Penkiasdešimt šeštasis (466) posėdis
2004 m. sausio 20 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SKARDŽIUS

2004 m. sausio 20 d. (antradienio) darbotvarkė

PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Labas rytas, gerbiamieji kolegos. Pradedame sausio 20 dienos, antradienio, rytinį plenarinį posėdį. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 36 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, dar bus progos registruotis. Gerbiamieji kolegos, reikėtų mums patvirtinti šios dienos plenarinių posėdžių darbotvarkę. Ar galėtume ją patvirtinti bendru sutarimu? Ačiū už supratimą. Darbotvarkė patvirtinta bendru sutarimu.

Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2988*ES (priėmimas)

Darbotvarkės pirmasis klausimas – Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2988. Priėmimas. Kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narį A.Kašėtą į tribūną.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo projekto pagrindinis tikslas – suderinti mūsų įstatyminę bazę, reglamentuojančią Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo tam tikras nuostatas, su europinės teisės nuostatomis. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pritarė bendru sutarimu komiteto suredaguotam projektui. Siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, pataisų ir siūlymų priėmimo stadijoje nėra. Pradėsime priėmimą pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų prašau išsakyti nuomonę. Nėra. Ar bendru sutarimu galime priimti 1 straipsnį? 1 straipsnis priimtas.

2 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų prašau išsakyti nuomones. Nėra. Ar bendru sutarimu galime priimti 2 straipsnį? 2 straipsnis priimtas.

3 straipsnis. Dėl 3 straipsnio priėmimo dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 3 straipsnį? 3 straipsnis priimtas.

Dėl viso įstatymo dėl balsavimo motyvų. Prašau, kolegos, išsakyti nuomones dėl balsavimo motyvų. Nėra. Prašom registruotis. Balsuosime. Kas už tai, kad įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 58. Už balsavo 57, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Šalpos (socialinių) pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3060(2*) (priėmimas)

Darbotvarkės 1-2a ir 1-2b klausimai. Šalpos (socialinių) pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3060. Priėmimo stadija. Kviečiu komiteto pirmininką A.Sysą.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo plenariniame posėdyje pastabų Lietuvos Respublikos šalpos (socialinių) pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui negauta, todėl siūlau pradėti priėmimą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu sutiktumėte, siūlyčiau priiminėti jį skirsniais. 1 straipsnis. Dėl pirmojo skirsnio dėl balsavimo motyvų ar būtų norinčių kalbėti? Nėra. Ar pirmąjį skirsnį galime priimti bendru sutarimu? Pirmasis skirsnis priimtas.

Antrasis skirsnis. Dėl antrojo skirsnio dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti antrąjį skirsnį? Antrasis skirsnis priimtas.

Trečiasis skirsnis. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti, pataisų taip pat nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti trečiąjį skirsnį?

A.SYSAS. Galima.

PIRMININKAS. Trečiasis skirsnis priimtas. Ketvirtasis skirsnis. Dėl ketvirtojo skirsnio dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti ketvirtąjį skirsnį? Ketvirtasis priimtas.

Penktasis skirsnis. Dėl penktojo skirsnio dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti penktąjį skirsnį?

A.SYSAS. Galime.

PIRMININKAS. Penktasis skirsnis priimtas. Šeštasis skirsnis. Dėl šeštojo skirsnio dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti šeštąjį skirsnį? Šeštasis priimtas.

Septintasis skirsnis. Dėl septintojo skirsnio dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti septintąjį skirsnį? Septintasis skirsnis priimtas.

Aštuntasis skirsnis. Dėl aštuntojo skirsnio dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti aštuntąjį skirsnį?

A.SYSAS. Galime.

PIRMININKAS. Aštuntasis priimtas. Dėl viso 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 1 straipsnį? Paskirsniui priėmėme visus. Ačiū, priimta.

Dėl 2 straipsnio nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 2 straipsnį? 2 straipsnis priimtas.

Ir 3 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Kolege Narviliene? Ne. Klaida įvyko. Dėl 3 straipsnio dėl balsavimo motyvų nesant norinčių kalbėti, ar bendru sutarimu galime priimti 3 straipsnį? 3 straipsnis priimtas. Taigi, kolegos, baigėme priėmimą pastraipsniui. Kviečiu registruotis ir balsuoti dėl viso įstatymo.

Kas už tai, kad įstatymas, projekto Nr.IXP-3060, būtų priimtas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 65. Už balsavo 62, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Invalidų socialinės integracijos įstatymo 1, 3, 4, 5 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3061(2*) (priėmimas)

Darbotvarkės 1-2b klausimas – Invalidų socialinės integracijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3061. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, tai yra ką tik priimto Šalpos (socialinių) pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto lydintysis įstatymas. Po svarstymo plenariniame posėdyje pastabų negauta, todėl siūlau priimti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pradedame priėmimą pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 1 straipsnį?

A.SYSAS. Galime.

PIRMININKAS. 1 straipsnis priimtas. Dėl 2 straipsnio. Ar bendru sutarimu galime priimti 2 straipsnį? 2 straipsnis priimtas. Dėl 3 straipsnio.

A.SYSAS. Galime.

PIRMININKAS. Ar bendru sutarimu galime priimti 3 straipsnį? Kolega V.Einoris. Dėl viso? Atsiprašau, klaida įvyko. Ar bendru sutarimu galime priimti 3 straipsnį? 3 straipsnis priimtas.

4 straipsnis. Dėl 4 straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 4 straipsnį? 4 straipsnis priimtas.

5 straipsnis. Dėl 5 straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 5 straipsnį? 5 straipsnis priimtas.

6 straipsnis. Dėl 6 straipsnio dėl balsavimo motyvų nesant norinčių kalbėti, ar bendru sutarimu galime priimti 6 straipsnį? 6 straipsnis priimtas.

7 straipsnis. Dėl 7 straipsnio dėl balsavimo motyvų nesant norinčių kalbėti, ar bendru sutarimu galime priimti 7 straipsnį? 7 straipsnis priimtas. Taigi baigėme priėmimą pastraipsniui.

Gerbiamieji kolegos, prašau kalbėti dėl viso įstatymo priėmimo dėl balsavimo motyvų. Nėra. Prašau registruotis, balsuosime. Kas už tai, kad įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 65.

Už balsavo visi 65, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės pertvarkymo į uždarąją akcinę bendrovę įstatymo projektas Nr.IXP-3129(2*)ES (svarstymas)

Darbotvarkės 1-3 eurointegracinis klausimas – Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės pertvarkymo į uždarąją akcinę bendrovę įstatymo projektas Nr.IXP-3129. Svarstymo stadija. Kviečiu Ekonomikos komiteto pranešėją ponią K.D.Prunskienę.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, mes, kaip Ekonomikos komiteto išvadų rengėjai, pateikėme patobulintą antrąjį variantą, kuriame yra įrašytos pataisos, palyginti su pirminiu Vyriausybės teiktu variantu. Taigi 2 straipsnyje yra nuostata, kuri reiškia, jog pertvarkant Ignalinos atominės elektrinės valstybinę įmonę į uždarąją akcinę bendrovę yra nuostata, kad visų akcijų savininkė turi būti valstybė. Manome, kad neturėtų būti įvairių interpretavimų ir netgi spekuliavimų šia tema. Mes puikiai žinome, kad Ignalinos atominė elektrinė po to, kai ji buvo restruktūrizuota kaip elektros energijos gamintoja, kaip atominės energetikos objektas, turėtų pasilikti valstybės nuosavybė ir skirtingų interpretacijų, taip suformulavus 2 straipsnį, galimybė tiesiog nunyktų. Panašią pastabą apsvarstęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas įrašė kaip savo nuostatą, kad šis klausimas turėtų būti panašiu būdu sprendžiamas. Taigi šiuo atveju mes įvertiname ir ano komiteto nuomonę.

3 straipsnyje atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatyta Vyriausybės data pasiūlyti Vyriausybei iki 2005 m. sausio 1 d. pateikti Seimui atitinkamą Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, mūsų manymu, suderinus su įstatymo projekto teikėjais, ji keičiama į bendresnio pobūdžio terminą, t.y. nurodomas teikimo terminas kartu su nutarimu dėl valstybės įmonės pertvarkymo į uždarąją akcinę bendrovę. Vadinasi, kai tas nutarimas bus parengtas, lygiagrečiai turėtų būti priimamas ir Seimui pateiktas atitinkamas projektas, kuris paminėtas 3 straipsnyje. Taip yra apdairiau, kad paskui nebūtų reikalo dar kartą keisti šį įstatymą, jeigu kartais iki sausio 1 d., pavyzdžiui, Vyriausybė nesuskubtų ar nerastų reikalo tiesiog tą nutarimą parengti. Greičiausiai čia daugiau dėl realių galimybių galėtų taip atsitikti.

Todėl dabar tas patobulintas projektas, atrodytų, neturėtų kelti kokių nors abejonių, o motyvai, kodėl šią įmonę, kaip valstybės įmonę, yra siūloma tuo projektu pertvarkyti į uždarąją akcinę bendrovę, yra išdėstyti aiškinamajame rašte, manau, kad galbūt gaišinti jūsų laiko ir nederėtų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajai pranešėjai. Kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką kolegą A.Sadecką pateikti komiteto išvadą.

A.SADECKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė įstatymo projektą ir pasiūlė pagrindiniam komitetui jį tobulinti. Siūlo numatyti, kad pertvarkius valstybės įmonę Ignalinos atominė elektrinė į uždarąją akcinę bendrovę visos akcijos nuosavybės teise priklausytų valstybei. Labai gerai, kad mūsų ir pagrindinio komiteto, Ekonomikos komiteto, pozicijos sutapo ir projektas yra pataisytas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Vėl kviesčiau kolegę K.D.Prunskienę, kaip komisijos pirmininkę, pateikti išvadą. Ar galėtumėte telefonus išjungti, kolegos liberalai? Komisijos Ignalinos atominės elektrinės regiono problemoms išvada.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, komisija visiškai pritarė patobulintam variantui. Mūsų nuomonė su Ekonomikos komitetu sutapo. Kartu noriu pabrėžti, kad pagal Branduolinės energetikos įstatymo patobulintą 5 straipsnį atominės energetikos srityje yra galimas ne tik valstybės kapitalo dalyvavimas, kitaip tariant, taip pat privatus. Čia šio įstatymo projekto prieštaravimo nėra tuo atžvilgiu, kad kalbant apie atominės energetikos perspektyvą ir turint minty jau baigiamus tyrimus, kurie įrodo, kad atominės energetikos tęstinumas technologiniu ir ekonominiu požiūriu yra galimas ir tikslingas, nauja atominė jėgainė turimos infrastruktūros pagrindu, t.y. infrastruktūros, kuri egzistuoja be reaktorių Ignalinos atominėje elektrinėje, tokia jėgainė yra galima ir galėtų būti ne vien tik Lietuvos valstybės kapitalo, bet taip pat ir privačių investuotojų, kurie ateitų investuoti į naujų reaktorių statybą, dalyvavimo dėka. Todėl manyti, kad štai dabar mes, priimdami Valstybės įmonės Ignalinos atominė elektrinė pertvarkymo į uždarąją akcinę bendrovę įstatymą, užkirstume kelią privačiam kapitalui ateiti į atominę energetiką apskritai, nėra tokio pagrindo. Tai būtų įmanoma kuriant iš esmės naują įmonę, tačiau turimos infrastruktūros pagrindu. Ačiū. Atsiprašau, mes palaikome tą projektą, komisija tam vienbalsiai pritarė. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame komitetų atstovams, kurie pateikė komitetų išvadas.

Gerbiamieji kolegos, svarstymo stadijoje nebuvo pataisų ir siūlymų, dėl kurių čia turėtume priimti sprendimus, todėl prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų po svarstymo. Kolega J.Veselka – nuomonė prieš dėl balsavimo motyvų.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, su ta atomine energetika mums išeina kažkokie žaidimėliai. Energetikos strategijoje aiškiai užrašėme, kad branduolinė energetika Lietuvoje turi būti tęstina… nepertraukiamumas ir tęstinumas branduolinėje energetikoje. Buvo aptarta tuos žodžius rašant todėl, kad galbūt pavyks pritraukti privatų kapitalą ir arba pastatyti naują jėgainės tos infrastruktūros pagrindu, arba modernizuoti reaktorius. Jeigu laikytumės tos strategijos… ir apskritai valstybės kapitalas į UAB, kai uždaromas, man apskritai nepriimtinas principas. Kas kas, o valstybė turėtų būti atvira savo įmonėmis. Ir dabar mes užrašome, kad UAB, tai jau niekas kitas negali įeiti ten, plius šimtą procentų tik valstybei. Tada su strategija, kurią mes priėmėme čia, taip pat jau kertasi. Ir viskas. Čia aiškina: čia laikinai, čia gerai, čia yra rengiami tie, tie, tie. Aš nesuprantu. Pirma klaida buvo, kad valstybės įmonė negali siekti pelno, ji turi dirbti tiktai pagal privačią teisę.

Tai reikia ne palikti valstybinę, o reikia perkurti į akcinę. Todėl darome uždarąją, nors patys suprantame, kad galbūt reikės naujų technologijų, kviestis privatų kapitalą. Į visa tai neatsižvelgiama, aš manau, kad įstatymas atitinka tik šios dienos politinį faktą. Vieni bijo, kad gali ateiti privatus kapitalas, o kitiems, jeigu jūs bijote, mes patenkinsime, o gyvenimas parodys. Todėl taip elgtis su Lietuvos branduoline energetika, kuri yra pažangiausia… Pažiūrėkite, ką daro amerikiečiai. Jie jau siųs erdvėlaivius į Mėnulį tam, kad parsivežtų branduolinio kuro, o mes atsisakome ir pereiname prie visokių degalų. Atsiprašau, tokių blogų užkariautojų Lietuvos istorijoje dar nebuvo.

PIRMININKAS. Girdėjome nuomones dėl balsavimo motyvų. Gerbiamieji kolegos, prašau balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo šiam įstatymo projektui, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 56. Už balsavo 51, prieš – 1, susilaikė 4. Pritarta po svarstymo.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3080(2*) (svarstymas) (taikoma skubos tvarka)

Darbotvarkės 1-4 klausimas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3080. Svarstymo stadija. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką A.Sysą.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo plenariniame posėdyje daugiau pastabų dėl šio įstatymo negauta, todėl siūlau priimti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto…

A.SYSAS. Priėmimas.

PIRMININKAS. Čia svarstymo stadija, gerbiamasis kolega. Nr.IXP-3080. Komiteto išvada.

A.SYSAS. A, gerai, aš jau susipainiojau, atsiprašau. Tiek daug visko.

Mielieji kolegos, komitetas svarstė šį įstatymą. Buvo gautas Teisės departamento atsiliepimas, kuris atitinka… Taip pat du siūlymus teikia mūsų kolegos Seimo nariai J.Veselka, P.Jakučionis. Kolegos Seimo nario J.Veselkos siūlymui siūlome nepritarti, nes visa socialinio draudimo sistema yra siejama su draudžiamomis pajamomis ir sieti vieną dydį su minimalia mėnesine alga, juo labiau kad yra skirtingos mėnesinės algos, būtų labai didelė painiava. Todėl iš dalies mes, sakykime, šiek tiek kompensuojame tą siūlymą, didindami bendrą pašalpos dydį nuo 60% iki 70%. Vyriausybė siūlė 65%, vadinasi, iš principo visiems padidėjimas yra didesnis.

Dar yra viena problema, tai pačios minimaliausios pašalpos mokėjimas tiems žmonėms, kurie neturi pakankamai draudiminio stažo. Svarstymo metu teiravomės ir ministerijos, ir Socialinio draudimo valdybos, kada mes galėtume iš principo peržiūrėti ir minimalių dydžių padidinimą. Komitetas kreipėsi su prašymu, kad būtent šios dvi institucijos padarytų skaičiavimus, kiekgi maždaug reikėtų pinigėlių, sakykime, 20% padidinti minimalią mėnesinę išmoką – motinystės arba tėvystės pašalpą, kad mes galėtume planuoti tolesnę ateitį. Nes šiandien, pavyzdžiui, motinystės išmokos dydis – 93 litai, aišku, yra be galo mažas. Bet šis įstatymas yra grindžiamas draudiminiu principu ir nesinorėtų nutolti nuo jo. Iš principo visas socialinis draudimas remiasi draudiminiu... Kiek žmogus dalyvauja, draudžiasi, tiek išmokama. Šią problemą galima spręsti ir darant tam tikras priemokas mažesnes socialinio draudimo išmokas gaunančioms motinoms arba tėvams iš valstybės biudžeto.

Pono P.Jakučionio siūlymui išbraukti 6 dalies 2 dalį iš esmės mes pritariame, nes noriu atkreipti dėmesį, kad 6 straipsnio įstatyme nelieka. Lieka tik 21. Būtent ta pinigų suma, kuri turėjo būti išnaudota taisant 6 straipsnį, nukreipiama panaudoti į 21 straipsnį.

Be to, buvo Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymai. Mes tam pritarėme. Būtent irgi panašus siūlymas, ką komitetas ir padarė. Į Šeimos ir vaiko reikalų komisijos pasiūlymus irgi iš dalies atsižvelgta. Todėl komitetas, keturiems balsavus už, vienam susilaikius, pritarė šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju už pristatytą Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto išvadą pristatyti kolegą V.Saulį. Kolega A.Butkevičius, komiteto pirmininkas, pristatys išvadą.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Mūsų komiteto galutinė išvada yra tokia: pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui išnagrinėti galimybę padidinti motinystės (tėvystės) pašalpos, mokamos nuo pašalpos gavėjo kompensuojamo uždarbio, procentinį dydį, nedidinant galiojančiame įstatyme įtvirtintos maksimalios motinystės (tėvystės) pašalpos gavėjo vidutinio mėnesinio kompensuojamo uždarbio pašalpoms skaičiuoti sumos. Mūsų komitetas šiam pasiūlymui pritarė bendru sutarimu ir pritarė šiam įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu kolegę G.Purvaneckienę, Šeimos ir vaiko reikalų komisijos pirmininkę.

