Šešiasdešimt
ketvirtasis (474) nenumatytas posėdis
2004
m. vasario 5 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SKARDŽIUS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielosios Seimo narės, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo vasario 5 d. nenumatytą, arba neeilinį, plenarinį Seimo posėdį. Prašom pirma registruotis.
Kol kas 52 Seimo nariai. Bet paskui, kai priiminėsime įstatymus, dar registruosimės. Primenu, kad tai Seimo valdybos iniciatyva sušauktas posėdis, todėl darbotvarkė yra tokia, kokią pateikė Seimo valdyba. Tikiuosi, jūs tam neprieštarausite, nors, matau, kolega S.Lapėnas nori tarti žodį. Prašom.
S.LAPĖNAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Vis dėlto frakcija, apsvarsčiusi šios dienos darbotvarkę, taip ir nerado tų argumentų, kodėl šis Seimo posėdis negalėjo vykti normalia darbo tvarka, kitą savaitę būtų surengtas visas Seimo posėdis, visą darbo dieną, o ne tik pusdienį, iki 13.00 valandos. Daugelis Seimo narių, planuodami savo veiklą, planavo susitikimus, renginius rinkimų apygardose, ir toks netikėtas primygtinis posėdžio rengimas atrodo šiek tiek keistas. Prašytume labai pagrįstai motyvuoti, kodėl jis vis dėlto taip netikėtai surengtas, ir paaiškinti, kodėl jis negalėjo būti pirmadienį.
PIRMININKAS. Gal M.Pronckus ir tada iš karto abiem atsakysiu.
M.PRONCKUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš dėl nenumatyto posėdžio. Iš tikrųjų aš tikėjausi, tuo labiau kad vakar buvo paskelbta, jog Lietuva pagal Tarptautinio teismo sprendimą turės mokėti 40 mln. Lt baudą už tam tikrus su nafta padarytus dalykus, aš maniau, kad čia bus ir tie naftos reikalai, 40 mln. įdėti. Bus ieškoma kaltininkų, bus sudaroma Seimo komisija, todėl aš kreipiuosi į valdybą, kad apsvarstytų šį klausimą ir iš tikrųjų spręstų, ką darysim su 40 mln., kurie priteisti Lietuvos nenaudai. Ačiū.
PIRMININKAS. Nors M.Pronckaus klausimas iš tikrųjų sunkesnis, bet man lengvesnis atsakyti. Išvadą pateiks Vyriausybė ir pateiks atitinkamus siūlymus. Jeigu Seimo nariai norės inicijuoti kokią komisiją, tai čia yra Seimo narių šventa valia pagal mūsų demokratinį Seimo statutą.
Dabar dėl posėdžio būtinybės. Pirma, neteisybė, kad nebuvo kalbėta. Buvo daug kartų sakyta, kad posėdžiai bus, buvo įspėta ir per Seimo posėdį, ir Seniūnių sueigoje, ir Seimo valdyboje, ir ne kartą. Pagrindinis reikalas, žinoma, yra eurointegraciniai klausimai, kur mes, deja, nepaisant visų pastangų, o gal kaip tik dėl to, kad trūko pastangų kai kuriems komitetams, mes šiek tiek atsiliekame. Pažiūrėkite, kiek yra eurointegracinių klausimų, daugiau negu 10. Iš esmės tai yra pagrindiniai šio posėdžio klausimai. Eurointegracinių klausimų taip pat bus ir kitą ketvirtadienį, todėl prašyčiau ir kolegą S.Lapėną, ir kitus klausytis. Aš siūlysiu, kad artimiausias posėdis būtų šaukiamas kitą ketvirtadienį, tai yra vasario 12 dieną. Juo labiau kad, matyt, tada turėsime spręsti ir dėl Specialiosios tyrimo komisijos darbo rezultatų ar ko nors kita. Tiek informacijos dėl šios dienos ir dėl būsimų darbų. Ar dar kolega… E.Klumbys. Prašom. Kolega E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Seimo vicepirmininke, aš dėl rezervinio 2 klausimo – Politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Teisės ir teisėtvarkos komitetas padarius pertrauką dar nesvarstė, nes išsiųsta įvairioms institucijoms ir aukštosioms mokykloms dėl šio įstatymo projekto. Manyčiau, čia neturėtų būti.
PIRMININKAS. Ačiū, kad tai priminėte, aš pats norėjau pasakyti, kad jūsų komitetas tikrai nebaigė svarstyti, vadinasi, mes negalime svarstyti, todėl tai buvo įrašyta į rezervą, tikintis, kad bus padaryta. Dabar nepadaryta. Be abejo, nebus 4 ir 5 rezervinių klausimų, nes jie net neužregistruoti, tarp frakcijų nėra galutinio susitarimo. Jeigu galutinio susitarimo nebus, tai tada pagal Statutą spręs Seniūnų sueiga, bet, žinoma, ne šiandien.
Tada, jau daugiau nesant prieštaravimų ir pareiškimų, pradedame posėdį pagal šiek tiek sutrumpintą darbotvarkę. Pirmasis darbotvarkės punktas – Lietuvos banko įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3074(2). Priėmimas. Pranešėjas – pagrindinio komiteto vardu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas A.Butkevičius. Eurointegracinis. Prašom, gerbiamasis pirmininke ir pranešėjau, gal pradžioje pasakykite, kokia čia bendra situacija, t.y. ar daug pataisų ir ką jūs siūlote daryti, ar iš karto einame pastraipsniui. Prašom.
A.BUTKEVIČIUS. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas po svarstymo gavo dvi Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Antrai pastabai pritarta, ji daugiau redakcinio pobūdžio, o pirma pastaba buvo nagrinėta mūsų komitete ir prieš šio įstatymo svarstymą. Bet jie antrą kartą parašė tą pačią pastabą. Jie norėtų, kad įstatyme liktų nuostata, jog Lietuvos banko valdybos nariai būtų atleisti tik pasibaigus kadencijai. Kadangi šis įstatymas yra eurointegracinis įstatymas ir jis įsigalios nuo gegužės 1 d., jis turi būti priderintas prie Europos centrinio banko reikalavimų arba keliamų teisės reikalavimų. Europos centrinis bankas reikalauja, kad Lietuvos banko valdybos nariai būtų tik tie asmenys, kurie dirba Lietuvos banke. Todėl nepritarta tai pastabai. Noriu pasakyti, kad šiuo metu Lietuvos banko valdybą sudaro 7 nariai. Dviejų narių kadencija jau baigiasi artimiausiu metu, o visi kiti penki valdybos nariai iki įstatymo įsigaliojimo parašys pareiškimus, atsistatydins ir jiems bus išmokėta kompensacija. Su jais buvo kalbamasi, ne vieną kartą tuo klausimu buvo diskutuojama, aš manau, kad problemų neiškils. Siūlyčiau šį įstatymą priimti pastraipsniui, nes daugiau nėra gauta pastabų.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Mielieji kolegos, 1 straipsnis, arba 1 straipsnio papildymas. Pastabų nėra. Galim priimti? Ačiū.
2 straipsnis, arba 3 straipsnio pakeitimas. Taip pat pastabų nėra. Sutinkame. Ačiū. Prašau? Prašom tada dėl balsavimo motyvų dėl 2 straipsnio. Prašau. Kolega E.Klumbys dėl 2 straipsnio, arba bazinio įstatymo 3 straipsnio pakeitimo. Prašom.
E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, pirma, svarstant šį įstatymą, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 125 straipsnį. Centrinis bankas nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. Štai 2 straipsnyje yra parašyta, kad Lietuvos bankas pirmiausia vadovaujasi Bendrijos steigimo sutartimi ir t.t., ir t.t. Toliau, taip pat vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais. Net nėra pažymima, kad jis vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija. Aš manau, kad negalima priimti tokios redakcijos straipsnio.
PIRMININKAS. Prašom, pirmininke. Nors, mano nuomone, Konstitucija taip pat yra įstatymas, tik pagrindinis. Prašom.
A.BUTKEVIČIUS. Taip. Aišku, jūs iš dalies atsakėte į užduotą klausimą. Aš noriu pabrėžti, kad Europos Bendrijų steigimo sutartis, tai, kas numatyta Europos centrinio banko statute ir nuostatuose, yra aukščiau už Lietuvos įstatymus, tai yra viskas nuosekliai surašyta pagal visus keliamus reikalavimus.
PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis pirmininke. Ar kolega E.Klumbys reikalauja balsuoti? Kolegos, dėmesio, prašom pasiruošti! Balsuojame dėl 2 straipsnio, arba 3 straipsnio pakeitimo pagal tą variantą, koks yra pateiktas pagrindinio komiteto. Prašom balsuoti. (Šurmulys salėje) Prašom garsiai neagituoti.
Už – 54, prieš – 3, susilaikė 7, straipsnis priimtas.
3 straipsnis, arba 6 straipsnio pakeitimas, papildymas. Atrodo, pastabų nėra.
A.BUTKEVIČIUS. Nėra.
PIRMININKAS. Galime priimti? Ačiū.
4, arba 7 straipsnio pakeitimas. Nėra pastabų?
A.BUTKEVIČIUS. Nėra.
PIRMININKAS. Priimta. 5 straipsnis. Čia jūs kaip tik apie šitą kalbėjote, taip?
A.BUTKEVIČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Dėl 5 straipsnio prašom. Kolega E.Klumbys dar kartą. E.Klumbys. Prašom dėl balsavimo motyvų.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, aš noriu kalbėti dėl šio straipsnio 3 dalies, bazinio įstatymo šio straipsnio 6 dalies, kad Lietuvos banko valdybos pirmininkas į šias pareigas gali būti skiriamas neribojant kadencijų skaičiaus. Netgi Lietuvos Respublikos Prezidento kadencijų skaičius yra neribojamas. O čia, kai Lietuvos bankas iš principo tampa Europos centrinio banko regione kontora, mes įvedame įstatyminę nuostatą, kad kadencijų skaičius neribojamas. Manyčiau, yra neteisinga. Reikalauju balsuoti.
PIRMININKAS. Ar pirmininkas nori tarti žodį? Prašom.
A.BUTKEVIČIUS. Šiuo klausimu buvo diskutuojama ne vieną kartą. Buvo įvairiausių pasiūlymų riboti kadencijų skaičių, dvi arba tris. Bet daugelyje pasaulio valstybių, pabrėžiu, yra taikoma įvairiai. Kai kuriose valstybėse yra ribojamas kadencijų skaičius, kai kuriose yra neribojamas kadencijų skaičius. Mes vis dėlto pasirinkome tokį variantą, kad nebūtų ribojamas kadencijų skaičius, nes Lietuvos banke dirba specialistai, o ne politikai. Aš nematau jokio pavojaus.
PIRMININKAS. Nuomonės aiškios. Kolegos, dėmesio! Prašom registruotis, ypač tie, kurie atėjo dabar. Prašom registruotis ir balsuojame dėl 5 straipsnio, arba bazinio įstatymo 10 straipsnio priėmimo pagal tą redakciją, kurią pateikė pagrindinis komitetas. Prašom balsuoti.
Už – 56, prieš – 7, susilaikė 2, straipsnis priimtas.
Dabar, man atrodo, nuo 6 straipsnio iki 19 straipsnio jokių pastabų nėra. Ar galime dėl visų susitarti? Ne? Tada iš eilės. Vėl kolega E.Klumbys turi prieštaravimų. Tada iš eilės 6 straipsnis, arba 11 straipsnis. Galima priimti? Priimta.
