Penkiasdešimt
penktasis (465) posėdis
2004
m. sausio 15 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas V.P.ANDRIUKAITIS
PIRMININKAS. Leiskite pradėti šios dienos popietinį plenarinį posėdį. Gal pamėginkime, kolegos, registruotis ir jeigu neprieštaraujate, kol registruojamės, aš kviečiu į tribūną poną Gintarą Švedą vietoj Vytauto Markevičiaus pateikti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 21 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Prašom, pranešėjau, jums žodis.
G.ŠVEDAS. Laba diena, gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė jums teikia Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo vieno straipsnio papildymo įstatymo projektą. Projekto esmė, aš sakyčiau, yra labai trumpa ir jos turinį sudaro tai, kad visi šaunamieji ginklai, kurie patektų į Lietuvos Respubliką oficialiai, legaliai, turėtų būti pagal šį reikalavimą žymimi. Tokio įstatymo pakeitimo reikalauja kitą savaitę jums pateikiama vienos konvencijos sudedamoji dalis – Protokolas dėl šaunamųjų ginklų. Kad mes galėtume ratifikuoti tą protokolą, būtinas štai šis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimas ir papildymas.
Atsižvelgiant į tai, kad, be abejonės, įgyvendinti per kelias dienas ar net kelis mėnesius tokį reikalavimą būtų gana sudėtinga, atsižvelgiant į tai, siūloma kad šis įstatymo pakeitimas įsigaliotų nuo ateinančių metų sausio 1 dienos. Vadinasi, tiek valstybės institucijos, tiek Ginklų fondas, tiek ginklus importuojančios įmonės galėtų pasirengti šio įstatymo įgyvendinimui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, pranešėjau. Jūsų norėtų paklausti Seimo narys R.Sinkevičius. Prašom.
R.SINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, norėjau jūsų paklausti, kas tą darbą atliks ir kiek tai padidins ginklų kainą, nes, kaip žinome, Lietuvoje yra nemaža medžiotojų armija.
G.ŠVEDAS. Pirmoji atsakymo dalis būtų turbūt lengvesnė – kas tą atliks. Šiuo atveju, bent jau iš mūsų pokalbio su Ginklų fondu, aiškiai matyti, kad šiuo atveju galima tartis su gamintojais. Jeigu atkreipsite dėmesį, nėra reikalaujama žymėti tų ginklų, kurie jau yra pažymėti. Šiuo atveju kalbama tik apie tuos, kurie neturi tos žymos. Ginklų fondo nuomone, šiuo atveju bus įmanoma susitarti su gamintojais, iš kurių Lietuva importuos tokius gaminamus ginklus, kad jau gamintojai pažymėtų tuos ginklus.
Antroji klausimo dalis. Jeigu atkreipsite dėmesį, ši nuostata susijusi ne su visais šaunamaisiais ginklais. Jeigu aš neklystu, medžiokliniai šautuvai į šią kategoriją nepateks.
PIRMININKAS. Dėkui.
G.ŠVEDAS. O tą žymėjimo tvarką, aš labai atsiprašau, antroji dalis, detalią tvarką turėtų nustatyti Vyriausybė.
Dėl pabrangimo tikrai man yra be galo sudėtinga atsakyti į šį klausimą, nes šiuo atveju žiūriu iš teisinės pusės. Kadangi mes esame įsipareigoję ratifikuoti atitinkamą protokolą, tai šiuo atveju kažin… Be abejonės, tai svarbus klausimas – kaina, kiek pabrangs, bet, mano supratimu, tas teisinis įsipareigojimas šiuo atveju yra svarbesnis nei tos sąnaudos, kurias turėtų ar valstybė, ar privatūs subjektai, perkantys tokius ginklus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į klausimus. Taigi, kolegos, dabar registruokimės ir pabalsuokime, ar pritariame po pateikimo? Todėl siūlau būtinai nepamiršti spausti pirmą ir ketvirtą mygtukus. Aš neagituoju, aš tik siūlau nepamiršti spausti.
Kolegos, skelbiu, kad užsiregistravo 43 Seimo nariai, 41 balsavus už, 2 neišreiškus savo nuomonės, niekam nebalsavus prieš, niekam nesusilaikius, po pateikimo pritarta.
Taigi dabar Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kolegos, pagrindinis, Teisės ir teisėtvarkos komitetas papildomas. Turbūt kitų siūlymų nėra. Svarstysime pratęstoje rudens sesijoje, kitaip tariant, šioje sesijoje turėtume ir svarstyti. Dėkui.
