Penkiasdešimt
devintasis (469) posėdis
2004
m. sausio 22 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS
PIRMININKAS. Mielosios kolegės, gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. sausio 22 dienos vakarinį plenarinį posėdį. Primenu mūsų susitarimą. Dabar mes turime imtis to dirbtinio reikalo, yra alternatyvus projektas, o po to – visų kitų, kaip surašyta vakarinio posėdžio darbotvarkėje. Tik dabar aš turiu pasiklausti, kas eina į tribūną. Ar kolega A.Kašėta, ar J.Matulevičius? Gerbiamasis Juozas. Prašom į tribūną. Taigi prašau.
Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektas Nr.IXP-1966(2)A (pateikimas)
Galime užsiregistruoti. Užsiregistruokime. O kol kolega ateis į tribūną… tai yra jau atėjo, aš prašysiu jį truputį palaukti. Pristatau – Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektas Nr.IXP-1966. Alternatyvus variantas. Pateikimo stadija. Prašom, kolega, ir ruoškitės, kiti Seimo nariai, klausti. Kol kas užsiregistravo 29, su manimi – 30. (Balsas salėje) Gerai, 31. Prašom, gerbiamasis Matulevičiau.
J.MATULEVIČIUS. Didžiai gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pristatau Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektą Nr.IXP-1966(2A). Aiškinamajame rašte yra išdėstyti motyvai, dėl ko šis įstatymo projektas teikiamas. Manau, kad aš to nekartosiu, nes prieš tai buvo pasakyta daug teiginių, pateikiant pirmąjį projekto variantą. Aš norėčiau gerbiamuosius Seimo narius supažindinti ir nurodyti, kuo mūsų teikiamas įstatymo projektas skiriasi nuo prieš tai buvusio ir kas paskatino mus šį projektą teikti svarstyti Seimui.
Visų pirma paskatino tai, kad Lietuvos Vyskupų konferencija šių metų sausio 16 dieną parašė laišką, kuriame nurodė, kad ji yra sunerimusi dėl Vyriausybės teikiamo Seimui Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projekto ir kad sektinu pavyzdžiu turėtų būti Italijoje praeitų metų gruodžio 11 dieną priimtas naujas Dirbtinio apvaisinimo įstatymas. Mes tuo įstatymu, jo teiginiais vadovaudamiesi rengėme šį įstatymą.
Mūsų įstatymas skiriasi nuo prieš tai pateikto tuo, kad jis draudžia heterologinį apvaisinimą, taip pat lytinių ląstelių donorystę. Mūsų įstatymas draudžia perteklinių embrionų kūrimą ir embrionų šaldymą, nes tai turi neigiamas, kaip įrodyta, pasekmes būsimam gimusiam dirbtiniu apvaisinimo būdu kūdikiui, nes iš užšaldytų embrionų apie 10% naujagimių gimsta su psichikos ligomis bei 20% dažniau serga cukralige, širdies kraujagyslių ir kitomis ligomis. Taigi kas trečias vaikas, gimęs iš užšaldyto embriono, turi tam tikrą patologiją ar gali turėti didelių nepatogumų gyvenime.
Taip pat mūsų įstatymo 13 straipsnis įpareigoja Vyriausybę pateikti Seimui Baudžiamojo kodekso ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymų projektus, kuriuose būtų numatoma tiek baudžiamoji, tiek administracinė atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus, t.y. už lyties parinkimą, už savarankišką dirbtinį apvaisinimą, už embriono perkėlimą ir dirbtinį apvaisinimą po donoro mirties, už dirbtinio žmogaus lytinio dauginimosi ląstelių pakeitimą, chimerų ir hibridų kūrimą, už prekybą embrionais ir kamieninėmis ląstelėmis bei perteklinių embrionų kūrimą, embrionų donorystę ar surogaciją. Šios nuostatos prieš tai teiktame įstatyme nebuvo. O Europos praktika rodo, kad tiek Vokietijos, tiek Italijos, tiek kitų šalių įstatymuose ir baudžiamoji, ir administracinė atsakomybė yra numatoma.
Taip pat, rengiant šį įstatymo projektą, buvo išanalizuotos visuomeninių organizacijų pateiktos pastabos, atkreiptas dėmesys į Lietuvos ir užsienio ekspertų bei mokslininkų pastabas bei išvadas, vertinami anksčiau parengti dirbtinio apvaisinimo projektai. Taip pat pažymime, kad papildomų biudžeto lėšų įstatymo projektui įgyvendinti nereikės. Tai tiek trumpai. Aš manau, kad gerbiamieji Seimo nariai paklaus manęs, jeigu yra kokių nors neaiškumų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Išties 6 Seimo nariai nori paklausti. Pirmoji – D.Mikutienė. Prašom, kolege.
D.MIKUTIENĖ. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš puikiai suprantu, kad ši problema yra be galo svarbi Lietuvai. Tiek Vyriausybės teiktame įstatyme, tiek ir jūsų alternatyviame įstatyme aš matau kai kurių trūkumų. Žiūrint į Europos patirtį, kai yra grįžtama prie ankstesnių nuostatų, kai stengiamasi labai atsargiai ir jautriai prieiti prie šios problemos, kai yra aiškiai numatyta atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus ir visi kiti ateityje galimi dalykai, ar jūs sutiktumėte, jei po pritarimo komitetas imtųsi iniciatyvos ir sudarytų darbo grupę, kad būtų galima tuos du įstatymus sujungti ir patobulinti bei parengti iš tiesų gerą ir šiuolaikišką įstatymą?
J.MATULEVIČIUS. Aš sveikinčiau tokią iniciatyvą. Manau, kad susėsti prie vieno stalo, net… Aš tikiuosi, kad šis įstatymo projektas taip pat bus priimtas, nes Seimas jau yra parodęs išmintį, svarstant šį klausimą, ne vieną kartą. Manau, kad susėdus darbo grupėms… Čia buvo ne vien mano ir Seimo nario A.Kašėtos darbas, nes buvo sukurta darbo grupė iš rimtų mokslininkų, teisininkų, medikų. Manau, mes, dalyvaudami bendrame darbe, galėtume prieiti tikrai prie įstatymo, kuris tenkintų visą visuomenę. Manau, kad šis įstatymas iš tikro reikalingas, tačiau diskutuoti šiuo klausimu būtina ir negalima jo priimti per vieną dieną be diskusijų. Būtų labai liūdna, jeigu mes būtume iš šio proceso kaip nors pašalinti ir mūsų nuomonės nesiklausytų. Juo labiau kad mes atstovaujame tam tikrai visuomenės daliai, manau, nemažai daliai visuomenės, šiuo klausimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, dėmesio! Dabar retas atvejis – A.Matulevičius J.Matulevičių klausia. Prašom. A.Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS. Labai ačiū. Tikiuosi, kad tai įeis į istoriją. Žinoma, gerbdamas… (ponia Irena, tuoj užleisiu) gerbdamas savo kolegą ir bendrapavardį ir pritardamas šiai idėjai, aš iš dalies norėčiau užduoti antrą pusę klausimo, kurią uždavė D.Mikutienė. Kaip jums atrodo, kodėl ministerijoje atsiranda žmonių, kurie taip užsispyrę stumia tą pirmąjį variantą, kuris iš tikrųjų nėra geras? Kiek aš supratau iš jūsų pranešimo ir pasidomėjęs šiuo klausimu, nes jau ne pirma diena tai svarstoma, iš tikrųjų jūsų siūlomas variantas yra tobulesnis ir kur kas atsargesnis visuomenės atžvilgiu. Ar nėra čia kokio nors elementaraus ministerijos darbuotojų užsispyrimo stumiant tą pirmąjį variantą?
