LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

BIUDŽETO IR FINANSAŲ KOMITETAS 

PAGRINDINIO KOMITETO 

I Š V A D A

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TRANSPORTO PRIEMONIŲ SAVININKŲ IR VALDYTOJŲ CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS

 PRIVALIMOJO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO  PROJEKTO Nr. IXP- 3117

2004 m.  vasario 09 d.   Nr. 6

Vilnius

                1. Komiteto posėdyje dalyvavo:

                A.Butkevičius, K.Glaveckas, J.Palionis, G.Šivickas, A.Rimas (pavaduojantis B.Bradauską), A.Sysas (pavaduojantis A.Plokšto), G.Šivickas, A.Skardžius, R.Palaiti, V.Saulis, R.Palaitis.

                2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados:   negauta

3. Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų bei politinių organizacijų, kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė dėl pasiūlymo (pritarti ar nepritarti)	Argumentai, dėl kurių pasiūlymas nepriimtinas
1.	Transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo     biuras	Atsižvelgiant į teisės aktais Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biurui (toliau – Biuras) pavestas privalomojo draudimo sistemos koordinatoriaus funkcijas, pateikiame savo pastabas bei pasiūlymus dėl Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto ir jį lydinčių teisės aktų (pastabos taip pat pateiktos ir Seimo teisės departamentui): Dėl Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (toliau –projektas): 1. Tikslintina projekto 1 str. 3 d. redakcija, nes praktikoje valstybės sienos apsaugos pareigūnai, vadovaudamiesi tokiomis įstatymo nuostatomis, neturės jokių galimybių įvertinti, ar konkreti transporto priemonė privalo turėti civilinės atsakomybės privalomojo draudimo polisą, ar ne. Analogiškos problemos neišvengiamai iškils ir sprendžiant žalos, padarytos minėto karinio transporto, atlyginimo klausimus. Tikslingiau būtų vadovautis LR Vyriausybės pagal minimus kriterijus  parengtu karinių subjektų sąrašu. 2. Manome, kad praktikoje bus sudėtinga įgyvendinti projekto nuostatas apie asmenis, nuolat gyvenančius Lietuvos Respublikoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Nors projekto 2 str. 2 d. pateikiama asmens, nuolat gyvenančio Lietuvos Respublikoje, sąvoka, tačiau nesant  aiškių kriterijų, pagal kuriuos asmuo gali būti laikomas nuolat gyvenančiu Lietuvos Respublikoje, gali tapti problematiškas daugelio privalomojo draudimo įstatymo nuostatų įgyvendinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad projekte dažnai vartojama asmens, nuolat gyvenančio kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, sąvoka, tačiau projekte nėra aiškių kriterijų, kaip priskirti asmenį prie nuolat gyvenančio kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. 3. Įstatymo projekte visiškai neįtvirtinta neturtinės žalos atlyginimo galimybė. Daugelio valstybių privalomojo draudimo įstatymai numato neturtinės žalos atlyginimo galimybę bei konkrečią draudimo sumą, kurios ribose tokiais atvejais galėtų būti mokama išmoka (pvz., Estijoje šiuo metu galiojantis privalomojo draudimo įstatymas numato 300 eurų sumą, kurios ribose gali būti atlyginama neturtinė žala). Atsižvelgiant į tai,  siūlome papildyti projektą tokiomis nuostatomis: Projekto 2 str. papildyti atskira dalimi ir išdėstyti ją taip: „Neturtinė žala – asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitos piniginės išraiškos neturinčios pasekmės, atsiradusios dėl eismo įvykio metu padarytos žalos asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Neturtinės žalos dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka 500 eurų ribose.“ Projekto 2 str. 11 d. papildyti nuostatomis dėl neturtinės žalos ir išdėstyti ją taip: „11. Išmoka – draudiko ar Biuro nukentėjusiam trečiajam asmeniui mokama pinigų suma arba kita sutarta mokėjimo forma, skirta žalai asmeniui, turtui ir (ar) neturtinei žalai atlyginti.“ 4. Įstatymo projekte nepakankamai teisiškai motyvuotas grupinės draudimo sutarties sąvokos įvedimas (6 str. 7 d.). 5. 8 str. 1 dalyje yra numatyta, kad draudėjas gali, o ne privalo perduoti naujam transporto priemonės savininkui dokumentus, patvirtinančius sudarytą draudimo sutartį. Esant tokiai projekto redakcijai senasis transporto priemonės savininkas gali  neperduoti draudimo sutarties dokumentų naujajam savininkui, dėl ko pastarasis neteks galimybės sudaryti draudimo sutarties dėl naujai įsigytos transporto priemonės  (projekto 6 str. 10 d. draudžia sudaryti kelias draudimo sutartis tos pačios transporto priemonės atžvilgiu). 6. Atsižvelgiant į tai, kad pagal ES direktyvas Lietuva prisiima atsakomybę už žalą, padarytą transporto priemonėmis, kurių nuolatinė buvimo vieta yra Lietuva, būtina projekte numatyti kuo efektyvesnę draudimo kontrolę, maksimaliai užtikrinančią visuotinį privalomą draudimąsi.      Privalomojo draudimo principai kitose ES valstybėse yra tokie: kiekviena nuolat registruota transporto priemonė registracijos laikotarpiu turi turėti draudimo apsaugą. Remiantis tokiais principais pagrįsta ir privalomojo draudimo kontrolės sistema. Visos ES valstybės pripažįsta, kad transporto priemonės registracijos numerį turinti transporto priemonė yra laikoma apdrausta. Projekto 9 str. numatytos trumpalaikės sutartys bei galimybė turint registracijos numerį neturėti draudimo apsaugos, prieštarauja paminėtiems principams. Siekiant užtikrinti sklandų privalomojo draudimo įgyvendinimą, yra būtina numatyti 12 mėnesių draudimo sutarties terminą, paliekant galimybę įsigyti draudimo liudijimus trumpesniam laikotarpiui. Be to, manome, kad nėra pakankama numatyti, jog draudikui gali būti perduotas transporto priemonės registracijos numeris, kai draudėjas pageidauja nemokėti draudimo įmokų pagal draudimo sutartį (projekto 9 str. 5 d.), kadangi joks pasižadėjimas negali pakeisti draudimo įrodymo elemento - transporto priemonės registravimo numerio. Tokiu atveju transporto priemonės registravimo numerio perdavimas turėtų būti privalomas. Tai yra vienas efektyviausių būdų riboti neapsidraudusių vairuotojų galimybę dalyvauti kelių eisme. 7. Projekto 9 str. 5 d. numatyta, kad draudikas privalo atleisti draudėją nuo draudimo įmokų. Manome, kad tokios nuostatos pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą. Draudimo sutartis sudaroma šalių sutarimu, todėl bet kokie sutarties pakeitimai gali būti daromi taip pat tik abiems šalims susitarus. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 11 str. draudikas yra įpareigotas mokėti draudimo išmokas ir tais atvejais, kai draudėjas yra atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo, todėl draudikui turi būti palikta teisė priimti sprendimą dėl draudimo apsaugos teikimo, kai yra nemokama draudimo įmoka. Atleidimo nuo draudimo įmokų mokėjimo sistema kitose valstybėse yra taikoma, kai draudėjas, sudaręs mažiausiai metų trukmės draudimo sutartį, ketina pakankamai ilgą laiką nesinaudoti transporto priemone. Atsižvelgiant į kitų valstybių praktiką, siūlome pailginti laikotarpį, kurio metu draudėjas gali būti atleidžiamas nuo draudimo įmokų mokėjimo ir projekto 9 str. 5 d. pirmąjį sakinį išdėstyti taip: „Draudimo sutarties galiojimo metu draudėjas ir draudikas gali susitarti dėl draudėjo atleidimo nuo draudimo įmokų pagal galiojančią draudimo sutartį mokėjimo, jei draudėjas ketina nenaudoti transporto priemonės ilgiau kaip 3 mėnesius.“ 8. Nors projekte yra numatyti ES valstybėse taikomi privalomojo draudimo principai bei numatytas privalomojo draudimo sutarčių galiojimas visose ES valstybėse narėse, tačiau neišspręstas privalomojo draudimo sutarčių galiojimo ir privalomojo draudimo apsaugos suteikimo klausimas Šveicarijoje. Manome, kad tai kels mūsų valstybės draudėjams nemažai rūpesčių, padarius žalą Šveicarijoje, nes šioje valstybėje negaliotų privalomojo draudimo sutartis. Todėl projekto 10 str. pildytinas nuostata, kad įprastinė ir pasienio draudimo sutartys taip pat galioja bei suteikia draudimo apsaugą Šveicarijoje pagal Šveicarijos teisės aktus. 9. Projekto 10 str. 2 d. reikėtų išbraukti žodžius „ir pasienio“. Projekte įtvirtintas pasienio draudimo sutarčių galiojimas ne tik ES valstybėse prieštarauja ES direktyvoms ir privalomojo draudimo principams. Sąvoka „tiesioginėje kelionėje“ yra vertinamoji, tokiu būdu privalomojo draudimo sutartys galios neapibrėžtoje teritorijoje, o tai prieštarauja draudimo sutarčių sudarymo principams ir visuotinai pripažįstamai privalomojo draudimo praktikai. Be to, neapibrėžtos rizikos (draudimo sutarties galiojimo teritorija) buvimas sudarant draudimo sutartį gali ženkliai įtakoti draudimo įmoką. Privalomasis draudimas galioja kiekvienoje užsienio valstybėje pagal tos šalies įstatymus, todėl prieštarauja draudimo logikai nustatytas principas, kad lietuviškas privalomasis pasienio draudimas suteiks apsaugą užsieniečiui užsienio (ne Europos Sąjungos) valstybėje (pasienio draudimo sutartimi draudžiasi asmenys, kurių transporto priemonių įprastinė buvimo vieta yra ne Lietuvoje, todėl esant tokiai redakcijai užsienio valstybės gyventojas apsidraudęs pasienio draudimo sutartimi galės naudoti apsauga ir užsienio valstybėje). 10. Siekiant sumažinti piktnaudžiavimų galimybę, taisytina projekto 11 str. 7 dalis. Tais atvejais, kai draudimo išmoka išmokama už draudimo įmokų nesumokėjusį draudėją, būtina numatyti sankcijas. Atsižvelgiant į panašią šiuo metu galiojančią sistemą Estijoje, siūlome papildyti šią dalį, numatant pasirinkimo galimybę: išsiieškoti išlaidas, turėtas dėl išmokos mokėjimo, arba taikyti sankciją už žalos padarymą atleidimo nuo draudimo įmokų laikotarpiu. Siūlome papildyti 11 str. 7 d. nuostata, kad išmokėjęs išmoką draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo sumokėti trijų metų draudimo įmokų sumą arba susigrąžinti dėl išmokos mokėjimo patirtas išlaidas. 11. Redaguotinas projekto 12 str., nes nėra prasmės reikalauti, kad nukentėjęs asmuo informuotų jo civilinę atsakomybę apdraudusį draudiką apie tai, kad kitas vairuotojas jam padarė žalos (juk nukentėjusiojo asmens civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas nemoka išmokos). Atsižvelgiant į tai, siūlome tokią 12 str. 1 d. 4 p. redakciją: „per 3 darbo dienas raštu informuoti draudiką, apdraudusį jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus kai pranešti apie eismo įvykį jis negalėjo dėl svarbių priežasčių. Apie eismo įvykį reikia informuoti draudiką, apdraudusį jo civilinę atsakomybę, ir tuo atveju, kai yra neaišku, kuris eismo dalyvis yra atsakingas dėl jo.“ 12. Atsižvelgiant į projekto 17 str. 1 d. įtvirtintas nuostatas ir siekiant suderinti 17 ir 13 straipsnius, taisytina 13 str. 4 d. vietoj žodžių „kaltininką“ įrašant žodžius „kaltininko tapatybę“. 13. Pildytina projekto 34 str. 1 dalis 9 punktu „kitos lėšos“. 14. Įvertinus praktinę patirtį, investuojant Biuro iždo lėšas, manome, kad tikslingiau būtų tvirtinti ne  Biuro iždo laisvų lėšų investavimo tvarką, o rizikos apribojimus. Siūlome tokią projekto 37 str. redakciją: „Biuro iždo laisvos lėšos investuojamos pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytus rizikos apribojimus.“ 15. Atsižvelgiant į ES direktyvose naudojamas sąvokas, projekte keistina Biuro Iždo sąvoka į sąvoką „Garantijų fondas“. 16. Kadangi projekte nėra numatyta kaip įmonė, atliekanti valstybinę techninę apžiūrą, turėtų atlikti kontrolę, pildytinas projekto 41 straipsnis šia nuostata: „Galiojantis draudimo liudijimas turi būti pateikiamas įmonei, atliekančiai valstybinę techninę apžiūrą, prieš atliekant valstybinę techninę transporto priemonės apžiūrą“. 17. Mūsų nuomone, projekto 42 str. įtvirtinti draudimo kontrolės principai neatitinka realių įgyvendinimo galimybių. ES valstybėse panaši sistema veikia tik esant ilgo termino draudimo sutarčių sistemai bei pakankamai tiksliam transporto priemonių registrui. VĮ „Regitra“ duomenų bazėje iš 1,6 mln. užregistruotų transporto priemonių maždaug iki 0,5 mln. transporto priemonių Lietuvoje realiai neegzistuoja. Toks formalus privalomas priminimų siuntinėjimas šimtams tūkstančių galimų draudėjų ne tik pareikalautų milžiniškų lėšų, bet ir įneštų daug painiavos ir nesusipratimų. Manome, kad būtina supaprastinti projekto 42 straipsnyje numatytus kontrolės principus, siekiant, kad sistema galėtų veikti. Siūlome tokią projekto 42 str. redakciją: „Biuras, palyginęs duomenis apie transporto priemones, gautus iš institucijų, atsakingų už transporto priemonių valstybinę registraciją bei valstybinę techninę apžiūrą, su savo duomenų bazėje turima informacija apie apdraustas transporto priemones, turi teisę persiųsti policijai duomenis apie registruotas tačiau neapdraustas transporto priemones. Policija, gavusi tokią informaciją, teisės aktų nustatyta tvarka skiria administracines nuobaudas atsakingam už draudimo sutarties sudarymą asmeniui.	nepritarti 2. Nepritarti 3. Nepritarti 4.Nepritarti 5. Pritarti 6. Pritarti iš dalies 7. Nepritarti 8.Pritarti 9. Pritarti 10. Nepritarti 11. Pritarti ‘’12. Pritarti 13. Pritarti 14. Nepritarti 15.Nepritarti 16.Pritarti 17. Pritarti	Užsienio valstybių karinių pajėgų naudojamų transporto priemonių padarytos žalos atlyginimo tvarką reglamentuoja LR tarptautinės sutartys dėl karinių pajėgų statuso (Valstybių Šiaurės Atlanto Sutarties dalyvių ir kitų valstybių, dalyvaujančių programoje “Partnerystė taikos labui”, susitarimas dėl jų karinių pajėgų statuso (toliau – PTL SOFA), (Žin., 1996, Nr. 48-1143; 2001, Nr. 61-2182). Pagal PTL SOFA 8 straipsnį Krašto apsaugos ministerija valstybės vardu įsipareigojo atlyginti užsienio valstybių karinių pajėgų padarytą žalą vadovaujantis susitarime numatytomis išlaidų pasidalijimo tarp valstybių taisyklėmis. Susitarime numatytas mechanizmas jau ne kartą buvo taikytas praktikoje, užsienio valstybių karinėms pajėgoms padarius žalą Lietuvos Respublikos teritorijoje. PTL SOFA 3 straipsnyje nustatyta, kokius dokumentus turi turėti atvykstantys užsienio valstybių karinių pajėgų nariai, pagal kuriuos Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai žinos, kad jiems netaikomas privalomojo draudimo įstatymas. LR Vyriausybė negali patvirtinti užsienio valstybių karinių pajėgų naudojamų transporto priemonių sąrašo. 2.Tai ne šio įstatymo reguliavimo objektas. Asmens, nuolat gyvenančio Lietuvos Respublikoje, kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.12-2.17 straipsniuose. 3. Projekte įtvirtinus neturtinės žalos atlyginimo galimybę, šia galimybe gali siekti pasinaudoti visi nukentėję asmenys, o tai gali turėti įtakos draudimo įmokų didėjimui, ko pasekoje gali nukentėti visi draudėjai. Be to, tai gali sudaryti sąlygas piktnaudžiavimams. 