Šešiasdešimtasis (470) posėdis
2004 m. sausio 27 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS

2004 m. sausio 27 d. (antradienio) darbotvarkė

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Labas rytas, mielieji kolegos. Pradedame sausio 27 dienos, antradienio, plenarinį posėdį. Darbotvarkė patvirtinta Seniūnų sueigoje. Matote keletą pajuodintų klausimų ir kelis įtrauktus naujus. Ar būtų dėl darbotvarkės? A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, kiek mes žinome, praeitos savaitės Seniūnų sueigoje buvo sutarta, kad į šios dienos plenarinį posėdį bus įtrauktas Seimo rezoliucijos „Dėl Prezidento R.Pakso laikysenos ir veiksmų“ projektas. O šiandien mes matome, kad to nėra padaryta. Tai gal čia per klaidą to nėra padaryta, siūlome tą klaidą ištaisyti ir įtraukti šiandien į darbotvarkę šį klausimą.

PIRMININKAS. Bet dabar ta rezoliucija neišdalinta. Jeigu mes dabar ją išdalinsime, galima apsispręsti dėl popietinio posėdžio?

A.KUBILIUS. Gerai, po pietų prašom ir įtraukti.

PIRMININKAS. Ar pritartumėte? Nepritariate. Iš tiesų toks pokalbis Seniūnų sueigoje buvo ir buvo pasakyta, kad į antradienio. Bet aptariant antradienio darbotvarkę, tas klausimas nebuvo keltas, taip ir liko neįtrauktas. Gerai. Ar galėtume apsispręsti dėl įtraukimo į popietinę darbotvarkę? Netinka? Gerai. Tada galime balsuoti. Ar visi žinote, apie kokią rezoliuciją kalbama? Gerai. Gal tada V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Pone Pirmininke, galbūt procedūra leistų palikti šį klausimą neišspręstą tol, kol bus išdalinta rezoliucija, gerai?

PIRMININKAS. Aš manau, teisinga pastaba. Sekretoriato paprašykime išdalinti rezoliuciją ir dėl jos tada spręsime.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3080(2*) (priėmimas)

Jeigu nėra kitų pasiūlymų, pradedame dirbti pagal patvirtintą darbotvarkę. Pirmasis klausimas yra Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3080. Priėmimas. Prašau. Į tribūną kviečiu I.Degutienę.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, priėmimo stadijos yra Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Įžangai norėčiau pasakyti, kad reikėtų pasidžiaugti, jog Socialinių reikalų ir darbo komitetas Vyriausybės pateiktą Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymą patobulino ir motinystės (tėvystės) pašalpa bus mokama vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo nėštumo iki gimdymo atostogų pabaigos iki tol, kol vaikui sukaks vieneri metai, ne 60% kompensuojamo uždarbio dydžio, o 70% pašalpos gavėjo kompensuojamo uždarbio dydžio. Tai yra kad vidutinė mėnesinė motinystės (tėvystės) pašalpa sudarys 664,3 lito ir padidės 92 litais, palyginti su galiojančiu įstatymu. Iki priėmimo jokių papildymų nėra gauta, todėl prašyčiau pritarti svarstant šį įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Ačiū. Pradedame priėmimą. Įstatymas susideda iš dviejų straipsnių.

Dėl 1 straipsnio yra norinčių kalbėti? Nėra. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Priimtas.

Ir 2 straipsnis. Ar galėtų būti priimtas bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Priimtas. Dabar dėl viso įstatymo. Dėl viso įstatymo J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, formaliai žiūrint iš tikrųjų padidėjo rūpinimasis naujagimiais, jų tėvais, motinomis, nes, kaip ir sakė, vidutiniškai padidės per 90 Lt šios pašalpos per mėnesį. Bet man labai keista, kad valdančioji dauguma veikia pagal tokį principą, pastatei ją kaip lokomotyvą ant bėgių ir rieda. Ir nežiūri, kad galbūt galima socialiai teisingiau, įvairiau išspręsti klausimus. Kitaip sakant, buvo pastatyta ant komunizmo bėgių, riedėjo, kol nuriedėjo. Dabar ant laukinio kapitalizmo – ir rieda. Juk paprastas principas, kurį aš siūliau. Viskas gerai – 70%. Bet toms mamoms, kurios gimdo ir mažai uždirba, kad bent šioms garantuotumėte tą minimalią algą, kai gimsta vaikas, ir nereikės tiek daug tų pinigų. Bet vis dėlto nuėjo tiems. Vieni gaus 90 Lt ar 95 Lt už tą pagimdytą ar 10 Lt daugiau, o kiti gaus kur kas daugiau. Tie kiti tegul gauna, iš tikrųjų užsidirba, tegul gauna. Bet reikėjo surasti rezervų paremti ir tas mamas, kurios, gimus vaikui, negali net normalaus pieno ar maisto nupirkti. Ši problema nebuvo išspręsta. Bet ačiū partijai ir Vyriausybei, kad vis dėlto keletą litų prieš rinkimus surado.

PIRMININKAS. A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, remdamas šį žingsnį, aš vis dėlto noriu pasakyti, kad, mano manymu, jis yra dalinis ir valstybė į šias problemas turėtų žiūrėti kur kas rimčiau. Mes dar praeitų metų rudenį paskelbėme savo pasiūlymus 2V iniciatyva, kur parodėme, kad valstybė yra pajėgi suteikti šeimoms, auginančioms bent du vaikus, gerokai didesnę paramą. Iš tiesų gimstamumo problema šiandien yra tapusi nacijos egzistencijos problema, lietuvių skaičius nepaliaujamai mažėja. Po dešimties metų mūsų bus tiek, kiek Marijonas Mikutavičius dainuoja savo dainoje, tik trys milijonai. Turiu pasakyti, kad, mano įsitikinimu, šioje vietoje mes galėtume sekti kad ir mūsų kaimynų estų pavyzdžiu, dar kartą turiu kalbėti apie estus su pavydu. Estai visai neseniai priėmė įstatymą, kuriuo numato, kad motinoms, auginančioms vaikus, 100% jų atlyginimo kompensacija mokama visus metus. Mūsų skaičiavimais, tai nėra ypatinga našta, kurios negalėtų pakelti mūsų „Sodros“ biudžetas, ypač jeigu ta parama būtų sukoncentruota ir neišbarstoma per įvairius, kitą sykį nelabai efektyvius mechanizmus. Dar daugiau, mūsų skaičiavimai rodo, kad taip pat būtų ne per didelė našta motinoms suteikti galimybę pasirinkti, pavyzdžiui, trejus metus imti atostogų, auginti vaiką ir tuo atveju mokėti joms 60% jų gaunamo atlyginimo kompensaciją. Tai leistų mažiems vaikams gerokai ilgiau būti kartu su motinomis ir šeimoms neprarasti didelės dalies savo pajamų ir taip galbūt išspręsti tą egzistencinę problemą, apie kurią aš jau kalbėjau.

PIRMININKAS. A.Kašėta.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, pritardamas minėtam įstatymo projektui negaliu nepasakyti, kad iš esmės nėra sprendžiama gimstamumo problema Lietuvoje. Remti jaunas šeimas reikėtų ne vienkartinėmis priemokomis, 50 ar 100 Lt, o reikėtų sukurti labai aiškią strategiją ir jos įgyvendinimą, be abejo, paremiant konkrečiais pinigais. To šiandien nėra padaryta ir man tikrai susidaro įspūdis, kad šis žingsnis yra žengiamas daugiau kaip populistinis rinkiminis žingsnis. Tačiau, be abejo, reikia pritarti bent tokiam.

PIRMININKAS. Jūsų pasisakymo negalėčiau vertinti kaip už. G.Purvaneckienė.

G.PURVANECKIENĖ. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kitaip nei jūsų nuomonė, tai yra išties planingas žingsnis. Žinoma, iš karto pereiti prie 100% mokėjimo, atlyginimo kompensavimo nėra taip lengva. Aš manau, reikia sveikinti tai, kad yra padaryta 10% – gana didelis žingsnis. Šalia to noriu pasakyti vieną dalyką. Neseniai buvau Europos gyventojų forume, kur kalbėjo patys žymiausi mokslininkai, kurie parodė koreliacijas. Sakykime, tokia 2V programa, pagal kurią žmonės žodžiais raginami gimdyti, veikia neigiamai. Dar kartą sakau, koreliacija neigiama. Pagrindinė teigiama koreliacija yra būtent tokių programų, kai dirbančioms motinoms arba tėvams, žinoma, yra nemokamos ilgos vaiko priežiūros atostogos, t.y. iki metų daugumoje šalių, ir kompensuojamas atlyginimas… 70% yra gana didelis skaičius, nes yra šalių, kur iš viso mokama tik pašalpa, yra šalių, kur tie laikotarpiai yra trumpi, ir nėra nė vienos šalies, kurioje iki trejų metų galėtų mokėti atlyginimą. Beje, tai nėra pagrįsta ir moksliškai. Jeigu motinos arba tėvai… Jeigu jūs pasiūlytumėte tėvams trejus metus nedirbti, galbūt jūs kitaip pagalvotumėte. Kai motinos ar tėvai nedirba trejus metus, tos visos priemonės… Kuo daugiau nedirba bent vienas iš tėvų, tuo mažiau skatinamas gimstamumas pagal mokslinius tyrimus. Dviejų dirbančių asmenų šeima ir vienerių metų pertrauka, kurią gali dalintis motinos ir tėvai, bei aprūpinimas darželiais yra priemonės, kuriomis pavyko sustabdyti gimstamumo mažėjimą. Padidinti pavyko tik vienai Europos šaliai – Islandijai. Daugiau nė vienoje šalyje nepadidino, visur mažėja, bet Šiaurės šalys sustabdė būtent tokiomis priemonėmis, tuo pačiu būdu, kurį mes pasirinkome, todėl labai sveikinu šį įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Balsuosime. Pasiruoškime balsuoti. Kas už tai, kad priimtume Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymą? Prašom balsuoti. Vyksta balsavimas.

Už – 77, prieš, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės pertvarkymo į uždarąją akcinę bendrovę įstatymo projektas Nr.IXP-3129(2*)ES (priėmimas)

Antrasis darbotvarkės klausimas – Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės pertvarkymo į uždarąją akcinę bendrovę įstatymo projektas Nr.IXP-3129. Integracinis. Kviečiu R.Sinkevičių. Priėmimas.

R.SINKEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, kolegos Seimo nariai, Ekonomikos komitetas kaip pagrindinis svarstė ir perėjo visas svarstymo procedūras, pradedant klausymais, svarstydamas pateiktą įstatymo projektą. Buvo gautos palankios Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvados (projektui pritarta bendru sutarimu), taip pat buvo gautos Komisijos Ignalinos atominės elektrinės ir jos regiono problemoms spręsti išvados, pritariančios įstatymo projektui. Komitetas šiek tiek patobulino įstatymo projektą ir numatė, kad, pertvarkant Valstybinę įmonę Ignalinos atominę elektrinę į uždarąją akcinę bendrovę, ir toliau visų akcijų savininkė išlieka valstybė. Balsavimo rezultatai komiteto posėdžio metu buvo 7 – už, 1 susilaikė. Prašau komiteto pirmininką pradėti priėmimo procedūrą.

PIRMININKAS. Dėkui. Pradedame priėmimą.

R.SINKEVIČIUS. Seimo Pirmininką…

PIRMININKAS. 1 straipsnis. Ar gali būti priimtas bendru sutarimu? Dėkoju. 2 straipsnis. Ar gali būti priimtas bendru sutarimu? Priimtas. Ar 3 straipsnis gali būti priimtas bendru sutarimu? Priimtas. Ačiū pranešėjui. Dabar dėl viso įstatymo. A.Matulevičius – nuomonė už. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Iš principo pritariu šiam įstatymo projektui ir siūlau jį priimti, nors iš pradžių, kai jis buvo pateiktas, truputį skeptiškai žiūrėjau, nes Ignalinos atominės elektrinės perorganizavimas į uždarąją akcinę bendrovę jos valdymo procesą padarys daug sudėtingesnį. Turint omenyje, kad tai yra labai specifinė įmonė, buvo galima ją valdyti ir taip, kaip valdėme iki šiol, tačiau kolegos įtikino, kad Europos Sąjunga mano kitaip. Aš manau, kad galime priimti šį įstatymą. Bet priimant šį įstatymą būtų neteisinga nepasakyti, kad iš tikrųjų mums reikia rimtai pavesti Vyriausybei (gal ne šiandien, bet apskritai reikia apie tai kalbėti ir pirmiausia galvoti tiems komitetams, kurie už tai atsakingi), kad būtų rimtai susimąstyta apie tolesnį Ignalinos atominės elektrinės likimą. Aš nekalbu apie I bloką, bet apie tai, kad mes Lietuvos energetikos strategijoje esame aiškiai įrašę, jog norime matyti valstybę atominės energetikos šalimi, tačiau nuo kalbų toliau nepasistūmėta nė per žingsnį, todėl, matyt, reikia to nepamiršti, tą dalyką sukonkretinti ir įvardyti. O šiaip siūlau šį įstatymą priimti. Ačiū.

PIRMININKAS. J.Veselka – nuomonė prieš.

J.VESELKA. Kažkaip mes, lietuviai, valdžia, esame tokie: mąstome, mąstome, žiūrime ir apkerpėjame kaip kelmai. Taigi Energetikos strategijos įstatyme patvirtinome branduolinės energetikos Lietuvoje nepertraukiamumą ir tęstinumą. Man iš tų žodžių aišku, kad Lietuvos branduolinė energetika negali sustoti ilgesniam laikui. Turime spręsti – arba modernizuojame šiuos reaktorius, arba statome naują bloką.

Toliau. Jeigu mes apsisprendėme, kad turi būti tęstinumas, klausimas, iš kur paimsime pinigų. Biudžete tokių pinigų nėra. Vadinasi, ir strategijoje kalbėjome, kad tam reikėtų pritraukti užsienio, taip pat ir privatų kapitalą. Atrodo, strategija aiški. Štai reorganizuojama Ignalinos atominė elektrinė į uždarąją akcinę bendrovę ir sakoma, kad visos akcijos 100% turi priklausyti tik valstybei. Ar mes sugebame sudurti bent du sakinius į vieną ir padaryti loginį sprendimą? Kaip matau, mums sunkiai sekasi. Dėl tokių „pasišpilkavimų“, ką pasakė amerikonai apie Lietuvą, mes labai protingi, o kai reikia sudėti du ekonominius dalykus į vieną loginį įstatymą ir jį vykdyti, gal priversti Vyriausybę suktis, mes žaidžiame: na, ateis laikas, gal ką nors pakeisime, gal kas nors patars ir taip toliau. Taigi negaliu pritarti jos reorganizavimui į uždarąją, kai 100% akcijų priklausytų tik valstybei. Vadinasi, mes ne vykdysime Energetikos strategiją, o norime ją ramiai palaidoti. Jūs pažiūrėkite, ką daro amerikiečiai: milijardus litų aukoja Mėnuliui ištirti, kad iš ten atsivežtų branduolinio kuro, kuris leis Amerikai būti nepriklausoma nuo naftos tiekimo. Štai yra strategija. O pas mus kas? Vištgaidžiai, ir viskas.

PIRMININKAS. A.V.Indriūnas.

A.V.INDRIŪNAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto šis įstatymas atveria duris tolesniam tobulinimui ir tolesnei raidai. Jis sudaro sąlygas, jeigu liekame branduoline valstybe, pritraukti užsienio kapitalo. Nors parašyta, kad 100% akcijų priklauso valstybei, tačiau niekas nedraudžia ateityje pakoreguoti, kaip sakė J.Veselka, ir padaryti, kad būtų galima pritraukti užsienio kapitalo. Be svetimo kapitalo plėsti ir išlaikyti elektrinę bus labai sunku, todėl kviečiu pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Balsuosime. Kas už tai, kad priimtume Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės pertvarkymo į uždarąją akcinę bendrovę įstatymą? Prašau balsuoti.

71 – už, prieš – 2, susilaikė 2, įstatymas priimtas.

Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1490(4*) (priėmimas)

Svarstome trečiąjį darbotvarkės klausimą – Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, registracijos Nr.IXP-1490. Pranešėjas – J.Budrevičius. Priėmimas.

J.BUDREVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Po svarstymo buvo gauti Seimo nario P.Papovo pasiūlymai. Ekonomikos komitetas vakar posėdyje apsvarstė jo pasiūlymus dėl Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto ir nusprendė jiems nepritarti. Balsavimo rezultatai: už – 1, 3 – prieš, 4 susilaikė.

PIRMININKAS. O dėl N.Steiblienės pasiūlymo?

J.BUDREVIČIUS. Taip pat nepritarti, nes mes anksčiau buvome tą svarstę. Nepritarti.

PIRMININKAS. Pradėsime priėmimą. Kai prieisime prie tų straipsnių, dėl kurių yra pasiūlymų, tada juos ir aptarsime.

Dėl 1 straipsnio. Yra bendras sutarimas priimti? Priimtas.

2 straipsnis. Ar gali būti priimtas bendru sutarimu? Priimtas.

Ar 3 straipsnis gali būti priimtas bendru sutarimu? Priimtas.

4 straipsniui, kaip buvo minėta, P.Papovas teikia pasiūlymus. Galbūt paprašysime pasiūlymo autoriaus pristatyti. Prašom.

