Trisdešimt trečiasis (443) posėdis
2003 m. lapkričio 25 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas V.P.ANDRIUKAITIS

2003 m. lapkričio 25 d. (antradienio) darbotvarkė

PIRMININKAS. Labas rytas, gerbiamieji kolegos Seimo nariai. Leiskite pradėti lapkričio 25 dienos rytinį plenarinį posėdį. Kolegos, registruojamės.

Gerbiamieji kolegos, kol kas užsiregistravo tik 22 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume patvirtinti… Suspėsime pakartoti, kolegos. Neabejotina, kad esant 22 Seimo nariams nelabai solidu pradėti posėdį, bet gal mes pirmiausia apsitarkime. Ar yra kokių nors pasiūlymų dėl darbotvarkės? Ar yra norinčių pasiūlyti šios dienos darbotvarkės pakeitimų, papildymų, pageidavimų? Darbotvarkė yra patikslinta Seimo seniūnų sueigoje ir jums išdalyta. Frakcijos jokių pasiūlymų neturi? Gerbiamieji kolegos, tuomet taip padarome – registruojamės ir balsuojame dėl darbotvarkės. Ar pritariame Seniūnų sueigos pateiktai darbotvarkei? Prašom, registracija ir balsavimas pradėti. Kol registruosis, aš norėčiau paklausti Teisės ir teisėtvarkos komiteto primininką A.Sakalą. Gerbiamasis pirmininke, mes nematome salėje pranešėjo V.Popovo. O dabar būtų proga pradėti priimti Pinigų plovimo prevencijos įstatymą. Gerbiamasis pirmininke, būkite geras, pasiruoškite arba jūs, arba kas nors iš jūsų. Būtų gerai informuoti sekretoriatą, kas atstovaus. (Balsas salėje: aš irgi maniau V.Popovas.)

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 38 Seimo nariai. Taigi šios dienos darbotvarkė yra patvirtinta.

Pinigų plovimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2860(3*) ES (priėmimas)

Dabar pradėsime darbotvarkės 1 klausimą – Pinigų plovimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-2860(3). Eurointegracinis projektas. Jo priėmimas, kolegos. Taigi pranešėjas ponas R.Sedlickas. Prašom, gerbiamasis pranešėjau, truputį bendrais bruožais, o po to pradėsime pastraipsniui.

R.A.SEDLICKAS. Šis įstatymas yra apie pinigų plovimo prevenciją. Anksčiau buvo diskutuota ir šioje salėje pristatyta įvairios išvados, įvairūs projektai. Po to įstatymas vėl buvo peržiūrėtas ir liko pora dalykų, dėl kurių reikia šiandien balsuoti. Naujų alternatyvių projektų negauta. Projekto 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas sąvokos „Pinigų plovimo prevencija“ apibrėžimas. Tai laikoma pernelyg bendro pobūdžio ir laikytinas kaip neatitinkantis projekto 1 straipsnio nurodytos įstatymo paskirties. Klausimas dėl pavadinimo. Mūsų komitetas nutarė, kad čia Seimas turi nutarti, o ne mes.

Antras taškas buvo projekto 2 straipsnio 9 dalis. Yra minimas terorizmo finansavimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors minima veikla neginčijamai yra neteisėta, tačiau abejotina, ar ji turėtų būti Pinigų plovimo prevencijos įstatymo reglamento objektas. Klausimas, kuris jaudino Teisės ir teisėtvarkos komitetą, buvo tas, ar reikėtų vieno įstatymo, ar reikia dviejų. Pagrindinė problema buvo ta, kad pinigų prevencija, kaip daro FNTT, žinote tą įstaigą… Kalbama apie korporacijų, kompanijų sąskaitų peržiūrėjimą. Jie gali veikti tik tada, kai yra bent kokie nors nusikaltimo požymiai. Jie negali apskritai žiūrėti. Čia buvo klausimas, kiek galima prileisti mūsų įstaigas peržiūrėti tai, kas yra grynai legalu. Čia visas dalykas. Jei nėra sankcijos, tai ir negalima. Tačiau kovojant su terorizmu pinigai gali būti visiškai legaliai pervesti iš visiškai legalios kompanijos ir tada reikėtų tą sekti. Tačiau ar galima suplakti tai į vieną įstatymą? Čia yra toks klausimas: kiek mes duodame galių šioms įstaigoms. Mūsų Seimo komiteto nuostata buvo tokia, kad turi būti du įstatymai. Ne kas kita, kad galios, kurios duotos saugumui, būtų atskiros nuo galių, duotų FNTT. Čia toks dalykas. Mūsų komitetas pabrėžia, kad čia bus Seimo nutarimas. Šios abi pastabos buvo duotos Teisės departamento, todėl aš jas keliu.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, kaip supratau, komitetas išnagrinėjo Teisės departamento išvadas ir jų nepriėmė, taip? Tuomet mes galime, jei jau pagrindinis komitetas taip yra nusprendęs, galime, pranešėjau, pradėti priimti skirsniais, nes jokių kitų pasiūlymų nėra.

R.A.SEDLICKAS. Yra dar viena pastaba.

PIRMININKAS. Prašom.

R.A.SEDLICKAS. Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Siūlytume projekto 3 straipsnio nuostatą formuluoti taip: „Pasiūlyti Vyriausybei iki 2004 m. gegužės 1 d. priimti šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus“. Čia tokia jų pastaba.

PIRMININKAS. Šitą pastabą priimate? Taip? Kolegos, kaip matote, paskutinė Teisės departamento pastaba yra priimta. Gerbiamasis pranešėjau, gal likite tribūnoje. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, kadangi daugiau nėra jokių siūlymų, ar mes galėtume pradėti priimti šį įstatymą pastraipsniui, priimti ne pastraipsniui, o skirsniais. Prašom. Dėl vedimo tvarkos kolega A.Sadeckas. Prašom.

A.SADECKAS. Aš nelabai supratau, gal galėtų paaiškinti ir mūsų komitetui. Praeitame posėdyje buvo sutvarkyti visi siūlymai, jie buvo priimti. Nelabai suprantame, apie ką dabar kalbama. Mes turbūt ir priimame tą projektą, kuris buvo.

PIRMININKAS. Taip, kolegos, paaiškinu. Dabar yra šneka apie Teisės departamento pasiūlymus, Teisės departamento išvadas. Pagrindinis komitetas dar pateikė savo komentarą dėl Teisės departamento pasiūlymo ir pasakė, kad sutinka su paskutiniuoju Teisės departamento pasiūlymu. Tai viskas.

A.SADECKAS. O iš kur atsirado tas pasiūlymas per paskutinę stadiją?

PIRMININKAS. Teisės departamento išvados priimant yra būtinos, kolega, jos yra jums visiems išdalytos? Gerbiamieji kolegos, Teisės departamento išvadas jūs turite, pranešėjas pagal Statutą pakomentavo Teisės departamento išvadas ir sutinka su ta paskutiniąja Teisės departamento išvada „Pasiūlyti Vyriausybei iki 2004 m. gegužės 1 d. priimti šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus“. Ačiū.

Dabar, kolegos, priimsime skirsniais. Kadangi įstatymas pagal įstatymo techniką turi vieną straipsnį, o po to eina visa keičiama redakcija, tai, kolegos, ar galime pradėti. Pirmiausia mes pasitvirtinsime skirsniais, o po to patvirtinsime tą 1 straipsnį?

Taigi pirmasis skirsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Galime. Ačiū. Antrasis skirsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta. Trečiasis skirsnis. Priimta.

Jūs prieš visą skirsnį ar konkrečiai?..

V.ZABIELA. Ne, 9 straipsnio 5 punktui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pirmasis ir antrasis skirsniai priimti. Trečiojo skirsnio 9 straipsnio 5 punktas. Tuomet prašome, gerbiamasis Seimo nary Zabiela, jūsų motyvus prieš dėl trečiojo skirsnio 9 straipsnio 5 dalies. Prašom.

V.ZABIELA. Manau, kad 9 straipsnio 5 punktas, t.y. advokatai ar advokatų padėjėjai, kai įtariama, kad jų kliento sudaromas sandoris gali būti susijęs su pinigų plovimu, privalo kliento tapatybę patvirtinančius dokumentus ir kitą 13 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją pateikti Lietuvos advokatų tarybai. Mano giliausiu įsitikinimu, tai yra tikrai netinkama, ne tai kad redakcija, bet principas, kai advokatas tampa agentu. Šito leisti mes tikrai negalime, nes pakirsime visų klientų pasitikėjimą ir jie nenorės į mus kreiptis. Prašyčiau šį klausimą apsvarstyti ir pateikti balsavimui. Aš esu prieš, nes toks dalykas prieštarauja pačiam įstatymui. Įstatyme yra nustatyti atvejai, kada galima pranešti apie daromą labai sunkų valstybinį nusikaltimą, bet jokiu būdu ne šiuo atveju.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar pasakysiu procedūrą. Kadangi Seimo narys ponas V.Zabiela nėra užregistravęs jokio pasiūlymo raštu, šiuo atveju tai yra tik kalba prieš dėl šio straipsnio priėmimo. Taigi dabar kas norėtų kalbėti už, nes turėsime balsuoti dėl viso 9 straipsnio. Norinčių kalbėti nematau.

Kolegos, kadangi nėra sutarimo dėl 9 straipsnio, prašome balsuoti. Kas mano, kad reikia priimti trečiojo skirsnio 9 straipsnį taip, kaip pasiūlė pagrindinis komitetas, balsuoja už, kas nesutinka, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. Kolegos, kas manote, kad reikia palaikyti pagrindinio komiteto siūlymą, balsuojate už, kas mano kitaip, – prieš arba susilaiko.

Už – 38, prieš – 12, susilaikė 16. 9 straipsnis priimtas.

Ar galėtume trečiojo skirsnio likusius straipsnius priimti bendru sutarimu? Galime. Likusieji trečiojo skirsnio straipsniai priimti bendru sutarimu.

Ketvirtasis skirsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta.

Kolegos, ar galime bendru sutarimu priimti vadinamąjį 1 straipsnį, kuris jungia visą įstatymą? Galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimtas.

Dabar dėl viso įstatymo, kolegos, 4 – už, 4 – prieš. Kas norėtų kalbėti dėl viso įstatymo? Norinčių kalbėti nematau. Kolegos, dabar balsuosime dėl Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymo. Balsavimas pradėtas, kolegos. Primenu, kad Teisės departamento trečioji išvada pranešėjo yra priimta ir jai pritarta.

Už – 54, prieš nėra, susilaikė 15. Pinigų plovimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas.

Azartinių lošimų įstatymo 10, 20, 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2861(2*) ES (priėmimas)

Jį lydintis teisės akas – Azartinių lošimų įstatymo 10, 20, 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – G.Šivickas. Ne? A.Butkevičius. Prašom, kolega.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas po svarstymo Azartinių lošimų įstatymo 10, 20 ir 29 straipsniams jokių papildomų pasiūlymų negavo. Siūlyčiau šį įstatymą priimti pastraipsniui.

Buvo gautos Seimo kanceliarijos Teisės departamento dvi pastabos, joms abiem nepritarta, nes mums teko pasitikslinti, ar tikrai šio įstatymo 4 straipsnio, kuriame kalbama apie įstatymo įsigaliojimą, nuostata neatininka, kaip jie čia rašo, teisinės formuluotės arba juridinės technikos reikalavimų. Mes dar kartą pažiūrėjome ir, mūsų manymu, ši jų pastaba yra perteklinė ir neteisinga. Jeigu kalbėtume apie antrąją pastabą, kurioje rašoma, kad atkreiptinas dėmesys, jog šiuo metu svarstomas Azartinių lošimų įstatymo 20 ir 29 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2814, tai yra netiesa. Šis įstatymo projektas nėra svarstomas, o yra tik įregistruotas. Reikėtų Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovams rašant išvadas atidžiau nagrinėti įstatymo projektus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas nepriima Teisės departamento siūlymų. Taigi jie nebus svarstomi. Ar galėtume pradėti priėmimą pastraipsniui? Pradedame.

1 straipsnis. Norinčių kalbėti nematau. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta. Dėkoju. 2 straipsnis. Priimta. 3 straipsnis. Priimta. 4 straipsnis. Priimta. 5 straipsnis. Priimta.

Gerbiamieji kolegos, pastraipsniui priimti visi straipsniai. Dabar dėl viso įstatymo. Prašome, 4 – už, 4 – prieš. Norinčių kalbėti dėl motyvų nematau. Balsuojame dėl Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10, 20, 29 straipsnių pakeitimo įstatymo. Priėmimas.

Už – 63, prieš nėra, susilaikė 4. Azartinių lošimų įstatymo 10, 20, 29 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.

Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2889(2*) (priėmimas)

Imamės darbotvarkės 2 klausimo. Kviečiu į tribūną pranešėją Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu – J.Bernatonį. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2889. Priėmimas. Prašom, pranešėjau.

J.BERNATONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, šis projektas susideda iš vieno straipsnio. Komitetas pritarė bendru sutarimu, Seimo narių pasiūlymų nėra, siūlome priimti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, kadangi įstatymas iš vieno straipsnio, ar yra norinčių kalbėti dėl šio straipsnio? Nematau. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Priimtas. Kolegos, dėl viso įstatymo. Norinčių kalbėti nematau. Balsuojame, kolegos, dėl Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo. Balsavimas pradėtas.

Už – 58, prieš nėra, susilaikė 2. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.

Įstatymo „Dėl Lietuvos valstybės vėliavos“ 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1981(2*) (priėmimas)

Darbotvarkės 3 klausimas. Kviečiu į tribūną Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu pranešėją J.Bernatonį. Įstatymo dėl Lietuvos valstybės vėliavos 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto priėmimas. Prašom.