G.PURVANECKIENĖ. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Šeimos ir vaiko reikalų komisija svarstė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Mes svarstėme Seimo nario P.Jakučionio pasiūlymą, kuriam pritarėme, nes ir komisijos buvo tokia pati nuomonė. Svarstėme Seimo nario J.Veselkos pasiūlymus. Kadangi šiam jo pasiūlymui įgyvendinti reikia papildomų lėšų, kurios nenumatytos, mes siūlėme pagrindiniam komitetui, kad jis šią pataisą perduotų Vyriausybei, jos nuomonei išgirsti. Bendra išvada yra tokia. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui. Nepritarti projekto 1 straipsniui, kuriame siūloma pakeisti įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, bei papildyti šį straipsnį 3 dalimi. Toks papildymas būtų naudingas tik pačiam turtingiausiam visuomenės sluoksniui, tačiau neapimtų tų, kurie gauna minimalius atlyginimus. Trečia. Iš dalies pritariant projekto 2 straipsniui, kuriuo keičiamas įstatymo 21 straipsnis, siūlyti pagrindiniam komitetui dar daugiau padidinti pašalpos gavėjo kompensuojamo uždarbio procentus. Tikslius procentus siūlome apskaičiuoti panaudojant biudžete planuotas lėšas svarstomo projekto 1 straipsnio 3 dalies įgyvendinimui. Tą pagrindinis komitetas ir padarė siūlydamas padidinti procentus iki 70. Ir ketvirta. Siūlyti pagrindiniam komitetui paklausti Vyriausybės nuomonės dėl Seimo nario J.Veselkos pasiūlymo įgyvendinimo. Manome, jog tam reikės papildomų lėšų. Balsavimo rezultatai: 5 – už, 1 susilaikė. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkojame. Girdėjome komitetų išvadas dėl šio įstatymo projekto. Pradedame diskusijas. Diskutuoti užsiregistravęs kolega J.Veselka, kurį kviečiu į tribūną.

J.VESELKA. Laba diena, Seimo nariai. Mano pasiūlymas išplaukia iš tokio požiūrio. Galima laikytis tokio požiūrio, kurį siūlo gerbiamasis A.Sysas, kad viskas susiję su draudžiamomis pajamos ir tai yra vertinama, lyg per tą laiką žmogus nedirba ir jis netenka tam tikros dalies pajamų dėl savo darbo įgūdžių ir todėl jam kompensuoja. Aš manau, kad šitą filosofiją, skiriant tėvystės, motinystės pašalpas, reikėtų praplėsti. Kodėl aš taip manyčiau, kad reikėtų praplėsti? Kaip žinote, Lietuvoje yra labai didelė diferenciacija. Vieni tokias pajamas turi, kiti apskritai beveik jokių pajamų neturi. Į vaiko gimimą reikia žiūrėti kaip į naują į Lietuvą atėjusį žmogų, kuris dirbs ir pirminiame etape jis turi turėti bent priimtinas sąlygas augti pusę metų, tris ar kiek. Jeigu mes pasižiūrėsim išplėstinės filosofijos požiūriu, kad to žmogaus gimimo reikia valstybei, o ne tik kompensuoti tai, ko jis neteko, tada aš žiūriu taip: ir turtingo, ir vargšo – abiejų gimsta nuogi; ir turtingo, ir vargšo motinoms vienodai skauda; ir turtingo, ir vargšo vaikui reikia vienodai pavalgyti; ir turtingo, ir vargšo gali gimti arba talentas, arba nusikaltėlis. Bent pirminiame etape, kai gimė naujas vaikas, manau, kad reikėtų garantuoti motinai ir tam vaikui bent jau to lygio pajamas, kurios sudaro minimalią algą. Visa kita tegul pagal draudžiamąsias pajamas, bet tos išmokos už kelis mėnesius vaikui gimus – vis dėlto minimali išmoka turi būti ne mažesnė kaip nustatytas minimalus atlyginimas. Taip, tai pareikalautų tam tikrų pinigų, be abejo, pareikalautų, bet kaip aš žiūriu, kai užbaigus metus valdininkams yra išmokamos algos dydžio premijos, tai yra nuo 5, 6, 10 tūkstančių ir t.t. Argi jiems, gaunantiems tokias algas, dar reikia duoti tokias premijas? Jeigu mes pasižiūrėsime tų persisotinusiųjų pajamas ir jų vaikų gyvenimą, ir tų, kurios gauna, kaip sakė, po 93 litus gimdydamos naują gyvybę (aš nekalbu, būna įvairių), manau, kad tų pinigų tikrai galima surasti, tuo labiau kad Lietuvos sunki demografinė situacija. Tam, kad mes spręstume ne tik per draudžiamąsias pajamas, bet gilesniu požiūriu – ateina naujas Lietuvos žmogus, kuris viską perims. Jis pradiniame etape turėtų bent mėnesį pagyventi visiško komunizmo sąlygomis, t.y. nepriklausomai, ar jis gimė pas turtingą, ar jis gimė pas vargšą, o paskui gyvenimas jį nustums ten, kur jis ir nesugebės dėl savo moralinių ir kitų dalykų… Todėl aš manyčiau, kad mano pataisa neprieštarauja draudžiamosioms pajamoms, bet leidžia padidinti pagal gilesnį supratimą, kas yra ta pašalpa. Aš manyčiau, kad mano pataisai reikia pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu pagrindinio komiteto pranešėją kolegą A.Sysą į tribūną. Nagrinėsime pataisas šiam projektui. Prašom, gerbiamasis kolega. Seimo narys J.Veselka teikia pataisą, kuriai nepritaria komitetas. Prašom pataisos autorių trumpai pateikti pataisą.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, nenorėdamas jums trukdyti laiko, aš savo pažiūrą ir argumentus išdėsčiau iš Seimo tribūnos. Todėl prašom apsispręsti.

PIRMININKAS. Komiteto išvada, kodėl nepritariate.

A.SYSAS. Komiteto išvada yra tokia: 6 straipsnio jau neliko. Pono J.Veselkos pataisa yra 6 straipsniui. Mes jį išvis išbraukiame, įstatyme lieka tik vienas 21 straipsnis. Nėra ką taisyti. Šiek tiek pakomentuosiu J.Veselkos kalbą. Vis tiek mes turime laikytis draudiminio principo, nes tikrai gausime paskaičiavimus iš Vyriausybės, kiek reikėtų pinigėlių padidinti nors šiek tiek minimalias ir motinystės, ir tėvystės pašalpas. Prie to klausimo tikrai grįšime, nes ta suma, kuri šiandien mokama, yra apgailėtinai maža ir tikrai ir šiam Seimui, ir ateities seimams čia būtinai reikia dirbti. Todėl iš dalies į J.Veselkos siūlymus irgi yra atsižvelgta.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos…

J.VESELKA. Dėl vedimo tvarkos. Tas pakeitimas, kur to straipsnio jau nebeliko, yra formalus, o čia yra esminis pasiūlymas. Todėl aš prašyčiau, kad vis dėlto būtų balsuojama dėl šio esminio pasiūlymo, o formali pusė negali būti argumentas nebalsuoti.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų dėl šios pataisos prašom kolegę G.Purvaneckienę – nuomonė prieš teikiamą pataisą.

G.PURVANECKIENĖ. Ačiū. Gerbiamasis pirmininke ir gerbiamieji kolegos, mūsų komisija laiko J.Veselkos pasiūlymą iš esmės geru. Galbūt dėl sumos būtų galima ginčytis, tačiau jis yra ne šio įstatymo reikalas, nes šiame įstatyme yra kalbama apie socialinio draudimo… Mano nuomone, šiaip jau universali pašalpa vaikams gimus, žinoma, nebūtinai, kad jie komunizmo sąlygomis gyventų, bet kad vaikai turėtų garantuotą minimumą, turėtų būti numatyta Paramos šeimoms, auginančioms vaikus, įstatyme. O čia yra pagal Draudimo įstatymą, kiek žmonės uždirba, motinos ar tėvai, per vaiko priežiūros atostogas yra atsižvelgiama į tų pajamų kompensavimą. Taigi aš manau, kad mes dar ateityje grįšime prie Seimo nario J.Veselkos idėjų, bet ne šiame įstatyme. O šiam įstatymui, mano nuomone, jo pataisa ne visai tinka.

PIRMININKAS. Daugiau norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Prašom, kolegos, balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta kolegos J.Veselkos pataisai, kuriai nepritaria pagrindinis komitetas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 54. Už pataisą balsavo 13, prieš – 4, susilaikė 36. Pataisai nepritarta.

A.SYSAS. Yra kolegos P.Jakučionio pataisa 6 straipsniui, bet mes ją praplėtėm ir išvis išbraukėm tą straipsnį.

PIRMININKAS. Išvadoje parašyta „iš esmės pritarti“.

A.SYSAS. Taip.

PIRMININKAS. Ar jus tenkina, gerbiamasis kolega Jakučioni, tas pritarimas iš esmės?

P.JAKUČIONIS. Taip, mane tenkina komiteto sprendimas.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju. Daugiau pataisų nėra. Dar, tiesa, Šeimos ir vaiko reikalų komisija siūlė kreiptis į Vyriausybę dėl J.Veselkos pasiūlymų, bet mes nepritarėme jiems, todėl to kreipimosi ir nelieka. Tad visos pataisos, dėl kurių reikėjo mums priimti sprendimus.

Dabar prašom, kolegos, pasakyti nuomones dėl balsavimo motyvų po svarstymo. Kolega P.Gražulis – nuomonė prieš.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad gerbiamojo J.Veselkos pasiūlymai yra labai racionalūs. Ir iš tikro Seimo nariui, kuris gauna nemažas pajamas, gimus vaikui iš principo nereikėtų mokėti jokių pašalpų, jokių lėšų gimdyvei. Aš manau, tas lėšas reikėtų skirti toms motinoms, kurios turi mažas pajamas, toms šeimoms, kurios tikrai negali pragyventi. Tas diferencijavimas yra būtinas, ir tokiu būdu mes galėtume ženkliai padidinti pajamas toms asocialioms šeimoms arba mažas pajamas turinčioms šeimoms. Nebūtina mokėti tas visas išmokas toms šeimoms, kurios ir taip gyvena gana turtingai ir turi nemažas pajamas. Man atrodo, tai yra neteisingas kelias. Todėl aš negaliu pritarti ir susilaikysiu balsuodamas už visą įstatymą po svarstymo.

PIRMININKAS. Prašom. Nuomonė už – kolegė G.Purvaneckienė.

G.PURVANECKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad čia bus išties šitos pataisos (dabar ji liko viena) priėmimas, kur kompensuojamas pajamų dydis padidinamas nuo 60% iki 70%. Tai yra labai svarbus indėlis, ir jis palies visus tuos motinas arba tėvus, kurie eina vaiko priežiūros atostogų. Aišku, kad ir mažiausias pajamas gaunantiems padidės… 10% daugiau bus kompensuojama. Išties tai yra labai svarbus dalykas, ir mes jau artėsime prie Šiaurės šalių, kurios kompensuoja maždaug 80 arba 100%. Taigi šis būdas išties yra teisingas.

Na, vieną dalyką aš noriu pasakyti gerbiamajam P.Gražuliui. Jeigu Seimo nariai eitų vaiko priežiūros atostogų, jie turėtų teisę į šią pašalpą tik kol vaikui sukaktų vieneri metai, todėl aš nemanau, kad mes iš šio biudžeto galėtume ką nors sutaupyti, neduodami Seimo nariams tų pašalpų. Tiesiog tokių šiuo metu nėra. Galbūt kitame Seime atsiras viena kita jauna moteris, kuri dar galės gimdyti ir išeiti vaiko priežiūros atostogų (to, žinoma, aš ir linkiu jaunoms moterims), bet ir jų sąskaita taupyti aš nesiūlyčiau.

PIRMININKAS. Ačiū. Girdėjome nuomones dėl balsavimo motyvų. Prašau, kolegos, registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad įstatymui būtų pritarta po svarstymo, balsuojate už arba prieš, arba susilaikote. Vyksta balsavimas.

Užsiregistravo 60 Seimo narių. Už balsavo 55, prieš nėra, susilaikė 5. Pritarta po svarstymo.

Įstatymo „Dėl socialinės paramos asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, ir šioje armijoje žuvusiųjų šeimoms (1945 07 22 - 1991 12 31)“ 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2323(3*) (svarstymas)

Darbotvarkės 1-5 klausimas – įstatymo „Dėl socialinės paramos asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, ir šioje armijoje žuvusiųjų šeimoms (1945-07-22 – 1991-12-31)“ 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2323. Svarstymo stadija. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėją kolegę I.Šiaulienę.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė pasiūlymą atnaujinti kompensacijų mokėjimą pagal įstatymo „Dėl socialinės paramos asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, ir šioje armijoje žuvusiųjų šeimoms (1945-07-22 – 1991-12-31)“ 8 straipsnio pakeitimą. Kadangi ne visi per įstatymo nustatytą laiką (nuo 1995 metų sausio 1 dienos iki 1997 metų rugpjūčio 1 dienos) galėjo gauti reikalingus dokumentus tokiai kompensacijai gauti, pritarė, kad šis įstatymas įsigaliotų nuo 2005 metų sausio 1 dienos ir tie asmenys, kuriems priklausytų tokios išmokos, pateikę dokumentus, jas gautų.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu kolega A.Butkevičių pristatyti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Mūsų komiteto galutinė išvada yra tokia: iš esmės pritarti įstatymo projektui, kuris turėtų būti patobulintas atsižvelgiant į Vyriausybės išvadas, ir numatyti, kad kompensacijos būtų mokamos nuo 2005 metų sausio 1 dienos, nes 2004 metų biudžete lėšos kompensacijoms mokėti nėra numatytos. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu Žmogaus teisių komiteto pirmininką. Kolega G.Dalinkevičius.

G.DALINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Žmogaus teisių komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir pritarė iniciatorių pateiktam projektui bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Išklausius visų komitetų išvadas, vėlgi kviečiu pagrindinio komiteto pranešėją kolegę I.Šiaulienę. Kviečiu jus į tribūną. Svarstysime pataisas.

I.ŠIAULIENĖ. Įstatymas yra iš vieno straipsnio. Pakeitimų ir pasiūlymų daugiau nėra, taigi, kolegos, kviečiu, kad būtų pritarta 2005 metų sausio 1 dienai.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega A.Butkevičius teikia pataisą šiam įstatymo projektui. Tai jau po komiteto išvados. Kad ją pradėtume svarstyti, mums reikės 10 Seimo narių paramos, bet prieš tai kviečiu pateikti šią pataisą.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, mūsų komitetas pasiūlė pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui pritarti mūsų pasiūlymui, kad kompensacijos būtų mokamos nuo 2005 m. sausio 1 d., nes mes esame patvirtinę 2004 metų biudžeto įstatymą, o 2004 metų biudžeto įstatyme nėra numatyti asignavimai, kurie būtų skirti kompensacijoms mokėti.

I.ŠIAULIENĖ. Aš noriu pasakyti, kad pateikdama aš taip ir sakiau, nes po jūsų pasiūlymo komitetas buvo persvarstęs poziciją. Aš pristačiau, kad mes priimame, pritariame jūsų pasiūlymui nuo 2005 m. sausio 1 dienos.

PIRMININKAS. Aš suprantu, bet yra tokia Statuto procedūra, kad mums reikia čia svarstyti. Ar būtų 10 Seimo narių, kurie remtų? Prašom pakelti rankas, kurie remiate kolegos A.Butkevičiaus pataisą. Tikrai yra daugiau negu 10 Seimo narių.

Gerbiamieji kolegos, pradedame svarstyti. Dėl balavimo motyvų dėl šios pataisos nėra norinčių kalbėti. Komitetas, papildomai apsvarstęs, kaip pristatė gerbiamoji pranešėja, pritaria šiai pataisai. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti pataisai, kuriai pritaria pagrindinis komitetas? Ačiū. Pritarta. Daugiau pataisų nėra. Dėkoju gerbiamajai pranešėjai. Dabar kviesčiau išsakyti nuomones dėl balsavimo motyvų po svarstymo. Nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui? Pritarta.

Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1490(3*) (svarstymo tęsinys)

Darbotvarkės 1-6 klausimas – Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1490. Svarstymo tęsinys. Nors ir svarstymo tęsinys, bet komitetų išvadų dar negirdėjome. Kviečiu kolegę S.Burbienę pristatyti Ekonomikos komiteto išvadą.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, ši išvada komiteto buvo padaryta gana seniai, t.y. 2002 m. gegužės 20 d., po to komitete vyko tik kai kurių pataisų svarstymai. Ši išvada yra padaryta apsvarsčius labai daug įvairiausių siūlymų – tiek Seimo narių, tiek kitų institucijų, tiek mūsų komitetų, kaip papildomų komitetų. Komiteto išvada yra tokia: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 10 balsavo už, 1 – prieš, 1 susilaikė. Tačiau, jeigu pamenate, gerbiamieji kolegos, buvo padaryta pertrauka. Po tos pertraukos dar buvo papildomai pateikta pasiūlymų, kurie buvo apsvarstyti komiteto. Aš manau, kad, pritarus komiteto išvadai, toliau einant reikėtų svarstyti pačius pasiūlymus.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajai pranešėjai. Kviečiu kolegą P.Papovą, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką, pristatyti komiteto išvadą.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tiesų šio įstatymo pateikimas ir svarstymas Seime užsitęsė. Seimo valdyba buvo sudariusi darbo grupę apskritai dėl viešojo juridinio asmens statuso ir įvairių teisinių formų suderinamumo, tačiau tokios išvados nebuvo gauta. Mūsų komitetas, apsvarstęs trečiąjį variantą, jam iš esmės pritarė ir atsižvelgdamas ir į Teisės departamento išvadas, ir į Civilinio kodekso nuostatas pateikė priede nemažai pasiūlymų. Pagrindinis komitetas juos svarstė. Iš tikrųjų išvadoje yra, kad lyg ir nepritarė jiems, tačiau yra pritarta kai kurių Seimo narių analogiškiems pasiūlymams, konkrečiai N.Steiblienės ir kai kurių kitų Seimo narių. Todėl daliai mūsų komiteto pasiūlymų yra pritarta, dalį mes atsiimsime svarstymo metu, o dėl dalies pasiūlymų, manyčiau, reikėtų balsuoti, nes tie pasiūlymai labiau atitinka Civilinio kodekso nuostatas dėl viešosios įstaigos veiklos sričių reglamentavimo įstatyme. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką A.Butkevičių pateikti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Viešųjų įstaigų įstatymo projektą. Mūsų komiteto išvada yra pasiūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui iš esmės pritarti Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui, jį patobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto pastabas bei pasiūlymus bei šiuos komiteto pasiūlymus.

