AIŠKINAMASIS RAŠTAS

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSO 21, 26, 27, 152, 1521, 1523, 1524, 1525, 1527, 1528, 1531, 15310, 154, 1541, 1542, 224, 225, 246, 2591, 320 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, KODEKSO PAPILDYMO 15210, 15211, 15212, 15213, 21419 STRAIPSNIAIS IR 1522, 1526, 1529 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS NACIONALINIO RADIJO IR TELEVIZIJOS ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

 

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21, 26, 27, 152, 1521, 1523, 1524, 1525, 1527, 1528, 1531, 15310, 154, 1541, 1542, 224, 225, 246, 2591, 320 straipsnių pakeitimo, kodekso papildymo 15210, 15211, 15212, 15213, 21419 straipsniais ir 1522, 1526, 1529 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto tikslai – skatinti konkurenciją elektroninių ryšių (telekomunikacijų) rinkose bei užtikrinti elektroninių ryšių paslaugų gavėjų interesų apsaugą. Projektais siekiama Lietuvos Respublikoje įgyvendinti 2002 m. Europos Sąjungos elektroninių ryšių veiklos reguliavimo sistemos dokumentus.

Šiuo metu visuomeninius santykius, apimančius elektroninius ryšius ir su jais susijusią veiklą, reglamentuoja Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymas (Žin., 1998, Nr. 56-1548; 2002, Nr. 75-3215) ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 71-1706; 2000, Nr. 75-2272). Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymas įtvirtina telekomunikacijų veiklos reguliavimo institucijų sistemą, nustato teisės verstis telekomunikacijų veikla sistemą, ūkio subjektų teisę verstis šia veikla be licencijos ar kitokio išankstinio leidimo (nustatytais atvejais gali būti reikalaujama prieš 28 dienas apie veiklos pradžią pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai), tačiau laikantis teisės aktų, nustatančių vertimosi telekomunikacijų veikla sąlygas, nuostatų. Šis įstatymas taip pat įtvirtina detalią radijo dažnių ir telefono ryšio numerių valdymo sistemą; nustato asimetrinį telekomunikacijų rinkos reguliavimą, skatinantį konkurenciją rinkoje, pagal kurį, jei ūkio subjektas turi didelę įtaką rinkoje (paprastai tokiais laikomi valdantys daugiau kaip 25 procentus atitinkamos telekomunikacijų rinkos), jam taikomi išankstiniai konkurenciją skatinantys įpareigojimai; nustato telekomunikacijų paslaugų gavėjų teises; reglamentuoja telekomunikacijų tinklų tiesimą, nustato šių visuomeninių santykių ypatumus; radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių tiekimo į rinką pagrindus; elektromagnetinio suderinamumo pagrindus; įtvirtina asmens duomenų ir privatumo telekomunikacijų srityje apsaugos nuostatas; numato detalią įstatymo priežiūros sistemą ir sankcijas, taikytinas įstatymo pažeidėjams. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas reglamentuoja transliavimo ir retransliavimo veiklos licencijavimą atsižvelgiant į ribotų išteklių (radijo dažnių (kanalų) poreikį tokiai veiklai, radijo dažnių (kanalų) naudojimą transliavimo ir retransliavimo veiklai, nustato kai kuriuos transliavimo ir retransliavimo tinklų valdymo (naudojimo), įskaitant kodavimą, ypatumus, įrenginių, skirtų programoms transliuoti, ir paties transliavimo kokybės reikalavimus, taip pat Ryšių reguliavimo tarnybos, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos funkcijas transliavimo ir retransliavimo veiklos reguliavimo srityje.

Projektuose įtvirtintos šios reguliavimo naujovės:

1. Konvergencija – žiniasklaidos, telekomunikacijų ir informacijos technologijų sektorių susiliejimas, įskaitant fiksuotų, judriųjų, antžeminių ir palydovinių ryšių, ryšių ir vietos nustatymo, lokacijos sistemų susiliejimą. Konvergencija lemia technologijų pažangą, suteikia galimybę tas pačias paslaugas teikti, perduoti bet kuriuo tinklu: bevieliu, laidiniu, televizijos, įskaitant kabelinę televiziją, palydoviniais ir antžeminiais tinklais. Šiuo atveju būtina atskirti perdavimo ir turinio reguliavimą, pripažįstant ryšius tarp jų, ypač dėl galimų konkurencijos problemų. Todėl Elektroninių ryšių įstatymo projektas nustato konverguotą ir technologiškai neutralesnį už nustatytąjį Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatyme funkciškai ekvivalentišką reguliavimą bei realizuoja šiuos tikslus – suvienodina telekomunikacijų ir informacijos turinio, perduodamo technologinės dalies tinklais, skirtais transliavimui ir retransliavimui, veiklos reguliavimą, kur įmanoma, Elektroninių ryšių įstatymo projekte atsisakyta skirtingo fiksuoto ir judriojo ryšio reguliavimo.

