Trisdešimt ketvirtasis (444) posėdis
2003 m. lapkričio 25 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas G.STEPONAVIČIUS

Valstybės tarnybos įstatymo 2, 14, 16, 22 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2961(3*) (priėmimas) (taikoma ypatingos skubos tvarka)

PIRMININKAS. Norėčiau paskelbti šios dienos vakarinio plenarinio posėdžio pradžią. Drįstu priminti, kad iš rytinio posėdžio yra likęs devintasis klausimas, registracijos Nr.IXP-2961, – Valstybės tarnybos įstatymo kelių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Buvo padaryta svarstymo pertrauka, ne, priėmimo pertrauka. Aš tada dabar kviesčiau į tribūną Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėją A.V.Indriūną. Prašom, kolega.

A.V.INDRIÛNAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, buvo pritarta po svarstymo tam patobulintam projektui. Dabar projektas, kuriam jūs pritarėte, yra visiškai suredaguotas. Aš kviesčiau jį priimti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Dėkui. Ir jūs turbūt matėte Teisės departamento išvadą, gerbiamasis pranešėjau?

A.V.INDRIÛNAS. Teisės departamento išvada visiškai atitinka šį jau pataisytą…

PIRMININKAS. Dėkui už suorientavimą. Dabar, kolegos, pereiname prie priėmimo stadijos. Priėmimas pastraipsniui.

Dėl 1 straipsnio norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Ar galime priimti 1 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra, priimtas bendru sutarimu 1 straipsnis.

2 straipsnis. Ar galime priimti 2 straipsnį? Prieštaravimų nėra, 2 straipsnis yra priimtas bendru sutarimu.

3 straipsnis. Ar galime priimti 3 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra, 3 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

4 straipsnis. Ar galime priimti 4 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra, priimtas bendru sutarimu.

5 straipsnis. Ar dėl 5 straipsnio yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne, nėra. Kolegos, ar galime priimti 5 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra, 5 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

Įstatymo priėmimas pastraipsniui yra baigtas.

Dėl viso įstatymo projekto Nr.IXP-2961 ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Norinčių kalbėti nėra. Taigi, kolegos, prašom pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo Nr.IXP-2961 priėmimo.

Užsiregistravo 40 Seimo narių.

33 – už, prieš nėra, 4 susilaikė. Įstatymas, registracijos Nr.IXP-2961, priimtas.

Kolegos, grįžtame prie vakarinio posėdžio darbotvarkės klausimų. Atkreipiu jūsų dėmesį, kad pirmasis vakarinio posėdžio darbotvarkės klausimas – įstatymų paketas, susijęs su valstybinėmis pensijomis, buvo svarstytas rytinio posėdžio metu, todėl dabar darbotvarkėje lieka Vyriausybės teikiami įstatymų projektai bei Vyriausybės pusvalandis – ūkio ministro Petro Čėsnos atsakymai į Seimo narių klausimus. Galbūt aš pasiūlyčiau pradėti nuo pabaigos. Kvietėme anksčiau atvykti ministerijų atstovus.

Įstatymo dėl 1976 m. tarptautinės konvencijos dėl atsakomybės pagal jūrinius reikalavimus ribojimo ratifikavimo projektas Nr.IXP-3034 (pateikimas)

Septintasis vakarinio posėdžio darbotvarkės klausimas – įstatymo „Dėl 1976 metų tarptautinės konvencijos dėl atsakomybės pagal jūrinius reikalavimus ribojimo ratifikavimo“ projektas Nr.IXP-3034. Tai yra Prezidento dekretu teikiamas konvencijos ratifikavimo įstatymo projektas. Kviečiu į tribūną susisiekimo viceministrą Valerijų Ponomariovą.

V.PONOMARIOVAS. Laba diena, gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Tikslai ir uždaviniai išdėstyti aiškinamajame rašte.

Keletas žodžių dėl dokumento esmės. Lietuvos Respublika nėra sudariusi tarptautinių sutarčių, kurios numatytų galimybę riboti laivų savininkų ir gelbėtojų atsakomybę pagal jūrinius reikalavimus, todėl Lietuvos laivui patyrus įvykį, dėl kurio gali būti pareikšti jūriniai reikalavimai, šie reikalavimai būtų tenkinami pagal atskirų valstybių nacionalinę teisę. Įvykiai, susiję su laivyba, gali padaryti didelę žalą, todėl laivų savininkai ir gelbėtojai ne visais atvejais būtų pajėgūs visiškai atlyginti šią žalą ir būtų priversti bankrutuoti.

Priėmus Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl 1976 metų tarptautinės konvencijos dėl atsakomybės pagal jūrinius reikalavimus ribojimo ratifikavimo“, Lietuvos nacionalinė teisė bus suderinta su atsakomybės pagal jūrinius reikalavimus ribojimą reglamentuojančiomis tarptautinėmis normomis, bus užtikrintas Lietuvos laivybos kompanijų veiklos stabilumas ir sudarytos palankesnės sąlygos Lietuvos laivynui tarptautinėje laivyboje.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Vienas Seimo narys nori jūsų paklausti – J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, jūs tik ką sakėte, kad pagal dabar galiojančią tvarką, jeigu ką nors padarys mūsų laivai, jie atsakys pagal kitų valstybių, kurių teritorijoje įvyko, galiojančią nacionalinę teisę, taip?

V.PONOMARIOVAS. Pagal atskirų valstybių nacionalinę teisę.

J.VESELKA. Taip, pagal konkrečios valstybės teisę. O pakeitus tada pagal ką atsakys?

V.PONOMARIOVAS. Pagal tarptautinę teisę, pagal bendrą.

J.VESELKA. Pagal tarptautinę?

V.PONOMARIOVAS. Taip.

J.VESELKA. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau, atsakėte į visus klausimus. Pateikimo stadija. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar reikėtų balsuoti? Gal balsuodami pasakykime savo nuomonę, nors paprastai turbūt dažnai sutariame bendru sutarimu. Prašom registruotis ir balsuojant pasakyti savo nuomonę dėl pritarimo ar nepritarimo įstatymui Nr.IXP-3034 po pateikimo.

Užsiregistravo 45 Seimo nariai.

43 – už, prieš nėra, 1 susilaikė. Po pateikimo yra pritarta. Kolegos, Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu skirti Užsienio reikalų komitetą. Aš klausčiau, galbūt būtų tikslinga, kad papildomas būtų Ekonomikos komitetas, kuris kuruoja transporto problemas? Jeigu nebūtų papildomų prieštaravimų, tada dar būtų siūlomas Ekonomikos komitetas, o preliminarią svarstymo datą numatyti šių metų gruodžio 16 dieną. Ar galime tam pritarti? Prieštaravimų nėra. Pritarta bendru sutarimu.