4. Grupinės draudimo sutartys yra galiojančiame privalomojo draudimo įstatyme, siūloma palikti ir projekte, kadangi direktyvos draudimo sutarčių rūšių nereglamentuoja. Draudimo įmokas pagal grupines draudimo sutartis nustatys draudimo įmonės. 6. Projekto 9 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad draudėjas privalo pateikti draudikui pasižadėjimą atleidimo nuo draudimo įmokos mokėjimo laikotarpiu nenaudoti transporto priemonės. O transporto priemonės registracijos numerių perdavimas saugoti draudikui ar kitoks būdas, padedantis užtikrinti, kad atleidimo nuo draudimo įmokų mokėjimo laikotarpiu nebus naudojama transporto priemonė, turėtų būti nustatytas draudiko ir draudėjo susitarimu. Kadangi projektas įtvirtina nuostatą, kad transporto priemonė privalo būti apdrausta tol, kol ji yra registruota, projekte būtina įtvirtinti ir nuostatą, kad draudikas privalo atleisti draudėją nuo draudimo įmokų mokėjimo, jei draudėjas ketina nenaudoti transporto priemonės tam tikrą laiką. Šia nuostata siekiama apsaugoti „silpnesniąją“ draudimo sutarties pusę – draudėją. Be to, jei žala bus padaryta atleidimo nuo draudimo įmokų mokėjimo metu, draudikas, išmokėjęs išmoką, turės teisę iš draudėjo susigrąžinti išmokėtas sumas. 8-9.  Siūlome 10 str. 2 d.: iš dėstyti taip:„Įprastinė ir pasienio draudimo sutartys taip pat galioja Šveicarijoje bei suteikia draudimo apsaugą Šveicarijoje pagal Šveicarijos teisės aktus. Įprastinė ir pasienio draudimo sutartys taip pat suteikia pagal šį įstatymą privalomą draudimo apsaugą dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, nuolat gyvenantiems Europos Sąjungos valstybėje narėje, jų tiesioginėje kelionėje tarp dviejų teritorijų, kuriose galioja Europos Bendrijos steigimo sutartis, kai už teritoriją, per kurią vykstama, nėra atsakingo nacionalinio draudikų biuro.“ 10. Įtvirtinus pasiūlymą, galimi draudiko piktnaudžiavimo atvejai pasirenkant jam naudingesnį variantą. Projekte įtvirtinta galimybė draudikui susigrąžinti išmokėtas sumas iš draudėjo minėtais atvejais yra pakankamas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas. 14. Netikslinga taip pakeisti pavadinimą, kadangi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintoje Biuro iždo laisvų lėšų investavimo tvarkoje bus nustatyti lėšų investavimo rizikos apribojimai. 15. Pateiktas pasiūlymas neatitinka Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 32 dalies.
2.	Draudimo bendrovė industrijos garantas	Lietuvos Respublikos Vyriausybės Finansų ministerija parengė Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir jį lydinčius teisės aktus Pateikiame Jums pastabas dėl šio Projekto ir prašome svarstant Projektą į jas atsižvelgti. 1.Projekto 2 str. 18 d.: „Transporto priemonės valdytojas – asmuo nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir/ar naudojantis transporto priemonę. Transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris vairuoja valdytojo transporto priemonę, bei neteisėtai transporto priemonę vairuojantis asmuo.“ Aiškinant sąvoką kartojamasi: „fizinis asmuo, kuris transporto priemonę vairuoja“ patenka į sąrašą asmenų, apibūdinamų kaip „ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir/ar naudojantis transporto priemonę“ arba „neteisėtai transporto priemonę vairuojantis asmuo“. 2. Projekto 4 str. 2 ir 3 d.: „2. Už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 42 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas (toliau - atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo). Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą panašaus pobūdžio sutartį, už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo. Jeigu transporto priemonė priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, už draudimo sutarties sudarymą šie asmenys atsako solidariai, jei jie nėra susitarę kitaip. 3. Asmenys, nurodyti šio straipsnio 2 dalyje, negali naudoti patys bei leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustą transporto priemonę.“ Vadinasi, teisėtu pagrindu transporto priemonę valdantis asmuo savininko vardu sutarties sudaryti nebegalės (nebent pateiktų įgaliojimą sutarčiai sudaryti)? Kokia atsakomybė kils atsakingiems už sutarties sudarymą asmenims, jei jie naudosis patys bei leis naudoti kitam asmeniui neapdrausta transporto priemone? 3. Projekto 6 str. 10 d.: „Valdytojas neturi teisės sudaryti tos pačios transporto priemonės atžvilgiu kelių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių, galiojančių vienu metu. Jeigu yra sudarytos kelios draudimo sutartys, įsigaliojus naujai sudarytai draudimo sutarčiai, prieš tai tos pačios transporto priemonės atžvilgiu sudaryta draudimo sutartis pasibaigia. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu draudikas negali sudaryti tokią pat draudimo apsaugą suteikiančią draudimo sutartį tam pačiam ar dalinai sutampančiam laikotarpiui.“ Kaip bus kontroliuojama ir užtikrinama, kad draudikas negalėtų sudaryti ar nesudarytų tokios pat draudimo apsaugos suteikiančios draudimo sutarties tam pačiam ar dalinai sutampančiam laikotarpiui? Jei esant galiojančiai sutarčiai kita draudimo įmonė sudarys tokią pačią draudimo apsaugą suteikiančią draudimo sutartį tam pačiam ar dalinai sutampančiam laikotarpiui, nelogiška, kad galios vėliau sudaryta sutartis, nes sudarant sutartį, vadovaujantis CK 6.993 str. 1-2 d., iš draudėjo turėtų būti reikalaujama pranešti, ar jis nėra apsidraudęs tokią pat draudimo apsaugą suteikiančia draudimo sutartimi tam pačiam ar dalinai sutampančiam laikotarpiui kitoje įmonėje (tai, mūsų nuomone, esminė aplinkybė, apie kurią draudėjas privalo informuoti draudiką). Jei nepraneša, tai ar nebus galima taikyti CK 6.993 str. 7 d. normos: „Jeigu draudikas, žinodamas aplinkybes, apie kurias draudėjas neinformavo dėl neatsargumo, nebūtų sudaręs draudimo sutarties, tai jis per du mėnesius nuo sužinojimo, kad draudėjas nepateikė nustatytos informacijos dėl neatsargumo, turi teisę reikalauti nutraukti draudimo sutartį. Įvykus draudiminiam įvykiui, draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką tik įrodęs, kad nė vienas draudikas, žinodamas aplinkybes, kurių draudėjas nenurodė dėl neatsargumo, nebūtų sudaręs draudimo sutarties“? Kolizija – įvykus draudiminiam įvykiui, ir paaiškėjus, kad yra sudarytos pvz., dvi sutartys, pirmasis draudikas galės vadovautis Projekto nuostata ir aiškinti, kad jo sutartis neteko galios, kai draudėjas sudarė sutartį su kitu draudiku, todėl išmokos mokėti jis neturi, o antrasis draudikas vadovaudamasis CK norma, turės teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nes bus galima įrodinėti, kad jei jis būtų žinojęs, kad draudėjas jau apsidraudęs, tai nebūtų sudaręs sutarties, kadangi tai draudžiama pagal Projekto 6 str. 9 d. 4. Projekto 6 str. 11 d.: „Draudimo sutarties tekstas ir draudimo liudijime nurodomi Civilinio kodekso 6.991 straipsnio 1 dalyje nustatyti duomenys turi būti spausdinti“. Ankstesnis variantas buvo: „Draudimo sutartys ir draudimo liudijimai užpildomi spausdinant juos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės (toliau – informacijos centro duomenų bazė) pagrindu“. Vadinasi, ranka pildyti polisų nebebus galima? Be to, pagal dabartinį Projekto variantą niekur neužsimenama apie transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazę, kurios pagrindu ir turėtų būti išrašomi polisai taip siekiant užtikrinti, kad nebūtų sudaryta nauja sutartis tam pačiam ar dalinai sutampančiam laikotarpiui kitoje įmonėje. Dabartiniame variante to nebėra, vadinasi išlieka tik reikalavimas spausdinti duomenis polise. Tokiu atveju, kai nėra reikalavimo vadovautis duomenų bazėje esančiais duomenimis, draudikai sudarydami sutartis su draudėjais ir nebetikrins, ar nėra sudarytų draudimo sutarčių tam pačiam ar dalinai sutampančiam laikotarpiui kitoje įmonėje, taigi gali susidaryti situacijos, aprašytos Pastabų 3 punkte. 5. Projekto 7 str. 1 d. minimos draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidos. Neaišku, kaip jos turės būti apskaičiuojamos, koks jų dydis. 6. Projekto 8 str. 2 d.: „Jeigu naujasis transporto priemonės savininkas nutraukia draudimo sutartį nepraėjus 15 dienų nuo transporto priemonės įsigijimo dienos, ji nustos galioti praėjus 15 dienų nuo transporto priemonės įsigijimo“. Draudėjui suteikiama teisė nutraukti sutartį nepraėjus 15 dienų nuo transporto priemonės įsigijimo datos, tačiau nelogiška, kad tuo pačiu nurodoma, jog jeigu naujasis transporto priemonės savininkas nutraukia draudimo sutartį minėtu terminu, ji nustos galioti praėjus 15 dienų nuo transporto priemonės įsigijimo. Kyla klausimas, kodėl negalimas draudimo sutarties pasibaigimas pvz., nuo draudėjo prašyme nutraukti sutartį nurodytos datos, kuri negali būti vėlesnė nei 15 dienų nuo transporto priemonės įsigijimo, jeigu draudikas su tuo sutinka. 7. Projekto 9 str. 7 d.: „Pasibaigus įprastinės draudimo sutarties terminui, draudimo sutarties terminas automatiškai pratęsiamas, bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių, jei draudimo sutarties šalis nepareiškia ketinimo nepratęsti draudimo sutarties termino. Atsisakymas pratęsti draudimo sutarties terminą turi būti pareiškiamas vienos iš šalių raštu ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki draudimo sutarties termino pabaigos, o jei sutarties terminas yra trumpesnis kaip 3 mėnesiai – prieš kitą šalių susitarimu nustatytą terminą. Draudikas privalo raštu informuoti draudėją apie automatinį draudimo sutarties pratęsimą ir draudėjo teisę atsisakyti automatinio draudimo sutarties pratęsimo“. Neįmanoma užtikrinti, kad draudėjai teiks raštiškus pranešimus apie atsisakymą pratęsti draudimo sutarties terminą. Jie tiesiog baigiantis (pasibaigus) draudimo sutarčiai gali nueiti į bet kurią kitą draudimo kompaniją dėl naujos draudimo sutarties sudarymo, neinformuoti apie tai, kad nepranešė buvusiam draudikui, jog atsisako automatinio sutarties pratęsimo (kita draudimo kompanija gali tuo ir nepasidomėti) ir sudaryti naują sutartį, nors pirmoje kompanijoje draudimo sutartis jau yra pratęsta automatiškai. Tokiu atveju vėl galima situacija, aptarta Pastabų 3 punkte. Be to, kyla klausimas, ką daryti, jei draudėjas raštu informuoja draudiką, jog atsisako automatinio sutarties pratęsimo likus mažiau nei 30 dienų iki sutarties pabaigos? 8. Projekto 9 str. 9 d.: „Automatiškai pratęsus įprastinės draudimo sutarties terminą, draudėjas privalo draudikui sumokėti draudiko apskaičiuotą draudimo įmoką. Draudimo įmokos nesumokėjimo atveju taikomos šio įstatymo 11 straipsnio 5–7 dalių nuostatos“. Prieštarauja Draudimo įstatymo (nauja redakc.) 80 str. 1 ir 2 d. (žr. paaiškinimą žemiau). 9. Projekto 11 str. 6 – 7 d.: „6. Draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos, jei draudiminis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu terminu nesumokėjo draudimo įmokų, ar laikotarpiu, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo. 7. Jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu terminu nesumokėjo draudimo įmokos už pagal draudimo sutartį teikiamą draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala, arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo, išmokėjęs išmoką draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti draudiko išmokėtas dėl padarytos žalos sumas“. Prieštarauja Draudimo įstatymo (nauja redakc.) 80 str. 1 ir 2 d.: „1. Draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies draudimo sutartyje nustatytu laiku (išskyrus atvejį, kai draudimo sutarties įsigaliojimas siejamas su draudimo įmokos ar jos dalies sumokėjimu), draudikas apie tai privalo pranešti draudėjui raštu, nurodydamas, jog per 15 dienų, o gyvybės draudimo atveju – per 30 dienų nuo pranešimo gavimo draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies draudimo apsauga bus sustabdyta ir atnaujinta tik draudėjui sumokėjus draudimo įmoką ar jos dalį. Jei draudimo sutartyje nenustatytas kitoks pranešimų siuntimo būdas, preziumuojama, jog draudėjas gavo draudiko pranešimą, išsiųstą paštu, praėjus protingam terminui po jo išsiuntimo. Draudimo sutartyje gali būti numatyti terminai, ilgesni už šioje dalyje nurodytus terminus. Jei draudiminis įvykis įvyko draudimo apsaugos sustabdymo metu, tai draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokos. Jei civilinės atsakomybės draudimo atveju draudimo sutartyje nustatyta, jog draudiminis įvykis yra reikalavimo atlyginti žalą pateikimas, tai veikos, dėl kurios atsirado žala, atlikimas draudimo apsaugos sustabdymo metu suteikia draudikui teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką, nors reikalavimas atlyginti žalą pateiktas pasibaigus draudimo apsaugos sustabdymui“. 10. Projekto 13 str. 1 d.: „Nukentėjęs trečiasis asmuo gali pretenziją dėl padarytos žalos pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (toliau – kaltininkas), tiesiogiai draudikui, apdraudusiam kaltininko civilinę atsakomybę (toliau – atsakingas draudikas), draudiko atstovui, paskirtam nagrinėti pretenzijas, arba šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Biurui“. Siūlymas – jei pretenzija pateikiama ne tiesiogiai draudikui, tai draudikas turėtų būti informuojamas raštu apie pateiktą pretenziją taip pat pateikiant visus su tuo susijusius dokumentus per konkretų terminą, o jei nėra informuojamas ir dėl žalos atlyginimo kreipiamasi į teismą, draudikas atlygina tik pačią žalą, o visas teismo bei su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas turi atlyginti tie, kurie neinformavo draudiko apie pateiktą pretenziją. 11. Projekto 19 str. 11 d.: „Jeigu nukentėjusio trečiojo asmens reikalavimai patenkinti pagal savanoriško draudimo sutartį, Biuras atlygina pagal tokį reikalavimą neatlygintą žalos dalį. Draudimo įmonei patenkinus nukentėjusiojo reikalavimus pagal savanoriško draudimo sutartį, ji negali reikalauti Biuro grąžinti šiuo pagrindu išmokėtų sumų.“ Dviprasmybė – savanoriško draudimo rūšių yra daug, kokia konkrečiai turima omenyje šiuo atveju? Jei civilinės atsakomybės, tai taip ir turėtų būti parašyta ir tokiu atveju viskas gerai. Kitas atvejis – pvz., atlyginsim žalą pagal KASKO taisykles savo draudėjui, o po to prarasim teisę regreso tvarka išsireikalauti žalos atlyginimą iš Biuro (jei tai Biuro žala)? Taip neturėtų būti.	1. Iš dalies pritarti 2. Nepritarti 3. Pritarti iš dalies 4. Pritarti 5. Nepritarti 6. Pritarti 7. Nepritarti 8. Nepritarti 9.Nepritarti 10.Nepritarti 11. Nepritarti	Siūlome patikslinti redakciją 2. Projekto 6 straipsnio 2 dalis nustato, kad draudikas privalo sudaryti draudimo sutartį su transporto priemonės savininku, kuris pats ar per savo atstovą pateikia prašymą draudimo sutarčiai sudaryti. Tiek pagal šiuo metu galiojantį privalomojo draudimo įstatymą, tiek pagal privalomojo draudimo įstatymo naują redakciją už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas asmuo kuriam priklauso transporto priemonė. Jeigu įsigaliojus privalomojo draudimo įstatymo naujai redakcijai asmuo neįvykdys minėtos pareigos, jis atsakys pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 123^1 str. 1 arba 2 dalį. Tuo tarpu asmuo, naudodamas transporto priemonę neturėdamas draudimo liudijimo, atsakys pagal  projekto 43 str. bei Administracinių teisės pažeidimų kodekso 123^1 str. 3 arba 4 dalį, todėl manome, kad administracinės atsakomybės klausimas yra visiškai išspręstas. Patikslinti projekto 6 straipsnio 11 dalį bei papildyti 16 straipsnio 2 dalį žodžiais „ir nepriklausomai nuo to, ar prieš sudarant draudimo sutartį draudėjas suteikė draudikui visą būtiną informaciją, kurios reikia draudimo sutarčiai sudaryti“. 