J.BERNATONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, projekto esmė yra ta, kad ir kovo 11-ąją būtų iškeliamos valstybinės vėliavos. Komitetas pritarė bendru sutarimu. Seimo narių pataisų nėra. Siūlome priimti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, įstatymas susideda iš dviejų straipsnių.

1 straipsnis. Ar yra norinčių kalbėti? Nematau. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta.

2 straipsnis. Sutarimas yra. Dėl viso įstatymo, kolegos. Norinčių kalbėti nematau. Balsuojame dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos valstybės vėliavos“ 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo priėmimo. Balsavimas pradėtas.

Gerbiamieji kolegos, 49 balsavus už, 1 – prieš, 12 susilaikius įstatymo „Dėl Lietuvos valstybės vėliavos“ 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.

Firmų vardų įstatymo ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.IXP-2885(2*) (priėmimas)

Darbotvarkės 4 klausimas. Čia yra du teisės aktai. Taigi iš pradžių kviečiu į tribūną Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu J.Sabatauską. Kolegos, norėčiau paklausti, ar Teisės ir teisėtvarkos komitetas gali pasiūlyti kitą pranešėją? Aš kreipiuosi į komiteto pirmininko pavaduotoją R.Šukį: kas galėtų pakeisti pranešėją J.Sabatauską? Firmų vardų įstatymo ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas. Jūs, taip? Prašom, gerbiamasis.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, teikiamas priimti Firmų vardų įstatymo ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.IXP-2885(2). Aš norėčiau pasakyti, kad buvo pasiūlyta pakeisti projekto įsigaliojimo laiką (vakar komitete buvo apsvarstyta). Matyt, tam reikėtų pritarti. Anksčiau buvo numatyta 2004 m. sausio 1 d., o komiteto siūlymas yra susieti su Juridinių asmenų registro veikimo pradžia.

PIRMININKAS. Dėkoju. Tai 2 straipsniui yra A.Sakalo pataisa, kuriai komitetas pritaria.

Kolegos, dabar 1 straipsnis. Ar galime 1 straipsnį priimti bendru sutarimu? Galime. Dėkui.

2 straipsnis. Kolegos, formaliai reikia 29 Seimo narių paramos A.Sakalui. Ar galėtume sutarti, kad yra visuotinis sutarimas? Yra. Dėkui. Ar galime priimti A.Sakalo pasiūlymą bendru sutarimu? Galime. Ačiū. Tuomet ar galime priimti 2 straipsnį bendru sutarimu? Priimta. Dėkui.

3 straipsnis. Sutarimas yra, priimta. Dėkoju, pranešėjau.

Gerbiamieji kolegos, mes pastraipsniui priėmėme visą įstatymą. Dabar dėl viso įstatymo dėl motyvų. Keturi – už, keturi – prieš. Norinčių kalbėti nematau.

Tuomet, kolegos, balsuosime dėl Lietuvos Respublikos firmų vardų įstatymo ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo priėmimo. Priėmimas pradėtas.

54 balsavus už, nė vienam nebalsavus prieš, 7 susilaikius Firmų vardų įstatymo ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymas priimtas.

Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo 1, 2, 4, 6 straipsnių pakeitimo ir 5 priedėlio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-2886(2*) (priėmimas)

Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto vardu turbūt A.Butkevičių, nes G.Šivickas yra išvykęs. Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų įregistravimo įstatymo 1, 2, 4, 6 straipsnių pakeitimo ir 5 priedėlio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-2886. Prašom, pranešėjau.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas negavo jokių papildomų pasiūlymų, taigi siūlyčiau šį įstatymą priimti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Dėkojame, kolegos. Ar galime priimti šio įstatymo 1 straipsnį bendru sutarimu? Priimta.

2 straipsnis. Priimta. 3 straipsnis. Priimta. 4 straipsnis. Priimta. 5 straipsnis. Priimta. 6 straipsnis. Priimta.

Gerbiamieji kolegos, pastraipsniui priimti visi straipsniai. Yra bendras sutarimas. Taigi dabar dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš. Norinčių kalbėti nematau. Pradedame Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų įregistravimo įstatymo 1, 2, 4, 6 straipsnių pakeitimo ir 5 priedėlio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto priėmimą. Kas manote, kad reikia paremti, balsuojate už, kas manote kitaip – prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.

Gerbiamieji kolegos, 37 balsavus už, nė vienam nebalsavus prieš, 8 susilaikius Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų įregistravimo įstatymo 1, 2, 4, 6 straipsnių pakeitimo ir 5 priedėlio pripažinimo netekusiu galios įstatymas priimtas.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20, 22, 23, 24, 27, 32, 34, 35, 38 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2989(2*) (priėmimas)

Darbotvarkės 5 klausimas. Kompleksinis, du teisės aktai. Pirmasis projektas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20, 22, 23, 24, 27, 32, 34, 35, 38 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2989. Turbūt vėl kviesiu į tribūną Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką, Seimo narį A.Butkevičių. Prašom. Priėmimas, kolegos.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, po svarstymo Biudžeto ir finansų komitetas gavo vieną pataisą įstatymo 10 straipsniui. Ji yra įregistruota mano vardu. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalis taikoma deklaruojant 2004 metais ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais išmokėtas išmokas. Tos pataisos esmė yra tokia. Įstatymo projekte buvo numatyta, kad šis įstatymo straipsnis įsigalios nuo šių metų gruodžio 1 dienos. Bet mes puikiai suprantame, kad, jeigu šiandien bus priimtas šis įstatymas, kol pasirašys Prezidentas, kol bus paskelbta „Valstybės žiniose“, jau bus beveik gruodžio vidurys. Būtų labai negražu, kad šis straipsnis įsigaliotų atgaline data, be to, mes susilauktume, aš manau, nemažai kritikos, todėl jums ir yra teikiama ši įstatymo pataisa.

PIRMININKAS. Dėkoju, pranešėjau. Kai ateisime prie 10 straipsnio, apsispręsime dėl pataisos. Dabar jums teks pabūti tribūnoje.

Kolegos, pradedame priėmimą pastraipsniui. 1 straipsnis. Ar yra norinčių kalbėti, nes pasiūlymų, pageidavimų nėra? Nematau. Priimta bendru sutarimu. 2 straipsnis. Bendras sutarimas yra. Priimta. 3 straipsnis. Bendras sutarimas yra. Priimta. 4 straipsnis. Priimta. 5 straipsnis. Priimta. 6 straipsnis. Priimta. 7 straipsnis. Priimta. 8 straipsnis. Priimta. 9 straipsnis. Priimta. 10 straipsnis.

Dabar, kolegos, 10 straipsnio 1 punktui yra A.Butkevičiaus pataisa. Seimo narys ją pristatė, komiteto pritarimas yra. Ar galėtume bendru sutarimu sutikti, kad remiame šią pataisą? Yra konsensusas. Ačiū, kolegos. Yra daugiau nei 29 Seimo nariai, remiantys šią pataisą. Ar galime bendru sutarimu priimti šią pataisą? Priimta, kolegos. Ar galime priimti visą 10 straipsnį? Priimta. Dėkoju, kolegos.

Dabar dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš. Norinčių kalbėti nematau, pradėsime balsuoti. Balsuojame dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimo. Balsavimas pradėtas.

Gerbiamieji kolegos, 44 balsavus už, 2 – prieš, 6 susilaikius Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20, 22, 23, 24, 27, 32, 34, 35, 38 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.

Mokesčių administravimo įstatymo 38 ir 52¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2990(2*) (priėmimas)

Dabar jį lydintis teisės aktas – Mokesčių administravimo įstatymo 38 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2990(2). Pranešėjas – A.Butkevičius. Priėmimas. Prašom, kolega.

A.BUTKEVIČIUS. Biudžeto ir finansų komitetas po svarstymo jokių papildomų pasiūlymų negavo. Siūlyčiau šį įstatymą priimti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, ar galėtume priimti 1 straipsnį bendru sutarimu? Priimta. 2 straipsnį? Priimta.

Kolegos, dėl viso įstatymo 4 – už, 4 – prieš. Norinčių kalbėti nematau. Kolegos, pradėsime balsavimą. Balsuojame dėl Mokesčių administravimo įstatymo 38 ir 52¹ straipsnių pakeitimo įstatymo priėmimo. Balsavimas pradėtas.

Už – 36, prieš nėra, susilaikė 4. Mokesčių administravimo įstatymo 38 ir 52¹ straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.

Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-230(2*) (priėmimas)

Darbotvarkės 6 klausimas – Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-230(2). Pranešėjas Biudžeto ir finansų komiteto vardu – A.Butkevičius. Priėmimas. Prašome, kolega.

A.BUTKEVIČIUS. Biudžeto ir finansų komitetas po svarstymo negavo jokių pasiūlymų ir pastabų. Šis įstatymas yra iš 2 straipsnių. Siūlyčiau jį priimti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, 1 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta.

2 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. Dėl viso įstatymo, kolegos, norinčių kalbėti yra? Nematau. Kolegos, balsuojame. Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projekto priėmimas. Balsavimas pradėtas.

Už – 43, prieš – 4, susilaikė 3. Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymas priimtas.

Valstybės kontrolės įstatymo 9 ir 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2863(2*) (priėmimas)

Darbotvarkės 7 klausimas – Valstybės kontrolės įstatymo 9 ir 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2863(2). Pranešėjas Biudžeto ir finansų komiteto vardu – V.Saulis. Priėmimas. Prašome, pranešėjau, į tribūną.

V.SAULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, po svarstymo Seime lapkričio 13 d. šiam Valstybės kontrolės įstatymo 9 ir 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui buvo pritarta po svarstymo. Pasiūlymų ir pastabų negauta. Taip pat turime teigiamą Seimo Teisės departamento išvadą, pastabų neturi ir Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Siūlau pradėti įstatymo priėmimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, galėtume pradėti pastraipsniui? Prieštaraujančių nėra.

1 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta.

2 straipsnis. Priimta.

3 straipsnis. Priimtas, kolegos. Dabar dėl viso įstatymo 4 – už, 4 – prieš. Nėra, kolegos. Kolegos, balsuojame. Balsavimas pradėtas. Valstybės kontrolės įstatymo 9 ir 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto priėmimas. Balsavimas pradėtas.

Už – 50, prieš nėra, susilaikė 2. Valstybės kontrolės įstatymo 9 ir 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl 2002 metų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto vykdymo ataskaitos" projektas Nr.IXP-2629* (priėmimas)

Darbotvarkės 8 klausimas – Seimo nutarimas „Dėl 2002 metų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto vykdymo ataskaitos“ Nr.IXP-2629. Pranešėjas – A.Melianas. Ne. Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu – A.Sysas. Priėmimas. Prašome, pranešėjau.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo jokių papildomų pasiūlymų negauta. Komitetas vienbalsiai siūlo pritarti iniciatorių pateiktam projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti siūlomo nutarimo projektui? Pradedame balsavimo procedūrą, kolegos, dėl Seimo nutarimo „Dėl 2002 metų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto vykdymo ataskaitos“ priėmimo. Balsavimas pradėtas.

Už – 36, prieš nėra, susilaikė 6. Seimo nutarimas „Dėl 2002 metų Lietuvos Respublikos socialinio draudimo fondo biudžeto vykdymo ataskaitos“ priimtas.

Valstybės tarnybos įstatymo 2, 14 ir 44 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2961(2*) (svarstymas)

Darbotvarkės 9 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo 2, 14 ir 44 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2961(2). Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu pranešėją A.Indriūną. Prašome, pranešėjau.

A.V.INDRIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Patobulintam įstatymo projektui pritarta bendru sutarimu, tačiau vėliau tobulinant projektą buvo gauta Teisės departamento išvada. Teisės departamento išvadą Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė ir iš dalies pritarė išvados 1, 2 ir 3 punktams bei bendru sutarimu atsižvelgė į 4 punktą. Įstatymo projekto 2 ir 6 straipsniai išbraukiami. Siūlau pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, atsižvelgęs į Teisės departamento siūlymus, padarė pakeitimus. Tie pakeitimai pateikti. Komitetas priėmė tuos pakeitimus ir, kaip matote, svarstymo metu yra pateikti siūlymai. Dabar mes galėtume pritarti po svarstymo, kolegos. Kadangi norinčių dalyvauti diskusijoje nematau, ar galėtume bendru sutarimu pritarti po svarstymo su pateiktais pakeitimais? Ačiū.

Gerbiamieji kolegos, yra Č.Juršėno, šiuo metu pavaduojančio Seimo Pirmininką, kuris išvyko į Daniją su oficialiu vizitu, siūlymas svarstyti ypatingos skubos tvarka, tačiau priėmimą daryti po pietų, nes reikės išdalyti techniškai sutvarkytą redakciją. Ar galime pritarti bendru sutarimu ypatingai skubai? Pritariame. Ačiū. Kolegos, aš prašyčiau Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko, kad būtų išdalyta sutvarkyta redakcija, ir popietiniame posėdyje 15 val. mes galėtume dėl šio įstatymo balsuoti. Ačiū.

Imamės kito darbotvarkės klausimo. Norėčiau kreiptis į Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką A.Butkevičių. Dabar yra Žemės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, bet aš nematau pono A.Skardžiaus. Ar kas nors yra įgaliotas vietoj jo pateikti? Niekas neįgaliotas. Mes pralenkėme laiką. Kolegos, jeigu jūs nieko prieš, kadangi čia pateikimas, gal ponas A.Skardžius atsiras, nes mes iš tikro gerokai pralenkėme laiką, gal galėtume imtis, tarkime, dabar darbotvarkės 11 klausimo – Visuomenės informavimo įstatymo 2, 28 straipsnių papildymo įstatymo projekto priėmimo? Kadangi aš salėje matau pranešėją O.Babonienę, jeigu neprieštaraujate, tęskime klausimus pagal eilę. O jeigu ponas A.Skardžius atsiras laiku, pateikimą padarysime, jeigu ne, pateikimas bus nukeltas į kitą dieną.