Dabar kitas antrasis darbotvarkės klausimas – Administracinių bylų teisenos daugelio straipsnių, neskaitysiu, papildymo ir pakeitimo įstatymas. Prašom pateikti.
G.ŠVEDAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jums yra teikiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo tikrai nemažo skaičiaus straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, tačiau absoliuti dauguma šių pakeitimų ir papildymų, tai yra, sakyčiau, tam tikra prasme techniniai suderinimai su praėjusiais metais Seimo priimtais Vietos savivaldos, Viešojo administravimo, Valstybės tarnybos, Antstolių bei Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymais, taip pat su Civiliniu kodeksu. Didžioji dalis pakeitimų susiję būtent su teisine terminija, su suvienodinimu.
Atkreipsiu dėmesį į tai, kad Seimo Teisės departamentas yra pareiškęs dėl šio projekto vieną tokią svarstytiną pastabą. Pastaba iš tikrųjų yra rimta, tai dėl pareigūno sąvokos. Tikrai pritariame tai pozicijai, kad šiandien valstybės pareigūno sąvoka įvairiuose įstatymuose vartojama labai skirtingai ir kad tikrai reikėtų pagalvoti apie šios sąvokos vienodą suderinimą per visą teisinę sistemą, tačiau, mūsų nuomone, pareigūno sąvoka kaip esminė turėtų būti atskleista arba Valstybės tarnybos įstatyme, arba Viešojo administravimo įstatyme. Administracinių bylų teisenos įstatymas šiuo atveju yra procesinis, kuris neturėtų numatyti kitokios pareigūno sąvokos, negu šiandien yra. Toks būtų trumpas šio projekto pateikimas.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūsų niekas nenori paklausti. Žodžiu, sutarimas yra. Po pateikimo pritariame. Ačiū. Pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Dėkoju, ministre, svarstysime šį kartą pavasario sesijoje.
Kolegos, imamės trečiojo darbotvarkės klausimo. Dėl vedimo tvarkos? Prašom. J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamasis sekretoriau… Jis teisingai pabrėžė, kad visuose įstatymuose turi būti apibrėžta pareigūno sąvoka, bet taip ir gali likti, jeigu niekas to nesiims. Reikėtų galbūt įpareigoti, kad jie pateiktų šitą dalyką.
PIRMININKAS. Ne, kolegos, aš manau, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas yra numatytas ir tai būtų daug lengviau tą padaryti, nereikėtų per visą… Manau, kad čia mes galime tikrai įpareigoti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, kad jis, atsižvelgdamas į pateikimo metu išsakytas abejones, sutvarkytų sąvokas ir teisės aktus.
Kviečiu aplinkos ministrą A.Kundrotą pateikti Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą. Prašom, ministre, jums žodis.
A.KUNDROTAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, jau praėjo kuris laikas nuo priimto Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo. Matome, kaip jis veikia, kokie yra jo privalumai ir kai kurie trūkumai, todėl siūlome kai kuriuos pakeitimus.
Pagrindinės priežastys būtų tokios. 7 straipsnio pakeitimas yra daromas tam, kad Aplinkos ministerija galėtų pavesti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą jai pavaldžioms institucijoms. Atsižvelgiant į šį pakeitimą, atitinkamai keičiami 8 ir 48 straipsniai. 12 straipsnio 3 dalis keičiama atsižvelgiant į tai, kad nuolat tiesiogiai pagal pareigas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdo apie 350 aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų, tarp jų 70 aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų, turinčių valstybinės aplinkos apsaugos inspektoriaus galias, kurios galios suteiktos priimant juos į šias pareigas. Jų kvalifikacija yra pakankama, kad galėtų teikti privalomuosius nurodymus, kurie yra viena iš dažniausiai taikomų administracinio poveikio priemonių asmenims, nesilaikantiems aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. 23 straipsnio pakeitimas yra daromas todėl, kad dabartinė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo redakcija numato, kad privalomasis nurodymas skundžiamas regiono Aplinkos apsaugos departamentui, kurio teritorijoje yra juridinis asmuo arba nuolat gyvena fizinis asmuo. Ir yra atvejų, kai iš tikrųjų tie regionai nesutampa, ir išeina, kad bylą turėtų nagrinėti tas regionas, kuris nefiksavo pažeidimo ir neturi visos medžiagos, taip pat istorinės, apie vieną ar kitą objektą.