J.MATULEVIČIUS. Manau, gerbiamasis ministras J.Olekas, pristatydamas šį įstatymą, įvardijo, kodėl yra skubama. Dėl to, kad pačiame Civilinio proceso kodekse yra numatyta nuostata, kad turi būti šis įstatymas. Aš visiškai suprantu ministeriją, kaip vykdomąją valdžią, kad ji, norėdama įvykdyti šias nuostatas, teikia įstatymą. Aš taip suprantu. Nematau, kad čia būtų kokių blogų ministerijos kėslų, juo labiau kad aš puikiai žinau, jog gerbiamasis ministras gyvybės apsaugos klausimais yra palankiai nusistatęs ir laikosi tikrai katalikiškų pozicijų. Tikrai jis niekada neprieštaraus penktajam Dievo įstatymui, kuris nuo Sinajaus kalno buvo nuneštas, – nežudyk. Juo labiau, manau, ministras tikrai neprieštaraus, jeigu bus diskusija tais klausimais.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kolegė I.Degutienė. Prašom.
I.DEGUTIENĖ. Ačiū, pirmininke, kad nepamiršote, jog ir aš esu. Gerbiamasis pranešėjau, jūs labai aiškiai paaiškinote, kuo skiriasi pirmasis įstatymas, kuriam mes jau pritarėme, ir jūsų pateiktas. Man tikrai labai malonu, kad jis yra gerokai tobulesnis ir nėra tų nuostatų, kurios mes nenorėtume, kad iš viso būtų tokiame įstatyme. Tada gal galėtumėte vienu sakiniu pasakyti, ar jūsų pateiktas įstatymo projektas atitinka šiandieną galiojantį ministro įsakymą, kuriuo ir atliekamos manipuliacijos esant reikalui. Man susidarė įspūdis, kad jis yra artimesnis šiandien galiojančiam ministro įsakymui. Ačiū.
J.MATULEVIČIUS. Šis įstatymo projektas nesiaurina sveikatos apsaugos ministro 1999 metų įsakymo Nr. 248 „Dėl dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo. Jokios nuostatos nesiaurina, netgi kai kur paplatina. Tikrai nesiaurina.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Jučas. Prašom, kolega.
J.JUČAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, rytiniame posėdyje po pateikimo buvo pritarta panašiam įstatymui. Dabar mes girdime jūsų kitą įstatymo versiją. Kaip jums atrodo, ar nebūtų racionalu ir šiam įstatymui, kurį jūs pristatote, po pateikimo pritarti, sujungti tuos abudu įstatymus, svarstyti ir sudėstyti taip, kad būtų vienas geras įstatymas, tiesiog tuos projektus sujungti. Iečių nelaužant pritarti bendru sutarimu ir sujungti tuos įstatymus.
J.MATULEVIČIUS. Ačiū už klausimą gerbiamajam kolegai. Aš tikrai sveikinčiau tokį Seimo žingsnį, bet tai yra Seimo apsisprendimo klausimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Kašėta. Prašom.
A.KAŠĖTA. Gerbiamasis pranešėjau, noriu jūsų paklausti kaip Sveikatos reikalų komiteto narį. Ar nemanote, kad ta darbo grupė turėtų būti sudaryta prie jūsų komiteto?
J.MATULEVIČIUS. Aš manau, kad tai ateities klausimas. Manau, kad Sveikatos reikalų komitetas laikys didele garbe nagrinėti tokį klausimą ir dės visas pastangas, kad išeitų tobulas įstatymas, tenkinantis visas puses.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinysis klausia J.Korenka. Prašom.
J.KORENKA. Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų džiaugiuosi jūsų ir A.Kašėtos pateiktu projektu, kas įrodo, kad vis dėlto reikalingas įstatymas priimti Seime, nepakanka sveikatos ministro įsakymo, kaip teigia kai kurie Seimo nariai. Vis dėlto sakykite, prieš pietus svarstytas Dirbtinio apvaisinimo įstatymas, kurio pagrindinė mintis yra „gyvenk, kas yra labai svarbu šiandien, ir dabar jūsų pateiktas įstatymo projektas. Kaip suprantu, skirtumas yra labai nedidelis, tik septintas ir dar keli straipsniai. Tai sakykite man, ar jūs nemanote, kad vietoje alternatyvaus jūsų projekto galėtų būti jūsų pataisos jau patvirtintam po pateikimo Sveikatos ministerijos įstatymo projektui dėl dirbtinio apvaisinimo? Ačiū.
J.MATULEVIČIUS. Tikrai, gerbiamasis kolega, taip nemanau, kadangi kai kurios įstatymo nuostatos, kurias aš paminėjau, skiriasi kaip diena nuo nakties, kaip diena nuo nakties. Tai yra ir heterologinis apvaisinimas, ir embriono šaldymo dalykai, embriono likimas po to, kai jis nebus implantuotas į moters įsčias ir jam nebus suteikta galimybė gyventi. Aš manau, kad tai turėtų alternatyviai eiti. Bet tai, be abejo, yra Seimo apsisprendimas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Jūs atsakėte į visus klausimus. Aš maniau, kad išties galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo, bet matau, kad norima kalbėti. Kolega J.Jučas. Nuomonė už. Ačiū. Ne tą mygtuką paspaudėte. J. Jučas. Prašom.
J.JUČAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš lygiai tos pačios nuomonės laikausi kaip ir jūs, manau, kad reikėtų po pateikimo šiam įstatymui pritarti, sujungti tuos du įstatymus ir išdiskutavus visose kitose įstatymo stadijose pasiekti gerą įstatymą. Tai aš kviečiu visus balsuoti už su ta mintimi, kad sujungtume abu įstatymus ir nelaužytume iečių bent čia, o paliktume tai daryti specialistams.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Korenka vis dėlto mano kitaip.