Pirma. Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnį. Šio straipsnio 6 dalyje vietoje žodžio „ar“ įrašyti žodį „ir“ ir šią dalį išdėstyti taip: „viešosios įstaigos dalininkas turi teisę įstatų ir įstatymų nustatyta tvarka perleisti kitiems asmenims dalininkų teises“.

Antra. Pakeisti įstatymo projekto 16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „sprendimui pertvarkyti viešąją įstaigą, biudžetinę įstaigą, išlaikomą iš Lietuvos valstybės biudžeto, perimti reikalingas Finansų ministerijos pritarimas“.

Trečia. Papildyti įstatymo projektą nauju 15 straipsniu atitinkamai pakeičiant kitų straipsnių numerius ir šį straipsnį išdėstyti taip. „Viešųjų įstaigų buhalterinė apskaita ir finansinė atskaitomybė: Viešosios įstaigos buhalterinę apskaitą organizuoja ir finansinę atskaitomybę tvarko teisės aktų nustatyta tvarka“. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už.

PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pranešėjams. Kviečiu pagrindinio komiteto pranešėją kolegę S.Burbienę į tribūną. Turime visą pluoštą pataisų. Pradėsime nuo… Mes turime svarstyti ir pataisas, kurios buvo priimtos po pagrindinio komiteto išvados. Tad pirmoji pataisa, teikiama kolegės S.Burbienės, kuriai komitetas pritaria, bet formaliai mes vis tiek turime ją svarstyti. Tai numatyta Statute.

S.BURBIENĖ. Ši pataisa yra grynai redakcinė, nes dar yra vienas buvęs įstatymo pakeitimas, taip pat ir nuo 2002 metų, todėl jis pavadinime būtinai turi būti pažymėtas.

PIRMININKAS. Manau, būtų 10 Seimo narių, kurie remtų šią pataisą. Prašom, gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiai redakcinio pobūdžio pataisai, kuriai pritaria pagrindinis komitetas? Ačiū. Pritarta.

Kita pataisa. Taip pat teikia Seimo narė S.Burbienė. Tai yra projekto 3 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktų naujos redakcijos. Prašom ją pateikti.

S.BURBIENĖ. Čia yra taip pat formali pataisa, nes per tą laiką, kai buvo svarstomas įstatymo projektas, įsigaliojo kai kurie kiti įstatymai. Todėl valdymo organas neatitinka to, ką mes dabar sakome – dalyvių susirinkimas. Todėl mes turime ir keisti būtent, kad dalyvių susirinkimas, nes valdymo organas yra ne tas, kas būtent čia turėta anksčiau galvoje.

PIRMININKAS. Ar būtų 10 Seimo narių, kurie remia šią pataisą? Yra. Tada pritarus pagrindiniam komitetui šiai pataisai, ar bendru sutarimu galime pritarti šiai pataisai? Pritarta.

Pataisa, teikiama 3 straipsniui, ją teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Prašom, gerbiamasis komiteto pirmininke, pateikti šią pataisą. Pagrindinis komitetas nepritaria, tai yra 3 straipsniui.

P.PAPOVAS. Ačiū, pirmininke. Komitetas siūlo šį straipsnį papildyti nauja 2 dalimi ir čia reglamentuoti, kas yra viešoji įstaiga, kokia veiklos sritimi gali užsiimti viešoji įstaiga. Pagal Civilinį kodeksą viešosios įstaigos yra skirstomos pagal veiklos pobūdį į įmones, įstaigas ir organizacijas. Mes visas šias teisines formas jau turime ir naujus įstatymus. Įmonės – valstybės ir savivaldybių įmonės, įstaigos – biudžetinės ir viešosios įstaigos ir organizacijos – tai profesinės sąjungos ir t.t. O pagal veiklos sritį šie juridiniai asmenys skirstomi užsiimančias ūkine komercine veikla, tai būtų valstybės ir savivaldybių įmonės, viešojo administravimo biudžetinės įstaigos, bet toliau kultūrinės, socialinės, švietimo, mokslo, sportinė ir kitokia veikla… Mūsų manymu, kad šiai sričiai labiausiai tiktų kaip tik ši teisinė forma – viešoji įstaiga, todėl mes ir siūlome numatyti įstatyme, kokia veiklos sritimi užsiims viešoji įstaiga, kad nebūtų dubliavimo, kad neužsiimtų kaip valstybės ir savivaldybių įmonės vien komercine ūkine veikla arba viešuoju administravimu, kas visiškai netinka viešajai įstaigai, o tam yra biudžetinės įstaigos, todėl mes ir siūlome tą padaryti. Panašiai buvo ir senajame įstatyme.

Toliau dėl 2 dalies. Mes 3 dalį atsiimame ir nereikalaujame balsuoti. Ir 4 šio straipsnio dalis. Vis dėlto, mes manome, kad reikėtų pasakyti įstatyme, kad jeigu savivaldybės taryba įsteigė iš savo turto viešąją įstaigą ir suteikti jai galimybę finansuoti iš savivaldybių biudžeto. Iš esmės taip ir yra. Verslo informaciniai centrai, turizmo centrai ne visiškai, bet iš dalies finansuojami iš valstybės biudžeto, ligoninės, poliklinikos – taip pat ne vien iš ligonių kasų, o pastatų išlaikymas, remontai yra finansuojami iš savivaldybių biudžeto. Tokios nuostatos lyg ir nėra, lyg ir negalima būtų finansuoti iš savivaldybių biudžeto. Todėl aš nežinau, čia turbūt reikėtų balsuoti dėl kiekvienos dalies, mano požiūriu. Dar yra 5 dalis. Yra pritarta N.Steiblienės pasiūlymui 5 dalies 2 punktui, jis analogiškas mūsų, todėl dėl to nereikėtų balsuoti.

PIRMININKAS. Prašom komiteto atstovę.

S.BURBIENĖ. Komitetas nepritarė šiems siūlymams ir nepritarė dėl tokių motyvų, kad pirmiausia šiek tiek skiriasi pati koncepcija nuo Vyriausybės pateiktos, tačiau reikia pažymėti, kad yra reikalavimas, jog viešoji įstaiga veiklos tikslus aiškiai nustatytų ir nurodytų veiklos sritis bei rūšis. Kita vertus, dėl 4 dalies nėra niekur ir draudimo, kad viešoji įstaiga negalėtų būti finansuojama iš dalies iš savivaldybės biudžeto. Todėl komitetas šiam siūlymui nepritarė, nes mes iš esmės negalime apibrėžti absoliučiai visų veiklos sričių, kad apibūdintume absoliučiai visas galimas veiklas, kuriomis galėtų užsiimti viešoji įstaiga. Todėl komitetas nei vienam, nei kitam siūlymams ir nepritaria.

PIRMININKAS. Prašom, kolegos, kas už tai, kad šis įstatymas būtų svarstomas plenariniame posėdyje, turėtumėte paremti dešimčia balsų. Ar yra remiančių šią pataisą, kurią teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas? Kad ją pradėtume svarstyti, turite paremti 10 balsų.

Remia 16 Seimo narių. Pradedama svarstyti. Pataisa buvo pristatyta, komiteto išvada taip pat, kodėl jie nepritaria. Nagrinėsime visą šį bloką iš karto. Prašome kalbėti dėl šios pataisos dėl balsavimo motyvų. Nėra. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad pritartume šiai pataisai, kurią teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir kuriai nepritaria pagrindinis komitetas, balsuojate už, kurie nepritariate pataisai – prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 42. Už balsavo 14, prieš – 4, susilaikė 21. Pataisai nepritarta.

Kitą pataisą teikia Seimo narė B.Vėsaitė. Iniciatorė atsiėmė, jos nesvarstysime.

3 straipsnio 2 dalies 2 punktui pataisą teikia Seimo narė N.Steiblienė. Pataisai pritarta, bet vis tiek mums reikia ją svarstyti. Ar būtų 10 Seimo narių, kurie remtų šią pataisą? Pakelkite rankas, bus greičiau.

Taip, yra. Todėl pradedame svarstyti. Prašom trumpai pristatyti pataisą. Gal tiesiog iš tribūnos pristatykite, gerbiamoji pranešėja.

I.ŠIAULIENĖ. Šioje dalyje yra apibrėžta, kas neleidžiama viešajai įstaigai. Neleidžiama neatlygintinai perduoti viešosios įstaigos turtą nuosavybėn ar pagal patikėjimo ar panaudos sutartį. Šiuo metu projekte yra, kad to negalima daryti tik viešosios įstaigos dalininkui ir su juo susijusiam asmeniui. Kolegė yra pasiūliusi šią dalį išbraukti, taip niekam nebūtų galima neatlygintinai perduoti turtą, ir komitetas tam yra pritaręs.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų nuomonė už. Kolega P.Papovas.

P.PAPOVAS. Mūsų komiteto taip pat buvo toks pasiūlymas, mes jį palaikome ir kviečiame balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonių prieš nėra. Ar bendru sutarimu galime pritarti šiai pataisai? Ačiū. Pritarta. Kolega V.Karbauskis teikia pataisą, kuriai nepritarta.

I.ŠIAULIENĖ. Kadangi jau pritarta kolegės N.Steiblienės pataisai, o tai yra analogiška, tik kitaip išdėstyta, pataisa, todėl jai yra nepritarta.

PIRMININKAS. Taigi, kolegos, mes nesvarstome, nes prieš tai pataisai buvo pritarta. Ir yra pataisa 4 straipsniui, kurią teikia V.Karbauskis, svarstymo metu jis tą pataisą atsiėmė. Jo paties nėra, paklausti negalime, bet tikėkime, kad taip ir buvo.

4 straipsnis. 4 straipsniui kolegė N.Steiblienė teikia pataisą, kuri nebuvo tiksliai suformuluota, kaip reikalauja įstatymas, tad neturime ką svarstyti. Priėmimo stadijai prašytume suformuluoti pataisą ir pateikti kaip pridera.

4 straipsnio 1 ir 4 dalims Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas teikia pataisą, kuriai komitetas nepritaria. Prašau komiteto pirmininką pateikti pataisą. P.Papovas.

P.PAPOVAS. 4 straipsnio…

PIRMININKAS. 4 straipsnio 1 ir 4 dalims.

P.PAPOVAS. Nėra tokio siūlymo 4 straipsnio 1 daliai. Taip, komitetas siūlo, kad vis dėlto steigėjai būtų įvardyti konkrečiai, ne fiziniai ir juridiniai asmenys, bet valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys. Tai atitiktų Civilinio kodekso nuostatą ir atspindėtų, kad valstybinės ir savivaldybių institucijos gali steigti viešąsias įstaigas.

PIRMININKAS. Ar būtų 10 Seimo narių, kurie remtų, kad pradėtume svarstyti? Remia trys. Tai gal vis dėlto užsiregistruokite. Kas remtų komiteto teikiamą pataisą, kuriai nepritaria pagrindinis komitetas? Kad ją pradėtume svarstyti, reikia 10 Seimo narių balsų. Dėl abiejų pataisų, t.y. dėl 1 ir 4 dalių, nes mes jas abi svarstysime atskirai.

17 Seimo narių remia šias abi pataisas. Tad prašom dėl 1 pataisos, gerbiamasis Papovai.

P.PAPOVAS. 4 straipsnio 1 daliai. Aš jau minėjau, kad turėtų būti įteisinta, nes taip yra ir Civiliniame kodekse, kad steigėjai gali būti valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys. Tai neprieštarauja dabartinei formuluotei, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, ir pabrėžiama, kad nesiekia naudos sau. Todėl aš nematau čia problemų ir nesuprantu, kodėl pagrindinis komitetas nepritaria. Iš tikrųjų tai ta pati nuostata, tik aiškesnė, taip, kaip yra Civiliniame kodekse.

PIRMININKAS. Prašau. Komiteto nuomonė.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamieji kolegos, komitetas nepritarė remdamasis tuo pačiu Civiliniu kodeksu, kuriame pasakyta, kad valstybė ir savivaldybės yra lygios civilinių santykių dalyvės kaip ir kiti jų dalyviai. Jos yra juridiniai asmenys. Todėl formuluotė „fiziniai ir juridiniai asmenys“ apima ir valstybės ir savivaldybės institucijas bei kitus asmenis. Juo labiau kad kolegos siūloma formuluotė iš karto sukelia tam tikrų neaiškumų, sakysim, pasakymas „ir kiti asmenys“, tada reikėtų rašyti, kad „juridiniai ir fiziniai asmenys“, kad visai būtų aišku. Jeigu kitokių nėra, tai ir valstybė, ir savivaldybė taip pat yra juridinis asmuo ir kitokia ji nebūna. Tačiau žodžiai „nesiekiantys naudos sau“ yra jau bendrame Viešųjų įstaigų apibrėžime. Aiškus dalykas, kad „viešoji įstaiga“ yra įstaiga, kuri nesiekia pelno, tačiau pasakymas, kad asmuo nesiekia naudos sau, apskritai yra šiek tiek keistas, nes vien tik vieno ar kito žmogaus darbo vieta jau yra tam tikra nauda. Mes galime ilgai ginčytis, ar vienas ar kitas žmogus siekia ar nesiekia naudos. Lygiai kaip juridinis asmuo, kuris, steigdamas viešąją įstaigą, turi kažkokius tikslus, o tą tikslą galima pavadinti kaip naudą. Todėl nauda nėra tik grynasis pelnas. Nauda yra ir visi kiti dalykai. Todėl priimdami tokį siūlymą mes sukelsime tik daugiau neaiškumo, o ne aiškumo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl balavimo motyvų dėl šios pataisos? Nėra. Prašom balsuoti, kas už tai, kad būtų pritarta pataisai, teikiamai Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto 4 straipsnio 1 daliai (kol kas dėl 1 dalies balsuojame), spaudžiate mygtuką „už“, kurie nepritariate pataisai, susilaikote.

Užsiregistravo 44. Už pataisą – 14, prieš – 7, susilaikė 21. Nepritarta pataisai.

4 straipsnio 4 dalis. Prašom dar trumpai pristatyti, gerbiamasis pirmininke.

P.PAPOVAS. 4 straipsnio 4 dalis sutampa su N.Steiblienės pasiūlymu, tik jos pasiūlymas nebuvo suformuluotas, o mes suformulavome. Iš tikrųjų jeigu steigėjas yra vienas asmuo, o toks vienas asmuo gali būti ir valstybės, ir savivaldybės institucija, valstybės ar savivaldybės institucija negali pasirašyti steigimo akto. Taip pat ir Civiliniame kodekse pasakyta: „steigiama pagal institucijos teisės aktą“. Steigimo akto pasirašymas nėra teisės aktas, o teisės aktas yra priimtas sprendimas. Mes siūlome, kad valstybės institucija priimtų sprendimą, vadovo sprendimas. O jeigu steigėjas savivaldybė, tai viešoji įstaiga steigiama tarybos sprendimu. Taip yra Vietos savivaldos įstatyme, taip ir čia turėtų būti. Steigimo akto taryba su savimi nepasirašys, gali tik priimti sprendimą dėl steigimo. Todėl kviečiu visus pritarti, nes iš tikrųjų čia yra valdymo aspektas. Nežinau, kodėl pagrindinis komitetas neatsižvelgė.

PIRMININKAS. Dėkojame. Komiteto nuomonė, kodėl nepritariate.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, pagrindinis komitetas nepritarė šiam siūlymui dėl to, kad sprendimas yra kaip pirminis dokumentas, o vis tiek turi būti surašomas aktas arba sudaroma sutartis. Todėl tas yra ir ne tarybos (…).

PIRMININKAS. Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašom, kolegos, balsuoti. Kas už tai, kad pritartume pataisai, kuriai nepritaria pagrindinis komitetas, 4 straipsnio 2 daliai, balsuojate už. 4 straipsnio 4 daliai.

Užsiregistravo 54.

22 balsavo už, prieš – 4, susilaikė 27. Pataisai nepritarta.

Kolegė B.Vėsaitė 4 straipsnio 4 daliai savo pataisą svarstymo metu atsiėmė. 4 straipsnio 6 daliai taip pat B.Vėsaitė…

S.BURBIENĖ. Pritarta.

PIRMININKAS. …teikia pataisą, kuriai pagrindinis komitetas pritarė. Ar būtų 10 Seimo narių, kurie remtų šią pataisą? Ar parėmę bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū. Pritarta.

5 straipsnio 1 daliai kolega Seimo narys Karbauskis teikė pataisas, bet svarstymo metu atsiėmė. 5 straipsnio 1 daliai kolegė Seimo narė N.Steiblienė teikė pataisą, kuriai komitetas pritarė, komiteto formuluotė yra pateikta. Todėl klausčiau, ar būtų 10 Seimo narių, kurie remtų šią pataisą, jai pritarė komitetas? Yra. Prašom, pranešėja, trumpai pateikti, nes komitetas pritarė pats suformulavęs…

S.BURBIENĖ. Siūloma įrašyti, kad steigimo sutartyje būtų nurodyta ir viešosios įstaigos veiklos sritys ar sritis ir tikslai. Šiai pataisai pritarta.

PIRMININKAS. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti pataisai, kuriai pritarė komitetas? Ačiū. Pritarta. 6 straipsnio 2 dalies 8 punktui teiktą savo pataisą kolegė B.Vėsaitė svarstymo komitete metu atsiėmė. Kolega V.Karbauskis teikia 6 straipsnio 2 dalies papildymą 17 punktu. Komitetas iš esmės pritarė.

S.BURBIENĖ. Taip, komitetas pritarė, tačiau siūlo tai dėstyti ne 6 straipsnyje, o 11 straipsnyje, ir papildyti 11 straipsnį tuo, kas čia siūloma –„viešosios įstaigos vidaus kontrolės tvarką nustato visuotinis dalininkų susirinkimas“. Kitoje vietoje. Esmei pritarta, tačiau siūloma tai daryti kitoje vietoje.

PIRMININKAS. Ar galėtume bendru sutarimu paremti šią pataisą, kad ją svarstytume? Ačiū. Klausčiau, ar galėtume pritarti bendru sutarimu šiai pataisai, jai pritarė komitetas? Taip, būtent tokiai formuluotei, kurią siūlo komitetas. Ačiū. Pataisai pritarta.

Kolegė B.Vėsaitė, teikusi pataisą 7 straipsnio 1 daliai, svarstymo metu ją atsiėmė. 7 straipsnio 2 daliai teiktą pataisą kolegė B.Vėsaitė taip pat atsiėmė.