P.PAPOVAS. Ačiū, Pirmininke. Mano teikiami siūlymai iš esmės yra komiteto siūlymai. Pagal dabartinę 4 straipsnio 1 dalį, jeigu viešosios įstaigos steigėjai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, tai faktiškai juridiniai asmenys negali steigti viešosios įstaigos, nes tokių juridinių asmenų nėra. Pagal kitus įstatymus, pagal Vietos savivaldos įstatymą, tokie viešosios įstaigos steigėjai yra savivaldybės taryba ir Vyriausybė. Nei Vyriausybė, nei savivaldybės taryba nėra nei fiziniai, nei juridiniai asmenys. Pagal kitus įstatymus jie yra steigėjai ir turto perdavėjai.

Šis pasiūlymas atitinka Civilinį kodeksą, nes Civiliniame kodekse taip ir parašyta: ne fiziniai ir juridiniai asmenys, bet valstybės ir savivaldybės arba jų institucijos. Aš apgailestauju, kad negalėjau dalyvauti komiteto posėdyje, tačiau šįryt teko derinti tą klausimą su Seimo Teisės departamentu. Seimo Teisės departamentas visiškai sutinka. Jie mano, kad vietoj valstybės ir savivaldybės institucijų galbūt reikėjo įrašyti konkrečias institucijas. Tai yra Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, arba savivaldybės taryba. Taip, žinoma, galbūt būtų geriau, bet ir ši formuluotė, kurią aš siūliau, yra kur kas geresnė, negu dabar yra, todėl aš siūlau vieningai pritarti. Matyt, komitetas neįsigilino į šį reikalą. Tas motyvas, kad neatitinka Valstybės turto ir disponavimo juo įstatymo, nėra argumentas, nes kaip tik atitinka, nes ten ir parašyta, kad turto perdavėjai yra Vyriausybė ir savivaldybės taryba. Tuo tarpu jie nėra juridiniai asmenys. Jeigu jie negali perduoti turto, jie negali ir steigti, jeigu jie nėra steigėjai, tai nėra ir turto perdavėjai. Siūlau vieningai pritarti, nes iš tikrųjų čia visi reikalai išsprendžiami, ir visiškai teisingai.

PIRMININKAS. Mes išklausėme pataisų autorių. Ar prieš apsisprendžiant ar paremti šias pataisas galėtume išgirsti pagrindinio komiteto argumentus, kodėl nebuvo pritarta šioms pataisoms?

J.BUDREVIČIUS. Gerai. Aš galiu pristatyti Ekonomikos komiteto nuomonę, nes svarstant šiuos pasiūlymus komitete dalyvavo Ūkio ministerijos, Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovai ir jie pateiktiems pasiūlymams nepritarė. Konkrečiai dėl 4 straipsnio 1 dalies komentaras būtų toks: „Viešosios įstaigos dalinininkas turi atitikti Civilinio kodekso 2.45 straipsnio nuostatas. Tai yra dalininku tampa asmuo, kuris viešosios įstaigos nuosavybėn atiduoda įnašą, kuris nuosavybės teise priklausė jam“. Kitaip tariant, asmuo, kuris nuosavybės teise turto neturi, negali būti viešosios įstaigos steigėjas ar dalininkas. Taigi valstybės ir savivaldybės institucijos, kurios visą turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise, o nuosavybės teise jo turtas priklauso valstybei ar savivaldybėms, negali būti viešosios įstaigos steigėjai ir dalininkai. Be to, pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnį viešųjų įstaigų dalininkai yra valstybė arba savivaldybė, bet ne valstybės ar savivaldybės institucijos. Pasiūlymai neatitinka minėto įstatymo, Civilinio kodekso nuostatų ir projekto koncepcijų.

Aš dar noriu pridurti, kadangi Ekonomikos komitete, kaip matėte iš balsavimo, iš aštuonių keturi susilaikė, šie pasiūlymai yra daugiau teisinio, o ne ekonominio pobūdžio. Kaip Seimas nuspręs, taip ir bus.

PIRMININKAS. Bet jūs su teisininkais konsultavotės ir viena, ir kita formuluotė yra, ir čia apsisprendimo klausimas. Ir viena, ir kita teisiškai būtų priimtina? Gerai. Dabar jūs girdėjote komiteto ir autoriaus motyvus. Reikėtų, kad 29 Seimo nariai, kurie pritaria P.Papovo pasiūlymui, paspaustų mygtuką „už“, tada bus signalas, kad remia šias pataisas. Prašom. Mygtuką „už“, kurie remia pataisas dėl 4 straipsnio.

51 Seimo narys parėmė šiuos pasiūlymus. Pradedame svarstyti. Dvi nuomonės dėl šių pataisų. Nematyti norinčių kalbėti, tada balsuosime. Kas už tai, kad priimtume P.Papovo teikiamas pataisas dėl įstatymo 4 straipsnio 1 ir 4 dalių. Faktiškai tos pačios ir tam, ir tam. Dėl abiejų balsuojame.

55 Seimo nariai balsavo už pataisų priėmimą, 1 – prieš, 8 susilaikė. P.Papovo pasiūlymui pritarta. Dabar dėl viso 4 straipsnio nėra norinčių kalbėti, ar galime priimti bendru sutarimu su P.Papovo pataisomis? Ačiū. priimta.

Dabar 5 straipsnis ar gali būti priimtas bendru sutarimu? Priimtas.

6 straipsnis. Negirdėti prieštaravimų. Priimtas. 7 straipsnis. Priimtas. 8 straipsnis. Priimtas. 9 straipsnis. Priimtas. 10 straipsnis. Priimtas. 11 straipsnis. Priimtas. 12 straipsnis. Negirdėti prieštaravimų. Priimtas. 13 straipsnis. Priimtas. 14 straipsnis. Priimtas. 15 straipsnis. Priimtas. 16 straipsnis. Priimtas. 17 straipsnis ar gali būti priimtas bendru sutarimu? Priimtas. Tiesa, yra P.Papovo pasiūlymas dėl 17 straipsnio 9 dalies. Paprašykime autoriaus pristatyti šį pasiūlymą. Prašom.

P.PAPOVAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Šiame straipsnyje yra nuostata, kad likvidavus viešąją įstaigą likęs turtas padalijamas proporcingai dalininkams ir atsiskaitoma su kreditais, bet jeigu dar lieka turto, tuomet jis perduodamas įvairiais sprendimais kitiems viešiesiems juridiniams asmenims. Kitiems, visiškai su šia viešąja įstaiga nesusijusiems… Ne juridinėms, bet kitoms viešosioms įstaigoms. Mano pasiūlymo esmė, jeigu dalininkas yra valstybė ir savivaldybė, kad tą turtą, atsiskaičius su kreditoriais ir proporcingai gavus įnašo dalį, pasiliktų valstybė ir savivaldybė, o ne būtų perduodama kitoms viešosioms įstaigoms. Gali būti taip, kad kitų viešųjų įstaigų nėra, tik viena buvo įsteigta, tai vienas dalykas. Kitas dalykas. Ką bendro turi kitos viešosios įstaigos su buvusios viešosios įstaigos turtu? Šis mano pasiūlymas visiškai atitinka Civilinio kodekso komentarą, kuriame taip ir pasakyta: „Viešojo juridinio asmens dalyviui, valstybei ar savivaldybei tenkanti turto dalis likvidavus gali atitekti visa“. Todėl man atrodo, kad ta turto dalis, kuri niekam nereikalinga likvidavus, galbūt nereikalinga ir kitai viešajai įstaigai, bet prievarta turi būti atiduodama, turėtų likti valstybei arba savivaldybei. Siūlau pritarti, ir iš tikrųjų Teisės departamentas tam dalykui pritaria.

PIRMININKAS. Ačiū. Kokios nuomonės būtų pagrindinis komitetas dėl šios pataisos?

J.BUDREVIČIUS. Mes vadovavomės Teisės departamento nuomone, kad taip, kaip suformuluotas šis pasiūlymas, jis prieštarauja Civilinio kodekso 2.36 straipsnio 1 dalies nuostatai, pagal kurią valstybė ir savivaldybė yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai. Būtų galima pritarti pasiūlymui be paskutinio žodžio „visa“.

PIRMININKAS. Būtų galima pritarti be paskutinio žodžio „visa“. Bet tada kaip? Atitenka savivaldybei?

P.PAPOVAS. Atitenka valstybei ir savivaldybei.

PIRMININKAS. Ir taškas?

P.PAPOVAS. Taip. Galima atsisakyti.

PIRMININKAS. Jūs sutiktumėte su tokia pataisa? Gerai. Bet procedūrą išlaikykime iki galo. Paspauskite mygtuką „už“ tie 29 Seimo nariai, kurie remiate šią P.Papovo pataisą. Prašom paspausti mygtuką „už“.

47 parėmė šią pataisą. Prašom dėl jos išsakyti savo motyvus. Nėra norinčių. Tada balsuosime. J.Veselka prieš nori kalbėti? Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, noriu priminti, kad buvo atėję Ūkio ministerijos atstovai ir jie nesutiko su tomis pataisomis. Aiškinama labai paprastai: pagal bendrą principą vienoje įstaigoje ar įmonėje negali būti lygesni ir nelygesni savininkai. Kitaip sakant, viskas dalijama pagal įnašus, pagal visa kita. O čia pasidalija, jeigu dar lieka turto, jis būtinai atitenka valstybei ar savivaldybei. Įvairių variantų gali būti. Iš tikrųjų gali norėti perduoti kitiems ir t.t. Todėl toks kategoriškumas, kad viskas, kas liko, atitenka tik valstybei, man atrodo, sukels daug juridinių problemų, nes neatitinka nuosavybės pasidalijimo principo, kuris įteisintas Konstitucijoje ir kituose įstatymuose, susijusiuose su nuosavybe. Tai teisininkai pabrėžė, Ūkio ministerijos atstovai. Nežinau, ar mes galime taip iš akies priimti visa tai.

PIRMININKAS. Pataisų autorius nelabai galėtų kalbėti už. Repliką truputį vėliau. Mes išgirdome vieną nuomonę ir mums reikėtų balsuoti. Kas už tai, kad priimtume P.Papovo pataisą dėl 17 straipsnio 9 dalies, prašom balsuoti.

47 pasisakė už pataisą, 3 – prieš, 13 susilaikė. Pataisa priimta.

Dabar dėl viso 17 straipsnio nėra norinčių kalbėti. Ar galime priimti bendru sutarimu su P.Papovo pataisa? Priimta. Ačiū.

18 straipsnis. Priimtas. Dėl 19 straipsnio yra N.Steiblienės pasiūlymas. Ji teikia pataisą dėl 19 straipsnio 1 dalies. Prašom išdėstyti esmę.

N.STEIBLIENĖ. Aš labai trumpai noriu pasakyti, kokia esmė. Aš savo pataisa siūlau Seimui apsispręsti, ar jis nori, kad valstybė ir savivaldybė galėtų dalyvauti valdant viešosios įstaigos, kuriai yra perdavusi, turtą, ar ne? Jeigu Seimas mano, kad reikia, tada pritarkite mano pasiūlymui, o jei mano, kad pakanka, jog turtas perduotas, o dalyvauti valdant valstybei ir savivaldybei nebūtina, tada nepritarkite.

PIRMININKAS. Kokia būtų pagrindinio komiteto nuomonė?

J.BUDREVIČIUS. Ekonomikos komitetas nepritarė šiam pasiūlymui, nes tokiu siūlymu naujo įstatymo nuostatos imtų galioti atgal, tas nėra gera praktika. Iki šio įstatymo įsigaliojimo turtas galėjo būti perduotas įvairiais pagrindais ir motyvais. Kiekvienas toks atvejis yra individualus. Visais atvejais perduodant turtą būtina aptarti jo naudojimo sąlygas, panaudos davėjo ir gavėjo teises bei pareigas. Todėl įsakmiai reglamentuoti jau esamus santykius būtų netikslinga.

PIRMININKAS. Mes išgirdome pagrindinio komiteto ir autoriaus motyvus. Prašom apsispręsti, ar pradėsime svarstyti šią pataisą, spaudžiant mygtuką „už“. Kas remia, spaudžia mygtuką „už“. Primenu, reikia 29 Seimo narių palaikymo.

28 Seimo nariai parėmė. Aš nepamiršau. Nėra paramos ir ši pataisa nesvarstoma.

Prašom dėl 19 straipsnio. Yra norinčių kalbėti? Nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. Ačiū. Ačiū pranešėjui.

Dabar dėl viso įstatymo? Nėra norinčių kalbėti. Balsuosime. Kas už tai, kad priimtume Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymą, prašom balsuoti. Vyksta balsavimas.

45 – už, 1 – prieš, 16 susilaikė, įstatymas priimtas.

Akcinės bendrovės „Alytaus tekstilė“ veiklos gaivinimo įstatymo projektas Nr.IXP-3195(2*) (svarstymas) (taikoma skubos tvarka)

Dabar darbotvarkės 4 klausimas – Akcinės bendrovės „Alytaus tekstilė“ veiklos gaivinimo įstatymo projektas Nr.IXP-3195. Svarstymas. Kviečiu komitetų atstovus. J.Budrevičius paskelbs Ekonomikos komiteto nuomonę. Ruošiasi A.Butkevičius.

J.BUDREVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas, apsvarstęs šį projektą, nusprendė pritarti patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Tai būtų pirma. Antra, komitetas nusprendė prašyti Generalinės prokuratūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ištirti, ar siekiant asmeniškai pasipelnyti nuo 1998 metų nebuvo padaryta nusikalstamos veikos ir tyčinių finansinių nuostolių akcinei bendrovei „Alytaus tekstilė“. Balsavimo rezultatai: už – 11, prieš nebuvo, susilaikė 1.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Butkevičius – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Ruošiasi I.Degutienė.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės „Alytaus tekstilė“ veiklos gaivinimo įstatymo projektą. Mūsų komiteto galutinė išvada yra pasiūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: šiai išvadai pritarta bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. I.Degutienė pateiks Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės „Alytaus tekstilės“ veiklos gaivinimo įstatymo projektą ir siūlo pagrindiniam komitetui iš esmės pritarti įstatymo projektui. Antra – patobulinti įstatymo projektą pagal Teisės departamento išvadą, trečia – įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalies paskutiniame sakinyje vietoje žodžių „kas mėnesį lygiomis dalimis“ įrašyti žodžius „pagal faktiškai sumokėtas įmokas“. Už tokį sprendimą 4 balsavo už, 1 susilaikė. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Primenu, kad pagrindinis komitetas šiam siūlymui pritarė. Išgirdome komitetų išvadas, pereiname prie bendros diskusijos. Keturi Seimo nariai yra užsirašę dalyvauti diskusijose. Kviečiu R.Šukį. Jeigu nėra, tada S.Lapėnas. Prašom. Ruošiasi E.Klumbys.

S.LAPĖNAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Pirmininke, iš tiesų tai, ką bandome šiandien svarstyti, ne kartą gyvenimas įrodė, t.y. kad tokie sprendimai jokiu būdu negali būti daromi skubotai. Man atrodo, ir Lietuva, ir mes patys tikrai atsimename tas kilnias akcijas, bandymus „Inkaro“ gaminiais apauti mūsų armiją. Susidaro toks vaizdas, kad bandydami skubotai priimti šį sprendimą, taikydami skubos tvarką mes, ko gero, bandysime Lietuvą aprengti tekstilės gaminiais, pagamintais Alytuje. Iš esmės visa ta analizė ir visi tie sprendimai, kurie yra pasiūlyti „Alytaus tekstilės“ bankrotui išvengti, kelia labai didelių dvejonių. Tikriausia daugelis Seimo narių matėte medžiagą, padalytą visiems Seimo nariams. Ten iš esmės jau antrame puslapyje pateikta lentelė, kalbama apie valstybės pajamas, valstybės išlaidas ir nurodomas apačioje rezultatas – 29,5 mln., bet taip ir nepavyksta elementariais aritmetiniais veiksmais pagrįsti, iš kur šios sumos, iš kur šie skaičiai. Galų gale po visa ta medžiaga nėra nė vieno parašo tų specialistų, kurie pateikia tokias prognozes.

Būtų galima kalbėti… (Balsai salėje) (Aš padarysiu pertraukėlę.) Iš esmės… (Dėkui.) Visi šie skaičiai kelia gana didelių dvejonių, kiek mes galėtume tikėti šiomis prognozėmis. Kalbant Ekonomikos komitete, kai buvo svarstomas šis klausimas, irgi neteko išgirsti specialistų rimtų argumentų, kaip vis dėlto mes užtikrinsime „Alytaus tekstilei“ kurią nors rinkos dalį. Visos pasaulinės ir Europos rinkos tendencijos rodo, kad tekstilės pramonė išgyvena labai sudėtingus laikus ir dėl didelių darbo jėgos kaštų gamyba perkeliama į trečiąsias pasaulio šalis. Kaip mes žadame, investavę dar papildomai į šią šaką, užtikrinti produkcijos realizavimą, kai visi objektyvūs skaičiai rodo, kad bent jau 2002–2003 metais produkcijos realizavimas krenta apie 15%?

