Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymo projekto. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu paskutinį papildomą pranešėją kolegą D.Barakauską kalbėti Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu. Prašyčiau mielą kolegą irgi dėl abiejų projektų kalbėti.
D.A.BARAKAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas sausio 21 d. balsavo ir nutarė siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į pastabas, kurioms komitetas pritarė. Buvo balsuota bendru sutarimu.
Taip pat tą pačią dieną 12c klausimu buvo siūlyta taip pat pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas bei kitas pastabas, kurioms komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai, mielieji kolegos, dėl 12b klausimo, arba dėl bazinio įstatymo 13straipsnio papildymo, nėra jokių pasiūlymų iš Seimo narių. Visi komitetai pritarė. Ar galim bendru sutarimu, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
Dabar kviečiu vėl į tribūną kolegą G.Šivicką. Kalbėsime dėl vienos pataisos. Prašyčiau gerbiamąjį kolegą P.Vilką būti pasiruošus. P.Vilkas – dėl įstatymo projekto 4 straipsnio. Prašom.
P.VILKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, mes ką tik pritarėm po svarstymo Draudimo įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymo projektui. Ten nurodoma, kad transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma yra (…) tūkst. litų asmeniui ir 30 tūkst. litų turtui, arba 500 tūkst. eurų asmeniui ir 100 tūkst. eurų turtui. Dėl to mes ir siūlome, kad asmenys, sudarę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, iki įstatymo įsigaliojimo pakeitimo dienos turi teisę nesudaryti naujų draudimo sutarčių, o senos draudimo sutartys turi galioti iki jų galiojimo termino pabaigos. Gerbiamieji kolegos, pritarus teikiamam pasiūlymui, draudikai nuostolių neturėtų patirti, o draudėjai, įvertinę savo materialines galimybes, priimtų sau tikrai palankų sprendimą. Siūlau pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis pranešėjau, ir tada žiūrėsim, ką daryti.
G.ŠIVICKAS. Komitetas nepritarė, nes tai būtų aiškiai neįgyvendinamos, neįvykdytos direktyvų nuostatos, bet iš esmės tai yra pačių gyventojų apsaugos įstatymas. Jis jiems yra naudingas, nes jeigu paliksime tokią nuostatą, tai būtų apmokama tiktai iki 30 tūkst. Tai kaip tik žmogui yra geriau, kad jis draustųsi didesnei sumai. Iš esmės mes, t.y. Vyriausybė, siūlo tai, kad iki gegužės 1 d. dar pagal seno galiojimo nuostatas galėtų apsidrausti žmonės didesnei sumai, bet tiktai su sąlyga, kad tai galios tiktai Lietuvos teritorijoje. O tų, kurie drausis jau ta tikra draudimo sutartimi nuo gegužės 1 d., t.y. kai jau nebus reguliuojamos draudimo įmokos, tai tos draudimo sutartys galios ir visoje Europos Sąjungos erdvėje. Siūloma palikti tokią sistemą. Tuo labiau kad pagal dabar galiojantį įstatymą yra tam tikra sistema, kad iki gegužės 1 d. įmokos dar yra reguliuojamos, yra įvairios lengvatos pensininkams, jie galėtų dar, sakykime, nepadidintomis įmokomis apsidrausti. Todėl siūloma palikti komiteto nuostatą.
PIRMININKAS. Ar kolega P.Vilkas reikalauja balsuoti? Taip. Tai, kolegos, prašom pasiruošti ir balsuojam, ar pritariam kolegos P.Vilko siūlymui, kuriam nepritaria pagrindinis komitetas. Prašom balsuoti.
14 – už, 2 – prieš, 12 susilaikė. Teks perbalsuoti. Mielieji kolegos, dėmesio, prašom susikaupti. Gerbiamasis Petrai, reikia perbalsuoti, prašom būti savo vietoje. Kolegos, prašom susikaupti. Perbalsuojam. Ar pritariam kolegos P.Vilko siūlymui dėl bazinio įstatymo, t.y. šiuo atveju dėl šio įstatymo, 4 straipsnio 1 dalies. Pagrindinis komitetas nepritaria. Prašom balsuoti.
15 – už, daugiau, prieš – 5, bet susilaikė 15. Nepritarta. Gerbiamasis pranešėjau, man atrodo, daugiau iš įstatymų leidybos iniciatyvos subjektų pasiūlymų nėra?
G.ŠIVICKAS. Nėra, taip.
PIRMININKAS. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime bendru sutarimu pritarti? Galim. Ačiū. Pritarta. Ir paskutinysis įstatymo projektas iš viso to paketo, tai ATPK kai kurie pakeitimai. Pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu – kolega D.Barakauskas. Prašom.
D.A.BARAKAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, sausio 21 d. įvyko komiteto posėdis. Komitetas nutarė grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į lentelėje pateiktas pastabas, ir pritarti toms pastaboms, kurioms komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu buvo balsuota už.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, tokiu atveju mes turime iškart spręsti, ar pritariam pagrindinio komiteto nuomonei, ar kas reikalauja balsuoti, kad grąžinam tobulinti? Sutinkam? Pritariam. Ačiū. Tuoj balsuoti reikės kitu klausimu, prašom nesijaudinti. Taigi apsvarstėm visą labai svarbų paketą.
Dabar imamės kito taip pat labai svarbaus paketo. Tai yra numeris, tik blogas, 13a, b, c, d – Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatymo projektas, taip pat Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas. Ar kolegos sutiks, kad mes juos abu kartu svarstom? Sutinkam? Tada kviečiu pagrindinio komiteto vardu Europos reikalų komiteto pirmininką V.Andriukaitį į tribūną. Pagrindinio komiteto išvada. Ruošiasi V.Popovas ar D.Barakauskas. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, pagrindinis Europos reikalų komitetas apsvarstė net keturių papildomų komitetų išvadas, išanalizavo Teisės departamento išvadas, Europos teisės departamento išvadas, taip pat Lietuvos teisės universiteto profesoriaus pasiūlymus, apibendrino juos, patobulino įstatymo projektą ir pritarė vienbalsiai bendru sutarimu patobulintam įstatymo projektui. Pateikė jums sąrašą pastabų, pataisų ir papildymų, kuriuos komitetas įtraukė, ir pateikė argumentus, kodėl komitetas nepritarė Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadai dėl projekto įgyvendinimo. Šiuo atveju aš tiktai išsakau tas koncentruotas pozicijas, nes vėliau vis tiek reikės grįžti balsuoti dėl visų pataisų.
Taigi dėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvados dėl įstatymo įgyvendinimo. Stojimo sutarties 25 straipsnio 2 dalis aiškiai nustato, kad Europos Parlamento nariais mūsų stebėtojai tampa nuo gegužės 1 d. ir būtent jų paskyrimo tvarka privalo būti reglamentuota kiekvienos valstybės, atsižvelgiant į jos Konstituciją ir kitus teisės aktus. Lygiai taip pat mes matėme, kad tie argumentai, kurie buvo keliami Teisės ir teisėtvarkos komitete, jie iš tikrųjų yra techniniai, į juos labai lengva atsižvelgti, pataisyti ir papildyti. Pataisytame projekte mes į juos visus atsižvelgėme. Todėl grąžinti iniciatoriams tobulinti nėra pagrindo. Siūlau šiandien svarstyti ir balsuoti už pataisas.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Dabar kas, ar pats komiteto pirmininkas, ar kolega D.Barakauskas? A, kolega R.Sedlickas, net trys pretendentai. Ot, man sekasi! Tada prašau tą, kuris arčiau tribūnos. Kolega R.Sedlickas. Prašom. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada.