7 straipsnis, arba 12 straipsnio papildymas. Vėl kolega E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, aš noriu pasisakyti prieš šią nuostatą. Aš dar suprasčiau, kad to būsimo vadinamojo Lietuvos banko valdybos pirmininką skirtų Europos centrinis bankas. Tarkime, jeigu jį atleistų Lietuvoje, tada jis kreiptųsi tiesiai į Europos teisingumo teismą. Šioje situacijoje, kai jį skirs Lietuvos Respublikos Seimas ir pats Seimas jį atleis, o jis jau skųsis tiesiai į Europos teisingumo teismą, manau, tai yra visiškai neteisinga. Aš esu prieš šią įstatymo nuostatą.
PIRMININKAS. Pirmininkas.
A.BUTKEVIČIUS. Labai trumpai. Šis straipsnis irgi buvo diskutuojamas su mūsų Kanceliarijos Teisės departamentu ir jis pastabų neturėjo šiam straipsniui.
PIRMININKAS. Taigi prašom balsuoti dėl 7 straipsnio, arba 12 straipsnio papildymo. Prašom registruotis ir balsuoti.
Už – 44, susilaikė 2, straipsnis priimtas.
8 straipsnis, arba 14 straipsnis. Nėra pastabų? Galime priimti?
A.BUTKEVIČIUS. Nėra.
PIRMININKAS. Priimta. 9 straipsnis, arba 16 straipsnis. Priimta. 10 straipsnis, arba 17 straipsnio pakeitimas.
A.BUTKEVIČIUS. Nėra.
PIRMININKAS. Priimta. 11 straipsnis, arba 18 straipsnio pakeitimas.
A.BUTKEVIČIUS. Nėra.
PIRMININKAS. Nėra pastabų. Priimta. 12 straipsnis, arba įstatymo papildymas 181 straipsniu. Nėra pastabų, niekas nenori kalbėti. Priimta.
13 straipsnis, arba 19 straipsnio pakeitimas.
A.BUTKEVIČIUS. Nėra.
PIRMININKAS. Ne, minutėlę. E.Klumbys. Prašom, kolega.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, aš noriu pasisakyti prieš šio straipsnio 3 dalį, kad valstybės tarnybos ir banko paslaptį sudarančios informacijos detalius sąrašus tvirtina Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Aš manyčiau, kad šiuos detalius sąrašus turėtų tvirtinti bent Vyriausybė, nes vienas asmuo tokių dalykų negali tvirtinti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau!
A.BUTKEVIČIUS. Tikrai negalima būtų pritarti tokiam pasiūlymui, tai prieštarautų Europos centrinio banko reikalavimams.
PIRMININKAS. Kolegos, prašom pasiruošti, registruojamės ir balsuojame dėl 13 straipsnio, arba 19 straipsnio pakeitimo pagal pagrindinio komiteto poziciją. Prašom registruotis ir balsuoti.
Už – 59, prieš – 2, straipsnis priimtas.
14 straipsnis, arba įstatymo 3 skirsnio pavadinimo pakeitimas. Čia nėra prieštaravimų?
A.BUTKEVIČIUS. Nėra.
PIRMININKAS. Priimta. 15 straipsnis, arba 20 straipsnio pakeitimas.
A.BUTKEVIČIUS. Nėra.
PIRMININKAS. Nėra pastabų. Priimta. 16 straipsnis, arba 21 straipsnio pakeitimas. Galima priimti?
A.BUTKEVIČIUS. Galima.
PIRMININKAS. Priimta. 17 straipsnis, arba 23 straipsnio pakeitimas.
A.BUTKEVIČIUS. Galima.
PIRMININKAS. Priimta. 18 straipsnis, arba 24 straipsnio pakeitimas. Nėra prieštaravimų?
A.BUTKEVIČIUS. Galima.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar 19 straipsnis, arba 37 straipsnis, kur buvo Teisės departamento pastaba. Kiek supratau, komitetas sutinka patikslinti.
A.BUTKEVIČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime šį straipsnį priimti su Teisės departamento pasiūlytu patikslinimu? Galime? Priimta. Ačiū.
20 straipsnis, arba įstatymo papildymas 461 straipsniu. Nėra pastabų?
A.BUTKEVIČIUS. Nėra.
PIRMININKAS. Galima priimti? Ačiū. 21 straipsnis, arba 40 straipsnio pakeitimas. Nėra pastabų? Priimta.
22 straipsnis, arba 50 straipsnio pakeitimas.
A.BUTKEVIČIUS. Nėra.
PIRMININKAS. Taip pat nėra ir niekas nenori kalbėti. Priimta.
23 straipsnis, arba įstatymo papildymas 541 straipsniu.
A.BUTKEVIČIUS. Čia truputį keisis redakcija.
PIRMININKAS. Tai dėl tų redakcinių patikslinimų niekas neprieštarauja? Priimta.
24 straipsnis – įstatymo papildymas priedu dėl Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimo. Niekas neprieštarauja? Priimta.
Ir, atrodo, paskutinysis – įstatymo įsigaliojimas nuo gegužės 1 dienos. Niekas neprieštarauja? Priimta.
Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar prašom dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo. E.Klumbys pirmasis. Prašom, kolega.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, šiandien bus priimamos Lietuvos banko, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvai, įstatymo pataisos, kurios akivaizdžiai suvaržo mūsų valstybės suverenitetą. Tai yra dar vienas žingsnis atsisakant mūsų valstybės įtakos pačiai valstybei. Aš negaliu balsuoti už tokį įstatymą. Balsuosiu prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų valia. A.Matulevičius. Prašom, kolega.
A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, reikės balsuoti už vien todėl, kad kolega gal iš dalies neteisus dėl vieno klausimo – jau seniai mūsų centrinis bankas neatitinka klasikinio banko funkcijų. Mes, paklausę Tarptautinio valiutos fondo, pagal Valiutų tarybos modelį seniausiai litą susiejome su doleriu, dabar su euru. Žinoma, mūsų monetarinės politikos laukia gana rimti išbandymai, nes šiandien pasaulyje mes matome fenomeną, kai labai silpnėjant doleriui Amerikos ekonomika iš esmės įveikė krizę ir pradeda kilti, kaip jie vadina, recesija. Vadinasi, reikia tokius dalykus studijuoti, analizuoti ir mokytis, bet aš, pritardamas, kad reikia daryti šias pataisas, nes suprantu, kad to reikalauja mūsų stojimo į Europos Sąjungą sutartis, vis dėlto norėčiau atkreipti dėmesį ir į tokį dalyką. Gal truputį per greitai iš savo banko, buvusio irgi TSRS centrinio banko filialu, darome kaip ir Europos banko filialą, nes, mano nuomone, diskusija apie euro įvedimą valstybėje dar neįvyko, ir ji turėtų būti labai rimta. Žiūrėkite, kad žmonės nepareikalautų referendumo ir kad jo rezultatai, neduok Dieve, nebūtų kaip Švedijoje, todėl taip paprastai elgtis negalima. Aš, iš principo pritardamas šioms pataisoms (turiu omeny tuos žmones, kurie užsiima bankais ir finansais), nes ateityje apie tai reikės galvoti, kadangi kainų šuoliai būna ne tada, kai politiškai įstoji į kokią nors sąjungą, bet kai susijungia pinigai, ir tam reikia ruoštis. Treji metai – nedidelis laiko tarpas. Ačiū.
PIRMININKAS. J.Veselka. Prašom, kolega. Kita nuomonė.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, žiūrėkite, net tos valstybės, kurios jau yra Europos Sąjungoje ir kurių ekonomika yra gana stipri, vis dėlto neatsisako nei savo valiutos, nei savo centrinių bankų. Pinigai, gerbiamieji, tai ne šiaip kokia institucija, kurių viena daugiau ar viena mažiau. Monetarinė politika turi atitikti ekonomikos galimybes, ekonominį potencialą, o ne būti susieta su kuo nors. A.Matulevičius teisus. Visų pirma mes gėdą padarėm savo tautai, kai atsisakėme iš tikrųjų klasikinių centrinio banko funkcijų ir pasirinkome Valiutų tarybos modelį. Tai tinka beraštėms šalims. Mes tuo pirmuoju žingsniu paniekinome savo tautą. Dabar žengiamas paskutinis žingsnis. Kas įdomiausia? Mes leidžiame nemažai pinigų krašto apsaugai, visokioms žvalgyboms ir nepaisome esminio dalyko – teritoriškai niekas dabar nieko nesistengia užkariauti. Vyksta finansinis kolonializmas, pradedant kontroliuoti visų valstybių pinigus. Štai yra finansinis kolonializmas, ir mes nesiimame priemonių, kad būtent finansinė laisvė dabar yra svarbiausias dalykas. Todėl aš negaliu balsuoti už pataisas.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar A.Butkevičius. Prašom, kolega.
A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, nesirengiau kalbėti, bet labai trumpai, nes išgirdau labai daug netiesos. Vis dėlto Lietuvos banko funkcijos yra visai kitokios, negu kalbėjo oponentai. Lietuvos bankas yra atsakingas už monetarinę politiką, jokiu būdu ne už fiskalinę. Kai Europos centrinis bankas galės reguliuoti ir paskolų palūkanų normą, aš manau, dėl to bus tik geriau ir vartotojams, ir mūsų įmonėms, nes palūkanų normos Lietuvai bus dar labiau sumažintos. Aš nematau jokių pavojų ir jokių galimų grėsmių, priėmus šį įstatymą. Kviečiu visus balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dėmesio! Visi, kurie norėjo kalbėti, kalbėjo. Dabar balsuojame dėl viso Lietuvos banko įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo. Prašom. Registruojamės ir balsuojame dėl viso Lietuvos banko įstatymo pakeitimo ir papildymo. Balsavimas pradėtas. Kolegos, dėmesio! Prašom būti savo vietose ir balsuoti.
Užsiregistravo 80 Seimo narių.
75 – už, 3 – prieš, 1 susilaikė. Įstatymas priimtas.
Biokuro įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3004(4*)ES (priėmimas)
Mielieji kolegos, imamės kito eurointegracinio įstatymo, tai yra. Taip pat priėmimas. Pranešėjas pagrindinio, Ekonomikos, komiteto vardu – J.Budrevičius. Prašom, kolega. Protokolui primenu, kad projekto registracijos Nr.IXP-3004(4). Taip pat eurointegracinis. Prašom. Ar yra pastabų?
J.BUDREVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, po svarstymo Seimo narių pakeitimų, pasiūlymų negauta, tačiau gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada su pastaba ir pasiūlymu. Noriu pasakyti, kad 1 punktas – projekto 8 straipsnio…
PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio! Paklausom!
J.BUDREVIČIUS. 8 straipsnio 4 dalyje siūlo sąvoką „biodegalus keisti į „biokurą, tačiau mes siūlome nekeisti, palikti pagal galiojantį Vyriausybės projektą, nes kalbant apie biodegalus kalbama apie alkoholio panaudojimą vidaus degimo varikliuose, o biokuras apima ir kitą kurą. Pasiūlymui žodžius „konfiskuotas alkoholis keisti žodžiais „konfiskuoti alkoholio produktai pritariame.
PIRMININKAS. Gerai. Žodžiu, iš dalies pritariate.