Vėlgi Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 7 straipsnio 1, 3 ir 6 dalims teikia pataisas, kurioms nepritarė pagrindinis komitetas. Prašom, gerbiamasis komiteto pirmininke, pateikti visas tris pataisas.

P.PAPOVAS. Mūsų siūloma pataisa 1 daliai sutampa su kolegės N.Steiblienės siūlymais, tačiau antikorupciniu požiūriu dėl dalininko teisių perleidimo mūsų siūloma redakcija, manome, yra skaidresnė, nes čia pasakyta, kad visuotiniame susirinkime, nustatyta, pasirašęs steigėjo sutartį ir perdavęs nustatytą įnašą. Dėl kitų asmenų nustatyta sąlyga, kad jie viešajai įstaigai vis dėlto perduos nustatytą įnašą. Manome, kad mūsų redakcija yra geresnė negu buvo pateikta.

PIRMININKAS. Prašom. Komiteto nuomonė dėl šių pataisų, kodėl nepritariate.

S.BURBIENĖ. Komitetas nepritarė šiam siūlymui. Norėčiau pasakyti, kad kolegės N.Steiblienės siūlymas yra 6 daliai. Todėl čia mes šiuo metu ne apie tai šnekame, šnekame apie 1 dalį. Dėl 1 dalies nepritarta, nes šiuo metu išdėstytas įstatymo projektas gana aiškiai reglamentuoja tai, ką siūloma keisti. Komitetas tam nepritarė, jeigu tik apie šią dalį.

PIRMININKAS. Kolegos, klausčiau, ar būtų 10 Seimo narių, remiančių pataisas, kurias Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas teikia 7 straipsnio 1, 3, 6 dalims? Ar remtų visas? Prašom paspausti mygtuką „už“, jeigu remiate, kad jas pradėtume svarstyti.

8 Seimo nariai remia, todėl mes jų nesvarstome.

7 straipsnio 6 daliai kolegė N.Steiblienė… (Balsas salėje) Mes dėl visų sprendimus priėmėme, dėl 1, 3 ir 6, kad pradėtume svarstyti. Prašom stenogramą pasiklausyti, gerbiamasis kolega. 7 straipsnio 6 daliai kolegė N.Steiblienė teikia… Atsiprašau, kolega Seimo narys V.Karbauskis teikia pataisą. Komitetas jai pritarė. Prašom, gerbiamoji pranešėja, trumpai pateikti.

S.BURBIENĖ. Ši pataisa iš esmės yra atsižvelgimas tiek į kolegos P.Papovo prieš tai buvusį siūlymą, tiek į N.Steiblienės siūlymą, tačiau jis yra išdėstytas kita forma. Ta pati esmė, išskyrus atvejus, kai dalininkas yra valstybė ar savivaldybė. Todėl komitetas pritarė tokiai formuluotei, o mintis visur yra tokia pati.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti, kad pradėtume ją svarstyti? Dėkoju. Bendru sutarimu pritarta svarstymui. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiai pataisai, jai pritarė pagrindinis komitetas? Dėkoju. Prašom dėmesio, gerbiamieji kolegos! Darome pataisų svarstymo techninę pertrauką. Po to pratęsime.

Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3180. Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3181 (pateikimas)

Dabar pagal darbotvarkėje numatytą laiką Seimo Pirmininkas A.Paulauskas pristatys Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-3180. Pateikimas. Prašom, gerbiamasis Pirmininke.

A.PAULAUSKAS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos. Teikiu Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Šio projekto tikslas – panaikinti teisinio reguliavimo spragas, kurios paaiškėjo Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimų grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui veikimo metu.

Teikiamu įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Seimo laikinoji tyrimo komisija turi teisę gauti dokumentus, duomenis, kitas žinias ne tik iš visų valstybės institucijų, Lietuvos banko, valstybės ir savivaldybių įmonių, įstaigų, organizacijų, bet ir iš kitų asmenų, net jeigu tie dokumentai, duomenys ar žinios yra valstybės tarnybos, komercinė ar kitokia įstatymo saugoma paslaptis. Projektu taip pat siūloma nustatyti, kad Seimo laikinoji komisija turi teisę prašyti prokuroro leisti paskelbti ikiteisminio tyrimo duomenis. Tokį prašymą prokuroras per tris dienas turėtų išnagrinėti ir priimti sprendimą. Be to, siūloma nustatyti, kad Seimo laikinoji tyrimo komisija turi teisę prašyti paslapčių subjektų išslaptinti įslaptintą informaciją ir tokį prašymą paslapčių subjektai per tris dienas nuo prašymo gavimo privalo išnagrinėti ir priimti sprendimą.

Taip pat projektu siūloma nustatyti tam tikrus Seimo laikinosios komisijos teisių užtikrinimo mechanizmus. Konkrečiai projektu siūloma papildyti Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 4 straipsnį, nustatant, kad tais atvejais, kai atsisakoma pateikti Seimo laikinųjų tyrimų komisijų 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus komisijos reikalaujamus dokumentus, komisija, esant motyvuotai Vilniaus apygardos teismo nutarčiai, turi teisę pasitelkti policijos pareigūnus ir paimti šiuos dokumentus, medžiagą, išskyrus atvejus, kai tai yra operatyvinės veiklos ikiteisminio tyrimo baudžiamosios, administracinės ar civilinės bylos dokumentai ar medžiaga. Projekte taip pat aptariama situacija, kad jeigu prokuroras nutaria neleisti paskelbti ikiteisminio tyrimo duomenis, komisija turi teisę apskųsti tokį prokuroro nutarimą generaliniam prokurorui, o generalinis prokuroras per tris dienas nuo gavimo privalo skundą išnagrinėti ir priimti motyvuotą sprendimą. Jeigu generalinis prokuroras netenkina šio skundo arba kitaip atsisako leisti paskelbti ikiteisminio tyrimo duomenis, tai komisija turi teisę tokį generalinio prokuroro nutarimą apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Be kita ko, Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, kad jeigu paslapčių subjektas priima sprendimą atsisakyti išslaptinti įslaptintą informaciją, komisija tokį sprendimą turi teisę apskųsti Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai, o Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisija per tris dienas nuo skundo gavimo privalo skundą išnagrinėti ir priimti motyvuotą sprendimą. Taip pat komisija tokį sprendimą, jeigu jis neišslaptina informacijos, turi teisę apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Taip pat projektu siūloma įtvirtinti nuostatas, kurios sudarytų prielaidas skubesniam Seimo tyrimo komisijos skundo teisminiam nagrinėjimui, nustatant, kad skundas per penkias dienas turi būti išnagrinėtas ir priimama motyvuota nutartis.

Kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamas ir Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kurio tikslas – įtvirtinti baudžiamąją atsakomybę už melagingų paaiškinimų teikimą Seimo laikinajai ar specialiai tyrimo komisijai arba Seimui, kuris, remiantis Seimo statuto 246 straipsnio 3 dalimi, paskelbus apkaltos proceso pradžią, veikia kaip apkaltos institucija. Teikiamu įstatymo projektu siekiama užtikrinti, kad asmenys, kviečiami atvykti į Seimo laikinosios komisijos posėdį, pateiktų teisingus paaiškinimus, įgyvendinant Seimo laikinųjų tyrimo komisijų 4 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punkte įtvirtintas Seimo laikinosios komisijos teises.

Ir šiuo metu galiojančiame 235 straipsnyje numatyta galimybė traukti baudžiamojon atsakomybėn už melagingų parodymų davimą ikiteisminio tyrimo metu teisme ar tarptautiniame baudžiamajame teisme, t.y. už veiką, padarytą baudžiamojo, civilinio proceso ar administracinių bylų teisenos metu. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad remiantis Seimo statuto 246 straipsnio 3 dalimi, Seimui tapus apkaltos institucija, joje nagrinėjimas vyksta pagal baudžiamojo proceso principus ir pagrindines taisykles, jeigu Seimo statutas nenustato kitaip. Atsižvelgiant į šią Seimo statuto nuostatą bei į Konstitucijoje įtvirtintą asmenų lygybės įstatymui principą, pripažintina, kad apkaltos proceso metu vykstančio tardymo metu apklausiamiems liudytojams turėtų būti taikomos apklausos tvarkos bei atsakomybės už teisingų parodymų davimą reikalavimai, įtvirtinti Baudžiamojo proceso kodekse.

Čia šiandien yra gautos Teisės departamento pastabos dėl Laikinųjų komisijų įstatymo 4 straipsnio įstatymo projekto. Su daugeliu pastabų galima sutikti. Jos yra daugiau techninio pobūdžio. Dėl Baudžiamojo kodekso straipsnio pakeitimo yra iš esmės neigiama Teisės departamento išvada, tačiau su ja nenorėčiau sutikti, nes manau, kad ir Seimo specialiosioms ir apkaltos komisijoms liudytojų parodymai turi būti teisingi, nes ir vienu, ir kitu atveju yra siekiama nustatyti tiesą ir gauti teisingus parodymus. Todėl manau, kad turi lydėti Laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo pakeitimą ir Baudžiamojo kodekso projektas, kurį aš ir teikiu. Prašau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Jūsų norėtų paklausti dėl abiejų pateiktų įstatymų projektų 7 Seimo nariai. Prašom. Kolega H.Žukauskas. Prašom.

H.ŽUKAUSKAS. Ačiū. Gerbiamasis Pirmininke, na, pataisos galbūt ir reikalingos, aišku, gyvenimas visada diktuoja tai, kad įstatymus reikia taisyti, tačiau aš dėl paties principo. Ar jums neatrodo keista, kad Lietuvoje vis dėlto teisingumą vykdo teismas? Tai yra vienas dalykas. Ar jums neatrodo, kad Seimas šiuo atveju tampa lyg ir Generalinės prokuratūros filialu arba padaliniu, aš nežinau kaip pavadinti. Man toks vaizdas, kad nuo tų laikinųjų tyrimo komisijų mes pereiname čia prie vos ne baudžiamojo proceso. Šiuo atveju, aš manau, to teisingumo vykdymo perkėlimas į Seimą visiškai nelogiškas. Nes, kiek supratau, Seime jau pradėjo projektuoti Lukiškių aikštę, pradėjo tvenkti arba netvenkti Nemuną, dabar mes ir teismą čia suorganizuosime. Tai šiuo atveju noriu jūsų paklausti, ar jums neatrodo, kad čia persūdomas šis dalykas?

A.PAULAUSKAS. Šios mano pataisos atsirado iš Seimo laikinųjų komisijų veiklos praktikos, tiksliau, dėl šios praktikos spragų. Teisingumą pagal mūsų Konstituciją vykdo teismas, tačiau parodymų teisingumą… liudytojų ir kitų proceso dalyvių parodymų teisingumas yra užtikrinamas ir tyrimo stadijoje. Kiekvienam kvotos organui duodami parodymai turi būti teisingi, apie tai įspėjami visi proceso dalyviai. Jeigu bus nustatyta, kad tokie parodymai yra melagingi, tik teismas gali priimti apkaltinamąjį arba išteisinamąjį nuosprendį. Todėl šias pataisas sieti su Seimui kokių nors išskirtinių teisingumo vykdymo funkcijų priskyrimu aš nelinkęs, tačiau jeigu mes kuriame įvairias komisijas ir tų komisijų metu yra kviečiami įvairūs žmonės paliudyti dėl tam tikrų faktų, aš esu įsitikinęs, kad mes turime jiems ne tik palinkėti duoti teisingus parodymus, bet ir nustatyti atsakomybę, jeigu jie meluoja Seimo laikinosioms ar kitokioms apkaltos komisijoms.

PIRMININKAS. Kolega V.Rinkevičius.

V.RINKEVIČIUS. Ačiū. Gerbiamasis Pirmininke, Lietuvoje vykdančių teisingumą institucijų, atrodo, yra daug. O ar nesikirs tai, pavyzdžiui, su Europos Sąjungos teise, žmogaus teisėmis, su Konstitucija, kad mes dar vienai komisijai suteikiame labai daug tokių teisių?

Ar čia yra suderinta, ar čia apskritai tokie dalykai negali kirstis su kitų tarptautinių normų įvairiom nuostatom? Ačiū.

A.PAULAUSKAS. Teisės departamento išvadose nėra paminėta jokių neatitikimų tarptautiniams susitarimams, ir aš nemanau, kad čia jų galima būtų rasti, bet dar kartą noriu pabrėžti, kad teisingumą Lietuvoje vykdo tik teismas, o tyrimo institucijų Lietuvoje yra gana daug. Kiekviena kvotos institucija, kuri atlieka tyrimą, privalo gauti teisingus parodymus. Mes matom, ir šios kadencijos Seime buvo nemažai sukurta specialių komisijų, kurioms parodymus dėl vieno ar kito fakto yra davę įvairūs žmonės, liudytojai, kad ir kaip mes juos vadintume. Mes norime tikėtis, kad tie parodymai bus teisingi, nes kitaip negalima bus padaryti teisingų išvadų, jeigu mes nebūsime užtikrinti, kad šie žmonės kalba tiesą. Baudžiamojo kodekso pataisos ir yra skirtos tam, kad jeigu paaiškės, jog žmogus davė neteisingus parodymus, procedūra būtų tokia: prokuratūra turėtų išsiaiškinti, ištirti, ar tikrai taip yra. Jeigu tikrai taip yra, perduoti bylą teismui. Nei Seimo komisija nuteis, nei Seimo komisija tirs tą faktą, ar melagingi, ar ne parodymai, tačiau čia Seimo komisijos darbui reikalinga nuostata, o kad komisija turi teisę išreikalauti dokumentus ir visa kita, čia šie siūlymai išties yra iš paskutinio mūsų darbo patyrimo.

PIRMININKAS. Klausia kolega J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, aš suprantu tą norą žiūrėti į visas komisijas kaip į kažkokį ypatingą tardymo ir sprendimų priėmimo beveik aukščiausią organą, bet yra dar toks dalykas kaip valstybės paslaptis ir kitos paslaptys. Jomis, kaip žinote, disponuoja įvairios valdžios institucijos. Atsiminkite, kad, kaip jau ne kartą čia visi kalbėjo, Seimo nario skambutis, tuo labiau komisijos skambutis įvaro valdininkams tam tikros baimės ir jie greitai visas paslaptis atiduoda ir t.t. Ar šio jūsų galbūt net gerais norais… Kiekvienas galime ten patekti. Ar tais gerais norais jūs negriaunate to pasiskirstymo, kad Seimo komisijos iš tikrųjų daugiau tiria kitus aspektus, nebūtinai susijusius su teisingumo vykdymu, o galutinį sprendimą dėl teisingumo priima teismai? Antra. Tos paslaptys, valstybės paslaptis tampa komisijų norų rezultatas. Kai aš žiūriu, ar jums neatrodo, kad su tokiom teisėm, kurios įsiteisina šia pataisa, komisijos tampa savotiškais kariniais tribunolais, kurių sprendimai per tris dienas turi būti įvykdyti? Ar čia nesupainiojate visų tų valdžių pasiskirstymo principo?

A.PAULAUSKAS. Pirma, susitarkime, ar Seimo specialios komisijos, kurios yra įtvirtintos Statute, turi teisę veikti, ar ne. Atsakymas teigiamas – taip, jos turi teisę, visoje parlamentinėje praktikoje ir visuose kraštuose tokios komisijos veikia. Jeigu jos veikia, atsakykime į kitą klausimą, kokią kompetenciją jos turi. Yra kalbama apie faktų nustatymą. Juk liudytojai neduoda vertinimo, o jie turi paliudyti tam tikrus faktus. Jeigu tie liudytojai meluoja, sako netiesą, kaip tada gali ta komisija priimti teisingas išvadas. Mano noras, kad ta komisija turėtų pakankamai teisių gauti informaciją, gauti teisingus parodymus ir padaryti teisingas išvadas. O jeigu bus nustatyta, kad kuris nors liudytojas ar koks nors kitas pareigūnas teikia neteisingus parodymus, čia jau prokuratūros ir teismo reikalas įvertinti ir kelti atsakomybės klausimą, bet tokia prevencinė priemonė, aš manau, yra būtina.

Dabar, ar daugiau ta komisija gauna teisių, ar ne? Nieko čia daugiau negu bet kuri tyrimo institucija ji negaus. Ji turės teisę gauti dokumentus, gauti įvairią informaciją, žinias. Tai yra normali darbo praktika. Jeigu tu turi nagrinėti kokius nors faktus, tu turi turėti visapusišką informaciją. Jeigu kas nors trukdo, reikia nustatyti teisinius mechanizmus, kaip išspręsti tą trukdymą, konfliktą. Štai ir yra nustatytas mechanizmas, kad kreipiasi, nesutinka, apskundžia teismui, teisminė institucija duoda savo išvadą. Man atrodo, viskas pagal mūsų Konstituciją yra demokratiškai, labai aiškiai pateikiami mechanizmai.

PIRMININKAS. Kolega A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, man norėtųsi pasiteirauti tokių aplinkybių. Mes gerai žinome ir jūs žinote, kad jau ir šiame Seime, ir prieš tai seimuose sudarytos laikinosios komisijos iš esmės nieko konkretaus nepadarydavo. Tai buvo problema, matyt, ne tiek šių pataisų, kurias jūs siūlote, kiek apskritai tų komisijų vieta mūsų valdžių sistemos sąrangoje. Iš tikrųjų ta vieta yra labai simbolinė. Mano supratimu, tos komisijos iki šiol buvo sudaromos tik todėl, kad būtų pasižiūrėta, kaip atitinkamos institucijos atlieka savo funkcijas, kurios joms numatytos Konstitucijos ir įstatymų. Šis žingsnis, žinoma, daro precedentą, kad komisijos iš tikrųjų galbūt taps ypatingesnės, bet man atrodo, kad istorinis laikas šioms pataisoms pasirinktas nevykęs, nes tai daroma baigus darbą vienai specifinei komisijai, kurią mes visi žinome dėl Prezidento reikalų, ir dabar vykstant apkaltos proceso komisijos darbui. Ar tikrai jūs nuoširdžiai norite išaiškinti, pavyzdžiui, tokius dalykus, ką žadėjote prieš rinkimus, ypač jūsų partija, dėl „Mažeikių naftos“ reikalų, dėl kitų reikalų, kur absoliučiai jokio atgarsio nesigirdi ketvirti metai, kas daroma anų sudarytų komisijų. Jos nedirba, ir niekas nesirūpina dėl jų veiklos, o grynai galbūt yra bet kokiu būdu nusibelsti iki tos apkaltos…

PIRMININKAS. Primenu, klausti minutė.

