Penkiasdešimt
antrasis (462) nenumatytas posėdis
2004
m. sausio 12 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS
PIRMININKAS. Mielosios kolegės, brangūs kolegos, gerbiamieji čia esantys svečiai, sveikinu su atnaujintos ar pratęstos Seimo sesijos pirmuoju posėdžiu ir oficialiai jį pradedu. Ir siūlau pirmiausia, kad šiek tiek susikauptume, registruotis. Prašom registruotis, kolegos. Neužmirškit padėti kortelių ten, kur reikia. Prašom registruotis.
Net 60. Kaip pradžioje, visai neblogai. O dabar, kolegos, prašyčiau truputį susikaupimo ir dėmesio. Visiškai neseniai Lietuva neteko vieno iš Nepriklausomybės Akto signatarų – Petro Poškaus. Pagerbkime jo atminimą tylos ir susikaupimo minute. (Tylos minutė) Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, jau vakar, šiandien, o juo labiau rytoj minime Sausio 13-ąją. Prisimename tuos tragiškus ir kartu pergalingus įvykius, nes mes nugalėjom. Ta proga noriu priminti, jeigu kas dar nepastebėjote, ant jūsų stalų yra nauja mūsų kolegos V.Landsbergio knyga. Prašom imti ir skaityti. (Balsas salėje) Ir pamąstyti, sutinku, profesoriau.
Mielieji kolegos, šiandien posėdis sušauktas Seimo valdybos iniciatyva. Darbotvarkė yra prieš jūsų akis. Ar kas turi kokių nors pastabų, ar galime bendru sutarimu dirbti taip, kaip numatyta? Planuojame, kad dirbsime maždaug dvi valandas šiandien, t.y. posėdžiausime. Paraleliai kiti Seimo nariai dirba kituose baruose. Taigi niekas neprieštarauja, tada kviečiu dar kartą registruotis ir imsimės pirmojo klausimo. Prašome registruotis.
O kol registruojamės, pranešu, kad tas pirmasis klausimas – tai eurointegracinis klausimas, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Jau priėmimo stadija. Ir prašau pamažu ruoštis eiti į tribūną pagrindinio komiteto atstovą, t.y. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoją G.Šivicką. Primenu, kad pagal registraciją tai jau Nr.IXP-3021 projektas, ir nagrinėsim jo trečiąjį variantą. Gerbiamasis kolega, gal bendrais žodžiais labai trumpai pasakykit, ar čia daug mes turim pastabų, kadangi projektas milžiniškas. Ir siūlau tada pastraipsniui.
G.ŠIVICKAS. Laba diena, gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pirmininke, įstatymo projekto apimtis yra tikrai didelė, bet pasiūlymų atskiroms dalims yra ne tiek jau daug, apie 12. Todėl galbūt būtų aiškiau, jeigu mes juos aptartume pastraipsniui.
PIRMININKAS. 1 straipsnis yra bazinio įstatymo 1 straipsnio pakeitimas ir papildymas. Pataisymų nėra.
G.ŠIVICKAS. Taip, pataisymų nėra.
PIRMININKAS. Galim priimti ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Priimta. 2 straipsnis. Čia kaip tik ir yra.
G.ŠIVICKAS. 2 straipsniui yra pateiktos Teisės departamento pastabos, kurioms mes pritarėme, ir yra pateiktas mano ir A.Butkevičiaus pasiūlymas pakeisti 2 straipsnio 39 dalį, kurio tikslas yra tiksliau apibrėžti pagal direktyvą savivaldybių ir valstybės funkcijas. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, susikaupkim!
G.ŠIVICKAS. Komitetas svarstė ir pritarė šiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, nors čia ir jūs autorius, bet tvarka yra tvarka. Aš noriu paklausti, ar yra 29 Seimo nariai, tam pritariam ar turim balsuoti dėl to? Yra. Nereikia balsuoti? Gerai. Taigi komitetas pritaria. Nematau, kad kas norėtų sakyti kokį žodį. Ar galim bendru sutarimu pritarti kolegų A.Butkevičiaus ir G.Šivicko pataisai? Pritariam? Pritarta. Gerbiamasis pranešėjau, tada 2 straipsniui daugiau pastabų aš nematau.
G.ŠIVICKAS. Ne, nėra daugiau.
PIRMININKAS. Galim priimti 2 straipsnį su viena pataisa? Niekas neprieštarauja. Priimta.
3 straipsnis. Pataisų nėra. Galim priimti?
G.ŠIVICKAS. 3-18 straipsniams imtinai pataisų nėra, iki 18 straipsnio.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, čia man pranešėjas sufleruoja vieną gerą dalyką, bet mes visi turim susitarti. Kolegos, dėmesio! Ar tais atvejais, kai keliems straipsniams iš eilės pataisų nėra, galim juos visus iškart aprobuoti, ar aš turiu skaityti straipsnį, pavadinimą ir klausti? Galim? Taigi nuo 3 iki 18, kaip pranešėjas jums pasakė, pataisų nėra. Galim juos visus priimti? Niekas neprieštarauja. Ačiū. Taigi 3-18. Ir dabar yra 19, kuriam pataisų yra apsčiai. Aš siūlyčiau, gerbiamasis pranešėjau, ne pagal autorius, o pagal dalis. 19 straipsnis, arba 19 straipsnio atitinkamų dalių keitimas. Matyt, pirmoji būtų kolegos J.Palaičio pataisa.
G.ŠIVICKAS. Kuris siūlo…
PIRMININKAS. Kolega J.Palaitis. Ar gerbiamasis G.Steponavičius už jį? Dėl motyvų. Tada aš prašyčiau pranešėją.
G.ŠIVICKAS. J.Palaitis pirma dalimi siūlo 19 straipsnį papildyti, prieš 4 dalį įterpiant naują dalį, kurios esmė yra išbraukiant iš teksto, kuris yra „5% naminių paukščių mėsai… Iš esmės paliekama tai, kad 5% tarifas būtų visai mėsai, t.y. atšaldytai, užšaldytai, giliai užšaldytai, t.y. paukščių ir kitai mėsai, apskritai visai mėsai. Komitetas yra nepritaręs šiam pasiūlymui, nes tai yra iš esmės dideli kaštai biudžetui. Biudžetas yra patvirtintas, todėl nepritariam.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, visų pirma procedūra tokia: ar yra 29 Seimo nariai, remiantys tokį siūlymą? Tuoj patikrinsim. Ar yra 29 Seimo nariai? Prašom balsuoti, kurie remiat svarstymą.
15. Nenagrinėjam. Toliau, man atrodo, ar ne kolegos G.Kniukštos siūlymas? Taip, čia vis ta pati dalis. Dabar yra 19 straipsnio 3 dalies 8 punktas. Ir yra kolegos G.Kniukštos siūlymas.
G.ŠIVICKAS. Komitetas šiam pasiūlymui nepritarė, nes iš esmės tai tas pats pasiūlymas, kuris buvo svarstytas svarstymo metu. Gal pats pateikėjas pateiks. Mes nepritarėm komitete.
PIRMININKAS. Prašom, kolega.
G.KNIUKŠTA. Gerbiamieji kolegos, eurointegracinio Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad žemės ūkio veiklos subjektams, kurių metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50% visų gautų pajamų, taikomi įstatymų nustatyti lengvatiniai apmokestinimo tarifai. Todėl išskyrę atskirai žemės ūkio bendrovių ir kooperatinių bendrovių įmones, gauname prieštaravimą minėtam įstatymui. Todėl aš siūlau pritarti teiktai įstatymo pataisai, įrašyti žodžius „bei kitų žemės ūkio subjektų paslaugos žemės ūkiui. Juo labiau kad į žemės ūkio subjektų grupę įeina tik kelios žemės ūkio įmonės, kurios turi uždarosios akcinės bendrovės statusą ar akcinės bendrovės statusą. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, čia irgi ta pati procedūra. Ar yra 29 balsai, remiantys šito klausimo nagrinėjimo pradžią? 33. Nagrinėjame. Taigi dabar, gerbiamasis pranešėjau, jūs jau savo pasakėte. Jeigu norite ką papildyti, prašom.
G.ŠIVICKAS. Taip. Norėčiau papildyti, nes…
PIRMININKAS. Prašom, vienas –už, vienas – prieš po to.
G.ŠIVICKAS. …tos lengvatos yra skiriamos tam tikriems ūkio subjektams, tai yra kooperatinėms bendrovėms ir žemės ūkio bendrovėms. Visoms bendrovėms. Taigi iš esmės mes kaip ir išskiriame. Pats principas yra pažeidžiamas, nes kitos bendrovės yra akcinės bendrovės ir daugiau lyg ir nėra. Tai kurių yra ne nariai, bet akcininkai. Kaip mes suprantame, tos lengvatos būtų teikiamos akcininkams. Tai pažeidžiamas pats principas. Manome, kad prisitaikytų tas lengvatas, turi keisti įmonių statusą pagal įstatymus, o ne šį įstatymą taikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – kolega V.Einoris. Prašom.