5. Pagal Draudimo įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 11 punktą, draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidų apskaičiavimo principai turės būti nustatyti draudimo taisyklių dalyje, nustatančioje šalių tarpusavio atsiskaitymo nutraukus draudimo sutartį tvarką. 7.Sutarčių nevykdymo teisines pasekmes nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Draudimo įstatymas bei kiti teisės aktai. 8. Projekto 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimo sutartys sudaromos vadovaujantis Draudimo įstatymu ir kitais teisės aktais, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip. T.y. šiuo atveju bus vadovaujamasi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis. 9. Pagrindinis projekto tikslas yra užtikrinti žalos atlyginimą eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui. Todėl draudėjo pareigų nevykdymas neturėtų įtakoti draudimo išmokos nukentėjusiam asmeniui išmokėjimo ar jos dydžio. Tačiau projekte numatyta, kad draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti draudiko išmokėtas dėl padarytos žalos sumas, jei draudėjas nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų. 10. Projekto 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte kaltininkui nustatyta pareiga per 5 darbo dienas raštu informuoti draudiką, apdraudusį jo civilinę atsakomybę, apie pateiktą pretenziją atlyginti žalą ar teisme pareikštą ieškinį dėl žalos atlyginimo, pateikti visus būtinus paaiškinimus ir turimą informaciją. Vadovaudamasis projekto 22 straipsnio 2 dalimi, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo, jei šis nevykdė ar netinkamai vykdė įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas. 11. Draudiko teisė susigrąžinti išmokėtas pagal draudimo sutartis  išmokas yra numatyta Civiliniame kodekse. Reikalavimo teisės perėjimą numatantys Civilinio kodekso straipsniai nustato, kad reikalavimo teisė pereina kitam asmeniui (šiuo atveju išmokėjusiam draudimo išmoką draudikui), kai regreso tvarka draudimo įmonei pereina kreditoriaus teisės (draudėjo teisės, kuriam draudimo įmonė išmokėjo išmoką) susijusios su skolininku, atsakingu už draudiminį įvykį (atsakingas už avarijos padarymą yra transporto priemonės vairuotojas). Atsižvelgiant į šias CK nuostatas draudimo įmonė, išmokėjusi draudėjui, kuris nukentėjo autoavarijoje, išmoką pagal savanoriškojo draudimo taisykles (turto, transporto priemonės ar sveikatos išlaidų) įgyvendins savo reikalavimo teisę tiesiai į kaltą už žalos padarymą asmenį, kuris nebuvo apsidraudęs. Manome, kad minimos projekto nuostatos visiškai atitinka Civilinio kodekso nuostatoms.
3.	Lietuvos vartotojų asociacija	Pagal projekto straipsnius: 1.1. Neatitinka 4-osios Direktyvos idėjos (Article 1). Direktyvoje nurodytas tikslas (scope) – užtikrinti kompensaciją ES šalių narių  nukentėjusiam asmeniui. Jeigu šio mūsų įstatymo tikslą palikti tokį kaip projekte , tai turime keisti įstatymo  pavadinimą , nes tai yra Biuro sandaros įstatymas. Kad būtų išlaikyta pusiausvyra , čia pat turėtume pateikti ir Draudiko įstatų įstatymą. 1.3.Įstatymas neturėtų būti taikomas ne tik karinėms TP , bet ir greitosios pagalbos, priešgaisrinės apsaugos , policijos TP, nes visi išvardintieji dirba draudikų naudai, t.y. mažina žalos dydį turtui ir sveikatai. Draudikai galėtų šias TP apdrausti už simbolinę 1 lt kainą. Suomijoje visos valstybinės TP nėra atiduotos draudikų valiai, joms polisas nereikalingas [4-oji Direktyva (22)].Todėl nereikia biudžeto lėšų eikvoti draudikų naudai. 2.1.  Papildyti žodžiais “ ir /ar savanoriško draudimosi sutartis “.Antraip ribojama draudiko pasirinkimo laisvė ir piliečio teisė rinktis, iškreipiama apdraustojo objekto sąvoka. 2.4. Šiame straipsnyje paminėta “sutartis” ir vėliau minimas polisas ( draudimo liudijimas) projekte traktuojami kaip atskiri dokumentai , tatai įveda papildomą popierizmą ir uždeda eilę prievolių draudėjui. Šiandien galiojančiame įstatyme – tai vienas dokumentas tame pačiame popieriaus lakšte. Kuo projektinė naujovė žalinga vartotojui, nurodyta toliau. 2.5. Draudikas – nebūtinai Biuro narys, Direktyvos liepia  tik būti įgaliotuoju draudiku. Narystė  Biure nėra privaloma. Tokiu atveju vartotojui būtų laisvas pasirinkimas. Biuras tik grupuoja (groups) įgaliotuosius draudikus ( CD 72/166 EEC. article 1) 2.6. Turi dviprasmybę. 2.7. Ekonominė erdvė – teisiškai neapibrėžta sąvoka. 2.13. Nurodyti vėliausią 2000 m redakciją, o ne pasenusią 1949 metų , kurios net teksto neįmanoma surasti internete , tam kad patikrintum  tiesą. 2.14. Nukentėjusiojo apibrėžimas nesutampa su CD 72/ 166/EEC, article 1.2 apibrėžimu . Ten pasakyta : “asmuo turintis teisę į kompensaciją dėl važiuoklės padarytos žalos” . Šis lietuviškas įstatymas ten nepaminėtas. Nukentėjusiu asmeniu bus laikomas ir asmuo , kuris nukentėjo kitoje ES šalyje, kur galioja ne šis , o kitoks įstatymas. Antra vertus, teisės požiūriu nukentėjęs yra ir tas asmuo , kuris patyrė važiuoklės padarytą žalą , nors ir neturi teisės į kompensaciją. 2.15. Reikėtų rašyti “ne ES teritorijoje “ , nes draudikai apmokestins ir latvius bei estus, kaip tatai darė iki šiol. Gal pridėti žodžius “ekonominėje erdvėje” ar kitą juridiškai apibrėžtą sąvoką, nes bus apmokestinami šveicarai , norvegai, grenlandai. 2.17. Apibrėžimas nesutampa su “Kelių  eismo taisyklėmis, II. 4”. Be to , turėtų būti apdraudžiami traukiniai , lėktuvai , laivai , keltai, kaip tatai padaryta Slovėnijoje  2.19. Reikia tikslinti užsienio valstybės sąvoką. Antraip – dviprasmybė. 2.20. “Vidaus tvarkos taisyklės” keistina į “Tarpusavio tvarkos taisyklės” , nes minėtos taisyklės galioja tik siauram ratui asmenų , o ne visai Lietuvai. Arba ši sąvoka brauktina iš projekto. 3.3. Paminėti , kad kompensacija mokama ir sveikatos žalą patyrusiam nukentėjusiam, kuris nukentėjo kaltininko transporto priemonėje, nes ši išmoka sumaniai užmaskuota. 4.1. Pridėti po: “kol ji yra įregistruota “, žodžius  -  ” išskyrus pertraukas”. 4.3. Kaip kuriais atvejais gali leisti, nes draudikas neišmoka žalos , jeigu TP naudojama sporto varžybose, mokymuisi autodromuose,uždaroje teritorijoje. Tai reiškia , kad šioms veikoms valdytojas gali naudoti TP , kuri neapdrausta privalomuoju draudimu, nors pastaroji yra registruojama. Nepadarius tokio įrašo,  valdytojai bus baudžiami minėtose teritorijose. Antraip nedera prie 1.2. 6.1. 3-čioje eilutėje išbraukti “jeigu šis įstatymas nenustato kitaip”, nes kitaip traktuoti esamus įstatymus ar Civilinį Kodeksą (CK) – neleistina. 6.2. Įrašyti, kad galima ginčyti administracine tvarka (tam turi būti paskirta priežiūros institucija ar įkurta ginčų institucija, ar bent specializuotą teismą). 6.6. Neaišku kokios tos “nustatytos sąlygos” Žaliai Kortai išduoti.Gal nepalankios draudėjui? Orientuotis į Jungtinių Tautų rekomendacijas ar ką kita? 6.8.Gali turėti dviprasmybę bent jau tuojau po įstojimo į ES, nes kaip kurios valstybės gali būti išsiderėję pereinamąjį laikotarpį šiai draudimo rūšiai. 6.9. Prieštarauja Lietuvos pašto įstatymui bei Lietuvos pašto taisyklėms; I dalis, 3.4. Pašto korespondencijos įteikimas, psl. 58. Gali būti keblumų ginčus nagrinėjant teismuose . Ar galiotų panašus susirašinėjimo būdas , jeigu laišką siunčia draudėjas , o laiškas nepasiekia draudiko, pavyzdžiui, 3 dienų terminas pranešimui apie žalą ? 6.10. Direktyvose nėra užginama sudaryti kelias sutartis. Be to , reikia pasakyti apie savanoriškų sutarčių galiojimą. .7.1. Jeigu draudikas nevykdo sutarties, o dėl tos priežasties draudėjas nutraukia sutartį, tai draudikas privalo grąžinti visą įmoką , ne tik įmokos dalį. Iš “sudarymo ir vykdymo”  palikti tik     “ sudarymo “ , nes vykdymo nebuvo. 7.2.  Palyginę  7.1. ir   7.2. matome partnerių nelygiateisiškumą sutarties nutraukimo atveju: skriaudžiamas vartotojas. 7.3. Tas pats partnerių nelygiateisiškumas, nes draudikas jau paėmė įmoką ir ją turi , o draudėjas tik bando ją atgauti. 8.3. Draudikas , pasikeitus rizikai , turi teisę perskaičiuoti įmoką , o draudėjui turime suteikti teisę reikalauti perskaičiuoti įmoką į mažėjimo pusę , jeigu rizika mažėja. 8.4. Pridėti :   “ jeigu draudėjas nenumatęs padaryti pertrauką”. 8.5. Turto perėmimas įsigalioja per pusę metų po draudiko mirties , todėl 15 dienų terminas pranešimui nėra realus. 9.3. Reikia įrašyti  galimybę draudėjui apsidrausti su pertraukomis , tuo pačiu jis galėtų nueiti į kitą draudimo bendrovę, kuri jam pasiūlė palankesnes sąlygas, nelaukdamas metų pabaigos. Antraip - jam reikia nutraukti sutartį, jis patiria nuostolius , nes grąžinama ne visa įmoka.   9.4. Teiginys , kad TP turi būti apdrausta ar dėl TP draudimo turi nuolat būti sudaryta sutartis kol TP įregistruota , neatitinka draudėjo poreikių. Žinomi atvejai, kai tėvas laiko registruotą automobilį garaže, laukia kol sūnus užaugs, gaus vairuotojo pažymėjimą. Galime pateikti konkrečias pavardes. 9.5. Draudėjo pasižadėjimas draudikui nevažinėti pertraukos metu primena amžinos meilės pažadą. Toks pažadas neturi jokios juridinės galios . Apie registracijos numerių nuėmimą negalima net užsiminti įstatyme, juo labiau apie jų saugojimą neaiškios kilmės užsienietiškoje institucijoje. Kas atsakys, kokiu būdu atsakys , jeigu ta patalpa sudegs ar numeriai bus pavogti.  Įsivaizduokime šimtus tūkstančių visą žiemą gatvėse ir kiemuose stovinčių automobilių be numerių:  a) kokį požymį savininkas praneš policijai , jeigu TP pavogta ,   b)  kaip bus pranešta savininkui , jeigu jo automobilis bus nuvilktas kaip ne vietoje pastatytas,    c) be numerių paliktas TP pradės ardyti praeiviai   d) toks numerių nuiminėjimas nenumatytas “Kelių eismo taisyklėse (KET)”. Pagal administracinių teisės pažeidimų kodeksą tai gali būti prilyginta vairavimui be valstybinio numerio, jeigu TP stovi gatvėje. Už tai gresia bauda nuo 150 iki 300 litų arba teisių atėmimas nuo 2 iki 3 mėnesių, (straipsnis 123). 9.6.   9..7.  Kaip draudėjas suderins savo savo veiksmus  su draudiku , kaip jo paprašys , jeigu tuo metu bus išvykęs automobiliu  toli nuo Lietuvos ir dar ilgai nemano grįžti į tėvynę ?   Kaip draudikas informuos raštu savo klijentą, kad jau laikas pratęsti sutartį, jeigu  pastarasis ilgam išvykęs. Matome , į kokią neviltį ir teisinio nihilizmo balą bus įstumtos abi sutartimi susietos pusės, jeigu nebus pakeistos projekto nuostatos dėl metinės sutarties ir automatinio sutarties pratęsimo.Tokia lietuviškoji prievolė pastums vairuotojus draustis kitose valstybėse. 9.7. 1)  Kokia ta “priklausanti už praėjusius laikotarpius  mokėti draudimo įmoka”? Nevisai aiški sąvoka. 10.4. Sukeisti vietomis dvi paskutines sakinio dalis. 11.4. Pirmoje eilutėje įrašyti: “Draudimo įmokų dydžius nustato draudikas , atsižvelgdamas į statistinius įmokų ir išmokų duomenis, juos derina su priežiūros tarnyba , duomenis bei įmokų dydžius paviešina”. 11.5. Pakeisti :  “Jeigu draudėjas laiku nesumokėjo draudimo įmokos , polisas brangsta (taip Suomijoje), jeigu sutartyje nenumatyta kitaip.” 11.6. Reikia patikslinti , ką reiškia “atleistas nuo įmokos mokėjimo”, nes, jeigu draudikas pagal 11.7. gali reikalauti išmokėtos sumos, tai rodo , kad draudėjas lyg ir nebuvo apdraustas, todėl šis punktas kaip ir nereikalingas. 12.1. 4)   Esant toli nuo Lietuvos, techniškai neįmanoma per 3 dienas pranešti draudikui.Arba turime sąlygoti, kad 3 dienų terminas galioja tik Lietuvos teritorijoje. 12.1. 5)  Per 5 dienas, esant toli nuo Lietuvos , informuoti neįmanoma. 12.3.    Toks neapsidraudęs asmuo, būdamas svetimoje valstybėje , taip pat nesugebės informuoti biurą per 3 dienas. 13.1. Ar draudimo įstatyme turime rašyti , kad nukentėjęs asmuo gali pateikti pretenziją kaltininkui?  Nukentėjusysis  turi teisę pareikšti pretenziją kaltininkui ir nedeklaruotą šiame įstatyme, ir nebūdamas apsidraudęs privalomuoju draudimu. Būtent šis įstatymas ir turi apsaugoti kaltininką nuo tokių pretenzijų.  Galima rašyti tik apie pretenziją viršijančias išmokų sumas. 13.2.Būtent apie tai ir rašoma šiame punkte, todėl reikia juos tarpusavy apjungti , kad vienas kitam neprieštarautų. 13.3. Šis punktas Direktyvoje  6.1. b) išreikštas visiškai kitaip: “Tačiau žalą patyrusios šalys  (turima omeny nukentėję asmenys - A.Š.) negali pateikti  reikalavimų žalų atlyginimo institucijai ( mūsų atveju – Biurui), jeigu jos yra iškėlusios ieškinį tiesiogiai draudimo įmonei”.  Projekte “yra kreipęsis į teismą”frazė visiškai naikina galimybę gauti išmoką,  jeigu teismas neimtų nagrinėti ieškinio, bet teismo rūmuose liktų įrašas, kad nukentėjusysis kreipęsis į teismą. 13.4. Visiškai ignoruojama 4-osios Direktyvos  7. b) , kur pasakyta :”turi teisę pateikti reikalavimus: ...  b) kai negalima nustatyti transporto priemonės: garantiniam fondui (garantis fondas mūsų atveju – Biuras) , esančiam valstybėje narėje , kurioje įvyko avarija; “. Lietuvos Biuras , jeigu kaltininkas neišaiškintas , ketina nieko nemokėti, tik nustatysiąs žalos dydį . Tarytum kažką nuveikė, bet blogas įstatymas neleidžia išmokėti. Direktyvos tik akcentuoja  atvejus, kai  kalbama apie apgaulės (fraud) būdu siekiamą išmoką. 14.1. Esant toli nuo Lietuvos , 3 dienos – nerealus terminas. Neįmanoma pateikti dokumentų apie nenustatytą kaltininką, todėl nenustatytąjį kaltininką reikia šiame punkte įrašyti. 14.2. Šį punktą reikia papildyti žiniomis , kaip nustatomas išmokos dydis nukentėjusiajam mirus dėl patirtų traumų  uždelsto sveikatos pablogėjimo atveju. 17.1. 3) Čia reikia pabrėžti, kad polisas tebegalioja, nors bankroto byla iškelta. Kad bankroto nebūtų, siūlome draudikams apsidrausti biznio riziką. Neatmetame galimybės , kad dėl vartotojų pagąsdinimo vieną kitą draudikų bendrovę patys Biuro nariai dirbtinai įstums į bankrotą. Suomijoje gresiančio bankroto atveju bankrutuojančio draudiko klijentai primoka. 17.3. Draudėjui neturi rūpėti , ar Biuras pasirašė sutartį , ar nepasirašė. 