Keturiasdešimt antrasis (452) posėdis
2003 m. gruodžio 9 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas V.P.ANDRIUKAITIS

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, leiskite pradėti šios dienos popietinį plenarinį posėdį. Registruojamės. Kolegos, kol registruojamės, norėčiau informuoti, kad mes pradėsime popietinį posėdį nuo ryte neišnagrinėto klausimo. Tai Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3080 (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka)

Užsiregistravo 41 Seimo narys. Dabar kviečiu poną Rimantą Šadžių į tribūną pateikti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Prašom, kolega.

R.ŠADŽIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė teikia svarstyti jums Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo ir papildymo projektą. Šio įstatymo pakeitimo tikslas – padidinti mokamas motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas ir sudaryti galimybę asmenims, kurie gauna didesnį negu 3,5 einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio darbo užmokestį, gauti nuo tų pajamų priklausančią motinystės (tėvystės) pašalpą.

2000 metų pabaigoje, kai buvo priimamas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas, buvo atsižvelgta į sunkią Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto finansinę būklę ir buvo įvesti tam tikri maksimalių dydžių apribojimai, kompensuojamojo darbo užmokesčio apribojimai, (…) kurių nebuvo skaičiuojamos motinystės pašalpos.

Dabar egzistuojanti kompensuojamojo darbo užmokesčio riba 60% skaičiuojant motinystės (tėvystės) pašalpas, tai yra pašalpas motinai ar tėvui, auginantiems vaiką iki vienerių metų, irgi yra per žema. Šiuo metu Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto padėtis yra pagerėjusi. Vyriausybė mano, kad yra galimybė ne tik didinti pensijas, bet ir padidinti tam tikras kitas socialinio draudimo išmokas. Todėl šis įstatymo projektas jums yra siūlomas.

Įstatymo pakeitimu siūloma asmenims, gaunantiems didesnį darbo užmokestį, sudaryti galimybę gauti didesnes motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas. Motinystės pašalpa – tai pašalpa nėštumo ir gimdymo laikotarpiu, motinystės (tėvystės) pašalpa – tai pašalpa mamai arba tėčiui, kurie augina vaiką iki vienerių metų.

Nustatyti, kad kompensuojamasis uždarbis negali viršyti paskutinių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų penkių dydžių sumos. Šis ribojimas buvo 3,5. Vadinasi, nuo didesnės kompensuojamojo uždarbio sumos būtų skaičiuojama motinystės arba motinystės (tėvystės) pašalpa. Koeficientas 5 atsirado ne „iš lubų“. Kaip žinoma, kai skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo pensijos, šis ribojantis koeficientas taikomas nustatant metinį asmens pajamų koeficientą.

Taip pat siūloma mokėti motinai arba tėvui, auginantiems vaiką iki vienerių metų, motinystės (tėvystės) pašalpą ne 60%, kaip iki šiol buvo, kompensuojamojo uždarbio dydžio, o 65 procentus.

Lėšos minėtoms pašalpoms didinti jau yra numatytos jums pateiktame 2004 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto projekte. Tam reikės 15,7 mln. litų. Šiam biudžeto projektui, kiek žinau, abiejuose, pagrindiniame ir papildomame, komitetuose jau buvo pritarta.

Atsižvelgiant į tai, kad priėmus įstatymą teks parengti įstatymo lydimuosius teisės aktus, pakoreguoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių programinę įrangą (jie skaičiuoja šias pašalpas), siūloma, kad įstatymas įsigaliotų nuo 2004 metų kovo 1 dienos.

Jeigu aš tiksliai prisimenu, Vyriausybė siūlė skubos tvarką.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, Vyriausybė tikrai siūlys skubos tvarką, dėl to mes turėsime apsispręsti po pateikimo. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Klausia G.Purvaneckienė.

G.PURVANECKIENĖ. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Pirmiausia ten, kur yra motinystės (tėvystės) pašalpos, jos ribojamos ne tik dėl to, kad trūksta pinigų. Pavyzdžiui, Norvegijoje taip pat yra „stogas“, nors ši šalis turbūt turtingiausia, ji riboja dėl kitų priežasčių. Aš norėčiau sužinoti tikrąsias priežastis, kodėl jis didinamas. Nes dabar, apytiksliai suskaičiavus, jeigu būtų 65% nuo 3,5, būtų apie 2 tūkst. Lt maksimali motinystės (tėvystės) pašalpa, tai būtų profesoriaus atlyginimas. Negi jūs manote, kad tas, kas sėdi metus ir prižiūri vaiką, turėtų gauti didesnę pašalpą nei profesoriaus atlyginimas?

R.ŠADŽIUS. Gerbiamoji Seimo nare, jūs uždavėte labai puikų klausimą. Iš tikrųjų mūsų valstybėje yra problema – kol kas gana mažas pasitikėjimas socialinio draudimo sistema. Manau, valstybės pats didžiausias interesas yra stengtis įvairiomis priemonėmis, kad socialinio draudimo sistemoje veiktų draudiminiai principai. Mes dažniausiai šnekame tik apie pensijų draudimą, tačiau yra ir kitos draudimo rūšys. Nežinau, kada gausiu pensiją, jeigu aš jaunas. Todėl manytume, kad efektyviausios priemonės skatinant žmones dalyvauti šiame socialiniame draudime (Ką reiškia dalyvauti? Tai atskleisti ir savo papildomas pajamas, kurias jie galbūt gauna, bet nerodo.) yra trumpalaikės išmokos, tos išmokos, kurių dabar, šiandien, rytoj, po mėnesio, po dviejų mėnesių man gali prireikti: ligos ir motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, būtent tokios pašalpos.

PIRMININKAS. Klausia J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, kaip jūs paaiškinote, suprantu, kad jūsų tikslas – ne šelpti vaikus, skatinti gimimą šeimose, o siekti, kad visi deklaruotų tikrąsias pajamas. Gerai, gal tokia jūsų filosofija ir tinka. Klausimas. Kaip žinote, vaikas gimsta nuogas, nesvarbu, ar jis turtuolio, ar jis varguolio. Ar pagal šį įstatymą jūs norite, jeigu jis gimsta turtingesnėje šeimoje, iš karto jam pasiūdinti ir gražesnius, karališkus rūbelius, o jeigu jis gimsta vargingoje šeimoje, dar ir odą nulupti? Ar tai iš tikrųjų socialinis principas?

R.ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų aš neturėjau omeny to, ką jūs pirmiausia paminėjote, kad vienintelis tikslas yra ištraukti paslėptas pajamas. Tai yra tam tikras šalutinis produktas. Socialinio draudimo pagrindinis uždavinys – tai draudiminiais principais vadovaujantis kompensuoti asmeniui, ne vaikučiui, asmeniui, (…) prarastas pajamas. Prarastas pajamas dėl tam tikrų įvykių, nuo kurių jis draudžiasi mokėdamas labai realius pinigus į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą. Mokėdamas šiuos pinigus, dalyvaudamas šioje draudimo sistemoje tas asmuo gauna galimybę bent iš dalies kompensuoti savo pajamas, ne vaiko, savo pajamas, nes, sakykim, moteriškė išeina gimdyti arba prižiūri vaikutį iki vienerių metų.

PIRMININKAS. Klausia O.Babonienė.

O.BABONIENĖ. Ačiū. Į mano klausimą iš dalies atsakėte atsakydamas į pirmąjį klausimą. Bet kodėl nuo kovo 1 dienos? Metai prasideda sausio 1 dieną. Dėl to, kad kovo mėnesį – Moters diena?

R.ŠADŽIUS. Aš manau, kad pastarasis paminėtas faktas tikrai buvo pamirštas. Iš tiesų egzistuoja problema. Tas įstatymas yra rengiamas ne toms įmonėms ar atskiriems draudėjams, ar atskiriems asmenims, kurie paskaitę tą įstatymą galėtų kaip nors suktis ir priimti kokius nors sprendimus. Iš dalies šis įstatymas parengtas Socialinio draudimo fondo įstaigoms, kurios apskaičiuoja šias išmokas. Jos yra nusistačiusios tam tikras savo taisykles, jose vyksta dokumentų apyvarta. Vien programinės įrangos parengimas užims tam tikrą laiką. Žinoma, negalima ignoruoti to fakto, kad pinigų daug, bet visiems jų visuomet neužtenka. Pagal turimą sumą mes turime suktis.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Paskutinysis klausia P.Jakučionis.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Aš tiesiog norėčiau didesnio aiškumo. Ar tai pašalpa, parama, arba, kitaip sakant, pašalpa tai daliai turtingiausių gyventojų, kurių alga viršija 3000 litų, kaip aš suprantu? Koks šio įstatymo projekto tikslas? Ar iš viso šis įstatymo projektas suteiks kokią nors galimybę, kad ir mažiau uždirbantys žmonės galėtų gauti didesnes tas tėvystės (motinystės) pašalpas? Ar čia tiktai tiems, kurie uždirba daugiau kaip 3000 litų per mėnesį?

R.Šadžius. Ačiū už klausimą. Tikrai ne, tik tiems… kadangi… siūlomas įstatymo projektas susideda iš dviejų dalių, keičiami du straipsniai. Vienas, kaip jūs pasakėte, išties nustato tą kompensuojamojo uždarbio maksimalią ribą, kuri iš tikrųjų galbūt aktualesnė tiems turtingesniems pašalpų gavėjams, tačiau kitas straipsnis nustato, kad motinystės (tėvystės) pašalpa bus ne 60%, kaip iki šiol, o 65% kompensuojamojo darbo užmokesčio. Tai yra kilimas – dabar išmokamų realių vidutinės klasės atstovų gaunamų šių pašalpų didėjimą atitinkamai 5 su 60…

PIRMININKAS. Dėkoju, pranešėjau. Jūs atsakėte į visus klausimus.

Gerbiamieji kolegos, ar mes galėtume pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Ne, yra prieštaraujančių. Prašom pabūti. Taigi vienas kalba už, vienas – prieš. Prašau. Motyvai už – G.Purvaneckienė.

G.PURVANECKIENĖ. Labai palaikydama motinystės (tėvystės) pašalpos padidinimą iki 65%, vis dėlto manau, kad reikia giliai panagrinėti kitus pasiūlymus. Kartu noriu paprašyti pirmininką, kad ir Šeimos ir vaiko komisiją paskirtų nagrinėti šį klausimą.

PIRMININKAS. Gerai. Su mielu noru. Motyvai prieš – J.Veselka.

J.VESELKA. Aš pritariu gerbiamosios G.Purvaneckienės nuomonei, bet vis dėlto noriu pabrėžti: reikėtų gerai peržiūrėti, kad nebūtų principo – vaikai gimsta nelygūs. Vis dėlto čia yra tėvystės (motinystės) pašalpa. Reikia taip surašyti, kad iš dalies ir priklausytų nuo uždarbio, bet negali būti ten 65% visiems, kai tas, kuris gauna 400 litų atlyginimą, dirbdamas po 12 valandų kokioje nors siuvykloje, iškart gauna mažesnę tą pačią pašalpą. Sako – tėvai, vaikai prarastų pajamų… Čia dėl gimdymo, todėl iš tikrųjų reikia šią komisiją įtraukti, ji pergalvotų sistemą, kad nebūtų taip vienpusiškai orientuota į uždarbio lygį.