Kitas momentas. Jeigu kalbėtume apie kitus ūkio subjektus, kurie per pastaruosius dvejus trejus metus bankrutavo, tai darosi akivaizdu, kad jos, tos įmonės, nesulaukė reikiamos valstybės paramos ir dėmesio ir buvo priverstos bankrutuoti, nutraukti savo veiklą. O čia išskirstinai vardan tikrai tokių populistinių motyvų bandoma ignoruoti bendras teisės normas ir sudaryti išskirtines sąlygas vienai įmonei pagal gelbėjimo planą. Tai iš esmės būtų daroma kitų mokesčių mokėtojų sąskaita. Manau, kad toks sprendimas gresia labai liūdnomis pasekmėmis. Jeigu mes ir išgelbėsime šią įmonę nuo bankroto, tai tikrai ne todėl, kad ją išgelbėtume, bet tik iš dalies atidėtume šio bankroto laiką. Tas bankrotas vėliau ar anksčiau bus neišvengiamas, jeigu iš esmės nesikeis įmonės veikla ir profilis.

Taigi Liberalų ir centro frakcija nemato galimybės paremti šio sprendimo ir prašytų vis dėlto ieškoti galimybių, kaip taikyti ne skubos tvarką, o vis dėlto dar kartą pasverti visus argumentus ir priimti bendrą visiems sprendimą. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu E.Klumbį. Ruošiasi R.Šukys, taip?

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, esu įsitikinęs, kad šis įstatymas yra ne ekonominis, o politinis, nes jo priėmimo dividendus pasiims tie dabartiniai Seimo nariai, kurie konkuruos ateinančiuose rinkimuose Alytaus vienmandatėje apygardoje. Ar buvo gelbėtas „Inkaras“ Kaune, ar „Oruva“ Mažeikiuose, ar „Žalgirio“ gamykla Naujojoje Vilnioje? Nebuvo, nes nebuvo politinio intereso. Šiandien kalbame apie didėjančią populizmo grėsmę Lietuvoje. Jo generatorius yra ne parlamentinės partijos, bet blogi žmonės iš gatvės. Šis įstatymas yra grynai populistinis, nes tai yra dar kelių padangų skubus prikabinimas prie beviltiškai skęstančio laivo. Taigi šio įstatymo stūmimas Seime tik liudija, kad bauginančio populizmo ištakos yra čia, Seime. Jokie politiniai sprendimai nepakeis ekonominės logikos, o rinkimai į 2004 metų Seimą gauna naują pagreitį čia, mūsų salėje.

PIRMININKAS. R.Šukys. Ruošiasi A.Skardžius.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš pamenu tą įstatymą, kurį mes svarstėme dėl akcijų įsigijimo. Buvo priimtas įstatymas, kad valstybė turėtų įsigyti už milijoną litų akcijas, ir buvo sakoma, kad to užteks įmonei išgelbėti – įsigysime akcijų ir įmonė bus išgelbėta. Dabar akivaizdu, akcijų įsigijimo klausimas lyg ir, kiek žinau, neįgyvendintas. Aš tada sakiau, kad tas įstatymas nereikalingas ir ydingas. Taip jo ir neprireikė, tik kažkas atėjo tada į Seimą, nusivalė į Seimo narių valią, švelniai tariant, kojas, primetė mums valią ir privertė priimti tą įstatymą, kuris net nebuvo įgyvendintas, o dabar atėjo kitas įstatymas, dėl vienos įmonės – antras įstatymas. Čia kolega E.Klumbys minėjo, kur įstatymai dėl Kauno „Inkaro“, kur įstatymas dėl Mažeikių „Oruvos“, dėl Panevėžio „Eurikos“, dėl Šiaulių „Tauro“, dėl Šiaulių „Stumbro“? Čia aš galėčiau vardyti visą sąrašą įmonių, kurios yra įrašytos į bankrutuojančių įmonių sąrašą Ūkio ministerijoje. Aš siūlyčiau, kad galbūt kartu su šiuo įstatymu reikėtų kito įstatymo, t.y. dėl Bankroto įstatymo pripažinimo netekusiu galios, dėl Įmonių restruktūrizavimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios. Kiekvienai įmonei, kuri tik yra vienmandatėje apygardoje ir ten kas nors rinktas (bet kurioje apygardoje), rengiame atskirą įstatymą. Ne vienai įmonei, bet visoms įmonėms dedame mokesčių mokėtų pinigus ir visos Lietuvos mokesčių mokėtojų sąskaita pirkime apygardas, pirkime tų apygardų rinkėjus.

Gerbiamieji kolegos, aš galiu aiškiai pasakyti, kad ta kaina, kurią mes sumokėsime už šios įmonės gaivinimą, esu įsitikinęs, bus dar kartą vilčių žmonėms suteikimas ir tų vilčių palaidojimas. Pažiūrėkime, metai – 2005–2007 metai. Našta visiškai užkraunama kitai Vyriausybei, visi įsipareigojimai perkeliami kitiems Seimo nariams, kurie bus šiame Seime ar nebus, bet kažkas tokiu būdu perka apygardas, perka rinkėjų balsus. Aš manyčiau, kad ši suma, kuri yra numatyta, tai yra koalicijos išsaugojimo kaina, nes kažkas tokiu būdu šantažuoja socialdemokratų Vyriausybę, socialdemokratų Vyriausybė galbūt taip pat ten mato naudą, vieną apygardą jie gaus… (Balsas salėje) Nieko aš neįsibėgėjau, kolegos. Po trejų metų jūs pamatysite šio jūsų darbo rezultatus. Kitų įmonių darbuotojai taip pat ateis su tokiais pat prašymais, jos yra ne mažiau svarbios ir žmonių interesai ne mažiau svarbūs. Jie taip pat negauna atlyginimų po pusę metų visoje Lietuvoje. Kodėl yra gelbstima viena įmonė? Kaip minėjo kolega S.Lapėnas, nėra jokio verslo plano, kaip ta įmonė iš tikrųjų, išskyrus tas dotacijas, mokesčių atidėjimą ir atleidimą, kaip ji išgyvens? Kaip tos žmonių viltys bus išpildytos? Kaip ta įmonė išliks rinkoje? Koks čia yra gaivinimo planas? Tai jau yra Konstitucijos pažeidimas, Konstitucijos 29 straipsnyje numatytos asmenų lygybės prieš įstatymą akivaizdus nepaisymas. Ši įmonė niekuo nesiskiria iš kitų įmonių kaip juridinių asmenų ir Alytuje gyvenantys žmonės niekuo nesiskiria nuo gyvenančių Kaune, Šiauliuose ar kituose miestuose šioje situacijoje.

Gerbiamieji kolegos, aš galiu pasakyti, kad mes šiandien Specialiojoje tyrimo komisijoje svarstome kaltinimus Prezidentui. Aš manau, kad tai gali būti ateityje, o gal ir šiandien, pagrindas tiems asmenims, kurie šį įstatymą inicijuoja, antrą įstatymą dėl vienos įmonės, lygiai toks pat pagrindas svarstyti jų atsakomybės, konstitucinės atsakomybės klausimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu A.Skardžių.

A.SKARDŽIUS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, tikrai didesnio populizmo ir cinizmo man neteko išgirsti per visą kadenciją, ką išgirdau šiandien iš tribūnos būtent iš dešinės pusės, t.y. iš tų, kurie neatsakingai 1998 metais privatizavo vieną didžiausių Pabaltijyje ir vieną didžiausių Lietuvoje pramonės įmonių. Sutartis neatsakingai buvo pasirašyta tuometinio Turto fondo ir, be abejo, Vyriausybės vadovų. Be įsipareigojimų, daugiau nieko ten nebuvo. Už tuos įsipareigojimus ten nebuvo jokios atsakomybės. 240 mln. investuoti, kai per penkerius metus nuo 1998 metų rugsėjo nebuvo investuota faktiškai nieko, išskyrus pervežtą seną įrangą, ir tai įskaityta kaip 6 mln. investicija, ir išsaugoti 3500 vietų.

Gerbiamieji kolegos, šiandien mes kalbame apie „Alytaus tekstilę“. Koks pačios „Alytaus tekstilės“ lyginamasis svoris Alytaus mieste, apskrityje ir visame regione? Taip, tai yra viena didžiausių šiandien išlikusių įmonių, kur dirba daugiausia moterys. Kadangi tokios įmonės kaip Namų statybos kombinatas, kur gamino skydinių konstrukcijų namus, mėsos kombinatas ir daugelis kitų įmonių yra bankrutavusios, šeimas Alytuje išlaiko moterys. Šioje įmonėje dirba 2475 darbuotojai, iš kurių dauguma yra moterų ir jos išlaiko 1625 nepilnamečius vaikus, lankančius mokyklą. Ši įmonė suvartoja Alytaus miesto 30% šilumos, 20% vandens ir yra penkta įmonė pagal dydį visoje šalyje suvartojanti elektros energiją.

Kuo mes šiai įmonei padedame? Mes pusei metų nuo įstatymo įsigaliojimo, o įstatymas įsigalios tada, kai ar pagal mūsų aną įstatymą, kurį esame priėmę, ar laimėjus teismą, kur bylinėjamasi dėl akcininko dabartinio savininko netesybų, teismas vyksta šiandien, valstybė susigrąžins akcijas ir taps savininke, mes pusei metų atidedame du mokesčius, tai gyventojų pajamų mokestį ir „Sodros“ mokestį. Tik pusei metų, o tai leistų įmonei atsikvėpti, po savo kojomis pajusti tvirtesnį pagrindą. Tai būtų ir apyvartinėms lėšoms panaudotos lėšos, taip pat tos lėšos būtų panaudotos ir minimalioms investicijoms į gamybinio proceso renovavimą. Tai leistų išlaikyti rinkas, o rinkos yra užkariautos tikrai konkurencingos. Pagrindinė realizacijos rinka yra Skandinavija. Kaip žinote, reikalaujanti aukštos kokybės iš savo produkcijos tiekėjų į šią įmonę. Žaliavų tiekimas yra išlaikytas. Dabar kreditoriams pradėjus išieškojimo procesą po trejų metų įvairiausių posėdžių, kurių įvyko kelios dešimtys, priskaičiuojama daugiau negu 40 posėdžių su Vyriausybe, ieškant būdų, kaip padėti šiai įmonei, buvo priimtas įstatymas, kad įmonę valstybė nori susigrąžinti į savo rankas. Visų jūsų dėka tai buvo šeimininkiškas ir pats racionaliausias sprendimas, ką gali valstybė. Kitos valstybės… Prisiminkime pažvelgę į didžiausią liberalizmo šalį Didžiąją Britaniją, kaip ji gelbėjo „Rover“ gamyklą. Visų šalių vyriausybės sudarinėjo sandorius lengvatinėmis kainomis, dotuojamas valstybės, kad įsigytų „Rover“ automobilius. Mes dabar kalbame tiesiog nežiūrėdami į ekonominę logiką, nes ši įmonė kiekvienais metais į biudžetą… Aš turiu prieš save skaičius. 2003 metais 26 mln. įvairiais mokesčiais iš šios įmonės pateko į biudžetą. 2002 metais, kai gamybos apimtys buvo didesnės, pateko 36 mln. Mes kalbame apie mokesčių atidėjimą, kad įmonė galėtų sukaupti keletą milijonų, t.y. 8–9 mln., kaip aš minėjau, ir kur jie būtų panaudojami. Apie ką mes galime kalbėti? Apie socialines problemas, socialinę katastrofą, kurią sukeltų šios įmonės bankrotas? Valstybė turi ir privalo gelbėti šią įmonę. Aš apeliuoju į jūsų, parlamentarų, tautos atstovų, valią ir aiškią logiką, kad tikrai nepaliktume svetimo skausmo ir svetimos nelaimės, kad nebūsime to proceso dalyviai. Aš tikrai nebijau, kaip kolega R.Šukys grasino, kad reikės atsakyti, aš pasirengęs šiandien atsakyti už savo rinkiminės apygardos, už viso Alytaus regiono likimą.

PIRMININKAS. Baigiame diskusijas. Dabar dėl svarstymo pabaigos, dėl motyvų po svarstymo. Yra norinčių kalbėti. Primenu, kad po vieną nuomonę po svarstymo išklausoma prieš apsisprendžiant. A.Matulevičius – nuomonė už. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, labai atrodytų gražūs žodžiai, jaudinantys žodžiai buvo pasakyti kai kurių mūsų parlamentarų, jeigu nebūtų „bet“. Jeigu nebūtų tos partijos vado privatizuojant Vilniaus kino teatrą, jeigu nebūtų įtartinų dalykų su „Dalkia“ Vilniuje ir daugybe kitų dalykų, tada aš suprasčiau. Antras dalykas, jeigu „Alytaus tekstilės“ privatizavimas nebūtų nusikalstama valstybės veikla tuo metu tų žmonių, kurie dirbo tą valstybinį darbą… Tarkime, parlamentaras ponas R.Šukys dirbo valstybinį darbą tuo metu ir priėmė sprendimus tie žmonės, kurių dalis šiandien sėdi Seime, o dalis nesėdi. Tai yra valstybės padarytas nusikaltimas ir darbuotojų padarytas nusikaltimas, kuris nėra ištaisytas. Todėl negali atsakyti tos moterys, kurių vaikai badauja. Aš nerinktas Alytuje ir neperku balsų Alytuje, bet viskam yra riba. Aš nekalbėčiau taip griežtai dėl šio įstatymo, jeigu nebūtų liejamos krokodilo ašaros. Ponai, neliekite krokodilo ašarų, o pažiūrėkite, kas yra kaltas dėl to, kad taip padaryta, bet neieškokite kaltų, kurie bando ką nors pataisyti. Taip, šis įstatymas, beje, yra silpnokas. Reikėtų visas skolas nurašyti ir jas išreikalauti iš tų, kurie kalti, kad įmonė yra įvaryta į tokią situaciją. Tai yra akivaizdžiai padarytas ekonominis nusikaltimas, nes neaiškios kilmės kažkokiai firmai iš esmės buvo ne parduota, o atiduota tokia didžiulė įmonė. Aš siūlau šiandien būtinai už šį įstatymą balsuoti, reikia pritarti, priimti jį kaip galima greičiau ir gelbėti žmones, nes tik tam mus rinko, kad pirmiausia žiūrėtume į žmones. O ekonominė logika, taip, yra, bet tada kalbėkime apie visą stambių objektų privatizavimą. Kas galų gale ištirs visus stambius objektus ir kada galų gale bus sudėti taškai dėl tų objektų privatizavimo? Kas yra kaltas, kad tie objektai bankrutavo? Šiandien visas sąrašas buvo paskelbtas…

PIRMININKAS. Laikas.

A.MATULEVIČIUS. Tuoj baigiu. Aš žinau, kad kai kam nepatinka, nes daug kas dalyvavo šiame negražiame procese, ir aš tikiuosi, kad jei ne šis Seimas, tai kitas Seimas padės tašką ant i. Aš už tai, kad būtų priimtas šis įstatymas.

PIRMININKAS. Dvi minutės. Prašau laikytis reglamento. J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš tik todėl nutariau kalbėti, jog vakar, svarstant šį įstatymo projektą Ekonomikos komitete, aš pasiūliau tokį protokolinį įrašą, kad prokuratūra, STT, kitos tarnybos, kurios tiria įvairius ekonominius nusikaltimus, ištirtų, ar per veiklą nuo 1998 metų visa ta vadovybė ir savininkai, susiję su „Alytaus tekstile“, nedarė nusikalstamos veiklos, susijusios su asmeniniu pasipelnymu. Ekonomikos komitetas pritarė mano protokoliniam įrašui. Aš norėčiau, kad tai būtų ne vien Ekonomikos komiteto protokolinis įrašas, bet ir Seimo, nes iš tikrųjų ten buvo daromi piktybiniai nusikaltimai – parduodama produkcija, už kurią arba iš viso neatsiskaitydavo, kaip toliau ėmė aiškėti, arba buvo parduodama mažomis kainomis. Todėl, gerbiamieji, jeigu mes iš tikrųjų galime atgaivinti šią įmonę minimaliais kaštais, tai šį sprendimą remsiu, nes taip yra daugelyje pasaulio šalių, tik kitokios formos pasirenkamos. Bet negalima pritarti, jeigu nebus atlikti tyrimai ir nebus išaiškinta, nes taip amžinai mes… Tai vienur bus skylė, tai kitur. Taigi aš prašyčiau įtraukti šį mano pasiūlytą protokolinį įrašą.

PIRMININKAS. Išgirdome dvi nuomones. Repliką – R.Šukys.

R.ŠUKYS. Aš norėjau dėl asmeninių motyvų, nes kolega A.Matulevičius paminėjo mano pavardę ir tokiu kontekstu, jog tarsi aš, dirbdamas valstybinį darbą, nieko nedariau, kad šios įmonės klausimas pagal įstatymus būtų laiku išspręstas. Aš noriu paneigti šią, sakykim, prielaidą, nenorėčiau sakyti, kad šmeižtą, galbūt tik todėl, kad ponas A.Matulevičius nežino, ką aš dirbau Vyriausybėje. Bet jeigu pakeltumėte archyvų dokumentus, kai buvo svarstomas klausimas dėl sutarties pakeitimo „Tolaram Group“ naudai, atsisakant išreikalauti iš jų baudas (buvo tokia Turto fondo tuometinio vadovo pono Stasio Vaitkevičiaus iniciatyva), ten yra mano rezoliucijos, kad tai yra neteisėta, kad reikia nutraukti sutartį, kad nėra jokio pagrindo atsisakyti baudų bei sankcijų ir sutartį tęsti, kai investicijų planai nevykdomi ir panašiai. Todėl kitą kartą kalbant, pone Matulevičiau, reikia žinoti tikslią informaciją ir nesimėtyti priekaištais. Aš savo pareigas ten, kur dirbau, vykdžiau sąžiningai ir tvarkingai.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerai, išgirdome. Galbūt ponas A.Matulevičius ir atsiprašys. Balsuosime, ar pritariame po svarstymo šiam įstatymo projektui. Prašau balsuoti. Kas už tai, kad pritartume?