A.MATULEVIČIUS. Prašau?

PIRMININKAS. Primenu, kolegos, klausti minutė.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū, kad primenate. Aš žinau, kad jums nepatinka mano klausimas, todėl visą laiką, pone Skardžiau, nutraukinėjate, bet aš vis tiek būsiu įkyrus ir klausiu. Ačiū.

A.PAULAUSKAS. Jūs galite savo kolegų ir paklausti, kaip vyksta tyrimas vienoje ar kitoje komisijoje. Jeigu jus domina „Mažeikių naftos“ įmonės komisijos tyrimo veikla, jūs turite kreiptis į savo kolegą V.Greičiūną ir sužinoti šią informaciją. Aš tiek pat žinau, kiek ir jūs. Kiek man tenka su juo bendrauti, mes pasikeičiame surinkta informacija. Aš tik tiek ir galėčiau jus informuoti. O jeigu jus domina, kaip dirba kitos komisijos, jūs tiesiog turėtumėte prieiti prie šių komisijų vadovų ir pasiteirauti. Aš tikrai nežinau visų komisijų, ką nuveikė ir ką jos dirba. Jos atsiskaito Seime, kai baigiasi jų galiojimo laikas.

PIRMININKAS. Klausia kolega A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, aš manau, kad jūsų pasiūlymai tikrai yra geri, ypač dėl Baudžiamojo kodekso pataisos. Jeigu pažiūrėtume į tokių komisijų veiklos analogiją kitose šalyse, man yra tekę panagrinėti, pavyzdžiui, Jungtinių Amerikos Valstijų baudžiamąjį kodeksą, ten liudininkų parodymai, ar prokurorų, ar teisėjų, ar Kongreso komisijų, yra taip pat vertinami. Melas ar vieno, ar kito yra lygiai taip pat baudžiamas. Bet, sakykite, jūsų pasiūlymai yra pateikti dėl Laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo. O norėčiau jūsų paklausti, kaip jūs vertinate, ar yra skirtumas tarp laikinųjų tyrimo komisijų ir specialiosios tyrimo komisijos, kuri yra aprašyta Seimo statute kalbant apie apkaltą? Ar specialioji tyrimo komisija turi veikti pagal Laikinųjų tyrimo komisijų įstatymą, ar tai, ką jūs pasiūlėte, vis dėlto reikėtų dar papildomai įrašyti ir į Seimo statutą, ten, kur kalbama apie specialiąsias komisijas?

A.PAULAUSKAS. Iš tiesų, tokio bendro žodžio, kuris apimtų visas komisijas, ir laikinas, ir specialiąsias, mes neradome rengdami šį įstatymo projektą. Gal svarstymo metu ir būtų surasti tokie žodžiai. Dabar mes išskyrėme laikinąsias, specialiąsias ir apkaltos institucijas, nes manome, kad turėjo būti paminėtos visos trys veiklos formos. Jeigu pavyktų kaip nors rasti bendrą tokį žodį visoms toms trims komisijų rūšims, būtų labai gerai ir įstatyme būtų mažiau žodžių ir jis būtų daug aiškesnis. Jau parengimo metu ir man prieš einant į tribūną ir mūsų kolega N.Medvedevas buvo priėjęs ir to paties klausė, ar patenka būtent ši Operatyvinės veiklos priežiūros komisija. Aš manau, kad galbūt dar turėtume papildyti ir paminėti šios komisijos pavadinimą. Taigi galbūt svarstymo metu mes rasim geresnį variantą, kaip tų komisijų rūšis pavadinti. O dėl Statuto, aš nežinau, aš taip dabar tiesiogiai neatsakyčiau. Man atrodo, kad tuose įstatymuose, kuriuos aš siūlau, pakeitimų pakanka. Tad Statuto keisti nereikėtų.

PIRMININKAS. Klausia kolega A.Sakalas. Prašau.

A.PAULAUSKAS. Tiesa, aš dar vieną dalyką noriu pasakyti dėl istorinio momento, apie kurį čia mane klausė kolega A.Matulevičius. Iš tiesų aš noriu pasakyti, kad šis įstatymas dar tiktai pateikimo stadijoje, dar jis bus svarstomas, po to priimamas. Ir kada mes sutvarkysim ir priimsim, tikrai aš nežinau to termino. Todėl jokio istorinio momento čia nėra, ir aš tikrai netaikiau kokiems nors konkretiems atvejams, bet tų specialių komisijų gali būti kuriama ir rytoj, ir poryt, ir bet kokiu laiku, todėl reikia turėti aiškias nuostatas dėl tos veiklos.

PIRMININKAS. Klausia kolega A.Sakalas. Prašau.

A.SAKALAS. Gerbiamasis Pirmininke, sakykite, jūsų nuomone, kadangi daug tokių faktų, kuriuos turi tirti įvairios komisijos, yra susiejama su korupcija, o pas mus yra dar speciali, nuolat veikianti Antikorupcijos komisija, ar nebūtų tikslinga, kad tie nuostatai, kuriuos dabar čia galbūt tikėjosi, Seimas patvirtins, kad būtų dar padaryta pataisa Statute, kad Seimo Antikorupcijos komisija dirba pagal šituos Laikinųjų komisijų nuostatus ir turi tokias pačias teises.

A.PAULAUSKAS. Turėjau aš tokią mintį, bet nepritariau pats sau paskui iškėlęs tą patį klausimą. Nes nuolatinė Antikorupcijos komisija turi specialųjį įstatymą ir pagal jį ji veikia. Ir dabar, jeigu mes suteiktume dar kokias nors teises pagal kitus įstatymus, tai būtų ne visai logiška. Tačiau jeigu jau reikėtų kuo nors pildyti, tai pati Antikorupcijos komisija turėtų siūlyti. Čia daugiau skiriama toms tokioms specialioms komisijoms, kurios tiria labai aiškius faktus arba įvykius.

PIRMININKAS. Klausia kolega N.Medvedev.

N.MEDVEDEV. Tikrai norėčiau pasakyti, kad skambučių bijo tiktai ko nors negero pridarę valdininkai. Jeigu jie nieko blogo nepadarė, tai jie ir neturėtų drebėti. Bet klausimas kitas yra. Ar nereikėtų įtraukti į tą sąrašą ir Operatyvinės veiklos įstatymo, nes ten bus šiokių tokių prieštaravimų šitam?

A.PAULAUSKAS. Aš sutikčiau, kad reikėtų įtraukti, ypač į Baudžiamojo kodekso projektą. Svarstymo metu, manau, Teisės ir teisėtvarkos komitetas turėtų būti pagrindinis. Jeigu tai nuostatai taip pat pritartų, aš manau, kad tas projektas būtų išsamesnis.

N.MEDVEDEV. Operatyvinės veiklos įstatymą taip pat? Dėkoju.

A.PAULAUSKAS. Taip, aš siūlyčiau įtraukti.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Atsakėte į Seimo narių klausimus. Tad prašau, kolegos, dėl balsavimo motyvų. Balsuosime dėl pagrindinio ir jį lydinčio, dėl abiejų iš karto, po pateikimo. Prašau, kolega A.Matulevičius. Nuomonė prieš.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš nepasisakau kategoriškai prieš dėl specialiųjų komisijų ir apskritai laikinųjų Seimo komisijų veiklos tobulinimo. Tą reikėjo daryti jau seniai, ir, žinoma, sveikintina Seimo Pirmininko iniciatyva, kad jis tai bando daryti. Bet aš noriu pabrėžti iš tikrųjų istorinį momentą, kad tai daroma tuo metu, kai truputį kvepia sąskaitų suvedinėjimu su tam tikrais politiniais oponentais. Žinoma, galbūt Seimo Pirmininkas teisus, kad jeigu nebus pritaikyta skubos tvarka šitiems dalykams, kuo aš abejoju, ko gero, bus taikoma skubos tvarka padarant šias pataisas, tai, ko gero, tai ir neturės įtakos tiems įvykiams, kurie dabar vyksta Lietuvoje. Bet man labai gaila, kad Lietuvoje nebandoma išsiaiškinti ir J.Abromavičiaus žūties aplinkybių iki galo, ir daug kitų dalykų, ir buvęs Pakaunės savanorių maištas, ir „Mažeikių naftos“ milijardai, ir daug kitų dalykų, o tiesiog skubama taisyti įstatymus tada, kai mes pamatome, kad galbūt negalime vieno ar kito oponento priremti prie sienos ir prikalti vinim, nes trūksta tam įrodymų. O kai mes įvesim tam tikrus teisinius mechanizmus ir gąsdinsim žmones, gal tie įrodymai kaip nors ir bus sukurpti. Todėl tai verčia abejoti dėl noro sąžiningai tvarkyti ir vykdyti šias funkcijas.

Antras dalykas, mano supratimu, tikrai teisininkai turėtų pasakyti, kas gi turi vykdyti teisingumą Lietuvoje. Pagal Konstituciją tai turi vykdyti teismai ir visa ikiteisminė tyrimo sistema. Ar Seimas yra tos struktūros sudėtinė dalis? Manau, ne. Ko gero, šie dalykai gali net išvis kirstis su Konstitucija. Tada, matyt, reikia teisininkų įvertinimo, nes kai sudaroma viena ar kita komisija, tai kažkaip visi iš jos pasišaipo, kad nieko gero nepadarys. Deja, kol kas nė viena komisija, kol žiniasklaida neužsiėmė vienos komisijos darbo propagavimu, nieko iš principo ir nenuveikė, išskyrus tam tikrus apibendrinimus, iš kurių paskui išvadų nebuvo padaryta. Todėl aš labai abejoju, kad būtent toks įstatymo skubotas, dalinis pataisymas duos mums naudos. Todėl aš kviečiu susilaikyti arba balsuoti prieš. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega N.Medvedev. Nuomonė už.

N.MEDVEDEV. Išjunkite, jeigu viršysiu laiką. Noriu pasakyti, kad tos komisijos, minėtos mano bičiulio A.Matulevičiaus, nieko gero ir nenuveikė dėl to, kad Lietuvoje meluoja visi, kas netingi, gelbėdami savo kailį, ir nieko už tai jiems nebūna. Reikia vieną kartą tam padaryti galą. Tai vienas dalykas. Antras dalykas, jeigu tokie reikalavimai būtų netipiški demokratijai, tai, atsiprašau, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Amerikoje, Anglijoje, Vokietijoje irgi tokių nebūtų. Bet mes matome, kad ten kaip tik taip yra. Tai yra antras reikalas. Trečias reikalas, kad šis įstatymas atgal veikti negali, todėl prieš jau padarytą apklausą nieko nesuveiks prieš tuos, kurie jau pasisakė ir galbūt nevisiškai teisingai atsakinėjo. Jie gali nebijoti. Atgalinės teisės įstatymas neturi. Todėl aš pritariu, kad šiam įstatymui būtų pritarta. Pasakau, kad būtų pritarta. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkoju. Girdėjome nuomones dėl balsavimo motyvų, kolegos. Prašau dėmesio, balsuosime. Kas už tai, kad būtų pritarta abiem įstatymo projektams po pateikimo, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 57. Už balsavo 38, prieš – 8, susilaikė 9. Pritarta po pateikimo.

Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas nenumatomas. Ar būtų dar siūlymų? (Balsas salėje) Žmogaus teisių siūlo kolega G.Dalinkevičius. Ar pritartume? Daugiau nėra siūlymų? Ir siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Ar pritartume šiam svarstymo laikui? Dėkoju. Repliką po balsavimo – kolega J.Veselka. Prašau.

J.VESELKA. Aš ne repliką, aš norėčiau pasiūlymą. Gal galėtumėt įtraukti, nes tai iš tikrųjų įstatymas, kuris susijęs su tam tikra teisine sistema, pakeitimais. Aš nekalbu apie tą, kur dėl Baudžiamojo kodekso. Čia viskas gerai. Bet tas pirmas. Todėl aš vis dėlto manyčiau, kad reikėtų paprašyti teisės ekspertų iš Universiteto, iš Teisės universiteto, gal ir Aukščiausiojo Teismo, Prokuratūros, kad jie įvertintų, ar tai nesikerta dar su kuo nors. Jeigu priimtume, kad priimtume iš tikrųjų tobulą įstatymą. Aš prašyčiau, kad šitas būtų įrašyta.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Juliau Veselka, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstydamas pasikvies tuos ekspertus, jeigu manys, kad reikalinga. Šiaip Statutas nenumato, kad mes galėtume čia priimti tą sprendimą, bet komitetas gali tai padaryti.

Kolega A.Sakalas. Prašau.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, norėčiau pranešti ponui J.Veselkai: paprastai tokiais atvejais rengiami klausymai. Į klausymus kviečiami įvairių sričių specialistai, tarp jų ir tie, kuriuos jūs minėjote. Jie pasako savo nuomonę, ir po klausymo suformuojama nuomonė, kuri siūloma komitetui.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Pertrauka, numatyta darbotvarkėje, tik penkiom minutėm ilgesnė – iki 12.05 val. Tada svarstome Viešųjų įstaigų įstatymo Nr.IXP-1490 pataisų nagrinėjimą.

Pertrauka

Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1490(3*) (svarstymo tęsinys)

PIRMININKAS. Tęsiame posėdį. Kviečiu kolegę S.Burbienę. Nagrinėsime pataisas, teikiamas Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr.IXP-1940. Mes padarėme pertrauką ties 7 straipsniui teikiamomis pataisomis. 6 daliai pataisą teikė kolegė N.Steiblienė. Komitetas išvadoje teigia, kad tai yra nekonkrečiai suformuluota pataisa, todėl jos ir nesvarstysime. 7 straipsnio 6 daliai savo siūlymą teikusi kolegė B.Vėsaitė svarstymo komitete metu ją atsiėmė. Kolegė S.Burbienė 8 straipsniui teikė pataisą, kuriai pagrindinis komitetas pritarė. Tad prašom, gerbiamoji kolege.

S.BURBIENĖ. Ši pataisa yra grynai dėl juridinės technikos, nes šiuo metu dėl Juridinių asmenų registro jau yra priimti visi teisės aktai, todėl čia būtinai reikia tai pažymėti. Yra pridedami Juridinių asmenų registro duomenys ir yra papildymas, kokių papildomų duomenų reikėtų Juridinių asmenų registrui registruojant viešąją įstaigą. Ta prasme, tai atitinka kitus įstatymus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti, kad pradėtume svarstyti šią pataisą? Dėkoju. Bendru sutarimu galime pritarti šiai pataisai? Ačiū. Pritarta.

Gerbiamoji kolegė S.Burbienė 9 straipsnio 3, 5 ir 6 dalims taip pat teikia pataisas, kurioms pritarė pagrindinis komitetas. Prašytume trumpai pristatyti, gerbiamoji kolege.

S.BURBIENĖ. Čia yra suderinama su kitais per tą laiką įsigaliojusiais įstatymais. Tai yra daugiau juridinės technikos negu esmės klausimai. Visam tam šis komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume pritarti, kad šios pataisos, teiktos 9 straipsniui, būtų pradėtos svarstyti plenariniame posėdyje? Ačiū. Ar galėtume pritarti pataisoms, kurioms pritarė komitetas bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.

10 straipsnio 1 dalies 7 punktui kolegė S.Burbienė taip pat teikė pataisą, kuriai pritarė pagrindinis komitetas. Prašom pateikti.

S.BURBIENĖ. Ši pataisa yra dėl to, kad patikėjimo teisė nereiškia nuosavybės teisės, todėl asmuo, turintis patikėjimo teise valdomą nuosavybę, su ta nuosavybe negali atlikti kitų veiksmų, kuriuos būtų galima atlikti su turima nuosavybe, todėl yra siūloma išbraukti „ar patikėjimo“. Komitetas tam pritarė.

PIRMININKAS. Taip, komitetas pritarė. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti, kad pradėtume ją svarstyti? Ačiū, pritarta. Ar bendru sutarimu galėtume pritarti šiai pataisai, kad ji būtų priimta? Negirdėti prieštaraujančių, todėl pataisa priimta.

10 straipsniui Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas teikė pataisas, kurioms pagrindinis komitetas nepritarė. Prašom gerbiamąjį kolegą P.Papovą pateikti šias pataisas.

P.PAPOVAS. Ačiū, pirmininke. Komiteto pasiūlymas yra labai paprastas – visuotiniam dalininkų narių susirinkimui nustatyti papildomą kompetenciją, kad ne vien viešoji įstaiga numatytų savo įstatuose, bet būtų įstatyme, nes iš tikrųjų daugiausia viešųjų įstaigų steigia valstybės ir savivaldybių institucijos, t.y. papildyti, kad visuotinis susirinkimas priima naujus dalininkus, priima sprendimus dėl dalininkų pasitraukimo iš viešosios įstaigos ir nustato įnašo grąžinimo tvarką. Taip pat yra 7 punkto papildymas, kad tie visi perleidimai, nuoma, perdavimai pagal sutartį šio įstatymo nustatyta tvarka…

PIRMININKAS. Prašom. Komiteto nuomonė.

S.BURBIENĖ. Komitetas nepritarė 1 daliai dėl to, kad tai, kas jau yra kitame projekto straipsnyje, turi būti numatyta įstatuose. 2 daliai nepritarė dėl to, kad tai turėtų būti nustatyta įstatuose, ir dėl to, kad toks dalykas kaip kompensacija neturėtų būti šiame įstatyme. 3 daliai, t.y. 9 punkto papildymui, nepritarta, nes turtas, įvairūs veiksmai su turtu – nuoma, perleidimas, perdavimas, negali būti apriboti tik šio įstatymo nustatyta tvarka. Ir kituose įstatymuose, ir Civiliniame kodekse gali būti galų gale nustatytos tvarkos, todėl šio papildymo čia nereikėtų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kas remiate šias visas pataisas, kurias teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 10 straipsniui, kurioms nepritarė komitetas, kad jas pradėtume svarstyti plenariniame posėdyje, prašau paspausti mygtuką „už“.

6 Seimo nariai remia, todėl mes jų nesvarstome.

Kolega J.Razma teikia pataisą 11 straipsniui. Komitetas jai pritarė. Gerbiamieji kolegos, klausčiau, ar bendru sutarimu galėtume pritarti, kad ši pataisa būtų svarstoma? Dėkoju. Ar bendru sutarimu galėtume pritarti, kad ši pataisa būtų priimta? Dėkoju.