Įstatymo dėl Roterdamo konvencijos dėl sutikimo, apie kurį pranešama iš anksto, procedūros, taikomos tam tikroms pavojingoms cheminėms medžiagoms ir pesticidams tarptautinėje prekyboje, ratifikavimo projektas Nr.IXP-3032 (pateikimas)

Šeštasis vakarinio posėdžio darbotvarkės klausimas – įstatymo „Dėl Roterdamo konvencijos dėl sutikimo, apie kurį pranešama iš anksto, procedūros, taikomos tam tikroms pavojingoms cheminėms medžiagoms ir pesticidams tarptautinėje prekyboje, ratifikavimo“ projektas Nr.IXP-3032. Vėlgi Prezidento dekretu teikiamas ratifikuoti įstatymo projektas. Kuruojanti ministerija yra Aplinkos apsaugos, taigi kviečiu aplinkos viceministrą Albertą Vasiliauską pateikti teikiamą klausimą.

A.VASILIAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia įstatymo „Dėl Roterdamo konvencijos dėl sutikimo, apie kurį pranešama iš anksto, procedūros, taikomos tam tikroms pavojingoms cheminėms medžiagoms ir pesticidams tarptautinėje prekyboje, ratifikavimo“ projektą.

1998 m. rugsėjo 10 d. pasirašyta Roterdamo konvencija dėl sutikimo, apie kurį pranešama iš anksto, procedūros, taikomos tam tikroms pavojingoms cheminėms medžiagoms ir pesticidams tarptautinėje prekyboje. Konvencijos tikslas – užtikrinti pavojingų cheminių medžiagų importo, eksporto kontrolę, šalių pasikeitimą informacija apie pavojingų cheminių medžiagų savybes, saugos priemones, teisinį reglamentavimą. Vyriausybė siūlo šį įstatymo projektą priimti svarstyti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Niekas nenorėjo jūsų paklausti. Taigi dėkoju už klausimo pateikimą ir tai, kad atvykote anksčiau, nei numatyta. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Kolegos, ar galime po pateikimo pritarti įstatymo projektui bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta po pateikimo bendru sutarimu įstatymo projektui, registracijos Nr.IXP-3032. Noriu informuoti jus, kolegos, kad Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu skirti Užsienio reikalų, papildomu – Aplinkos apsaugos bei preliminarią svarstymo datą numatyti dar šių metų gruodžio 16 dieną. Ar tiktų tokia svarstymo eiga? Prieštaravimų nėra. Pritarta bendru sutarimu.

Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Ministrų Tarybos susitarimo dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos ratifikavimo projektas Nr.IXP-3033 (pateikimas)

Kitas tarptautinis susitarimas, kuris yra teikiamas Prezidento dekretu, yra įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Ministrų Tarybos susitarimo dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos ratifikavimo projektas Nr.IXP-3033. Kuruojanti ministerija yra Krašto apsaugos ministerija. Krašto apsaugos viceministrą kviečiu iš tribūnos pateikti šį įstatymo projektą. Prašom.

J.GEČAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiamo projekto tikslas ratifikuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Ministrų Tarybos susitarimą dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos, kuris buvo pasirašytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu krašto apsaugos ministro L.Linkevičiaus šių metų birželio 5 dieną. Pagal Konstitucijos 67 straipsnio 16 punktą ir 84 straipsnio 2 punktą sutartis turi būti ratifikuota Lietuvos Respublikos Seime Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlius.

Šiuo susitarimu kiekviena iš šalių, vadovaudamasi nacionaline teise, noriu tai pabrėžti, įsipareigoja imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų apsaugota visa pagal susitarimą perduodama įslaptinta informacija. Susitarimas reglamentuoja galimybę gauti įslaptintą informaciją, dokumentų vertimą, kopijavimą, naikinimą, įslaptintos informacijos naudojimą, siuntimą ir perdavimą.

Noriu pabrėžti, kad per pastaruosius metus Lietuvos ir Ukrainos kaip valstybių, ypač Lietuvos ir Ukrainos gynybinių struktūrų santykiai yra labai tamprūs. Tokios sutarties ratifikavimas yra gana svarbus, kad šie santykiai toliau būtų normaliai plėtojami tarp dviejų valstybių. Vyriausybės vardu prašau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Niekas nenori jūsų klausti. Dėkoju už pateikimą ir atvykimą į plenarinį posėdį. Ar nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų galėtume pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Kolegos, pritarta po pateikimo bendru sutarimu. Seniūnų sueiga pagrindiniu siūlo skirti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, papildomu – Užsienio reikalų komitetą. Plenarinę svarstymo datą numatyti dar šių metų gruodžio 16 dieną. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra, pritarta bendru sutarimu.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 36 ir 47 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3030. Muitų tarifų įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3031 (pateikimas)

Vakarinio posėdžio darbotvarkės 4 klausimas – Vyriausybės teikiamas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo dviejų straipsnių papildymo įstatymo projektas bei jį lydintis Muitų tarifų įstatymo vieno straipsnio papildymo įstatymo projektas. Atitinkamai registracijos Nr.IXP-3030 ir Nr.IXP-3031. Kviečiu krašto apsaugos viceministrą J.Gečą, jeigu Seimas neprieštarautų, pateikti abu įstatymų projektus kartu.

J.GEČAS. Kaip žinote, 2004 m. gegužės mėnesį (mes visi tikimės) Lietuva bus priimta į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją ir Lietuva, kaip valstybė, turės pasirašyti su Šiaurės Atlanto sutarties organizacija sutartį dėl Šiaurės Atlanto organizacijos šalių narių ir tarptautinių štabų statuso.

Šio dokumento 9 ir 10 straipsniuose yra reglamentuojami turto, pajamų ir kitų nuosavybės subjektų aspektai, kurie yra netaikomi. Tai yra netaikomi jokie tiesioginiai mokesčiai, jokie muito mokesčiai ir kiekybiniai apribojimai įvežamoms ir išvežamoms prekėms, jokie muito mokesčiai ar kiekybiniai apribojimai įvežamų ir išvežamų leidinių atžvilgiu.

