LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAPILDYMO ir pakeitimo
ĮSTATYMo projekto

 

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

           

            Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo tikslas – išspręsti problemas, susijusias su žemės reformos metu vykdomu privačios ir valstybinės žemės sklypų formavimu tose teritorijose, kur nebuvo tinkamai įformintas asmeninio ūkio žemės suteikimas šiuo metu šią žemę naudojantiems žmonėms.

            Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos (t.y. iki 1997 m. liepos mėn.).

            Taikant šią nuostatą praktikoje žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metu, nustatyta, jog ne visi asmeninio ūkio žemės naudotojai turi jos naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus. Pvz. Vilniaus raj. Buivydiškių apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. sesijos sprendimu 471 piliečiams asmeninio ūkio žemė suteikta po nustatytos datos, t.y. po 1994 m. liepos 1 d., iki kurios apylinkių tarybos pagal tuo metu galiojusius teisės aktus galėjo suteikti asmeninio ūkio žemę. Vilniaus raj. Riešės seniūnijoje, Kauno rajono Raudondvario seniūnijoje asmeninio ūkio žemės sklypai suteikti ir naudojami 1254 piliečių, tačiau nėra išlikusių dokumentų apie šių sklypų suteikimą. Kaišiadorių rajono Kruonio apylinkės  taryba, Tauragės rajono Tauragės apylinkės taryba yra priėmę sprendimus suteikti žemę apie 2450 piliečių nuomos pagrindais. Bendras šiose ir kitose vietovėse vien Vilniaus, Kauno ir Tauragės apskrityse žemę asmeniniam ūkiui gavusių asmenų skaičius, kuriems dėl savivaldos institucijų arba žemės reformą vykdančių darbuotojų kaltės asmeninio ūkio žemės suteikimo dokumentai buvo netinkamai įforminti arba jų neišliko, yra apie 3700.

            Pažymėtina tai, kad piliečiai, norėdami gauti jų naudojamų asmeninio ūkio žemę lygiaverčiu plotu, atkuriant nuosavybės teises, arba ją pirkti iš valstybės, negali įrodyti teismine tvarka šios žemės suteikimo fakto.

            Įstatymo projekte numatoma papildyti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, nurodant, kad tais atvejais, kai asmeninio ūkio žemės suteikimo dokumentų neišliko arba žemė buvo suteikta nesilaikant teisės aktais nustatytos tvarkos, asmeninio ūkio žemės naudojimo faktą nustato apskričių viršininkai. Tačiau šiais atvejais privalo būti nustatyta, jog asmeninio ūkio žemė buvo gauta ir naudojama iki 2004metų  ją gavę asmenys 1990 m. liepos mėn. 26 d. turėjo būti įrašyti į apylinkės ūkinę knygą, o gautos ir naudojamos žemės plotas neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimu Nr.816 ,,Dėl Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1993, Nr.58-1131) nustatytų maksimalaus žemės ploto normų. Be to, siekiant nestabdyti žemės reformos darbų, naudojamo asmeninio ūkio žemės plotai gali būti nustatyti ne vėliau kaip iki 2004 m. liepos 1 dienos.

            Priėmus šį įstatymą, jo teigiamos pasekmės – galimybė užbaigti žemės reformą probleminėse teritorijose, kur žemė naudojama asmeniniam ūkiui, neturint tinkamai įformintų dokumentų. Nustačius žemės plotus, kurie naudojami neturint tam teisinio pagrindo, šią žemę galės susigrąžinti natūra pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą.

            Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. Jį priėmus, neigiamų pasekmių nenumatoma. Įstatymui įgyvendinti naujų poįstatyminių aktų nereikės.

            Įstatymo projekto rengimo metu pagrindinės jo nuostatos suderintos su  Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos (R.Šalaševičiūtė), Žemės ūkio ministerijos (P.Aleknavičius), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (D.Remeikytė), Vilniaus ir Kauno apskričių viršininkų administracijos Žemės tvarkymo departamentų (J.Zinkevičius,   A.Šniras, J.Kurlavičius )specialistais.

            Neigiamų pasekmių, priėmus įstatymo projektą, nesitikima.

Įstatymo projektas neprieštarauja Europos Sąjungos dokumentams.

 

Teikia:

 

Seimo narys                                                                          Gediminas Dalinkevičius