J.KORENKA. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto klausydamas gerbiamojo pranešėjo atsakymus priėjau prie išvados, kad pirmojo Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projekto, pateikto Sveikatos ministerijos, pagrindinės nuostatos yra išdėstytos ir šiame vadinamajame alternatyviame projekte. Jeigu mes dabar priimsime ir šį projektą, bus procedūriškai daug ilgesnis kelias. Ir jeigu mes iš tikrųjų nelaužome iečių, iš esmės visi pritariame toms nuostatoms, o yra tiktai keletas sąlyčio taškų, kurie yra diskusinio pobūdžio, tai siūlyčiau, kad pateikėjai galėtų pateikti paprasčiausiai pataisas ir būtų lengvai viskas išsprendžiama. Todėl siūlyčiau vis dėlto nepalaikyti šio projekto. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš, gerbiamasis Jonai, vis tiek noriu paklausti. Jūs reikalaujate, kad būtų balsuojama?
J.KORENKA. Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, dėmesio! Prašom susikaupti, pasitikrinti, ar kortelės vietose, ir balsuojame, ar pritariame po pateikimo ir alternatyviam projektui. Prašome balsuoti.
Už – 35, prieš – 3, susilaikė 21. Po pateikimo pritarta.
Gerbiamieji kolegos, ar sutinkame, kad būtų tie patys komitetai, kaip ir pirmajam variantui? Tai yra pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas, papildomi – Žmogaus teisių komitetas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir superpapildomas – Šeimos ir vaiko reikalų komisija. Ir buvo dar siūlymas, kad abu projektus pateiktume visuomenei svarstyti. Ar pritariame tam? Pritariame. Gerai. Ačiū. Taigi viskas išspręsta.
Mielieji kolegos, jeigu galite pabūti šiek tiek salėje, mes galėtume grįžti dar prie vieno rytinio posėdžio klausimo. Gerbiamieji kolegos, yra viena konvencija, arba, tiksliau, Įstatymas dėl Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų ratifikavimo. Ar imamės šiandien? Čia reikalingi 57 balsai. (Balsai salėje) Gerai. Aš siūlau dar kartą registruotis. Kolegos, tik registruojamės. Mes čia turėsime pastraipsniui žiūrėti, nes yra pakankamai daug pasiūlymų.
61 Seimo narys. Galėtume, kaip sakoma, ir rizikuoti, bet mes dar turime priimti pastraipsniui. (Balsai salėje) Pataisas ar balsavote? Man atrodo, kad nebalsavote. (Balsai salėje) Bet ar pataisos buvo apsvarstytos ir priimtos, ar nepriimtos? Pirmininkas patvirtina, kad nebuvo priimtos, tai todėl iš eilės. Mes dabar turime eiti pastraipsniui.
1 straipsnis yra konvencijos pats ratifikavimas, tai aš manau, kad prieštaravimų nėra, kadangi ir pataisų nėra. Ar reikia balsuoti? (Balsai salėje)
Dabar 2 straipsnis – štai tos išlygos ir yra konkretūs siūlymai. Kas čia galėtų stovėti tribūnoje? J.Čekuolis. Prašom. Užsienio reikalų komiteto atstovas. Gal, kad visi čia susirinkę suprastų, jūs pirma paaiškinkite, juo labiau, tai jūsų paties pasiūlymai, po to – visi kiti.
J.ČEKUOLIS. Taip. Gerbiamieji kolegos, priminsiu, kas buvo sakyta rytiniame posėdyje, kad po svarstymo Užsienio reikalų komitetas gavo Seimo narių A.Kunčino, G.Purvaneckienės ir mano paties, kaip Seimo nario, pasiūlymus dėl išlygų, ir tie pasiūlymai yra identiški. Nesitarę mes visi suformulavome identiškus pasiūlymus, ir vakar posėdžiavęs komitetas jiems pritarė. Mes, visi Seimo nariai kartu, siūlome ratifikuoti konvenciją be išlygų, kurios apibrėžia pornografinio turinio produkcijos, kurioje atvaizduotas vaikas, įsigijimą asmeniniam naudojimui, neturint tikslo tokios produkcijos platinti. Vyriausybė suformulavo pasiūlymą ratifikuoti su išlygomis, kad už tokią veiką nebūtų taikoma baudžiamoji atsakomybė, kad būtų traktuojama kaip baudžiamasis nusižengimas. Iki šiol mūsų Baudžiamajame kodekse taip yra. Mūsų, Seimo narių, mintis yra vis dėlto tų išlygų nedaryti. Jeigu ratifikuojame be išlygų, vadinasi, mes tokią veiką suprantame… arba Lietuvos Respublika prisiima įsipareigojimą už sąmoningą tokią veiką numatyti baudžiamąją atsakomybę. Tai yra sugriežtinimas priemonių kovojant su vaikų pornografija, kuri gali būti platinama internetu. Atitinkamai Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisija bei Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas taip pat pritaria Seimo narių pozicijai, kad šių išlygų neturėtų būti ir kad mes turėtume ratifikuoti konvencijos tekstą visa apimtimi, be išlygų. Kviečiame ir visą Seimą tokiai pozicijai pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš prašyčiau nepabėgti, nes gali tekti man su tamsta konsultuotis, nors ir aš pats to paties, kaip ir jūs, komiteto narys. Gerbiamieji kolegos, formaliai turi būti 29 Seimo narių balsai, remiantys šiuos siūlymus. Yra, nereikia balsuoti? (Balsai salėje) Yra. Gerai. Kadangi, kiek supratau, siūlo keli subjektai, galintys siūlyti, tai gal galime pritarti bendru sutarimu tai pataisai, arba išbraukimui? (Balsai salėje) Ne? Reikės balsuoti? Gerai. Tada prašom. Dėl balsavimo motyvų – A.Matulevičius. Tik prašome nepainioti. Mes dabar balsuojame dėl pataisos, t.y. dėl to išbraukimo, kurį siūlo ir Užsienio reikalų komitetas, ir kiti komitetai. Prašo. Gerbiamasis A.Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS. Aš matau, kad dėl šito išbraukimo Seimo sutarimas, matyt, bus, todėl siūlau daug nediskutuojant palaikyti šį siūlymą. Taip pat siūlyčiau, kad būtų atliktas tarnybinis patikrinimas, o kodėl Vyriausybėje ir kur gimė siūlymai, šios išlygos. Ko gero, kažkas sėdi kur nors apsikasęs ir labai norėtų puoselėti Lietuvoje pedofiliją. Mes neturėtume praeiti pro šalį. Rezultatas – šeštadienį „Respublikoje buvo įdėtos nuotraukos Seimo narių, kurie visiškai niekuo dėti dėl šio reikalo. Tai žeidžia mūsų kolegų garbę ir orumą. (Juokas) Ačiū.
PIRMININKAS. Iš tikro rimtas reikalas, reikės pagalvoti. Gerbiamieji kolegos, kadangi vienas Seimo narys reikalauja balsuoti, mes turime balsuoti. Dėmesio! Kolegos, susikaupkime. Mes dabar balsuojame už pataisą, kurią pristatė kolega J.Čekuolis, kurią iš tikrųjų teikia ne jis vienas, o daugelis ir komitetų, ir komisijų. Taigi kas už šitą pataisą, t.y. kad iš pateikto projekto 2 straipsnio būtų kai kas išbraukta, prašome balsuoti. (Balsai salėje) Kas remia tą išbraukimą, balsuojate už, kas manote kitaip, kitaip ir balsuojate.