11 straipsniui pataisas teikia kolegė N.Steiblienė. Komitetas dėl jos pataisų priėmė tokią išvadą, kad pasiūlymai neturi konkrečios formos, todėl jų ir nesvarstysime.

Seimo narė S.Burbienė teikia pataisą 12 straipsnio 1 daliai. Pagrindinis komitetas šiai pataisai pritarė. Ar bendru sutarimu galėtume pritarti, kad ši pataisa būtų svarstoma? Dėkoju. Prašom, gerbiamoji kolege Burbiene, trumpai pateikti.

S.BURBIENĖ. Čia tiesiog yra patikslinimas. Kad kartais nekiltų tokio noro kiekvienais finansiniais metais pristatinėti visų praėjusių finansinių metų, t.y. kiekvienų prieš tai buvusių finansinių metų, ataskaitų, yra išbrauktas žodis „kiekvienų“, tiesiog palikta, kad tų vienerių praėjusių metų. Toks patikslinimas, kad nekiltų problemų.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galėtume bendru sutarimu priimti šią pataisą? Priimta.

Kolega V.Karbauskis teikė pataisą 13 straipsniui ir svarstymo metu ją atsiėmė, todėl jos nesvarstysime. J.Razma teikė 13 straipsnio 5, 7 dalių papildymus, pataisas ir taip pat atsiėmė svarstymo metu, todėl jų nesvarstysime. 14 straipsniui teikė kolegė B.Vėsaitė ir svarstymo komitete metu atsiėmė, taip pat nesvarstysime. Seimo narė S.Burbienė teikė pataisą 15 straipsnio 3 daliai. Pataisai buvo pritarta. Ar bendru sutarimu galėtume pritarti, kad pradėtume ją svarstyti? Dėkoju. Pritarta. Prašom, gerbiamoji kolege, pateikti.

S.BURBIENĖ. Čia yra tiesiog suderinama su Civilinio kodekso formuluotėmis, nes ten yra vartojamas žodis „intervalai“. Taigi čia yra toks suderinimas, todėl komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Ar bendru sutarimu galime priimti šias 15 straipsnio 3 dalies pataisas? Ačiū. Priimtos.

15 straipsnio 5 daliai pataisą teikė kolegė S.Burbienė. Ar bendru sutarimu galime pritarti, kad ją pradėtume svarstyti? Pritarta. Prašom, kolege, pateikti.

S.BURBIENĖ. Čia yra papildymas, kad likus 30 dienų būtent iki to susirinkimo, kurio darbotvarkėje numatyta priimti sprendimą dėl reorganizavimo ir taip toliau, o ne iki bet kurio kito visuotinio dalininkų susirinkimo. Tas papildymas yra daugiau dėl aiškumo.

PIRMININKAS. Ar bendru sutarimu galime ją priimti? Priimta pataisa.

Taip pat kolegė S.Burbienė teikė pataisą 16 straipsnio 2 daliai. Ar bendru sutarimu galime pradėti ją svarstyti? Pradedame. Prašom, kolege, pateikti.

S.BURBIENĖ. Čia yra tiesiog patikslinimas, kad viešoji įstaiga gali būti pertvarkoma į biudžetinę įstaigą, kai viešosios įstaigos savininkas yra valstybė arba savivaldybė. Daugiau redakcinio pobūdžio, nepaliekant savivaldybės institucijos.

PIRMININKAS. Ar bendru sutarimu galime priimti šią pataisą? Pataisa priimta. Kolegė N.Steiblienė 16 straipsniui teikė pataisas, kurioms komitetas pritarė. Ar bendru sutarimu galime pradėti jas svarstyti? Ačiū. Pradedame svarstyti. Prašom, gerbiamoji pranešėja, pateikti.

S.BURBIENĖ. Pateiktam projekte yra siūloma iš šiuo metu galiojančios normos… kad pertvarkant į biudžetinę įstaigą yra būtinas Finansų ministerijos pritarimas. Tačiau buvo dar palikta tokia išlyga, kad jeigu sprendimą priima Seimas, Prezidentūra, Vyriausybė, Konstitucinis Teismas ar Aukščiausiasis Teismas, tada nereikėtų Finansų ministerijos pritarimo. Komitetas pritarė kolegės N.Steiblienės pasiūlymui, kad visais atvejais yra reikalingas Finansų ministerijos pritarimas, nes tai yra biudžeto klausimai. Ir Seimas ar Prezidentūra nėra šiuo atveju kažkokie išskirtiniai juridiniai asmenys, kurie galėtų tai daryti be Finansų ministerijos sutikimo.

PIRMININKAS. Ar galėtume šias pataisas 16 straipsniui priimti bendru sutarimu? Yra kolegų, norinčių balsuoti. Tad prašome balsuoti, kas už tai, kad būtų pritarta pataisoms, kurias teikia kolegė N.Steiblienė 16 straipsniui, kurioms pritarė pagrindinis komitetas, balsuojate už. Turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

30 Seimo narių balsavo už, prieš nėra, susilaikė 5. O iš viso užsiregistravo 39. Pataisoms, teiktoms kolegės N.Steiblienės, pritarta.

16 straipsnio 5 dalis. Pataisas teikia kolegė S.Burbienė. Ar galima bendru sutarimu pradėti jas svarstyti? Ačiū. Prašau pateikti.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, čia yra analogiška pataisa, jau priimta anksčiau derinant su Civiliniu kodeksu, daugiau redakcinė pataisa ir jai komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Ar galėtume bendru sutarimu priimti šią pataisą? Priimta.

17 straipsnio 9 daliai pataisą teikė kolegė B.Vėsaitė. Svarstymo metu ji atsiėmė, todėl nesvarstysime. 17 straipsnio 9 daliai pataisas teikė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Joms nebuvo pritarta. Prašau, gerbiamasis pirmininke, pristatyti.

P.PAPOVAS. Ačiū, pirmininke. Mūsų komiteto pasiūlymo esmė yra tokia, kad viešosios įstaigos dalyviui, kuomet yra valstybei ir savivaldybei tenkanti turto dalis, kai ši viešoji įstaiga yra likviduojama siekiant apsaugoti jos dalį, jos turtą, kad po likvidavimo visa ta dalis turto valstybės ar savivaldybės įstaigos atitektų tai institucijai. Siekiant, dar kartą kartoju, apsaugoti tą dalį valstybės ir savivaldybės turto, kad ji po likvidavimo visa atitektų. Nes galimi tokie atvejai, kad steigiama viešoji įstaiga, kai dalininkas kitas yra, sakykim, ir privatus, ir siekiant išplauti valstybės ir savivaldybių turtą, įmonė taip valdoma, kad paskui nelieka to turto ir nelieka valstybės ir savivaldybės turto.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kas remiate tai, kad būtų šios pataisos pradėtos svarstyti plenariniame posėdyje, paspauskite mygtuką „už“. Reikia 10 Seimo narių, kad pradėtume jas svarstyti.

9 Seimo nariai remia, nepradedame svarstyti šių pataisų.

18 straipsnio 2 dalies 9 punktui pataisą teikia kolegė S.Burbienė. Pataisai pritarta pagrindiniame komitete. Ar bendru sutarimu galime pradėti ją svarstyti? Dėkoju. Prašau pateikti.

S.BURBIENĖ. Čia yra pataisa, susijusi su tuo, kad turėtų pradėti veikti juridinių asmenų registras ir būtent jam reikėtų pristatyti viešosios įstaigos likvidavimo aktą bei kitus dokumentus. Tai yra susiję būtent su šio registro veiklos pradžia. Todėl komitetas tam yra ir pritaręs.

PIRMININKAS. Ar galėtume bendru sutarimu šiai pataisai pritarti? Ačiū, pritarta.

19 straipsnis. Kolegė S.Burbienė teikia pataisą. Pagrindinis komitetas pritaria. Ar bendru sutarimu galime pradėti ją svarstyti? Dėkoju. Pradedame svarstyti. Prašau pateikti.

S.BURBIENĖ. Šis įstatymas, kaip matote, buvo gana senokai teiktas, tuo metu juridinių asmenų registras dar buvo tolimoje ateityje. Dabar jau yra priimti visi teisės aktai, kad jis pradėtų veikti, todėl šį įstatymo 19 straipsnį reikia atitinkamai pakeisti, kad būtų aišku, jog kai tik pradės veikti juridinių asmenų registras, tuoj pat visos šios normos ir bus taikomos. Todėl tai irgi yra daugiau redakcinė pataisa, susijusi su tuo, kad per tą laiką, kol buvo svarstomas įstatymo projektas, pasikeitė teisinis įregistravimo reglamentavimas. Todėl yra ši pataisa, ir jai komitetas yra pritaręs.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar bendru sutarimu galime priimti šią pataisą? Priimta.

19 straipsniui pataisą teikia kolegė N.Steiblienė. Prašyčiau komiteto įvertinti šias pataisas.

S.BURBIENĖ. Komitetas yra nepritaręs ir dėl to nepritaręs, kad pirmoje dalyje yra būtent pagal galiojantį įstatymą įsteigtos viešosios įstaigos, o panaudos sutartį apskritai reguliuoja kodekso straipsnis, todėl šios pataisos paprasčiausiai nereikia. Ir todėl komitetas šiai pataisai nepritarė.

PIRMININKAS. Klausčiau, ar ji yra suformuluota, kad ją pradėtume svarstyti?

S.BURBIENĖ. Ji iš esmės nėra ir tiksliai suformuluota.

PIRMININKAS. Todėl jos ir nesvarstysime. Pateikimo stadijai prašysime, kad suformuluotų tiksliai, kaip reikalauja įstatymas. Visos pataisos, dėl kurių turėjome priimti sprendimus dėl šio įstatymo. Prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų po svarstymo. Nėra. Ar bendru sutarimu galime pritarti po svarstymo? Ačiū. Pritarta po svarstymo.

Posėdžiui pirmininkauti kviečiu kolegą Č.Juršėną.

Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2477(2*) (svarstymas)

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Dabar iš eilės yra 8 kompleksinis klausimas. Tai yra Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Registracijos Nr.IXP-2477(2) variantas. Ir alternatyvus Pelno mokesčio kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Ir į tribūną pagrindinio komiteto vardu kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoją G.Šivicką. Ruošiasi kolega P.Vilkas. Prašom.

G.ŠIVICKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas yra apsvarstęs Teisės departamento ir Europos teisės departamento … pastabas. Taip pat Lietuvos dešiniųjų sąjungos, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pastabas, taip pat šis įstatymo projektas buvo svarstomas komitete kelis kartus. Gauta Vyriausybės išvada. Pirmą kartą ir tiesiog kilus diskusijoms komitete dar kartą buvo kreiptasi į Vyriausybę dėl kitų Seimo narių pasiūlymų. Vyriausybės bei Biudžeto komiteto pozicija yra tokia. Apsvarsčius visus pasiūlymus buvo pritarta V.Karbauskio ir P.Vilko vienam iš pasiūlymų, t.y. vienos dalies pasiūlymų, kad pelnas būtų neapmokestintas, kai įmonės, t.y. individualios įmonės arba tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos apyvarta neviršija vieno milijono litų ir darbuotojų taip pat neviršija dešimties žmonių, būtent toks pelnas, t.y. 25 tūkst. litų, neapmokestinama pelno mokesčiu. Visa kita dalis būtų apmokestinama, kaip pagal įstatymą … 15%. Tai tokia mūsų komiteto pozicija. Ir tada daugeliui pasiūlymų buvo tiesiog nepritarta, nes pasirinktas toks variantas. Taip pat yra į šį įstatymo projektą perkeltos įstatymo projekto Nr.IXP-1906 nuostatos, kurias buvo pateikęs J.Veselka dėl pelno nesiekiančių vienetų apmokestinimo. Tame projekte buvo numatyta kardinaliau apmokestinti visą pelną iš ūkinės komercinės veiklos. Komitetas laikosi tokios pozicijos, kad pelno nesiekiančių vienetų pelnas taip pat apmokestinamas pagal tą patį principą kaip ir individualios įmonės, ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos, tačiau nesiejant to su darbuotojų skaičiumi. Komitetas pritarė bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiamasis kolega. Dabar kviečiu į tribūną kolegą P.Vilką papildomo Ekonomikos komiteto vardu. Ir dar kolega P.Vilkas turi pasakyti ir kitą nuomonę. Tai gal tada iškart ir Verslo bei užimtumo komisijos poziciją išdėstykite. Prašom.

P.VILKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas, apsvarstęs Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, iš esmės pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam komitetui įstatymo projektą patobulinti atsižvelgiant į pastabas ir pasiūlymus, kuriems Ekonomikos komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš nėra, susilaikė 2.

Verslo ir užimtumo komisija, apsvarsčiusi Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, priėmė sprendimą iš esmės pritarti Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą patobulinti atsižvelgiant į pastabas ir pasiūlymus, kuriems buvo pritarta Verslo užimtumo komisijoje. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu už.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš, taupydamas laiką, siūlau jums dar pasilikti tribūnoje. Dabar prasideda diskusijos ir gerbiamasis P.Vilkas, jau kaip diskusijų dalyvis, kalbės savo vardu jau trečiame asmenyje.

P.VILKAS. Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, analizuojant šalies ekonomikos plėtros pokyčius, pabrėžiama, kad mažosios įmonės yra ekonomikos pagrindas. Jos sukuria daugiausia darbo vietų, sugeba greičiau reaguoti į naujus rinkos pokyčius, vaidina svarbų vaidmenį, skatina socialinę ir regioninę plėtrą. Todėl labai svarbu smulkiam verslui sudaryti prioritetines sąlygas. Viena iš svarbiausių sąlygų – mokesčių sistema. Ji turi skatinti pelningą įmonių veiklą, naujų steigimą, verslo plėtrą, pažangių technologijų diegimą, socialinių problemų sprendimą. Svarstomas Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas sudaro galimybę, noriu pabrėžti, individualioms įmonėms ir ūkinėms bendrijoms, kuriose dirba ne daugiau kaip dešimt žmonių ir kurių pajamos per metus neviršija vieno milijono litų, apmokestinamo pelno dalį, atitinkančią 25 tūkst. litų, apmokestinti taikant nulinį mokesčių tarifą. Šia mokesčių lengvata galėtų pasinaudoti daugiau nei 20 tūkst. įmonių, ir valstybės biudžetas, kaip nurodo Finansų ministerijos specialistai, netektų apie 4 mln. litų.

Teigiamai vertinant šį pasiūlymą savaime kyla klausimas, kodėl ši nuostata bus taikoma tik individualioms įmonėms ir ūkinėms bendrijoms? Kodėl tomis pačiomis sąlygomis negali naudotis ir kito statuso įmonės? Norėčiau priminti, kad priimtame Civiliniame kodekse sudarėme galimybę individualioms įmonėms be jokių kliūčių persitvarkyti į uždarąsias akcines bendroves, o anksčiau reikėdavo likviduoti įmonę ir tik tada steigti naują. Dabar to nereikia daryti. Įsigaliojęs Gyventojų pajamų įstatymas taip pat turėjo įtakos individualių įmonių persitvarkymui. Daugelis valdininkų net patardavo individualioms įmonėms persiregistruoti į uždarąsias akcines bendroves, nurodydami šio veiksmo privalumus. Tačiau įmonės, persiregistravusias į UAB ir turėdamos tuos pačius vertinimo ir veiklos kriterijus, negalės pasinaudoti šia įstatyme numatyta nuostata. Tai yra diskriminavimo tendencija. Tai patvirtinama ir Vyriausybės išvadoje, kurioje nurodoma, kad projekto nuostatos, numatančios siūlomą lengvatą taikyti tik nustatytų rūšių įmonėms, gali būti traktuojamos kaip diskriminacija tarp Lietuvos ir užsienio vienetų, bei diskriminacija tarp atskirų verslo organizavimo struktūrų.

Šios problemos sprendimui, manau, ekonomiškai būtų pateisinama sumažinti metinį pajamų dydį iki 100 tūkst. litų ir taikyti nulinį pelno mokesčio tarifą. Ir tai taikyti visų rūšių įmonėms. Biudžeto nuostolis gal šiek tiek ir padidėtų, bet neabejotinai būtų sudarytos gana palankios sąlygos keletui dešimčių tūkstančių įmonių plėtoti veiklą ir padengti biudžeto nuostolius. Ne paslaptis (noriu pabrėžti), kad daugelis įmonių, kurių metinės pajamos neviršija 100 tūkst. litų, specialiai neparodo pelno dydžio, kad nereikėtų mokėti papildomo mokesčio. Tai padaryti gana nesunku. Todėl atsiranda problemų gaunant kreditus veiklos plėtrai; nepelningai dirbant, nepateisinamas kreditų grąžinimas.

Leiskime įmonėms dirbti be dvigubos buhalterijos. Gerbiamieji kolegos, prašau jūsų įvertinus mano pastabas apsispręsti ir balsavimo metu priimti teisingą sprendimą svarstant šiam projektui pateiktus Seimo narių pasiūlymus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kolega S.Lapėnas dalyvauja diskusijoje. Prašom. O po to vėl kviesiu kolegą G.Šivicką ir tarsimės dėl kai kurių pataisų.

S.LAPĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, šiandien iš tiesų galima pasakyti, kad yra istorinė data mažosioms įmonėms, kai iš esmės po ilgų besitęsiančių „Sodros“, Pelno, Fizinių asmenų pajamų mokesčių įstatymų pasikeitimų buvo sudarytos ganėtinai sunkios sąlygos toms mažosioms įmonėms. Teisingai prieš tai kalbėjęs pranešėjas paminėjo, kad daug įmonių buvo priverstos užsidaryti, tik nenorėčiau sutikti, kad daug jų pasinaudojo reorganizavimo į ribotos civilinės atsakomybės subjektus galimybėmis kaip akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės.

Džiugu, kad pagaliau priėjome prie pirmojo įstatymo projekto, kuris bent iš dalies gali palengvinti šių įmonių dalią. Tai daugeliui dirbančių pagal verslo liudijimus ar užsiimančių individualia veikla gali būti paskata pereiti į aukštesnę verslo organizavimo formą, t.y. tapti pripažįstamu ir lygiateisiu ūkio subjektu tarp kitų įmonių.

