Šešiasdešimt pirmasis (471) posėdis
2004 m. sausio 27 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS,  Seimo Pirmininko pavaduotojai V.P.ANDRIUKAITIS ir A.SKARDŽIUS

Seimo nutarimo „Dėl draudimo statyti hidroelektrinę ant Nemuno“ projektas Nr.IXP-3176 (pateikimas)

PIRMININKAS (V.P.ANDRIUKAITIS). Kolegos, leiskite šios dienos popietinį plenarinį posėdį pradėti. Registruojamės ir kviečiu į tribūną A.Kašėtą pateikti Seimo nutarimo „Dėl draudimo statyti hidroelektrinę ant Nemuno“ projektą. Jo pateikimas. Pateikimą remia 48 Seimo nariai. Prašome, kolega, jums žodis.

A.KAŠĖTA. Džiaugiuosi, kad jūsų parašai po nutarimo projektu leido pristatyti šį projektą skubos tvarka. Nors ne visi pasirašė pritardami tekstui, tačiau bent dalis pritarė diskusijai, kuri reikalinga Seime. Taigi manau, kad pateikimas tikrai sudarys tam gerą progą.

Šį projektą teikiu Seimui tikėdamas, kad mes aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšime savo nuomonę dėl unikalios gamtinės aplinkos, gyvūnijos, augalijos bei kultūrinio paveldo išsaugojimo Dzūkijoje. Privati bendrovė jau metus deda dideles pastangas, lobistines pastangas, taip pat ir materialias investicijas, turiu omenyje pirmiausia poveikio aplinkai tyrimus, brangius tyrimus, siekdama realizuoti sumanymą pastatyti vieną arba dvi hidroelektrines ant Nemuno ties Alytumi.

Tai sukeltų liūdnų padarinių. Žūtų dešimtys kvadratinių kilometrų unikalių saugotinų rekreacinių Panemunės miškų ir pievų. Būtų sudarkytas istorinis ir kultūrinis kraštovaizdis. Po vandeniu atsidurtų tikrai nemaža dalis ypač vertingų kultūros ir istorijos paminklų. Pirmiausia dalis akmens amžiaus stovyklų, senovės gyvenviečių. Vanduo pradės skalauti dviejų piliakalnių papėdes. Vienas iš jų jums gerai žinomas garsus Merkinės piliakalnis. Didelę žalą padarys ne tik tiesioginis užliejimas, bet ir netiesioginis poveikis dėl gruntinio vandens kilimo. Bus paveikta ekosistema bent septyniuose draustiniuose.

Aš jau nekalbu apie tai, kad statyba faktiškai žlugdoma Dzūkijos nacionalinio parko įsteigimo idėja, apie jo perspektyvas ir ateitį rimtai toliau nebereikėtų ir kalbėti.

Nesu progreso priešininkas, tačiau ar 2% Lietuvos elektros energetiniame balanse gali atstoti Dzūkijos regiono gamtos ir kultūros praradimus, susijusius su šios statybos realizavimu. Juolab kad, manau, toks projektas, palaiminimas tokio projekto atvertų kelią statyboms ir kituose mūsų draustiniuose, teritorijose, kurios šiuo metu yra saugotinos.

Detaliau galėčiau pagrįsti savo projekto pateikimą atsakydamas į klausimus.

PIRMININKAS. Dėkoju kolegai, sutaupėte laiko. Pirmasis klausia G.Dalinkevičius. Prašom.

G.DALINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, be jokios abejonės, jūsų dvasia tikrai labai iškili siekiant išlaikyti Lietuvą tokią, kokią radome, ir tokią mes atiduotume savo ainiams. Gal dar ir geresnę, jeigu ji turės kitų vertybių. Mano paprastas klausimas. Jūs dabar aiškinote, kas atsitiks. Skalaujamos papėdės ir t.t. Klausiu, ar matėte tą projektą, kurio iš esmės iš viso nėra? Aš galiu patikslinti, jūs pasakojote apie pasekmes, o tokio projekto iš viso nėra. Aš nežinau, apie ką jūs kalbate.

A.KAŠĖTA. Man žinoma, kad detalizuoti planai buvo pateikti Aplinkos ministerijai. Jeigu nebūtų tų detalizuotų planų...

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, klausimus…

A.KAŠĖTA. …nebūtų užsakyta poveikio aplinkai tirti studija. Atsakymas vienareikšmis.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A.Matulevičius. Atsiprašau, A.Macaitis.

A.MACAITIS. Gerbiamasis kolega, aš noriu jūsų paklausti, o kodėl jūs, kokia buvo paskata? Kodėl jūs, žinodamas, kad yra procedūros nustatyta tvarka, ir Vyriausybė, ir ministras priima atitinkamus sprendimus, nutarėte, kad tą Vyriausybės prerogatyvą perimtų Seimas? Kodėl jūs nusprendėte tai daryti?

A.KAŠĖTA. Aš atsakau vienareikšmiškai. Pirmiausia pati procedūra iš tikro… Informacijos tiek visuomenei, tiek suinteresuotiems asmenims iš tikro buvo sunku gauti ir apie tuos menamus projektus, kaip jūs minėjote, nors tokie projektai tikrai yra ir yra nubraižyti planai. Taip, yra projektiniai planai. Tačiau iš tikro visi tie planai buvo šešėlyje, ir tai sukėlė nerimą ne tik visuomenei, tai sukėlė nerimą ir politikams, ne tik man, be abejo, Seime. Manau, kad aplinkos ministras per Vyriausybės valandą jau ne vieną kartą vienareikšmiškai sakė, kad ministerija rimtai nagrinėja, tačiau nepasakė savo nuomonės, kad jiems nebus pritarta. Manau, Seimas turi iš principo pasakyti, kad tokie planai yra absurdiški ir nėra jokio pagrindo nei ministerijai, nei Vyriausybei spręsti, ar juos tinka realizuoti, ar ne. Manau, Seimas neturi nuvertinti savo galių ir atsisakyti galimybės priimti politinį sprendimą atsižvelgdamas į tuos niuansus, kurių dalį aš čia išdėsčiau.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A.Matulevičius. Ruošiasi V.Popovas.

A.MATULEVIČIUS. Pradėčiau po pietų šiek tiek linksmesne gaida. Žinoma, negalima statyti ant Nemuno hidroelektrinės. Kai pastatė Kauno HES, tą namą, kuriame gimiau, nušlavė. Dabar nežinau, kur kabins lentelę, kai aš mirsiu.

Bet jeigu kalbėtume rimtai, aš norėčiau pasiteirauti, ar jūs iš tikrųjų domėjotės, nes teikiate, ar domėjotės ministerijose, kiek yra naudojami tam tikri lobistiniai interesai, nes kalbų yra daug, bet kaip rimtai nueita su šiais projektais dėl hidroelektrinių ant Nemuno? Ačiū.

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis kolega, atsakyti.

A.KAŠĖTA. Aš galėčiau pagrįsti ne tik žodžiais, bet ir oficialiais dokumentais, tai būtų atsakymas ir ponui A.Macaičiui, ir gerbiamajam G.Dalinkevičiui. Štai Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos raštas, 2003 metų vasario 28 d., Aplinkos apsaugos agentūrai dėl hidroelektrinių statybos ant Nemuno.

„Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, išnagrinėjusi jūsų raštą dėl hidroelektrinių statybos ant Nemuno upės, jų statybai prieštarauja, nes būtų pažeistas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, draudžiantis…“ Ir čia išvardyta begalė punktų, bent jau keturi rimti punktai, ir yra pagrindimas. Pasirašo direktorė Rūta Baškytė. Kaip minėjau, jau metai, kai šie planai svarstomi aukščiausiu lygiu.

PIRMININKAS. Klausia V.Popovas.

V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš mačiau trijų kolegų Seimo narių: B.Bradausko, G.Jakavonio ir A.Skardžiaus, jeigu neklystu, pasiūlymus. Ten išvardyta daugybė upių ir upelių, kur nieko negalima daryti, ir ten nurodyta, kad anksčiau užtvankų buvo labai daug ant tų visų upių ir upelių. Dabar mes „užkonservuojame“ status quo ir ateityje niekada negali keistis šie dalykai? Aš taip nemanau. Uždarysime atominę elektrinę. Jeigu nestatysime trečiojo bloko ir panašiai, ką gali žinoti, gal teks statyti kokią hidroelektrinę. Kodėl mes norime šiandien kategoriškai užkirsti kelią? Gal kitas Seimas atėjęs pakeis tą sprendimą. Ar jūs manote, kad to būtinai reikia šiandien? Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, vienas klausimas.

A.KAŠĖTA. Gerbiamasis kolega, jūs klausimą uždavėte ne tuo adresu. Mano nutarimo projektas skirtas labai konkretiems projektams, kurių likimas bus svarstomas Aplinkos ministerijos. O dėl jūsų kolegos B.Bradausko užregistruoto projekto jūs galėsite užduoti klausimą jo teikėjui. Aš tik tiek pasakysiu, kad man tikrai smagu, kad užregistravus šį nutarimą buvo įregistruota keletas įstatymų pataisų, tarp jų ir ši, kurios irgi iš esmės bando spręsti tas problemas. Aš nedrįsčiau šiandien kalbėti dėl kitų upių ir kitų draustinių. Aš pasiruošęs kalbėti tik šia tema.

PIRMININKAS. Klausia A.Rimas.

A.RIMAS. Ačiū, pirmininke. Noriu paklausti. Atominė elektrinė bus uždaryta. Pagrindinis elektros energijos gamintojas yra ši elektrinė. Uždarius Ignalinos atominę elektrinę, elektros energijos poreikis Lietuvoje auga, nes plėtojama mūsų ekonomika, plėtojama pramonė. Toks klausimas. Jeigu nestatysime elektrinių, kaip kompensuosime trūkstamą elektros energijos poreikį?

PIRMININKAS. Prašom.

A.KAŠĖTA. Kaip jau minėjau, į šį poreikio tenkinimą, žiūriu gana skeptiškai. Patys energetikai, dalis energetikų skeptiškai žiūri į šių vienos arba dviejų elektrinių ant Nemuno statybos galimybes, nes jeigu dabar yra elektros perteklius, tai, uždarius Ignalinos, šių hidroelektrinių indėlis būtų daugių daugiausia 2%, kaip minėjau. Nemanau, kad tai iš esmės ką nors išspręstų, o Energetikos strategijoje, kuri parengta remiantis tomis pačiomis Europos Sąjungos direktyvomis, ypatingas vaidmuo numatytas Elektrėnams. Galų gale elektrą galima pirkti, tai būtų mažesnė kaina negu Nemuno sunaikinimas, mano įsitikinimu. Galų gale visiškai neišnaudotos ir taupymo galimybės.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia S.Lapėnas.

S.LAPĖNAS. Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų sunku nesutikti su tomis dvejonėmis, kurios išreiškiamos dėl būsimų elektrinių, ir mintim statyti šias elektrines. Aš norėčiau paklausti dėl bendruomenių. Ar reikia, kad bendruomenės pareikštų savo nuomonę šiais klausimais, jums rengiant šį nutarimą? Ar buvo bandoma atsižvelgti, kiek šie klausimai yra aktualūs ne tik Alytaus, Dzūkijos krašto savivaldybėms, tačiau ir žemiau Kauno esančioms savivaldybėms, nes gamtosaugininkų keliamos dvejonės yra išsakomos, kad gali kartais turėti įtaką ir žemiau esančioms savivaldybėms? Ar jums teko analizuoti šias grėsmes?

A.KAŠĖTA. Ne, man teko šiek tiek girdėti specialistų nuomonių, kad tai atsilieps ir žemiau esantiems Nemuno krantams, tačiau aš dabar vis dėlto norėčiau grįžti prie bendruomenių. Pavyzdžiui, Merkinės bendruomenė (aš dalyvavau jos susirinkime, jis buvo labai gausus) tikrai kreipėsi į Alytaus apskrities administraciją ir apskrities miestų, rajonų merus, parašė kreipimąsi, kad būtų apgintas Nemunas, kad būtų atsisakyta šių hidroelektrinių statybos, būtų daroma įtaka, kad to būtų atsisakyta. Tikiuosi, kad visuomenei gavus daugiau informacijos viešumo dėka apie tokius planus įtaka savivaldos struktūroms, rajonų merams bus didesnė, nes šiuo metu tai išties pozicijos nėra vienodos. Aš žinau, kad yra merų, kurie gana lengvabūdiškai žiūri į šią problemą, yra merų, kurie kategoriškai pasisako prieš.Pavyzdžiui, šiuo atveju Varėnos meras.

PIRMININKAS. Klausia E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis pranešėjau, prašom pasakyti, atsižvelgiant į tai, kad taip pat kiek vėliau bus teikiamas įstatymo „Dėl draudimo statyti hidroelektrinių užtvankas“ projektas ir įstatymas, natūralu, ilgiau bus priimamas negu nutarimas, ar nemanote į savo siūlomą nutarimą, kuriame kalbama tik apie Nemuną, įtraukti ir kitas upes, kurios yra tame įstatyme, t.y. Šventąją, Nerį ir kitas?

A.KAŠĖTA. Gerbiamasis kolega, tikrai nemanau, kad mano nutarimo redakcija yra ideali. Tikiuosi, kad su jūsų, su kolegų pagalba jis galėtų pasidaryti išties tikslesnis ir išsamesnis, jame atsispindėtų visos tos Seime dominuojančios nuomonės. Aš tikrai esu pasirengęs priimti visus siūlymus, tiksliau, Seimas, tikiuosi, papildys tą nutarimą. Tačiau man tik labai gaila, kad dalis kolegų demonstruoja tokį išankstinį nusistatymą ir norą net nepradėti diskusijos. Vis dėlto manau, kad šis nutarimo projekto pateikimas būtų gera proga tą diskusiją pradėti ir sutarti dėl paties optimaliausio varianto, galbūt ir dėl papildymo, apie kurį jūs kalbate.

PIRMININKAS. Dėkui, kolega. Jeigu atsakytumėte trumpiau, būtų labai efektyvu. Paskutinysis klausia R.Sinkevičius.

R.SINKEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, ar gali Seimas priimti sprendimą, vadovaudamasis įsitikinimais, viltimis arba dvejonėmis, neatlikęs planuojamos ūkinės veiklos išsamios poveikio aplinkai vertinimo studijos, ką numato mūsų įstatymai ir procedūros?

A.KAŠĖTA. Taip, atsakau vienareikšmiškai. Šią teisę mes turime, siūlau šia teise pasinaudoti.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Pranešėjas atsakė į visus klausimus. Kadangi ne pro visas rinkimų apygardas Nemunas teka, ar galėtume tuomet bendru sutarimu priimti?.. Sutarimo nėra? Nėra. Tuomet vienas kalba už, vienas – prieš ir balsuojame. Prašome. Kas už? Motyvai už – A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Iš tikrųjų aš esu nesuinteresuotas, ne pro mano apygardą Nemunas teka, nors esu gimęs prie Nemuno. Noriu pasakyti vieną paprastą dalyką. Nebūtina šiandien nei atmesti šio nutarimo, nei jį priimti, kaip kai kas siūlo. Šiandien siūloma diskutuoti. Tai iš tikrųjų pradėkime diskusiją. Diskusija reikalinga, tam žmonės ir renka savo atstovus į parlamentą. Mes vieną kartą išmokime truputį dirbti patys, diskutuoti ir susiformuoti nuomonę, o ne tik, kaip kartais sakoma, kad štai Vyriausybės išvada. O kas yra Vyriausybės išvada? Ją parašo keli valstybės tarnautojai ir tuo viskas baigiasi, o pasekmės, deja, mūsų. Iš tikrųjų labai daug problemų su hidroelektrinėmis. Aš, kaip ekonomistas, nepasisakau prieš jas, bet, ponai, pažiūrėkite, kas šiandien Lietuvoje darosi? Aplinkos ministerija nevaldo šio proceso, yra daug netvarkos, daug projektų pažeidimų, ten kartais net svyruoja vandens amplitudė po kelis metrus, įsivaizduojate? Taigi yra rimta problema ne tik su Nemunu. Bet aš irgi prieštarauju tam, kad kategoriškai viską uždraustume, todėl analizuokime. Siūlyčiau po pateikimo pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra galimybė inicijuoti diskusijas tiek per opozicinę darbotvarkę, tiek per Seniūnų sueigą. Yra tokia forma parlamente ir ja galima pasinaudoti. Motyvai prieš – V.Einoris.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad šitokia arterija, kuri priklauso visai mūsų tautai, ne tik vienai mūsų valdybei, mes negalime švaistytis, uždrausti ar leisti, mes turime analizuoti, turime ieškoti pačių optimaliausių sprendimų. Galbūt šiandien atrodo vienaip, o po kelerių metų atrodys visai kitaip, todėl, manau, toks uždraudimas, koks čia dabar yra parašytas, tiesiog yra netikslingas. Reikia labai rimtai mąstyti ir galvoti. Prieš keletą dienų mes turėjome čia susitikimą su specialistais, jie daro įvairius tyrimus, kurių iki šiol nebuvo. Jeigu jiems dabar mes uždrausime, mes uždrausime kalbėti, uždrausime susikalbėti, o po kelerių metų galbūt atrodys, kad jie buvo teisūs. Todėl, manau, uždraudimas yra ne pats svarbiausias ir ne pats geriausias momentas. Galvokime ir mąstykime, nepriimkime kategoriško sprendimo.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos, motyvai už ir prieš išsakyti, Prašom apsispręsti balsavimu. Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už, kas turite abejonių, balsuojate prieš arba susilaikote.

Gerbiamieji kolegos, 38 balsavus už, 23 susilaikius, 11 balsavus prieš, Seimo nutarimui po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Ekonomikos komitetas ir siūloma svarstyti. Kada siūlote svarstyti, kolegos? Ar dėl vedimo tvarkos? Replika? Replika, kai baigsime, kolegos. Replikos bus, kai baigsime. Kas turi pasiūlymų, kada svarstyti, nes Seniūnų sueiga nesiūlo datos. Ar galime mes svarstyti tuomet pratęstoje pavasario sesijoje, ar arčiau rinkimų? Arčiau rinkimų. Pavasario sesijoje. Kadangi Europarlamento rinkimai čia pat ir kiti rinkimai, sutinkame, taip? Gerai, kolegos. Pavasario sesijoje. Ar galime bendru sutarimu? Yra prieštaravimų? Dėl vedimo tvarkos, kolega? Dėl vedimo tvarkos A.Kašėta.

A.KAŠĖTA. Gerbiamasis pirmininke, aš siūlau neatidėlioti šio klausimo sprendimo ir įtraukti į neeilinę sesiją, kuri, žinau, ketinama surengti. Manau, kad galėtume, arba per pratęsimą. Čia tikrai ne… Man labai gaila, kad kai kas žiūri kaip į rinkiminį reikalą arba apygardinį. Nemunas teka per Lietuvą, yra Lietuvos turtas. Atsiprašau, kolegos!