Esmė yra ta, kad turtas (prekės, įranga ir visa kita), tiek įvežamas į Lietuvą, tiek įgyjamas Lietuvoje už NATO institucijos, noriu pabrėžti, ne už Lietuvos biudžeto, bet už NATO lėšas, neturėtų būti apmokestinamas ir jam neturėtų būti taikomi mokesčiai. Siūlytume šias įstatymo pataisas, nes ir šiais metais į Lietuvą planuojama inventoriaus, ypač ryšių sistemoms, apie 9 mln. NATO lėšų, kad tam inventoriui nebūtų taikomi pridėtinės vertės ir muito mokesčiai.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Du Seimo nariai nori jūsų paklausti. Pirmasis yra M.Pronckus. Prašom.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis prelegente, jūsų aiškinamajame rašte parašyta, kad jokių neigiamų poveikių nebus. Tačiau visiškai aišku, jeigu mes negauname pridėtinės vertės mokesčių, jeigu negauname muitų mokesčių, valstybė netenka tam tikrų pajamų. Kodėl rašote tokią neteisybę? Reikėtų parašyti, kiek valstybė dėl to negaus mokestinių pajamų, jeigu mes atleisime nuo muito mokesčių?

J.GEČAS. Ačiū už jūsų klausimą. Jeigu nebus priimtos šios įstatymo pataisos, valstybė patirs žalą, nes ji negaus tų lėšų, kurias skiria NATO Lietuvos institucijoms. Aš noriu pabrėžti, kad ne tik krašto apsaugai, tai yra ir ryšių sistema, ir krizių valdymo sistema. Nepriėmus to, NATO atsisako savo įsipareigojimų teikti nemokamai tą pagalbą, kuri yra numatyta.

PIRMININKAS. Dėkui. A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Kolega A.Pronckus paklausė tai, ką aš norėjau.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau klausiančių nėra. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime pritarti… Yra norinčių. M.Pronckus – motyvai prieš. Prašom.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, į mano klausimą neatsakė. Gerbiamasis prelegentas pasakė, kad negausime lėšų. Bet aš klausiau ne apie lėšas, aš klausiau apie netenkamus mokesčius, kiek mes netenkame mokesčių. Norint būti teisingam, reikėtų šį skaičių parašyti. Seimo nariai turi žinoti, kiek iš tikrųjų valstybė negauna tam tikrų mokesčių, darydama nuolaidą. Aš nelabai norėčiau pritarti tiems projektams vien tik dėl to, kad čia rašo ne taip, kaip yra.

PIRMININKAS. Dėkui. V.Stankevič – motyvai už. Primenu, kad po vieną už ir prieš.

V.STANKEVIČ. Gerbiamasis pirmininke, man atrodo, viceministras labai aiškiai paaiškino. Tai yra pagalba Lietuvai. Būtų labai nelogiška dar apmokestinti, kai mums padeda. Tai ateina į mūsų šalį, o ne mes išvežame. Todėl siūlau pritarti po pateikimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, kaip matau, nėra bendro sutarimo, balsavimo neišvengsime. Prašom pasiruošti. Ar galime sutarti, kad balsuojame dėl abiejų iš karto? Gerai. Dėl abiejų įstatymų projektų Nr.IXP-3030 ir Nr.IXP-3031 prašom balsuoti, ar pritariame įstatymų projektams po pateikimo?

Balsavimo rezultatai: 57 užsiregistravus, 41 – už, 1 – prieš, 14 susilaikė, po pateikimo yra pritarta. Dėl abiejų įstatymų projektų Seniūnų sueiga siūlo tokią svarstymo eigą: pagrindiniu skirti Biudžeto ir finansų komitetą, papildomu Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetus. Preliminarią svarstymo datą plenariniame posėdyje numatyti šių metų gruodžio 16 dieną. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra, pritarta bendru sutarimu. Šio klausimo svarstymas pritarus po pateikimo yra baigtas.

Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3028 (pateikimas)

Svarstome vakarinio posėdžio darbotvarkės 3 klausimą – Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-3028, teikiamą Vyriausybės. Pateikimo stadija. Kviečiu į tribūną vidaus reikalų viceministrą Zigmantą Kazakevičių.

Z.B.KAZAKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, leiskite pateikti įstatymo projektą dėl Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio pakeitimo įstatymo.

Teikiamo įstatymo projekto tikslas – suderinti Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio nuostatas su Vietos savivaldos įstatymo ir Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d. nutarimo nuostatomis. Šiame projekte numatoma, kad savivaldybės kontrolieriaus tarnybos tarnautojas, apskrities viršininkas, apskrities viršininko pavaduotojas ar Vyriausybės atstovas yra atleidžiamas iš pareigų, kai pradeda eiti tos pačios savivaldybės tarybos nario pareigas. Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, savivaldybės kontrolierius, Kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojai negali būti savivaldybės, kurioje jie dirba, tarybos nariais. Be to, Konstitucinis Teismas 2003 m. gegužės 30 d. nutarime pasakė, kad savivaldybių tarybų nariais taip pat negali būti valstybės pareigūnai, kurie pagal Konstituciją ir įstatymus turi įgaliojimus kontroliuoti ir prižiūrėti savivaldybių veiklą. Todėl tiek apskrities viršininkas, tiek viršininko pavaduotojas, tiek Vyriausybės atstovas, pradėję eiti savivaldybių tarybų nario pareigas, turi būti atleidžiami iš valstybės tarnautojo pareigų.

Dėl šių priežasčių būtina numatyti atleidimo pagrindą Valstybės tarnybos įstatyme, kad minėtais atvejais būtų galima atleisti tokius valstybės tarnautojus.

Priėmus šį įstatymo projektą, neigiamų padarinių nenumatoma. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos Sąjungos teisei. Priėmus įstatymo projektą, galiojančių teisės aktų keisti nereikės, papildomų biudžeto lėšų tam įgyvendinti irgi nereikės. Prašau pritarti šio įstatymo projektui ir pradėti jo svarstymo procedūrą.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Niekas iš Seimo narių nenori jūsų paklausti. Dėkoju už klausimo pateikimą. Kolegos, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų pateikimo stadijoje? Nėra. Ar mes galime pritarti po pateikimo įstatymui, projekto Nr.IXP-3028, bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų, pritarta po pateikimo bendru sutarimu. Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu skirti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, o preliminarią svarstymo datą numatyti šių metų gruodžio 16 dieną. Ar galime pritarti tokiai svarstymo eigai bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra, pritarta bendru sutarimu.

Gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį ne tik į laiką, bet ir į tai, kad mums yra likę du vakarinio plenarinio posėdžio klausimai, t.y. nuo 16 valandos ūkio ministras Petras Čėsna atsakys į Seimo narių klausimus, o prieš tai mes dar išklausysime pristatymą Vyriausybės teikiamo Administracinių teisės pažeidimų kodekso įstatymo projekto. Pranešėjas dar nėra atvykęs, kuratorė yra Finansų ministerija, todėl aš siūlyčiau padaryti pertrauką iki 15 valandos 50 minučių, be dešimties minučių ketvirtą valandą susirinktume čia ir pratęstume posėdį. Pertrauka iki 15.50 valandos.