47 straipsnio pakeitimas padarytas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, įsigaliojusio šių metų gegužės 1 d., nuostatas. Šiuo metu pagal faktinę padėtį aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės valdymą iš dalies atlieka Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija. Taip pat ji vykdo ir aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, išduoda neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių pažymėjimus, veda jų bei jų darbų apskaitą. Kad būtų suteiktos visos šios teisės, atitinkamai daromas 48 straipsnio 3 ir 4 dalies pakeitimas, tai yra to straipsnio papildymas 3 ir 4 dalimis. Kiti pataisymai yra daugiau redakcinio pobūdžio. Prašau Seimą apsvarstyti ir priimti šį teikiamą įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Seimo nariai išklausė jūsų pristatymą. Paklausti niekas nenori. Taigi ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? (Balsai salėje) Užsiregistruosime, kolegos. Aplinkos apsaugos komitetas pagrindinis, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas papildomas ir svarstyti siūloma pavasario sesijoje. Svarstymo datą nustatysime Seniūnų sueigoje. Sutariame?
Dėkoju, ministre. Dabar jūs teikite antrąjį projektą, o aš tuo metu paprašysiu Seimo narius užsiregistruoti, gal jie norės paklausti.
A.KUNDROTAS. Šis įstatymas, tai yra Lietuvos Respublikos laukinės augalijos įstatymo ketvirtojo skirsnio pavadinimo ir 18 straipsnio pakeitimo įstatymas, teikiamas todėl, kad galbūt rengiant šį įstatymą, kaip pasitaikė ir su Gyvūnijos įstatymu, buvo galvojama, kad ištekliai turi būti apskaitomi tiktai registruose. Registrai turi savo tvarką, pakankamai sudėtingą, brangiai kainuojančią. Tą registrą palaikyti ir atitinkamai skirti žmones po kurio laiko, kai įgavome patirtį, atsižvelgiant į tai, kad pagrindiniai augalijos ištekliai yra apskaitomi Miškų kadastre… Iš tikrųjų nėra tiek daug tų išteklių, kuriems apskaityti reikėtų tokių sudėtingų sistemų. Todėl atitinkamai ir keičiamas skirsnio pavadinimas ir straipsnis, kuris reglamentuoja, kad tiesiog duomenys yra apskaitomi pagal atitinkamą duomenų bazę. Tai yra ne tokia sudėtinga procedūra, kokią buvo anksčiau įtvirtinęs įstatymas. Tikrai praktika parodė, kad toks įstatymo pakeitimas yra reikalingas ir to visiškai užteks tinkamai apskaityti augalijos išteklius.
PIRMININKAS. Dėkoju ministrui. Taip pat norinčių paklausti nematau. Aplinkos apsaugos komitetas, kolegos, pagrindinis, jeigu visi sutariame, kad bendru sutarimu pritariame. Pritariame po pateikimo. Taigi pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas. Ir siūloma svarstyti šioje pratęstoje sesijoje. Taip, ministre? Kolegos, aš kreipiuosi į Aplinkos apsaugos komitetą, jo atstovus. Reikėtų labai greitai apsispręsti dėl svarstymo, nes norima priimti pratęstoje mūsų sesijoje. Lieka labai nedaug laiko. Gerai. Šitą klausimą išsprendėme.
Dabar turėtume kviesti Aukštojo mokslo įstatymo ir mokslo ir studijų įstatymo pateikimui, bet aš dar nematau ministro.
Protokolinis nutarimas dėl Vlado Vilimo, Ryto Kupčinsko ir Jono Bielskio peticijos
Kolegos, jeigu jūs nieko prieš… Aš matau salėje V.Einorį. Kol ministras atvyks, o ministras mums davė ženklą, kad jau atvyksta, aš kviesčiau V.Einorį. Yra du protokoliniai nutarimai dėl Peticijų komisijos. Prašome kolegą Peticijų komisijos pirmininką pristatyti.