Visuomenės informavimo įstatymo 2 ir 28 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2031(4*) (priėmimas)

Taigi dabar darbotvarkės 11 klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo 2 ir 28 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2031, ketvirtoji redakcija. Pranešėja O.Babonienė. Priėmimas. Prašom.

O.BABONIENĖ. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas gavo Seimo narių gerbiamojo A.Kunčino ir G.Babravičiaus pasiūlymus, jiems pritarė. Siūlome Visuomenės informavimo įstatymo 2 ir 28 straipsnių papildymo įstatymo projekto ketvirtajam variantui pritarti.

PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio! Palaukite, pranešėja, vieną minutę. Dabar mes turėsime sutarti, ar yra 29 balsai, pritariantys Seimo narių A.Kunčino ir G.Babravičiaus pasiūlymams dėl 1 straipsnio…

O.BABONIENĖ. Komitetas pritarė.

PIRMININKAS. …kuriems pagrindinis komitetas pritarė. Pozicijos ir opozicijos konsensusas yra? Ačiū. Vadinasi, tiems pasiūlymams pritarta. Ar galime priimti tuos pasiūlymus bendru sutarimu? Priėmėme, ačiū. Dėkoju pranešėjai.

Kolegos, ar galime priimti 1 straipsnį bendru sutarimu? Priimta. 2 straipsnį bendru sutarimu? Priimta. Dabar dėl viso įstatymo, kolegos, 4 – už, 4 – prieš. Nematau norinčių kalbėti. Taigi pradėsime Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 ir 28 straipsnių papildymo įstatymo priėmimą. Balsavimas pradėtas.

Kolegos, 43 balsavus už, nė vienam nebalsavus prieš, 2 susilaikius, Visuomenės informavimo įstatymo 2 ir 28 straipsnių papildymo įstatymas priimtas.

Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2576A(3*) (svarstymas)

Darbotvarkės 12 klausimas, kolegos. Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2576, alternatyvus trečiasis variantas. Svarstymas. Pranešėjai: R.Sinkevičius Ekonomikos komiteto vardu ir J.Palionis Biudžeto ir finansų komiteto vardu. Gal pirmiausia pakvieskime gerbiamąjį J.Palionį. Gerbiamasis Palioni, jūs kviečiamas į tribūną pateikti Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę dėl Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Prašom.

J.PALIONIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas bendru sutarimu iš esmės pritarė Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam Ekonomikos komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę išklausėme. Dabar Ekonomikos komiteto vardu kalbėti kviečiu Seimo narį R.Sinkevičių į tribūną. P.Vilkas? Prašom. P.Vilkas. Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros…

P.VILKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo yra gautas tik vienas pasiūlymas, kitų pasiūlymų nėra. Todėl siūlau tęsti procedūrą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, dabar turėtume susitarti. Jūs perskaitėte pagrindinio komiteto išvadą, kad siūlote pritarti po svarstymo, taip?

P.VILKAS. Taip.

PIRMININKAS. Dabar pasakykite, kokia pagrindinio komiteto išvada dėl Seimo nario P.Vilko pasiūlymo.

P.VILKAS. Komitetas tai išvadai pritarė.

PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Dabar, kolegos, prašome pagal eilę. Jūs pateikite, nes esate ir pranešėjas, dabar savo pasiūlymą, po to reikės dešimties Seimo narių, kad jūsų pasiūlymas būtų svarstomas. Prašom.

P.VILKAS. Ačiū. Mano pasiūlymo esmė yra tokia. Įstatyme buvo nurodyta, kad tikrinant pavojingus įrenginius atskirų kategorijų įrenginių techninės būklės tikrinimo kainos įstatyme būtų nurodytos didžiausios ir mažiausios. Mano pasiūlymas, kad būtų nustatomos tik kainos ir tarifai valstybės institucijų, suteikusių įgaliojimus viešosioms įstaigoms tikrinti įrenginių techninę būklę. Aš siūlau, kad didžiausios ir mažiausios kainos įstatyme nebūtų nurodytos. Kodėl?

Aš pirmiausia pasakyčiau, kad tai yra tikrai pavojingi techniniai įrengimai, ir nustatyti kainas, didžiausias, mažiausias, motyvuojant, kad tai būtų konkurencija, yra nelogiška.

Antra, mes turime Atitikties įvertinimo įstatymą, kuriame aiškiai nurodyta, aš jums perskaitysiu: „Juridiniai ir fiziniai asmenys sertifikavimo ir jos sąlygų laikymosi, priežiūros, kontrolės bei bandymų išlaidas privalomo įvertinimo srityje apmoka pagal įkainius, patvirtintus Vyriausybės nustatyta tvarka“.

Šio įstatymo pakeitime 5 straipsnio 4 punktą aš siūlau pakeisti ir išdėstyti taip: „analizuoja ir teikia Vyriausybei tvirtinti įgaliotų įstaigų apskaičiuotas atskirų kategorijų įrenginių techninės būklės tikrinimo kainas ir tarifus“. Irgi išbraukiu „didžiausias ir mažiausias“.

Man atrodo, patikėkime Vyriausybei nustatyti kainas, ar ji nustatys didžiausias, ar mažiausias, tai yra jos kompetencija. Aš Vyriausybe tikiu, kad tos kainos bus nustatytos…

PIRMININKAS. Dėkoju, pranešėjau. Kolegos, ar yra 10 narių, remiančių šį pasiūlymą? Pakelkite rankas, kolegos. Aktyviau, nes kol kas pakėlė trys. Aš negaliu padaryti jokių išvadų. Ačiū. Yra daugiau nei dešimt. Tvarka. Kolegos, ar galėtume šį pasiūlymą priimti, nes jam pritaria pagrindinis komitetas? Galime bendru sutarimu? Dėkui. Pritarta. Ačiū, pranešėjau. Ar galime po svarstymo pritarti Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui bendru sutarimu? Galime. Dėkui. Nereikia komentuoti, jeigu yra bendras sutarimas. Kam gaišti laiką? Dėkui. Kolegos, priėmimo datą numatysime Seniūnų sueigoje. Ačiū, kolegos.

Turizmo įstatymo 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2929* (priėmimas)

Dabar imamės darbotvarkės 13 klausimo. Turizmo įstatymo 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Registracijos Nr.IXP-2929. Pranešėjas S.Lapėnas, Ekonomikos komiteto vardu. Priėmimas. Prašome, kolega. Pradėsime priėmimą.

S.LAPĖNAS. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas, apsvarstęs šį siūlymą dėl įstatymo pakeitimo, pritarė jam.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, ar galėtume pradėti įstatymo priėmimą pastraipsniui? Prieštaraujančių nematau. 1 straipsnis. Bendru sutarimu priimta. 2 straipsnis? Bendru sutarimu priimta. Dėl viso įstatymo norinčių kalbėti nematau. Kolegos, registruojamės ir balsuosime dėl Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo priėmimo. Balsavimas pradėtas.

Gerbiamieji kolegos, 47 balsavus už, 2 susilaikius, nė vienam nebalsavus prieš, Turizmo įstatymo 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.

Transporto veiklos pagrindų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2132(2*) (svarstymas)

Darbotvarkės 14 klausimas – Transporto veiklos pagrindų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2132(2). Svarstymas. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu – A.Ramanauskas. Prašom.

A.RAMANAUSKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė projektą. Taip pat apsvarstė Lietuvos savivaldybių asociacijos siūlymus, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymus, Teisės departamento išvadą ir Ekonomikos komiteto siūlymus. Komitetas pritarė patobulintam variantui, nes įvertino tuos minėtus pasiūlymus, ir balsavo už tai bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Jūsų komitetas pritarė projektui po svarstymo. Ačiū. Dabar Ekonomikos komiteto vardu. Kas galėtų pateikti Ekonomikos komiteto nuomonę, kolegos? Norėčiau paklausti Ekonomikos komiteto pirmininko ar jo pavaduotojo. (Balsai salėje) Nėra nė vieno. J.Budrevičiaus nematau. Kolegos, tada aš perskaitysiu Ekonomikos komiteto, kaip papildomo komiteto, išvadas. Komiteto pastabos yra tokios: „Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymas nustato, kad savivaldybėms suteikta teisė savarankiškai spręsti apie savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto privatizavimą, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas nustato, kad savivaldybių turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo savivaldybių institucijos, įstatymo projektą atmesti, nes tokiu būdu būtų pažeista savivaldybių teisė savarankiškai disponuoti joms nuosavybės teise priklausančiu turtu“. Už – 6, prieš – 1, 1 susilaikė. Bet Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas atsižvelgęs pateikė patobulintą sprendimą. Taigi, kolegos, dabar turėtume po svarstymo apsispręsti. Kaip Seimas nuspręs, nes papildomas komitetas pasiūlė gana radikaliai spręsti šį klausimą? Seimo narys P.Papovas. Prašom. Jūs norite dalyvauti svarstyme? Prašom. (Balsas salėje: ne, ne.)

Dėl motyvų? Prašom.

P.PAPOVAS. Taip. Ačiū, pirmininke. Komitetas apsvarstė Europos teisės departamento, Teisės departamento siūlymus. Šios institucijos pasiūlė tobulinti. Mes, atsižvelgdami į tai, patobulinome, o dėl Ekonomikos komiteto motyvo, kad pažeidžiamas savivaldybių savarankiškumas, tai savivaldybių savarankiškumas yra įstatymų kompetencija. Kaip įstatymai numato, kokią kompetenciją, taip ir elgiasi savivaldybės. Todėl čia prieštaravimo nėra. Yra nustatytos Turto valdymo, disponavimo įstatyme tos nuostatos, todėl ir neatsižvelgėme į Ekonomikos komiteto siūlymą. Dar galima būtų pridurti, jeigu privatizuotų kokia nors viena transporto įmonė, būtų pažeidžiamos konkurencijos sąlygos, kitų transporto įmonių veiklą ir naudojimąsi stotim galėtų ta viena transporto įmonė riboti. Todėl ir siūlome, kad esamos autobusų stotys būtų… negalėtų esamas autobusų stotis perleisti kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, girdėjote Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko motyvuotą nuomonę. Aš norėčiau paklausti: gal dar kas norėtų? Daugiau kalbėti norinčių nematau. Tada ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu patobulintam variantui? Galima? Pritarta, kolegos, po svarstymo. Priėmimo datą numatysime Seniūnų sueigoje, kolegos.

Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 5, 6, 7, 8 straipsnių pakeitimo ir 11, 12 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.IXP-1113(4*) (svarstymas)

Dabar imamės kompleksinio penkioliktojo klausimo, kuris susideda iš dviejų teisės aktų. Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 5, 6, 7, 8 straipsnių pakeitimo ir 11, 12 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.IXP-1113(4). Svarstymo tęsinys. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, nuo kurios vietos vyks svarstymo tęsinys. Gerbiamieji kolegos, protokole užfiksuota, kad prieš pradedant svarstyti buvo iš karto paprašyta pertraukos. Dabar aš kviečiu pranešėją Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vardu D.Teišerskytę. Prašom.

D.TEIŠERSKYTĖ. Laba diena. Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo kai kurie pakeitimai yra redakcinio pobūdžio. Pavyzdžiui, 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte vietoje žodžių „vietos savivaldos“ įrašyti žodį „savivaldybių“, 7 straipsnio 1 dalyje vietoje žodžių „ar aprobuotų“ įrašyti žodžius „ir Vyriausybės patvirtintų“. Be to, atsisakoma nuostatos, kad, pritarus Etninės kultūros globos tarybai, steigėjas galėtų suteikti specializuotos etninės kultūros šakos – archyvo statusą saugykloms, sukaupusioms gausiausią tam tikros etninės kultūros šakos archyvinę medžiagą. Visos šios nuostatos yra Archyvų įstatymo reguliavimo sritis.

Taip pat siūloma pripažinti netekusiu galios įstatymo straipsnį, kuriame kalbama apie Etninės kultūros globos fondą. Toks fondas nėra įsteigtas iki šiol ir Vyriausybė nemato galimybių tokį fondą įsteigti, todėl šios nuostatos negalioja. Pritarta komitete bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkoju, pranešėja. Kas norėtų kalbėti, kolegos? Norinčių kalbėti nematau. Ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta.

Seimo nutarimo „Dėl Etninės kultūros globos tarybos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr.IXP-2757 (pateikimas)

Tada dabar turėtų būti Seimo nutarimo „Dėl Etninės kultūros globos tarybos nuostatų patvirtinimo“ projekto Nr.IXP-2757 pateikimas. Pranešėjas – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas, Seimo narys R.Pavilionis. Prašom.

R.PAVILIONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šis nutarimas yra neatsiejamas nuo įstatymo. Jame skirtingai nei ankstesniuose Etninės kultūros globos tarybos nuostatuose yra patikslintos tarybos funkcijos, yra apibrėžtas pirmininko statusas ir jo atsakomybė. Tai yra esminiai dalykai, kuriais šie nuostatai skiriasi nuo ankstesnių. Taip pat yra siūlomas mažesnis tarybos narių skaičius. Anksčiau buvo 25, dabar – 17. Žinoma, tai yra diskutuotinas dalykas. Svarstymo metu galima pasakyti argumentus, kuriais remiantis tas skaičius galėtų būti koreguojamas. Šiaip mūsų komitetas kviečia ir prašo jus pritarti šiam projektui po pateikimo.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti Seimo narys G.Kniukšta.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamasis profesoriau, kai šis nutarimas buvo svarstomas Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcijoje, gerbiamasis Krescencijus Stoškus reiškė ir tam tikrų nuogąstavimų, ir tam tikrus savo siūlymus teikė. Ar šiuo metu jau yra bendra nuomonė ir komiteto, ir Etninės kultūros globos tarybos daugumos narių, bendra pozicija dėl šio nutarimo?