PIRMININKAS. Kolegos, kaip supratau, niekas neprieštarauja, tiktai siūlote tobulinti. Tada priimkime bendru sutarimu ir sutaupysim laiko, o po to komisija svarstys pasiūlymus. Kolegos, ar būtų bendras pritarimas po pateikimo? Ačiū. Tada yra pasiūlymai dėl komitetų. Būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas (vienas), Biudžeto ir finansų komitetas kaip papildomas ir Šeimos ir vaiko reikalų komisija. Tinka, kolegos? Tinka. Ačiū.

Tada Vyriausybės prašymas yra svarstyti tai skubos tvarka. Vadinasi, per keletą savaičių. Ar galime pritarti šiam Vyriausybės prašymui? Galime. Ačiū. Pritarta. Vadinasi, tada neabejotinai svarstysime pratęstoje rudens sesijoje, nes mes per dvi ar tris savaites turėtume tą klausimą išspręsti. Ačiū, kolegos.

Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3076 (pateikimas)

Dabar kviečiu Ūkio ministerijos viceministrą Nerijų Eidukevičių pateikti Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Prašom, kolega. Jums pateikimui skirtas laikas.

N.EIDUKEVIČIUS. Laba diena, gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Vyriausybė teikia Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Šis įstatymo pakeitimo projektas buvo parengtas darbo grupės, kuri buvo sudaryta Ministro Pirmininko potvarkiu. Taip pat įstatymo projektas yra suderintas su Valstybės saugumo departamentu.

Šio projekto pagrindiniai pakeitimai yra šie. Galiojančio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės, kurios nuosavybės teise turi priklausyti valstybei. Tų įmonių sąrašą siūloma papildyti valstybės įmonėmis „Automagistralė“, Vidaus vandens kelių direkcija ir taip pat į šį sąrašą įtraukti dešimties regionų kelių įmones.

Įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje įrašyta, kad strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintys įrenginiai, nuosavybės teise priklausantys valstybei, gali būti išnuomoti ir perduoti pagal panaudos sutartį tik strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčioms įmonėms, o perduodamos patikėjimo teise tik valstybės įmonėms. Siūloma leisti šiuos įrenginius išnuomoti, perduoti pagal panaudos sutartis ir patikėjimo teise visų teisinių formų strateginę reikšmę turinčioms įmonėms. Tokiu būdu išspręstume problemą, susijusią su viešojo naudojimo geležinkeliais. Pagal galiojantį įstatymą šis turtas negalėtų priklausyti akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“.

Iš galiojančio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, kurioje įrašytos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, siūloma išbraukti Šiaulių oro uostą, nes jam iškelta bankroto byla. Be to, visame įstatymo projekte siūloma panaikinti nuorodas į šią įmonę.

Toje pačioje dalyje siūloma išbraukti vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo įmones, perkelti jas, įrašant į 4 straipsnio 1 dalį, į nacionaliniam saugumui svarbių įmonių sąrašą. Šis pakeitimas yra susijęs su didžiąja dalimi pavaldumo arba su priklausomybe nuosavybės teise, vandens nuotekų šalinimo ir vandens tiekimo įmonės priklauso savivaldybėms. Ši problema būtų išspręsta perkeliant nuorodą į 4 straipsnio 1 dalį.

Taip pat siūloma įstatymą papildyti 5 straipsniu, kuris reglamentuoja strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių fizinę ir informacijos saugą. Juo Vyriausybė arba jos įgaliota institucija būtų įpareigojama nustatyti strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių saugos užtikrinimo reikalavimus. Čia taip pat siūloma apibrėžti šių reikalavimų nuostatas. Tai yra privalomi saugos elementai, saugumo režimo ypatumai, patekimo į šias įmones kontrolės principai, saugos tarnybų steigimo ypatumai ir panašiai. Be to, siūloma nustatyti, kad strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių įmonių vadovai yra atsakingi už šių įmonių ir įrenginių saugą. Dėkui. Prašytume pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Dėkoju, pranešėjau. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia V.Popovas. Prašom.

V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš labai atsiprašau, gal mano klausimas bus ne visai kuklus, bet aš turiu įstatymo projektą ir įstatymo projekto lyginamąjį variantą. Ten 2 straipsnis… projektą, kuris kalba apie 3 straipsnį. Tai jie visiškai nesutampa, bet žiūriu – ir ten, ir ten yra pareigūnų parašai. Jeigu jūs turite ir lyginamąjį variantą, ir projektą, jūs pažiūrėkite, kodėl ten taip yra. Aš dėl to nesupratau iš jų ir apie geležinkelių reikalus. Gal galėtumėte pakomentuoti? Nebent gal man toks projektas pateko į rankas? Aš bandžiau aiškintis (dar turiu kelias sekundes) su kolegomis, ar čia tikrai techninė klaida, ar dar kas nors? Kaip čia galėtumėte paaiškinti? Ačiū.

N.EIDUKEVIČIUS. Dėkui. Dėl geležinkelių tą problemą, kai viešasis geležinkelis turi priklausyti bet kurios teisinės formos įmonei, mes sprendžiame, jeigu atkreipsite dėmesį, lyginamojo varianto, 3 straipsnyje. Tai yra 4 straipsnio papildymas 3 dalimi, ten parašyta, kad… Atsiprašau. Sąrašas, jeigu žiūrėtume 3 dalį… 1 dalies 8 punkte nuosavybės teise turi priklausyti valstybei ar savivaldybei daugiau negu 50% balsų, suteikiančių šių įmonės akcijų. Tai iš esmės yra išplėtimas kitų teisinių formų, kurios anksčiau nebuvo numatytos. Tai susiję su vandens nuotėkų šalinimo įmonėmis bei įmonėmis, kurios yra aprašytos 1 dalies 7, 8 ir 9 punktuose.

PIRMININKAS. Klausia J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, išgirdau…

PIRMININKAS. Kolegos, perspėju, čia ne Vyriausybės paklausimai, čia yra klausimas ir atsakymas. Vyriausybės paklausimų atveju jūs galite patikslinti klausimą, čia ne. Taigi klausia J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, įdomiai skamba jūsų pasakymas: strateginę reikšmę turintis Šiaulių oro uostas bankrutuoja. Įdomus dalykas, ar ne? Bet klausimas būtų toks. Jeigu užsimanys vokiečių kompanija, kuri nusipirkusi yra „Dujas“, jeigu užsimanys „Telekomas“, jeigu užsimanys kitos įmonės, transatlantinis kapitalas, parduoti savo dalį rusams, kaip tada atsitiks? Bus pavojus saugumui ar ne?

N.EIDUKEVIČIUS. Kai dėl Šiaulių oro uosto, matyt, žinote tos problemos ištakas. Ši įmonė buvo įtraukta į sąrašą vien dėl to, kad bankroto atveju parduodant turtą pakilimo takai nepatektų į ne valstybės rankas. Šiuo atveju dabar Krašto apsaugos ministerija iš esmės jau perima tuos pakilimo takus, dėl to iš principo šis įmonės nurodymas įstatyme nėra tikslingas. Mes manome, kad iki jo priėmimo ši problema bus išspręsta. Tačiau ši pastaba labai vertinga. Aš manau, kad svarstymo metu, jeigu būtų kokių nors netikėtumų, galbūt būtų galima ieškoti kito sprendimo būdo, t.y. paliekant šią nuorodą įstatyme, kad po to nesusikurtų precedentas pakilimo takų patekimo, pavyzdžiui, Rusijos įmonės priklausomybei arba kokios nors kitokios, kuri neatitinka tų kriterijų, numatytų įstatyme.

PIRMININKAS. Klausia A.Vidžiūnas paskutinis.

A.VIDŽIŪNAS. Pone pranešėjau, kad valstybė turi turėti tokį svarbių objektų sąrašą ir kad jūs teikiate jo pataisas, tai viskas yra lyg ir gerai. Bet man jūsų argumentas, kodėl šis sąrašas tikslinamas ir įstatymas keičiamas, keistas išaiškinamojo rašto pradžioje. Dėl to, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Kovos su terorizmu programą, tai jūs visus valstybinius kelius, kurie priklauso tam tikruose regionuose, surašote papildomai į įstatymą. Tai kuo čia dėta Lietuvos kova su terorizmu ir šių kelių surašymas į įstatymą?

PIRMININKAS. Prašom, čia yra nerimaujama dėl Suvalkijos kelių.

A.VIDŽIŪNAS. Pone pirmininke, prašyčiau solidžiau vesti posėdį.

N.EIDUKEVIČIUS. Šiuo atveju, matyt, ne visai šita priežastis, tai yra viena iš priežasčių, kodėl daromi įstatymo pakeitimai. Kaip minėjau, regioninių kelių įmones siūloma įtraukti į įstatymą. Tam yra labai paprasta priežastis. Šių įmonių balanse ir yra tie keliai, kuriuos jūs minite. Kad išspręstume įstatymų kolizijas, būtent tos įmonės, kurios valdo tuos kelius, turėtų būti paminėtos įstatyme. Galbūt aiškinamajame rašte, preambulėje netiksliai atspindėti kiekvieno straipsnio pakeitimų visi aspektai. Dėkui.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti įstatymui po pateikimo bendru sutarimu? (Triukšmas salėje) Aš įsivaizduoju, kad visi norite registruotis ir balsuoti. Tas bus padaryta, kolegos, nes kito klausimo kaip tik yra svarstymas, duosime galimybę. Bet gal operatyviau iš karto pritarkite bendru sutarimu? Ne. Gerai, prašom. Kas nori kalbėti dėl motyvų? Vienas – už, vienas – prieš. Nenorite. Gerai. Balsuojame, kolegos. Taigi registruojamės ir balsuosime, ar pritariame po pateikimo? Įstatymo projekto Nr.IXP-3076.

54 balsavus už, 15 susilaikius, nė vienam nebalsavus prieš, projektui po pateikimo Seimas pritarė.

Pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kolegos, papildomas – Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti pratęstoje rudens sesijoje. Yra kitų pasiūlymų? Negirdžiu. Ačiū.

Sodininkų bendrijų įstatymo projektas Nr.IXP-2901(5*) (svarstymas)

Tuomet imamės darbotvarkės 2 kompleksinio klausimo, kolegos. Čia yra Sodininkų bendrijų, Žemės reformos ir Įstatymo dėl kooperatinių garažų sodininkų bendrijų pripažinimo netekusiu galios. Aš manau, kad pranešėjas A.Macaitis visus tris iš karto apibendrins ir kalbėsime dėl visų trijų. Prašom. Kviečiu į tribūną Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką kolegą A.Macaitį.