17-ame  ir 18-ame straipsniuose , išvardijus išmokų atvejus , nevisai aiški Biuro pozicija, jeigu nukentėjęs nuolat gyvena Lietuvoje , jo TP registruota kitoje ES valstybėje , jis apsidraudęs trečioje ES valstybėje, jis nukentėjo ketvirtoje ES valstybėje. Arba kitaip kaitaliojant šios avarijos modelį. 18.3. 2)  Reikia rodyti ne į valstybę ir jos įstatymus apie žalos atlyginimą nenustačius kaltininko, bet į Direktyvos straipsnius , kur velyjama atlyginti. 18.4. Patikslinkime “pateikia pagrįstą atsakymą” ar pateikia  pagrįstą atsisakymą  19.1. Išvardijus tris išmokos mokėtojus gali prasidėti nukentėjusio klijento stumdymas . Geriau būtų juos pavadinti vienu vardu : mokėtojas , atsakovas ar pan. 19.2. Įrašykime “nutarimo įsigaliojimo dienos”. Dienų skaičius gali būti nebūtinai 14, gali būti ir didesnis. Antraip gali prasidėti klijento stumdymas. 19.5. Šis punktas yra grėsmingas draudėjui , ypatingai toje dalyje , kur sakoma , kad Biuras gali sumažinti išmoką. Be to , nukentėjusiam užkraunama daug pareigų , kurias pastarasis vargu ar sugebės įvykdyti būdamas sveikas ar net traumuotas. Šiuo atveju Biurui bus labai lengva sumažinti išmoką. 19.8. Kaip bus pasielgta , jeigu išmokėta visa suma, o po to atsirado trečiasis nukentėjęs asmuo su uždelstu sveikatos pablogėjimu ar net miręs? 19.9. Kaip suprasti “atsakingi keli asmenys” ?  Paprastai nustatomas vienas kaltininkas, vienas polisas ( daug polisų turėti negalima, projekto 6.10.) , vienas išmokos mokėtojas. “...atitinkami draudikai ir Biuras ...“ gali būti suprasti kaip du mokėtojai. 19.10. Santykiai su socialinio draudimo išmokomis Direktyvose neapibrėžti. Šį punktą privalome itin sukonkretinti , kad nebūtų dviprasmiškumo. Projektiniu atveju socialiai neapdraustas asmuo , įmokėjęs tokio pat dydžio  įmoką kaip ir socialiai apdraustas asmuo , gaus visą žalos atlyginimą iš draudiko. Gi socialiai apdraustas asmuo gaus žalos atlyginimą iš dviejų mokėtojų, kas jau apsunkina pastarojo gyvenimą. Pasvėrus atrodo, kad socialiai apdraustojo asmens įmoka turėtų būti mažesnė. Arba kyla klausimas , kodėl man privalu mokėti socialinio draudimo įmokas, bent jau čia nagrinėjama prasme. 19.11. Prieštarauja punktui 2.1. apdraustos TP sąvokai. Taip pat teiginiui , kad TP gali turėti tik vieną polisą.Jeigu nukentėjęs asmuo gavo draudimo išmoką pagal Biuro nepripažįstamą polisą, tai kodėl gauti pinigai pripažįstami kaip išmoka?  Ir ar čia turima omeny ne civilinės atsakomybės draudimasis? 19.12. Direktyvoje rašoma “nustatytų”, projekte “įrodytų” . Ar šios sąvokos adekvačios? I9.14. Pridėti – ir neteisminių ginčų tvarka priežiūros institucijoje. Nurodyti draudimo įstatymo straipsnį, kad palengvintume ieškovo gyvenimą, kad galėtų apseiti be advokato. 19.16. Nurodyti konkretų Vyriausybės tuo klausimu išleistą dokumentą. 20.1. Biuras visvien privalo pranešti nukentėjusiajam naują konkretų  kad ir nutolusį terminą, kitaip sulauksime senaties. 20.2. Kadangi draudiko jau nėra , jis bankrutavo , tai gavimo dieną apibrėžkime nesiedami su draudiku. 21.1. 3) Direktyvose , turto esančio  transporto priemonėje, nepripažinimo – nėra . Matosi , kad bižuterija , pinigai ir kt. yra lietuviškas fenomenas . Turėtų būti kompensuojamas visas įrodomas prarastas turtas. 21.3. Negalima sutikti , kad nemokama išmoka nukentėjusiam , jeigu atsilygino arba dalinai atsilygino kaltininkas . Labai gali būti , kad avarijoje nukentėjęs asmuo prarado pinigus, neturi pinigų tolimesnei kelionei, o kaltininkas jį parėmė kad ir ne pilna kompensacija, tarpusavio raštais paliudyta. 22-asis straipsnis , nors ir pakeistu pavadinimu (galiojančiame įstatyme jis vadinasi atgręžtinio reikalavimo teise) prieštarauja Civilinio Kodekso (CK) 6. 1015.1 punktui, kuriame parašyta: “...Subrogacija netaikoma draudimo nuo nelaimingų atsitikimų , draudimo ligos atveju, civilinės atsakomybės draudimo atveju,...” Tas faktas , kad projekto autoriai pakeitė straipsnio pavadinimą , rodo , kad autoriai pripažįsta esant neatitikimo CK ir įstatymo projekto, tačiau toliau pavadinimo pakeitimo nepažengė. 22.1. 3) Patikslinkime svaigiąsias medžiagas . Gal vairuotojo kasdien vartojami vaistai ar dopingas , kurie draudžiami tik sportininkams, bus palaikyti svaigiosiomis medžiagomis . Šis punktas turi praeiti medikų ekspertizę itin detaliai sukonkretinant, kad nustatytų , kas leidžiama ir kas draudžiama, ar vaistinėlėje esantys nuskausminantieji nebus palaikyti svaigiosiomis medžiagomis.  22.1. 4)  Už pasišalinimą iš įvykio vietos yra administracinės nuobaudos . Gal kaltininkui prireikė medicininės pagalbos, todėl pasišalinimo atvejį reikia konkretizuoti. 22.1. 5) Sunku apsiginti nuo apkaltinimo “tyčia” . Vairuodami mes visus veiksmus atliekame tyčia: sukinėjame vairą , spaudžiame pedalus , stabdome. Tik avarija ištinka ne “tyčia”. 22.5. Paraidžiui taikant šį punktą kaltininkui ar nukentėjusiam , apdraustajam neįmanoma apsiginti  nuo draudiko juristų .Straipsnį būtina padaryti ne tokį agresyvų vartotojo atžvilgiu. 23.7.Vėl kartojasi 21.3. teiginiai: “...gavo žalos atlyginimą iš atsakingų už žalos atlyginimą asmenų...” , t.y. tame skaičiuje ir kaltininko , nes pastarasis taip pat yra atsakingas už žalos atlyginimą. 24 , 25 , 26 , 28 straipsnius, kiek papildytus medžiaga iš eliminuojamų straipsnių, liečiančių santykius su draudėjais punktų , išskyrus kaip kurias išimtis,siūlome palikti įstatyme. 27 straipsnio vieta - Biuro įstatuose, o ne įstatyme. Abejotina 27.1. 5), nurodanti privačioms ir valstybinėms įstaigoms, fiziniams asmenims nemokamai teikti sukauptą informaciją. Tai prieštarauja Konstitucijai. Minėtos įstaigos informacijai surinkti išleido milijonus. 29 straipsnio vieta – Biuro įstatuose  arba Biuro ir įgaliotųjų draudikų tarpusavio sutartyje, bet ne įstatyme, nes 29.8.1) pasitelkiant valstybės institucijas draudikams atimamos teisės derėtis su joms primestu Biuru. 30 straipsnio vieta –Biuro įstatuose. 31 straipsnio vieta –įstatuose. 32 straipsnio vieta – įstatuose. 33 straipsnio vieta – įstatuose. Pavyzdžiui, 33.1. 3) yra grynai Biuro ( privačios įmonės, bendrovės) reikalas. 34 straipsnio vieta – įstatuose. 34.3. ir 34.4. punktais , pasitelkus valstybės institucijas, draudikams atimama teisė derėtis su Biuru.  Teiginys 34.5. , kad turtas neatidalijamas , prieštarauja Konstitucijai. 35 straipsnio vieta – įstatuose. Be to , 35.1. 6) išlaidos skiriamos kelių eismo prevencijai , o reikia skirti eismo įvykių prevencijai. Siūlome nustatyti tvirtą procentą prevencijai ir skirti lėšas švietimui mokyklose, kaip tai padaryta Suomijoje. 36 straipsnio vieta – Biuro įstatuose . 37. Jeigu Biuro lėšos investuojamos pagal Vyriausybės nustatytą tvarką, tada kyla klausimas : tai valstybinė ar privati institucija , ar mišri institucija. 38. Turime numatyti ir neteisminį nagrinėjimą. 39. straipsnio vieta –Biuro įstatuose. 40– asis straipsnis turi būti pertvarkytas finansų ministerijos ir Biuro tarpusavio įtakos mažinimo kryptimi. Tai liečia ir kitus projekto straipsniuose esančius punktus.  Privačios institucijos ir valdžios organizacijos samplaka visada leidžia vešėti korupciniams ryšiams bei nusižengia privačių ir valstybinių interesų derinimui. 41.5. Jeigu kalbama apie nediskriminacinius patikrinimus, tai reiškia , kad bus ir diskriminacinių patikrinimų . Turėtume rašyti – atrankinius ar efektyvius.     42. Draudimo kontrolės principai negali būti paverčiami registruotos , bet nedalyvaujančios eisme TP prievartiniu apdraudimu . Direktyvose nėra reikalavimų išregistruoti nevažinėjančią neapdraustą TP. Tai Lietuvoje sumanytas fenomenas : lai  užspęstas į kampą Lietuvos pilietis – vartotojas pavaikšto draudiko ir registracijos koridoriais. Tokie veiklos metodai vadinami “darbu nenulipant nuo pečiaus” ( rusiškai “работа не слезая с печки”), kada nieko nereikia veikti, o pinigai eina.     42.3. Uždeda prievolę  policijai, kurios pareiga rūpintis eismo saugumu , o ne draudimo bendrovės finansiniais interesais. Policijai prireiks tam atskiro padalinio. Užtenka to , kad policija tikrins vairuojančio asmens tapatybę ir polisą keliuose. Baigiamosios pastabos ir išvados       Kodėl siūlome Biuro įstatus iškeldinti iš šio  įstatymo rėmų ?  Priežasčių daug. Viena svarbiausių –  apsaugoti draudimo paslaugų vartotojo interesus ir teises nuo monopolizavusio ( apie tai toliau) vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo  paslaugas , susieto su valstybinėmis organizacijomis , monstro apetito ir prievartos, besidangstančio savo naudai sukurto įstatymo skraiste.  Ką aukščiau minėta simbiozė atnešė Lietuvos vartotojui ?   Subliūško kišenė, pilietis demoralizavosi, jis keiksnoja, klausinėja –“Kas kaltas ?”      “ Žaliosios Kortos (ŽK )sistemą” , biuro steigimą ir veiklą Jungtinės Tautos rekomendavo 1949 metais . ŽK sistema atšviežinta (tekstą turime) 2000 m lapkričio 14-16 d   94 – oje sesijoje .    Privalomąjį  draudimąsi Europos valstybės įsivedė palaipsniui, sukūrė Direktyvas, pagal jas tobulino įstatymus, žabojo draudikus.     “Anot barono Rotšildo , revoliucijos metu uždirbami milijardai “ ( V. Petkevičius. Durnių laivas,psl.187.2003 ) Revoliucija pasinaudojo draudikai su Biuru priešaky. LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas ( toliau TPSVCAPDĮ ) 2001.06.14. Nr.IX-378  ir Taisyklės 2001.09.13. Nr.1100  įsigaliojo nuo 2002 m balandžio 1-osios dienos, tačiau jau kovo mėnesio 1 d  (mėnesiu anksčiau)  pradėtos rinkti pasienio draudimo įmokos.  Gi Žalios Kortos , aprėpiančios visą Lietuvą ir Lietuvoje galiojančios , turėtojai buvo apmokestinti 50 proc.  vidaus draudimo dydžio neteisėta įmoka. Tokios neteisėtai surinktos įmokos privalėjo būti grąžintos draudėjams arba paimtos į biudžetą , palydėtos atitinkama nuobauda draudikams,  tačiau to nedaroma.     Netgi  1-ajame šiemetiniame projekto variante buvo įrašyta lietuviškoji 50 proc. priemoka, motyvuojant tuo , kad,esą, Lietuvoje išduota ŽK nesuteikia draudiminės apsaugos Lietuvoje . Tegu projekto autoriai parodyti tokius teiginius Jungtinių Tautų rekomendacijose. Jų nėra , imamasi nepridenkto melo. Buvo prieita iki to, kad po vienerių metų Biuro veiklos, išmokų ir įmokų santykis tapo 1:5 vartotojų nenaudai.        Konkrečius skaičius iliustravo Kauno rajono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacijos valdybos narys, verslo aplinkos analizės komiteto pirmininkas Arturas Mackevičius 2003.03.25.  Lietuvos pramonininkų konfederacijos konsultaciniame posėdyje, dalyvaujant Biuro direktoriui A.Križinauskui. Tuomet , Seimui priėmus 2003 m kovo mėn pataisas, įmokos sumažėjo , tačiau atotrūkis tarp įmokų ir išmokų toliau plėtėsi.    Mūsų nuomone , draudimo įmokos , atsižvelgiant į dviejų metų privalomjo draudimo patirtį , turi  likti nepakitusios ir įstojus į ES. Jeigu būtina, atsižvelgiant į avarijų ir išmokų statistiką , galima įvesti priemoką išvykstančioms į užsienį TP.      Taigi biure sutelktos vienose rankose visos šios draudimo šakos galios – tiek ŽK, tiek pagal polisus  Tuo tarpu kitose valstybėse yra biurai Žaliai Kortai  ir atskirai kompensacijų institucijos ( Compensation bodies pagal ES Direktyvas). Kaip kuriose valstybėse Biuras vykdo dvi funkcijas, t. y. pagal mūsiškį variantą , tačiau ten yra laisvieji draudikai, nepriklausantys Biurui. Vartotojas gali pasirinkti. Iš mūsų gebą rinktis atėmė.     Kol draudimo kompanijos drumzlinų įstatymų dėka Lietuvoje gauna superdidelius pelnus , jos apdairiai tyli. Sulaukus normalių rinkos santykių, tatai atsilieps draudikams , nes įmokų Biurui dydžiai neapibrėžiami sutartimis su Biuru , t. y. pagal Biuro būtinuosius poreikius, o pagal projektą nustatomi dekretiniai. Jau vien dėl to Biuro ir draudikų santykius turime perkelti į sutarčių sferą, o ne įtvirtinti įstatyme, nes Biuras taps priedanga pinigams plauti.         Vienoje “ Koridos “ TV laidoje  žiūrovai Biuro direktoriaus paklausė, kiek jis gauna atlyginimo. A. Križinauskas diplomatiškai išsisuko: “Mažiau , negu esu vertas”.  Toliau įdomumo dėlei pateikiame citatą:         “...pelningiausias pasaulyje amatas būtų galimybė supirkinėti žmones už tiek, kiek jie iš tikro verti, ir pardavinėti juos už tiek, kiek jie patys save vertina”.   (V.Petkevičius. Durnių laivas, psl. 260. 2003)   Be jau išvardintų ydų, atkreipkime dėmesį, kuo projektas blogina vartotojo padėtį palyginus su galiojančiu įstatymu, kitų valstybių įstatymais ir kitais aspektais. 1. Netaikoma nuolaida drausmingiems vairuotojams . 2. Pensininkai netenka lengvatos (pagal Rusijos analogišką įstatymą pensininkai gauna 50 proc. nuolaidą. Rusijos Dūmos argumentas tvirtas : nori pelnytis Rusijos draudimo rinkoje, nebūk godus) . Turime atkreipti dėmesį, kad visos Lietuvoje veikiančios draudimo kompanijos priklauso užsienio kapitalui, ir visa Lietuvos rinka joms buvo padovanota už dyką be jokios investicijos.  3. Grasinama padidėjusiomis, palyginus su 2002 metais , įmokomis. Valstybinės institucijos visiškai nusišalina nuo kontrolės kaip ūkinės veiklos , taip ir nustatant įmokų dydį , kai tuo tarpu Suomijoje jos reguliuojamos. Tai daro”Supervision Authority (priežiūros institucija,sekcija 18)” bei “Ministry of Social  Affairs and Health (Socialinių reikalų ir sveikatos ministerija,sekcija 18)” Jeigu įmokos Suomijoje per mažos, ir draudikui gresia bankrotas ,tai uždedamos priemokos (sekcija 19), o nesiriamama lietuviškojo pavyzdžio Biuru, kuris savo buvimu tik pabrangina draudimąsi. Pas mus gi valstybės institucijos visiškai nusigręžia nuo vartotojų, palieka draudėjus privataus monopolisto reketavimui. 4. Nenumatyta įmokos kaita dėl infliacijos ar defliacijos (Slovėnijoje yra). 5. Nenumatyta nuolaida sumažėjus rizikai, pavyzdžiui, įvedus naujo sąstato vaistinėles ,  sezonines privalomas artimąsias šviesas ir kt. O gal laikoma , kad rizika nuo to nemažėja? Nenumatytas įmokų proporcingumas metinę įmoką dalinant iš dvylikos. 6. Nepasakyta į kokias išlaidas šalinant padarytą žalą atsižvelgiama – faktines ar būtinas (draudiko nuožiūra). 7. Neleidžiama pasibaigti jau turimai privalomojo draudimo sutarčiai ,urmu tos sutartys skelbiamos negaliojančiomis, o iš karto brukama nauja –  klijentui blogesnė sutartis (žiūr. Įgyvendinimo įstatymas, 4 straipsnis). Be to, dėl Biuro aplaidumo ar sąmoningai Lietuvai negauta suderinto su ES ir Biurų Taryba pereinamojo keleto metų periodo . 8. Projekte nenumatyta jokia administracinė ar baudžiamoji atsakomybė, ar bent nuoroda į kokį nors Baudžiamojo Kodekso straipsnį už klijentų apgaudinėjimą, jo asmeninių duomenų paviešinimą (Slovėnijoje yra). Ir kas bus bausmės iniciatorius ? Pats klijentas ar prokuroras ? 9. Lietuvos pilietis , nukentėjęs visuomeniniame transporte , nieko negaus iš draudiko už sveikatos praradimą. Slovėnijos gi įstatymas pritaikytas ne tik individualioms TP, bet ir visuomeninėms: autobusams, lėktuvams, laivams, geležinkeliui. Suomijos įstatyme pasakyta, kad draudimo išmokos negali būti teismo areštuojamos dėl kitų ieškinių gavusiam išmoką asmeniui. 