R.PAVILIONIS. Taip, tos nuomonės buvo išsiskyrusios dėl vienintelės aplinkybės, nes konkretus jūsų minėtas asmuo manė, kad geriau jam neturėti tos valstybinės atsakomybės, kurią numato nuostatai. Bet ši valstybinė atsakomybė yra įtvirtinta įstatyme ir visiškai atitinka analogišką padėtį kitose tarybose, kurių pirmininkai yra tvirtinami Seimo Pirmininko. Tuo labiau kad tas asmuo atsako už biudžetinių lėšų panaudojimą ir joks kitas tos tarybos sekretoriato narys negali imtis tokios atsakomybės. Todėl mes manome, kad čia turi būti apsispręsta aiškiai ir ryžtingai. Mano įsitikinimu, kolega K.Stoškus yra tą suvokęs. Mes galime daryti kitą žingsnį.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, gal jūs galėtumėte pakomentuoti Teisės departamento pastabas, nes čia jų yra labai labai daug.

R.PAVILIONIS. Taip, tų pastabų didesnė dalis, aišku, yra redakcinio pobūdžio. Į jas būtina atsižvelgti. Vienintelė pastaba, kuri skiriasi nuo nuostatų principinės orientacijos, yra ta, kad tarybos sudėtį ir jos pirmininką turėtų tvirtinti Seimas. Mes laikomės analogiškos nuostatos kaip ir skiriant ir tvirtinant Paminklosaugos komisijos sudėtį ir jos pirmininką. Tai daro Seimo Pirmininkas bendru Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto ir tarybos teikimu. Kitaip tariant, išsaugoma ir demokratija, ir suteikiamas atitinkamas valstybinis rangas. Mūsų manymu, toks požiūris labiau atitinka įstatymą nei tas, kurį mums siūlo Teisės departamentas. Tuo labiau kad kiekvieną tarybos narį tvirtinti čia, Seime, jam pasikeitus, būtų labai jau sudėtinga procedūra.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Jūs atsakėte, pakomentavote. Aš manau, iš tikrųjų svarstant reikėtų labai detaliai nagrinėti šiuos klausimus. Kolegos, ar galime tuomet pritarti po pateikimo, o po to svarstymo metu labai detaliai nagrinėtume pastabas, nes yra siūlymų, kurie gali sukelti karštas diskusijas. Dėkoju. Tai po pateikimo pritariame, kolegos. Bet čia tikrai reikėtų diskutuoti. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas pagrindinis. Gal iš tikro papildomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kolegos, nes yra valdymo dalykai. Aš manau, kad jūs neprieštarausite, kad ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas panagrinėtų šį klausimą. Ar sutariam, kolegos? Taigi svarstymo data – gruodžio 23 diena. Dėkoju, kolegos. Mes šį klausimą išsprendėme.

Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 2, 5 ir 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-2828 (pateikimas)

Dabar norėčiau paprašyti, kad būtų pateiktas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 2, 5 ir 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pranešėjai yra keli. Turbūt Valerijus Simulik, nes A.Matulevičius ir K.Skamarakas išvykę. Prašau.

V.SIMULIK. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiamas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 2, 5, 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas labiausiai susijęs su aplinkosauginiais dalykais. 1994 metais Europos Sąjungoje buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr.62 „Dėl pakuočių ir pakuočių atliekų“. Pagal šios direktyvos 6 straipsnį valstybės narės įsipareigoja panaudoti nuo 50 iki 65% pakuočių atliekų svorio ir 25–45% perdirbti. Šie skaičiai Lietuvai kol kas nepasiekiami. Lietuva derybose su Europos Sąjunga yra įsipareigojusi kasmet didinti perdirbamų pakuočių atliekų kiekį, kad 2006 metais pasiektų numatytus skaičius. Tai bus labai sudėtinga, bet įmanoma.

Įgyvendinant šią direktyvą Lietuvoje jau buvo pakeistas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas. Įvestas naujas pakuočių mokestis. Šiuo mokesčiu valstybė prisiimtą pareigą – tvarkyti pakuočių atliekas – perleido gamintojams ir importuotojams. Pakuočių mokesčio esmė. Gamintojas ekonominėmis priemonėmis skatinamas tvarkyti į rinką išleidžiamų pakuočių atliekas. Jis turi dvi pasirinkimo galimybes: pirma, brangesnė, – mokėti mokestį valstybei, antra, pigesnė, – tvarkyti pakuočių atliekas, bet nemokėti mokesčio. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. spalio 17 d. nutarimu Nr.1643 „Dėl apmokestinamų gaminių ir apmokestinamų pakuotės atliekų tvarkymo 2003–2006 metais užduočių“ nustato pakuočių atliekų tvarkymo užduotis. Praktikoje kyla problemų, kai nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduotys įvykdomos tik iš dalies. Šiuo metu dalinis užduoties vykdymas jokių mokestinių lengvatų nenumato. Projekte siūloma įtvirtinti nuostatą, kad jei apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo užduotys įvykdytos ne visos, mokesčių mokėtojas atleidžiamas nuo mokesčio tik už tą apmokestinamosios pakuotės kiekį, kai pakuočių atliekų tvarkymas yra įvykdytas. Šio siūlymo būtinumą autoriai, iniciatoriai grindžia šiais argumentais.

Pirma, analogiškos teisės aktų nuostatos įtvirtintos tose valstybėse, kuriose nustatytas mokestis už aplinkos teršimą gaminių ir pakuočių atliekomis. Antra, mokestis už aplinkos teršimą gaminių ir pakuočių atliekomis įvestas nuo 2003 m. sausio 1 dienos. Tačiau poįstatyminiai teisės aktai, kurių reikia įgyvendinant Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą, įsigalioja tiktai birželio pradžioje. Nėra šį mokestį reglamentuojančių teisės aktų taikymo praktikos. Praktikoje sunku apibrėžti pakuotės ir pirminės pakuotės sąvoką. Trečia, pagrindinis mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir pakuočių atliekos tikslas – ekonominėmis priemonėmis skatinti teršėjus mažinti aplinkos teršimą. Esamos teisės aktų nuostatos neužtikrina šio skatinimo. Gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo užduočių vykdymas didina mokesčių mokėtojų finansinius kaštus. Tačiau šie kaštai gali būti beprasmiai, jeigu, pavyzdžiui, mokesčio mokėtojas, neįvykdęs vos 1% užduoties, turės mokėti visą mokestį valstybei ir plius mokėti surinkėjams, surenkantiems jo pakuotes, pakuočių atliekas. Tokias pat taisykles siūloma taikyti ne tik pakuotei, bet ir apmokestinamiems gaminiams – padangoms, akumuliatoriams, galvaniniams elementams, filtrams.

Antroji pataisos dalis – tai pakuočių mokesčio apmokestinimo momento pakeitimas. Tai yra Lietuvos Respublikoje pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės apmokestinimą susieti ne su gaminimo momentu, bet su pateikimu į Lietuvos Respublikos rinką. Grindžiama šiais argumentais. Analogiškas apmokestinimo momentas nustatytas Europos Sąjungos valstybėse, taip pat Čekijoje, Lenkijoje, Latvijoje ir kitose. Antra, apmokestinant ne pateiktą į rinką, o sandėliuose esantį gaminių ir pakuotės kiekį, mažėja Lietuvos įmonių konkurencingumas, didėja eksportuojamų prekių savikaina. Trečia, sandėliuose esantis gaminių ir pakuotės kiekis neteršia aplinkos, todėl jų apmokestinimas prieštarauja Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo paskirčiai.

Norėčiau pasakyti, iš tikrųjų, jeigu Seimas pritars po pateikimo, mūsų nuomone, du pagrindiniai komitetai – Biudžeto ir Aplinkos apsaugos – apsvarstys, pateiks savo išvadas. Aišku, gavus Vyriausybės išvadą dėl galimų finansinių pasekmių, bus ir priimtas sprendimas, tinka ši pataisa ar netinka. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, pranešėjau. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys. Klausia G.Kniukšta.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamasis pranešėjau, jūs savo įžanginiame žodyje teigėte, kad rengdami šį įstatymą rėmėtės kitų valstybių pavyzdžiu. Gal jūs galėtumėt jas išvardyti. Ir antras mano klausimas, jūs siūlote, kad mokesčių mokėtojas atleidžiamas nuo mokesčio tik už tą pakuotės kiekį, kai apmokestinamosios pakuotės atliekų naudojimo ir perdirbimo užduotys yra įvykdytos.

V.SIMULIK. Taip.

G.KNIUKŠTA. Sakykite, kaip tai bus kontroliuojama, ar nebus piktnaudžiavimo šiuo įstatymu? Dėkoju.

V.SIMULIK. Na, manau, dėl antrosios dalies, ekspertai parengs savo sistemą ir paaiškins Aplinkos ministerijai. Tuo labiau kad sistemos šiandien dar nėra galutinai išbandytos, nėra praktikos. Tik nuo birželio mėnesio yra priimti poįstatyminiai aktai ir mes dar neįsivažiavę. Tai pirma, tiek dėl antrosios dalies.

O patirtis, tai didesnė dalis Europos Sąjungos valstybių, Latvija, Lenkija, mūsų kaimynai, vadovaujasi tokiais pat principais. Sakau dar kartą, aš manyčiau, kad Aplinkos apsaugos komitetas, Biudžeto ir finansų komitetas yra kompetentingi išnagrinėti iš esmės šiuos klausimus. Jeigu tai kenks valstybei ar bus valstybės papildomų išlaidų, tai, aišku, nepatenkins, nepritars mūsų siūlymui. Bet, mūsų nuomone, pirmiausia reikia žiūrėti į verslininkus, kurie iš tikrųjų turėtų stengtis saugoti aplinką, neteršti jos. Kartu skatinti juos, kad jie stengtųsi tai daryti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar pirmiausia turėtume apsispręsti, ar pritariame po pateikimo. Ar yra bendras sutarimas? Yra. Dėkoju. Taigi, kolegos, kadangi yra bendras sutarimas, tai gal nebekalbėkim dėl motyvų. Tuomet pritariam bendru sutarimu? (Balsas salėje: taip.) Ačiū. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas. Sutariam? Ar yra dar kokių nors kitų siūlymų, kolegos? Nematau. Svarstymo data – gruodžio 18 d. Ačiū, kolegos.

Vidaus vandenų transporto kodekso 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2937 (pateikimas)

A.Macaitį kviesčiau pateikti Vidaus vandenų transporto kodekso 7 straipsnio pakeitimą ir po to prašyčiau A.Skardžių pateikti Žemės mokesčio įstatymą. Prašom.

A.MACAITIS. Gerbiamieji kolegos, šių metų rugpjūčio mėnesį mes svarstėme Seimo nario V.Martišausko pateiktą Vandens įstatymo 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-2793 ir po svarstymo jam pritarėme. Šis dabar teikiamas Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas yra susijęs su prieš tai jau po svarstymo pritartu įstatymo projekto, yra faktiškai lydintis dokumentas ir daugiau techninis. Šiame dokumente yra pataisa, susijusi su tuo, kad yra atsisakoma Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos leidimų naudoti vandens telkinius laivybai. Tai yra grynai techninis dalykas. Kaip jūs matote projekte, tiesiog išbraukiami tie žodžiai, nes ta leidimų išdavimo ir naudojimosi tvarka yra keičiama. Tai yra grynai techninis dalykas, todėl siūlau po pateikimo pritarti, o vėliau svarstyti ir priimti abu projektus – ir Vandens įstatymo pakeitimą, ir šį įstatymą kartu. Tai palengvins mūsų darbą.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti Seimo narys G.Kniukšta.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamasis kolega, jūs sakėte, kad šis projektas yra lydintysis kito įstatymo, bet aš norėčiau išgirsti jūsų, kaip komiteto pirmininko, nuomonę, ar jūs taip pat pritariate, kad nebereikia Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos leidimo naudoti vandens telkinius laivybai?

A.MACAITIS. Problema yra ta, kad šiuo metu leidimų išdavimo bus atsisakyta, bet bus tokia sistema, kad bus telkiniai, kuriuose neleidžiama tiesiog plaukioti (yra tokių telkinių saugomose teritorijose), ir telkiniai, kuriuose iš dalies ribojama. O šiaip kiekvienu atskiru atveju nereikės žmogui eiti ir ieškoti leidimo; plaukioti tokioje, atsiprašau, vos ne baloje vis tiek reikia leidimo. Deja, taip buvo. Todėl tokios sistemos dabar nebus, ta tvarka bus gerokai supaprastinta, o efektas bus tas pats. Todėl aš tam pritariu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Dėkoju. Pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas komitetas, kolegos, – gal Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, nes čia yra leidimai, tegul pasižiūri jų aspektu. Nieko prieš? Dėkoju. Papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Svarstymo data – gruodžio 11 diena. Sutariame? Dėkui, kolegos.

Žemės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3024 (pateikimas)

Kviečiu Seimo Pirmininko pavaduotoją A.Skardžių pateikti Žemės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Prašom, kolega.

A.SKARDŽIUS. Laba diena, gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pirmininke. Norėčiau pateikti Žemės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Keičiamas įstatymas, kuris buvo priimtas 1992 metais ir kuriame buvo įtvirtintas tarifas 1,5% nuo žemės vertės.

