Keturiasdešimt šeštasis (456) posėdis
2003 m. gruodžio 16 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas V.P.ANDRIUKAITIS

Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 6 straipsnių bei priedėlio preambulės ir  1, 2, 4, 5, 7, 8, 9, 12, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 23 skyrių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2798(3*) (priėmimo tęsinys)

PIRMININKAS. Laba diena, leiskite pradėti šios dienos popietinį plenarinį posėdį. Rytiniame plenariniame posėdyje, kolegos, buvo padaryta pertrauka svarstant 17 darbotvarkės klausimą – Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo projekto priėmimą. Aš dabar nežinau. Buvo padaryta pertrauka iki popietinio posėdžio, aš norėčiau paklausti kolegos pranešėjo, kas…

V.KARBAUSKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes, frakcija, taip pat prašytume pratęsti tą antrą pertrauką. Mes ją imame, kaip minėjau jau ir pirmajame posėdyje, iki ketvirtadienio rytinio posėdžio, nes vis dėlto nesuspėjome išsiaiškinti. Prašymas yra Socialliberalų frakcijos vardu padaryti antrą pertrauką.

PIRMININKAS. Kolegos, Statuto 109 straipsnis leidžia prašyti tokios pertraukos. Šiuo atveju turėtume susitarti. Ar galime susitarti, kad pertraukai pritariame bendru susitarimu? Galime. Ačiū. Kolegos, bendru sutarimu pritarta. Tuomet šį klausimą nukeliame į ketvirtadienio rytinį posėdį, kolegos, arba Seniūnų sueiga galės aptarti kitaip.

Europos ekonominių interesų grupių įstatymo projektas Nr.IXP-3005(3*) ES (svarstymas)

Tuomet, kolegos, imamės popietinio darbotvarkės klausimo, eurointegracinio – Europos ekonominių interesų grupių įstatymo projekto svarstymo. Aš kviečiu į tribūną Ekonomikos komiteto vardu S.Lapėną. Prašome. Kviečiu S.Lapėną. Europos reikalų komiteto vardu kviečiu V.Saulį. Prašom, pranešėjau.

V.SAULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, svarstant Lietuvos Respublikos Europos ekonominių interesų grupių įstatymą Europos reikalų komitetas buvo paskirtas papildomu komitetu. Gruodžio 1 d. savo posėdyje mes apsvarstėme minėtą įstatymą. Buvo išnagrinėtos Seimo Teisės departamento pastabos, kurių tikrai yra labai daug. Pastabų ir pasiūlymų iš viso yra 17. Visos jos buvo išnagrinėtos. Europos reikalų komiteto nuomonė yra tokia: pritarti įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui atkreipti dėmesį į Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymus ir išvadas ir apsispręsti dėl jų priėmimo. Balsavimas – bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Tuomet kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu turbūt J.Sabatauską. O tuo tarpu prašyčiau Ekonomikos komiteto atstovus. Kas iš jūsų pasiruoštų? Prašom, kolega.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitete šis projektas taip pat buvo svarstytas ir daugeliui Seimo Teisės departamento pastabų pritarta. Siūloma pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurioms mūsų komitetas pritarė. Taigi bendru sutarimu už. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Tuomet aš kreipiuosi į Ekonomikos komiteto pirmininką. Prašom, kolega, į tribūną. Įteikiu išvadas ir linkiu jums drausmingesnio jūsų komiteto narių darbo. Prašom, kolega.

V.KARBAUSKIS. Ekonomikos komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Gauta daug siūlymų ir pastabų. Balsavimo rezultatai: 7 – už, prieš nebuvo, 1 susilaikė.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar dėl pastabų. Aš žinau, kad jūs į daugelį Teisės departamento pastabų atsižvelgėte, tik į kai kurias neatsižvelgėte. Jūs referuokite ir mes galėtume pasitarti. Dėl jų balsuoti nereikėtų, tik referuokite, kurioms jūs pritarėte. Tuomet mes su jūsų pastabomis galėtume pamėginti…

V.KARBAUSKIS. Mes kalbėtume apie tas, kurioms nepritarėme?

PIRMININKAS. Taip. Pakomentuokite, kurioms nepritarėte.

V.KARBAUSKIS. Nepritarta buvo trečiai Teisės departamento pastabai. Nepritarimo argumentas: analogiškame reglamento variante vartojama sąvoka oficial address. Tai vartojama kituose Europos Sąjungos bendrovių teisės aktuose ir yra lietuviškos sąvokos – buveinė atitikmuo. Mes manome, kad šiam siūlymui nereikėtų pritarti.

PIRMININKAS. Jūs girdėjote pranešėją, kurioms pastaboms nepritarta. Kolegos, norinčių dalyvauti diskusijose nematau. Ar galime bendru sutarimu pritarti pagrindinio komiteto nuomonei, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurias jie priėmė, ir tas, kurias nepriėmė.

Norite balsuoti. Prašome, kolegos. Registruojamės ir balsuojame, ar pritariame po svarstymo Europos ekonominių interesų grupių įstatymo projektui. Ačiū, pranešėjau, galite eiti.

Gerbiamieji kolegos, 48 pritarus, 3 susilaikius, niekam nebalsavus prieš, užsiregistravus 55 Seimo nariams, po svarstymo Europos ekonominių interesų grupių įstatymo projektui pritarta. Priėmimo datą nustatysime Seniūnų sueigoje. Ačiū, kolegos.

Asociacijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1757(3*) (svarstymas)

Dabar imamės darbotvarkės 2 klausimo – Asociacijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Aš kviečiu į tribūną Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu J.Sabatauską. Prašom, kolega.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitete Asociacijų įstatymas buvo gana ilgai svarstomas. Šis variantas jau yra ne pirmas, tai yra grąžintas iš Vyriausybės, nes prieš tai buvo, jeigu prisimenate, kolegos, du įstatymų projektai – Visuomeninių organizacijų ir Asociacijų. Seimas pritarė komiteto išvadai, kad reikėtų du įstatymus sujungti. Dabar Vyriausybei tą padarius, aišku, taip pat gauta Teisės departamento, Teisės instituto, suinteresuotų organizacijų, tai Jaunimo organizacijų tarybos, Bankų asociacijos, Advokatų tarybos, Vilniaus universiteto ir kitų labai daug pastabų. Taip pat gauta papildomų komitetų pastabų ir siūlymų. Daugeliui jų komitetas arba pritarė, arba atsižvelgė. Siūloma pritarti patobulintam įstatymo projektui. Bendru sutarimu už – tokia komiteto išvada. Ačiū.

PIRMININKAS. Pranešėjau, jūs esate pagrindiniai dėl šio įstatymo, bet yra daug pastabų, kurioms nepritarėte, tai aš prašyčiau jūsų būti netoliese, nes reikės po to prašyti į tribūną dėl pataisų.

Dabar kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto vardu V.Saulį. Prašom, kolega.

V.SAULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, svarstant Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo projektą, mūsų komitetas buvo papildomas komitetas. Gruodžio 1 d. komiteto posėdyje mes apsvarstėme tikrai labai daug gautų pastabų. Pirmiausia buvo gauta pastabų ir pasiūlymų iš Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos. Mes priėmėme tokią išvadą, kad jų siūlymai turi būti svarstomi pagrindiniame komitete. Ketvirtajai jų pastabai nepritarėme. Taip pat buvo gautos Seimo Teisės departamento pastabos, kurių irgi tikrai buvo labai daug. Didžiajai daliai mes pritarėme, į kitas pasiūlėme pagrindiniam komitetui atsižvelgti siekiant patobulinti pateiktą projektą.

Taip pat buvo išnagrinėtos ir Seimo Ekonomikos komiteto išvados. Vienai išvadai mes nepritarėme, į kitas pasiūlėm atsižvelgti svarstant šį įstatymo projektą pagrindiniame komitete.

Taip pat buvo gauta mūsų komiteto pirmininko A.Butkevičiaus viena pastaba, kuriai mes pritarėme.

Mūsų komiteto išvada tokia, kad siūloma tobulinti Asociacijų įstatymo projekto 2 variantą, atsižvelgiant į mūsų komiteto išvadas bei argumentus dėl šių projektui pateiktų pasiūlymų, pastabų ir ekspertinių vertinimų. Taip pat siūloma, kad šis įstatymo projektas būtų svarstomas kartu su Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu. Tokį sprendimą mūsų komitetas priėmė bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Dabar kviesčiau Ekonomikos komiteto vardu V.Karbauskį. Prašome pateikti Ekonomikos komiteto nuomonę šio įstatymo atžvilgiu.

V.KARBAUSKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė Asociacijų įstatymo projektą. Taip pat apsvarstė nemažai pastabų ir pasiūlymų. Buvo balsuota taip: 14 – už, prieš nebuvo, 1 susilaikė.

PIRMININKAS. Dėkui. Tuomet kviečiu A.V.Indriūną pateikti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonę.

A.V.INDRIŪNAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, mūsų komitetas svarstė šį įstatymo projektą, iš esmės sutiko su Teisės departamento išvadomis. Ir komiteto sprendimas – pasiūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą arba grąžinti jį iniciatoriams tobulinti. Pasiūlė konkrečius pasiūlymus, kaip reikėtų tobulinti. Man atrodo, galbūt čia nėra prasmės viską dėstyti. Ir bendru sutarimu išvadai buvo pritarta.

PIRMININKAS. Dėkui, kolega. Jūsų pasiūlymus turime. Balsuosime dėl jų. Dabar kviečiu E.Masiulį Jaunimo ir sporto reikalų komisijos vardu. Nėra pranešėjo. Tuomet P.Vilką – Verslo užimtumo komisijos vardu. Kolegos, P.Vilką kviečiu. Ir P.Vilko nėra. Kolegos, gerai, čia yra komisijos, komitetai buvo.

Dabar kviečiu pagrindinio komiteto atstovą. Gerbiamieji kolegos, balsuosime dėl tų pataisų, kurioms komitetas nepritarė. Ir pirmoji pataisa, dėl kurios tenka balsuoti, tai yra Ekonomikos komiteto pasiūlymas, kurį taip pat suformulavo ir Verslo užimtumo komisija – papildyti įstatymo projektą nauju 17 straipsniu. Dabar aš nežinau, kas norėtų pateikti pataisą Ekonomikos komiteto vardu? V.Karbauskis. Prašom, kolega, pateikti pataisą, o po to paprašysime pagrindinio komiteto argumentų. Prašome, kolega.

V.KARBAUSKIS. Gerbiamieji kolegos, kadangi tai buvo komitete siūloma mano vardu registruota pataisa, tai aš šią pataisą atsiimu.

PIRMININKAS. Dėkui. Tuomet dėl jos balsuoti neteks. Ir Verslo užimtumo komisija tai pačiai pataisai siūlė pritarti, bet kadangi autorius atsiėmė, tai ką darysi. Verslo užimtumo komisija siūlo papildyti įstatymo projektą nauju 17 straipsniu: „Asociacijos auditas atliekamas, kai visuotinis narių susirinkimas priima sprendimą atlikti auditą ir išrenka audito įmonę. Auditas atliekamas teisės aktų, reglamentuojančių auditą, nustatytais atvejais ir tvarka.“ Toks yra pasiūlymas. Prašome Ekonomikos komitetą komentuoti šį pasiūlymą. Prašom V.Karbauskį.

V.KARBAUSKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš supratau, kad jau buvo prieš tai kalbėta apie 17 straipsnį, kurį aš atsiėmiau.

PIRMININKAS. Taip, tai jūs atsiėmėt ir šią jo dalį?

V.KARBAUSKIS. Taip.

PIRMININKAS. Taip. Tuomet čia dar yra Verslo užimtumo komisijos pasiūlymas. Prašom pagrindinio komiteto atstovą pakomentuoti.

J.SABATAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas nepritarė papildyti įstatymo projektą 17 straipsniu, kuriame būtų numatytos blanketinės normos, juo labiau normos, kuriomis reglamentuojama buhalterinės apskaitos vedimo tvarka. Šis įstatymas skirtas reglamentuoti asociacijų kaip civilinės teisės subjekto veiklą ir dėl audito atlikimo. Tai tokias nuostatas turi nuspręsti… Manytume, kad tai turi būti reglamentuota tos asociacijos įstatuose. Asociacijoms auditas nėra privalomas, ir manytume, kad čia ne šio įstatymo dalykas.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti pagrindinio komiteto išvadai, nes kitas komitetas – Ekonomikos iš esmės ją atsiėmė. Palaiko tik Verslo užimtumo komisija. Pritariam. Ačiū, kolegos. Lieka, kaip siūlo pagrindinis komitetas.

Tuomet einame prie Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymų. Pirmasis pasiūlymas dėl 2 straipsnio 1 dalies. Kas pateiks pasiūlymą, kolegos? Prašom, Seimo narys A.Indriūnas. Prašom.