55 – už, 7 – prieš, 6 susilaikė. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta. Aš noriu jūsų paklausti, ar protokoliniu nutarimu galėtume kreiptis į tyrimų institucijas, kaip siūlo pagrindinis – Ekonomikos komitetas? (Balsai salėje) Palaukite, baikime vieną. Ar nėra prieštaraujančių? Nėra. Ačiū. Protokolinis nutarimas priimtas. A.Skardžius.

A.SKARDŽIUS. Aš tik noriu priminti, kad tyrimą vykdo prokuratūra, tad jeigu rinktumės instituciją, tai tikslinga būtų… Mano žiniomis, ten vykdomas tyrimas.

PIRMININKAS. Prokuratūra paminėta tarp tų institucijų, į kurias mes kreipiamės. Baigėme šį klausimą.

A.MATULEVIČIUS. Minutę!

PIRMININKAS. Dar A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Aš tikrai nenorėjau įžeisti asmeniškai pono R.Šukio, nežinau, kodėl jis tai priima asmeniškai. Aš tik turėjau omenyje, kad irgi nelabai ką padarė dirbdamas valstybinėje tarnyboje. Ačiū.

PIRMININKAS. Tai ką, jis susideginti turėjo? (Juokas salėje) Nenori pripažinti klydęs ir esant bet kokioms situacijoms bando… Gerai, aš R.Šukiui duodu, bet paskutinę repliką.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis Algimantai, aš dirbau valstybės tarnyboje bent dešimt metų, skirtingai nuo jūsų, ir kai ką, manau, tikrai padariau, skirtingai nuo jūsų.

A.KUBILIUS. Ar galima dėl vedimo tvarkos?

PIRMININKAS. Dėl protokolinio nutarimo – A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Ne, aš ne dėl protokolinio nutarimo, jis jau priimtas, kiek aš suprantu. Aš siūlau dabar apsispręsti dėl Seimo rezoliucijos įtraukimo į popietinę darbotvarkę.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Ar išdalinta rezoliucija? Ar galėtume bendru sutarimu į popietinį posėdį? (Balsai salėje) Gerai. Aš viską girdžiu. Aš noriu, kad būtų balsuojama procedūriškai, ar įtraukti, ar į ketvirtadienio darbotvarkę? Ne, aš sakiau į popietinę, bet dabar išgirdau, kad į ketvirtadienio yra pasiūlymas. Ar būtų pasirinkimas, į kurią dieną, ar apskritai? Net yra klausimas, ar apskritai reikia. Gerai, tada balsuosime, ar į šios dienos darbotvarkę. A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Mūsų frakcija prašytų ketvirtadienį. Galėtume rimčiau pasiruošti.

PIRMININKAS. Tai mes galime ją įtraukti ir padaryti tik pateikimą. Gerai. Balsuosime, ar į šios dienos popietinę darbotvarkę. Visi girdėjome, dėl ko balsuosime? Yra išdalinta rezoliucija. Dėl jos. Ar įtraukiame šios rezoliucijos svarstymą į popietinę darbotvarkę. Prašom balsuoti.

26 – už, 24 – prieš, 8 susilaikė. Nepritarta.

Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 2, 6¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3102(2*) (priėmimas)

Dirbame pagal patvirtintą darbotvarkę. 5 klausimas – Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 2, 6¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Priėmimas. Kviečiu… A, jūs keičiate. Taip. Seimo narys V.Baravykas.

V.BARAVYKAS. Gerbiamasis Pirmininke, kolegos, po šio įstatymo 2, 6¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo svarstymo ir pritarimo jiems pasiūlymų ir pastabų nebuvo gauta, todėl siūlau pritarti Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 2, 6¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.IXP-3102.

PIRMININKAS. Ačiū. Pradedame priėmimą pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra norinčių kalbėti? Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta.

2 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Priimta.

Ar 3 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.

Dėkoju pranešėjui. Dabar dėl viso įstatymo. Nėra norinčių kalbėti. Balsuosime. Kas už tai (prašau atidžiau klausytis), kad priimtume Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 2, 6¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą?

55 – už, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.

Įstatymo dėl Tarptautinės konvencijos dėl kovos su pinigų padirbinėjimu ir jos protokolų ratifikavimo projektas Nr.IXP-3138* (svarstymas ir priėmimas)

Darbotvarkės 6 klausimas – įstatymo dėl Tarptautinės konvencijos dėl kovos su pinigų padirbinėjimu ir jos protokolų ratifikavimo projektas Nr.IXP-3138. Svarstymas ir priėmimas. Pradedame svarstymo stadiją. Kviečiu J.Karosą paskelbti Užsienio reikalų komiteto išvadą. Ruošiasi A.Sadeckas.

J.KAROSAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas sausio 21 d. svarstė ratifikavimo įstatymo projektą ir 6 balsavus už, jam buvo pritarta. Prieš ir susilaikiusių svarstant tą klausimą nebuvo. Pritarta vieningai. Dėkui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kviečiu A.Sadecką.

A.SADECKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė įstatymo projektą ir pritarė jam bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje norinčių dalyvauti nematau. Ar galėtume pritarti po svarstymo įstatymo projektui bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių, po svarstymo pritarta. Ar pritartume siūlymui priimti šį įstatymo projektą skubos tvarka? Nėra prieštaraujančių, priimta. Kiek čia reikia? 57. Gerai. Dabar pradedame priėmimą, o prieš tai kviečiu Seimo narius registruotis. Registruojamės. Gerbiamieji, kurie stovite, užsiregistruokite, nes čia yra kvalifikuotos balsų daugumos reikalaujantis įstatymas, ir mums reikėtų žinoti, kiek mūsų yra salėje.

Užsiregistravo 61 Seimo narys. 62 – riba. Pradedame priėmimą ir 1 straipsnis – „Konvencijos ratifikavimas“ – ar gali būti priimtas bendru sutarimu? Ačiū. Ir 2 straipsnis – „Lietuvos Respublikos pareiškimai“. Priimtas. Dėkoju. Dabar dėl viso įstatymo nėra norinčių kalbėti. Tada prašau susikaupti, nes reikia 57 Seimo narių balsų. Čia kai kas grįžta į salę. Kas už tai, kad priimtume įstatymą dėl Tarptautinės konvencijos dėl kovos su pinigų padirbinėjimu ir jos protokolų ratifikavimo? Prašom balsuoti. Vyksta balsavimas. Prašom balsuoti.

68 – už, prieš, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl 2004 metų paskelbimo Vaikų sveikatos stiprinimo metais“ projektas Nr.IXP-3109(2*) (priėmimas)

Pradedame svarstyti 7 darbotvarkės klausimą – Seimo nutarimo „Dėl 2004 metų paskelbimo Vaikų sveikatos stiprinimo metais“ projektą Nr.IXP-3109. Priėmimo stadija. Kviečiu J.Raistenskį. Prašom.

J.RAISTENSKIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas svarstė Seimo nutarimą „Dėl 2004 metų paskelbimo Vaikų sveikatos stiprinimo metais“ projektą ir nutarė pritarti D.Mikutienės ir J.Matulevičiaus siūlymui nutarimo pavadinime ir 1 straipsnyje išbraukti žodį „stiprinimo“. Kitaip tariant, komitetas lieka prie savo nuomonės ir metai turi būti paskelbti Vaikų sveikatos metais. 2 punktas – iš dalies pritarti pono A.Rimo siūlymui atsižvelgiant į D.Mikutienės ir J.Matulevičiaus siūlymą ir projekto 2 straipsnį išdėstyti taip: „Pasiūlyti Vyriausybei iki 2004 m. kovo 31 d. parengti ir patvirtinti Vaikų sveikatos metų programą ir numatyti lėšas šios programos finansavimui“. Taigi kolegos A.Rimo siūlymui iš dalies pritarta jį sukonkretinant, nes šis siūlymas kalba apie programos sudarymą, o kolegės D.Mikutienės ir kolegos J.Matulevičiaus siūlymas dar ir siūlo numatyti sudarytai programai lėšų. Komitetas pritarė ir balsavo bendru sutarimu už. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs dar likite tribūnoje, gal reikės atsakyti į klausimus.

Dabar dėl 1 straipsnio, kuriame išbrauktas žodis „stiprinimo“. Yra D.Mikutienės, J.Matulevičiaus ir A.Klišonio siūlymas, aš manau, kad esmė suprantama. Pavadinimas lieka „Vaikų sveikatos metai“. Ar bendru sutarimu galėtume šią pataisą pradėti svarstyti? Dėkoju. Ar bendru sutarimu pritartume šiai pataisai? Nepritartume? Reikia, kad būtų žodis „stiprinimo“? Gerai, balsuosime. Kas už tai, kad pritartume trijų Seimo narių – D.Mikutienės, A.Klišonio ir J.Matulevičiaus pataisai dėl 1 straipsnio išbraukti žodį „stiprinimo“, prašom balsuoti. Lieka be žodžio „stiprinimo“, tik sveikatos metai. Lukterkite, pažiūrėsime balsavimo rezultatus.

36 – už, 4 – prieš, 5 susilaikė. 1 straipsnis yra toks: „Paskelbti 2004 metus Vaikų sveikatos metais“. Yra siūlymas papildyti šį nutarimą 2 straipsniu. Jį teikia taip pat trys Seimo nariai. Pranešėjas J.Raistenskis pateikė šią pataisą. Aš norėčiau A.Rimo paklausti, ar jis, jeigu bus balsuojama dėl šios pirmos pataisos, dar prašys dėl savo balsuoti? Ar pritariate? Dėkoju. A.Rimo pataisos mes nesvarstysime. Taip, ji sujungta, kaip jūs sakėte, ir patikslinta su konkrečia data.

Dabar noriu paklausti, ar bendru sutarimu galime pradėti svarstyti trijų Seimo narių siūlymą dėl 2 šio nutarimo straipsnio papildymo? Nėra kitų nuomonių? Papildome. Ačiū, pradedame svarstyti.

Dabar noriu paklausti, ar galėtume pritarti šiam siūlymui? Nėra prieštaraujančių? Pritarta 2 straipsniui. Dėkoju. Dabar dėl viso nutarimo. Nėra norinčių kalbėti. Tada balsuosime, kas už tai, kad priimtume Seimo nutarimą „Dėl 2004 metų paskelbimo Vaikų sveikatos metais“. Prašom balsuoti. Balsuojame.

59 – už, prieš, susilaikiusių nėra, nutarimas priimtas.

Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3135* (priėmimas)

Darbotvarkės 8 klausimas – Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3135. Priėmimas. Pranešėjas – J.Raistenskis. Prašom. Vienas straipsnis.

J.RAISTENSKIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, taigi Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymas. Pakeisti 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir išdėstyti taip: „Savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiajai programai“, o anksčiau buvo įrašyta „gyventojų sveikatos apsaugai“. Taigi, kolegos, siūlyčiau pritarti, nes formuluotė „Visuomenės sveikatos rėmimo specialiajai programai“ apima plačiąja prasme bendruomenės sveikatą ir lėšas galima skirti ne tik medicininiams projektams, bet dažnai skiriama žmonių sveikatinimui. Manyčiau, tai progresyvesnė formuluotė ir atitinka šiandien mūsų šalyje vykdomą sveikatinimo politiką. Prašyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar mums reikėtų apsispręsti dėl šio įstatymo. Ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Tada pradedame priėmimą. Dėkoju pranešėjui. Kas už tai, kad priimtume Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymą, prašom balsuoti.

53 – už, susilaikiusių, prieš nėra. Įstatymas priimtas.

Ar V.Popovas pasirengęs pateikti rezervinį klausimą? Dėkoju.

Nacionalinės teismų administracijos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1892(2*) (svarstymas)

Svarstome rezervinį 1 klausimą – Nacionalinės teismų administracijos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-1892. Svarstymo stadija. Pranešėjas V.Popovas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Prašom.

V.POPOVAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą. Jokių siūlymų, pastabų iš suinteresuotų institucijų negauta. Komitetas šiek tiek patobulino ir balsavimo rezultatai: 5 – už, 3 – prieš, 1 susilaikė. Siūloma Seimui pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Nėra gauta, kaip ir minėta, pataisų. Diskusijose norinčių dalyvauti nematau. Klausčiau, ar po svarstymo galėtume pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių? Pritarta. Dėkoju. Po svarstymo pritarta.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl lietuvių kalbos politikos ir perspektyvų Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare“ 2 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr.IXP-3200 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl lietuvių kalbos politikos ir perspektyvų Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare“ 2 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr.IXP-3200. Pateikimas. Pranešėjas R.Pavilionis.

R.PAVILIONIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš labai atsiprašau, kad mums tenka trukdyti jūsų dėmesį dėl iš esmės techninio pobūdžio pakeitimo, kurį būtina atlikti, nes redaguojant šį nutarimą buvo padaryta viena apmaudi klaida toje vietoje, kur turėjo būti padėtas dvitaškis. Jis atsirado kitoje vietoje ir dėl to buvo šiek tiek iškreiptas tekstas. Kitaip tariant, tai, kas buvo numatyta kaip tam tikras įpareigojimas Vyriausybei, tapo įpareigojimu Seimui. O Seimas to negali daryti, nes jam nepriklauso. Todėl aš labai prašau atsižvelgti, priimti mūsų atsiprašymą ir pritarti dabar jau taip sutvarkytam nutarimo projektui, kaip jis yra suredaguotas.

PIRMININKAS. Aš dar paprašyčiau jus lukterti ir atsakyti į S.Kružinausko klausimą.

S.KRUŽINAUSKAS. Aš labai atsiprašau, bet noriu jūsų paklausti. Dabar 3 punktas, kuriame kalbama „Parengti ir patvirtinti programą Mokslo ir studijų įstatymo nustatytam lituanistikos tyrimų prioritetui įgyvendinti“. Bei paskutinis punktas „neapibrėžti laike“. Ar čia bus gerai?

R.PAVILIONIS. Taip, anąkart tas buvo neapibrėžta, nes paliekame pačiai Vyriausybei nuspręsti. Ji geriau žino, kokiu laiku pajėgi tai įvykdyti. Todėl sąmoningai nebuvo nurodyta.

PIRMININKAS. Atsakėte į visus klausimus.

Dabar noriu paklausti, ar pritartumėte po pateikimo šiam nutarimo projektui? Dėkoju. Pritarta. Ar sutiktumėte ypatingos skubos tvarka pradėti šio nutarimo svarstymą ir priėmimą? Nėra prieštaraujančių. Dėkoju. Pradedame priėmimą. Dėl 1 straipsnio, kuriuo keičiamas 2 straipsnis, ar yra norinčių kalbėti? Jeigu nėra, ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas. Ir dėl 2 straipsnio, ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. Dėkoju.

Dėl viso nutarimo nematau norinčių kalbėti. Balsuosime. Kas už tai, kad priimtume Seimo nutarimą „Dėl Seimo nutarimo „Dėl lietuvių kalbos politikos ir perspektyvų Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare“ 2 straipsnio pakeitimo“, prašom balsuoti.

45 – už, prieš, susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas.

Skelbiu pertrauką iki 12.00 valandos.

Pertrauka

Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2275(3*) (priėmimas)

PIRMININKAS. Pradedame posėdį ir nagrinėjamas darbotvarkės 9 klausimas – Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2275. Priėmimas. Pranešėjas G.Kniukšta. Prašom.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, šiandien priimame labai svarbų įstatymą. Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą parengė Seimo valdybos sprendimu sudaryta darbo grupė, kurioje dalyvavo Seimo Kaimo reikalų komiteto, Antikorupcinės komisijos, Teisingumo, Aplinkos, Žemės ūkio ministerijų ir valstybės įmonių Valstybinis žemėtvarkos institutas ir Registrų centras atstovai. Įstatymo projektas parengtas sujungus Vyriausybės Seimui pateiktus Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo ir Žemės tvarkymo ir administravimo įstatymo projektus.

Gerbiamieji kolegos, yra sukurta visiškai nauja įstatymo struktūra, kiekviename atskirame skyriuje įtvirtintos nuostatos, reguliuojančios atitinkamos grupės klausimus. Atskiruose skyriuose reglamentuojami santykiai, susiję su valstybinės ir savivaldybių žemės valdymu, naudojimu ir disponavimu, taip pat žemės naudojimo sąlygos, žemės sandoriai, žemės administravimas, žemėtvarka, žemės paėmimas visuomenės poreikiams bei žemės sklypų konsolidavimas.

Šis iš esmės pertvarkytas ir su Konstitucijos 47 straipsniu, Civiliniu kodeksu ir kitais galiojančiais įstatymais suderintas įstatymas padės efektyviau įgyvendinti žemės tvarkymo ir administravimo politiką, detaliai reglamentuos žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei sudarys sąlygas žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugai.