R.A.SEDLICKAS. Man buvo duotas segtuvas, viskas.
PIRMININKAS. Pasiduodu.
R.A.SEDLICKAS. Taip. Dabar dėl pirmo įstatymo. Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. Yra daug pastabų, ką reikia pakeisti. Todėl mes taip ir balsavom.
Dėl antro įstatymo irgi buvo siūlyta pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į tai, kad Seimo nariai privalės atsistatydinti ir netekti Seimo nario mandato. Mažai tikėtina, kad tokių Seimo narių atsiras. Galima labai gražiai apie visokias direktyvas kalbėti, bet, praktiškai kalbant, ne kas tenai, todėl įstatymo projekto nuostatos neužtikrins tinkamo Lietuvos Respublikos atstovavimo Europos Parlamente. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar turėtų kalbėti A.Butkevičius. Ar kolega G.Šivickas? Kuris? Kol susigaudysit, gal tada P.Papovas. Prašau. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstęs iš esmės pritarė įstatymo projektui. Pasiūlė pagrindiniam komitetui tobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadas, ir pateikė savo pasiūlymus. Reikia pažymėti, kad komitetas į dalį mūsų pasiūlymų atsižvelgė, pateikė savo redakcijas, taip pat pritarė mūsų siūlymui, kad reikia keisti ir Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 2 dalį. Jis pateiktas ir šiandien, matyt, pateiks. Todėl komitetas nesiūlys balsuoti dėl mūsų konkrečių pasiūlymų. Jeigu būtų pritarta mano pasiūlymams, kurie patobulintą variantą dar šiek tiek patikslina, tai viskas būtų gerai, mūsų požiūriu. Tai dėl pirmo.
Dėl antro. Komitetas siūlė atmesti dėl techninės problemos, nes mes manėm, kad nereikia įgyvendinimo įstatymo, kad galima į tą patį įstatymą, į baigiamąsias nuostatas įterpti. Dėl Seimo nario ir Europos Parlamento nario pareigų nesuderinamumo nuo gegužės 1 d. – šią problemą pagrindinis komitetas išsprendė, todėl tas atmetimo variantas, nes pasirinko įgyvendinimo įstatymą, atmetimo variantas nesvarstytinas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju. Dabar G.Šivickas. Prašom. Papildomo Biudžeto ir finansų komiteto vardu.
G.ŠIVICKAS. Gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė Teisės departamento pastabas, kurioms visoms pritarė.
PIRMININKAS. Čia du įstatymai. Yra pagrindinis ir dėl įgyvendinimo.
G.ŠIVICKAS. Komiteto išvada yra gana ilga, ir tiesiog aš įsivaizduoju, kad pagrindinis komitetas į tai atsižvelgė ir Biudžeto ir finansų komitetas pritarė bendru sutarimu su tam tikromis teiktomis pastabomis.
PIRMININKAS. Ačiū.
G.ŠIVICKAS. Taip pat ir projektui dėl Lietuvos Respublikoje išrinktų į Europos Parlamentą narių statuso įgyvendinimo komitetas pritarė bendru sutarimu, įvertinęs mūsų teikiamas pastabas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis pranešėjas – A.Sysas, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas. Papildomas komitetas. Prašom irgi dėl abiejų projektų.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, nesikartosiu, pasakysiu tik, ką nusprendė komitetas. Komitetas pasiūlė pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, siūlė pagrindiniam komitetui tobulinti atsižvelgiant į šiuos pasiūlymus. Pirmiausia įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatoma Europos Parlamento nariams leisti užsiimti moksline, pedagogine bei kūrybine veikla ir gauti už ją atlyginimą. 3 dalyje įtvirtinta ir profesinė veikla. Manome, jog nė viena iš šių veiklų, išskyrus kūrybinę, nėra suderinama su Europos Parlamento nario pareigomis, ir siūlome projekto 5 straipsnyje Europos Parlamento nariui palikti teisę užsiimti tik kūrybine veikla bei gauti už ją atlyginimą.
Šiek tiek paaiškinsiu diskusiją, kuri vyko mūsų komitete. Mes jau turime tam tikrų precedentų lietuviškoje teisėje. Mes turime Valstybės tarnybos įstatymą, kuriame valstybės tarnautojui uždrausta dirbti bet kokį kitą darbą, tik valstybės tarnyba. Dabar su politikais, su teisėjais, su pareigūnais mes turime dvigubą žaidimą. Ir ne paslaptis, kad prieš porą metų Konstitucinio Teismo pirmininkas buvo ir vienos Universiteto katedros vadovas. Aš manau, kad tai lyg ir nieko blogo, bet mes kažkaip skirstome mūsų piliečius į dvi skirtingas kategorijas, vieni, sakykim, valstybės tarnautojai, kažkodėl nieko negali daryti, o pareigūnai gali daryti daugiau ir už tai gauti ne vieną, o du atlyginimus.
PIRMININKAS. Teisėjams Konstitucija leidžia.
A.SYSAS. Taip, Konstitucija leidžia. Būtent todėl komitetas griežtai ir siūlo, nes užrašas apie profesinę veiklą suponuoja bet kokį darbą: siūti batus, gaminti spynas ar ką nors, nes tai yra profesinė veikla.
Antra pastaba. Išbraukti 10 straipsnio 3 dalį, atsižvelgiant į pirmąjį punktą.
Trečia pastaba. 12 straipsnio 3 ar 4 dalyse numatoma Europos Parlamento nariui, nutrūkus jo įgaliojimams, mokėti išeitinę pašalpą iš valstybės biudžeto, kai ji neišmokama iš Europos Sąjungos biudžeto. Siūlome apriboti išeitinės pašalpos mokėjimą iš valstybės biudžeto, t.y. projekto 12 straipsnyje numatyti, jog išeitinė pašalpa iš valstybės biudžeto išmokama tik tuo atveju, kai atlyginimas Europos Parlamento nariui mokamas iš valstybės biudžeto. Išeitinė pašalpa išmokama tik tam tikrais pagrindais, kaip ir Lietuvos Respublikos Seimo nariui, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo narių darbo sąlygų įstatymo 17 straipsnio 3 dalį. Dėl šių pasiūlymų sutarta bendru sutarimu.
Dabar dėl įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr.IXP-3161. Komiteto išvada yra pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, atsižvelgiant į komiteto pasiūlymą. Siūlome projekto 3 straipsnyje numatytos kompensacijos mokėjimą nutraukti, jei asmuo įsidarbina arba pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas. Irgi bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Gerai. Labai ačiū. Diskusijose užsirašė kalbėti vienas Seimo narys. Bet aš jo nematau, todėl pagal mūsų taisykles ir nėra kalbėtojo.
Dabar kviečiu į tribūną kolegą V.Andriukaitį. Kalbėsime dėl pataisų, kurių dalis, kaip aš supratau, yra atsiimta, o dėl kai kurių mes turime tartis. Pirmiausia yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto sausio 19 d. pastabos. Kiek suprantu, jos atsiimamos naujų pataisų labui. Gerai. Klausimas išspręstas. Biudžeto ir finansų komitetas irgi lyg ir pretenzijų nereiškė, ar irgi reikės balsuoti? Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
V.P.ANDRIUKAITIS. Komitetas atsiėmė pataisas, nes dabar tekstas suredaguotas ir tame tekste į jų pastabas visiškai atsižvelgta.