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, girdėjote motyvus ir siūlymus. Kadangi Nemunas priklauso visai Lietuvai, tai svarstyti šioje pratęstoje sesijoje, o kitas pasiūlymas – svarstyti pavasario sesijoje. Kolegos, apsispręskime alternatyviai. Tie, kurie mano, kad galima svarstyti pratęstoje sesijoje, balsuoja už, tie, kurie mano, kad pavasario sesijoje, balsuoja prieš. Šiuo atveju susilaikiusieji neskaičiuojami. Kolegos, ramybės ir balsuojame, nes priešingu atveju ir Velykos bus rudenį. Mygtukas „prieš“ – pavasario sesijoje, mygtukas „už“ – pratęstoje sesijoje, susilaikę neskaičiuojami.

Taigi, kolegos, laimėjo pasiūlymas pavasario sesijoje. Tuomet sutariame, kad pavasario sesijoje svarstysime šį Seimo nutarimą. Dar kartą akcentuoju, kad Aplinkos apsaugos komitetas pagrindinis, Ekonomikos papildomas. Pirmoji replika – A.Macaitis, antroji replika – G.Dalinkevičius.

A.MACAITIS. Gerbiamieji kolegos, aš balsavau prieš šį nutarimą. Noriu pasakyti, kad ne todėl, jog aš už tai, kad būtų statoma elektrinė, bet todėl, kad mes tokiais savo veiksmais faktiškai neleidžiame dirbti Vyriausybei. Vyriausybė, kuri turi priimti ir jos kompetencija tokius sprendimus priimti, gali tai padaryti, ir neturime pagrindo iš Vyriausybės perimti šios kompetencijos ir taip spręsti grynai ūkinius klausimus. Aš manau, kad turi būti tam tikra tvarka. Atkreipkite dėmesį į Teisės departamento išvadas, kurios taip pat yra pridėtos ir daug ką sako. Todėl aš norėjau pasakyti, kad tai turime spręsti ne čia, Seime, o specialistai ir Vyriausybė turi priimti sprendimą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Repliką – G.Dalinkevičius.

G.DALINKEVIČIUS. Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš norėčiau pakviesti visus dalyvauti bent jau antroje dalyje diskusijos, kurią surengėme Seime. Joje penktadienį buvo vieni specialistai. Ketvirtadienį pirmą valandą žadėjo susirinkti visas profesūros žiedas, pakalbėti apie visus gamtosauginius reikalus šio klausimo, todėl aš balsavau, kad nereikia skubėti, o reikia gauti visas išvadas. Mes apie tai kalbėjome. Labai liūdna, kad norima padaryti politinį spaudimą arba, kaip sako gerbiamasis A.Vidžiūnas, politinį buldozerį, nes mat kitaip neišeina. Tačiau reikia pasakyti tokį dalyką. Man atrodo, mielieji konservatoriai, liberalai, centristai, visi kiti ir mūsų kairioji pusė, mes visi norime, kad Lietuvos Nemunas tikrai būtų mūsų turtas, nesugadintas, neišniekintas. Tačiau reikia pasakyti vieną dalyką. Jeigu filosofuosime net nematę projektų, kurių nėra, o tik yra rengiama galimybių studija projektams atsirasti, tai tada mes meluojame žmonėms. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Repliką po balsavimo kolega S.Lapėnas.

S.LAPĖNAS. Gerbiamieji kolegos, praeitą penktadienį įvykusi konferencija nustebino ne tik tuo, kaip ji sparčiai buvo surengta, bet ir Žmogaus teisių komiteto dalyvavimo tarp šios konferencijos organizatorių. Iš tiesų šis klausimas yra aktualus visai Lietuvai ir visai dešimčiai savivaldybių, kurios tiesiogiai glaudžiasi prie Nemuno, turės įtaką jų aplinkai, jų ekonominiam gyvenimui. Ekonomikos komitetas jau vieną kartą svarstė galimybę statyti šias hidroelektrines ir priėjo prie išvados, kad tai praktiškai netikslinga, o įvertinus visus aplinkosauginius būgštavimus, vis dėlto yra žalinga. Taigi džiugu, kad Seimas šiandien priėmė tokį pasiūlymą svarstyti šį klausimą Seime ir iš anksto užkirsti kelią nepamatuotiems sprendimams. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, Seimas šiandien tik pritarė po pateikimo, jokio sprendimo dar nepriėmė. Norėčiau pasakyti, kad replikoje, kolegos, turi būti replikos esmė. Priešingu atveju čia vėl kalbos dėl motyvų. Replika po balsavimo. A.Kašėta.

A.KAŠĖTA. Replika būtų tokia, kad mane tikrai nustebino Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko ir kai kurių narių pozicija. Aš jau bijau, kad svarstant šį projektą Aplinkos apsaugos komitete iš tikro Nemunas bus taip apsaugos, kad, neduok tu Dieve. Taigi tiesiog stebina, kad net nebuvo norima diskutuoti dėl to ir balsuojama prieš. Tai garbės nedaro šiam komitetui ir jo pirmininkui.

PIRMININKAS. Kolegos, aš manau, kad komitetus reikia vertinti kitokiu būdu. Kol kas diskusijų dar nebuvo, buvo tik pateikimas (čia stenogramai). Paskutinis repliką – A.Vidžiūnas, nes, kiek žinau, jo pavardė buvo paminėta. Prašom, kolega.

A.VIDŽIŪNAS. Pone Gediminai Dalinkevičiau, jeigu jūs norite tvenkti Nemuną, tvenkite, jeigu jūs matote, kad tas projektas geriausias Lietuvai šiandien, bet prašau neminėti mano pavardės šiame nešvariame žaidime. (Juokas salėje)

PIRMININKAS. Dėkoju. Tai buvo bene tiksliausia replika. Ačiū, kolegos.

Vandens įstatymo pakeitimo įstatymo 14 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3214 (pateikimas)

Imamės kito darbotvarkės klausimo – Vandens įstatymo pakeitimo įstatymo 14 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3214. Pranešėjai – B.Bradauskas, A.Skardžius, G.Jakavonis. Jūs teiksite? Teikia A.Skardžius.

A.SKARDŽIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos. Nemuno problemos sprendimas yra be galo svarbus. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu patvirtintoje valstybinėje aplinkos apsaugos strategijoje vienas iš aplinkos apsaugos tikslų yra sustabdyti natūralaus hidrografinio tinklo struktūros keitimą. Upės yra vertingiausios ekosistemos, turinčios esminį poveikį biologinei įvairovei, kraštovaizdžiui ir ekonomikai. Tačiau jos yra ir labiausiai pažeidžiamos. Žemesni pokyčiai viename upės baseino taške atsiliepia visam baseinui. O padarytos klaidos dažniausiai būna nebepataisomos. Lietuvos upių hidrogalia yra labai nedidelė. Sovietiniame energetikos žemėlapyje buvo pažymėta balta spalva, kaip ir iš viso neegzistuotų tos galios. Išnaudojus visą jų hidroenergetinį potencialą galima būtų patenkinti tik apie 10% viso elektros energijos poreikio. Užtvankos ir dėl jų atsiradę tvenkiniai sudaro poveikių grandinę fiziniams ir biologiniams gamtos komponentams. Žuvų migracijos kelių užtvėrimas nors iš dalies gali būti kompensuojamas statomais žuvitakiais, tačiau nykstančių paukščių ir vabzdžių buveinės sunaikinamos negrįžtamai ir jokiomis biotechninėmis priemonėmis jų negalima atkurti. Paupių pievose peri daugiau kaip 50% globaliai nykstančių paukščių rūšių. Dėl intensyvios žemdirbystės, drėgnų pievų faktiškai išliko tik upių slėniuose, kur buvo sunkiau panaudoti techniką. Hidroenergetikos plėtra sunaikintų ir taip negausias buveines, išlikusias po beatodairiškos melioracijos. Pasaulinė užtvankų komisija WCD taip pat pripažįsta, kad didelių užtvankų žala aplinkai ir visuomenei yra kur kas didesnė už gaunamą naudą. Rūšys ir ekosistemos sunaikinamos negrįžtamai arba jų atkūrimo darbai kainuoja nelyginamai daugiau už gautą ekonominę naudą. Paprastai tvenkinys anksčiau ar vėliau užteršiamas dumblu ir negali būti naudojamas nei hidroenergijai gaminti, nei potvynių prevencijai. Europos Komisijos Baltojoje knygoje „Ateities energija: atsinaujinantys energetikos šaltiniai“ numatyta plėtra: vėjo jėgainių galią didinti 16 kartų, fotoelektros – 100 kartų, saulės kolektorių – 15,4 kartų, biomasės sunaudojimą energetikos tikslams – 3 kartus, o vandens jėgainių – tik 1,14 karto.

Ūkio ministerijos užsakymu Lietuvos hidroenergetikų draugijos parengtoje ataskaitoje „Efektyviausių upių ruožų, tarp jų Nemuno ir Neries, naudojimo hidroenergetikos plėtrai galimybių nustatymas ir šalies hidroenergetinių išteklių schemos parengimas ir įteisinimas“ pateikta 216 efektyviausių hidroenergetinių išteklių upių ruožų. Apie pusė šių upių ruožų patenka į saugomų žuvų apsaugai svarbių upių sąrašą. Šiame sąraše esančiose upėse galima mažųjų hidroelektrinių statyba prie esamų tvenkinių. Lietuvoje yra per 1100 tvenkinių, iš jų 432 didesni nei 5 ha, dalis jų patrauklūs hidroenergetikai.

Saugomų žuvų rūšių apsaugai svarbių upių sąraše nurodytos upės yra ne tik žuvų, įtrauktų į Lietuvos Raudonąją knygą ir tarptautinių konvencijų sąrašus, migracijos keliai ir buveinės, bet ir pagrindinė viso Lietuvos gamtinio karkaso dalis, jungianti didžiausią bioekologinę svarbą turinčias buveines, gyvūnų ir augalų migracijos koridorius, kuriais populiacijos pasikeičia genetine informacija. Tai vientisas gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklas, užtikrinantis ekologinę kraštovaizdžio pusiausvyrą, gamtinius ryšius tarp Europos Bendrijos…

PIRMININKAS. Vieną minutę!

A.SKARDŽIUS. …svarbos teritorijų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, salėje tikrai didelis triukšmas. Aš kreipiuosi į A.Macaitį, kreipiuosi į kitus. Salėje labai didelis triukšmas.

A.SKARDŽIUS. Atsižvelgiant į neigiamą hidroenergetikos plėtros poveikį aplinkai, vadovaujantis aukščiau paminėtais Lietuvos tarptautiniais įsipareigojimais ir nacionaliniais teisės aktais, kurie yra išdėstyti aiškinamajame rašte, kurį aš teikiu (tai yra tarptautiniai įsipareigojimai, aš jų neminėjau, kolegos, perskaitysite), parengtas šis Vandens įstatymo pakeitimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, pateikiant Saugomų ir globojamų žuvų rūšių migracijos kelių sąrašą (tai yra priedas). Priede nurodytos saugomų ir globojamų žuvų rūšių apsaugai svarbios upės ir jų ruožai (atkarpos), kuriuose yra draudžiama užtvankų statyba. Tai yra sąrašas, kuriame yra 147 upės (yra nurodyti jų ruožai). Į šį sąrašą įtrauktas Nemunas.

Toks būtų trumpas pateikimas. Kviesčiau gerbiamuosius kolegas pritarti šiam įstatymo pakeitimui, įtraukiant į sąrašą dėl aukščiau mano išdėstytų motyvų ir Nemuną visu jo ilgiu.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Jūsų nori paklausti 8 Seimo nariai. Kolegos, primenu, klausimams yra 10 minučių. Taigi prašom klausėjus išlaikyti vienos minutės reglamentinę normą, o pranešėją kiek galima trumpiau atsakyti. Prašom. Pirmasis klausia A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs keliate labai rimtą problemą. Man atrodo, kad ji verta diskusijos ir dėmesio, tačiau mane truputį jaudina kitas dalykas. Priedas, kuris yra prie šio įstatymo pakeitimo, yra gana didelis, ir aš norėčiau paklausti tokiu aspektu. Jeigu iš aplinkos apsaugos ministro atimama teisė, tai galbūt yra tokia nuomonė arba faktų, kad jis nesusitvarko su šia problema ir, matyt, reikia perkelti šį lygį aukščiau, bet ar neužtektų perkelti tai į Vyriausybę? Ačiū.

PIRMININKAS. Prašom, kolega.

A.SKARDŽIUS. Ačiū, gerbiamasis, už klausimą. Aš manau, kad ministerija tikrai susitvarko. Tai yra dviejų ministerijų kuruojama sritis – Žemės ūkio ir Aplinkos apsaugos. Be abejo, visa, kas yra paminėta tame priede, išskyrus Nemuną, yra Vyriausybės nutarimuose. Šiuo atveju papildymas yra būtent Nemuno įrašymas (viso jo ilgio – 475 kilometrų) į šį sąrašą. Kaip Seimo nariai, manau, mes turime įstatymų leidybos teisę. Gerbiamieji kolegos, jeigu jūs pritarsite po pateikimo, aš kviesčiau jus pritarti ir nuomonei, kad paprašytume Vyriausybės išvados dėl šios teikiamos pataisos.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V.Fiodorov.

V.FIODOROV. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš esmės galima pritarti jūsų projektui, bet turėčiau tokį klausimą jums, kaip Seimo Pirmininko pavaduotojui: kodėl prie jūsų įstatymo projekto nėra Teisės departamento išvados?

A.SKARDŽIUS. Paklauskime Teisės departamento, kodėl nespėjo. Projektas buvo užregistruotas kaip alternatyvus mūsų kolegos A.Kašėtos ir daugumos, tai yra 47 Seimo narių teiktam, tiksliau sakant, pasirašyto Seimo nutarimo… Šiuo atveju tai reglamentuoja įstatymas. Buvo pateikta šio įstatymo pataisa, susijusi su šiuo Seimo nutarimu, teikiamu mūsų kolegos. Nežinau, kodėl Teisės departamentas nespėjo parašyti savo išvados. Aš manau, kad spės tą dalyką padaryti.

PIRMININKAS. Taigi, kolegos, turėsime galvosūkį, kaip elgtis. Klausia M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Ačiū. Kai mes taip lengva ranka priėmėme įstatymą dėl atominės energijos sunaikinimo Lietuvoje, vienos labai rimtos tarptautinės organizacijos, kuri yra Paryžiuje, prezidentas vienam Vyriausybės vadovui taip rašė: jeigu atominė energetika bus sunaikinta, kai prasidės kitų elektrinių tarša, Lietuvai prognozuojama kiekvienais metais mokėti apie milijardą litų už taršą. Aš visiems apsaugininkams šį klausimą akcentuoju. Mano klausimas būtų toks: ar jums neatrodo, kad jūs, taip lengva ranka teikdamas draudimus, ko negalima ir kas galima, galbūt galėtumėte pateikti iš viso dėl energetikos plėtros Lietuvoje? Galbūt kaip kai kurie žmonės manote, kad mes galime grįžti prie balanos gadynės? Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, vieną minutę prieš atsakant. Gerbiamieji kolegos, V.Fiodorov mus suklaidino. Teisės departamento išvada yra, ji išdalyta šiandien. Štai mano rankose Teisės departamento išvada, kolegos. Atidžiau pasižiūrėkite į internetą. Aš atsiprašau. Manau, kad priekaištai Teisės departamentui yra nepagrįsti. Taigi dabar prašom atsakyti.

A.SKARDŽIUS. Apie energetiką. Kai dabar vyksta diskusija dėl Nemuno upės regiono, kur planuojama statyti elektrines, būtent tose apskrityse, miestuose ir miesteliuose… Ši lobistinė diskusija, sakyčiau, iš pirmo žvilgsnio persikėlė į parlamentą neatsitiktinai, matyt, nes energetika yra ta sritis, kur pelnas, be abejo, yra labai greitas. Šiuo atveju dėl kelių centų ar kelių litų asmeninės naudos negrįžtamai suniokoti… Aš vėlgi remiuosi Pasaulinės užtvankų komisijos teiginiais, kuriuos aš pateikiau, kuriuos rasite aiškinamajame rašte, gerbiamasis kolega… Tikrai, kol mūsų Nemunas bus gyvas, bus gyva ir Lietuva. Šiuo atveju pokyčiai negrįžtamai sunaikins ir Lietuvą, sunaikinus Nemuną, kaip Lietuvos simbolį, nes įvykę grįžtami pokyčiai dėl patvankos… Nėra tokių, šie pokyčiai yra negrįžtami.

Dabar dėl elektros energijos, nes Europos Komisija, aš jau minėjau, kokią mato hidroelektrinių, hidroenergetikos plėtrą. Tai yra 1,14 karto, o iš kitų atsinaujinančių šaltinių numatyta, ir tai yra išdėstyta Baltojoje knygoje, 16-100 kartų, 15 kartų, 3 kartus, taigi prerogatyva yra ne ta. Mes esame Šiaurės Vakarų elektros sistemos dalis ir dabar naudojame tą energetiką. Aš galėčiau paminėti pavyzdį, kaip yra dėl kuro. Latviai neturi „Mažeikių naftos“, bet ten benzinas ir kuras yra pigesnis. Mes esame įjungti į energetikos sistemą ir tikrai neliksime be elektros energijos, išsaugodami savo Nemuną, savo kraštovaizdį.

PIRMININKAS. Kolega, gal galima būtų atsakyti per 3 minutes, tada suspėtų daugiau paklausti. Dabar klausia G.Dalinkevičius, ruošiasi A.Macaitis.

G.DALINKEVIČIUS. Labai ačiū, pirmininke. Sveikinu poetinius gabumus ir, manau, kad tai iš tikrųjų yra svarūs argumentai svarstant šį klausimą, tačiau ar jums neatrodo, kad šis įstatymas iš esmės kertasi su mūsų patvirtintos energetikos perspektyvomis? Antras dalykas, ar jums neatrodo, kad iš tiesų Europos Sąjunga, kuri nustato tam tikras kvotas, tam tikrus dalykus, ne veltui yra pabrėžusi, kad 7% elektros energijos mums teks gaminti iš atsinaujinančių žaliavų? Gal reikėtų dar kokių nors įstatymų, nes šiaip šis įstatymas, šis projektas kertasi su turima teisine baze? Ačiū.

PIRMININKAS. Prašom atsakyti.

A.SKARDŽIUS. Dėkoju už klausimą, gerbiamasis kolega. Jeigu jūs būtumėte įdėmiai perskaitęs aiškinamąjį raštą ir būtumėte manęs įdėmiai klausęs… Aš, dėkodamas už savo poetinių gebėjimų įvertinimą, vis dėlto norėčiau jums atsakyti teisine kalba. Pirma. Valstybinėje aplinkos apsaugos strategijoje vienas iš aplinkos apsaugos tikslų yra sustabdyti natūralaus hidrografinio tinklo struktūros keitimą. Tai yra Seimo nutarimu patvirtinta strategija. Tai pirmas argumentas, gerbiamasis kolega.

