LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

 

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS  TRANSPORTO PRIEMONIŲ SAVININKŲ IR VALDYTOJŲ CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMOJO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

 

2003-12-22 Nr.IXP-3117

Vilnius

 

Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.

Vertinant projektą juridinės technikos reikalavimų požiūriu ir jo santykį su kitais įstatymais bei Europos Sąjungos teisės aktais, galima pateikti šias pastabas ir pasiūlymus:

1. Išnalizavus naujos redakcijos įstatymo 3 ir 9 straipsnių normas nėra aišku, kokiais atvejais yra išduodama draudimo sutartis, kokiais – draudimo polisas ir kokiais atvejais išduodami keli draudimo liudijimai.

2. Projektu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 9 dalyje po žodžių "draudėjui paskutiniu" siūlome įrašyti žodžius "draudikui žinomu". Jeigu draudėjas kelis kartus pakeitė gyvenamąją vietą ir apie tai draudiko neinformavo, tai gali būti neaiški "paskutiniosios gyvenamosios vietos" sąvoka.

3. Reikėtų suvienodinti projekto 7, 8, 9 ir kituose straipsnio dalių terminiją - vienur rašoma "sutarties galiojimo laikas", kitur - "sutarties galiojimo laikotarpis".

4. Projekto 9 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad draudėjo prašymu draudimo sutarties galiojimo metu draudikas privalo atleisti draudėją nuo draudimo įmokų pagal galiojančią draudimo sutartį mokėjimo, jei draudėjas ketina nenaudoti transporto priemonės ilgiau kaip 1 mėnesį. Tuo tarpu Administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 ir 225(2) straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 123(1) straipsniu įstatymo projekto (IXP-3120) 2 straipsnyje yra siūloma numatyti administracinę atsakomybę už dvejopo pobūdžio pažeidimus:

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme numatytos pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį neįvykdymą (123(1) str. 1 d.); bei

Dalyvavimą kelių eisme neturint su savimi galiojančio transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo ar kito dokumento, teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinančio draudimo sutarties sudarymą (123(1) str. 3 d.).

Tokiu būdu, nenumatant teisinės atsakomybės asmenims, dalyvavaujantiems kelių eisme turint galiojančią transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudimo sutartį, tačiau atleistiems nuo draudimo įmokų mokėjimo, paliekama teisės spraga. Atsižvelgiant į tai, iškyla minėtų reguliacinių ir apsauginių normų derinimo būtinybė.

5. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad pagal projekto 13 straipsnio 4 dalies nuostatas, nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, kurių turtui padaryta žala Lietuvos Respublikoje, pretenzijas tais atvejais, kai kaltininko tapatybė nenustatyta, o žala padaryta aplinkybėmis, įrodančiomis transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę, nagrinėja Biuras, kuris “nustato žalos dydį ir mokėtinos išmokos dydį (…) tačiau išmoka mokama tik nustačius kaltininką”. Tuo tarpu projekto 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatoma, kad “Biuras moka išmoką dėl Lietuvos Respublikoje įvykusių eismo įvykių nukentėjusiam trečiajam asmeniui tais atvejais, jei (…) kaltininkas, kurio tapatybė nenustatyta, padarė žalą asmens sveikatai ir (ar) atėmė asmens gyvybę, kai žala padaryta aplinkybėmis, įrodančiomis transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę”. Be to, projekto 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad “atsakingas draudikas, jo atstovas, paskirtas nagrinėti pretenzijas, ar Biuras (išskyrus šio įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį) privalo išmokėti išmoką per 30 dienų nuo pretenzijos pateikimo dienos.”, o 18 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtina, kad “Biuras taip pat nagrinėja pretenzijas dėl padarytos žalos bei moka išmoką, kai nukentėjusiajam trečiajam asmeniui, kuris nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje, žala padaryta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje jei (…) per du mėnesius nuo eismo įvykio neįmanoma nustatyti transporto priemonės, kuria padaryta žala, jei pagal valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, teisės aktus tokia žala yra atlyginama”. Atsižvelgiant į išdėstytus prieštaravimus, būtina suderinti minėtas projekto nuostatas.

6. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad pagal juridinės technikos reikalavimus terminai turėtų būti rašomi skaičiais, todėl naujos redakcijos įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 dalyse žodžius”tris” ir “du” atitinkamai reikėtų pakeisti skaičiais “3”ir “2”.

7. Naujos redakcijos įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą “jeigu draudikas gali įrodyti juos žinojus” ir 4 dalyje įtvirtintą nuostatą “jeigu Biuras gali įrodyti juos žinojus” reikėtų pakeisti nuostata “ jeigu įrodo”, kadangi “gali įrodyti” nesuponuoja juridinio fakto, kuriam įvykus atsirastų tam tikros teisinės pasekmės.

8. Reikėtų tikslinti projektu keičiamo įstatymo 25 straipsnio redakciją. Pagal Civilinio kodekso 2.66 straipsnio 3 dalį, Juridinių asmenų registre registruojami ne "keičiami įstatai", bet "įstatų pakeitimai".

9. Diskutuotina naujos redakcijos įstatymo 26 straipsnio 8 punkte įtvirtinta galimybė Biurui atšaukti užsienio valstybių  draudimo įmonių atstovus, paskirtus nagrinėti pretenzijas Lietuvoje. Nesuprantama, kuo remiantis projekto 26 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad Biuras turi teisę patvirtinti ir atšaukti užsienio valstybių draudimo įmonių atstovus, paskirtus nagrinėti pretenzijas Lietuvoje.

10. Redaguotina naujos redakcijos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostata “asmens (įmonės ) kodas”, kadangi pateiktas skliausteliuose paaiškinimas sukonkretina asmens sąvoką iki juridinio asmens – įmonės. Siūlytume skliausteliuose pateikto paaiškinimo atsisakyti kaip klaidinančio (kadangi transporto priemonės valdytoju gali būti ir įstaiga, organizacija)  arba fizinių ir juridinių asmenų tvarkomus duomenis nurodyti atskirai.

11. Projekto 24 straipsnio 1 dalyje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (Biuras) apibrėžiamas kaip draudikų, kuriems leidžiama vykdyti Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, asociacija (…). Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad “asociacija - tai juridinių bei fizinių asmenų savanoriškas susivienijimas, vykdantis asociacijos narių nustatytus ūkinius, ekonominius, socialinius, kultūros, švietimo, mokslinio tyrimo uždavinius bei funkcijas”. Pagal projekto 29 straipsnio 1 dalį, Biuro nariais gali tapti draudikai, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama vykdyti Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir sumokėję stojamąjį Biuro nario įnašą. Sisteminė ir lingvistinė minėtų normų analizė leidžia daryti išvadą, kad draudikai, turintys teisę Lietuvos Respublikoje vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą savanoriškumo pagrindu gali įstoti į juos vienijančią organizaciją - Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą. Tuo tarpu projekto 2 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta “draudiko” definicija, pagal kurią “draudikas – asmuo (Lietuvos Respublikos draudimo įmonė, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė ar užsienio valstybės draudimo įmonės filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje), kuris teisės aktų nustatyta tvarka vykdo Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kuris yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro nariu”. Atsižvelgiant į ankščiau išdėstytas aplinkybes, šios projekto nuostatos imperatyvus pobūdis yra diskutuotinas.

12. Siūlytume keisti naujos redakcijos įstatymo 30 straipnio 1 dalyje ir 33 straipsnio 1 dalyje vartojamą sąvoką “administracijos vadovas” į sąvoką “biuro vadovas”, kadangi tiek Civilinis kodeksas, tiek kiti juridinių asmenų veiklą reglamentuojantys įstatymai nustato teises ir pareigas juridinio asmens vadovui, kaip juridinio asmens vienasmeniam valdymo organui, o ne administracijos vadovui. Kartu atkreipiame dėmesį, kad įsigaliojus Darbo kodeksui, darbo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose taip pat nebenaudojama “administracijos” sąvoka.