PIRMININKAS. Gerai. Tada trečias komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Čia kai kam pritarta, o kai kam nepritarta. Ar suderinta dabar?
V.P.ANDRIUKAITIS. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas turėtų būti.
PIRMININKAS. Nematyti.
V.P.ANDRIUKAITIS. Ką tik buvo.
PIRMININKAS. Tada prašom, gerbiamasis kolega, už jį pasakyti.
V.P.ANDRIUKAITIS. Į Teisės ir teisėtvarkos komiteto pastabas mes atsižvelgėme. Į tas, kurias teikė jų patarėjas gerbiamasis Julius Dirma, ir į tas pastabas, kurias teikė komiteto nariai. Suredaguotas tekstas yra suderintas, ir dabar, kiek žinau, Teisės ir teisėtvarkos komitetas suredaguotam tekstui pataisų neturi.
PIRMININKAS. Galų gale jeigu turės, priėmimui pateiks. Ir tokiu atveju lieka Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymai, kuriuos karštai gynė pats pirmininkas. Prašom iš eilės. Jau antrą kartą kolega A.Sysas nekalbės, tada jūs, gerbiamasis pranešėjau, pasakykite ir dėl balsavimo motyvų. Prašom dėl 1 siūlymo, t.y. įstatymo 5 straipsnio 2 dalis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Įstatymo 5 straipsnio…
PIRMININKAS. 2 dalis. Jūsų užrašyta nepritarti.
V.P.ANDRIUKAITIS. Čia ne 2 dalis, tai yra 3 straipsnio... palaukite, vieną minutę, aš tuoj.
PIRMININKAS. Yra komiteto sausio 21 d. siūlymas.
V.P.ANDRIUKAITIS. Vieną minutę, pirmininke, aš tuoj paimsiu kitas išvadas. Taip, nepritarti. Iš tikrųjų noriu dar kartą akcentuoti…
PIRMININKAS. Dėl tos kūrybinės…
V.P.ANDRIUKAITIS. …akcentuoti štai ką, kolegos. Dar galiu jums pateikti pavyzdžių iš kitų šalių. Europos Parlamento narių statusas ir jo reglamentavimas nėra vienodas. Lygiai kaip ir konstituciškai parlamentarų įgaliojimai nevienodi. Yra šalių, kuriose parlamentarai dirba įvairų darbą, tarkime, Lenkijos parlamento stebėtojai ir Lietuvos parlamento stebėtojai šiandien Europos Parlamente turi skirtingą reglamentavimą. Lenkijos parlamentarai gali ir įmonei vadovauti, ir dėstyti katedroje, ir visa kita, nes jų Konstitucija neįtvirtinusi profesionalaus parlamentaro mandato. Lietuvos Respublikos Konstitucija, įtvirtinusi profesionalų mandatą, numato tai, apie ką kalbėjo A.Sysas. Norint tai pataisyti, pirmiausia reikia keisti Lietuvos Konstituciją. Deja, mes to negalime daryti. Kita vertus, jeigu būtų išbraukta, kaip jie siūlo, išbraukti kūrybinę veiklą... Dėl profesinės mes sutinkame, mes tą suredagavome, tą dalį išbraukėme ir paliekame mokslinę, pedagoginę ir kūrybinę veiklą, nes būtent taip yra ir kitų šalių parlamentuose. Mes nenorėtume bloginti. Taigi mes iš dalies pritariame dėl profesinės veiklos, o visa kita paliekame taip, kaip yra kitų šalių parlamentuose, kad nepablogintume mūsų parlamentarų teisinio reglamentavimo Europos Parlamente.
PIRMININKAS. Kolega K.Bobelis. Prašom. Čia yra dėl kolegos A.Syso siūlymo, kuriam pagrindinis komitetas nepritarė. Jūsų nuomonė. Nuo komiteto prašau, komiteto, kuriam vadovauja kolega A.Sysas. Prašom.
K.BOBELIS. Aš noriu pasakyti dėl Europos Parlamento narių darbo sąlygų II skyriaus. Dabar galiu kalbėti?
PIRMININKAS. Tai tada vėliau.
K.BOBELIS. Gerai, ačiū.
PIRMININKAS. Kolega A.Sysas. Prašom dar kartą. Prašom. A.Sysas.
A.SYSAS. Dėkoju, pirmininke. Mes – įstatymų leidėjai ir galime žiūrėti į kitas šalis, naudoti jų praktiką arba nenaudoti, taikyti kitokią teisę. Aš nematau čia jokios diskriminacijos, nes paprasčiausiai iš dalies mes kartais piktnaudžiaujame. Aš norėčiau kolegoms taip pat priminti, kad dėl Seimo narių darbo sąlygų ir parlamentinės veiklos ir kūrybinio, pedagoginio darbo derinimo yra konstitucinė byla, ir aš manau, kad po poros mėnesių arba truputį vėliau bus sprendimas. Aš manau, kad jis bus panašus į tą, ką siūlė mūsų komitetas, kad negalima derinti tokių dalykų, todėl mes, rimtai pasvarstę, ir siūlome tai iš karto numatyti. Kiekvienas iš mūsų gerai žinome, kiek darbo reikia įdėti, jeigu nori normaliai dirbti čia, parlamente, arba Europos Parlamente. Ten darbo bus dar daugiau. O dabar mes norime dar kur nors turėti vieną etatą, ypač pedagoginį, noriu pabrėžti. Mes nepasisakome prieš tų žmonių dalyvavimą švietimo procese, jie gali dėstyti, skaityti paskaitas, bet tai neturi būti nuolatinio pobūdžio darbas. Dabar Lietuvoje tai tapo nuolatinio pobūdžio darbu.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, aš dabar tik…
PIRMININKAS. Prašom. Trumpai.
V.P.ANDRIUKAITIS. Patikslinsiu. Čia kalbama ne apie darbo santykius, ne apie etatus, čia kalbama apie mokslinę, pedagoginę, kūrybinę veiklą, kurios nereglamentuoja darbo sutartys. Tai viena. Antra... Iš tikrųjų, gerbiamasis Sysai, jeigu galite, paklausykite be emocijų. Antras dalykas, Europos Sąjungos teisės aktai leidžia Europos Parlamento nariams užsiimti papildoma moksline, pedagogine ir kūrybine veikla. Nacionalinėje Europos Sąjungos valstybių narių teisėje taip pat yra leidžiama. Taigi mes šiuo atveju pučiame šaltas žarijas. Dar vienas dalykas. Europos Parlamento nario statuto įstatymas tikrai bus priimtas jeigu ne šį pavasarį, tai galbūt rudenį arba kitų metų pavasarį, ir jis tikrai suvienodins tas sąlygas. Taigi mes čia diskutuojame visiškai dėl labai menkos problemos, juo labiau kad tik apsunkinsime savo žmonių padėtį. Kalbu ne apie darbo santykius, kalbu apie kūrybinę veiklą.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, kadangi daug už pasakyta, dabar tik prieš galima kalbėti. Jeigu kolega A.Sysas reikalauja… P.Papovas prieš, turi absoliučią teisę. Prašom.