V.EINORIS. Gerbiamas pirmininke, gerbiamieji kolegos, Peticijų komisija, vadovaudamasi Peticijų įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi ir Seimo Peticijų komisijos nuostatų 28 punktu, teikia išvadą dėl Vlado Vilimo, Ryto Kupčinsko ir Jono Bielskio peticijoje „Dėl piliečių dalyvavimo teisingumo vykdyme pateikto pasiūlymo papildyti Teismų įstatymo 14 straipsnį nuostata prie apylinkės teismų įsteigti visuomenės rinktų taikos teisėjų arba tarėjų instituciją. Be to, komisija atsižvelgė į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Teisingumo ministerijos, Teisės instituto pateiktas išvadas, nepritariančias šiam pasiūlymui. Taip pat komisija, įvertinusi gerbiamojo V.Vilimo ir kitų pareiškėjų peticijoje keliamo klausimo sudėtingumą, Seime surengė diskusiją, pakviesdama į ją Vilniaus universiteto Teisės fakulteto, Lietuvos teisės universiteto Baudžiamojo proceso katedros, Lietuvos advokatų tarybos, Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos, Lietuvos teisės universiteto Administracinės teisės ir proceso katedros ir kitus šiuo klausimu dirbančius aukštos kvalifikacijos ir didelės patirties specialistus bei ekspertus, kurie diskusijos metu vieningai visi taip pat pasisakė prieš tai, kad Teismų įstatymo 14 straipsnis būtų papildytas nuostata prie apylinkės teismų įsteigti visuomenės rinktų taikos teisėjų arba tarėjų instituciją. Komisija, atsižvelgusi į visa tai, kas pasakyta, 2003 m. gruodžio 22 d. posėdyje iš esmės išnagrinėjo minėtą pasiūlymą ir priėmė dėl jo sprendimą atmesti Vlado Vilimo ir kitų pareiškėjų peticijoje „Dėl piliečių dalyvavimo teisingumo vykdyme pateiktą siūlymą papildyti Teismų įstatymo 14 straipsnį nuostata prie apylinkės teismų įsteigti visuomenės rinktų taikos teisėjų arba tarėjų instituciją. Prašome Seimo pritarti šiam komisijos sprendimui atmesti minėtą pasiūlymą ir priimti protokolinį nutarimą dėl jo atmetimo, kuris yra pateiktas jums.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Kolegos, ar galėtume bendru sutarimu atmesti Peticijos komisijos motyvuotą prašymą? Čia, matote, procedūra tokia, kad klausimai neužduodami, bet jeigu J.Veselka nori klausti, dėl motyvų ar kaip?.. (Balsai salėje) Na, čia šiek tiek kitokia tvarka yra. Kolegos, ar galime bendru sutarimu atmesti?
V.EINORIS. Nori registruotis. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Balsuojame. Gerai, registruojamės ir balsuojame, kolegos. Kas manote, kad galima atmesti, balsuojate už atmetimą, kas manote kitaip, – prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.
Kolegos, 30 balsavo už atmetimą, prieš – 3, susilaikė 8. Taigi Vlado Vilimo, Ryto Kupčinsko, Jono Bielskio peticija yra atmesta.
Protokolinis nutarimas dėl Julijos Daščiorienės peticijos
Dabar prašau, pranešėjau, pristatyti kitą protokolinį nutarimą dėl Julijos Daščiorienės peticijos projekto.
V.EINORIS. Vadovaudamasis Peticijų įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi ir Seimo Peticijų komisijos nuostatų 28 punktu, teikiu išvadą dėl Julijos Daščiorienės peticijoje „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo pateikto siūlymo pakeisti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnį taip, kad ji galėtų susigrąžinti žemę.
2003 m. gruodžio 22 d. Peticijų komisija išnagrinėjo šį pasiūlymą ir atsižvelgusi į Seimo Kaimo reikalų komiteto, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto, Seimo Žmogaus teisių komiteto, Žemės ūkio ministerijos ir Teisingumo ministerijos pateiktas išvadas bei vadovaudamasi nuostata, kad nuosavybės teisių, jeigu jos prarastos dėl ypač svarbių priežasčių, atkūrimui neturėtų būti taikoma senatis, priėmė sprendimą tenkinti pareiškėjos pasiūlymą pakeisti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą taip, kad ji ir kiti Lietuvos Respublikos piliečiai, praleidę įstatymo nustatytą terminą pateikti prašymus ar dokumentus atkurti nuosavybės teises, turėtų teisę, esant ypač svarbioms priežastims, atkurti praleistus terminus. Tam reikia papildyti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnį nuostata, kad piliečiams, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
Atsižvelgiant į tai, prašome Seimą pritarti komisijos išvadai ir tenkinti pareiškėjos pasiūlymą. Kartu yra pridedamas įstatymo projektas. Jeigu Seimas pritars komisijos išvadai, šį projektą užregistruosime Seimo posėdžių sekretoriate.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Kolegos, gal galėtume pritarti bendru sutarimu Peticijų komisijos išvadai tenkinti šį pasiūlymą? Ar yra norinčių balsuoti už ir prieš? Prašome. Tuomet motyvai už – V.Saulis.