A.V.INDRIŪNAS. Mūsų komitetas taip suformulavo straipsnio 1 dalį: „Asociacija – tai savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, galintis siekti ir turėti pelną, savanoriškai įsteigtas jos įstatuose numatytos veiklos… bendriems narių interesams ir tikslams įgyvendinti“.

PIRMININKAS. Ačiū. Nori argumentuoti šį pasiūlymą P.Papovas. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, mes pasiūlėm tokią formuluotę. Pagrindinis komitetas taip pat tobulino šią formuluotę, atsisakė, liko viešasis juridinis asmuo, tačiau nesiekiantis pelno, bet liko tuštuma vietoj to. Todėl mes, atsižvelgdami į Teisės departamento pasiūlymą, kad toks viešasis juridinis asmuo gali siekti ir turėti pelno, tai ir akcentuojame, nes liko neaišku, kaip su tuo pelnu. Vis dėlto mūsų formuluotė yra gana logiška. Na, o dėl žodžio „savarankiškai“, kur sakė, kad čia yra visa mūsų pasiūlymo esmė, savarankiškai gali vienytis, tai čia jokiu būdu ne ta esmė, tą žodį galim ir atsiimti, jeigu trukdo. Tačiau kad įsteigtas jos įstatuose nustatytuose veiklos bendriems narių interesams ir tikslams tenkinti… o ne koordinuoti narių veiklą. Koordinuoti narių veiklą būtų galima, jeigu juridiniai asmenys susijungia, galima ką nors koordinuoti. Bet jeigu fiziniai asmenys susijungia į visuomeninę organizaciją, tai kaip jų narių, to kiekvieno asmens, veiklą galima koordinuoti. Bendriems interesams tokia asociacija yra steigiama, o ne koordinuoti kokio nors fizinio asmens kokią nors veiklą, jokiu būdu ne. Ta asociacijos apibrėžimo formuluotė nėra ištempta, manytume, kad mūsų suformuluota nuostata yra kur kas geresnė. Ir siūlyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Pagrindinis komitetas, prašom, jūsų argumentai.

J.SABATAUSKAS. Taip, pirmiausia dėkoju kolegai, kad pripažino dėl vieno momento, kad nebūtina rašyti apibrėžime sąvokos, kad tai yra savanoriškai įsteigtas juridinis asmuo, nes ir taip į visuomeninius susivienijimus asmenys jungiasi laisva valia. Taip, aš tą norėčiau dar kartą pabrėžti, tai yra savaime suprantama. Tačiau dabar dėl to, ką siūlo šiek tiek kitokia formuluote dėl pelno siekimo ar nesiekimo, tai komitetas pritaria Ekonomikos komiteto siūlymui šioje 2 straipsnio 1 dalyje. Siūlė išbraukti pelno siekimo arba nesiekimo momentą, kad tai nėra pagrindinis dalykas. Tuo labiau kad šiandien asociacija galės pagal 16 straipsnį užsiimti tam tikra veikla, kuria negalėjo užsiimti anksčiau. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad čia išryškintas ne tik koordinavimas, bet ir atstovavimas asociacijos narių interesams, taip pat tų interesų gynyba ir tenkinimas kitų viešųjų interesų. Štai tai yra išryškinta dabar patobulintame 2 straipsnio 1 dalies variante. Manytume, kad mūsų formuluotė yra visapusiškesnė ir labiau tenkinanti visų interesus. Nepamirškim, kolegos, kad asociacijos yra ne vien fizinių, bet ir juridinių asmenų susivienijimai. Gali būti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Todėl savaime aišku, kad jeigu jungiasi juridiniai ir fiziniai asmenys, koordinavimo reikia.

PIRMININKAS. Kolegos, ginčas tikrai nėra esminis, bet kadangi pagrindinis komitetas nepritaria, kolegos, apsispręskime balsuodami. Kas manote, kad galima pritarti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymui, balsuojate už, kas manote, kad reikia palikti taip, kaip suformulavo dabar pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas. Kolegos, balsuojame dėl pataisos, kuriai pagrindinis komitetas nepritaria.

11 – už, 6 – prieš, 41 susilaikė. Pataisai nepritarta.

Kolegos, imamės kitos Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pataisos 11 straipsnio 2 daliai. Prašom kolegą A.Indriūną pateikti pataisą.

A.V.INDRIŪNAS. 2 dalis skamba taip: „Asociacijos pavadinime gali būti naudojami žodžiai: asociacija, visuomeninė organizacija…“

PIRMININKAS. Ne tas, kolega, ne tas. Tam pritarta. 11 straipsnio 2 dalis: „Asociacija turi teisę…“ Jūsų trečiasis pasiūlymas. „Asociacija turi teisę vykdyti įstatymu nedraudžiamą“ ir t.t.

A.V.INDRIŪNAS. „… jos paskirtį atitinkančią gamybinę ar komercinę veiklą… neprieštarauja jos veiklos tikslams ir įstatams“.

PIRMININKAS. Prašom komentuoti pagrindinį komitetą.

J.SABATAUSKAS. Kolegos, mūsų komitetas nepritarė, nes nurodyti tokią ar kitokią tą paskirtį atitinkančią asociacijos veiklą… manome, kad tai yra perteklinė norma, nes tame pačiame sakinyje sakoma, kad „ji turi vykdyti tik tokią veiklą, kuri atitinka jos tikslus“. Tai yra pagrindinis dalykas. Ji kitokios veiklos vykdyti ir negali. Todėl dar rašyti kitokį draudimą nėra būtina.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Norinčių motyvuoti nematau. Taigi, kolegos, prašom apsispręsti balsavimu. Kas palaikote Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymą, balsuojate už, kas palaikote pagrindinio komiteto, kuris nepritaria šiam pasiūlymui, nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Primenu, kolegos, pagrindinis komitetas nepritaria šiam siūlymui.

Kolegos, 13 pritarus, 7 – prieš, 34 susilaikius pataisai nepritarta.

Dabar ketvirtoji pataisa išbraukti 18 straipsnio 4 dalį. Prašom komentuoti.

A.V.INDRIŪNAS. Kitos visos pataisos yra redakcinio pobūdžio. Man atrodo, kad galima jų ir nesvarstyti.

PIRMININKAS. Ar sutiktumėte, kolegos, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui atsiėmus pataisas jų nesvarstome? Ačiū, kolegos. Tada lieka kaip pagrindinio komiteto tekste. Dabar, kolegos, ar galėtume pritarti bendru sutarimu Asociacijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui po svarstymo su pataisomis, dėl kurių apsisprendėme? Ačiū, kolegos. Pritarta.

Labdaros ir paramos fondų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1701(2*) (svarstymas)

Tada imamės kito darbotvarkės klausimo – Labdaros ir paramos fondų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. J.Sabatauskas jo vardu. Prašom, kolega.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymas taip pat jau senokai svarstomas. Buvo laukiama naujo Asociacijos įstatymo varianto, taip pat gauta gana nemažai tiek Teisės departamento, tiek suinteresuotų asmenų, tarp jų Savivaldybių asociacijos, pastabų. Buvo atsižvelgta į daugelį pastabų, taip pat į Biudžeto ir finansų bei kitų komitetų pastabas. Komitete pritarta antrajam patobulintam įstatymo projektui bendru sutarimu už. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Kviečiame A.Butkevičių pateikti Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę dėl Labdaros ir paramos fondų įstatymo. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Labdaros ir paramos fondų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Po svarstymo mūsų komiteto išvada buvo grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. Balsavimo rezultatai: šiai išvadai pritarta bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Jūs svarstėte pirmąjį projektą? Antrojo ne. Dabar antrasis yra patobulintas atsižvelgus į pataisas. Dabar kviečiame Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu S.Kružinauską.

S.KRUŽINAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, svarstydamas šį įstatymą, priėmė sprendimą pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, Teisės departamento išvadoms, ir pateikė pasiūlymus. Tokiam sprendimui komitetas pritarė bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi komitetas atsižvelgė į tuos pasiūlymus, jų nebeliko. Jie yra įtraukti. Dabar, kolegos, kviesčiau pritarti po svarstymo Labdaros ir paramos fondų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, nes kokių nors kitokių pataisų nėra, o į tai, kas buvo pasakyta anų komitetų rengiant antrąją redakciją, buvo atsižvelgta. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Pritariame, taip? Ačiū, kolegos, pritariame. Tada priėmimo datą nustatys Seniūnų sueiga.

Administracinių ginčų komisijų įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3003(2*) (svarstymas)

Ketvirtasis darbotvarkės klausimas – Administracinių ginčų komisijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu V.Popovą Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu. Prašom, kolega.

V.POPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Komitetas svarstė šį įstatymo projektą, pritarė Teisės departamento išvadoms, atsižvelgė į kai kuriuos Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus ir patobulino įstatymo projektą. Esminis ginčas buvo dėl keičiamo įstatymo projekto 7 straipsnio, arba bazinio 14 straipsnio, kur yra kalbama apie Ginčų komisijos teisėtumą priimant sprendimus. Kadangi buvo pasiūlyta ir pritarta, kad trys komisijos nariai gali dalyvauti ir posėdis yra teisėtas, komitetas pritarė tokiai pozicijai, kad jeigu trys komisijos nariai nepritaria bendru sutarimu, tada sprendimas priimamas balsuojant, t.y. kai balsuoja dauguma. Elementari aritmetika tokia: jeigu trys dalyvauja ir jeigu 2 – už, 1 – prieš ar susilaiko, sprendimas priimtas. Tokia komiteto pozicija ir buvo pritarta patobulintam įstatymo projektui. Prašome pritarti mūsų sprendimui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl vienos pataisos turėsime balsuoti, taip? Dabar kviečiu A.Indriūną Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu pateikti komiteto išvadą.

A.V.INDRIŪNAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos. Mūsų komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir pritarė Teisės departamento išvadoms. Nutarta iš esmės pritarti teikiamam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti teikiamą projektą atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą bei komiteto siūlymą nepritarti 14 straipsnio pakeitimui, tai yra jį palikti tokį, koks yra galiojančiame įstatyme. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, dabar kviečiu į tribūną V.Popovą. Balsuosime dėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymo. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą pateiks kolega A.Indriūnas. Dar kartą motyvai.

A.V.INDRIŪNAS. Teisės departamento išvadoms pritarta, o 14 straipsnį siūlome palikti tokį, koks jis yra pagrindiniame įstatyme.

PIRMININKAS. Prašome pagrindinį komitetą.

V.POPOVAS. Mūsų komiteto pozicija buvo kitokia svarstant šį straipsnį. Ginčų komisijoje yra penki nariai. Jeigu dalyvauja 3, t.y. daugiau kaip pusė, posėdis teisėtas. Todėl jeigu iš 3 dalyvaujančių 2 balsuoja už, o 1 susilaiko arba prieš, sprendimas priimtas. Tai galėčiau pailiustruoti mūsų Seimo komitetų posėdžiais. Komiteto posėdžiai yra teisėti, kai dalyvauja daugiau kaip... komiteto narių. Jeigu iš pusės komiteto narių balsuoja dauguma, įstatymo projektui ar kitam sprendimui būna pritarta. Taikydamas tą pačią logiką, mūsų komitetas siūlo tą nuostatą, kokią mes ir suformulavome, kad jeigu dalyvauja 3 komisijos nariai ir jeigu jie bendru sutarimu nepritaria, sprendimas priimamas balsuojančiųjų dauguma. Dar kartą sakau, aritmetiškai iš trijų du balsuoja už, vienas – prieš ar susilaiko, sprendimui pritarta. Siūlau pritarti šiai pozicijai.

PIRMININKAS. Argumentai už – P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, nėra reikalo sudaryti neveikiančių ginčų komisijų, jeigu tiek nedaug komisijos narių – 5, ir užtenka, kad iš 5 balsuotų 2 ir ginčas jau išspręstas. Kam tokia ginčų komisija reikalinga? Išvis jos nereikia. Nereikia formaliai spręsti tų dalykų. Jeigu yra 5 nariai, tai tegul jie susirenka. Susirenka arba 5, arba 4. Bet ne taip, kad iš 5 balsuos 2 ir ginčas išspręstas. Kam tada iš viso tuos ginčus nagrinėti?

V.POPOVAS. Aš atsiprašau, tai, pirma, ne šio įstatymo reikalas, antra…

PIRMININKAS. Kolegos…

V.POPOVAS. …iš 140 Seimo narių prieš tai dalyvavo 21, ir priima įstatymus. Nemanau, kad tai yra svarbiausias klausimas. (Balsas salėje)

PIRMININKAS. Kolegos, aš norėčiau nutraukti dviejų Seimo narių – V.Popovo ir P.Papovo – ginčą. (Balsai salėje) Taip, tai yra ginčas komitetų, kuriuos pristato du Seimo nariai: V.Popovas ir P.Papovas, ir jie nesutaria. Taigi, kolegos…

V.POPOVAS. Ne mes nesutariame, komitetai nesutaria.