P.PAPOVAS. Aš siūlyčiau kolegai komiteto pirmininkui atsisakyti savo pasiūlymo mano pasiūlymo naudai. Aš tą mokslinę bei pedagoginę problemą sprendžiu taip, kaip yra dabar Seimo nariui. Šiuo atveju dėstymas lieka tik aukštosiose mokyklose. Kaip dabar parašyta, tai einame į darbo santykius. Jeigu pedagoginė atskirai, vadinasi, jau ir mokyklose turim dėstyti, o ten yra darbo santykiai, todėl aš siūlyčiau atsisakyti ir paremti mano siūlymą.
V.P.ANDRIUKAITIS. Taip, aš priimčiau P.Papovo pasiūlymą, bet pirmiausia…
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, jeigu vis dėlto komiteto pirmininkas reikalauja balsuoti, nepasiduoda... Komitetas reikalauja, teisingai. Komitetas reikalauja, tai balsuosime. Ar pritariame Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymui pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalį? Pagrindinis komitetas yra linkęs paremti P.Papovo siūlymą. (Balsai salėje)
Už – 14, prieš – 1, susilaikė 10. Pritarta komiteto nuomonei. Kartu, matyt, nereikia balsuoti dėl antrojo siūlymo, kadangi jie yra susiję. Sutinkame? Ačiū.
Dabar imamės P.Papovo siūlymų. Gerbiamasis pranešėjau, prašom čia. Pirmiausia ar yra 10 Seimo narių? Yra 10 Seimo narių remiančių? Yra. Gerai. Prašom, gerbiamasis pranešėjau. Siūlo taisyti kelis straipsnius. Prašom. Kas pirmasis? P.Papovas. Prašau. Arba iš eilės, arba visus kartu.
P.PAPOVAS. Mano pasiūlymas, aš jau iš esmės pasakiau, dėl 5 straipsnio 2 dalies, bet dabar, kadangi jau balsuota, mano pasiūlymas yra truputį kitoks…
PIRMININKAS. Atkrenta. Jį per priėmimą pateikite.
P.PAPOVAS. Bet antrasis pasiūlymas yra 7 straipsnio 2 daliai, kad laikinam naudojimui. Tačiau mes kalbėjome su komiteto pirmininku, ir komitetas yra svarstęs, kad vietoj „laikinai naudotis būtų nuostata „jų darbo su rinkėjais metu – Europos Parlamento nariams jų darbo su rinkėjais metu savivaldybės nemokamai suteikia ir t.t. Tai aš sutinku su ta pastaba.
PIRMININKAS. Aišku. O dėl antrojo ir trečiojo dalyko tada jau… Prašom. Gerbiamasis pranešėjau, jūs sutinkate, kad būtų P.Papovo formuluotė?
V.P.ANDRIUKAITIS. Taip. Mes priimame P.Papovo pasiūlymą. Mes ir jį tuomet redagavome. Dabar tai skamba taip: „Europos Parlamento nariams jų darbo su rinkėjais metu savivaldybės nemokamai suteikia patalpas susirinkimams rengti bei rinkėjams priimti.
PIRMININKAS. Ar gerbiamieji kolegos Seimo nariai pritaria, nereikia balsuoti? Ačiū. Tai ir visos pastabos.
V.P.ANDRIUKAITIS. Ne.
PIRMININKAS. Prašau.
V.P.ANDRIUKAITIS. Teisingai, visos.
PIRMININKAS. Visos pastabos. Gerbiamieji kolegos, dabar klausimas yra toks: ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Aš siūlau dėl abiejų įstatymų projektų.
V.P.ANDRIUKAITIS. Dėl antrojo tai dar yra balsavimas, dėl įgyvendinimo. Yra V.Landsbergio…
PIRMININKAS. Gerai. Susitarkime dėl pirmojo. Ar daktaras K.Bobelis dėl pirmojo? Prašom. K.Bobelis.
K.BOBELIS. Aš noriu kalbėti dėl darbo sąlygų. Aš manau, 7 straipsnio 1 dalyje, kur yra „Europos Parlamento nariui, atliekančiam su Europos Parlamento veikla susijusias funkcijas, jo buvimo Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose metu laikinai suteikiama darbo vieta, vietoj „laikinai reiktų „jo kadencijos metu. Vis tiek Parlamento narys turės atvykti, atsiskaityti Seimui, turės turėti bylas, dokumentus, turės turėti sekretoriatą. Jeigu laikinai, tai tas, kas bus narys, kiekvieną dieną eis kur nors į kitą vietą. Aš manau, kadencijos metu reiktų…
PIRMININKAS. Daktare, prašom pateikti per priėmimą. Dabar jūs apskritai pritariate įstatymo projektui? Ar reikalauja kas balsuoti? Galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, dėl antrojo jūs sakėte, kad ten dar yra…
V.P.ANDRIUKAITIS. Dėl antrojo yra V.Landsbergio pataisa ir yra užregistruota mano pataisa. Iš tikrųjų abi pataisos daugiau formalaus pobūdžio, bet jos turi vieną konstitucinę prasmę.
Kaip jūs žinote, kolegos iš kitų komitetų minėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija draudžia Seimo nariui eiti kitas pareigas. Europos Parlamento nario pareigos nuo 2004 m. gegužės 1 d. bus jo tikros pareigos, bus tikras Europos Parlamento nario mandatas. Tai yra viena problema. Mes turime apsispręsti, kaip mūsų stebėtojai, tapę europarlamentarais, turi elgis.
Antras dalykas yra vadinamojo dvigubo mandato nebuvimas. Šiuo atveju mes išklausėme labai daug konstitucinės teisės specialistų diskusijų. Vieni mano, kad nėra įgyjamas tikras mandatas, nes jis suteikiamas ne rinktiems Europos Parlamento nariams, kiti mano, kad tai dvigubas mandatas. Kad išvengtume tos teorinės priešpriešos, mūsų komitetas pasiūlė numatyti pereinamąjį laikotarpį. V.Landsbergio pataisoje pereinamasis laikotarpis numatomas nuo pat gegužės 1 d. iki naujos Europos Parlamento kadencijos pradžios. Žodžiu, jis tiesiog nesprendžia tos problemos. Mes, pasikonsultavę su Vyriausiąja rinkimų komisija ir kitais specialistais, siūlome, kad tas laikotarpis… kad Seimo nariui, kuris tampa Europos parlamentaru, taikomas pereinamasis laikotarpis ir jis turi apsispręsti dėl savo mandato iki birželio 20 dienos. Tai formalus… Po rinkimų, po birželio 13 d. rinkimų, kai Lietuvos vyriausioji rinkimų komisija paskelbs oficialius rezultatus. Taigi tas sprendimas. Tada jis turi apsispręsti. Kad nebūtų jokių abejonių, čia tiesiog buvo praleista.
Kas įvyksta po birželio 20 d. jeigu jis neapsisprendžia? Tai blanketinė norma: jeigu laikinai paskirtas Europos Parlamento narys neatsistatydina iki birželio 20 d., tai Seimas svarsto naujo Seimo nario paskyrimo į Europos Parlamento narius klausimą. Aišku, čia yra formali norma, nes Europos Parlamento posėdžių tuo metu nebus, Lietuvos Seime iki liepos 20 d. mes vargu ar ką nors apsvarstysime. Tai yra blanketinė norma, todėl aš siūlyčiau nepritarti V.Landsbergio pasiūlymui, o pritarti mano pasiūlymui.
PIRMININKAS. Gerai. Iš eilės čia dar yra Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymas, bet straipsniui, kurio neliko.
V.P.ANDRIUKAITIS. Viskas, mes suderinome.
PIRMININKAS. Tada tas klausimas atkrenta. Ačiū.