J.BUDREVIČIUS. Taip. 2 punkte atkreiptinas dėmesys, kad reikės taisyti du Alkoholio kontrolės įstatymus. Pirmas jau užregistruotas ir pranešėjas laukia eilės, aš matau, o kitam (…) bus užregistruota pataisa, ir klausimas bus išspręstas.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, iš esmės čia… Nepabėkite. Iš esmės yra vienas straipsnis, tai yra ta naujoji redakcija, bet mes galime tą naująją redakciją dar pastraipsniui priimti. Ar reikalauja kas balsuoti ir kalbėti dėl kiekvieno straipsnio, ar dėl viso? Dėl 8? Gerai. Tada sutariam, kad septyni naujos redakcijos įstatymo straipsniai priimti, o dėl 8 žodį nori tarti J.Veselka. Prašom, kolega.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, mano galva, daroma esminė klaida dėl 8 straipsnio 4 dalies, kuria yra įteisinamas nelegaliai atvežtų alkoholio produktų legalus panaudojimas. Gerbiamieji kolegos, jeigu vienas kontrabandininkas atveža į Lietuvą prekių, kitas – iš jo atima, tai nereiškia, kad tos prekės nėra kontrabandinės. Jeigu mes tokia filosofija vadovaujamės, tai labai gerai – pasiųsime vaiką atvežti prekių, paskui iš jo atimsime ir jos taps legalios. Gerbiamieji, tai, kas nelegaliai įvežta į Lietuvą, turi būti sunaikinta, ir negali valstybė tapti kontrabandininkų tarpininke, todėl aš esu prieš šią 4 dalį.
PIRMININKAS. Supratom. A.Matulevičius – kita nuomonė. Tada, jeigu norės, dar ir pranešėjas žodį tars. A.Matulevičius. Prašom, kolega.
A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Aš tikrai nenorėjau atimti kolegų laiko, bet gerbiamasis Seimo narys J.Veselka, šiuo atveju kalbėdamas apie mūsų labai nepasiturinčius žmones, kartais labai drastiškai kritikuoja Vyriausybę, kurią gal kartais ir reikia pakritikuoti, bet šiuo atveju tai jis neteisus. Kodėl tai turi būti sunaikinta? Baikit jūs būti neteisingais tos rinkos teoretikais. Niekas tos rinkos neiškreips, nes daugelyje pasaulio šalių taikomas toks modelis, kuris dabar siūlomas. Iš tikrųjų mūsų žmonės nesupranta, kai yra naikinamas geras dalykas. Jį tikrai reikia panaudoti, ir aš pritariu tam dalykui, kad jį reikia panaudoti.
PIRMININKAS. Ir pranešėjas, po to balsuosime.
J.BUDREVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu priminti, kad svarstymo metu buvo užregistruota Seimo nario J.Čekuolio pataisa, ir jai Seimas nepritarė, paliko galioti dabartinį variantą. Tai vienas momentas. Kitas yra tai, kad tas kiekis, kuris gali būti naudojamas, yra labai mažas – 0,0… Gal ir nulis dar po to eis. Naudojamas tik 98 procentų spiritas. Taigi čia jokio pavojaus nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar kolega J.Veselka reikalauja balsuoti dėl šio straipsnio? Mielieji kolegos, prašom pasiruošti ir balsuojam dėl 8 straipsnio. Buvo vienas už, vienas prieš. Dėl 8 straipsnio. Pagrindinis komitetas siūlo priimti taip, kaip jis pataisytas, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas. Prašom balsuoti. Pagal komiteto redakciją.
Už – 47, prieš – 3, susilaikė 5. Straipsnis priimtas. Su Teisės departamento išvada, apie ką pranešėjas kalbėjo.
Dabar 9 straipsnis. Pastabų nebuvo. Galim priimti. Taigi visas įstatymas pastraipsniui priimtas, arba vienas straipsnis priimtas, tai yra naujoji redakcija. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Aš noriu atsakyti kai kuriems praktikams. Jeigu nėra geros teorijos, visa jūsų praktika – štai ir rezultatai. Gera praktika gali būti, kai sukurta bendra teorija. Gerbiamieji, sako, čia labai geras daiktas, sunaikintas negali būti, jis gali būti tik sudegintas. Aš, kaip ūkininkas, pasakysiu, tegu jūs atvežate kad ir 100 litrų spirito nelegaliai, jūs iš manęs atimate galimybę parduoti grūdus. Tai kas jums labiau rūpi, ar Lietuvos ūkininkas, kuris parduotų papildomą toną grūdų ir gautų pajamų, ar kontrabandininkas, kuris atveža iš Baltarusijos ar iš kitur, ir tai jūs pardavinėjate, legaliai tampat pardavėjais… Mano galva, kad svarbesnis yra Lietuvos ūkininkas, nors ir vieną toną galėtų papildomai parduoti. Aš balsuosiu prieš.
PIRMININKAS. A.Matulevičius – kitokia nuomonė. Prašom, kolega.
A.MATULEVIČIUS. Aš siūlau palaikyti kolegas ir balsuoti už, nes iš tikrųjų čia nieko bendro neturi su mūsų ūkininkais. Tai labai jau didelė teorija, kad surastume galimybę ir sąsają, nes mes iš tikrųjų nesukūrėme valstybinės programos, ką galėtų kolega J.Veselka kritikuoti, kad jis, būdamas ministru, paskui gal ir aš kaltas, jog nepradėjome kurti tos vyriausybinės programos, kad biokuras ir apskritai grūdai būtų… iš grūdų pagamintas spiritas būtų naudojamas kurui, kas sėkmingai yra daroma Jungtinėse Amerikos Valstijose. Bet ši programa pas mus kuriama labai vangiai, to nelabai yra, o išmesti gerą daiktą tai yra nuodėmė, lietuviai to niekada nedarydavo, visada panaudodavo pagal paskirtį. Todėl siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ir P.Gražulis. Nuomonė už. Prašom.
P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų problema yra gana sudėtinga ir negalima neatsižvelgti į gerbiamojo Juliaus pastabas. Kiek man teko domėtis, ar sunaikinamas nelegalus, kontrabandinis spiritas, tai faktiškai tik labai mažas procentas sunaikinamas, kitas parduodamas ir vėl sukasi toje pačioje rinkoje. Todėl aš manau… teko kalbėti su tam tikrais pareigūnais, kas tada gali patikrinti, ar jo sunaikino 10%, ar 2%? Bet kai kontrabandinis spiritas priduodamas kokiai nors įmonei, ji užpajamuos ir jeigu kontrabandinio spirito yra 100 tonų, faktiškai nepriduosi vieno kilogramo, turėsi priduoti visą 100 tonų. Ir bus apskaitoma. Šitas pylimas, deginimas, naikinamas kontrabandinio spirito yra labai naudingas patiems kontrabandininkams, vis tiek jis yra sunaudojamas rinkoje, valstybė netenka pajamų, darbininkai ir ūkininkai – taip pat savo pajamų. Todėl aš palaikau šitą įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prašom pasiruošti balsuojame. Ar priimame Biokuro įstatymo pakeitimo įstatymą. Registruojamės ir balsuojame.
Užsiregistravo 67 Seimo nariai. Už – 60, susilaikė 7. Įstatymas priimtas.
Dėkoju, kolegos. Imamės darbotvarkės 3 punkto. Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 5 straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-3076(3). Pagrindinio komiteto vardu – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A.Sadeckas. Prašom į tribūną. Kolega A.Kašėta. Prašom. Pirmininko pavaduotojas. Lyg ir pastabų nebuvo. Prašom patvirtinti ar paneigti mano nuomonę.
A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė įstatymo pataisas ir bendru sutarimu jam pritarė. Pritarta taip pat ir Teisės departamento pastaboms.
PIRMININKAS. Ačiū. Nepabėkite, gal kartais reikės dėl kurio nors straipsnio. Čia yra 4 straipsniai. Ar reikalauja kas balsuoti dėl kiekvieno straipsnio, ar galima už visus? Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo? Niekas nenori kalbėti. Mielieji kolegos, prašom registruotis ir balsuojame, ar priimame Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių ir t.t. pakeitimų įstatymą? Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Už – 59, susilaikė 5. Įstatymas priimtas.
Mielieji kolegos ir svečiai, aš dabar prašyčiau susikaupti minutėlę. Yra labai svarbus pranešimas. Kolegos, dėmesio! Šios kadencijos Seimas priėmė 2000 teisės aktą! (Plojimai) Susitarsime po posėdžio.
Kompleksinis 4 klausimas – Civilinės saugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo, papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3111(2). Taip pat priėmimas. Taip pat eurointegracinis. Vėl kviečiu, jeigu ne A. Sadeckas, tai kas? Irgi kolega A.Kašėta. Prašom. Tai jau būtų šiandien trečiasis eurointegracinis.
A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas apsvarstė Civilinės saugos įstatymo kai kuriuos straipsnius, kuriuose siūlomos pataisos, ir bendru sutarimu pritarė, taip pat pritarė Teisės departamento pastaboms.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, čia išties atskiriems straipsniams jokių pastabų nėra. Ar reikalauja kas balsuoti dėl kiekvieno straipsnio iš visų 31? Niekas nereikalauja. Ačiū. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Taip pat niekas nenori kalbėti. Kviečiu susikaupti ir balsuoti. Ar priimame Civilinės saugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą? Prašom registruotis ir balsuoti.
Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Už – 54, susilaikė 4. Įstatymas priimtas.
Vėl kviečiu gerbiamąjį A.Kašėtą į tribūną. Dabar yra lydintys įstatymai. Visų pirma Vidaus tarnybos statuto 4 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3112(2). Priėmimas. Prašom.
A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, tai yra lydintysis įstatymas ir komitetas jam pritarė. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Pasiūlymų, pastabų nėra?
A.KAŠĖTA. Ne, negauta.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, ar reikalauja kas balsuoti dėl kiekvieno straipsnio, ar konkrečiai dėl įsigaliojimo nuo balandžio 1 dienos, čia taip siūloma. Sutinkame? Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo? Ne. Gerbiamasis pranešėjau, prisėskite čia. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Vidaus tarnybos statuto kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas, prašom registruotis ir balsuoti.
Užsiregistravo 60: už balsavo 57 Seimo nariai, 2 Seimo nariai susilaikė, įstatymas priimtas. Dėkoju.
Dar vienas lydintysis įstatymas. Jis vadinasi Branduolinės energijos įstatymo 20, 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3113(2). Priėmimo stadija. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
A.KAŠĖTA. Komitetas pritarė įstatymo projektui. Taip pat pritarė ir Teisės departamento pastaboms.
PIRMININKAS. Ir čia dabar klausimas, kaip suderiname įsigaliojimą. Čia buvo parašyta gegužės 1 diena. Matyt, balandžio 1 diena turėtų būti?
A.KAŠĖTA. Taip.
PIRMININKAS. Sutinkame su patikslinimu, kad būtų vienodai, t.y. balandžio 1 diena? Ačiū. Ar reikalauja kas balsuoti dėl kiekvieno iš trijų straipsnių? Ne. Tada prašyčiau pasiruošti ir balsuoti dėl viso įstatymo. Prašom registruotis ir balsuoti.
Užsiregistravo 57: už – 54, susilaikė 3, įstatymas priimtas. Ačiū ir už tai.
Toliau Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3114(2). Priėmimas. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
A.KAŠĖTA. Komitetas pritarė Teisės departamento pastabai ir bendru sutarimu pritarė įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, čia yra penki straipsniai. Ar reikalauja kas balsuoti dėl kiekvieno? Ne. Ačiū. Tada kviečiu registruotis ir balsuoti. Balsuojame dėl viso įstatymo. Registracija, ir balsuojame. Prašom.
Užsiregistravo 56 Seimo nariai, už – 54 Seimo nariai ir 2 susilaikė. Įstatymas priimtas.