Dabar noriu tiksliai pasakyti, kad už kolegų A.Kunčino, G.Purvaneckienės, J.Čekuolio ir J.Razmos pataisą balsavo net 62 Seimo nariai, o 4 susilaikė. Taigi pataisai pritarta.
Dabar 2 straipsnis yra sutrumpintas. Ar jį galime priimti bendru sutarimu, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? (Balsai salėje) Bendru sutarimu. Ačiū. 3 straipsniui, gerbiamasis pranešėjau, pataisų, atrodo, nebuvo?
J.ČEKUOLIS. Ne.
PIRMININKAS. Galime 3 straipsnį priimti? (Balsai salėje) Priimta. Ir 4 straipsnis. Irgi pataisų nebuvo. Galime priimti? (Balsai salėje) Tai ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Sutarėme. Ratifikavimo įstatymas šiek tiek sutrumpintas ir patobulintas. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo? Niekas. Galime balsuoti? Prašyčiau susitelkti, bičiuliai, reikia 57 balsų. Registruojamės ir balsuojame.
Užsiregistravo 71 Seimo narys. Už – 69 ir vienas susilaikė. Ratifikavimo įstatymas yra priimtas.
Mielieji kolegos, noriu su malonumu konstatuoti, kad likus 100 dienų iki Europos Sąjungos mes įvykdėme dar vieną savo įsipareigojimą ir vieną eurointegracinį įstatymą priėmėme beveik sutartinai.
Dabar iš eilės… Nematau vieno pranešėjo. Iš eilės – 2-2. Taip, taip, iš eilės turėtų būti 2-1, o dabar bus 2-2, t.y. Civilinio proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Daug autorių. Į tribūną kviečiu E.Šablinską. Prašom. Kolegos, prašyčiau klausytis.
E.ŠABLINSKAS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau jums pristatyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso daugelio straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymą. Iš karto trumpai paaiškinu, kad po juo pasirašė įvairių frakcijų atstovai, taigi yra demokratinis.
Dėl kokios priežasties mes jį pateikėme? Todėl, kad senajame Civilinio proceso kodekse visos tos normos, kurias šia pataisa norime grąžinti atgal, veikia ir veikė nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, tai yra iš esmės 12 metų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, minutėlę! Mielieji kolegos tiek iš kairės, tiek iš dešinės, prašome pasiklausyti, juo labiau kad kolega Eduardas po ilgesnės pertraukos prieš jus stovi ir pateikia labai svarbų projektą. Pasiklausykime.
E.ŠABLINSKAS. Jūs visi turite aiškinamuosius raštus, taigi aš nenorėčiau jūsų daug trukdyti, tik paaiškinu, kad šiuo metu yra 1,5 tūkst. teisinių paslaugų įmonių, per 1000 iš jų iš esmės veda bylas, t.y. atstovauja savo ginamiesiems teismuose, todėl prašyčiau tiesiog priimti šį mūsų pateiktą įstatymo projektą. Jeigu turite klausimų, aš į juos galėčiau atsakyti.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Matulevičius nori jus paklausti. Prašom, kolega.
A.MATULEVIČIUS. Netrukdyčiau laiko, bet yra neaišku. Pagal šias pataisas, jeigu jos bus priimtos, visi teisininkai galės užsiimti vadinamąja advokatų praktika, ar ne? Ar ne visai taip?
E.ŠABLINSKAS. Yra aiškiai parašyta kokie, apie ką mes kalbame. Jeigu jūs gavote Teisės departamento išvadas, man visai nebeaišku, kodėl Seimo Teisės departamentas aklai stoja į vieną pusę ir iš karto barikaduoja tai, apie ką jūs kalbate, kad vien blogybės, kad vien kažkokie nusižengėliai taps advokatais arba teisinių paslaugų atstovais. Na, negalės taip būti. Čia nemažai norminių aktų, kuriuos galima taisyti, kuriais galima reglamentuoti tokio profilio darbuotojų veiklą.
PIRMININKAS.Ačiū. Daugiau niekas nenori klausti. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo. (Balsai salėje) Galim. Ačiū. Pritarta. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų, kaip ir dera kodeksų atvejais, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, ir, žinoma, nagrinėjimas pavasario sesijoje. Ne pratęstoje rudens, o pavasario. Sutinkame? Ačiū. Dar čia nematau vieno pranešėjo, todėl dabar kviesčiau kolegą G.Šivicką pateikti trečią vakarinio posėdžio darbotvarkės klausimą. tai yra Pelno mokesčio 18 ir 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Projekto registracijos Nr.IXP- 2711. Prašom.
G.ŠIVICKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Šie du, tiksliau, Pelno mokesčio įstatymo projektas buvo įregistruotas dar birželio mėnesį, kai komitete buvo diskutuojama apie Pelno mokesčio įstatymą, kuris buvo pateiktas Finansų ministerijos. Diskutuojant su auditoriais ir specialistais buvo įstrigta prie tokių klausimų kaip ilgalaikio materialiojo turto atskaitymai ir įtraukimas į sąnaudas. Iki šiolei įstatymas numato tai, kad jeigu daromos išlaidos iki 50% turto įsigijimo kainos, tos sumos yra iš karto įskaitomos į sąnaudas. Jeigu daugiau kaip 50% turto įsigijimo kainos, tada yra padidinama turto įsigijimo kaina ir tiesiog amortizuojama per tam tikrą laikotarpį. Po diskusijos buvo apsispręsta rengti apskaitos standartus, t.y. 12 apskaitos standartų, kurių pavadinimas yra „Ilgalaikis materialusis turtas ir ten buvo numatyta kitoks apskaitymo mechanizmas. Šiandien apskaitos standartas jau yra patvirtintas, ir finansinė atskaitomybė skiriasi nuo mokestinės atskaitomybės. Taigi dabar teikiu projektą, kuris tiesiog sulygina finansinės atskaitomybės principus su mokestinės. Ir bus taip, kad jeigu turtas tiesiog… jeigu rekonstravimas arba remontas prailgina turto naudingo tarnavimo laikotarpį ir pagerina jo naudingąsias savybes arba tik prailgina turto naudingo tarnavimo laikotarpį ar pagerina jo naudingąsias savybes, tada didina paties turto savikainą. Siūlau pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS.Ačiū. Jus nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis vėl A.Matulevičius. Prašom, kolega.
A.MATULEVIČIUS. Kadangi truputį nebuvau, reikia daugiau padirbėti.
PIRMININKAS. Prašom.