Imamės V.Landsbergio ir V.Andriukaičio siūlymų. Tai iš eilės. V.Landsbergio siūlymui ar yra dešimt pritariančių? Nematau. Niekas nekelia rankos, tada nesvarstome. Dabar dėl V.Andriukaičio siūlymo. Yra dešimt pritariančių? Yra. Gerai. Ar reikia balsuoti, ar nori kas dėl balsavimo motyvų kalbėti? Galime priimti? Priimta. Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso šio įstatymo? Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū. Tada kviečiu gerbiamąjį pranešėją tarti žodį dėl dviejų papildomų projektų, jeigu galima, aš labai prašyčiau trumpai drūtai pristatyti abu.
V.P.ANDRIUKAITIS. Labai trumpai drūtai.
PIRMININKAS. Minutėlę, Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio papildymo įstatymo projektas ir Diplomatinės tarnybos įstatymo 47 straipsnio papildymo įstatymo projektas.
V.P.ANDRIUKAITIS. Kolegos, atsižvelgdami į Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymą, mes Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje po žodžio „Seimo įterpėme žodžius „Europos Parlamento, nes ir Europos parlamento nariai turi teisę grįžti į tas pačias valstybės tarnybos pareigas, iš kurių jie buvo išrinkti. Tai labai trumpai, tiesiog techninis klausimas. Kadangi mūsų europarlamentarai turės diplomatinį pasą, tai kitame įstatyme taip pat formalus papildymas, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, išrinkti Europos Parlamento nariais, gauna diplomatinį pasą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, galime pritarti po pateikimo?
V.P.ANDRIUKAITIS. Abiem įstatymams.
PIRMININKAS. Taip, žinoma, abiem. Niekas neprieštarauja. Ačiū.
V.P.ANDRIUKAITIS. Mes prašome pirmininką skubos tvarka tai svarstyti, kad po to būtų galima kartu priimti.
PIRMININKAS. Tuoj prieisime. Dėl Valstybės tarnybos siūloma, kad pagrindinis būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Sutinkame? Labai gerai. Papildomas – Europos reikalų. Sutinkame? Ir siūloma svarstyti skubos tvarka, kad kitą savaitę galėtume kartu priimti. Dabar dėl Diplomatinės tarnybos pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas, o papildomas – Europos reikalų. Sutinkame?
V.P.ANDRIUKAITIS. Sutinkame.
PIRMININKAS. Ir taip pat svarstyti skubos tvarka. Tai būtų lyg ir viskas. Bet, gerbiamieji kantriausieji, ar jūs galėtumėte dar būti kantrūs porą minučių? (Balsas salėje) Aha, vienas yra, užtenka. Tada antrąjį kviečiu čia pakeisti mane, o aš pristatysiu kitos savaitės darbotvarkę, nes tai, bičiuliai, paskutinė pratęstos rudens sesijos darbotvarkė. (Balsas salėje) Bus registracija, bus.
PIRMININKAS (V.P.ANDRIUKAITIS). Taip, gerbiamasis Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojau, prašom, jums žodis. Užsiregistravo 24 Seimo nariai, kolegos. Dvidešimt penktasis – Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos. Iš tikro tai turėtų būti paskutinė, kaip sakiau, pratęstos sesijos darbotvarkė, bet kas ten žino, kas gali atsitikti. Ši savaitės, tiek antradienio, tiek ketvirtadienio, darbotvarkė, arba visos darbotvarkės yra gana sodrios ir pilnos pačių įdomiausių ir įvairiausių klausimų. Pradėsiu nuo ketvirtadienio, nuo Specialiosios tyrimo komisijos pranešimo. Mes turime išklausyti ir pagal tai, kokia bus siūloma išvada, atitinkamai ir elgtis.
Antrasis klausimas, kurį išskirčiau pagal svarbumą, yra tas, kurį ką tik referavo mano kolega, tai yra jau apsisprendimas, balsavimas dėl Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir Darbo sąlygų įstatymo projekto ir įgyvendinimo įstatymo. Trečias dalykas – visa serija eurointegracinių įstatymų ir, žinoma, tarp jų vienas iš tų, kurį ką tik nagrinėjome, tai yra Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimai.
Toliau. Grupė Seimo narių maloniai prašo, kad ateitų generalinis prokuroras A.Klimavičius ir atsakytų į jų itin įdomius klausimus.
Penktasis punktas – Vyriausybės pusvalandyje finansų ministrė D.Grybauskaitė, kuri, kaip žinote, ką tik grįžo iš vienos labai svarbios sostinės ir, aš manau, mums turės daug ką įdomaus pasakyti.
Šeštasis punktas – Seimo nario A.Valio, kuris vadovavo atitinkamai darbo grupei, informacija apie valstybinių pensijų skyrimo tvarkos pakeitimus ir, žinoma, atsakymai į Seimo narių klausimus.
Ir septintasis (bet ne septintas pagal svarbumą) klausimas – opozicinės Liberalų ir centro frakcijos darbotvarkė. Tai būtų ketvirtadienio popietė. Aš noriu iš karto pasakyti, kad jeigu dėl kurių nors dalykų mums tektų prašyti gerbiamųjų kolegų iš opozicijos sutrumpinti darbotvarkę ar kaip kitaip, aš manau, kad mes kolektyviai ketvirtadienį tada spręstume. Jeigu tas pirmasis klausimas, kurį aš įvardijau, t.y. Specialiosios komisijos pranešimas, būtų ilgai ir įdomiai svarstomas, tai, žinoma, mes tada turėtume keblumų dėl vakarinio posėdžio. Bet tai, aš manau, spręsime vėliau, o kol kas palikime taip, kaip pasiūlyta.
Be to, yra papildomų klausimų, nes mes šiandien kai ko nespėsime išnagrinėti. Konkrečiai politinių partijų klausimas. Aišku, kad jis persikelia į kitą savaitę. Aš taip pat žinau, kad Seimo Pirmininkas teiks paskutinį Tarnybinės etikos komisijos narį arba, tiksliau, jo kandidatūrą. Taigi dar yra, kaip matote, papildomų klausimų. Ir jeigu kai kurios frakcijos jau tai padarė, o kitos bus maloningos ir pateiks savo siūlymus dėl komitetų narių sukeitimo, tada ir šį klausimą mes galėtume rašyti į pabaigą, kad viską baigtume ir ramia sąžine turėtume keliolika laisvesnių dienų, nes mano, kaip čia pasakyti, šiurkščiais ar žiauriais skaičiavimais, daugiau atostogų mes šiemet neturėsime. Žinoma, neskaičiuojant tų, kurių neliks po rugsėjo.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamasis pranešėjau, ačiū. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmiausia klausia S.Burbienė.
S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, šiaip aš neprašyčiau to dalyko, jeigu pirmadienis būtų darbo diena. Tačiau pirmadienis, kaip žinote, yra šventė. Tą aš derinau su kolega A.Butkevičium ir siūlyčiau vis dėlto antradienį Transporto civilinio draudimo projekto nesvarstyti, nes yra sutarta, kad ten kai ką reikia patvarkyti ir fiziškai bus neįmanoma. Jeigu pirmadienis būtų darbo diena, aišku, dėl to problemų nekiltų. Tačiau dabar iš tiesų kyla problemų.
Č.JURŠĖNAS. Supratau. Minutėlę, prašom neišjungti, aš noriu pasakyti vieną dalyką. Čia gali būti toks sprendimas. Sakysime, mes galėtume antradienį posėdį pradėti valanda vėliau. Ar nespės komitetas sutvarkyti?