Kodėl reikėjo sudaryti valdyboje darbo grupę? Čia jau matote darbo grupės rezultatą. Grupė dirbo tris mėnesius, nes Vyriausybė 2003 metų, t.y. šių metų, gegužės 29 d. savo nutarimu nurodė, kad žemės mokestis už 2003 metus bus apskaičiuojamas nuo žemės kainos, kuri lygi vidutinei žemės rinkos vertei, apskaičiuotai atliekant vertinimą masiniu būdu. Atsirado masinis vertinimo būdas. Todėl sudarius komisiją Vyriausybė rugsėjo mėnesį pakeitė savo nutarimą. Tame nutarime yra nurodoma, kad šiais metais nebus vertinamas žemės mokestis, nustatomas pagal žemės verčių žemėlapius, pasilieka senoji tvarka.

Todėl darbo grupės uždavinys buvo parengti naują įstatymą. Norėčiau dabar, gerbiamieji kolegos, jį jums pateikti. Manau, kad svarstymo metu turėsime dar progos daug pasakyti savo nuomonių komitetuose, kurie svarstys, ir pateikti šiam įstatymui, jeigu manysite, kad reikia, pataisų. Darbo grupėje dirbo atstovai iš Finansų ministerijos, iš Nacionalinės žemės tarnybos.

Šio įstatymo tikslas yra pačiame įstatyme įtvirtinti žemės mokesčio apskaičiavimo tvarką, įskaitant apmokestinamosios vertės nustatymą, žemės vertės apskaičiavimą ir apeliacinį mechanizmą dėl apskaičiuotos žemės vidutinės rinkos vertės, taip pat suteikti savivaldybėms papildomas teises savivaldybių biudžetų finansinių išteklių formavimo procese bei įtvirtinti visas žemės mokesčio lengvatas. Kalbant apie masinį vertinimą, yra taip: pasaulinėje praktikoje ir mūsų kaimyninėse šalyse, Europoje mokestiniais tikslais yra paplitęs masinis vertinimo būdas. Šiuo metu visa Lietuvos teritorija, visa žemė yra suskirstyta į 413 zonų. Mes paprašėme, ir sutiko Nacionalinė žemės tarnyba ir Valstybinė registro įmonė, kad zonavimas turėtų būti didesnis, tada būtų galima du tris kartus padidinti tą zonavimą, būtų galima tiksliau įvertinti ir mažiau iškiltų ginčų.

Toliau. Žemės mokestis yra mokamas nuo žemės sklypų apmokestinamosios vertės, kuri yra 50% žemės vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu, o sodų sklypams padaryta išimtis – padaryta 35% nuo masinio vertinimo būdu apskaičiuotos žemės vertės.

Numatytas, kaip jau minėjau, apeliacinis mechanizmas. Jeigu mokesčio mokėtojas, t.y. žemės sklypo savininkas, nesutinka su masinio vertinimo būdu, o tai gali atsitikti kai kuriais atvejais, be abejo, jeigu yra įvairių inžinerinių įrenginių jo žemėje, jis gali kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos dėl patikslinimo, o jeigu dar nesutinka su atsakymu… (Šurmulys salėje) Galima truputį tylos, kolegos? Truputį, nes tikrai sunku pateikti. Aš labai prašyčiau. Labai svarbus įstatymas. Manau, bus daug diskusijų. Jis gali kreiptis ir apskųsti tai Administraciniam teismui.

Taip pat numatyta, kad mokesčių mokėtojas gali užsakyti individualų vertinimą. Taip pat suteikiama savivaldybėms teisė…

PIRMININKAS. Prašyčiau tikrai tyliau, Petrai Gražuli. Labai prašau.

A.SKARDŽIUS. …šiuo atveju nėra fiksuoto tarifo. Buvo 1,5%, tarifas yra diferencijuotas nuo 0,75% žemės apmokestinamosios vertės iki 1,25%. Koks bus tarifas, savivaldybių tarybos turi apsispręsti iki mokestinio laikotarpio – balandžio 1 d. Kaip minėjau, mokestis yra pradedamas mokėti lapkričio 1 d. ir baigiamas gruodžio 15 d.

Toliau galėčiau trumpai paminėti lengvatas. Lengvatos išlieka iš esmės tos pačios, tik jau ne Vyriausybės, o savivaldybių reglamentuojama bus lengvatų tvarka. Sąvokos išliko tos pačios, senosios, kurios buvo išdėstytos Vyriausybės nutarime, jos visos išliko. Tai yra I, II grupės invalidai bei senatvės pensininkai, kurių šeimose apmokestinamojo laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų; žemės sklypas, neviršijantis savivaldybių tarybų nustatytų apmokestinamųjų dydžių. Taip pat savivaldybės turi teisę atleisti nuo žemės mokesčio už žemės sklypą ar jo dalį. Naujos sąvokos – sklypai, esantys valstybinių nacionalinių, regioninių parkų teritorijose, pakrančių zonose, taip pat sklypuose esantys archeologiniai paminklai, t.y. žemė šalia tų paminklų, po jais. Taip pat galės būti atleidžiami nuo šio mokesčio žemės savininkai. Savivaldybės savo biudžeto sąskaita gali arba mažinti, arba visai atleisti nuo šio mokesčio. Na, mokestinį laikotarpį aš minėjau, verčių žemėlapius taip pat. Taigi mielai atsakysiu, gerbiamieji kolegos, į jūsų klausimus. Siūlyčiau pritarti po pateikimo, na, ir pradėti nagrinėjimo procedūrą.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Jūsų nori paklausti 7 Seimo nariai. Pirmasis klausia G.Kniukšta.

G.KNIUKŠTA. Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, įstatymo projekte pasakyta, kad žemės vidutinė rinkos vertė kiekvienais metais po tų metų, kuriais masiniu būdu buvo atliktas žemės vertinimas, gali būti indeksuojama, atsižvelgiant į žemės sklypo verčių pokyčius. Kodėl jūs pritarėte nuostatai, kokie argumentai lėmė, kad žemė masiniu būdu vertinama kas treji metai? Taip pat norėčiau išgirsti jūsų argumentus dėl žemės sklypo. Apmokestinamoji vertė yra 50% žemės vidutinės rinkos vertės, išskyrus sodininkų bendrijų teritorijose esančią sodų sklypų žemę. Kokie argumentai lėmė, kad jūs teikiate būtent tokį projektą?

A.SKARDŽIUS. Taip, pirmasis jūsų klausimas buvo, kodėl masinio vertinimo būdu. Aš jau minėjau pateikdamas, kad mes išnagrinėjome daugelio užsienio šalių patirtį apmokestinant turtą. Mes apmokestinam žemę šiuo atveju. Taigi mes koncentravomės į žemę, ir taikomas masinio vertinimo būdas.

Masinio vertinimo būdas, kaip minėjau, daugumoje šalių yra paplitęs ir yra pigus. Sudarant galimybę apeliuoti, nusistatyti, įsivertinti individualiu būdu, tai yra pats priimtiniausias ir racionaliausias būdas. Tai yra masinio vertinimo būdas, taigi aš nematau jokių problemų, kad tas būdas būtų taikomas.

Suskirstymas į zonas. Taip, mes dėl suskirstymo į zonas iškėlėme problemą ir su ja sutiko, kad tikrai gali būti ne 413 zonų, kaip dabar buvo padaryta ir pateikta metų viduryje, bet ir daugiau. Mūsų grupės nuomonė buvo, kad vietoj 413 zonų galėtų būti apie 1000. Jokiu būdu niekada mes neįvertinsime, vertindami masiniu būdu, tiksliai, kaip būtų vertinant individualiu būdu, bet individualiu būdu būtų per brangu. Jeigu visą turimą Lietuvos žemę suskirstytume į tiek zonų, kiek yra sklypų, būtų individualus vertinimas, todėl daugelio šalių, kaip minėjau, patirtimi, susijusia su kaina ir kokybe, remiantis buvo pasirinktas masinio vertinimo metodas. Jis jau buvo išbandytas, kaip žinote. Šį metodą, pakeitus kai kuriuos kitus įstatyminius aktus, taip pat privaloma taikyti valstybės mastu.

Kodėl kas treji metai? Pirminė nuostata buvo kas metai, bet tai yra brangu, o taikant koeficientą, vertinant kas treji metai, optimalus… Buvo siūlymų ir kas penkeri metai. Aš manau, prie tos diskusijos galima svarstymo metu grįžti, bet optimalus laikas – treji metai ir taikyti koeficientą. O koeficientą taikyti vėlgi nėra labai sudėtinga, nes jeigu mes skaičiuodami taikom tas pačias formules… Tai yra sandoriai toje zonoje. Jeigu toje zonoje įvyko sandorių (kitose zonose gali išvis šių sandorių nebūti), tai tuo koeficientu yra perskaičiuojama. Jeigu toje zonoje dar patenka individualus vertinimas, na, trejų metų laikotarpiu, tai taip pat taikomas koeficientas ir individualiai nusistačius savo sklypo vertę. Tai dėl pirmojo atsakymo. Antrasis…

PIRMININKAS. Trumpiau, tai mes labai operatyviai suspėtume. Prašom.

A.SKARDŽIUS. Dar turim laiko.

Antrasis… Gintai, prašom pakartoti antrąjį klausimą.

PIRMININKAS. Kolegos, šiaip tvarka tokia: vieną klausimą – vieną atsakymą.

A.SKARDŽIUS. Dėl sodų. Aš trumpai atsakysiu. Lietuva – unikali posovietinė šalis, kuri turi sodus. Būtent sodams, kur žmonės kibiriukais susinešė žemę, dabar taikyti tą patį koeficientą būtų šiek tiek socialiai nelabai teisinga. Aš manau, sodų reiškinys kada nors vis tiek išnyks kaip sovietinis reliktas. Tokios kitų šalių praktikos nebuvo, nes Vakarų Europos šalys neturėjo tų kolektyvinių sodų, todėl čia yra daroma tam tikra išimtis. Bet vėlgi, aš sakau, tai yra diskusijos objektas ir galėsite Kaimo reikalų komitete arba kituose komitetuose svarstydami, gerbiamieji kolegos, pateikti savo nuomonę, savo siūlymus.

PIRMININKAS. Dėkoju, pranešėjau. Nori paklausti A.Macaitis. Labai atsiprašau, R.Palaitis.

A.SKARDŽIUS. Darbo grupės narys.

R.PALAITIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Taip, iš tikrųjų klausimas toks. Mes visi puikiai prisimenam neseniai nuūžusią gyventojų nepasitenkinimo bangą, kai jie pamatė masiniu būdu įvertintų savo sklypų vertę. Iš tikrųjų daug kur, ypač miestuose, reali sklypo rinkos vertė skiriasi nuo masinio vertinimo. Klausimas būtų toks. Aišku, masiškai vertindami mes niekada nepasieksim didelio tikslumo, bet vis dėlto kokia alternatyva? Žmogus eina, užsisako privatų vertinimą, moka pinigus. Ar vis dėlto dar yra numatyta kokia nors valstybės atsakomybė dėl tų netikslumų, ar viskas yra padengiama tik iš žmogaus kišenės, jeigu vertinant masiškai vertė neatitinka realios rinkos vertės? Ačiū.

A.SKARDŽIUS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Mes diskutavome darbo grupėje ir su jumis, ir su kitais kolegomis. Į tą klausimą aš labai išsamiai atsakiau, prieš tai atsakydamas gerbiamajam G.Kniukštai, kad, masinio vertinimo būdu pasiekę kritinį tašką, mes gautume individualaus sklypo vertinimą, kad turėtume tokį suskirstymą į zonas, koks yra sklypų skaičius. Suskirstę Lietuvą į sklypus, mes tikslinsime kiekvieno sklypo vertę. Mes ateitume prie to. Būtent masinio vertinimo kaštų ir šito proceso santykis, kad reikia vertinti, reikia apmokestinti. Masinio vertinimo būdas buvo pritaikytas pasinaudojus senos demokratijos šalių pavyzdžiu. Matyt, nieko geriau neišrado… Suteikti galimybę apeliaciniam mechanizmui, t.y. žmogus gali individualiai įsivertinti, nes tokių sklypų atsiras susikertant tikroms zonoms. Įvairiausių pavyzdžių čia būtų galima paminėti: vienas sklypas – prie ežero, kitas – šiek tiek toliau, prie kokios dujų trasos ar aukštos įtampos ir t.t. Taigi mes galėtume, aišku… Atrodo, gretimi sklypai, bet gali patekti į vieną zoną ir, kaip sakoma, turėti tą pačią vertę, jeigu būtų vertinama masiniu būdu. Individualiu, be abejo, turės kitą vertę.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Vienas klausimas – vienas atsakymas. Jeigu atsakymas nepatenkina, tai svarstant ir t.t. Yra nustatytos visos procedūros, kolegos.

A.SKARDŽIUS. Pirmininke, leiskit…

A.MACAITIS. Gerbiamasis kolega, aš norėčiau paklausti jūsų dėl to, kad jūs šiuo įstatymu panaikinat kai kurias lengvatas, t.y. atsisakoma žemės mokesčio lengvatos miško žemei. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 200 tūkst. miško savininkų. Iš esmės jie gyvena ir kol kas iš miško gauna tik nuostolį, nes moka valstybei 15% nuo pajamų. Štai dabar mes 200 tūkst. žmonių (iš esmės nuo kitų metų sausio 1 d.) norim apmokestinti nauju mokesčiu. Kaip jums kilo tokia šauni mintis, kad būtent tai reikia daryti, ir kuo ji buvo paremta? Tą norėčiau sužinoti.