A.MATULEVIČIUS. Aš noriu paklausti tokį dalyką. Mane išmuša iš vėžių. (Juokas) Atsiprašau. Iš tikrųjų mes labai dažnai keičiame Pelno mokesčio įstatymą. Ar neatėjo laikas rengti naują šio įstatymo redakciją?
G.ŠIVICKAS. Ne. Galbūt paties Pelno mokesčio įstatymo nereikia, bet verslo standartai tai tikrai naujiena Lietuvoje ir kuo daugiau mes finansinę atskaitomybę priartinsime prie mokestinės, t.y. atvirkščiai, mokestinę atskaitomybę prie finansinės, tuo bus lengviau daryti buhalteriams ar įmonių vadovams pačius atsiskaitymus ir panašiai.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir V.Fiodorov. Prašom, kolega.
V.FIODOROV. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, prašom pasakyti, priėmus tokią jūsų pataisą, kam ji bus naudinga, ar valstybei, ar verslui?
G.ŠIVICKAS. Verslui.
V.FIODOROV. Ačiū.
G.ŠIVICKAS. Kartu ir valstybei.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, bet toli nenueikite, nes po to dar vienas jūsų klausimas. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Biudžeto ir finansų komitetas. Sutinkame? Ačiū. Nagrinėjame pavasario sesijoje. Ačiū.
Prašom, gerbiamasis G.Šivickai. Dabar 4 darbotvarkės punktas. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Jo registracijos Nr.IXP-2714. Irgi pateikimo stadija. Prašom.
G.ŠIVICKAS. Taip pat pavasario sesijoje, svarstant Pelno mokesčio įstatymą, buvo iškilęs toks klausimas. Jei iš tantjemos vieneto darbuotojo gaunamos premijos ir pašalpos išmokamos iš šio vieneto pelno, ar iš tiesų teisinga, kad apmokestinama 33%. Tuo labiau kad pats pelnas, tai yra jau paskirstymas iš paties pelno, kuris yra apmokestintas… Kilo abejonių diskutuojant dėl to, kad iš tikrųjų verslininkams nenaudinga skirti papildomas skatinimus iš pelno, kuris jau yra apmokestintas. Būtent todėl siūlau, kad tantjemos ir vieneto darbuotojo gaunamos premijos ir pašalpos, jei jos išmokamos iš šio vieneto pelno, būtų apmokestintos pagal pelno… kaip ir dividendai 15% ar 13% pelno… Atsiprašau, 15%, jeigu pelnas yra apmokestintas 15% ar 13%. Tai iš esmės susilygintų dividendų išmokomis. Tai būtų paskatinimas. Sakysime, jeigu įmonės turi pelno, papildomas išmokas darbuotojams arba tantjemoms…
PIRMININKAS. Ačiū. Jus nori paklausti kolegė S.Burbienė. Prašom.
S.BURBIENĖ. Gerbiamasis kolega, jūs turbūt žinote, kad per tantjemas yra išmokamos ne tokios mažos sumos ir kad tai yra būtent atlyginimas už darbą, vienoje ar kitoje valdyboje už posėdžius būtent atlyginama yra tantjemom. Premija… Dėl pašalpų galima ginčytis, bet premija yra taip pat atlyginimas už geriau padarytą darbą ar už kokius nors rezultatus, tai taip pat yra atlyginimas už darbą. Ir šitos sumos kaip tik yra tokios, kurios yra papildomai skiriamos. Ir jos nėra mažos. Ar jums neatrodo, kad tokiu būdu mažindami mokesčius jūs dar sudarote galimybę toms tantjemoms virsti jau ne dešimttūkstantinėmis, o dvidešimttūkstantinėmis?
G.ŠIVICKAS. Ačiū už klausimą. Mokestine prasme, ar tai būtų išmokama darbo užmokesčio pagrindu, ar tai po pelno paskirstymo, mokestine prasme tai iš esmės yra tas pats. Nes pagal darbo sutartį, tai yra jeigu už darbą mokėtų, tai būtų 33% plius „Sodra. Taip? O jeigu po pelno paskirstymo, tai jau pelnas 15% apmokestinamas ir plius vėl 15% tantjemos, lygiai taip pat ir „Sodra. Praktinio skirtumo beveik nėra, esmė tiktai ta, kad tai yra papildoma. Negali prognozuoti, ar turėsi didelį pelną, ar mažą. Jeigu jau pelno yra, galbūt reiktų ir sudaryti galimybę, kad papildomai galėtų skirti šias išmokas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Matau, kad yra norinčių kalbėti prieš. Vėl S.Burbienė. Prašom.
S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau šiam įstatymo projektui nepritarti. Ne veltui tantjemos buvo išskirtos iš kai kurių kitų išmokų ir apmokestinamos taip kaip darbo užmokestis. Jeigu kas pasižiūrėtumėte, kokias tantjemas gauna įvairių valdybų nariai, kurių darbo, taip sakant, rezultatus yra gana sunku apskaičiuoti, tai iš tiesų yra nemažos sumos. Čia yra vienintelis tiktai pliusas, kad žmogus mokės ne 39%, o 15%. Tai yra jam bus skirta daugiau pinigų būtent užmokės už darbą, kuris dar neaišku, kaip yra vertinamas. Jeigu mes iš tiesų negalime dėl įvairių priežasčių sumažinti mažai uždirbantiems pajamų mokesčio, kodėl mes turime mažinti tiems, kurie gauna dideles sumas?
PIRMININKAS. Ačiū. Kita nuomonė. Tai yra nuomonė už. A.Matulevičius. Prašom.
A.MATULEVIČIUS. Tikrai būčiau nekalbėjęs, bet kai yra sakoma, kad neaišku, už ką mokamos tantjemos, nebeiškenčiau ir turiu kalbėti. Visame pasaulyje aukščiausiai yra apmokamas geras vadovo darbas. Tantjemos ir mokamos dažniausiai vadovaujančiam personalui. Vadovaujančio personalo algos visame pasaulyje skiriasi keletą kartų nuo darbininkų algų. Tai nereiškia, kad darbininkų algos yra mažos. Lietuvoje mūsų bėda yra ta, kad darbininkų minimalios algos yra mažos. Jas reikia didinti, bet ne sąskaita vadovaujančio personalo, nuo kurio priklauso sėkmingas verslas, priklauso, kaip apskritai dirba įmonė ir priklauso, ar yra mokesčių į biudžetą ir ar galima spręsti biudžeto problemas. Man atrodo, reikia elementariai nesuprasti ekonominės abėcėlės, jeigu nepritariama tokiems dalykams. Apskritai tantjemos turėtų būti neapmokestinamos ir taip turėtų būti skatinamas aukštesnysis personalas, kuris savo smegenimis užtikrina progresą, varo į priekį. Tiktai tokie žmonės turi padaryti Lietuvą turtingą. Nes jeigu nebus išminties, nebus nieko. Kažkada, tarybiniais laikais (aš labai gerai žinau – buvau vadovu), darbininko alga buvo didesnė už inžinieriaus. Iki ko priėjom. Šiandien tos santvarkos nėra. Aš nenoriu, kad Lietuva taip pat ir baigtų. Todėl siūlau šiam įstatymo projektui pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, matau, kad reikia balsuoti. Taigi kviečiu balsuoti, o po to jau replikos po balsavimo. Matau, kad yra du entuziastai kalbėti. Gerbiamasis G.Šivickas dar norėjo ką paaiškinti?