S.BURBIENĖ. Neužteks.
Č.JURŠĖNAS. Gerai, tada pabandysime sukeisti. Ką nors paimsime iš ketvirtadienio ir sukeisime vietomis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausia G.Steponavičius.
G.STEPONAVIČIUS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti, ar jūs nesutiktumėte, kad ketvirtadienio rytinio posėdžio darbotvarkės 5 klausimas būtų aiškiau suformuluotas, nes kokiam nors Seimo nariui gali kilti klausimas, apie kurią specialiąją tyrimo komisiją mes kalbame? Reiktų rašyti visą pavadinimą, nes, mano žiniomis, kitas gali pagalvoti, kad čia dėl naftos reikalų.
Č.JURŠĖNAS. Ten ne specialioji, ten laikinoji tyrimo komisija.
G.STEPONAVIČIUS. O antras dalykas, manau, kad ir Statutas mus įpareigoja priimti vieną ar kitą Seimo nutarimą, išklausius šias išvadas. Todėl būtų, ko gero, tikslinga įrašyti.
Č.JURŠĖNAS. Įrašysime.
G.STEPONAVIČIUS. Aš taip pat norėčiau pasiūlyti dar vieną dalyką. Galbūt mes, matydami, kad antradienis yra ne tokia įtempta diena, galėtume apsiriboti, jeigu Seimas neprieštarautų, vien vakariniu posėdžiu, turėdami omeny, kad Seime vyks svarbi konferencija, taip pat tai, ką ir S.Burbienė minėjo, kad tai yra pošventinė diena?
Č.JURŠĖNAS. Aš sutinku, tokių siūlymų buvo, bet, matote, aš išvardijau mažiausiai tris papildomus klausimus, kuriuos reikės įrašyti į antradienį arba ketvirtadienį. Gali būti taip, kad mes iš tikro antradienį pasistengsime, sakysime, dirbti iki antros valandos, bet tada turėsime atsisakyti finansų ministrės ar ko nors, ir ketvirtadienį bus tiek klausimų, kad mums jau teks padirbėti, sakysime, ir iki aštuntos valandos. Jeigu kolegos Seimo nariai yra pasiryžę paskutinę pratęstos rudens sesijos dieną padirbėti iki iškrisime, prašom, tada galime antradienio posėdį ir sutrumpinti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojau, daugiau norinčių klausti nėra, bet aš norėčiau tiesiog replikos teise pasakyti, kad iš tikrųjų 12.00 val. yra numatyta konferencija. Mes esame ir pranešėjai, ir dalyviai, ir būtų gerai nesutapatinti europarlamentaro statuso ir kitų, nes tuomet bus labai sunku įgyvendinti tą programą.
Č.JURŠĖNAS. Suderinsime.
PIRMININKAS. Aš vis dėlto siūlyčiau pagalvoti apie Seimo vicepirmininko G.Steponavičiaus...
Č.JURŠĖNAS. Aš nieko prieš. Aš sutinku iš principo, bet generalinį prokurorą kviečia grupė Seimo narių. Kaip žinote, mes turime atitinkamai reaguoti. Galime sutaupyti finansų ministrės… tą Vyriausybės pusvalandį. Čia tikrai galime sutaupyti. Galime dar pagalvoti, bet aš bijau, kad ketvirtadienį tikrai turėsime dirbti nuo 10.00 valandos iki 20.00 valandos. Jeigu čia esantys Seimo nariai bent mane palaikys, tada aš atsilaikysiu prieš likusius.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, daugiau norinčių nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti pateiktai programai? Sutarimas yra. Ačiū, kolegos. Dar jūs prašėte vieno Seimo nario, kad jis pasiliktų. Ar norite dar individualiai pasikalbėti? Čia aš kreipiuosi į Č.Juršėną. Ačiū, kolegos. Skelbiu pertrauką iki 15.00 valandos. 15.00 valandą popietinis posėdis. (Balsai salėje) 15.05 valandą, kolegos. (Balsai salėje) Prašom. Kolegos, darbotvarkėje dar yra daug klausimų.
Č.JURŠĖNAS. Mielieji kolegos, problema yra štai kokia. Darbotvarkėje užrašyta…
PIRMININKAS. Taip.
Č.JURŠĖNAS. …15.05 valanda. Kadangi iš konservatorių aš nematau vieno, kaip čia pasakius, protestuotojo, tai yra kolegos A.Kubiliaus, ir jeigu A.Vidžiūnas garantuoja, kad nebus jo protestų, aš grįžtu į tą vietą, Vytenis eina čia ir mes galime pradėti pateikimą. Kaip? (Balsai salėje) Sutinkate? Susikeičiame vietomis. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes dabar keičiamės vietomis. Posėdis dar nėra baigtas, nors aš paskelbiau, kad jis baigtas. Dar nėra baigtas, gongo nebuvo. Dabar toliau pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.Juršėnas.
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielieji kolegos, pirmiausia turime išspręsti klausimą, kas čia dabar dedasi. Tai yra tęsiamas rytinis posėdis. Vakarinis posėdis prasidės šiek tiek vėliau. Kolegų iš dešinės, arba iš opozicijos, pageidavimu, mes dabar imamės rezervinio šeštojo klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo stebėtojų Europos Parlamente delegacijos 1 straipsnio pakeitimo projekto. Pranešėjas – V.Andriukaitis. Pateikimas. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Dėkoju, pirmininke. Dėkoju, kolegos Seimo nariai. Šio nutarimo pateikimas susijęs su tuo, jog Seimo narys E.Vareikis pakeitė savo pažiūras, įsitikinimus, politinę programą ir iš Liberalų ir centro frakcijos perėjo į Konservatorių frakciją. Taigi šiuo atveju keičiasi frakcijų proporcijos: Liberalų ir centro frakcijai priklauso dvi vietos, o konservatoriams priklauso viena. Taigi konservatoriai patys galėtų apsispręsti, ar jie norėtų matyti V.Landsbergį, ar E.Vareikį. Tai jų apsisprendimo reikalas, bet liberalcentristams priklauso viena vieta. Todėl mes privalome pradėti šią procedūrą ir pasiūlyti išbraukti E.Vareikį iš stebėtojų sąrašo. Vietoj E.Vareikio įrašyti R.A.Sedlicko pavardę, nes toks yra Liberalų ir centro frakcijos apsisprendimas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Keturi Seimo nariai nori paklausti. Pirmasis – K.Bobelis. Prašom, kolega.
K.BOBELIS. Gerbiamasis pirmininke ir kolega Andriukaiti, šis klausimas yra jau labai seniai subrendęs. Lietuvos Respublikos Seimui yra tikrai gėda, kad Seimo nominuotas Seimo nutarimu asmuo, atstovaujantis Liberalų partijai, atvykęs į Europos Parlamentą užmiršta, kas jį delegavo, kam jis turi atstovauti, ir tampa Krikščionių demokratų frakcijos nariu. Ne tik frakcijos nariu, bet ir pasiskelbia kaip lietuvių frakcijos vadovas. Tokie dalykai yra visiškai netoleruotini, daro gėdą visam Lietuvos Seimo įvaizdžiui, todėl tą reikalą reikėjo seniai pakeisti.