Kolegos, prašom susikaupti. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3115(2). Priėmimo stadija. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
A.KAŠĖTA. Pasiūlymų ir pastabų nebuvo gauta. Komitetas bendru sutarimu pritarė įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Čia tik du straipsniai. Ar reikalauja kas balsuoti dėl kiekvieno iš jų? Ne. Taigi prašom pasiruošti, balsuojame dėl viso įstatymo. Registracija, ir balsuojame. Kolegos, dėmesio. Prašom registruotis ir balsuoti.
Užsiregistravo 53 Seimo nariai: už – 50, susilaikė 2, įstatymas priimtas.
Kolegos, dėmesio! Dabar iš eilės yra Įstatymo dėl 1992 metų konvencijos dėl tarpvalstybinio pramoninių avarijų poveikio ratifikavimo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Noriu įspėti, kad turi būti 57 balsai, o mes turime tik 50 balsų. Todėl kol kas susitariame, ar yra pastabų, ir priimame pastraipsniui, o balsuosime tada, kai salėje bus minimum 60 Seimo narių. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, tai paskutinis lydintysis Civilinės saugos įstatymą, pagrindinį įstatymą, projektas. Komitetas pastabų ir pasiūlymų negavo. Buvo pritarta bendru sutarimu. Siūlau palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar dėl 1, 2 straipsnių nori kas balsuoti, galime bendru sutarimu priimti? Ačiū. Pasitikriname, kolegos, kol kas registracija. Dabar dar kai kurie Seimo nariai ateis, bet kol kas pasitikrinkime, kiek yra salėje. Prašom tik už save registruotis, o ne už kaimyną. Kiek realiai yra Seimo narių, nes registracijai reikia 57 balsų. Štai dar du atėjo. Niekas neprieštarauja, kad šį įstatymą priimtume. Ačiū. Laukiame. Tada dar kartą registruokimės. Prašom, visi būkite malonūs, atsisėskite į savo vietas ir registruokitės. Kolegos, dėmesio, prašom susikaupti. Gerbiamoji Nijole, aš prašyčiau eiti į savo vietą, nes kiekvienas balsas aukso vertės. Prašom. Paskui pakalbėsite. Mielieji kolegos, balsuojame dėl Įstatymo dėl 1992 metų konvencijos dėl tarpvalstybinio pramoninių avarijų poveikio ratifikavimo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo. Reikia 57 balsų. Registruojamės ir balsuojame.
Užsiregistravo 70 Seimo narių: už – 69, nė vieno prieš, nė vieno susilaikiusio. Ačiū, kolegos, už sutelktinį darbą.
Dabar, kol salėje yra pakankamai Seimo narių, gal mes galime šiek tiek sukeisti vietomis ir imtis dar vienos ratifikacijos. Galime? (Balsai salėje) Tai aš siūlau dabar imtis ne 5, 6, o 7, tai yra Konvencijos dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose ir t.t., Nr.IXP-3164(2), eurointegracinis. Pirmasis – J.Karosas, pagrindinio, t.y. Užsienio reikalų komiteto vardu. Ruošiasi E.Klumbys arba kuris nors kitas Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu. Yra E.Klumbys. Malonu. Prašyčiau trumpai kolegas.
J.KAROSAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas vasario 2 dieną svarstė projektą dėl konvencijos dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose ir t.t., kaip sakė gerbiamasis Č.Juršėnas. Visi posėdyje dalyvavę 7 komiteto nariai jam pritarė. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kviečiu kolegą E.Klumbį – Teisės ir teisėtvarkos komiteto, arba papildomo komiteto, vardu. Ruošiasi G.Dalinkevičius.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip papildomas nagrinėjo Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Konvencijos dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose ir t.t. (ten ilgas pavadinimas) ratifikavimo projektą ir bendru sutarimu nusprendė pritarti jam. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu kolegą G.Dalinkevičių kalbėti papildomo Europos reikalų komiteto vardu. Prašom.
G.DALINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Europos reikalų komitetas svarstė Įstatymą dėl Konvencijos dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose ir t.t., kaip sakė visi pranešėjai, ir bendru sutarimu jam pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje niekas nenori kalbėti. Ar galime pritarti po svarstymo? Ačiū. Gerbiamieji kolegos, siūlau šį klausimą spręsti iškart, tai yra šiandien, ypatingos skubos tvarka ir ratifikuoti. Sutinkame? (Balsai salėje: taip.) Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? (Balsai salėje) Kolegos, dėmesio! Dar kartą susitelkiam priešpaskutinei konvencijai. Registruojamės! Balsuojame dėl Konvencijos ratifikavimo įstatymo priėmimo. Prašom registruotis ir balsuoti.
Užsiregistravo 77. Balsavo už 75, nė vieno prieš, nė vieno susilaikiusio. Ratifikavimo įstatymas priimtas. Ačiū.
Dar prašau kolegas truputėlį išlaikyti įtampą, arba susitelkimą. Dar viena konvencija, ir tada imsimės paprastesnių įstatymų. Įstatymo dėl 1979 metų Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos protokolo dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo ratifikavimo projektas, registracijos Nr.IXP-3205. Taip pat eurointegracinis. Pagrindinio Užsienio reikalų komiteto vardu kalba J.Karosas. Ruošiasi K.Skamarakas arba kuris kitas Aplinkos apsaugos komiteto vardu.
J.KAROSAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas vasario 2 dieną savo posėdyje svarstė Įstatymo dėl 1979 metų Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos protokolo ratifikavimo projektą. 8 komiteto nariai balsavo už pritarimą šiam projektui, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar Aplinkos apsaugos komiteto vardu – kolega V.Baravykas. Prašom.
V.BARAVYKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas kaip papildomas svarstė šią konvenciją ir bendru sutarimu pritarė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl 1979 metų Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos protokolo dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo ratifikavimo projektui Nr.IXP-3205.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar kolega J.Veselka diskusijoje nori kalbėti, ar paskui dėl balsavimo motyvų? Pabaigoje? Gerai. Ar galime pritarti po svarstymo? Ačiū. Vėlgi čia siūlau, kad svarstytume ypatingos skubos tvarka, t.y. iškart balsuotume. Galime sutikti? Ačiū. Dabar tada dėl balsavimo motyvų – J.Veselka. Prašom. (Balsai salėje) Kolegos, dėmesio! Paklausome.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, mes ratifikavome Kioto susitarimą. Aš nežinau, čia turbūt papildantys vienas kitą, bet aš tik noriu pasakyti vieną aspektą. Ir visas Kioto, ir šis protokolai yra tinkami, bet gelbėkime savo atominę, branduolinę energetiką. Priešingu atveju, jeigu ekonomiškai sparčiai vystysimės, teks didelius pinigus mokėti. Todėl prašom neplepėti (…). Gelbėkime Lietuvos branduolinę energetiką.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, susikaupiam ir balsuojame, ar priimame ratifikavimo įstatymą. Prašom registruotis ir balsuojame.
Užsiregistravo 80. 80 balsavo už, nė vieno prieš. Įstatymas priimtas. Nuoširdžiai dėkoju kolegoms, kurie papildomai atėjo atsisakydami kai kurių svarbių jiems Seimo pavestų darbų. Jeigu dabar jau jiems reikia eiti kitur, tai jie turi teisę, nes atliko pareigą ir čia.
Dabar aš noriu, mielieji kolegos, jums raportuoti, kad šiandien priimti penki eurointegraciniai įstatymai. Vadinasi, šios dienos posėdis jau yra absoliučiai pateisinamas. Plius dar laukia penki, bet ne priėmimo stadija.
Melioracijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3002(3*) (priėmimas)
Dabar aš siūlau iš pradžių Melioracijos įstatymą, o po to Seimo nutarimą. Niekas neprieštaraujate? Melioracijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.IXP-3002(3). Pranešėjas pagrindinio komiteto vardu – Kaimo reikalų komiteto pirmininkas G.Kniukšta. Prašom, kolega, į tribūną.
G.KNIUKŠTA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Melioracijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas buvo parengtas vadovaujantis naujos redakcijos Melioracijos įstatymo koncepcija, patvirtinta Vyriausybės. Svarstymo metu Seimo plenariniame posėdyje Melioracijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui buvo pritarta bendru sutarimu. Teisės departamento išvadoje konstatuojama, kad įstatymo projektas iš esmės atitinka juridinės technikos reikalavimus, jokių pasiūlymų, gerbiamieji kolegos, Melioracijos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto trečiajam variantui nebuvo gauta, todėl siūlau pradėti įstatymo priėmimą pastraipsniui. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, čia yra du straipsniai, bet pirmasis straipsnis ir yra ta naujoji redakcija. Ar reikia balsuoti dėl kiekvieno, ar galime iškart priimti tą pirmąjį, arba naują redakciją? Galime priimti? (Balsai salėje: galime.) Ačiū. 2 straipsnis yra pasiūlymas Vyriausybei iki gegužės 1 d. (manau, spės) parengti ir patikslinti įgyvendinimui reikalingus teisės aktus. Galime priimti 2 straipsnį? Ačiū. Ar nori kas kalbėti? Matau, kad nori kalbėti. (Balsas salėje: ne ne ne.) Ne. Galime iškart balsuoti? Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Melioracijos įstatymo pakeitimo įstatymas? Prašom registruotis ir balsuoti. Prašom neagituoti balsavimo metu.
Užsiregistravo 58 Seimo nariai. 56 – už, nė vieno prieš, nė vieno susilaikiusio. Įstatymas priimtas. Dėkoju, kolegos.
Dabar pagal eilę penktasis punktas, tai yra Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo pakeitimo projektas. Priėmimo stadija. Projekto registracijos Nr.IXP-3100. Pranešėjas pagrindinio komiteto vardu – vėl kolega A.Kašėta, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas. Prašom.
A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas apsvarstė teikiamo įstatymo projektą ir jam pritarė. Aš tik priminsiu, kad pagrindinis šio pataisymo tikslas susijęs būtent su teisėkūros tobulinimo metmenimis, nes pakoreguos to plano vykdymą, turiu omeny Kovos su korupcija programos tam tikrus terminus, planus, todėl mes turėtume padaryti minėtas pataisas. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Jeigu aš teisingai supratau, iš ties jokių pastabų nėra. Niekas…
A.KAŠĖTA. Pastabų ir siūlymų nėra.
PIRMININKAS. Niekas nenori kalbėti. Ar reikalauja kas pastraipsniui balsuoti? Nereikalauja. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso nutarimo? Niekas nenori. Kolegos, dėmesio! Susikaupiam ir balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo pakeitimo projekto. Prašom registruotis ir balsuoti.
Užsiregistravo 57 Seimo nariai. Už – 57, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas.
Gerbiamieji kolegos, mes dabar beveik pasivijom grafiką ir yra kompleksinis 9 klausimas, kaip tik eurointegracinis. Kviečiu į tribūną viceministrą Valerijų Ponomariovą. Elektroninių ryšių įstatymo projektas ir kartu su juo 3 lydintys įstatymai. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs iš karto apie viską, ar pirma apie pagrindinį.
V.PONOMARIOVAS. Iš karto apie viską.
PIRMININKAS. Labai gerai. Prašom.
V.PONOMARIOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šių įstatymų pakeitimų projektų tikslai yra tokie. Skatinti elektroninių ryšių, telekomunikacijų rinkų konkurencijų, užtikrinti elektroninių ryšių paslaugų gavėjo interesų apsaugą.
