LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CENTRINĖS KREDITO UNIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2004-01-12 Nr.IXP-3157
Vilnius
Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.
Vertinant projektą juridinės technikos požiūriu ir pagal jo santykį su galiojančiais įstatymais ir Europos Sąjungos teisės aktais, galima pateikti šias pastabas bei pasiūlymus:
1. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsnio 1 dalyje pateikiama “centrinė kredito unija” sąvoka, tačiau Kredito unijų įstatyme, ši sąvoka yra kitokia. Siekiant išvengti tų pačių sąvokų apibrėžimų skirtinguose įstatymuose skirtingai, manytina, kad reikėtų suderinti teikiamo ir galiojančio įstatymo nuostatas.
2. Projekte išdėstytoje keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad centrinė kredito unija indėlius ar kitas grąžintinas lėšas be kitų asmenų gali priimti ir iš Lietuvos Respublikoje įsteigtų visuomeninių organizacijų. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Seime svarstomą Asociacijų įstatymo projektą (nauja redakcija) Nr.IXP-1757 (3SP), kuriuo apjungiamos Visuomeninių organizacijų įstatymo ir Asociacijų įstatymo nuostatos į vieną įstatymą, visuomeninė organizacija neišlieka kaip atskira juridinio asmens teisinė forma. Pagal minėtą projektą įregistruotos visuomeninės organizacijos yra laikomos juridiniais asmenimis, kurių teisinė forma yra asociacija, be atskiro perregistravimo (projekto 18 straipsnis). Todėl, svarstytina, ar atsižvelgiant į minėto projekto nuostatas, teikiamo projekto 4 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių "visuomeninių organizacijų" nereikėtų įrašyti žodį "asociacijų" arba žodžių "visuomeninių organizacijų" atsisakyti.
3. Neaiškiai suformuluota teikiamo įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata “gauti iš kredito unijų centrinės kredito unijų narių informaciją, reikalingą centrinės kredito unijos bei stabilizacijos fondo administravimo funkcijoms vykdyti” (pabraukta mūsų), todėl siūlytina ją patikslinti.
4. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad centrinės unijos steigėjai, norintys gauti leidimą įsteigti kredito uniją, priežiūros institucijai turi pateikti centrinės kredito unijos įstatus, o projekto 9 straipsnio 5 dalyje, kredito unija, norėdama gauti licenciją, priežiūros institucijai be visų kitų dokumentų vėl turi pateikti tuos pačius centrinės kredito unijos įstatus. Manytina, kad projekte reikėtų nustatyti, kad tuos pačius kredito unijos įstatus tai pačiai priežiūros institucijai reikėtų teikti tik vieną kartą.
5. Teikiamo įstatymo projekto 8 straipsnio 8 dalyje numatyta pareiga priežiūros institucijai pranešti apie priimtą sprendimą atšaukti leidimą įsteigti centrinę kredito uniją juridinių asmenų registrui. Manytina, kad apie tai turi būti informuojamas ir pats ūkio subjektas, kurio leidimas atšaukiamas, juolab, kad tai numato ir 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/12/EB dėl kredito įstaigų steigimosi ir veiklos 14 straipsnio 2 dalis.
6. Pagal teikiamo įstatymo projekto 9 straipsnio 5 dalies 8 punktą, centrinė kredito unija, norėdama gauti licenciją, priežiūros institucijai turi pateikti dokumentus ir informaciją, patvirtinančius, kad centrinė kredito unija turi tinkamus vidaus kontrolės sistemą, darbuotojus, ir kitus instrumentus, tačiau nenurodoma, kokie reikalavimai keliami jų tinkamumui. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti šią įstatymo nuostatą.
7. Projekto 9 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad priežiūros institucija iš valstybės ir savivaldybės institucijos gali gauti visą turimą informaciją apie kredito unijos narius, vadovus, jų finansinę būklę. Diskutuotina, ar projekte neturėtų būti aiškiai apibrėžta priežiūros institucijos teisė gauti konkrečią informaciją apie asmenį, kadangi nuostata “finansinė būklė” yra labai plati ir apimanti daugelį asmens veiklos aspektų.
