MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
Projekto tikslai ir uždaviniai. Mokesčių administravimo įstatymo projekto (toliau – Projektas) tikslas – aiškiau suredaguoti šiuo metu galiojantį Mokesčių administravimo įstatymą; perkelti šiuo metu galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių mokesčių administravimo procedūras, nuostatas į minėtąjį įstatymą; apibrėžti pagrindinius apmokestinimo tvarkos teisinio reglamentavimo principus, taikomus visiems mokesčių teisės aktams; atsižvelgiant į Lietuvos gyvenimo realijas ir pasinaudojant geriausia užsienio valstybių patirtimi įstatymo lygmenyje tiksliau, nuosekliau ir išsamiau reglamentuoti mokesčių administravimo procedūras. Aiškesnis mokesčių administratoriaus teisių įgyvendinimo reglamentavimas sąlygotų įgalinimų neviršijimą bei visais atvejais suteiktų mokesčių mokėtojui teisę nevykdyti neteisėtų mokesčių administratoriaus nurodymų. Įstatymo projektu siekiama mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus santykius pakylėti į naują lygmenį, akcentuojant tarpusavio bendradarbiavimą, pakeičiant mokesčių administratoriaus veiklos prioritetus (vietoje šiuo metu įteisinto mokesčių surinkimo funkcijos prioriteto pirmenybę teikiant savanoriško mokesčių mokėjimo skatinimui, visapusiškai pagalbai mokesčių mokėtojui įstatymo laikymosi srityje), suteikiant, kiek tai objektyviai įmanoma, mokesčių administravimo procedūroms daugiau lankstumo. Projekte siekiama taikant abipusiškumo principą subalansuoti mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo teises ir pareigas bei atsakomybę. Sprendžiant apmokestinimo klausimus pirmenybę siūloma teikti teisingumo, protingumo bei turinio viršenybės prieš formą principams. Atsisakoma piktybinių mokesčių įstatymų pažeidimo instituto.
Pakeitimų ir papildymų esmė (lyginat su šiuo metu galiojančiu Mokesčių administravimo įstatymu)
Numatoma, kad šis įstatymas bus taikomas ir administruojant muitus, kiek Bendrijos muitų teisės aktai nenustatys kitaip.
Naujojo MAĮ I skyriuje apibrėžiami šio įstatymo reguliuojami santykiai bei, lyginant su šiuo metu galiojančia redakcija, patikslinami mokesčių įstatymuose naudojamų sąvokų apibrėžimai.
II skyriuje nustatomi mokesčių teisinio reglamentavimo ir jų įgyvendinimo pagrindai. Lyginant su šiuo metu galiojančia MAĮ redakcija, kaip bendra taisyklė įvedamas reikalavimas, kad nauji mokesčių įstatymai turėtų įsigalioti ne anksčiau nei po pusės metų nuo jų priėmimo. Be to, aiškiai įtvirtinama norma, kad teisės aktų prieštaravimai aiškinami mokesčių mokėtojo naudai (šiuo metu ši nuostata taikoma tik nagrinėjant mokestinius ginčus).
Be to, šiame skyriuje įtvirtinami ir pagrindinai apmokestinimo principai, kuriems neturi prieštarauti bet koks mokesčių teisės aktas: mokesčių mokėtojų lygybės principas (taikant mokesčių įstatymus, visi mokesčių mokėtojai dėl šių įstatymų nuostatų yra lygūs), teisingumo ir visuotino privalomumo principas (mokesčius privalo mokėti visi mokesčių mokėtojai, laikydamiesi mokesčių įstatymų nustatytos tvarkos; nustatyti individualaus pobūdžio mokesčio lengvatas yra draudžiama, mokesčių administratorius, administruodamas mokesčius privalo vadovautis protingumo kriterijais), apmokestinimo aiškumo principas (mokestinės prievolės turinys teisės aktuose turi būti aiškiai apibrėžtas), abipusiškai taikomas turinio viršenybės prieš formą principas.
III skyriuje pateikiamas pagal šį įstatymą administruojamų mokesčių sąrašas, akcentuojama, kad mokesčių administravimo procedūros vienodai taikomos visiems mokesčiams (kiek atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip).
IV skyrius reglamentuoja mokesčių administravimo teisinių santykių dalyvių teises ir pareigas.