V.SAUlis. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai norėčiau padėkoti Peticijų komisijai, kuri labai nuodugniai išnagrinėjo šį klausimą. Galbūt mes padarysime tikrai gerą darbą leisdami žmonėms, kurie tikrai dėl labai rimtų priežasčių praleido tuos terminus. O rimtos priežastys buvo labai įvairios. Viena iš jų, sakykime, teismų procesai, kurie baigėsi visai neseniai. Aš iš savo patirties, pavyzdžiui, šiandien… Kadangi ir ponia Julija Daščiorienė yra iš mano rajono, tai, be jos, rajone yra dar vienas žmogus, kuris pateko į panašią keblią situaciją. Taigi prašau kolegas pritarti Peticijų komisijos sprendimui, o vėliau pritarti ir toms įstatymo pataisoms, kurias jie pateiks. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš, kad nepritartume. Prašome.
J.BUDREVIČIUS. Aš esu kitos nuomonės. Praėjo 10 metų nuo žemės reformos, ir mes negalime niekaip jos užbaigti. Toks pasiteisinimas, kad reikia nustatyti giminystę. Tai ir po 50 metų atsiras, kad reikia giminystę nustatyti, ir mes jos nebaigsime niekada. Tokius teismų procesus… Man labai trukdo J.Veselka, posėdžio pirmininke. Jis labai garsiai kalba, ir aš negaliu kalbėti. Taigi aš pritariu žemės ūkio ministro nuomonei, kuri yra išdėstyta rašte, kad nepritartume tokiai praktikai. Reikia vieną kartą užbaigti tuos žaidimus ar ieškojimus, ar turto paieškas per neaiškios giminystės nustatymą. Gal dar kraujo reikės imti ir tada turto ieškoti. Aš – prieš.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos. Girdėjote motyvus už, motyvus prieš. Dabar balsuojame. Kas pritariate Peticijų komisijos išvadai, kad tenkintume peticiją, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Peticijų komisija siūlo tenkinti prašymą.
V.EINORIS. Teismui priėmus sprendimą, ne šiaip sau.
PIRMININKAS. 37 balsavus už, 2 – prieš, 7 susilaikius, šis Peticijų komisijos teikimas yra priimtas. Taigi įpareigojame Peticijų komisijos pirmininką registruoti įstatymo projektą ir Statuto numatyta tvarka pradėti jo teikimo ir svarstymo procedūrą.
Taigi, gerbiamieji kolegos, dabar kviečiu… Gerbiamieji kolegos, norėčiau pasitarti. Norėčiau atkreipti J.Veselkos ir V.Saulio dėmesį. Gerbiamieji kolegos, norėčiau paprašyti J.Veselką sutikti dabar perskaityti savo pareiškimą. Mes tuomet galėtume luktelėti, gal po kiek laiko atvyktų ir paskutiniojo šios darbotvarkės klausimo pranešėjas – švietimo ministras. Jeigu nieko prieš, tuomet kviečiu J.Veselką į tribūną. Prašome.
J.VESELKA. Tai pareiškimas dėl žmogaus pareiškimo. „Esu Lietuvos pilietis. Gimiau ir užaugau Lietuvoje. Pokario metais dalyvavau rezistenciniame judėjime. Mano tėvas buvo politinis kalinys ir žuvo Sibire. Lietuvos žemė man yra labai brangi, ir jos niekada neatsižadu. Tačiau tai, kas šiandien vyksta Lietuvoje, man yra šlykštu. Mes einame į demokratiją, teisinę valstybę, tačiau tai tik tušti žodžiai. Jeigu galima apjuodinti ir susidoroti su tautos išrinktu žmogumi – Prezidentu, tai ką kalbėti apie paprastą Lietuvos pilietį. Ar jis gali saugiai jaustis šalyje, kurioje vyrauja teisinis nihilizmas, šalyje, kuriai vadovauja žmonės, kuriems rūpi tik savo (…), o ne tauta ir tėvynė?