Pertrauka

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 209, 225², 320 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3017 (pateikimas)

Tęsiame posėdį po pertraukos. Dabar pateikimo stadijoje svarstome įstatymo projektą Nr.IXP-3017, kurį svarstant bus galimybė ne tik registruotis, bet ir balsavimu išsakyti savo nuomonę. Kviečiu į tribūną finansų viceministrą Vitą Vasiliauską pateikti Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Prašom, gerbiamasis viceministre.

V.VASILIAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, leiskite pateikti Administracinių teisės pažeidimų kodekso trijų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Iš tikrųjų projektas yra gana trumpas, jame siūlomi trys nauji dalykai.

Siūloma praplėsti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 209 straipsnio taikymo sritį numatant, jog būtų baudžiama už muitinės priežiūros taisyklių pažeidimą ne tik toms prekėms, kurios yra muitinės priežiūroje, bet ir muitinės prižiūrimos, t.y. apimtų prekes, kurios yra ne tik Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje, bet taip pat tas prekes, kurios yra parengtos eksportuoti į užsienį, vežamos tranzitu per Lietuvos Respubliką, taip pat tas, kurios išvežtos laikinai (…). Kitaip tariant, būtų išplėsta 209 straipsnio taikymo sritis.

Atitinkamai siūloma pakeisti 225² straipsnį numatant teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus dėl kontrabandos pažeidimų ir Sienos apsaugos tarnybos pareigūnams. Kontrabandos pažeidimas šiuo atveju gali būti įvykdomas ne tik vežant per muitines, postus, bet ir vadinamojoje žaliojoje juostoje.

Trečias siūlomas dalykas. Kadangi projekte siūloma suteikti teisę Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams surašyti protokolus dėl kontrabandos pažeidimų, kartu siūloma jiems suteikti teisę priimti nutarimus dėl tų daiktų, kurie yra kontrabandos dalykas, konfiskavimo. Tokios trumpos nuostatos. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Niekas nenori jūsų klausti, todėl dėkoju už klausimo pateikimą. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne. nėra. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti, kartu ir registruojamės, dėl pritarimo arba ne po pateikimo įstatymo projektui Nr.IXP-3017.

Užsiregistravo 42 Seimo nariai. 38 – už, prieš nėra, 4 susilaikė. Pritarta po pateikimo įstatymui. Seniūnų sueiga pagrindiniu siūlo skirti, kaip tradiciškai yra svarstant kodeksus, Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Papildomu komitetu numatyti Biudžeto ir finansų komitetą. Preliminarią svarstymo datą numatyti šių metų gruodžio 18 dieną. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra, pritarta bendru sutarimu. Šio klausimo svarstymas yra baigtas.

Jeigu Seimo nariai neprieštarautų, mes galėtume šiek tiek anksčiau pradėti Vyriausybės pusvalandį. Yra atvykęs ūkio ministras P.Čėsna. Kviečiu jus, ministre, į tribūną. Yra užsiregistravę keli Seimo nariai, norintys klausti. Prašom, kas dar pageidautų registruotis?

Gerbiamieji kolegos, gal sutartume dėl tokio šio pusvalandžio scenarijaus: iki 10 minučių ministro įžanginis žodis, po to atsakymai į klausimus. Jeigu nėra kitaip manančių, prašom, gerbiamasis ministre, žodis jums.

Ūkio ministro P.Čėsnos informacija ir atsakymai į Seimo narių klausimus

P.ČĖSNA. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, dėkoju už suteiktą galimybę atsakyti į jus dominančius klausimus bei išgirsti jūsų siūlymus dėl tolesnės sėkmingos šalies ekonomikos plėtros. Šiandien man malonu pripažinti, jog Lietuvos makroekonominiai rodikliai rodo spartų šalies ekonomikos augimą. Per šių metų 9 mėnesius bendrasis vidaus produktas viršijo 40 mlrd. Lt ribą, ir palyginti su 2002 m. tuo pačiu laikotarpiu padidėjo 8,1%. Tai susiję su padidėjusiu vidaus vartojimu bei visų ūkio sričių plėtra.

Dar daugiau. Neseniai Europos Komisija paskelbė savo prognozes, kad šiais metais Lietuvos ūkio augimas bus sparčiausias iš visų Europos Sąjungos narių bei kandidačių. Europos Komisijos nuomone, jis sieks 6,6%. Aš manau, kad šis augimas bus dar didesnis, nes praėjusiais metais jis buvo 6,7%.

Džiaugiuosi galėdamas konstatuoti, kad Lietuvos eksportas per šių metų devynis mėnesius padidėjo 8,1%, beveik dvigubai sparčiau nei importas, kuris padidėjo tik 4,3%.

Tiesa, užsienio prekybos balansas tebėra neigiamas ir sudaro 5,3 mlrd. Lt, tačiau lyginant su 2002 metų tuo pačiu laikotarpiu jis sumažėjo 5,6%. Per 2003 metų pirmąjį pusmetį 6,3% padidėjo tiesioginių užsienio investicijų krepšelis, kuris viršijo 14 mlrd. litų.

Dar vienas šiemet didėjęs rodiklis – tai vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šalies ūkyje. 2003 metų II ketvirtį jis sudarė 1164 Lt, palyginti su 2002 metų tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 4,5%. Tuo tarpu per pirmuosius devynis šių metų mėnesius net 1,9% sumažėjo vartojimo prekių ir paslaugų kainos bei nuo 12,1% sausio mėnesį iki 9,3% mėnesį… sumažėjo nedarbo lygis Lietuvoje.

Gerai šiemet sekasi ir mažmeninės prekybos įmonėms. Sausio-rugsėjo mėnesiais jų apyvarta, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 12,2%. Taip pat džiuginantys ir gaunamosios bei apdirbamosios pramonės veiklos rezultatai. Per devynis šių metų mėnesius jų augimas taip pat siekė 12%.

Kalbant apie energetiką, reikėtų pasakyti, kad per devynis šių metų mėnesius elektros energijos buvo pagaminta 17% daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Gamybos didėjimą lėmė beveik ketvirtadaliu, t.y. 23%, išaugęs elektros energijos eksportas. Atsiskaitymai už elektrą vyksta be sutrikimų, atsiskaitoma laiku ir pagal terminus.

Elektros energijos perdavimo ir paskirstymo bendrovės per devynis šių metų mėnesius dirbo pelningai. „Lietuvos energija“ uždirbo 60,3 mln. Lt, „Vakarų skirstomieji tinklai“ – 20,3 mln. Lt, „Rytų skirstomieji tinklai“ – 15,5 mln. litų.