A.MACAITIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetui teko tokia garbinga pareiga apibendrinti didelį darbą, kurį atliko Kaimo reikalų komitetas, taip pat Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, apibendrinti būtent Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymui teiktas pataisas ir siūlymus ir pateikti savo išvadą. Aplinkos apsaugos komitetas pritarė šiam teikiamam projektui. Svarstymo metu buvo gauta nemažai pastabų, jos apibendrintos. Tik atskirai norėčiau pasakyti pastabas, kurias gavome iš Seimo narių H.Žukausko ir V.Einorio. Prašau po svarstymo šiam įstatymo projektui pritarti. Galbūt galėčiau dar pakomentuoti tas pastabas?

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, štai koks yra reikalas. Sykį jūsų komitetas pritarė visoms pataisoms, ir aš ką tik gavau žinią iš H.Žukausko, kad jis nereikalauja balsuoti, nes į pataisas yra atsižvelgta ir jos įtrauktos, taigi šiuo atveju taupydami laiką mes galime tiesiog sutikti, kad komiteto pateiktam įstatymo projektui pritariame po svarstymo su visomis pataisomis, kurias komitetas pateikė. Pritariame? Ačiū, kolegos. Taigi Sodininkų bendrijų įstatymui po svarstymo pritarėme. Priėmimo datą numatysime Seniūnų sueigoje.

Dabar Žemės reformos įstatymo projektas.

Žemės reformos įstatymo 8, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1902(4*) (svarstymas)

A.MACAITIS. Taip pat komitetas svarstė Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą. Šiam įstatymui buvo gautos Žemės ūkio ministerijos, taip pat Aplinkos ministerijos pastabos. Siūlymus teikė Seimo narys V.Einoris. Taip pat galiu pasakyti, kad mes visiems šiems siūlymams pritarėme, todėl komitetas siūlo šiam įstatymo projektui taip pat pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Kadangi iš tikrųjų nėra jokių pastabų, nėra norinčių kalbėti, gal iš karto galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta.

Ir trečiasis projektas.

Įstatymo „Dėl kooperatinių garažų ir sodininkų bendrijų“ pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-1903(3*) (svarstymas)

A.MACAITIS. Ir trečiasis daugiau techninio pobūdžio įstatymo projektas, t.y. įstatymo „Dėl kooperatinių garažų ir sodininkų bendrijų“ pripažinimo netekusiu galios įstatymas. Jis iš vieno straipsnio, todėl siūlome taip pat pritarti.

PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, čia techninis klausimas, turbūt pritarsime ir jam, nes jis kompleksiškai susijęs su kitais dviem. Ačiū, kolegos, pritarta. Dėkoju pranešėjui. Priėmimo datą numatysime Seniūnų sueigoje.

Miškų įstatymo 2, 4, 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2973(2*) (svarstymas)

Tuomet Miškų įstatymo 2, 4, 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Vėlgi kviečiu į tribūną A.Macaitį kaip pagrindinio komiteto pranešėją. Aplinkos apsaugos komitetas. Prašom, pirmininke, jums žodis.

A.MACAITIS. Aplinkos apsaugos komitetas svarstė Miškų įstatymo 2, 4, 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-2973 ir jam pritarė. Buvo gautos Kaimo reikalų komiteto pastabos, joms pritarta, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pastabos, ir šioms pastaboms pritarta. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlė vis dėlto atsižvelgti į tai, kad reikia keisti ir pačią pavaldumo sistemą. Mes norime informuoti jus, kad, atsižvelgiant į šį siūlymą, Vyriausybei yra pateiktas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo projektas (šiuo metu svarstomas), kurį pakeitus bus atsižvelgta į Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą. Taip pat buvo gauti Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymai. Noriu pasakyti, kad šiems komiteto siūlymams mes nepritarėme. Kodėl nepritarėme? Todėl, kad visų pirma… Na, čia gal pagal atskiras pastabas…

PIRMININKAS. Taip, gerbiamasis pranešėjau, šiuo atveju pirmiausia bendrą išvadą, nes po to jums dar teks grįžti, nes mes dėl tos pataisos vis tiek turėsim balsuoti.

A.MACAITIS. Taip.

PIRMININKAS. Jūs tuomet galėsite ją komentuoti, gerai? Žodžiu, pagrindinei išvadai dėl projekto jūs pritarėt…

A.MACAITIS. Taip.

PIRMININKAS. …o dėl pataisų balsuosime. Labai ačiū. Tuomet aš kviečiu G.Kniukštą – Kaimo reikalų komiteto vardu, o jus prašau pabūti kur nors šalia, nes po to kviesim į tribūną. Prašome G.Kniukštą. Kaimo reikalų komiteto išvada.

G.KNIUKŠTA. Dėkoju, pirmininke. Kaimo reikalų komitetas siūlė pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui kartu su projekto iniciatoriais tobulinti įstatymo projektą, pirmiausia atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nuostatas. Pagrindinis Aplinkos apsaugos komitetas, pateikdamas Seimui patobulintą įstatymo projektą… Galima sakyti, kad komitetas atsižvelgė į mūsų komiteto siūlymus ir patobulino įstatymo projektą. Komitetas pirmiausia pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymams ir papildė projekto 2 straipsniu… teikiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį antruoju sakiniu: „Užsieniečiai, užsienio juridiniai asmenys, užsienio valstybėse įsteigtos organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, tačiau turinčios civilinį teisnumą pagal tų valstybių įstatymus, mišką turi teisę įsigyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka“. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu kalbėti V.Popovą. Prašom.

V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė šį įstatymo projektą, pritarė Seimo Teisės departamento ir komiteto patarėjos išvadoms, taip pat pasiūlė pagrindiniam komitetui paprašyti Vyriausybės išvados dėl galimo lėšų poreikio, nes numatoma keisti Miškų įstatymo įgyvendinimo kontrolės sistemą. Komiteto sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į pastabas, kurioms Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritaria. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Primenu, kad bus viena jūsų komiteto pataisa, kurią turėsim aptarti. Dabar Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu – J.Jurkus. Prašom.

J.JURKUS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mūsų komitetas svarstė ir iš esmės pritarė įstatymo projektui, siūlydamas pagrindiniam komitetui tobulinti, atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento išvadą bei komiteto siūlymą išspręsti Aplinkos apsaugos departamento regionų direktorių pavaldumo klausimą. Kadangi Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija turi įgaliojimus kontroliuoti šią veiklą, tačiau direktoriai yra pavaldūs aplinkos ministrui, o ne Valstybinei aplinkos apsaugos inspekcijai, komitetas mano, kad Valstybės aplinkos apsaugos inspekcija negali tinkamai atlikti savo funkcijų. Aplinkos kontrolės sistema turėtų būti bendra ir turėtų turėti tiesioginį pavaldumą. Kaip veikia bendra kontrolės sistema, turėtų kontroliuoti ministerija. Bendru sutarimu – už.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, girdėjote visų – pagrindinio ir papildomo – komitetų nuomones ir išvadas. Dabar į tribūną vėl kviečiu A.Macaitį, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką. Mes turėsime apsispręsti dėl tų pataisų, kurioms komitetas nėra pritaręs. Komitetas daugeliui kitų pataisų yra pritaręs. Kai kurios Teisės ir teisėtvarkos komiteto pastabos nėra konkrečios, mes dėl jų negalėsim balsuoti, bet yra viena konkreti, kuriai siūloma nepritarti. Taigi, gerbiamasis kolega… Gal paprašysiu Teisės komitetą komentuoti, o jūs pakomentuosite savo, pagrindinio komiteto, nuomonę. Dėl Teisės komiteto pasiūlymo Miškų įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad… pasiūlyta redaguoti. Prašome V.Popovą pateikti komiteto siūlomą formuluotę.

V.POPOVAS. Aš beveik pasakiau, pateikdamas komiteto išvadą. Ta prasme, kadangi siūloma tam tikra kontrolės sistema, tai mes manome, mūsų komitetas mano, kad tam reikės papildomų lėšų. Dėl to ir pasiūlėm pagrindiniam komitetui kreiptis į Vyriausybę dėl išvadų.

PIRMININKAS. Ne, gerbiamieji kolegos, tuomet jau…

V.POPOVAS. Arba tada ne viską…

PIRMININKAS. Yra konkretus Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymas: „Miško valdytojai – miško savininkai, taip pat valdančios patikėjimo teise įstatymų nustatyta tvarka joms Vyriausybės nutarimais perduotą valstybinėms funkcijoms įgyvendinti valstybinę miško žemę miškų urėdijos, valstybinių rezervatų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos, valstybės įmonės, organizacijos bei savivaldybės, taip pat teisėtai miško žemę valdantys…“. Įtraukti du žodžius – „savivaldybės bei teisėtai miško žemę valdantys“. Aš norėčiau žinoti komiteto motyvus ir tuomet paklausti Aplinkos apsaugos komiteto…

V.POPOVAS. Mes kaip papildomas pasiūlėm pagrindiniam komitetui atsižvelgti į mūsų pastabas. Kaip nusprendė pagrindinis komitetas, informuos komitetas pirmininkas.

PIRMININKAS. Prašome tuomet pagrindinį komitetą. Jūsų nuomonė.

A.MACAITIS. Labai gaila, bet šiuo atveju mes negalėjome pritarti tokio garbingo komiteto siūlymui, tačiau norime pasakyti, kodėl mes to nepadarėme, t.y. nepritarėme. Visų pirma reikėtų atkreipti dėmesį, kad keičiamame įstatyme yra įtvirtintos miško valdytojų ir miško naudotojų sąvokos, kurios pagal savo turinį yra skirtingos, nes miško naudotojo sąvoka apima ir asmenis, kokiu nors teisėtu būdu, pavyzdžiui, nuomojančius mišką, valdančius jį pagal nuomos sutartį, naudojančius valstybinę žemę. Jos nėra adekvačios, todėl reikia palikti tas abi sąvokas. Kadangi negalėjome išbraukti šios sąvokos, todėl siūlome pritarti mūsų komiteto siūlomam projektui.

PIRMININKAS. Žodžiu, pagrindinis komitetas nepritaria Teisės komiteto papildymui. Dabar kas norėtų?.. Matau, kad J.Veselka nesutinka su… Dėl viso. Tai, gerbiamieji kolegos, dabar turėsime apsispręsti, nes Teisės komitetas neatsiima savo išvados. O gal atsiima savo pasiūlymą? Neatsiimat. Gerai, kolegos, tuomet balsuojame dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymo, kuriam pagrindinis komitetas nepritaria. Prašom. Kas manote, kad Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymą reikia palaikyti, balsuojate už, kas manote, kad reikia palaikyti pagrindinį komitetą, balsuojate prieš arba susilaikote.

Kolegos, 15 Seimo narių palaikė Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę, 20 balsavo prieš, 22 susilaikė. Taigi nepritarta. Lieka pagrindinio komiteto tekstas.

Kiti du Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymai yra nekonkretūs. Aš manau, kad per priėmimą galima pasiteirauti tų dalykų, bet kol kas dėl jų balsuoti nereikia. Taigi dabar, kolegos, daugiau pataisų tikrai nėra. Visoms kitoms pataisoms komitetas yra pritaręs. Taigi aš siūlau pritarti po svarstymo bendru sutarimu. Bendro sutarimo nėra. J.Veselka – prieš. Ačiū, pirmininke. Prašau.