A.SKARDŽIUS. Taip, kad ant žemės… Taip, tai yra darbo grupės išvada. Aš vis dėlto dar kartą primenu, gerbiamieji kolegos, kad tai yra darbo grupės parengtas naujos redakcijos įstatymo projektas. Prieš tai buvo 1992 metų projektas, kuris tikrai nebeatitiko… kaip matėte, sukėlė didelį ažiotažą. Kalbėdamas apie esmę, gerbiamieji, aš manau, kad… Gerbiamasis kolega, jūs taip pat sutinkate, kad ta žemė, kurioje auga miškas, irgi yra turtas. Taigi atsakymas jums būtų trumpas. O galėsite… Ar taip yra, ar ne, tai yra turto mokestis. Aš primenu, yra tiesioginis turto mokestis, tai yra pastatai kol kas neapmokestinami, bet matote jau kitą vertybę, t.y. mišką, kuris patenka į tą sąvoką. Dėl pastatų mes priėmėme sprendimą, kad tikrai šioje kadencijoje šito pastatų mokesčio nebus. Ateityje, žvelgiant į bendrąją mokestinę naštą šalies mastu, jis gali atsirasti, jį turi ir kitos šalys. Kitose šalyse žemė ir turtas ant šios žemės nėra išskiriami. Tai yra vienas mokestis už turtą. Jeigu ant šios žemės yra turtas, mokestis didėja.

Jūsų komitetas taip pat, gerbiamasis kolega, numatė svarstyti šį įstatymą. Manau, galėsite teikti pataisas, diskutuosime. Mes nesame kategoriški kaip darbo grupė. Ačiū jums už gerą siūlymą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau paprašyti frakcijų seniūnų. Po pateikimo yra dar keli pasiūlymai, kurie yra popietinėje darbotvarkėje. Jeigu šiandien juos iki pietų priimtume, tai padarytume ilgesnę pertrauką iki trečios valandos. Bet čia yra atmetimas. Atmetimams reikia, kaip žinote, šiek tiek daugiau Seimo narių. Todėl aš skambinu, kad į salę sugrįžtų Seimo nariai, kad mes galėtume pritarti A.Syso komiteto siūlymui.

Dabar tęsiame pateikimą. Prašom. Klausia P.Vilkas.

P.VILKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, manęs nepatenkino atsakymas į gerbiamojo G.Kniukštos klausimą dėl 50% žemės vidutinės vertės apmokestinimo. Jūs pasakėte, kad čia maždaug yra diskusijos objektas, ką jūs siūlysite, tą mes ir spręsime. Kuo jūs motyvavote, kodėl 50%, ne 35%? Kažkokie motyvai juk buvo, kad parašėte 50%. Tai kokie jūsų motyvai?

A.SKARDŽIUS. 50% apmokestinamos vertės yra taikoma visai kitai žemei, išskyrus sodų žemę. Ar jūs turite omeny konkrečiai namų valdą, žemės ūkio paskirties žemę, aš norėčiau, kad jūs patikslintumėte klausimą. Kokią jūs turite omeny 50% vertės apmokestinamąją žemę? Ar jūs apskritai bendrą turite?

P.VILKAS. Bendrą. 50% neparašyta, kokia yra.

A.SKARDŽIUS. Be abejo, tai buvo diskusijos objektas. Mes sutarėme, remdamiesi jau galiojančia tvarka, kuri buvo nustatyta Vyriausybės nutarime, ir iš Vyriausybės nutarimo perkėlėme į tą įstatymą, nes įstatymu reglamentavus, galima turėti stabilesnį teisės aktą. Čia buvo Vyriausybės nutarimo lengvatų dalyje, tas jau buvo išdėstyta. Mes pritarėme, kad koeficientas būtų 0,5, t.y. 50% rinkos vertės.

PIRMININKAS. Klausia A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, du labai trumpi klausimėliai. Pirmasis. Ar jūs galėtumėte pasakyti, kiek vidutiniškai padidės žemės mokestis? Vidutiniškai. Ir antrasis. Kadangi šiame įstatyme yra tam tikros nuostatos leisti, neleisti, padidinti, sumažinti, tai sudaro prielaidą tam tikriems korupciniams elementams. Ar jūsų darbo grupėje dalyvavo kas nors iš STT? Ar jūs, pavyzdžiui, rodėte toms institucijoms, kurios kovoja su šiuo blogiu? Labai ačiū.

A.SKARDŽIUS. Dėl darbo grupės sudėties. Aš galėčiau priminti, kad buvo Nacionalinės žemės tarnybos vadovai, Valstybinio registro vadovai, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, jo pavaduotojas, finansų viceministras Vitas Vasiliauskas. Grupė tikrai solidi, dalyvavo ir visų frakcijų atstovai, taip pat ir opozicijos. Aš nemanau, kad dar reikėtų į ką nors kreiptis.

Aš galėčiau atsakyti tiksliai į pirmąją klausimo dalį. Šiandien biudžetas gauna maždaug 24 mln. savivaldybių pajamų iš šito mokesčio. Tas mokestis, nesvarbu, kad jis diferencijuojasi, vieniems našta didėja, kitiems mažėja, faktiškai išliks esant dabartinei vertei, tai yra dabartinė vertė, kokia yra sudarius žemėlapius… pajamos išliks faktiškai tos pačios. Taigi mokestinė našta kitais metais šiuo atveju nedidės. Jeigu pakils žemės vertė, atsiras pirkimo ir pardavimo sandoriai, kurie yra pagrindas apskaičiuojant verčių žemėlapius, tai, be abejo, kis. Tai tiek.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A.Klišonis.

A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau jūsų paklausti. Sveikindamas, kad savivaldybės turi teisę mažinti mokesčius, nors jos ir dabar turėjo, ir turi tą teisę iki šiol galiojančiame įstatyme, norėčiau jūsų paklausti. Kaip jūs galėtumėte atsakyti dėl tų abejonių, kurias išsakė Teisės departamentas? Tai yra 3 punkte, kad Seimas savo konstitucinių įgaliojimų nustatyti valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus negali perduoti jokiai kitai institucijai. Kaip jūs tą dalyką galėtumėte pakomentuoti?

A.SKARDŽIUS. Supratau. Pirmininke, galima truputį garsiau?

PIRMININKAS. Prašom.

A.SKARDŽIUS. Tiesiog nesigirdi kai kuriems kolegoms, suprantu, jiems rūpi pakalbėti. Bandysiu atsakyti. Ta kolizija ir išliko įstatyme vien dėl to, kad reglamentuoti įstatymu yra kur kas geriau, negu palikti tam tikras lengvatas. Kadangi įstatyme negalima atimti teisės iš savivaldybių, dabar ši tam tikra teisė deleguojama savivaldybėms. Tai yra deleguojamas diferencijuotas koeficientas nuo 0,75 iki 1,25, tai yra tokia kolizija pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą. Aš vėl primenu, kuo remiasi Teisės departamentas, kad turėtų būti fiksuotas tarifas. Be abejo, sprendimas galėtų būti įrašyti vienetą, t.y. vidurkis tarp 0, 75 ir 1,25 būtų vienetas, taip? Bet savivaldybės prarastų galimybę vertinant masiniu būdu, priimant savivaldybių taryboms sprendimus manevruoti tuo diapozonu, kad būtų išlaikytas ir socialinis teisingumas, ir nereikėtų papildomų teisės aktų. Tiesiog jie galėtų priimti sprendimą puikiai žinodami, kurios žemės vertingesnės, kurios žemės savininkas galėtų mokėti didesnį mokestį, o kitus šiek tiek sumažinti. Jeigu mes norime atimti šią teisę iš savivaldybių, tai, be abejo, galėtume atsižvelgti į Konstitucinio Teismo išaiškinimą ir, kaip teigia Teisės departamentas, priimti sprendimu, pavyzdžiui, vienetą. Čia mažai kas pasikeistų pajamų skyriuje. Tai yra svarstymo objektas, ir siūlyčiau diskutuoti ir svarstyti.

PIRMININKAS. Ir paskutinysis klausia B.Bradauskas.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš, paantrindamas tą patį klausimą, kurį ką tik uždavė gerbiamasis A.Klišonis, noriu štai ką pasakyti. Visiškai nesuprantama diferenciacija. Jeigu mes vertiname sklypą, jis turi vertę, tai į to sklypo vertę įeina visi komponentai. Tai yra geografinė padėtis, žemės ir t.t. Todėl nesuprantama, kodėl čia ta diferenciacija? Jau nekalbant apie tai, ko klausė prieš mane dėl Teisės departamento išvadų, bet man nesuprantama ta diferenciacija. Vadinasi, aš, pažiūrėjęs į kažkieno akis, galiu jam nustatyti 0,75, kitam galiu nustatyti 1,25. Tada mes velsimės šitame purvyne labai ilgai. Todėl siūlyčiau visiems suvienodinti tarifą, nes nustatant žemės vertę visi komponentai įeina, o geresnė žemė brangiau kainuoja. Vadinasi, jis brangiau ir mokės.

Antra. Jokiu būdu nepritarčiau dabar išplėsti žemės mokestinės bazės, taip pat ir apsodintos mišku, nes ne dabar mums reikia taisyti kažkieno padarytas klaidas. Kaip jūs reaguotumėte?

PIRMININKAS. Prašom.

A.SKARDŽIUS. Į antrąją klausimo dalį aš jau atsakiau. Tai paliekame svarstyti komitetams. Dėl pirmosios jūsų klausimo dalies. Vis dėlto drįsčiau priminti, kad įstatyme yra mokestinė bazė ir mokestinis tarifas. Mokestinė bazė yra nustatoma masiniu vertinimo būdu, yra verčių žemėlapiai. Jokiu būdu, gerbiamasis Bradauskai, negalima įvertinti kiekvieno sklypo, nes masinis vertinimas virstų individualiu vertinimu. Individualiai, be abejo, kiekvienas galite įvertinti savo sklypą. Dėl to, kad egzistuoja masinis vertinimas, dėl to ir… Gerbiamasis Broniau! Jeigu pačiam įdomu…

PIRMININKAS. Tęskite, gerbiamasis pranešėjau.

A.SKARDŽIUS. Aš nenoriu su J.Bernatoniu bartis čia, jis labai agresyviai nusiteikęs.

PIRMININKAS. Prašom. Kolega Bradauskai, jums atsako.

A.SKARDŽIUS. Aš tiesiog atsakinėju, dėl ko, gerbiamasis Broniau, tas dalykas. Todėl, kad mokestinė bazė yra nustatoma masiniu vertinimu, o koeficientas… Savivaldybėms suteikiama teisė, tikrai ne pažiūrėjus į akis. Pavyzdžiui, Vilniuje savivaldybė atskiriems savo rajonams gali nustatyti skirtingą koeficientą. Centrui galėtų taikyti maksimalų, o periferijai, dabar paimta rajonų žemė, jeigu ten nėra vertingų gamtos išteklių, upių ar ežerų, galėtų taikyti minimalų. Tai yra tiesiog dėl socialinio teisingumo ir savivaldybėms yra suteikta teisė neprarandant šių pajamų. Toks yra atsakymas, bet galime kalbėti apie svarstymo stadiją, jūsų siūlymai bus svarstomi, o pateikimas yra darbo grupės rezultatas.

PIRMININKAS. Dėkoju, pranešėjau. Jūs atsakėte į visus klausimus. Mes leidome ilgiau klausti, viršijome laiką, bet klausimas labai jautrus ir aktualus. Kolegos, bendro sutarimo aš lyg ir nematau. Matau, kad yra už ir prieš. Gerai, kolegos. Motyvai už. Prašom. G.Kniukšta.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamieji kolegos, šiuo metu žemės mokesčio apskaičiavimo tvarka, taip pat nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų teikimo tvarka yra nustatyta Vyriausybės nutarime. Todėl aš siūlyčiau balsuoti už šį įstatymo projektą, nes juo siekiama šių mano minėtų dalykų įstatyminio sureguliavimo.

Kitas dalykas, kad projekte siekiant užtikrinti žemės mokesčio mokėtojo teisę apskųsti masinio vertinimo būdu nustatytą jo turimos žemės sklypo vertę įtvirtinama, kad mokesčių mokėtojas gali kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo nustatytos vertės patikslinimo.

Todėl aš, gerbiamieji kolegos, norėčiau, kad jūs pagalvotumėte, ar nevertėtų, kad šio įstatymo projektą nagrinėtų pagrindinis Kaimo reikalų komitetas, nes apie Nacionalinę žemės tarnybą daug kalbama šiame įstatymo projekte ir šiai tarnybai skiriama labai daug užduočių. Dėkoju.

PIRMININKAS. Motyvai prieš – J.Bernatonis.

J.Bernatonis. Dėkoju, pone pirmininke. Aš visų pirma norėčiau pasakyti ponui A.Skardžiui: tai, kad aš pasakysiu tam tikrą savo neigiamą požiūrį, nėra barimasis su juo. Asmeniškai aš jam jokių pretenzijų neturiu. Bet kadangi jis tai sakė iš aukštos Seimo tribūnos, negaliu neatsakyti.

Aš suprantu, kad komisija labai gerai padirbėjo ir stengėsi, norai buvo geri, bet, man atrodo, norėta kaip geriau, o išėjo kaip visada. Man kelia abejonių, ar neprieštarauja šis įstatymas Konstitucijai, nes pagal Konstituciją mokesčiai gali būti nustatomi tik įstatyme. Todėl, manyčiau, reikėtų bent preliminarios Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados, ar tokio prieštaravimo nėra. Todėl aš balsuodamas susilaikysiu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, buvo motyvai už, motyvai prieš. Dabar balsuodami apsispręskime, ar pritariame po pateikimo šiam įstatymui. Prašom pasakyti savo nuomonę balsuojant.

43 balsavus už, 7 susilaikius, 2 balsavus prieš, Žemės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektui po pateikimo pritarta.