IV skyriaus pirmasis skirsnis įvardina mokesčių administratorius, nustato jų funkcijas, teises ir pareigas.
Aiškiai įtvirtinama nuostata, kad valstybės įstaigos, įgaliotos Lietuvoje vykdyti mokesčių administravimą yra Valstybinė mokesčių inspekcija, muitų atžvilgiu – Lietuvos Respublikos muitinė, ir jokia kita institucija negali vykdyti mokesčių administravimo, išskyrus tuos atvejus, kai mokesčių įstatymuose tiesiogiai nurodytais atvejais kitos valstybės įstaigos ar institucijos atlieka kai kuriuos iš mokesčių administravimo veiksmus.
Naujai išdėstomi pagrindiniai Valstybinės mokesčių inspekcijos uždaviniai. Greta mokesčių į biudžetą sumokėjimo užtikrinimo ir įgyvendinant mokesčių politiką, įtvirtinamas naujas pagrindinis uždavinys – padėti mokesčių mokėtojui įgyvendinti savo teises ir tinkamai įvykdyti pareigas.
Siekiant užtikrinti tinkamą mokesčių administratoriaus pareigūnų kvalifikaciją, įstatyme siūloma suformuluoti reikalavimus dėl nuolatinio pareigūnų mokymo, naujų darbuotojų privalomo išklausyti mokymo kurso mokesčių ir jų administravimo temomis.
Lyginant su šiuo metu galiojančia MAĮ redakcija, naujajame MAĮ centrinio mokesčių administratoriaus ir vietos mokesčių administratoriaus funkcijos išdėstomos atskirai. Tokiu būdu centrinio ir vietos mokesčių administratoriaus kompetencija paskirstoma aiškiau. Be to, minėtos funkcijos įstatymiškai detaliau reglamentuojamos, kadangi į MAĮ siūloma perkelti nemažai pagrindinių mokesčių administratoriaus funkcijų, kuriuos šiuo metu yra numatytos poįstatyminiais teisės aktais patvirtintuose jo nuostatuose.
Įtvirtinamas visuotinai pripažintas mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo bendradarbiavimo principas. Mokesčių administratorius privalo teikti mokesčių mokėtojui visapusišką pagalbą mokesčių įstatymų laikymosi ir teisių įgyvendinimo srityje, bei stengtis, kad būtų pasiektas savitarpio supratimas. Mokesčių mokėtojas privalo netrukdyti mokesčių administratoriui įgyvendinti teises bei vykdyti jo teisėtus nurodymus.
Skyrius reglamentuoja bendradarbiavimo su užsienio mokesčių administratoriais tikslus ir principus.
Atskirai reglamentuojamas bendradarbiavimas su Europos sąjungos valstybių – narių kompetentingomis institucijomis, tikslu Lietuvos teisėje perteikti Europos sąjungos 1997 m. gruodžio 19 d. Direktyvos 77/799/EEB bei 1976 m. kovo 15 d. Direktyvos 76/308/EEC nuostatas keitimosi informacija bei pagalbos išieškant mokesčius srityje.
Naujai apibrėžiamos mokesčių administratoriaus pareigos. Pagrindinės jų yra nepažeisti mokesčių mokėtojų teisių, atliekant savo funkcijas kuo mažiau trikdyti mokesčių mokėtojų veiklą, naudotis savo teisėmis tik tiek, kiek reikia funkcijoms atlikti.
Aiškiau ir trumpiau išdėstomos pagal šiuo metu galiojantį MAĮ mokesčių administratoriaus turimos teisės, kurios detalizuojama atskiruose naujojo MAĮ skyriuose.
Nustatoma mokesčių administratoriaus pareiga atlyginti mokesčių mokėtojui žalą, padarytą neteisėtais mokesčių administratoriaus pareigūno veiksmais.
IV skyriaus antrasis skirsnis reglamentuoja mokesčių mokėtojo teises ir pareigas.
Skyriuje pateikiamas mokesčių mokėtojo pagrindinių teisių sąrašas. Atskirai įtvirtinama mokesčių mokėtojo teisė gauti mokesčių administratoriaus konsultacijas, galimybė turėti atstovą santykiuose su mokesčių administratoriumi, nevykdyti neteisėtų mokesčių administratoriaus nurodymų, reikalauti neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Mokesčių mokėtojo teisės detalizuojamos atskiruose naujojo MAĮ straipsniuose.