Projektą ne kartą nagrinėjo Seimo Teisės departamento specialistai, kurie teikė nemažai pastabų ir pasiūlymų. Šis projektas yra darbo grupės ir Teisės departamento atstovų bendradarbiavimo pavyzdys, nes į visus Teisės departamento siūlymus yra atsižvelgta, sukurtos naujos arba patikslintos buvusios nuostatų redakcijos.

Projektui pastabas ir siūlymus teikė ir Seimo nariai. Visi siūlymai buvo išsamiai išnagrinėti, buvo stengtasi maksimaliai atsižvelgti į juos ir išspręsti Seimo narių keliamus klausimus.

Gerbiamieji kolegos, siūlau pradėti Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo priėmimą.

PIRMININKAS. Šiam įstatymui liko 17 minučių, todėl prašyčiau susikaupti. Ar yra norinčių kalbėti dėl 1 straipsnio, ar galime priimti bendru sutarimu? Yra Teisės departamento išvada, kad vietoje žodžio „teisė“ įrašytume „teisės“. Ar komitetas pritaria?

G.KNIUKŠTA. Taip, komitetas pritaria.

PIRMININKAS. Ar galime priimti bendru sutarimu? Taip.

Dabar 2 straipsnis. 2 straipsniui yra pasiūlymai. Gal pristatykite juos?

G.KNIUKŠTA. Gerbiamasis Pirmininke, 2 straipsniui yra šie siūlymai. Pirmiausia Teisės departamento, taip pat Seimo nario G.Kniukštos. Teisės departamento siūlymas, kad vietoje žodžių „ar sutarčių pagrindu“ įrašytume žodžius „sandorių ar kitų įstatymu nustatytu pagrindu“. Komitetas šiems siūlymams pritarė. Taip pat komitetas pritarė nuostatai ir siūlo naują „žemės valdytojo“ sąvoką. „Žemės valdytojas – privačios žemės savininkas ar kitas asmuo, įstatymo, kito teisės akto, teismo sprendimo, sandorio ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu įgijęs teisę valdyti privačią žemę, taip pat valstybės ar savivaldybės nuosavybės teisę įgyvendinantis subjektas, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka valstybės ar savivaldybės žemė perduota patikėjimo teise.“

Gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad komitetas pritarė tiek Seimo narių G.Kniukštos, tiek gerbiamojo V.Popovo pataisoms, tiek Teisės departamento pataisoms, šios pastabos dar kartą buvo suderintos su darbo grupe. Todėl aš siūlyčiau balsuoti dėl visų pastabų ir siūlymų, nes visi siūlymai yra suderinti su mūsų Teisės departamentu ir darbo grupe, jiems komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Mes išgirdome motyvus, kodėl buvo teikiami šie siūlymai. Dabar reikėtų apsispręsti, ar G.Kniukštos siūlymą dėl 2 straipsnio 25 pozicijos „Žemės valdytojas“ mes paremiame ir pradedame svarstyti? Bendru sutarimu galime tai padaryti? Gerai. Ačiū.

Dabar pradedame svarstymą. Ar būtų norinčių? G.Steponavičius. Prašom. Dėl viso. O dėl šio siūlymo 25 punktui nėra norinčių kalbėti? Ar galime priimti bendru sutarimu G.Kniukštos siūlymą dėl šios sąvokos? Dėkui. (Balsai salėje: galima, galima)

Dabar 29 punktas, t.y. „Žemėvaldų projektai (planai)“. Jam taip pat yra teikiami G.Kniukštos siūlymai. Ar pritartumėte, kad pradėtume svarstyti šiuos siūlymus? Dėkui. Ar yra norinčių kalbėti dėl šių siūlymų? Jeigu nėra, ar galime pritarti bendru sutarimu? Nėra bendro sutarimo. Yra V.Tomaševskio prieštaravimas. Prašom.

V.TOMAŠEVSKI. Ačiū, Pirmininke. Aš norėčiau savo nuomonę pareikšti. Manau, jeigu dabar šią sąvoką „detalieji projektai, arba planai“ keistume žodžiu „specialieji“, tai gali sukelti tam tikrą painiavą. Dabar ši sąvoka „detalieji planai“ daug kur vartojama Piliečių… Žemės grąžinimo įstatyme. Jeigu dabar mes pakeisime šią sąvoką, gali būti, kaip sakiau, daug painiavos ir valdininkai gali piktnaudžiauti, nes ši sąvoka labai griežtai apriboja, iki kada turi būti šis planas parengtas, ir daro įtaką žemės grąžinimo procesui. Siūlau šios sąvokos dabar, priėmimo stadijos metu, nepriimti, nes, manau, nebuvo labai plačiai diskutuota, palikti seną sąvoką.

PIRMININKAS. Mes išgirdome prieštaravimą dėl žodžio „detalieji“. Čia, kiek aš suprantu… Kas geriau išmano tuos reikalus?

G.KNIUKŠTA. Gerbiamasis Pirmininke, aš noriu pasakyti, kad tai yra derinama su 37 straipsnyje keičiama numatyta žemėtvarkos dokumentų sistema, todėl siūloma vietoje žodžio „detalaus“ įrašyti žodį „specialiojo“. Šią dalį mes siūlome išdėstyti taip: „Žemėvaldų projektai – specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, numatantys žemės sklypų formavimą, pertvarkymą, paėmimą, konsolidaciją, taip pat naudojimo sąlygas (tikslinę paskirtį, apribojimus, servitutus ir panašiai)“. Noriu gerbiamajam V.Tomaševskiui pasakyti, kad tokią pastabą ir siūlymą taip pat pateikė ir Teisės departamentas, darbo grupė sutiko su šiuo siūlymu.

PIRMININKAS. Tai čia tiesiog yra kito lygio planavimas, yra detalusis ir specialusis. Čia parašyta „detalusis“, o jūs siūlote „specialųjį“. Visai kitas lygis. Gerai. Balsuosime dėl šio siūlymo 29 punktui. Kas už tai, kad pritartume G.Kniukštos siūlymui?

29 – už, 1 – prieš, 7 susilaikė. Pataisai pritarta. Ar galėtume priimti 2 straipsnį bendru sutarimu su dabar priimtomis pataisomis? Priimtas.

3 straipsnis. Ar gali būti priimtas bendru sutarimu? Priimtas. 4 straipsnis. Ar gali būti priimtas bendru sutarimu? Priimtas. Ačiū.

Dabar 5 straipsniui taip pat yra G.Kniukštos siūlymai. Prašome pateikti juos.

G.KNIUKŠTA. Atsižvelgdamas į Teisės departamento siūlymus, teikiu pataisą, kad 5 straipsnio 1 dalies 9 punktą būtina išdėstyti taip: „įgyta kitais įstatymų nustatytais pagrindais“.

PIRMININKAS. O 8 punktą siūlote išbraukti iš viso?

G.KNIUKŠTA. Taip.

PIRMININKAS. Ir 9 punktą pakeisti 8. Ar būtų pritarimas, kad pradėtume svarstyti šį siūlymą? Pritarta. Dėkui. Ar galime priimti bendru sutarimu šį siūlymą? Ačiū Dabar klausčiau, ar galime priimti 5 straipsnį bendru sutarimu? Ačiū.

6 straipsniui yra R.Žakaitienės siūlymas dėl 1 dalies 5 punkto. Ar yra autorė? Nėra. Galbūt išdėstytumėte. Ji prašo išbraukti sakinį – „Tokių objektų sąrašą tvirtina Seimas“. Tai yra „Valstybinės reikšmės, istorijos, archeologijos ir kultūros objektams nuosavybės… Lietuvos valstybei išimtine teise priklauso žemė“.

G.KNIUKŠTA. Seimo Kaimo reikalų komitetas pritarė šiai gerbiamosios kolegės R.Žakaitienės pataisai.

PIRMININKAS. Ar pritartume R.Žakaitienės siūlymui? Ačiū. Pradedame svarstyti. Ar pritartume, kad priimame jos siūlymą? Dėkoju. Ar 6 straipsnį bendru sutarimu galime priimti? Dėkui.

Dėl 7 straipsnio negauta jokių pataisų. Ar jį galime priimti bendru sutarimu? Atsiprašau. 6 daliai, taip? 6 daliai – G.Kniukštos.

G.KNIUKŠTA. Taip, 7 straipsniui, atsižvelgdamas į Teisės departamento siūlymą, teikiu tokią pataisą, kad valstybinės žemės patikėtiniai valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę bei ja disponuoja šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis visuomeninei naudai.

PIRMININKAS. Ar pritartume, kad šį pasiūlymą pradėtume svarstyti? Nėra prieštaraujančių. Ar pritartumėte, kad būtų priimtas šis pasiūlymas? Nėra prieštaraujančių. Ar galime priimti su priimta pataisa? Priimtas. Dėl 8 straipsnio nėra gauta siūlymų. Ar galime jį priimti bendru sutarimu? Priimtas. Dabar dėl 9 straipsnio taip pat yra gautas G.Kniukštos pasiūlymas, kad būtų papildoma šio straipsnio 16 dalis. Prašau pristatyti.

G.KNIUKŠTA. Siūlau 9 straipsnį papildyti 16 dalimi. Tai yra valstybinės žemės sklypų nuomos užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarką bei sąlygas nustato Žemės sklypų įsigijimo ir nuomos užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarkos bei sąlygų įstatymo pakeitimo įstatymas.

PIRMININKAS. Ar pritartume, kad pradėtume šį siūlymą svarstyti. Ačiū. Ar galime priimti bendru sutarimu? Taip. Ačiū. Dėl Teisės departamento dviejų pastabų. Dėl 5 ir 6 dalies.

G.KNIUKŠTA. Pagrindinis komitetas pritarė šioms Teisės departamento pastaboms.

PIRMININKAS. Ar galime visą 9 straipsnį priimti su pataisomis bendru sutarimu? Ačiū. Straipsnis priimtas. 10 straipsnis. Jam taip pat yra G.Kniukštos pasiūlymai. Prašau juos pateikti.

G.KNIUKŠTA. Šio pasiūlymo esmė yra tokia. Atsižvelgiant į Teisės departamento siūlymus, siūloma pakeisti 10 straipsnio 3 dalį, papildyti šį straipsnį nauja 4 dalimi, buvusias 4, 5, 6, 7, 8 ir 9 dalis atitinkamai laikyti 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 dalimis, papildyti nauja 11 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Valstybinės žemės perleidimas“. 3 ir 4 punktas sako, kad „pagal Žemės reformos įstatymą suformuoti valstybinės žemės sklypai parduodami pastarojo įstatymo nustatyta tvarka“. 4 punktas. „Valstybiniai žemės sklypai parduodami aukciono būdu, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią kainą už parduodamą žemės sklypą.“

PIRMININKAS. Ar galime pradėti svarstyti šiuos pasiūlymus? Taip. Jeigu yra prieštaraujančių, tai prašau paspausti mygtuką „už“ tie, kas pritaria, kad pradėtume šiuos pasiūlymus svarstyti. Prašau paspausti mygtuką „už“.

30 pritarė. Svarstome. Prašau S.Kružinauską. Nuomonė prieš šiuos pasiūlymus. Prašau.

S.KRUŽINAUSKAS. Tai ne dėl to, kad aš prieš šiuos siūlymus, bet tiesiog suabejojau 3 dalimi, kur yra parašyta, kad „pagal Žemės reformos įstatymą suformuoti valstybinės žemės sklypai parduodami pastarojo įstatymo nustatyta tvarka“. Dėl žodžio „pastarojo“. Galbūt čia galima tiesiai įvardyti, kuris tai įstatymas, ar Žemės reformos, ar Žemės įstatymas. Tada būtų aiškiau.

G.KNIUKŠTA. Dėkoju, gerbiamasis kolega, už pastabą. Dėl to buvo diskutuojama, bet vis dėlto buvo pritarta, kad pastarojo, tai čia jau yra teisininkų siūlymas. Bet galima keisti ir šią galutinę redakciją, bet tuomet reikia atskiro pasiūlymo.

PIRMININKAS. Gal čia palikime lituanistams, gal jie suredaguos, kaip aiškiau, nes gali būti klausimas dėl „pastarojo“. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti ir priimti šias pataisas? Ačiū. Priimta. Dabar ar galime visą 10 straipsnį priimti bendru sutarimu?

G.KNIUKŠTA. 10 straipsnio 4 dalies nuostatoms papildyti Teisės departamentas siūlo nuostatą, kad be aukciono parduodami ir tie mėgėjiški sodų sklypai, kuriuos naudoja sodininkai, nesantys sodininkų bendrijų nariais. Yra užregistruota mano pataisa, atsižvelgiant į Teisės departamento siūlymą, ir pagrindinis komitetas pritarė šiam siūlymui.

PIRMININKAS. Ar galime priimti šią pataisą dėl 10 straipsnio 4 dalies? Taip. Tada visą straipsnį ar galime priimti bendru sutarimu? Labai daug pataisų. Matyti, kad parengtas nekokybiškai. 11 straipsnis.

G.KNIUKŠTA. Pone Pirmininke, noriu pasakyti, kad jūs sakote netiesą. Teritorijų planavimo įstatymui buvo dar daugiau pataisų, bet Seimas priėmė šį įstatymą. Taigi šis įstatymas yra atsižvelgiant, kaip aš minėjau, į visus pasiūlymus ir pastabas. Yra labai daug ir nuoširdžiai dirbta prie šio įstatymo.

PIRMININKAS. Blogas pavyzdys negali būti užkrečiamas. 11 straipsnis. Nėra pataisų. Ar galime priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Priimtas. 12 straipsnis. Nėra pataisų. Ar gali būti priimtas bendru sutarimu? Priimtas. 13 straipsnis. Nėra pataisų. Ar gali būti priimtas bendru sutarimu? Ačiū.

Dabar III skyrius. Tai 14, 15, 16, 17, 18, 19 ir 20 straipsniai. Nėra jokių pasiūlymų. Ar galime priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) III skyrių priėmėme.

Dabar IV skyrius. Yra pataisų. Tada pradėkime nuo straipsnių. 21 – nėra jokių siūlymų. Ar galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. 22 – taip pat nėra jokių pasiūlymų. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. Dėl 23 straipsnio yra net keletas pasiūlymų. Prašau pristatyti.

G.KNIUKŠTA. Teisės departamentas siūlo suderinti 23 straipsnyje siūlomą nustatyti žemės servitutų tvarką su Žemės reformos įstatymo 19 straipsnyje nustatyta žemės servitutų nustatymo tvarka. Todėl teikiu pataisą: 23 straipsnio 1 dalį papildyti nauju antru sakiniu ir ją išdėstyti taip: „Žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais, servituto nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje“. Pagrindinis komitetas pritarė šiam siūlymui.

PIRMININKAS. Ar galėtume pradėti svarstyti šį pasiūlymą dėl 23 straipsnio 1 dalies. Nėra prieštaraujančių. Ar galime priimti šią pataisą? Ačiū. Dabar R.Žakaitienė teikia pasiūlymą dėl šio straipsnio 3 dalies. Ar galime pradėti svarstyti? Kokią nuomonę teikia komitetas dėl šio pasiūlymo?

G.KNIUKŠTA. Kaimo reikalų komitetas nepritarė gerbiamosios R.Žakaitienės pasiūlymams, nes pirmas pasiūlymas prieštarauja Civiliniam kodeksui.

PIRMININKAS. 23 straipsnio 3 dalies pasiūlymas prieštarauja Civiliniam kodeksui? Taip?

G.KNIUKŠTA. Taip.

PIRMININKAS. Aišku. Ar būtų… Koks būtų jūsų apsisprendimas – pradėti svarstyti šį pasiūlymą, nepradėti? Jis, sako, prieštarauja kodeksui. Tada nepradėkime svarstyti, jeigu pagrindinis komitetas prieštarauja. Nesvarstome. Toliau yra taip pat R.Žakaitienės pasiūlymas dėl 23 straipsnio naujos 9 dalies.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamasis Pirmininke, noriu pasakyti, kad komitetas iš dalies pritarė šiam Seimo narės R.Žakaitienės pasiūlymui ir, atsižvelgdamas į Teisės departamentas siūlymus, taip pat papildė 23 straipsnio 2, 3, 6 ir 8 dalies nuostatomis. Pasiūlymo esmė yra išdėstyta tolimesniuose mano siūlymuose, kurie dar bus svarstomi.

PIRMININKAS. Vadinasi, komitetas R.Žakaitienės pasiūlymui, sako, iš dalies pritarė, bet jį išdėstė kitaip. Tai ar… Vadinasi, mes pritariame komiteto išdėstytai pozicijai, taip? Tai tada svarstome jau komiteto poziciją, kurią jis išdėstė svarstydamas R.Žakaitienės pasiūlymą. Ar galime pritarti šiam komiteto išdėstymui ir ar galime jį priimti bendru sutarimu? Ačiū. Tada 9 ir 10 dalys laikomos atitinkamai 10 ir 11, o G.Kniukšta teikia pasiūlymą to paties straipsnio 2, 3, 6 ir 8 dalims. Prašau tada pristatyti šiuos pasiūlymus.

G.KNIUKŠTA. Kaip jau minėjau, gerbiamieji kolegos, šie pasiūlymai yra atsižvelgiant į Teisės departamento ir Seimo narės R.Žakaitienės pasiūlymus. Pagrindinis komitetas joms, šioms pataisoms, pritarė.