Gerbiamieji Seimo nariai, žinote, kad „Rytų skirstomieji tinklai“ ir „Vakarų skirstomieji tinklai“ privatizuojami. Šių bendrovių privatizavimo programos buvo paskelbtos šių metų liepą. Pagal privatizavimo programas nustatytu laiku akcinės bendrovės „Vakarų skirstomieji tinklai“ atrankiniame konkurse pareiškė norą dalyvauti penki, o akcinės bendrovės „Rytų skirstomieji tinklai“ – septyni potencialūs investuotojai. Atrankinio konkurso komisija, įvertinusi paraiškas dalyvauti kvalifikacinėje atrankoje, informavo keturis paraiškas pateikusius potencialius investuotojus, kad jie neįrodė, jog atitinka potencialiems investuotojams keliamus kvalifikacinius reikalavimus ir sąlygas, o kitiems potencialiems investuotojams leido įsigyti viešojo konkurso dokumentų rinkinius.

Nustatytu metu buvo įsigyti du „Vakarų skirstomųjų tinklų“ bei keturi „Rytų skirstomųjų tinklų“ viešojo konkurso dokumentų rinkiniai. Lapkričio 7 dieną Valstybės turto fonde buvo įregistruota po du vokus su potencialių pirkėjų pateiktais viešojo konkurso dokumentais dėl dalyvavimo abiejų skirstomųjų tinklų privatizavime. Atrankinio konkurso komisija, vadovaudamasi konkurso taisyklėmis, kreipėsi į potencialius investuotojus, pateikusius paraiškas dalyvauti akcinės bendrovės „Vakarų skirstomieji tinklai“ privatizavimo procese, ir paprašė patikslinti ir paaiškinti viešajame konkurse pateiktus galutinius techninius pasiūlymus. Potencialių investuotojų galutinių techninių pasiūlymų patikslinimai, paaiškinimai buvo gauti iki komisijos nustatyto termino. Atsižvelgus į gautus galutinių techninių pasiūlymų patikslinimus, komisija įvertino potencialių investuotojų galutinius techninius pasiūlymus bei atplėšė vokus su galutiniais finansiniais pasiūlymais. Viešojo konkurso komisija, nustatyta tvarka įvertinusi pateiktus galutinius finansinius pasiūlymus, akcinės bendrovės „Vakarų skirstomieji tinklai“ privatizavimo viešojo konkurso laimėtoja pripažino su „VP Market“ susijusių asmenų grupę. Su ja šiuo metu deramasi dėl akcijų pirkimo ir pardavimo sutarties.

Akcinės bendrovės „Rytų skirstomieji tinklai“ potencialių investuotojų pateikti galutiniai techniniai pasiūlymai šiuo metu yra nagrinėjami ir jų įvertinimas dar nėra atliktas. Konkurso komisija penktadienį įvykusiame posėdyje konstatavo, kad Vokietijos bendrovės „E.ON Energie“ pateiktas pasiūlymas neatitinka konkurso taisyklių reikalavimų. Kito potencialaus investuotojo – Estijos akcinės bendrovės „Eesti Energia“ – konkurso komisija paprašė pateikti papildomą informaciją.

Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį dar į tai, kad vienintelis potencialus pirkėjas „Eesti Energia“ yra valstybės valdoma akcinė bendrovė, 100% šios bendrovės akcijų priklauso Estijos Respublikai. Bendrovė yra vertikaliai integruota, „Eesti Energia“ veikla apima ne tik elektros energijos paskirstymo tinklų eksploatavimą, bet perdavimo bei elektrinių valdymą ir galimas šių veiksmų pasekmes.

Privatizavimo programoje nustatyta, kad potencialiu pirkėju gali būti įmonė, atitinkanti europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, taip pat negali tiesiogiai ar netiesiogiai priklausyti arba būti valdoma subjekto, kuris neatitinka minėtų kriterijų.

Šiuo metu „Eesti Energia“ visiškai atitinka minėtus kriterijus, tačiau reziumuojant, kad „Eesti Energia“ anksčiau ar vėliau bus privatizuota, neįmanoma numatyti, kas ir kokiomis sąlygomis įsigis šios įmonės kontrolę. Be jokios abejonės, galima pasakyti, kad Lietuvos Vyriausybė neturės jokių realių svertų, kurie leistų užtikrinti, kad „Rytų skirstomieji tinklai“ netiesiogiai per „Eesti Energia“ valdys kapitalą, kuris neatitinka ir šio privatizavimo proceso keliamų reikalavimų. Papildomos sumaišties gali sukelti ir „Eesti Energia“ restruktūrizavimas, ateityje elektros energijos paskirstymo, perdavimo ir gamybos atskyrimas, kurį bendrovė turės atlikti įgyvendindama Europos Sąjungos direktyvas. Toms direktyvoms įgyvendini šiuo metu Estijos bendrovė turi pereinamuosius laikotarpius. Restruktūrizuojama bendrovė gali būti suskaldyta į smulkias bendroves, kurių tolesnė nuosavybė Estijos valstybės institucijų sprendimu gali būti perleista šiuo metu neapibrėžtiems subjektams.

„Rytų skirstomieji tinklai“ yra nacionaliniam saugumui svarbi įmonė, todėl neblogai būtų žinoti ir Seimo nuomonę apie tokio privatizavimo tikslingumą. „Eesti Energia“ kol kas nėra paskelbta laimėtoja. Konkurso komisija paprašė bendrovės atsakyti į šiuos nerimą keliančius klausimus. Tiek trumpai.

Dabar pasirengęs atsakyti į jūsų klausimus.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre, beveik preciziškai suspėjote per dešimt minučių. Pirmasis klausiantysis – E.Masiulis. Ruošias A.Kubilius.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, „Rytų skirstomųjų tinklų“ ir „Vakarų skirstomųjų tinklų“ privatizavimo konkursai kėlė didelį susidomėjimą ir tebekelia didelį susidomėjimą tiek Vyriausybei, tiek Seimui, tiek Lietuvos visuomenei. Kaip čia išeina? Vyriausybė darė įvairius žingsnius, pradėdama įstatymų pakeitimais, leisdama „E.ON Energie“, vienam iš galimų dalyvių „Rytų skirstomųjų tinklų“ privatizavimo procese, perkelti iš „Lietuvos energijos“ dalį akcijų į šią įmonę. Toliau ir pačios konkurso sąlygos buvo nustatytos gana aiškiai, linkstant prie to, kad „E.ON Energie“ turbūt dalyvaus šiame konkurse ir galbūt bus nugalėtoja. Dabar mes susiduriame su situacija, kai tokie Vyriausybės veiksmai privedė prie to, kad mes turime tik vienintelį pirkėją, tai yra estų įmonę. Gali atsitikti taip, kad Lietuvos Vyriausybė parduos savo įmonę Estijos Vyriausybei. Ar jūs nepripažįstate, kad tam tikrų klaidų yra padaryta ir jūsų? Ar nemanote, kad reikėjo jau anksčiau pačiomis konkurso sąlygomis ir prieš konkursą…

PIRMININKAS. Minutė!