Ir prašome elgtis padoriai, skaityti įstatymus, susipažinti su strategijomis prieš imantis kuruoti tokius projektus, kurie prieštarauja net įstatymams. Projektuoti leidžiama. Tai yra teisinė spraga, kai leidžiama projektuoti, o paskui yra vertinama. Labai daug mokslininkų įtraukiama į šį aiškinamąjį darbą, randama tam tikrų argumentų, ir juos visą laiką galima pateisinti tiek politiniams, tiek ekonominiams, tiek kitokiems siekiams pasiekti. Šiuo atveju mes turime vadovautis Europos Sąjungos direktyvomis. Atsinaujinantys šaltiniai nereiškia, kad… hidroenergetiniai šaltiniai yra visų pirma vėjo energija, biomasės energija, taip pat galima naudoti saulės energiją ir kitas energijas, kurias aš taip pat išvardijau ir kurios yra išdėstytos Europos Komisijos Baltojoje knygoje. Tad nuoroda lyg ir egzistuoja, bet prašom atskleisti jos esmę.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, gal galima atsakyti trumpiau, nes nespės paklausti. 10 minučių atsakymams. Taigi dabar, kolegos, nieko kito negaliu, kaip suteikti paskutinį klausimą A.Macaičiui. Deja, kolegos, reglamentas yra reglamentas.

A.SKARDŽIUS. Gerbiamasis kolega, buvo sutaupyta laiko pateikiant, aš manau, 10 minučių neišnaudojome.

PIRMININKAS. Kolega, nepaisant to, Statutas galioja ir jums, ir man. Taigi klausia A.Macaitis.

A.MACAITIS. Gerbiamasis kolega, aš suprantu, kai opozicija bando teikti tokius siūlymus, jie iš tikrųjų nepasitiki Vyriausybe ir ministrais bando politikuoti, žaisti tokį politinį žaidimą. Bet aš nesuprantu, kodėl jūs nepasitikite Vyriausybe ir neleidžiate Vyriausybei priimti sprendimų nustatyta tvarka ir perkeliate visą tą politikavimą į Seimą? Atsakykite man.

A.SKARDŽIUS. Gerbiamasis kolega Macaiti, komiteto pirmininke, bandysiu kalbėti ta pačia kalba, kuria jūs teikiate klausimą.

Pirma. Lobistinė veikla prasidėjo daug anksčiau, nelaukiant Vyriausybės sprendimo, t.y. nelaukiant Vyriausybės nutarimų. Tai visų pirma. Todėl buvau priverstas teikti šį įstatymą, kaip… Ar galima atsakinėti, ar jūs čia kalbate?

PIRMININKAS. Taip, taip. Tęskite.

A.SKARDŽIUS. Dėkoju, pirmininke, kad leidžiate atsakyti į klausimą. Todėl Vyriausybės išvada, aš jau minėjau savo teikimo pabaigoje, yra neišvengiama. Paskutinį žodį tars Vyriausybė. Šis teikiamas projektas taip pat yra derintas su atitinkamomis ministerijomis ir iš Vyriausybės nutarimų perkeltas ir tas sąrašas, tik jis papildytas argumentais dėl Nemuno. Taip pat daug argumentų išdėstyta aiškinamajame rašte, be to, yra derinta su Vyriausybe ir Aplinkos ministerija.

Toks būtų mano atsakymas jums, gerbiamasis kolega. Čia jokios politikos nėra, yra tiesiog interesas išsaugoti, remiantis mūsų pasirašytomis tarptautinėmis sutartimis, egzistuojančia teisine baze, Nemuną, kad nebūtų populistiškai ir vienareikšmiškai argumentuojama būtinybė statyti tą elektrinę kaip išsigelbėjimą ir kad, girdi, tos energijos mums pakaks išspręsti problemas, uždarius atominę elektrinę. Tikrai taip nėra. Paskutinį žodį, be abejo, tars Vyriausybė, jeigu jūs suteiksite tą galimybę prieš tai, kai bus pastatytos elektrinės.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, vis dėlto gal būtų galima trumpiau atsakinėti į klausimus. Gerbiamieji kolegos, tai buvo paskutinis klausimas, bet aš norėčiau Seimo paklausti. Du Seimo nariai tikrai turi teisę paklausti, tai A.Lydeka ir J.Karosas. A.Lydekos nematau, o J.Karosui būtų šventa pareiga. Gal, gerbiamasis Karosai, prie centrinio mikrofono? įjungs, įjungė. Prašom. Paskutinysis, nes klausimas tikrai susijęs su vandeniu. Prašom, gerbiamasis Karosai.

J.KAROSAS. Labai ačiū. Aš noriu pasakyti, kad dėl suprantamų priežasčių turiu palaikyti šitą siūlymą, nes geras vanduo man yra gana aktualus dalykas. Tik noriu paklausti, o ar neįtraukus į šį klausimą, į šią problemą ir Kuršių marių ir Baltijos jūros? (Balsas iš salės: ten karosų nėra.)

A.SKARDŽIUS. Nežinau, į kurią dalį atsakyti, ar dėl gėlo vandens, ar dėl Nemuno upės? Šiuo atveju kalbama apie upes ir upių sąrašą, arba tuos ruožus, kur yra draudžiama įtraukti visą Nemuną, kaip svarbiausią ir daugiausia vandens ir savo pakrantėse… ekosistemą užtikrinančią upę. Tai yra kalbama apie Nemuną. Aš manau, kad pravartu ateityje ir, manau, tai yra reglamentuota, apsvarstyti ir Kuršių marių, ir Baltijos jūros problemas. Dabar prasidėjo labai aktyvi lobistinė veikla (tai atsakingai galėčiau patvirtinti) proteguojant elektrinių statymą. Tai daro mokslininkai, žurnalistai, na, ir politikai. Todėl nespręsti tos problemos Seimo, šalies mastu, įtraukiant į tai ir Vyriausybę su savo potencialu, ir visas ministerijas, būtų tiesiog neatsakinga kaip Seimo nariui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar, kolegos, motyvai už, motyvai prieš. Motyvai už – V.Einoris.

V.EINORIS. Aš džiaugiuosi, kad čia, Seime, atsirado žmonių, mąstančių apie tam tikrus dalykus, apie kuriuos, atrodo, pats niekada nesusimąstai. Dabar, kai šio įstatymo projekto teikėjas taip mus įtikinėja, kad mirusiam geriau negu gyvam, aš esu labai nustebęs. Na, negalima šitaip galvoti. Aš manau, kad mes negalime šiandien čia, šioje garbingoje salėje, priimti sprendimą, kad daugiau nei 140 upių, upelių uždraustume kokią nors veiklą. Tai ne mūsų, man atrodo, prerogatyva. Mes turėtume turėti pagrindą ir analizę ir tik tada sakyti, ką galima, ko negalima. Aš negaliu su tuo niekada sutikti, bet aš čia priekyje iš labai gražios spalvos dabar kalbu, bet esu prieš. Prieš. (Juokas salėje)

PIRMININKAS. Kolega, jūs apvertėte aukštyn kojomis visą planą. Dabar tuomet H.Žukauskui belieka kalbėti tik už. (Juokas salėje) H.Žukauskas, motyvai už.

H.ŽUKAUSKAS. Gerai, aš supratau. Dabar man pats sunkiausias uždavinys taip išversti, kad iš motyvų už V.Einorio aš pasisakyčiau prieš. Ką noriu pasakyti? Noriu pasakyti, aš už tai, kad Seimas ir Seimo nariai dirbtų savo darbą, Vyriausybė ir ministrai dirbtų savo darbą. Už tai aš esu už. Aš esu už, kad Seimo nariai nestatytų paminklų, neprojektuotų aikščių, nekalbėtų apie užtvankas. Aš esu už tai. Ir dėl to aš pasisakau už tai, kad šio įstatymo niekas nepriimtų. Labai ačiū. (Juokas salėje)

PIRMININKAS. Kolegos, taigi buvo išdėstyti motyvai už ir prieš. Tai dabar dar vieni motyvai gerbiamajam G.Jakavoniui. Prašom. G.Jakavonis. Motyvai… (Balsas salėje) Kolega, dėl vedimo tvarkos gausite žodį. Dabar kalba G.Jakavonis. G.Jakavonis – motyvai už. Tęskite, gerbiamasis Jakavoni. Po to aš suteiksiu žodį gerbiamajam A.Skardžiui.

G.JAKAVONIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Man atrodo, mes, Seimo nariai, esame rinkti žmonių, ir paskutinės Panemunės gyventojų, dzūkų, akcijos, surinkti tūkstančiai parašų, reikalaujantys nutraukti statybą, ir yra tas pagrindas, dėl ko parengtas šis įstatymo projektas – sustabdyti ir nedaryti įtampos visuomenėje. Todėl visus savo kolegas kviesčiau paremti šį įstatymo projektą ir balsuoti už.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Buvo išsakyti motyvai už ir prieš. Gal dar dėl vedimo tvarkos nori kolega A.Skardžius? Prašom per centrinį mikrofoną, kolega. Palaukite, galima įjungti.

A.SKARDŽIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš vis dėlto atkreipčiau dėmesį į Statutą. Dvi nuomonės buvo išsakytos prieš, aiškiai pasisakant prieš. Todėl, manau, turi teisę du Seimo nariai kalbėti už. Ar sutinkate su tuo?

PIRMININKAS. Prašom, kolega, pakeisime Statutą abudu. Suteikiu teisę.

A.SKARDŽIUS. Pirmininke, gerbiamieji kolegos, pirmiausia norėčiau replikuoti kolegai V.Einoriui ir kolegai H.Žukauskui dėl to, kad ne Seimo narių reikalas. Taip, Seimo narių reikalas yra sustabdyti šią veiklą. Vyriausybei nors ir parengus projektą ir visai tai reglamentacijai apie tas upes jau esant Vyriausybės nutarimuose, į kuriuos įrašoma tik viena upė Nemunas dėl šios pradėtos lobistinės veiklos…Visų Seimo narių pozicija yra labai svarbi Lietuvai, nes šie procesai yra negrįžtami. Todėl prašyčiau palaikyti pateikimą, paprašyti Vyriausybės išvadų ir visus alternatyvius svarstyti kartu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega, tik noriu pasakyti, kad mudu abudu pažeidėme Statutą, nes teikėjas neturi teisės kalbėti dėl motyvų už. Viskas gerai. Dabar, kolegos, apsispręsime balsavimu. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.

Gerbiamieji kolegos, 31 balsavus už, 10 – prieš, 30 susilaikius, įstatymo projekto teikimui nepritarta. Kolegos, ar galėtume sutarti bendru sutarimu grąžinti įstatymą iniciatoriams tobulinti? Ar galima, ar reikia dėl to balsuoti? Ar bendras sutarimas yra? Yra. Taigi grąžiname iniciatoriams tobulinti.

Gerbiamieji kolegos, toliau pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.Juršėnas. Jis suteiks žodį kolegoms replikoms po balsavimo.

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Pirmasis repliką sako A.Matulevičius. Prašom. Ruošiasi A.Skardžius.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, reikia iš tikrųjų garsiai įvardyti, paprašant gerbiamojo kolegos, stovinčio už manęs, Seimo Pirmininko pavaduotojo pono A.Skardžiaus, kas yra tie lobistai. Nes buvo paminėta, kad jų yra tarp mokslininkų, Vyriausybės narių ir politikų. Man tai kvepia antikorupciniais dalykais. Tai gal būtų galima paskelbti sąrašą, kas tai yra?

PIRMININKAS. Kolega A.Skardžius paaiškins ir A.Matulevičiui, ir visiems. Prašom, kolega.

A.SKARDŽIUS. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai nustebintas pozicija, kad kairiajai pusei visai nesvarbios Lietuvos ir Lietuvos didžiausios upės Nemuno problemos. Aš manau, jūs tikrai privalėsite prisiminti ateityje tas pasekmes, kurios bus užtvenkus šią upę. Ir ta ekologinė problema, kuri bus sukelta, pasilieka jūsų sąžinei.

O kas yra lobistai, be abejo, parodys laikas, parodys straipsniai, pavardės, konferencijos ir nuomonės. Tad linkiu sėkmės.

PIRMININKAS. Dar viena replika, ir paskutinė. O po to jau kitas klausimas. Kolega A.Macaitis. Prašom netriukšmauti.

A.MACAITIS. Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą noriu pasakyti, kad tokius nutarimus ir sprendimus priimti puikiausias galimybes turi Vyriausybė. Nesulaukę Vyriausybės sprendimų, pamindami kitus įstatymus, mes bandome šioje salėje priimti tokius sprendimus ir daryti tokius apibendrinimus. Todėl aš dar kartą kartoju – nedarykime tokių klaidų. Pažvelkime į Teisės departamento išvadas, ten aiškiai parašyta, kad net Konstitucija tokiu būdu pažeidžiama.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, mes dabar turime iki 16 val. dvi minutes. Jeigu kolega A.Kubilius per vieną minutę viską labai rimtai pateiks, po to per vieną minutę atsakys į klausimus, o gerbiamasis Valentinas Junokas keletą minučių palauks, mes visą šį kompleksinį klausimą baigsime. Ar gerbiamasis V.Junokas sutinka truputį lukterėti, pabūti labai garbingoje kompanijoje ilgiau? Ačiū.

Įstatymo „Dėl draudimo statyti hidroelektrinių užtvankas“ projektas Nr.IXP-3193 (pateikimas)

Andriau Kubiliau, prašom į tribūną. Įstatymo „Dėl draudimo statyti hidroelektrinių užtvankas“ projektas Nr.IXP-3193. Teikėjas A.Kubilius. Prašom, kolega.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, po prieš tai buvusio balsavimo nelabai daug ką lieka pasakyti. Aš manau, labai gerai, jog ponas V.Junokas šiandien yra salėje ir gali pasižiūrėti, kaip gimsta korupciniai sprendimai Lietuvoje, kai prieštaraujama tokiems įstatymams, kuriais Seimas norėtų apginti nacionalinį turtą.

Gerbiamieji kolegos, Nemunas ir kitos didžiosios upės yra nacionalinis turtas, kurį saugoti ir rūpintis juo įpareigoja valstybę Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnis. Nacionalinis turtas yra toks turtas, kuris prilygsta ir Lietuvos strateginėms įmonėms.

Dar neseniai net nemaniau, kad gali atsirasti iniciatyvų statyti naujas elektrines ant Nemuno ir iš tikrųjų palikti Nemuną tik kaip kanalizuotą ar patvenktą griovį. Lietuva turės pripažinti, kad ji Nemuno jau nebeturi.

Šiandieniai įstatymai, kuriais numatyta upių apsauga nuo neapgalvotų užtvankų statymo, yra visiškai menki ir tas matyti šiandien iš visų Vyriausybės veiksmų. Noriu pasakyti, kad šiandien galiojantis Vandenų įstatymas draudžia statyti užtvankas tik saugomų žuvų rūšių apsaugai svarbiose upėse ar jų ruožuose. Tai Nemune virš Kauno hidroelektrinės, nes jau nebėra žuvų, nes nepraleidžia elektrinė, jau galima statyti kitas užtvankas. Kai bus pastatyta kita užtvanka, tai ir Merkyje nebeliks žuvų. Tada bus galima statyti ir ant Merkio.

Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų reikia žiūrėti į savo atsakomybę, visų pirma į Seimo narių atsakomybę, visiškai rimtai. Mes turime labai aiškiai suprasti, ką reiškia planai statyti dar vieną elektrinę ant Nemuno. Manau, čia visiškai teisingai kalbėjo ponas A.Skardžius ir ponas G.Jakavonis apie tautiškumą ir apie smūgius netgi tokiai svarbiai Lietuvos ūkio šakai kaip natūralios gamtos turizmui, ir daugelį kitų dalykų. Kadangi socialdemokratai yra apsisprendę šiandien nepritarti tokiems įstatymų projektams, todėl kyla visiškai natūralūs klausimai, į kuriuos turėtų atsakyti ponas V.Junokas. Kodėl yra taip skubama iki Seimo rinkimų išduoti leidimus statyti tokias elektrines? Kokią įtaką „Karolinos turas“ turi socialdemokratams? Ar pats ponas Petras Vozbutas turi tokią įtaką? Tik atsakius į šiuos klausimus, mes galime toliau rimtai žiūrėti į savo likusį darbą.

PIRMININKAS. Vieną minutę! (Balsai salėje) Vieną minutę! Aš žinau, kad jūs nenorite atsakyti į klausimus, bet dabar reikia susitarti. Ar klausinėja visi Seimo nariai, kurie užsirašė, ar vienas kitas, ar A.Kubilių leidžiame pailsėti ir klausinėjame kolegos V.Junoko? (Balsai salėje) Gerai. Gal V.Einoris, kaip vyresnis, mums padės išspręsti šią problemą. Prašom.

V.EINORIS. Aš, žinoma, jeigu žinočiau, kad jau šiandien kažkas išrašinėja leidimus statyti hidrotechninius įrengimus ant mūsų pagrindinės upių arterijos, žinoma, sutikčiau, bet, gerbiamasis Kubiliau, gal to dar nėra, niekas neišrašė ir nerašo leidimų statyti, o yra tiktai diskusija, ką galima, o ko negalima daryti. Tik asilas negali keisti savo nuomonės. Gal kai kada galvojame, kad ten to ar kito dalyko negalima daryti, o šiandien subręsta dalykai, kad įrodinėjama ir yra pagrindas įrodinėti, kad galima kitaip, tai, manau, kad mes turėtume sutikti su tuo, kad diskutuokime ir kalbėkime, galima ar negalima, galima leisti išrašyti leidimus ar negalima. Šiandien, manau, dar niekas leidimų neišrašo.

A.KUBILIUS. Dėl leidimų paklauskite pono G.Dalinkevičiaus.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, vieną minutę! Aš be reikalo kolegai V.Einoriui suteikiau žodį. Andriau, galite atsakyti, paskui dar A.Gricius, o tada tarsimės…

A.KUBILIUS. Aš visiškai pritariu ponui V.Einoriui, tačiau dėl leidimų jis turėtų klausti pono G.Dalinkevičiaus, kuris skuba organizuoti visokias konferencijas, kad pateisintų tokių leidimų išrašymą. O mūsų bendras siūlymas ir yra, kad Seimas priimtų sprendimą dėl to, ar leisti, ar neleisti tokias statybas vykdyti ant Nemuno.

PIRMININKAS. A.Gricius. Prašom dar nepabėgti. A.Gricius.