PIRMININKAS. Šios jūsų pataisos yra susijusios su R.Žakaitienės pasiūlymu?

G.KNIUKŠTA. Taip, ir Teisės departamento siūlymu. Yra parengta bendra redakcija.

PIRMININKAS. Ar galėtume pritarti ir pradėti jas svarstyti? Ačiū. Klausčiau, ar galima priimti šias pataisas bendru sutarimu? Ačiū. Ar galime visą 23 straipsnį jau su priimtais pasiūlymais priimti bendru sutarimu? Ačiū.

24 straipsniui nėra pasiūlymų. Ar galime priimti bendru sutarimu? Ar 25 straipsnį, kuriam nėra jokių pasiūlymų, galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 26? Priimtas. 27? Priimtas. 28? Priimtas. 29? Priimtas.

Dabar V skyrius. 30 straipsniui yra G.Kniukštos pasiūlymas. Prašau. 4 daliai.

G.KNIUKŠTA. 30 straipsnio 4 dalis. Teisės departamentas pasiūlė patikslinti 30 straipsnio 4 dalies redakciją. Pagrindinis komitetas tam pritarė, ir aš pateikiau pasiūlymą, atsižvelgdamas į Teisės departamento siūlymą, kokia turėtų būti ši redakcija.

PIRMININKAS. Ir Teisės departamento siūlymui dėl 6 dalies taip pat pritariate?

G.KNIUKŠTA. Taip.

PIRMININKAS. Ar galime pritarti G.Kniukštos pasiūlymui ir pradėti jį svarstyti? Ačiū. Ar galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta. Ar galime visą 30 straipsnį su pataisa priimti bendru sutarimu? Dėkoju.

31 straipsnis. Jam taip pat yra G.Kniukštos pasiūlymas dėl 4 dalies. Prašau.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamieji kolegos, Teisės departamentas suabejojo 31 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti terminų pradžios skaičiavimo tvarka, tai yra per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos, todėl aš siūlau šį sakinį išdėstyti taip: „Žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės sklypą bei pardavimo sąlygas privalo registruotu laišku (su įteikimu) pranešti šio straipsnio 1 dalyje nurodytam statinių ir įrenginių, esančių parduodamame žemės sklype, savininkui, o kai žemės sklypas parduodamas šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, apskrities viršininkui pagal žemės sklypo buvimo vietą“.

PIRMININKAS. Ar galime pritarti šiam siūlymui ir pradėti jį svarstyti? (Balsai salėje: galime) Dėkoju. Ar galime priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje: galime) Dėkoju. Ar galime priimti visą 31 straipsnį su priimtu pasiūlymu? Dėkoju.

Žemės administravimas – 32, 33, 34, 35 ir 36 straipsniai. Jiems pasiūlymų nėra, bet yra Teisės departamento atskiri pasiūlymai, kuriems komiteto pritarta, taip?

G.KNIUKŠTA. Taip.

PIRMININKAS. Ar galime visą VI skyrių – „Žemės administravimas“ priimti bendru sutarimu? Dėkoju.

Dabar VII skyrius – „Žemėtvarka“. 37 straipsnis. Jam yra G.Kniukštos pasiūlymas. Prašau.

G.KNIUKŠTA. Atsižvelgdamas į Teisės departamento siūlymą, kad būtina tarpusavyje suderinti Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo ir Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektų nuostatas, aš siūlau pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti pagal Teisės departamento siūlymus. Kaimo reikalų komitetas šiam siūlymui pritaria.

PIRMININKAS. Aš tik noriu paaiškinti, kad mes padarėme 2 straipsnio pakeitimą, o šis straipsnis yra susijęs su mūsų pataisa 2 straipsniui, todėl jeigu mes jau padarėme vienam, be abejo, reikėtų padaryti ir kitam. Ar pritartume šiam pasiūlymui dėl 37 straipsnio? Dėkoju. Ar galime visą 37 straipsnį priimti bendru sutarimu? Ačiū, priimtas. Prašau. Jūs prieštaraujate? Atsiprašau, V.Tomaševski prieštarauja. Prašau.

V.TOMAŠEVSKI. Aš dar kartą norėčiau pabrėžti, kad nelogiška dabar, kai jau 10 metų vartojamos vienos sąvokos, keisti šias sąvokas į kitas. Tai gali sukelti tam tikrą painiavą. Gali būti tam tikras valdininkų piktnaudžiavimas, ir interesantai bei piliečiai dar mažiau žinos ir orientuosis dėl šių visų klausimų.

Dar vienas momentas. Aš manau, kad tada reikėtų atitinkamai keisti ir kitų įstatymų sąvokas, nes, pavyzdžiui, Piliečių teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme dar yra vartojamos sąvokos „detalieji planai“ ir t.t., taigi dėl to irgi gali būti neaiškumų, todėl aš dar kartą pasisakau prieš šias pataisas.

PIRMININKAS. Bet aš noriu priminti: jeigu padarėme 2 straipsniui, tai dabar būtų nelogiška šitam nepadaryti. Tada mes sukeltume dviejų straipsnių prieštaravimą. Jeigu jūs prieštaraujate, aš turiu kviesti balsuoti. Prašau. Kas už tai, kad priimtume 37 straipsnį su G.Kniukštos pataisa? Prašau balsuoti.

34 – už, 2 – prieš, 4 susilaikė. Pritarta 37 straipsniui.

38 nėra jokių pasiūlymų. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 39. Ar gali būti priimtas bendru… Atsiprašau.

G.KNIUKŠTA. Yra du siūlymai – Teisės departamento ir Seimo nario G.Kniukštos. Aš teikiu savo pasiūlymą, atsižvelgdamas į Teisės departamento pastabą, kad 39 straipsnio 5 dalies 5 punkte neaiški sąvoka „kaimų atnaujinimas“, ir siūlau 39 straipsnio 58 dalies 5 punktą išdėstyti taip: „kaimo infrastruktūros plėtra“. Pagrindinis komitetas šiam siūlymui pritaria.

PIRMININKAS. Ar galėtume bendru sutarimu pradėti svarstyti šį siūlymą? Ačiū. Ar galime priimti šį siūlymą? Nėra prieštaraujančių. Priimta. Ar galime visą 39 straipsnį priimti? Ačiū. 40 straipsnis.

G.KNIUKŠTA. 40 straipsnio 1 daliai yra gerbiamųjų Seimo narių V.Puloko ir V.Popovo siūlymas. Jie siūlo įrašyti, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja privačių žemės sklypų savininkai, apskrities viršininkas, kai formuojami ir pertvarkomi valstybiniai žemės sklypai, o savivaldybei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų – savivaldybės taryba. Ir Seimo nariai siūlo įrašyti nuostatą: „arba jos pavedimu – administracijos direktorius“. Pagrindinis komitetas tokiam siūlymui pritarė.

PIRMININKAS. Ar pritartume, kad pradėtume svarstyti šias pataisas? Ačiū. Pritarta. Ar norėtų autoriai dar ką nors pasakyti? Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta. Ar visą 40 straipsnį su šiuo priimtu pasiūlymu galėtume priimti bendru sutarimu? Dėkoju. 41 nėra jokių siūlymų. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 42. Priimtas. 43. Priimtas. 44. Priimtas. VIII skyrius. 45 straipsnis. Jame nėra jokių pasiūlymų. Ar gali būti priimtas bendru sutarimu? Priimtas. 46. Priimtas. 47 yra G.Kniukštos pasiūlymas. Prašau.

G.KNIUKŠTA. Šie pasiūlymai yra pateikti atsižvelgiant į Teisės departamento siūlymus ir yra suredaguota pagal pateiktus Teisės departamento pasiūlymus. Pagrindinis komitetas pritarė ir 47 straipsnio 4 dalies redakcijai, ir 48 straipsnio 6 dalies redakcijai atsižvelgiant į Teisės departamento siūlymus.

PIRMININKAS. Ar galėtume svarstyti šį pasiūlymą? Dėkoju. Ar galime jį priimti bendru sutarimu? Dėkoju. Ar galime visą 47 straipsnį priimti bendru sutarimu? Ačiū. 48. Jame taip pat yra G.Kniukštos pasiūlymas. Prašau.

G.KNIUKŠTA. Atsižvelgiant į Teisės departamento pasiūlymus, siūloma 48 straipsnio 6 dalį pakeisti ir išdėstyti taip: „pagal žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą suformuotų ir pertvarkytų žemės sklypų kadastro duomenys įrašomi į nekilnojamojo turto kadastrą Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka“. Pagrindinis komitetas pritarė šiam siūlymui.

PIRMININKAS. Ar pritartume, kad bendru sutarimu pradėtume svarstyti? Ačiū. Ar galėtume priimti bendru sutarimu šį pasiūlymą? Dėkoju. Ar 48 straipsnį galėtume priimti bendru sutarimu? Dėkoju. 49 straipsnis. Jame tiktai Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė.

G.KNIUKŠTA. Taip.

PIRMININKAS. Ar galime 49 straipsnį priimti bendru sutarimu? Priimtas. 50. Priimtas. 51. Priimtas. 52 taip pat yra teikiamas G.Kniukštos pasiūlymas. Prašau.

G.KNIUKŠTA. Pasiūlymas yra teikiamas atsižvelgiant į teisininkų pastabas, t.y. 52 straipsnio 5 dalyje vietoje žodžio „projektą“ įrašyti žodžius „projekte suprojektuotus žemės sklypus“, ir atitinkamai išdėstyti šią dalį. Pagrindinis komitetas tam pritarė.

PIRMININKAS. Ar galime pradėti svarstyti šią pataisą? Dėkoju. Ar sutiktumėte bendru sutarimu ją priimti? Dėkoju. Ar visą 52 straipsnį su pataisa galėtume priimti bendru sutarimu? Dėkoju. 53 nėra jokių pasiūlymų ir 54 taip pat nėra jokių pasiūlymų. Dėl šio įstatymo 2 straipsnio yra G.Kniukštos pasiūlymas. Prašau.

G.KNIUKŠTA. Projekto 2 straipsnio pirmojoje dalyje siūloma išbraukti sakinį: „Šio įstatymo 1 straipsnis įgalioja nuo 2004 m. liepos 1 d.“ ir šią dalį išdėstyti taip: „Įsigaliojus šio įstatymo 1 straipsniui, netenka galios Lietuvos Respublikos savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų žemės sklypų įsigijimo ir perleidimo įstatymas“. Pagrindinis komitetas šiam siūlymui pritarė.

PIRMININKAS. Tai įsigalios nuo paskelbimo?

G.KNIUKŠTA. Taip.

PIRMININKAS. Aišku. Yra pasiūlymas atsisakyti datos. Ar pritartumėte šiam siūlymui, kad pradėtume svarstyti? Ar galima jį priimti bendru sutarimu? Ar V.Rinkevičius dėl šio pasiūlymo, ar dėl viso įstatymo? dėl viso. Tai ar galima 2 straipsnį priimti bendru sutarimu? Priimtas. Dabar 3 straipsnis. Jame taip pat yra G.Kniukštos pasiūlymas.

G.KNIUKŠTA. Siūlau po žodžio „pasiūlyti“ išbraukti žodį „iki“ ir įrašyti žodžius „per 6 mėnesius nuo“ ir šį straipsnį išdėstyti taip: „Pasiūlyti Vyriausybei per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo parengti teisės aktus, reikalingus įstatymo nuostatoms įgyvendinti, Žemės ūkio ministerijai ir Aplinkos ministerijai parengti įstatyme nurodytas taisykles ir rekomendacijas“. Pagrindinis komitetas pritarė tokiam laikotarpiui. Tai yra per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo Vyriausybei parengti reikalingus teisės aktus.

PIRMININKAS. Ar pritartumėte, kad pradėtume svarstyti šią pataisą? Nepritartumėte. S.Kružinauskas nepritaria, reikia balsuoti. Kas už tai, kad pritartume šiam pasiūlymui nustatyti konkretų terminą, kada būtų parengti įstatymą lydintieji aktai? Prašau. (Balsas salėje) Komitetas.

36 parėmė šią pataisą. Pradedame dėl jos diskusiją. Prašau. S.Kružinauskas – nuomonė prieš.

S.KRUŽINAUSKAS. Ačiū. Aš tiesiog manau, kad priėmus šį įstatymą reikėtų, kad ir visi kiti lydimieji teisės aktai taip pat būtų parengti iki šio įstatymo įsigaliojimo, o ne atvirkščiai. Priimame įstatymą ir paskui įpareigojame Vyriausybę parengti kitus teisės aktus per 6 mėnesius. Nesvarbu, kad ir mėnesį, kad ir metus tai bus rengiama, bet įstatymas tokiu atveju nebegalės veikti. Todėl manau, kad reikėtų palikti šį 3 straipsnį tokį, koks jis yra projekte. Ačiū.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamasis kolega…

PIRMININKAS. A.Matulevičius – nuomonė už. Prašau? Jūs už visą. Tada komiteto nuomonė. Prašau.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamasis kolega, Kaimo reikalų komitete taip pat buvo diskutuojama dėl terminų. Vis dėlto komitetas priėmė sprendimą, kad reikia 6 mėnesių, kad Vyriausybė parengtų reikalingus teisės aktus. Ypač tai yra susiję su labai svarbiu įstatymo projektu – numatytu žemės konsolidavimu. Žinoma, galėjome nustatyti ir trumpesnį laikotarpį – 3 mėnesius, bet tuomet vėl būtume susidūrę su nacionalinių žemės tarnybų, kitų institucijų prašymu, kad jie per 3 mėnesius šiam įstatymui reikalingų lydimųjų teisės aktų nespės parengti. Todėl komitetas priėmė tokį sprendimą. dėkoju.

PIRMININKAS. Bet būtų gerai, kad jau įstatymo priėmimo metu mes matytume tuos lydimuosius. Gal kada tokia praktika ir bus įgyvendinta? Dabar mums reikės balsuoti, ar priimame šiuos pasiūlymus, kuriuos teikia G.Kniukšta. Prašau balsuoti. Kas už tai, kad priimtume?

33 – už, prieš – 1, 11 susilaikė. Šios pataisos priimtos. Klausčiau, ar visą įstatymo 3 straipsnį galėtume priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimtas. Dabar dėl viso įstatymo. A.Matulevičius – nuomonė už.

A.MATULEVIČIUS. Iš principo padarytas didelis darbas. Seniai reikėjo tvarkyti šį įstatymą. Yra daug gerų pataisų, ir pastarosios pataisos. Komiteto pirmininkas G.Kniukšta nusipelnė, mano supratimu, pagyrimo, kad gerai padirbėjo, dalį jo pataisų priėmėme. Žinoma, būtų geriau, kad nereikėtų Seime mums daryti pataisų, kad ministerija pati kokybiškiau būtų parengusi projektą. Aš siūlau šį projektą priimti.

Deja, jis vis tiek neatsako į daugelį klausimų. Norėčiau, kad ir Kaimo reikalų komitetas, ir kiti mūsų Seimo nariai iš tikrųjų kada nors pasižvalgytų ne tik po mūsų apskritis, bet ir savivaldybėse (tiesa, savivaldybėse žemėtvarka užsiima apskričių padaliniai, bet jie ten sėdi) ir pasižiūrėtų, kokios yra eilės ir kaip mūsų žmonės, kurie labai sunkiai supranta visus šiuos terminus, kuriuos rašo išmintingi profesoriai, yra vaikomi. Norint, tarkime, paprasčiausiai žmogaus sklypą šiandien padalinti, žinokite, reikia mažiausiai 3 mėnesių.

Šio įstatymo priėmimas, dabar naujos redakcijos, irgi neišspręs tos problemos. Todėl žmonės mus burnoja ir nepatenkinti mumis, kad valdžia jiems pridaro tokių dalykų. Iš tikrųjų, mano supratimu, tai ne vien šio įstatymo problema, kurią aš keliu, yra ir kitų įstatymų, bet vadinamojo biurokratizmo mūsų žemę naudojant, tvarkant nebus išvengta priėmus šį įstatymą. Nors jis yra pažangesnis už buvusį.

Žinoma, būtų labai gerai, kad kaip nors būtų atsisakyta to antikonstitucinio įstatymo, vadinamojo saugiklių įstatymo. Bet, atrodo, bręsta tam tikros nuomonės Seime, kad kažką su juo reikėtų daryti. Todėl siūlau šį įstatymą priimti. Ačiū.

PIRMININKAS. V.Rinkevičius. Nuomonė prieš. Prašau.

V.RINKEVIČIUS. Ačiū, Pirmininke. Šiame įstatyme yra viena esminė problema, apie kurią keletą pastarųjų metų buvo kalbama, tą buvo numatyta padaryti ir Vyriausybės veiklos programoje. Kadencija baigiasi, tačiau to nedaroma. Tai žemės tvarkymo reikalų perdavimas iš apskričių savivaldybėms, apie tą ir kolega A.Matulevičius kalbėjo. Iš esmės visi sprendimai ir sprendimų parengimas, priėmimas trunka ne mėnesius, o metus. Labai lėtai viskas vyksta. Tai tikrai kelia daugelio žmonių pasipiktinimą, ir labai pagrįstą, pretenzijas dėl to. Žmonės kenčia metų metais. Atstumai. Važinėja didelius atstumus norėdami išspręsti menkiausią klausimą. Kartais už 100 km yra tas žmogus ir ta žemė, apskrityje, centre, bet niekas nesirūpina, niekam tai nesuka galvos. Jeigu būtų perduota savivaldybėms, mano nuomone ir daugelio specialistų nuomone, sklandžiau, greičiau ir skaidriau vyktų visi procesai. Todėl vien dėl to aš turėsiu susilaikyti balsuojant už šį įstatymą.