V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, buvo manyta, kad akcinės bendrovės yra truputį pažangesnė forma, ir kai kurios žemės ūkio bendrovės persiregistravo. Jos atlieka lygiai tą patį darbą, tas pačias funkcijas – vienodai aria, akėja ir visokius grūdus sėja. Mes juos turime dabar atskirti. Aš pasakysiu, biudžetui ar kam kitam tai yra „mizeris. Tai yra ne milijonų litų, o tūkstančių litų klausimas. Labai prašau palaikyti. Tai yra rimtas dalykas. Negi mes dabar versime vėl atgal persiregistruoti? Kam tai daryti? Tai nėra problema nei biudžetui, nei kam kitam.
PIRMININKAS. Kita nuomonė – kolegė S.Burbienė.
S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, tai tikrai ne biudžeto problema, tai verslo pasirinkimo problema. Jeigu pasirinko akcinės bendrovės statusą, vadinasi, iš to turėjo šiokios ar tokios naudos. Nė viena teisinė forma nėra nei pažangesnė, nei nepažangesnė. Tiesiog tai yra skirtingos sąlygos, ir patys verslo subjektai jas renkasi. Jei pasirinko bendrovės statusą, jis yra kitoks negu žemės ūkio bendrovės statusas, todėl pasirenki teisinę formą su visais jos pliusais ir minusais. Patys pasirinko, tegul patys dabar ir galvoja, ką daryti. Taigi tikrai nereikia pritarti šiai pataisai.
PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio! Dabar prašyčiau susikaupti. Balsuosime dėl kolegos G.Kniukštos pataisos. Komitetas nepritaria, o salėje yra skirtingos nuomonės. Tie, kurie remiate kolegos G.Kniukštos pataisą, balsuojate už, kurie manote, kad nereikia, kaip siūlė komitetas, balsuojate prieš. Prašom balsuoti.
Už – 28, prieš – 3, 33 susilaikė. Nepriimta.
Dabar einame toliau. Dėl gerbiamojo R.Palaičio.
G.ŠIVICKAS. Ne, dar G.Kniukštos yra. G.Kniukšta siūlo papildyti įstatymo projekto 19 straipsnio 3 dalį 10 punktu, kad išliktų lengvata tradicinių dailiųjų amatų dirbiniams, kuriems Tarpžinybinė tradicinių daliųjų amatų ekspertų komisija nustatyta tvarka suteikė šių dirbinių statusą. Komitetas nepritaria, nes vienareikšmiškai prieštarauja Europos Sąjungos direktyvai.
PIRMININKAS. Ačiū. Čia vėlgi reikia 29 balsų, kad pradėtume svarstyti. Prašom registruotis ir balsuoti, ar svarstome šią kolegos R.Palaičio pataisą, atsiprašau, G.Kniukštos.
Vėl 33. Nagrinėjame. Dabar vienas – už, vienas – prieš. Ar pats kolega G.Kniukšta norėtų žodį tarti? Prašom. G.Kniukšta.
G.KNIUKŠTA. Gerbiamieji kolegos, integruodamiesi į Europos Sąjungą visi kalbame, kad reikia išsaugoti ir puoselėti nacionalinės kultūros palikimą ir savitumą, plėtoti smulkųjį verslą ir amatus, suteikti galimybę šioje srityje dirbti invalidams, todėl, manau, neturėtų būti naikinama ši lengvata tradiciniams dailiųjų amatų dirbiniams. Siūlau įtvirtinti nuostatą dėl lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio tarifo taikymo šiems dirbinimas, o ne aklai vadovautis vien Europos Sąjungos direktyva. Dėkoju.
PIRMININKAS. Iki bus balsuojama, gerbiamasis Einori, dar A.Butkevičius nori tarti žodį. Prašom atkreipti į jį dėmesį.
A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš labai trumpai. Tikrai čia niekas nepasisako prieš invalidus ar jų organizacijas. Europos Sąjunga yra nurodžiusi, kad būtų parengtos atskiros rėmimo programos, bet jokiu būdu ne mokestinės lengvatos turi būti numatytos. Jeigu bus pritarta tokiam įstatymo straipsniui, vis tiek mes gausime raportą ir turėsime taisyti šį įstatymo straipsnį.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir kita nuomonė – A.Baura. Prašom, kolega. Nuomonė už. Ne? Tada, gerbiamasis pranešėjau, dar turite ką pridurti, ar iš karto balsuojame?
G.ŠIVICKAS. Ne. Kaip minėjau, tai prieštarauja direktyvai. Aš manau, kad mūsų sutartis su Europos Sąjunga yra aiški.
PIRMININKAS. Gerai. Balsuojame. Gerbiamieji kolegos, kas remiate antrąją G.Kniukštos pataisą 19 straipsniui, prašom balsuoti už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Už – 33, prieš – 2, 34 susilaikė. Nepritarta. (Balsai salėje) 36. Na, ką jūs dabar kalbate apie vieną balsą? 36 prieš 33.
Einame toliau. Kolegų A.Butkevičiaus, G.Šivicko ar pirma kolegos R.Palaičio pataisa? Gerbiamasis pranešėjau, jūsų formuluotė.
G.ŠIVICKAS. Dabar yra du pasiūlymai projekto 19 straipsnio 6 daliai, bet jie yra visiškai vienodi, ir yra R.Palaičio, A.Butkevičiaus ir mano pasiūlymai. Mes R.Palaičio pasiūlymui nepritarėme vien dėl to, kad tai yra prieš tai svarstyta pagal bendrą kontekstą, bet pasiūlymai iš esmės yra identiški, todėl tiems pasiūlymams komitetas pritaria.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, šiuo atveju mes vis tiek turime išsiaiškinti, ar yra 29 balsai, remiantys A.Butkevičiaus, G.Šivicko ir, matyt, įskaitant ir R.Palaičio pataisą.(Balsai salėje) Reikia taip skaičiuoti, kad būtų aiškiau, o paskui pasitikslinsime. Taigi kol kas ar yra 29 balsai, kad svarstytume, o po to išsiaiškinsime, kaip formuluojame.
54. Pritarta. Tokiu atveju, gerbiamieji kolegos, dabar turime išsiaiškinti, ar autorius arba jo atstovai sutinka su ta interpretacija, kurią išdėstė gerbiamasis G.Šivickas. Gal tada bendru sutarimu sutartume dėl abiejų pataisų? Prašom.
G.ŠIVICKAS. Aš tik patikslinsiu, kad tai yra įstatymo 19 straipsnio 4 daliai.
PIRMININKAS. Būtent. Jūsų pataisa yra 19 straipsnio 4 daliai ir yra didelis pritarimas, kad reikia svarstyti. Jeigu tik dėl šio dalyko, tai gal nereikia ir balsuoti? Gal galime bendru sutarimu tam pritarti? Galime ar ne? Ar reikia balsuoti dėl A.Butkevičiaus ir G.Šivicko pataisos, o kolegos R.Palaičio yra šiek tiek kitaip? Gerbiamieji kolegos, dar sykį klausiu, ar dėl A.Butkevičiaus ir G.Šivicko pataisos reikia balsuoti, ar bendru sutarimu? Nereikia? Pritarta? Pritarta. Dabar grįžtam prie kolegos R.Palaičio pataisos. Aš prašyčiau tiksliai suformuluoti, kad nebūtų painiavos. Antrosios pataisos.
G.ŠIVICKAS. R.Palaitis siūlo papildyti 19 straipsnio 3 dalį 9 punktu, tai yra pagal dabar projekte galiojančias lengvatas gyvoms, šviežioms, atšaldytoms žuvims bus taikomas 5% lengvatinis tarifas, R.Palaitis dar siūlo papildyti „ir užšaldytoms žuvims. Komitetas svarstė, nepritaria, nes būtent ši pataisa iš valstybės biudžeto pareikalautų 33 mln. litų ir tokia žuvis daugiausia, mūsų duomenimis, yra importas.
PIRMININKAS. Ar yra 29 balsai, remiantys? Prašom balsuoti. Ar yra remiantys, kad svarstytume, o po to jau bus tikrasis balsavimas.
25 balsai – nepakanka. Nenagrinėjame.
Einame toliau.
G.ŠIVICKAS. Su 19 straipsniu lyg ir viskas.
PIRMININKAS. Taip. Tai ar dabar daugiau yra pataisų, ar ne?
G.ŠIVICKAS. Ne.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi 19 straipsnyje kai kurios pataisos priimtos, kai kurios ne… Kolega G.Steponavičius dėl balsavimo motyvų, taip? Prašom.
G.STEPONAVIČIUS. Pone pirmininke, aš…
PIRMININKAS. G.Steponavičius.