A.GRICIUS. Gerbiamasis pirmininke, manau, kad jau 16.03 valanda, jeigu A.Kubilius atsakinės į visus klausimus, tai mes dar sugaišime maždaug 15-20 minučių. Todėl siūlau kol kas nutraukti, pusę valandos išklausyti STT vadovo ir po to tęsti klausimus.

PIRMININKAS. Gerai. Tada klausimas aiškus. Ačiū, gerbiamasis kolega. G.Dalinkevičius. Prašom.

G.DALINKEVIČIUS. Ačiū. Aš tiesiog pavymui savo mielojo kolegos norėčiau pasakyti vieną dalyką. Nedezorganizuokite nei Seimo kolegų, nei savęs. Būkite malonus, ateikite bent vieną kartą, išklausykite protingų minčių, gal tapsite protingesnis. Štai tiek. (Juokas salėje)

Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus Valentino Junoko atsakymai į Seimo narių klausimus

PIRMININKAS. Genialus patarimas. Gerbiamasis Junokai, prašom į tribūną. Klausėjų pavardės yra išsaugotos – kai grįšim prie šio klausimo nagrinėjimo, klaus tie, kurie užsirašė.

Dabar Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus Valentino Junoko žodis, po to atsakymai į Seimo narių klausimus. Prašom.

V.JUNOKAS. Laba diena, gerbiamasis pirmininke, laba diena, gerbiamieji Seimo nariai!

PIRMININKAS. Prašom.

V.JUNOKAS. Matyt, pone pirmininke, aš būsiu klausiamas? Ar man pasakoti?..

PIRMININKAS. Jeigu jūs pageidaujate keletą žodžių pasakyti pradžioje, prašom, o jeigu ne, tai iškart klausinėsim, nes 19 Seimo narių nori klausti. Kaip jūs pageidaujate. Jūs galite pradžioje trumpą įžangą padaryti apie tai, kas jums rūpi, o jeigu ne, iškart klausinėjame.

V.JUNOKAS. Specialiųjų tyrimų tarnyba dirba įstatymais numatytą darbą, pavestas funkcijas ir uždavinius vykdo laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir kitų įstatymų, taip pat baudžiamojo proceso įstatymų. Kaip žino visi gerbiamieji Seimo nariai, nuo gegužės 1 d., įsigaliojus naujam Baudžiamojo proceso įstatymui, tarnybų vadovų įgaliojimai ikiteisminiuose tyrimuose iš esmės yra, sakyčiau, beveik niekiniai, nes ikiteisminį tyrimą pagal naująjį įstatymą organizuoja ir ikiteisminiam tyrimui vadovauja prokuroras. Operatyvinės veiklos specialiųjų ir kitų operatyvinės veiklos subjektų tyrimo kontrolę atitinkamai vykdo Lietuvos Respublikos… priežiūrą Generalinė prokuratūra, Seimo sudaryta Operatyvinės veiklos komisija ir Specialiųjų tyrimų veiklos kontrolę taip pat atitinkamai atlieka Seimo… Seimas vykdo parlamentinę kontrolę. Jei reikės pateikti mūsų tarnybos veiklos rezultatus už praėjusius metus, taip pat aš, atsakydamas į klausimus, pasistengsiu pateikti.

PIRMININKAS. Ačiū. Tada iš eilės. Pirmiausia opozicinių frakcijų atstovai arba vadovai. Matau, kad pirmasis užsirašė E.Masiulis, liberalcentristų lyderis. Prašom. Ruošiasi A.Kubilius, irgi užsiregistravęs. Prašom. E.Masiulis.

E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Specialiųjų tyrimų tarnybos vadove, iš tiesų pastaruoju metu gana daug viešos informacijos pasirodo apie jūsų vadovaujamos įstaigos veiklą, apie jūsų atliekamus ikiteisminius tyrimus, kitus tyrimus, tačiau prašom pasakyti, kuo galėtumėte paaiškinti tokius faktus. Iki prezidentinio skandalo pradžios, imant spalio mėnesį, jūs pas Prezidentą nesilankėte nė vieno karto, tuo tarpu pasekus tolesnį jūsų apsilankymų grafiką matyti, kad gruodžio mėnesį jūs lankėtės penkis kartus, nepaisant to, kad beveik savaitė buvo švenčių, sausio mėnesį jūs jau lankėtės du kartus. Ar šie apsilankymai vyksta jūsų iniciatyva, ar jūs esate kviečiamas? Ar nemanote, kad tokie padažnėję apsilankymai yra susiję su Prezidento krize? Ar nemanote, kad jūs tampate politiniu įrankiu Prezidento krizės kontekste?

V.JUNOKAS. Kaip aš jau minėjau gerbiamajam Seimui ir gerbiamiesiems Seimo nariams, Specialiųjų tyrimų tarnyba, mano nuomone, nuo pat jos įkūrimo pradžios, būdama pagal Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą visiškai depolitizuota institucija, niekada nedalyvavo jokioje politinėje veikloje, niekada nevykdė vienokių arba kitokių pageidavimų nei politikų, nei Lietuvos Respublikos vadovų, išskyrus prašymus aktyviai, operatyviai ir efektyviau organizuoti darbą ir gerinti kovą su korupcija, vykdyti korupcijos prevenciją. Nei vienas ikiteisminis tyrimas, nei viena baudžiamoji byla nė vienais metais nebuvo pradėta nei pagal Jo Ekscelencijos Lietuvos Respublikos buvusio Prezidento Valdo Adamkaus, nei pagal Jo Ekscelencijos dabartinio Lietuvos Respublikos Prezidento pono Rolando Pakso… Tiktai galėčiau atsakyti į gerbiamojo pono Seimo nario E.Masiulio klausimą, kad neskaičiuoju, kiek dabar laiko aš praleidžiu Seime, ir ar aš dažniau lankausi Seime negu Prezidentūroje. Ar man, Seimo ir Prezidento skiriamam vadovui, yra palikta pasirinkimo teisė, kviečiant Seimo Pirmininkui, Seimo komitetų ar komisijų pirmininkams, taip pat Lietuvos Respublikos Prezidentui, neatvykti ir ignoruoti, nevykdyti to kvietimo?

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Kubilius. Ruošiasi kolega Z.Mačernius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis direktoriau, aš norėčiau pratęsti tuos klausimus, kuriuos vakar uždavėme dėl vadinamojo sklypų skandalo. Jūs darote gerą darbą tyrinėdami tą Lietuvos piktžaizdę. Gerai, kad tas darbas daromas, tačiau, susidaro vaizdas, kad dėl pačios tyrimo metodikos lyg ir įeinama į tam tikrą aklavietę arba bent jau žmonėms susidaro vaizdas, kad tyrimas pradeda strigti ir ypač pradeda strigti todėl, kad jūs randate vis daugiau pavardžių, kurios kaip nors figūruoja aukščiausiuose valdžios sluoksniuose. Noriu dar sykį priminti, kad mes šiandien jau jums raštu nusiuntėme vakarykštį žodinį susitarimą, kad jūs pateiksite, jeigu yra tokių įtariamų mūsų frakcijos narių, mums pateiksite sąrašą, tačiau aš norėčiau jūsų paklausti, per kiek laiko jūs galėtumėte įvykdyti štai tokį Seimo protokolinį nutarimą, kurį mes siūlysime tuoj pat po šio pokalbio su jumis priimti. Cituoju: „Lietuvos Respublikos Seimas Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus prašo Seimui pateikti bei viešai paskelbti sąrašą Seimo ir Vyriausybės narių, dėl kurių sklypų įsigijimo teisėtumo ar galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi STT turi duomenų ir atlieka tyrimą. Seimas taip pat prašo kuo greičiau užbaigti minėtą tyrimą ir viešai paskelbti galutinį Seimo, Vyriausybės narių bei kitų politikų, kuriems bus pateikti kaltinimai dėl nusižengimų įsigyjant sklypus sąrašą“. Gerbiamasis direktoriau, aš noriu jūsų paklausti. Per kiek laiko jūs galėtumėte realizuoti tokį Seimo prašymą ir aiškią Seimo valią?

V.JUNOKAS. Jei bus priimtas Seimo politinis sprendimas, kad tie sąrašai privalo būti visuomenės ir viešaisiais interesais paviešinti ir pateikti. Dalis tų sąrašų yra paskutinės Seimo kadencijos sudaryta, šeštos ir dvyliktos vyriausybių narių sąrašų rengimas ir ankstesnių vyriausybių, taip pat kaip ankstesnių Seimo kadencijų, vykdant jau ankstesnį Seimo nutarimą, taip pat yra rengiami. Manau, kad savaitės laikotarpiu tokie sąrašai bus pateikti gerbiamajam Seimui. Tik, savaime aišku, problema, kad mes, neturėdami specialistų išvadų, vargu ar dar galėsime… ir nenorėtume konstatuoti, kad tai bus sąrašas Seimo narių ar Vyriausybės narių, esančių dabar ar buvusių arba kitų asmenų, pažeidusių arba piktnaudžiavusių. Šį faktą galima nustatyti tik po to, kai viskas bus detaliai ištirta vadovaujantis įstatymais, kai specialistai konstatuos, kad įstatymai, reglamentuojantys žemės reformą, nuosavybės teisių atstatymą, yra pažeisti. Mes galime parengti ir pateikti tik asmenų, turinčių arba įgijusių, atstačiusių nuosavybę arba kitaip įgijusių tam tikrą sklypų skaičių, sąrašą. Ačiū.

PIRMININKAS. Klausia Z.Mačernius. Ruošiasi kolega A.Ramanauskas.

Z.MAČERNIUS. Gerbiamasis direktoriau, atleiskite, kad aš minėsiu pavardę, jūsų ir Mečio Laurinkaus darbo sritys kažkuo panašios. Ar jūs atliekate įvairius tyrimus, derindami savo veiklos etapus, ar dirbate atskirai? Be abejo, žinau šiek tiek istoriją apie jūsų darbus dėl žemės tų klausimų, ten yra darbas, dirbamas tam, kad būtų dirbama, tačiau kai yra pavedama gerbiamajam M.Laurinkui ką nors padaryti, jis būtinai ką nors randa. Jeigu yra pavedama. Pabaigai vis dėlto noriu paklausti dar kartą. Ar jūs derinate savo veiksmus, šios dvi institucijos, ar dirbate atskirai ir vienas kitą kontroliuojate?

V.JUNOKAS. Ačiū už klausimą. Pagal įstatymą, pagal pasirašytą šiais metais naują susitarimą pas Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą visų teisėsaugos ir operatyvinės veiklos subjektų, ikiteisminio tyrimo įstaigų veiklą koordinuoja Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Tame susitarime, pasirašytame šiais metais, numatyta, kad įstaigos, o tai aštuoni ar devyni minėti operatyvinės veiklos subjektai, tuo susitarimu ar kitų įstatymų ar teisės aktų tvarka numatyta, keičiasi informacija ir atlieka bendras priemones, aiškindami nusikalstamas veikas pagal kiekvienos žinybos kompetenciją. Nemažai priemonių ankstesniais metais, 2001 metais, pagal pasirašytą susitarimą mūsų tarnybos iniciatyva buvo atlikta kartu su kitomis institucijomis, buvo keičiamasi informacija ir atliekamos bendros priemonės. Tarp jų ir gana, sakyčiau, visuomenėje turėjęs atgarsį degalų grobimas asmenų (buvo įtariama ir dabar baudžiamojoje byloje yra 16 įtariamųjų), kur teisėsaugos institucijų pareigūnai dalyvavo kartu, įtariami dalyvavę grobiant dyzelinį kurą kartu su kitais asmenimis. Ir kitos operacijos.

PIRMININKAS. Ačiū.

V.JUNOKAS. Bet šiuo metu mūsų veikla paskutiniais atvejais derinta nebuvo, taip pat kaip ir nebuvo VSD veikla derinama su STT.

PIRMININKAS. Klausia A.Ramanauskas. Prašom, kolega. Ruošiasi A.Matulevičius.

A.RAMANAUSKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis direktoriau, šiuo metu žiniasklaidoje pateikiama informacija apie STT pareigūnų atliekamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narių tardymus ir bandymą nustatyti, kokie sprendimai ir kokia tvarka buvo priimti konkrečiose savivaldybės tarybos frakcijose, kodėl skiriasi tarybos narių balsavimas atskiruose tarybos posėdžiuose? Tokią pat informaciją teikia ir mūsų Naujosios sąjungos kolegos, dirbantys savivaldybės taryboje. Būtų galima pamanyti, kad tokie pareigūnų veiksmai ne tik pažeidžia Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymą, griežtai draudžiantį STT pareigūnams dalyvauti politinėje veikloje, bet ir visiškai nesiderina su Konstitucijos ir Vietos savivaldos įstatymo laiduojama savivaldybės institucijų veiklos laisve ir savarankiškumu bei draudimu tarybos narį persekioti už balsavimą ar pareikštą nuomonę savivaldybės tarybos posėdžiuose. Todėl jūsų klausiu, kokiu pagrindu Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai aktyviai dalyvauja politiniuose procesuose ir bando juos reguliuoti ar paveikti ir kas suteikia teisę tardyti savivaldybių tarybų narius ir aiškintis ne korupcijos faktus, bet politinių sprendimų priėmimo savivaldybės tarybos frakcijose, politinėse partijose tvarką? Ačiū.

V.JUNOKAS. Dėkoju gerbiamajam Seimo nariui už kaltinamąjį nuosprendį, pateiktą man, STT vadovui, dar nesant jokiai konstatacijai Generalinės prokuratūros, kitų teisminių tyrimų institucijų, kad STT veikla šiuo atžvilgiu buvo vykdoma pažeidžiant įstatymus, o ne vykdant užsakymus, ir kad STT šiuo atžvilgiu buvo pareiga pradėti ikiteisminį tyrimą įstatymo numatytais pagrindais. Taip pat galiu pasakyti ir priminti gerbiamojo Seimo priimto įstatymo tam tikrą straipsnį, kur taip pat numatoma, kad nei fiziniai, nei juridiniai asmenys, nei jokios politinės partijos ir taip toliau negali kištis į STT veiklą ir vienaip arba kitaip bandyti ją paveikti. Todėl man kyla klausimas, kad dabar sukeltas atitinkamas skandalas žiniasklaidoje ir nuolatinis mano kvietimas į vienas arba kitas institucijas… galima daryti prielaidas, ar tai nėra mėginimas kaip nors pakreipti tą veiką.

Atsakysiu tikrai su didžiule atsakomybe, kad jeigu bus nustatyta, jog veika buvo pradėta nesant Baudžiamajame proceso įstatyme numatyto pagrindo, jeigu V.Junokas arba mano pareigūnai, Vilniaus apygardos STT valdybos vadovas, čia esantis, ar pirmasis pavaduotojas, bus pažeidę įstatymus, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras turi teisę pradėti ikiteisminį tyrimą mūsų atžvilgiu. Mes atsakysime pagal įstatymus. Tyrimas buvo pradėtas remiantis įstatymais, nes neturėjome jokio įstatymu numatyto pagrindo nepradėti ikiteisminio tyrimo. Mes privalėjome pradėti ir jokio pasirinkimo neturėjome, kad nepradėtume to tyrimo.

PIRMININKAS. Ačiū už pasiryžimą, gerbiamasis direktoriau. Dabar klausia A.Matulevičius. Ruošiasi kolega S.Lapėnas.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis direktoriau, man atrodo, kad jūs iš tikrųjų žiauriai rizikavote neprisidėdamas prie bendro kaltinimų choro Respublikos Prezidentui ir kad nepabėrėte keleto žiupsnelių įrašų, kurių, matyt, galima kur nors surasti. Bet ar jums neatrodo, kad dabar, kai jūs pajudinote tokią stamboką „žuvį“ kaip Vilniaus meras, pasigirdo kaltinimų, kad jau galbūt jus ir iš darbo atleis. Vakar tai buvo net parodyta per televiziją. Ar tai nėra tiesioginis politikų kišimasis į teisėsaugos institucijų darbą, šiuo atveju jūsų tarnybos darbą? Ačiū.

V.JUNOKAS. Ačiū už klausimą. Savo nuomonę sakiau. Manau, tai gali spręsti generalinis prokuroras, kuris vadovauja… Atsiprašau, kurie prižiūri mūsų tarnybos veiklą arba gali kaltinti mus ar kitus. Ne, nemanau. Aš manau, kad tiek Seimo nariai, tiek žiniasklaidos priemonės turi teisę reikšti savo nuomonę, bet kartais truputėlį keista, nes Lietuvos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos įstatymams visi asmenys yra lygūs. Nenurodyta nei Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatyme, kad pradedant ikiteisminį tyrimą prieš merą arba kitą pareigūną reikėtų atsiklausti arba būtų būtina ką nors informuoti. Mes su Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru, tik vakar iškviesti Lietuvos Respublikos Prezidento, trumpai, neatskleisdami jokių ikiteisminio tyrimo detalių, kuriomis ir nesidomėjo Lietuvos Respublikos Prezidentas, informavome, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal įstatymo nustatytus pagrindus.

PIRMININKAS. Dėkoju.

V.JUNOKAS. Bet dar galėčiau, atsiprašau, galbūt paklausti tiesiog ne gerbiamojo A.Matulevičiaus, o koks gi skandalas kils, kai mes pradėsim ikiteisminį tyrimą pagal įstatymo numatytus pagrindus dėl vieno arba kito valstybės sekretoriaus, viceministro arba ministro, jeigu toks skandalas kyla dėl teisėtai pradėto tyrimo mero arba kitų asmenų, kol kas tiktai įtariamų ir esančių procesų dalyviais, kurie dar nėra niekuo kaltinami, atžvilgiu? Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia S.Lapėnas, prašom, kolega, o ruošiasi V.Nekrašas.

S.LAPĖNAS. Gerbiamasis direktoriau, sutinku, kad gali būti ir įslaptinta pavardė konkretaus darbuotojo, kuris, tarkim, pasirašė tą tarnybinį pranešimą, kuris sąlygojo tyrimo pradėjimą, tačiau vis dėlto yra pagrindo manyti, kad ne viskas yra taip, kaip oficialiai teigiama, nes, šiaip ar taip, rinkimai į Vilniaus miesto savivaldybę vyko birželio mėnesį. Praėjo geras pusmetis. Koks vis dėlto gali būti pagrindas praėjus tiek laiko vėlgi grįžti prie tų senų istorijų?

V.JUNOKAS. Tai jau buvo minėta ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro. Aš galiu tiktai patvirtinti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas remiantis vieno iš Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų tarnybiniu pranešimu ir vykdant operatyvinę veiklą pagal Operatyvinės veiklos įstatymą. Bet terminas nėra ilgas, nes surinkti duomenis ir galimus įrodymus, jeigu teismas juos pripažins įrodymais, apie galimai nusikalstamą veiką tiktai yra ne vienos dienos, ne vieno mėnesio, kartais net ne kelių mėnesių darbas. Aš galėčiau vardyti daugybę nusikaltimų, atskleistų ir Specialiųjų tyrimų tarnybos, ir kitų teisėsaugos institucijų net po keleto metų, kai kurie galbūt net po penkerių, po trejų, po ketverių, po septynerių, po pusantrų, po dvejų.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Nekrašas. Prašom, kolega. Ruošiasi A.Skardžius.