Būdamas Lietuvos pilietis, aš negaliu ramiai žiūrėti į tai, kas vyksta mano šalyje. Norėdamas apsaugoti savo ramybę ir sveikatą, turiu tik vieną išeitį – atsisakyti Lietuvos pilietybės. Tačiau tai padaręs aš netenku galimybės gyventi Lietuvoje ir prarandu pragyvenimo šaltinį, todėl nutariau Lietuvos pilietybės atsisakyti ne juridiškai, o morališkai. Šis mano nutarimas galios iki tol, kol į Lietuvą grįš tvarka ir ramybė.
Prienai, Antanas Vilimavičius, Stadiono g. 24 – 44.
PIRMININKAS. Seimo nary, jūs įforminkite jį kaip savo pareiškimą, kad galėtumėte įtraukti į savo pareiškimo mintis, nes laiškų mes gi nesegame į protokolus. Tada su savo išvadomis ir siūlymais pateiktumėte taip, kaip priklauso. Jeigu mes visi už teisinę valstybę, tai tokie žingsniai yra norma.
J.VESELKA. Tai man vėl reikės skaityti?
PIRMININKAS. Skaityti nereikės, tik įforminkite savo pareiškimą gražiai, kaip priklauso. Jeigu jums reikia teisinių konsultacijų, mes galime jums padėti šiuo požiūriu, ir tada jūs turėtumėte…
Mielieji kolegos, labai slaptomis, Mečio Laurinkaus leistu būdu sužinotomis žiniomis, švietimo ministras tuoj, tuoj bus, jis jau pravažiavo pro Lukiškių aikštę. Žodžiu, mes sveikiname daktarą K.Bobelį. Nežinau, taip seniai matėmės… Spaudžiam jam dešinę, matydami jį tarp mūsų. Taip pat visus kitus.
Gerbiamieji kolegos, šiuo atveju mes galėtume padaryti 3 minučių pertraukėlę čia, salėje, neišsivaikščiodami. Tuoj pat atvyktų Algirdas Monkevičius, ir mes galėtume baigti šios dienos darbotvarkę. Matote, mes dirbame labai sparčiai. Taigi, kolegos, 3 minučių pertrauka salėje. Galite pasikeisti nuomonėmis ir kitais dalykais.
Pertrauka
PIRMININKAS. Prašau dar kartą registruotis. Registracija pradėta, kolegos. Matau A.Sakalą, matau dar kitus. Paraginkite užsiregistruoti. (Balsai salėje) Pakartoti. Kolegos prašo pakartoti registraciją, nes nespėjo. Prašom. Kartojame.
Užsiregistravo 34 Seimo nariai.
(Balsai salėje) Ministras sakė, kad jis yra jau čia. Tik ką kalbėjau su ministru ir jis man minėjo, kad jau eina.
Gerbiamasis ministre, prašome tiesiai į tribūną. Prašome. Kviečiu pristatyti Aukštojo mokslo įstatymo ir Mokslo studijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.
A.Monkevičius. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, atsiprašau, kad visu greičiu važiavau, bet greičiau nespėjau. Noriu pristatyti Seimui svarstyti Aukštojo mokslo įstatymo ir Mokslo studijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Aš labai trumpai. Medžiagoje yra išdėstyti visi penki punktai, kurie susiję su pakeitimu. Iš esmės pasakyčiau tik tiek, kad priėmus šį įstatymo projektą mes pašalintume prieštaravimus, kurie buvo tarp atskirų straipsnių ir Mokslo ir studijų įstatymo, ir aiškiau reglamentuotume studentų priėmimą į pagrindines ir vientisąsias studijas bei profesoriaus vardo suteikimo ir išmokų mokėjimo tvarką.
Pirmiausia galbūt labai trumpai dėl Aukštojo mokslo įstatymo 2 straipsnio 6 dalies, kuri patikslina kvalifikacijos sąvoką. Tai yra susiję su tuo, kad anksčiau buvo susieta kvalifikacija ir profesinė kvalifikacija. Laipsnis ir profesinė kvalifikacija. Tarkime, statybos bakalauras, kvalifikacija –inžinierius, matematikos bakalauro kvalifikacija, o profesinė kvalifikacija, tarkime, mokytojas. Norime atskirti tas dvi kvalifikacijas, kad universitetai galėtų suteikti arba atskirai laipsnį, kaip kvalifikaciją, arba kartu laipsnį, kaip kvalifikaciją, ir dar profesinę kvalifikaciją. To pageidavo patys universitetai, taigi ta pataisa yra gyvenimo padiktuota.