Kolegos, vis dėlto mokesčių įstatymai neabejotinai yra Biudžeto ir finansų komiteto prerogatyva ir Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis komitetas būtų Biudžeto ir finansų komitetas, o papildomi – Kaimo reikalų, Aplinkos apsaugos ir Ekonomikos komitetai. Tačiau G.Kniukšta, Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, nori siūlyti, kad pagrindinis būtų Kaimo reikalų komitetas. Jo siūlymas yra teisėtas, bet, kolegos, paprastai mokesčių įstatymai nagrinėjami Biudžeto ir finansų komitete. Kadangi yra alternatyvos, aš vis dėlto siūlyčiau dabar apsispręsti balsuojant. Kas pritariate pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui… (Balsai salėje) Kaip? Dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto aš pasiūlysiu. Teisės ir teisėtvarkos komitetą būtinai įrašysime prie papildomų, nes Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada, ar neprieštarauja Konstitucijai, yra būtina. Bet kol kas apsispręskime dėl Biudžeto ir finansų komiteto. Dėl vedimo tvarkos M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, aš ne dėl komitetų, bet noriu dėl datos. Čia parašyta, kad svarstymas gruodžio 11 d. numatomas. Tačiau dėl to, kad įstatymas iš tikrųjų yra labai jautrus ir reikia jį labai gerai išnagrinėti, taip pat ir visuomenei, aš siūlyčiau neskubėti svarstyti, pirmiausia gerai išnagrinėti, o svarstymą nukelti vėlesniam laikui.

PIRMININKAS. Kolegos, aš dėkoju, bet pirmiausia pagal eilę: apsispręsime dėl komitetų, po to ir dėl datos, nes nėra abejonės. Dabar nuo komitetų bėgame prie datos, logiškai darykime. Pirmiausia dėl komitetų, kolegos. Jūs dėl vedimo tvarkos?

A.SKARDŽIUS. Ne, aš dėl datos norėjau.

PIRMININKAS. Prie datos sugrįšime, kolega. Vis dėlto yra tvarka. Dabar dėl komitetų, kolegos. Yra Seniūnų sueigos siūlymas dėl Biudžeto ir finansų komiteto. Kaimo reikalų komitetas mano, kad turėtų būti Kaimo reikalų komitetas. Prašom, kolegos. Kas manote, kad Biudžeto ir finansų komitetas, balsuojate už, kas manote, kad Kaimo… (Balsai salėje) Kolegos, suprantama, mokesčių įstatymas, bet yra pasiūlymas. Aš dabar negaliu nuneigti to pasiūlymo. (Balsai salėje) Prašom. Kas manote, kad Biudžeto ir finansų komitetas turi būti pagrindinis, balsuojate už, kas manote, kad Kaimo reikalų komitetas, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Būtų gerai, kad būtų statutinė norma, kad visi mokestiniai įstatymai iš karto svarstomi Biudžeto ir finansų komitete.

38 balsavo už Biudžeto ir finansų komitetą, 11 – prieš, 1 susilaikė. Taigi pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, kolegos. Papildomi: Kaimo reikalų komitetas, Aplinkos apsaugos komitetas, Ekonomikos komitetas ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kurio prašysime nuomonės, ar šis įstatymas neprieštarauja Konstitucijos reikalavimams.

Prašom. Dėl vedimo tvarkos V.Einoris? Prašom.

V.EINORIS. Aš dėl datos.

PIRMININKAS. Dėl datos, kolegos. Pirmiausia, ar sutariame dėl papildomų komitetų? Sutariame? Ačiū. Dabar dėl datos, kolegos. Iš tikrųjų dėl datos yra pasakytos nuomonės, kad klausimas tikrai labai jautrus, imlus, didelės apimties. Vargu ar mes iki gruodžio 11 d. suspėsime. Kokie būtų pranešėjo argumentai?

A.SKARDŽIUS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad tai, ką mes dabar svarstėme, parodžius Seimui iniciatyvą ir su Vyriausybe sutarus, buvo nukelta pusei metų, t.y. iki sausio 1 dienos. Jeigu jūs norite, kad dar kartą Vyriausybę prievartautume, nepriimtume to įstatymo ir dar nukeltume metams, aš su tuo sutiksiu. Bet jeigu įstatymas neįsigalios nuo sausio 1 d., nuo sausio 1 d., mokestinių metų, 2004 m. bus skaičiuojama pagal senąją tvarką. Nenorėdamas sukelti sumaišties, prašyčiau gerbiamųjų kolegų pasistengti ir suspėti, kad iki sausio 1 d. įstatymas būtų priimtas. Mano tokie argumentai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos, tiksliau, turbūt dėl datos. Prašom, V.Einoris.

V.EINORIS. Aš sakau nesvyruodamas, kad iki Naujųjų metų nesiimtume svarstyti šio įstatymo, nes tai vienas iš jautriausių įstatymų. Jis susijęs su kiekvienu žmogumi, daugiau ar mažiau susijęs su kiekvienu. Todėl taip skubėti nėra reikalo. Jeigu gyvenome tiek laiko su šiuo esamu įstatymu, nemanau, kad sugrius Lietuva, jeigu mes svarstysime jį po Naujųjų metų. Nereikia dabar skubėti. Čia yra daug dalykų, apie kuriuos reikia labai rimtai kalbėti. Ir reikia įsiklausyti žmonių, kurie arčiau žemės. Va, Mykolas kalbėjo, jis visiškai teisus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikro klausimas labai jautrus ne tik tiems, kurie kaimuose gyvena, bet ir miestuose. Ko gero, miestuose dar jautresnis negu kaimuose, kadangi pagal demografinius rodiklius Lietuvos miestuose kur kas didesnis savininkų skaičius. Taigi, kolegos, mano nuomone, mes galėtume pasielgti taip. Kolega A.Skardžius išsakė rimtą motyvą dėl to, jog Vyriausybė buvo apsisprendusi atidėti verčių taikymo metodiką iki sausio 1 dienos. Mes šiandien turėtume turbūt padaryti du sprendimus. Pirma, galime nukelti svarstymo datą, suprantama, nes tai reikalauja labai rimtų diskusijų visuomenėje. Ir antra, kreiptis į Vyriausybę protokoliniu nutarimu, šiandien įrašyti į protokolą, kad Vyriausybė nukeltų taip pat datą, nes priešingu atveju mes turėsime rimtą koliziją nuo sausio 1 d., ją kolega A.Skardžius minėjo. Tai yra dvi akivaizdžios problemos. Jeigu jūs nieko prieš, mes galėtume pasvarstyti kartu šias problemas, nes jeigu mes dabar nukeliam datą be ano klausimo išsprendimo, tai mes vis tiek turime rimtą problemą. Prašome. Dar kartą – A.Skardžius.

A.SKARDŽIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, tokiu būdu reikėtų prašyti Vyriausybės išvados, nes tai susiję su biudžetų pajamomis, šiuo atveju savivaldybių biudžetų pajamomis. Kai Vyriausybė pateiks išvadas, aš tikrai už platų ir visuotinį svarstymą, arba viešą svarstymą, jeigu kalbėtume Statuto kalba. Tai tikrai reikalauja diskusijų. Bet mes prisiminkime, koks ažiotažas atsitiko vidury metų, kai buvo paskelbti verčių žemėlapiai. Nesukelkime dar kartą tos situacijos. Taigi pirmą suteikime žodį Vyriausybei, jeigu Vyriausybė sutinka tą senąją tvarką palikti dar metus, dabar sutiko šiems metams tokią palikti, tai mes galime svarstyti nors ir visus metus.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolega A.Klišonis.

A.KLIŠONIS. Gerbiamasis pirmininke, aš norėčiau atkreipti dėmesį į kolegos J.Sabatausko pastabą, kad vis dėlto buvo pasakyta ir pono B.Bradausko dėl atitikimo Konstituciją. Manau, visų pirma reikėtų mūsų Teisės ir teisėtvarkos komitetui tą dalyką apsvarstyti ir tik po to imtis visų kitų veiksmų. Nes jeigu bus pripažinta, kad tam tikra kolizija yra, visi tie veiksmai tiesiog neturės pamato.

PIRMININKAS. Kolegos, ne visai taip. Visi kiti veiksmai tai yra padaryti pataisą svarstymo metu, čia ne priėmimas. Tai šiuo atveju čia nematau problemos. Bet mes galime pasielgti šiek tiek kitaip. Mes galėtume dabar, pritarę po pateikimo, nes yra dar vienas siūlymas, pavyzdžiui, paprašyti, kad valdyba kreiptųsi į Vyriausybę, šiandien nepriimti sprendimo dėl svarstymo datos, o įpareigoti valdybą kreiptis į Vyriausybę, kad Vyriausybė pateiktų nuomonę dėl svarstymo datos ir dėl jos sprendimo dėl jos nutarimo. Tai šiuo atveju mes turėtume aiškumą abiem atvejais, kaip daryti dėl svarstymo datos. Prašau.

A.SKARDŽIUS. Gerbiamasis pirmininke, įstatyme yra numatyta įsigaliojimo… tame projekte yra įsigaliojimo data. Tai Vyriausybė svarstymo metu ir pateiks savo išvadose įsigaliojimą. Bet pradėti svarstymą mes turime. Svarstymo metu natūraliai ir atsiras ta šio įstatymo įsigaliojimo data.

PIRMININKAS. Tai, kolegos, kartoju savo pasiūlymą. Prašome.

M.PRONCKUS. Dėl vedimo tvarkos. Aš noriu pridėti prie savo pasakymo, kad Lietuvoje šiuo metu yra daugiau kaip 600 tūkst. žemės savininkų. Visus juos šis įstatymas palies. Suprantat, kokia masė žmonių? Todėl aš dar kartą labai kategoriškai siūlau, kad neskubėtume, labai gerai išsinarpliotume, kad mes nepatektume į kokią sudėtingą situaciją. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir G.Kniukšta.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamieji kolegos, manau, reikia rasti kompromisą. Todėl aš siūlyčiau pritarti gerbiamojo V.Andriukaičio siūlymui, kad tegul Seimo valdyba kreipiasi į Vyriausybę, o tada, sulaukę jos atsakymo, galėsime apsispręsti ir dėl konkrečios datos. Ir baikime šias diskusijas. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, iš tikrųjų mano pasiūlymas būtent ir atsako į tuos klausimus. Pirma, mes dabar galime įpareigoti Seimo valdybą per savaitę kreiptis į Vyriausybę ir paprašyti, kad Vyriausybė per savaitę mums pateiktų savo požiūrį. Taigi mes jau turėsime tai, apie ką kalbėjo kolega A.Skardžius dėl gruodžio vidurio. Bet, šiaip ar taip, mes puikiai suprantame, kokio jautrumo klausimas, tai šiuo atveju mes galime suderinti labai ramiai visus savo žingsnius. Galbūt vertėtų šio įstatymo svarstymą tikrai turėti viešą, labai plačiai išdiskutuotą visuomenės, su įvairiom alternatyvom ir t.t., taip pat Vyriausybė žinotų, kaip jai elgtis planuojant biudžeto pajamas. Taigi jeigu jūs nieko prieš, tuomet šiandien taip ir nutarkime, kad mes paprašome Seimo valdybos artimiausiame posėdyje kreiptis į Vyriausybę dėl svarstymo datos ir dėl Vyriausybės atsakymo… (Balsai salėje) Kolegos, dėl svarstymo datos. Tai gali būti ir po dvejų metų. Žodžiu, tai visiškai aišku. Mes po Vyriausybės atsakymo žinosime nuomonę ir Seniūnų sueigoje apsispręsime arba Seimo posėdyje apsispręsime, kaip, kokią datą mums numatyti. Ar tinka? Tinka. Ačiū, kolegos. Baigiam klausimą.

Gerbiamieji kolegos, mes pradžioje buvom pagalvoję, kad gal reikėtų užbaigti procedūras dėl popietinio posėdžio klausimų, kuriuos pagrindinis komitetas siūlo atmesti. Taip pat norėjom apsvarstyti Č.Juršėno rezervinį klausimą – Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės komisijos sudarymo“ 2 straipsnio pakeitimo projektą. Tačiau, kaip matot, mes užtrukome su šiuo klausimu. Taigi dabar norėčiau jūsų atsiklausti, kaip geriau pasielgti. Mes dabar galėtume padaryti pertrauką iki pietų arba tęsti posėdį ir išnagrinėti, tuomet būtų ilgesnė pertrauka iki pietų. Aš siūlau vis dėlto išnagrinėti tuos klausimus ir tada daryti pertrauką iki pietų. Gerbiamieji kolegos, jeigu nieko prieš, tai tuomet aš tiktai prašau Seniūnų sueigos, t.y. frakcijų seniūnų, kadangi čia reikės kvalifikuotos daugumos, kad atmestume.

Valstybinių pensijų įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-397 (svarstymas)

Tuomet kviečiu į tribūną A.Sysą. Valstybinių pensijų įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Prašome, kolega, labai operatyviai, o mes turėtume apsispręsti. Aš siūlyčiau tik labai trumpai pateikti argumentus, kadangi jūsų išvada yra tokia, kad reikia iškart balsuoti.