G.ŠIVICKAS. Taip.
PIRMININKAS. Kaip autorius, trumpai.
G.ŠIVICKAS. Aš norėčiau pasakyti posėdžio pirmininkui, kad iš esmės galėtume prašyti šiam įstatymo projektui Vyriausybė išvados. Tegul įvertina.
PIRMININKAS. Gerai. Čia lengvina jūsų situaciją, bet vis tiek mes turime balsuoti. Mielieji kolegos, dabar balsuojame, ar pritariame po pateikimo tam projektui, apie kurį ką tiktai buvo kalbama. Prašom balsuoti.
Už – 25, prieš – 7, susilaikė 12. Pritarta.
Mielieji kolegos, Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Biudžeto ir finansų komitetas. Sutinkame? Ačiū. Nagrinėjame pavasario sesijoje. Ačiū.
Dabar, matyt, replika. Kolega J.Veselka. Prašom.
J.Veselka. Replika. Kai aš girdžiu tuos argumentus, kad taip yra visame pasaulyje, aš norėčiau, kad Seimo nariai niekada nematytų pasaulio tiktai savo akimis, o matytų įvairesnį. Tai gal galite tie, kurie sakote, kad taip yra visame pasaulyje, pasakyti, kokioje valstybėje, išskyrus estus, galbūt mus ir Rusiją, yra taip, kad tas, kuris uždirba 300 Lt, mokėtų tokį pat fizinių asmenų pajamų mokestį kaip tas, kuris uždirba 100 tūkst.? Išvardykite man tas valstybes.
PIRMININKAS. Gerai, tikiuosi, kad kas nors išvardys. O dabar imamės kito klausimo. Tiksliau, pirmojo vakarinio posėdžio darbotvarkės klausimo – Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo pakeitimo įstatymo 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Kviečių į tribūną (čia du autoriai) kolegą J.Čiulevičių. Projekto registracijos Nr.IXP-2650. Pateikimo stadija. Prašom. Aš siūlau… Čia kalbama apie vieną. Dovanokite, čia užrašytas vienas. Ką jūsų turite galvoje, kad du projektai? Prašom. Kooperatinės bendrovės.
J.ČIULEVIČIUS. Yra siūlomas Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto pakeitimas: „Balsuojant turėti vieną balsą nepaisant pajaus dydžio… kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) narys turi teisę perleisti jam priklausančią balsavimo teisę kitam bendrovės (kooperatinės bendrovės) nariui ar trečiajam asmeniui tik įstatuose numatyta tvarka. Taip siūloma vien dėl to, kad kartais kooperatyvo valdybai nežinant atsiranda tokių dalykų, kai pardavinėjami pajai nežinia kam ir nežinia dėl ko.
Ir 2 straipsnis – Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalių pakeitimas. Čia siūloma pripažinti netekusiais galios 3 straipsnio 2 ir 3 dalis. Vien todėl, kad suvienodintume kooperatyvų arba kooperatinių bendrovių įstatymo iki 1993 metų sąlygas ir vėliau įsigaliojusio įstatymo sąlygas.
PIRMININKAS. Ačiū. Du Seimo nariai nori paklausti. Pirmasis – S.Kružinauskas. Prašom, kolega.
S.KRUŽINAUSKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, pirmiausia norėčiau, kad jūs paaiškintumėte, kodėl (…) siūlymas įstatymo projekte Nr.IXP-2212, kur jau yra įrašytas… Šiandien mes siūlome jį toliau priiminėti ir jūs registruojate visiškai naują projektą parašydami tą patį. O klausti noriu taip. Kiek žinau, jūsų nuomonė ir jūsų komiteto nuomonė yra tokia, kad negerai įstatuose numatyti apyvartos apribojimą, negerai įstatuose numatyti dividendų dalijimąsi, negerai įstatuose numatyti administratoriaus skyrimo galimybę, tačiau gerai įstatuose numatyti pajų perleidimą. Ačiū.
J.ČIULEVIČIUS. Čia, man atrodo, tik jūsų samprotavimai ir tam tikri jūsų niuansai. Mūsų komiteto (štai man linksi galva ir pirmininko pavaduotojas G.Mikolaitis) nuomonė yra viena.
PIRMININKAS. Ačiū. ir J.Jučas nori klausti. Prašom, kolega.
J.JUČAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, pristatydamas projektą jūs paminėjote balsų skaičių, kad balsas nepriklauso nuo pajaus dydžio. Mano nuomone, aš nežinau, bet tai lyg ir kirstųsi. Vis dėlto pajaus dydis yra pajaus dydis ir nuo jo priklauso balsų skaičius. Čia visai logiška. Gal jūs paaiškintumėte savo požiūrį?
J.ČIULEVIČIUS. Mielasis kolega, jeigu jūs kada nors domėjotės kooperacija iš viso, tai klasikinėje kooperacijoje visada yra vienas pajus – vienas balsas nepaisant pajaus dydžio. Kitaip ir nebūna. Čia, matote, yra ne akcinė bendrovė, o kooperatyvas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar mes turime spręsti. Jeigu bendru sutarimu, tai tvarka. Niekas neprieštarauja? (Balsai salėje) Galime bendru sutarimu? Tada… Negalima? Tada bus kalbėtojai. Pirmasis – G.Mikolaitis. Prašom.
G.MIKOLAITIS. Ačiū. Aš tikrai prašyčiau visų pritarti šiai įstatymo pataisai. Kaip sakė kolega, čia vis dėlto yra kooperatinė bendrovė. Už pajų skaičių negali būti balsų skaičius. Tuo ir skiriasi nuo akcinės bendrovės. Prašyčiau visų palaikyti po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Kita nuomonė. Kolega S.Kružinauskas. Prašom.
S.KRUŽINAUSKAS. Pasikartosiu dar kartą. Jeigu iš tikrųjų įstatuose negalime numatyti, apibrėžti apyvartos galimybių arba draudimo, tai įstatuose apibrėžti pajų perleidimą (…) būti leidžiama. Todėl ir siūlau nepritarti šiam projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prašome pasiruošti balsuoti. Kolegos, dėmesio. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo profesoriaus J.Čiulevičiaus pasiūlytam projektui. Tai yra jo ir kolegos Z.Mačerniaus projektui, ir patikslinu pavadinimą: dėl įstatymo 3 ir 11 straipsnio. Prašome balsuoti, ar pritariame po pateikimo.
Už – 36, prieš – 1, susilaikė 11. Pritarta.
Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis komitetas būtų Kaimo reikalų komitetas. Ar sutinkame? Ačiū. Ir papildomas – Ekonomikos komitetas. Niekas neprieštarauja? Ačiū. Siūloma nagrinėti pavasario sesijoje.
Dabar ar ne gerbiamas P.Jakučionis turėtų eiti į tribūną dėl Seimo rinkimų įstatymo? (Balsai salėje) Tai čia kažkas supainiota. Vadinasi, šio klausimo nėra. Dar vieno klausimo nėra. Tokiu atveju V.Rinkevičius pateiks Savivaldybių tarybų rinkimo įstatymo 87 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Projekto registracijos Nr.IXP-2764.
V.RINKEVIČIUS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, praėjusiais metais Konstitucinis Teismas pripažino asmens dviejų mandatų negalimumą (tai susiję ir su Seimo nariais), taip pat Vyriausybės, apskričių administracijų, savivaldybių pareigūnų negalimą atstovavimą jų kontroliuojamose tarybose. Daugelis Seimo narių turi atsisakyti rajonų tarybų mandatų, taip pat tai padaryti turi ir apskričių administracijų ir savivaldybių pareigūnai. Taip išeina, kad žmonių lūkesčiai, kurie buvo siejami su tais išrinktais žmonėmis, kažkaip dingsta, nes ar Seimo narys, ar tas pareigūnas turi atsisakyti savo mandato visam laikui.
Tai nebūtų teisinga ir aš siūlau tokią pataisą, kad jeigu dingsta ta aplinkybė, kuri draudžia užimti, pavyzdžiui, rajono tarybos nario vietą, kad jis galėtų pretenduoti. Jeigu jo neišrenka vėliau Seimo nariu arba jis pakeičia darbą, nebedirba Vyriausybėje, apskrities administracijoje ir rajono savivaldybės administracijoje, kad jis galėtų tapti pirmasis eilėje iš tų, kurie nepateko į tarybą, ir jeigu pasikeičia, tarybos narys atsisako savo tarybos nario mandato arba miršta, arba dėl kitų aplinkybių, jis gali tapti toliau toje kadencijoje tarybos nariu. Vadinasi, rinkėjų lūkesčiai, susieti su tuo žmogumi, grįžta atgal, ir jis gali dirbti, pateisinti žmonių lūkesčius, kurie buvo su juo susieti.
PIRMININKAS. Ačiū. kolega E.Šablinskas nori paklausti. E.Šablinskas. Prašom.
E.ŠABLINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, pirmoji eilutė: „netekus savivaldybių mandato. Ar šioje sąvokoje slypi mūsų atsisakymas? Mes savanoriškai atsisakėme tų mandatų. O ten pasakyta „netekus. Ar nereikėtų vis dėlto įrašyti frazės „arba atsisakius? Dėl tam tikrų priežasčių. Čia konkrečiai pasakyta. Negalima dvigubai. Tai tiesiai įrašyti „atsisakius Seimo nario.
V.RINKEVIČIUS. Negalima sakyti, kad savo noru visi atsisakėme. Mes buvome verčiami aplinkybių. Aš, pavyzdžiui, tikrai ne savanoriškai atsisakiau, nežinau, kaip jūs. Tačiau aplinkybės mane vertė apsispręsti, arba aš lieku Seimo narys, arba aš lieku tarybos narys. Aš apsisprendžiau likti Seimo nariu. Aš manau, verčiami aplinkybių mes tai padarėme. O dabar, aplinkybėms pasikeitus, mes vėl galėtume grįžti, pavyzdžiui, į rajono tarybą. Aš taip manau. (Balsai salėje) Taip galios ir mums. Galios. Būtent taip. (Balsai salėje) Galbūt. Čia koreguoti galime. Redaguoti galima, aš visiškai sutinku.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju. Daugiau klausimų nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis ir vienintelis būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Sutinkame? Ačiū. Nagrinėsime pavasario sesijoje. Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, liko pusantro klausimo. Pirmas rezervinis, tai yra nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo pakeitimo projektas. Čia užrašyta svarstymas ir priėmimas. Aš siūlau, atsižvelgęs į dar galimas fliuktuacijas frakcijose, apsiriboti tik svarstymu. Kol kas jokių pasiūlymų nebuvo, nei pataisymų, nei ištaisymų. Jeigu niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) O priėmimą darysime vėliau, kitą savaitę ar kurią kitą dieną. Ačiū. Tai ir šis klausimas baigtas.
Tada lieka paskutinysis klausimas – darbotvarkė. Vieną minutėlę. Aš turiu pirmiausia jūsų paklausti, ar galiu iš čia? Kadangi, matote, daugiau pavaduotojų nėra. (Balsai salėje) Galima? (Balsai salėje) Na, jeigu neleisite, liksime be darbotvarkės. O darbotvarkė tikrai labai įdomi, gerbiamieji kolegos. Mes turėtume baigti pratęstą rudens sesiją. Bet turbūt pastebėjote, kad darbotvarkėje yra vienas kukliai užrašytas punktas. Svarbiausia, kaip rezervinis klausimas. Seimo nutarimas dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo rudens sesijos pratęsimo. Bet mes jį nagrinėsime tada, kai ateis laikas. Aš tik atkreipiu dėmesį, kad darbotvarkėje yra tas labai įdomus klausimas. O pačioje darbotvarkės pabaigoje nėra lyg ir būtino žodžio „himnas.
Taigi yra planas pratęsti. Primenu, kad jis susijęs su dviem dalykais. Gal planas ir blogas, bet gyvenimas reikalauja. Jis susijęs su dviem dalykais. Tai yra su galima Konstitucijos pataisa, kurią mes vis svarstome ir niekaip neapsvarstome. Bet jeigu apsvarstysime, turės būti išlaikyti atitinkami terminai, todėl niekaip sausio mėnesį nespėsime to padaryti. Tai viena priežastis. O kita priežastis žinoma ne tik Lietuvai, bet ir likusiam pasauliui – tai apkaltos procesas. Jeigu Specialioji tyrimo komisija savo darbą baigs taip, kaip mes jai esame užrašę, vasario 13 d., tai ir dėl to reikia pratęsti sesiją. Štai tos priežastys.
Na, o tą savaitę, kuri mūsų laukia, yra net 15 eurointegracinių klausimų. Tai yra pagrindiniai klausimai, ir aš jų čia nevardinsiu. Jūs juos matote, bet tiesiog tik atkreipiu dėmesį, kad dabar tam mes tikrai skiriame pakankamą dėmesį.
Antras dalykas, į kurį noriu atkreipti jūsų dėmesį, tai yra ketvirtadienį 8 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo projektas, arba, tiksliau, projektai. Užtai čia tokia keista numeracija. Kadangi mes gruodžio mėnesį paketu nepriėmėme ATPK pataisų, sutarėme, kad priimsime pratęstos sesijos pabaigoje. Nesvarbu, kad jinai dar nesibaigs. Todėl čia visi projektai sujungiami į vieną ir daromas priėmimas.