V.NEKRAŠAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriau, esu įsitikinęs, kad viskas Lietuvoje turi būti labai skaidru. Jei Specialiųjų tyrimų tarnyba ko nors nesako, kyla pagrįstas klausimas, kodėl yra viešai neskelbiama informacija, kurią geriau žino žurnalistai, o ne visuomenė ir Seimo nariai. Jei informacija, kurią galima viešai skelbti, būtų vieša, mažiau kiltų abejonių visuomenei ir mažiau kiltų noro politikams kišti nosį ten, kur nereikia. Ar aš neteisingai suprantu?

V.JUNOKAS. Deja, kaip aš jau minėjau, naujasis Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato jokios galimybės nei Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui, nei kitiems pareigūnams skelbti ikiteisminio tyrimo medžiagą. Baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsnis aiškiai, tiesiai, šviesiai konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga neskelbtina. Ją gali skelbti tiktai prokuroras, vadovaujantis tyrimui, ir tiktai tiek, kokią dalį reikalingos informacijos prokuroras nuspręs paskelbti. Kiti asmenys už šios informacijos paskelbimą, tarp jų ir be prokuroro leidimo, gali būti traukiami įstatymo numatyton baudžiamojon atsakomybėn. Detaliau šį klausimą, jeigu reikėtų, pakomentuotų Vilniaus apygardos valdybos vadovas, kurio sprendimu šis ikiteisminis tyrimas yra pradėtas.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E.Šablinskas. Prašom, kolega. Ruošiasi V.Landsbergis.

E.ŠABLINSKAS. Kaip Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys, jau pažįstantis poną V.Junoką, pritariu jo veiksmams. Vargu ar rasime ką nors bloga, neteisėta, nes priešingu atveju jums patiems būtų sankcijos. Mano prašymas, pageidavimas kitoks. Kaip žinote, artėjame prie Europos Sąjungos, bet kol kas veikia muitinės. Labai daug nusiskundimų tiesiai čia gauname dėl trukdymo, o kartais ir korupcijos atvejų tiek prie sienos, tiek muitinės sandėliuose. Ką šiuo klausimu numato ar veikia jūsų žinyba?

V.JUNOKAS. Mūsų tarnybos agentas yra… Dabar neįvardysiu, kiek buvo atlikta ikiteisminių tyrimų ir iškelta baudžiamųjų bylų, bet daugybė operacijų, siekiant mažinti muitinės pareigūnų korupciją, (…) korupciją, buvo įvykdyta kartu su Muitinės departamento kriminaline tarnyba. Ir per praėjusius metus išaiškinta per 20 Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų, įtariamų dalyvavus ar kontrabandoje, ar nelegaliai, už atitinkamą atlygį per Lietuvos valstybės sieną praleidus tam tikrus pareigūnus. Vienas ikiteisminis tyrimas šiuo metu taip pat vykdomas.

PIRMININKAS. Klausia V.Landsbergis. Prašom. Ruošiasi J.Jurkus.

V.LANDSBERGIS. Pone direktoriau, aš suprantu, kodėl jūs, tirdami žemės reikalus, neinate į LDDP valdymo laikotarpį, nes dabartinė Seimo dauguma nustatė tokią apsauginę zoną, kad tiktai po to reikia tirti. Aš dabar noriu paklausti jūsų šiek tiek abstrakčiau, be datų. Kaip jūs ir jūsų įstaiga žiūrite ir žiūrėtumėt į tokią žinią, kad valstybės pareigūnas, deklaravęs metines savo ir šeimos pajamas 2000 litų, tais pačiais metais pasistatė namą už 200 tūkst. litų? Ar tai jus sudomintų, ar jūs pirmiausia norėtumėte sužinoti pavardę – liesti ar neliesti?

V.JUNOKAS. Labai dėkoju gerbiamajam profesoriui už šį klausimą. Man atrodo, kad mūsų tarnybos veikla nuo pirmųjų įkūrimo dienų tikrai nesirėmė Lietuvos Respublikos politinių partijų ar Seimo narių skirstymu pagal partinę arba kitą priklausomybę, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl baudžiamųjų bylų arba ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Įstatymui, taip pat ir mūsų tarnybai visų partijų nariai, man atrodo, yra lygūs. Šis atvejis… Savaime aišku, kad pradėtume tirti. Mano nuomone, tai turėtų būti tirtinas atvejis. Manau, kad galbūt ir Valstybinė mokesčių inspekcija tą atvejį tyrė arba domėjosi. Savaime aišku, nežinant pavardės, tyrimo negalima pradėti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Jurkus. Ruošiasi kolega K.Rimšelis.

J.JURKUS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis direktoriau, ar įmanomas normalus jūsų tarnybos darbas, kai tik pradėjus tyrimą jūs kviečiamas tuoj pat pasiaiškinti į Seimą? Iš mano kolegos A.Kubiliaus klausimų matyti, kad jam norisi, kad jūs kaip galima greičiau pateiktumėte žemvaldžių problemą ir kuo greičiau ją išspręstumėte. Tai yra kad paaiškintumėte, ar ponas Sigitas Kaktys, V.Landsbergis, gavę sklypus Vilniuje, teisingai juos gavo ir ar tyrėte bei tiriate šiuos klausimus? Ačiū.

V.JUNOKAS. Aš jau minėjau, kad Seimo nariai turi teisę domėtis, kiek efektyviai ar neefektyviai, pagal įstatymus ar ne, dirba Specialiųjų tyrimų tarnyba ir jos pareigūnai, kai žiniasklaidoje mes esame kaltinami daugiau už efektyvų darbą, negu už neefektyvų. vis dėlto tarnybos darbo efektyvumas yra pripažintas užsienio ekspertų, Europos Sąjungos Komisijos (…) valstybių ekspertų ir t.t. Lietuvos valstybės žingsniai mažinant korupciją, Lietuvos Respublikos Seimo priimti teisės aktai, padedantys efektyviai kovoti ir mažinti korupciją… Dėl šio klausimo aš negalėčiau atsakyti. Visais atvejais, kai mes turime faktų apie galimą neteisėtą kieno nors veiklą ir yra teisinis pagrindas tyrimams pradėti, mes tiriame. Jeigu mes tų tyrimų neatliekame, tai rodo, kad mūsų tarnyba nežino tokių faktų, nėra gavusi ir nėra nustačiusi tokių faktų, leidžiančių apkaltinti ar poną profesorių V.Landsbergį, ar kitą Seimo narį kokia nors nusikalstama veika.

PIRMININKAS. Ačiū. K.Rimšelis. Prašom, kolega.

K.RIMŠELIS. Gerbiamasis direktoriau, aš norėjau jūsų paklausti dėl situacijos dėl Vilniaus mero rinkimų. Žiniasklaidoje buvo labai daug ir labai įdomios informacijos apie visą tą procesą, kol galų gale buvo išrinktas Vilniaus meras, kuo mes aišku, džiaugiamės. Matome, kad ir jūs čia turėjote darbo, turiu omeny, jūsų tarnyba. Kiek aš girdėjau iš žiniasklaidos, tyrimas vyksta viena kryptimi. Ar buvo trukdoma, ar dabartinis meras ėmėsi veiksmų sutrukdyti Vilniaus tarybos nariui išreikšti savo valią, nepaisant to, kad tas tarybos narys ir pagal partijos sąrašą pateko į Vilniaus tarybą, ir buvo skyriaus pirmininkas… Bet, pavyzdžiui, kitas tyrimas kažkodėl nebuvo pradėtas, kur dar balandžio mėnesį kreipėsi grupė narių dėl kitų veiksmų, kurie toje istorijoje buvo. Kodėl taip pasirenkama, kokį tyrimą pradėti, o kokio nepradėti? Mano žiniomis, dar praeitų metų balandžio mėnesį grupė Vilniaus tarybos narių taip pat kreipėsi dėl procesų renkant…

V.JUNOKAS. Ačiū už klausimą. Kiek aš prisimenu, mes praėjusiais metais (kiek aš pamenu, akcentuoju, jeigu nepamenu, iš karto atsiprašau ir tai patvirtins, man atrodo, ir mano pirmasis pavaduotojas), balandžio mėnesį, neturėjome jokios grupės Vilniaus tarybos narių kreipimosi dėl kokio nors tyrimo pradėjimo. Man tik teko girdėti, kad toks tyrimas lyg ir buvo pradėtas Vilniaus miesto policijoje ar kitur. Jeigu būtų galima, galbūt į šį klausimą detaliau atsakytų mūsų Vilniaus apygardos valdybos vadovas ponas Vaidas Skirmantas.

PIRMININKAS. Prašom, tik arčiau mikrofono. Įjunkite mikrofoną. Prašom.

V.Skirmantas. Vilniaus mieste toks specialiųjų tyrimų tarnybos tyrimas tikrai nebuvo pradėtas, nebuvo iškelta nė baudžiamoji byla, net toks teisėjo pareiškimas nebuvo gautas. Gal tai buvo Vilniaus miesto prokuratūroje, tą reikėtų patikslinti, o Specialiųjų tyrimų tarnyba nekvestionuoja ir negali vertinti prokuratūros priimtų sprendimų. Ačiū.

V.JUNOKAS. O dėl tyrimo, kuris dabar yra pradėtas, tikrai manau, kad tyrimą organizuojantis ir jam vadovaujantis prokuroras ir jo nurodymu sudaryta mūsų darbo grupė pasistengs, laikydamasi visų įstatymų, patikrinti visą surinktą medžiagą ir visą pateikiamą informaciją.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs į klausimus atsakinėjote daugiau negu pusvalandį, o iš viso paklausė vienuolika penkių frakcijų narių. Taigi baigiame šį klausimą ir ačiū, gerbiamasis Junokai.

V.JUNOKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke, ačiū gerbiamieji Seimo nariai, už klausimus.

PIRMININKAS. Dar post scriptum. Dabar protokolinis Seimo nutarimas, kurį siūlė kolega A.Kubilius. Ar dar nori žodį tarti? Prašom prie šoninio mikrofono. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, mes parengėme protokolinio nutarimo tekstą, jis jums yra išdalytas ir aš jums jį perskaičiau. Man atrodo, mūsų prievolė yra paprašyti Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus šios informacijos, nes Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius aiškiai pasakė, kad jis be tokios Seimo politinės valios to nedarys. Mes suprantame, kad dalis tų žmonių, kurie dėl tyrimų metodikos bus įtraukti į sąrašą, galbūt ir nėra visiškai niekuo nusižengę, tik gal turi vienu ar kitu sklypu daugiau, tačiau laikyti tą informaciją STT stalčiuose ir jaustis visų įtarinėjamiems, aš manau, mums tai yra tikrai neleistina prabanga. Siūlome tą informaciją kiek galima greičiau paviešinti ir balsuoti dėl šio nutarimo, o tie, kurie jausis, kad yra be pagrindo įtraukti į tokį sąrašą, turės galimybę paaiškinti visuomenei.

PIRMININKAS. Ačiū. Taip sakant, tegul atsiplauna. Taigi dabar vienas – už, vienas – prieš ir apsispręsime, ką darome. I.Šiaulienė ir po jos J.Veselka.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamieji kolegos, mes, socialdemokratai, nieko prieš prieš tokį protokolinio Seimo nutarimo priėmimą, tik, manau, kad jį reikėtų redaguoti. Visų pirma turėtų būti prašymas kuo greičiau baigti minėtą tyrimą ir nesivadovauti, kitaip sakant, galimu piktnaudžiavimu arba pateiktais kaltinimais dėl nusižengimų įsigyjant sklypus. Kai tyrimas bus baigtas ir bus aišku, kad tikrai yra nusižengimų, tada galėsime kalbėti apie sąrašo paskelbimą. Aš siūlyčiau tokį variantą. Gal sudarykime darbo grupę, parenkime, patikslinkime protokolinį nutarimą ir tada priimsime.

A.KUBILIUS. Ar galima?

PIRMININKAS. Ačiū. Minutėlę. Dabar J.Veselka, po jo A.Kubilius.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, mes niekaip negalime atsisakyti to, kad mes esame ypatingi. Mes tvirtiname ir leidžiame įstatymus, kad teisėsaugos institucijos yra savarankiškos, turi dirbti savarankiškai, priimti sprendimus pagal įstatymus. Ir štai mes ten pakliūvame. Iš karto norime, kad jie greitai ištirtų, paskelbtų pavardes, kad čia viskas būtų aišku. Tiria, ir tegul tiria. Aš, pavyzdžiui, sėdžiu ramus, laukiu galo, kol ištirs, ir tegul jie tiria iki paskutinės rinkimų dienos ar dar toliau. Aš manau, kad nereikėtų mums nuolat, tik išgirdus apie save, skatinti tas specialiąsias tarnybas įrodinėti, kad mes už juos viršesni, jūs, vyrai, atsargiai su mumis. Aš manau, kad šios rezoliucijos (kas čia – rezoliucija, ar ne?) visiškai nereikia…

PIRMININKAS. Ne, protokolinis nutarimas.

J.VESELKA. …tegul dirba tarnybos ir kai jos ištirs, tada ir paskelbs. Nes šiaip ir tos tarnybos gali turėti nemalonumų, o paskui pasirodys, kad jos suklydo. Aš manau, kad čia skubėti nėra ko. Mes tokie patys, kaip ir visi piliečiai.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar jūs abu kolegos, norite? Aš prašyčiau tik trumpai. A.Kubilius, po to E.Masiulis, ir apsispręsime, matyt, balsuodami.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, tai, ką siūlo I.Šiaulienė, t.y. paraginti STT baigti visą tyrimą, vadinasi, nieko nedaryti ir neprašyti tos informacijos dabar. STT ir taip yra įpareigota daryti savo darbą ir baigti tyrimą kiek galima greičiau. Todėl aš primygtinai siūlau balsuoti dėl tokio teksto, koks dabar yra pateiktas, o jeigu jam nebus pritarta, tada palikime socialdemokratams galvoti, kaip išsisukti iš nemalonios padėties, kai reikės gintis nuo nemalonios informacijos.

PIRMININKAS. E.Masiulis. Gal nuo frakcijos užtektų vieno, ar kolega A.Gricius būtinai norės? Gerai. Frakcijos seniūnas – E.Masiulis. prašom.

E.MASIULIS. Gerbiamieji kolegos, man ši istorija primena tokį garsų detektyvą, rodos, Agatos Kristi, kur visą laiką kambaryje buvo sakoma, kad vienas iš čia esančių yra žudikas, bet niekas nežinojo, kuris yra tas žudikas. Tai čia M.Laurinkus, kalbėdamas su žurnalistais, atsiprašau, V.Junokas, kalbėdamas su žurnalistais, prikalbėjo, kad Seime yra vagių, kurie turi neteisėtai įsigiję žemės sklypų, bet pavardžių nepasako. Vadinasi, kiekvienas Seimo narys, tarp jų gal ir J.Veselka, turi tų sklypų įsigijęs neteisėtai. Iš čia ir kyla noras, kad kiek įmanoma greičiau būtų aiškiai įvardytos šios pavardės. Taip pat aš sutinku, kad ikiteisminio tyrimo dalykai irgi turi būti paspartinti. Bet mes negalime tapti manipuliacijų auka ir kategoriškai reikalaujame, kad tos pavardės kiek įmanoma greičiau būtų paskelbtos.

PIRMININKAS. A.Gricius ir po to balsuosime.

A.GRICIUS. Aš norėčiau pasakyti, kad, kaip mano kolega Julius sakė Seime, dėl manęs tegul tiria 100 metų, tiesa, aš tiek ilgai negyvensiu, man jokio skirtumo. Bet aš noriu pasakyti kitą pastabą.

Iš principo neatsakingi STT viršininko pareiškimai, kad Vyriausybėje ir Seime yra žmonių, prisigrobusių žemės, tikrai neatsakingas pareiškimas. Arba po to jis turi būti patvirtinamas, arba ne. Svarbiausias momentas, kad jis turi būti patvirtinamas ne po metų, ne po dvejų, ne prieš kokius nors rinkimus ir taip toliau, bet kiek galima greičiau, nes priešingu atveju tokiais žodžiais švaistytis negalima.

Todėl aš prašyčiau, kad Seimas priimtų galbūt ne šiuo protokoliniu nutarimu, bet panašiu, ir jis turi teisę kreiptis į V.Junoką, kad, pavyzdžiui, per nustatytą datą, kaip apkaltos komisijai nustatyta, per mėnesį, būtų atspausdintos pavardės, jeigu jis jas turi, jeigu neturi (jis tiria tūkstančius reikalų), jis gali pagreitinti dėl tų valdžios įtariamųjų. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gal dar leiskime tarti žodį specialistei N.Steiblienei. O po to balsuosime. N.Steiblienė.

N.STEIBLIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, praėjusių metų liepos 4 dieną, prieš atostogas, mes priėmėme nutarimą, kurio vienas iš punktų įpareigojo STT atlikti tyrimą, visų buvusių Aukščiausiosios Tarybos ir Seimų narių patikrinimą, ir Vyriausybės, ir savivaldybių. Taigi šiandien mes kalbame apie tai. Mes norime sudaryti darbo grupę tą protokolinį nutarimą taisyti. Ką taisyti? Nutarimą taiso Seimas, ir pasakom, iki kokios datos STT visam Seimui turi pateikti pavardes tų blogųjų Seimo narių, kurie pažeidė įstatymą, piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi. Bet pateikti sąrašus visų, ten yra, atrodo, 473 sklypai, nežinau, kiek ten žmonių, žmonių, kurie galbūt nepažeidė įstatymų, aš manau, yra labai blogas precedentas, kurį turėjome šio tyrimo pradžioje, kai buvo valkiojami sąrašai valstybės pareigūnų, tarnautojų, kurie visiškai teisėtai susigrąžino savo senelių ar tėvų žemę. Ar jūs šito vėl norite?

PIRMININKAS. Vieną minutę. Gerbiamoji Nijole, jūs manote, kad nereikalingas toks protokolinis nutarimas?

N.STEIBLIENĖ. Aš manau, tikrai nereikalingas, tegul STT dirba savo darbą. V.Junokas, manau, po šių mūsų pokalbių paspartins šį tyrimą. Baigs tyrimą ir paskelbs tuos Seimo narius, kurie pažeidė. (Balsas salėje) Gerai, pataisykime liepos 4 d. nutarimą ir tame punkte įrašykime, kad iki to laiko jie turi pateikti.

PIRMININKAS. Gerai. Aš siūlau balsuoti. (Balsai salėje) Ne, šiuo atveju kolega E.Šablinskas yra svarbesnis, nes jis leidosi į tokią jam nelengvą kelionę prie centrinio mikrofono. E.Šablinskas.