2. Atsižvelgiant į konkurencijos teisės principus pakeista didelės įtakos rinkoje samprata (didele įtaka rinkoje laikoma ekonominės galios padėtis, kuri suteikia ūkio subjektui galią pakankama apimtimi elgtis nepriklausomai nuo konkurentų, klientų ir vartotojų); pakeisti didelės įtakos rinkoje sampratos reguliuojamų rinkų apibrėžimai ir ribos; atitinkamai pakeista, išplėsta ir detalizuota rinkos tyrimo procedūra, pateiktos išsamesnės nuostatos dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo, tyrimo, ar konkurencija rinkoje efektyvi, ūkio subjektų, kurie atitinkamoje rinkoje turi didelę įtaką, nustatymo, privalomų konsultavimosi procedūrų.

3. Nustatytas lankstesnis reguliavimas – Ryšių reguliavimo tarnybai suteikta teisė ūkio subjektams, turintiems didelę įtaką rinkoje, parinkti reikiamus, siekiamą tikslą atitinkančius įpareigojimus.

4. Patikslintos elektroninių ryšių reguliavimo institucijų funkcijos, atsižvelgiant į konverguotą visos ryšių infrastruktūros reguliavimą.

5. Nustatyta glaudesnio bendradarbiavimo su Lietuvos Respublikos institucijomis (ypač Konkurencijos taryba), Europos Sąjungos institucijomis (ypač Europos Komisija) ir nacionalinėmis kitų valstybių elektroninių ryšių sritį reguliuojančiomis institucijomis sistema.

Projektuose numatytas konverguotas ir horizontalus visos ryšių infrastruktūros reguliavimas sudarys sąlygas pasirinkti įvairesnius informacijos sklaidos ir paslaugų teikimo būdus, kurių reguliavimas iš esmės nesiskirtų. Tai užtikrins įvairesnį turinį ir paslaugas; užtikrins, kad paslaugų gavėjui (vartotojui) būtų sudarytos sąlygos pačiam pasirinkti informacijos ir paslaugų gavimo būdą, atsižvelgiant į patogumą, kainą, ekonomiškumą, o ne į valstybės institucijų sprendimus. Reguliavimas konkurencijos priemonėmis užtikrins naujausių ir paslaugų gavėjams priimtiniausių technologijų plėtrą; užtikrins vienodą visų analogiškų paslaugų teikėjų reguliavimą nepriklausomai nuo teikiamų paslaugų, taip pat vartotojų teisių apsaugą ir valstybės interesus. Didelės įtakos rinkoje sampratos kaita užtikrins, kad pasibaigus pirminiam liberalizavimo etapui, ūkio subjektų reguliavimas būtų tik būtiniausias ir proporcingas. Toks reguliavimas suteiks galimybę derinti paslaugų teikėjų interesus, užtikrinant jiems galimybę efektyviai veikti rinkoje bei apsaugos paslaugų gavėjų teises. Įstatymai užtikrins veiksmingą konkurenciją – geriausią rinkos reguliavimo priemonę, taip pat suteiks telekomunikacijų ir elektroninių ryšių paslaugų gavėjams daugiau galimybių pasirinkti įvairesnes, pigesnes ir geresnės kokybės paslaugas.

Neigiamų numatomo teisinio reguliavimo pasekmių nenumatoma.

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymu telekomunikacijų teisė bus išplėsta iki elektroninių ryšių teisės (apimančios teisės normas, reglamentuojančias visuomeninius santykius, susijusius su informacijos (signalų) nuotoliniu perdavimu ir maršrutizavimu laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis, išskyrus perdavimo tinklais perduodamą turinį). Elektroninių ryšių įstatymas taps pagrindiniu elektroninių ryšių teisės šakos teisės aktu, kuriuo remiantis turės būti patikslinta ir pasikeitusiam reglamentavimui pritaikyta telekomunikacijų teisės įstatymų lydimųjų aktų sistema. Priėmus minimus projektus, neteks galios Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymas. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nuostatos su minimais projektais yra suderintos.