Kas bus pasiekta priėmus šį įstatymą? Atsižvelgiant į 2002 m. Europos Sąjungos teisės aktus, juo ir lydinčiais teisės aktais bus įtvirtintos tokios reguliavimo naujovės. Konvergencija – tai informacinių technologijų ir telekomunikacijų bei žiniasklaidos susiliejimas. Priėmus Elektroninių ryšių įstatymą, bus nustatytas technologiškai neutralesnis reguliavimo režimas, kuris įgyvendins šiuos tikslus, suvienodins kur įmanoma telekomunikacijų ir informacijos turinio perdavimą elektroninių ryšių tinklais. Elektroninių ryšių įstatymo projekte atsisakyta skirtingo fiksuoto ir judriojo ryšio reguliavimo.
Antra. Atsižvelgiant į konkurencijos teisės principus, pakeista didelės įtakos rinkoje samprata. Didele įtaka rinkoje laikoma ekonominės galios padėtis, kuri suteikia ūkio subjektui galią pakankama apimtimi elgtis nepriklausomai nuo konkurentų, klientų ir vartotojų. Atitinkamai pakeista – išplėsta ir detalizuota – rinkos tyrimo procedūra, kad konkurencija rinkoje taptų kuo efektyvesnė.
Trečia. Nustatytas lankstesnis reguliavimas. Ryšių reguliavimo tarnybai suteikta teisė ūkio subjektams, turintiems didelę įtaką rinkoje, parinkti reikiamus, siekiamą tikslą atitinkančius įpareigojimus.
Ketvirta. Patikslintos elektroninių ryšių reguliavimo institucijų funkcijos, atsižvelgiant į elektroninių ryšių infrastruktūros reguliavimą.
Penkta. Nustatyta institucijų glaudesnio bendradarbiavimo su kitomis institucijomis, ypač Konkurencijos taryba, Europos Sąjungos institucijomis, ypač Europos Komisija, ir nacionalinėmis kitų valstybių elektroninių ryšių sritį reguliuojančiomis institucijomis sistema.
Visa aiškinamąjį raštą turi Seimo nariai. Trumpas pristatymas baigtas.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju, jūsų nori paklausti vienas Seimo narys kolega G.Babravičius. Prašom.
G.BABRAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, šis įstatymas laukiamas ir priimant Telekomunikacijų įstatymą jau buvo žinoma, kad jį pakeis šis Elektroninių ryšių įstatymas. Mano klausimas jums. Ar rengiant įstatymo projektą dalyvavo rinkos dalyviai, tiek stambūs, tiek maži, asocijuotos struktūros, ar jį rengiant buvo pakankamai plačiai atsižvelgta į visų galimų suinteresuotų grupių interesus? Ar jis yra pakankamai subalansuotas, kad Seime svarstant neiškiltų kokių nors konfliktinių dalykų?
V.PONOMARIOVAS. Klausimas aiškus, atsakymas sunkus. Rengiant įstatymo projektą absoliučiai subalansuoti ir įvertinti visų interesus beveik neįmanoma. Tačiau su dauguma pagrindinių rinkos dalyvių buvo kalbėta, diskutuota. Kaip mes gerai atlikome darbą, parodys svarstymas komitetuose.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galime. Ačiū. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau.
Dabar turime susitarti dėl komitetų. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Sutinkame? Dėl papildomo. ATPK pakeitimai – pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – tas pats Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Sutinkame? Ačiū. Dėl Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo. Pagrindinis – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomas – Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Sutinkame? Ačiū. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomas – Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Sutinkame? Ačiū. Siūloma nagrinėti pavasario sesijoje, nes įstatymas didelis ir dar yra keletas jį lydinčių įstatymų. Sutinkame? Ačiū.
Pašto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3236ES (pateikimas)
Kaip matote, dar vienas eurointegracinis. Pašto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3236. Vėl kviečiu į tribūną gerbiamąjį V.Ponomariovą. Pateikimas. Eurointegracinis. Prašom.
V.PONOMARIOVAS. Šiuo metu galiojantis Pašto įstatymas tik iš dalies suderintas su Europos Sąjungos direktyvomis, pašto ir pasiuntinių rinka reglamentuojama nepakankamai aiškiai. Dauguma Pašto įstatyme apibrėžtų sąvokų tik iš dalies suderintas su Europos Sąjungos direktyvose nustatytais reikalavimais. Galiojančiame Pašto įstatyme nėra atskiros pašto bei pasiuntinių veiklą reguliuojančių institucijų politinės ir reguliavimo funkcijos. Leidimus teikti pašto paslaugas turi išduoti Ryšių reguliavimo tarnyba, universaliųjų pašto paslaugų, teikiamų šalies viduje, kokybės reikalavimų Ryšių reguliavimo taryba nustatyti negali. Rezervuotųjų pašto paslaugų svorio riba – 350 g prieštarauja Europos konkrečiai direktyvai, kuria numatyta 100 g, o nuo 2006 m. – 50 g svorio riba. Nuo Pašto įstatymo įsigaliojimo dienos bus taikoma 100 g, o nuo 2006 m. sausio 1 d. – 50 g rezervuotųjų pašto paslaugų svorio riba. Pašto ir pasiuntinių paslaugų teikėjai rezervuotąsias pašto paslaugas nuo Pašto įstatymo įsigaliojimo dienos privalės teikti taikydami ne mažiau kaip 3 kartus, o nuo 2006 m. sausio 1 d. ne mažiau kaip 2,5 karto didesnį tarifą, negu nustatytas universaliųjų pašto paslaugų teikėjų bazinės pirmosios svorio pakopos pašto korespondencijos tarifas.
Pašto rinkos laipsniškas liberalizavimas skatins konkurencijos ir liberalizuotų paslaugų apimčių didėjimą, naujų rinkos dalyvių atsiradimą, pašto paslaugų plėtrą, naujų technologijų įdiegimą, taip pat suteiks vartotojams daugiau galimybių pasirinkti įvairesnių, geresnės kokybės paslaugų už atitinkamą kainą. Detalų aiškinamąjį raštą jūs, gerbiamieji Seimo nariai, turite.
PIRMININKAS. Ačiū, pranešėjau, jūsų šį sykį jau trys Seimo nariai nori paklausti. Pirmasis – P.Papovas. Prašom, kolega.
P.PAPOVAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis viceministre, šiame įstatymo projekte lyg ir neatsispindi dabartinės valstybinės įmonės Lietuvos pašto perspektyva. Ar jis bus reorganizuojamas, ar liks toks pat statusas? Kaip čia su juo? Ar nereikia šiame įstatyme ką nors reglamentuoti?
V.PONOMARIOVAS. Šiame įstatyme tokio tikslo nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū. G.Babravičius.
P.PAPOVAS. Kaip su paštu?
V.PONOMARIOVAS. Kaip su paštu? Paštas išliks. Koks jo statusas? Dabar paštas yra valstybinis. Šiuo įstatymu mes nereglamentuojame.
PIRMININKAS. Ačiū. G.Babravičius. Prašom.
G.BABRAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, dėl prieš tai pateiktų įstatymų galima pasidžiaugti, kad iš esmės sistemiškai tvarkoma ir valdoma telekomunikacijų rinka, ko nepasakysi apie pašto paslaugų rinką. Taip yra susiklostę, kad patys įvairiausi reglamentai nebuvo iki galo realizuoti. Mano klausimas jums. Ar jums nesusidaro įspūdis, kad šis teikiamas jūsų įstatymas iš esmės arba daugiau yra skirtas vienai įstaigai – Lietuvos paštui, negu kad apskritai pašto rinkos reguliavimui? Jūsų komentaras.
V.PONOMARIOVAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Jūs man padėjote atsakyti į Seimo nario P.Papovo klausimą, kad mes nelabai taikome šį įstatymą vienam rinkos dalyviui šiandien – valstybinei įmonei Lietuvos paštui, tačiau universaliąsias pašto paslaugas visos šalies teritorijoje Vyriausybė įgalios teikti universaliųjų pašto paslaugų teikėją, tai yra Lietuvos paštą. Manyčiau, gera Lietuvos pašto vizija išlieka.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausia V.Rinkevičius. Prašom, kolega.
V.RINKEVIČIUS. Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau grįžti prie Lietuvos pašto. Ar Lietuvos paštas numatomas privatizuoti, ar liks valstybės įmonė?
V.PONOMARIOVAS. Jau toks klausimas buvo. Čia ne šios dienos ir ne šio įstatymo klausimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Dabar dėl pagrindinių komitetų. Pagrindiniu siūloma vis dėlto daryti Informacinės visuomenės plėtros komitetą, o papildomais – Ekonomikos komitetą ir Biudžeto ir finansų komitetą bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Turbūt niekas neprieštarautų, kad pritartume po pateikimo, taip? Ačiū. Svarstyti pavasario sesijoje sutinkame? Ačiū.
Darbotvarkės 11 klausimas – Įstatymo dėl Europos patentų išdavimo konvencijos (Europos patentų konvencijos) ratifikavimo projektas Nr.IXP-3222. Pateikimo stadija. Pranešėjas – viceministras G.Švedas. Prašom, kolega. Prašom. Pateikimas.
G.ŠVEDAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Prezidento dekretu jums teikiamos ratifikuoti dvi konvencijos. Iš principo abi konvencijos reglamentuoja tuos pačius santykius. Viena yra galiojanti šiandien, bet artimiausiu metu ją pakeis antroji. Siekiant išvengti nereikalingų papildomų ratifikavimo procedūrų, siūloma vienu metu iš karto ratifikuoti abi konvencijas. Jų esmė yra palengvinti tiek Lietuvos subjektams, tiek ir Europos atitinkamų valstybių subjektams pateikti paraiškas dėl patentų vienoje valstybėje. Toks prašymo pateikimas, savaime suprantama, sutaupo ir pinigų, ir laiko, ir organizacinių sąnaudų, nes užtenka užregistruoti vienoje valstybėje. Ta pati apsauga bus taikoma visose valstybėse šios konvencijos dalyvėse.
Be abejonės, konvencija taip pat reglamentuoja nacionalinių patentinių patikėtinių veiklą. Jie šiuo atveju turės teisę veikti visose valstybėse konvencijos dalyvėse. Šiandien 27 valstybės yra šios konvencijos dalyvės. Tai reiškia, kad jungiamės į bendrą europinę sistemą.
Pagal konvencijas Lietuva turės mokėti tam tikrus mokesčius. Šiandien tie mokesčiai yra labai nedideli, nes tas mokestis yra skaičiuojamas nuo TSRS laikų veikusių Lietuvoje patentų skaičiaus. Perspektyvoje šis mokestis bus šiek tiek didesnis. Bet mūsų skaičiavimais, tikimės, šie narystės mokesčiai bus padengti iš mokesčių, surenkamų už patentų registravimą. Tiek trumpai būtų apie šias dvi konvencijas.
PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenori jūsų klausti. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Užsienio reikalų komitetas. Neprieštaraujame? Ačiū. O papildomi net du: Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Biudžeto ir finansų komitetas. Sutinkame? Ačiū. Ir nagrinėsime tokią didelę konvenciją pavasario sesijoje.
Toliau. Tribūnoje lieka kolega G.Švedas. Darbotvarkės 12 klausimas – Prekių ženklų įstatymo kai kurių straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 551 straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-3223. Eurointegracinis. Pateikimo stadija. Prašom.
G.ŠVEDAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė jums teikia Prekių ženklų kai kurių straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Aš akcentuočiau kelis aspektus, kodėl šis įstatymo projektas yra teikiamas ir kodėl jis yra būtinas priimti iki gegužės 1 dienos, kad jis galėtų įsigalioti nuo gegužės 1 dienos.