G.STEPONAVIČIUS. …prieš išdėstydamas motyvus, norėčiau pasiūlyti, kad galėtų dabar dėl vedimo tvarkos kalbėti E.Masiulis.
PIRMININKAS. Prašom. Šoninis mikrofonas, būkite malonus. Yra įjungta. Prašom. E.Masiulis.
E.MASIULIS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų svarbus įstatymas, liečiantis kiekvieną žmogų. Todėl, kad vis dėlto nebuvo rastas galutinis kompromisas dėl PVM tarifų šaldytai, šviežiai mėsai, nors mes matome, kad yra labai skirtingos Seimo narių pozicijos, prašytume padaryti priėmimo pertrauką iki kito posėdžio, kad būtų galima galbūt iš tikrųjų rasti bendrą vidurkį, kompromisą. Gal, pavyzdžiui, 9% šaldytai ir šviežiai mėsai būtų tas kompromisinis sprendimas, tenkinantis tiek Seimo narių pozicijas, tiek ir Lietuvos žmonių. Mūsų siūlymas yra daryti pertrauką iki kito posėdžio. Frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Kiek suprantu, nagrinėjant šį klausimą pertraukų nebuvo, reikės balsuoti ir, žinoma, ne iki rytdienos, nes rytoj yra iškilmingas posėdis, o iki ketvirtadienio rytinio posėdžio. Kolegos, dėmesio! Dabar balsuosime, ar pritariame opozicinės frakcijos seniūno siūlymui dėl pertraukos paskelbimo. Užtenka, yra netgi daugiau negu ketvirtadalis. Taigi pertrauka ir šį sunką klausimą šiandien baigiam.
Gerbiamieji kolegos, aš siūlau dabar imtis rezervinių klausimų, nes čia reikia kvalifikuotos daugumos. Tokiu būdu mes pagal nustatytą laiką imsimės antrojo kompleksinio klausimo. Pirmas rezervinis klausimas yra ATPK pakeitimai. Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu kas galėtų eiti į tribūną? Pats profesorius? Prašom. Mes dabar nagrinėsime keletą Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnių, kai kur siūloma atmesti, kai kur, matyt, siūloma toliau svarstyti. Ar jūs galite dėl rezervinio pirmojo klausimo? Prašom. A.Sakalas. Pirmas rezervinis klausimas. Svarstymo stadija. Projekto registracijos Nr.IXP-2018. Pranešėjas – pagrindinio komiteto Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. Prašom.
A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, kodėl mes siūlome atmesti šį projektą? Kadangi ta nuostata, kurią pasiūlė ponia D.Teišerskytė ir ponas R.Vaštakas, jau yra Administracinių teisės pažeidimų kodekse, todėl dar kartą įrašyti tą pačią nuostatą nėra jokios prasmės. Todėl komitetas siūlo atmesti šį projektą kaip perteklinį.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, siūlymas yra labai aiškus ir motyvas aiškus. Ar nori kas kalbėti, ar galime bendru sutarimu atmesti? Galime? Ne. Reikia balsuoti? (Balsai salėje) Aš labai atsiprašau. Jeigu kas nors reikalauja balsuoti, teks balsuoti. Aš matau, kad tik niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Taigi balsuosime taip: kas pritariate pagrindinio komiteto siūlymui, tai yra atmetimui, tas spaudžiate mygtuką „už, o kas manote kitaip, tai ir kitaip balsuojate. Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Už pritarimą pagrindinio komiteto siūlymui. (Balsai salėje)
Už – 44, prieš – 10, 13 susilaikė. Atmesta.
Ar gerbiamasis pranešėjas pasirengęs? Tada imamės dar vieno ATPK projekto, tai yra Nr.IXP-2039 – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Ar pirma… Susijęs? Tada gerai. Tada gal išties tegul gerbiamasis G.Šivickas Biudžeto ir finansų komiteto vardu dėl Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto pasakys savo žodį, o po to jau imsimės ATPK. Prašom, gerbiamasis Šivickai.
G.ŠIVICKAS. Komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Teisės departamentas turi nemažai pastabų ir mes pritariame, kad įstatymo projektas yra atmestinas. V.Žalnerausko pasiūlymui yra nepritarta. Vyriausybė taip pat siūlo atmesti šį projektą. Taigi išvada yra Seimo nario V.Žalnerausko pateiktą įstatymo projektą atmesti, nes siūlomas įstatymo projektas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatų, kad draudimo sutartį patvirtina draudimo liudijimas (polisas), o lipdukai tokios teisės nesuteikia bei dėl to, kad priėmus siūlomą nuostatą atsirastų galimybė piktnaudžiauti. Taip pat noriu priminti, kad yra pateiktas naujas įstatymo projektas, kuris yra pažymėtas ES ženkliuku, tai visiškai naujas projektas, todėl galima siūlyti ir į tą projektą, tačiau tai yra nuostatos, tiesiog neatitinkančios Civilinio kodekso. Siūloma atmesti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime bendru sutarimu pritarti pagrindinio komiteto išvadai? Galime? Ačiū. Sutaupom laiką. Tada vėl kviečiu į tribūną A.Sakalą būtent dėl ATPK, projekto registracijos Nr.IXP-2039. Anas, kurį atmetėme, Nr.IXP-20…
A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, šis ATPK 123 straipsnio pakeitimas yra susijęs su pagrindiniu dokumentu. Jeigu jis būtų neatmestas, mes tada būtume prašę taip pat svarstyti ir neatmesti jo, o toliau svarstyti. Kadangi pagrindinis dokumentas yra atmestas, tai lydintį dokumentą komitetas taip pat rekomenduoja atmesti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu, ar reikalauja kas balsuoti? (Balsai salėje) Bendru sutarimu? Ačiū. Šį klausimą išsprendėme.
Dabar dar vienas ATPK pakeitimų projektas. Ar gerbiamasis A.Sakalas… V.Popovas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto, pagrindinio, vardu. Ruošiasi D.Mikutienė.
V.POPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir iš esmės pritarė Seimo Teisės departamento, Teisingumo ministerijos, Susisiekimo ministerijos pastaboms ir pasiūlymams. Bendru sutarimu pritarta patobulintam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė D.Mikutienė – papildomo Sveikatos reikalų komiteto vardu. Prašom, gerbiamoji pirmininke.
D.MIKUTIENĖ. Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir bendru sutarimu pasiūlė projektą atmesti.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Pagrindinis komitetas vienaip, o jūs kitaip? Gerai. Tada klausimas yra toks: ar jūs reikalaujate, kad būtų balsuojama? (Balsai salėje) Gerai. Ar nori kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų, nes pagrindinio komiteto siūlymas yra pritarti, papildomo komiteto – atmesti. Niekas nenori kalbėti? (Balsai salėje) Mes ir balsuosime dėl pagrindinio komiteto. Ar pritariame po svarstymo pagrindinio komiteto siūlymui pritarti ATPK pakeitimų projektui Nr.IXP-2651(2)? Prašom balsuoti.
Už – 39, prieš – 6, susilaikė 16. Pritarta po svarstymo.
Tada iš to paketo yra dar vienas ATPK pakeitimo projektas, bet nematau kolegos R.Šukio. Ar V.Popovas galėtų? Ne. Tada šiek tiek vėliau. Nematau ir komiteto pirmininko. Gerai. Šiek tiek nukeliame šį rezervinį klausimą.
Grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės. Pagal pagrindinę darbotvarkę 2 kompleksinis klausimas – Šalpos (socialinių) pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Pranešėjas – Socialinių reikalų ir darbo komiteto, pagrindinio komiteto, atstovas, šiuo atveju pats pirmininkas A.Sysas. Ruošiasi kolegė O.Babonienė.
A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ar abu pateikti, ar po vieną?
PIRMININKAS. Manau, kad Seimas neprieštaraus, jeigu abu kartu.
A.SYSAS. Socialinių reikalų ir darbo komitetas po pateikimo gavo Seimo Teisės departamento išvadas dėl šio įstatymo. Joje buvo nedidelis techninis pasiūlymas, kuriam yra pritarta. Be to, buvo Šeimos ir vaiko reikalų komisijos išvada dėl šio įstatymo, kurioje sakoma, kad ji iš esmės pritaria šiam projektui. Todėl komitetas siūlo pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui.
Dėl įstatymo projekto Nr.IXP-3061(2) komitetas yra gavęs Teisės departamento išvadą. Pastaboms iš esmės pritarta, išskyrus vieną dėl projekto 5 straipsnio, kuriame siūloma pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir pripažinti netekusia galios 2 dalį. Šiuo metu Seime svarstoma nauja Invalidų socialinės integracijos įstatymo redakcija, kurioje minėta nuostata neįtvirtinta, todėl siūlome, kad šis įstatymas įsigaliotų nuo 2005 m. sausio 1 d., ir tokios pataisos nereikia. Be to, gauta Šeimos ir vaiko reikalų komisijos išvada, kuriai iš esmės pritarta. Komitetas siūlo pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui.
Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dar noriu pasakyti, kad įstatymo projektui Nr.IXP-3060 yra gauta Teisės departamento pastaba, kurią mes trečiadienį svarstysime ir priėmimo metu pateiksime savo nuomonę.
PIRMININKAS. Gerai. Labai ačiū. Dabar kviečiu Šeimos ir vaiko reikalų komisijos vardu tarti žodį O.Babonienę. Prašom.
O.BABONIENĖ. Šeimos ir vaiko reikalų komisija nutarė po svarstymo pritarti Lietuvos Respublikos šalpos (socialinių) pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr.IXP-3060. Taip pat svarstė ir po svarstymo nutarė pritarti Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymo 1, 3, 4, 5, 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.IXP-3061.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, niekas neužsirašė kalbėti diskusijose, nematau, kad kas nors norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar galime bendru sutarimu abiem projektams pritarti po svarstymo? Galime? Pritarta. Ačiū.
Imamės darbotvarkės 3 klausimo – Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.IXP-2988. Tai yra eurointegracinis projektas ir pagrindinio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu – A.Kašėta ar kuris nors kitas. (Balsai salėje) A.Kašėta. Prašom į tribūną.
A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pritarė suredaguotam įstatymo projektui, nes redakcija nepakeitė projekto esmės, ir vienbalsiai pritarė šiam projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Dalyvauti diskusijoje niekas neužsirašė, taip pat nematau, kad kas nors norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime. Ačiū. Pritarta. Mes lenkiame grafiką ir nematau kai kurių pranešėjų. Dar kartą klausiu, ar Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu… V.Popovas ryžtasi gelbėti savo vadą. Prašom. Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Projekto registracijos Nr.IXP-1558(3). Svarstymo stadija. Prašom.
V.POPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir iš esmės pritarė daugumai pastabų, tarp jų ir Teisės departamento, ir Teisingumo ministerijos, ir Vyriausiojo administracinio teismo pasiūlymams. Nepritarė trims Teisės instituto pastaboms, atsiprašau, 5 pastaboms, vienai Teisingumo ministerijos pastabai ir vienai Savivaldybių asociacijos. Nepritarimo motyvai iš esmės yra tokie, kad šis kodeksas galios iki 2005 metų, todėl kai kurias nuostatas, kurios siūlomos dabar, komiteto manymu, būtų tikslinga įrašyti naujajame kodekse, o čia nekeisti. Komiteto sprendimas – pritarti patobulintam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 4, susilaikė 1. Ačiū. Siūlau pritarti po svarstymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, vėl niekas neužsirašė kalbėti. Nematau, kad kas nors pageidautų pasakyti žodį dėl balsavimo motyvų. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū. Pritarta.
Mielieji kolegos, mes dabar per daug pasistūmėjome į priekį. Ar negalėtume patvirtinti artimiausių posėdžių darbotvarkės ir ar leisite man pasakyti porą žodžių iš čia, nes nematau kitų pavaduotojų? (Balsai salėje)
2004 m. sausio 15 d. (ketvirtadienio) darbotvarkės projektas
Gerbiamieji kolegos, pirmiausia noriu priminti, kad iškilmingas posėdis rytoj 10 valandą. Jūs turite numatytus kalbėtojus pradedant Jo Ekscelencija Prezidentu. Ketvirtadienį mes turime du normalius arba, sakysim, rutininius posėdžius, kuriuose nemažą dalį užima eurointegraciniai klausimai ir kai kurie kiti aktualūs, pribrendę klausimai. Primenu, kad ketvirtadienį pirmoji šiais metais Vyriausybės valanda. Pabaigoje dvi peticijos arba, tiksliau, siūlomi nutarimai dėl dviejų peticijų. Nematau, kad kas nors norėtų klausti.
Ar galime bendru sutarimu pritarti? Seniūnų sueiga aprobavo. Niekas neprieštarauja? Ačiū, pritarta. Ačiū už supratimą. Mielieji kolegos, iki atsiras kiti pranešėjai, siūlau padaryti pertrauką iki 15 valandos. (Balsas salėje) Ar aš kaltas, kad niekas nenori kalbėti? Negi aš turiu už jus visus atkalbėti ir užimti laiką? Aš galiu, žinoma, man problemų tai nesudarytų. (Balsai salėje) Aš labai atsiprašau, darbotvarkė buvo sudaryta neapskaičiavus, prisipažįstu, kad opozicija gali paprašyti pertraukos. Tikrai šią klaidą mes padarėme. Kitą kartą geriau apskaičiuosime. Geriau patys pasiimsime pertrauką. O dabar vis tiek pertrauka iki 15 valandos.
Pertrauka
PIRMININKAS. Tęsiame darbą. Dabar darbotvarkės 4 punktas – įstatymo dėl Konvencijos dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose, kurią pagal Europos Sąjungos sutarties 34 straipsnį patvirtino Taryba, ir protokolo prie Konvencijos dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose, kurį pagal Europos Sąjungos sutarties 34 straipsnį patvirtino Taryba, ratifikavimo projektas. Aš manau, visi iškart supratote, o jeigu neaišku, gerbiamasis Gintaras Švedas paaiškins. Pateikimo stadija. Projekto registracijos Nr.IXP-3164, taip pat eurointegracinis projektas. Prašom.
G.ŠVEDAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, jums Prezidento dekretu teikiama ratifikuoti konvencija, kurios pavadinimo aš tikrai nekartosiu, ir vienas jos papildomas protokolas. Šios konvencijos esmė, nors jos pavadinimas atrodo labai sudėtingas, teisine prasme yra gana paprasta.
Lietuva jau yra ratifikavusi Europos Tarybos konvenciją dėl teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose. Ši Europos Sąjungos konvencija yra skirta formaliosioms procedūroms supaprastinti tarp Europos Sąjungos valstybių narių, kai baudžiamosiose bylose reikalinga teisinė pagalba. Ši konvencija tiesiog nustato mechanizmus, kuriais supaprastinama teisinė pagalba baudžiamosiose bylose. O ta teisinė pagalba baudžiamosiose bylose gali apimti dokumentų persiuntimą, gali apimti liudytojų, nukentėjusiųjų, ekspertų apklausą. Šioje konvencijoje numatytos gana naujoviškos apklausos formos – tai ir apklausa telefonu, ir apklausa videokonferencijos būdu. Taip pat šios konvencijos pagrindu galės būti sudaromos bendros kelių valstybių tyrimo grupės, numatyti ir slapto nusikalstamos veikos tyrimo metodai, ir jų pagalba.
Lietuva, ratifikuodama šią konvenciją, padaro vieną išlygą. Išlygos esmė yra ta, kad Lietuva nesaisto savęs teisinės pagalbos teikimu tais atvejais, kai mūsų prašomą pagalbą turi teikti tik teisminė valdžia, o prašančiosios valstybės atveju tai gali būti muitinė arba policija. Šiuo atveju mes darome išlygą, kad Lietuvos teisminė valdžia gali teikti teisinę pagalbą tik tada, kai to prašo kitos valstybės teisminė valdžia.
Ir tradiciškai valstybė, ratifikuodama šią konvenciją, turi paskirti atsakingas institucijas. Tam skirtas ratifikavimo įstatymo 3 straipsnis, kuris nurodo, kurios institucijos Lietuvoje bus centrinės arba teisinę pagalbą teikiančios institucijos. Kadangi tai yra Europos Sąjungos konvencija, jos įsigaliojimas siejamas su gegužės 1 d., kai mes, tikimės, tapsime tikraisiais Europos Sąjungos nariais.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis viceministre, jūsų niekas nenori paklausti. Klausiu kolegų, ar bendru sutarimu galime pritarti po pateikimo? Ačiū. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis komitetas būtų Užsienio reikalų, o papildomi – Teisės ir teisėtvarkos bei Europos reikalų komitetai. Sutinkame? Ačiū. Siūloma nagrinėti paskutinę pratęstos sesijos dieną, t.y. sausio 29 dieną. Sutinkame? Ačiū. Klausimas išspręstas.
Kviečiu gerbiamąjį pranešėją tęsti darbą. Dabar yra įstatymo dėl Europos Konvencijos dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose antrojo papildomo protokolo ratifikavimo projektas. Šio projekto registracijos Nr.IXP-3165. Taip pat eurointegracinis. Prašom.
G.ŠVEDAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jums teikiamas dar vienas tarptautinis dokumentas. Tai jau mano minėtos Europos Tarybos konvencijos dėl teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose antrasis papildomas protokolas. Jis savo turiniu labai panašus į mano ką tik aptartą konvenciją ir jos protokolą. Šis protokolas praplečia teisinės pagalbos, kuri gali būti teikiama baudžiamosiose bylose, formas. Nauja tai, kad čia numatyta bendrų tyrimo grupių sudarymas, apklausa videokonferencijos ir telefonų būdu, taip pat nuteistųjų asmenų (…) perdavimas, kai jie reikalingi kitoje valstybėje vykdomam teisminiam procesui.