Lyginant su šiuo metu galiojančiu MAĮ, Projektas aiškiau reglamentuoja klausimus, susijusius su informacijos apie mokesčių mokėtoja slaptumu. Pateikiamas sąrašas duomenų, kurie nėra pripažįstami slaptais, taip pat konkretizuojama, kada yra laikoma, jog mokesčių mokėtojo kaltė už mokesčių įstatymų pažeidimus laikoma įrodyta. Nustatomas griežtas reikalavimas, kad subjektai, įstatymo pagrindu gaunantys informaciją apie mokesčių mokėtoją, privalo užtikrinti, kad ji būtų naudojama jų funkcijoms vykdyti ir kad prie jos prieitų tik minėtąsias funkcijas vykdantys subjekto darbuotojas. Kiekvienas pasinaudojimas informacija privalo būti fiksuojamas.
Pateikiamas sąrašas mokesčių mokėtojo pagrindinių pareigų, kurios detalizuojamos atskiruose naujojo MAĮ straipsniuose.
MAĮ normos, susijusios su registravimusi mokesčių mokėtoju, papildomos nuostatomis dėl mokesčių mokėtojo identifikacinio numerio naudojimo – įtvirtinama, kad mokesčių mokėtojas savo identifikacinį numerį privalo nurodyti mokėjimų į biudžetą nurodymuose. Ši nuostata turėtų palengvinti į biudžetą sumokamų sumų apskaitą.
IV skyriaus trečiasis skirsnis detalizuoja trečiųjų asmenų pareigas, kurios kyla mokesčių administratoriui įgyvendinant savo teises mokesčių administravimo procedūrų atlikimo srityje.
Pagal šiuo metu galiojantį MAĮ yra įtvirtintos bendro pobūdžio trečiųjų asmenų pareigos. Naujajame MAĮ detalizuojama antstolių, notarų, licencijas išduodančių institucijų, daiktus, civilinės būklės aktus, asmenis registruojančių institucijų, kredito įstaigų ir kitų asmenų turimos informacijos, būtinos mokesčių administratoriaus funkcijoms atlikti, pateikimo tvarka. Didžia dalimi atitinkamos informacijos pateikimo pareiga nustatoma valstybės įstaigoms ar tam tikrą viešąją funkciją vykdantiems subjektams. Tokiu būdu siekiama, kad netrikdant paties mokesčių mokėtojo veiklos ir nenustatant naujų pareigų, mokesčių administratorius gautų visą jo funkcijoms vykdyti reikalingą informaciją apie mokesčių mokėtoją.
V skyrius reglamentuoja mokesčių apskaičiavimo, sumokėjimo ir išieškojimo procedūras.
V skyriaus pirmajame skirsnyje nuosekliai išdėstomos visos šiuo metu galiojančio MAĮ nuostatos, susijusios su mokesčių apskaičiavimu.
Pagal šiuo metu galiojančias MAĮ nuostatas, mokesčių mokėtojui nustatoma pareiga įrodyti, kad, mokesčių administratorius mokestį paskaičiavo neteisingai. Siekiant padalinti įrodinėjimo naštą, įtvirtinama, kad mokesčių administratorius turi pagrįsti, kad yra pagrindas perskaičiuoti mokesčių mokėtojo apskaičiuotą mokesčio sumą.
Numatoma, kad jei mokesčių mokėtojas mokestį apskaičiavo neteisingai, mokesčių administratorius jį perskaičiuoja atsižvelgdamas į mokesčių mokėtojo pateiktas deklaracijas ir apskaitos dokumentus (įprastine tvarka). Greta, kaip ir iki šiol galiojančiame MAĮ, tik atsižvelgiant į Europos sąjungos valstybėse naudojamą terminiją pakeitus naudojamas sąvokas, įtvirtinami ir specialūs ir pasaulinėje praktikoje visuotinai taikomi mokesčio apskaičiavimo būdai – mokesčio apskaičiavimas taikant turinio viršenybės prieš formą principą (galiojančiame įstatyme – 26-2 straipsnis ,,Sąžiningas mokesčių apskaičiavimas“, kuriame naudojama ,,piktnaudžiavimo“ sąvoka) bei mokesčio apskaičiavimas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą (galiojančiame įstatyme – mokesčio bazės netiesioginis nustatymas).