Pirmas dalykas yra tai, kad Seimas, prieš trejus metus priėmęs Prekių ženklų įstatymą, kai kurias nuostatas suderino su atitinkamomis Europos Sąjungos direktyvomis. Tačiau tariantis su Europos Komisijos ir atskirų valstybių narių ekspertais buvo nustatytos kai kurios dabartinio įstatymo spragos, kurias būtina ištaisyti ir, sakyčiau, visiškai suderinti su atitinkamų Europos Sąjungos direktyvų nuostatomis.
Antras momentas yra tas, kad įsigaliojęs naujasis Civilinis kodeksas bei Civilinio proceso kodeksas nustato kai kurias naujas reguliavimo sritis. Todėl Prekių ženklų įstatymą būtina suderinti ir su šiais dviem kodeksais.
Ir trečias momentas yra tas, kad atsižvelgiant į Europos teisingumo teismo kai kurių nuostatų interpretavimą, tai yra kaip yra suprantamos direktyvos, yra siūloma šiek tiek patikslinti teisminio proceso metu ir registruojant prekių ženklus kylančias diskusijas ir nustatyti, kad ne tik pareiškėjas, bet ir ženklo savininkas gali imtis tam tikrų teisinių priemonių siekdamas apginti savo teises.
Ir, be abejonės, yra tikslinamas įstatymo priedas, kuriame nustatoma, su kokiais Europos Sąjungos teisės aktais yra derinamas šis įstatymas. Gal tiek trumpai būtų apie šį įstatymo projektą, nes aiškinamasis raštas yra labai ilgas. Tikiuosi, tiksliai atspindi visus esminius teikiamo projekto aspektus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Viena Seimo narė nori paklausti. S.Burbienė. Prašom.
S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, jūs vardijote daugiau teisinius pakeitimus, bet prekių ženklų registravimas gali turėti įtakos ekonominiams vienetams. Gal reikėtų ir Ekonomikos komitetui panagrinėti?
G.ŠVEDAS. Aš tikrai neabejoju, kad šis įstatymo projektas susijęs turbūt daugiau ne tiek su teisiniais, kiek su ekonominiais dalykais. Atkreipsiu dėmesį, kad projektu siekiama sureguliuoti tokią teisinę situaciją, kuri gali iškilti po gegužės 1 dienos, t.y. kitose valstybėse įregistruoti panašūs ženklai, ir kaip tą problemą reikėtų spręsti. Todėl aš neabejočiau, kad Ekonomikos komitetas viena ar kita forma dalyvautų svarstant šį projektą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Ar galime pritarti po pateikimo? Ačiū. Pagrindinis komitetas Seniūnų sueigos pasiūlytas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Sutinkame? Atrodo, niekas neprieštarauja, kad papildomas būtų Ekonomikos komitetas. Sutinkame? Vyriausybė prašo nagrinėti skubos tvarka. Mes iš tikro tai galime padaryti per artimiausias dienas, nes Teisės ir teisėtvarkos ir Ekonomikos komitetai, tikiuosi, kitą savaitę posėdžiaus, ir tada arba 12 dieną, arba 17 dieną mes galėtume pirma svarstyti, o po to priimti. Ar sutinkame, kad būtų skubos tvarka? Ačiū. Kaip sakiau, šioje, tai yra pratęstoje rudens, sesijoje.
Priešpaskutinis klausimas prieš paskelbiant pertrauką. Darbotvarkės 13 punktas – Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13, 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pranešėjas Vidaus reikalų ministerijos vardu – gerbiamas Zigmantas Benjaminas Kazakevičius. Prašom į tribūną. Projekto registracijos Nr.IXP-3221. Pateikimo stadija. Prašom.
Z.B.KAZAKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiamo įstatymo projekto tikslas – pakeisti teisės normas, pripažintas prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. liepos 4 d. nutarimu pripažino, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostata, kad nuteistiesiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims paskirtoji pareigūnų ir karių valstybinė pensija nebemokama, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, 31 straipsnio 5 daliai ir 52 straipsniui. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pensinio aprūpinimo pagrindai, asmenys, kuriems skiriamos ir mokamos pensijos, pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygos, taip pat pensijų dydžiai nustatomi tik įstatymu, todėl siūloma Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 25 punkto 5 pastraipos nuostatas perkelti į Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, tai yra būtent įstatymu reglamentuoti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skaičiavimo pagal naujus atleidimo duomenis tvarką tiems pareigūnams ir kariams, kurie pakartotinai išeina iš tarnybos ir yra ištarnavę ne mažiau kaip vienerius metus.
Priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. Įstatymo projektas suderintas su Lietuvos Respublikos Konstitucija, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei kitų tarptautinių teisės aktų nuostatomis. Jo nuostatos neprieštarauja Europos Sąjungos teisei, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymams.
Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos dėl kai kurių sąvokų pakeitimo. Mes su tomis pastabomis sutinkame. Jeigu galima, aš jas galėčiau pagarsinti.
PIRMININKAS. Prašom trumpai drūtai.
Z.B.KAZAKEVIČIUS. „Valstybinės pensijos dydis skaičiuojamas pagal naujus atleidimo duomenis – šią sąvoką pakeisti „pagal atleidimo dieną iš tarnybos buvusius duomenis ir sąvoką „pakartotinai – „jei pakartotinai apskaičiuota pensija yra mažesnė pakeisti sąvoka „jei naujai apskaičiuota pensija yra mažesnė, mokama ankstesnė pensija. Tokios buvo Seimo Teisės departamento pastabos.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausti nori trys Seimo nariai. Pirmasis – P.Jakučionis. Prašom, kolega.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti dėl jūsų teikiamo projekto 2 straipsnio. Čia pareigūnams ir kariams pakartotinai išėjus iš tarnybos… jau buvusiems pensininkams, paskui dirbantiems, paskui išeinantiems vėl iš tarnybos projektas numato vienerius metus padirbėti, kad jiems būtų galima perskaičiuoti pensiją, o civiliams yra nustatyti dveji metai. Kodėl toks skirtumas? Vis dėlto turbūt būtų geriau, kad būtų vienodai.
Z.B.KAZAKEVIČIUS. Matot, statutiniai tarnautojai gali būti pervesti į rezervą dar ir nesuėjus pensiniam amžiui. Kai jie grįžta į tarnybą į kitas pareigas, naujai perskaičiuoti pensiją… Mes pasiūlėme variantą, kad tik išdirbus vienerius metus galima perskaičiuoti. Nežinau, Seimo reikalas. Jeigu jūs pritarsite, galima tą terminą pratęsti ir iki dvejų metų, bet statutiniai darbuotojai labai dažnai keičiami, iš vienų pareigų perkeliami į kitas, todėl siūlomas vienerių metų terminas.
PIRMININKAS. Ačiū. S.Kružinauskas. Prašom, kolega.
S.KRUŽINAUSKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostata yra lyg ir neplėsti valstybinių pensijų gavėjų… Šis įstatymas su tuo būtų nesusijęs, tačiau su lėšomis vis tiek yra siejamas klausimas, lėšų poreikis numatomas didesnis, nes perskaičiuojant, jeigu ji bus mažesnė, bus mokama didesnė; jeigu priešingai, tada bus mokama didesnė. Taip pat nėra numatyta įstatymo įsigaliojimo data, tai yra jis įsigalios pasirašius. Biudžetas yra patvirtintas. Ar nemanote, kad jis turėtų įsigalioti nuo sausio 1 dienos?
Z.B.KAZAKEVIČIUS. Taip, pagal jūsų logiką tikrai galimi tokie variantai, kad teks perskaičiuoti pensijas ir tos pensijos padidės. Išties šių metų biudžetas patvirtintas. Dėl termino. Galima kad ir nuo kitų metų sausio 1 d. arba nuo liepos 1 d., bet tada reikėtų tikslinti biudžetą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir G.Dalinkevičius. Prašom, kolega.
G.DALINKEVIČIUS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, mane domina 13 straipsnio 1 dalis: „Nuteistiesiems už tyčinių nusikaltimų padarymą (…) pareigūnų ir karių valstybinė pensija neskiriama. Sąvoka visiškai suprantama, tačiau išbraukiama „o paskirtoji pensija nebemokama. Kas tai yra? Vadinasi, jeigu buvo paskirta pensija ir įvykdytas tyčinis nusikaltimas, pensija vis tiek tada išlieka? Išeitų tokia logika.
Z.B.KAZAKEVIČIUS. Taip, Konstitucinio Teismo buvo toks reikalavimas, kad jeigu pensija jau yra paskirta, tai ir padarius nusikaltimą įstatymai ir Konstitucija nenumato, kad galima atimti pensiją, todėl šis reikalavimas išbraukiamas.
G.DALINKEVIČIUS. Bet aš nenoriu dabar diskutuoti…
PIRMININKAS. Prašom.
G.DALINKEVIČIUS. Yra akivaizdus tik vienas dalykas. Yra kalbama apie „Sodros draudžiamųjų įmokų pensiją. Ar tai yra valstybinė pensija?
Z.B.KAZAKEVIČIUS. Čia valstybinė pensija. Statutinių darbuotojų pensija.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū, kolegos. Bus galimybės komitetuose debatuoti. Dėkoju, gerbiamasis viceministre. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime bendru sutarimu? Galime? Ačiū. Seimo seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Sutinkame? Ačiū. O papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Nagrinėjame pavasario sesijoje. (Balsai salėje) Prašau? (Balsai salėje) Prašom. Ar reikia balsuoti, ar galime pakeisti, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas – pagrindinis, o Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas – papildomas. Gerai. Ačiū. Dar Žmogaus teisių komitetas? Prašom. Papildomas – Žmogaus teisių komitetas, antras papildomas. Ačiū. Jau nagrinėjame pavasario sesijoje.
Mielieji kolegos, mes dar turime kelias minutes. Aš siūlau išspręsti pirmąjį rezervinį klausimą. Kviečiu į tribūną D.Mikutienę. Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos priedėlio papildymo projektas.
D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, teikiu jums Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos priedėlio papildymo projektą, kuris skelbia: papildyti Seimo nutarimo „Dėl Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos priedėlio 1 dalies skyrių „Sveikatos apsauga 174 punktu, atitinkamai pakeičiant 175 ir kitų likusių punktų numeraciją. Teikiamas įstatymo projektas – Žmogaus audinių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymo pakeitimo įstatymas Nr.IXP-3058.
PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenori klausti. Ar galime pritarti po pateikimo? Siūlau iškart ir priimti. Ar niekas neprieštarauja? Yra prieštaraujančių? Nėra. Ačiū. Čia yra du straipsniai. Ar reikalaujama balsuoti dėl kiekvieno straipsnio? Ne. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Mielieji kolegos, prašom tada balsuoti. Ar priimame nutarimą „Dėl darbų programos papildymo? Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 49 Seimo nariai.
Už – 38, bet ir susilaikė 9. Nutarimas priimtas.
Mielieji kolegos, prieš skelbdamas pertrauką, noriu suteikti žodį kolegai V.Orechovui. Prašom.
V.ORECHOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, visus, kas užsirašė į tarpparlamentinių ryšių su Azerbaidžano Respublika grupę, prašau dabar susirinkti Veidrodinėje salėje. Labai trumpai. Du klausimus išspręsime.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, dėmesio! Dėl tolesnio mūsų darbo. Ar kolega A.Vidžiūnas irgi dėl panašių dalykų? A.Vidžiūnas. Prašom.
A.VIDŽIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, mūsų pusėje kilo iniciatyva, po STT vadovo įvairių pareiškimų ir slaptų ar neslaptų sąrašų, pakviesti visus Seimo narius asmeniškai patvirtinti, jog jie neprieštarautų, jeigu jų pavardės būtų viešai skelbiamos, ir taip būtų galutinai išsiaiškinta dėl sklypų.