PIRMININKAS. A.Macaitis – nuomonė už.

A.MACAITIS. Aš taip pat siūlau pritarti šiam įstatymui, nes tikrai prie jo buvo dirbta labai ilgai, derinta su Teritorijų planavimo įstatymu, Statybos, kitais įstatymais, atliktas milžiniškas darbas. Be abejo, galbūt galima šiame įstatyme įžvelgti tam tikrų netobulumų, galbūt reikės kažkokius tikslinimus atlikti, kai jis pradės veikti. Gali būti tokių dalykų. Tačiau iš esmės tai yra labai reikalingas įstatymas, be kurio faktiškai negali veikti daug kitų mūsų priimtų įstatymų aktų. Todėl siūlau balsuoti už šį įstatymą ir jam pritarti.

PIRMININKAS. V.Tomaševski – prieš.

V.TOMAŠEVSKI. Ačiū, Pirmininke. Manau, Žemės įstatymas reikalingas, bet susidaro įspūdis, kad kai kuriais punktais jis keičiamas, kad kai kam būtų lengviau daryti žemės biznį, žmonės visus šiuos klausimus dar mažiau supras. Dabar sunku susiorientuoti. Dabar mes, kai vienas įstatymas galiojo 10 metų, keičiame pagrindines sąvokas „detalieji planai“, „specialieji“ ir t.t. Manau, tai yra ydinga praktika. Tuo labiau ydinga praktika keisti šias sąvokas priėmimo stadijoje. Jeigu kas norėjo pakeisti, reikėjo keisti pirmoje stadijoje, kad nebūtų čia painiavos ir neaiškumų.

Ir dar vienas momentas. Aš jau sakiau, kad reikia suderinti ir kitus įstatymus, jeigu mes keičiame sąvokas. Sakykime, Žemės grąžinimo įstatymas, jame vartojama sąvoka „detalieji planai“, ir dabar valdininkai gali piktnaudžiauti. Tam yra numatytas vienas atvejis, kada žemė gali būti negrąžintina. Jeigu buvo parengti detalieji planai iki tam tikro laiko. Dabar šios sąvokos nebėra ir valdininkai gali piktnaudžiauti. Aš iš esmės pritariu šiam įstatymui, jis reikalingas, bet negalima tokia ydinga praktika keisti įstatymus, kurie mums reikalingi, ir žmonės negali suprasti, kodėl šias pataisas darome. Susidaro įspūdis, kad šis įstatymas labiau reikalingas tiems, kurie daro biznį žemės srityje.

PIRMININKAS. V.Einoris.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu V.Rinkevičiaus nuogąstavimus, kad ne į viską atsakyta, ko norėtųsi. Mes visi suprantame, kiekviename darbe yra taisyklė, kad gėriui nėra galo ir nėra ribų, be jokios abejonės. Bet aš manau, kad šis įstatymas dabartinėje stadijoje, šiame mūsų gyvenimo tarpsnyje yra būtinas ir reikalingas. Aš balsuosiu už ir kitus kviečiu.

Aš truputį noriu pasakyti lyg ir atitrūkdamas nuo šio įstatymo. Mes įstatymus kuriame žmogui, kuris turės vadovautis, jis pirmiausia turės suprasti, kad nebūtų duota nereikalingo darbo teisininkams ir visoms kitoms tarnyboms, kurios įžiūrės, kad nevykdomas įstatymas arba yra nukrypimų jį vykdant, pagal jį gyvenant.

Žiūrėkite, kaip mes kartais parašome, kad patys negalime paaiškinti, ką parašome. Aš dabar priėjau, kaip ne vieną kartą, prie visų frakcijų kolegų ir paklausiau, ką reiškia žodis „amalgamacija“. Ir, žinote, atsirado tik vienas Seimo narys iš 21, kurių paklausiau, įvairių frakcijų, įvairių specialybių. Ir teisininkų klausiau. Negalėjo man paaiškinti, ką reiškia 30 straipsnyje šis žodis. Negalėjo paaiškinti. Manęs prašė pasakyti, kurioje srityje jis taikomas. Kadangi nežinojau, ką sakyti, pasakiau, kad jis kyla iš prostitucijos srities. Tai pradėjo galvoti, gal lovoj, gal palovy veiksmai lieka ar kur panašiai.

Žodžiu, mes negalime taip daryti, kad paprastas žmogus, kuris turės vadovautis šiuo įstatymu, turėtų nešiotis „Tarptautinių žodžių žodyną“ ir tik jį perskaitęs suprastų, ką tai reiškia. Vienu žodžiu – ribų koregavimas šio sakinio, parašyto, būdu. Kaip taip galima? Aš ne dėl to, kad menkėja įstatymo reikšmė, bet mes daug kur šitaip darome. Ne pirmą eksperimentą darau. Jeigu mes patys nesuprantame, tai kaip supras tas žmogus, kuriam skiriame šį įstatymą?

PIRMININKAS. Dvi minutės.

V.EINORIS. Bet balsuosiu už.

PIRMININKAS. G.Steponavičius. Nuomonė prieš.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone Pirmininke. Manau, kad šis įstatymas yra vakar dienos, bet ne ateities žemės klausimus reglamentuojantis įstatymas. Pažvelkite, gerbiamieji kolegos, ne tik iš pono V.Einorio varpinės, ir kalbėdami apie tokius žodžius, kurių net liežuvis kitiems neapsiverčia paminėti, arba, kaip matote, ponui V.Einoriui įvairiausios asociacijos kyla. Todėl viena apeliacija būtų: jeigu nesuprantate kelių nuostatų, kolegos, vargu ar galite balsuoti už tokį įstatymą. Tai vienas argumentas, kodėl nereiktų spausti mygtuko „už“.

Šalia to aš noriu pasakyti, kad šis įstatymas ir toliau yra pagrįstas nuostata, kad žemė yra ariamas dalykas, bet tai nėra verslas, nėra rinkos klausimas. Štai todėl Kaimo reikalų komitetas, o ne Ekonomikos ar kuris nors su tuo labiau susijęs ėmėsi rengti šį įstatymą. Manau, dėl to mes matome, kad šis įstatymas yra biurokratinių suvaržymų raizgalynė ir į įvairius lygius paskirstoma tiek funkcijų, kad iš esmės žmonėms būtų problemų, o valdininkai turėtų ką veikti.

Aš apgailestauju, kad ir toliau mes… į reikalus žemės, kurios Lietuvoje yra šimtai tūkstančių savininkų, ir nebūtinai ūkininkų ar žemdirbių, jie bus priversti naudotis šio įstatymo sukurtais barjerais. Galiu paminėti ne vieną ir ne du pavyzdžius. Vienas iš jų. Valstybinės žemės pardavimo galimybė ne aukciono tvarka, maksimalus žemės sklypų dydžių nustatymas, skirstymas pagal paskirtį. Štai vienas iš dalykų. Paskirtis – kita. Paskirtis yra dar dalijama į 10 skirtingų paskirčių, porūšių. Gerbiamieji kolegos, pabandykite jūs taip pat pamėginti pakeisti paskirtį, naudodamiesi šiuo įstatymu, ir jūs pamatysite, ką reiškia realiai gyvenime paprastam žmogui išspręsti problemą.

Manau, niuansų yra dar daugiau, ne tik amalgamacija, kodėl šis įstatymas nenusipelno pritarimo. Bet, gerbiamasis Pirmininke, aš taip pat norėčiau prašyti jūsų šiandien, kad pasinaudodamas jums Statuto suteikta teise neteiktumėte šio įstatymo priimti, nes buvo priimta gana daug pataisų ir Teisės departamento pastabos rodo, kad, tikėtina, yra likęs ne vienas ir ne du prieštaravimai Civilinio kodekso reikalavimams. Tiktai gavę po visų pataisų priėmimo išvadą dėl Civilinio kodekso, mes galėtume galutinai apsispręsti dėl jo priėmimo. Todėl aš kviečiu procedūriškai apsispręsti. O jeigu būtų balsuojama dėl priėmimo, kviesčiau nepritarti.

PIRMININKAS. M.Pronckus – nuomonė už.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, ar šis įstatymas galėtų būti geresnis? Žinoma, galėtų būti geresnis, bet tam reikia vienos sąlygos. Jeigu mes būtume užbaigę žemės grąžinimą ir žemės reformą, jeigu mes neturėtume bėdų su šiais žmonėmis, kurie dar laukia eilėje ir nori atsiimti žemę tiek miestuose, tiek kaimuose, tai šį įstatymą būtų galima daryti šiek tiek geresnį. Bet dabar mes priimame Žemės įstatymą tuo metu, kai nebaigta žemės reforma, žemės grąžinimas, kai yra tūkstančiai bėdų, todėl, žinoma, į tuos dalykus reikia atsižvelgti. Tai pirma mano pastaba.

O antra pastaba dėl gerbiamojo G.Steponavičiaus kalbos. Na, matote, liberalai, matyt, visi taip mano, kad žemę galima sulyginti lyg su kokia padėvėta mašinėle, kurią galima ir vienaip, ir kitaip tvarkyti. Deja, žemė yra valstybės turtas, žemė yra tautos turtas, todėl tam tikri apribojimai yra reikalingi. Jie taikomi visose šalyse, tarp jų ir Europos Sąjungos, ir su ta nuostata reikia susitaikyti. Aš siūlau Žemės įstatymą priimti. Jis yra geresnis negu buvęs, nors, žinoma, ateityje jį bus galima tobulinti ir taisyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Baigtos kalbos. Noriu dar komiteto pirmininko paklausti. Ar tie pakeitimai, kurie čia dabar yra, derinti su Teisės departamentu ir ar nekils jokių teisinių kolizijų, tą buvo pasakęs G.Steponavičius? Prašau. Komiteto pirmininkas turi žinoti.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamieji kolegos, aš noriu dar kartą visus patikinti, kad šiuo įstatymo projektu siekiama suderinti galiojančio Žemės įstatymo nuostatas su Civilinio kodekso normomis. Dėl gerbiamojo G.Steponavičiaus pastabų. Jis ką tik balsavo ar nebalsavo dėl mano teiktų siūlymų, kurie iš esmės buvo teikti atsižvelgiant į Teisės departamento pasiūlymus. Visi Teisės departamento pasiūlymai buvo labai kruopščiai išnagrinėti ir iš esmės visiems buvo pritarta. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Vadinasi, kviečiu pasiruošti balsavimui. Kas už tai, kad priimtume Žemės įstatymo pakeitimo įstatymą?

39 – už, 1 – prieš, 20 susilaikė. Įstatymas priimtas.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 9, 16, 28, 35, 36, 40, 43, 45, 49, 50, 54 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 55⁶ straipsniu ir septintuoju skyriumi įstatymo projektas Nr.IXP-3169(2*) (svarstymas)

Svarstome darbotvarkės 10 klausimą – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 9, 16, 28 ir kitų straipsnių pakeitimo ir papildymo bei šio įstatymo papildymo 55⁶ straipsniu ir VII skyriumi įstatymo projektą Nr.IXP-3169. Svarstymas. I. Degutienė paskelbs Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą. Ruošiasi A.Butkevičius.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Svarstymo metu buvo gauta daug Seimo Teisės departamento pasiūlymų. Gal aš pakomentuosiu tiktai tuos pasiūlymus, kuriems buvo arba iš dalies pritarta, arba nepritarta. Buvo siūloma projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnyje nustatyti, kad pensijų draudimo stažui apskaičiuoti taikoma stažo įgijimo metais galiojusi mažesnioji minimali mėnesinė alga. Ši nuostata svarstytina keliais aspektais. Pirma, ji paneigia draudiminius principus, antra, neaišku, kokią mažesnę algą taikyti tuo atveju, jeigu per metus kelis kartus bus kečiamas minimalios algos dydis. Iš dalies komitete buvo pritarta ir vietoje „mažesnioji“ įrašoma „mažiausia alga“. Tačiau mes nepritarėme, kad ši nuostata paneigia draudiminius principus, nes stažui apskaičiuoti turi būti pasirinktas minimalus darbo užmokesčio dydis, kuriuo remiantis į stažą būtų įskaitomi visi kalendoriniai metai.

Toliau. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalies formuluotę Teisės departamentas siūlo keisti, nes jei darbo užmokestis nebuvo nustatytas… buvo parašyta: „leidžia daryti išvadą, kad įstatymų leidėjui siūloma įteisinti darbą nemokant už tai atlygio“. Mes tam nepritarėme, nes čia ir kalbama būtent tik apie tuos žmones, kai stažas yra iki vienerių metų. Tarkime, jaunas žmogus dėl kažkokio nelaimingo atsitikimo tapo invalidu, tačiau jis nebuvo dirbęs ir vieno mėnesio. Tai todėl mes ir negalim pritarti, kad reikia kitaip rašyti, ir siūlome, kad įstatymo projekte būtų patikslinta, kad darbo užmokestis lygus didžiausiai minimaliai mėnesinei algai tais atvejais, kai asmens stažą sudaro tik išėjimo į pensiją mėnesį įgytas stažas ir jam nebuvo nustatytas darbo užmokestis.

Toliau, Teisės departamentas… projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 1 dalie formuluotė – „Sprendimai pensijų klausimais turėtų būti patikslinami, nes gali kilti ginčų dėl spendimo turinio ir jo apskundimo termino“. Mes tam nepritarėme, nes formuluotė „Sprendimai pensijų klausimais“ yra gana tiksli. Pagal šią formuluotę bus galima apskųsti bet kokį Valstybinio socialinio draudimo fondo teritorinio skyriaus sprendimą pensijų klausimu, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Apskundimo terminas – 3 metai – nustatytas atsižvelgiant į Civiliniame kodekse nustatytą ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlygio. Čia šiek tiek praplėsta dėl teisės gauti pensiją ir kitais atvejais. Ne tik teisė gauti pensiją, bet ir kiti nenumatyti atvejai. Todėl mes Teisės departamento išvadai ir nepritarėme. Kitoms Teisės departamento išvadoms pritarta iš dalies. Tai yra projekto 9 straipsniui, keičiamo įstatymo 49 straipsniui, pateikta formuluotė perindeksuota, mes jos atsisakome. Tai yra išbraukta iš straipsnio. Toliau, Teisės departamento siūlymas projekto 10 straipsniui, keičiamo įstatymo 54 straipsnio 4 dalies nuostata, jei už valstybinio socialinio draudimo pensijų prilygintą laiką asmuo nepateikia duomenų apie pajamas, asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas skaičiuojamas pagal to laikotarpio minimalų mėnesinį darbo užmokestį, o jei asmuo dirbo turėdamas ne visą etatą, pagal minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio dalį, atitinkančią užimamo etato dalį. Tam iš tiesų mes pritariame tik iš dalies, pritardami iš dalies patikslinome ir keičiame 54 straipsnio 4 dalies nuostatą dėl svarbių priežasčių, nurodant jas. Pavyzdžiui, įmonė nevykdė tam tikros veiklos, nors ji yra likviduota, todėl sprendimo būdas jau turėtų būti kitoks. Toliau, mes dar nepritarėme siūlymui, kad keičiamo įstatymo 54 straipsnio 6 dalyje būtų įteisintas tam tikras pensijų socialinio draudimo stažo lyg ir dovanojimas. Keičiamo įstatymo 54 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti asmens draudžiamųjų pajamų koeficiento apskaičiavimus tais atvejais, kai asmuo neturi stažo po nustatyto dabartiniame įstatyme, 1974 metų. Kitoms Teisės departamento išvadoms pritarta.

Žmogaus teisių komitetas iš esmės pritarė Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui ir siūlo pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui, įvertinus Teisės departamento išvadas, pritarti. Mes atsižvelgėme į mano minėtas Teisės departamento pastabas.

Biudžeto ir finansų komitetas taip pat pritarė patobulintam įstatymo projektui. Šeimos ir vaiko reikalų komisija pritarė patobulintam įstatymo projektui, tačiau jie dar siūlė atkreipti komiteto dėmesį į projekte vartojamas sąvokas „posūnis“, „podukra“, „patėvis“, kurių Civiliniame kodekse nėra, ir siūlo jas patikslinti. Dar kartą buvo peržiūrėtas Civilinis kodeksas. Trečios knygos 55 straipsnyje yra sąvokos „posūnis“, „podukra“, „patėvis“, todėl mes savo įstatymo projekte šią sąvoką taip pat palikome. Tiek yra kitų komitetų pastabų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu A.Butkevičių. Ruošiasi G.Dalinkevičius. Jūs? Biudžeto ir finansų komiteto išvadą paskelbs V.Saulis. Toliau pirmininkaus Č.Juršėnas.

V.SAULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, svarstant Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo ir papildymo projektą buvo paskirtas papildomu komitetu. Sausio 19 d. komitetas savo posėdyje apsvarstė. Buvo išnagrinėtos visos Seimo Teisės departamento išvados, daugiau siūlymų ir pastabų nebuvo gauta. Komitetas iš esmės pritarė Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlėme pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui įvertinti Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas. Toks sprendimas priimtas komitete bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Ačiū. Dabar kviečiu jau G.Dalinkevičių, Žmogaus teisių komiteto pirmininką, tarti žodį. Ruošiasi O.Babonienė.