Kiek tai susiję su turinio viršenybės principo taikymu, atsisakoma ,,piktnaudžiavimo“ termino bei aiškiau įtvirtinamas minėtojo principo taikymo abipusiškumas – pagal šiuo metu galiojančias nuostatas, mokesčių mokėtojo naudai jis taikomas tik suklydus įforminant buhalterinius dokumentus, o pagal projektą – visais atvejais, kai apmokestinimas prieštarautų tikrajam mokesčių įstatymo normos turiniui.
Mokesčio apskaičiavimas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą (pagal galiojantį MAĮ - mokesčio bazės netiesioginio nustatymo metodų taikymas) kaip vieno iš mokesčio mokėtojo mokėtinų mokesčių apskaičiavimo būdų nustatymas yra visuotinai pripažintas pasaulinėje praktikoje instrumentas, kuris naudojamas tais atvejais, kai mokesčio mokėtojas nevykdo ar netinkamai vykdo savo pareigas mokesčių apskaičiavimo, bendradarbiavimo su mokesčių administratoriumi, įstatymo laikymosi srityse. Šis būdas, kai mokesčio negalima apskaičiuoti įprastine tvarka, taikomas JAV, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Norvegijoje, Danijoje, Estijoje, Latvijoje ir kitose pasaulio valstybėse. Konkrečių apskaičiavimo metodų nustatymas daugelyje valstybių yra žinybinių metodikų reguliavimo klausimas, su sąlyga, kad jie atitinka protingumo ir kiek įmanoma teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo principus, todėl detalią straipsnio įgyvendinimo tvarką pavedama patvirtinti centriniam mokesčių administratoriui, suderinus su finansų ministru.
Atsižvelgiant į Vokietijos mokesčių administravimo praktiką, įtvirtinamas naujas institutas – susitarimas tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo dėl mokesčio dydžio. Tai iš esmės būtų taikos sutarties civiliniuose santykiuose analogas, ir ji galėtų būti sudaroma tais atvejais, kai mokesčio negalima apskaičiuoti įprastine tvarka ir neįmanoma preciziškai tiksliai nustatyti mokestinės prievolės dydžio, o abi pusės neturi nenuginčijamų argumentų savo tiesai įrodyti.
V skyriaus antrajame skirsnyje įtvirtinamos bendrosios mokesčio deklaracijos sampratos ir jos pateikimo nuostatos.
Įtvirtintas savarankiško mokesčio apskaičiavimo ir deklaravimo principas, preziumuojant, kad mokesčio mokėtojo pateiktos deklaracijos duomenys yra teisingi, o ją pasirašė ar patvirtino ją pateikęs asmuo. Be to, numatoma mokesčio deklaracijos pateikimo elektroniniu pavidalu galimybė, jei užtikrinamas ją pateikusio asmens identifikavimas.
Siekiant mažinti biurokratinius suvaržymus, numatoma galimybė partęsti mokesčio deklaracijos pateikimo terminą arba laikinai atleisti veiklos nevykdančius asmenis nuo pareigos teikti mokesčio deklaraciją.
V skyriaus trečiajame skirsnyje apibrėžiama mokestinės prievolės samprata, jos vykdymas ir pasibaigimo pagrindai.
Išdėstomi mokestinės prievolės įvykdymo būdai (mokesčio sumokėjimas, mokestinės nepriemokos perdavimas trečiajam asmeniui, mokesčio permokos įskaitymas nepriemokai padengti).
Mokesčių permokos grąžinimo srityje daromi pakeitimai, numatant, kad laiku negrąžinus mokesčio permokos mokesčių mokėtojo naudai skaičiuojamos palūkanos, kurios lygios delspinigių už laiku nesumokėtą dydį, tačiau, kaip ir pavėluoto mokesčio sumokėjimo atveju, taikant abipusiškumo principą, nustatomas palūkanų skaičiavimo apribojimas – ne ilgiau kaip 180 dienų. Be to, naikinama nuostata, kad minėtosios palūkanos neskaičiuojamos mokestį išskaičiuojančio asmens naudai. Šiuo metu terminas, už kurį galima grąžinti permoką, skaičiuojamas nuo atitinkamo prašymo pateikimo dienos. Siūloma ši terminą prailginti ir nustatyti, kad jei iki prašymo pateikimo mokesčių mokėtojas atlieka veiksmą, liudijantį, kad jis žino apie permokos egzistavimą, grąžinimo terminas skaičiuojamas nuo to veiksmo atlikimo dienos.