Beje, aš norėčiau pabrėžti vieną faktą. Paskutiniu metu yra atšaukti bent penki stebėtojai. Šį antradienį buvo atšauktas stebėtojas iš Kipro salos, prieš tai buvo atšauktas Slovakijos stebėtojas, taip pat buvo atšauktas stebėtojas iš Latvijos ponas (…). Ponas E.Vareikis aiškina, kad…
PIRMININKAS. Prašom klausti. Viena minutė, daktare.
K.BOBELIS. Viena minutė. Jis skelbia, kad jis buvo atšauktas todėl, kad jis padarė antilatviškus pareiškimus. Tai nieko bendro neturi su pono E.Vareikio atšaukimu. Ponas E.Vareikis yra perėjęs beveik visas Lietuvos politines frakcijas šiame Seime. Atstovaudamas čia vienai frakcijai…
PIRMININKAS. Prašom klausti arba aš išjungsiu.
K.BOBELIS. …atstovauja kitai frakcijai parlamente. Todėl aš siūliau ir siūlau, kad tas klausimas kuo greičiau būtų išspręstas ir mes galėtume normaliai ten dirbti.
PIRMININKAS. Ačiū už nuomonę. A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Kur atsakymas?
PIRMININKAS. Kad čia buvo nuomonė, o ne klausimas. Prašom. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Man tiesiog gaila daktaro K.Bobelio, kad jam neleidžiama išgirsti atsakymo.
PIRMININKAS. Dvi minutes daktaras kalbėjo.
A.KUBILIUS. Bet nevisiškai tiksliai, nes ponas E.Vareikis pakeitė tik vieną frakciją, o Europos Parlamente jis nė vienos frakcijos nepakeitė. Man tiesiog šiek tiek gaila, kad Seimas, atrodo, neturi ką daugiau veikti.
Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau paklausti, ar jūs bandėte išsiaiškinti su Europos Parlamentu dėl Europos Parlamento stebėtojų keitimo procedūros? Noriu priminti, kad Europos Parlamentas finansuoja šių stebėtojų didelę dalį veiklos, ir jie turi savo taisykles dėl tokių delegacijų sudarymo ir stabilumo. Aš norėčiau jūsų paklausti, ar teikdamas šį nutarimą jūs aiškinotės su Europos Parlamentu dėl procedūrų, kurios turi būti taikomos bandant keisti delegacijos narius?
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis kolega, J.Karosas, sakė, yra suderinęs net su ponu (…). Aš bijočiau…
A.KUBILIUS. Su kuo?
V.P.ANDRIUKAITIS. Su Europos Komisijos Pirmininku. Netgi ne su Patu Koksu, o su Romanu Prodžiu, kaip matote. Jūs kreipkitės į J.Karosą, gal jis…
Dabar rimtai. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų man žinomos procedūros ir Seimas dabar turės pranešti apie tą sprendimą. Ten yra nustatytas terminas, kaip Europos Parlamentas įgyvendina ir padaro delegacijų pavardžių pakeitimus. Europos Parlamento stebėtojų pakeitimo teisė yra nacionalinių parlamentų teisė. Beje, jeigu stebėtojų delegacijoje kolegos iš tikrųjų elgiasi ne taip, kaip turėtų elgtis, taip kaip buvome apsisprendę skirti pagal frakcijų proporcinį atstovavimą, Seimas yra laisvas pakeisti savo sprendimą ir siųsti kitą narį.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Vidžiūnas. Prašom, kolega.
A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamasis, ar jūs sutiktumėte (čia tiek daug diskutuojama apie E.Vareikį), kad frakcija nuspręstų, kas mums atstovauja ir kokiai frakcijai Europos Parlamente jis priklauso? Žodžiu, E.Vareikis ir toliau liktų. Kaip jūs į tai žiūrėtumėte?
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis kolega Vidžiūnai, aš teikdamas taip ir pasakiau, kad jeigu konservatoriai nutars, kad vietoj V.Landsbergio jiems atstovautų E.Vareikis, prašom, darysim naują Seimo nutarimo pateikimą. (Balsai salėje) Aš esu visiškai atviras, mano kabinetas taip pat, kolega. Galime ir prie vyno, ir prie kavos, kaip jūs patarsite. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Teisingai. Čia reikia apsispręsti, kas ką atsineša, o Vytenis dirba labai ilgai, galima ir vėliau ateiti.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš tikrai norėčiau, jeigu kolegos konservatoriai mano, kad E.Vareikis geriau atstovautų nei V.Landsbergis, būtų galima dabar tai padaryti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai. R.Juknevičienė. Prašom.
R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, mes visi čia, Lietuvoje, labai mėgstame kalbėti apie Lietuvos interesus, apie nacionalinius interesus. Dabar iki rinkimų į Europos Parlamentą liko ne tiek daug laiko ir pati didžiausia ir įtakingiausia Europos Parlamento partija, frakcija, Europos liaudies partija, neteks vieno mūsų nario. Ar tai nėra ir mūsų visų interesas, kad būtent šioje frakcijoje, didžiausioje, įtakingiausioje frakcijoje, iš esmės nejudintume tų reikalų, nes keletui mėnesių likus nieko neatsitiks? Kam reikia kelti tuos klausimus, tuo labiau kad E.Vareikis nepakeitė Europos Parlamente nei savo pažiūrų, nei frakcijos, nei kokių nors kitų dalykų?
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamoji kolege, taip jau yra Lietuvoje, dar kol kas mūsų politinės kultūros branda realiai tokia. Mes teikėme Konvento narių delegaciją. Aš buvau tvirtai įsitikinęs, kad ta Konvento narių sudėtis nuo pat pirmojo posėdžio iš tikrųjų nepasikeis. Deja, finišavome taip, kad tik vienas parlamentaras liko, sulaukė pačios Konvento darbo pabaigos, visi kiti pasikeitė.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.
V.P.ANDRIUKAITIS. Šiuo atveju aš linkėčiau, kad mes išsilaikytume taip, kaip esame nusprendę, kad būtų stabilumas. Deja, matyt, politinių partijų branda dar tokia, kad to negalima užtikrinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar vis dėlto teks balsuoti. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dėl balsavimo motyvų – J.Karosas, ruošiasi A.Kubilius.
J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, aš priimčiau tą idėją, kurią gerbiamoji R.Juknevičienė iškėlė. Bet vis dėlto mes, kaip įstatymų leidėjai, negalime pažeisti Seimo statuto. Manau, kad tai būtų tikrai nekorektiška. Dėl to, nesileidžiant į peripetijas, kurios yra, yra tokie variantai: arba vieną atšaukiame pagal proporcinį mūsų principą, kuris įtvirtintas… (Balsai salėje) taip, arba galima (…) liberalus, tai irgi galima, žodžiu, reikia manipuliuoti, bet kito varianto šioje situacijoje, matyt, nėra. Ačiū.