PIRMININKAS. Komitetai, komitetai. Taigi, kolegos, apsispręsime balsavimu. Gal tiesiog balsuokime, nes J.Sabatausko… A, J.Sabatauskas. Prašau.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų kolega iliustravo skaičiais, žongliravo skaičiais 5, 3 ir 2. Aš pabandysiu didesniais skaičiais pažongliruoti. Komiteto pirmininkas P.Papovas sako, kad nenormalu, kai sprendimą priima 2 iš 5. O kai komitete, kuriame yra 10 žmonių, iš 6 dalyvaujančių 4 priima sprendimą, tai viskas normalu. Kas čia blogo? Kartais dar balsai pasidalija: 3 – už, 3 – prieš, bet pirmininkui balsuojant už sprendimas priimamas, nes lemia pirmininko balsas. Tai 3 iš 10 priima sprendimą, ir viskas būna gerai. Ir čia ne šiaip sau, čia visos Lietuvos reikalus lemiantys sprendimai, galiojantys visiems tautiečiams.

PIRMININKAS. Kolegos, argumentus supratome. Kolegos, kas palaikote Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą, balsuojate už. Kas palaikote pagrindinį komitetą, kuris nepritaria šiam pasiūlymui, balsuojate prieš arba susilaikote. Primenu: pagrindinis komitetas nepritaria šiai pataisai. Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonė – pagrindinė, o Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto – papildoma.

12 balsavo už, 10 – prieš, 19 susilaikė, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pataisai nepritarta. Gerbiamieji kolegos, ar dabar galime bendru sutarimu pritarti visam įstatymui? Ačiū. Po svarstymo pritarta. Priėmimo datą nustatys Seniūnų sueiga. Dėkoju.

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkto pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2998 (pateikimas)

Kolegos, turime šiek tiek sutaupę laiko, jeigu laiką galima taupyti. Geriau taupyti, aišku, pinigus. Tai šiuo atveju, kolegos, imamės rezervinių klausimų. Ar yra pranešėjai? Aš siūlyčiau imtis rezervinio ketvirtojo klausimo – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkto pakeitimo. Pateikimas. Pranešėjas – Seimo narys R.Pavilionis. Kolega, imamės rezervinio klausimo. Turime laiko. Seimo narys nenori pateikti? Dar kartą kartoju, kolega, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkto pakeitimo įstatymo projektas. Kolega, trečią kartą raginu ateiti į tribūną. Prašome.

R.PAVILIONIS. Labai atsiprašau, gerbiamasis pirmininke. Kadangi buvo paminėtos savivaldybės, iškart nesusiorientavau. Kalbama apie pataisas, kurias mes inicijuojame atsižvelgdami į „Europos parko“ problemą. Ta problema yra susijusi su tuo, kad žemė, kur yra šis parkas, šiandien yra kvestionuojama nuosavybė šios žemės. Mes norėtume, kad vis dėlto būtų išsaugota „Europos parko“, kuris mums labai svarbus, teisė disponuoti žeme kaip ir buvo iki šiol.

PIRMININKAS. Kolegos, pranešėjas trumpai pateikė sumanymą. Jis iš tikrųjų susijęs su prie Vilniaus esančiu „Europos parku“, jo padėtimi dabar.

R.PAVILIONIS. Atsiprašau, dar patikslinsiu. Mes „Europos parko“ terminą ne taip dažnai siejame su muziejų veikla, o iš tikrųjų jis atlieka tokią funkciją, dėl to atsiranda papildymas šiame įstatyme, kalbančiame apie viešąsias įstaigas, kurių pagrindinė veikla yra muziejų veikla.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, niekas nenorėtų paklausti. Gal galėtume pritarti bendru sutarimu pateikimui? Pritarta. Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Ačiū, pranešėjau.

Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 1 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3056 (pateikimas)

Dabar darbotvarkės 5 klausimas, rezervinis – Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 1 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką A.Sakalą. Prašome, pateikimas.

A.SAKALAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, įstatymo pakeitimo esmė yra tokia. Piniginės kompensacijos už išperkamą žemę, mišką, vandens telkinius turi būti išmokėtos iki 2009 metų sausio 1 dienos. Numatytos lengvatos, tam tikrai grupei asmenų turėtų būti išmokėta iki 2007 metų sausio 1 dienos. Tie asmenys yra Vyčio Kryžiaus kavalieriai, pasipriešinimo ir rezistencijos kovų dalyviai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, nepriklausomybės kovų savanoriai, I grupės invalidai.

Mes siūlome pataisą, kad į tą grupę žmonių būtų įrašyti dar ir žmonės, piliečiai, sulaukę 80 ir daugiau metų. Sutikite, kad tai yra labai garbus amžius. Mes turėtume atsižvelgti, kad žmonės, kurie sulaukė 80 metų, gali tikėtis mūsų palankaus požiūrio į jų problemas, kad jie būtų įrašyti į tų asmenų sąrašą su tam tikra privilegija gauti kompensacijas iki 2007 metų kaip ir kiti asmenys, kuriuos aš ką tik įvardijau. Pataisos esmė yra tokia. Aš kviesčiau pritarti po pateikimo. O toliau jau būtų galima spręsti ir kitus klausimus.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, niekas nenori jūsų paklausti. Ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Galime. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Tinka? Tvarka. Siūloma svarstyti net pavasario sesijoje. Pranešėjas neprieštarauja? Viskas gerai. Kolegos, visi rezerviniai klausimai išnagrinėti. Negalime toliau svarstyti darbotvarkėje esančių klausimų, nes nėra ministrų. Tuomet leiskite paskelbti, kolegos, iki 16 valandos pertrauką. Iki 16 valandos. 16.00 valandą Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko Zenono Vaigausko ataskaita ir atsakymai į klausimus. Pertrauka, kolegos.

Pertrauka

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko Zenono Vaigausko ataskaita ir atsakymai į Seimo narių klausimus

PIRMININKAS. Leiskite pratęsti toliau posėdį. Kviečiu į tribūną Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininką Z.Vaigauską pateikti šios komisijos ataskaitą ir atsakyti į Seimo narių klausimus. Prašom, kolega. Jums yra skiriamas pusvalandis. Jeigu jūs neprieštaraujate, kadangi Seimo nariams ataskaita yra išdalyta, iki 15 minučių jūsų kalba, o po to klausimai ir atsakymai. Gerai? Prašom, pirmininke. Jums žodis.

Z.VAIGAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš iš tikrųjų norėčiau savo kalbai skirti kiek galima mažiau laiko, nes yra parengta ataskaita ir toje ataskaitoje, sakyčiau, iš dalies gana detaliai yra nušviesta Vyriausiosios rinkimų komisijos veikla. Manau, tiek jūs, tiek aš esame suinteresuoti, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos veikla būtų analizuojama, kokios yra problemos, kokie yra neišspręsti klausimai ar kas nors ne taip daroma, negu kad kalbėtume apie tuos dalykus, kurie yra tikrai labai gerai žinomi Lietuvos Respublikos Seimo nariams. Taigi į ataskaitą yra surašyti įvykiai, kurie buvo Lietuvoje 2002–2003 metais. Man atrodo, nenušviesti 2003 metų įvykių būtų negerai. Nors formaliai ataskaita turėtų būti už 2002 metus, bet kadangi 2003 m. buvo tokie svarbūs dalykai, kaip Respublikos Prezidento rinkimų antrasis ratas, referendumas ir papildomi rinkimai į laisvas Seimo nario vietas, ataskaitoje yra, žinoma, apie tai pateikta informacija.

Vyriausioji rinkimų komisija privalo vadovautis (aš norėčiau pabrėžti tai, kad dar yra vertinama Vyriausiosios rinkimų komisijos veikla) tik keturiais labai svarbiais principais, kurie yra nurodomi ir tarptautiniuose dokumentuose, ir Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatyme. Taigi principai yra tokie: teisėtumo, nepriklausomumo, kolegialumo, nešališkumo. Turiu pasakyti, kad, mano įsitikinimu, šie principai yra vyraujantys organizuojant ir rengiant Lietuvoje rinkimus, tai yra apgalvota sistema, ir balsų skaičiavimo ir kandidatų kėlimo. Aš nesakau, kad ten viskas yra absoliučiai tobula, bet tie principai yra vyraujantys ir galima būtų jų tiesioginį veikimą pademonstruoti konkrečiais faktais. Sakykime, Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai nėra absoliutūs, juos galima apskųsti Lietuvos Respublikos Vyriausiajam administraciniam teismui. Tai buvo padaryta per tuos pastaruosius dvejus metus 23 kartus. 21 kartą Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai liko nepakeisti, dviem atvejais mūsų komisijos sprendimus teismas keitė. Vienu atveju, kai viena referendumo iniciatyvinė grupė pageidavo, kad būtų nustatyta speciali referendumo agitacijos tvarka iki parašų surinkimo. Iš esmės jie norėjo, kad valstybė finansuotų jų pasirodymus. Antras atvejis buvo, kai vienas kandidatas nebuvo nurodęs savo teistumo, bet tas teistumas buvo nušviestas spaudoje, buvo jo paties atsiminimai, publikacijos. Tuomet teismas pripažino, kad formaliai, aišku, jis buvo neteisus, bet, vadovaujantis teisingumo principu, jį galima registruoti kandidatu į savivaldybės tarybos narius. Jis buvo registruotas ir rinkimus laimėjo.

Noriu pasakyti, kad teisėtumo principas mums dar labai svarbus, nes kartais galbūt Vyriausiosios rinkimų komisijos veikla neatrodo labai aktyvi. Mes turime išlaikyti nešališkumą ir griežtai vadovautis įstatymais, nes bet koks, sakysime, mūsų veiksmas, kai mes pradedame tikrinti kandidatų veiklą ar praeitį, sulaukia labai didelės reakcijos. Mes visą laiką turime nurodyti, kad būtent tuos dalykus darome, duodami paklausimus ar ieškome kokios nors informacijos, griežtai vadovaudamiesi įstatymais. Aš norėčiau turbūt tuo savo pranešimą ir baigti, nes yra kiti detalūs pasiūlymai dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymų, kuriuos reikėtų keisti. Visų pirma, jūs žinote, yra galvojama, kad būtinai reikia keisti Politinių kampanijų finansavimo kontrolės įstatymą, partijų finansavimo įstatymus, kad būtų nustatyta griežtesnė tvarka.

Yra sudaryta darbo grupė, kuriai vadovauja Seimo Pirmininkas, yra teikiami įvairūs siūlymai. Nepasakyčiau, kad šis klausimas yra labai paprastas, nes tos tvarkos nustatymas kainuoja pinigus, politinių kompanijų dalyvių darbą. Antra vertus, ta tvarka turi būti, mano įsitikimu, apmąstyta taip, kad ji iš tikrųjų atneštų naudą, sumažintų arba, sakysime, sudarytų prielaidas išsiaiškinti rinkimų korupciją arba kokią kitą politinę korupciją, jeigu tokių faktų atsitinka. Nors čia, kaip rodo pasaulio praktika, labai dažnai būna taip, kad kokie nors negeri faktai paaiškėja ne iš karto, o praėjus gana nemažai laiko. Leiskite man tuo ir apsiriboti, aš pasirengęs atsakyti į Seimo narių klausimus. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju, pranešėjau, jūsų nori paklausti 5 Seimo nariai. Pirmasis klausia V.Rinkevičius. Prašom, kolega.

V.RINKEVIČIUS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, norėjau paklausti dėl šios dienos aktualijų apskritai. Jūs turite didelę rinkimų organizavimo, rinkimų kampanijų finansavimo ir kitų dalykų patirtį. Jūsų nuomone, ar ne geriau būtų apskritai rinkimų kampanijų partijas finansuoti iš valstybės biudžeto, nors yra įvairių nuomonių, kad tai didelė našta, kad tai didelės valstybės išlaidos? Būtų daug mažiau galimybių ir korupcijai, ir įvairiems nešvariems rinkimų pinigams, jeigu tai reglamentuotume daug griežčiau ir skirtume tam tikrą laiką žiniasklaidai televizijose, didžiuosiuose dienraščiuose, už kuriuos mokėtų ne pačios partijos, o būtų kiekvienai partijai skiriamas tam tikras pinigų kiekis. Apskritai, jūsų nuomone, ką reikėtų geriau padaryti, kad šis procesas būtų daug skaidresnis ir švaresnis?