Detaliau reglamentuojama raginimo mokestinę prievolę įvykdyti geruoju siuntimo tvarka. Atsisakoma siųsti raginimą tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas laiku nesumoka sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo nurodytas sumas, kadangi apie prievolę juos sumokėti jis informuojamas įteikiant minėtą sprendimą.
Atskirai reglamentuojami klausimai, susiję su likviduojamo, reorganizuojamo ar pertvarkomo juridinio asmens mokestinės prievolės vykdymu, mokestinės prievolės vykdymas mirus fiziniam asmeniui.
V skyriaus ketvirtajame skirsnyje reglamentuojamas mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimas.
Atskiruose straipsniuose detaliau išdėstomi mokestinės prievolės užtikrinimo būdai, kuriuos mokesčio mokėtojo atžvilgiu jau šiuo metu turi teisę taikyti mokesčių administratorius.
Detaliai išdėstomi delspinigių skaičiavimo atvejai, jų skaičiavimo pradžia, pabaiga ir maksimali trukmė. Atsisakoma delspinigių skaičiavimo nuo mokesčių administratoriaus paskirtos baudos.
Reglamentuojant atleidimo nuo delspinigių pagrindus, panaikinamas vienas iš šiuo metu galiojančiame MAĮ numatytų atleidimo pagrindų – nebenumatoma, kad atleisti nuo delspinigių galima ir tuo pagrindu, kai sudaroma mokestinės paskolos sutartis. Šiuo metu galiojanti nuostata iš esmės skatina nemokėti mokesčių, kadangi mokestį sumokėjus pavėluotai, skaičiuojami delspinigiai, o nesumokėjus iš viso ir sudarius mokestinės paskolos sutartį – nuo delspinigių yra atleidžiama.
Skirsnis reglamentuoja turto arešto taikymo pagrindus. Lyginant su šiuo metu galiojančiu MAĮ atsisakoma detalaus turto arešto procedūrų reglamentavimo siekiant išvengti atitinkamų Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normų atkartojimo. Numatoma, kad turtas areštuojamas CPK XLVIII skyriuje numatyta tvarka ir šiuo atveju mokesčių administratoriaus pareigūnas turi tokias pat teises bei pareigas kaip ir antstolis.
V skyriaus penktajame skirsnyje reglamentuojamos priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūros.
Nurodomi mokesčių administratoriaus teisės išieškoti mokestinę nepriemoką priverstinai atsiradimo pagrindai, jos atsiradimo momentas ir priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo būdai. Specialiai aptariamas teisės išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo momentas mokesčių mokėtojui pateikus patikslintą mokesčio deklaraciją.
Akcentuojama, kad mokesčių administratorius, pasibaigus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminui, neturi teisės imtis bet kokių išieškojimo veiksmų, taip pat be mokesčių mokėtojo prašymo ar sutikimo įskaityti mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) mokestinei nepriemokai, kuriai pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, padengti.
Lyginant su šiuo metu galiojančiu MAĮ, atsisakoma dalies pagrindų, pagal kuriuos mokestinė nepriemoka laikoma beviltiška, kadangi tokie pagrindai kaip fizinio asmens mirtis, juridinio asmens likvidavimas, kreditoriaus ir skolininko sutapimas yra laikytini ne beviltiška mokestinė nepriemoka, bet mokestinės prievolės pasibaigimo pagrindu.
VI skyrius reglamentuoja mokestinius patikrinimus
Pateikiamos mokestinių patikrinimų rūšių sampratos. Detalias atskirų patikrinimų atlikimo tvarkas, jų rezultatų įforminimo bei patvirtinimo tvarkas siūloma pavesti nustatyti, suderinus su finansų ministru, centriniam mokesčių administratoriui.
Nustatomas mokestinių patikrinimų periodiškumas, apribojimai atlikti pakartotinį patikrinimą.
Išskiriamos du patikrinimo atlikimo būdai –mokesčių administratoriaus buveinėje ir patikrinimas nuvykus pas mokesčių mokėtoją.