10. Pažeidimų kodeksui siūlomos baudos – per didelės ( 123. 1     straipsnis)Tai vers žmones duoti kyšius pareigūnams, kad sumažintų išlaidas.Taigi šiuo projektu užprogramuojama korupcija. Pagal Direktyvą baudos turi būti efektyvios,proporcingos ir įtikinančios  (dissuasive – keičiančios nuomonę , galvoseną). Lietuviškame tekste pavadintos “atgrasančiomis”, tačiau šis žodis , mūsų nuomone , netinkamas. Toks vertimas tik skatina projekto autorius didinti baudas: kuo  didesnė bauda – tuo labiau atgrasanti. 11. Nepravestas ekonominių pasekmių skaičiavimas pasikeitus įmokų dydžiui, nes jų reguliavimo nesant, draudikai įmokas būtinai išaugins (iš apklausų : dabar Graikijoje – 800 eurų, Olandijoje – 500 dolerių, Švedijoje – 300 eurų ). Kiek pabrangs visa Lietuvos produkcija dėl padidėjusių transporto sąnaudų, kaip tai atsilieps vartotojui, Valstybės biudžetui, valiutinėms valstybės  atsargoms? Paprasčiausiai 1-ajame projekte pareikšta, kad neigiamų pasekmių nenumatoma . Privalu tokio teisinio akto priėmimo atveju pateikti ekonomines prognozes visos mūsų šalies mastu – optimistinę ir pesimistinę, nes šis įstatymas įtakoja milijonus Lietuvos vartotojų.	1.1 Nepritarti 1.3 Nepritarti 2.1 Nepritarti 2.4 Nepritarti 2.5Nepritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti 2.14. Nepritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti 6.1 Nepritarti Nepritarti Nepritarti 6.8. Nepritarti Nepritarti Nepritarti 7.1 Pritarti Nepritarti 8.3 Pritarti 8.4 Nepritarti 8.5 Nepritarti 9.3 Nepritarti 9.4. Nepritarti 9.5. Nepritarti 9.6 Pritarti iš dalies 10.4. Nepritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti 13.1. Nepritarti Nepritarti 13.3 Nepritarti 13.4. Nepritarti 14.1 Nepritarti Nepritarti Nepritarti 17.3 Nepritarti 18.3 Nepritarti Nepritarti 19.1. Nepritarti 19.2 Nepritarti 19.5 Nepritarti 19.8. Nepritarti 19.9 Nepritarti 19.10 Nepritarti 19.11 Nepritarti 19.12 Nepritarti 19.14 Nepritarti 19.16 Nepritarti 20.1 Nepritarti 20.2 Nepritarti 21.1 Nepritarti 21.3 Nepritarti 22. Nepritarti 22.1. Nepritarti Nepritarti Nepritarti 22.5 Nepritarti Nepritarti 24.  Nepritarti 41.5 Nepritarti 42. Nepritarti Nepritarti	1.1. Projektu įgyvendinama ne vien 2000/26/EB  (4-oji) direktyva, bet ir kitos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą reglamentuojančios direktyvos (72/166EEB, 84/5/EEB, 90/232/EEB). Direktyva 2000/26/EB įgyvendinama projekto 15, 18, 28 ir kitais straipsniais. 1.3. Reguliuoti draudimo įmokų dydžius draudžia direktyva 92/49/EEB. Be to, reikalingas lėšų šaltinis, iš kurio būtų atlyginama tokių transporto priemonių padaryta žala. 2.1. Tokiu atveju nebūtų įmanoma užtikrinti direktyvų reikalavimų dėl minimalių draudimo sumų, draudimo sutarties galiojimo teritorijos ir kt. 2.4 Tiek projekte, tiek šiuo metu galiojančiame įstatyme draudimo liudijimas ir draudimo sutartis nėra tapačios sąvokos. Pagal Civilinio kodekso 6.989 straipsnį, draudimo sutartį patvirtina draudimo liudijimas. Pagal civilinio kodekso 6.990 straipsnio 2 dalį ir pagal galiojančių Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 1100, 2 ir 20 punktus, draudimo sutartį sudaro rašytinis draudėjo prašymas sudaryti draudimo sutartį ir taisyklėse nurodytos draudimo sutarties sąlygos. 2.5. Jungtinių Tautų Europos ekonomikos reikalų komisijos Vidaus transporto komiteto Kelių transporto pakomitečio 1949 m. sausio 25 d. priimtoje rekomendacijoje Nr. 5, pagal kurią įsteigiamas biuras, yra numatyta, kad visi draudikai norintys vykdyti privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą turi prisijungti prie Biuro (tapti Biuro nariu) ir finansiškai prisidėti prie Biuro veiklos tam, kad Biuras sklandžiai galėtų vykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Siekiant sklandaus privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo Biuro narių solidarus dalyvavimas sudarant būtinus fondus Biure turi būti privalomas. Apibrėžimas atitinka Draudimo įstatymo 2 straipsnio 11 punktą. „Europos ekonominė erdvė“ - teisės aktuose naudojama sąvoka. Direktyvos 72/166/EEB 1 straipsnio 3 dalis. 2.14. Apibrėžimas atitinka direktyvos nuostatas. Jeigu ES pilietis, įvažiuodamas iš Baltarusijos į Lietuvą neturės Lietuvoje (ir visoje ES teritorijoje) galiojančio draudimo liudijimo, jis galės sudaryti pasienio draudimo sutartį. Kiekvienas teisės aktas apibrėžia sąvokas taip, kaip jos suprantamos tame teisės akte. Projektu įgyvendinamos direktyvos 72/166/EEB, 84/5/EEB, 90/232/EEB ir 2000/26/EB nenumato privalomojo traukinių, lėktuvų ir laivų draudimo, todėl projektas ir nereglamentuoja šių transporto priemonių padarytos žalos atlyginimo. Apibrėžime nėra dviprasmybės. Angliškai šis dokumentas pavadintas „Internal regulations“, o tai labiau atitinka pavadinimą „Vidaus tvarkos t isyklės“. Pagal projekto 3 straipsnio 2 dalį, išmoka bus mokama ir sveikatos žalą patyrusiam nukentėjusiam, buvusiam kaltininko transporto priemonėje. Tai reglamentuoja projekto 9 straipsnio 5 dalis. Projekto 1 straipsnio 2 dalyje numatytos išimtys, kokiais atvejais nėra taikomos šio įstatymo nuostatos, t.y. šiuo atveju nebus taikoma ir projekto 4 straipsnio 3 dalis. 6.1 CK 6.1018 straipsnis leidžia specialioms draudimo šakoms ir grupėms įstatymais nustatyti kitokias taisykles, nei nustato CK LIII skyrius. Pagal Draudimo įstatymo 207 straipsnį Draudimo priežiūros komisijai pavesta nagrinėti vartotojų ginčus su draudiku, kylančius iš draudimo sutarties ar susijusius su ja. Pastaboje minimu atveju draudikas ir draudėjas dar nėra sudarę draudimo sutarties, todėl tokių ginčų nagrinėjimas nepriskirtinas  Draudimo priežiūros komisijai. Tai sutartiniai draudiko ir draudėjo santykiai. 6.8. Dviprasmybės nėra. Kalbama apie situaciją, kai draudėjas nevykdo savo pareigų, t.y. neinformuoja apie pasikeitusį gyvenamosios vietos adresą. Projekto 6 straipsnio 10 dalis papildo Civilinio kodekso 6.1001 straipsnio nuostatas, nustatančias draudimo, viršijančio draudimo vertę, teisines pasekmes. Draudikas negali grąžinti draudimo įmokos dalies už laikotarpį, kurį draudimo apsauga buvo suteikta, kadangi draudėjas paslaugą jau gavo, be to, ši įmokos dalis jau įtraukta į buhalterinę apskaitą. 8.4. Ši dalis išbraukta atsižvelgiant į Seimo teisės departamento pastabas. 8.5 Po turto perėmimo įsigaliojimo naujasis transporto priemonės valdytojas turi informuoti draudiką per 15 dienų. 9.3. Draudėjui grąžinama sumokėta draudimo įmoka už likusį draudimo sutarties galiojimo laikotarpį, taigi draudėjas nuostolių nepatiria. 9.4. Projekto 9 straipsnio 5 dalyje yra numatyta atleidimo nuo draudimo įmokų mokėjimo galimybė. 9.5. Toks privalomojo draudimo kontrolės mechanizmas yra naudojamas daugelyje Europos Sąjungos valstybių. 9.6 Patikslinta pagal Seimo narių P. Vilko ir R. Sinkevičiaus pasiūlymą. 10.4. Sukeitus vietomis žodžius, galima dviprasmybė. Prieštarauja ES direktyvai 92/49/EEB bei Draudimo įstatymo 206 straipsnio 1 daliai. Abstrakti nuostata „polisas brangsta“ gali sudaryti galimybes draudiko piktnaudžiavimui. Tokiu būdu užtikrinamas operatyvus žalos atlyginimas nukentėjusiam asmeniui. Projekto 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta „išskyrus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negalėjo dėl svarbių priežasčių“. Buvimas ne Lietuvoje būtų pripažįstamas svarbia priežastimi. 13.1. Direktyvos 2000/26/EB 4 straipsnio 4 dalis. Netikslinga sujungti 13 straipsnio 1 ir 2 dalis. 13.3 Tai Civilinio proceso kodekso 5 straipsnyje vartojama sąvoka. 13.4. Dėl šios nuostatos direktyva 84/5/EEB leidžia apsispręsti. Siekiant išvengti piktnaudžiavimo atvejų, daugumoje šalių žala turtui padaryta nenustatyta transporto priemone nėra atlyginama. 14.1 Projekto 14 straipsnio 1 dalyje nurodyta tik bendro pobūdžio informacija. Kokius konkrečius dokumentus reikės pateikti, nurodys draudikas ar Biuras, atsižvelgdami į konkretų atvejį. Tai nustato Civilinio kodekso 6.284 straipsnis. Pasiūlymas prieštarauja Draudimo įstatymo 135 straipsnio 1 daliai, kuri nustato, kad iškėlus bankroto bylą, ne gyvybės draudimo sutartys pasibaigia. 17.3 Išmoka mokama ne pagal nukentėjusio asmens draudimo sutartį, o pagal kaltininko. 18.3. Pagal projekto 10 straipsnio 1 dalį draudimo sutartis suteikia kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje tokią draudimo apsaugą, kokios reikalauja tos valstybės teisės aktai. Šiame punkte kalbama apie pagrįstą atsakymą, t.y. tiek apie sutikimą mokėti išmoką, tiek apie pagrįstą atsisakymą. 19.1. Kokiais atvejais turi išmoką mokėti draudikas, jo atstovas ar Biuras, yra nustatyta projekto 15-18 straipsniuose. Projekto 19 straipsnis reglamentuoja visiems jiems bendras išmokos mokėjimo sąlygas. 19.2 kol klientas nepateiks draudimo įmonei nutarimo nuorašo, įmonė neturės pagrindo išmokėti išmoką. 19.5. Civilinio kodekso 6.1012-6.1014 straipsniai bei Draudimo įstatymo 81 straipsnis. 19.8. Projekto 13 straipsnio 2 dalis nustato, kad jei atsakingam draudikui ar Biurui sumokėjus išmoką atlyginama ne visa nukentėjusiam asmeniui padaryta žala dėl to, kad žala viršija draudimo sumas, nukentėjęs asmuo turi teisę kreiptis į kaltininką, kad jis atlygintų likusią žalos dalį. 19.9. Kalbama apie situaciją, kai dėl žalos padarymo kaltais pripažįstami kelių skirtingų transporto priemonių valdytojai. 19.10 Civilinio kodekso 6.290 straipsnis. 19.11. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje kalbama apie privalomojo draudimo sutartį, o 19 straipsnio 11 dalyje – apie savanoriško draudimo sutartį. 19.12. Angl. „establish“ gali būti verčiamas kaip „įrodyti“, „nustatyti“ ir kt. 19.14 Netikslinga nurodyti konkretų Draudimo įstatymo straipsnį. 19.16. Įgyvendinimo įstatymas įpareigoja Vyriausybę priimti konkretų nutarimą per 2 mėnesius nuo Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo priėmimo. 20.1. Projekto 20 straipsnio 2 dalyje Biuras įpareigojamas išmokėti išmoką per 30 d. nuo dokumentų gavimo. 20.2 Draudikui iškėlus bankroto bylą, Biuras perima iš draudiko turimus žalą įrodančius dokumentus, ir tik tuomet gali nustatyti išmokos dydį ir ją išmokėti.  21.1 Remiamasi kitų šalių patirtimi (pavyzdžiui, Lenkija). Be to, tokios žalos kompensavimas turėtų įtakos draudimo įmokų padidėjimui. 21.3 Biuras, išmokėjęs išmoką, turi regreso teisę į kaltininką, taigi jei kaltininkas pats atlygino žalą nukentėjusiam, nėra pagrindo Biurui mokėti antrą žalos atlyginimą nukentėjusiam ir šios sumos reikalauti grąžinti iš kaltininko. 22. Subrogacija (draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui) ir draudiko teisė išreikalauti išmokėtas sumas iš draudėjo yra du skirtingi dalykai. Be to, draudiko teisė tam tikrais atvejais išreikalauti sumokėtas sumas iš draudėjo ar apdraustojo civilinės atsakomybės draudimo atveju yra numatyta Draudimo įstatymo 96 straipsnyje. 22.1. Analogiška sąvoka yra naudojama Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje. Šis punktas bus taikomas, jei tai nustatys policija. Šiuo atveju draudikas privalės įrodyti, kad žala padaryta tikrai tyčia. 22.5. Tai Civilinio kodekso 6.1012-6.1014 straipsnių bei Draudimo įstatymo 85 straipsnio nuostatos. Kalbama apie atvejį, kai išmoka yra išmokėta neteisėtai. 24. Biuras vykdo įstatyme apibrėžtas funkcijas (moka išmokas nukentėjusiems asmenims, veikia kaip žalų atlyginimo institucija, vykdo įsipareigojimus, kylančius iš sutarčių su kitų valstybių nacionaliniais draudikų biurais ir t.t.), todėl pagrindinės nuostatos, reglamentuojančios Biuro veiklą, turėtų būti nustatytos įstatyme. 41.5. Direktyvos 72/166/EEB 2 straipsnio 1 dalies nuostata. 42. Direktyvos 72/166/EEB 3 straipsnis įpareigoja visas valstybes imtis priemonių, kad transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra jos teritorijoje (t.y. kurios registruotos toje valstybėje) valdytojų civilinė atsakomybė būtų apdrausta. Atsižvelgiant į tai, įstatymas turi nustatyti griežtą ir veiksmingą privalomojo draudimo kontrolės mechanizmą. Projekto nuostatos atitinka Europos Sąjungos direktyvų ir Žaliosios kortos sistemos teisės aktų nuostatas. Draudimo įmokų reguliavimą, tame tarpe nuolaidų nustatymą drausmingiems vairuotojams ar socialiai remtinoms gyventojų grupėms draudžia direktyva 92/49/EEB, kuri liberalizuoja draudimo veiklą Europos Sąjungoje, įtvirtindama draudimo įmonių laisvę nustatyti draudimo įmokų dydžius (direktyvos 6, 29 ir 39 straipsniai). Atkreipiame dėmesį, kad Europos Teisingumo Teismas savo praktikoje pripažino draudimo įmokų nustatymo laisvę byloje Komisija prieš Prancūziją C-296/98 bei byloje Komisija prieš Italiją, C-59/01. Teismas konstatavo, kad Italija pažeidė įmokų nustatymo laisvę, nustatytą direktyvoje 92/49/EEB, įtvirtindama nuostatas, kuriomis, esant tam tikroms sąlygoms, uždraudė draudimo įmonėms didinti civilinės atsakomybės draudimo įmokas; įtvirtino draudimo įmonėms pareigą per tam tikrą laikotarpį taikyti tik galiojančius įmokų dydžius; taip pat nustatė pareigą draudimo įmonėms apskaičiuoti įmokas pagal detalius, privalomus kriterijus.
4.	VĮ “Regitra”	1. Pakeisti 27 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir išdėstyti jį taip: 5) teisės aktuose numatytų funkcijų vykdymui užtikrinti nemokamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gauti ir kaupti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įmonių, kitų juridinių ir fizinių asmenų visą reikiamą informaciją, įskaitant ir asmens duomenis; 2. Pakeisti 28 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip: 4. Duomenų bazėje tvarkomus duomenis privalo nemokamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka teikti teikia įmonės, įstaigos ir organizacijos, Lietuvos Respublikos teisės aktais įpareigotos registruoti ir tvarkyti tokius jų valdomų ar tvarkomų registrų ar duomenų bazių duomenis (toliau – duomenis teikiančios institucijos), Biuro nariai, duomenų subjektai. Duomenis teikiančios institucijos duomenis perduoda Biurui elektroniniu būdu. Biuro nariai duomenis apie sudarytas draudimo sutartis ir išduotus draudimo liudijimus perduoda Biurui elektroniniu būdu nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip per 5 dienas nuo draudimo sutarties sudarymo datos. Šio straipsnio 3 dalies 5, 7 ir 8 punktuose nurodytus duomenis Biuro nariai privalo pateikti Biurui elektroniniu būdu ne rečiau kaip du kartus per mėnesį. Jeigu duomenys pasikeičia, Biurui duomenis teikiančios institucijos ir Biuro nariai privalo juos atnaujinti.	Nepritarti Ne pritarti	Kadangi Vyriuasybė delegavo Biurui  funkciją surinkti duomenis apie sudarytas draudimo sutartis, pritrti Vyriausybės siūlomai nuostatai duomenis teikti nemokamai