Viena iš esminių šio protokolo naujovių yra ta, kad anksčiau valstybės bendraudavo tik per centrines įstaigas, šiuo protokolu įteisinamas tiesioginis teisėsaugos institucijų bendravimas. Vadinasi, formaliai žiūrint turėtų sutrumpėti teisinės pagalbos prašymų vykdymo laikas.
Tiek trumpai būtų apie šį protokolą. Taip pat darome išlygas ir atitinkamus pareiškimus. Jų turinys iš esmės identiškas prieš tai mano aptartam.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir šiuo atveju jūsų niekas nenori klausti. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Mielieji kolegos, ar galim bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritarta. Ačiū. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis šiuo atveju būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o papildomi – Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetai. Sutinkame? Taip pat siūloma Seime svarstyti sausio 29 dieną. Niekas neprieštarauja? Ačiū.
Centrinės kredito unijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3157ES (pateikimas)
Mielieji kolegos, darbotvarkės 6 punktas – Centrinės kredito unijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Projekto registracijos Nr.IXP-3157, eurointegracinis. Pranešėjas – finansų viceministras gerbiamasis Vitas Vasiliauskas. Prašom į tribūną.
V.VASILIAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, siūloma svarstyti naujos redakcijos Centrinės kredito unijos įstatymą. Šio įstatymo projekto pagrindinis tikslas yra reglamentuoti centrinių unijų veiklos pabaigos bei priežiūros tvarką, taip pat suderinti šį įstatymo projektą su Finansų įstaigų įstatymu, jau anksčiau priimtu Seime, su Civilinio kodekso atskiromis nuostatomis bei atskiras Europos Sąjungos direktyvas perkelti į Lietuvos nacionalinę teisę.
Esminiai skirtumai arba pakeitimai lyginant su dabar galiojančiu Centrinės kredito unijos įstatymu yra tie, kad sudaromos sąlygos įsisteigti ne vienai, kaip pagal šiuo metu galiojantį įstatymą numatyta, bet kelioms centrinėms kredito unijoms, taip pat išplečiamas teikiamų paslaugų spektras. Centrinės kredito unijos iš esmės galės teikti visas finansines paslaugas. Nurodoma, kurios iš šių finansinių paslaugų turės būti licencijuojamos. Be finansinių paslaugų teikimo, kredito unijos ir toliau galės teikti tokias paslaugas: palaikyti Lietuvoje veikiančių kredito unijų, šių centrinių kredito unijų, narių likvidumą, mokumą, taip pat atlikti tam tikrą papildomą veikiančių kredito unijų priežiūrą. Praplečiama grupė asmenų, kuriems centrinės kredito unijos teiks paslaugas, ne tik pačioms kredito unijoms, bet ir kredito unijų nariams. Na, kaip sakiau, plačiau reglamentuojama priežiūra, t.y. licencijų, leidimų išdavimo tvarka, detaliau reglamentuojamos centrinių kredito unijų likvidavimo, (…) sąlygos. Tiek būtų trumpai.
PIRMININKAS. Ačiū. Šį sykį jus nori kai kurie Seimo nariai paklausinėti.
Konkrečiai kolega Jonas Čiulevičius. Prašom.
J.ČIULEVIČIUS. Dėkoju, pirmininke. Aš noriu jus paklausti. Jūs turbūt susipažinote su Seimo Teisės departamento išvadomis ir pastabomis. Kaip turbūt dėl jokio kito įstatymo tų pastabų yra net 32. Kaip jūs į jas reaguosite? Ar atsižvelgsite, ar taisysite įstatymo projektą, ar iš viso nereaguosite?
V.VASILIAUSKAS. Ačiū už klausimą. Matote, dažnai būna taip, kad su Finansų ministerijos pateiktais teisės aktų projektais Teisės departamentas pateikia daug pastabų, bet po diskusijų Seimo komitetuose, ypač Biudžeto ir finansų komitete, dalies šių pastabų arba didžiosios dalies šių pastabų yra atsisakoma, tiesiog yra paaiškinamos tam tikros nuostatos, tam tikra specifika, kuri iš principo yra susijusi su finansinių įstaigų veikla, ar tai būtų tam tikra mokesčių specifika. Be jokios abejonės, svarstymo metu bus galima žiūrėti tas pastabas, priimti jas, jeigu jos sutinka su įstatymo tekstu. Dabar detaliai, tiksliai atsakyti, komentuoti tikrai man būtų gana sunku. Bet, manau, yra išsprendžiami dalykai.
PIRMININKAS. Ačiū. V.Saulis. Prašom, kolega.
V.SAULIS. Gerbiamasis viceministre, jūs savo pranešime pasakėte, kad šie įstatymo pakeitimai leidžia įkurti ne vieną centrinę kredito uniją, bet keletą centrinių kredito unijų. Ar aš teisingai supratau? Ir jeigu taip, tai kiek pas mus apskritai gali būti tų centrinių kredito unijų ir kokiu pagrindu formuosis ta centrinė kredito unija?Ačiū.
V.VASILIAUSKAS. Ačiū už klausimą. Iš principo būtent iš tikrųjų esminis arba vienas iš esminių dalykų šio įstatymo projekto yra tai, kad siūloma nevaržyti galimybės įsteigti tik vieną kredito uniją, kad galėtų veikti kelios centrinės kredito unijos. Kiek galėtų jų veikti, dabar tikrai būtų gana sunku pasakyti, vis dėlto tai priklausys nuo kredito unijų apsisprendimo. Be jokios abejonės, daug jų tikrai nelabai galėtų būti. Aš manyčiau, kad geriausiu atveju galėtų būti keletas kredito unijų, bet skaičių vis dėlto lems centrinės kredito unijos nariai, būtent keliose centrinėse kredito unijose jie apsispręs dalyvauti. Kitas dalykas, akivaizdu, kad pačios kredito unijos nebūtų suinteresuotos per dideliu skaičiumi centrinių kredito unijų, nes finansinis pajėgumas šių centrinių unijų būtų visiškai nepakankamas ir neužtikrintų to tikslo, kurio yra siekiama, – skatinti tam tikrą saviskolinimąsi, savifinansavimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Ačiū. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Biudžeto ir finansų komitetas. Sutinkame. O papildomas Kaimo reikalų komitetas. Niekas neprieštarauja. Ačiū. Siūloma taip pat nagrinėti pratęstoje rudens sesijoje. Jeigu nespėsime, tada automatiškai nusikels į pavasario sesiją, į kovo mėnesį, bet kadangi čia eurointegracinis, norėtųsi, kad vis dėlto greičiau komitetai apsvarstytų.
Mielieji kolegos, paskutinis šios dienos posėdžio darbotvarkės 7 punktas – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3169. Pranešėja – pati ministrė V.Blinkevičiūtė. Pateikimo stadija. Prašom, gerbiamoji ministre.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, dėkoju už galimybę pateikti Vyriausybės pritartą Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Trumpai pristatysiu jo esmę.
Pirmiausia siūlome vėl antrą kartą didinti nuo šių metų kovo 1 dienos mažesnes nei 325 Lt senatvės ir invalidumo pensijas. Įvertinus tą praktiką, kuri buvo, siūlomi tam tikri pakeitimai. Pirmiausia stažo reikalavimas moterims – 20 metų, tiek, kiek ir reikėjo, kad moteris galėtų išeiti į pensiją, ir 25 metų stažo reikalavimas vyrams. Prognozuojame, kad senatvės pensijos padidės vidutiniškai 20 Lt, tačiau, aišku, kiekvienam individualiai ir personaliai. Nuo 40 Lt iki 1 Lt tas padidėjimas gali būti. Toks padidinimas apimtų maždaug 35% visų senatvės pensijų, per 200 tūkst., 212 tūkst., ir 38% invalidumo pensijų gavėjų, maždaug 75 tūkst. gavėjų. Taigi beveik 300 tūkst. Lietuvos gyventojų pensijos būtų padidintos ir tam prireiktų 53 mln. litų, kurie šių metų „Sodros biudžete yra numatyti.
Kitas pagerinimas pensininkams iš tiesų yra tas, kad dažname susitikime pensininkai klausdavo, kodėl dabartinis įstatymas leidžia iš naujo pasiskirti pensiją jau gaunant tą pensiją tik išdirbus trejus metus, o kodėl ne mažesnį laikotarpį. Įvertinę „Sodros galimybes dabar siūlome, kad išdirbus dvejus metus žmogus, gaudamas pensiją, galėtų tą pensiją persiskaičiuoti, o dar žvelgiant į ateitį planuose galėtų būti ir kasmetinis (išdirbus metus) pensijų iš naujo pasiskyrimas, jeigu žmogui tai yra naudinga.