E.MASIULIS. …mėginti daryti konkursą optimaliai skaidrų, optimaliai atvirą visoms įmonėms? Dėl to gal ir rezultatai būtų buvę kiti. Kaip jūs vertintumėte naujo konkurso galimybių paskelbimą?

P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Aš tikrai niekur nematau, preciziškai žiūrėdamas, kur nors Vyriausybės klaidų.

Sąlygos dalyvauti privatizavime buvo tokios lengvos, kad niekas negalėtų apkaltinti, jog Vyriausybė ką nors proteguoja. Ji neprotegavo nei E.ON, nei kurios nors kitos kompanijos. Jeigu būtų įrašyta sąlyga, kad negali dalyvauti valstybės kompanijos, Europos Sąjungoje būtų kilęs pasipiktinimas. Ir Suomijoje, ir Prancūzijoje iš karto būtų buvusi reakcija, kad Vyriausybė viską taiko E.ON. Šiuo atveju sąlygos buvo lengvos, nesudėtingos, kas norėjo, tas galėjo dalyvauti. Mes turime tą, ką turime. Ko persigalvojo E.ON sakydamas, kad jam per aukšta nustatyta minimali kaina, atrodo, 420 milijonų Lt, per aukšta ir kad jis nori, jog jam būtų nereguliuojamas pelno kiekis, kiek nori, tiek gautų, aš šiandien negaliu atsakyti, kodėl jis pradėjo šitokį žaidimą. Tai čia jų reikalas. Vyriausybė prie šito tikrai neprisidėjo, o leisdama dalyvauti ir valstybės įmonėms nesukėlė pasipiktinimų bangos būtent Europos Sąjungos valstybėse ir Briuselyje.

E.MASIULIS. Aš atsiprašau, patikslinsiu. O kas jums yra žinoma apie E.ON planus dalyvauti Estijos įmonės privatizavime.

P.ČĖSNA. Aš galėčiau pasakyti, kad man žinoma tiek, kiek aš šiandien perskaičiau. Šios dienos, lapkričio 24 d., ELTA kai ką komentuoja. Yra toks Estijos dienraštis „Delovyje novosti“, kuriuo remiasi mūsų ELTA, ten rašoma, aš cituoju „Eltą“, kuri cituoja Estijos dienraštį „Delovyje novosti“, kad Narvos elektrinės modernizavimą, kabelį į Suomiją, plėtrą į Lietuvą ir Latviją, visą Baltijos šalių energetiką sutelkusi į krūvą, „Eesti Energia“ ant lėkštutės pateiks Berlynui arba Maskvai. Taip rašo Estijos dienraštis. Galėčiau tiek pasakyti.

Jeigu kalbėtume apie „Eesti Energia“ norėčiau pacituoti, ką kalba „Eesti Energia“ finansų direktorius Tandor Live, kad negali tiksliai pasakyti, kokio dydžio investicijas į energetikos sistemą Estija skirs per artimiausią dešimtmetį, suma sieks 10 mlrd. Estijos kronų. Norėčiau atkreipti dėmesį į tolesnį teiginį, „kad galėtume padengti išlaidas, mes turėsime didinti kainas“. Noriu atkreipti dėmesį, kad „Estijos energijos“ turtas pagal turimą informaciją siekia maždaug 4,1 mlrd. litų, o akcininkų nuosavybė tik 2,6 mlrd. litų. Vadinasi, yra paimti kreditai ir įvairios skolos daugiau negu mlrd. litų. Jeigu Estijos kompanija įsigis Lietuvos „Rytų tinklų“ akcijų kontrolinį paketą, tai jis gali kainuoti apie 700 mln. Lt, vadinasi, pasiūlymas per 500 mln., plius dar įsigyti iš pačių vokiečių ir kitų, norinčių parduoti savo akcijas, tai tokia bendra suma gali būti reikalinga. Tada kyla klausimas, bankai duoda kreditus, o kas grąžins tuos pinigus? Jie jau turi prisiėmę per milijardą, pusantro milijardo kreditų, o jų apyvarta tik beveik milijardas – 990 mln. metinis elektros energijos pardavimas. „Rytų tinklų“ apie 650 mln. metinis pardavimas, vadinasi „Estijos energija“ apyvarta didesnė apie 30%, apie trečdalį, 30–40 procentų. Tai pirma jie turi grąžinti paimtus kreditus, o lietuviai ką, turės atiduoti visą savo pelną ir grąžinti bankams kreditus, kurie bus paimti už jų akcijų įsigijimą. Bręsta tokia situacija. Kai pas mane lankėsi „Estijos energijos“ atstovai, taip pat Estijos ministras, kuris kuruoja energetiką, aš jam būtent tą ir pasakiau, kad situacija yra tokia. Jūs turite daug paėmę kreditų, jūsų apyvarta palyginti nėra didelė, kas grąžins jums kreditus, kai reikia grąžinti už šias akcijas, kurias jūs įsigysite. Aš suprasčiau, jeigu jie būtų padarę akcijų emisiją. Na, sakykime, tada nereikia, bet jie patys jau ir taip turi daug skolų. Taigi yra tokia situacija.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre, tikrai dar yra norinčių klausti. Kitas klausia A.Kubilius, ruošiasi J.Sabatauskas.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis ministre, aš iš jūsų atsakymo į kolegos E.Masiulio klausimą supratau, kad jūs norėtumėte, kad Seimas jums pasakytų, jog „Rytų tinklų“ negalima parduoti „Estijos energijos“ kompanijai. Tokiu atveju, jeigu būtų priimtas toks sprendimas, ką jūs manote apie tolesnę „Rytų tinklų“ privatizavimo eigą. Ar jūs nemanytumėte, kad „Rytų tinkluose“ būtų galima pakartoti „Vakarų tinklų“ patirtį, kuri galbūt ir buvo šiek tiek kelianti abejonių, kad lietuviškam kapitalui buvo suteikta tam tikra preferencija, bet, kaip rodo patirtis, nebuvo sulaukta jokios per didelės teisinės kritikos šiuo atžvilgiu. Ar jūs manote, kad „Rytų tinkluose“ tokiu atveju būtų galima pakartoti „Vakarų tinklų“ privatizavimo patirtį?