Z.VAIGAUSKAS. Labai ačiū jums. Kaip yra rengiama, finansuojama, kontroliuojama rinkimų kampanija, yra politinių partijų, mano įsitikinimu, susitarimo reikalas, nes tai yra gana nelengvas klausimas. Kokie nors draudimai, pavyzdžiui, kai kuriose valstybėse buvo bandoma, sakysime, neleisti juridiniams asmenims finansuoti ar buvo nustatyti kokie nors labai maži limitai, kad rinkėjas gali finansuoti politinę partiją, aukoti jai, deja, yra labai lengvai apeinami ir netgi (ataskaitoje tai yra pažymėta) tampa dar didesniu būdu susieti jau išrinktą kandidatą su tų aukų davėjais. Taigi jie tampa netgi savo priešingybe. Todėl dabar populiariausia priemonė – tai rinkimų finansavimo skaidrumo užtikrinimas, kad rinkėjams būtų skelbiamos ataskaitos apie surinktas lėšas, apie tai, kaip jos yra panaudojamos, kam jos panaudojamos. Antras būdas, jūs labai teisingai pasakėte, kai kurios valstybės jį taiko, – rinkimų lėšų mažinimas. Tai dažniausiai yra nustatoma Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje, t.y. Anglijoje, kad negali imti informacinės priemonės, būtent televizijos, iš kandidatų pinigų. Tai yra pačios didžiausios sumos. Ir pas mus jos sudaro beveik 2/3 kandidatų išlaidų. Televizijos kompanijos, taip pat ir privačios, privalo nemokamai transliuoti televizijos laidas ir padalyti tą televizijos laiką vienodai visiems kandidatams. Arba griežtai vienodai, arba pagal vadinamąjį proporcinį lygiateisiškumo principą, kai kandidatai laiką gauna pagal partijų anksčiau gautus balsus ar mandatus, arba netgi naudojamos sociologinės apklausos, pavyzdžiui, Švedijoje. Bet, tiesa, ten kitu atveju.

Tokie dalykai labai sumažina rinkimų išlaidas, kandidatams, partijos jau neįmanoma pritraukti labai daug reikalingų pinigų, bet tai velniškai nepatinka, aš suprantu, pagrįstai nepatinka televizijų kanalų savininkams. Jie negauna tam tikros pelno dalies ir netenka tam tikro populiarumo, kadangi ne visi kandidatai yra rinkėjams įdomūs arba jie iš tikrųjų atbaido rinkėjus nuo televizijos laidų žiūrėjimo.

Manyčiau, kad mes dabar rengiame įstatymo pataisas, rytoj darbo grupė turėtų svarstyti, numatoma daug įvairių priemonių, tikiuosi, kad darbo grupė atsižvelgs ir į šias pastabas. Iš esmės turėtų būti parengtas naujas Politinių kampanijų finansavimo kontrolės įstatymas. Turiu pasakyti, kad seniai yra dedamos pastangos jį parengti, darbo grupė naujai redakcijai parengti buvo sudaryta dar 2001 metais. Ji buvo sudaryta Vyriausybės siūlymu ir jai vadovavo Teisingumo ministerija. Tas įstatymo projektas parengtas, bet, jeigu žiūrėsime pagal šiandienines aktualijas, tai šis įstatymo projektas yra nepakankamas. Yra rengiamas naujas. Ačiū.

PIRMININKAS. Klausia V.Popovas. Nematau. V.Žalnerauskas.

V.ŽALNERAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Pone pranešėjau, žiūrėjau praėjusių savivaldybių tarybų rinkimų partijų finansines ataskaitas ir radau rebusą „Kitos lėšos“. Daugelis partijų išleido kelis ar keliolika litų, o kai kurios labai stambias sumas. Kas galėtų slėptis po tuo nekaltu pavadinimu „Kitos lėšos“?

Z.VAIGAUSKAS. Tai yra susitikimų lėšos, patalpų nuoma, transporto nuoma. Kitos lėšos nesudaro ypač didelės sumos, kiek aš prisimenu. Galbūt lėšos yra nepakankamai atskleidžiamos. Metų ataskaitose teikiama kiekvienos partijos sąskaita, piniginiai pavedimai konkrečiu atveju. Ten yra nurodoma televizijos, kompanijos, patalpų nuoma, benzinas ir panašiai. Iš tų pavedimų galima nustatyti. Aš kalbu apie išlaidas. Pajamos yra aukos, paaukotos kandidatams, partijos rinkimų kampanijos aukos. Išlaidos yra televizijai, agitacijai, patalpų išlaikymui ir kitos lėšos. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, klausimas ir atsakymas. Atsiprašau, čia nėra diskusijos.

Z.VAIGAUSKAS. Kiekvienas aukotojas yra nurodomas atskira eilute.

PIRMININKAS. Klausia A.Gricius.

A.GRICIUS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis komisijos pirmininke, turbūt ne paslaptis, kad mūsų mentalitete tam tikra prasme yra sovietinio mentaliteto palikimo. Tai, kas vyksta postsovietinėje erdvėje, turiu omeny, įskaitant ir Rusiją, ypač paskutinius rinkimus Rusijoje, kurie gavo gana prieštaringus vertinimus iš tarptautinių organizacijų… Ten buvo gana griežtų kalbų, kad finansiniai valdžios resursai per valdžios struktūras, neteisėta Prezidento parama vienai partijai, noriu pabrėžti, neteisėta parama vienai partijai, ką Vladimiras Putinas darė „Edynaja Rosija“ atžvilgiu… Ar jūs nematote tam tikrų sąsajų tarp procesų, vykstančių čia, Lietuvoje, ir rinkimų kampanijos Rusijoje? Mano klausimas dar konkretesnis, kad jums būtų lengviau atsakyti. Kaip jūs vertinate rinkimus, tą informaciją, kurią jūs turite apie rinkimus, nes Višniakovas sako, kad viskas buvo OK, kaip sako amerikiečiai, o užsienyje sako, kad ten buvo labai daug negražių dalykų? Ačiū.

Z.VAIGAUSKAS. Dėkoju.

PIRMININKAS. Prašome, pranešėjau, atsakyti.

Z.VAIGAUSKAS. Klausimas labai įdomus. Labai atsiprašau, kad negalėsiu trumpai atsakyti. Čia yra kalbama apie Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos pirminę ataskaitą apie rinkimų stebėjimą Rusijoje. Ten yra labai išgirta Vyriausioji rinkimų komisija, ponas Višniakovas ir jo struktūros, labai išpeiktas spaudos varžymas ir tai, kad Rusijos Vyriausybė arba, tiksliau sakyčiau, Prezidento administracijos atstovai arba jo šalininkai pernelyg pasinaudojo informacijos priemonėmis. Pasakyčiau, kad mums irgi aktuali ta neigiama patirtis tuo, kad Rusijoje, mano supratimu, buvo perdėtas rūpinimasis tuo, jog partijų rinkimų kampanija būtų finansuojama iš žinomų šaltinių ir panašiai. Žiniasklaidai buvo uždrausta bet kokia rinkimų agitacija, jeigu nėra nurodomi tos rinkimų agitacijos šaltiniai. Iš esmės buvo privesta iki to, kad tokiu atveju, jeigu nenurodomi šaltiniai, negali būti jokios agitacijos. Pasinaudojant šiuo draudimu, valdžios partija ir valdžiai prijaučiančios struktūros pasirūpino, kad valdžią paremiančios agitacijos būtų daugiausia. Įdomus pavyzdys tuo, kad stengiantis išspręsti vieną klausimą buvo daroma kitokia žala, ir gana didelė žala, demokratiniams principams, nes Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos stebėtojai nurodė, kad dėl tokių perlenkimų buvo mažas rinkėjų aktyvumas, perdėtas valdžios resursų panaudojimas ir kitos negerovės. Buvo pažeidžiami ir kiti principai. Manyčiau, šiuo atveju Rusijos patirtis ir informacija, kurią teikia tarptautinės organizacijos, mums yra labai aktualu, kad mes nepersistengtume su Politinių partijų finansavimo kontrolės įstatymu, lyg ir spręsdami, kad litai kampanijai būtų labai teisingai panaudojami, nesuvaržytume žmogaus teisių arba nepasiektume kokio nors abejingumo rinkimų kampanijai, negalimumo informuoti apie partijų kandidatus. Pavyzdys yra labai pamokantis. Atsiprašau, kad negaliu trumpai atsakyti, nes šiuo atveju yra gana prieštaringa situacija.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimas yra sudėtingas ir atsakymas gali būti ilgesnis. Klausia Seimo narys A.Poplavski.

A.POPLAVSKI. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, man kelia nerimą kai kurios balsavimo apylinkės, kuriose yra itin didelis procentas balsuojančių paštu. Metai iš metų kartojasi ta pati situacija, kai tose apygardose arba apylinkėse staiga pradeda sirgti žmonės. Tiesiog būna epidemijos. Kai kuriose apylinkėse daugiau nei 50% balsuoja paštu. Man tai kelia nerimą, nes manau, kad mes gyvename demokratiškoje valstybėje ir kad mūsų rinkimai yra demokratiški ir teisingi. Ar nemanote, kad reikėtų paanalizuoti rinkimų rezultatus, kad į savivaldybes ir į Seimą būtų renkami žmonės, kurie žaidžia sąžiningus žaidimus, o ne tie žmonės, kurių piniginės yra storesnės.

Z.VAIGAUSKAS. Dėkoju. Šis klausimas, deja, yra su dviem atsakymais. Mes iš tikrųjų turime tokių vietovių Varėnoje, Ignalinoje, kur yra miškingos apylinkės ir kur rinkėjai tradiciškai balsuoja paštu. Tai gal yra ir neblogai. Bet turime kitas teritorijas, kuriose vietos valdžia stengiasi tuos rinkėjus atvežti į rinkimų apylinkes. Savivaldybių rinkimuose tai yra labai aktualu, nes savivaldybių rinkimuose reitingai, pasirodo, atskiriems kandidatams yra gana svarbūs. Tie kandidatai netgi eina prieš savo partijos kandidatų sąrašą ir taip rinkėjai yra papirkinėjami, bandoma pasiekti didesnio rinkėjų aktyvumo, kad jie balsuotų. Manau, turėtų veikti vienas konkretus stebėtojų institutas, mūsų komisijos sudaromos iš įvairių narių ir visiems reikėtų būti gana budriems, kad tokiems faktams užkirstume kelią. Kita vertus, mes turime gana didelį skaičių senyvo amžiaus žmonių, kurie nevaikšto, serga, kuriais iš tikrųjų reikėtų pasirūpinti, kad jiems būtų sudaromos sąlygos balsuoti paštu namuose. Sakyčiau, tai toks klausimas, į kurį mes turėtume kreipti daug dėmesio, tą ir stengiamės daryti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, kaip informavo pranešėjas, ataskaita jums visiems išdalyta. Dabar mes turėtume nuspręsti, kad šią ataskaitą išnagrinėtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir pateiktų išvadą. Nežinau, gal būtų galima sulaukti išvados pratęstoje sesijoje. Nematau Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko. Gal galėtų pasakyti jo pavaduotojai, ar užtektų jums laiko išnagrinėti šią ataskaitą. Ar yra kas iš Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, pavaduotojai ar kiti įgalioti asmenys? Ar užtektų jums laiko išnagrinėti Vyriausiosios rinkimų komisijos ataskaitą iki mūsų pratęstos sesijos pabaigos? Užtektų. Dėkoju. Priimame tokį sprendimą, kad po pateikimo pritarta. Nutarimą Seimui parengs Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas iki pratęstos rudens sesijos darbo pabaigos. Dėkoju, kolegos.

Galėtume imtis kito darbotvarkės klausimo. Nematau salėje pranešėjų. Gal pamėginkime užsiregistruoti, kolegos, kiek mūsų yra salėje, per tą laiką galbūt ateis.

Užsiregistravo 27 Seimo nariai. Turime keletą minučių laiko. Nežinau, ministrai žada tuoj atvykti. Kaip matote, dar yra darbotvarkės 6, 7, 8, 9, 10 klausimai, kurių pranešėjai yra ministrai arba jų įgalioti atstovai. Seimo narių pareiškimų šiandien kaip tyčia taip pat neturime. (Balsai salėje) Jau yra. Ačiū Dievui, jau turime.

Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Ministrų Kabineto sutarties dėl bendradarbiavimo bei abipusės pagalbos ekstremalių situacijų prevencijos srityje ir likviduojant jų padarinius ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-3096 (pateikimas)

Imamės darbotvarkės 9 klausimo – Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Ministrų Kabineto sutarties dėl bendradarbiavimo bei abipusės pagalbos ekstremalių situacijų prevencijos srityje ir likviduojant jų padarinius ratifikavimo įstatymo projekto. Pranešėjas – Krašto apsaugos viceministras Jonas Gečas. Prašom.

J.GEČAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šiuo metu Lietuva analogiškas sutartis yra pasirašiusi iš esmės su visomis kaimynėmis ir greta esančiomis šalimis – Vokietija, Lenkija, Latvija, Vengrija ir kitomis. Birželio 5 d. krašto apsaugos ministras, įgaliotas Vyriausybės, tokią sutartį Kijeve pasirašė su Ukrainos Ministrų Kabinetu. Sutarties esmė yra bendradarbiavimas bei abipusė pagalba ekstremalių situacijų prevencijos ir likvidavimo srityje. Kokie esminiai dalykai yra numatyti šioje srityje?