Vykdome savo nuostatas dėl našlaičių pensijų skyrimo ir didinimo. Siūlome suteikti didesnę paramą vaikams, našlaičiams ir padidinti jiems mokamų pensijų dydžius 5% – nuo 25% mirusiojo tėvo ar mamos iki 30%. Tai apimtų maždaug 30, beveik 40 tūkst. našlaičių, gaunančių tokias pensijas.
Atsižvelgiame į neįgaliųjų tokius pageidavimus ir iškeltas problemas ir siūlome sušvelninti būtinojo stažo reikalavimus viso dydžio invalidumo pensijai gauti, nustatant palankesnes sąlygas jauniems neįgaliesiems dėl būtinojo darbo stažo. Dabar per metus reikėdavo… Atitinkamai eina metai ir su amžiumi kasmet reikia turėti papildomai metus stažo, ir ne visą laiką neįgalus žmogus gali tiek to stažo uždirbti ir pasivyti. Kitaip sakant, jis visą laiką būna vijimosi stadijos ir niekaip negali gauti tos pensijos. Dabar neįgaliesiems siūlome per metus, iki jis sulauks 38 metų, po keturis mėnesius didinti stažo reikalavimą.
Taip pat siekiant pagelbėti sukakusiems senatvės pensijos amžių ir pripažintiems invalidams žmonėms, kurie negali gauti pensijai skirtų reikalingų pažymų apie jų uždarbį, turėtą iki 1994 m. sausio 1 d., nustatyta, kad šiais atvejais tos pensijos būtų skaičiuojamos pagal to laikotarpio minimalų darbo užmokestį. Be to, siūlome, jeigu per 12 mėnesių po tokios pensijos paskyrimo asmuo pateiks pažymą apie tikrą darbo užmokestį, už tuos 12 mėnesių išmokėti susidariusią pensijos nepriemoką nuo pat tos pensijos paskyrimo dienos.
Taip pat siūlome nustatyti, kuri iš dviejų šiuo metu esamų 450, 430 Lt minimalios mėnesio algos yra taikoma nustatant stažą ir nustatant draudžiamąsias pajamas, asmens uždarbį. Šiuo atveju sprendėme atsižvelgdami į „Sodros galimybes, į tai, kaip palankiau būtų žmogui. Stažas įsiskaitys esant mažesnei minimaliai algai už visus metus – 430 Lt, o jau atlyginimas bus imamas didesnės minimalios algos – 450 litų.
Faktiškai tai yra pagrindiniai pakeitimai, kuriuos siūlome padaryti dabartiniame galiojančiame įstatyme. Papildomai iš „Sodros biudžeto reikės beveik 63 mln. litų. Šios lėšos yra suplanuotos biudžete. Kartu noriu pasakyti, kad projektas ir dėl mažų pensijų, ir dėl kitų pakeitimų buvo iš tiesų apsvarstytas Pensininkų taryboje, kur pensininkai atstovauja patys sau, taip pasakyčiau, ir tarp kitų jų prašymų ir pageidavimų buvo dar kartą padidinti mažas pensijas. Į pačių pensininkų pageidavimus mes tikrai atsižvelgėme. Jie šiam projektui pritaria. Ačiū. Pasirengusi atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji ministre, jūsų klausimas, nors ir posėdžio pabaigoje, aiškiai sudomino Seimo nares ir Seimo narius.
Pirmasis A.Sysas. Prašom, kolega, klausti.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji ministre, socialinio draudimo biudžete mažoms pensijoms didinti buvo numatyta 31 mln. litų, žinant, kad pensijų reformai reikės daugiau pinigų, negu mes numatėme. O jūs siūlote geresnį variantą žmonėms, bet tai pareikalaus per 20 milijonų papildomai. Kieno sąskaita mes tuos papildomus pinigus surinksime ir gausime? Vienas mano klausimas. Antras būtų, koks būtų ne vidutinis pensijos padidėjimas, o de facto maksimalus padidėjimas realiam kokiam nors Lietuvos piliečiui, ar tai būtų Marytė, ar Jonas, ar Petraitis, kiek maksimaliai galės padidėti? Labai ačiū.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Gerai. Labai ačiū, gerbiamasis komiteto pirmininke, jums už klausimus. Kieno sąskaita bus didinamos pačios mažiausios pensijos? Be abejo, „Sodros biudžeto sąskaita. Mes iš viso planuojame, mūsų planuose ir patvirtintame jūsų, gerbiamieji Seimo nariai, „Sodros biudžete yra numatyta 200 mln. litų papildomam pensijų padidinimui, 200 mln. litų daugiau negu kad buvo 2003 metais. Be to, mes manome, kad visi kartu dirbsime labai gerai ir mūsų ekonomika irgi bus labai gera, ir viskas mums seksis. Tikimės, kad iš tikrųjų „Sodros biudžete bus dar daugiau lėšų negu suplanavome. Tuo labiau kad ir praėjusius metus baigėme visai neblogai – turime per 100 mln. litų pliusą. Taigi aš manau, kad lėšų iš tikrųjų mažoms pensijoms padidinti, kaip prioritetinei sričiai, tų 53 mln. reikėtų negailėti ir atiduoti.
Dabar kitas klausimas, kurį iš tikrųjų galiu pateikti ir pavyzdžiais, ir puikiai suprantu, dėl ko yra klausiama. Turiu tokią lentelę. Pavyzdžiui, jeigu žmogaus pensija yra 200 litų, jam prisidės 60 litų, jeigu 210 – 55, 220 – 50, 230 – 45, 240 – 40, 250 – 36, 260 – 31, 270 – 26, 280 – 21, 290 – beveik 17. Žinote, kuo didesnė pati pensija, einant iki 325 litų, tuo bus mažesnis padidinimas, tačiau bet kuriuo atveju ten, kur ir susidaro mažiau kaip litas einant prie pat 325, ne mažiau kaip litas turi būti. Mes tai įdėjome į įstatymą, ir padidinimas, kad ten centų neskaičiuotume.
Dabar dėl to, kaip tai atrodys žmonių akyse? Aš manau, kad iš tikrųjų gerai atrodys, nes tokių pensininkų, kurių pensija yra nuo 230 iki 260 litų, yra per 100 tūkstančių – apie 105 tūkst. Tokių pensininkų, kurių pensijos yra nuo 260 iki 290, yra apie 90 tūkst. Tai reiškia, jau 200 tūkst. iš beveik 287 planuojamų iš tikrųjų padidinimas bus ne vienas litas ir ne du litai, ir ne penki, o kur kas didesnis. Tas padidinimas iš tikrųjų realiai bus žmogui į kišenę. Kaip sakiau, 10, 20, 30, 40 litų, o kai kam ir 1, ir 2 litai, nes jo riba jau prieina prie 325 litų. Tačiau yra labai svarbu mažų pensijų padidinimą padaryti anksčiau negu mūsų bendrai planuojamą visų kitų pensijų didinimą, pavyzdžiui, per bazinės pensijos padidinimą. Tada tiems žmonėms jau bus kartą atliktas mažų pensijų padidinimas, o paskui bazinė pensija. Arba bus koks nors Vyriausybės draudžiamasis apsisprendimas, tada dar kartą didinsime visiems žmonėms pensijas. Tikiuosi, kad ne mažiau kaip 20 litų. Čia irgi vidutiniškai 20 litų.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Saulis. Prašom.
V.SAULIS. Gerbiamoji ministre, mano klausimas bus susijęs su našlaičių pensijom, nes dažnai tenka susidurti. Mane domina toks reikalas. Kiek prisimenu, mes priėmėm tokią pataisą, kad našlaičių pensijai gauti nėra būtinas buvusių tėvų pilnas socialinio draudimo stažas. Dabar yra dar vienas klausimas, su kuriuo teko visai neseniai susidurti, tai koks vis dėlto gali būti amžius žmogaus, kuris galėtų ieškotis našlaičio pensijos? Dabar yra 60 ir 65 metų žmonių. Sužinoję apie šias mūsų įstatymo pataisas, žmonės domisi, ar jiems nepriklauso našlaičio pensija. Jie suaugę, bet jau vieni, be tėvų.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū, gerbiamasis Sauli, jums už klausimą. Ne, čia mes kalbame apie vaikus našlaičius, tuos, kurie neteko vieno iš tėvų arba abiejų tėvų, kai jiems buvo iki 18 metų amžiaus, ir atskirais atvejais, kai jie mokosi, iki 24 metų jiems gali būti mokama paskirta našlaičio pensija. Jūsų tas klausimas… Aš maždaug jį taip suprantu. Kalbama ne apie „Sodros pensijas, ne apie draudimo pensijas, o yra kalbama, matyt, apie valstybines nukentėjusių asmenų pensijas. Iš „Sodros biudžeto tokios pensijos nemokamos, čia yra tie tikrieji vaikai našlaičiai.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega G.Šileikis. Prašom.