13. Manytume, kad naujos redakcijos įstatymo 32 straipsnio 4 dalies nuostatoje “Nutraukus darbo santykius su draudiku – Biuro nariu,  tokio asmens narystė Biuro taryboje nutraukiama” žodį “nutraukiama” reikėtų pakeisti žodžiu “pasibaigia”.

14. Svarstytina, ar nereikėtų papildyti naujos redakcijos įstatymo projekto 34 straipsnio 1 dalies devintu punktu nurodant, kad biuro pajamas sudaro ir kitos lėšos, kadangi Biuras, be anksčiau išvardintų pajamų, kurių pateiktas sąrašas yra baigtinis, taip pat gali turėti kitų pajamų (iš turto ir pan.)

15. Redaguotina naujos redakcijos įstatymo 34 straipsnio 5 dalies nuostata “biuro sukauptos lėšos ir turtas išstojusiems arba pašalintiems nariams neatidalijamas”. Iš pateiktų įstatymo nuostatų nėra aiškūs Biuro narių pašalinimo pagrindai ir tvarka, kadangi įstatymo 29 straipnis kalba tik apie Biuro nario teisių netekimą ir išstojimą iš Biuro.

16. Nėra aišku,  kas yra  36 straipnio 3 dalies nuostata  “pagal kitas Biuro prievoles”, nes anksčiau projekte jokių kitų biuro prievolių nėra nustatyta.

17. Manytume, kad naujos redakcijos įstatymo 38 straipsnio reiktų atsisakyti kaip perteklinio. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad dabartinė straipsnio formuluotė yra redaguotina, t.y. teismui gali būti apskundžiami ne “ginčai, kylantys su Biuru”, bet Biuro priimti sprendimai ar kiti Biuro veiksmai.

18. Diskutuotina projekto 40 straipsnio 2 dalies nuostata, numatanti Biuro likvidavimo, reorganizavimo bei pertvarkymo galimybę. Biuro narių visuotinio susirinkimo sprendimu, gavus Finansų ministerijos pritarimą. Pažymėtina, kad įstatymo pagrindu įsteigtas Biuras turėtų vykdyti centrinės koordinuojančios institucijos vaidmenį Lietuvoje veikiančių transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įstaigų sistemoje, bei užtikrinti žalos atlyginimo visiems nukentėjusiems tretiesiems asmenims sistemos funkcionavimą.  Atsižvelgiant į tai, o taip pat į projekte nurodytus Jungtinių Tautų bei Europos Sąjungos institucijų teisės aktus, kuriuos įgyvendinant buvo pasirinktas atitinkamas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sistemos modelis, projekte nurodyta Biuro likvidavimo tvarka yra abejotina.

19. 41 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl draudimo sutarties sudarymo terminų atkartoja  naujos redakcijos įstatymo antrojo ir penktojo skirsnio nuostatas. Siūlytume draudimo sutarties sudarymo terminus nustatyti kuriame nors viename skirsnyje – antrajame arba penktajame, kadangi pagal  Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 3 dalį striaipsnio tekstas neturėtų būti kartojamas kituose straipsniuose.

20. Įstatymo projekte išdėstytą naujos redakcijos įstatymo priedą reikėtų išdėstyti po naujos redakcijos įstatymo, t. y. po projekto 44 straipsnio, kadangi priedas yra ne Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo, o Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo priedas.

Be to, priedo žymą reikėtų išdėstyti taip:

“Lietuvos Respublikos

2001 m. birželio14 d.

įstatymo Nr. IX-378

priedas”.

 

 

 

Teisės departamento vyresnioji patarėja                                                         Daina Petrauskaitė

Teisės departamento vyresnysis patarėjas                                                 Gediminas Sagatys

Teisės departamento vyresnysis patarėjas                                                          Justinas Žilinskas

Teisės departamento vyriausioji specialistė                                                     Rasa Šniukaitė

 

Sutinku:

Teisės departamento direktorius                                                                          Kęstutis Virketis