J.VESELKA. Mielieji kolegos, aš, taip fantazuodamas, įsivaizduoju: vokietis (…) nupirkęs žemės ir miško. Tai kur, jeigu kiltų neramumai, būsimiems Lietuvos partizanams slėptis? Miškas – užsieniečio, žemė – užsieniečio. Vienas dalykas – lįsti į žemę gilyn, tai yra kaip tam filme –“rodilsia v Kostrome“. Vadinasi, bunkerį kastis kuo giliau. Na, negaliu pritarti, kad net mišką valdys užsieniečiai, net ir grybauti neleis.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, girdėjote rimtus motyvus. Kadangi nėra bendro sutarimu, siūlau apskritai nerengti partizaninių karų, bet balsuoti vis tiek teks. Kas manote, kad reikia pritarti įstatymui po svarstymo, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.

41 balsavus už, 1 – prieš, 16 susilaikius, Miškų įstatymo 2, 4, 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui pritarta po svarstymo, kolegos. Priėmimo datą nustatysime Seniūnų sueigoje.

Statybos įstatymo 2, 5, 20, 27, 33 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2962* (svarstymas)

Dabar imamės Statybos įstatymo 2, 5, 20, 23, 27, 33 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto svarstymo. Kviečiu į tribūną Aplinkos apsaugos komiteto vardu H.Žukauską. Prašom, kolega.

H.ŽUKAUSKAS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, noriu pateikti Aplinkos apsaugos komiteto, kaip pagrindinio komiteto, išvadą dėl Statybos įstatymo 2, 5, 20, 23, 27, 33 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto.

Komitetas siūlo pritarti Statybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento pastabas. Komitetas šį sprendimą priėmė bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju pranešėjui. Dabar kviečiu A.Puloką – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu. Prašom.

A.PULOKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, nagrinėjo įstatymo projektą Nr.IXP-2962 ir bendru sutarimu šiam įstatymo projektui pritarė.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Taigi iš anksto užsirašiusių nebuvo svarstyme dalyvauti. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu, kolegos? Galime? Dėkui, kolegos. Pritarta. Priėmimo datą numatysime Seniūnų sueigoje.

Kolegos, turime šiek tiek laiko iki 16 valandos. Aš kviesčiau tuomet Seimo narius perskaityti pareiškimus. Gal būtų galima pakviesti gerbiamąjį Seimo narį R.Pavilionį perskaityti pareiškimą. Jis yra užregistruotas. Prašom, kolega, į tribūną. 16 valandą, kolegos, bus aplinkos apsaugos ministro Arūno Kundroto atsakymai į Seimo narių klausimus.

Seimo narių pareiškimai

R.PAVILIONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, labai dėkoju už tokią puikią progą, kol dar yra Seimo narių, išsakyti savo samprotavimus dėl Prezidento apklausos, atsiprašau, apkaltos. Deja, apkaltos.

Kaip Lietuvos Respublikos pilietis ir kaip Seimo narys, negaliu abejingai ar konjuktūriškai stebėti šalia vykstančio politinio proceso, akivaizdžių pastangų vis plačiau manipuliuoti visuomenės nuomone, pažeidžiant įstatymus, Lietuvos Respublikos Konstituciją ir žmogaus teises, skaldyti visuomenę, o politiniu skandalu pridengti susiklosčiusį šalyje ir vis labiau įsitvirtinantį korupcijos tinklą.

Likti abejingam tokiai šalies politinės, teisinės ir administracinės sistemos raidai reikštų likti abejingam demokratijos ir visos šalies perspektyvai, apimančiai tarp kitų dalykų ir šalies įsipareigojimus tarptautinei bendruomenei. Štai kodėl laikiau ir laikau iškelta laiku, pragrįsta ir itin svarbia Seimo Pirmininko iniciatyvą iš esmės išsiaiškinti grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui, tų grėsmių priežastis, šaknis, grėsmes liudijančius faktus, įrodymus ir pasekmes šalies vidaus bei išorės padėčiai.

Sudaryta parlamentinė laikinoji tyrimo komisija jau savo pavadinimu „Dėl galimų grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui“ orientavo į išsamų tyrimą, anaiptol nesuvestiną nė į vieną, kad ir kokį aukštą valstybės pareigūną, kaip tokio tyrimo pagrindinį objektą, nors dingstimi tokiam tyrimui galėjo būti. Kaip paaiškėjo, iš tikrųjų buvo tokia situacija susiklosčiusi Lietuvos Respublikos Prezidento ir kai kurių jų patarėjų aplinkoje. Tuo labiau kad Valstybės saugumo departamento pažymoje, paskatinusioje šį tyrimą, Lietuvos Respublikos Prezidentas, kaip asmuo ar kaip institucija, nekvalifikuojamas kaip galimų ar realių grėsmių nacionaliniam saugumui šaltinis.

Dar daugiau. Seimo Pirmininkas, inicijuodamas tyrimą bei parlamentinės komisijos sudarymą, aiškiai ir nedviprasmiškai pabrėžė, jog šių veiksmų tikslas – apsaugoti Lietuvos Respublikos Prezidentą nuo galimų grėsmių. Deja, tiek atliktas tyrimas, tiek komisijos išvados, tiek išvadų pagrindu inicijuojami politiniai veiksmai, sąmoningas ir sistemingas manipuliavimas visuomenės nuomone, keliantis augančią sumaištį ir visuomenės susiskaldymą, įrodo, pirma, jog iškreipta pirminė tyrimo idėja ir užduotis. Antra, pasirėmusios logiškai ir teisiškai nepagrįstomis išvadomis, kai kurios politinės jėgos siekė tikslų, prieštaraujančių Seimo patvirtintai tyrimo iniciatyvai. Trečia ir svarbiausia. Susidaro įspūdis, jog tolesniais politiniais veiksmais siekiame ne atskleisti, bet pridengti šalyje per 13 metų susiklosčiusį korupcijos tinklą, kuris atsirado iš politikos, verslo ir kriminalo sąaugų, kurias pats Seimo Pirmininkas neseniai labai taikliai pavadino „korumpulu“, puikiu Lietuvos realijas atspindinčių naujadaru.

Šių korumpulų, per 13 metų įaugusių į valstybės kūną ir grėsmingai jame plintančių, nepastebėjo nei Valstybės saugumo departamentas, nei buvusieji prezidentai ir premjerai, nei teisėsaugos, nei jokios kitos specialiosios tyrimų tarnybos. Nepastebėjo milijardais skaičiuojamų išvogtų valstybės lėšų, aferistų privatizuoto valstybės turto, už milžinišką žalą, padarytą valstybei, niekas niekada neatsakė, neatsistatydino ir netapo apkaltos objektais, o tyrimų komisijos numirdavo kartu su jų tyrimais.

Net Konstituciniam Teismui pripažinus antikonstituciniais šimtus teisės aktų įstatymų ir valstybės nutarimų, niekas nekaltino jų iniciatorių šiurkščiais ir sąmoningais Konstitucijos pažeidimais, kaip nekaltino ir vieno kandidato į Prezidentus, vėliau Prezidento, melagingai deklaravusio savo gyvenimo Lietuvoje faktą ir palaiminusio žalingiausio Lietuvai užsienio ir vietinių veikėjų sandėrį. Atvirkščiai, ne vienam iš šių veikėjų buvo suteikti aukščiausieji Lietuvos Respublikos apdovanojimai. Tačiau ruseno silpna viltis, kad bent ši laikinoji komisija, sudaryta dėl galimų grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui, suvoks jai skirtos misijos atsakomybę.

Tiesa, buvo dvi aplinkybės, kurios ne vienam Seimo nariui nuo pat pradžių kėlė nerimą ir abejones. Pirma, ne visi komisijos nariai dėl visai Lietuvai žinomų aplinkybių turi moralinį pagrindą dalyvauti tokiame tyrime. Antra, tai, kad sąmoningai buvo akcentuojama moralinė politinė tyrimo prasmė, taigi akivaizdžiai ignoruojant aiškiai, nedviprasmiškai įstatymu nusakytą tokios komisijos paskirtį: teikti teisinį, kartoju, teikti teisinį, o ne kokį kitą moralinį politinį ištirtų, įrodytų faktų bei aplinkybių vertinimą. Žiūrėkite Laikinųjų tyrimų įstatymo 8 straipsnio 1 dalį. Apie jokį moralinį politinį vertinimą įstatyme, kuriuo privalėjo vadovautis komisija, nėra kalbama , jame nėra net tokių sąvokų.

Tokia išankstinė Seimą ir visuomenę klaidinanti nuostata, esu įsitikinęs, buvo ir yra akcentuojama sąmoningai, tai yra vengiant privalaus teisinio vertinimo, o suformulavus vadinamąjį moralinį ar politinį vertinimą, jį primesti tolesniam teisiniam vertinimui, tai yra sukeisti vietomis esminius dalykus, tai savaime jau yra nusižengimas ne tik įstatymui, bet ir moralei.

Todėl natūralu, kad komisijos patvirtintas ir Seimui teiktas tekstas yra prielaidų, įtarimų ir spėliojimų rinkinys. Net ir pirmo kurso universiteto studentui akivaizdu, jog šiame tekste nėra jokio loginio ryšio tarp šio kūrinio prielaidų ir jo galutinių išvadų, nes, kaip moko elementari logika, iš neapibrėžtų, nepatvirtintų prielaidų kaip ir iš klaidingų teiginių galima gauti bet kokią norimą išvadą.

Jeigu visa tai būtų tik logikos žaidimai, dėl jų nevertėtų sukti galvos, tačiau politiniai žaidimai nešvaria logika yra itin pavojingi teisei ir demokratijai, itin pavojingi pirmiausia teise ir demokratija tikinčiai visuomenei. Nes kaip tik tokiais žaidimais remiasi manipuliacijos visuomenės nuomone, visuomenės supriešinimas ir skaldymas.

Taigi teisinio vertinimo šiame komisijos parengtame dokumente apskritai nėra. Jau nekalbant apie tai, kad jame vartojamos sąvokos „Prezidentūra“, „pažeidžiamumas“ ir panašios šiame dokumente neturi būtino teisinio turinio.

Kartu nedera neigti, kad tiek Valstybės saugumo departamento pažyma, tiek komisijos atliktas tyrimas bent iš dalies fragmentiškai patvirtino, jog Lietuvoje toliau klesti korupcija ir kontrabanda, o privatizavimo procesai yra įtakojami nešvarių interesų, susijusių su daugeliu aukštų valstybės pareigūnų. Šis korupcijos tinklas yra apėmęs tiek valstybės sienų apsaugą, tiek muitines, daugelį mokesčių, policijos ir savivaldybių tarnybų ir jų pareigūnų. Dygstantys aukščiausių ir žemesnių valstybės pareigūnų rūmai, viešbučiai ir pilys, feodalinius laikus primenantys superkamų žemių plotai akivaizdžiau nei komisijos išvados patvirtinta vis tvirtėjantį lietuvišką korumpulų tinklą. Sunku įsivaizduoti, jog tai būtų įmanoma esant tinkamai vykdomosios valdžios, jos aukščiausių pareigūnų kontrolei. Sunku įsivaizduoti, jog tai būtų įmanoma šalyje, kuri po pusmečio taps Europos Sąjungos demokratinių, teisinių valstybių sąjungos dalimi ir turės užtikrinti dalies išorinių Europos Sąjungos sienų kontrolę.