Taip pat norėtume pakeisti, kaip aš jau minėjau, 13, 16 ir 17 straipsnius, kurie yra susiję su tam tikrais prieštaravimais, ir žodžius „licencija steigti nevalstybinę aukštąją mokyklą pakeisti žodžiais „leidimas vykdyti studijas. Po paskutinio pakeitimo būtent tokia sąvoka yra įsigaliojusi ir ji galioja visuose kituose teisės aktuose. Taigi čia yra tik sąvokų pakeitimas, kad jos būtų vienodos.
Europos teisės departamento siūlymu derinant Aukštojo mokslo įstatymo 13 straipsnio 4 dalį (tai yra susiję su Europos Sąjungos teise), būtina numatyti galimybes steigti nevalstybines aukštąsias mokyklas ir fiziniams asmenims, nes tai yra sąlygota Europos Sąjunga teisės. Dabar šito mūsų galiojančiame įstatyme nėra, todėl tokia redakcija yra diskriminacinio pobūdžio.
Labai svarbu patikslinti priėmimo į valstybines aukštąsias mokyklas tvarką. Reikia, kad įstatyme būtų reglamentuota, kad asmuo galėtų stoti tik į vieną valstybės finansuojamą vietą valstybinėje aukštojoje mokykloje. Jeigu jis šiuo metu studijuoja dviejose valstybinėse vietose, už vieną jis turi mokėti. Dviejose studijuoti valstybės sąskaita – šito neturi būti. Apskaitos sistema baigiama kurti ir dabar mes dar negalime labai kontroliuoti. Reikėtų, kad tai būtų teisinė norma, ir patys universitetai už ją turėtų atsakyti, prisiimti atsakomybę ir kontroliuoti.
Taip pat šios pataisos yra susijusios su 67 straipsnio 8 dalimi, kad visos universitetinės aukštosios mokyklos ir kolegijos dalyvautų bendrajame priėmime. Bendrasis priėmimas, kaip žinote, dabar vykdomas visuose universitetuose, jis pasiteisino, jis leidžia jaunuoliams, abiturientams lengviau stoti, nuvežti dokumentus į vieną mokyklą ir pasirinkti iki 20 programų bet kurioje universitetinėje mokykloje. Į jį turi įsitraukti ir visos kolegijos ne vėliau kaip po 3 metų nuo jų veiklos teigiamo įvertinimo. Taigi mes turėsime bendrą priėmimo sistemą į visas aukštąsias mokyklas, tiek universitetines, tiek neuniversitetines.
Paskutinė pataisa yra susijusi su Mokslo ir studijų įstatymo 38 straipsniu ir Aukštojo mokslo įstatymo 32 straipsniu. Finansų ministerija ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pritarė ir siūlo reglamentuoti profesorių emeritų vardo suteikimą ir finansavimą. Tai yra įtvirtinti vienodą nuostatą ir Aukštojo mokslo įstatyme, ir Mokslo studijų įstatyme. Profesoriui emeritui universiteto senato arba valstybės ar universiteto mokslo instituto tarybos nustatyta tvarka iš patvirtintų bendrųjų valstybės biudžeto asignavimų gali būti mokama ne didesnė kaip 75% profesoriaus ar vyriausiojo mokslo darbuotojo dydžio profesoriaus emerito mėnesinė išmoka. Konkretų dydį nustato įstaigos senatas arba taryba. Na, jeigu skaičiais pasakytume, kam įdomu, daugiausia profesorius dabar gali uždirbti 3000 litus. Taigi 75% būtų ta riba, iki kurios profesoriui emeritui institucijos senatas arba taryba galėtų nustatyti išmoką iš patvirtintų asignavimų.
Tokia yra tų pataisų esmė. Siūlyčiau svarstyti ir jas priimti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre, jūs pristatėte projektą, jūsų nori paklausti keli Seimo nariai. Pirmasis klausia A.Gricius.
A.GRICIUS. Dėkui. Jeigu aš teisingai supratau, tos jūsų siūlomos įstatymų pataisos bus susijusios su teise stojant į aukštąsias mokyklas paduoti dokumentus į kiek nori aukštųjų mokyklų ir ten paskui tie reitingai, pirmumas ir t.t. Ar tai sumažina šitą galimybę? Galėtumėte atsakyti į šį klausimą?