E.ŠABLINSKAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau trumpai pasakyti. Yra kodeksai, juose numatyta, reglamentuota, per kiek laiko atliekami tyrimai. Dabar tarpinėje grandyje, išeitų taip, mes verčiame gimdyti anksčiau, negu pribręs tas gimdymas, gal būtų ligotas vaikas. Iš viso nereikia priimti šio nutarimo. Ši žinyba dirba visai neblogai. Taigi paprasčiausiai sulaukime pabaigos, po to galėsime klausinėti. Ir bus ramiau Lietuvoje, iškart galiu pasakyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar redaguojame, ar iškart balsuojame? Balsuojame. Gerai. Prašom balsuoti, paskui replika. Taigi kas už tai, kad pritartume pateiktam protokolinio nutarimo projektui, tokiam, koks jums yra išdalytas? O nubalsavus už galima galvoti, ar redaguoti, ar neredaguoti, ar daryti ką kita. Prašom balsuoti.

Už – 21, prieš – 9, 29 susilaikė. Nepritarta. Ar atiduodame redaguoti? Redaguoti. V.Landsbergis. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Pone pirmininke, mielieji kolegos, man čia buvo šiek tiek keista klausyti. Aš manau, kad kai kas ne visai gerai suprato dalyką, ir galbūt ponia N.Steiblienė suklaidino dalį žmonių sakydama, kad būtų paskelbtas kažkokių blogųjų sąrašas. Čia siūlymas yra labai aiškus ir iš dviejų dalių.

Pirma, paviešinti tuos, kurie yra įtariami. (Balsai salėje) Taip? Palaukite, o jūs nenorite, kas bijo? Kodėl kairė pusė šaukia? Kodėl bijo? Jūs nieko nešaukit. Sakysime, dabar Artūras Zuokas yra įtariamas, tai viskas gerai, taip? Įtariamas, visai neapkaltintas, bet tik įtariamas. Jeigu STT pasakys, kad dėl kai kurių vyksta tyrimas, tai jūs jau labai bijote? Kur ta logika?

Kitas dalykas. Antras punktas, dėl tų, dėl kurių, sakysime, suformuluoti kaltinimai. Kai užbaigs tyrimą, taip, bet nėra jokio trukdymo tyrimui pasakyti, kad to ir to klausimo yra tyrimo stadija. Ko jūs išsigandote?

Dabar pasakysiu dar vieną detalę, nes mano pavardė buvo dukart paminėta kaip galbūt kažkokio… Nors ponas V.Junokas ir pasakė, kad nėra jokių kaltinamo pobūdžio dalykų. Aš tik primenu, kad sklypas, kurį buvau pirkęs, paskui pardaviau ir atidaviau pinigus labdarai, buvo įsigytas pagal tą patį įstatymą ir teisinius aktus kaip ir pono A.Brazausko. Man labai gaila, bet aš turiu kairiajai pusei tą priminti.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, dabar aš matau, kad prie mikrofonų dar du. Ar A.Kubilius ruošiasi atsakinėti į klausimus? Aišku. Vienas, du, trys. Ir viskas. V.Nekrašas. Prašom.

V.NEKRAŠAS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Aš sureagavau tik į žodį „kairioji pusė“. Aš visą laiką sakydavau, kad žmogus turi turėti kairę, dešinę kojas ir (…) per vidurį, tarp kojų. Aš balsavau už, norėčiau pasakyti, kad ir kairėje pusėje būdamas balsavau už, kad būtų sprendžiama. Ačiū.

PIRMININKAS. G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Pone pirmininke, pirmas dalykas, mes neturime nieko tobulinti, tai buvo procedūrinis balsavimas, tai viena. Tai nėra rezoliucija. Aš darau dvi išvadas iš šio balsavimo. Pirma, tie asmenys, kai paaiškės, kad jie yra tarp įtariamųjų, turėjo nusišalinti nuo balsavimo. Priešingu atveju būtų galima daryti išvadą, kad jie buvo suinteresuoti nuslėpti šiuos dalykus.

Antras dalykas, aš apgailestauju, kad į Seimo kadenciją… kai rinkimų kvapas jau ne už kalnų, Seimas neišlaiko viešumo egzamino.

PIRMININKAS. Ačiū. I.Šiaulienė. Prašom.

I.ŠIAULIENĖ. Mielieji kolegos, man labai gaila, kad visi mes vadovaujamės tik rinkimų kvapu. Reikėtų vadovautis sveika logika, kad yra teisinė valstybė, yra valstybės tęstinumas, ir tas, kas padarė nusižengimą, bausmės už jį neišvengs. Jokių nuogąstavimų kairioji pusė neturi, nes neturi ką slėpti.

Įstatymo „Dėl draudimo statyti hidroelektrinių užtvankas“ projektas Nr.IXP-3193 (pateikimo tęsinys)

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar dar kartą A.Kubilius. Mes tęsiame 2-1c klausimą. A.Kubilius, kaip teikėjas, atsako į, atrodo, šešių ar septynių, kiek salėje liko, Seimo narių klausimus. Pirmasis – H.Žukauskas, ruošiasi A.Matulevičius. Primenu, dėl draudimo statyti hidroelektrinių užtvankas. Toks yra įstatymo projektas. H.Žukauskas.

H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Arčiau mikrofono.

H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke.

PIRMININKAS. Dabar girdžiu.

H.ŽUKAUSKAS. Aš kolegai noriu pateikti vieną labai paprastą klausimėlį. Penktadienį buvo posėdis, konferencija, pasikalbėjimas. Sakykite, ar jūs neturėjote laiko, ar tiesiog iš principo nenorėjote ateiti paklausyti, ką kalba mokslininkai.

A.KUBILIUS. Aš turiu pasakyti, kad mane nustebino tokios konferencijos organizavimo skubotumas, ir aš tikrai negalėjau dalyvauti, nes buvau susitikęs su rinkėjais Utenos rajone. Prieš tai, taip pat penktadienį, buvau Alytuje ir ten kalbėjau taip pat ir apie hidroelektrinės statybą. Mano įstatymo projektas Alytaus žmonių buvo sutiktas labai palankiai.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Matulevičius. Ruošiasi kolega J.Karosas.

A.MATULEVIČIUS. Aš norėčiau suprasti, gerbiamasis kolega Seimo nary Kubiliau, ar iš tikrųjų jūs nuoširdžiai norite šį dalyką padaryti, ar tik?.. Kadangi pateikimas buvo, gaila, kad ne iš karto buvo klausimai, dabar sunku emocinį foną pagauti. Bet jūs gana arogantiškai pateikėte šį projektą. O prieš tai yra pristatyti du projektai, kurie susiję. Ar jūs sutiksite kartu bendradarbiauti ir jungti šiuos projektus, kad iš tikrųjų pasiektumėte kokį tikslą, ar tai yra tik politinis noras kažką pasakyti prieš kitiems?

A.KUBILIUS. Pone Matulevičiau, būtų gerai, jeigu jūs klausytumėtės diskusijos. Būtumėte pamatęs…

A.MATULEVIČIUS. Aš klausiausi.

A.KUBILIUS. …kad prieš tai pono A.Skardžiaus pateiktas projektas buvo atmestas. Todėl mano pozicija, kadangi mano projektas yra labai panašus, aš suprantu, kad ir mano projektą atmes, nes yra vengiama Seime svarstyti nacionalinio turto – didžiausių Lietuvos upių likimą. Štai yra pagrindinis mūsų ginčas. Mes su ponu A.Skardžiumi ir kitais kolegomis siūlome svarstyti šiuos klausimus Seime, tuo tarpu socialdemokratai dėl vienų ar kitų priežasčių nenori to daryti, nori apsiriboti Vyriausybės klerkų sprendimais. O dėl vaizdo yra organizuojamos tariamos konferencijos. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Karosas. Po to ruošiasi kolega M.Pronckus.

J.KAROSAS. Gerbiamasis kolega, iki šiol jūs specializavotės žinių visuomenės problemose, dabar – gėluose vandenyse. Aš tik manau, kad yra ribos, kurios neturėtų būti peržengtos grynai dėl politinių motyvų, dėl populizmo. Ar neatrodo, kad ta problema pirmiausia verta diskusijos, rimto svarstymo, o po to, jeigu bus priimti tam tikri sprendimai, būtų galima šį klausimą kelti Seime? Juk čia ne visi yra tokie gėlų vandenų specialistai, koks jūs.

A.KUBILIUS. Man patinka toks jūsų kandumas, tačiau noriu pasakyti, kad jeigu ne šiandien Seime pateikti trys projektai, tai Seime apskritai diskusijos, net ir organizuotos pono G.Dalinkevičiaus, nebūtų buvę. Šiuo atveju turbūt išsiskiria mūsų principiniai požiūriai. Aš laikausi principinės nuostatos, kad ant didžiųjų upių, nepaisant visų ekonominių samprotavimų, užtvankų negalima statyti, nes tai yra nacionalinis turtas, nacionalinis paveldas ir jau ganėtinai per dvidešimtą amžių to paveldo yra sugriauta. Tai mums dar prisidėti prie to, manau, būtų visiškai žalinga. Bet kuriuo atveju manau, kad tokius dalykus, tokius sprendimus dėl naujų hidroelektrinių statybos ant Nemuno upės ir ant kitų upių turėtų priimti visų pirma tik Seimas. Jokia kita žemesnio lygmens institucija… Ji gali parengti sprendimą, ji gali surinkti visą reikalingą medžiagą, tačiau sprendimą turi priimti tik Seimas.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia M.Pronckus. Ruošiasi kolega A.Macaitis.

M.PRONCKUS. Ačiū. Aš šį kartą cituosiu raštą, 1999 metų gruodžio 21 dienos raštą Ministrui Pirmininkui. Jį pasirašo profesorius André Maisseu, Pasaulinės branduolinės energetikos Sektoriaus darbuotojų tarybos pirmininkas. Jis, beje, taip rašo: „kai dėl šio uždarymo jūsų šalis turės kasmet sumokėti po 1,4 mlrd. eurų, arba 100 eurų už vieną CO₂ toną“. Toks buvo raštas prieš mūsų atominių elektrinių sunaikinimą. O klausimas būtų toks. Tai kokiu keliu mes eisime uždarinėdami ar neleisdami? Ar mes pirksime brangesnę energetiką iš kitur, ar mes eisime į žibalinės balanos laikus, ar savo išteklius naudosime? Man būtų malonu išgirsti, kad būtų pateikti šie keliai. Šių kelių nėra. Jūs toks patriotas, tik siūlote uždaryti, neleisti, o ką daryti toliau? Ačiū.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis kolega, aš visų pirma dėl laiškų, ypač prancūzų, kalbant apie branduolinę energetiką. Prancūzų lobistai, norintys Lietuvoje statyti savo gamybos atominius reaktorius, branduolinius reaktorius, yra seniai žinomi. Tai vienas dalykas.

Antras dalykas, noriu priminti, kad Lietuva turi apsispręsti iš esmės dėl savo energetinės strategijos vienu aspektu, ar Lietuva nori būti elektros energiją eksportuojanti šalis, ar mums reikia rūpintis tuo, kiek mes patys sau turime pagaminti. Šiandien Lietuva pagamina tris kartus daugiau elektros energijos, negu Lietuvai reikia. Uždarius ir Ignalinos atominę elektrinę, iki 2020 metų mes neturėsime trūkumo naujų elektros gamybos pajėgumų. Ar po to reikės galvoti apie kokius naujus dalykus, ar naujus vadinamuosius trečius reaktorius, ar dar kitus dalykus, mes galėsime tai svarstyti, bet skuboti sprendimai šiandien statyti ant Nemuno naujas hidroelektrines, mano įsitikinimu, yra visiškai nepagrįsti. Bet kokiu atveju aš nemanau, kad kada nors Lietuvos energetika atsidurtų tokioje krizinėje situacijoje ir mums reikėtų iš Nemuno padaryti kanalizuotą dirbtinį vandens baseiną, kokių yra pilna Vakarų Europoje. Mes turime šiandien savo turtą: natūralias upes, natūralią gamtą, todėl raginčiau priimti aiškų politinį sprendimą, kad ji turi būti prioritetiniais pagrindais saugoma.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Macaitis. Prašom, kolega. Ruošiasi V.Landsbergis.

A.MACAITIS. Gerbiamasis kolega, norėčiau jūsų paklausti. Jūs puikiai žinote, kad nei Vyriausybė, nei ministerija kol kas absoliučiai jokių sprendimų ar leidimų statyti neišdavė, o jūs savo kalboje paminėjote (aš cituoju): „Iš Vyriausybės veiksmų matosi, kad bus duodami leidimai elektrinės statybai.“ Tai jūs prieš pertrauką pats sakėte. Tai konkrečiai įvardykite, iš kokių Vyriausybės veiksmų matyti, kad elektrinė bus statoma?

A.KUBILIUS. Man matyti iš jūsų veiksmų visų pirma. Šią išvadą aš galiu padaryti. Esu jau dešimt metų Seime ir tokias išvadas moku padaryti. Antras dalykas, po to, kai Vyriausybė suteiks leidimą, Seimui mojuoti kumščiais bus jau per vėlu. O šiandien yra tokia situacija, kad Vyriausybė neprivalo informuoti Seimo apie savo rengiamą išduoti leidimą.

PIRMININKAS. Aišku. Andrius mato kiaurai, prašom į tai atsižvelgti. Paskutinis klausia V.Landsbergis. Prašom, kolega.

V.LANDSBERGIS. Pone pranešėjau, ar jums yra žinoma istorija, buvusi prieš 44 metus, kai Lietuvos inteligentijos, mokslininkų ir kai kurių politikų supratingumo dėka buvo atmestas Jurbarko užtvankos projektas, kuris būtų sunaikinęs visą gražųjį Nemuno slėnį. Ir tada, sovietų okupacijos metais, atsirado valdžioje irgi pakankamo supratimo, kas tai yra Nemunas. Aš klausiu jūsų, ar jūs žinote apie tą istoriją ir ar jūs susipažinęs su ta medžiaga? Jeigu jūs nortumėte, tai ji yra mano tėvo archyve.

A.KUBILIUS. Būtų tikrai malonu sužinoti to meto protingų žmonių mąstymus, nes šiandien atrodo, kad tokio proto kitą sykį pristinga. Aš žinau apie įvairius planus ir prie Jurbarko statyti. Manau, kad net ir Kauno hidroelektrinės statyba ir užtvanka istoriniu ir nacionaliniu aspektais buvo klaida ir lieka klaida, nes Nemunas yra sugadintas, žiūrint bendru aspektu. Jeigu norime pasižiūrėti, kaip gali atrodyti Nemunas po taip drąsiai besirengiamų dalyti planų, užtenka nuvažiuoti į Latviją ir pasižiūrėti į Dauguvą, kuri turi, jeigu aš neklystu, bent tris elektrines savo vagoje.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar kalbos dėl balsavimo motyvų. Nuomonė už – J.Veselka. Prašom, kolega.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto yra toks dalykas, kad mes Europos Sąjungai prisiėmėme tam tikrą įsipareigojimą dėl atsinaujinančių energetikos šaltinių tam tikro procento. Vadinasi, šis klausimas yra aktualus. Dabar kartu su gerbiamojo M.Pronckaus klausimu mums iškyla klausimas, ar statyti stambesnes hidroelektrines, bet mažiau jų, ar statyti vėjo ir įvairias kitas smulkias hidroelektrines ant mažų upelių, taip pristatant jų visoje Lietuvoje? Todėl šis klausimas iš tikrųjų yra be galo aktualus, kad mes apsispręstume, kaip apsisaugoti tų kriterijų, dėl kurių A.Kubilius siūlo ant Nemuno nestatyti, ir tų, kurie mano, kad galbūt geriau vieną stambią, negu visur po truputį mažų, ir taip pat pasižiūrėtume, o gal iš tikrųjų reikėtų galvoti apie branduolinės energetikos tęstinumą, kaip numatoma mūsų strategijoje. Ir dar vienas momentas.

Atsiminkite, mokslininkus, kai Seimas aktyviai dalyvauja, įpareigoja vis dėlto sąžiningiau dirbti. Todėl, aš manau, tokia diskusija Seime… Nereikia galvoti, kad vieni ar kiti turi piktos valios. Tai yra bandymas iš tikrųjų mūsų strategiją sustatyti į vietas, kad Lietuvai būtų ir geriausia, ir pigiausia atsižvelgiant į visas ten kultūros apsaugos vertybes ir t.t. Manau, ši diskusija niekam nepakenks, tik padės. Nereikia galvoti… Aš, pavyzdžiui, esu šalininkas. Aš esu stambesnių hidroelektrinių negu visur… Bet aš nesu visų galų specialistas, kad tą galėčiau… Man taip atrodo. A.Kubiliui atrodo kitaip. Todėl, man atrodo, Seimui čia yra labai svarbi strategija ir nieko baisaus, jeigu mes Seime tuo klausimu diskutuosime.

PIRMININKAS. Ačiū. P.Papovas – kita nuomonė. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, noriu iš karto pasakyti, kad aš ne už tai, jog mes statytume hidroelektrines ant Nemuno ar kitur, bet negaliu neatsiliepti į pateikėjo buvusio premjero… kai buvęs Vyriausybės vadovas visiškai menkina Vyriausybę ir sako, kad Vyriausybė tai yra klerkai, nors Vyriausybėje yra politikai ir priima politinius sprendimus. Norėčiau buvusiam premjerui ir dabartiniam kolegai priminti, kad Vyriausybė tvarko krašto ir ūkio reikalus. Todėl be Vyriausybės išanalizuotų, patikrintų reikalų čia, Seime, diskutuoti, priimti politinius sprendimus yra maždaug pažiūrėti į dangų per šį nelabai matomą mūsų dangų ir priimti sprendimus. Todėl visi sprendimai turi būti pagrįsti argumentais.

Dar vieną aspektą norėčiau pareikšti, kad dvidešimčiai metų užtenka energetikos pajėgumų. Ką, mes tiktai turime save aprūpinti, o prekyba, pardavimu, ką dabar darome ir turime pajamų, neturime rūpintis? Čia ne tie argumentai, kurie turėtų lemti mūsų ūkinę šalies perspektyvą. Iš tikrųjų tai gamtos resursai, įsipareigojimai ir t.t. Reikia juos analizuoti ir kiek galima daugiau panaudoti tuos resursus, kurie yra mūsų šalyje, bet nebūtinai… Žinoma, nepažeisti gamtos pusiausvyros. Todėl aš manyčiau, kad nereikėtų skubėti, kol kas jokie sprendimai dėl statybų nepriimami, o parlamentas visuomet turi kontrolės mechanizmus ir kiekvieną savaitę kontroliuoja Vyriausybę. Jeigu matyti, kad Vyriausybė ketina kažką priimti, žinoma, visuomet galima ją aplenkti. Todėl aš kol kas siūlyčiau susilaikyti nuo tokio įstatymo priėmimo.

PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio! Dabar balsuosime, ar pritariame po pateikimo įstatymo projektui. Prašom balsuoti. Įstatymas. Dėl nutarimo mes sutarėme, čia įstatymas. Bičiuliai, mes dar ilgai dirbsime ir ne vieną kadenciją. Nemunas liks ir diskutuosime.

12 – už, 8 – prieš, 20 susilaikė. Nepritarta. Atiduodame tobulinti? Gerai. Kad baigtume šį klausimą, aš siūlau… (Balsai salėje) Tuoj, tuoj. Aš siūlau pirmuoju klausimu, dėl kurio buvo susitarta, paprašyti Vyriausybės nuomonės. Sutinkame? Ačiū. Dabar replikos. Kolega A.Skardžius.

A.SKARDŽIUS. Dėl vedimo tvarkos, gerbiamasis…

PIRMININKAS. Prašom.

A.SKARDŽIUS. Gerbiamasis pirmininke, aš prašiau dėl vedimo tvarkos. Jūs tiesiog nesuteikėte man žodžio. Todėl aš norėčiau, kad mes vis dėlto, išnagrinėję vieną ir du alternatyvius Seimo nutarimo ir du įstatymų projektus, kuriems buvo nutarimu pritarta, norėčiau, kad Seimas kreiptųsi į Vyriausybę išvados. Aš siūliau… (Balsai salėje) Dėl išvados. Taip?

PIRMININKAS. Taip.

A.SKARDŽIUS. Kadangi ministras čia yra, aš…

PIRMININKAS. Niekas neprieštarauja? Ačiū. Dabar G.Dalinkevičius.

G.DALINKEVIČIUS. Atsiprašau. Aš tiktai norėjau, kadangi buvo paminėta, dar kartą gerbiamajam A.Kubiliui pasakyti, kad tikrai gerbiu visas jūsų mintis ir jūsų tokį nuoširdų ir taurų rūpinimąsi, tačiau noriu pasakyti, kad šiandien diskusija Seime iš tikrųjų jau vyksta ir ji inspiruota ne jūsų įstatymo, deja, o inspiruota tų žmonių, kurie atsiuntė man skundą į mano komitetą, kad tie, kurie vykdo mokslinius tyrimo darbus, šiandien yra skelbiami kaip korumpuoti, kaip suinteresuoti ir t.t. Deja, mano kolegos politikai tuo naudojasi, politikai, kurie bando sukelti tokį netikrą politinį kapitalą. Aš galiu tik tiek pasakyti, kad ši konferencija ir jos pratęsimas inicijuotas ir tuo, kad šiandien šiame Seime prieš kažkiek laiko ministras buvo kalamas prie kryžiaus ir didieji patriotai norėjo paversti visą šį reikalą tarsi jis tuo nesirūpintų. Aš dar kartą noriu pasakyti, mes visiškai pasitikim Vyriausybe. Ministras turi visus įrankius savo rankose. Noriu jus užtikrinti, kad visas šis procesas, kur šiandien jūs taip labai šaudėte lobistiniais tokiais visais elementais… Jis nė kiek nėra lobistinis, nes jis yra tiesiog tiktai normaliai civilizuotas. Šiandien civilizuota linkme pasukta būtent nuomonių įvairovė ir tik tada sprendimas, o ne iš pradžių sprendimas, o paskui klyksmai. Aš nenorėčiau jums priminti kai kurių istorijų su nafta ir kitų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir A.Kubilius paaiškins. Prašom, kolega.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, čia galime tais liežuviais daug mojuoti, ką daro kolega G.Dalinkevičius kalbėdamas apie tai, kad Seime vyksta diskusija. Deja, aš taip ir nesupratau, kodėl tas toks apgailestavimas, bet vis dėlto mes turime atsiminti, kad mūsų visos šios diskusijos taip, kaip priminė profesorius, diskusijos dėl kitų įvairių projektuotų statybų ant Nemuno, lieka istorijoj. Neduok Dieve, kad šių mūsų diskusijų stenogramas mūsų vaikai ir anūkai kada nors turės skaityti bandydami išsiaiškinti, kas gi buvo tie, kurie galutinai sužlugdė Nemuną. Todėl, gerbiamieji kolegos, naudodamasis Seimo statutu, aš siūlau įsteigti neformalią Seimo narių grupę, kurią pavadinčiau Nemuno gelbėtojų Seimo narių grupe, kuri rūpintųsi tuo, kad iš tikrųjų, kaip siūlė… (Balsas iš salės: Nemuno gynimo) Nemuno gynimo ar kaip nors kitaip galime pavadinti, kuri rūpintųsi tuo, kad, kaip sakė ponas P.Papovas, Seimas nepavėluotų aplenkti Vyriausybės, kuri gali labai greitus manevrus daryti. (Balsai salėje) Labai ačiū, pone Papovai. Jau esame du nariai. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Prašom netriukšmauti. Dar A.Skardžius norėtų tarti porą žodžių. Prašom.

A.SKARDŽIUS. Gerbiamieji kolegos, tikrai aš nesuprantu gamtos mylėtojų, gamtos puoselėtojų, Aplinkos apsaugos komiteto narių. Ministro akivaizdoje aš atsakingai pareiškiu, kad tas įstatymo projektas, ta pataisa, kurią aš teikiau ir jūs visi vienbalsiai atmetėte ir ne už tai buvote, kad jos apskritai nepradėtume svarstyti… tai pagrindinės nuostatos ir upių sąrašas, ir tos atkarpos yra Aplinkos ministerijoje parengtos. Todėl aš niekaip nesuprantu, kodėl Aplinkos apsaugos komitetas neužtikrina ryšio tarp Aplinkos ministerijos ir komiteto? Bet vis dėlto nuomonę lemia tai, kad Žmogaus teisių komitetas pradeda rūpintis teisėmis žmonių, kurie bus paskandinti, kaip kad buvo paskandinta Matulevičiaus sodyba ir tėviškė darant šią užtvanką. Aš vis dėlto norėčiau, kad du komitetai ir Žmogaus teisių komitetas rūpintųsi visų žmonių teisėmis ir teisėmis tų, kurie gyvens ilgai ilgai po mūsų.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar kolega Alfonsas taip pat rūpinsis? Prašom. A.Macaitis.

A.MACAITIS. Aš gerbiamajam kolegai noriu atsakyti, nes jis paminėjo Aplinkos komiteto ryšius su ministerija ir panašiai. Aš noriu ponui pasakyti, kad aš balsavau prieš tokius įstatymus ir projektus todėl (dar kartą kartoju), kad nemėgstu įstatymų, kurie pažeidžia Konstituciją. Aš tai noriu jums, pone pirmininko pavaduotojau, ir pasakyti, kad reikėtų šiek tiek pasižiūrėti į Teisės departamento išvadas ir jas paskaityti, o po to dėstyti demagogiją.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš dabar siūlau, gerbiamieji kolegos, kadangi mes gerokai atsilikome nuo grafiko, pirmiausia išklausyti kaip tik aplinkos ministrą, o po to imtis kitų klausimų. (Balsai salėje) Viskas bus iš eilės, išskyrus ministrą. Padarykim jam išlygą, nes jis ir taip ilgai sėdėjo.

Aplinkos apsaugos įstatymo 1 ir 2 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 27 straipsniu ir priedu įstatymo projektas Nr.IXP-3211ES (pateikimas)

Aplinkos apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, eurointegracinis, registracijos Nr.IXP-3211. Pranešėjas – ministras A.Kundrotas. Prašom. Pateikimo stadija.

A.KUNDROTAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, tikrai ačiū ir už galimybę išklausyti šią diskusiją. Teikiamas įstatymo pakeitimas, galima sakyti, tikrai yra labai susijęs ir su šiandienos tema, kad prie tų procesų, prie kurių mes jau esame įpratę, tai yra poveikio aplinkai vertinimo proceso (ir Nemuno užtvankos reikalai priklauso būtent šiam procesui), rytoj yra pridedamas poveikio vertinimas (programų ir tam tikrų planų). Vadinasi, pagal mūsų teisę dabar mes vertindavome objektus – užtvanką, o pagal Europos Sąjungos teisę, su kuria yra derinamas šis įstatymas, mes turėsime vertinti pagal poveikio aplinkai vertinimo įvairias programas. Pavyzdžiui, užtvankų statymo Lietuvoje programa irgi turi būti įvertinta atitinkamai pagal poveikio aplinkai vertinimą. Būtent turint šį tikslą yra daromos atitinkamos pataisos. Kaip aš minėjau, yra tokia Europos Sąjungos direktyva, su kuria mes turime suderinti savo teisę.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Labai aiškiai, trumpai išdėstėte. Niekas nenori klausti. Ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Galime. Ačiū. Seniūnų sueiga siūlo, kad šį klausimą kaip pagrindinis nagrinėtų Aplinkos apsaugos komitetas. Sutinkame? Kadangi čia kažkiek ir pinigų yra, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Sutinkame? Svarstyti pavasario sesijoje. Niekas neprieštarauja? Ačiū.

Biokuro įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3004(3*) ES (svarstymas)

Dabar, gerbiamieji kolegos, mes iš eilės imamės jau pagrindinės darbotvarkės, o iš eilės yra 2-2 darbotvarkės punktas – Biokuro įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Čia pranešėjų yra gausybė. Pirmasis J.Budrevičius – Ekonomikos komiteto vardu. Jau jis yra. Ruošiasi A.Macaitis.

J.BUDREVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Ekonomikos komitetas išnagrinėjo Vyriausybės pateiktą projektą ir priėmė sprendimą pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš nebuvo, 3 susilaikė.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prašyčiau labai toli nenueiti, nes mes turėsime tartis dėl pataisų. Dabar A.Macaitis, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, – papildomo komiteto vardu. Ruošiasi A.Butkevičius ar kas kitas iš Biudžeto ir finansų komiteto.

A.MACAITIS. Gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas svarstė Lietuvos Respublikos biokuro įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-3004, šiam įstatymo projektui pritarė ir pasiūlė, kad už šio įstatymo įgyvendinimą būtų atsakinga ir koordinuoti skiriama Ūkio ministerija. Bendru sutarimu šiam įstatymo projektui buvo pritarta, siūlant tokią įstatymo pataisą.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar Biudžeto ir finansų komiteto vardu – V.Saulis. Ruošiasi G.Kniukšta.

V.SAULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas buvo papildomas komitetas svarstant Lietuvos Respublikos biokuro įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Iki svarstymo buvo gauta tikrai labai daug darbo grupės biokuro gamybos ir naudojimo programai rengti nario pono Jono Šimėno pastabų ir pasiūlymų (net 25 buvo gautos). Mūsų manymu, dalis šių pasiūlymų ir pataisų iš esmės suponuoja Vyriausybės teikiamo projekto nuostatas, todėl būtų tikslinga, kad dėl šių pasiūlymų ir pataisų savo nuomonę pareikštų ir Vyriausybė. Toks mūsų sprendimas ir tokia nuomonė dėl visų 25 pono J.Šimėno pastabų.

Taip pat mūsų komitetas, išnagrinėjęs Teisės departamento išvadas, į dalį jo pastabų atsižvelgė. Taip pat buvo gautos ir išnagrinėtos Seimo nario kolegos J.Budrevičiaus pastabos. Gaila, bet joms mes nepritarėme. Mūsų argumentas, dėl ko nepritarėme kolegos J.Budrevičiaus pataisoms, tas, kad programų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, rengimo tvarką reglamentuoja kiti įstatymai, o skatinimo priemonių bei programų tvirtinimo klausimai sprendžiami kitais teikiamo projekto straipsniais. Be to, komitetas pritarė mūsų komiteto pirmininko A.Butkevičiaus pasiūlytam projektui, ir mes papildėme 5 straipsnio 1 dalį jo pasiūlymu, kad tvirtina biokuro, biodegalų ir bioalyvų gamybos ir naudojimo skatinimo priemones bei programas… Papildome tokiu priedu: ir sprendžia šių programų finansavimo klausimus. Šiam pasiūlymui komitetas pritarė. Taip pat mes manome, kad svarstytinos ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pastabos.

Mūsų komiteto nuomonė yra tokia: siūlome paprašyti, kad dėl darbo grupės biokuro programai parengti (J.Šimėno) pasiūlymų ir pataisų savo išvadas pateiktų Respublikos Vyriausybė, taip pat siūlome pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į mūsų komiteto išvadas bei argumentus, taip pat Vyriausybės išvadas dėl J.Šimėno pasiūlymo ar pataisų. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu pritarta visoms šioms mūsų išvadoms. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. G.Kniukšta, Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, – paskutinysis pranešėjas. Prašom.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Kaimo reikalų komitetas svarstė Biokuro įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir iš esmės pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui bei pasiūlė pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą, Seimo nario J.Budrevičiaus, darbo grupės biokuro programai parengti narių J.Šimėno bei Astos Lapinskienės tuos pasiūlymus, kuriems Kaimo reikalų komitetas pritarė.

Gerbiamieji kolegos, noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad patobulintame projekte jau yra aiškiai išdėstyta valstybės institucijų – Vyriausybės, Aplinkos apsaugos, Ūkio, Žemės ūkio ministerijų – ir savivaldybių kompetencija ir atsakomybės ribos bei numatyta, kad Vyriausybė turi tvirtinti biokuro gamybos ir naudojimo skatinimo priemones, išspręsti programų finansavimo klausimus, o (…) valstybės investicijų programą, ji turi planuoti paramą biokuro gamybos bandomiesiems projektams. Todėl labai viliuosi, kad bendromis Seimo komitetų pastangomis patobulinus šį projektą jau šiais metais pavyks padaryti lemiamą žingsnį, kad pagaliau pradėtų veikti mūsų šalies biokuro pramonė, žemdirbiai turėtų galimybę auginti daugiau žaliavos, būtų labiau skatinama biokurą naudoti nacionaliniuose parkuose ir ekologiškai jautriose teritorijose. Siūlau pritarti patobulintam Biokuro įstatymo pakeitimo įstatymo projektui po svarstymo. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Dabar dar kartą kviečiu J.Budrevičių. Jis, kaip pranešėjas, turi reaguoti į savo paties pasiūlymus. Ar sutinkate su komiteto išvada? Prašom.

J.BUDREVIČIUS. Ne, gerbiamasis pirmininke, nesutinku su komiteto išvadomis, nes aš manau, jog 4 straipsnio 1 dalyje, kurią aš siūlau papildyti numatant Vyriausybės tvirtinamas programas, finansuojamas iš valstybės biudžeto... Kodėl aš tai darau? Todėl, kad Biokuro įstatymas galioja trejus metus. Jis galioja, bet neveikia, nes nebuvo numatytas finansavimas. Kai naftos produktai yra pigesni už biokurą, jo niekas neperka. Tai vienas dalykas. Jeigu mes nenumatysime finansavimo (jeigu jo reikės), tas naujasis įstatymas irgi neveiks. Mano kolega A.Butkevičius ir komitetas pritaria jo… Jis įrašė, kad sprendžiant šių programų finansavimo klausimus. Ką reiškia sprendžia? Pasakys, kad nėra, irgi bus priimtas sprendimas, ir vėl bus tas pats. Todėl aš laikausi tos nuostatos, kad vis dėlto… Dabar premjero potvarkiu yra sudaryta komisija, kuri rengia programą. Programa bus parengta, bet pinigų nebus, ir viskas sustos, kaip anksčiau buvo. Aš manau, kad turėtų būti numatytas finansavimas ir biudžete numatyta atskira eilutė.

PIRMININKAS. Ačiū. G.Kniukšta palaiko šį siūlymą. Prašom.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau pritarti šiam Seimo nario J.Budrevičiaus pasiūlymui, nes jau šiemet Seimas žengė žingsnį, ir biudžete yra atskira eilutė, skirta biokuro programai įgyvendinti. Todėl jo pataisa, tai yra kad biokuro, biodegalų ir bioalyvų gamyba iš Lietuvos Respublikos kilmės žaliavų yra skatinama numatant Vyriausybės tvirtinamas programas, finansuojamas iš valstybės biudžeto, tikrai yra priimtina. Aš noriu dar kartą pasakyti, kad Seimas jau žengė šį žingsnį ir patvirtino atskira eilute. Todėl siūlau Seimo nariams pritarti gerbiamojo J.Budrevičiaus pasiūlymui.

PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio! Gerbiamieji kolegos komitetų pirmininkai ir Seimo vadovai! Aš labai prašyčiau užimti savo pozicijas, nes reikės balsuoti. Gerbiamasis kolega J.Budrevičius teikia pataisą, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas, bet yra pritariančių ir be jo Seimo narių, todėl reikės balsuoti taip: ar pritariame kolegos J.Budrevičiaus papildymui dėl nagrinėjamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies. Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Jo vaidmuo dvigubas. Jis ir pranešėjas, ir autorius, neužmirškite.

Už – 25, 1 – prieš, 6 susilaikė. Pritarta. Dabar yra antra to paties autoriaus pataisa. Nes, matyt, čia, kur iš esmės pritarti, jau nesiginčysime. Papildyti 5 straipsnį. Prašom.

J.BUDREVIČIUS. Čia lygiai tas pat, tiktai pirmuoju atveju mes balsavome už straipsnį, kurį numato skatinimas, o šis straipsnis yra Vyriausybės prievolė, ką turi daryti Vyriausybė. Ji turi aprūpinti finansavimu. Lygiai tas pats. Niekas nesiskiria. Žodis į žodį.

PIRMININKAS. Ar nori kas kalbėti? Ar reikia balsuoti? Gerai. Prašom tada, kas už tai, kad paremtume J.Budrevičiaus pataisą, kuriai pagrindinis komitetas nepritarė?

18 – už, 1 – prieš, 9 susilaikė. Pritarta. Kitiems jūsų siūlymams pritarta ir dabar lieka, atrodo, J.Čekuolio siūlymas, kuriam komitetas nepritaria. Paties autoriaus nėra, tai būkite malonus, tada jūs referuokite.

J.BUDREVIČIUS. Šiame įstatyme, kaip jūs žinote, kolegos, dabar konfiskuotas alkoholis yra naikinamas. Šiame įstatyme yra numatyta, kad Vyriausybė turi spręsti klausimą, kaip jį panaudoti biokuro gamybai. Seimo narys J.Čekuolis siūlo to nedaryti ir, kaip ir anksčiau, jį išpilti. Mes tam nepritariame, ir aš paaiškinsiu kodėl. Todėl, kad pats sunaikinimas kainuoja. sunaikinti vieną toną kainuoja tūkstantį litų, o biokuro gamybai bus panaudota labai mažai, nes biokurui galima naudoti tik 98 laipsnių spiritą. Tai bus labai mažai iš to viso konfiskuoto. Jis nedarys jokios įtakos bendrai naftos produkcijai.

PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenori kalbėti. Tai gal bendru sutarimu galime? Ar kolega E.Šablinskas nori pritarti J.Čekuoliui? Prašom.

E.ŠABLINSKAS. Aš kaip tik pritariu ponui J.Čekuoliui, tik patikslinu, kur pilti: į biokurą.

PIRMININKAS. Aišku. Ar reikia balsuoti? Galime pritarti pagrindinio komiteto nuomonei? Pritarta. Man atrodo, visos pataisos. Niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų, gal galime pritarti su tomis priimtomis pataisomis po svarstymo? Galime. Ačiū. Pritarta. Einame toliau. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.

Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 2, 3, 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 5 straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-3076(2*) (svarstymas)

Dabar darbotvarkės 3 klausimas – Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 5 straipsniu įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Pranešėjas – pagrindinio komiteto vardu – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A.Sadeckas. Protokolui primenu, kad tai projektas Nr.IXP-3766(2). Ruošiasi R.Valčiukas arba kas kitas Ekonomikos komiteto vardu. Prašom.

A.SADECKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė įstatymo projektą, atsižvelgė į papildomo Ekonomikos komiteto siūlymus, atsižvelgė į Seimo narių siūlymus (daugumai yra pritarta, bet čia, matyt, vėliau) ir bendru sutarimu pritarė komiteto patobulintam įstatymo projekto variantui.

PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Dabar R.Valčiukas. Prašom. Ekonomikos komiteto, kaip papildomo komiteto, vardu. Gerbiamasis pranešėjau, jūs toli nenueikite, yra viena pataisa.

R.VALČIUKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė šį įstatymo projektą ir nutarė pasiūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Seimo narių S.Burbienės ir R.Sinkevičiaus pasiūlymui palikti strateginių įmonių sąraše uždarąją akcinę bendrovę Šiaulių oro uostas. Taip pat pritarė Seimo narių K.Prunskienės ir J.Greičiūno siūlymui, kad vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo paslaugas teikiančiose įmonėse daugiau kaip 75% balsų, suteikiančių šių įmonių akcijų balsavimo teisę, priklausytų valstybei arba savivaldybėms. Balsavimo rezultatai: 9 – už, vienas susilaikė.

PIRMININKAS. Ačiū. Tada vėl kviečiu kolegą A.Sadecką į tribūną dėl Seimo narių K.Prunskienės ir V.Greičiūno pasiūlymo pakeisti 3 straipsnio 2 dalį.

A.SADECKAS. Pasiūlymų, kaip jau anksčiau minėjau, buvo daugiau. Komitetas pritarė visiems ponios S.Burbienės ir pono R.Sinkevičiaus siūlymams. Visiems keturiems buvo pritarta, penktam pritarta iš dalies, jie su tuo iš dalies sutiko, aš kalbėjau su abiem, ir jie sutinka. Dabar liko tik K.Prunskienės ir V.Greičiūno siūlymas. Kadangi įstatymo projekte buvo numatyta, kad savivaldybei ar valstybei turėtų priklausyti daugiau kaip 1/2 balsų (…) įmonių akcijų, tuo tarpu ponia S.Burbienė ir ponas R.Sinkevičius siūlė du trečdalius akcijų, su tuo komitetas sutiko ir liko du trečdaliai akcijų. Ponia D.Prunskienė su ponu V.Greičiūnu kalba apie 75% akcijų.

PIRMININKAS. Tris ketvirtadalius.

A.SADECKAS. Apie tris ketvirtadalius. Motyvas buvo tas, kad du trečdaliai išsprendžia visus klausimus, todėl komitetas nesutiko, padidinęs dviem trečdaliais... Taigi iš principo, sakyčiau, buvo sutikta iš dalies. Tegul Seimas apsisprendžia.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, aš nematau, kad kas norėtų kalbėti. Klausimas dabar yra toks: ar pritariame kolegų D.Prunskienės ir V.Greičiūno siūlymui? Pirmininkas paaiškino, kad yra priimtas kitas siūlymas…

A.SADECKAS. Palikta 2/3, beje, tai yra ankstesnis komiteto siūlymas, paskui komitetas…

PIRMININKAS. O čia trys ketvirtadaliai.

A.SADECKAS. Taip, paskui komitetas pateikė kitą siūlymą – 75%.

PIRMININKAS. Ar pritariame bendru sutarimu? 75% – trim ketvirtadaliams. Visi pritaria? Patvirtinkime balsavimu, kad būtų aiškiau. Prašom balsuoti. Balsuojame už kolegų D.Prunskienės ir V.Greičiūno siūlymą. Prašom neagituoti balsavimo metu. Gerai.

Už – 18, prieš – 1, 11 susilaikė. Pritarta.

Daugiau siūlymų nėra, arba tie, kurie buvo, buvo aprobuoti. Galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime. Ačiū. Su priimta pastaba.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr.IXP-3100* (svarstymas)

Dabar yra Seimo nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo“ pakeitimo“. Svarstymo stadija. Vėl kolegą A.Sadecką, kaip pagrindinio komiteto pirmininką, kviečiu į tribūną. Projekto Nr.IXP-3100. Ruošiasi kolega A.Sakalas Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu.

A.SADECKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas pritarė paredaguotam nutarimo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar A.Sakalas turi ką pridurti papildomo komiteto vardu? Prašom, pirmininke.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, komiteto sprendimas buvo toks – pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui. Tai buvo bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenori dalyvauti diskusijose. Pataisų nebuvo. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime pritarti? Ačiū.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 51, 224, 239, 241³, 242, 259¹ straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 51¹⁴, 51¹⁵, 51¹⁶, 51¹⁷, 89¹ straipsniais įstatymo projektas Nr.IXP-3105(2*) (svarstymas)

Darbotvarkės šeštas punktas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Irgi svarstymo stadija. Projekto registracijos Nr.IXP-3105(2). Pranešėjas – E.Klumbys. Matyt, pats komiteto pirmininkas A.Sakalas. Prašom. Ruošiasi A.Baura ar kas kitas Aplinkos apsaugos komiteto vardu.

A.SAKALAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mes gavome…

PIRMININKAS. Ar pats gerbiamasis pirmininkas A.Macaitis? Prašom.

A.SAKALAS. Mes gavome pastabų iš ministerijų, kurioms pritarėme. Daugiau kokių nors pastabų negavome ir komiteto sprendimas buvo pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. Mes atsižvelgėme į tas pastabas, kurias gavome iš ministerijų, į Teisės departamento pastabas. Balsavimo rezultatai: 11 – už, prieš – nė vieno, susilaikė 1.

PIRMININKAS. Ačiū. Papildomas komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas. Tada gal pats pirmininkas galėtų pasakyti žodį? Ar kolega V.Baravykas? Ar man perskaityti? Kolega V.Baravykas. Prašom. V.Baravykas. Prašom. Papildomo komiteto išvada.

V.BARAVYKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas svarstė ir bendru sutarimu pritarė.

PIRMININKAS. Ačiū. Pataisų nėra. Norinčių kalbėti nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Pritarta. Ačiū. Yra toks susitarimas, kad priėmimui visus turimus apsvarstytus ATPK pakeitimus sujungtume į vieną aktą. Sutinkame? Ačiū. Tas bus artimiausią ketvirtadienį.

Mielieji kolegos, mes pagrindinę darbotvarkę išnagrinėjome, bet yra dar keli klausimai, kuriuos, aš manau, įsibėgėję irgi galime išspręsti. Tai yra iš rezervo trys klausimai. Vienas yra mano paties, tai aš prašyčiau kolegą A.Skardžių pasiruošti pirmininkauti. Aš prašyčiau moraliai pasiruošti mane pakeisti, kai reikės. Ačiū.

Seimo nutarimo „Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos 2002 – 2003 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr.IXP-3208 (pateikimas)

Dabar kviečiu į tribūną P.Papovą. Seimo nutarimo „Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos 2002–2003 metų veiklos ataskaitos“ projektas, registracijos Nr.IXP-3208.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko Zenono Vaigausko ataskaitą, pritarė bendru sutarimu ir pateikė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą, kuriam prašome pritarti. Gal galima ir priimti šiandien?

PIRMININKAS. Kad nebuvo Seimo Pirmininko teikimo, tai padarysime artimiausiu metu. Jūsų niekas nenori klausti. Iš tikro galime pritarti po pateikimo ir pavesti pagrindiniam komitetui, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui, svarstyti. Jeigu problemų nebus… (Balsai salėje) Gerai. Tvarka. Tada vis tiek pratęstoje sesijoje svarstysime.

Matininkų įstatymo projektas Nr.IXP-3022(2) (pateikimas)

Yra dar vienas klausimas – Matininkų įstatymas. Irgi pateikimas. Kviečiu pranešėją A.Sakalą į tribūną. Projekto registracijos Nr.IXP-3022, antrasis variantas. Matyt, pataisytas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, jums pateiktas antrasis variantas, kuris buvo pataisytas atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos padarytą ekspertizę. Įstatymo reikalingumas yra toks, kad lig šiol matininkai buvo niekaip neorganizuoti žmonės, tarp jų būdavo ir ne specialistų, jie už nieką neatsakydavo, ir daugelis bėdų, kurias mes šiandien turime su žemės reforma, su žemės paskyrimu, iš dalies yra ir dėl blogo matininkų darbo.

Todėl įstatymo paskirtis buvo sunorminti matininkų darbą, kad matininkai būtų prižiūrimi Vyriausybės deleguotos kurios nors ministerijos, ar tai bus Žemės ūkio ministerija, ar tai bus Teisingumo ministerija. Čia pati Vyriausybė nuspręs.

Galiu pasakyti, jog buvo gautos jau naujam, paskutiniam projektui Teisės departamento pastabos. Iš 15 pastabų 11 yra redakcinių pastabų, su kuriomis galima sutikti, ir keturios pastabos yra svarstytinos, kurias būtų galima taisyti, atsižvelgti į jas svarstymo metu.

Aš, žinoma, nežinau, kuris komitetas bus paskirtas pagrindiniu, bet prašyčiau, jeigu būtų pritarta šiam projektui, kad pagrindinis komitetas prašytų Vyriausybės išvados.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti kolega A.Skardžius. Prašom.

A.SKARDŽIUS. Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš vis dėlto norėčiau klausti, kodėl būtent matininkams, o ne visoms profesinėms grupėms priimti po atskirą įstatymą? Ši sritis vis dėlto apima ir turto vertinimą, ir žemės matavimą, ir daug kitų funkcijų turi. Kodėl dabar jūs imatės iniciatyvos siekdamas reglamentuoti būtent šią veiklą?

A.SAKALAS. Aš galėčiau atsakyti jums. Šį įstatymą parengiau ne aš, parengė Matininkų asociacija. Kadangi matininkai yra valstybės deleguota… Žemės matavimas yra valstybės deleguota funkcija, panašiai kaip antstoliai – valstybės deleguota funkcija, kaip notarai – valstybės deleguota funkcija, todėl ir matininkai turėtų būti panašiais principais tvarkomi, atsakyti. Jie turi civilinį draudimą įsiforminti, kad tie žmonės, kurie dėl matininkų klaidų nukenčia, gautų kompensaciją, to dabar nėra. Matininkas dabar niekam neatsako, niekam neteikia informacijos, nori – teikia, nori – neteikia. Žmonės skundžiasi matininkų darbu, o paskui vienintelė žemėtvarkininkų galimybė, ką jie gali padaryti su matininku, – tai juos paprasčiausiai atleisti iš darbo, kai jie padaro labai daug eibių, o žmogus taip ir lieka nukentėjęs. Todėl tokią svarbią funkciją, kuri nesibaigtų žemės reformos baigimu, nes matininkų reikės visą laiką, bus žemės pardavimai, vienas kitam parduos žemę, žemės dalybos, skirstymai ir visa kita, tokią svarbią funkciją reikia pavesti gerai Vyriausybės prižiūrimai institucijai.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, yra norinčių kalbėti. A.Macaitis – nuomonė prieš.

A.MACAITIS. Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų esu prieš šį įstatymą ir pasakysiu kodėl. Visų pirma šis įstatymas yra labai svarbus, aš nekalbu, kad jis turėjo būti patikrintas per Vyriausybės visą filtrą, nes ten dabar yra įrašyta tokių dalykų (aš su juo tikrai susipažinau), kurie faktiškai atidaro vartus tam tikram klanui, kuris jau yra prisidirbęs labai daug. Mes žinome, apie ką kalbame. Dabar šis įstatymas ateina neparengtas čia, į Seimą. Aš negaliu sutikti su tuo ir niekados nesutiksiu, nes turi būti vis dėlto nustatyta tvarka. Jeigu kiekvienas bandys stumti tokius dalykus, mes toli nueisime. Aš kategoriškai prieš tą įstatymą. Jis turi būti parengtas tinkamai ir peržiūrėtas Vyriausybės.

PIRMININKAS. Ačiū. Žinoma, aš galėčiau suteikti autoriui žodį, bet pagal Statutą neišeina. Kas nors kitas turėtų remti. Replika po balsavimo. Ne, dabar neišeina. Dabar buvo dėl balsavimo motyvų. Prašom laikytis tvarkos. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti ir balsuojame, ar pritariame po pateikimo. Dėl Vyriausybės nuomonės tarsimės atskirai.

Už – 10, prieš – 6, 11 susilaikė. Nepritarta. Siūlymas tobulinti autoriams toliau? Tobulinti. Aišku. Klausimas išspręstas.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos pratęsimo“ pakeitimo“ projektas Nr.IXP-3201 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Dabar kviečiu pirmininkauti kolegą A.Skardžių. Paskutinis darbotvarkės punktas – Seimo nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo VII (rudens) sesijos pratęsimo“ pakeitimo“. Prašom, kolega.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, nors ir pabaigoj, bet, patikėkite, tikrai svarbus klausimas, nes jis turi nulemti mūsų tolesnį darbą. Siūlymas, kaip matėte, yra pratęsti sesiją iki vasario 19 d., bet rengiant posėdžius pirmąją vasario savaitę ir būtent pačioj pabaigoj, tai yra 17, 19 dienomis. Kodėl reikia pratęsti?

Žinoma, pagrindinis motyvas – Specialiosios tyrimo komisijos darbas. Primenu, kad pagal Seimo nutarimą ši komisija, arba Apkaltos komisija, darbą turi užbaigti iki vasario 13 dienos. Vadinasi, jeigu ji tikrai baigs iki to laiko, tai mes arba vasario pradžioje, arba šiek tiek vėliau turėsime rinktis į posėdį, kad galėtume kreiptis į Konstitucinį Teismą, kaip numato Konstitucija ir Seimo statutas, reguliuojantis apkaltos procesą. Tai yra viena priežastis.

Antra priežastis. Jau pateikta Konstitucijos pataisa, susijusi su eurointegracija, kurią turi išnagrinėti Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Nuo šio komiteto darbo rezultato priklausys, ar mes toliau svarstome ir kada svarstome. Galimas dalykas, kad teks svarstyti kaip tiktai irgi vasario vidury, štai toje pratęstoje sesijoje, nes mes ir taip niekaip nesugebėsime priimti šios pataisos iki gegužės 1 dienos. Kad per daug nevėluotume, vis tiek jau vėluojame, bet kad per daug nevėluotume, štai ir dėl šios priežasties mums gali tekti posėdžiauti vasario mėnesį.

Žinoma, yra ir kitų klausimų, tarp jų nerealizuoti, nepriimti dar pora dešimčių eurointegracinių įstatymų, o tai irgi turime padaryti iki gegužės 1 dienos. Štai dėl šių priežasčių ir siūloma pratęsti sesiją iki vasario 19 d., bet artimiausią posėdį rengiant ne anksčiau kaip vasario 5 d., o gal kartais ir vėliau. Viskas priklauso nuo to, kada pateiks medžiagą Specialioji tyrimo komisija.

PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Įtikinote visus kolegas, todėl niekas nenori klausti. Klausčiau, gerbiamieji Seimo nariai, dėl balsavimo motyvų dėl šio Seimo nutarimo. Kolega E.Šablinskas norėtų pasakyti nuomonę prieš.

E.ŠABLINSKAS. Aš tik mažą problemėlę pastebiu. Etiniais sumetimais turiu pasakyti, kad nėra opozicijos atstovų. Lyg ir neetiška be jų būtų diktuoti valią.

PIRMININKAS. Nuomonių už taip pat nėra. Gerbiamieji kolegos, prašom pradėjus… Kas už tai, kad pritartume po pateikimo šiam Seimo nutarimui, balsuojate už.

Už – 28, prieš nėra, susilaikė 2. Pritarta po pateikimo, gerbiamieji kolegos.

Seimo Pirmininkas siūlė ypatingą skubą. Ar galime bendru sutarimu pritarti ypatingai skubai? Ačiū. Pritarta. Pradedame, gerbiamieji kolegos, šio Seimo nutarimo priėmimą.

Nutarimas iš dviejų straipsnių. 1 straipsnis reglamentuoja, kad pratęstume Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesiją iki 2004 m. vasario 19 dienos. Dėl šio straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 1 straipsnį? Dėkoju. Priimta.

2 straipsnis numato įsigaliojimą nuo priėmimo. Kolega E.Šablinskas norėtų pasakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų. Ne, nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu priimame 2 straipsnį? Dėkoju. Priimta. Baigėme priėmimą pastraipsniui.

Prašom kalbėti dėl viso Seimo nutarimo dėl balsavimo motyvų. Kolega J.Korenka – nuomonė už.

J.KORENKA. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų tai yra kaip tik faktas, kad mes gerais norais galime padaryti Lietuvos gyvenimą geresnį, ir jeigu yra galimybė, turime dirbti. Labai sveikinu pasiūlymą mums visiems dirbti. Ačiū. Palaikykime projektą. (Plojimai)

PIRMININKAS. Dėkoju. Prašom. Kolega E.Šablinskas. Nenorite kalbėti. Prašom, gerbiamieji kolegos, balsuojame, kas… M.Pronckus. Ne. Jūs balsuojate ar norite kalbėti? Prašom kalbėti. Nuomonė prieš darbą. Prašom. Prašyčiau palaukti sekundėlę, kol indikatorius užsidegs.

M.PRONCKUS. (…) matyti, kad kuo mažiau Seimas dirba, tuo jo autoritetas kyla. Todėl aš nemanyčiau, kad mums reikėtų tęsti.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų girdėjome nuomones, kolegos. Prašom susikaupti. Balsuosime, kas už tai, kad šis Seimo nutarimas būtų priimtas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 30. Už balsavo – 27, prieš nėra, susilaikė 2. Seimo nutarimas priimtas.

Gerbiamieji kolegos, tai buvo paskutinis šios dienos darbotvarkės klausimas. Pareiškimų nėra. Dėkoju visiems, kurie sulaukėte posėdžio pabaigos. Linkiu poilsio iki kito posėdžio. Skelbiu posėdį baigtą!