Gerbiamieji kolegos, ant mano stalo yra Seimo narių sąrašas, ir jeigu kas neprieštarauja asmeniškai pasirašyti, kad jo pavardė būtų skelbiama ir būtų mažiau interpretacijų dėl visokių neaiškumų su tais sklypais, šis sąrašas yra ant mano stalo. Jis jau pradėtas pasirašyti.
PIRMININKAS. Prašom. Daugiau pareiškimų nėra. Noriu pranešti, kad pertrauka bus iki 12.00 val., po to dirbsime pagal darbotvarkę, kaip numatyta, kompleksinis 14 klausimas ir kiti klausimai. Ir liko du rezerviniai klausimai, tai yra tas klausimas, kurį įtraukėme į Sesijos darbų programą ir Seimo nutarimo „Dėl Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos nuostatų patvirtinimo projektas. Taip pat primenu čia esantiems Seimo nariams, kad kitas posėdis galimas daiktas bus kitą ketvirtadienį. Ačiū. Pertrauka iki 12.00 valandos.
Pertrauka
PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). 1-14a, 1-14b ir 1-14c, d ir e. Pateikimas. Įstatymų projektai Nr.IXP-3229, Nr.IXP-3230, Nr.IXP-3231, Nr.IXP-3232, Nr.IXP-3233. Kviečiu viceministrą Vitą Vasiliauską.
V.VASILIAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiamas su Europos integracija susijęs įstatymo projektas, tai yra Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo projektas, bei su juo susiję keturi kitų įstatymų pakeitimo projektai. Tai Lietuvos banko, Įmonių bankroto, Įmonių restruktūrizavimo ir Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymai. Jeigu galėčiau, visus penkis pristatyčiau.
PIRMININKAS. Taip. Prašyčiau visus.
V.VASILIAUSKAS. Siūlomų įstatymų projektų paketu siūloma įgyvendinti vieną 2002 m. birželio 6 d. direktyvą. Įstatymo projekto pagrindinis tikslas – reglamentuoti finansinio užtikrinimo susitarimus, kuriuos sudaro finansų įstaigos, centriniai bankai, įvairūs finansų rinkoje dalyvaujantys subjektai dėl finansinio turto įkeitimo ir kuriais užtikrinamas įsipareigojimų tarp šių šalių vykdymas.
Šiame įstatymo projekte išskiriamos dvi susitarimų rūšys: finansinio užtikrinimo susitarimai be nuosavybės teisės perdavimo ir finansinio užtikrinimo susitarimai su nuosavybės teisės perdavimu. Šie susitarimai būtų sudaromi, kaip minėjau, tarp finansų rinkos dalyvių. Konkrečiai įstatymo straipsnyje išvardijami subjektai, tarp kurių galima būtų sudaryti susitarimus dėl finansinio užtikrinimo ir tik tarp kurių subjektų susitarimus reglamentuotų šis įstatymas.
Įstatymo projekto pagrindinė mintis – reglamentuoti, kaip susitarimų užtikrinimo priemonės galėtų būti taikomos. Tai tiek trumpai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis viceministre, niekas nenori jūsų klausti dėl pagrindinio ir lydinčiųjų įstatymų projektų. Gerbiamieji kolegos, klausiu jūsų, ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti šiems įstatymų projektams, kad juos pradėtume svarstyti? Dėkoju. Pradedame svarstymo procedūrą. Turime paskirti komitetus įstatymų projektams Nr.IXP-3229, Nr.IXP-3230 ir Nr.IXP-3233. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Ekonomikos komitetas. Įstatymų projektams Nr.IXP-3231 ir Nr.IXP-3232 – priešingai. Pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Gerbiamieji kolegos, ar sutiktumėte, ar siūlytumėte papildomai kitus komitetus? Nėra. Pritarta šiems komitetams, kurie svarstys šiuos įstatymų projektus. Siūloma svarstyti pavasario eilinėje sesijoje. Baigiame šių įstatymų projektų pateikimą.
Rezervinis 1b klausimas – Žmogaus audinių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3058. Pateikimas. Gerbiamoji komiteto pirmininkė D.Mikutienė. Prašom.
D.MIKUTIENĖ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, teikiame jums Žmogaus audinių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymo 1, 2, 3, 4, 6, 7, 9, 10, 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Teikiamo įstatymo projekto tikslas – nustatyti audinių bankų steigimo ir veiklos reikalavimus, patikslinti kaulų čiulpų ir kitų ląstelių transplantacijos teisinį reglamentavimą atsižvelgiant į Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus. Neigiamų pasekmių nenumatoma, suderinta su Sveikatos apsaugos ministerija.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti kolega A.Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS. Aš norėčiau paklausti dėl tokio dalyko. Iš tikrųjų kodėl Seimo nariai teikia tokį labai svarbų dalyką, o ne parengė specialistai, nes, man atrodo, yra viena iš problemų. Teikiant šį įstatymą galbūt reiktų pagalvoti ir apie atsakomybę, nes ne paslaptis, jūs geriau už mane žinote, aš noriu labai minkštai pasakyti, tautoje yra kalbama, kad piktnaudžiaujama organų transplantacija, yra korupcijos elementų ir panašiai. Aš suprantu, kad jūsų pateiktas įstatymo projektas tai iš dalies sustabdytų, bet, matyt, reikia atsakomybės. Kodėl ministerija iškrenta iš to konteksto? Ačiū.
D.MIKUTIENĖ. Ačiū už klausimą. 12 straipsnyje kalbama, kad asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu jūs manote, kad šių įstatymų nepakanka, galite pateikti savo pasiūlymus, komitete mes svarstysime. Turiu pasakyti, kad šį įstatymo projektą pasirašė Seimo komiteto nariai A.Klišonis, J.Matulevičius, J.Raistenskis, V.Nekrašas, ir šis projektas buvo rengtas kartu su teisininkais, ekspertais bei Nacionalinio organų transplantavimo biuro atstovais.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos.
J.RAISTENSKIS. Ačiū, pirmininke. Dėl vedimo tvarkos. Tam, kad būtų aišku, kolegai A.Matulevičiui sakau, kad buvo sudaryta darbo grupė, man teko garbė pirmininkauti. Iš tiesų buvo universiteto atstovai transplantologai, ir Vilniaus fakulteto, ir Kauno medicinos universiteto. Ministerijos darbuotojai, ministerijos vyriausiasis specialistas ir Seimo nariai. Vadinasi, visas Lietuvos transplantologų elitas, man teko administruoti vadovaujant darbo grupei, dalyvavo ir su visais suderinta. Taip pat suderinta su Europos komitetu, tarptautiniais teisės aktais. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajai pranešėjai, atsakėte į visus klausimus. Prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl pritarimo šiam įstatymui po pateikimo. Nėra.
Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū. Pritarta.
Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Pirmiausia paskirsime komitetus. Gerbiamieji kolegos, prašom dėl komitetų. Gerbiamasis Raistenski ir gerbiamoji Mikutiene.
J.RAISTENSKIS. Jeigu patikėtumėte, tai siūlyčiau Sveikatos reikalų komitetą, gerbiamasis posėdžio pirmininke.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar būtų daugiau siūlymų?
J.RAISTENSKIS. Galbūt papildomu Žmogaus teisių komitetą, tai būtų malonu, nes (…) susiję šiek tiek.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jeigu daugiau nėra siūlymų, gerbiamieji kolegos, pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas, papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Ačiū. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Baigėme šio klausimo svarstymą.
Darbotvarkės 1-15 klausimas – Konkurencijos įstatymo pakeitimo ir papildymo, Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo pripažinimo netekusiu galios ir Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3235, eurointegracinis. Kviečiu viceministrą Nerijų Eidukevičių į tribūną.
N.EIDUKEVIČIUS. Laba diena! Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė teikia Konkurencijos įstatymo pakeitimo ir papildymo, Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo pripažinimo netekusiu galios ir Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio pakeitimo projektą, kurį parengė Konkurencijos tarnyba, įgyvendinant Pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programą.
Įstatymo projekto tikslas – sudaryti teisines prielaidas veiksmingai įgyvendinti konkurencijos politiką Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare bei prisiimti įsipareigojimus, kylančius iš narystės Europos Sąjungoje. (Valstybių narių institucijos turi teisę bei pareigą tiesiogiai taikyti Europos Bendrijos steigimo sutarties 81 ir 82 straipsnius, todėl Konkurencijos įstatymą būtina papildyti nuostata, kad Konkurencijos tarnyba… taryba yra institucija, įgaliota taikyti Europos Sąjungos konkurencijos taisykles. Konkurencijos įstatyme siūloma pailginti tyrimo terminus, papildyti tyrimo pabaigimo pagrindus, taip pat peržiūrėti nuostatas, susijusias sankcijomis.
Siekiant sudaryti vienodą draudžiamų susitarimų reglamentavimą tiek pagal nacionalinę, tiek pagal Europos Bendrijos teisę, Konkurencijos įstatyme vietoj egzistavusios ir šiuo metu egzistuojančios leidimų tvarkos sistemos siūloma įtvirtinti tiesiogiai taikytinos išimties sistemą. Įsigaliojus įstatymui tarp ūkio subjektų bus sudaryti susitarimai, kurie atitiks įstatyme numatytas išimties sąlygas, galios nuo jų sudarymo momento be Konkurencijos tarybos išankstinio sprendimo. Projektas taip pat reglamentuoja konkurencijos bylų teisinio nagrinėjimo ypatumus. Todėl būtinas Civilinio proceso kodekso papildymas nuostata, kad konkurencijos bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, numatytas Konkurencijos įstatyme.
Konkurencijos tarybos patirtis, vykdant koncentracijos kontrolę, rodo, jog kai kurios rinkos galui susikoncentruoti be pranešimo Konkurencijos tarybai, nes neatitinka įstatyme numatytų minimalių pajamų rodiklių ir kitų rodiklių, kai būtinas Konkurencijos tarybos leidimas koncentracijai vykdyti. Todėl šiame įstatymo projekte siūloma suteikti Konkurencijos tarybai teisę savo iniciatyva inicijuoti koncentracijos kontrolės procedūrą tais atvejais, kai neviršijami įstatymais nustatyti pajamų rodikliai, bet tikėtina, kad koncentracija gali sukurti arba sustiprinti dominuojančią padėtį.
Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymas nustato, kad valstybės pagalbos kontrolę vykdo Konkurencijos taryba pagal šio įstatymo nustatytą tvarką. Tačiau Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare šią funkciją atliks Europos Bendrijų Komisija, todėl Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymą siūloma nuo šios datos pripažinti netekusiu galios.
Konkurencijos taryba Konkurencijos įstatymą siūlo papildyti nuostata, kad Konkurencijos taryba yra koordinuojanti valstybės pagalbos institucija, tos valstybės pagalbos, kuriai taikomos Europos Sąjungos taisyklės. Siūloma, kad šis įstatymas įsigaliotų nuo 2004 m. gegužės 1 dienos. Iki to laiko Vyriausybė turėtų, Seimui priėmus įstatymą, parengti reikalingus įstatymo normoms įgyvendinti įstatymo lydimuosius teisės aktus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis viceministre. Dėl šio įstatymo niekas nenori jūsų klausti. Gerbiamieji kolegos, ar bendru sutarimu pritartumėte po pateikimo? Pritarta. Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Siūloma, kad Ekonomikos komitetas – pagrindinis, o Teisės ir teisėtvarkos komitetas – papildomas. Nesant kitų siūlymų, pritarta. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje.