P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Pirmiausia aš manau, kad Seimo narių nuomonė tokiu svarbiu klausimu yra labai svarbi. Aš tikiuosi, kad jūs pareikšite šią nuomonę. Kalbant apie privatizavimo patirtį, „Vakarų tinklų“ patirtį pakartoti „Rytų tinkluose“, aš neįsivaizduoju, kaip tą galima padaryti. Tada, kai buvo du variantai – „Rytų tinklai“ ir „Vakarų tinklai“, buvo galima sudaryti šiek tiek palankesnes sąlygas Lietuvos investuotojams, kai lieka vien „Rytų tinklai“, parašyti, kad kitais metais ar po metų, kai mes būsime Europos Sąjungos nariai, privatizavime gali dalyvauti tik lietuviškos kompanijos, ne lietuviškos, o turinčios verslo patirtį Lietuvoje, aš manyčiau, tokių galimybių nebus. Jeigu norės dar kas nors iš lietuviško kapitalo dalyvauti, jis turės dalyvauti absoliučiai tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir dabar panašiom buvo „Rytų tinkluose“. „Rytų tinkluose“ galėjo dalyvauti ir lietuviškas kapitalas, ir turintis patirtį Lietuvoje Vakarų kapitalas, vakarietiškas kapitalas. Buvo pati plačiausia dalyvavimo galimybių gama. Manau, aišku, lietuviškos kompanijos taip pat galės dalyvauti ir varžytis su kitomis Europos Sąjungos ir euroatlantinius reikalavimus atitinkančiomis kompanijomis.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Sabatauskas. Ruošiasi G.Kniukšta. Aš noriu priminti, kad klausimai per Vyriausybės pusvalandį užduodami ta pačia tvarka kaip ir per Vyriausybės valandą, tai yra pradedant nuo opozicinių frakcijų ir toliau pagal frakcijų dydį. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Ačiū pirmininke. Gerbiamasis ministre, norėjau paklausti, kokia dabar yra „Alytaus tekstilės“ padėtis, nes, kaip pranešta, Apygardos teismas priėmė sprendimą, kuris palankus mūsų valstybei. Kokia dabar padėtis?

P.ČĖSNA. Dėl „Alytaus tekstilės“. Ačiū už klausimą. Ūkio ministerija yra parengusi priemonių planą ir pateikusi jį svarstyti. Aš manau, kad kitą savaitę Vyriausybės posėdyje tas priemonių planas galėtų būti svarstomas. Kai tik juridiškai bus galima tą daryti, mes bandysime daryti įtaką „Alytaus tekstilės“ valdymui. Manau, viską turime padaryti šiemet. Aš taip pat ieškau būdų, kai tai paremti finansiškai.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Klausia G.Kniukšta, ruošiasi K.Rimšelis.

G.KNIUKŠTA. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Mano klausimas ir jūsų, gerbiamas ministre, atsakymas yra aktualus tiek valdančiajai daugumai, tiek opozicijai. Aš noriu jūsų paklausti dėl kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos kontrolės tvarkos. Šių metų spalio 31 d. jūs pasirašėte įsakymą. Vienas iš šio įsakymo punktų, be kita ko, nustato, kad nuo akcizo atleistus ir nustatyta tvarka pažymėtus dyzelinius degalus draudžiama naudoti motorinėse transporto priemonėse, skirtose kroviniams gabenti. Tačiau į šią transporto priemonių kategoriją patenka žemės ūkio veiklos subjektų turimi ir žemės ūkio gamyboje naudojami sunkvežimiai ir kitos krovininės transporto priemonės, ir netgi traktoriai, agreguojami su priekabomis ir naudojami transporto tikslams. Daugelis žemdirbių sunkvežimius naudoja derliui iš laukų išvežti ir žemės ūkio produkcijai gabenti į perdirbimo įmones. Europos Sąjungos teisė nustato, jog žemės ūkyje naudojami degalai gali būti atleisti nuo akcizo, tačiau nenumato draudimo juos naudoti žemės ūkio gamyboje ir žuvininkystėje turimoms transporto priemonėms. Taigi degalai, naudojami žemės ūkio…

PIRMININKAS. Laikas.

G.KNIUKŠTA. …veiklos subjektų krovininėms transporto priemonėms, iš esmės yra degalai, naudojami žemės ūkio gamyboje, todėl žymėtų degalų panaudojimas šiam tikslui neprieštarautų Tarybos direktyvai. Galėčiau išvardinti ir daugiau argumentų.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūs ne argumentus dėstote, o klausimą užduodate.

G.KNIUKŠTA. Paskutinis mano sakinys. Ar mano išdėstytų argumentų, gerbiamasis ministre, užtektų, kad jūs sutiktumėte pakeisti minėtą įsakymą?

P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Atsakau. Vien tik jūsų išdėstytų argumentų neužtektų pakeisti mano įsakymą. Tačiau aš pasiruošęs jį pakeisti, jeigu bus Finansų ministerijos pritarimas.

PIRMININKAS. Ačiū už trumpą atsakymą į ilgą klausimą. Klausia K.Rimšelis. Ruošiasi A.Sakalas.

K.RIMŠELIS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš noriu jūsų paklausti. Jūs pats minėjote, kad Vyriausybė nedarė klaidų, preciziškai žiūrint, dėl elektros skirstomųjų tinklų privatizavimo, jūs ką tik minėjote. Ir tokį būtent modelį pasirinko. Bet iš tikrųjų Vyriausybė ir jūs pats tam tikra prasme lyg ir protegavote „Eon Energy“ (Palaukite, aš pasakysiu, kad būtų aišku, nekratykite galvos.) Vis vien jūs teikiate Seimui projektą, kuriuo buvo iš „Lietuvos energijos“ akcijos perkeltos į Rytų skirstomuosius tinklus su tam tikra nuoroda. Galbūt tas veiksmas ir palengvino jiems šitaip sužaisti ir po to jau nedalyvauti pirkime. Kaip jūs manote, gal čia ir yra ta padaryta klaida, būtent toks kelias pasirinktas? Tai vienas momentas. Ir kita klausimo dalis apie Vakarų skirstomųjų tinklų privatizavimą. Nors nekvestionuoju privatizavimo rezultatų, bet de facto situacija išeina tokia, kad vieni iš dabartinių naujų savininkų turi Vakarų elektros skirstomuosius tinklus ir didelę įtaką, taip pat turi didelį prekybos tinklą. Turi dvigubą tinklą – ir tokį, ir tokį.

PIRMININKAS. Jūsų kalsimas, kolega, nes jūs jau išnaudojote laiką.