G.ŠILEIKIS. Gerbiamoji ministre, jūs šio įstatymo pataisomis, manau, pažeidžiate socialinio teisingumo principą, nes tiktai išskirtinai grupei didinamos pensijos. Tiems žmonėms, kurie gauna pensijas, jiems pagal tą santykį tikrai nebus lygiavos. Manau, tas socialinio neteisingumo principas šiek tiek žeidžia tuos pensininkus, kurie normaliai dirbo, užsidirbo, priklausė jiems pensijos ir panašiai. Tik prašyčiau trumpai pasakyti: jūs pripažįstate, kad yra šiek tiek pažeidžiamas tas socialinio teisingumo principas dėl grupės asmenų išskyrimo? Ačiū.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ne, tikrai nepripažįstu. Nepykite, pone Šileiki, ant manęs, ir tikrai niekada nepripažinsiu, nes neįsivaizduoju, kaip jūs arba aš galėtume susitikę su žmonėmis paaiškinti ir pasakyti: žinai, tu ir toliau gyvenk atidirbęs 25 ar 30 metų su sovietmečiu buvusiu mažu atlyginimu iš 200 litų pensijos. Nesvarbu, kad tu buvai mokytojas, gydytojas, kultūros darbuotojas, tiesiog mūsų valstybė dabar tokia ir kokį nors teisingumo principą mes išvedėme.
Kitas dalykas. Aš suprasčiau jūsų klausimą taip: ar tai reiškia, kad palaipsniui neišnyks socialinio draudimo principas ta prasme, kad žmogaus pensija priklausys nuo įmokų dydžio, draudimo įmokų dydžio, jeigu mes kalbėsime tais terminais, ir nuo to laikotarpio, kiek laiko žmogus draudėsi ir mokėjo tas draudimo įmokas, kurios yra skirtingos, nes skirtingi yra atlyginimai. Noriu pasakyti, kad šis draudimo principas, kad nebūtų suniveliuotas, yra labai geras galiojančiame įstatyme principas. Tai yra draudžiamųjų pajamų padidinimas, kai ne visiems vienodai didinama pensija, o kiekvienam yra skirtingai didinama pensija. Tas draudžiamųjų pajamų padidinimas ne taip, kaip bazinis, kai visiems didiname, o jis yra vienodai… o jis yra skirtingai didinamas. Pavyzdžiui, pernai mes perėjome per tuos tris rodiklius. Mano širdis linksta prie to, kad mes ir šiemet pensijoms padidinti tuos 200 mln. litų panaudotume toms trims galimybėms: mažos pensijos, nes žmonės paprasčiausiai negali gyventi iš tokių mažų pensijų; toliau – bazinės pensijos padidinimas ir draudžiamųjų pajamų padidinimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia P.Jakučionis. Prašom, kolega.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamoji ministre, aš neabejoju, kad jūsų teikiamas įstatymo projektas pagelbės, pagerins tam tikros kategorijos mažai gaunančių pensininkų gyvenimą, ir tai yra sveikintina. Jūs buvote užsiminusi ir dėl dirbančių pensininkų pensijų perskaičiavimo galimybės po metų, kai kas siūlo ir po mėnesio. Sakykite, ar šis įstatymo projektas numato kitaip reguliuoti šias pensijas, tą padidėjimą, nes lig šiol dirbantis pensininkas, išdirbęs trejus ar penkerius metus, gauna atsakymą iš „Sodros, kad jo pensija perskaičiavus sumažėja? Turbūt visi sutiktume, kad tai visiškai nelogiška, tačiau taip yra. Ar šis įstatymas ištaisys šį nelogiškumą?
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū. Kaip čia pasakyti? Matote, pensijos dydis priklauso ne vien tiktai nuo stažo draudiminio laikotarpio. Jis taip pat priklauso ir nuo uždarbio, kaip sakiau, nuo tų įmokų, kurias žmogus sumokėjo. Deja, taip visiškai gali būti, kad žmogus jau būdamas pensijoje dirba gaudamas mažesnį atlyginimą, jis dirba puse etato ir panašiai. Todėl, kai jis nueina į „Sodros skyrių, mūsų žmonės tikrai labai dėmesingai, kad nenukentėtų žmogus, jam paskaičiuoja ir parodo, ar jam apsimoka iš naujo skirti pensiją, ar ne. Nes tikrai gali taip būti, kad to laikotarpio įmokos išeina mažesnės ir perskaičiuoti pensiją tiesiog nenaudinga. Taip yra, taip gali būti, bet dabar, kai atsirado už stažą tokie padidinimai, ypač kai mažesnės pensijos ir dar žmogus dirba, nes vien iš pensijos nepragyvena, tai gali daryti įtaką ir didesnei pensijai. Manau, kad didesnei daliai žmonių bus naudinga perskaičiuoti pensiją, pasiskirti iš naujo, taip reikėtų formuluoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolega V.Rinkevičius. Prašom.
V.RINKEVIČIUS. Ačiū. Gerbiamoji ministre, dėl našlių pensijų. Gal čia ne šio įstatymo? Į mane keletą kartų kreipėsi ir su tokiais priekaištais, kad jos yra labai skirtingos, nevienodai mokamos ir t.t. Ar čia arba kur nors kitur bus aptariama, kaip dėl našlių pensijų tie reikalai?
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū, gerbiamasis Rinkevičiau, už klausimą. Geriausiai yra pasakęs mūsų komiteto pirmininkas gerbiamasis A.Sysas: 1995 m. išleidome džiną iš butelio dėl našlių pensijų, o dabar niekaip to džino nesugrąžiname atgal. Tuo ir galėčiau baigti savo komentarą.
Šios įstatymo pataisos su tuo nesusijusios. Noriu pasakyti, kad mes aptarėme ir su Pensininkų taryba, su žmonėmis labai daug svarstėme. Žinote, visą laiką aš iškeliu tokį klausimą: mes turime 200 mln. litų, kuriuos galime skirti pensijoms padidinti. Tiek yra galimybė gerai dirbant turėti papildomai „Sodros biudžete, kuriuos galima skirti. Našlių pensijos, dar kartą kartoju, yra kelių kategorijų. Yra tokių, kurios niekada nebus našlės (jos man skundžiasi), nes jos niekada nebuvo ištekėjusios. Kaip dabar padaryti, kad visi būtų laimingi? Sulyginti galima tik didėjimo prasme – jas visas padidinti. Kad visas padidintume iki tų, kurios gauna pačias didžiausias, mums ir 200 mln. litų neužtektų. Vadinasi, mes tada prioritetą suteiktume našlių, o ne senatvės ir invalidumo pensijoms, kaip žmogaus, kuris draudėsi mokėdamas draudimo įmokas, vieninteliam pragyvenimo šaltiniui. Tarp to tenka rinktis. Vis tiek matau šviesesnę ateitį, nes bendri veiksniai gali padaryti įtaką, kad po kiek laiko „Sodros biudžetas būtų kur kas geresnis negu dabar, ir tada kartu išspręsime našlių problemą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Veselka. Prašom klausti.
J.VESELKA. Gerbiamoji pranešėja, kai kam iš viso to, ką jūs dėstote, be abejo, galima be jokių išlygų pritarti. Mano pagrindinis klausimas. Nebuvo pinigų – ir staiga pinigų perteklius. Kaip jūs taip galėjote su… atrasti tų pinigų?
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai gerai dirba valdančioji socialdemokratų ir socialliberalų koalicija. Tai pagrindinis receptas.
PIRMININKAS. Ačiū. Geras atsakymas. Negaliu susilaikyti nuo komentaro, nors neturėčiau to daryti. Paskutinysis klausia A.Klišonis. Prašom, kolega.
A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, iš tiesų sveikintinas dalykas, kad tie žmonės, kurie visą gyvenimą dirbo, atidavė mūsų valstybei ją kurdami, galės gauti didesnes pensijas. Be abejo, tai iš tikrųjų gerai. Mano klausimas… Galbūt tai būtų ne tiek klausimas, kiek replika ar pasiūlymas, susijęs su pirmuoju klausėju – ponu A.Sysu. Pinigai, kurių reikia, iš tiesų yra vienas iš variklių. Kokia būtų jūsų nuomonė dėl kito įstatymo projekto, kuris bus teikiamas Seimui, t.y. dėl valstybinių pensijų padidinimo? Jas numatoma suteikti ir pirmosios Vyriausybės ministrams. Galbūt iš tiesų tuos pinigus, kurių reikia mūsų vargšams žmonėms, būtų galima skirti paprastų žmonių pensijoms padidinti, o tie, kurie buvo pirmieji ministrai, galėtų be to apsieiti? Jūsų komentaras.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Žinote, pirmiausia reikia žiūrėti į pačią I ir II laipsnių pensijų dvasią – kam, už ką ir kaip jos yra skiriamos. Aš esu įsitikinusi, kad pirmosios Vyriausybės nariai po to, kai jūs, gerbiamieji Seimo nariai, apsisprendėte dėl signatarų rentų, tikrai yra nusipelnę, kad taip būtų įvertintas jų nuopelnas Lietuvai tuo labai sudėtingu laikmečiu, kai jie bus pensijoje, kai negalės dirbti, kai galbūt jų „Sodros pensija iš tikrųjų bus labai maža. Aš manau, kad tokio didelio blogio mūsų Vyriausybė tikrai nesiūlo. Kadangi dirbu Pensijų skyrimo komisijoje, galėčiau pasakyti, kad kai kuriais atvejais, man atrodo, tai yra ne visai tie nuopelnai, už kuriuos būtų galima skirti I arba II laipsnio pensiją, jeigu palygintume su pirmosios Vyriausybės nariais.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju, gerbiamoji ministre. Prašome prisėsti. Dabar, pasirodo, Seimo nariai nori kalbėti ir dėl balsavimo motyvų. Galvojau, kad bus bendras sutarimas. V.Einoris. Prašom, kolega.