8. Diskutuotina dėl 9 straipsnio 13 punkto, numatančio kad licenciją turinti centrinė kredito unija visada turi atitikti reikalavimus, kurie nustatyti leidimo steigti centrinę kredito uniją išdavimui ir licencijos išdavimui. Neaišku, ar tai apima ir tuos reikalavimus, kurie bus keičiami, keičiant įstatymą ir licencijavimo tvarką, ir ar pastaruoju atveju, pasikeitus reikalavimams asmuo turės iš naujo pateikti dokumentus leidimui ir licencijai gauti.
9. Pagal teikiamo įstatymo projekto 10 straipsnio 5 dalį atšaukus licenciją centrinė kredito unija neturi teisės teikti finansinių paslaugų, išskyrus kiek tai būtina siekiant atsiskaityti su centrinės kredito unija kreditoriais. Iš pateiktos įstatymo projekto straipsnio redakcijos nėra aišku, ar siekimas atsiskaityti su kreditoriais reiškia, kad centrinė kredito institucija turi teisę tik atsiskaityti su kreditoriais, ar ir užsiimti finansinių paslaugų teikimo ir kita veikla, jei ja galima uždirbti lėšų atsiskaitymams su kreditoriais.
10. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad priežiūros institucijai atšaukus licenciją, kredito unija turi būti pašalinama iš centrinės kredito unijos narių. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris centrinės kredito unijos organas turėtų priimti sprendimą dėl tokios kredito unijos pašalinimo iš centrinės kredito unijos narių. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad projekte nėra nustatyta naujų narių įstojimo į centrinę kredito uniją, centrinės kredito unijos narių išstojimo bei jų pašalinimo tvarka. Manytume, kad tokia tvarka turėtų būti įtvirtinta teikiamame įstatymo projekte.
11. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad centrinės kredito unijos nariai privalo nario teisėmis naudotis ir pareigas vykdyti taip, kad centrinė kredito unija veiktų stabiliai ir patikimai. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad priešingai nei galiojančio Centrinės kredito unijos įstatymo 9 straipsnyje, projekte nėra detaliai reglamentuojamos centrinės kredito unijos narių teisės ir pareigos. Todėl, svarstytina, ar aptariamame projekto straipsnyje ar kitame straipsnyje nereikėtų įtvirtinti centrinės kredito unijos narių teisių ir pareigų.
12. Projekte išdėstytoje keičiamo įstatymo 14 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad tas pats asmuo centrinės kredito unijos narių visuotiniame susirinkime gali atstovauti tik vienam centrinės kredito unijos nariui. Taigi, šioje dalyje apribojama juridinio asmens dalyvio teisė, įtvirtinta Civilinio kodekso 2.89 straipsnyje, perleisti balsavimo teisę kitam asmeniui. Atkreipiame dėmesį, kad minėtame Civilinio kodekso straipsnyje jokių apribojimų juridinio asmens dalyviui perleisti balsavimo teisę kitiems asmenims nėra nustatyta. Todėl svarstytinas aptariamos keičiamo įstatymo 14 straipsnio 8 dalies nuostatos atitikimas Civilinio kodekso 2.89 straipsniui.
13. 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas 12 mėnesių terminas atsiskaityti su asmeniu, kurio narystė centrinėje kredito unijoje pasibaigė, yra nepagrįstai ilgas, todėl siūlytina jį trumpinti.
14. Nenumatyta, kokia balsų dauguma priimamas centrinės kredito unijos visuotinio narių susirinkimo nutarimai. Tai siūlytina padaryti teikiamo įstatymo projekto 17 straipsnyje.
15. Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad į centrinės kredito unijos visuotinį narių susirinkimą neatvykus 1/2 visų centrinės kredito unijos narių, susirinkimas tais pačiais darbotvarkės klausimais turi būti šaukiamas pakartotinai. To pačio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad centrinės kredito unijos nariai, nedalyvaujantys visuotiniame narių susirinkime, bet susipažinę su darbotvarke bei nutarimo projektu, gali raštu pranešti visuotiniam susirinkimui, ar jie yra už ar prieš. Šie pranešimai yra įskaitomi į susirinkimo kvorumą, taip pat į balsavimo rezultatus, bet tik to klausimo, už kurį nariai balsavo raštu. Iš minėtų projekto nuostatų darytina išvada, kad centrinės kredito unijos nariai raštu gali balsuoti ne visais susirinkimo darbotvarkės klausimais. Todėl gali susidaryti tokia situacija, kai, atsižvelgiant į balsavimo raštu duomenis, vienais darbotvarkės klausimais susirinkime yra kvorumas, o kitais ne. Iš 17 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatų lieka aišku, ar pakartotinis kredito unijos narių visuotinis susirinkimas turėtų būti šaukiamas kai ankstesniame susirinkime nebuvo kvorumo visais darbotvarkės klausimais ir pakartotiniame susirinkime svarstomi visi darbotvarkės klausimai, ar pakartotinis susirinkimas šaukiamas tik tais darbotvarkės klausimais, kuriems priimti nebuvo kvorumo. Atsižvelgiant į tai, manytume, kad projekto nuostatos turėtų būti tikslinamos.
16. Keičiamo įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad centrinės kredito unijos stebėtojų taryba priima sprendimus dėl filialų, atstovybių steigimo ir veiklos nutraukimo (3 punktas). Civilinio kodekso 2.54 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad juridinio asmens filialo nuostatuose turi būti nurodomas juridinio asmens valdymo organas, turintis teisę skirti ir atšaukti filialo valdymo organus, priimti sprendimus dėl filialo teisinio statuso. Juridinio asmens valdymo organas, turintis teisę skirti ir atšaukti atstovybės valdymo organus, priimti sprendimus dėl atstovybės teisinio statuso, turi būti nurodytas ir atstovybės nuostatuose (kodekso 2. 57 straipsnio 2 dalis). Manytume, kad šios kodekso nuostatos suponuoja, kad sprendimus dėl juridinio asmens filialo, atstovybės steigimo, jų veiklos nutraukimo, valdymo organų narių skyrimo ir atšaukimo turėtų priimti juridinio asmens, šiuo atveju centrinės kredito unijos, valdymo organas. Atkreipiame dėmesį, kad centrinės kredito unijos stebėtojų taryba nėra valdymo organas (projekto 16 straipsnio 2 dalis, 18 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar įstatymo projekte nereikėtų nustatyti, kad sprendimus dėl filialų, atstovybių steigimo, jų nuostatų patvirtinimo, keitimo, jų veiklos nutraukimo, taip pat valdymo organų skyrimo priima centrinės kredito unijos valdyba.
17. Svarstytina, ar teikiamo įstatymo projekto 20 straipsnio 1 dalies 2 punkte suteikiama valdybai kompetencija priimti sprendimus dėl disponavimo centrinės kredito unijos turtu tik tuo atveju, kai tokią teisę suteikia unijos visuotinis akcininkų susirinkimas 2/3 balsų dauguma ir tokia valdybos teisė numatyta centrinės kredito unijos įstatuose, neturėtų būti tikslinama, suteikiant galimybę tokią teisę valdybai suteikti steigiamajame surinkime tvirtinant įstatus, kadangi teikiamo įstatymo projekte nenumatyta, kad steigiamasis centrinės kredito unijos dalyvių susirinkimas gali spręsti visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus.
18. Pagal teikiamo įstatymo projekto 22 straipsnio 3 dalies 1 punktą asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis buvo nuteistas už atitinkamus Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytus nusikaltimus ir teistumas nėra išnykęs, tuo tarpu pagal minėto straipsnio 4 dalies 1 punktą baudimo administracinėmis, drausminėmis nuobaudomis ar kitomis įstatymuose nustatytomis sankcijomis (poveikio priemonėmis) atveju baustumo išnykimas nėra taikomas. Manytina, kad tiek baudžiamųjų, tiek administracinių ir kitų poveikio priemonių pritaikymo atveju, turėtų būti taikomas teistumo išnykimo principas, todėl siūlytina suvienodinti minėtas įstatymo normas.