Kaip ir šiuo metu galiojančiame MAĮ apribojimai patikrinimo trukmei nustatomi tik patikrinimui nuvykus pas mokesčių mokėtoją, tikslu minimizuoti jo veiklos trikdymą. Patikrinimą, atliekamą nuvykus pas mokesčių mokėtoją, mokesčių administratorius turi atlikti per objektyviai įmanomą kuo trumpesnį laiką. Pažymėtina, kad patikrinimo mokesčių administratoriaus buveinėje trukmės ribojimas nėra suderinamas su išsivysčiusių valstybių mokesčių administravimo praktika (kaip, beje, ir patikrinimo trukmės nuvykus pas mokesčių mokėtoją ribojimas), panašias įstatymines nuostatas turi tik Rusija ir kitos buvusio socialistinio bloko valstybės.
Įtvirtinama nauja mokesčių administratoriaus pareiga apie numatomą mokestinį patikrinimą iš anksto informuoti mokesčių mokėtoją, kad šis galėtų jam tinkamai pasiruošti.
Detalizuojama mokesčių administratoriaus pareigūno patekimo į mokesčių mokėtojo patalpas tvarką. Specialiai nustatomi atvejai, kada mokesčių mokėtojas pareigūnų gali neįsileisti.
Reglamentuojamas mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus bendradarbiavimas mokestinio patikrinimo metu.
VII skyrius reglamentuoja mokestinį tyrimą
Nepaisant to, kad mokestinis tyrimas yra naujas institutas MAĮ, ši procedūra jau seniai faktiškai yra vykdoma. Mokestinis patikrinimas, skirtingai nuo tyrimo, yra daugiau formalizuotas ir nustačius kad ir formalių mokesčių įstatymų pažeidimų, paprastai sąlygoja sankcijų mokesčių mokėtojui taikymą. Mokestinis tyrimas siūlomas apibrėžti kaip mokesčių administratoriaus atliekama mokesčių mokėtojo pateiktų mokesčių deklaracijų, dokumentų bei kitos apie mokesčių mokėtoją turimos informacijos analizė, mokesčių mokėtojų veiklos monitoringas ir kontrolė tikslu nustatyti ir pašalinti trūkumus bei prieštaravimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje. Tai yra, mokesčių administratoriui ir mokesčių mokėtojui įstatymiškai numatoma galimybė išsiaiškinti ir pašalinti prieštaravimus ir neatitikimus nepradedant mokestinio patikrinimo procedūros ir, tuo pačiu, netaikant baudų už mokesčio sumažinimą.
VIII skyrius reglamentuoja mokesčių įstatymų pažeidimus ir atsakomybę už jų padarymą.
Atsisakoma piktybinių mokesčių pažeidimo instituto ir tuo pačiu baudų už pažeidimus, kurie iš esmės yra baudžiamosios teisės reglamentavimo dalyku, skyrimo.
Papildomai nustatoma, kad bauda už mokesčio sumažinimą priklauso ir nuo mokesčių mokėtojo bendradarbiavimo lygio bei mokesčio įstatymo pažeidimo pripažinimo.
IX skyriuje reglamentuojami mokestiniai ginčai bei kitų mokesčių administratoriaus veiksmų apskundimas. Esminių pakeitimų, lyginant su šiuo metu galiojančiu MAĮ, nesiūloma.
X skyriuje nustatoma terminų skaičiavimo ir dokumentų įteikimo tvarka.
Numatoma, kad įstatymas įsigalios nuo 2004 m. gegužės 1 d.
Neigiamų įstatymo projekto priėmimo pasekmių nenumatoma.
Įstatymo projektas atitinka Vyriausybės programą, neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, Europos Sąjungos dokumentams.
Įstatymo projektui įgyvendinti lėšų skirti nereikės.
Priėmus įstatymo projektą reikės parengti jo įgyvendinimui reikalingų poįstatyminių teisės aktų projektus, taip pat Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas (atitinkami pasiūlymai pateikti Teisingumo ministerijai, rengiančiai naujos redakcijos ATPK).
Projektą parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių departamento (direktorė – Ingrida Šimonytė, tel. 2390157) Mokesčių administravimo skyrius (vedėjas - Paulius Majauskas, tel. 2390093).
Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, reikalingi įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą – mokestis, mokesčių administravimas, mokesčių mokėtojas, valstybinė mokesčių inspekcija, mokestiniai ginčai.
Finansų ministrė Dalia Grybauskaitė