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad iš esmės vyko nepateisinamai ilga šio įstatymo priėmimo procedūra. B.Vėsaitės ir mano teiktas projektas buvo registruotas dar praeitų metų balandžio 3 dieną. Seime jis buvo pateiktas balandžio 17 dieną. Birželio 9 dieną gavus Vyriausybės pritarimą iš esmės turėjo praeiti beveik 6 mėnesiai, kol Vyriausybė, vėl iš naujo nagrinėjusi šį klausimą ir pritarusi gerbiamojo P.Vilko ir V.Karbauskio siūlymams, pateikė Seimui iš naujo svarstyti. Biudžeto ir finansų komitetas, įvertinęs šiuos pasiūlymus, šiandien pateikė šį projektą.

Esminė šiame projekte mūsų, kaip iniciatorių, pateikta idėja buvo suteikti mažosioms įmonėms mokestinę lengvatą kaip kompensaciją už neribotą civilinę atsakomybę. Todėl prieš tai gerbiamojo P.Vilko išsakytos mintys nėra visiškai tikslios, nes kalbama apie įmones, kurioms ir Vakarų Europos valstybių patirtis, ir Amerikos patirtis numato galimybę suteikti mokestines lengvatas siekiant, kad darbo vietos kurtųsi privačios iniciatyvos sąskaita.

Finansų ministerijos pateiktose pažymose, Verslo užimtumo komisijoje buvo konstatuota, kad neribotos civilinės atsakomybės subjektai, individualios įmonės pavyzdingiausiai moka pelno mokestį, palyginti su analogiškomis akcinėmis bendrovėmis ar uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis, ir kad mokestinė lengvata už neribotą civilinę atsakomybę jau seniai yra taikoma Vakarų Europos šalyse. Būtent neribota civilinė atsakomybė ir yra paskata būti sąžiningam mokesčių mokėtojui, ir džiugu, kad Seimas sudarys prielaidas tai visokeriopai skatinti. Buvo planuota, kad Pelno mokesčio įstatymo projektas iš biudžeto pareikalaus 8 mln. Lt, ir iš esmės Finansų ministerija buvo tam nusiteikusi. Tačiau ribojant ne tik apyvartą, bet ir pelną, apmokestinamą pelno dalį, buvo apribotos įmonių galimybės, ir šiandien mes kalbame tik apie pradinį 4 mln. Lt nuostolį biudžetui. Tačiau per priaugantį verslą ir naujai sukuriamas darbo vietas bei sumokamus mokesčius šios įmonės tikrai su kaupu kompensuos šiuos pradinius biudžeto praradimus.

Atsižvelgęs į šiuo metu viešuosiuose konkursuose, ypač rajonų savivaldybėse aš pastebėjau, deklaruojamą 3–5% rentabilumą, pabandžiau modeliuoti, kiek įmonės savininkui padidėtų pelno dalis po apmokestinimo. Taigi kokia yra ta kompensacija už neribotą civilinę atsakomybę? Pasirodo, dešimčiai įmonių sėkmingai vykdant 1 mln. apyvartą ir darant prielaidą, kad rentabilumas 5%, papildomai savininkas kaip kompensaciją už neribotą atsakomybę gali tikėtis maksimum 550 Lt per mėnesį. O įmonė (atsiprašau, pirmininke, tuoj pat baigiu), vykdanti 100 tūkst. Lt metinę apyvartą, ne tik nesugebėtų išlaikyti 10 darbuotojų, bet vargu ar sugebėtų palaikyti kokią nors sveiku protu suvokiamą įmonės savininko motyvaciją tęsti įmonės veiklą. Pagal dabar galiojančias apmokestinimo normas jis galėtų uždirbti daugiausia 352 Lt per mėnesį.

Todėl aš kviečiu visus Seimo narius įvertinti šias siūlomas pataisas (ir tas, kurioms pritarė Biudžeto ir finansų komitetas) kaip labai rimtas prielaidas įmonėms legaliai mokant mokesčius jausti pareigą tai daryti ir sudaryti tam prielaidas, pritarti šiam projektui, o svarstant konkrečius siūlymus atsižvelgti į tuos motyvus, kuriuos išdėsčiau. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar dar kartą kviečiu kolegą G.Šivicką į tribūną. Tarsimės dėl pataisų. Čia yra kelios, kaip suprantu, kolektyvinės pataisos, kai kam pritarta, kai kam nepritarta. Turbūt pradėkime nuo tų, kurioms nepritarta. Tai kolegų S.Lapėno, E.Šablinsko ir D.Teišerskytės pataisa. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.

G.ŠIVICKAS. Taip, pirma pataisa yra V.Karbauskio, S.Lapėno, E.Šablinsko ir D.Teišerskytės. Komitetas nepritarė. Kaip minėjau, buvo pritarta jau mano išsakytai pozicijai, V.Karbauskio ir P.Vilko 2 dalies pataisai. Čia iš esmės yra plečiamas įmonių, kurios galėtų taikyti tą lengvatą, sąrašas, ir iš principo buvo nepritarta dėl to, kad yra didelis skaičius įmonių.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau… Kolektyvo vardu – kolega S.Lapėnas. Prašom.

S.LAPĖNAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad mes, siūlydami formuluotę „įmonė, vykdanti apyvartą iki milijono litų ir neviršijanti 10 darbuotojų skaičiaus“, esame labai artimi mikroįmonės apibrėžimui. Tiesiog dėl to, kad įstatymas būtų… nenaudotų papildomai įvedamos kategorijos, ir įvertinę realią situaciją, kurią mums pateikė Finansų ministerija, siūlėme vartoti mikroįmonės sąvoką. Dėl man sunkiai nuspėjamų priežasčių tam nebuvo pritarta, todėl kviesčiau pritarti šiai siūlomai pataisai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar yra pritariančių ar prieštaraujančių šiai pataisai, ar iš karto balsuojame?

G.ŠIVICKAS. Komitetas nepritarė.

PIRMININKAS. Jūs jau sakėte. Ačiū, kad pakartojote. Mielieji kolegos, prašome pasiruošti ir balsuojame, ar pritariame kolegų S.Lapėno, E.Šablinsko ir D.Teišerskytės pataisai, kuriai komitetas nepritarė. Prašom balsuoti.

Už – 18, prieš – 5 ir 24 susilaikė. Nepritarta.

Dabar yra antra, bet čia jau kolegų V.Karbauskio, S.Lapėno, E.Šablinsko ir D.Teišerskytės pataisa. Vėl kolega S.Lapėnas? Kas referuos šią pataisą? Minutę. S.Lapėnas. Prašom.

S.LAPĖNAS. Taupydami laiką atsisakome šios pataisos, šio siūlymo.

PIRMININKAS. Tada dar yra trečia pataisa – B.Vėsaitės, S.Lapėno ir P.Vilko. Ar jūs irgi?

S.LAPĖNAS. Kadangi pritarta V.Karbauskio pataisai, atsisakome.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir yra V.Karbauskio, P.Vilko kompleksinė pataisa, kurios pirmai daliai nepritarta, antrai daliai pritarta. Kaip čia darome? Kas autorių vardu? Kolega P.Vilkas. Prašom. Kolega P.Vilkas. Prašom.

P.VILKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, mūsų siūlymo esmė yra ta, kad mes nurodome, kad apmokestinamu laikotarpiu sumažinus pajamas iki 100 tūkst. Lt pelnas apmokestinamas taikant nulinį mokesčio tarifą. Ši nuostata būtų taikoma visoms įmonių rūšims, nesvarbu, koks jų statusas. Man atrodo, šio siūlymo esmė yra labai svarbi, nes tokių įmonių yra ne tiek mažai. Man atrodo, nebūtų jokios diskriminacijos, kad paliekant ūkines bendrijas, individualias įmones būtų taikoma visoms įmonėms.

Šiam mūsų siūlymui, noriu pabrėžti, pritarė Ekonomikos komitetas, pritarė Verslo užimtumo komitetas, taip pat ir Vyriausybė neišreiškė neigiamos nuomonės. Ji pasakė, kad nepritaria Lietuvos Respublikos Seimo narių pasiūlymams dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio įstatymo projekto, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybė tam tikru nutarimu iš esmės pritarė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui… kuriam dabar pritarė. Vadinasi, neigiamos išvados nėra, bet kadangi jau pritarta anksčiau, tai šiam nepritarė.

O Biudžeto ir finansų komitetas į tai pažiūrėjo labai siaurai. Mano, kad čia bus didesni biudžeto nuostoliai, bet neįvertino, kad jeigu mes sudarysime galimybę įmonėms plėsti verslą, padidinti darbo vietų skaičių, taip pat spręsti socialines problemas, pinigai grįžtų kitu būdu.

Man atrodo, Seimo nariai, pagalvokime ir leiskime, kad įmonės, kurių pajamos neviršija 100 tūkst. Lt, galėtų pasinaudoti pelno mokesčio ta dalimi ir galėtų investuoti į verslo plėtrą. Prašyčiau balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar vienas Seimo narys, kuris pritaria. S.Lapėnas. Prašom.

S.LAPĖNAS. Gerbiamieji kolegos, aš jau minėjau, kad įmonė, vykdanti iki 100 tūkst. Lt metinę apyvartą, ne tik nesugebėtų išlaikyti 10 žmonių, darbuotojų, bet vargu ar sugebėtų palaikyti kokią nors sveiku protu suvokiamą įmonės savininko motyvaciją tęsti įmonės veiklą. Panaikintų šią motyvaciją, nes iš esmės 100 tūkst. Lt apyvarta nėra pelnas, tai yra apyvarta, nuo kurios dar būtinai atsiskaičiuotų sąnaudos. Todėl siūlyčiau pritarti P.Vilko teikiamam siūlymui.

PIRMININKAS. Gerai. Tada Biudžeto ir finansų komiteto nuomonė. Prašom.

G.ŠIVICKAS. Atsakydamas ponui P.Vilkui galiu pasakyti, kad Biudžeto ir finansų komitetas, vykdydamas Naujosios sąjungos ir Socialdemokratų partijų koalicijos programines nuostatas, padarė tokias reformas, kad mūsų biudžetas šiandien gauna papildomas ir tikrai dideles įmokas į biudžetą, ir tai yra aiškus įmonių pelningumo rezultatas.

Reikia priminti tai, kad mažos įmonės, kurių apyvarta iki 500 tūkst. Lt, kaip tik gali tiesiai nurašyti investicijas į savo sąnaudas, iš esmės to pelno gali ir nemokėti. Mūsų gauti duomenys iš Finansų ministerijos rodo, kad įmonės, kurių apyvarta iki 100 tūkst., 2001 metais sumokėjo 25 milijonus litų. Tai gana nemaža suma ir esant tokiai ekonominei situacijai, aš manau, pelną mokėti tikrai nėra gėda įmonėms. Manau, kad jos tikrai tokį pelną gali susimokėti. O dėl individualių įmonių buvo priimtas sprendimas, nes jų forma yra visiškai kita, t.y. individuali atsakomybė, tai tvirtino S.Lapėnas. Todėl mes ir nepritarėm, kad visos įmonės galėtų taikyti lengvatas.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Prašome susikaupti. Dabar balsuosime dėl kolegų V.Karbauskio ir P.Vilko pataisos pirmosios dalies, nes antrajai daliai komitetas pritarė, dėl to nebalsuosim. Taigi komiteto pozicija yra išdėstyta. Komitetas nepritaria. Prašom balsuoti. Kas remiate – už, kas neremiat – kitaip. Mes balsuojame už tą pirmąją dalį. Už pirmąją dalį, tai, ką jūs pasiūlėt, nes antrajai daliai pritarta.

Už – 26, prieš – 3, 20 susilaikė. Pritarta. (Balsai salėje) Prašau, tai būkit malonus, per šoninį mikrofoną, ir tada susitarsim. Jeigu reikia, perbalsuosim. Prašom. S.Lapėnas.

S.LAPĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, aš vis dėlto prašyčiau patikslinti šio balsavimo formuluotę, nes dabar išeina taip, kad dėl šios nuostatos, komiteto išvados, kuriai prieštaravo gerbiamasis P.Vilkas (ir aš palaikiau tą prieštaravimą), mes nubalsavom už, kai tikrai turėjom balsuoti prieš teikiamą projektą, aš taip suprantu. (Balsai salėje) Ar galite pasakyti, kad buvo nubalsuota už gerbiamojo P.Vilko pasiūlymą dabar?

PIRMININKAS. Be abejo, taip.

S.LAPĖNAS. Ačiū Dievui. Tvarka. Atsiprašau.

PIRMININKAS. Jeigu aš – Dievas, tai labai malonu. Taigi mes balsavom už V.Karbauskio ir P.Vilko pataisos, t.y. kompleksinės pataisos, pirmąją dalį, nes antrajai daliai ir taip buvo pritarta. Ir tai pirmajai daliai irgi pritarta: 26 – už, 3 – prieš, 20 susilaikė. Tai visos pataisos. Jeigu komitetas, gerbiamasis Šivickai, lieka ne visai patenkintas, tai yra priėmimo stadija, prašome mobilizuotis. Ačiū, daugiau lyg ir nieko.

G.ŠIVICKAS. Ne, yra dar viena pataisa. Tačiau ji…

PIRMININKAS. Tai prašau, ar čia mes dar ką nors praleidom? Man atrodo, kad viskas yra.

G.ŠIVICKAS. S.Lapėnas yra įregistravęs, bet šiandien ryte, 8.20 val., komitetas dar neapsvarstė dar vieno pasiūlymo iki…

PIRMININKAS. Jeigu nesvarstyta, tada priėmimui. Tai, gerbiamieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų su tom pataisom, kuriom dabar pritarta? Kolega A.Melianas. Prašom.

A.MELIANAS. Aš norėčiau paprašyti dėl prieš tai buvusio balsavimo, kad mano balsą įskaitytų kaip už. Ne taip balsavau, nes nesupratau motyvų. Ačiū.

PIRMININKAS. Vis tiek užtenka. Bet stenogramoje jūsų balsas ir pareiškimas lieka. Tai, mielieji kolegos, ar galim bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū. Ir tada, gerbiamasis Šivickai, vis tiek dar ateikit į tribūną dėl to alternatyvaus varianto, kurį jūs siūlot atmesti, pasakyti porą žodžių.

Pelno mokesčio įstatymo 5, 33, 34, 35, 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2477A (svarstymas)

G.ŠIVICKAS. Kadangi buvo pateikti du projektai, buvom apsisprendę pritarti prieš tai svarstomam, tai šį įstatymo projektą siūloma atmesti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu? Galim? Ačiū. Ne? Tai tada prašom, dėl balsavimo motyvų – S.Lapėnas.

S.LAPĖNAS. Iš tiesų gaila, kad šio siūlymo autorius šiandien neturi galimybės dalyvauti posėdyje. Yra tam tikros priežastys. Tačiau aš vis dėlto siūlyčiau atkreipti dėmesį į tai, kad mes, sudarydami tam tikras lengvatas neribotos civilinės atsakomybės mažosioms įmonėms, vis dėlto neužmirštume ir kitų ūkio subjektų, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, kurios, vykdydamos labai nedideles metines apyvartas, turėtų vis dėlto didesnes mokestines lengvatas negu dabar, šiuo metu, yra siūloma tiktai 2% nuolaida, jeigu vykdoma apyvarta iki 500 tūkstančių. Todėl R.Palaičio siūlymas, manau, vertas dėmesio. Siūlyčiau palaikyti R.Palaičio siūlymą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jeigu aš jus teisingai supratau, jūs vis dėlto siūlot, kad mes balsuotume, taip?

S.LAPĖNAS. Taip.

PIRMININKAS. Tai, mielieji kolegos, dėmesio! Primenu, dėl ko susitarta ir dėl ko, pasirodo, nesusitarta. Mes sutarėm, kad pritariam pirmajam projektui, į kurį įtrauktos kai kurios Seimo narių pataisos. O antrąjį, alternatyvųjį, projektą komitetas siūlo atmesti. Bet kolega S.Lapėnas protestuoja, todėl dėl to reikės balsuoti. Balsavimas toks: mygtukas „už“ – už tai, kad palaikytume pagrindinio komiteto nuomonę, t.y. kad atmestume. Ar aišku? O mygtukas „prieš“ – atvirkščiai, kad palaikytume. Taigi kartoju: balsavimas yra už pagrindinio komiteto poziciją atmesti tą alternatyvųjį variantą, kadangi pritarta baziniam, arba pagrindiniam. Prašom balsuoti. Prašom neagituoti balsavimo metu.

Už – 30, prieš – 12, 1 susilaikė. Neatmesta, kadangi neužtenka balsų. Taigi grąžinam pagrindiniam komitetui, kad kariautų su visais variantais kartu, taip? Sutinkam. Ačiū. Ir šis klausimas baigtas.

Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 2, 6¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3102(2*) (svarstymas)

Dabar darbotvarkės 9 punktas – Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Pagrindinio komiteto vardu – Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas kolega A.Macaitis. Prašom į tribūną. O ruošiasi Kaimo reikalų komiteto vardu D.Velička. Prašom, gerbiamasis pirmininke.

A.MACAITIS. Dėkoju, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas svarstė Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 2, 6¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Komitetas, įvertinęs Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą, taip pat įvertinęs Seimo nario A.Macaičio (Kaimo reikalų komiteto) išvadas, siūlo šiam įstatymo projektui po svarstymo pritarti bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną kolegą D.Veličką. Ruošiasi Sveikatos reikalų komiteto vardu kolega V.Nekrašas. Prašom.

D.VELIČKA. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Kaimo reikalų komitetas taip pat svarstė šį aktualų pakeitimą. Šis pakeitimas susijęs su šunų laikymo taisyklių pakeitimais, kad būtų sugriežtintos šunų laikymo sąlygos. Svarstymo metu už šio įstatymo pakeitimus Kaimo reikalų komitetas balsavo bendru sutarimu už. Siūlome pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ir kolega V.Nekrašas. Prašome į tribūną.

V.NEKRAŠAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas buvo papildomas. Bendru sutarimu mes nubalsavome už. Siūlau pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Nematau, kad kas nors kalbėtų dėl balsavimo motyvų. Ar irgi galime visi bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galim? Ačiū. Ar tikrai V.Velikonis nori kalbėti? Prašom. V.Velikonis. Prašom.