K.RIMŠELIS. Aš jau baigiu. Ar ta situacija, jūsų nuomone, yra normali? Ar tai netrukdys konkurencijai, kokia iš tikrųjų natūraliai dabar susiformavo? Nes apie galimą įtaką gamintojams, kurie „prikabinti“ ir prie pardavimo, ir prie elektros energijos pirkimo…

P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Aš ir dabar manau, kad Vyriausybė nepadarė jokių klaidų sudarydama galimybę, ir kad Seimas sudarė galimybę pasikeisti akcijas, kai „Eon“ akcijų jau nebeliko „Lietuvos energijoje“ ir Vievio elektrinėje. Jie turėjo apie 11% akcijų ir kam norėjo, tam galėjo jas parduoti, o 10% paketas leidžia prie informacijos be jokių įsipareigojimų. Tas pasikeitimas buvo atliktas naudingai Lietuvai, ir čia tikrai aš neįžiūriu jokios problemos, kad Vyriausybė ką nors atliko ne taip.

Kalbant apie tai, kad asmenys, susieti su „VP Market“, įsigijo Vakarų elektros tinklus, tai aš čia įžiūriu tik tokį ryšį kaip tarp pieno ir elektros ar duonos. Jeigu yra problemų, kad per didelė kompanija, per daug įtakinga, tai reikia žiūrėti per Konkurencijos tarnybą, kokia galima to kapitalo koncentracija, bet tai jau kitas klausimas.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Sakalas, po to – B.Vėsaitė.

A.SAKALAS. Gerbiamasis ministre, mes visi džiaugiamės, kad makroekonominiai rodikliai gerėja ir tai, suprantama, pirmiausia pajuto darbdaviai. Aš norėčiau jūsų paklausti kada, jūsų nuomone, per kiek mėnesių ar metų pajus šitą pagerėjimą, žymų pagerėjimą ir kiti visi piliečiai, nebūtinai darbdaviai?

P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Čia yra daugiau prognozavimo reikalas. Norėčiau atkreipti dėmesį, kai pelno mokestį jūs patvirtinote 15%, tai pagal statistikos informaciją Lietuvos įmonių pelnas išaugo kelis kartus. Vadinasi, pelnas realiai yra Lietuvoje ir to pelno dalis gali būti nukreipta atlyginimams didinti. Jeigu aš neklystu, anksčiau metinis visų įmonių pelnas buvo 0,5 milijardo, o pakeitus Pelno mokesčio įstatymą – apie 2,5 milijardo. Vadinasi, pelno įmonių dalis gali eiti ne tik investicijoms, bet ir atlyginimui pakelti. O įstojus į Europos Sąjungą mes būsime priversti kelti atlyginimus didesniais tempais negu senbuvės Europos Sąjungos valstybės. Ir manau, kad 4 ar 5% atlyginimo augimo per metus neužteks, kai ekonomika augs 5–7%.

PIRMININKAS. Dėkui. Paskutinė klausiančioji yra B.Vėsaitė. Prašau.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamasis ministre, į „Greito starto“ projektą Europos Sąjungos projektų sąraše yra įtrauktas Baltijos žiedas ir Lietuvos-Lenkijos energijos tiltas. Tačiau greito starto jam neduota. Kada bus parengtas techninis projektas ir kiek realu, kad kofinansavimui mes galėsime šitam projektui panaudoti Ignalinos uždarymo fondą?

P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Aš nemanau, kad šitam projekto kofinansavimui mes panaudosime kiek nors Ignalinos fondo, šiandien sunku pasakyti. Lėšų mes kartu su Europos Sąjunga, manyčiau, surastume, bet didžiausia problema yra labai pasyvi Lenkijos pusės pozicija. Ir mums problemų yra ne tiek dėl lėšų, kiek dėl Lenkijos pozicijos, kurią tiesiog reikia labai aktyviai stumti.

PIRMININKAS. Dėkui, ministre, už atvykimą ir atsakymą į klausimus. Vyriausybės pusvalandis, arba Vyriausybės institucijų vadovų atsakymų į Seimo narių klausimus pusvalandis yra baigtas.

Liko vienintelis darbotvarkės klausimas – Seimo narių pareiškimai. Prieš suteikdamas žodį E.Klumbiui, kuris pageidauja perskaityti pranešimą, aš dar noriu perskaityti vieną informaciją.

Seimo moterų parlamentinė grupė buvo susirinkusi ir Lietuvos Respublikos Seime šių metų lapkričio 20 dieną įvyko Moterų parlamentinės grupės posėdis. Šiame posėdyje pirmininke naujai kadencijai išrinkta Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė socialliberalė D.Mikutienė, pirmininkės pavaduotoja išrinkta Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko pavaduotoja socialdemokratė J.Narvilienė. (Balsai salėje) Apie tai istorija nutyli. Gerbiamasis kolega Klumby, prašau, paskelbkite savo pareiškimą.

Seimo narių pareiškimai

E.KLUMBYS. 2003 m. lapkričio 22 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, atsižvelgdamas į JAV generalinio prokuroro prašymą ir vadovaudamasis 2001 m. spalio 23 d. sudaryta Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir JAV Vyriausybės ekstradicijos sutartimi, davė sutikimą 60 parų suimti Lietuvos Respublikos pilietį Darių Reiką, kuris niekad nebuvo Jungtinėse Valstijose.

Šis neturintis precedento teismo sprendimas liudija, kad nuo šiol Lietuvoje bet kurios užsienio valstybės, su kuria Lietuva yra pasirašiusi ekstradicijos sutartį, pageidavimu gali būti sulaikytas ir uždarytas į kalėjimą bet kuris mūsų valstybės pilietis, nebuvęs toje užsienio valstybėje ir nepadaręs joje jokio nusikaltimo.

Stulbina ir tai, kad Lietuvos pilietis buvo suimtas ir įmestas į kalėjimą Lietuvoje svetimos valstybės nurodymu net nepateikus jam kaltinimų. Po šio teismo sprendimo Lietuva tapo prastesne nei bananinė valstybė, nes liovėsi ginti savo piliečius ir pradėjo aklai vykdyti užsienio valstybių valią savo vis dar kontroliuojamoje teritorijoje.

Nuo šiol mes, Lietuvos Respublikos piliečiai, turime žinoti, kad mūsų likimai jau yra sprendžiami kitose užsienio valstybėse, o Lietuvos teisėsaugos institucijos pradėjo aklai vykdyti kitų valstybių institucijų pageidavimus.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, aš pasiūlyčiau baigiant posėdį atlikti visiems galbūt ne paskutinės svarbos procedūrą – registruotis.

16 valandų 30 minučių. Užsiregistravus 45 Seimo nariams, noriu paskelbti šios dienos plenarinio vakarinio posėdžio pabaigą.