Komisija dirbo iš esmės viešai, ir tai pozityvus reiškinys, tačiau sunku suprasti, koks Lietuvos Respublikos įstatymas leido jos pirmininkui ir nariams iki komisija nebaigė tyrimo laisvai interpretuoti, vertinti, komentuoti ir net prognozuoti tyrimo rezultatus?

Komisija atskleidė ir kitą su Lietuvos Respublikos Konstitucija sunkiai suderinamą aplinkybę – tai, kad Lietuvos Respublikos piliečiai yra sekami ne tik vietinių, bet ir užsienio specialiųjų tarnybų, kad klausomasi jų pokalbių net tuomet, kai jų veikla neturi nei teroristinės, nei jokios kitos baudžiamosios veikos požymių. Baimės, įtarumo atmosfera, kuriai sukurti iš dalies talkino ir šios komisijos bei Saugumo departamento veikla, neturi nieko bendra su demokratija ir neskatina iš tikrųjų būtino visiems, tarp jų ir aukščiausiems pareigūnams, apsivalymo. Kaip tik išnaudodami baimę ir įtarumą kai kurie politikai kartu su bulvarine žiniasklaida toliau kurstė ir kursto masinę psichozę. Tų pačių politikų ir dalies žiniasklaidos pastangomis net ir užsienio spaudoje kuriamas iškreiptas, vos ne apokaliptiškas situacijos šalyje vaizdas, darantis didžiulę žalą Lietuvos autoritetui šiuo itin svarbiu jos raidos tarpsniu. Ir be komisijos tyrimo didžiumai visuomenės buvo akivaizdu, jog Lietuvos Respublikos Prezidentas padarė klaidų tiek sudarymas savo patarėjų korpusą, tiek apibrėždamas jų ir savo kompetencijas, savo ir Seimo bei Vyriausybės santykius. Tos klaidos pripažintos ir nesunkiai pataisomos, o Prezidento siekiai tarnauti Lietuvos valstybei, jos žmonėms, padėti šaliai apsivalyti nuo susikaupusių per trylika metų apnašų ir puvėsių nekelia abejonių.

Lygiai taip pat akivaizdu, jog per pusmetį neįmanoma nei atlikti visų darbų, nei sukelti fatalių grėsmių nacionaliniam saugumui, jeigu tos grėsmės neturi gilesnių šaknų, jeigu jos neslypi daugelyje valstybės funkcionavimo grandžių, už kurias buvo ir yra atsakingi visi tas grandis valdantys, įskaitant ir aukščiausius pareigūnus.

Sunku paaiškinti, kodėl nesuvokiami tokie akivaizdūs dalykai. Dar sunkiau paaiškinti, kokioje civilizuotoje šalyje nepateikus teisinio valstybės vadovo veiklos vertinimo iš Respublikos Prezidento, legitimiai einančio pareigas, kas nors galėtų nepažeisdamas Konstitucijos reikalauti atsistatydinimo. Kokioje civilizuotoje šalyje, o ne bananų respublikoje, tai būtų įmanoma?

Todėl natūraliai kyla klausimas – nejaugi kas nors nori mus vėl grąžinti į politinio biuro „troikų“ laikus, kur parlamentas tėra statistų būrys? Nejaugi teliko surinkti dar vieną šūsnį dvaro intelektualų, buvusių TSKP arba komunizmo dėstytojų, dabar virtusių politologais, laiškų ir paskelbti Prezidento atstatydinimą? Kur čia elementariausios teisinės sąmonės likučiai? O gal yra kitos šio įtartino skubotumo priežastys?

Gal tai ta pati baimė, kurią šiandien mėginama įskiepyti visuomenei, gal ta pati baimė veja ir slegia tuos, kurių rankos ir sielos labiausiai suteptos ir reikalauja didžiausio apsivalymo, nes jas slegia trylikos metų purvas, dar didesnė baimė prarasti gal jau paskutinę progą nugriebti kuo didesnį dar neatriektą valstybės ar iš Europos Sąjungos ateinančių milžiniškų ir taip viliojančių lėšų kąsnį. Ir kaip tik dėl to gal net neskelbti tokios apkaltos, o paprasčiausiai kaip turguje susitarti, susiderėti ir atstatydinti, neskelbti apkaltos, kad ji, neduok Dieve, nesugrįžtų baisiu bumerangu. Baimė, kad pagaliau gali būti atskleista ne tai, kas su kuo ir kada gėrė kavą ir apie ką kalbėjo, bet kas iš aukštų pareigūnų ir su kokiais mafijozais bičiuliavosi, kas ką rėmė, kas ir kieno užsakymu sprogdino tiltus ir žmones ir vedė vyrus į Pakaunės miškus, kas nuplukdė milijonus litų iš valstybės iždo į savo kišenes ir kodėl visus tuos trylika metų taip chroniškai stigo ir stinga lėšų esminėms šalies reikmėms – švietimui, mokslui, sveikatos ir socialinei saugai.

Štai kaip atrodo tie keli fundamentalūs su šalies nacionaliniu saugumu susiję klausimai šalia J.Borisovo pilietybės ar „Renatos“ kavos istorijų, kurios, kaip paaiškėjo, labiausiai rūpėjo mūsų sekliams ir seklių sekliams. Nors vienąkart norėtųsi skaidraus, nedrumzlino atsakymo kaip tik į šiuos klausimus, į klausimus, kurie, mano įsitikinimu, logiškai kyla iš nepavėluotos, pagrįstos ir itin svarbios Seimo Pirmininko iniciatyvos. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Šiek tiek viršijote laiką, bet klausimas svarbus, taigi jūs perskaitėte visą pareiškimą. Dabar kviesčiau A.Sakalą. Jeigu galima, ne taip ilgai kaip pirmasis kolega. 5 minutės pareiškimui.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, aš sutaupysiu laiko, taigi bendras laikas bus išlaikytas. Iš tikrųjų šiandien aš nekomentuosiu labai plataus kolegos pareiškimo, kuriame paliesta labai daug aspektų pradedant korupcija, praėjusių Seimų pareigūnais ir Prezidentais. Aš kalbėsiu apie mūsų komisijos darbo objektą ir apie to darbo teisėtumą.

Taigi šiandien buvo išreikšta ne tik profesoriaus, bet ir Prezidento pasamdytų advokatų nuomonė ar abejonė, ar mūsų komisijos darbas buvo teisėtas ir ar šios išvados atitinka Seimo Laikinųjų tyrimų komisijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad komisijos išvadose pateikiamas situacijos teisinis įvertinimas, ir buvo suabejota jų teisėtumu.

Aš norėčiau pabrėžti, kad Seimo laikinųjų tyrimų komisijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje minimas situacijos teisinis įvertinimas. Ką reiškia tas teisinis įvertinimas? Kai kurie kolegos (ne mūsų kolegos, aš turiu galvoje Lietuvos žmones) iki šios dienos nesupranta, kuo skiriasi tie teisiniai įvertinimai. Taigi tai įvertinimas, paremtas teise. Seimo Laikinoji tyrimo komisija situacijos įvertinimą pateikė remdamasi Konstitucija, Seimo statutu, Seimo laikinųjų tyrimų komisijų įstatymu, Baudžiamojo proceso kodeksu, Pilietybės įstatymu, Operatyvinės veiklos įstatymu, Valstybės tarnybos paslapčių įstatymu, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu, Nacionaline saugumo strategija, Seimo nutarimu „Dėl Laikinosios tyrimo komisijos dėl galimų grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui sudarymo“, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei teisės aktais.

Komisijos veiklos teisinis pagrindas nurodytas ir komisijos išvados preambulėje. Deja, dalis Lietuvos žmonių, tarp jų ir mano garbusis kolega, neskiria ar sąmoningai nenori skirti tų teisinių įvertinimų, kuriuos duoda ikiteisminio tyrimo įstaigos ir teismai, nuo tų įvertinimų, kuriuos gali duoti Seimo komisijos. Čia yra pagrindinis nesutarimas. Painiojamos dvi sąvokos: komisijos teisiniai įvertinimai ir teismų ir ikiteisminio tyrimo įstaigų teisiniai įvertinimai. Todėl komisijos išvados yra teisėtos.

Be to, tyrimo metu išaiškintos aplinkybės išsamiai aprašytos komisijos išvadoje, o komisijos surinkti įrodymai pateikti komisijos išvados prieduose, kurie yra sudėtinė išvados dalis. Taip yra įgyvendintas ir Seimo laikinųjų tyrimų komisijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies reikalavimas, kad komisijos nustatytos aplinkybės turi būti patvirtinamos dokumentais ar kitais įrodymais. Aš abejoju ne savo kolegos pareiškimais, aš abejoju Gedimino Baublio ir jo kompanijos advokatų pareiškimais, nes tai yra samdomi žmonės. Kad niekam Seime nekiltų abejonių, aš paprašiau Seimo Teisės departamento duoti nepriklausomą išvadą, ar mūsų komisijos darbas buvo teisėtas, ar ne. Aš manau, kad gavus tą išvadą daug kam išaiškės mūsų darbo teisėtumas ar neteisėtumas.

Baigdamas noriu pasakyti. Kolega minėjo Prezidentą, kad reikia susėsti, reikia įvertinti, reikia susitarti. Mano nuomone, Prezidento veiklos teisėtumas nėra ir negali būti jokių derybų objektas. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolega, jūs perskaitėte savo pareiškimą. Taigi dabar, kolegos, mes turime 16.00 valandų. Deja, nebegalėsime nagrinėti konvencijos, tad pakviesime į tribūną aplinkos apsaugos ministrą Arūną Kundrotą atsakyti į Seimo narių klausimus.

Prašome, gerbiamasis ministre, jums žodis.

Aplinkos ministro A.Kundroto informacija ir atsakymai į Seimo narių klausimus

A.KUNDROTAS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Ačiū už suteiktą galimybę trumpai pasakyti keletą minčių dėl aplinkos apsaugos, miškų priežiūros, kitų ministerijos kompetencijai priklausančių klausimų ir taip pat atsakyti į jūsų klausimus.

Kadangi iš anksto nebuvo suformuluota tema, tik keletas žodžių bendromis temomis.

Ministerija dirba pagal nustatytus prioritetus. Šiems metams tokių yra 29. Pažiūrėję į mūsų ministerijos tinklalapį, galite įsivaizduoti, kam skiriamas pagrindinis dėmesys, kokie planai yra sudaryti vienai ar kitai problemai įgyvendinti, nes visa veikla yra planuojama; taip pat yra skyrių, departamentų planai, galima pamatyti, kokios pastangos, didesnės, kokiose srityse yra.