Alkoholio kontrolės įstatymo 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3220 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-16 klausimas – Alkoholio kontrolės įstatymo 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3220. Kviečiu ūkio viceministrą N.Eidukevičių. Pateikimas.
N.EIDUKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė teikia Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Šiandien Seime buvo pritarta Lietuvos Respublikos biokuro įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, kuriame numatyta, kad biodegalų gamybai gali būti naudojami konfiskuoti alkoholio produktai. Todėl siekiant suderinti Biokuro įstatymo ir Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas būtina padaryti atitinkamus papildymus Alkoholio kontrolės įstatymo 43 straipsnyje ir jį išdėstyti taip: „Konfiskuoti alkoholio produktai sunaikinami arba panaudojami biokuro gamybai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Ši nuostata siūloma, kad būtų sumažintas aplinkos teršimas konfiskuotais alkoholio produktais. Priėmus teikiamą Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, Vyriausybė privalės nustatyti tvarką, kuria vadovaujantis konfiskuoti alkoholio produktai būtų panaudojami biokurui gaminti.
Kalbant apie šio įstatymo pasekmes, jeigu jis būtų priimtas ir įsigaliotų, esminės įtakos tiek naftos produktų rinkai, tiek biokuro gamybai šis įstatymas neturėtų. Pagal Europos Sąjungos ir Lietuvos standartus maišant etanolį, kuris gaunamas perdirbus etilo alkoholį, su benzinu, etanolis neturi šiame mišinyje viršyti 5% degalų tūrio. Jeigu kalbėtume konkrečiai apie konfiskuotą etilo alkoholį, iš kurio būtų gaminamas etanolis ir maišomas su benzinu, tai jo dalis pagal dabartinius benzino suvartojimo Lietuvoje dydžius sudarytų tiktai apie 0,77% viso naudojamo etanolio alkoholio kiekio. Todėl siūlome svarstyti teikiamą įstatymo projektą ir prašytume pritarti projektui po pateikimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, du Seimo nariai norėtų jūsų klausti. Klausia kolegė S.Burbienė.
S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, toks panašus siūlymas yra teiktas ne kartą Seimo narių. Aš noriu pasakyti, kad visada buvau prieš jį ir dabar esu prieš jūsų siūlymą. Tačiau tuo metu Vyriausybė visada atsakydavo, kad tai yra netinkama, kad konfiskuotas alkoholis turi būti naikinamas, kaip daugelyje kitų šalių, kad tai pakenks mokesčių sistemai, kad brangiai kainuos, nes reikės tirti kiekvieną iš to alkoholio konkrečiai, kiek spirito ar vandens, ar likerio ten yra, kad visa tai neapsimoka, kad to daryti nereikia, netikslinga, finansiškai neteisinga, kad konfiskuotas alkoholis netaps geresnis, jeigu jis bus pripažintas galimu pilti į biodegalus. Kas čia dabar pasikeitė, kad reikia taip kardinaliai keisti nuomonę? Atsiprašau, tik be Biokuro įstatymo, nes čia grynai formalumas, kuris neturi jokios reikšmės.
N.EIDUKEVIČIUS. Tai toks formalumas, kad reikia suderinti tuos įstatymus, matyt, neesminis. Esminė vieta čia iš tikrųjų yra aplinkosaugos klausimai. Priimant šią nuostatą tiek Biokuro įstatyme, tiek šiame įstatyme praktiškai siekiama sumažinti taršą, naikinant konfiskuotus alkoholio produktus. Šiuo atveju jau yra padaryta analizė, kokią įtaką turėtų, kaip minėjau, tiek degalų rinkai, tiek etanolio gamintojams šios įstatymo pataisos ir galimybė konfiskuotą alkoholį perdirbti į biokurą. Aš jau minėjau, kad tai yra labai nereikšmingi kiekiai. Pirmas dalykas tai yra valstybės išlaidų sumažinimas alkoholiui naikinti, nes šiuo metu konkrečiai mes jau kalbame apie privačius ūkio subjektus, kurie ruošiasi įgyvendinti Biokuro įstatymą ir gaminti etanolį, ir pagal tą pačią technologiją tuo pačiu būdu galima, iš alkoholio išskiriant vandenį, gaminti etanolį, kurį galima maišyti su benzinu. Šios prielaidos, jų susikūrimas ir yra ta bendra veiksnių visuma, kuri iš esmės šiuo atveju dabar keičia, matyt, požiūrį. Manoma, kad tai turės tiktai teigiamas pasekmes.
PIRMININKAS. Klausia kolega A.Sakalas. Prašom.
A.SAKALAS. Gerbiamasis pranešėjau, kada jūs nustosite varginti parlamentą su nuolatinėmis Alkoholio įstatymo pataisomis? Kas savaitę jūs būtinai po pataisą arba kas dvi savaites. Ar negalite parengti tokio dokumento arba viso įstatymo ir daugiau tų pataisų nepateikinėti po vieną kiekvieną Seimo darbo dieną?
N.EIDUKEVIČIUS. Labai ačiū už pastabą. Mes iš tikrųjų stengiamės tai daryti, bet kai vieno ar kito įstatymo pataisos susijusios su naujais priimamais Europos Sąjungos teisės aktais arba su pakeitimais mūsų nacionalinės teisės, matyt, tokie dalykai yra neišvengiami. Be jokios abejonės, siekiama kuo profesionaliau tai padaryti ir vengti tokių vienkartinių įstatymo taisymų.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis viceministre. Dėl balsavimo motyvų prašom, kolegos, kalbėti. Kolega A.Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau pritarti pateiktam įstatymui, nors iš tikro ne kartą esu kalbėjęs, kad nebūtų kaitaliojamas šis Alkoholio kontrolės įstatymas. Jis kaitaliojamas ir kaitaliojamas, bet iš tikrųjų jis susijęs su tuo, ką mes šiandien priėmėme dėl Biokuro įstatymo. Antra. Nebūkime mes naivūs. Turime nors truputį atsižvelgti į nuomonę žmonių, kurie mus renka. Iš tikrųjų žmonės visą laiką susitikimuose klausia, kodėl naikinami vertingi dalykai. Nėra Lietuva tokia brangi. Dar kartą sakau, visi teoriniai pamąstymai, kad iškreipsime rinką, tai tik nenoras daryti šių žingsnių. Aš sveikinu šį žingsnį ir siūlau po pateikimo pritarti ir apskritai priimti šį įstatymą.
PIRMININKAS. Kolegė S.Burbienė – nuomonė prieš.
S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš puikiai suprantu, kad mano kalba prieš daugiau panaši į šauksmą tyruose, tačiau negaliu nepasakyti, kad tokio įstatymo priėmimas gali neturėti lemiamos įtakos pačiam pinigų kiekiui ar alkoholio kiekiui, tačiau tai yra precedentas, parodantis, kad konfiskuotas kontrabandinis alkoholis yra prilyginamas tam pačiam gaminamam pas mus Šilutėje, prilyginamas rapsams, kuriuos augina mūsų ūkininkai. Jis vis dėlto vienu ar kitu būdu mažins jų rinką. Todėl tikrai tokio įstatymo projektas, mano supratimu, yra netinkamas. Tuo labiau kad jau ne kartą ta pati Vyriausybė ir prieš tai buvusios vyriausybės visada pasisakydavo prieš bet kokį kontrabandinio alkoholio panaudojimą kitaip negu kad jį naikinti. Aš nežinau, kas iš tiesų pasikeitė.
PIRMININKAS. Girdėjome nuomones už ir prieš. Prašom, kolegos, balsuoti ir priimti sprendimą. Kas už tai, kad būtų pritarta šiam įstatymui po pateikimo, spaudžiate mygtuką „už, turintys kitą nuomonę – „prieš arba susilaiko. Prašom neagituoti, vadovautis savo sąžine ir įstatymais.
Užsiregistravo 36. Už – 21, prieš – 3, susilaikė 8. Pritarta po pateikimo.
Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Siūlomas pagrindiniu Ekonomikos komitetas. Kiti komitetai nenumatyti. Ar būtų kitų siūlymų? Nėra. Nėra daugiau komitetų. Komitetas bus tik vienas – Ekonomikos komitetas, kuris nagrinės šį įstatymo projektą. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Tai paskutinis klausimas iš pagrindinės darbotvarkės.
Vienas rezervinis klausimas r-3 – Seimo nutarimo „Dėl Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos nuostatų patvirtinimo projektas Nr.IXP-3151. Svarstymo stadija. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą pateiks komiteto pirmininkas A.Sadeckas.
A.SADECKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė nutarimo projektą, atsižvelgė į Operatyvinės veiklos komisijos nuomonę, atsižvelgė į Teisės departamento, įdėjo savo kai kurias patikslinančias mintis ir pritarė bendru sutarimu komiteto patobulintam projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovą R.A.Sedlicką.
R.A.SEDLICKAS. Teisės ir teisėtvarkos komitetas nutarė pritarti Seimo nutarimo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. Komitetas balsavo taip: už – 9, susilaikė 3.
PIRMININKAS. Girdėjome komitetų, nagrinėjusių šio įstatymo projektą, išvadas. Kviečiu pasakyti nuomones dėl balsavimo motyvų po svarstymo. Kolega V.Rinkevičius – nuomonė prieš.
V.RINKEVIČIUS. Aš manau, kad šios komisijos nuostatai ir apskritai veikla pagal tuos nuostatus yra labai ribota ir iš esmės nėra operatyvinės veiklos kontrolės. Pagal tuos nuostatus ta komisija iš esmės jos neužtikrina. Todėl aš negaliu balsuoti už šiuos nuostatus, nes, manau, šis klausimas per mažai reglamentuotas ir per mažai tam skiriama dėmesio. Iš esmės šioje srityje yra, man atrodo, daug ir netvarkos. Todėl siūlau jį taisyti, dar pildyti ir po to iš naujo svarstyti.
PIRMININKAS. Nuomonė už – kolega A.Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS. Aš suprantu, kolegos, abejones, nes vykstantys procesai Lietuvoje parodo, kad su specialiosiomis tarnybomis žaisti negalima. Joms reikia kontrolės, bet Operatyvinės veiklos įstatyme numatyta ir mes jau esame seniai priėmę, kad turi būti tokia komisija. Galų gale labai sunkiai, laužydami ietis, čia tą komisiją sukūrėme. Mes labai daug svarstėme Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete šiuos dalykus. Negali patys komisijos nuostatai viršyti įstatymą. Man atrodo, labai daug priklausys nuo paties pirmininko, kartu nuo pačių komisijos narių, kaip rimtai dirbs prie šio klausimo, ir apskritai nuo mūsų politinės valios ir politinės kultūros, bet nepriimti mes negalime. Mes turime priimti šį nutarimą, o jeigu paskui gyvenimas parodys, tai reikia keisti jau ne nuostatus, o įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Girdėjome nuomones dėl balsavimo motyvų. Prašom, kolegos, balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo šiam Seimo nutarimui, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 45.
Už – 37, prieš – 1, susilaikė 5. Pritarta po svarstymo. Tai buvo paskutinis šios dienos ir šio posėdžio darbotvarkės klausimas.
Gerbiamieji kolegos, preliminariai prieš baigdamas posėdį galėčiau informuoti, kad Seimo valdyba planuoja svarstyti… Seniūnų sueigoje buvo tartasi dėl 12 dienos posėdžių, tai artimiausias posėdis galėtų būti… Aš manau, jūs per savo frakcijų vadovybes ar tiesiogiai sužinosite Seimo valdybos sprendimą. Tad linkiu gero poilsio! Posėdis baigtas.