4. Valstybės institucijų, savivaldybių pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė dėl pasiūlymo (pritarti ar nepritarti)	Argumentai, dėl kurių pasiūlymas nepriimtinas
1.	Seimo Teisės departamentas	Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta. Vertinant projektą juridinės technikos reikalavimų požiūriu ir jo santykį su kitais įstatymais bei Europos Sąjungos teisės aktais, galima pateikti šias pastabas ir pasiūlymus: 1. Išanalizavus naujos redakcijos įstatymo 3 ir 9 straipsnių normas nėra aišku, kokiais atvejais yra išduodama draudimo sutartis, kokiais – draudimo polisas ir kokiais atvejais išduodami keli draudimo liudijimai. 2. Projektu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 9 dalyje po žodžių "draudėjui paskutiniu" siūlome įrašyti žodžius "draudikui žinomu". Jeigu draudėjas kelis kartus pakeitė gyvenamąją vietą ir apie tai draudiko neinformavo, tai gali būti neaiški "paskutiniosios gyvenamosios vietos" sąvoka. 3.  Reikėtų suvienodinti projekto 7, 8, 9 ir kituose straipsnio dalių terminiją - vienur rašoma "sutarties galiojimo laikas", kitur - "sutarties galiojimo laikotarpis". 4.  Projekto 9 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad draudėjo prašymu draudimo sutarties galiojimo metu draudikas privalo atleisti draudėją nuo draudimo įmokų pagal galiojančią draudimo sutartį mokėjimo, jei draudėjas ketina nenaudoti transporto priemonės ilgiau kaip 1 mėnesį. Tuo tarpu Administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 ir 225(2) straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 123(1) straipsniu įstatymo projekto (IXP-3120) 2 straipsnyje yra siūloma numatyti administracinę atsakomybę už dvejopo pobūdžio pažeidimus: Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme numatytos pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį neįvykdymą (123(1) str. 1 d.); bei Dalyvavimą kelių eisme neturint su savimi galiojančio transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo ar kito dokumento, teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinančio draudimo sutarties sudarymą (123(1) str. 3 d.). Tokiu būdu, nenumatant teisinės atsakomybės asmenims, dalyvaujantiems kelių eisme turint galiojančią transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudimo sutartį, tačiau atleistiems nuo draudimo įmokų mokėjimo, paliekama teisės spraga. Atsižvelgiant į tai, iškyla minėtų reguliacinių ir apsauginių normų derinimo būtinybė. 5.  Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad pagal projekto 13 straipsnio 4 dalies nuostatas, nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, kurių turtui padaryta žala Lietuvos Respublikoje, pretenzijas tais atvejais, kai kaltininko tapatybė nenustatyta, o žala padaryta aplinkybėmis, įrodančiomis transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę, nagrinėja Biuras, kuris “nustato žalos dydį ir mokėtinos išmokos dydį (…) tačiau išmoka mokama tik nustačius kaltininką”. Tuo tarpu projekto 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatoma, kad “Biuras moka išmoką dėl Lietuvos Respublikoje įvykusių eismo įvykių nukentėjusiam trečiajam asmeniui tais atvejais, jei (…) kaltininkas, kurio tapatybė nenustatyta, padarė žalą asmens sveikatai ir (ar) atėmė asmens gyvybę, kai žala padaryta aplinkybėmis, įrodančiomis transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę”. Be to, projekto 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad “atsakingas draudikas, jo atstovas, paskirtas nagrinėti pretenzijas, ar Biuras (išskyrus šio įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį) privalo išmokėti išmoką per 30 dienų nuo pretenzijos pateikimo dienos.”, o 18 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtina, kad “Biuras taip pat nagrinėja pretenzijas dėl padarytos žalos bei moka išmoką, kai nukentėjusiajam trečiajam asmeniui, kuris nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje, žala padaryta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje jei (…) per du mėnesius nuo eismo įvykio neįmanoma nustatyti transporto priemonės, kuria padaryta žala, jei pagal valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, teisės aktus tokia žala yra atlyginama”. Atsižvelgiant į išdėstytus prieštaravimus, būtina suderinti minėtas projekto nuostatas. 6. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad pagal juridinės technikos reikalavimus terminai turėtų būti rašomi skaičiais, todėl naujos redakcijos įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 dalyse žodžius”tris” ir “du” atitinkamai reikėtų pakeisti skaičiais “3”ir “2”. 7. Naujos redakcijos įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą “jeigu draudikas gali įrodyti juos žinojus” ir 4 dalyje įtvirtintą nuostatą “jeigu Biuras gali įrodyti juos žinojus” reikėtų pakeisti nuostata “ jeigu įrodo”, kadangi “gali įrodyti” nesuponuoja juridinio fakto, kuriam įvykus atsirastų tam tikros teisinės pasekmės. 8. Reikėtų tikslinti projektu keičiamo įstatymo 25 straipsnio redakciją. Pagal Civilinio kodekso 2.66 straipsnio 3 dalį, Juridinių asmenų registre registruojami ne "keičiami įstatai", bet "įstatų pakeitimai". 9. Diskutuotina naujos redakcijos įstatymo 26 straipsnio 8 punkte įtvirtinta galimybė Biurui atšaukti užsienio valstybių  draudimo įmonių atstovus, paskirtus nagrinėti pretenzijas Lietuvoje. Nesuprantama, kuo remiantis projekto 26 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad Biuras turi teisę patvirtinti ir atšaukti užsienio valstybių draudimo įmonių atstovus, paskirtus nagrinėti pretenzijas Lietuvoje. 10. Redaguotina naujos redakcijos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostata “asmens (įmonės ) kodas”, kadangi pateiktas skliausteliuose paaiškinimas sukonkretina asmens sąvoką iki juridinio asmens – įmonės. Siūlytume skliausteliuose pateikto paaiškinimo atsisakyti kaip klaidinančio (kadangi transporto priemonės valdytoju gali būti ir įstaiga, organizacija)  arba fizinių ir juridinių asmenų tvarkomus duomenis nurodyti atskirai. 11. Projekto 24 straipsnio 1 dalyje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (Biuras) apibrėžiamas kaip draudikų, kuriems leidžiama vykdyti Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, asociacija (…). Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad “asociacija - tai juridinių bei fizinių asmenų savanoriškas susivienijimas, vykdantis asociacijos narių nustatytus ūkinius, ekonominius, socialinius, kultūros, švietimo, mokslinio tyrimo uždavinius bei funkcijas”. Pagal projekto 29 straipsnio 1 dalį, Biuro nariais gali tapti draudikai, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama vykdyti Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir sumokėję stojamąjį Biuro nario įnašą. Sisteminė ir lingvistinė minėtų normų analizė leidžia daryti išvadą, kad draudikai, turintys teisę Lietuvos Respublikoje vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą savanoriškumo pagrindu gali įstoti į juos vienijančią organizaciją - Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą. Tuo tarpu projekto 2 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta “draudiko” definicija, pagal kurią “draudikas – asmuo (Lietuvos Respublikos draudimo įmonė, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė ar užsienio valstybės draudimo įmonės filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje), kuris teisės aktų nustatyta tvarka vykdo Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kuris yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro nariu”. Atsižvelgiant į ankščiau išdėstytas aplinkybes, šios projekto nuostatos imperatyvus pobūdis yra diskutuotinas. 12. Siūlytume keisti naujos redakcijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje ir 33 straipsnio 1 dalyje vartojamą sąvoką “administracijos vadovas” į sąvoką “biuro vadovas”, kadangi tiek Civilinis kodeksas, tiek kiti juridinių asmenų veiklą reglamentuojantys įstatymai nustato teises ir pareigas juridinio asmens vadovui, kaip juridinio asmens vienasmeniam valdymo organui, o ne administracijos vadovui. Kartu atkreipiame dėmesį, kad įsigaliojus Darbo kodeksui, darbo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose taip pat nebenaudojama “administracijos” sąvoka. 13. Manytume, kad naujos redakcijos įstatymo 32 straipsnio 4 dalies nuostatoje “Nutraukus darbo santykius su draudiku – Biuro nariu,  tokio asmens narystė Biuro taryboje nutraukiama” žodį “nutraukiama” reikėtų pakeisti žodžiu “pasibaigia”. 14. Svarstytina, ar nereikėtų papildyti naujos redakcijos įstatymo projekto 34 straipsnio 1 dalies devintu punktu nurodant, kad biuro pajamas sudaro ir kitos lėšos, kadangi Biuras, be anksčiau išvardintų pajamų, kurių pateiktas sąrašas yra baigtinis, taip pat gali turėti kitų pajamų (iš turto ir pan.) 15. Redaguotina naujos redakcijos įstatymo 34 straipsnio 5 dalies nuostata “biuro sukauptos lėšos ir turtas išstojusiems arba pašalintiems nariams neatidalijamas”. Iš pateiktų įstatymo nuostatų nėra aiškūs Biuro narių pašalinimo pagrindai ir tvarka, kadangi įstatymo 29 straipsnis kalba tik apie Biuro nario teisių netekimą ir išstojimą iš Biuro. 16. Nėra aišku,  kas yra  36 straipsnio 3 dalies nuostata  “pagal kitas Biuro prievoles”, nes anksčiau projekte jokių kitų biuro prievolių nėra nustatyta. 17. Manytume, kad naujos redakcijos įstatymo 38 straipsnio reiktų atsisakyti kaip perteklinio. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad dabartinė straipsnio formuluotė yra redaguotina, t.y. teismui gali būti apskundžiami ne “ginčai, kylantys su Biuru”, bet Biuro priimti sprendimai ar kiti Biuro veiksmai. 18. Diskutuotina projekto 40 straipsnio 2 dalies nuostata, numatanti Biuro likvidavimo, reorganizavimo bei pertvarkymo galimybę. Biuro narių visuotinio susirinkimo sprendimu, gavus Finansų ministerijos pritarimą. Pažymėtina, kad įstatymo pagrindu įsteigtas Biuras turėtų vykdyti centrinės koordinuojančios institucijos vaidmenį Lietuvoje veikiančių transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įstaigų sistemoje, bei užtikrinti žalos atlyginimo visiems nukentėjusiems tretiesiems asmenims sistemos funkcionavimą.  Atsižvelgiant į tai, o taip pat į projekte nurodytus Jungtinių Tautų bei Europos Sąjungos institucijų teisės aktus, kuriuos įgyvendinant buvo pasirinktas atitinkamas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sistemos modelis, projekte nurodyta Biuro likvidavimo tvarka yra abejotina. 19. 41 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl draudimo sutarties sudarymo terminų atkartoja  naujos redakcijos įstatymo antrojo ir penktojo skirsnio nuostatas. Siūlytume draudimo sutarties sudarymo terminus nustatyti kuriame nors viename skirsnyje – antrajame arba penktajame, kadangi pagal  Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 3 dalį striaipsnio tekstas neturėtų būti kartojamas kituose straipsniuose. 20. Įstatymo projekte išdėstytą naujos redakcijos įstatymo priedą reikėtų išdėstyti po naujos redakcijos įstatymo, t. y. po projekto 44 straipsnio, kadangi priedas yra ne Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo, o Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo priedas. Be to, priedo žymą reikėtų išdėstyti taip: “Lietuvos Respublikos 2001 m. birželio14 d. įstatymo Nr. IX-378 priedas”.	Pritarti Pritarti Pritarti Pritarti Pritarti iš dalies TTK-pritarti Pritarti Pritarti Pritarti 9. Nepritarti TTK-pritarti Pritarti 11. Pritarti iš dalies 12. Pritarti 13. Pritarti 14. Pritarti 15. Pritarti 16. Pritarti 17. Pritarti 18. Pritarti 19. Pritarti 20. Pritarti	9. Biuras patvirtina ir atšaukia užsienio valstybių draudimo įmonių atstovus, paskirtus nagrinėti pretenzijas Lietuvoje, vadovaudamasis Vidaus tvarkos taisyklių 4.1 punktu. 11. Jungtinių Tautų Europos ekonomikos reikalų komisijos Vidaus transporto komiteto Kelių transporto pakomitečio 1949 m. sausio 25 d. priimtoje rekomendacijoje Nr. 5, pagal kurią įsteigiamas biuras, yra numatyta, kad visi draudikai norintys vykdyti privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą turi prisijungti prie Biuro (tapti Biuro nariu) ir finansiškai prisidėti prie Biuro veiklos tam, kad Biuras sklandžiai galėtų vykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Siekiant sklandaus privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo Biuro narių solidarus dalyvavimas sudarant būtinus fondus Biure turi būti privalomas. Atkreiptinas dėmesys, kad ir ES direktyvos, kaip būtiną sąlygą vykdančioms šalyje transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą draudimo įmonėms,  numato - narystę biure (92/49/EEB). Atsižvelgiant į išsakytas pastabas galima būtų pildyti projekto 29 str. 1 dalį tokia nuostata: „Draudikas, kuriam leidžiama vykdyti Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, gali vykdyti šį draudimą tik tapęs Biuro nariu.

5. Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė dėl pasiūlymo (pritarti ar nepritarti)	Argumentai, dėl kurių pasiūlymas nepriimtinas
1.	Seimo nariai P. Vilkas R. Sinkevičius	1. Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:                 “1. Draudėjas turi teisę nutraukti įprastinę draudimo sutartį, apie tai raštu įspėjęs draudiką ne mažiau kaip prieš 15 dienų iki numatomo draudimo sutarties nutraukimo dienos. Nutraukiant draudimo sutartį draudėjo iniciatyva, draudėjui grąžinama sumokėta draudimo įmoka už likusį draudimo sutarties galiojimo laiką, išskaičiavus draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas. Jei reikalavimas nutraukti draudimo sutartį pagrįstas tuo, kad draudikas sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo, ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, nustatomas atsižvelgiant į Civilinio kodekso 6.217 straipsnyje nurodytus atvejus, draudimo sutartis turi būti nutraukta nuo draudėjo reikalavime nurodytos datos. Tokiu atveju draudėjui grąžinama sumokėta draudimo įmoka už likusį draudimo sutarties galiojimo laikotarpį.” 2. Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnio 7, 9 straipsnius ir juos išdėstyti taip: “7. Pasibaigus įprastinės draudimo sutarties terminui, draudimo sutarties terminas automatiškai pratęsiamas draudimo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka , bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių, jei draudimo sutarties šalis nepareiškia ketinimo nepratęsti draudimo sutarties termino. Atsisakymas pratęsti draudimo sutarties terminą turi būti pareiškiamas vienos iš šalių raštu ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki draudimo sutarties termino pabaigos, o jei sutarties terminas yra trumpesnis kaip 3 mėnesiai – prieš kitą šalių susitarimu nustatytą terminą. Draudikas privalo raštu informuoti draudėją apie automatinį draudimo sutarties pratęsimą ir draudėjo teisę atsisakyti automatinio draudimo sutarties pratęsimo.” “9. Automatiškai Pratęsus įprastinės draudimo sutarties terminą, draudėjas privalo draudikui sumokėti draudiko apskaičiuotą draudimo įmoką. Draudimo įmokos nesumokėjimo atveju taikomos šio įstatymo 11 straipsnio 5–7 dalių nuostatos. 3. Papildyti įstatymo projekto 11 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: “4. Draudimo įmokų dydžius nustato draudikas, neviršydamas nustatytų draudimo įmokų viršutinių ribų. Draudimo įmokų viršutines ribas nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.” 4. Papildyti įstatymo projekto 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: “2. Draudikas ar Biuras nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nukentėjusio trečiojo asmens rašytinio pranešimo apie eismo įvykį gavimo dienos privalo nusiųsti įgaliotą asmenį apžiūrėti sugadintą ar sunaikintą turtą. Įgalioto asmens apžiūros atsakaitos bei dokumentai dėl trečiojo asmens sugadinto ar sunaikinto turto turi būti parengti ir pateikti pasirašytinai susipažinti trečiajam asmeniui ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo nukentėjusio trečiojo asmens rašytinio pranešimo apie eismo įvykį gavimo dienos.”  5. Pakeisti įstatymo projekto 19 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: “6. Draudikas ar Biuras moka eismo įvykio metu nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio išmoką, kuri neviršija šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų,ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo. Transporto priemonės (kai ją remontuoti ekonomiškai tikslinga) remonto išlaidos, būtinos atkurti sugadintai transporto priemonei ar jos detalėms, įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Būtinos remonto išlaidos nustatomos ir pagal trečiųjų asmenų pateikiamus dokumentus, patvirtinančius faktines transporto priemonės ar jos detalių atkūrimo išlaidas. ” 6. Pakeisti įstatymo projekto 19 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: “10. Socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, ir įstatymų nustatytais atvejais mokama laidojimo pašalpa įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Draudikas ar Biuras moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui likusios žalos dydžio išmoką, kiek jos nepadengė socialinis draudimas ar privalomasis sveikatos draudimas. Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka įgyja regreso teisę į atsakingą draudiką arba, jei tokio nėra, į žalą padariusį asmenį.” 7. Pakeisti  įstatymo projekto 19 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:                 “11. Jeigu nukentėjusio trečiojo asmens reikalavimai patenkinti pagal savanoriško draudimo sutartį, Biuras moka pagal tokį reikalavimą neatlygintos žalos dydžio išmoką. Draudimo įmonei patenkinus nukentėjusiojo reikalavimus pagal savanoriško draudimo sutartį, ji negali reikalauti Biuro grąžinti šiuo pagrindu išmokėtų sumų. ”Nukentėjusiojo trečiojo asmens reikalavimai tenkinami pirmiausia pagal draudimo sutartį. Jeigu nukentėjusio trečiojo asmens reikalavimai pilnai nepatenkinti pagal draudimo sutartį, neatlygintos žalos dydžio išmoka pagal tokį reikalavimą mokama pagal savanoriško draudimo sutartį, jei tretysis asmuo yra tokią sudaręs.”	Pritarti Pritarti 3. Nepritarti 4.  Iš dalies pritarti patikslinti red. 5.  iš dalies pritarti 6. Nepritarti 7. Nepritarti	3. Draudimo įmokų viršutinių ribų nustatymas prieštarauja Tarybos direktyvai 92/49/EEB, kuri liberalizuoja draudimo veiklą Europos Sąjungoje, įtvirtindama draudimo įmonių laisvę nustatyti draudimo įmokų dydžius (direktyvos 6, 29 ir 39 straipsniai) bei Europos Teisingumo Teismo praktikai. Europos Teisingumo Teismas savo praktikoje pripažino draudimo įmokų nustatymo laisvę byloje Komisija prieš Prancūziją C-296/98 bei byloje Komisija prieš Italiją, C-59/01. Teismas konstatavo, kad Italija pažeidė įmokų nustatymo laisvę, nustatytą direktyvoje 92/49/EEB, įtvirtindama nuostatas, kuriomis, esant tam tikroms sąlygoms, uždraudė draudimo įmonėms didinti civilinės atsakomybės draudimo įmokas; įtvirtino draudimo įmonėms pareigą per tam tikrą laikotarpį taikyti tik galiojančius įmokų dydžius; taip pat nustatė pareigą draudimo įmonėms apskaičiuoti įmokas pagal detalius, privalomus kriterijus. 4. Pasiūlyti  14 str.  2 dalyje po žodžių “sunaikintą turtą” įrašyti  žodžius : “surašyti apžiūros  ataskaitą ir pateikti ją pasirašytinai susipažinti nukentėjusiam trečiajam asmeniui”. 5. Pasiūlyti patikslinti 19 str. 6 dalį: “Draudikui ar Biurui ir nukentėjusiam trečiajam asmeniui susitarus dėl įmonės, kurioje bus remontuojamas sugadintas turtas, ir susitarus, kad draudikas ar Biuras išmoką perves tiesiogiai turtą remontuojančiai įmonei, draudikas ar Biuras, gavęs mokėjimo dokumentą, privalo pervesti išmoką šiai įmonei ne vėliau kaip per 1 darbo dieną po to, kai sugadintas turtas buvo suremontuotas.” 6. Projekto 19 straipsnio 10 dalies 1 sakinys atitinka Civilinio kodekso 6.290 straipsnio 1 dalies ir 6.291 straipsnio 2 dalies nuostatas. 19 straipsnio 10 dalies 2 ir 3 sakiniai paaiškina šios dalies 1 sakinį, todėl manome, kad juos netikslinga išbraukti. 7.  Siūloma redakcija pablogintų asmenų, kurie draudžiasi savanorišku draudimu, padėtį. Savanoriškai besidraudžiantys asmenys gali su draudimo įmone susitarti dėl geresnių draudimo sutarties sąlygų, nei nustatytos privalomajame draudime, ir už tai moka didesnes draudimo įmokas. Todėl nukentėjusiam asmeniui turėtų būti palikta teisė pačiam pasirinkti, į kurią draudimo įmonę (savo ar kaltininko) kreiptis dėl išmokos išmokėjimo. Draudimo įmonė, išmokėjusi draudimo išmoką pagal savanoriško draudimo sutartį, turės regreso teisę į kaltininko draudimo įmonę.
2.	R. Valčiukas P. Vilkas	Pakeisti įstatymo projekto 41 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: “2. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo: policija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, įmonės, atliekančios valstybinę techninę apžiūrą, institucija, atsakinga už transporto priemonių valstybinę registraciją.”	Nepritarti	Numačius, kad draudimo kontrolę vykdo ir įmonės, atliekančios valstybinę techninę apžiūrą, būtų labiau užtikrintas privalomojo draudimo kontrolės mechanizmas, kadangi policijos galimybės yra ribotos.
3.	P. Jakučionis	4 straipsnio 1 dalį papildyti žodžiais “ir naudojama kelių eisme”.                 Pastaba: jei automobilis žiemą nenaudojamas ar savininkas ilgesniam laikui yra išvykęs ir niekam automobilio neperdavęs, jis gali būti tam laikui neapdraustas.	Nepritarti	Nebūtų pilnai įgyvendinta ES direktyva 72/166/EEB, kuri reikalauja, kad kiekviena valstybė imtųsi priemonių būtinų garantuoti, kad visos transporto priemonės, kurių įprastinė buvimo vieta yra tos valstybės teritorijoje (t.y. kurios registruotos toje valstybėje) būtų apdraustos. Atkreipiame dėmesį, kad jei transporto priemonė tam tikrą laiką nėra naudojama, yra numatytas draudimo įmokos mokėjimo sustabdymas (projekto 9 straipsnio 5 dalis). Be to, nebūtų užtikrinta apsauga asmenims, nukentėjusiems eismo įvykio metu, kuris įvyko ne kelyje.
4.	S. Kružinauskas	1. Pakeisti 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: 4. Įprastinės draudimo sutartys sudaromos, kai įprastinė transporto priemonės buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įprastinė draudimo sutartis sudaroma prieš valstybinį transporto priemonės įregistravimą, jeigu ši transporto priemonė yra neapdrausta. Jeigu transporto priemonė neprivalo būti registruojama, draudimo sutartis sudaroma prieš pradedant ją naudoti.	Nepritarti	Žiūrėti  aukščiau išdėstytą paaiškinimą dėl  4 str. 1 dalies