PIRMININKAS. A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš tiesiog norėčiau, kad Lietuva išvengtų kokių nors problemų likus iki Europos Parlamento keliems mėnesiams ir nepadarytų tokių nelabai gerai apgalvotų sprendimų. Aš suprantu ir liberalų požiūrį, visiškai natūralus požiūris, bet, kiek mes žinome, stebėtojų Europos Parlamente keitimas yra reglamentuojamas Europos Parlamento nuostatų, o ne mūsų nuostatų. Tai aš tiesiog raginčiau prieš svarstymą Seimo valdybą pasirūpinti, kad Seimo nariai būtų supažindinti oficialiai, raštiškai, su Europos Parlamento reglamento išrašais, reglamentuojančiais stebėtojų darbą ir jų keitimą, kad nebūtų taip, kad mes vieną atšauksime daugumos valia, skubėdami ir dėl kokių nors gal ir suprantamų ambicijų, o kito negalėsime paskirti arba jis, atvažiavęs į Briuselį, turės belstis į duris, kurių jam niekas neatidarys. Aš nežinau, ar to tikrai šiandien reikia, suprantant visas partines ir kitokias ambicijas bei socialdemokratų džiaugsmą, kad liberalai su konservatoriais dabar aiškinasi, kas čia turėtų geriau atstovauti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, matau, nebus bendro sutarimo, todėl kviečiu registruotis. Balsuosime, ar pritariame po pateikimo.
Už – net 35, prieš – 5, susilaikė 1. Pritarta. Mielieji kolegos, svarstymas ir priėmimas kitą savaitę. Aš tikiuosi, kad per tą laiką iniciatoriai kai kuriuos dalykus galės pasiaiškinti. Tik dabar klausimas: ar reikalingas koks nors komitetas, ar galima apseiti be komiteto? Be, kadangi čia daugiau frakcinis, politinis reikalas. Taigi kitą savaitę, bet informacija, aš tikiuosi, bus. Dabar dar K.Bobelis. Prašom.
K.BOBELIS. Aš manau, būtų gerai, kad Užsienio reikalų komitetui tas klausimas būtų pasiūlytas. Noriu padaryti pastabą ponui A.Kubiliui, kuris pretenduoja į labai daug išmanančius, kas vyksta Europos Parlamente, bet neskiria Europos Parlamento rinkto nario ir nacionalinės valstybės Seimo deleguoto nario. Ir nė vienas Europos Parlamento narys, aš kalbėjau su Europos Parlamento vadovybe, nesikiša į nacionalinių seimų nutarimus, nes mes esame dekretu deleguoti ir turime atlikti funkciją, kurią mums Seimas suteikė. Jeigu aš esu rinkas, tai aš galiu pasirinkti kokią noriu frakciją. Bet man irgi keista, kad konservatoriai taip lengvai priima asmenį, kuris perėjęs visas mūsų Seimo frakcijas.
PIRMININKAS. Visų neperėjo, bet čia paskui išsiaiškinsite. Kolega R.Šukys. Prašom. (Balsai salėje) Kolegos, paklausome!
R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų tas klausimas, kurį kėlė A.Kubilius, yra žinomas ir buvo svarstytas. Reglamente tikrai yra numatyti būtent du atvejai, kai pasibaigia stebėtojo įgaliojimai, t.y. jeigu miršta arba atistatydina. Tačiau aš įsivaizduoju, kad jeigu žmogus buvo skirtas Seimo nutarimu, bet Seimo nutarimas ir valia yra pakeičiami, jis turi turėti ir žmogiško padorumo, ir politinės savigarbos, jis turi parašyti atsistatydinimo pareiškimą. Aš manau, kad tikrai nedarys gėdos Seimui ir Lietuvos valstybei ponas E.Vareikis. Aš tikiu juo.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar A.Vidžiūnas. Prašom. (Balsai salėje) Gerai, susitarkite tarpusavyje. A.Vidžiūnas, paskutinis – V.Andriukaitis ir baigiame posėdį.
A.VIDŽIŪNAS. Pone pirmininke, aš mandagiai atsiliepdamas į K.Bobelio pasakymą apie savo kolegą. Mes džiaugiamės kiekvieno solidaus, protingo, įtakingo politiko atėjimu, taip pat džiaugtumės ir K.Bobelį matydami savo frakcijoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Čia jau įdomiau. V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau tikrai patikinti, jog tas atsistatydinimams reiškia, kad teisė spręsti tai, ką deleguoja į Europarlamento stebėtojus, yra nacionalinio parlamento. Mūsų parlamento Teisės departamentas pateikė išaiškinimą ir pateikė visą… Aš manau, gal jis išdalytas Seimo nariams?
PIRMININKAS. Taip, yra.
V.P.ANDRIUKAITIS. Tai prašau susipažinti su juo. Yra nustatyti terminai, per kiek laiko mes turime pranešti, kaip pranešti. Taigi atsistatydinimams yra mandagumo gestas. Asmeniškai aš labai vertinu Egidijaus Vareikio žinias apie Europos Sąjungos reikalus. Labai vertinu. Manau, kad tai labai rimtas stebėtojas, galėjęs pasiekti gerų rezultatų. Bet, deja, proporcijos yra tokios, Liberalų ir centro frakcijos pretenzijos yra pagrįstos. Deja, mes turime elgtis taip, kaip numato mūsų Statutas, mūsų teisinė bazė. O konservatoriai galėtų tikrai pagalvoti, ar nevertėtų jiems pakeisti savo stebėtojų sudėties, nes, mano nuomone, E.Vareikio žinios apie Europos Sąjungą kur kas profesionalesnės nei V.Landsbergio.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš priverstas padaryti išvadą. Jeigu yra toks entuziazmas, tai aš antradienį siūlysiu dar pratęsti sesiją, kad visi išsikalbėtume. A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Man gaila, kad toks rimtas politikas kaip V.Andriukaitis tiesiog įžeidinėja žmones, nusipelniusius Lietuvai, Vasario 16-osios išvakarėse. Tai čia viena pastaba. Antra pastaba ta, kurią mes ir sakėme, – išsiaiškinkime iš pradžių procedūrą. Tai turėjo padaryti V.Andriukaitis Seniūnų sueigoje. Parodykite man E.Vareikio atsistatydinimo pareiškimą, tik tada bus galima svarstyti. Visa kita yra šantažas, reketas ir kiti dalykai, kurie šiam Seimui tikrai netinka.
PIRMININKAS. Užtenka. Vyteni, ar galima?.. (Triukšmas salėje) Aš dar kartą pagrasinu, pateiksiu pasiūlymą pratęsti sesiją. V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kaip žinote, aš esu iš tų, kurie galėtų pratęsti šios dienos darbą net iki 24.00 valandos. Bet noriu tikrai pasakyti, gerbiu V.Landsbergio žinias įvairiose srityse, bet tai nereiškia, kad jis gerai išmano Europos Sąjungos reikalus. E.Vareikis yra daug giliau tai išmanantis. Tai nereiškia nepagarbos iš tikrųjų signatarui ir iškiliam valstybės veikėjui V.Landsbergiui. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dar A.Vidžiūnas. Prašom.
A.VIDŽIŪNAS. Su sąlyga, jeigu dar žodį gaus V.Andriukaitis.
PIRMININKAS. Ne. Ačiū. (Balsai salėje) Tai kad nekalbėjo. (Balsai salėje) Nekalbėjo. (Balsai salėje) Justinai! Prašom. J.Karosas.
J.KAROSAS. Aš dabar išklausiau diskusiją, todėl siūlau iškviesti čia, į Seimo posėdžių salę, kitą savaitę, gerbiamąjį E.Vareikį ir gerbiamąjį V.Landsbergį ir viešai surengti jų testavimą, kaip jie išmano Europos Sąjungos reikalus, ir bus išspręsta problema.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, pranešu, kad tuoj bus baigtas rytinis posėdis. Taip pat atsiprašau atėjusių ministerijų atstovų ar vadovų. Vakarinis posėdis prasidės 15.15 valandą. Nors šiek tiek prašom atsipūsti, o salę reikia pravėdinti nuo karštų kalbų.