19. Tikslintinos 22 straipsnio 9 ir 10 dalys, reglamentuojančios pagrindus atsisakyti išduoti ir panaikinti leidimą rinkti ar skirti centrinės kredito unijos vadovus, atsižvelgiant į tai, kad pagal minėto straipsnio 1 dalies 5 punktą vadovais laikytini ne tik renkami ar skiriami asmenys, bet taip pat ir tie unijos darbuotojai ar asmenys, kuriems pagal centrinės kredito unijos įstatus, valdybos nutarimus, administracijos darbo reglamentą ar administracijos vadovų sprendimu yra suteikti įgaliojimai savarankiškai priimti sprendimus unijos vardu.
20. Projekto 27 straipsnis turi dvi ketvirtas dalis, todėl siūlytina atitinkamai patikslinti straipsnio numeraciją.
21. Siūlytina patikslinti teikiamo įstatymo projekto 31 straipsnio 1 dalies terminą “perskaičiavus ekvivalentu”, atsisakant teisiškai ydingo dviejų minimalių nuosavo kapitalo dalių sumų nominalo įtvritinimo įstatyme.
22. Diskutuotina, ar teikiamo projekto 52 straipsnio 2 dalies norma, kurioje įtvirtinama priežiūros institucijos teisė reikalauti papildomų dokumentų ir informacijos, reikalingų sprendimui dėl licencijų, leidimų, sutikimų, numatytų šiame įstatyme, išdavimo nesąlygos nepagrįstų reikalavimų ūkio subjektų atžvilgiu. Teisinis reguliavimas turi būti pagrįstas skaidrumo ir proporcingumo principais, todėl galimybė pareikalauti papildomų dokumentų, nenumatytų įstatyme, įgalins priežiūros instituciją nustatyti bendro pobūdžio normą ūkio subjektų atžvilgiu bei įstatymiškai nepagrįstų įpareigojimų. Dėl šių priežasčių siūlytina, kad įstatymas įtvirtintų sąrašą dokumentų, kurių gali pareikalauti priežiūros institucija, o tos informacijos ir dokumentų atžvilgiu, kurie negali būti įvardinti konkrečiais kriterijais, įvesti priežiūros institucijos nuožiūros laisvę ribojančius kriterijus, tokius, kaip informacijos būtinumas tikslui pasiekti ir proporcingumas.
23. Įstatymo 57 straipsnyje nustatytų poveikių priemonių taikymas turėtų būti siejamas su proporcingumo principu, todėl projekto 72 straipsnio 6 ir 74 straipsnio 2 dalis siūlytina atitinkamai papildyti, nustatant kad poveikio priemonės turi būti nediskriminacinės ir proporcingos siekiamam tikslui bei pažeidimo pobūdžiui.
24. 57 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas bendras principas, kad priežiūros institucijos sprendimo dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo apskundimas nesustabdo šio sprendimo vykdymo. Tuo tarpu 59 straipsnio 3 dalyje teigiama, kad nesumokėjus baudos per nurodytus terminus, o priežiūros institucijos sprendimą apskundus teismui – per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, ji priežiūros institucijos sprendimu išieškoma ne ginčo tvarka. Pastaroji norma suponuoja priežiūros institucijos sprendimo dėl baudos skyrimo stabdymo galimybę, tačiau tai turėtų būti aiškiai parašyta.
25. Kelia abejonių 57 straipsnio 5 dalies norma, draudžianti teismui vertinti ir spręsti klausimą dėl poveikio priemonės rūšies parinkimo ir jos taikymo tikslingumo. Tokiu reguliavimu užkertamas kelias įvertinti priežiūros institucijos veiksmų teisėtumą ir nebesuteikia teisės asmenims gauti nuostolių atlyginimo, jei buvo pasirinkta neproporcinga, sukėlusi nepagrįstų išlaidų ir padariusi žalą poveikio priemonė. 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/12/EB dėl kredito įstaigų steigimosi ir veiklos, su kuria derinamas teikiamas įstatymo projektas, 33 straipsnis įsakmiai reikalauja, kad valstybės narės užtikrintų galimybę kredito institucijų atžvilgiu priimtus sprendimus apskųsti teismui. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti šios nuostatos.
26. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūlytina 58 straipsnio 2 dalyje apibrėžti, kokie yra neatidėliotini atvejai, kai poveikio priemonės gali būti taikomos neatsižvelgiant į procedūrą.
27. Svarstytina teikiamo įstatymo projekto 60 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti, kad priežiūros institucijos sprendimu nušalintas nuo pareigų asmuo neturi teisės vykdyti savo funkcijų ir visi jo po tokio sprendimo įsigaliojimo dienos priimti sprendimai yra negaliojantys. Pagal bendrą taisyklę, įtvirtintą įstatymo projekto 57 straipsnio 4 dalyje, priežiūros institucijos sprendimas taikyti kredito unijai poveikio priemonę (priemones) įsigalioja kitą dieną po jo priėmimo dienos, o pagal 58 straipsnio 2 dalį, poveikio priemonė gali būti taikoma nesilaikant detalios informavimo procedūros. Kadangi sprendimo įsigaliojimo taisyklėje nedaroma išimtis nedarbo dienoms, todėl įmanoma, kad asmuo nebus informuotas apie tokį sprendimą, ypač, jei jis tuo metu bus išvykęs į tarnybinę komandiruotę ir ten pasirašys sutartis ar priims kitus sprendimus. Atsižvelgiant į tai, 60 straipsnio 1 dalies norma turėtų siejama su pranešimo tokiam asmeniui momentu.
28. Abejotina dėl teisinio reguliavimo pagrįstumo, įtvirtinant draudimą stabdyti priežiūros institucijos sprendimus, juos apskundus teismui (pvz., 57 straipsnio 5 dalis). Nepagrįsti priežiūros institucijos sprendimai gali padaryti nemažą žalą tiek kredito unijai, tiek akcininkams ir kreditoriams bei pačiai valstybei, todėl atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 2 dalies 3 punktą, siūlytina nustatyti priežiūros institucijos sprendimų sustabdymo teisę jų apskundimo teismui atveju.
29. Siūlytina įstatymo projekto 72 straipsnio 1 dalyje nurodyti tikslią įstatymo įsigaliojimo datą. Taip pat 72 straipsnio 2 dalies nuostata, numatanti įsigaliojimo datą, turi būti patikslinta vietoj žodžių “įsigalioja Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos nare”, įrašant žodžius “įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje dienos”.
30. Keičiamo įstatymo 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo nuostatos, susijusios su juridinių asmenų registru, įsigalioja nuo juridinių asmenų registro veiklos pradžios, o iki juridinių asmenų registro veiklos pradžios vadovaujamasi Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Vyriausybės 2003m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 1407 "Dėl juridinių asmenų registro įsteigimo ir juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo" 7 punktą juridinių asmenų registras pradeda veikti nuo 2004m. sausio 01d., o pagal Įmonių rejestro įstatymo, jį keitusių, papildžiusių bei su juo susijusių įstatymų pripažinimo netekusiu galios įstatymą nuo juridinių asmenų registro veiklos pradžios netenka galios Įmonių rejestro įstatymas, projekto 72 straipsnio 3 dalies reikėtų atsisakyti.
31. Neaiški 73 straipsnio 1 ir 2 dalių konkurencija, kurių pirma dalis numato pereinamąjį 1 metų laikotarpį griežtesnių įstatymo normų įgyvendinimui, tuo tarpu 2 dalis panaikina taikymą tų centrinės kredito unijos įstatų nuostatų, kurios neatitinka įstatymo reikalavimų.
32. 73 straipsnio 5 dalyje licencijų ir leidimų formų keitimas turi būti siejamas su veiklos tęstinumu, nustatant garantiją, kad pagal pakeistos formos licenciją/leidimą centrinė kredito unija turi turėti teisę vykdyti tokią veiklą, kurią galėjo vykdyti pagal turėtą licenciją.
Teisės departamento vyresnioji patarėja Eglė Švilpaitė
Teisės departamento patarėjas Audrius Kasinskas
Teisės departamento patarėjas Saulius Švedas
Teisės departamento vyriausioji specialistė Vilija Račkauskienė
Sutinku:
Teisės departamento direktorius Kęstutis Virketis