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė dėl pasiūlymo (pritarti ar nepritarti)	Argumentai, dėl kurių pasiūlymas nepriimtinas
1.	Teisės ir teisėtvarkos komiteto ir  patarėjos L.Zdanavičienės pastabos:	- siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į pastabas, kurioms komitetas pritarė bei komiteto pasiūlymus: 1. Apsvarstyti  ir įvertinti, ar įstatyme įtvirtintos nuostatos, nustatančios konkrečią privalomojo draudimo sumą (500 000 eurų dėl žalos asmeniui bei 100 000 eurų dėl žalos turtui) ir paliekančios teisę draudimo įmokų dydžius nustatyti patiems draudikams, nesudarys prielaidų žymiai padidinti draudimo įmokas. 2. Atkreipti dėmesį, jog Įstatymo projekto nuostatos nenustato aiškaus žalos atlyginimo mechanizmo. 3. Tobulinant projekto nuostatas, susijusias su žalos atlyginimu asmeniui, siūlytina pasitelkti sveikatos apsaugos specialistus. 1. Keičiamo naujos redakcijos įstatymo projekto (toliau – projekto) 2 str. 13 dalyje yra vartojamas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro trumpinys – “Biuras”. Atkreiptinas dėmesys, jog jau 11 d. yra vartojamas toks trumpinys, nors jo išaiškinamas pateikiamas vėliau. Siūlytina pirmą kartą skliausteliuose pateikti tokį trumpinimą šio straipsnio 3 d.; 2. Projekto 7 str. 1 d. nustatyta, jog “draudėjas turi teisę nutraukti įprastinę draudimo sutartį, apie tai raštu įspėjęs draudiką ne mažiau kaip prieš 15 dienų iki numatomo draudimo sutarties nutraukimo dienos.” Tuo tarpu draudiko iniciatyva nutraukiant įprastinę draudimo sutartį (šio straipsnio 2 dalis) draudėjo įspėjimas nėra numatomas. 3. Projekto 9 str. yra reglamentuoti draudimo sutarties įsigaliojimo ir galiojimo terminai, todėl šio straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių “draudimo liudijimo galiojimo laikotarpis” reikėtų rašyti “draudimo sutarties galiojimo laikotarpis” nes draudimo liudijime yra fiksuojama tik liudijimo išdavimo data ir sutarties galiojimo terminai. 4. Projekto 13 str. 4 d. vietoj žodžio “kaltininką” reikėtų rašyti “kaltininko tapatybę”. 5. Svarstytina, ar projekto 18 straipsnyje, kurio pavadinimas “Biuro, kaip Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo institucijos, mokama išmoka” reikėtų dėstyti nuostatas apie biuro, kaip žalos atlyginimo institucijos, atliekamą funkciją – nagrinėti pretenzijas dėl padarytos žalos. Derintinas pavadinimas su straipsnyje dėstomomis nuostatomis. 6. Svarstytina, ar projekto 24 str. pateikta “Biuro” sąvoka neturėtų būti dėstoma įstatymo pradžioje prie sąvokų. 7. Projekto 25 str. redaguotinos nuostatos, kadangi juridinių asmenų registre registruojami įstatų pakeitimai, o ne pakeisti įstatai. 8. Projekto 26 str. 3 punkte prieš žodį “žalos” įrašytini žodžiai “Lietuvos Respublikos”. 9. Projekto 28 str. 3 d. 9 p. nurodyta, kad duomenų bazėje  tvarkomi “kitų valstybių informacijos centrų teikiama informacija”. Tai matyt turima omenyje “kitų valstybių Biurų teikiama informacija”. 10. Projekto 28 str. 6 ir 7 dalyse derintinos vartojamos sąvokos “teisėtą interesą” ir “teisinį interesą”. 11. Projekto 28 str. 6 d. nustatyta, kad Biuras “teikia duomenų bazėje esančią informaciją <...> Biuro nariams”.  Čia patektų ir bazėje tvarkomi ir kaupiami asmens duomenys. Tuo tarpu 29 str. pasakyta, kad “Biuro nariai turi teisę gauti Biuro turimą informaciją apie Biuro veiklą”. Reikėtų šias nuostatas suderinti tarpusavyje, kadangi asmens duomenys yra bazėje esanti informacija, bet tai nėra informacija apie Biuro veiklą. 12. Iš projekto 29 str. 4 bei 6 dalių galima būtų suprasti, kad apie teisės vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą sustabdymą arba panaikinimą Biurą informuoja ir Biuro nariai, ir priežiūros institucija. Svarstytina, ar tai nėra funkcijų dubliavimosi. 13. Projekte minima “Biuro administracija”, kuriai vadovauja Biuro administracijos vadovas – Biuro direktorius. Biuro direktoriaus funkcijos yra nustatytos, tačiau iš projekto nėra aišku, kas yra ta administracija ir kokios jos funkcijos. 14. Kadangi Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatyme reglamentuojama ne tik įgyvendinimo tvarka, bet ir nustatomas įsigaliojimas, siūlytina šį įstatymą vadinti “Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu”.	Pritarti Pritarti Nepritarti Nepritarti Pritarti Pritarti Pritarti Pritarti Pritarti 9. Nepritarti Pritarti Pritarti Pritarti Pritarti Pritarti	2. Draudėjas turi įspėti draudiką prieš 15 dienų iki draudimo sutarties nutraukimo, kai draudimo sutartis nutraukiama draudėjo pageidavimu, nesant draudiko kaltės. Jei draudimo sutartis nutraukiama dėl to, kad draudikas nevykdo sutarties, ji nutraukiama nuo draudėjo reikalavime nurodytos dienos (projekto 9 straipsnio 1 dalis). Draudikas neturi teisės nutraukti draudimo sutarties be priežasties, o jei draudikas nutraukia draudimo sutartį dėl to, kad draudėjas nevykdo sutarties, jis, kaip ir aukščiau minėtu atveju draudėjas, turi teisę pasirinkti draudimo sutarties nutraukimo dieną. 3. Atsižvelgiant į projekto nuostatas, draudimo liudijime turės būti nurodomas ir draudimo sutarties, ir draudimo liudijimo galiojimo laikotarpiai. 9. Direktyvos 2000/26/EB 5 straipsnis įpareigoja valstybes įsteigti arba patvirtinti informacijos centrą. Lietuvoje informacijos centro funkciją pavedama vykdyti Biurui, kitose valstybėse tai gali būti įsteigta atskira institucija.
2.	Ekonomikos komitetas	Siūlo: atsižvelgiant į pateiktų pasiūlymų gausą,  o taip pat į Ekonomikos komitete išdėstytas Susisiekimo ministerijos,  Lietuvos pramoninkų konfederacijos ir kitų suinteresuotų asmenų pastabas – grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti, tuo tikslu sudarant darbo grupę iš Susisiekimo,  Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų, Lietuvos pramoninkų konfederacijos, Lietuvos vartotojų asociacijos, Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biuro ir kitų suinteresuotų asmenų atstovų.	Pritarti iš dalies	Komiteto darbo grupė  patobulino įstatymo projektą atsižvelgdama į pateiktas pastabas ir pasiūlymus

7. Komiteto sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu komitetas priima sprendimą 150 str.1d. 3-6 punktuose, pateikiami sprendimo argumentai):

Pritarti Vyriausybės pateiktam, Komiteto patobulintam įstatymo projektui  Nr. IXP-3117(2)

                8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

                9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra

                10. Komiteto paskirtas pranešėjas:  G. Šivickas

Priedai:    1. Komiteto siūlomas įstatymo projektas.      

Komiteto pirmininkas                                                                                                       Algirdas Butkevičius