A.SYSAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, norėčiau pateikti pirmiausia Valstybinių pensijų įstatymo 14 straipsnio papildymo projektą. Noriu atkreipti dėmesį, kad tai yra įstatymai, kurių pasiūlymams jau beveik treji metai. Todėl keliais aspektais. Net tada, prieš porą metų, mes, komitetas, pasiūlėm atmesti. Motyvacija buvo labai paprasta: kadangi ir Vyriausybė tiems dalykams nepritarė, be to, visada dėl tų prašymų kyla papildoma problema, t.y. piniginių išlaidų. Be to, koncepcija yra tokia, kad reikėtų valstybinių pensijų grupes mažinti, o ne plėsti. Todėl ir buvo pasiūlymas šį įstatymą atmesti. Norėčiau priminti, kad po to buvo sudaryta darbo grupė iš įvairių Seimo frakcijų narių. Jie irgi valstybines pensijas žiūrėjo, irgi toks pat pasiūlymas buvo. Be to, dabar pono A.Indriūno sudaryta komisija pateikė iš dalies tų pačių problemų sprendimą kitu rakursu ir statuso klausimas yra pateiktas, po pateikimo pritarta ir kreiptasi į Vyriausybę išvadų. Todėl visi motyvai, ne tik tie, seni, bet ir dabartiniai, verčia mus prašyti pritarti pagrindinio komiteto išvadai, kad atmestume šį įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Taigi, kolegos, dabar turime apsispręsti dėl pagrindinio komiteto siūlymo atmesti. Prašom. Motyvai už, motyvai prieš. Motyvai prieš – A.N.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Iš tikrųjų motyvų atmesti nėra jokių, išskyrus tai, kad tokį paprastą dalyką mes pralaikėm stalčiuje dvejus su puse metų. Tai per tą laiką turbūt daugelis tų našlaičių, kurie tikėjosi gauti nors tą 138 ar mažesnę, ar dalinę tą nukentėjusiojo pensiją, jau numirė, amžinąją atilsį, o mes dabar svarstome procedūrinius dalykus. Yra labai blogai, kai tokia ciniška pažiūra, tuo labiau kad tai liečia kelis šimtus ar keliasdešimt žmonių, t.y. vieni dėl tam tikro aspekto gali naudotis šia parama, o kiti tokio pat likimo žmonės negali naudotis. Mes vis samprotaujame apie valstybės reikalus, apie lėšų didinimą, mažinimą, o žmonės kenčia, badauja ir numiršta. Po to galime drąsiai sakyti, kad mes neišsprendėme ir sutaupėme kelis tūkstančius litų valstybei šitų žmogelių sąskaita. Čia nėra jokio išplėtimo, yra patikslinimas. Kodėl dalis žmonių, gyvendami beveik tokiomis pat sąlygomis, gauna o kita maža dalis dėl kažkokių dalykų negauna. Tai yra absoliučiai nepriimtina pozicija.

PIRMININKAS. Tas pats prelegentas neturėtų kalbėti dėl motyvų prieš ir dėl motyvų už. Kolegos, kadangi kitų prelegentų nėra, tai iš karto apsisprendžiame balsuodami. Kas pritariate komiteto nuomonei, balsuojate už, kas manote kitaip – prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Kas pritariate komiteto nuomonei, balsuojate už. Kas manote kitaip – prieš arba susilaikote. Primenu, kad sprendimui reikia 36 balsų.

Taigi, kolegos, sprendimui nepritarta. Vadinasi, šiuo atveju turime apsispręsti, kuris komitetas svarstytų tą klausimą iš naujo. (Balsai salėje) Prašome siūlyti per šoninį mikrofoną.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, čia ne šiaip sau pasiūlymas, jis kainuoja 8 mln. litų. Todėl man labai keista, kad mūsų kolega ponas A.Stasiškis kalba apie našlaičius, kuriems yra 70, 80 ar 60 metų. Mes vieninteliai Europoje turime tokias išskirtines kategorijas, mes keliame nuostabą, kodėl dar našlaitis 60 metų. Manau, daugelis čia sėdinčių yra našlaičiai. Jeigu nepritariate Socialinių reikalų ir darbo komitetui, o tai yra finansinis klausimas, tada iš principo turi būti Biudžeto ir finansų komitetas.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti, kad būtų… (Balsai salėje) Negalime. Prašom motyvus.

P.JAKUČIONIS. Aš siūlau šį klausimą perduoti svarstyti Žmogaus teisių komitetui, nes tai yra jautrus žmogaus teisių klausimas. Finansai čia, žinoma, taip pat turėtų dalyvauti, bet tai papildomas komitetas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, yra dvi nuomonės: viena – Biudžeto ir finansų komitetas, kita – Žmogaus teisių komitetas. Balsuosime alternatyviai. Susilaikę neskaičiuojami. Balsavimas už – Biudžeto ir finansų komitetas, balsavimas prieš – Žmogaus teisių komitetas.

37 balsavo už Biudžeto ir finansų komitetą, 6 – už Žmogaus teisių komitetą. Taigi Biudžeto ir finansų komitetas yra pagrindinis komitetas. Svarstymo datą, manau, nustatys Seniūnų sueiga, nes dabar sunku būtų pasakyti, kada jie turėtų svarstyti.

Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1218 (svarstymas)

Gerai, kolegos, imamės kito darbotvarkės klausimo – Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Prašom. Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šį įstatymą teikia mūsų kolega A.Stasiškis. Jis vėl siūlo didinti skaičių žmonių, kuriems būtų mokama valstybinė pensija, ir įrašyti „buvę beglobiai vaikai“. Šis įstatymas buvo svarstytas 2002 metais, komitetas jam nepritarė. Buvo gautos Seimo Teisės departamento išvados, kurioms pritarta. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nepritarė šiam įstatymui, Teisingumo ministerija nepritarė, Biudžeto ir finansų komitetas irgi nepritarė šiam įstatymo projektui. Daugelis projekte minimų asmenų valstybinių pensijų įstatymo nustatyta tvarka jau įgijo ar įgis teisę gauti valstybinių pensijų bazės dydžio nukentėjusių asmenų valstybinę našlaičių pensiją pagal Valstybinių pensijų įstatymo 14 straipsnio 3 dalį. Projektas prieštarauja Valstybinių pensijų sistemos pertvarkymo koncepcijos projekto nuostatoms nedidinti valstybinių pensijų gavėjų skaičiaus. Be to, 2002 metų valstybės biudžete nebuvo numatytos lėšos šios kategorijos gavėjams. Todėl kviečiu, kolegos, pritarti pagrindinio komiteto išvadai – atmesti šį įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, kadangi sutarimo nėra, prašom. Motyvai prieš – A.N.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Pratęsiu tai, ką sakiau prieš tai. Iš esmės tai yra analogiškas dalykas, tik dar mažesnės apimties. Genocido centro tyrimo duomenimis, čia būtų apie tris keturis šimtų asmenų. Kartu Respublikos Vyriausybės motyvas, kad dalis tokių asmenų kategorijos jau galės gauti pensijas pagal našlaičių… pagal kitą straipsnį. Tuo labiau. Viena dalis galės gauti, o kita dalis, dar labiau nukentėjusi, buvę visiški beglobiai, tai yra visiški našlaičiai… Matote, tai prieštarauja kažkokiai koncepcijai, tai todėl tegul jie pakenčia ir numirs be šitos paramos. Aš manau, kad tai yra cinizmo viršūnė. Tuo labiau kad Vyriausybė dešimt dienų prieš šitą nutarimą, kai buvo kalbama apie nukentėjusių asmenų pensijų suteikimą mokėti buvusiems stribams, kurie didele dalimi prisidėjo, kad tie našlaičiai atsirastų, jiems nebuvo prieštaravimo koncepcijai dėl išplėtimo ir jie pritarė tokiam apribojimo pašalinimui. O tie visiški našlaičiai prieštarauja tai koncepcijai. Tai visiškai būtų nepriimtina. Jeigu kam nors nepatinka ta visa sistema, ta visa koncepcija, tai, gerbiamieji kolegos, sėskime, sudarykime darbo grupę, pakeisime visą sistemą, bet nedarykime įkaitais kelių šimtų žmonių, palyginti su kitais, kurie yra ne mažiau, o daugiau nukentėję.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Motyvai prieš išsakyti. Balsuodami apsispręsime. Kolegos, pagrindinis komitetas siūlo atmesti. Kas manote, kad reikia pritarti komiteto nuomonei, balsuojate už, kas manote kitaip – prieš arba susilaikote.

Kolegos, balsų neužtenka: 29 balsavo už, 3 – prieš, 11 susilaikė. Taigi komiteto nuomonei nepritarta.

Dabar turime tą patį kelią – pakeisti komitetą. Kolegos, iš karto per šoninius mikrofonus siūlymus, operatyviai. (Balsai salėje) Analogiški siūlymai: Žmogaus teisių komitetas ir Biudžeto ir finansų komitetas. Gerai, kolegos, dvi alternatyvos. Kas manote, kad Biudžeto ir finansų komitetas turi toliau darbuotis prie šio klausimo, balsuojate už. Kas manote, kad Žmogaus teisių komitetas, balsuojate prieš, susilaikę neskaičiuojami.

40 – už Biudžeto ir finansų komitetą, 5 – už Žmogaus teisių komitetą, taigi pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstymo datą komiteto siūlymu nustatysime Seniūnų sueigoje.

Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1618 (svarstymas)

Kolegos, 3 klausimas – Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Siūlo Peticijų komisija. Prašom, gerbiamasis pranešėjau. Gal arčiau, gerbiamasis pranešėjau, nes bus greičiau.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, dėl šio įstatymo Socialinių reikalų ir darbo komitetas gavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas. Nors Vyriausybė siūlo nepritarti, komitetas mano, kad visi asmenys, kurie Antrojo pasaulinio karo metais buvo išvežti priverstiniams darbams, turėtų gauti nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją. Biudžeto ir finansų komitetas irgi svarstė ir siūlo pritarti Vyriausybės išvadai ir grąžinti iniciatoriams tobulinti, kad būtų atsižvelgta, kad būtų vienodos galimybės ir sąlygos. Todėl komiteto išvada yra grąžinti iniciatoriams tobulinti. Patobulintame įstatymo projekte siūlome nustatyti, kad visi asmenys, kurie Antrojo pasaulinio karo metais buvo išvežti priverstiniams darbams, turėtų teisę į nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją. Bendru sutarimu grąžinti. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti grąžinti iniciatoriams tobulinti? Galime. Ačiū, pritarta. Gerbiamasis pranešėjau, nenueikite. A.Meliano klausimo nėra, taip?

Sveikatos draudimo įstatymo 5 ir 9 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1975 (svarstymas)

Tuomet J.Raistenskio klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo 5 ir 9 straipsnių papildymo įstatymo projektas. Prašom.

J.RAISTENSKIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Sveikatos draudimo įstatymo 5 ir 9 straipsnių papildymo įstatymas. Drįstu priminti, kad ši pataisa yra Sveikatos draudimo įstatymo senajai redakcijai, dabar jau negaliojančiai, irgi ilgokai gulėjo stalčiuose. Taigi 5 straipsnis. Komitetas svarstė ir bendru sutarimu siūlo atmesti. Esmė čia būtų tokia: buvo siūloma, kad valstybės draudžiami būtų tie Afganistano karo dalyviai, kuriems pripažintas teisinis karo dalyvio statusas. Dabar naujai galiojančioje Draudimo įstatymo redakcijoje tas egzistuoja.

9 straipsnis. Buvo siūloma kompensuoti vaistus asmenims, kuriems pripažintas Afganistano karo dalyvio teisinis statusas. Taigi dabar galioja kita vaistų kompensavimo koncepcija. Vaistai kompensuojami ne pagal fizinių asmenų grupes, o pagal susirgimus, todėl ši nuostata irgi atmetama.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kaip matote, yra jau visiškai kitokia situacija, yra priimtas naujas įstatymas, tai gal mes čia galėtume… Čia ne tas, kolega, įstatymas, ne jūsų, čia yra Sveikatos draudimo. (Balsai salėje) Aš noriu pakomentuoti, kad ponas J.Sabatauskas taip pat informuoja, kad jis nori atsiimti šį įstatymą, bet jo nebuvo prieš svarstymą. Aš manau, kad mes galėtume bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei. Ar yra kitokių nuomonių? Nėra. Gerai, kolegos. Ačiū. Bendru sutarimu pritarta. Atmestas šis projektas.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos sudarymo“ 2 straipsnio pakeitimo” projektas Nr.IXP-3027 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Ir paskutinis klausimas, kolegos. Kviesčiau į tribūną turbūt J.Bernatonį vietoje Č.Juršėno. Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos sudarymo“ 2 straipsnio pakeitimo projektas. Prašom. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas.

J.BERNATONIS. Dėkoju, pone pirmininke. Liberalų ir centro frakcija pasiūlė į Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisiją vietoje Seimo nario A.Kašėtos įtraukti Seimo narį A.Gricių. Kadangi tai frakcijos pasirinkimas, aš siūlyčiau priimti šį nutarimą.

PIRMININKAS. Kolegos, gal bendru sutarimu pritariame po pateikimo? Pritariame. Ar galime po svarstymo pritarti projektui? Galime. Ar galime bendru sutarimu pradėti priėmimą? Galime. Ar galime priimti šį nutarimą? (Balsas salėje) Galime. Dėkoju, kolegos, pasiruoškite balsuoti dėl Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos sudarymo“ 2 straipsnio pakeitimo priėmimo. Prašome balsuoti. Balsavimas pradėtas.

45 balsavus už, 1 susilaikius, nė vienam nebalsavus prieš, Seimo nutarimas dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos sudarymo“ 2 straipsnio pakeitimo priimtas.

Repliką po balsavimo – E.Masiulis

E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš noriu atkreipti Seimo narių dėmesį, kad ši komisija kol kas nors ir pradėjo savo veiklą, bet dirba be pirmininko pavaduotojo. Tai yra iš tikrųjų labai svarbus klausimas. Pirmininką šita komisija turi. Manau, kad artimiausiu metu vis dėlto turi būti rastas sutarimas politinių frakcijų, partijų dėl pavaduotojo kandidatūros. A.Griciaus kandidatūra keičiama į A.Kašėtos nuo mūsų frakcijos būtent su ta intencija, kad A.Gricius užimtų šios komisijos pavaduotojo poziciją. Tiesiog norėčiau atkreipti dėmesį į šią susidariusią situaciją.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos, bet čia yra, kaip jūs žinote, Seimo seniūnų sueigos objektas. Išklausėme repliką, Seimo seniūnų sueiga turėtų apsispręsti.

Ačiū, kolegos, rytinis posėdis baigtas. Kitas posėdis po pietų – 15 valandą. Primenu, pirmasis klausimas bus Valstybės tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo priėmimas ypatingos skubos tvarka. Gero poilsio.