A.MONKEVIČIUS. Ne. Kaip tik ta galimybė bus įteisinta ir mes galiausiai turėsime vientisą sistemą, t.y. asmuo galės į bet kurią aukštąją mokyklą nunešti nustatytos paraiškos dokumentą. Šiuo metu yra reglamentuota nurodyti iki 20 programų į bet kurią mokyklą ir stojančiojo nustatytų prioritetų tvarka. Toliau jau kompiuteriai sudėlioja ir paskui yra tam tikros procedūros ir objektyviai žmogus patenka pagal savo turimus valstybinių egzaminų rezultatus arba pagal kitus nustatytus rezultatus, kurie numatyti stojimo sąlygose. Stojimo sąlygos kaip visada patvirtinamos sausio mėnesį. Jos jau dabar yra patvirtintos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų klausia V.Saulis.
V.SAULIS. Gerbiamasis ministre, gal mano klausimas ne konkrečiai dėl šitų pataisų, bet jūs kalbėjote, sakykime, apie bakalaurą ir po to inžinieriaus kvalifikaciją ir panašiai. Aišku, jums labai puikiai žinomas Šiaulių universitetas. Ten mokėsi du man labai gerai pažįstami žmonės tame pačiame Humanitarinių mokslų fakultete. Baigęs vokiečių kalbą ir bakalauro studijas, žmogus iš karto gavo ir mokytojo kvalifikaciją. Kitas žmogus, besimokydamas anglų kalbos tame pačiame fakultete, baigė bakalauro studijas, tačiau pedagoginės kvalifikacijos negavo. Jam dar būtina mokytis, sakykime, papildomai metus, ar neakivaizdiniu būdu, ar vakariniu, ar panašiai. Kur čia skirtumas? Ar čia įstatymas tai numato, ar čia universiteto reikalas?
A.MONKEVIČIUS. Tai yra numatyta pačių universitetų ir, sakyčiau, studentų labui. Universitetai to nori. Kaip jūs sakėte, geras pavyzdys. Tarkime, gauna filologo bakalaurą ir jeigu jis dar papildė savo programą nustatytais pedagoginiais moduliais, jis dar gauna ir pedagogo kvalifikaciją, mokytojo kvalifikaciją. Taigi jis tada turi laipsnį ir kvalifikaciją, bet nebūtinai. Iki šiol buvo sutapatinama. Mes ir norime atskirti, kad jeigu jam kartais šito nereikia, jis nori turėti tik bakalauro laipsnį ir tą kažkokią kitokią kvalifikaciją įgyti vėliau, kad atsirastų tokia lankstesnė galimybė, todėl mes ir atskiriame. Jis gauna filologo laipsnį, o tai kartu yra ir kvalifikacija, bet ne profesinė. Profesinė priklauso nuo turinio. Jeigu jie papildo tą turinį baigę, dar gauna ir profesinę kvalifikaciją. Štai dabar būtų lanksčiau. Todėl mes ir norime tą pataisą padaryti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume pritarti bendru sutarimu po pateikimo? (Balsai salėje: galime.) Pritariame. Tuomet pagrindinis komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Aš tik norėčiau atkreipti ministro dėmesį į Teisės departamentas išvadas. Jūs nekomentavote, bet gal sutinkame, kad darbo tvarka į jas galima atsižvelgti. Gerai, kolegos, tada siūloma svarstyti pavasario sesijoje.
Kolegos, labai ačiū. Mes operatyviai išnagrinėjome visus klausimus, visą darbotvarkę. J.Veselkos pareiškimas buvo perskaitytas. Taigi jums leidus registruojamės.
Kol registruojamės, A.Gricius dėl vedimo tvarkos.
A.GRICIUS. Aš ką tik girdėjau šiandien gerbiamojo Č.Juršėno pareiškimą, kad ši sesija vėl bus pratęsta, kaip sakoma, darbas tęsis non stop. Man kyla klausimas, jeigu mes taip efektyviai dirbame ir net 15.30 val. jau baigiame tuos posėdžius, ar negalima juos suplanuoti kažkaip kitaip? Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, turėdamas laisvo laiko galite padirbėti prie projektų, sumanymų, iniciatyvų. Tęskite intensyviai darbą. Plenariniams posėdžiams mes pirmininkaujame vis efektyviau ir šiuo atveju tikrai manau, kad mes pratęsime sesiją, jeigu to reikės. Ačiū, kolegos.
Užsiregistravus 31 Seimo nariui ir Seimo nariui A.Griciui išsakius paskutinę repliką, šios dienos posėdis baigiamas.