Be abejo, dabar paskutiniai metai prieš stojimą, todėl labai daug dėmesio skiriama Europos integracijos reikalams. Keletą skaičių paminėsiu. Pavyzdžiui, šiemet vien integracinių įsakymų yra priimta 52, dar 16 yra nutarimų, atitinkami įstatymai, 3 nutarimai priimti. Priimtas vienas įstatymas labai svarbus, Vandens, taip pat dar bus pateikta keletas, kurie užbaigs mūsų gana didelę darbo dalį. Aplinkos apsauga yra viena iš intensyviausiai reguliuojamų Europos Sąjungos sričių. Vienas iš prioritetų buvo subalansuota plėtra. Gal teko pastebėti, kad Vyriausybė patvirtino darnaus vystymo nacionalinę strategiją, kurioje numatomi tikslai 20 metų ir atitinkamos priemonės tiems tikslams pasiekti.

Šiais metais stiprinti ir bus stiprinami Europos Sąjungos fondų panaudojimo pajėgumai. Reikia pasakyti, kad Lietuva išnaudojo visus pinigus, kiek jų buvo skirta iš ISPA aplinkos apsaugai. Tie objektai dar nėra pastatyti ir įgyvendinti, bet yra įsipareigota tiek, kiek buvo numatyta pagal planus. Aš galiu pasakyti, kad paskutiniai šį rudenį patvirtinti ISPA projektai buvo dėl pavojingų atliekų sistemos sukūrimo, Plungės vandenvalos projektas, Telšių regioninių atliekų tvarkymo projektas. Ypač svarbu, mes tikrai džiaugiamės, kad pavyko išjudinti iš mirties taško pavojingų atliekų tvarkymą, nes tokios sistemos valstybėje ilgai nebuvo arba buvo tik epizodiniai tam tikri veiksmai, tuo investiciniu projektu. Lėšų dar bus gauta bankrutavusių įmonių atliekoms tvarkyti. Iki šių metų galo bus išvežta pusė viso sukaupto pesticidų kiekio. Tai labai didelis žingsnis į priekį ir tikrai didelė pažanga sprendžiant tą seną problemą. Iš bankrutavusių įmonių laikinai bus pervežta į saugojimo aikšteles. Keletas pavyzdžių…

PIRMININKAS. Ministre, aš labai atsiprašau. Kolega Griciau ir kiti, vis dėlto ministras atsako į klausimus. Norėčiau paprašyti tylos.

A.KUNDROTAS. Tai yra tik keletas pavyzdžių to prioriteto, kuriam ministerija skiria didžiausią dėmesį, tai yra potencialaus pavojaus žmonėms likvidavimas. Jeigu žiūrėtume į patį procesą, kas buvo nuveikta, tai potencialiai pavojingus objektus, ministerija buvo išskyrusi 150 tokių objektų, peržiūrėjo, kokia yra padėtis, ar yra nustatyti ir įgyvendinti visi reikalavimai, kurie mūsų teisės aktuose numatyti kaip rizikos vertinimas, avarijų likvidavimas ir panašiai. Nors tai nėra Aplinkos ministerijos vaidmuo, mes turime civilinę saugą, turime kitas tarnybas, tačiau skirdami tam dėmesio, manau, pasiekėme persilaužimą ir šioje situacijoje, buvo daug daugiau dėmesio atkreipta į tas problemas ir padaryta tam tikra pažanga.

Aš, matyt, nekalbėsiu apie visus laimėjimus. Daug kas yra aprašyta mūsų kasmetinėje ataskaitoje. Jeigu iki šiol neteko jos pavartyti, ją visada galite gauti ir popierine forma, kiekvienų metų ataskaita yra parengiama. Taip pat mūsų tinklalapis yra internete, galima pažiūrėti pagal atskirus sektorius, kokie kokybiniai ir kiekybiniai pokyčiai buvo, dėl kokių priežasčių, ar geri, ar blogi, ar galima būti patenkintiems dėl tokios situacijos plėtros, ar reikia rimtai susirūpinti.

Tai būtų tik keletas žodžių, aš esu pasirengęs atsakyti į visus jūsų klausimus, jeigu jų turėsite.

PIRMININKAS. Dėkojame, ministre. Jūs palikote daug laiko Seimo narių klausimams. Turėjote 15 minučių, galėjote jas išnaudoti. Dabar klaus kolegos pagal Statuto nustatytą tvarką. Kadangi opozicinių frakcijų seniūnai neužsirašė, pirmasis klaus E.Karečka.

E.KAREČKA. Ačiū. Aš noriu paklausti, gerbiamasis…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, atsiverskite Statuto 208 straipsnio sudėtines dalis. Prašom.

E.KAREČKA. Noriu paklausti dėl nacionalinių parkų direkcijų valdomų valstybinių miškų perdavimo urėdijoms. Šis klausimas sukelia tam tikrą nežinomybę dėl ateities, nes netenkama papildomų pajamų ir darbo vietų. Noriu paklausti, kada numatoma užbaigti šią reformą ir dirbantys specialistai galės galvoti apie tikrą darbą? Penktadienį man teko lankytis Plateliuose ir jie prašė šį klausimą pateikti jums. Ačiū.

A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Tai yra viena esminių reformų, kuri dabar vykdoma. Apie priežastis jau esu kalbėjęs jums per Vyriausybės valandą, bet dar kartą trumpai pakartosiu.

Pagrindinė yra ta, kad pasikeitė nuosavybės formos, t.y. kad kai kuriuose parkuose, pavyzdžiui, Aukštaitijos nacionaliniame parke liko trečdalis valstybinių miškų, Dzūkijos nacionaliniame parke – 37%, Žemaitijos – 68%. Buvo planuojama, kad miškai arba miškų priežiūros tarnybos parkuose galės išsilaikyti iš šių miškų kirtimo.

Dabar situacija jau tikrai pasikeitė, nebent mes visi sutariame, kad leidžiame be apribojimų kirsti, tik tokiu atveju galime tokią sistemą išlaikyti. O mes norime priešingai. Mes norime riboti ir šiemet tokie ribojimai jau buvo įvesti, kad saugomose teritorijose nebūtų plynų vietų, nes, manau, rekreacinis potencialas mums yra labai svarbus. Labai daug yra priekaištų žmonių, kurie važiuodami ilsėtis, ypač vasaros metu, mato iškirstus nemažus plotus. Todėl jeigu mes norime, kad saugoma teritorija atitiktų savo funkciją ir visų pirma tose teritorijose būtų numatyti apribojimai ir jų būtų laikomasi, reikia žiūrėti, kaip galima nuo to ūkinio modelio – pats kertu ir iš to išsilaikau – pereiti prie kitokio. Kitoks, su didesniu manevru laisvei, kad tie miškai perduodami gretimai esančioms urėdijoms. Dzūkijos nacionalinio parko – dviem urėdijoms, t.y. Varėnos ir Druskininkų, kiti po vieną urėdiją, mes nustatome tose saugomose teritorijose apribojimus ir griežtai jų laikomės.

Parkų administracijoje lieka miškininkai, kurie derina miškotvarkos projektus, prižiūri, kad būtų laikomasi visų kitų įsipareigojimų. Jeigu yra tam tikrų saugomų paukščių rūšių ar buveinių, kad būtų užtikrinti atitinkami režimai.

Be abejo, pati reforma yra skaudi socialine prasme, nes per tą laikotarpį pajamos mažėjo, o kitais metais, numatoma, dar apie 4 mln. pajamų per visus tris nacionalinius parkus sumažės. Tam, kad neleistume šių įmonių, įstaigų bankroto, nes jų administracija susideda iš dviejų dalių, t.y. viena – valstybės finansuojama, kita – iš pajamų, gautų pardavus medieną, kad neturėtume krizės, tai antrai pusei, administracijos, reikia daryti šį žingsnį. Manau, daugelis ten dirbančių žmonių supranta, kad mes galim dar šiek tiek pratempti. Tikrai nei man čia labai smagu ir jums aiškinti, ir visiems kitiems tokias reformas. Bet jeigu to nepadarysim, mes tiesiog sulauksim bankroto. Aišku, kad kuo greitesnis dabar bus šios reformos įvykdymas, tuo mažiau bus diskusijų ir aitrinimo. Mes esame visus dokumentus parengę Vyriausybės nutarimui, kai jau pagal procedūras leis, toks nutarimas bus priimtas. Tačiau kiekvienu atveju reorganizacija truks dar maždaug kitų metų pirmąjį ketvirtį. Bet per tą laikotarpį mes kaip tik norim pabaigti visą diskusiją konkrečiai su žmonėm, kas kur įsidarbina, kiek pereina į miškų urėdijas, kiek į nacionalinį parką, kiek reikia ieškoti kitokių darbų.

PIRMININKAS. Jeigu galima, per tris minutes, gerai? Jūsų nori paklausti 13 Seimo narių. Dabar klausia G.Kniukšta, ruošiasi A.Klišonis.

G.KNIUKŠTA. Dėkoju. Aš noriu papildyti gerbiamojo E.Karečkos klausimą. Iš tikrųjų, ministre, jūs suprantate, kad Žemaitijos nacionalinio parko valstybinio miško perdavimas miškų urėdijai tikrai nėra politinis klausimas. Politikavimo jūs turbūt čia neįžvelgiat, nes, tarkime, į mane kreipėsi Plungės meras Vygantas Danilavičius, kuris yra konservatorius, aš esu socialliberalas, o mano kolega E.Karečka yra Socialdemokratų koalicijos frakcijos narys. Taigi politikos čia nėra. Tačiau esminis klausimas. Prašau paaiškinti mums dar kartą, ar iš tikrųjų tai daroma nepasitarus su visuomene, be jokio mokslinio pagrindimo, nacionalinio parko reorganizacijos projekto, naujo veiklos modelio? Kaip jūs ruošiatės įdarbinti tuos žmones, nes, kaip mane informavo, bus atleista apie 30 žmonių? Jūs puikiai suprantate, kad kaimo vietoje sukurti dabartiniu metu naujų darbo vietų arba surasti darbo tiems žmonėms yra labai sunku. Taigi mums visiems rūpi unikalaus gamtos kampelio išsaugojimas. Kaip matome, jūs esate pagrindinis šio projekto autorius. Tada ir prašau atsakyti į mano klausimą.

PIRMININKAS. Kolegos, primenu, klausimui viena minutė.

G.KNIUKŠTA. Atsiprašau.

PIRMININKAS. Prašom.

A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Manau, į dalį, matyt, jau atsakiau atsakydamas į pirmąjį klausimą. Ar mes visi esame pasiryžę paleisti visus žmones, čia yra toks klausimas, nes ši organizacija yra pusiau ūkinė. Visa žmonių grupė, kuri rūpinasi parkų miškais, yra išlaikoma iš tų parkų medienos pardavimo. Jeigu mes pasiryžę netaikyti jokių apribojimų, leisti toliau plynus kirtimus, tai ir be šito vis tiek turi įvykti tam tikras darbuotojų skaičiaus mažinimas, nes tai atsitiko visose urėdijose, netgi po penketą kartų sumažėjo žmonių, perėjo prie rangos metodų ir panašiai. Jeigu tai būtų lengvas koks nors kitoks sprendimas, jis jau būtų padarytas. Mes tai svarstome metus. Ir su mokslininkais tikrai buvo tartasi. Ir Aplinkos ministerijos kolegija, į kurią irgi įeina ne vienas daktaras ir vienos, ir kitos sričių, tą svarstė. Toks kolektyvinis sprendimas buvo padarytas po to, kai tikrai buvo supažindinta su padėtimi.