V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, aš prašau leisti man dabar pasakyti keletą žodžių (retai kalbu) šiuo klausimu. Aš niekaip negaliu sutikti su tuo teiginiu, kad, atsižvelgiant į tai, kiek žmogus mokėjo socialinio draudimo, jis gauna tam tikro dydžio pensiją. Šiandien sakiau frakcijoje ir čia noriu pakartoti: V.Einoris ir Ona Einorienė. Abu dirbome vienodai iki pensinio amžiaus, abu gavome vienodas algas, uždirbome didžiausią pensiją – 132 rublius. Dabar V.Einoris gauna per 800 litų pensijos, o O.Einorienė – 360 litų, tarsi ji nemokėjo įmokų, nedirbo ir neišlaikė pensininkų, lyg ir anais laikais žmogus negyveno ir nebuvo suinteresuotas gauti pensiją, o kas nors tą pensiją turėjo uždirbti. Tai štai kokia yra teisybė. Tam, kas „prakišo šį įstatymą, nurašė anų laikų žmonių įdėtą darbą, triūsą ir senų žmonių išlaikymą, gyvenime turi kas nors atsitikti. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas, su kuriuo aš niekaip nesutinku. Jeigu mes dabar galime didinti pensijas, skirti tam tikrą sumą pinigų, tai, jeigu būtų mano valia, aš, kolegos, padaryčiau taip: pirmiausia leisčiau išeiti pensininkams iš skurdo. Pasiekus skurdo ribą aš jam pasakyčiau: dabar pensija didės pagal formulę – nedirbai, neužsidirbai ir nesitikėk, kad tau bus išimtis. Bet mūsų valstybės pareiga – išvesti pensininką iš skurdo, nes jis per savaitę vietoj keturių puslitrių kefyro gali šiaip taip nusipirkti tik vieną, ir nieko daugiau jam nelieka. Taigi mūsų pareiga esant valdžioje išvesti žmones iš skurdo.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka. Matyt, kitokia ar panaši nuomonė. Prašom.
J.VESELKA. Su gerbiamuoju V.Einoriu sutikti galima dėl visko. Yra tik vienas dalykas – kai paklausi, iš kur pinigai, su humoru atsako, kad labai gerai dirbam. Tai iš tikrųjų labai gerai pučiame burbulus. Svarbiausia, kad tą burbulą ruošiam… Neduok Dieve, ateis kiti, tai tas burbulas sprogs. Po to sakysime, kad atėjo kiti ir nebėra pinigų. Klausimas yra esminis. Pensininkai, aš nekalbu apie tuos, kas gauna 800, vis dėlto sukūrė visa tai. Ko per 14 metų niekaip negalit privatizuoti, yra pensininkų darbo rezultatas. Jeigu jūs tikrai esate rinkos šalininkai, tai pensininkai nuomoja visą šitą turtą, sukurtą jų, jauniems. Tai nėra, kaip jie sako, iš mūsų darbo užmokesčio, tai nuomos mokestis. Už šitą nuomą pensininkai turėtų gauti kur kas daugiau. Aš nekalbu apie konservatorius, jų yra kita pozicija, bet socdemai, soclibai… Kai jūs prieš rinkimus šiek tiek padidinate, prieš tai padidinę benzino, dyzelinio kuro kainas… Žemdirbys iki šiol negali jūsų mėlynojo nusipirkti, nes niekur nėra. Jis perka ir vėl moka. Žadate šiek tiek pridurti, bet pagalvokite: jeigu burbulas sprogs, ar prisiimsite atsakomybę už tai? Pensininkams, invalidams tikrai galima surasti pinigų. Aš užsirašiau raudonai todėl, kad raudoniau atrodyčiau. Iš esmės pritariu, nes man raudonumas jau patinka. Kai buvo bolševikai, tai buvau baltas, o dabar, kai atėjo balti, aš noriu būti raudonas, nes tai yra beveik kiekvieno inteligento principinė nuostata. Sakau, kad pritariu, bet jeigu trūks pinigų ir jūs privesite rudenį iki krizės, mes jus karsim. Morališkai, ne su virve, politiškai ir morališkai.
PIRMININKAS. Jeigu su tokia pataisa, tada tikrai prisiimam atsakomybę.
Gerbiamieji kolegos, ar reikalauja kas nors balsuoti, ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Bendru sutarimu? Nereikia balsuoti? Balsuojam? Prašom. Iš tikrųjų seniai balsavom. Ar pritariame po pateikimo? 53 plius mano balsas – 54, 5 susilaikė. Pritarta. Repliką šiek tiek vėliau. Dabar susitarkime, ar Vyriausybė tikrai reikalauja svarstyti skubos tvarka, ar mes galime normalia tvarka svarstyti? Bendru sutarimu. Gerai. Bet svarstyti vis tiek turėtume sausio mėnesį. Sausio mėnesį. Sutinkame. Tai šituos klausimus išsprendėme. Gerbiamasis Vytautai, aš tamstą matau. Ir pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Sutinkame? Papildomi du – Žmogaus teisių ir Biudžeto ir finansų bei Šeimos ir vaiko reikalų komisija. Sutinkam? Tai dėl visų dalykų sutarėme. Dabar repliką – V.Einoris. Prašom.
V.EINORIS. Čia gerbiamasis J.Veselka labai nuogąstauja, iš kur bus pinigai. Aš siūlyčiau dar vieną pinigų šaltinį. Žinoma, nebelyginsiu V.Einorio ir Einorienės, bet V.Einorį ir Z.Mačerniaus žmoną. Z.Mačerniaus žmona uždirba 380 litų, V.Einoris – 4 tūkstančius. Neapmokestinamas minimumas abiem vienodas. Aš, žinoma, labai jausiu, kad man irgi tam tikros sumos neapmokestina, ir Z.Mačerniaus žmona taip pat. Na, ar čia yra teisybė? Kol neišvedėme žmonių iš už skurdo ribos, jeigu gauna daugiau kaip pusantro tūkstančio uždarbį, negali būti neapmokestinamo minimumo. Pirmiausia šitą sumą skirkime tiems, kurie tikrai nesuveda galo su galu.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, visi klausimai išspręsti. Jokių pareiškimų nėra, todėl prašau išklausyti mano pareiškimą. Mielieji kolegos, šiandien dar bus renginiai, skirti Sausio 13-ajai. Primenu, kad nuo 17 valandos čia, Seime, atvirų durų diena. Tai yra ne tiktai Seimo nariai, mūsų svečiai, bet ir šiaip tie, kurie norės ateiti, galės užeiti į Seimo rūmus. O Seimo rūmuose – mažiausiai trys renginiai. Tai Dalios Matulaitės paroda „Laisvės nuojauta, Vytauto Landsbergio knygos „Atpirkimas pristatymas ir gerbiamojo ar mielojo Vytauto Babravičiaus koncertinė programa. Čia viskas Seime. 18 valandą – atminimo laužų uždegimas Nepriklausomybės aikštėje, prie Televizijos bokšto, prie Lietuvos radijo ir televizijos pastato ir Vienybės aikštėje Kaune. Ir dar vienas renginys, apie kurį noriu pranešti, tai 20 valandą koncertas „In memoriam šv. Jonų bažnyčioje. Dalyvauja Lietuvos kamerinis orkestras, meno vadovas Saulius Sondeckis, ir choras „Vilnius, meno vadovas Povilas Gylys.
Tai štai tokie pranešimai. Gerbiamieji kolegos, rytoj iškilmingas posėdis. Jis prasideda 10 valandą. Taigi šis posėdis yra baigiamas. Ačiū. Vieną minutę, gerbiamieji kolegos! Gerbiamasis Barakauskai, neskubėkit, ir visi kiti. Popierius reikėtų nuo stalų padėti į pastalę arba pasiimti su savim. O dabar aš posėdį ramiai baigiu.