Pirma – informacijos rinkimas ir pasikeitimas; antra – taikymas supaprastintų vykimų esant prašymui į nelaimės vietą vykti per sieną; trečia – pagalbos suteikiančiai šaliai priimti sprendimus, kokia pagalba naudotis. Ši sutartis, mūsų supratimu, yra naudinga abiem valstybėms, tuo labiau kad mūsų civilinės saugos techninės galimybės nėra tokios didelės, kad iškilus rimtoms problemoms mes jas galėtume vieni likviduoti. Prašytume pritarti šios sutarties ratifikavimui.

PIRMININKAS. Dėkoju, pranešėjau. Gerbiamieji kolegos, niekas nenori paklausti. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Ministrų Kabineto sutarties dėl bendradarbiavimo bei abipusės pagalbos ekstremalių situacijų prevencijos srityje ir likviduojant jų padarinius ratifikavimo įstatymo projektui? Bendru sutarimu po pateikimo pritariame. Taip. Kolegos, pagrindinis komitetas, gerbiamasis viceministre, turbūt Užsienio reikalų komitetas. Papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. A.Gricius sutinka? Sutinka. Labai ačiū. Siūloma svarstyti sausio 15 dieną. Ačiū, viceministre.

Įstatymo dėl Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų ratifikavimo projektas Nr.IXP-3098ES. Baudžiamojo kodekso 13, 162, 191, 196, 197, 203, 206, 216, 219, 221, 309 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Kodekso papildymo 198¹ ir 198² straipsniais įstatymo projektas Nr.IXP-3077ES. Baudžiamojo proceso kodekso 154 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3078ES (pateikimas)

Dabar kviečiu į tribūną… Neturiu ką kviesti. Kas šiandien per nedrausminga diena? Gerbiamasis ministre, prašome į tribūną. (Balsai salėje) Kviečiu į tribūną teisingumą ministrą Vytautą Markevičių. Eurointegracinis įstatymas – Įstatymo dėl Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų ratifikavimo projektas. Pateikimas. Prašom, gerbiamasis ministre, jums žodis.

V.MARKEVIČIUS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Teikiamas įstatymo dėl Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų ratifikavimo įstatymo projektas. Jeigu dar įmanoma pateikti, gerbiamasis posėdžio pirmininke, ir Baudžiamąjį kodeksą, t.y. lydinčiuosius teisės aktus.

PIRMININKAS. Taip, prašome visus tris. Pateikite iš karto visus tris.

V.MARKEVIČIUS. Gerai, labai ačiū.

PIRMININKAS. Pagrindinį ir du lydinčiuosius. Po to darbotvarkės 7 klausimas – Seimo nutarimo pateikimas. Prašom.

V.MARKEVIČIUS. Truputėlis istorijos. 1995 m. pasirašius Europos Asociacijos sutartį viena pagrindinių krypčių buvo tikrosios narystės Europos Sąjungoje siekimas, kuris atrodo netoli. Vienas iš integracinių dalykų yra įvairių prisiimtų įsipareigojimų vykdymas ir valstybės indėlis formuojant ir įgyvendinant aktualias programas tam tikslui pasiekti. Ši konvencija yra priskiriama prie vienų iš pagrindinių tarptautinių dokumentų, skirtų kovai su organizuotu nusikalstamumu. Kaip žinote, dar 2001 m. Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo konvenciją, pasirašytą 2000 m. Palerme, prieš organizuotą nusikalstamumą. Tai yra tolesnis tęsinys. Pridedamoje konvencijoje jūs matote, kad valstybės įsipareigoja kriminalizuoti konvencijoje numatytas veikas, nustatyti juridinę asmenų atsakomybę. Esmė yra ta, kad kriminalizuojamos tos veikos, nustatoma atsakomybės forma už atskirus nusikaltimus, kad būtų efektyviai kovojama su modernių technologijų pagalba daromais nusikaltimais.

Mūsų dabartiniame teisės akte, t.y. Baudžiamajame kodekse, yra veikos informatikai… nacionaliniu lygiu dabar kriminalizuotos Baudžiamojo kodekso 196, 197, 198 straipsniuose. Atlikusi šių kodekso straipsnių ir Konvencijos analizę ministerija ir Vyriausybė priėjo prie išvados, kad reikėtų pakeisti kai kuriuos straipsnius dėl to, kaip minėjau, kad teikiami tam tikrų Baudžiamojo kodekso straipsnių pakeitimai, kartu ir mano paminėtų 196, 197 ir kitų su tuo susijusių straipsnių pakeitimai, kuriuos priėmus Seimui ir ratifikavus konvenciją, atitiktų konvencijos 2–13 straipsnių nuostatas. Yra numatyta institucija, kuri užtikrintų konvencijos įgyvendinimą ir bendradarbiavimą su kitomis valstybėmis – tai Lietuvos kriminalinės policijos biuras. Konvencijos 35 straipsnyje yra numatyta, kad toms funkcijoms atlikti turi būti paskirta institucija. Specialią techninę įrangą turi Valstybės saugumo departamentas ir dar turės papildomai įsigyti kitais metais, jeigu pasirašys Respublikos Prezidentas. Biudžete numatytos lėšos, kurių papildomai reikės tam darbui atlikti. Tiek dėl konvencijos.

Su tuo susiję teisės aktai – Baudžiamojo kodekso mano minėti tam tikri straipsniai. Aš galbūt pakomentuosiu tik Teisės departamento pastabas. Dėl juridinės technikos Baudžiamajam kodeksui, kurį mes siūlome pakeisti. Siūloma nustatyti juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę dėl BK 309 straipsnio 3 dalyje numatytų baudžiamųjų nusižengimų. Mūsų nuomone, galbūt Teisės departamento specialistai arba kiti pateiks kitokių argumentų ir svarstydami konkrečiame komitete prieisime prie kitos nuomonės. Bet nebūtina padaryti, kad dėl to, kad ratifikuodama konvenciją Lietuvos Respublikos numato padaryti išlygą, kad vaikų pornografijos įsigijimui ir laikymui nelaiko nusikaltimu… Baudžiamajame kodekse tai numatyta kaip baudžiamasis nusižengimas, todėl šiai veikai netaikomi konvencijoje numatyti reikalavimai, t.y. dėl sankcijų griežtumo, dėl ekstradicijos, dėl juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgdami į tai, kad juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė yra išimtinė pagal mūsų dabar galiojantį Baudžiamąjį kodeksą, tai yra taikoma ne dėl kiekvienos Baudžiamajame kodekse numatytos veikos, projekto autoriai, šiuo atveju Teisingumo ministerija, ir pasiūlė numatyti atsakomybę tik dėl pačios pavojingiausios veikos, t.y. nusikaltimo, o ne baudžiamojo nusižengimo. Analogiškai yra ir kai kuriuose kituose Baudžiamojo kodekso straipsniuose, pavyzdžiui, 182, 183.

Kita Teisės departamento esminė pastaba yra dėl Baudžiamojo proceso kodekso siūlomų pakeitimų, t.y. dėl įstatymų nuostatų atitikties proporcingumo principui. Mano požiūriu, kiek spėjau atkreipti dėmesį, pastaba iš esmės yra priimtina, bet įstatymų leidėjas nebūtų visiškai nuoseklus, nes Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnyje yra numatytas dar platesnis nusikalstamų veikų ratas, dėl kurių gali būti taikoma telekomunikacijų tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio kontrolė. Jeigu parlamentas norėtų kitaip, reikėtų keisti mano minėtą įstatymą, t.y. Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnį. O šiaip tai iš tikrųjų yra sudėtinga nubrėžti ribą, kokias veikas tiriant yra galima telekomunikacijų kontrolė, o kada ne. Pažymėčiau ir tai, kad siūloma nuostata yra siejama su nusikalstamomis veikomis, kurias tirti naudojant telekomunikacijų kontrolę, neretai tampa iš esmės neįmanoma, pavyzdžiui, ką aš ir minėjau apie konvenciją, kad tai yra tiesioginiai elektroniniai nusikaltimai arba pornografijos platinimas per kompiuterines sistemas ir panašūs dalykai. O jeigu taip, kaip siūlo Teisės departamentas, tai nepritarus Baudžiamojo proceso kodekso 154 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, reikėtų keisti įstatymo dėl Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų ratifikavimo projektą, jame numatant Lietuvos Respublikos išlygą pagal atitinkamos konvencijos 41 ir 14 straipsnius.

Tokie komentarai dėl Teisės departamento išvadų. Kaip aš sakiau, mes pasiryžę nagrinėjant komitete apie tai padiskutuoti ir prireikus galbūt keisti kai kuriuos teisės aktus, bet tokia yra Vyriausybės teikiama nuomonė. Taigi dėkui už kantrų dėmesį. Aš papiktnaudžiavau ilgiau todėl, kad pabandžiau pateikti tris teisės aktus iš karto. Prašyčiau po pateikimo pradėti svarstymą. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre, jūs labai išsamiai pateikėte ir atsakėte į Teisės departamento iškeltas abejones, taip pat pasiūlėte, kad būtų galima diskutuoti toliau svarstant dėl tų abejonių ir išklausyti motyvus. Taigi, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, šie trys eurointegraciniai įstatymai yra pateikti, norinčių paklausti užsiregistravusių nėra, ar galėtume pirmajam įstatymo dėl Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų ratifikavimo projektui pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Kolegos, bus proga. Taigi, kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? Negalime. Prašom registruotis ir balsuojame. Kas manote, kad galima pritarti bendru sutarimu, balsuojate už, o kas manote, kad iš viso negalima pritarti, tik registruokitės.

Kolegos, registracija ir balsavimas vyksta labai intensyviai. Taigi, kolegos, 31 balsavus už, 1 – prieš, ir 3 susilaikius, užsiregistravus 40 Seimo narių, po pateikimo šiam įstatymui yra pritarta. Taigi pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas, papildomi: Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Biudžeto ir finansų komitetas ir turbūt Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Taip? Gerai, kolegos, sutariame. Taip pat Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Keturi komitetai papildomi. Sutariame. Kolegos, dėmesio! Šį klausimą svarstysime gruodžio 22 dieną. Turite labai operatyviai apsvarstyti, kad visus kartu pateiktume, nes tada būtų galima priimti.

Taip pat, kolegos, Baudžiamojo kodekso daugelio straipsnių papildymo projektas. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Svarstymo data – gruodžio 22 diena. Ir Baudžiamojo proceso kodekso 154… ar čia gali būti bendras sutarimas? Bendras sutarimas yra. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto, papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir svarstymo data ta pati – gruodžio 22 diena. Ačiū, ministre.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr.IXP-3100 (pateikimas)

7 darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo“ pakeitimo projektas. Pateikimas. Prašom, ministre.

V.MARKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, ką tik, gruodžio 10 d., pasirašius Jungtinių Tautų konvenciją prieš korupciją, kuri kada nors bus pateikta Seimui ratifikuoti, lyg ir nesinorėtų pateikti tokio teisės akto, bet, deja, Vyriausybė yra priversta tą padaryti, nes nepavyko ne dėl darbo grupės, kuri buvo sudaryta 2000 m. gruodžio mėnesį, kaltės, ne kaltės, bet iš dalies turbūt ir taip, kaltės, ji padarė savo darbą laiku ir praeitų metų gruodžio mėnesį, kaip ir buvo numatyta, pateikė Lietuvos Respublikos Prezidentui teisėkūros metmenis… Bet buvęs Lietuvos Respublikos Prezidentas gal nesuspėjo pateikti Seimui, dėl to kreipėmės į dabartinį Prezidentą, bet ir jis nepateikė, todėl kreipėmės į darbo grupę (aš kalbu darbo grupės vardu), kreipėmės į Seimo valdybą prašydami, kad būtų pateikti teisėkūros metmenys. Seimo Pirmininkas teisėkūros tobulinimo metmenis pateikė šiais metais. Įgyvendinimas būtų įvykęs maždaug laiku, t.y. apie balandžio – gegužės mėnesį, ir dėl tos priežasties negalime įgyvendinti 1.1 punkto nuostatos, kuri yra numatyta praeitų metų sausio 17 dieną atitinkamu nutarimu patvirtintoje Nacionalinės kovos su korupcija programoje. Ir prašome… šio nutarimo pakeitimo esmė yra ta, kad visus tuos teisės aktus ir dokumentus, ir darbus, kurie turi būti padaryti šioje srityje, įgyvendintume per 6 mėnesius nuo teisėkūros tobulinimo metmenų Seime patvirtinimo. Tas iš išlyginamojo varianto jums labai gerai matyti. Mes prognozavome, kad parlamente šis teisės aktas bus priimtas š.m. pirmame ketvirtyje, ir būtų galima maždaug per pusę metų visa tai įgyvendinti, bet parlamentui nepritarus teisėkūros tobulinimo metmenims, t.y. teisės aktų leidybos, deja, šiandien negalime įgyvendinti ir tų kitų numatytų programoje darbų. Todėl, pasinaudodamas proga, prašau pritarti ne tik šiam iš prievolės teikiamam teisės aktui, kad būtų nukeltas įgyvendinimas, mano supratimu, kaip teisingumo ministrui tikrai svarbių priemonių, bet, manau, svarbių ir parlamentui, kaip įstatymų leidybos organui, taip pat paprašyti, kad teisėkūros tobulinimo metmenys būtų toliau svarstomi Lietuvos Respublikos parlamente. O dėl šio nutarimo, be jokios abejonės, prašau pritarimo. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame, ministre. Taip pat norinčių paklausti jūsų užsiregistravusių nematau. Ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Galime. Pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomą – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstymo data – gruodžio 22 diena. Čia pat. Iš esmės nedaug laiko, bet, manau, kad komitetai sugebės tai padaryti.

Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos ir Gruzijos sutarties dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-3097 (pateikimas)

Ačiū, ministre. Dabar kviečiu į tribūną Vitą Vasiliauską pateikti Lietuvos Respublikos ir Gruzijos sutarties dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos ratifikavimo įstatymo projektą. Prašome, viceministre, jums žodis.

V.Vasiliauskas. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė siūlo ratifikuoti Lietuvos Respublikos ir Gruzijos tarptautinę sutartį dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos. Sutartis yra sudaryta, tiksliau, parafuota, prieš dvejus metus, praėjusių metų gegužę, o pasirašyta šių metų rugsėjo 22 dieną Tbilisyje. Sutartis yra parengta pagal OICD modelį. Tai tipinė sutartis, kuri Lietuvos Respublikos dabar yra taikoma su daugiau kaip 30 valstybių. Ši sutartis įsigaliotų kitais metais nuo ratifikavimo dokumentų pasikeitimo. Jeigu ratifikavimo dokumentais būtų pasikeista jau kitais metais, tai įsigaliotų nuo 2005 metų sausio 1 dienos. Tai, kaip minėjau, tipinė sutartis, kurių mes jau turime apie 30. Prašytume pritarti šios sutarties ratifikavimui.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūs pateikėte projektą. Norinčių paklausti nėra. Kolegos, gal galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Užsienio reikalų komitetas. Svarstymo data – sausio 15 diena. Tinka? Tinka. Tvarka.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 51, 224, 242, 259¹ straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 51¹⁴, 51¹⁵, 51¹⁷, 89¹ straipsniais įstatymo projektas Nr.IXP-3105ES (pateikimas)

Dabar kviečiu į tribūną aplinkos viceministrą Albertą Vasiliauską pateikti Administracinių teisės pažeidimų kodekso daugelio straipsnių pakeitimus. Tai yra eurointegracinis įstatymas. Prašome, viceministre, jums žodis.

A.Vasiliauskas. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51, 224, 242 ir 259¹straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 51¹⁴, 51¹⁵, 51¹⁶, 51¹⁷, 89¹ straipsniais įstatymo projektą. 2002 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Seime buvo priimtas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas. Šis įstatymas įsigaliojo 2003 m. sausio 1 d., tačiau kol kas jokie teisės aktai nenumato atsakomybės už veikas, kuriomis pažeidžiamos minėto įstatymo nuostatos.

Atsižvelgiant į tai, siūloma keisti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51 straipsnį, bei kodeksas papildomas 51¹⁴, 51¹⁵, 51¹⁷ straipsniais. Taip pat 1995 m. rugpjūčio 14 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimas, kuriuo buvo patvirtinti pramoninių avarijų prevencijos likvidavimo ir tyrimo nuostatai. Tai buvo susiję su (…) padangų deginimu. Iki šiol Administracinių teisės pažeidimų kodekse nebuvo numatyta atsakomybė už teisės aktų, reglamentuojančių pramoninių avarijų prevenciją bei likvidavimo nuostatų pažeidimus.

Atsižvelgiant į tai, kodeksas papildomas 51¹⁶ straipsniu. Taip pat ATPK papildomas 89¹ straipsniu, reglamentuojančiu genetiškai modifikuotų organizmų naudojimo nuostatų pažeidimus. Šis straipsnis nustato atsakomybę už neteisėtą genetiškai modifikuotų organizmų naudojimą ir disponavimą jais.

224, 242 ir 259¹ straipsnių pakeitimai susiję su pareigūnų bei institucijų, turinčių teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus už pažeidimus, kurių sudėtimis papildomas ATPK… bei bylų žinybingumu. Siūlau Seimui priimti šį įstatymo projektą svarstyti.

PIRMININKAS. Dėkui, viceministre. Kadangi niekas nenori jūsų paklausti, tai, kolegos, gal galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Pritarta. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 22 dieną. Labai trumpas terminas, bet gal komitetai susitvarkys. Gerai, kolegos, svarstymo data – gruodžio 22 d. Po pateikimo pritarta.

Seimo nutarimo „Dėl 2004 metų paskelbimo Vaikų sveikatos metais“ projektas Nr.IXP-3109 (pateikimas)

Imamės kito – 11 darbotvarkės klausimo – Seimo nutarimo „Dėl 2004 metų paskelbimo Vaikų sveikatos metais“. Šį projektą pateikti kviečiu į tribūną sveikatos apsaugos viceministrą Gediminą Černiauską. Prašome, pranešėjau, jums žodis.

G.Černiauskas. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybės pavedimu teikiu Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo“Dėl 2004 metų paskelbimo Vaikų sveikatos metais“ projektą. Labai trumpas projektas: paskelbti 2004 metus Vaikų sveikatos metais. Šiuo atveju būtų du motyvai. Deja, vaikų sveikata kol kas negerėja, yra netgi tam tikrų degradacijos pavyzdžių, ypač kalbant apie mokyklose besimokančius vaikus ir jaunimą. Taip pat yra ir tam tikros tarptautinės aplinkybės. Kitais metais Budapešte Europos Sąjungos ministrai kaip tik svarstys deklaraciją vaikų aplinkos ir sveikatos klausimais. Ji vadinasi „Ateitis mūsų vaikams“. Tai tiek norėjau.

PIRMININKAS. Dėkoju, viceministre. Jūsų klausia Seimo narys A.Rimas. Prašom.

A.RIMAS. Gerbiamasis viceministre, kaip jūs manote, ar nutarimo nereikėtų papildyti ir rekomenduoti Lietuvos Respublikos Vyriausybei sudaryti tiems metams skirtą programą? Nes kitaip be programos tik deklaruojama, kad tie metai. Jeigu programa priimtina (…), tai susiję ir su tam tikromis lėšomis.

G.Černiauskas. Dėkui už klausimą. Tikrai tai yra Seimo narių teisė papildyti, bet principinis noras iš tikro buvo atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad vaikai yra verti paramos, o šiaip kitais metais jūs patvirtinote biudžetą ir yra numatyti tam tikri pinigai sveikatai, taip pat ir vaikų sveikatai. Be abejo, bent jau ministerijai būtų malonu, jeigu nutarimas būtų „stipresnis“.

PIRMININKAS. Dėkui, kolegos. Viceministras atsakė į klausimus. Ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Čia, kolegos, yra vienas niuansas. Norėčiau pasitarti. Panašų teikimą siūlė Seimo narys E.Masiulis dėl 2004 metų paskelbimo Švietimo per sportą metais Lietuvoje. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė šį klausimą. Kadangi čia minimos mokyklos, gal iš tikrųjų mes galėtume padaryti taip, kad pagrindinis komitetas būtų Sveikatos reikalų komitetas, o papildomai galėtų apsvarstyti ne tik Šeimos ir vaiko reikalų komisija, bet ir Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Kadangi ir vienu, ir kitu atveju vaikai ir mokykla tampriai siejasi, o ir sporto metai, ir sveikatos metai būtų tarsi panašus objektas. Jūs sutiktumėte taip? Ačiū. Prieštaraujančių nematau. Taigi pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas, papildomi – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ir Šeimos ir vaiko reikalų komisija. Taip pat siūloma svarstyti gruodžio 22 dieną. Kolegos, data čia pat. Todėl atkreipiu komiteto dėmesį, kad tie darbai būtų įtraukti į kitos savaitės darbotvarkę. Ačiū viceministrui.

Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 2, 6¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3102ES (pateikimas)

Dabar į tribūną kviečiame vidaus reikalų viceministrą poną Zigmantą Kazakevičių. Jis pateiks kompleksinius klausimus – pirmiausia 2-12 darbotvarkės eurointegracinį klausimą dėl gyvūnų globos. Prašome, viceministre, į tribūną. Viceministre, jeigu nieko prieš, jūs pasiruoškite visiems trims klausimams. Dabar Gyvūnų globos eurointegracinis, po to kompleksinis Civilinės saugos ir po to eurointegracinis dėl Lietuvos ir Europos policijos biuro bendradarbiavimo. Prašome. Dėl gyvūnų globos.

Z.Kazakevičius. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybės pavedimu leiskite pateikti Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 2, 6¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Teikiamo įstatymo projekto tikslas – įtvirtinti nuostatą, kad visi agresyvūs šunys Lietuvos Respublikoje privalo būti ženklinami. Šį projektą būtina priimti, nes agresyvių šunų ženklinimas sudarys sąlygas atpažinti, identifikuoti ne tik agresyvų šunį, bet ir jo savininką, palengvins agresyvių šunų registravimą ir jų skaičiaus kontrolę. Taip pat padidės galimybė agresyvių šunų savininkus patraukti atsakomybėn už jų augintinių padarytą žalą.

Įsigaliojus teikiamam projektui, visi agresyvūs šunys turės būti paženklinti, o tai padidins jų savininkų atsakomybę už savo augintinius, nes, tokiam agresyviam šuniui padarius žalą, bus nesunku nustatyti ir patraukti atsakomybėn jo savininką. Tas padidins galimybę kompensuoti nukentėjusiam asmeniui patirtus nuostolius.

Priėmus šį įstatymą reikės parengti ir patvirtinti agresyvių šunų ir jų savininkų tapatybės nustatymo taisykles, patikslinti agresyvių šunų paėmimo ir realizavimo taisykles, agresyvių šunų registravimo taisykles ir agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisykles. Europos Sąjungos teisė nereglamentuoja projekto nuostatos šiuo klausimu. Projektui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės, todėl prašau pritarti šiam įstatymo projektui ir pradėti jo svarstymo procedūrą.

PIRMININKAS. Dėkoju, viceministre. Klausia Seimo narys A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Visų pirma aš ne visai suprantu, kodėl jūsų ministerija pristato šį klausimą, o ne Aplinkos ministerija. Antras dalykas, kaip nustatysite, kad šuo agresyvus. Kiekvienas šuo, kiek aš žinau, gal išskyrus mažą šunytį, iš prigimties yra agresyvus, nes tai plėšrūnas. Kaip bus graduojami tie šunys, nes aš iš projekto to nematau. Ar bus kokie metodiniai nurodymai, ar kas? Ir ar mes labai neapsunkinsime žmonėms viso to dalyko? Ačiū.

Z.B.Kazakevičius. Vyriausybė šią įstatymo pataisą pavedė pateikti Vidaus reikalų ministerijai. Kurių veislių šunis reikės registruoti, ženklinti, nustatys priimti įstatymo lydimieji aktai. Šiuo metu daug savivaldybių priėmė savo sprendimus, kuriais reglamentuoja šunų laikymą. Čia stengiamasi įteisinti agresyvių šunų, nustačius jų veisles, visų pirma kovinių šunų, ženklinimą, kad galėtume, atsitikus nelaimei (jūs žinote, kiek vaikučių šiais metais buvo apkandžiota), nustatyti ne tik tą šunį, kuris apkandžiojo, bet ir jo šeimininką ir imtis tam tikrų administracinių, o jeigu reikia, ir baudžiamųjų priemonių.

PIRMININKAS. Dėkoju, viceministre.

Z.B.Kazakevičius. O įstatymo lydimieji aktai tą įteisina.

PIRMININKAS. Atsakėte į klausimą. Iš tikro klausimas yra aktualus. Dabar turbūt sutarsime, kad bendru sutarimu galėtume pritarti po pateikimo? Galime. Dėkoju, kolegos. Pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. (Balsai salėje) Kaip? Dar siūlote Sveikatos reikalų komitetą. Kolegos, Kaimo reikalų komitetas paprašė Seniūnų sueigoje, ir tai logiška, nes čia yra Gyvūnų globos įstatymas, ne tik šunų, apskritai kitos problemos. Taigi dėl Aplinkos apsaugos komiteto turbūt neprieštaraujate. Papildomi bus Kaimo reikalų komitetas, Sveikatos reikalų komitetas. Užtenka? Dėkui, kolegos. Svarstymo data – sausio 15 diena. Dėkui.