Vienas būdas, kuris galbūt bus, bet ne dabar, o ateityje, būtų pasižiūrėti į Vakarų modelį. Nes daugelyje Vakarų valstybių miškai apskritai neišlaikomi iš jų medienos pardavimo, valstybė juos dotuoja. Jeigu mes pamažu pereisim prie tokio modelio ir dotuosim miškus, tada galbūt būtų galima išlaikyti tokias sistemas. Tačiau vienoje vietoje laikyti ir ūkį, ir apsaugą neatrodo teisinga ir aplinkos apsaugos, ir gamtos apsaugos ar kokios kitokios politikos atžvilgiu. Tai, kad jie galės numatyti apribojimus, galės prižiūrėti bet kokią intervenciją į mišką, bet kokius kirtimus, manau, tikrai leis jiems realizuoti tas funkcijas, kurioms parkai yra sukurti. Ir jūs sakėt, kad čia ne politinis reikalas, tikrai čia politikos jokios nėra. Tai yra daugiau ūkinis sprendimas, pasižiūrėjus ir išnagrinėjus kitų valstybių patirtį. Iš esmės tikrai mūsų tose pažymose, mes galim jums pateikti, buvo žiūrėta ir į tendencijas Europoje, ir kitose valstybėse, kokie modeliai dabar realizuojami.

PIRMININKAS. Klausia A.Klišonis. Ruošiasi A.Vidžiūnas.

A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, šiandien Žemaitijos nacionalinis parkas yra gana populiarus klausimų atžvilgiu. Aš taip pat norėčiau dėl to klausimą užduoti, nes jau kreipiausi į jus raštu ir, deja, gavau formalų atsakymą, gana formalų atsakymą. Kiek žinau, mano kolega Seimo narys M.Pronckus taip pat kreipėsi į jus prašydamas, kad jūs ar atsakingi jūsų ministerijos darbuotojai galėtų atvykti į Plungę ir pasikalbėti ir su meru, ir su nacionalinio parko darbuotojais, žmonėmis, kurie bus išmesti iš darbo. Jų bus nuo 20 iki 35, tiek yra suskaičiuota ir tiek yra pateikta toje medžiagoje, kurią mes turime. Nacionalinis parkas nuo 1997 metų 30% sumažino savo darbuotojų skaičių. Dirbančių žmonių tiesioginiame miškų aptarnavimo sektoriuje dvigubai sumažėjo. Jūs jau pats minėjote, aš pakartosiu tiktai jūsų skaičius, kad 68% miškų dar yra valstybiniai, todėl 32% miškų aptarnauti ir vykti iš Telšių į Platelius galbūt taip pat yra gana neracionalu. Jeigu yra paliekamas toks modelis Neringos nacionaliniam parkui, kodėl to modelio negalima palikti ir kitam parkui? Ar viską reikia taip, kaip sako, iš karto iš pačių pamatų ir tuoj? Ačiū.

A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Aš labai džiaugčiausi ir man būtų labai lengva nuspręsti dėl visų trijų nacionalinių parkų, jeigu visų jūsų dėka mes būtume išlaikę tokią situaciją, kokia yra Kuršių nerijoje. Kaip žinote, ten nėra privataus miško, ten nėra netgi privačios žemės. Tokiam modeliui tada visiškai tinka viską apimanti ar kaip ją pavadinti funkcija. Bet kitose teritorijose taip neįvyko. Jūs minėjote apie sumažėjusį skaičių žmonių, jis ir toliau turi būti mažinamas, bet yra tam tikras plotas miško, kai ūkininkauti dar yra racionalu. Šitam plote jau nėra manevro laisvės. Arba mes tada paleidžiam kirtimo mašiną ir turim visi aiškintis, kad savo pačius geriausius plotus, geriausias teritorijas… O dėl atvykimo, prašom, galima atvykti. Meras dalyvavo kolegijos posėdyje, matyt, jūs apie tai esate informuotas. Direktorius tame kolegijos posėdyje irgi dalyvavo. Žmonės iš saugomų teritorijų tarnybos buvo nuvykę į vietą. Šiandien ministerijoje buvo susitikta, buvo atvykusi grupė iš Aukštaitijos nacionalinio parko. Priimsiu aš pats visada, jeigu reikės. Galiu nuvykti ir į vietą, tas vizitas buvo planuojamas, kai tiktai viskas išaiškės. Nes dabar vienas pasakė 30, jūs jau pasakėt 20 ir panašiai, nėra iki galo tie visi dalykai dar aiškūs.

PIRMININKAS. Dėkui, ministre. Noriu pasakyti, kolegos, kad mes vadovaujamės Statuto 209 straipsniu. Tai nėra Vyriausybės valanda. 209 straipsnis labai aiškiai reglamentuota klausimus ir atsakymus. Jeigu jums neatsakyta, jeigu jūs negavote atsakymo, jūs turit dvi teises: raštu kreiptis arba po susitikimo prieiti ir su ministru susitarti dėl tolesnės jūsų diskusijos. Klausia A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Pone ministre, šalia jūsų svarstytų problemų dar didesnį rūpestį mums kelia hidroelektrinių projektai, neatsakingos Nemuno tvenkimo galimybės ir ministerijos kategoriškas nepasakymas kategoriško „ne“ tokiems planams ir projektams. Ir jūs šiandien apie šią svarbią problemą nepasakėte nė žodžio. Ar jūs, kaip ministras, ir ministerija neturi ką pasakyti? Mat mus yra pasiekusi informacija ir dalis dokumentų, kurie liudija, kad viena bendrovė į hidroelektrinių projektavimo dokumentaciją jau yra investavusi gana nemažus pinigus. Keista, kad privati bendrovė kiša pinigus ten, kur nėra jokios garantijos, kad tas projektas bus patvirtintas ir galbūt bus įgyvendintas. Tai prašyčiau pakomentuoti šią situaciją, nes tai daug svarbiau negu ta ekspozė, kurią jūs padarėte apie savo ministerijos veiklą pačioje pradžioje.

A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Aš todėl ir neatsakiau, kadangi tikrai žinojau, kad jūs to paklausite. Manau, kad bus dar daugiau klausimų, kurių neminėjau, nors tikrai jie nė kiek ne mažiau svarbūs. Labai svarbus klausimas. Jeigu jūs sekate bent kiek spaudą, tai pastebėjote, kad metodiškai mažiausiai kartą per mėnesį kuriam nors dienraštyje yra straipsnis apie ministerijos nepamatuotai griežtą poziciją hidroenergetikos atžvilgiu. Jeigu žiūrėjote sausio 16 dienos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro įsakymą, tai būtent jame yra labai sugriežtinta situacija, išvardytos 147 upės, kurių negalima tvenkti, ir tai yra motyvuojama reikalavimais dėl migruojančių žuvų. Mano asmeninė pozicija yra – nė vienos užtvankos, išskyrus tas svietas, kurios įsakyme yra paminėtos kaip rekomenduotinos, kur jau yra buvusios užtvankos, kur galima atstatyti, ten įrengti hidroelektrines ir panašiai, ir labai vienareikšmiai. Ir ko ko, bet manęs agituoti šioje srityje absoliučiai nereikia. Tuoj bus kitas klausimas dėl Siesarties, kur neleidžiama hidroelektrinių statyti, ir visi priešingai kalba dėl tos pačios problemos. Tai tikrai, mano, kaip ministro, asmeninė pozicija yra labai aiški, tačiau yra procedūros.

Lygiai tą patį, kaip jūsų pasakėte, kodėl privati įmonė investuoja, (…) poveikių aplinkai vertinimo studiją, galima pasakyti, kodėl „Minijos nafta“ į Kintų studiją investuoja. Kiekviena studija yra rizika. Ir patys investuotojai turi pasverti. Šita teritorija, kuri planuojama ant Nemuno upės, yra labai jautri. Jeigu pažiūrėtumėte Nemuno upės vagą, kur yra saugomos teritorijos, tai ne tiek yra daug likusių tarpų, kur apskritai galima ką nors planuoti, bet negali uždrausti planuoti. Jie planuoja, jie kalbasi su visuomene, su savivaldybėmis, nes procesas taip ir numato: iš pradžių apsvarstyti su visuomene, su savivaldybėmis, su derinančiomis institucijomis, po to patenka į Aplinkos ministerija galutiniam sprendimui. Kadangi toks yra įstatymas, kadangi a priori negalima to proceso uždrausti, mes negalime kitaip pasielgti.

Pavyzdžiui, Kintų atvejis jau atkeliavo iki ministerijos, jau yra pateikta ataskaita. Jūs pamatysite ministro poziciją ir ministro sprendimą. Lygiai taip pat bus padaryta su hidroelektrine. Daug, kaip minėjau, apribojimų. Būtų labai keista, jeigu įmonė neįsigilintų į visą situacijos sudėtingumą. Ir visos lėšos, kurios yra įdedamos į šį projektą, yra jų pačių rizika.

PIRMININKAS. Ministre, kolegos, mūsų laikas neišvengiamai bėga, nes skirta lygiai pusė valandos. Prašyčiau klausti trumpiau ir atsakyti trumpiau. Klausia J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamasis ministre, aš palaikau jūsų poziciją, kad tie, kurie turi saugoti, turi saugoti, o ne daryti iš to biznį.

Mane labai jaudina vienas dalykas. Miškai Lietuvoje dar niekada nebuvo taip naikinami kaip visą šį laikotarpį. Tarsi kažkokie barbarai būtų užpuolę, kuriems reikėtų greitai bėgti iš Lietuvos ir reikia palikti viską plyną.

Klausimas būtų toks: kaip su ta Siesartimi? Ar ji įtraukta į tuos, kur galima statyti hidroelektrines, ar kur negalima? Ar jūs nagrinėjote vieną momentą, kad geriau pastatyti vieną stambią elektrinę, vykdant tuos atsinaujinančius resursus, ar leisi pristatyti jų visur, nes ten yra prievarta supirkti energiją, brangiai mokėti ir t.t.? Ar strategiškai pagrįsta jūsų pozicija?

PIRMININKAS. Prašom, ministre.

A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Taip, yra strategiškai pagrįsta. Yra ichtiologo padaryta studija dėl visų šių reikalų, ir būtent ja rėmėmės, kai buvo pasirašomas įsakymas. Ant didelės ar ant mažos – negalima to pasakyti. Didele upe praplaukia žuvis, kad mažoje išnerštų. Kai praeitą savaitę kalbėjome su ponu G.Jakavoniu ir ponu A.Skardžiumi, kaip tik jie sakė, gal ant mažos geriau, o ne ant didelės. Vienu žodžiu, kiekvienas atvejis turi būti svarstomas atskirai.