V.VELIKONIS. Tikrai. Gerbiamieji kolegos, šuo – pirmasis žmogaus prijaukintas gyvūnas. Šunys laižė Lozoriaus žaizdas. Šunys buvo žmogaus draugai, net bičiuliai, o tampa jo priešais. Privilegija teikiama agresyviai veislei. Žmogus šunį paverčia agresyviu kitam žmogui. Šunys jau drasko vaikus, agresyvus šuo tampa turto pasididžiavimu. Vargu ar rasime atvejų, kai kultūringo žmogaus šuo padarė skriaudą kitam žmogui. Todėl reikia šitokiems agresyvių šunų savininkams ir agresyvių įstatymų. Aš visiškai pritariu siūlomo įstatymo pakeitimui ir papildymui. Ačiū.

PIRMININKAS. Aš maniau, kad kolega pasiūlys įstatymą, kaip saugotis nuo blogų ir piktų žmonių ar šeimininkų. Gerbiamieji kolegos, galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū.

Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3135* (svarstymas)

Toliau darbotvarkės 10 punktas – Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Irgi svarstymo stadija. Į tribūną kviečiu pagrindinio – Sveikatos reikalų – komiteto atstovą J.Raistenskį. Ir protokolui primenu, kad šio projekto Nr.IXP-3135. Prašom, kolega. Ruošiasi A.Macaitis.

J.RAISTENSKIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos. Sveikatos reikalų komitetas svarstė minėto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto pakeitimą ir pritarė jam. Vietoj „gyventojų sveikatos apsaugai“ įrašyta „savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiajai programai“. Taip sukonkretinamos lėšos, skiriamos bendruomenės sveikatinimui. Šio nutarimo svarstymo ir balsavimo rezultatai – bendru sutarimu už. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kolega A.Macaitis papildomo Aplinkos apsaugos komiteto vardu. Ir ruošiasi A.Butkevičius ar G.Šivickas. Prašom, pirmininke.

A.MACAITIS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas kaip papildomas svarstė Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-3135 ir jam bendru sutarimu pritarė.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar į tribūną kviečiu G.Šivicką. Ruošiasi P.Papovas. Prašom.

G.ŠIVICKAS. Komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą ir siūlo išvadą: „Iš esmės pritarti įstatymo projektui ir atkreipti pagrindinio Sveikatos reikalų komiteto dėmesį, kad teikiamo projekto nuostatos tiesiogiai susijusios su dabar Seime svarstomo įstatymo projekto Nr.IXP-2422(2) nuostatomis, todėl šie abu įstatymų projektai turėtų būti priimti ir įsigalioti tuo pačiu metu“. Bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš manau, kad čia mes galime atsižvelgti sudarydami darbotvarkes ir priėmimo stadijai išties pateikti abu projektus. Dabar P.Papovas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi šio įstatymo projektas buvo numatytas pavasario sesijoje, komitetas jo nesvarstė, tačiau pakeitimai yra formalūs ir tikrai mūsų komitetas pretenzijų jam neturi.

PIRMININKAS. Gerai suformuluota – pretenzijų nėra. Ar galime bendru sutarimu, ar kolega J.Raistenskis dar nori tarti žodį? Prašom. J.Raistenskis.

J.RAISTENSKIS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų šis įstatymas yra labai susijęs, kaip buvo minėta su įstatymu Nr.IXP-2422, t.y. su Sveikatos sistemos ir sveikatos įstaigų priežiūros įstatymu, kurio pakeitimas bus daromas ketvirtadienį. Šiandien labai ačiū visiems komitetams, kad pritarėte, nes pritarimas leis savivaldybėms, suformavus biudžetus, tikslingai skirti lėšas bendruomenės sveikatinimui. Manyčiau, kad įstatymas Nr.IXP-2422 bus ketvirtadienio darbotvarkėje. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.

Seimo nutarimo „Dėl 2004 metų paskelbimo Vaikų sveikatos metais“ projektas Nr.IXP-3109 (svarstymas)

Ir darbotvarkės 11 punktas – Seimo nutarimo „Dėl 2004 metų paskelbimo Vaikų sveikatos metais“. Svarstymo stadija. Sveikatos reikalų komiteto vardu turėtų kalbėti pati pirmininkė D.Mikutienė. Ar J.Raistenskis? Prašom. Ruošiasi R.Pavilionis.

J.RAISTENSKIS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Seimo nutarimo „Dėl 2004 metų paskelbimo Vaikų sveikatos metais“ projektą Nr.IXP-3109 komitetas ilgai diskutavo, svarstė. Balsavimo rezultatai tokie: 3 – už, 3 – prieš ir nuspręsta pritarti. Lemiamas buvo komiteto pirmininkės D.Mikutienės balsas arba apsisprendimas. Kodėl taip įvyko? Svarstant manėme, kad prieš paskelbiant Vaikų sveikatos metus, formuojant biudžetą, reikėjo daugiau atsižvelgti į siūlomas mūsų Sveikatos reikalų komiteto pastabas dėl vaikų sveikatinimo programos finansavimo. Bet vis dėlto manome ir turime tokią viltį, kad tikslinant biudžetą tai bus padaryta netolimoje ateityje. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną R.Pavilionį, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką. Ruošiasi O.Babonienė Šeimos ir vaiko reikalų komisijos vardu.

R.PAVILIONIS. Dėkoju, gerbiamasis vicepirmininke. Gerbiamieji kolegos, svarstydami šį šiaip jau visiškai priimtiną projektą, nutarėme pasiūlyti jo pavadinimą papildyti žodžiu „stiprinimo“. Nes iš tikrųjų, kai mes kalbame apie vaikų sveikatą, tai nėra tik deklaracija. Mes kalbame apie būtinumą stiprinti sveikatą, o ne šiaip kalbėti apie sveikatą visus metus, ir imtis priemonių, kad vaikų sveikata stiprėtų. Lygiai taip pat, kaip mes galėtume kalbėti apie vaikų švietimą. Tai būtų taip pat beveik banalu, nes reikia kalbėti apie švietimo gerinimą, jo tobulinimą. Taigi komitetas siūlytų pagrindiniam komitetui atsižvelgti į mūsų teikiamą papildymą ir kalbėti apie 2004 metus kaip vaikų sveikatos stiprinimo metus, o ne šiaip vaikų sveikatos metus.

PIRMININKAS. Ačiū. Supratome, profesoriau. Dabar kviečiu O.Babonienę kalbėti Šeimos ir vaiko reikalų komisijos vardu. Prašom.

O.BABONIENĖ. Ačiū. Šeimos ir vaiko reikalų komisija siūlo pagrindiniam komitetui papildyti Seimo nutarimo projekto pavadinimą taip pat žodžiu „stiprinimo“ ir išdėstyti taip: „Seimo nutarimo „Dėl 2004 metų paskelbimo Vaikų sveikatos stiprinimo metais“. Kodėl? Kur akcentai? Jeigu viskas būtų gerai ir galėtume džiaugtis tuo, galėtume vadinti ateinančius metus vaikų sveikatos metais, tačiau visų kreipiamas dėmesys į tai, kad būtų gerinama, stiprinama vaikų sveikata, todėl 2004 metus siūlome paskelbti Vaikų sveikatos stiprinimo metais. Tai apimtų ir tyrimus, ir gydymą, ir priežiūrą, ir bazės stiprinimą, ir kadrų rengimą, ir sveikatos prevenciją. Tai būtų užduotis ne tik sveikatos srityje dirbantiems žmonėms, tai kartu ir užduotis savivaldybėms, ir švietimo srityje dirbantiems žmonėms, kad atkreiptume dėmesį į tai ir dėtume visas pastangas, kad vaikų sveikata gerėtų.

PIRMININKAS. Ačiū. Į diskusijas nori įsijungti A.Klišonis. Prašom, kolega, į tribūną.

A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šis siūlymas, kurį mes dabar svarstome, iš tikrųjų atrodo puikus ir galima vienareikšmiškai jam pritarti. Tačiau man kyla keletas minčių ir aš norėčiau tiesiog jums pacituoti, galbūt ne visi esame skaitę, kas yra parašyta aiškinamajame rašte, kuris yra pridėtas sveikatos apsaugos ministro, gerbiamojo mūsų kolegos J.Oleko. Parašyta: „Dantų ėduonies pažeidimų turi 77–99%, tai beveik 100% penkiolikmečių. Trys ketvirtadaliai dešimtmečių yra bandę rūkyti, 90% iš jų yra ragavę alkoholinių gėrimų“. Toliau. Mes kaip tik prieš Naujuosius metus priimdami biudžetą, svarstėme vieno įstatymo pakeitimą, t.y. Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimą, kuriuo buvo labai sumažinta mūsų pačių, Seimo, priimtame įstatyme… jame numatomas finansavimo sumažinimas valstybės draudžiamiems asmenims. Į valstybės draudžiamų asmenų sąrašą taip pat yra įtraukiami ir vaikai. Dabar aš matau, kad šis projektas, kuris yra gražiai parodytas, yra tik kabutėse. Matau, kad šis sprendimas, kurio prašoma Seimo, nustatomas vien tam, tai taip pat parašyta aiškinamajame rašte, kad 2004 m. birželio 23–25 d. Budapešte vyks ketvirtoji ministrų konferencija tema „Ateitis mūsų vaikams“. Šios konferencijos pagrindinis politinis rezultatas – deklaracija Vaikų aplinkos ir sveikatos veiksmų planas Europoje. 2004 metų vasario mėnesį Lietuva turi pateikti Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetui periodinę ataskaitą apie Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos įgyvendinimą mūsų šalyje. Vaikų teisių konvencijos 24 straipsnis skirtas vaiko teisėms į sveikatos apsaugą, parengtoje ataskaitoje išsamiai pateikiamas šis aspektas. Aš noriu paklausti, kada mes esame sąžiningi? Ar sąžiningi esame tada, kai priimame tokį sprendimą, kuris yra dabar priimamas, kad paskelbiama, kad tai yra vaikų sveikatos ar vaikų sveikatos stiprinimo metai, ar esame sąžiningi, kai rūpinamės vaikais tada, kai beveik 30% nurėžiame finansavimą, skirtą sveikatos apsaugai? Kada mes esame sąžiningi? Jeigu mes norime priimti šį nutarimą, iš tikrųjų patvirtinti tai, kad šie metai bus vaikų sveikatos ar vaikų sveikatos stiprinimo metais, tada mes turime padaryti taip pat ir Sveikatos draudimo įstatymo pataisą, kad už vaikus, kurie yra draudžiami, valstybės draudžiami asmenys, kad iš tikrųjų būtų atkurta tai, kas buvo sakyta, nuo 241 lito iki 315.

Gerbiamieji kolegos, todėl nuomonės Sveikatos reikalų komitete ir išsiskyrė, nes pirmą sykį nepriklausomos Lietuvos istorijoje dėl Sveikatos draudimo įstatymo pagrindiniu komitetu buvo paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas, ne Sveikatos reikalų. Sveikatos reikalų komitetas nebūtų pritaręs tokioms amoralioms nuostatoms.

Todėl aš pasisakau ne prieš, aš susilaikau balsuodamas už tai, nes iš tiesų tai yra tik populistinis paukščiuko uždėjimas, deja, galbūt eilinis. Aš manau, kad vargu ar jūs pakeisite tą nuostatą po mano išsakytų argumentų. Vargu. Tačiau galbūt šiek tiek sąžinės graužimą pajaus tie, kurie balsavo už Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimą tam, kad vaikus pastatytų į blogesnę situaciją, negu šis Seimas jau buvo priėmęs.

Gerbiamieji kolegos, aš tikrai siūlysiu, priimant šį nutarimą, Sveikatos draudimo įstatymo pataisas. Ir kartu siūlysiu juos teikti. Jeigu mes esame sąžiningi ir deklaruojame, kad iš tikrųjų taip yra, deklaruojame tai, kad beveik 100% penkiolikmečių turi ėduonį ir kitas problemas, tada skirkime jiems finansavimą. Tada būsim sąžiningi ir patys prieš save, ir prieš tuos vaikus, kuriais mes dabar bandom dangstytis. Ačiū jums. Aš manau, kad bent šiek tiek mano žodžiai pasibels į jūsų širdis. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Tai, gerbiamieji kolegos, mes dabar turim susitarti dėl to papildymo arba patikslinimo, apie kurį kalbėjo komiteto pirmininkas ir komisijos atstovė. Tada aš kviesčiau dar kartą daktarą į tribūną ir tarsimės būtent dėl to patikslinimo. Prašom.

J.RAISTENSKIS. Gerbiamieji kolegos, komitetas daug diskutavo dėl to termino „sveikatos stiprinimas“ ir mano, kad „stiprinimas sveikatos“ susiaurintų arba pabrėžtų tik vieną dalelytę to momento, ir Sveikatos komitetas nepritaria minėtai formuluotei. Tai aš pasakau komiteto nuomonę.

PIRMININKAS. Ačiū, jūs jau galite palikti tribūną. Dabar aš tik noriu paklausti kolegų A.Sakalo ir V.Einorio, ar jūs dėl pataisos, ar dėl viso nutarimo norit kalbėti? Dėl viso? (Balsai salėje) Onutė nori? Prašau. Ne? Mielieji kolegos, tada turim apsispręsti, ar palaikome Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto siūlymą papildyti pavadinimą, ar palaikome pagrindinio komiteto nuomonę. Balsavimas bus už Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pasiūlymą. Kurie palaikot, balsuojat už, kurie manot kitaip, kitaip ir balsuojat. Prašom. Balsavimas pradėtas, būtent taip, o ne kitaip.

Už – 25, 1 – prieš, 9 susilaikė. Pritarta. Dabar prašom, jeigu kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso nutarimo projekto po svarstymo, prašom. Ar galim bendru sutarimu? Ne? Prašau. Kolega J.Raistenskis. Prašom. Gerai, tada kolega A.Sakalas. Prašau.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, aš negalėjau nereaguoti į pono A.Klišonio pastabas. Nors balsuosiu už, bet manau, kad prie tokių nutarimų projektų turėtų būti pridėta ir konkretus projektas, kaip tie sveikatos metai bus įgyvendinami realiai, kas bus daroma, kas ir kaip bus daroma. O kol šito nėra, tai yra tuščias dokumentas. Aš, suprantama, balsuosiu už, bet pageidaučiau, kad priėmimui būtų pasakyta, kas bus daroma, labai konkretūs dalykai, kas reikalinga vaikų sveikatos stiprinimo metams paremti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė I.Degutienė, kita nuomonė. Prašom.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia aš norėčiau pasakyti, kad aš norėčiau, kad vaikai visada būtų sveiki, ne tiktai 2004 metais, metais, kurie bus paskelbti Vaikų sveikatos metais. Kitas dalykas, aš suprantu, kad Seimo nutarimas gal šiuo metu toks ir reikalingas atkreipti dėmesį, kad su vaikų sveikata šiandien tikrai yra problemų. Tačiau toks Seimo nutarimas, koks yra pateiktas, t.y. tiktai deklaratyvus, ir mes puikiai žinom, kad sveikatos apsaugoje deklaratyvūs kažkokių tezių paskelbimai ar parašymai visiškai nieko nesprendžia ir nuo to vaikų sveikata nepagerės. Turi būti paremta finansiniais dalykais.

Ir tam, ką kalbėjo ponas A.Klišonis, aš visiškai pritariu. Mes patys Seime turime dvigubą veidą. Viena vertus, kai svarstomas sveikatos draudimo fondo biudžetas, mes jį mažiname arba neskiriame vaikų sveikatos gerinimui lėšų tiek, kiek reikia, kita vertus, mes deklaratyviai norime priimti tam tikras nuostatas. Todėl aš tikrai negalėsiu balsuoti už ir siūlau kitiems susilaikyti, nes tikrai mes turėtume būti garbingesni priimdami tokius atsakingus sprendimus.

PIRMININKAS. Ačiū. Jeigu teisingai supratau, tai kolegė reikalauja, kad balsuotume, taip? Gerai. Kolegos, dėmesio! Balsuojam, ar pritariam po svarstymo nutarimo projektui, kuris yra šiek tiek patikslintas priėmus Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto ir atitinkamos komisijos pasiūlytą pataisą. Prašom balsuoti. Teisingai balsuoti reikia. (Balsai salėje) Aš sakiau „teisingai balsuoti“ , bet nepasakiau kaip.

Už – 30 ir 10 susilaikė. Pritarta. Dabar, matyt, kolega J.Raistenskis. Replika po balsavimo. Prašom.

J.RAISTENSKIS. Ačiū, pirmininke. Iš tiesų dėkingas visiems, kurie balsavo už. Taip pat dėkingas kolegoms, kurie pasisakė konstruktyviai dėl to, kad lėšų vaikų sveikatai, sveikatinimui galima buvo skirti ir daugiau. Bet, kolegos, iš tiesų Sveikatos reikalų komitetas gal šiek tiek ir turėtų prisiimti atsakomybės, kad nepridėjo papildomos medžiagos. Bet mes, Sveikatos reikalų komitetas, dėl dabar svarstomo klausimo diskutavome. Paskelbimas vaikų metais – tai nereiškia, na, jeigu mes negalim ženkliai padėti, nors tokie žingsniai biudžete yra, ir čia kolega iš Švietimo komiteto galėtų konkrečiau pasakyti, bet vis dėlto susisteminti, griežtai apibrėžti situaciją, išdiskutuoti, viską sudėlioti į lentynėles, į vietas ir įvertinti, kaip yra iš tiesų, objektyviai, ne tik ėduonies srityje, vienoje ar kitoje, o visose srityse. Tai mes diskutavome kartu su Sveikatos reikalų ministerija, su mūsų Universiteto Medicinos fakulteto atstovais ir priėjome prie bendros nuomonės. Tokiu būdu, kaip jau minėjau tribūnoje, turim vilties, kad patikslinant biudžetą netolimoje ateityje bus į tai atkreiptas dėmesys. Be to, ta medžiaga bus labai rimtas argumentas ir po rinkimų kitais metais svarstant biudžetą ženkliai pridėti lėšų vaikų sveikatai ir sveikatinimui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, dabar dėl tolesnio darbo. 12 klausimu vienas papildomas komitetas nepadarė išvados. Mums nedera nagrinėti šio klausimo, vadinasi, vėliau. O kitus du klausimus, kadangi posėdžio laikas baigėsi, po pietų, 13 ir 14 (Balsai salėje).

Ačiū, kolegos, posėdis baigtas… Užsienio reikalų komitetas, kadangi atėjo Prezidento nuomonė, ir šis dalykas nebuvo apsvarstytas. (Balsas iš salės: Ne, Užsienio reikalų…) Bet vis tiek nagrinės Užsienio reikalų komitetas. Jis yra užrašytas Seimo sprendimu.