Civilinės saugos įstatymo 2, 3, 6, 7, 9, 10, 12, 13, 14, 15, 19, 20, 21, 22, 25, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 38, 39 ir 42 straipsnių, aštuntojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 27 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 30¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-3111. Vidaus tarnybos statuto 4 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3112. Branduolinės energijos įstatymo 20, 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3113. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo 2, 10, 14 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3114. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 22 straipsnio pakeitimo Nr.IXP-3115. Įstatymo dėl 1992 metų konvencijos dėl tarpvalstybinio pramoninių avarijų poveikio ratifikavimo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3116 (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka)

Dabar imsimės kompleksinio darbotvarkės klausimo. Šeši įstatymų projektai. Viceministre, juos visus ir pristatykite, kad nereikėtų atskirai nagrinėti. Šiuo atveju po pateikimo Vyriausybė siūlys, kad šie projektai būtų svarstomi skubos tvarka. Taigi, viceministre, jums teks paaiškinti, kodėl siūloma skubos tvarka. Prašome. Civilinės saugos įstatymo, Vidaus tarnybos statuto, Branduolinės energijos įstatymo, Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo, Darbuotojų saugos, Įstatymo dėl 1992 metų konvencijos projektai. Prašom, viceministre.

Z.B.Kazakevičius. Gerbiamasis pirmininke, kadangi jūs juos visus jau išvardijote, leiskite man jų neskaityti. Noriu paaiškinti, kad teikiamų projektų tikslas – įgyvendinant Vyriausybės programos dėl vienos civilinės saugos ir gelbėjimo institucijos sukūrimo šalyje nuostatas, parengti teisės aktų pakeitimus, būtinus Civilinės saugos departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pavaldumą perduodant Vidaus reikalų ministerijai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio planavimo komitetas šių metų spalio 30 dieną priėmė sprendimą dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Civilinės saugos departamento prie Krašto apsaugos ministerijos sujungimo. Šį sujungimą numatyta atlikti dviem etapais.

Pirmu etapu nuspręsta pakeisti Civilinės saugos departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pavaldumą ir jį perduoti Vidaus reikalų ministerijai. Tai turėtų būti atlikta nuo kitų metų balandžio 1 dienos. O antruoju etapu, 2005 metais, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos ir Civilinės saugos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos numatyta sujungti į vieną juridinį vienetą ir spręsti klausimus, susijusius su krizių valdymo sistemos tobulinimu.

Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte pakeistas Civilinės saugos departamento pavaldumas. Jis papildytas materialinių išteklių ir bendrosios bei specialiosios paskirties formuočių telkimo, gelbėjimo ir padarinių likvidavimo darbams atlikti ekstremalių situacijų atvejais nuostatomis. Taip pat patikslinta civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos struktūra, akcentuotos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos funkcijos vadovaujant civilinės saugos operacijoms arba atliekant gelbėjimo ir kitus neatidėliotinus darbus.

Kitų pateiktų įstatymų pakeitimai yra daugiau techninio ir redakcinio pobūdžio. Vidaus tarnybos statuto 4 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte padaryti pakeitimai, susiję su statutinės įstaigos prie Vidaus reikalų ministerijos įsteigimu. Planuojama, kad Civilinės saugos departamentas bus perduotas Vidaus reikalų ministerijai ir taps vidaus tarnybos sudėtine dalimi.

Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo 20, 21 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl 1992 metų konvencijos dėl tarpvalstybinio pramoninių avarijų poveikio ratifikavimo“ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektuose pakeistas Civilinės saugos departamento pavaldumas. Kaip minėjau, pavaldumas iš Krašto apsaugos ministerijos pereina Vidaus reikalų ministerijai.

Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo 10, 14 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte pakeistas Civilinės saugos departamento pavaldumas ir šio įstatymo projekto nuostatos suderintos su šiuo metu galiojančiais Vietos savivaldos įstatymu bei Valstybės tarnybos įstatymu.

Civilinės saugos departamentą prie Krašto apsaugos ministerijos perdavus Vidaus reikalų ministerijai civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pagrindinius uždavinius atliks departamentai. Jie bus vienoje vidaus reikalų sistemoje ir bus atsakingi, atskaitingi vidaus reikalų ministrui. Inkorporavus įstatymus į teisinė bazę, reikės keisti kai kuriuos įstatymų lydimuosius teisės aktus, susijusius su funkcijų perdavimu iš Krašto apsaugos ministerijos pavaldumo Vidaus reikalų ministerijos pavaldumui.

Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės.

O dėl skubos tvarkos. Tai susiję su iš biudžeto skirtomis lėšomis ir finansavimu. Finansavimą reikia perduoti iš Krašto apsaugos ministerijos Vidaus reikalų ministerijai, kad pradėtų veiklą nuo kitų metų pradžios. Prašau pritarti projektams.

PIRMININKAS. Nuo kitų metų pradžios?

Z.B.Kazakevičius. Taip.

PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, kaip matote, pristatyti visi projektai. Dabar dėl kiekvieno atskirai. Pirmiausiai susitarkime. Tiesa, dar nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia V.Rinkevičius. Prašome klausti dėl bet kurio įstatymo, nes mes visus pristatėme. Prašau.

V.RINKEVIČIUS. Gerai. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, norėjau paklausti…

PIRMININKAS. Arčiau mikrofono. Gerai?

V.RINKEVIČIUS. …dėl savivaldybių priešgaisrinių saugos tarnybų. Anksčiau jos priklausė Priešgaisrinės saugos departamentui, bet kadangi jų bazė buvo labai prasta, tos tarnybos buvo labai apleistos, departamentas jų atsikratė ir perdavė savivaldybėms. Savivaldybės jas sutvarkė, investavo pinigus, dabar jos gana neblogos būklės. Todėl dabar departamentas nori jas vėl susigrąžinti, nes ten jau padaryta daug darbų. Ar nebus bandymų ar norų tas savivaldybių priešgaisrinės saugos tarnybas vėl atiduoti departamentui? Tai būtų labai neteisinga.

PIRMININKAS. Prašome atsakyti, viceministre.

Z.B.Kazakevičius. Šie klausimai bus sprendžiami kitame etape, kaip minėjau. Dabar Civilinės saugos departamentas pereina iš Krašto apsaugos ministerijos, kartu ir apskričių civilinės saugos departamentai. Savivaldybių civilinės saugos ir priešgaisrinės apsaugos sujungimas bus kitame etape, 2004 metais.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Aš norėjau paklausti tokį dalyką. Visų pirma, ar biudžete dabar numatyta, kad šios lėšos pereina vidaus reikalams, nes neseniai patvirtino biudžetą? Antras dalykas, jeigu biudžete tai numatyta, tai kodėl anksčiau tai nebuvo padaryta, o dabar reikia skubos tvarkos? Ir apskritai mes dar nejungiame Civilinės saugos departamento su gaisrininkais, bet elgiamės, šiuo atveju ministerija, kaip gaisrininkai tai pateikdami Seimui skubos tvarka. Juk tai galima buvo padaryti seniausiai, nesiskubinant, be problemų, t.y. priimti šį įstatymą, po to pasitvirtinti biudžetą ir nuo Naujųjų metų pradėti normaliai dirbti. Kodėl taip negalima valstybėje elgtis, būtinai reikia revoliuciškai viską daryti ir skubėti? Ačiū.

Z.B.Kazakevičius. Suprantate, kaip aš minėjau, pagal Vyriausybės programą numatoma vienos civilinės saugos ir gelbėjimo institucijos sukūrimas, t.y. sujungiant ir civilinę saugą, ir priešgaisrinę, ir apsaugos tarnybas į vieną juridinį vienetą. Nes dabar skirtingas pavaldumas trupučiuką išskaido jėgas. Civilinė sauga buvo ir šiuo metu yra Krašto apsaugos ministerijos dispozicija, Priešgaisrinė ir gelbėjimo tarnyba – Vidaus reikalų ministerijos. Manyčiau, čia mano asmeninė nuomonė, kad valdymo vienose rankose buvimas abiem šioms struktūroms, plius jų sujungimas į vieną juridinį vienetą tikrai duos efektyvesnį valdymą ir efektyviau jas bus galima panaudoti įvairių stichinių nelaimių, gaisrų, autoavarijų ir kitų masinių stichinių avarijų, nelaimių atvejais.

PIRMININKAS. Dėkoju.

Z.B.Kazakevičius. Be to, sutaupysime ir tam tikrą valdymo išlaidų sumą.

PIRMININKAS. Dėkoju, viceministre. Taigi, gerbiamieji kolegos, dėl Civilinės saugos įstatymo daugelio straipsnių, aštuntojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 27 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 30 straipsniu įstatymo projekto. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Gerai, kolegos. Registruojamės ir balsuojame. Balsuojame dėl to, ar pritariame po pateikimo Civilinės saugos įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo, papildymo ir vieno straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui. Ar pritariame po pateikimo? Prašome išreikšti savo valią balsavimu. Gal po šio įstatymo dėl kitų nebereikės balsuoti? Vienus kolegas prašau balsuoti, kitus – registruotis.

Užsiregistravo 39. Už – 34, susilaikė 3, nė vienas nebalsavo prieš. Po pateikimo šiam įstatymui pritarta.

Dabar, kolegos, čia siūloma nemaža komitetų. Pagrindinis yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Sutarėme. Bet čia daug papildomų: Biudžeto ir finansų komitetas, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, Žmogaus teisių komitetas (nežinau, kodėl Žmogaus teisių komitetas, bet gal tegul būna), Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, Aplinkos apsaugos komitetas ir Sveikatos reikalų komitetas. Ar ne per daug papildomų komitetų? Prašome A.Sysą.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau sumažinti tą komitetų skaičių ne tik dėl šio įstatymo, bet ir dėl lydinčiųjų. Siūlyčiau išbraukti Socialinių reikalų ir darbo komitetą, nes ten yra tik keičiama Krašto apsaugos ministerija į Vidaus reikalų ministeriją, daugiau jokio pakeitimo nėra. Tai yra grynai techninis dalykas, o dar komitete svarstyti tokius siūlymus?.. Siūlau ir kitiems komitetams taip pat pasielgti.

PIRMININKAS. Kolegos, gal tikrai ir kiti komitetai taip pat užsikrėstų šiuo geru pavyzdžiu, nes čia jau labai daug. Prašom A.Kubilių.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pirmininke, mes manome, kad tai esminės svarbos klausimas, kurį šiandien pateikė Vyriausybė, todėl turėtų būti svarstoma visuose komitetuose, kurie yra paminėti. (Balsai salėje: už kiekvieną atskirai…) Reiktų kiekvieno komiteto vaidmenį aptarti atskirai šiuo klausimu ir kada jis turėtų baigti svarstyti.

PIRMININKAS. Kolegos, aš suprantu jūsų sveiką humoro jausmą, tačiau gal vis dėlto sutarkime, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas tokią sveiką iniciatyvą iškėlė. (Balsai salėje) Tai gal susitarkime taip: Biudžeto ir finansų komitetas, Žmogaus teisių komitetas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas… Na, prisipažinsiu, niekaip nesuprantu, kodėl Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas čia prie šių civilinės… (Balsai salėje: …reikia nušviesti apie atominę bombą…) Kolegos, ar čia nėra įsivėlusi kokia nors klaida? Čia kažkas visiškai nesuprantama. Gal aš tikrai paprašyčiau šių komitetų atstovus pasakyti savo nuomonę. Man nesuprantama…

J.JUČAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, man atrodo, kad aš turbūt čia vienas tik ir likęs atstovauti Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui. Man atrodo, kad čia vis tiek yra mokyklos, mokiniai, yra švietimas apie saugą ir panašiai, yra tokia visa informacija, todėl vis tiek reikėtų pažiūrėti. Neturiu įgaliojimų, bet manau, kad jeigu taip parašyta, matyt, tokia pirmininko nuomonė.

PIRMININKAS. Kolegos, prašome, bet aš iš tikrųjų šiek tiek esu sutrikęs.

A.SADECKAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad čia tikrai yra klaida. Čia juk kalba eina apie departamentų sujungimą, t.y. perkėlimą iš Krašto apsaugos ministerijos sistemos palaipsniui (per metus) į Vidaus reikalų ministerijos sistemą. Čia šiuo atveju nekalbama apie krizių valdymo sistemą, apie civilinės saugos visą sistemą. Todėl, matyt, čia iš tikro yra klaida. Čia dar gali būti nebent vienas iš jų – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, ir tai nežinia, ar tikslinga. Gal papildomais gali būti Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o kiti tai čia iš tikro… Bus papildomas darbas komitetams.

PIRMININKAS. Kolegos, atvirai pasakius, čia visi komitetai gali svarstyti savo iniciatyva ir niekas nėra uždrausta, bet kadangi šiuo atveju data – sausio 22 d. ir šitiek daug, toks būrys komitetų, tai mes turėsime tiesiog formalių problemų su išvadomis. Aš… (Balsai salėje) Prašom.