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (toliau – ERĮ) projektu į Lietuvos Respublikos teisės sistemą bus perkeltos šių Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos:

1. naująją Europos Sąjungos elektroninių ryšių (telekomunikacijų) veiklos reguliavimo sistemą sudarantys teisės aktai:

1.1.      2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 676/2002/EB dėl radijo spektro politikos Europos Bendrijoje reguliavimo sistemos (Radijo spektro sprendimas);

1.2.      2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/19/EB dėl elektroninių tinklų ir su jais susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos direktyva);

1.3.      2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (Leidimo direktyva);

1.4.      2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/21/EB dėl bendros elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliavimo sistemos (Bendroji direktyva);

1.5.      2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva);

1.6.      2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privataus gyvenimo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Privatumo ir elektroninių ryšių direktyva);

1.7.      2002 m. rugsėjo 16 d. Europos Komisijos direktyva 2002/77/EB dėl konkurencijos elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų rinkose;

1.8.      2003 m. liepos 25 d. Europos Komisijos rekomendacijos dėl vietos nustatymo informacijos elektroninių ryšių tinkluose siekiant teikti vietos nustatymu pagrįstas pagalbos skambučių paslaugas tvarkymo;

2. kiti Europos Sąjungos teisės aktai:

2.1. 1988 m. gegužės 16 d. Europos Komisijos direktyva 88/301/EEB dėl konkurencijos telekomunikacijų galinių įrenginių rinkose;

2.2.  1989 m. gegužės 3 d. Europos Tarybos direktyva 89/336/EEB dėl valstybių narių teisės aktų, susijusių su elektromagnetiniu suderinamumu, derinimo;

2.3. 1997 m. lapkričio 28 d. Europos Tarybos sprendimas 97/838/EB dėl PPO derybų dėl pagrindinių telekomunikacijų paslaugų rezultatų patvirtinimo Europos Bendrijos vardu, kiek tai susiję su jos kompetencija;

2.4.  1998 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/84/EB dėl paslaugų, pagrįstų sąlygine prieiga ar susidarančių iš jos;

2.5.  1999 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/5/EB dėl radijo įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių ir jų tarpusavio bendro pripažinimo.

Projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.

Priėmus įstatymus reikės parengti ir priimti poįstatyminius teisės aktus, įskaitant ir teisės aktus, keičiančius Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Šiuos teisės aktus parengs Ryšių reguliavimo tarnyba, vadovaudamasi Elektroninių ryšių įstatymo 80 straipsniu.

Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės.

  Elektroninių ryšių įstatymo projektas derintas su Finansų ministerija, Teisingumo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Ūkio ministerija, Ryšių reguliavimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Valstybine duomenų apsaugos inspekcija, Konkurencijos taryba, Europos teisės departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Valstybės saugumo departamentu, Lietuvos standartizacijos departamentu prie Aplinkos ministerijos, Muitinės departamentu prie Finansų ministerijos, Statistikos departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Derinimo pažyma pridedama.

Įstatymo projektą bei kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų pakeitimo projektus parengė darbo grupė (darbo grupės vadovas – Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus pavaduotojas G. Vilkelis                  (tel. 266 3976), sukurta vykdant 2003 m. vasario 24 d. ministrų  pasitarimo protokolą Nr. 7. Darbo grupės parengtą ERĮ projektą ir kitų teisės aktų papildymo bei pakeitimo projektus Informacinės visuomenė plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybei. 2003 m. spalio 10 d. Vyriausybės kancleris raštu Nr. 17-7160 Susisiekimo ministerijai pavedė įvertinti darbo grupės parengtus ERĮ ir su juo susijusių teisės aktų projektus bei jų atitiktį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintai Elektroninių ryšių įstatymo koncepcijai, prireikus šiuos projektus patikslinti. Susisiekimo ministerijos Informacinių technologijų ir telekomunikacijų departamento (direktorius Eugenijus Norkūnas (tel. 239 3944) specialistai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio pavedimu, išnagrinėjo Elektroninių ryšių įstatymo projektą ir su juo susijusių teisės aktų projektus ir atlikę pakeitimus teikia šiuos projektus Vyriausybei.

Reikšminiai įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „elektroniniai ryšiai“, „telekomunikacijos“, „programų transliavimas“, „informacinė visuomenė“, „galiniai įrenginiai“, „elektromagnetinis suderinamumas“, „radijo dažniai“.

 

 

 

Ministras                                                                Zigmantas Balčytis