Dėl miškų kirtimo. Labai padidėjo dėl to, kad ir nuosavybės formos pasikeitė. Dabar faktiškai pusė kertama iš privačių. Ir dar miškai yra grąžinami. Bet mes užbraukėme viršutinę ribą. Pagal europinį lygį negalima iškirsti daugiau negu 75% prieaugio, dalis lieka natūraliam išnykimui, dalis – ateities ištekliai. Tos viršutinės ribos mes jau niekaip nebegalime… Jeigu pagal įstatymą privačius miškus leisime kirsti, atitinkamai turime mažinti valstybinių miškų kirtimą. (Balsas salėje)

Siesartis yra tame įsakyme ir yra įstatyme kaip saugoma teritorija, o saugomojoje teritorijoje galima statyti tiktai kultūros paveldo paminklus. Faktiškai šiuo momentu mūsų išvada yra neigiama.

PIRMININKAS. Klausia G.Dalinkevičius.

G.DALINKEVIČIUS. Ačiū. Gerbiamasis ministre, mano noras būtų truputėlį pagelbėti. Aš įsivaizduoju tuos sunkius klausimus, tai mano būtų toks klausimas. Kiek kainuotų Lietuvai, jeigu ji nevykdytų savo įsipareigojimų dėl 10% atsinaujinančios energijos? Kiek kainuotų baudos už KIOTO direktyvos viršijimą?

A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Be abejo, pasakyti skaičiais dabar būtų labai sudėtinga, nes net ir Europos Sąjungos teisė yra prieštaringa. Aš esu tą klausimą uždavęs Aplinkos direktorato generalinei direktorei. Viena vertus, paukščių buveinių direktyvos, vandens politikos direktyva draudžia tvenkti, antra vertus, įsipareigojimai dėl atsinaujinančių gamtos išteklių. Atsakymo taip ir nebuvo. Šiaip ar taip turime žiūrėti šioje situacijoje savo interesų ir bandyti skaičiuoti. Jeigu žiūrėtume visą apimtį, jeigu užtvenkę faktiškai viską, kur galima, kur negalima, mes galėtume vykdyti apie 10% savo poreikio (esame atlikę paskaičiavimus), tai beveik tiek energijos galime gauti sudeginę, atrodo, apie 10% šiaudų, kurių dabar nepanaudojame. Taigi yra tam tikras pakeičiamumas. Aš agituočiau už kitas švaresnes arba mažiau poveikio aplinkai darančias kuro arba energijos rūšis negu hidroenergetika.

PIRMININKAS. Klausia A.Skardžius. Ruošiasi A.Poplavski.

A.SKARDŽIUS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, mes neseniai turėjome diskusiją frakcijoje, bet kol kas spaudoje matyti vien tik straipsniai, agituojantys už elektrinių statybą. Pavyzdžiui, gruodžio 6 d. „Alytaus naujienos“ teigia, kad Alytaus hidroelektrinė galėtų siekti 13-15 m, tokio aukščio užtvanka būtų, būtų užliejama 2 ha teritorija, na, ir išdėstoma kaip faktas. Aš, kaip parlamentaras, pasigendu ministerijos aiškios pozicijos. Yra du variantai: arba jūs patys įstatyminę bazę teikiate spaudai, arba pateikite, kaip mes prašėme, politikams, t.y. man, kitiems, kurie yra suinteresuoti išaiškinti žmonėms, kas čia teisus, kad nebūtų klaidinama, kad nebūtų panikos.

A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Taip, mes praeitą savaitę kalbėjome ir jūsų prašymu aš esu pasirašęs tą raštą. Matyt, jūs šiandien vakare arba rytoj iš ryto gausite, taip pat Nemuno žemėlapius. Prašyčiau vieno, kad šioje situacijoje ir jūs, ir aš, jeigu jūs pritariate tai idėjai dėl ūkio apsaugos, turėtume išnaudoti visas galimybes, kurias mes turime. Jūs kalbate su žmonėmis, kalbate su savivaldybių institucijomis – tai yra tie, kurie derins ataskaitą. Pavyzdžiui, Kintų atveju ir savivaldybė, ir apskritis prieštaravo. Tai buvo pačių žmonių reakcijos išraiška. Taip pat būtų svarbu daryti ir Nemuno atžvilgiu.

Tačiau, kaip aš sakiau ir frakcijos susitikime, įstatymas yra įstatymas. Aš negaliu daryti išvados negavęs ataskaitos. Aš turiu gauti ataskaitą, kurią yra pasirašiusios apskritis, savivaldybė, derinančios institucijos, tada viską įvertinęs galiu pasakyti taip arba ne. Taip, mes ruošiamės tokiai išvadai. Mes esame sudarę įvairių mokslo institutų ekspertų komisiją, mes darome tam tikras studijas, tai bus pagrindas mūsų nuomonei pasakyti. Bet dabar užbėgti procesui už akių ir pasakyti nuomonę – tai mane tikrai apkaltins poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pažeidimu.

PIRMININKAS. Klausia A.Poplavski. Ir paskutinis bus J.Razma.

A.POPLAVSKI. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, mano klausimas šiek tiek panašus į kolegos J.Veselkos klausimą dėl mažų hidroelektrinių statybos. Man atrodo keista – dėl Siesarties užtvankos tiek triukšmo. Ir pats ten lankiausi, ir visa Seimo Subalansuotos plėtros komisija. Vieningai pritarėme, pritarė savivaldybė, pritarė verslininkai, bet dėl kažkokių neaiškių priežasčių Aplinkos ministerija kategoriškai atsisako rasti kompromisą.

Mano klausimas būtų toks. Aplinkos ministerija turi bendrą koncepciją, remiančią mažųjų hidroelektrinių atsiradimą, ar neturit tokios koncepcijos?

A.Kundrotas. Ačiū už klausimą. Aplinkos ministerija tikrai neremia jokių statybų – priešingai, kaip aš sakiau, įsakymu gana griežtai tai riboja. Matyt, ne tos ministerijos dalykas remti arba neremti tokius objektus. O dėl sutarties mes projekto užsakovui pasakėme labai aiškiai: duokite Aplinkos ministeriją į teismą, teismas išspręs. Aš negaliu elgtis ne pagal įstatymą ir priimti sprendimą, kuris pažeis Saugomų teritorijų įstatymą. Tada mane kažkas kitas paduos į teismą, kad aš neteisingai elgiuosi. O jeigu matomi kokie nors šališkumai ar panašiai, teismas tą situaciją labai gerai išspręs. Aš tikrai suprantu ir tą susirūpinimą, ir tuos interesus, kuriuos išsakė komisija, bet esant tokiai situacijai kitaip elgtis negaliu.

PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Paskutinysis klausia J.Razma. Deja, mūsų laikas ribotas.

J.RAZMA. Gerbiamasis ministre, neseniai buvo viešai paskelbta, kad tarptautiniame arbitraže, na, turbūt Lietuvos Vyriausybei, priteistos milijoninės sumos pagal „Minijos naftos“ ieškinį dėl to, kad Geologijos tarnyba turbūt nevykusiai padalijo gręžinius naftos gavybos įmonėms, pažeisdama kažkokius ankstesnius įsipareigojimus. Ar jūs aiškinotės tą situaciją? Kas yra kaltas, kaip čia atsitiko ir ką numatoma daryti? Ar tikitės, kad tas sprendimas bus pakeistas ir t.t.?

A.Kundrotas. Ačiū už klausimą. Kaip tik prieš ateidamas čia, į Seimą, aš gavau išrašą apie šią problemą ir dar net nespėjau perskaityti. Kita vertus, visa tai įvyko daug anksčiau, negu Aplinkos ministerija perėmė tos problemos, t.y. naftos išgavimo reikalų, kuravimą. Kaip žinote, tais reikalais užsiima Turo fondas. Ir apskritai klausimas toks jautrus, kad nei kalbėti, nei ką nors daryti galima, kol tas sprendimas iki galo nepriimtas. Taigi aš nelabai galėčiau ką pakomentuoti šiuo klausimu.

PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Jūs atsakėte į Seimo narių klausimus. Deja, laikas baigiasi, ir mes turime imtis kito darbotvarkės klausimo, kolegos. Tai yra įstatymo „Dėl Europos konvencijų gyvūnų apsaugos klausimais ratifikavimo“ projektas. Pateikimas. Prašome, gerbiamasis ministre, jums žodis dėl šio įstatymo.

Įstatymo dėl Europos konvencijų gyvūnų apsaugos klausimais ratifikavimo projektas Nr.IXP-3083 (pateikimas)

A.Kundrotas. Ačiū. Yra teikiamas įstatymo projektas, kuriuo numatyta ratifikuoti Europos konvenciją „Dėl skerdžiamų gyvūnų apsaugos“, priimtą 1979 metais Strasbūre, Europos konvenciją „Dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos“, priimtą 1976 metais taip pat Strasbūre, Europos konvenciją „Dėl gyvūnų apsaugos tarptautinio vežimo metu“, priimtą 1968 metais Paryžiuje.

Šiuo metu klausimus, kuriuos reglamentuoja šios trys konvencijos, gana išsamiai reguliuoja ir reglamentuoja Lietuvos įstatymai, t.y. Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymas, Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas, Skerdžiamų arba žudomų gyvūnų gerovės reikalavimai ir kiti įstatymai, kurie iš esmės jau perkelia konvencijos reikalavimus ir užtikrina jų laikymąsi, todėl, ratifikavus šias konvencijas, nenumatoma kokių nors papildomų išlaidų ar kokių nors daug didesnių darbų arba veiklos, palyginti su ta, kuri yra dabar atliekama.

Kadangi tai ne visai mano ministerijos kuruojami dalykai, aš būčiau labai dėkingas, jeigu jūs sutiktumėte, kad į klausimus man padėtų atsakyti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas ponas Darius Remeika.

PIRMININKAS. Ačiū ministrui, bet Seimo nariai šiuo atveju nenori klausti, taigi jums neteks prašytis į pagalbą kitų kolegų. Dabar mes turėtume nutarti, ar pritariame po pateikimo bendru sutarimu, kolegos. Pritariame. Ačiū, kolegos. Dabar pagrindinis komitetas, suprantama… Kadangi tai konvencija, pagrindinis komitetas bus Užsienio reikalų komitetas, kolegos, papildomi – Aplinkos apsaugos komitetas ir Kaimo reikalų komitetas. Du komitetai papildomi. Siūlytume svarstyti, kolegos, gruodžio 18 dieną. Aš kreipiuosi į komitetus: gana trumpas laikas (gruodžio 18 dieną svarstymas), kad mes dar galėtume iki Kalėdų priimti šią konvenciją. Labai ačiū, kolegos.

Šį klausimą išnagrinėjome ir išnaginėjome visus darbotvarkės klausimus. Registruojamės, kolegos. Registracija. Čia svarbiausia nei už, nei prieš, bet teisingai balsuoti. Ačiū, kolegos. 60 Seimo narių dalyvavo posėdyje iki pat pabaigos. Gero jums vakaro ir iki kitos dienos. Posėdis baigtas.