A.KUBILIUS. Seniūnų sueiga turėjo kažkokią motyvaciją pasiūlydama šiuos komitetus.

PIRMININKAS. Tai aš norėčiau ją išgirsti.

A.KUBILIUS. Tai mes irgi nežinome. Aš nesu Seniūnų sueigos narys. Tai reikėtų dabar rasti ką nors iš Seniūnų sueigos, kad paaiškintų, kodėl buvo pasirinktas toks variantas. Arba gal reikia daryti pertrauką ir pasitarti, kokia čia…

PIRMININKAS. Gerai, kolegos. Labai ačiū. Tai susitarkime, kad pagrindinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, o po to visi komitetai, kurie čia yra išvardyti, išskyrus Socialinių reikalų ir darbo komitetą, kurio pirmininkas atsiėmė…

G.STEPONAVIČIUS. Bet būtinai reikėtų Europos reikalų nepamiršti…

PIRMININKAS. Ne, žinote, aš šiuo atveju pritariu, kad gal nereikia. Tai nėra eurointegracinis įstatymas, todėl gal mes iš tikrųjų pritarkime, kad… (Balsai salėje) Taigi, kolegos, gerai. Šiuo atveju papildomi Biudžeto ir finansų komitetas, Žmogaus teisių komitetas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, Aplinkos apsaugos, Sveikatos reikalų komitetas. Dar kažkaip Kaimo reikalų komiteto nematau. (Balsai salėje) Gerai, sutariame. Svarstymo data, kolegos, yra sausio 22 diena.

Tuomet dėl skubos tvarkos. Ar galime pritarti bendru sutarimu, nors čia ta skuba tokia reliatyvi? (Balsai salėje) Tai dėl skubos pritarėme bendru sutarimu.

Dabar, kolegos, dėl Vidaus tarnybos statuto. Šiuo atveju siūloma mažiau komitetų. Pagrindinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomi Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Data ta pati – sausio 22 diena. Sutariame? Ačiū.

Branduolinės energijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo. Pagrindinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Pritariame. Data – 22 diena. Ačiū.

Radioaktyvių atliekų tvarkymo. Pagrindinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomi Aplinkos apsaugos bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai. Pritariame. Tvarka. Data – sausio 22 diena. Ta pati.

Darbuotojų saugos. Pagrindinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomas Sveikatos reikalų komitetas, nes Socialinių reikalų ir darbo komitetas atsiėmė. Gerai, pritarėme.

Data – sausio 22 d.

Ir įstatymas dėl 1992 metų konvencijos. Pagrindinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir papildomi – Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Užsienio reikalų komitetas. Tvarka. Svarstymo data – sausio 22 d. Ačiū.

Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos ir Europos policijos biuro bendradarbiavimo susitarimo ratifikavimo projektas Nr.IXP-3123ES (pateikimas)

Dabar 14 darbotvarkės klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Europos policijos biuro bendradarbiavimo susitarimo ratifikavimo“. Prašome, viceministre, jums žodis.

Z.B.kazakevičius. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiamą įstatymo projektą būtina priimti siekiant ratifikuoti Lietuvos Respublikos ir Europos policijos biuro bendradarbiavimo susitarimą, pasirašytą spalio 30 d. Vilniuje. Europos policijos biuras, arba Europolas, kaip Europos Sąjungos teisėsaugos organizacija, buvo įsteigtas siekiant gerinti valstybių narių atsakingų institucijų veiksmingumą ir bendradarbiavimą vykdant prevencines priemones bei kovojant su sunkiais tarptautinio pobūdžio nusikaltimais. Lietuvos Respublika kaip visateisė dalyvė į Europolo veiklą galės įsitraukti tiktai mūsų respublikai tapus Europos Sąjungos valstybe nare. O kol kas bendradarbiavimas su esamomis bei būsimomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis šioje srityje gali vykti daugiausia dvišalių susitarimų pagrindu. Lietuvos Respublikos ir Europos policijos biuro bendradarbiavimo susitarimo ratifikavimas leistų jau šiuo metu Lietuvos Respublikai vykdyti glaudesnį bendradarbiavimą su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis centralizuotai ir operatyviai keičiantis per Europolą informacija, reikalinga kovai su sunkiais tarptautinio pobūdžio nusikaltimais. Šis projektas parengtas atsižvelgus į konvenciją dėl Europolo įsteigimo. Susitarimas ne tik paspartintų Lietuvos Respublikos faktinį integravimąsi šioje srityje, bet ir prisidėtų prie Lietuvos Respublikos pasirengimo priimti Europos Sąjungos reikalavimus policijų bendradarbiavimo sektoriuje bei padėtų užtikrinti tinkamą šalies įsipareigojimų, kylančių iš būsimos narystės Europos Sąjungoje, vykdymą. Susitarimas bei jam įgyvendinti reikalingos lėšos yra numatytos nacionalinėje ACquis priėmimo programoje. Klausimas dėl ryšių pareigūno, Europole atstovaujančio mūsų respublikai, paskyrimo buvo spręstas Lietuvos Respublikos Vyriausybės šių metų lapkričio 4 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos policijos atašė pareigybių įsteigimo“. Priimti papildomų teisės aktų, taip pat pakeisti ar panaikinti galiojančius teisės aktus nereikės. Prašau pritarti šio įstatymo projektui ir pradėti jo svarstymo procedūrą.

PIRMININKAS. Klausia J.Jučas. Prašom.

J.JUČAS. Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, be jokios abejonės, čia svarbus ratifikavimas. Iš tikrųjų Lietuvai žengiant į Europos Sąjungą, manau, kad šitas dokumentas yra labai svarbus. Tačiau mane vis dėlto labai domina, ar pareikalaus lėšų šitas įgyvendinimas, ar tų lėšų bus nedaug. Jūs jau minėjote, kad ir atašė jau yra įsteigti, patvirtintos įvairios pareigybės ir panašiai. Bet tam visam komunikavimui ir t.t. turbūt reikės ir tam tikrų lėšų. Galbūt jos yra numatytos, ar jos nėra numatytos. Gal galėtumėte platesnį komentarą šiuo klausimu.

Z.B.kazakevičius. Galiu pabrėžti tik tai, kad šitas susitarimas su Europolu, taip jau sutrumpintai pavadinkime, paremtas tarptautinių sutarčių įstatymu. Finansavimo klausimai yra išspręsti. Šiuo metu Vidaus reikalų ministerija turi du atašė, tai Vokietijoje ir Ispanijoje. Lapkričio 4 d., kaip jau minėjau, priimtu nutarimu „Dėl pareigybių įsteigimo“ Vyriausybė numatė ir finansavimą šiems atašė išlaikyti.

PIRMININKAS. Kolegos, daugiau norinčių klausti nėra. Tai dabar, kolegos, dėl komitetų. Gal pagrindinis čia galėtų būti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas? Aš kreipiuosi į komiteto pirmininką. Kaip? Nes čia Seniūnų sueiga ne… Tvarka. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Ir papildomas. Gal čia reikėtų papildomų, kolegos, Užsienio reikalų komiteto ar Teisės ir teisėtvarkos komiteto ir Europos reikalų. Gerai, kolegos, trys komitetai. Užsienio reikalų, Teisės ir teisėtvarkos ir Europos reikalų komitetai papildomi. Svarstymo data kada čia galėtų, pranešėjau, būti, nes nėra nustatyta. Seniūnų sueigoje tai nebuvo aptarta.

Z.B.kazakevičius. Pagal Seimo darbotvarkę, jeigu būtų galima iki Naujųjų metų, jeigu ne, galima ir sausio mėnesį.

PIRMININKAS. Iki Naujųjų metų siūlote?

Z.B.kazakevičius. Jeigu bus galimybės. Nežinau…

PIRMININKAS. Kolegos, pasitarkime. Gal tai galėtų būti gruodžio 22 diena kaip ir kitų. Svarstymo data – gruodžio 22 d., 12-22. Tvarka. Tuomet galėtume ir priėmimą suorganizuoti. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Mes išnagrinėjome visus darbotvarkės klausimus. Seimo narių pareiškimų nematau.

Gerbiamieji kolegos, mūsų darbotvarkė yra baigta. Seimo narių pareiškimų nematau. Kolegos, registruojamės.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 35 Seimo nariai. Pareiškimą nori padaryti A.Kubilius. Prašome. Prašome A.Kubilių į tribūną. Prašome, kolega, perskaityti pareiškimą.

Seimo narių pareiškimai

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, noriu perskaityti Tėvynės sąjungos pareiškimą-atvirą laišką Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui A.Paulauskui dėl Seimo laikinosios komisijos AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo aplinkybėms ištirti veiklos.

„Tėvynės sąjungos – konservatorių frakcijai susirūpinimą kelia Seimo laikinosios komisijos AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo aplinkybėms ištirti neveiklumas. Ištisus metus komisija apskritai nebuvo susirinkusi ir tik Prezidento krizės akivaizdoje vėl iškilus „Mažeikių naftos“ klausimui buvo atkreiptas dėmesys ir į pono V.Greičiūno vadovaujamos komisijos darbą. Prezidento krizė atskleidė, jog Rusijos struktūros atkakliai, negailėdamos jėgų ir pinigų siekia įtakos Lietuvos ekonominiam bei politiniam gyvenimui, bando valdyti visuomenės nuotaikas ir apsisprendimus. Jeigu Prezidentą Rolandą Paksą, kaip paaiškėjo, taip stipriai įtakoja rusiški pinigai, tai būtina atvirai ir aiškiai atsakyti į klausimą, kiek „Lukoil“, t.y. tie patys rusiški pinigai, jį įtakojo 1999 metais vedant derybas su amerikiečiais. Tuo tarpu Laikinoji tyrimo komisija AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo aplinkybėms ištirti vienos svarbiausių aplinkybių „Mažeikių naftos“ istorijoje – Rusijos faktoriaus – net nesiruošia tirti. Dar daugiau. Komisijoje nebuvo nė vieno išsamaus klausymo, nebuvo pakviesti nei ekspertai, nei politikai ar pareigūnai, susiję su „Mažeikių naftos“ privatizavimu, o komisijos pirmininkas V.Greičiūnas iki šiol nepasirūpino leidimu susipažinti su įslaptintais dokumentais. Atrodo, kad komisija nėra nusiteikusi svarstyti ir klausimo, kokia žala būtų Lietuvai padaryta, jei sutartis su amerikiečiais 1999 metais būtų nepasirašyta. Ekspertų skaičiavimais, iki 1999 metų pabaigos, įmonei išlikus tokio paties statuso, valstybei iš biudžeto būtų reikėję padengti 250 mln. Lt, 2000 m. – 550 mln. Lt paskolų.

Kyla rimtų abejonių, ar komisija jau yra ištyrusi ir pačios komisijos apsibrėžtus uždavinius, nors jau siūloma rengti skubotas išvadas ir komisijos darbą baigti nesurengus nė vieno viešo posėdžio. Komisijos pirmininkas viešuose debatuose nuolat teigia, jog sutartis buvo pražūtinga, tačiau vengia ištirti ir atsakyti ir į klausimą, kodėl iš esmės pagal tą pačią sutartį veikianti įmonė 2000–2001 metais patyrė nuostolių, o 2002–2003 metais dirbo pelningai, kodėl įmonės akcijų vertė, palyginti su 1999 metais, pakilo dvigubai? Nesulaukdama atsakymų į šiuos ir kitus klausimus bei matydama, kad „Mažeikių naftos“ klausimas vėl gali tapti politinių manipuliacijų objektu, Tėvynės sąjungos frakcija kreipiasi į jus, pone Pirmininke, ir prašo užtikrinti, kad Laikinosios tyrimo komisijos AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo aplinkybėms ištirti tyrimas būtų visapusiškas ir iš esmės viešas komisijos darbas. Siūlome, kad komisijos posėdžiai, pareigūnų, politikų apklausos ar klausymai, atsižvelgiant į didžiulį visuomenės interesą, būtų transliuojami per TV ir radiją. Esame įsitikinę, kad tik maksimalus viešumas padės siekti tiesos ir išvengti jau keletą metų trunkančių pavojingų manipuliacijų vis ta pačia „Mažeikių naftos“ tema. Pridedame jums, pone Pirmininke, didžiausios Europos parlamente politinės grupės – Liaudies partijos rezoliuciją, kurioje išreiškiamas susirūpinimas dėl „Mažeikių naftos“ klausimo politizavimo ir galimo panaudojimo artėjančiuose Europos parlamento rinkimuose.

Tėvynės sąjungos – konservatorių frakcijos seniūnas A.Kubilius.“

PIRMININKAS. Ačiū, pranešėjau. Gal paliksite… Gerbiamasis kolega, man reikėtų jūsų perskaitytą pranešimą palikti. (Balsai salėje) Būtų gerai. Gerbiamieji kolegos, turiu konstatuoti, kad šios dienos darbotvarkė yra baigta ir posėdį skelbiu baigtą.