Ir ketvirtadienį pagal eilę turėtų būti kolegų liberalcentristų opozicinė darbotvarkė, bet susitarus su jais bus klausimai tie, kurie neatidėliotini, o likusį laiką užpildys Seimo narių projektai pagal projektų registracijos eilę.
Toks yra kitos savaitės posėdžių darbotvarkių projektas. Ir, kaip matau, keli Seimo nariai nori paklausti. Išties visiems įdomu. A.Matulevičius vėl pirmasis. Prašom.
A.MATULEVIČIUS. Reikia mokėti pirmam būti.
PIRMININKAS. Tikrai.
A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, viskas gerai, bet aš tikrai nesuprantu. Na, negi negalima, jūs toks organizuotas žmogus, priversti Kanceliariją surašyti tą slaptą punktą – Seimo narių projektai pagal jų registracijos eilę. Mes negalime planuoti savo darbo. Paimate ir išbraukiate mūsų projektą. Būtų prašymas ateityje rašyti, o ne užšifruoti.
PIRMININKAS. Aš sutinku su tamsta, bet tai yra susiję su ta aplinkybe, kurią aš išdėsčiau. Tą laiką turėjo užimti opozicinė darbotvarkė. Kadangi jos neliko, mes užrašėme taip. O gal jie staiga pageidaus pirmadienį.
A.MATULEVIČIUS. Tai gal opozicijos nėra Seime?
PIRMININKAS. Ne. Šito klausimo šiandien siūlau nespręsti. M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Dėkui. Aš, kaip jūs sakėte, dėl to įdomaus klausimo. Ar, kaip jūs mums aiškinote, tik du klausimai tame įdomiame klausime bus, ar mes dirbsime įtemptai dvi savaites arba tris? Kaip čia bus?
PIRMININKAS. Aš galiu pasakyti. Išties ir Seniūnų sueigoje, ir Seimo valdyboje, ir galų gale frakcijų posėdžiuose kelis kartus buvo kalbėta, kaip mes turėtume dirbti. Kalbant apie tai, kaip mes turėtume dirbti, turėta galvoje visi šitie metai, kurie ir mums, ir Lietuvai yra ypatingi. Išties dveji rinkimai garantuoti, o gal dar ir treti. Ir daug visokių kitų klausimų. Vadinasi, iš esmės mes su jumis vasaros atostogų tikrai neturėsime. Ir dalis aktyvių Lietuvos žmonių taip pat vasaros atostogų neturės. Suprantamas noras, kad tarp rudens, nors ir pratęstos, sesijos ir pavasario sesijos būtų bent viena ar dvi nedidelės pauzės. Todėl, jeigu ir pratęsime sesiją, posėdžiai, matyt, turėtų būti iš esmės du ar trys.
Pirmas posėdis, kai mes gausime Specialiosios tyrimo komisijos išvadą. Jeigu jinai bus, aš negaliu tvirtinti, nežinau, kada bus, bet aš taip skaičiuoju, jeigu jinai bus vasario pradžioje, vadinasi, pirmas posėdis po sausio 29-osios būtų apie vasario 5 dieną. Galbūt tą dieną galėtų būti ir Konstitucijos pataisos svarstymas, jeigu, žinoma, komitetas laiku padarys, t.y. Teisės ir teisėtvarkos komitetas. O ten esama ginčų. Ir tada antras posėdis arba du, sakysime, posėdžiai vieną dieną galėtų būti vasario 17 d. arba 19 dieną. Žinoma, prie tų dviejų klausimų, be abejo, būtų ir kiti klausimai, kurie yra aktualūs ir kurių nereikėtų nukelti pavasario sesijai. Bet išties, dar kartą sakau, būtų tam tikra pauzė po sausio 29 d. ir po to pauzė po vasario 19-osios, maždaug iki kovo mėnesio.
A.Salamakinas. Prašom.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pirmininke, dėl antradienio trečiojo rezervinio. VRK dvejų metų veiklos ataskaitai skiriama tik 5 minutės, ir išsyk pateikimas, svarstymas, priėmimas. Ar tai taip skubu?
PIRMININKAS. Kad lyg ir didelių ginčų nebūdavo. Bet jeigu jūs manote, kad čia reikia išdėlioti per kelias dienas, atsižvelgiant į tai, kad bus dveji ar treji rinkimai, tai mes galime apsiriboti pateikimu, o po to, jau kitą dieną, apsvarstyti ir priimti. Ir gal dar kuris komitetas galėtų panagrinėti. Čia ne problema. Ir V.Fiodorov. Prašom, kolega.
V.FIODOROV. Ačiū, pirmininke. Jūs iš esmės atsakėte į mano klausimą, bet gal norėčiau pasiūlyti nutarimo pavadinimą – gal ne „Rudens sesijos pratęsimas, o „Pavasario sesijos paankstinimas.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Čia jūs mane užvedate ant kitos svarbios minties. Dėl tam tikrų įvykių, nesusijusių nei su viena mano minėta priežastimi, nei su kita, išties būtų tikslinga mums susirinkti kovo pradžioje. Išties. Čia jūs mano mintis nuspėjote, bet negaliu dar visko pasakyti. (Balsai salėje) Taip, galima kalbėti. Baigiame Rudens sesiją ir paankstiname pavasario sesiją. Ačiū už gerą pasiūlymą, kuris mano širdžiai yra labai mielas. (Balsai salėje) Žiemos sesija nenumatyta Konstitucijoje. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu, ar dar kas nori dėl balsavimo motyvų? (Balsai salėje) Gerai. Dėl balsavimo motyvų niekas nenori… Ne, V.Rinkevičius vis dėlto nori žodį pasakyti. Prašom.
V.RINKEVIČIUS. Aš turiu…
PIRMININKAS. Mes šiandien kalbame apie savaitės darbotvarkę, o ne apie pratęsimą.
V.RINKEVIČIUS. Aš apie pratęsimą norėjau kalbėti.
PIRMININKAS. Ne ne. Apie pratęsimą bus atskirai, antradienį. (Balsai salėje) Kolega V.Rinkevičius turi užbaigti mintį. Mes dabar kalbame apie kitos savaitės darbotvarkę.
V.RINKEVIČIUS. Siūlau pritarti kitos savaitės darbotvarkei ir visiems balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, paskutinį kartą šiandien registruojamės ir balsuojame, ar pritariame kitos savaitės plenarinių posėdžių darbotvarkei. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 47. Už – 41, susilaikė 4. Atsiminsime juos. (Balsai salėje) Tada vienu mažiau: 42 – už. Gerai. Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, visi klausimai išnagrinėti. Niekas jokių pareiškimų nenori daryti. Taigi posėdį baigėme. Ir gero vakaro, ir gero savaitgalio, matyt. (Balsai salėje) Ačiū už linkėjimus. Posėdis baigtas.