G.DALINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė šį projektą ir pritarė iniciatorių pateiktam projektui bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Šeimos ir vaiko reikalų komisijos vardu kolegė O.Babonienė. Prašom. Po to ruošiasi, matyt, diskusijoms kolega Melianas. Prašome.

O.BABONIENĖ. Ačiū. Šeimos ir vaiko reikalų komisija nutarė pritarti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.IXP-3169 su Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados 1, 4, 6 ir 7 punktuose pateiktais siūlymais bei pastabomis. Antra, atkreipti pagrindinio komiteto dėmesį į projekte vartojamas sąvokas „posūnis“, „podukra“, „patėvis“, „pamotė“, siūlyti jas patikslinti kaip paprastai „įvaikiai“. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kviečiu kolegą A.Melianą tarti žodį diskusijoje.

A.MELIANAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, išties šis įstatymas turi daug gerų dalykų. Pirmiausia dėl to, kad yra palankesnės pensijos skyrimo iš naujo sąlygos, dabar galima perskaičiuoti per dvejus metus, buvo treji metai. Yra didinamos našlaičių pensijos, yra sušvelninti būtinojo stažo reikalavimai, supaprastintas duomenų pateikimas apie pajamas tuo atveju, jeigu neatrandamas darbdavys, ir panašiai. Tikrai yra daug teigiamų dalykų.

Tačiau skaitau aiškinamąjį raštą, kuriame yra parašyta, kokie galimi neigiami priimto įstatymo padariniai ir priemonės, kuriomis reikėtų jų išvengti. Parašyta „nenumatoma“. Aš norėjau aiškiai pasakyti, kad tokių neigiamų pasekmių bus. Pirmiausia pirma pasekmė bus ta, kad iš esmės yra sunaikinamas socialinio draudimo pats draudimo principas. Jeigu tie žmonės iš tikrųjų ilgai dirbo, turi didelį stažą, uždirbo pakankamai daug, t.y. į socialinio draudimo fondo biudžetą buvo įnešta gana daug pinigų, jie negaus iš padidinimo nė vieno lito. Prašom man pasakyti, kuo skiriasi pensininkas, kuris gauna 324 litus, ir pensininkas, kuris gauna 326 litus. Vienam bus didinama, kitam nebus didinama. Tai yra viso socialinio draudimo fondo sistema, kuri Lietuvoje buvo kuriama nuo 1995 metų, patirs paprasčiausiai, aš pasakysiu taip, „Šarikovo“ tendenciją, t.y. bus mėginama viską sulyginti. Tie žmonės, kurie iš tikrųjų nuoširdžiai ir daug dirbo anksčiau, dirbo ilgai ir uždirbdavo gal šiek tiek daugiau, specialistai, jie šioje vietoje tikrai bus nuskriausti. Jeigu yra poreikis iš tikrųjų padidinti pensijas tiems, kurie ją gauna labai mažą, tokiu atveju mes nustatykime įstatyme minimalios pensijos sąvoką, kad niekas Lietuvoje negautų mažiau negu 325 litus. Tokiu būdu galbūt spręskime, bet ir vėl sulaužydami draudimo principą, tačiau bus labai paprasta, nereikės daryti didžiulių skaičiavimų ir nereikės rausti mums prieš žmones, kurie gaus vieną litą, pusantro lito padidinimą, nes taip masiškai atsitiks pagal šį įstatymą. Tai yra pirma neigiama pasekmė.

Antra neigiama pasekmė, kad labai daug bus su šiuo įstatymu sukelta painiavos. Jūs labai greitai pamatysite, nuo kovo 1 d. per mėnesį susitikimuose su rinkėjais, kad bus labai daug neaiškumų ir žmonės tikrai nežinos, kaip reikia teikti dokumentus, kokio laikotarpio, ir taip toliau. Taigi tai bus antra bloga pasekmė.

Aš manau, kad mes turėsime labai daug kritikos. O svarbiausias dalykas yra tas, kad vis dėlto reikėtų didinti pensijas visiems Lietuvos Respublikos pensininkams. Taip galima padaryti turint omenyje tą „Sodros“ biudžeto pliusą, kurį mes turime nuo praeitų metų. Tai iš tikrųjų galima padaryti. Ar tai padaryti per draudžiamąsias pajamas, ar per bazinę pensiją, mums apsispręsti, tačiau jokiu būdu negalima įvesti tokį „Šarikovo“ principą, kuris dabar mėginamas įvesti šiame įstatyme. Todėl aš siūlau šį įstatymą grąžinti tobulinti, kad iš tikrųjų jis būtų padarytas geresnis. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Man atrodo, kad čia didesnių pataisų nebuvo. Ar gerbiamoji I.Degutienė nenorėtų dar ateiti į tribūną? Jeigu nėra reikalo, tai tada aš vienas susitvarkysiu. Pataisų nebuvo, išskyrus tai, ką siūlė komisija? Tikiuosi, tai bus įvertinta. Gerbiamieji kolegos, kadangi čia buvo atitinkamas siūlymas, tai mums reikės apsispręsti balsuojant, o prieš tai dėl balsavimo motyvų, ar pritariame po svarstymo, ar ne. Kolega A.Melianas pasiūlė daryti kitaip. Nėra norinčių kalbėti. Ai, yra. Kolegė I.Degutienė. Mes dabar kalbame dėl to, ar pritariame po svarstymo, ar ne, ne kolegos A.Meliano siūlymą nagrinėjame.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų pirmas įspūdis, kad tai yra labai palankus įstatymo projektas, ir svarstymo metu mes turėtume apsispręsti, ar didiname tas pensijas, kurias šiandien gauna žmonės, kurie turi didelį darbo stažą, bet sovietiniais metais gavo mažus atlyginimus, ar darome taip, kaip yra siūloma šiuo įstatymo projektu. Taigi šiandien iš tiesų kyla labai didelė grėsmė, kad mes, priėmę šį įstatymą, atsidursime tokioje situacijoje, kokioje atsidūrėme 1994 metais priėmę Socialinio draudimo našlių pensijų įstatymą, pagal kurį našliai ir našlės yra susluoksniuoti, arba yra trijų kategorijų, ir gauna nevienodas našlių pensijas. Mes dabar esame aklavietėje ir iš tos situacijos negalime išbristi. Šiuo atveju lygiai ta pati situacija, nes mes jau vieną kartą priėmėme mažų pensijų įstatymą, ir jis galios iki šių metų kovo 1 dienos, jeigu bus pradėtas taikyti dabar svarstomas įstatymo projektas. Taigi skaičiavimo metodikos yra šiek tiek skirtingos.

Kitas dalykas, tų, kas turi didelį stažą, o tai dažniausiai yra pedagogai, kultūros darbuotojai, medikai, tačiau jie gaudavo nedidelį atlyginimą, pensija šiandien siekia 330–350 litų. Tai tiems žmonėms, netgi priėmus šį įstatymą, pensijos nepadidėja nė vienu litu, o tiems žmonėms, kurie galbūt iš tikrųjų dirbo visai kitokį darbą ir neturėjo kvalifikacijos, stažas nėra toks didelis, dirbtinai yra didinamos pensijos. Mes surūšiuojame žmones: vieni – vienos kategorijos, kiti – kitos.

PIRMININKAS. Kolege, laikas.

I.DEGUTIENĖ. Mano siūlymas… Labai trumpai noriu pabaigti. Taip, reikalingas toks įstatymas, kad žmonės, kurie gauna mažas pensijas ir turi didelį darbo stažą… Reikia keisti pačią skaičiavimo metodiką ir surasti naują formulę. Toks projektas buvo numatytas dar 2000 metais, tačiau šiuo atveju mes pasukome kitu keliu. Taigi aš balsuoti tikrai negaliu, nors problema yra ir ją reikia spręsti, todėl susilaikysiu priimant sprendimą. O šiaip tai reikėtų grįžti ir tobulinti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kolega A.Matulevičius – nuomonė už. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamoji kolegė Seimo narė I.Degutienė labai teisingai kalbėjo apie šio taisymo ydas, bet taisymas gimė ne šiaip sau tuščioje vietoje, o todėl, kad įvairios valdžios per nepriklausomybės istoriją tų ydų prikūrė labai daug. Ir šiandien, kai reikia žmogui paaiškinti, kodėl daug dirbus jo pensija mažytė, aš, kaip ekonomistas, neturiu argumentų. Tokia skaičiavimo metodika, suprantate. Ir iš tikrųjų man atrodo, kad pataisos nėra idealios. Galbūt būtų tikslinga, kad komitetas iki priėmimo dar rimtai padirbėtų, bet vėlgi atmesti negalima, nes reikia kaip nors išspręsti šias problemas. O kolegos, kurie sako, kad blogai, nieko nesiūlo. Aš siūlyčiau judėti į priekį ir taisyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, dėmesio! Dėmesio, dabar mes balsuosime, ar pritariame po svarstymo šiems kapitaliniams Socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimams. Prašom registruotis ir balsuojame, ar pritariame, kaip pasiūlė pagrindinis komitetas, ar darome kitaip, kaip siūlė kiti kolegos. Prašom balsuoti.

Už – 30 ir 13 susilaikė. Pritarta po svarstymo. Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Dabar noriu pranešti brangiesiems Seimo nariams, kad posėdis šiek tiek pratęsiamas. Liko du klausimai. Man atrodo, mes labai ilgai neužtruksime ir tada greičiau baigsime vakarinį.

Lietuvos banko įstatymo 1, 3, 6, 7, 10, 11, 12, 14, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 23, 24, 37, 49, 50 straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 18¹, 46¹, 54¹ straipsniais, trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr.IXP-3074(2*)ES (svarstymas)

Darbotvarkės 11 punktas. Kviečiu į tribūną pranešėją – Biudžeto ir finansų komiteto atstovą A.Plokšto. Svarstysime Lietuvos banko įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-3074(2). Eurointegracinis projektas. Prašom, gerbiamasis kolega.

A.POLKŠTO. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė Lietuvos banko įstatymo aštuoniolikos straipsnių pakeitimo ir papildymo, taip pat papildymo dviem straipsniais, pavadinimo pakeitimo bei papildymo priedu įstatymo projektą. Tai yra eurointegracinis įstatymas. Juo yra įgyvendinami šeši Europos Sąjungos teisės aktai. Pagrindinis tikslas – priderinti Lietuvos banko veiklą prie Europos centrinio banko sąlygų.

Dirbant buvo gauta daug pataisų, daugiausia Teisės departamento. Nepritarta toms pataisoms, kurios atsirado dėl skirtingo Europos Sąjungos teisės aktų vertimo traktavimo, nes, pasirodo, tekstai prancūzų ir anglų kalbomis nėra adekvatūs. Mes rėmėmės tekstu anglų kalba, kuris ne visada iki galo atspindėjo esmę. Kitiems pasiūlymams pritarta. Dirbant pavyko suderinti iš esmės visus interesus. Komitetas projektui pritarė bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, apie vieną jūsų pačių, t.y. kolegų A.Butkevičiaus ir A.Plokšto, pastabą, arba pasiūlymą, pasakyta, kad komitetas pritaria iš dalies. Tai aš jūsų, kaip vieno iš teikėjų, noriu paklausti, ar tai jus tenkina?

A.PLOKŠTO. Taip.

PIRMININKAS. Tada nėra problemų. Mielieji kolegos, niekas diskusijoje nenori kalbėti. Ar nori kas dėl balsavimo motyvų, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime. Ačiū. Pritarta.

Įstatymo „Dėl socialinės paramos asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, ir šioje armijoje žuvusiųjų šeimoms (1945 07 22 – 1991 12 31)“ 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2323(4*) (priėmimas)

Tada lieka priešpaskutinis klausimas, pranešu, t.y. 12. Įstatymo „Dėl socialinės paramos asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, ir šioje armijoje žuvusiųjų šeimoms (1945-07-22 – 1991-12-31)“ 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2323(4). Priėmimas. Pranešėja – pagrindinio Socialinių reikalų ir darbo komiteto atstovė I.Šiaulienė. Prašom į tribūną. Prašom.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamieji kolegos, teikiamam įstatymui po svarstymo yra Seimo pritarta. Naujų pataisų ir pakeitimų negauta, todėl kviečiu balsuoti už. Tie žmonės (jų šiuo metu yra maždaug 100), pratęsus įstatymo galiojimą, t.y. jis pradės galioti nuo 2005 m. sausio 1 d., galės gauti kompensacijas dėl atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje patirtų sužalojimų. Žuvusiųjų karių šeimos taip pat gaus kompensaciją.

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi pastabų nėra… Kolega A.Matulevičius nori dalyvauti diskusijoje ar dėl balsavimo motyvų? Gerai, prašom. A.Matulevičius – dėl balavimo motyvų. Yra du straipsniai. Ar reikalauja kas dėl kiekvieno atskirai balsuoti? Tada kolega A.Matulevičius –dėl viso.

A.MATULEVIČIUS. Taupydamas kolegų laiką noriu tik pasakyti, kad tai labai svarbus įstatymas. Šiandien mačiau nedidelį piketą. Nesvarbu, kad jis nedidelis, bet tikrai prašau kolegų balsuoti ir priimti šį įstatymą, nes jis yra humaniškas, reikia jį priimti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Prašom susikaupti. Gerbiamieji kolegos, balsuojame, ar priimame įstatymo „Dėl socialinės paramos asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, ir šioje armijoje žuvusiųjų šeimoms (1945-07-22 – 1991 12-31)“ 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Registruojamės ir balsuojame.

Užsiregistravo 38 Seimo nariai. 36 balsavo už ir tik 1 Seimo narys susilaikė. Įstatymas priimtas. Dėkoju, gerbiamieji kolegos.

Dabar, prieš baigdamas rytinį posėdį (kaip matote, jis nelabai ir užtruko, palyginti su mūsų patvirtintu grafiku), noriu jums pranešti kai kurių įdomių naujienų. Prašom susikaupti, išsitraukti rankas iš kišenių ir prašom klausyti.

Pirmiausia Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcijos posėdžio protokolas, tiksliau, išrašas iš sausio 26 d. protokolo. Numerio nevardysiu, gal nepyksite, tik paminėsiu temą ir išvadą. Svarstyta: politinių aktualijų bei frakcijos narių poelgių aptarimas ir Seimo narių pasisakymai. Nutarta: bendru sutarimu Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija nusprendė patenkinti V.Uspaskicho pareiškimą ir nuo šių metų sausio 26 dienos nelaikyti V.Uspaskicho Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcijos nariu. Posėdžio pirmininkas – A.Ramanauskas. Protokolą rašė Jurgita Baronaitė. Tai 1 punktas.

Dabar 2 punktas. Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija, tos pačios sausio 26 d. posėdžio protokolo išrašas, tema ta pati – politinės aktualijos ir taip toliau. Nutarimas kitas.

„Už Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcijos Seime reglamento pažeidimus ir veiklą, nesuderinamą su Naujosios sąjungos politika, pašalinti iš Naujosios sąjungos frakcijos Seimo narį E.Klumbį.“ pasirašo tas pats frakcijos seniūnas.

3 punktas. Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija. Posėdžio, kuris įvyko taip pat sausio 26 d., protokolo išrašas. Tema ta pati, nutarimas kitas. „Už Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcijos Seime reglamento pažeidimus ir veiklą, nesuderinamą su Naujosios sąjungos politika, pašalinti iš Naujosios sąjungos frakcijos Seimo narį R.Pavilionį.“ Pasirašo seniūnas A.Ramanauskas.

4 ir 5 punktai, čia iš esmės vienas. „Liberaldemokratų frakcijos seniūnui H.Žukauskui. Prašau priimti mane į jūsų vadovaujamą frakciją. Pagarbiai – R.Pavilionis.“ (Triukšmas salėje)

Ne, tai dar ne viskas. Išklausykite nutarimą. Ar jūs jau skubate? „Liberaldemokratų frakcijos prašymas Seimo Pirmininkui A.Paulauskui. Norime jus informuoti, kad sausio 27 d. Seimo Liberaldemokratų frakcija gavo Seimo nario R.Pavilionio prašymą priimti į Liberaldemokratų frakciją. Frakcija savo posėdyje apsvarstė prašymą ir priėmė sprendimą priimti R.Pavilionį į Liberaldemokratų frakciją. Prašome Seimo narį R.Pavilionį laikyti Liberaldemokratų frakcijos nariu.“ Pasirašo frakcijos seniūnas H.Žukauskas. (Plojimai)

Ir dar vienas pranešimas. „Mes, Lietuvos Respublikos Seimo nariai, prašome įregistruoti Lietuvos Respublikos Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Azerbaidžano Respublikos parlamentu grupę.“ Pasirašo 19 Seimo narių, pradedant V.Orechovu ir baigiant K.Bobeliu. Klausimas irgi aiškus.

Žinoma, kaip yra priimta, jeigu kolegos pageidauja, kaip ir į kitas tarpparlamentines grupes, taip ir į šitą, galima papildomai įsirašyti. Taigi, mielieji kolegos, kol kas visi pareiškimai, pranešimai. Posėdis baigiamas. Gero apetito buvusiems ir esamiems frakcijų nariams.